feminizmi turqetsi da qali avtorebis sakitxisatvis turqul...

205
1 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti humanitarul mecnierebaTa fakulteti aRmosavleTmcodneobis saswavlo-samecniero instituti Turqologiis departamenti m z i s a b u s k i v a Z e feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul literaturaSi (finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi) filologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili disertacia samecniero xelmZRvaneli : filologiis mecnierebaTa doqtori marika jiqia TanaxelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori gaga lomiZe Tbilisi 2013 avtoris stili daculia

Upload: others

Post on 17-Sep-2019

8 views

Category:

Documents


1 download

TRANSCRIPT

Page 1: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

1

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

humanitarul mecnierebaTa fakulteti

aRmosavleTmcodneobis saswavlo-samecniero instituti

Turqologiis departamenti

M m z i s a b u s k i v a Z e

feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul

literaturaSi

(finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebis konceptualuri

sakiTxebi)

Ffilologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis mosapoveblad

warmodgenili disertacia

samecniero xelmZRvaneli : filologiis mecnierebaTa doqtori

marika jiqia

TanaxelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori

Ggaga lomiZe

Tbilisi

2013

avtoris stili daculia

Page 2: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

2

sarCevi-------------------------------------------------------------------------------------------------2

Sesavali ---------------------------------------------------------------------------------------------4

Tavi I

1.1.Ffeministuri moZraobis zogadi mimoxilva -------------------------------7

1.2. genderuli problematikis istoria------------------------------------22

Tavi II

feministuri moZraoba TurqeTSi

1.1. osmalo qalTa moZraoba ------------------------------------------------------29

1.2. feminist qalTa organizaciebi -------------------------------------------56

1.3. qalTa politikuri organizaciebi -------------------------------------60

1.4. “qemalisturi feminizmi” -----------------------------------------------------65

1.5. 80-iani wlebis feministuri moZraoba --------------------------------73

1.6. 90-iani wlebis feministuri moZraoba ------------------------------- 81

1.7. “islamuri feminizmi” ----------------------------------------------------85

1.8. feministuri mimarTulebebi TurqeTSi -------------------------------90

1.9. qalTa sakiTxis kvlevis istoria ---------------------------------92

Tavi III

3.1. literaturis feministuri kritika ------------------------------------- 95

3.2. feministuri kritika da Turquli literaturaTmcodneoba-----104

Page 3: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

3

3.3. “qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebi ------------------------------112

3.4. idealuri qalis tipi mamakac mweralTa SemoqmedebaSi ----------115

3.5. “qalTa literaturis” gansazRvris sakiTxi ---------------------------------126

Tavi IV

4.1. finar quri da duigu asena (Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi)

----------------------------------------153

4.2. qalis subieqtobis koncefciis sakiTxi -------------------------------- 158

4.3.Qqalis seqsualobis gansazRvris sakiTxi ----------------------------- 178

4.4.D daskvna ------------------------------------------------------------------ 186

4.5.Bbibliografia -----------------------------------------------------------------------195

Page 4: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

4

Sesavali

kacobriobis istoriaSi, uZvelesi droidan dRemde, qalisa da

mamakacis Tanasworobis dadgenis sakiTxi mecnierebis sxvadasxva sferos

warmomadgenlebis did interess iwvevs. Qqalis adgilisa da rolis

gansazRvra sazogadoebis ganviTarebis donis maCvenebladac ki miiCneva.

sxvadasxva qveyanaSi qalis uflebriv-qonebrivi mdgomareoba konkretuli

qveynis socialuri, politikuri, ekonomikuri ganviTarebis doneze,

religiur Sexedulebebze da sxva faqtorebzea damokidebuli.

saqarTveloSi Turqologias mdidari tradicia gaaCnia. qarTveli

Turqologebi siRrmiseulad ikvleven Turquli enis, literaturis,

istoriisa da kulturis sakiTxebs. Turquli literaturis qarTveli

mkvlevrebi ganixilaven da aanalizeben rogorc Zveli, ise Tanamedrove

Turquli literaturis sakiTxebs. feministur literaturul kritikasa da

qal mwerlebs qarTveli Turqologebi aqamde ar Sehxebian. swored am

faqtma ganapiroba Cemi daintereseba aRniSnuli sakiTxiT.

Cveni mizania Tanamedrove Turqi qali mwerlebis Semoqmedebis kvleva

feministuri kritikis konteqstSi.

droTa cvalebadobas sazogadoebrivi normebis, tradiciebis, wes-

Cveulebebis axleburad gadafaseba da azrovnebis sferoSi Zireuli

cvlilebebi axlavs Tan. Mme-19 saukuneSi qalTa sakiTxi aqtualuri gaxda.

mis gaaqtiurebas xeli moaxloebulma burJuaziulma revoluciam Seuwyo.

evropaSi dawyebuli qalTa moZraoba male mTel msoflios moedo.

emansipaciisaTvis brZolis gzaze qalebs didi sirTuleebis gadalaxva

uwevdaT. TavisuflebisaTvis brZolas usisxlod ar Cauvlia, feministuri

moZraobis gamorCeuli lideri, olimpia de guJi, sikvdiliT dasajes.

feministur praqtikas mdidari gamocdileba daugrovda, romelsac codnis

Teoriuli dafuZneba sWirdeboda. Ees Teoriuli safuZveli ki feministuri

Teoriebi aRmoCnda.

feministurma praqtikam da Teoriam gavlena literaturazec moaxdina.

Mme-20 saukunis literaturis Teoriebsa da koncefciebs Soris

Page 5: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

5

mniSvnelovani adgili feministurma kritikamac daikava. F feministuri

kritika literaturuli teqstebis “reviziul wakiTxvas” isaxavda miznad.

misi kvlevis centraluri obieqti qali mwerali da qal mweralTa

Semoqmedeba gaxda. Ffeministuri kritika wina planze wamoswevda iseT

sakiTxebs rogoricaa: qali avtori, qali mkiTxveli, qali personaJi, weris

qaluri stili, avtobiografiuli Janri da misi Tavisebureba. feministur

kritikaSi mniSvnelovani adgili uWiravs “qalTa literaturis ” cnebas.

warmodgenil sadisertacio naSromSi ganxilulia feministuri

moZraobis istoria TurqeTSi, misi ganviTarebis perspeqtivebi, Turqul

literaturaSi feministuri kritikis adgilisMsakiTxi, “qalTa

literaturis” gansazRvris sakiTxi, Tanamedrove qali mwerlebis, finar

qurisa da duigu asenas, Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi

feministuri kritikis WrilSi.

Cven SevecadeT, yuradReba gagvemaxvilebina im fundamentur

sakiTxebze, romlebic aRniSnuli sakiTxis kvlevas met naTels mohfenda.

osmaleTis imperiaSi qalTa moZraobis Sesaxeb informaciis saukeTeso

wyaro im periodis qalTa Jurnal-gazeTebi da qalTa feministuri da

politikuri organizaciebia. sadisertacio naSromSi TiTqmis yvela im

Jurnalsa da gazeTzea saubari, romelTa meSveobiT osmalo qalebi

feministuri ideebis propagandas awarmoebdnen. OnaSromSi yuradReba

maxvildeba “qemalistur feminizmze”. aqcentebi keTdeba qalebis

“degenderizaciis” sakiTxze da im mizezebze, romlebmac qalebi

“aseqsualebi” gaxda. 80 da 90-ian wlebis feministuri moZraobis Sesaxeb

saubrisas yuradReba maxvildeba im ganmasxvavebel niSan-Tvisebebze,

romlebic aRniSnuli periodis feministuri praqtikisaTvis aris

damaxasiaTebeli. vimsjeleT islamisa da feminizmis urTierTobasa da maT

diqotomiaze. mniSvnelovani yuradReba davuTmeT Turqul literaturaSi

“qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebsa da “qalTa literaturis”

gansazRvris sakiTxs. naSromSi didi yuradReba eqceva Tanamedrove Turqi

qali avtorebis mosazrebebs “qalTa literaturaze”.Ddetalurad SevexeT

qalisadmi mamakaci avtorebis ambivalenturi damokidebulebis Temas.

Tanamedrove mwerlebis, finar qurisa da duigu asenas, Semoqmedeba imitom

Page 6: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

6

SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi centralur adgils iWers

da, rac mTavaria, patriarqaluri diskursis rRveva qal personaJTa

subieqtobisa da seqsualobis dadgenis gziT xorcieldeba. upiratesoba im

romanebis ganxilvas mivaniWeT, romlebSic qalTa subieqtobis da

seqsualobis sakiTxi siRrmiseulad aris gadmocemuli. aRniSnuli

romanebia:

finar quri: “Asılacak kadın” (“qali saxrCobelaze”),

“Bitmeyen Aşk” (“dausrulebeli siyvaruli”);

duigu asena: “Kadının adı yok” (“qals saxeli ar aqvs”),

“Kahramanlar hep erkek” (“gmirebi yovelTvis mamakacebi arian”).

Page 7: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

7

Tavi I

1. feministuri moZraobis zogadi mimoxilva

yvelaferi, rac ki dawerila mamakacebis mier qalebis Sesaxeb, kiTxvis

niSnis qveS unda dadges, vinaidan mamakaci erTdroulad aris rogorc

msajuli, aseve dacvis erT–erTi mxare.

pulen de la bari1

sazogadoebaSi qalis rolisa da adgilis gansazRvris Sesaxeb

sxvadasxva mosazrebaa gamoTqmuli. iseTi mniSvnelovani sakiTxebi,

rogorebicaa: „sqesTa bunebrivi daniSnuleba”, riT da ratom gansxvavdeba

qalis mdgomareoba mamakacis mdgomareobisgan, ra igulisxmeba cnebaSi

„qalis daniSnuleba“, ra aris imisaTvis saWiro, rom qali gaxdes

sazogadoebis srulfasovani wevri, ra garemoebebi zRudavs qalTa

Tavisuflebas, rogor unda iqnes es SezRudvebi daZleuli – humanitarul

da socialur mecnierebebSi mniSvnelovan adgils iWers.

droTa cvalebadoba, sazogadoebis mentaluri da struqturuli

cvlilebebi umniSvnelod miCneuli sakiTxebis aqtualizacias uwyobs

xels. gamyarebuli cnebebis dekonstruqcia sakiTxebis axleburi da

gansxvavebuli perspeqtividan ganxilvis saukeTeso saSualebas warmoadgens.

Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebam moiTxova arsebuli

maskulinuri sazogadoebrivi mowyobis struqturis, saxelisuflebo

institutebisa da kulturuli normebis Secvla, aseve qaluri sawyisis,

rogorc inertulisa da daqvemdebarebulis, filosofiurad dasabuTebuli

stereotipebis axleburad gaazreba. egalitaruli Teoriis cxovrebaSi

1 ganmanaTleblobis epoqis TvalsaCino warmomadgeneli, gamoCenili feministi. 1673 wels gamoaqveyna

naSromi “sqesTa Tanasworobis Sesaxeb”.

Page 8: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

8

gatareba arsebuli „fundamenturi sakiTxebis“ gadaxedvis aucileblobas

qmnis.

„qalTa sakiTxis“ istoria me-19 saukunidan iwyeba, Tumca qalTa

sakiTxisadmi daintereseba ufro Soreuli warsulidan iRebs saTaves.

zogierTi mecnieris azriT, qalTa sakiTxisadmi daintereseba aRorZinebis

xanidan iwyeba da pirvel feministad platonia miCneuli. aRorZinebis

epoqSi Seiqmna qristina pizanelisa 2 da korneulis agripas 3 pirveli

traqtatebi, sadac saubari iyo qalis pirovnebis daTrgunvisa da misdami

sazogadoebis usamarTlo damokidebulebaze. msoflio xalxTa miTebis

analizi im ideologiuri safuZvlis gamovlenis saSualebas iZleva,

romelsac qalsa da mamakacs Soris Sromis ganawileba efuZneba.

dasavleTisa da aRmosavleTis, samxreTisa da CrdiloeTis miTebi swored

am faqts aRweren da xazs usvamen „qalis bunebriv daniSnulebas“,

saubroben „sqesis saidumlos“ Sesaxeb, qaluri da mamakacuri sawyisis

Taviseburebaze. msoflio religiebi kidev ufro Sors wavidenen da sqesTa

Soris ierarqiis sanqcireba moaxdines. mamakaci aris srulyofili adamiani,

istoriis subieqti, qali ki arsebaa, romelic ndobas ar imsaxurebs da

mamakacis Zalauflebis obiqetia. aseTi Sexeduleba sazogadoebis mier

aRiarebul normad iqna miCneuli. Tumca arsebobda eWvebi, romlebic

aRniSnul normas kiTxvis niSnis qveS ayenebda. sakmarisia gavixsenoT

platoni da misi legenda androgenze, an aristofane da misi „lisistrate“.

am eWvebis gaRrmavebas xeli moaxloebulma burJuaziulma revoluciebma

Seuwyo. aRniSnuli revoluciebi naTeli magaliTi iyo imisa, rom istoria

im zRvars miauxlovda, saidanac iwyeba axali dro – dro demokratiisa da

misi idealebisa, iseTebis, rogoricaa: “Tavisufleba, Tanasworoba, Zmoba“.

axali dro ki sazogadoebrivi cxovrebis fundamenturi sakiTxebis

2qristina pizaneli (1364-1430) avtori wignisa „qalTa qalaqi“, romelSic igi aRwers qalaq-

TavSesafars, sadac mamakacTa Zaladobas gamoqceuli qalebi cxovroben.

3kornelius agripa (1486-1535) me-15 saukunis germaneli filosofosi, mwerali da

okultizmis Teoretikosi, qalTa uflebebis damcveli, igi eretikosobaSi iqna

dadanaSaulebuli. deklaraciaSi „qalTa sqesis mamakacTa sqesze keTilSobilisa da

uparatesis Sesaxeb igi werda „mamakacTa tirania arTmevs qals Tavisuflebas, romelic mas

dabadebidanve eniWeba“ (Энциклопедия кругосвет...)

Page 9: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

9

gadaxedvas moiTxovda, rac TavisTavad gulisxmobda Sromis pirveladi

ganawilebis sakiTxis axleburad Seswavlas. Sromis ganawileba ki

ierarqiis principze iyo damyarebuli da ara TanamSormlobis. sociolog

maqs veberis azriT, axal droSi xdeba „samyaros gadalageba“da misi

ganTavisufleba bunebriv-sqesobrivi sawyisebisgan, romlebmac ganapirobes

Sromis gadanawileba patriarqaluri sistemis sasargeblod. „samyaros

gadalagebis“ procesi sqesTa Soris „gaadamianurebul“ urTierTobasac

gulisxmobs. „batonymur” urTierTobas nela da TandaTanobiT is

urTierToba cvlis, romelic „erTmaneTis winaSe pasuxismgeblobas“

efuZneba, rac sazogadoebrivi cxovrebis doneze kanonis winaSe sqesTa

Tanasworobas gulisxmobs. aRniSnuli procesi ki axali drois gariJraJze

daiwyo kamaTiT, romelic qalTa mdgomareobas da mis „bunebriv

daniSnulebas“ exeboda. es procesi dResac ar aris dasrulebuli.

ukve me-17 saukuneSi gamoCnda nawarmoebebi, romlebic amtkicebdnen,

rom qalebis bunebrivi monacemebi aranakleb srulyofilia, vidre

mamakacebis ubralod, isini gansxvavebulia. magram es ar niSnavs, rom qali

arasrulfasovani adamiania, isic iseTive Tavisufali ibadeba, rogorc

mamakaci. adreuli feministuri protestis yvelaze mkveTr gamovlinebad

miCneulia me-17 saukunis pamfletisti qalebis arfi beninis (1640-1689) da

meri estelis (1666-1731) Semoqmedeba, romlebsac xSirad qalTa uflebebis

pirvel damcvelebsac uwodeben britaneTSi. isini aRiarebdnen qalisa da

mamakacis Tavisuflebas da Tanasworobas. maT gamosvlebs sakuTari

SemoqmedebiT uerTdebodnen mamakaci mwerlebic. upirvels yovlisa, frangi

mwerali pulen de la bari eseTi „orive sqesis Tanasworobis Sesaxeb“.

eseSi igi xazs usvamda uTanasworobis mTavar mizezs. „uTanasworoba aris

Sedegi qalebis daqvemdebarebisa uxeSi mamakacuri Zalisadmi da ara

„bunebiT ganpirobebuli“ (Энциклопедия кругосвет...). pulen de la baris es

Tezisi gaxda is biZgi, romelmac eWqveS daayena yvelaferi, rac ki

mamakacebs uTqvamT qalis Sesaxeb. am tradiciam ki asaxva, marTalia,

nawilobriv, magram mainc, ganmanaTleblebis SromebSi hpova. miTi qalebis

uZlurebisa da uunarobis Sesaxeb Tavisi SinaarsiT absurdulia.

ganmanaTleblebma Tavi Seikaves qalis, rogorc istoriis nawilis,

Page 10: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

10

aRiarebisagan. amis safuZvels ki „bunebrivi uflebis“ Sesaxeb Teoria

warmoadgenda, romelic qals mxolod „eris gammravleblis“, socialuri

sivrcis mwarmoeblad miiCnevda, sivrcisa, romelSic Tavad qals adgili

ar hqonda. swored ase gansazRvravda qalis funqcias ruso da misi

garemocva. maT mier gamocemuli dekreti „meore sqesis“ warmomadgenlebs

mitingebsa da sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi gamoCenas ukrZalavda.

aRniSnuli dekreti winaaRmdegobaSi modioda revoluciis principebTan,

romelic „adamianTa Tanasworobas qadagebda ganurCevlad sqesisa“.

aRniSnuli winaaRmdegobrivi faqtis gamarTlebis mizniT kanonmdeblebi

iZulebulebi gaxdnen, daematebinaT deklaracia, sadac axsnili iyo, vin

Sedioda „Tavisuflebisa da Tanasworobis“ kategoriaSi. qalebi am

kategoriaSi ver moxvdnen. swored uarma, ecnoT qalebi sazogadoebis

srulfasovan wevrebad, ganapiroba axali sazogadoebrivi movlenis

warmoSoba, romelic qalebis politikuri uflebis dacvas isaxavda miznad.

es sazogadoebrivi movlena ki feminizmi 4 iyo. feministuri moZraobis

pirveli warmomadgenelia olimpia de guJi, romelmac dawera deklaracia

„qalTa da moqalaqeTa uflebebis Sesaxeb“. deklaracia Seicavda

moTxovnebs, romelic qalebisaTvis politikuri uflebebis miniWebas

iTvaliswinebda. olimpia de guJi „bunebrivi uflebis“ Sesaxeb Teoriis

Tavisebur ganmartebas iZleoda. mas miaCnda, rom Teoria gulisxmobda im

uflebebs, romlebic yvelasTvis saerTo iyo da ewinaaRmdegeboda yvela

saxis despotizms. qalebis mTavari „winaRoba“ Zlieri sqesis tiraniaa.

qalTa moZraobas organizebuli saxe rom hqonoda, daarsda “revolucioneri

respublikeli qalebis sazogadoeba”. 1793 wels konventma es sazogadoeba

daxura, xolo olimpia de guJi giliotinaze dasaja. 1795 wels

safrangeTSi, qalebs aekrZalaT sazogadoebrivi TavSeyris adgilebsa da

politikur Sekrebebze gamoCena. 1804 wels napoleonma gamosca dadgenileba,

romlis mixedviTac qalebs ar hqondaT samoqalaqo uflebebi da isini

qmrebs unda damorCilebodnen. 1972 wels inglissa da amerikaSi gamoqveynda

4

feminizmi (femina-qali). feminizmis erTmniSvnelovani ganmarteba ar arsebobs.

literaturaSi arsebobs terminis daaxloebiT 300–amde ganmarteba. mag: a. riCis azriT

feminizmi aris „eTika da meTodologia“, k. vidonis azriT „politika, romelic ZalTa

Tanafardobazea orientirebuli” . da a.S.

Page 11: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

11

meri uolstonkraftis wigni „qalTa uflebebis dacva“, romelSic dasmuli

iyo egalitaruli socialuri filosofiis aqtualuri sakiTxebi. avtori

miiCnevda, rom racionaluri azrovnebis unari ar aris damokidebuli

sqesze, qalTa „sisuste“ da mamakacebisadmi morCileba aris Sedegi

mamakacTa miswrafebisa, gaamZafron qalebSi es Tvisebebi. mwerali werda

„kidev ramdeni Taobaa saWiro, rom sacodavi monebis Tavisufalma

STamomavlebma Tamamad SeZlon fexze dadgoma da mravalmxrivi niWis

demonstrireba“ (Понятие..).

meri uolstonkrafti miiCnevda, rom samarTlian sazogadoebaSi

sqesis mixedviT diskriminacia dauSvebelia. misi koncefciebi emyareboda

im drois liberalur Sexedulebebs, roca Tanasworobad kanonis winaSe

Tanasaworoba miiCneoda. im pirobebSi, roca mTeli sakanonmdeblo da

sasamarTlo sistema dafuZnebuli iyo qalis damorCilebis ideaze, kanonis

winaSe qalisa da mamakacis Tanasworobis moTxovna progresul faqtad iqna

miCneuli. mwerali sam moTxovnas ayenebda: pirveli _ mieniWebinaT

qalebisaTvis ekonomikuri Tavisufleba, meore _ mamakacebis msgavsad

qalebsac hqonodaT iuridiuli d samoqalaqo uflebebi da mesame _

qalebisTvis miecaT ganaTlebis miRebis ufleba. SemdegSi es moTxovnebi me-

19 saukunis qalTa moZraobis mTavar moTxovnebad iqca. imave wels,

germaniaSi gamoqveynda Teodora fon hipelis naSromi „qalTa samoqalaqo

uflebebis gaumjobesebis“ Sesaxeb. amgvari saxis RonisZiebebi feminizmis

pirveli talRis warmoSobis safuZveli gaxda. im periodSi msgavsi saxis

naSromebis gamoCena SemTxveviTi ar iyo. dResdReobiT naTeli xdeba, rom

feministuri Teoriebis Casaxva da formireba mniSvnelonad ganapiroba

sxvadasxva socialur-filosofiuri, politikuri da inteleqtualuri

mimdinareobis ganviTarebam.

feministuri moZraobis meore talRa me-19 saukuneSi iwyeba. mTeli me-

19 saukune feminizmis momxreebi cdilobdnen argumentebis mopovebas

qalebis socialuri da politikuri uflebamosilebis dasamtkiceblad.

mwerali da filosofosi Jermena de stali 1800 wels gulistkiviliT

werda “sazogadoebaSi qalis arseboba aranairi pricnipiT ar aris

gansazRvruli. arc bunebrivi da arc socialuri wesrigiT“ (Энциклопедия

Page 12: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

12

кругосвет). napoleoni, romelic mudmivad ewinaaRmdegeboda de stalis

mosazrebebs, ambobda: „aseTi wesrigi arsebobs, mxolod igi mimarTulia

qalebis socialuri moTxovnebis winaaRmdeg. swored amitom qali qmris

gareSe araraobaa“ (Водопьянова, 2000). Tumca imave periodSi gamoCdnen

adamianebi, romlebic am principis sawinaaRmdego mosazrebebs gamoTqvamdnen.

erT-erTi maTgani Sarl furie iyo 5 . naSromSi „oTxi moZraobis Teoria“

furie werda „saerTo jamSi, progresi da istoriuli periodebis

cvalebadoba qalebis Tavisuflebis donis Sedegia, Tavisuflebis Semcireba

socialuri wesrigis regresze miuTiTebs, qalTa uflebebis gafarToeba

aris socialuri progresis mTavari principi” (Айвазов,1998:12). furies

msgavad, qalis sociumsa da istoriaSi Seyvanis mosurne meore socialist-

utopisti anri de sen simoni iyo misi erTob idumali fraziT „qali da

mamakaci _ ai, socialuri individi“. social–utopistTa saerTo

SexedulebiT, sqesTa sakiTxis mogvareba arsebul sazogadoebriv sistemaSi

SeuZleblia, saWiroa misi radikaluri Secvla. konkretulad, saWiroa

kerZo sakuTrebis gauqmeba. Teoretikosebis azriT, idealur sazogadoebriv

sistemaSi qals saSualeba unda hqonoda sazogadoebriv saqmianobaSi, xolo

mamakacs _ saSinao saqmeebsa da bavSvis aRzrdaSi mieRo monawileoba. ojaxs

socialist–utopistebi mamakacTa Zalauflebis wyarod ganixilavdnen, maT

igi „egoisturi individualizmis bastionad“ miaCndaT. Tavisufali

sazogadoebis aucilebel pirobad isini siyvarulis Tavisuflebas,

partnioris cvlas da sqesTa Soris Tanabari uflebebis arsebobas

miiCnevdnen. am amocanebis prqtikul cxovrebaSi gatareba naklebad iyo

mosalodneli, vinaidan Tavad qalebi rogorc safrangeTSi, ise inglisSi am

sakiTxiT ar dainteresebulan. furies da inglisSi ouenis Teoriebma

mxolod sazogadoebis ganaTlebul fenebSi pova gamoxmaureba. dabal

fenebSi ki ojaxis arsebuli sistema iyo ZalaSi: qmari – mompovebeli,

coli – diasaxlisi.

furies da sen simonis mosazrebebma, SeiZleba iTqvas, safuZveli

Seuryia sazogadoebriv azrs qalis daniSnulebis Sesaxeb. maT moaxerxes

„qalis bunebrivi daniSnulebis“ Sesaxeb miTis msxvreva. aman ki

5sityva „feminizmi“ SeTxza da daamkvidra socialist-utopistma Sarl furiem.

Page 13: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

13

SesaZlebli gaxada, qalebisaTvis reproduqciuli funqciis garda,

socialuri da samoqalaqo funqciebis miniWebis acileblobaSi

daerwmunebina sazogadoeba.

me–19 saukunis Sua wlebSi maRali wris warmomadgeneli,

ganaTlebuli qalebi aqtiurad Caebnen sazogadoebriv cxovrebaSi da

politikuri uflebebis mopovebisTvis daiwyes brZola. inglissa da

amerikis SeerTebul StatebSi xmis micemis uflebisaTvis warmoebuli

brZola istoriaSi “sufraJizmis“ 6 saxeliT Sevida. 1888 wels pirvelad

istoriaSi amerikeli feministebis iniciativiT daarsda qalTa

saerTaSoriso organizacia, ramac safuZveli daudo qalTa saerTaSoriso

moZraobas. 50–ze met qveyanaSi daarsda qalTa nacionaluri sabWoebi,

regularulad ewyoboda qalTa kongresebi. sufraJizmis warmatebam

droebiT SeaCera qalTa politikuri moZraobis saerTo ganviTareba da

momdevno TiTqmis 40 wlis ganmavlobaSi igi ZilquSis mdgomareobaSi iyo.

gamoRviZeba anu „qalTa aRorZineba“ me–20 saukunis 60–ian wlebSi daiwyo.

emansipaciisaTvis brZolis axali talRa ganpirobebuli iyo Rrma

struqturuli cvlilebebiT sociumSi, upirveles yovlisa ki _

sazogadoebriv warmoebaSi qalTa Sromis wilis zrdiT.

60–ian da 70–ian wlebSi feministurma moZraobam ramdenadme

eqstravaganturi xasiaTi miiRo, rac sazogadoebisTvis uCveulo, gamomwvev

lozungebSi gamovlinda. feministebi miiswrafvodnen, gamoeRviZebinaT

qalTa Segneba, gaeTavisuflebinaT sazogadoebrivi cnobiereba

patriarqalurad orientirebuli mizandasaxulTa imperiisagan. am mizniT

isini iyenebdnen „moednis Teatrebs“. 1968 wels Seqmnili amerikuli

organizaciis furclebSi, romelsac „kudiani“ erqva, naTqvmia: „yvelafers,

rac represiulia, aqvs mamakacuri orientacia, Suriania, aRiniSneba

6inglisuri sityva „suffrage“ _ xmis ufleba. 1867 wels manCesterSi lidia bekeris da

riCard panqherstis aqtiuri monawileobiT daarsda „qalTa saarCevno uflebisaTvis

mebrZoli sazogadoeba“. sazogadoebis wevrebma Tavbrudamxvevi propagandis warmoeba

daiwyes, daaarses „qalTa sufraJistuli Jurnali“, romelmac umokles droSi

sazogadoebis yuradReba da interesi daimsaxura.

Page 14: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

14

puritanulobiT da avtoritarulobiT. igi Tqveni kritikis safuZvlad unda

iqces. Tqveni iaraRia Teatri, satira, Tqveni mSvenieri moCvenebiTi

warmosaxva. Tqveni Zala Tqvenganve momdinareobs. Tqveni movaleobaa,

gaaTavisufloT Tqveni Zmebi (undaT Tu ara maT es) da Tqveni Tavi

sqesobrivi rolebis stereotipebisagan“ (T. kiknaZe, n. donaZe, 2006:14).

feminizmis mere talRis mTavar mizans qalebis cnobierebis Secvla,

qalisadmi axleburi damokidebulebis SemuSaveba warmoadgenda da ara

qalebis patriarqalur RirebulebebTan adaptireba. rogorc aRvniSneT,

feminizmis ganviTarebis axali etapi me–20 saukunis 60–ian wlebSi daiwyo.

am periodSi feminizmis SigniT Camoyalibda sami ZiriTadi mimarTuleba:

liberalur-reformatoruli, socialisturi da radikaluri.

liberalur-reformatoruli mimarTulebis momxreni 7 ZiriTadad

ganagrZobdnen ideebs, romlebic ganmanaTleblobis epoqaSi, mogvianebiT

ki meri uolstokraftis da jon stiuart milis mier viTardeboda. isini

qalTa uTanasworobisa da uuflebobis mizezs samoqalaqo da iuridiuli

uflebebis uqonlobaSi xedavdnen. Sesabamisad, am problemis gadaWris

saSualebad socialur-ekonomikur da iuridul reformebs miiCnevdnen.

socialisturi mimarTulebis mimdevrebm8 marqsizmisa da feministuri

Sexedulebebis sinTezi moaxdines. qalTa diskriminaciis mizezad kerZo

sakuTreba da sazogadoebis klasobrivi struqtura iqna miCneuli. amgvar

ideebs jer kidev me-19 saukuneSi gamoTqvamda f. engelsi naSromSi

„ojaxis, kerZo sakuTrebisa da saxelmwifos warmoSoba“. engelsisgan

gansxvavebiT, romelic dauSveblad miiCnevda proletarulisagan

gancalkavebuli, gansakuTrebuli qalTa moZraobis arsebobas, socialist-

feministebi daJinebiT moiTxovdnen qalTa problemebis klasobrivi da

zogadi socialuri problemidan gamoyofas. aRsaniSnavia, rom marqsi da

engelsi, saubrobdnen ra qalTa emansipaciis Sesaxeb, mimarTavdnen ara

individs, aramed masebs – qalTa masebs, rogorc daqiravebul muSaxels

da maT meuRleebs, romlebic aseve daqiravebul muSaxels warmoadgendnen.

7am mimarTulebas warmoadgendnen beti fridani da misi momxreebi qalTa erovnuli

moZraobidan.

8eseni iyvnen: zila aizensTaini, linda gordoni, emi o’braini da sxv.

Page 15: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

15

isini maT uxsnidnen, rom „qorwinebis saidumlosa“ da „sqesis saidumlos“

ukan „warmoebiTi urTierTobebi“ imaleba. urTierToba, romelic

STamomavlobis Sobas gulisxmobs. aseTi urTierToba ganixileba rogorc

bunebriv, aseve socialur urTierTobad. garda amisa, amgvari saxis

urTierToba aris socialuri uTanasworobis safuZveli, romelic Sromis

araTanabari ganawilebidan momdinareobs. aqedan gamomdinare, coli da

Svilebi qmris monebad arian miCneuli. msxvil samrewvelo sawarmoebSi

qalTa Sormis gamoyenebam isini ekonomikurad damoukidebeli gaxada.

„qalTa sakiTxis“ marqsistul analizSi qalTa Sromis sakiTxs

mniSvnelovani adgili eWira. maqrsizmis meore Tezisi exeba klasobriv

struqturas, anu mSromel qalTa mdgomareoba ganpirobebulia klasobrivi

struqturiT. qali ekuTvnis proletariatis klass, da Sesabamisad, misi

emansipacia proletariatis ganTavisuflebis tolfasia. rogorc

proletariati, ise qalebi dainteresebulebi arian eqspluataciis da

Cagvris yvelanairi formebis aRmofxvriT. amgvarad, „qalTa sakiTxis“

socialur sakiTxebSi gaerTianebam qalebs istoriaSi garkveuli adgili

ganusazRvra. Tumca, unda aRiniSnos, rom qalTa emansipaciis marqsistuli

koncefcia erT arsebiT nakls Seicavda, razec yuradReba frangma

egzistencialistma simona de bovuarma gaamaxvila naSromSi „meore sqesi“.

avtorma misi naTeli formulirebisgan Tavi Seikava. am „nakls“ xazi

frangma sociologma e. morenma gausva. misi TqmiT, „mcdeloba, qalTa

Cagvris sakiTxi ganxilul iqnes klasobrivi kategoriis analizis

meSveobiT, warmoadgens saqmis gamartivebas, Tundac imitom, rom es

problema warmoiSva klasobriv periodamde da istoriamdel epoqamde da

atarebs ara imdenad sociologiur, aramed anTroposociologiur xasiaTs“

(Айвазова,1997:14).

ideebis mixedviT yvelaze gamorCeuli da gavleniani radikaluri

mimarTuleba gaxda, romelic qalTa Cagvris zogad, siRrmiseul sakiTxebs

ikvlevda.

feministuri Teoriis warmoSoba feministuri moZraobis logikuri Sedegi

iyo. Tumca misi Camoyalibeba sruliad sxva saxis movlenad SeiZleba

miviCnioT. Teoriuli saxiT feminizmis Camoyalibeba me-20 saukunis 50-ian

Page 16: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

16

wlebSi xdeba, rodesac inteleqtuali qalebis yuradReba yoveldRiuri

cxovrebis realiebma miipyro. amiT iwyeba feministuri ideologia, romelic

ara marto qalebisaTvis iuridiuli uflebis miniWebisaTvis ibrZvis, aramed

Tanamedrove sazogadoebaSi qalebisa da mamakacebis Tanasworobis

mniSvnelovan mxareze amaxvilebs yuradRebas. sqesTa Soris urTierTobis am

axalma modelma Zalian male gaiCina momxreebic da mowinaaRmdeegbic.

urigo ar iqneba, Tu sxvadasxva qveynis feminizmze da maT erovnul

maxasiaTeblebze gavamaxvilebT yuradRebas. safrangeTSi frangulma

inteleqtualurma cxovrebam imdenad didi gavlena iqonia feministur

moZraobaze, rom mas Tamamad SeiZleba ewodos „inteleqtualuri feminizmi“.

franguli feminizmis Teoriul fundamentad, rogorc 70-iani wlebis

dasawyisSi, axlac filosofia da fsiqoanalizi iTvleba. miuxedavad

imisa, rom im droisaTvis safrangeTSi fsiqoanalizs myarad ar hqonda

mokidebuli fexi, qali fsiqoanalitikosebis raodenoba sakmarisad iyo.

garda amisa, fsiqoanalizi ukve atarebda feministur „Seferilobas“,

vinaidan misi frangi warmomadgenlebi amtkicebdnen, rom mamakacs ar

SeuZlia qalis saidumlos amoxsna. sruliad gansxvavebuli mdgomareoba

iyo feminizmis filosofiuri kuTxiT ganxilvis sferoSi.

1949 wels gamoica simona de bovuaris9 wigni „meore sqesi“, romelSic

avtori feminizmis centralur ideas afiqsirebs. patriarqatis

dominirebuli socialuri, ekonomikuri da ideologiuri struqturebi,

9simona de bovuari _ me–20 saukunis frangi filosofosi, eseisti da mwerali, franguli

egzistencializmis erT-erTi lideri. misma wignma „meore sqesi“ mniSvnelovani roli

Sesarula feminizmis Teoriis CamoyalibebaSi. ZiriTad gansxvavebas qaluri koncefciis

egzistencialuri gagebisa da me-19 da me-20 saukunis dasawyisis feministur koncefcias

Soris bovuaris mier qalTa diksriminaciis sakiTxis Teoriul doneze dayeneba qmnida.

mwerali diskriminaciis sakiTxs politikur da warmoebiT sferoSi ar ganixilavda. misi

azriT me-19 saukunis feministebma arsebiTi Secdoma dauSves qaluri fenomenis

konceptualizaciis sakiTxSi, roca qalTa Cagvris problema uSualod daukavSires

problemis socialur-politikur da ekonomikur aspeqtebs. mwerlis mosazrebiT,

daqvemdebarebis fenomeni individualuri fsiqologiis da individualuri aracnobieris

doneze unda iqnes ganxiluli. mxolod am dafaruli adamianuri realobis doneebis

gaanalizebis Semdeg unda daisvas sakiTxi kulturaSi qalTa statusis Sesaxeb .

Page 17: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

17

qals ar aZleven uflebas, eziaros sociumis materialur da

inteleqtualur resursebs. patriarqati qalebs aiZulebs, Seasrulon

meorexarisxovani rolebi da qalTa saxeebi ambivalenturi saxiTaa

gadmocemuli. qali an dedaa, an hetera, wmindani an codvili (mariam

RvTismSobeli an mariam magdalineli). simona de bovuari

egzistencialisturi meTodologiis gamoyenebiT Seecada filosofiuri

Teoriis doneze aexsna genderuli uTanasworobis fenomeni da kulturasa

da sazogadoebaSi seqsizmis warmoSobis mizezebi. simona de bovuaris

filosofiuri da mxatvruli Semoqmedeba aris kulturaSi qalis fenomenis,

azrovnebis, enis, weris maneris, literaturis, subieqtobis da

gamocdilebis struqturis artikulirebis pirveli Teoriuli da

filosofiuri mcdeloba. am mimarTulebebs filosofiaSi mogvianebiT

feminizmis filosofia an feminizmis Teoria ewoda.

franguli feminizmis Teoretikosebis sabaziso filosofiur

koncefciaSi aSkarad Cans Jak deridasa 10 da Jak lakanis 11 Teoriebis

gavlenis kvali. deridam wamoayena sakiTxi „pirveli-meores“ Sesaxeb.

„pirveli“ SesaZloa mxolod maSin CaiTvalos pirvelad, Tu mas „meore“

mosdevs. deridas „dekonstruqciis“ Teoria metaforebis amocnobis process

gulisxmobs. maTi im faruli logikis gamomzeurebas, romelic Cveulebriv

arsebobs rogorc cnebaTa binaruli opozicia (kaci – qali, kultura –

buneba da sxv.). Dderidas azriT, ar arsebobs wminda gansxvavebebi

dominaciis gareSe. vinaidan amgvar opoziciaSi erTi mxare meores aris

daqvedmebarebuli. termini „dekonstruqcia“ aRniSnavs zogadad, nebismieri

cnebisaTvis, rogorc ideologiurad an kulturulad

konstruirebulisaTvis, fardis axdas da ara ubralod bunebrivi realobis

asaxvas. Jak lakanma Tavis SromebSi, romelTagan yvelaze metad cnobilia

„Txzulebebi“ da „seminarebi“, qalisa da mamakacis sqesis TvalsazrisiT

gansxvavebis biologiuri determinizmis Sesaxeb miTi daamsxvria da

arsebuli gansxvaveba kulturis simbolur wesrigs daukavSira. frangi

filosofosebis es naazrevi asaxvas frangul feminizmSi poulobs, sadac

10Jak derida _me-20 saukunis frangi filosofosi, dekonstruqticizmis damaarsebeli.

11Jak lakani _ me-20 saukunis frangi filosofosi da fsiqoanalitikosi.

Page 18: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

18

kulturaSi qaluri sawyisi „meorad“ da „gansxvavebul“ fenomenad aRiqmeba.

am midgomidan gamomdinare, mamakaci rogorc “Zlieri“, Tavisi socialuri

rolis realizebas sazogadoebis mier „sustad“ monaTluli qalis

xarjze axdens.

inglisuri Teoriuli feminizmis tradicia zogadi saxiT

SesaZlebelia davaxasiaToT rogorc empiriul-sociologiuri. unda

aRiniSnos, rom did britaneTSi feministuri azri realizebulia

sociologiasa da mis iseT ganStoebebSi, rogoricaa Sromis sociologia,

ganaTleba, ojaxi da janmrTeloba, agreTve _ istoria. britanuli

feminizmis empirizmi gulisxmobs gamocdilebis mravalgvarobas. qalTa

gamocdilebis es mravalgvaroba (klasobrivi, rasobrivi, eTnikuri,

asakobrivi, individualuri) britanuli feminizmis kvlevis mTavari

sakiTxebia. britaneTSi feminizmis Teoriuli kvlevebis specifika yvelaze

naTlad ori mimarTulebiT gamovlinda. erTi es aris: kolonializmis

feministur-istoriuli sociologia da e.w. „kiberfeminizmi“, romlis

warmoSobac 1985 wliT TariRdeba. britaneli feministebisaTvis

„patriarqaluri“ aRniSnavda ara mxolod kapitalisturs an industriuls,

aramed kolonialursac. feministuri istoriuli sociologia da, maT

Soris, kolonializmis sociologia mniSvnelovani iyo feministuri

kvlevisa da cnobierebis formirebis sakiTxSi qalebis monawileobisaTvis

„sivrcis“ Sesaqmnelad. feministebis azriT, istoria iwereboda mamakacebis

mier, amitom qalTa istoria, romelic gacilebiT tragikulia, CrdilSi

iyo moqceuli. rac Seexeba „kiberfeminizms“ igi iwyeba biologiis

mecnierebaTa doqtoris d. haraveis eseTi „kiborgis manifesti“. britaneTSi

feminizmi sxvadasxva socialuri sistemis farglebSi Camoyalibda. maT

Soris teqnikuri da instrumentaluri praqtikac unda gaviTvaliswinoT.

am garemoebam ganapiroba kiborgis rogorc manqanisa da organizmis

hibridis kulturuli metaforis gaZliereba. garda amisa, feministebi

amtkicebdnen, rom kiborgi konstruirebuli iyo patriarqaluri kulturiT.

masSi manqanuri nawili aris maskulinuri xolo, misi sxeuli aris

feminuri. amgvari saxiT miTi kiborgis Sesaxeb gamoxatavs qalis

daqvemdebarebas.

Page 19: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

19

germanul Teoriul feminizms SesaZlebelia vuwodoT ekofeminizmi.

igi eyrdnoba im opoziciur cnebebs, rogorebicaa: WeSmariti da xelovnuri,

bunebrivi da kulturuli. germaniaSi qaluri sawyisis kvleva xdeba ara

tradiciuli formiT („meore sqesi“), aramed rogorc „meore kultura“,

romelic daTrgunulia patriarqatis mier da imavdroulad miCneulia

socialuri mowyobis perspeqtiul formad, sadac ar aris aranairi

batonoba, maT Soris, arc batonoba bunebaze. aseT sazogadoebaSi

urTierToba bunebasTan ar atarebs eqspluataciis xasiaTs. germanuli

feminizmis Tanaxmad, patriarqati ibrZvis bunebisa da qalis winaaRmdeg.

batonobis funqcias patriarqati axorcielbs teqnikisa da teqnologiis

meSveobiT. mamakacis patriarqaluri roli es aris roli – odisevsisa.

teqnika qals arTmevs gadawyvetilebis miRebis uflebas, gamomdinare iqidan,

rom mamakacuri gamocdileba qalur gamocdilebaze metia. (aq ar

igulisxmeba gamocdileba ojaxur sferoSi). germaneli feministebi

aRniSnaven, rom amgvari saxiT mamakacebi SeZleben, frTebi Seasxan ocnebas,

romelic qalebis gareSe „cxovrebaSi“ gamoixateba. (igulisxmeba

sazogadoebrivi da moRvaweobis sxva sferoebi). germanuli feministuri

tradicia patriarqatis racionalur-kulturuli sakiTxebis dekodirebas

axdens. feminizmis Teoretikosis h. gunter abendrotis TqmiT, „mamakaci

Tavis Tavs trascendentulTan aigivebs, samyaros suli axal imedebs

iZleva da maT Soris sulis ukvdavebis pirobasac debs, rasac matriarqati

arasdros aravis dahpirebia“ (Водопьянова, 2000). Tu racionaluri „sulis

apologiis“ tradicias gaviTvaliswinebT, patriarqatis aseTi daxasiaTeba

germaniisaTvis organulia. qaluri emociuri gamocdileba, sicocxleze

qalebis idumali Zalaufleba ar Seesabameba racionalobis mamakacur

ideals da aiZulebs mamakacur cnobierebas, win aRudges bunebas, romelic

qaluri sawyisis simbolod miiCneva.

Page 20: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

20

feministuri Teoria 12 zogadi saxiT SesaZloa ganmartebuli iqnes

rogorc sqesis gagebis filosofiur - kulturuli analizi. tradiciulad

es ganmarteba gamoiyeneboda morfologiuri da fiziologuri gansxvavebis

aRsaniSnavad, romlis mixedviTac kacobrioba iyofa mamakacebad da qalebad.

magram biologiur gansxvavebasTan erTad, adamianebs Soris arsebobs

socialuri rolebis ganawilebis tradicia, samoqmedo sferoebis, qcevebis,

mentaluri da emociuri xasiaTis gansxvavebebi. garda amisa, is, rac erT

sazogadoebaSi iTvleba mamakacurad“, meore sazogadoebaSi SesaZloa

CaiTvalos „qalurad“. Tavad warmodgena _ „mamakacuri“ da “qaluri“ _

Zalian varirebadia. amerikeli anTropologi margaret midi werda: „Tu

temperamentis is Tvisebebi, romlebic Cven qalis Tvisebebad migvaCnia

(emociuroba, mzrunveloba), erTi tomisaTvis mamakacur Tvisebebad

ganisazRvreba, meore tomis qalebisa da kacebisaTvis isini mamakacis

Tvisebad ar ganixileba. Cven ar gvaqvs safuZveli, aseTi aspqetebi

bilogiuri sqesiT ganpirobebulad CavTvaloT“ (Феминистская теория...). 70-ian,

80-ian wlebSi Catarebulma istoriulma kvlevebma, romlebic eTnografebisa

da anTropologebis ideebs efuZneboda, gamoavlina, rom qaluri da

mamakacuri Tvisebebis Sesaxeb warmodgenebi erTsa da imave sazogadoebaSic

ki gansxvavebulia.Aamgvarad, feminizmis Teoretikosebi mividnen im

daskvnamde, rom erTmaneTisgan unda gaerCiaT biologiuri sqesi (anatomiur

- biologiuri Tvisebebis erToblioba – sex) da socialuri sqesi _ gender,

rogorc sociokulturuli konstruqti, romelsac sazogadoeba „aSenebs“

12 arsebobs feministuri Teoriis sxva ganmartebac. feministuri Teoria ganixileba

rogorc Sexedulebebis rTuli sistema socialur cxovrebasa da adamianur

gamocdilebaze, sadac amosaval wertilad miRebulia qalis prioriteti. is

fokusirebulia qalze da qalebze da vlindeba sami ZiriTadi aspeqtiT – Seswavlis

ZiriTadi obieqtia situacia, an situaciebi da problemebi, romlebic wamoiWrebian

sazogadoebaSi qalebis winaSe. es Teoria qalebs ganixilavs mniSvnelovan „subieqtad„ anu

es Teoria miiswrafvis, Sexedos samyaros qalis poziciidan, qalis rolidan socialur

sinamdvileSi; da mesame, feminizmi, rogorc Teoria, akritikebs qalis saxeliT da

moqmedebs qalis interesebiT, cdilobs, Seqmnas ukeTesi viTreba qalisaTvis da, maSasdame,

TviT am Teoriis Tanaxmad _ mTeli kacobriobisaTvis.

Page 21: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

21

fiziologiur realobaze. saboloo jamSi, ara biologiuri sqesi, aramed

sociokulturuli normebi ganapirobeben fsiqologiur Tvisebebs, qcevis

modelebs, saqmianobis formebs, qalisa da mamakacis profesiebs. iyo qali

an mamakaci niSnavs ara mxolod anatomiuri maxasiaTeblebis qonas, aramed

ama Tu im genderuli rolebis Sesrulebas. swored amas gulisxmobda

simona de bovuari, roca ambobda: „qalad ar ibadebian, qalebi xdebian“. 13

sqesis biologiuri da socialuri aspeqtebis analizisas feminizmis

Teoretikosebma aRmoaCines sqesis mesame, simboluri anu sakuTriv

kulturuli aspeqti. qaluri da mamakacuri ontologiur da gnoseologiur

doneze arseboben, rogorc kulturul-simboluri elementebi.

mamakacuri: racionaluri - sulieri - RvTiuri - kulturuli

qaluri: mgrZnobiare - miwieri - codvili - bunebasTan gaigivebuli

sqesis biologiuri aspeqtisgan gansxvavebiT misi socialuri da

kulturuli aspeqtebi faruli Rirebulebebisagan Sedgeba, romlebic isea

formirebuli, rom „mamakacuri“ miCneulia dominirebulad da pozitiurad,

xolo „qaluri“ – negatiurad da marginalurad. es gamoixateba ara mxolod

imiT, rom mamakaci da mamakacuri predikatebi dominirebulia

sazogadoebaSi, aramed imiTac, rom bevri ram, rac ar aris dakavSirebuli

sqesTan (buneba da kultura, miwieri da RvTiuri), arsebuli kulturul -

simboluri elementebiT gaigivebulia „qalurTan“ da „mamakacurTan“, anu

iqmneba ierarqia am arasqesobriv cnebebs Soris. garda amisa, bevri movlena

da cneba iZens „sqesobriv“ (genderul) Seferilobas. „qalurisa“ da

13simona de bovuari aformizad qceuli am sityvebiT upirispirdeboda froidis cnobil

Tezas „anatomiaA_ es bedia“. igi amtkicebda, rom qalisa da mamakacis fiziologiuri

gansxvaveba sruliad ar metyvelebs maT egzistenciur gansxvavebaze, gansxvavebaze

istoriis subieqtebis TvalsazrisiT. erT gvevlineba batonad, xolo meore monad. es

gansxvaveba ganpirobebulia socialur-istoriuli garemoebebiT. roca mamakaci gaigivebuli

iqna kulturasTan da sazogadoebasTan, xolo qali ki miCneuli iqna sicocxlis

mwarmoeblad. aqedan gamomdinare, gaCnda stereotipebi, romlebic mamakacs aigiveben

kulturasTan, qals ki _ bunebasTan. simona de bovuari cdilobda eCvenebina, rom qalSi

yvela is potenciaa Cadebuli, romelic mamakacSi devs. maTi daTrgunva iwvevs qalis

pirovnebis daTrgunvas, rac ar aZlevs qals saSualebas, pirovnebad Camoyalibdes.

Page 22: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

22

„mamakacuris“ kulturul-simboluri mniSvnelobis aRsaniSnavad feminizmis

Teoretikosebi iyeneben terminebs „feminuri“ da „maskulinuri“.

genderis konstruqciul kategoriaSi sqesi kulturuli metafora

xdeba da e. fis ganmartebiT „sulisa da bunebis urTierTobas gadmocems.

suli mamakacia, buneba qali. xolo Secnoba aRmocendeba, rogorc flobis

garkveuli agresiuli aqti. pasiuri buneba ganicdis gansxeulebas, gaxsnas,

adamiani mis siRrmeebSi SeaRwevs da daimorCilebs“ (kiknaZe, donaZe, 2006:16).

2. genderuli problematikis istoria

“mamakacuris” racionalobasTan, xolo “qaluris” emociurobasTan

dakavSirebuli simboluri asociaciebi berZnul filosofiaSi myarad iyo

fexmokidebuli. piTagorelebi samyaros afasebdenen rogorc principTa

narevs, rac an wesrigiT, an qaosiT gamoixateboda. piTagorelebisaTvis

qaluri eqspliciturad iyo dakavSirebuli uformobasTan da

uwesrigobasTan. maT mier Sedgenili wyvilebi – forma da uformoba,

marjvena da marcxena, mamakacuri da qaluri, keTili da boroti – ise iyo

mocemuli, rom pirveli principi (kontrasti ) meoreze ufro aRmatebuli

yofiliyo. mamakacuri gaigivebuli iyo aqtiur determinirebul formebTan,

xolo qaluri – qaotur materiasaTn. sulisa da xorcis, inteleqtisa da

materiis dualizmi konstruirdeba platonis naSromebSi. platonisaTvis

codna aris araracionaluri, Seucnobeli materiis garegnuli formebis

Semecneba. swored platonis mier sulisa da xorcis, emociurisa da

racionaluris dualizmis Sesaxeb SemuSavebulma paradigmebma garkveuli

saxiT gansazRvra qaluris konstruireba filosofiaSi. Tumca platoni

Tavis socialur-politikur naSromebSi qalebTan mimarTebaSi

egalitaristad gvevlineba, ramac ganapiroba misi aRiareba pirvel

feministad.14

14 platoni „saxelmwifoSi“ ambobs: „saxelmwifos marTva-gamgeblobaSi ar arsebobs

sakuTriv qalisaTvis da sakuTriv kacisaTvis gankuTvili saqme, bunebam erTi da igive

unari uwilada erTsac da meoresac. ase rom, Tavisi bunebiT qalsac da mamakacsac

SeuZliaT monawileoba miiRon erTsa da imave saqmeSi. oRond qali mamakacze sustia“

(metreveli, 2005:15).

Page 23: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

23

aqtiuri, SemoqmedebiTi formisa, da pasiuri, inertuli materiis

distinqcia gaagrZela aristotelem.15 aristoteles filosofiis Tanaxmad,

qals ar aqvs da arc SeiZleba hqondes damoukidebeli miznebi da

maxasiaTeblebi, romlebic dakavSirebuli ar iqneba mamakacTan.

aristoteles mier SemoTavazebuli sazogadoebrivi aqtivobis forma,

romelic man qalebs ganusazRvra, mxolod ojaxuri saqmianobiT

Semoifargleba. es ki ojaxSi da, zogadad, saxelmwifoSi patriarqatis

avtoritets aZlierebs.

Sua saukuneebis qristianul filosofiaSi Toma aqvineli, wminda

avgustine da filon aleqsandrieli agrZeleben formisa da materiis,

xorcisa da sulis, racionalurisa da emociuris distinqciis tradicias.

filon aleqsandrieli Tavis naSromebSi aerTianebs bibliuri da berZnuli

filosofiis ideebs. amgvari saxiT, dualizmi feminursa da maskulinurs

Soris kidev ufro Zlierdeba. misi azriT mamakacuri warmoadgens

SemecnebiTs, RvTiurs, xolo qaluri – es aris binZuri xorcieli

samyaros saxe. 16 sruliad naTelia, rom zemoT gamoTqmuli mosazrebebis

15 naSromSi “cxovelebis warmoSobis Sesaxeb“ aristotele amtkicebda, rom namdvili

mSoblebi mamakacebi arian. swored mamakaci aZlevs Zalas sicocxles, xolo qali mxolod

pasiuri WurWlis rols asrulebs. qalebi, aristoteles azriT, arian umdablesi

arsebebi, impotenti mamakacebi. vinaidan maT ar gaaCniaT „suli“, romelic gaigivebulia

racionalobasTan. sqesis diferenciacia, aristoteles azriT, atarebs arabiologiur

xasiaTs, vinaidan igi ar aris aucilebeli kacobriobis warmoSobisaTvis. sqesis

diferenciacia es ontologiuri principia, „roca umaRl esi principi gamoyofilia

umdablesisgan. es Zalian kargia. da Tu es SesaZlebelia, mamakacuric gamoyofilia

qalurisgan.“ (Айвазова,1997:25).

16urigo ar iqneba imis gaxseneba, rom makedoniis saeklesio krebaze (585 w.) sakiTxi, iyo

Tu ara qali adamiani, hqonda Tu ara mas suli, didi diskusiis sagani gaxda. sabolood ki

mxolod erTi xmis upiratesobiT cnes, rom qals aqvs suli. amis mizezi ki saRmrTo

werili gaxda, sadac miTiTebulia, rom ieso qriste, Ze RvTisa, imavdroulad iyo adamianis

Svilic, vinaidan misi deda adamiani iyo. Sua saukuneebSi „alqajebze nadirobam“ uamravi

qalis sicocxle Seiwira. berebma i. Sprengerma da heinrix kramerma (laTinizirebuli

institorisi) „alqajebis uroSi“ warmoadgines is mtkicebulebebi, ris gamoc qalebis

fizikuri ganadgureba bunebriv faqtad iyo miCneuli. berebi irwmunebodnen, rom qalebi

mciredmorwmuneni arian da amis gamo xSrad eqcevian eSmakis gavlenis qveS. isini arian

dedamiwaze yvelanairi borotebis matarebelni .

Page 24: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

24

Tanaxamad, mamakacuri da qaluri kulturul-filosofiuri funqciis

matarebelia. maskulinuri da feminuri erTgvarad cnebaTa ierarqiulobas

iwvevs: erTis – rogorc „kargis“, xolo meoris – rogorc „cudis“.

antikuri xanis filosofiaSi Casaxuli da Sua saukuneebis

filosofiaSi myarad fexmokidebuli racionalurisa da bunebrivis,

maksulinurisa da feminuris, rogorc kulturuli simboloebis

diferenciacia axali periodis filosofiaSi mkveTradaa gamoxatuli.

me-17 saukuneSi fexs ikidebs axali, antikuri da Sua saukuneebis

koncefciisgan gansxvavebuli „Semecneba„. aRniSnuli diqotomia

gamoxatulia Semdegi saxiT: Tu antikur tradiciaSi gonebis “davalebas”

samyaros gaazreba warmoadgenda, me-17 saukunis ingliseli filosofosis

frensis bekonisaTvis, romelic axali drois filosofiis fuZemdebelia,

goneba es aris gazomvis, Seswavlis saSualeba da, saboloo jamSi,

batonoba bunebaze. garda amisa, bekonisaTvis materialuri samyaro

warmoadgens modelebisaAda nimuSebis nakrebs, romelSic buneba meqanikis

kanonebis mixedviT aris organizebuli. bekoni bunebas aanalizebs ara

rogorc organizmis analogias, rogorc amas antikuri xanis moazrovneebi

akeTebdenen, aramed rogorc manqanis analogias. bunebis swored aseTi

warmodgena xorcs asxams im ideas, romlis mixedviT mecnierebis

daniSnulebaa _ bunebaze dominirebis swori formis gamyareba da mis

dapyroba. garda amisa, bekoni sakuTari filosofiuri ideebis

gamoxatvisaTvis aqtiurad iyenebs sqesis metaforas. buneba misTvis

yovelTvis mdedrobiTi sqesisaa, xolo cnobiereba, goneba da mecniereba _

mamrobiTi. bekoni sayvedurobda arostoteles imis gamo, rom man buneba

„xeluxlebeli“ datova. Tavad ki SemogvTavaza Semecnebasa da bunebas

Soris „kanonieri qorwineba“, romelSic Semecnebis subieqts ekisreba

mamakacis roli. igi aZlierebs Tavis Zalauflebas bunebaze. amgvari saxiT

antikur filosofiaSi SemoTavazebul ganmartebas _ “codna – madlia”,

bekonis filosofiaSi cvlis formula _ „codna Zalaa“. aseT midgomas

filosofosma karolin merCantma „bunebis sikvdili“ uwoda. miuxedavad

imisa, rom antikur da Sua saukuneebis filosofiaSi buneba gonebasTan da

sulTan mimarTebaSi meorexarisxovanad iyo miCneuli, igi mainc iTvleboda

cocxlad, iracionaluri ZalebiT savsed. bekonTan ki buneba meqanikuri,

Page 25: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

25

usulo da mkvdaria. swored aseTi saxis obieqtTan SeuZlia Semecnebis

subieqts survilisamebr moqceva. SeuZlia akontrolos, daimorCilos.

merCantis azriT, bunebaze amgvari saxiT dominireba ekologiur

problemamde migviyvans. es ki kacobriobis gadaSenebas da codnis

dehumanizacias gamoiwvevs. dekartma gaagrZela idea, romelic cnobierebis

yvela saxis dedabunebisagan „gawmendas“ exeboda. kartezianobaSi 17 fexi

moikida Semecnebis maskulinurma Teoriam, romelSic bunebisgan gaucxoeba

miCneulia pozitiur epistemologiur Rirebulebad. konstruirdeba axali

samyaro, romelSic yvelaferi kreatiuli da generatiuli dakavSirebulia

RmerTTan, maskulinur racionalur sulTan. bunebrivis, materialuris da

xorcielis daTrgunvis tendencia kulturaSi feminuris daTrgunvis

paralelurad mimdinareobda. 18 frangi ganmanaTlebli, Jan Jak rusoc ki,

romelisTvisac buneba warmoadgens WeSmarit Rirebulebas, qals, romelic

gaigivebulia bunebasTan, mamakacTan SedarebiT moralurad dabal arsebad

Tvlis. vinaidan mxolod mamakaci, romelsac ara aqvs bunebasTan mWidro

kavSiri, gonebis meSveobiT gadis erTgvar inteleqtualur gzas sakuTar

TavSi WeSmariti adamianuri bunebis gaZlierebisaTvis, rac mas moralur

arsebad aqcevs. rusos miaCnda, rom vnebebi, romelic qalebTan asocirdeba

sazogadoebisaTvis safrTxes warmoadgens. ruso iZleva kargi moqalaqis da

kargi meojaxis saxeebs „emilSi“ da aRniSnavs „vinaidan rTulia, iyo

kargi moqalaqec da kargi meojaxec, saWiroa gaiyos es sferoebi. qali

unda gamovTiSoT sazogadoebrivi sferodan da adgili ojaxSi mivuCinoT“

17

Kkartezianoba (laT. cartesius) -rene dekartis laTinizebuli saxeli, mimarTuleba

filosofiis istoriaSi, rolisaTvis damaxasiaTebelia skeptizicmi, racionalizmi,

sqolastikuri tradiciis kritika.

18samyaros Sesaxeb axali warmodgenebis formirebas me -16, me-17 saukuneebSi, win uZRoda

qalebis masobrivi ganadgureba. saqme exeba e.w. „kudi anebze nadirobas”. rogorc saarqivo

masalebidan xdeba cnobili, „kudianebSi“ igulisxmeboda eqimbaSi qalebi, romlebic

balaxebis meSveobiT amzadebdnen wamlebs, riTac qalebs mSobiarobis procesis

gaiolebasa da Sobadobis daregulirebaSi exmarebodnen. Sobadobasa da seqsualobaze

kontrolis xalxuri meTodebi, romlebsac adre qalebi flobdnen, SemdgomSi „mecnieruli

meTodebiT“ Seicvala, xolo eqimbaSebis adgili diplomirebulma mamakacma-specialistebma

daikaves. aman ki Sedegad, qaluri seqsualobis mamakacebis kontrolis sferoSi gadasvla

gamoiwvia.

Page 26: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

26

(Феминистская теория...). imanuel kanti aviTarebda ideas qalebis dabali

mentaluri SesaZleblobebis Sesaxeb da Tvlida, rom es sazogadoebis

arsebobisaTvis aucilebeli iyo. naSromSi „esse amaRlebulisa da

mSvenieris Sesaxeb“ amtkicebda, rom abstraqtuli azrovnebis ararseboba

qalebSi aviTarebs gemovnebas, mSvnierebis aRqmas, mgrZnobelobas da

praqtikulobas. ojaxur cxovrebaSi, romelic sazogadoebis

funqcionirebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs, mamakaci avsebs qalis

nakls da amgvari saxiT iqmneba harmoniuli wyvili, sadac qaluri da

mamakacuri sawyisebi erTmaneTs avseben. hegeli qals da masTan

dakavSirebuli yofisa da azrovnebis yvela formas samoqalaqo

sazogadoebisa da moralis farglebs miRma ganixilavs. „sulis

fenomenologiaSi“ igi ojaxs sazogadoebis yvelaze dabal stadiad

miiCnevs. vinaidan urTierTobebi ojaxSi warmoebs sisxliT naTesavebs Soris

da ara moqalaqeebs Soris. hegelis azriT, es aris „umdablesi samyaro „da

raxan qalebi ar arian moqalaqeebi, es maTi samyaroa. urTierTobebi

ojaxSi kerZo xasiaTisaa da eTikis sferoSi ar ganixileba. mamakacebs,

qalebisagan gansxvavebiT, moRvaweobis damatebiTi sferoebi aqvT, sadac

isini muSaoben „universalurisa“ da „eTikurisaTvis“. mamakacebisaTvis

ojaxuri urTierTobebi pirad sferoSi rCeba, maT ar sWirdebaT sakuTri

eTikuri cxovrebis msxverplad gaReba. qali mxolod maSin SeZlebs

eTikur cxovrebasTan miaxloebas, Tu mas urTierToba eqneba qmarTan da

SvilTan da emsaxureba maT. Tumca es badebs konfliqts

mamakacurs/universalursa da qalurs /ojaxur cnobierebas Soris. aqedan

gamomdinare, “feminuri” sazogadoebis safrTxes warmoadgens, amitom unda

iyos daTrgunuli da kerZo, pirad sferoSi gadatanili.

hegelis damokidebuleba feminurisadmi ambivalenturia. erTi mxriv,

es aris racionalizacia, qalisa da qaluris gamoricxva sociokulturuli

sferodan. naSromSi „uflebis filosofia“ hegeli werda: „qalebi

gansxvavdebian mamakacebisagan, rogorc mcenareebi cxovelebisagan“

(Феминистская теория...). principi, romelic emsaxureba maT ganviTarebas, aris

grZnoba da ara universalurobis aRqma. swored amitom miaCnia hegels

zogadad “feminuri” sazogadoebis safrTxed. meore mxriv – dabali

Page 27: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

27

qaluri samyaros arseboba sazogadoebis aucilebeli Semadgenli nawilia,

vinaidan es samyaro mamakacebs aZlevs saSualebas ganviTardnen rogorc

TviTmyofadi arsebebi.

aRmosavlur filosofiaSi qaluri da mamakacuri sawyisis sakiTxs

didi yuradReba eTmoba. Sua saukuneebis filosofosisa da poetis

jelaledin rumis kosmologia Teleologiur princips eyrdnoba, romlis

mixedviT samyaro da yvela saxis arseba Seqmnilia gansazRvruli mizezis

gamo da erTmaneTTan arian kavSirSi. megobrisadmi miweril werilSi rumi

ambobs: „samyaros mizans warmoadgens adamiani, sxeulis mizania sulis

aRmoCena, sulis mizania grZnobebis regulireba, xolo grZnobebisa da

organoebis mizania gulis srulyofa, gulis mizani ki misi satrfoa “ 19

(Джавелидзе,1979:50). igive azria gatarebuli dante aligieris “monarqiaSi“.

eyrdnoba ra aristoteles filosofias, aligieri wers „RmerTi da buneba

ase ubralod arafers akeTebs. yvela arseba Seqmnilia gansazRvruli

miznisaTvis“ (Джавелидзе,1979:53). aRmosavlur filosofiaSi da, maT Soris,

rumis kosmologiur sistemaSi, erTmaneTisgan aris gamijnuli saerTo

goni, romelic aris aqtiuri sawyisi, da individualuri goni, romelic

saTaves saerTo gonidan iRebs da damokidebulia masze. rumis azriT,

„arferia individualur gonebaSi iseTi, rasac adgili ar iqneba saerTo

gonSi. gonebas ar SeuZlia imis Seqmna, rac ar unaxavs. adamianebi weren

nawarmoebebs, igoneben geometriul Teoriebs, Tumca es yvelaferi axali ar

aris, vinaidan maT ukve raRac amgvari nanaxi aqvT. Tavad rom Seqmnan,

amisTvis isini saerTo gonamde unda amaRldnen“ (Джавелидзе,1979: 59). magram

saerTo goni es iseTi aqtualuri sawyisia, romelic mxolod sakuTar Tavs

gaiazrebs da misi qmedebebi sakuTari Tavisken aris mimarTuli. gare

samyaros is „nefsi kul“- absoluturi sulis, meSveobiT ukavSirdeba. es

ukanaskneli pasiuri SesaZleblobaa, romelic saerTo gonidan momdinareobs

sxivis saxiT da ar Seswevs Zala, uSualod aRiqvas absoluturi silamaze.

absoluturi suli qmnis xilul samyaros, kosmoss, gadaaqcevs ra mas

mSvenier qmnilebad. Tumca imave dros „mSvenieri qmnileba“ aris farda,

romelic WeSmarit mzes faravs. samyaros es ori sawyisi, moqmedebis

19satrfos saxeSi RmerTi moiazreboda

Page 28: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

28

aqtiuri principi da pasiuri SesaZlebloba, gagebulia rogorc

absoluturi WeSmaritebis ori aspeqti. kosmologiaSi es ori aspeqti

warmodgenilia rogorc mdedrobiTi da mamrobiTi sqesi. es ori

erTmaneTisgan gansxvavebuli cneba sufiur dialeqtikur azrovnebaSi

samyaros Seqmnisa da ganviTarebis aucilebel pirobad iTvleba. isini

qmnian kosmoss, mnaTobTa sistemas, romelTagan TiToeuls aqvs sakuTari

suli da goni, anu qmedebis aqtiuri da pasiuri SesaZleblobebi.

Page 29: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

29

Tavi II

feministuri moZraoba TurqeTSi

2.1. osmalo qalTa moZraoba

feministuri moZraoba, sayovelTao feministuri azri, feministuri

Teoriebi da literaturis feministuri kritika evropul „movlenas“

warmoadgens, magram misi unikaluroba swored isaa, rom man gavrceleba

hpova ara mxolod evropis, aramed aRmosavleTis sxvadasxva qveyanaSic.

sadac ki gavrcelda feministuri moZraoba, yvelgan im qveynis

sazogadoebis, kulturis, istoriis, literaturis erovnuli niSnebis

matarebeli Seiqna. amitom metnaklebi msgavsebis miuxedavad, yvela qveynis

feminizmi individualuria.

TurqeTSi feministuri moZraobis da, zogadad, feministuri azris

gavrceleba metad rTuli da kompleqsuri procesia. Tanamedrove TurqeTis

magaliTze feministuri moZraobis da feministuri Teoriebis

literaturaze asaxvis sakiTxis ganxilvamde saWiroa im procesebis

gaanalizeba, romlebic jer kidev me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi

daiwyo da feministuri ideebis Casaxvas da ganviTarebas Seuwyo xeli. unda

aRiniSnos is garemoeba, rom TurqeTSi feministuri moZraobis gaanalizeba

saxelmwifos mier am moZraobisadmi gamoxatuli reaqciis gaTvaliswinebiT

unda moxdes. mniSvnelovania isic, rom TurqeTSi feministuri moZraoba

periodebad unda daiyos da gaanalizdes, radgan 10-wliani periodic ki

gansxvavebas iZleva iseve, rogorc 80-iani da 90-iani wlebis feministuri

moZraoba. am sakiTxebze konkretulad ufro qvemoT gavamaxvilebT

yuradRebas. aseve mniSvnelovania respublikis periodis TurqeTSi

feministuri moZraobis calke ganxilva, vinaidan am periodis feministur

moZraobas „qemalisturi feminizmi“ an „saxelmwifo feminizmi“ hqvia.

feministuri moZraobis amgvari daxasiaTeba TurqeTis respublikis pirveli

prezidentis, mustafa qemal aTaTurqis qalis sakiTxisadmi

Page 30: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

30

damokidebulebis Sedegis maCvenebelia. aranakleb mniSvnelovania

Tanamderove TurqeTSi feministuri moZraobis mimoxilva. miuxedavad imisa,

rom dRevandel dRes feministuri moZraoba mkveTrad gamoxatuli saxiT

ar arsebobs, qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi warmoebuli samecniero

muSaoba, universitetebSi qalTa kvlevebis saxiT disciplnis arseboba

feminizmis arsebobis uSualo dadasturebaa. aqve unda aRiniSnos erTi

friad mniSvnelovani faqtic: TurqeTis respublikaSi „islamuri feminizmi“

iseTive mniSvnelovania, rogorc liberaluri, socialuri da radikaluri

feminizmi. vfiqrob, „islamuri feminizmi“ logikuri Sedegia zogadad

feminizmis arsebobisa TurqeTSi. igi evropuli feminizmis „mavne“

gavlenisgan erTgvari TavdacviTi procesia.

osmaleTis imperiasa da 1923 wlis 29 oqtombridan TurqeTis

respublikaSi mwerlebi aqtiuri sazogado moRvaweebi iyvnen. isini uSualo

monawileobas iRebdnen qveynis ideologiisa da bedis gansazRvraSi. amitom

qveyanaSi mimdinare politikuri, ekonomikuri, socialuri, kulturuli

procesebi uSualod aisaxeboda Turqul literaturaze. qalTa

sakiTxisadmi damokidebuleba im periodebis mixedviT icvleba, ra

periodebis gavlac mouwia qveyanas.

Turqi eris cxovrebaSi umniSvnelovanes periodad me-19 saukune

SeiZleba CavTvaloT, kerZod ki e.w. “TanzimaTis epoqa“. 20 swored

„TanzimaTis periodSi“ iwyeba qalTa sakiTxis win wamoweva da misi

gadasaWrel amocanaTa siaSi CarTva. Tumca sanam uSualod TanzimaTis

periodis literaturaze da literaturaSi qalis sakiTxze visaubrebdeT,

saWiroa mokled mimovixiloT is istoriuli winapirobebi, ramac ganapiroba

osmaleTis imperiaSi reformebis gatareba da sazogado moRvaweebisa da

mwerlebis qalis sakiTxiT daintereseba. 20TanzimaTi, rogorc epoqis dasaxeleba, moigona Turqulma inteligenciam. warmoTqvamdnen

Sebrunebulad: Tanzimat-i hayırıye _ sasargeblo cvlilebebi. saqme exeba epoqas, romelSic

mniSvnelovania kanoni da Tanmimdevrobis principis dacva. Tavad sityva ar unda gavigoT

pirdapiri mniSvnelobiT, rogorc es leqsikonSia mocemuli (Tanzim – mowyoba), aramed ise,

rogorc mas im epoqaSi iyenebdnen. TanzimaTi gulisxmobs aramarto reorganizacias, aramed

aRniSnavs mTlianad qveynis cxovrebis axleburad mowyobas da, rac yvelaze

mniSvnelovania – gansaxorcielebeli cvlilebebis dakanonebas.

Page 31: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

31

me-19 saukune, evropuli qveynebis mier aRmosavluri qveynebis, maT

Soris, osmaleTis imperiis ekonomikuri da politikuri „tyveobis“ saukuned

aris miCneuli (Kurdakul ,1986:13). 1838 wels osmaleTis imperiasa da ingliss

Soris dadebuli savaWro xelSekrulebiT qveyanaSi evropuli kapitalis

modineba daiwyo. aman adgilobrivi mewarmeebis gakotreba da gaqroba

gamoiwvia. ekonomikis sferoSi danergilma liberalurma sistemam da

kapitalizaciam savaWro burJuaziis Camoyalibebas Seuwyo xeli. mwerali

da sazogado moRvawe namiq qemali am mdgomareobas Semdegnairad afasebda:

„Cven iseve, rogorc soflis meurneobaSi, ekonomikaSic sakuTar cximSi

movixrakeT. gvqonda saxelosnoebi, romlebic Cvens yvela moTxovnas

akmayofilebda, 20-30 weliwadSi maTi kvalic aRar darCa. amis mizezi ki

eWvgareSea, rom evropis qveynebTan gaformebuli xelSekruleba da maTTvis

micemuli vaWrobis Tavisuflebaa” (Kurdakul ,1986:14).

unda aRiniSnos, rom osmaleTis imperiis dasavleTisaken kursis

aRebas sazogado moRvaweebisa da mwerlebis araerTgvarovani

damokidebuleba mohyva. maTi kmayofileba Tu ukmayofileba kargad aris

asaxuli maTsave SemoqmedebaSi. 21 „mcdari gaevropelebis“ Tema araerTi

mwerlis SemoqmedebaSi iWers mniSvnelovan adgils. osmaleTis imperiis

imdroindel mdgomareobas evropeli mkvlevrebi „avadmyof adamians“

adareben, romelsac aucileblad sWirdeba cvlilebebi. Tumca

samarTlianad unda aRiniSnos, rom evropuli Rirebulebebis danergvam

Zalian bevri ram Secvala rogorc imperiis politikur, socialur,

21 TurqeTSi saganmanaTleblo politika, upirveles yovlisa, qveynis istoriuli

ganviTarebis specifikazea damokidebuli. rTuli socialur-politikuri mdgomareoba,

damokidebuleba dasavleTis qveynebze, arastabilurobis gancdas qmnida qveyanaSi.

Turquli burJuazia, erTi mxriv, cdilobda, brZola ewarmoebina feodalizis winaaRmdeg

da osmaleTis imperiis farglebSi SeenarCunebina qveynis mTlianoba, meore mxriv ki igi

cdilobda, Tavi daeRwia evropuli kolonizaciisaTvis. aman ki ganapiroba is

ambivalenturi damokidebuleba, rasac TurqeTi dasavleTis mimarT iCenda. erTi mxriv, is

qeds ixrida evropis mecnieruli, kulturuli, literaturuli progresis winaSe, meore

mxriv, Tavidan gaucnobiereblad, Semdeg ki Segnebulad dasavleTs mtrad aRiqvamda.

TurqeTis burJuazia apelirebda islamiT. islams isini dasavleTis aneqsiuri politikis

winaaRmdeg mimarTul ideologiur iaraRad ganixilavdnen, rac absolutivizmis

damarcxebis saSualebasac warmoadgenda.

Page 32: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

32

ekonomikur, kulturul cxovrebaSi, ise sazogadoebis azrovnebaSi.

dasavleTSi, kerZod ki safrangeTSi, ganaTlebamiRebuli axalgazrdebi

axali ideebiT brundebodnen samSobloSi da misi winsvlisa da

ganviTarebis axla gzebs saxavdnen.

1839 wlis 3 noembers reSid faSas mier gamocxadebulma TanzimaTis

dekretma Zireuli cvilebebi moutana qveyanas. dekretSi mocemuli iyo

mniSvnelovani sakiTxebi, romlebic qveynis liberalizacias Seuwyobda

xels. dekreti iTvaliswinebda sicocxlis, kerZo sakuTrebis

xelSeuxeblobas, adamianis Rirebulebebis pativiscemas, samxedro

samsaxuris vadis Semcirebas. dekretSi gatarebuli iyo mniSvnelovani idea

moqalaqeTa uflebebis dacvis Sesaxeb. bolo unda moReboda cud

mmarTvelobas, muslimebs da aramuslimebs unda esargeblaT Tanabari

uflebebiT.22 axalgazrda Turqebis safrangeTSi ganaTlebis miRebam, 1789

wlis safrangeTis burJuaziuli revoluciis ideebma, ra Tqma unda, daaCqra

osmaleTis imperiis modernizaciis procesi. „axali osmalebis

sazogadoeba“ moiTxovda adamianis uflebebze, xelisuflebis hegemoniis

SezRudvaze, pirovnuli Rirsebis dacvaze orientirebuli konstituciis

Seqmnas. qveyanaSi mimdinare procesebSi mniSvnelovan rols TamaSobda

saganmanaTleblo dawesebulebebi. klasikuri periodisagan gansxvavebiT

ganaTlebas axalgazrdebi medreseebSi aRar iRebdnen. 23 xelisuflebas

sWirdeboda iseTi saxelmwifo moxeleebi, romlebic maTze dakisrebul

movaleobas Tavs kargad gaarTmevdnen. saqme exeboda sazogadoebaSi

evropeizaciis Sesaxeb ideologiis gatarebas.

22

muslimebisa da aramuslimebisTvis Tanabari iuridiuli uflebebis miniWebam islamis

principebze damyarebul saxelmwifosa da sazogadoebriv struqturasac didi dartyma

miayena. Tanasworobis ideas ufro meti Zala rom hqonoda, 1856 wlis 18 Tebervals gamoica

dekreti reformebis Sesaxeb (Hattıhümayun). reformebis ganxorcielebaSi yvelaze did

dabrkolebas swored religiuri aspeqtebi qmnida.

23osmaleTis imperiaSi ganaTlebis oTxi forma arsebobda. ganaTlebis saxeobebi

sxvadasxva mizans emsaxureboda da meTodebic gansxvavebuli hqonda. Enderun– warmoadgenda

sasaxlis karze arsebul saganmanaTleblo centrs, sadac saxelmwifo mmarTvelebs

amzadebdnen. KKalem – saxelmwifo kancelaria,DDergȃh (savane) da bolos _ Medrese

Page 33: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

33

me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi mimdinare procesebze msjelobisas

TiTqmis yovelTvis maxvildeba yuradReba administraciul, finansur,

samxedro da enis gamartivebis reformebze. naklebi yuradReba eqceva qalTa

sakiTxs. maSin, roca osmaleTis imperiaSi qveynis bedis gansazRvraSi,

sazogadoebrivi struqturis mowyobaSi, dasavleTTan urTierTobis

avkargianobis, ganaTlebis, ojaxis, qalebisaTvis iuridiuli, ekonomikuri,

politikuri uflebebis miniWebis, sazogadoebaSi qalis adgilisa da qalis,

rogorc pirovnebis, gansazRvris saqmeSi sakuTar mosazrebebs im periodis

gamoCenili qalebi gamoTqvamdnen. osmaleTis imperiaSi qalTa moRvaweobas

saTanado yuradReba daTmobili ara aqvs. piriqiT, Tavad im epoqis

inteligenciac ki qalTa nebismier wamowyebas araseriozulad aRiqvamda da

dascinoda kidec maT. qalTa uflebebis Sesaxeb xSirad aRniSnaven, rom

„TurqeTSi qalTa uflebebis ganxilva daiwyo respublikis periodSi,

qalebis mxridan ki aranairi saxis moTxovna ar iyo. swored amitom maT

miniWebuli uflebebi ar daumsaxurebiaT“ (Çakır, 2011:21). maraTalia, qalTa

uflebebze aqtiuri gamosvlebi respublikis periodis TurqeTSi daiwyo,

magram qalTa moZraobas ufro Sors wasuli istoria aqvs. 1913 wels

JurnalSi K”Kadınlar Dünyası”( „qalTa samyaro“) iwereboda: „ukanasknel

periodSi osmalo qalebma yvelas daanaxves sakuTari arseboba. yovel wams

gvesmis maTi kvnesanarevi xma, Cven varsebobT, viRviZebT, fexze vdgebiT,

gza gvaCveneT... migvaCnia, rom Cveni cxovreba kargi cxovreba ar aris.

dReidan qali ase veRar icxovrebs. amaSi SegiZliaT darwmunebuli iyoT”

(Çakır ,2011:53).

osmaleTis imperiaSi feministuri moZraobis, qalTa mdgomareobis

da, zogadad, feministuri moZraobisadmi sazogadoebis damokidebulebis

garkvevis saukeTeso wyaros im periodSi gamocemuli Jurnal - gazeTebi da

qalTa organizaciebi warmoadgens. unda aRiniSnos, rom qalebma sakuTari

arsebobis Sesaxeb ganacxadi beWduri mediis saSualebiT gaakeTes. qalTa

mier gamocemuli Jurnalebi pirveli nabijia werasTan dakavSirebuli

SiSisa da gaubedaobis gadalaxvis gzaze. garda amisa, qalebs statiebis

meSveobiT sakuTari azris dafiqsirebis saSualeba da sazogadoebis farTo

wreebisaTvis sakuTari survilebis gacnobis SesaZleblobac miecaT.

Page 34: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

34

Tavdapirvelad qalTa Jurnal-gazeTebis gamocemas im periodis

ganaTlebuli mamakacebi uzrunvelyofdnen. am gamocemebis mTavar mizans

sazogadoebaSi qalis rolis da ufleba-movaleobis Sesaxeb sakiTxis dasma

warmoadgenda. 1868 wels gamocemul gazeT „Terakki“-Si („progresi“) qalTa

sakiTxis Sesaxeb anonimuri werilebi daibeWda. gazeTis 104-e nomerSi „sami

qalbatonis“ fsvedonimiT dabeWdil werilSi gamoxatuli iyo is

gulistkivli, romelic sazogadoebaSi qalisa da mamakacis uflebebis

ganawilebiT aris gamowveuli. avtori (avtorebi) gemze arsebul

mdgomareobas akritikebda. gemze qalebisaTvis gankuTvnili nawili,

mamakacebis nawilisagan gansxvavebiT, Zalian cudi iyo imis miuxedavad, rom

mgzavrobis safasuri ar gansxvavdeboda. gamocemis TvalsazrisiT qalTa

pirveli gazeTi “Terakki- i Muhadderât” 24 („qalTa progresi“) SinaarsiT da

gamoxatvis stiliTac im periods da, zogadad, qalTa mdgomareobas

akritikebda. werilSi, romelic rabias xelmoweriT daibeWda, ganmartebuli

iyo Tavad qalis cneba: „erTi ram kargad unda gvesmodes: arc mamakacebi

arian qalebis msaxurebi da arc qalebi _ mamakacebis moaxleebi. mamakacebi

Tavisi codniTa da saqmiT uZRvebian ojaxs, Cven ratom ar SegviZlia

codnis SeZena?! xeli, fexi, Tvali, Wkua Cvenc iseve gvaqvs, rogorc

mamakacebs. maS, ra gansxvavebaa Cven Soris, gana Cven adamianebi ar varT?

mxolod sqesia imis safuZveli, rom Cven aseT mdgomarebaSi varT? es

aranairad ar aris saRi azriT misaRebi. Tu codnis SeZenis mTavar

dabrkolebad Cveni Cadris tarebaa miCneuli, amis pasuxad mindorSi

momuSave qalebi SeiZleba davasaxeloT, vinaidan isini mamakacebs

yvelaferSi mxarSi udganan da exmarebian“ (Çakır, 2011:62). 1875 wels

gamocemuli gazeTi “Vakit, yahut Mürebbi- i Muhadderât” („dro, anu aRmzrdeli

qalebi“), imave wels gamocemuli Jurnali “Ayine” („sarke“) ZiriTadad

qorwinebis sakiTxs, meuRleebis ufleba-movaleobebs, bavSis aRzrdasa da

janmrTelobis sakiTxebs aSuqebda. 1880 wels gamoica Jurnali “Aile”

(„ojaxi“), romelSic TiTqmis yvela werili mweralsa da sazogado

moRvawes, gamoCenil leqsikografs Samseddin samis ekuTvnis. 1883 wels

gamocemuli Jurnali “İnsaniyet” („kacobrioba“) Jurnal “Aile”-s („ojaxis“)

24

Muhadderât_ simwifis asaks miRweuli muslimi qali

Page 35: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

35

msgavsad qalebis sxvadasxva sakiTxSi informirebas isaxavda miznad.

enciklopediuri cnobebis garda, JurnalSi saubari iyo kalendarsa da

varskvlavTa sistemaze. Jurnalis redaqtoris, mahmud jelaledinis,

werilebis garda, qalebis mier sxvadasxva fsevdonimiT gamogzavnili

werilebic ibeWdeboda. “skolis moswavle gogonas“ saxeliT dabeWdil

werilSi moTxovnili iyo qalebis mier gamogzavnili werilebis dabeWdva.

yuradsaRebia erTi garemoeba: werilSi axsnili iyo mizezebi, romelTa

gamoc qalebis werilebs mniSvnelobas aravin aniWebda da amitom isini

iZulebulebi iyvnen, mamakacTa saxeliT gamoeqveynebinaT werilebi. am

sakiTxs ufro dawvrilebiT qvemoT SevexebiT. 1886 wels gamocemuli

Jurnali Şükûfezar „yvavilebis baRi“ qalTa pirveli Jurnalia, romelSic

yvela avtori mamebisa da qmrebis saxelebis nacvlad sakuTar saxels

iyenebs. Jurnalis mizani Semdegnairad iyo gansazRvruli: „Cven, mamakacTa

gansazRvrebiT, grZel Tmiani da mokle Wkuis mqone jgufs warmovadgenT,

Cven ki gvinda maT sapiripiro davumtkicoT....“(Çakır ,2011:55). 1887 wels

gamocemuli gazeTSi “Mürüvvet” („didsulovneba“) gaSuqebuli iyo rogorc

qveynis Sida politikis, literaturis, ganaTlebis sakiTxebi, ise

sazRvargareT mimdinare procesebi. Jurnali „didsulovneba“, romelic

gazeT „didsulovnebis“ damatebas warmoadgenda, qalebis kulturis

sferoSi codnis amaRlebas, sazRvargareT qalebis cxovrebis aRwerasa da

osmalo qalebisaTvis gacnobas isaxavda miznad. poeti qalebis, nigar

hanimis, leila hanimis da fiTnaT hanimis Semoqmedebas mkiTxveli pirvelad

am Jurnalis meSveobiT gaecno. 1895 wlis 1 agvistos daarsda gazeTi

“Hanımlara Mahsus Gazetesi” („ qalTa gazeTi“), romlis gamocemas upiratesad

qalebi warmarTavdnen. 25 gazeTis mTavari redaqtorebi mamakacebTan erTad

qalebic iyvnen. magaliTad, makbule hanimi, faTma Sadie, gulisTan ismeTi.

gazeTi sxva Jurnal-gazeTebTan SedarebiT arsebobis 13 wels iTvlida.

25

gazeTis wevrebs im periodis inteligenciis warmomadgenlebis Svilebi an meuRleebi

warmoadgendnen: fatma alie da emine semie istorikos jevdeT faSas qaliSvilebi iyvnen,

poeti nigar Osmani, samxedro skolis dirqetoris osman faSas qaliSvili iyo, poeti

leila (sazi) eqim ismail faSas qaliSvili iyo, hamide mweral abdulhak hamidis

qaliSvili iyo, gulistan ismeTi, baRdadeli maioris mehmed Tevfiq beis qaliSvili iyo.

gulistan ismeTs amerikuli qalTa saswavlebeli hqonda damTavrebuli.

Page 36: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

36

gazeTSi daibeWda cnobili, pirveli Turqi romanisti qalis, fatma alies,

nawarmoebebi. agerTve, emine semies da poet nigar hanimis poeziis nimuSebi.

gazeTSi mniSvnelovani adgili eTmoboda im periodis ganaTlebuli

mamakacebis mier sazogadoebaSi qalis adgilisa da rolis gansazRvris

Sesaxeb gamoTqmul mosazrebebs. gazeTis mTavar mizans, „Taobis

aRzrdasTan“ erTad, qalebis cnobierebis amaRleba da sazogadoebisa da

qalis urTierTobis daregulireba warmoadgenda. „eri ojaxis erTianobiT

warmoiSveba. Tu ojaxSi mxolod mamakacia codniT aRWurvili da qali _

ara, is ojaxi da sazogadoeba win ver wava. rac ufro ganaTlebulia qali,

miT ufro naTeli momavlis aRzrda SeuZlia. es naTeli momavali ki eris

progresis sawinadria“ (Çakır, 2011:68). garda amisa, gazeTi mniSvnelovan

yurdRebas uTmobda im periodis inteleqtuali qalebis Semoqmedebis

gaSuqebas, riTac cdilobda sazogadoebisTvis osmalo qalebis niWiereba

da SemoqmedebiTi unari daenaxvebina. „Cveni mizani, ori sityviT rom

gadmogceT, Semdegia: osmalo qalebi dabadebidanve niWierebi arian. maTi es

niWiereba da naazrevi sazogadoebamac unda gaigos“ (Çakır, 2011:68). imis

aRniSvna, rom gazeTi mxolod qalis, rogorc kargi dedis, rolis

gansazRvriT Semoifargleboda, simarTles ar Seefereba. piriqiT, xSirad

qalebis mdgomareobas mamakacis mdgomareobasTan adarebdnen da

diskriminaciis mTavar mizezad sazogadoebaze mamakacTa gavlenas

asaxelebdnen. amis naTeli nimuSia mwerlis, fatma alies, mier gamoTqmuli

mosazreba: „naTlad Cans, rom civilizebul qveynebSi codnasa da

mecnierebas jer mamakacebi eziarebian, Semdeg ki _ qalebi. gaigeben ra

codnis Zalas, mamakacebi cdiloben, es saunje qalebisaTvis miuwvdomeli

gaxadon. es ki mamakacTa egoistobis bralia. es yovelTvis ase iyo da

axlac asea, Tumca codnis miRebis ufleba ara mxolod mamakacebs,

aramed qalebsac aqvT, vinaidan es ufleba maT RvTisgan eniWebaT “(Çakır,

2011:69).

samwerlobo sferoSi qalebis da, miT ufro, osmalo qalebis

gamocdilebis Sesaxeb informacias sazogadoebis mcire nawili flobs.

fatma alies gancxadebiT, gasul saukuneebSi osmalo qalebma am kuTxiT

did warmatebas miaRwies. amis naTeli magaliTia kvleva ”cnobili

Page 37: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

37

islamisti qalebis“ Sesaxeb, romelzec Tavad fatma alie muSaobda. misi

TqmiT me-13 saukuneSi daaxloebiT asamde muderisi26 qali moRvaweobda.

agreTve iyvnen Teqes (derviSTa savane) Seixi (meTauri) qalebic. fatma

abasis Teqe dRevandeli qalTa TavSesafris funqcias asrulebda. Tavad

mwerali gamoTqvamda gakvirvebas am yvelafris Sesaxeb: „Tavad evropaSic

ki im epoqaSi aseTi qalebi ar arsebobdneno“, wers mwerali (Çakır, 2011:71). am

faqtebis gacnobis Semdeg fatma alie akeTebda daskvnas, rom islami ar

zRudavs qals ganaTlebis miRebasa da sazogadoebriv cxovrebaSi

monawileobaSi. “Hanımlara Mahsus Gazetesi”-Si („qalTa gazeTi“) ZiriTadi

aqcenti gadatanili iyo qalis rolsa da funqcia-movaleobebze ojaxsa da

sazogadoebaSi; agreTve, qalTa ganaTlebis, samosis, janmrTelobasa da

modis sakiTxebze. gazeTi cdilobda, qalebs sakuTari Tavisadmi rwmena

gamZafrebodaT. qalebis ZiriTad saqmianobad ki samkervalo, saqsovi

saqmianoba iqna miCneuli. gazeTSi yuradReba maxvildeboda sazRvargareT

mimdinare procesebze. qalebis uflebebis mopovebisaTvis brZolas didi

yuradReba eqceoda. magaliTad, safrangeTSi qalebis mier advokatobis

uflebis mopovebas gazeTis mxridan didi gamoxmaureba mohyva. unda

aRiniSnos, rom gazeTma didi interesi daimsaxura ara mxolod osmaleTis

imperiaSi, aramed evropis sxvadasxva qveynebSi. magaliTad, madam durani

montilam Tavad gamoTqva survili, yofiliyo parizSi gazeTis

korespondenti.

1908 wels II konstituciuri mmarTvelobis periodSi gazeTebisa da

Jurnalebis ricxobrivi raodenoba Zalian gaizarda. yvelaze cnobil

JurnalSi “Demet” („Taiguli“) pirvelad iqna gaSuqebuli politikuri

sakiTxebi. Jurnalis mTavari mizani literaturuli, mecnieruli da

politikuri sakiTxebis gaSuqeba iyo. JurnalSi adgili eTmoboda

mkiTxvelis mier gamoxatul protestsa Tu mosazrebas“ (Çakır ,2011:74).

26sityva aRniSnavs „gakveTilis Camtarebels“. muderisi gansazRvravda swavlis process

medreseSi da pasuxs agebda masze. osmaleTis imperiaSi muderisebi didi avtoritetiT

sargeblodbnen. amis safuZvels ki islamSi masawvleblisaTvis miniWebuli maRali

Sefaseba warmoadgenda.

Page 38: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

38

JurnalSi ibeWdeboda im periodis cnobili mwerlebis werilebi.27 ismeT

haki Jurnal “Demet”-is („Taigulis“) gamosvlamde gazeT “İkdam”-Si

(„progresi“) werda: „ra monawileobas miviRebT Cven qveynis progresSi, isev

Zveleburad unda movudrikoT Tavi mwuxarebasa da uuflebobas? ara da ara,

sakmarisad vitanjeT, aRar gvinda CrdilSi yofna“ (Çakır, 2011:75). qalebis

avtorobiT dawerili werilebi sxvadasxva gazeTebsa da JurnalebSi

gvxvdeba, magaliTad, “Serveti-Fünun” -Si (“codnis saganZuri“), “Sabah” -Si

(„dila“), “Millet” -Si („eri“). rac Seexeba Jurnals “Mehasin” (“mSveniereba“):

igi iyo pirveli ilustrirebuli qalTa Jurnali. 28 1908 wlis maisSi

selanikSi gamovida Jurnali “Kadın” („qali“). Jurnalis mesveurebi im drois

inteleqtuali qalebi iyvnen. magaliTad: aiSe ismeTi, javide feiqeri, emine

semie, fatma sanie, zeqie, fatma haSimi, naqie. politikisa da literaturis

sferoSi werilebs abdulhak hamidi, mehmeT emini, qazim nami, abdulah

jevdeTi beWdavdnen. JurnalSi aqcenti keTdeboda qalebis ganaTlebaze,

sazogadoebriv cxovrebaze, usamarTlobaze, romelsac qalebi

sazogadoebaSi awydebian. yuradRebis miRma arc evropeli qalebis mier

mopovebuli uflebebi rCeboda. magaliTad, safrangeTSi qalebis mier

umaRles saswavlebelSi ganaTlebis miRebis uflebis mopoveba did

monapovrad iqna miCneuli. es Jurnal-gazeTebi mniSvnelovan masalas

gvaZlevs osmaleTis imperiaSi qalTa aqtivobisa da moRvaweobis Sesaxeb

codnis mopovebis kuTxiT. magram yvelaze mniSvnelovan wyaros, romelic

qalTa moZraobis naTel suraTs gvixatavs, 1913 wels gamocemuli Jurnali

“Kadınlar Dünyası” 29 (“qalTa samyaro“) warmoadgens. Jurnali feministuri

organizaciis “Osmanlı Müdâfaa-i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti” -is („osmalo qalebis

27jelal sahiri, mehmeT akifi, mehmeT emini, midhaT jemali, fatma muzeheri, halide edifi,

nigar osmani, ismeT haqi.

28Jurnali gamoirCeoda sxvadasxva wamaxalisebeli aqciebis TaosnobiT. magaliTad: meti

myidvelisa da mkiTxvelis mozidvis mizniT latarias aTamaSebda. latariaSi gamarjvebuli

ki parizeli iuveliris mier damzadebul almass miiRebda.

29Tavad Jurnalis dasaxeleba Segnebulad iqna SerCeuli. sazogadoebas unda daenaxa, rom

arsebobda qalTa samyaro da survili, Tu rogori unda iyos igi. Jurnali osmaluridan

Tanamdrove Turqul enazea Targmnili da inaxeba qalTa Semoqmedebis biblioTekaSi,

qalaq stambolSi.

Page 39: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

39

uflebebis damcveli sazogadoeba“) sagamomcemlo organos warmoadgenda.

Jurnalma sruliad gansxvavebuli misia itvirTa. man qalebisaTvis samyaros

axleburad danaxvisa da sakiTxebis qalis TvalsazrisiT gaanalizebis

meTods mimarTa. aRsaniSnavia erTi garemoeba: Jurnal “Kadınlar Dünyası”

„qalTa samyaros“ msgavsad gamodioda Jurnali Erkekler Dünyası” („mamakacTa

samyaro”), romlis mizani iyo qalebisa da mamakacebis Tanasworobis

Sesaxeb werilebisa da statiebis wera. „qalTa samyaro da mamakacTa

samyaro TandaTan unda dauaxlovdes erTmaneTs da Seqmnas adamianTa

saerTo samyaro... Cven mxolod adamianTa samyaros naxva gvinda, amisaTvis ki

qalisa da mamakacis erT donze dayenebaa saWiro, ai am miznis misaRwevad

Zal-Rones ar daviSurebT“ 30 (Çakır, 2011:85). unda iTqvas, rom im drois

osmaleTis imperiaSi, rodesac qalTa sakiTxis ganxilvaSi im periodis

inteligenciis sferos warmomdgenlebSi gansxvavebuli mosazrebebi

arsebobda, mamakacTa mxridan aseTi progresuli nabjis gadadgma udavod

misasalmebeli faqtia. Tumca, Tu gaviTvaliswinebT, rom Jurnal „Erkekler

Dünyası” („mamakacTa samyaro“) daamarsebeli da redaqtori, rifaT mevlani,

Jurnal “Kadınlar Dünyası”-is gamomcemlis, ulvie mevlanas meuRlea, Jurnalis

progresuloba gakvirvebas aRar iwvevs. JurnalSi ibeWdeboda qalTa

sakiTxze sazogadoebis sxvadasxva fenidan mosuli werilebi da

Sexedulebebi. Jurnali mniSvnelovan informacias Seicavs im drois

osmaleTis sazogadoebriv sturqturaze, politikaze, ganaTlebis,

samarTlis sistemaze da ojaxze. Jurnalis mflobeli da Jurnalis wevrebi

mxolod mdedrobiTi sqesis warmomadgelebi iyvnen.31

30 Jurnali “Erkekler Dünyası „ mamakacTa samyaro „ gamovida 1914 wlis 14 dekembers,

da misi mxolod erTi nusxa inaxeba biblioTekaSi. Jurnalis ydaze ewera: „Cveni

Jurnali Riaa osmalo axalgazrdebis, qalebis mecnieruli da literaturuli

naSromebisaTvis.

31miuxedavad imisa, rom JurnalSi momuSave qalebis suraTi arsebobs, maTi vinaobis Sesaxeb

informacia naklebad moipoveba, Tumca weris stiliT ramdenime qalis vinaobis dadgena

SesaZlebelia. magaliTad: ulvie mevlani, aziz haidari, emine seher ali, muqerem belqizi,

atie Suqrani, alie jevadi, sidika ali riza, safie biran, meliha jenani...

Page 40: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

40

Jurnalis mflobeli gaxldaT ulvie mevlani. 32 ulvie mevlanma ara

mxolod Jurnali, aramed qalTa daxmarebis organizaciac daarsa. igi

qalTa sakiTxs ikvlevda da gadasaWreli problemebis gzebsac saxavda;

sazogadoebaSi qalTa mdgomareobas ki Semdegnairad aRwerda: „Cven garSemo

myofi mamakacebi qalebs „qalad“ ki- ara, gareul arsebad aRiqvamen. es

sacodavi arseba rogorc saxlSi, ise mis gareTac, matarebelSi, gemze,

sasadiloSi, savaWro adgilebSi Seuracxyofisa da Sercxvenas Tavs ver

aRweven“ (Çakır, 2011:140). Jurnali feministuri ideebis gamtarebeli iyo da

radikalizmiT gamoirCeoda. wevrebis mxolod qalebisgan dakompleqtebas

isini Semdegnairad xsnidnen: „sanam Cveni kanonebi qalis da mamakacis

Tanasworobas ar aRiareben Jurnali mamakacTaTvis daxuruli iqneba”

(Çakır,2011:67). ulvie mevlani, muqrem belqizi da nimeT jemili, poeti iaSar

nezihe qalTa uflebebis, feminizmis da socialuri sferos sakiTxebs

aSuqebdnen. poeti iaSar nezihe Jurnalis sxva wevrebisagan gansxvavebiT

dabal socialur fenas miekuTneboda. ganaTlebis miRebis survilis gamo

mamam igi saxlidan gaagdo da Tavs yvavilebis gayidviT irCenda. leqsebis

krebulebSi „erTi kona ia“ da „amoZaxili“ poeti qali sazogadoebrivi

cxovrebis umniSvnelovanes sakiTxebze amaxvilebda yuradRebas. iaSar

nezihe pirveli poeti qalia, romelic sazogadoebriv sakiTxebze wers.

muqerem belqizi aqtiurad eweoda feministuri ideebis qalebisaTvis

gacnobasa da gaziarebis propagandas. igi qalebs revoluciisaken

mouwodebda. misi azriT qalebi mxolod erTobiT SeZlebdnen gamarjvebas.

igi Jurnalis furclebidan qalebs meti aqtiurobisken mouwodebda: „erTad

vifiqroT, am momakvdinebeli cxovrebisgan ganTavisuflebis gzebi davsaxoT.

32nurie ulvie (1893-1964) Jurnalist rifat mevlanze daqorwinebis Semdeg ulvie mevlanis

saxeliTa da gvariT beWdavda statiebs. mevlanazade rifati (1869-1930) im drois

ganaTlebuli qurTuli warmomavlobis Jurnalisti iyo. nurie mevlani warmoSobiT Cerqezi

iyo. 1864 wels rusebis mier kavkasiidan gamosaxlebuli ojaxi trapizonSi Camovida.

osmalo fadiSahebma Cerqezebis erT nawils adgili baliqesiris mxares, goremeSi,

gamouyo, meore nawils ki _ haTais mxares. nuries ojaxi haTaiSi dasaxlda, gogonebis

motacebis SiSiT ojaxma maTi sasaxleSi mibareba moiTxova. nurie 6 wlis asakSi ildizis

sasaxleSi miabares. sasaxleSi daarqevs ulvie. 13 wlis asakSi masze gacilebiT ufross,

abdulhamidis Zmadnafic, hulisi beis miaTxoves. meuRlis gardacvalebis Semdeg misgan

datovebuli qonebiT Jurnali „qalTa samyaros“ gamocema daiwyo.

Page 41: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

41

amgvari saxiT adamianur vals movixdiT. Cven xom revoluciisaTvis

movediT... vimuSaoT, erTad davdgeT, mcdar tradiciebsa da ukanonobas

bolo unda moeRos“ (Çakır,2011:100). belqiz SevqeTi inglisuris, istoriisa da

musikis maswavlebeli iyo. igi iyo pirveli muslimi qali, romelic

TviTmfrinavSi Cajda da romlis suraTic gamoqveynda. osmalo qalebs

Rrmad sjerodaT, rom isini qalTa cnobierebaSi „gadatrialebas“

moaxdendnen. qveyanaSi, sadac wera-kiTxvis mconde qali Zalian cota iyo,

Jurnal-gazeTebi, ra Tqma unda, „gadatrialebis“ saukeTeso saSualeba ver

iqneboda. miznis ganxorcielbis saukeTeso gzad qalebTan uSualo

Sexvedrebi da qalTa sakiTxis irgvliv konferenciis mowyoba iqna miCneuli.

“Cven revolucias movawyobT, am sakiTxze Cveni ganaTlebuli qalebi ukve

muSaoben. magram ramdeni ganaTlebuli qalia Cvens irgvliv?! Zalian cota.

an ramdenma icis wera-kiTxva? mcire nawilma. am mcire nawilidan naxevari

Cveni winaaRmdegia. imisaTvis, rom mizans mivaRwioT, saWiroa ganaTlebuli

da gaunaTlebeli qalebis erTad yofna, es ki Zalian Zlieri Zalaa. yvela

ojaxSi mivideT, qalebs axali moZraobis Sesaxeb vuamboT, vaswavloT,

vaCvenoT, rom es moZraoba maTTvis sikeTis momtania da Tu zogierTi ojaxi

cudad migviRebs, isev da isev vecadoT maTTan saerTo enis gamonaxvas.

mxolod am gziT SveZlebT gamarjvebis mopovebas“ (Çakır: 2011:193).

Jurnali mxolod osmaleTis imperiaSi mcxovrebi qalebisaTvis

siaxleebis gacnobas da maT gamoRviZebas ar isaxavda miznad. Tavad is

faqti, rom Jurnalis damatebiTi nomeri frangul enaze gamodioda, ukve

metyvelebda Jurnalis saerTaSoriso aspeqtzec. damatebiTi nomris

frangul enaze gamocema Semdegnairad iyo axsnili: „Cveni mizania, Cvens

evropel da muslim megobrebTan dialogi” (Çakır, 2011:135). JurnalSi

statiebs beWdavdnen evropis gazeTebSi korespondentad momuSave qalebi,

magaliTad: odeta feldmani, romelic gazeT „Berliner Tageblatt”-is

(„berlinuri dRis gazeTi“) korespondenti iyo, greis elisoni, romelic

garkveuli periodi cxovrobda stambolSi da qalTa sakiTxis kvelvas did

mniSvnelobas aniWebda. igi iyo gazeT Times-is („dro“) korespondenti da

aqtiuri sufraJisti. evropul presasTan kavSiri feministuri ideebis

danergvaSi mniSvnelovan rols TamaSobda. Jurnalis mTvari upiratesoba

Page 42: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

42

yvela sxva danarCeni gazeTsa da JurnalTan mimarTebaSi is iyo rom,

swored man daiwyo aqtiuri brZola qalTa uflebebisaTvis, man moamzada

niadagi qalTa moZraobisaTvis da, rac mTavaria, osmalo qalebis Sesaxeb

mniSvnelovan cnobebs swored es Jurnali iZleva. Jurnalis moRvaweoba

imdenad Ria da aqtiuri iyo, rom im drois gansaxlebis ministri baTzaria

efendi JurnalSi “Jön Türk” („axalgazrda Turqi“) werda: „Jurnali “Kadınlar

Dünyası” („qalTa samyaro“) feministuri moTxovnebis ganxorcilebis mTavari

iaraRia... Cvens qveyanaSi qalebis gamoRviZeba marTlac rom sasiamovno

faqtia, vinaidan inteleqti, Wkua da goneba mxolod mamakacis Tviseba ar

aris. msoflioSi arseboben iseTi qveynebi, sadac literatura qalebis

saqmed aris miCneuli“ (Çakır, 2011:145). Tavdapirvelad, Jurnalis pirvel

nomerSi aRniSnuli iyo, rom mis mTavar mizans evropeli da amerikeli

qalebis mier gakvalul gzaze siaruli, qalebis da zogadad, qalTa

sakiTxTan dakavSirebuli werilebis wera iyo. “evropeli da amerikeli

qalebi qalebis Sesaxeb weren wignebs, kamaToben misi adgilisa da rolis

Sesaxeb. ufro metic, evropeli qalebi kanonis ZaliT moiTxoven qalebisa

da mamakacebis Tanasworobas” (Çakır, 2011:146). evropeli qalebis

gamocdilebis gaziareba, ra Tqma unda, mniSvnelovani faqti iyo osmalo

qalebis mier warmoebul gonivrul brZolaSi. Tavad is faqtia yuradRebis

Rirsi, rom osmalo qalebi ara marto sakuTar qveyanaSi mimdinare

procesebis, aramed msoflioSi mimdinare procesebis saqmis kursSi arian.

Jurnalis mflobelis da redaqtoris, ulvie mevlanis azriT, ukve

damdgari iyo imis dro, roca qalebs unda SevxedoT ara rogorc

“momxmareblebs”, aramed rogorc “mwarmoeblebs”. vfiqrob, yvelaze

mniSvnelovani movlena, rac Jurnalis arsebobas ufro metad amarTlebs,

qalebSi weris survilis gaRviZeba da sakuTari Zalebisadmi rwmenis

ganmtkiceba warmoadgens. im dros, roca mamakacebis mier gamocemul

JurnalebSi qalebi umeteswilad „grZelTmian da mokle Wkuis arsebebad“

arian monaTluli da maT werilebs aravin beWdavs, ufro metic, roca

Jurnalebi qalTa werilebs garkveul adgils uTmobs, magram maTi gamocema

Zalian male wydeba, ai am fonze Jurnal „qalTa samyaros“ TiTqmis 13-

wliani arseboba, drois mier wamoyenebuli moTxovnebis dakmayofileba,

udavod mniSvnelovani faqtia qalTa TviTSegnebis, TviTrwmenis amaRlebis

Page 43: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

43

saqmeSi. amis naTeli dadastureba ki mkiTxvelis mier gamoxatuli interesi

da madlobis werilebia.33 am werilebidan kargad ikveTeba osmalo qalebis

mzaoba cvlilebebisadmi. „ukanaskneli periodia, qalebSi

sicocxlisunarianoba SeimCneva, sruliad axali da progresisaken

mimarTuli. aseTi sicocxlisunarianoba karga xnis miZinebuli iyo Cvens

qalebSi, yvela Cvengani kuTxeSi viyaviT miyuJulebi da sasowarkveTilebas

veZleodiT, ufro swored, ki gveZina, SeiZleba arc gveZina, magram samyarom

ase icoda. msoflios winsvlisa da ganviTarebis Sesaxeb TiTqmis araferi

vicodiT. netav ratom? imitom xom ara, rom samyaros viyaviT mowyvetilebi.

Tumca Cven, osmalo qalebs, progresi da winsvla namdvilad gvwyuria, isic

gvesmoda, rom progresisaTvis ganaTlebaa saWiro. ai es ganaTleba ki wera-

kiTxvis SeswavliT unda SeiZinos kacma. ganaTlebis miuxedavad, ratom aris,

rom osmalo qali mainc ar aris sazogadoebaSi dafasebuli?“ (Çakır, 2011:154).

Jurnali akritikebda sazogadoebis mier Tavad cneba „qalisadmi“

damokidebulebas. „am qveyanaSi qali dafasebuli da bednieri ar aris...

CvenSi qali erT-erTi frangi literatoris TqmiT, formadakarguli arsebaa.

Cvens qveyanaSi qalebi ise ar kvdebian, rogorc sxva qveynebSi, isini isedac

sicocxleSive ganwirulebi arian, ise icxovron, rogorc mkvdrebma...

umeteswilad qali sakuTar saxlSi moaxlea. qmars SeuZlia nebismier dros

umizezod quCaSi gaagdos. CvenSi qali ver imRerebs, ver icekvebs, sazze Tu

daukravs, mxolod farulad. sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi

mamakacebis Tavxeduri da Seuracxmyofeli mzera mudmivad Tan dasdevs.

qali meuRlesTan erTad ver isadilebs da verc wveulebas daeswreba.

qalebi Sav Crdilebs hgvanan. ai, aseTia Cvens qveyanaSi mokled qalis

ganmarteba“ (Çakır, 2011:165). qalebi Riad acxadebdnen, rom mamakacebi maT

mxolod siamovnebis miRebis iaraRad iyeneben da, Turqi kacebis

filosofiis Tanaxmad, isini am qveynad mxolod mamakacTa simSvidis da

33Jurnalis erT-erT nomerSi mkiTxveli, feride ismeTi, Jurnals didi madlobas uxdida

qalTa sakiTxiT dainteresebis gamo: „Cvens qveyanaSi qalebis TiTqmis tyveebis da monebis

rolSi yofnis Sesaxeb pirvelad Tqven ganacxadeT. isic aRniSneT, rom qalebs sicocxle

swyuriaT. Cveni keTilSobili qalebi imsaxureben kanonier Tavisuflebas, Tqven rom

sacodavi osmalo qalebis gulSi arsebuli iara ar dagenaxaT, isini isev gaagrZelebdnen

oxvrasa da kvnesas am damcirebisa da Seuracxyofis morevSi“ (Çakır,2011:102).

Page 44: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

44

myudrobis Sesaqmenlad arian gaCenilebi. mamakacebi qalebs sam kategoriad

hyofen „salonis qalebi“, „saSualo SeZlebis qalebi“ da „arafris mqone

qalebi“. maTTvis salonis qalebi „tkbili xilia“, saSualo SeZlebis

qalebi _ „moaxle“, xolo arafris mqone ki — „tyve“. saerTod unda iTqvas,

rom JurnalSi wamoWrili yvela sakiTxi pasuxgaucemeli ar rCeboda. im

periodis qalebma Zalian kargad icodnen sazogadebaSi qalis

marginalizaciis mTavari mizezebi. isini kargad xvdebodnen, rom qalsa da

mamakacs Soris gonebrivi ganviTarebis TvalsazrisiT gansxvaveba ar aris.

qalebis sibeCavis mizezi ki maTi cxovrebis wesiT da aRzrdiT aris

ganpirobebuli. „upirveles yolisa unda aRiniSnos, rom qalma Tavisi

saxlis gareT ra xdeba, ar icis, radgan iZulebulia oTx kedels Soris

ijdes, saWmeli akeTos, ojaxs mouaros. gareT gasvla misTvis didi codvaa,

qali ueno unda iyos, mamakacis despotizmis winaaRmdeg xmis amoRebis

ufleba ar aqvs. radgan Tma grZeli aqvs, Wkua ki _ mokle. mamakacs Seswevs

unari iazrovnos, qals ki _ ara. Dda radgan vinc ver azrovnebs, imas

arafris ufleba ar aqvs, xmac ar unda amoiRos. Aai, am wesebzea

damyarebuli ojaxebis umravlesoba“ (Çakır ,2011:169). aseTma qalebma, ra Tqma

unda, ar icodenen sakuTari uflebebis Sesaxeb. es ki maTi gaunaTleblobiT

aris gamowveuli. maTi TviTSefaseba imdenad dabali iyo, rom mamakacebis

mier lozungad qceul gamonaTqvams „grZeli Tmisa da mokle Wkuis„ Sesaxeb

Tavadac eTanxmebodnen. qalis sazogadoebisgan Sors yofna da mudmivad

ojaxuri saqmeebiT dakaveba, maT pirovnuli ganviTarebis saSualebas ar

iZleoda. sazogadoebis mier maTze dakisrebuli socialuri roli mxolod

kargi dedobiT da kargi meuRleobiT Semoifargleboda. es ki qmnida im

fenomens, romelsac „sazogadoeba qalebis gareSe“ erqva. qalebi miiCnevdnen,

rom maTi marginalizacia qveynis socialur-ekonomikur cxovrebas did

zians ayenebda. abdulhak hamidis („erSi qalebis mdgomareoba im eris

ganviTarebis donis maCvenebelia“) da Tevfiq fiqreTis („Tu qali ubeduria,

ubeduria eric“) gamonaTqvamebi kargad gamoxatavda qveynis ganviTarebasa da

qalebis mdgomareobis Soris kavSirs. mamakacTa mier zogadad qalTa

sakiTxisadmi damokidebulebas ufro dawvrilebiT qvemoT SevexebiT.

rogorc nilufer mazlumi ambobda, „Cveni qveynis ubedurebis mizezi

swored rom „uqalebobaa“. imave azrs aviTarebda JurnalSi gagzavnil

Page 45: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

45

werilSi mejlisis mTavari mdivani mustafa asim bei. „Cven uqalebo eri

varT“ werda is. Tan yuradRebas am sityvaze amaxvilebda: „Tu daakvirdebiT,

me yuradRebas ar vamaxvileb gaunaTleblobaze, me „uqalebobas“ vusvam

xazs. RmerTma yvela eri daifaros Cveni amJamindeli mdgomareobisgan. mis

gamosaxatavad mxolod es ganmarteba Tu gamodgeba _ „eri qalebis gareSe“.

Zvirfaso qalebo, bulgareli qalebic gaunaTlebeli arian, rusi qalebic,

serbi qalebic, magram Cveni mdgomareoba gansxvavebulia. gaunaTleblobis

daZleva SesaZleblia. Tumca Cven vimalebiT, magram risgan? darwmunebulebi

iyaviT, rom codnisgan, swavlisgan. imitom, rom Cveni qalebi miCveulebi

arian damalvas, isini iseve imalebian sazogadoebis winaSe, rogorc

mamakacTa winaSe, Cadris tarebisas“. (Çakır, 2011:233). unda aRiniSnos, rom

sazogadoebriv cxovrebas mowyvetam qalebSi garkveuli saxis protestis

grZnobis Camoyalibebas Seuwyo xeli. isini aRiarebdnen, rom amgvarma

cxovrebam isini Zalian daRala da maTac, rogorc sxva ganviTarebuli

erebis qalebs, surdaT Tavisuflad, bednierad cxovreba. es ki, uflebebis

mopovebiT iyo SesaZlebeli. qalebis mier Tavisuflebis da sazogadoebriv

cxovrebaSi CarTvis moTxovna mxolod carieli sityvebi ar yofila. maT

kargad icodnen, ra undodaT. „hgoniaT, rom sazogadoebriv transportSi an

TeatrSi adgilis gamoyofiT madlierebi varT. ician ki, ras gulisxmobs

sazogadoebaSi adgilis dakaveba? Cveni azriT, sazogadoebaSi adgilis

qoniT sakuTari cxovrebis baton-patroni xdeba adamiani, visze Txovdeba,

isic icis da qmris saxlSi bazarSi nayidi TxasaviT ar grZnobs Tavs“

(Çakır,2011:234). qalebisaTvis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvasTan

dakavSrebuli saWiro sakiTxebi im statiaSi iyo CamoTvlili, romelsac

„osmalo qalebis moTxovnebi“ erqva. qalebi moiTxovdnen :

1. skolebis gaxsnas da qalebis codnis donis amaRlebis

uzrunvelyofas;

2. qalebis ekonomikuri cxovrebis uzrunvelyofis mizniT maT

samrewvelo saqmianobaSi CarTvas;

Page 46: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

46

3. tansacmlis formis Secvlas, gansakuTrebiT ki _ sazogadoebaSi

gamosasvleli tansacmlis.34

4. qorwinebasTan dakavSirebuli wesebis gamartivebas da mcdari

tradiciebis rRvevas;

5. ojaxSi qalis adgilis ufro metad gaZlierebas;

6. ganaTlebuli Svilebis aRzrdis unaris mqone dedebis aRzrdas;

7. qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvas.

qalis sazogadoebaSi CarTva mas saSualebas miscemda, sakuTar

uflebebze meti scodnoda. socialuri da ekonomikuri uflebebis mopovebis

Semdeg, rigi politikuri uflebis mopovebaze midgeboda. Tumca, qalebi

politikuri uflebis mopovebas ar Cqarobdnen. isini Tvlidnen, rom

saamisod jer mzad ar iyvnen. Zveli tradiciebisa da kanonebis uaryofiT

34 qalebis sazogadoebisgan mowyvetis erT-erTi mniSnelovani faqtori Cadria. qalebis

aseTi saxiT Semosva saxelmwifos mxridan mkacr kontrols eqvemdebareboda. osmalo-Turqi

qalebis Casacmeli Semdegi saxis Taviseburebis matarebelia. arsebobda saxlSi Casacm eli

samosi da saxlis gareT Casacmeli samosi. saxlSi Casacmeli samosi mdidruli unda

yofiliyo, xolo gareT Casacmeli samosi ki _ feraje. saxlSi Casacmeli samosis simdidre

axlobelTa wreebis saCvenebelad iyo gamiznuli, xolo gareT Casacmeli samosi ki

mamakacis, ufro metic, saxelmwifos namusis damcvel funqcias atarebda. Turqi qalis

samosi muslimi qalis simbolo unda yofiliyo, riTac igi qristiani qalebis samosisagan

ganirCeoda. akrZaluli iyo feradi samosis tareba. osmalo qalebi saubrobdnen ra

samosis saxecvalze, pirvel rigSi, moiTxovdnen pirsaburavis moxsnas. qalebi miiCnevdnen,

rom maTsa da samyaros Soris swored pirsaburavia fardis funqciis matarebeli. igi

qalebis damamcirebel faqtorad iqna miCneuli. modernizeba unda ganecada Cadrsac. igi

ufro moxerxebuli unda yofiliyo, raTa qalebs Tavisuflad SeZlebodaT muSaoba.

qalebi ar moiTxovdnen Cadris gadagdebas. isini xazgasmiT moiTxovdnen mxolod

pirsaburavebis moxsnas. Tumca imasac aRiarebdnen, rom Cadris tareba mxolod drois

sakiTxi iyo. osmalo qalebi samoselis Sesaxeb cnobebs inglisis elCis meuRle ledi

montegiuc iZleva, romelic Zalian kargad icnobda osmalur sazogadoebas da Tvlida,

rom misi cnobebi ufro sarwmuno iyo, vidre sxva mogzaurebis. ledi montegiu qalTa

pirsaburavs Tavisuflebis simbolodac ki miiCnevda. „muslimi qalebi imdenad kargad

imalebian samosSi, rom mdidars Raribisgan ver gaarCev. yvelaze eWviani qmaric ki ver

SeZlebs, sakuTari coli icnos. mimaCnia, rom imperiaSi yvelaze Tavisaufali swored

Turqi qalia“ (Yeğenoğlu: 1995:sayı 24).

Page 47: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

47

SesaZlebeli iyo eris ganaxleba. qalebis sazogadeobrivi statusis

cvlileba epoqis moTxovnebiT iyo ganpirobebuli. rogorc ukve aRvniSneT,

me-19 saukune osmaleTis imperiaSi mniSvnelovani cvlilebebis saukuned

aris miCneuli. TanzimaTis firmanSi yuradReba qalTa mdgomareobazec

maxvileboda, Tumca umniSvnelod. SeiZleba iTqvas, rom qalis statusTan

dakavSirebiT cvlilebebs adgili ar hqonia. qalis sazogadoebaSi da

ojaxSi adgilis ganmsazRvreli fadiSahis firmanebs TanzimaTis periodSic

vxvdebiT. osmalo qalebis azriT, qali mudmivi kontrolis qveS imyofeba.

amis mizani misi pirovnuli Tavisuflebis SezRudvaa. sainteresoa, rogor

esmodaT pirovnuli Tavisuflebis sakiTxi osmalo qalebs. “Tavisufali

maSin aris adamiani, roca mas yvela sakiTxze sakuTari mosazrebis gamoTqma

da survilisamebr gadawyvetilebis miReba SeuZlia” (Çakır :2011:209).

unda aRiniSnos, rom Jurnalisadmi gamoxatuli interesiT

SesaZlebelia imis dadgena, rogori damokidebuleba hqondaT mamakacebs

qalTa sakiTxisadmi. miuxedavad imisa, rom Jurnalma didi warmateba da

gamoxmaureba hpova rogorc osmaleTis imperiaSi, ise mis sazRvrebs

gareTac, im periodis „mamakacTa gazeTebis“ umravlesoba JurnalTan

dakavSirebiT ar reagirebda. “ramdenime Tvea Cvenma qalebma Tavisi saqmiT

da SemarTebiT gagvaxalises, CvenSi dagrovili tanjva da simware nel-nel

neldeba, vyviriT xmis CaxleCamde, Tumca Cveni xma Cvens mamakacebamde ar

aRwevs, egviptidan, dasavleTidan milocvis werilebs viRebT da es qalebis

gamarjvebaa” (Çakır,2011:74). JurnalTan mimarTebaSi mamakacebi damamcirebel

gamonaTqvamebs xSirad mimarTavdnen. Tumca arsebobdnen iseTi Jurnalebi,

romlebic qalTa JurnaliT aRtacebulebi iyvnen da mas yovelgvari saxis

daxmarebasac hpirdeboda. CvenTvis yuradsaRebia Semdegi faqti, qalebi

mamakacebs, gansakuTrebiT ki mamakac mwerlebs, qalTa sakiTxis gadaWris

saqmeSi aragulwrfelobaSi adanaSaulebdnen. maTi undobloba imdenad didi

iyo, rom maT mamakacebis aRar sjerodaT. „Turme qalebi mamakacebis

sulieri cxovrebis Tanamgzavrebi yofilan. es yvelaferi sicruea. garda am

sicruisa, Cvens grZnobebSi mudmivad eparebaT eWvi da mudmivad gvatyueben.

swored am tyuilebis gamoa, rom Cven sakuTar uflebebs ver vicavT. qali

da mamakaci yovelTvis sxvadasxva cxovrebiT cxovrobs. mamakacebis gamoa,

Page 48: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

48

rom Cveni cxovreba aseTi SezRudulia. Tanac arasodes yofila, rom qali

da mamakaci erTmaneTis WeSmariti sulieri megobari da cxovrebis

Tanamgzavri yofiliyo.... mamakacebis daxmarebis imedi ar unda gvqondes,

radgan isini aseTi guliT da ganwyobiT, aseTi azrovnebiT, Cven ar

dagvexmarebian. es cxovreba maTTvis savsebiT misaRebia, Cven saTamaSoebi

vgonivarT da erTobian kidec. mamakacebisgan mowyaleba ar gvinda, Cven

vmuSaobT da Tavad gamovasworebT Cvens mdgomareobas. gvjera, rom Cveni

Tanamemamule qalebi Cvens mosazrebas gaiziareben” (Çakır :2011:190). qalebisa

da mamakacebis Tanasworobis SeuZleblobaze bevri mamakaci saubrobda. amis

dadasturebaa JurnalSi gagzavnili werili, romelsac xels vinme hasan

vehmi awerda. hasan vehmi qalebisa da mamakacebis Tanasworobis absurduli

ideis gasabaTilebad samxedro samsaxurs asaxelebda. „Tu gsurT

mamakacebis Tanasworebi iyoT, ager _ Tqven da ager _ samxedro samsaxuri“,

werda is (Çakır, 2011:222). Tan dasZenda, rom ocdaaTkiloiani Tofis,

sabrZolo masalebis, sami dRis samyofi sagzlis tareba da sabrZolo

pirobebis gaZleba qalebs ar SeuZliaT. am werilma Jurnalis mwvave reaqcia

gamoiwvia. JurnalSi samxedro tansacmliTa da iaraRiT aRWurvili qalis

suraTi daibeWda. qalebma mamakacebs Canakkales omi da maTSi qalebis

monawileoba da Tavdadeba Seaxsenes. qalebs imaTTvisac hqondaT pasuxi,

vinc maTTvis uflebebis miniWebis damabrkolebel Zalad religias

miiCnevda. qalebs egonaT, rom yvelaferi yuranis araswori komentirebis da

ganmartebis bralia. isini ar iziarebdnen mosazrebas, rom islamma qali

saxlSi gamoketa da sazogadoebriv cxovrebas moswyvita. „winaswarmetyveli

muhamedis dros qalebi xelisuflebis marTvaSic iRebdnen monawileobas da

Tavisuflebic iyvneno„ _ ambobdnen isini (Çakır :2011:223).

Zalian sainteresoa feminizmisadmi damokidebuleba rogorc Tavad

qalebis mxridan, ise mTeli sazogadoebis mxridan. aqedanve unda aRvniSnoT

is garemoba, rom dasavleTis kulturasTan ziareba da evropis qveynebSi

mimdinare politikuri procesebi osmalo Turq mosaxleobaze garkveuli

saxis gavlenas axdenda. Tavad feminizmis Sesaxeb informacia qalTa

sakiTxiT dainteresebul adamianebs Jurnal–gazeTebisa da Targmnili

literaturis saSulebiT moepovebodaT. es, ra Tqma unda, ar gulisxmobda

Page 49: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

49

evropaSi mimdinare feministuri moZraobis da feministuri ideebis

zedmiwevniT gaziarebas da gadmotanas. piriqiT, Tamamad SeiZleba iTqvas,

rom Turquli feminizmi, rogorc aseTi, arsebobs da igi warmoadgens

organul problemebTan da saWiroebebTan adaptirebul moZraobas, romelic

feministuri ideebis pirdapir translacias ki ar axdens, aramed Turqul

sociokulturul sinamdviles ergeba.

me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi, da ara mxolod me-19 saukuneSi,

dRevandel dRemde, mimdinareobs kamaTi TurqeTSi feminizmisa da zogadad,

masTan dakavSirebuli ideebis irgvliv. islamis mimdevari erisaTvis

feminizmis mier naqadagebi qalTa emansipaciis martivad miReba

warmoudgeneli procesi iyo. araerTi statia da werili daibeWda im drois

gazeTebsa da JurnalebSi zogadad feminizmis, islamisa da feminizmis

urTierTobis Sesaxeb. saubrobdnen ra „gadatrialebaze“, qalebi

gadatrialebis gzad feminizms miiCnevdnen. osmalo qalebi feminizms ara

mxolod epoqis ideologiis cvlilebisa da qalebis cnobierebis amaRlebis

procesad, aramed bunebriv movlenad miiCnevdnen, romelic sazogadoebrivi

ganviTarebis saqmeSi mniSvnelovan rols asrulebda. ras gulisxmobda

feminizmi da ra moTxovnebs ayenebda igi, Semdegi saxiT iyo ganmartebuli

„feminizmis moTxovnebs warmoadgens: qalis sazogadoebriv asparezze

gamosvla, qali mamakacis msgavsad unda gaxdes inJineri, moxele, eqimi,

ministri da deputatic ki“ (Çakır,2011:85). qalebis gaaqtiureba da maTi

mxridan garkveuli saxis uflebebis moTxovna, feminizmisadmi sazogadoebis

uaryofiT reaqcias iwvevda da am moZraobas sazogadoebisa da qveynisaTvis

sazianod miiCnevda. osmalo qalebi feminizmTan dakavSirebiT araerT

ganmartebas iZleodnen. maTi azriT, aseTi damokidebuleba Tavad sityva

feminizmisadmi araswori midgomiT iyo ganpirobebuli. qalebis werilobiTi

ganmartebebiT naTlad ikveTeba, rom sazogadoebas feminizmi ojaxis

safuZvlis Semaryevlad, moraluri TvalsazrisiT zianis miyenebis mTavar

saSualebad miaCnda. „feminizmi zneobisa da ojaxis damangreveli

moZraoba ar aris, piriqiT feminizmi zneobriv principebze dayrdnobiT

bednierebis Secnobis gzaa. igi usamrTlobis, uTanasworobis winaaRmdeg

ibrZvis. feminizmis mizans ojaxebsa da adaminebs Soris gulwrfeli

Page 50: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

50

urTierTobebis damyareba warmoadgens“ (Çakır,2011:180). arsebobda iakub

kadris aseTi mosazreba: imis gamo, rom Turqul enaSi sityva „feminizmi“ ar

arsebobs, arc feministuri moZraoba SeiZleba arsebobdes. iakub kadris am

mosazrebis sapasuxod qalebi werdnen: „batoni iakub kadri miiCnevs, rom

radgan enaSi Tavad sityva „feminizmi “ ar arsebobs, arc feministuri

moZraoba arsebobs, am mosazrebas ver gaviziarebT Tundac imitom, rom

Zalian bevri sityva arsebobs msoflioSi, romelic yovelgvari Targmanis

gareSea damkvidrebuli sxvadasxva enaSi (telegrafi, avtomobili, gemi) Cven

sityvis yovelgvari Targmanis gareSe gamoyeneba gvirCevnia“ (Çakır :2011:181).

socializmisa da feminizmis Sedarebisas feminizmi Tavisi

gavrcelebisa da ideebis TvalsazrisiT sjobnida socializms. maSin, roca

socializmi jer kidev ar iyo fexmokidebuli, feminizmi sakmaod

gavrcelebuli moZraoba iyo. qalebi miiCnevdnen, rom kacobriobis

bednierebis ori gza arsebobs: socializmi da feminizmi. Tumca feminizmi

amave dros „xsnacaa“. qalebisaTvis uflebebis miniWebiT „SeSfoTebul“

sazogadoebas mudmivad sWirdeboda imis axsna, ras gulisxmobda feminizmi.

“hgoniaT, rom rogorc ki qalebs raRac ufleba mieniWebaT, maSinve

Tavsaburavs moixsnian. muSaobas Tu daiwyeben, quCaSi gamovlen, qmris da

mamis sityvas yurs aRar aTxoveben, rogorc gauxardebaT ise moiqcevian.

qalebs ki mxolod da mxolod tyveobidan Tavis daRweva, adamianurad

cxovreba da imis gageba undaT, ras niSnavs, iyo adamiani, qali, deda,

bavSvi“ (Çakır ,2011:184).

sazogadoebrivi azris CamoyalibebaSi mniSvnelovan rols arsebuli

ideologia asrulebs. ideologiis CamoyalibebaSi ki mamakacis kultura

dominantobs. osmaleTis imperiaSi, mamakacebis azriT, saerTod ar iyo

saWiro feministuri moZraoba. maT mier gamoTqmuli mosazrebebi

sazogadoebis didi nawils feministuri moZraobis winaaRmdeg ganawyobda.

erT-erTi gazeTis Jurnalisti feministur moZraobas statistikas

ukavSirebda. „msoflioSi yvela mamakacze rom erTi qali modiodes, maSin

feministuri moZraoba ar iarsebebda“ (Çakır, 2011:95). mamakacebis aseTi

damokidebuleba erTgvari SiSiT iyo gamowveuli, romelic maTi mSvidi

cxovrebisa da gabatonebuli sterotipebis ngrevas ukavSirdeboda. isini

Page 51: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

51

arasodes miiRebdnen qals TavianT samyaroSi. maTi reaqcia an qalTa

sakiTxis ugulebelyofiT, an ironiuli SeniSvnebiT gamoixateboda. im

periodis cnobili Jurnalisti ebuzia Tevfiq bei 1899 wels qalebisaTvis

gamocemul JurnalSi “Takvimün-Nisvan” („qalTa kalendari“) feminizmis

Sesaxeb metad saintereso mosazrebebs gamoTqvams. werili ki sityva

feminas osmaluri Sesatyvisi sityvasTan SedarebiT iwyeba. Jurnalistis

azriT, miuxedavad imisa, rom frangulisa da arabulis mcodne bevria,

sityva feminizmi, rogoradac ar unda iTargmnos, zust Sinaarss mainc ver

gamoxatavs. Semdeg ebuzia bei yurdRebas feministur moZraobze amaxvilebs

da evropasa da osmaleTis imperiaSi qalTa mdgomareobisa da uflebebis

Sesaxeb vrclad saubrobs. „muslimi qali mSoblebis mier micemul fulsa

da qonebas qmris daukiTxavad, survilisamebr xarjavs, evropeli qali ki

sakuTari SromiT mopovebul fuls qmars aZlevs. muslimi qali ki

_piriqiT, Tu qmari meuRles bazarSi gasayid kerZebs daamzadebinebs, an

perangs Seakerinebs, maSin masac iseve unda aunazRauros Sromis safasuri,

rogorc sxva adamians aunazRaurebda. Tu ase ar moiqca, cols ufleba aqvs,

qmars uCivlos da cixeSi Casvas. es qalTa samoqalaqo uflebiT aris

gansazRvruli. evropaSi samedicino fakultetis kursdamTavrebul qals

muSaobis ufleba ara aqvs, xolo Tu muslim qals samedicino ganaTleba

aqvs da daamtkicebs, rom kargi eqimia, SeuZlia imuSaos. Tu qali

damoukideblad, yvelas daxmarebis gareSe Seiwavlis islamis kanonebs da

gamocdasac kargad Caabarebs, SeuZlia veqilad imuSaos“ (Demircioğlu

1993:114). am statiidan kargad ikveTeba mamakacTa damokidebuleba

feminizmisadmi. rogorc Cans, mamakacebi qalTa sakiTxis gadaWris

aucileblobas ver, an ar xedavdnen da yvelafers idealurad

warmoaCendnen. amitom saWiroa qalTa perspeqtividan gavaanaliziT „qalTa

sakiTxi“, rac realuri Sedegis miRwevis erT-erT gzad migvaCnia.

osmalo qalebs evropaSi mimdinare feministuri procesebis Sesaxeb

sakuTari mosazreba gaaCndaT. radikaluri feminizmze met mxardaWeras

liberaluri feminizmi imsaxurebda. amis mizezi ki sxvadasxva qveynebis

gamocdileba iyo. osmalo qalebi radikaluri feminizmis warmomadgenlebs

moqmedebis gzebsa da meTodebs uwunebdnen. miaCndaT, rom sufraJistebis

Page 52: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

52

gamosvlam feministuri moZraoba daazarala. igive daemarTaT CineTSi,

radikalizmis gamo daixura qalTa organizaciebi da skolebi. osmalo

qalebi miznis miRwevis nel, magram efeqtur meTodebs mimarTavdnen. maTi

pirveli sazrunavi ganaTlebis sakiTxis mogvareba iyo.

II konstituciuri periodi qalTa sakiTxis TvalsazrisiT Zalian

mniSvnelovani periodia. 35 II konstituciuri mmarTvelobis dros qalTa

sakiTxi imdroindeli islamisturi, evropuli da Turqistuli 36 ideebis

momxre jgufebis dRis wesrigSi ganxilvis erT-erT Temas warmoadgenda.

islamisturi mimarTulebis warmomadgnlebis azriT, dasavluri kultura

da teqnika tradiciebisa da Rirebulebebis ganadgurebas gamoiwvevda da

qalebs prostituciisken ubiZgebda. isini winaaRmdegebi iyvnen poligamiis

gauqmebis da moiTxovdnen qvyenis islamuri samarTlis mixedviT

ganviTarebas. amis sapasuxod ki gaevropelebis momxre jgufi moiTxovda

poligamiis gauqmebas, qalebisaTvis partnioris arCevis Tavisuflebas,

maTTvis medicinis fakultetze swavlis uflebis miniWebas. gaevropelebis

momxre jgufis azriT, qali kargi deda da kargi meuRle unda yofiliyo.

amisaTvis ki ganaTleba iyo saWiro. maTi ideebi im drois literaturaSi

35

1908 wels „axalgazrda Turqebis“ mier mowyobilma burJuaziulma revoluciam bolo

mouRo abdulhamid II-is (1876–1908) tiranul mmarTvelobas. sulTanze ganxorcilebuli

putCi II konstituciuri mmarTvelobis dasabami gaxda.

36me-19 saukunis bolos da me-20 saukunis dasawyisSi osmaleTis imperiaSia sxvadasxva

mimarTulebis jgufebi arsebobda, romlebic saxelmwifos ganviTarebis gansxvavebul

gzebsa da meTodebs saxavdnen. islamisturi mimarTuleba cdilobda, muslimebs Soris

erTobis damyarebas da qveynis islamis dogmebis mixedviT ganviTrebas. islamisturi

mimraTuleba ver gaZlierda, radgan mas xeli nacionalurma mimdinareobam SeuSala.

abdulhamidis dros qveynis gareT islamisturi mimarTuleba sakmaod Zlieri iyo. qveynis

SigniT ki opozicia konstituciis principebze dayrdnobiT cdilobda qveynis ganviTarebas.

evropuli mimaTulebis saxelmwifo doqtrina modernizaciis gziT qveynis xsnas isaxavda

miznad. evropuli azrovneba evropuli kulturis, politikis, ekonomikis, filosofiis

miRwevebis gaziareba da qveynisTvis morgeba abdulah jevdeTis, jelal nuris da suleiman

nazifis mTavar mizans warmoadgenda. Turqistuli mimarTuleba, romelic osmaleTis

imperiis farglebSi mcxovrebi Turqebis enis, religiuri da kulturuli RirebulebebiT

gaerTianebas da imperiis sazRvrebs gareT mcxovreb TurqebTan kavSirs isaxavda miznad,

politikur da mmarTvel Zalad ver gaformda. Turqistul mimarTulebas saboloo jamSi

panTurqistuli saxe mieca.

Page 53: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

53

kargad iqna asaxuli. Turqistuli mimarTulebis fuZemdebeli zia goqalfi

(1876-1924), romelic „Turquli nacionalizmis mamad“ aris miCneuli, qalTa

sakiTxs did yuradRebas uTmobda. misi Turqistuli Teoria emyareboda

Tanasworobis, demokratiisa da feminizmis principebs. misive TqmiT,

„Turqebi Tan demokratebi, Tan feministebi iyvnen„. Turqistuli

mimarTulebis warmomadgenlebi sazogadoebis modernizebas islamamdeli

Turqi xalxis demokratiuli da egalitaruli principebis gatarebaSi

xedavdnen.

qveynis modernizaciis Sesaxeb mosazrebas osmalo qalebic

gamoTqvamdnen. isini emxrobodnen qveynis dasavlur kurss. maTi azriT,

saWiro iyo evropis „gamoyeneba“ qveynis sasikeTod. ganaTlebis sferoSi

dasavluri meTodologiis gamoyeneba mkacri religiuri dogmebisa da

moraluri principebis Serbilebas gamoiwvevda. aqve unda aRvniSnoT, rom

qalebi ar moiTxovnden sakuTar religiaze uaris Tqmas. maT mizans

ganaTlebis “gasocialureba“ warmoadgenda. ganaTlebis kuTxiT II

konstituciuri periodi mniSvnelovan periods warmoadgens. Tumca manamde

TanzimaTis periodSi wamoWril sakiTxebs Soris erT-erTi mniSvnelovani

adgili ganaTlebas eTmoboda. ganaTlebis sistemis mniSvnelovan

cvlilebas religiuri Sinaarsis Semcveli sagnebis nacvlad evropaSi

adaptirebuli sagnebis danergva warmoadgenda. 1848 wels gaixsna mamakac

maswavlebelTa skola. sanam bavSvebi mozardobis asaks miaRwevdnen, manamde

sqesis mixedviT gansxvavebas adgili ar hqonda. Semdeg ki gogonebisa da

vaJebisaTvis skolebis cal-calke gaxsna iyo saWiro. 1856 wels

reformebTan dakavSirebuli firmani, TanzimaTis firmanisgan gansxvavebiT,

ganaTlebas gacilebiT met yuradRebas uTmobda. skola Ria unda yofiliyo

yvelsaTvis. Tumca skolis programebi da maswavleblebi ganaTlebis

saministros kontrolis qveS imyofebodnen. 1858 wels gogonaTa pirveli

skola gaixsna, sadac xelsaqmis garda, sxva danarCen sagnebs kaci

maswavleblebi aswvalidnen. aman qali maswavlebelisTvis maswavlebelTa

skolebis gaxsnis saWiroeba Seqmna. sanam qali maswavleblebis momzadeba

dasruldeboda, manamde gakveTilebs moxuci da maRali zneobiT gamorCeuli

Page 54: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

54

kaci maswavleblebi atarebdnen.37 qalTa skolebi ki gaixsna, magram rogorc

Senobis, ise saswavlo gegmis TvalsazrisiT sagrZnoblad gansxvavdeboda

vaJTa skolebisagan. saskolo programaSi yuradReba eTmoboda gogonebis

momzadebas ojaxuri cxovrebisaTvis. „wera-kiTxvis codna qalebisa da

mamakacebis urTierTobebis daregulirebisTvis Zalian mniSvnelovania. mZime

samuSao dRis Semdeg saxlSi mosuli mamakaci saxlis saqmeebisgan sruliad

Tavisufali unda iyos. qalma religia da garesamyaro imitom unda icodes,

rom mamakacebis brZanebas daemorCilos“ (Çakır,2011:298). naTelia, rom am

SemTxvevaSi ganaTleba qalebisgan kargi diasaxlisis Camoyalibebas

isaxavda miznad. garda amisa, skolebi imperiis masStabiT ar gaxsnila.

gogonaTa skolebi ZiriTadad stambolSi gaixsna. Tumca saWiro moTxovnebs

mainc ver akmayofilebda.38

II konstituciuri mmarTvelobis periodSi qalTa ganaTlebis Sesaxeb

aqtiuri saubari daiwyo. gaixsna skolebi da qalTa umaRlesi saswavlebeli.

1913 wlis 15 seqtembris kanoniT dawyebiTi ganaTleba savaldebulo gaxda.

qalTa saswavlebelebi, romlebic manamde mxolod 4 wliani iyo, 6-wliani

gaxda. agreTve gaixsna qalTa pedagogiuri saswavlebeli da liceumebi. 1914

wlis 12 seqtembers gaixsna qalTa universiteti. imis gamo, rom leqciebi

universitetis Zvel SenobaSi tardeboda da iq vaJebic swavlobdnen, qalTa

saswavleblis Senoba CaRaoRluSi39 gadaitanes.

37 1870 wlis 8 Tebervals qali maswavleblebis mosamzadebeli skolis gaxsnas im drois

ganaTlebis ministri safeT faSa religiuri motiviT xsnida. gogonebis, romelebic 9-10

wlis Semdeg valdebulni arian Tavsaburavi ataron, maswavlebeli qali unda iyos.

38 skolaTa raodenobrivi zrda bevrs arafers niSnavda. abdulhamid II-is dros religiuri

xasiaTis sagnebis swavlebas didi mniSvneloba eniWeboda. 1895 wels qalTa saswavleblis

wesdebaSi Sesuli cvlilebebi sqesTa mixedviT gansxvavebis naTel magaliTs warmoadgens.

wesdebis me-12 muxlis mixedviT, sastikad aikrZala qali da mamakaci maswavleblebis erTad

TavSeyra da erTmaneTTan Sexvedrebi. SenobaSi Sesvlis ufleba mxolod direqtors da

saWiroebis SemTxvevaSi, ganaTlebis ministris TanxmobiT, mamakac maswavlebels hqonda.

39 CaRaoRlu _ ubani stambolSi.

Page 55: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

55

qalebisa da vaJebis erTad ganaTlebis miReba mxolod 1921 wels

gaxda SesaZlebeli 40 . yvelaze mniSvnelovani ganaTlebis sakiTxTan

mimarTebaSi qalebis progresuli damokidebulebaa. maT sjerodaT, rom

ganaTleba nebismieri sirTulis gadalaxvis saukeTeso saSualebaa.

„darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom ganaTleba qalebs mamakacebze metad

sWirdebaT. visac goneba uWris, man kargad icis, rom eris siamaye da

sircxvili qalia. eri, romelic uars ambobs qalebis ganaTlebaze,

amerikuli da evropuli tipis fabrikebis gaxsniT win ver wava. vinaidan

fabrikas kargi mmarTveli, kanons kargi damweri sWirdeba. aseTebs ki

mxolod ganaTlebuli dedebi zrdian“ (Çakır,2011:326). qalebi, saubrobdnen ra

ganaTlebis miRebis aucileblobaze, akritikebdnen Tavad ganaTlebis

sistemas. moiTxovdnen skolebSi bavSvebis cemis akrZalvas 41 . maTTvis

sulierad Zlieri Taobis aRzrda Zalian mniSvnelovani iyo. Tu qalebis

moTxovnebs kargad CavuRrmavdebiT, aRmovaCenT, rom qalebisaTvis yvelaze

mniSvnelovani mainc „kargi dedebis“ aRzrdaa. mozardebSi ojaxis,

samSoblos siyvarulis gaRviveba yvela pedagogis valad miaCndaT. drois,

istoriuli pirobebis gaTvaliswinebiT ganaTlebisgan sxva molodini

alabT arc aravis eqneboda.

qalebi gaunaTleblobis mraval mizezs Soris mamebis sakiTxisadmi

tradicul da fanatikur damokidebulebas asaxelebdenen. „mamakacebs Cven,

yovelTvis damnaSavis rolSi gamovyavarT. „qali xom uviciao“, amboben.

marTalia, Cveni qalebi gaunaTleblebi arian, magram vin ar misca maT

ganaTlebis saSualeba? gogonebis mxolod 12 wlamde swavlebis momxreebi

gana mamebi ar arian? vTqvaT, dedebi gaunaTleblebi arian, mamebi ras

40

Sereuli swavleba ganaTlebis ministris ali qemalis brZanebis safuZvelze

ganxorcielda. am brZanebas stambolis universitetis reqtori babanzade ahmed nazim bei

uaryofiTad Sexvda. „me am brZanebas ar veTanxmebi, me qals da vaJs erTad ar davsvam. es

Cems rwmenas ewinaaRmdegeba“. reqtoris am gancxadebas studentebis mxridan didi protesti

mohyva. gogonebma uari Tqves TavianT leqciebze Sesvlaze da vaJebis leqciaze Sediodnen.

41 bavSvTa cemis sakiTxi literaturaSic iqna asaxuli. Turqi mwerali omer seifedini

(1884¬-1920) moTxrobaSi „falaqa“ (wamebis erTgvari iaraRia _ fexebs gaayofinebdnen or

ficars Soris da joxiT scemdnen fexis gulebze) skolebSi bavSvebis amgvari saxiT

dasjaze amaxvilebs yuradRebas.

Page 56: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

56

akeTeben? ra „sikeTe“ emetebaT CvenTvis? ras elodebian Cvengan, an risi

molodinis ufleba aqvT?“ (Çakır,2011:305). qalebis ganaTlebis sakiTxi

mxolod osmaleTis imperiaSi ar iTvlebda mniSvnelovnad, igi

mniSvnelovania dResac.

2.2 feminist qalTa organizaciebi:

II konstituciuri mmarTvelobis periodis qalTa organizaciebs

Soris 42 feministur organizaciad mxolod erTi maTgani SeiZleba

miviCnioT. “Osmanlı Müdafaa- i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti” („osmalo qalebis

uflebebis damcveli sazogadoeba“, romelic 1913 wlis 28 maiss daarsda.

sazogadoeba miznad isaxavda osmalo qalebis TviTSegnebis amaRlebas da

uflebebis mopovebisaTvis aqtiuri brZolis warmoebas. „osmalo qalebSi

sazogadoebriv cxovrebaSi aqtiurad CarTvis survili unda gavaRviZoT,

ganaTlebuli momavlis safuZveli ganaTlebul qalebSia. pirvel rigSi,

unda gadawydes qalTa samosis sakiTxi, meore mniSnelovani sakiTxi qalebis

dasaqmebaa, mesame – qalebis codnis amaRleba“ (Çakır,2011:105). mniSvnelovani

yuradReba eqceoda qalebis sazogadoebriv saqmianobaSi CarTvas. im

periodis dasavleTSi qalebi politikur cxovrebaSi CarTvas moiTxovdnen.

osmaleTSi ki feministuri organizaciis dRis wesrigSi es sakiTxi ar

idga. (politikuri uflebis mopovebis sakiTxi organizaciis dRis wesrigSi

mxolod 1921 wels Sevida). im pirobebSi, roca qalTa socializaciac ki

kiTxvis niSnis qveS idga, politikuri uflebis moTxovnas Sedegi ar

42

osmaleTis imperiaSi qalTa sxvadasxva saxis organizaciebi arsebobda. magaliTad:

daxmarebis organizacia, romelic obol bavSvebsa da siRaribeSi myof ojaxebs uwevda

daxmarebas, qalTa profesiuli ganaTlebisaTvis mebrZoli organizacia, qalTa dasaqmebis

organizaciebi, kulturuli TvalsazrisiT qalTa aRzrdis organizacia, romelic qalebis

sulieri da fizikuri ganviTarebis mizniT biblioTekebis, muzeumebis, laboratoriebis

da atelieebis gaxsnas moiTxovda. stambolSi arsebobda „qalTa literaturuli wre“.Teali-i

Nisvan Cemiyeti (progresulad moazrovne qalTa sazogadoeba) halide edifma da misma

megobrebma daaarses. sazogadoebis wevrobisaTvis Turquli enis kargi codna iyo saWiro.

yuradReba eqceoda inglisuri enis codnasac. sazogadoebis mizans erovnuli tradiciebis

ugulebelyofis gareSe qalebis codnasTan ziareba warmoadgenda.

Page 57: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

57

eqneboda. „Cven, osmalo qalebi, am etapze politikuri uflebebis

mopovebisaTvis ver vibrZolebT, magram vibrZolebT sazogadoebriv

cxovrebaSi CarTvisa da codnis amaRlebisTvis. sazogadoebis

srulfasovani da mniSvnelovani wevrebi gavxdebiT“ (Çakır,2011:109). QqalTa

sazogadoeba qalisa da mamakacis uTanasworobis, usamarTlobis, qalis

uflebebis ugulebelmyofeli tradiciebis, qalTa gaunaTleblobis

winaaRmdeg aqtiur brZolas awarmoebda. aRniSnuli feministuri

organizacia darwmunebuli iyo, rom qalebs sazogadoebis yvela sferoSi,

maT Soris, politikaSic, SeuZliaT warmatebas miRweva. „unda vaRiaroT,

rom qalebs SeswevT unari, mrewvelobis, vaWrobis da xelisuflebis

mmarTvel partiaSic ki warmatebas miaRwion. osmalur sazogadeobaSi qali

jer kidev ar aris saTanado doneze win wasuli. magram amis mizezi osmalo

qalebis uunaroba da uniWoba ki ar aris, aramed cxovrebis is wesia,

romliTac isini cxovroben“ (Çakır,2011:108). feministuri sazogadoebis

wevrebs sjerodaT, rom ukve „sazogadoebrivi revoluciis“ mowyobis dro

iyo damdgari. isini qalebisTvis ganqorwinebis miniWebis uflebas,

mravalcolianobis gauqmebas moiTxovdnen. iyvnen garigebis meSveobiT

qorwinebis winaaRmdegi. sazogadoebis programaSi mniSvnelovani adgili

qalebis samosis sakiTxs eWira. maT surdaT erovnuli samosis Seqmna,

romelic SariaTis kanonis Sesabamisi iqneboda. igi unda yofiliyo sada,

naklebad morTul-mokazmuli. samosis nimuSi xelisuflebasac ki

gaugzavnes. meore sakiTxs, qalebis dasaqmebis mizniT sxvadasxva samuSao

adgilebis Seqmna warmoadgenda. amgvarad, Tan qalebis ekonomikuri

mdgomareoba gamoswordeboda, Tan qveynis mrewvelobis saqmeSi qalebic

Tavis wvlils Seitandnen. feministurma sazogadoebam samkervalo saxli

gaxsna, romelic Tan qalebs kervas aswavlidnen, Tan SekveTebs iRebda. maT

mTavar warmatebas osmalo-Turqi qalebis sazogadoebriv gaerTianebebSi

CarTva da maTi socializacia warmoadgenda. organizaciis didi mcdelobis

Semdeg bedra osman hanimi da misi megobrebi osmaleTis satelefono

saaqcio sazogadoebaSi aiyvanes samuSaod. bedra hanimi revizoradac ki

daniSnes. am qalebs Soris Turquli kinosa da Teatris msaxiobi bedia

(muvahid) hanimic iyo. imis niSnad, rom organizacia yvelanairi winsvlisa

da ganviTarebis aqtiuri momxre iyo, misi erT-erTi wevri, belqiz hanimi,

Page 58: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

58

pilotTan erTad samxedro TviTmfrinaviT stambolidan edirneSi gafrinda.

am movlenas belqiz hanimis mama da megobrebi eswrebodnen. Jurnal „qalTa

samyaroSi„ belqiz SevqaTi werda „evropaSi mimdinare procesebis Sesaxeb

informacias yoveldRe viRebdiT. osmalur sazogadoebaSi

TviTmfrinavisadmi interesi dRiTi dRe izrdeboda. feministuri

organizacia am faqts gulgrili ver Sexvdeboda. Cemi moTxovnis

safuZvelze neba damrTes pilotTan erTad gavfreniliyavi“ (Çakır,2011:110). am

faqtma rogorc qveynis SigniT, aseve mis farglebs gareTac didi interesi

gamoiwvia.

sazogadoeba did mniSvnelobas aniWebda ganaTlebis sakiTxs. maTi

azriT Zireuli cvlilebebi dawyebiT skolebs unda Sehxeboda. dawyebiTi

ganaTleba savaldebulo unda yofiliyo. qveynis yvela kuTxeSi gogonaTa

liceumebi unda gaxsniliyo. qalebs umaRlesi ganaTlebis miRebis

saSualeba unda miscemodaT. garda amisa, umaRlesi ganaTlebis miRebis

mizniT, gogonebi sazRvargareT unda gaegzavnaT. organizaciis erT-erTma

wevrma, aziz haidar hanimma, sakuTari xarjebiT gaxsna skola. imis gamo,

rom sajaro biblioTeka qalebisaTvis daxuruli iyo, jazibe haqi hanimma

biblioTeka gaxsna. sazogadoebis Tavmjdomared ulvie mevlan hanimi,

mdivnad _ faqize sadri, buRaltrad aziz haidar hanimi iqna arCeuli.

mmarTvel kolegiaSi ki faTma faqize, sureia luTfu, sidika ali riza,

belqis SevqaTi, iaSar nazihe, sara arifi, nimeT jemili, Suqufe nihali

Sediodnen. sazogadoebam Tavisi saqmianobiT aramarto qveynis SigniT,

aramed qveynis gareTac didi inetersi gamoiwvia. maT Sesaxeb informacia

amerikul, inglisur, germanul da rusul JurnalebSi iyo dabeWdili. amaSi

ki Jurnal „qalTa samyaros„ ucxoel wevrebs didi wvlili miuZRviT.

feministur sazogadoebas osmalo inteligenciisgan arc materialuri da

arc moraluri daxmareba ar miuRia. piriqiT, radikalizmis gamo mas

akritikebdnen kidec. isini mxardaWeras sazogadoebis saSualo fenidan

iRebdnen. es ki dasaxuli miznebis mxolod sanaxevrod ganxorcielebas

niSnavda. miuxedavad amisa, aRniSnulma feministurma sazogadoebam osmalo

qalebs axali socialuri statusi SesZina. isini aRar iyvnen mxolod

dedebi da diasaxlisebi.

Page 59: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

59

“Osmanlı Müdafaa- i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti”-is („osmalo qalebis

uflebebis damcveli sazogadoeba“) garda, arsebobda kidev sxva

organizaciebi, romlebic ZiriTadad konferenciebis mowyobiT iyvnen

dakavebulebi. es Sekrebebi da konferenciebi II konstituciuri

mmarTvelobis Semdeg daiwyo. stambolSi gamarTul konferenciaze

konferenciis monawileebis TeTri samosis gamo, konferencias „TeTri

konferencia“ ewoda. fatma nesibe hanimis mier gamarTul konferenciebs

uamravi qali ewreboda. qalebis uflebebisaTvis brZolis naTeli

magaliTia konferenciis gaxsnasTan dakavSirebiT faTma nesibe hanimis

sityva. “qalbatonebo, yvela qalis saxeliT madloba minda mogaxsenoT.

vxedav, rom darbazi savsea. es ki imas niSnavs, rom gzas, romelsac Cven

vadgavarT, sul mcire 200 mimdevari hyavs. Cveni dRevandeli mdgomareobis

mizezebi warsulSi unda veZeboT. ukvirT da amboben, rom qalebs arafris

moTxovnis ufleba ara aqvT da Tu rame undaT, isev Semoqmedisgan iTxovon.

amboben, rom samyaros mTavari kanoni kanonzomierebaa. es rogori

kanonzomierebaa? roca erTni Zlierni, xolo meoreni ki, susti da

daucvelebi arian. Cveni ubedurebis mizezi gaubedav, mSvidobismoyvare,

mowyale dedebSi unda veZeboT, romlebic yvelanair usamarTlobas

eguebodnen. dRes qals, rogorc „siamovnebis obieqts“ ise uyureben. Tavad

kacebs ki, rogorc velur mxecebs, arc rwmena, arc sindisi da arc

grZnobebi ar gaaCniaT. Zalaufleba, qoneba mxolod maT xelSia. Cven ki maT

Crdilebs warmovadgenT. unda aRiniSnos, rom qali sazogadoebis yvelaze

didi Zalaa. kacobriobis suli da gulia. gjerodeT, rom Cven mudmivad am

mdgomareobaSi ar viqnebiT. dRevandeli Cveni yofa Rrubels hgavs, romelic

male gaifanteba. msoflios yvela kuTxeSi revoluciis suni igrZnoba. es

revolucia mamakacebis revoluciis msgavsad sisxliani ar iqneba. evropeli

qalebi Cvenze win arian wasulebi, magram Cven SgviZlia maTi gamocdilebis

gaziareba. metad unda movindomoT da yvelafers mivaRwevT“ (Çakır,2011:118,121).

Page 60: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

60

2.3 qalTa politikuri organizaciebi

II konstituciuri mmarTvelobis periodSi qalebma politikuri partia

daaarses. amis Sesaxeb informacia 1923 wlis 15 ivniss JurnalSi „Süs“

(“samkauli”) gamocxadda. partias saxelad „Kadınlar Halk Fırkası” („qalTa

saxalxo partia“) erqva. partiis generaluri mdivani, Suqufe nihali

ganmartavda, rom qalebs adre Tu gvian arCevnebSi monawileobis miRebis

ufleba unda miniWebodaT. imisaTvis, rom partias iuridiuli Zala hqonoda,

adgilobrivi municipalitetisagan nebarTva iyo saWiro. es nebarTva ki

partias ar mieca. 1923 wels miRebuli saarCevno kanoni, 1909 wlis

kanonisagan arafriT gansxvavdeboda. TurqeTis moqalaqe yvela mamakacs

ufleba hqonda monawileoba mieRo arCevnebSi. aseTi midgoma 1924 welsac ar

Secvlila. qalTa partiam Tavisi programa Secvala da politikuri

Sinaarsis moTxovnebi programidan amoiRo. amis Semdeg maT partiad

gaformebis ufleba miecaT. partiam saxelad “Türk Kadınlar Birliği” (“Turq

qalTa erToba“) dairqva. partiis Tavmjdomare, nezihe muheddini, 43

ukmayofilebas gamoTqvamda imis gamo, rom qalebs arCevnebSi monawileobis

miRebis ufleba ar hqondaT. “maSin, roca yavaxanis kuTxeSi mjdar Triaqis

mwevel gaunaTlebel mamakacs ufleba aqvs, arCevnebSi miiRos monawileoba,

ratom aris, rom ganaTlebul qalebs amisi ufleba ara aqvT?“ (Çakır,2011:130).

xmis micemis ufleba qalebs mxolod 1930 wels mieniWaT.

osmaleTis imperiaSi qalebis aseTi aqtiuroba da maTi sazogadoebriv

sferoSi CarTvis aucilebloba garkveuli saxiT drois cvalebadobasTan

aris dakavSirebuli. qalebi kargad xedavdnen patriarqaluri sazogadoebis

Sedegebs. tradiciebi, religia, uTanasworoba, maTi Tavisuflebis

SezRudvis iaraRs warmoadgenda. amitom isini dauRalav brZolas

awarmoebdnen kuTvnili socialuri, ekonomikuri da politikuri uflebebis

43qalTa politikuri partiis moTxovnebs mwvave kritikiT pasuxobda presa. aman, saboloo

jamSi, partiis Tavmjdomaris, nezihe muheddinis, Tanamdebobidan gadayeneba gamoiwvia.

Tumca igi, rogorc damoukidebeli kandidati, 1934 wlis arCevnebSi iRebda monawileobas.

arCevnebSi monawileobas iRebda mwerali qali suaT derviSic, romelic sulTanahmedis

raionis kandidati iyo.

Page 61: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

61

mosapoveblad. isini xazs usvamdnen ojaxuri cxovrebis, sazogadobriv

cxovrebaSi sqesTa Soris urTierTobis dalagebis aucileblobas. osmalo

qalebi miiCnevdnen, rom saWiro iyo revoluciis mowyoba. revolucia

sazogadoebis mentalur cvlilebebs gulisxmobda. vfiqrob, yvelaze

mniSvnelovani, rac osmalo qalebis moZraobis damsaxurebas warmoadgens,

is aris, rom im droindeli sazogadoebis da qveynis mdgomareobis Sesaxeb

qalebi sakuTari gamocdilebidan da qaluri perspeqtividan akeTebdnen

daskvnebs. amitomaa maTi moRvaweoba esoden mniSvnelovani. sakuTari azris

da sakuTari arsebobis Sesaxeb maT ganacxadi beWduri mediis saSualebiT

gaakeTes. mizans ki sazogadoebisTvis rogorc sakuTari, aseve evropeli

qalebis gamocdilebis gaziareba warmoadgenda. isini xazs usvamdnen qalTa

identobis sakiTxs. qali ar iyo mxolod deda da meuRle, igi sazogadoebis

srulfasovani wevri iyo, romelsac Seswevda unari qveynisaTvis

sasargeblo saqme gaekeTebina. sazogadoebis yvela fenis warmomadgenel

qals sakuTari azrisa da dardis gamoxatvis SesaZlebloba mieca.

uflebebis mopovebisaTvis brZolaSi mniSvnelovani roli qalTa

feministurma da politikurma organizaciebma Seasrules. mixedavad imisa,

rom osmalo qalTa moZraoba farTo masStabiani moZraoba ar iyo, man

osmalo qalebis cxovrebaSi mniSvnelovani siaxle da cvlileba Seitana.

aqve unda aRiniSnos, rom osmalo qalTa moZraobaSi qalTa ricxobrivi

simravle imdenad mniSvnelovani ar aris, ramdenadac xarisxobrivi Sedegi.

osmaleTis imperiaSi qalTa moZraobas bveri mimdevari rom ar hyavda, es

isev da isev qalTa gaunaTleblobisa da tradiciuli azrovnebis bralia.

osmalo qalTa moZraobam sazogadoebaSi qalis axali simbolos Seqmnas

Seuwyo xeli. Seiqmna qalis aqtiuri da uflebebisaTvis mebrZoli tipi.

qalebma sakuTari azrisa da brZolis warmoebis ori gza airCies: Jurnal-

gazeTebi da organizaciebi. pirveli maT pirovnuli azris gamoxatvis

saSualebas aZlevda, meore ki _ maTi moZraobis organizebulobas,

dasaxuli amocanebis gadaWris gzebis povnis saukeTeso saSualebas

warmoadgenda.

sazogadoebriv-politikuri cxovrebidan Sorsmyof qalebs Jurnalebis

gamocemis saqmeSi is mamakacebi exmarebodnen, romlebic miiCnevdnen, rom

qalebisa da mamakacebis sqesobrivi niSniT dayofiT cxovrebis done da

Page 62: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

62

xarisxi yovelTvis dabalia. xazgasasmelia is faqtic, rom mamakacebi

Tanaxma iyvnen, im periodis qali mwerlebis nawarmoebebi daebeWdaT da

sazogadoebisaTvis gaecnoT. magaliTad “Hanımlara Mahsus Gazetesi” („qalTa

gazeTi“) swored am misias emsaxureboda. aRniSnul gazeTSi nacionaluri

diskursi mniSvnelovnad didi iyo, rac SemdgomSi mamakacebis mier

gamocemul JurnalSi “İnci” („margaliti“) mTavari principi gaxda. Jurnali

“Kadınlar Dünyası” („qalTa samyaro“) ki im drois qalTa Jurnal-gazeTebs

Soris radikalizmiT gamoirCeoda. Jurnalis yvela wevri mxolod qali iyo.

Jurnali mniSvnelovan adgils uTmobda mkiTxvelis werilebs, rac

dRevandeli Jurnal-gazeTebisagan nakleb mosalodnelia. maT kargad

gaiTavises feministuri moZraobis ideebi. gaiziares evropel qalTa

gamocdileba. amitom osmalo qalTa moZraoba ar warmoadgens evropuli

feminizmis mibaZvas da zedmiwevniT gadmotanas. piriqiT, isini evropel

qalebs moqmedebis gzebsac ki uwunebdnen da cdilobdnen maTi Secdomebi

ar gaemeorebinaT.

qalebma icodnen, rom Tu azrovnebis sferoSi gardatexa ar

moxdeboda, isini Tavisuflebas da mamakacebTan Tanasworobas ver

moipovebdnen. azrovnebaSi gardatexa ki, upirveles yovlisa, Tavad qalebSi

unda momxdariyo. osmalo qalebi maTi diskriminaciis mizezs sqesis

TvalsazrisiT gansxvavebaSi xedavdnen. isini eZebdnen pasuxs kiTxvaze: „gana

Cven adamianebi ar varT?“ sqesis gamo isini adamianTa kategoriaSi ar

ganixilebodnen. gazeTSi “Kadınlar Dünyası” („qalTa samyaro“) semiha hanimi da

bedia hanimi socialuri da biologiuri sqesis Sesaxeb aqtiurad

saubrobdnen. semiha hanimi socialur sqess biologiurisgan gamohyofda.

bedia hanimi ki aRniSnavda, rom aranairi socialuri sqesi ar arsebobs, es

mxolod adamianTa mier gamogonili cnebaa. osmaleTis imperiaSi genderuli

rolebis Sesaxeb kamaTi iseTi aqtiuri ver iqneboda, rogorc momdevno

saukuneebSi da dRes _ miT umetes. dResdReobiT genderuli kvlevebis

centrebi arsebobs. magram vfiqrob, im periodisaTvis socialuri da

biologiuri sqesis sxvaobis Sesaxeb informaciis floba mniSvnelovani

faqtia. qalebi ukve Tamamad gamoTqvamdenen azrs mamakacebis Sesaxeb.

viTareba odnav Seicvla, aqamde mxolod mamakacebi ganmartavdnen qalis

Page 63: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

63

“ragvarobas” da es, ra Tqma unda, maTi proeqciis Sedegi iyo da ara

realoba.

imave periodSi qalTa daaxloebiT ocdaaTamde organizacia

arsebobda, romelic ori mimarTulebiT muSaobda: erovnuli sakiTxebi da

qalTa sakiTxebi. erovnuli mimarTulebis organizaciebi, ZiriTadad,

erovnuli ekonomikis gamococxlebas, ekonomikuri sakiTxebis mogvarebas,

adgilobrivi saqonlis warmoebas, 44 qveynis dacvis meTodebis SemuSavebas

isaxavda miznad. qalTa profesiuli da umaRlesi ganaTleba, gogonaTa

skolebis gaxsna, qalTa uflebebis mopoveba, qalTa kulturuli aRzrda,

qalTa sakiTxebiT dainteresebuli organizaciebis mTavar mizans

warmoadgenda.

osmaleTis imperiaSi mimdinare cvlilebebi qalebzec aisaxa. qalTa

uflebebis sakiTxSi mniSvnelovani upiratesoba nacionalurma

Sexedulebebma moipova. karg Taobas kargi aRmzrdeli sWirdeboda. amitom

saWiro iyo qalTa mdgomareobis gaumjobeseba. erovnuli maxasiaTeblebis

mqone ojaxis Seqmna, sazogadoebis modernizeba, mxolod qalTa cxovrebis

donis gaumjobesebiT da uflebebis miniWebiT iqneboda SesaZlebeli. omis

qalebis saqmed ar miCnevas isini Semdegnairad pasuxobdnen: „Tu qveynas

dasWirda, qali jariskacic gaxdeba“. uflebebi mamakacebze uwin qalebs

unda mieniWoT. vinaidan qali mxolod kacobriobis deda ar aris, igi

civilizaciis deda da safuZvelia. islamze saubrisas xazi mis araswor

komentirebas esmeoda.

osmalo qalTa moZraobis mTavari Tavisebureba imaSi mdgomareobs,

rom qalTa Tavisuflebis, mamakacebTan Tanasworobis moTxovna mxolod

pirovnuli TvalsazrisiT ar mniSvnelovnobda, igi sazogadoebis Zveli,

tradiciuli azrovnebisgan ganTavisuflebas da modernizebas isaxavda

miznad. feminizms ki axali sazogadoebis Seqmnis misia daekisra. osmaleTis

imperiis inteligenciis SekiTxvas _ „qveyana rogor unda vixsnaT?“ mxolod

44 osmalo qalebi qveynis ekonomikur da politikur damokidebulobas sastikad

aprotestebdnen. vaWrobis Tavisufleba qveynis ekonomikuri „tyveobis“ xsnad miaCndaT.

mosaxleobas adgilobrivi warmoebis saqonlis SeZenisken mouwodebdnen

Page 64: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

64

erTi pasuxi Tu Seefereboda „mxolod qalTa saTanadod dafasebiT“.

qalebis xsna da qveynis xsna erTmaneTTan iyo gaigivebuli.

osmalo qalTa moZraoba, evropel qalTa moZraobisgan gansxvavebiT

ufro sxva saxiT iqna politizirebuli. islamur sazogadoebaSi qalis

mdgomareobis Secvla uSualo kavSirSia saxelmwifosa da sazogadoebrivi

struqturis SecvlasTan. es cvlileba rom ar momxdariyo, saxelmwifo

qalebis sakiTxis gadaWraSi „pirvelobas“ aravis uTmobda. qalis samosiT

dawyebuli, rogori da ra wignebis wakiTxviT damTavrebuli, erTi sityviT,

qalis rogorc pirad, aseve sazogadobriv cxovrebaSi gadawyvetilebis

miReba mis prerogativas warmoadgenda. yovelive amis gaTvaliswinebiT,

qalTa moTxovnebis dakmayofileba, sazogadoebrivi struqturis cvlileba

da laicisturoba erTgvari „iZulebis wesiT“ moxda. II konstituciuri

mmarTvelobis dros tradiciuli islamuri patriarqati, modernizebuli

patriarqatiT Seicvala. me-20 saukunis dasawyisamde osmalur

sazogadoebaSi religiuri principebi Zalian mniSvnelovania. qalebis

adgili mxolod saxliT aris gansazRvruli. konstituciuri mmarTvelobis

dros ki politikur, ekonomikur da azrovnebis sferoSi Zireuli

cvlilebebi moxda, ramac gavlena qalTa mdgomareobazec moaxdina. maTi

Tavisuflebisa da Tanasworobis mopovebisaTvis brZola TurqeTSi qalTa

moZraobis pirvel talRad SeiZleba SevafasoT. miCneulia, rom TurqeTSi

feministuri moZraoba mxolod 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg

daiwyo. am mosazrebas ver gaviziareb. vinaidan moTxovnebis, brZolis

meTodebis da sazogadoebaSi feministuri ideebis pirveli gamavrceleblebi

osmalo qalebi arian. kidev erTi mizezi, Tu ratom ar miaCniaT osmalo

qalebis moZraoba feministur moZraobad, misi evropul feminizmTan

Sedarebaa. “evropaSi „sufraJistebis„ mier xmis micemisaTvis warmoebuli

aqtiuri brZolis msgavsi TurqeTSi araferi momxdarao” _ amboben. am

mosazrebis avtorebs mxedvelobidan erTi faqti rCebaT. maSin, roca

evropeli qalebi politikuri uflebebisaTvis ibrZodnen, osmalo qalebi

ganaTlebis da sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvis uflebis mopovebas

cdilobdnen. rodesac or qveyanas erTmaneTs vudarebT, sazomad am qveynebis

realoba unda gamoviyenoT.

Page 65: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

65

2.4. „qemalisturi feminizmi“

TurqeTSi qalTa moZraoba sazogadoebrivi da politikuri proeqtebis

da ideologiis gavlenis qveS eqceva. amis yvelaze naTeli magaliTia

respublikuri periodis TurqeTi. 1923 wlis 29 oqtombers mustafa qemal

aTaTurqma TurqeTi respublikad gamoacxada. Tavad ki TurqeTis

respublikis pirveli prezidenti gaxda. aTaTurqis mier gatarebuli

reformebi „qemalisturi reformebis„ saxeliT aris cnobili. qalTa

sakiTxs aTaTurqi da misi garemocva did yuradRebas uTmobs. mustafa

qemalis qalTa sakiTxisadmi „Rrma“ damokidebulebas Tavisi mizezebi

gaaCnia. qemalistur ideologiaSi mniSnelovani adgili „usqesobis“,

„degenderizaciis“ proeqts eTmoba. qemalistebis mier qalurobis da

mamakacurobis cnebebi Tavidan gadafasda. yvelaze mniSvnelovani ki „axali

qalis“ Turqi eris simbolod miCneva warmoadgenda. aTaTurqi Tavad iyo

dainteresebuli „axali qalis tipis“ SeqmniT, romelic Zveli tardiciuli

da religiuri normebisagan gaTavisuflebul qals niSnavda. 45

respublikuri periodis TurqeTSi sqesTa Tanasworobis ideologia, ra

Tqma unda, frangi ganmanaTleblebis ideebis gavlenas ganicdida, magram

Tanasworobisa da liberalurobis Sesaxeb mosazrebebi mkacr

korporatistul-erovnul CarCoebSi iyo moqceuli. qemalistur-erovnuli

paradigmis mixedviT qalisa da mamakacis Tanasworoba erTi da imave

pasuxismgeblobisa da idealebis matarebel sazogadoebas niSnavda.

axalgazrda Turqi qalebi da mamakacebi modernizaciis, progresis

simboloebi iyvnen.

qemalizmi individze morgebuli ideologia ar yofila. piriqiT, mis

safuZvels korporatistuli ideologia warmoadgenda. osmaleTis imperiaSi

modernizaciisaTvis mebrZoli TanzimaTelebis da axalgazrda Turqebis

poltikuri da ideologiuri dRis wesrigSi qalTa sakiTxi arcTu ise did

adgils iWerda. respublikis periodis TurqeTSi man zenits miaRwia.

vinaidan swored aRniSnul periodSi mieniWaT qalebs ganaTlebis,

politikuri, iuridiuli uflebebi. osmaluri sazogadoeba, romelic sqesTa

45

aTaTurqma Tavis meuRle latife hanumTan erTad, romelsac Tavsaburavi exura da

samxedro uniformis msgavs samosSi iyo gamowyobili, mTeli TurqeTi moiara.

Page 66: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

66

sxvaobaze iyo damyarebuli, laicisturobisa da sqesTa Tanasworobis

sistemaze gadasvlam qalTa funqciebis axleburad Sefasebis

aucileblobaSi daarwmuna. ukve yuradReba eTmoba ara sqess, aramed qalTa

profesionalizms. qalebi aRar warmoadgendnen patriarqaluri

moralisaTvis safrTxes. aqedan gamomdinare, qemalizmi rac ar unda

moderinizebul ideologiad miviCnioT, qalTa sakiTxSi igi mainc

tradiciuli rCeba. vinaidan moraluri normebi qalTa pirovnul da

sqesobriv Tavisuflebas zRudavs.46 “qemalisturi qalis tipi“ gulisxmobda

Semdegs: qaliSvilobis dacvas qorwinebamde, colis qmrisadmi erTgulebas,

sazogadoebriv sferoSi SedarebiT „Tavisufali“ samosiT gamoCenas, qcevis

normebis dacvas. es yvelaferi „qemalisturi elitis“ moralur safuZvels

warmoadgenda. qemalistur ideologiaSi „qalTa sakiTxi“ erTi SexedviT

modernistuli ideologiiT, magram uaRresad tradiciul da moralis mkacr

CarCoebSi moqceuli ekleqtikuri kuTxiT iqna ganxiluli. marTalia,

„qemalisti qali“ ar atarebs Cadrs, magram is sakuTar seqsualobaze ambobs

uars. „qemalisti qalebis“ sulier Camoyalibebaze mniSvnelovan gavlenas

46

mustafa qemali xSirad imeorebda, “ucoloba sulTnobis tolfasiao“ roca erT dRes

hkiTxes, maS coli ratom SeirTeo, am reformis gamoo, upasuxa. evropuli azrovnebis

apologeti mustafa qemali Tavisi qceviT WeSmariti aRmosavleli aRmoCnda. swored

amitom gamodga misi qorwineba uiRblo. amgavri „aRmosavlur-dasavluri“ winaaRmdegobebi

mis meuRles, latife hanumsac axasiaTebda. marTalia, aTaTurqs evropuli ganaTleba da

Sexedulebebi hqonda da qorwinebas ori Tanaswori adamianis kavSirad aRiqvamda, sadac

adamianebi erTmaneTze gavlenas axdendnen da erTmaneTs mxarSi edgnen, magram realurad

arc aravis gavlena sWirdeboda da arc daxmareba, miT umetes _ qalisa. mas sakuTari

cxovrebis wesi hqonda, romelsac saxlSic icavda da romlis Secvlas ar apirebda.

sityviT da saqmiT genderuli Tanasworobis apologeti, bunebiT amis winaaRmdegi iyo.

qalebisagan mxolod siamovnebis miReba uyvarda da maT erTaderT funqciad

mamakacebisaTvis sargeblobis motanas miiCnevda. latife hanumma igi Tavis droze

mamakacuri azrovnebiT moxibla da am mxriv saziaro bevri hqondaT. ganqorwinebisas

evropuli wesiT daqorwinebulma mustafam ganqorwinebis muslimuri wesi gamoiyena,

romlis mixedviTac mamakacs colTan gasayrelad mxolod imis Tqma hyofnida, gageyareo.

sul ramdenime TveSi igi amas veRar gaakeTebda, radgan mejlisma bolos da bolos axali

samoqalaqo kanoni miiRo, romelic Sveicariul samoqalaqo kodeqss efuZneboda da misi

reformebis ZiriTad saZirkvels warmoadgenda. kanonis Tanaxmad, aikrZala

mravalcolianoba da ganqorwinebis islamuri wesi. axla ukve qorwinebac da ganqorwinebac

orive mxaris Tanaswori uflebebis safuZvelze moxdeboda (kinrosi,2011:65).

Page 67: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

67

„qemalisti mamebi“ axdenen. isini did mniSvnelobas aniWebdnen

qaliSvilebis aRzrdas, romlebic mamisa da, zogadad, ojaxis namusis

simbolo iyo.

qemalistebma qalTa sakiTxis gadawyvetis sakiTxSi wina Taobis

progresuli mamakacebis funqciebi ikisres. Tanamedrove saxelmwifosTan

gaigivebuli Turqi inteligenciisaTvis saxelmwifos kulturuli modelis

mniSvnelovan nawils qalebi da maTi „xsna“ warmoadgenda. udavoa, rom

TurqeTis Tanamedrove sazogadoebaSi yvelaze metad swored qemalistebs

surdaT qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTva. qemalisti qali

iZulebuli iyo mamakacis roli moergo. biurokrat mamakacTa Soris

adgilis daWera qalebisaTvis, qalurobaze uaris Tqmas niSnavda. aTaTurqi

qalebis ganaTlebas didi mniSvnelobas aniWebda da xazs usvamda

evropelebis mcdar Sexedulebas islamze. islami qals mamakacze dabla

mdgar arsebad ar ganixilavs, piriqiT, alahi qalisa da mamakacis, yvela

muslimis codnasTan ziarebas brZanebso, _ambobda. aTaTurqis sityvebi

Zalian kargad aris asaxuli zia goqalfis naazrevSi, romelzec Cven zemoT

visaubreT. aq SesaZloa davsZinoT Semdegi: islamamdeli periodis Sua

aziaSi mcxovreb Turqul sazogadoebaSi qali gaidealebulia. bizantiisa

da iranis gavleniT qalTa mdgomareoba mkveTrad Seicvala. amitom saWiro

iyo axal droSi „erovnuli kulturisa“ da Tanasworobis principebis,

„feministuri ideebis“ isev gaTaviseba. civilizacia, adamianTa uflebebi,

demokratia da feminizmi Turquli kulturisaTvis ucxo ar aris. „Turqebi

Tan demokratebi, Tan feministebi iyvnen. Tanac demokratiuli sazogadoeba

imavdroulad feministuricaa. Turqebi rom feministebi iyvnen, amis naTeli

magaliTi Samanizmia. Zveli Turqebis azriT, Samanizmi qalebSi madls

xedavda. siwmindis TvalsazrisiT, toinizmisa da Samanizmis Tanasworoba,

iuridiuli TvalsazrisiT, qalebisa da mamakacebis Tanasworobis sababi

gaxda“ (Gökalp,1976:158). gioqalfis azriT, “erovnuli ojaxi“ ar unda

yofiliyo Tanamedrove ojaxis asli. maSin, roca zogierTi eri

iZulebulia, daiviwyos Tavisi warsuli, TurqeTi _ piriqiT, Zvel droSi

unda dabrundes. nacionalistebi gaevropelebis momxreebsac akritikebdenen

Page 68: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

68

(ZiriTadad ojaxis sakiTxSi evropuli tradiciebis danergvis momxreebs)

da tradiciul Sexedulebebsac uaryofdnen.

aTaTurqma sazogadoebas „anatolieli qalis tipi“ SesTavaza,

romelic Tanamedrove qalis tips harmoniulad erwymoda. es evropisaTvis

TurqeTis evropulobis erTgvari maCvenebeli iqneboda. evropuli, qalaqeli

tipis sawinaaRmdegod mSromeli, patiosani da erTguli “anatolieli qalis

tipi” 1910-1930 wlebis Turqul literaturaSi mniSvnelovan Temas

warmoadgens. qemalistebis mier SemuSavebuli „emansipirebuli“ qali,

ganaTlebuli, profesiis mqone, anatolieli glexi qalisaTvis

SemuSavebuli modeli ar yofila. igi maRali da saSualo fenis

qalebisTvis SemuSavebuli modeli iyo, romelic axali respublikis da

modernizebuli TurqeTis simbolo unda gamxdariyo. meore sakiTxi,

romelzec aTaTurqi amaxvilebda yuradRebas, haremis sakiTxi iyo, romlis

Sesaxeb dasavleTi sakmao informacias flobda. qalebze saubrisas

aTaTurqs magaliTad anatolieli glexi qali mohyavda, romlis

Soromismoyvareobas, sxart azrovnebas da niWierebas igi xotbas asxamda.

xazs usvamda, rom haremi mxolod qalaqisaTvis damaxasiaTebeli movlena

iyo. amgvarad, qemalisturi nacionalizmi saxelis moxveWis mizniT Tan

sakuTari ideologiis, Tan qalTa sakiTxis sferoSi sazogadoebis

mxardaWeris mopovebas cdilobda. abadan-unaTi am sakiTxze Semdeg

komentars akeTebs: „cdilobda ra Turqi qalis gaTavisuflebas, aTaTurqi

Tanasworobasa da harmoniaze damyarebuli ojaxuri cxovrebis SeqmnasTan

erTad, qalebis energiis da SesaZleblobebis sxvadasxva sferoSi

nayofierad gamoyenebiT eris saZirkvels aZlierebda“ (Abadan -Unat, 1986:29)

qemalisturi ideologia gansxvavebuli socialuri fenis

warmomadgenlebis, ganaTlebis, sqesis adamianTa erT mTlianobad warmoCenas

cdilobda, romelTac erTmaneTis sawinaaRmdego araferi aqvT. aqedan

gamomdinare, vinaidan qalebi mosaxleobis naxevars Seadgenen, isinic

mamakacebis Tanasworebi unda iyvnen. ufro swored ki maTi damxmareebi unda

iyvnen. qalebis “erovnul pasuxismgeblobas“ ufro didi mniSvneloba

eniWeboda, vidre „saxlisa da ojaxis saqmeebs“. “cxovreba moqmedebas

niSnavs, garda amisa, Tu sazogadoebis erTi nawili Sromobs, xolo meore

Page 69: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

69

ki –zarmacobs is sazogadoeba win ver wava. cnobilia, rom rogorc yvela

sferoSi, ise sazogadoebriv sferoSi funqciebi da movaleobebi iyofa.

qalebma sazogadoebriv cxovrebaSi iseTive aqtiuri roli unda Seasrulon,

rogorc ojaxSi. qalis sazogadoebrivi funqciebi gacilebiT ufro farTo

da mniSvnelovania“ (Durakbaşa, 2012:123). aTaTurqs Taviseburi damokidebuleba

hqonda Cadris sakiTxTan. igi am sakiTxis modernistuli perspeqtividan

ganxilvas da warmoCenas cdilobda. unda aRiniSnos, rom qalebisa da maTi

uflebebis Sesaxeb saubrisas aTaTurqi tradiciebisa da religiuri

rwmenis sakiTxebs didi sifrTxiliT ekideboda. mas ar surda religiuri

sferos warmomadgenlebis gaRizianeba. Tumca maTTvis sakuTari Zalis

demonstrirebas arasdros erideboda.47

qalTa samosis sakiTxi erT-erTi is sakiTxTagani iyo, romelic eris

saxes warmoaCenda. Cadris funqcia qalebis Rirsebis dacvasTan iyo

asocirebuli. samosis reformirebisas es mniSvnelovani detali

aucileblad unda yofiliyo gaTvaliswinebuli 48 . mustafa qemali

47 ankaraSi gamarTul pedagogTa kongresze mamakacebTn erTad qalebic monawileobdnen,

Tumca maT darbazSi calke rigi gamouyves. rodesac xojebma am kongresis Sesaxeb

Seityves, aRSfoTebulebma RazisTan delegacia miavlines. Razim maswavlebelTa kavSiris

Tavmjdomare daibara da usayvedura, es ra giqniaT, pedagogTa kongresze qalebic

migiwveviaTo. xojebi aRfrTovanebas ver malavdnen, magram Razim Tavmjdomaris gakicxva

ganagrZo, qalebi calke ratom dasviT sakuTari Tavis imedi ar gaqvTo, Tu Cveni qalebis

namusSi geparebaT eWvio. kudamoZuebuli xojebi uxmod gabrundnen ukan (kinrosi,2011,:260).

48aTaTurqi aramxolod qalebis samosis cvlilebas, aramed, zogadad, evropuli samosis

damkvidrebas cdilobda. pirvel cdas igi sakuTar Tavze atarebda. Turqi mamakacebis mier

fesis tareba misi evropuli SexedulebebisaTvis miuRebeli iyo. amitom akrZala kidec igi.

Tavad ki erT-erTi fermis gaxsnaze panamiT gadaiRo suraTi. inegolSi warmoTqmul

sityvaSi igi xazs samosis cvlilebis aucileblobas usvamda: “batonebo, TurqeTis

respublikis Semqmneli Turqi xalxi civilizebuli eria. istoriuladac ase iyo da axlac

asea. me, rogorc Tqveni RviZli Zma, megobari, mama geubnebiT, rom es azrovnebiT da

SexedulebebiT unda davamtkicoT. amitom gekiTxebiT, Cven erovnuli tansacmeli gvacvia?

Cveni samosi civilizebul sazogadoebaSi miRebulia? es sasacilo samosi arc erovnulia

da arc _ saerTaSoriso. Cvens ers ki swored civilizebuli Cacma ekadreba. amitom unda

vataroT Sarvali, Jileti, perangi, halstuxi, sayelo, pijaki da, ra Tqma unda, amis

damagvirgvinebeli kepiani Tavsaburavi, romelsac „qudi“ ewodeba“ (kinrosi,2011:260)

Page 70: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

70

cdilobda xalxi daerwmunebina, rom misi reformebi islamisa da Turqi

xalxis „WeSmariti sulis„ winaaRmdeg mimarTuli reformebi ar iyo. 1926

wels qasTamonuSi sityviT gamosvlisas aTaTurqi ambobda: “Cveni religiis

mixedviT Cadri, rogorc Cveni cxovrebis, ise Cveni Rirsebis

ganmsazRvrelia. SariaTis mixedviT, Cveni qalebi Cadris tarebisas arc

Zalian unda daxuruliyvnen da arc Zalian gaxsniliyvnen. Cadri qalebis

sazogadoebriv, ekonomikur, samecniero cxovrebaSi CarTvas winaaRmdegobas

ar uqmnis“ (kinrosi,2011:215). unda aRiniSnos, rom aTaTurqi religiur

dogmebs yovelTvis socialur ZalasTan mimarTebaSi ganixilavda. qalTa

statusis Sesaxeb saubrisas igi qalebis, rogorc eris dedis, erovnuli

idealebis damcvelis, mSromeli, patiosani da pativsacemi adamianis

gaidialebul saxes qmnida da sazogadoebas erovnul-ganmaTavisuflebel

omSi Turqi qalebis rols da Tavganwirvas axsenebda. igi aRniSnavda, rom

sazogadoeba ori sqesis warmomadgenlebisgan Sedgeba da maTi

urTierTTanamSromlobis gareSe verc erTi sazogadoeba ver ganviTardeba:

„gana SesaZlebelia, rom sazogaodebis erTi nawili caSi afrindes, roca

meore miwasaa mijaWvuli? eWvgareSea, rom progresuli nabijebi mxolod

erTad, orive sqesis warmomadgenlebis TanamSromlobiT, unda gadaidgas.

reformebic marto am SemTxvevaSi iqneba warmatebuli. xSirad minaxavs,

mamakacebis TandaswrebiT, rogor malaven saxes an Tavdaxrilebi ubrad

sxedan Cveni qalebi. raSi mdgomareobas am qcevis arsi? batonebo, gana

dasaSvebia civilizebulma erma Tavisi dedebi da qaliSvilebi am dReSi

Caagdos? es eris sircxvilia da viTareba saswrafod unda Seicvalos“ 49

(kinrosi,2011:216).

aTaTurqi qalebis ganaTlebas Zalian did mniSvnelobas aniWebda.

saubrobda ra qalebis ganaTlebaze, igi or mizezs asaxelebda: qalebma

491926 wels, qasTamonus mogazaurobis Semdeg mustafa qemali izmirSi Cavida da pirveli

Turquli mejlisi moawyo, romelzec mxolod muslimebi dapatiJes colebiT. orkestri

evropul musikas ukravda Razim valis qaliSvili gaiwvia sacekvaod, sxvebisTvis magaliTi

rom mieca. im droisaTvis arc erT Turq qals Tavis qveyanaSi xalxis TandaswrebiT

mamakacTan ar ucekvia. stambolSi cekvas male SeeCvivnen, Tumca sxva qalaqebSi es ufro

rTuli procesi gamodga. ankaraSi yovel paraskevs saRamoebi ewyoboda, sadac yvelas unda

ecekva. aman, Tavis mxriv, axali profesia, cekvis maswavleblis instituti warmoSva.

Page 71: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

71

socialur sferoSi mamakacebis gverdiT unda daikavon adgili da

bavSvebis pirveli aRmzrdelebi qalebi arian. aq aTaTurqi Tavisi

winamorbedi reformatorebis naazrevs imeorebs da originalobiT ar

gamoirCeva. anu axali Taobis aRzrda da eris winsvla ganaTlebul

dedebzea damokidebuli. qemalisturi ideologia miznad sazogadobriv

cvlilebebs isaxavda, am saqmeSi ki, mamakacebis garda, qalebsac unda

mieRoT monawileoba, qemalisturi ideologiis gamavrceleblebi qalebic

unda gamxdariyvnen. wera-kiTxvis gavrcelebasTan dakavSirebuli kampaniebi,

dawyebiTi ganaTlebis aucilebloba, ideologiis mniSnelovan nawils

warmoadgenda. maswavleblebi axali respublikis yvelaze erTguli

mcvelebi iyvenen, vinaidan maT „ganaTlebis CiraRdani“ yvela adamianamde

unda mietanaT. respublikis periodSi saxalxo saxlebis wevrebis

raodenobam asi aTass gadaaWarba. maTi mTavari funqcia laicistur-

modernistuli doqtrinis gavrceleba iyo. am wevrebs Soris aTi aTasi

maswavlebeli da Tvrameti aTasi qali iricxeboda. wevrebis umetesoba

maRali donis Cinovnikebi da saxelmwifo moxeleebisgan Sedgeboda. partiis

ideologiis gavrcelebaSi monawileoba maTTvis savaldebulo iyo.

qemalistur ideologiaSi „sqesTa Soris Tanasworoba“ qalebisa da

mamakacebis erovnul sakiTxebSi Tanabari mniSvnelobiT CarTvasa da saerTo

idealebis gaziarebas moiazrebda. es, ra Tqma unda, sazogadoebaSi

garkveuli saxis gaRizianebas iwvevda. amis naTeli magaliTia mamakaci

mwerlebis werili, romelic maT „qalTa gaerTianebis“ wevrebis

saqmianobasTan dakavSirebiT gamoaqveynes: “zogierTi, viTomda keTilSobili

qali imis dasamtkiceblad, rom qalebi da mamakacebi Tanasworebi arian,

didi xmaurs texs. am mimarTulebiT kamaTs „qalTa gaerTianebac“

awarmoebs. am gaerTianebis mizani Turme imis damtkiceba yofila, rom

qalisa da mamakacis SesaZleblobebi Tanabaria. aseTi mcdeloba amaoa.

aseTi saxis feminizmis saWiroeba TurqeTSi ar dgas da Tu qalebs

namdvilad undaT saqmis keTeba, maSin sazogadoebis saqmeebSi Caeban“

(Durakbaşa,2012:126). respublikis pirvel wlebSi „qalTa xsnis“ Sesaxeb kamaTi

erovnuli saqmisaTvis brZolis statusiT iwarmoeboda da sazogadoebaSi

am azris aqtiuri gavrceleba xdeboda. respublikis periodis qemalisti

Page 72: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

72

qalebi xelisuflebasTan gansakuTrebul urTierTobaSi imyofebodnen. maT

saxelmwifos ideologia da moZraoba Zalian kargad gaiTavises. amitom am

periodis qalTa moZraobas „qemalisturi feminizmi“ an „saxelmwifo

feminizmi“ SeiZleba vuwodoT. axali respublikis damaarsebelma, qemal

aTaTurqma, Zalian kargad icoda, rom Turquli sazogadoeba ar iyo mzad,

erTbaSad mieRo misi evropuli Sexedulebebi. TiToeuli reformis

gatarebis dros mas sifrTxilisa da simtkicis gamoCena uxdeboda. erovnul

saqmeSi raime saxis gaerTianebis an partiis arsebobasac ver dauSvebda. 50

yvelaferi, rac keTdeboda, misi gegmis mixedviT unda ganxorcielebuliyo.

qalTa sakiTxis gadaWra misi gegmis mniSvnelovan nawils Seadgenda.

qemalisturi ideologia qalebs Tavs qveynisaTvis mniSvnelovan pirebad

agrZnobinebda da TavianTi lideris pativiscemas unergavda. qalTa am

damokidebulebas hamide TofCuoRlus mogonebebi Zalian kargad gamoxatavs:

“Cven marTla gamorCeulebi viyaviT. ufrosebi, mamakacebi Zalian did pativs

gvcemdnen. Cven im respublikis liderebi viyaviT, romelmac miznad daisaxa

qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTva, uflebebis miniWeba da

pirovnuli Tavisufleba. profesiis qonasac sxva kuTxiT vuyurebdiT. Cven,

Cveni arseboba Cveni saqmiT unda dagvemtkicebina“ (Durakbaşa,1988:171).

qemalistebis mier Seqmnili „axali qalis“ tipi imdenad

gavrcelebuli da misabaZi gaxda Turqul sazogadoebaSi, rom qalebis

realurad pirovnuli Tavisufleba ganxilvis sagans aRar warmoadgenda. im

periodis qalebi „aseqsualebi“ iyvnen. maTi „mamakacuri identoba“ maTsave

CacmulobaSi gamoixata: mokled SeWrili Tma, mkacri kostiumi da makiaJis

arqona (Göbenli,1995:30). imis gamo, rom xelisuflebam qalebs samoqalaqo

kanoniT garkveuli uflebebi mianiWa, riTac isini mamakacebis Tanasworad

iTvlebodnen, im periodSi arsebuli qalTa organizacia saxelad “Türk

Kadın Birliği” („Turqi qalebis gaerTianeba“) daxura. amis Semdeg qali,

ideologiis TvalsazrisiT, feminizmze ufro metad qemalizmTan iqna

50mustafa qemali derviSTa seqtebSi mters xedavda, romelsac martivad SeeZlo, xalxi mis

winaaRmdeg ganewyo. amitom gaauqma isini im motiviT, rom TurqeTis respublika derviSebis,

Seixebis da miuridebis qveyana ver iqneboda. erTaderTi ordeni civilizaciis ordeniao,

acxadebda igi (kinrosi, 2011:256).

Page 73: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

73

gaigivebuli. qalebis mdgomareobis odnav gamujobesebas Sedegad is mohyva,

rom qalebma feminizms zurgi aqcies. 1950-1970 wlebamde arsebuli qalTa

organizaciebi mniSvnelovan RonisZiebebze qalTa mdgomareobis

gaumjobesebis da laicisturi saxelmwifos Seqmnis gamo aTaTurqs

madlobas swiravdnen. Tumca ojaxSi isev patriarqati mefobda da

sqesobrivi Tanasworobis sakiTxi qalebis dRis wesrigidan saerTod iqna

amoRebuli. qalebis azriT, mxolod im qalebis sakiTxi iyo mosagvarebeli,

romlebic gaunaTleblobis gamo kanoniT miniWebul uflebebs verc saxlSi

iyenebdnen da verc gareT. Tavad ki qalTa im kategorias miakuTvnebdnen

Tavs, romlebic mamakacebisagan Cagvrasa da maTze damokidebulebas

sruliad ar ganicdidnen. isini „Tavisufali qalebi“ iyvnen.

2.5. 80-iani wlebis feministuri moZraoba

1980-1990 wlebi TurqeTSi feministuri Teoriebis gavrcelebis da

qalTa sakiTxis kvlevis mniSvnelovan periods warmoadgens. erTi SexedviT,

10-wliani Sualedi mniSvnelovani cvlilebebis arsebobis safuZvels ver

mogvcems, magram feministuri ideebis Teoriul doneze arsebobis da

Turqul sazogadoebaSi mniSvnelovani rolis Sesrulebis utyuar faqts

warmoadgnes. Turqi sociologebi Sirin Teqeli, aksu bora, aiSe duraqbaSa,

deniz kandioTi, fatmagiul berqTai Tvlian, rom sazogadoebaSi

feministuri ideebis Teoriul doneze damuSaveba 1980-1990 wlebSi moxda.

1990-ian wlebSi qalTa sakiTxis sferoSi kvlevis sxvadasxva meTodebi iqna

damuSavebuli. 1980-ian wlebSi ki qalTa sakiTxi mxolod mcire feministuri

jgufebis ganxilvis sagans warmoadgenda. magaliTad, qalTa wre ise iqna

daarsebuli, rogorc sagamomcemlo organo. igi inteleqtuali

qalebisaTvis „kulturuli klubis“ funqcias asrulebda. 1980-iani wlebi

mniSvnelovani im TvalsazrisiTaa, rom „qalTa sakiTxis“ Sesaxeb arsebuli

paradigmebi feministuri kuTxiT Sefasda da sakiTxi axleburad daisva.

mniSvnelovania imis codna, rogori iyo am dros Turquli

sazogadoeba. aRsaniSnavia, rom TurqeTma bolo 20 wlis ganmavlobaSi didi

cvlilebebi ganicada. miuxedavad imisa, rom modernizacia tradiciul-

Page 74: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

74

klasikur jgufebSi sruli saxiT warmodgenili ar aris, SeiZleba iTqvas,

rom tradiciuloba TurqeTSi mniSvnelovanwilad daZleulia. rogorc wesi,

Rirebulebebis, qmedebebis gadafaseba da Secvla ufro rTuli procesia,

vidre Tavad struqturis cvlileba. Tumca am kuTxiTac Zireuli

cvilebebia. Turquli sazogadoeba warmoadgens sazogadoebas, romelic

axalgazrda da erTmaneTisgan gansxvavebuli kulturis mqone jgufebisagan

Sedgeba. gansxvavebuli kulturis mqone sazogadoeba uxeSad SesaZloa sam

nawilad davyoT: pirvel kategorias ganekuTvneba tradiciuli an

feodaluri Rirebulebebis matarebeli, soflis meurneobiT dakavebuli,

provinciebSi mcxovrebi adamianTa jgufebi. aseT jgufebSi qalis

sazogadoebaSi funqcionirebis roli Zalian dabalia. bavSvebsac ojaxSi

azris gamoxatvis ufleba ara aqvT. sazogadoebrivi faseulobebi ojaxisa

da pirovnebis Tavisuflebas Zalian zRudavs. sazogadoebis meore

kategorias ganekuTvneba sazogadoebis is nawili, romelmac dasavleTis

Rirebulebebi kargad SeiTvisa. sazogadebis es nawili sazogadoebrivi

zewolisgan SedarebiT Tavisufalia. qalebi rogorc ojaxSi, ise

sazogadoebaSi gacilebiT Tavisuflebi arian da mamakacebic Tanasworobis

tendenciisaken ixrebian. sazogadoebis mesame nawils ganekuTvnebian

adamianTa is jgufebi, romlebic zemoT moyvanili ori jgufis gadakveTis

xazTan imyofeba (esaa Zvelisa da axlis Seuzaveblobis adgili). maT „axali

qalaqeli“ kulturuli jgufi SeiZleba ewodos. qali da bavSvebi

sazogadoebis am jgufSi sazogadoebis mZlavri zewolis qveS imyofeba. amis

gamo faseulobaTa konfliqti, gaucxoeba yvelaze dramatuli saxiT aris

warmodgenili. socialuri klasebi da sazogadoebis fenebad dayofis

sistema kompleqsur xasiaTs atarebs. soflis meurneobis dabalma

Semosavalma, miwebis araTanabarma ganawilebam, soflis meurneobaSi muSa

xelis teqnikiT Canacvlebam soflis mosaxleobis qalaqSi denas Seuwyo

xeli. 1970 wlebSi evropis qveynebSi gavrcelebulma ekonomikurma krizisma

qveynidan muSaxelis gadineba gamoiwvia. 51 qveyanaSi mimdinare cvilebebma

sazogadoebis erTi nawili radikaluri zomebis miRebis aucileblobaSi

51

1989 wels Catarebuli kvlevis safuZvelze dadginda, rom mosaxleobis 30,7 procents

TurqeTSi surda cxovreba, xolo 22, 9 procents ¬−germaniaSi. es ki naTlad metyvelebs

imaze, rom adamianebi fsiqologiurad mzad iyvnen, sxvagan ecxovraT.

Page 75: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

75

daarwmuna. maT ojaxisa da faseulobebis mkveTrad gaZlierebis tendencias

dauWires mxari. 1970 wels memarcxene radikalizmTan erTad, memarjvene

islamuri radikalizmic gamococxlda. 1980 wlis samxedro

gadatrialebisas 52 islamuri radikalizmi memarcxene radikalizmisagan

gansxvavebiT, did zewolas ar ganicdida. 1980-ian wlebSi evropis qveynebis

msgavsad Sua aRmosavleTSi religiuri jgufebis radikalizacia

gansakuTrebiT SesamCnevi gaxda. unda iTqvas, rom am process mxars

saxelmwifo uWerda. saqme iqamdec ki mivida, rom islamur samyaroSi im

iSviaT qveynebs Soris, romlebic laicizmiT aris cnobili, TurqeTSi

radikalur islamistebs, sazogadoebisa da saxelmwifos safrTxed

aRiqvamdnen. 1980-ian wlebSi mimdinare sazogadoebriv cvililebebs Soris

kidev erTi mTavari cvlileba politikis sferoSi kompromisis Zieba iyo.

1970-ian wlebSi dawyebuli da 1980-ian wlebSi samxedro gadatrialebiT

damTavrebuli politikuri polarizacia da krizisi terorsac

gulisxmobda. samxedro reJimma dRis wesrigSi demokratiis damkvidrebis

aucilebloba daayena. 1980 wlebis bolos saxelmwifo mixvda, rom bolo 20

wlis ganmavlobaSi Camoyalibebul sxvadasxva sazogadoebriv jgufebs ver

gaanadgurebda. aman erTmaneTTan dapirispirebul samoqalaqo sazogadoebis

Camoyalibebas Seuwyo xeli. aqedan gamomdinare, jgufebi, romlebic aqamde

erTmaneTis arsebobas ar aRiarebdnen, axla kompromisis gamonaxvasa da

saxelmwifos mxridan garantiebs moiTxovdnen. sazogadoeba mixvda, rom 1982

wels miRebuli konstitucia da mis safuZvelze damtkicebuli sxva

kanonebi sazogadoebis ganviTarebisTvis viwro da antidemokratiuli iyo.

ideologiis TvalsazrisiT, sazogadoebam didi cvlileba ganicada.

religiis safuZvelze dafuZnebuli osmaleTis kulturuli

mravalferovneba, respublikis periodSi garkveulwilad Semcirda da

adgili geografiul faqtors daeTmo. miuxedavad imisa, rom e.w. “dasavleT-

aRmosavleTis“ sinTezi ver moxda. sxvadasxva kulturul normebze

52

1980 wlis gadatrialeba ganxorcielda 12 seqtembers, rac gamoixateboda TurqeTis

SeiaraRebuli Zalebis mier qveynis mTel teritoriaze xelisuflebis sakuTar xelSi

aRebiT. samxedro meTaurebis mizani, maTive ganmartebiT, iyo qveynisa da eris erTianobis,

xalxis uflebebisa da Tavisuflebis dacva, qonebisa da sicocxlis usafrTxoebis

SiSisgan ganTavisufleba da bednierebis uzrunvelyofa (lebaniZe, 2011:90).

Page 76: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

76

dafuZnebuli musulmanoba, laicisturi evropuloba da aTeisturi

socializmi gverdigverd agrZelebda Tanacxovrebas, rac mravalferovan

kulturul mozaikas qmnida. 53 am zogadi suraTis farglebSi sainteresoa

qalis adgilis gansazRvra.

1970 wels TurqeTSi respublikuri saxalxo partiis memarcxene,

socialisturad ganwyobilma axalgazrdulma frTam, sakmao raodenobis

mxardamWeri SeiZina. TurqeTis nakleb ganviTarebuloba, dasavleTis

qveynebze damokidebuleba, Semosavlebisa da SesaZleblobebis

uTanasworoba, klasebs Soris ufskrulis arseboba im periodis

mniSvnelovan sakiTxebs warmoadgenda. uTanasworobisa da diskriminaciis

cnebebma politikuri datvirTva SeiZina. aman ki qalebis, rogorc

„uufleboTa jgufis“, arseboba cxadi gaxada. Tumca unda aRiniSnos, rom

1970 wlis bolos gavrcelebuli es Sexeduleba anu „qalTa sakiTxi“,

rogorc mas im periodis TurqeTSi uwodebdnen, marqsizmis antifeministur

analizs efuZneboda. Tu aqamde diskriminirebuli qalis rolSi glexi qali

gamodioda, axla misi adgili muSa qalma daikava. qalebis

„ganTavisuflebis“ mTavar saSualebad socializmi iqna miCneuli, anu maT

mamakacebis mxardamxar unda emuSavaT. aseTma damokidebulebam warmoSva

cneba „baji“, Bacı „da“. is imave identobis matarebeli iyo, rogorc

„qemalisti aseqsualuri qali“. memarcxene socialistebis mier qalebis

kontroli maTi „gaburJuebiT“ xorcieldeboda. qalebis samosis, qcevis da

qalebTan dakavSirebuli sxva sakiTxebis kontrolis meqanizmebis

legitimacia socialistebs sakuTari ideologiis martivad da

53sakonstitucio samarTlis specialistebis mier erTxmad aris aRiarebuli, rom 1982 wlis

konstitucia Turquli konstitucionalizmis ganviTarebaSi ukan gadadgmuli nabiji iyo.

igi Soris idga sakacobrio demokratiuli standartebisgan. preambulidan dawyebuli

ukanasknel Tavamde konstitucia Tavisi akrZalvebiT da SezRudvebiT praqtikulad

gamoricxavda adamianis ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebas. samagierod, erovnuli

uSiSroebis sabWos da generaluri Stabis gaZlierebiT samxedroTa politikur wonas

arnaxul masStabebs sZenda. 1982 wlis konstitucia iyo korporativizmis klasikuri

gamovlineba da mimarTuli iyo saxelmwifo ideologiis TiTqmis religiis doneze

ayvanisken. amis gamo, konstituciis calkeuli muxlebi Zalian xelsayreli xdeboda

antisaxelmwifoebriobis motiviT xelovnebis, kulturisa Tu samoqalaqo, saganmanaTleblo

saqmianobis akrZalva-SezRudvisaTvis (lebaniZe, 2011: 93).

Page 77: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

77

umtkivneulod gavrcelebaSi daexmareboda. maT mier SemuSavebuli „bajis“

cneba pirovnuli Tvisebebis armqone „qali megobari„ iyo. lozungiT _ „Cemi

siyvaruli ekuTvnis Cems xalxs da yvela qali Cemi daa“ _ mamakacebi

potenciurad „disharmoniuli Zalisgan“ Tavis dazRvevas cdilobdnen.

sociolog fatmagiul berqTais azriT, „qali megobari“ momTmeni unda iyos,

brZolaSi unda Caebas da unda daamtkicos, rom arsebobs. sanam sakuTar

arsebobas daamtkiceben, manamde burJuebi arian. es ki maTSi eWvis Setanis

yvelaze kargi saSualebaa“ (Berktay, 2010:283).

feminizmi, 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg politikuri

gaerTianebebis dRis wesrigSi mniSvnelovan adgils iWers. zogierTi

mosazrebis Tanaxmad memarcxeneTa moZraobaSi CarTuli qalebi adre Tu

gvian mixvdebodnen, rom isini diskriminirebulebi iyvnen, sxva mosazrebis

Tanaxmad ki, rom ara 12 seqtembris gadatrialeba, feminizms hegemonuri

ideologiis daZleva Zalian gauWirdeboda. yvelaze mniSvnelovani faqtori,

romelsac xazi unda gaesvas, sazogadoebis siaxleebisTvis mzadyofnaa. im

axal faseulobebs Soris, romelic TandaTan imkvidrebda sazogadoebaSi

adgils, pirovnebis individualizaciis process mniSvnelovani adgili

eWira. am sferoSi ki socialuri aqtorebis rols qalebi da axalgazrdebi

warmoadgendnen. qalisa da mamakacis Tanasworobis sakiTxi yuradRebis

centrSi eqceva. magaliTad: cnobili Teza, rom ojaxi qalis saqmea da

mamakaci sruliad ar interesdeba misiT, axleburad gadafasda da misi

adgili ukve mamakacebis ojaxis saqmeebSi aqtiurad Carevis Tezam daikava.

sazogadoebis 45%-is Sexeduleba aseTia, xolo 40% miiCnevs, rom qali

sazogadoebriv saqmeebSi ar unda CaerTos da mxolod ojaxis saqmeebiT

unda dakavdes. aqve unda davsZinoT, rom mocemuli maCveneblebi pirobiTia,

radgan msgavsi saxis cvlilebebi bolomde realizebuli ar aris da Tu

aris, isic mxolod did qalaqebSi da ara sruliad TurqeTSi. qalisa da

mamakacis Tanasworobis da urTierTobis Sesaxeb arsebuli tradiciuli

Sexedulebebis swrafi Secvla warmoudgenelia. magaliTad, qalisa da

vaJis urTierToba, qorwineba, Svilebis yola da aborti qalis gadasawyvet

sakiTxTa siaSi ar Sedis, mas ojaxi wyvets. 80-ian wlebSi televizia da

presa feministi qalebis, qalTa sakiTxis irgvliv arsebuli filmebis da

Page 78: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

78

qalTa sakiTxis Semcveli wignebis Sesaxeb araerT gancxadebas akeTebda.

„qalTa filmebis“ saxelwodebiT cnobil filmebSi yuradReba qalebis

pirovnul da seqsualur Tavisuflebaze maxvildeboda. aqamde

tabudadebuli „sqesobriobis“ cneba qalTa sxvadasxva Jurnalsa da

gazeTSi ganxilvis mniSvnelovani Tema iyo. qalebi sakuTari qalurobis

axleburad Sefasebis gzebs eZeben, piradi da seqsualuri cxovrebis

SemzRudveli moraluri principebis winaaRmdeg gamodian. 1980-ian wlebSi

qalebi wina planze „Tanamedrove“ mamakacebTan (iqneba es megobari, naTesavi

Tu TanamSromeli) urTierTobaSi mniSvnelovan sakiTxad maT mier

pirovnuli Tvisebebis daTrgunvis sakiTxs wamosweven. isini memarcxene

socialistur jgufebSi gaerTianebul qalebs paternalizmSi adanaSuleben.

swored 80-ian wlebSi moxda qalis, rogorc pirovnebis aRqma. 1980-iani

wlebis Semdeg feministuri moZraobis SigniT Semdegi saxis Teza iyo

gavrcelebuli: qalTa sakiTxis erovnul da islamur CarCoebSi ganxilvam

misi, rogorc damoukidebeli moZraobis arseboba eWvqveS daayena. garda

amisa, feministuri moZraobis politizirebam individis pirovnuli

Tavisuflebis SezRudva gamoiwvia. Sirini Teqeli 1980 wlis samxedro

gadatrialebis Semdgom viTarebas ase aRwers: “sacodavi individi, romelic

Turquli nacionalizmis da islamuri rwmenisadmi msxverplad iqna

Sewiruli, saxelmwifosa da sazogadoebis mier mniSvnelovan pirad iqna

aRiarebuli. ufro metic, memarcxene jgufma „aRmoaCina“, rom sazogadoeba

axalgazrdebis, moxucebis, homoseqsualebis, heteroseqsualebis,

xelovanebis, fexburTis moyvarulebis da, kidev ufro meti, qalebisa da

mamakacebisagan Sedgeba“54 (Tekeli,2010:27).

1981 wels stambolsa da ankaraSi qalTa aqtiuri moZraoba daiwyo.

“YAZKO”-s (Yazarlar Kooperatifi) (mweralTa kooperativi) mier mowyobili

Sekrebis Semdeg, romelic qalTa sakiTxs mieZRvna, feministi mwerlebis

wignebis Targmna da sazogadoebisTvis gacnobis kampania daiwyo. YAZKO- s

54memarcxene socialisturi jgufi zneobriobisa da tradiciulobis magaliTi iyo. isini

homoseqsualizmisa da seqsualuri Tavisuflebis sastiki winaaRmdegebi iyvnen. maTi azriT,

es „gulisamrevi da avadmyofuri urTierTobebi iyo“, romelic kapitalizmis regresis

Sedegs warmoaCenda (Berktay, 2010:282).

Page 79: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

79

mier gamocemul JurnalSi „ Kaktüs” (“kaqtusi“) erTi gverdi mTlianad qalTa

sakiTxis gaSuqebas eTmoboda. qalebi, romlebic feministur ideebs

iziarebdnen, Tavdapirvelad, „saxlis Sekrebebs“ awyobdnen. aRniSnuli

Sekrebebi qalTa TviTSegnebis amaRlebas emsaxureboda. ganxilvis Temas

dedobis sakiTxi, SvilebTan urTierToba, Zaladoba, mamakacuri hegemoniis

daZlevis gzebis Zieba warmoadgenda. „saxlis Sekrebebis“ monawile muezen

aiTaCi ixsenebs: „pirveli Sekreba sirmanis saxlSi movawyveT, Tu ar vcdebi,

1982-83 weli iqneboda. damswreTa umravlesobas teqnikuri universitetis

studentebi da saswavlo personali Seadgenda, mxolod me viyavi

diasaxlisi, magram maTgan gansxvavebiT me stambolSi dawyebuli „saxlis

Sekrebebis“ aqtiuri monawile viyavi. Cemi qaliSvili, Sule, stambolis

„saxlis SekrebebSi“ iRebda monawileobas. mec im dros mivdiodi

stambolSi, roca Sekreba tardeboda. Sekrebebze mxolod msmenlis roliT

Semovifarglebodi. Tumca saTqmeli bevri mqonda. roca ankaraSi daiwyo

Sekrebebi, amas ver gamovakldebodi, ufro metic, „saxlis Sekrebebi“ Cems

saxlSi ewyoboda... TurqeTSi feministuri literaturis Targmna axali

dawyebuli iyo. stambolis feministuri jgufisgan gansxvavebiT, romelic

qalebs Tavis rigebSi mxolod rekomendaciiT awevrianebda, Cven, ankaris

feministurma jgufma, kari yvela msurvels gavuReT“ (Timsi,Gevrek, 2009:16).

feminist qalebs Zalian kargad esmodaT, rom „saxlis SekrebebiT“

maTi ideebi mxolod sazogadoebis viwro wrisTvis iqneboda cnobili.

amitom maT samoqmedo asparezad quCa airCies. ankaraSi moRvawe feministma

qalebma 1987 wlis 10 maiss „Zaladobis sawinaaRmdego kampaniis„

mxardasaWeri aqcia gamarTes. am movlenas aqciis monawile muezin aiTaCi

Semdegnairad aRwers. “feminizmis saxeliT pirvelad gavedi quCaSi. Zalian

didi Sroma gavwieT. me magaliTad, Cankaias ubanSi rac ofisi da samuSao

adgili iyo, yvela Semoviare. iq momuSave qalebs Cven mier wamowyebuli

kampaniis mniSvnelobis Sesaxeb vesaubre. zogi dainteresda, zogi _ ara,

Tumca CemTvis yvelaze mniSvnelovani qalebisaTvis informaciis miwodeba

da Cven mxareze gadmobireba iyo. vfiqrob, warmatebas mivaRwie“ (Timsi, Gevrek,

2009:23). amerikis kulturis centrSi gamarTul Sekrebaze ganxilvis sagani

iyo feminizmis raoba da feministuri mimarTulebebi. 80-iani wlebis

Page 80: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

80

feministuri moZraobis analizisas mxedvelobidan ar unda gamogvrCes erTi

garemoeba _ feminist qalTa rigebSi gaerTianebuli qalebis socialuri

ierarqia, gamocdileba da ganaTleba. es gansxvaveba garkveuli saxis

uTanxmoebis mizezic ki xdeboda. gamocdilebis mqone qalebi axal SeZenil

wevrebze avtoritetis damyarebas cdilobdnen. garda amisa, memarcxene

socialisturi jgufis wevri qalebi mkacri kritikis qveS eqceodnen.

yovelive aman feministur jgufebs Soris dapirispireba gamoiwvia, ramac ra

Tqma unda, feministuri moZraobis ganviTareba mcirediT Seaferxa.

“feminizmis mniSvnelovan problemas qalTa Soris metoqeoba, ara-

komunikabeluroba da siyvarulis nakleboba qmnida. gamosavali mxolod

metoqeobis daZlevasa da erTmaneTis siyvarulSi ar iyo. problemis

gadawyveta sakiTxis siRrmiseulad ganxilvasa da misTvis saxelis sworad

darqmevas moiTxovda. feminizmi Tavis TavSi rogorc sazogadoebriv, ise

individualur sakiTxebs aerTianebs“ (Bora, 2009:35). feministur jgufebs

Soris yvelaze gamorCeuli “Perşembe grubu” („xuTSabaTis jgufi“) iyo. 1989

wlis 11-12 Tebervals „xuTSabaTis jgufis“ organizebiT Catarebul

Sekrebas TiTqmis qalTa yvela gaerTianeba eswreboda. swored am Sekrebaze,

romelsac „feministuri kvireuli“ erqva, gaCnda feministuri kongresis

Catarebis idea. kongresze mniSvnelovan sakiTxebs Soris iyo qalTa

politika, feministuri identoba, sqesTa urTierToba, feministuri Teoria.

1980 welis feministuri moZraoba qalTa sakiTxis feministuri

perspeqtividan ganxilvis periods warmoadgens. qalebi aqtiurad ewevian

feministuri ideebis propagandas.

Page 81: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

81

2.6. 90-iani wlebis feministuri moZraoba

1990-iani wlebi feministuri moZraobis ufro mSvidi periodia. 90-ian

wlebSi Tavi sxva sakiTxebma iCina. qurTi qalebis moZraoba55 da islamisti

qalebis moZraoba ganxilvis aqtiuri sagani gaxda. qurTi qalebi

feministur moZraobas ise afasebdnen, rogorc nacionalur moZraobas.

islamuri feminizmis mimdevari qalebi ki qalTa diskriminacias saerTod

uaryofdnen. 90-iani wlebi qalTa gaerTianebebis simravliT gamoirCeva,

romelTagan yvelaze gamorCeuli Ka-Der- ia (Kadın adayları eğitme ve destekleme

derneği) (qali kandidatebis ganaTlebisa da mxardaWeris fondi) igi 1997

wels daarsda. mis mizans „politikaSi qalebisa da mamakacebis

Tanasworobis uzrunvelyofa, qalTa naazrevis mejlisamde mitana da

amgvari gziT qalebisa da qveynis bedis Secvla warmoadgenda” (Bora,2009:115).

fondi mejlisSi 56 qali kandidatebis raodenobis gazrdasa da qalebis

55

TurqeTSi qurTTa erovnuli moZraoba inteleqtualma mamakacebma wamoiwyes. 90-iani

wlebis dasawyisSi man masobrivi xasiaTi miiRo. 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg

asparezze gamosuli qurTi qalebi Tavdapirvelad dapatimrebuli mamakaci naTesavebis

dacvas isaxavdnen miznad. 1993 wlis Semdeg ki qalebi mamakacebTan erTad politikur

procesebSi aqtiurad erTvebodnen. qurTi feministi qalebis gaerTianeba da Tavisufal

qalTa platforma 90-ian wlebSi Camoyalibda. qurT qalebs hqondaT sakuTari Jurnalebi,

romlebic konceptualur sakiTxebSi erTmaneTisgan gansxvavdeboda. Jurnali Yaşamda özgür

kadın („Tavisufali qali cxovrebaSi“) Tavs warmoaCenda rogorc erovnul-

ganmaTavisuflebeli brZolis aqtiur monawiles da erovnuli da demokratiuli

TavisuflebisaTvis mebrZol organizaciad. Jurnali qalTa seqsualur Tavisuflebaze,

ojaxSi Zaladobaze da amgvari saxis sxva sakiTxebze yuradRebas ar amaxvilebda, Jurnali

1998 wlidan gamodioda. Tumca, 2000 wlis martis TveSi misi gamocema aikrZala. qurT

qalTa pirveli feministuri Jurnali „Ghoza“ („mze“) 1996 wlidan gamodis. Jurnalis

ganmartebiT, igi warmoadgens qalTa jgufs, romelic qurTuli identobis gamo Turquli

feministuri garemodan, xolo feministuri identobis gamo ki qurTuli politikuri

garemodan aris izolirebuli“ (Açık,2009:281). Jurnali qalTa diskriminaciasa da qalebze

Zaladobis sakiTxebs didi mniSvnelobas aniWebs. qalTa Jurnalebi qveynisa da qalis

Tavisuflebis dakargavs erTmaneTTan aigiveben: “Cvenma qveyanam qalebis msgavsad sakuTari

Tavisadmi rwmena dakarga“, naTqvami iyo JurnalSi „Tavisufali qalis cxovreba“(Açık,

2009:283).

56TurqeTis parlamenti

Page 82: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

82

politikisaTvis momzadebas mTeli ZalisxmeviT cdilobda. cdilobdnen ra

politikaSi aqtiur Carevas, qalebi mxolod qveynis bedis gadawyvetaSi

monawileobis miRebis aucileblobaze saubrobdnen. „piradi sargeblobis

gamo ar gvsurs politikaSi monawileobis miReba, qalebisa da, zogadad,

xalxis warmomadgenlebi gvinda viyoT“ (Bora,2009:116). mwerali aiSe kulini

qalebis politikaSi CarTvas Semdegnairad afasebs: „Tu qalebi politikaSi

CaerTvebian, darwmunebulebi unda iyoT, rom cvlilebebi daiwyeba.

imisaTvis, rom qalebma momaval Taobas sufTa da modernizebuli qveyana

dautovon, yvelaferi unda gaakeTon. gamomdinare iqidan, rom ganaTlebisa

da janmrTelobis sakiTxidan dawyebuli rZis fasebiT damTavrebuli,

cxovrebis yoveldRiuri detalebi maTi mosagvarebelia, isini SeZleben

sakiTxis ara droebiT, aramed mudmiv gadawyvetas“ (Bora,2009:118). Ka-Der –ma

presis didi mxardaWera daimsaxura.57 yvelaze mniSvnelovani sakiTxi, rasac

yuradReba unda mivaqcioT, aris is, rom Ka-Der-is saqmianoba qalTa

sakiTxis politikis doneze ayvanasa da gadawyvetas isaxavda miznad.

organizaciis aseT aqtiur saqmianobas safuZveli 1990 wels daarsebulma

„qalTa statusisa da sakiTxis ganmsazRvrelma mTavarma sammarTvelom“

daudo. sammarTvelos daarsebas xelisuflebaSi moRvawe tradiciuli

Sexedulebis warmomadgenlebi uaryofiTad Sexvdnen. maTi azriT, qalebis

politikiTa da sazogadoebrivi saqmianobiT dakaveba ojaxis erTianobas

safuZvels Seuryevda. maT mier warmodgenil angariSSi naTqvami iyo:

„mosaxleobis qalaqSi modineba da „gaqalaqeleba“ tradiciuli ojaxis

Rirebulebebis gaufasurebas iwvevs. ojaxis materialuri mdgomareoba

qals aiZulebs, samsaxuri iSovos, Tumca yvelas aviwydeba is problemebi,

romelic qalebis ojaxidan gasvlas axlavs Tan. ojaxSi dedis avtoriteti

Seirya. tradiciul Turqul ojaxSi mama ojaxis ufrosia, deda ki _

57KKa-Der-is daarsebis mniSneloba rom gavigoT, im periodis politikuri viTareba unda

gavixsenoT. SariaTis da laicisturi principebis dapirispireba sazogadoebaSi

daZabulobas qmnida. grZnobdnen ra SariaTis gaZlierebas, qalebi sxvadasxva qalTa

platformebs aarsebdnen. aseT pirobebSi qalTa sammarTvelos daarseba, romelic

politikur procesebSi miiRebda monawileobas, ra Tqma unda, mniSvnelovani movlena iyo.

miT umetes, rom KKa-Der-is principebs qveynis laicisturobis dacva da yovelgvari

fanatizmis, rasizmis winaaRmdeg aqtiuri moqmedeba Seadgenda.

Page 83: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

83

siwmindis simbolo“ 58 (Acuner,2009:129). xelisuflebis liberaluri frTis

warmomadgenlebi qalebis dasaqmebas mamakacebis kerZo seqtorSi dasaqmebas

ukavSirebdnen. es qalebs sazogadoebriv sferoSi CarTvis met saSualebas

aZlevda. Tavad qalebi saxelmwifos mxridan qalTa uflebebis dacvis

meqanizmebis Seqmnas moiTxovdnen. 1989 wlis 5-6 dekembers gamarTul

seminarze profesori nermin abadan-unaTi ambobda: “qalisa da mamakacis

Tanasworobis sakiTxi fondebisa da organizaciebis saqme ar aris, arc

quCaSi gamosuli momitingeebis saqmea. msgavsi saxis RonisZiebebi mxolod

mxardaWeras da sazogadoebrivi azris Seqmnas uzrunvelyofs. sakiTxis

mogvareba ki uSualod saxelmwifos pasuxismgeblobaa. ras gulisxmobs

saxelmwifos pasuxismgebloba? genderis sakiTxis, sxva danarCeni saqmeebis

msgavsad, saxelmwifo doneze ganxilvas. am sakiTxis gadaWris meqanizmad ki

qalTa uflebebis saministros daarseba SeiZleba miviCnioT“ (Acuner,2009:132).

am iniciativas, ra Tqma unda, mowinaaRmdegebic hyavda. sociologi

profesoris Sirin Teqelis azriT, saxelmwifos daqvemdebarebuli qalTa

sammarTvelo an saministro aucileblad moeqceoda misi ideologiis

gavlenis qveS. miT umetes, rom amis gamocdileba ukve hqondaT „saxelmwifo

feminizmis“ saxiT. am konkretul sakiTxSi mecnierebis mosazrebas mxolod

nawilobriv viziareb. saxelmwifo doneze qalTa sakiTxis dayeneba udavod

58

feministebis aqtiuroba da saxelmwifosadami garkveuli saxis moTxovnebis wayeneba

sazogadoebis nawilis gaRizianebas iwvevda. statiaSi „qalTa identobis Zieba da

feminizmi saxelmwifos xeliT“ aila aRabegumi werda: “feministebis ramdeni jgufic ar

unda arsebobdes, yvela maTganis moTxovna erTia: ratom unda gavataroT mTeli cxovreba

saxlSi gamoketilebma? ratom aris mamakaci ojaxis ufrosi? ratom ar SegviZlia im saqmis

keTeba, romelsac mamakacebi akeTeben? saboloo jamSi es yvelaferi iqamde migviyvans, rom

ojaxisa da sazogadoebis simSvides bolo moeReba. feministebs hgoniaT, rom kanonebi maTi

survilebis mixedviT unda iqnes miRebuli. dekemberSi ankaris universitetSi Catarebul

kongresze mowveuli yvela stumris gamosvla ase iwyeboda: „me feministi var“.kongresze

sxvadasxva sakiTxi iqna miRebuli: 1. qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi aqtiuri CarTva, 2.

qaliSvilobis institutis mospoba, 3. qalebis dasaqmeba iseT sferoebSi, sadac maTi

raodenoba mcirea, 4. universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis centris daarseba, 5.

arCevnebSi qalTa kvotis 25%-amde gazrda, 6. samoqalaqo kanonis umokles droSi Secvla, 7.

qalTa winaaRmdeg yovelgvari Zaladobis aRmkveTi saerTaSoriso xelSekrulebis

amoqmedeba. avtori kritikulad ekideba feministebis amgvar iniciativas da svams kiTxvas:

saxelmwifos mxridan feminizmis mxardaWeras unda SeveguoT? “(Ağabeygüm,1994:53).

Page 84: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

84

mniSvnelovania, magram saxelmwifo sakuTari interesebidan gamomdinare

moaxdens qalTa sakiTxis politizirebas. genderis sakiTxis gadaWra ise,

rogorc amas feministebi moiTxoven, saxelmwifos interesis sferoSi ar

Sedis. Sirin Teqelis SiSi, rom saxelmwofo ideologia qalebs

damoukidebeli moqmedebis saSualebas ar miscemda, sruliad gasagebia.

Tumca vafiqsireb, rom saxelmwifo doneze qalTa sakiTxis dayenebas

garkveuli saxis Sedegi eqneboda. Tundac qveynis demokratiulobis

xazgasmisaTvis. feministuri ideologiisa da TurqeTis respublikis

ideologiis Tavsebadoba, ra Tqma unda, Znelad warmosadgenia.

90-ian wlebSi mniSvnelovani yuradReba eTmoboda sazogadoebis

aqamde tabudadebuli Temebis ganxilvas. qalebi Tvlidnen, rom vinaidan

TavianTi sxeulis baton-patronebi Tavad arian, aravis aqvs ufleba maTze

iZalados. swored amitom, maT „Cveni sxeuli Cven gvekuTvnis“ kampania

wamoiwyes. qalwulobis kontroli da namusTan dakavSirebuli mkvleloba

qalebze Zaladobis yvelaze ukiduresi formaa. kampaniis saTaveSi bosforis

universitetis studenti gogonebi idgnen. 1992 wels gamocemul

biuletenSi, romelsac „qalwulobis Sesaxeb“ erqva qalTa sxvadasxva

mosazreba iyo gamoTqmuli. aiSe giulis azriT, „qalebi seqsualur

cxovrebas maSin iwyeben, roca Txovdebian, manamde maT mis Sesaxeb araferi

ician. sqesobrivi kavSiris dros qali Tavis umwikvlo sxeuls mamakacs

abarebs, mamakaci ki Tavis Zalas ufro metad SeigrZnobs. aqedan

gamomdinare, sqesobrivi kavSiri Sors dgas yovelgvari nazi da wrfeli

grZnobebisgan“ (Altınay,2009:336). qalTa „sqesobrivi Tavisuflebis“ sakiTxi

qali mwerlebis SemoqmedebaSi iqna asaxuli.

1993 wels premier- ministrad qalis, Tansu Cileris, daniSvna 90-iani

wlebis umniSvnelovanesi movlenaa. sxvadasxva politikuri speqtris

warmomadgenlebi da, gansakuTrebiT, qalebi aRfrTovanebulebi iyvnen am

faqtiT. maT winaSe wardga qali Tavisi momxibvleli RimliT, romelsac

ganaTleba amerikaSi hqonda miRebuli da inglisurad Turqulze ukeT

saubrobda. masSi xedavdnen evropeizaciis gzaze dadgomis did imeds. Tumca

Tansu Cilerma feministi qalebis imedebi ver gaamarTla, vinaidan qalTa

sakiTxs is nakleb yuradRebas uTmobda.

Page 85: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

85

2.7. “islamuri feminizmi”

90-ian wlebSi qurTi qalebis feministuri moZraobis garda,

gaaqtiurda islamuri feminizmis“ 59 saxeliT cnobili islamisti qalebis

moZraobac. TurqeTSi respublikis Seqmnis Semdeg, religiuri gaerTianebebi

saxelmwifos uSualo daqvemdebarebis da kontrolis qveS moeqca. amis

mizezi ki, saxelmwifos laicisturobasTan erTad, demokratiulobacaa.

religiuri jgufebis arseboba ki rogorc laicisturobis, ise demokratiis

safrTxed iqna miCneuli. rogorc sazogadoebriv, ise ojaxis sferoSi

islamuri gavlenis Sesusteba mniSvnelovan faqtors warmoadgenda.

samoqalaqo kanonis SemoRebam sazogadoebriv da pirad (ojaxis) sferoSi

qalebis kanonis winaSe Tanasworoba uzrunvelyo. 1980 wlis Semdeg ki

saxelmwifo Tavad cdilobda religiuri jgufebis gaZlierebas. religiur

jgufebs finansuri damoukidebloba mieniWaT, rac maT saSualebas aZlevda,

islamuri faseulobebis da tradiciebis gavrcelebaze orientirebuli

organizaciebi daearsebinaT. saganmanaTleblo saswavleblebSi religiis

gakveTili savaldebulo gaxda. ganaTlebis saministrom yuranis

Semswavleli kursebi gaxsna. aseT viTarebaSi islamur moZraobaSi qalebis

roli udavod gaizarda. Tavsaburavis matarebelTa raodenobam

sagrZnoblad moimata da xazi gaesva cxovrebaSi islamuri tradiciebis

aucileblobas. universitetSi TavsaburaviT swavlis uflebis

mopovebisaTvis mSvidobiani msvlelobebi daiwyo. es yvelaferi

sazogadoebaSi islamuri moZraobis gaZlierebas da maT Zlier Zalad

Camoyalibebas moaswavebda.

59

virjiniis universitetis profesori, Teologi da pirveli imami qali amina vadudi

islamist feministebs sxvagvarad „muslim feministebs“ uwodebs. am qalebis erTi nawili

moiTxovs yuranis axlebur ganmartebas, radgan miiCnevs, rom qalebisa da mamakacebis

“mtrobis“ ambavi umecrebis periodidan iwyeba (İngün, 2005:5).

Page 86: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

86

islamuri moZraobis gaZlierebaze saubrisas sakiTxi calsaxad ar

unda ganvixiloT. „islamuri feminizmis“ warmomadgeneli qalebis erTi

jgufi islamSi qalis adgilis Sesaxeb aqtiur kamaTs awarmoebda. isini

muslimur sazogadoebaSi qalis diskriminaciis mizezs, mamakacebis mcdar

Sexedulebebs ukavSirebdnen. islamuri ideologiisa da qalis da mamakacis

Tanasworobis Sesaxeb arsebuli warmodgenebis feminizmTan adaptacia

cota rTuli sakiTxia. magaliTad, mravalcolianobis gamarTleba imiT,

rom qali materialurad aris uzrunvelyofili, anda qalebis mier

gaTxovebis Semdeg miRebuli fuladi sargebeli ar warmodgens imis mizezs,

rom islamuri kanonebis farglebSi qalisa da mamakacis Tanasworobis

Sesaxeb visaubroT. “yuranis yvelaze mecnierul komentarebSi qalisa da

mamakacis Tanasworoba ki araa wamoweuli, aramed is, rom isini erTmaneTs

avseben “ (Arat,2010:94).

islamisturi moZraoba TurqeTSi arsebuli sazogadoebriv-

politikuri cxovrebis alternativas warmoadgenda. igi qalis sakiTxs

aqtiurad exmaureboda da rac SeiZleba meti momxris SeZenas cdilobda.

islamisturi moZraobis dRis wesrigSi mdgari qalTa sakiTxi ramdenime

TvalsazrisiT aris saintereso: islami aris religia, romelic

sazogadoebaSi qalTa sakiTxs, qalTa uflebebs da sxva saxis Temebs

gulisyuriT ekideba. igi did yuradRebas uTmobs sqesTa Soris

urTierTobebs, ojaxis mowyobis sakiTxs da axlagzardebis islamis

principebis mixedviT aRzrdas. qveynis modernizaciis laicisturi

principebi ki islamis principebis sawinaaRmdegod moqmedebda. qalis

sakiTxi respublikuri da islamisturi ideologiis erTgvari „sabrZolo

moedani“ gaxda. Sirini Teqelis azriT “islamistur ideologiaSi

qemalisturi reformebi da ufro adre qalTaTvis miniWebuli uflebebi

uaryofiT kontqestSia ganxiluli. maSin, roca laicisturobas da

modernizms wlebi dasWirda, dRevandel TurqeTSi islamisturi azrovneba

Tanamedrove cxovrebis or umniSnelovanes monapovars _ laicisturobasa

da modernizacias _ ise ganixilavs, rogorc qalebis damcirebisa da

diskriminaciis formas “ (Tekeli,1986:25).

Page 87: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

87

islamuri feminizmis warmomadgenlebi TavianT Sexedulebebs

ZiriTadad Jurnal-gazeTebis meSveobiT acnobdnen sazogadoebas. yvelaze

mniSvnelovani Jurnalebi “Kadın ve Aile,” („qali da ojaxi“) ”Bizim Ailemiz”

(„Cveni ojaxi“) da “Mektup” (“werilia“). am JurnalebSi naTlad aris

gamokveTili is principebi, romlebic qalis statussa da adgils

gansazRvravs. aRniSnuli principebi SeiZleba Semdegnairad davajgufoT:

1. diskursi ojaxSi qalis rolis Sesaxeb

zemoT aRniSnul samsave JurnalSi mniSvnelovani yuradReba eTmoba

qalis, rogorc dedis, meuRlis da diasaxlisis rols. JurnalebSi es

sakiTxebi met-naklebi simZafriT aris warmoCenili. magaliTad, JurnalSi

“Kadın ve Aile”, („qali da ojaxi“) dedobis sakiTxs da, rac yvelaze

mniSvnelovania, Svilebis islamuri faseulobebiT aRzrdis meTodebs didi

yuradReba eTmoba. igive sakiTxi naklebad aris gaSuqebuli JurnalSi

“Mektup”( „werili“). ojaxuri cxovrebis idiliis aRweriT islamisti

qalebi tradiciebis SenarCunebas cdilobdnen.

2. diskursi sazogadoebriv cxovrebaSi qalis rolis Sesaxeb

sazogadoebriv cxovrebaSi qalis rolze saubrisas islamuri

Jurnalebi qalebis ganaTlebaze, dasaqmebaze amaxvilebdnen yuradRebas. es

ori sakiTxi erTmaneTisgan gansxvavebul aspeqtSi ganixileboda. magaliTad,

Tu osmalo qalebs da qemalist qalebs miaCndaT, rom ganaTleba dasaqmebis

saukeTeso gzaa, islamisti qalebi ase ar fiqrobdnen. isini ganaTlebis

momxreebi imdenad iyvnen, ramdenadac Tavad religia ar krZalavda amas.

qalebis dasaqmebas isini mxolod im SemTxvevaSi miiCnevdnen

gamarTlebulad, Tu es ojaxis materialuri mdgomareobiT iyo

Sepirobebuli. magram garkveuli saxis SezRudvas aqac SevxvdiT. samsaxuri

iseTi unda yofiliyo, rom qalebs mamakacebTan Sexeba ar hqonodaT.

Jurnali „qali da ojaxi“ qalebs saxlSi darCenasa da xelsaqmiT ojaxis

biujetis Sevsebas urCevda. Jurnali „Mektup” („werili“) qalebis

sazogadoebrivi saqmianobis gansazRvraSi radikalizmiT gamoirCeoda.

Page 88: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

88

Jurnalebi “Kadın ve Aile“ („qali da ojaxi“), „Bizim ailemiz“ („Cveni ojaxi“)

„muslimi qalis“ tipis Seqmnas cdilobdnen, romelic „islamuri cxovrebiT“

icxovrebda. „werili“ ki „mojahidi qalis tipis“ Seqmnisken ixreboda.

islamis gavrceleba, rwmenisTvis Tavdadebuloba qalebis sazogadoebriv

aqtivobad miiCneoda. yvelaze mniSvnelovani ki, rac samive Jurnals

aerTianebs, dasavleTisadmi „mtrobaa“. qalebisaTvis evropis uaryofiTi

gavlena rom daenaxvebinaT, muslimi qalisa da gaevropelebuli qalis

Sedarebas axdendnen. moraluri mxaris win wamoweviT qalebSi „sindisis

qenjnis“ gaRviZebas cdilobdnen.

Jurnalebi yuradRebas qalisa da mamakacis Tanasworobazec

amaxvilebdnen. maTi azriT, qali da mamakaci alahis winaSe Tanasworebi

arian da isini erTmaneTs avseben. Aamitom marTebulad ar miiCnevdnen

qalisa da mamakacis uTanasworobis Sesaxeb saubars. aRsaniSnavia, rom

arcerTi Jurnali ar beWdavda masalebs poligamiis, qalebze Zaladobis,

anda sasamarTloze qalebis mowmed yofnis Sesaxeb, sadac ori qalis

Cveneba erTi mamakacis Cvenebas udrida.

urigo ar iqneba Jurnalebis dadebiT mxarezec gavamaxviloT

yuradReba. garda imisa, rom isini islamuri ideologiis propagandas

eweodnen, risi SeTavazeba SeeZloT maT qalebisaTvis? pirveli is, rom

Tavad JurnalSi momuSave qalebi diasaxlisebi da ojaxis patronebi iyvnen.

maTTvis ojaxis garda, sazogadoebrivi sferoc arsebobda, sadac maT

sakuTari azris dafiqsireba SeeZloT. miuxedavad imisa, rom es qalebi

islamuri ideologiis aqtiuri gamtareblebi da mqadageblebi iyvnen, maT

mier Catarebuli sxvadasxva saxis Sekrebebi (yuranis kiTxva, religiuri

dResaswaulebis aRniSvna, qorwilisa da winadacveTis ceremoniebi) maT

saSualebas aZlevda, xelmZRvanelebi yofiliyvnen da garkveuli saxis

organizaciebis Camoyalibebis unari SeeZinaT. garda amisa, Tavsaburavebis

tarebasTan dakavSirebiT gamarTul msvlelobebze monawileoba maT

politikis mniSvnelobas naTlad warmouCenda. CamoTvlili magaliTebi

qalebis sazogadoebaSi CarTvis SesaZleblobad SeiZleba SevafasoT.

„islamur feminizms“ axlagazrda TaobaSi, universitetis

studentebisa da liceumis moswavleebis saxiT, bevri mimdevari hyavs. Sua

Page 89: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

89

aRmosavleTis universitetis profesoris, feride ajaris, mier Catarebuli

gamokiTxvis Sedegi naTel warmodgenas gviqmnis Tanamdrove cxovrebaSi

“islamuri feminizmis” Sesaxeb. studentebi icaven da iziareben islamis

yvela princips. zogierTi maTganisaTvis Tavsaburavi 60 sazogadoebisgan

Tavdacvis saSualebas warmoadgens. umetesobas sazogadoebaSi uWirs

adaptacia da amitom „xsnis“ gzad religia miaCnia. swavloben, magram

qorwinebis Semdeg muSaobas ar apireben. poligamias normad miiCneven da

Tvlian, rom „alahma maTze ukeT icis, raSia maTi bednierebis saidumlo“

(Acar,2010:86).

60 1981 wels TurqeTSi „Tavsaburavis omi“ dawyo. 1990 wlis oqtombris TveSi gazeTSi

„qalTa statusisa da sakiTxebis mTavari sammarTvelos“ dafuZnebasTan dakavSirebuli

kanonis Sesaxeb gamoqveynda informacia. aRniSnuli kanoni „Tavsaburavis akrZalvad“ iqna

Sefasebuli. aseTi Sefasebis mizezi ki kanonis me-17 muxli gaxda, romelic umaRles

saswavleblebSi Cacmis Tavisuflebas gulisxmobda. „moqmedi kanonebis Sesabamisad

umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi daSvebulia samosis Tavisufleba“. aman qalTa

organizaciebis, mwerlebis da sxvadsxva partiebis mZafri reaqcia gamoiwvia. yvelaze

mkafiod sakuTari pozicia „WeSmariti gzis partiis“ liderma mahmuT ozTurqma gamoxata.

misi sityvebi patriarqaluri ideologiis naTeli gamoxatulebaa, romelic religiur

safuZvlebs efuZneba. „Tu Turqi qalis uflebebi mTavarma sammrTvelom unda daicvas, es

niSnvas, rom igi yvela uflebas kargavs. Turqi qalis uflebebi yuraniT aris daculi.

Cveni tradiciebiT da wes-CveulebebiT aris daculi... Cven yvela im uflebas vaRiarebT,

rac qalebs unda ganesazRvraT, vinaidan winaswarmetyvelis mSobeli qalia. magram Cven sxva

rame gvaRelvebs. zogierTi feministuri organizaciis win wamoweva da mxardaWera Cven

qalebs zewolis qveS aqcevs, risi winaaRmdegebic varT. Turqi qali sakuTar namuss Tavad

icavs“ (Acuner,2009:150). 1999 wels samxedroebma premiers ultimatumi wauyenes, ris Semdegac

igi iZulebuli gaxda, Cacmis stili gaemkacrebina.

Page 90: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

90

2.8. feministuri mimarTulebebi TurqeTSi

TurqeTSi, evropis qveynebis msgavsad, feministuri moZraobis SigniT

sxvadasxva mimarTuleba Camoyalibda: radikaluri, liberaluri da

socialisturi (marqsistuli).

1. radikaluri feminizmi

radikaluri feminizmis warmomadgenlebi patriarqaluri

Rirebulebebis gadafasebasa da qalTa sakiTxis irgvliv gaerTianebas

moiTxovdnen. radikali feministebis azriT, patriarqaluri ideologia

qalebis diskriminacias Semdeg sferoSi axdens: 1. saxli, romelic qalis

pirad sferod aris miCneuli, 2. sazogadobrivi TavSeyris adgilebsa da

quCebSi arsebuli sagangaSo mdgomareoba. (quCebSi qalebis gamoCenasTan

dakavSirebul problemebze osmalo qalebic amaxvilebdnen yuradRebas,

mamakacTa Seuracxmyofeli mzera maT uxerxulobas uqmnida). 3. sqesobriv

urTierTobebSi damamcirebeli mdgomareoba. 4. profesiul cxovrebaSi

marginalizacia. 5. ekonomikis, politikis, kulturisa da sxva sferoSi

qalebis arsebobis ugulebelyofa. lozungi _ „Tu momavali Cveni iqneba,

maSin momavali qalSia“ _ radikaluri feministebis pozicias kargad

gamoxatavs. isini, sxva feministebisgan gansxvavebiT, qalis sxeuls, xmas,

silamazes, sinazes da sxva msgavsi saxis Tvisebebs wina planze wamosweven.

radikaluri feminizmis mimdevrebi Jurnal “Feminist hafta sonu“

(„feministuri SabaT-kvira“) garSemo arian Sekrebilebi.

2. liberaluri feminizmi

liberaluri feminizmis warmomadgenlebi yvela sferoSi qalisa da

mamakacis Tanasworobas usvamen xazs. maTi azriT, saboloo mizani

mamakacebze ufro aRmatebuli yofna ki ar aris, aramed maTTan

Tanasworobaa. sazogadoebriv sferoSi adgilis dakaveba qalTa

Page 91: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

91

Tavisuflebis aucilebeli pirobaa. muSaoba qalisaTvis warmatebis

tolfasia, magram yvelaze metad qals ekonomikuri Tavisufleba sWirdeba,

vinaidan ekonomikuri Tavisufleba sityvisa da cxovrebis Tavisuflebas

niSnavs. qalis sityvis Tavisufleba mas mamakacze damokidebulebisgan

ixsnis, ojaxSi qalisa da mamakacis funqciebi Tanabari unda iyos, qals

unda SeeZlos damoukideblad miiRos gadawyvetileba. arasasurveli

qorwinebisgan Tavis daRwevis mizniT ganqorwinebis wesebi unda

gamartivdes. liberaluri feminizmis politika egalitaruli politikaa.

maT mier SemoTavazebuli Tavisuflebis cneba seqsualur Tavisuflebasac

gulisxmobs. qalwulobis sakiTxi qalis pirovnul Tavisuflebas zRudavs.

liberali feministebis azriT, qals aqvs ufleba, urTierToba hqondes

sasurvel mamakacTan im SemTxvevaSic ki, Tu igi daqorwinebulia. vfiqrob,

liberali feministebi am sakiTxSi radikaluri feministebs Zalian hgvanan.

poziciis radikalizaciis TvalsazrisiT, SeiZleba aWarbeben kidec maT.

Turquli liberaluri feminizmis warmomadgenlebi Jurnals „Kadınca”

(„qaluri“) gamoscemen.

3. socialisturi feminizmi (marqsistuli)

radikaluri feminizmis warmomadgenlebi qalebis diskriminacias

patriarqalur faqtors ukavSirebdnen, socialisti feministebi ki _

ekonomikur faqtors. isini, zogadad, kapitalizmis winaaRmdeg gamodiodnen.

vinaidan maTi azriT, kapitalizmma mamakacebs sazogadobriv, qalebs ki

ojaxis sferoSi miuCina adgili. socialist-feministebma sloganiT „piradi

aris politikuri“ qalTa ekonomikuri TavisuflebisaTvis aqtiuri brZola

daiwyes. isini ojaxSi arsebuli stereotipebis rRvevas qadagebdnen, rac

mxolod socialistur sazogadoebaSi iqneboda SesaZlebeli. socialist

feministebis azriT, Turqul kulturaSi arsebuli sqesobrivi normebis

gadafaseba qalebis Tavisuflebis aucilebeli winapirobaa. isini

socialistur-feministuri Jurnalis “Kaktüs” („kaqtusi“) irgvliv arian

Sekrebilebi

Page 92: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

92

2.9. qalTa sakiTxis kvlevis ostoria

qalTa kvlevebis, rogorc akademiuri disciplinis, Camoyalibeba

feministuri moZraobis pirvel talRas ukavSirdeba. yvelaze didi gavlena

ki simona de bovuaris wignma „meore seqsi“ moaxdina. pirveli saswavlo

programa qalTa sakiTxis kvlevis Sesaxeb 1970 wels san-diegos

universitetSi iqna miRebuli. qalTa sakiTxis kvleva ZiriTadad

tradiciuli socialuri da humanitaruli disciplinebis farglebSi

xdeboda. ZiriTadad literaturaSi, filosofiasa da fsiqologiaSi.

pirveli feministuri moTxovna, romelic universitetebs wauyenes, qalebis

saswavlo gegmaSi, saswavlo masalebSi, sagamomcemlo katalogebSi

„damateba“ iyo. tradiciuli socialur da humanitarul disciplinebSi

„qalebis damatebis“ Sesaxeb Tezisi im faqtis gaanalizebiT iyo

gamowveuli, romelic saukuneebis ganmavlobaSi qalebis socialuri

diskursidan gamodevnasa da mxolod ojaxis sferosTan asocirebas

eyrdnoboda. Tumca maleve gaxda naTeli, rom socialur cnobierebaSi

„qalebis damateba“ sakmarisi ar iyo, radgan arc erTi tradiciuli

disciplina ar iyo „mzad“ qalis cxovrebis srulyofili aRqmisaTvis.

universitetis maswavleblebi da mecnierebi mixvdnen, rom qalTa sakiTxis

kvlevis sferoSi ufro mizanmimarTuli da damoukidebeli programebis

SemuSaveba iyo saWiro, romlebic e.w. „qalTa gamocdilebis“ safuZvelze

qalebis cxovrebas Seiswavlida. yovelive aman Sedegad is moitana, rom

Zalian bevr universitetSi daarsda fakultetebi, centrebi, kaTedrebi,

sadac SesaZlebeli iyo qaluri perspeqtividan, zogadad, samyaros

Seswavla. swored es aris is ganmasxvavebeli niSani, riTac qalTa sakiTxis

kvlevis Sesaxeb arsebuli programebi sociologiis, fsiqologiis,

ekonomikisa da istoriis fakultetebisagan gansxvavdeba. 1980 wels mTavari

yuradReba gadatanil iqna aramarto sazogadoebriv sferoSi qalis rolis

gaazrebis sakiTxze, aramed codnis tradiciuli disciplinebis gadaazrebis

sakiTxzec. 80-ian wlebSi qalTa sakiTxis kvleva multikulturuli

perspeqtividan daiwyo. moxda konceptualuri sakiTxebis rekonstruqcia,

romelic rasobriv, eTnikur seqsualur umciresobaTa sferos

Page 93: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

93

ukavSirdeboda. 1990 wels qalTa sakiTxis kvleva globalizaciis

perspeqtividan xdeba. qalTa sakiTxTan dakavSirebuli saganmanaTleblo

programebisa da proeqtebis gavrceleba xdeba dasavleT evropaSi, axlo

aRmosavleTSi, afrikaSi, aziaSi. aman ki informaciis gacnobisa da gacvlis

SesaZlebloba Seqmna. iqmneba saerTaSoriso zafxulis skolebi, tardeba

saerTaSoriso konferenciebi. Seiqmna samagistro da sadoqtoro programebi.

1980 wels TurqeTSi feministuri ideebis aqtiurad gavrcelebam da

sxvadasxva feministuri mimarTulebebis mier feministuri Jurnalebis

daarsebam, myari safuZveli Seqmna universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis

centrebis CamoyalibebisaTvis.

universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi ori mimarTulebiT

muSaoben. pirvel jgufSi Sedis is kvleviTi centrebi, romlebic sxvadasxva

disciplinebisa da samecniero sferos warmomadgenel adamianebs aerTianebs.

isini genderis, qalis ekonomikuri da socialuri statusis, ganaTlebis,

janmrTelobis sakiTxebze muSaoben. meore jgufSi gaerTianebulia is

mimarTulebebi, romlebic socialur fakultets eqvemdebareba.

qalTa sakiTxis kvlevis centrebi Tavdapirvelad mxolod ankarisa da

stambolis universitetebSi arsebobda. 10 wlis ganmavlobaSi ki maTma

raodenobam 13-s miawia. 61 aRniSnul centrebSi garda imisa, rom muSavdeba

sxvadasxva saxis proeqtebi, romlebic qalTa sakiTxs exeba, imarTeba

konferenciebi da simpoziumebi. kvleviTi centrebi, erTi mxriv, cdiloben,

qalTa sakiTxi akademiur sivrceSi gadaitanon da ganixilon, meore mxriv ki

tradiciuli Teoriebisa da azrovnebis formebis Sesaxeb aqtiur kamaTs

awarmoeben.

qalTa sakiTxis kvlevis centrebi arsebobs Semdeg universitetebSi:

61Cuqurovas universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, Razis universitetis qalTa

sakiTxisa da Seswavlis centri, gazianTefis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da

Seswavlis centri, Cankaias universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, mersinis

universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, esqiSehiris universitetis qalTa sakiTxis

kvlevis centri, hajeTefes universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis centri.

Page 94: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

94

1. stambolis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da

Seswavlis centri, romelic 1989 wels daarsda. centri ikvlevs qalTa

ganaTlebis, kulturis, janmrTelobis, ekonomikisa da politikis sferoSi

qalTa rolis irgvliv arsebul sakiTxebs.

2. marmaras universitetis qalTa samuSao Zalis gamoyenebis

kvleviTi centri. daarsda 1992 wels. centri ikvlevs qalTa dasaqmebis

sferoebs, awyobs konferenciebsa da seminarebs.

3. ankaris universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis

centri. daarsda 1993 wels. centris mTavari mizania sazogadoebaSi

sqesobrivi sakiTxisadmi ufro Segnebuli damokidebulebis gamomuSaveba.

4. egeosis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis

centri. daarsda 1996 wels. centris mizania samoqalaqo sazogadoebaSi

qalisa da mamakacis Tanasworobis sferoSi cnobierebis amaRleba.

aRniSnul universitetebSi arsebobs samagistro programebi genderis

kvlevis sakiTxSi.

Page 95: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

95

Tavi III

3.1. literaturis feministuri kritika

feministuri Teoriebis Camoyalibeba da feministuri kritikis

arseboba uSualod ukavSirdeba feministur moZraobas. miuxedavad imisa,

rom am sakiTxis irgvliv kamaTi dRemde mimdinareobs, faqti erTia:

feministuri kvlevebis arseboba feministurma moZraobam ganapiroba. garda

amisa, feminizmi, rogorc sociokulturuli ganviTarebis alternatiul-

filosofiuri koncefcia erTbaSad ar Camoyalibebula. igi, rogorc qalTa

socialur-politikuri TanasworobisaTvis warmoebuli moZraoba, didi xnis

ganmavlobaSi arsebobda. Tanamedrove feministur Teoriebs miekuTvneba

meore da mesame talRis feministuri koncefciebi. meore talRas

miekuTvneba radikaluri, liberaluri da socialuri feministuri Teoriebi,

xolo mesames –−kulturuli, postmodernistuli feminizmi. mesame talRis

feministur Teoriebs Soris mkveTrad gamoxatuli koncefciuri sxvaoba ar

arsebobs da isini moiazrebian postfeministur sivrceSi.

miuxedavad Teoriuli da ideologiuri sxvaobisa, Tanamedrove

feministuri diskursis logikur safuZvlad simona de bovuaris mier

SemoTavazebuli „qalurobis“ filosofiuri koncefciaa miCneuli.

mxedvelobaSi gvaqvs patriarqalur kulturaSi qalis subieqtobis gaazreba

rogorc „gansxvavebulis“ da „sxvis“.

aqedan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom feministuri Teoriis mTavari

mizania qaluri subieqtobis wina planze wamoweva, romelic rogorc

klasikur, ise araklasikur socialur TeoriebSi meorexarisxovnad iyo

miCneuli. garda amisa, mniSvnelovania azrovnebasa da kulturaSi qalis

subieqtobis reprezentaciisaTvis diskursiuli gzebis Zieba. subieqtobis

axali feministuri epistemologia efuZneba „sxvis“ koncefcias, romelic

specifikur da mravalgvar „qalTa gamocdilebasa“ da arsebobis qalur

SesaZleblobebs gulisxmobs. qalurobis aqcentirebam feministur Teorias

saSualeba misca, subieqtobis axali filosofiuri konstruqcia gamoevlina.

vgulisxmobT genderulad markirebul subieqtobas, rac klasikuri

Page 96: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

96

„usqesobisgan“ Zalian gansxvavebulia. unda aRiniSnos, rom kulturaSi

qaluri subieqtobis logikuri safuZvlebis feministur-epistemologiuri

Zieba, Tanamedrove azrovnebaSi subieqtobis epistemologiis cvlilebebis

paralelurad mimdinareobs.62

feministuri Teoriis axali sagani TavisTavad moiTxovs axal,

araklasikur diskursebs da weris praqtikas, romelic feministur TeoriaSi

realizdeba falogocentristuli tipis diskursis dekonstruqciiTa da

kritikiT. es ki feministur Teorias sxva kritikuli diskursebis

(postmodernizmi an postkolonializmi) siaSi aerTianebs. feministuri

Teoriis meSveobiT, Tanamedrove diskursiul praqtikaSi Setanilia axali

diskursiuli kriteriumi, romelic sqesobriv sxvaobas gulisxmobs. garda

amisa, feministuri Teoriis Taviseburebad iTvleba misi politikuri

mimarTuleba, romelic sazogadoebaSi socialuri, patriarqaluri da

genderuli wyobis cvlilebas iTvaliswinebs.

qalis subieqtobis da, zogadad, qaluri gamocdilebis dadgenis

procesSi mniSvnelovani roli postruqturalisturi filosofiis

ZiriTadma meTodma _ dekonstruqciam iTmaSa. dapirispirebul struqturaTa

deridaseuli kritika dekonstruqciuli analizis meTodis, anu

dekonstruqciuli wakiTxvis strategiis SesaZleblobas iZleva. “klasikuri

filosofiuri gagebiT, wers derida, — saqme gvaqvs ara dapirispirebulTa

mSvidobian TanaarsebobasTan, aramed mZlavr ierarqiul wyobasTan, sadac

oridan erTi marTavs meores da masze maRla dgas. dekonstruqciis mizani,

upirveles yovlisa, dapirispirebulobis am ierarqiuli kibis ngrevaSi

mdgomareobs“ (kavTiaSvili, 2001:37). rekonstruireba struqturalisturi

Jestic iyo, igi garkveul struqturalistur problematikas gulisxmobda.

Tumca imavdroulad igi antistruqturalisturi Jestic iyo. misi bedi

mniSvnelovanwilad am orazrovnebasTan aris dakavSirebuli. igi ngrevas ki

ar gulisxmobda, aramed rekonstruqcias, romelic iTvaliswinebda imis

garkvevas, Tu rogoraa esa Tu is „ansambli“ konstruirebuli. „garkveuli

62 aRniSnuli paradigmatuli cvlilebebis konteqstSi ganixileba agreTve klasobrivi,

rasobrivi da erovnuli tipis identobac. maTi saerTo maxasiaTebelia tradiciul da

klasikur azrovnebasa da kulturasTan dapirispireba.

Page 97: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

97

diskursis dekonstruireba niSnavs, aCveno is, Tu rogor SeiZleba daSalo

am diskursis mier dafuZnebuli filosofia, an is ierarqiuli opozicia,

romelsac igi efuZneba“ (xarbedia, 2008:170). romelime struqturis demontaJi

ar warmoadgens martivi elementis regress, garkveuli ganuyofeli pirvel

sawyisis mimarTulebiT, aramed Tavad es arqeRirebulebebi iseve rogorc

zogadad analizi, warmoadgenen garkveul filosofemebs, romlebic unda

dekonstruirdnen. dekonstruqciuli meTodi misaRebi aRmoCnda feminizis

TeoretikosebisaTvis, vinaidan swored binarul opoziciaTa da

ierarqiulobis sistemis gauqmebis survili iZleoda marginalizirebuli

qaluri sawyisis filosofiurad dasabuTebuli (aristotele, Sopenhaueri,

ruso, kanti, froidi, lakani) poziciis axleburi gaazrebis SesaZleblobas.

dekostruqciis gavleniT feministur TeoriaSi Camoyalibda mimarTuleba,

romelsac feministuri kritika hqvia.

feministuri poststruqturalizmis warmomadgenlebi literaturuli,

istoriuli, samarTlebrivi Tu saskolo saxelmZRvaneloebis teqstebis

dekonstruirebisas, naTelyofen, rom aracnobieri ganwyobis doneze

kulturaSi qali miCneulia „ganxvavebulad“, „marginalurad“, „sxvad“,

„gadaxris gamovlinebad“, rac istoriul-kulturuli sistemis

patriarqalurobaze metyvelebs.

feministuri kritika 1960 wlis bolos Camoyalibda. magram mas win

kulturaSi qalTa rolisa da miRwevebis aRiarebisaTvis brZolis

orsaukunovani istoria uZRoda. qalTa sazogadoebrivi da politikuri

uflebebisaTvis brZolas exeba iseTi wignebi, rogoricaa jon stiuart

milis „qalTa damorCileba“, virjinia vulfis ese “sakuTari oTaxi“,

simona de bovuaris „meore sqesi“. mniSvnelovania qeiT miletis naSromi

„sqesobrivi politika“. sityva „politikaSi“ qeiT mileti gulisxmobs

meqanizmebs, romlebic sazogadoebaSi Zalauflebriv mdgomareobas

gamoxataven da ganamtkiceben. mas dasavleTSi socialuri wesrigis

formebi da instituciebi ZalauflebiT manipulirebis farul saSualebad

miaCnia, rac miznad isaxavs mamakacebis dominanturi rolis ganmtkicebas

da qalebis daqvemdebarebas. avtori upirispirdeba froidis fsiqoanalizSi

mamakacis rolis gamZafrebas da, imavdroulad henri mileris, norman

Page 98: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

98

meileris da Jan Jenes teqstebSi gamoavlens pasaJebs, sadac avtorebi

TavianT prozaSi wina planze wamosweven agresiul falikur „me“-s da

qalebs “seqsualur obieqtebad” ganixilaven. 1969 wlidan feministur

kritikaSi uamravi naSromi gamoCnda, romlebic sxvadasxva perspeqtivaSi

ganixilavdnen kulturaSi qalis rolis sakiTxs. maT fsiqoanalizis,

marqsizmis da sxvadasxva poststruqturalisturi Teoriis analizi swored

am WrilSi daiwyes.

feministuri literaturuli kritikis fenomeni Zalian mniSvnelovania

feministuri TeoriisaTvis, vinaidan swored aRniSnuli „problemuri

velis“ SigniT daisva iseTi konceptualuri sakiTxebi, rogorebicaa qaluri

subieqtobis struqturis sakiTxi, romelic mamakacuri subieqtobisgan

gansxvavdeba, qaluri enisa da azrovnebis Taviseburebis sakiTxi, qaluri

gamocdilebisa da seqsualobis sakiTxi, reprezentaciis qaluri

startegiebisa da qaluri politikuri strategiebis sakiTxi. feministuri

kritikis warmomadgenlebisaTvis mniSvnelovani iyo samyaros alternatiuli

aRqmis (samyaros qaluri aRqma) perspeqtivis Seqmna. sxva Tanamedrove

kritikuli skolebisgan gansxvavebiT feministuri kritikis literaturuli

principebi mxolod erT avtoritetul azrs an sakralur teqstebs ar

efuZneba. Tumca dResdReobiT, aerTianebs ra sxvadasxva skolebis

(struqturalizmi, lingvistika, fsiqoanalizi, dekonstruqcia) elementebs,

Tavisi kanonikuri teqstebiT igi TandaTan orTodoqsuli xdeba. rogorc

Teoria da meTodi feministuri kritika gvTavazobs literaturis analizis

axal prinicipebs da argumentaciis axal SesaZleblobebs. Tavdapirvelad

feminizmi uaryofda yovelgvari saxis obieqtivizms, diqotomiasa da

ierarqiulobas. dekonstruqciasa da feministur kritikas aerTianebs

masalis gadmocemis xerxebis, metaforebisa da mniSvnelobebis farTo

ganmarteba. rogorc erTi, ise meore tradiciuli binaruli azrovnebis

dekonstruqcias axdens. feminizmi eZebs enisa da sqesis sferoSi

urTierTqmedebis axal gzebsa da SesaZleblobebs. feministuri kritikis

frangi warmomadgenlebi mamakaci mwerlebis SemoqmedebaSi e.w. „qaluri

enis“ ZiebiT arian dakavebulebi. miiCneven, rom ena aris realuri saSualeba,

romliTac SesaZlebelia sterotipebTan brZola. es ki niSnavs, rom

feministuri krtika miznad isaxavs obieqtivizmis, homogeniis, sikeTisa da

Page 99: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

99

borotebis kategoriebis amoxsnas. feminizmi axleburad gaiazrebs cnebebs

„“qali“ da „mamakaci“ es ki iwvevs klasikuri wyvilebis struqturuli

diqotomiis (mamakaci - qali, suli — sxeuli, kultura — buneba, aqtiuroba

— pasiuroba, dRe — Rame, da a.S.) dekonstruirebis aucileblobas.

ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi feministuri kritika farTod

gavrcelda evropasa da amerikis SeerTebul StatebSi. feministuri

kritikis ZiriTad mizans warmoadgens literaturis imgvarad Sefaseba, rom

qalebis mosazrebebi, interesebi da faseulobebi wina planze iyos

wamoweuli. erT-erTi amocanaa literaturis „reviziuli kiTxva“, rac

faruli sqesobrivi diskriminaciis gamovlenis saSualebas iZleva.

feministuri kritika, Teoriuli TvalsazrisiT, SesaZleblia sxvadasxva

sakiTxze iyos orientirebuli, magram erTi ram yvelasaTvis saerToa —

samyaroSi qaluri arsebobis gansakuTrebuli SesaZleblobebis da

Sesabamisi qaluri reprezentaciuli strategiis arsebobis aRiareba.

swored amitom, feministuri Teoria da feministuri kritikis teqstualuri

praqtika inteleqtualuri kulturis tradiciuli/mamakacuri faseulobebis

winaaRmdegia. aRniSnuli tardiciuloba qaluri gamocdilebas, rogorc

„meorexarisxovnis“ konstruirebas axdens. xazi esmeva enis tradiciul

funqcionirebas, romelic iseTi klasikuri cnebebiTaa moculi, rogoricaa:

„subieqtoba“, „wesrigi,“ „ sazogadoeba“. aqedan gamomdinareobs feministuri

Teoriis ZiriTadi moTxovnac: literaturuli teqstebis klasikuri kanonis

gadaazreba, gafarToeba an sruliad uaryofa. agreTve, “qalTa

literaturis” socialuri istoriis Seqmna. feministur Teorias da

kritikas codnis Teoriuli dafuZneba sWirdeboda. aseTi Teoriuli

safuZveli poststruqturalisturi koncefcia aRmoCnda, romlis meSveobiT

SesaZlebeli gaxda specifikuri qaluri cnobierebis, enis, weris qaluri

stilisa da literaturis Sesaxeb aqtiuri kamaTis dawyeba. “ukanasknel

periodamde — wers elen Soulteri — feministur kritikas ar gaaCnda

Teoriuli safuZveli. Teoriul StormSi igi „empiriuli oboli“ iyo. 1975

wels me darwmunebuli viyavi, rom verc erTi Teoriuli manifesti ver

SeZlebda yvela im mravalferovani meTodologiisa da ideologiis

Page 100: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

100

adekvaturad warmoCenas, romlebic Tavis TavSi feministur kiTxvas an

weras aerTianebda “(Жеребкина,2000:136).

feministuri kritikis arsebobam mniSvnelovnad ganapiroba qali

mwerlebis nawarmoebebis aRmoCena da kvleva. misi meSveobiT moxda qali

da mamakaci avtorebis mier Seqmnili nawarmobebis analizi antikuri

teqtsebidan Tanamedroveobamde. SesaZlebli gaxda klasikuri

literaturuli tradiciis axleburi interpretacia, Seiqmna literaturuli

Teoriis axali aparati, romelic gamdidrebulia feministuri

literaturuli kritikiT. SeiZleba iTqvas, rom dResdReobiT TiTqmis ar

arsebobs literaturuli da filosofiuri teqstebis wakiTxva da analizi

feministuri, an genderuli interpretaciis gareSe. rac mTavaria, Seqmnilia

axali akademiuri disciplina, romelic weris qaluri stilis, arsebobis

qaluri gamocdilebis sakiTxebs ikvlevs. Tumca, unda iTqvas, rom sanam

feministuri kritika Camoyalibdeboda, kritika, romelic qalTa

Semoqmedebas afasebda „androginuli poetikis“ xasiaTs atarebda. sadac

uaryofili iyo unikaluri qaluri literaturuli cnobiereba da xazi

esmoda Sefasebis im universalur standartebs, romelsac qali mwerlebi

unda damorCilebodnen. 1968 wels gamoqveynebul wignSi “fiqrebi qalze“

wignis avtori meri elemeni werda: “tradiciulad literaturul kritikaSi

wamyvani adgili mamakac-kritikosebs ukaviaT, romlebic kiTxvisa da

literaturuli teqsebis analizis dros sakuTari SesaZleblobebis

interpretirebas axdenen“ (Жеребкина,2000:141). aseTi saxis literaturul

kritikas mwerali „falikurs“ uwodebs. „falikuri kritikosi”, rogorc

wesi, uaryofs teqstualuri mniSvnelobis mravalferovnebas, igi cdilobs

inerpretaciis erTiani da universaluri sistemis Seqmnas. tradiciul

literaturul kritikaSi SemuSavebul meTodebs elemani ironiulad

„seqsualuri analogiebiT azrovnebas uwodebs“. 60-ian wlebSi viTareba

mkveTrad Seicvla. feministurma kritikam yuradReba gaamaxvila rogorc

patriarqalur kulturaze, aseve qalur esTetikaze, romelic qaluri

kulturis arsebobas usvamda xazs. 70-iani wlebis Sua xanebSi akademiuri

feministuri kritika, romelic interdisciplinaruli feminuri kvlevebis

Sedegebs gansakuTrebul yuradRebas aqcevda ganviTarebis axal fazaSi

Page 101: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

101

Sevida. es axali faza ki ginokritika iyo. feministuri kritikis

umniSvnelovanesi nawilia ginezisi, anu poststruqturalisturi

feministuri kritika, romelic ikvlevs qalur sawyiss filosofiaSi, enasa

da fsiqoanalizSi. 80-iani wlebis meore naxevarSi aRmavlobas ganicdis

genderuli Teoria, romelic sqesobrivi gansxvavebis Seswavlazea

orientirebuli.63

feministuri kritikis mTavari Teoriuli problema qalTa

subieqtobis sakiTxia. aRniSnuli sakiTxis gadawyvetis ori meTodi iqna

SerCeuli. Ppirveli _ qaluri subieqtobis struqturis gansazRvra,

rogorc „sxva“ 64 , „gansxvavebuli“ (mamakacursa da tradiciulobasTan

63 feministurma Teoriam mniSvnelovani roli Seasrula genderuli kvlevebis sferoSi.

feministuri Teoria warmoadgens qaluri subieqtobis, rogorc „gansxvavebulis“

konceptualur safuZvels. genderuli kvlevebis specifika ki imaSi mdgomareobs, rom

kvlevis sagania ara erTi, an Tundac ori qali da mamakaci, aramed Tanamedrove kulturis

sul mcire xuTi subieqti (qaluri, mamakacuri, homoseqsualuri, heteroseqsualuri,

transseqsualuri). TiToeuli maTgani genderuli Seswavlis sagans warmodgens.

meTodologiuri safuZveli ki „gansxvavebulobis“ kriteriumia. feministuri diskursi

uSualod ukavSirdeba Tanamedroveobis sxva filosofiur da socialur Teoriebs.

genderuli kvlevebi ki jer feministuri Teoriis meTodologiur safuZvlebs iyeneben da

Semdeg ukve sxva kritikul diskursebs. aqve unda aRiniSnos, rom 90-ian wlebSi

genderuli kvlevebis ZiriTadi Teoriuli aparati da meTodologia feminizmis

Teoretikosebis mier muSavdeboda.

64simona de bovuari subiqtobis koncefciaze msjelobisas Jan-pol sartris filosofiur

Teorias eyrdnoboda. sartri uars ambobs subiqtobis koncefciis yvela saxis

determinizmze. egzistenciuri subiqti aris−arCevnis subieqti, anu adamiani aris is,

rasac Tavad irCevs. subieqtis arCevani arasodes aris winaswar gansazRvruli da ar

Seesabameba socialur-ekonomikur, an fsiqologiur determinizms. igi arasodes sruldeba

da misTvis stabiluroba ucxoa. Eegzistencializmis TeoriaSi subieqtobis koncefcia

dakavSirebulia agreTve „negaciis“ egzistencialur koncefciasaTn. sartris azriT,

subieqtis arseboba ganisazRvreba Semdegi opoziciuri doneebis Sesabamisad: „me“ da “ara

me“. egzistenciuri filosofiis mixedviT, adamiani samyaroSi marto ar aris. subieqti

CarTulia „sxvebTan“ urTierTobaSi. sartrma SeimuSava „me“ -s da „sxvis“ egzistenciuri

dialeqtika, romelic nebismieri saxis individualur situacias ise gansazRvravs, rogorc

orgvar urTierTobas. mxolod sxva cnobierebis arseboba gansazRvravs da astimulirebs

Cvens sakuTar cnobierebas. mxolod „sxvebis“ meSveobiT vaxdenT Cveni sakuTari „me“ -s

konstruirebas (Жеребкина, 2000:16).

Page 102: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

102

mimarTebaSi) da meore _ qaluri subieqtobis struqturis gansazRvra

„qalurobis“ damoukidebel da unikalur topologiis „Senebis“ gziT.

pirvel meTodologiur safuZvelze gavlena egzistencialurma ideebma

moaxdina. simona de bovuari wignSi „meore sqesi“, qalis bunebas

„gansxvavebulis“ da „avTenturobis“ cnebebTan mimarTebaSi gansazRvravs.

bovuaris azriT, qalebis „gansxvavebuloba“ yovelTvis ganisazRvreba

falosis transcendentuli gaazrebiT, romelTan mimarTebaSi qali

yovelTvis „sxvaa“ anu obieqtia “(Жеребкина, 2000:137). rac Seexeba meore

meTodologiur safuZvels, aq mniSvnelovani roli feministurma

poststruqturalizmma iTamaSa, sadac ZiriTadi yuradReba gadatanilia

uSualod qaluri subieqtobis struqturaze, oRond ara mamakacurTan

mimarTebaSi.

literaturis feministuri kritika SesaZloa daiyos Semdeg

nawilebad:65

1) qalTa literatura _ aqcenti keTdeba avtoris sqesze;

2) qalTa sakiTxavi _ aqcenti keTdeba mkiTxvelis sqesze;

3) qaluri wera _ aqcenti keTdeba teqstis stilze;

4) avtobiografiuli teqstebi _ aqcenti keTdeba teqstis Sinaarsze.

zemoT CamoTvlili kritikuli mimarTulebebis gaTvaliswinebiT

erTmaneTisgan gamijnulia teqsebis sami ZiriTadi saxeoba:

1) „qalTa teqstebi“ _ teqstebi, romlebic Seqmnes qalma avtorebma:

2) „feminuri teqstebi“ _ romlebic, weris kulturis TvalsazrisiT,

qaluri stiliT aris dawerili;

3)“feministuri teqstebi“ _ romlebic upirispirdeba literaturuli

kanonis patriarqalur miznebs, amocanebsa da meTodebs.

65 feministuri literaturuli kritikis aRniSnuli klasifikacia ekuTvnis feminizmis

Teoretikoss elizabeT gross.

Page 103: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

103

literaturis istoriaSi qali avtorebis Semoqmedebis win wamowevam

warmoSva „qalTa literaturis” cneba, romelic gulisxmobs qalis mier

Seqmnili Temebis, Janrebis, literaturis struqturaTa Seswavlas. sagnebis

ricxvSi ki Sedis fsiqodinamikis, lingvistikis da qaluri enis dinamikis,

qalis karieris individualuri da koleqtiuri traeqtoriis, literaturis

istoriisa da calkeul mweral qalTa nawarmoebebis Seswavla. Tavad cneba

„qalTa literatura“ literaturis Teoretikosebsa da mwerlebs Soris

azrTa sxvadasxvaobas iwvevs. am konkretul sakiTxs Cven ufro dawvrilebiT

qvemoT SevexebiT. statiaSi „feministuri poetikis sakiTxisaTvis“ elen

Soulteri literaturis feministuri analizis or ZiriTad meTods

gamoyofs.

1)“feministuri kritika“ _ qali aris teqstis mkiTxveli:

2) „ginokritika“ _ qali aris teqstis avtori.

Soulteris azriT, pirveli meTodi gamoxatavs mamakacebis

tradiciul warmodgenas literaturaSi qalebisa da qalurobis Sesaxeb,

xolo meore meTodi gamoxatavs literaturuli diskursis axal modelebs,

romlebic sakuTriv qalur gamocdilebas efuZneba. qali, rogorc teqstis

mkiTxveli, ecnoba da kiTxulobs „mamakacur“ teqsts, xolo qali, rogorc

teqstis avtori tradiciuli teqstualuri kodebisa da genderuli

stereotipebis dekodirebas axdens. ginokritika qmnis qalurobis diskursis

axal saxeebs da uars ambobs literaturis mamakacuri Teoriebisa da

modelebis martiv adaptaciaze. „ginokritika iwyeba maSin, roca Cven

vTavisufldebiT absoluturi da sworxazovani patriarqaluri

literaturis istoriisgan da mis nacvlad vfokusirdebiT axal, xilul

sakuTriv qalur kulturaze“ (Шоултер, 2004:324). ginokritikaze saubrisas

mniSnelovania aRvniSnoT is upiratesoba, rac mas sxva meTodologiebisgan

gamoarCevs. ginokritika aris kritika, romelic daintresebulia iseTi

gansakuTrebuli qaluri struqturis SeqmniT, romlis saSualebiTac

SesaZlebeli iqneba qali avtorebis mier dawerili teqstebis analizi

yvela aspeqtiT -maTi Seqmnis, motivaciis, interpretaciis CaTvliT da yvela

literaturuli formis gaTvaliswinebiT. swored amitom gaxda CvenTvis

ginokritika mniSvnelovani. vfiqrob, rom ginokritikis meSveobiT

Page 104: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

104

SesaZlebelia qalis, rogorc avtoris da specifikurad qaluri identobis

dadgena da gamovlena, samyaros qaluri aRqmis perspeqtivis gafarToeba.

3.2. feministuri kritika da Turquli literaturaTmcodnoeba

Turqul literaturaSiFmkvlevrebis mxridan qali mwerlebis

SemoqmedebiT dainteresebam feministuri kritikisadmi interesi gazarda.

cnobili Turqi kritikosi berna morani wignSi “literaturuli Teoriebi

da kritika” feministur kritikas calke Tavs uTmobs. berna morani

aanalizebs feministuri kritikis amerikeli da frangi warmomadgenlebis

naazrevs da yuradRebas amaxvilebs qalze, rogorc avtorze da rogorc

mkiTxvelze. kritikosi qalisadmi ambivalenturi damokidebulebis sakiTxs

dawvrilebiT exeba da suzan gubarisa da sandra gilbertis msgavsad,

Turqul literaturaSi “angelozi” da “fataluri” qalis tipebs ikvlevs.

Kberna morani interesdeba qalis avtorobis sakiTxiTac. igi miiCnevs, rom

qalis avtorobis sakiTxi Turqul literaturaSi Seswavlili ar aris.

Kkritikosi “qaluri enis” mniSvnelobazec saubrobs da mas qaluri

subieqtobis gamovlenis strategiad miiCnevs. “feministuri Kkritika

feministuri moZraobis Semdeg warmoiSva. Tavdapirvelad, igi mamakaci

avtorebis teqstebSi qalis sakiTxis kvlevaze iyo orientirebuli.

mogvianebiT ki misi yuradRebis centrSi qali avtori moeqca. Ffeministuri

kritika SeecadaLliteraturis istoriaSi qaluri tradiciis dadgenas da

qali avtorebis teqstebis specifikurobis gamovlenas. mniSvnelovani

yuradReba mieqca enas. Ppatriarqalur kulturaSi ena qalis damcirebis

iaraRs warmoadgens, amitom dRis wesrigSi “qaluri enis” dadgenis sakiTxi

dadga” (Moran, 2002:379).

Turquli literaturis Teoretikosi da kritikosi Jale parla

feministuri kritikis Sesaxeb saubrisas yuradRebas genderze amaxvilebs

da feministuri kritikis mizans Semdegi saxiT warmoadgens: “feministurma

kritikam iseT meTods mimarTa, romlisTvisac manamde literaturis arcerT

Teorias ar miumarTavs. feministur kritikas safuZvlad me-18 saukuneSi

Page 105: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

105

dawyebuli qalTa moZraoba daedo. Ffeministuri kritikis mizania

mamakacuri ideologiis mier gansazRvruli sqesobrivi rolebis gamovlena.

igi socialuri faqtorebis Semecnebas, gaanalizebas da Secvlas isaxavs

miznad”(Irzik , Parla, 2004:180)

profesoriL(literatori) gursel aiTaCi statiaSi “feministuri

meTodologia” dawvrilebiT mimoixilavs feministuri literaturuli

kritikis ganviTarebis istorias. igi yuradRebas “qalTa literaturaze”

amaxvilebs. igi qalis mwerlobisa da dedobis sakiTxs erTmaneTs

ukavSirebs. igi im sirTuleebze amaxvilebs yuradRebas, romelic am

process axlavs. Mmas magaliTi Turquli literaturidan mohyavs: ”Cvens

literaturaSic arian qali mwerlebi, romlebic mwerlobisa da dedobis

sakiTxis problematizacias exeba. magaliTad, feride jelali romanebSi

“sami qali” da “mglebi” swored am sakiTxs exeba” (Aytaç,1999:108).

Emkvlevari ebru aiquT Turqeri statiaSi “feministuri

literaturuli kritika” feministuri kritikis fundamentalur sakiTxebs

exeba. igi yuradRebas qalur enaze amaxvilebs. “mamakacis sxeulisa da

seqsualobis sawinaaRmdegod saWiroa qalis sxeulisa da seqsualobidan

gamomdinare qaluri enis, diskursis win wamoweva”(Türker, 2003:293).

Pprofesori oia baTum menTeSe statiaSi ”jentlmeni kritikosebi da

qali mwerlebidan feministur kritikamde” qalebis samwerlobo sivrceSi

adgilis damkvidrebis sakiTxs exeba. igi xazs usvams im sirTuleebs,

romlebsac qali avtorebi awydebian. Foia baTumis azriT feminizmis

mniSvnelovan monapovrad qalis identobis Temis wina planze wamowevaa. igi

ginokritikazec amaxvilebs yuradRebas. ginokritikis warmomadgenlebisTvis

mniSvnelovania qalis identobis dadgena, romelic uSualod ukavSirdeba

qali mwerlis sakiTxs” (Menteşe,1996:58).

Turqul literaturaSi feministuri kritikis irgvliv arsebuli

samecniero naSromebi amiT ar amoiwureba. Sevecade im samecniero masalis

warmoCena, romlebSic feministuri kritikis Teoriuli safuZvelia

postulirebuli. praqtikuli TvalsazrisiT samecniero naSromebi

Page 106: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

106

(statiebi, samagistro Tu sadoqtoro naSromebi), romlebic feministuri

kritikis meTodebs iyeneben, ra Tqma unda, metia.

feministuri kritika saSualebas iZleva qali avtorebis

SemoqmedebiTi gza istoriul WrilSi davinaxoT, anu istoriis sxvadasxva

periodSi qalTa Semoqmedeba gavaanalizoT da SevafasoT qveynis

politikuri, socialuri, ekonomikuri da kulturuli mdgomareobis

gaTvaliswinebiT. rodesac Turq mweral da poet qalebze vsaubrobT

saubars mxolod me-19, me-20 saukuneSi moRvawe qali avtorebidan ver

daviwyebT. vinaidan Turq qal avtorTa istoria ufro adrindeli

periodidan iwyeba. mizezebi, ramac qali poetebisa da mwerlebis

samoRvaweo asparezze gamosvla Seaferxa, sazogadobrivi mowyobis

sistemaSi unda veZeboT. islamis miRebamde Turqebi momTabare cxovrebas

ewodenen, droTa ganmavlobaSi isini mkvidr cxovrebaze gadavidnen.

aRniSnuli „cvlileba“ qalTa mdgomareobazec aisaxa. “momTabare cxovreba

qalsa da mamakacs Tanabar pirobebSi ayenebda. amis safuZvels momTabare

cxovrebis wesiT gamowveuli primitiuli demokratiuli tradiciebi da

Samanizmi iyo. SamanizmSi samyaros Semadgeneli elementebi erTmaneTs avsebs

da erTmaneTisgan ar gamoiyofa. ierarqias da uTanasworobas adgili ara

aqvs. im dros mamakaci mxolod erT qalze qorwindeboda, qals TiTqmis

yvela im saqmis gakeTeba SeeZlo, rasac mamakaci akeTebda. SeeZlo cxneze

jdoma, isris srola, xmlis xmareba da omSi monawileobis miReba. garda

amisa, qals SeeZlo mmarTvelis adgilic daeWira da misi sityva gadamwyveti

yofiliyo “(Mutlu, 2006:456). momTabareobis sistemaSi adamianis faqtori

Zalian mniSvnelovania. aqedan gamomdinare, momTabare Turqul

sazogadoebaSi qals gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda. maSin, roca

mamakacebi omSi, an sanadirod iyvnen wasulebi ojaxze, Svilebze, sakvebsa

da TavSesafarze pasuxismgeblebi qalebi iyvnen. mkacri bunebrivi da

momTabare cxovrebis pirobebSi, qali mamakacis msgavsad Zlieri da

mebrZoli xasiaTiT gamoirCeoda. momTabare Turqul sazogadoebaSi

adgilis da funqciebis TvalsazrisiT sqesTa Soris mniSvnelovani sxvaoba

ar gvxvdeba. me-8 saukunis orhonis warwerebSi Turqi qali pativiscemiT

moixsenieba. warwerebSi saubaria oRuzi princebis sazogadoebrivi da

Page 107: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

107

politikuri moRvaweobis Sesaxeb. orhonis warwerebSi yuradsaRebia is

faqti, rom qali da mamakaci erTad marTavs saxelmwifos. „saxelmwifos

marTavs xani, saxelmwifo icis xaTunma“. tradiciebis mixedviT brZaneba,

romelic iwyeboda sityvebiT „xanma brZana“, Zaladakargulad iTvleboda.

mxolod is brZaneba iyo kanonieri, Tu igi Semdegi sityvebiT iwyeboda _

„xanisa da xaTunis brZanebiT“ (Mutlu, 2006:456). qalis aqtiuri roli,

romelic momTabare sazogadoebisaTvis iyo damaxasiaTebeli, mkvidr

cxovrebaze gadasvlis dros pasiuri gaxda. Tumca, primitiuli

demokratiuli tradiciebi mainc SenarCunda. amis safuZvelad ki, soflis

meurneobaSi adamianuri resursis gamoyeneba unda miviCnioT. marTalia,

soflis meurneoba qalebs ar „aRmouCeniaT“, Turqma momTabare sazogadoebam

igi sxva kulturebisgan SeiTvisa, magram meurneobaze dafuZnebuli mkvidr

sazogadoebaSi qalma adrindeli mdgomareoba da statusi mainc SeinarCuna.

Sua aziaSi sxvadasxva religiebis arsebobam patriarqaluri sistemis

Camoyalibebaze mniSvnelovani gavlena iqonia. Tumca imis aRniSvna, rom

mxolod religiaTa mravalferovnebam ganapiroba patriarqaluri sistemis

Camoyalibeba da qalebis sazogadoebrivi sferodan izolireba, marTebuli

ar iqneba.

Zalian sainteresoa gamuslimebis procesSi qalis rolisa da adgilis

gansazRvris sakiTxi. gamuslimebis procesis dros adrindeli tradiciebi

Tavis Zalas kidev karga xans inarCunebda. magaliTad, haremi da Tavsaburavi

islamis miRebis sawyis etapze islamuri kulturisaTvis ar iyo

damaxasiaTebeli. saxis dafarva, feCes xmareba bizantiuri da iranuli

kulturis gavlenas warmoadgens da misi moxmareba faTih sulTanis

sulTnobis Semdgomi periodidan iwyeba. 66 islamis miRebis Semdeg qalis

mdgomareoba mkveTrad Seicvala. magaliTad, iranSi zoroastrizmis

mixedviT yvela saxis borotebis wyaro qalia. Turquli sazogadoeba

droTa ganmavlobaSi arabuli da sparsuli islamuri kulturis gavlenis

66

bizantiuri da sparsuli kulturis gavlenis Sesaxeb wers n. gelovanic: „Cadri da

karCaketiloba ar aris wminda islamuri movlena. Cadri uZvelesi droidan qalis

morTulobisa da Cacmulobis aucilebel atributs warmoadgenda. magram es wesi ucxo iyo

islamamdeli arabebisaTvis, Cadris Cveuleba muslimebTan gavrcelda mezobeli

bizantiidan da sparseTidan“ (gelovani, 2005:136).

Page 108: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

108

qveS moeqca. islamis Semdgomi periodis sqesTa Soris urTierTobis da

qalTa mdgomareobis Sesaxeb naTeli warmodgenas im drois literaturuli

Zeglebi gviqmnian. pirveli aseTi Zeglia “Kutadgu Bilig” („kurTxeuli codna“),

romlis avtoria iusuf has hajibi. Zegli aRmosavleT yaraxanebis mmarTvel

TaugaC ulug buRras eZRvneba. aRniSnuli Zegli yaraxanebis sazogadoebrivi

mowyobis, religiuri da moralur-zneobrivi sakiTxebis TvalsazrisiT

Zalian sainteresoa. Zegli dawerilia islamis miRebis sawyis etapze. amitom

islamis gavlena sagrZnoblad didia. Tumca sparsuli, Zveli Cinuri da

induri kulturis, Samanizmis elementebi, budisturi, maniqeisturi

uiRuruli kulturis gavlenac aSkaraa. iusif hasis azriT, qalebi

borotebi, matyuarebi, arasando „seqsualuri obieqtebi“ arian. miuxedavad

imisa, rom islamis gavlena didia, qalis borotebis sawyisad miCneva

arabul-sparsuli kulturis gavlenaa, islami xom swored am kulturis

wiaRSi warmoiSva. Tumca arabul da sparsul kulturaSi islamis

gavrcelebis Semdeg qalebi gacilebiT ukeTes mdgomareobaSi aRmoCdnen,

vidre islamis miRebamde iyvnen. sakiTxs meti naTeli rom movfinoT,

ramdenime beiTis moyvanac sakmarisia:

Kutadgu Bilig, beiTi 4510: qali swrafad unda gaaTxovo, Torem sinanuli

mogklavs.

beiTi 4511: Cemo megobaro, gogo, saerTod, Tu ar daibadeba, kargia,

Tu daibadeba da ar icocxlebs ukeTesia.

beiTi 4512: qali yovelTvis saxlSi gamokete, qalebisTvis Sin da

gareT ar arsebobs.

beiTi 4519: qali mxolod xorcia amitom Senaxva unda, rom ar

gafuWdes (Uğurcan,2002:25).

rogorc moyvanili magaliTebidan Cans, iusuf has hajibis azriT,

qalebi matyuara, arasando, “seqsualuri obieqtebi” arian. unda iTqvas, rom

msgavsi saxis Sexeduleba dResac ZalaSia. vfiqrob literaturul ZeglSi

mocemul Sefasebas arc adamianuri da arc religiuri TvalsazrisiT

gamarTleba ara aqvs.

Page 109: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

109

meore mniSvnelovani Zegli, romelic qalis mdgomareobas exeba,

mahmud kaSgarelis “Divan-ü Lügat’it Türk“ („Turqul enaTa leqsikonia“).

miuxedavad imisa, rom Zegli leqsikonis saxiT aris Sedgenili,

imdroindeli Turquli sazogadoebis Sesaxeb mniSvnelovani informaciis

matarebelia. ZeglSi xazgasmulia qalisa da mamakacis is Tvisebebi,

romlebsac imdroindeli Turqebi didi yuradRebas aqcevdnen. mamakaci unda

yofiliyo mamaci, vaJkaci, sikeTismqmneli, qali ki _ momTmeni, gamgebiani,

mosiyvarule, sufTa. yuradsaRebia is garemoeba, rom ZeglSi, ojaxis

gogonebis garda, moixsenieba moaxle qalebic. kidev erTi garemoeba, rac

Cvens yuradRebas iqcevs, es qaliSvilobis sakiTxia. axalgazrda gogonas

Rirsebad qaliSviloba iyo miCneuli. magaliTad, „ patarZals dafaruli

ram aqvs“ _ es sityvebi gadataniTi mniSvnelobiTaa naxmari da „dafarulSi“

swored qaliSviloba igulisxmeba. rogorc vxedavT, „Turqul enaTa

leqsikonSi“ „Divan-ü Lügat’it Türk“, gansxvavebiT „Kutadgu Bilig“-isagan qalebis

Sesaxeb warmodgena ufro dadebiTia da isini borotebis sawyisebad ar

miiCnevian. qalebi mxolod „seqsualur obieqtebad“ ar aRiqmebian. ZeglSi

qorwinebis Sesaxeb arsebul informaciaze dayrdnobiT SegviZlia vTqvaT,

rom igi patriarqaluri xasiaTis matarebelia. magaliTad, sityvebi _

„qmarma cols Seuracxyofa miayena“ _(igulisxmeba fizikuri da sityvieri

Seuracxyofa) mamakacebis colebisadmi bunebriv damokidebulad aris

miCneuli, rasac Tavad qalebic „gagebiT“ ekidebian .

mesame literaturuli Zegli, romelSic qalTa mdgomareoba da

statusi kargadaa warmoCenili, aris „Dede Korkut Kitabı“ 67 „dede qorquTis

wigni“. CvenTvis wigni Semdegi TvalsazrisiT aris saintereso : 1.

nawarmoebSi mocemuli qalTa panorama mravalferovania. 2. igi naTel

warmodgenas gviqmnis imdroindel Turqul sazogadoebaSi qalis adgilisa

da rolis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom „dede qorquTSi“ aRwerilia

67oRuzuri enis mixedviT nawarmoebis sruli saxelia "Kitab-ı Dede Korkut A la Lisan-ı Taife-i

Oğuzan" . fuad qofrulu wignis Sesaxeb werda: „mTeli Turquli literatura rom sasworis

erT mxares davdoT, xolo meore mxares _ „dede qorquTi“, mainc “dede qorquTi”

gadaswonis“ (Ceyhun,1984.5). nawarmoebSi aRwerilia oRuzebis islamis miRebis adreuli

periodis mdgomareoba.

Page 110: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

110

islamis miRebis adreuli periodi, qalebisadmi damokidebuleba jer

sruliad Secvlili ar aris. Sesaval nawilSi saubaria qalis oTxi tipis

Sesaxeb. ”qalebi oTxi jurisani arian: erTi jiSis damakninebelia, erTi

maTrevela da Saraxvetia, erTi ojaxis dedaboZia, erTic, rac ginda Tqvi

da, yvelaze uaresia” (javeliZe,SayulaSvili,1987;32). 68 wignSi moTxrobilia

12 ambavi, romlebic ZiriTadad mamakacTa sagmiro saqmeebis exeba. Tumca,

ramdenime ambis mTvari gmiri qalia. es qalebi, upirveles yovlisa, dedebi

da meuRleebi arian. aq unda aRiniSnos is faqti, rom qalebisaTvis kargi

dedisa da meuRlis funqciis miniWeba islamuri kulturis gavlenis

Sedegia. vinaidan islamamdel xanaSi qalebi aramxolod kargi dedobiT da

meuRleobiT fasdebodnen, aramed fizikuri ZaliTa da gambedaobiT. qalisa

da mamakacis Tanasworobis Sesaxeb saubris saSulebas wignSi arsebuli

informacia gvaZlevs. wignSi aRwerili oRuzi Turqebi iurTebSi

(gadasatani sacxovrebeli saxli) cxovroben, nadiroben, hyavT Sinauri

cxovelebi xSirad uwevT sxvadasxva tomebis Tavdasxmis mogerieba. aseT

pirobebSi mcxovrebi qali, gasakviri ar aris, rom fizikurad Zlieri,

mamaci da gabedulia. mamakacebic meuRleebad aseT qalebs irCeven. bamsiı

beireqi mamas iseTi qalis moZebnas sTxovs, romelic masze ukeTesi iqneba

”mama, iseT asulze damniSne, rom vidre me avdgebode, is ukve zeze iyos,

vidre me Sarvaze avmxedrdebode, is ukve Savardnis zurgze ijdes, vidre me

mterze mival, man ukve mtris Tavi momitanos” (javeliZe,

SayulaSvili,1987:67). qan Turalic imaves iTxovs mamisgan ”mamav, vidre me

avdgebi, is unda adges, vidre me Cems swrafmaval cxens movaxtebi, is unda

amxedrdes, vidre me sisxlismsmeli giaurebis qveyanas mival, is mivides,

mokveTili Tavi momarTvas” (javeliZe, SayulaSvili, 1987:11). CvenTvis

yvelaze mniSvnelovani imis xazgasmaa, rom qalebi Tavad irCeven qmrebs.

oRond mxolod mas Semdeg, rac maT saomar xelovnebasa da vaJkacobas

gamocdian. banu CiCeqi bamsi beireqs vinaobas umalavs da vaJakacobaSi

gajibrebas sTavazobs. ”is gogo iseTi ar aris, Sen geCvenos, me banu CiCeqis

68 Ppirvel kategoriaSi qalTa is jgufia igulisxmeba, romelic ojaxs Zalian kargad

uZRveba. Mmeore kategoriaSi – ojaxiT da qmriT ukmayofilo qalebi igulisxmeba, mesameSi

_ qalebi, romlebic ojaxiT ar interesdebian da meoTxeSi – qalebi, romlebisTvisac arc

qmari fasobs da arc stumari.

Page 111: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

111

gamdeli var. modi, gavideT sanadirod. Tu Seni cxeni Cemsas gaaswrebs,

maSin imis cxensac gaaswrebs, modi, isari vtyorcnoT. Tu Sen me majobeb,

imasac ajobeb; modi daveWidoT, Tu me wamaqcev, imasac waaqcev” (javeliZe,

SayulaSvili,1987:67). “dede qorquTis wignSi“ fiqsirdeba erTi

mniSvnelovani faqti: qali ar aRiqmeba rogorc „siamovnebis obieqti“.

wignSi leilasa da mejnunis, qeremisa da aslis da „akrZalul

siyvarulSi“ asaxuli siyvarulis istorias versad SevxvdebiT. zemoT

dasaxelebul nawarmoebebSi siyvaruli sulieri da materialuri

siZneleebis daZlevis saSualebas warmoadgens. aRniSnuli „suliereba“

momTabare tomisaTvis, ra Tqma unda, damaxasiaTebeli ver iqneboda.

damokidebuleba qalisa da mamakacis urTierTobisadmi da gamoxatvis

formebi gansxvavebulia. am „gansxvavebulobis“ mTvari mizezi momTabare

cxovrebaa. aRniSnul periodSi aseve nakleb mosalodnelia adamianSi

pirovnuli Rirebulebebis Zieba. mniSvnelovani fizikuri Zala da jansaRi

sxeulis qonaa. swored amiT aris gamowveuli is garemoeba, rom rogorc

qalebi, aseve mamakacebi erTmaneTSi fizikur Zalasa da gamZleobas afaseben.

wignSi Turqebis gamuslimebis adreuli periodis Sesaxebaa saubari. Tumca

sawyis etapze religiuri gavlena imdenad didi ar aris, rom qalisa da

mamakacs Soris mkveTrad gamoxatul uTanasworobaze visaubroT.

Tu samive literaturul Zegls SevajamebT, adreuli periodis

Turqul sazogadoebaSi qalis adgilisa da rolis Sesaxeb garkveuli

daskvnebis gakeTebas SevZlebT. “Kutadgu Bilig”-Si („kurTxeuli codna“) qali

uaryofiT konteqstSia moxseniebuli. gacilebiT dadebiTad aris

Sefasebuli qalis roli “Divan-ü Lügat’it Türk” -Si („Turqul enaTa

leqsikonSi“). Tumca aq mamakacisadmi morCilebis tendencia aSkarad aris

gamoxatuli. „dede qorquTis wignSi“ qalebi pativiscemiT sargebloben.

vfiqrob, islamamdeli xanis Turqul sazogadoebaSi qalis roli ufro

didi da sapasuxismgeblo iyo, vidre islamis Semdgomi periodis Turqul

sazogadoebaSi. aqve unda aRiniSnos erTi faqtic, islamis gavlena romc ar

yofiliyo, mkvidr cxovrebaze gadasvla mainc SezRudavda qalis uflebebs.

Page 112: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

112

3.3. “qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebi Turqul

literaturaSi

literaturis istoriaSi iseve, rogorc sxva istoriografiul

disciplinebSi, genderis kategoriis ugulebelyofam ganapiroba

„mamrobiTobis“, poetikis mamrobiTi normebis, weris mamrobiTi wesis,

mamakacebis mier Seqmnili saxeebis „zogadsakacobriosTan“ gaigiveba.

WeSmariti qaluri sawyisi ki mxedvelobis miRma darCa. Tu wera, metadre

mxatvruli, „mamrobiTi“ movlenaa, literaturis istoriac mamakaci

avtorebis istoria unda iyos. Tumca, axal droSi iwyeba „samyaros

gadalagebis“ procesi, rac sqesTa Soris „gaumjobesebul” urTierTobas

gulisxmobs. qaluri sawyisis, rogorc inertulisa da daqvemdebarebulis

filosofiurad dasabuTebuli stereotipebis rRvevis, literaturaSi qali

mwerlebis rolis gansazRvris, maTi literaturuli cxovrebidan

„gamodevnis“ mizezebis Ziebis, maTi Semoqmedebis analizisa da „reviziuli“

wakiTxvis umiSvnelovanesi gza feministuri literaturuli kritikaa.

Turquli literaturis istoria iseve, rogorc sxva qveynebis

literaturis istoria, „mamakacuri” ideologiiT, faseulobebiT, logikiT,

racionalizmiT aris gamsWvaluli. qali mwerlebisaTvis samwerlobo

sivrceSi adgilis damkvidreba metad rTuli da neli procesia. amis

mizezebi ki istoriulad, religiurad, socialurad, politikurad

ganpirobebuli konstruqtebis, sazogadoebrivi mowyobis, azrovnebis

sferoSi unda veZeboT. mamakacuri, patriarqaluri azrovneba werasa da

qmnadobas qalis saqmed ar miiCnevs. vinaidan qali ar SeiZleba iyos

Semqmenli, qalis xelSi kalmis aReba aramxolod Seuferebeli saqcielia,

aramed bunebis sawinaaRmdegoc. patriarqaluri ideologiisaTvis rac ar

unda miuRebeli iyos „qalTa literaturis“ arseboba, Tanamedrove

mecnieruli da mxatvruli koncefciebSi centralur adgils qali ikavebs.

qali xdeba sxvadasxva diskursebis ganxilvis da Seswavlis sagani Tu

sakiTxi. magaliTad, romantikuli diskursi, realisturi diskursi,

postmodernistuli diskursi da a.S. literaturaSi qali ganixileboda

rogorc „Semoqmedebis obieqti“, anu xdeboda an misi miTologizacia, an

Page 113: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

113

misiT manipulireba. qalis „molaparake subieqtad“ aRiareba mas saSualebas

aZlevs, daamsxvrios sociomiTologizirebuli xati da sakuTari

msoflmxedvelobidan da perspeqtividan Seafasos garesamyaro.

ratom aris mniSvnelovani qali avtorebis, rogoroc „molaparake

subieqtis“, identifikaciis sakiTxi? upirveles yovlisa, swored

identifikaciisas vlindeba fenomen „molaparake subieqtis“ sirTule da

ambivalenturoba. samyaroSi, sadac feminuri faseulobebi

ugulebelyofilia, qali avtorebi cdiloben sakuTari adgilis

damkvidrebas. es ki is nabijia, romelic simamacesa da garkveuli saxis

TviTSegnebas moiTxovs. „qalTa prozasTan“, rogorc feminur ideasTan

identifikacia, qal avtorebSi aRniSnul ideisgan gaucxoebasac iwvevs. es

gamowveulia ara mxolod eqstra literaturuli faqtorebiT, aramed

aracnobierad qalebi patriarqalur-lingvisturi tradiciis matareblebi

arian. sakiTxs ufro metad aRrmavebs is garemoebac, rom qali

fsiqologiurad da istoriulad Seegua masTan, rogorc sazogadoebrivi

normebisa da tradiciebis Semnaxvel da damcvel arsebasTan,

identificirebas. es simbiozi qali avtorebis SemoqmedebaSi poulobs

gamovlinebas.

qali avtorebis Semoqmedeba meorexarisxovnad iyo miCneuli. axdendnen

ra marginaluri subieqtobisa da enobrivi gamoxatulebis marginaluri

praqtikis reprezentirebas, maTTvis “maRali literaturis“ pirobebSi

patriarqaluri diskursis daZleva TiTqmis warmoudgeneli iyo. qali

avtorebis marginaluri topologiis Taviseburebas ZiriTadad erTi faqti

ganapirobebs. isini kulturaSi aRiqmebodnen jer qalebad da, Semdeg ukve

mwerlebad an poetebad. amis gamomwvev mizezs ki literaturuli diskursis

qalis sxeulTan dakavSireba warmoadgens. igulisxmeba afeqturoba,

emociuroba da mgrZnobeloba. qalTa Semoqmedeba ganixileboda ara rogorc

weris teqnologiuri Sedegi, aramed, rogorc qalis bunebrivi

kreatiulobisa da fsiqologiuri Taviseburebis Sedegi. aqedan gamomdinare,

sfero, sadac qalebis sxeulismieri Tvisebebis gamZafreba xdeba, maTi

piradi cxovrebis sferoa. swored amitom qalTa Semoqmedeba ganixileba

rogorc unikaluri qaluri emociurobisa da tragikuli bedis amsaxveli

Page 114: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

114

movlena da ara rogorc enobrivi eqsperimenti. garda amisa, qali avtorebis

ZiriTad amocanas dominirebuli esTetikuri da socialuri Rirebulebebis

interpretacia da internalizacia warmoadgenda. qaluri marginaluri

topologiis tipiur gamovlinebad qalebis mier mamebis, qmrebis saxelebis

an anonimurobis dacvis mizniT fsevdonimebis gamoyeneba iTvleba. amis

magaliTebi Cven Turquli beWduri masalebidan SegviZlia moviSvelioT.

Tavad literaturaSi fiqsirdeba faqti, roca mwerali sakuTri vinaobis

dasafarad fsevdonims, an mamakacis saxels iyenebs. magaliTad, pirvelma

romanistma qalma, fatma aliem, frangi mwerlis, JorJ ones, romanis

„survili“ Targmani „erTi qalbatonis“ fsevdonimiT gamoaqveyna. mamakac

mwerlebs didxans ar undodaT imis dajereba, rom mTargmneli qali iyo.

respublikis periodis literaturis warmomadgeneli qali avtori, jahide

uCoqi saliteraturo sivrceSi adgilis damkvidrebis mizniT mamakacis

saxels da gvars iyenebes. igi, rogorc jahiT uCuqi, isea cnobili.69 beWduri

masalebidan magaliTis moyvanas gamarTlebulad vTvliT imitom, rom

Turqma qalebma samwerlobo sivrceSi ganacxadi swored Jurnal-gazeTebis

meSveobiT gaakeTes. magaliTad, 1868 wels gamocemul gazeTSi Terakki

(„progresi“) daibeWda werili, romlis avtorebi sakuTar vinaobas ar

asaxelebdnen. werili xelmowerili iyo „sami qalbatonis“ saxeliT. 1883

wels gazeTSi “Hanımlar” („qalbatonebi“) gamoqveynda werili xelmoweriT

„col-qmari“. am movlenas feministuri literaturuli kritikis cnobili

warmomadgeneli nensi mileri Semdegnairad xsnis: „tradiciul kulturaSi

mxolod mamakac avtors aqvs „sakuTari saxeli“, romelic mxolod mas

ekuTvnis da misi unikaluri subieqtobis marikirebas axdens. qal avtors ki

sakuTari saxeli ar gaaCnia. amitom igi iZulebulia „isesxos“ igi an

mamisgan, an qmrisgan“ (Жеребкина, 2000:33). qaluri subieqtobis konstruqcia

ganisazRvreba deviaciis konstruqciis meSveobiT da im Tanmxlebi

faqtorebis gaTvaliswinebiT, romelic qalebs „danaSaulis grZnobas“

uRviZebs „normatiul“ mamakacur subieqtobasTan mimarTebaSi. swored aman

69

jahid uCuqi aRfrTovanebuli iyo halide edifis SemoqmedebiT da pirovnebiT. Tumca

sayvedurs gamoTqvamda, rom halide edifma qmris gvari miiRo. Tavad oTxjer iyo

gaTxovili da arc erTxel ar gadasula qmris gvarze. amiT igi sakuTar individualobas

usvamda xazs (Hazer, 2005:45-55).

Page 115: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

115

ganapiroba qaluri enis marginaluroba. igi miiCneoda afeqturobis, „sigiJis

enad“.

feministuri literaturis kritikosebi sandra gilberti da suzan

gubari naSromSi „SeSlili qali sxvenSi“ xazs tradiciul kulturaSi

qaluri topologiis binarizms usvamen, anu qali an jadoqria, an angelozi.

aRniSnuli binarizmis Sesaxeb saubrobs Turquli literaturis kritikosi

berna morani. naSromSi „literaturis Teoriebi da kritika“ igi wers:

„feministuri kritikis mier gamovlenil WeSmaritebaTagan erT-erTia

mamakaci avtorebis mier Seqmnili qalis ori tipis arsebobis dadgena.

"jadoqari” da “angelozi” qalis tipi mamakacis proeqciis Sedegia. qalis

aRniSnuli tipebi Turqul literaturaSic gxvdeba. me maT „Tavganwiruli“

da „fataluri qalis“ saxeli davarqvi. Tavganwiruli qalis tipi Semdegi

Tvisebebis matarebelia: patiosani, morCili, mamakacis gabednierebisaTvis

Tavgadadebuli. magaliTad, Samseddin samis romanis “Taaşuk-ı Talat ve Fitnat”

(„TalaTisa da fiTnaTis siyvaruli“) mTvari gmiri fiTnaTi, namiq

qemalis romanis “İntibah” („gamoRviZeba“) personaJi dilaSubi, ahmed midhaTis

romanis “Felatun bey ve Rakim bey” („felaTun bei da raqim bei“) mTavari gmiri

janani, sami faSazade sezais romanis “Sergüzeşt” („Tavgadasavali“) personaJi

dilberi. fataluri qali ki msxverpli qalis sawinaaRmdego TvisebebiT

gamoirCeva. igi aris arsebuli avtoritetuli, patriarqaluri hegemoniis

winaaRmdeg mebrZoli, romelic nonkonformistobis gamo jadoqrad aris

Seracxuli. magaliTad, romanSi „gamoRviZeba“ mehfeiqeri swored aseT

qalad hyavs warmodgenili avtors, an nabizade nazimis gmiri zehra, ahmed

midhaTis romanis „angelozi miwaze“ gmiri, arife“ (Moran, 2002:253).

3.4. idealuri qalis tipi mamakac mweralTa SemoqmedebaSi

aris Tu ara qali mamakacuri proeqciis Sedegi? amis naTeli magaliTi

mamakaci avtorebis Semoqmedebaa. Turqul literaturaSi mamakaci avtorebis

mier daxatuli qali personaJebi maRali zneobis mqone, kargi meojaxe da

kargi dedebi arian. mweralTa umetesoba qalSi swored am Tvisebebs eZebs

da maTTvis igi, rogorc individi, saintereso ar aris. miT umetes ar

Page 116: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

116

interesdebian qalTa seqsualobis sakiTxiT, Tu gamonaklisis saxiT atila

ilhans ar CavTvliT. atila ilhani pirveli Turqi mweralia, romelic

aratradiciuli orientaciis adamianebze wers.70 ris gamoc man araerTxel

daimsaxura sazogadoebis kritika. Tavad mwerlisaTvis mniSvnelovani

adamianis arCevania.

Turqul literaturaSi qalis sakiTxi win mamakacma mwerlebma

wamoswies. es ki osmaleTis imperiis mier dasavleTisken kursis aRebis

mniSvnelovan Sedegad unda SevafasoT. mwerali da sazogado moRvawe

abdulhak hamidi werda: „Cveni ganviTarebis mTavari gza evropaa“ (Кямилев,

1969.25). mwerali da sazogado moRvawis namiq qemalis SefasebiT

„sazogadoebis ganviTareba uSualo kavSirSia qalTa mdgomareobis

gaumjobesebasTan“ (Enginün, 2007:135). mwerali statiaSi „ojaxis problemebi“

werda: „kidev ramden xans gagrZeldeba mamebis Zaladoba Svilebze, rom

isini iseTebi iyvnen, rogorebic TviTon arian? rodemde unda dawyevlon

sakuTari Svilebi imis gamo, rom maT, magaliTad, eqimoba moindomes.

dedebi sakuTar qaliSvilebs rodemde unda eqceodenen ise, rogorc gasayid

nivTebs, rodemde unda aTxovebdnen maT, TavianTi survilis

sawinaaRmdegod?“ (Кямилев, 1969:24,25). Turqi ganmanaTleblebi qalis

emansipaciis sakiTxs did yuradRebas uTmobdnen. erT-erTi werilSi

gamoTqmuli iyo mosazreba, rom „sazogadoebis ganviTarebisaTvis sakmarisi

ar aris mxolod mamakaci, rogorc Cits ar SeuZlia erTi frTiT frena ise,

samyaroc warmoudgenelia mxolod qalebis, an mxolod mamakacebis saxiT.

rac Seexeba gonebriv ganviTarebas, marTalia, mamakaci qalze metad aris

ganviTarebuli, magram es mxolod imiT aixsneba, rom mamakaci aqtiurad

monawileobs sazogadobriv cxovrebasa da saqmianobaSi. qalebis Sesaxeb

farTod gavrcelebuli gamoTqma, rom „mas Tma grZelia aqvs, Wkua ki mokle“

ukve moZvelda“ (Кямилев, 1969:24). ZiriTadi sakiTxebi, romlebsac mamakaci

mwerlebi exebian, qalTa „monobis“ sakiTxs exeba. qalebi an sakuTari

mSoblebis, an qmris ojaxis monebad iTvlebian. qorwinebis sakiTxi

70 romanebSi Bıçağın ucu „danis wveri“, Yanlış Kadın lar ve Yanlış Erkekler „SecdomiT qalebi da

SecdomiT mamakacebi“ swored aratradiciuli orientaciis adamianebze saubari. wigni

“Hangi Seks” „romeli sqesi“Turqul literaturaSi seqsualobis sakiTxs exeba.

Page 117: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

117

yvelaze mtkivneul sakiTxTa Soris ikavebs adgils. axalgazrda gogonebi

da zogjer vaJebic, sakuTari survilis winaaRmdeg qorwindebian.

mravalcolianoba, ganqorwineba, prostitucia is sakiTxebia, romlebsac

mamakaci mwerlebi aqtiurad ganixilaven. isini qalebis ganaTlebis

sakiTxsac didi yuradRebas aqceven. Tumca ganaTleba maTTvis imdenad aris

mniSvnelovani, ramdenadac mxolod ganaTlebul dedas Seswevs unari,

„kargi Svilebi“ gauzardos qveyanas. sxva motiviT, magaliTad,

sazogadoebaSi adgilis damkvirdebis motiviT, an dasaqmebis motiviT

ganaTlebis miReba mamakaci mwerlebis SemoqmedebaSi ar ganixileba. im

periodis mwerlebisaTvis mniSvnelovani iyo qalebis im Tvisebebis xazgasma,

romelic sazogadoebis moralur da zneobriv principebTan SesabamisobaSi

modioda. maT mizans kargi meojaxisa da kargi dedis xatis Seqmna

warmoadgenda. kidev erTi sakiTxi, romelsac mamakaci mwerlebi exebian,

erotizmis Temaa. isini mas meZaobad miiCneven da qali personaJebi,

romlebic aRniSnuli saqmiT arian dakavebulebi, yovelTvis uaryofiT

konteqstSi arian moxseniebuli. es sakiTxi qali mwerlebis SemoqmedebaSic

aris ganxiluli. magaliTad, suaT derviSis Fosforlu Cevriye („fosforiani

jevrie“). im gansxvavebiT, rom aq mTavari gmiris cxovreba isea

warmodgenili, rom gakicxvas ara is, aramed sazogadoeba imsaxurebs.

meZavi qalis sakiTxisadami mamakaci da qali mwerlebis damokidebulebis

Sefasebisas ar SevcdebiT Tu vityviT, rom aseTi gansxvavebuli

damokidebuleba sqesis analogiebiT azrovnebis Sedegia. suaT derviSis

mier jevriesadmi gamoxatuli TanagrZnoba amoralurobis mxardaWeras ar

niSnavs. aq mniSvnelovania sazogadoebis adamianisadmi damokidebuleba.

kidev erTi ram, rac SeiZleba iTqvas, is aris, rom qali mwerlisaTvis

qalis perspeqtividan sakiTxis gaSuqeba mkiTxvelSi gmirisadmi dadebiT

damokidebulebas iwvevs.

rogorc aRvniSneT, TanzimaTis periodis mamakaci mwerlebi qorwinebis

sakiTxs didi yuradRebas uTmobdnen. ahmed midhaTi nawarmoebSi “Teehhül”

(„qorwineba“) da “Felsefe- i Zenan” („qalTa filosofia“), mSoblebis survilis

winaaRmdeg wasul axalgazrda qalebs xatavs. romanSi „qorwineba“ pirvelad

Turqul literaturaSi mocemulia qali personaJi, romelic muslimuri

Page 118: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

118

wes-Cveulebebis da feodaluri Sexedulebebis winaaRmdeg gamodis da

damoukidebli cxovrebisTvis ibrZvis. romanis „qalTa filosofia“

personaJebi ganaTlebuli da damoukidebeli qalebi arian. isini mamakacis

gareSe cxovrebas aniWeben upiratesobas. romanis mTavari gmiri fazila or

gogonas iSvilebs da zrdis. ufrosi gogona aqile qorwinebas tyveobad

miiCnevs, xolo meore qaliSvili zeqia ki dedasa da das ar eTanxmeba da

gaTxovebas amjobinebs. saboloo jamSi gaTxovebiT Tavisuflebadakarguli

zeqia qmris Ralatis gamo kvdeba. erTi SexedviT, mwerali qalebis aseT

“Tavisuflebas” miesalmeba. Tumca, mamakacis gareSe cxovrebis, mTeli dRe

wignis kiTxvis garda arafris keTebiT, sakvebis SekveTiT da sarecxis

samrecxaoSi CabarebiT dakavebuli qalebis saxeSi xelovnuri, arabunebrivi

qalis tips xatavs, riTac farulad feminizms dascinis. nawarmoebSi

“Gençlik” („axalgazrdoba“) erT-erTi personaJis sityvebi avtoris qorwinebis

sakiTxTan damokidebulebas gamoxatavs: “Cvens qveyanaSi gogonebs ar

SeuZliaT sakuTari survilis mixedviT da siyvaruliT gaTxoveba.

sasiZoebs mSoblebi irCeven da Tu isini gaigeben, rom gogona vinmezea

Seyvarebuli, mas znedacemulad miiCneven“ (Литература Востока, 1975:129) ahmed

midhaTTan Cven vxvdebiT qal personaJebs, romlebic „mamakacuri Tvisebebis“

matareblebi arian. gansjis unari da sibrZne maT mamakacebze meti aqvT.

aseT personaJebi arian romanis “Dünyaya ikinci geliş” („meored dabadeba“)

mTavari personaJi nargizi, romanis “Hüseyin Fellah” „husein felahi“

Sehlevandi da romanis “Dürdane Hanım” „qalbatoni durdane “ ulvie. samive

personaJi mamakac personaJebze meti vaJkacobiT, gonebagamWriaxobiT

gamoirCeva. isini gansazRvarven mamakacTa cxovrebas da moqmedebas.

mamakacebi ki, „qaluri Tvisebebis“ matareblebi arian. magaliTad, nargizi

osmanis fizikur sisustes, sibriyves mudmivad dascinis. gamoqvabulidan

Tavis daRwevis gegmas Tavad saxavs da osmans eubneba „Sen aq iyavi, daiZine,

saqmes ki me mivxedav“ (Yıldız, 2000:81). ulvie yaCaRebis Tavdasxmas

mamakacebTan erTad igeriebs. misi sityvebiT „yvelafers Tavisi dros aqvs.

am yaCaRebis mogerieba mxolod Tqveni saqme ar aris, igi yvelas saqmea.

maTgan qveyana unda gavaTavisufloT, rom vaJkacebi gverqvas“ (Yıldız,2000:81).

mwerali personaJis enaze amaxvilebs yuradRebas da mas „mamakaciviT

mouridebeli enas“ adarebs. miuxedavad imisa, rom ahmed midhaTi qalis

Page 119: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

119

personaJebis daxatvisas maTi xasiaTis simtkices usvams xazs, isini imdenad

arian Zlierebi, ramdenadac „mamakacuri enis da Tvisebebis“ matareblebi

arian. bolo personaJi ulvie megrup beisgan motyuebul da mitovebul

qals, dundares, exmareba. mamakacze SurisZiebis mosurne dundares

gadawyvetilebas Semdegi sityvebiT mouwonebs: “yoCaR, qalbatono dundare,

dae, icodnen mamakacebma, rom qalebsac SeuZliaT SurisZieba. icodnen da

amis Semdeg veRar gabedon qalebis cxvirsawmendi xelsaxociviT Tavidan

moSoreba“ (Yıldız, 2000:82).

Samseddin samis romani “Taaşuk-ı Talat ve Fitnat71”(„TalaTisa da fiTnaTis

siyvaruli“) pirveli Turquli romania. aRniSnul romanSi mwerali

maSvlobis wesiT qalis gaTxovebis winaaRmdegia. mwerali xazs usvams

Zalian gavrcelebuli tradiciis uaryofiT mxareebs. garda amisa, romani

warmoadgens Zalian karg masals im drois sazogadoebis Sesaxeb,

konkretulad, sazogadoebis mier qalis sakiTxisadmi damokidebulebis

Sesaxeb. avtori sakiTxisadmi Tavis damokidebulebas Serife qadinis

sityvebiT gamoxatavs:

„coli verc muderisi iqneba da verc mdivani, ra saWiroa gogonebis

amdeni ganaTleba? maTTvis yvelaze saWiro kerva, qargva da amis msgavsi

xelsaqmis codnaa“ (Uğurlu, Balık, 2008:442). mwerali xazs usvams ojaxSi mamebis

avtoritetis sakiTxs. fiTnaTis maminacvali mas moxuc mdidar mamakacs

miaTxovebs, romelic saboloo jamSi fiTnaTis mama aRmoCndeba. igive Tema

grZeldeba namiq qemalis romanSi “Zavallı çocuk” („sabralo bavSvi“). mamis

despotizmisgan Tavis daRwevis mizniT Sefika mdidar moxuc kacze

gaTxovebas morCilad xvdeba. unda iTqvas, rom namiq qemalis SemoqmedebaSi

qalTa saxeebis ori jgufia mocemuli. erT jgufs ganekuTvneba

progresulad moazrovne qalTa jgufi, romelTa raodenoba Zalian mcirea,

71Samseddin samis es romani romanisaTvis damaxasiaTebeli TvisebebiT ar gamoirCeva (ena,

narativi, mTvari gmirebi, siuJeti) romani Turquli literatursaTvis damaxasiaTbel Janrs

ar wamoadgens, igi man evropidan SeiTvisa. evropul romanebs mkiTxveli Targmanebis

meSveobiT ecnoboda. miuxedad imisa, rom romanis teqnikas imdroindeli mwerlebi naklebad

flobdnen, pirveli Turquli romanis arseboba divanis literaturis Janrebisgan

ganTavisuflebas da literaturis axali JanrebiT gamdidrebis maCvenebeli iyo.

Page 120: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

120

xolo meore jgufs ki _ tradiciulad moazrovne qalTa jgufi. werilSi

„ojaxi“ mwerali naTlad aRwers qalis erTferovan cxovrebas da im

usamarTlobaze amaxvilebs yuradRebas, romelic ara mxolod erT

konkretul qals gulisxmobs, aramed zogadad, qalebis umarvlesoba

swored usamarTlobis da uTanasworobis msxverplia. „6-7 wlis asakSi mama

aWmevda da acmevda, 14-15 wlis asakSi meurvis adgili qmarma daikava“

(Enginün, 2007:201). miuxedavad imisa, rom namiq qemali qalTa da mamakacTa

uTanasworobis winaaRmdegia, sakiTxis gadaWris gzebs igi an ar saxavs, an

Zalian bundovan miniSnebas iZleva. mwerali morCili, kargad aRzrdili,

siyvarulisaTvis Tavganwiruli qalebisadmi damokidebulebas Tbili

sityvebiT gamoxatavs. magaliTad, romanSi İntibah („gamoRviZeba“) dilaSubs

amkobs aseTi epiTetebiT: „sabralo“, “ucodveli“, „bavSvi“, xolo mehfeiqers

ki — „meZavi,“ „codvili“, “wyeuli“. 1889 wels gamoqveynda sami faSazade

sezais romani “Sergüzeşt,” („Tavgadasavali“), romelSic avtori tyve gogonas

Tavgadasavals aRwers. qalis sakiTxisadmi damokidebulebas igi romanis

mTavari gmiris dilberis istoriis aRweriT gadmogvcems. aq mniSnelovania

Tavad is faqti, rom osmaleTis imperiaSi qalebis tyved gayidva

Cveulebrivi ambavia. ojaxi, sadac dilberi mosamsaxured muSaobs, valebis

gamo mis gayidvas gadawyvets. romanis protagonisti orjer gayides tyved.

1890 wels daibeWda nabizade nazimis romani “Karabibik” („qarabibiqi“).

qarabibiki erTi Raribi glexis saxelia, romelic yanis damuSavebisaTvis

saWiro xarebis SeZenis gamo mzadaa, Tavisi qaliSvili nebismier adamians

miaTxovos. 1896 wels nabizade nazimis romani “Zehra” („zehra”) gamoqveynda.

romanSi qalTa tyveobis garda, saubaria mravalcolianobaze da meZaobis

sakiTxze. qalTa saxeebis mravalferovnebiT gamoirCeva mwerali halid

zia uSaqligili. mwerali sami kategoriis qalebs xatavs. pirveli —

stambolis maRali wris warmomadgeneli qalebi, meore — maRal wris

sazogadoebaSi adgildamkvidrebuli dabali socialuri fenis qalebi da

mesame, meocnebe, nazi da romantikuli sulis mqone axalgazrda gogonebi.

mwerali, iseve, rogorc sxva mamakaci mwerlebi, did mniSnelobas aniWebs

qalebis zneobriv-moralur mxares. romanSi “Aşk-ı Memnu” („akrZaluli

siyvaruli“) mTvari gmiris, bihTeris, cxovreba zogadi TvalsazrisiT

uaryofiT konteqstSia moceuli. materialuri simdidris gamo axalgazrda

Page 121: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

121

gogona masze gacilebiT moxuc mamakacze Txovdeba. Semdeg qmars, adnan

beis, misive diswul behlulTan Ralatobs. mwerlis mier gaidealebuli

qalis tips roman “Nesl-i Âhir” („ukanaskneli Taoba“) gmiris azras saxeSi

vxedavT. azra evropuli da aRmosavluri tradiciebis Serwymas axerxebs.

individualurobiT, gansjis unariT igi aSkarad gansxvavdeba mwerlis sxva

qali personaJebisagan. mwerlis TqmiT „azra im qalebs ar hgavs, romlebic

mTel dRes sizarmaceSi atareben“ (Kerman,1990:80). romanSi “Kırık Hayatlar”

(“dangreuli cxovreba“) vadides saxiT mwerali saukeTeso dedisa da

colis xats qmnis. vadide RvTismoSiSi, ojaxisa da SvilebisaTvis

Tavganwiruli qalia, romelic „didsulovnad“ patiobs qmars Ralats.

husein rahmi gurfinaris mier aRwerili qali personaJebi ZiriTadad

crumorwmune, gaunaTlebeli qalebi arian. Tumca exeba ra mwerali qalisa

da mamakacis Tanasworobis Temas, qalebis gonebriv SesaZleblobas

mniSnelovan adgils uTmobs. nawarmoebSi “Kuyruklu Yıldız altında İzdivaç”

(„qorwineba kometis qveS“) crumorwmune qalebTan erTad, lutifes saxiT

sakmaod ganaTlebul da Wkvian qalis saxes xatavs. lutife SeZlebs

irfan galibis gulis mogebas, ise rom irfan galibs igi erTxelac ar

unaxavs. reSad nuri giunTeqini, iakub kadri karaosmanoRlu, feiami safa,

ahmed hamdi Tanfinari mamakac mweralTa im kategorias miekuTvnebian,

romlebic qalTa moraluri siwmindis sakiTxebs did yuradRebas uTmoben.

aRniSnuli mwerlebi gaevropelebis uaryofiT mxareebze amaxvileben

yuradRebas da maT mier aRwerili qali personaJebi, osmaleTis iperiis-

droindeli qalebis, anu stumarTmoyvare, ojaxze damokidebuli,

zedmiwevniT patiosani, Cumi, morCili qalis simbolos warmoadgens. am

mwerlebisaTvis zneoba da seqsualoba erTmaneTTan aris gaigivebuli.

reSad nuri giunTeqinis romanSi “Çalıkuşu” („narCita“) mTavari gmiri, feride,

saqmros RalatiT gulgatexili garbis saxlidan da anatoliis yvelaze

miyruebul sofelSi midis maswavleblad. romanSi yvelaze sainteresi is

aris, rom mwerali ferides arcerTi mamakacisTvis „ar imetebs“ garda

qamranisa, romelmac ferides uRalata. sabolood feride isev qamrans

daubrunda, Tanac sruliad „umwikvlo“. mwerlis am gadawyvetilebis

Sesaxeb mwerali qali finar quri wers: „Turqul literaturaSi wlebis

ganmavlobaSi mamakacebi qalebs ise xatavdenen da ise warmoadgenden,

Page 122: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

122

rogorc Tavad surdaT. magaliTad, reSad nuri giunTeqinma narCitas mTeli

anatolia moatara, gaaTxova, magram qamrans rom sufTa dabruneboda, gana

qaliSvilad ar datova?“ (Kür, 1999:4). ahmed hamdi Tanfinari romanSi “Sahnenin

dışındakiler” („scenis miRma darCenilebi“) qveyanaSi mimdinare procesebze,

gansakuTrebiT ki, qalTa uflebebis damcveli sazogadoebis Seqmnaze,

qalTa dasaqmebaze ironiulad saubrobs. romanis mTavri gmiri sabiha jer

kidev 13-14 wlis asakSi iwyebs qalTa uflebebis Sesaxeb fiqrs. igi

miiCnevs, rom osmaleTis imperiaSi mimdinare procesebi, romlebic qalTa

uflebebs exeba, yalbia da uSedego. „qalTa sakiTxi ojaxis, saxlis

sakiTxis gaanalizebis gareSe verasdros mogvardeba“ (Uğurcan, 2002:15). iakub

kadrisaTvis moralurad dacemuli qalis xsna ukve aRar arsebobs.

mwerlisaTvis qalTa seqsualoba codvasTan aris gaigivebuli. selim

ileris TqmiT „iakub kadrisTan movlenebi, periodebi da personaJebi

rRvevas ganicdian. am rRvevis ekonomikuri mizezebi 1883 wels dadebuli

savaWro xelSekrulebaa 72 (Akatlı,1999:4). romanSi „Kiralık Konak“

(„gasaqiravebeli sasaxle“) mTavari gmiris senihas saxiT evropaze da

yvelafer evropulze Seyvarebuli qalis saxea mocemuli, romlisTvisac

yvelaze mniSnelovani lamazi nivTebi da tansacmelia. mwerlis azriT,

qalTa moraluri „gadagvareba“ tradiciebis miviwyebisa da evropis mibaZvis

Sedegia. feiami safa romanebSi sxvadasxva tipis qalebs xatavs. mwerali

„gamamakacebuli“ tipis qalebs akritikebs, miiCnevs ra, rom maTi gemovneba

da Sexedulebebi Zalian gansxvavdeba saTno qalebisagan. romanSi “Bir

Tereddüdün romanı” („romani meryeobis Sesaxeb“) igi vildanis saxiT „axali

qalis“ saxes gvaZlevs, romelic mudmiv meryeobas da kriziss ganicdis. Tu

ratom xatavs mwerali mxolod aseTi Tvisebebis mqone qalebs, amaze pasuxs

Tavad iZleva: „yvela qali, romelsac vicnobdi, isteriuli iyo. amitom Cems

romanebSi qalebi aseTebi arian“ (Genç,1990:57). mwerlisaTvis idealurad

iTvleba qali, romelic Zvelsa da axal faseulobebs erTmaneTs kargad

uTavsebs. unda iTqvas, rom feiami safa evropul faseulebebSi did

safrTxes xedavda. vinaidan qveyanaSi mimdinare procesebi qalTa

72

igulisxmeba 1883 wels inglisa da osmaleTis imperias Soris dadebuli savaWro

xelSekruleba.

Page 123: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

123

mdgomareobazec axdenda gavlenas, qalebisaTvis evropuli ganaTlebisa da

tradiciebis gadafasebis SesaZleblobas igi safrTxed miiCnevda. qalTa da

mamakacTa Tanasworobis Sesaxeb saubrisas aRniSnavda, rom aucilebelia

zRvaris gavleba, vinaidan sxvaoba, romelic qalsa da mamakacs Soris

arsebobs, qalis kvercxujredSi unda veZeboT. „yvelgan, mTel msoflioSi,

5 wlis gogonas pirveli saTamaSo Tojinaa, xolo biWisa ki _ Tofi.

arCevnis es sxvaoba 2 wlidan vlindeba. es ki garemos da aRzrdis gavlena

ar aris“ (Genç, 1990:57). mwerali qals sust arsebad miiCnevs. qalisTvis gzis

maCvenebeli mamakacia. es azria gatarebuli romanSi “Matmazel Noraliya’nın

koltuğu” („madmazel noralias savarZeli“). selmas magaliTze mwerali xazs

usvams qalis pirovnebis CamoyalibebaSi mamakacis gadamwyvet rols. selma

feridis gulis mosagebad mis survilebs asrulebs. qalis aseTi

aramdgradoba feridisaTvis mosawyenia da selmas saqciels Semdeg

Sefasebas aZlevs: „ugunureba qalis yvelaze didi Tvisebaa “(Safa,1981:13).

zogadad unda iTqvas, rom feiami safasaTvis qali imdenad fasobs,

ramdenadac dedaa da muslimuri tradiciebis damcveli. sxva SemTxvevaSi

qali ugrZnobi, meryevi da uZluri arsebaa. Turqul literaturaSi

„mSromeli qalis“ saxis Seqmna orhan qemals ukavSirdeba. rac Seexeba

“sofleli qalis“ saxis Seqmnas, igi iaSar qemalisa da beqir ildizis

saxelTanaa dakavSrebuli. iaSar qemalis meriemje da faqir baikurTis

irazje soflis romanis prototipebi arian. orive mwerali qalis, rogorc

dedis, rols did mniSvnelobas aniWebs. literaturis kritikosi hilmi

iavuzi, saubrobs ra beqir ildizis qali personaJebis Sesaxeb, aRniSnavs:

“ildizis mier aRwerili adamianebi moralur-zneobriv normebs, tradiciebs

Seugneblad da TvaldaxuWulad emorCilebian. qalebi normebis winaaRmdeg

ar ibrZvian da maT Secvlas ar cdiloben. sakiTxis irgvliv qalebisa da

mamakacebis damokidebuleba gansxvavebulia. ildizi gviCvenebs, rom

patriarqalur sazogadoebaSi qals arsebuli normebis damorCilebis garda,

sxva gza ar rCeba. nawarmoebSi “Karaçarşaflı gelin” („SavTavSliani patarZali“)

deda danaSaulis safasurad sakuTari xeliT aZlevs qaliSvils im ojaxs,

romelsac misma qmarma ojaxis wevri moukla. es epizodi kargad gamoxatavs

qalebis uZlurebas. amis sawinaaRmdegod tradiciebis Secvlis mosurne

isev da isev mamakacia“ (Akatlı, 1999:5). mehmeT aqifis leqsebSi qalisa da

Page 124: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

124

ojaxis Temas mniSvnelovani adgili eTmoba. profesori bilge erjilasuni

poetis leqsebSi aRniSnul sakiTxTan mimarTebaSi or mimarTulebas

gamohyofs. 1. aRmosavleTSi damkvidrebuli mcdari Sexedulebebi da 2.

dasavleTis gavleniT sazogadoebaSi fexmokidebuli mcdari Sexedulebebi.

pirvel SemTxvevaSi gakritikebulia SariaTis kanonebis survilisamber

gaanalizeba. igulisxmeba mravalcolianobisa da ganqorwinebis uflebis

araswori gaazreba. „coli fexsacmeliviTaa. cota dro rom gava, unda

gamocvalo“ (Ercilasun, 2007:36). aseTi damokidebuleba qalis, rogorc dedisa

da ojaxis damcvelis, didi Seuracxyofaa. dasavleTis faseulobebis

arasworad damkvirdebas aqifi Tavisuflebis arasworad gaazrebas

ukavSirebs. miiCnevs, rom „Tavisuflebis gamocxadeba verafers Secvlis, Tu

azrovnebis Tavisuflebas ar miveCveviT“ (Ercilasun, 2007:39).

aRniSnul monakveTSi SevecadeT gveCvenebina mamakaci avtorebis

qalis sakiTxisadmi damokidebuleba. SevarCieT is mwerlebi, romlebsac

Turqul literaturaSi sakiTxebis mravalferovnebiT, eniT, esTetikiT da

nawarmoebebis mxatvruli Rirebulebis TvalsazrisiT gansxvavebuli

adgili uWiravT. miuxedavad „gansxvavebulobisa“, maT erTi rame aerTianebT.

es qalTa sakiTxisadmi erTgvarovani damokidebulebaa. yvela Cven mier

CamoTvlili mwerlisaTvis qalis Rirseba mxolod misi dedobiT,

morCilebiT, ojaxisadmi TavdadebiT ganisazRvreba. maTi Sinagani samyaro,

Sinagani damoukidebloba da samyaros maTeuli xedva da aRqma

mniSvnelovani ar aris. namiq qemalis, Samseddin samis, nabizade nazimis,

ahmed midhaTis, halid zia uSaqligilis, reSad nuri giunTeqinis da sxva

zemoT CamoTvlili mwerlebis personaJebi mamakacTa TvalTaxedviT

danaxuli qalis saxes warmoadgenen. umetesad am mweralTa nawarmoebebSi

maT mier gaidealebuli qalebi kvdebian. maTi sikvdili „gamarTlebulia“

imdenad, ramdenadac isini siyvaruls ewirebian. iqmneba STabeWdileba, rom

mwerlebs urCevniaT isini sust, uZlur, naz arsebad warmoaCinon, vidre

sakuTari siyvarulisaTvis abrZolon. mwerlebi qalTa seqsualobis

winaaRmdegi arian. axdenen mis codvasTan gaigivebas da im personaJebs,

romlebsac aseTi „seqsualuri Tavisuflebis“ „uflebas“ aZleven,

yovelTvis uaryofiT konteqstSi ganixilaven. gamonaklisis saxiT SeiZleba

davasaxeloT ahmed midhaTi. nawarmoebSi Henüz on yedi yaşında („jer mxolod

Page 125: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

125

Cvidmeti wlisa“) mwerali axalgazrda meZavi gogonas mZime cxovrebas

aRwers. Tumca mas sabolood aseTi cxovrebisaTvis mainc ver imetebs.

sazogadoebaSi am movlenis arsebobas mwerali cxovrebis dabali

socialuri doniT xsnis. qalisa da mamakacis urTierTsiyvarulze

mniSvnelovan daskvnebs akeTebs mwerali omer seifeddini. “axalgazrda

gogonasTan ojaxis Sesaqmenlad da masTan sicocxlis bolomde bednierad

cxovrebisaTvis saWiroa urTierToba, gageba da siyvaruli... Tumca, Cvens

sazogadoebaSi siyvaruli ikrZaleba. Turqi 14 wlis gaxdeba Tu ara,

dedis, dis, deidis da mamidis garda, sxva qalis saxes ver xedavs. aba visRa

Seiyvarebs. gamodis, rom aravis. TurqebSi qalisa da mamakacis

urTierTsiyvarulis amkrZalavi Zala „sazogadoebrivi sindisia“.

sazogadobriv sindiss ki yvela icavs. dedebi qaliSvilebs siyvaruls ki

ara, lamazad Cacmis uflebasac ar aZleven. ojaxebi ki erTmaneTis

makontroleblad gadaiqcnen“ (Elişenler, 1999:20).

unda iTqvas, rom istoriis ganmavlobaSi Turqebma civilizaciis sami

faza gaiares. Sesabamisad maTi msoflmxedveloba sami gansxvavebuli fazis

RirebulebaTa sistemam gansazRvra. profesori mehmeT kaplani, am sam

fazaSi qalTa tipebis Sesaxeb yuradsaReb daskvnebs akeTebs. „civilizaciis

im periodebis gaTvaliswinebiT, romlebSic mogviwia cxovreba,

literaturaSi qalis sami tipi iqna Camoyalibebuli. 1. islamamdel xanaSi,

momTabare cxovrebis dros, vxvdebiT „gmiri qalis“ tips. 2. mkvidr

cxovrebaze gadasvlisa da islamis miRebis Semdeg qalis gmiruli

Tvisebebi mniSvnelobas kargavs da igi survilisa da siyvarulis obieqti

xdeba. 3. dasavlurma civilicaziam qali mamakacis Tanaswori gaxada“

(Kaplan:2009,52). CvenTvis yvelaze mniSvnelovani qalis mesame tipia, romelsac

mamakacTan TanasworobisaTvis bevri brZola dasWirda da dResac sWirdeba.

mamakaci avtorebis SemoqmedebaSi qali personaJebis klasifikacias Tu

SevecdebiT, SesaZloa aseTi suraTi miviRoT: 1. tradiciuli qalebi,

romlebic mamakaci mwerlebis ideals warmoadgenen. 2. evropaSi

ganaTlebamiRebuli qalebi, romlebic sazogadoebisgan gaucxoebulebi

arian. 3. damoukidebeli qalebi, romlebic mamakacis gareSe cxovrebas

amjobineben, magram sakuTar sindissa da patiosnebas ar Ralatoben. 4.

Page 126: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

126

„cudi colebi“, romlebic qmrebs „Cagraven“ magaliTad, orhan qemalis

romanis „Evlerden biri“ („saxlebidan erT-erTi“) gmiri lemani, romelic

gakotrebul qmars dasanaxad ver itans da mxolod sakuTar garTobaze

fiqrobs. an reSad nuri giunTeqinis romanis Yaprak dökümü („foTolcvena“)

personaJi, hairie hanimi. aRniSnul SemTxvevebSi mwerlebi rolebis Secvlas

usvamen xazs, rac, maTi azriT, uiRblo qorwinebas iwvevs.

aRsaniSnavia, rom patriarqaluri diskursis mqone nawarmoebebSi

qalis, rogorc dedis, miTologizireba xdeba. qalTa seqsualoba mWidrod

ukavSirdeba zneobas. aqedan gamomdinare, Tu qali mamakacTa proeqciis

mixedviT ar moiqceva, misi, rogorc mwerlis an xelovnebis romelime

sferos warmomdgenlis, martivad miReba Zalian rTuli procesia.

Tanamedrove qali mwerlebis samwerlobo sivrceSi damkvidrebas win

mdidari istoria aqvs. vgulisxmobT Sua saukuneebis poet qalebs,

romlebmac, Cemi azriT, Zalian mtkice safuZveli Cauyares „qalTa

literaturis“ arsebobas.

3.5 Q”qalTa literaturis” gansazRvris sakiTxi

qali avtorebis identifikaciis sakiTxi uSualod ukavSirdeba cneba

„qalTa literaturis“ Camoyalibebas. „qalTa literaturis” cneba

gulisxmobs qalis mier Seqmnili Temebis, Janrebis, literaturis

struqturaTa Seswavlas. sagnebis ricxvSi ki Sedis fsiqodinamika,

lingvistika da qalis metyvelebis dinamika, qalis karieris individualuri

da koleqtiuri traeqtoriebi, literaturis istoria da calkeul mweral

qalTa nawarmoebebi. cnebas „qalTa literatura“ hyavs rogorc

mowinaaRmdegeebi, aseve momxreebic. ratom gaxda es sakiTxi aqtiuri

diskusiis sagani? literaturaTmcodne elene trofimovas ganmartebiT

“literatura warmoadgens kulturis velis im nawils, sadac qaluri

yovelTvis TamaSobda da TamaSobs aSkarad gamokveTil rols da qalTa

saxelebic metia. garda amisa, qalTa cxovrebis Sesaxeb informaciis

wyaros swored literaturuli teqstebi warmoadgendnen“ (Трофимова,

2002:184). mowinaaRdegeTa azriT, Tavad literaturis dayofa sqesis mixedviT

Page 127: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

127

ar aris swori, literatura SeiZleba iyos kargi an cudi. am Tezisidan

gamomdinare, literaturuli nawarmoebis Sefaseba unda moxdes avtoris

pirovnuli Tvisebebis gauTvaliswineblad. Tumca Tu gaviTvaliswinebT, rom

xelovneba individualuri SemoqmedebiTi aqtia, sadac Semoqmedis pirovnuli

gansakuTrebuloba, misi fsiqologiuri da sulieri mdgomareoba uSualo

gavlenas axdens nawarmoebis formasa da Sinaarsze, am mosazrebas veRar

gaviziarebT. garda amisa, fsiqologiaSi arsebuli gamokvlevebi iZleva

saSualebas, vimsjeloT qaluri da mamakacuri kompleqsebisa da arqetipebis

Sesaxeb, romlebic pirovnebis mentalobis Camoyalibebaze did gavlenas

axdens. rusi feministi mwerlebis gancxadebiT: „qalTa proza arsebobs,

vinaidan arsebobs qalTa samyaro, romelic mamakacTa samyarosagan

gansxvavebulia“ (Ровенская, 2000:5). feminizmis amerikeli warmomadgenli

sandra gilberti svams kiTxvas: „Tu avtori qalia, rogor SeiZleba misi

sqesobrivi mikuTvnebuloba misi literaturuli energiisagan gamovyoT?“

(Шоуолтер, 2004:321).

„qalTa“ da „mamakacTa“ literaturis diqotomiis arseboba im

realobiT aris ganpirobebuli, romelsac sqesis analogiebiT azrovneba

hqvia. es pozicia ki yvelaze naTlad lakaniseul fsiqoanalizSi vlindeba,

romelic aRwers qali subieqtis gaorebis process enaSi. fsiqolingvistur

samyaroSi, romelic konstruirdeba mamisa da vaJiSvilis urTierTobebze

da mamakacur logikazea agebuli, qali sicarielesa da siCumesTan

asocirdeba. igi ganxilulia, rogorc uxilavi sqesi. lakanis ganmartebiT,

“adamianuri arsi enaSi ibadeba da swored enis CarCoebSi konstruirdeba

adamianis subieqti“ (Трофимова, 2002:184). arsebul kulturaSi sityvebi

„qaluri“ da „mamakacuri“ metyvelebs aramarto biologiur sxvaobaze,

aramed SefasebiTi kategoriebicaa, romelic yalibdeba sociumis mier da

myarad ikidebs fexs sazogadoebisa Tu calkeuli individis cnobierebaSi.

sazogadoebaSi azris myarad damkvidreba ki swored enis meSveobiT xdeba.

sityva „qaluri“ „meoradis“, “uarsesis“, „raRacisgan warmoebulis„

konotacias axdens. Sesabamisad, qalebis samoqmedo areali izRudeba.

garda amisa, „qalurisa“ da „mamakacuris“ diqotomia yovelTvis

patriarqaluri poziciidan xorcieldeba, anu arsebobs a priori mosazreba,

Page 128: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

128

rom mamakacuri kultura da misTvis damaxasiaTebeli ierarqiuloba aris

nebismieri saxis eTikuri da esTetikuri Rirebulebebis sazomi. aqedan

gamomdinare, normad miCneulia mamakacis pozicia, msoflmxedveloba.

gabatonebulia maskulinuri wesebi. Sesabamisad, cneba „qalTa literatura“

aRiqmeba negatiurad da ironiulad. aqve unda aRiniSnos, rom „qalTa

literaturisadmi“ uaryofiTma damokidebulebam xeli Seuwyo miTebis

warmoqmnas imis Sesaxeb, rom qalebs literaturisa da xelovnebis sferoSi

Rirebuli araferi SeuqmniaT. xelovnebis da literaturis istoria es

mamakacuri geniis istoriaa. 73 am mosazrebis gamziareblebs da ironiuli

SeniSvnis avtors, rom „mwerlobisaTvis jvarze gakruli qali arsad

gvinaxavso“ erTi faqti aviwydebaT. saukuneebis ganmavlobaSi qalebs

„maRal literaturasTan“ ziarebis uflebas aravin aZlevda. amis magaliTad

osmalo qalebis mosazreba SeiZleba moviyvanoT. isini ukmayofilebas

gamoxatavdnen, rom mamakacebs codnasTan ziarebis Semdeg qalebisaTvis am

saunjis gaziarebis survili aRar aqvT (am sakiTxs Cven ufro vrclad

SevexeT naSromis meore TavSi). literatura da xelovneba qalebis saqmed

arasdros iTvleboda. qalTa moRvaweobis sivrce mxolod saxliT

Semoifargla. maTi damokidebuleba garesamyarosTan musikaSi, xelsaqmeSi,

zRaprebSi gamoixata. sazogadoebisgan mowyvetam e.w. “saxlis kultura“

Camoayaliba, sadac qali mniSvnelovan rols asrulebda. aRniSnulma

„saxlis kulturam“ ki qalebi literaturidan „gamoaZeva“. isini

warmodgendnen fons ufro mniSvnelovani, sazogadoebrivi da SemoqmedebTi

cxovrebis ganxorcielebisaTvis. patriarqaluri sistema qals ganviTarebis

da realizaciis saSualebas ar aZlevda. Sesabamisad, imis mtkiceba, rom

qalebs Rirebuli araferi SeuqmniaT, safuZvels moklebulad mimaCnia.

Turqi profesori (literatori) zehra toska cneba „qalTa

literaturis“ Sesaxeb Semdeg mosazrebas gamoTqvams: „literaturaSi qalis

sakiTxis ganxilva SesaZloa arsebuli wesrigis arRvevs. radgan sakiTxi

tradiciis sazRvrebs scildeba, did vnebaTaRelvas iwvevs. Tu literatura, 73 miuxedavad imisa, rom qal SemoqmedTa raodenoba mcirea, arseboben qali avtorebi,

romelTac msoflio literaturis istoriaSi mamakaci avtorebis gverdiT Rirseuli

adgili daimkvidres. magaliTad poeti qali safo, debi bronteebi, JorJ sandi, emili

dikinsoni.

Page 129: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

129

iseve rogorc sxva disciplinebi, sakiTxs am kuTxiT Seiswavlis, es mxolod

mis ganviTarebas Seuwyobs xels“ (Toska, 1996:45). „qalTa literatura“, ra

Tqma unda, ar niSnavs literaturis dayofas „qalurad“ da „mamakacurad“;

igi teqnikuri terminia, romelic qali avtorebisa da maTi Semoqmedebis

arsebobas usvams xazs. unda iTqvas, rom qalisaTvis iyos mwerali an

poeti, Zalian rTuli da, SeiZleba iTqvas, mtkivneuli procesicaa. amis erT-

erT mizezad gare literaturuli faqtorebi unda CavTvaloT. feministuri

literaturis kritikosi elen moersi wignSi „literaturuli qali“ wers:

„mamakacebis avtoroba Camoyalibda universitetis garemoSi, mamakacebis

samegobro wreSi da sajaro literaturuli diskusiebis dros. qalebi ki,

romlebsac ganaTlebis miRebisa da sazogadoberiv cxovrebaSi

monawileobis saSualeba ar hqondaT da mogzaurobisa da megobrebis gareSe

cxovrobdnen saxlis garemoSi, rogorc avtorebi, ojaxis intimur garemoSi

Camoyalibdnen“ (Жеребкина, 2000:140). qalebisaTvis „me-s“ win wamoweva da

arsebobis Sesaxeb xmamaRali ganacxadis gakeTeba rTuli da xSirad

miuRweveli mizanic aris. hegemonuri kultura qalebs damoukidebelad

yofnis uflebas ar aZlevs. anu „maRali literatura“ mxolod maSin

aRiarebs qal mwerlebs, Tu isini mis kanonebs emorCilebian. Tu mwerali

qali „mamakaciviT mouridebel enas“ flobs, igi Rirsia mwerali erqvas.

Tumca rekomendebulia, gamoyenebuli iqnes sityvebi ara qali mwerali,

qali poeti an qali xelovani, aramed, zogadad, mwerali, poeti da

xelovani. Zalian sainteresoa aRniSnuli movlenisadmi Turqi profesoris

da feministuri kritikis warmomadgenlis faTmagul berqTais mosazreba:

“mwerlebi da xelovanebi TavianT SemoqmedebaSi im materialur da sulier

Rirebulebebs aRweren, romelTa garemocvaSic uwevT cxovreba. roca saqme

genderze midgeba, maSinve protesti iwyeba. amis mizezi, garda

arainformirebulobisa, Cveni sazogadoebis erT mkveTrad gamoxatul

TaviseburebaSi unda veZeboT. es Tavisebureba ki kritikuli azrisadmi

mtruli damokidebulebaa. biologiur sxvaobaze ufro metad kulturis

sxvaobiT ganpirobebuli identoba, samwerlobo saqmianobazec axdens

gavlenas. Cvens sazogadoebaSi, sadac sqesobrivi sxvaoba mkveTrad

gamoxatul saxes iZens, qalisa da mamakacis cxovreba da gamocdileba

Zalian gansxvavebulia“ (Berktay, 1998:8-9). literaturis TeoriaSi

Page 130: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

130

qalebisaTvis „meorexarisxovani avtorobis“ rolia gankuTvnili, rac

gulisxmobs, rom cnobili qali avtorebi, romlebic literaturis kanonSi

moxvdnen, mocemuli etapis gabatonebul genderul da enobriv normebs da

stereotipebs iziareben. sxva SemTxvevaSi, isini ver moxvdebodnen

literaturis kanonSi. imis gansazRvra, Tu ra adgili uWiravs qals „maRal

literaturad“ monaTlul, patriarqaluri dominantebiT gajerebul

SemoqmedebiT sivrceSi, saSualebas gvaZlevs, visaubroT TurqeTSi „qalTa

literaturis “ ganviTarebis perspeqtivebze.

Sua saukuneebis Turqul literaturaSi qali poetebis identifikaciis

sakiTxi iseTive mniSvnelovania, rogorc Tanamedrove qali avtorebis.

miuxedavad imisa, rom istoriuli, sazogadoebrivi, social-politikuri

mdgomareoba gansxvavebulia, qali avtorebis identifikaciis sakiTxi

SesaZlebelia erT sibrtyeze ganvixiloT. Sua saukuneebis cnobili poeti

da moazrovne jelaleddin rumi qalTa sakiTxisadmi Zalian saintereso

mosazrebas gamoTqvams: “qali RvTis sxivia, trfobis obieqti ki ara, TiTqos

Semqmenelia da ara Seqmnili“ (javeliZe, 1985:13).

Sua saukuneebSi moRvawe poeti qalebidan yvelaze gamorCeuli mihri

xaTunis, zeineb xaTunisa da fiTnaT hanimis cxovrebaa. 74 divanis

literaturis poetebze saubrisas xSirad aRiniSneba, rom am periodis

warmomadgeneli qali poetebi maRali sazogadoebis wres ekuTvnodnen.

magram gana mxolod es iyo sakmarisi imisTvis, rom isini poetebad

eRiarebinaT. nuTu maT, patriarqaluri hegemoniis pirobebSi maTTvis

gankuTvnili adgilis dasakaveblad Zalisxmeva ar dasWirvebiaT? ra Tqma

unda, ki. cnobilia, rom Zveli Turquli e.w. divanis literaturis

qvakuTxeds qmnis igiveobis esTetika, romelic mkacrad kanonikur xasiaTs

atarebs da dafuZnebulia winaswar dadgenil da miRebuli konvenciebsa

da wesebze. es wesebi da kanonebi, rogorc aucilebeli da daurRveveli

piroba, mocemulia Semoqmedis cnobierebaSi da SemoqmedebiTi procesic

mTlianad am winaswar mocemuli modelebiT aris warmarTuli. aman, ra Tqma

unda, ganapiroba mxatvruli warmosaxvis Taviseburebac. mWevrmetyveleba

74divanis literaturis qali poetebi arian: aiSe hubi xaTuni, TuTi xaTuni, leila hanimi

da siri hanimi.

Page 131: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

131

da poetika ar iyo gamijnuli. amitom mxatvruli gansxeulebis doneze

moqmedebda saerTo wesebi da kanonebi. yuradReba eqceoda am wesebis dacvas,

rac apirobebda kidec enis mxatvrulobas. aseT pirobebSi qali poeti

mamakac poets konkurencias ver uwevs. magram qalebis niWierebis, qaluri

grZnobebis da samyaros qaluri perspeqtividan aRqmis yvelaze naTeli

magaliTi swored Sua saukuneebis divanis literaturidan iwyeba. mas ki

saTaveSi mihri xaTuni udgas. muraT urazi wignSi „qali poetebi da

mwerlebi“ wers: „divanis literaturaSi poeti qalebidan mxolod mihrim

SeZlo Tavisi sqesis grZnobebis gulwrfelad gadmocema, misi gazelebi

Zalian gansxvavdeba im qali poetebis gazelebisgan, romlebic mamakacur

formebs iyeneben. igi qalis sulis musikasa da wuxils aerTianebs“

(Yavuz,1988:12). Tezqeres avtori latific mihris qalurobas usvams xazs. Tu

gaviTvaliswinebT, rom fiTnaT hanimis75 msgavsi qali poetic ki iZulebulia

samwerlobo sivrceSi adgilis damkvirdebis mizniT mamakacuri diskursi

aRiaros, sazogadoebaSi, sadac mamakacuri kultura hegemonuria, mihris

aseTi individualizmi garkveuli saxis amboxicaa. wignis „osmaluri poezia“

avtori e. gibi mihri xaTunis Sesaxeb werda: „igi ar gamoirCeva

originalobiT. misi metaforebi da Sedarebebi iSviaTad aris misi

Tanamedroveebisgan gansxvavebuli. magram mihri xaTuns arc aqvs survili

leqsis teqnikiT brwyinavdes. mis leqsebSi igrZnoba survili, rom

gamoxatuli iyos misi grZnobebi da azrebi. aqve gagaxsenebT, ra Zneli

iqneboda misTvis, qalisTvis, Sua saukuneebis TurqeTSi mieRo saTanado

ganaTleba. amitom SeuZleblia, ar aRgafrTovanos im sulma da energiam,

niWma, romelmac gadalaxa yvela winaaRmdegoba da saSualeba misca poet

qals, Seeqmna poezia, romelic misi Tanamedrove mamakacebis poezias

75fiTnaT hanimTan dakavSirebuli istoria naTel warmodgenas gviqmnis im periodis mamakaci

poetebis qali poetebisadmi damokidebulebis Sesaxeb. “bairamis wina dRes fiTnaT hanimi

msxverplad Sesawir verZs eZebda. am dros gzad aRa ragif faSam da poetma haSmeTma

Camoiares. dainaxes ra fiTnaT hanimi, misi gamasxaraveba gadawyvites. haSmeTi miuaxlovda

da uTxra: “Cemo qalbatono, ra saWiroa verZis Zebna? Tqveni verZi, haSmeTi, Tqvens

samsaxurSi iguleT”, fiTnaT hanimma almacerad gaxeda da upasuxa: “Sen jer batkani xar, me

ki rqebiani verZi mWirdebao”. haSmeTma ki – qalbatono, TqvenTan ori dRiT damtoveT da

Cems rqebsac naxavTo, upasuxa“ (Yavuz,1988:12). am sityva-pasuxidan poeti haSmeTi

Seuracxyofas ayenebs fiTnaT hanims. simboluri gziT mas meZavTan aigivebs.

Page 132: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

132

konkurencias gauwevda da gauZlebda“ (Маштакова, 1967:55). mihris Tanamedrove

mamakaci poetebidan ki yvelaze cnobili isa nejaTia, romelsac sasaxlis

karze yvela did pativs scemda, maT Soris, mihric. poeti isa nejaTi ar

gamoirCeoda originalobiT da sakiTxTa mravalferovnebiT, igi iyo

poeturi sityvis didostati. mihri nejaTis Semoqmedebas did pativs scemda,

amitom sakuTar leqsebs xSirad ugzavnida mas. Tumca rogorc im drois

Tezqeres avtorTagan erT-erTi, aSik Celebi, wers: „isa nejaTi ar iyo

aRfrTovanebuli mihri xaTunis SemoqmedebiT“.es mis mier warmoTqmul

leqsSic kargad ikveTeba:

„o, Sen, romelic wer nazires Cemi mibaZviT,

frTxilad iyavi, eTikis zRvars ar gadaxvide.

ar Tqva “moculobiT da riTmiT Cemi leqsi nejaTisas uaxlovdeba,

marTalia, sami asoa (xmovani) orive sityvaSi,

magram gana „sircxvili da „codna“ erTsa da imaves niSnavs?!“

(Маштакова,1967:42)

am erTi strofidan aramxolod imas vigebT, aRfrTovanebuli iyo Tu

ara isa nejaTi mihri xaTunis SemoqmedebiT, aramed imasac, ramdenad iyvnen

qali poetebi miRebuli mamakac poetTa sazogadoebaSi. isa nejaTi sakuTar

upiratesobas calsaxad usvams xazs. Sedarebis TvalsazrisiTac igi

zedmetad mkacria. mihris Semoqmedeba misTvis „sircxvilia“, sakuTari ki _

„codna“. unda iTqvas, rom Tavad mihri xaTunmac kargad icoda mamakacebis

qalebisadami damokidebulebis Sesaxeb. igi sakmaod Tamam leqsebs wers,

riTac mamakacebis SemoqmedebiT upiratesobas kiTxvis niSnis qveS ayenebs:

„amboben, rom qalebs mokle Wkua aqvT,

da maTi yoveli sityva naklulia.

mihri, romelic Wkviani da ganaTlebulia,

Tvlis, rom erTi Rirseuli qali aTas uRirs mamakacs sjobia,

erTi gonebanaTeli qali aTas ugunur mamakacs sjobia“ (Sezer, 2005:146).

mihri xaTuns eyo gambedaoba leqsebSi gaecxadebina Tavisi siyvarulis

obieqtis vinaoba. rusi mecnieri, aRmosavleTmcode elena maStakova, wignSi

„mihri-xaTunis divani“ wers: „Cvenamde moRweuli leqsebi da werilobiTi

wyaroebi pirdapir asaxeleben im adamianebs, romlebTanac dakavSirebulia

Page 133: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

133

poeti qalis sasiyvarulo lirika: muedzade abduraxman Celebi, romelic

mihris bavSvobis megobari iyo da isqender Celebi. poeti isqender Celebis

saxelis aSkarad xsenebas erideba da mas xSirad legendaruli aleqsandre

makedonelis saxeliT ixseniebs“ (Маштакова, 1967:26). muedzadesa da mihris

sasiyvarulo urTierTobaze saubrobs mwerali da poeti senur sezeri:

„muedzadesa da mihris Soris grZnobis gamJRavneba muedzades leqsebiT

daiwyo. gulgrili arc mihri darCenila. piriqiT, igi muedzades imaze met

siyvaruls dahpirda, vidre sxva romelime ymawvils SeeZlo. isqenderisa da

mihris siyvarulze saubrisas avtori wers, rom mihris siyvaruli upasuxo

darCa. TezqereebSi isini, vinc mihri xaTunis siyvarulis obieqtebis Sesaxeb

saubroben, amboben, rom es siyvaruli platonuria da mas miwier

siyvarulTan kavSiri ar aqvs“ (Sezer, 2005:167). Tumca wignis avtori

aRniSnavs: “Tezqeres avtorebi cdiloben, xazi gausvan im faqts, rom

mihris intimuri urTierToba ar hqonia aravisTan. poetis „patiosnebis“

Sesaxeb latifis TezqereSi vrcladaa saubari. „amgvari silmazis patroni

Seyvarebulis siwminde da namusis kalTa yovelgvari sibinZurisagan

Sorsaa“. Tanamedrove cxovrebaSic qalis siwminde namusis sazomad aris

miCneuli. amitom me ufleba ar maqvs, uaryofiTi Sefaseba mivce im

striqonebs, romlebic sazogadoebaSi poeti qalis „wmindad„ warmoCenas

cdiloben. qalis namusis Sesaxeb saubari Znelia, ciliswameba ki codvaa,

vinaidan qalisa da mamakacis qorwinebis gareSe urTierToba sikvdiliTac

ki SeiZleba isjebodes. misi Tanamedroveebis mier poetis siyvarulis

Sesaxeb mocemuli ganmarteba maT cilismwameblis rolisagan aTavisuflebs.

Tumca am sakiTxze Tavad poetis axsna-ganartebas RvTisadmi mis mimarTvaSi

vxedavT. igi RmerTs Cadenili codvebis mitevebas sTxovs. codvebisa,

romlis Sesaxeb mxolod man icis da Tu amas xalxi gaigebs, SeiZleba

Caqolon kidec. Caqolva ki sasjelia Cadenili mruSobis gamo. mruSobis

gamo qali SeiZleba ar moklan, magram misi diskriminacia aucileblad

moxdeba. amitom mihris rcxvenia da, ufro metic, eSinia siyvarulis (Sezer,

2005:169). miuxedavad imisa, rom senur sezeris mosazreba, erTi SexedviT,

marTebulad SeiZleba mogveCvenos, igi akademiur safuZvels aris

moklebuli. divanis literaturaze saubrisas gasaTvaliswinebelia Sua

saukuneebis esTetikuri faseulobebi. siyvaruli ganixileba rogorc

Page 134: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

134

mistikuri da RvTiuri. amitom misi pirdapiri gageba mcdar analizamde

migviyvans. arc Tanamedrove realobidan unda SevafasoT Sua saukuneebis

literatura da xelovneba. qarTveli mecnieri, aRmosavleTmcodne elizbar

javeliZe aRniSnavs: “poeti qalbatonis jiuti mtkiceba, rom Seyvarebulma

xeli unda aiRos namusze, rodi niSnavs sakuTari uzneobis xazgasmas. misi

amgvari moraluri pozicia arc poetis piradi samijnuri TavgadasavlebiT

da cxovrebis wesiT unda avxsnaT. aramed es gaxlavT melameTur-rinduli

msoflmxedvelobis aRiareba, roca gadmocemulia Tavdaviwyebuli mijnuris

ugonoba da sixele, romelic RvTiuri siyvarulis amaRlebis gzas

agvirgvinebs. am safexurze gaxelebul mijnurs ar moeTxoveba, daicvas

dadgenili normebi. es gaxlavT zneobrivi pozicia, romelic ugulebelyofs

sazogadoebis mier SemuSavebuli moralis moTxovnebs, ZiriTadad garegnul,

moCvenebiT patiosnebas rom qadagebs“ (javeliZe, 2010:267).

poeti sakuTar grZnobebs ar malavs, miuxedavad imisa, rom Zalian kargad

icis sasuliero pirebis damokidebuleba misi amgvari „Tavisuflebisadmi“.

mihri xaTunis „buntaruli“ xasiaTis leqsebze rinduli msoflmxedvelobis

gavlena igrZnoba, ramac mas saSualeba misca, mkacri asketizmis da

socialuri normebis winaaRmdeg azri gamoexata. profesori da literatori

zehra toska statiaSi „qalTa literaturis Sesaxeb“ wers: „miuxedavad

imisa, rom divanis literaturis poetebi siyvarulze saubrisas sakuTari

siyvarulis, WeSmariti grZnobebis pirdapir aRweras Tavs arideben, arian is

iSviaTi gamonaklisebic, romlebic am wess ar emorCilebian. ufro metic,

leqsebSi satrfos saxelebis aSkara xsenebasac ar eridebian. amaTgan erT-

erTi ki mihria. ratom aris igi aseTi TvalSisacemi? imitom rom igi qalia

da im periodis qali poetebisgan gansxvavebiT dadgenili normidan

gadauxvia“ (Toska,1996:50). mihris Tanamedrovis, zeineb xaTunis, Semoqmedeba

leqsebis siuxviT ar gamoirCeva. amas Tavisi mizezi gaaCnia. gaTxovebis

Semdeg mas meuRlem wera aukrZala. am faqtis Sesaxeb poeti da mwerali

senur sezeri wignSi „Turqi safo _ mihri xaTuni“ wers: „mihri zeinebisgan

werils elodeboda, icoda, rom striqonebs Soris amokiTxavda, bednieri

iyo Tu ara misi megobari. werilze pasuxi zeinebis meuRlem, isak vehmi

Celebim gasca. mokiTxvis gamo madlobas uxdida mihris, zeinebis Sesaxeb ki

werda, rom igi gaTxovda da weras Tavi daaneba“ (Sezer, 2005:142). aRsaniSnavia,

Page 135: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

135

rom Tezqeres avtori aSik Celebi wignSi „poetebis grZnobebi“ Meşairü-

Şuara wers, rom „zeineb xaTunma weras Tavi daaneba, qmris moTxovniT sxva

mamakac poetebTan urTierToba Sewyvita da qmars damorCilda“ (Mutlu,

2002:28). am faqts aSik Celebi dadebiTad afasebs. gamodis, rom ojaxis

Seqmnis Semdeg wera qalisaTvis Sesaferis saqmianobad aRar miiCneva.

SesaZlebelia vivaraudoT, rom mihrim icoda ra, rom qorwineba SesaZloa

misi Tavisuflebisa da SemoqmedebiTi niWis ganviTarebis mTavari

damabrkolebeli movlena yofiliyo da masac zeinebis bedi unda

gaeziarebina, ar gaTxovila. mihri xaTuni pirveli qali poetia, romelmac

qalisa da mamakacis uTanasworobis Sesaxeb ganacxada, da sainteresoa, rom

amis Semdeg TanzimaTis periodis literaturamde am sakiTxze reaqcia

arcerT qal mweralsa da poets ar gamouxatavs.

TanzimaTis reformebis Semdeg literatura gaxda is sfero, romlis

meSveobiT Turquli inteligencia qveyanaSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb

azrs gamoxatavda. didi datvirTva eZleoda cnebebs: Tavisufleba,

samSoblo, samarTlianoba. reformistebisaTvis literatura warmoadgenda

rogorc erTmaneTTan urTierTobisa da azrTa gacvla-gamocvlis

saSualebas, aseve farTo masebTan urTierTobis saSualebasac. dasavleTTan

urTierTobam ganapiroba romanis Janris damkvidrebac. romanis Janri

aRmosavluri literaturisaTvis damaxasiaTebeli Janri ar aris. igi man

evropidan SeiTvisa. am faqtTan dakavSirebiT ahmed hamdi Tanfinari wers:

”Turქuli romanis ganxilvisas ar unda dagvaviwydes erTi WeSmariteba,

romani CvenTan moTxrobis tradiciebis safuZvelze ar warmoqmnila, igi

sruliad axali movlenaa... garda amisa, sawyis etapze romanis ganviTarebas

sazogadoebis calmxrivma ganviTarebamac SeuSala xeli. sazogadoeba qalis

gareSe cxovrebiseul gamocdilebas arasakmarisad iZens, pirovnebis

cxovrebaSi, sadac ar unda iyos igi, bednierebis sakiTxi TavisTavad dgeba

dRis wesrigSi. amas ki, saboloo jamSi, siyvarulamde mivyavarT“

(Tanpınar,2010:19). “Cveni romanistebi mudmivad TurqeTis socialur realobas

da am realobaSi arsebuli cvlilebebis Sesaxeb weren. magram amas, rogorc

wesi, ara rogorc romanistebi, aramed rogorc maswavleblebi ise akeTeben.

romanisti, aRwers ra individs, sazogadoebriv realobasac aRwers.

Page 136: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

136

balzaki, tolstoi, stendali aseTi romanistebi arian” (Nacı, 2012:12). feThi

najis es Sefaseba naTlad asaxavs TurqeTSi romanis ganviTarebis

procesebs. imis gamo, rom xelovanebi ufro “maswavleblobdnen”, romanis

ganviTareba Seferxda. kidev erTi garemoeba, ramac romanis ganviTareba

Seaferxa saTanado doneze kritikis ganuviTareblobaa. amis gamoa, rom

TanzimaTis periodSi ufro meti warmateba wilad gazeTebsa da JurnalebSi

dabeWdil politikuri xasiaTis wignebs xvda. politikuri xasiaTi

ganapirobebda romanis xarisxs. Tu romanSi mocemuli idea arsebul

ideologias Seesabameboda, maSin igi popularuli xdeboda. Tumca romanSi

mocemuli idea rogori xasiaTisac ar unda iyos, mniSvnelovania ara

mxolod imiT, Tu ra aris masSi aRwerili, aramed imiTac, Tu rogor aris

aRwerili.76

TanzimaTis periodSi qalTa mdgomareobis Sesaxeb Turquli

inteligencia araerT gancxadebas akeTebda. QqalTa ganaTlebis sakiTxi

mniSvnelovan sakiTxTa Soris iWerda adgils. Cven araerTxel aRvniSneT,

rom im periodis Turquli inteligenciisaTvis ganaTlebuli dedebis

aRzrda mniSvnelovani iyo. Mmagram ramdenad miesalebodnen isini qali

mwerlebis arsebobas, es sxva sakiTxia. TanzimaTis periodis yvelaze

gamoCenili mwerali qalia fatma alie. Turquli literaturis istoriaSi

fatma alie pirveli romanist qalad aris miCneuli. fatma alie cnobili

istorikosisa da sazogado moRvawis jevdeT faSas qaliSvilia. aman, ra

Tqma unda, misi ganaTlebis sakiTxSi mniSvnelovani roli iTamaSa. fatma

alies Zalian kargi ganaTleba hqonda miRebuli. misi samwerlobo

moRvaweoba TargmaniT daiwyo. man Targmna frangi mwerlis JorJ ones

romani “survili” da igi “erTi qalis” fsevdonimiT gamoaqveyna. mwerlis

amgvari gadawyvetileba SesaZlebelia Semdegi garemoebiT avxsnaT.

mkiTxveli mzad ar iyo qali avtoris misaRebad. mweralma pirveli romani

1910 wels gamoqveyna. wignis SesavalSi ahmed midhaTis sityva iyo dabeWdili.

ahmed midhaTi maRal Sefasebas aZlevda romans da Tavad romanis avtors.

76 alemdar ialCini Taviseburebis gaTvaliswienebiT romanis 4 tips gvTavazobs. 1.

socialuri da politikuri movlenebis amsaxveli romanebi. 2 “anatoliis” romani. 3.

istoriuli romanebi. 4. sasiyvarulo romani (Yalçın, 2006:23-24).

Page 137: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

137

Turquli literaturis pakeris aRniSvniT “ahmed midhaTis mxridan

mTargnelisaTvis madlobis werilis gagzavnam da imis aRniSvnam, rom fatma

alie istorikoss jevdeT faSas qaliSvilia, Targmani kritikosebisagan

daicva. miT ufro, rom ahmed midhaTi aRniSnavda: “es qalbatoni qebis

Rirsia aramxolod imis gamo, rom Targmna gabeda, aramed imitom rom

mamakaci mwerlis romanis Targmnis gambedaoba eyo da romani “mamakacuri

stiliT” Targmna”77 (Paker,1991:280). Tumca mwerlis SemoqmedebiTi cxovreba

ioli ar yofila.F gaTxovebis Semdeg mas meuRle, faiq bei, weris uflebas

ar aZlevda. sanam faiq bei samsaxuris gamo koniaSi ar gadaiyvanes, fatma

alie 78 mxolod saojaxo saqmeebiT iyo dakavebuli. 79 Mmxolod meuRlis

gamgzavrebis Semdeg daubrunda igi samwerlobo moRvaweobas. fatma alies

Tanamedrovea poeti nigar hanimi, romelmac Tavi Seikava sakuTari

mogonebebis dRiuris gamoqveynebisgan. aRniSnuli dRiuri misi

gardacvalebidan didi xnis Semdeg daibeWda. dRiurSi poeti uiRblo

qorwinebis, qalTa piradi tragediis sakiTxebs exeboda. CvenTvis

mniSvnelovania im faqtis xazgasma, rom poetma Tavis sicocxleSi ar isurva

mogonebebis dRiuris gamoqveyneba, rac osmalo qali poetebisa da

mwerlebis werasTan dakavSirebul SiSsa da gaubedaobas usvams xazs.

guzide sabri 11-12 wlis iyo, wera rom daiwyo. misi nawerebi

maswavlebels, tahir efendis, Cauvarda xelSi, razec mas mwvave reqcia

hqonda: “ra aris es? Citebi, Rrublebi, yvavilebi, saRamo da dila, leqsebis

weris nacvlad religiuri wes-Cveulebebis dacva da Sesruleba geswavla.

lamis erTi kviraa, yuranis erTi striqonic ver dagizepirebia” (Karaca, 77fatma alie TaTruli literaturis fuZemdebel fatih qerimTan saubrisas aRniSnavs, rom

igi muSaobs wignze, romelic qalTa ufleba-movaleobebs exeba. Tumca surs, rom es wigni

safrangeTSi daibeWdos. kiTxvaze, ratom ar unda mwerals wignis TurqeTSi dabeWdva,

pasuxobs: „ara, Cemo batono, TurqeTSi Tu daibeWda, Tavs mexs damatexen, qalisa da ojaxis

sakiTxze Cveni mamakacebis Sexeduleba ar icvleba, aqamde gamoqveynebuli werilebis gamo

uamravi muqarisa da Seuracxyofis werili miviRe“ (Koloğlu, 2002:12).

78Ffatma alies dam, emine semiem, sruliad gansaxvavbeuli gza airCia. isic im droisaTvis

sakmaod cnobili qali iyo, werda statiebs maTematikis, romanis da moTxrobis Sesaxeb.

ganaTlebam progresulobam mas imis gambedaoba misca, rom pirvel qmars ganqorwineboda

(Karaca,2006:16).

79fatma aliem cxovrebis es monakveTi romanSi ‘Muhadarat” asaxa.

Page 138: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

138

2006:10). poets gaTxovebis Semdeg meuRle, sabri bei, ukrZalavda weras.

Zalian sainteresoa 1938 wels guzide sabris mier micemuli interviu, sadac

igi calsaxad aRniSnavs, rom aucilebelia mxolod mweral mamakacze

gaTxoveba. sxva SemTxvevaSi Znelia mwerali qalis gageba: ”rodesac adamiani

iseTi meuRlis gverdiT cxovrobs, romelsac misi grZnobebisa da gancdebis

gageba ar SeuZlia, igi yvelafers sakuTar TavSi inaxavs. Cemma meuRlem ver

SeZlo Cemi gancdebis siRrmes Caswvdomoda. me 20 weli sakuTari grZnobebis

Cakvlis xarjze vcxovrobdi masTan. Msanam cocxali iyo, mis daZinebas

velodebodi, Semdeg vdgebodi da dilamde vwerdi” (Karaca, 2006:15).80

Sufuke nihal baSaric qal mweralTa im kategorias miekuTvneba,

romelsac ganaTlebis miRebisa da werilobiTi saqmianobis uflebis

mopovebisaTvis ukiduresi zomis miRebac ki dasWirda. Mmamam igi Zalian

adre gaaTxova, radgan poets gaTxovebis nacvlad swavla undoda, man Tavis

mokvlac ki gadawyvita. am Temaze poeti Tavad saubrobs erT-erT

interviuSi: “Cemi yvelaze didi ocneba xelovnebis sferoSi moRvaweoba da

sakuTari Tavis ganviTareba iyo. Mmagram, samwuxarod, adre gamaTxoves,

amisagan Tavis dasaRwevad TviTmkvlelobac ki vcade” (Malkoç-Öztürkmen,

1999:26).

qali mwerlebis Semoqmedeba sruliad sxva gziT ganviTarda

respublikis periodis TurqeTSi. “qalTa sakiTxis” gadaWriT evropuli

orientaciis mamakaci mwerlebi iyvnen dakavebulebi. mamakaci mwerlebi, erTi

mxriv, qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvas moiTxovdnen, meore mxriv

ki ”usafrTxo” qalis saxis Seqmnas cdilobdnen. es sazogadoebis mxridan

uaryofiTi reaqciis Tavidan acilebis kargi saSualeba iyo. qali mwerlebi

ZiriTadad mamakacebis mier SemuSavebul diskurss agrZelebdnen. qalTa

uflebis miniWebas isini erovnulobisa da samSoblos siyvarulis saxeliT

moiTxovdnen. amgvarad, maT evropaSi gavrcelebul feminizms “erovnuli”

80

Tanamedrove qali avtori erdeniz aTasu imave mosazrebas gamoTqvams:” gaTxovili

rodesac viyavi, ar vwerdi. axla isev rom gadavwyvito daqorwineba, iseT adamians

SevarCev, romelsac Cemi mwerloba ar Seawuxebs” (Kadınlar, 2000:77).

Page 139: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

139

diskursi daupirispires. 81 1909 wels halide edifi werda: ”qali, upirveles

yovlisa, patrioti unda iyos, qveynis uflebebi qalis uflebaze

mniSvnelovani da aRmatebulia. aqedan gamomdinare, rodesac qalebi

uflebebze saubroben, amas sakuTari Tavis gamo ki ara, samSoblosaTvis

Rirseuli Svilebis aRmzrdeli dedebisaTvis iTxoven” (Durakbaşa,1988:6).

“axali tipis qali” qalebis identobis sakiTxs kiTxvis niSnis qveS ayenebda.

isini qalebad ki ar aRiqmebodnen, aramed _ mamakacis “karg megobrebad”.

amis yvelaze naTeli magaliTi isev da isev mwerali halide edifia.

mogonebebSi igi wers: “sakuTari Tavis Cems erTan gaigivebis Zala ufro

metad Zlierdeboda. an mebrZolebis gverdiT davikavebdi adgils, an maTTan

erTad movkvdebodi. Cemi Rvawli rac ar unda mcire da umniSvnelo iyos,

amas CemTvis mniSvneloba ara aqvs” (Adıvar,1928:283). halide edifis romanebSi

qali personaJebi aristokratiuli warmomavlobis ganaTlebuli, Zlieri da

inteleqtuali qalebi arian. magram mwerali, xatavs ra Zlieri qalis

saxeebs, maT zedmiwevniT patiosan, ojaxisa da religiuri tradiciebis

damcvel qalebad wamoaCens. romanSi Seviye Talib (“sevie talibi”) igi sevies

saxiT ganaTlebul musikos qals xatavs, romelic meuRlesTan

Seugueblobis gamo masTan gayras cdilobs. gayris mizezi sevies musikos

jemalisadmi siyvarulic aris. talibi, romelic miiCnevs, rom coli misi

sakuTrebaa, gayras ar Tanxmdeba. sevie mas miatovebs da sacxovreblad

sayvarel mamakacTan gadava. sevies miaCnia, rom qorwineba mxolod maSin

aris gamarTlebuli, Tu or adamians Soris amisi survili arsebobs. Tumca

aq unda aRiniSnos erTi faqti. marTalia, romanis mTvari gmiris seviea,

81

qalTa sakiTxis gadaWra mniSvnelovan adgils iWerda Mmustafa qemal aTaTurqis

reformebSi. misTvis stambolis maRal sazogadoebasTan, miwaTmflobelebTan, oficrebTan

saerTo enis gamonaxva da erToblivi muSaoba Zalian mniSvnelovani iyo. qalTan

dakavSirebuli reformebi SesaZloa martivad mieRo stambolis mewarmeebs, oficrebs,

deputatebs, magram anatoliis didgvarovnebisa da miwaTmflobelebis dayolieba Zalian

rTuli iqneboda. maT SeeZloT respublikis ganviTarebisaTvis SeeSlaT xeli da xalxic ki

aejanyebinaT sloganiT: ”religia xelidan gvecleba”. 1921 wels gamarTul parlamentis

sxdomaze parlamentis wevri, romelic profesiiT eqimi iyo, gamovida aseTi iniciativiT:

qorwinebamde wyvilis Semowmeba kanoniT yofiliyo gaTvaliswinebuli. aman SariaTis

momxreebis moTminebis fiala aavso. maTi azriT, qveynis regresis mizezi religiuri

saqmeebis saxelmwifo saqmeebidan gamoyofis gamo xdeba (Arat,1986:120).

Page 140: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

140

mwerals ki gaRmerTebuli hyavs sxva personaJi qali, majide. majide

muslimuri Turquli zneobis mqone qalia, romelic inglisSi ganaTleba-

miRebuli qmris moTxovnis gamo sakuTari survilis miuxedavad Tanamedrove

qalis niRabs irgebs. anu majideSi gaerTianebulia rogorc aRmosavluri,

aseve dasavluri faseulobebi. igi swavlobs inglisurs, ukravs pianinoze,

qveyanaSi mimdinare procesebis saqmis kursSia. rac yvelaze mniSvnelovania

_ igi aris kargi deda. mwerali Tvlis, rom progresi sevies an

ganaTlebuli fahiris msgavs adamianebze ki ar aris damokidebuli, aramed

majides msgavs qalebze. meore mniSvnelovani personaJi, romelSic

inteleqtuali qalis saxea mocemuli, handania. unda iTqvas, rom halide

edifi qali personaJebis fizikur silamazes didi mniSvnelobas ar aniWebs,

piriqiT, isini ufro mamakacuri garegnobis arian. es ki maT “aseqsualobas”

usvams xazs. mamakacuri garegnoba maTTan Tanasworobisa da

inteleqtualuri SesaZleblobebis erT sibrtyeze ganxilvis metaforadac

SeiZleba miviCnioT. miuxedavad imisa, rom handani Zalian ganaTlebuli,

kulturuli da progresulad moazrovne axalgazrda qalia, bednierebas

mainc ver poulobs. revolucioner nazims colobaze uars imis gamo

eubneba, rom mas mxolod karg megobrad da Tanamoazred miiCnevs. misi

azriT, mniSvnelovania ara mxolod megobroba, aramed sulTa erTobac.

handans verc meuRle, husnu faSa, gaabednierebs. piriqiT, misi Ralati

loginadac ki Caagdebs. romanSi yvelaze mniSvnelovani handanisa da refiq

jemalis urTierTobaa. halide edifi didi yuradRebas uTmobs moralur

mxares. handanisa da refiq jemalis siyvaruli mxolod platonuria.

mwerali gmirs megobris qmris Seyvarebis gamo sindisis qenjnas umZafrebs

da sabolood klavs kidevac mas.

mniSvnelovani sakiTxi, romelic halide edifis SemoqmedebaSi

yuradRebas iqcevs, es “mamakaci naratoria”. qali naratori arasodes

gvxvdeba. aRniSnuli faqti patriarqaluri tradiciebis CarCoebSi

moqcevasTan erTad, mkiTxvelisa da sazogadoebis ndobis mopovebis

mcdelobad SeiZleba SevafasoT. vinaidan avtori isedac qalia, “qali

naratori” mkiTxvelSi arasandoobis grZnobas aRZravda, radgan isini

mamakac narators arian miCveulebi. meore savaraudo varianti, ratom

mimarTavs mwerali “mamakaci naratoris” fenomens siyvarulsa da intimuri

Page 141: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

141

sakiTxebis Sesaxeb, Tavisuflad wera migvaCnia. romanSi “handani” mwerali

intimur sakiTxebze msjelobs, Tumca aragamokveTili saxiT. handani

sulieri krizisis dros sizmarSi misi da refiq jemalis sasiyvarulo

scenas xedavs. rasac Semdeg Zalian ganicdis: “cudi sizamri vnaxe, sicxe

mqonda, goneba daavadebuli. iq intimuri urTierToba gvqonda, iseTi,

arsaodes rom aRar eqneba or adamians. axla gaviRviZe, arasdodes vnaxav im

sizmars, neriman, gulSi isev is siyvaruli maqvs... pirobas gaZlev, rom sxva

dros aseT sizmars aRar vnaxav.....amisTvis yvela Rones vxmarob, magram vnaxe,

neriman...” (Adıvar, 2007:208). am konkretuliı epizodis garda, halide edifi

qalis seqsualobis Sesaxeb arsad saubrobs. piriqiT, mis romanebSi swored

iseTi qali personaJebi gvxvdeba, romlebic seqsualobas Trgunaven. amis

naTeli magaliTi romanis “Yeni Turan” (“axali Turani”) mTavari gmiria kaia.

halide edifi Zlier qal personaJebs xatavs, Tumca isini “aseqsualebi”

arian. “sakuTar survilebs erovnul saqmes swiraven” (Irzık, Parla, 2004:165).

halide edifi respublikis periodis gamorCeuli mwerali qalia. mas

Rirseuli adgili ukavia Turqul literaturaSi. Tu mwerlis SemoqmedebaSi

patriarqaluri diskursis daZlevaze visaubrebT, maSin unda iTqvas, rom

patriarqaluri diskursi daZleuli ar aris. halide edifi misi

Tanamedrove mamakaci mwerlebisgan didad ar gansxvavdeba. qveyanaSi

mimdinare procesebi literaturaSic aisaxa. erovnuli sulis gaRviZeba da

am procesSi qalisa da mamakacis Tanabari monawileoba am periodis

literaturis mTavari sakiTxia. ratom miiRo halide edifi mkiTxvelma da

Turqulma SemoqmedebiTma samyarom? jer erTi, imitom, rom igi mkveTrad

gamoxatuli figuraa, romelic arc omSi monawileobas gaurbis da

arcMmustafa qemalTan dapirispirebis eSinia.82 meore, igi, rogorc mwerali,

82

ganmaTavisuflebeli brZolis sawyis etapze halide edifma Mmustafa qemal aTaTurqs

werili miswera, romelSic im dadebiT mxareebze amaxvilebda yuradRebas, rac

amerikelebisagan mandatis miRebas mohyveboda Sedegad. sazogadoebaSi, beWdviT organoebSi

halide edifis Sesaxeb gansxavebuli azria gavrcelebuli. halide edifis aTaTurqTan

dapirispireba da misi reJimis diqtatorulad moxsenieba Ralatad aris Sefasebuli.

“halide edifs reformebisaTvis mxari rom daeWira da egoisturad ar moqceuliyo, maSin

Tavis misias Seasrulebda. sakuTari egoisturi politikuri mosazrebebis nacvlad saerTo

saqmeSi unda CarTuliyo” (Betin,1951:77).

Page 142: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

142

epoqis ideologiis gamtarebelia da mkveTrad gamoxatuli mamakacuri

kalmis patronia. halide edifis SemoqmedebaSi qalTa sakiTxi mniSvnelovan

adgils iWers, Tumca igi ganxilulia ara qaluri perspeqtividan, aramed

patriarqaluri kulturis Tvalsawieridan.

Turquli literaturis mkvlevari, profesori inji enginuni

respublikis periodis mwerlebs or kategoriad hyofs. pirveli – 1923-1950

wlebSi moRvawe qali avtorebi, meore – 1950 wlis Semdeg moRvawe qali

avtorebi. qali avtorebis Semoqmedeba maT mier gaSuqebul sakiTxTa

gaTvaliswinebiT SesaZloa oTx jgufad davyoT.

pirveli jgufi: erovnuli faseulebebisa da tradiciebis damcveli

qali avtorebi. maT jgufSi SeiZleba gavaerTianoT samiha aiverdi (1906-1993),

safie eroli (1900-1964), nezihe arazi (1922-2009); meore jgufi – respublikis

periodSi socialuri sakiTxebiT, soflisa da ubralo xalxis bediT

dainteresebuli qali avtorebi – suaT derviSi, afeT muhteremoRlu. 1950

wlis Semdeg moRvawe qali avtorebidan unda davasaxeloT sevgi soisali,

oia baidari; mesame jgufi – qali avtorebi, romlebic qalTa sakiTxs

sxvadasxva perspeqtividan ganixilaven. pirvel rigSi, unda davasaxeloT

feride jelali, muqerem qamil su, jahiT uCuqi, nezihe mueddini da sxv.

meoTxe jgufi – qali avtorebi, romelTa Semoqmedebaze Tanamedrove

literaturuli mimdinareobebis kvali aSkaraa. am jgufSi erTiandebian

nezihe meriCi, leila erbili, tomris uiari, adaleT aRaoRlu (Enginün,

2007:150). inji enginunis mier mesame jgufSi gaerTianebul qalTa saxelebs

SesaZloa daematos furuzani, aila quTlu, inji arali, sevim buraqi, fusnu

akatli, inji arali, erdeniz aTasu, nazli erai, feiza hepCilingirleri,

buqeT uzuneri, finar quri, duigu asena, afeT ilgazi zeinef orali,

latife Teqini.

respublikis periodis literaturis Semdgomi periodis “qalTa

proza” mniSvnelovnad gansxvavdeba wina periodis “qaluri prozisagan”.

gansxvavebaSi vgulisxmobT literaturul nawarmoebebSi sakiTxTa

axlebuarda dasmasa da gaanalizebs. mwerlebis damokidebuleba

adamianisadami, sazogadoebisadmi, zogadad, adamianTa Soris

urTierTobisadami ufro fsiqologiuri xasiaTisaa, vidre amas manamde

Page 143: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

143

hqonda adgili. mweral, oia baidaris, aRniSvniT “1960-1980 wlebSi qalTa

moZraobisa da organizaciebis arseboba literaturazec aisaxa da

mniSvnelovani adgili daikava simbolom “Bacı” (“da”). moTxrobasa da

romanSi qalis, rogorc pirovnebis,öaRqma ukve 1980 wlidan moxda. amaze, ra

Tqma unda, gavlena 1980 wlis 12 seqtembris samxedro gadatrialebam da

feminizmma moaxdina. “socialur-sazogadoebrivi qalis” simbolo qalis,

rogorc pirovnebis, simbolom Secvala (Baydar, 2001:131). qali avtorebis

mier qalTa sakiTxiT daintereseba gacilebiT sxva mimarTulebiT

viTardeba. kritikosi meliqe qoCaqi aRniSnavs: ”qali kacze da mis mier

Seqmnil komfortzea damokidebuli, aman ki igi sakuTar Tavs daaSora.

aqedan gamomdinare, gonebrivi da emociuri TvalsazrisiTac mamakacTan

mimarTebaSi uCinari xdeba. igi cxovrebaSi subieqtis rols ar asrulebs.

igi aris mamakaci - subieqtis obieqti. sazogadoebrivi da politikuri

struqtura, hegemonuri mamakacuri xedva, sqesobrivi politika qalis

identobas “gansxvavebulis” formulirebas aZlevs, rac iwvevs qalis

gaucxoebas rogorc sakuTari Tavisadmi, ise gare samyarosadmi. qalis

sakuTari Tavisadmi gaucxoeba mas mamakacis obieqtad aqcevs. es ki misi

identobis arqonis damadasturebeli sabuTia TiTqos” (Erden, 2011:21). Cven

mier zemoT CamoTvlili qali mwerlebis umetesi nawili, gansakuTrebiT ki

suaT derviSi, samiha aiverdi da sxv. maTi Tanamedrove avtorebi identobis

sakiTxs did mniSvnelobas ar aniWeben. qali mwerlebis mier sakuTar

identobaze fiqri 1980 wlis Semdeg iwyeba. maTTvis iseTive rTulia

literaturis sivrceSi adgilis damkvidreba, rogorc maTi

winamorbedebisaTvis. 83 feride jelalis TqmiT, “mas ar moswonda babialis

aRmarTze siaruli, vinaidan im samyaroSi mas da, zogadad, qalebs

uyurebdenen ise, rogorc sawinaaRmdego sqesis warmomadgenels” (Hazer,

2005:55). cnobili mwerali aiSe kulini kiTxvaze _ “literaturis samyaroSi

83sevgi soisalis romans “deida roza” Tante Rosa, romelSic mwerali germanuli warmoSobis

qalis istorias aRwers, kritikosebis uaryofiTi reaqcia mohyva. maTi azriT, romanSi

aRwerili movlenebi, adamianebi da atmosfero ucxoa Turquli sazogadoebisTvis. sevgi

soisals kritika uadgilod miaCnia da aRniSnavs: “SesaZloa, Cemi danaSauli is aris, rom

romans “deida aiSe” ar vuwode” (Erden, 2011:23). es ki mwerlis ironiuli damokidebulebaa

kritikosebisadmi.

Page 144: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

144

qal avtorebs hyavT Tu ara mteri? pasuxobs: ”mamakacebis mxridan aseT

rames aSkarad vgrZnob, vinaidan mamakacebs ar uyvarT qalebTan metoqeoba.

samsaxurSic ki qalebis xelqveiTad muSaobas mZimed eguebian” (Erden, 2011:45).

qalebis SemoqmedebiTi saqmianoba, sakuTari saxelis daufaravad gamoyeneba

da sxva amgvari saxis “RonisZiebebi” qalisaTvis Seuferebel saqmianobad

iTvleba, masze zedgamoWrilia zRapris moyola, simRera, maqmanebis qargva.

qalis xvedri Cumad da sakuTari identobis gareSe yofnaa. Turqul

literaturaSi es sakiTxi saTanadod Seswavlili ar aris, Tumca qali

mwerlebis moRvaweobasTan dakavSirebuli uaryofiTi Sexeduleba naTlad

ikveTeba mweral feiami safas romanSi „romani meryeobis Sesaxeb“. mTavari

gmiri, romelic mwerlis prototipia, pirandelos 84 TargmniT dakavebul

mweral qalTan, vildanTan, kamaTisas aRniSnavs: „qalis literatura mis

gonierebaSi ki ara, mis saSoSia, anu qalma Tavad auria qmnadobis adgili”

(Moran,2002:25). mwerlis azriT, mamakaci an mama unda iyos, an xelovani.

sxvagvarad rom vTqvaT, mamakacs rogorc penisiT, ise kalmiT qmnadobis

unari Seswevs. qalis roli ki mxolod dedobaa. 85droTa ganmavlobaSi es

damokidebuleba icvleba. identobisa da “molaparake subieqtis” sakiTxis

ganxilva feministur kritikasTan aris dakavSirebuli. zogadad, unda

iTqvas, rom feministurma moZraobam da feministurma Teoriam qalTa

TviTSegnebis amaRlebis sakiTxSi mniSvnelovani roli iTamaSa. erTi mxriv,

qalebi cdiloben maTze dakisrebuli socialuri rolis mixedviT “TamaSs”,

meore mxriv ki samwerlobo da xelovnebis sivrceSi adgilis

damkvidrebisaTvis iRvwian. identobis sakiTxma TavisTavad ganapiroba

“qali mwerlis” cnebis arseboba. Tu Cven migvaCnia, rom qalis identoba

mamakacis mier aris gansazRvruli rogorc mamakacis obieqti, maSin igi

identobis dabrunebis mizniT SemoqmedebiT sferoSi rogorc “qali

mwerali” ise unda dabrundes. kiTxvaze _ ratom weren qalebi? _

Tanamedrove mwerali asli erdoRani pasuxobs: ”sakuTari xmis gagonebis

84luiji pirandelo (1867–1936) italieli mwerali, poeti, dramaturgi.

85qalis, rogorc dedis, mniSvneloba islamiT aris ganpirobebuli, vinaidan qali fasobs

maSin, roca igi dedaa. uSvilo qali usargeblo adamianad iTvleboda. mas an mamis ojaxSi

abrunebdnen, an qmars meore coli mohyavda. Tu qali gauTxovari gardaicvleboda,

iTvleboda, rom man movaleoba ver Seasrula.

Page 145: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

145

mizniT, saboloo jamSi, imis gasagebad, Tu “vin var me”, sakuTari identobis

dasadgenad, arasodes ar dasmula kiTxva “mamakaci mwerali arsebobs Tu

ara”, mwerali isedac mamakacia. identobis sakiTxi umciresobis sakiTxia,

qalebic am kategoriaSi moiazreba” (Erdoğan, 2005:387). cneba “qalTa

literatura” da “qali mwerali” qal avtorebs Soris azrTa sxvadasxvaobas

iwvevs. cnobili mwerali qalebi _ adaleT aRaoRlu, sevinC Coqumi, buket

uzuneri, nazli erai, feride jelali _ qali mwerlebis im kategorias

miekuTvnebian, romlebic aprotesteben cnebebs „qalTa prozasa” da „qalTa

literaturas“ . adaleT aRaoRlu acxadebs: „roca cdiloben sityva

“mwerals” win sityva “qali” miamaton, romeliRac partiis wevri mgonia

Tavi“ (Karaca, 2006:34).

sevinC Coqumis da sxva mwerlebis mosazreba ki erTmaneTs Zalian

hgavs.

feride jelali: “xelovani, qali iqneba Tu kaci, amas CemTvis

mniSvneloba ara aqvs. mamakac mwerlebs Sorisac arian iaSar qemaliviTa da

orhan famuqiviT kargi mwerlebi. vfiqrob, iakub kadris, saiT faiqis da

kidev sxva pativsacemi mwerlebis gzas vadgavarT da xelovnebis sferoSi

Rirebul nawarmoebebs vqmniT” (Karaca, 2006:225)

sevinC Coqumi : „me ar vyof mwerlebs qal da mamakac mwerlebad,

mniSvnelovani SemoqmedebiTi niWia da Tu adamians SemoqmedebiTi niWi aqvs,

is Sesabamis nawarmoebs Seqmnis” (Karaca, 2006:294).

finar quri erdeniz aTasu, inji arali, leila erbili, nezihe arazi,

latife Teqini mweralTa im kategorias miekuTvnebian, romlebic

patriarqalur kulturaSi qali mwerlebis identifikaciaze, adgilis

damkvidrebasa da masTan dakavSirebul sakiTxebze amaxvileben yurdRebas.

finar quri ambobs: „msoflios yvela qveyanaSi mwerloba Zalian

rTulia, xolo TurqeTSi ki ormagad rTulia,… miT umetes, Tu mwerali

qalia. patriarqaluri ideologiis hegemoniis qveS moqceul qveyanaSi qali

mwerlisaTvis adgilis damkvidreba da sazogadoebisaTvis sakuTari xmis

miwvdena saswaulad unda CaiTvalos. Tumca, Cemi Rrma rwmeniT, es saswauli,

Page 146: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

146

miuxedavad misi neli svlisa, aucileblad moxdeba, swored amitom ar

vwyvet weras”(Karaca, 2006:264). nezihe arazi: „is, rom qali xarT, ukve niSnavs,

rom damnaSave xarT, Tu SeZeliT da qalTa sakiTxi dRis wesrigSi daayeneT

da cota warmatebasac miaRwieT, ormagad damnaSave xarT. me realistis

TvaliT vuyureb qalTa sakiTxs da Cemi megobrebis Sefasebas, rom „me

qalur zRaprebs vyvebi“, ar veTanxmebi. mimaCnia, rom TurqeTSi es sakiTxi

ufro Rrma kvlevis sagani unda gaxdes“ (Karaca, 2006:231). leila erbili:

„Tavdapirvelad qali da mamakaci mwerlebis diqotomiis winaaRmdegi viyavi,

magram dRes azri Sevicvale.... Cemi maSindeli protesti sakuTari Tavis

gadarCena ufro iyo“ (Karaca, 2006:202). inji arali: „Cvens sazogadoebaSi

qalebs gacilebiT met pasuxismgeblobas akisreben: ojaxi, bavSvebi.

literatura ki meore adgilze rCeba, anu upiratesobas saxlis saqmeebs

vaniWebT. mxolod maTi dasrulebis Semdeg vubrundebiT weras. mamakaci ki

ase ar aris. am sakiTxSi mas dro da Tavisufleba meti aqvs. garda amisa,

yoveldRiuri cxovrebis praqtikasTan dakavSirebuli pasuxismgeblobebic

naklebi aqvs“ (Karaca, 2006:167) latife Teqini: “iseT garemoSi gavizarde,

sadac qalebis mier mamakacebis mtrad aRqma da piriqiT, Cveulebrivi

movlena iyo. Tu mwerali unda miwodoT, maSin mirCevnia „qali mwerali“

merqvas, radgan qalebis gamagiJebeli mzeriTa da CurCuliT mamakacebis

sisustis, maTi hegemoniis ryevis SegrZneba Zalian did siamovnebas maniWebs“

(Çağdaş, 1993:25) erdeniz aTasu: “me dadebiTad vuyureb cnebas „qalTa

literatura“, minda xazi gavusva, rom es cneba patriarqaluri kulturis

kargad amsaxveli cnebaa. garda amisa, mimaCnia, rom qali mwerali siuJets,

enasa da simboloebs mamakaci mwerlebisgan gansxvavebulad iyenebs” (Karaca,

2006:343).

vfiqrob, im mwerlebis damokidebulebas, romlebic cneba „qalTa

literaturis“ winaaRmdegi arian, didad ganapirobebs sazogadoebrivi

ganwyoba. sityva „qali“ qalebis sazogadoebaSi marginalur statusTan aris

asocirebuli. qali mwerlebis Semoqmedebaze saubrisas, Turqi mwerali

qalebis Semoqmedebis mkvlevari pakeri yuradRebas sityva „qalis“

mxolobiT ricxvSi warmoebaze amaxvilebs („qalis ufleba“, „qalis

sakiTxi“) da am enobriv fenomens qalurobis aRqmas ukavSirebs. sasaubro

Page 147: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

147

enaSi sityva qali „meorexarisxovanisa“ da „gansxvavebulis“ mniSvnelobas

atarebs.“ TurqulSi sityva “qali“ mxolod sityva mamakacisgan gansxvavebis

mniSvnelobiT ar ixmareba. mas araqaliSvili gogonas qaliSvili

gogonasgan gansxvavebis mniSvnelobac aqvs. sasaubro enaSi „qali“ dabali

statusis maCveneblia, radgan termini uSualod ukavSirdeba sqess. amis

naTeli magaliTia sityva „qalis“ „damlageblis“ mniSvnelobiT gamoyeneba.

am konkretul SemTxvevaSi sqesis statusi damlageblis statusTan aris

gaigivebuli. saxlis ufrosi Tavis meuRles „hanims“ uwodebs. amgvarad,

„hanimis“ Tqmis SemTxvevaSi sqesis statusi socialuri statusis qveS

dafaruli saxiT aris mocemuli, xolo sityva „qalis“ xmarebis SemTxvevaSi

dabali socialuri statusi igulisxmeba. imis gamo, rom sityva „qali“

sqesobrivi da reproduqciuli mniSvnelobis matarebelia da, garda amisa,

„araqaliSvils“ „qaliSvilisgan” ganasxvavebs (anu moralur sakiTxTan aris

dakavSirebuli), TurqeTSi cneba „qali mwerlis“ damkvidrebis procesi

kidev ufro garTulebulia. mwerali afeT ilgazi cnebisadmi Tavis

dualistur damokidebulebaze saubrobs: „Cven vcdilobT, sityva „qals“

miveCvioT. Turqulma sazogadoebam mas uaryofiTi mniSvneloba mianiWa.

qalobis Zalian gvrcxvenia, zogierTi Cveni Tanamemamule saerTod ar

aRiarebs mas. mec maT rigebSi viyavi, orhan qemals „mamakac mwerals“

uwodebs vinme? maSin me ra uflebiT miwodebT qal mwerals? Tumca axla

vxvdebi, rom Cven swored amgvari damokidebulebis gamo ver viRebT da

viTavisebT cneba „qal mwerals“, riTac qalurobaze vambobT uars da

migvaCnia, rom qalad yofna mxolod sqesis TvalsazrisiT gansxvavebas

niSnavs “(Durakbaşa, 2012:16).

kritikosisa da profesoris hasan bulenT kahramanis azriT,

“TurqeTSi iyo qali, Zalian rTuli profesiaa” (Kahraman, 2003:5). miuxedavad

amisa, 1970-1980-iani wlebi naTlad aCvenebs, rom qal mwerlebs garkveuli

saxis gamocdileba daugrovdaT. hulia argunSahi xazgasmiT aRniSnavs, rom

qali mwerlebi samwerlobo sivrceSi aqtiuri saxiT 1970 wlis Semdeg

gamoCdnen. ”Cvens literaturaSi arasodes yofilan qali mwerlebi iseTi

didi raodenobiT, rogorc es 1970 wlis Semdegaa. am dromde qalebi

literaturis “momxmareblebad” iTvlebodnen. 1970 wlis Semdeg ki situacia

Page 148: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

148

ise Seicvala, rom literaturaSi qals mniSvnelovani adgili mieniWa. es

yvelaferi ki sazogadoebrivi procesebis, kargi ganaTlebis, literaturaSi

socialuri sakiTxebis asaxvis kargad gacnobierebis, literaturaSi qalis

adgilisa da qali mwerlis Sesaxeb arsebuli kritikis Sedegia” (Argunşah,

1999:35). 1970 wlamde ratom werdnen qalebi mxolod politikuri da

socialuri sakiTxebis Sesaxeb da ratom ugulebelyofdnen qalTa

sakiTxs? ratom ikavebdnen isini Tavs mamakacuri hegemoniis kritikis

SemTxvevaSi? es movlena dakavSirebulia “danaSaulis grZnobasTan”,

romelsac qalebs tradiciuli morali uviTarebs.

1980 wels qali avtorebi Tanamedrove qalebis problemebs sxvadasxva

kuTxiT aSuqeben. mwerali nalan barbarosoRlu 1980-ian wlebs Semdegnairad

axasiaTebs: “1980 weli marTlac gamorCeulia. adamianebi marto darCnen.

qalebi ki isedac marto iyvnen. literatura martoobis daZlevis kargi

saSualeba iyo. xSirad gvsayveduroben, rom Cvens nawarmoebebSi dialogi ar

aris, Cven mxolod sakuTar TavTan saubriT vcxovrobT ”(Erden, 2011:29). qali

avtorebi pirovnebis CamoyalibebaSi sazogadoebis rolisa da

fsiqologiuiri faqtoris mniSvnelobas usvamen xazs. rac yvelaze

mniSvnelovania, isini Riad saubroben qalis seqsualobis sakiTxze. qalisa

mamakacis urTierTobis Tema TiTqmis yvela qali avtoris SemoqmedebaSi

ikavebs adgils. mwerlebisaTvis mniSvnelovania, rom isini aRiqvan ara

mxolod rogorc qalebi, aramed rogorc adamianebi. adaleT aRaoRlu

romanSi Ölmeye yatmak (”mzadeba sikvdilisTvis”) ganaTlebuli qalis dramas

aRwers, romlis survilia, rom “igi aRiqvan ara iseT qalad, romlis

movaleoba kacebTan dawola da saWmlis momzadebaa, aramed adamianad.” 90 -

ian da 2000-ian wlebSi qali avtorebis SemoqmedebaSi mnSvnelovan adgils

Semdegi sakiTxebi iWers: sazogadoebaSi qalis, rogorc individis,

problema, qalTa Sinagani samyaros aRwera, politikuri konfliqtebiT

daintereseba, martoobis, pirovnebisa da sazogadoebis urTierToba,

seqsualuri Zaladoba, incesti, bavSvebze seqsualuri Zaladoba,

qorwinebaSi seqsualuri problemebi, menopauza, mSobiaroba, tradiciebi da

samyaros axlebuli xedvis perspeqtivebi. aRniSnuli sakiTxebs xSirad

exebian iseTi mwerlebi, rogorebic arian leila erbili, aiSe kulini, emine

Page 149: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

149

iSinsu, finar quri, duigu asena, feiza hepCilingirler, erdeniz aTasu,

furuzani, elif Safaqi da sxvebi. finar quri, duigu asena, erdeniz aTasu

da inji arali qalTa sakiTxs feministuri TvalTaxedviT ganixilaven. maT

Tamamad SeiZleba vuwodoT feministi mwerlebi. duigu asena qalis TvaliT

danaxul mamakacTa samyarosac aRwers. inji arali aRniSnavs “yovelTvis

winaaRmdegi viyavi im damokidebulebisa, romelsac sazogadoeba iCenda

qalis mimarT. vTvli, rom qali lamazi, Wkviani da Zlieria. gansakuTrebiT

minda aRvniSno feminizmis roli. mamakacebs pativs vcem da vTvli, rom

mTavari damnaSave sazogadoebrivi valdebulebebia. me vxedav, rogori

sustebi arian da rogor eSiniaT mamakacebs qalebis. saWiroa mamakacebTan

erTad gamosavlis povna. diax, yvela mamakacis SigniT aris qali da yvela

qalis SigniT – mamakaci” (Öğüt, 2007:66). qali avtoris androgenulobis

Sesaxeb saubrobs mwerali erdeniz aTasuc. misi azriT, “androgenuli

sulis mqone qal mwerals unda SeeZlos sakuTari Tavi warmoidginos

rogorc qali, ise mamakaci gmiris saxeSi”(Atasü, 2001:10).

2000 wlidan arsebobs qali avtorebis mier daarsebuli qal mweralTa

gaerTianebebi, romlebic qali mwerlebis problemebs, mwerlobasTan

dakavSirebuli siZneleebis sakiTxs ganixilaven. am gaerTianebebidan

yvelaze cnobili gaerTianebebia “avtofiografia/bebiis atelie”, “egeoseli

qali mwerlebi” da TurqeTis pen centris qal mweralTa komiteti.

qalTa sakiTxs mwerlebi sxvadasxva konteqstidan ganixilaven.

vfiqrob, maT mier danaxuli qali kargad asaxavs sazogadoebisa da

pirovnebis problemas. mwerali nalan TunTaSi wers: ”Cvens qveyanaSi

marTlac asea, qali damcirebuli, Suracxyofili da diskriminirebulia.

qveynis aRmosavleTiT _ wes-CveulebebiT, dasavleTiT ki sxva formiT

xdeba maTze Zaladoba. TurqeTSi qali mudam marginalizebulia. modelebi,

xelovnebis sferoSi moRvawe qalebi, romlebic TiTqos damoukidebeli

qalebi arian, diskriminaciis TvalsazrisiT arafriT gansxvavdebian

aRmosavleT nawilSi mcxovrebi qalebisagan. es ori jgufi sqesobrivi

TvalsazrisiTac Tanabar doneze ganicdis diskriminacias” (Tuntaş, 2010:7-8).

Page 150: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

150

“qalTa literaturis” ganviTarebis perspeqtiva dakavSirebulia qalis

sazogadoebaSi da xelovnebaSi adgilis gansazRvris sakiTxTan. Ees ki

uSualod ukavSirdeba qalTa emansipaciis dones. TurqeTSi qalis

emansipaciis sakiTxi qveyanaSi mimdinre gaevropelebis procesebs

ukavSirdeba. am procesis mniSvnelovani Sedegia feministuri praqtikis

arsebobac. Mmiuxedavad imisa, rom bevri mwerali uaryofs feminizmTan

urTierTobas, swored qalTa moZraobam, feministurma Teoriam da praqtikam

Camoayaliba is mniSvnelovani “idea”, romlis irgvlivac qali avtorebi

arian gaerTianebulebi. maT SemoqmedebaSi kvlevis obieqti aris qali da

masTan dakavSirebuli sakiTxebi. Tumca es imas ar niSnavs, rom qali

avtorebi mxolod qalis sakiTxze weren viwro kuTxiT. isini politikuri

da sazogadobrivi TemebiT Tanabrad interesdebian. Tu mwerali aris

adamiani, romelic sakuTari Tavis Sesaxeb wers, maSin wers ra sakuTar

istorias, sazogadoebis da kacobriobis istoriis mweralic gamodis. Jerar

Jenetis TqmiT: “dRes Tu vinmes eWvi ar epareba imaSi, aqvs Tu ara weris

ufleba, igi mwerlad ar iTvleba. is, vinc ver xedavs samyaros, romelSic

cxovrobs, gamodis, rom am samyarozec verafers ityvis”(Andaç, 2004:17).

Q”qalTa prozis” arseboba literaturis gamdidrebis gzadac SeiZleba

SevafasoT. Ppatriarqalur, mkacr normebSi moqceul literaturas qaluri

emociuroba, mgrZnobeloba sxva silamazes matebs. GTu vityviT, rom qalma

avtorebma literaturis ganviTarebaSi sakuTari wvlili Seitanes da

dResac SeaqvT, gadaWarbebuli Sefaseba ar gamogviva. gasaanalizebel

TemaTa mravalferovneba, an Tundac axali Janris damkvidreba literaturas

ufro amdidrebs. magaliTad, avtobiografiuli Janri “qalur” Janrad aris

miCneuli. Cven ukve SevexeT qali avtorebis literaturaSi damkvidrebis

sakiTxs, magram damatebis saxiT SegviZlia davsZinoT Semdegi: dRes Tu

Turqul literaturaSi qal avtorTa raodenoba didia, maT afaseben da

uyvarT, es xangrZlivi da mtkivneuli procesis Sedegia, ramac saboloo

jamSi qalTa gamocdilebis dagrovebas Seuwyo xeli. Ees gamocdileba ki

uSualod aris dakavSirebuli im sakiTxebTan, romlebic qalTa moZraobam

daayena — identuroba, seqsualuroba, sxeuli da feministuri politikuri

praqtika. arsebobs kidev erTi mniSvnelovani garemoeba, rac, erTgvarad,

Page 151: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

151

qaluri prozis arsebobis “gamarTlebaa”. es aris mkiTxveli.

mkiTxvelisaTvis saintereso xdeba, qali mwerlis TvaliTac Sexedos

samyaros, yuradReba miaqcios im sakiTxebs, romlebic manamde ar

gaSuqebula. qali avtorebis SemoqmedebiT mkiTxvelis dainteresebas finar

quri erT axsnas uZebnis: ”adamians survili uCndeba aqamde “ucnobi” dedis,

colis Sesaxeb waikiTxos da gaicnos igi”(Kür,1999:6).

kiTxvas _ ratom weren qalebi? _ SeiZleba bevri pasuxi moeZebnos,

magram yvelaze mniSvnelovani albaT mainc is aris, rom wera aZlevs qals

saSualebas, Tavi subieqtad igrZnos. rene dekartis cnobil gamonaTqvams _

“vazrovneb, maSasadame varsebob” _ SesaZloa Semdegi saxis interpretaciac

mivceT: “vwer, maSasadame varsebob”. “teqstis dawera da kiTxva aris

gamocdileba, romliTac subieqti dakavSirebulia sazogadoebasTan da

literaturul saqmianobasTan (Рюткëнен, 2000:6). garda amisa, wera aZlevs

qals saSualebas, SeaRwios sxva adamianebis samyaroSi da xelaxla

daibados; Mmoipovos avtonomiuri subieqtis statusi. cnobili mwerali

nezihe meriCi sakuTari cxovrebis azrs weraSi xedavs. Mmisi azriT,

“mxolod xelovnebiT aris SesaZlebeli, adamianma sakuTari Tavis gamoxatva

SeZlos” (Andaç, 2004:20). igive damokidebulba aqvs emine iSinsus : “vwer

imitom, rom bednieri minda viyo, araferi ise ar mabednierebs, rogorc wera.

Tu ar davwer, movkvdebi, wera Cemi cxovrebis azria. Mmjera, rom werisTvis

davibade. Dda Tu weras Tavs davanebeb, SeiZleba movkvde, Sinaganad carieli

viqnebi” (Karaca, 2006:101). adaleT aRaoRlusaTvis xelovneba WeSmariti

Tavisuflebis sferoa: “xelovneba erTaderTi samyaroa, romelSic arseboba

SesaZlebelia, adamiani WeSmaritad Tavisufali swored iq aris” (Karaca

,2006:27). Sinagani sicarielis daZlevis mizniT weris Sesaxeb saubrobs

mwerali elif Safaqi: “vwerdi, radgan realur cxovrebaze ufro metad

cxovrebiseuli CemTvis irealuri cxovreba iyo” (Karaca, 2006:99). Qmwerali

Tomris uiari aRniSnavs: ”wera, SesaZloa, adgilis gansazRvris mcdelobad

SevafasoT. SesaZloa, gvinda rogorc cxovrebisa da drois gansazRvra,

aseve im adgilis gansazRvrac, sadac vcxovrobT”A(Andaç, 2004:21). aisel

ozqanisTvis wera hegemonuri kulturis winaaRmdeg brZolis mTavari

iaraRia: ”hegemonurma ideologiam, adamianTa urTierTobaze gavlenis mqone

Page 152: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

152

RirebulebaTa sistemam da am yvelafrisadmi maxinjma damokidebulebam

werisken mibiZga” (Andaç, 2004:23). feride CiCeqoRlus azriT, “literatura

sxvis cxovrebaSi Carevis saSualebaa, moswavleobis xans skarlet o’haras

gamo vRvridi cremlebs, Semdeg kamius “ucxoSi” sakuTari Tavi davinaxe.

axlac SemiZlia sakuTari cxovrebidan gaqceva, momwons, roca sakuTar

gamocdilebas sxvas vuziareb da Tu sakuTari identobis dacva minda, unda

vwero” (İleri, 1987:2). feride CiCeqoRlus es sityvebi SesaZloa yvela qal

mweralze ganvazogadoT. Mmxolod sakuTari identobis dacviT, mxolod

imis gacnobierebiT, rom qali mwerali xar, SesaZlebelia vimsjeloT

“qalTa prozis” arsebobasa da ganviTarebis perspeqtivaze.

Turqul literaturaSi qalTa prozis ganviTarebis da perspeqtivebis

Sesaxeb saubrisas vcdilobT, gamovavlinoT is mizezebi da Sedegebi,

romlebic sakiTxis kvlevaSi met sicxades Seitans. vcdilobT, davadginoT

motivacia, ratom weren qalebi, gamovavlinoT is sakiTxebi, romlebic

mniSvnelovan da centralur adgils iWeren qali avtorebis SemoqmedebaSi.

Q”qalTa prozis” klasifikacias Tu SevecdebiT, im istoriuli, politikuri

da sazogadoebrovi atmosferos gaTvaliswineba dagvWirdeba, romelSic

“qalTa prozas” Caeyara safuZveli. 1950-60-iani wlebis Semdeg qalisadmi

damokidebuleba Seicvala, imitom rom istoriuli pirobebi Seicvala.

Hhalide edifis “idealuri da aseqsuali qalis tipi” sakuTari “identobis

mopovebaze orientirebulma qalis tipma” Secvala. dRis wesrigSi qalTa

seqsualobis sakiTxi dadga. xazi qalis TviTSegnebis amaRlebis sakiTxs

gaesva. Aaqamde tabudadebuli Temebis Sesaxeb Ria msjeloba qalTa

Tavisufali azrovnebis maCvenebelia, rac garkveuli saxiT drosac

ukavSirdeba; anu msoflioSi mimdinare procesebi met-nakleb gavlenas yvela

qveyanaze axdens. droTa ganmavlobaSi RirebulebaTa gadafaseba

fundamenturi sakiTxebis dekonstruqciisa da axleburad rekonstruqciis

aucileblobas qmnis. Yyvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom aRniSnul

sakiTxebze qali mwerlebi aqtiuroben da gadaWris gzebs saxaven. Cven

vecadeT im qali mwerlebis mosazrebebi gagvecno, romlebic Turqul

literaturaSi gamorCeul adgils ikaveben. maTi umetesoba Tavs feministad

ar miiCnevs, Tumca qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi feminizmis kvali

Page 153: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

153

SesamCnevad didia. Aarian iseTi mwerlebic, romlebic feminizmiT

dainteresebas da mis gavlenas ar uaryofen da feminizmis apologetadac ki

iTvlebian. mxedvelobaSi myavs Tanamedrove mwerali qalebi duigu asena

da finar quri.

Tavi IV

4.1 finar quri da duigu asena (Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi)

Turqul literaturaSi feministuri Teoriebisa da praqtikis

kvali yvelaze metad finar qurisa 86 da duigu asena 87 SemoqmedebaSi

igrZnoba. maTi moRvaweoba im periodTan aris dakvaSirebuli, rodesac

qali mwerlebis SemoqmedebaSi centraluri adgili qalma daiWira.

miuxedavad imisa, rom qalTa sakiTxs sxva qali mwerlebic aSuqeben,

mimaCnia, rom aRniSnuli qali mwerlebi sakiTxis dasmis TvalsazrisiT

radikalurobiT gamoirCevian. maTi kvelvis centraluri obieqti aris qali

da yvela is socialuri, politikuri, religiuri Tu tradiciul-moraluri

sakiTxebi, romelic qalis pirovnebis CamoyalibebaSi mniSvnelovan rols

TamaSoben. maT SemoqmedebaSi protagonisti qalebis or jgufs vxedavT.

arian rogorc komformisti qalebi, ise nonkomformisti qalebi. Tumca qali

86finar quri daibada 1945 wels bursaSi. deda _ ismeT quri, sabavSvo mwerali iyo, mama

behram quri _maTematikosi. finar quri aris cnobili qali mwerlebis halide nusreT

zorlutunas disSvili da emine iSinsus deidaSvili. ankaraSi kolejis dasrulebis Semdeg

swavla gaagrZela safrangeTSi, sorbonas universitetSi. daicva sadoqtoro disertacia

Temaze “me-20 saukunis Teatri, realoba da iluzia”. hyavs erTi vaJi. 1964 wlidan dRemde

aris bilgis universitetis mowveuli profesori. 1984 wels mieniWa saiT faiqis saxelobis

premia.

87duigu asena daibada 1946 wlis 19 aprils stambolSi. daamTavra stambolis universitetis

literaturis fakultetis pedagogiuri ganyofileba. garkveul periodi muSoabda rogorc

pedagogi.1972 wlidan daiwyo Jurnalistad muSoba gazeT “TavisuflebaSi” Tavad iyo.

Jurnalebis: ”Kadınca“ (”qaluri,”), ”Onyedi” (“Cvidmeti”), “Negatif” (”negativi”), “Kim” (“vin”), “Ev

kadını” (“diasaxlisi”) xelmZRvaneli. 1987-2004 wlebSi 8 wigni dabeWda. gardaicvala 2006

wels.

Page 154: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

154

personaJebis aseTi klasificireba mweralTa “faruli miznis” gamovlenas

emsaxureba. maTi Sedarebisas Cven SegviZlia daskvnebis gakeTeba, rogori

damokidebuleba aqvT Tavad mwerlebs qalTa sakiTxisdami. arsebobs

sakiTxebi, romlebSic mwerlebis mosazreba erTmaneTs emTxveva, magram

sakiTxis gadaWris gzebi gansxvavebulia. duigu asena konkretul

gamosavals gvTavazobs, finar quri ki zog SemTxvevaSi faqtis

konstataciiT Semoifargleba da daskvnebis gamotanas mkiTxvels andobs.

orive mwerali Taviseburad sainteresoa. finar quris Sesaxeb

profesori feridun andaCi wers “finar quri saliteraturo sivrceSi 70 -

ian wlebSi gamoCnda. mkiTxvelis winaSe axali, gansxvavebuli xedvis

mwerali wardga. pirovnebis sazogadoebasTan konfliqti, qalisa da

mamakacis urTierTobis sakiTxi axleburad ganixileboda. da rac yvelaze

mniSvnelovania, mis yvela nawarmoebSi igrZnoba mwerlis maRali

TviTSegneba” (Andaç;2004;24). finar qurisaTvis literatura aris sfero,

romelSic realuri samyaroa aRwerili. igi im sakiTxebze amaxvilebs

yurdRebas, romelic im epoqas asaxvas, romelSic Tavad cxovrobs. “nacnobi

sakiTxebis axleburi ganxilva, maTze gansxvavebuli fiqri, anu sakiTxis

dasma ai, ra aris xelovanis mTavari mizani” (Yazko,1980:81). Cven mier

daweril yvela striqonSi Cvens epoqas vecnobiT,” –ambobs mwerali. aqedan

gamomdinare, igi, rogorc mwerali da miT ufro, qali mwerali, meti

simZafriT aRiqvams qalis sakiTxs. Cven araerTxel aRvniSneT, rom qali

mwerlebis mier qalTa sakiTxis ganxilva qaluri perspeqtividan xdeba, rac

mkveTrad gansxvavdeba qalis mamakacuri proeqciisgan. qaluri perspeqtiva

ki niSnavs qali mwerlebis mxridan “sxeulismieri”, ‘’emociuri”, Temebis win

wamowevas. “qali mwerali sakuTar emociur mxareebs met yuradRebas aqcevs,

ra Tqma unda. misi cxovrebiseuli gamocdilebac gansxvavebulia. aman ki

qals sxeulismier, sulier, moralur sakiTxebSi meti siRrme SesZina.

cxovrebiseuli gansxvavebis xelovnebis nimuSSi asaxva bunebrivi movlenaa.

garda amisa, Cvens sazogadoebaSi, sadac industrializaciis procesi jer

kidev ar dasrulebula, qalsa da mamakacs Soris klasobrivi gansxvavebac

arsebobs. marTalia, amas bevri ar eTanxmeba, magram faqti jiutia. TurqeTSi

qali, romeli klasis warmomadgenelic ar unda iyos, iqneba is burJua,

Page 155: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

155

muSa, glexi, diskriminirebul klass warmoadgens. im qalTa ricxvi,

romlebmac ekonomikuri Tavisufleba moipoves, imdenad mcirea, rom

ekonomikuri Tavisuflebis miuxedavad, sazogadoebriv Tavisuflebas

moklebulni arian. am Zaladobis, diskriminaciis, yvelaze mkveTrad

aRmqmeli, gamgebi da amsaxveli ki qali mweralia” (Andaç, 2004:24). cnebis

”qali mwerali” damkvidrebas finar quri feminizmis damsaxurebad miiCnevs.

“qali mwerlebisadmi seriozuli damokidebuleba da Cvens literaturaSi

lokomotivis rolis Sesruleba 1970 wlis Semdeg daiwyo. cneba “qali

mwerali” dRes ironias aRar iwvevs. es ki feministebis damsaxurebaa. isini

amboben, rom qals gacnobierebuli unda hqondes, rom qalia da sakuTari

Sinagani samyaro unda aRweros, sakuTari qaluroba unda gamoiyenos. me

savsebiT viziareb maT mosazrebas” (Karaca,2006:264).

duigu asenasaTvis qalis Tavisufleba, iqneba es ekonomikuri,

sazogadoebrivi Tu seqsualuri, Zalian mniSvnelovania. ratom airCia

mweralma kvlevis obieqtad qali? ”vxedavdi, rom qali martoxela da

Zalian sustia. mozardobis asakidan moyolebuli vcdilobdi, gamego

ojaxSi mamis avtoritetis fenomeni. yvelafris gagebis da amoxsnis

survili TandaTan dagrovda CemSi. garkveuli periodi qalebis grZnobebs

yuradRebas ar vaqcevdi. maT mier gancdili da gadatanili cxovrebiseuli

siZneleebi bunebrivad mimaCnda. qalebi ver saubroben qalis gancdebTan

dakavSirebul sakiTxebze. seqsualuri urTierToba, ovulacia,

ginekologTan wasvla, aborti, TiTqmis arasodes ganixileba. Tumca es

sakiTxebi Zalian didi gavlens axdens qalze. usamarTloba yovelTvis

brazs iwvevda CemSi. usamarTlobis mowme Tu gavmxdarvar, isic qalebis

winaaRmdeg Cadenili usamarTloba iyo. swored amitom avirCie es sakiTxi.

amas Sedegad is mohyva, rom Bbevri ram Sevityve da Cemi reaqcia ufro

mkveTri gaxda. es reaqcia ki yovelgvari Selamazebis gareSe gadmoveci. Tan

Zalian mindoda Cemi sakiTxisadami damokidebuleba sxvebisaTvis

gameziarebina” (Karaca,2006:45). sakuTari grZnobebisa da azris gamoxatvis

yvelaze kargi saSualeba ki mwerlisaTvis literatura aRmoCnda.

realisturi TvaliT aRwerili garemo literaturis kritikosebisa da

sazogadoebis garkveuli nawilisaTvis miuRebeli aRmoCnda. masze werdnen,

Page 156: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

156

rom misi romanebi mxatvrulobiT ar gamoirCeva, igi aris avadmyofuri

warmosaxvis mqone mwerali, romelic TviT “dedobis” fenomensac ar scems

pativs (Karaca;2006). Tumca Tavad mwerali kritikas did mniSvnelobas ar

aniWebda. erT-erT interviuSi igi cnobili mwerlis, aziz nesinis, misTvis

naTqvam sityvebs ixsenebs: “sxvebis sityvebs yuradReba ar miaqcio, wigni Tu

dros uZlebs, gamodis, rom maradiulia” (Karaca,2006:97). sazogadoebis

darCenili nawilisaTvis ki duigu asena aris mwerali, romelic

tabudadebul Temebze Riad saubrobs, misi saxeli asocirdeba

gambedaobasTan da TavisuflebasTan. “duigu asena dakavSirebulia

Tavisuflebis, simarTlis TqmasTan, flirtTan, siyvarulTan, mamakacebisa

da qalebis Tanaswor TanacxovrebasTan” (Arman,2005:5). swored duigu asenas

saxelTan aris dakavSirebuli cneba “qalurobis” damkvidreba.

mniSvnelovania imisa aRniSvna, ra damokidebuleba hqondaT finar

qursa da duigu asenas feminizmTan. TurqeTSi duigu asena feminizmis

yvelaze aqtiur warmomadgenlad aris miCneuli. rogorc sociologi

Sirini Teqeli aRniSnavs, “duigu asenas naqadagebi Tanasworoba 1949 wels

simona de bovuaris “meore sqessa” da 1963 wels beti fridanis “qaluri

mistikis” mTavar azrs exmianeba” (Tekeli,1987:6). mkiTxveli duigu asenas Turq

Jana d’arks uwodebs da misadmi madlierebas gamoxatavs. man qalebs daanaxa,

rom SesaZlebelia gaxde feministi, SesaZlebelia gaakritiko mamakacuri

hegemonuri kultura. Tavad mwerali ki wers: ”me erT dReSi ar gavmxdarvar

feministi, konservatori mamis Svili var, magram mas Semdeg, rac feministi

gavxdi,…vici, rom mamakacebisgan gansxvavebulebi varT da maTTan harmoniaSi

yofna warmoudgenelia” (Vatansever, 2003:7). finar quri TurqeTSi feminizmisa

da, zogadad, feministebis Sesaxeb damokidebulebas Semdegnairad aRwers:

“miuxedavad imisa, rom TurqeTSi mkveTrad gamoxatuli feministuri

moZraoba ar aris, antifeministuri propaganda sakmaod didia. mamakacuri

hegemonia imdenad Zlieria Cvens qveyanaSi, rom sityva feminizmis gagebac ki

mwvave reaqcias iwvevs. magram am sityvis Sinaarsi aravin icis da arc aravis

ainteresebs. reaqcia zRvarsac scildeba da Seuracxyofis, damcirebisa da

dacinvis saxes iRebs. aseTi damokidebuleba civilizebuli, ganaTlebuli

memarcxene adamianebisgan modis, Torem ubralo, quCaSi mdgomma adamianma

Page 157: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

157

feminizmis Sesaxeb SesaZloa araferi icodes. antifeministuri propaganda

feminizmis arsis gaanalizebiT ar aris dakavebuli, feministebs an

“mamakacebis mtrad”, an “mamakacebze gagiJebul qalebad” ixseniebs. qali,

romelic ambobs, rom feministi ar aris, garkveuli saxiT, aseTi

“braldebisgan” icavs Tavs, an hgonia, rom icavs. saWiroa erToblivi da

Segnebuli muSaoba. arseboben qalebi, romlebic amboben, rom meuRleebisgan

diskriminacias ar ganicdian da saxlis saqmeebSic ki mxardaWeras grZnoben

maTgan. aseTi Sexedulebis mqone qali, ra Tqma unda, feminizmiT ar

daintersedeba. magram saWiroa, swored maT aexsanT, ra gansxvavebaa yalb

simSvidesa da namdvil Tanasworobasa da Tavisuflebas Soris”

(Somut,1989:9). mwerlebis feminizmisadami aSkara damokidebuleba raRac

doziT maT SemoqmedebiT saqmianobaze aisaxa. finar quri gulistkiviliT

aRniSnavs, rom iyo mwerali, TurqeTSi Zalian rTulia, radgan arc

saxelmwifos da arc kritikosebs mwerlis mxardaWeris survili ar aqvs.

“aqamde gamoqveynebuli romanebi imis gamo iyo gakritikebuli, rom mxolod

qalis diskriminaciasa da masze seqsualuri Zaladobis sakiTxs vexebodi.

miuxedavad imisa, rom romanSi “qali saxrCobelaze” sami naratori mamakaci

personaJia, es “gambedaobad” Aaravin Seafasa. piriqiT, kritika davimsaxure.

amis mizezi ki feminizmis TandaTan damkvidrebis SiSis Sedegia”

(Somut,1989:9). duigu asena erT-erT interviuSi werda: “imis gamo, rom iseT

sakiTxebs Sevexe, romelTac aqamde ase Riad aravin Sehxebia, qali

mwerlebis erTi nawilisgan damcirebisa da Seuracxyofis atanac momixda”

(Akgün,2003). 2006 wels gazeT “drois” Jurnalisti, mwerali nihal bengsu

karaja statiaSi “Cveni gamyofi mdinareebi” werda: “duigu asenas

gardacvaleba bevr Cems nacnob mamakacs gauxarda. asena Turqul-muslimur

kulturaSi qalTan dakavSirebul warmodgenebsa da misticizms did zians

ayenebda” (Karaca;2006).

Page 158: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

158

finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi

finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebidan Cven Semdegi

konceptualuri sakiTxebi gamovyaviT:

1. qalis subieqtobis koncefciis sakiTxi

2. qalis seqsualobis sakiTxi

aRniSnul sakiTxebs vaanalizebT mwerlebis romanebis magaliTze.

finar quris romanebi “Asılacak kadın” (“ qali saxrCobelaze”),B”Bitmeyen Aşk”

(“dausrulebeli siyvaruli”); duigu asenas romanebi: “Kadının adı yok” (“qals

saxeli ar aqvs”), “Kahramanlar hep erkek “(“gmirebi mudam mamakacebi arian”).

4.2. qaluri subieqtobis koncefciis sakiTxi

feministur kritikaSi qaluri subieqtobis gaazrebis sakiTxi

mniSvnelovan adgils iWers. Zalian mniSvnelovania agreTve, qaluri

subieqtobis reprezentaciisaTvis diskursiuli gzebis Ziebac. sanam am

sakiTxis ganxilvaze gadavidodeT, vfiqrob, Janris sakiTxis garkveva am

konkretul sakiTxs met naTels mohfens.

“maRali literaturis” kanonSi sxvadasxva Janrebs Soris

avtobiografiis Janri erT-erTi mniSvnelovania. miCneulia, rom igi

dRiurebisa da memuarebis msgavsad “qalur” Janrs ganekuTvneba. feministuri

kritika avtobiografiul Janrs Semdegi kuTxiT ganixilavs. qalis

avtobiografiuli weris mTavari amocanaa genderuli, qaluri “me-s”

reprezentacia. am TvalsazrisiT avtobiografiis tradiciuli gageba

icvleba avtoginografiiT, romliTac avtobiografiul weraSi aqcenti

keTdeba qalis specifikur subieqtobaze. avtobiografia, rogorc Janri,

warmoadgens qalebis mcdelobas, ilaparakon qalTa sakiTxsa da qalTa

specifikur enaze. avtobiografiis mTavar Temad iTvleba ojaxisa da

saxlis Tema. ojaxi miCneulia genderuli identifikaciis formirebis

modelad. klasikuri “qaluri” avtobiografiisgan gansxvavebiT gadamwyvet

Page 159: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

159

sakiTxad ojaxi da intimuri urTierTobebia miCneuli. didi yuradReba

eTmoba sakuTari sxeulisa da seqsualobis Sesaxeb uSiSrad weras.

“qaluri” avtobiografiuli istoriis yoveli sityva, rogorc sxeulisa da

seqsualobis istoria, afeqturia. sxeuli, mSobiaroba, Zaladoba, ovulacia,

avadmyofoba, fexmZimoba, siyvaruli, siZulvili, vnebebi _ is ZiriTadi

sakiTxebia, romlebic “qalur” avtobiografiul weraSi mniSvnelovan

adgils iWers.

ratom gavamaxvileT yuradReba avtobiografiis Janrze? Cven mier

SerCeuli mwerlebis biografiisa da Semoqmedebis analizma migviyvana

daskvnamde, maTi Semoqmedeba mogveTavsebina “naxevradavtobiografiuli”

Janris CarCoebaSi. rogorc finar quri, ise duigu asena pirad sakiTxebze

saubrisas aRniSnaven, rom personaJebi, romelTac isini qmnian, mxolod maTi

warmosaxvis nayofs ar warmodgenen. personaJebis istoriebi uSualod

maTive cxovrebidan aris aRebuli. orive mwerali Riad saubrobs

mSoblebTan damokidebulebis Sesaxeb. gansakuTrebiT ki mamasTan

urTierTobaa xazgasasmeli. finar quris pirad arqivSi daculi masalebis

mixdeviT irkveva, rom mwerlis samwerlobo cxovreba metwilad mamis mier

aris gansazRvruli. swored mamam urCia mas, msaxiobobisaTvis Tavi

daenebebina da meti dro mwerlobisaTvis daeTmo. “mamaCemi maTematikosi iyo.

skolaSi yevlaze dabali niSnebi maTematikaSi myavda. momdevno wlebSi

maTematikosebTan momixda urTierToba” 88 . dedaCems rac Seexeba, igi Zalian

niWieri adamiani iyo. adreul asakSi gaTxovebis gamo ararealizebulad

miiCnevda Tavs. es ZiriTadad mamaCemis eWvianobiT da bevri saqmiT iyo

gamowveuli. me dedaze ar vbrazob, igi Tavad brazobda Cvenze. imis gamo,

rom iZulebuli gaxda, Svilebi gaezarda, weras Tavi daaneba”(Kür, Özel arşiv).

duigu asena “dilis gazeTSi” werda: „mamisgan rom meti siyvaruli da

siTbo megrZno, Cemi pirovnuli Tvisebebi ufro sxva kuTxiT

ganviTardeboda. mamis siyvarulis naklebobis grZnoba rom dameZlia,

siyvaruls sxva mamakacebSi veZebdi. amis gamo mivmarTav yvela dedasa da

mamas, Tqveni qaliSvilebisadmi saTanado yuradReba gamoiCineT” (Sabah

gazetesi, 2004). gazeTSi muSaobisas duigu asena TanamSromelTan sasiyvarulo

88finar quris meuRle, jan qoluqisa, maTematikosia. isini gaSorebulebi arian.

Page 160: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

160

urTierTobis gamo samsaxuridanc ki iqna daTxovnili. mwerlis cxovrebis

es epizodi asaxulia romanSi “qals saxeli ar aqvs”. vfiqrob, rom

avtobiografiuli wera “aRiarebis” diskurss eyrdnoba. qali, rogorc

socialurad marginalizebuli obieqti, aRiarebis diskursis saSulebiT

subieqti xdeba. vinaidan avtobiografiuli naraciis centri aris Tavad

qali, romlis mTavari amocanaa, Tavad ganagos sakuTari cxovreba,

gadalaxos tradiciuli genderuli stereotipebiT gamyarebuli sazRvrebi

da damoukideblad moaxdinos sakuTari subieqtobis realizacia. swored

amitom mivaqcieT yuradReba mweralTa SemoqmedebaSi qaluri subieqtobis

koncefciis sakiTxs.

qaluri subieqtobis sakiTxi, rogorc ”meoradi” da “sxva” simona de

bovuaris mier iqna win wamoweuli. qalis pozicias igi transcendenturis

miRma gansazRvravda. “subieqti, romelic cdilobs samyaroSi adgilis

damkvidrebas, yovelTvis transcendentul pozicias ikavebs. Tumca sakuTari

poziciis dakavebaSi mas xels mamakaci uSlis, romelic miiswrafvis, igi

“moTxovnilebis obieqtad” aqcios” (Де Бовуар,1997:29). simona de bovuari

asaxelebs im mizezebs, romlebic qalis daqvemdebarebaSi mniSvnelovan

rols TamaSoben. pirveli, es aris mamakacuri strategia, sxvadasxva doneze

qalebi obieqtad aqcios, vinaidan mxolod aseTi gziT xdeba mamakacuri

funqciis ganmtkiceba “sxvis”, “meoris” anu qalis mimarT. meore – qalebis

mxridan “nebayoflobiTi” msxverplis rolis morgeba. am gziT qals

SeuZlia Tavi aaridos egzistencialur pasuxismgeblobas da Tavisuflebas.

feminizmis demokratiul TeoriebSi iTvleboda, rom sociumSi qalis aseTi

roli socialur-ekonomikuri pirobebiT aris gamowveuli. sakmarisia

Seicvalos es pirobebi da sakiTxic moixsneba dRis wesrigidan. amis

sawinaaRmdegod, simona de bovuari cdilobs, xazi fsiqologiur faqtors

gausvas. feministuri kritikis frangi warmomadgeneli iulia kristeva

qalur subieqtobaze saubrisas hegelis mier SemoTavazebul TviTSemecnebis

cnebas eyrdnoba, romelsac igi negaciis meSveobiT warmoadgens. am ori

cnebis erTmaneTTan dakavSirebis mTavari argumenti mdgomareobs

TviTSemecnebis im specifikurobaSi, rogoricaa obieqtis negacia. anu

sxvagvarad rom vTqvaT, negacia aris obieqtis anigilacia da misi

Page 161: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

161

Semecnebis subieqtis struqturaSi Seyvana. rogorc simona de bovuarTan,

ise iulia kristevasTan qaluri subieqtoba ganixileba rogorc “meoradi”

da “marginaluri”. qaluri subieqtobis koncefcia efuZneba “sxvis”

koncefcias, anu qali kulturaSi “meoradis” konotacias axdens da

subieqtad miCneuli mamakacis obieqts warmoadgens. qalis subieqtoba

vlindeba genderulad markirebul subieqtobaSi, romelic klasikuri

“usqesobisgan” Zalian gansxvavdeba. finar qurisa da duigu asenas romanebis

gaanalizebisas Cven swored qalis subieqtobis sakiTxs mivaniWeT didi

mniSvneloba, radgan vTvliT, rom swored mis dadgenasTan aris

dakavSirebuli sxeulisa da seqsualobis gansazRvris sakiTxi

qalis subieqtobis reprezentaciis saSualebad SesaZloa sxvadasxva

meTodebi iqnas gamoyenebuli, magram Cven yuradReba qaluri isteriis

teqnikaze SevaCereT.

qalis isteriulobas pirvelad yuradReba froidma miaqcia. froidi

qalis subieqtobas swored isterias ukavSirebas. qalis isteriulobis

fsiqoanalitikuri interpretacia „qaluri arsis,“ „qaluri sulis“

dadgenas gulisxmobs. „qaluri suli“ mudmivad cvalebadia da

isteriulobis miRma imaleba. igi qalis subieqtobas mamakacuri

subieqtobisgan gamoyofs. lakani qalis isterias seqsualobisa da

survilis sferos ukavSirebs. lakanis ganmartebiT, “isteria aris

saSualeba, romlis meSveobiT qalis subieqtoba interpretaciis an

simbolizaciis arsebul formebs ewinaaRmdegba” (Жеребкина, 2000:94).

fsiqoanalizisa da feministuri kritikis frangi warmomadgenlebi

elen siqsu da katrin klemani, qalis isteriulobis normalizebas axdenen

da mas qalis subieqtobis realizebis saSualebad miiCneven. elen siqsus

azriT, isteriuli survili Tavisi intensiurobisa da eqscesiurobis gamo,

arasodes iqneba daTrgunuli. lusi irigare isteriulobas patriarqaluri

diskursis rRvevis qalur teqnikad miiCnevs.

lusi irigares azriT, saWiroa qalis, rogorc „sxvis“

falocentristuli konstruqciis, dekonstruqcia da amave dros iseTi

xerxis migneba, romlis saSualebiTac SesaZlebeli gaxdeba avtonomiuri

Page 162: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

162

terminebis diskursSi qaluri specifikurobis gamovlena. qals unda

movaSoroT kulturaSi falocentristuli statusi, vinaidan igi

funqcionirebs an rogorc mamakacTa „misakuTrebis“ obieqti, an rogorc

„gacvlis“ obieqti 89 amitom saWiroa moiZebnos kulturaSi qaluri

erotizmisa da seqsualobis, anu qalis avtonomiuri subieqtobis „kvali“,

rac ar Tavsdeba patriarqalur kulturul normebSi da aRemateba mas. imis

gaTvaliswinebiT, rom qali srulad aris garemoculi patriarqaluri

kulturiT, ra SeiZleba warmoadgendes iseT resurss, romlis meSveobiT

qali SeZlebs sakuTari gancdebisa da gamocdilebis artikulirebas?

upirveles yovlisa, man kritikulad unda gaiazros patriarqaluri

diskursi da isargeblos misiT. tradiciuli patriarqaluri diskursis

teqnikis gamoyeneba qals aZlevs saSualebas, „Searyios“ patriarqaluri

Rirebulebebi. amis mTavari gza ki isteriulobis teqnikiT sargeblobaa.

isteriuloba aris qaluri aqtivobis specifikuri forma, romlis meSveobiT

kulturaSi qalis pasiuroba kiTxvis niSnis qveS dgeba. isteriulobis

teqnikis meSveobiT qali axdens sakuTari Tavis, rogorc kastrirebulis,

ugulebelyofas da realizdeba sakuTari simptomebis saSualebiT

(simptomSi igulisxmeba sxeulis sxvadasxva nawili). isteriuli qali axdens

eqstaturi tipis diskursis artikulirebas. mis magivrad laparakoben misi

simptomebi. qaluri isteriuli diskursis arsi mdgomareobs imaSi, rom

isteriuli qali simptomebis meSveobiT organuli qaosis imitirebas axdens,

igi harmoniulobaSi imyofeba ara mTlianad sakuTar sxeulTan, aramed

sxeulis sxvadasxva nawilTan. amitom simptomi yovelTvis eqscesiuria.

isteriuli qali sakuTari „daavadebis“ gamovlenisas uars ambobs im

funqciebis Sesrulebaze, romlebsac mas sazogadoeba akisrebs. aseTi

damokidebuleba erTgvari parodiaa patriarqalur kulturaze. “qali

89

fsiqoanalitikosi da genderuli kvlevebis profesori juliet mitCeli levi -strosis

Sromebze dayrdnobiT miiCnevs, rom sazogadoebis universalur kanons aregulirebs

saqorwino urTierTobebi da misi ZiriTadi principi incestis akrZalvaa. es kanoni

aiZulebs ojaxs, misi erT-erTi wevri „gacvalos“ sxva ojaxSi. gacvlis aqti aris

sazogadoebis gamyarebis safuZveli da rogoric ar unda iyos sazogadoeba – dedis Tu

mamis naTesauri kavSiris xaziT ganpirobebuli – mamakacebi yovelTvis „cvlian“ qalebs.

(Митчел,2004:181)

Page 163: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

163

amarTlebs patriarqaluri kulturis molodins ise, rom asrulebs ara mis

moTxovnebs, aramed sakuTars. eqscesiuri mimesisis saSualebiT isteriul

qals pasiuri aqtiurSi gadayavs, rac misi subieqtobis gamovlenis

strategias warmoadgens” (buskivaZe, 2013).

finar qurisa da duigu asenas qali personaJebi or jgufad SeiZleba

davyoT. konformisti da nonkonformisti E qali personaJebi. CvenTvis

mniSvnelovania orive kategoriis qalTa subieqtobis gansazRvra. rogor

aRiqvamen protagonistebi samyaros da gaaCniaT Tu ara maT identoba, rac,

Cemi azriT, uSualod aris dakavSirebuli qalur subieqtobasTan.

mwerlebis mier daxatuli qali personaJebi isteriulebi arian. maTi

“daavadebis” mTavari mizezi patriarqaluri dominantebiT gajerebuli

samyaroa, sadac maT Tavisufali moqmedebis saSualeba ar aqvT.

isteriulobis teqnikaze saubrisas Cven aRvniSneT, rom igi patriarqaluri

kulturis erTgvari parodiaa. isteriulobis teqnika SeiZleba

fsevdomorCilebadac SevafasoT.

orive mwerlis SemoqmedebaSi arseboben romanebi, romlebic maT

saetapo nawarmoebebad SeiZleba davasaxeloT. mxedvelobaSi gvaqvs finar

quris romani İ“Asılacak kadın” (“qali saxrCobelaze”) da duigu asenas romani

“Kadının adı yok” (“qals saxeli ar aqvs”). aRniSnuli romanebi moraluri

TvalsazrisiT arsandoobis gamo sasamarTlos mier iqna akrZaluli. 1988

wels sasamarTlos gadawyvetilebiT aikrZala duigu asenas romanis “”qals

saxeli ar aqvs” gayidva. akrZalvis safuZvels wignis moraluri mxare

warmoadgenda. administraciuli sasamarTalos gadawyvetilebaSi naTqvami

iyo: “wignis sakiTxi, romelic davis sagans warmoadgens, Semdegi saxiT

gadawyda. eqspertis daskvnis safuZvelze wigni moraluri TvalsazrisiT

mavne gavlenas axdens bavSvebze. amitom sasamarTlos gadawyevtleba ZalaSi

unda Sevides” (Cumhuriyet:1991). igive bedi ewia finar quris romans “qali

saxrCobelaze”. mwerali sasamarTlos gadawyvetilebis Secvlas sTxovda,

radgan Tvlida, rom romani swored moraluri kuTxiT aris mniSvnelovani.

“1979 wels romanis mkiTxvelTa raodenobam asi aTass miaRwia, filmic ki

gadaiRes romanis mixedviT. arc mkiTxvels da arc filmis mayurebels igi

amoralurad ar miuCnevia. daucveli, diskriminirebuli da gasacodavebuli

Page 164: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

164

qalis istoria swored rom moraluri kuTxiT aris saintereso. realur

faqtebze damyarebuli romani, romelic sazogadoebis yvelaze mtkivneul

Wrilobas kidev ufro metad mtkivneulis xdis, Turquli literaturis

yvelaze tragikuli romanebidan erT-erTia. Cvens qveyanaSi, sadac qalis

gayidva jer kidev ZalaSia qalis sakiTxi, mxolod erTi romanis ki ara,

xelovnebis sxvadasxva dargis mTavar Temad unda iqces. adamiani TviTon

iRebs gadawyvetilebas, ra unda waikiTxos meore mxriv, sazogadoeba,

romelic gadawyvetilebis miRebisas SezRudulia, cxvris faras emsgavseba,

romelic samarTavad advilia. Tavisuflad moazrovne adamianebis mospobis

yvelaze kargi gza ki iseTi Taobis aRzrdaa, romelmac azrovneba ar icis.

mizezi, ratom mcirdeba Cvens qveyanaSi Tavisuflad moazrovne adamianebis

ricxvi, swored es aris. dRes ucxo enidan Targmnili seqsualuri

ltolvis aRmZvreli wignebi iTargmneba da es ar ikrZaleba. Cemi ori

romani ki, romelic sruliad sxva mizans emsaxureba, aikrZala. am

politikis gantevebis vaci dRes Tu me var, xval mTeli Turqi xalxi iqneba.

civilizebul samyaroSi wignebis akrZalva danaSaulis tolfasia. gTxovT,

romanis gamoqveynebasTan dakavSirebuli akrZalva gaauqmoT” (Kür,1988:5).

vfiqrob, romans „Kadının adı yok“ (“qals saxeli ar aqvs”) simboluri

mniSvneloba aqvs. mwerali mTavar gmirs saxels ar arqmevs. romanSi

dasmuli sakiTxebi konkretulad erTi qalis cxovrebiseuli sakiTxebi ar

aris. igi yvela qalis cxovrebaSia mniSvnelovani, iqneba es erTgulebis,

Ralatis, siyvarulis, seqsualuri gamocdilebis Tu sxva msgavsi saxis

sakiTxebi, gavlenas yvela qalis cxovrebaze axdens. patriarqalur

sazogadoebaSi qals saxeli SesaZloa ar Hhqondes, magarm swored misTvis

saxelis “darqmevas” cdilobs mwerali mTeli ZalisxmeviT. qalis

marginalizirebuli statusis daZleva isev da isev qaluri gamocdilebis

artikulirebiT aris SesaZlebeli. patriarqalur kulturaSi opoziciuri

wyvilebis Secvla, anu obieqtis poziciis nacvlad subieqtis poziciis

dakaveba, sakuTari upiratesobis damtkiceba, saboloo jamSi, sazogadoebaSi

qalis Rirseuli adgilis damkvidrebas uzrunvelyofs. finar quris romani

„Asılacak kadın“ (“qali saxrCobelaze”) qalis sakiTxs farTo speqtrSi

ganixilavs. aRniSnul romanTan dakavSirebiT micemul interviuSi mwerali

aRniSnavs: ”am romanSi qalis sakiTxs ufro Rrmad vexebi, vidre sxva

Page 165: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

165

romanebSi. meleqi Zaladobis msxverpli qalis simboloa. igi aris yvela

diskriminirebuli, jer kidev dabali TviTSegnebis mqone adamianis simbolo.

aqedan gamomdinare, saqme gvaqvs ufro farTo problemasTan, kerZod,

arsebuli wesrigis, namdvili damnaSavis dasjaze araorientirebul

samarTalTan. sazogadoebis is nawili ki, romelic usamarTlobas xedavs,

SiSiT xmas ar iRebs. miuxedavad imisa, rom xSirad saubroben TurqeTSi

qalis emansipaciis Sesaxeb, igi mainc diskriminirebulia. qalTa sakiTxSi

TurqeTis CamorCeniloba religiasTanac aris kavSirSi. qalis “saxlSi

gamoketvis” tradicia Zalian aris fexmokidebuli. mxolod ekonomikuri

Tavisuflebaa is safuZveli, romelic qals saxlidan gareT gamoiyvans.

amgvari saxiT religiuri zewolac Semcirdeba. mxolod seqsualur

ZaladobaSi ar aris problema. problema sazogadoebriv gulgrilobasa da

pasiurobaSia. Zaladobis winaaRmdeg gaCumeba danaSaulia (Kür, Özel arşiv).

orive mwerali Zalian kargad acnobierebs da iTavisebs qalTa

sakiTxs. isini protagonistebs im TvisebebiT amkoben, romlebic maTi

Sinagani da mentaluri Tavisuflebis maCvenebelia. es, ra Tqma unda,

ganapirobebs maT subieqtobas da damoukideblobas. maTi isteriuloba,

fsevdomoCvenebiTi morCileba kulturaSi mamakacuri diskursis rRvevas

iwvevs. maTi qmedebebi, erT SexedviT, patriarqaluri kulturis normebs

ergeba. isini zustad ise iqcevian, rogorc amas sazogadoebrivi normebi da

tradiciebi iTxovs. magram mniSvnelovania Sedegi, romelic

protagonistebis qmedebebs mohyveba da gvafiqrebinebs, rom isini mzad arian

sakuTari indvidualurobisa da subieqtobis mopovebisaTvis sicocxlezec

ki Tqvan uari.

duigu asenas romanebSi protagonistebis isteriuloba ZiriTadad

mamakacebTan urTierTobasa da qorwinebaSi gamoixateba. qorwinebasTan

dakavSirebuli procedurebi tradiciis dacviT xdeba. gmiris saojaxo

cxovrebac patriarqaluri kulturis normebis Sesabamisad mimdinareobs.

qmarsa da saxlze mzrunveloba qalis upirvelesi movaleobaa

„diliT adre vdgebi, sauzmes vamzadeb, misi wasvlis Semdeg

sayidlebze mivdivar, dedaCemis receptiT kerZebs vamzadeb, Semdeg saRamos

avtobusis gaCerebaze mivdivar, mis mosvlas velodebi, saxlSi erTad

Page 166: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

166

vbrundebiT, sufras vawyob, erTad vvaxSmobT, Semdeg sufras valageb, isic

mexmareba....“(Asena, 2008:62).

am monakveTSi qalis erTferovani cxovrebaa naCvenebi. misi funqciebi

mxolod ojaxze zrunviT Semoifargleba. qalis aseTi tipi mamakacis mier

gaidealebul „angelozi qalis tips“ ufro warmoadgens. mTavari gmiris

aseTi cxovreba maleve icvleba, rac misi orsulobiT aris gamowveuli.

Svilis gaCenis sixaruls misi meuRle civad xvdeba. mizezad ojaxis

arastabilur finansur mdgomareobas asaxelebs. qmari Tavad aZlevs mTavar

gmirs abortis gasakeTebl fuls. qali mamakacis am moTxovnasac

emorCileba. magram, roca garkveuli drois Semdeg Tavad qmari gadawyvets,

rom axla ukve droa, Svilebi iyolion, igi sastiki winaaRmdegia.

„Sen ginda, rom mama gaxde, magram, aba, me mkiTxe, minda, rom deda

gavxde? Sen Tu Svils gagiCen, amiT qalis wminda movaleobas Sevasruleb

albaT, me yvelaferze uari unda vTqva, megobrebze, samsaxurze, Svilebi me

unda gavzardo, maTi aRzrda, avadmyofoba, swavla Cems kiserze unda

gadavides, Sen megobrebTan unda gaerTo... pirvel Svilze Sen Tqvi uari, mec

davTanxmdi, mamakacia da asea saWiro-meTqi, vifiqre. Tumca, Svili Zalian

mindoda. vfiqrobdi, rom ase iyo saWiro, imitom, rom ase gamzardes..

gaTxovdebi, Svili geyoleba. bednieri qali iqnebi... qalis erTaderTi da

wminda movaleoba dedobaa.. mxolod is qalebi, romlebic dedebi ver

xdebian, karieraze amaxvileben yuradRebas, dedad aryofna xom defeqtad

aris miCneuli da, Turme qalebi imis gamo, rom penisi ara aqvT, mamakacebze

saSinlad eWvianoben. ukmarisobis grZnobis daZlevis yvelaze kargi

saSualeba ki karieruli warmateba yofila. Tu penisis arqonis gamo

vcdilob winsvlasa da warmatebis miRwevas, maSin Zalian bednieri var.

netav, sxva qalebic Cemnairad fiqrobdnen“ (Asena, 2008:103).

ojaxis sakiTxTan dakavSirebiT gmiris damokidebuleba agreTve

isteriulia. sawyis etapze igi fiqrobs, rom sakuTari ojaxi mamis

tyveobidan Tavis daxsnis yvelaze kargi saSualebaa, Tumca, sabolo jamSi,

sakuTari surviliT angrevs mas.

Page 167: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

167

“mTel dReebs ojaxur cxovrebaze ocnebaSi vatarebdi, patara

saxli....mamaCemis tyveobidan Tavis daxsna...survilis mixedviT drois

gatareba... seirnoba... evropa... Tavisufleba” (Asena,2008:56).

gmiris aseTi pozitiuri damokidebuleba maleve negatiur

damokidebulebaSi gadadis. Aamis mizezi ki ekonomikur TavisuflebasTan

erTad, Sinagani Tavisuflebacaa. imis gacnobiereba, rom Tavisufalia,

patriarqaluri diskursis rRvevisaTvis gmirs met Zalas matebs.

“mbrZaneblobas Tavi daanebe, me Seni moaxle ar var. mec iseve vmuSaob

rogorc Sen, Senodena xelfass viReb. ratom fiqrob, rom ufleba gaqvs

mosamsaxured gamixado, riT xar Cemze upiratesi?”(Asena,2008:108)

meuRlis kiTxvaze, ratom unda daSordnen erTmaneTs, isini xom

daqorwinebulebi arian da es saxli maTi budea, Ggmiri pasuxobs:

“es aris bude? qorwinebaa imis piroba, rom saxli buded iqces? oTx

kedels Soris moqceuli, erTmaneTisadmi gaucxoebuli ori adamianis erTad

yofnaa bude? Ees bude ki ara, pansionia. me mivdivar, warmatebuli viqnebi....

ici mainc, ra aris qorwineba? ici mainc, rogor unda iqceodes qorwinebaSi

myofi adamiani? samyaroSi milionobiT adamiani cxovrobs, Sen ki erTs

irCev. Senze daqorwinebul adamians danaklisis grZnoba ar unda

uCndebodes, Sen erTxel mainc Tu gifiqria, me ra maklia? Tavisufali var,

me Tavad gavacnobiere es” (Asena,2008:109).

gmiri karierul warmatebas iolad ver aRwevs. Mmisi samsaxurSi

winsvla yovelTvis mamakaci kolegebis qilikis da gankiTxvis sagani xdeba.

isini qalebis samsaxurSi winsvlas maT fizikuri silamazes da samsaxuris

ufrosTan sasiyvarulo urTierTobis gabmas ukavSireben.

“qalad yofnasac aqvs Tavisi dadebiTi mxare, lamazi qalis

danaxvaze yvelas guli misdis, Senc amitom agiyvanes samsaxurSi”. Aam

sityvebis gagonebaze guli yelSi momebjina.

_ me sakuTari SromiTa da ofliT movipove es samsaxuri, dRe da Rame

viriviT vmuSaob

Page 168: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

168

_ eg ofli mag lamaz Sublze rom ar yofiliyo, verafers

gaawyobdio, _ ambobs Teomani” (Asena,2008:122).

duigu asenas romanebSi ikveTeba erTi mniSvnelovani sakiTxi. qalebi

acnobiereben, rom isini qalebi arian da sakuTar diskriminaciaSi

mamakacebze ufro metad Tavad iReben monawileobas. Aamitom Tvlian, rom

saWiroa brZola da sakuTari identobis dabruneba.

“imis gamo, rom qali var, cdilob, damicva, Semicodo, imis gamo, rom

qalad davibade, TiTqos sacodavi arseba var da bevri ram mepatieba. an

gpatioben, an brals gdeben mxolod imis gamo, rom qali xar...mamakac

xelmZRvanelebs yvelafris ufleba aqvT, Cven _ ara, samsaxurSi Tu vinme

Segiyvarda, maSinve dacinvas, damcirebas daiwyeben. Mmxolod im “mona”

gogonebs ar exebian, romlebic ufrosebTan abamen sasiyvarulo

urTierTobebs. vin misca maT Cveni damcirebis da gankiTxvis ufleba? ra

Tqma unda, Cven, qalebi, vaZlevT maT amis uflebas. mTeli cxovrebis

ganmavlobaSi mamebi, qmrebi, direqtorebi, Sefebi, megobari mamakacebi

yvelafers gvikrZalaven. Tu rame maTi sawinaaRmdego gaakeTe, an giJis

saxels garqmeven, an msubuqi yofaqcevis qalis damRas gasvamen. vin aZlevs

maT amis uflebas? Cven, qalebi” (Asena, 2008:122).

wignSi “Kahramanlar hep erkek” (“gmirebi yovelTvis mamakacebi arian”)

mwerali sxvadasxva qalis istorias aerTianebs. Yyvela maTgani

gansxvavebulia, magram qalurobis specifikuri bunebis gamovlenas da

qaluri gamocdilebis artikulirebas isinic isteriulobis teqnikiT

axdenen. minda yuradReba gavamaxvilo wignis saTaurze. arian ki mamakacebi

yovelTvis gmirebi? iqneb piriqiT, qalebi arian gmirebi? nili, jandani,

nuri, CiCo is qali personaJebi arian, romlebmac “sakuTari saxelis” povna

moaxerxes. arsebuli sazogadoebrivi wesrigi darRvies da Tavs

damoukideblad, Tavisuflad cxovrebis saSuleba misces. zemoT

CamoTvlili qali personaJebi mamakacebs sakuTar upiratesobas umtkiceben,

maT gverdiT isini pasiur poziciaSi imyofebian. mwerali qaluri

subieqtobis artikulirebis mTavar strategias qalis mier sakuTari Tavis

ara rogorc ”sxvis”, aramed rogorc subieqtis gaazrebaSi xedavs.

Page 169: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

169

“Zlierebi unda iyoT. sakuTari Tavis rwmena unda gqondeT, magram es

did Zalisxmevas moiTxovs. yvela adamianis bunebaSi devs sustis daCagvra

da, ra samwuxaroa, rom es uZlurTa armia qalTa armiaa. Tu Tqven pirvel

brZanebas, akrZalvas, silis gawnas win ar aRvudgebiT, es yovelTvis ase

gagrZeldeba. Mmagram mtkice uari Zalian bevr rames Secvlis. Tu siyvaruls

da survils grZnob Cem mimarT, maSin nu damamcireb, Cven Tanasworebi varT

da Tu ase ar fiqrob, waval. Ppativs scemen Tqvens principebs, magram

saWiroa, gqondeT isini” (Asena,2008:169).

Cven aRvniSneT, rom duigu asenas personaJebi qalis subieqtobas

mamakacebTan mimarTebaSi avlenen. mamakacuri hegemonuri kulturis normebi

qalebs “aiZulebs”, damoukideblebi gaxdenen, azrovneba, fiqri iswavlon.

anu Tavad patriarqaluri kultura aZlevs qals Zalas, rom sakuTari Tavi

ipovos:

“mamakacebze vfiqrob, yovlismcodne alize, mehmeTze, romelmac

pirvelad guli sasiamovnod Semitoka, oqtaize, romelmac pirvelma

gamiRviZa seqsualuri survili, erhanze, romelmac mimaxvedra, rom

mamakacebi qalSi mxolod seqsualur obieqtebs xedaven, gurqanze, romelmac

yalbi siyvaruliTa da grZnobebiT, tyuiliT Cemi misadmi gaucxoeba

gamoiwvia, mehmeTze, romelTanac mivxvdi, rom mxolod siyvaruli ar aris

mniSvnelovani Cvens cxovrebaSi, ozjansa da suleimanze, romelTaTvisac me

mxolod qalis mkerdTan vasocirdebodi, mamaze, romelic wuxda, rom vaJi

ar hyavda da CvenTvis siyvaruli ver gaimeta, romelic sakuTar Tavs

yvelafris uflebas aZlevda, magram dedas zRvaze tansacmlis gaxdisa da

banaobis uflebasac ki - ara. yvela es usamarTloba da Zaladoba fiqrs

maiZulebda, sakuTari Tavis dacvas maswavlida” (Asena,2008:232).

konformisti personaJebi patriarqaluri diskursis artikulirebas

axdenen. isini yovelgvari winaaRmdegobis gareSe Tanxmdebian sazogadoebaSi

maTTvis gankuTvnil rolze. Sinagani protestis grZnobac ar uCndebaT.

yvelaze mniSvnelovani funqcia, rac maT arsebobas gansazRvravs, dedobaa.

amis yvelaze karg magaliTs duigu asenas romanis “Kadının Adı Yok” (“qals

saxeli ar aqvs”) gmiris berinis saxeSi vxedavT.

Page 170: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

170

“Cemma dam meore Svili gaaCina, Zalian bednieria. Ppatara eqvsi Tvisaa,

ufrosi ki _ wlinaxevris. Cems das zustad 15 kilo aqvs momatebuli. Aaxla

ganier tansacmels icvams. Oor SvilTan erTad Zalian bednieria, cdilobs

kargi deda iyos. Mroca mivedi, meuRlis perangebs auToebda, bavSvebi didi

Zalisxmevis Semdeg, rogorc iqna, daeZinebina.

_ iqneb damxmare aiyvano-meTqi, vurCie.

_ TxuTmet dReSi erTxel damlagebeli modis, amaze metis

uflebas Tavs ver mivcem.

_ universitetSi ratom aRar dadixar, Zvel megobrebs naxavdi,

gaxalisdebodi...

_ aseT mdgomareobaSi? Tanac qmari amis uflebas ar maZlevs. “Seni

adgili axla saxlSiao, ambobs”. marTalicaa, me gaTxovili qali var

ukve” (Asena, 2008:52).

aRsaniSnavia, rom mwerali konformist personaJebs nakleb

yuradRebas uTmobs. isini ufro fonis Sesaqmnelad sWirdeba. asenas

yuradRebis centrSi Zlieri qalia moqceuli. SeiZleba iTqvas, rom

mwerali qalis axli tipis Seqmnas cdilobs, romelic Tavisi qalurobis

gamo unda miiRos sazogadoebam. konformisti qalebis Sesaxeb mwerali

Semdeg daskvnas akeTebs: ”roca qalisa da mamakacis Tanasworobisa da

sazogadobriv cxovrebis yvela sferoSi maT Tanabar pirobebSi

Tanaarsebobis Sesaxeb vsaubrob, 30-35 wlis axlgazrda qalebi Cumdebian da

Tavis TavSi iketebian. qali, romelic cxovrebis arcerT etapze mamakacis

Tanaswori ar yofila, unda xvdebodes Cemi sityvebis WeSmaritebas. magram

umravlesobas ukve SeCveuli cxovrebis stilis Secvlis Zala aRar aqvs.

cvlilebas didi Zala sWirdeba igi dinebis sawinaaRmdegod curvas hgavs”

(Asena,1985:1). kidev erTi mniSvnelovani faqti, rasac yuradReba unda

mivaqcioT, is aris, rom mwerali qalebis garegnuli silamazis Sesaxeb

arafers ar wers. igi saerTod ar iZleva qalis fizikurobis Sesaxeb

informacias. vfiqrob, mwerlis aseTi damokidebuleba naTlad gamoxatavs

binaruli wyvilebidan _ Sinagani samyaro _ garegnuli silmaze _ romels

aniWebs upiratesobas. qalis garegnul mxares yvela xedavs, mis Sinagan

Page 171: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

171

samyaros ki _ Zalian cota. amitom, mniSvneloavnia ara imis xazgasma, rac

isedac yvelasTvis TvalsaCinoa, aramed imis warmoCena, rac farulia da

rasac danaxva sWirdeba.

finar quris qali protagonistebi duigu asenas qali

protagonistebisgan Zalian gansxvavdebian. mwerali erTi SexedviT susti

qalis saxe qmnis, magram sabolood swored es “sisuste” aris is strategia,

romlis meSveobiT qaluri subieqtobis artikulireba xdeba.

romaniK”Asılacak Kadın” (“qali saxrCobelaze”) realur istorias

efuZneba. mwerali romanis Sesaxeb werda: ”21 wlis viyavi, roca

CamoxrCobili qalis istoria movismine da suraTi vnaxe. aman didi gavlena

iqonia Cemze. wlebis ganmavlobaSi vfiqrobdi masze. or weliwadnaxevari

vwerdi. saerTo jamSi ki romani “qali saxrCobelaze” 15 wlis fiqrisa da

muSaobis Sedegia” (Kür,1988:129). finar quri aRniSnul romanSi sami tipis

mamakacis saxes qmnis. erTi SexedviT mTavari gmiria ara meleqi, aramed

mosamarTle faiq irfani, meleqis qmari, moxuci husrev ebruzade da

axalgazrda idealisti ialCin ozvereni. Tumca es samive mamakaci meleqis

garSemo trialebs. simboluri sqema SesaZloa Semdegi saxiT

warmovadginoT:

mCagvreli (mCagvrelebi) _ Cagruli _ “mxsneli”

ratom dasWirda mwerals romanis aseTi saxiT struqturireba?

vfiqrob, rom amgvari saxiT ufro naTeli warmodgena iqmneba sazogadoebaSi

hegemoni, patriarqaluri kulturis realuri saxisa. romanSi Zalian didi

yuradReba eqceva dumilis fenomens. mTavari gmiris, meleq ebruzades, xma

mxolod orjer ismis. pirvelad, roca saxels ekiTxebian, meored roca

moxuci qmris naswavl frangul sityvas imeorebs.

ratom aris meleqi “mdumare personaJi”? amas Tavisi axsna aqvs, rasac

qvemoT warmovadgenT.

romanis pirvel nawilSi meleqisa da ialCinis sasamarTlo procesia

aRwerili. maT didgvarovani huserv ebruzades mkvlelobaSi edebaT brali.

sxdomis Tavmjdomare, faiq irfani, darwmunebulia, rom meleqi mkvlelia da

Page 172: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

172

misi CamoxrCobis Zalian didi survili aqvs. faiq irfans “damnaSavis”

dumili Zalian aRizianebs.

“rogorc ki sxdomaTa darbazSi Semovida, maSinve vicani. is aris

yvela siborotisa da uwmindurobis simbolo. pirvelsave danaxvisas

mivxvdi, rom damnaSave iyo. SeuZlebelia misi msgavsebi udanaSauloebi

iyvnen. danaSauli rom Caidina, esec naTelia. ramdeni mowmec ar unda

moiyvanon, gadawyvetilebas mainc ar Sevcvli. magram mowmeebma kidev ufro

daamZimes misi danaSauli. mxolod es axalgazrda ar gadauyvania Wkuidan.

kidev ramden kacTan iwva? mefareTi ki Semamsubuqebel garemoebebze

saubrobs. ho, magram protesti gamoxata? Tavi daicva? Tqva, rom danaSauli

mas ar Caudenia? sasamarTloze sityvac ki ar dauZravs” (Kür ,2003a:12).

mosamarTlis meleqisadami aseTi damokidebleba erTi faqtiT aris

ganpirobebuli. igi, zogadad, yvela qals “damnaSaved” Tvlis, upirveles

yovlisa ki _ sakuTar meuRles, nihals. misTvis qali aris borotebis

sawyisi, romelic sasjelis umaRles zomas, CamoxrCobas, imsaxurebs. nihali

mxolod imitom moiyvana colad, rom 15 wlis “xeldaukarebeli” gogo iyo.

magram vinaidan qalebi dabadebidanve uwmindurebi arian, maTi ndoba ar

SeiZleba.

“vin ifiqrebda, rom provinciaSi, tradiciul ojaxSi gazrdil 15

wlis gogos Seyvarebuli eyoleboda. simdidreSi, xelisgulze gazrdili

gogoc ki, Tavisi znidan gamomdinare, Segarcxvens” (Kür,2003b:12).

faiq irfani mamakacTa im kategorias miekuTvneba, romelic Tvlis,

rom qals ganaTleba ar sWirdeba. misi azriT, vinaidan qalebi emociurebi

arian, maTgan mosamarTle ver dadgeba.

“qalisgan mosamarTle ar dadgeba, arc advokatad ivargebs,

iuridiuli fakultetis studentebis mizani swavlaze metad aris qmris

Sovna” (Kür ,2003a:32).

mosamrTle, romelic sruliad darwmunebulia meleqis danaSaulSi,

yvelanairad cdilobs, sxdomis sxva wevrebic daiyolios. qali wevris

Page 173: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

173

garda, mosamarTlis gadawyvetilebas yvela eTanxmeba. faiq irfans hgonia,

rom radgan mefareTi qalia, amitom cdilobs igi damnaSavis gamarTlebas.

“raxan Tavadac qalia, amitom cdilobs TavgamodebiT damnaSavis

dacvas. vkiTxe: damnaSavis skamze mamakaci rom mjdariyo, isev aseTi

ZalisxmeviT gaagrZelebdiT mis dacvas? warbaweulma Semomxeda da mipasuxa:

“gadawyvetilebis miRebisas braldebulis sqess CemTvis mniSvneloba ara

aqvs”. rac ar unda iyos, es faiq irfanis mier miRebuli gadawyvetilebaa,

amitom mas veravin Secvlis” (Kür ,200a 3:31).

miuxedavad imisa, rom mosamarTlis gadawyvetileba sabolooa da

meleqis CamoxrCobiT igi yvela qalze Surs Ziobs, swored meleqia is

adamiani, romelic mas mosvenebas ukargavs. meleqis dumili misTvis imdenad

autanelia, rom fizikur tkivilsac ki grZnobs.

mwerali husrev ebruzades saxiT didgvarovan, TavkerZa da

avadmyofuri warmosaxvis mqone mamakacs warmogvidgens. 65 wlis moxucma

mosamsaxure meleqi colad imitom moiyvana, rom sazogadoebas igi ar

ganekiTxa. sruliad axalazrda meleqi misi qmris avadmyofuri warmosaxvis

msxverpli xdeba. moxuci husrev bei saRamoobiT midis mamakacebis TavSeyris

adgilebSi da meleqTan mamakacebi mohyavs, romlebTanac mas seqsualuri

kavSiris damyarebas aiZulebs. TviTon savarZelSi mokalaTebuli mSvidad

uyurebs yvelafers. miuxedavad imisa, rom mTelma qalaqma icis am

amoraluri faqtis Sesaxeb, xmas aravin iRebs martivi mizezis gamo: mamakaci

cols ise unda moeqces, rogorc moesurveba. Tu qali Zaladobis

winaaRmdegi ar aris, oficialuradac ar Civis, kanonierad col-qmris

saqmeSi Carevis ufleba aravis aqvs. sazogadoebam es icis da Soridan

guldamSvidebuli akvirdeba movlenebs. erTaderTi adamiani, romelic

meleqis monobidan xsnas gadawyvets, husrev beis mebaRisa da moaxlis

Svili, ialCin ozverenia. meleqisa da husrev beis ambavi masze did

STabeWdilebas axdens. igi gamosavals imaSi poulobs, rom husrev beis

klavs, riTac sabolood meleqis sicocxles ayenebs safrTxis qveS.

sasamarTlo xom meleqs miusjis CamoxrCobas da ara mas. ialCini iseTi

idealistia, rom realobas ver aRiqvams. misi azriT, Tu husrev bei

mokvdeba, meleqis monoba dasruldeba.

Page 174: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

174

“mxolod mis xsnaze vfiqrobdi, albaT Semiyvarda kidec, magram

mkvlelobisas siyvarulze ar vfiqrobdi, misi Tavisufleba mindoda. amitom

movkali moZalade” (Kür ,2003a:105).

ialCini sxvebze metad xvdeba meleqis tragedias. igi xvdeba mizezs,

ratom egueba meleqi Zaladobas.

“meleqs aravis mokvla ar SeeZlo, arc arasodes ifiqrebda amas,

radgan ise gaizarda, rom Zaladobis winaaRmdeg brZola aravis uswavlebia.

Zaladoba, diskriminacia cxovrebis Semadgeneli nawili egona. es Zaladoba

ki mamakacebis mxridan xorcieldeba, radgan Zlierebi isini arian,

yvelaferi maT xelSia” (Kür ,2003a:127).

miuxedavad imisa, rom ialCins gulwrfelad unda meleqis daxmareba,

arc is gansxvavdeba sxva mamakacebisgan. rogorc sxvebi, isic ise eZleva

meleqis sxeuliT tkbobas, Tanac _ araerTxel. Tumca sxvebisgan

gansxvavebiT igi sakuTar danaSauls acnobierebs.

mwerali meleqis saxeSi sabralo, Zaladobis msxverpl qals xatavs.

igi bavSobidanve miabares mosamsaxured. arasodes ugrZvnia dedis da

ojaxis siyvaruli. meleqis jamagirs maminacvali iRebs. mwerali meleqis

fizikurobaze saubrisas yuradRebas gmiris Tvalebze amaxvilebs. sxva

saxis aRweras ar gvaZlevs. meleqi sruliad martoa patriarqalur

sazogadoebaSi. erTaderTi bundovani mogoneba, rac mis mexsierebas SemorCa

moxuci babua da misi namReri simReraa. meleqma ar icis, ra aris siyvaruli.

ialCinis kiTxvaze, “giyvarvar Tu arao”, pasuxi ara aqvs. meleqma im

“siyvarulis” Sesaxeb, romelsac mas mamakacebi sTavazoben, araferi ar icis.

ialCinmac iseTive tkivili miayena mas, rogorc sxvebma.

“Seni xsna mindao, meubneba, “miyvarxaro”. pirvelad es sityvebi misgan

gavige, es rogori siyvarulia? Cemi xsna Tu undoda, husrev beis miTiTebebs

ratom asrulebda? gana manac iseve ara momayena tkivili, rogorc sxvebma?”

(Kür,2003a:72).

Page 175: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

175

meleqi TandaTan ixsenebda babuis sityvebs: ”me rom aRar viqnebi, vin

mogivlis, netav biWi yofiliyavio”. igi Zalian kargad xvdeba am sityvebis

Sinaarss.

“Cemo sabralo babua, me rom biWi vyofiliyavi, Tavis dacvas

SevZlebdi, is, rasac husrev bei Cadioda, ver Caidenda. magram RmerTma

qalad Semqmna da Cemi bediswerac es yofila” (Kür ,2003a:75).

meleqma icis, ra aris siyvaruli: ”siyvaruli mxolod moxuci babuis

xelebma magrZnobina, Tmebidan TeTri yvavilebs maclida da simReras

mimReroda, gamodis, rom TeTrwvera moxuci babuis simRera yofila

siyvaruli”(Kür ,2003a:75).

Cven aRvniSneT, rom meleqi arasodes laparakobs. man ici, rom igi

martoa, yvela misi winaaRmdegia. amitom igi Rirseul pasuxs aZlevs

sazogadoebas. es ki dumiliT gamoxatuli protestia. swored dumilia is

isteriuli teqnika, romelic patriarqalur diskurss arRvevs. mosamarTle

faiq irfans meleqis dumili aRizianebs, ialCins da mTeli qalaqs ki _

aocebs.

romanSi “Bitmeyen aşk” (“dausrulebeli siyvaruli”) finar quri msaxiob

nilgun famirisa da poet sinan qeCejioRlus siyvarulis istorias

mogviTxrobs. mwerali personaJebze saubrisas upiratesobas nilguns

aniWebs. magaliTisTvis isic kmara, Tu vityviT, rom nilguni cnobili da

warmatebuli msaxiobia, sinani ki warumatebeli poeti. finar quri nilgunis

da sinanis siyvarulis istoriis aRweriT qalis fsiqologiur portrets

xatavs, romelsac siyvarulis Sesaxeb mxolod romanebidan Tu gaugia rame.

nilgunis mier liceumis mitoveba, ucxo qalaqSi masze 10 wliT ufros

mamakacTan gaqceva swored am motiviT aixsneba. realoba ki gansxvavebulia.

dedasTan dalaparakebis mizniT sinani nilguns sami dRe sruliad marto

datovebs ucxo qalaqis romeliRac miyruebul sastumroSi. nilguni

garkveuli drois mere aanalizebs momxdars:

“ramdenime saaTiT damtova da male mova.. saRamosken dabrundeba,

dedamisTan wamiyvans. magram mniSvnelovani is ki ar aris, ramdeni saaTiT

damtova, aramed is, ra gaviRe me misTvis da man _ CemTvis. yvelaferi

Page 176: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

176

davtove mis gamo. liceumis gamocdebi aRar mainteresebs, yvelaferi ise

gavakeTe, rogorc mas undoda. am ucxo da Soreul qalaqSi masTan erTad

wamovedi. me, patara asakSi Tu amis gakeTeba SevZeli, is, Camoyalibebuli

mamakaci, ratom ver axerxebs, mivides dedamisTan da uTxras: “ai es gogo

miyvars da masze minda daqorwinebao” ra saWiroa winaswari samzadisi. amiT

Zalian damcirebulad vgrZnob Tavs. TiTqos quCidan wamoyvanili suleli

gogo viyo” ( Kür ,2003b:26).

sinanTan erTad gaqceva, masTan siyvaruliT tkboba nilguns sawyis

etapze Tavisuflebad miaCnia. Tumca es fsevdoTavisufleba maleve qreba da

tkiviliT aRsavse Ziebis procesi iwyeba. gmiris monologebSi mudmivad

sakuTari Tavis dadanaSaulebis diskursi iCens Tavs.

“kargi, magram ratom? gamudmebiT imeorebda, rom uCemod cxovreba ar

SeeZlo, SesaZloa Cemi rcxvenia. imis gamo, rom masTan erTad wamovedi, sxva

gogoebiviT rom ar moviqeci, moferebis neba rom miveci...Tavad undoda, rom

Tavisufali da sakuTari Tavis baton-patroni vyofiliyavi, mec mindoda da

sabolood gavxdi kidec Tavisufali” (Kür ,2003b:31).

nilguni ucxo qalaqidan stambolSi dabrunebis Semdeg Teatralur

skolaSi abarebs da warmatebuli studenti xdeba. sinanis garda mis

cxovrebaSi sxva mamakacebic arsebobdnen. maTgan igi imas iRebda, rac

sakuTari upiratesobis dasamtkiceblad sWirdeboda. 17 wlis Semdeg

nilguni da sinani isev xvdebian erTmaneTs. nilguni mas colad mihyveba.

erTi SexedviT gmiris aseTi gadawyvetileba gaocebas iwvevs. metwilad xom

sinanis Ralatma ganapiroba misi cxovrebis Semdgomi ganviTareba. nilgunis

aseT gadawyvetilebas Tavisi axsna gaaCnia. mxolod sinanTan cxovrebiT

SeuZlia daamtkicos, rom mas ar ekuTvnis, rom igi veRarasodes miayenebs

mas tkivilis:

“xSirad vacnobiereb, rom mas aRar vekuTvni. arafers aRar vaqcev

yuradRebas. magram zogjer misi xan amayi, xan sacodavi, xan Tavxeduri

gamoxedva nervebs miSlis, iqneb es gamoxedvaze ufro metad tkivilia,

damarcxebiT gamowveuli ucnobi SiSi. masTan imitom vrCebi, rom verasodes

momayenebs tkivils” (Kür ,2003b:467).

Page 177: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

177

nilguni brazobs qalebze, romelTac sakuTari dardi saaSkaraoze

gamoaqvT. miT ufro ar ebraleba isini, vinc mamakacis gamo itanjeba:

“miuxedavad imis, rom danaSaulis grZnoba ar mawuxebda, derias

tirilisagan gawiTlebuli da gasiebuli Tvalebi, gasacodavebuli saxe,

Camoyrili mxrebi, Zalian moqmedebda Cemze. tanjvisTvis qedis moxra da

saaSkaraoze gamotana Zalian maRizianebda. mis magivrad mrcxvenoda kidec.

garda amisa, eWvi mepareboda mis tanjvaSi. Rrma da Zlieri dardi ase

martivad saaSkaraoze aravis gamoaqvs. Cemze ukeT es aravin icis” (Kür,

2003b:195).

nilguni namdvil Tavisuflebas mxolod mas Semdeg moipovebs rac

warsulisgan Tavisufldeba. sinanis Ralati swored is biZgia, romelic mas

sakuTar subieqtobas gaacnobierebinebs. marTalia, amis gacnobierebas didi

dro miaqvs, magram man icis, rom “gzas Tu gaagrZlebs, cocxali iqneba, da

sanam fexze dgomas SeZlebs, ar mokvdeba” (Kür ,2003b:43).

finar qurisa da duigu asenas SemoqmedebaSi qaluri subieqtoba

“sxvis” koncefciasTan mimarTebaSi ganixileba. mwerlebis mier daxatuli

kaci personaJebi qalebs “seqsualur obieqtad” ganixilaven, romlebic

verasodes SeZleben sazogadoebaSi realizebas. magram swored es

damokidebuleba uwyobs xels gmirebis subieqtobis mopovebas da

patriarqaluri kulturis diskursis rRvevas, arsebuli tradiciebis

gadafasebas, qaluri TviTSegnebis amaRlebas. mwerlebTan mamakacebi qaluri

subieqtobis gamovlenis mTavar impulsad arian miCneulebi. maT mier

marginalizirebuli qalebi, binaruli wyvilebidan _ subieqti-obieqti _

subieqtis adgils ikaveben. mamakacuri kulturisadami aSkara Tu dumiliT

gamowveuli protesti, qaluri isteriulobiT, sakuTari identobiT,

sakuTari sxeulis SecnobiT, qalurobis reprezentaciis gzebis ZiebiT qali

protagonistebi patriarqaluri kulturis mkacrad gansazRvrul CarCoebs

arRveven da sazogadoebas axali identobiT ubrundebian. isini arian

qalebi, romelTac “saxeli” aqvT.

Page 178: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

178

4.3. qalis seqsualobis gansazRvris sakiTxi

feministur kritikaSi qalis sxeulisa da seqsualobis sakiTxi

mniSvnelovan adgils iWers. aRniSnuli sakiTxis kvlevaSi didi roli

miSel fukos marginalur praqtikaTa Teoriam iTamaSa. miSel fukos

filosofiur koncefciaSi sxeuli dakavSirebulia Zalauflebisa da

Zaladobis meqanizmTan. filosofosi miiCnevs, rom “Zalaufleba es aris

Zalismieri urTierTobebis jaWvi”. Semecnebis sferoSi seqsualoba

konstruirdeba mxolod Zalauflebrivi urTierTobebis fonze. aqedan

gamomdinare, seqsualoba es aris ara biologiuri, aramed socialuri

konstruqti, romelic istoriuli epoqebidan gamomdinare reprezentaciis

formas icvlis. magaliTad, seqsualobis cneba Zvel berZnebTan da

romaelebTan ar iyo dakavSirebuli codvasTan. Sua saukuneebSi

seqsualurobis reprezentecia ar icnobs sajaro da piradi saxis

markirebebs, amitom abano funqcionirebs, rogorc Sexvedrebisa da

TavSeyris adgili. seqsualobis, rogorc codvis, aRqma me-19 saukunis

Zalauflebriv diskurss efuZneba, romelmac realobis yvela sfero

normatiul da aranormatiul sferoebad dahyo. aqedan gamomdinare,

sxvadasxva istoriul periodebSi seqsualobis formireba da sqesTa Soris

urTierToba, aseve genderuli asimetria, Zalauflebis socialuri

konstruqciis transformacias ukavSirdeba. swored es warmoadgens

seqsualurobis paradoqsalurobasa da araerTgvarovnebas. magaliTad,

tradiciul kulturaSi ”qaliSvilobis” fenomeni, romelic “qaluri

sulierebis” dadgenis umniSvnelovanes gzas warmoadgens, atarebs ara

fiziologiur, aramed moralur-fsiqologiur xasiaTs.

finar qurisa da duigu asenas SemoqmedebaSi qalis seqsualobis

sakiTxis gaanalizebisas mnSvnelovania im konceptualuri sakiTxebis

gamoyofa, romlebic qalis seqsualobis gamovlenas uSlida xels.

mxedvelobaSi gvaqvs tradiciebi, ojaxi, romelSic mamis avtoriteti

mniSvnelovnad didia. ojaxSi arsebuli ierarqiuloba, ra Tqma unda,

uSaulo kavSirSia genderuli stereotipebis CamoyalibebasTan.

Page 179: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

179

Cven aRvniSneT, rom ginokritika exeba wminda qalur Temebs, romlebic

nebismieri qalis cxovrebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs da qaluri

gamocdilebis dagrovebas uwyobs xels. vfiqrob, upirveles yovlisa,

yuradReba unda mivaqcioT qalis mier sakuTari sxeulis “aRmoCenis” da

sakuTari seqsualobis dadgenis sakiTxs. sxeulis “aRmoCena” mowifulobis

asakidan iwyeba, roca qali mozardobis asakidan mowifulobis asakSi

gadadis. amis gamoxatulebas ki mkerdi da ovulacia warmoadgens. es aris

pirveli emocia, romelic qals sakuTar marginalurobas agrZnobinebs. igi

aris qalisa da mamakacis aramxolod fiziologiuri gansxvavebis

maCvenebeli, aramed ierarqiulobis aSkara gamoxatuleba. romanSi “Kadının adı

yok” (qals saxeli ar aqvs) duigu asena am process dedisa da qaliSvilis

dialogiT gadmogvcems:

- deda, mkerdi meqneba?

- geqneba, Svilo, ukve didi xar.…

- ratom unda mqondes mkerdi? ra saWiroa?

- Svili rom geyoleba, rZe unda misce.

- kargi, mamasac xom aqvs mkerdi, misi rZe ratom ar ismeva?

- imitom, rom mamebs sxva movaleobebi aqvT,

- ra movaleoba?

- maTi movaleobaa Svilebis kargi aRzrda, isini fuls

Souloben.

saxlSi moaqvT, Svilebs acmeven, aswavlian, zrdian.

- amas imitom akeTeben, rom mkerdi ara aqvT?

- ara, Svilo, maTi movaleoba muSaoba da fulis Sovnaa.

- Tqven ratom ar muSaobT da fuls ratom ar SoulobT? mkerdi

rom gaqvT amis gamo?

Page 180: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

180

- ara Svilo, Tu movisurvebT Cvenc SgviZlia muSaoba, magram mere

Tqvenze vin izrunebs?

- me ar minda, mkerdi gamezardos, minda fuli viSovo. Tu fuli

meqneba yvela survilis asrulebas SveZleb” (Asena, 2008:12).

unda aRiniSnos, rom qalis sxeuli xasiaTdeba an rogorc “uwminduri

da binZuri”, an amaRlebuli da sulieri. igi ikavebs an centralur

uadgils an periferiuls. magaliTad, axlagazrda gogonas ovulacia da

biWebis winadacveTis process sruliad gansxvavebuli gamoxatuleba

gaaCnia. erT SemTxvevaSi is “uwmindurobasTan” asocirdeba, amitom saWiroa

misi dafarva, meore SemTxvevaSi ki _ sajaro ceremonialis Catareba.

Turqul sazogadoebaSi qalis seqsualobaze xmamaRla saubari qali

mwerlebis did gambedaobad unda SevafasoT. profesori, qalTa sakiTxis

mkvlevari nejla araTi wignSi ”qali da seqsualoba” wers: ”TurqeTSi

seqsualobaze saubrisas mniSvnelovania, yuradReba mieqces, sazogadoebiს

romel fenas ekuTvnian axlgazrdebi. Tu erTi fena demokratiuli

Rirebulebebis mqone ojaxidan modis, arsebobs meore fena, romelic

religiuri da tradiciebis zewolis qveS imyofeba. am fenis axalgazrdebSi

naadrevi qorwineba Cveulebrivi movlenaa. izRudeba yvela saxis

qorwinebamdeli urTierTobebi” (Arat,1993:26). gamomdinare iqidan, rom

Turqul sazogadoebaSi seqsualoba moralTan da zneobasTan aris

dakavSirebuli, qalis sxeulisa da seqsualobis kontrolis meqanizmi

mamakacebis xelSia. axalgazrda gogonas qaliSvilobis sakiTxi ojaxis

TavmoyvareobasTan, kerZod mamebis sindis-namusTan aris dakavSirebuli.

sociologi deniz qandioTi am faqts “klasikur patriarqats” uwodebs,

romelic Turqul sazogadoebaSi mZlavrad aris fexmokidebuli. “qalis

seqsualobis daTrgunva da mamakacebis mier qalebis kontroli

“patriarqalur morals” efuZneba” (Kandiyoti,1988:275). damatebis saxiT

SeiZleba iTqvas, rom qalis seqsualobis sakiTxi uSualod aris

dakavSirebuli sazogadoebaSi mamakacis statusTan.

Page 181: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

181

vfiqrob, ojaxi 90 aris is socialuri instituti, saidanac iwyeba

qalis seqsualobis daTrgunva. ojaxSi arsebuli ierarqiuloba da

genderuli stereotipebi mniSvnelovnad ganapirobebs qalis sazogadoebaSi

integraciis da sakuTari SesaZleblobebis realizaciis sakiTxs. pasiur

poziciaSi myofi dedebis rols Semdeg ukve qaliSvilebi irgeben.

finar qurisa da duigu asenas Cven mier SerCeul romanebSi qali

protagonistebi sakuTar seqsualobas jer gaucnobireblad TantolebTan

urTierTobisas da wakiTxuli romanebidan SeigrZnoben, Semdeg an sayvarel

mamakacTan urTierTobiT an Zaladobrivi gziT.

“axalgazrda gogonebi, rogorc wesi, siyvarulTan da seqsualobasTan

dakavSirebul pirvel gancdas romanebidan, filmebidan, simRerebidan

ecnobian. ocnebebi, romlebic literaturis, radios, Teatris meSveobiT

warmoiSveba sinamdviles ar Seesabameba. 17-18 wlis axalgazrda gogonebis

molodini, rom maT Tanatolebi romanSi aRweril siyvaruls ganacdevineben,

Zalian iSviaTad marTldeba. romanebSi, romelsac me vkiTxulobdi,

adamianebi erTmaneTTan fizikuri siaxlovisas Tavs kargavdnen, ratom ar

moxda ase Cems SemTxvevaSi? sinanis moferebisas mxolod tkivils

vgrZnobdi. mxolod imaze vfiqrobdi, rom kacis win SiSveli videqi. me

viyavi gamonaklisi, Tu romanebSi aRwerili “Tavis dakargvis” sakiTxi iyo

gadaWarbebuli?” (Kür,2003b:88).

90XVI saukunis mecnierma ali efendi qinalizade wignSi “sazogadobrivi morali” ojaxis

sakiTxsac exeba. qinalizade islamisti mecnieri iyo, Sesabamisad misi Sexeduleba islamur

samarTalsa da Turqul tradiciebs eyrdnoboda. qinalizades mixedviT, ojaxis Sedgeba

mamis, dedis, Svilebis da moaxleebisgan. ojaxis Tavi aris mamakaci da igi unda flobdes

ojaxis marTvis xelovnebas. igi dakavebuli unda iyos an vaWrobiT, an sasoflo-sameurneo

saqmianobiT an raime saxis xelobas unda flobdes, rom ojaxis rCena SeZlos. man unda

icodes gamomuSavebuli Tanxis ra nawili unda daxarjos saWmelsa da Casacmelze. igi

unda daqorwindes rom gvari gagrZledes. qinalizades azriT, qali unda iyos janmrTeli

rogorc fizikurad, ise sulierad, rom SeZlos ojaxis SenarCuneba. qinalizade monogamiis

momxre iyo da ambobda “mamakacs unda hyavdes erTi coli, mamakaci aris ojaxis suli, ise

rogorc erTi suli ar Tavsdeba or sxeulSi, ise or saxls ar unda hyavdes erTi

mamakaci” (История,2006:402). monogamiis momxre iyo zia goqalfi, romelic statiaSi “ojaxi”

werda: “Zvel TurqebSi ojaxi monogamiuri iyo da qalisa da mamakacis Tanasworobas

emyareboda. kacebi iZulebulebi iyvnen, pativi ecaT colebisaTvis” (Gökapl,1976:23).

Page 182: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

182

“damalobanas TamaSisas, mxolod mehmeTTan minda davimalo. masTan

erTad patara naZvis xis qveS vimalebiT. erTmaneTs vexutebiT. erTxelac

bunkerSi davimaleT. mehmeTma kari daketa. “aq Zalian bnela, meSiania”-meTqi,

Tumca saSiSi araferi iyo. mehmeTi pataraa, magram Zalian Zlieria. mxarze

xeli damado da Zlierad momiWira. im wams megona, guli amomivardeboda.

mindoda, Tavi mxarze damedo da didxans vyofiliyavi ase, magram Tavi

mxarze ver davade. ise moviqeci TiTqos damalvis meti araferi

mainteresebda” (Asena,2008:17).

protagonistebs bundovani warmodgena aqvT seqsualobis Sesaxeb. maT

ician, rom mamakacebTan siaxlove platonuri urTierToba ar aris. Tanac

arc mamakacebi Tanxmdebian mxolod “sulier siyvarulze”. nilguni saRad

afasebs sinanTan urTierTobas da icis, rom maTi faruli Sexvedrebi

didxans ar gagrZeldeba.

“Cveni urTierTobis kidev erTi mniSvnelovani nawili seqsualuri

sakiTxia. adamiani, romelic 30 wlisaa, mxolod platonuri urTierTobebiT

ar dakmayofildeba. saRamos semras hkiTxa: “netav, namdvilad rodis

makocebso?”, semras pasuxze, “Zalian maleo”, tanSi Jruantelma dauara.

magram nilgunis warmodgena seqsualobaze Zalian gansxvavdeboda sinanis

warmodgenisgan. man Teoriuli TvalsazrisiT Zalian kargad icoda, rom

mamakacebis survilsa da qalis survils Soris didi gansxvaveba iyo. garda

amisa, skolis megobrebi wveulebebze miRebul gamocdilebasa da wakiTxuli

romanebze dayrdnobiT, xSirad afrTxilebdenen amis Sesaxeb” (Kür,2003:90).

duigu asenas gmiri sakuTari megobrebis gamocdilebidan gamomdinare,

cdilobs, Tavi aaridos im arasasurvel Sedegs, romelic mamakacTan

urTierTobas SeiZleba mohyves.

“erhanis mSoblebi dasasveneblad wavidnen. “wamodi, CemTan wavideTo”

ambobs... uars ar veubnebi. mivdivarT... erhans didi xania vicnob, iseTi kargi

da iseTi keTilia, rom mTeli cxovreba masTan minda viyo. rogorc ki

saxlSi SevediT, kiserze momefera. dasalevs mTavazobs... modundebio,

meubneba... cota momwyinda. modi, banqo viTamaSoT-Tqo, vTavazob... vTamaSobT...

cota xnis Semdeg Cems gverdiT jdeba, mexveva, mkocnis, erTmaneTs vkocniT.

Page 183: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

183

“ukve daviRaleo”, ambobs, ukve didi xar da ici, rom kocnis garda sxva

rameebic arsebobs. Cems gaxdas iwyebs, TviTonac ixdis. quCaSi gawuwuli

katasaviT vkankaleb, TavSi aTasi azri mitrialebs. Cems megobar fugenze

vfiqrob. mamakacebis survilis dakmayfilebis gamo tkivilis itans,

fexmZimed darCa, Sercxvenili da ubeduria. saswrafod vicvam kabas,

saxlidan SeSliliviT gamovrbivar” (Asena,2008:47).

mniSvnelovani sakiTxi, rasac orive mwerali aqcevs yuradRebas, es

qorwinebis, rogorc seqsualuri Tavisuflebis mopovebis, sakiTxia.

statiaSi “qalis Tavisufleba” duigu asena werda: “umravlesoba imitom

vTxovdebiT, rom gvinda Tavisuflebi viyoT. sazogadoebaSi, sadac qalisa

da vaJis megobroba akrZalulia, SeyvarebulTan erTad saxlSi dabrunebaze

didi Tavisufleba ar arsebobs. ramdeni wlisac ar unda iyoT, quCaSi

Tavisuflad ver gaivliT, SeyvarebulTan erTad dasasvenebelad ver

waxvalT, bevri ram arsebobs, rasac ver akeTebT, amis gamo TxovdebiT.

axalzarda gogo sayvarel mamakacTan Tavisuflad urTierTobas mxolod am

gziT axerxebs. magram roca gaTxovili qalis statusi gaqvT, iq sxva

akrZalvebi iCens Tavs. qalma, romelic muSaobs, TanamSromelTan sadilze

gasvlisgan SeiZleba Tavi Seikavos. sadili ubralo ramea, magram SeiZleba

vinmem dainaxos da gakicxvis sagani gaxdes”(Asena,2005:11).

finar quris gmiri nilguni im SegnebiT gaizarda, rom qali unda

gaTxovdes. swored amitom daTanxmdeba igi sinanTan intimur kavSirs, sjera

ra, rom igi misi qmari gaxdeba. imis gamo, rom qalis qaliSvilobis sakiTxi

ojaxis namusTan aris dakavSirebuli, gmirebi Zalian Znelad Tanxmdebian

sayvarel mamakacebTan fizikur siaxloves.

“gadawyvetili mqonda, Tavisufali vyofiliyavi. karis win videqi da

ver gadamewyvita, zari damereka Tu ara. tvinSi erTma azrma gamielva: “mamam

rom gaigos, ras vakeTeb, guli rom gauskdes? ara, mas amas ver gavukeTeb”

(Kür,2003:112).

sinani qalebis gaubedaobas aRzrdas abralebs. misi azriT, gogonebs

dabadebidanve unergaven momavali seqsualuri cxovrebis SiSs. amiT

Page 184: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

184

cdiloben maTi “naadrevi Tavisufleba” SezRudon da tardiciebis

CarCoebSi moaqcion.

“TqvenSi naadrevi Tavisuflebis survili rom Caklan, ararealur

SiSs nergen. da Tu erT dResac sazogadoebis zewolis winaaRmdeg

gailaSqrebT, es SiSi mainc dabrkoleba iqneba TqvenTvis” (Kür,2003:119).

miuxdavad imisa, rom sinani ase “progresulad” azrovnebs, roca saqme

sakuTar qaliSvilze midgeba, mzadaa moklas kidec.

“erhanTan Tavs kargad vgrZnob. erTmaneTx vkocniT da veferebiT.

magram me swavla minda, gaTxoveba ara. Tu ar gavTxovdebi namdvil gancdebs

rogor SevigrZnob... magram vici, rom gaTxovebisas qali qaliSvili unda

iyos. mxolod ase Tu daumtkicebs mamakacs, rom mis namuss aravin Sexebia.

maT siamovneba unda miiRon, Cven ki ara” (Asena,2008:47).

qalebi mxolod sakuTari surviliT ar SeigrZnoben sakuTar

seqsualobas. es SeiZleba Zaladobrivi gziTac moxdes, rogorc es meleqis

SemTxvevaSia. husrev beis mier moyvanil mamakacebTan urTierTobisas meleqi

yovelTvis Zlier tkivils ganicdis. Tu sxva personaJebi sakuTari

sxeulisa da seqsualobis Sesaxeb Teoriul codnas floben, meleqis

SemTxvevaSi es ase ar aris. igi rogorc fsiqologiuri, ise fizikuri

Zaladobis msxverplia.

“vfiqrobdi, neta ca Camoiqces da Tan Camitanos. vkvdebi... TiTqos kans

maclian, es tkivili gulamde aRwevs. mgoni amas dasasruli ar aqvs, magram

tkivilisac aqvs dasasruli. ori dRe sisxli mdioda, Semdeg tkivili

gaqra” (Kür,2003:45).

mwerlaTa romanebSi sxeulisa da seqsualobis sakiTxis ganxilvisas

yuradReba unda mivaqcioT aRniSnuli sakiTxisadami patriarqaluri

diskursis ambivalenturobas. qalis sxeuli erTdroulad aris rogorc

uaryofili, ise “gamoyenebuli”. anu misiT an tkbebian, an uaryofen rogorc

“uwmindurs”. qali iZulebulia mxolod arapirdapiri sxeulismieri

qmedebebiT aiZulos sazogadoeba, dainaxon misi grZnobebi da aRiaron misi

Page 185: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

185

arseboba. reprezentirebisas qali imdenad Zlieri unda iyos, rom misi

sxeulisadmi mimarTul yvela saxis represias gauZlos.

mwerlebis mier daxatuli qali protagonistebi saboloo jamSi

sakuTari seqsualobis “dadgenis” Semdeg ufro met Tavisuflebas grZnoben.

sxeulismieri tkivili maT saSualebas aZlevs, ufro “feminurebi” gaxdnen.

“feminurobaSi” vgulisxmobT qalis sxeulis eqstatiur urTierTobas

samyarosTan. qaluri libido iseve mniSvnelovania, rogorc mamakacuri.

oRond im gansxvavebiT, rom igi “ukmarisobis” grZnobas ar warmoadgens,

rogorc amas froidi amtkicebs. frangi feministuri kritikis

warmomadgenlis, lusi irigares, ganmartebiT “tradiciul kulturaSi

qaluri libidos daTrgunva gvaiZulebs daviviwyoT misi mravalgvaroba da

heterogenuloba” (Жеребкина,2000:167). qaluri libido autoerotiuli da

pluraluria. mamakacebis seqsualoba fokusirdeba survilis erTaderT

obieqtze _ penisze, qaluri seqsualoba ki realizdeba sxvadasxva

organoebis meSveobiT. patriarqaluri logika qaluri seqsualobis

martivad manipulirebis mizniT mas tabudadebul Temad acxadebs. finar

qurisa da duigu asenasaTan qaluri subieqtoba piradpir kavSirSia qalis

seqsualobasTan. maT mier daxatuli qali personaJebi, acnobiereben ra

sakuTar marginalurobas, cdiloben “warTmeuli” identobis dabrunebas,

rac didad ganapirobebs maT seqsualur Tavisuflebas. SiSi, sircxvili,

sazogadoebrivi zewola represiis is maCveneblebia, romelTa gadalaxva

qalis seqsualobis reprezentaciis saSualebas iZleva. subieqtobisa da

seqsualobis gacnobiereba qals Sinagan Tavisuflebas sZens. igi Tavad

iRebs gadawyvetilebas, daSordes meuRles, daarRvios sazogadoebrivi

normebi da iyos Tavisufali.

Page 186: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

186

daskvna

sadisertacio naSromis mizania TurqeTSi feministuri moZraobis,

feministuri Teoriisa da kritikis gaanalizeba da Tanamedrove qali

mwerlebis, finar qurisa da duigu asenas, Semoqmedebaze misi asaxvis

warmoCena.

1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg TurqeTSi feministuri

politikis SemuSaveba daiwyo. mosazreba, rom manamde feministuri moZraoba

ar arsebobda, safuZvels aris moklebuli. osmaleTis imperiaSi mimdinare

procesebma myari niadagi moamzada feministuri moZraobis Semdgomi

ganviTarebisaTvis. marTalia, respublikis periodis TurqeTSi qalTa

moZraobam sxva mimraTuleba miiRo, magram, vfiqrob, istoriuli,

politikuri, socialuri da ekonomikuri pirobebidan gamomdinare,

„saxelmwifo feminizmis“ arseboba mosalodnelic iyo. TurqeTSi

feministuri moZraoba sam periodad SeiZleba davyoT: pirveli periodi

moicavs osmaleTis imperiis rRvevisa da „gaevropelebis“ procesebs,

romelmac qalTa sakiTxis win wamoweva da ganaTlebuli osmalo qalebis

mier uflebebisa da sazogadoebaSi adgilis gansazRvrisaTvis aqtiuri

brZola ganapiroba. es ki, Jurnal-gazeTebsa da qalTa sxvadasxva

organizaciebis daarsebaSi gamoixata. qalTa moZraobis mwvervals II

konstituciuri mmarTvelobis periodi warmoadgens. osmalo qalebi qalis

rolis, ganaTlebis, qalTa samosis, qveynis momavlis gansazRvris Sesaxeb

umarav werils aqveynebdnen. qalTa uflebebis Sesaxeb saubari evropaSi

ganaTlebamiRebulma axlagazrdebma daiwyes. marTalia, isini qalis

ganaTlebis momxreebi iyvnen, magram ZiriTad mizans ara qalebis pirovnuli

Tavisufleba, aramed kargi Svilebis aRmzrdelebad momzadeba warmodgenda.

„osmalo inteligencia arc saxelmwifoebriv-religiur sistemaze ambobda

uars da arc sqesTa Soris demokratiul urTierTobaze fiqrobda“

(Tekeli,1988:313). miuxedavad imisa, rom osmalo qalebis moZraobas masiuri

xasiaTi ar miuRia, igi feministuri moZraobis ganviTarebis saqmeSi

gadadgmul „pirvel nabijad“ unda SevafasoT.

Page 187: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

187

meore periods respublikis periodSi mimdinare feministuri

procesebia. 1926 wels miRebulma samoqalaqo kanonma, 1934 wlis arCevnebSi

qalebis monawilebis Sesaxeb kanonma qalebs kanonierad ganusazRvra

statusi. Tumca qemalisturma ideologiam qalebi „aseqsualebi“ gaxda.

„saxelmwifo feminizmma“ qalebs TiTqos Sizofreniuli identoba SesZina.

marTalia, isini Cadrs aRar atarebdnen, magram TavianTi „sqesobrivi

identoba“ dakarges. sociologi, profesori deniz qandioTi aRniSnavs:

„gatarebuli reformebi qalebis uflebebis dacvis saqmeSi rac ar unda

sasargeblo iyos, isini qalebis ganTavisuflebisaTvis sakmarisi ar aris.

Turqi qalisaTvis kanonis doneze Tanasworobis aRiarebam safasurad misi

pirovnuli Tavisufleba moiTxova“ (Kandiyoti,2010:332). aq albaT zedmeti ar

iqneba, Tu „qemalisti qalebis“ diskriminaciaze visaubrebT. marTalia, isini

saxelmwifo samsaxurSi idgnen da sxvadasxva saqmiT iyvnen dakavebuli,

magram saxlis saqmeebs isev isini akeTebdnen. ojaxi, Svilebi maTi

sazrunavi iyo. vinaidan igi „rCeulia,“ saxlSi diasaxlisiviT, xolo gareT

namdvili „mamakaciviT“ unda moiqces. es ki misi „ormagi Sromis“ saukeTeso

gamarTleba iyo.

mesame periodi ki 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdgomi

periodia. aRniSnuli periodi rTuli politikuri, socialuri, religiuri

procesebiT gamorCeva. feministuri moZraoba ufro gamokveTil xasiaTs

iZens. adgili aqvs feministuri politikis Camoyalibebas. saxelmwifosa

da qalebis dialogs. Seiqmna „qalTa statusisa da sakiTxebis

ganmsazRvreli mTavari sammarTvelo“. Tavad qalebs Soris feministuri

ideologia didad gavrcelda. stambolSi, ankaraSi, antaliasa da sxva

qalaqebSi qalTa organizaciebi Camoyalibda. 1990 wels daarsda “Kadın

Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi“, („qalTa Semoqmedebis biblioTeka da

sainformacio centri“), sadac Tavmoyrilia qali mwerlebis, poetebis,

mxatvrebis, musikosebis, reJisorebis Semoqmedeba da piradi arqivebi.

aRniSnul periodSi Tavi iCina qurTi qalebis feministurma moZraobam da

“islamurma feminizmma”, rac feministuri moZraobis ufro rTul mozaikas

qmnis. daiwyo qalTa sakiTxis gadaWrisaTvis sxvadasxva proeqtebis

Page 188: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

188

momzadeba. universitetebSi gaixsna qalTa sakiTxis kvlevis centrebi.

qalebi xmamaRla alaparakdnen sqesobrivi Tavisuflebaze.

feminizmis arsebobam didi wvlili Seitana Turquli samoqalaqo

sazogadoebis ganviTarebis saqmeSi. Tanasworoba, gansxvavebuloba da

damoukidebloba is cnebebia, romlebsac feminizmi aqtiurad iyenebs.

qalebi ara mxolod uflebebis miniWebas moiTxoven, aramed Tanamdrove

samoqalaqo sazogadoebis formirebaSi mniSnelovan rols TamaSoben.

feministurma moZraobam da feministurma Teoriebma mniSvnelovani

roli iTamaSa literaturaSi, feministuri literaturuli kritikis

Camoyalibebis saqmeSi. aman ki qali mwerlebisa da poetebis Semoqmedebis

qaluri perspeqtividan gaanalizebis SesaZlebloba Seqmna. literaturis

feministurma analizma Janris sferoSic Seitana siaxle. avtobiografia

“qalur Janrad” iqna miCneuli. avtobiografiuli nawarmoebebi “aRiarebis”

diskurss mimarTaven. naratorad gvevlineba ara mamakaci, aramed qali.

mimaCnia, rom ara feministuri moZraoba, TurqeTSi qali mwerlebis

samoRvaweo asparezze gamosvla kidev didi xniT gadaiwevda ukan. feminizmis

mniSnelovan damsaxurebad unda CaiTvalis is, rom qalTa TviTSegnebisa da

TviTSefasebis sakiTxSi man gadamwyveti roli iTamaSa. kiTxvaze, ram

ganapiroba feministuri moZraobis warmoSoba, calsaxa pasuxi ar arsebobs.

iqneba es evropasTan siaxlove, urbanizacia, ekonomikuri mdgomareoba,

ganmaTavisuflebeli omi Tu sxva mravali mosazreba, faqti erTia: Turquli

feminizmi arsebobs da igi warmoadgens organul problemebTan da

saWiroebebTan adaptirebul moZraobas, romelic feministuri ideebis

pirdapir translacias ki ar axdens, aramed Turqul sociokulturul

sinamdviles ergeba.

vfiqrob, feministurma kritikis irgvliv arsebuli samecniero

naSromebi Turquli literaturis Semdgomis ganviTarebis saqmeSi

mniSvnelovan rols Seasrulebs. feministuri kritikis arsebobam qali

avtorebis Semoqmedebis “reviziuli” wakiTxva ganapiroba. warmoiSva iseTi

cneba, rogoricaa “ qalTa literatura”, romlis mizania qali avtorebis

mier Seqmnili literaturuli nawarmoebebis qaluri proeqciiT ganxilva.

Page 189: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

189

cnebas “qalTa literatura” hyavs rogorc momxreebi, ise mowinaaRmdegeebi.

Cemi azriT, “qalTa literatura” literaturis diqtotomias ar isaxavs

miznad. saqme exeba qali avtorebis identobis sakiTxs. identobis sakiTxi

uSualod aris dakavSirebuli qali avtorebis mier sazogadoebriv da

literaturul sivrceSi adgilis damkvidrebasTan. meore mniSvnelovani

sakiTxi, romelsac feministuri kritika exeba, qalisadmi mamakacebis

ambivalentur damokidebulebas exeba. es ki patriarqaluri azrovnebis

Sedegad unda SevafasoT. hegemoni kultura cdilobs, sakuTari sqesis

upiratesoba daamtkicos “meore sqesis” diskriminaciis xarjze.

Tanamedrove Turqul literaturaSi qali avtorebi yuradRebas

adamianis pirovnul Tvisebebze da mis Sinagan samyaroze amaxvileben.

mniSvnelovania agreTve qaluri seqsualobis Sesaxeb daufaravi da uSiSari

saubari. qalebi yuradRebas amaxvileben sxeulze da mis baton-patronad

ara mamakacs, aramed sakuTar Tavs miiCneven. tabudadebul Temebze wera

tradiciebTan konfliqts iwvevs. sazogadoebrivi morali qalis

seqsualobis damTrgunveli faqtoria.

Tanamedrove qali mwerlebi, finar quri da duigu asena, qalis

sakiTxis ganxilvas qaluri perspeqtividan cdiloben. maTTvis

mniSvnelovania qalis subieqtobisa da seqsualobis wina planze wamoweva.

mwerlebi romanebSi qalis subieqtobis koncefciis ganxilvisas, qalis,

rogorc “sxvis”, koncefcias eyrdnobian. mamakacuri diskursis rRvevas

isini isteriuli teqnikis meSveobiT cdiloben. qaluri isteriis

artikulireba patriarqaluri ideologiis parodiasTan aris

dakavSirebuli. mwerlebis mier daxatuli nonkonformisti personaJebi

subieqtobas hegemonuri kulturis winaaRmdeg protestiT moipoveben.

SegviZlia Tamamad ganvacxadoT, rom binarul wyvilebSi subieqti _

obieqti, anu, mamakaciı da qali, qali subieqtis pozicias iWers. aRniSnuli

poziciis dakavebisaTvis protagonistebs didi Zalisxmeva sWirdebaT.

mwerlebi didi yuradRebas aqceven qalis sxeulisa da seqsualobis

sakiTxs. aRniSnuli sakiTxis ganxilvisas isini tradiciebTan konfliqts

wamosweven win. sazogadobrivi moralis personificirebuli saxea mamis

saxe. mwerlebi qalis mier sxeulis “aRmoCenis” Temas mniSvnelovan

Page 190: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

190

yuradRebas uTmoben. am sakiTxis gaanalizeba gvafiqrebinebs, rom qalebi

sakuTar marginalizirebul statuss mowifulobis asakidan acnobiereben.

garda amisa, qalebis seqsualoba sxeulismier tkivilTan aris

dakavSirebuli. SiSi, gaubedaoba da sircxvili seqsualobis sferoSi

qalebis dabali TviTSegnebis safuZvelia. aRniSuli sakiTxis gaanalizebas

mivyavarT im daskvnamde, rom sazogadoeba qalebs or jgufad hyofs: “kargi

gogoebi” da “cudi gogoebi”. isini, vinc damoukidebeli cxovreba airCia

amoralur qalebad arian miCneulebi. magaliTad, nilguni da romanis “qals

saxeli ar aqvs” mTavari gmiri. maTze saubrisas mamakaci personaJebi

xazgasmiT aRniSnaven, rom isini yvela mamakacTan Tanxmdebian seqsualur

urTierTobas da arc sxvisi ojaxis dangrevas eridebian. qalis

seqsualobis dadgena uSualod ukavSirdeba qalis subieqtobis koncefcias.

Tu qali subieqti ver gaxdeba, verc “avtonomiur seqsualobas” moipovebs.

“avtonomiuri seqsualoba” ki sakuTari sxeulis flobas gulisxmobs.

dasasrul, SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove Turqul literaturaSi

qali mwerlebi patriarqaluri diskursis pirobebSi sakuTriv qaluri

specifikurobis gamovlenas mainc axerxeben. aseTi konceptualuri

cvlilebebi qali avtorebis rolis, adgilisa da gamocdilebis

gansazRvris saqmeSi mniSvnelovan rols TamaSobs. es ki feministuri

ideebiT aris ganpirobebuli. miuxedavad imisa, rom qali mwerlebi

mamakacebTan TanasworobisTvis brZolaSi socialuri normebis simZimes

kargad grZnoben, maT sakuTari gamocdilebis, miswrafebebis, identobis

gamoxatvis gzebs mainc miagnes.

Page 191: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

191

bibliografia:

teqstebi:

Asena Duygu: Kadının adı yok , Doğan Kitap yayınları İstanbul

2008

Asena Duygu : Kahramanlar hep erkek , Doğan Kitap yayınları İstanbul

2006

Kür Pınar: Asılacak kadın, Everest Yayınları İstanbul

2003

Kür Pınar : Bitmeyen Aşk, Everest Yayınları İstanbul

2003

Page 192: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

192

buskivaZe m.

2013

buskivaZe m.

2011

gelovani Nn.

2005

donaZe. Nn. kiknaZe T

2006

metreveli m.

2004

kavTiaSvili v.

2001

kinrosi lordi.

2011

lengermani m.

niubruge-brantli j.

2011

qali avtorebis identifikaciis sakiTxisaTvis

Tanamedrove Turqul literaturaSi.

recenzirebadi eleqtronuli bilingvuri

Jurnali ”spekali” #7. Tbilisi

feministuri moZraoba TurqeTSi. saerTaSoriso

perioduli samecniero Jurnali “inteleqti” #

1 (39), gv. 233-235.

qali islamSi (VII-X ss). Tbilisi,

gamomcemloba “universali”

genderi _socialuri da politikuri swavlebani.

Tbilisi. socialur mecnierebaTa fondi.

qalis saxe m. karaRacisis SemoqmedebaSi.

sadisertacio naSromi.

dekonstruqcia_ analizis meTodi. K kriteriumi

#4, Tbilisi rusTavelis saxelobis qarTuli

literaturis instituti. Tbilisi

aTaTurqi _ eris meored dabadeba. mTargmneli

n.janaSia. Tbilisi, qarTuli biografiuli

centri

feminizmis Tanamedove Teoria.

http://socium.ge/index.php

Page 193: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

193

lebaniZe t. politikuri partiebi da politikuri

2011 mdgomareoba TurqeTSi XIX saukunis bolos

da XX saukunis pirvel naxevarSi. Tbilisi.

gamomcemloba „universali“

nadareiSvili q. qali klasikuri aTensa da berZnul tragediaSi.

2008 Tbilisi. sadisertacio naSromi

xarbedia m. postsruqturalizmi da dekonstruqciaç_ XX

2008 saukunis ZiriTadi meTodologiuri koncefciebi

da mimdinareobebi. Tbilisi, literaturis

institutis gamomcemloba

javeliZe e. fuTuveTi _ sulier-rainduli Zmoba.

2010 (feTa-javanmardi-aiari –rindi –ahi-yaraCoReli) Tbilisi

javeliZe e. SayulaSvili g. “dede qorquTis wigni”. Tbilisi,

1987 gamomcemloba ”sabWoTa saqarTvelo” javeliZe e. Studiebi. Tbilisi, gamomcemloba

1985 “sabWoTa saqarTvelo”

WolaZe m. literaturis analizis feministuri Teoriebis

2009 istoriisaTvissaerTaSoris periodulisamecniero

Jurnali“inteleqti” 3(35)Tbilisi

Айвазова С. Симона Де Бовуар. Санкт- Петербург

1997

Page 194: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

194

Айвазова С. Феминсткая традиция в Росси. Москва

1998

Водопьянова Е. Европейский феминизм,йдей и движение.http://ieras.ru.

Де БовуарС. Второй пол. Санкт- Петербург

1997

Жеребкина И. Прочти моё желание . Москва

2000

Жеребкина И. Феминисткая теория 90-х годов: проблематизация женской

субъективности. Харков

2001

Ровенская Т. Феномен женщини говорящей. Идентификая женской прозы 80-90гг.

2000

Рюткёнен М. Гендер и литература,проблема “женского письма” и “женского

2000 чтения”Филологические науки. 2000. № 3. СС. 5-17

Трофимова Е.И Терминологические вопросы в гендерных исследованих

2001 Общественные науки и современность #2

Трофимова Е.И О концептуальных понятиях и терминах в гендерных

исследованиях и феминистской теории

http://lib.uni- dubna.ru/search/files/sr_konc_termin/~sr_konc_termin.htm

Джавелидзе Э. Д. У истоков Турецкой Литературы, I. Джелальеддин Руми

1979 Вопросы мировоззрения. Тбилиси

Легенгаузен М. Современные вопросы исломской мысли. Москва

2009

Page 195: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

195

Понятие Женского Творчества .http://education.gender-az.org/Files/4.14.5.ru.pdf

Литература Востока В новое времия. Москва

1975

Кямилев Х. У истоков современной Турецкой Литературы. Москва

1967

Маштакова Е.И. Михри Хатун. Диван. Москва

1967

Пушкарь Г. Топология и поэтика женской прозы,гендерный аспект.Ставрополь

2007

Тукачева Ю. Историко-философская интерпретация гендера.

2011 http://dom-hors.ru/issue/fik/1- 2011-1-2/tukacheva.pdf

Нордгрен Э. Развитие постстуктурализма в теории литературного феминизма

1994 Русский феминистский журнал #2

Феминистская теория как философско-культурологический анализ понятия пола.

www.5ballov.ru.

Феминизм. Энйиклопедия кругосвет. www.krugoscvet.ru

Шоуолтер Е. Современная литературная теория. Антология. Москва

2004

История Османского государства общества и цивилизацит. Том I. Москва

2006

Леви Строс К. Первобытное мышление. Москва

1999

Page 196: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

196

Митчел Дж. Святое семейство.Современная литературная теория. Антология. Москва

2004

Луков В. А, Кириллина В.Н. Гендерный конфликт, система понятии.

2005 Знание,понимание, умение #1. Москва

Пензина О.В. Критерии гендерного анализа женской прозы конца XIX века в

современномлитературоведении. Филологические науки, Ставрополь

2008

Göbenli M. Zeitgenössiche Türkisch Frauenliteratur Eine vergleichende Literaturanalyse

ausgewählter Werke von Leylâ Erbil, Füruzan, Pınar Kür und Aysel Özakin. Hamburg 1999

Göbenli M. Die Türkische Feministische Frauenbewegung der 80er Jahre –Darstellung und analyse der entwicklungen, probleme, perspektiven. Göttingen

1995

Babka A. Literatur, Literaturwissenschaft, Literaturtheorie. Wien

2007

Atasü E. Kadın Yazar. Dil Dergisi (Ankara Üniversitesi) Mart ,sayı 101

2001a

Atasü E. Kadın edebiyatı .Kadınlar edebiytı. Kadınlığım, yazalığım, Yurdum. Ankara

2001b

Atasü E. Kadın yazar Kimliği . www.erdenizatasu.com

Atasü E. Kadın ve Duyarlık. Kadınlığım, yazalığım, Yurdum. Ankara

2001c

Atasü E. Kadınlar farklı mı yazıyor. Dosya, N25

2000

Argunşah H. Kadın ve Edebiyat, I Kaşgar, 9 Mayıs 34-40

Page 197: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

197

1999

Yalçın A. Cumhuriyet Dönemi Çağdaş Türk Romanı. Ankara

2005

Abadan-Untan N. Toplumsal Değişim ve Türk Kadını, Türk toplumda kadın. Türk sosyal

1982 bilimler dergisi. Ankara

Acuner S. Kurumsallaşmanın doğuş aşamaları . İstanbul

2009

Acar F. Kadın dergiler ve bir grup Üniversite öğrencisi üzerine bir inceleme 80’ler

2010 Türkiyesinde. İstanbul

Arat Y. Feminizm ve İslam, Kadın ve Aile dergisinin düşündükleri. İstanbul

2010

Ağabeygüm A. Kadınlık kimlik arayşı ve devlet eliyle feminizm. Kadın ve aile, sayı 53,Ocak

1994 İstanbul

Altınay A. Bedenimiz ve Biz . Bekaret ve cinselliğin siyaseti . İstanbul

2009

Aytaç G. Feminist yaklaşım. Genel edebiyat Bilim. Ankara

1991

Açık N. Çağdaş Tür Kadın Dergilerinin bir analızı . İstanbul

2009

Akatlı F. Türk kadının Yüzyılı . Panel .Ankara

1999

Arat N. Kadın ve cinsellik . İstanbul

1993

Page 198: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

198

Arat N. Feminizmin ABC’ si . İstanbul

1991

Arat N. Kadın sorunu . İstanbul

1986

Adivar H. Halide Edibin anıları . Londra

1928

Adivar H. Handan. İletişim yayınları, İstanbul.

2007

Andaç F. Edebiyatımızın Kadınları . İstanbul

2004

Arman A. Dugyu Asena kadınlara adam gibi sevişmeyi öğretti. Vatan 2 Aralık

2005

Akgün B. Duygu Asena. Akaşam gazetesi N 15

2003

Asena D. İlkel zafer dürtüsü ve sevgi sözcükleri . Kadınca

1985

Asena D. İyi kızlar kötü kızlar. Kimlik , temmuz sayı 14

1996

Berktay F. Türkiye Solu’nun kadına bakışı, değişen birşey var mı? 80’ler Türkiyesinde kadın

2010 bakış açısından kadınlar. İstanbul

Berktay F. Kadın olmak, Yaşamak, Yazmak. İstanbul

1998

Bora A. Yapabirlik olarak Ka-Der . 90’larda Türkiye’de Feminizm. İstanbul

Page 199: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

199

2009

Bora A. Köker E. Feminizm ve kadın hareketi . Siyaset yeniden Mart , sayı 59

1994

Betin İ. Atatürk inkilabı ve Ziya Gökalp, Yahya Kemal , Halide Edib . İstanbul

1995

Bele T. Edebiyatımızda kadın. Bursa Edebiyat günleri.(Bildiri metinleri) Bursa. S.152-159

2001

Baydar O. Türkiye’nin çeyrek Yüzyıllık Defterinde kadın. Varlık Mart, 1050.8-9

1995

Baydar O. Kadın yazar olmanın dayanılmaz hafifliği. Bursa Edebiyat Günleri. Bursa.

2001

Cumhuriyet … Kadının adı yok kıtabı yasaklandı. N 23

1991

Coşkun B. Türk modernleşmesinin Kadın Romancıları üzerine okumak Tanzimattan

Cumhuriyete. International Periodıcal fortee Languages, Literature and History of Turkisch or

2010 Turic Volume 5.4 fall

Ceyhun A. Dede korkut Kitabında Türk Kadını. Milli Kültür. Ankara

1984

Çakır S. Osmalı kadın hareketi. İstanbul

2011

Çağdaş Türk Edebiyatında Kadın yazarlar. Yayına hazırlayan Can Kurultay. İstanbul

1993

Çalışkan A. Edebiyat Teorisi üzerine -3. Edebiyat teorilerinin sınıflandırılması.

Page 200: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

200

2012 Uluslararası sosyal araştırmalar dergisi Cilt 5: sayı 21: Bahar

Demircioğlu A. Osmalı basında feminizm. Tarih ve Toplum , sayı: 114

1993

Durakbaşa A. Halide Edip , Türk modernleşmesi ve Feminizm. İletişim yayınları, İstanbul

2012

Durakbaşa A. Cumhuriyet Döneminde Kemalist Kadın kimliğinin oluşumu.

1988 Tarih ve Toplum N:91

Duygulu B. Asılacak Kadın . Somut dergisi N 15

1983

Ercilasun B. Mehmet Akıf ‘in şiirlerinde Kadın Tipi ve aile temi. Gösteri dersgisi N7

2007

Elişenler S. Ömer Seyfettine göre Kadın . Tarih ve toplum sayı : 20

1999

Erden A. Türk edebiyatında Kadın Yazarlar. Kötücülük, Cinsellik, Erotizm. İstanbul

2011.

Erdoğan A. Kadın kendi sesini duymak için yazıyor. Türk edebiyatı. İstanbul

2005

Enginün İ. Namik Kemalın eğitim konusundaki görüşleri. Yeni Tütk Edebiyatı

2007 Araştırmaları. İstanbul

Enginün İ. Türk Kadın Romancıları. Yeni Türk Edebiyatı Araştırmaları. İstanbul

2007

Enginün İ. Türk Kadın Yazarları ve Halide Edib. Yeni Türk Edebiyatı Üzerine Araştırmalar

Page 201: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

201

1983 İstanbul

Genç A. Peyami Safa’nın romanlarında kadın. Milli Kültür. Kasım, sayı: 1981 Ankara.

1990

Genç İ. Eski Türk edebiyatı tarihi , Giriş. İzmir

2006

Gökalp Z. Türkçülüğün Esasları. İstanbul

1976

İleri S. Feride Çiçekoğlu ile söyleşi. Cumhuriyet gazetesı sayı 22

1996

Hazer G. Kadın öykü yazarının biryesel ve kurgusal sorunları. Dosya , Kadın öykücüler, S:8

2005

İngün Ö. Feminizm ve islam ilişkisi. Doktora tezı . İzmir 9 Eylül Üniversitesi

2005

Irzık S. Parla J. Kadınlar Dile düşünce. Edebiyat ve Toplumsal cinsiyet. İstanbul

2004

Karaca N. Bizi ayran Nehirler. http://www.zaman.com.tr/null/duygu-asena-ve-bizi-ayiran-nehir-

ler_331563.html

2006

Karaca N. T Edebiyatımızın Kadın Kalemleri. Ankara

2006

Kahraman B. Kadın olmak zor zannat. Radıkal gazetesi, sayı 36

2003

Page 202: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

202

Kür P. Pınar Kür’ün savunması. Özel Arişv. 11 Şubat,Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi

1988 Merkezi Vakfı

Kür P. Türk edebiyatında Erkeler.... Hüriyet N 25

1999

Kür P. Baba ve anne yorumu. Özel Arşiv. Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi Vakfı

Kür P. Asılacak Kadınla ilgili söyleşi. Özel Arşiv.Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi

Vakfı

Kür P. Türkiye’de romancının durumu. Özel Arşiv. Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi

Merkezi Vakfı

Kerman Z. Romancılarımızın İdeal Kadın tipleri. Yeni Türk Edebiyatı İncelemeleri.

İstanbul

2009

Koloğlu O. 1913’te Türk Kadın hereketi üzerine gündemdeki tarif. Tarih ve Toplum. Sayı:22

2002

Kandiyotı D. Ataerkil görüntüler, Türk Toplumunda Erkek egemenliğinin Çözümlemesine

2010 yönelik notlar.İstanbul. 80’ler Türkiyesinde Kadın bakışaçısıdan Kadınlar

Kartaş E. Türkiye’de Kadın hareketleri ve Edebiyatımızda kadın sesleri.International

Periodıcal fortee Languages, Literature and History of Turkisch or Turic.4.8 Fall

2009

Kuş S. Murahtan Mungan’ın hayat Hanım ,ilk tayin adlı öyküsünün feminist biçembilimsel

Yaklaşım. Kadın ve Edebiyat. İÜ Sanat ve Tasarım Dergisi özel sayısı , cilt -2,Mayıs

2011

Karaca Ş. İlk kadın yazarlar ve trajedileri. Türk Edebiyatı , S.387 İstanbul

2006

Page 203: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

203

Kurdakul Ş. Çağdaş Türk Edebiyatı . Meşrutiyet Dönemi. İstanbul

1986

Kadın üzerine görüşler, portreler . Milliyet Haftaya bakış 1-7 Mart

1987

Kaplan M. Dede Korkut kitabında kadın. Türk Edebiyatı üzerinde Araştırmalar. İstanbul

2009

Malkoç-Öztürkmen N. Şüfüke Nihal Başar. Edebiler, Sefirler, Hanımefendiler: S 26

1999

Moran B. Edebiyat kuramları ve Eleştiri. İstanbul

2002

Menteşe O. Centilmen Eleştirmenlerden ve Bayan yazarlardan Feminist eleştiriye . Bir

1996 Düşün yolculuğu, Ankara

Mutlu S. 1923 öncesi Döneminde Türk Kadını.

www.aydinlama1923.org/sayi/A1923_46_3mutlu.pdf

Nida Ö. Kadın Romancılarımız (Başlangıçtan günümüze)1892-1991. İstanbul

1991

Naci F. Yüzyılın 100 Türk Romanı. İstanbul

2012

Öğüt N. Yazarlığının 30 yılında İnci Aral. Varlık, Nisan, SS: 65-70

2007

Safa P. Kadın Erkek farkı.Kadın ,aşk, aile .Objektif serisi N:5

1981

Sezer S. Türk Safosu- Mihri Hatun .İstanbul

Page 204: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

204

2005

Sabah gazetesi 2004 : Duygu Asena itiraf etti. sayı 33

Somut: Pınar Kürle söyleştiklerimiz “Fena halde feminist”. 9 Aralık

1983

Paker S. Womens Writing in Turkisch . Londra.

1991

Türker. E. A. Feminist Edebiyat Eleştirisi- Hace Eleştiri. Özel sayısı-6

2003

Tekeli Ş. Emegence of the feminist movoment ın Turkay . Londra

1986

Tekeli Ş. 1980’Ler Türkiyesinde Kadınlar. İstanbul

2010

Tekeli Ş. Kadınlar için. İstanbul

1988

Tekeli Ş Duygu Asena neyi yakaladı. Nokta dergisi sayı 23

1987

Toska Z. Kadın Edebiyatına dair. Sanat dünyamız sayı:63

1996

Tanpınar A. H. XIX Asır Türk Edebiyatı tarihi. İstanbul

2010

Tuntaş N. Nalan Tuntaşla söyleşi, Söke Öykü Roman dergisi, Kent- Mekan- Esin – Yazın.

2010

Page 205: feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul ...press.tsu.ge/data/image_db_innova/Disertaciebi/mzisa_buskivadze.pdf · 6 SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi

205

Timsi N. Gevrek M.A. 1990’larda kadına yönelik Aile içi şiddetle mücadele hareketi içinde

2009 oluşmuş bazı gözlem ve düşüncüler. İstanbul

Tuğyan T. Duygu Asena, söylecek sözu vardı. Kıbrıs yazıları, sayı 3/ Yaz-Güz

2006

Toris A. Bir biyografı ya da Duygu Asena ‘nın Kahramanları. Somut dergisi,

1993 Ocak, Sayı N5

Uğurcan S. Osmanlı –Türk Romanında kadın tipleri. Türklük araştırmaları dergisi 11 Mart

2002

Uğurlu A. Balık M. Nazlı Erayının öyküsünde kentli kadın kimliği. Yazım ve değişebilim

2008 İzmir

Yavuz H. Feminizm, Oriyentalizm ve Divan. Kültür- Sanat 12-13

1988

Yeğenoğlu M. Haremdeki Leydi, Montegu’nun mektuplarında feminizm ve oriyentalizm.

1995 Defter , Yaz, N:24

Yıldız A. Ahmed Midhat Efendi’nin romanlarında sıradışı kadın tipleri. Tarih ve Toplum

2000 Sayı: 165 Mart