vytauto didŽiojo universitetas...the results of the research were presented at the student...

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS

Bioekonomikos tyrimų institutas

Laima Buitkienė

EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS

ŪKIAMS REZULTATYVUMAS LIETUVOJE

Magistro baigiamasis darbas

Žemės ūkio ekonomikos studijų programa, valstybinis kodas 6211JX067

Ekonomikos studijų kryptis

Vadovas (-ė) _______________ __________ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ____________ _________ _______

(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2020

2

Baigiamų darbų vertinimo komisija

(Patvirtina Kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2020-13, 2020 m. gegužės 8 d.)

Pirmininkas doc. dr. B. Vaznonis, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. Prof. dr. V. Pukelienė, Vytauto Didžiojo universitetas

2. Prof. dr. V. Aleknevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas

3. Prof. dr. V. Vitunskienė, Vytauto Didžiojo universitetas

4. Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ gen. direktorius M. Rudaitis.

Mokslinė vadovė prof. dr. V. Vitunskienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Recenzentė lekt. N. Ramanauskė, Vytauto Didžiojo universitetas

Oponentas (-ė)..............................................,

Instituto direktorė prof. dr. V. Aleknevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas

3

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6

1. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS TEIKIMO IR REZULTATYVUMO

PROBLEMATIKA .............................................................................................................................. 8

1.1. Smulkaus ūkio samprata ir dydžio vertinimo kriterijai ............................................................... 8

1.2. Struktūrinės paramos priemonės smulkių ūkių plėtrai ir jų įgyvendinimo problematika .......... 12

1.2.1. Kaimo plėtros politikos priemonės smulkių ūkių plėtrai......................................................... 12

1.2.2. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemonių įgyvendinimo rezultatyvumo ir problemų

analizė moksliniuose tyrimuose......................................................................................................... 15

2. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS REZULTATYVUMO TYRIMO

METODIKA ...................................................................................................................................... 19

2.1. Tyrimo logika ir etapai .............................................................................................................. 19

2.2. Tyrimo duomenys ir apribojimai ............................................................................................... 29

2.2.1. Oficialių duomenų šaltiniai ..................................................................................................... 29

2.2.2. Individualių ūkių duomenys ir jų šaltiniai ............................................................................... 29

2.2.3. Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti, apklausa ............................................... 31

3. SMULKIŲ ŪKIŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS REZULTATYVUMAS .......................... 33

3.1. Smulkų ūkių pasinaudojimo ES parama galimybės ir rezultatyvumas ..................................... 33

3.2. Smulkių ūkių, teikusių paraiškas paramai gauti, rezultatyvumas .............................................. 37

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 62

LITERATŪRA .................................................................................................................................. 64

4

SUMMARY

Laima BUITKIENĖ

Effectiveness of the European Union structural support for small farms in Lithuania

Final work of master thesis, 68 pages, 12 figures, 23 tables, 58 references, Lithuanian.

Key words: small farm, family farm, results, efficiency, EU structural support.

Research object - effectiveness of structural support for small farms.

Research aim - to determine the effectiveness and benefit of implementing the EU structural

support scheme for small farms.

Objectives:

1) to analyse the concept of small farms and the criteria for assessing farm size;

2) to examine the measures, conditions and possibilities of the EU support for small farms

and the problems of their implementation;

3) to develop a methodology for evaluating the effectiveness of the provision of support to

small farms;

4) to evaluate the effectiveness of the EU support for small farms and to determine the

development results of small farmers after receiving this support in Lithuania.

Research methods: analysis of scientific literature and legal documents; analysis of statistical

data, data analysis of applications for support prepared by small farms, questionnaire survey.

Grouping, comparison and graphical representation techniques were used to process and organize the

information.

Research results:

1) the first part of the work examines the concept of small farms and farm size assessment

criteria, and the measures, conditions, opportunities and problems of using the support;

2) in the second part of the work, the methodology for evaluating the effectiveness of

structural support for small farms was determined;

3) the third part of the work evaluates the effectiveness of the EU support for small farms,

and determines the development results of small farmers after receiving this support in

Lithuania.

4) a study of the performance of small farms found that EU support for small farms is

significant and has a positive impact on their viability and competitiveness.

The results of the research were presented at the student conference “Jaunasis mokslininkas

2020”, 23 April 2020, Academy.

5

Pagrindinių sąvokų žodynėlis

Produkcijos standartinė vertė – žemės ūkio produkcijos rūšies vieneto vidutinė vertė, kuri

apskaičiuojama pagal iš eilės einančių penkerių metų vidutinius augalų ar grybų derlingumo, gyvūnų

produktyvumo bei jų supirkimo kainų duomenimis (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centras, 2018).

Sutartiniai gyvuliai (SG) – tai pagal LR žemės ūkio ministro pavirtintas vieno sutartinio gyvulio

vertės reikšmes perskaičiuotas ūkyje auginamų gyvulių skaičius (LR žemės ūkio ministerija, 2020).

Ūkio ekonominis dydis – tai produkcijos standartine verte išreikštas ūkio dydis, kuris

apskaičiuojamas sudėjus visą ūkyje deklaruotą auginamą žemės ūkio produkciją (pasėlius ir

gyvulius), perskaičiuotą produkcijos standartine verte, ir pridėjus pajamas iš paslaugų žemės ūkiui

teikimo. Šis rodiklis išreiškiamas piniginiais vienetais – eurais (LR žemės ūkio ministerija, 2019a).

Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN) – tai visa žemės ūkio paskirties žemė, kurią deklaruoja ir tiesiogiai

žemės ūkio veikloje naudoja žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys,

neatsižvelgiant į jos valdymo pagrindą. Žemės ūkio naudmenos yra skirstomos į ariamą žemę, pievas

ir ganyklas, sodus ir uogynus, medelynus, šiltnamius (Kazakevičius, 2011).

Žemės ūkio veiklos kryptis – tai žemės ūkio veiklos kryptis, kuri Lietuvos kaimo plėtros 2014 –

2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“

taisyklėse apibrėžiama, kaip žemės ūkio veiklos sektorius, ir skirstoma į gyvulininkystės,

daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės, mišrios veiklos sektorius LR žemės ūkio ministerija,

2019a).

6

ĮVADAS

Žemės ūkis yra itin svarbi ekonominė veikla, padedanti spręsti įvairias visuomenės poreikių

tenkinimo problemas. Šalies žemės ūkis yra neatsiejamas nuo socialinės veiklos, tokios kaip kaimo

vietovių gyvybingumas, taip pat sprendžiančios skurdo problemas ir kt. Šiandien pusę Lietuvos

žemės ūkių sudaro nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios susiformavę smulkūs ūkiai

(Baležentis ir Kriščiukaitienė, 2014). Todėl gyvybingi smulkūs ūkiai yra vieni svarbiausių Lietuvos

ekonomikai ir visuomenės gerovei. Pastaruoju dešimtmečiu smulkių ūkių sistema evoliucionavo

atsiradus paramos sistemai, todėl labai svarbu išanalizuoti ir įvertinti smulkių ūkių paramos

rezultatyvumą.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama žemės ūkio problemoms spręsti. Lietuvos

moksliniuose darbuose nagrinėjamos bendros žemės ūkio problemos. Autorė Jurkėnaitė N. (2011)

analizavo bendrąją žemės ūkio politiką, Aleknavičius P. ir Stravinskienė V. (2011) nagrinėjo, kokią

įtaką žemės ūkio verslo plėtrai Lietuvoje turi žemės charakteristika, Aleknavičius P. (2012) tyrė

kaimiškųjų teritorijų tvarkymo reguliavimą, Baležentis T. ir Kriščiukaitienė I. (2014) atliko Lietuvos

ūkių efektyvumo analizę. Tačiau tyrimų, kuriuose būtų siekiama atskleisti struktūrinės paramos

smulkiems ūkiams rezultatyvumą Lietuvoje vis dar stokojama. Užsienio šalių mokslinėje literatūroje

tyrimų pasirinktos temos aspektais taipogi, manytina, nėra pakankama ir gausu.

Tyrimo problema. Lietuvoje netgi 76,6 proc. ūkių, įregistruotų Ūkininkų ūkių registre, yra

smulkūs ūkiai (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, 2019). Dauguma šių ūkių yra

vieni pažeidžiamiausių bei negyvybingiausių ilgalaikėje perspektyvoje. Struktūrinės paramos

smulkių ūkių rezultatyvumo analizė leidžia išsiaiškinti, kokias galimybes turi smulkūs ūkiai

pasinaudoti teikiama parama ir kokius rezultatus planuoja pasiekti, gavus investicinę paramą. Cousins

B., Scoones I. (2010) nurodo, jog struktūrinė parama žemės ūkiui yra itin svarbi, nes būtent ji nulemia

smulkaus ūkio strateginių tikslų parinkimą, ūkio veiklos ateities viziją ir paramos modelio priemonių

turinį. Didėjant konkurencijai, didžioji dalis smulkių ūkių netgi neišgali išlikti rinkoje. Ko pasėkoje,

smulkių ūkių skaičius mažėja. Dėl šių priežasčių ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos parama smulkiems

ūkiams yra itin reikšminga, nors ir negalinti išspręsti visų ūkių problemų (Vidickienė ir Melnikienė,

2014). Nustatyta, kad investicinės subsidijos pagal ES kaimo plėtros politikos priemones (kaip ir

tiesioginės išmokos) reikšmingiausios mažų ūkių investicijoms, o dideliuose ūkiuose jos vertinamos

kaip nereikšmingomis, nes vidutiniškai sudaro nedidelę dalį visų investicijų (Vitunskienė, Jazepčikas,

2016) .

Todėl šiam tyrimui keliama problema – kokias galimybes turi smulkūs ūkiai pasinaudoti ES

struktūrine parama bei koks šios paramos įgyvendinimo rezultatyvumas.

Tyrimo objektas – struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumas.

7

Tyrimo tikslas – atskleidus smulkių ūkių galimybes pasinaudoti ES struktūrine parama,

įvertinti šios paramos įgyvendinimo rezultatyvumą Lietuvoje.

Tyrimo uždaviniai:

5) išanalizuoti smulkių ūkių sampratą ir ūkių dydžio vertinimo kriterijus;

6) išnagrinėti ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemones, sąlygas ir ūkių

pasinaudojimo jomis galimybes ir jų įgyvendinimo problematiką;

7) parengti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo rezultatyvumo vertinimo

metodiką;

8) įvertinti ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą ir nustatyti, kokie

yra planuojami smulkių ūkininkų veiklos plėtros rezultatai, gavus šią paramą

Lietuvoje.

Tyrimo metodai:

1) analizuojant smulkių ūkių sampratą ir ūkių dydžio vertinimo kriterijus naudoti

bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir juridinių dokumentų

analizė ir sintezė;

2) nagrinėjant ES struktūrinės paramos priemones smulkių plėtrai, analizuojant smulkių

ūkių pasinaudojimo ES struktūrine parama galimybes bei jų įgyvendinimo

problematiką naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir

juridinių dokumentų analizė ir sintezė;

3) rengiant struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo rezultatyvumo vertinimo

metodiką naudoti bendramoksliniai tyrimo metodai - mokslinės literatūros ir juridinių

dokumentų analizė ir sintezė;

4) vertinant ES struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą ir analizuojant

smulkių ūkininkų planuojamus veiklos plėtros rezultatus Lietuvoje naudota statistinių

duomenų analizė, smulkių ūkių parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizės

metodas, anketinė apklausa. Informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo,

palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai.

Tyrimo laikotarpis – tyrimas apima Lietuvos kaimo plėtros programos priemones, skirtas

smulkių ūkių paramai, nuo Lietuvos įstojimo į ES (2004 m.) iki šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos

kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (2020 m.).

Tyrimo rezultatai pristatyti studentų konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2020“, 2020

m. balandžio 23 d., Akademija.

8

1. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS TEIKIMO

IR REZULTATYVUMO PROBLEMATIKA

1.1. Smulkaus ūkio samprata ir dydžio vertinimo kriterijai

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį smulkaus (kitaip, mažo) ūkio apibrėžties klausimas

nebuvo labai diskutuojamas. Akcentuojama, kad mažo ūkio apibrėžties problema dažniausiai keliama

dviem aspektais: arba paramos pagal abu BŽŪP ramsčius kontekste, arba mokestinių lengvatų

ūkininkams kontekste. Diskusijos dėl smulkaus šeimos ūkio dydžio ribų nustatymo kartkartėmis

dažiausiai kyla tarp politikos kūrėjų ir žemdirbių asociacijų. Tuo tarpu mokslininkai smulkaus ūkio

apibrėžties klausimą dažniausiai sprendžia remdamiesi „nykščio taisykle“, t. y. vienais atvejais mažų

ūkių dydis apskritai nėra nustatomas, o kitais atvejais naudojamos tam tikros mažo ūkio dydžio

rodiklių ribos, kurios dažnai ganėtinai skiriasi ir pripažįstamos kaip trivialus faktas (Vitunskienė,

Drozdz, Bendoraitytė, 2019).

Taigi bendros sąvokos, kas yra smulkus ūkis Lietuvoje nėra, taip pat nėra ir ūkio sąvokos

reglamentuojančio įstatymo. Dėl to, mokslinėje literatūroje smulkaus ūkio sąvoka suprantama ir

interpretuojama skirtingai (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Smulkaus ūkio samprata (sudaryta autorės pagal Pelucha, Kveton & Safr, 2017,

Nowak, Kobiałka, & Klikocka, 2018, Mann, Mittenzwei ir Hasselmann, 2013 bei Cesaro ir

Marongiu, 2013) Autoriai Smulkaus ūkio samprata

Pelucha, Kveton & Safr, 2017 Smulkūs ūkiai tai savarankiški mažo dydžio ūkiai, kuriuose vyksta

nuolatinė žemės ūkio produktų gamyba.

Nowak, Kobiałka, & Klikocka, 2018 Smulkūs ūkininkai - tai labai svarbi bendruomenės dalis. Jie gali ne tik

aprūpinti savo bendruomenę maisto produktais, bet ir atlieka tokias

funkcijas kaip darbo vietų išsaugojimas, prisideda prie skurdo mažinimo

problemų sprendimo ir tvarios žemės ūkio plėtros.

Mann, Mittenzwei ir Hasselmann,

2013

Smulkūs ūkiai tai tokie ūkiai:

1) kurių valdomas ilgalaikis turtas, būtinas žemės ūkio veiklai vykdyti,

yra nudėvėtas ir technologiškai pasenęs;

2) kur pagrindinė darbo jėga yra šeimos nariai;

3) kurių valdomas žemės plotas yra iki 2 ha;

4) kurie beveik visą pagamintą produkciją suvartoja šeimos reikmėms

ir tik nedidelę dalį produkcijos parduoda.

Cesaro ir Marongiu, 2013 Smulkūs ūkiai tai:

1) ūkiai, kurių didžiausią pajamų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio

veiklos;

2) ūkiai, kuomet žemės ūkio produkcija yra pragyvenimo šaltinis.

Šios sąvokos apibrėžimo šalyje nėra todėl, jog nėra tikslios ūkio dydžio koncepcijos.

Pabrėžiama, kad sukurti bendrą visuotinį mažo ūkio apibrėžimą yra sudėtinga, pirmiausia dėl to, kad

ūkių struktūra įvairiose šalyse ar regionuose yra labai įvairi, apima skirtingo dydžio ūkius tiek pagal

9

jų fizinį ir pagal ekonominį dydį bei kitas jų charakteristikas, pvz., ūkio dalyvavimas rinkoje, ūkio

pardavimai, užimtų darbuotojų skaičių ūkyje, ūkininkavimo tipą ar specializaciją ir pan.

(Vitunskiene, 2019).

Lietuvos ir užsienio mokslininkai negali tiksliai ir vieningai nubrėžti ūkio ir ūkio dydžio

sąvokų. Tai yra todėl, kad šios sąvokos apima daugelį skirtingų veiksnių, kurie priklauso nuo

kiekvienos šalies ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksnių.

Du bendriausi ūkio dydžio nustatymo rodikliai: 1) išteklių koncentracija; 2) pasiektas

gamybos rezultatas.

Galima teigti, jog vieningos nuomonės, kaip yra nustatomas ūkio dydis, nėra. Tačiau įvairių

kriterijų, vertinančių ūkio dydį yra itin daug, kurie pasirenkami sprendžiant atitinkamas problemas.

Be to, visi sutinka, kad ūkių suskirstymas į atitinkamas kategorijas ir jų apibrėžimas yra būtinas, nes,

kaip teigia Mann, Mittenzwei, Hasselmann (2013), pagal tai, kaip:

˗ atrenkami verslo požiūriu reikšmingi ūkiai;

˗ diferencijuojama šalies agrarinė politika;

˗ padedama išvengti įvairiausių manipuliacijų.

Ūkio dydžio vertinimas yra gali būti apibrėžiamas labai skirtingai, priklausomai nuo to,

kokiam tikslui renkama informacija, ką norima įvertinti. Vienu atveju tinkamiausiu kriterijumi gali

būti parenkamas faktorinis ūkio dydžio vertinimas, kitu atveju gali būti taikomas rezultatinis ūkio

dydis, arba gali būti naudojami abu kriterijai. Svarbiausia yra nustatyti, koks kriterijus ir kokiems

rodikliams apskaičiuoti bei analizuoti bus naudojamas, kad gautus rezultatus būtų galima

susisteminti, apibendrinti ir palyginti tarpusavyje.

Tačiau skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi ūkio dydžio vertinimo kriterijai (žr. 2

lentelę).

2 lentelė. Teoriniai ir taikomieji ūkio dydžio kriterijai (sudaryta autorės pagal Jurkėnaitė,

2013, Aleknavičius ir Aleknavičius, 2010, Aleknavičius, Aleknavičius ir Juknelienė, 2014,

Aleknavičius ir Stravinskienė, 2011 ir Lietuvos kaimo plėtros programos duomenis) Autoriai Ūkio dydžio kriterijai Mato vienetai

Jurkėnaitė, 2013 Žemės plotas ha

Aleknavičius ir Aleknavičius, 2010 Gyvulių skaičius vnt.

Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020

metų programa

Produkcijos standartine verte Eur


metų programa

Ekonominis valdos dydis EVD

Hoppe ir MacDonald, 2013 Pardavimo pajamos USD

Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad ūkio dydis gali būti nustatomas vertinant jį

skirtingais kriterijais: vienu atveju tai gali būti žemės ūkio naudmenų plotas, ar turimų gyvulių

10

skaičius, kitu atveju ūkis gali būti vertinamas standartine produkcijos verte, ekonominiu valdos

dydžiu ar pardavimo pajamos.

Smulkūs ūkiai apibrėžiami priklausomai nuo valdomo žemės ūkio naudmenų ploto, laikomų

gyvulių skaičiaus, darbuotojų skaičiaus, parduotos produkcijos dalies nuo pagamintos produkcijos.

Pelucha, Kveton, & Safr (2017) pažymi, kad smulkūs ūkiai yra labai svarbūs kaimo

ekonomikai, nes jie net sukuria darbo vietas sau, savo šeimos nariams, kartais kaimo gyventojams,

bet ir perka prekes, parduoda dalį savo pagamintos produkcijos.

Atsižvelgiant į skirtingus vertinimo kriterijus nustatomos ir skirtingos smulkių ūkių

vertinimo ribos bei smulkaus ūkio apibrėžtis (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Smulkių ūkio dydžio kriterijai ir jų ribos (sudaryta autorės pagal Jurkėnaitė, 2013,

Aleknavičius, Aleknavičius ir Juknelienė, 2014, Aleknavičius ir Stravinskienė, 2011 ir

Lietuvos kaimo plėtros programos duomenis) Autoriai Ūkio dydžio kriterijai Rodikliai ir jų ribos

Wiggins, Kirsten, Lambi , 2010. Naudojamos žemės ūkio

naudmenos

Nuo 2 iki 5 ha

Stratan, Ignat, Lucasenco, Tirigan,

Poczta-Wajda, 2020.

Žemės plotas Iki 3 ha

Tošović-Stevanović, Ćalović,

Lalić, Žuža, Grzelak, 2020.

Žemės plotas

(Standartinė produkcija)

Iki 5 ha

Iki 4 999 Eur

Jurkėnaitė, 2013 Žemės plotas Iki 10 ha

Aleknavičius, Stravinskienė 2011 Gyvulių skaičius Nuo 1 iki 9 tos pačios rūšies gyvulių

EC, 2011 Ekonominis dydis (EDV) Iki 8 EDV

Aleknavičius, Aleknavičius,

Juknelienė, 2014

Ekonominis dydis (EDV) Mažesnius nei 2 EDV


metų programos priemonė „Pusiau

natūrinis ūkininkavimas“

Ekonominis dydis (EDV) nuo 1 iki 3,99 EDV


metų programos priemonės „Ūkio

ir verslo plėtra“ veiklos sritis

„Parama smulkiems ūkiams“

Ekonominis dydis


Nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.

Vitunskiene, Drozdz, Bendoraityte,

Sapa, 2020

Ekonominis dydis


Labai maži ūkiai – iki 8 000 Eur

Vidutiniškai maži ūkiai – 8 000 - < 25 000 Eur

Guiomar, Godinho, Pinto-Correia,

et all., 2018

Darbo jėga Iki 1,5 MDV (metinio darbo vieneto)

Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad skirtingi autoriai nurodo skirtingas smulkaus

ūkių apibrėžimo ribas: vieni nurodo valdomą žemės ūkio naudmenų plotą, kuris turėtų būti ne

didesnis nei 10 ha, kiti įvardina laikomų gyvulių skaičių, kuris turėtų būti nuo 1 iki 9 tos pačios rūšies

gyvulių, o smulkūs ūkiai, vertinami ekonominio dydžio vienetais arba standartine produkcijos verte,

turėtų būti ne didesni kaip 25 000 Eur standartinės produkcijos.

Ūkiai, išreikšti europinio dydžio vienetais (EDV), skirstomi į 10 klasių:

˗ pirmoji klasė – ūkiai iki 2 EDV;

˗ dešimtoji klasė – ūkiai, kurių dydis lygus 250 EDV arba didesnis.

11

Vienas EVD sudaro 1200 eurų, tačiau EVD dydis gali kisti, atsižvelgiant į infliaciją.

Kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje yra nustatyta atitinkama ekonominio dydžio riba. Ūkio

dydį vertinant pagal europinį dydžio vienetą, smulkiu ūkiu Lietuvoje laikomas ūkis iki 2 EDV

(Aleknavičius, Aleknavičius, Juknelienė, 2014). Ūkiai, kurie siekė pasinaudoti ES parama pagal

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“,

turėjo būti nuo 1 iki 3,99 EDV.

Nuo 2014 m., Lietuvai pradėjus įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų

programą, EDV rodiklį pakeitė standartinė produkcija (SP). Pagal standartinę produkciją vertinami

ūkiai Europos Sąjungoje ūkiai suskirstomi į 14 klasių:

- pirmajai klasei priskiriami ūkiai iki 2 tūkst. Eur standartinės produkcijos,

- keturioliktajai klasei – 3 mln. Eur standartinės produkcijos ir daugiau.

Pažymėtina, kad pagal tokį ūkių klasifikavimą, ūkiai gaminantys iki 25 tūkst. Eur

standartinės produkcijos, laikomi mažais (Vitunskienė, 2014).

Šiuo metu ūkiai, kurie siekia pasinaudoti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 –

2020 metų programą, yra vertinami standartinės produkcijos verte išreikštu žemės ūkio valdos

ekonominio dydžiu (VED). Kiekvienoje Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos

priemonėje yra nustatytas skirtingas ūkio dydis, tačiau jeigu kalbama apie Lietuvos kaimo plėtros

2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems

ūkiams“, tai vienas iš ūkių tinkamumo reikalavimas yra nurodomas ūkio dydis, išreikštas standartine

produkcijos verte, kuris turi būti nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur (LR žemės ūkio ministerija, 2019a).

Taigi šiuo metu pasinaudoti ES parama, kaip buvo minėta anksčiau, gali pasinaudoti tik labai nedidelė

dalis ūkininkų, tuo tarpu Lietuvoje dauguma ūkių, vertinant juos standartine produkcijos verte

išreikštu žemės ūkio valdos ekonominio dydžiu (VED), yra iki 4000 Eur ir neatitinka priemonės

„Parama smulkiems ūkiams“ keliamų reikalavimų, todėl negali pasinaudoti šia parama.

Apibendrinant galima teigti, kad nėra vieningos nuomonės, kokiais kriterijais remiantis ir

kaip turėtų būti vertinamas ūkio dydis, tačiau svarbiausia yra taikyti tokią metodiką, kad skirtingus

ūkius būtų galima lyginti tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad ūkiai yra labai skirtingi, vykdomos

skirtingos žemės ūkio veiklos (augalininkystė, gyvulininkystė, daržininkystė, uogininkystė, mišri

žemės ūkio veikla), tačiau, skiriant paramą, juos būtina vertinti pagal tokius pačius kriterijus, todėl

Lietuvos kaimo plėtros programose yra numatomos metodikos, pagal kurias ūkis vertinamas kaip

smulkus: Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis

ūkininkavimas“ ūkiai buvo vertinami pagal ekonominio dydžio vienetus ir turėjo būti nuo 1 iki 3,99

EDV; Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos

srityje „Parama smulkiems ūkiams“ ūkio dydis nustatomas, išreiškiant jį standartine produkcijos

verte, kuris turi nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.

12

Šiame tyrime prisilaikoma smulkaus ūkio dydžio ribų, nustatytų Lietuvos kaimo plėtros

2014-2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“

taisyklėse. Smulkieji versliniai ūkiai – tai ūkiai, kurių standartine produkcijos verte išreikštas valdos

ekonominis dydis yra nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur. Šio tipo ūkiai, gaudami pajamų iš savo veiklos,

gali užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Šiems ūkiams skiriamos tiesioginės išmokos ir kitos

išmokos, tačiau pretenduoti į investicinę paramą jie turėtų įrodę ūkinės-komercinės veiklos siekius ir

plėtros perspektyvas per bendradarbiavimą, kooperuodamiesi arba gamindami aukštesnės pridėtinės

vertės produkciją. Teikiant investicinę paramą tokiems ūkiams turėtų būti sudaromos palankesnės

finansavimo sąlygos (pvz.: ženkliai paprastesnės paramos teikimo sąlygos, palankesni atrankos

kriterijai) (LR žemės ūkio ministerija, 2019).

1.2. Struktūrinės paramos priemonės smulkių ūkių plėtrai ir jų įgyvendinimo

problematika

1.2.1. Kaimo plėtros politikos priemonės smulkių ūkių plėtrai

Smulkūs ūkiai yra ekonomiškai silpnesni, nepakankamai apsirūpinę gamybiniais ištekliais,

todėl, siekiant tokius ūkius integruoti į rinką ir po to juos išlaikyti rinkoje, būtina tokiems ūkiams

suteikti finansinę paramą (Rukuižienė, 2017).

Uthes, Li & Kelly (2017) teigimu valstybė turi sudaryti sąlygas smulkių ūkių ekonominei

plėtrai. Pažymima, kad smulkūs ūkiai gali užtikrinti saugaus maisto gamybą, pajamas sau ir savo

šeimos nariams, dirvožemio kokybę. Smulkūs ūkiai apima milijonus namų ūkių ES ir vaidina svarbų

vaidmenį regionų ekonomikoje (Pierre ir Laurent, 2013).

Paskutiniais metais stebimas ūkių stambėjimo procesas t. y. smulkių ūkių skaičius

kiekvienais metais mažėja. Tai kelia susirūpinimą tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, tiek ir

agroaplinkosauginiu požiūriu, todėl šioms problemoms spręsti turi būti skiriamas didelis politinis

dėmesys. Aleknavičius, Aleknavičius, Juknelienė, (2014) pažymi, kad pagrindiniai politikos

įrankiai, kuriais siekiama reguliuoti smulkių ūkių plėtrą, yra teisinis reguliavimas. Todėl, siekiant

išsaugoti ir plėtoti smulkius ūkis, būtinas ne tik teisinis reglamentavimas, bet ir parama smulkių ūkių

plėtrai.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 metų, padaugėjo naudojamų ūkių

modernizavimo priemonių. Kaip pastebi Hlavsa, Hruška ir Turková (2017) investicinė parama, skirta

modernizuoti gamybos procesus, daro teigiamą poveikį žemės ūkio įmonių ekonominiam

gyvybingumui, mažėja darbo jėgos poreikis arba su tomis pačiomis darbo jėgos sąnaudomis ūkis gali

pagaminti daugiau produkcijos. Tuo tarpu Salvioni ir Dario (2018) pažymi, kad parama siekiama

dviejų dalykų: pirma investicijos yra būtinos, siekiant padidinti ūkių gamybos efektyvumą; antra –

13

socialinė grąža ir ūkių nuosavo kapitalo augimas. Taigi investicinės paramos tikslai yra daugialypiai,

kuriais siekiama daryti poveikį tiek pačiame ūkyje, tiek ir vietovės bei Lietuvos lygmeniu. Teikiant

investicinę paramą tikimasi ne tik ekonomiškai suaktyvinti ūkius (dalis ūkių, teikdami paraiškas

paramai gauti, yra natūriniai ūkiai, kurie neparduoda savo produkcijos, o visą pagamintą produkciją

sunaudoja asmeninėms reikmėms), kad jie parduotų dalį savo pagamintos produkcijos ir tokiu būdu

padidintų savo pajamas, gebėtų konkuruoti su kitais gamintojais ir padidintų savo gamybos proceso

efektyvumą.

Pagal ES kaimo plėtros politikos priemones parama smulkiems ūkiams Lietuvoje pradėta

teikti nuo 2004 m., kai buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų programa,

ir toliau teikiama visais programiniais laikotarpiais, tik, kaip matyti iš 1 paveikslo, keitėsi paramos

priemonių paketas.

1 pav. Paramos priemonės smulkiems ūkiams (sudaryta autorės pagal Lietuvos kaimo plėtros

programų duomenis)

Skirtingais programiniais laikotarpiais keitėsi ne tik priemonės, skirtos smulkių ūkių

rėmimui, bet ir smulkaus ūkio apibrėžimas (tinkamumo kriterijai), siekiami tikslai. Lietuvos kaimo

plėtros programose smulkiu ūkiu, tinkamu paramai gauti, apibrėžiamas toks ūkis, kurio dydis:

- Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plane – vertinamas valdomu žemės ūkio

naudmenų plotu ha, kuris yra nuo 1 iki 20 ha, bei atsižvelgiant į ūkio vykdomos veiklos

specializaciją;

Lietuvos kaimo plėtros programa

2004-2006

Parama pusiau natūraliems

restruktūrizuojamiems ūkiams

Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas iš prekinės žemės

gamybos

2007-2013

Pusiau natūrinis ūkininkavimas

Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

2014-2020

Parama smulkiems ūkiams

Parama smulkių ūkio subjektų

bendradarbiavimui

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

ir vietos rinkoms skatinti vietos

lygmeniu

14

- Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje – vertinamas valdos ekonominio

dydžio vienetais (EDV) ir yra nuo 1 iki 3,99 EDV;

- Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje – vertinamas ūkio valdos dydis,

išreikštas standartine produkcijos verte, ir atsižvelgiant į paramos priemonę, yra nuo

4000 iki 15000 Eur.

Analizuojant Lietuvos kaimo plėtros programų siekiamus tikslus, pastebėta, kad pirmais

dviem programiniais laikotarpiais siekiami tikslai buvo panašūs, o nuo 2014 m. Lietuvos kaimo

plėtros programoje keitėsi paramos priemonės smulkiems ūkiams ir kartu siekiami tikslai (žr. 4

lentelę).

4 lentelė. Paramos priemonės smulkiems ūkiams (sudaryta autorės pagal Lietuvos kaimo

plėtros programų duomenis) Kaimo plėtros

programa

Priemonės tikslai Paramos formos

Lietuvos kaimo

plėtros 2004-2006

metų planas arba BPD

Priemonė „Parama

pusiau natūraliems

restruktūrizuojamiems

ūkiams“

1) stambinti smulkius ūkius;

2) gerinti ūkių struktūrą;

3) skatinti smulkių ūkių konkurencingumą

(Vidickienė ir Gedminaitė-Raudonė, 2011);

4) skatinti perleisti ūkius jaunesniems smulkiems

ūkininkams;

5) skatinti bei stebėti ūkių pažangą (LR žemės ūkio ir

kaimo plėtros įsakymas, 2002);

6) prisidėti prie ūkininkų gebėjimų stiprinimo –

suteikti jiems praktinės patirties dalyvaujant

investicinio pobūdžio priemonėje (LR žemės ūkio

ministerija, 2008)

1) Parama skirta ilgalaikiam turtui

įsigyti;

2) Paramos gali kreiptis ūkiai, kurių

valdos dydis, valdomu žemės ūkio

naudmenų plotu ha, yra nuo 1 iki 20

ha.

Lietuvos kaimo

plėtros 2007-2013

metų programą

Priemonė „Pusiau

natūrinis

ūkininkavimas“

1) užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir

efektyvumą;

2) stambinti smulkius ūkius;

3) skatinti perleisti ūkius jaunesniems smulkiems

ūkininkams;

4) didinti valdų konkurencingumą ir plėtoti rinkos

poreikius atitinkantį prekinį ūkininkavimą;

5) suteikti ūkininkams praktinės patirties

įgyvendinant investicines paramos priemones.


įsigyti;


dydis, valdos ekonominio dydžio

vienetais, yra nuo 1 iki 3,99 EDV.

Lietuvos kaimo

plėtros 2014 – 2020

metų programa

Priemonė „Parama

smulkiems ūkiams“

1) didinti smulkių ūkių gyvybingumą ir

konkurencingumą, taip pat skatinti ūkius diegti

inovacijas;

2.) didinant smulkių ūkių ekonominį gyvybingumą;

3) skatinti inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą,

aplinkos išsaugojimą ir tvarią plėtrą, klimato kaitos

švelninimą;

4) skatinti smulkių ūkių bendradarbiavimą.


įsigyti;


ūkio ekonominis dydis yra nuo 4000

iki 7999 Eur.

Pažymėtina, kad 4 lentelėje pateikiama informacija tik vienos paramos priemonės, skirtos

smulkių ūkių rėmimui, nes ši priemonė įgyvendinama ir šiuo metu, nors šioje priemonėje yra atliktos

korekcijos. Ši priemonė 2004 – 2006 m. laikotarpyje buvo „Parama pusiau natūraliems

15

restruktūrizuojamiems ūkiams“, 2007 – 2013 m. – „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, 2014 -2020 m.

– „Parama smulkiems ūkiams“, todėl toliau darbe analizuojamos tik ši priemonė. Pavyzdžiui Lietuvos

kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plane ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje buvo

numatyta priemonė, skatinanti vyresnio amžiaus ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos, tokiu

būdu ne tik siekiant, kad valdą perimtų jaunesnis ūkio valdytojas, bet ir siekiant stambinti ūkius, tuo

tarpu Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programoje ši priemonė toliau nebuvo įgyvendinama ir

ne numatyta siekti stambinti ūkius, pastarojoje programoje siekiama didesnio smulkių ūkių

bendradarbiavimo, didesnis dėmesys skiriamas inovacijų diegimui, agroaplinkosaugai, remiamasi

tvaraus ūkininkavimo principais.

Apibendrinant galima teigti, kad nuo Lietuvos įstojimo į ES smulkūs ūkiai buvo ir yra

remiami, tačiau keitėsi ūkio dydžio vertinimo metodikos, rėmimo priemonės ir sąlygos, keitėsi ir

pačių priemonių siekiami tikslai.

1.2.2. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams priemonių įgyvendinimo

rezultatyvumo ir problemų analizė moksliniuose tyrimuose

Struktūrinės paramos priemonių smulkiems ūkiams problemos tiek Lietuvoje, tiek kitose

Europos Sąjungos šalyse, kyla dėl šių priežasčių: sudėtingos administravimo procedūros; projektų

pabrangimas, savivaldybių administracinių gebėjimų ir atsakomybės stokojimas, kuomet

neadekvačiai ilgai trunka planų rengimas bei projektavimas (Aleknavičius, Aleknavičius, 2010).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkiai, ypatingai smulkūs, neturėjo projektų rengimo ir

įgyvendinimo patirties, Lietuvai įstojus į ES ir pradėjus įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2004 –

2006 m. planą, vienas iš šio laikotarpio priemonės „Parama pusiau natūraliems restruktūrizuojamiems

ūkiams“ tikslų buvo prisidėti prie ūkininkų gebėjimų stiprinimo – suteikti jiems praktinės patirties

dalyvaujant investicinio pobūdžio priemonėje. Tačiau būtent dėl gebėjimų ir praktinių žinių trūkumo

pareiškėjų aktyvumas buvo menkas: planuota buvo paremti 10000 smulkių ūkių, tuo tarpu paramos

kreipėsi tik 2 634 smulkūs ūkiai. Atsižvelgiant į mažą pareiškėjų aktyvumą buvo padidinta paramos

suma vienam paramos gavėjui nuo 2,2 tūkst. Eur iki 2,9 tūkst. Eur, tokiu būdu didesniu procentu buvo

padidintas smulkių ūkių likvidumo rodiklis ir atitinkamai padidintos ūkių pajamos (LR žemės ūkio

ministerija, 2008).

Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. plano galutinėje ataskaitoje (2008) konstatuojama,

kad priemonė buvo įgyvendinta tik penktadaliu: poveikis konkurencingumui ir ūkių stambinimui

buvo gerokai mažesnis nei planuota, tačiau pastebėta, kad ūkiams, kurie pasinaudojo teikiama

parama, priemonė darė teigiamą poveikį: didėjo ūkių valdomi žemės plotai, didėjo jų

konkurencingumas, darbo našumas, produkcijos kiekis pateikiamas į rinką.

16

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa iš dalies tęsia ankstesnio laikotarpio tikslų

įgyvendinimą: siekiama, kad smulkūs ūkiai taptų ekonomiškai gyvybingesni, gebėtų konkuruoti

rinkoje, stambintų savo ūkius, stiprintų gebėjimus ir įgytų patirties rengiant ir įgyvendinant

investicinius projektus. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos galutinės ataskaitos

(2016a) duomenimis šios laikotarpio programos priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“

rezultatyvumas buvo gerokai didesnis nei prieš tai buvusio laikotarpio: pagal šią priemonę buvo

planuota paremti 2540 smulkių ūkių, o buvo paremta 3186 smulkūs ūkiai, tačiau dėl mažos paramos

sumos nebuvo pasiektas į rinką patenkančių smulkių ūkių skaičiau rodiklis: buvo planuota 2300

smulkių ūkių, pasiekta – 1593 ūkiai.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos galutinėje ataskaitoje (2016a) pažymima,

kad priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ nesusilaukė tokio susidomėjimo, kaip buvo tikėtasi

ir jo įgyvendinimas neturėjo didelio poveikio Lietuvos mastu, tačiau tie smulkūs ūkiai, kurie

pasinaudojo parama pripažįsta, kad parama padidino darbo našumą, ūkių gyvybingumą,

konkurencingumą, padidino gamybos apimtis.

Tuo tarpu šiuo metu įgyvendinamoje Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos

priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama smulkiems ūkiams“ siekiami tikslai yra iš

dalies pasikeitę: nebelieka tikslo stambinti ūkius, suteikti galimybes įgyti investicinės paramos

pasinaudojimo gebėjimus, tačiau išlieka tokie tikslai, kaip smulkių ūkių gyvybingumo ir

konkurencingumo didinimas, gaminamos produkcijos augimas ir tiekimas rinkai. Lietuvos kaimo

plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2014 – 2018 metais vertinimo ataskaitoje (2019)

pastebima, kad 2018 m. patvirtintų paraiškų skaičius smarkiai išaugo lyginant su 2017 m.: jeigu 2017

m. patvirtintų paraiškų skaičius buvo 291, tai 2018 m. šis skaičius siekė 1204. Taigi nors paramos

teikimo laikotarpis dar nepasibaigęs, tačiau pastebimas ryškus paraiškas teikiančių smulkių ūkių

suaktyvėjimas.

Taigi nors parama smulkiems ūkiams buvusiais programiniais laikotarpiais vertinama kaip

neturinti didelio poveikio Lietuvos mastu, tačiau tuo pat metu pripažįstama, kad parama smulkiems

ūkiams turi didelį poveikį tiems ūkiams, kurie pasinaudojo ES parama. Kaip pastebi Vitunskienė ir

Jazepčikas (2016), nagrinėję subsidijų reikšmingumą Lietuvos ūkių investicijoms, investicijų

poreikis ir reikšmingumas yra didesnis smulkiuose ūkiuose. Veveris et. al. (2019), nagrinėję kaimo

plėtros programų įtaką smulkiems ūkiams Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat pastebi, kad parama

smulkiems ūkiams yra reikšmingesnė lyginant su vidutiniais ir stambiais ūkiais ir daro didesnį poveikį

smulkių ūkių gyvybingumui. Todėl parama smulkiems ūkiams yra reikšminga ir būtina bei daro

teigiamą poveikį smulkiems ūkiams, kurie jau pasinaudojo investicinę paramą. Ir nors siekiančių

pasinaudoti parama smulkių ūkių kiekvienu programiniu laikotarpiu vis daugėja: ūkiai pastebi

teikiamos paramos naudą, įgyja gebėjimus vykdyti investicinius projektus, materialinės bazės

17

atnaujinimas leidžia tokiems ūkiams sutaupyti dalį sąnaudų ir pagaminti daugiau produkcijos, kas

tiesiogiai daro įtaką tokių ūkių gyvybingumo ir konkurencingumo didėjimui, tačiau dauguma smulkių

ūkių vis dar susiduria su tokiomis problemomis kaip administracinės, socialinės, ilgai trunkantys

paraiškų vertinimo etapai.

Administracinės problemos

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs ūkiai, kur pagrindinė vykdoma žemės ūkio veiklos kryptis

– mišri žemės ūkio veikla. Dauguma ūkininkų yra vyresnio amžiaus, todėl viena iš pagrindinių

problemų yra administracinių gebėjimų trūkumas. Todėl ūkininkai negeba patys užpildyti paramos

paraiškų ir yra priversti įsigyti paraiškų rengimo paslaugas. Tačiau tokiose ES valstybėse, kaip Estija

arba Suomija visuomenės idėjos yra itin vertinamos ir skatinamos įsitraukti į paramos gavimo procesą

(Jurkaitienė ir Volkov, 2011).

Pagrindinės smulkių ūkių paramos priemonių įgyvendinimo administracinės problemos, tai

netinkamai užpildytos paraiškos, nekvalifikuotai parengti verslo planai, privalomų dokumentų

trūkumas, paraiškų administravimo proceso užsitęsimas, neinformatyvus informacijos pateikimas

apie esamas paramos kryptis ir reikalavimus kaimo gyventojams, sudėtingos paramos gavimo

taisyklės ir dokumentacija, paramą administruojančių agentūrų terminų nesilaikymas, neoperatyvūs

sprendimų priėmimai, paraiškos dokumentų netinkamas užpildymas, biurokratiniai suvaržymai,

pateikiamų paraiškų netikslumas, didelis paraiškų kiekis rinkimo laikotarpių pabaigoje; nepanaudotos

paramos lėšos nutraukus projektus, projektų nutraukimo grėsmė dėl lėšų trūkumo, projektų vykdytojų

patirties stoka, siekiant įgyvendinti projektus; ilgai trunkantis paramos projektų dokumentų

tikrinimas (Savickienė ir Slavickienė, 2012).

Susidūrę su administracinių įgūdžių trūkumo problema dauguma asmenų ar smulkių įmonių,

turinčių gerų idėjų, yra priversti neįgyvendinti savo lūkesčių. O tuo tarpu agentūrų, rengiančių

paramos gavimo projektus trūksta, kadangi trūksta kompetentingų darbuotojų. Programos

įsisavinimas, tai problema, su kuria susiduria dauguma ES valstybių (Šneiderienė ir Juščius, 2015).

Socialinės problemos

Pagrindinės smulkių ūkių paramos priemonių įgyvendinimo socialinės problemos 1)

nepakankamos kaimo ūkininkų vadybinės žinios; 2) ūkių buhalterinės apskaitos vedimo klaidos; 3)

didelis atstumas tarp Agentūros teritorinio padalinio ir pareiškėjo; 4) privačių lėšų reikalingumas

pradinėms investicijoms; 5) investicijų rizikos baimė; 6) žmogiškųjų išteklių nepakankamumas; 7)

vyresnio amžiaus ūkininkų nenoras nutraukti žemės ūkio gamybos dėl prisirišimo prie ūkinės veiklos

vietos (Savickienė, ir Slavickienė, 2012)

Siekiant išvengti visų kylančių problemų, Vyriausybė imasi atitinkamų, su paramos gavimu,

susijusių problemų sprendimo būdų: priimami atitinkami sprendimai bei teikiami pasiūlymai,

18

atliekami teisės aktų pakeitimai, lengvinamos paramos administravimo procedūros, spartinamas

Europos Sąjungos lėšų panaudojimo procesas (LR žemės ūkio ministerija, 2018).

Siekiant išspręsti minėtas paramos gavimo problemas, priimti įvairūs sprendimo būdai:

supaprastintos paraiškų priėmimo formos, supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka, papildytos

paraiškų pildymo instrukcijos, organizuojamos konsultacijos pareiškėjams, pateikiama informacija

spaudoje (LR žemės ūkio ministerija, 2018).

Apibendrinant galima teigti, kad smulkiems ūkiams pasinaudoti ES struktūrine parama vis

dar yra sudėtinga dėl administracinių gebėjimų trūkumo, socialinių ir ekonominių problemų. Smulkūs

ūkininkai dažniausiai yra vyresnio amžiaus, kurie bijo įsipareigojimų tiek projektus

administruojančiai institucijai, tiek finansų įstaigoms, jiems yra sudėtinga užpildyti dokumentus

paramai gauti, tokie ūkiai generuoja mažas pajamas, todėl jiems sunku pasiskolinti. Tačiau

kiekvienais programiniais laikotarpiais vis daugiau smulkių ūkių siekia pasinaudoti ES paramą:

pastaraisiais metais palengvinus paramos gavimo sąlygas ir sumažinus įsipareigojimų laikotarpį,

smulkūs ūkiai aktyviau pradėjo teikti dokumentus paramai gauti ir jau dvejus metus iš eilės

nebeužtenka skirtų lėšų visiems pareiškėjams tenkinti. Galutinėse Lietuvos kaimo plėtros programų

vertinimo ataskaitose taip pat pažymima, kad paramos poveikis Lietuvos mastu nėra reikšmingas,

tačiau taip pat pabrėžia, kad parama yra labai reikšminga ir daro didelę teigiamą įtaką tokių smulkių

ūkių gyvybingumui ir konkurencingumui, kurie pasinaudojo parama.

Išanalizavus struktūrinės paramos smulkiems ūkiams teikimo ir rezultatyvumo problematiką

nustatyta, kad nėra vieningos nuomonės, kokiais kriterijais remiantis ir kaip turėtų būti vertinamas

ūkio dydis, todėl skirtingais programiniais laikotarpiais buvo taikomi skirtingi smulkaus ūkio dydžio

vertinimo kriterijai, skirtingos rėmimo priemonės ir sąlygos, keitėsi ir pačių priemonių siekiami

tikslai. Ir nors smulkiems ūkiams pasinaudoti ES struktūrine parama vis dar yra sudėtinga dėl

administracinių gebėjimų trūkumo, socialinių ir ekonominių problemų, tačiau galutinėse Lietuvos

kaimo plėtros programų vertinimo ataskaitose pažymima, kad parama yra labai reikšminga ir daro

didelę teigiamą įtaką smulkių ūkių, pasinaudojusių parama, gyvybingumui ir konkurencingumui.

Pažymėtina, kad šiame tyrime prisilaikoma smulkaus ūkio dydžio ribų, nustatytų Lietuvos kaimo

plėtros 2014-2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“

taisyklėse. Smulkieji versliniai ūkiai – tai ūkiai, kurių standartine produkcijos verte išreikštas valdos

ekonominis dydis nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur.

19

2. STRUKTŪRINĖS PARAMOS SMULKIEMS ŪKIAMS

REZULTATYVUMO TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo logika ir etapai

Siekiant įvertinti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą tyrimas buvo

atliekamas prisilaikant tokios loginės schemos (žr. 2 pav.).

2 pav. Struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumo vertinimo schema (sudaryta

autorės)

Pagal 2 paveiksle pateiktą schemą rezultatyvumo vertinimo tyrimas buvo atliekamas dviem

aspektais:

– pirma, siekiama nustatyti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą pagal

Europos Sąjungos remiamas ir Lietuvoje įgyvendintas / įgyvendinamas Lietuvos kaimo

plėtros programų priemones, analizuojant laikotarpį nuo Lietuvos įstojimo į Europos

Sąjungą iki 2019 m.;

– antra, siekiama nustatyti smulkių ūkininkų planuojamus žemės ūkio veiklos rezultatus,

gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės

„Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, analizuojant smulkių

ūkininkų lūkesčius.

Vertinat pirmuoju aspektu, siekiama nustatyti smulkių ūkininkų galimybes pasinaudoti ES

paramą, lyginant skirtingus programinius laikotarpius įvertinti, kaip kiekvienu programiniu

laikotarpiu keitėsi paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumas.

REZULTATYVUMAS

LIETUVOS KAIMO

PLĖTROS PROGRAMOS

ŪKIŲ PARAIŠKŲ

DUOMENYS ANKETA

GALIMYBĖS LŪKESČIAI

20

Siekiant atlikti paramos rezultatyvumo vertinimo analizė, ES kaimo plėtros priemonių

įgyvendinimo rodikliai suskirstyti į dvi grupes ir pateiktas detalus rodiklių apibūdinimas (5 lentelė).

5 lentelė. Paramos rezultatyvumo vertinimo rodikliai (sudaryta autorės) Rodiklis Rodiklio vertinimas ir matavimo vienetai

Administraciniai rodikliai 1. Surinktų paraiškų skaičius, vnt.

2. Galimų pareiškėjų skaičius, vnt.

3. Paraišką teikusiųjų dalis, proc.

4. Patvirtintų paraiškų skaičius, vnt

5. Patvirtintų paraiškų dalis, proc.

Finansiniai rodikliai 1. Prašoma/patvirtinta bendra paramos suma, tūkst. Eur

2. Skirta bendra paramos suma, tūkst. Eur

3. Prašymų patenkinimo laipsnis, proc.

Atliekant administracinių rodiklių analizę vertinamas surinktų paraiškų skaičius, galimų

pareiškėjų skaičius, patvirtintų paraiškų skaičius, taip pat vertinama, kiek yra statistinių tinkamų

pareiškėjų ir kiek yra pageidaujančių pasinaudoti teikiama parama, skaičiuojama paraiškas teikusiųjų

asmenų dalis nuo visų tinkamų pareiškėjų ir patvirtintų paraiškų dalis procentais nuo visų surinktų

paraiškų. Siekiant išsiaiškinti ir palyginti skirtingų laikotarpių teikiamą paramą smulkiems ūkiams

buvo analizuojami kiekvienos programos faktiniai duomenys, skaičiuojama kiek iš viso buvo pateikta

paraiškų visais programiniais laikotarpiais, kiek paraiškų buvo paremta, kiek buvo potencialių

pareiškėjų, koks buvo priemonės populiarumas.

Finansiniai rodikliai parodo kokius finansinius išteklius generuoja kiekviena programa ar

priemonė (Nakrošis, Jarmalavičiūtė ir Burakienė, 2007). Šis rodiklis parodo finansines galimybes

paremti tam tikrą pareiškėjų skaičių, pareiškėjų galimybes pasinaudoti teikiama finansine parama,

taip pat leidžia įvertinti atskiros priemonės paramos poreikį t.y. už kokią prašomą paramos sumą buvo

pateikta paraiškų ir įvertinti kokiu mastu prašoma paramos suma viršija skirtą paramos sumą ar

rašoma paramos suma nesiekia skirtos paramos sumos, įvertinti prašymų skirti paramą patenkinimo

laipsnį. Siekiant tinkamai įvertinti finansinius rodiklius labai svarbu finansines lėšas suskirstyti pagal

vertinamus požymius: skirta paramos lėšų priemonei, pagal atskirą paramos priemonę prašoma

paramos suma, skirta paramos suma ir išmokėta paramos suma.

Analizuojant kartu finansinius ir administracinius rodiklius buvo siekiama įvertinti, kokią

įtaką teikiamų paraiškų skaičiui turėjo priemonės teikiama paramos suma vienam paramos gavėjui ir

visai priemonei skirta paramos suma. Analizuojamai paramos smukiems ūkiams priemonių finansinis

įgyvendinimas pagal tris skirtingus laikotarpius t. y. pagal tris kaimo plėtros programas, vertinami

tokie dydžiai kaip prašoma paramos suma, patvirtinta paramos suma, išmokėta paramos suma,

kiekvienos programos rezultatyvumas ir pasiektas įgyvendinimo rodiklis procentais. Vertinamiems

rodikliams apskaičiuoti ir atlikti analizuojamų rodiklių pokyčių analizę buvo naudojamai 2004 – 2018

m. laikotarpio statistiniai duomenys. Analizuojant priemonės populiarumą buvo skaičiuojamas

21

prašomos paramos sumos ir skirtos paramos sumos santykis. Siekiant įvertinti, kaip keičiasi

teikiančių paraiškas asmenų skaičius, t. y. ar daugėja smulkių ūkininkų prašančių paramos, buvo

skaičiuojamas potencialių pareiškėjų ir teikusių paraiškas pareiškėjų santykis ir atlikta lyginamoji

programų analizė. Kadangi kiekvienoje priemonėje yra numatyta, kad pareiškėjas teikdamas paramos

paraišką įsipareigoja pasiekti tam tikrus tikslus tokius kaip konkurencingumo didinimas, pajamų iš

žemės ūkio veiklos augimas, sąnaudų optimizavimas, darbo našumo didinimas, tvaraus ūkininkavimo

diegimas, inovacijų diegimas, todėl kiekvienos valdos rėmimas ir tos valdos tikslų siekimas kartu yra

visos programos tikslų siekimas ir įgyvendinimas (LR žemės ūkio ministerija, 2016a). Atsižvelgiant

į tai, atliekamas paramą gavusių valdų skaičiaus ir bendros valdai skirtos investicijų sumos

vertinimas.

Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas išsiaiškinti, ar parama padarė įtaką ūkių veiklos

specializacijos pokyčiams ir kokiu mastu. Todėl buvo analizuojama, kaip programos priemonėje

numatyti prioritetai skatino smulkius ūkininkus keisti savo valdos specializaciją ir investuoti į naują

žemės ūkio veiklos sritį. Tačiau pažymėtina, kad smulkiems ūkiams prioritetinės žemės ūkio veiklos

vykdymo kryptys buvo numatytos tik Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos

priemonėse, todėl šis rodiklis bus vertinamas tik šioje priemonėje. Lietuvos kaimo plėtros 2014 –

2020 metų programos priemonėse numatytos prioritetinės žemės ūkio veiklos kryptys (LR žemės

ūkio ministerija, 2016b): 1) gyvulininkystė; 2) sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė, mišrus ūkis,

kuriame viena iš veiklų gyvulininkystė. Taigi siekiant nustatyti, kokią įtaką nustatytos prioritetinės

veiklos kryptys turėjo smulkiems ūkiams, keičiant žemės ūkio veiklos pobūdį, buvo analizuojamos

tarpinės Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos ataskaitos.

Kaimo plėtros programų ataskaitose (LR žemės ūkio ministerija, 2016a) analizuojant bendrą

investicijų sumą kiekvienai valdai atskirai ir kartu visai priemonei vertinama, ar investicija prisidėjo

prie tokių tikslų kaip konkurencingumo didinimas, pajamų augimo, skatinimo pasilikti žemės ūkio

sektoriuje, tvarios plėtros ir kt. Investicijos turėtų skatinti ne tik ūkio, kaip ekonominio vieneto

„sustiprėjimą“, bet ir daryti teigiamą įtaką visai šalies ekonomikai. Tomaševič ir kt. (2010) pažymi,

kad investicijos į šalies ūkį paveikia ūkio subjektų finansinę būklę, užtikrina jų veiklos tęstinumą,

plėtrą ir konkurencingumą. Coppola, A., Scardera, A., Tosco, D. (2013) pastebi, kad investicijos

sąlygoja ūkių produktyvumo augimą, tačiau pažymi, kad kaimo plėtros planai turi būti suderinti su

vykdoma žemės ūkio politika. Bendrosios investicijos buvo analizuojamos suskirsčius jas į tris

laikotarpius: 1) Lietuvos kaimo plėtros 2004– 2006 metų planas; 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007 –

2013 metų programa; 3) Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programa. Siekiant išanalizuoti

kaip bendrųjų investicijų suma pasiskirstė visais programiniais laikotarpiais, kaip tai paveikė

smulkius ūkius buvo analizuojamai Nacionalinės mokėjimo agentūros viešai prieinami statistiniai

22

duomenys, kaimo plėtros programų vertinimo ataskaitos. Surinkti ir apskaičiuoti duomenys palyginti

skirtingais programiniais laikotarpiais.

Atliekant struktūrinės paramos smukiems ūkiams rezultatyvumo analizę buvo analizuojami

trys skirtingi laikotarpiai: 2004 – 2006 m., 2007 – 2013 m. ir 2014 – 2020 m. t.y. visos trys Lietuvoje

įgyvendintos/įgyvendinamos kaimo plėtros programos priemonės, skirtos smulkių ūkių rėmimui: 1)

Lietuvos kaimo plėtros 2004 – 2006 m. planas; 2) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa;

3) Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa. Skaičiuojami ir vertinami absoliutūs ir

santykiniai dydžiai, kurie parodo kokiu mastu buvo įsisavinama parama ir kokį poveikį parama turėjo

ūkių rezultatyvumui bei vystymuisi. Skaičiuojant ir vertinant absoliučius dydžius buvo vertinamas

pateiktų ir patvirtintų paraiškų skaičius, paramą gavusių valdų skaičius, kurie parodė, koks buvo

paramos mastas ir įsisavinimo procesas. Santykinių rodiklių pagalba buvo vertinami

įvykdytų/vykdomų kaimo plėtros programų priemonių, skirtų smulkių ūkininkų rėmimui, kiek buvo

paremta valdų nuo teiktų paraiškų skaičiaus, vertinama kokia dalis smulkių ūkininkų kreipėsi

paramos nuo visų tinkamų pareiškėjų, kokią dalį paremtų valdų skaičius sudarė nuo visų galimų

pareiškėjų skaičiaus. Remiantis absoliučiais ir santykiniais rodikliais buvo atlikta skirtingų kaimo

plėtros programų priemonių ir skirtingų laikotarpių lyginamoji analizė: analizuojami paramos

pasinaudojimo galimybių skirtumai, lyginama, kokiu mastu skirtingais laikotarpiais buvo siekiama

pasinaudoti parama, atlikta programų lyginamoji rezultatyvumo analizė, siekiant išsiaiškinti, ko buvo

siekiama įgyvendinant konkrečią programos priemonę, kokie tikslai ir kokiu mastu yra pasiekti, kaip

keitėsi skirtingų programų planuojami tikslai ir rezultatai bei palyginti skirtingų programų priemonių

rezultatyvumo rodiklius.

Vertinant antruoju aspektu, naudoti ūkių parengtų paraiškų paramai gauti duomenys pagal

3 paveiksle pateiktą schemą.

3 pav. Smulkių ūkių paramos vertinimo schema (sudaryta autorės)

Atliekant smulkių ūkių paramos paraiškų analizę, t. y. siekiant nustatyti smulkių ūkininkų

planuojamus veiklos rezultatus, gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų

Faktiniai ūkių

duomenys

Planuojami veiklos

rezultatai Investicijos

Gavus paramą Negavus paramos

23

programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, duomenys

buvo renkamai ir analizuojami smulkių ūkių paramos vertinimo schemą:

˗ I etapas – analizuojami faktiniai ūkių duomenys, kas leidžia nustatyti esamą situaciją ir

įvertinti investicijų poreikį;

˗ II etapas - vertinamas investicijų poreikis, taip suteikiant galimybę įvertinti, kokios yra

būtinos investicijos veiklos plėtojimui, gamybos didinimui ir kaštų mažinimui,

konkurencingumo didinimui. Bet to, kaip pastebi Vitunskienė ir Jazepcikas (2016),

nagrinėję investicinės paramos reikšmę Lietuvos ūkininkų investicijoms, investicijų

poreikis mažose ūkiuose yra didesnis nei stambiuose ūkiuose;

˗ III etapas - analizuojami planuojami veiklos rezultatai, siekiant nustatyti, kokius rezultatus

planuoja pasiekti smulkus ūkis, teikdamas paraišką paramai gauti, per lūkesčių prizmę.

Kaip teigia Čiegis ir Grunda (2007) įmonės rezultatų vertinimas yra vienas iš svarbiausių

vertinimų etapų, nes tik atlikus rezultatų vertinimą galima nustatyti, ar buvo įgyvendinti

planuoti lūkesčiai ir pasiekti planuoti tikslai. Veiklos rezultatai dar skirstomi į rezultatus su

parama ir rezultatus be paramos, siekiant išsiaiškinti, kiek svarbi parama yra smulkiems

ūkiams.

Siekiant įvertinti smulkių ūkių paramos paraiškose pateiktus faktinius duomenis jie buvo

grupuojami atitinkama tvarka, nustatant vertinamus kriterijus ir jų rodiklius (žr. 6 lentelę).

6 lentelė. Ūkių vertinimo kriterijai ir jų rodikliai (sudaryta autorės)

Kriterijai Rodikliai ir jų matavimo vienetai

Žemės ūkio valda 1) valdos valdytojo amžius, metais;

2) valdos valdytojo lytis, vyras, moteris;

3) valdomas žemės ūkio naudmenų plotas, ha;

4) laikomų SG skaičius, vnt.;

5) ūkio ekonominis dydis, Eur;

6) žemės ūkio veiklos kryptis (gyvulininkystė, daržininkystė, sodininkystė,

uogininkystė, mišri žemės ūkio veikla, kurioje viena iš veiklų gyvulininkystė,

javų ir kitų augalininkystės kultūrų auginimas).

Ūkio ištekliai 1) valdomas ilgalaikis turtas, vnt.

2) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, vnt.

Gamyba ir pardavimai 1) pagamintos produkcijos kiekis per metus, t, vnt., tūkst. vnt.;

2) parduotos produkcijos kiekis per metus, t, vnt., tūkst. vnt.;

3) parduodamos produkcijos dalis nuo visos pagamintos produkcijos, proc.;

4) metinės pardavimo pajamos, Eur;

5) tiesioginių išmokų dalis pajamose, proc.;

6) metinės gamybos sąnaudos, Eur.

Ekonominis ūkio

gyvybingumas

1) grynasis pelnas, Eur.

2) grynojo pelningumo rodiklis, proc.

Žemės ūkio valdos duomenų analizė leidžia įvertinti esamą ūkio būklę pagal parinktus

rodiklius. Žemės ūkio valdos duomenys analizuojami pagal 6 rodiklius, kur kiekvienas iš vertinamų

24

rodiklių padeda įvertinti esamą ūkio faktinė padėtį ir padaryti atitinkamas išvadas.

Vertinant valdos valdytojo amžių pirmiausia siekiama įvertinti, kiek imtyje tam tikros

amžiaus grupės smulkių ūkininkų. Valdos valdytojo amžius turi įtakos ne tik kaimo gyvybingumo

problemoms, kurias bandoma spręsti užsibrėžiant tikslus kaimo plėtros programose (Kuliešis ir

Pareigienė, 2014), bet ir tampriai siejamas su inovacijų diegimu, skirtingu rizikos vertinimu, žemės

ūkio veiklos krypties pasirinkimu ir lūkesčių pasinaudoti teikiama parama. Analizuojant amžių būtina

pastebėti, kad vyresnio amžiaus ūkininkai paprastai būna konservatyvesni, nenori prisiimti rizikos,

vangiau diegia naujoves ir nenoriai keičia žemės ūkio veiklos kryptį, bijo įsipareigojimų ir vengia

paskolų. Taip pat analizuojant valdos valdytojų amžių greta buvo analizuojami ir valdos valdytojai

pagal lytį, siekiant nustatyti, kokia dalis teiktų paraiškų sudarė moterys ir kokia vyrai.

Valdomas žemės ūkio naudmenų plotas yra vienas iš svarbiausių faktinių ūkio vertinimo

rodiklių, kuris parodo galimybes vykdyti žemės ūkio verslą ir gaminti tam tikrus žemės ūkio

produktus. Kaip pastebi Galnaitytė ir Kriščiukaitienė (2017) ūkininkai paprastai yra linkę žemės

išteklius panaudoti kiek įmanoma efektyviau, auginant pelningesnes augalų rūšis ar gyvulių veisles,

tačiau taip pat pastebėta, kad ši sąlyga labiau pasitvirtina stambiuose ūkiuose, arba ūkiuose, kurių

valdytojai yra jauni asmenys. Tuo tarpu smulkūs ūkiai dažnai užsiima tradicinėmis ūkininkavimo

veiklomis ir savo verslo plėtrą sieja su žaliavų gamybos verslo vystymu (Pilipavičius, 2017).

Vertinant valdomus žemės ūkio naudmenų plotus labai svarbu įvertinti, kiek žemės yra nuosavos ir

kiek valdomos kitais pagrindais, taip nustatant galimo žemės ūkio verslo riziką, nes kitais pagrindais

valdomos žemės ūkio naudmenos gali būti prarastos ir reikėtų vertinti galimybes valdyti naujus žemės

ūkio naudmenų plotus. Taip pat labai svarbi yra žemės ūkio naudmenų struktūra t.y. kiek valdomoje

žemėje yra ariamos žemės, kiek pievų, sodų ir daugiamečių sodinių. Atlikus valdomų žemės ūkio

naudmenų analizę buvo įvertinta, kokį potencialą ūkis turi, ar ūkio lūkesčiai yra logiški ir pateisinti

faktiniais duomenimis.

Analizuojant ūkio laikomus gyvulius buvo nagrinėjamas SG skaičius. Šis rodiklis taip pat

buvo analizuojamas kaip vienas iš gamybos išteklių, vertinant turimą potencialą vykdyti žemės ūkio

veiklą.

Valdos dydis išreikštas standartine produkcijos verte šiuo metu įgyvendinamoje Lietuvos

kaimo plėtros 2014 -2020 m. programoje yra vienas iš pareiškėjų tinkamumo vertinimo kriterijų,

kuris, kaip buvo minėta anksčiau, siekiantiems pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014

– 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“

turi būti nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur, todėl visi vertinami smulkūs ūkiai, pateikę paraiškas paramai

gauti, patenka į nustatytas ribas. Standartine produkcijos verte ūkio dydis įvertinamas kompleksiškai

t.y. pagal ūkio pateiktą pasėlių deklaraciją ir registruotą gyvulių skaičių paskaičiuojamas ūkio dydis

ir priskiriamas prie tam tikros ūkių grupės, šiuo atveju ūkis klasifikuojamas kaip smulkus.

25

Analizuojant ūkio dydį pagal standartinę produkcijos vertę galima ūkius su skirtingais požymiais

(valdomas žemės ūkio naudmenų plotas, vykdoma žemės ūkio veiklos rūšis, laikomas gyvulių

skaičius) gretinti ir lyginti tarpusavyje ir įvertinti kiekvieno ūkio planuojamą standartinę produkciją.

Pagal šį rodiklį taip pat buvo vertinama, kaip susijęs valdomas žemės ūkio naudmenų plotas ir

vykdoma žemės ūkio veiklos kryptis – sektorius.

Vertinant vykdomą žemės ūkio veiklą t.y. identifikuojant, ar ūkis užsiima pirmine žemės

ūkio produktų gamyba ar pagamintus produktus perdirba ir parduota galutinį produktą, kurio pridėtinė

vertė yra didesnė, siekiant įvertinti, kiek yra smulkių ūkininkų, kure gamina pridėtinės vertės

produktus ir tokiu būdu užsitikrina sau aukštesnes pajamas.

Žemės ūkio veiklos krypties analizė buvo atliekama siekiant įvertinti, kokiomis veiklomis

šiuo metu užsiima ūkis ir kokias galimybes bei išteklius turi ūkis, kad ateityje būtų galima plėtoti

esamą žemės ūkio veiklą arba vertinti lūkesčius, kai siekiama pakeisti vykdomos veiklos pobūdį.

Įvertinus žemės ūkio valdos duomenis būtina atlikti ūkio išteklių analizę ir įvertinti: 1) ūkio

valdomą ilgalaikį turtą; 2) pinigų kiekį; 3) vidutinį metinį darbuotojų skaičių. Ūkio išteklių analizė

leidžia įvertinti turimus išteklius ir išteklių būklę (vertinant ilgalaikį turtą), kas tiesiogiai sąlygoja

gaminamos produkcijos mastą ir kokybę. Ūkininkų valdomas ilgalaikis turtas dažnai yra nudėvėtas

ir prastos būklės, arba ūkiai reikalingos žemės ūkio technikos nuosavybės teise neturi, atsižvelgiant į

tai, kad ūkiai dažnai negali patys apsirūpinti reikalinga žemės ūkio technika ir įranga, kaimo plėtros

programos priemonėse buvo numatytos investicijos ilgalaikio turto modernizavimui ir atnaujinimui

(Melnikienė ir Vidickienė, 2019). Nepakankamas apsirūpinimas būtinais ištekliais stabdo ūkio

veiklos plėtrą, riboja galimybes taikyti naujus ūkininkavimo metodus ir technologijas, kaip pastebi

Kuliešis ir Pareigienė (2014) išteklių ribotumas skatina juos panaudoti kiek įmanoma kryptingiau,

kad būtų pasiektas maksimalus efektas. Taigi vertinant turimus ūkio išteklius buvo įvertintas: 1)

valdomas ilgalaikis turtas, įvertinant jo struktūrą ir būtinumą vykdomai veiklą, ilgalaikio turto

materialinė būklė, galimybė turimą ilgalaikį turtą naudoti vykdomoje veikloje; 2) ūkio turimi

finansiniai ištekliai, išreikšti pinigine išraiška; 3) ūkio apsirūpinimas darbo ištekliais – įvertinta ar

ūkis pakankamai apsirūpinęs žmogiškaisiais ištekliais, ar darbai atliekami laiku.

Vertinant gamybą ir pardavimus buvo analizuojama, kokį produkcijos kiekį ūkis pagamino

paraiškos pateikimo metais, kiek pagamintos produkcijos pardavė, kokios buvo ūkio metinės

pajamos, pardavus žemės ūkio produkciją, ar vykdant kitas veiklas, kiek gavo tiesioginių išmokų ir

kokias patyrė gamybos sąnaudas. Visi šie rodikliai buvo vertinami absoliučiais dydžiais, siekiant

įvertinti ūkio esamą gamybos mastą ir pardavimų apimtis. Apskaičiuotas ūkio pajamų lygis, siekiant

įvertinti ar ūkininkui pakanka pajamų iš žemės ūkio veiklos pragyvenimui t.y. ar vykdoma žemės

ūkio veikla gali patenkinti bent minimalius pragyvenimo poreikius. Taip pat buvo vertinama kokią

dalį nuo pagamintos produkcijos ūkis parduoda, o kokią dalį suvartoja asmeninėms reikmėms.

26

Ekonominio ūkio gyvybingumo vertinimas yra įtrauktas į vyriausybių, bendruomenių ir ūkių

tikslus, naudojamas skirstant paramą pagal kaimo plėtros programas (Savickienė ir Miceikienė,

2016). Todėl vertinant faktinius ūkio rodiklius buvo skaičiuojamas grynojo pelningumo rodiklis,

kuris buvo taikomas iki 2018 m., o nuo 2019 m. ekonominio gyvybingumo nustatymui buvo

naudojamas rodiklis – grynasis pelnas. Taigi analizuojant paraiškas, kurios buvo pateiktos iki 2018

m. buvo apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis ir įvertintas vykdomos veiklos efektyvumas, o

paraiškoms, kurios buvo pateiktos nuo 2019 m. buvo skaičiuojamas veiklos grynasis pelnas ir

įvertintas grynojo pelno dydis.

Tačiau smulkiems ūkiams dažnai yra sunku sugeneruoti pinigines lėšas investicijoms, todėl

pasak Savickienės ir Miceikienės (2016) ūkiai dažnai yra priklausomi nuo paramos investicijoms.

Investicijų poreikio analizė buvo atliekama vertinant smulkių ūkių paraiškose pateiktus duomenis

apie planuojamas investicijas: analizuojama, į kokią žemės ūkio veiklos kryptį planuojama investuoti,

kokias investicijas planuojama įsigyti, kokie bus lėšų investavimo šaltiniai. Vertinami absoliutūs

(kokią lėšų sumą planuojama investuoti) ir santykiniai (kokią lėšų dalį sudaro finansavimo šaltiniai)

rodikliai, vertinimo rodikliai grupuojami pagal tam tikrus požymius (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Vertinimo rodiklių grupės ir jų ribos (sudaryta autorės)

Rodikliai ir jų

matavimo vienetai

Rodiklių grupės ir jų ribos

I gr. II gr. III gr. IV gr.

Valdos valdytojo amžius,

metais

18 >= 25 26 >= 40 41 >= 64 > 64

Valdomas žemės ūkio

naudmenų plotas, ha

0,00 >= 5,00 5,00 >= 10,00 10,00 >= 15,00 > 15,00

Ūkio ekonominis dydis,

išreikštas standartine

produkcijos vertė, Eur

4000,00 >= 4999,99 5000,00 >= 5999,99 6000,00 >= 6999,99 7000,00 >= 7999,99

Pagamintos ir parduotos

produkcijos kiekis, t arba

vnt.

0,00 >= 10,00 10,00 >= 20,00 20,00 >= 30,00 > 30,00

Pagamintos ir parduotos

produkcijos kiekis, tūkst.

vnt.

0,00 >= 1,00 1,00 >= 2,00 2,00 >= 3,00 > 3,00

Parduodamos

produkcijos dalis nuo

visos pagamintos

produkcijos ir tiesioginių

išmokų dalis pajamose,

grynojo pelningumo

rodiklis, visi apskaičiuoti

pokyčiai, proc.

0,00 >= 25,00 25,00 >= 50,00 50,00 >= 75,00 75,00 >= 100,00

Metinės pardavimo

pajamos, metinės

gamybos sąnaudos,

grynasis pelnas, Eur.

0,00 >= 3000,00 3000,00 >= 6000,00 6000,00 >= 9000,00 > 9000,00

Toks rodiklių duomenų grupavimas leidžia nustatyti, kiekvieno rodiklio apimtis ir parodo,

kai ūkių duomenys pasiskirsto pagal sudarytas grupes.

27

Išanalizavus ūkio faktinius duomenis ir atlikus investicijų poreikio analizę analizuojami

planuojami veiklos plėtros rezultatai – lūkesčiai. Kriščiukaitienė ir Namiotko (2014), nagrinėjusios

pieno gamintojų lūkesčius, rėmėsi ekonomikos teorijoje lūkesčių skirstymu: 1) naivūs lūkesčiai – tai

tokie lūkesčiai, kai gamintojai remiasi netolima praeities informacija, neatsižvelgdami į senesnius

įvykius; 2) adaptyvūs lūkesčiai – tai naivūs lūkesčiai papildyti senesne veiklos informacija, tačiau

pažymėtina, kad kuo senesnė informacija tuo mažiau jai skiriama dėmesio; 3) racionalūs lūkesčiai –

tai tokie lūkesčiai, kur naudojama visa prieinama informacija, numatoma ateities vykdymo vizija ir

sudaromi planai, pagal naudojama praeities informacija ir stengiamasi nekartoti padarytų klaidų.

Atliekant planuojamų veiklos rezultatų analizę buvo vertinami smulkių ūkininkų lūkesčiai

padidinti žemės ūkio veiklos gamybos apimtis, pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros

2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems

ūkiams“ ir įvertinti kokiu mastu planuojama didinti veiklos apimtis gavus paramą. Kaip pastebi

mokslininkai Ferto ir kt. (2017), nagrinėję Vengrijos, Slovėnijos ir Prancūzijos ūkių investicinę

elgseną, investicinė parama žemės ūkiui turėjo teigiamą, realų poveikį ūkių pajamų augimui. Todėl

labai svarbu išsiaiškinti, ar Lietuvos smulkūs ūkiai turi lūkesčių, gavus ES paramą didinti gamybos

apimtis, taip savo ruožtu didinant ūkių pajamas. Analizei buvo naudojami tie patys duomenų šaltiniai

ir jų grupės bei tie patys vertinimo rodikliai, kaip ir ūkio faktiniai būklei įvertinti, tik vertinant ūkio

faktinius duomenis buvo analizuojami ūkio faktiniai metai (paraiškos pateikimo metai), o

analizuojant rezultatus (lūkesčius) buvo vertinami planiniai metai (paskutiniai verslo plano

įgyvendinimo metai). Siekiant įvertinti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus: gamybos ir

pardavimų apimtis, įvertinti gamybos kiekio ir struktūros pokyčius, buvo sisteminami ūkio duomenys

planiniais metais, lyginami su faktiniais metais, skaičiuojami santykiniai rodikliai, analizuojama

struktūra, atlikta ūkio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, gamybos ir pardavimų,

parduotos produkcijos dalies nuo visos pagamintos produkcijos, metinių pajamų, tiesioginių išmokų

dalies pajamose, grynojo pelno ir grynojo pelningumo pokyčių ANOVA analizė, kur visų rodiklių

nepriklausomi kintamieji – „ūkininko amžius“, „žemės ūkio veiklos kryptis“, „žemės ūkio naudmenų

pokytis“.

Atliekant smulkių ūkininkų lūkesčių padidinti žemės ūkio veiklos gamybos apimtis,

pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir

verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, analizę buvo naudojamas smulkių ūkių

parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizės metodas, o siekiant nustatyti smulkių ūkininkų

sau keliamus ateities tikslus bei perspektyvas be paramos didinti ūkio gamybos apimtis, nustatyti, ar

ūkiai ir be paramos investuotų į ūkius, jeigu taip, koks būtų investicijų mastas taip suinteresuotumą

diegti naujoves buvo naudojamas dažniausiai socialinių mokslų tyrimuose naudojamas metodas –

28

apklausa. Apklausos metodas pasirinktas todėl, kad jis yra paprastas, lengvai pritaikomas (Kardelis,

2017), juo siekiama išsiaiškinti ūkininkų poreikius ir interesus.

Apklausoje pateikiami 4 klausimai, siekiant gauti papildomą informaciją, kurios nėra

smulkių ūkių parengtose paraiškose (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Apklausos klausimai (sudaryta autorės)

Klausimas Atsakymų variantai

1. Ar investicinės paramos gavimo lūkesčiai, pateikus paraišką pagal

Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir

verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, turėjo įtakos Jūsų

apsisprendimui didinti gamybos apimtis?

Taip, gamybos apimtis didinčiau tik tuo

atveju, jeigu gaučiau paramą;

Taip, iš dalies turėtų įtakos;

Ne, būčiau didinęs gamybos apimtis ir be

paramos

2. Ar, negavus paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų

programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama

smulkiems ūkiams“, būtumėte įgyvendinę tas pačias investicijas savo ar

skolintomis lėšomis?

Ne;

Taip;

Taip, tačiau mažesne apimtimi

Taip, ta pačia apimtimi, tačiau gerokai

vėliau

3. Jeigu negavęs investicinės paramos būtumėte įgyvendinę tas pačias

investicijas savo ar skolintomis lėšomis, kokia apimtimi tai būtumėte

įvykdęs nuo planuotos investicijų apimties su parama.

iki 25 proc.;

nuo 26 iki 50 proc.;

nuo 51 iki 75 proc.;

nuo 76 iki 100 proc.

4. Ar, gavus paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų

programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama

smulkiems ūkiams“, investicijos būtų nukreiptos į inovacijų

įgyvendinimą?

Taip, įsigyčiau tik naują ilgalaikį turtą;

Taip, bet tik iš dalį;

Ne, pirkčiau tik dėvėtą ilgalaikį turtą.

Pirmu apklausos klausimu siekiama išsiaiškinti, ar galimybės gauti investicinę paramą daro

tiesioginę įtaką smulkių ūkininkų lūkesčiams didinti gamybos apimtis. Siekiama išsiaiškinti, ar be

paramos ūkis planuotų didinti savo gamybos apimtis ar ne. Jeigu paramos gavimo lūkesčiai sąlygoja

gamybos apimčių augimą, tai kokiu mastu. Vertinamas planinių ir faktinių gamybos duomenų

santykis.

Antru ir trečiu anketos klausimais siekiama išsiaiškinti, ar ūkininkas investuotų į vykdomą

žemės ūkio veiklą, jeigu jam nebūtų suteikta parama. Šių klausimų tikslas ne tik išsiaiškinti ūkininkų

lūkesčius, bet ir įvertinti ūkių galimybes investuoti į ūkį be paramos.

Ketvirtu anketos klausimu siekiama nustatyti smulkių ūkininkų suinteresuotumą diegti

naujoves. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės

„Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles,

taikomas nuo 2016 metų, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-

212, kurios galiojo 2016 m. pateiktoms paraiškoms, už paramos lėšas buvo galima įsigyti tik naują

žemės ūkio techniką ir įrangą, 2017 m. paraiškos nebuvo renkamos, nuo 2018 m. pateiktoms

paraiškoms, kurioms galiojo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio

ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomas nuo

2018 metų, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3D-177, buvo leista

29

įsigyti tik dėvėtus traktorius, senesnius kaip 7 metų, visos kitos investicijos tik į naują žemės ūkio

techniką ir įrangą, o nuo 2019 m. pateiktoms paraiškoms, kurioms galiojo Lietuvos kaimo plėtros

2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems

ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2019

m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69, leidžiama įsigyti visą žemės ūkio techniką ir įrangą tiek naują,

tiek ir dėvėtą, todėl šis klausimas tampa ypatingai svarbus tiems ūkiams, kurie paraiškas teikė nuo

2018 m. Šis klausimas padeda įvertinti, ar smulkus ūkininkas yra suinteresuotas diegti naujas

technologijas, įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, kuri tikėtina mažiau terš aplinką, dirbs

efektyviau ir ekonomiškiau.

2.2. Tyrimo duomenys ir apribojimai

Atliekant struktūrinės paramos smulkiems rezultatyvumo vertinimą tyrimui buvo naudojami

oficialūs duomenys ir jų šaltiniai, ūkių duomenys ir jų šaltiniai, atlikta smulkių ūkininkų apklausa.

2.2.1. Oficialių duomenų šaltiniai

Siekiant nustatyti struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą pagal Europos

Sąjungos remiamas ir Lietuvoje įgyvendintas/įgyvendinamas Lietuvos kaimo plėtros programų

priemones, skirtas remti smulkiuosius ūkininkus, buvo remiamasi oficialiais dokumentais ir viešai

skelbiama statistine informacija.

Duomenys pasirinktiems rodikliams analizuoti buvo renkami iš skirtingų informacijos

šaltinių (Lietuvos kaimo plėtros programų ataskaitos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, LR žemės

ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiama statistine

informacija, teisės aktais, reglamentuojančiais paramos smulkiems ūkiams teikimą) ir už tris

skirtingus paramos laikotarpius: 2004 – 2006 m., 2007 – 2013 m. ir 2014 – 2020 m. Skirtingų

laikotarpių duomenys bus susisteminami, palyginami, įvertinami ir gauti rezultatai apibendrinami bei

pateikiamos gautos išvados.

2.2.2. Individualių ūkių duomenys ir jų šaltiniai

Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos sąjungą mūsų šalyje jau buvo įgyvendintos dvi kaimo

plėtros programos (2004 – 2006 m. ir 2007 – 2013 m.), šiuo metu įgyvendinama trečia Lietuvos

kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programa, kitais metais startuos Lietuvos kaimo plėtros 2021 – 2027

m. programa. Atlikus visų programų paramos priemonių smukiems ūkiams analizę bus galima daryti

30

prielaidas ir išvadas, ar buvo pasiekti programose nustatyti tikslai, koks buvo jų poveikis šalies žemės

ūkiui ir t.t. Tačiau vertinant Europos sąjungos struktūrinės paramos smulkiems ūkiams rezultatyvumą

labai svarbu nustatyti smulkių ūkininkų planuojamus žemės ūkio veiklos rezultatus, todėl tyrimo

antrame etape buvo vertinami smulkių ūkininkų planuojami rezultatai per lūkesčių prizmę, siekiant

nustatyti, kaip pasikeis žemės ūkio veiklos gamybos ir pardavimų apimtys ūkyje, gavus paramą pagal

Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį

„Parama smulkiems ūkiams“.

Siekiant nustatyti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus, gavus paramą pagal


„Parama smulkiems ūkiams“, tyrimas buvo atliekamas dviem metodais: pagal ūkių parengtų

paraiškų paramai gauti, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės ,,Ūkio

ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, duomenis ir papildomai būtinai

informacijai surinkti naudojant apklausos metodą. Tyrimo imtis – 100 smulkių ūkių, teikusių

paraiškas paramai gauti.

Atliekant smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatų analizę pagal ūkių parengtų

paraiškų paramai gauti duomenis buvo siekiama įvertinti smulkių ūkininkų planuotus rezultatus,

gavus investicinę paramą, ir palyginti juos su faktiniais duomenimis (paraiškos pateikimo metais),

todėl tyrimo laikotarpis yra: faktiniai ūkio duomenys (paramos paraiškos pateikimo metai) ir planiniai

duomenys (verslo plano paskutiniai įgyvendinimo metai) – rezultatai (lūkesčiai). Lūkesčių vertinimas

yra labai svarbus visų įgyvendinamų programų veiksmingumui ir efektyvumui, nes tik atlikus

lūkesčių analizę galima įvertinti, ar konkretūs veiksmai daro poveikį tam tikrų tikslų siekimui. Tačiau

kaip pastebi Atkočiūnienė ir Štareikė (2016) kiekviena suinteresuota asmenų grupė turi skirtingus

lūkesčius, kurie pasak Darškuvienės ir Bendoraitenės (2013) yra siejami ir su pridėtinės vertės

kūrimu, planuojamais veiklos rezultatais.

Siekiant nustatyti smulkių ūkininkų žemės ūkio veiklos rezultatus pagal smulkių ūkių

parengtų paraiškų paramai gauti duomenų analizę buvo įvertinti smulkių ūkininkų planuoti

rezultatai, gavus investicinę paramą, ir palyginti su faktiniais duomenimis (paraiškos pateikimo

metai), todėl nustatytas tyrimo laikotarpis yra: faktiniai ūkio duomenys (paramos paraiškos pateikimo

metai) ir planiniai duomenys (verslo plano paskutiniai įgyvendinimo metai) – rezultatai (lūkesčiai),

naudojami informacijos šaltiniai – smulkių ūkininkų parengtos paraiškos paramai gauti pagal


„Parama smulkiems ūkiams“, skaičiuojami absoliutūs ir santykiniai rodikliai.

31

2.2.3. Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti, apklausa

Smulkių ūkininkų, teikusių paraiškas paramai gauti pagal gavusių investicinę paramą pagal


„Parama smulkiems ūkiams“, apklausti buvo tie patys ūkiai, kurių duomenys buvo panaudoti

pirmame tyrimo etape, todėl apklausos imtis taip pat 100 ūkių. Taigi visi apklausoje dalyvavę ūkiai

teikė paraiškas paramai gauti, tačiau pastebėta, kad tarp paramą gavusių asmenų daugiausia buvo

ūkininkų nuo 40 iki 65 metų amžiaus (žr. 4 pav.).

4 pav. Apklaustųjų, gavusių paramą ir negavusių paramos, pasiskirstymas pagal amžių, proc.

(sudaryta autorės)

Atliekant apklausą taip pat pastebėta, kad net 41 proc. apklaustųjų, kurie gavo paramą buvo

iki 40 metų amžiaus ir tik 14 proc. apklaustųjų gavo paramą, kuriems virš 66 metų amžiaus. Tarp

param

vytauto didŽiojo universitetas...the results of the research were presented at the student...

Documents