FI LOSOFIJOS I R

LIETUVOS ETINES

SOCIOLOGIJOS INSTITUTAS I '" i

KULTUROS DRAUGTJA ,,ETHffii,, -,

E U G E N I J [JrS: IGEFE F*As

ei:t i*iii.;::. ,;:i,i:l:l ::,.V

EUTAilI*g}*#

tilffrirrs i'*,,: i r "3 Pilosof[ios ir sociologilos

Pratarm6

Ar galima pateisinti i,mogaus gyvybes nutraukim4? t t 5iklausim4 dal,niausiai atsakoma neigiamai. Nelygstama i,mo-gaus gyvybes verte, lygiai kaip ir draudimas jq nutraukti, !/-fiksuotas visose pasaulinese religijose, tadiau nuo pat Lmonijoskulturos i5takq susiduriame ir su tam tikrais meginimais taipateisinti. Be abejo, Siuo atveju kalbama ne apie ivairir-1 nusi-kaltimtl aukas, bet apie gyvybes nutraukim4, susijusi su i,udy-mu karo metu. gynyba nuo ulpuoliko, mirties bausmes vykdy-ffiu, saviZudybe, abortu ar eut anazija.

Su pastarosiomis trijomis gyvybes nutraukimo formomisdai.niausiai susiduria medikai, t. y. tie, kuriems visuomene yrapatikejusi gyvybes saugotojq ir tgsejq vaidmen!. Gyvybes tgsi-mo ir nutraukimo prie5tara nei5vengiama kasdienes medikrlveiklos dalis, suteikianti Siai profesijai etini bei f ilosof ini po-b[di. Sios prie5taros aktualumas ypad i5augo antrojoje musqSimtmedio puseje, kai technologinis progresas igalino medikusatgaivinti sunkiai sergandius, o dai,nai ir bevilti5lius ligonius,bei ilga laik4 tgsti jq gyvavim4. Stai kodel prie5 du tris de-Simtmedius vel buvo pradeta kalbeti apie eutanazii4 (gr. eugeras, thanatos mirtis) bevilti5kai sergandio ir kendian-dio ligonio numarinim4.

Eutanazijos termin4 pirmasis XVII amiiuje pavartojo F. Be-konas (7, p. 554) . Eutan azija rei5ke len gv1 ir neskausming4mirti. Ilgainiui Sios s4vokos reik5me pl6tesi, ir Siandien euta-nazija veikiau suprantama ne kaip mir5tandiojo slauga, betkaip s4moningas kendiandio asmens numarinimas. Kol kas Sioss4vokos detaliai neeksplikuosime, tadiau pamdginsime atskirtieutan azij4 nuo kitq gyvybes nutraukimo formq sq,ui\udgbds iraborto. Eutanazijos ir aborto, arba ne5tumo nutraukimo, rib4Lymi gimimo aktas: tik ka gimusio su ry5kiais sklaidos defek-tais naujagimio numarinimas jau laikomas eutan azija. Kitavertus, eut anazija nuo saviZudybes skiriasi tuo, kad pirm4j4visuomet atlieka kitas asmuo, dai,niausiai gydytojas arba ar-timasis. Vis delto labai dainai savii,udl,iui nuodq ar bent jaupatarim4 kaip nutraukti gyvenim4 duoda gydytojas. Siuo atve-ju kalbame apie asistuojam4j4 saviZudybg, kuri kartais sunkiaibeatskiriama nuo eutanazijos.

I Siame straipsnyjeneje kalboje da1niausiaitarpu straipsnyje busatvejai.

vengiama todi.io,,Zudymas", nes Sis Zodis kasdie-siejamas su piktavali5ku gyvybes nutraukimu. Tuogvildenami nevienareikSmiai gyvybes nutraukimo

I. ISTORINIAI EUTANAZIJOS VINGIAINuo pat pirmqjq musr; eros amLiq iki 5io Simtmedio vidurio

Hipokrato priesaikos eilutes, dra udi,iandios duoti pacientuirrrirtinq nuoclq ir net patarimq saviLudi,iui, buvo kertine medi-cinos etil<os taisyl<le, l<uri4 ir Siandien vargu ar inrtq atvirailivc',stijonuoti daugelis medikq. Kataliktl bai,nydios nliostata,rreseniai dar l<art4 suformuluota Pop iei,idus Jono Pauliaus I Iencil(likoje ,,Gyvenimo evangelija", taip pat galetq blti laiko-ma ypad radikalia opozicij a eutana zijai ir kitoms gyvj'bes nli-lrar-rl<imo formoms ( I I ) .

Vis delto jar-r ir seno\res Graikijoje, liurioje atsirado minetosHipol<rato medicinos rnokyklos principai, e utana zija buvo pla-ciiai pralitil<uoj.ama. Be to, savo raStuose jq pateisino tol<ie au-toriai kaip Platonas ir Aristotelis. Todel, noredami suvokti po-

litry i,l i euta nltiie. ir, apskritai., Lnogau: gyvybes nutraukimEivairovg, pirmiausiai apZvelgsime istorinius Sio poLiurio rai-dos aspel<tus.

l. Zrnogaus gyvybes apsauga: nuo Antikos iki Nau,jrtjrl laikq

Kaip ja'tr rninejonle, senoves Graikijoje nebuvo laikomasiabsoliutaus Lmoga us gyvybes apsaugos principo. Ir avyzdi.iui,Spartos istatymai reikalavo i,udyti apsigirnusius naujagimius.Apsigirnr-isiq nar-rj agimir+ marinirnui buvo pritariama ir Ati-nuose, nors cia to nereikalavo daryti 5io miesto-valstybes ista-tymai. Didieji Antiitos m4stytojai taip pat pritare kai kuriomsLntogaus gyvybes nutraukimo formoms. Platonas megino pa-gristi kudiliiq marinim4 kaip eLrgenikos ir populiacijos kontro-les priemong.,,V?lstybeje" jis rekomenduoja Zudyti,,blogiau-sir+ ir luo5q tevg kfidikius" (2).Aristotelis buvo nuosaikesnis ui,sa\ro mokytojE ir pritare tik apsigimusitl nauj agimirJ eutanazi-jai bei apibreZe ne5tumo nutraukimo kriterijus. ,,Politikoje" jisra5o: ,,tegu taisykle virsta tai, kad ne vienas apsigimgs nauj a-gimis nebrltitr auginamas". Tadiau vaikq sl<aidiui sum ai,inti,,abortai leistini tik tada, kol nera prasidejg r'aisiaus jutimai irgyvybe" (5) .

Stoikai, nuo socialiniq problemrtr atsi gtgLg i individuali4i.magaus buti, daug demesio skyre savarankiSkam i,mogaus ,,i5-ejimui i5 Sio gyvenimo" saviZudybei. Anot Senekos, ,,iSmin-dius gyvena tiek, kiek privalo, o ne tiek, kiek gali gyventi (. . .).Kai uLgriuva daugybe vargq ir nerim4 keliandiq aplinkybiq, jispasitraul<ia (. . .). Jam nesvarbu, &r pats gal4 pasidarys, ar ki-tas padarys, ar jis ateis veliau, ar anksdiau (...). Ami,inasisistatymas nieko geresnio nesukfire, i5skyrus lai, kad dave mums

4

rrien? l<eliE i gyvenim4 ir daugybe l<eliq i5 jo. Nej atr gi nn anlaukti kandios del ligos ar del ilnogaus, kai galitr iSr'engtisl.iausrno ir negandq?", klausia stoikq filosofas (3)

Dauguma graikq medikrl taip pat laikesi mineltl palifintr irpadedavo beviltiSl<ai kendiantiems numirti. DaLniausiai Sialrtil<slui jie naudodavo maudos nuodus. Be to, panlatinis graikqffrediciiros principas burro palengvinti sergandiojo kandi4 ir ite-siki5ti ipernelyg paiengusi ligos proces4 (9) Taigi til{ Hipo-l<rato vardu pavadintoje Priesaikoje randame absolirrdirrs tiel<eut anazijos, tiek sarriZudybes, tiel< ir ne5tumo nutraukimcl drau-dimus, btldingus ir Senaiam Testamentui, ir pitagoriediq etikai.Kaip matome, 5it1 drar-rdimlr Antikos pasaulyie griel-lai nebu\rolaikomasi, tadiau ilgainiui bftent jie isigalejo visoje Vakarrlkulturoje. Sio isigalejimo priei,astimi tapo krikS5isnrTbes iSpli-timas, nes lcrikSdionybe iSkele ir nuosekliai lail<esi absolirrtausLmogaus gyvybes apsallgos principo: buvo smerl<iama ne tilisaviZudybe ar nauj agimiq ffrarinimas, bet ir Zudymas l.(aro me-tu. Kri(sCionybei t-apus valstybine religij a, clriLrclimo i,uclytil<aro metu buvo atsisal<yta, tadiau eutanazijos, kaip ir saviLtt-dybes bei aborto, draudimai isigalejo krikSdioniq pasaul-vje iliipat m[sq dienq.

Vis delto XVI Simtmetyje Renesanso mqstytojo Tomo Moro,,utopijoje" i5rei5l<iama mintis, laul.anti vidur aml-it1 l<anonLls irsavo iStal<omis tarsi sugr!i.tanti i Antika eut anaziia ne til(leistin&, bet turetq blti tail<oma net ir tais atvej ais, kai bevil-tiSkai sergantis ir besikankinantis ligonis jos atsisako. Jau mi-netas eutanazijos termino pradininkas F. Bekonas pana5ias pzi-Linras reiSke praejus Simtmediui nuo to lail<o, kai buvo iSleista,,Utopij a". F. Bekonas gydytojui suteikia teise ne tili mal-intiskausmus ir kandias, bet ir tuomet, kai toks veil<smas jair neqalipag)'d)'ti paciento, padeti Siam grai,iai ir leng\ral i51<eliairti i5Sio pasaulio ( 1, p. 558) .

Nevienareik5miSkai gyvybes nutraukirnas interpretuojailrasir Naujaisiais laikais. Z)'musis vol<iediq filosofas I. Kantas lai-l<esi tradicinio poZiurio ir grinde ji tuo, kad nei eutanazija, neisarriZudyfog, nei abortas negali buti suder:inti su kategorinirtirnperatyvu reikalavimu elgtis taip, kad asmeninis poelgisgaletil tapti visuotine el gesio taisyl<le. Anot I. Kanto, asnr uorrutraukiantis savo gyvybg del uZklupusitl bedq ar beviltiSl<u-mo, savirneilg (,,&timti sau gyvybg, ieigu gy\renimas ateityjel.ada man daugiau vargq, negu malonumo") paverdia visuoti-niu garntos clesniu. Tadiau, jeigu noras ,,naikinti gyvybg su pa-galba to paties jausmo, kuris turetq skatinti jE palaikyti, tap-

tLl garntos desniu, gamta prie5t arauLq pati sau (. . .), iaigi mi-netoji maksima negaletq blti visuotiniu gamtos desniu . ( 1)

Kita vertus, britq f ilosof ai gyne l,mogaus teisg nutrauktisavo gyvenim4. D. Hiumas (Hume) , paLadings I. Kant4, anotjo paties, i5 dogmatinio snaudulio tiriant i.mogi5kaji paLinimq,prie5ingai nei vokiediq m1stytojas oponavo tradiciiiiam pol,in-riui del irnogi5kosios gyvybes nutraukimo. Savo veikale ,,ApiesaviZudybg", p ara5ytame 1793 metais, Hiumas kritikr-roja5v. T. Akviniedio argumentus prie5 saviZudybg ir aktyvi4 euta-nazij4. Atmesdamas teologinius argumentus, Skotq f ilosof asasmens teisg nutraukti l,mogaus gyvybg grinde priedermemisvisuomenei bei laimes siekimu (10). BeviltiSka l<andia padaroi,mogq nenauding4 kitiems ir todel netenka pagrindo tokiq kan-diq tgsimas, tuo labiau jei pats l,mogus pageidauj a jas nu-traukti.

Ypad radikaliai tradiciniam poZilriui del l,mogaus gyvybestgsimo nepritare utilitarizmo etikos Salininkai. Didi,iausios lai-mes didliausiam i,moniq skaidiui principas teorineje plotmej epersveria absoliutq eutan azijos, saviZudybes bei aborto drau-dim4.Racionalusis individas pats apibrei,ia visuomenes inte-resus bei gerovg ir gali nutraukti savo ar kito l,magaus gyvybg,pastarajam pra5ant, jeigu tik toks veiksmas sumai,ina nei5ven-giam4 kandi4: Utilitarizmo pradininkas J. Bentamas (Bentham)su savo bendramindiais ne tik pakeite XIX aml,iaus Anglijosistatymus bei visuomenes gyvenimA, bet ir savo gyvenim4 bai-ge eut anazija.

2. Eutan aziia Siuolaikineje visuomeneje

Siame Simtmetyje poiiirl L i,mosaus mirti formavo du svar-biausi Saltiniai: egzistencine filosofija, i5ry5kinusi mirties isi-s4moninimo reik5mg i.mogaus buties autenti5kunrui, ir E. Kiub-ler-Ros (Kubler-Ross) veikalas ,,Apie mirtj ir miri^4", pasl<er-tings atvirai kalbeti su mir5tandiuoju apie mirti (6). Viena ver-tus, abu Sie Saltiniai yra pana5fis, nes grindi,iami atvirumulmogaus gyvenimo pabaigai. I(ita vertus, jie paliete visiSkaiskirtingus mirties aspektus. Egzistencialistai kalbejo apie neiS-vengi ?ffi4, bet tolim4 mirties perspektyv4, tuo tarpu E. Kiubler-Ros apie konl<redias psichologines bflsenas, kurias p atiriakiekvienas mir5tantysis: mirties nei gimq, agresijE liel<antie'msgyventi, galiausiai susitaikym4 su nei5vengiama lemtimi.Mes trumpai jau minejome priei,astis, paskatinusias E. Kiuble,r-Ros filosofing egzistencialistq perspektyv4 perkelti i konkredi4gydytojo ar slaugandiojo akistat4 su mir5tandiu Zmogumi.

6

Spardiai besirrystanti rnedicinos techrrologija igalino pratgstiLmogaus mirimo procesA greita ir netiketa nrirtis virto iSfgs-ta, a dainai ir labai sl<aLlslninga agonija. Tode:l nenrrostabrr,liad atvirumQ rnirdiai lydejo ir jos pagreitirrimo poreil<is.

Matyt, padiu al<iva izdZiausir-r atvirumo mirciai pavyz d|iugqlime laikyti eut anazijos atgaivinimq Olandijcje vienojc i6labiausiai i5sivysdiusitl Europos valstybiq. Specialiai Siai prob-lemai tirti sudaryto Remelinko komiteto duomenimis, lgg0 tne-tais eutanazija tail<yta 2300 pacientti (tai sudaro 1,8% visrlmirditl). Dar 400 i,moniq patvs nutrauke savo gyvybp, pasi-naudojg g"v*dytojq patarimais bei pastarrljq teil<iarnais medil<a-mentais, .t. y. irrykde vadinam4jE asrstuoiamq saviZudybg (.12) .

Eutanazijos populiarum? Olandijoje atspindi visuomenes ap-l<lausos duomenys maZdatrg du treddaliai Sios 5a tries gy\i cn-tojq pritaria laisvanori5l<am kendiandio ir nei5g)'donrai sergan-dio ligonio apsisprendimui nutraukti gyvybg.

Pateikti fal<tai, turint galvoje ypad spartq saviiticlybiq darr-geiirnq I-ieturroje, neretam mlsq skaitytoj ui, fflat),t, srrlicls la-bai prie5taringus jausmus. Ypad" jeigu pridursime, 1<acl errtana-zijos populiarumui Lieturroje pasiel<us Olandijos lygi, l<asmetini1500 savi iudLiq buri papildytq dar apie 700 padiq rnedil<r-1 n,.r-fflarintq i.moniq. Todel nenuostabu, l<ad Siandien svarslvrnaiapie eutanazijos pateisinarnum4 m[sq Sall'je nebutq laL-'ai r)o-puliar[rs. Ncpaisant 5ito, eutanazijos prohJema liel<a ne mal.iaual<tuali - juk beveik kas tredias mir5ta ntis i,mogus susiduriasu medikais, vienu ar l<itu budu sutrumpinandiais jo gyvenim;1ar gyvavim4 (5i terminE vartosime l<albedami apie nesEffronin-glrs pacientus). Tyrinejimtr, alliktq Olandijoje, cluornenvs Lga-lina teigti, l<ad be j au minetr; 1,8% aktyvios traisvanol'iSkos eu-tanazijos atvejq, 17,5% mirdiq sqlygoj amos opij aus preparaLqper dozavimu, gelbstint pacientus nuo nepakeliarnrl ska usffrtrl,dar kiti 17,5% visq pacientq mir5ta. netaikant Syvirbg nratg-siandiq priemoniu bevilti5kai sergantiems ligoniams. Todel ga-letrrme teigti, l<ad daugiau nei trei:dalis visr-l i.moniq susiduriasu eutanazijos problema. Be abejo, galirra butq priestarauti.kad Olandijos pavyzdys neatspindi realios l<itq Saliq situacijos.Tadiau kita vertus, niekur kitur nebuvo atlikti tokie i5sa rnlis irne5aliSki Sios problemos tyrineiimai.

3. Natfirali mirtis ir jos atitolinimas

Dabar pameginsime iSsiaiSkinti, kaip i-rnogaus mirtis irankstyvas gyvybes nutraukimas vertinamas tradicineje ir indi-vidualistineje rrodernioje visuomeneje (cia tradicines ir moder-

-anios visuotnenes sqvokos vartojanlos ne tiek atskiriant istori-nius visuomenes raiclos etapus, kiek prie5prieSinant bendrucme-nini ir individualistin! visuomeniq tipus) .

Tradicineje visuomeneje Seima ir bendruomene lydi individEsvarbiausitl lemtingqjLl gyvenimo tarpsniq, taip pat ir S)/veni-mo pabaigos metu. Naturali gyvenimo baigtis, tradicinis gyvy-bes tgsimas iki paskutiniojo atodflsio t.at nel auinmos taisyk-les, daugeliui Simtmediq !sigalejusios krik5dioniq, juCejq irmusulmonq pasaulyje.

Moderniosios visuomenes ypatumas savarantr<iSkas indivi-do apsisprendimas tiek atsiskyrimo nuo Seimos, tiek ir gyveni-mo pabaigos atlvilgiu. Moderniosios visuomenes individas at^sisako paklusti naturalios gyvenimo pabaigos kanonams, tr<uriqlaikosi tradicines visuomenes i.mogus, ir labai dai,nai siekia ak-tyviai pratgsti ar sutrumpinti paskutines savo gyvenimo va-landas. Faradoksalu, bet butent galimybe Siuolaikines medici-nos priemonemis pratgsti i,mogaus gyvybg ypad sustiprino ten-dencij4 prieSintis Siam tgsimui ar net nutraukti l,rnogaus gy-vavim4. Todel bfltent moderniojoje visuomeneje ir i5kyla tiekeutanazijos, tiek ir asistuojamos saviZtrdybes problemos.

Technines galimybes nutolinti natur ali4 gyvenimo baigtiatsirado palyginti neseniai Sio Simtmedio viduryje. Siospriemones tai gyvybi5kai svarbirtr organq funkcijos palaiky-mas (dirbtinis kvepavimas, Sirdies stimuliatoriai ir kt.) , ir+ pa-keitimas (transplantacija) , antibiotikai, pagaliau ivairiosdirbtinio maitinimo priemones. Kiekviena i5 jr+ arba jq derinysigalina tgsti i,mogaus gyvybg prakti5kai neribot4 laikq. Dej a,neretai tai nebuna priimtina nei padiam pacientui, nei medi-kams, nei visai visuomenei, kuri4 uigula didZiule ekonorninedirbtinio gyvybes tgsimo na5ta. Pavyzdl,iui, 1990 metais JAVbuvo 10 000 komoje gyvuojandiq l,monig, kuriq kiekvieno iSlai-kymas kainavo apie 130 000 dol. per metus. Sie skaidiai tapsgeriau suprantami, jeigu pridursime, kad vieno Lietuvos gy-ventojo sveikatos apsaugai valstybe per metus skiria apie200 litq.

Minetos technologines priemones, suteikiandios daugeliui i5mfsq vilties iSgyventi ivairiq nelaimingq atsitikimty bei ligqatvejais, tuo padiu metu sukuria prielaidas pratgsti nepagei-dauj am4 egzistencij4 gana didelei pacientq grupei. L rninetuo-sius,,technologinio ikalinimo" spAstus patenka neiSne5ioti irapsigimg naujagimiai, visi5kai ar i5 dalies nes4moningi :zrno

nes, kuriq bfrklg s4lygoja ivairios smegenll traumos ar ner\r4sistemos ligos, taip pat nei5gydomai serg4 ir bevilti5kai ken-diantys s4moningi pacientai.

8

4. Gyvybes nutnaukirno precedentas

aparatus ir nutraukti, jtl nuomone, lreprasmi savo dukros eg-ztstavim4. Tuo tarpu medikai, laikydamiesi Hipokrato priesai-i<os ir Salyje rreikusiq !statyffiU, nesiryZo Siam veiksmui. Tikpasibaigui' ilgam r v

procesui, atkreipu-siam rnedikq, filo r pladiosios visuo-ffrenes demesi, b vepavimo aparatas.Vis delto tuo rner nes, iSjungus apa-raturq, grSi.a savaimis l<vepavimas, ir Karen Kuinlen dar i5gy-veno de5imt rnetq. Be abejo, vis4 5i 1aik4 iq teko slaugyti irdirbtinai maitinti.

K. Kuinlen atvejis priverte pakeisti pol.iury tr dirbtini nes4-ntoningos gyvybbs palaikym1. Tadiau paskutiniojo XX amiialtsde5imtrnedio pradZioje visas pasaulis iSgirdo ir apie pavadinto,,mirties Caktaru" DZeko o,,saviZudybes ma5in4", irapie jau minet4 aktyvt+ s pacientrl numarinim4 Olan-dijoje. Kuo skiriasi ir kuo panaSus visi Sie atvejai? Noredamiatsakyti i 5i klausim4, eksplikuosime pasyvios bei aktyvios eu-tanazijos, asistuojarnos saviZudybes s4vokas, taip pat argu-mentus, kuriais siekiama pateisinti ar pasmerkti vien4 ar kitq

s nut 4. 'Iuredami galvoje, kadij ika visuomeneje ir medicinojei nub oJ'e, pameginsime pateikti

oponuojandiq pusiq nuomones. Tikimes, kad paskutini Lodi 5io-je distr<usijoje vis delto tars pats skaitytojas.

TI. KONCEPT{JALINIAI IR ETINIAT EI"JTANAZTJOSASPEKTAI

Eutanaziia galetq bfiti apibudinta kaip sqmoningas aienoasmens ueiksntas, kuriuo nutrau.hisma leilo asnlens gyagbe, sie-kiant t{aa,duoti pastarqii nuo kandiq. Vis delto api}r rdldamieutan azij4 kai'p semoning4 bei tikslingq kito i,rnogaus gyvybes

nutrar-rkim4, atliekarnat (nepaisant asmeninirl rnarintojo intere-sq) vien til<tai nrarinamojo labui, susiduriarne su konceptuali-nio ncapibreZtumo problema. Medicinos l<ontel<ste neviena-reik5nri5kai interpretr-roj arni trys Sio apibreZtumo l<onceptai -tiel< pctcierilo geroae arba jo iSvadavimas nuo l<andiq, tiek gA-uyhes nutruukimus (numarinimas), tiek ir sqmoningq gAdAtoioinieruciiq samprata.

l. Paciento numarinimas

Pradekinte nuo claugiausiai distr<usi jq sukelusio paciento gA-uybes nutraukimo aiSkinimo. Si koncept4 galeturne pal<eistinurruarinimo s4voka, tadiar-r tuomet turetume susiaurinti jos var-tosenq. Dabartines lietuviq kalbos Zodyne numarinimas apibl-dinamas l<aip I ) gyvybes nutraul<imas ir 2) buvimas prie mir5-tandiojo, sulaul<i ant jo mirties. Vis cielto, ne bet koks buvimasprie nrir5tandiojo, sulautr<iant jo mirties, gali buti laikomas eu-lanazija. Ar rrisuomet galime laikyti eutanazija atsisakym4 gai-vinti ry5i<ia r apsigimusi ir praktiSl<ai negyvybing4 nauj agirniarba mir5tanti, veZiu serganti ligoni? Juk galetume teigti, kadlabai aa'znai Sir-ro atveju tiesiog nesiki5ama i nc'i5vengiamqbiologing organizmo i,n[. Todel apie eutanaziiq l<albeisime tik-tai tttomert, kai gydytojo veiksrnai ar tai, }<aC jq nera, viena-reil<SrrriSltai sutrumpina paciento gyveninr4. Prie5ingu atvejuturetunte teigti, had kiekvienanl medikq akivaizdoje mirStan-diam i.rnrlgtri yra taikolna eutanazija. Juk medikai, netllredamikitos iSeities, privalo siel<ti kuo nesl<alrsmingesnes ir lengves-nes savo pacientq mirties. Taigi tradicine eutanazijos sampra-ta lc-'ngvos ir neskausmingos mirties siekimas bltg perne-lyg plati Siuolaikineje medicinoje.

Todel Siame straipsnyje numarinimo ir tuo padiu -:- euta-nazi jos sEvol<as vartosime siauresne pra sme: l<aip buvimelprie mir5ta ndiojo, vienaip ar kitaip sutrumpinant! pastarojogyvenimq. P avyzdi,iui, tuomet, kai gydytojas sulei di,ia mirt inEvaistrl dozg besikankinandiam pacientui &r, kita vertus, netaikogyvybg pratgsiandios atttibiotikq terapijos pasl<utines stadijosvdl,inintr<ui, sLrsiduriame su al<ivaizdl,iais eut anazijos atvejais -samoningu p aciento numarinimu. Sie clu prie5taringi pavyz-di,iai igalina atskirti dvi eutanazijos formas aktyaiqiq ir pa-sAaiqiq. Jeigu paciento mirti pagreitina gydytojo srrlei di,iamimedil{amentai 1<albame apie aktyvi4 eut anazije. Jeigu ligo-nis rnir5ta todel, l<ad nebuvo taikomos jo gyvybg pratgsiandiospriemones, susiduriame su pasyvios eut anazijos atveju. Kaipnratome, aktyvios ir pasyvios eut anazijos clistinkcijos l<riteri-

IQ

jus : tam tikras veiksmas arba pasyvus situacijos stebejimas,nedarant nieko. Kartais 5i distinkcija dar ivardinama kaip nu-Zudymo at leidimo numirti prie5prie5a.

Siq eutanazijos formq atskyrimas svarbus todel, kad pasy-vioji eut anazija, arba atsisakymas nuo gyvybg pratgsiandiqprocedurq, susilaukia Lymiai mal,iau oponentrl. Visq pirma to-del, kad 5i eut anazijos forma sunkiai atskiriama nuo to, kassuprantaTa, kaip terminalt"i,l ligoniq slauga,.ng.taikant jiemsreanimacijos priemonir;. Kitaip sakant, nera grieZtos ribos tarppasyvios eut anazijos ir jau minetos neiSvengiamos organizmcmirties, o tradicine medicinine etika neprie5tarauja tokiam lei-dimui numirti. Prisiminkime graiktl medicinos taisyklg ne-sikiSti i pernelyg pa'zengusios ligos eig4.

Pasyviosios eut anazijos pateisinamumo ir atskyrimo nuoaktyvios eutanazijos poreikis kyla ir i5 tradicinio gydytojobesalygi5l<o ligonio globejo ir jo gyvybes tgsejo yvaizdi,io.Dai,nai teigiama, kad gydytoj as, aktyviai numarings savo pa-cientq, neteks kitq ligoniq pasitikejimo juo ir apskritai gydymoinstitucijomis. Dar svarbiau, kad perl,enggs f undament alq do-roves principq, jis atvers keli4 piktnaudZiavimui ne vien medi-cinoje, bet ir kitose gyvenirno srityse. Sie samprotavimai d al,-niausiai grind vzian'i nacistines Vokietijos pavyzdi,iu, kuri ap-tarsime l<iel< toliau.

Vis delto, nepaisant tradicinio pasyvios eutanazijos pateisi-namumo, nera visi5kai aiSkus nei normatyviniai, nei koncep-tualiniai Sio skirstymo kriterij ai. Ar gyvybg palaikandios apa-ratflros i5jungimas decerebruoto (i.mogaus su apmirusia sme-genq Zieve) paciento atveju turetq bfrti laikomas aktyvieia (jukatliekamas tam tikras veiksmas) , ar pasyvieja eut anazija? Var-gu ar pasyviosios eut anazijos Salininkai sutiktq pavadinti 5ieut anazijos akt4 aktyviu. Juk tuomet tektttr prip al,intl kad netoks prie5taringas yra nes4moningo paciento negaivinimas, neirneginimas jL atgaivinti, isitikinti prognozes bevilti5kumu ir tiktuomet i5jungti gyvybg palaikandi4 apar a1ft4. Noredami i5-vengti mineto pobfldi,io prie5taravimq, pasyvios eutanazijos 5a-lininkai aktyvaus ir pasyvaus numarinimo kriterijumi laiko netam tikr4 veiksm4 at sttsilaikym4 nllo jo, bet tai, ar pasirinktaelgesio taktika nutraukia spontaniSkas tiek s4moningo, tiek irnesAmoningo paciento gyvybines funkcijas (aktyvi eutanazija),ir nepratgsia dirbtinio Siq funkcijU,pavyzdiiul kvepavimo arSirdies veiklos, palaikymo. Siuo atveju medikas, netgi i5junggsgyvybg palaikandios aparaturos mygtuk4, gales teigti ivykdgspasyvios eutan azijos akt4 (K. Kuinlen atvejis).

ll

2. Ordinarinds ir ekstraordinarinds gydyrno priernon€s

Vis delto Sitaip nubreLta aktyviosios ir pasyviosios eutana-zijos.tal<osl(yra tai,p pat nera pakankamai a,i5ki, ypad l<ai l<al-bama apie elenrentarias i,rnogaus gyvybg palaikandias priemo-iles maitinim4 ir girdym4. Jeigu pasyviuoju numarinimu ga-lirrrc laikyti suddtingos aparaturos i5jungirxe, tai ar galetumcpateisinamu pasyviosios eutanazijos atvejr-r laikyti atsisakymqgirdyti ir maitinti apsi,gimusi na uj a'girnf ar decere.bruot4 pa-cient4, t. y. pasmerkti j uos bado urirdiai? 1982 meLais vienojei5 JAV klini'kq buvo nusprgsta netaikyti gy vybg pratgsiancioclrirurginio gydymo nauj agimiui, turej usiam sternples atrezij4ir kitq apsigimimq. Paliktas nuo5aliame paiatos kamputyje, jispo dviejtl savaidiq mire nuo iSsekimo. Sis ,,leidimo nurnirti" at-vejis parodo, kad toks ,,p&syvusis" pacienLo nurrlarinimas galiblti 'zyrniai drasti5kesnis ui. ,,aktyl'LL|L" ir rei]<alauja perZilretipasyviosios ir akl"yviosios eut anazijos distinkcij4 arba iSanali-zuoli pricrnclnes, kurios turi blti taikornos netgi tuomet, kai pa-ciento gyvS,be nenumaldornai ggsta.

Pasyvios eut anazijos Salininl<ai, ffi€gindami iSvcngti auk5-diau rrrinetq prie5tarq, siekia nubreZti rib4 tarp pacientui skaus-mingq, be to, techniSkai sudeting,J, brangitl ir rnazai efektyvitlmedicininiq procedurtl (ekstraordinariniq priemoniq) ir nedaugkainuojandiq elementaritl slaugos veiksmq (ordinariniq prie-moniq), garantuojandiq mir5tandiaj arn minimalq komfort4(16) . Bfitent ties Siais veiksmais ir sustoja pasyvaus nurnarini-mo Salininkai, neitraukiantys elementariq gydymo ir slaugospriemonitl netaikyrno L pateisinarnq eutanazijos atvejq gr,upg.

Yi.s clelto ir dia murn:s tenka atkreipti demesi i neapibreZtu-m4, iSkylanti rneginant tiksliau nusakyti ordinariniq ir el<stra-ordinariniq priemonirl distinkcij4. Si distinkcija yra labai ne-vienareik5me, nes priklauso ir nuo medicinines technologijosvystymosi, ir nuo socioekonominiq sveikatos apsaugos ypatybiq.P avyzdi,iui, tredioj'o de5imtmedio pabaigoje antibiotikai buvolaikomi ypatingai brangiu gydyrnu, tuo tarpu Siandien dauge-lyje Saliq jie tapo elementaria gydyrno priem,one. Lygiai t4 patigaletume pasakyti ir apie hemodializg ar netgi gyv,ybi5kai svar-biq organq persodini m4 del technologinio Siospriemones palaipsniui tampa kasdienes medikq 'dali-rni. Vis delto neturtingos,e ar krizes laikotarpi diosevisuomenese net ir elementarios gydym'o ar slaugos priemonesgali tapti sunk[ai pasiekiama iprabanga.. Siandi,en Liistuvos fi]e-dikai ii pacientai, neturintys ne tik bltiniausiq medikamefttq,

12

bet labai dal,nai ir papra sdiausios tvarsliavos, priversti lyniaisusiaurinti tai, k4 turtingesni Vakarq kaimynai laiko elementa-riausiomis slaugos ir gyclymo priernonernis. f,ai,gi orclinariniq irckstraorcl inariniq priernoniq clistinl<cij a yr a laba i negrieZtaspasyviclsios ir al<tyviosios eui:anazijos, tt-to padiu ir patcisinanron u r;n arin irno kriteri j us.

3. Aktyviosios euta naziios pateisinimas

Ilii Siol meginonre nu5viesti pasyviosios eutanazijos Salinin-lrrJ samprotavirnlrs, susijusius su aktyviOsios ir pasyviosicls elt-tanazijos distinkcij a. Vis delto, jeigu tlums ir pavyl<tt1 nllsaktr,-ti aiSki4 rib4 tarp SiU nuffrarinimo formq, ar galetume teigti,kad aktyvioj i ir pasyvioji eutanazija i5 esmes sliiriasi clorovinitrpoLilrirrP Ai,sakydami i 5i klausim4, pateil<silne akLyviosios eLl-

tanazijos 5alininl<ttr argumentus ir l<onkredir-rs pavyzclZius, sl<a-

tinandius kvestionuoti tradicini negatyvq mectikq poziuri i al,-tyvilji numarinim4.

Visq pirma, veiksrno ir susilaikyrno nuo jo distinkcij a, l<trri4akcenttioj a pas)rviosios eutanazijos 6alininkai, daugeliu . atvejqnera reikSminga doroviniu poi.iuriu. P avyzdLiui, gydyi,oj as,

nepasl<yrgs jokicl gydynro sunkia plaudirl tr'zdegirno forma ser-gandiam pacientui, bus atsakingas uz ligos paclarinius lygiaiihip pat, 1<aip ir jo koleg&, paskyrgs netinl<amus antibiotil<us.Labai p anasiai gali buti vertinami ir aktyviojo bei p asyviojopacienfq nuntarininlo atvejai. Dai,nai bioetikos literatrlroje mi'irimas J. Reikelso (Rachels) pateiktas pavyzdys taip pat paro-do, kad aktyvaus ir pasyvalts nuLudymo etinpvertinimas nerai5 eslnes skirtiqgas. ,,1siv aizduokirile", ra5o iit, kad ,,Srni-tas paveldes didLiuli palikim4, mirus jo SeSiamediui. qg_*loliui.Vien4 vakar4, v&ikui

-besimaudant vonioje, Smjtas isliul<ina ir,inscen izuodamas nelaiming4 atsitikim1, prigirdo pusbroli. Nu-sikaltimas nei5ai5kinamas ir Smitas gauna palikim4.

DZonas taip pat gautr4 palikim4, jeigu l<as nors nutiktq .joSe5iame[iui pusb]oliui. Pana5iai kaip ir Smitas, DZonas islenka! voni4, ketindamas dia nuzudyti giminaiti. Tadiau, p.l avergsduris, Dzonas i5vysta, kaip vaikas paslysta vonioje, susitrenkiagalv4 ir pradeda sl<gsti. ugPS D n4,kiekvien4 minutg pasiruo gti ir p u4.

Vis d6lto Sito daryti jam nes vai Sisnusikaltirnas taip pat nei5ai5ki mas ir Llr-

t4" (15), '

Akiva izdu, jog teisiniu poZiuriu Smitas blrtq apkaltintasLmogLudystg, o DZ,onas, matyt , Lymiai lengviau i5ven gtV teisi-

r3

hes atsakomybes. Tuo tarpr-t doroviniu poZiuriu abu atvejai yralabai pana5[s: ir Smitas, ir DZonas vadovavosi vienodais mo-tyvais ir yra vienodai atsakingi uL vaiko mirti, nepaisant akty-vaus ir pasyvaus gyvybes nutraukimo pobfi di,io.

Zyrnus britq filosofas R. Hearas (Hare) pateitr<ia dar vien4atr<tyvaus nuntarinimo p ateisinim4. Svarstydamas aktyvios eu-tanazijos pa teisinimo problenrE, jts remiasi va dinam,2 ja ,,auksotaisl'kls" arba universalizu'ojamumo principu. Hearas nagrinej arealq pavyzdy apie sunkveZimio vairuotoj4, kuris, guledarnas poapvirtusia ir degandia sa\ro ma5ina, praSe ivyki stebejusir4 :zmo-

niq ji pribaigti. Tq, kurie nesiryi,ttl paklusti degandio :zrnogaus

Sauksmui, Hearas retori5kai klausia: ,,Ar budami vairuotojovietoje, Jus noretumete sudegti gyr,'i?" (B) .

Siuo atveju tai, kas b[tq laikoma leidimu numirti, sul<eltr,1nepalyginamai daugiau l<andiq. Meclicinoje analogi5ka siLuaci-ja, Lgalinanti pateisinti aktyvi4 eut anazijq, iSkyla tuomet, kaisusiduriama su s4moningo ir nei5gydomai sergandio pacientol<andia. Noretume pateikti amerikieciq i,urnalisto S. Alsopo(Alsop), i5gyvenimus, patirtus besigydant onkologijos kliniko-je. S. Alsopas, kuris veliau ir pats rnire nuo veZio, gulejo vie-noje palatoje su 28 mettl vyrLl, turejusiir IV stadijos skrandi,iovdL;.Auglys sukeldavo baisius sl<ausmus, kr-rrir1 nenumal5in-davo net ir cla'znai lei dLianti stiprus narkotikai. Ligonio aima-nos, baigiantis analge'tikg veikimui, virsdavo nenumaldomuriksmu. Siai kanl<ynei ui,sitgslrs tris paras, S. Alsop4 sukrete L

galv4 atejusi mintis: ,,Lmoglls dai,niaus iai nel eidi,ia tr<antr<intisbevitliSt<ai sergantiems ar suZeistierns gyvllnrms, l<odel gi jispats pasmerkia savo artim4, atrodytq, beprasmei kandiai?" (4) .

Kaip matome, aktyviosios eutanazijos Salininkai remiasi pa-galba bevilti5kai kendiandiam. Jeigu

-gulime teigti, kad nurna-

rinimas atliekamas paciento labui, tai pats numarinimo pobudis(pasyvus, aktyvus ar mi5rus) tampa neesminiu. Siuq atveju bu-tent aktyvusis nllmarinimas gelbsti ligoni nuo beprasmiq skaus-mrl ir kanditl. Be to, aktyviojo numarinimo Salininkai galetqteigti, kad Lmogaus gyvybes nutraukimas nera smerktinas irkai kuriais kitais atvejais, pavyzdi iui, ginantis, karo metu arbau dlLiant nusikalteli.

4. Numarinimo intencionalurnas ir dvigubo efekto doktrina

Ypad radikalus al<tyviqsios eutanazijos prie5ininkai, susidil-rg su nei5vengiamu i,nogaus gyvybes sutrumpinimu; kvestio-nuojaantr4j1esminieutanazijosapibreZtumokonceptqdgtoio aeiksmq intencionalumq ir Sitaip neigia tai, kad vyk-

l4

dorna er-rtanazija (prisiminkiffre iia pateikt"a eutanazijos api-breZimq) :

Da:zniausiai tai ivyksta tuomet, kai nei5gydomai serganl!pacient4 vargina nepakendiami ir jokiomis Siuolaikines meciici-nos priemonemis nepalengvinami sl<ausmai, kuriq rnal5inirnuileidLiamos vis didesnes nuskausminandiq narkotikr-1 clozes, pa-laipsniui nuslopinandios paciento sAmong ir s4lygoj andios jclmirti (Alsopo apra5ytasis atvejis) . Siais atvejais meginarnateigti, kad paciento mirtis pa5alinis gydymo efektas, kuriogydytojas tiesiogiai nesieke, nors ir numa l"ei. Tai vadinamojiduigubo ef ekto (doubble effect) doktrina, katalikq teologr+ po-i,inriu pateisinanti paciento gyvenimo sutrufflpinim4 (10, p. 17 -

18) . Kaip matome, Si doktrina kvestionuqia gyvenimo sutrunr-pinimo (numarinimo) intencionalum4 vien4 i5 esminir-1eut anazijos apibrdi,imo elementq. Juk teigi ama, kad gydytoj as

pirmiausia sieke sumazinti ligonio kandias, o jo rnirtis teranepageidaujamas, tadiau neiS.r'engiamas gydyrno padarinystaigi ir tokio numarinimo negalima pavadinti etttanazija. Visclelto vargu ar galime gydytojo veil<smus iaikyti neintenciona-liais. Jul< sl<irdamas Zinomo veikimo prep aralq ir nllffIatycla InasSio skyrirno padarinius, rnedil<as elgiasi sAmoningai ir til<slin-gai. Taigi ir nuoroda i nepageidar-rj alltus rezultatus, jeigtr ai5-l<iai suvol<iamas jrl nei5vengiarllunlas, nesllnla iina gydytcljo at-sakornybes ui, paciento mirti.

5. Paciento gerovds interpretacijos

Trediasis eutanazijos apibrei,imo konceptas pacienlo ge-roue taip pat reikalauj a i5samesniq tyrinejirnq. Geroves kon-ceptas eutanazijos kontekste vartojamas dai.niausiai negaty-viai - kaip sl<ausmq ar kanditl nebuvimas. Be to, tenka atskirti,ar kalbame apie paties paciento suformuluot4 geroves suprati-mq, 8f apie aplinkiniq isivaizduoj am4 ligonio gerovg.

Jeigu asmuo, kurio gyvybg ruo5iamasi nutraukti, yr& samo-ningas ir pats siekia savo mirties, kalbame apie laisaanorlikqiqeut anazijq. Pasinaudojg jau apt arta p asyviosios ir aktSrviosioseut anazijos distinkcij a, galime i5skirti laisvanori5k4j4 al^rtyvizl-jq (samoningas pacientas pra5o suleisti nuodu) ir laisvanoriS'kqjq pasyviqiq (samoningas pacientas atsisako gyvybg pralg-siandio gydymo) eutana zijq. Nes4moningo, prieS tai neparei5-kusio savo valios, :zmogaus gyvybes nutraul<imas va dinamasnelatsaanoriikqja (nonvolttntary) eutana zija. Cia taip pat at-skiriame nelaisvancjri5kqja aktyvi qje (apsigimlrsiam naujagi-miui susvirk5diami gyvybg nutraukiantys preparatai) ir nelais-

t5

Pastaruoju atveju iSkyla labai prie6taringas klausimas

niq samprotavimq priedtaringumas iiiydkej a, kai meginarhanurnarinti sAmoning1 ir nenorinti rrirti asmenin ' l

Dorovi5ka ir" ciento gerove q ,tarnena statq uriopilctnaud lziavi Sisilir-rstruojamas nacistines Vokietijos pavyzdLiu. T'eigi atna, kadnacistinio genocido praktika. kuri4 gaietunie lailiyti visq mo-rales normll lauZymo apogej umi, do ne i5 karto. Va do-vauj antis tuo metn vyravllsiomis es higienos" idejomis,buvo palaipsniui siaurinanras pag i,mogaus asrneniui beigyvybei principas., Pirmiausia naciai pradejo sterilizuoti ser-fandiuosius paVeldimomis bei psichinernis Iigornis. Nuo 1933 me-tq iki savo valdymo pabaigos jie spejo st,erili zuoti apie400000 i,monir4. Tolesnis rasines higienos et4Bas Fresidejo1939 metais, kai Hitleris i5leido isakym4, Lgalinagrti gydytoj usmarinti nei5gydornai sergandius ligonius. Per . bevei,k dvej usmetus buvo numarinta daugiau nei 70C00 Vokietijos psichiatr,i.-niq ligoniniq pacientq. Kai nacij a buvo ,,iSvalyta" nuo psichi-niq ligoniq, prasidejo apsigirnusitl naujagimiq marinirno akcija.

Be abejones, tai buvo ,l,rngsniai i trediEli, geriaus,iai pagau-liui Linom4 rasines higienos etap4 -- naciq genocido praktik4,pasiekusi4 neitiketin4 mqst4 Antroj'o pasauli"nio karo metais.Sio karo pradZioje psichiatriniq ligoniniq' du'jtl karneros, ,,leng=vinusios" Siq ligo'niniq pacientq mirti, bu,vo p,aprasdiausiai i5;montuotos ir, kartu su aptarnauj andiu' ; personalu, i5siqstos L

Au5vic4 ir Treblink4. 'P al,ymdsirne, kad p'rievartinio ,,nevertqgyventi" numarinimo idejr4 laikesi ne,vi'en tik naciai. 1935 me-tais Nobelio premijos lauieatas A. Kereias (Canrel) , knygoje,,Man the Unknown" sifle nusil<altelius, ir psichinius ligonius

t6

lail<yti ,,nedidelese, eutanazijos istaigose ir aprupinti jas tinlia-n-rotrris dujornis" (1, p. L794-1 798) . Sie pavyzdi.iai parodo, l<o-

f<i.. pavojai gludi, nreginant apib{ 6iti ,,nevertingE g.}avenirn4"ir igyvendinant eutanazijos praktika, grindLiam1 utilitariniaiss anr protavimai s"

Jeigu iles atsisakome utilitarines paciento gero\res sarnpra -

tos in siej ame past atqjq pirrniausia su paties paciento iSsakytaispageidavimais nutrautr<ti kankinandiq ar beprasmg egzistencijA,tai susiduriame dar su dviem labai painiomis problemomis,Firmoji probiema iSkyla tuomet, kai ligonis, l,inodamas, kadserga neiSgycloffIa liga, ateityje pai,eisiandia intelektE, atmintiar emocijq sfer4, para5o speci alq testamentq (JAV 5is dol<r-r-nrentas vadinarnas,,a d\rance directirre"),u Wareigoj anly meclikusnetaikyti gyvybg gelbstindiq procedrirq. Jeigu li gai progresllo-jant, p?cientas pakeidia savo nuomong, tai nebeai5ku, kaip tu-retq buti vertinama 5i ntlomone ir anksdiau para5ytas testa-mentas. Ar galetq atsiradgs noras gyventi bflti vertinamas, kaippakitusios ir praradusios saviliriti5kurn4 bei pagarb1 sau asme-nybes poZymis &r, atrrirk5diai, kaip pakanl<amai autenti5ka as-menybes valios iSraiSka, igalinanti nepaisyti anksdiau i5sakytrlpaciento pageidavimq? Atsatr<ymas iSiuos l<lausimus pareika-l autq apibreZti asmenybes kriteri jus, kurie yra I abai skirtingiir srr detingi.

Vertinant pacient.o valios bei pageidavimq autentiSkum4,iSl<yla ne tik konceptualines, bet ir psichologines-diagnostinesproblemos. Kaip patikrinti, 3r :zmogaus oageidavimas nurnirtiyr a tikras, ar tai nera vien noras atkreipti aplinkiniq demesi,desperati5kas meginimas perZengti sienE, pastatom4 tarp mir5-tandiojo ir aplinkiniq tiek giminitl, tiek ir medil<q Si sienalabai da'znai iSauga tuomet, kai mir5tantis l,mogus jaudia, kaipnuo jo nusisuka,,sveikieji". Dar blogiau, jeigu nei5gydotnasligonis nut aria pasitraul<ti iS gyvenimo, pasijutgs esq s na5taaplinkiniarrs. Ba abejo' Siuos atvejus nera lengva atskirti nuotq, kurie i5pl aukia i5 autenti5kq b"prasmes l<andios iSgyysni-nirl. Tuo taip pat savo argumentus grin dlia bes qlygiSl<os pa-garbos gyrt.vtiei p ol,iirio atstovai.

6. Asistuojama saviZudybe ir aktyvi eutanazija

Kaip j au mineta, alityviosios laisvanoriSkos eut anazijos at-vej ai kartais sunkiai atskiriami nuo asis tu,oiantosics seaiZudg-bes. Todel dabar trumpai paliesime aktyviosios eutanazijos irasistuoj amosios saviZudybes distinkcij4. Asistuoj amosios savi-Zudybes atveju gydytojas tik pat aria pacientui, kaip neskaus-

tt

nringai uLbaigti gyrrenim4 ir parfipina jam reil<alingtl prierno-niq. Letntinga akinrirl<4 pacientas pats pakelia nuodq taure arkitaip nutraukia savo gyrrrrbg. PavyzdZirri, pensijinio anlZiarrsJAV gydytojas-patologas Di. Kevorkianas (Kevorl<ian) silloi.tnonerns savo sul<urt4 saviZudybes aparatq, sumontuota sena-me automobilyje. Aparato pagalba pacientas susilei dlia i orga-nizmA specialius tirpalus. Norindiam nusil,udyti tereikia atsul<til<raneli, ir per rren4 patenkantis tiroalas uLmigdo pacient4 bei.,'isam lail<ui sustabdo jo Sirdies veikla ( l4) .

Ar galitna Sirro atveiu ai5l<iai atsl<irti veiksmus, salvgoj an-dius paciento mirti? Ar Kevorkiano ivena idurta adata h-6raLingsnis i eut anazij1? Pagaliau ar galime teigti, kad pati sa-',,ii,udybes ma5ina ir itai ga, kuri4 patiria su Kevorl<ianu bend-rau jantis pacientas, igalina mus aiSkiai atskirti eutanazijos irsaviZudyl'',es atvejus? Matyt, 5is neapibre Ltumas ir yra pre-tekstas eutanazijos prie5ininkams persel<ioti Kevorki anl, liurisnuo 1990 metq padejo numirti daugiau l<ain 20 pacientq.

NepaisanL 5io neapibreZttimo, sl<irtingai nuo eutanazijos,asistuojamoji saviZudybe nera istatymi5kai draudi,iama dau-gelyje pasaulio 5aliq, o Olandijoie ji bau dl-iama trejq metr;Jaisrres atemimu, p?lyginus su dvy!il<os metq tkalinirnu ui. euta-naziia (prisiminkime, l<ad Sioje Salyje gydytojas netraukiama.sbau di,iamojon atsal<omyben, jeigu atlieka eut anazijq., laikyda-masis specialiq ir oficialiai patvirtintq reikalavimq).

Asistuoj amosios saviZudybes ir eutanazi jos Salininkai iun-giasi i dra ugijas. kurias vienija pasauline federaciia ,,UL teisgrlulrirti". Tokios skirtingos 5alys, kaip Japonija, Indija, Svedija,Izraclis. Pra.nctt ztia, D. B ritanij a ir ciaugelis t<itq yra Sios fede-raci.ios nares. Netgi Vokietij a, kurios gyventojai I abai sl<au-dziai prisimena naciq laikotarpio patyrimE ir vengia bet kol<iqdisl<usijtl apie eutanazijq, yra lteisinusi asistuoj amaja savi-i,rrdybp. Sios Salies ,,UL teisg numirti" draugiia vieniia apie50000 nei5gydomai sergandiq ir sen\Ivu i,moniq. Kas menesidraugijos gretas papildo apie tul<stantis naujq nariq, o kasmeti5 gyvenimo jrl pasitratrkia apie 3 tukstandius.

Asistuoj arlrosios saviZudybes, kaip ir aktyviosios laisvano-riSlios eut anazijos Salininl<ai, siekia atimti iS medil<r-1 teisg rna-

nipuliuoti paskutinemis sergandiqjq gyvenimo valandornis. Ta-diau pasiryig asistuojarnajai saviZudybei, patys imasi di-desnes atsakomybes ui, lemtingus gyvenimo pabaigos sprendi-mus ir bent i5 dalies demedikalizr-roja savo mirt!.

l8

Pabaiga

Tradicinis gydytojo besElygiSlio:zntogiSl<osios g)'v),bestgsejo ivaizdis netenka savo absoliudios reik5mes. S! proL-e-sA s4lygoja ir individualistine sekuliarizuota Siuolail<ines vi-suomenes orientacij a, ir medicinines technologijos vystymasis.Pastarasis veiksnvs neltiketinai susl"iprino intervencinl rneclici-nos pobfidi ir gerokai praplete eut anazijos terminc vartosena.Kitaip sakant, atsiradus galimybei pratgsti i,mogaus gyvavimEui, naturaliosios mirties ribq, iSsiplete ir ,,geros rnirties" reik5-miq spektras. Siandien daugelis ger qia mirtimi, arba eut ana-zija, pavadina jau ne tik terminaliniq ligoniq gyvybes netgsi-m4 bet ir aktyvq jq numarinim4, sukelianti daug prieStaringqnuomonig. tse to, vis "populiaresnes pasaulyje tampa ir asistuo-jarnosios saviZudybes idejos

Labai sunku pasakyti, kokia bus gyvenimo pabaigos spren-dimq raida Lietuvoje. Galetume nebent paklausti, l<uria linl<-me Sioje srityje rutuliosis asmens apsisprendimo teise ffledici-noje. Ar, setr<dami JAV pavyzdziu, igyvendinsime paciento tei-sg atsisakyti jam siulomo gydymo net ir tuo atveju, jeigu tol<ssprendimas sutrurnpintrl paciento gyvenimq, ar taip, kaipOlandijoje, suteiksime gydytojui galimybe nutraukti s4monin-go, nei5gydomai sergandio ir kendiandio :zmogaus gyvybg, &r,p a galiau, kaip Vokieti joje, perl<elsim tokio sprendimo na 5t4padiam sergandiaj am. Kol kas girdime tik nedaug balsq, nzlg-rinejandiq Siuos klausimus, tadiau jq svarstymo pradi,ia rnusqvisuomeneje ir medikq tarpe igalins pasakyti, kad pacientr; tei-ses ir pagarba jq autonomijai tampa realiomis, o ne vien tik-tai istatymuose deklaruojamomis vertybemis.

g

b

S. The Rip. 130.

tle. Politic

4.'Atsop19,7",!,

Di,eij

i,16'

ht' t'o

VII,

'llI lt

a;

.: j

\rtJrj'

I

th

-:it

,t)

I

ii;;"li.l i',i .1. 1t

-. l

Ping,. August' 'r l "' j-:

t.

,:: : ,i i'.:l

) ..,T[re, 'Basj9:

14' Poiman L' P. Life and Death. John and Barilett publishers, lgg2.15. Rachcls l. The'End of Life. Oxford: Oxford Univ. press, 19g6, p. 68.16' Ramseg P' The Patient as Person New Haven: Yale Univ. prcss, lgls.