16 noemberi, otxsabati, 2011 w. n¹13 · dazem qartuli gimnaziistvis sakutari senobis agebis...

16
studentebTan partniorul damokidebulebas varCev ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan www.tsu.ge newspaper @ tsu.ge universitets saswavlo funqciis garda, garkveul- wilad, aRmzrdelobiTi datvirTvac aqvs. faqto- brivad maszea damokidebu- li samoqalaqo sazogadoe- bis Seqmna Tu gaZlierebac da axalgazrdebs qveynis ganviTarebaSi sakuTari wvlilis Setana swored rom studentobis wlebSi SeuZliaT. noemberi, oTxSabaTi, 2011 w. ¹13 16 ra SeiZleba CaiTvalos swavlis xarisxis gaumjobesebisken gadadgmul nabijad? gv. 5 robert sturuasTan Sexvedris Semdeg iwyeba fiqri... gv. 2 axali saxel- mZRvanelo iuriste- bisTvis gv. 14 instituti gacocxlda gv. 14 soflis meurneobis mdgradi ganviTarebis prioritetebi gv. 11 gv. 3 Tsu-is panTeons niko cxvedaZis Zegli Seemata me-6 gverdze me-3 gverdze qarTvel mecnierTa nou-hau _ 5 saxis analizi erT bioCipze gv. 4 daviT iakobiZe: y ovelTvis vafrTxilebdi sazogadoebas, rom sabaz- ro ekonomika aris Wirxli, romelic fanjaras edeba da uyureb _ ra figurasac gin- da, imas dainaxav am WirxlSi. es Zalian rTuli ekonomikaa. mas mohyveba fasebis zrda, SimSili, adamianebis gark- veuli nawilis gaRaribeba da a.S. is adamianebi, rom- lebic erTmniSvnelovnad acxadebdnen, rom sabazro ekonomika yvelasTvis kargi iqneboda, maSin mewinaaRm- degebodnen, magram mere, roca Tavadac bevrma iwvnia sabazro ekonomikis mkacri xeli, mixvdnen da meubne- bodnen kidec _ Sen icodi, ra moxdeboda. gv. 12 me-2 gverdze ra evaleba students swavlis garda umaRlesma saswavle- belma Tavisi daniSnule- ba rom kargad Seasrulos, amisaTvis studentis yvela is moTxovna unda daakmayo- filos, romelic xarisxiani umaRlesi ganaTlebis misa- Rebad aris saWiro. am moT- xovnebidan erTerTi yvela- ze mniSvnelovania saswav- lo saxelmZRvaneloebiTa da damxmare samecniero literaturiT studentTa uzrunvelyofa. udavoa, rom Tbilisis saxelmwifo uni- versitetSi profesor-mas- wavleblebis mier araerTi naSromi iqmneba, romelic saswavlo procesisTvis saWiroa, Tumca ramdenad xerxdeba maTi dabeWdva da drouli gamocema, es sakama- To Tema gaxlavT. aWianurebs Tu ara tenderebi saxelmZRvaneloebis gamocemis process? ivane javaxiSvilis saxe- lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis panTeonSi uni- versitetis erTerTi damaar- seblis, gamoCenili sazogado moRvawis, pedagogisa da publi- cistis niko cxvedaZis Zegli gaixsna. Zeglze moqandake gior- gi Sxvacabaia TiTqmis weliwadn- axevris ganmavlobaSi muSaobda. ,,TavSekavebuli da tradiciuli xasiaTis”, _ ase Seafasa sakuTa- ri qmnileba moqandakem. `uxerxulia sakuTar namu- Sevarze saubari. rac saTqmeli maqvs, am ZegliT gamoixateba. mindoda, rom es qandakeba yo- filiyo ubralo, radgan e.w. ubralo xelovnebis nimuSebi uZleben dros. amitom ara mgo- nia 20 an 30 wlis mere vinmes moundes misi Tbilisis saxelm- wifo universitetis panTeo- nidan sxvagan gadatana. minda giTxraT, rom niko cxvedaZis Zeglis gakeTeba CemTvis didi pasuxismgebloba gaxldaT~, _ ganacxada moqandake giorgi Sx- vacabaiam. 12 noembers niko cxvedaZis gardacvalebidan 100 weli da didubis panTeonidan Tbili- sis saxelmwifo universitetis ezoSi gadmosvenebis 2 weli Ses- rulda. swored am TariRis aR- saniSnad gadawyda niko cxveda- Zis Zeglis dadgma mis saflav- ze. didi qarTveli sazogado moRvawis Zeglis Seqmnis idea giorgi Sxvacabaias Tsu-is admi- nistraciis warmomadgenlebma miawodes. `12 noembers Sesrulda 100 weli niko cxvedaZis gardacva- lebidan. am adamianma uzarma- zari wvlili Seitana universi- tetis daarsebaSi. misi Zeglis gaxsniT Cven pativi mivageT mis xsovnas, garda amisa, dResve gaimarTeba axali wignis pre- zentacia da gamofenac, rom- lebic universitetis istorias eZRvneba~, _ gviTxra Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaS- vilma. gv. 7-10 qimiis samyaro

Upload: others

Post on 27-Jan-2020

2 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

studentebTan

partniorul

damokidebulebas

varCev

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

www.tsu.ge [email protected]

universitets saswavlo funqciis garda, garkveul-wilad, aRmzrdelobiTi datvirTvac aqvs. faqto-brivad maszea damokidebu-li samoqalaqo sazogadoe-bis Seqmna Tu gaZlierebac da axalgazrdebs qveynis ganviTarebaSi sakuTari wvlilis Setana swored rom studentobis wlebSi SeuZliaT.

noemberi, oTxSabaTi, 2011 w. N¹1316ra SeiZleba CaiTvalos swavlis xarisxis gaumjobesebisken gadadgmul nabijad? gv. 5

robert sturuasTan SexvedrisSemdegiwyebafiqri... gv. 2

axali saxel-mZRvanelo iuriste-bisTvis gv. 14

instituti gacocxlda gv. 14

soflis meurneobis mdgradi ganviTarebis prioritetebi gv. 11

gv. 3

Tsu-is panTeons niko cxvedaZis Zegli Seemata

me-6 gverdze

me-3 gverdze

qarTvel mecnierTanou-hau _ 5 saxis analizi erT bioCipze gv. 4

daviT iakobiZe:

yovelTvis vafrTxilebdi sazogadoebas, rom sabaz-

ro ekonomika aris Wirxli, romelic fanjaras edeba da uyureb _ ra figurasac gin-da, imas dainaxav am WirxlSi. es Zalian rTuli ekonomikaa. mas mohyveba fasebis zrda, SimSili, adamianebis gark-veuli nawilis gaRaribeba da a.S. is adamianebi, rom-lebic erTmniSvnelovnad acxadebdnen, rom sabazro ekonomika yvelasTvis kargi iqneboda, maSin mewinaaRm-degebodnen, magram mere, roca Tavadac bevrma iwvnia sabazro ekonomikis mkacri xeli, mixvdnen da meubne-bodnen kidec _ Sen icodi, ra moxdeboda. gv. 12

me-2 gverdze

ra evaleba studentsswavlis garda

umaRlesma saswavle-belma Tavisi daniSnule-ba rom kargad Seasrulos, amisaTvis studentis yvela is moTxovna unda daakmayo-filos, romelic xarisxiani umaRlesi ganaTlebis misa-Rebad aris saWiro. am moT-xovnebidan erTerTi yvela-ze mniSvnelovania saswav-lo saxelmZRvaneloebiTa da damxmare samecniero literaturiT studentTa uzrunvelyofa. udavoa, rom Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi profesor-mas-wavleblebis mier araerTi naSromi iqmneba, romelic saswavlo procesisTvis saWiroa, Tumca ramdenad xerxdeba maTi dabeWdva da drouli gamocema, es sakama-To Tema gaxlavT.

aWianurebs Tu ara tenderebi saxelmZRvaneloebis gamocemis process?

ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis panTeonSi uni-versitetis erTerTi damaar-seblis, gamoCenili sazogado moRvawis, pedagogisa da publi-cistis niko cxvedaZis Zegli gaixsna. Zeglze moqandake gior-gi Sxvacabaia TiTqmis weliwadn-axevris ganmavlobaSi muSaobda. ,,TavSekavebuli da tradiciuli xasiaTis”, _ ase Seafasa sakuTa-ri qmnileba moqandakem.

`uxerxulia sakuTar namu-Sevarze saubari. rac saTqmeli maqvs, am ZegliT gamoixateba. mindoda, rom es qandakeba yo-filiyo ubralo, radgan e.w. ubralo xelovnebis nimuSebi uZleben dros. amitom ara mgo-nia 20 an 30 wlis mere vinmes moundes misi Tbilisis saxelm-wifo universitetis panTeo-nidan sxvagan gadatana. minda giTxraT, rom niko cxvedaZis Zeglis gakeTeba CemTvis didi pasuxismgebloba gaxldaT~, _ ganacxada moqandake giorgi Sx-vacabaiam.

12 noembers niko cxvedaZis gardacvalebidan 100 weli da didubis panTeonidan Tbili-sis saxelmwifo universitetis ezoSi gadmosvenebis 2 weli Ses-rulda. swored am TariRis aR-saniSnad gadawyda niko cxveda-Zis Zeglis dadgma mis saflav-ze. didi qarTveli sazogado moRvawis Zeglis Seqmnis idea giorgi Sxvacabaias Tsu-is admi-nistraciis warmomadgenlebma miawodes.

`12 noembers Sesrulda 100 weli niko cxvedaZis gardacva-lebidan. am adamianma uzarma-zari wvlili Seitana universi-tetis daarsebaSi. misi Zeglis gaxsniT Cven pativi mivageT mis xsovnas, garda amisa, dResve gaimarTeba axali wignis pre-zentacia da gamofenac, rom-lebic universitetis istorias eZRvneba~, _ gviTxra Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaS-vilma.

gv. 7-10

q i m i i s s a m y a r o

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

2universitetSi

universitetis stumari

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis pan-TeonSi universitetis erTerTi damaar-seblis, gamoCenili sazogado moRvawis, pedagogisa da publicistis niko cxve-daZis Zegli 14 noembers gaixsna. amave dRes gaimarTa Tsu-is profesoris zu-rab gaiparaSvilis wignis _ `saukunis niSansvetis~ ganaxlebuli gamocemis prezentaciac. wignSi saarqivo-isto-riul fo-to-dokumentebze, aseve, sxva-

dasxva gamokvlevaSi, presaSi, arqivebSi, muzeumebsa da kerZo koleqciebSi mo-povebul cnobebze dayrdnobiT moTx-robilia im adamianTa Rvawlis Sesaxeb, romelTa ZalisxmeviTac aSenda Tsu-is pirveli korpusi.

`wigni `saukunis niSansveti~ Tsu-is reqtoris aleqsandre kvitaSvilis iniciativiT xelmeored gamoica da wa-redgina sauniversiteto sazogadoebas. masSi mocemulia informacia niko cxve-daZisa da im didi qarTvelebis Rvawlis Sesaxeb, romelTa Tavdauzogavi Sromis

Sedegad daiwyo qarTuli ganaTlebis aR-orZinebis didi etapi~, _ aRniSna zurab gaiparaSvilma.

* * *niko cxvedaZe 1845 wlis 27 ianvars

sofel soWinSi daibada. man ganaTleba jer Tbilisis sasuliero saswavlebel-sa da Tbilisis sasuliero seminariaSi miiRo, Semdeg ki moskovis sasuliero akademiaSi ganagrZo swavla. swored aq daiwyo man Tavisi literaturul-pu-blicisturi moRvaweoba. niko cxvedaZe gaxldaT ̀ qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis~ erTer-Ti damfuZnebelic iakob gogebaSvilTan, ilia WavWavaZesTan, dimitri yifianTan da sxva cnobil mwerlebTan erTad. am sazogadoebis egidiT igi biblioTeke-bis gaxsnasa da wignebis gamocemis saq-mes xelmZRvanelobda. misi moRvaweobis periodSi daarsda araerTi biblioTeka TbilisSi, axalcixeSi, xonSi, yvirilasa da xaragoulSi. 1897 wels niko cxve-daZem qarTuli gimnaziisTvis sakuTari Senobis agebis sakiTxi wamoWra. am miz-niT, 1898 wels qalaqis ganapiras, vara-zis xevis gadaRma, veraze 6 heqtari miwa SeiZines. Senobis asagebad saWiro Tanxis Segrovebas da mSeneblobasac igi uSu-alod xelmZRvanelobda. am grandiozul SenobaSi 1906 wels qarTulma saTavadaz-nauro gimnaziam daiwyo funqcionireba, xolo 1918 wlis 26 ianvars ki aq pirveli

qarTuli universiteti gaixsna. samwu-xarod, niko cxvedaZe ver moeswro mis mier agebul SenobaSi pirveli qarTuli universitetis gaxsnas. igi 1911 wels gardaicvala.

moamzada nato obolaZem

Tsu-is panTeons niko cxvedaZis Zegli Seemata

nato obolaZe

robert sturua msoflioSi cnobi-lia, rogorc Seqspiris Teatris `para-doqsuli interpretatori~ reJisori. jer kidev 1970-ian wlebSi gaCnda cneba `robert sturuas Teatri~. reJisoris samyaro uzomod mravalferovania. mis speqtaklebSi harmoniulad Tanaarsebobs tragedia da klouniada, politikuri farsi da melodrama. misi Semoqmedeba fi-losofiur-fsiqologiuri Sinaarsi-saa da yvela tipis mayurebelzea gaTvlili. swored amitom aris robert sturua da misi speqtaklebi nebismieri profesiis, Sexedulebisa Tu asakis adamianisTvis saintereso, gansakuTrebiT ki maTTvis, visTvisac reJisoris speqtaklebis naxva da siRrmiseulad ganxilva profesiuli zrdisTvis aucilebelia. swored am miz-niT, 5 noembers Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetze arsebuli `sak-virao literaturuli klubis~ wevrebma robert sturuasTan Sexvedra moawy-ves. mis Semoqmedebaze saubari, azrTa gacvla-gamocvla 2 saaTis ganmavlobaSi gagrZelda. studentebma ki imaze meti in-formacia miiRes reJisorisgan, vidre am mcire drois ganmavlobaSi moelodnen.

rusTavelis Teatris scenaze da msoflios sxvadasxva TeatrebSi robert sturuas uiliam Seqspiris 37 piesidan naxevarze meti aqvs dadgmuli. 1986 wels londonis riversaid studiaSi dadgmu-li `hamleti~, sadac mTavari roli msa-xiobma alan rikmanma Seasrula, Seqspi-ris saerTaSoriso sazogadoebam bolo 50 wlis manZilze Seqmnil 10 saukeTeso speqtakls Soris daasaxela. `hamletis~ ori versia reJisorma 2001 da 2006 wlebSi rusTavelis Teatris scenazec warmoad-gina. swored hamleti gaxldaT erTerTi personaJi, romlis Sesaxebac studenteb-ma da reJisorma isaubres.

robert sturuasTan Sexvedrisas er-TerTi aqtualuri Tema, romelzec ims-jeles, Tanamedrove msoflioSi Teatris rolic gaxldaT. rogorc `sakvirio li-teraturuli klubis~ wevrebma gviTxres, im SemTxvevaSi, Tu literaturis codna Seni profesiacaa, speqtaklebis naxvis Semdeg geZleva SesaZlebloba _ gaizar-do rogorc profesionali. msoflio-Si aRiarebul did reJisorTan piradad saubari ki kidev erTxel garwmunebs, ramdenad mniSvnelovani roli akisria sazogadoebisTvis Teatrs.

`saintereso iyo misi azri, Tu ras fiqrobda Tavad Tavis speqtaklebze.

visaubreT Teatris rolzec. Cemi nacno-bi axalgazrdebi TeatrSi xSirad dadian, radgan es fiqris saSualebis saukeTeso gzaa. rodesac speqtakls naxav, erTi an ori kviris Semdeg dgeba momenti, roca romelime cxovrebiseuli movlena spe-qtaklis erTerT scenas gaxsenebs. iwy-eb fiqrs... CemTvis es Zalian sasiamovno procesia~, _ ganacxada Tsu-is humani-tarul mecnierebaTa fakultetis ingli-suri filologiis magistrantma salome daviTurianma.

`dRes Teatris mimarT interesi Za-lian ganelda. Cemi Taobidan erTeulebi dadian. vfiqrob, is mcire nawili axal-gazrdebisa, vinc midis, midis interesiT, rom raRac axals miiRebs, dafiqrdeba. robert sturuamac gviTxra, rom Teatri ar aris mxolod erTi kategoriis adami-anebisTvis. zogierTi aRiqvams mxolod speqtaklis siuJets, zogierTi ideas, zogic ufro mets da a.S.~, _ gviTxra `sakvirao literaturuli klubis~ wevr-ma olRa miqelaSvilma.

`namdvili xelovanic is aris, rome-lic speqtaklidan yvelas miscems Tavis samyofs. es aris didi xelovneba~, _ aR-niSna `sakvirao literaturuli klubis~ xelmZRvanelma daviT maziaSvilma.

2 saaTi robert sturuas Semoqmede-

baze sasaubrod _ es marTlac sakmaod mcire droa. didi reJisorisa da `sakvi-rao literaturuli klubis~ wevrebis azri erTmaneTs daemTxva da swored ami-tom, isini meore Sexvedrazec SeTanxmd-nen. sasaubro kidev Zalian bevria: `cis-feri cxenebi wiTel balaxze~, `varia-ciebi Tanamedrove Temaze~, `dakrZalva kaliforniaSi~, `kavkasiuri carcis wre~, `riCard III~, `makbeti~, `Sobis meTormete Rame anu rogorc geneboT ~, `cxovreba sizmaria~, `seCuaneli keTili adamiani~, `iakobis saxareba~, axlaxans dadgmuli Seqspiris `qariSxali~ moskovis `etcete-ras~ TeatrSi da a.S.

5 noembris Sexvedris dasasruls reJi-sorma `sakvirao literaturuli klubis~ wevrebs ramdenime rCevac misca: `axal-gazrdobaSi miyvarda literaturuli klubebi da `moswavle-axalgazrdobis sa-saxleSi~ erTerTi literaturuli wris wevric viyavi. xSirad viwvevdiT cnobil adamianebs, vdgamdiT sxvadasxva spe-qtaklebs... vfiqrob, ukeTesi iqneba Tqvenc dadgaT speqtaklebi, miT ufro, rom Se-qspiris SemoqmedebasTan Sexeba gaqvT.~

robert sturuasTan SexvedrisSemdeg iwyeba fiqri...

pirveli gverdidan

Tbilisisuniversiteti

[email protected]

3aqtualuri

blic-interviu

arasakmarisi dafinanseba da wignebis gamosacemad tendere-bis gamarTvasTan dakavSirebuli droSi gawelili procedurebi profesor-maswavleblebis mier Seqmnili saswavlo saxelmZRvane-loebis studentamde miwvdenas aferxebs _ swored am problema-ze saubroben dRes universite-tis profesorebi studentTa im moTxovnis pasuxad, rom maT sain-tereso saswavlo literatura xarisxiani codnis miRebisTvis undaT.

`es Zalian aqtualuri sa-kiTxia. Cven, avtorebi, ZiriTa-dad, Cvenive xarjebiT gamovcemT wignebs. axlaxan wigni davbeWde. is rom universitetSi mometana, am process sami weli dasWirdeboda. amJamad gamosacemad gamzadebuli maqvs fakultetis konferenciis masalebi, romlis dabeWdvis Ri-rebuleba Seadgens 900 lars, rac yvelaze iafia, magram jer ten-deri unda gamoacxado. tenderis gamocxadeba ki niSnavs imas, rom es procesi minimum 6 Tve an 1 weli gagrZeldeba, anu operatiulad ar gakeTdeba. am wignis gamosvlas ki axla aqvs azri da ara 2 wlis Semdeg, radgan amasobaSi meore konferenciac gaimarTeba da es ukve moZvelebuli masala iqneba. garda amisa, unda iTqvas, rom is Tanxa, rac universitetis biuje-tidan wignebis gamosacemad gamoi-yofa, mcirea. magaliTad, axlaxans gvindoda, grantebis meSveobiT sociologiis saxelmZRvanelo gamogveca, magram misi dabeWd-va ver moxerxda, radgan Sesyid-vis Rirebulebam Seadgina 30 000 lari. studentebi ki xSirad imis gamo arian ukmayofiloni, rom maT kargad naTargmni da dabeWdili literatura undaT da ara kon-

speqtebis saxiT miwodebuli teq-stebi~, _ ganacxada socialur da politikur mecnierebaTa fakul-tetis dekanis moadgilem amiran berZeniSvilma.

miRebuli informaciis Sede-gad Cven davinteresdiT, ra aWi-anurebs realurad saxelmZRvane-loebis gamocemis process. amis pasuxi mrvalmxrivia.

cnobisTvis: ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universiteti nebismieri saxis produqciis Sesyidvas, maT Soris wignebis gamocemasac 2010 wlis dekembridan awarmoebs _ `saxelmwifo Sesyidvis eleqtro-nuli saSualebiT ganxorcielebis Sesaxeb droebiTi wesis damtkice-bis Sesaxeb~ saxelmwifo Sesyidve-bis saagentos Tavmjdomaris 2010 wlis 22 oqtombris #9 brZanebis safuZvelze da Sesyidvebis mare-gulirebel kanonmdeblobaSi Se-suli cvlilebis Semdeg, saxelm-wifo Sesyidvebis saagentos Tavm-jdomaris 2011 wlis 7 aprilis #9 brZanebiT damtkicebuli `gamar-tivebuli Sesyidvis, gamartive-buli eleqtronuli tenderisa da eleqtronuli tenderis Catare-bis wesis~ mixedviT. wina wlebSi Tsu Sesyidvebs, upiratesad, erT pirTan molaparakebis safuZvelze (gamartivebuli SesyidviT) awar-moebda moqmedi kanonmdeblobiT dadgenili monetaruli zRvre-bis gaTvaliswinebiT (50000 laris farglebSi). kanonmdeblobaSi Se-suli cvlilebebis Tanaxmad ki ga-martivebuli saSualebiT Sesyid-vis ganxorcieleba SesaZlebelia 5000 laris farglebSi. amdenad, Sesyidvis moculobidan gamomdi-nare, TiTqmis yvela saxis Sesyidva eleqtronuli an gamartivebuli eleqtronuli tenderis saSuale-biT xorcieldeba. rogorc Tsu-is Sesyidvebis ganyofilebis ufros-ma sergo sanaZem gviTxra, tende-rebis gziT Sesyidva SedarebiT met dros moiTxovs, vidre gamar-tivebuli saSualebiT, radganac satendero procedurebis vadebi mkacrad aris gawerili kanoniT, romlis darRvevac administra-ciul sanqciebs iTvaliswinebs. miuxedavad amisa, eleqtronul tenderebs mniSvnelovani upira-tesobebi gaaCnia.

`Cvens veb-gverdzec devs in-struqcia saxelmwifo Sesyidve-bis Sesaxeb, romlis mixedviTac SeiZleba ixelmZRvanelon uni-versitetis TanamSromlebma da es wesi sakanonmdeblo bazaSi ar eZebon. satendero proceduriT

Sesyidva udavod gamWvirvale da progresulia. adre wignis avto-ri an fakultetis administracia cdilobda TviTon SeerCia stam-ba, sadac daibeWdeboda esa Tu is wigni. aseT pirobebSi Zneli iyo dasabuTeba, rom is Rirebuleba, rasac wignis gamosacemad gvTa-vazobdnen, optimaluri varianti gaxldaT. axali wesiT es procesi mTlianad gamWvirvalea. vaTav-sebT Cvens winadadebas saxelm-wifo eleqtronuli Sesyidvebis erTian sistemaSi da momsaxurebis mowodebis yvela msurveli iRebs masSi monawileobas. imarTeba vaW-roba konkurentunarian garemoSi. gamarjvebulad iTvleba dabali fasis warmomdgeni pretendenti.

Sesyidvebis gegmis Sesadgenad Cven yovelTvis winaswar vswav-lobT fakultetebis da saerTod struqturuli erTeulebis moT-xovnebs. am moTxovnebSi CvenTvis prioritetuli swored saxelmZR-vaneloebis beWdva da maTi Sesyid-va gaxlavT. ar yofila SemTxveva, fakultetebs winaswar hqonodeT dagegmili saxelmZRvanelos da-beWdva da Cven amaze droulad reagireba ar mogvexdinos. unda iTqvas, rom zogjer saxelmZRva-nelos daweris Semdeg xdeba cno-bili, rom saWiroa dabeWdvisTvis saxsrebis da gamocemis saSual-ebebis moZieba. fakultetebs wi-naswar unda hqondeT dagegmili _ ris dabeWdvas apireben da rodis,

raTa Cvenc mzad viyoT amisaTvis da racionalurad gavanawiloT Cveni ganyofilebis adamianuri da sxva resursi. socialur da politikur mecnierebaTa fakul-tetidan axlaxan Semovida zepiri ganacxadi sakonferencio masale-bis dabeWdvis moTxovniT, rac Se-syidvebis gegmaSi ar iyo asaxuli, magram miuxedavad amisa, veZebT misi operatiulad gamocemis Se-saZleblobas. aRsaniSnavia, rom

Tuki fakultets ar yofnis ami-saTvis finansebi, sauniversiteto saxsrebidan yovelTvis xdeba da-matebiT Tanxis gamoyofa.

aseve, minda giTxraT, rom Se-syidvis saSualebis SerCeva xdeba sauniversiteto moTxovnis mocu-lobidan gamomdinare. amiT aris ganpirobebuli, rom universitet-Si saxelmZRvanelos gamosacemad aucilebelia saxeldobr ele-qtronuli tenderis gamocxadeba, risTvisac, daaxloebiT, 45 dRea saWiro. xSir SemTxvevaSi xdeba ise, rom momwodebeli droulad ar gvexmianeba, an mis mier doku-mentaciaa arasworad warmodgeni-li, teqnikuri davalebaa arasru-lad Camoyalibebuli da ase Sem-deg, rac procesis mcire droiT gaWianurebas iwvevs, magram 6 TviT gadavadebis SemTxvevas namdvilad ar qonia adgili~, _ aRniSna sergo sanaZem.

tenderis Casatareblad er-TerTi aucilebeli komponenti SemkveTis mier teqnikuri dava-lebis srulyofilad, naTlad Camoyalibeba gaxlavT, raTa ten-derSi monawileobis msurvels ar gauCndes damatebiTi kiTxvebi mo-sawodebeli momsaxurebis mimarT. rogorc safinanso departamentSi gviTxres, wignebis gamocemis Sema-ferxebeli mizezi xSirad damkve-Tis mier aRniSnuli davalebis arasrulyofilad Sesrulebac xdeba.

`tenderebis warmatebulad Ca-tareba, pirvel rigSi, damokidebu-lia teqnikuri davalebis Sedgenis sisruleze. rac ufro meti kiTxva uCndeba momwodebels teqnikur davalebasTan dakavSirebiT, miT ufro droSi Wianurdeba wigne-bis gamocemis procesi. teqnikur davalebaSi zustad unda iyos Camoyalibebuli beWdvis parame-trebi, saxarji masalebis xarisxi, tiraJi da sxva aucilebeli deta-

lebi. xSirad yofila SemTxvevebi, rom wignis avtors an fakultets ar qonia teqnikuri davaleba swo-rad gakeTebuli da tenderis pro-cesi Seferxebula~, _ ganacxada Tsu-is Sesyidvebis ganyofilebis ufrosma specialistma giorgi maRlaferiZem.

Tsu-is profesor-maswavleb-lebis saavtoro Tu naTargmni sa-xelmZRvaneloebisa da samecniero literaturis gamocemis gaWian-urebis erTerTi ZiriTadi mizezi mainc finansuri problemebi gax-lavT. wignebis dabeWdva xSirad xorcieldeba sxvadasxva grantis meSveobiT, rig SemTxvevebSi ki avtorebi sakuTari finansebiT gamoscemen maT. TiToeuli fa-kultetis biujetSi aRniSnuli sakiTxisTvis gamoyofilia Tanxe-bic, Tumca, rogorc profesor-maswavleblebi acxadeben, es Tanxa arasakmarisia.

am droisTvis Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi 2012 wlis biujetis dagegmva mimdina-reobs. fakultetebidan miRebuli moTxovnebis mixedviT, rogorc sagegmo-safinanso ganyofilebis ufrosma marina jojuam CvenTan saubrisas aRniSna, saxelmZRvane-loebisa da samecniero litera-turis gamocemis xarjebi momava-li wlisTvis mcirediT gaizrdeba, miuxedavad imisa, rom fakulte-tebis warmomadgenlebma priori-tetulad sxva sakiTxebi miiCnies, maT Soris erTerTia xelfasebis gazrda.

aRsaniSnavia isic, rom wignebis gamocemis problemis mosaxsnelad Tbilisis saxelmwifo universite-tis administracia TiTqmis erTi welia muSaobs da Sedegad, uax-loes momavalSi, Tsu Tanamedrove sastambo mowyobilobas SeiZens, romelic daaxloebiT 2012 wlis meore naxevridan amoqmeddeba. Sesabamisad, saxelmZRvaneloe-bisa Tu samecniero literaturis gamocemis problemac moixsneba. Tsu-is stamba SeZlebs miiRos universitetis farglebs garedan Semosuli SekveTebic, rac damate-biTi Semosavlis wyaroc gaxdeba. amave dros, mosalodnelia, rom axali wlidan Seicvleba univer-sitetis iuridiuli statusi, rac moqmedi kanonmdeblobiT ufle-bas mianiWebs mas literatura SeiZinos satendero procedure-bis gareSe.

moamzada nato obolaZem

aWianurebs Tu ara tenderebi saxelmZRvaneloebis gamocemis process?

pirveli gverdidan

vesaubrebiT Tsu-is akade-miuri sabWos wevrs, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis Jurnalistikis da masobrivi komunikaciis mimarTulebis xelmZRvanels, srul profesors mariam ger-samias:

_ Tqveni azriT, ras moicavs xarisxiani ganaTlebis mi-Reba da ramdenad uzrun-velvyofT studentebs ma-Rali donis swavlebiT?_ ganaTlebis xarisxis gaum-

jobeseba erTjeradi procesi ar gaxlavT. es aris is procesi, ro-melic mudmiv analizs, koreqti-rebas da monitorings saWiroe-bs. wels pirvelad, am analizis Sedegad, gamovkveTeT rigi sa-Wiroebani da ukve mimdinareobs kidec muSaoba am mimarTulebiT: Jurnalistikis da masobrivi ko-

munikaciis mimarTulebis baka-lavriatis safexurze davamateT praqtikuli kursebi, Seiqmna sa-ganTa koncentraciebi, rac swo-red praqtikaze da dargobrivi Jurnalistikis ganviTarebazea morgebuli. Cvenma programebma wels pirvelad gaiares warmate-biT programuli akreditacia, rac aseve mniSvnelovania. rac Seexeba magistraturas, am mimar-TulebiTac aris siaxleebi. ukve mimdinareobs molaparakebebi ucxoel leqtorebTan, romle-bic swavlebis procesSi CaerT-vebian. aseve, xarisxis gaumjo-besebisken gadadgmul nabijad SeiZleba CaiTvalos is midgo-mac, rom programaSi davuSviT 3 da 4-kreditiani kursebi. yo-veli kreditis ukan moiazreba konkretuli codna, rogorc leqciis, ise individualuri sa-muSaos farglebSi.

xarisxiani ganaTleba, bune-brivia, mibmulia saswavlo pro-cesis efeqtian administrireba-sTanac da Cven am mimarTulebi-Tac vmuSaobT yoveldRiurad. es ar niSnavs erT weliwadSi srulyofil modelamde misv-las, radgan swored evropul saganmanaTleblo sivrceSi in-tegrireba (boloniis procesi) gulisxmobs Sedegze da stud-entze orientirebul procesSi mudmiv CarTulobas.

_ ra SeiZleba kidev ukeT vaswavloT Cvens studen-tebs maTsave moTxovnebidan gamomdinare? inglisuri enis kargad Sesaswavlad ra SeiZleba gakeTdes Tqvens mimarTulebaze? _ wels pirvelad, inglisu-

ri enis komponenti gaZliere-bulad iswavleba. wels ufro

meti yuradReba daeTmoba baka-lavriatis doneze inglisuris da, zogadad, ucxo enebis swav-lebas, rac, TavisTavad, Zalian kargia. rac Seexeba magistratu-ras, Cveni mimarTulebis maga-liTze SemiZlia giTxraT, rom wels, pirvelad, masobrivi ko-munikaciis da mediis kvlevebis mimarTulebiT dawesda barieri, romelic Sesabamis doneze ucxo enis codnas iTvaliswinebs. esec, garkveulwilad, aris fil-tri da Cveni mxridan mzaoba imis Taobaze, rom studentebs ukve SevTavazoT is akademiuri re-sursi, rac inglisur enaze arse-bobs da romelze eleqtronuli xelmisawvdomobac universi-tets ukve aqvs. vgulisxmob kem-brijis universitetis Jurna-lebs, didi britaneTis onlain enciklopediebs da sxv.

_ gaqvT Tu ara mimarTule-baze saxelmZRvaneloebis problema?_ Jurnalistikis da maso-

brivi komunikaciis mimarTule-baze, bakalavriatis safexurze TiTqmis yvela saganSi aris saba-ziso saxelmZRvanelo qarTul enaze, studentebi da leqtore-bi viyenebT swavlebis eleqtro-nul portalsac _ e-learning.tsu.ge. am portalze ganTavsebulia riderebi, davalebebi, romels-ac studentebi iReben. aseve, am TveSi Semovida ramdenime axali saxelmZRvanelo Cvens biblio-TekaSic: erTi aris literatura `bavSvTa sakiTxebis gaSuqebis Sesaxeb~ da meorea saxelmZR-vanelo `sagamoZiebo Jurnali-stikaSi~. axlac gvaqvs SerCeuli saxelmZRvaneloebi, romlebic donori organizaciebis mxarda-WeriT iTargmneba.

ra SeiZleba CaiTvalos swavlis xarisxis gaumjobesebisken gadadgmul nabijad?

?

?

?

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

4komercializacia

leqcia

maia toraZe

bioCipi aris miniaturuli testebis koleqcia, romelic ganlagebulia myar matricaze (platformaze), igi aris swrafi skriningis saSualeba da iqmne-ba imisTvis, rom erTdroulad Catardes aTobiT bioqimiuri testi. misi gamoyeneba SeiZleba rogorc samecniero kvlevebTan dakavSirebuli amocanebis gada-saWrelad (magaliTad, ama Tu im genis eqspresiis SefasebisTvis), aseve, sxvadasxva tipis baqte-riis da virusis swrafi identi-fikaciisTvis. Cipis gamoyenebis speqtri farToa da moicavs me-dicinas, veterinarias, soflis meurneobas da sxvadasxva tipis warmoebas.

Cipis Seqmnis idea ramdeni-me wlis win inglisSi gamarTul samuSao Sexvedraze (vorqSo-fi) gaCnda. swored iq iTqva, rom SesaZlebeli iyo dabali simkvrivis bioCipebis warmoeba portsmutis (inglisi) univer-sitetis mikrobiologiur la-boratoriasTan kolaboraciis pirobebSi. SerCevis ramdenime etapis gavlis Semdeg dadginda, rom proeqts didi britaneTis mTavroba (CNCP) daafinansebda. winaswari kvlevebisa da mosamz-adebeli samuSaoebis Semdgom, Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis elefTer androni-kaSvilis fizikis institutis biologiuri sistemis fizikis ganyofilebis TanamSromlebma, mecnierebaTa doqtorebis neli sapoJnikovas (xelmZRvaneli),

nino asaTianis, Tamar qarTve-liSvilis, evgeni kizirias da in-stitutis TanamSromlis lali asaniSvilis SemadgenlobiT, wa-radgines samecniero proeqti, romelic bioCipis damzadebas iTvaliswinebda. proeqti 2010 wels britaneTis mTavrobam 10 000 dolariT daafinansa.

es jgufi msoflio samecnie-ro sazogadoebaSi ukve kargad-aa cnobili, radganac maT bolo 10 wlis ganmavlobaSi araerTi saintereso idea ganaxorcieles. isini monawileobdnen saerTa-Soriso proeqtebSi, romlebic dafinansebuli iyo iseTi ko-mitetebis mier, rogoricaa ISTC, CRDF, INTAS, WELLCOME TRUST. kvlevebi dakavSirebuli iyo toqsikuri nivTierebebis mcire dozebis Sedegad ujredebisa da baqteriebis damcavi meqanizme-bis SeswavlasTan da baqterie-bis genetikur identifikacia-

sTan. jgufis mier bolo 10 wlis ganmavlobaSi maRalreitingul saerTaSoriso JurnalebSi ga-moqveynebulia 24 statia. maTgan erTerTi 2010 wels im 10 statiis ricxvSi (top-statiebi) Sevida, romlebic mocemuli Tematikis mixedviT yvelaze metadaa citi-rebuli.

teqnikurad bioCipi aris myar matricaze ganlagebuli mravalricxovani wertilovani markerebi, romelTagan TiToeu-li Seicavs dnm-sensoris (oli-gonukleotidebis) pikorao-denobas. es sensorebi Seqmnilia konkretuli kvlevis an diagno-stikuri amocanis Sesabamisad.

jgufis mier Catarebulma marketingulma analizma aCve-na, rom saqarTveloSi aseTi Ci-pebis gamoyeneba SesaZlebelia samedicino diagnostikaSi da is konkurentunariani produqtia fasis, multikompleqsuri ga-moyenebisa da maRali mgrZnobe-lobis gamo.

neli sapoJnikova: `proeqti iTvaliswinebs avadmyofobis ga-momwvevi ramdenime baqteriisa da virusis swraf da erTdroul identifikacias. masze SeiZleba Catardes testi ama Tu im avad-myofobis Sesaxeb. procedura martivia: sisxlis aRebis Semdeg gamoiyofa dnm-i, ris Semdegac, bioCipze misi datanisas mivi-RebT analizis pasuxs. amjerad Cipi momzadebis bolo stadi-azea, ris Semdegac moxdeba sa-pilote nimuSis gamocda, raTa vnaxoT, ramdenad Sedegiania igi. samecniero cdebi iwarmoebs inglisSic da saqarTveloSic~.

rogorc mecnierebma agvixs-nes, am bioCipiT analizis gake-Teba SesaZlebelia TORCH-infe-qciaze (Toxoplasma Gondii, Rubrlla, CMV, Chlamidia trachomatis, Herpes

virus) da wylulovan kolitze. TORCH-infeqciaze analizebis SemkveTia saqarTvelo (ker-Zod, klinika `karapsmedlaini~), xolo wylulovan kolitze _ inglisi.

msoflioSi amgvari bioCipis analogi arsebobs da mas iyene-ben maRalganviTarebuli qvey-nebi, magram qarTvel mecnierTa mier Seqmnili produqtis nou-hau aris misi dabali Rirebu-leba, multikompleqsuroba da damzadebis teqnologia.

nino asaTiani: `zogadad ar-sebobs ori tipis analizebi _ imunologiuri, romelic mxo-lod TiTo daavadebaze SeiZle-ba gakeTdes da multikompleq-suri, romelic mgrZnobiare da maRali datvirTvis mqone bio-Cipebs moiTxovs. amgvari anali-zis gakeTeba Zalian Zviria. maga-liTad, inglisSi erTi analizi maRali datvirTvis mqone bioCi-pis meSveobiT 3000 funti Rirs da moicavs asobiT sxvadasxva ba-qteriisa da virusis identifi-kacias. Cveni Cipi, arsebulisgan gansxvavebiT, dabali simkvrivi-saa da masze SegiZlia gaakeTo xuTi saxis analizi. Tuki ukve aprobirebuli meTodiT adami-anma xuTi tipis analizze cal-calke unda aiRos sisxli, am Ci-pis meSveobiT erTxel sisxlis

aRebiT miiRebs pasuxs ramdenime sxvadasxva infeqciis arsebobis an ararsebobis Sesaxeb. amitom Cveni Cipi misi gamoyenebis Sem-TxvevaSi sakmaod did ekonomias iZleva da vfiqrobT, rom konku-rentunariania rogorc samedi-cino sferoSi, aseve sxva mimar-TulebiTac~.

proeqtis avtorebi mis das-rulebas 2012 wlis ivnisis da-sawyisisTvis varaudoben. swo-red am droisTvis gamovlindeba bioCipze Catarebuli cdebis Sedegebi, ris Semdegac ukve mis komercializaciaze daiwyeba zrunva. proeqtis mixedviT gan-sazRvrulia, rom mecnieruli produqtis Seqmnis Semdgomi etapi aris teqnologiuri kom-paniis Camoyalibeba, romelic bioCipebs daamzadebs da mecnie-rebs mis realizaciaSi daexma-reba. ukve gakeTebulia biznes-gegma da detaluri aRwera _ ra segmentis dakaveba SeuZlia aR-niSnul produqts. mecnierebi imedovneben, rom am etapze ukve Tbilisis saxelmwifo universi-tetic CaerTveba da SesaZlebe-li gaxdeba bioCipis sxvadasxva sferoSi danergva, miT ufro, rom es aris produqcia, ro-melsac amierkavkasiis regionSi analogi ar aqvs.

qarTvel mecnierTa nou-hau5 s a x i s a n a l iz i e r T b i o C i p z e

Zalian male, qarTveli mecnierebis mier Seqmnili bioCipis meS-veobiT, xuT sxvadasxva infeqciaze erTdrouli analizis gakeTeba iqneba SesaZlebeli. elefTer andronikaSvilis fizikis institu-tis TanamSromlebs bioCipis sapilote nimuSi TiTqmis mzad aqvT da misi gamocdis Sedegebs elian.

SurTxia beroSvili

furoSiki gansakuTrebuli qsovilis naWeria, romelic sx-vadasxva sagnebis SesafuTad

gamoiyeneba. iaponiaSi xelov-nebis es mimarTuleba daaxloe-biT 1300 wlis win daiwyo, Tumca uZvelesi nimuSi IX saukunisaa. 1188 wliT daTariRebul minia-turaze furoSikis teqnikiT

nivTebis SefuTvis procesia gadmocemuli.

rogorc iaponelma stumreb-ma ganmartes, furoSiki bambis an abreSumis lamazi qsovilis naWe-ria, romelic umetes SemTxveva-Si gaformebulia dekoratiuli dizainiT, rogoricaa yvavilebi, Citebi da sxva. yvelaze Zvirfas furoSikis qsovilad abreSumi miiCneva da mas mxolod gansa-kuTrebul SemTxvevaSi iyeneben, xolo bambisa da xelovnur qso-vilebs _ ufro xSirad.

iaponelma stumrebma furo-Sikis xelovnebas qarTveli stu-dentebic aziares da maTTan erT-ad SefuTes sxvadasxva sagani.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi warmodgenil leq-cias iaponiis elCi saqarTvelo-Si batoni masaioSi kamoharac daeswro. man madloba gadauxada qarTvel studentebs iaponuri kulturisadmi interesisTvis da aqtiurobisTvis.

`dRevandeli RonisZieba pir-velia, romelic iaponiis sael-Com martSi momxdari miwisZvris Semdeg ganaxorciela. minda visargeblo SemTxveviT da mad-liereba gamovxato qarTveli xalxis mimarT, romelmac iapo-neli xalxis mwuxareba gaiziara da TanagrZnoba gamogvicxada~, _ ganacxada iaponiis elCma sa-qarTveloSi masaioSi kamoharam.

furoSikis xelovnebas naziarevi studentebi1-3 noembers saqarTvelos masStabiT, iaponiis saelCosa da

iaponuri fondis iniciativiT, iaponuri kulturis gacnobis mizniT furoSikis asociaciis sertificirebulma instruqtorma qalbatonebma: rioko niSiZavam, CiZuru oiamadam da juniko cucum-im programa `SefuTvis kultura _ furoSiki~ warmoadgines. er-TerTi aseTi saCvenebeli leqcia iaponiidan mowveulma stumrebma ivane javaxiSvils saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis studentebisTvisac gamarTes. Tavdapirvelad maT studentebs furoSikis istoria gaacnes, rac vorqSofiT dasrulda. sain-tereso iyo proeqtis xelmZRvanelis CiZuru oiamadas moxseneba, romelmac vrclad isaubra iaponuri tradiciuli xelovnebis am dargze.

bioCipi

Tbilisisuniversiteti

[email protected]

5axali saxe

warmatebuli

maia toraZe

_ qalbatono rusudan, pirvel rig-Si mokled gagvacaniT Tqveni pirovneba _ saidan modixarT, praqtikuli da samecniero muSaobis ra gamocdileba gaqvT?

_ 20 welze metia aqtiur Jurnalisti-kaSi var. Cemi Taobis JurnalistebisTvis asparezze gamosvla daemTxva civi omis dasasruls, berlinis kedlis dangrevas da sabWoTa kavSiris demontaJs. CvenTvis yvelaze saintereso `hoT niusi” quCaSi xdeboda gasuli saukunis 80-iani wlebis bolos, roca uamravi adamiani sabWoTa diqtaturas aprotestebda da saqarT-velos damoukideblobisTvis ibrZoda. Cven pirvelad gavigeT maSin gansxvavebu-li mosazrebebi, politikuri debatebis arsi da demokratiis mniSvneloba. didi praqtikuli gamocdileba miviRe, radgan am xnis manZilze vmuSaobdi TiTqmis yve-la wamyvan televiziaSi, viyavi reitingu-li gadacemebis Jurnalisti, sxvadasxva gadacemis aRmasrulebeli prodiuseri, yvela cnobili tele-wamyvanis prodi-useri da tele-wamyvani.

aRvniSnav imasac, rom Jurnalistika ar aris CemTvis erTaderTi profesia. Cemi meore profesia gaxlavT saerTaSo-riso urTierTobebi. vfiqrob, roca po-litikur JurnalistikaSi xar, aucile-belia politikuri mecnierebis codna da es yvela Jurnalistma unda gaiTvalis-winos.

rac Seexeba samecniero muSaobas, pirvelad ori wlis win saqarTvelos uni-versitetSi mimiwvies. mas Semdeg momaval Jurnalistebs or kurss vukiTxav: `me-dia da politika~ da `politikisa da ar-Cevnebis gaSuqeba~. Zalian momzadebuli Taoba modis da uzomod mixaria. amJamad, Cems samecniero saqmianobas saxelmwifo universiteti daemata. bednieri viyavi,

roca Sevityve konkursSi gamarjvebis Se-saxeb. javaxiSvilis universitetis stu-dentebs samauwyeblo medias vaswavli da bevri saintereso gegma gvaqvs.

yvela mekiTxeba, rogor vaxerxeb te-leviziebSi proeqtebis ganxorcielebas da paralelurad samecniero saqmiano-bas. roca sadoqtoro disertaciaze muSaoba daviwye, arc megona rom odesme davasrulebdi, radgan Tavzesayreli sa-qmeebi mqonda. optimizmi ar damikargavs da Tumca cota gamiWianurda, magram disertacia bolos mainc davicavi. Cemi Tema Jurnalistikis istoriidan iyo _ `1917-1918 wlebis presa saqarTvelos damoukideblobis ideis Sesaxeb~. es gax-lavT qarTuli presis saocari periodi da kvlevam gamitaca, radganac namdvili politikuri debatebis da pluralizmis winaSe aRmovCndi.

Semdgom wlebSi gamoveci wigni Crdi-lo atlantikuri aliansis Sesaxeb qarT-veli JurnalistebisTvis, ukve meore welia vatareb sazafxulo skolas NATO-s Sesaxeb. dRes bevri saubrobs natosa da evrokavSiris Taobaze, aseve saqarTve-los integraciaze dasavlur struqtu-rebSi da Cems kolegebs sWirdebaT codna, rom es procesi sworad gaaSuqon. iseTi gancda maqvs, rom qarTveli Jurnaliste-bisTvis saintereso saqmeebis keTebiT arasodes daviRlebi.

_ Tqveni azriT, ra unda icodes dRes Jurnalistikis mimarTulebis kursdamTavrebulma, raTa mediad-amfuZneblebis an redaqtorebis moTx-ovnebi daakmayofilos? ras iTxovs Ju-rnalistebisgan SromiTi bazari?

_ pirvel rigSi saintereso ideebs, mudmiv informirebulobas, profesiona-lizms, komunikabelurobas, sakiTxisadmi obieqtur midgomas da Tanamedrove az-rovnebas. Jurnalisti aRWurvili unda iyos Zlieri nervebiT da swori xedviT, RirebulebebiT.

_ praqtikuli gamocdileba ga-ZlevT imis Sefasebis saSualebas, rom icodeT, rogori Taoba modis univer-sitetidan televiziaSi. akmayofilebs Tu ara am mimarTulebaze swavlebis xarisxi moTxovnebs?

_ jer mec axali var, rom Sefaseba ga-vakeTo. vnaxoT rogor iswavlian, rogor daakmayofileben profesoris moTxov-nebs. me studentebTan partniorul da-mokidebulebas varCev, ar minda mkveTri zRvaris gavleba. sul ramdenime leqcia Cavatare da ukve kargi STabeWdileba ma-qvs.

Cven saleqcio masalebTan erTad simulaciebsac vakeTebT. studentebma wina kviras kamerebs mohkides xeli da gadaRebebi davgegmeT. mTavaria, rom swavlis survili aqvT da ar ezarebaT, arc marto maRali qulebisTvis ibrZ-vian. ician, rom konkurencia Zalian ma-Ralia da Tu codna ar gaqvs, verafers miaRwev. erTaderTi, razec guli mwy-deba, aris is, rom bevrs inglisuri ena uWirs. Tanamedrove periodSi es xe-lisSemSleli faqtoria da yvelam unda moaxerxos inglisuris swavla, ufro metic, ukve saWiro gaxda meore ucxo enac. Tu ena ar ici, danarCen samyaro-sTan komunikacias ver moaxerxeb, es ki Caketilobis tolfasia. Senc unda moaxerxo garRveva da sxvamac _ Senam-de moRweva.

_ ra siaxlis Semotanas gegmavT Tsu-is Jurnalistikis mimarTulebis studentTa swavlebaSi?

_ siaxle am etapze SeiZleba iyos swavlebis meTodikaSi. me interaqtiuli leqciebis momxre var. ar miyvars mono-logi, studentis CarTuloba CemTvis upirvelesia. ar vici, es ramdenad siax-lea, magram vfiqrob, rom studenti Tuki ityvis, rom man Cemi leqciidan bevri ram iswavla, uzomod bednieri viqnebi.

_ ra meTodiT aswavliT, raze amaxvilebT yuradRebas? leqciaze, garda mosmenisa, riT arian dakave-buli studentebi? ra praqtikul gamocdilebas aZlevs maT Tqveni sagani da ras miscems is maT maRali xarisxis ganaTlebis miRebisaTvis?

_ leqciaze isini mxolod mosmeniT namdvilad ar arian dakavebulni. vcdi-lob, rom leqcia iyos maqsimalurad in-teraqtiuli, studenti iyos Tanamonawi-le rogorc davalebis gamokiTxvis dros, aseve, leqciis axsnis drosac. maT praqti-kul gamocdilebas aZlevs is simulacie-bi, romelsac vTavazob xolme leqciaze. dagegmili gvaqvs realuri gadacemebis momzadeba da Cawera telestudiaSi.

JurnalistisTvis aucilebelia flo-bdes kiTxvis dasmis kulturas. man ase-ve daaxloebiT unda icodes, ra pasuxi SeiZleba miiRos respondentisgan, rom misi gaazreba moaswros. vaswavli ama Tu im sakiTxis garSemo kvlevis Catarebas, rogor moipovos saintereso masala, rogor miiRos eqspresia da satelevi-zio kadriT rogor miizidos mayurebe-li. mokled, Cemi studentebi mzad unda iyvnen, rom Tuki erT mSvenier dRes maT etyvian _ Tqven xval midixarT prezi-dent obamasTan interviuze an qabulSi nato-s samSvidobo misiis Sesaxeb repor-taJis mosamzadeblado, maT unda SeZlon maRalxarisxiani gadacemis momzadeba. mixaria, roca vxedav maT interessa da survils _ rac SeiZleba bevri miiRon leqciebisgan. es profesoris mudmiv formaSi yofnasac gulisxmobs. Tu stu-dents leqtoris mimarT interesi gau-qra, im leqtoris saqme cudadaa. mec myolia warmatebuli da warumatebeli leqtorebi. yvela kargad maxsovs. amito-mac vcdilob, rom Cemma studentebma Cemi leqciebi yvela droSi kargad gaixsenon da saWiro codna miiRon. sxvanairad Jur-nalistur karieras ver Seudgebian. kvi-raSi orjer leqcia ar aris sakmarisi da amitom feisbuqze daxuruli jgufi Sevq-meniT, mudmivad vkontaqtobT socialur qselSi. minda igrZnon, rom nebismier dros nebismier sakiTxze SeuZliaT mom-marTon.

akademiuri konkursebi saswavlo dawesebulebaSi mudmivi ganaxlebis da Tana-medrove moTxovnaTa Sesabamisi codnis Semodinebis saukeTeso saSualebaa. cxadia, kargia, roca studentTan leqtori axali energiiTa da miznebiT Sedis, magram kidev ukeTesia, Tu am leqtors, TeoriulTan erTad, didi praqtikuli gamocdile-bac gaaCnia. es gansakuTrebiT saWiroa iseT specialobebSi, romlebsac mxolod TeoriiT ver iswavli, radganac SromiT bazarze gasvlisas pirdapir awydebi saWiro unar-Cvevebis aucileblobas, misi deficiti ki umuSevrobis winapirobaa.

2011 wlis Semodgomaze Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tze Catarda akademiuri konkursi, romlis Sedegadac Jurnalistikis mimarTulebam ramdenime axali profesori airCia. maT Sorisaa asocirebuli profesori rusudan vaSakiZe, romelsac sazogadoeba sxvadasxva teleproeqtidan da gadacemidan kar-gad icnobs. miuxedavad mokle droisa, misi leqciebi studentebisTvis saintereso gaxda. interaqtivi, diskusia, simulaciebi da JurnalistisTvis aucilebeli unar-Cvevebis gamomuSaveba _ esaa is, rasac rusudan vaSakiZe studentebisTvis yvela leqciaze misawvdoms xdis.

ra miznebi aqvs axlad arCeul profesors da rogor apirebs igi konkurentunari-ani Jurnalistebis gazrdas? am sakiTxebze Tavad qalbatoni rusudani gvesaubreba.

studentebTan partnioruldamokidebulebas varCev

SurTxia beroSvili

_ sandro, Sen gadawy-vetilebaze gavlena preziden-tis adrindelma mowodebebma da zust da sabunebismetyvelo mecnierebebis prioritetad gamocxadebamac xom ar imo-qmeda?

_ Tavdapirvelad minda vT-qva, bednieri var, rom Tbili-sis saxelmwifo universitetis

studenti gavxdi. rac Seexeba arCevans _ kompiuteruli mec-nierebebi yovelTvis mainte-resebda, Tumca, skolaSi kargad vswavlobdi da didxans vifiqre, romeli profesia amerCia, ra-zec, garkveulwilad, im faqtmac imoqmeda, rom sabunebismetyve-lo mecnierebebi saxelmwifom prioritetulad gamoacxada. vTvli, rom swori gadawyveti-leba miviRe. zust da sabunebis-metyvelo fakultetze mravali

saintereso mimarTulebaa, ma-gram am etapze arCevani sainfor-macio teqnologiebze SevaCere. vfiqrob, dRes es dargi Zalian perspeqtiulia, Tumca, am etap-ze arc ise ganviTarebuli.

_ rogori garemo dagxvda universitetSi, kmayofili xar Tu ara swavlebis xarisxiT?

_ swavla arc ise didi xania daiwyo, magram kmayofilebis mi-zezi namdvilad maqvs. pedagoge-bi Zalian momwons, vTvli rom am mxriv gamimarTla, Tumca jer-jerobiT veravis gamovarCev.

_ gansakuTrebulad rome-li sagnebiT dainteresdi?

_ maTematika yovelTvis mi-yvarda, axla ki biologiam ga-mitaca imdenad, rom SeiZleba momavalSi ufro Rrmad Sevis-wavlo.

_ profesiis Secvlas xom ar apireb?

_ suliad SesaZlebelia. aqamde ar megona, Tu biologia ase gamitacebda. universitetSi sxva SesaZleblobebi gadaiSala. momavalSi ar aris gamoricxu-

li, rom samecniero asparezze vcado bedi. Cemi azriT, sabune-bismetyvelo dargebi momavalSi Zalian perspeqtiuli gaxdeba da dasaqmebis mxrivac problema ar meqneba.

_ Sen mier arCeuli pro-fesiis garda, kidev riTi xar gatacebuli?

_ skolis periodSi aqtiu-rad viyavi dakavebuli sportiT. sxvadasxva dros gatacebuli vi-yavi fexburTiT, curviT, kalaT-

burTiT. aqtiurad davdiodi laSqrobebSi... am mxriv, amJamad, cota ar iyos, pasiuri gavxdi, radgan swavlas did dros van-domeb, Tavisufal dros ki kiTx-vas an musikis mosmenas vamjo-bineb, an megobrebTan verTobi. momavalSi vapireb aqtiurad Ca-verTo studentur cxovrebaSi.

_ erTian erovnul gamo-cdebze sakmaod maRali Sedege-bi gaqvs, gansakuTrebiT war-matebiT germanulis gamocda Caabare, romelSic 100 qula daimsaxure. kidev ra enebs flob?

_ dRes ucxo enebis cod-nas didi mniSvneloba eniWeba. seriozuli karieruli winsv-la amis gareSe warmoudgene-lia. germanulis garda kargad vflob inglisurs da rusuls. am kuTxiT codnis gaRrmaveba ar Semiwyvetia. ucxoeTSi swavlis gagrZelebazec vfiqrob, jer bevri unda viswavlo, mjera, rom cxovrebiseul sirTuleebs davZlev da garkveul warmate-bas mivaRwev.

mTavaria dasaqmebis Sansi mqondesumaRles saswavleblebSi swavlis dawyebis win saqarTvelos

prezidenti mixeil saakaSvili im 10 gamorCeul students Sexvda, romlebmac wels erTian erovnul gamocdebSi yvelaze maRali Sefaseba miiRes da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetebze Cairicxnen. `Cven gvWirdeba specialistebi. is faq-ti, rom 10-ma saukeTeso studentma teqnikuri profesiebi airCia, imis maniSnebelia, rom swori mimarTulebiT daviwyeT moZraoba~, _ ganacxada prezidentma.

gamorCeul studentTa Soris ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis pirveli kursis studenti sandro yi-fianic moxvda. man erTian erovnul gamocdebze TiTqmis yvela saganSi maRali Sefaseba daimsaxura. ram ganapiroba misi arCevani da ras gegmavs momavalSi? _ amaze sandro yifiani gulaxdilad saubrobs.

Temis respondenti

rusudan vaSakiZe

sandro yifiani

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

6

msoflioSi cnobili germaneli mewar-me, saqarTvelos didi megobari, saqarT-velos sapatio konsuli miunxenSi da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis sapatio do-qtori klaus hipi (romlis brendic aris msoflioSi bavSvTa kvebisa da movlis produqtebis erTerTi pirveli mwarmo-ebeli) Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi ekonomikisa da biznesis fakulte-tis germanulenovani studentebisaTvis periodulad kiTxulobs leqciebs biz-nes eTikis mimarTulebiT. baton hips dagegmili aqvs yovelwliurad SearCios 2 studenti da dapatiJos germaniaSi, sakuTar sawarmoSi 4-kviriani praqtikis gasavlelad. wels man pirveli SerCeva Caatara da Cven agvirCia: Tsu ekonomiki-sa da biznesis fakultetis me-3 kursis studentebi – naTia Ciqovani da gvanca goguaZe.

batoni hipis mTavari sawarmo mdeba-reobs germaniaSi, qalaq fafenhofenSi (baierni), sadac Cven zafxulis erTi Tve gavatareT. firmis teritoriaze gan-lagebulia sawarmo, administraciuli biuroebi, laboratoria, firmis kerZo banki, restorani da a.S. vcxovrobdiT sawarmos mflobelobaSi myof binaSi, romelic firmidan 200 metris daSore-biT mdebareobda. Cveni yoveldRiuri praqtika iwyeboda dilis 8:00 saaTze da mTavrdeboda saRamos 16.00 saaTze.

praqtikebi Zalian saintereso da mra-valferovani iyo. gagvanawiles logi-stikisa da marketingis ganyofilebebSi. (marketingi _ naTia Ciqovani, logisti-ka _ gvanca goguaZe). marketingi iyofa: pirdapir marketingad, savaWro marke-tingad, klasikur marketingad da a.S. Ti-Toeuli nawili Tavis saqmes asrulebs: uzrunvelyofs presasa da televiziaSi

reklamis ganTavsebas, supermarketebsa da savaWro centrebSi produqtis swor-ad miwodebas da mis adgilze reklamire-bas, uSualo kontaqts momxmareblebTan, miznobrivi jgufis sworad SerCevas da mis amomwuravad informirebas. arse-bobs hipis e.w. bavSvTa klubi (Hipp baby club), sadac SeuZlia nebismier mSobels daregistrirdes internetiT, romelic cxovrobs germaniaSi an avstriaSi da mi-iRos yovelkvireuli rCevebi profesio-nali pediatrebisgan da yovelTviuri saCuqari hipis firmisgan: nakrebi im au-cilebeli produqtebisa, romelic Cvil bavSvs esaWiroeba mocemul momentSi imis Sesabamisad, Tu ramdeni dRis, kvi-ris Tu Tvis aris igi. firmas aqvs, aseve, specialuri cxeli xazi, sadac nebismier adamians aqvs saSualeba darekos da das-vas nebismieri kiTxva rogorc konkretu-

lad produqtze, aseve, zogadad, bavSvis movlasTan dakavSirebul nebismier sa-kiTxze, radgan hipis firmas emsaxureba pediatrTa jgufi, romelic mzad aris daexmaros mSoblebs da uzrunvelyos isini nebismieri informaciiT. marketin-gis ganyofilebas mWidro kavSirebi aqvs im qveynebTan, romlebSic is Tavis pro-duqcias gzavnis. tardeba mravali kon-ferencia ucxoel partniorebTan, raTa konkretul qveynebSi swori marketin-guli gaTvlebiT iqnas miwodebuli pro-duqcia. msgavss Sexvedrebze daswrebis saSualeba Cvenc gvqonda.

logistikis ganyofilebis mTavari amocana iyo produqciis dagegmva da urTierTobebi saeqsporto qveynebTan. yovel dRe viyaviT logistikis gundis sxvadasxva wevrTan, romlebic gvixsnida Tavis samuSaosa da movaleobebs firmaSi da gvaZlevda konkretul davalebebs. yo-veli axali dRe iwyeboda axali adamianis gacnobiTa da misi codnis gaziarebiT. praqtikis ganmavlobaSi miviReT bevri informacia firmaSi logistikis mniSv-nelobisa da saqmianobis, aseve, batoni hipis sawarmoebis Sesaxeb. mas msoflios ramdenime qveyanaSi aqvs Tanamedrove teqnologiebiT aRWurvili sawarmoebi, sadac mzaddeba produqcia umaRlesi xarisxis, ekologiurad sufTa nedleu-liT. firma Tavisi produqciis eqsports eweva msoflios mraval qveyanaSi.

firmis TanamSromlebi da kuratore-bi, romlebic Cvens praqtikebs xelmZRva-nelobdnen, Zalian sasiamovno adamianebi arian. SeviswavleT Teoriuli mxarec da SevasruleT praqtikuli samuSaoebic, viyaviT aseve firmis eqskursiaze, sadac dawvrilebiT gviambes sawarmos daarse-bis istoria da gvaCvenes, Tu rogor mz-addeba hipis produqti, romelic aris

bio-xarisxis, ekologiurad sufTa da gemrieli bavSvebisaTvis. sawarmos aqvs sakuTari laboratoria, romelic nomer pirveli laboratoriaa evropaSi, sad-ac uamrav Semowmebas gadis TiToeuli produqti, sanam warmoebaSi gava. firmis mflobelobaSia, aseve, miwebi cxovele-bis mosaSeneblad, romelic mdebareobs specialurad savali gzidan Sors, raTa Tavidan aicilon gamonabolqvis mavne nivTierebebi. sawarmos xilisa da bost-neulis plantaciebis movla mxolod bu-nebrivi nivTierebebis saSualebiT xdeba, rac bio-xarisxs uzrunvelyofs, xolo hipis bavSvis movlis produqtebi, rogo-rebicaa saxis kremi Tu bavSvis Sampuni, mxolod aucilebel qimiur danamatebs Seicavs da absoluturad usafrTxoa bavSvis nazi kanisaTvis. hipis firmas aqvs unikaluri sakuTari bio-xarisxis da-madasturebeli logo. hipis produqcia msoflios uamrav qveyanaSi igzavneba, maT Soris saqarTveloSic.

batoni hipi axal saswavlo wels ukve estumra Cvens universitets. igi wlis ganmavlobaSi periodulad waikiTxavs leqciebs ekonomikisa da biznesis fa-kultetis germanulenovani studente-bisaTvis, xolo wlis bolos maTgan kvla-vac SearCevs 2 students zafxulSi pra-qtikebis gasavlelad.

gvsurs, didi madloba gadavuxadoT baton klaus hips, rom mogvca saSualeba gagveRrmavebina Cveni codna, migveRo praqtikuli gamocdileba da gagvetare-bina sasiamovno da dauviwyari dReebi.

naTia Ciqovanigvanca goguaZe

Tsu-is ekonomikisa dabiznesis fakultetis III

kursis studentebi

dauviwyari sazafxulo praqtikaklaus hipis sawarmoSi

magaliTad SegviZlia mov-iyvanoT 1978 wlis 14 aprils qarTuli enis dasacavad gaer-Tianebul studentTa gamosv-lebi da aqtiuroba, romelTac didi amagi miuZRviT mSobliuri enis dacvis mxriv. Tumca, drois msvlelobasTan erTad icvleba dakveTac da moTxovnebic. dRes axalgazrdebs sakuTari qveynis winaSe ukve sxva valdebule-bebi akisriaT da maT, garda swavlisa, sxva moqalaqeobrivi pasuxismgeblobis gamovline-bac marTebT. unda iTqvas, rom Tanamedrove studentebi am mxriv arc Tu adekvaturi aq-tiurobiT gamoirCevian, arada qveyanaSi bevri iseTi problemaa gadasawyveti, rac axalgazrde-bis iniciativas moiTxovs. maTi indiferentulobis mizezad eqspertebi axali Taobis aRz-rdis problemasa da axalgaz-rdebis garTobisadmi zedmet midrekilebas miaweren. magram, droa, studentobam meti pa-suxismgebloba itvirTos da sakuTari misia ukeT gaacnobi-eros. am Temaze sasubrod Cven Tsu-is socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetis sociologiisa da socialuri muSaobis mimarTulebis xelmZ-Rvanels iago kaWkaWiSvils mivmarTeT.

`studentis upirvele-si funqcia, misi statusidan gamomdinare, aris is, rom Ca-moyalibdes profesionalad, magram es misi erTaderTi val-debuleba araa. aucilebelia, studenti Sedges rogorc sa-zogadoebis aqtiuri moqalaqe, romelsac unda Camouyalibdes samoqalaqo cnobiereba. samo-qalaqo cnobierebis Camoyali-bebaSi ki mxolod pedagogebi ar unda monawileobdnen, Tavad studentmac unda gamoiCinos iniciativa. man swavlis garda, sxva socialuri tipis aqtivo-

bebic unda ganaxorcielos. Tu garkveuli finansuri uzrun-velyofac eqneba, cudi ar aris, magram mas mxolod finansuri sargeblis miRebis molodini ar unda hqondes. anu studentma es unda gaakeTos sakuTari inicia-tiviT, sakuTari moqalaqeobri-vi zrdisTvis. ra tipis aqtivo-bebi unda ganaxorcielos man, pirvel rigSi, moxaliseobis sa-fuZvelze? _ es aris nebismieri ram, rac xels Seuwyobs qveyana-Si uflebadacviT saqmianobas. magaliTad, studenti aqtiurad unda iyos CarTuli socialu-rad daucveli jgufebis sarea-bilitacio programebSi. man monawileoba unda miiRos gone-brivad CamorCenili, martoxela moxucebis, quCis bavSvebis, sxva socialurad daucveli jgufe-bis adaptaciisa da daxmarebis procesSi. Zalian mniSvnelova-nia studentis aqtiuroba Tavad studenturi cxovrebis im na-wilSi, romelic uSualod swav-las ar exeba da dakavSirebulia sxvadasxva aqtivobebTan, rogo-ricaa ekologiur programebSi monawileoba (bunebiTdacviTi saqmianoba), istoriuli mexsie-rebis gafrTxilebis da isto-riuli memkvidreobis dacva

(magaliTad, istoriuli Zegl-Ta reabilitacia), saxelovne-bo aqtivobebi da ase Semdeg. es yvelaferi aris studentis da-matebiTi saqmianoba, romelmac ar unda Caanacvlos swavla~, _ gviTxra Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fa-kultetis socialuri muSaobis samagistro programis xelmZR-vanelma, profesorma iago kaW-kaWiSvilma.

Tu ramdenad monawileoben studentebi sxvadasxva ufle-badacviT Tu saqvelmoqmedo RonisZiebebSi, amis gasarkvev-lad Cven gamokiTxva Cavata-reT. pasuxebi sxvadasxvagvaria: axalgazrdebis nawils swavlis procesSive evaleba msgavsi sa-xis aqtivobebSi CarTva, nawi-li moxaliseobis safuZvelze iRebs monawileobas, arsebobs studentTa kategoriac, romle-bic mxolod swavliT arian daka-vebulni.

`jer aseT seriozul Ronis-ZiebaSi monawileoba ar mimiRia, magram Cemi momavali profesia moiTxovs mqondes Sexeba so-cialurad daucvel jgufebTan da amitom aucileblad CaverT-

vebi sxvadasxva uflebadacviT RonisZiebebSi. mainteresebs mz-runvelobas moklebuli bavSve-bis problemebi da momavalSic, vfiqrob, am kuTxiT ganvagrZob muSaobas,~ _ ganacxada so-cialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis I kursis studentma TamTa gurCianma.

`Cemma megobarma miTxra er-TerTi aqciis Sesaxeb, romelic unarSezRuduli adamianis da-saxmareblad xorcieldeboda, raSic aqtiurad CaverTe. moqa-laqeebs vurigebdi flaerebs. vfiqrob, rom yvela studenti unda iRebdes msgavsi saxis Ro-nisZiebebSi monawileobas~, _ aRniSna socialur da politi-kur mecnierebaTa fakultetis III kursis studentma TamTa da-neliam.

`ra Tqma unda, studentis samoqalaqo cnobierebis Camoya-libebisTvis mniSvnelovania saqvelmoqmedo, uflebadacviT RonisZiebebSi monawileoba, magram, me, swavlis garda dro arafrisTvis mrCeba, amitom ar maqvs saSualeba CaverTo msgavs saqmianobaSi~, _ gviTxra poli-tologiis mimarTulebis III kur-sis studentma mariam zarquam.

gamokiTxvis Sedegad, aseve, gairkva, rom axalgazrdebis na-wili saqvelmoqmedo RonisZie-bebsa Tu uflebadacviT saqmi-anobaSi mxolod im SemTxvevaSi CaerTveba, Tu finansur sar-gebels miiRebs an sxva kuTxiT iqneba momgebiani. es SeiZleba qveyanaSi arsebuli mZime so-cialuri foniTac aixsnas, Tum-ca sakiTxis ase dasma ramdenad marTebulia, sakamaToa.

`Cemi azriT, nebismieri adamianis movaleobaa, rom iz-runos Tundac unarSezRudul adamianebze. Tuki am mxriv aqti-uria studenti, Zalian kargia

da amas misi aRzrda, Segneba ganapirobebs. axalgazrdebis umravlesoba, visac ki vicnob, aseTi saxis saqmianobaSi im Sem-TxvevaSi CaerTvebian, Tu fi-nansurad iqneba momgebiani da sazogadoebaSic gamoCndebian~, _ ganacxada politologiis mi-marTulebis III kursis student-ma qristina qoriZem.

iseT ganviTarebad qveya-naSi, rogoric saqarTveloa, studentebis samoqalaqo aqti-vobas mniSvnelovani datvirTva gaaCnia. es xels Seuwyobs samo-qalaqo sazogadoebis gaZliere-basac, romelic saqarTveloSi dRes metad problematuri da aqtualuri Temaa. Tumca, ro-gorc Tsu-is profesor-maswav-leblebi miiCneven, studentis upirvelesi movaleoba cod-nis gaRrmavebaa da sxvadasxva socialuri tipis aqtivobebSi monawileobam saswavlo proces-Si mis CarTulobas xeli ar unda SeuSalos.

moamzada nato obolaZem

ra evaleba students swavlis gardapirveli gverdidan

STabeWdileba

[email protected]

q i m i i s s a m y a r o

ukve mesame zafxulia, rac zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fa-kultetze skolis moswavleebisaTvis sazafxulo samecniero akademia ewyo-ba. moswavleebSi zust da sabunebisme-tyvelo mecnierebebisadmi interesis gaRviZebis, SesaZlo karieris Sesaxeb informaciis miwodebis, universitetis garemos gacnobis da sxarti Taobis mo-zidvis mizniT zafxulis cxeli dReebis gatareba bavSvebs universitetSi SevTa-vazeT. monawile moswavleebic maSinve gamoCndnen da gadawyvites Tavisufali drois swori investicia gaekeTebinaT. aTdRiani programis farglebSi moswav-leebs saSualeba hqondaT universitetis auditoriebSi moesminaT leqcia-semi-

narebi, dakvirvebodnen eqsperimentebs, proeqtis farglebSi moemzadebinaT da warmoedginaT sakuTari xedva. erTma-neTisagan gansxvavebuli, originaluri da fantaziT savse gaxldaT monawile moswavleTa wlevandeli individualu-ri proeqti „qimiis gareSe“, romelSic warmoCnda qimiis roli. wels iunesko da iupaki qimiis saerTaSoriso wels aRniS-navs da Cveni sazafxulo akademia qimiis saerTaSoriso wlis (IYC 2011) oficialu-ri RonisZieba gaxldaT. monawileoba mi-viReT masStabebis mixedviT globalur wylis eqsperimentSi „wyali: qimiuri xs-nari“. moswavleebma universitetSi Cata-rebul erTerT eqsperimentSi, romelic aseve mTeli msoflios masStabiT tar-deboda, saqarTvelos sxvadasxva kuTxis bunebrivi wylis mJavianobis xarisxi gansazRvres. miRebuli Sedegebi ki glo-balur monacemTa rukaze ganTavsda (http://water.chemistry2011.org).

proeqti kargi saSualebaa, raTa moma-valma Taobam aRmoaCinos sakuTari Tavi, sakuTari interesi, Sexvdes adamianebs, romlebic kvalificiur rCevas miscemen zust da sabunebismetyvelo mecniere-bebSi akademiuri Tu samecniero da sxva tipis saqmianobis Sesaxeb. dainterese-

bis SemTxvevaSi ki moswavleTa kvleviT samuSaoSi CarTvis SesaZleblobebic ar-sebobs. minda aRvniSno, programaSi Cveni universitetis studentebis, profeso-rebis da mecnierebis, stumrebis – Tsu-is kursdamTavrebulebis da evropis birT-vuli kvlevebis centrSi (CERN) moRva-we mecnierebis, studentebis (Princeton

University), germanuli proeqtis „biomra-valferovnebis SenarCuneba karierebis aRdgenis gziT“ eqspertebis (Heidelberg Cement, GIZ) warmatebuli monawileoba sazafxulo programaSi.

gvixaria, rom yovel wels motivire-buli da cnobismoyvare bavSvebi modian universitetSi. vfiqrob, moswavleebi programis gavlis Semdeg sakuTar TavSi ufro metad darwmunebulebi toveben universitets, radgan maT kargad aqvT gaazrebuli, rom qveynis momavali swo-red momaval Taobazea damokidebuli da garkveuli pasuxismgeblobiT ekidebian dros, romelic maT mocemul momentSi gaaCniaT. roca amgvari ganwyobiT moti-virebul, nacnob saxeebs vxedavT tele-viziis, socialuri mediis saSualebiT da universitetSi, vfiqrobT, garkveuli kvali davtoveT maT cxovrebaSi.

xaTuna kaxiani,

zust da sabunebismetyvelomecnierebaTa fakultetis

samecniero kvlevebis daganviTarebis samsaxuris

ufrosi specialisti

sazafxulo samecniero akademia daqimiis saerTaSoriso weli

moswavleTa proeqtis „qimiis gareSe“ prezentacia

saerTaSoriso konferencia organul qimiaSi saqarTveloSi meored gaimarTa.

pirveli simpoziumi orga-nul qimiaSi qalaq siRnaRSi 2009 wlis 16 oqtombers Catarda. simpoziumi mieZRvna profesor giorgi WiraqaZis dabadebidan 75-e wlisTavs. simpoziumze ga-dawyda, rom ori wlis Semdeg, saqarTvelos sxvadasxva kuTxe-Si gamarTuliyo saerTaSoriso konferenciebi organul qimiaSi.

II saerTaSoriso konferencia organul qimiaSi _ `heterocik-luri qimiis miRwevebi" gaimar-Ta 25-27 seqtembers TbilisSi, sastumroSi `didube-plaza”.

konferencia 4 seqciaSi mim-dinareobda, romelebSic gani-xiles heterociklebis da or-ganuli qimiis sxva sferoebSi miRebuli samecniero kvlevis uaxlesi Sedegebi.

konferenciis organizato-rebi gaxldnen ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universiteti, saqarTve-los teqnikuri universiteti da saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia.

Tanamonawile organizacie-bi iyvnen saqarTvelos profe-sional qimikosTa asociacia, sastumroebi „didube-plaza“ da „prestiJi“. xolo sainforma-cio mxardamWerebi _ „World sci-entific publishing”, saerTaSoriso Jurnali „Chemistry of Heterocyclic Compounds” da cifruli beWdvis centri „ESPO”.

konferenciaze warmodge-nili moxsenebebis Tezisebidan miiRes 151 moxseneba msoflios 19 qveynidan: azerbaijanidan, aSS-dan, belorusiidan, germa-niidan, TurqeTidan, indoeTi-

dan, iranidan, italiidan, lat-viidan, pakistanidan, ruseTidan saberZneTidan, sasomxeTidan, saqarTvelodan, singapuridan, ukrainidan, uzbekeTidan, Svei-cariidan da CineTidan.

plenaruli moxsenebebis gasakeTeblad saorganizacio komitetma moiwvia boloniis universitetis profesori dome-niko spineli (italia), Tesalo-nikis universitetis profesori aTina geronikaki (saberZneTi), baqos saxelmwifo universite-tis reqtori, akademikosi abel

maharamovi da profesori rama-zanovi (azerbaijani), somxeTis mecnierebaTa erovnuli akade-miis wevr-korespondenti gevorg danaguliani (somxeTi) da ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis profesori, akademiis wevr-ko-respondenti SoTa samsonia.

konferenciis gaxsnis cere-monialSi monawileoba miiRes: ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis reqtorma aleqsandre kvitaSvilma, SoTa rusTavelis

erovnuli samecniero fon-dis generalurma direqtorma sulxan sisaurma, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros warmomadgenelma nugzar Citaiam, saqarTvelos teqnikuri universitetis re-qtoris moadgilem, profesorma zurab gasiataSvilma, konferen-ciis saorganizacio komitetis Tavmjdomarem SoTa samsoniam, samecniero komitetis wevrebma _ akademikosma givi cincaZem da akademikosma Teimuraz andro-nikaSvilma.

moxsenebebi waikiTxes samec-niero komitetis mier winaswar SerCeulma monawileebma: n. azi-zim (irani), r. kumarim (indoeTi), m. Ranbarim (irani), f. talibovma (azerbaijani), v. vaCnaZem (sa-qarTvelo), S. Selkem (indoeTi), f. Ciragovma (azerbaijani) da sxv.

Jiurim profesorebis domi-nigo spinelis, aTina geronika-kisa da SoTa samsonias Semad-genlobiT saukeTeso posteru-li moxsenebisaTvis gamoavlina sam–sami gamarjvebuli. saqarT-velodan _ e. kacaZe, m. lomiZe, g. fanculaia da ucxoeli mec-nierebidan _ sahakiani (somxe-Ti), kutani (TurqeTi), Raza-riani (somxeTi). maT gadaecaT Sesabamisi sertifikatebi, xolo pirvel adgilebze gasul momx-seneblebs specialuri prizebi.

profesorma elizbar eliz-baraSvilma saqarTvelos pro-fesional qimikosTa asociaciis sapatio wevris sigelebi gadas-ca profesorebs domeniko spine-lis, aTina geronikaks, m. ramaza-novs, g. talibovs, g. danaguli-ans, doqtorebs ala skorovasa da samvel sirakanians. samvel sirakanianma konferenciis saxe-liT profesor SoTa samsonias miuloca 70 wlis iubile da mas specialuri prizi gadasca.

profesorebTan d. spinelTan da a. geronikakTan ganxilul iqna italiasa da saberZneTSi swavlebis sakiTxebi, erTobli-vi samagistro da sadoqtoro programebis ganxorcielebis SesaZleblobebi da a.S., rac sa-fuZvels Cauyris qimiis swavle-bis donis amaRlebas.

saerTaSoriso konferencia organul qimiaSi

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

dRevandel kulturul-ekono-mikurad dawinaurebul erTa So-ris sa qar Tve lo da qarTveli eri erTerTi uZvelesia. Cveni winapar-Ta sacxovrisi marto im terito-riiT ar Semo ifargleboda, sadac ax lan deli saqarTveloa ganfeni-li. qarTveli eri aris STamomav-loba xalx Ta didi modgmisa, ro-melsac mecnierebaSi protoibe-rebs uwodeben.

mecnier-mkvlevarTa umetesi nawilis mtkicebiT, dRevandeli ka cob ri o ba didad aris davale-buli qarTveli tomebisagan me-talTa warmoebis xe lov ne bis aR-moCena-srulyofiT. moiZia da sa-fuZvlianad Seiswavla ra qimiisa da me talurgiis istoriis gamo-Cenili mkvlevarebis gasuli sau-kunis 80-ian wlebamde gamoqveyne-buli naSromebi Tu monografiebi, istorikosi g. kvir kve lia askvnis: `ucxoel mecnierTa Soris dResac dam kvid re bu lia azri imis Sesaxeb, rom SavizRvispireTi, kerZod ki pontos raioni, war mo ad gens zo-gierTi feradi da Savi liTonebis damuSavebis epicentrs, xolo qar-Tveluri modgmis tomebi xali-bebi, mosinikebi da Tubalebi am metalebis pirvel mwarmoeblebi arian mTel msoflioSi~.

TiTqmis yve la elements, ro-melTa aRmoCenis TariRi dReisaT-vis ucnobia, `wminda qarTuli~ sa-xelwodebebi aqvT. aseTebia:

oqro – etimologiurad iSif-reba, rogorc ̀ uqrobi~, ̀ maradJams bzin va re~. is erTerTi elementia, ro me l ic araviTar pirobebSi Ta-vis fersa da bzinvarebas ar icvlis – aqedanaa misi saxelwodebac!

vercxli – vercxli Zvel qar-

TulSi cnobili iyo `vercxili~-s sa xel wo de biT, axal qarTulSi ki `vercxli~-T; megrulad mas `var-Cxili~ hqvia, sva nu r ad – ̀ varCxil~. erTi sityviT, am elementis saxel-wodeba qarTulia da `na ses xebi~ ar Cans romelime ucxo enidan.

spilenZi – elementis es sa-xelwodeba momdinareobs spirene-bisagan – erT-erTi qarTuli to-misagan, romelic uZveles droSi cxovrobda dRevandeli Tur qeT-is teritoriaze da misdevda am liTonis warmoebas. meg rulad spilenZs hqvia `linj~, xolo svan-urad – `spilenZ~. am elementis sa-war moo madnebi `spirenZis~ saxel-wodebiT aris cnobili.

surma – m. WabaSvilis ucxo si-tyvaTa leqsikonSi surma sparsul si tyvad moixsenieba (spars–sur-me), romelic momdinareobs Tur-quli sityvisagan `surme~, rac `wasmas~ niS navs, xolo sulxan-saba orbeliani moixseniebs mas, rogorc sxvaTa (ro meliRac) eni-

dan momdinares. rogorc irkveva, dReisaTvis ar aris erTiani az-ri element surmis etimologiis Sesaxeb. misi bunebrivi naerTi – surmis (III) sul fi di imTaviTve gamoiyeneboda warbebisa da wam-wamebis SesaRebad.

dariSxani – Tanamedrove ga-mokvlevebiT, ̀ dariSxani~-s sa xel-wo de ba etimologiurad iSifreba rogorc `dari Sxamisa~ anu `Sxamis Sesadari~, `Sxa mis msgavsi~.

rkina – lazuri sityvaa da cas niSnavs. Cveni winaprebis warmod-geniT, ca rki nisgan iyo gadaxu-rul-moWedili.

vercxliswyali – sxva meta-lebisagan gansxvavebiT, mxolod isaa oTaxis tem peraturaze Txe-vad mdgomareobaSi, wyaliviT. garegnulad feriT, igi vercxls mogvagonebs. aqedan garmosdga saxelwodebac – vercxliswyali!

TuTia – megrulad `TuTa~ mT-vares niSnavs. rogorc Cans, es me-tali, mar ti vi nivTierebis saxiT,

Cvenma winaparma mTvares miamsgav-sa. TuTia – aseTi saxelwodebis gavrceleba qarTul qimiur lite-raturaSi Se darebiT didi inten-sivobiT am sami aTeuli wlis winaT daiwyo. manamde ki am ele ments ufro saerTaSoriso saxelwode-biT – `cinkad~ moixseniebdnen.

TiTberi – spilenZisa da TuTiis Senadnobia. am Senadnobis feri mkveTrad icvleba wiT lidan – spilenZis feridan TeTramde (am elementebis Semcvelobis mixed-viT). `TiTberi~, rogorc ir kve va, megruli `TuTa-feris~ Sekvecili forma unda iyos.

tyvia – mas ZvelqarTulad `tyvivsac~ uwodeben. tyvias sxva-nairad, `brhenis~ an prpenis~ saxe-liTac moixsenieben.

gogirdi – es sa xel wo de ba rom qarTuli warmoSobisaa, calsaxad mtkicdeba Tundac imiT, rom arc erT uc xo enaSi es elementi am sa-xelwodebiT ar moixsenieba (sul-furum –la Ti nurad).

kala – erTaderTi elementia, romlis saxelwodebis SemoReba-gad mo ta nas qarTul metyvelebaSi `naxevarkunZul malakas qalaqis kalahidan~ va ra u do ben. Tumca sa-qar Tve los teritoriaze svaneT-Si aris sofeli – `kala~, rac aCens safuZvlian eWvs `kalis~ ucxo eni-dan Semotana-nasesxobis Sesaxeb.

metalTagan adamianma sul

pirvelad sami elementi aiTvisa da gamoiyena: oq ro, vercxli da spilenZi. es ukanaskneli gaci-lebiT meti raodenobiTaa gavr -ce lebuli bunebaSi. spilenZs is dadebiTi Tviseba aqvs, rom advi-lad eqvem de bareba damuSavebas, magram gamoyenebisas metismetad rbilia. amitom xalasi spilenZi-sagan dam za de bu li sagnebi advi-lad deformirdebian. am udaod didi naklis gamosworebas Zveli qar Tve li tomebi spilenZisadmi iseTi elementebis damateba-Sel-

RobiT Se eca d nen, romelic sagans met simagres mianiWebda. Tav da-pir ve lad ase Ti aRmoCnda dariSxa-ni, romelmac spilenZs ramdenime dadebiTi Tviseba SesZina. ase iqna dawyebul-aR mo Ce ni li brin jaos warmoeba am eqvsi aTasi wlis winaT adgilobrivi nedleulis bazaze.

am metalis qarTuli saxelwo-deba `linj~ anu `blinj~ safuZv-lad daedo brin jaos saerTaSo-riso saxelwodebas: ira nulad hq-via `birinj~, xolo evropul eneb-ze – Bronse. es Senadnobi aseTive sa xelwodebiTaa cnobili rusul enaSic – Бронза.

es yvelaferi amtkicebs imas, rom Zvelma qarTvelma to mebma pirvelebma SeimuSaves brinjaos warmoebis teqnologia mTel msof lioSi da rom es saxelwodeba gavrcelda Semdeg rogorc mezo-bel qveynebSi (ira ni), ise Soreul evropaSic.

r. diusis daskvnis mixedviT, Zvelma berZnebma rkinisa da fo-ladis warmoeba qar Tveli tome-bisagan - xalibebisgan iswavles. aqedan gamomdinare, folads berZ-nebma xalibebis saxelwodebis mixedviT `xalvfs – xal vdikos~ daarqves. aseT daskvnas akeTebs gamoCenili qarTveli istoriko-si iv. javaxiSvilic. ara mxolod saberZneTSi, aramed Zvel mesopo-tamiasa da egvipteSi metalebsa da Senadnobebs, ZiriTadad, qarTuli war momavlobis saxelwodebebi hqondaT. amis Sesaxeb e. bibra jer kidev am 140 wlis winaT werda: `mi-uxedavad imisa, rom berZnebi war-moadgendnen yvelaze metad gan-viTarebul arielebs, spilenZis

Sesaxeb maT araferi icodnen. es li Toni maT sxva xalxisagan SeiT-vises~. aseTi daskvna mravlisme-tyvelia.

metalurgiis Casaxva-ganviTa-rebis saqmeSi Zvel qarTvel tom-Ta prio ritetze isic mianiSnebs, rom qarTuli tomis – mosinikebis saxel wodebidan war moqmnilia `TiTberis~ saxelwodebac. Zvel metalurg qarTvelebs brinjaosi da TiTberis nawarmebi – sagnebi ara mxolod sakuTar moTxovnile-baTa dasakmayofileblad esaWiro-ebodaT, ara med ucxo qveynebSi gahqondaT saeqsportod.

niko maris etimo lo giuri Zi-ebiTac mtkicdeba, rom TiTberis saxelwodeba qarTveli tomebisgan aqvT gadaRebul-aTvisebuli sxva xalxebs. rac Seexeba sxva elemen-tebs – tyviasa da vercxls, sazR-vargareTeli mec nierebi maT Sesa-xeb ufro saintereso mosazrebebs gamoTqvamdnen. r. forbsi Tvlis, rom pirineis naxevarkunZulze mcxovrebi xalibebi, romlebic moiazrebodnen protoiberebad, Tavdapirvelad vercxls iRebd-nen uaRresad primitiulad, bune-brivi nedleulisagan. isini tyes wvavdnen, ris Sedegadac tyviis da vercxlis Semcveli qanebis tempe-ratura maRla iwevda da gamdnari metalebi iwyebdnen naRvarevis sa-xiT Camodinebas. gacivebis Semdeg aseTnairad miRebuli myari masa warmoadgenda vercxlisa da ty-viis Senadnobs.

sruliad gansxvavebuli te-qnologia hqondaT SemuSavebuli rkinis sawarmoeblad indoelebs. ase rom, ZvelqarTuli da indoeT-Si miRebuli rkina-foladi erT-maneTisgan mkveTrad gan sxva vde-boda Sedgeniloba-TvisebebiT.

amrigad, eneoliTisa da brin-jaos xanis arqeologiuri Zeg-lebis qimiuri Se madgenlobis Seswavlam calsaxad naTelyo, rom Zvelma qarTvelma tomebma pirvelebma SeimuSaves metalebis warmoebis xelovneba-teqnologia adgilobrivi wiaRiseuli resur-sebis bazaze. qarTuli brinjaosa da rkina-foladisagan damzadebu-li sagnebi odiTganve gahqondaT saeqsportod mezobel da Soreul qveynebSi. ase gavida qarTuli sa-xelwodebebi da warmoebis teqno-logiebi ucxo erebSi.

r. gigauri, m. rusia,k. ruxaia

qimiur elementTa qarTuli saxelwodebebi

Tanamedrove mrewvelobasa da yofa-cxovrebaSi sul ufro met mniSv ne lo bas iZenen sinTezuri masalebi. qimikosebma SeZles saxalxo meurneobisaTvis umniSv-nelovanesi produq te bis _ xe lov nu ri boW kos, plastikuri masebis, fisebis, sa Re-bavebis, sam kur nalo da surnelovani niv-Tierebebis, tyavis Sem cvle le bis, kauCukis da sxva produqtebis sinTezi. uZvelesi droidan, roca qimia jer kidev ar iyo Zlie-ri, adamianebi TavianTi saWiroebisaTvis mxolod mce nareuli da cxoveluri warmo-Sobis bunebriv masalebs iyeneb d nen.

XIX saukuneSi bevri mniSvnelovani masa-la, maT Soris kauCukic, miiReboda mxolod im mcenareebisgan, rom le bic umTavresad tropikul qveynebSi xarobdnen. amJamad ki sinTezis gziT SesaZlebelia qimiur qarx-nebSi xelovnurad miviRoT mniSvnelovani qimiuri produqtebi. mec nierebisa da te-qnikis mniSvnelovani miRwevaa xelovnuri kauCukis mi Re bis samrewvelo xerxebis Se-muSaveba.

ada mianTa um rav lesoba icnobs ara kau-Cuks, aramed rezins, romelic mzad deba ka-uCu ki sgan. rezinis Tanamedrove mrewveloba 30000-ze meti saxeobis na ke To bas iTvlis, kerZod, avtomobilebisa da saaviacio sal -tee bi, fexsacmeli, la ba debi, sa ni tariis, higienisa da spor tuli da niS nulebis sag-nebi, eleqt ru li sadenebis izo lacia da sxva mra vali saojaxo Tu teq ni kuri nakeToba.

istoria rezinisa da kauCukis mrewve-lobis warmoSobis Sesaxeb metad saintere-soa da sasurvelia misi mokle mimoxilva: na-turaluri anu bunebrivi kauCuki, iseve, ro-gorc misi msgavsi nivTie re bebi _ balata da gutafisi _ miiReba sxvadasxva tropikuli da sub tro piku li xeebis rZisebri wvenidan. ,,kauCuki” induri sityvaa da qarTulad niS-navs xis cremlebs (kaa _ xe, o-Cu _ ti rili). am `cremlebs”, e.i. TeTr, sqel rZisebr wvens (espanurad lateqsi) samxreT amerikis ama-zonis sanapiroTa macxovreblebi agro veben tropikuli kauCukovani xis _ braziliis

heveias _ qerqis narCene bidan.heveia _ didi xea, misi simaRle 30 me-

tramde aRwevs, xolo diametri 3 metria. rZisebri wveni _ lateqsi, romelic kauCuks Seicavs, imyofeba xis qerqis qveS moTavse-bul sarZeve kapilarebSi. mcenares ukeTeben `naserebs” anu xis qerqze garkveuli wesiT akeTeben CanaWrebs da CanaWeri kapilare-bidan moedineba la teqsi, romelsac Cveu-lebriv moyviTalo feri aqvs.

okeanis gaRmidan sxva iSviaT nivTebs Soris kolumbma Semoitana misTvis sainte-reso kauCukic, magram egzotikuri masaliT aravis usargeblia da kau Cukis nimuSebi, rogorc iSviaToba, didxans inaxeboda mu-zeumebSi.

im interess, romelsac iwvevda axali araCveulebrivi produqti _ kau Cuki, mow-mobs Semdegi komikuri faqti: espaneTis er-TerTma mefem moin do ma Tavisi fexsacmeli ulpobi gaexada. amisaTvis man fexsacmeli brazi li aSi gag zavna, sadac igi lateqsiT gaJRinTes.

1791 wels inglisSi aRiares pirveli pa-tenti ulpobi, rezingareuli qsovilebisa da sxva masalebisaTvis, romelTaTvisac ga-moiyeneba kauCuki.

kauCukis aTvisebis saqmeSi didi wv-lili miuZRvis qimikos ma kin toSs. man 1819 wels winadadeba Seitana _ kauCuki gaexsnaT qvanaxSiris gamoxdiT miRebul msubuq narCenSi _ salvent-naftenSi. es

xsnari, iseve, ro gorc lateqsi, SeiZle-boda gadagvevlo qsovilze da is wyal-gaum tari gag ve xada. kauCukiT gaJRenTi-li qsovilebidan mzaddeboda sawvimari laba de bi, romlebic swrafad vrcelde-boda. dRemde maT zogjer kvlav makinto-Sebs uwo deben.

XIX saukunis 30-ian wlebSi mrava li ana-lizis Sedegad dadginda, rom naturaluri kauCuki Sedgeba naxSirbadisa da wyal ba dis atomebisa gan. pirveli mecnieri, romelmac miuTiTa kauCukis naxSir wyal badovan bu-ne ba ze, iyo faradei. Tumca, didxans darCa gaurkveveli, saxel dobr rome li naxSir-wyal badi Sedioda masSi.

mravalwliani muSaobis Sedegad ga-moirkva, rom SesaZ le belia kauCukis miReba xelovnuri gziTac.

xelovnuri kauCukis warmoeba germania-Si 1937 wels daiwyo, ruseTSi _ 1931 wels, xolo amerikaSi _ 1942 wels.

XX saukunis 50-iani wlebidan Tanda-Tan gamoikveTa sinTezuri kauCukis mTe li rigi upiratesoba naturalur kauCukTan SedarebiT: kauCukis sin Te zisas SeiZleba polimerizaciis procesis mizandasaxulad war mar Tva specifikuri Tvi sebebis mqone kau Cu kis da Semdeg mis bazaze rezin-teqni-kuri nakeTobebis misaRebad.

kauCuki da rezina

Zv. w. V – IV saukuneebis vercxlis WurWeli

spilenZis nakeToba

TrialeTis oqros Tasi

saomari iaraRi

me-9 gverdze

Tbilisisuniversiteti

[email protected]

kauCuki da rezina

gamoCenilma qarTvelma qimikosma, pro-fesorma Salva cincaZem Tavisi xanmokle cxovrebis manZilze udidesi wvlili Seita-na mecnierebis ganviTarebaSi da dagvitova rigi gamokvlevebi, romelTa aqtualoba ganvlilma eqvsma aTeulma welma ver Seam-cira. isini dRes aRiarebulia klasikurad.

Salva cincaZe daibada 1900 wels daba lanCxuTSi. 1923 wels daamTavra Tbilisis universitetis qimiis fakulteti da iqve ga-nagrZo mecnieruli muSaoba profesor petre meliqiSvilis xelmZRvanelobiT. Semdeg, p. meliqiSvilis iniciativiT da xelSewyobiT niWieri axalgazrda miavlines moskovis kl. timiriazevis saxelobis sasoflo-sameurneo akademiis agronomiuli qimiisa da mcenareTa fiziologiis laboratoriaSi akademikos d. prianiSnikovTan. paralelurad S. cincaZe mecnierul kvlevas awarmoebs moskovis sa-xelmwifo universitetis biologiuri da organuli qimiis laboratoriaSi akademikos n. zelinskis xelmZRvanelobiT. am laborato-riebSi Camoyalibda Salva cincaZis mecnie-ruli interesebi da kvlevis mimarTuleba.

1927-1930 wlebSi S. cincaZe muSaobs germaniaSi berlinis da breslaus univer-sitetebSi. 1929 wels breslaus universi-tetSi man daicva sadoqtoro disertacia analizur qimiaSi Temaze: `fosforisa da dariSxanis mJavebis kolorimetriuli gan-sazRvris meTodi~.

1930-1933 wlebSi S. cincaZe safran-geTSia da muSaobs mecnier-TanamSromlad parizis sasoflo-sameurneo kvlevaTa na-cionaluri institutis (versali) agrono-miisa da biologiis laboratoriaSi pro-fesor a. demolonTan. 1932 wels parizis universitetSi igi icavs meore sadoqtoro

disertacias, ukve agronomiul qimiaSi Te-maze: `axali nitratuli xsnarebi wyalba-dionebis (pH) ucvleli koncentraciiT~.

1933-1934 wlebSi profesori S. cincaZe muSaobs inglisSi, londonis universite-tis kolejis statistikur laboratoriaSi da rotamstedis eqsperimentul sadgurSi (herpenden-herstSi).

1934-1935 wlebSi igi kvlevas awarmoebs amerikis SeerTebuli Statebis rig samec-niero centrebSi: rotjersis universitet-Si, jon hopkinsis universitetSi, kalifor-niis universitetSi.

1935 wels S. cincaZe brundeba samSob-loSi. mas iwveven Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis qimiis fakultetis dekanad da analizuri qimiis kaTedris profesorad. paralelurad iniSneba p. meliqiSvilis sa-xelobis qimiis institutSi analizuri qi-miis ganyofilebis gamged, aseve, miiwvies botanikis institutSi ufros mecnier kon-sultantad. 1936 w. profesorma S. cincaZem saqarTvelos sasoflo-sameurneo insti-tutSi Camoayaliba agroqimiis kaTedra, romlis pirvel gamged dainiSna. 1936 wels akademikosebis n. zelinskisa da d. prianiS-nikovis iniciativiT ssrk mecnierebaTa aka-demiis prezidiumma baton S. cincaZes ssrk doqtoris xarisxi mianiWa.

profesori S. cincaZe 1937 wlis repre-siebs Seewira. igi daxvrites 1937 wlis 14 seqtembers. 1957 wels ssrk umaRlesi sasa-marTlos samxedro kolegiis mier miRebu-li dadgenilebiT ki Salva cincaZe reabi-litirebulia.

msoflio qimiur literaturaSi cnobi-lia `cincaZis nazavebi", romlebic farTod gamoiyeneba mcenareTa kvebis dargSi. `cin-caZis reaqtivi" mzaddeba bevr qveyanaSi da sul ufro farTo gamoyenebas poulobs. TbilisSi gamovida S. cincaZis `rCeuli Sromebi" rusul enaze (1986 w.). gansakuTre-biT unda aRiniSnos ap. avalianis wigni `S. cincaZe - mecnieri da mkvlevari" (1982 w.).

2000 wlis dekemberSi Tbilisis saxelm-wifo universitetis qimiis fakultetze gaimarTa saiubileo sxdoma _ miZRvnili profesor Salva cincaZis dabadebidan 100 wlisTavisadmi.

`cincaZis nazavebi,cincaZis reaqtivi~...

Tvali gadavavloT qronologiuri TanmimdevrobiT gadmocemul ramdenime biografias im didi mecnier-qimikosebi-sa, romelTa gamokvlevebma da aRmoCen-ebma safuZveli Cauyara Cvens civiliza-ciasa da kulturas.

georgius agrikola(1494-1555 ww.)es didi mecnieri gadaWarbebis gare-

Se SeiZleba CavTvaloT gamoyenebiTi qi-miis, anu Tanamedrove eniT rom vTqvaT, qimiuri teqnologiisa da mineralogiis mamamTavrad.

naSromi, romelsac man sicocxle Sealia, aris metalurgiisa da samTo saq-misadmi miZRvnili 12 tomeuli. im droi-saTvis igi iqca pirvel enciklopediad, pirvel saxelmZRvanelod imaTTvis, vinc am dargebSi muSaobda. mravalricxovani graviurebiT savse TxzulebaSi agriko-la ganmartavs, rogor unda moiZebnos sabadoebi, rogor unda gairkves madnis maragi da, bolos, rogor unda aigos Sax-tebi. igi did adgils uTmobs madnis mo-povebas, misi gamdidrebis meTodebs da amisaTvis saWiro aparaturas. SigadaSig igi mogviTxrobs liTonebis dnobaze da gvaZlevs mniSvnelovan miTiTebebs.

magram mecniers marto liTonebi rodi ainteresebs. igi dawvrilebiT da gasagebad ganmartavs, magaliTad, rogor unda Catardes gogirdis distilireba an minis gamodnoba.

laTinurad dawerili agrikolas naS-romi Zalian male iTargmna bevr enaze da TiTqmis 200 wlis ganmavlobaSi iTvlebo-da erTaderT Rrma wyarod am dargSi.

Cven aRvniSneT, rom agrikola minera-logiaSic moRvaweobda. igi agrovebda, ikvlevda, aRwerda mineralebs, Semdeg ki axdenda maT klasifikacias. man mtkice safuZveli Cauyara am mecnierebas. mi-uxedavad sayovelTao aRiarebisa da av-toritetisa, riTac igi TanamedroveTa Soris sargeblobda, agrikola metisme-tad moridebuli, windaxeduli iyo da yovelTvis frTxilobda, raTa naCqarevi, moufiqrebeli mosazrebebi ar gamoeT-qva.

saWiroa gvaxsovdes, rom XVI saukunis am gamoCenili swavlulis namdvili saxe-lia georg baueri, xolo georgius agri-kola mxolod laTinuri fsevdonimia. igi daibada saqsoniis Zvel slavur dasaxle-baSi, daba gluxovoSi, romelic mdinare muldaze mdebareobs. georg baueris mama mecnierebis uzomo pativismcemeli iyo da amitomac didad zrunavda Tavisi Svi-lebis ganaTlebaze. saSualo ganaTlebis miRebis Semdeg, axalgazrda baueri lai-fcigis universitetSi ganagrZobs swav-las.

igi Tavdapirvelad eufleboda fi-losofiasa da filologias, berZnulsa da Zvel ebraul enebs. universitetis damTavrebis Semdeg man dawera pirveli naSromi ,,swavlebis meTodebis Sesaxeb”, sadac naTqvami iyo, rom bavSvis mexsiere-ba ar unda gadavtvirToT zedmeti cod-niT, rekomendacias aZlevda maswavleb-lebs, gakveTili gasagebad da gonebamax-vilurad CaetarebinaT. am saintereso naSromma mxolod mravali wlis Semdeg miiRo jerovani Sefaseba.

agrikolam ramdenime xani italiaSi dahyo, sadac swavlobda medicinas da bu-nebismetyvelebas, anu mecnierebas bunebis Sesaxeb. italiidan dabrunebis Semdeg igi dasaxlda samTo saqmis maSindel yvelaze did centrSi _ ioaximovSi (Cexoslova-kia). aq man dawera wigni `saubrebi samTo saqmis Sesaxeb~, romelic geologiis da mineralogiis qvakuTxedad iTvleba.

mogvianebiT agrikola qalaq hemnic-Si (axlandeli karl-marqs-Stadti) gada-vida sacxovreblad. igi muSaobda eqimad, asrulebda jer mrCevlis, Semdeg ki qa-laqis burgomistris movaleobas, amave dros atarebda mineralogiur gamokvle-vebs da werda nawarmoebebs...

robert boili(1627-1691 ww.)rodesac saubari airebis ZiriTadi

kanonebis Sesaxeb iwyeba, robert boilis gvari Cveulebriv mariotis gverdiT gvx-vdeba. erTi am kanonTagani _ boil-ma-riotis kanonad wodebuli _ gvauwyebs, rom mudmivi temperaturis pirobebSi airis mocemuli masis moculoba wnevis ukuproporciulia. Cveulebrivad amiT mTavrdeba Cveni cnobebi robert boilis Sesaxeb.

magram mainc, rogor dadginda es kanoni inglisSi ganTqmul samecniero centrSi? oqsfordSi dasaxlebuli boi-li, upirveles yovlisa, fizikur gamokv-levebs Seudga. Tavis laboratoriaSi man gaimeora toriCelisa da paskalis saxelganTqmuli cdebi da swored maSin moaxerxa wnevisa da airis moculobas So-ris arsebuli damokidebulebis dadgena.

boils yvelaferi ainteresebda. haer-

ze Catarebuli cdebis Semdeg igi maSinve Seudga wylis, merqnis, rkinis da sxva misi garemomcveli sxeulebis Seswavlas.

mis TanamedroveT _ profesorebsa da mecnierebs, aristoteles Sexedule-bebis Tanaxmad, jer kidev sjerodaT, rom samyaro oTxi stiqiisgan _ miwis, cecx-lis, haerisa da wylisgan iyo agebuli. boili kategoriulad ewinaaRmdegeboda am mosazrebas. Catarebuli cdebis sa-fuZvelze igi amtkicebda, rom yvelafe-ri Cvens irgvliv martivi sxeulebisganaa agebuli. am martiv sxeulebs, anu sub-stanciebs, romelTa daSla ufro martiv sxeulebad ukve SeuZlebelia, boilma elementebi uwoda. amrigad, qimiuri ele-mentis pirveli mecnieruli gansazRvra swored mas ekuTvnis.

Tanamedroveebi aRSfoTebulni Sex-vdnen daskvnebsa da mosazrebebs, rom-lebsac mecnieri qadagebda. am axalgazr-da qimikosma gabeda da uaryo saukuneebis manZilze gabatonebuli aristoteles Teoria! boili ukan ar ixevda. igi amtki-cebda, rom TiToeul adamians SeuZlia dainaxos, awonos an gazomos martivi sx-eulebi, samagierod jer aravis dauna-xavs da verc veravin dainaxavs veraviTar stiqias _ vTqvaT, simSrales an sicives.

ufro metic, boili cdilobda amo-exsna saidumlo, romelsac adre elemen-tebis gardaqmna ewodeboda. yvelaferi, rac Cvens garSemoa, ambobda igi, agebu-lia pawawkina uxilavi nawilakebisagan (atomebisagan). martivi sxeulebi (ele-mentebi) erTgvarovani nawilakebisgan Sedgeba, samagierod rTuli sxeulebi (naerTebi) _ ori an ufro meti sxvadasx-va nawilakisagan. man mravalgzis daamt-kica, rom Sedgenili sxeulebis martiv sxeulebad daSla ar aris rTuli. boils, Tamamad SeiZleba, qimiuri analizis ma-mamTavari vuwodoT.

boili eqsperimentis ostati iyo. igi TviTon qmnida aparaturas, atarebda Sromatevad, rTul cdebs da Seumowme-blad arafers ijerebda. yvelaferi awonili, gazomili unda yofiliyo. mxo-lod cdis Sedegebs da ara unayofo go-nebaWvretiT msjelobas hqonda misTvis namdvili samecniero mniSvneloba.

Targmnameri gabuniam

yovelive aRniSnulis gamo aSS-Si, ru-seTSi, germaniaSi, iaponiaSi, safrangeTSi, italiaSi, kanadasa da sxva gan, didi masSta-biTa da swrafi tempiT viTar de ba sxvadasx-va Sedgeni lo bi sa da aRnagobis sin Tezuri kauCukis war moeba.

siloqsanuri rezinis firfitisa da da-kronis badisagan miRebuli plas tika war-matebiT gamoiyeneba ofTalmologiaSi.

Txevadi siloqsanuri rezinidan mzad-deba specialuri plombebi, ro m lebic xe-lovnurad Seqmnil Tvalis baduraSi idgme-ba Tvalis vaSlis fiq sacii sTvis, glauko-mis SemTxvevaSi gamoiyeneba miniatu ru li drenaJis milebi. gamoiyeneba agreTve kon-taq tu ri linzebis dasamzadeblad, sadac warmatebiT realizdeba misi gam Wvir va loba da siloqsanis sakmaod maRali SeRwevadoba Jangbadis mimarT. airSeRwevad siloqsanur linzebs uSvebs mTeli ri gi msxvili fir mebi amerikaSi, maT Soris firma Corring Ophtalmics. seriulad iwarmoeba msubuqi kontaqturi linzebi _ Silsoft, romelic uz run velyofs Jangbadis karg gamtareblobas da amasTan, Se saZlebelia maTi mudmivad tareba.

bolo dros gaCnda cnobebi siloqsanuri masalisagan damzadebuli int ra kuliaruli linzebis warmatebuli implantaciis Sesaxeb.

eliza marqaraSvilimakromolekulebis qimiis

laboratoriis gamge,qimiis doqtori

merve gverdidan

didi qimikosebi

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

q i m i i s s a m y a r o

didi da fasdaudebelia gamoCenili qarTveli mecnieris, akademikos petre qomeTianis moRvaweoba mecnierebisa da ganaTlebis sferoSi. misi Semoqmedeba farTo sferos moicavs: 1924-1934 wlebSi igi warmatebiT swavlobda agronomiasa da zooteqnikaSi arsebul problemebs bioqimiis mimarTulebiT. 1934-1983 wle-bi akademikos i.beritaSvilTan misi Ta-namSromlobis uaRresad nayofieri da warmatebuli wlebi iyo. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis fiziologiis institutis miznebidan da amocanebidan gamomdinare, batonma petrem safuZveli Cauyara neiroqimias da daafuZna sru-liad axali mimarTuleba _ dinamikuri bioqimia.

fundamenturi gamokvlevebis safuZ-velze batonma petrem pirvelad aCvena bioqimiurad aqtiuri neiromediatoris, acetilqolinis, sinTezis gza. man daad-gina, rom acetilqolinis sinTezis pir-vel etapze xdeba acetilqolinis azoto-vani fuZis _ qolinis fosforilireba adenozintrifosfatis saSualebiT da misi Semdgomi acetilireba, rac male ucxoeli mkvlevrebis mier iqna damt-kicebuli. p. qomeTianis mier miRebuli eqsperimentuli Sedegebi fosforilqo-linis metabolizmisa da sxva bioorga-nul nivTierebebSi misi CarTvis Sesaxeb mraval saerTaSoriso konferenciaze ganixilavdnen.

batonma petrem, rogorc ganaTle-biT qimikosma, fundamenturi kvlevebi miuZRvna nervuli qsovilis membranebis polarizaciis sakiTxebs. pirveli, ra-mac gansakuTrebuli yuradReba miipyro, iyo baton petres mier gamoTqmuli hipo-Teza membranis polarizaciaSi Jangva-aRdgeniTi potencialis wamyvani rolis Sesaxeb, rac male mraval modelur cdaSi eqsperimentulad dadasturda, rogorc bioqimikosebis, ise biofizikosebis (z. qomeTiani) mier.

petre qomeTianma didi samuSaoebi Caatara nervul qsovilSi amonogenezis problemasTan dakavSirebiT. man pirvel-ma aCvena, rom am procesSi aqtiurad mona-wileobs asparaginisa da glutaminis mJa-vebi, amidebi da adenilis sistema. batoni petres mier mowodebulma bioqimiurma sqemam amonogenezisa da reaminirebis procesebis Sesaxeb msoflio aRiareba hpova da igi am mimarTulebis fuZemdeb-ladac aRiares.

mecnierma uyuradRebod arc kunTo-vani qsovili datova. man pirvelma aR-moaCina nervuli daboloebebis trofi-kuli funqcia, daadgina, rom kunTovani qsovilis nerv-kunTovani ubani gamoir-Ceva metaboluri procesebis maRali aqtivobiT. man pirvelma aCvena kunTovan qsovilSi amonogenezsa da reaminirebis procesebSi asparaginisa da glutaminis mJavebis garda cilebis amiduri da Tavi-sufali karboqsilis jgufebis aqtiuri monawileoba. originaluri xelsawyos gamoyenebiT daamtkica, rom kunTovani qsovilis daRlis dros, icvleba cilebis

fizikur-qimiuri mdgomareoba da xdeba maTi dehidratacia, mosvenebisas ki aRi-niSneba hidratacia da cilebis mdgoma-reoba normas ubrundeba, rac kunTovani qsovilis SekumSvisas cilebis aqtiur monawileobaze migvaniSnebda.

sayuradReboa agreTve batoni pe-tres mier aRmoCenili SemJavebul or-ganul gamxsnelebSi xsnadi cilis fra-qcia, romlis raodenoba mniSvnelovnad matulobs cxovelis daRlisas. mogvian-ebiT gairkva, rom aRniSnuli cilis fra-qcia fosfopeptidebia, romlebic aqtiu-rad monawileoben Zilisa da mexsierebis procesebSi. am aRmoCenam praqtikulad gansazRvra misi samecniero kvlevis axa-li mimarTuleba _ mexsierebis bioqimi-uri safuZvlebi (1965 w.). ra Tqma unda, erTi wlis ganmavlobaSi aRniSnul sa-kiTxTan dakavSirebiT batonma petrem didi Teoriuli samuSao Caatara da male, 1966 wels n. aleqsiZesTan Tanaavtoro-biT gamoaqveyna monografia `mexsierebis bioqimuri safuZvlebi~. yofil sabWoTa kavSirSi es iyo erTerTi pirveli mono-grafia, sadac ucxoeli mkvlevrebisgan gansxvavebiT axleburad iyo gansjili Teoriuli mosazrebebi mexsierebaSi cilebisa da nukleinis mJavebis monawi-leobisa da funqciuri rolis Sesaxeb. mi-kromanipulaciuri teqnikis gamoyenebiT erTeuli neironebis doneze naCvenebi iqna cxovelTa swavlebisa da trenirebis Sedegad membranuli enzimis _ acetil-qolinesTerazasa da neirospecifikuri cilis S-100-is induqciuri sinTezi Ta-vis tvinis qerqis specifikur ubnebsa da hipokampis CA3-4 ubanSi. man daamtkica, rom acetilqolinis damSleli enzimis acetilqolinesTerazas induqciuri sinTezi warmoebs adenilat- ciklazuri sistemis monawileobiT. fiziologebis yuradReba miipyro im faqtma, rom das-wavlis Semdeg membranuli acetilqoli-nesTerazas aqtivoba kvlav maRal done-ze rCeboda qerqSi, xolo hipokampis CA3-4 ubanSi ki enzimis aqtivoba normas ub-rundeboda. aqedan gakeTda daskvna, rom mexsierebis kvali inaxeba axal qerqSi, hipokampi ki monawileobs informaciis miRebis procesebSi, rac srul Sesabami-sobaSi aRmoCnda fiziologebis warmod-genebTan.

aRniSnulidan gamomdinare, ucxoeli avtorebisagan gansxvavebiT, batonma pe-trem daaskvna, rom dezoqsiribonuklei-nis mJava (dnm) ar aris mexsierebis infor-maciuli substrati, is Tavis ZiriTad funqcias asrulebs da uzrunvelyofs specifikuri cilebiTa da enzimebiT cxo-velTa swavlebisa da trenirebis dros droebiTi kavSiris formirebas neironu-li ansamblebis doneze.

marTalia, axlac qveyndeba sxvadasx-va saxis cilebis sinTezi trenirebisa da swavlebis dros, magram petre qomeTianis fundamenturi daskvnis iqiT jer serio-zuli nabiji ar gadadgmula, SeiniSneba mxolod sxvadasxva saxis korelatebis gamovlena.

aranakleb mniSvnelovani aRmoCnda miRebuli Sedegebi, romlebic exebo-da mexsierebis meqanizmebSi biogenuri aminebis monawileobis sakiTxebs. petre qomeTianis monacemiT mtkicdeba, rom in-formaciis miRebis procesebSi umTavre-si roli eniWeba ara Tavis tvinSi cal-keuli biogenuri aminebis raodenobriv ganawilebas, aramed serotoninisa da noradrenalinis raodenobrivi Sefarde-bis maCvenebels. ra Tqma unda, batoni pe-tres samecniero Sedegebi mxolod amiT ar amoiwureba, magram sagazeTo werilSi mxolod warmodgenili masaliT Semovi-farglebiT.

petre qomeTianis samecniero kv-levebis Sedegebi Sejamebulia mraval monografiasa da samecniero naSromSi. igi aqtiurad monawileobda samecniero konferenciebisa da yrilobebis muSao-baSi. man aRzarda mravali mecnierebaTa kandidati da biologiis mecnierebaTa doqtori, misi mowafeebi dResac war-matebiT moRvaweoben rogorc saqarTve-loSi, ise mis farglebs gareT. batoni petre gamoirCeoda saocari Sromis una-riT da amas unergavda axalgazrdebsac. iyo mravali saerTaSoriso samecniero sazogadoebis wevri, ssr kavSirisa da saerTaSoriso Jurnalebis saredaqcio kolegiis wevri, saqarTvelos bioqimiko-sTa sazogadoebis ucvleli da sapatio prezidenti.

unda aRiniSnos batoni petres ped-agogiuri moRvaweobac. Zalze emociuri iyo misi leqciebi, gvaocebda urTierTo-ba auditoriasTan, mis xelSi arasodes dagvinaxavs e.w. `Spargalka~ uzarmazari formulebisa da reaqciebis werisas. misi

leqcia yovelTvis iwyeboda wina leqciis Sinaarsis mokle mimoxilviT, mimdinare leqcia ki mTavrdeboda Semajamebeli daskvniT.

1966 wels Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis biologiis fakultetis fi-ziologiis kaTedrasTan (kaTedris gamge akademikosi i. beritaSvili) gaixsna bio-qimiis laboratoria, romlis xelmZRva-nelad dainiSna profesori petre qome-Tiani. misi xelmZRvanelobiT laborato-ria male aRiWurva samecniero kvleve-bisa da praqtikuli mecadineobebisaTvis saWiro avejiTa da xelsawyo-iaraRebiT. manve qarTul enaze Seqmna pirveli sa-xelmZRvanelo bioqimiaSi studente-bisaTvis, romelic ramdenjerme gamoica. batoni petre uSualod atarebda pra-qtikul mecadineobebsa da seminarebs studentebTan.

1968 wels ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetTan gaixsna bioqimiis kaTedra, romlis pirveli kaTedris gamge petre qomeTiani iyo. ukve imave wels sadiplo-mo Sroma bioqimiaSi warmatebiT daicva 10-ma kursdamTavrebulma.

gamocdaze mas xSirad vuwevdi asi-stentobas. erTi sayuradRebo faqti me-niSna, vfiqrob, gamocdis dros batoni petre ufro nerviulobda, vidre stu-denti da, rac gansakuTrebiT sayuradRe-boa, igi studentSi eZebda ara imas, rac man ar icoda, aramed, piriqiT, rac icoda da niSansac amis mixedviT werda.

batoni petre araCveulebrivad ke-Tilganwyobili iyo TanamSromlebis mimarT. yovel axal wels vikribebodiT batoni petres ojaxSi da SesaniSnavad vatarebdiT dros misi meuRlis, qalba-ton Tamaris mier gawyobili ulamazesi sufris irgvliv.

xelovnebis dargis specialistebis musikaluri Tu mxatvruli nawarmoebebi xelSeuxebeli rCeba saukuneebis manZil-ze. mecnierebs aseTi fufuneba ar aqvT _ maTi aRmoCenebi SeiZleba missave mowa-feebma uaryon. am mxriv unda aRiniSnos, rom batoni petres yvela aRmoCena da sa-mecniero Sedegi dResac xelSeuxebeli rCeba.

dRes kidev erTxel vixsenebT baton petres rogorc msoflioSi

aRiarebul mecniers, udides Semoq-meds, saqarTveloSi neiroqimiisa da di-namikuri bioqimiis fuZemdebels, romlis aRmoCenebisa da naSromebis citireba kv-lav warmatebiT grZeldeba samecniero literaturaSi.

nugzar aleqsiZesaqarTvelos bioqimikosTasazogadoebis prezidenti,

saqarTvelos mecnierebaTa erovnuliakademiis wevri, profesori

akademikos petre qomeTians dabadebidan 110 weli usruldeba

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓßÄÅÒÄÁÉ:nino qoqiaSvili, manana kekenaZe,

rusudan vardiaSvili, lali geguCaZe

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 3

(Tsu-is me-2 korpusi)

5 93 24 52 12

Tbilisisuniversiteti

[email protected]

11

Tamar dadiani

swored am konferencias ma-spinZlobda 28-31 oqtombers Tsu-is samedicino fakultetis

qirurgiuli medicinis mimar-

Tuleba. konferenciis Tema iyo

`qirurgiuli teqnologiebi da

menejmenti~. mis organizebaSi

monawileobdnen ludvig maqsimi-

lianis universiteti (germania), Tbilisis saxelmwifo universi-teti, RuduSauris erovnuli same-dicino centri, SoTa rusTavelis

saxelobis baTumis saxelmwifo universiteti, saqarTvelos Sro-mis, janmrTelobisa da socialu-ri dacvis saministro, qirurgiis saerTaSoriso koleji (qarTuli seqcia) da saqarTvelos gadaude-beli qirurgiis asociacia.

konferenciaSi miunxenis lud-vig maqsimilianis universiteti-dan monawileobdnen qirurgebi, radiologebi, endosqopistebi, sxva mimarTulebis mecnierebi. konferencia Tsu-isa da miunxe-nis universitetis egidiT, 28-29 oqtombers, Tsu-is sauniversite-to klinikaSi _ RuduSauris ero-vnul samedicino centrSi gaimar-Ta, xolo 30-31 oqtombers _ SoTa

rusTavelis saxelobis baTumis saxelmwifo universitetis sau-niversiteto klinikasa da kerZo klinika `medinaSi~ gagrZelda.

konferenciaze isaubres Tana-medrove mkurnalobis da diagno-stikis meTodebze qirurgiaSi, aseve politramvebsa da stiqi-uri ubedurebebiT gamowveul travmebze. moxsenebebis Semdeg imarTeboda diskusiebi, leqcia-seminarebi da praqtikuli kursebi studentebisa da rezidentebisT-vis, sadac xdeboda samedicino unar-Cvevebis SeZena-gaziareba, qirurgiuli mkurnalobisa da te-

Tamar dadiani

saqarTvelos mravaldargovani soflis meurneobis ganviTareba-ze imsjeles 28-29 oqtombers ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi eko-nomikisa da biznesis fakultetis organizebiT gamarTul I saerTaSo-riso samecniero-praqtikul kon-ferenciaze: ,,soflis meurneobis mdgradi ganviTarebis priorite-tebi“. konferencia saqarTvelos soflis meurneobis saministros, ciurixis (Sveicaria) teqnolo-giuri institutisa da kompania „inglisuri wigni saqarTveloSi~ mxardaWeriT gaimarTa, romelSic qarTvel mecnierebTan erTad mona-wileobdnen Sveicariis, inglisis, ukrainis, somxeTis, azerbaijanis samecniero-kvleviTi institute-bis, saqarTvelos parlamentisa da soflis meurneobis saministros, sxvadasxva saswavlo dawesebulebe-bis, aseve, biologiur meurneobaTa asociacia ,,elkanas“, saqarTvelos axalgazrduli parlamentisa da studenturi saerTaSoriso orga-nizacia `Oikos Tbilisi~-s warmomad-genlebi da fermerebi.

plenaruli sxdomis Semdeg konferencia 13 Tematur seqciad daiyo: soflis meurneobis md-gradi ganviTarebis ekonomikuri, socialuri da politikuri aspe-qtebi; konkurencia da konkuren-tunarianoba agrosasursaTo se-qtorSi; agrobiznesi da soflis meurneobis mdgradi ganviTareba; riskebi, ganusazRvreloba da daz-Rveva agrosasursaTo seqtorSi; soflis meurneoba da makroeko-nomika; soflis mosaxleoba: demo-grafiuli problemebi, dasaqmeba, socialuri ganviTareba; agro-biznesis marketingi da miwodebis strategiebi; sasursaTo usafrT-xoeba; agrobiznesis menejmenti da agroturizmi.

`soflis meurneobis ganviTa-reba qveynis ganviTarebis erTer-Ti mniSvnelovani berketia. swor-ad SemuSavebuli da ganxorciele-buli agraruli politika iqneba erTgvari garanti qveynis sawar-

moo-ekonomikuri da socialuri infrastruqturis iseTi sistemis Seqmnisa, romelic uzrunvelyofs mis ekonomikur ganviTarebasa da progress. amitom Zalzed mniSvne-lovania aseT fundamentur sakiT-xebze mecnierTa da specialistTa diskusia, Tu rogori gziT unda warimarTos agraruli politika da soflis meurneobis ganviTa-reba. imedi maqvs, rom masStaburi samecniero-praqtikuli konfe-rencia kidev erTi win gadadgmuli nabiji iqneba agraruli seqtoris ganviTarebis TvalsazrisiT~, _ ganacxada Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis dekanis mo-valeobis Semsrulebelma, profe-sorma elene xarabaZem.

I saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferenciis sa-organizacio komitetis Tavm-jdomarem, profesorma eTer xaraiSvilma madloba gadauxada konferenciis monawileebs aqtiu-ri mxardaWerisaTvis. `mecnierebs mraval saukeTeso TvisebasTan erTad erTi damaxasiaTebeli niSa-nic aqvT _ isini swrafad grZno-ben aqtualur problemebs da iwy-eben sakiTxisa Tu problemis Teo-riul da praqtikul gamokvlevas. mogexsenebaT, dRes saqarTveloSi sasursaTo krizisia da 2008-2010 wlebSi fasebi sursaTze saSualod 5% aris gazrdili. samTavrobo struqturebi da samTavrobo or-ganizaciebi am problemis mog-varebis ZiebaSi arian CarTulni. saqarTveloSi agrosamrewvelo produqtebze fasebis zrdam piks

miaRwia. saqarTveloSi sursaTze fasebis inflacia orjer da ufro metad aRemateba jamur maCvene-bels. es kanonzomiereba, zoga-dad, msofliosTvis aris damaxa-siaTebeli, magram, samwuxarod, saqarTveloSi SedarebiT mniSvne-lovnad maRalia. vimedovneb, rom konferenciaze dasmuli proble-muri sakiTxebis gadasawyvetad rekomendaciebi da gadaWris gzebi

SemuSavdeba~, _ ganacxada eTer xaraiSvilma.

konferencias miesalma sa-qarTvelos parlamentis wevri, saparlamento fraqcia „qristi-an-demokratebis” Tavmjdomare giorgi axvlediani, romelmac soflis meurneobis ganviTarebis saqmeSi saqarTvelos mTavrobis rolze isaubra: `saqarTvelos soflis meurneobis ganviTareba erTerTi umniSvnelovanesi prio-ritetia, romelsac mxarSi dgoma da swori ganviTarebis perspeqti-vebis Seqmna sWirdeba. samwuxarod, qveynis xelisuflebam amaze fiqri sul cota xnis win daiwyo, qveynis biujetSi ar xdeba im realuri Tanxebis akumulireba, romelic soflis meurneobis realur gan-viTarebas moxmardeba. SarSan soflis meurneoba 80 milioni la-riT finansdeboda, wels ki misi dafinanseba 10 milioniT Semcir-da. Tumca, vimedovnebT, rom es parametrebi soflis meurneobis ganviTarebis mimarTulebiT auci-leblad gaizrdeba. faqti erTia, rac ar unda moindomos mTavrobam, Tu ar iqneba seriozuli rekomen-daciebi _ sakiTxis mecnieruli xedva, seriozuli mxardaWera da SemoTavazebebi samecniero wree-bisgan, maSin soflis meurneobas ganviTarebis perspeqtiva ar eqne-ba. imedi maqvs, rom es konferencia am mxriv erTerTi wingadadgmuli nabiji iqneba~.

ciurixis (Sveicaria) teqno-logiuri institutis profesor-

ma dominik barjolem Sveicariis soflis meurneobis politikasa da am sferoSi miRweuli warmate-bebis sxvadasxva faqtorebze wai-kiTxa moxseneba da xazi gausva am seqtorSi ganviTarebis swori po-litikis danergvis mniSvnelobasa da aucileblobas, mecnieruli kvlevebze dayrdnobili strate-giis SemuSavebasa da praqtikaSi danergvas.

saqarTvelos agraruli poli-tikis strategiis gansazRvrasa da ganxorcielebaze isaubra sa-qarTvelos soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevrma, profesorma paata koRuaSvil-ma, romelmac aRniSna rom: `sa-qarTvelos agrarul seqtorSi Seqmnili umwvavesi krizisis daZ-levis aucilebloba moiTxovs sagangebo RonisZiebebis ganxor-cielebas, risTvisac mTavrobam, pirvel rigSi, unda SeimuSaos da ganaxorcielos qveynis soflis meurneobis strategia. sworad Se-muSavebuli da ganxorcielebuli agraruli politika iqneba erTg-vari garanti qveynis sasursaTo uSiSroebis miRwevisa da sawar-moo-ekonomikuri da socialuri infrastruqturis iseTi sistemis Seqmnisa, romelic agromwarmoe-blebs uzrunvelyofs saWiro Se-mosavlebiT, cxovrebis misaRebi doniT da produqciis gafarToe-buli warmoebisaTvis saWiro re-sursiT~.

plenarul sxdomaze sity-viT gamovidnen agreTve biolo-giur mecnierebaTa asociacia `elkana~-s direqtori elene Sat-beraSvili, romelmac organuli soflis meurneobis perspeqtive-bze gaamaxvila yuradReba.

mdgradi ekonomikisa da menej-mentis sakiTxebSi studentobis CarTulobaze isaubres axalgazr-duli frTis warmomadgenlebma: studenturi saerTaSoriso orga-nizacia ̀ Oikos Tbilisi”-s prezident-ma levan fanganma, erTiani nacio-naluri moZraobis axalgazrduli FfrTis Tbilisis organizaciis Tavmjdomarem Tornike reviSvil-ma da saqarTvelos axalgazrduli parlamentis Tavmjdomarem Teona lavrelaSvilma.

saintereso da sayuradRe-bo iyo seqciebSic warmodgenili moxsenebebic, romlebic soflis meurneobis ganviTarebis per-speqtivebs, sasoflo-sameurneo

politikis ZiriTad miznebsa da gansazRvrul prioritetebs exe-boda.

konferenciis Semajamebeli sxdomis Semdeg Tsu-is ekonomiki-sa da biznesis fakultetze gai-marTa yvelis festivali, sadac qarTuli yvelis farTo asorti-menti warmoadgines da misi damz-adebis unikalur meTodebsa da tradiciebze isaubres.

29 oqtombers…konferenciis praqtikuli nawili `Rvinis turi~ nafareulSi, ̀ tyupebis Zvel maran-Si~ gagrZelda. Rvinis turma kon-ferenciis monawileebs da ucxoel stumrebs saSualeba misca gascno-bodnen kaxeTSi mdebare erTerTi Rvinis kompaniis muSaobis speci-fikas, Zmebi gamtkiculaSvilebis saojaxo biznesis warmatebis sai-dumlos, romelic kaxuri Rvinis damzadebis uZvelesi teqnologi-is erTgulebaSi `imaleba~. `tyupe-bis Zveli marani~-s mepatronem, gela gamtkiculaSvilma konfe-renciis monawileebsa da ucxoel stumrebs kaxuri Rvinis dayenebis tradiciul meTodebsa da Taname-drove teqnologiebze mouTxro da warmoadgina prezentacia Tema-ze: `kaxuri qvevris Rvino~, sadac xazgasmiT aRniSna im unikaluri teqnologiis Taviseburebani, romlis mixedviTac xdeba kaxuri Rvinis qvevrSi dayeneba.

qarTuli Rvinis Sesaxeb sain-tereso prezentacia gamarTes agreTve ekonomikisa da biznesis fakultetis studentebma: avTan-dil abaSiSvilma, mariam iakobiZem, levan qvarianma da naTia jaoSvil-ma (Temis xelmZRvaneli: profes-ori nino faresaSvili).

prezentaciebis Semdeg Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulte-tis dekanis movaleobis Semsrule-belma profesorma elene xarabaZem konferenciis ucxoel stumrebs da mecnierebs samaxsovro saCuqre-bi gadasca da madloba gadauxada konferenciaSi monawileobisa da aqtiuri mxardaWerisTvis.

konferenciis monawileebs sa-Sualeba hqondaT daegemovnebinaT ojaxSi dawuruli kaxuri Rvino da qarTuli samzareulo, daeTva-lierebinaT qarTuli tradiciuli marani, sadac kaxuri Rvinos davar-geba xdeba, damtkbariyvnen tradi-ciuli stumar-maspinZlobiT, ro-melmac aRfrTovanebaSi moiyvana konferenciis TiToeuli monawile.

soflis meurneobis mdgradiganviTarebis prioritetebi

sak veb pro duq teb ze Seq m ni li de fi ci tis ga mo msof li os bev-r ma qve ya nam sof lis me ur ne o ba pri o ri te tul mi mar Tu le bad da-a sa xe la da ag ra ru li seq to ris maq si ma lu rad gan vi Ta re bis auci-leb lo ba ze ala pa rak da. maT So ri saa sa qar T ve loc, ro mel sac di di ag ra ru li po ten ci a li ga aC nia. ekonomikuri krizisisa da mzardi inflaciis fonze bevri eqsperti miiCnevs, rom soflis meurneobis ganviTareba da adgilobrivi sursaTiT qveynis uzrunvelyofa erovnuli usafrTxoebis koncefciis ZiriTadi komponentia, rad-gan saqarTvelos bunebriv-klimaturi pirobebis saTanadod gamoy-eneba da soflis meurneobis aRorZineba ekonomikis ganviTarebis winapirobas warmoadgens.

qirurgiuli teqnologiebi da menejmentiTsu-is medicinis fakulteti aqtiurad TanamSromlobs miunxenis

ludvig maqsimilianis universitetTan (germania). ramdeni xnis win, am universitetis delegacia stumrobda Tbilisis saxelmwifo uni-versitets, romlis SemadgenlobaSi iyvnen miunxenis universitetis qirurgiuli klinikis xelmZRvanelebi: profesorebi karl iauxi da hainrix Stigleri. vizitis farglebSi maT Tsu-is studentebs sain-tereso leqciebi waukiTxes Tanamedrove mkurnalobis meTodebsa da mimarTulebebze, aseve, daaTvalieres RuduSauris erovnuli samedi-cino centris bazaze arsebuli Tsu-is sauniversiteto klinika, Sex-vdnen Tsu-is reqtors aleqsandre kvitaSvils da TanamSromlobis sa-momavlo perspeqtivebze isaubres. daigegma, rom Tsu-Si gamarTuliyo qarTul-germanuli oTx dRiani samecniero praqtikuli konferencia.

merab kilaZe

konferencia

me-13 gverdze

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

12profili

maia toraZe

_ batono daviT, Cveni Taobis Ju-rnalistebs Tqven axsovxarT rogorc saxelmwifo moRvawe da TqvenTvis das-muli kiTxvebic, ZiriTadad, saqarTve-los ekonomikas da finansebs Seexeboda. iqneba axla amovavsoT es sicariele da Tqveni Tavi ufro axlos gagvacnoT?

_ iakobiZeebis gvari jer kidev mefe Tamaris droidan ixseneba da gelaTidan modis. es gvari, ZiriTadad, sameurneo saqmianobiT iyo Turme dakavebuli. zo-gierTi iakobiZe samefo karzec yofila Tarjimnis, gadamweris da sxva amgvari saqmiT dakavebuli. kapitalizmis Semosv-lis dros TbilisSic gamoCndnen, isini sxvadasxva musikaluri instrumentebis amwyobebi yofilan.

Cemi ojaxi WiaTuridan aris. mama, ga-naTlebiT pedagogi, partiuli muSaki gaxldaT da sxvadasxva adgilze uwevda muSaoba. ojaxSi patiosnebis, Sromis-moyvareobis, erovnuli interesebis-admi Tavdadebisa da winaprebis gzis pativiscemis garda, araferi miswavlia. davibade saCxereSi da gavizarde mesxeT-javaxeTSi. saSualo ganaTlebis miReba sxvadasxva adgilze momiwia. sabolood skola WiaTuraSi davamTavre.

_ rogorc gvaxsovs, sabWoTa pe-riodis axalgazrdobis arCevani, Zi-riTadad, filologia, medicina da iurisprudencia iyo da es tenden-cia ukanasknel periodamde inerciiT grZeldeboda. Tqven Tavidanve ekono-mistoba gqoniaT gadawyvetili. ram ga-napiroba am gadawyvetilebis miReba?

_ skolis damTavrebisas iseT wreSi movxvdi, rom Cems garSemo yvelas ekono-mistoba undoda. mec Cemi surviliT mo-vedi universitetSi. aq damxvdnen Cemze gacilebiT ufrosi jargamovlili biWe-bi, romlebic Wkvianebi da dabrZenebule-bi Candnen. maSin mivxvdi, rom meti unda meswavla, rom karg ekonomistad Camo-vyalibebuliyavi. Cemi mizani ar iyo uni-versitetis damTavreba da mere vaWroba-Si wasvla, rogorc amas bevri akeTebda, mindoda, did xans, wlobiT meswavla eko-nomikis mecniereba. asec gavakeTe. vinc micnobs, dameTanxmeba, rom Tu vinmes axsenebdnen maSin, rogorc profesional ekonomists, mec maT Soris viyavi.

_ yvelaze metad romeli leqtori dagamaxsovrdaT. vin moaxdina gavlena Tqvens profesionalad Camoyalibe-baze?

_ Znelia amis axsna. Tavisi pozi-ciidan yvela leqtorma raRac SemZina, magram sam maTgans mainc gamovarCevdi: vasil CantlaZes, romelic qarTul enas, qarTul kulturas, qarTvelobas gvas-wavlida; givi WanuyvaZes, romelic Sesa-niSnavi pedagogi iyo da arCil fancxavas, romelic marqsis ̀ kapitals~ gvaswavlida da sul cdilobda eCvenebina, sad iyo am

naSromSi mecniereba da sad _ ideolo-gia. gansakuTrebiT minda gamovxato mad-liereba baton valiko melqaZis mimarT, radganac Tu rame gamovida Cemgan, misi damsaxurebaa.

_ ekonomikis, rogorc mecniere-bisadmi interesi rodis gagiCndaT, studentobaSi Tu universitetis das-rulebis Semdeg?

_ rogorc giTxariT, Cemi mizani iyo es mecniereba kargad Semeswavla. amito-mac survili mqonda aspirantura damem-Tavrebina. maSin ilia vekua axali Camo-suli iyo TbilisSi da maTematikis gaZ-lierebuli swavlisTvis novosibirskSi gamgzavnes staJirebaze. ar momewona is universiteti _ iq cxovrebaSi komkavSi-reli unda yofiliyavi da mecnierebaSi _ disidenti. amgvari gaorebuli cxovreba CemTvis miuRebeli iyo da, amitom ga-davwyvite, moskovSi wavsuliyavi, sadac konservatuli, anu fundamentalizmis-ken midrekili skola iyo _ kargad unda Segeswavla am mecnierebaSi moRvawe kla-sikosebi.

moskovSi Cavabare aspiranturaSi da davicavi disertacia Temaze: `miwis fasi socializmis dros~. advilad arc iq mi-miRwevia warmatebisTvis. iqaur mecnie-rebs Tema ar moewonaT _ eg vinaa, rom miwis fasi icodeso .... bevri wvaleba dam-Wirda, rom sakmaod woniani akademikose-bisTvis damemtkicebina codna. mixaria, rom arasodes viyavi raRac CarCoebSi moazrovne ekonomisti, mqonda Cemi mid-goma ekonomikuri sakiTxebisadmi da Se-meZlo misi dasabuTebac.

_ rogor fiqrobT, iyo Tu ara sab-WoTa ekonomika politizirebuli da raSi gamoixateboda Tavisufali ekonomikuri azrovneba?

_ dResac midis kamaTi _ rogori mecnierebaa ekonomika _ normatiuli Tu pozitiuri. Tavis droze marSali ambob-da, rom eseni erTmaneTisagan mkacrad ar unda gaimijnoso. qarTuli ekonomika amoizarda germanuli skolidan _ pirve-li Tbiliseli leqtorebi zombartis da knapis mowafeebi iyvnen da am safuZvel-ze vizrdebodiT Cvenc. diplomi keinsze davwere da mis karg mcodned viTvle-bodi. amitom evropuli ganaTlebisgan Sors arasodes viyavi.

daviwye saqmianoba da ukve Cemi azri ganmiviTarda _ ra aris ekonomikuri mecniereba, gansakuTrebiT ekonomikuri Teoria, rogor unda emsaxuros xalxs, ra SesaZleblobaa, rom xalxis samsaxurSi Cadges. im xalxisgan, romlebic ekonomi-kur mecnierebas da ideologias, an mec-nierebas da davalebis Sesrulebas erT-maneTisagan ver arCevda, mudmivad xde-boda Tavisufali azris diskreditacia, magram Cven im mecnierebs veyrdnobodiT, vinc mecnierebaSi mecnierebas xedavda, magaliTad, stanislav menSikovi, rusi mecnieri-ekonomisti, romelsac didi

dafaseba hqonda evropaSi. _ batono daviT, Tqven

saqarTvelosTvis mZime periodSi mogi-wiaT mTavrobaSi moRvaweobam. es iyo sabWoTa qveyana, romelic uceb, erTi xelis moqneviT unda gadasuliyo ka-pitalizmis relsebze. rogor daiwyeT reformebi da ra edo mas safuZvlad? mxedvelobaSi maqvs is, rom Tqvenc sab-WoTa ekonomikuri skola gqondaT gav-lili da dasavlur ekonomikur Rire-bulebebTan mxolod maSin iwyebdiT Sexebas...

_ zustad vicodi, rom saWiro iyo sa-qarTveloSi erTi kvalimetriuli sistema Secvliliyo meore kvalimetriuli siste-miT. amitom CemTvis siZneles ar warmoad-genda saqarTvelos ekonomikaze muSaoba. kargad vicnobdi saqarTvelos ekonomi-kas, vicnobdi mis subieqtebs da vicodi, rogor gardaqmniliyo adamianis sabWoTa azrovneba Tanamedrove azrovnebad.

konkretulad maSin Cemgan moiTxoves, monawileoba mimeRo sabazro ekonomi-kis axali institutebis formirebaSi _ Cemi aqtiuri monawileobT Seiqmna birJa, pirveli aqcioneruli sazogadoebebi, pirveli kooperativebi. SeiZleba iTqvas, rom sul 5 kaci viyaviT, vinc vmuSaobdiT da vakeTebdiT sabazro elementebs, rom-lis fonzec axal qarTvels unda daen-axa, Tu ramdenad ukeTesia es ekonomika sabWoTa ekonomikaze. Tumca yovelTvis vafrTxilebdi sazogadoebas, rom sabaz-ro ekonomika aris Wirxli, romelic fan-jaras edeba da uyureb _ ra figurasac ginda, imas dainaxav am WirxlSi. es Zalian rTuli ekonomikaa. mas mohyveba fasebis zrda, SimSili, adamianebis garkveuli nawilis gaRaribeba da a.S. is adamianebi, romlebic erTmniSvnelovnad acxadebd-nen, rom sabazro ekonomika yvelasTvis kargi iqneboda, maSin mewinaaRmdegebod-nen, magram mere, roca Tavadac bevrma iwvnia sabazro ekonomikis mkacri xeli, mixvdnen da meubnebodnen kidec _ Sen icodi, ra moxdeboda.

_ SegiZliaT gaixsenoT, ra iyo mTavari da mniSvnelovani nabijebi, romelic Tqven gadadgiT saqarTvelos sabazro ekonomikaze gadasasvlelad?

_ sanam finansTa ministrad daviniS-nebodi, weliwadnaxevarSi saqarTvelom am postze 7 ministri gamoicvala, rad-ganac saqme win ar midioda da ministrebs adanaSaulebdnen. im periodSi gamova-qveyne werili, romelSic detalurad vxsnidi yvela problemas da vasabuTeb-di, rom saqarTvelos finansTa sistemas kadrebi ar hyavda. werilma Cemi kolege-bi gaanawyena _ profesionalebi ratom gagvlanZReo. arada, ki ar gavlanZRe, ubralod vTqvi, rom, rac am sistemaSi keTdeboda, mxolod rusuli instruq-ciebis gavlena iyo, damoukidebeli azri aravis hqonda.

1993 wlis 11 seqtembers, roca oTar facacias mTavroba Camoyalibda, mTavro-baSi mimiwvies. TiTqmis 4 weli vimuSave. pirveli, raSic davrwmundi, is iyo, rom saqarTvelos finansTa saministro ar

iyo institucia, es iyo didi imperiis pa-tara aRmasrulebeli erTeuli. amitom gamovedi am CarCoebidan da daviwye axali instituciis keTeba.

meore mniSvnelovani nabiji gaxldaT damoukidebeli saqarTvelos biujetis Seqmna, romelic CxubiT, ayalmayaliT, magram mainc damtkicda parlamentis sxdomaze. Cven biujeti ganvmarteT, ro-gorc qveynis erTi wlis mTavari safinan-so gegma, rogorc xalxis fuli, romels-ac sWirdeboda dacva.

1995 wels am biujetma da misma fin-ansurma wesrigma mogvca SesaZlebloba, rom lari SemogveRo. Tavis mxriv, larma daiwyo sazogadoebis finansuri mowes-rigeba _ dainaxes, rom lari faseulo-baa da saqarTveloSi SeiZleba sakuTari SromiT icxovro. daiwyo kaTarzisi.

1996 wels am reformebs masaCuset-sis teqnologiur universitetsa da bostonSi saqarTvelos saswauli uwo-des, radganac qveynis ekonomikis zrdis maCvenebeli 1995-1996 wlebSi orniSna ricxviT (13-14 procentiT) gamoixata. im erTsulovnebam, rac maSin saerTaSoriso organizaciebsa da qveynis ekonomikur mmarTvel gunds Soris arsebobda, aRmav-loba gamoiwvia. samwuxarod, amis Semdeg daiwyo msoflio ekonomikuri krizisi, ramac ekonomikis zrdac SeaCera.

_ gasagebia, rom Tqven ufro ax-los iyaviT qveynis mmarTvelobasTan da xedavdiT, ra sirTuleebi axlda ekonomikur reformas, magram sazoga-doeba im wlebs warmatebuls ar uwodebs, radganac am reformis sikeT-eebma dabal fenamde ver miaRwia...

_ minda giTxraT, rom reformis dros nebismier qveyanas uxdeba raRacis daT-moba. sazogadoebis es ganwyoba erTgva-ri nostalgiis Sedegi ufro iyo, vidre warumatebeli reformebisa. aseT dros kaci reformaze ar fiqrobs. is miCveu-lia garkveul ekonomikur mdgomareobas da roca xedavs, rom is mdgomareoba aRar aqvs, uCndeba nostalgia Zveli periodis mimarT.

swored es fsiqologiuri momenti ga-viTvaliswineT Cven, roca lari Semovi-ReT. maSin daisva kiTxva _ rogori unda yofiliyo laris Rirebuleba dolarTan mimarTebaSi? sxva qveynebis erovnuli valuta iyo 1:100-Tan (somxeTi) 1:50-Tan (ukraina), Cven davwereT 1:1,3-Tan. ratom? imitom rom maSin aRmoCndeboda, rom pu-ris fasi 40 TeTri iqneboda, metroTi mg-zavroba 20 TeTri da a.S. amiT adamianebs nostalgia exsnebodaT. vfiqrob, Cvenma am midgomam gaamarTla.

_ Tqven wlebis ganmavlobaSi iya-viT profesori Tbilisis ekonomikur urTierTobaTa universitetisa, rome-lic gasul wels Tbilisis saxelmwi-fo universitets SemouerTda. rogor fiqrobT, ras moitans es SeerTeba, ras niSnavs universiteti TqvenTvis?

_ miyvars javaxiSvilis saxelobis universiteti, radganac universitete-li var. Cven is Taoba varT, romelmac universitets 50 wlisTavi gadauxada da am universitetis istoria zepirad icis. momswre var misi sidiadis da minda, rom Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulte-ti msoflio ekonomikur saswavlebelTa aseulSi vixilo. jerjerobiT dasavlur umaRles saswavleblebs CamovrCebiT da mgonia, rom reforma ki ara, transfor-macia aris saWiro. aq unda gagrZeldes ilia vekuas da nikoloz musxeliSvilis tradiciebi.

_ wlebia, rac studentebTan gaqvT Sexeba. Tqveni gadasaxedidan, rogori axalgazrdoba modis?

_ brwyinvale, magram erTi nakli aqvT, Tu daavaleb _ gagikeTeben, damou-kideblad ki arafers moiZieben.

vcdilob, akademiuri procesidan ar gadavuxvio. mimaCnia, rom es demo-kratiuli procesi ar aris. vaswavli da vaCvev azrovnebas, rac mgonia, rom maTi warmatebis winapiroba iqneba.

saqarTvelos damoukidebel saxelmwifod Camoyalibebis etapebis Sefasebisas specialistebi gverds ver auvlian 1995-1998 wlebs, roca qveynis ekonomikuri mar-Tvis saTavesTan idga erTi manamde arsebulisgan gamorCeuli gundi: daviT iako-biZe (finansTa ministri), lado papava (ekonomikuri ganviTarebis ministri), nodar javaxiSvili (erovnuli bankis mmarTveli). maT SeZles saqarTvelos safinanso-ekonomikuri politikis dasavlur standartebTan daaxloeba, qveynis pirveli biu-jetis Seqmna, erovnuli valutis _ laris SemoReba. am gundma moaxerxa jer sabWoTa sistemis nangrevebSi moyolili qarTuli ekonomikis stagnaciis SeCereba, Semdeg ki misi zrdis niSnulis orniSna cifrze ayvana. maTi mTavrobaSi yofnis periods emTx-veva agreTve pirveli birJebisa da aqcionerTa sazogadoebebis Camoyalibeba.

Tumca es yvelaferi guSin iyo. dRes, SesaZloa, vinme Semogvedavos _ ra winsv-lazea saubari gasuli wlis 90-ian wlebSi, roca qveynis ganviTareba faqtobrivad ar xdebodao, magram roca specialistebi saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis uaxles istoriaze saubroben, swored am periodidan iwyeben aTvlas.

Cveni respondenti _ Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da bizne-sis fakultetis mowveuli profesori daviT iakobiZe imdroindeli reformebis erTerTi Semoqmedia. dRes is mTavrobaSi aRar aris, magram miaCnia, rom yvelaze aqtiur da saintereso saqmianobas swored axla eweva, roca axalgazrdobas ekonomi-kis da ekonomikuri politikis sirTuleebs aziarebs.

profesionali, energiuli, Tavisufali, maxvili gonebisa da Tvalis patroni _ aseTad icnobdnen mas yovelTvis da aseTia axlac. misi leqciebi CarCoebsa da stan-dartebs ar eqvemdebareba, radganac fiqrobs, rom ekonomikac iseTive Semoqmede-baa rogoric, wera da masac ise unda miudge, rogorc mxatvruli tilos Seqmnisas uyureb molbertze gafenil masalas.

is saintereso respondentia da saubrisas ar Semoifargleba mxolod ekono-mikaze da finansebze saubriT... kargad icnobs winaparTa nakvalevs, pativs scems azrovnebis Tavisuflebas da sakuTari Rirsebis SegrZnebas adamianSi. daviT iako-biZis aqamde ganvlilma cxovrebam Tavisi qveynis uaxles istoriasTan axlos Caiara, amitomac masTan saubari saqarTvelos saxelmwifoebrivi mSeneblobis erTi konkre-tuli etapis mimoxilvas gverds ver auvlida...

Temis respondenti

daviT iakobiZe

kaTarzisi qarTul ekonomikaSi

Tbilisisuniversiteti

[email protected]

13

maia toraZe

_ batono dimitri, aleqsandre na-TiSvilis morfologiis institutis mdidari samecniero biografia sayo-velTaod cnobilia. ra perspeqtive-bi aqvs mas dRes da rogor gesaxebaT am institutis momavali Tbilisis saxelmwifo universitetis Semadgen-lobaSi?

_ dageTanxmebiT, rom am instituts marTlac mdidari istoria aqvs. garda imisa, rom misi damaarsebeli gaxldaT qarTuli samedicino ganaTlebis pa-triarqi, akademikosi aleqsandre na-TiSvili, romlis saxelsac dRes ata-rebs, ar SeiZleba ar aRvniSno aseve udidesi mecnieris, akademikos nino javaxiSvilis damsaxureba institu-tis, qarTuli mecnierebis da, zoga-dad, msoflio samedicino samecniero sazogadoebis winaSe. qalbatoni nino TiTqmis 50 weli xelmZRvanelobda am instituts da dResac Cveuli reJimiT agrZelebs samecniero moRvaweobas. oriode sityviT getyviT imasac, rom am legendaruli qalbatonis TaosnobiT institutma araerT warmatebas miaRwia ara mxolod sabWoTa, aramed msoflio samecniero sivrceSi. aq wlebis ganmav-lobaSi mimdinareobda eqsperimentuli kvlevebi, cxovelebze keTdeboda sxva-dasxva daavadebaTa da mdgomareobaTa modelebi; warmatebiT muSaobda paTo-loganatomiuri da adamianis kliniku-ri anatomiis ganyofilebebi. am insti-tutSi uamravi disertacia da mono-grafia daiwera, Seiqmna iseTi saxelmZ-Rvaneloebi da gamocemebi, romlebic mTeli dargis ganviTarebas uwyobda xels. magaliTad, `anatomiuri nomen-klatura~, `anatomiuri dasuraTebuli nomenklatura~, `histologiuri nomen-klatura~ da sxva. es literatura Za-lian exmareboda morfologiuri mec-nierebis ganviTarebas, qarTulenovani terminologiis srulyofas, samecnie-ro-saganmanaTleblo muSaobas.

sabWoTa kavSiris periodSi ar Camoya-libebula morfologiis dargis raime sazogadoeba an beWdviTi organo, ro-melSic Cveni institutis mecnierebi ar yofiliyvnen warmodgenilni.

niSandoblivia isic, rom qalbatoni ninos direqtorobis dros daiwyo sabWo-Ta samecniero sivrcidan gasvla. igi ko-

legebTan da Tavis mowafeebTan erTad 46 qveyanaSi monawileobda samecniero kon-ferenciebSi. amasTanave, ar dagvaviwy-deT, rom es iyo periodi, roca ucxoeTSi gasvla, faqtobrivad, SeuZlebeli iyo.

qalbatoni ninos da morfologiis in-stitutis damsaxurebaa, magaliTad, is, rom msoflioSi sisxlZarRvTa protezi-rebisTvis gamoyenebuli masalebi Seicva-la. swored nino javaxiSvilma daasabuTa manamde gamoyenebuli masalebis stru-qturaTa Seusabamoba adamianis organizm-Tan. es iyo furori am dargSi, romelsac ucxouri gazeTebic ki gamoexmaurnen. aseve, morfologiis institutSi daedo saTave transplantacia-replantaciis sakiTxebis kvlevas saqarTveloSi.

miuxedavad aseTi didi istoriisa, me am institutis mxolod mesame direqto-ri var da mosvlis dRidan vcdilob, didi mecnierebis, aleqsandre naTiSvilisa da nino javaxiSvilis dawyebuli saqme Rir-seulad ganvagrZo. swored am pasuxismge-blobiTaa ganpirobebuli isic, rom sak-maod konkretuli gegmebi SevimuSaveT.

_ ras iTvaliswinebs es gegmebi da ra adgili SeiZleba daikavoT sauni-versiteto sivrceSi?

_ eqsperimentuli morfologiis in-stituts sauniversiteto sivrceSi jer kidev manamde eWira mniSvnelovani adgi-li, sanam mas oficialurad SevuerTde-bodiT.

2005 wels, rodesac amirCies am insti-tutis direqtorad, damxvda Zalian saxe-lovani koleqtivi, legendaruli xelmZ-Rvaneli, magram srulad amortizebuli materialur-teqnikuri baza. mogexsene-baT, materialuri bazis ganaxleba did finansebTanaa dakavSirebuli, radganac ucxoeTis analogiurma samecniero cen-trebma Cveni stagnaciis wlebSi Zalian win waiwies. miznad davisaxeT sami mimar-TulebiT gagvegrZelebina ganviTareba da materialur-teqnikuri bazac Tan-daTanobiT gangveviTarebina. es sami mi-marTuleba iyo: saswavlo, klinikuri da samecniero.

pirvel rigSi daviwyeT imiT, rom in-stitutis TanamSromelTa nawili Caer-To klinikur proeqtebSi. sakiTxis Ses-wavlis Semdeg aRmoCnda, rom saqarT-veloSi bevr saavadmyofos ar hqonda paTaloganatomiuri ganyofileba. Cven movaxerxeT da maTTan gavaformeT xel-Sekruleba, romlis Sedegadac ramdenime saqme erTad keTdeba: erTi, rom eqimebsa

da pacientebs vuwevT daxmarebas da ope-raciul masalas maRalkvalificiur do-neze vikvlevT, meore _ amiT xeli Sevu-wyveT Cveni TanamSromlebis seriozuli yoveldRiuri samuSaoTi uzrunvelyo-fas. am kvlevebis Sedegebis mecnieruli analizi ki xels uwyobs institutSi Se-mosuli operaciuli masalebis analizis safuZvelze samecniero Sromebis momz-adebas. ukanasknel wlebSi Cveni institu-tis TanamSromlebma 10-mde naSromi ga-moaqveynes saerTaSoriso mimoqcevis, e.w. `impaqt-faqtoris” mqone JurnalebSi.

Cveni yvelaze mniSvnelovani mizani iyo is, rom aucileblad unda CavrTu-liyaviT saswavlo procesSi, radganac ar SeiZleboda anatomiaSi Sesrulebu-li kvlevebi da aq momuSave mecnierebis codna uSualod ar miwodeboda medici-nis fakultetis studentebs. amitomac, 2006 wels, roca Tbilisis saxelmwifo universitetis medicinis fakultetze akademiuri konkursi gamocxadda, Cve-ni TanamSromlebis erTma nawilma miiRo monawileobda da Tsu-is medicinis fa-kultetis akademiuri personali gaxda. vfiqrob, es iyo erTaderTi swori ga-dawyvetileba.

aqve avamoqmedeT ramdenime sadoqto-ro da samagistro programa medikosebisa da biologebisTvisac. Sedegad, insti-tuti gacocxlda da SesaZlebeli gaxda rTuli eqsperimentebis dawyeba da gan-xorcieleba.

roca dRis wesrigSi dadga Cveni in-stitutis universitetTan SeerTebis sakiTxi, Cvenma koleqtivma es dade-biT movlenad miiCnia, radganac amas ramdenime obieqturi winapiroba uZ-Roda: msoflios wamyvan universite-tebSi samecniero institutebi saswav-lo dawesebulebasTan funqcionirebs, radganac calke arsebuli mecniereba TavisTavad naklebad efeqturia. am-denad, universitetTan integraciis process Cveni TanamSromlebi mowone-biT Sexvdnen. marTalia, pirvel etapze administraciuli marTva ramdenadme garTulda, magram Tu SevadarebT mo-salodnel dadebiT da uaryofiT re-zultats, pirveli aSkarad gadawonis. ukve daiwyo Senobis reabilitaciis procesi _ gadaxurva, remonti, rasac instituti damoukideblad ver SeZleb-da. amJamad dagegmilia Cvens SenobaSi medicinis fakultetis dekanatis da ramdenime departamentis ganTavseba. amas, bunebrivia, Sesabamisi teqnikuri aRWurvilobac mohyveba.

CvenTan ukve mimdinareobs leqcia-seminarebi da praqtikuli samuSaoebi medicinis fakultetis studentTaTvis.

Senoba gacocxlda, rasac TavisTavad mo-hyveba samecniero muSaobis gaaqtiure-ba. meti xalxiT, meti multiprofiluri aparaturiT ufro masStaburi kvlevebis dagegmva da ganxorcieleba SeiZleba...

_ ra proeqtebze muSaobs dReisa-Tvis morfologiis instituti?

_ mas Semdeg, rac erovnulma samec-niero fondma sagranto dafinanseba dai-wyo, Cven sami samecniero granti movipo-veT. es arc bevria da arc cota, Tu ga-viTvaliswinebT, rom morfologiuri kv-levebis dafinanseba, sakmaod problemu-ria, miT ufro, Tu ar gaqvs Tanamedrove teqnologiebiT aRWurvili laborato-riebi. amitomac, roca ucxoeli eqsperti Sens proeqts afasebs, faqtobrivad, man bolomde unda gaigos Seni `nouhau~, anu unda moixiblos problemuri sakiTxis gadawyvetisadmi Seni originaluri mid-gomiT da samecniero perspeqtiviT.

aseve, movipoveT jandacvis msoflio organizaciis kibos kvlevis saerTaSoriso saagentos granti. es kvleva daedo safuZv-lad saqarTveloSi qalTa skriningis pro-gramis amoqmedebas. amis Sesaxeb SesaniSnavi statia momzadda da daibeWda impaqt-fa-qtoris mqone saerTaSoriso JurnalSi.

viyaviT aSS dafinansebiT ganxorcie-lebuli im 4-wliani sagranto proeqtis monawile (daavadebaTa kontrolis cen-trTan erTad), romelic exeboda `heli-kobaqter piloris” kvlevas adamianSi. es aris iseTi baqteria, romelic kuWis lorwovanSia ganTavsebuli da gastro-enterologiuri daavadebis mizezadaa aRiarebuli.

Tu gaxsovT, sabWoTa periodSi sa-qarTvelos maRalmTiani regionebis dRegrZelTa asakis gamo didi bumi iyo atexili. maSin gerontologiis sakiT-xebs mTeli msoflios mecnierebi swav-lobdnen da Cvens institutSic Seiqmna analogiuri ganyofileba. dRes am ganyo-filebis profils davumateT paliatiu-ri mzrunvelobac (es aris iseTi samedi-cino-socialuri mzrunveloba, romelic orientirebulia qronikuli ganukur-nebeli seniT Sepyrobili an xandazmuli pirebis ara morCenasa da gaaxalgazr-davebaze, aramed misTvis sicocxlis xarisxis maqsimalurad miRwevadi donis uzrunvelyofaze, komfortis Seqmnaze, bolomde Rirseul sicocxleze. aq erT-adaa CarTuli medicina, sociologia da fsiqologia. 2001 wlidan vcdilobdi, rom saqarTveloSi es mimarTuleba ganvi-Tarebuliyo. dRes gaxlavarT paliatiu-ri mzrunvelobis erovnuli programis koordinatori da am dargis erovnuli asociaciis damfuZnebeli). amJamad, mor-fologiis institutis gerontologiisa da paliatiuri mzrunvelobis ganyofi-lebas kidev ori granti aqvs mogebuli.

_ Tqveni saubridan mxolod erTi daskvna SeiZleba gakeTdes _ faqtobri-vad, Tqvens instituts universitetis wiaRSi TviTdamkvidrebisTvis zrunva arc sWirdeba, radganac ukve damkvid-rebulni xarT...

_ diax, universiteti ukve nacno-bi realoba iyo CvenTvis. amitom aravis gasWirvebia masTan Segueba. ukve Cans ra dadebiTi moitana universitetTan inte-graciam da ideis doneze vxedav, kidev ra SeiZleba moitanos perspeqtivaSi. Cven universitetis sulTan (am ori sityvis xibli Cemi bavSvobidan, Cemi mSoblebidan momyveba) miaxloebis saSualeba mogveca, rac piradad CemTvis saamayo da sapasu-xismgebloa.

instituti gacocxldauniversitetis istoriis erT furcelze sul ori winadadebiTaa miTiTebuli, rom

universitetSi swavlis dawyebis sawyis etapze profesorma aleqsandre naTiSvilma leq-cia anatomiaSi qarTulad pirvelad waikiTxa. leqciis momzadebas Tavisi patara istoria hqonia, romelic Tsu-is aleqsandre naTiSvilis morfologiis institutis direqtorma, profesorma dimitri korZaiam gviambo: universiteti axali gaxsnili iyo da batoni aleqsandre anatomiaSi leqciis wasakiTxad emzadeboda. erTi dRiT adre masTan stum-rad misula ivane javaxiSvili, romelsac ukiTxavs, ra enaze apirebda studentebisTvis anatomiis anbanis gacnobas, rusulado _ upasuxa Turme batonma aleqsandrem, radganac qarTulad anatomiis terminologia jer kidev ar iyo dadgenili. `me da Sen axla aq imi-tom varT, rom darCenil droSi terminologia davadginoT da pirveli leqcia qarTulad waikiTxo. ase iqneba yoveli leqciis win da anatomiaSi qarTuli terminologiis problema aRar iarsebebs~, _ uTqvams ivane javaxiSvils. marTlac, ori bumberazi mecnieri mTeli dRe da Rame muSaobda Turme terminologiis dadgenaze. Sedegad _ aleqsandre naTiS-vilma qarTulad waikiTxa pirveli leqcia. ciklis dasrulebis Semdeg ki ukve arsebobda anatomiuri terminologia, ris safuZvelzec Seiqmna aleqsandre naTiSvilis qarTuleno-vani saxelmZRvanelo _ `adamianis normaluri anatomia~, romelic dRes ukve qrestoma-Tiuli iSviaTobaa, magram anatomiis swavlebis moTxovnebs mainc akmayofilebs.

eqsperimentuli morfologiis instituti, sxva samecniero-kvleviT dawesebule-bebTan erTad, 2010 wels Tbilisis saxelmwifo universitets SeuerTda. optimizaciis procesi institutisTvis mtkivneuli ar yofila, radganac ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti am samecniero koleqtivisTvis ukve kargad nacadi partniori iyo rogorc samecniero kvlevebSi, aseve, saswavlo procesSi, radganac Tanam-SromelTa erTi nawili universitetis medicinis fakultetis akademiuri personalia.

ra gza gaiara eqsperimentuli morfologiis institutma dRemde da ra samomavlo gegmebi aqvs mas universitetis SemadgenlobaSi, am sakiTxebze gvesaubreba institutis direqtori, profesori dimitri korZaia:

TviTdamkvidrebisTvis

qnikis sxvadasxva meTodebis gacnoba. `qarTul-germanuli saerTaSoriso

samecniero-praqtikuli konferencia gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo axal-gazrda specialistebisa da reziden-tebisTvis. germaneli specialistebis gamocdilebis gaziareba qirurgiaSi uax-lesi diagnostikisa da mkurnalobis me-Todebis Sesaxeb gaaRrmavebs maT codnasa da gamocdilebas~, _ ganacxada konfe-renciis erT-erTma organizatorma, Tsu-is samedicino fakultetis qirurgiuli

mimarTulebis srulma profesorma, me-dicinis mecnierebaTa doqtorma merab kilaZem.

konferenciaze profesor merab ki-laZis warmodgenilma moxsenebam: `2008 wlis ruseT-saqarTvelos omis samedicino travmebi~ ucxoeli kolegebis didi intere-si gamoiwvia, radgan maT am sakiTxSi msgavsi gamocdileba ar GgaaCniaT.

igi Tavis moxsenebaSi aRniSnavs, rom: `omis periodSi, RuduSauris erovnulma samedicino centrma 739 daWrili miiRo, aqedan 146-s gaukeTda operacia. 96 iyo – travmatologiuri, xolo 52 _ qirurgiuli profilis. ar dafiqsirebula arc erTi

operaciuli da postoperaciuli letalu-ri SemTxveva, rac qarTuli samedicino skolis didi gamarjvebaa. gakeTda daskvne-bi, rom amis winapiroba iyo samedicino cen-tris swori struqturuli transformacia civilur samxedro hospitlad, romelsac daemata aucilebeli saWiro aparatura da kvalificiuri samedicino personali. es iyo mZime da msubuqad daWrili paciente-bis swori triaJi da sortireba, daWrile-bis swrafi evakuacia da transportireba, sasicocxlo funqciebis koregireba da stabilizacia sxva stacionarebSi Semdgo-mi gadayvanisaTvis, rac qarTvelma mediko-sebma warmatebiT ganaxorcieles~.

ucxoelma kolegebma maRali Sefaseba misces qarTveli eqimebis moxsenebebs. aRi-niSna, rom maTi momzadebis maRali donisa da profesionalizmis wyalobiT, swori da xarisxiani mkurnalobis meTodebis gamoy-enebiT, ruseT-saqarTvelos agvistos omis dros daWril meomrebs sicocxle Seunar-CundaT.

konferenciaze daigegma studentebis monawileoba saswavlo-praqtikul pro-gramebSi. germaneli medikosebisgan wamovi-da iniciativa, rom qarTvelma studentebma swavlebis erTi semestri germanul univer-sitetSi gaiaron.

qirurgiuli teqnologiebi da menejmentimeTerTmete gverdidan

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

14wignis Taro

nato obolaZe

2006 wels saqarTveloSi axali Sro-mis kodeqsi amoqmedda, Tumca mas Semdeg am sakiTxis Sesaxeb samecniero kvleva ar ganxorcielebula. Tbilisis saxelm-wifo universitetSi Sromis samarTali savaldebulo disciplinaa. swavlis pro-cesSi studentebs literaturis moZie-basTan dakavSirebiTac xSirad eqmnebo-daT problemebi, romlis mosagvareblad Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis organizebiT momzadda SromiT samarTalTan dakavSi-rebuli statiebi, romelic erT krebul-Si Sevida.

`vimedovneb, rom am wigniT yvela is adamiani dainteresdeba, romelic Sromis samarTlis sferoSi saqmianobs. CvenTvis Zalian mniSvnelovani iqneba maTi jan-saRi kritikis mosmena. krebuls didi datvirTva aqvs sasamarTlo praqti-kisTvisac. imedia, momavalSi kidev ufro saintereso naSromebs SemogTavazebT~, _ ganacxada uzenaesi sasamarTlos mo-samarTlem, krebulis erTerTma avtorma nunu kvantalianma.

`Sromis samarTlis~ statiaTa kre-bulSi 9 avtoris mier dawerili naSromi Sevida. esenia: besarion zoiZis `Sromis Tavisuflebis arsi saqarTvelos sakon-stitucio sasamarTlos praqtikaSi~, vaxtang zaaliSvilis `SromiTi xelSe-krulebis moSlis zogierTi meqanizmi” (sasamarTlo praqtikis mimoxilva), so-fio CaCavas `vadiani da uvado SromiTi xelSekrulebebis moSlis mimarT moqmedi kanonmdeblobis samosamarTleo samarT-liT uzrunvelyofis rekomendaciebi~, nunu kvantalianis `sasamarTlo praqti-ka SromiT davebze~, zaqaria SveliZis ̀ sa-qarTvelos SromiTi kodeqsiT gaTvalis-winebuli dasaqmebulis samarTlebri-vi statusis maxasiaTeblebi~, giorgi amiranaSvilis `diskriminaciis akrZalva SromiT urTierTobaSi~, qeTevan iremaS-vilis `janmrTelobis dazRveva, rogorc dasaqmebulis janmrTelobis dacvis erTerTi meqanizmi~, TaTia kereseli-Zis `Sromis xelSekrulebis dadebamde damsaqmeblis mier kandidatisTvis das-muli diskriminaciuli SekiTxvis sa-marTlebrivi Sedegebi~ da nata sturuas `zianis anazRaureba winasaxelSekrule-bo valdebulebis darRvevisas Sromis samarTalSi~. wignSi `Sromis samarTali~, aseve, Sevida Tsu-is iuridiuli fakul-tetis ori magistrantis naSromi, rom-lebic redaqtorebma aarCies.

`Sromis samarTlze Zalian cota sta-tiaa Seqmnili, Tumca ki, am Temaze samec-niero naSromebis dawera aucilebelia. es mniSvnelovania rogorc studente-bisTvis, aseve, praqtikosi da Teoreti-kosi iuristebisTvisac. mogexsenebaT, rom kanonis amoqmedebidan arc ise didi droa gasuli, SesaZloa masSi garkveuli cvlilebebi ganxorcieldes da amitom Zalian rTulia, aseT dros, raime samec-niero naSromisa Tu saxelmZRvanelos dawera. swored amitom SevaCereT ar-Cevani statiaTa krebulis gamocemaze, romelSic Sesulia saqarTveloSi Sro-miT samarTalTan dakavSirebuli xarve-zebi da problemebi~, _ gviTxra wignis _ `Sromis samarTlis~ Tanaavtorma da iuridiuli fakultetis magistrantma giorgi amiranaSvilma.

`Sromis samarTlis~ statiaTa kre-bulSi ver moxerxda yvela im problema-tikis asaxva, romelic dRes am sferoSi arsebobs. swored amitom, gamocemis re-daqtorebis mier gadawyda wignis meore nawilis gamoqveynebac, sadac SromiT samarTalTan dakavSirebiT damatebiTi informacia iqneba mocemuli. aRsaniSna-vi faqtia, rom 2011 wlis bolosTvis ga-moicema qarTveli da italieli iuriste-bis naSromebi italiisa da saqarTvelos SromiT kodeqsebTan dakavSirebiTac. es wigni Tsu-sa da italiis `SedarebiTi Sromis samarTlis asociacias~ Soris gaformebuli urTierTTanamSromlobis memorandumis farglebSi daibeWdeba.

`Sromis samarTlis~ statiaTa krebulis

prezentaciaSurTxia beroSvili

sisxlis samarTlis, rogorc samarT-lis erTerTi dargis cnebis Camoyalibe-ba kvlav iuristTa kvleva-Ziebis sagnad rCeba. igi samarTlis erTerTi fundamen-turi dargia da amdenad, gansazRvruli normebis, anu qcevis wesebis erToblio-baa. sisxlis samarTali, upirveles yov-lisa, danaSaulebrivi xelyofisagan sa-zogadoebis fundamenturi Rirebulebis dacvas emsaxureba. am dargSi axali ko-leqtiuri saxelmZRvanelo ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis sisxlis samarTlisa da kriminologiis kaTedraze jer kidev 2004 wels Seiqmna, romelic specialistTa mier xelmeored gadamuSavda da gaumjo-besebuli saxiT 2007 wels gamoqveynda.

axlaxan ki Tsu-is iuridiuli fakul-tetis studentebma, doqtorantebma, praqtikosma iuristebma da iuridiuli mecnierebis problemebiT dainterese-bulma mkiTxvelma axali saxelmZRvanelo _ `sisxlis samarTali” miiRes, romlis prezentacia Tbilisis saxelobis uni-versitetSi gaimarTa.

saxelmZRvanelos avtorma, Tsu-is iuridiuli fakultetis sisxlis samarT-lis Teoriis saprofesoros xelmZRva-nelma guram naWyebiam saxelmZRvanelos Seqmnis aucileblobasa da mis mniSvne-lobaze isaubra.

`saqarTvelo Tavisi ganviTarebis axal fazaSi Sevida, amitom sazogadoebis winaSe axleburad dadga sazogadoebrivi cxovrebis demokratizaciisa da adamia-nis uflebaTa dacvis problema. am mxriv, gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs dana-Saulis Tavidan acilebis RonisZiebebs,

xolo ukve Cadenili danaSaulis mimarT _ samarTliani marTlmsajulebis ganxor-cielebas. yovelive es samarTlebriv re-formas moiTxovs. am mxriv saqarTveloSi garkveuli nabijebi gadaidga. SemuSavda saqarTvelos konstituciis axali redaq-cia, 2010 wels ZalaSi Sevida saqarTvelos sisxlis samarTlis axali saproceso kode-qsi, romelSic axleburadaa gadawyvetili mTeli rigi fundamenturi procesualu-ri sakiTxebi, dawesebulia nafic msajul-Ta sasamarTlo, amoqmedda saqarTvelos sasjelaRsrulebiTi samarTlis sferoSi patimrobis kodeqsic. cxadia, es ar gamo-ricxavs samarTlebrivi reformis Semdgom gaRrmavebas, rac, Tavis mxriv, iuridiuli ganaTlebis safuZvlian codnas gulisx-mobs. amisTvis ki udidesi mniSvneloba aqvs ara marto samecniero literaturas, aramed saswavlo literaturis Seqmnas da gamocemas~, _ aRniSna saxelmZRvaneloze saubrisas guram naWyebiam.

misi informaciiT, aqamde gamocemul saxelmZRvaneloebSi saerTod ar aris, an sustadaa ganxiluli sisxlis samarTlis Teoriis zogierTi sakiTxi, amitom sa-Wiro gaxda Tsu-is sisxlis samarTlisa da sisxlis samarTlis procesis samec-niero-kvleviTi institutis TanamSrom-lebis ZalisxmeviT Seqmniliyo sisxlis samarTlis zogadi nawilis axali, ga-damuSavebuli, ufro srulyofili sa-xelmZRvanelo, Tumca, profesori guram naWyebia ar gamoricxavs momavalSi kidev ufro srulyofili saxelmZRvanelos, an leqciebis kursis Seqmnas da gamocemas.

saxelmZRvanelos pirvel nawilSi yuradReba gamaxvilebulia danaSaulis gansazRvrebaze, sasjelis problematika ki saxelmZRvanelos meore nawilSi iqneba gadmocemuli.

saxelmZRvaneloSi rigi fundamentu-ri sakiTxi, magaliTad sisxlis samarTis sagani, sisxlis samarTlis mecnierebis cnebaTa sistema, bralis problema da a.S. diskusiis formiTac aris gadmocemuli, rac xels Seuwyobs studentis ufro az-rovnebis Camoyalibebas.

axali saxelmZRvanelos _ ,,sisxlis samarTali” prezentacias iuridiuli fakultetis dekani irakli burduli, profesor-maswavleblebi da studentebi daeswrnen, romlebmac wigni dadebiTad Seafases, xolo zogierTi sakiTxis gar-Semo sakmaod mwvave diskusiac gaimarTa. guram naWyebiam M damswre sazogadoebas madloba gadauxada wignis SefasebisTvis, gansakuTrebiT aRiniSna Tsu-is sisxlis samarTlis asistent profesoris irakli dvaliZis roli, romelmac naSromi de-talurad ganixila da avtors SeniSvnebi gauziara.

axali saxelmZRvanelo iuristebisTvis

raWis Sesaxeb daweril wignebs mniSvnelovani da saWi-ro SenaZeni Seemata. gamomcem-loba `universalma~ dastamba da gamosca ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis Rvawlmosi-li profesoris, filologiur mecnierebaTa doqtoris, baton paata cxadaias da Tanaavtor, aw gardacvlili qalbatonis, vile-na jojuas wigni _ `raWis geo-grafiuli saxelwodebani~ nawi-li III (I da II wignebi mieZRvna onis raionis geografiul saxelwo-debebs). wignis redaqtoria pro-fesori zurab WumburiZe.

wlebis manZilze raWis top-onimebs didi gulmodginebiT, saqmisa da samSoblos miwa-wy-lisadmi usazRvro siyvaruliT krebda, Seiswavlida da dasabe-Wdad amzadebda batoni paata. Semoiara raWis yvela sofeli, Sexvda sxvadasxva asakis, gamoc-dilebisa da profesiis adami-anebs, Seagrova, Caiwera, daamu-Sava da ramdenjerme gadaamowma

TiToeuli toponimi Tu mikro-toponimi.

gakeTda saSviliSvilo, ero-vnuli saqme. dro-Jamis dineba-Si dakargvasa da gauCinarebas gadaurCa bevri adgilis saxel-wodeba.

niSandoblivia isic, rom toponimebis monacemebs far-Tod iyenebs sxvadasxva mecnie-reba: istoriuli geografia, eT-nografia, arqeologia, ekono-mika, istoria, enaTmecniereba, folkloristika. xSirad top-onimebi werilobiT Zeglebze ufro asakovania, gansakuTre-biT, mTebisa da wylebis saxe-lebi (yvelaze Zveli da myari erTeulebi) SedarebiT kargad inaxaven arqaizmebs, rac xels uwyobs kvlevas garkveul teri-toriaze Zveli enis aRdgenasa da misi gavrcelebis arealis Se-mosazRvraSi.

SemTxveviT ara, rom saqarT-veloSi toponimuri muSaobis dasawyisi didi vaxuSti bagra-tionis saxelTanaa dakavSirebu-

li. gadaWarbebuli arc is iqneba Tu vityviT, rom toponimebis SemkrebTa da SemswavlelTa Sroma iseve mniSvnelovani ero-vnuli saqmea, rogorc saqarT-velos didi Znelbedobis Jams sulmnaTi sulxan-saba orbelia-nis mier qarTuli sityvebis Se-

kreba, gadarCena da `sityvis ko-nis~ Sedgena, sparsuli da Tur-quli enebis momZlavrebis Jams.

profesor paata cxadaias mier gamocemuli mesame wigni _ `raWis geografiuli saxel-wodebani~ moicavs ambrolauris raionis aRmosavleT nawilis toponimis saleqsikono masalas. masSi Sesulia q. ambrolaurisa da raionis 39 soflis toponi-mebi da mikrotoponimebi, rom-lebic warmodgenilia saerTo anbanis rigze.

avtori gulistkiviliT aR-niSnavs, rom `samwuxarod, ad-gilis saxelwodebaTa (gansa-kuTrebiT mikrotoponimTa) didi nawili droTa ganmavloba-Si qreba, rasac xels uwyobs ur-banizaciuli procesebi. me-20 saukunis meore naxevarSi daica-la mravali sofeli, gansakuTre-biT, gzamiuvali da raionisa Tu Temis centridan moSorebuli. amis garda, Cvenma mama-papebma, romelTac dawvrilebiT icod-nen mSobliuri miwa-wylis adgi-

lis saxelebi (eTnografiuli da folkloruli masalac) cxovre-bis wlebi galies da imqveyniur saufloSi damkvidrdnen, riTac maTi codna, gamocdileba, maTi informaciuli datvirTuloba CvenTvis miuwvdomeli gaxda~.

wigni Sedgeba ori nawilisgan: pirvel nawils ewodeba `sakre-buloebi, soflebi, responden-tebi~. meore nawilSi am sofle-bis toponimebia warmodgenili.

raWis toponimTa Sekreba damTavrebulia da rogorc ba-tonma paata cxadaiam ganacxada, momaval wels gamoicema `raWis geografiul saxelwodebaTa~ bolo, IV wigni, romelSic war-modgenili iqneba danarCeni soflebi.

wleuls batonma paatam leC-xumSi gaagrZela toponimebze muSaoba. igi Cvengan did madlo-bas imsaxurebs uangaro da mamu-liSviluri RvawlisTvis.

robizon WeliZe

wigni, romelic ukeT gvacnobs raWas

paata cxadaia

vilena jojua

raWis

geografiuli

saxelwodebani

III

Tbilisisuniversiteti 15

mokled anonsi

3 dekembers, TbilisSi, saerTaSori-so turniri tardeba aTletizmSi saxel-wodebiT: `saqarTvelos Ria Cempionati Stangis aWimvasa da amowevaSi~. saqarT-velos gundebTan erTad, monawileobas iReben didi britaneTis, iranis, erayis, TurqeTis, indoeTis, ukrainis, ganas, gvatemalas, braziliis sxva gundebi. iva-ne javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis gundi miwveu-lia sruli SemadgenlobiT _ 15 aTleti Stangis aWimvaSi, 15 aTleti Stangis amo-wevSi.

`turnirze Tsu-is gundi damoukide-blad iasparezebs. gundSi sami moqmedi msoflio Cempioni varT. Tavdauzogavad vemzadebiT, stabilurad vvarjiSobT Tsu-is maRlivi korpusis sportul dar-

bazSi, romelic kargad aris mowyobili. Tsu-is reqtoris aleqsandre kvitaSvi-lis mxardaWeras velodebiT da admini-straciisganac Tanadgomis imedi gvaqvs. vfiqrobT, inglisis uZlieres gunds da-vamarcxebT.

wels, dafinansebis gamo, WNPF msoflio Cempionatze monawileoba ver miviReT, iq saqarTvelos Sss gundi gaemgzavreba, romelic, ZiriTadad, Cve-ni gundis yofili sportsmenebiT aris dakompleqtebuli. minda, mTeli gundis saxeliT maT warmateba vusurvo~, _ ga-nacxada Tsu-is gundis mTavarma mwvrT-nelma zurab WavWaniZem.

moamzada Tamar dadianma

saerTaSoriso turniri aTletizmSiTamar dadiani

9 noembers Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis saqarTvelos istoriis institutisa da studenturi TviTmmarTvelobis ganaTlebisa da mec-nierebis departamentis organizebiT gai-marTa studenturi konferencia Temaze: `Cemo Tbiliso, istorias me ras dagiwer~.

konferenciis muSaobaSi monawi-leobdnen humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekani, profesori darejan TvalTavaZe, profesorebi: Tedo dundua da mariam CxartiSvili, qalaq Tbilisis sakrebulos Tavmjdomaris moadgile, profesori jaba samuSia da sxv.

studentebma moxsenebebi waikiTxes qalaqis istoriisa da ganviTarebis Sesa-xeb, isaubres dedaqalaqis urbanizaciis tempebsa da doneebze, mosaxleobis kul-turul da eTnikur mravalferovnebaze, aseve XIX saukunis qalaqur Cacmulobasa da xelovnebis sxva dargebze.

konferenciis daxurvis Semdeg da-jildovdnen gamarjvebuli momxseneble-bi. pirveli adgili moipoves socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis sazogadoebrivi geografiis mimar-Tulebis III kursis studentebma: mariam gamxaraSvilma, daviT sidamoniZem, na-talia davlianiZem TemisaTvis _ `Tbi-lisis saqalaqo garemos formireba _ urbanizaciis tempebi da doneebi~ (xe-lmZRvaneli ioseb saluqvaZe), meore ad-gili daikava istoriis mimarTulebis II kursis studentma mariam nucubiZem _ `zogierTi sakiTxi Tbilisis zarafxana-sTan dakavSirebiT feodalur xanaSi~ (xe-lmZRvaneli Tedo dundua), xolo mesame saprizo adgili wilad xvda istoriis mimarTulebis IV kursis students gu-ram legaSvils _ `arabTa saqarTveloze laSqrobis pirveli etapi~ (xelmZRvane-li mixeil baxtaZe).

`Cemo Tbiliso~

nato obolaZe

Tbilisis xmaurs mowyvetili myu-dro savane... kaxeTis Semodgomisfrad SeRebil tyeSi Cakarguli lopotas tba... literaturuli konkursis `Semodgomis legenda 2011~-is 190 konkursantidan SerCeuli 15 saukeTeso avtoris anTebu-li Tvalebi da odnav daZabuli, magram imediani ganwyoba... swored aq da am viTa-rebaSi, 2 noembers `Semodgomis legenda 2011~-is meore improvizaciuli turi Sedga. am droisTvis Tema _ Tu raze mouwevdaT Semoqmed axalgazrdebs meo-re dRes moTxrobebis dawera, jer kidev ucnobi gaxldaT. literaturuli kon-kursis erT-erTi organizatori kompa-nia `jeoseli~ monawileebisTvis patara siurprizs amzadebda _ konkursantebs Tavad unda gamoecnoT Temis saxelwode-ba, gamarjvebuls ki prizi _ `jeoqone-qTi~ eloda...

`Semodgomis legenda 2011~-is meore turis dawyebis wina saRamos monawileebs muyaos firfitebze gamosaxuli asoebi daurigdaT, romlis meSveobiTac unda aewyoT literaturuli konkursis Temis dasaxeleba. konkursantebs Soris Seji-bri cota xans gagrZelda, dawyebidan sul ramdenime wuTSi Tsu-is studentma daviT CixlaZem muyaos firfitebze gamo-saxuli asoebiT `peplis efeqti~ aawyo da gamarjvebis niSnad miRebuli saCuqari konkursant nino tefnaZes usaxsovra.

`Cven ukve gavigeT, Tu ra Temaze mog-viwevs xval muSaoba. erTerTma Cvenganma _ daviT CixlaZem Temis saxelwodeba ga-moicno da miRebuli saCuqari me gadmom-ca, radgan TviTon ukve hqonda ̀ jeoqone-qTi~. saTauri Zalian sainteresoa da ukve mzad var, daviwyo muSaoba~, _ gviTxra nino tefnaZem legendaruli konkursis dawyebis win.

studenturi literaturuli kon-kursis Tema _ `peplis efeqti~ Jiuris

wevrebma, Tanamedrove mwerlebma: daTo turaSvilma, daviT qarTveliSvilma, Teona dolenjaSvilma, maka ldokonenma da TamTa melaSvilma moifiqres. peplis efeqti TiTqmis igivea, rac qaosis Teo-ria. es aris termini, romelic qaosur si-stemas aRniSnavs, sadac umniSvnelo mov-lenam SeiZleba gamoiwvios daujerebeli efeqti sxva adgilsa da sxva dros.

`Cemi azriT Tema Zalian sainteresoa. masze sakmaod bevri vifiqreT Jiuris we-vrebma da bolos `peplis efeqtze~ Sev-CerdiT. migvaCnia, rom is sakmaod did Tvalsawiers qmnis da fantaziasac sak-maod aZlierebs. meore welia literatu-ruli konkursis `Semodgomis legendis~ Jiuris wevri var da minda aRvniSno, rom SarSandeli wlisgan gansxvavebiT, wels monawileebma es Tema Zalian dadebiTad Seafases. gansakuTrebiT momwons kon-kursantebi, bevri axali saxea _ axali energia. minda didi madloba vuTxra kon-kursis organizatorebs, radgan niWie-ri axalgazrdebis warmoCenas uwyoben xels. vnaxoT, ra gzas daadgebian isini momavalSi da rogor ganaviTareben Tavis niWsa da talants~, _ aRniSna Teona do-lenjaSvilma.

3 noembris dilas `Semodgomis le-genda 2011~-is konkursantebma `peplis efeqtis~ Temaze moTxrobebis dasawerad muSaoba daiwyes. muzebis zeimi lopotas tbaze 8 saaTis ganmavlobaSi gagrZelda. Jiuris ki win saintereso procesi eloda _ 15 axalgazrda Semoqmedis mier Seqmni-li sxvadasxva siuJetisa da personaJebis gacnoba.

`Tema `peplis efeqti~ Zalian sainte-resoa. lopotas tbaze SesaniSnavi gare-moa da es Zalian damexmara muSaobis dros. cxovrebaSi araferi ar xdeba SemTxve-viT, yvelaferi mizez-Sedegobrivia. Cemi moTxrobac amaze avage _ terorizmzea...~ _ gagvando sakuTari siuJetis arsi kon-kursantma, Tsu-is iuridiuli fakulte-tis magistrantma salome Sengeliam.

`konkursis `Semodgomis legendis~ Sesaxeb internetidan gavige. yovelTvis mainteresebda aseTi saxis konkursebi, radgan wydebi aqtiur garemos, TiSav telefons, xar bunebaSi da iwyeb weras.

aq monawileobis miReba saukeTeso saSu-alebaa gamoscado sakuTari Tavi, mois-mino profesionali adamianebis Sefase-ba, gaicno saintereso xalxi. simarTle giTxraT, Tema ar momewona, magram siuJe-ti movifiqre da vcdilob sainteresod davwero~, _ aRniSna SoTa rusTavelis saxelobis Teatrisa da kinos universi-tetis studentma giorgi baidaurma.

Jiuris wevrebma studentebis moTx-robebis wakiTxva imave dRes daiwyes. maTi molodini, rom `peplis efeqtis~ Temaze `Semodgomis legenda 2011~-is konkursan-tebi saintereso moTxrobebs Seqmnidnen, gamarTlda. am droisTvis ukve SerCeulia saukeTeso Svideuli, romelic krebulSi Seva. Jiuris TiToeul wevrs hyavs Tavisi favoritic, Tumca romeli konkursante-bi gaxdebian pirveli sami adgilis mflo-belebi, jer kidev msjelobis sagania.

isini Semodgomis legendebs qmnian

me-16 gverdze

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

80 wlis veterani kalaTburTeliuniversitetSi dRemde axsovT

isini Semodgomis legendebs qmnian

Tbilisis universiteti16

SurTxia beroSvili

skola sarTiWalaSi daamTavra, oblo-baSi da siRaribeSi gaizarda. swavlobda universitetis filosofia-fsiqologi-is fakultetze. leqtorebs aocebda misi niWi da unari, gansakuTrebiT fakulte-tis dekans, merab naTaZes uyvarda, rome-lic xSirad eubneboda rCeul moswavles _ STambeWdavi da ukidegano mexsiereba gaqvso da did momavalsac uwinaswarme-tyvelebda. amitom lamara gengaSvils azradac ar gauvlia, rom odesme xelSi burTs daiWerda.

`skolaSic da universitetSic ga-morCeuli moswavle da studenti viyavi, Zalian momwonda Cemi profesia, magram erT dRes yvelaferi Seicvala. universi-tetis kalaTburTis gundis mwvrTneleb-ma evgeni abaiSvilma da Salva diasamiZem mTxoves gundSi meTamaSa. im periodSi kalaTburTis qalTa gundi saqarTvelos ucvleli Cempioni iyo. Tavdapirvelad mxolod imitom SemarCies, rom maRali viyavi, burTi xelSi arasdros mWeria da arc TamaSi mindoda, magram uari ver vTq-vi. SemdgomSi Cemi maswavlebeli sabWoTa kavSiris damsaxurebuli mwvrTneli ale-qsandre mesxi gaxldaT~, _ ixsenebs qal-batoni lamara.

gansakuTrebuli pativiscemiT da siTboTi universitetis imJamindel re-qtorze niko kecxovelze saubrobs. `ba-

toni niko gansakuTrebul yuradRebas aqcevda sportis ganviTarebas, misi mx-ridan yvelanairi xelSewyoba gvqonda. leningradis Cempionati rom tardeboda, Tavad gagvacila. Tumca amave dros mkac-rad iTxovda, rom sportsmenebs kargad gveswavla, sxva SemTxvevaSi gundSi Tama-Sis ufleba ara gvqonda~.

qalbatoni lamara 1953 wels saqarT-velos kalaTburTelTa nakrebis gundSi miiwves. misi monawileobiT gundma mra-val warmatebas miaRwia. igi universite-tis nakrebis gundis kapitani iyo. misi monawileobiT universitetis gundi 9-jer gaxda saqarTvelos Cempioni.

1964 wlidan igi gunds tovebs, magram universitets _ ara. igi didxans muSaob-da universitetSi qalTa nakrebis mwvrT-nelad da sportis ganyofilebis kaTe-dris gamged. universitetSi xangrZlivi moRvaweobis manZilze man mravali Taoba aRzarda.

`universitetSi yvelas vuyvardi da pativs mcemdnen. 1970 wels binac momces. Zalian gamiWirda universitetis da-toveba _ erTi didi ojaxiviT viyaviT. imdroindeli megobroba dResac grZel-deba. axlaxan veterani sportsmenebis iniciativiT 80 wlis iubilec gadamixa-des. gansakuTrebiT batoni roin met-revelis stumrobam gamaxara, romelmac didi siTboTi da siyvaruliT isaubra Cems damsaxurebebze. `biWebma~ cota fu-lic Semigroves, saCuqrebic miviRe... bed-

nieri var, rom jer kidev universitetSi kvlavac axsovT Cemi mokrZalebuli moR-vaweoba~, _ ambobs qalbatoni lamara.

veterani kalaTburTeli Tavs isev mx-ned grZnobs. guli mxolod imaze swyde-ba, rom ojaxi ar Seqmna, axla misi yvelaze didi sixaruli patara ZmisSviliSvilia. Tavisufal dros umetesad kiTxulobs, mogonebebiT cxovrobs da ambobs, rom yvela bednieri dRe, romelic warsulSi darCa, universitets ukavSirdeba.

`literaturuli kon-kursi `Semodgomis le-genda~ kargi proeqtia, aq axalgazrda avtorebis Sroma fasdeba. CemTvis mniSvnelovania, Tu rogor warimarTeba Tanamedrove

literaturuli procesebi da studentebis Semoqmede-bis gacnoba, garkveulwi-lad, saSualebas maZlevs, vicode _ ra tendenciebia mosalodneli momavalSi. ukve gavecani `Semodgomis legenda 2011~-is monawi-leebis moTxrobebs. yvela naSromi SeuZlebelia kar-gi yofiliyo, magram TiTq-mis umetesoba Zalian sain-teresoa, rac dadebiTi Se-degia. ukve Cemi favoriti myavs da vfiqrob, Jiuris wevrebs ar gagviWirdeba gamarjvebulebis gamov-lena~, _ ganacxada daTo turaSvilma.

`studentebma, marT-lac, kargad gaarTves Tavi mocemul davale-bas. ramdenime teqsti im-denad momewona, rom di-liT gaviRviZe da kvlav gadavavle Tvali, maTSi saintereso niuansebia.

miuxedavad imisa, rom dam-wyebi avtorebi arian, maT mainc profesionalebiviT gaarTves Tavi davalebas. Jiuris wevrebs Soris, ra Tqma unda, arsebobs azr-Ta sxvadasxvaoba. mona-wileebsac vuTxari, rom ar SeiZleba Tqveni moTx-

robebi yvelas erTnairad moewonos. rodesac te-qsti yvelas moswons, es ufro dasafiqrebelia, vidre is, rom amis Sesaxeb msjeloben da kamaTi imar-Teba. jerjerobiTY 7 karg moTxrobaze SevTanxmdiT. mixaria, rom 15 naSromi-dan 7 krebulSi Seva. myavs Cemi favoritic, romlis naSromi damamaxsovrda originaluri siuJetiT, teqstis struqturiT, xa-tovani gamoTqmebiT. misi ena ukve gamorCeulia. Tu frazebad gagyveba mTeli dRe raRac nawyvetebi, es ukve niSnavs, rom man iseTi raRac dawera, riTac `an-kesi~ gadmoagdo~, _ aR-niSna maka ldokonenma.

aRsaniSnavia, rom wels studenturi literatu-ruli konkursis masSta-bebi gaizarda. konkursSi monawileobis miReba Tsu-

is garda, saqarTvelos sxva umaRlesi saswavleblebis studentebsac SeeZloT. konkursis meore turSi ga-suli 15 saukeTeso avtori-dan 10 maTgani Tbilisis sa-xelmwifo universitetis, 2 _ iliaunis, 2 _ SoTa ru-sTavelis saxelobis Tea-

trisa da kinos universite-tis, 1 _ ki samxatvro aka-demiis studenti gaxlavT.

`is faqti, rom mesamed tardeba konkursi `Semod-gomis legenda~ da masSi monawileobis msurvelTa ricxvic sakmaod didia, proeqtis warmatebaze mig-vaniSnebs. axalgazrdebis moTxovnidan gamomdinare miviReT gadawyvetileba, rom konkursis masStabebi gazrdiliyo da sxva um-aRlesi saswavleblebis studentebsac hqonodaT masSi monawileobis miRe-bis SesaZlebloba. Zalian

sasiamovnoa, rom `Semod-gomis legenda 2011~-is meo-re turi kaxeTSi gaimarTa, radgan Semodgomaze yvela-ze ufro lamazi da muzis momgvreli adgilia. SarSan Zalian saintereso moTxro-bebi daweres studentebma da, vfiqrob, welsac aseTi-

ve kargi Sedegi iqneba~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

`Tavidan, rodesac am proeqtze fiqri daviwy-eT, gvegona, rom iqnebo-da ufro mokrZalebuli RonisZieba da literatu-ruli konkursi mxolod Tsu-is studentebisTvis gaimarTeboda. wels mivxv-diT, rom `Semodgomis le-gendis~ mimarT interesi Zalian gaizarda da sxva universitetebis studen-tebic CavrTeT. es konkur-si ukve gaxda tradiciuli da yvelasaTvis sayvareli, gvyavs araCveulebrivi axalgazrdebi, romlebic didi siamovnebiT mona-wileoben masSi. vfiqrob, `Semodgomis legenda 2011~-is meore turis Casa-tareblad adgilic kargi SevarCieT. kaxeTi, lopo-ta, Semodgoma zustad See-fereba Cvens konkurss~, _ aRniSna kompania `jeose-lis~ piar samsaxuris mene-jerma irma cqitiSvilma.

studentur lite-raturul konkursSi `Semodgomis legenda 2011~-is gamarjvebulebs fulad premias Tbilisis saxelmwifo universite-ti gadascems. I adgilis mflobeli 1000 lars, II adgilis _ 700 lars, xolo III adgilze gasuli konkursanti 500 laris odenobis fulad jil-dos miiRebs. gamarjvebu-li monawileebi kompania `jeoselis~ da sastumro `lopotas~ specialu-ri prizebiTac dajil-dovdebian. maTi vinaoba ki sul ramdenime dReSi gairkveva.

`Semodgomis legen-da~ wels ukve mesamed gaimarTa. konkursi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetisa da kom-pania `jeoselis~ erTob-livi proeqtia. 2009 wels literaturuli konkursi iyalToSi, SarSan ki yvar-lis tbaze gaimarTa.

meTxuTmete gverdidan

`universitetis sportuli cxovre-bis mematiane~ _ ase moixsenieben dResac am adamians... mis saxelTan asocirdeba pirvel qarTvel kalaTburTel qalTa warmatebebi. universitetSi mas yvela icnobda da pativs scemda. `Cveni lamara~ _ ase eZaxdnen mas sportsmenebi, leq-torebi, studentebi...

sportis damsaxurebuli ostati lamara gengaSvili ukve 80 wlisaa, warsuls siamovnebiT ixsenebs, gansa-kuTrebiT ki universitetSi gatarebul wlebs.

Tbilisis xmaurs mowyvetili myudro savane... kaxeTis Se-modgomisfrad SeRe-bil tyeSi Cakarguli lopotas tba... lite-raturuli konkursis `Semodgomis legen-da 2011~-is 190 konkur-santidan SerCeuli 15 saukeTeso avtoris anTebuli Tvalebi da odnav daZabuli, magram imediani gan-wyoba... swored aq da am viTarebaSi, 2 no-embers `Semodgomis legenda 2011~-is meo-re improvizaciuli turi Sedga.

www.tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

fÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐÉÖÔ.ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

lika petriaSvili

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, nodar belqania, iago kaWkaWiSvili, lado minaSvili, nino CixlaZe, Temur nadareiSvili,

nodar xaduri, marine CitaSvili, vaJa kiknaZe, diana ZiZiguri,

nana WiRlaZe, Tea juReli

(Tsu-is me-3

korpusi)

2 22 36 62

[email protected]