VYTIS:NUO LIETUVIŠKO DENARO IKI EURO

© Lietuvos bankas, 2014. Leidinyje panaudotos Pinigų muziejaus eksponatų iliustracijosFotografas R. Ginaitis. Redaktorė R. Macienė. Dizaineris R. Tumėnas

Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 VilniusSpausdino UAB „LODVILA“, www.lodvila.lt, LT-08125 Vilnius

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, įteisintas ir Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis. Jo kompozicijos pagrindu tapo minėtas skulptoriaus Juozo Zikaro monetoms sukurtas šarvuoto raitelio su kalaviju ir skydu at-vaizdas, gerai žinomas dėl nuleistos žirgo uodegos. 1991 m. rugsė-jo 4 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Lietuvos heraldikos komisijos aprobuotą antrąjį herbo variantą, naudojamą iki šiol. Jame buvo atgaivintos is-torinės herbo spalvos ir senoji herbo idėja – vaizduoti raitelį, pasiruošusį kalaviju apginti savo kraštą ir valstybę. Žirgo uode-ga jame jau pakelta.

1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Taip sukurta nacio-nalinė pinigų sistema. 1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Pirmuosius litus kūrė dailininkai Giedrius Jonaitis, Justas Tolvaišis, Rimvydas Bartkus, Rytis Valantinas, Raimundas Miknevičius. Iš viso buvo išleisti 25 įvairių nominalų ir laidų bank-notai, trys iš jų apyvartoje nepasirodė. Kuriant pirmuosius bankno-tų projektus, dar buvo naudojamas patvirtintas pirmasis Lietuvos valstybės herbo Vyčio variantas – minėtas Juozo Zikaro raitelio atvaizdas, todėl jis ir naudojamas pirmųjų ir daugelio vėlesnių laidų banknotuose.

Pirmosios 1991 m. 1, 2, 5 litų ir 10, 20, 50 centų monetos nu-kaldintos Anglijoje, o Lietuvos monetų kalykloje 1992 m. rugsėjo 30 d. pradėtos kaldinti 1, 2 ir 5 centų monetos. Jų averso dizainui dailininkas Petras Garška taip pat panaudojo Juozo Zikaro sukurtą raitelio versiją. 1997 m. Lietuvos monetų kalykloje nukaldintos naujo pavyzdžio apyvartinės 10, 20, 50 centų, o 1998 m. – 1, 2 ir 5 litų monetos. Jų gipsinius modelius kūrė dailininkas Antanas Žukauskas. Monetų aversui autorius panaudojo jau Arvydo Každailio pasiūlytą ir specialiai monetoms adaptuotą raitelio variantą. Senesnės laidos didesnių nominalų monetas išėmus iš apyvartos, ankstesnis raitelio vaizdas liko ant iki šiol tebe-naudojamų 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetų.

1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Į Lietuvos Respublikos herbą vėl sugrąžintas ir valstybin-gumo simbolis – istorinis LDK raitelis (vytis). Pradėjus leisti lietu-viškus pinigus, juose jau buvo pavaizduoti ir pagrindiniai istoriniai valstybės simboliai. 1922 m. spalio 2 d. apyvartoje pasirodė pir-mieji laikinieji lietuviškų litų ir centų banknotai, spausdinti Berlyne ir pažymėti 1922 m. rugsėjo 10 d. data. Jie pagaminti naudojant ne dailininkų sukurtus grafinius projektus, o tik spaustuvė-je turėtus piešinius ir ornamentus, juos papildant lietuviškais užrašais ir raiteliu reverse. Netrukus šiuos banknotus pakeitė kokybiškesnių nuolatinių banknotų laida, spausdinta Prahoje ir pažymėta 1922 m. lapkričio 16 d. data. Jų grafinius pro-jektus sukūrė dailininkas Adomas Varnas.

Vėlesnių laidų banknotai jau buvo spausdinami Anglijo-je ranka graviruotomis plieno plokštėmis ir turėjo patikimų apsaugos požymių. Juos kūrė dailininkai Adomas Galdikas, Vilius Jomantas ir Antanas Žmuidzinavičius.

Pagal 1924 m. ir 1936 m. Monetų įstatymus Valstybės iždui buvo suteikta išimtinė teisė kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Lietuviškos 1925 m. laidos monetos buvo nukaldintos Anglijoje, o 1936 m. ir 1938 m. laidų monetos jau kaldintos Kau-ne įsteigtoje „Spindulio“ monetų kalykloje. Visų laidų monetų gip-sinius modelius kūrė dailininkas Juozas Zikaras, jis sukūrė ir averso raitelį, naudotą visose monetose ir tapusį labai populiarų. 1940 m. birželio 15 d. TSRS įvykdyta Lietuvos okupacija sustabdė lietuviškų pinigų raidą.

Nuo 1993 m. Lietuvos bankas leidžia ir kolekcines (progines) monetas. Jose įamžinami svarbūs mūsų valstybės ir pasaulio istori-jos, kultūros, sporto įvykiai, žymūs veikėjai, architektūros ir gam-tos paminklai. Iki šios dienos Lietuvos bankas jau yra išleidęs dau-giau kaip 100 įvairių kolekcinių ir apyvartinių kolekcinių monetų. Patvirtintas valstybės herbas arba specialiai monetoms adaptuota jo figūra monetų aversui nuo 2003 m. naudojama vis rečiau. Daili-ninkai pradėjo siūlyti įvairesnius ir stilistiškai artimesnius leidžiamų monetų laikotarpiui ar temai raitelio variantus. Abi monetų pusės tapo vientisos.

2004 m. gegužės 1 d. tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivesti eurą. Euro zonos valstybėse apyvartoje cirkuliuoja 7 nominalų eurų banknotai ir 8 nominalų eurų mone-tos. Eurų banknotai visose euro zonos valstybėse yra vienodi. Eurų monetų viena pusė bendroji, kita – nacionalinė, pastaroji kiekvie-nos valstybės skirtinga. Lietuva eurų monetų nacionalinėje pusėje nutarė pavaizduoti Lietuvos valstybės herbo figūrą – raitelį (vytį). Jo gipsinius modelius sukūrė A. Žukauskas. Lietuvos monetų ka-lykla jau nukaldino lietuviškų eurų monetų etalonus su 2015 m. data. Monetose raitelį supa 12 žvaigždžių: 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – ho-rizontalių linijų fone; 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone. Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos iškaldinti žodžiai: LAISVĖ VIENYBĖ GEROVĖ. Lietuva tikisi sėkmingai įvykdyti nustatytus euro įvedimo reikalavimus ir 2015 m. sausio 1 d. įvesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Vidmantas Laurinavičius

Lietuvos valstybės herbas Vytis – šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu herbiniame skyde. Jis yra vienas seniausių Europoje. Visiškai jis susiformavo XV a. Tuo metu nusistovėjo ir herbe naudojamos heraldinės spalvos. Herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant sidabrinio žirgo, dešinėje rankoje virš galvos laikantis iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su auksiniu dvigubu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai – mėlyni. Kalavijo rankena, kama-nų žąslai, balnakilpė ir pentinas, makšties ir žirgo aprangos metali-niai sutvirtinimai bei pasagos – auksiniai.

Raitelio skyde komponuojamas dvigubas kryžius – Jogailos he-raldinis ženklas (vėliau tapęs ir visos Jogailaičių dinastijos herbu) – siejamas su valdovo krikštu XIV a. pabaigoje.

Gediminaičių stulpų heraldinis ženklas žinomas nuo XIV a. pa-baigos, jis galėjo kilti iš nuosavybės ženklų. Manoma, kad tai – Lie-tuvos valdovo Kęstučio ir jo sūnų Vytauto ir Žygimanto herbas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492–1506) Vilniaus monetų kalykloje monetos pradė-tos kaldinti pagal europietišką technologiją – iš sidabro skardos. 1495 m. įvykdyta pinigų reforma ir įvesta dešimtainė skaičiavimo sistema. 1 grašį sudarė 10 denarų. Tiesa, grašiai nebuvo pradėti kaldinti, kaldinti tik denarai ir pusgrašiai. Aleksandro monetose, be raitelio, pavaizduotas ir erelis – kaip Lietuvos didžiojo kuni-gaikščio dinastinė pretenzija į Lenkijos sostą. Raitelis jo monetose įkomponuotas apskritime, matomos žirgo ir raitelio, vaizduojamo jau su šarvais, aprangos smulkios detalės. Jis jau pasuktas į kairę (heraldiškai į dešinę), vaizduojamas šuoliuojantis, žirgo uodega vi-siškai pakelta, bet raitelis ant peties dar neturėjo skydo su dvigubu kryžiumi.

1572 m. mirus Žygimantui Augustui, baigėsi Gediminaičių di-nastija, todėl monetose neliko dažnai naudoto jų heraldinio simbo-lio – Gediminaičių stulpų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo metu (1576–1586) buvo išleista naujo nominalo moneta – šilingas, prilygintas trečdaliui grašio. Averse – S. Batoro karūnuota monograma S ir dinastinis herbas – Vilko iltys, rever-

se – kunigaikščio karūna, Lenkijos ir LDK herbai, LDK žemės iždininko ženklas. Raitelis vėl pradėtas naudoti be skydo su dvigubu kryžiumi. 1580 m. buvo išleista Ordinacija, suvie-nodinusi lietuviškų ir lenkiškų monetų vertę. Abiejų vals-tybių herbų kaldinimas monetose tapo privalomas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos valdy-mo laikais (1588–1632) kaldintos 8 nominalų monetos:

dvidenariai, šilingai, grašiai, pusantrokai, trečiokai, 1, 5 ir 10 dukatų monetos. 1619 m. pirmą kartą pradėtos kaldinti ir

naujo nominalo monetos – pusantrokai. Zig manto Vazos monetose keturių laukų herbo skydo viduryje įdėtas Vazų dinastinis herbas – javų pėdas. Raitelis jo monetose įvairavo: buvo vaizduojamas ir be skydo, ir su skydu bei jame esančiu dvigubu kryžiumi, su gūnia ir be jos, kito ir raitelio aprangos detalės. 1625–1627 m. grašiuose raitelio skyde vietoj dvigubo kryžiaus pavaizduotas javų pėdas.

Į sostą įžengus Vladislovui Vazai (1632–1648), lietuviškos mo-netos nebuvo kaldinamos. Jos vėl pradėtos kaldinti tik Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus jo broliui Jonui Kazimierui (1648–1668). Pirmą kartą pasirodė variniai šilingai ir sidabriniai ortai. Raitelio vaizdavimas šio laikotarpio monetose įvairavo, tačiau esmi-nių pakeitimų nebuvo. 1666 m. uždarytos visos lietuviškų monetų kalyklos. 1679 m., Jono Sobieskio valdymo metu (1674–1696), Krokuvoje kaldinti bandomieji šeštokai ir Augusto II valdymo metu (1697–1706, 1709–1733) kaldinti šeštokai (pažymėti 1706 m. ir 1707 m. datomis) buvo paskutinės lietuviškos monetos. Po jų Abiejų Tautų Respublikoje cirkuliavo vienodi pinigai.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. didžioji mūsų krašto dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Lietu-voje buvo pradėti naudoti rusiški pinigai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo valdymo lai-kais (1506–1544) pirmą kartą lietuviškose monetose pažymėti išleidimo metai, pirmąja tokia moneta tapo 1508 m. pusgrašis. Tačiau raitelis taip pat dar buvo nepabaigtas komponuoti – jis ne-turėjo skydo su dvigubu kryžiumi. Pastarasis atsirado tik 1535 m. pradėjus kaldinti didesnio nominalo monetas – grašius, kurie užbai-gė Aleksandro pradėtą LDK pinigų reformą. Monetose šalia gotiš-ko buvo naudojamas ir renesansinis šriftas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto valdymo lai-kais (1544–1572) buvo leidžiama tikra monetų nominalų įvairovė: nuo paties mažiausio – biloninio pusdenario (obolo) iki didžiau-sio – auksinio portugalo. Monetose vyravo renesanso stilistika. Jos išsiskyrė puošnumu, meniškumu, aukšta kaldinimo kokybe, kai ku-rios buvo su valdovo portretu. Monetose atsirado kalyklų valdyto-jų, žemės iždininkų heraldiniai ženklai.

Iki Liublino unijos lietuviškose monetose raitelis labai įvairavo, skyrėsi jo aprangos detalės, šalmai, skydai, žirgas vaizduotas tai su nuleista, tai su pakelta uodega. Raitelis buvo vaizduojamas ir atski-rai, ir kartu su Gediminaičių stulpais atskiruose skyduose, ir su Len-kijos ereliu, bet skirtingose monetų pusėse. 1547 m. pirmą kartą monetoje panaudotas LDK herbas (raitelis, įkomponuotas į herbinį skydą), su kunigaikščio kepure virš jo. Iki tol raitelis monetose vaiz-duotas atskirai, tik kaip herbo figūra. Po Liublino unijos 1569 m. įteisinamas sudėtinis Abiejų Tautų Respublikos herbas.

Pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetos, vadintos denarais, pradėtos kaldinti XIV a. pabaigoje. Jos buvo gaminamos taikant primityvią technologiją – iš sidabro vielos ruo-šinių, todėl buvo prastos kokybės ir netaisyklingos formos.

Pirmosiose lietuviškose monetose buvo kaldinami didžiųjų kunigaikščių arba jų dinastijų heraldiniai ženklai: liūtas, dvigubas kryžius, Gediminaičių stulpai, raitelis su kalaviju (vytis). Vėliau kai kurie iš jų tapo valstybės simboliais ar herbo sudedamąja dalimi. Manoma, kad pirmąsias lietuviškas monetas pradėjo kaldinti Jogaila ir Vytautas.

Šarvuoto raitelio su kalaviju atvaizdas kilo iš portretinių val-dovų (kunigaikščių) antspaudų ir pirmiausia vaizdavo pačius val-dovus, pasiryžusius apginti savo valdomą kraštą. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392–1430) raitelis tapo LDK herbu. Tuo metu jis dar nebuvo vadinamas vyčiu. Lietuvišką terminą „vytis“ mūsų kalboje XIX a. viduryje pirmą kartą pavarto-jo Simonas Daukantas kaip sinonimą senovės karžygiui, riteriui api-būdinti. Vytį jau kaip herbo pavadinimą 1884 m. pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis. Šiandien dažnai vyčiu vadinamas tiek Lie-tuvos valstybės herbas Vytis (raitelis herbiniame skyde), tiek atskira valstybės herbo figūra – raitelis (vytis), jie neteisingai sutapatinami ir neskiriami vienas nuo kito.

Pirmosiose lietuviškose monetose raitelis atsirado XIV a. pabaigoje, tačiau ši figūra dar nebuvo susifor-mavusi. Vienose monetose raitelis pavaizduotas jojan-tis į kairę, kitose – į dešinę, vienose jis rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją, žirgas vaizduojamas tai stovintis, tai šuoliuojantis.