1

Sveiki!Anot rašytojo Hermano Hesės, išprotautas pažinimas – popie-

rius, ir tiek, pasikliauti galima tik tuo, kuris remiasi savo patir-timi. O mūsų patirtis jau tikrai nemenka – „Šoktonui“ penkeri! Jau penkerius metus stengiamės ne tik kelti aktualius, spręstinus klausimus, bet ir rasti būtinus atsakymus. Dėkojame, kad tų atsa-kymų paiešką lengvino ar joje dalyvavo nemenkas būrys aktyvių, inovatyvių mokytojų, kuriems visada svarbu daugiau sužinoti, iš-girsti, pamatyti, išbandyti ir patirti. O būtent tokį ritmą palaikyti ir skatino „Šoktonas“. Šis laikraštis ypatingas tuo, kad jame pa-teikta medžiaga nepasensta! Štai prieš penkerius metus išėjusiame vasario mėnesio numeryje pateikti straipsniai apie ugdymo proceso planavimą, bendradarbiavimą planuojant tarpdalykinę integraciją aktualūs ir dabar.

Vis dėlto šiandien, švęsdami penktąjį gimtadienį, jausdamiesi ūgtelėję (išaugę „Šok“ marškinėlius), daug ko išmokę, orientuoda-miesi į naujai leidyklos „Šviesa“ kuriamą vadovėlių seriją „Atrask“, kviečiame drauge sukurti naują šio metodinio leidinio mokyklos bendruomenei pavadinimą. Skelbiame pavadinimo kūrimo kon-kursą. Savo pasiūlymus kviečiame siųsti info@sokvadoveliai.lt iki kovo d. 28 d. Pavadinimo – laimėtojo – autoriui atsidėkosime ver-tinga knyga.

Nobelio literatūros premijos laureatas Džordžas Bernardas Šo yra pasakęs, kad kūryba prasideda nuo vaizduotės. Žmogus įsivaizduo-ja, ko norėtų, paskui nori to, ką įsivaizdavo, ir pagaliau sukuria tai, ko nori. Todėl, pagerbiant dvi svarbias Lietuvos laisvei sukaktis, taip norisi tikėti, kad ir mes pagaliau suvoksime savo teises, atsako-mybes ir pareigas, imsime veikti ne tik dėl asmeninės, o ir dėl visų bendrapiliečių naudos, gerbsime ir ginsime demokratiją ir pagaliau sukursime visuotinę gerovę Lietuvoje. Pravartu minint Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų prisiminti jo altruistinį įžadą: ,,Kie-kvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu, / Visad elgtis taip, kaip dera, / Ir teisingas būt geidžiu. / Nekerštauti niekada, / Gyvo pada-ro gailėti, / Dievą, žmones jo mylėti – / Mano priedermė šventa.“ Kaip paprasta ir sudėtinga vienu metu, bet taip reikalinga šiandien.

Tad norėdami ne tik išplėsti žinias apie lietuviško žodžio katedrą, anot Justino Marcinkevičiaus, pastačiusį Kristijoną Donelaitį, bet ir rasti patarimų, kaip sudominti jo kūryba mokinius, skaitykite naujajame „Šoktono“ numeryje. Naudingos medžiagos ras šiame numeryje besidomintys etnokultūra, istorija, pilietiškumo ugdy-mu. Kalbame apie naujas mokymosi priemones ir kaip jas taikyti mokymo(si) procese. Tikimės, kad daugumai mokytojų aktuali bus ir teisininko pateikta informacija apie mokytojų ir mokinių tei-ses. „Šoktonas“ – atviras laisvam žodžiui, įvairioms nuomonėms, diskusijoms, sėkmingai mokymo(si) praktikai, todėl kviečiame ir šį kartą ne tik skaityti, bet ir rašyti savo įžvalgas, klausti, dalytis patirtimi, idėjomis.

Bendradarbiaukime!„Šoktono“ kūrybinė grupė

Aktualu ir naudinga 2 p. R. Matulevičienė. Kaip artėsime prie Kristijono Donelaičio: asmenybės ir kūrybosMokinius dažniausiai sudomina K. Donelaičio gyvenimo faktai, kurie iš tiesų yra iškalbingi...

3 p. Dr. D. Dilytė. Kristijono Donelaičio pasakėčiosLapė ant laukų medžiodama gandrą sutiko.„Sveiks, – tarė, – miels brolau! Ką veikia tavo pačiutė?Kūdikiai tavo taip jau ką veikia savo lizdelyj?O ir tu ką veiki, ar sveiks, ar drūts dar medžioji?

Būdai ir priemonės4 p. Rudenį prasideda pažintinė kiškio OPA ir vėžlio PA kelionė...

Su „Šok“ ženklu5 p. Sudominti vaiką taip, kad jis pats norėtų eiti toliau...

LaiškaiAntrokų sukurti laisvės ir nepriklausomybės simboliai

Istorija6 p. Nepublikuoti A. Šapokos laiškaiLaiškuose ir privačiuose užrašuose yra išlikusių įžvalgų, aktualių ir šiandien.

Atraskite istoriją! Naujas istorijos mokymosi komplektas V klasei

Iššūkiai7 p. Kolegoms, kuriems rūpi aukštesni mokinių pasiekimaiAnksčiau mokiniai vis klausdavo: „Mokytoja, kam to reikia?“, dabar šie klausimai išnyko, o atsiradusios mokinių įžvalgos apie matematikos naudą stebina net mus, mokytojus.

Verta žinoti8 p. M. Bartninkas. Kai mokinys klasėje elgiasi netinkamai...Teisiniai instrumentai – keturi žingsniai sistemos link

Laisvas žodis 9 p. A. Galinis. Aistra rinkai, arba kaip „numarinti“ mokytojąMokymas(is) nėra pats savaime tikslas, tikslas – gyvenimas. Tik iš gyvenimo aistros išplaukia mokymo(si) (kaip pažinimo) tikslas. Vadinasi, edukacijos veikla turėtų būti nukreipta į asmens vidaus intensyvumą (gyvybinę energiją, džiugesį, kūrybinę įtampą).

Iš praeities į dabartį...10 p. L. Klimka. Apie tradicines kalendorines šventes

Kavos pamokėlė11 p. Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu

Patirtis12 p. Pasaulis keičiasi, prezentacijos – taip pat...

Mokymosi kultūros puoselėjimas mokyklose

2014 VASARIS / KOVAS, Nr. 21

š ktonasL e i d y k l o s „ Š v i e s a “ n e m o k a m a s l a i k r a š t i s m o k y k l o s b e n d r u o m e n e i

Nuo

trau

kos –

„Shu

tters

tock

“

5Š

OKTONU

I

Tai mes, buvę ir esami „Šoktono“ puoselėtojai vaikystėje! Nuotraukos iš asmeninių archyvų.

2 Š o k t o n a S , n r . 2 1

A K T UA LU IR NAUDING A

Mokiniai jau yra šį bei tą girdėję apie K. Donelaitį, skaitę „Metų“ ištraukas, todėl pravartu jiems skirti individualų darbą – savaran-kiškai pasidomėti poeto gyvenimo ir kūrybos faktais ir surasti atsakymus į pateiktus klausimus. Mokinius dažniausiai sudomi-na K. Donelaičio gyvenimo faktai, kurie iš tiesų yra iškalbingi: gyveno Apšvietos amžiuje, mokėsi Karaliaučiaus universiteto teo-logijos fakultete, buvo nagingas, išgarsėjo kurdamas barometrus, mikroskopus, termometrus. Paprastai susidomėjimas šio kūrėjo asmenybe sustiprėja, kai paminimi K. Donelaičio gaminti muzikos instrumentai – klavesinai, fortepijonai. Išvardyti faktai ir mokinių susidomėjimas yra puiki galimybė skirti darbą grupei – parengti išsamesnį pranešimą apie K. Donelaičio gyvenimą Lazdynėliuose, Karaliaučiuje, Stalupėnuose, Tolminkiemyje. Žinoma, kad kūrėjo gyvenimas neapsiribojo vien namų sfera, todėl kitai mokinių gru-pei siūloma pasigilinti ir surinkti informacijos apie K. Donelaičio kūrybinius užmojus. Tikimasi, kad mokiniai pateiks faktų apie K. Donelaičio literatūrinį palikimą: pasakėčias, poemą „Metai“, eilėraščius vokiečių kalba. Be abejo, daugumai rūpi ir istorinės aplinkybės, kurios turėjo įtakos formuojantis poeto pasaulėvokai, filosofinėms nuostatoms, todėl trečiajai grupei pasiūloma tema – „K. Donelaitis Baroko ir Apšvietos sandūroje“. Ketvirtajai mokinių grupei teks taip pat įdomi veikla – parengti pranešimą-prezentaciją „K. Donelaičio vardo įamžinimas“. Be abejo, galima pasiūlyti ir daugiau įdomių, dar labiau K. Donelaičio asmenybę atskleidžian-čių temų („K. Donelaitis ir jo amžininkai“, „K. Donelaičio kūrinių vertimai“, „K. Donelaitis lietuvių autorių kūryboje“, „K. Done-laičio „Metai“ ir Vergilijaus „Georgikų“ bendrumai ir skirtumai“, „Kaip K. Donelaitį (įsi)vaizduoja menininkai“, „Tolminkiemis – vakar ir šiandien“). Šios ir kitos temos gali būti pateiktos ir dažnai mokyklose praktikuojamiems literatūriniams skaitymams.

Kai mokiniai susipažino su poeto biografija, apžvelgė sąlygas, kurios formavo kūrėjo pažiūras, galima skirti dėmesio kūrybai na-grinėti. Mokiniams nelengva suprasti kūrinio archajišką kalbą, su-vokti hegzametro ritmą, todėl verta surasti ir leisti paklausyti skai-tovų deklamuojamų poemos eilučių. Pravartu paaiškinti, kad heg-zametras yra antikinės eilėdaros šešių daktilinių pėdų eilutė, kurios

paskutinė pėda dviskiemenė, eilutes skaido cezūros. K. Donelaitis bene vienintelis lietuvių poetas, kuriam itin tiksliai sekėsi eiliuoti antikiniu hegzametru – nerimuotomis šešių pėdų eilutėmis.

Išsamesnei kūrinio fragmentų analizei siūlytinų aspektų, kurie padėtų aptarti poemos „Metai“ temas, apimtis gana plati. Siekiant atsižvelgti į skirtingus mokinių polinkius, interesus ir galimybes, galima pradėti nuo sąlyčio su Biblija ir pasiūlyti užduočių:

• Pateikdami pavyzdžių patvirtinkite teiginį: „K. Donelaičio po-emoje „Metai“ gausu biblinių motyvų“.

• Aptarkite poemoje perpasakojamą žmogaus nuopuolio istoriją. Ko siekia autorius, pasakodamas pirmųjų žemės žmonių istoriją?

• Skaitydami poemą „Metai“ raskite vietų, kuriose pateikiama pagrindinių pasaulio pabaigos ženklų. Kokią ateitį pranašauja po-emos autorius, jei žmonės atsisakys savų papročių ir doros?

• Remdamiesi poema „Metai“ patvirtinkite, jog kūrinio tekstas atskleidžia kontrastą tarp Dievo visagalybės ir žmogaus menkumo.

Aišku, nevengiama ir tradicinių analizuojamojo pobūdžio už-duočių, skatinančių tyrinėti kūrinį ir išaiškinti pasakotojo poziciją, analizuoti poemos autoriaus atskleidžiamas moralines, socialines, tautines problemas, atskleisti Vyžlaukio būrų gyvenimo tradicijas ir ponų atnešamas „naujoves“, kurioms nepasiduoti skatina poemos autorius. Mokiniai paakinami aptarti poemos „viežlybųjų“ ir „ne-naudėlių“ veikėjų paveikslus, gamtos vaizdų unikalumą, apgalvoti, ko galima pasimokyti skaitant Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokomas kalbas, pasvarstyti, kaip poema „Metai“ suteikia skai-tančiajam galimybę praeityje rasti ir plėtoti vertybes, kurios būtų svarbios dabar, išsiaiškinti, kokius tautosakos motyvus K. Donelai-tis itin vykusiai įpynė kurdamas poemą, įvertinti, ar / kuo poema „Metai“ yra modernus kūrinys ir kt.

Mokyklose dažnai organizuojamos teminės viktorinos (šiuolai-kiškiau skamba ir mokiniams labiau patinka pavadinimas – protų mūšiai). Neformaliojo ugdymo renginys galėtų būti skirtas ir K. Donelaičiui. Šiam renginiui parenkamas numatytas kiekis klausi-mų ar integruotų užduočių. Dalis klausimų galėtų būti ir iš žemiau pateikiamo sąrašo:

1. Įvardykite (nurodykite, pasakykite) tris moteris ir tris vyrus literatūrologus, tyrinėjusius K. Donelaičio kūrybą.

2. Išvardykite K. Donelaičio sukurtas pasakėčias.3. Pakomentuokite, kas yra žinoma apie ankstyvuosius „Metų“

fragmentus (arba kokios buvo kūrinio užuomazgos).

4. Kas yra žinoma apie K. Donelaičio kūrybą kitomis kalbomis?5. Kokių yra išlikę K. Donelaičio ne kūrybinio (ne grožinio)

pobūdžio darbų?6. Kam pirmajam po K. Donelaičio mirties atiteko (buvo per-

duoti) rankraščiai?7. Kuriam įžymiam Karaliaučiaus universiteto profesoriui pasise-

kė surinkti didžiąją dalį K. Donelaičio kūrybinio palikimo?8. Pakomentuokite, ką ypač svarbaus pasisekė rasti 1945 m. vy-

kusios ekspedicijos Laukstyčių (Lochstädt) pilyje netoli Karaliau-čiaus dalyviams.

9. Įvardykite, kada pirmą kartą poema buvo išleista. Kas išleido? Kas ir kodėl suteikė kūriniui tokį pavadinimą“

10. Patvirtinkite teiginį: „Poema „Metai“ – pagrindinis ir svar-biausias Donelaičio kūrinys, žymiausias, iki šiol nepralenktas lie-tuvių literatūros šedevras, pasižymintis originalumu ir meistriškai valdoma medžiaga bei kalba.“

11. Pakomentuokite, už ką dažniausiai Donelaitį girdavo vizi-tuotojai.

12. Paaiškinkite, kokius amatus mėgo K. Donelaitis. Ką, amži-ninkų teigimu, gamino K. Donelaitis?

13. Pasakykite bent keturis dalykus, kurie sietų K. Donelaičio poemą „Metai“ su Dž. Tomsono „Metų laikais“ ir su Vergilijaus „Georgikomis“.

14. Kiek moterų ir vyrų K. Donelaitis mini poemoje „Metai“?

Kartais mokiniai bando patys eiliuoti, kartais jiems skiriama kū-rybinė užduotis, pvz., sukurti Donelaičiui skirtą eilėraštį, kuriam būtina pritaikyti achrostiką. Štai keletas bandymų:

IDosniai,Oriai,NatūraliaiEiles eiliavo.LaikoAiduos Išliko istorijojTiesus,Iškalbus,Santūrus.

IIDomins Vyžlaukio „viežlybųjų“ gyvenimas:Orumas, rūpestis, globa, tarnystė dievui.Noras išlikti istorijos vagoj laimės.Eis metai, poeto balsas vis stiprės.Leidėjas Rėza jo hegzametrą skaitys.Amžininkai pasauliui poemą paskleis.Ir po trijų šimtų metų vėl atversim eiles.Tobulom eilėm stebėsimės vis mes.Išaugo ir saugo Donelaitis savo epochą.Skamba „Metai“ didingai ir mano galvoj.

IIIDaug alegorijų, palyginimų, hiperboliųOdėje būrams sudėjo Donelaitis garsus.„Nenaudėliams“ būrams pamokymų negailėjo.Esmę apie darbus, vargus, džiaugsmus kalbėjo. Liaudies išmintį bei patirtį šitą gerbti mokino.Amtsrotui, Dočiui, netgi Plaučiūnui karčią tiesąIr kitokius moralus atvirai nešykštėdamas dėstė.Tobulo gyvenimo pavyzdį būrams visiems rodė.Saulelę vėl būrus aplankyt pavasarį kvietė.

IVDaug metų nei poeto, nei būrų nėra,O jų vardai istorijos puslapiuos vis dar gyvi. Neužmiršta toji donelaitiškoji epocha.Eina vis garsas į Lietuvą iš Tolminkiemio.Liepa dar šlama, lietūs ten lyja.Aidi per tris šimtus metų hegzametras.Iškilios asmenybės garsūs darbai, pamokslaiTvarkingiems ir „nenaudėliams“ būrams mokyti.Iš sakyklos garsiai sekmadienį bažnyčiojSakomi žodžiai „budina mus ir linksmina širdis.“

K. Donelaitis laiko atžvilgiu yra labai toli nuo mūsų mokinių, nuo jaunimo interesų ir kultūros, todėl sudominti poeto kūryba mokytojui nėra lengvas uždavinys. Nuolat reikia ieškoti sąsajų: vie-ni mokiniai susidomės K. Donelaičio muzikos pajautimu, kitus patrauks nagingo meistro gebėjimas kurti muzikos instrumentus, tretiems rūpės poetinis palikimas autoriaus, kurio 300 metų sukak-tis įrašyta į UNESCO minimų sukakčių kalendorių. Svarbiausias dalykas, kad kiekvienas bus išgirdęs ir suvokęs, jog K. Donelaitis, anot literatūros tyrinėtojo V. Šeferio2, „buvo pirmasis tikras lietu-vių poetas, pirmasis talentas, kuriam pavyko pajusti lietuvių poetinio žodžio gelmę, pirmasis mūzos palytėtasis, kurio tariami žodžiai įgavo savo gyvybę, nebepaklusdami racionaliai intelekto valiai.“

Rasytė Matulevičienė – Šalčininkų r. Butrimonių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė,

Šalčininkų r. mokyklų metodinės tarybos pirmininkė

kaip artėsime prie kriStijono Donelaičio: asmenybės ir kūrybos

Minėdami K. Donelaičio 300 metų sukaktį susitelkiame ir ieškome, kaip galėtume mokiniams naujau ir įdomiau, aktualiau ir šiuolaikiškiau prabilti apie lietuvių grožinės literatūros pradininką. Nes, pasak literatūrologo D. Kuolio, „Metai“ – sudėtingas ir mįslingas kūrinys. Jis turi ne vieną prasminį sluoksnį, gali būti įvairiais raktais rakinamas, įvairiais būdais perskaitomas, suvokiamas ir interpretuojamas.“1 Šiam daugiaplaniam kūriniui analizuoti prireiks ne vienos pamokos ir nemažai parengiamųjų darbų.

............. kl. mok. ..............................................................................................................................

PASIRENGImO PAmOKAI IR vEIKLOS PAmOKOjE įSIvERTINImAS

(refleksija)

Kaip jauteisi atlikdamas užduotį? Kodėl? ...............................................................................................................................

.....

..................................................................................................................................

.................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Kaip sekėsi kurti prezentaciją? Kokių kilo sunkumų? ..................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Kuo Tau buvo įdomi užduotis? ............................................................................................................................

.......................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ką jau žinojai, bet pasitikslinai, ruošdamas skaidres ir planuodamas komentarus? ......................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ką naujo sužinojai, atlikęs užduotį? .............................................................................................................................

...............

..................................................................................................................................

.................................................................

Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį ir kodėl? ..........................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ar / Kodėl reikėjo pagalbos? ..............................................................................................................................

.........................

..................................................................................................................................

.................................................................

Koks buvo Tavo konkretus indėlis dirbant grupėje? ....................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ar visi grupės nariai vykdė pareigas? ..............................................................................................................................

.............

..................................................................................................................................

.................................................................

Kokį pažymį parašysi sau? Kodėl? ...............................................................................................................................

................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ką reikėtų patobulinti, rengiant kitą prezentaciją? ......................................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Ką darytum kitaip? ................................................................................................................................

.....................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Kur užduoties metu įgytas žinias pritaikytum praktikoje? ...........................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

Kuo (ne)ypatinga buvo ši pamoka? Atsakymą argumentuok. ......................................................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

..................................................................................................................................

.................................................................

................................................................ gimnazijos ........ kl. mok. ............................................................................................

lietuvių literatūros pamokų ciklo „K. Donelaitis mETAI: žmogaus gyvenimo ratas“

refleksija, taikant „Grupės žiūronai“ metodą (Hein Kauppien piešinio pagrindu)

MintysAš

Kiti mokiniai

Grupė

Vadovas

Jausmai

Patirtys

Elgesys

Darbas poromis

Darbas mažose grupėse

Darbas didelėje grupėje

Kaip vaovauja individams ir grupei

Kokių duoda nurodymų

Nagrinėjama tem

a

Grupės žiūronai

Rasytė Matulevičienė

Šaltiniai1 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-01-01-darius-kuolys-laimei-donelaitis/1121782 http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/7099-kristijonui-donelaiciui-300-vaidas-seferisLietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2013 m. Nr. 1 (sausis)

Šiuos pavyzdžius galima atsisiųsti užsiregistravus svetainėje www.sokvadoveliai.lt

3www.sokvadoveliai.lt

A K T UA LU IR NAUDING A

Nors romėnas Fedras sukūrė literatūrinės pasakėčios žanrą, tai neapsaugojo jo kūrinėlių autorystės: vėlesni kūrėjai naudojosi ir jo, ir Ezopo siužetais. Viduramžiais ir Renesanso laikais dar buvo pri-dėta Biblijos siužetų (pvz., apie vilką avies kailyje) ir naujų realijų (vienuolių, kunigų paveikslai). Pasakėčia itin suklestėjo XVIII a. Tais laikais Vakarų Europoje jų parašyta daug tūkstančių. Nikola Bualo (Nicolas Boileau) garsiajame „Poezijos mene“ visai neužsimi-nė apie pasakėčios žanrą, o XVIII a. literatūros teoretikai jį uoliai aptarinėjo ir bandė nusakyti šių kūrinėlių bruožus, specifiką, tiks-lus. Buvo suformuluotas toks apibrėžimas: pasakėčia yra alegoriniu veiksmu persirengęs pamokymas. Pasakėčia domino net XVIII a. filosofus, kurie daug mąstė apie meno prigimtį ir nemažai dėme-sio skyrė literatūros teorijai. Ji buvo laikoma reikšmingu žanru, gebančiu atkurti tikrovę nė kiek ne prasčiau už dramą ar poemą. Pasakėtininkai rašė ir pagal tūkstančio metų siužetus, ir kūrė naujų.

Tad Donelaičio pasirinktas žanras jo laikais buvo populiarus. Donelaičiui studijuojant Karaliaučiaus universitete studentai ir dėstytojai leido periodinius savo vokiškai sukurtų pasakėčių žur-nalus, iš kurių vėliau visi kūrinėliai buvo sudėti į vieną leidinį. Tas leidinys yra išlikęs, tačiau pasakėčių autoriai nėra nurodyti, tad neaišku, ar kuris nors kūrinėlis priklauso mūsų poeto plunksnai.

Išliko šešios Donelaičio pasakėčios. Keturių („Lapės ir gandro česnis“, „Šuo Didgalvis“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“) siužetai yra tradiciniai, atkeliavę dar iš Antikos laikų, o du („Ru-dikis jomarkininks“ ir „Pasaka apie šūdvabalį“) sugalvoti poeto. Taigi siužetų originalumo požiūriu Donelaitis yra tipiškas XVIII a. pasakėtininkas.

Nors mūsų poeto pasakėčios kartais kai kam atrodo esančios per-nelyg ilgos, tačiau perskaitę XVIII a. pasakėtininkų knygas galime suvokti, kad tų laikų autoriai siužetus plėtojo taip, kaip kuriam gei-dė širdis. Yra labai trumpų kūrinėlių, bet esama ir gerokai ilgesnių už Donelaičio. Tą patį galima pasakyti ir apie moralus: randame daug pasakėčių, kurių moralai ilgesni už pasakojamąją dalį. Tad šiuo aspektu Donelaitis irgi niekuo nesiskiria nuo kitų.

Ir vis dėlto peržiūrėjus daugybę tų laikų pasakėčių knygų, galima konstatuoti, jog Donelaičio pasakėčios yra labai originalūs kūrinė-liai. Jos skiriasi pirmiausia epiškumu.

Labiausiai į akis krintanti epiškumo nuoroda yra epo kūriniui būdinga eilėdara hegzametras. Be Donelaičio, Europos pasakėčios istorijoje randame tik vieną XII a. autorių, kuris šiuo metru pasa-kėčias rašė lotyniškai.

Epinį Donelaičio pasakėčių pobūdį skelbia jau pasakėčių antraš-tės. Antikinės pasakėčios neturėjo jokių pavadinimų. Viduramžiais ar Renesanso laikais atsiradusios antraštės dažniausiai nefiksavo tikrosios pasakėčios idėjos, o tik pristatydavo veikėjus („Lapė ir varna“, „Žiogas ir skruzdėlė“, „Kupranugaris“ ir pan.). Tokį an-traščių tipą perėmė ir XVIII a. rašytojai. Veikėjų pristatymas net ir skaitytojams, susipažinusiems su daugelio autorių pasakėčiomis,

kristijono Donelaičio PaSakĖčioSEpo ženklu pasakėčias ženklina ir epinių formulių funkciona-

vimas. Epo žanrui būdinga tai, kad daugelis poeto ištartų žodžių junginių, frazių, eilučių neištirpsta, neišnyksta teksto erdvėje. Jie grįžta ir grįžta, kaip sugrįžta vasara ar žiema. Jie kartojasi taip, kaip kartojasi ornamento detalės ar dainų bei giesmių priedainiai. Tokie žodžių junginių, eilučių, eilučių grupių, eilučių dalių pakartojimai paprastai vadinami epinėmis formulėmis. Kartais jos susideda iš kelių sakinių, bet dažniau esti trumpesnės. Pvz., diduma antiki-nių epų formulių yra tokios: „taip jis kalbėjo“; „jam atsakydamas tarė“; „žibančią ietį paleido“; „juoduoju laivu atkeliavo“; „gailiai prarūdo balsu“ ir pan. Donelaičio pasakėčių formulės yra panašios į tradicinius, per amžius įprastus epų junginius: Ir, kaip pratusi yr, meilingais sveikina žodžiais (LGČ 41); Ir šikšninį visiems, kaip pratęs, siūlijo kromą (RJ 15). Kas tai? Ar dar vis, kaip pratęs, smar-vėje lindai? (PŠ 15); Ir, kaip pratę yr, tamsoj tralalaudami staugė (ŽR 73). Ir po to česnies bei lapės tankiai minėjo (LGČ 35). Ir česnies dyvinos bei turgaus tankiai minėjo (RJ 30). Bet dabokim tiktai, ar svieto būdas geresnis. (LGČ 69); Bet dabokit tiktai, kaip jam dyvinai pasidarė (RJ 8).

Prie epinio pobūdžio pasakojamosios dalies dėstymo tinka ilgi keturių pasakėčių moralai, nes jie turi svarios, kartais emocingos, kartais dalykiškos autoriaus sakomos viešosios epo kalbos formą. Emocijų pliūpsnius moraluose dažnai keičia racionalumo kupini

Pasakėčios prigimtis yra folklorinė. Pirmojo legendinio pasakėtininko Ezopo prozinės formos pasakėčios buvo surinktos ir užrašytos praėjus 400 metų po jo laikų.

Dr. Dalia Dilytė

dažniausiai neatskleisdavo ne tik kūrinėlio idėjos, bet ir siužeto, nes vienodus pavadinimus turinčios pasakėčios kalba apie skirtin-gus dalykus. Pvz., viena pasakėčia, pavadinta „Vilkas ir ėriukas“, pasakoja apie šių gyvūnų susitikimą prie upės, kita – apie saugia-me tvarte įsitaisiusį ėriuką, besityčiojantį iš vilko, trečia dėsto apie ėriuką, stovintį nepasiekiamoje vietoje, ir vilką, veltui kalbinantį jį nusileisti. Donelaičio pasakėčių antraštės išsamiau apibūdina kūrinėlio situaciją arba svarbiausią personažą: sužinome, kad bus pasakojama apie lapės ir gandro vaišes, šuo Rudikis gauna mugės dalyvio apibūdinimą, Didgalvio vardas turbūt turi pranešti apie baisoką jo turėtojo išvaizdą, vilkas pristatomas kaip teismo parei-gūnas, o ąžuolas – kaip pagyrūnas.

Donelaičio pasakėčių vaizdai yra raiškūs, platūs, turtingi, nes poe-tas pasakoja dosniai pateikdamas detalių. Jis ne tik praneša apie veiks-mą, bet ir pasako, kaip jis atliekamas, nurodo įvairias pagrindines ir šalutines aplinkybes. Todėl tokio tipo pasakojimas nešokinėja nuo vieno dalyko prie kito, išeina išsamus ir nuoseklus. Nė vienas Euro-pos poetas nesukūrė tokio plataus lapės ir gandro susitikimo vaizdo:

Lapė ant laukų medžiodama gandrą sutiko.„Sveiks, – tarė, – miels brolau! Ką veikia tavo pačiutė?Kūdikiai tavo taip jau ką veikia savo lizdelyj?O ir tu ką veiki, ar sveiks, ar drūts dar medžioji?Bet nepadyvyk man, brolau, jau barti reikėtų.Kodėl tu mane per tokį didelį čėsą,Kodėl taip ilgai nelankei nameliuose mano?Rasi, jau išdykai, varlių per daugel turėdamsIr savo rupuižes iš prūdų mūsų žvejodams!Juk nemandagu yr kaimyną gerą užmiršti“.„Rods, – tarė gandras jai, – ir jau ben kartą reikėtų;Ale žinai, koks trūsas yr ant stogo maitintisIrgi kelius vaikelius penėti ir užauginti.Prieg tam nuo vanagų, piktų neprietelių, ginti“

( LGČ 1–14).

Matome, kad aktyvusis dialogo veiksnys yra lapė, ji pradeda po-kalbį ir kalba daugiau už gandrą. Jos pasisveikinimui, pasiteiravi-mui apie gandro žmoną ir vaikus, parodymui, kad ji nepamiršo ir paties pašnekovo sveikatos bei užsiėmimų, skirtos keturios eilutės. Kitas šešias eilutes užima mandagaus priekaišto forma išreikštas kvietimas aplankyti. Gandro atsakymas yra perpus trumpesnis, bet irgi turtingas detalių. Lygiai taip pat detaliai vaizduojami šuns Rudikio nuotykiai pasakėčios „Rudikis jomarkininks“ turguje: šuo vis kitaip bando ką nors nugvelbti, o kiekvienas prekiautojas vaiko jį vis kitokiu įnagiu. Labai išsamiai pasakėčių pradžioje apibūdi-nami „Šuns Didgalvio“ šuo, „Vilko provininko“ vilkas, „Aužuolo gyrpelnio“ ąžuolas. Tokių apibūdinimų nerandame nė vienoje kitų šalių kūrėjų pasakėčioje.

vIEŠOjI KALBA mOKYKLOjEDanguolė Mikulėnienė, regina koženiauskienė, Vida Marcišauskaitė, Bronius Dobrovolskis, česlovas navakauskas„Šviesa“, 2012

Žinynas skiriamas bendrojo lavinimo mokyklų V–XII klasių mokiniams.

Žinyne glaustai pateikiami svarbiausi su viešosios kalbos vartojimu mokykloje susiję dalykai:

• atskleidžiami sakytinių ir rašytinių tekstų bruožai, turinio, formos ir kalbinės raiškos ypatumai;

• supažindinama su pagrindiniais teksto tipais ir rūšimis pagal vartojimo tikslus;

• aptariamos teksto analizės sąvokos ir pamatiniai teksto suvokimo principai;

• aiškinamasi, kas yra žiniasklaida, apibūdinamos pagrindinės jos priemonės ir jų santykis su viešąja kalba;

• atskleidžiama reklamos esmė, jos manipuliavimo viešąja kalba ypatumai;

• pristatomos viešųjų ryšių sąvokos, parodomos viešųjų ryšių sąsajos su reklama ir žiniasklaida;

• pateikiami taisyklingos lietuvių kalbos pagrindai, apimantys morfologiją, sintaksę, rašybą, skyrybą ir bendrinės kalbos normas.

samprotavimai ir argumentai. Jiems būdinga patarimų, raginimų, pamokymų, įtikinėjimo nuostata. Tokios kalbos būdingos ir an-tikiniams epams, ir Donelaičio „Metams“, kur dialoginį veikėjų kalbėjimą sudaro ne trumpos frazės, o ilgokų kalbų grupės.

Tad Donelaitis nesidrovėdamas gali stovėti tarp Europos pasakė-čių autorių, savo pirmtakų ir amžininkų, nes nėra nei gabus epi-gonas, nei niekingas imitatorius. Pasakėčios rodo, kad jas parašė originalus kūrėjas.

Dalia Dilytė – humanitarinių mokslų daktarė, docentė, LTTI Senosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. 2011 m. jai buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

4 Š o k t o n a S , n r . 2 1

BūDA I IR PR IEmON ė S

Ugdomosios medžiagos pateikimo principaiIntegruota ugdomoji medžiaga suskirstyta į temas, jos atrinktos

pagal gamtos kalendorinį principą. Daug laiko skiriama praktinei veiklai, bandymams ir eksperimentams. Vaikai pratinami savaran-kiškai dirbti su knyga (žiūrėdami į didelį grupės plakatą ar rėmeliu pažymėtą jo dalį, savo knygose randa tą pačią dalį, lygina, ana-lizuoja, vardija panašumus ir skirtumus). Vienas grupės plakatas skirtas vienai savaitei.

Priešmokyklinukai supažindinami su raidėmis ir skaičiais. Mo-kymosi tempas nėra didelis. Raidės pateikiamos pagal tai, iš kelių elementų jos sudarytos, pvz.: vienas pagaliukas – I; du pagaliukai – T, V, L; trys pagaliukai – A, K, Y, Z, Ž, H, F, N; keturi pagaliu-kai – E, Ė, M ir tik po to raidės su pilveliais, lankeliais, raitytos. Siekiama, kad vaikai raides galėtų sudėti iš juostelių, pagaliukų, vaizduoti savo kūnais ir pan. Šiuo amžiaus tarpsniu ugdytiniai supažindinami tik su didžiosiomis raidėmis (be nosinių). Vienai raidei skiriama viena savaitė. Daug praktinių užduočių pateikiama užduočių sąsiuviniuose.

Supažindinimas su skaičiais: rugsėjo mėnesį kartojami ir įtvir-tinami skaičiai iki 5, po to supažindinama su skaičiais 7, 8, 9, 10 ir 0. Jiems skiriama po pusantros savaitės. Vaikai daug užduočių atlieka su daiktais, daiktų piešinėliais, mokosi lyginti, grupuoti, sudėti, atimti, atpažinti paprasčiausias plokštumines figūras, orien-tuotis erdvėje. Daug dėmesio skiriama konkrečioms instrukcijoms vykdyti (ypač derinant 2–3 nurodymus (daiktus pasidėkite suolo krašto viršuje) ar įvardijant darbų eigą).

Užduotys, skirtos meninei ir sveikatos saugojimo kompetenci-joms ugdyti (dailė, muzika, šokis, judesys, vaidyba), pateikiamos pedagogo knygoje. Pedagogas, atsižvelgdamas į savo grupės vaikų gebėjimus, turėtų atrinkti tinkamiausias ir kūrybiškai jas interpre-tuoti (kaip ir visą ugdomąją medžiagą).

Darbui su šeima skiriamas grupės kalendorius, kuriame nurodo-mi svarbiausi tos savaitės įvykiai grupėje, galimos užduotėlės na-muose (kartu pavartyti knygutę, pasikalbėti nurodyta tema ir pan.).

Vilija Vyšniauskienė, Jolanta Skridulienė, Daiva Bartninkienė

rudenį prasideda pažintinė kiškio oPa ir vėžlio Pa kelionė

Skaitmeninių ir popierinių priemonių komplektas OPA PA nuo rudens ugdymo įstaigose!

Kupiškio darželio „Saulutė“ priešmokyklinės „Boružėlių“ grupės vaikai (pedagogė E. Tuzikienė), nagrinėdami savaitės temą „Viens, du, trys, kas tą namą pastatys?“ ir lipdė, ir „kepė“ namus.

VIENS, DU, TRYS, KAS TĄ NAMĄ PASTATYS?OPA PA-A 10 11

KAS KIEKVIENOJE EILUTĖJE NETINKA?

Radviliškio r. Šeduvos lopšelio darželio priešmokyklinukai (pedagogė Rita Daukšienė) aiškindamiesi, kas yra kvadratas, atliko „Vaiko knygoje“ ir užduočių bloknote pateikiamas užduotis.

Priešmokyklinio amžiaus vaikai, keliaudami drauge su kiškiu OPA ir vėžliu PA:• tyrinės aplinką ir atliks beveik 100 bandymų ir eksperimentų;• stebės gamtą ir bandys daryti išvadas;• kurs (piešinius, šokius, vaidinimus, žaidimus, bendravimo taisykles ir dar daug kitų

įvairiausių dalykų);• skaitys, skaičiuos, rašys, braižys, spalvins, karpys, klijuos...;• klausysis, išklausys, tarsis, paguos, diskutuos, žais, džiaugsis ir džiugins.

Numatoma kelionės pradžia – 2014 m. rugsėjis. Norinčius keliauti drauge, kviečiame rašyti el. paštu

priesmokyklinukai@sviesa.lt

vAIKų mINTYS

Aš noriu visą namelį nuspalvinti ir visus mažus kvadratus iškirpti, kad daug langų namas turėtų.

Norbertas

Skanus pyragas. Ir aš taip kepu... Austėja

Reikia atsargiai spalvinti, nes, atrodo, grūdeliai tuoj nukris. Emira

Aš žinau, kodėl katinas už namo pasislėpęs. Jis ruošiasi sugauti tą pelę, kuri tuoj namo parbėgs.

Aleksandras

Rengiamo komplekto OPA PA medžiagos dalis sausio mėnesį buvo išbandoma praktiškai skirtingų savivaldybių 75 priešmoky-klinio ugdymo grupėse.

PEDAGOGų NUOmONėPlanuojant ugdomąją veiklą, svarbu atsižvelgti į įvairių vaikų

gebėjimų ugdymą, palikti kūrybinės erdvės interpretavimui, kur-ti vaidybines situacijas, kuriose vaikai galėtų praktiškai išbandyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Organizuojant veiklą pagal šį komplektą visa tai galima pasiekti. Daiva Navickienė, Kuršėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“

Puiku, kad veiklos buvo įvairiapusės, vaikai galėjo judėti, keisti veiklos vietą, priemones, burtis į grupeles. Jiems tai labai svar-bu. Ugdytiniams patiko siūloma tiriamoji veikla, pvz.: su šiau-dais, šakelėmis. Mes dar patyrinėjome plastikinius šiaudelius ir bandėme įsivaizduoti, kas pasikeistų, jei vienas iš paršiukų būtų pasistatęs namelį iš tokių šiaudų. Rita Daukšienė, Radviliškio raj. Šeduvos lopšelis-darželis

Šis komplektas – tai padovanotas laikas girdėti ir matyti vai-kus, įžvelgti jų poreikius. Džiugu, kai daugiau laiko gali skirti jiems, o ne literatūros, užduočių ir kitokių idėjų ieškojimams. Vaikui suteikiama galimybė įgyti žinių pačiam veikiant: lyginant, stebint, eksperimentuojant, užduodant klausimų, dalijantis pa-tirtimi ir t. t. Komplekte gausu patrauklių idėjų ne tik vaikams, bet ir pedagogui dirbti su vaikais (ryto rate). Aldona Kaminskienė, Kaišiadorių lopšelis-darželis „Spindulys”

Priešmokyklinio ugdymo priemonių komplektą oPa Pa

sudaro:

vAIKUI

• Grupės plakatų rinkinys (32 plakatai, po vieną kiekvienai metų

savaitei)• vaiko knyga (3 dalys)

• Užduočių bloknotas (9 sąsiuvinukai su lengvai išplėšiamais lapais, sudėti į

aplankus portfeliukus)• Interaktyviųjų užduočių

komplektas• Garso įrašai PEDAGOGUI

Pedagogo knyga su išsamiais veiklų aprašais, papildoma ir

dalijamąja medžiaga

ŠEImAI

• vaiko pasiekimų aplankas• Grupės kalendorius (informacija

tėvams apie vaikų veiklą grupėje kiekvieną savaitę)

Komplekto turinys ir struktūra visiškai atitinka priešmoky-kliniam ugdymui keliamus reikalavimus. Dirbant pagal šiame komplekte pateiktą medžiagą, ugdomos visos penkios priešmo-kyklinio amžiaus vaikų kompetencijos, žadinamas vaikų noras pažinti, atrasti, analizuoti, diskutuoti, lavinama vaiko ranka, ugdomi praktiniai įgūdžiai, skatinamas kūrybiškumas, vaikas pratinasi logiškai samprotauti, daryti išvadas ir kt. Be to, kom-plektas suteikia pedagogui galimybę individualizuoti ir diferen-cijuoti ugdymo procesą. Šie reikalavimai keliami priešmokykli-nio ugdymo programoje.

Vaikų piešiniai ir kiti meniniai darbeliai tapo originalesni, spalvingesni, piešiniuose atsirado naujų namo detalių (balkonų, kolonų, laiptų, pamatų, rūkstančių kaminų). Anksčiau ugdytinių darbeliuose tokių elementų pasigesdavome. Albina Kunigonienė, Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė”

Labai šaunu, kad pateikiama nuorodų, nurodomi reikalingi kūriniai, ugdymą paįvairinti galima interaktyviosiomis užduoti-mis. Tai stipri, vieninga sistema. Jovita Niauronienė, Panevėžio raj. Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“

5

ilgo triūso galime džiaugtis trylika nuostabių nuotraukų. Jose – po vieną raidę ar simbolį iš užrašo „Vasario 16-oji“. Galiausiai at-spausdinamos didelės nuotraukos, juostele surišamos viena su kita, ir gautas plakatas pakabinamas mokyklos koridoriuje.

Tokiu neįprastu būdu norėjome pasveikinti vieni kitus Vasario 16-osios proga ir paskatinti vaikučius, jų tėvelius bei visus mieste-lėnus švęsti valstybines šventes, ugdyti ir puoselėti patriotiškumą bei kūrybingumą.

Pateikiu mokinių sugalvotų simbolinių užrašo raidžių reikšmes:V raidė sudėliota iš akmenų, kurie mums primena tai, kas amži-

na. Akmenys mena visą Lietuvos istoriją.a – tai darbas, kuris yra neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis. Ka-

dangi Lietuva nuo seno žinoma kaip žemdirbių kraštas, todėl A rai-dę išdėliojome iš rugių varpų.

S raidė ir oranžinės gėlės pabrėžia mūsų krašto grožį.a raidei neatsitiktinai pasirinkome įvairias rašymo ir piešimo prie-

mones – juk laisvoje Lietuvoje galime nevaržomai kurti bei mokytis.r – tarsi nuostabi gėlėmis kvepianti pieva.i raidė, o šiuo atveju, ir laikrodžiai, simbolizuoja bėgantį laiką

ir permainas.Šalikas mus šildo ir saugo nuo šalčio, todėl o primena, jog Lie-

tuvoje gyventi saugu ir gera.

metai, kaip klasėje dirbame su interaktyviąja Promethean lenta, kuri pagyvina ir suaktyvina mokymąsi. Šiemet tapome „Aktyviosios kla-sės“ konkurso, kurį organizavo leidykla „Šviesa“, nugalėtojais. Praei-tą savaitę su vaikais išbandėme balsavimo sistemą ActiVote (mokykla nupirko pultelius). Vaikams labai patiko. Jie prašo manęs, kad ga-lėtume pulteliais naudotis kiekvieną pamoką...“ Rasa Rugelienė, Kė-dainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė

Išsamesnės informacijos apie aktyviąsias klases galima rasti inter-nete www.aktyviklase.lt.

Parengė Daiva Bartninkienė

SU „ŠOK“ Ž EN K LU

info@sokvadoveliai.lt

Taip apie pradinių klasių mokytojo misiją mano mama Nerija. Leidykla „Šviesa“ siūlo interaktyvų sprendimą – „Aktyviąją kla-sę“. Jos tikslas – klasė, kurioje mokiniai būtų motyvuoti, aktyvūs, mokytųsi pagal savo poreikius, veiksmingai įsivertintų ir pasiektų geresnių mokymosi rezultatų, klasė, skirta geresniam šiuolaikinių pradinukų mokymuisi...

Pirmoji aktyvioji klasė beveik prieš metus atidaryta Vilniaus Tai-kos progimnazijoje. Šioje klasėje penktokams pamokos vedamos derinant skaitmeninį mokomąjį turinį ir įprastus vadovėlius, įvai-rias užduotis mokiniai atlieka ne tik pratybų sąsiuviniuose, bet ir interaktyviojoje lentoje. Norėdami pasitikrinti, kaip pavyko suvok-ti pamokos turinį, vaikai atsako į klausimus. Jie naudojasi apklausų pulteliais ir išmaniaisiais telefonais.

„Aktyvioji klasė“ – tai interaktyvus ir visa apimantis sprendimas šiuolaikiškiems mokytojams ir mokiniams.

Šis projektas skiriasi nuo kitų tuo, kad:• technologijos pateikiamos kartu su mokomuoju turiniu;• yra virtualus mokytojų kambarys;• palaikomas nuolatinis ryšys su projekto dalyviais;• projekto dalyviams siūlomi metodiniai ir technologiniai mo-

kymai.Nauda mokyklai:• aukštesnė mokinių motyvacija ir geresnis įsitraukimas per pa-

moką;• efektyviai naudojamas pamokos laikas (veiksmingas įsivertini-

mas ir mokymasis pagal poreikius);• yra prieiga prie skaitmeninės mokytojo darbo aplinkos;• teikiama nuolatinė pagalba ir palaikymas.

Sudominti vaiką taip, kad jis pats norėtų eiti toliau...

Nauda mokiniui:• sužadina aktyvumą, smalsumą;• padeda sukaupti dėmesį;• skatina atlikti užduotis, susitelkti

į darbą;• padeda lengviau įsiminti, grei-

čiau suprasti informaciją;• suteikia greitą grįžtamąjį

ryšį, padeda įsivertinti.Nauda mokytojui:• padeda ruoštis pamokoms;• leidžia optimaliai išnaudo-

ti pamokos laiką;• padeda mokyti pagal kie-

kvieno mokinio poreikius;• suteikia greitą grįžtamąjį ryšį, padeda

įvertinti.Rengiantis didžiausiai mokymosi įrangos ir priemonių parodai

MOKYKLA 2013 buvo paskelbtas konkursas aktyviosios klasės įrengimui su nuolaida laimėti. Viena iš konkursą laimėjusių klasių yra Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių moky-tojos Rasos Rugelienės antrokai.

Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos antrokai dalyvavo akty-viojoje pamokoje. kuri vyko per parodą MOKYKLA 2013.

„Norint kažką atiduoti, reikia ir kažką turėti, todėl dabartinis mokytojas turi nuolat mokytis, įvaldyti šiuolaikines technologijas. Mane ypač sužavėjo IKT, esu jomis labai susidomėjusi, nuolat ieš-kau, ką naujo ir įdomaus galėčiau pritaikyti ugdymo procese. Jau

Nepriklausomybė kiekvienam iš mūsų asocijuojasi su laisve, bet ar dažnas ją sieja su pareiga ir atsakomybe? Turbūt, ne... Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau savo mokinius – antrokėlius – supa-žindinti su Lietuvos istorija.

Per pasaulio pažinimo pamokas aptarėme svarbiausius mūsų valstybės įvykius ir įsimintinas datas. Antrokėliai buvo itin smal-sūs, todėl stengiausi pateikti jiems kuo daugiau informacijos, kuri pritaikyta būtent vaikams (tai plakatai, piešiniai, knygelės ar lanks-tinukai, o kartais net ir trumpi filmukai).

Mano mokiniai – labai kūrybingi, todėl artėjančios valstybinės šventės – Vasario 16-osios – proga nusprendėme pasveikinti visą mokyklos bei miestelio bendruomenę gana netradiciniu būdu. Pra-dėjome nuo to, kad kiekvienas vaikas sugalvojo po keletą žodžių, su kuriais jam siejasi nepriklausoma Lietuva. Pasiūlymų buvo pačių įvairiausių: vieniems Lietuva asocijuojasi su mokslu, galėjimu ne-varžomai kurti, reikšti savo mintis, kitiems – su draugais ir šeima, o kur dar nuostabiai graži gamta...

Kiekvieną žodį, net raidę gali simbolizuoti koks nors daiktas ar veiksmas, todėl mano mokiniai per dailės ir technologijų pamokas vykdė projektą. Jo esmė – pagaminti plakatą su užrašu „Vasario 16-oji“. Kiekvienas ženklas ar raidė išdėliojami iš skirtingų daiktų, susijusių su mūsų Tėvyne. Tuomet dėlionė nufotografuojama ir po

1 sudėliotas iš knygų – žinių ir mokslo simbolio.6 – tai piešiniai – saviraiška, kūryba ir fantazija. Visa tai skatina

visuomenę daryti pažangą, tobulėti.– sudėliotas iš siūlų kamuoliukų, menančių mamų ir močiučių

pasakas ilgais žiemos vakarais.Vaikų rankos, esančios viena šalia kitos, ir raidė „O“ pabrėžia

vienybę, tarpusavio supratimą, solidarumą, draugiškumą...j – vaikučių pirštinės, parodančios tėvelių rūpestį savo mažai-

siais.O štai ir tikrų tikriausi laisvės simboliai – drugeliai – bei pas-

kutinioji raidė – i. Ji mums parodo, kokia trapi yra laisvė ir kaip stipriai ją turime branginti.

Dalia Nekriošienė,Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytoja

antrokų sukurti laisvės ir nepriklausomybės simboliai

L A IŠK A I

6 Š o k t o n a S , n r . 2 1

Mokymosi uždaviniai užduočių sąsiuvinyje

ISTOR IjA

1936 metais Lietuvos Švietimo ministerijos iniciatyva buvo išleistas istoriko Adolfo Šapokos redaguotas „Lietuvos istorijos“ vadovėlis, skirtas VII–VIII gimnazijos klasių mokiniams. Šapoka parengė įvadą bei skyrius apie laikotarpį nuo 1569 iki 1795 metų, Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą bei emigraciją. Juozas Jakš-tas aprašė laikotarpį iki Lietuvos krikšto, Zenonas Ivinskis – nuo krikšto iki Liublino unijos, Paulius Šležas – XIX amžių, Petras Kli-mas – XX amžiaus Lietuvos istoriją iki 1936 metų Seimo. Knyga buvo išleista 17 050 egzempliorių tiražu, tokio tiražo tuo metu galėjo tikėtis tik maldaknygės.1 Turėdami pripažinti, kad ši knyga labiausiai išgarsino redaktorių, negalime užmiršti to fakto, kad rašyti ir redaguoti vadovėlį Šapoka ir kiti istorikai buvo pakviesti todėl, kad jau buvo autoritetingi dalyko ir tuometinės modernio-sios dėstymo metodikos specialistai. Redaktorius buvo apdovano-tas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu, jo pavardę XX amžiaus 4–5 dešimtmetyje žinojo kiekvienas gimnazistas, pokariu slaptas šios knygos skaitymas ugdė jaunųjų disidentų kartą. Pats istorikas ir jo šeima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo. Nuo 1949 metų, pakvietus vietos lietuvių bendruomenei, persikėlė į Torontą ir pradėjo redaguoti vietos laikraštį „Tėviškės žiburiai“. 1949 metų „Tėviškės žiburių“ kasos knygoje pažymėta, kad red. A. Šapokai pirmos savaites alga buvo 35 Kanados doleriai2. Tai užmokestis už pirmojo numerio parengimą ir išleidimą. Jau 1950 metais alga pakelta iki 39,58 dolerių. Kiek atlyginimas kilo vėliau, sunku nu-statyti, nes nuo 1951 metų visų tarnautojų atlyginimus sumavo bendrai ir išmokėdavo kas mėnesį.

1 S. Sužiedėlis. Knygos autorius (pratarmė): Šapoka, A. Senasis Vilnius. New York, 1963, p. 274. 2 „Tėviškės žiburių“ kasos knyga. Lietuvių muziejus archyvas Toronte. Už pateiktą įnformaciją dėkoju p. Ramūnei Jonaitienei.

nepublikuoti adolfo Šapokos laiškai

Egzodo metų kolegos A. Šapoką apibūdina kaip komunikabilų, geranorišką žmogų, kuris nedarydavo staigių sprendimų, dažniau išklausydavo pašnekovą, nei skubėdavo reikšti savo nuomonę. Jį jaudino bendruomenės skaldymasis dėl nesutarimų partiniu pa-grindu. Laiškuose ir privačiuose užrašuose yra išlikusių įžvalgų, ak-tualių ir šiandien, ypač pastebėjimai apie lietuvių tautinį identitetą. Gyvendamas tarp įvairių tautų emigrantų, Šapoka konstatavo, kad atskirų tautų tautinio apsisprendimo savivoka skiriasi. Anot isto-riko, „sąmoningos, susiorientavusios tautos išlieka ilgiau. Jei turi ką nors sava, kas juos išskiria iš aplinkos. Pvz., airiai anglosaksų pasaulyje. Žydai. Išlieka, kas negali sutapti, arba atskirai gyvena. Pvz., prancūzai Kanadoje.“3

Įvertinęs atskirų tautų tautinę savimonę, istorikas dėl lietuvių tautiškumo nebuvo tikras. Jo nuomonę iliustruoja paties užrašyti žodžiai: „lietuviai niekur atsparumo didelio nerodė. Nes jie nesu-formavo savo idealo. Nesukūrė sau tokių gyvenimo formų, pavers-tų tuo idealu, kurios cementuotų visą bendruomenę ir užpildytų kiekvieno lietuvio gyvenimo tam tikrą dalį – praskydo, nuėjo su srove. Lietuvis turi žinoti, kuo jis skiriasi nuo kitų, kas yra jo es-minė dalis, kurios jis negali pamiršti. Jis turi visa siela pamilti tą esminę savo dalį. Tai yra auklėjimo klausimas.“4

Pats istorikas jokiai politinei partijai nepriklausė, politinių aspiracijų nerodė, o bendruomenėje stengėsi rasti kompromisą su visų politinių partijų nariais. Apskritai Kanados bendruo-menėje „Tėviškės žiburių“ redaktorius turėjo didelį autoritetą, buvo Kanados Lietuvių bendruomenės Tarybos narys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo narys, priklausė Kanados Lietu-

3 Lietuvybės išlaikymas (paskaitos tezės), Lietuvių archyvas muziejus Toronte, 176. D. XI. 15. Pabraukimai autoriaus rankraštyje.4 Ten pat.

vių katalikų kultūros draugijai, buvo išrinktas Kanados lietuvių katalikų federacijos pirmininku. „Visos emigrantų bendruo-menės pavydėjo mums Šapokos, ir įvairiais būdais jį norėjo persivilioti, nes dėl jo darbų Toronto lietuvių bendruomenėje lietuvybė skleidėsi ryškiausiai“, – įvertino istoriko darbą pre-latas Pranas Gaida5.

Atskirtas nuo istorinių šaltinių ir neturėdamas laisvo laiko, isto-rikas nesiryžo pradėti naujų darbų. Bėgo metai, emigrantams ak-tuali tapo pačių emigrantų gyvenimo ir veiklos istorija. A. Šapoka gaudavo daug prašymų padėti redaguoti ar parašyti tekstų į įvairius emigrantų rengiamus leidinius.

„Jeigu kiekvienam eiliniam žmogui prievartinė emigracija yra kažkas baisaus ir nenormalaus, tai ką ji turi reikšti mokslininkui ir dar tokiam, kurio specialybė yra Lietuvos istorija? Toks mokslinin-kas, kai jis atplėšiamas nuo savo tautos, nuo savo universiteto, nuo visų šaltinių ir bibliotekų, yra gyvas palaidotas.“6 Šiems J. Matulio-nio žodžiams, pasakytiems 1961 metais kovo 13 d. per A. Šapokos laidotuves, galima priešpriešinti paties Šapokos savo darbus įver-tinančią frazę: „Aš visą gyvenimą savo ėjau Apvaizdos keliu, pats sau kelių neskindamas, bet eidamas ten, kur buvau kviečiamas ir dirbau tai, ką galėjau.“7

Visą straipsnį skaitykite www.sokvadoveliai.lt

5 Straipsnio autorės pokalbio su P. Gaida įrašas. Torontas, „Tėviškės žiburių“ redak-cija, 2005 06 29.6 „Tėviškės žiburiai“, 1961, Nr. 11, p.1.7 A. Šapokos laiškas „Tėviškės žiburių“ steigėjams, 1949 11 01. R. Sakalaitės Jonaitienės asmeninis archyvas.

Istorijos mokymosi komplektas V klaseiSerija ATRASK, „Šviesa“, 2014

Išanalizavus įvairaus amžiaus mokinių pažintinius ypatumus, Lietuvos mokinių pasiekimų tyrimus, pažangiausius šiuolaikinio mokymosi būdus ir metodus, gimė sprendimas – parengti mo-kymosi priemonių komplektą, kuris padėtų mokiniui mokytis tiriant ir sprendžiant problemas, o einant iš klasės į klasę šiuos įgūdžius gilinti ir plėtoti.

Istorijos mokymosi komplekto V klasei medžiaga komponuoja-ma taip, kad mokinys žingsnis po žingsnio pats išsiaiškintų vieno ar kito istorinio įvykio priežastis, išskirtų pasekmes ir jas susietų su kito įvykio priežastimis bei pasekmėmis, t.y. mokytųsi tirdamas.

Mokymosi tiriant privalumai:• vaikai labiau motyvuoti;• prisiima atsakomybę už savo mokymąsi;• aktyviai įsitraukia į veiklą;• bendradarbiauja tarpusavyje;• kritiškai mąsto.Šitaip vaikai geriau išmoksta ir pasiekia aukštesnių mokymosi

rezultatų.komplektą sudaro popieriniai ir skaitmeniniai vadovėliai ir už-

duočių sąsiuviniai bei ištekliai skaitmeninėje mokymosi aplinkoje „e.Šviesa“.

Užduočių sąsiuvinis yra mokymosi vedlys. Užduočių sąsiuvinių medžiaga glaudžiai susijusi su vadovėliu. Mokiniams pateikiamas pagrindinis teiginys, kurį per pamoką reikia įrodyti. Mokymosi uždaviniai – smulkesni darbo etapai.

Per pamoką mokiniai:• atlieka vis sudėtingesnes užduotis (ieško reikalingos informaci-

jos pateiktuose teksto ir vaizdo šaltiniuose, analizuoja ją);• formuluoja ir pateikia išvadas;• įsivertina procesą ir rezultatus.Užduotims atlikti reikalingos informacijos jaunieji istorikai

ras vadovėlyje ir pateikiamuose papildomuose teksto bei vaizdo šaltiniuose. Taip pat užduočių sąsiuviniuose yra pateikti skyriaus tyrimo žingsniai.

Interaktyvioje Mokytojo knygoje pateikiami rekomenduojami pamokų vedimo scenarijai, patarimai, darbo metodai, nuorodos į pamokai tinkamus IT išteklius, užduočių atsakymai.

Visų komplekto dalių medžiaga buvo išbandyta įvairiose lie-tuvos mokyklose. Gauti atsiliepimai džiugina – istorijos moky-tojai pasirengę dirbti kūrybiškai ir pažangiai, taikyti mokymosi tiriant būdą.

atraskite iStorijĄ!

Vasario 13 d. sukako 108 metai, kai gimė žymus Lietuvos istorikas, pirmo konceptualaus Lietuvos istorijos vadovėlio vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams redaktorius ir autorius, ilgametis Kanados lietuvių bendruomenės laikraščio „Tėviškės žiburiai“ redaktorius Adolfas Šapoka.

Dr. Nelė Kostinienė

Adol

fas Š

apok

a su

žmon

a ir

dukr

a Tor

onte

NAUJA!

„Darbo procesą palengvino mokytojo knyga ir užduočių sąsiuvinis. Ruošiantis pamokoms sutaupiau daug laiko, ne-reikėjo galvoti apie mokinių įsivertinimą. Dirbdama toliau naudoju tą pačią įsivertinimo sistemą.“

Lilijana Simutienė, Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija.

„Šiuolaikinės dvasios komplektas.“

Rasa Pranckevičienė, Panevėžio M.Karkos pagrindinė mokykla

8-9

apie 400 m. pr Kr.apie V a. pr. Kr.

AKMENS AMŽIAUS PABAIGA. ŽALVARIO AMŽIAUS PRADŽIA

Naujovės baltų gyvenimePirmųjų žmonių įrankiai buvo pagaminti iš medžio, rago ir akmens. Vėliau baltai pra-dėjo naudoti žalvarinius dirbinius, kurių už gintarą, kailius ir medų įsigydavo, prekiau-dami su kitomis tautomis. Ilgainiui baltai išmoko sulydyti metalus ir pasigaminti įrankių. Tai lėmė naujo verslo – amatų – pradžią. V a. pr. Kr. baltai išmoko išgauti geležį iš pelkių rūdos. Geležiniai dirbiniai dar labiau palengvino žmonių darbą.

Baltų verslaiNors mūsų protėviai ir toliau vertėsi me-džiokle ir žvejyba, pagrindiniais verslais tapo žemdirbystė bei gyvulininkystė. Miškingame krašte dirbamos žemės buvo mažai, todėl ją reikėjo atkovoti iš gamtos. Žmonės iškirsdavo mišką, sudegindavo iš-rautus kelmus bei šakas, o pelenais patręštą dirvą naudojo sėjai. Tokia žemdirbystė vadi-nama lydimine, o iškirstas plotas – lydimu. Ilgainiui nualintą žemę palikdavo pailsėti ir ruošdavo sėjai naują plotą. Pradėjus plačiau verstis žemdirbyste, keitėsi ir darbo įrankiai. Paprastą kaplį pakeitė arklas.

Baltų gyvenimas nuolat keitėsi. Bėgant amžiams, tobulėjo įrankiai, atsirado naujų verslų, pakito gyvenimo būdas.

Kalba istorikas Mečislovas Jučas

Apie baltų žemdirbystę

Miškingame krašte <..> vyravo lydiminė žemdirbys-

tė: miškas buvo iškertamas, sudegina-mas, o žemė patręšiama pelenais. <...> Lydimą pureno geležiniais kapliais. Ilgiau naudojant

lydimą, jis virsdavo pūdymu, kuris buvo įdirbamas arklu. Tikriausiai iš pat pradžių traukiamoji jėga

buvo arklys (nuo kurio ir kilo arklo pavadinimas). Arklas buvo medinis įrankis <...>, rausiąs žemę

į abi puses. <...> (Vėliau) arimui ėmė nau-doti žagrę <...>. Ją traukė du jaučiai,

ji vertė žemę į vieną pusę.

2 3 4ŽALVARIO AMŽIAUS PABAIGA. GELEŽIES AMŽIAUS PRADŽIA

Naudodamiesi IT, raskite, kurio verslo žmonės vieni kitus vadino bičiuliais. 3–4 sakiniais apibū-dinkite, kaip buvo vystomas šis verslas.goo.gl/K7pXmHgoo.gl/L3pCmCgoo.gl/W6pXmLgoo.gl/M1pXvC

Kaplinės žem-dirbystės įran-kiai: akėčios iš eglės viršūnės ir kaplys

Geležies am-žiaus žemdir-bystės įrankiai: medinis arklas su geležiniu noragu, dalgis, pjautuvas

PIRMŲJŲ PILIAKALNIŲ ATSIRADIMAS

Įtvirtintos gyvenvietėsŽemdirbystė nulėmė žmonių gyvenimo būdo pokytį. Iš klajoklių jie tapo sėsliais, nuolat vienoje vietoje gyvenančiais žmo-nėmis. Nauji verslai leido sukaupti maisto atsargų ir kitokio turto, kuriuos reikėjo sau- goti nuo kaimynų. Stovyklavietes pakeitė įtvirtintos gyvenvietės, kurias žmonės ap-tverdavo nusmailintų rąstų tvoromis. Gy-venvietes įrengdavo sunkiau prieinamose vietose – upių santakose, ant kalvų. Taip atsirado piliakalniai.

Pokyčiai bendruomenėjePlečiantis gyvulininkystei ir žemdirbystei, reikėjo daugiau ūkinių pastatų, todėl greta piliakalnių ėmė kurtis gyvenvietės. Gy-venvietės tapo kasdienio baltų gyvenimo centrais. Jose apsigyveno nuo gimininės bendruomenės atsiskyrusios šeimos. Tokios pavienės šeimos sudarydavo teritorinę ben-druomenę. Darbo įrankiai ir turtas jau pri-klausė nebe visai giminei, o atskirai šeimai.

ROMOS ISTORIKAS TACITAS PIRMĄ KART PAMINI MŪSŲ PROTĖVIUS AISČIUS

ĮDOMUS FAKTAS Gintaro reikšmė baltamsGintaras buvo viena svar-biausių baltų prekių. Nuo seno iš gintaro buvo daromi gaminiai, skirti burtams, ginantys nuo ligų ir nelaimių. I amžiuje Romos istorikas Tacitas pamini aisčius (bal-tus), kurie jūros pakrantėje renka gintarą – romėnų labai vertintą prabangos prekę. Už nedidelę gintarinę statulėlę Romoje buvo galima įsigyti vergą. Baltai buvo apstulbę, kai atvykę pirkliai ėmė siūlyti savo atvežtus kardus, ietis, žalvarinius papuošalus už gin-taro gabalus. Mūsų protėviai greitai pamatė naudą. Jie ėmė rinkti gintarą ir mainyti į sau reikalingus daiktus. Graikai ir romėnai labai vertino gintarą ir vadino jį šiaurės auksu.

UŽDUOTYS IR KLAUSIMAI 1. IŠVARDYKITE penkis verslus, kuriais vertėsi baltai.2. APIBŪDINKITE (dviem sakiniais) lydiminę žemdirbystę.3. NAGRINĖKITE ŠALTINĮ. Remdamiesi istoriko M. Jučo tekstu, įvardykite tris

mūsų protėvių naudotus žemdirbystės įrankius. Paaiškinkite, kurio žemdir -bystės įrankio panaudojimas leido užauginti didesnį derlių.

4. PALYGINKITE. Nurodykite du gimininės ir teritorinės bendruomenių skirtumus.APIBENDRINKITE. Pateikdami du pavyzdžius, paaiškinkite, kaip indoeu-ropiečių atsikraustymas lėmė baltų atsiradimą.

1

Gimininė bendruomenė tai tokia bendruomenė, kurios narius sieja tarpusavio giminys-tės ryšiai. Turtas yra bendras ir priklauso visai giminei.

Piliakalnis įtvirtinta kalva, ant kurios įrengiama pilis arba tvirtovė.

Teritorinė bendruomenė tai tokia bendruomenė, kurią sudaro atskiros, tar-pusavio giminystės ryšiais nesusijusios, šeimos.

Žalvarisvario ir alavo metalų lydinys, naudotas įran-kiams gaminti.

6 7

2

apie 1800 m. pr Kr.apie IX a. pr. Kr.

apie 1000 m. pr Kr.apie XI a. pr. Kr.

98 m. I a.

Šiandiena

1 3 4

PO KRISTAUSPRIEŠ KRISTŲ

8. BALTU VERSLAI IR KASDIENYBE

Teiginys, kurį reikės įrodyti Vadovėlio atlanka

Teiginys, kurį reikės įrodyti

Įsivertinimas užduočių sąsiuvinyje

Užduočių sąsiuvinio atlanka

Išnagrinėkite iliustracijas. Remdamiesi jomis, atlikite užduotis.

a) Įvardykite A ir B paveikslėliuose pavaizduotus žmogaus verslus. Įrašykite jų pavadinimus.

b) Paaiškinkite, kaip su A paveikslėlyje pavaizduotu žemdirbystės būdu susijusi lietuvių patarlė:

„Daug rankų didžią naštą pakelia“.

c) Pagalvokite ir parašykite, kaip vienu verslu besiverčiantys žmonės galėjo padėti išgyventi kitu verslu

besiverčiančiam žmogui. A padėti B

B padėti A

d) Remdamiesi A ir B paveikslėliais ir vadovėlio tekstu bei 1 iliustracija, sukurkite 6–8 sakinių pasakojimą,

pasirinkdami vieną iš pateiktų temų. 1. Viena žmogaus, užsiimančio A paveikslėlyje pavaizduotu verslu, darbo diena.

2. Viena žmogaus, užsiimančio B paveikslėlyje pavaizduotu verslu, darbo diena.

e) Pagalvokite ir paaiškinkite, kodėl dabartiniame gyvenime nėra lydiminės žemdirbystės.

8. BALTU VERSLAI IR KASDIE-NYBEBaltų gyvenimas nuolat keitėsi. Bėgant amžiams, tobulėjo įrankiai,

atsirado naujų verslų, pakito gyveni-mo būdas.

Įsidėmėkite naujus žodžius.GIMININĖ BENDRUOMENĖ, PILIAKALNIS,

TERITORINĖ BENDRUOMENĖ, ŽALVARISa) Išsiaiškinkite šių žodžių reikšmes. Remkitės vadovė-

lio tekstu arba žodynėliu.b) Įrašykite naujus žodžius užduočių sąsiuvinio žody-

nėlyje.

Išnagrinėkite iliustraciją. Remkitės ja, atlikdami

užduotis.Kasinėdami archeologai rado nemažai žalvarinių dirbinių.

1

2

A

B

KO SIEKSIME? Išsiaiškinti svarbiausius baltų verslus ir jų įrankius.

Pagrįsti teiginį , kad įtvirtintų gyvenviečių atsiradimą nulėmė tur-

tiniai skirtumai.Palyginti žmonių gyvenimą gimininėje ir teritorinėje bendruomenėse.

ATLIKĘ UŽDUOTIS ĮSIVERTINKITEPasirinkite jūsų žinias ir gebėjimus atitinkantį vertinimą ir raudona

spalva nuspalvinkite vieną, du arba tris apskritimus.

Dar turiu pasimokyti

8

a) Pasirinkite iš paveikslėlio dvi įrankių detales ir per-

pieškite jas. Nupieškite, ko trūksta, kad gautumėte

visą įrankio vaizdą, ir parašykite, kuriai veiklai įran-

kis buvo naudojamas.Galiu įvardyti, kaip baltai gyve-no, ir nurodau 4 svarbiausius baltų verslus.

2–3 sakiniais galiu apibūdinti kiekvieną verslą.Galiu įvardyti dvi įtvirtintų gy-

venviečių ir piliakalnių atsiradi-mo priežastis.

Veikla

Veikla

Temos pavadinimas

9

Diferencijuotos užduotys, susietos su mokymosi uždaviniais

7www.sviesa.lt

IŠŠū K I A I

Koks mokytojas yra geras? Geru mokytoju pavadinsime tokį, ku-ris iš tiesų pajėgus daryti kokį nors poveikį mokinių mokymuisi. Kokios mokytojo nūdienos nuostatos ir įsitikinimai, koks jo elge-sys liudija apie tai, kad jis yra geras mokytojas?

Tyrėjai vienbalsiai pripažįsta, kad geram mokytojui būdingos jį iš kitų išskiriančios savybės, kurių svarbiausios – jis atviras naujo-vėms, pats nepaliaujamai mokosi ir yra labai kūrybingas. Mokyto-jo tobulėjimą itin skatina buvimas nariu komandos, kuri prisiima bendrą atsakomybę už visų komandos mokytojų atstovaujamų mokinių gerą mokymąsi, t. y. komandos nariai kartu modeliuoja mokymo turinį, tariasi dėl mokinių veiklų pamokose veiksmingu-mo, diskutuoja dėl mokinių gebėjimų vertinimo ir kartu spren-džia visą eilę kitų su mokinių mokymusi susijusių klausimų. Taip pat pabrėžiama, kad gero mokytojo tapsmą skatina tokia jo darbo aplinka, kurioje, mokydamas mokinius, jis taiko ne tik gerai jam žinomus būdus ir metodus, bet nuolat ieško ir kasdieniame darbe bando „prisijaukinti“ siūlomas inovacijas (Weeden, 2005).

Ar vadovėlis padeda keistis? Inovacijos mokytoją pasiekia įvai-riais būdais, tačiau neabejotinas jų šaltinis yra mokyklinis vadovė-lis. Naujų vadovėlių gausa džiugina, bet ar jie skatina mokytojo darbo kaitą?

Ieškodamos atsakymo į šį klausimą, straipsnio autorės atliko tyrimą. Tyrimo objektu buvo pasirinkti 2009–2010 metais leidy-klos „Šviesa“ išleisti vadovėliai „Matematika 9“ ir „Matematika 10“ (Autorės: V. Sičiūnienė, D. Jonaitienė ir kt.). Buvo apklausti 63 matematikos mokytojai iš skirtingų Lietuvos vietovių. Visi jie turi bent trejų metų darbo su šiais vadovėliais patirtį. Tyrimo duome-nys buvo renkami naudojantis anketomis, kuriose mokytojai buvo prašomi atsakyti į uždaro ir atviro tipų klausimus.

Komanda, supratusi, jog praturtėjo, savo atradimais tiesiog privalo dalintis su kitais. Apibendrinus rezultatus, galima drąsiai teigti „taip“, pokyčiai vyksta. Kokie? Spręskite patys iš praktikų atsiliepimų, kuriuos žemiau pateikiame.

„Džiaugiuosi vadovėlio uždavinių struktūra – kiekvieno skyre-lio uždaviniai suskirstyti į dalis – „Pratimai“, „Matematika gyveni-me“, „Matematika matematikoje“ ir „Problemos“. Uždaviniai nėra dirbtinai aplipdyti kontekstu, o remiasi realiomis situacijomis, ku-rias mokiniai nesunkiai įsivaizduoja. Matematika po truputį tampa

kolegoms, kuriems rūpi aukštesni mokinių pasiekimai

ne sausų formulių rinkiniu, o įgauna gyvenimiško pritaikomumo atspalvį. Anksčiau mokiniai vis klausdavo: „Mokytoja, kam to rei-kia?“, dabar šie klausimai išnyko, o atsiradusios mokinių įžvalgos apie matematikos naudą stebina net mus, mokytojus.“

„Praeitais metais gimnazijoje organizavome savarankiško moky-mosi savaitę, kurios vienas iš tikslų buvo ugdyti mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją bei komandinio darbo įgūdžius. Procesas vyksta taip: mokiniai suskirstomi į grupes, jiems sudaromas atski-ras tvarkaraštis, nebūna jokių skambučių, mokiniai gauna užduotį savarankiškai išnagrinėti ir išmokti kokią nors temą iš kiekvieno dalyko. Jie turi patys, be mokytojo pagalbos, išsikelti mokymo-si tikslus, susitarti, kokias žinias ir gebėjimus ugdysis, suplanuoti laiką visoms užduotims atlikti, numatyti, kaip vienas kitam padės, iš ko matys, kad visiems grupės nariams pavyksta mokytis ir t. t.

Šis vadovėlis puikiai tinka tokiam darbui, nes kiekvienos temos teorinė dalis parašyta mokiniui suprantama kalba, su pavyzdžiais, reikšminiais žodžiais, nukreipiamaisiais klausimais. Vadovėlyje ne-mažai užduočių, kurios skatina dirbti kartu, grupėmis. Užduotys žadina norą tyrinėti, diskutuoti, analizuoti. Taip pat mokiniams nurodyti atraminiai taškai – kiekvieno skyriaus pabaigoje yra ref-leksijos skyrelis „Apmąstau, ko išmokau“, kuris aiškiai kreipia mo-kinius į svarbiausius dalykus.“

„Ypač patinka uždavinių skyreliai „Problemos“ ir kiekvienoje te-moje esantys skyriai „Problemų sprendimas“. Kituose vadovėliuose to neteko matyti. Šie skyreliai kryptingai ugdo mokinių aukštes-niuosius mąstymo gebėjimus. Jie parašyti taip, kad visų pasiekimų lygių mokiniai gali bandyti juos spręsti ir įvairiais būdais diskutuo-ti apie tų būdų aiškumą / priimtinumą. Šie skyreliai puikiai tinka darbui grupėmis, stipresniuosius vaikus skiriant pabūti moderato-riais. Mokytojas, stebėdamas mokinių diskusijas apie jų pasirink-tus uždavinių sprendimo būdus, geriau pažįsta mokinius, geriau supranta mokinių mokymosi stilių, randa atsakymą į klausimą, kokiu būdu jie geriau išmoksta. Vadovėlis padeda pakeisti požiūrį į mokymo proceso organizavimą, suteikia daugiau galimybių lavinti kiekvieno mokinio gebėjimus.“

„Vadovėlyje daug idėjų projektiniams darbams, naujų užduočių formuluočių, kurios žadina vaizduotę, kokių kūrybinių darbų ga-lima pasiūlyti savo mokiniams. Dalinuosi savo idėja.

Išėjus temą apie grafiko transformacijas, mokiniams buvo pasiū-lytas integruotas matematikos ir informacinių technologijų projek-tas „Matematinis domino“. Iš pradžių kiekvienas mokinys turėjo

sukurti šešias funkcijų grafikų ir jų atitinkamų išraiškų formulėmis korteles (žr. 1 pav.). Grafikai buvo brėžiami naudojant Microsoft Excel skaičiuoklę. Matematinių formulių rinkimui mokiniai turėjo išmokti naudotis nauju įrankiu Microsoft Equation 3.0. Buvo rei-kalaujama panaudoti kuo įvairesnių žinių apie funkcijos grafikus ir jų transformacijas. Papildomai taškų buvo skiriama už per pamoką nenagrinėtų funkcijų grafikus ir tų funkcijų savybių aprašymą, taip pat už estetinį darbo vaizdą. Darbai turėjo būti atspausdinti ant A4 formato lapo dviem egzemplioriais – viename lape funkcijos gra-fikai atitiko funkcijų formules, kitame – buvo sumaišyti. Mokinių darbai buvo patikrinti ir įvertinti.

Praėjus tam tikram laikui mokinių sukurtas domino buvo dar kartą panaudotas. Šįkart mokiniams buvo pasiūlytos jų draugų su-kurtos ir sukarpytos domino kortelės, o jie turėjo sujungti grafikus su atitinkamomis formulėmis. Mokiniai „žaisdami matematiką“ dar kartą pasikartojo svarbias taisykles, o mokytojas turėjo puikią progą įsitikinti, ar įgytos žinios yra tvirtos. Visi liko maloniai nu-stebinti netradicine pamoka.“

Viktorija Sičiūnienė,Lietuvos edukologijos universiteto docentė

Anna Mažuolienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė

Lina Sergejevienė, matematikos mokytoja metodininkė

Daugiau informacijos apie šių vadovėlių komplektus ir darbą su jais ieškokite leidyklos internetinėse svetainėse:

http://www.sviesa.lt, http://mokymocentras.sviesa.lt.

Šiose knygose

• visa reikalinga teorinė medžiaga,

• svarbiausių sąvokų žodynėlis,

• kelių lygių testai,

• knygos pabaigoje – užduočių atsakymai.

Parengta pagal naująsias egzaminų programas.

Kaita? Kaita! Kaita. Kaskart paskelbus egzaminų ar tyrimų rezultatus apie šalies mokinių matematikos pasiekimus matematikų bendruomenėje kyla diskusijų. Visaip pasilyginama su kitais, bandoma apkaltinti ir pateisinti, kodėl mūsų mokinių pasiekimai ne tokie, kokių norėtume, ieškoma tiesiogiai ar netiesiogiai už pasiekimų gerinimą atsakingų asmenų ir institucijų. Tik vis dar retai susimąstome apie didžiojo pokyčių kaitos valdymo specialisto Michael Fullan žodžius, jog bet kokie pokyčiai švietime prasideda ir įvyksta tik ten, kur pasiseka reikšmingai pakeisti mokytojų nuostatas ir įsitikinimus apie mokymą ir mokymąsi (Fullan, 1991).

PrieŠ eGzaMinĄ jaUSkiS DrĄSiai!

G e o g r a f i j aprieš egzaminą pagal naują

programą

G e o g r a f i j aprieš egzaminą pagal naują

programą

Apsilankyk www.knyguklubas.lt Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai Dalyvausi diskusijose ISBN 978-5-430-05464-9

Knyga skirta XI–XII (gimnazijos III–IV) klasės mokiniams pasirengti geografi jos val-stybiniam brandos egzaminui, be to, geografi jos mokytojams, dirbantiems pagal vidurinio ugdymo programą.Leidinio turinį sudaro keturios teminės sritys: geografi nis pažinimas, gamtinė geo-grafi ja, visuomeninė geografi ja, regioninė ir globalinė geografi ja. Jose pateikiama egzamino reikalavimus atitinkanti mokomoji medžiaga, žinių sąvadas ir testai.Pabaigoje pateikiami testų užduočių atsakymai ir kontūriniai žemėlapiai, skirti geografi niams objektams pasikartoti ir žymėti.

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

prie

š eg

zam

iną

Geo

graf

ija

G e o g r a f i j aprieš egzaminą pagal naują

programą

Chem

ija

Prie

š eg

zam

iną

Prieš egzaminą

Chemija

ISBN 978-5-430-05816-6

Leidinys parengtas atsižvelgiant į naują chemijos brandos egzamino programą. Jis skiriamas mokiniams, kurie laikys valstybinį chemijos egzaminą.

Knygą sudaro tarpusavyje susijusios dalys: egzamino užduočių ir eksperimento atlikimo metodika ir vertinimas, uždavinių pavyzdžiai ir sprendimo metodika, glaustas teorinės medžiagos konspektas, kurso kartojimo užduotys ir jų atsakymai.

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai

Dalyvausi diskusijose

9 785430 061043

ISBN 978-5-430-06104-3

Fizika

prieš egzaminąpagal naują programą

p= FS

A=Fs

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, ati-

tinkanti atnaujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga

suskirstyta į septynias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos,

makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji

fizika, astronomija. Kartu su teorine medžiaga pateikiama jos įtvirtinimui skirtų

užduočių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje rasite testų atsaky-

mus ir kompleksinių uždavinių sprendimus, bandomojo fizikos egzamino užduotis,

skirtas į(-si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formules bei jų

paaiškinimus, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelę.

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

Fizika

prieš egzaminąpagal naują programą

p= FS

A=Fs

prie

š eg

zam

iną

Fizi

ka

Biologija

prieš egzaminąpagal naują programą

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai

Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-06103-6

Įsigiję šią knygą ir ją atidžiai išstudijavę, galėsite sėkmingai išlaikyti biologijos eg-

zaminą. Ji yra parengta pagal Nacionalinio egzaminų centro naują programą. Kny-

gą sudaro konspektas, egzamino užduočių atlikimo metodika, praktikos darbų

pavyzdžiai ir kurso kartojimo užduotys. Glaustame konspekte pateikiamos svar-

biausios žinios apie ląstelę, pagrindines organizmų funkcijas, jų genetiką, evoliuciją,

įvairovę bei ryšius su aplinka. Kiekvieno skyriaus pradžioje yra svarbiausių sąvokų

žodynėlis. Užduočių atlikimo metodika paaiškins, kaip atlikti egzamino užduotis.

Savo žinias pasitikrinti galima atliekant kartojimo užduotis. Knygos pabaigoje pa-

teikiami jų atsakymai.Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

prie

š eg

zam

iną

Biol

ogija

MateMatika Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys

Ši knyga skiriama ir mokytojui, ir mokiniui. Testai parengti taip, kad juos spręsti būtų įdomu, kad jie padėtų pakartoti visas matematikos temas, nagrinėtas pagrindinėje mokykloje, to-bulintų užduočių sprendimo įgūdžius, leistų mokiniui prieš patikrinimą susisteminti matematikos žinias ir be įtampos laikyti egzaminą.

8 Š o k t o n a S , n r . 2 1

Viešojoje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad mokiniai darosi nevaldomi, pedagogams sunku užtikrinti mokymo proceso tvarką, jie patiria milžinišką psichologinę įtampą. Keliamas klausimas, kaip mokytojas turėtų elgtis, jeigu mokinys jį ignoruoja, ar, dar daugiau, iškoneveikia, trikdo klasės darbą, sukelia pavojų savo ir aplinkinių psichinei ir fizinei sveikatai. Kovai su netinkamu elgesiu paprastai pasitelkiama psichologinė pagalba, imamasi teisinių priemonių. Psichologinės pagalbos priemonės labai naudingos siekiant išsiaiškinti netinkamo elgesio priežastis, o kovojant su jomis, bandant užkirsti kelią nepriimtino elgesio pavyzdžiams ar sušvelninti jų pasekmes, itin reikšmingos teisinės priemonės. Būdamas teisininkas, šiame straipsnyje norėčiau atkreipti dėmesį į galimus atskirų praktinių situacijų sprendimo, pasitelkiant teisinius instrumentus, būdus.

v ERTA ŽINOT I

Problemų identifikavimasViename interneto portale buvo aprašyta situacija, kai mokyklos

vadovybė kreipėsi į policiją dėl netinkamo mokinio, kuris per pa-moką vaikščiojo po klasę, plėšė bendraklasių sąsiuvinius, išvadino mokytoją necenzūriniais žodžiais, elgesio. Kalbinta pedagogė at-kreipė dėmesį į tai, kad kitas mokinys vaizdą filmavo mobiliuoju telefonu. Tai ją dar labiau trikdė, o netinkamai besielgiantį mokinį skatino, nes jis norėjo išsiaiškinti, kaip mokytoja reaguos į jo veiks-mus. Vertinant šią situaciją akivaizdu, kad mokymo procesą trikdė ne tik destruktyviai ir agresyviai besielgiantis mokinys, bet ir mobi-liuoju telefonu ne laiku ir ne vietoje naudojęsis jo bendramokslis, ir nei vieno iš jų elgesio negalima nuvertinti. Gali būti, kad konflikto dalyvių veiksmai nebuvo suderinti ir filmavimo faktas neturėjo jokios įtakos konflikto eigai. Tačiau gali būti ir taip, kad būtent filmavęs mokinys buvo konfliktinės situacijos iniciatorius. Veik-dami bendrai, jie siekė mokytoją sukompromituoti, išprovokuoti mokytojos netinkamą veiksmą ar frazę. Jei ji būtų užkirtusi kelią filmavimui, mokiniams nebūtų likę paskatos netinkamai elgtis. Šis pavyzdys atskleidžia, kad naudojimosi mobiliuoju telefonu moky-kloje problema yra daug įvairiapusiškesnė, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o tikrąjį jos mastą galima įvertinti tik analizuojant praktines situacijas, su kuriomis susiduriama kasdieninėje įstaigos veikloje. Būtent situacijos stebėjimą, fiksuojant problematiško el-gesio pavyzdžius, ir reikėtų vertinti kaip pradinę teisinių priemo-nių, nukreiptų į tvarkos įstaigoje užtikrinimą, taikymo stadiją.

Taisyklių sukūrimasĮvardijus kasdieninėje veikloje kylančias problemas, antras žings-

nis yra vieningos taisyklės, kuri padėtų problemą išspręsti, sukūri-mas. Būtina susitarti, kaip bus reaguojama, jei ateityje netinkamo elgesio pavyzdžiai kartosis. Visi pamename 2012 m. vasarą nu-skambėjusią istoriją, kai iš vienos Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtinį išsivedė svetimas žmogus. Siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje, savivaldybės lygmeniu buvo su-kurtos ir vėliau į įstaigų vidinius dokumentus perkeltos vienin-gos taisyklės, kurios turėtų padėti užtikrinti mažamečių palikimo įstaigoje ir jų perdavimo tėvams kontrolę. Mokymasis iš klaidų yra sveikintinas dalykas, bet negalime sau neužduoti klausimo, ar nebuvo galima prognozuoti panašios nelaimės ir užkirsti jai kelią savalaikiu veiklos reglamentavimu. Juk konkrečios ir aiškios tai-syklės nebuvimas dažnai paskatina aplaidų elgesį ar net piktnau-džiavimą. Pasvarstykime, kodėl vieno mokytojo pamokoje vyrauja tvarka ir darbinga atmosfera, o kitam mokytojui su tais pačiais vaikais susitvarkyti nepavyksta, mokiniai neklauso, triukšmauja, kuria chaosą. Daugeliu atvejų tokią situaciją nulemia skirtingas mokytojų vaikams perduodamas požiūris į tvarką pamokos metu. Vienas mokytojas sukuria griežtas elgesio taisykles ir netoleruoja net menkiausio nukrypimo nuo jų, reikalauja, kad mokiniai su-telktų dėmesį į mokymo procesą, neužsiimtų jokiais pašaliniais dalykais. O kiti pedagogai nekreipia dėmesio į tai, kad mokiniai per pamoką kalbasi, rašo SMS žinutes mobiliuoju telefonu ir pan. Suvokdamas tokius elgesio reikalavimų skirtumus, net ir nelinkęs į pažeidimus vaikas prie jų pripranta, įvertina tam tikrus netinkamo elgesio pavyzdžius kaip leistinus, ieško, kaip juos įteisinti. Jeigu mokytojas nereaguoja į šnabždėjimąsi, galima pabandyti kalbėtis garsiau; jeigu ir kalbėjimasis garsiai nesulaukia reakcijos, galbūt galima žaisti mobiliuoju telefonu; nesant reakcijos ir į tokį elgesį, galima pabandyti per pamoką pasivaikščioti po klasę... Iš čia ir posakis „užlipo ant sprando“. Šis pakankamai primityvus pavyzdys mums parodo elgesio taisyklės sukūrimo svarbą.

Mokyklos bendruomenės įtraukimasNereikėtų pamiršti ir visų mokymo įstaigos bendruomenės na-

rių (mokinių, mokinių tėvų ir pedagogų) supažindinimo tiek su

kai mokinys klasėje elgiasi netinkamai...teisiniai instrumentai – keturi žingsniai sistemos link

sukurtos taisyklės turiniu, tiek ir su jos nustatymo priežastimis bei tikslais reikšmės. Prieš prasidedant 2012–2013 mokslo metams buvo parengtos Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams. Jose, be kitų taisyklių, buvo numatyta galimybė tikrinti mokinių kuprines, naudoti prieš mokinius pagrįstus fizinius veiksmus. 2013 m. pradžioje atlikus apklausą, ar tėvai pritaria tokių priemonių naudojimui, išryškėjo neigiamos reakcijos. Kas galėjo jas paskatinti? Ar neturėjo tam įtakos apklausos dalyviams užduotų klausimų formulavimas ir jų nesupažindinimas su atitinkamų priemonių svarba? Jeigu bet kuriam tėvui tiesiog užduosime klausimą, ar jis sutiktų, kad būtų tikrinama jo vaiko kuprinė, pedagogai naudotų prieš jo vaiką fi-zinius veiksmus, neigiamas atsakymas visai nestebintų. Bet jei-gu paaiškinsime tokiam tėvui, kad aptariamomis priemonėmis siekiama užtikrinti tvarką, tiek jo vaiko, tiek ir visų kitų vaikų saugumą, ir paklausime, ar jis norėtų, kad pedagogas turėtų teisę panaudoti fizinį veiksmą prieš jo vaiką mušantį bendramokslį, išsklaidysime abejones dėl galimo piktnaudžiavimo; taip pat aiš-kiai priminsime, kad pedagogai negali fizinio veiksmo naudoti kaip bausmės, norėdami pademonstruoti savo viršenybę, siekda-mi sukelti vaikui skausmą, arba patikrinti bendramokslio kuprinę įtariant, kad jis gali būti atsinešęs į mokyklą ginklą ar narkotikų; akcentuosime, kad daiktų patikrinimas nėra susijęs su smalsumo patenkinimu, bet yra orientuotas išskirtinai į saugumo ir tvarkos užtikrinimą, – galėsime tikėtis visiškai kitokio atsakymo. Jeigu paskambinsime vaiko tėvams ir pasakysime, jog jie privalo ateiti pasiimti vaiko mobilųjį telefoną, kurį iš vaiko paėmėme, galime sulaukti piktos reakcijos, kad pažeidėme vaiko privatumą, netei-sėtai paėmėme iš jo jam priklausantį turtą. Bet jeigu įtrauksime tėvus į taisyklių kūrimo procesą, išaiškinsime jiems, kad naudoji-masis telefonu per pamoką, bendramokslių filmavimas mokyklo-je trikdo mokymo procesą, pažeidžia kitų mokinių teises, todėl būtina nustatyti tvarką, pagal kurią bus reaguojama į kiekvieną naudojimosi telefonu taisyklės pažeidimą, telefonas bus paima-mas ir grąžinamas tik tėvams, galime tikėtis palankesnio požiūrio į kvietimą atsiimti vaiko telefoną. Taisyklės svarbos suvokimas gali lemti tiek tėvų reakciją į mokykloje taikomas priemones, tiek ir jų poveikį vaikams, galintį tapti veiksminga pažeidimų preven-cija. Reikia nepamiršti, kad absoliučių teisių nebūna. Taip jau mūsų visuomenėje yra, kad vienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, daro įtaką kito asmens teisėms. Jeigu vienas vaikas triukš-mauja per pamoką, jis atima iš kito teisę į normalią, kokybišką mokymosi aplinką; mušdamasis jis pažeidžia kito teisę į neliečia-mumą, į sveikatą. Todėl visur turi būti užtikrinama pusiausvyra: panaudodamas fizinę jėgą prieš netinkamai besielgiantį mokinį, pedagogas gali pažeisti tam tikras jo teises, bet nieko nedarydamas jis gali pažeisti kitų vaikų teises.

Itin svarbu, kad taisykles gerai suprastų ir pedagogai. Juk pasaky-mas, kad netinkamas mokinių elgesys kelia pedagogams psicholo-ginę įtampą, daugeliu atvejų negali būti laikomas teisingu. Įtampą kelia ne netinkamas mokinių elgesys, o nežinojimas, kaip į tokį elgesį reaguoti ir kokių priemonių imtis. Žinojimas, ką daryti, kur kreiptis pagalbos, kokį veiksmą atlikti vienoje ar kitoje situacijoje, savaime pašalins įtampos priežastis. Be to, vienodas analogiškų si-tuacijų vertinimas leis mokiniams numatyti, kas jų laukia, nepaliks vietos vilčiai, kad net ir netinkamo elgesio atveju bus galima išsi-sukti nuo neigiamų pasekmių.

Elgesio kontrolė ir taisyklių įgyvendinimasIr tik po to, kai problema identifikuota, taisyklė sukurta ir visi

su ja supažindinti, galime kalbėti apie sistemingą, nuoseklią, kryp-tingą kovą su netinkamo elgesio apraiškomis. Rekomendacijose dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mo-kiniams nurodyta, kad mokinio kuprinę pedagogai gali tikrinti tik

įtardami, jog jis gali turėti neleistinų daiktų ir tik su paties mokinio sutikimu. Mokiniui nesutinkant, kviečiami jo tėvai, o tėvams atsi-sakius atvykti, kviečiama policija. Vedant seminarus atokesnių vie-tovių įstaigų vadovams išgirdau komentarų, kad policija pas juos dėl tokių dalykų tikrai nevažiuos. Jeigu vaikas žinos, kad jo tėvai dėl užimtumo ar požiūrio į problemą ypatumų į mokyklą neatvyks, o mokyklos personalas policijos taip pat neprisikvies, tai gali paska-tinti jį neleisti apžiūrėti jo daiktų ir padaryti aptariamą priemonę visiškai neveiksmingą. Bet jeigu policijos atvykimą vertinsime ne tik kaip siekį nubausti prasižengėlį, bet ir kaip prevencinį pavyzdį visiems, ilgainiui galime pasiekti rezultatą, kad į mokyklą mokiniai nebesineš su mokymo procesu nesusijusių, pavojų aplinkiniams galinčių sukelti daiktų.

Su saugių, tinkamų mokymuisi sąlygų užtikrinimu sietinas ir pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą kuriamas reglamentavimas bei jame nurodytos minimalios ir vidutinės prie-žiūros priemonės. Jos kartu su įstaigos taisyklėmis turi sukurti vie-ningą taisyklių visumą, apibrėžiančią visas įstaigos veikloje galinčias pasitaikyti situacijas. Jeigu pokalbis su mokiniu, tėvų iškvietimas, įvykio aptarimas mokymo įstaigos savivaldos lygmeniu nesukuria pageidaujamų rezultatų, turi būti inicijuojamas kreipimasis į sa-vivaldybės administracijos direktorių dėl įstatyme aptariamų prie-monių taikymo. Dažnai savo vedamuose seminaruose išgirsdavau nuomonių, jog kreipimasis dėl minimalių ar vidutinės priežiūros priemonių taikymo – tai pripažinimas, kad nesugebėjau susitvar-kyti pats, ir svarbaus bei užsiėmusio asmens trukdymas, perkeliant jam savo problemas. Toks požiūris yra akivaizdžiai ydingas. Tik teisinių priemonių visumos egzistavimas ir kryptingas jų taikymas gali leisti bent priartėti prie taip siektinos tvarkos. Veiksmingomis gali tapti ir įprastos priemonės, jeigu bus aiškiai įvardyta, kas seks po to, kai šios priemonės nepasiteisins. Net ir pripažinus, kad vai-ko perkėlimas į socializacijos centrą yra tik kraštutinė priemonė, galvoti, jog ji yra nepriimtina, ir jos visiškai atsisakyti negalime. Ko vertas mokyklos vadovo viešas pasakymas, kad jis neturi jokių priemonių susitvarkyti su mokykloje kitus vaikus terorizuojančiu ir žalojančiu, piktybiškai besielgiančiu auklėtiniu. Toks pasakymas tik skatina pastarąjį ir toliau elgtis netinkamai, nes juk jo varžovas beginklis, t. y. jam viskas galima... Tačiau tiek mokiniai, tiek jų tėvai turėtų aiškiai suvokti, kad po pokalbio su vaiku į mokyklą bus kviečiami tėvai; galbūt po šių pokalbių mokinys bus svarstomas mokyklos vaiko gerovės komisijoje, nukreiptas privalomai dalyvau-ti kokioje nors socialinėje programoje ar perkeltas mokytis į kitą mokyklą; o paaiškėjus, kad visos iki tol nurodytos priemonės buvo neveiksmingos, pateks į socializacijos centrą. Šių taisyklių žinojimas gali priversti susimąstyti ir sumažinti pastovaus piktybiško elgesio apraiškas..

Be jokios abejonės, nėra taisyklių be išimčių ir negalima ti-kėtis, kad net ir esant tobuliausios tvarkos sąlygoms neįvyks nelaimė. Tačiau sisteminis požiūris užtikrina, kad bus padaryta viskas, jog nelaimei būtų užkirstas kelias. Tai, kad dviejų moki-nių konflikto metu vienas iš jų išsitraukė ginklą ir sužalojo kitą, nebūtinai reikš mokyklos vadovybės ar personalo aplaidumą, o kartu ir visišką atsakomybę už kilusias pasekmes. Visgi paaiškė-jus, jog vaikai konfliktavo ilgą laiką, kelis kartus buvo susimušę, buvo pastebėta, kad vienas iš jų turi su savimi ginklą, tačiau ne-buvo imtasi jokių priemonių konflikto priežastims išsiaiškinti, nebuvo reaguojama į jo apraiškas, nebuvo bandoma užkirsti jam kelią, taps labai sunku paaiškinti, ar buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinta mokyklos ir pedagogų pareiga užtikrinti vaikui tinkamas ir sau-gias mokymosi sąlygas.

Marius Bartninkas, Kauno apylinkės teismo teisėjas, VDU Teisės fakulteto lektorius

9

L A IS vA S ŽODIS

Thomas Merton: „Žmogus sužino, kad atrado pašaukimą, kai liaujasi galvojęs apie tai, kaip gyventi, ir pradeda gyventi.“

I. Žmogus yra dvasia1. Nėra tikslingesnės žmogaus paskirties negu gyvenimas. Tai

greičiau ne formali veiklos pasaulyje legitimacija, įprasminimas „esme“, o egzistencinis į-šventinimas-būti.

2. Sören Kierkegaard: „Žmogus yra dvasia. Bet kas gi yra dvasia? Dvasia yra pats žmogus, vienaip ar kitaip nusistatęs savęs paties at-žvilgiu.“ Tad be baimės ir svyravimo „reikia ryžtis būti žmogumi“. Ne bekrauje, prikimšta socialinių-juridinių, psichoterapinių, edu-kacinių skudurų iškamša, „socialiniu gyvuliu“, abstrakčia „esme“, o žmogumi. Ne statistiniu vienetu, ne sustabarėjusios sistemos, siūlančios gerovę ir komfortą, klusniu sraigteliu, o žmogumi, išgy-venančiu „dvasinių ir protinių pastangų įtampą“.

3. Tokioje „žmogaus be savybių“ būsenoje, kai idealizuojamos „savybės be žmogaus“, gimsta beasmenė tikrovė. O tokioje tikrovė-je, išsisklaidžiusi-išskaidyta į atskirus psichosomatinius, istorinius, kultūrinius, edukacinius segmentus, žmogiška būtybė nustoja in-dividualumo. Nustojusi individualumo (kaip statistinis vienetas), ji praranda individualybę.

4. Sunaikinus individualybės (kaip vertybės) pasaulėžiūrą, pato-gu kartu su „Pedigree vital protection“, mėsainiais pateikti visuo-menei pažinimo, edukacijos, demokratijos, meno, ligos-sveikatos, x-vertybių ir t. t. „brendus“ ir butaforijas. Patogu įsukti svaigų ma-nijos erzacams ir, perfrazavus Hansą Georgą Gadamerį, „metafizi-kos sąvokyno destrukcijoms“ ratą. Paranku jaukinti žmogėką, kuris, sekdamas ekspertų „pilvo dirginimo“ instrukcijomis, nuolankiai vartotų bet kokią žiniasklaidos žodieną.

II. Rinka – naujoji visuomenės „religija“1. „Nuteisinimas“ rinka! Ne svarstant, vertinant, o dogmatiškai

tikint, kad ji vienintelė legitimuoja žmogaus praxeos visuomenė-je pastangas ir vertę. Dar daugiau – kad ji „išgano“ patį žmogų. Rinka nebetraktuojama tik kaip prekių mainų sritis, priemonė, užtikrinanti žmonių fizinės egzistencijos poreikius. Ji, kaip sieki-nys, laikoma „gėrio“ dimensija ir forma, ontologizuotu žmogiškos esybės entelechijos šaltiniu.

2. Visuomenei projektuojant save į anonimišką fatumą – rin-ką, žmogus paverčiamas „dvasinių“ produktų rinkodaros vergu. Rafinuotai ištrinant padorumo ribas, komercijos užmoju tampa pati dvasia. Taip imame kalbėti apie visuomenę-rinką, apie serti-fikuotai hierarchišką žmonių sambūrį. Vadinasi, kai dvasia nebėra lemiamas kūrybos veiksnys, žmogaus „vertę“ nusveria package (ser-tifikuoto produkto) padėtis ir vieta rinkoje.

3. Ideologizuota rinkos mechanizmų visuma-sistema reprezen-tuoja save kaip naująją universalią „religiją“. Su savais ritualais ir apeigomis, savais šventikais, kariais ir klerikalais-funkcionieriais. Su sava (iš)kentėta svajone, sava „pažadėtąja žeme“ ir (kaip visada) laukiančia išganingo stebuklo minia.

III. Kosmo-rinkos stebuklai1. Visuomenė, ištroškusi jaudulių, springsta reginiais. Idant su-

naikintų nežinojimą, šimtmečio vaikai šturmuoja smegenis; idant išgyventų triumfo akimirkas, chorai kariauja; idant

užkirstų kelią skurdui ir vargams, turgūs prekiauja bėdomis. Vardan žmogaus

„informacinio“ žmogaus ateities „kryžius“ keičiamas „stebuklais“. Šiam didingam tikslui realizuoti net kurpiama speciali „žinių (in-formacinės) visuomenės“ mito-logema. Tarsi pažinimas daugiau nebebūtų žmogaus egzistencijos būdas ir forma.

2. Pažinimo džiugesys nebėra siekiamas dalykas. Kad lūkesčiai

išsipildytų, svarbu treniruotės ir konkretūs receptai. Iš tiesų, kam de-

zodoruotam karžygiškam Ego, užka-

aistra rinkai, arba kaip „numarinti“ mokytojąriaujančiam kosmo-rinką, kūrybos nerimastis. Užkariavimui būti-nas „tikslus“ planas. O užkariautojui, kad palaikytų tvirtą psichinę būseną, reikalingas autotreningas ir psichodizainas.

Iv. Ego1. Inspiruojant rinkai, kai asmens „vertė“ yra nulemta statuso ir

vietos „elitų“ fone, žmonių tarpusavio santykiai šaltėja, svetimėja, darosi įtarūs. Nesant dvasinio artumo, žmonės nebe bendrauja, o „korektiškai“ komunikuoja. Taip, atsargiai nutraukiant giminingų sielų ryšius, iškeliami Ego interesai.

2. Theo de Boer: „Kafka kartą pasakė, kad svarbiausios žmogaus nuodėmės yra neišmanymas, išglebimas ir nekantra. Tai reiškia, kad mūsų dorybės turėtų būti sudarytos iš švietimosi, aistros ir ištvermės.“ Pridurkime: svarbu – laisvė ir atsakomybė. Tačiau, pasak Waclawo Hawelo, „atsakomybė yra už laisvę pirmesnė“. Juk „kito“ buvimas šalia decentralizuoja empiriškojo Ego visagalybę. Tik išėjus į „sielos dykumą“ (suvaldant „liežuvį ir gomurį“) įmanoma Ego (egotizmo) destrukcijos pajauta ir gyvenimo aistros atgaja.

v. Esi tik-kelyje1. Nėra iš anksto „pažadėtų“ būdų, tuo labiau sistemos instruk-

cijų, instrumentų asmenybės (ir autoriteto) savikūrai. Kankinamas abejonių, nuostabos, prieštaravimų, darydamas klaidas, slegiamas ilgesio, keliauji šia žeme. Tad tiek gerbiamas, tiek ne(pa)kenčia-mas, esi tik-kelyje. Tačiau aišku viena: kad individas ugdytųsi tapti asmenybe, t. y. motyvuotai atsakinga dvasia (entelechija), kelias – būtinas.

vI. Edukacijos „spindesys“ ir skurdas1. Mokymas(is) nėra pats savaime tikslas, tikslas – gyvenimas.

Tik iš gyvenimo aistros išplaukia mokymo(si) (kaip pažinimo) tiks-las. Vadinasi, edukacijos veikla turėtų būti nukreipta į asmens vi-daus intensyvumą (gyvybinę energiją, džiugesį, kūrybinę įtampą).

2. Biurokratinė ir korumpuota (vidujai užteršta) edukacinė siste-ma tik imituoja švietimą – pažinimo aistrą ir šviesą. Be mažiausių skrupulų ji gamina klusnų, – vergiškai pajungtą tikslioms veiklos operacijoms atlikti, – „socialinį gyvulį“. Žmogystą be dvasios.

Kitaip tariant, švietimo institucija išvirsta į veiksmo „vietą“ – edukacinį inkubatorių, fabriką, gaminanti intelektualinius, su griežtai išskaidytomis funkcijomis, „produktus“. Šioje konvejeri-nėje gamyboje nebereikalingas dvasinis autoritetas, aistra, spon-taniškumas, ilgesys, įkvėpimas. Rinkos pragmatizmo (ir jos dizai-nerių!) inspiruojamas intelektualinis „fabrikas“, pataikaudamas ir tenkindamas jos įgeidžius, tampa paslaugų ir kontrolės įstaiga. O tarnaitės edukologija, pedagogika numato šių paslaugų įgijimo/pasiekimo priemones, standartus „sertifikuotiems produktams“ gaminti ir dauginti.

3. Idant neprarastų max-injekcijų į hierarchizuotos rinkos už-pakalį, edukacinė sistema eliminuoja nepritariančius jai eretikus. Kartu, šalindama nepaklusniuosius ir remdamasi užsakytomis ekspertizių-projektų išvadomis, ji kuria ir įteisina visuomenėje švietimo sacri sferą. O legitimacijai būtina įpakavimo-package mi-tai, projektų, hipotezių-teorijų žodienos dauginimas, savigyros /savipeikos testiniai klausimynai. Taip, ekspertams simuliuojant atsakomybę, grindžiamas ir užtikrinamas vienintelis „racionalus“ būdas veikti rinkoje.

4. Kai visuomenė-rinka ima tenkintis režisuojamomis, projek-tuojamomis, įpakuojamomis vertėmis ir vertybėmis, mokytojystė, kaip dvasios menas, marinama. Mokytojai pakeičiami instrukto-riais, auklėtojais, kontrolieriais, vadybininkais, projektuotojais, dizaineriais. Vienu žodžiu, pedagogais (gr. paidagogos – vergas). Paidagogou-vergo vaidmuo – išlaikyti gyvą konkurenciją rinkoje, idant ugdomasis (padedamas edukacinės terapijos-treniruotės ir technizuoto Metodo) galėtų užimti deramą „vietą“ visuomenės hierarchijoje-vartoti.

5. Metodas: graikiškai methodos – kelias, maršrutas. Metodas-kelias nėra blogybė savaime; ydinga, kai idealizuojant metodas paverčiamas edukacine galia.

Nebūna gerų ar blogų metodų; yra tik veikiantys / neveikiantys konkrečiame kontekste metodai. O objektyvizuojant Metodo vei-kimo galią, privalu „rinktis“ gerą Metodą, nes jis neva jau a priori užtikrina „kokybišką“, standartizuotą veikti-rinkoje sertifikatą.

6. „Suformuoti“ asmenybės negali nei „idealus“ sistemos pro-jektas, nei, juo remdamasis, paidagogos. Tačiau asmenybės forma-vimuisi daro įtaką mokytojo (klusnaus dvasinei paskirčiai – tarnys-tei) dinamiškas veikimas įkvepiant, užkrečiant mokinį. Mokytojas kaip ugdymo vyksmo centras (atviras „kitam“) rizikuodamas, klys-damas, laimėdamas-pralaimėdamas veikia per savo asmens pavyz-dį. Taigi mokytojo autoritetas, o ne sistemos hierarchijos sukurptas reprezentantas, gali pažadinti, stumtelėti „kitą“ į pažinimo kelią.

7. Paidagogos, informatyviai teikiantis ritualizuotas paslaugas, gamina visuomenei socializuotas „prekes“. Package (socializuotas individas) privalo tikėti hierarchinės rinkos galia ir neišsenkama jos versme.

Kad taptų geru package formuotoju, t. y. išvengtų klaidų ir, veik-damas „didaktiškai“, keistų ugdomąjį, paidagogos turi paklusti „tei-singam“ ekspertų Metodui.

8. Nėra grynų edukacinių asmenybės „formavimo“ prielaidų. Reikia atsižvelgti į konteksto ir veikiančiojo jame dinamiką. Gy-vuoja tik metodiniai (leit)motyvai. Be to, metodas (kaip tam tikras modelis, paradigma) gali būti funkcionalus tik konkrečiame kon-tekste.

9. Nėra teisingos krypties, yra kryptys kontekstuose. O kai edu-kacija bando pritaikyti tik-vienintelį „objektyvų“, nors dažnai ne-gyvybingą modelį, norom nenorom ji išvirsta į agresyvią ideologiją. Ideologiją, tarnaujančią nužmogintai visuomenei-rinkai.

vII. Keletas įžvalgų, perskaičius senųjų mokytojų mintis apie mokytojystę

A. aiStra. Žmogus pasaulyje veikia ne tik kaip psichosoma-tinė esybė, bet visų pirma kaip dvasia (moralinė esybė). Svarbu: pašaukimas, kelias, aistra gyvenimui, pažinimui.

B. ĮkVĖPiMaS GĖriUi. Laisvas, sąmoningas apsisprendimas skleisti ir dauginti gėrį. Gėrį kaip gyvenimo šaltinį, pagrindą ir tikslą. Suvokiant, kad be įkvėpimo gėriui vertybės išvirsta į šaltus institucinius imperatyvus.

C. lyGyBĖ. Asmens vidinė pagarba „kitam“ (kaip dvasiai). Orumas. Atvirumas „kitam“. Nepakanta hierarchijai.

D. infekcija. Gyvu pavyzdžiu „kito“ užkrėtimas tiesai, gė-riui, pažinimo aistrai.

E. Be-laikiŠkUMaS. Vidinis (dvasios) laiko išgyvenimas. Laiko, kaip kategorinės apibrėžties, ribų ištrynimas. Per tradiciją praeities mokytojų (dvasinių autoritetų) idėjų savinimasis; sekimas jų mokymo pavyzdžiais.

F. tieSoS DinaMiŠkUMaS. Įsisąmoninimas, kad tiesa nėra kažkas užbaigta savyje. Supratimas, jog ji gyvybiškai kinta ir sklei-džiasi per santykį (tarnystę, meilę etc.), taip tapdama funkciška ir paradoksali.

G. ParaDokSaS. Suvokimas, kad veikimo būdo efektyvumas nemaža dalimi priklauso nuo konteksto. Kas vienoje kontekstua-lioje struktūroje pagavu ir paveiku, kitoje gali būti nesuprantama, neveiksminga, netgi sukelti keistų padarinių.

Paradokso gimdomi veiksmai (sprendimai) elektrizuoja kon-tekstus, bet nekuria galutinių išvadų. Tai greičiau ne užbaigimas, o pratęsimas, priauginimas, lūžis, padauginimas (net per klaidą!).

Albinas Galinis – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos istorijos, filosofijos mokytojas ekspertas

Straipsnis buvo išspausdintas „Nemuno“ savaitraštyje 2013 m. liepos 4–10 d. [Nr. 26 (875)].

Albinas Galinis

Kęs

tuči

o Sv

ėrio

nuo

trau

ka.

10 Š o k t o n a S , n r . 2 1

Runos

IŠ PR A EIT IE S į DA BA RT į. . .

Mūsų tautinės kultūros šaknys siekia labai gilią praeitį. Sėslūs žemdirbiai per tūkstantmečius labai susigyveno su gamta, sukaupė daug žinių apie dangaus šviesulių judėjimo dėsningumų sąsajas su gamtos reiškiniais. Kaip visa tai panaudoti praktiškai, ir nusako tradiciniai papročiai. Į visumą juos jungia kalendorinė sistema. Nedalius tarpusavyje Saulės ir Mėnulio periodus galima vieną su kitu derinti, atsižvelgiant į prioritetus, susijusius su tradicine gyvensena. Kalendorius – labai svarbus etnokultūros požymis. Jis atspindi krašto klimato sąlygas, žemdirbystės ir kitų gyvybės palai-kymo šaltinių pobūdį, socialinius žmonių ryšius. Taip pat dvasinės kultūros savitumą. Turėti kalendorių bendruomenei kitados buvo būtina; tik labai atidžiai stebėdami gamtą, suvokdami jos vidinius ritmus, žmonės galėjo išgyventi permainingo klimato juostoje, at-siginti nuo bado ir kitų negandų. Kol nebuvo rašytinių kalendorių, žmonės kaime darbų eilę tvarkydavo vadovaudamiesi papročiais.

Krikščioniškasis kalendorius, susiformavęs Mažojoje Azijoje ir Romoje, nebuvo pritaikytas nei mūsų krašto klimatui, nei vyrau-jančiam ūkininkavimo būdui. Todėl naujojo kalendoriaus įvedimo padariniai dvejopi. Lietuva įsijungė į katalikiškų tautų bendriją, sustiprėjo krašto ryšiai su Europos kultūra. Tačiau kartu buvo pra-rasti saitai su gamta, kalendorius nustojo buvęs „botagėliu“, ri-kiuojančiu darbų ir atokvėpių seką. Ilgainiui jo praktiškoji funkcija buvo atkuriama, į naujojo kalendoriaus struktūrą įpinant reikalin-giausius dalykus. Gamtos virsmų ir žemės ūkio darbų datos tapo susietos su krikščioniškaisiais vardadieniais. Šventinių dienų liau-diškose charakteristikose štai taip nurodomi darbų ir fenologinių reiškinių terminai, orų kaita ir jų spėjimai: „Ant Trijų Karalių saulė jau gaidžio žingsnį žengia“; „Nuo šv. Pauliaus atsivertimo meška ant kito šono apsiverčia ir kitą leteną pradeda žįst“; „Nuo Grabny-čių nebereikia šildyti gryčių“; „Nuo šv. Juozapo lydeka nerštan, o gervė – raistan“; „Kad šv. Jurgis su baltu arkliu parjoja (šalna), bus geri metai“; „Kas prieš Jokūbą rugius nukirto – duonos turės, kas po Jokūbo – terbon žiūrės“; „Jei per šv. Martyną žąsis ant ledo, per Kalėdas – ant vandens“. Akivaizdu, kad iš krikščioniškojo kalendo-riaus vardyno buvo iškelti ir sureikšminti būtent tie vardai, kurių dienos atitinka senojo kalendoriaus atskaitos taškus. Taip Lietuvoje išpopuliarėjo tam tikras šventųjų patronų vardų ratas.

Žmogaus veiksmai švenčių metu taip pat atspindi krikščionišką-ją ir tradicinę nuostatą. Pavyzdžiu gali būti Sekminės, Šventosios Dvasios atėjimo į žemę šventė. Čia daugybė paprotinių dalykų: berželių šakelėmis kaišomi namai, vainikuojamos karvės, švenčia-mos antroji ir trečioji – Rytelio ir Ledų – dienos. Kai kada abi šventės dalys kiek supriešinamos; pavyzdžiui, žiemos švenčių bur-tus – likimo, ateities spėjimus – leidžiama daryti tik po dvyliktos valandos vakaro. Kad jie pavyktų, negalima žegnotis. Taigi čia esa-ma pajautos, kad būrimas – netinkamas elgesys katalikui. Šventųjų gyvenimo epizodai kartais tampa nors vardadienio ženklu, jie nai-viai „suaktualinami“ – priartinami prie valstiečio rūpesčių. Antai šv. Baltramiejaus diena siejama su metu avims pjauti, šv. Lauryno – su galimybe pasikepti prinokusių obuolių ir bulvių. Šių šventųjų ikonografiniai simboliai – peilis ir židinio grotelės.

Į kalendorinius papročius sumaišties įnešė ir du Lietuvoje vartoti kalendoriaus stiliai. Mūsų krašte buvo greitai priimta 1582 m. Gri-galiaus reforma, beje, priartinusi kalendorių prie gamtos reiškinių ritmo. Tačiau, pakliuvus į Rusijos imperijos jungą, vėl teko grįžti

apie tradicines kalendorines šventesprie senojo Julijaus stiliaus. Katalikų Bažnyčia vadovavosi naujuoju kalendoriumi, o oficialusis gyvenimas vyko pagal senąjį stilių, taigi laiko skaičiavimas, nustatant žemdirbystės terminus, tapo visiškai suveltas. Rusijoje senojo stiliaus at-sisakyta tik 1918 m. Šios istorinės aplinkybės lėmė tai, kad švenčių apeigos išsisklaidė, pabiro po įvairias datas. Visa tai labai apsunkina senų-jų kalendorinių švenčių ir papročių esmės rekons-trukciją, sunku išaiškinti jų semantiką. Neabejotina tik tai, kad krikščioniška-sis kalendorius Lietuvoje į švenčių papročius įtraukė tradicinio vietinio kalen-doriaus įvairių periodų reliktų. Derinant abi sis-temas, buvo sureikšmintos būtent tos dienos, kurios atitinka virsmus gamtoje, kartu ir reperinius senojo kalendoriaus taškus.

Į liaudiškųjų kalendo-rių raidą įdomiai įsiterpia mediniai runų kalendo-riai. Lietuvos nacionalinio muziejaus stende yra nedi-delė (6 × 8,1 cm) devynių medinių lapų knygelė su aštriu įnagiu dailiai išraižytais ženklais ir simboliais. Kiekvieno lapo viršuje ir apačioje yra po dvi eilu-tes runiškųjų rašmenų, o lapo viduryje – simboliai, primenantys piktogramas. Dvi eilutės yra įrėmintos, pažymint, kad jos čia pa-grindinės. Kas septintas ženklas ten pasikartoja, iš viso jų yra 365. Knygelės gale pažymėta ir jos padarymo data: 1638 m. balandžio mėnuo. Greta jos muziejaus stende yra ir kitas runų kalendorius – tai ilga (119 cm) keturbriaunė (2 × 4 cm) lazda su gražiai išdrožinė-ta rankena. Ant platesniųjų jos šonų išraižytos dvi eilutės runiškųjų rašmenų, ant siauresniųjų – piktogramos, panašios į minėtosios knygelės. Vilniaus muziejuje šie du kalendoriai yra nuo seno, jie pažymėti dar 1878 m. kataloge. Ant popierėlio, priklijuoto prie vieno iš eksponatų, vilniškio astronomo Matvejaus Gusevo ranka parašyta, kad tai 1857 m. padarytos kopijos, o originalai perduoti Kijevo universiteto bibliotekai.

Paslaptingasis runų raštas – vienas seniausių Šiaurės Europoje, atsiradęs Skandinavijoje mūsų eros pradžioje. Šie rašmenys – tar-si kardo kirčiai; juos sukūrė jūrų keliauninkai ir kariai vikingai, rėždami graikiškas ar lotyniškas raides medinėje lentelėje. Runas pažinojo baltų vakariniai kaimynai gotai; išbraižytų ant tošies jų randama Novgorodo, Pskovo senamiesčių kultūriniuose sluoks-niuose. Skiriamos dvi šio rašto modifikacijos: senoji ir naujoji. Pastaroji vartota iki XIV a., o kaip kalendoriniai ženklai – net iki XIX a. Runų kalendorių būna ne tik Skandinavijoje, bet ir Dani-joje, Anglijoje, Baltijos jūros salose, Estijoje.

Fonetinė ženklų prasmė nesvarbi; runų kalendorius yra amžinas, tinkąs bet kuriems metams. Dienoms bėgant reikia sekti įrėmintąją

eilutę, knygelės lapus verčiant iki paskutinio, ten yra dvi lentelės (raktai), padedančios perskaityti kitus ženklus. Tada knygelė apsukama ir lapas po lapo grįžtama atgal. Skirstymo mėnesiais čia nėra; tai, beje, daugelio senųjų kalendorių sa-vybė. Kaime irgi įprasta laiką skaičiuoti tarpais nuo vienų švenčių iki kitų arba svarbesnių že-mės ūkio darbų trukme. Todėl labai reikšminga yra vidurinioji medinio lapo dalis; ten simboliš-kai – piktogramomis – pažymėtos ypatingesnės metų dienos: šventės, gamtos reiškinių terminai. Jų pakankamai gausu, pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą beveik kas trečia ketvirta diena vis kuo nors išskirtinė. Vardadieniams žymėti vartojama krikščionių šventųjų atributika. Yra ženklų, sie-tinų su fenologija: žuvų nerštu, augalų sužalia-vimu, rugių žydėjimu.

Virš savaitės dienų įrėmintosios eilutės abie-juose kalendoriuose eina dar kitokių runų greta. Joje devyniolika ženklų; su savaitės dienomis jos sutapatintos kas trys keturios die-nos. Kas devyniolika metų apytikriai kartojasi Saulės ir Mėnulio reiškiniai, pavyzdžiui, jaunatimi prasideda metai. Sausio pirma sutampa su trečiąja runa, įrašyta lentelėje – rakte. Tris sudėję su einamaisiais metais ir padaliję iš devyniolikos, gausime skaičių, kuris rodys metų eilės numerį Metono cikle. Lentelėje pagal šį skaičių randama kelrodė runa, žyminti visais tais metais mėnu-lio jaunatį. Kalendoriaus tikslumas stebėtinas, paklaida neviršija vienos nakties. Knygelės gale yra dar viena lentelė iš 28 runų, kai kurios iš jų yra dvigubos, išraižytos viena virš kitos. Ji padeda ap-skaičiuoti, kurios savaitės dienos tenka įvairioms kalendorinėms datoms. Dvigubos runos naudojamos keliamaisiais metais. Išskai-čiuotoji runa ženklina per visus kalendorinius metus, pavyzdžiui, pirmadienį.

Akivaizdu, kad runų kalendorių sudarytojai privalėjo išmanyti astronomiją, taip pat mokėti apibendrinti ilgametę darbų patirtį, gamtos stebėjimus. Dėl išraiškingų simbolių kalendoriai buvo su-prantami ir neraštingiems žmonėms. Ženklai atitinka mūsų krašto gamtos ir žemės ūkio darbų ciklus. Be to, jų meninė išraiška arti-ma lietuvių tautodailei. O svarbiausia – kalendoriai sudaryti pagal reformuotą popiežiaus Grigaliaus sistemą, priimtą Lietuvoje iškart po įvedimo 1582 m. Kaimyniniai kraštai, ypač protestantiškieji, dar ilgai laikėsi senojo stiliaus. Tad tikrai yra pagrindo šių įdomių kalendorių kilmę laikyti vietine. Skandinaviški rašmenys tik liudy-tų kitados buvusius mūsų krašto prekybinius ir kultūrinius ryšius su Baltijos jūros kaimynais.

istorinė lietuvos respublikos Prezidentūra kaune kviečia dalyvauti!

nauji projektai mokykloms

• „Šimtmečio belaukiant: reikšmingiausi Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykiai“, II etapas. Moksleiviai skatinami išsamiau pažinti šį laikotarpį, balsavimas vyksta internete ir muziejuje.

• Virtuali paroda „Šimtmečio belaukiant: Vasario 16-oji mano šeimoje“. Čia kviečiame šeimas kelti savo nuotraukas į virtualią galeriją ir balsuoti už įspūdingiausius vaizdus.

Daugiau informacijos: www.istorineprezidentura.lt

Libertas KLIMKA

Iliustraciją „Kalendorius“ didesniu formatu rasite www.sokvadoveliai.lt

Irma Armonaitė, 9 metai, Vainuto vidurinė mokykla

11

K AvOS PA mOK ėL ė

Filosofas Mindaugas Briedis šiuolaikinį žmogų apibūdina kaip aptriušusį, nuvargintą nervą, kuris jau nebegali susijaudinti. Matyt, dėl to komercijos pasaulis, siekdamas atkreipti technologijų išlepintų jaunuolių dėmesį, naudojasi įvairiausiais triukais. O patys jaunuoliai, norėdami išsiskirti, būti konkurencingi, dažnai stengiasi „pagriebti“ ir kuo daugiau „suvartoti“. Akivaizdu dėl to, kad vartotojiškos kul-tūros išugdyta „griebimo“ funkcija leidžia šiandienos žmogui nors trumpam pasijusti svarbiam, ypatingam. Vis dėlto grėsmingai skam-ba minėto filosofo mintis, kad po dešimtmečio tie aktyvieji jaunuo-liai virs išsekusiais vilkais, kuriems jau niekas nebebus įdomu, o tai paskatins nusivylimą ir savęs gailėjimą. Tad apie tai mąstant tenka pripažinti, kad literatūros mokytojas turėtų prisiimti atsakomybę paskatinti jaunuolius susimąstyti ir rasti atramų, kad nesugniužtų pajutę bežadę kosminę tylą.

Lakiausios vaizduotės žaislas, kur pinasi tikra ir išgalvota, kur nie-ko nėra negalima, bet viskas laikina ir trapu, kur giliausia išmintis neatskiriama nuo naivumo, yra pasaka. Sakysite pasakomis niekas nebetiki, į jas žvelgiama kaip į pramogą. Puiku! Vadinasi pramo-gaudami, sudarydami poilsio iliuziją ieškosime atsakymų į kylančius svarbius klausimus, prisiliesdami prie protėvių išminties tikrinsimės savas pažiūras į gyvenimą. Tokiam maloniam užsiėmimui puikiai tinka viena gražiausių lietuviškų pasakų „Eglė žalčių karalienė“. Ta-čiau siūlytina ne įprasta jos interpretacija, aptariant dukters – žmo-nos – motinos vaidmenį, ne vedant žmogaus ir gamtos paralelę, o pabandant mokinius šiek tiek šokiruoti. Anot humanitarinių mokslų daktaro E. Žmuidos, „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas pasaka yra sąlyginis, veikiau tai tragedija, nes nėra laimingos pabaigos. Bet ar retai žmogų kankina tragedijos? Tad paranku tai ir aptarti. Kodėl toks rūstus Eglės sprendimas patiems artimiausiems žmonėms? Rem-damiesi dabartinio gyvenimo logika ar turimomis žiniomis veikiau-siai mokiniai teigs, kad šitaip Eglė išreiškė ištikimybę savo vyrui, be to, ji prisiėmė dalį kaltės dėl vyro žūties, šitaip išreiškė savo skausmą, nenorėjo, kad vaikai liktų našlaičiai... Dar neatskleidus įdomios, daug medžiagos diskusijoms teikiančios E. Žmuidos interpretacijos1, ver-ta klausti: Tai jeigu dėl tokių priežasčių Eglė pasmerkia mirčiai save ir savo vaikus, kodėl apie tai nepagalvojo jos broliai? Įdomu išgirsti mokinių argumentus. Tuomet paranku atkreipti dėmesį į šiandienos problemas. Kaip mes reaguojame į šalia esantį kitokį? Ar mūsų netole-rancija, nenoras pažinti, suprasti nereiškia dalgių kirčių? Ar abejingu-mo kito skausmui pasekmė nebus skaudi nelaimė?

Vis dėlto būtina grįžti prie pasakos teksto. Pakartokime klausimą: Kodėl Eglės broliai dalgiais užkapoja žaltį – Eglės vyrą? Juk žaltys lietuvių buvo garbinamas! Išklausius atsakymų siūlytina pristatyti literatūrologo E. Žmuidos versiją. „Moters nėštumas yra ilgas laiko tarpas, kuris neleidžia suprasti ryšio tarp suartėjimo ir pasekmės – vaiko atsiradimo. Panašu, kad Eglės „istorija“ yra apie tuos laikus, kai to ryšio dar nesuprato genties vyrai. Toks laikotarpis žmonijos

Pasauliu netikiu, o pasaka tikiuistorijoje tikriausiai buvo ir galbūt truko daugybę tūkstantmečių – gerokai didesnę žmonijos gyvavimo dalį. Gyvybės paslaptis buvo moters paslaptis. Joje slypėjo moters galia. Vyrai tegalėjo pavydėti moteriai šios stebuklingos galios – duoti naują gyvybę. Kol gyvybės ir kartu mirties domenas priklausė moteriai, tol ji buvo šventa bū-tybė, dievybė arba artima dievams bei deivėms. <...> Aiškėja, apie kokį lūžį pasakoja Eglės tragedija – apie gyvybės ir mirties domeno netektį (kartu ir šventumo praradimą). Eglės broliai, genties vyrai, kupini įtarimo ir besikaupiančios neapykantos, kuri vers kankinti vaikus. Jie nori atskleisti gyvybės paslaptį ar pasitvirtinti savo spė-jimą, kad sukuriant gyvybę dalyvauja ir jie, vyrai. Tai, ką galiausiai išduoda Drebulė, yra prisipažinimas, žinoma, užkoduotas metaforo-mis, kad jų, Eglės vaikų, tėvas yra ne žaltys, bet žmogus. Juk tai, kad Žilvinas yra ne žaltys, o vyras, gražus jaunuolis, žino tik Eglė ir jos vaikai. Eglės broliai priverčia Drebulę išduoti šią paslaptį. Drebulės išdavystė sužlugdo visą moterų giminę, užtraukia jai visuotinį pra-keiksmą ir pasmerkimą. Kartu tai yra ir senojo giminės totemo (šiuo atveju – žalčio) mirtis – jis demaskuotas, desakralizuotas, nuvertintas ir simboliškai nužudytas. <...> Visuomenėje įvyksta lūžis, po kurio į pirmą vietą išeina vyrai, pasiskelbdami tėvais, gyvybės davėjais, gy-venimo ir mirties valdovais. Žalčio sukapojimas dalgiais greičiausiai yra moterų šventyklos, į kurią iki tol galbūt buvo draudžiama vyrams įžengti, išniekinimas, žalčių, galimas daiktas, maitintų moterų pienu, buveinės suniokojimas – senų stabų sunaikinimas. Radusi ne pieno dubenėlius, bet kraujo putas, Eglė suvokia, kas įvyko, ir čia pat, atsi-gręžusi į savo vaikus, juos užkeikia ir pati nusižudo. Tabu sulaužymas baudžiamas mirtimi, kurią turi dalytis visa Eglės šeima.“

Įdomu stebėti sužibusias mokinių akis. Pasinaudokime tuo. Pa-prašykime prisiminti Biblijoje pateikiamą moters kilmę, aptarkime moters teises įvairiais amžiais ir paklauskime: Kokie šiandien vyrų ir moterų tarpusavio santykiai? Kas galėtų nuspalvinti tarpusavio ry-šius, kai yra tik juoda ir balta? Įdomiausia būna tai, kad mokiniai nustebę supranta, jog daugumą nesutarimų gimdo paprasčiausias siekis dominuoti. Tada derėtų apibendrinant priminti, kad kie-kvienam savo sieloje reikėtų turėti saulę, nes jeigu širdyje tamsu, vargu, ar kas gebės apšviesti kelią. Toliau pravartu prisiminti grai-kų mitologiją ir paprašyti rasti Žilvino ir Prometėjo panašumų. Gudresnieji tikrai įvardys, kad abu žinojo savo skaudų likimą, tačiau jo neatsisakė. Tuomet paklauskime. O kaipgi panašioje si-tuacijoje pasielgtų šiuolaikinis žmogus? Kokie šiandienos žmogaus prioritetai? Ar juos galėtume nusinešti į amžinybę? O vis dėlto kas sudėtingą valandą žmogui suteikia vilties?

Taigi paaiškėja, kad pasaka, iš pradžių suvokta kaip kažkas sufantazuota, nerealaus, ne tik atveria slepiamus, nepageidau-jamus skaudulius, bet suteikia ir vaistų. Kaip ir visais amžiais, šiuolaikinio žmogaus gyvenimas ribojasi dviem būties stulpais: nuo bežodžiu riksmu išsakyto „aš noriu“ iki nuolankaus susitai-

kymo: „Tebūnie tavo valia.“ Todėl derėtų šiuolaikinius jaunuolius, fragmentuotos tapatybės žmones, paskatinti atsigręžti į liaudies kū-rybą – kaip į įsivaizduojamą pramogą, tačiau išties kupiną galvosū-kių, kurių sprendimas vienam ar kitam padėtų surasti reikalingiausias moralines atramas. Ir gal su palengvėjimu H. Radausko pavyzdžiu tarsteltų: „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.“

1 Remiamasi E. Žmuidos straipsniu „Eglė žalčių karalienė“: gyvy-bės ir mirties domenas; http://www.llti.lt/failai/12_Zmuidos.pdf

Danutė Visockienė,Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokytoja ekspertė

LIETUvIų KALBA Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė, Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Mokymosi komplektas IX klasei, „Šviesa“, 2011 Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga. Papildomos užduotys. Mokytojo knyga, Aktyviosios pamokos

Mokymosi komplektas X klasei, „Šviesa“, 2012Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga. Papildomos užduotys. Metodinės rekomendacijos, garso ir vaizdo įrašai www.sviesa.lt

„Pasakoje žūva visi, kurie turi vardus. Čia turime unikalų atve-jį, kai konkrečiai per Eglės pasaką matome mitinės sąmonės metą, kai žodis ir vardas buvo ypatingi ir turėjo magišką galią – juose dar neišsiskyrę turinys ir forma, garsas ir reikšmė, žodis ir veiks-mas, vardas ir daiktas, vardas ir likimas. Eglė duoda žodį tekėti; žalčiai reikalauja laikytis žodžio; Eglė duoda žodį sugrįžti; vaikai duoda žodį tylėti; žodis sulaužomas; žodžiu prišaukiamas žaltys; Eglė žodžiu nužudo savo vaikus ir nusižudo pati. Vardas, pažadas, priesaika, užkeikimas – tai nepaprasti, magiški žodžiai, turintys galią transformuoti tikrovę. Mitinė sąmonė buvo pasirengusi tą galią priimti.“

E. Žmuida. „Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas

„Spėtina, jog Eglės siužetas mena tuos laikus, kai tiesiog gyveno moterų ir vyrų („seserų“ ir „brolių“), priklausančių tam pačiam totemui (čia – gyvatei arba žalčiui), bendruomenė – ikišeimyni-nė gentis. Jie, žinoma, susilaukdavo vaikų. Kaip tik vaikai ir yra šios pasakos centras.“

E. Žmuida. „Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas

Žalč

ių (g

yvač

ių) d

eivė

. Min

o ku

ltūra

. Kno

so

rūm

ai, K

reto

s sal

a. A

pie

1600

pr.

Kr.

Ras

ta

1903

m. p

er a

nglo

arc

heol

ogo

Arth

uro

Evan

so

kasin

ėjim

us. H

erak

liono

arc

heol

ogijo

s muz

ieju

s.

Šaltinis: http://www.satenai.lt/2010/08/13/%E2%80%9Eegle-zalciu-karaliene%E2%80%9C-gyvybes-ir-mirties-domenas/

LIETUvIų KALBAPagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys

Vaida Kainauskienė, Nijolė Černauskienė„Šviesa“, 2012

Šias užduotis autorės rengė remdamosi patirtimi ir atsižvelgdamos į Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą.

Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduočių tekstai skatins mokinius mąstyti, vertinti, pažinti, atrasti. Čia nemaža ne tik įvairių literatūros rūšių, žanrų ir epochų kūrinių ištraukų, bet ir negrožinių tekstų – interviu, straipsnių ir kt.

Kalbos žinių taikymo užduotys padės susidraugauti su gramatika – leksika, morfologija, skyryba, rašyba, kalbos kultūra. Kalbos užduočių, kaip ir teksto suvokimo testų, tekstai dažniausiai parinkti iš tų pačių kūrinių.

Po kiekvienos rašymo užduoties autorės paliko po ryšulėlį raktų – klausimų, kurie padės kurti vaizdingesnius, atviresnius, nuoširdesnius rašinius, straipsnius, laiškus.

Knygos gale dedami priedai primins literatūros teoriją, meninės raiškos priemones, funkcinių stilių ypatybes.

Svetainėje www.sviesa.lt rasite visų užduočių atsakymus.

nuo pamokos plano iki šiuolaikinės pamokos struktūros!

• Mokytojo knygoje rasite: pamokų planus, siekiamus mokinių gebėjimus, žinias, pamokos tezes, patarimų ir užduočių komentarus, apibendrinimus, įsivertinimus, taip pat naudingų nuorodų, šaltinių.• Vadovėlio struktūra ir užduotys pritaikytos pagrindi-nėms kompetencijoms ugdyti, skatinti mokinius išsikelti tikslus ir uždavinius, pasirinkti veiklos strategijas, įsiver-tinti. Pagrindiniai mokinio vedliai: pasirengimo rašymo užduočiai žingsniai, rengimosi viešajai kalbai strategijos, metinio darbo pristatymo etapai.• Prie vadovėlių parengtos Papildomos užduotys. Jos suteikia dar daugiau galimybių diferencijuoti mokymąsi skirtingo pasirengimo ir gebėjimų, lyčių ir mokymosi stilių mokiniams.• Ryški integracija su kitais mokomaisiais dalykais, siū-lymas naudotis IKT atliekant kūrybines užduotis, moki-nius įtraukiančios ir motyvuojančios aktyviosios pamo-kos, originalūs garso ir vaizdo įrašai.

Mokymosi komplektų naujienos 2014-ųjų rudeniui!

• Naujos kartos pagalbininkas mokytojui – Interaktyvi mokytojo knyga IX klasei (papildyta 2011 m. laida) su dalijamąja bendrų integruotų testų medžiaga, aktyviomis nuorodomis į interneto išteklius ir galimybe kaupti mokytojo darbui reikalingą medžiagą vienoje vietoje: užrašus, užduotis, da-lykines pastabas. Naujai formuojama ir rengiama Interaktyvi mokytojo knyga X klasei su pamokų planais, scenarijais, šaltiniais, dalijamąja įsivertinimo testų medžiaga raštingumo kompetencijoms gilinti ir pasirengti lietuvių kal-bos PUPP. • Ir IX, ir X klasei rengiamos Lietuvių kalbos užduotys nelietuvių mokyklų mokiniams, skiriamos išlyginti kalbiniams gebėjimams ir pasiekimams tarp gimtąja kalba besimokančių ir nelietuvių mokyklų mokinių. Naudotinos greta vadovėlių siekiant įtvirtinti skirtingų ir / ar kitokių kalbinių gebėjimų mokinių įgūdžius, diferencijuoti ugdymą, ypač akcentuojant elementarųjį ir gramatinį raštingumą. Užduotys formuojamos siekiant kompensuoti lietuvių kalbos BP skirtumus nelietuvių mokyklų mokiniams, orientuojantis ir į sun-kumus, kylančius per lietuvių kalbos PUPP nelietuvių mokyklų mokiniams.

12 Š o k t o n a S , n r . 2 1

agnė krutulienėel. p. a.krutuliene@alsprendimai.lttel. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

PAT IRT IS

leidyklos „Šviesa“ švietimo sistemos koordinatoriai pedagogams suteiks visą reikiamą informaciją apie:

• leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones;

• aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau: www.aktyviklase.lt);• mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo seminarus Jūsų regione

(plačiau: http://mokymocentras.sviesa.lt).

Dėmesio! Užsisakant vadovėlių visai klasei, dovanojame mokomųjų priemonių komplektą mokytojui. Daugiau teirautis leidyklos „Šviesa“ švietimo sistemos koordinatorių.

„Šoktoną“ rengė: Lina Virozerovienė, Danutė Visockienė, Daiva Bartninkienė, Audronė Puidokienė, Ilona Mugenienė, Ieva Driukienė, Linas Spurga, Ligita Plešanova, Andrius Ravka.

UAB leidykla „Šviesa“, E. Ožeškienės g. 10, LT-44252 KaunasElektroninis paštas: info@sokvadoveliai.ltInterneto puslapiai: http://www.sokvadoveliai.lt, http://www.sviesa.lt © Leidykla „Šviesa“

jurgita Skominienėel. p. j.skominiene@alsprendimai.lttel. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Bendraukime https://www.facebook.com/leidyklaSviesa

ĮŽANGOS VAIDMUO: MASALAS KLAUSYTOJAMSYra 2 būdai sukurti NETINKAMĄ prezentacijos įžangą:1) pasistengti, kad klausytojams būtų neįdomu;2) kalbėti apie kitus dalykus ir įžangos visai nesieti su prezenta-

cijos tema.Ir yra 102 būdai sugalvoti TINKAMĄ įžangą. Tik reikia trupu-

čio žinių, kurias koncentruotai pateiksime.Pirma prezentacijos minutė lemiama – nuo jos priklauso, ką

pasirinks publika: įdėmiai klausytis ar mintimis atsiriboti nuo pranešėjo. Todėl įžanga turi „užkabinti“ klausytojus,  sužadinti smalsumą.

įžangų idėjos:• įdomus faktas ar netikėta statistika  (pvz., pradedant pre-

zentaciją gyvulininkystės tema galima pasakyti, kad iš vienos avies vilnų numezgama vidutiniškai 14 megztinių);

• anekdotas arba linksmas nutikimas (pvz., prezentaciją pra-dedame taip: „Mokytoja paprašo išvardyti penkis Afrikos gyvūnus. Pirmokas Petriukas kiek padvejoja ir sako: „Liūtas, žirafa, begemo-tas ir du drambliai.“ Tai anekdotas. Šioje prezentacijoje aš taip pat kalbėsiu apie du dramblius. Tiksliau apie dvi pagrindines dramblių rūšis – afrikinį ir azijinį dramblį.“);

• klausimas klausytojams (pvz., jei prezentacijos tema yra soci-aliniai tinklai, įžangą galima pradėti klausimu: „Kas iš jūsų galėtų ištverti visą savaitę, nė karto neprisijungęs prie Facebooko? Pakel-kite ranką.“);

• citata (ją galima pritaikyti 99 temoms iš 100, todėl čia ilgiau neapsistosime);

• pasakojimas (tikras įvykis) arba legenda  (pvz., pristatant Ukmergės dvarų žiedą tiktų legenda apie nubaustą Siesikų dvaro kunigaikštienę ir jos mylimą riterį);

• istorinė data tinka, kai prezentacijos dieną kadaise yra gimu-si žymi asmenybė ar nutikęs reikšmingas įvykis (pvz.: „Šiandien yra vasario 2-oji. 1933-iųjų vasario 2 d. Ukmergės rajone, netoli Žemaitkiemio, buvo stebimas išskirtinis reginys. Tikras meteoritų lietus. Ant žemės nukrito 22 meteoritai, didžiausias svėrė 7 kg. Meteoritų lietus – retas reiškinys. Tačiau yra viena profesija, dar re-tesnė negu meteoritų lietus. Ta profesija – meteoritų medžiotojas.

Jis meteoritų gabalus parduoda kolekcininkams. Už tūkstančius eurų. Apie rečiausias profesijas ir kalbėsiu šioje prezentacijoje...“).

PaBaiGa: ĮSiMintiniaUSia DaliSĮsivaizduokite, kad iki Žalgirio mūšio pradžios lieka tik kelios

sekundės. Pulkai išrikiuoti. Vytautas Didysis, raitas ant balto žir-go, baigia sakyti ugningą kalbą savo kariams. Stoja spengianti tyla. Slenka sekundė, antra, trečia... Dešimtys tūkstančių akių seka kie-kvieną vado judesį. Laukia svarbiausio žodžio. Ir tada... Didysis ku-nigaikštis iškelia rankoje... baltą vėliavą, kurioje parašyta: „Ačiū už dėmesį.“ Ar tai įkvėptų karius siekti pergalės? Niekada gyvenime...

Du blogiausi būdai prezentacijai užbaigti – du įrašai paskutinėje skaidrėje: „Ačiū už dėmesį“ arba „Klausimai“.

Pavykusios prezentacijos pabaiga yra kitokia: iš poros paskutinių sakinių klausytojas turi aiškiai suprasti, ką jis turi daryti arba gal-voti kitaip negu anksčiau. Pvz., Vytautui užbaigus „prezentaciją“ kariams turi būti aišku: šiandien būtina laimėti Žalgirio mūšį.

 Norėdami pasitikrinti, ar jūsų prezentacijos pabaiga gera, už-

duokite sau klausimą: ar klausytojams bus aišku, ką reikia daryti arba galvoti kitaip negu iki šiol, jei jie bus neatidūs ir išgirs vien tik prezentacijos pabaigą?

Prezentacijos pabaigai dažniausiai parenkama viena iš galimybių:• raginimas veikti (pvz.: „Siūlau sekmadienį aplankyti Radvilų

pilį Biržuose“ arba „Taigi, pateikiau jums tris sekmadienio ekskur-sijos idėjas, o dabar kviečiu padiskutuoti ir pasirinkti Biržų pilį, Rokiškio dvarą arba Chaimo Frenkelio vilą Šiauliuose.“);

• apibendrinimas trumpai primenant argumentus („Jei norite nebevaikščioti pas dantų gydytoją, mažiau išleisti dantų pastai ir turėti sveikus dantis, rinkitės pažangiausią dantų valymo būdą – vieno danties šepetėlį.“);

• išvada arba atsakymas į prezentacijos temoje iškeltą klau-simą  („Taigi, atlikę eksperimentą priėjome prie išvados: net ir saulėtą vasaros dieną kieme užšaldyti vandenį įmanoma. Būtinos priemonės: gėlas vanduo, geležinis indas, lygus paviršius, smulkin-tas ledas, druska ir maišymo įrankis.“);

• rezultatų paskelbimas („Mano atliktos moksleivių apklausos rezultatai tokie: iš visų prezentacijų 55 % yra neįdomių ir migdan-čių, 35 % – patenkinamų ir tik 10 % parengtų nepriekaištingai.“);

• asmeninis vertinimas arba rekomendacija („Baigdama Mi-lošo Formano vaidybinio filmo „Amadėjus“ prezentaciją pasakysiu savo nuomonę: aš šį kūrinį įrašyčiau į visų laikų geriausių filmų

dešimtuką. Pažiūrėjusi šią kino juostą susidomėjau Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika. Rekomenduoju ir jums pasižiūrėti režisieriaus M. Formano filmą „Amadėjus.“).

(Ištrauka iš knygos A. Laskauskas. Prezentacija tarsi šou. Patari-mai ir užduotys. Kaunas: Šviesa, 2013 (2 skyrius. Nuo informa-cijos grupavimo iki scenarijaus plano)

Pasaulis keičiasi, prezentacijos – taip pat...

Mokymosi kultūros puoselėjimas mokyklose

Ką daryti, kad mokinių mokymosi pasiekimai būtų aukštesni? Andreas Helmke, Geoff Petty, Peter Senge, Graham Donaldson ir kiti švietimo tyrėjai didžiausią atsakomybę priskiria pedagogui. Daug įtakos, jų nuomone, turi ir tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą.

Anot mokslininkų, geri pedagogai ne tik puikiai išmano savo dalyką, turi pedagoginių kompetencijų, bet ir rūpinasi profesi-niu tobulėjimu, įsitraukia į naujovių diegimą. Kad mokytojų kvalifikacijos kėlimas būtų veiksmingas ir užtikrintų mokymosi pasiekimų augimą, prisideda leidyklos „Šviesa“ Mokymo centras.

Kiekviena mokykla yra unikali, todėl Mokymo centras stengia-si personalizuoti akredituotą mokymo programą:

• lektorius medžiagą pateikia per konkrečios mokyklos kon-tekstą, patirtis;

• mokymų programos turinys sudėliojamas moduliais iš mo-kyklai aktualiausių programos dalių;

• siekiama mokymus organizuoti homogeninėje grupėje (vienos mokyklos bendruomenei ir / arba to paties dalyko

mokytojams), taip pasiekiama geresnių rezultatų, nes be-simokančiuosius sieja bendri interesai, lengviau pritaikyti išmoktus dalykus praktiškai.

Siekdamas paskatinti tėvus dalyvauti ugdymo procese, Moky-mo centras siūlo įvairių seminarų, įtraukiančių visą mokyklos bendruomenę: mokytojus, mokinius ir mokinių tėvus.

Mokymo centro naujovė – nuotoliniai mokymo kursai gamtos mokslų mokytojams. Jų metu mokytojas turi galimybę tiesiogiai bendrauti su švietimo ekspertu – mokymosi priemonės autoriu-mi, reflektuoti savo patirtį ir išsiaiškinti jam asmeniškai rūpimus klausimus. Taip kvalifikacijos kėlimas visiems priartėja prie suas-meninto mokymosi kiekvienam.

Daugiau informacijos apie konkrečius kvalifikacijos tobulini-mo renginius žiūrėkite leidyklos „Šviesa“ mokymo centro tinkla-lapyje http://mokymocentras.sviesa.lt/mokymo-centro-veikla-2

Arūnas Serneckas, leidyklos „Šviesa“ mokymo centro vadovas

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo...Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos – taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptų pateikiama naujoje profesionalaus prezentacijų konsultanto Arturo Laskausko parengtoje patarimų ir užduočių knygoje „Prezentacija tarsi šou“. Čia nėra sausos

teorijos, visus patarimus ir idėjas iškart galima taikyti praktiškai. Knygoje rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:• Kaip ieškoti idėjų ir patikimos informacijos?• Kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos?• Kaip pritaikyti 15 būdų klausytojams sudominti?• Kaip išvengti didžiųjų klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų?• Kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų?

Arturas Laskauskas

Prezentacija tarsi šouPatarimai ir užduotys

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo... Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos – taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptų pateikiama šioje patarimų ir užduočių knygoje. Čia nėra sausos teorijos, visus patarimus ir idėjas iškart galima taikyti praktiškai. Knygoje rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus: ◦ Kaip ieškoti idėjų ir patikimos informacijos?◦ Kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos? ◦ Kaip pritaikyti 15 būdų klausytojams sudominti?◦ Kaip išvengti didžiųjų klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų?◦ Kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu

kitų pranešėjų?

Ar norėtumėte per prezentaciją klausytojus sudominti taip, kad jie negalėtų atsitraukti – tarsi per gerą pramoginį šou?

Profesionalus prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas šioje knygoje rašo, kaip tai padaryti.

Apie autorių

Arturas Laskauskas veda prezentacijų seminarus, kuria profesionalias prezentacijas įmonių vadovams ir teikia patarimus savo tinklaraštyje www.prezentavimas.lt. Jo paslaugomis naudojosi keletas universitetų, kitų mokymo įstaigų, įmonių.

Prieš pradėdamas prezentacijų konsultanto verslą A. Laskauskas aštuonerius metus dirbo kūrybinėje reklamos agentūroje ir vienuolika metų kaupė žurnalistinę patirtį šešiose valstybėse.

Jus galėtų sudominti ir kita to paties autoriaus knyga „Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“.

Dainius kulbisel. p. d.kulbis@alsprendimai.lttel. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

eglė Miškinytėel. p. e.miskinyte@alsprendimai.lt tel. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Giedrius narbutasel. p.: g.narbutas@alsprendimai.lttel. 8 620 19 630Vilniaus r., Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas

jolita jokšienėel. p. j.joksiene@alsprendimai.lttel. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Šilalė, Tauragė, Pagėgiai