2018–2020 METAIS MINISTERIJOS FINANSUOTINŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS DARBŲ APRAŠAS

Eil.Nr.

Mokslinio tyrimo / taikomosios veiklos pavadinimas

Problemos pagrindimas Tyrimo / taikomosios veiklos tikslai ir uždaviniai

Darbų atlikimo terminas

Preliminarus lėšų poreikis EUR

2018 m. 2019 m. 2020 m.

1. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydžio apskaičiavimo metodikos parengimas

Šiuo metu Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“, pateiktas minimos žalos  žemės ūkio pasėliams  nustatymas ir apskaičiavimas yra sudėtingas ir netikslus. Nėra įvardinta kaip ir kokios priemonės turėtų būtį naudojamos nustatant medžiojamųjų gyvūnų pažeisto ploto dydį. Atsižvelgiant į tai,  savivaldybių žemės ūkio specialistai nustatydami ir apskaičiuodami medžiojamųjų gyvūnų pažeistų pasėlių plotą ir žalos dydį, susiduria su sunkumais. Taip pat dėl to pralaimimi ir teisiniai procesai, kurie kyla dėl to, kad savivaldybių sudarytų komisijų atstovai, pažeistų pasėlių ploto savininkai ir medžioklės plotų naudotojų atstovai nesusitaria dėl  nustatyto pažeisto ploto ir apskaičiuotos žalos dydžio.

Tikslas – parengti medžiojamųjų gyvūnų pažeisto  žemės ūkio pasėlių ploto nustatymo ir žalos dydžio apskaičiavimo metodiką.Uždaviniai:1. Išanalizuoti kaimyninių šalių patirti, nustatant medžiojamųjų gyvūnų pažeistą  žemės ūkio pasėlių plotą ir apskaičiuojant  žalos dydį.2. Taikant skirtingus vertinimo metodus (nuotolinius, pasitelkiant bepiločius orlaivius ir matavimus vietoje), parengti medžiojamųjų gyvūnų pažeisto  žemės ūkio pasėlių ploto nustatymo ir apskaičiavimo metodiką.3. Parengti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydžio apskaičiavimo metodiką, atsižvelgiant į taikytus padarytos žalos vertinimo metodus.

2018-11-

10

14 000 - -

2. Stichinio meteorologini

Atsižvelgiant į 2017 m. susidariusią itin sudėtingą situaciją Lietuvos (o taip pat ir

Tikslas – nustatyti ir pagrįsti stichinį meteorologinį reiškinį „ilgas lietingas

2018-11-10

6 000 - -

2

o reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ nustatymas ir pagrindimas

Latvijos, Estijos ir Suomijos) žemės ūkio sektoriuje dėl ilgalaikio lietaus, š. m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į žemės ūkio sektoriuje susiklosčiusią situaciją, svarsto būtinumą papildyti Lietuvos nacionalinę rizikos analizę nauja rizika, susijusia su hidrometeorologinių reiškinių įtaka žemės ūkiui.Taip pat yra svarstomos galimybės Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, Stichinių meteorologinių reiškinių sąrašą papildyti punktu „Ilgas lietingas laikotarpis“.Taip pat diskutuojama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkto papildymo nauju papunkčiu – „geologinis, meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, kurio padarinių žemės ūkio sektoriui neįmanoma pašalinti“Žemės ūkio ministerijai trūksta mokslinio pagrindimo.

laikotarpis“, siekiant juo papildyti stichinių meteorologinių reiškinių rodiklių sąrašą. Uždaviniai:1. Atlikti stichinio meteorologinio reiškinio „ilgas lietingas laikotarpis“ analizę ir mokslinį vertinimą (vertinant iškritusių kritulių kiekį, dirvožemio drėgmę, skirtingus regiono dirvožemio tipus);2. Identifikuoti ilgo lietingo laikotarpio padarinių pavojus ir grėsmes žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sektoriams bei galimą įtaką kitiems sektoriams.

3. Paprastojo pelėno

Registruojant augalų apsaugos produktus (AAP) yra vertinama jų sukeliama rizika

Tikslas – remiantis stebėsena (pelėno monitoringu), ekspertiniu vertinimu,

2019-11- 10 000 10 000 -

3

(Microtus arvalis) paplitimo versliniuose soduose ir uogynuose nustatymas, dėl augalų apsaugos produktų registravimo

žinduoliams.Jeigu rizika žinduoliams yra nepriimtina pirminio vertinimo metu, atliekamas tolesnis vertinimas ir pasirenkamos žinduolių rūšys (kertinės rūšys), kurios realiai gyvena laukuose ar soduose, kuriuose naudojami augalų apsaugos produktai. Kertinė žinduolių rūšis turi atitikti tam tikrus kriterijus kaip dydžio, svorio, kad „padengtų“ rizikos vertinimo metu ir kitas žinduolių rūšis gyvenančias ir besimaitinančias tame lauke.Lietuvoje vertinti riziką žinduoliams soduose ir uogynuose kaip kertinės rūšys yra pasirinktos šios rūšys: pilkasis kiškis, paprastais pelėnas ir miškinė pelė.Kai kurios Šiaurės zonos šalys narės teigia kad paprastasis pelėnas nėra tinkama kertinė rūšis vertinti riziką žinduoliams soduose ir uogynuose, nes soduose yra pjaunama žolė, ji nebūna aukštesnė nei 10 cm, todėl pelėnai soduose ir uogynuose nesiveisia.Kadangi pelėnai minta tik žoliniais augalais, vertinant jiems riziką, ji dažniausiai būna nepriimtina, todėl negalima užregistruoti AAP arba reikia įvertinti daug papildomų duomenų, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, tai apsunkina ir prailgina rizikos vertinimą.Todėl labai svarbu žinoti tikrą situaciją Lietuvos soduose ir uogynuose prieš nusprendžiant ar paprastasis pelėnas yra tinkama „kertinė rūšis“.

moksliniais šaltiniais nustatyti ar paprastąjį pelėną (Microtus arvalis) biologinės įvairovės apsaugos požiūriu Lietuvoje reikėtų naudoti kaip kertinę rūšį atliekant rizikos vertinimą žinduoliams augalų apsaugos produktų soduose ir uogynuose registravimo metu.Uždaviniai:1. Atlikti paprastojo pelėno apskaitą (aptinkamumą išreiškiant procentais) siekiant nustatyti paplitimą ir gausumą versliniuose soduose ir uogynuose pavasarį ir vasarą, kai yra naudojami augalų apsaugos produktai:a) pasirenkant verslinius sodus ir uogynus esančius skirtinguose Lietuvos regionuose, kurie parodytą realią visos Lietuvos situaciją;b) pasirenkant verslinius sodus, kuriuose vykdoma skirtinga sodininkavimo praktika (pvz. tarpueiliuose pjaunama žolė arba ne, paliekamas skirtingas žolės aukštis, tarpueiliai ariami arba ne, tarpueiliai purškiami ir kt.)2. Įvertinti ar paprastieji pelėnai yra tinkama rūšis būti „kertine rūšimi“ Lietuvos versliniuose soduose ir uogynuose, įvertinant jų:a) gausumą ir paplitimą soduose ir uogynuose.b) dauginimąsi (ar dauginasi soduose ir uogynuose?). c) maitinimąsi soduose ir uogynuose (ar didžiąją dalį suvartojamo maisto suranda soduose ir uogynuose?)d) kaip jų gausumą įtakoja skirtingos sodininkavimo priemonės: (pvz. žolės pjovimas tarpueiliuose, žolės aukštis, tarpueilių arimas, purškimas herbicidais

10

4

ir kt.).4. Vabzdžių

įtaka Afrikinio kiaulių maro viruso plitimui

2014-2017 metais Lietuvoje įvykusių Afrikinio kiaulių maro protrūkių naminių kiaulių populiacijoje išryškėjo akivaizdus sezoniškumas. 95 % AKM protrūkių naminių kiaulių laikymo vietose atvejų įvyko birželio-rugpjūčio mėnesiais, o pats pikas (60 % atvejų) įvyksta rugpjūčio mėnesį. Tuo metu ypatingai aktyvūs yra skraidantys vabzdžiai. Kadangi didžioji dauguma AKM pasireiškimų nebuvo nustatyta konkreti priežastis, manytume tikslinga nustatyti, ar Lietuvoje gyvenantys ir šiuo metų laiku aktyviai skraidantys ir kraują siurbiantys vabzdžiai gali pernešti AKM virusą nuo infekuotų šernų  ir/ar kiaulių naminėms kiaulėms ir jas užkrėsti.

Šio tyrimo tikslas yra nustatyti galimą AKM pernešėją iš gamtinių židinių į kiaulių laikymo vietas. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti statistinę analizę, kaip AKM protrūkiai susiję su aplinkos sąlygomis (temperatūra, drėgme ir kt.) ir kraujasiurbių vabzdžių, potencialiai galinčių pernešti AKM, gyvybiniu ciklu;2. Atlikti pagrindinių kraujasiurbių vabzdžių rūšių: (musės kandiklės (Stomoxys calcitrans), sparvų (Tabanidae), Hematobia genties kraujasiurbių musių (Haematobia (Muscidae)), potencialiai galinčių pernešti AKM, sezoninio aktyvumo analizę AKM užkrėstose teritorijose;3. Nustatyti tam tikrų kraujasiurbių vabzdžių rūšių (musės kandiklės, sparvų, Hematobia genties kraujasiurbių musių) paplitimą kiaulių laikymo patalpose AKM židinyje (ne mažiau kaip 5 židiniuose) ir AKM virusu užsikrėtusių šernų nugaišimo vietoje, atlikti juose AKM viruso tyrimus PGR metodu; 4. Nustatyti, ar AKM virusas išlieka šernų gaišenomis besimaitinančių mėsmusių lervose, lėliukėse ir išsiritusiuose suaugėliuose. 5. Pagal tyrimo išvadas pateikti rekomendacijas. 

2018-11-10

25 000 - -

5. Erkinio encefalito TBE (Tick-borne encephalitis) viruso molekuliniai

Vis dažniau aptinkama ožkų, sergančių erkiniu encefalitu. Ši problema ypač aktuali mažų ūkių ožkų bandoms Lietuvoje. TBE viruso sukeliama liga yra pavojinga zoonozė, kurios mirtingumas siekia 4 proc., o įvairaus laipsnio liekamieji ligos reiškiniai

Tikslas – nustatyti TBE virusų paplitimą tarp ožkų ir karvių, išskyrimo su  pienu, ir sūrių (gaminant ilgo nokinimo (60 d.) fermentinius sūrius iš ožkų pieno, įvairiuose technologinio proceso etapuose) bei minkštų varškės sūrių, pavojingumą dėl galimybės vartotojui

2020-11-10

15 000 15 000 15 000

5

tyrimai ožkų ir karvių populiacijose bei technologinio proceso faktorių įtaka viruso rezistentiškumui, gaminant fermentinius sūrius iš nepasterizuoto ožkų pieno

fiksuojami trečdaliui sirgusiųjų. Liga aktuali Lietuvoje, nes sergamumas yra vienas didžiausių Europoje ir turi tendenciją augti. TBE pavojingas tuo, kad daug žmonių gali užkrėsti vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, kurie pastaruoju metu Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Esant paklausai ūkininkai pageidauja gaminti produktus iš nepasterizuoto ožkų pieno. Europos Sąjungoje nėra pakankamai informacijos apie TBE viruso rezistentiškumą. Esant pakankamai rizikingai situacijai dėl TBE, tikslinga atlikti mokslinį darbą įvertinant šio viruso patvarumą gaminant sūriu siš nepasterizuoto ožkų pieno, technologijos proceso metu taikant ilgą (60 dienų) nokinimą. Siekiant išsiaiškinti Lietuvoje visiškai dar netyrinėtą TBE virusų epidemiologiją ožkų ir karvių tarpe, nepasterizuotame piene, sūriuose, siekiant paruošti tinkamus diagnostikos ir kontrolės metodus, reikalingi molekuliniai tyrimai ožkose ir karvėse, kurie apimtų visus TBE atžvilgiu endeminius Lietuvos rajonus.Esant įtikinamiems rezultatams būtų sudaryta galimybė sūrių gamintojams gaminti sūrius ir iš žalio (nepasterizuoto) ožkų pieno.Šiuo metu yra užregistruota 15 ožkininkystės ūkių, kurie mažais kiekiais gamina pieno gaminius ir juos tiesiogiai tiekia galutiniams vartotojams.Ši veikla leistų ožkininkystės ūkiams pasinaudoti „trumpa“ maisto grandine, tiekiant pieno gaminius tiesiogiai vartotojams.

užsikrėsti šia liga.Uždaviniai:1. Molekulinės diagnostikos metodus (AT-PGR, AT lizdinę PGR, realaus laiko Taqman PGR) pritaikyti TBE virusų diagnostikai ožkų ir karvių piene bei nepasterizuotuose pieno produktuose.2. TBE atžvilgiu endeminiuose Lietuvos rajonuose atlikti žvalgomuosius erkinio encefalito paplitimo molekulinius tyrimus, tiesiogiai nustatant šį virusą nuo gyvūnų surinktose erkėse, kraujo serume ar plazmoje, piene.3. Įvertinti nepasterizuotų ožkų ir karvių sūrių (tyrimus atlikti įvairiais jų gamybos technologinio proceso etapais – prieš nokinimą, panokinus 30 parų ir panokinus 60 parų) ir minkštų varškės sūrių, saugumą TBE atžvilgiu tiriant šiuos produktus molekuliniais metodais ir taikant virusų izoliavimą ląstelių kultūrose.4. Įvertinti tyrimų rezultatus ir pateikti gautų duomenų analizę.5. Remiantis tyrimo rezultatais paruošti išvadas ir rekomendacijas.6. Įvertinti pagaminto produkto riziką dėl saugaus vartojimo.

6

6. Antimikrobinių priemonių mažinimo paukštininkystės ūkiuose tyrimas

Atsižvelgiant į paskutines antibiotikų naudojimo tendencijas gyvulininkystėje ir paukštininkystėje prognozuojama, kad 2050 m. dėl atsparumo antibiotikams pasauliniu mastu mirs daugiau žmonių nei nuo onkologinių susirgimų. Mažinant šios problemos grėsmę nuo 2006 m. yra uždrausta naudoti augimo stimuliatorius – pašariniai antibiotikai paukščių mityboje. Be to, pastoviai ieškoma naujų, alternatyvių pašarų priedų, galinčių sumažinti antibiotikų panaudojimą paukštininkystėje. Šis klausimas yra labai aktualus, nes kiaušinių ir paukštienos vartotojai nori šiuos produktus gautus vietinėje rinkoje, saugius, auginant paukščius pagal aukščiausius jų gerovės reikalavimus, naudojant jų auginimui aplinką tausojančias technologijas, vienas iš perspektyviausių pašarų priedų yra naujos kartos mikroorganizmai, t.y. probiotikai, kurie yra termiškai stabilūs (mikroorganizmai išlieka 20 s aktyvūs esant pašarų technologinio proceso temperatūrai 120-130 ºC), slopina E.colli ir Salmonella kamienų vystymąsį, lengvai toleruoja didelius antibiotikų, cheminių ir jonoforinių kokcidiostatikų, organinių rūgščių kiekius. Tokie reikalvimai yra keliami naujos kartos probiotikams. Jie gali ženkliai sumažinti antibiotikų panaudojimą paukščių mityboje ir gauti saugesnius bei geresnės kokybės paukštieną ir kiaušinius. Gaminant kiaušinius skirtingomis laikymo sąlygomis yra nevienodos higieninės-sanitarinės sąlygos. Šios sąlygos bei vištų mitybiniai veiksniai

Tikslas – išanalizuoti skirtingų laikymo sistemų įtaką vištų dėslumui, sveikatingumui ir kiaušinių kokybei, paukštidžių mikroklimatui ir sveikatingumui bei ištirti naujos kartos mikroorganizmų kamieno įtaką vištų dedeklių ir viščiukų broilerių produktyvumui bei fiziologinei būklei.Uždaviniai:1. Išanalizuoti vištų laikymo pagerintuose narveliuose ir ant laikant laisvai įtaką kiaušinių kokybei – lukšto stiprumui, Hafo vienetui, kiaušinio trynio spalvos parametrams L٭ a٭ b ,٭ riebalų rūgščių sudėčiai ir lakiesiems organiniams junginiams.2. Išanalizuoti vištų laikymo pagerintuose narveliuose ir ant laikant laisvai įtaką paukštidžių mikroklimatui ir vištų sveikatingumui.3. Ištirti naujos kartos mikroorganizmų kamieno įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai, sveikatingumui ir paukštienos kokybei.4. Ištirti naujos kartos mikroorganizmų kamieno įtaką vištų dedeklių produktyvumui, sveikatingumui ir kiaušinių kokybei.5. Pateikti siūlymus ir rekomendacijas paukščių augintojams

2020-11-10

15 000 15 000 15 000

7

gali turėti įtakos kiaušinių kokybei bei vištų sveikatingumui. JAV ir ES paukštienos gamybos pramonė siekia pereiti prie paukštienos gamybos kurioje būtų absoliutus antibiotikų nenaudojimas. Nors įmonių, kurios savo produkciją gamina nenaudodamos jokių antibiotikų, galinčių sukelti žmonių sveikatos sutrikimus, jų gamybos intensyvumas yra lėtesnis, tačiau pelnas gali būti gaunama didesnis. Atsparios antibiotikams infekcijos tapo visuotinė sveikatos problema. Parduodant paukštieną, stengiamasi tenkinti vartotojų poreikius, kurių pagrindiniai kriterijai yra paukštienos produktų sauga, gerų paukščių auginimo sąlygų sukūrimas, atsižvelgiant į aukščiausius reikalavimus jų gerovei, draugiška ekologinė aplinka, vartotojų sveikata ir paukštininkystės produktų realizavimas vietinėje rinkoje, nes jiems teikiama didžiausia vartojimo pirmenybė.Dabartiniu metu visuomenėje suformuota nuomonė, kad kiaušiniai gauti iš vištų laikant narveliuose savo kokybe yra ženkliai blogesni nei laikant jas ant gilaus kraiko. Tačiau analizuojant skirtingų vištų laikymo sistemų įtaką paukštidžių mikroklimato rodikliams, kiaušinių higieniniams savybėms, darbo sąnaudoms, paukščių elgsenai duomenys yra prieštaringi, daugelis autorių nurodo, kad laikant vištas padidinto komforto narveliuose sukuriamas palankesnis mikroklimatas, paukštidėse mažiau amoniako bei dulkių, gaunami geresnės

8

higieninės kokybės kiaušiniai, palyginus su vištų laikymu ant gilaus kraiko. Tačiau daugelis autorių nurodo, kad vištų laikymas ant gilaus kraiko, laisvai, daugiau atitinka natūralius jų elgsenos kompleksus. Be to, vištų laikymas laisvai visuomenėje vertinamas ženkliai geriau nei jų laikymas padidinto komforto narveliuose. Dabartiniu metu broilerių gamyba vykdoma intensyviai, esant paukščių didelei koncentracijai paukštidėse, todėl norint pasiekti geresnį viščiukų broilerių sveikatingumą naudojamos ne tik efektyvios biosaugos priemonės, bet ir taikomas viščiukų gydimas, naudojant antibiotikus. Todėl tokia paukštienos gamyba nevisai atitinka vartotojų lūkesčius. Vienas iš antibiotikų mažinimo būdų gali būti efektyvūs mikroorganizmų kamienai (probiotikai). Tačiau jų panaudojimo efektyvumą lemia broilerių auginimo sąlygos, pašarų gamybos technologijos, naudojamų kokcidiostatikų, antibiotikų, organinių rūgščių ir kt. pašarų priedų tarpusavio sąveika, kuri tiesiogiai sąlygoja paukščių produktyvumą ir produkcijos kokybę.

7. Avių virškinamojo trakto parazitų antihelmintinis atsparumas ir kontrolė Lietuvoje

Avių užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais – viena labiausiai paplitusių ir reikšmingiausių parazitinių ligų, sukeliančių didelių ekonominių nuostolių avininkystėje. Užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais lydi produkcijos netekimas, sergamumas, kartais tai baigiasi gaišimais. Per pastaruosius metus avininkystė Lietuvoje ženkliai progresuoja, o avių skaičius 2005–2017 m. padidėjo nuo 22 tūkst. iki

Tikslas – nustatyti avių virškinamojo trakto parazitų antihelmintinį atsparumą pasitelkiant in vivo bei in vitro metodus bei pasiūlyti efektyvią avių parazitų kontrolės sistemą Lietuvoje. Uždaviniai:1. Ištirti avių virškinamojo trakto

parazitų paplitimą Lietuvoje.2. Nustatyti avių virškinamojo trakto

parazitų antihelmintinio rezistentiškumo paplitimą.

2020-11-10

10 000 10 000 10 000

9

> 200 tūkst. Nemažai avių yra įvežama iš kitų šalių, kur virškinamojo trakto parazitai yra didelė problema. Preliminarūs tyrimai, atlikti Lietuvos smulkių atrajotojų ūkiuose, parodė, kad daug avių Lietuvoje užsikrečia virškinamojo trakto parazitais. Tačiau išsamesnių parazitų paplitimo bei antihelmintinio atsparumo tyrimų Lietuvos avių ūkiuose labai trūksta.

3. Nustatyti antihelmintinio atsparumo paplitimą naudojant in vivo kiaušinėlių sumažėjimo testą.

4. Nustatyti antihelmintinio atsparumo paplitimą naudojant in vitro lervų vystymosi mikro-agare testą ir kiaušinėlių nėrimosi testus.

5. Palyginti skirtingas avių dehelmintizavimo schemas.

6. Atsižvelgiant į ūkininkų apklausą, įvertinti avių ūkių priežiūros ir gydymo strategijas.

7. Pateikti rekomendacijas atsakingoms institucijoms (VMVT, ŽŪM), siekiant sumažinti avių virškinamojo trakto parazitų antihelmintinį atsparumą.

8. Bendro bakterijų ir somatinių ląstelių skaičiaus priklausomybės karvių ir ožkų piene tyrimai

Mastitą sukelia įvairaus spektro patogenai, kurie į tešmenį dažniausiai patenka pro spenio kanalą ir sukelia tešmens uždegimą. Tačiau mokslinėje literatūroje mažai duomenų apie gyvulio fiziologinės būklės įtaką užsikrėtimui patogeniniais mikroorganizmais bei SLS piene. Tyrėjų duomenimis bakterijų paplitimas ne visose bandose vienodas. IDF 2016 tarptautinėje mastitų konferencijoje pranešta, kad vienose valstybėse klinikinių mastitų dominuojantis patogenas S. aureus, kitose – E.coli.19,42proc. Suomijos karvių mastitų priežastis yra S. aureus, 3,8 proc. – CNS, 4,91proc. − Str. uberis. Argentinoje atlikti tyrimai parodė, kad 20 proc. mastitų sukelia stafilokokai. Danijoje apie 90 proc. mastitų sukelia stafilokokai, streptokokai, koliforminės bakterijos. Uždegimo sunkumas, bei SLS piene

Tikslas – išsiaiškinti ar yra tarpusavio priklausomybė tarp pieno bendro bakterijų skaičiaus (BBS) ir somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) tyrimo rezultatų Lietuvos melžiamų karvių ir ožkų bandose.Uždaviniai:1. Ištirti sveikų ir subklinikiniais mastitais sergančių karvių ir ožkų pieno bendro bakterinio užterštumo (BBU) priklausomybę nuo somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) piene.2. Ištirti sveikų ir klinikiniais mastitais sergančių karvių ir ožkų pieno bendro bakterinio užterštumo priklausomybę nuo somatinių ląstelių skaičiaus piene.3. Gautus duomenis įvertinti biostatistiškai ir nustatyti BBU priklausomybę nuo SLS piene.4. Pagal gautus rezultatus paskelbti straipsnį ir informaciją viešinti žaliavinio pieno gamintojams.

2019-11-

10

40 000 35 000 -

10

priklauso nuo sukėlėjo patogeniškumo. Mastito epidemiologija pastoviai kinta, siekiant gerinti pieno kokybę bei efektyvinti pieno sektoriaus vystymąsi, būtų naudinga atlikti mastito sukėlėjų tyrimus PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu. Tai pasaulyje diagnostikoje plačiausiai taikomas pažangiausias molekulinis metodas, leidžiantis nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje. Prašome Jūsų atsižvelgti į mastitų sukėlėjų identifikavimo svarbą ir mastito epidemiologijos kitimą 12 mastito sukėlėjų (Streptococcus uberis, Streptococcus agalactia, Streptococcus dysgalactia, Staphylococcus aureus, Bla-Z pen res gen, KNS, Mycoplasma bovis ir Mycoplasma species, Escherichia coli, Enterococcus + Lactococcus lactis, Klebsiella pneumoniae, Prototheca). Mikroorganizmai veikia karves ir ožkas 24 val. per parą, 365 dienas per metus. Taigi, šių ligų kontrolė sukelia didžiulių problemų. Žinant kokiai grupei (kontaginių mikroorganizmų ar aplinkos) priklauso pieno mėginiuose vyraujantys mikroorganizmai, svarbu nustatyti kaip šalinti mastito priežastis, bei įvertinti kaip mastito sukėlėjai įtakoja pieno primilžį ir bandos piene randamą BBS (bendrą bakterijų skaičių).

9. Efektyvaus ir racionalaus žemės valdymo ir administravimo mokslinė studija

Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką,

Tikslas: 1. Nustatyti efektyviausią valstybinės žemės valdymo modelį, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui. 2. Nustatyti racionaliausią žemės administravimui reikalingą institucinės

2018-08-

31

35 000 - -

11

gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. spalio 10 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 ,,Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant Žemės tvarkymo ir administravimo programą“, nustatyta, kad Žemės tvarkymo ir administravimo programa neapima reikšmingo valstybės turto – žemės – efektyvaus valdymo: daugiausia dėmesio skiriama nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės perleidimui nuosavybėn, tačiau nenumatoma priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad šios žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, nenumatoma, kaip geriau panaudoti laisvos valstybinės žemės plotus, neskaičiuojama kokia pridėtinė vertė gaunama valdant valstybinę žemę.Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga 2017-01-11 raštu ,,Dėl nekilnojamojo turto administravimo problemos sprendimo“, įvertindama žemės tvarkymo darbų svarbą, Žemės ūkio ministerijai siūlė parengti žemės tvarkymo ir administravimo viziją, kuri būtų įgyvendinama baigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą ir priimti atitinkamus teisės aktus šios vizijos įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Seime svarstytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-

struktūros modelį, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui.Uždaviniai:1. Įvertinti valstybinės žemės valdymo esamą situaciją ir identifikuoti problemas.2. Išanalizuoti valstybinės žemės valdymo patirtį kitose šalyse (ne mažiau kaip 2 buvusios Sovietų Sąjungos Respublikos šalys ir ne mažiau kaip 3 Europos sąjungos valstybių narių šalys, pirmumą teikiant su Lietuvos Respublika besiribojančioms valstybėms).3. Atlikti ne mažiau kaip 7 su žemės valdymu, naudojimu ar tvarkymu susijusių skirtingos veiklos (tikslų, sričių) socialinių grupių (sąjungų, asociacijų) apklausą apie dabartines žemės administravimo problemas ir valstybinės žemės valdymo ir teisinių santykių lūkesčius. 4.Išanalizuoti efektyviausias valstybinės žemės valdymo galimybes:4.1 vertinant pagal žemės naudojimo paskirtis;4.2 derinant valstybės ir esamų valstybinės žemės naudotojų interesus;4.3 įvertinant tikslingumą žemės savininkams už žemę paimamą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus suteikti lygiavertį žemės plotą kitoje vietoje. 5. Pagal atliktą vertinimą ir analizę bei pritaikant kitų šalių gerąją patirtį ir pagrindžiant kelių alternatyvų analize pasiūlyti:5.1 efektyviausią valstybinės žemės

12

401(2). Įstatymo projektas parengtas siekiant pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas, dalį šių funkcijų perduodant miestų ir rajonų savivaldybėms. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje, vykusiame 2017-11-22 (protokolas Nr. 113-P-47) nutarta prašyti Žemės ūkio ministerijos išanalizuoti galimybes Nacionalinės žemės tarnybos valstybinės žemės patikėtinio funkcijas (ar jų dalį) perduoti savivaldybėms.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane keliamus tikslus, žemės grąžinimas turi būti užbaigtas iki 2019 m. III ketvirčio. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kaip keisis žemės administravimas pasibaigus atkūrimo procesui.Atsižvelgiant į minėtų institucijų, organizacijų pastabas ir pasiūlymus, bei į tai, kad nuosavybės į žemę atkūrimo procesas numatomas baigti 2019 m. III ketvirtyje, ir siekiant užtikrinti racionalų valstybinės ir privačios žemės naudojimą, didinti valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamas, bei užtikrinti investicijų pritraukimą į regionus, reikalinga atlikti tyrimą, dėl žemės administravimo pertvarkymo, pasibaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui ir parengti valdymo modelį, bei numatyti jo įgyvendinimui

valdymo modelį, kuris užtikrintų racionalų valstybinės žemės naudojimą, užtikrintų investicijų pritraukimą į regionus, didintų valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamas. 5.2 racionaliausią žemės administravimui reikalingą institucinės struktūros modelį, kurį būtų galima taikyti pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui.6. Nurodyti, kokius teisės aktus reikėtų pakeisti (priimti naujus) įgyvendinant Jūsų pasiūlytus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose įvardintus modelius, aprašant pakeitimų (naujų teisės aktų) turinį (gaires). 7. Atliktos mokslinės studijos tarpinę ataskaitą pateikti iki 2018 m. gegužės 25 d., o galutinę ataskaitą – iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

13

reikalingą institucinę struktūrą, darbų finansavimo šaltinius, taip pat reikalingus teisės aktų pakeitimus.

10. Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui parengimas

Mokslinis tyrimas užsakomas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos plano, patvirtinto LRV 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 1.5.3 darbą „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“ Žemės ūkio ministerija iki 2019 m. I ketv. turi įgyvendinti priemonę „Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso atnaujinimas ir taikymas, siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui“ (toliau – priemonė). Šiuo metu galiojančiame, 2000 m. mokslininkų parengtame, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse (Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai) (toliau – Kodeksas) esanti informacija yra nepakankama ir moksliškai nebeaktuali. Pažymėtina, kad Lietuvai, siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau – Oro taršos mažinimo direktyva) bei Tarybos direktyvoje 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (toliau – Nitratų direktyva) bei Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB dėl

Tikslas – remiantis atliktais moksliniais tyrimais, parengti Kodeksą, kuris žemdirbiams suteiktų informacijos apie tausius ir aplinkai palankius ūkininkavimo metodus, kuriuos taikant būtų mažinamas neigiamas žemės ūkio poveikis dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui.Uždaviniai:1. Išanalizuoti esamą mokslinę informaciją/literatūrą apie naujausias taikomas technologijas žemės ūkyje, taršos mažinimo (valdymo) priemones, siekiant mažinti žemės ūkio poveikį aplinkos orui ir vandens telkinių būklei, klimato kaitai švelninti, ir gerąją praktiką, įskaitant nurodytus: – Oro taršos mažinimo direktyvos III priedo 2 dalyje;– 2014 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) amoniako kiekio, išmetamo iš žemės ūkio šaltinių, prevencijos ir mažinimo gairėse; – geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB), susijusių su žemės ūkio veikla, informaciniuose dokumentuose;– 2014 m. JT EEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, pagrindų kodekse;– Europos Parlamento, Vidaus politikos Generalinio direktorato 2014 m. parengtoje ataskaitoje „Priemonės ūkių lygiu, siekiant sumažinti ES žemės ūkio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą

2019-03-30 (2019

m. I ketv.)

15 000 5 000 -

14

valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, keliamus tikslus - reikalingas aktualus, naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas. Jame turėtų būti identifikuotos teisinės ir ekonominės priemonės, kurias taikant būtų reikšmingai mažinamas neigiamas žemės ūkio poveikis dirvožemiui, vandens telkinių būklei, aplinkos orui ir klimatui.

sukeliančių dujų kiekį“;– Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto parengtomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) emisijų iš mėšlo tvarkymo sistemų mažinimo rekomendacijose (studija „Skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) kiekio įvertinimas“;– Helsinkio komisijos Konvencijos dėl Baltijos jūros regiono jūrinės aplinkos apsaugos (1992 m.) III priede ir susijuose dokumentuose;– Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų plane;– upių baseinų rajonų priemonių programoje. 1 uždavinio atlikimo data 2018 m. III ketv.2. Pagal surinktą medžiagą/informaciją, nurodytą 1 uždavinyje, LT galiojančius teisės aktus, Nitratų ir Oro taršos direktyvų nuostatas, Pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus, įvertinti esamas naujausiais moksliniais tyrimais ir praktika pagrįstas žemės ūkio technologijas ir taršos mažinimo (valdymo) priemones žemės ūkio sektoriuje, jų taikymo galimybes, ir parengti Kodeksą.2 uždavinio atlikimo data 2018 m. IV ketv. 3. Tarpinėje rezultatų ataskaitoje medžiaga/informacija turi būti pateikta ūkininkams patrauklia forma (grafikai, meninės iliustracijos), o galutinės rezultatų ataskaitos pateikimo forma (spausdintinė A4 formate,1 egz. ir

15

kompiuterine laikmena (USB saugykla) MS Word ir PDF formatu). Kodeksas elektroninio leidinio formatu talpinamas Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje 2019 m. I ketv.

Kodekse turi būti šios temos:1. Žemdirbystė ir aplinkos apsaugos

užtikrinimas1.1. Ūkinės veiklos planavimo

sąlygos.1.2. Dirvožemio derlingumo gerinimo

priemonės (našumas)1.3. Dirvožemio struktūros gerinimas

įterpiant derliaus liekanas; 1.4. Derliaus liekanų geresnių įterpimo

būdų taikymas; 1.5. Alternatyvus derliaus liekanų

naudojimas; 1.6. Dirvožemio derlingumo ir

struktūros gerinimas, įterpiant mėšlą, reikalingą augalams geriau augti, vengiant mėšlą (gyvūnų mėšlą, gilų šiaudų kraiką) deginti;

1.7. Nederlingų ir nepatogių ūkininkauti (su dideliu nuolydžiu ir kt.) plotų pavertimas mišku arba daugiametėmis pievomis;

1.8. Intensyvioji, subalansuotoji ir ekologinė žemdirbystė;

1.9. Sėjomainos;1.10.Azotą fiksuojančių kultūrų

auginimas;1.11.Pievų ir ganyklų įrengimas;1.12.Dirvožemio dirbimas;1.13.Galimybės apriboti žemės arimą

didelio nuolydžio šlaituose.1.14.Beariminių žemės dirbimo

sistemų plėtojimas.

16

2. Kalkinimas ir tręšimas2.1. Rūgščių dirvų kalkinimo reikšmė;2.2. Kalkintinų plotų parinkimas;2.3. Kalkinimo poveikis biologinei

įvairovei (pievų augalijai ir kt.)2.4. Tręšimo svarba augalų derliui;2.5. Organinių trąšų rūšys ir jų

tręšiamoji vertė;2.6. Tręšimo azoto trąšomis

reikalavimai; 2.7. Galimybės apriboti azoto

suboksido, išmetamo dėl mineralinių azotinių trąšų naudojimo, kiekį;

2.8. Galimybės apriboti amoniako, išmetamo dėl mineralinių trąšų naudojimo, kiekį.

2.9. Azoto valdymas, atsižvelgiant į visą azoto ciklą;

2.10.Tręšimo būdai;2.11.Mažai taršūs mėšlo skleidimo

būdai;2.12.Trąšų laikymas.

3. Augalų apsauga ir pesticidų naudojimas.

3.1. Augalų apsaugos metodai.3.2. Pesticidų poreikio mažinimas

alternatyviomis priemonėmis.3.3. Augalų apsaugos produktų

naudojimo, laikymo reikalavimai, saugos priemonės.

4. Gyvulininkystė4.1. Didžiausias rekomenduojamas

gyvulių tankis.4.2. Gyvulių gerovė ir sveikata.4.3. Pašarų gamybos ir šėrimo

technologijų vertinimas.4.4. gyvulių šėrimo strategijos;4.5. Tvarto vietos parinkimas ir

17

projektavimas.4.6. Mažai taršios gyvūnų laikymo

sistemos; 4.7. Biodujų, biomasės ir kitų

atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas šildymui, elektros gamybai;

4.8. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas gerinant pastatų ir šiltnamių šildymo sistemas ir optimizuojant technikos naudojimą.

4.9. Aplinkos būklės stebėjimas ir kontroliavimas fermose.

5. Mėšlo laikymas ir naudojimas5.1. Tvarto įrengimas5.2. Organinių trąšų saugyklos.5.3. 5.3. Mažai taršios mėšlo laikymo

sistemos5.4. Galimybės apriboti amoniako,

išmetamo iš gyvulių mėšlo, kiekį.6. Nuotėkų ir atliekų tvarkymas.

6.1. Nuotėkos (LAND)6.2. Organinių atliekų kompostavimas

(Bioskaidžios atliekos)6.3. Žemės ūkio derliaus liekanų,

atliekų ir miško liekanų deginimo atvirame lauke draudimas;

7. Melioracija, biologinė įvairovė ir kraštovaizdis.

7.1. Vandens režimo reguliavimas.7.2. Biologinės įvairovės ir

kraštovaizdžio palaikymo ir puoselėjimo priemonės ir metodai

7.3. Dirvožemio erozijos mažinimo priemonės

7.4. Šlapynių naudojimo, priežiūros ir dirbtinių šlapynių įrengimo metodai.

18

7.5. Agrarinio kraštovaizdžio elementų priežiūra, tvarkymas.

11. Pagrindinių lauko, daržo ir sodo augalų integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių parengimas

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB visi profesionalieji augalų apsaugos produktų naudotojai nuo 2014 m. turi žemės ūkio veikloje taikyti integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principus. IKOK principų laikymasis yra kertinis direktyvos akmuo, siekiant tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo, aplinkos (vandens, dirvožemio, biologinės įvairovės) išsaugojimo, bei žmonių sveikatos gerinimo. IKOK principai yra patvirtinti Augalų apsaugos plano, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo“, 3 priede. Šių principų taikymas žemės ūkio veikloje yra įtvirtintas ir Augalų apsaugos įstatyme. Direktyvoje 2009/128/EB pažymima, kad būtent valstybės narės sukuria būtinas sąlygas IKOK principų įgyvendinimui arba remia tokių sąlygų sukūrimą. Visų pirma jos turi užtikrinti, kad profesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai būtų tinkamai informuoti ir turėtų tinkamus įrankius leidžiančius taikyti IKOK priemones. Siekiant, kad žemės ūkio veiklos subjektai augalų apsaugos produktus naudotų atsakingai, tausiai ir tikslingai yra būtina parengti IKOK gaires pagrindiniams lauko, daržo ir sodo augalams. Šiuo metu Lietuvoje IKOK gairių nėra parengta nei vienai augalų rūšiai, yra tik

Tikslas – siekiant įgyvendinti direktyvos 2009/128/EB nuostatas bei tinkamai pritaikyti integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principus žemės ūkyje, kurie žemės ūkio subjektui suteiktų daugiau žinių ir informacijos kaip išvengti plintančių lauko, daržo ir sodo augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių yra būtina parengti moksliškai pagrįstas IKOK gaires pagrindiniams lauko, daržo ir sodo augalams.Uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir susisteminti Lietuvoje ir kitose ES šalyse atliktų lauko (vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių miežių, žirnių, vasarinių ir žieminių rapsų, žieminių kvietrugių, žieminių rugių, avižų, pupų, kukurūzų, grikių) daržo (bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų, burokėlių) ir sodo (obelų, juodųjų serbentų, braškių) augalų tyrimų duomenis reikalingus IKOK gairių parengimui. 2. Vadovaujantis Augalų apsaugos plano 3 priede patvirtintais 8 IKOK bendraisiais principais parengti konkrečias ir aiškias atskirų lauko, daržo ir sodo augalų IKOK gaires elektroniniame formate. IKOK gairėse kiekvienos augalų rūšies auginimas turi būti paremtas visais 8 IKOK bendraisiais principais, taip pat nurodytas būdas ar metodas kaip kiekvienas principas būtų pritaikomas žemės ūkio veikloje, bei kriterijai, kurias remiantis būtų įmanoma patikrinti principų taikymą ir laikymąsi kontrolės institucijai.

2019-11-

10

20 000 20 000 -

19

pavienė išskaidyta informacija moksliniuose straipsniuose, leidiniuose ir t.t. Šios gairės turi apimti visus 8 IKOK principus, patvirtintus Augalų apsaugos plano 3 priede. Moksliškai pagrįstos gairės padėtų žemės ūkio subjektams pasirinkti tinkamą augalų auginimo technologiją, kurios pasėkoje, mažiau plistų augalų ligos, kenkėjai ir piktžolės, o tuo pačiu augalų apsaugos produktų reikėtų naudoti mažiau.Šiam tikslui pasiekti yra reikalinga susisteminti lauko, daržo ir sodo augaluose atliktus tyrimų duomenis bei atskirai kiekvienam augalui parengti moksliškai pagrįstas IKOK gaires.

2.1. 2018 m. parengti šių augalų: žieminių kviečių, vasarinių kviečių, vasarinių miežių, žirnių, žieminių rapsų, žieminių kvietrugių, avižų, bulvių, morkų, obelų IKOK gaires;2.2. 2019 m. parengti šių augalų: pupų, žieminių rugių, vasarinių rapsų, kukurūzų, grikių, burokėlių, kopūstų, svogūnų, juodųjų serbentų ir braškų IKOK gairės.

12. Rekomendacijų dėl metodikų įmokoms į Žemės ūkio gamybos rizikų valdymo fondą ir žalų atlyginimui apskaičiuoti parengimas

Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.5.1 darbo ,,Ūkininkų derybinės galios stiprinimas ir konkurencingumo didinimas“ veiksmo ,,5. Žemės ūkio gamybos rizikų valdymas įsteigiant rizikų valdymo fondą (toliau – fondas)“ įgyvendinimą – sukurti tvarų, gyvybingą, efektyviai veikiantį bei ūkininkų lūkesčius atitinkantį fondą, reikalinga parengti metodikas įmokoms ir žalų atlyginimui apskaičiuoti, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)1305/2013 39a straipsnio reikalavimus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2393 19 p. papildymas).

Tikslas – parengti įmokų į Žemės ūkio gamybos rizikų valdymo fondą ir žalų atlyginimo apskaičiavimo metodikas pieno ir grūdų sektoriams. Uždaviniai: 1. Parengti metodiką įmokoms į fondą ir žalų atlyginimui iš fondo apskaičiuoti pieno gamybos ūkiams, įvertinus diferencijavimo galimybes ir atsižvelgiant į Lietuvos pieno gamybos ūkių struktūrą;2. Parengti metodiką įmokoms į fondą ir žalų atlyginimui iš fondo apskaičiuoti grūdų (kviečių, rapsų, miežių, rugių, avižų, kvietrugių, kukurūzų, grikių, ankštinių augalų) gamybos ūkiams, įvertinus diferencijavimo galimybes ir atsižvelgiant į Lietuvos grūdų gamybos ūkių bei gaminamos produkcijos struktūrą.

2018-11-

10

7 000 - -

13. Vietos Darnus žemės ūkio ir kaimo vystymas Tikslas – parengti vietos maisto sistemos 2018-11- 7 000 - -

20

gamybos žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo didinimas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines ir formuojant vietos maisto sistemas savivaldybių lygiu (galimybių studija)

reikalauja daugiau dėmesio skirti smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje padėčiai gerinti. Vietos maisto sistemų kūrimas yra viena iš kompleksinių priemonių, kuri įgalina įgyvendinti darnų kaimo vystymą. Įtraukus smulkius ir vidutinius šeimos ūkius į vietos maisto sistemas, įskaitant ir jų dalyvavimą trumpųjų maisto tiekimo grandinių funkcionavime, ūkininkai lengviau prisitaikytų prie dinamiškų rinkos sąlygų. Vietos gamybos produktų vartojimo didinimas, vietos maisto sistemų formavimas savivaldybių lygmeniu sudarytų palankias prielaidas vietos gamintojams įsitvirtinti vietos rinkoje, taip pat padėtų spręsti daugelį kaimo socialinės atskirties problemų.Vietos maisto sistemų formavimo patirtis svarbi ir integracijos į ES požiūriu. Tyrimas padėtų geriau numatyti darnų kaimo vystymąsi užtikrinančias priemones naujuoju ES finansiniu laikotarpiu po 2020 m. Siūlomo tyrimo tematika atitinka ES lygmeniu keliamus uždavinius. EP dokumente „Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (P7_TA(2010)0302) Parlamentas ragina Komisiją „pasiūlyti priimti priemones, pagal kurias būtų remiamos ir skatinamos ūkininkų valdomos vietos maisto tiekimo grandinės, trumpos maisto tiekimo grandinės ir ūkininkų turgūs, siekiant nustatyti tiesioginius ryšius su vartotojais ir sudaryti ūkininkams galimybes gauti teisingesnę

organizavimo modelį savivaldybės lygiu ir numatyti jo įgyvendinimo priemones, didinančias vietoje pagamintų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą bei stiprinančias smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą.Tyrimo uždaviniai:1. išanalizuoti vietos maisto sistemų organizavimo poreikį ir būklę Lietuvoje, taip pat gerąją ES šalių patirtį;2. nustatyti teisines ir organizacines vietos maisto sistemų kūrimo Lietuvoje kliūtis ir pateikti jų šalinimo rekomendacijas; 3. parengti vietos maisto sistemų kūrimo Lietuvoje optimalius organizavimo modelius; 4. numatyti ir pagrįsti vietos maisto sistemų kūrimo Lietuvoje organizavimo priemones.

10

21

galutinės pardavimo kainos dalį mažinant tarpininkų ir proceso pakopų skaičių“. Europos regionų komiteto nuomone (žr. „Vietinio maisto sistemos“, 2011/C 104/01) teigiama, kad Komisija turėtų teikti reikalingą paramą besikuriantiems vietiniams ūkiams ir trumpoms maisto tiekimo grandinėms. LRV programos įgyvendinimo plane (2017 m. kovo 13 d. LRV nutarimas Nr. 167) yra numatyta didinti vietinės gamybos produktų vartojimą plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines (žr. plano punktą 4.5.1.6).

14. Rekomendacijų dėl žemės ūkio politikos priemonių, skirtų smulkių ir vidutinių ūkių ekonominei ir socialinei plėtrai, po 2020 m. parengimas

Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius įgyvendinamos bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemonės, tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėmis kai kuriuose žemės ūkio sektoriuose Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos efektyvumas vis dar yra nedidelis ir stokoja tvarumo. Daugelio ūkių pajamos, įskaitant paramą, yra nepakankamos ne tik gamybai efektyvinti, bet net neužtikrina bazinių ūkio poreikių, kai nedidelė dalis stambių ūkių ir be paramos yra ekonomiškai gyvybingi. Deja, neretai minėti ūkiai menkai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir gamtinių bei gamybinių išteklių tausojimo ir klimato tikslų siekimo. Skirtingi paramos žemės ūkio sektoriui modeliai lemia ūkio subjektų ekonominę elgseną. Nors į kaimą investuojami dideli ES ir nacionaliniai finansiniai ištekliai, taikomos žemės ūkio politikos priemonės vis dar nesudaro prielaidų efektyviai spręsti pajamų nelygybės tarp

Tyrimo tikslas – parengti rekomendacijas dėl efektyvaus žemės ūkio politikos priemonių, skirtų smulkių ir vidutinių ūkių ekonominei ir socialinei plėtrai po 2020 m., rinkinioUždaviniai: 1. Įvertinti 2004-2017 m. BŽŪP ir nacionalinės politikos priemonių poveikį žemės ūkio subjektų ekonominei elgsenai (gamybos tipų koncentracijai) ir kaimo ekonominei ir socialinei raida;.2. Išanalizuoti ir įvertinti ūkių ir jų gamybos struktūrinius pokyčius ir ekonominius rodiklius 2004-2017 m. pagal ūkių dydį, ypatingą dėmesį skiriant smulkiems ir vidutiniams ūkiams.3. Išanalizuoti ir įvertinti 2007-2017 m. vykdytų žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, taip pat nacionalinių priemonių įgyvendinimo socialinį ir ekonominį poveikį smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumui;

2018-11-

10

15 000 - -

22

stambių ir smulkių-vidutinių ūkių, o tai stabdo kaimiškųjų vietovių plėtrą.Siekiant BŽŪP priemonėmis didinti žemės ūkio veiklos efektyvumą, ekonominį, finansinį, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą, veiksmingai v įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir stiprinti kaimo gyvybingumą būtina nustatyti, kokios žemės ūkio politikos priemonės po 2020 m. užtikrintų smulkių ir vidutinių ūkių ekonominį potencialą ir skatintų ūkio subjektus vykdyti tvarią žemės ūkio veiklą.

4. Išanalizuoti 3-4 ES šalių (pvz., Lenkija, Prancūzija ir Airija), kuriose sėkmingiausiai plėtojami smulkūs ir vidutiniai ūkiai, ūkių vystymosi tendencijas, jų gyvybingumo stiprinimo priemones bei priemonių pritaikomumą Lietuvoje;5. Parengti rekomendacijas dėl efektyvaus žemės ūkio politikos priemonių, skirtų smulkių ir vidutinių ūkių ekonominei ir socialinei plėtrai po 2020 m., rinkinio.

15. Tradicinių paslaugų būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui specifikacijų nustatymas

Siekdama užtikrinti tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, išsaugoti sukauptą tradicinių amatų patirtį ir tautinio paveldo produktus, kaip neatsiejamą Lietuvos etninės kultūros dalį, bei pritaikyti juos aktualiems poreikiams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra sudariusi sąlygas tradiciniams amatininkams kurti, pristatyti ir populiarinti tautinio paveldo produktus. Vykdoma taikomaisiais tyrimais pagrįsta tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena, tęsiamas tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimas ir atestavimas, teikiama ES ir nacionalinė parama. Pagal tradicinių amatų klasifikaciją, remiantis istorine literatūra, regionine kultūros analize, mokslinėmis studijomis, savarankiškai atliktais tyrimais, yra parengtos kiekvieno tautinio paveldo produktų specifikacijos, išskyrus specifikacijas paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytų tradicinių

Nustatyti pagal tradicinių amatų klasifikacijos dalį „Paslaugos“ tradicinių paslaugų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, specifikacijas. Tyrimo imtis ne mažiau kaip 33 tradicinės paslaugos, kurių atitiktis Lietuvos etninei kultūrai vertinama pagal regionines etninės kultūros gyvąsias tradicijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir apibendrinti duomenis apie tradicines paslaugas prieš 100 ir daugiau metų Lietuvoje; 2. Parengti tradicinių paslaugų identifikavimo specifikacijas, išryškinant etnografinių regionų skirtumus.

2019-11-

10

9000 5 000 -

23

paslaugų specifikacijų, reikalinga jas identifikuoti ir nustatyti. Teoriškai pagrįstų ir aktualia tradicinių paslaugų samprata paremtų specifikacijų parengimas turės teigiamos įtakos tradicinių paslaugų sertifikavimui ir stebėsenai.

16. Rekomendacijų dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021-2025 metais parengimas

Siekiant užtikrinti vykdomų žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo ir gausinimo darbų tęstinumą, būtina įvertinti vandens telkinių, kuriuose būtina atlikti žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimą, būklę, numatyti žuvininkystės vystymo kryptis juose ir parengti galimybių studiją dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo 2021-2025 metais, kas leistų nustatyti būtinas darbų apimtis ir leistų efektyviau planuoti darbus

Tikslas – parengti rekomendacijas dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021-2025 metais.Uždaviniai:1. Įvertinti vandens telkinių, kuriuose būtina atlikti žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimą, būklę bei numatyti žuvininkystės vystymo kryptis juose;2. Numatyti žuvų išteklių reguliavimo priemones šiuose vandens telkiniuose;3. Pateikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo priemonių, konkrečių vandens telkinių ir reikalingų įveisti žuvų bei vėžiagyvių kiekio.4. Įvertinti bendrą Kuršių mariose neršiančių Europinių sykų (Coregonus lavaretus) populiacijos būklės apžvalgą bei jos istorinę dinamiką. 5. Įvertinti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką, galimą verslinės žvejybos poveikį Kuršių mariose neršiančiai Europinio syko populiacijai.5. Parengti rekomendacijas dėl reikalingumo gausinti sykų, neršiančių Kuršių mariose, populiaciją.6. Plačiažnyplių vėžių įžuvinimo rezultatų įvertinimas ir rekomendacijų dėl tolesnio įžuvinimo strategijos parengimas.

2019-11-10

8 000 10 000 -

17. Baltijos jūros Vandenų srities plėtros 2017-2023 metų Tikslas – įvertinti, ar Baltijos jūros 2019-11- 12 000 14 000 -

24

priekrantėje naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumo įvertinimas ir pagal poreikį rekomendacijų dėl verslinės žvejybos intensyvumo Baltijos jūros priekrantės vandenyse sureguliavimo parengimas

programos įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru įsakymu, yra numatyta priemonė 2018 metais atlikti tyrimą, siekiant įvertinti, ar Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas neviršija saugių biologinių ribų, ir pagal poreikį sureguliuoti verslinės žvejybos intensyvumą Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Kadangi Žemės ūkio ministerija reguliuoja verslinę žvejybą tik jūrų vandenyse, pagal kompetenciją turi būti atliktas tyrimas dėl žvejybos intensyvumo Baltijos jūros priekrantėje.

priekrantėje vykdoma verslinė žvejyba neviršija saugių biologinių ribų ir pagal poreikį parengti rekomendacijas dėl žvejybos intensyvumo sureguliavimo.Uždaviniai1. Išnagrinėti daugiametę žuvų laimikių kaitą Baltijos jūros priekrantėje.2. Įvertinti Baltijos jūros priekrantės žvejybos intensyvumą, ar jis neviršija saugių biologinių ribų, naudojamus žvejybos įrankius, jų efektyvumą ir įtaką žuvų ištekliams. 3. Pateikti rekomendacijas dėl įvairių stintų žvejybos įrankių skaičiaus (ilgio) ir jų parametrų atskiruose priekrantės žvejybos baruose, siekiant subalansuoto tarp skirtingų žvejybos regionų (Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje) poreikių ir racionalaus stintų išteklių naudojimo. 4. Jei tyrimo metu nustatoma, kad žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas viršija saugias biologines ribas, pateikti rekomendacijas dėl verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje sureguliavimo.

10

18. Rekomendacijų dėl žuvų gaudyklių naudojimo priekrantės žvejyboje parengimas

Šiuo metu Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“, yra reglamentuojamas tik statomųjų tinklų išdėstymas, linijų, eilių ilgis, atstumai tarp eilių ir linijų, tačiau kasmet vis didėja žvejybos žuvų gaudyklėmis apimtys ir jų populiarumas, konkuruojama dėl žvejybos vietos su statomaisiais tinklais. Aplinkos apsaugos

Tikslas – parengti rekomendacijas dėl žuvų gaudyklių naudojimo priekrantės žvejyboje apribojimų.Uždaviniai:1. Įvertinti naudojamas priekrantės žvejybai žuvų gaudykles, jų efektyvumą, įtaką žuvų ištekliams (ypač stintų ištekliams) ir aplinkai (ekosistemai).2. Pateikti rekomendacijas dėl didžiausio leidžiamo naudoti žuvų gaudyklių skaičiaus kiekviename priekrantės žvejybos bare.3. Įvertinti didžiausią leidžiamą

2019-11-10

8 000 12 000 -

25

ministerija išreiškė susirūpinimą dėl padidėjusių žvejybos pastangų, Seime registruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas dėl verslinės žvejybos draudimo tam tikroje priekrantės zonos teritorijoje siekiant sumažinti žvejybos poveikį aplinkai (žuvų ištekliams), todėl šiuo metu ypač aktualu reglamentuoti žuvų gaudyklių naudojimą. Kadangi pagal Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis, turi būti atliktas tyrimas dėl žuvų gaudyklių naudojimo ir parengtos mokslininkų rekomendacijos dėl gaudyklių naudojimo apribojimų.

statomųjų tinklų ilgį kiekviename žvejybos bare ir pateikti rekomendacijas, kokiu santykiu statomieji tinklai (įvairaus akytumo), gali būti konvertuojami į žuvų gaudykles išlaikant žvejybos efektyvumą.4. Pateikti rekomendacijas dėl leidžiamų žuvų gaudyklių parametrų (akytumo, ilgio ir kt.), dėl reikalavimų žuvų gaudyklių išdėstymui (atstumai tarp gaudyklių ir atstumas tarp gaudyklių ir kitų žvejybos įrankių) ir dėl poreikio kitaip riboti žvejybą žuvų gaudyklėmis (žvejybos draudimo laikotarpiai ir kt.).

19. Rekomendacijų dėl dyzelinių degalų poreikio auginant žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose ir akvakultūros tvenkiniuose parengimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. Nr. 104 patvirtintos Gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklėse nustatyta, kad jei per praėjusius kalendorinius metus iš įveistų uždarųjų akvakultūros sistemų (UAS) tūrio (kub. m), parduota žuvų ne mažiau kaip 10 kg/kub. m, skiriama 5 litrai degalų 1 kub. m. UAS (naujai pradėjusiems veiklą 2 litrai/1 kub. m). Kadangi uždarosiose akvakultūros sistemose intensyviau auginti žuvis pradėta tik pastaraisiais metais, būtina įvertinti, ar toks lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų degalų kiekis yra pagrįstas.Taip pat reikia įvertinti šiuo metu akvakultūros tvenkiniuose auginantiems žuvis nustatytas degalų normas, ar jos yra pakankamos ir technologiškai pagrįstos.

Tikslas – parengti rekomendacijas dėl lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų dyzelinių degalų kiekio poreikio auginant žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose ir akvakultūros tvenkiniuose. Uždaviniai:1. Įvertinti dyzelinių degalų poreikį auginant žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose;2. Įvertinti dyzelinių degalų poreikį auginant žuvis akvakultūros tvenkiniuose.3. Pateikti technologiškai pagrįstus paskaičiavimus ir rekomendacijas dėl būtino lengvatiniu akcizo tarifu apmokestintų degalų kiekio auginant žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose ir akvakultūros tvenkiniuose.

2018-11-10

4 000 - -

26

___________________________