ilvin Gaiutyt-Filipaviien

ilvin Gaiutyt-FilipaviienLietuvos kultros tyrim institutasKULTRIN ATMINTIS, KULTRINIS KAPITALAS IR VIZUALUMASCultural Memory, Cultural Capital and Visuality

SUMMARYThis article deals with conception of cultural memory as cultural capital, externalization and objectivation of cultural memory. It analyses emplacement, embodiment of cultural memory; places and objects, that strenghtens or weakens cultural memory and provoke forgetting. Studies of objectivated and externalized cultural memory and cultural heritage became relevant in the process of decolonisation and in political, cultural and social movements, related with consolidation of new collective identities. Visuality is one of the key points in contructing experience, associations of past and expectations, conceptions of cultural heritage. Production and consumption of visuality and imaginery became an integral part of cultural heritage and cultural memory: places of cultural memory are both visually (by making photos or videos) and physically consumed.

SANTRAUKAStraipsnyje nagrinjama kultrins atminties kaip kultrinio kapitalo samprata, kultrins atminties raika eksternalizacija ir objektyvacija. Isamiai aptariama, kaip kultrin atmintis vietinama ir kokios vietos bei objektai tvirtina kultrin atmint, o kokios prieingai skatina jos erozij ir veda umart. Atminties, vietintos atminties ar kultros paveldo tyrinjimai tapo svarbs vykstant dekolonizacijos procesams ir politiniams, kultriniams bei visuomeniniams isivadavimo judjimams, susijusiems su nauj kolektyvini tapatum tvirtinimu. Vizualumas tampa nepaprastai svarbus formuojant paveldo ir praeities patyrim, asociacijas, lkesius ir sampratas. Vaizdins produkcijos ir vaizdinijos krimas bei vartojimas tampa integralia kultrinio paveldo ir kultrins atminties dalimi. Kultrins atminties vietos tampa ne tik vizualiai vartojamais reginiais (nufotografuojamos, nufilmuojamos), bet kartu ir tiesiogiai: pastatai, paminklai, altiniai ir literatra, aplinka bgant laikui nusidvi, nyksta, mata. RAKTAODIAI: kultrin atmintis, kultrinis kapitalas, knijimas, vietinimas, objektinimas, vizualinis vartojimasKEY WORDS: cultural memory, cultural capital, embodiment of memory, place of memory, objectivation, visual consumption

KULTRINS ATMINTIES SAVITUMAS

Kolektyvins atminties tyrinjimai, kuriuos XX a. 3 de. pradjo prancz istorikas Mauriceas Halbwachsas veikalu Les cadres sociaux de la mmoire (Socialins atminties struktros, 1925), XX a. pabaigoje isipltojo atsikir tarpdisciplinin kultrins atminties tyrim lauk. Kultrin atmintis daniausiai apibriama kaip ilgalaiki kultrini prasmi, simboli ir santyki visuma, kuri reikiasi vairiais materialiais pavidalais: atvaizdais, geografinmis vietomis, simboliniais objektais ir kt. Viena svarbiausi kultrins atminties ypatybi yra ilgalaikikumas. Vienas takingiausi tyrintoj Janas Assmannas straipsnyje Globalization, Universalism, and the Erosion of Cultural Memory (Globalizacija, universalizmas ir kultrins atminties erozija, 2010) iskirdamas tris pagrindinius kolektyvins atminties aspektus, glaustai nubria svarbiausius kultrins atminties ypatumus. Pirmausia, kolektyvin atmint sudaro ir komunikacin atmintis, kuri panaiai kaip individo smon ar kalba yra socializacijos ir komunikacijos proceso idava. Ji yra slyginai trumpalaik apima tris kartas, gyvuoja apie 80-100 met. Antra, kultrin atmintis, kuri yra atminties eksternalizacija ir objektyvacija. Ji kartu yra ir individuali, ir komunikacin, gaunanti material pavidal tekstus, atvaizdus, ritualus, geografinius orientyrus ir kitas atminties vietas. Tai ilgalaikikiausia atmintis, galinti apimti ir kelet tkstantmei, pavyzdiui, Vakar kultroje Homero poemas ar Biblijos autorius, Ryt kultrose Rigved, Bud ar kitas tradicijas. Ir galiausiai, politin atmintis, kuri savo eksternalizacija ir simboline prigimtimi panai kultrin, taiau priklauso nuo j tvirtinani politini institucij. Tuo tarpu kultrin atmintis gyvuoja imtmeiais kaip sveika nekontroliuojam, savarankikai organizuot ir kartu kontroliuojam institucij pasireikim, taiau santykinai nepriklauso nuo politins organizacijos. Politin atmintis gyvuoja palaikoma institucij, todl ji gali tstis trumpai 12 met kaip Naci Vokietijoje ar kelet imtmei JAV ar Pranczijos respublikos atveju[endnoteRef:1]. [1: Assmann, Jan. Globalization, Universalism, and Erosion of Cultural Memory. Memory in a Global Age. Discourses, Practices and Trajectories. Ed. By A. Assmann, S. Conrad. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 2010, p. 122.]

Kita svarbi kultrins atminties ypatyb yra ta, kad ji reikiasi materialiu pavidalu arba per tarpininkus (medium of memory). Ratas, vaizdas, knas ar vietos laikomi atminties mediumais, kuri kiekvienas savaip atveria kultrin atmint. Knas gali bti atminties talpykla, nes prisiminimo prosesas ne vien neurologinis, bet ir somatinis, tad galima kalbti apie traumin kno patirt ir atmint. Geografins vietos reikming religini, biografini ar istorini vyki dka tampa atminties vietomis. Vieta, Aleidos Assmann teigimu, gali isaugoti atmint net umarties metu, vliau bti vl atrasta, atgaivinta, taiau tai priklauso ir nuo kit medij[endnoteRef:2]. Paulas Connertonas taip pat pabria, kad kultrins atminties palaikymas labiausiai priklauso nuo pastovios stabilios viet sistemos ir nuo mogaus kno: prisiminimas yra netiesiogiai susijs su mogaus knu ir atminties veiksmai vyksta paiame moguje[endnoteRef:3]. [2: Assman, Aleida. Cultural Memory and Western Civilization: Functions, Media, Archives.Cambridge: Cambridge University Press. 2012.] [3: Connerton, Paul How Societies Remember. Cambridge: University Press. 1989.]

Kultrins atminties vietos yra archyvai ar muziejai, kuriuose saugoma senoji ratija ir iuolaikinmis vaizdo technologijomis sukaupti atminties raai. Individualios vaizdo, garso ar audiovizualins krimo praktikos (fotografavimas, filmavimas ar kt.), asmenini archyv kaupimas padeda konstruoti ir materializuoti naujas atminties formas. Dabartin atminties prasminim lemia technologin medij kaita. iuolaikins skaitmenins technologijos keiia prast spaudos technologijoms atminties raymo kultr (ir paradigm) ir esminiu elektroninio ir skaitmeninio raymo principu tampa nuolatinis atminties perraymas ir pertvarkymas[endnoteRef:4]. Kartu daugelis kultrins atminties tyrintoj pabria, kad veikiant globalizacijos ir universalizacijos procesams moderniose visuomense vyksta kultrins atminties erozija, plinta amnezija[endnoteRef:5], globali urbanizacija skatina kultrins atminties viet nykim[endnoteRef:6]. Modernyb apibdina umartis, susijusi su procesais, kurie atskiria socialin gyvenim nuo vietos (vietovs) ir nuo mogik dimensij: nemonikas greitis, megapoliai, kurie tokie dideli ir panas, kad darosi nebesimintini, vartotojikumas, vartojimas, atsietas nuo darbo proceso, trumpalaikis miesto architektros gyvavimas, apeinam (ivaikiojam psiomis) miest inykimas. Kitaip tariant atminties vietas keiia umarties vietos[endnoteRef:7]. [4: Assman, Aleida. Ten pat.] [5: Assmann, Jan. Globalization, Universalism, and Erosion of Cultural Memory. Memory in a Global Age. Discourses, Practices and Trajectories. Ed. By A. Assmann, S. Conrad. Basingstoke: Palgrave Macmillan. 2010, p. 121-137.; Connerton, Paul. How Modernity Forgets. Cambridge: University Press. 2009. ] [6: Aug, Marc. Non-Places: Introduction to an Anthropology of Supermodernity. London: Verso. 1995.] [7: Connerton, Paul. How Modernity Forgets. Cambridge: University Press. 2009, p. 5. ]

Straipsnyje nagrinjama kultrins atminties kaip kultrinio kapitalo samprata, kultrins atminties raika jos eksternalizacija ir objektyvacija, aptariamas kultrins atminties vietinimas analizuojant kultros antropologijoje ir istorijoje sitvirtinusias svokas non-lieux, haut-lieux, lieux de memoire. Nagrinjant iuolaikines technologines atminties vaizdinimo galimybes, diskutuojama, ar iuolaikins medijos skatina kultrins atminties erozij. Kartu nagrinjant kultrins atminties vietas kaip kapital, keliamas klausimas, kaip iuolakin vizualioji kultra prisideda prie atminties viet sklaidos ir kapitalo konvertavimo.

KULTRIN ATMINTIS KAIP KULTRINIS KAPITALAS

Kultrins atminties tyrimuose priklausomai nuo mstymo tradicij ir disciplin pasitelkiamos vairios tyrimo prieigos ir svokos, nusakanios ilgalaiks kultrins bei kolektyvins istorins atminties savitum ir veikim. Esama mokslinink, kurie kultrin atmint aikina kaip tam tikr kultrinio kapitalo form. Kultros kaip tam tikro kapitalo idja yra susijusi su marksistins sociologijos tradicija. J XX a. 7-8 de. suformulavo Pierreas Bourdieu ir jo mokyklos sociologai. i tyrj darbuose kolektyvins bei kultrins atminties problematika nebuvo esmin. Jiems labiau rpjo aktualios visuomens, smons, mstymo struktr kaitos ir pastovumo, t.y. kultros reprodukcijos ir ilgalaikikumo problematika. Taiau reikia priminti, jog Bourdieu sociologija iaugo i diurkheimikosios sociologijos, kuriai bdingas dmesys mstymo, inojimo, smons struktroms, nuo kuri neatsiejama atminties problematika. Durkheimu rmsi ir vienas takingiausi XX a. pirmosios puss kolektyvins atminties tyrj Halbwachsas. iuolaikiniai takingiausi kultrins atminties tyrinjimai remiasi istorijos, antropologijos, kultrologijos, literatrologijos, psichologijos bei kit disciplin teorines prieigas. Laikant kultrin atmint tam tikra kultrinio kapitalo forma ir aikinantis apie jos tinkamum kultrins atminties tyrimuose, pirmiausia verta priminti tris pagrindines Bourdieu iskirtas kultrinio kapitalo formas: knyt, objektint ir institucionalizuot kultrin kapital[endnoteRef:8]. ios formos nevienodai pasiskirsto vairiose visuomens klasse ir grupse: vadinasi, ir kultrins atminties formos nevienodai pasiskirsto konkreioje visuomenje. knytu individo kultriniu kapitalu vadinamos habitus forma gytos ilgalaiks dispozicijos, jo kaupimas reikalauja laiko bei asmenini investicij, jo gijim riboja biologiniai dalykai. Vadinasi knyto kultrinio kapitalo savybs yra susijusios konkretaus asmens psichofizinmis ypatybmis: atmintimi, knu, svimone. Toks knytas kapitalas yra nematerialus, jo negalima lengvai perduoti kitam asmeniui. Antroji kultrinio kapitalo forma tai objektintas kapitalas, kur sudaro materials objektai knygos, meno kriniai, muzikos instrumentai ir kt. Nors kapital galima perduoti kitam panaiai kaip ekonomin, taiau jis susijs su knytu kapitalu: kad iuo kapitalu bt galima pasinaudoti, reikalingos knytos kultrins dispozicijos. Ir galiausiai kultrinis kapitalas gyvuoja institucionalizuota forma kaip vertinimai, diplomai ir pan., kuri kaip ir ekonominis kapitalas yra santykinai nepriklausomas nuo asmens. [8: Bourdieu Pierre. Les trois tats du capital culturel. In: Actes de la recherche en sciences sociales. Vol. 30, novembre 1979. Linstitution scolaire. pp. 3-6.]

i Bourdieu trinario kultrinio kapitalo idja atgars randa brit antropolgo, knytos kultrins atminties ir umarties tyrintojo Paulo Connertono darbuose. Aptardamas Halbwachso bei kit mokslinink kolektyvins atminties tyrimus bei remdamasis Marcelio Mausso kno technik, habitus ir per kno technikas kultrini pasireikiani esmini kultrini skirtum idja, Connertonas ikelia mint apie autentik knyt kultrin atmint[endnoteRef:9]. Mokslininko manymu, gebjimas atsiminti yra ne vien psichins veiklos rezultatas. mogaus knas taip pat geba kaupti ir saugoti prisiminimus bei atlikti socialines uraymo ir knijimo praktikas. Fotografuodamas, filmuodamas, raydamas, spausdindamas, piedamas ir atlikdamas kitus raymo veiksmus jis isaugo prisiminimus ir atkuria informacij. Atminties knijimo praktikomis galima vadinti fizin veikl kalbjim, kno judesius, muzikinius, vaidybinius pasirodymus, kuri metu stiprinama ir tvirtinama atmintis mogaus kno technikose ir knikoje smonje. Kadangi, remiantis Maussu, mogaus knikasis habitus nusako ne i anksto apgalvot, o automatik, savaimin kno veikim, todl knyta, isaugota ir perduodama kultrin atmintis gestuose, kalboje bei elgesio proiuose yra, Connertono manymu, gerokai autentiken nei netiesiogin urayta atmintis. [9: Connerton, Paul How Societies Remember. Cambridge: University Press. 1989.]

Pirmiausia galima pavelgti vairius memorialinius renginius ar paminjimo ceremonijas, kuri dalyvi kno technikose matome knyt kultrin atimint. XX a. totalitarinse valstybse nacistinje Vokietijoje ir Soviet sjungoje valstybins vents ir minjimai gaudavo religin pobd. Taip daryta, siekiant tvirtinti naujus mintinus vykius ar herojus, susiejant juos su ilgalaike kultrine atmintimi. Pavyzdiui, Hitleris kai kurias krikionikojo kalendoriaus ventes perkl nacistins Vokietijos ventines ceremonijas. Imta minti partijos krimo dat, visuotinai veniama Hitlerio gimimo diena, rengiamos SS ir hitlerinio jaunimo vents ir t.t. Panaiai pasirinktos veni datos ir Soviet sjungoje. Minima partijos krimo diena, Lenino gimimo diena, rengiamos demonstracijos, skirtos revoliucij, sukilim datoms paminti. Visose iose ventse ar ceremonijose atsiskleidia savitos j dalyvi kno technikos: laikysena, eisena, pasveikinimo ar pagerbimo bdas. Sovietmeiu jau ikimokyklinio ugdymo staigose diegta ir vliau mokyklose tvirtinama iose vieose ceremonijose reikalinga kno technika ir elgesio proiai: mokoma karikos eisenos, ygiavimo greta, Lenino ir kit vad pagerbimo iklus sulenkt rank ir t.t. Ikeliamas ir propaguojamas sovietinio mogaus idealas psichikai ir fizikai sveikas, stiprus, tvirtas ir atletikas knas, skatinami ir organizuojami masiniai sporto renginiai bei vents. ideal turjo skleisti ir socrealistinis menas. Taiau kartu ne tik Soviet sjungoje, bet ir kitose komunistinio bloko alyse matyti aikus neatitikimas tarp skleidiamo mogaus kno idealo ir tikrovs. Daugyb i ali gyventoj, kuriuos stengtasi izoliuoti, kentjo nuo vairi psichikos problem, alkoholizmo, depresijos ar fizins negalios. Kita vertus, sovietmeiu Baltijos alyse ilaikyti knyt kultrin atmint padjo Dain veni tradicija. Tradicin liaudies ok, dainavim ir muzikavim galima laikyti ir kno technikomis, isauganiomis ir perduodanimis kultrin atmint, nepaisant tvirtinamo socialistinio turinio tautinje formoje. Periodikai vykstantys masiniai susibrimai skatino lietuvi, est ir latvi bendrumo jausm, tautin savimon, o i trij nepriklausom valstybi atkrimo procesas vadinamas dainuojania revoliucija.

KULTRINS ATMINTIES VIETINIMAS: VIET ATMINTYS IR ATMINTIES VIETOS

Atsivelgiant, kad kultrin atmintis siejama su pastoviais, ilgalaikiais mogaus ir aplinkos santykiais bei vairiais simboliniais objektais, vadinasi, ji skleidiasi vairiomis formomis kultrinse ir geografinse vietose ar simboliniuose objektuose pastatuose ar paminkluose. Kultrins atminties vietinim ir objektinim nusako tokios svokos kaip haut-lieux (auktosios vietos), non-lieux (ne vietos), lieux de mmoire (atminties vietos) ar place memory (vietos atmintis). vietintos kultrins atminties tyrimus pltoja antropologai Marcas Aug, P. Connertonas, istorikai, i kuri pamintinas Pierreas Nora ir jo takingiausias tritomis veikalas Les Lieux de mmoire (Atminties vietos, 1984, 1986, 1992), nutiess naujus kelius kultrins atminties tyrinjimams. Kultrin erdv tai moni apgyvendinta vieta (place, lieu), kurioje kuriama ir puoseljama sava kultra, ilgalaiks simbolins reikms ir mezgami santykiai. Antropologams taip pat rpi kaip sveikauja profanika ir sakrali erdv, savas ir svetimas (kitas), prijaukinta teritorija ir laukinis pasaulis. Prancz antropologas Aug savo darbuose telksi haut-lieux ir non-lieux svokas[endnoteRef:10]. is plai interes mokslininkas nuosekliai tyrinjo ne tik tradicines Afrikos kultras, bet ir iuolaikini miest vietas ir bendruomenes. Ne vietomis Aug vadina iuolaikinius supermarketus, automagistales, pasaulinius viebui tinklus ar tarptautinius oro uostus, kuriuose mus supanti tradicin aplinka pavirsta numogint ir nukultrint bendr nuorod pasaul. Antropologo manymu, pasaulis panaja homogenik ems gyventoj vartotoj visum. Rezgant visa apimanius transporto ir komunikacij tinklus, spariai plintant informacinms nuorodoms ir atvaizdams vartotoj visuomenje Aug mato totalitarines tendencijas ir pabria, kad iuolaikin globalizacija reikia non-lieux vadinam miest-pasauli plitim, kuriuose stiprja ir socialins bei kultrins atskirties reikiniai. Tokiose non-lieux nebelieka kultrini simboli, o erdvje vedama sistema kod arba enkl, kurie tampa tiesiog signalais, nurodaniais, kada, kaip ir k veikti. [10: Aug, Marc. Non-Places: Introduction to an Anthropology of Supermodernity. London: Verso. 1995.]

Prieingai, haut-lieux svarbiose mogikose teritorijose vyksta simbolin veikla, kuriami tapatumai, pltojami organiki santykiai su kitomis simbolinmis erdvmis, tapatumais ir j istorine praeitimi. Jei ne vietos pasmerktos nuolatiniam dabartikumui, taiau Aug haut-lieux nesiejo tik su praeitimi: reikmingomis vietomis gali bti ne vien tradiciniai, religiniai ar istoriniai objektai ar teritorijos. Daugelis urbanizuot ir industrializuot teritorij isaugo simbolinius santykius bei reikmes bei kultrin atmint vietas. Toki viet pavyzdiai tai Paryiaus Liuksemburgo sodas, metro linijos, autobus ir geleinkelio stotys. Galima kelti klausim, kodl viet atminties, vietintos atminties ar kultros paveldo tyrimas tapo toks svarbus iuolaikiniuose kultros ir praeities tyrimuose? Dekolonizacijos procesai ir politiniai, kultriniai bei visuomeniniai isivadavimo judjimai, susij su kolektyvini tapatum pripainimo lkesiais, atskleid, kad daugyb pasaulio bendruomeni (tautini, politini, kultrini ar kt.) ar visuomens grupi neturi deramos vietos istorijoje: nors j istorinis kapitalas menkas, o atminties rezervai dideli. Tai padjo pagrindus naujai istoriografijai. Atmintis ir istorija yra prieybs, nes, Nora teigimu, su vieta siejama atmintis yra gyva, nuolatos kintanti, atvira prisiminimo ir umarties dialektikai, j lengvai paeidia manipuliacijos, ji savinamasi, ji gali ilgai neveikti ir periodikai atgyti[endnoteRef:11]. vyki istorija tai analizs ir kritikos reikalaujanti intelekto konstrukcija, sukuriama atminimo politikos, priklausomai nuo valstybs poreiki. Atmint nuo istorijos skiria selektyvumas, ssajos su dabariai aktualia praeitimi, iklimas to, k visuomens, bendruomens ar grups nori ar privalo prisiminti. [11: Ten pat, p. 8.]

Kultrins atminties topografij nagrinja ir Connertonas, kuris vietos atmint (place memory) arba vietint atmint susieja su mogaus knu ir knyta atmintimi, pateikdamas pavyzdi, kaip ventini ceremonij, atminimui skirt rengini, vykstani konkreiose vietose miest aiktse, gatvse, ventyklose, kituose istoriniuose pastatuose metu mogaus knas tarsi instrumentas atlieka veiksmus muzikuoja, dainuoja, oka ir kt. Mokslininkas skiria du atminties vietinimo bdus. Viena vertus, atmintis prasminama ir isaugoma vairiuose paminkluose, ratuose, atmintinose vietose (memorial). Tai istoriniai pastatai, sakralins vietos, vietovardiai ir kt. Pavyzdiui, mnemoninmis savybmis pasiymi toponimai geografini objekt ir viet pavadinimai, pagal kuriuos galima atsekti vietos istorin raid, etnin sudt ar geografin padt. Jie svarbs ne tik kalbotyrininkams ar istorikams, bet ir kultrins atminties tyrintojams. Toponimai gyvuoja net inykus tautoms ar kalboms, i kuri jie kil. Esama Lietuvos vietovardi, saugani senojo balt tikjimo atmint (tai ventviei pavadinimai ventoji, uolyn, Gojus), praeities mi ir kov atgarsius (Kaunas, Ginuiai, Baisogala) ar nurodo priklausomyb LDK didik eimomis (Jonuava, Radvilikis, Zapykis), leidia isiaikinti senj gyventoj etnin sudt (Keturiasdeimt totori, Gudai, Latviai). Kita vertus, atmintis taip pat gyvuoja ir vietose, Connertono vadinamose locus namuose, gatvse. Namas nra vien grups moni apgyvendintas pastatas, o taip pat ir mnemonin struktra, sutelkianti kolektyvinius praeities vaizdinius, kuriame tarsi knygoje rayta visuomens sandara, ikiliteratrins visuomens idjos, mstymo bdas ir svarbiausi principai[endnoteRef:12]. Kita locus tipo vieta yra miest gatvs, kurios struktruoja miesto erdv, telkia atmint ir kuria urbanistin pasakojim. Gatv kartu unikali tuo, kad netiktai gali gyti nauj funkcij. Pavyzdiui, i transporto ir moni judjimo vietos ji netiktai gali tapti politinio veiksmo arena, prekybos vieta ir pan. Daugelis svarbi politini ar socialini pasaulio judjim prasideda ir reikiasi miest gatvse. 1988 m. Lietuvoje sjdio veikla aktyvi iraik gavo gatvse ir aiktse. [12: Nora, Pierre. Les lieux de mmoire. Paris: Gallimard, 1984, p. 19. ]

Kita vertus, galima paminti Vilniaus Kaziuko mugs tradicij. Nuo XVII a. net kelet kart keitsi jos vieta: carins valdios buvo perkelta i Katedros aikts Lukiki, sovietmeiu dabartin Kalvarij turg, kol galiausiai Nepriklausomybs laikais sugro senj viet. Daugelis pasaulio miest turi reikming savai kultrinei atminiai gatvi. Pavyzdiui, Paryiuje Saint Michelio bulvaras, Barselonoje Las Ramblas, Vienoje Ringstrasse, Romoje Piazza del Popolo su trimis ieinaniomis gatvmis ar Vilniuje Gedimino prospektas. Kultrinei atminiai ir gatvi istorijai svarbs ne tik vizualiniai pasakojimai, bet ir gyvoji odin istorija, gyventoj prisiminimai apie kadaise nutikusius vykius. Paminkl ir pastat svarba kultrins atminties isaugojimui yra nevienareikm. Jau XIX a. pradta saugoti statymais spariai nykstant kultros paveld, steigti visuomenei prieinamus muziejus, kuriuose kaupiamos ir saugomos istorins vertybs. Postmodernizmo laikmetis danai vardinamas kaip antiistorinis, reikiantis didij istorijos naratyv pabaig ir maj pasakojim plitim. Suklestjusi atminties ir aminimo kultra, istorini pastat, paminkl bei memorial kultas, neretai susijs su pareiga atminiai (devoir de mmoire), sipareigojimu atsiminti (obligation to remember), prievole suteikti atsiminimams monumentali form, o kartu su amnezijos baime ir grsme. Paulio Ricoeuro pareiga atminiai apibria atminties etinius ir politinius sipareigojimus bei priedermes ir pragmatinius atminties tikslus[endnoteRef:13]. Pareiga atminiai tai teisingumo vykdymas kit prisiminim atvilgiu, o kartu ir skolos grinimas inventorizuojant paveld. Ji neapsiriboja vien materiali objekt, raytini ar kit altini saugojimu kartu tai yra sipareigojimas gerbti kitus. Tarp vis kit moralin pirmenyb grinti skol skiriama aukoms. Kartu pareiga atminiai ir teisingumui, neatsiejama nuo kolektyvini tapatum teisinimo ir pripainimo lkesi, paplito socialinio ir istorinio lauko kultroje bei atminties etikoje. [13: Ricoeur, Paul. History, Memory, Forgetting. The University of Chicago Press. 2004 p. 89]

Connertono teigimu, sipareigojimas atsiminti statant svarbiems vykiams memorialus neatsiejamas nuo amnezijos baims. Umarties grsm veria statyti memorialus, taiau j statymas paradoksliai skatina umart. Monumentalia paminkline forma aminti prisiminimai ir praeities vykiai leidia pasijausti vykdius pareig (ir teisingum) ir isivaduoti nuo sipareigojimo atsiminti. Tai leidia manipuliuoti atmintimi, kadangi praeitis paminklais ir memorialais atmintyje tvirtinama selektyviai: vienus vykius skatina atminti, o kitus leidia pamirti[endnoteRef:14]. [14: Connerton, Paul. How Modernity Forgets. Cambridge: University Press. 2009, p. 29. ]

MEDIJUOTA KULTRIN ATMINTIS AR TAI JOS EROZIJA?

Analizuojant kultrin atmint kaip kultrin kapital, reikia aptarti ir jos vaizdinimo ir objektinimo formas. Material pavidal prisiminimai ir atmintis gauna meno kriniuose, atvaizduose, paveiksluose, fotografijose, video ar kino juostose ir kt., todl visi ie objektai tampa svarbs kultrins atminties diskurse. Nora atminties vietos ne spontanika atmintis, o memorialios smons daiktinis knijimas: ne vien topografins vietos, bet ioriniai enklai materials, simboliniai ir funkciniai atminties objektai valstybin vliava, muziejai, archyvai, bibliotekos, odynai, vyki aminimas, paminklai, atmintinos datos, vents ar nacionaliniai simboliai, kuriems vaizduot suteikia simbolin aur. Atmintis pirmiausia yra archyvin sudaiktinta, neatsiejama nuo materiali enkl ir pdsak ra ir regim vaizd. Gebjimas vaizdinti atmint ir suteikti jai material pavidal priklauso ir nuo mogaus kno, ir nuo medij (priemoni), kuriomis atliekamos socialins uraymo ir knijimo praktikos: fotografavimas, filmavimas, raymas, spausdinimas, pieimas ir kt. iuolaikins medijos ir skaitmenins vaizdo atkrimo technologijos keiia ne tik vaizd krimo ir vartojimo pobd, bet individo santyk su prisiminimais ir atmintimi. Per pastaruosius kelet deimtmei taip pasikeit technologins informacijos sklaidos galimybs. Mobils prietaisai leidia ne tik fotografuoti ar filmuoti ir kartu t pai paskleisti atvaizdus kitiems. Atvaizdo kaip asmenini prisiminim saugojimo funkcija palaipsniui menksta ir dl to, kad nyksta fizikai apiuopiamos nuotraukos, atsiranda ne tik asmeniniam, bet ir vieam vartojimui skirta vaizdinija (Youtube, Instagram, Pinterest ir kitos internetins vietos). ioje vaizdini hyper erdvje technikai kiekvienas gali akimirsniu atgaminti ir atpasakoti savo gyvenim.Kaip ir kiti kapitalizmo atributai, taip televizija ar internetas, Connertono manymu, silpnina kultrin atmint ir dalyvauja iuolaikiniame amnezijos procese. Atsiranda kultrikai institucionalizuota umartis, kadangi televizijos irovas nesen praeit suvokia kaip efemerik ir greitai inykstant vaizdini rinkin. J transliavimas nestiprina, o veikiau susilpnina asmenins patirties ir kolektyvins atminties ryius. Tai nulemia televizinio reportao specifika. Renkami atvaizdai ir istorijos pasakojimas organizuojamas pagal vaizdins mediagos galimybes, j sumontuojant reklamos principu taip, kad inyksta laiko seka[endnoteRef:15]. iuolaikinei visuomenei bdingas ypa spartus komunikacijos procesas: didelis informacijos srautas (perkrova) ir greita jos cirkuliacija yra geriausias umarties bdas. Naujien medij paskirtis ne tik gaminti ar vartoti, bet atsikratyti fakto ar vykio ir perduoti kiek manoma greiiau istorijos patyrim umariai. [15: Ten pat, p. 84. ]

Kaip Vakar pasaulis komunistini reim grit galjo matyti minut po minuts realiu laiku puikiai atkleidia Jono Meko filmas-instaliacija Lithuania and the Collapse of USSR (Lietuva ir SSRS lugimas, 2008). Jis buvo eksponuotas didiausiose pasaulio galerijose ir Vienos kunsthalje surengtoje parodoje 1989. Istorijos pabaiga ar ateities pradia? , skirtoje 9-10 de. sandroje Centrinje ir Ryt Europoje vykusioms politinms transformacijoms. 1989-91 m. menininkas su kamera perfilmavo ir chronologine seka sudjo televizijos naujien programas ir tiesioginius reportaus, kuriuose buvo pasakojama apie Lietuvos keli nepriklausomyb ir Soviet sjungos grit, 4 valand ir 50 minui film-instaliacij. Menininko rankose istorini vyki vaizd srautas tapo krybine mediaga, suadinania kolektyvinius prisiminimus, o kartu kvestionuojania medij ir iniasklaidos reikm politini vyki kontekste. Mekas primena apie tikrovikumo ribas ir manipuliacijos informacija galimybmis medijose. Treioje filmo dalyje matome animacins variklio Amoco ultimate Premium reklama, kurioje igirstame k You give me quality, I give you performance (Js man kokyb, a jums gali). Rita Valiukonyt taikliai pastebi, kad is intarpas gali bti interpretuojamas kaip iniasklaidos metafora, atsivelgiant kitas odio performance reikmes (reginys, spektaklis, pasirodymas). 1989 m. vykiai tapo puikia mediaga (kokybe) iniasklaidos performansui. Galima teigti, kad tik todl Lietuva ir sulauk JAV televizijos dmesio. Tai buvo bene labiausiai vykusi reklamos kampanija nepriklausomos Lietuvos istorijoje[endnoteRef:16]. [16: Valiukonyt, Rita. Jono Meko filmas-instaliacija Lietuva ir Soviet sjungos lugimas. Literatra ir menas. 2009 lapkriio 27, Nr. 3261. Interaktyvus [irta 2015-04-11] http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20091201225520/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3261&kas=spaudai&st_id=15691]

ie reportaai perfilmuoti pasaulins interneto eros ivakarse, o po dviej deimtmei galime teigti, kad ios naujosios skaitmenins informacins technologijos daro nevenareikm poveik kultrinei atminiai. Pavyzdiui, Connertonui nerim kelia mogaus poji perkrovimas informacija, kuri gali skatinti umarties ligas. Spartinantis laik kompiuterio naudojimas panardina individus hyper dabart, intesyv skubjim, kurios, paruodamos irovo dmes greitai mikro vyki sekai, padaro dar sunkiau sivaizduojam net ir trumpalaik praeit kaip reali, o dabartis patiriama kaip siaurai apibriamas laiko tarpsnis, atsietas nuo praeityje gdini prieasi. Tikriausiai neatsitiktinai svoka ryys tapo tokia svarbi vieame diskurse apie Golfo lankos kar: tai enklina juntam jo trkum. Tokia dabartis forsuoja individ dmes ir vis labiau didij dal visos visuomens; tampa vis sunkiau ne tik palaikyti meta naratyv patikimum, bet ir suprasti bet kokias ilgalaikes istorines ssajas. Taip trinama kultrin atmintis[endnoteRef:17]. [17: Connerton, Paul. How Modernity Forgets. Cambridge: University Press. 2009, p. 87.]

Kita vertus, dokumentins ar menins mnemonins praktikos (fotografavimas, filmavimas) vis dlto lieka reikmingos individualiems ir kolektyviniams prisiminimams ir kartu kultrins atminties objektinimui. Maritos Sturken teigimu, fotografija vaidina svarbi funkcij individo atminties, kultrins atminties ir istorijos santykiuose, kadangi atvaizdai geba sklisti i vienos [asmenins] srities kit [kultrin, istorin][endnoteRef:18]. I vienos konteksto kit perkelti atvaizdai gauna nauj prasmi ir funkcij. Individuali atmintis daniausiai tapatinama su nevieinamais asmeniniais ar eimos prisiminimais, atskirtais nuo teisint praeities pasakojim atminties ir istorijos. Kultrin atmintis tai prisiminimai, kurias dalinamasi u formalaus istorijos diskurso rm, gav platesn kultrin reikm. Kaip atminties technologijos, fotografijos atlieka svarbi reikm individualios atminties, kultrins atminties ir istorijos apytakoje. Asmeniniais prisiminimais, pasakojimais dalinamasi bei keiiamasi kitame kontekste nei kuriama istorija. Nuotraukos, tapusios kultros objektais, danai i individualios atminties pereina kultrin atmint, istorij ir sugrta atgal. aminti istoriniai atvaizdai geba veikti individuali atmint, o asmeninis atvaizdas gali danai gyti kultrin ar istorin reikm. Daugelis fotografij, kurios buvo padarytos asmeniniais tikslais, vliau gyja kultrin ar istorin reikm. Pavyzdiui, i asmenini fotografij galima atsekti istorin vietovs raid, urbanistinius pokyius ir pan., arba prieingai jos gali tapti neformalais karo nuostoli ir auk liudijimais aminus prast vietovs atvaizd, kuris vliau bus sugriautas, grups draug nuotrauka, kuri keletas us. Fotografijos neretai pakeiia paminklus ir memorialus. [18: Sturken, Marita. The Image as Memorial: Personal Photographs in Cultural Memory. Familial Gaze. Ed.by M. Hirsch. p. 178-79.]

PAVELDAS IR VIZUALUMAS KAIP KULTRINIS KAPITALAS

Vizualumas tampa nepaprastai svarbus formuojant paveldo ir praeities patyrim, asociacijas, lkesius ir sampratas. Todl vaizdins produkcijos ir vaizdinijos krimas bei vartojimas tampa integralia kultrinio paveldo ir kultrins atminties dalimi. Kultrins atminties viet ir objekt painimas neretai neatsiejamas nuo vaizdumo, reginio ir okuliacentrizmo. Sociologai, tyrinjantys kultrins atminties viet, kultros paveldo lankymo ir vartojimo aspektus neretai telkiasi tokas svokas kaip consuming places (vartojamos vietos), visual consumption (vaizdinis vartojimas) ir kt. Socialins psichologijos tyrintojo Jonathano Schroederio svok visual consumption (vaizdinis vartojimas) galima laikyti teoriniu rankiu nagrinti vaizd vartojimo, iros ir kultros sveik[endnoteRef:19]. Ji taip pat leidia nusakyti vaizd ir ir orientuot individo (vartotojo) elges. Vaizdinis vartojimas yra aktyvi fizin ir psichin veikla vairi viet apirinjimas, dmus stebjimas ir stebeiljimas, Interneto narymas, keliavimas bei daugelis kit su vairiais atvaizdais (meniniais, skaitmeniniais ir kt.) susijusi veiksm. Schroederis iskiria kelet svarbiausi vaizdinio vartojimo aspekt: pirmin patyrim irjim, stebjim ir matym; kritin vartotojo tapatybs konstravimo, isaugojimo ir raikos bd; prasmi suvokim ir integracij; dmaus stebjimo ir vaizdins patirties kategorizavimo proces. Vadinasi, kultrins atminties viet muziej, istorini viet, gamtos objekt lankymas yra tikras vaizdinis vartojimas. [19: Schroeder, Johnathan. Visual Consumption. London: Routledge, 2002.]

Kitas sociologas Johnas Urry analizuoja ekonominius kultrini viet aspektus[endnoteRef:20]. Turizmo ir laisvalaikio industrija susijusi su kultros vartojimu. Atminties vietos yra tarsi vartojami reginiai: jos lankomos, jose vyksta ekonomin veikla (prekyba), jos raomos nufotografuojamos ar nufilmuojamos. Kultrins atminties vietos vartojamos vizualiai ir kartu tiesiogiai: pastatai, paminklai, altiniai ir literatra, aplinka bgant laikui nusidvi, nyksta, mata. Kartu esama toki kultrins atminties viet, kurios tampa nenutrkstamo vartojimo vietomis. Kultros krybos priemons, turizmo bei laisvalaikio pramon yra svarbios kultrini viet transformacijoms vartojamas vietas, kurias sudaro vartojam preki ir paslaug kompleksas. ia irykja ekonominis kultrins atminties viet aspektas: ios vietos akumuliuotas kultrinis kapitalas imamas konvertuoti materialj. [20: Urry, John. Cosuming Places. London: Routledge, 1995.]

spdingos vartojimo vietos silo vaizdin patirt vartotojams, meno muziejai reklamuoja ne tik krini kolekcijas, bet suvenyr parduotuves, virtuali tikrov silo keliauti fizikai nejudant. Fotografavimas darosi vienu pagrindini vartotojo pasaulio suvokimo bd. Kelions suadina vaizdin vartojim: atostogaujant ir keliaujant grjimasis neprastais gamtovaizdiais ar miestovaizdiais yra patirtis, kuri kontrastuoja su kasdienybe[endnoteRef:21]. Kelioni marrutai pasirenkami i atvaizd, apsilankym virtualioje erdvje, todl vieta turi ilaikyti paad. Kultros paveld, atminties vietas bei gamtos objektus populiarina kino filmai[endnoteRef:22]. Pakanka paminti kelet i daugelio pavyzdi: Trevi fontan Romoje, kuriame maudsi Frederico Fellinio filmo Dolce vita (Saldus gyvenimas, 1960) herojai, vaidinami Anitos Ekberg ir Marcello Mastroianni arba tokius populiarius filmus kaip Braveheart (Narsioji irdis, 1995), kuriame prasmintas kotijos vidurami palikimas bei gamtos grois, Lara Croft: Tomb Raider (Lara Croft kap plik, 2001), kuriame puikiai nufilmuotos Kambodos Ankor Vato ventyklos. Kino filmai, televizijos laidos, literatra, urnalai, video mediaga, internetas ir kt. suadina potenciali lankytoj lkesius, padeda formuoti ir sustiprinti ir. Lankytojo vilgsnis gauna materiali vaizdin iraik jis ufiksuojamas fotografijose ar filmuotuose siuetuose. Taigi, vilgsnis tampa daugyb kart reprodukuojamas ir fiksuojamas. Fotografavimas ar filmavimas kartu yra struktruojantis ritualas nurodantis k pamatyti, kaip pamatyti ir takojantis kaip pamatyta vieta bus prisimenama. Patirties vaizdinimas tapo tokiu svarbiu ritualu lankomoje kultrinje vietoje, kad daugelis moni iandien patiria ir igyvena real apsilankym irdami fotoaparato, vaizdo kameros ar telefono ekran. Kelion tik sukuria iliuzij apie gijamas jos metu inias: joje pamatomos senj kultr liekanos ir griuvsiai ar iuolaikiniai monumentai pamatyti vaizdai tik papildo nuotrauk albumus, o turizmas veiksmingai dalyvauja pasaulio supaveikslinime, sureginime ir kartu suprekinime. [21: Ten pat, p. 132.] [22: Plaiai nagrinjamo veikale Culture, Heritage and Representation: Perspectives on Visuality and the Past. Ed by Emma Waterton,Steve Watson. Ashgate Publishing, Ltd. 2010.]

APIBENDRINIMAS Apibendrinant aptartas kultrins atminties kaip kultrinio kapitalo sampratas, atminties mediacijos vietinimo, objektinimo ir vaizdinimo problemas irykja svarbiausios kultrins atminties ypatybs ilgalaikikumas ir jos raika vaizdiniu, tekstiniu, kniku ar kitu materialiu pavidalu per tam tikrus tarpininkus mediumus. Kultrins atminties topografija ir vizualumas sudaro svarbi iuolaikini atminties tyrim lauko dal. Ne specialios paskirties memorialai ir paminklai, kurie veikiau leidia pamirti, o autentikos kultrins vietos locus patikimiau isaugo kultrin atmint. iuolaikinio gyvenimo formos, globalizacija, universalizacija, megapoli, ne viet bei medij ir skaitmenini technologij plitimas i esms silpnina kultrin atmint ir skatina amnezijos procesus. tvirtinama kultrikai institucionalizuota umartis, silpninanti asmenins patirties ir kolektyvins atminties ryius. Atminties prasminim lemia iuolaikins skaitmenins technologijos, kurios keiia prast spaudos technologijoms atminties raymo kultr (ir paradigm): atmintis nuolat perraoma ir pertvarkoma. Masin kino industrija, internetin vaizdinija ir individualios vaizdinimo praktikos taip pat dalyvauja iuose atminties perraymo procesuose ir kultrinio kapitalo formavime.

Literatra:

13