MOGAUS TEISS SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOJE. PAGAL IFE, 2001

Egl umskien

Vilniaus Universitetas

Jei socialinis darbas laikomas T profesija ir savo veikloje siekia utikrinti mogaus teises, svarbu, kad pati profesija savo praktikoje laikytsi ir nepaeist T princip.

PAGRINDINIAI MOGAUS TEISI PRINCIPAI

SOCIALINIAME DARBE

Socialiniai darbuotojai gerbia kit moni teises sudarydami jiems visas slygas apsisprsti ir valdyti savo situacij.

Socialinio darbo tikslas yra galinti vaikus, suaugusius asmenis, eimas, grupes ir bendruomenes savarankikai funkcionuoti ir dalyvauti visuomens gyvenime.

T princip svarbu laikytis ne tik klient atvilgiu, bet ir atsivelgti bendruomenes, kolegas, vadovus, praktikantus ir kitus susijusius

asmenis.

KLIENTO ETIKET. KLIENTO SAMPRATOS PROBLEMATIKUMAS

is odis plaiai naudojamas socialiniame darbe ir numato, kad tam tikriems asmenims arba j grupms suteikiamas specialus statusas, naudojami tam tikri darbo metodai, keliami tam

tikri lkesiai, formuojasi tam tikri stereotipai.

Savo pradine, tradicine prasme, klientas yra asmuo, kuris savanorikai dalyvauja paslaug teikimo procese, pats j pageidauja ir kontroliuoja apimtis ir teikimo bd bei slygas.

BET...

Daugeliu atvej klientas neturi teiss rinktis nei socialinio darbuotojo, nei paslaug tipo, apimi, teikimo slyg ar kokybs.

Danai naudojama klientas ne savo noru.

Klientas socialiniame darbe tampa sinonimu bejgikoje padtyje atsidrusio individo. Bandoma keisti odiu vartotojas, taiau i svoka pernelyg susijusi su rinkos terminologija.

KETURI POIRIAI

Vadybinis Rinkos Profe-

sionalus

Bendruo-

mens

Vartotojas Pirkjas Klientas Pilietis

KLIENTAS

Apima hierarchin poir i viraus apai, daroma prielaida, kad profesionalas turi

viresni ir reikmingesni ini bei gdi, kurias pasitelkia siekdamas padti klientui.

Vadovaujantis ia praktika paeidiamos kliento teiss nuvertinant jo patirt, inias ir ekspertiz ir tokiu bdu nevyksta galinanti praktika (Illich et al. 1977).

PILIETYB

Jei SD atmeta kliento samprat ir naudoja pilietis: i T poirio, i terminologija adekvatesn, kadangi vardijamos piliei teiss, kurios turi bti utikrintos.

Ife 2001: vienas i bd kaip diegti mogaus teisi koncepcij socialiniame darbe yra riboti kliento svokos naudojim ir visas su tuo susijusias asociacijas.

PAVYZDYS APIE TERMINOLOGIJOS REIKM

odiai svarbs formuojant idjas, suvokimus ir poirius. Jie gali bti pasitelkiami sustiprinant esamus prietarus, ir atvirkiai ilaisvinant mones i stereotip ar neigiam nuostat.

negras iuo metu nebenaudojama svoka, nors dar prie kelis deimtmeius ji buvo priimtina ir oficialiai naudojama tiek atskiriems monms, tiek visai etninei/rasinei grupei vardinti, taip pat ir dokumentuose, leidiniuose ir pan.

invalidas vis dar paplitusi svoka buvusios SSRS kratuose, Vakaruose jau kelis deimtmeius nebenaudojama.

Dictionary of Disability Terminology, 2003

NEGALIA Negalios kontekste negatyvios ir globjikos svokos

lemia neigiamus ir globjikus poirius. Populiars odiai atspindi visuomenje paplitusius poirius, keiiant svokas galima keisti poirius, kurie danai laikomi didiausiomis negali turini asmen integracijos visuomen klitimis. Teigiami poiriai gali formuotis atsargiai ir atsakingai pristatant

informacij apie negali turinius asmenis. Svarbu naudoti tinkamas svokas tiek privaiuose pokalbiuose, tiek kalbant vieai, tiek ir urnalistams, savo straipsniais darantiems didel tak visuomenei.

Dictionary of Disability Terminology, 2003

ASMUO, O NE NEGALIA

Negali turintys asmenys silo kalbti ne apie negali, o apie mog (mogus su disleksija, o ne disleksikas), negalum korektika nurodyti tik tada, kai tai svarbu. Siloma vengti svok, kurios smoningai ar ne sukelia uuojaut pvz., prikaustytas prie veimlio populiarus klaidinantis terminas, kadangi veimlis iaip jau yra priemon, leidianti savarankikai judti!

Dictionary of Disability Terminology, 2003

ASMUO, O NE NEGALIA

INTERVENCIJA i samprata atsirado kartu su sistem teorija 1970 m.

Vadovaujantis sisteminiu poiriu mogaus elges daromos dvi prielaidos

(1) Sistemos bsena bet kuriuo laiko momentu priklauso nuo sveikos su aplinka, kurioje ji veikia.

(2) Pokyiai ir konfliktai sistemoje visuomet egzistuoja. Individai veikia savo aplink ir yra jos veikiami. Abipuss takos procesai generuoja pokyius ir raid" (Longres, 1990, p. 19)

Kiekvienas eimos narys yra sistemos dalis, o jos visuma yra didesn negu atskiros jos dalys. Sveika (komunikacija) tarp jos dali ir lemia sistemos gyvybingum.

INTERVENCIJA IR SISTEM TEORIJA

Individai, eimos, bendruomens, staigos socialiniame darbe suvokiamas kaip sistemos, o

socialinio darbuotojo vaidmuo yra vykdyti

intervencij ias sistemas ir jas keisti.

Nors paskutiniaisiais metais sistem teorijos reikm socialiniame darbe maja, intervencijos samprata iliko.

INTERVENCIJA (PAGAL VEDAIT, GVALDAIT, 2005). Tai iorinis sikiimas tam tikr vyksm, sveik, sistem. Socialinis

darbuotojas intervenuoja kliento gyvenim, siekdamas patvaraus asmens, jo mstymo, elgesio, situacijos, aplinkos pokyio, galinanio asmen toliau savarankikai ir skmingai gyventi.

Kompleksinms sistemoms yra bdingi specifiniai bruoai, lemiantys intervencins veiklos sudtingum:

a) kompleksins sistemos nesusijusios linijiniu, t.y. prieasties-pasekms bdu, todl prieasties-pasekms intervencin logika joms netinka;

b) kompleksins sistemos nereaguoja arba labai neymiai iorin poveik, jas veikia tik nedidelis skaiius iorini impuls, susijusi su j gilumine reikmi ir prasmi struktra, tad intervencija turi atrasti btent iuos jautriuosius sistemos takus;

c) kompleksins sistemos prieinasi intervencijai, nes joms bdingas siekis ilaikyti pusiausvyr. Taiau patvarus asmens ar pvz., eimos pokytis manomas tik tuomet, jei kinta j gilumin reikmi ir prasmi struktra, nes ji ir lemia j elgsen.

INTERVENCIJOS TIKSLAI:

Vystyti socialinius gdius, keisti elges, praplsti suvokim apie galimybes;

Skatinti savarankikum;

Dirbti esant interes ar santyki konfliktams;

Stabilizuoti ar amortizuoti savarankikumo praradim;

Susidoroti su pakitusia gyvenimo situacija ar pereinamu laikotarpiu;

Imokti nauj gdi, pvz., tvysts ar globjo;

Praradimas, netektis, trauma;

Etins ir moralins dilemos;

Parama individo raidai skatinant dalyvauti grupje, bendruomens veikloje, naudotis socialins paramos sistema.

The Need for Social Work Intervention: A Discussion Paper for the Scottish 21st Century Social Work Review, 2005

SD INTERVENCIJOS PROBLEMATIKA (1)

Socialinis darbuotojas pozicionuojamas sistemos,

kurioje vyksta intervencija, iorje. I vidaus intervencija nra manoma, pati intervencijos samprata implikuoja iorinio dalyvio veiksm t.y., kakas sutvarkoma ir ieinama. Tai suteikia socialiniam darbuotojui distancij, o klientas jo nemato kaip savo sistemos dalies t.y., socialinis darbuotojas suvokiamas ne kaip partneris, o kaip

iorinis ekspertas.

SD INTERVENCIJOS PROBLEMATIKA (2)

Viskas veiksmas suvokiamas kaip atliekamas

socialinio darbuotojo, o kit vaidmuo minimalizuojamas. Socialinis darbuotojas veikia

vienas, vykdydamas intervencija, ir atsakingas

u pokyius.

Tokiu bdu formuojasi individualaus veikjo vaidmuo, kuris vadovaujasi teiginiu k a galiu padaryti, o ne k mes ia galtume nuveikti kartu.

INTERVENCIJA = GALINIMO PRIEPRIEA?

Intervencijos proceso eigoje problem turintys asmenys darai laikomi pasyviais socialinio darbuotojo vykdomos intervencijos dalyviais.

Intervencijos idja nesuderinama su T perspektyva, kadangi nevertina kliento teisi ir nesudaro galimybs aktyviai dalyvauti siekiant pokyi.

SOCIALINIO DARBO PROCESAS: INTERVIU

Interviu SD metodologijoje turi ypating reikm, nors dauguma socialini darbuotoj iai veiklai tik nedidel darbo dienos dal. SD interviu taip pat savyje apima nelyg jg ir takos pasidalijim.

SOCIALINIS DARBUOTOJAS INTERVIU METU

NAUDOJA PENKIAS GRUPES GDI:

stebjimo gdiai;

klausymo gdiai;

klausinjimo gdiai;

dmesio koncentravimo, vadovavimo ir interpretavimo gdiai;

bendravimo klimato sudarymo gdiai.

INTERVIU

Tai duomen rinkimo metodas, apimantis odin bendravim tarp interviuotojo ir interviuojamojo, interviu yra dvipusis bendravimas siekiant

surinkti informacij apie esam situacij ar problem (Alam A).

P.V. Young teigimu, interviu gali bti suvokiamas kaip sisteminis metodas, kai asmuo daugiau ar

maiau engia kito, nepastamo mogaus gyvenim. Interviu yra fundamentalus socialins sveikos procesas. Interviu metu du asmenys ne tik yra vienoje vietoje, bet ir vienas

kit emocionaliai ir intelektualiai veikia.

SD INTERVIU

Tai pokalbis turintis tam tikr tiksl. Tai procesas, apimantis socialins psichologijos, sociologijos derin, teorijos ir informacija apie mones j gyvenimo aplinkybse, j motyvacija, atsakas tarpasmeninius santykius gali bti pasitelkti tam, kad socialinis darbuotojas suprast asmen jo situacijoje, gaut informacijos ir suteikt pagalb.

INTERVIU: NELYGIOS JGOS

SD interviu savyje apima nelygyb. Tikimasi, kad socialinis darbuotojas, o ne klientas yra tas, kuris

kontroliuoja situacij. Jei darbuotojas praranda kontrol, tai gali bti palaikyta nekompetencijos poymiu. Jei klientas tai suvokiama kaip papildomas ikis socialiniam darbuotojui, kuris, be kita ko, atsakingas u trukm, ribas, tem, rezultatus ir kitus pokalbio aspektus.

KONTROLIUOJA: SOCIALINIS DARBUOTOJAS,

INTERESAI: KLIENTO

Interviu konstruojamas kaip nelygiavertis

santykis, kur kliento, o ne socialinio darbuotojo

poreikiai yra diskusijos ir veiksmo pagrindas.

Nors sveik kontroliuoja socialinis darbuotojas, ji vyksta vien tik kliento interesams.

Nepaisant retorikos jog skatinamas kliento

apsisprendimas ir galinimas, darbai interviu tarnauja prieingam tikslui ir sustiprina nelygius galios santykius tarp kliento ir socialinio

darbuotojo.

Be abejo, tai nereikia, kad visi interviu socialiniame darbe yra paeidiantys T. Teigiama, kad tradicinis interviu konstravimas

socialinio darbo procese nepropaguoja T grindiamos SD praktikos ir kyla pavojus, jog T bus paeidiamos.

KAS VIETOJE INTERVIU?

Ife, 2001 silo vietoje interviu svokos naudoti bendravimas, pokalbis su klientu. Tokiu bdu keiiamas specialus nelygybs santykis, atsirandantis interviu su klientu proceso metu ir

suvienodinamas bendravimas su klientais,

kolegomis, susijusias asmenimis, vadovais,

praktikantais ir pan.

T PRINCIPAI INTERVIU METU (1)

Kliento teiss turi bti gerbiamos viso proceso eigoje teis laisvai reikti nuomon, teis tylti, teis pagarb elges, teis lygiai taip pat valdyti pokalb, jo laik, trukm, struktr, tem, ir t.t.

T PRINCIPAI INTERVIU METU (2)

Kadangi danai yra pradinis suvokimas i kliento puss, kad socialinis darbuotojas yra auktesnje pozicijoje dl turim ini ir disponuojamos galios, svarbu, kad socialinis darbuotojas dt pastangas traukti klient diskusij, kad vykt pasidalijimas lkesiais apie pokalb, jo trukm, tem, viet, kokiu bdu reikt kreiptis klient ir pan.

Yra vairi bd, kaip socialinis darbuotojas galt bandyti suardyti prast interviu konstrukcij ir kurti labiau lygiavert bendravimo bd. Tokie bdai nra nauji ir kai kurie socialiniai darbuotojai juos mielai

pasitelkia. Taiau tokie veiksmai i socialinio darbuotojo puss yra labai svarbs skatinant pagarb klientui ir pltojant T principus SD praktikoje.