Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 11 d. pateiktu ieškovs akcins bendrovs „Klaipdos energija“ kasaciniu skundu dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Ieškov akcin bendrov „Klaipdos energija“ padav kasacin skund dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs akcins bendrovs „Klaipdos energija“ ieškin atsakovei udarajai akcinei bendrovei „vej tinklapis“ dl servituto nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškov kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teismai padar materialins teiss norm, reglamentuojani servituto nustatym speciali teiss norm pagrindu, aiškinimo ir taikymo paeidimus. Anot ieškovs, teismai taip pat neteisingai aiškino ir taik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 2 dalies nuostat, kuri nustato, jog iš servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, išskyrus atvejus, kai servitut nustato statymai, ir CK 4.111 straipsnio 2 dalies norm, nustatani, kad pasikeitus tarnaujaniojo ar viešpataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui, nustatytas servitutas išlieka.
Be kita ko, ieškov nurodo, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teismai nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, jog energetikos srities teisinis reglamentavimas yra specialusis reglamentavimas CK atvilgiu, kai sprendiamas klausimas dl servituto nustatymo statymo pagrindu. Ieškovs teigimu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuri išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkret pagrind, servitutas gali bti neatlygintinis, ir pagal kuri nustatant servitut turi bti utikrinama teisinga tarnaujaniojo ir viešpataujaniojo daikt savinink interes pusiausvyra ir proporcingumas.
Teisj atrankos kolegija, susipainusi su ieškovs akcins bendrovs „Klaipdos energijos“ kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dl netinkamo teiss norm taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsivelgiant tai, kas išdstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Dl nurodyt prieasi yra pagrindas konstatuoti, kad ieškov nepagrind, jog egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Be kita ko, paymtina, kad ieškov akcin bendrov „Klaipdos energija“ pateiktame kasaciniame skunde netinkamai (neaiškiai) suformulavo kasacinio skundo reikalavim, kadangi ieškov prašo panaikinti Klaipdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutart civilinje byloje Nr. e2-112-998/2021 ir priimti nauj sprendim – panaikinti Klaipdos apylinks teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendim civilinje byloje Nr. e2-557-769/2020 ir priimti nauj sprendim – ieškovs akcins bendrovs „Klaipdos energija“ ieškin tenkinti visiškai. Taiau remiantis Lietuvos teism informacins sistemos LITEKO duomenimis, teisj kolegija nustat, kad civilinje byloje Nr. e2-112-998/2021 buvo priimta ne Klaipdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, o Klaipdos apylinks teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis. Taip pat šioje byloje buvo pareikštas ne akcins bendrovs „Klaipdos energija“ ieškinys, o udarosios akcins bendrovs „vej tinklalapis“ ieškinys akcinei bendrovei „Klaipdos energija“ dl daikto valdymo paeidim pašalinimo. Vis dlto, iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad ieškov nesutinka su Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinje byloje pagal ieškovs akcins bendrovs „Klaipdos energija“ ieškin atsakovei udarajai akcinei bendrovei „vej tinklapis“ dl servituto nustatymo.
Atsisakant priimti kasacin skund, grinamas sumoktas yminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Grinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipdos energija“ (j. a. k. 140249252) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) yminio mokesio, sumokto 2021 m. balandio 26 d. AB Luminor Bank mokjimo nurodymu Nr. 1213.
Ši nutartis yra galutin ir neskundiama.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 14 d. paduotu ieškov udarosios akcins bendrovs „Dialimeda“ ir M. M. kasaciniu skundu dl Klaipdos apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Kasacinis skundas paduodamas dl apeliacins instancijos teismo nutarties perirjimo civilinje byloje dl savavališkos statybos akt ir privalomj nurodym panaikinimo. Kasacine tvarka skundiama nutartimi iš esms paliktas nepakeistas Plungs apylinks teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimas atmesti ieškov ieškin, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovs Valstybins teritorij planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareign 2018 m. liepos 19 d. ieškovams surašytus savavališkos statybos aktus, 2018 m. liepos 27 d. surašytus privalomuosius nurodymus dl savavališkos statybos padarini pašalinimo (nugriovimo) ems sklype pastatyto I grups nesudtingo ininerinio statinio – arini plyteli aikštels ir statybviets sutvarkymo. Kasacija byloje grindiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija paymi tai, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali bti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsams teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvim (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas toks svarbus, jog turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui. Kasacij grindiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss taikymo ir aiškinimo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundiamame teismo procesiniame sprendime išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkaniu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, taiau nepateikiama j patvirtinani teisini argument arba pateikiami atitinkami argumentai, taiau j nesiejama su konkreiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacins instancij teismai, priimdami skundiamus sprendimus, netinkamai aiškino ir taik Lietuvos Respublikos teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros statymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkt ir 14 straipsnio 2 dal, Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 29 straipsnio 1 dal ir 30 straipsnio 1 dal; sprsdami dl termino atnaujinimo nagrinjamoje byloje, neatsivelg termino esm ir paskirt, gino esm, ieškov elges bei kitas reikšmingas aplinkybes, paeid ieškov teis ginti savo teistus interesus, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dl nurodyt klausim.
Atrankos kolegija, susipainusi su kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind, t. y. nepagrindiama, jog teismai netinkamai taik ir paeid skunde nurodytas teiss normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dl to galjo bti neteisingai išsprsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teiss problema, kuri turt esmin reikšm teiss aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dl nurodyt prieasi konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos perirjimo kasacine tvarka pagrindus, todl paduot kasacin skund, kaip neatitinkant CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacin skund, grintinas sumoktas yminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Grinti ieškovei udarajai akcinei bendrovei „Dialimeda“ (j. a. k. 167348221) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur yminio mokesio, sumokto 2021 m. gegus 12 d. SEPA mokjimo nurodymu (naudotojas A. T.).
Ši nutartis yra galutin ir neskundiama.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
(S)
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti iš teisj Danguols Bubliens, Artro Driuko (pranešjas) ir Gedimino Sagaio (kolegijos pirmininkas),
teismo posdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinjo civilin byl pagal atsakovs udarosios akcins bendrovs „Eturas“ akcininko ir direktoriaus P. J. kasacin skund dl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsjo 1 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal pareiškjo „KRIS Reisen GmbH & Co. KG“ pareiškim atsakovei udarajai akcinei bendrovei „Eturas“ dl bankroto bylos išklimo.
Teisj kolegija
I. Gino esm
1. Kasacinje byloje sprendiama dl teiss norm, reglamentuojani teismo nutari dl nemokumo bylos išklimo apskundim, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškjas „KRIS Reisen GmbH & Co. KG“ kreipsi teism, prašydamas iškelti UAB „Eturas“ bankroto byl.
3. Pareiškime pareiškjas nurod, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinje byloje Nr. e2-4971-653/2018 jo pateikt ieškin tenkino ir iš atsakovs priteis 152 276,46 Eur skol, 12 198,77 Eur palkan, 8 proc. dydio metini palkan u priteist sum nuo bylos išklimo teisme (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško vykdymo bei 3109 Eur bylinjimosi išlaid atlyginimo. Atsakov prieštaravim dl preliminaraus sprendimo nepareišk, 2018 m. lapkriio 13 d. šis teismo sprendimas siteisjo, taiau atsakov skolos pagal siteisjus teismo sprendim nepadeng.
II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism procesini sprendim esm
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandio 16 d. nutartimi iškl UAB „Eturas“ bankroto byl, mons nemokumo administratoriumi paskyr maj bendrij „Bankroto paslaugos“.
5. Pirmosios instancijos teismas paymjo, kad prieastys, dl kuri atsakovs turtin padtis pablogjo, nra esmins sprendiant bankroto bylos išklimo klausim. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar mon yra gyvybinga bei pajgi vykdyti veikl ir savo finansinius sipareigojimus kreditoriams.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertins bylos duomenis, nusprend, jog atsakov turi pastovaus ir ilgalaikio pobdio finansini sunkum, apdraustj darbuotoj monje nra, jos skolos kreditoriams, skaitant valstybs biudet, nedengiamos, nepateikta rodym, pagrindiani aplinkybes, jog veikl bendrov vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali bti patenkinti kreditori finansiniai reikalavimai. Šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, jog atsakov yra gyvybinga, – duomen apie vykdom kin komercin veikl, leidiani vykdyti prievoles ateityje, nebuvo nustatyta, todl buvo nusprsta UAB „Eturas“ kelti bankroto byl (Lietuvos Respublikos juridini asmen nemokumo statymo (toliau – JAN) 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinjs atsakovs UAB „Eturas“ atskirj skund, 2020 m. rugsjo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandio 16 d. nutart paliko nepakeist.
8. Apeliacins instancijos teismas nusprend, kad atsakovs bankroto bylos išklimo stadijoje pakanka duomen teigti, jog pareiškjas yra atsakovs kreditorius, todl pirmosios instancijos teismas pagrstai nagrinjo pareiškjo pareiškim dl bankroto bylos atsakovei išklimo. Iš bylos duomen buvo matyti, kad pareiškjo reikalavimo teis atsakov kildinama iš 2015 m. rugpjio 1 d. paslaug sutarties, pagal kuri paslaug apmokjimo terminas yra sujs. UAB „Eturas“ neneig paslaug sutarties sudarymo ar paslaug teikimo fakto bei neteik pagrst argument ir rodym, kad nra skolinga pareiškjui, taip pat neginijo, kad prievols vykdymo terminas yra sujs. JAN 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nemokumo proces inicijuoti turi teis kreditorius, kuriam prievols vykdymo terminas yra sujs, todl negalima teigti, kad atsakov nra skolinga pareiškjui ir jis neturjo teiss inicijuoti atsakovs bankroto bylos išklimo. Apeliacins instancijos teismas nusprend, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai prim pareiškjo, kaip kreditoriaus, pareiškim dl bankroto bylos atsakovei išklimo.
9. Paymjo, jog, sprendiant juridinio asmens (ne)mokumo klausim ir vertinant jo turimo turto santyk su pradelstais sipareigojimais, ginijami tokio asmens sipareigojimai paprastai nra skaiiuojami bendr jo pradelst sipareigojim sum, taiau ši taisykl negali bti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsivelgiant teismini gin dl kreditori reikalavim pobd bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinje byloje Nr. e2-515-823/2018). UAB „Eturas“ Vilniaus apygardos teismo civilinje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 iš esms susidariusi skol pripaino ir jos neginijo, kvestionuodama procedrinius jurisdikcijos nustatymo klausimus, taiau paios skolos egzistavimui paneigti pagrst argument nepateik. Tuo tarpu pareiškjas apeliacins instancijos teismui pateik detali savo išrašyt sskait ir atsakovs atlikt mokjim analiz, patvirtinani visos 152 276,46 Eur skolos egzistavim ir 12 198,77 Eur priskaiiuotas palkanas nuo laiku negrintos skolos sumos. Apeliacins instancijos teismas taip pat sutiko su pareiškjo argumentais, kad gino, nagrinjamo Vilniaus apygardos teismo civilinje byloje Nr. eA2-3136-779/2020, baigtis nepaneigt atsakovs skolos pareiškjui egzistavimo, jei apeliacins instancijos teismas palikt ši nutart nepakeist, ieškinys bt paliktas nenagrintas. Iš civilinje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 nagrinjamo gino pobdio buvo matyti, kad ginas tarp pareiškjo ir atsakovs vyksta dl teismingumo, o ne dl paios skolos. Todl teismas nusprend, jog 164 476,23 Eur (152 276,46 + 12 198,77) atsakovs skola pareiškjui turi bti skaityta bendr atsakovs pradelst sipareigojim mas.
10. Apeliacins instancijos teismas paymjo, kad nors UAB „Eturas“ teigia, jog ji yra gyvybinga mon, mons veikla pasunkjo dl ilgalaiki teismini proces ir areštuot jos sskait, taiau vien šios nurodomos aplinkybs – prieastys, dl kuri UAB „Eturas“ veikla pasunkjo, ar atitinkam teismini proces galima baigtis bei vykdomos veiklos specifiškumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakov yra moki ir jai nra pagrindo kelti bankroto byl.
11. Apeliacins instancijos teismas nusprend, kad nevykdydama veiklos atsakov patiria tik nuostolius ir nra pateikta pakankam duomen apie perspektyvas atkurti veiklos vykdym bei stabilizuoti padt, be to, atsakov sistemiškai nevykdo savo sipareigojim kreditoriams ir neturi turto, kuris gali bti panaudotas ir bt pakankamas kreditori finansiniams reikalavimams patenkinti, skol išieškojimo galimyb iš vykdani veikl debitori maai tiktina, mon darbuotoj neturi, veiklos nevykdo. Apeliacins instancijos teismas nusprend, jog byloje nustatytos aplinkybs ir jas patvirtinantys rodymai nekelia abejoni dl atsakovs nemokumo ir negaljimo laiku vykdyti turtini prievoli.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai
12. Atsakovs UAB „Eturas“ akcininkas ir direktorius P. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsjo 1 d. nutart, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandio 16 d. nutart bei klausim išsprsti iš esms – atmesti pareiškjo pareiškim dl bankroto bylos UAB „Eturas“ išklimo. Kasacinis skundas grindiamas šiais argumentais:
12.1. Teism procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, suformuotai 2020 m. rugsjo 1 d. nutartyje civilinje byloje Nr. e2-1400-450/2020. Lietuvos apeliacinis teismas iki tol laiksi pozicijos, kad kai skolininkas, sprendiant dl bankroto bylos išklimo, ginija kreditoriaus reikalavimo sum, ši skola neskaiiuojama bendr pradelst sipareigojim mas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2-301/2014). Taiau šiuo atveju, net ir UAB „Eturas“ ginijant pareiškjo reikalavimo teis, pareiškjo tariamo reikalavimo suma buvo traukta pradelst skol sum. Kit kreditori, kurie prašyt teismo iškelti bankroto byl UAB „Eturas“, nra.
12.2. Pareiškjas reikalavimo teis UAB „Eturas“ gijo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu civilinje byloje Nr. e2-4971-653/2018. Remdamasis šiuo sprendimu, pareiškjas 2020 m. kovo 20 d. pateik pareiškim dl UAB „Eturas“ bankroto bylos išklimo. UAB „Eturas“, suinojusi apie pareiškjo nepagrstai gyt reikalavimo teis ir su ja nesutikdama, 2020 m. balandio 23 d. pateik prašym dl proceso atnaujinimo byloje. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegus 25 d. nutartimi civilinje byloje Nr. eA2-3136-779/2020 buvo tenkintas, o procesas atnaujintas. Prašyme dl proceso atnaujinimo nra nurodyta, jog UAB „Eturas“ prašo ieškin palikti nenagrint, nekeliamas netinkamo teismingumo klausimas ir pan. UAB „Eturas“ argument ir rodym pagrindu, susijusi su tariamos pareiškjo reikalavimo teiss nebuvimu, nepagrstumu, ir buvo atnaujintas bylos nagrinjimas. UAB „Eturas“ prašym palikti pareiškjo ieškin nenagrint dl netinkamo teismingumo pateik tik pirmojo odinio teismo posdio metu byloje dl proceso atnaujinimo. Taigi šios aplinkybs prieštarauja apeliacins instancijos teismo padarytoms išvadoms. Šios aplinkybs liudija, jog, UAB „Eturas“ ginijant pareiškjo reikalavimo teis, pareiškjas nra tinkamas kreditorius, galintis inicijuoti bankroto bylos išklim UAB „Eturas“.
12.3. Apeliacins instancijos teismo nepagrstai nurodoma, kad UAB „Eturas“ neginija pareiškjo reikalavimo teiss. UAB „Eturas“ 2020 m. rugpjio 24 d. atsiliepime pareiškjo rašytinius paaiškinimus buvo nurodyta, kad ji kategoriškai nesutinka su tuo, jog pareiškjas turi koki nors reikalavimo teis UAB „Eturas“.
12.4. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aiškino, taik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 17 straipsnius. Pareiškjas tik po antrojo bylos nagrinjimo atidjimo apeliacins instancijos teisme pateik savo tariam reikalavimo teis pagrindianius rodymus, šiuos apeliacins instancijos teismas prim. Taiau UAB „Eturas“ 2020 m. birelio 12 d. kartu su prašymu dl civilins bylos Nr. e2-1022-450/2020 nutraukimo ir (arba) sustabdymo pateikti atnaujintas UAB „Eturas“ 2020 m. balansas, 2020 m. pelno (nuostoli) ataskaita teismo nebuvo vertinami, jais nesiremiama, o analizuojami neaktuals UAB „Eturas“ finansiniai dokumentai ir toki dokument pagrindu buvo daromos išvados apie UAB „Eturas“ nemokum.
12.5. UAB „Eturas“ yra išimtinai paslaugas teikianti mon, kuri nekuria materialaus produkto, todl negali turti materialaus turto, traukto buhalterin apskait. Taiau UAB „Eturas“ deda pastangas inicijuojant teisminius procesus, susijusius su padarytos alos atlyginimu monei. Taigi UAB „Eturas“ neatitinka JAN nurodyt pagrind iškelti bankroto byl.
13. Pareiškjas „KRIS Reisen GmbH & Co. KG“ atsiliepimu kasacin skund prašo kasacin skund atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsjo 1 d. nutart palikti nepakeist. Atsiliepimas kasacin skund grindiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovs argumentai, kad apeliacins instancijos teismas nukrypo nuo teism formuojamos praktikos, sprsdamas dl pareiškjo teiss inicijuoti atsakovs nemokumo proces, nepagrsti. Pareiškjas laikytinas JAN 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu subjektu, turiniu teis inicijuoti skolininko nemokumo proces. Šiuo atveju nra nurodyta, kad faktas apie sujus prievols vykdymo termin gali bti grindiamas išimtinai tik siteisjusiu teismo priimtu procesiniu sprendimu.
13.2. Apeliacins instancijos teismas pagrstai nurod, jog pareiškjo reikalavimo teis atsakov kildinama iš 2015 m. rugpjio 1 d. paslaug sutarties, pagal kuri paslaug apmokjimo terminas yra sujs.
13.3. Teismai neturjo pagrindo abejoti atsakovs nemokumu, kur patvirtina bankroto byloje surinkt rodym visuma. Apeliacins instancijos teismas taip pat pasisak ir dl atsakovs argument apie jos veiklos tstinum. Prieastys, dl kuri atsakovs turtin padtis pablogjo, nra esmins sprendiant bankroto bylos išklimo klausim.
13.4. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo (toliau – B) 10 straipsnio 8 dalyje buvo tvirtintas imperatyvus draudimas kasacine tvarka sksti nutart, kuria monei iškelta bankroto byla. Nuo 2020 m. sausio 1 d. sigaliojs JAN tokio draudimo eksplicitiškai nenustato, taiau tai laikytina statymo spraga. B pakeistas sujungiant du institutus (bankroto ir restruktrizavimo) vien, taiau pati institut esm nra pasikeitusi. Viešojo intereso apsauga bankroto bylose reikalauja, kad kuo greiiau bt patenkinta bent dalis kreditori reikalavim. Galimybs sksti apeliacins instancijos teismo nutart, kuria iškelta bankroto byla, suteikimas prieštarauja mintam tikslui.
Teisj kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dl galimybs kasacine tvarka sksti teismo nutart dl nemokumo bylos išklimo
14. JAN 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nra keliama restruktrizavimo byla.
15. Pagal JAN 25 straipsnio 1 dal nutartis dl nemokumo bylos išklimo gali bti skundiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
16. Lietuvos Aukšiausiasis Teismas yra išaiškins, jog JAN 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas vienas konkretus teismas, kuriam gali bti skundiama nutartis dl nemokumo bylos išklimo, – Lietuvos apeliacinis teismas, taip pat kad nuo bendrj civilinio proceso taisykli skiriasi skund dl teismo nutarties nemokumo bylos išklimo klausimu nagrinjimo galima baigtis, reiškianti, kad teismo nutart iškelti nemokumo byl visais atvejais yra galiotas priimti tik pirmosios, o ne apeliacins, instancijos teismas (JAN 25 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, atsivelgdamas tai, kad išimtis nustatanios specialiosios teiss normos negali bti aiškinamos pleiamai, nusprend, kad nutari dl nemokumo bylos išklimo apskundimo procesin tvarka JAN 25 straipsnyje yra reglamentuota išsamiai ir kad joks kitas teismas, skaitant ir Lietuvos Aukšiausij Teism, pagal statym nra kompetentingas nagrinti skundus dl teismo nutari iškelti nemokumo byl. Todl kasacija dl toki nutari yra negalima net ir nesant statyme expressis verbis (tiesiogiai) tvirtinto kasacijos draudimo (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021, 31 punktas).
17. Atsivelgiant šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus sprstina, jog nagrinjamu atveju kasacin skund turjo bti atsisakyta priimti kaip paduot dl teismo nutarties, pagal statym negalinios bti kasacijos objektu. Šiai aplinkybei paaiškjus bylos nagrinjimo metu, kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).
18. Konstatavusi kasacijos nagrinjamoje byloje negalimum, teisj kolegija dl kasacinio skundo argument, kuriais ginijamas skundiamos apeliacins instancijos teismo nutarties teistumas, nepasisako.
Dl bylinjimosi išlaid
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin proces dl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsjo 1 d. nutarties nutraukti.
Ši Lietuvos Aukšiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Teisjai Danguol Bublien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 23 d. paduotu atsakovs I. B. kasaciniu skundu dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. balandio 27 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Atsakov padav kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. balandio 27 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs UAB „Mano bstas Vilnius“ ieškin atsakovei I. B. dl pareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovs I. B. priešieškin dl pareigojimo vykdyti sutartin prievol ir neturtins alos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Daugiabui gyvenamj nam (duomenys neskelbtini), savinink bendrijai, J. B., D. B. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakov kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacins instancijos teismas, padars neteising išvad dl bendrojo naudojimo objekt buvimo bute Nr. 15 (nurod, kad buto Nr. 15 nuotek vamzdiai yra perdangoje tarp but Nr. 13 ir Nr. 15, todl šie vamzdiai laikytini but ir kit patalp savinink bendrosios dalins nuosavybs objektais), netinkamai taik CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje tvirtintas teiss normas ir pripaino ieškovei teis iš atsakovs buto atlikti darbus, susijusius su bendrojo naudojimo ininerine ranga. Sistemiškai vertinant statybos techniniuose reglamentuose tvirtint reglamentavim, darytina išvada, kad perdanga yra konstrukcinis namo elementas. Nei grindys, nei tai, kas yra po grindimis iki perdangos negali bti bendrojo naudojimo objektais. Vartotojo ininierin sistema (nuotek vamzdiai) yra skirta tenkinti tik buto Nr. 15 reikmes ir yra atribota nuo bendrojo naudojimo nuotek vamzdyno trišakiu, per kur buto Nr. 15 nuotek vamzdiai yra prijungti prie bendrojo naudojimo nuotek vamzdi; 2) apeliacins instancijos teismas, u ieškov suformuluodamas byloje sprstin reikalavim ir j patenkindamas (ieškov nebuvo suformulavusi konkretaus reikalavimo leisti per atsakovs bute esanius vamzdynus valyti bendrojo naudojimo nuotek stov, o ieškiniu praš leisti atlikti kanalizacijos vamzdyn pravalym), paeid CPK 13 straipsnyje tvirtint dispozityvumo princip ir CPK 12 straipsnyje tvirtint rungimosi princip; 3) apeliacins instancijos teismas, padarydamas išvad, kad eksperto nurodytas nuotek stovo valymo bdas yra racionaliausias, netinkamai atliko kit priešing išvad patvirtinani rodym vertinim bei paeid rodym vertinim reglamentuojanias teiss normas ir kt.
Atrankos kolegija, susipainusi su kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai dl materialiosios ir proceso teiss norm taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Paduodant kasacin skund buvo sumoktas 75 Eur yminis mokestis. Atsisakius priimti kasacin skund, yminis mokestis grinamas j sumokjusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Grinti J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur yminio mokesio, sumokto 2021 m. gegus 23 d. AB Swedbank mokjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutin ir neskundiama.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 21 d. paduotu ieškovo S. K. kasaciniu skundu dl Šiauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Ieškovas padav kasacin skund dl Šiauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovo S. K. ieškin atsakovui A. L. (V. A. L. teisi permjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišk reikalavim, R. K., G. V., valstybs monei Registr centrui, dalyvaujant išvad teikianioms institucijoms Šiauli rajono savivaldybs administracijai ir Valstybinei teritorij planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dl pareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos ubaigim, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitim“ Nr. 1 panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus pirmininkui 2021 m. vasario 17 d. nutartimi atmetus ieškovo prašym dl Šiauli apygardos teismo civilins bylos Nr. 2A-142-440/2021 perdavimo nagrinti kitam apygardos teismui, buvo paeista ieškovo teis, kad jo civilin byla bt išnagrinta teisingai ir nešališko teismo; 2) byl nagrinj teismai nepagrstai nesivadovavo Statybos statymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatomis, reglamentuojaniomis statybos ubaigimo procedras, nors privaljo pripainti fakt apie statybos darb pabaig vadovaudamiesi šio statymo reglamentavimu, o ne atsakovs parodymais, jog statybos darbai buvo pabaigti 2004 m.; 3) ieškovas, 2015 m. rugpjio 25 d. vykusios pusrsio patalp apiros metu suinojs apie neteist statyb, nedelsdamas pareišk ieškin teismui, siekdamas apginti savo, kaip bendrasavininko, teises. Apeliacins instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas turjo pareig domtis savo turtu, jo bkle, bendrasavinink atliekamais remonto darbais, nevertino, kad bendrasavinink slp nuo jo pusrsio patalp pertvarkym. Apeliacins instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties termin, netinkamai vertino byloje esanius rodymus apie aplinkybes ir dat, kada ieškovui tapo inoma apie neteistas statybas (CK 1.124 –1.127, 1.131, 1.134 straipsni paeidimai); 4) apeliacins instancijos teismas, vertindamas byloje esanius rodymus dl S. K. ir R. K. paraš, esani ant rašytini sutikim, kurie buvo pateikti V Registr centrui kartu su deklaracija dl statinio paprastojo remonto, suklastojimo, paeid rodym vertinimo taisykles, nes prielaid pagrindu atmet byloje pateiktas rašysenos tyrim metu specialist padarytas išvadas (CPK 176 – 178, 197, 263, 265 straipsni paeidimai); 5) 2018 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose ir deklaracijoje nurodyti tikrovs neatitinkantys duomenys dl statyb ršies (vietoj kapitalinio remonto nurodytas paprastasis remontas) nra tik technin klaida, bet iš esms paeidia kit savinink teises, kadangi, atliekant statinio kapitalin remont, privalomi projektavimo darbai ir statinio bendrasavinink sutikimai. Btent statytojo surašyta deklaracija apie statybos ubaigim yra vienas iš dokument, kurie turi bti pateikiami kadastro tvarkytojui, siekiant rašyti suformuoto statinio (patalpos) kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio kapitalinio remonto. Apeliacins instancijos teismas privaljo atsakyti teisinius argumentus dl deklaracijos pripainimo negaliojania (paeistos Nekilnojamojo turto kadastro statymo 1, 2, 5,7, 12 straipsni, Vyriausybs 2002 m. balandio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtint Nekilnojamojo turto kadastro nuostat 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punkt, Statybos statymo 28 straipsnio 7 ir 8 dalyse tvirtintos nuostatos).
Atrankos kolegija, susipainusi su ieškovo kasacinio skundo teisiniais argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai dl materialiosios ir proceso teiss norm taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kasacin skund atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas nesumokjus nustatyto dydio yminio mokesio ir nra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesio sumokjimo arba j atidti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesio sumokjimo arba j atidti.
Paduodamas kasacin skund ieškovas nurod, kad Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos Šiauli skyriaus sprendimu dl antrins teisins pagal bos teikimo 100 proc. yra atlestas nuo yminio mokesio mokjimo, taiau iš kartu su kasaciniu skundu pateikto Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos Šiauli skyriaus 2021 m. balandio 20 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-894-3355 dl antrins teisins pagalbos teikimo matyti, kad ieškovas yra 30 proc. atleistas nuo yminio mokesio mokjimo. Atsivelgiant tai, darytina išvada, kad ieškovas u kasacin skund nesumokjo 70 proc. dalies yminio mokesio ir nepateik prašymo atleisti nuo dalies yminio mokesio mokjimo ar atidti jo mokjim (CPK 347 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyt reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 24 d. paduotu atsakov M. ., A. J. (A. J.), E. J., M. B., Z. B. (Z. B.) kasaciniu skundu dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo perirjimo,
n u s t a t :
Atsakovai padav kasacin skund dl Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 30 d. sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs Virginijos eikauskiens ieškin atsakovams M. ., A. J., E. J., M. B., Z. B. ir atsakov priešieškin ieškovei dl naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuot teiss aiškinimo ir taikymo praktik bei argumentuotai pagrsti, kad ši praktika nagrinjamoje byloje ginijamu teiss klausimu yra nevienoda.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) sprendiant bendraturi daugeto gin dl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagrindiniu prioritetu, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, laikomas bendraturi (j dalies) susitarimas. Tokiu atveju bendraturi (j dalies) susitarimas gali bti teismo netvirtinamas tik išimtiniu atveju, jei jis akivaizdiai paeidia imperatyvias teiss akt nuostatas ir (ar) likusi bendraturi interesus. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacins instancijos teismas nepagrstai nevertino penki bendraturi susitarimo dl naudojimosi ems sklypu tvarkos nustatymo kaip racionalaus, pagrsto ir nepaeidianio ieškovs interes; 2) nagrinjamu atveju egzistuoja poreikis kasacinio teismo praktikoje aiškiai prioriteto tvarka išdstyti kriterijus, kuriais turt vadovautis teismai, sprsdami bendraturi gin dl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, kadangi tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismai, nagrinjamoje civilinje byloje besivadovaudami tais paiais kasacinio teismo išaiškinimais, prim priešingus procesinius sprendimus dl bylos baigties; 3) apeliacins instancijos teismas gin išsprend paviršutiniškai, formaliai cituodamas kasacinio teismo išaiškinimus, nesiedamas j su faktinmis aplinkybmis. Apeliacins instancijos teismas, sprsdamas gin, prioritetu iškl hipotetin ieškovs interes ateityje naudotis 1/8 dalimi ilg laik nenaudoto pastato, kartu paneigdamas kasacinio teismo praktikoje suformuluot kriterij eiliškum, t. y. kad visiems bendraturiams tekt pagal savo naudingsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, kad bt sudaryta galimyb skirti kiekvienam bendraturiui izoliuotas bendro daikto dalis, kad nustatyta naudojimosi tvarka objektyviai tvirtint prielaidas nekilti konfliktams dl bendro daikto naudojimo, atitikt faktin naudojim ir kt.
Atrankos kolegija, susipainusi su atsakov kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Dl kasacinio skundo argument, susijusi su faktini aplinkybi nustatymu, teisj kolegija paymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo, taip pat nepagrindiama, kad kasacinio teismo praktika ginijamu klausimu yra nevienoda. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacin skund, grintinas u kasacin skund sumoktas yminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Grinti atsakovei M. . (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur yminio mokesio, sumokto 2021 m. gegus 21 d. AB SEB banko mokjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutin ir neskundiama.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 24 d. paduotu atsakovs udarosios akcins bendrovs „Amber forest“ kasaciniu skundu dl Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Atsakov padav kasacin skund dl Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs udarosios akcins bendrovs „Medvita“ ieškin atsakovei udarajai akcinei bendrovei „Amber forest“ dl avanso grinimo ir palkan priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakov kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai CK 6.237 straipsnio 1 dalyje tvirtint teiss norm taik, nesant btinj jos taikymo slyg – teisinio pagrindo atlikti mokjim nebuvimo ir atsakovs praturtjimo ieškovs sskaita. Teismas turjo pareig nustatyti, kas buvo pirkimo– pardavimo sutarties dalykas. Nagrinjamoje byloje ieškov rodinjo, kad pirkimo–pardavimo dalykas buvo malkos, kuri atsakov tariamai ieškovei nepagamino ir nepardav. Tuo tarpu atsakov rodinjo, kad šalys susitar dl malk gamybai naudojamos rangos pardavimo, o gino dalykas (12 003,20 Eur) buvo sumoktas kaip kaina u rang. Atsivelgiant suformuot kasacinio teismo praktik dl nepagrst praturtjim ar turto gavim reglamentuojani teiss norm (CK 6.237–6.242 straipsniai) aiškinimo ir taikymo, nustaius, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovei rodius pagrind, kuriuo ji gavo pinigines lšas, mintos teiss normos teismo apskritai negaljo bti taikomos, o gino teisiniams santykiams turjo bti taikomos pirkim–pardavim reglamentuojanios teiss normos; 2) teismai selektyviai vertino rodymus ir visiškai nemotyvavo atsakovs rodinjamas aplinkybes patvirtinani rodym atmetimo. Atsakovs pateikti rodymai patvirtina, šalis siejo rangos (palei vyniojimo ir malk pakavimo rengini) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kuri pagrindu ieškov turjo prievol sumokti atsakovei rangos kain ir priimti prek (CK 6.305 str. 1 d.), kuri privaljo atvykti ir pasiimti iš atsakovs buveins (CK 6.346 str. 2 d.); 3) teismai paeid proceso teiss normas, reglamentuojanias rodym tyrim ir vertinim (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismai negarinjamu atveju rodym visumos neištyr, nevertino ir iš esms atsisak vertinti atsakovs pateiktus rodymus, gino atveju liko neatskleista bylos esm, netinkamai kvalifikuotas gino šalis siejantis teisinis santykis bei priimtas nepagrstas, neteistas ir neteisingas teismo procesinis sprendimas; 4) apeliacins instancijos teismas paeid teismo pareig motyvuoti teismo nutart, argumentuotai vertinant teik faktinius, tiek teisinius apeliacinio skundo argumentus (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Atsakovs pateikt rodym objektyvus ir visapusiškas vertinimas bt lms iš esms priešingo sprendimo byloje primim.
Atrankos kolegija, susipainusi su kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai dl materialiosios ir proceso teiss norm taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyt reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacin skund, grintinas u kasacin skund sumoktas yminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Grinti UAB „Amber forest“ (j. a. k. 301741959) 270 (du šimtus septyniasdešimt) Eur yminio mokesio, sumokto 2021 m. gegus 24 d.
Ši nutartis yra galutin ir neskundiama.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 24 d. paduotu ieškovs udarosios akcins bendrovs „Lengvas bdas“ kasaciniu skundu dl Šiauli apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Ieškov padav kasacin skund dl Šiauli apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs UAB „Lengvas bdas“ ieškin atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dl nuostoli, atsiradusi dl neteist teismo veiksm nagrinjant civilin byl, priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškov kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) pagal CPK 98 straipsnio 1 dal advokato ar advokato padjjo teisins pagalbos išlaidos negali bti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaid dyd patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos nagrinjimo iš esms pabaigos. Ši nuostata, remiantis kasacinio teismo praktika, gali bti netaikoma, tik nustaius reikšmingas aplinkybes, rodanias, kad asmuo neturjo galimybs pateikti prašymo dl atstovavimo išlaid ir j dyd pagrindiani rodym iki bylos nagrinjimo iš esms pabaigos (r., pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2015 m. balandio 15 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyt Lietuvos Aukšiausiojo Teismo bei Europos mogaus Teisi Teismo praktik). Nagrinjamu atveju nebuvo joki reikšming aplinkybi, dl kuri UAB „Kalb erdv“ nebt galjusi pateikti išlaidas pagrindiani rodym iki bylos išnagrinjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos; 2) nagrinjant ši byl pagal CK 6.272 straipsnio 2 dal privaljo bti konstatuojami Vilniaus apygardos teismo neteisti veiksmai, priimant 2019 m. sausio 23 d. sprendim dalyje dl bylinjimosi išlaid paskirstymo. Vertinant teismo veiksm neteistum, kaip civilins atsakomybs slyg, turi bti nustatyta, ar nurodomos teismo klaidos (neteisti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdiai neteistas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkšiai ir akivaizdiai paeidiant) svarbiausius teiss principus, tvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teiss aktuose, arba aiški, nusistovjusi teism praktik (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2015 m. gruodio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Nepateikus išlaidas pagrindiani rodym iki bylos išnagrinjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos, teismai privaljo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimu buvo padaryta teisj šiurkšti teiss taikymo klaida, dl kurios atsakovui UAB „Kalb erdv“ buvo neteistai iš ieškovo priteista 1 278,45 Eur bylinjimosi išlaid; 3) teismams nepagrstai atsisakius ištaisyti 2019 m. sausio 23 d. procesiniame sprendime Vilniaus apygardos teismo padaryt klaid, buvo paneigta ieškovs teis teising teism, leidiant teisjams daryti klaidas, valstybei u tai neprisiimant jokios atsakomybs.
Atrankos kolegija, susipainusi su ieškovs kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai dl materialiosios ir proceso teiss norm taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyt reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 28 d. paduotu atsakovs Vilniaus miesto savivaldybs administracijos kasaciniu skundu dl Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. balandio 1 d. nutarties perirjimo ir prašymu atidti yminio mokesio mokjim,
n u s t a t :
Skundiama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandio 1 d. nutartis, šia nutartimi teismas pakeit Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendim ir sumaino iš atsakovs ieškovei priteist nuomot patalp pagerinimo išlaid atlyginim nuo 272 751,97 Eur iki 185 991,08 Eur.
Kasaciniu skundu atsakov Vilniaus miesto savivaldybs administracija prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandio 1 d. nutart ir ieškin visiškai atmesti.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet ypatingais teiss klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialins ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma:
1. Apeliacins instancijos teismas iš esms teisingai sprend, kad ieškovei teoriškai galjo priklausyti gino turto pagerinimo išlaid atlyginimas tik u 1997–1998 m. padarytas investicijas, taiau netyr, kiek padidjo gino turto vert dl padaryt investicij ir tik priteis investuot sum. Investicijos padarytos patalp pritaikymui specifinei periodontologinei veiklai, o patalpos nudvtos, nes ieškov jas naudojo iki 2016 m., dl to jos negaljo bti atlyginamos. Todl apeliacins instancijos teismas netinkamai taik CK 6.501 straipsn, nukrypo nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo išaiškinim, kad atlygintina ne turt išlaid suma, o jos dalis, atitinkanti turto verts padidjim (pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-69/2015); daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daikt pagal tam tikr konkrei paskirt, o naudojant daikt kitam tikslui – nereikalingi (pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 29 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsjo 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-51-415/2016); sprendiant dl daikto pagerinimo, turi bti atsivelgta ir tai, kad per nuomos (panaudos) sutarties galiojimo laik dalis nuomininko (panaudos gavjo) atlikt statybos–remonto darb gali susidvti, netekti savo verts (pvz., Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 19 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-379/2008).
2. byl nebuvo pateikta joki objektyvi rodym apie gino patalp verts padidjim dl 1997–1998 m. atlikt investicij. Pareig pateikti tokius rodymus turjo ieškov – kasacinis teismas, pasisakydamas dl rodinjimo ir rodym vertinimo bylose dl patalp pagerinimo ir pagerinim dydio nustatymo, yra nurods, kad nuomininkas, pagerins nuomot daikt, turi leistinomis rodinjimo priemonmis rodyti turtas išlaidas (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2004 m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-394/2010).
Atrankos kolegija, susipainusi su kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kriterij kasacijai. Kasaciniame skunde neutenka vien tik nurodyti, kad teismas paeid teiss normas, šiuos teiginius btina pagrsti kasacijos pagrind atskleidianiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypim nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teiss aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindiamas nurodomos teiss aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundiama teismo nutartimi bei nepagrindiama, kad teism praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.
Dl nurodyt prieasi konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacin skund, nenagrinjamas prašymas atidti yminio mokesio mokjim (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 24 d. paduotu atsakovs S. R. kasaciniu skundu dl Panevio apygardos teismo 2020 m. lapkriio 24 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Atsakov padav kasacin skund dl Panevio apygardos teismo 2021 m. lapkriio 24 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovs Panevio miesto savivaldybs ieškin atsakovams S. R. ir M. K. dl skolos priteisimo.
Vadovaujantis CPK 345 straipsnio 1 dalimi, kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo sprendimo, nutarties siteisjimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pareiškimas dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip šešiems mnesiams nuo sprendimo siteisjimo dienos.
Nagrinjamu atveju atsakovs paduotu kasaciniu skundu yra skundiama Panevio apygardos teismo 2021 m. lapkriio 24 d. nutartis, kuri, vadovaujantis CPK 331 straipsnio 6 dalimi, siteisjo nuo jos primimo dienos. Taigi trij mnesi kasacinio skundo padavimo terminas nagrinjamoje byloje prasidjo 2021 m. lapkriio 25 d., o pasibaig 2021 m. vasario 24 d. Atsakov, paduodama kasacin skund 2021 m. gegus 24 d., praleido statymo nustatyt trij mnesi termin. Naikinamasis šeši mnesi statymo nustatytas kasacinio skundo padavimo terminas pasibaig kit dien po to, kai buvo paduotas kasacinis skundas, t. y. 2021 m. gegus 25 d.
Atsakov kartu su kasaciniu skundu pateik prašym atnaujinti praleist kasacinio skundo padavimo termin, kaip praleist dl svarbi prieasi. Nurodo, kad statyme nustatyt termin kasaciniam skundui paduoti praleido dl savo amiaus ir prastos sveikatos bkls.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dal, kuri taikytina ir byl procesui kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis), asmenims, praleidusiems statym nustatyt ar teismo paskirt termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas. Atrankos kolegija, vertinusi atsakovs nurodytas statyme nustatyto termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo prieastis, ymi šio termino praleidimo trukm, o taip pat tai, kad Valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos Šiauli skyriaus 2020 m. gruodio 28 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3456-14078, dar nepasibaigus trij mnesi kasacinio skundo padavimo terminui, atsakovei buvo suteikta antrin teisin pagalba Panevio apygardos teismo 2020 m. lapkriio 24 d. nutarties apskundimui, daro išvad, kad atsakovs nurodytos šio termino praleidimo prieastys nagrinjamu atveju negali bti pripastamos svarbiomis, sudaraniomis statyme nustatyto termino atnaujinimo pagrind.
Vadovaujantis CPK 350 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kasacinio skundo padavimo termino praleidimas, jei jis neatnaujinamas, yra savarankiškas atsisakymo priimti kasacin skund pagrindas. Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 345 straipsnyje tvirtint reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 26 d. paduotu atsakovs gyvenamj nam statybos bendrijos „Reda“ kasaciniu skundu dl Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Atsakov padav kasacin skund dl Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal ieškovi G. B. ir L. K. ieškin atsakovei gyvenamj nam statybos bendrijai „Reda“ dl 2019 m. rugsjo 24 d. visuotinio bendrijos nari susirinkimo sprendim panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankišk reikalavim, A. B., D. B., D. M., R. ., L. P., L. K., G. . ir kt. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte tvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Atsakov kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismas netinkamai taik ir aiškino materialiosios teiss normas, reglamentuojanias bendrijos nari status (Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymo 1 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat visuotinio bendrijos nari susirinkimo sušaukim ir sprendim primim (Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymo 11 straipsnio 1 dalis, 5 dalis); 2) Gyvenamj nam statybos bendrij status ir veikl nuo 2014 m. reglamentuoja vienintelis teiss aktas – Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymas. Tuo atveju, kai statyme tvirtinta nuostata dl stat suderinimo su naujos redakcijos statymu per vieneri met laikotarp negyvendinta, bendrija atlieka savo funkcijas remdamasi registruota stat redakcija ta apimtimi, kuria ji neprieštarauja imperatyvioms Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymo nuostatoms. Šis statymas aiškiai reglamentuoja, kad bendrijos nariai yra tik but ir patalp savininkai (1 straipsnio 1 dalis), teis stoti bendrij turi tik but ir kit patalp (pastat) savininkai (21 straipsnio 4 dalies 2 punktas), t. y. naryst bendrijoje yra siejama su nuosavybs teiss turjimu. statymas nenumato galimybs bendrijos nariu bti nuomininkui, pajininkui ar kitokiu pagrindu (ne nuosavybs) turiniu buto priklausomyb; 3) kadangi 1993 m. gruodio 29 d. potvarkiu Nr. 365-v patvirtint gyvenamj nam statybos bendrijos „Reda“ stat nuostatos, apibrianios, kokie asmenys laikytini bendrijos nariais, prieštarauja Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymui, sprendiant kilus gin turjo bti vadovaujamasi Daugiabui gyvenamj nam ir kitos paskirties pastat savinink bendrij statymo nuostatomis, remiantis kuriomis bendrijos nariais yra tik but ir patalp savininkai. Kadangi bendrij sudaraniuose daugiabuiuose namuose 9 butai priklauso fiziniams asmenims nuosavybs teise, o kiti 30 fizini asmen yra pajaus savininkai, 10 fizini asmen butai priklauso ne nuosavybs teise, t. y. jie nra išmokj pajaus ar sudar skolos perklimo sutarties ir gij buto nuosavybs teiss, šie asmenys negali bti bendrijos nariais. Bendrijos nariais galjo bti tik 9 but savininkai, o teism vertinimu bendrijos nariais buvo 7 asmenys. Atsivelgiant tai, gino atveju nebuvo paeistos bendrijos visuotinio nari susirinkimo sušaukim ir sprendim primim reglamentuojanios teiss akt nuostatos.
Atrankos kolegija, susipainusi su pareiškjos kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Dl ši prieasi darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama toki teiss klausim, kurie atitikt nors vien CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyt bylos perirjimo kasacine tvarka pagrind.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavim, todl j atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a:
Kasacin skund atsisakyti priimti.
Teisjos Goda Ambrasait-Balynien
Lietuvos Aukšiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisj Godos Ambrasaits-Balyniens, Egidijos Tamošiniens ir Dalios Vasariens (kolegijos pirminink),
susipainusi su 2021 m. gegus 25 d. paduotu pareiškjos M. Š. kasaciniu skundu dl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties perirjimo,
n u s t a t :
Pareiškja padav kasacin skund dl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal pareiškjos M. Š. prašym dl vykdomojo rašto išdavimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. B. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija paymi, kad kasacinis teismas tikrina emesns instancijos teism sprendim (nutari) teistum tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyt kasacijos pagrind (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrind – vardyto kasacijos pagrindo buvim btina pagrsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidiama ne teiss klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme bt nagrinjamos tik tokios bylos, kuriose keliam teiss problem išsprendimas bt reikšmingas vienodam teiss aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti buvus paeist materialiosios ar proceso teiss norm, teisinius argumentus, patvirtinanius nurodytos (nurodyt) teiss normos (norm) paeidim bei argumentuotai pagrsti, kad teiss paeidimas, kur apeliuojama, turi esmin reikšm vienodam teiss aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teiss paeidimas) galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde btina nurodyti konkrei Lietuvos Aukšiausiojo Teismo teiss aiškinimo ir taikymo praktik, suformuot bylose, kuri faktins aplinkybs yra analogiškos ar iš esms panašios bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrsti, kad teismas skundiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskstuose teism sprendimuose išdstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuota teiss taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškja kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, padarydami išvad, kad šalys ved bendr k po to, kai teismas patvirtino taikos sutart, paeid rodinjim ir rodym vertinim reglamentuojanias teiss normas (CPK 176, 185 straipsniai). Pareiškja ir suinteresuotas asmuo D. B. santykius nutrauk gan draugiškai ir nekonfliktiškai, ji ir toliau bendravo su D. B. šeima, D. B. ir jo šeimos nari dalyvavimas dukters aukljime nebuvo ribojamas ir visuomet šiltai sutinkamas. Taiau tai nesudar pagrindo daryti išvad apie bendro kio vedim; 2) teismai netinkamai paskirst rodinjimo pareig tarp šali, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, remiantis kuria tais atvejais, kai vienas iš tv su vaiku negyvena, jam tenka pareiga rodinti, jog tv pareigas vykd tinkamai, nors gyveno skyrium (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2011 m. gegus 9 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Suinteresuotas asmuo D. B., bankini mokjim paskirtyse aiškiai nenurodydamas, kad pervedamos lšos yra skirtos dukters išlaikymui pagal taikos sutart, veik savo rizika ir turjo suprasti, kad, kilus ginui, turs pareig rodyti, kad teismo patvirtint taikos sutart vykd tinkamai; 3) teismai paeid rodym vertinim reglamentuojanias teiss normas, sprsdami, ar 2016 m. spal pareiškja buvo paskolinusi D. B. 5800 Eur, šalims susitariant dl skolos grinimo kiekvien mnes po 200 Eur. Teismai nevertino aplinkybs, kad D. B. dar iki taikos sutarties patvirtinimo Kdaini rajono apylinks teismo 2017 m. rugpjio 11 d. nutartimi nuo 2016 m. lapkriio mnesio kas mnes pervesdavo pareiškjai po 200 Eur, dl ko šie jo veiksmai patvirtina tarp šali susiklosiusius paskolos teisinius santykius, o ne išlaikymo prievols nepilnameiam vaikui vykdym.
Atrankos kolegija, susipainusi su pareiškjos kasacinio skundo argumentais, teism procesini sprendim motyvais ir j pagrindu padarytomis išvadomis, sprendia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyt kriterij kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas perirti byl kasacine tvarka. Dl kasacinio skundo argument, susijusi su faktini aplinkybi nustatymu, teisj kolegija paymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindiamas nukrypimas nuo Lietu