feminizmi turqetsi da qali avtorebis sakitxisatvis turqul...
TRANSCRIPT
1
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
aRmosavleTmcodneobis saswavlo-samecniero instituti
Turqologiis departamenti
M m z i s a b u s k i v a Z e
feminizmi TurqeTSi da qali avtorebis sakiTxisaTvis Turqul
literaturaSi
(finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebis konceptualuri
sakiTxebi)
Ffilologiis doqtoris (Ph.D) akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili disertacia
samecniero xelmZRvaneli : filologiis mecnierebaTa doqtori
marika jiqia
TanaxelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori
Ggaga lomiZe
Tbilisi
2013
avtoris stili daculia
2
sarCevi-------------------------------------------------------------------------------------------------2
Sesavali ---------------------------------------------------------------------------------------------4
Tavi I
1.1.Ffeministuri moZraobis zogadi mimoxilva -------------------------------7
1.2. genderuli problematikis istoria------------------------------------22
Tavi II
feministuri moZraoba TurqeTSi
1.1. osmalo qalTa moZraoba ------------------------------------------------------29
1.2. feminist qalTa organizaciebi -------------------------------------------56
1.3. qalTa politikuri organizaciebi -------------------------------------60
1.4. “qemalisturi feminizmi” -----------------------------------------------------65
1.5. 80-iani wlebis feministuri moZraoba --------------------------------73
1.6. 90-iani wlebis feministuri moZraoba ------------------------------- 81
1.7. “islamuri feminizmi” ----------------------------------------------------85
1.8. feministuri mimarTulebebi TurqeTSi -------------------------------90
1.9. qalTa sakiTxis kvlevis istoria ---------------------------------92
Tavi III
3.1. literaturis feministuri kritika ------------------------------------- 95
3.2. feministuri kritika da Turquli literaturaTmcodneoba-----104
3
3.3. “qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebi ------------------------------112
3.4. idealuri qalis tipi mamakac mweralTa SemoqmedebaSi ----------115
3.5. “qalTa literaturis” gansazRvris sakiTxi ---------------------------------126
Tavi IV
4.1. finar quri da duigu asena (Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi)
----------------------------------------153
4.2. qalis subieqtobis koncefciis sakiTxi -------------------------------- 158
4.3.Qqalis seqsualobis gansazRvris sakiTxi ----------------------------- 178
4.4.D daskvna ------------------------------------------------------------------ 186
4.5.Bbibliografia -----------------------------------------------------------------------195
4
Sesavali
kacobriobis istoriaSi, uZvelesi droidan dRemde, qalisa da
mamakacis Tanasworobis dadgenis sakiTxi mecnierebis sxvadasxva sferos
warmomadgenlebis did interess iwvevs. Qqalis adgilisa da rolis
gansazRvra sazogadoebis ganviTarebis donis maCvenebladac ki miiCneva.
sxvadasxva qveyanaSi qalis uflebriv-qonebrivi mdgomareoba konkretuli
qveynis socialuri, politikuri, ekonomikuri ganviTarebis doneze,
religiur Sexedulebebze da sxva faqtorebzea damokidebuli.
saqarTveloSi Turqologias mdidari tradicia gaaCnia. qarTveli
Turqologebi siRrmiseulad ikvleven Turquli enis, literaturis,
istoriisa da kulturis sakiTxebs. Turquli literaturis qarTveli
mkvlevrebi ganixilaven da aanalizeben rogorc Zveli, ise Tanamedrove
Turquli literaturis sakiTxebs. feministur literaturul kritikasa da
qal mwerlebs qarTveli Turqologebi aqamde ar Sehxebian. swored am
faqtma ganapiroba Cemi daintereseba aRniSnuli sakiTxiT.
Cveni mizania Tanamedrove Turqi qali mwerlebis Semoqmedebis kvleva
feministuri kritikis konteqstSi.
droTa cvalebadobas sazogadoebrivi normebis, tradiciebis, wes-
Cveulebebis axleburad gadafaseba da azrovnebis sferoSi Zireuli
cvlilebebi axlavs Tan. Mme-19 saukuneSi qalTa sakiTxi aqtualuri gaxda.
mis gaaqtiurebas xeli moaxloebulma burJuaziulma revoluciam Seuwyo.
evropaSi dawyebuli qalTa moZraoba male mTel msoflios moedo.
emansipaciisaTvis brZolis gzaze qalebs didi sirTuleebis gadalaxva
uwevdaT. TavisuflebisaTvis brZolas usisxlod ar Cauvlia, feministuri
moZraobis gamorCeuli lideri, olimpia de guJi, sikvdiliT dasajes.
feministur praqtikas mdidari gamocdileba daugrovda, romelsac codnis
Teoriuli dafuZneba sWirdeboda. Ees Teoriuli safuZveli ki feministuri
Teoriebi aRmoCnda.
feministurma praqtikam da Teoriam gavlena literaturazec moaxdina.
Mme-20 saukunis literaturis Teoriebsa da koncefciebs Soris
5
mniSvnelovani adgili feministurma kritikamac daikava. F feministuri
kritika literaturuli teqstebis “reviziul wakiTxvas” isaxavda miznad.
misi kvlevis centraluri obieqti qali mwerali da qal mweralTa
Semoqmedeba gaxda. Ffeministuri kritika wina planze wamoswevda iseT
sakiTxebs rogoricaa: qali avtori, qali mkiTxveli, qali personaJi, weris
qaluri stili, avtobiografiuli Janri da misi Tavisebureba. feministur
kritikaSi mniSvnelovani adgili uWiravs “qalTa literaturis ” cnebas.
warmodgenil sadisertacio naSromSi ganxilulia feministuri
moZraobis istoria TurqeTSi, misi ganviTarebis perspeqtivebi, Turqul
literaturaSi feministuri kritikis adgilisMsakiTxi, “qalTa
literaturis” gansazRvris sakiTxi, Tanamedrove qali mwerlebis, finar
qurisa da duigu asenas, Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi
feministuri kritikis WrilSi.
Cven SevecadeT, yuradReba gagvemaxvilebina im fundamentur
sakiTxebze, romlebic aRniSnuli sakiTxis kvlevas met naTels mohfenda.
osmaleTis imperiaSi qalTa moZraobis Sesaxeb informaciis saukeTeso
wyaro im periodis qalTa Jurnal-gazeTebi da qalTa feministuri da
politikuri organizaciebia. sadisertacio naSromSi TiTqmis yvela im
Jurnalsa da gazeTzea saubari, romelTa meSveobiT osmalo qalebi
feministuri ideebis propagandas awarmoebdnen. OnaSromSi yuradReba
maxvildeba “qemalistur feminizmze”. aqcentebi keTdeba qalebis
“degenderizaciis” sakiTxze da im mizezebze, romlebmac qalebi
“aseqsualebi” gaxda. 80 da 90-ian wlebis feministuri moZraobis Sesaxeb
saubrisas yuradReba maxvildeba im ganmasxvavebel niSan-Tvisebebze,
romlebic aRniSnuli periodis feministuri praqtikisaTvis aris
damaxasiaTebeli. vimsjeleT islamisa da feminizmis urTierTobasa da maT
diqotomiaze. mniSvnelovani yuradReba davuTmeT Turqul literaturaSi
“qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebsa da “qalTa literaturis”
gansazRvris sakiTxs. naSromSi didi yuradReba eqceva Tanamedrove Turqi
qali avtorebis mosazrebebs “qalTa literaturaze”.Ddetalurad SevexeT
qalisadmi mamakaci avtorebis ambivalenturi damokidebulebis Temas.
Tanamedrove mwerlebis, finar qurisa da duigu asenas, Semoqmedeba imitom
6
SevarCieT, rom maT TxzulebebSi qalis sakiTxi centralur adgils iWers
da, rac mTavaria, patriarqaluri diskursis rRveva qal personaJTa
subieqtobisa da seqsualobis dadgenis gziT xorcieldeba. upiratesoba im
romanebis ganxilvas mivaniWeT, romlebSic qalTa subieqtobis da
seqsualobis sakiTxi siRrmiseulad aris gadmocemuli. aRniSnuli
romanebia:
finar quri: “Asılacak kadın” (“qali saxrCobelaze”),
“Bitmeyen Aşk” (“dausrulebeli siyvaruli”);
duigu asena: “Kadının adı yok” (“qals saxeli ar aqvs”),
“Kahramanlar hep erkek” (“gmirebi yovelTvis mamakacebi arian”).
7
Tavi I
1. feministuri moZraobis zogadi mimoxilva
yvelaferi, rac ki dawerila mamakacebis mier qalebis Sesaxeb, kiTxvis
niSnis qveS unda dadges, vinaidan mamakaci erTdroulad aris rogorc
msajuli, aseve dacvis erT–erTi mxare.
pulen de la bari1
sazogadoebaSi qalis rolisa da adgilis gansazRvris Sesaxeb
sxvadasxva mosazrebaa gamoTqmuli. iseTi mniSvnelovani sakiTxebi,
rogorebicaa: „sqesTa bunebrivi daniSnuleba”, riT da ratom gansxvavdeba
qalis mdgomareoba mamakacis mdgomareobisgan, ra igulisxmeba cnebaSi
„qalis daniSnuleba“, ra aris imisaTvis saWiro, rom qali gaxdes
sazogadoebis srulfasovani wevri, ra garemoebebi zRudavs qalTa
Tavisuflebas, rogor unda iqnes es SezRudvebi daZleuli – humanitarul
da socialur mecnierebebSi mniSvnelovan adgils iWers.
droTa cvalebadoba, sazogadoebis mentaluri da struqturuli
cvlilebebi umniSvnelod miCneuli sakiTxebis aqtualizacias uwyobs
xels. gamyarebuli cnebebis dekonstruqcia sakiTxebis axleburi da
gansxvavebuli perspeqtividan ganxilvis saukeTeso saSualebas warmoadgens.
Tanamedrove sazogadoebis ganviTarebam moiTxova arsebuli
maskulinuri sazogadoebrivi mowyobis struqturis, saxelisuflebo
institutebisa da kulturuli normebis Secvla, aseve qaluri sawyisis,
rogorc inertulisa da daqvemdebarebulis, filosofiurad dasabuTebuli
stereotipebis axleburad gaazreba. egalitaruli Teoriis cxovrebaSi
1 ganmanaTleblobis epoqis TvalsaCino warmomadgeneli, gamoCenili feministi. 1673 wels gamoaqveyna
naSromi “sqesTa Tanasworobis Sesaxeb”.
8
gatareba arsebuli „fundamenturi sakiTxebis“ gadaxedvis aucileblobas
qmnis.
„qalTa sakiTxis“ istoria me-19 saukunidan iwyeba, Tumca qalTa
sakiTxisadmi daintereseba ufro Soreuli warsulidan iRebs saTaves.
zogierTi mecnieris azriT, qalTa sakiTxisadmi daintereseba aRorZinebis
xanidan iwyeba da pirvel feministad platonia miCneuli. aRorZinebis
epoqSi Seiqmna qristina pizanelisa 2 da korneulis agripas 3 pirveli
traqtatebi, sadac saubari iyo qalis pirovnebis daTrgunvisa da misdami
sazogadoebis usamarTlo damokidebulebaze. msoflio xalxTa miTebis
analizi im ideologiuri safuZvlis gamovlenis saSualebas iZleva,
romelsac qalsa da mamakacs Soris Sromis ganawileba efuZneba.
dasavleTisa da aRmosavleTis, samxreTisa da CrdiloeTis miTebi swored
am faqts aRweren da xazs usvamen „qalis bunebriv daniSnulebas“,
saubroben „sqesis saidumlos“ Sesaxeb, qaluri da mamakacuri sawyisis
Taviseburebaze. msoflio religiebi kidev ufro Sors wavidenen da sqesTa
Soris ierarqiis sanqcireba moaxdines. mamakaci aris srulyofili adamiani,
istoriis subieqti, qali ki arsebaa, romelic ndobas ar imsaxurebs da
mamakacis Zalauflebis obiqetia. aseTi Sexeduleba sazogadoebis mier
aRiarebul normad iqna miCneuli. Tumca arsebobda eWvebi, romlebic
aRniSnul normas kiTxvis niSnis qveS ayenebda. sakmarisia gavixsenoT
platoni da misi legenda androgenze, an aristofane da misi „lisistrate“.
am eWvebis gaRrmavebas xeli moaxloebulma burJuaziulma revoluciebma
Seuwyo. aRniSnuli revoluciebi naTeli magaliTi iyo imisa, rom istoria
im zRvars miauxlovda, saidanac iwyeba axali dro – dro demokratiisa da
misi idealebisa, iseTebis, rogoricaa: “Tavisufleba, Tanasworoba, Zmoba“.
axali dro ki sazogadoebrivi cxovrebis fundamenturi sakiTxebis
2qristina pizaneli (1364-1430) avtori wignisa „qalTa qalaqi“, romelSic igi aRwers qalaq-
TavSesafars, sadac mamakacTa Zaladobas gamoqceuli qalebi cxovroben.
3kornelius agripa (1486-1535) me-15 saukunis germaneli filosofosi, mwerali da
okultizmis Teoretikosi, qalTa uflebebis damcveli, igi eretikosobaSi iqna
dadanaSaulebuli. deklaraciaSi „qalTa sqesis mamakacTa sqesze keTilSobilisa da
uparatesis Sesaxeb igi werda „mamakacTa tirania arTmevs qals Tavisuflebas, romelic mas
dabadebidanve eniWeba“ (Энциклопедия кругосвет...)
9
gadaxedvas moiTxovda, rac TavisTavad gulisxmobda Sromis pirveladi
ganawilebis sakiTxis axleburad Seswavlas. Sromis ganawileba ki
ierarqiis principze iyo damyarebuli da ara TanamSormlobis. sociolog
maqs veberis azriT, axal droSi xdeba „samyaros gadalageba“da misi
ganTavisufleba bunebriv-sqesobrivi sawyisebisgan, romlebmac ganapirobes
Sromis gadanawileba patriarqaluri sistemis sasargeblod. „samyaros
gadalagebis“ procesi sqesTa Soris „gaadamianurebul“ urTierTobasac
gulisxmobs. „batonymur” urTierTobas nela da TandaTanobiT is
urTierToba cvlis, romelic „erTmaneTis winaSe pasuxismgeblobas“
efuZneba, rac sazogadoebrivi cxovrebis doneze kanonis winaSe sqesTa
Tanasworobas gulisxmobs. aRniSnuli procesi ki axali drois gariJraJze
daiwyo kamaTiT, romelic qalTa mdgomareobas da mis „bunebriv
daniSnulebas“ exeboda. es procesi dResac ar aris dasrulebuli.
ukve me-17 saukuneSi gamoCnda nawarmoebebi, romlebic amtkicebdnen,
rom qalebis bunebrivi monacemebi aranakleb srulyofilia, vidre
mamakacebis ubralod, isini gansxvavebulia. magram es ar niSnavs, rom qali
arasrulfasovani adamiania, isic iseTive Tavisufali ibadeba, rogorc
mamakaci. adreuli feministuri protestis yvelaze mkveTr gamovlinebad
miCneulia me-17 saukunis pamfletisti qalebis arfi beninis (1640-1689) da
meri estelis (1666-1731) Semoqmedeba, romlebsac xSirad qalTa uflebebis
pirvel damcvelebsac uwodeben britaneTSi. isini aRiarebdnen qalisa da
mamakacis Tavisuflebas da Tanasworobas. maT gamosvlebs sakuTari
SemoqmedebiT uerTdebodnen mamakaci mwerlebic. upirvels yovlisa, frangi
mwerali pulen de la bari eseTi „orive sqesis Tanasworobis Sesaxeb“.
eseSi igi xazs usvamda uTanasworobis mTavar mizezs. „uTanasworoba aris
Sedegi qalebis daqvemdebarebisa uxeSi mamakacuri Zalisadmi da ara
„bunebiT ganpirobebuli“ (Энциклопедия кругосвет...). pulen de la baris es
Tezisi gaxda is biZgi, romelmac eWqveS daayena yvelaferi, rac ki
mamakacebs uTqvamT qalis Sesaxeb. am tradiciam ki asaxva, marTalia,
nawilobriv, magram mainc, ganmanaTleblebis SromebSi hpova. miTi qalebis
uZlurebisa da uunarobis Sesaxeb Tavisi SinaarsiT absurdulia.
ganmanaTleblebma Tavi Seikaves qalis, rogorc istoriis nawilis,
10
aRiarebisagan. amis safuZvels ki „bunebrivi uflebis“ Sesaxeb Teoria
warmoadgenda, romelic qals mxolod „eris gammravleblis“, socialuri
sivrcis mwarmoeblad miiCnevda, sivrcisa, romelSic Tavad qals adgili
ar hqonda. swored ase gansazRvravda qalis funqcias ruso da misi
garemocva. maT mier gamocemuli dekreti „meore sqesis“ warmomadgenlebs
mitingebsa da sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi gamoCenas ukrZalavda.
aRniSnuli dekreti winaaRmdegobaSi modioda revoluciis principebTan,
romelic „adamianTa Tanasworobas qadagebda ganurCevlad sqesisa“.
aRniSnuli winaaRmdegobrivi faqtis gamarTlebis mizniT kanonmdeblebi
iZulebulebi gaxdnen, daematebinaT deklaracia, sadac axsnili iyo, vin
Sedioda „Tavisuflebisa da Tanasworobis“ kategoriaSi. qalebi am
kategoriaSi ver moxvdnen. swored uarma, ecnoT qalebi sazogadoebis
srulfasovan wevrebad, ganapiroba axali sazogadoebrivi movlenis
warmoSoba, romelic qalebis politikuri uflebis dacvas isaxavda miznad.
es sazogadoebrivi movlena ki feminizmi 4 iyo. feministuri moZraobis
pirveli warmomadgenelia olimpia de guJi, romelmac dawera deklaracia
„qalTa da moqalaqeTa uflebebis Sesaxeb“. deklaracia Seicavda
moTxovnebs, romelic qalebisaTvis politikuri uflebebis miniWebas
iTvaliswinebda. olimpia de guJi „bunebrivi uflebis“ Sesaxeb Teoriis
Tavisebur ganmartebas iZleoda. mas miaCnda, rom Teoria gulisxmobda im
uflebebs, romlebic yvelasTvis saerTo iyo da ewinaaRmdegeboda yvela
saxis despotizms. qalebis mTavari „winaRoba“ Zlieri sqesis tiraniaa.
qalTa moZraobas organizebuli saxe rom hqonoda, daarsda “revolucioneri
respublikeli qalebis sazogadoeba”. 1793 wels konventma es sazogadoeba
daxura, xolo olimpia de guJi giliotinaze dasaja. 1795 wels
safrangeTSi, qalebs aekrZalaT sazogadoebrivi TavSeyris adgilebsa da
politikur Sekrebebze gamoCena. 1804 wels napoleonma gamosca dadgenileba,
romlis mixedviTac qalebs ar hqondaT samoqalaqo uflebebi da isini
qmrebs unda damorCilebodnen. 1972 wels inglissa da amerikaSi gamoqveynda
4
feminizmi (femina-qali). feminizmis erTmniSvnelovani ganmarteba ar arsebobs.
literaturaSi arsebobs terminis daaxloebiT 300–amde ganmarteba. mag: a. riCis azriT
feminizmi aris „eTika da meTodologia“, k. vidonis azriT „politika, romelic ZalTa
Tanafardobazea orientirebuli” . da a.S.
11
meri uolstonkraftis wigni „qalTa uflebebis dacva“, romelSic dasmuli
iyo egalitaruli socialuri filosofiis aqtualuri sakiTxebi. avtori
miiCnevda, rom racionaluri azrovnebis unari ar aris damokidebuli
sqesze, qalTa „sisuste“ da mamakacebisadmi morCileba aris Sedegi
mamakacTa miswrafebisa, gaamZafron qalebSi es Tvisebebi. mwerali werda
„kidev ramdeni Taobaa saWiro, rom sacodavi monebis Tavisufalma
STamomavlebma Tamamad SeZlon fexze dadgoma da mravalmxrivi niWis
demonstrireba“ (Понятие..).
meri uolstonkrafti miiCnevda, rom samarTlian sazogadoebaSi
sqesis mixedviT diskriminacia dauSvebelia. misi koncefciebi emyareboda
im drois liberalur Sexedulebebs, roca Tanasworobad kanonis winaSe
Tanasaworoba miiCneoda. im pirobebSi, roca mTeli sakanonmdeblo da
sasamarTlo sistema dafuZnebuli iyo qalis damorCilebis ideaze, kanonis
winaSe qalisa da mamakacis Tanasworobis moTxovna progresul faqtad iqna
miCneuli. mwerali sam moTxovnas ayenebda: pirveli _ mieniWebinaT
qalebisaTvis ekonomikuri Tavisufleba, meore _ mamakacebis msgavsad
qalebsac hqonodaT iuridiuli d samoqalaqo uflebebi da mesame _
qalebisTvis miecaT ganaTlebis miRebis ufleba. SemdegSi es moTxovnebi me-
19 saukunis qalTa moZraobis mTavar moTxovnebad iqca. imave wels,
germaniaSi gamoqveynda Teodora fon hipelis naSromi „qalTa samoqalaqo
uflebebis gaumjobesebis“ Sesaxeb. amgvari saxis RonisZiebebi feminizmis
pirveli talRis warmoSobis safuZveli gaxda. im periodSi msgavsi saxis
naSromebis gamoCena SemTxveviTi ar iyo. dResdReobiT naTeli xdeba, rom
feministuri Teoriebis Casaxva da formireba mniSvnelonad ganapiroba
sxvadasxva socialur-filosofiuri, politikuri da inteleqtualuri
mimdinareobis ganviTarebam.
feministuri moZraobis meore talRa me-19 saukuneSi iwyeba. mTeli me-
19 saukune feminizmis momxreebi cdilobdnen argumentebis mopovebas
qalebis socialuri da politikuri uflebamosilebis dasamtkiceblad.
mwerali da filosofosi Jermena de stali 1800 wels gulistkiviliT
werda “sazogadoebaSi qalis arseboba aranairi pricnipiT ar aris
gansazRvruli. arc bunebrivi da arc socialuri wesrigiT“ (Энциклопедия
12
кругосвет). napoleoni, romelic mudmivad ewinaaRmdegeboda de stalis
mosazrebebs, ambobda: „aseTi wesrigi arsebobs, mxolod igi mimarTulia
qalebis socialuri moTxovnebis winaaRmdeg. swored amitom qali qmris
gareSe araraobaa“ (Водопьянова, 2000). Tumca imave periodSi gamoCdnen
adamianebi, romlebic am principis sawinaaRmdego mosazrebebs gamoTqvamdnen.
erT-erTi maTgani Sarl furie iyo 5 . naSromSi „oTxi moZraobis Teoria“
furie werda „saerTo jamSi, progresi da istoriuli periodebis
cvalebadoba qalebis Tavisuflebis donis Sedegia, Tavisuflebis Semcireba
socialuri wesrigis regresze miuTiTebs, qalTa uflebebis gafarToeba
aris socialuri progresis mTavari principi” (Айвазов,1998:12). furies
msgavad, qalis sociumsa da istoriaSi Seyvanis mosurne meore socialist-
utopisti anri de sen simoni iyo misi erTob idumali fraziT „qali da
mamakaci _ ai, socialuri individi“. social–utopistTa saerTo
SexedulebiT, sqesTa sakiTxis mogvareba arsebul sazogadoebriv sistemaSi
SeuZleblia, saWiroa misi radikaluri Secvla. konkretulad, saWiroa
kerZo sakuTrebis gauqmeba. Teoretikosebis azriT, idealur sazogadoebriv
sistemaSi qals saSualeba unda hqonoda sazogadoebriv saqmianobaSi, xolo
mamakacs _ saSinao saqmeebsa da bavSvis aRzrdaSi mieRo monawileoba. ojaxs
socialist–utopistebi mamakacTa Zalauflebis wyarod ganixilavdnen, maT
igi „egoisturi individualizmis bastionad“ miaCndaT. Tavisufali
sazogadoebis aucilebel pirobad isini siyvarulis Tavisuflebas,
partnioris cvlas da sqesTa Soris Tanabari uflebebis arsebobas
miiCnevdnen. am amocanebis prqtikul cxovrebaSi gatareba naklebad iyo
mosalodneli, vinaidan Tavad qalebi rogorc safrangeTSi, ise inglisSi am
sakiTxiT ar dainteresebulan. furies da inglisSi ouenis Teoriebma
mxolod sazogadoebis ganaTlebul fenebSi pova gamoxmaureba. dabal
fenebSi ki ojaxis arsebuli sistema iyo ZalaSi: qmari – mompovebeli,
coli – diasaxlisi.
furies da sen simonis mosazrebebma, SeiZleba iTqvas, safuZveli
Seuryia sazogadoebriv azrs qalis daniSnulebis Sesaxeb. maT moaxerxes
„qalis bunebrivi daniSnulebis“ Sesaxeb miTis msxvreva. aman ki
5sityva „feminizmi“ SeTxza da daamkvidra socialist-utopistma Sarl furiem.
13
SesaZlebli gaxada, qalebisaTvis reproduqciuli funqciis garda,
socialuri da samoqalaqo funqciebis miniWebis acileblobaSi
daerwmunebina sazogadoeba.
me–19 saukunis Sua wlebSi maRali wris warmomadgeneli,
ganaTlebuli qalebi aqtiurad Caebnen sazogadoebriv cxovrebaSi da
politikuri uflebebis mopovebisTvis daiwyes brZola. inglissa da
amerikis SeerTebul StatebSi xmis micemis uflebisaTvis warmoebuli
brZola istoriaSi “sufraJizmis“ 6 saxeliT Sevida. 1888 wels pirvelad
istoriaSi amerikeli feministebis iniciativiT daarsda qalTa
saerTaSoriso organizacia, ramac safuZveli daudo qalTa saerTaSoriso
moZraobas. 50–ze met qveyanaSi daarsda qalTa nacionaluri sabWoebi,
regularulad ewyoboda qalTa kongresebi. sufraJizmis warmatebam
droebiT SeaCera qalTa politikuri moZraobis saerTo ganviTareba da
momdevno TiTqmis 40 wlis ganmavlobaSi igi ZilquSis mdgomareobaSi iyo.
gamoRviZeba anu „qalTa aRorZineba“ me–20 saukunis 60–ian wlebSi daiwyo.
emansipaciisaTvis brZolis axali talRa ganpirobebuli iyo Rrma
struqturuli cvlilebebiT sociumSi, upirveles yovlisa ki _
sazogadoebriv warmoebaSi qalTa Sromis wilis zrdiT.
60–ian da 70–ian wlebSi feministurma moZraobam ramdenadme
eqstravaganturi xasiaTi miiRo, rac sazogadoebisTvis uCveulo, gamomwvev
lozungebSi gamovlinda. feministebi miiswrafvodnen, gamoeRviZebinaT
qalTa Segneba, gaeTavisuflebinaT sazogadoebrivi cnobiereba
patriarqalurad orientirebuli mizandasaxulTa imperiisagan. am mizniT
isini iyenebdnen „moednis Teatrebs“. 1968 wels Seqmnili amerikuli
organizaciis furclebSi, romelsac „kudiani“ erqva, naTqvmia: „yvelafers,
rac represiulia, aqvs mamakacuri orientacia, Suriania, aRiniSneba
6inglisuri sityva „suffrage“ _ xmis ufleba. 1867 wels manCesterSi lidia bekeris da
riCard panqherstis aqtiuri monawileobiT daarsda „qalTa saarCevno uflebisaTvis
mebrZoli sazogadoeba“. sazogadoebis wevrebma Tavbrudamxvevi propagandis warmoeba
daiwyes, daaarses „qalTa sufraJistuli Jurnali“, romelmac umokles droSi
sazogadoebis yuradReba da interesi daimsaxura.
14
puritanulobiT da avtoritarulobiT. igi Tqveni kritikis safuZvlad unda
iqces. Tqveni iaraRia Teatri, satira, Tqveni mSvenieri moCvenebiTi
warmosaxva. Tqveni Zala Tqvenganve momdinareobs. Tqveni movaleobaa,
gaaTavisufloT Tqveni Zmebi (undaT Tu ara maT es) da Tqveni Tavi
sqesobrivi rolebis stereotipebisagan“ (T. kiknaZe, n. donaZe, 2006:14).
feminizmis mere talRis mTavar mizans qalebis cnobierebis Secvla,
qalisadmi axleburi damokidebulebis SemuSaveba warmoadgenda da ara
qalebis patriarqalur RirebulebebTan adaptireba. rogorc aRvniSneT,
feminizmis ganviTarebis axali etapi me–20 saukunis 60–ian wlebSi daiwyo.
am periodSi feminizmis SigniT Camoyalibda sami ZiriTadi mimarTuleba:
liberalur-reformatoruli, socialisturi da radikaluri.
liberalur-reformatoruli mimarTulebis momxreni 7 ZiriTadad
ganagrZobdnen ideebs, romlebic ganmanaTleblobis epoqaSi, mogvianebiT
ki meri uolstokraftis da jon stiuart milis mier viTardeboda. isini
qalTa uTanasworobisa da uuflebobis mizezs samoqalaqo da iuridiuli
uflebebis uqonlobaSi xedavdnen. Sesabamisad, am problemis gadaWris
saSualebad socialur-ekonomikur da iuridul reformebs miiCnevdnen.
socialisturi mimarTulebis mimdevrebm8 marqsizmisa da feministuri
Sexedulebebis sinTezi moaxdines. qalTa diskriminaciis mizezad kerZo
sakuTreba da sazogadoebis klasobrivi struqtura iqna miCneuli. amgvar
ideebs jer kidev me-19 saukuneSi gamoTqvamda f. engelsi naSromSi
„ojaxis, kerZo sakuTrebisa da saxelmwifos warmoSoba“. engelsisgan
gansxvavebiT, romelic dauSveblad miiCnevda proletarulisagan
gancalkavebuli, gansakuTrebuli qalTa moZraobis arsebobas, socialist-
feministebi daJinebiT moiTxovdnen qalTa problemebis klasobrivi da
zogadi socialuri problemidan gamoyofas. aRsaniSnavia, rom marqsi da
engelsi, saubrobdnen ra qalTa emansipaciis Sesaxeb, mimarTavdnen ara
individs, aramed masebs – qalTa masebs, rogorc daqiravebul muSaxels
da maT meuRleebs, romlebic aseve daqiravebul muSaxels warmoadgendnen.
7am mimarTulebas warmoadgendnen beti fridani da misi momxreebi qalTa erovnuli
moZraobidan.
8eseni iyvnen: zila aizensTaini, linda gordoni, emi o’braini da sxv.
15
isini maT uxsnidnen, rom „qorwinebis saidumlosa“ da „sqesis saidumlos“
ukan „warmoebiTi urTierTobebi“ imaleba. urTierToba, romelic
STamomavlobis Sobas gulisxmobs. aseTi urTierToba ganixileba rogorc
bunebriv, aseve socialur urTierTobad. garda amisa, amgvari saxis
urTierToba aris socialuri uTanasworobis safuZveli, romelic Sromis
araTanabari ganawilebidan momdinareobs. aqedan gamomdinare, coli da
Svilebi qmris monebad arian miCneuli. msxvil samrewvelo sawarmoebSi
qalTa Sormis gamoyenebam isini ekonomikurad damoukidebeli gaxada.
„qalTa sakiTxis“ marqsistul analizSi qalTa Sromis sakiTxs
mniSvnelovani adgili eWira. maqrsizmis meore Tezisi exeba klasobriv
struqturas, anu mSromel qalTa mdgomareoba ganpirobebulia klasobrivi
struqturiT. qali ekuTvnis proletariatis klass, da Sesabamisad, misi
emansipacia proletariatis ganTavisuflebis tolfasia. rogorc
proletariati, ise qalebi dainteresebulebi arian eqspluataciis da
Cagvris yvelanairi formebis aRmofxvriT. amgvarad, „qalTa sakiTxis“
socialur sakiTxebSi gaerTianebam qalebs istoriaSi garkveuli adgili
ganusazRvra. Tumca, unda aRiniSnos, rom qalTa emansipaciis marqsistuli
koncefcia erT arsebiT nakls Seicavda, razec yuradReba frangma
egzistencialistma simona de bovuarma gaamaxvila naSromSi „meore sqesi“.
avtorma misi naTeli formulirebisgan Tavi Seikava. am „nakls“ xazi
frangma sociologma e. morenma gausva. misi TqmiT, „mcdeloba, qalTa
Cagvris sakiTxi ganxilul iqnes klasobrivi kategoriis analizis
meSveobiT, warmoadgens saqmis gamartivebas, Tundac imitom, rom es
problema warmoiSva klasobriv periodamde da istoriamdel epoqamde da
atarebs ara imdenad sociologiur, aramed anTroposociologiur xasiaTs“
(Айвазова,1997:14).
ideebis mixedviT yvelaze gamorCeuli da gavleniani radikaluri
mimarTuleba gaxda, romelic qalTa Cagvris zogad, siRrmiseul sakiTxebs
ikvlevda.
feministuri Teoriis warmoSoba feministuri moZraobis logikuri Sedegi
iyo. Tumca misi Camoyalibeba sruliad sxva saxis movlenad SeiZleba
miviCnioT. Teoriuli saxiT feminizmis Camoyalibeba me-20 saukunis 50-ian
16
wlebSi xdeba, rodesac inteleqtuali qalebis yuradReba yoveldRiuri
cxovrebis realiebma miipyro. amiT iwyeba feministuri ideologia, romelic
ara marto qalebisaTvis iuridiuli uflebis miniWebisaTvis ibrZvis, aramed
Tanamedrove sazogadoebaSi qalebisa da mamakacebis Tanasworobis
mniSvnelovan mxareze amaxvilebs yuradRebas. sqesTa Soris urTierTobis am
axalma modelma Zalian male gaiCina momxreebic da mowinaaRmdeegbic.
urigo ar iqneba, Tu sxvadasxva qveynis feminizmze da maT erovnul
maxasiaTeblebze gavamaxvilebT yuradRebas. safrangeTSi frangulma
inteleqtualurma cxovrebam imdenad didi gavlena iqonia feministur
moZraobaze, rom mas Tamamad SeiZleba ewodos „inteleqtualuri feminizmi“.
franguli feminizmis Teoriul fundamentad, rogorc 70-iani wlebis
dasawyisSi, axlac filosofia da fsiqoanalizi iTvleba. miuxedavad
imisa, rom im droisaTvis safrangeTSi fsiqoanalizs myarad ar hqonda
mokidebuli fexi, qali fsiqoanalitikosebis raodenoba sakmarisad iyo.
garda amisa, fsiqoanalizi ukve atarebda feministur „Seferilobas“,
vinaidan misi frangi warmomadgenlebi amtkicebdnen, rom mamakacs ar
SeuZlia qalis saidumlos amoxsna. sruliad gansxvavebuli mdgomareoba
iyo feminizmis filosofiuri kuTxiT ganxilvis sferoSi.
1949 wels gamoica simona de bovuaris9 wigni „meore sqesi“, romelSic
avtori feminizmis centralur ideas afiqsirebs. patriarqatis
dominirebuli socialuri, ekonomikuri da ideologiuri struqturebi,
9simona de bovuari _ me–20 saukunis frangi filosofosi, eseisti da mwerali, franguli
egzistencializmis erT-erTi lideri. misma wignma „meore sqesi“ mniSvnelovani roli
Sesarula feminizmis Teoriis CamoyalibebaSi. ZiriTad gansxvavebas qaluri koncefciis
egzistencialuri gagebisa da me-19 da me-20 saukunis dasawyisis feministur koncefcias
Soris bovuaris mier qalTa diksriminaciis sakiTxis Teoriul doneze dayeneba qmnida.
mwerali diskriminaciis sakiTxs politikur da warmoebiT sferoSi ar ganixilavda. misi
azriT me-19 saukunis feministebma arsebiTi Secdoma dauSves qaluri fenomenis
konceptualizaciis sakiTxSi, roca qalTa Cagvris problema uSualod daukavSires
problemis socialur-politikur da ekonomikur aspeqtebs. mwerlis mosazrebiT,
daqvemdebarebis fenomeni individualuri fsiqologiis da individualuri aracnobieris
doneze unda iqnes ganxiluli. mxolod am dafaruli adamianuri realobis doneebis
gaanalizebis Semdeg unda daisvas sakiTxi kulturaSi qalTa statusis Sesaxeb .
17
qals ar aZleven uflebas, eziaros sociumis materialur da
inteleqtualur resursebs. patriarqati qalebs aiZulebs, Seasrulon
meorexarisxovani rolebi da qalTa saxeebi ambivalenturi saxiTaa
gadmocemuli. qali an dedaa, an hetera, wmindani an codvili (mariam
RvTismSobeli an mariam magdalineli). simona de bovuari
egzistencialisturi meTodologiis gamoyenebiT Seecada filosofiuri
Teoriis doneze aexsna genderuli uTanasworobis fenomeni da kulturasa
da sazogadoebaSi seqsizmis warmoSobis mizezebi. simona de bovuaris
filosofiuri da mxatvruli Semoqmedeba aris kulturaSi qalis fenomenis,
azrovnebis, enis, weris maneris, literaturis, subieqtobis da
gamocdilebis struqturis artikulirebis pirveli Teoriuli da
filosofiuri mcdeloba. am mimarTulebebs filosofiaSi mogvianebiT
feminizmis filosofia an feminizmis Teoria ewoda.
franguli feminizmis Teoretikosebis sabaziso filosofiur
koncefciaSi aSkarad Cans Jak deridasa 10 da Jak lakanis 11 Teoriebis
gavlenis kvali. deridam wamoayena sakiTxi „pirveli-meores“ Sesaxeb.
„pirveli“ SesaZloa mxolod maSin CaiTvalos pirvelad, Tu mas „meore“
mosdevs. deridas „dekonstruqciis“ Teoria metaforebis amocnobis process
gulisxmobs. maTi im faruli logikis gamomzeurebas, romelic Cveulebriv
arsebobs rogorc cnebaTa binaruli opozicia (kaci – qali, kultura –
buneba da sxv.). Dderidas azriT, ar arsebobs wminda gansxvavebebi
dominaciis gareSe. vinaidan amgvar opoziciaSi erTi mxare meores aris
daqvedmebarebuli. termini „dekonstruqcia“ aRniSnavs zogadad, nebismieri
cnebisaTvis, rogorc ideologiurad an kulturulad
konstruirebulisaTvis, fardis axdas da ara ubralod bunebrivi realobis
asaxvas. Jak lakanma Tavis SromebSi, romelTagan yvelaze metad cnobilia
„Txzulebebi“ da „seminarebi“, qalisa da mamakacis sqesis TvalsazrisiT
gansxvavebis biologiuri determinizmis Sesaxeb miTi daamsxvria da
arsebuli gansxvaveba kulturis simbolur wesrigs daukavSira. frangi
filosofosebis es naazrevi asaxvas frangul feminizmSi poulobs, sadac
10Jak derida _me-20 saukunis frangi filosofosi, dekonstruqticizmis damaarsebeli.
11Jak lakani _ me-20 saukunis frangi filosofosi da fsiqoanalitikosi.
18
kulturaSi qaluri sawyisi „meorad“ da „gansxvavebul“ fenomenad aRiqmeba.
am midgomidan gamomdinare, mamakaci rogorc “Zlieri“, Tavisi socialuri
rolis realizebas sazogadoebis mier „sustad“ monaTluli qalis
xarjze axdens.
inglisuri Teoriuli feminizmis tradicia zogadi saxiT
SesaZlebelia davaxasiaToT rogorc empiriul-sociologiuri. unda
aRiniSnos, rom did britaneTSi feministuri azri realizebulia
sociologiasa da mis iseT ganStoebebSi, rogoricaa Sromis sociologia,
ganaTleba, ojaxi da janmrTeloba, agreTve _ istoria. britanuli
feminizmis empirizmi gulisxmobs gamocdilebis mravalgvarobas. qalTa
gamocdilebis es mravalgvaroba (klasobrivi, rasobrivi, eTnikuri,
asakobrivi, individualuri) britanuli feminizmis kvlevis mTavari
sakiTxebia. britaneTSi feminizmis Teoriuli kvlevebis specifika yvelaze
naTlad ori mimarTulebiT gamovlinda. erTi es aris: kolonializmis
feministur-istoriuli sociologia da e.w. „kiberfeminizmi“, romlis
warmoSobac 1985 wliT TariRdeba. britaneli feministebisaTvis
„patriarqaluri“ aRniSnavda ara mxolod kapitalisturs an industriuls,
aramed kolonialursac. feministuri istoriuli sociologia da, maT
Soris, kolonializmis sociologia mniSvnelovani iyo feministuri
kvlevisa da cnobierebis formirebis sakiTxSi qalebis monawileobisaTvis
„sivrcis“ Sesaqmnelad. feministebis azriT, istoria iwereboda mamakacebis
mier, amitom qalTa istoria, romelic gacilebiT tragikulia, CrdilSi
iyo moqceuli. rac Seexeba „kiberfeminizms“ igi iwyeba biologiis
mecnierebaTa doqtoris d. haraveis eseTi „kiborgis manifesti“. britaneTSi
feminizmi sxvadasxva socialuri sistemis farglebSi Camoyalibda. maT
Soris teqnikuri da instrumentaluri praqtikac unda gaviTvaliswinoT.
am garemoebam ganapiroba kiborgis rogorc manqanisa da organizmis
hibridis kulturuli metaforis gaZliereba. garda amisa, feministebi
amtkicebdnen, rom kiborgi konstruirebuli iyo patriarqaluri kulturiT.
masSi manqanuri nawili aris maskulinuri xolo, misi sxeuli aris
feminuri. amgvari saxiT miTi kiborgis Sesaxeb gamoxatavs qalis
daqvemdebarebas.
19
germanul Teoriul feminizms SesaZlebelia vuwodoT ekofeminizmi.
igi eyrdnoba im opoziciur cnebebs, rogorebicaa: WeSmariti da xelovnuri,
bunebrivi da kulturuli. germaniaSi qaluri sawyisis kvleva xdeba ara
tradiciuli formiT („meore sqesi“), aramed rogorc „meore kultura“,
romelic daTrgunulia patriarqatis mier da imavdroulad miCneulia
socialuri mowyobis perspeqtiul formad, sadac ar aris aranairi
batonoba, maT Soris, arc batonoba bunebaze. aseT sazogadoebaSi
urTierToba bunebasTan ar atarebs eqspluataciis xasiaTs. germanuli
feminizmis Tanaxmad, patriarqati ibrZvis bunebisa da qalis winaaRmdeg.
batonobis funqcias patriarqati axorcielbs teqnikisa da teqnologiis
meSveobiT. mamakacis patriarqaluri roli es aris roli – odisevsisa.
teqnika qals arTmevs gadawyvetilebis miRebis uflebas, gamomdinare iqidan,
rom mamakacuri gamocdileba qalur gamocdilebaze metia. (aq ar
igulisxmeba gamocdileba ojaxur sferoSi). germaneli feministebi
aRniSnaven, rom amgvari saxiT mamakacebi SeZleben, frTebi Seasxan ocnebas,
romelic qalebis gareSe „cxovrebaSi“ gamoixateba. (igulisxmeba
sazogadoebrivi da moRvaweobis sxva sferoebi). germanuli feministuri
tradicia patriarqatis racionalur-kulturuli sakiTxebis dekodirebas
axdens. feminizmis Teoretikosis h. gunter abendrotis TqmiT, „mamakaci
Tavis Tavs trascendentulTan aigivebs, samyaros suli axal imedebs
iZleva da maT Soris sulis ukvdavebis pirobasac debs, rasac matriarqati
arasdros aravis dahpirebia“ (Водопьянова, 2000). Tu racionaluri „sulis
apologiis“ tradicias gaviTvaliswinebT, patriarqatis aseTi daxasiaTeba
germaniisaTvis organulia. qaluri emociuri gamocdileba, sicocxleze
qalebis idumali Zalaufleba ar Seesabameba racionalobis mamakacur
ideals da aiZulebs mamakacur cnobierebas, win aRudges bunebas, romelic
qaluri sawyisis simbolod miiCneva.
20
feministuri Teoria 12 zogadi saxiT SesaZloa ganmartebuli iqnes
rogorc sqesis gagebis filosofiur - kulturuli analizi. tradiciulad
es ganmarteba gamoiyeneboda morfologiuri da fiziologuri gansxvavebis
aRsaniSnavad, romlis mixedviTac kacobrioba iyofa mamakacebad da qalebad.
magram biologiur gansxvavebasTan erTad, adamianebs Soris arsebobs
socialuri rolebis ganawilebis tradicia, samoqmedo sferoebis, qcevebis,
mentaluri da emociuri xasiaTis gansxvavebebi. garda amisa, is, rac erT
sazogadoebaSi iTvleba mamakacurad“, meore sazogadoebaSi SesaZloa
CaiTvalos „qalurad“. Tavad warmodgena _ „mamakacuri“ da “qaluri“ _
Zalian varirebadia. amerikeli anTropologi margaret midi werda: „Tu
temperamentis is Tvisebebi, romlebic Cven qalis Tvisebebad migvaCnia
(emociuroba, mzrunveloba), erTi tomisaTvis mamakacur Tvisebebad
ganisazRvreba, meore tomis qalebisa da kacebisaTvis isini mamakacis
Tvisebad ar ganixileba. Cven ar gvaqvs safuZveli, aseTi aspqetebi
bilogiuri sqesiT ganpirobebulad CavTvaloT“ (Феминистская теория...). 70-ian,
80-ian wlebSi Catarebulma istoriulma kvlevebma, romlebic eTnografebisa
da anTropologebis ideebs efuZneboda, gamoavlina, rom qaluri da
mamakacuri Tvisebebis Sesaxeb warmodgenebi erTsa da imave sazogadoebaSic
ki gansxvavebulia.Aamgvarad, feminizmis Teoretikosebi mividnen im
daskvnamde, rom erTmaneTisgan unda gaerCiaT biologiuri sqesi (anatomiur
- biologiuri Tvisebebis erToblioba – sex) da socialuri sqesi _ gender,
rogorc sociokulturuli konstruqti, romelsac sazogadoeba „aSenebs“
12 arsebobs feministuri Teoriis sxva ganmartebac. feministuri Teoria ganixileba
rogorc Sexedulebebis rTuli sistema socialur cxovrebasa da adamianur
gamocdilebaze, sadac amosaval wertilad miRebulia qalis prioriteti. is
fokusirebulia qalze da qalebze da vlindeba sami ZiriTadi aspeqtiT – Seswavlis
ZiriTadi obieqtia situacia, an situaciebi da problemebi, romlebic wamoiWrebian
sazogadoebaSi qalebis winaSe. es Teoria qalebs ganixilavs mniSvnelovan „subieqtad„ anu
es Teoria miiswrafvis, Sexedos samyaros qalis poziciidan, qalis rolidan socialur
sinamdvileSi; da mesame, feminizmi, rogorc Teoria, akritikebs qalis saxeliT da
moqmedebs qalis interesebiT, cdilobs, Seqmnas ukeTesi viTreba qalisaTvis da, maSasdame,
TviT am Teoriis Tanaxmad _ mTeli kacobriobisaTvis.
21
fiziologiur realobaze. saboloo jamSi, ara biologiuri sqesi, aramed
sociokulturuli normebi ganapirobeben fsiqologiur Tvisebebs, qcevis
modelebs, saqmianobis formebs, qalisa da mamakacis profesiebs. iyo qali
an mamakaci niSnavs ara mxolod anatomiuri maxasiaTeblebis qonas, aramed
ama Tu im genderuli rolebis Sesrulebas. swored amas gulisxmobda
simona de bovuari, roca ambobda: „qalad ar ibadebian, qalebi xdebian“. 13
sqesis biologiuri da socialuri aspeqtebis analizisas feminizmis
Teoretikosebma aRmoaCines sqesis mesame, simboluri anu sakuTriv
kulturuli aspeqti. qaluri da mamakacuri ontologiur da gnoseologiur
doneze arseboben, rogorc kulturul-simboluri elementebi.
mamakacuri: racionaluri - sulieri - RvTiuri - kulturuli
qaluri: mgrZnobiare - miwieri - codvili - bunebasTan gaigivebuli
sqesis biologiuri aspeqtisgan gansxvavebiT misi socialuri da
kulturuli aspeqtebi faruli Rirebulebebisagan Sedgeba, romlebic isea
formirebuli, rom „mamakacuri“ miCneulia dominirebulad da pozitiurad,
xolo „qaluri“ – negatiurad da marginalurad. es gamoixateba ara mxolod
imiT, rom mamakaci da mamakacuri predikatebi dominirebulia
sazogadoebaSi, aramed imiTac, rom bevri ram, rac ar aris dakavSirebuli
sqesTan (buneba da kultura, miwieri da RvTiuri), arsebuli kulturul -
simboluri elementebiT gaigivebulia „qalurTan“ da „mamakacurTan“, anu
iqmneba ierarqia am arasqesobriv cnebebs Soris. garda amisa, bevri movlena
da cneba iZens „sqesobriv“ (genderul) Seferilobas. „qalurisa“ da
13simona de bovuari aformizad qceuli am sityvebiT upirispirdeboda froidis cnobil
Tezas „anatomiaA_ es bedia“. igi amtkicebda, rom qalisa da mamakacis fiziologiuri
gansxvaveba sruliad ar metyvelebs maT egzistenciur gansxvavebaze, gansxvavebaze
istoriis subieqtebis TvalsazrisiT. erT gvevlineba batonad, xolo meore monad. es
gansxvaveba ganpirobebulia socialur-istoriuli garemoebebiT. roca mamakaci gaigivebuli
iqna kulturasTan da sazogadoebasTan, xolo qali ki miCneuli iqna sicocxlis
mwarmoeblad. aqedan gamomdinare, gaCnda stereotipebi, romlebic mamakacs aigiveben
kulturasTan, qals ki _ bunebasTan. simona de bovuari cdilobda eCvenebina, rom qalSi
yvela is potenciaa Cadebuli, romelic mamakacSi devs. maTi daTrgunva iwvevs qalis
pirovnebis daTrgunvas, rac ar aZlevs qals saSualebas, pirovnebad Camoyalibdes.
22
„mamakacuris“ kulturul-simboluri mniSvnelobis aRsaniSnavad feminizmis
Teoretikosebi iyeneben terminebs „feminuri“ da „maskulinuri“.
genderis konstruqciul kategoriaSi sqesi kulturuli metafora
xdeba da e. fis ganmartebiT „sulisa da bunebis urTierTobas gadmocems.
suli mamakacia, buneba qali. xolo Secnoba aRmocendeba, rogorc flobis
garkveuli agresiuli aqti. pasiuri buneba ganicdis gansxeulebas, gaxsnas,
adamiani mis siRrmeebSi SeaRwevs da daimorCilebs“ (kiknaZe, donaZe, 2006:16).
2. genderuli problematikis istoria
“mamakacuris” racionalobasTan, xolo “qaluris” emociurobasTan
dakavSirebuli simboluri asociaciebi berZnul filosofiaSi myarad iyo
fexmokidebuli. piTagorelebi samyaros afasebdenen rogorc principTa
narevs, rac an wesrigiT, an qaosiT gamoixateboda. piTagorelebisaTvis
qaluri eqspliciturad iyo dakavSirebuli uformobasTan da
uwesrigobasTan. maT mier Sedgenili wyvilebi – forma da uformoba,
marjvena da marcxena, mamakacuri da qaluri, keTili da boroti – ise iyo
mocemuli, rom pirveli principi (kontrasti ) meoreze ufro aRmatebuli
yofiliyo. mamakacuri gaigivebuli iyo aqtiur determinirebul formebTan,
xolo qaluri – qaotur materiasaTn. sulisa da xorcis, inteleqtisa da
materiis dualizmi konstruirdeba platonis naSromebSi. platonisaTvis
codna aris araracionaluri, Seucnobeli materiis garegnuli formebis
Semecneba. swored platonis mier sulisa da xorcis, emociurisa da
racionaluris dualizmis Sesaxeb SemuSavebulma paradigmebma garkveuli
saxiT gansazRvra qaluris konstruireba filosofiaSi. Tumca platoni
Tavis socialur-politikur naSromebSi qalebTan mimarTebaSi
egalitaristad gvevlineba, ramac ganapiroba misi aRiareba pirvel
feministad.14
14 platoni „saxelmwifoSi“ ambobs: „saxelmwifos marTva-gamgeblobaSi ar arsebobs
sakuTriv qalisaTvis da sakuTriv kacisaTvis gankuTvili saqme, bunebam erTi da igive
unari uwilada erTsac da meoresac. ase rom, Tavisi bunebiT qalsac da mamakacsac
SeuZliaT monawileoba miiRon erTsa da imave saqmeSi. oRond qali mamakacze sustia“
(metreveli, 2005:15).
23
aqtiuri, SemoqmedebiTi formisa, da pasiuri, inertuli materiis
distinqcia gaagrZela aristotelem.15 aristoteles filosofiis Tanaxmad,
qals ar aqvs da arc SeiZleba hqondes damoukidebeli miznebi da
maxasiaTeblebi, romlebic dakavSirebuli ar iqneba mamakacTan.
aristoteles mier SemoTavazebuli sazogadoebrivi aqtivobis forma,
romelic man qalebs ganusazRvra, mxolod ojaxuri saqmianobiT
Semoifargleba. es ki ojaxSi da, zogadad, saxelmwifoSi patriarqatis
avtoritets aZlierebs.
Sua saukuneebis qristianul filosofiaSi Toma aqvineli, wminda
avgustine da filon aleqsandrieli agrZeleben formisa da materiis,
xorcisa da sulis, racionalurisa da emociuris distinqciis tradicias.
filon aleqsandrieli Tavis naSromebSi aerTianebs bibliuri da berZnuli
filosofiis ideebs. amgvari saxiT, dualizmi feminursa da maskulinurs
Soris kidev ufro Zlierdeba. misi azriT mamakacuri warmoadgens
SemecnebiTs, RvTiurs, xolo qaluri – es aris binZuri xorcieli
samyaros saxe. 16 sruliad naTelia, rom zemoT gamoTqmuli mosazrebebis
15 naSromSi “cxovelebis warmoSobis Sesaxeb“ aristotele amtkicebda, rom namdvili
mSoblebi mamakacebi arian. swored mamakaci aZlevs Zalas sicocxles, xolo qali mxolod
pasiuri WurWlis rols asrulebs. qalebi, aristoteles azriT, arian umdablesi
arsebebi, impotenti mamakacebi. vinaidan maT ar gaaCniaT „suli“, romelic gaigivebulia
racionalobasTan. sqesis diferenciacia, aristoteles azriT, atarebs arabiologiur
xasiaTs, vinaidan igi ar aris aucilebeli kacobriobis warmoSobisaTvis. sqesis
diferenciacia es ontologiuri principia, „roca umaRl esi principi gamoyofilia
umdablesisgan. es Zalian kargia. da Tu es SesaZlebelia, mamakacuric gamoyofilia
qalurisgan.“ (Айвазова,1997:25).
16urigo ar iqneba imis gaxseneba, rom makedoniis saeklesio krebaze (585 w.) sakiTxi, iyo
Tu ara qali adamiani, hqonda Tu ara mas suli, didi diskusiis sagani gaxda. sabolood ki
mxolod erTi xmis upiratesobiT cnes, rom qals aqvs suli. amis mizezi ki saRmrTo
werili gaxda, sadac miTiTebulia, rom ieso qriste, Ze RvTisa, imavdroulad iyo adamianis
Svilic, vinaidan misi deda adamiani iyo. Sua saukuneebSi „alqajebze nadirobam“ uamravi
qalis sicocxle Seiwira. berebma i. Sprengerma da heinrix kramerma (laTinizirebuli
institorisi) „alqajebis uroSi“ warmoadgines is mtkicebulebebi, ris gamoc qalebis
fizikuri ganadgureba bunebriv faqtad iyo miCneuli. berebi irwmunebodnen, rom qalebi
mciredmorwmuneni arian da amis gamo xSrad eqcevian eSmakis gavlenis qveS. isini arian
dedamiwaze yvelanairi borotebis matarebelni .
24
Tanaxamad, mamakacuri da qaluri kulturul-filosofiuri funqciis
matarebelia. maskulinuri da feminuri erTgvarad cnebaTa ierarqiulobas
iwvevs: erTis – rogorc „kargis“, xolo meoris – rogorc „cudis“.
antikuri xanis filosofiaSi Casaxuli da Sua saukuneebis
filosofiaSi myarad fexmokidebuli racionalurisa da bunebrivis,
maksulinurisa da feminuris, rogorc kulturuli simboloebis
diferenciacia axali periodis filosofiaSi mkveTradaa gamoxatuli.
me-17 saukuneSi fexs ikidebs axali, antikuri da Sua saukuneebis
koncefciisgan gansxvavebuli „Semecneba„. aRniSnuli diqotomia
gamoxatulia Semdegi saxiT: Tu antikur tradiciaSi gonebis “davalebas”
samyaros gaazreba warmoadgenda, me-17 saukunis ingliseli filosofosis
frensis bekonisaTvis, romelic axali drois filosofiis fuZemdebelia,
goneba es aris gazomvis, Seswavlis saSualeba da, saboloo jamSi,
batonoba bunebaze. garda amisa, bekonisaTvis materialuri samyaro
warmoadgens modelebisaAda nimuSebis nakrebs, romelSic buneba meqanikis
kanonebis mixedviT aris organizebuli. bekoni bunebas aanalizebs ara
rogorc organizmis analogias, rogorc amas antikuri xanis moazrovneebi
akeTebdenen, aramed rogorc manqanis analogias. bunebis swored aseTi
warmodgena xorcs asxams im ideas, romlis mixedviT mecnierebis
daniSnulebaa _ bunebaze dominirebis swori formis gamyareba da mis
dapyroba. garda amisa, bekoni sakuTari filosofiuri ideebis
gamoxatvisaTvis aqtiurad iyenebs sqesis metaforas. buneba misTvis
yovelTvis mdedrobiTi sqesisaa, xolo cnobiereba, goneba da mecniereba _
mamrobiTi. bekoni sayvedurobda arostoteles imis gamo, rom man buneba
„xeluxlebeli“ datova. Tavad ki SemogvTavaza Semecnebasa da bunebas
Soris „kanonieri qorwineba“, romelSic Semecnebis subieqts ekisreba
mamakacis roli. igi aZlierebs Tavis Zalauflebas bunebaze. amgvari saxiT
antikur filosofiaSi SemoTavazebul ganmartebas _ “codna – madlia”,
bekonis filosofiaSi cvlis formula _ „codna Zalaa“. aseT midgomas
filosofosma karolin merCantma „bunebis sikvdili“ uwoda. miuxedavad
imisa, rom antikur da Sua saukuneebis filosofiaSi buneba gonebasTan da
sulTan mimarTebaSi meorexarisxovanad iyo miCneuli, igi mainc iTvleboda
cocxlad, iracionaluri ZalebiT savsed. bekonTan ki buneba meqanikuri,
25
usulo da mkvdaria. swored aseTi saxis obieqtTan SeuZlia Semecnebis
subieqts survilisamebr moqceva. SeuZlia akontrolos, daimorCilos.
merCantis azriT, bunebaze amgvari saxiT dominireba ekologiur
problemamde migviyvans. es ki kacobriobis gadaSenebas da codnis
dehumanizacias gamoiwvevs. dekartma gaagrZela idea, romelic cnobierebis
yvela saxis dedabunebisagan „gawmendas“ exeboda. kartezianobaSi 17 fexi
moikida Semecnebis maskulinurma Teoriam, romelSic bunebisgan gaucxoeba
miCneulia pozitiur epistemologiur Rirebulebad. konstruirdeba axali
samyaro, romelSic yvelaferi kreatiuli da generatiuli dakavSirebulia
RmerTTan, maskulinur racionalur sulTan. bunebrivis, materialuris da
xorcielis daTrgunvis tendencia kulturaSi feminuris daTrgunvis
paralelurad mimdinareobda. 18 frangi ganmanaTlebli, Jan Jak rusoc ki,
romelisTvisac buneba warmoadgens WeSmarit Rirebulebas, qals, romelic
gaigivebulia bunebasTan, mamakacTan SedarebiT moralurad dabal arsebad
Tvlis. vinaidan mxolod mamakaci, romelsac ara aqvs bunebasTan mWidro
kavSiri, gonebis meSveobiT gadis erTgvar inteleqtualur gzas sakuTar
TavSi WeSmariti adamianuri bunebis gaZlierebisaTvis, rac mas moralur
arsebad aqcevs. rusos miaCnda, rom vnebebi, romelic qalebTan asocirdeba
sazogadoebisaTvis safrTxes warmoadgens. ruso iZleva kargi moqalaqis da
kargi meojaxis saxeebs „emilSi“ da aRniSnavs „vinaidan rTulia, iyo
kargi moqalaqec da kargi meojaxec, saWiroa gaiyos es sferoebi. qali
unda gamovTiSoT sazogadoebrivi sferodan da adgili ojaxSi mivuCinoT“
17
Kkartezianoba (laT. cartesius) -rene dekartis laTinizebuli saxeli, mimarTuleba
filosofiis istoriaSi, rolisaTvis damaxasiaTebelia skeptizicmi, racionalizmi,
sqolastikuri tradiciis kritika.
18samyaros Sesaxeb axali warmodgenebis formirebas me -16, me-17 saukuneebSi, win uZRoda
qalebis masobrivi ganadgureba. saqme exeba e.w. „kudi anebze nadirobas”. rogorc saarqivo
masalebidan xdeba cnobili, „kudianebSi“ igulisxmeboda eqimbaSi qalebi, romlebic
balaxebis meSveobiT amzadebdnen wamlebs, riTac qalebs mSobiarobis procesis
gaiolebasa da Sobadobis daregulirebaSi exmarebodnen. Sobadobasa da seqsualobaze
kontrolis xalxuri meTodebi, romlebsac adre qalebi flobdnen, SemdgomSi „mecnieruli
meTodebiT“ Seicvala, xolo eqimbaSebis adgili diplomirebulma mamakacma-specialistebma
daikaves. aman ki Sedegad, qaluri seqsualobis mamakacebis kontrolis sferoSi gadasvla
gamoiwvia.
26
(Феминистская теория...). imanuel kanti aviTarebda ideas qalebis dabali
mentaluri SesaZleblobebis Sesaxeb da Tvlida, rom es sazogadoebis
arsebobisaTvis aucilebeli iyo. naSromSi „esse amaRlebulisa da
mSvenieris Sesaxeb“ amtkicebda, rom abstraqtuli azrovnebis ararseboba
qalebSi aviTarebs gemovnebas, mSvnierebis aRqmas, mgrZnobelobas da
praqtikulobas. ojaxur cxovrebaSi, romelic sazogadoebis
funqcionirebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs, mamakaci avsebs qalis
nakls da amgvari saxiT iqmneba harmoniuli wyvili, sadac qaluri da
mamakacuri sawyisebi erTmaneTs avseben. hegeli qals da masTan
dakavSirebuli yofisa da azrovnebis yvela formas samoqalaqo
sazogadoebisa da moralis farglebs miRma ganixilavs. „sulis
fenomenologiaSi“ igi ojaxs sazogadoebis yvelaze dabal stadiad
miiCnevs. vinaidan urTierTobebi ojaxSi warmoebs sisxliT naTesavebs Soris
da ara moqalaqeebs Soris. hegelis azriT, es aris „umdablesi samyaro „da
raxan qalebi ar arian moqalaqeebi, es maTi samyaroa. urTierTobebi
ojaxSi kerZo xasiaTisaa da eTikis sferoSi ar ganixileba. mamakacebs,
qalebisagan gansxvavebiT, moRvaweobis damatebiTi sferoebi aqvT, sadac
isini muSaoben „universalurisa“ da „eTikurisaTvis“. mamakacebisaTvis
ojaxuri urTierTobebi pirad sferoSi rCeba, maT ar sWirdebaT sakuTri
eTikuri cxovrebis msxverplad gaReba. qali mxolod maSin SeZlebs
eTikur cxovrebasTan miaxloebas, Tu mas urTierToba eqneba qmarTan da
SvilTan da emsaxureba maT. Tumca es badebs konfliqts
mamakacurs/universalursa da qalurs /ojaxur cnobierebas Soris. aqedan
gamomdinare, “feminuri” sazogadoebis safrTxes warmoadgens, amitom unda
iyos daTrgunuli da kerZo, pirad sferoSi gadatanili.
hegelis damokidebuleba feminurisadmi ambivalenturia. erTi mxriv,
es aris racionalizacia, qalisa da qaluris gamoricxva sociokulturuli
sferodan. naSromSi „uflebis filosofia“ hegeli werda: „qalebi
gansxvavdebian mamakacebisagan, rogorc mcenareebi cxovelebisagan“
(Феминистская теория...). principi, romelic emsaxureba maT ganviTarebas, aris
grZnoba da ara universalurobis aRqma. swored amitom miaCnia hegels
zogadad “feminuri” sazogadoebis safrTxed. meore mxriv – dabali
27
qaluri samyaros arseboba sazogadoebis aucilebeli Semadgenli nawilia,
vinaidan es samyaro mamakacebs aZlevs saSualebas ganviTardnen rogorc
TviTmyofadi arsebebi.
aRmosavlur filosofiaSi qaluri da mamakacuri sawyisis sakiTxs
didi yuradReba eTmoba. Sua saukuneebis filosofosisa da poetis
jelaledin rumis kosmologia Teleologiur princips eyrdnoba, romlis
mixedviT samyaro da yvela saxis arseba Seqmnilia gansazRvruli mizezis
gamo da erTmaneTTan arian kavSirSi. megobrisadmi miweril werilSi rumi
ambobs: „samyaros mizans warmoadgens adamiani, sxeulis mizania sulis
aRmoCena, sulis mizania grZnobebis regulireba, xolo grZnobebisa da
organoebis mizania gulis srulyofa, gulis mizani ki misi satrfoa “ 19
(Джавелидзе,1979:50). igive azria gatarebuli dante aligieris “monarqiaSi“.
eyrdnoba ra aristoteles filosofias, aligieri wers „RmerTi da buneba
ase ubralod arafers akeTebs. yvela arseba Seqmnilia gansazRvruli
miznisaTvis“ (Джавелидзе,1979:53). aRmosavlur filosofiaSi da, maT Soris,
rumis kosmologiur sistemaSi, erTmaneTisgan aris gamijnuli saerTo
goni, romelic aris aqtiuri sawyisi, da individualuri goni, romelic
saTaves saerTo gonidan iRebs da damokidebulia masze. rumis azriT,
„arferia individualur gonebaSi iseTi, rasac adgili ar iqneba saerTo
gonSi. gonebas ar SeuZlia imis Seqmna, rac ar unaxavs. adamianebi weren
nawarmoebebs, igoneben geometriul Teoriebs, Tumca es yvelaferi axali ar
aris, vinaidan maT ukve raRac amgvari nanaxi aqvT. Tavad rom Seqmnan,
amisTvis isini saerTo gonamde unda amaRldnen“ (Джавелидзе,1979: 59). magram
saerTo goni es iseTi aqtualuri sawyisia, romelic mxolod sakuTar Tavs
gaiazrebs da misi qmedebebi sakuTari Tavisken aris mimarTuli. gare
samyaros is „nefsi kul“- absoluturi sulis, meSveobiT ukavSirdeba. es
ukanaskneli pasiuri SesaZleblobaa, romelic saerTo gonidan momdinareobs
sxivis saxiT da ar Seswevs Zala, uSualod aRiqvas absoluturi silamaze.
absoluturi suli qmnis xilul samyaros, kosmoss, gadaaqcevs ra mas
mSvenier qmnilebad. Tumca imave dros „mSvenieri qmnileba“ aris farda,
romelic WeSmarit mzes faravs. samyaros es ori sawyisi, moqmedebis
19satrfos saxeSi RmerTi moiazreboda
28
aqtiuri principi da pasiuri SesaZlebloba, gagebulia rogorc
absoluturi WeSmaritebis ori aspeqti. kosmologiaSi es ori aspeqti
warmodgenilia rogorc mdedrobiTi da mamrobiTi sqesi. es ori
erTmaneTisgan gansxvavebuli cneba sufiur dialeqtikur azrovnebaSi
samyaros Seqmnisa da ganviTarebis aucilebel pirobad iTvleba. isini
qmnian kosmoss, mnaTobTa sistemas, romelTagan TiToeuls aqvs sakuTari
suli da goni, anu qmedebis aqtiuri da pasiuri SesaZleblobebi.
29
Tavi II
feministuri moZraoba TurqeTSi
2.1. osmalo qalTa moZraoba
feministuri moZraoba, sayovelTao feministuri azri, feministuri
Teoriebi da literaturis feministuri kritika evropul „movlenas“
warmoadgens, magram misi unikaluroba swored isaa, rom man gavrceleba
hpova ara mxolod evropis, aramed aRmosavleTis sxvadasxva qveyanaSic.
sadac ki gavrcelda feministuri moZraoba, yvelgan im qveynis
sazogadoebis, kulturis, istoriis, literaturis erovnuli niSnebis
matarebeli Seiqna. amitom metnaklebi msgavsebis miuxedavad, yvela qveynis
feminizmi individualuria.
TurqeTSi feministuri moZraobis da, zogadad, feministuri azris
gavrceleba metad rTuli da kompleqsuri procesia. Tanamedrove TurqeTis
magaliTze feministuri moZraobis da feministuri Teoriebis
literaturaze asaxvis sakiTxis ganxilvamde saWiroa im procesebis
gaanalizeba, romlebic jer kidev me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi
daiwyo da feministuri ideebis Casaxvas da ganviTarebas Seuwyo xeli. unda
aRiniSnos is garemoeba, rom TurqeTSi feministuri moZraobis gaanalizeba
saxelmwifos mier am moZraobisadmi gamoxatuli reaqciis gaTvaliswinebiT
unda moxdes. mniSvnelovania isic, rom TurqeTSi feministuri moZraoba
periodebad unda daiyos da gaanalizdes, radgan 10-wliani periodic ki
gansxvavebas iZleva iseve, rogorc 80-iani da 90-iani wlebis feministuri
moZraoba. am sakiTxebze konkretulad ufro qvemoT gavamaxvilebT
yuradRebas. aseve mniSvnelovania respublikis periodis TurqeTSi
feministuri moZraobis calke ganxilva, vinaidan am periodis feministur
moZraobas „qemalisturi feminizmi“ an „saxelmwifo feminizmi“ hqvia.
feministuri moZraobis amgvari daxasiaTeba TurqeTis respublikis pirveli
prezidentis, mustafa qemal aTaTurqis qalis sakiTxisadmi
30
damokidebulebis Sedegis maCvenebelia. aranakleb mniSvnelovania
Tanamderove TurqeTSi feministuri moZraobis mimoxilva. miuxedavad imisa,
rom dRevandel dRes feministuri moZraoba mkveTrad gamoxatuli saxiT
ar arsebobs, qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi warmoebuli samecniero
muSaoba, universitetebSi qalTa kvlevebis saxiT disciplnis arseboba
feminizmis arsebobis uSualo dadasturebaa. aqve unda aRiniSnos erTi
friad mniSvnelovani faqtic: TurqeTis respublikaSi „islamuri feminizmi“
iseTive mniSvnelovania, rogorc liberaluri, socialuri da radikaluri
feminizmi. vfiqrob, „islamuri feminizmi“ logikuri Sedegia zogadad
feminizmis arsebobisa TurqeTSi. igi evropuli feminizmis „mavne“
gavlenisgan erTgvari TavdacviTi procesia.
osmaleTis imperiasa da 1923 wlis 29 oqtombridan TurqeTis
respublikaSi mwerlebi aqtiuri sazogado moRvaweebi iyvnen. isini uSualo
monawileobas iRebdnen qveynis ideologiisa da bedis gansazRvraSi. amitom
qveyanaSi mimdinare politikuri, ekonomikuri, socialuri, kulturuli
procesebi uSualod aisaxeboda Turqul literaturaze. qalTa
sakiTxisadmi damokidebuleba im periodebis mixedviT icvleba, ra
periodebis gavlac mouwia qveyanas.
Turqi eris cxovrebaSi umniSvnelovanes periodad me-19 saukune
SeiZleba CavTvaloT, kerZod ki e.w. “TanzimaTis epoqa“. 20 swored
„TanzimaTis periodSi“ iwyeba qalTa sakiTxis win wamoweva da misi
gadasaWrel amocanaTa siaSi CarTva. Tumca sanam uSualod TanzimaTis
periodis literaturaze da literaturaSi qalis sakiTxze visaubrebdeT,
saWiroa mokled mimovixiloT is istoriuli winapirobebi, ramac ganapiroba
osmaleTis imperiaSi reformebis gatareba da sazogado moRvaweebisa da
mwerlebis qalis sakiTxiT daintereseba. 20TanzimaTi, rogorc epoqis dasaxeleba, moigona Turqulma inteligenciam. warmoTqvamdnen
Sebrunebulad: Tanzimat-i hayırıye _ sasargeblo cvlilebebi. saqme exeba epoqas, romelSic
mniSvnelovania kanoni da Tanmimdevrobis principis dacva. Tavad sityva ar unda gavigoT
pirdapiri mniSvnelobiT, rogorc es leqsikonSia mocemuli (Tanzim – mowyoba), aramed ise,
rogorc mas im epoqaSi iyenebdnen. TanzimaTi gulisxmobs aramarto reorganizacias, aramed
aRniSnavs mTlianad qveynis cxovrebis axleburad mowyobas da, rac yvelaze
mniSvnelovania – gansaxorcielebeli cvlilebebis dakanonebas.
31
me-19 saukune, evropuli qveynebis mier aRmosavluri qveynebis, maT
Soris, osmaleTis imperiis ekonomikuri da politikuri „tyveobis“ saukuned
aris miCneuli (Kurdakul ,1986:13). 1838 wels osmaleTis imperiasa da ingliss
Soris dadebuli savaWro xelSekrulebiT qveyanaSi evropuli kapitalis
modineba daiwyo. aman adgilobrivi mewarmeebis gakotreba da gaqroba
gamoiwvia. ekonomikis sferoSi danergilma liberalurma sistemam da
kapitalizaciam savaWro burJuaziis Camoyalibebas Seuwyo xeli. mwerali
da sazogado moRvawe namiq qemali am mdgomareobas Semdegnairad afasebda:
„Cven iseve, rogorc soflis meurneobaSi, ekonomikaSic sakuTar cximSi
movixrakeT. gvqonda saxelosnoebi, romlebic Cvens yvela moTxovnas
akmayofilebda, 20-30 weliwadSi maTi kvalic aRar darCa. amis mizezi ki
eWvgareSea, rom evropis qveynebTan gaformebuli xelSekruleba da maTTvis
micemuli vaWrobis Tavisuflebaa” (Kurdakul ,1986:14).
unda aRiniSnos, rom osmaleTis imperiis dasavleTisaken kursis
aRebas sazogado moRvaweebisa da mwerlebis araerTgvarovani
damokidebuleba mohyva. maTi kmayofileba Tu ukmayofileba kargad aris
asaxuli maTsave SemoqmedebaSi. 21 „mcdari gaevropelebis“ Tema araerTi
mwerlis SemoqmedebaSi iWers mniSvnelovan adgils. osmaleTis imperiis
imdroindel mdgomareobas evropeli mkvlevrebi „avadmyof adamians“
adareben, romelsac aucileblad sWirdeba cvlilebebi. Tumca
samarTlianad unda aRiniSnos, rom evropuli Rirebulebebis danergvam
Zalian bevri ram Secvala rogorc imperiis politikur, socialur,
21 TurqeTSi saganmanaTleblo politika, upirveles yovlisa, qveynis istoriuli
ganviTarebis specifikazea damokidebuli. rTuli socialur-politikuri mdgomareoba,
damokidebuleba dasavleTis qveynebze, arastabilurobis gancdas qmnida qveyanaSi.
Turquli burJuazia, erTi mxriv, cdilobda, brZola ewarmoebina feodalizis winaaRmdeg
da osmaleTis imperiis farglebSi SeenarCunebina qveynis mTlianoba, meore mxriv ki igi
cdilobda, Tavi daeRwia evropuli kolonizaciisaTvis. aman ki ganapiroba is
ambivalenturi damokidebuleba, rasac TurqeTi dasavleTis mimarT iCenda. erTi mxriv, is
qeds ixrida evropis mecnieruli, kulturuli, literaturuli progresis winaSe, meore
mxriv, Tavidan gaucnobiereblad, Semdeg ki Segnebulad dasavleTs mtrad aRiqvamda.
TurqeTis burJuazia apelirebda islamiT. islams isini dasavleTis aneqsiuri politikis
winaaRmdeg mimarTul ideologiur iaraRad ganixilavdnen, rac absolutivizmis
damarcxebis saSualebasac warmoadgenda.
32
ekonomikur, kulturul cxovrebaSi, ise sazogadoebis azrovnebaSi.
dasavleTSi, kerZod ki safrangeTSi, ganaTlebamiRebuli axalgazrdebi
axali ideebiT brundebodnen samSobloSi da misi winsvlisa da
ganviTarebis axla gzebs saxavdnen.
1839 wlis 3 noembers reSid faSas mier gamocxadebulma TanzimaTis
dekretma Zireuli cvilebebi moutana qveyanas. dekretSi mocemuli iyo
mniSvnelovani sakiTxebi, romlebic qveynis liberalizacias Seuwyobda
xels. dekreti iTvaliswinebda sicocxlis, kerZo sakuTrebis
xelSeuxeblobas, adamianis Rirebulebebis pativiscemas, samxedro
samsaxuris vadis Semcirebas. dekretSi gatarebuli iyo mniSvnelovani idea
moqalaqeTa uflebebis dacvis Sesaxeb. bolo unda moReboda cud
mmarTvelobas, muslimebs da aramuslimebs unda esargeblaT Tanabari
uflebebiT.22 axalgazrda Turqebis safrangeTSi ganaTlebis miRebam, 1789
wlis safrangeTis burJuaziuli revoluciis ideebma, ra Tqma unda, daaCqra
osmaleTis imperiis modernizaciis procesi. „axali osmalebis
sazogadoeba“ moiTxovda adamianis uflebebze, xelisuflebis hegemoniis
SezRudvaze, pirovnuli Rirsebis dacvaze orientirebuli konstituciis
Seqmnas. qveyanaSi mimdinare procesebSi mniSvnelovan rols TamaSobda
saganmanaTleblo dawesebulebebi. klasikuri periodisagan gansxvavebiT
ganaTlebas axalgazrdebi medreseebSi aRar iRebdnen. 23 xelisuflebas
sWirdeboda iseTi saxelmwifo moxeleebi, romlebic maTze dakisrebul
movaleobas Tavs kargad gaarTmevdnen. saqme exeboda sazogadoebaSi
evropeizaciis Sesaxeb ideologiis gatarebas.
22
muslimebisa da aramuslimebisTvis Tanabari iuridiuli uflebebis miniWebam islamis
principebze damyarebul saxelmwifosa da sazogadoebriv struqturasac didi dartyma
miayena. Tanasworobis ideas ufro meti Zala rom hqonoda, 1856 wlis 18 Tebervals gamoica
dekreti reformebis Sesaxeb (Hattıhümayun). reformebis ganxorcielebaSi yvelaze did
dabrkolebas swored religiuri aspeqtebi qmnida.
23osmaleTis imperiaSi ganaTlebis oTxi forma arsebobda. ganaTlebis saxeobebi
sxvadasxva mizans emsaxureboda da meTodebic gansxvavebuli hqonda. Enderun– warmoadgenda
sasaxlis karze arsebul saganmanaTleblo centrs, sadac saxelmwifo mmarTvelebs
amzadebdnen. KKalem – saxelmwifo kancelaria,DDergȃh (savane) da bolos _ Medrese
33
me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi mimdinare procesebze msjelobisas
TiTqmis yovelTvis maxvildeba yuradReba administraciul, finansur,
samxedro da enis gamartivebis reformebze. naklebi yuradReba eqceva qalTa
sakiTxs. maSin, roca osmaleTis imperiaSi qveynis bedis gansazRvraSi,
sazogadoebrivi struqturis mowyobaSi, dasavleTTan urTierTobis
avkargianobis, ganaTlebis, ojaxis, qalebisaTvis iuridiuli, ekonomikuri,
politikuri uflebebis miniWebis, sazogadoebaSi qalis adgilisa da qalis,
rogorc pirovnebis, gansazRvris saqmeSi sakuTar mosazrebebs im periodis
gamoCenili qalebi gamoTqvamdnen. osmaleTis imperiaSi qalTa moRvaweobas
saTanado yuradReba daTmobili ara aqvs. piriqiT, Tavad im epoqis
inteligenciac ki qalTa nebismier wamowyebas araseriozulad aRiqvamda da
dascinoda kidec maT. qalTa uflebebis Sesaxeb xSirad aRniSnaven, rom
„TurqeTSi qalTa uflebebis ganxilva daiwyo respublikis periodSi,
qalebis mxridan ki aranairi saxis moTxovna ar iyo. swored amitom maT
miniWebuli uflebebi ar daumsaxurebiaT“ (Çakır, 2011:21). maraTalia, qalTa
uflebebze aqtiuri gamosvlebi respublikis periodis TurqeTSi daiwyo,
magram qalTa moZraobas ufro Sors wasuli istoria aqvs. 1913 wels
JurnalSi K”Kadınlar Dünyası”( „qalTa samyaro“) iwereboda: „ukanasknel
periodSi osmalo qalebma yvelas daanaxves sakuTari arseboba. yovel wams
gvesmis maTi kvnesanarevi xma, Cven varsebobT, viRviZebT, fexze vdgebiT,
gza gvaCveneT... migvaCnia, rom Cveni cxovreba kargi cxovreba ar aris.
dReidan qali ase veRar icxovrebs. amaSi SegiZliaT darwmunebuli iyoT”
(Çakır ,2011:53).
osmaleTis imperiaSi feministuri moZraobis, qalTa mdgomareobis
da, zogadad, feministuri moZraobisadmi sazogadoebis damokidebulebis
garkvevis saukeTeso wyaros im periodSi gamocemuli Jurnal - gazeTebi da
qalTa organizaciebi warmoadgens. unda aRiniSnos, rom qalebma sakuTari
arsebobis Sesaxeb ganacxadi beWduri mediis saSualebiT gaakeTes. qalTa
mier gamocemuli Jurnalebi pirveli nabijia werasTan dakavSirebuli
SiSisa da gaubedaobis gadalaxvis gzaze. garda amisa, qalebs statiebis
meSveobiT sakuTari azris dafiqsirebis saSualeba da sazogadoebis farTo
wreebisaTvis sakuTari survilebis gacnobis SesaZleblobac miecaT.
34
Tavdapirvelad qalTa Jurnal-gazeTebis gamocemas im periodis
ganaTlebuli mamakacebi uzrunvelyofdnen. am gamocemebis mTavar mizans
sazogadoebaSi qalis rolis da ufleba-movaleobis Sesaxeb sakiTxis dasma
warmoadgenda. 1868 wels gamocemul gazeT „Terakki“-Si („progresi“) qalTa
sakiTxis Sesaxeb anonimuri werilebi daibeWda. gazeTis 104-e nomerSi „sami
qalbatonis“ fsvedonimiT dabeWdil werilSi gamoxatuli iyo is
gulistkivli, romelic sazogadoebaSi qalisa da mamakacis uflebebis
ganawilebiT aris gamowveuli. avtori (avtorebi) gemze arsebul
mdgomareobas akritikebda. gemze qalebisaTvis gankuTvnili nawili,
mamakacebis nawilisagan gansxvavebiT, Zalian cudi iyo imis miuxedavad, rom
mgzavrobis safasuri ar gansxvavdeboda. gamocemis TvalsazrisiT qalTa
pirveli gazeTi “Terakki- i Muhadderât” 24 („qalTa progresi“) SinaarsiT da
gamoxatvis stiliTac im periods da, zogadad, qalTa mdgomareobas
akritikebda. werilSi, romelic rabias xelmoweriT daibeWda, ganmartebuli
iyo Tavad qalis cneba: „erTi ram kargad unda gvesmodes: arc mamakacebi
arian qalebis msaxurebi da arc qalebi _ mamakacebis moaxleebi. mamakacebi
Tavisi codniTa da saqmiT uZRvebian ojaxs, Cven ratom ar SegviZlia
codnis SeZena?! xeli, fexi, Tvali, Wkua Cvenc iseve gvaqvs, rogorc
mamakacebs. maS, ra gansxvavebaa Cven Soris, gana Cven adamianebi ar varT?
mxolod sqesia imis safuZveli, rom Cven aseT mdgomarebaSi varT? es
aranairad ar aris saRi azriT misaRebi. Tu codnis SeZenis mTavar
dabrkolebad Cveni Cadris tarebaa miCneuli, amis pasuxad mindorSi
momuSave qalebi SeiZleba davasaxeloT, vinaidan isini mamakacebs
yvelaferSi mxarSi udganan da exmarebian“ (Çakır, 2011:62). 1875 wels
gamocemuli gazeTi “Vakit, yahut Mürebbi- i Muhadderât” („dro, anu aRmzrdeli
qalebi“), imave wels gamocemuli Jurnali “Ayine” („sarke“) ZiriTadad
qorwinebis sakiTxs, meuRleebis ufleba-movaleobebs, bavSis aRzrdasa da
janmrTelobis sakiTxebs aSuqebda. 1880 wels gamoica Jurnali “Aile”
(„ojaxi“), romelSic TiTqmis yvela werili mweralsa da sazogado
moRvawes, gamoCenil leqsikografs Samseddin samis ekuTvnis. 1883 wels
gamocemuli Jurnali “İnsaniyet” („kacobrioba“) Jurnal “Aile”-s („ojaxis“)
24
Muhadderât_ simwifis asaks miRweuli muslimi qali
35
msgavsad qalebis sxvadasxva sakiTxSi informirebas isaxavda miznad.
enciklopediuri cnobebis garda, JurnalSi saubari iyo kalendarsa da
varskvlavTa sistemaze. Jurnalis redaqtoris, mahmud jelaledinis,
werilebis garda, qalebis mier sxvadasxva fsevdonimiT gamogzavnili
werilebic ibeWdeboda. “skolis moswavle gogonas“ saxeliT dabeWdil
werilSi moTxovnili iyo qalebis mier gamogzavnili werilebis dabeWdva.
yuradsaRebia erTi garemoeba: werilSi axsnili iyo mizezebi, romelTa
gamoc qalebis werilebs mniSvnelobas aravin aniWebda da amitom isini
iZulebulebi iyvnen, mamakacTa saxeliT gamoeqveynebinaT werilebi. am
sakiTxs ufro dawvrilebiT qvemoT SevexebiT. 1886 wels gamocemuli
Jurnali Şükûfezar „yvavilebis baRi“ qalTa pirveli Jurnalia, romelSic
yvela avtori mamebisa da qmrebis saxelebis nacvlad sakuTar saxels
iyenebs. Jurnalis mizani Semdegnairad iyo gansazRvruli: „Cven, mamakacTa
gansazRvrebiT, grZel Tmiani da mokle Wkuis mqone jgufs warmovadgenT,
Cven ki gvinda maT sapiripiro davumtkicoT....“(Çakır ,2011:55). 1887 wels
gamocemuli gazeTSi “Mürüvvet” („didsulovneba“) gaSuqebuli iyo rogorc
qveynis Sida politikis, literaturis, ganaTlebis sakiTxebi, ise
sazRvargareT mimdinare procesebi. Jurnali „didsulovneba“, romelic
gazeT „didsulovnebis“ damatebas warmoadgenda, qalebis kulturis
sferoSi codnis amaRlebas, sazRvargareT qalebis cxovrebis aRwerasa da
osmalo qalebisaTvis gacnobas isaxavda miznad. poeti qalebis, nigar
hanimis, leila hanimis da fiTnaT hanimis Semoqmedebas mkiTxveli pirvelad
am Jurnalis meSveobiT gaecno. 1895 wlis 1 agvistos daarsda gazeTi
“Hanımlara Mahsus Gazetesi” („ qalTa gazeTi“), romlis gamocemas upiratesad
qalebi warmarTavdnen. 25 gazeTis mTavari redaqtorebi mamakacebTan erTad
qalebic iyvnen. magaliTad, makbule hanimi, faTma Sadie, gulisTan ismeTi.
gazeTi sxva Jurnal-gazeTebTan SedarebiT arsebobis 13 wels iTvlida.
25
gazeTis wevrebs im periodis inteligenciis warmomadgenlebis Svilebi an meuRleebi
warmoadgendnen: fatma alie da emine semie istorikos jevdeT faSas qaliSvilebi iyvnen,
poeti nigar Osmani, samxedro skolis dirqetoris osman faSas qaliSvili iyo, poeti
leila (sazi) eqim ismail faSas qaliSvili iyo, hamide mweral abdulhak hamidis
qaliSvili iyo, gulistan ismeTi, baRdadeli maioris mehmed Tevfiq beis qaliSvili iyo.
gulistan ismeTs amerikuli qalTa saswavlebeli hqonda damTavrebuli.
36
gazeTSi daibeWda cnobili, pirveli Turqi romanisti qalis, fatma alies,
nawarmoebebi. agerTve, emine semies da poet nigar hanimis poeziis nimuSebi.
gazeTSi mniSvnelovani adgili eTmoboda im periodis ganaTlebuli
mamakacebis mier sazogadoebaSi qalis adgilisa da rolis gansazRvris
Sesaxeb gamoTqmul mosazrebebs. gazeTis mTavar mizans, „Taobis
aRzrdasTan“ erTad, qalebis cnobierebis amaRleba da sazogadoebisa da
qalis urTierTobis daregulireba warmoadgenda. „eri ojaxis erTianobiT
warmoiSveba. Tu ojaxSi mxolod mamakacia codniT aRWurvili da qali _
ara, is ojaxi da sazogadoeba win ver wava. rac ufro ganaTlebulia qali,
miT ufro naTeli momavlis aRzrda SeuZlia. es naTeli momavali ki eris
progresis sawinadria“ (Çakır, 2011:68). garda amisa, gazeTi mniSvnelovan
yurdRebas uTmobda im periodis inteleqtuali qalebis Semoqmedebis
gaSuqebas, riTac cdilobda sazogadoebisTvis osmalo qalebis niWiereba
da SemoqmedebiTi unari daenaxvebina. „Cveni mizani, ori sityviT rom
gadmogceT, Semdegia: osmalo qalebi dabadebidanve niWierebi arian. maTi es
niWiereba da naazrevi sazogadoebamac unda gaigos“ (Çakır, 2011:68). imis
aRniSvna, rom gazeTi mxolod qalis, rogorc kargi dedis, rolis
gansazRvriT Semoifargleboda, simarTles ar Seefereba. piriqiT, xSirad
qalebis mdgomareobas mamakacis mdgomareobasTan adarebdnen da
diskriminaciis mTavar mizezad sazogadoebaze mamakacTa gavlenas
asaxelebdnen. amis naTeli nimuSia mwerlis, fatma alies, mier gamoTqmuli
mosazreba: „naTlad Cans, rom civilizebul qveynebSi codnasa da
mecnierebas jer mamakacebi eziarebian, Semdeg ki _ qalebi. gaigeben ra
codnis Zalas, mamakacebi cdiloben, es saunje qalebisaTvis miuwvdomeli
gaxadon. es ki mamakacTa egoistobis bralia. es yovelTvis ase iyo da
axlac asea, Tumca codnis miRebis ufleba ara mxolod mamakacebs,
aramed qalebsac aqvT, vinaidan es ufleba maT RvTisgan eniWebaT “(Çakır,
2011:69).
samwerlobo sferoSi qalebis da, miT ufro, osmalo qalebis
gamocdilebis Sesaxeb informacias sazogadoebis mcire nawili flobs.
fatma alies gancxadebiT, gasul saukuneebSi osmalo qalebma am kuTxiT
did warmatebas miaRwies. amis naTeli magaliTia kvleva ”cnobili
37
islamisti qalebis“ Sesaxeb, romelzec Tavad fatma alie muSaobda. misi
TqmiT me-13 saukuneSi daaxloebiT asamde muderisi26 qali moRvaweobda.
agreTve iyvnen Teqes (derviSTa savane) Seixi (meTauri) qalebic. fatma
abasis Teqe dRevandeli qalTa TavSesafris funqcias asrulebda. Tavad
mwerali gamoTqvamda gakvirvebas am yvelafris Sesaxeb: „Tavad evropaSic
ki im epoqaSi aseTi qalebi ar arsebobdneno“, wers mwerali (Çakır, 2011:71). am
faqtebis gacnobis Semdeg fatma alie akeTebda daskvnas, rom islami ar
zRudavs qals ganaTlebis miRebasa da sazogadoebriv cxovrebaSi
monawileobaSi. “Hanımlara Mahsus Gazetesi”-Si („qalTa gazeTi“) ZiriTadi
aqcenti gadatanili iyo qalis rolsa da funqcia-movaleobebze ojaxsa da
sazogadoebaSi; agreTve, qalTa ganaTlebis, samosis, janmrTelobasa da
modis sakiTxebze. gazeTi cdilobda, qalebs sakuTari Tavisadmi rwmena
gamZafrebodaT. qalebis ZiriTad saqmianobad ki samkervalo, saqsovi
saqmianoba iqna miCneuli. gazeTSi yuradReba maxvildeboda sazRvargareT
mimdinare procesebze. qalebis uflebebis mopovebisaTvis brZolas didi
yuradReba eqceoda. magaliTad, safrangeTSi qalebis mier advokatobis
uflebis mopovebas gazeTis mxridan didi gamoxmaureba mohyva. unda
aRiniSnos, rom gazeTma didi interesi daimsaxura ara mxolod osmaleTis
imperiaSi, aramed evropis sxvadasxva qveynebSi. magaliTad, madam durani
montilam Tavad gamoTqva survili, yofiliyo parizSi gazeTis
korespondenti.
1908 wels II konstituciuri mmarTvelobis periodSi gazeTebisa da
Jurnalebis ricxobrivi raodenoba Zalian gaizarda. yvelaze cnobil
JurnalSi “Demet” („Taiguli“) pirvelad iqna gaSuqebuli politikuri
sakiTxebi. Jurnalis mTavari mizani literaturuli, mecnieruli da
politikuri sakiTxebis gaSuqeba iyo. JurnalSi adgili eTmoboda
mkiTxvelis mier gamoxatul protestsa Tu mosazrebas“ (Çakır ,2011:74).
26sityva aRniSnavs „gakveTilis Camtarebels“. muderisi gansazRvravda swavlis process
medreseSi da pasuxs agebda masze. osmaleTis imperiaSi muderisebi didi avtoritetiT
sargeblodbnen. amis safuZvels ki islamSi masawvleblisaTvis miniWebuli maRali
Sefaseba warmoadgenda.
38
JurnalSi ibeWdeboda im periodis cnobili mwerlebis werilebi.27 ismeT
haki Jurnal “Demet”-is („Taigulis“) gamosvlamde gazeT “İkdam”-Si
(„progresi“) werda: „ra monawileobas miviRebT Cven qveynis progresSi, isev
Zveleburad unda movudrikoT Tavi mwuxarebasa da uuflebobas? ara da ara,
sakmarisad vitanjeT, aRar gvinda CrdilSi yofna“ (Çakır, 2011:75). qalebis
avtorobiT dawerili werilebi sxvadasxva gazeTebsa da JurnalebSi
gvxvdeba, magaliTad, “Serveti-Fünun” -Si (“codnis saganZuri“), “Sabah” -Si
(„dila“), “Millet” -Si („eri“). rac Seexeba Jurnals “Mehasin” (“mSveniereba“):
igi iyo pirveli ilustrirebuli qalTa Jurnali. 28 1908 wlis maisSi
selanikSi gamovida Jurnali “Kadın” („qali“). Jurnalis mesveurebi im drois
inteleqtuali qalebi iyvnen. magaliTad: aiSe ismeTi, javide feiqeri, emine
semie, fatma sanie, zeqie, fatma haSimi, naqie. politikisa da literaturis
sferoSi werilebs abdulhak hamidi, mehmeT emini, qazim nami, abdulah
jevdeTi beWdavdnen. JurnalSi aqcenti keTdeboda qalebis ganaTlebaze,
sazogadoebriv cxovrebaze, usamarTlobaze, romelsac qalebi
sazogadoebaSi awydebian. yuradRebis miRma arc evropeli qalebis mier
mopovebuli uflebebi rCeboda. magaliTad, safrangeTSi qalebis mier
umaRles saswavlebelSi ganaTlebis miRebis uflebis mopoveba did
monapovrad iqna miCneuli. es Jurnal-gazeTebi mniSvnelovan masalas
gvaZlevs osmaleTis imperiaSi qalTa aqtivobisa da moRvaweobis Sesaxeb
codnis mopovebis kuTxiT. magram yvelaze mniSvnelovan wyaros, romelic
qalTa moZraobis naTel suraTs gvixatavs, 1913 wels gamocemuli Jurnali
“Kadınlar Dünyası” 29 (“qalTa samyaro“) warmoadgens. Jurnali feministuri
organizaciis “Osmanlı Müdâfaa-i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti” -is („osmalo qalebis
27jelal sahiri, mehmeT akifi, mehmeT emini, midhaT jemali, fatma muzeheri, halide edifi,
nigar osmani, ismeT haqi.
28Jurnali gamoirCeoda sxvadasxva wamaxalisebeli aqciebis TaosnobiT. magaliTad: meti
myidvelisa da mkiTxvelis mozidvis mizniT latarias aTamaSebda. latariaSi gamarjvebuli
ki parizeli iuveliris mier damzadebul almass miiRebda.
29Tavad Jurnalis dasaxeleba Segnebulad iqna SerCeuli. sazogadoebas unda daenaxa, rom
arsebobda qalTa samyaro da survili, Tu rogori unda iyos igi. Jurnali osmaluridan
Tanamdrove Turqul enazea Targmnili da inaxeba qalTa Semoqmedebis biblioTekaSi,
qalaq stambolSi.
39
uflebebis damcveli sazogadoeba“) sagamomcemlo organos warmoadgenda.
Jurnalma sruliad gansxvavebuli misia itvirTa. man qalebisaTvis samyaros
axleburad danaxvisa da sakiTxebis qalis TvalsazrisiT gaanalizebis
meTods mimarTa. aRsaniSnavia erTi garemoeba: Jurnal “Kadınlar Dünyası”
„qalTa samyaros“ msgavsad gamodioda Jurnali Erkekler Dünyası” („mamakacTa
samyaro”), romlis mizani iyo qalebisa da mamakacebis Tanasworobis
Sesaxeb werilebisa da statiebis wera. „qalTa samyaro da mamakacTa
samyaro TandaTan unda dauaxlovdes erTmaneTs da Seqmnas adamianTa
saerTo samyaro... Cven mxolod adamianTa samyaros naxva gvinda, amisaTvis ki
qalisa da mamakacis erT donze dayenebaa saWiro, ai am miznis misaRwevad
Zal-Rones ar daviSurebT“ 30 (Çakır, 2011:85). unda iTqvas, rom im drois
osmaleTis imperiaSi, rodesac qalTa sakiTxis ganxilvaSi im periodis
inteligenciis sferos warmomdgenlebSi gansxvavebuli mosazrebebi
arsebobda, mamakacTa mxridan aseTi progresuli nabjis gadadgma udavod
misasalmebeli faqtia. Tumca, Tu gaviTvaliswinebT, rom Jurnal „Erkekler
Dünyası” („mamakacTa samyaro“) daamarsebeli da redaqtori, rifaT mevlani,
Jurnal “Kadınlar Dünyası”-is gamomcemlis, ulvie mevlanas meuRlea, Jurnalis
progresuloba gakvirvebas aRar iwvevs. JurnalSi ibeWdeboda qalTa
sakiTxze sazogadoebis sxvadasxva fenidan mosuli werilebi da
Sexedulebebi. Jurnali mniSvnelovan informacias Seicavs im drois
osmaleTis sazogadoebriv sturqturaze, politikaze, ganaTlebis,
samarTlis sistemaze da ojaxze. Jurnalis mflobeli da Jurnalis wevrebi
mxolod mdedrobiTi sqesis warmomadgelebi iyvnen.31
30 Jurnali “Erkekler Dünyası „ mamakacTa samyaro „ gamovida 1914 wlis 14 dekembers,
da misi mxolod erTi nusxa inaxeba biblioTekaSi. Jurnalis ydaze ewera: „Cveni
Jurnali Riaa osmalo axalgazrdebis, qalebis mecnieruli da literaturuli
naSromebisaTvis.
31miuxedavad imisa, rom JurnalSi momuSave qalebis suraTi arsebobs, maTi vinaobis Sesaxeb
informacia naklebad moipoveba, Tumca weris stiliT ramdenime qalis vinaobis dadgena
SesaZlebelia. magaliTad: ulvie mevlani, aziz haidari, emine seher ali, muqerem belqizi,
atie Suqrani, alie jevadi, sidika ali riza, safie biran, meliha jenani...
40
Jurnalis mflobeli gaxldaT ulvie mevlani. 32 ulvie mevlanma ara
mxolod Jurnali, aramed qalTa daxmarebis organizaciac daarsa. igi
qalTa sakiTxs ikvlevda da gadasaWreli problemebis gzebsac saxavda;
sazogadoebaSi qalTa mdgomareobas ki Semdegnairad aRwerda: „Cven garSemo
myofi mamakacebi qalebs „qalad“ ki- ara, gareul arsebad aRiqvamen. es
sacodavi arseba rogorc saxlSi, ise mis gareTac, matarebelSi, gemze,
sasadiloSi, savaWro adgilebSi Seuracxyofisa da Sercxvenas Tavs ver
aRweven“ (Çakır, 2011:140). Jurnali feministuri ideebis gamtarebeli iyo da
radikalizmiT gamoirCeoda. wevrebis mxolod qalebisgan dakompleqtebas
isini Semdegnairad xsnidnen: „sanam Cveni kanonebi qalis da mamakacis
Tanasworobas ar aRiareben Jurnali mamakacTaTvis daxuruli iqneba”
(Çakır,2011:67). ulvie mevlani, muqrem belqizi da nimeT jemili, poeti iaSar
nezihe qalTa uflebebis, feminizmis da socialuri sferos sakiTxebs
aSuqebdnen. poeti iaSar nezihe Jurnalis sxva wevrebisagan gansxvavebiT
dabal socialur fenas miekuTneboda. ganaTlebis miRebis survilis gamo
mamam igi saxlidan gaagdo da Tavs yvavilebis gayidviT irCenda. leqsebis
krebulebSi „erTi kona ia“ da „amoZaxili“ poeti qali sazogadoebrivi
cxovrebis umniSvnelovanes sakiTxebze amaxvilebda yuradRebas. iaSar
nezihe pirveli poeti qalia, romelic sazogadoebriv sakiTxebze wers.
muqerem belqizi aqtiurad eweoda feministuri ideebis qalebisaTvis
gacnobasa da gaziarebis propagandas. igi qalebs revoluciisaken
mouwodebda. misi azriT qalebi mxolod erTobiT SeZlebdnen gamarjvebas.
igi Jurnalis furclebidan qalebs meti aqtiurobisken mouwodebda: „erTad
vifiqroT, am momakvdinebeli cxovrebisgan ganTavisuflebis gzebi davsaxoT.
32nurie ulvie (1893-1964) Jurnalist rifat mevlanze daqorwinebis Semdeg ulvie mevlanis
saxeliTa da gvariT beWdavda statiebs. mevlanazade rifati (1869-1930) im drois
ganaTlebuli qurTuli warmomavlobis Jurnalisti iyo. nurie mevlani warmoSobiT Cerqezi
iyo. 1864 wels rusebis mier kavkasiidan gamosaxlebuli ojaxi trapizonSi Camovida.
osmalo fadiSahebma Cerqezebis erT nawils adgili baliqesiris mxares, goremeSi,
gamouyo, meore nawils ki _ haTais mxares. nuries ojaxi haTaiSi dasaxlda, gogonebis
motacebis SiSiT ojaxma maTi sasaxleSi mibareba moiTxova. nurie 6 wlis asakSi ildizis
sasaxleSi miabares. sasaxleSi daarqevs ulvie. 13 wlis asakSi masze gacilebiT ufross,
abdulhamidis Zmadnafic, hulisi beis miaTxoves. meuRlis gardacvalebis Semdeg misgan
datovebuli qonebiT Jurnali „qalTa samyaros“ gamocema daiwyo.
41
amgvari saxiT adamianur vals movixdiT. Cven xom revoluciisaTvis
movediT... vimuSaoT, erTad davdgeT, mcdar tradiciebsa da ukanonobas
bolo unda moeRos“ (Çakır,2011:100). belqiz SevqeTi inglisuris, istoriisa da
musikis maswavlebeli iyo. igi iyo pirveli muslimi qali, romelic
TviTmfrinavSi Cajda da romlis suraTic gamoqveynda. osmalo qalebs
Rrmad sjerodaT, rom isini qalTa cnobierebaSi „gadatrialebas“
moaxdendnen. qveyanaSi, sadac wera-kiTxvis mconde qali Zalian cota iyo,
Jurnal-gazeTebi, ra Tqma unda, „gadatrialebis“ saukeTeso saSualeba ver
iqneboda. miznis ganxorcielbis saukeTeso gzad qalebTan uSualo
Sexvedrebi da qalTa sakiTxis irgvliv konferenciis mowyoba iqna miCneuli.
“Cven revolucias movawyobT, am sakiTxze Cveni ganaTlebuli qalebi ukve
muSaoben. magram ramdeni ganaTlebuli qalia Cvens irgvliv?! Zalian cota.
an ramdenma icis wera-kiTxva? mcire nawilma. am mcire nawilidan naxevari
Cveni winaaRmdegia. imisaTvis, rom mizans mivaRwioT, saWiroa ganaTlebuli
da gaunaTlebeli qalebis erTad yofna, es ki Zalian Zlieri Zalaa. yvela
ojaxSi mivideT, qalebs axali moZraobis Sesaxeb vuamboT, vaswavloT,
vaCvenoT, rom es moZraoba maTTvis sikeTis momtania da Tu zogierTi ojaxi
cudad migviRebs, isev da isev vecadoT maTTan saerTo enis gamonaxvas.
mxolod am gziT SveZlebT gamarjvebis mopovebas“ (Çakır: 2011:193).
Jurnali mxolod osmaleTis imperiaSi mcxovrebi qalebisaTvis
siaxleebis gacnobas da maT gamoRviZebas ar isaxavda miznad. Tavad is
faqti, rom Jurnalis damatebiTi nomeri frangul enaze gamodioda, ukve
metyvelebda Jurnalis saerTaSoriso aspeqtzec. damatebiTi nomris
frangul enaze gamocema Semdegnairad iyo axsnili: „Cveni mizania, Cvens
evropel da muslim megobrebTan dialogi” (Çakır, 2011:135). JurnalSi
statiebs beWdavdnen evropis gazeTebSi korespondentad momuSave qalebi,
magaliTad: odeta feldmani, romelic gazeT „Berliner Tageblatt”-is
(„berlinuri dRis gazeTi“) korespondenti iyo, greis elisoni, romelic
garkveuli periodi cxovrobda stambolSi da qalTa sakiTxis kvelvas did
mniSvnelobas aniWebda. igi iyo gazeT Times-is („dro“) korespondenti da
aqtiuri sufraJisti. evropul presasTan kavSiri feministuri ideebis
danergvaSi mniSvnelovan rols TamaSobda. Jurnalis mTvari upiratesoba
42
yvela sxva danarCeni gazeTsa da JurnalTan mimarTebaSi is iyo rom,
swored man daiwyo aqtiuri brZola qalTa uflebebisaTvis, man moamzada
niadagi qalTa moZraobisaTvis da, rac mTavaria, osmalo qalebis Sesaxeb
mniSvnelovan cnobebs swored es Jurnali iZleva. Jurnalis moRvaweoba
imdenad Ria da aqtiuri iyo, rom im drois gansaxlebis ministri baTzaria
efendi JurnalSi “Jön Türk” („axalgazrda Turqi“) werda: „Jurnali “Kadınlar
Dünyası” („qalTa samyaro“) feministuri moTxovnebis ganxorcilebis mTavari
iaraRia... Cvens qveyanaSi qalebis gamoRviZeba marTlac rom sasiamovno
faqtia, vinaidan inteleqti, Wkua da goneba mxolod mamakacis Tviseba ar
aris. msoflioSi arseboben iseTi qveynebi, sadac literatura qalebis
saqmed aris miCneuli“ (Çakır, 2011:145). Tavdapirvelad, Jurnalis pirvel
nomerSi aRniSnuli iyo, rom mis mTavar mizans evropeli da amerikeli
qalebis mier gakvalul gzaze siaruli, qalebis da zogadad, qalTa
sakiTxTan dakavSirebuli werilebis wera iyo. “evropeli da amerikeli
qalebi qalebis Sesaxeb weren wignebs, kamaToben misi adgilisa da rolis
Sesaxeb. ufro metic, evropeli qalebi kanonis ZaliT moiTxoven qalebisa
da mamakacebis Tanasworobas” (Çakır, 2011:146). evropeli qalebis
gamocdilebis gaziareba, ra Tqma unda, mniSvnelovani faqti iyo osmalo
qalebis mier warmoebul gonivrul brZolaSi. Tavad is faqtia yuradRebis
Rirsi, rom osmalo qalebi ara marto sakuTar qveyanaSi mimdinare
procesebis, aramed msoflioSi mimdinare procesebis saqmis kursSi arian.
Jurnalis mflobelis da redaqtoris, ulvie mevlanis azriT, ukve
damdgari iyo imis dro, roca qalebs unda SevxedoT ara rogorc
“momxmareblebs”, aramed rogorc “mwarmoeblebs”. vfiqrob, yvelaze
mniSvnelovani movlena, rac Jurnalis arsebobas ufro metad amarTlebs,
qalebSi weris survilis gaRviZeba da sakuTari Zalebisadmi rwmenis
ganmtkiceba warmoadgens. im dros, roca mamakacebis mier gamocemul
JurnalebSi qalebi umeteswilad „grZelTmian da mokle Wkuis arsebebad“
arian monaTluli da maT werilebs aravin beWdavs, ufro metic, roca
Jurnalebi qalTa werilebs garkveul adgils uTmobs, magram maTi gamocema
Zalian male wydeba, ai am fonze Jurnal „qalTa samyaros“ TiTqmis 13-
wliani arseboba, drois mier wamoyenebuli moTxovnebis dakmayofileba,
udavod mniSvnelovani faqtia qalTa TviTSegnebis, TviTrwmenis amaRlebis
43
saqmeSi. amis naTeli dadastureba ki mkiTxvelis mier gamoxatuli interesi
da madlobis werilebia.33 am werilebidan kargad ikveTeba osmalo qalebis
mzaoba cvlilebebisadmi. „ukanaskneli periodia, qalebSi
sicocxlisunarianoba SeimCneva, sruliad axali da progresisaken
mimarTuli. aseTi sicocxlisunarianoba karga xnis miZinebuli iyo Cvens
qalebSi, yvela Cvengani kuTxeSi viyaviT miyuJulebi da sasowarkveTilebas
veZleodiT, ufro swored, ki gveZina, SeiZleba arc gveZina, magram samyarom
ase icoda. msoflios winsvlisa da ganviTarebis Sesaxeb TiTqmis araferi
vicodiT. netav ratom? imitom xom ara, rom samyaros viyaviT mowyvetilebi.
Tumca Cven, osmalo qalebs, progresi da winsvla namdvilad gvwyuria, isic
gvesmoda, rom progresisaTvis ganaTlebaa saWiro. ai es ganaTleba ki wera-
kiTxvis SeswavliT unda SeiZinos kacma. ganaTlebis miuxedavad, ratom aris,
rom osmalo qali mainc ar aris sazogadoebaSi dafasebuli?“ (Çakır, 2011:154).
Jurnali akritikebda sazogadoebis mier Tavad cneba „qalisadmi“
damokidebulebas. „am qveyanaSi qali dafasebuli da bednieri ar aris...
CvenSi qali erT-erTi frangi literatoris TqmiT, formadakarguli arsebaa.
Cvens qveyanaSi qalebi ise ar kvdebian, rogorc sxva qveynebSi, isini isedac
sicocxleSive ganwirulebi arian, ise icxovron, rogorc mkvdrebma...
umeteswilad qali sakuTar saxlSi moaxlea. qmars SeuZlia nebismier dros
umizezod quCaSi gaagdos. CvenSi qali ver imRerebs, ver icekvebs, sazze Tu
daukravs, mxolod farulad. sazogadoebrivi TavSeyris adgilebSi
mamakacebis Tavxeduri da Seuracxmyofeli mzera mudmivad Tan dasdevs.
qali meuRlesTan erTad ver isadilebs da verc wveulebas daeswreba.
qalebi Sav Crdilebs hgvanan. ai, aseTia Cvens qveyanaSi mokled qalis
ganmarteba“ (Çakır, 2011:165). qalebi Riad acxadebdnen, rom mamakacebi maT
mxolod siamovnebis miRebis iaraRad iyeneben da, Turqi kacebis
filosofiis Tanaxmad, isini am qveynad mxolod mamakacTa simSvidis da
33Jurnalis erT-erT nomerSi mkiTxveli, feride ismeTi, Jurnals didi madlobas uxdida
qalTa sakiTxiT dainteresebis gamo: „Cvens qveyanaSi qalebis TiTqmis tyveebis da monebis
rolSi yofnis Sesaxeb pirvelad Tqven ganacxadeT. isic aRniSneT, rom qalebs sicocxle
swyuriaT. Cveni keTilSobili qalebi imsaxureben kanonier Tavisuflebas, Tqven rom
sacodavi osmalo qalebis gulSi arsebuli iara ar dagenaxaT, isini isev gaagrZelebdnen
oxvrasa da kvnesas am damcirebisa da Seuracxyofis morevSi“ (Çakır,2011:102).
44
myudrobis Sesaqmenlad arian gaCenilebi. mamakacebi qalebs sam kategoriad
hyofen „salonis qalebi“, „saSualo SeZlebis qalebi“ da „arafris mqone
qalebi“. maTTvis salonis qalebi „tkbili xilia“, saSualo SeZlebis
qalebi _ „moaxle“, xolo arafris mqone ki — „tyve“. saerTod unda iTqvas,
rom JurnalSi wamoWrili yvela sakiTxi pasuxgaucemeli ar rCeboda. im
periodis qalebma Zalian kargad icodnen sazogadebaSi qalis
marginalizaciis mTavari mizezebi. isini kargad xvdebodnen, rom qalsa da
mamakacs Soris gonebrivi ganviTarebis TvalsazrisiT gansxvaveba ar aris.
qalebis sibeCavis mizezi ki maTi cxovrebis wesiT da aRzrdiT aris
ganpirobebuli. „upirveles yolisa unda aRiniSnos, rom qalma Tavisi
saxlis gareT ra xdeba, ar icis, radgan iZulebulia oTx kedels Soris
ijdes, saWmeli akeTos, ojaxs mouaros. gareT gasvla misTvis didi codvaa,
qali ueno unda iyos, mamakacis despotizmis winaaRmdeg xmis amoRebis
ufleba ar aqvs. radgan Tma grZeli aqvs, Wkua ki _ mokle. mamakacs Seswevs
unari iazrovnos, qals ki _ ara. Dda radgan vinc ver azrovnebs, imas
arafris ufleba ar aqvs, xmac ar unda amoiRos. Aai, am wesebzea
damyarebuli ojaxebis umravlesoba“ (Çakır ,2011:169). aseTma qalebma, ra Tqma
unda, ar icodenen sakuTari uflebebis Sesaxeb. es ki maTi gaunaTleblobiT
aris gamowveuli. maTi TviTSefaseba imdenad dabali iyo, rom mamakacebis
mier lozungad qceul gamonaTqvams „grZeli Tmisa da mokle Wkuis„ Sesaxeb
Tavadac eTanxmebodnen. qalis sazogadoebisgan Sors yofna da mudmivad
ojaxuri saqmeebiT dakaveba, maT pirovnuli ganviTarebis saSualebas ar
iZleoda. sazogadoebis mier maTze dakisrebuli socialuri roli mxolod
kargi dedobiT da kargi meuRleobiT Semoifargleboda. es ki qmnida im
fenomens, romelsac „sazogadoeba qalebis gareSe“ erqva. qalebi miiCnevdnen,
rom maTi marginalizacia qveynis socialur-ekonomikur cxovrebas did
zians ayenebda. abdulhak hamidis („erSi qalebis mdgomareoba im eris
ganviTarebis donis maCvenebelia“) da Tevfiq fiqreTis („Tu qali ubeduria,
ubeduria eric“) gamonaTqvamebi kargad gamoxatavda qveynis ganviTarebasa da
qalebis mdgomareobis Soris kavSirs. mamakacTa mier zogadad qalTa
sakiTxisadmi damokidebulebas ufro dawvrilebiT qvemoT SevexebiT.
rogorc nilufer mazlumi ambobda, „Cveni qveynis ubedurebis mizezi
swored rom „uqalebobaa“. imave azrs aviTarebda JurnalSi gagzavnil
45
werilSi mejlisis mTavari mdivani mustafa asim bei. „Cven uqalebo eri
varT“ werda is. Tan yuradRebas am sityvaze amaxvilebda: „Tu daakvirdebiT,
me yuradRebas ar vamaxvileb gaunaTleblobaze, me „uqalebobas“ vusvam
xazs. RmerTma yvela eri daifaros Cveni amJamindeli mdgomareobisgan. mis
gamosaxatavad mxolod es ganmarteba Tu gamodgeba _ „eri qalebis gareSe“.
Zvirfaso qalebo, bulgareli qalebic gaunaTlebeli arian, rusi qalebic,
serbi qalebic, magram Cveni mdgomareoba gansxvavebulia. gaunaTleblobis
daZleva SesaZleblia. Tumca Cven vimalebiT, magram risgan? darwmunebulebi
iyaviT, rom codnisgan, swavlisgan. imitom, rom Cveni qalebi miCveulebi
arian damalvas, isini iseve imalebian sazogadoebis winaSe, rogorc
mamakacTa winaSe, Cadris tarebisas“. (Çakır, 2011:233). unda aRiniSnos, rom
sazogadoebriv cxovrebas mowyvetam qalebSi garkveuli saxis protestis
grZnobis Camoyalibebas Seuwyo xeli. isini aRiarebdnen, rom amgvarma
cxovrebam isini Zalian daRala da maTac, rogorc sxva ganviTarebuli
erebis qalebs, surdaT Tavisuflad, bednierad cxovreba. es ki, uflebebis
mopovebiT iyo SesaZlebeli. qalebis mier Tavisuflebis da sazogadoebriv
cxovrebaSi CarTvis moTxovna mxolod carieli sityvebi ar yofila. maT
kargad icodnen, ra undodaT. „hgoniaT, rom sazogadoebriv transportSi an
TeatrSi adgilis gamoyofiT madlierebi varT. ician ki, ras gulisxmobs
sazogadoebaSi adgilis dakaveba? Cveni azriT, sazogadoebaSi adgilis
qoniT sakuTari cxovrebis baton-patroni xdeba adamiani, visze Txovdeba,
isic icis da qmris saxlSi bazarSi nayidi TxasaviT ar grZnobs Tavs“
(Çakır,2011:234). qalebisaTvis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvasTan
dakavSrebuli saWiro sakiTxebi im statiaSi iyo CamoTvlili, romelsac
„osmalo qalebis moTxovnebi“ erqva. qalebi moiTxovdnen :
1. skolebis gaxsnas da qalebis codnis donis amaRlebis
uzrunvelyofas;
2. qalebis ekonomikuri cxovrebis uzrunvelyofis mizniT maT
samrewvelo saqmianobaSi CarTvas;
46
3. tansacmlis formis Secvlas, gansakuTrebiT ki _ sazogadoebaSi
gamosasvleli tansacmlis.34
4. qorwinebasTan dakavSirebuli wesebis gamartivebas da mcdari
tradiciebis rRvevas;
5. ojaxSi qalis adgilis ufro metad gaZlierebas;
6. ganaTlebuli Svilebis aRzrdis unaris mqone dedebis aRzrdas;
7. qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvas.
qalis sazogadoebaSi CarTva mas saSualebas miscemda, sakuTar
uflebebze meti scodnoda. socialuri da ekonomikuri uflebebis mopovebis
Semdeg, rigi politikuri uflebis mopovebaze midgeboda. Tumca, qalebi
politikuri uflebis mopovebas ar Cqarobdnen. isini Tvlidnen, rom
saamisod jer mzad ar iyvnen. Zveli tradiciebisa da kanonebis uaryofiT
34 qalebis sazogadoebisgan mowyvetis erT-erTi mniSnelovani faqtori Cadria. qalebis
aseTi saxiT Semosva saxelmwifos mxridan mkacr kontrols eqvemdebareboda. osmalo-Turqi
qalebis Casacmeli Semdegi saxis Taviseburebis matarebelia. arsebobda saxlSi Casacm eli
samosi da saxlis gareT Casacmeli samosi. saxlSi Casacmeli samosi mdidruli unda
yofiliyo, xolo gareT Casacmeli samosi ki _ feraje. saxlSi Casacmeli samosis simdidre
axlobelTa wreebis saCvenebelad iyo gamiznuli, xolo gareT Casacmeli samosi ki
mamakacis, ufro metic, saxelmwifos namusis damcvel funqcias atarebda. Turqi qalis
samosi muslimi qalis simbolo unda yofiliyo, riTac igi qristiani qalebis samosisagan
ganirCeoda. akrZaluli iyo feradi samosis tareba. osmalo qalebi saubrobdnen ra
samosis saxecvalze, pirvel rigSi, moiTxovdnen pirsaburavis moxsnas. qalebi miiCnevdnen,
rom maTsa da samyaros Soris swored pirsaburavia fardis funqciis matarebeli. igi
qalebis damamcirebel faqtorad iqna miCneuli. modernizeba unda ganecada Cadrsac. igi
ufro moxerxebuli unda yofiliyo, raTa qalebs Tavisuflad SeZlebodaT muSaoba.
qalebi ar moiTxovdnen Cadris gadagdebas. isini xazgasmiT moiTxovdnen mxolod
pirsaburavebis moxsnas. Tumca imasac aRiarebdnen, rom Cadris tareba mxolod drois
sakiTxi iyo. osmalo qalebi samoselis Sesaxeb cnobebs inglisis elCis meuRle ledi
montegiuc iZleva, romelic Zalian kargad icnobda osmalur sazogadoebas da Tvlida,
rom misi cnobebi ufro sarwmuno iyo, vidre sxva mogzaurebis. ledi montegiu qalTa
pirsaburavs Tavisuflebis simbolodac ki miiCnevda. „muslimi qalebi imdenad kargad
imalebian samosSi, rom mdidars Raribisgan ver gaarCev. yvelaze eWviani qmaric ki ver
SeZlebs, sakuTari coli icnos. mimaCnia, rom imperiaSi yvelaze Tavisaufali swored
Turqi qalia“ (Yeğenoğlu: 1995:sayı 24).
47
SesaZlebeli iyo eris ganaxleba. qalebis sazogadeobrivi statusis
cvlileba epoqis moTxovnebiT iyo ganpirobebuli. rogorc ukve aRvniSneT,
me-19 saukune osmaleTis imperiaSi mniSvnelovani cvlilebebis saukuned
aris miCneuli. TanzimaTis firmanSi yuradReba qalTa mdgomareobazec
maxvileboda, Tumca umniSvnelod. SeiZleba iTqvas, rom qalis statusTan
dakavSirebiT cvlilebebs adgili ar hqonia. qalis sazogadoebaSi da
ojaxSi adgilis ganmsazRvreli fadiSahis firmanebs TanzimaTis periodSic
vxvdebiT. osmalo qalebis azriT, qali mudmivi kontrolis qveS imyofeba.
amis mizani misi pirovnuli Tavisuflebis SezRudvaa. sainteresoa, rogor
esmodaT pirovnuli Tavisuflebis sakiTxi osmalo qalebs. “Tavisufali
maSin aris adamiani, roca mas yvela sakiTxze sakuTari mosazrebis gamoTqma
da survilisamebr gadawyvetilebis miReba SeuZlia” (Çakır :2011:209).
unda aRiniSnos, rom Jurnalisadmi gamoxatuli interesiT
SesaZlebelia imis dadgena, rogori damokidebuleba hqondaT mamakacebs
qalTa sakiTxisadmi. miuxedavad imisa, rom Jurnalma didi warmateba da
gamoxmaureba hpova rogorc osmaleTis imperiaSi, ise mis sazRvrebs
gareTac, im periodis „mamakacTa gazeTebis“ umravlesoba JurnalTan
dakavSirebiT ar reagirebda. “ramdenime Tvea Cvenma qalebma Tavisi saqmiT
da SemarTebiT gagvaxalises, CvenSi dagrovili tanjva da simware nel-nel
neldeba, vyviriT xmis CaxleCamde, Tumca Cveni xma Cvens mamakacebamde ar
aRwevs, egviptidan, dasavleTidan milocvis werilebs viRebT da es qalebis
gamarjvebaa” (Çakır,2011:74). JurnalTan mimarTebaSi mamakacebi damamcirebel
gamonaTqvamebs xSirad mimarTavdnen. Tumca arsebobdnen iseTi Jurnalebi,
romlebic qalTa JurnaliT aRtacebulebi iyvnen da mas yovelgvari saxis
daxmarebasac hpirdeboda. CvenTvis yuradsaRebia Semdegi faqti, qalebi
mamakacebs, gansakuTrebiT ki mamakac mwerlebs, qalTa sakiTxis gadaWris
saqmeSi aragulwrfelobaSi adanaSaulebdnen. maTi undobloba imdenad didi
iyo, rom maT mamakacebis aRar sjerodaT. „Turme qalebi mamakacebis
sulieri cxovrebis Tanamgzavrebi yofilan. es yvelaferi sicruea. garda am
sicruisa, Cvens grZnobebSi mudmivad eparebaT eWvi da mudmivad gvatyueben.
swored am tyuilebis gamoa, rom Cven sakuTar uflebebs ver vicavT. qali
da mamakaci yovelTvis sxvadasxva cxovrebiT cxovrobs. mamakacebis gamoa,
48
rom Cveni cxovreba aseTi SezRudulia. Tanac arasodes yofila, rom qali
da mamakaci erTmaneTis WeSmariti sulieri megobari da cxovrebis
Tanamgzavri yofiliyo.... mamakacebis daxmarebis imedi ar unda gvqondes,
radgan isini aseTi guliT da ganwyobiT, aseTi azrovnebiT, Cven ar
dagvexmarebian. es cxovreba maTTvis savsebiT misaRebia, Cven saTamaSoebi
vgonivarT da erTobian kidec. mamakacebisgan mowyaleba ar gvinda, Cven
vmuSaobT da Tavad gamovasworebT Cvens mdgomareobas. gvjera, rom Cveni
Tanamemamule qalebi Cvens mosazrebas gaiziareben” (Çakır :2011:190). qalebisa
da mamakacebis Tanasworobis SeuZleblobaze bevri mamakaci saubrobda. amis
dadasturebaa JurnalSi gagzavnili werili, romelsac xels vinme hasan
vehmi awerda. hasan vehmi qalebisa da mamakacebis Tanasworobis absurduli
ideis gasabaTilebad samxedro samsaxurs asaxelebda. „Tu gsurT
mamakacebis Tanasworebi iyoT, ager _ Tqven da ager _ samxedro samsaxuri“,
werda is (Çakır, 2011:222). Tan dasZenda, rom ocdaaTkiloiani Tofis,
sabrZolo masalebis, sami dRis samyofi sagzlis tareba da sabrZolo
pirobebis gaZleba qalebs ar SeuZliaT. am werilma Jurnalis mwvave reaqcia
gamoiwvia. JurnalSi samxedro tansacmliTa da iaraRiT aRWurvili qalis
suraTi daibeWda. qalebma mamakacebs Canakkales omi da maTSi qalebis
monawileoba da Tavdadeba Seaxsenes. qalebs imaTTvisac hqondaT pasuxi,
vinc maTTvis uflebebis miniWebis damabrkolebel Zalad religias
miiCnevda. qalebs egonaT, rom yvelaferi yuranis araswori komentirebis da
ganmartebis bralia. isini ar iziarebdnen mosazrebas, rom islamma qali
saxlSi gamoketa da sazogadoebriv cxovrebas moswyvita. „winaswarmetyveli
muhamedis dros qalebi xelisuflebis marTvaSic iRebdnen monawileobas da
Tavisuflebic iyvneno„ _ ambobdnen isini (Çakır :2011:223).
Zalian sainteresoa feminizmisadmi damokidebuleba rogorc Tavad
qalebis mxridan, ise mTeli sazogadoebis mxridan. aqedanve unda aRvniSnoT
is garemoba, rom dasavleTis kulturasTan ziareba da evropis qveynebSi
mimdinare politikuri procesebi osmalo Turq mosaxleobaze garkveuli
saxis gavlenas axdenda. Tavad feminizmis Sesaxeb informacia qalTa
sakiTxiT dainteresebul adamianebs Jurnal–gazeTebisa da Targmnili
literaturis saSulebiT moepovebodaT. es, ra Tqma unda, ar gulisxmobda
49
evropaSi mimdinare feministuri moZraobis da feministuri ideebis
zedmiwevniT gaziarebas da gadmotanas. piriqiT, Tamamad SeiZleba iTqvas,
rom Turquli feminizmi, rogorc aseTi, arsebobs da igi warmoadgens
organul problemebTan da saWiroebebTan adaptirebul moZraobas, romelic
feministuri ideebis pirdapir translacias ki ar axdens, aramed Turqul
sociokulturul sinamdviles ergeba.
me-19 saukunis osmaleTis imperiaSi, da ara mxolod me-19 saukuneSi,
dRevandel dRemde, mimdinareobs kamaTi TurqeTSi feminizmisa da zogadad,
masTan dakavSirebuli ideebis irgvliv. islamis mimdevari erisaTvis
feminizmis mier naqadagebi qalTa emansipaciis martivad miReba
warmoudgeneli procesi iyo. araerTi statia da werili daibeWda im drois
gazeTebsa da JurnalebSi zogadad feminizmis, islamisa da feminizmis
urTierTobis Sesaxeb. saubrobdnen ra „gadatrialebaze“, qalebi
gadatrialebis gzad feminizms miiCnevdnen. osmalo qalebi feminizms ara
mxolod epoqis ideologiis cvlilebisa da qalebis cnobierebis amaRlebis
procesad, aramed bunebriv movlenad miiCnevdnen, romelic sazogadoebrivi
ganviTarebis saqmeSi mniSvnelovan rols asrulebda. ras gulisxmobda
feminizmi da ra moTxovnebs ayenebda igi, Semdegi saxiT iyo ganmartebuli
„feminizmis moTxovnebs warmoadgens: qalis sazogadoebriv asparezze
gamosvla, qali mamakacis msgavsad unda gaxdes inJineri, moxele, eqimi,
ministri da deputatic ki“ (Çakır,2011:85). qalebis gaaqtiureba da maTi
mxridan garkveuli saxis uflebebis moTxovna, feminizmisadmi sazogadoebis
uaryofiT reaqcias iwvevda da am moZraobas sazogadoebisa da qveynisaTvis
sazianod miiCnevda. osmalo qalebi feminizmTan dakavSirebiT araerT
ganmartebas iZleodnen. maTi azriT, aseTi damokidebuleba Tavad sityva
feminizmisadmi araswori midgomiT iyo ganpirobebuli. qalebis werilobiTi
ganmartebebiT naTlad ikveTeba, rom sazogadoebas feminizmi ojaxis
safuZvlis Semaryevlad, moraluri TvalsazrisiT zianis miyenebis mTavar
saSualebad miaCnda. „feminizmi zneobisa da ojaxis damangreveli
moZraoba ar aris, piriqiT feminizmi zneobriv principebze dayrdnobiT
bednierebis Secnobis gzaa. igi usamrTlobis, uTanasworobis winaaRmdeg
ibrZvis. feminizmis mizans ojaxebsa da adaminebs Soris gulwrfeli
50
urTierTobebis damyareba warmoadgens“ (Çakır,2011:180). arsebobda iakub
kadris aseTi mosazreba: imis gamo, rom Turqul enaSi sityva „feminizmi“ ar
arsebobs, arc feministuri moZraoba SeiZleba arsebobdes. iakub kadris am
mosazrebis sapasuxod qalebi werdnen: „batoni iakub kadri miiCnevs, rom
radgan enaSi Tavad sityva „feminizmi “ ar arsebobs, arc feministuri
moZraoba arsebobs, am mosazrebas ver gaviziarebT Tundac imitom, rom
Zalian bevri sityva arsebobs msoflioSi, romelic yovelgvari Targmanis
gareSea damkvidrebuli sxvadasxva enaSi (telegrafi, avtomobili, gemi) Cven
sityvis yovelgvari Targmanis gareSe gamoyeneba gvirCevnia“ (Çakır :2011:181).
socializmisa da feminizmis Sedarebisas feminizmi Tavisi
gavrcelebisa da ideebis TvalsazrisiT sjobnida socializms. maSin, roca
socializmi jer kidev ar iyo fexmokidebuli, feminizmi sakmaod
gavrcelebuli moZraoba iyo. qalebi miiCnevdnen, rom kacobriobis
bednierebis ori gza arsebobs: socializmi da feminizmi. Tumca feminizmi
amave dros „xsnacaa“. qalebisaTvis uflebebis miniWebiT „SeSfoTebul“
sazogadoebas mudmivad sWirdeboda imis axsna, ras gulisxmobda feminizmi.
“hgoniaT, rom rogorc ki qalebs raRac ufleba mieniWebaT, maSinve
Tavsaburavs moixsnian. muSaobas Tu daiwyeben, quCaSi gamovlen, qmris da
mamis sityvas yurs aRar aTxoveben, rogorc gauxardebaT ise moiqcevian.
qalebs ki mxolod da mxolod tyveobidan Tavis daRweva, adamianurad
cxovreba da imis gageba undaT, ras niSnavs, iyo adamiani, qali, deda,
bavSvi“ (Çakır ,2011:184).
sazogadoebrivi azris CamoyalibebaSi mniSvnelovan rols arsebuli
ideologia asrulebs. ideologiis CamoyalibebaSi ki mamakacis kultura
dominantobs. osmaleTis imperiaSi, mamakacebis azriT, saerTod ar iyo
saWiro feministuri moZraoba. maT mier gamoTqmuli mosazrebebi
sazogadoebis didi nawils feministuri moZraobis winaaRmdeg ganawyobda.
erT-erTi gazeTis Jurnalisti feministur moZraobas statistikas
ukavSirebda. „msoflioSi yvela mamakacze rom erTi qali modiodes, maSin
feministuri moZraoba ar iarsebebda“ (Çakır, 2011:95). mamakacebis aseTi
damokidebuleba erTgvari SiSiT iyo gamowveuli, romelic maTi mSvidi
cxovrebisa da gabatonebuli sterotipebis ngrevas ukavSirdeboda. isini
51
arasodes miiRebdnen qals TavianT samyaroSi. maTi reaqcia an qalTa
sakiTxis ugulebelyofiT, an ironiuli SeniSvnebiT gamoixateboda. im
periodis cnobili Jurnalisti ebuzia Tevfiq bei 1899 wels qalebisaTvis
gamocemul JurnalSi “Takvimün-Nisvan” („qalTa kalendari“) feminizmis
Sesaxeb metad saintereso mosazrebebs gamoTqvams. werili ki sityva
feminas osmaluri Sesatyvisi sityvasTan SedarebiT iwyeba. Jurnalistis
azriT, miuxedavad imisa, rom frangulisa da arabulis mcodne bevria,
sityva feminizmi, rogoradac ar unda iTargmnos, zust Sinaarss mainc ver
gamoxatavs. Semdeg ebuzia bei yurdRebas feministur moZraobze amaxvilebs
da evropasa da osmaleTis imperiaSi qalTa mdgomareobisa da uflebebis
Sesaxeb vrclad saubrobs. „muslimi qali mSoblebis mier micemul fulsa
da qonebas qmris daukiTxavad, survilisamebr xarjavs, evropeli qali ki
sakuTari SromiT mopovebul fuls qmars aZlevs. muslimi qali ki
_piriqiT, Tu qmari meuRles bazarSi gasayid kerZebs daamzadebinebs, an
perangs Seakerinebs, maSin masac iseve unda aunazRauros Sromis safasuri,
rogorc sxva adamians aunazRaurebda. Tu ase ar moiqca, cols ufleba aqvs,
qmars uCivlos da cixeSi Casvas. es qalTa samoqalaqo uflebiT aris
gansazRvruli. evropaSi samedicino fakultetis kursdamTavrebul qals
muSaobis ufleba ara aqvs, xolo Tu muslim qals samedicino ganaTleba
aqvs da daamtkicebs, rom kargi eqimia, SeuZlia imuSaos. Tu qali
damoukideblad, yvelas daxmarebis gareSe Seiwavlis islamis kanonebs da
gamocdasac kargad Caabarebs, SeuZlia veqilad imuSaos“ (Demircioğlu
1993:114). am statiidan kargad ikveTeba mamakacTa damokidebuleba
feminizmisadmi. rogorc Cans, mamakacebi qalTa sakiTxis gadaWris
aucileblobas ver, an ar xedavdnen da yvelafers idealurad
warmoaCendnen. amitom saWiroa qalTa perspeqtividan gavaanaliziT „qalTa
sakiTxi“, rac realuri Sedegis miRwevis erT-erT gzad migvaCnia.
osmalo qalebs evropaSi mimdinare feministuri procesebis Sesaxeb
sakuTari mosazreba gaaCndaT. radikaluri feminizmze met mxardaWeras
liberaluri feminizmi imsaxurebda. amis mizezi ki sxvadasxva qveynebis
gamocdileba iyo. osmalo qalebi radikaluri feminizmis warmomadgenlebs
moqmedebis gzebsa da meTodebs uwunebdnen. miaCndaT, rom sufraJistebis
52
gamosvlam feministuri moZraoba daazarala. igive daemarTaT CineTSi,
radikalizmis gamo daixura qalTa organizaciebi da skolebi. osmalo
qalebi miznis miRwevis nel, magram efeqtur meTodebs mimarTavdnen. maTi
pirveli sazrunavi ganaTlebis sakiTxis mogvareba iyo.
II konstituciuri periodi qalTa sakiTxis TvalsazrisiT Zalian
mniSvnelovani periodia. 35 II konstituciuri mmarTvelobis dros qalTa
sakiTxi imdroindeli islamisturi, evropuli da Turqistuli 36 ideebis
momxre jgufebis dRis wesrigSi ganxilvis erT-erT Temas warmoadgenda.
islamisturi mimarTulebis warmomadgnlebis azriT, dasavluri kultura
da teqnika tradiciebisa da Rirebulebebis ganadgurebas gamoiwvevda da
qalebs prostituciisken ubiZgebda. isini winaaRmdegebi iyvnen poligamiis
gauqmebis da moiTxovdnen qvyenis islamuri samarTlis mixedviT
ganviTarebas. amis sapasuxod ki gaevropelebis momxre jgufi moiTxovda
poligamiis gauqmebas, qalebisaTvis partnioris arCevis Tavisuflebas,
maTTvis medicinis fakultetze swavlis uflebis miniWebas. gaevropelebis
momxre jgufis azriT, qali kargi deda da kargi meuRle unda yofiliyo.
amisaTvis ki ganaTleba iyo saWiro. maTi ideebi im drois literaturaSi
35
1908 wels „axalgazrda Turqebis“ mier mowyobilma burJuaziulma revoluciam bolo
mouRo abdulhamid II-is (1876–1908) tiranul mmarTvelobas. sulTanze ganxorcilebuli
putCi II konstituciuri mmarTvelobis dasabami gaxda.
36me-19 saukunis bolos da me-20 saukunis dasawyisSi osmaleTis imperiaSia sxvadasxva
mimarTulebis jgufebi arsebobda, romlebic saxelmwifos ganviTarebis gansxvavebul
gzebsa da meTodebs saxavdnen. islamisturi mimarTuleba cdilobda, muslimebs Soris
erTobis damyarebas da qveynis islamis dogmebis mixedviT ganviTrebas. islamisturi
mimraTuleba ver gaZlierda, radgan mas xeli nacionalurma mimdinareobam SeuSala.
abdulhamidis dros qveynis gareT islamisturi mimarTuleba sakmaod Zlieri iyo. qveynis
SigniT ki opozicia konstituciis principebze dayrdnobiT cdilobda qveynis ganviTarebas.
evropuli mimaTulebis saxelmwifo doqtrina modernizaciis gziT qveynis xsnas isaxavda
miznad. evropuli azrovneba evropuli kulturis, politikis, ekonomikis, filosofiis
miRwevebis gaziareba da qveynisTvis morgeba abdulah jevdeTis, jelal nuris da suleiman
nazifis mTavar mizans warmoadgenda. Turqistuli mimarTuleba, romelic osmaleTis
imperiis farglebSi mcxovrebi Turqebis enis, religiuri da kulturuli RirebulebebiT
gaerTianebas da imperiis sazRvrebs gareT mcxovreb TurqebTan kavSirs isaxavda miznad,
politikur da mmarTvel Zalad ver gaformda. Turqistul mimarTulebas saboloo jamSi
panTurqistuli saxe mieca.
53
kargad iqna asaxuli. Turqistuli mimarTulebis fuZemdebeli zia goqalfi
(1876-1924), romelic „Turquli nacionalizmis mamad“ aris miCneuli, qalTa
sakiTxs did yuradRebas uTmobda. misi Turqistuli Teoria emyareboda
Tanasworobis, demokratiisa da feminizmis principebs. misive TqmiT,
„Turqebi Tan demokratebi, Tan feministebi iyvnen„. Turqistuli
mimarTulebis warmomadgenlebi sazogadoebis modernizebas islamamdeli
Turqi xalxis demokratiuli da egalitaruli principebis gatarebaSi
xedavdnen.
qveynis modernizaciis Sesaxeb mosazrebas osmalo qalebic
gamoTqvamdnen. isini emxrobodnen qveynis dasavlur kurss. maTi azriT,
saWiro iyo evropis „gamoyeneba“ qveynis sasikeTod. ganaTlebis sferoSi
dasavluri meTodologiis gamoyeneba mkacri religiuri dogmebisa da
moraluri principebis Serbilebas gamoiwvevda. aqve unda aRvniSnoT, rom
qalebi ar moiTxovnden sakuTar religiaze uaris Tqmas. maT mizans
ganaTlebis “gasocialureba“ warmoadgenda. ganaTlebis kuTxiT II
konstituciuri periodi mniSvnelovan periods warmoadgens. Tumca manamde
TanzimaTis periodSi wamoWril sakiTxebs Soris erT-erTi mniSvnelovani
adgili ganaTlebas eTmoboda. ganaTlebis sistemis mniSvnelovan
cvlilebas religiuri Sinaarsis Semcveli sagnebis nacvlad evropaSi
adaptirebuli sagnebis danergva warmoadgenda. 1848 wels gaixsna mamakac
maswavlebelTa skola. sanam bavSvebi mozardobis asaks miaRwevdnen, manamde
sqesis mixedviT gansxvavebas adgili ar hqonda. Semdeg ki gogonebisa da
vaJebisaTvis skolebis cal-calke gaxsna iyo saWiro. 1856 wels
reformebTan dakavSirebuli firmani, TanzimaTis firmanisgan gansxvavebiT,
ganaTlebas gacilebiT met yuradRebas uTmobda. skola Ria unda yofiliyo
yvelsaTvis. Tumca skolis programebi da maswavleblebi ganaTlebis
saministros kontrolis qveS imyofebodnen. 1858 wels gogonaTa pirveli
skola gaixsna, sadac xelsaqmis garda, sxva danarCen sagnebs kaci
maswavleblebi aswvalidnen. aman qali maswavlebelisTvis maswavlebelTa
skolebis gaxsnis saWiroeba Seqmna. sanam qali maswavleblebis momzadeba
dasruldeboda, manamde gakveTilebs moxuci da maRali zneobiT gamorCeuli
54
kaci maswavleblebi atarebdnen.37 qalTa skolebi ki gaixsna, magram rogorc
Senobis, ise saswavlo gegmis TvalsazrisiT sagrZnoblad gansxvavdeboda
vaJTa skolebisagan. saskolo programaSi yuradReba eTmoboda gogonebis
momzadebas ojaxuri cxovrebisaTvis. „wera-kiTxvis codna qalebisa da
mamakacebis urTierTobebis daregulirebisTvis Zalian mniSvnelovania. mZime
samuSao dRis Semdeg saxlSi mosuli mamakaci saxlis saqmeebisgan sruliad
Tavisufali unda iyos. qalma religia da garesamyaro imitom unda icodes,
rom mamakacebis brZanebas daemorCilos“ (Çakır,2011:298). naTelia, rom am
SemTxvevaSi ganaTleba qalebisgan kargi diasaxlisis Camoyalibebas
isaxavda miznad. garda amisa, skolebi imperiis masStabiT ar gaxsnila.
gogonaTa skolebi ZiriTadad stambolSi gaixsna. Tumca saWiro moTxovnebs
mainc ver akmayofilebda.38
II konstituciuri mmarTvelobis periodSi qalTa ganaTlebis Sesaxeb
aqtiuri saubari daiwyo. gaixsna skolebi da qalTa umaRlesi saswavlebeli.
1913 wlis 15 seqtembris kanoniT dawyebiTi ganaTleba savaldebulo gaxda.
qalTa saswavlebelebi, romlebic manamde mxolod 4 wliani iyo, 6-wliani
gaxda. agreTve gaixsna qalTa pedagogiuri saswavlebeli da liceumebi. 1914
wlis 12 seqtembers gaixsna qalTa universiteti. imis gamo, rom leqciebi
universitetis Zvel SenobaSi tardeboda da iq vaJebic swavlobdnen, qalTa
saswavleblis Senoba CaRaoRluSi39 gadaitanes.
37 1870 wlis 8 Tebervals qali maswavleblebis mosamzadebeli skolis gaxsnas im drois
ganaTlebis ministri safeT faSa religiuri motiviT xsnida. gogonebis, romelebic 9-10
wlis Semdeg valdebulni arian Tavsaburavi ataron, maswavlebeli qali unda iyos.
38 skolaTa raodenobrivi zrda bevrs arafers niSnavda. abdulhamid II-is dros religiuri
xasiaTis sagnebis swavlebas didi mniSvneloba eniWeboda. 1895 wels qalTa saswavleblis
wesdebaSi Sesuli cvlilebebi sqesTa mixedviT gansxvavebis naTel magaliTs warmoadgens.
wesdebis me-12 muxlis mixedviT, sastikad aikrZala qali da mamakaci maswavleblebis erTad
TavSeyra da erTmaneTTan Sexvedrebi. SenobaSi Sesvlis ufleba mxolod direqtors da
saWiroebis SemTxvevaSi, ganaTlebis ministris TanxmobiT, mamakac maswavlebels hqonda.
39 CaRaoRlu _ ubani stambolSi.
55
qalebisa da vaJebis erTad ganaTlebis miReba mxolod 1921 wels
gaxda SesaZlebeli 40 . yvelaze mniSvnelovani ganaTlebis sakiTxTan
mimarTebaSi qalebis progresuli damokidebulebaa. maT sjerodaT, rom
ganaTleba nebismieri sirTulis gadalaxvis saukeTeso saSualebaa.
„darwmunebiT SeiZleba iTqvas, rom ganaTleba qalebs mamakacebze metad
sWirdebaT. visac goneba uWris, man kargad icis, rom eris siamaye da
sircxvili qalia. eri, romelic uars ambobs qalebis ganaTlebaze,
amerikuli da evropuli tipis fabrikebis gaxsniT win ver wava. vinaidan
fabrikas kargi mmarTveli, kanons kargi damweri sWirdeba. aseTebs ki
mxolod ganaTlebuli dedebi zrdian“ (Çakır,2011:326). qalebi, saubrobdnen ra
ganaTlebis miRebis aucileblobaze, akritikebdnen Tavad ganaTlebis
sistemas. moiTxovdnen skolebSi bavSvebis cemis akrZalvas 41 . maTTvis
sulierad Zlieri Taobis aRzrda Zalian mniSvnelovani iyo. Tu qalebis
moTxovnebs kargad CavuRrmavdebiT, aRmovaCenT, rom qalebisaTvis yvelaze
mniSvnelovani mainc „kargi dedebis“ aRzrdaa. mozardebSi ojaxis,
samSoblos siyvarulis gaRviveba yvela pedagogis valad miaCndaT. drois,
istoriuli pirobebis gaTvaliswinebiT ganaTlebisgan sxva molodini
alabT arc aravis eqneboda.
qalebi gaunaTleblobis mraval mizezs Soris mamebis sakiTxisadmi
tradicul da fanatikur damokidebulebas asaxelebdenen. „mamakacebs Cven,
yovelTvis damnaSavis rolSi gamovyavarT. „qali xom uviciao“, amboben.
marTalia, Cveni qalebi gaunaTleblebi arian, magram vin ar misca maT
ganaTlebis saSualeba? gogonebis mxolod 12 wlamde swavlebis momxreebi
gana mamebi ar arian? vTqvaT, dedebi gaunaTleblebi arian, mamebi ras
40
Sereuli swavleba ganaTlebis ministris ali qemalis brZanebis safuZvelze
ganxorcielda. am brZanebas stambolis universitetis reqtori babanzade ahmed nazim bei
uaryofiTad Sexvda. „me am brZanebas ar veTanxmebi, me qals da vaJs erTad ar davsvam. es
Cems rwmenas ewinaaRmdegeba“. reqtoris am gancxadebas studentebis mxridan didi protesti
mohyva. gogonebma uari Tqves TavianT leqciebze Sesvlaze da vaJebis leqciaze Sediodnen.
41 bavSvTa cemis sakiTxi literaturaSic iqna asaxuli. Turqi mwerali omer seifedini
(1884¬-1920) moTxrobaSi „falaqa“ (wamebis erTgvari iaraRia _ fexebs gaayofinebdnen or
ficars Soris da joxiT scemdnen fexis gulebze) skolebSi bavSvebis amgvari saxiT
dasjaze amaxvilebs yuradRebas.
56
akeTeben? ra „sikeTe“ emetebaT CvenTvis? ras elodebian Cvengan, an risi
molodinis ufleba aqvT?“ (Çakır,2011:305). qalebis ganaTlebis sakiTxi
mxolod osmaleTis imperiaSi ar iTvlebda mniSvnelovnad, igi
mniSvnelovania dResac.
2.2 feminist qalTa organizaciebi:
II konstituciuri mmarTvelobis periodis qalTa organizaciebs
Soris 42 feministur organizaciad mxolod erTi maTgani SeiZleba
miviCnioT. “Osmanlı Müdafaa- i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti” („osmalo qalebis
uflebebis damcveli sazogadoeba“, romelic 1913 wlis 28 maiss daarsda.
sazogadoeba miznad isaxavda osmalo qalebis TviTSegnebis amaRlebas da
uflebebis mopovebisaTvis aqtiuri brZolis warmoebas. „osmalo qalebSi
sazogadoebriv cxovrebaSi aqtiurad CarTvis survili unda gavaRviZoT,
ganaTlebuli momavlis safuZveli ganaTlebul qalebSia. pirvel rigSi,
unda gadawydes qalTa samosis sakiTxi, meore mniSnelovani sakiTxi qalebis
dasaqmebaa, mesame – qalebis codnis amaRleba“ (Çakır,2011:105). mniSvnelovani
yuradReba eqceoda qalebis sazogadoebriv saqmianobaSi CarTvas. im
periodis dasavleTSi qalebi politikur cxovrebaSi CarTvas moiTxovdnen.
osmaleTSi ki feministuri organizaciis dRis wesrigSi es sakiTxi ar
idga. (politikuri uflebis mopovebis sakiTxi organizaciis dRis wesrigSi
mxolod 1921 wels Sevida). im pirobebSi, roca qalTa socializaciac ki
kiTxvis niSnis qveS idga, politikuri uflebis moTxovnas Sedegi ar
42
osmaleTis imperiaSi qalTa sxvadasxva saxis organizaciebi arsebobda. magaliTad:
daxmarebis organizacia, romelic obol bavSvebsa da siRaribeSi myof ojaxebs uwevda
daxmarebas, qalTa profesiuli ganaTlebisaTvis mebrZoli organizacia, qalTa dasaqmebis
organizaciebi, kulturuli TvalsazrisiT qalTa aRzrdis organizacia, romelic qalebis
sulieri da fizikuri ganviTarebis mizniT biblioTekebis, muzeumebis, laboratoriebis
da atelieebis gaxsnas moiTxovda. stambolSi arsebobda „qalTa literaturuli wre“.Teali-i
Nisvan Cemiyeti (progresulad moazrovne qalTa sazogadoeba) halide edifma da misma
megobrebma daaarses. sazogadoebis wevrobisaTvis Turquli enis kargi codna iyo saWiro.
yuradReba eqceoda inglisuri enis codnasac. sazogadoebis mizans erovnuli tradiciebis
ugulebelyofis gareSe qalebis codnasTan ziareba warmoadgenda.
57
eqneboda. „Cven, osmalo qalebi, am etapze politikuri uflebebis
mopovebisaTvis ver vibrZolebT, magram vibrZolebT sazogadoebriv
cxovrebaSi CarTvisa da codnis amaRlebisTvis. sazogadoebis
srulfasovani da mniSvnelovani wevrebi gavxdebiT“ (Çakır,2011:109). QqalTa
sazogadoeba qalisa da mamakacis uTanasworobis, usamarTlobis, qalis
uflebebis ugulebelmyofeli tradiciebis, qalTa gaunaTleblobis
winaaRmdeg aqtiur brZolas awarmoebda. aRniSnuli feministuri
organizacia darwmunebuli iyo, rom qalebs sazogadoebis yvela sferoSi,
maT Soris, politikaSic, SeuZliaT warmatebas miRweva. „unda vaRiaroT,
rom qalebs SeswevT unari, mrewvelobis, vaWrobis da xelisuflebis
mmarTvel partiaSic ki warmatebas miaRwion. osmalur sazogadeobaSi qali
jer kidev ar aris saTanado doneze win wasuli. magram amis mizezi osmalo
qalebis uunaroba da uniWoba ki ar aris, aramed cxovrebis is wesia,
romliTac isini cxovroben“ (Çakır,2011:108). feministuri sazogadoebis
wevrebs sjerodaT, rom ukve „sazogadoebrivi revoluciis“ mowyobis dro
iyo damdgari. isini qalebisTvis ganqorwinebis miniWebis uflebas,
mravalcolianobis gauqmebas moiTxovdnen. iyvnen garigebis meSveobiT
qorwinebis winaaRmdegi. sazogadoebis programaSi mniSvnelovani adgili
qalebis samosis sakiTxs eWira. maT surdaT erovnuli samosis Seqmna,
romelic SariaTis kanonis Sesabamisi iqneboda. igi unda yofiliyo sada,
naklebad morTul-mokazmuli. samosis nimuSi xelisuflebasac ki
gaugzavnes. meore sakiTxs, qalebis dasaqmebis mizniT sxvadasxva samuSao
adgilebis Seqmna warmoadgenda. amgvarad, Tan qalebis ekonomikuri
mdgomareoba gamoswordeboda, Tan qveynis mrewvelobis saqmeSi qalebic
Tavis wvlils Seitandnen. feministurma sazogadoebam samkervalo saxli
gaxsna, romelic Tan qalebs kervas aswavlidnen, Tan SekveTebs iRebda. maT
mTavar warmatebas osmalo-Turqi qalebis sazogadoebriv gaerTianebebSi
CarTva da maTi socializacia warmoadgenda. organizaciis didi mcdelobis
Semdeg bedra osman hanimi da misi megobrebi osmaleTis satelefono
saaqcio sazogadoebaSi aiyvanes samuSaod. bedra hanimi revizoradac ki
daniSnes. am qalebs Soris Turquli kinosa da Teatris msaxiobi bedia
(muvahid) hanimic iyo. imis niSnad, rom organizacia yvelanairi winsvlisa
da ganviTarebis aqtiuri momxre iyo, misi erT-erTi wevri, belqiz hanimi,
58
pilotTan erTad samxedro TviTmfrinaviT stambolidan edirneSi gafrinda.
am movlenas belqiz hanimis mama da megobrebi eswrebodnen. Jurnal „qalTa
samyaroSi„ belqiz SevqaTi werda „evropaSi mimdinare procesebis Sesaxeb
informacias yoveldRe viRebdiT. osmalur sazogadoebaSi
TviTmfrinavisadmi interesi dRiTi dRe izrdeboda. feministuri
organizacia am faqts gulgrili ver Sexvdeboda. Cemi moTxovnis
safuZvelze neba damrTes pilotTan erTad gavfreniliyavi“ (Çakır,2011:110). am
faqtma rogorc qveynis SigniT, aseve mis farglebs gareTac didi interesi
gamoiwvia.
sazogadoeba did mniSvnelobas aniWebda ganaTlebis sakiTxs. maTi
azriT Zireuli cvlilebebi dawyebiT skolebs unda Sehxeboda. dawyebiTi
ganaTleba savaldebulo unda yofiliyo. qveynis yvela kuTxeSi gogonaTa
liceumebi unda gaxsniliyo. qalebs umaRlesi ganaTlebis miRebis
saSualeba unda miscemodaT. garda amisa, umaRlesi ganaTlebis miRebis
mizniT, gogonebi sazRvargareT unda gaegzavnaT. organizaciis erT-erTma
wevrma, aziz haidar hanimma, sakuTari xarjebiT gaxsna skola. imis gamo,
rom sajaro biblioTeka qalebisaTvis daxuruli iyo, jazibe haqi hanimma
biblioTeka gaxsna. sazogadoebis Tavmjdomared ulvie mevlan hanimi,
mdivnad _ faqize sadri, buRaltrad aziz haidar hanimi iqna arCeuli.
mmarTvel kolegiaSi ki faTma faqize, sureia luTfu, sidika ali riza,
belqis SevqaTi, iaSar nazihe, sara arifi, nimeT jemili, Suqufe nihali
Sediodnen. sazogadoebam Tavisi saqmianobiT aramarto qveynis SigniT,
aramed qveynis gareTac didi inetersi gamoiwvia. maT Sesaxeb informacia
amerikul, inglisur, germanul da rusul JurnalebSi iyo dabeWdili. amaSi
ki Jurnal „qalTa samyaros„ ucxoel wevrebs didi wvlili miuZRviT.
feministur sazogadoebas osmalo inteligenciisgan arc materialuri da
arc moraluri daxmareba ar miuRia. piriqiT, radikalizmis gamo mas
akritikebdnen kidec. isini mxardaWeras sazogadoebis saSualo fenidan
iRebdnen. es ki dasaxuli miznebis mxolod sanaxevrod ganxorcielebas
niSnavda. miuxedavad amisa, aRniSnulma feministurma sazogadoebam osmalo
qalebs axali socialuri statusi SesZina. isini aRar iyvnen mxolod
dedebi da diasaxlisebi.
59
“Osmanlı Müdafaa- i Hukuk- ı Nisvan Cemiyeti”-is („osmalo qalebis
uflebebis damcveli sazogadoeba“) garda, arsebobda kidev sxva
organizaciebi, romlebic ZiriTadad konferenciebis mowyobiT iyvnen
dakavebulebi. es Sekrebebi da konferenciebi II konstituciuri
mmarTvelobis Semdeg daiwyo. stambolSi gamarTul konferenciaze
konferenciis monawileebis TeTri samosis gamo, konferencias „TeTri
konferencia“ ewoda. fatma nesibe hanimis mier gamarTul konferenciebs
uamravi qali ewreboda. qalebis uflebebisaTvis brZolis naTeli
magaliTia konferenciis gaxsnasTan dakavSirebiT faTma nesibe hanimis
sityva. “qalbatonebo, yvela qalis saxeliT madloba minda mogaxsenoT.
vxedav, rom darbazi savsea. es ki imas niSnavs, rom gzas, romelsac Cven
vadgavarT, sul mcire 200 mimdevari hyavs. Cveni dRevandeli mdgomareobis
mizezebi warsulSi unda veZeboT. ukvirT da amboben, rom qalebs arafris
moTxovnis ufleba ara aqvT da Tu rame undaT, isev Semoqmedisgan iTxovon.
amboben, rom samyaros mTavari kanoni kanonzomierebaa. es rogori
kanonzomierebaa? roca erTni Zlierni, xolo meoreni ki, susti da
daucvelebi arian. Cveni ubedurebis mizezi gaubedav, mSvidobismoyvare,
mowyale dedebSi unda veZeboT, romlebic yvelanair usamarTlobas
eguebodnen. dRes qals, rogorc „siamovnebis obieqts“ ise uyureben. Tavad
kacebs ki, rogorc velur mxecebs, arc rwmena, arc sindisi da arc
grZnobebi ar gaaCniaT. Zalaufleba, qoneba mxolod maT xelSia. Cven ki maT
Crdilebs warmovadgenT. unda aRiniSnos, rom qali sazogadoebis yvelaze
didi Zalaa. kacobriobis suli da gulia. gjerodeT, rom Cven mudmivad am
mdgomareobaSi ar viqnebiT. dRevandeli Cveni yofa Rrubels hgavs, romelic
male gaifanteba. msoflios yvela kuTxeSi revoluciis suni igrZnoba. es
revolucia mamakacebis revoluciis msgavsad sisxliani ar iqneba. evropeli
qalebi Cvenze win arian wasulebi, magram Cven SgviZlia maTi gamocdilebis
gaziareba. metad unda movindomoT da yvelafers mivaRwevT“ (Çakır,2011:118,121).
60
2.3 qalTa politikuri organizaciebi
II konstituciuri mmarTvelobis periodSi qalebma politikuri partia
daaarses. amis Sesaxeb informacia 1923 wlis 15 ivniss JurnalSi „Süs“
(“samkauli”) gamocxadda. partias saxelad „Kadınlar Halk Fırkası” („qalTa
saxalxo partia“) erqva. partiis generaluri mdivani, Suqufe nihali
ganmartavda, rom qalebs adre Tu gvian arCevnebSi monawileobis miRebis
ufleba unda miniWebodaT. imisaTvis, rom partias iuridiuli Zala hqonoda,
adgilobrivi municipalitetisagan nebarTva iyo saWiro. es nebarTva ki
partias ar mieca. 1923 wels miRebuli saarCevno kanoni, 1909 wlis
kanonisagan arafriT gansxvavdeboda. TurqeTis moqalaqe yvela mamakacs
ufleba hqonda monawileoba mieRo arCevnebSi. aseTi midgoma 1924 welsac ar
Secvlila. qalTa partiam Tavisi programa Secvala da politikuri
Sinaarsis moTxovnebi programidan amoiRo. amis Semdeg maT partiad
gaformebis ufleba miecaT. partiam saxelad “Türk Kadınlar Birliği” (“Turq
qalTa erToba“) dairqva. partiis Tavmjdomare, nezihe muheddini, 43
ukmayofilebas gamoTqvamda imis gamo, rom qalebs arCevnebSi monawileobis
miRebis ufleba ar hqondaT. “maSin, roca yavaxanis kuTxeSi mjdar Triaqis
mwevel gaunaTlebel mamakacs ufleba aqvs, arCevnebSi miiRos monawileoba,
ratom aris, rom ganaTlebul qalebs amisi ufleba ara aqvT?“ (Çakır,2011:130).
xmis micemis ufleba qalebs mxolod 1930 wels mieniWaT.
osmaleTis imperiaSi qalebis aseTi aqtiuroba da maTi sazogadoebriv
sferoSi CarTvis aucilebloba garkveuli saxiT drois cvalebadobasTan
aris dakavSirebuli. qalebi kargad xedavdnen patriarqaluri sazogadoebis
Sedegebs. tradiciebi, religia, uTanasworoba, maTi Tavisuflebis
SezRudvis iaraRs warmoadgenda. amitom isini dauRalav brZolas
awarmoebdnen kuTvnili socialuri, ekonomikuri da politikuri uflebebis
43qalTa politikuri partiis moTxovnebs mwvave kritikiT pasuxobda presa. aman, saboloo
jamSi, partiis Tavmjdomaris, nezihe muheddinis, Tanamdebobidan gadayeneba gamoiwvia.
Tumca igi, rogorc damoukidebeli kandidati, 1934 wlis arCevnebSi iRebda monawileobas.
arCevnebSi monawileobas iRebda mwerali qali suaT derviSic, romelic sulTanahmedis
raionis kandidati iyo.
61
mosapoveblad. isini xazs usvamdnen ojaxuri cxovrebis, sazogadobriv
cxovrebaSi sqesTa Soris urTierTobis dalagebis aucileblobas. osmalo
qalebi miiCnevdnen, rom saWiro iyo revoluciis mowyoba. revolucia
sazogadoebis mentalur cvlilebebs gulisxmobda. vfiqrob, yvelaze
mniSvnelovani, rac osmalo qalebis moZraobis damsaxurebas warmoadgens,
is aris, rom im droindeli sazogadoebis da qveynis mdgomareobis Sesaxeb
qalebi sakuTari gamocdilebidan da qaluri perspeqtividan akeTebdnen
daskvnebs. amitomaa maTi moRvaweoba esoden mniSvnelovani. sakuTari azris
da sakuTari arsebobis Sesaxeb maT ganacxadi beWduri mediis saSualebiT
gaakeTes. mizans ki sazogadoebisTvis rogorc sakuTari, aseve evropeli
qalebis gamocdilebis gaziareba warmoadgenda. isini xazs usvamdnen qalTa
identobis sakiTxs. qali ar iyo mxolod deda da meuRle, igi sazogadoebis
srulfasovani wevri iyo, romelsac Seswevda unari qveynisaTvis
sasargeblo saqme gaekeTebina. sazogadoebis yvela fenis warmomadgenel
qals sakuTari azrisa da dardis gamoxatvis SesaZlebloba mieca.
uflebebis mopovebisaTvis brZolaSi mniSvnelovani roli qalTa
feministurma da politikurma organizaciebma Seasrules. mixedavad imisa,
rom osmalo qalTa moZraoba farTo masStabiani moZraoba ar iyo, man
osmalo qalebis cxovrebaSi mniSvnelovani siaxle da cvlileba Seitana.
aqve unda aRiniSnos, rom osmalo qalTa moZraobaSi qalTa ricxobrivi
simravle imdenad mniSvnelovani ar aris, ramdenadac xarisxobrivi Sedegi.
osmaleTis imperiaSi qalTa moZraobas bveri mimdevari rom ar hyavda, es
isev da isev qalTa gaunaTleblobisa da tradiciuli azrovnebis bralia.
osmalo qalTa moZraobam sazogadoebaSi qalis axali simbolos Seqmnas
Seuwyo xeli. Seiqmna qalis aqtiuri da uflebebisaTvis mebrZoli tipi.
qalebma sakuTari azrisa da brZolis warmoebis ori gza airCies: Jurnal-
gazeTebi da organizaciebi. pirveli maT pirovnuli azris gamoxatvis
saSualebas aZlevda, meore ki _ maTi moZraobis organizebulobas,
dasaxuli amocanebis gadaWris gzebis povnis saukeTeso saSualebas
warmoadgenda.
sazogadoebriv-politikuri cxovrebidan Sorsmyof qalebs Jurnalebis
gamocemis saqmeSi is mamakacebi exmarebodnen, romlebic miiCnevdnen, rom
qalebisa da mamakacebis sqesobrivi niSniT dayofiT cxovrebis done da
62
xarisxi yovelTvis dabalia. xazgasasmelia is faqtic, rom mamakacebi
Tanaxma iyvnen, im periodis qali mwerlebis nawarmoebebi daebeWdaT da
sazogadoebisaTvis gaecnoT. magaliTad “Hanımlara Mahsus Gazetesi” („qalTa
gazeTi“) swored am misias emsaxureboda. aRniSnul gazeTSi nacionaluri
diskursi mniSvnelovnad didi iyo, rac SemdgomSi mamakacebis mier
gamocemul JurnalSi “İnci” („margaliti“) mTavari principi gaxda. Jurnali
“Kadınlar Dünyası” („qalTa samyaro“) ki im drois qalTa Jurnal-gazeTebs
Soris radikalizmiT gamoirCeoda. Jurnalis yvela wevri mxolod qali iyo.
Jurnali mniSvnelovan adgils uTmobda mkiTxvelis werilebs, rac
dRevandeli Jurnal-gazeTebisagan nakleb mosalodnelia. maT kargad
gaiTavises feministuri moZraobis ideebi. gaiziares evropel qalTa
gamocdileba. amitom osmalo qalTa moZraoba ar warmoadgens evropuli
feminizmis mibaZvas da zedmiwevniT gadmotanas. piriqiT, isini evropel
qalebs moqmedebis gzebsac ki uwunebdnen da cdilobdnen maTi Secdomebi
ar gaemeorebinaT.
qalebma icodnen, rom Tu azrovnebis sferoSi gardatexa ar
moxdeboda, isini Tavisuflebas da mamakacebTan Tanasworobas ver
moipovebdnen. azrovnebaSi gardatexa ki, upirveles yovlisa, Tavad qalebSi
unda momxdariyo. osmalo qalebi maTi diskriminaciis mizezs sqesis
TvalsazrisiT gansxvavebaSi xedavdnen. isini eZebdnen pasuxs kiTxvaze: „gana
Cven adamianebi ar varT?“ sqesis gamo isini adamianTa kategoriaSi ar
ganixilebodnen. gazeTSi “Kadınlar Dünyası” („qalTa samyaro“) semiha hanimi da
bedia hanimi socialuri da biologiuri sqesis Sesaxeb aqtiurad
saubrobdnen. semiha hanimi socialur sqess biologiurisgan gamohyofda.
bedia hanimi ki aRniSnavda, rom aranairi socialuri sqesi ar arsebobs, es
mxolod adamianTa mier gamogonili cnebaa. osmaleTis imperiaSi genderuli
rolebis Sesaxeb kamaTi iseTi aqtiuri ver iqneboda, rogorc momdevno
saukuneebSi da dRes _ miT umetes. dResdReobiT genderuli kvlevebis
centrebi arsebobs. magram vfiqrob, im periodisaTvis socialuri da
biologiuri sqesis sxvaobis Sesaxeb informaciis floba mniSvnelovani
faqtia. qalebi ukve Tamamad gamoTqvamdenen azrs mamakacebis Sesaxeb.
viTareba odnav Seicvla, aqamde mxolod mamakacebi ganmartavdnen qalis
63
“ragvarobas” da es, ra Tqma unda, maTi proeqciis Sedegi iyo da ara
realoba.
imave periodSi qalTa daaxloebiT ocdaaTamde organizacia
arsebobda, romelic ori mimarTulebiT muSaobda: erovnuli sakiTxebi da
qalTa sakiTxebi. erovnuli mimarTulebis organizaciebi, ZiriTadad,
erovnuli ekonomikis gamococxlebas, ekonomikuri sakiTxebis mogvarebas,
adgilobrivi saqonlis warmoebas, 44 qveynis dacvis meTodebis SemuSavebas
isaxavda miznad. qalTa profesiuli da umaRlesi ganaTleba, gogonaTa
skolebis gaxsna, qalTa uflebebis mopoveba, qalTa kulturuli aRzrda,
qalTa sakiTxebiT dainteresebuli organizaciebis mTavar mizans
warmoadgenda.
osmaleTis imperiaSi mimdinare cvlilebebi qalebzec aisaxa. qalTa
uflebebis sakiTxSi mniSvnelovani upiratesoba nacionalurma
Sexedulebebma moipova. karg Taobas kargi aRmzrdeli sWirdeboda. amitom
saWiro iyo qalTa mdgomareobis gaumjobeseba. erovnuli maxasiaTeblebis
mqone ojaxis Seqmna, sazogadoebis modernizeba, mxolod qalTa cxovrebis
donis gaumjobesebiT da uflebebis miniWebiT iqneboda SesaZlebeli. omis
qalebis saqmed ar miCnevas isini Semdegnairad pasuxobdnen: „Tu qveynas
dasWirda, qali jariskacic gaxdeba“. uflebebi mamakacebze uwin qalebs
unda mieniWoT. vinaidan qali mxolod kacobriobis deda ar aris, igi
civilizaciis deda da safuZvelia. islamze saubrisas xazi mis araswor
komentirebas esmeoda.
osmalo qalTa moZraobis mTavari Tavisebureba imaSi mdgomareobs,
rom qalTa Tavisuflebis, mamakacebTan Tanasworobis moTxovna mxolod
pirovnuli TvalsazrisiT ar mniSvnelovnobda, igi sazogadoebis Zveli,
tradiciuli azrovnebisgan ganTavisuflebas da modernizebas isaxavda
miznad. feminizms ki axali sazogadoebis Seqmnis misia daekisra. osmaleTis
imperiis inteligenciis SekiTxvas _ „qveyana rogor unda vixsnaT?“ mxolod
44 osmalo qalebi qveynis ekonomikur da politikur damokidebulobas sastikad
aprotestebdnen. vaWrobis Tavisufleba qveynis ekonomikuri „tyveobis“ xsnad miaCndaT.
mosaxleobas adgilobrivi warmoebis saqonlis SeZenisken mouwodebdnen
64
erTi pasuxi Tu Seefereboda „mxolod qalTa saTanadod dafasebiT“.
qalebis xsna da qveynis xsna erTmaneTTan iyo gaigivebuli.
osmalo qalTa moZraoba, evropel qalTa moZraobisgan gansxvavebiT
ufro sxva saxiT iqna politizirebuli. islamur sazogadoebaSi qalis
mdgomareobis Secvla uSualo kavSirSia saxelmwifosa da sazogadoebrivi
struqturis SecvlasTan. es cvlileba rom ar momxdariyo, saxelmwifo
qalebis sakiTxis gadaWraSi „pirvelobas“ aravis uTmobda. qalis samosiT
dawyebuli, rogori da ra wignebis wakiTxviT damTavrebuli, erTi sityviT,
qalis rogorc pirad, aseve sazogadobriv cxovrebaSi gadawyvetilebis
miReba mis prerogativas warmoadgenda. yovelive amis gaTvaliswinebiT,
qalTa moTxovnebis dakmayofileba, sazogadoebrivi struqturis cvlileba
da laicisturoba erTgvari „iZulebis wesiT“ moxda. II konstituciuri
mmarTvelobis dros tradiciuli islamuri patriarqati, modernizebuli
patriarqatiT Seicvala. me-20 saukunis dasawyisamde osmalur
sazogadoebaSi religiuri principebi Zalian mniSvnelovania. qalebis
adgili mxolod saxliT aris gansazRvruli. konstituciuri mmarTvelobis
dros ki politikur, ekonomikur da azrovnebis sferoSi Zireuli
cvlilebebi moxda, ramac gavlena qalTa mdgomareobazec moaxdina. maTi
Tavisuflebisa da Tanasworobis mopovebisaTvis brZola TurqeTSi qalTa
moZraobis pirvel talRad SeiZleba SevafasoT. miCneulia, rom TurqeTSi
feministuri moZraoba mxolod 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg
daiwyo. am mosazrebas ver gaviziareb. vinaidan moTxovnebis, brZolis
meTodebis da sazogadoebaSi feministuri ideebis pirveli gamavrceleblebi
osmalo qalebi arian. kidev erTi mizezi, Tu ratom ar miaCniaT osmalo
qalebis moZraoba feministur moZraobad, misi evropul feminizmTan
Sedarebaa. “evropaSi „sufraJistebis„ mier xmis micemisaTvis warmoebuli
aqtiuri brZolis msgavsi TurqeTSi araferi momxdarao” _ amboben. am
mosazrebis avtorebs mxedvelobidan erTi faqti rCebaT. maSin, roca
evropeli qalebi politikuri uflebebisaTvis ibrZodnen, osmalo qalebi
ganaTlebis da sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvis uflebis mopovebas
cdilobdnen. rodesac or qveyanas erTmaneTs vudarebT, sazomad am qveynebis
realoba unda gamoviyenoT.
65
2.4. „qemalisturi feminizmi“
TurqeTSi qalTa moZraoba sazogadoebrivi da politikuri proeqtebis
da ideologiis gavlenis qveS eqceva. amis yvelaze naTeli magaliTia
respublikuri periodis TurqeTi. 1923 wlis 29 oqtombers mustafa qemal
aTaTurqma TurqeTi respublikad gamoacxada. Tavad ki TurqeTis
respublikis pirveli prezidenti gaxda. aTaTurqis mier gatarebuli
reformebi „qemalisturi reformebis„ saxeliT aris cnobili. qalTa
sakiTxs aTaTurqi da misi garemocva did yuradRebas uTmobs. mustafa
qemalis qalTa sakiTxisadmi „Rrma“ damokidebulebas Tavisi mizezebi
gaaCnia. qemalistur ideologiaSi mniSnelovani adgili „usqesobis“,
„degenderizaciis“ proeqts eTmoba. qemalistebis mier qalurobis da
mamakacurobis cnebebi Tavidan gadafasda. yvelaze mniSvnelovani ki „axali
qalis“ Turqi eris simbolod miCneva warmoadgenda. aTaTurqi Tavad iyo
dainteresebuli „axali qalis tipis“ SeqmniT, romelic Zveli tardiciuli
da religiuri normebisagan gaTavisuflebul qals niSnavda. 45
respublikuri periodis TurqeTSi sqesTa Tanasworobis ideologia, ra
Tqma unda, frangi ganmanaTleblebis ideebis gavlenas ganicdida, magram
Tanasworobisa da liberalurobis Sesaxeb mosazrebebi mkacr
korporatistul-erovnul CarCoebSi iyo moqceuli. qemalistur-erovnuli
paradigmis mixedviT qalisa da mamakacis Tanasworoba erTi da imave
pasuxismgeblobisa da idealebis matarebel sazogadoebas niSnavda.
axalgazrda Turqi qalebi da mamakacebi modernizaciis, progresis
simboloebi iyvnen.
qemalizmi individze morgebuli ideologia ar yofila. piriqiT, mis
safuZvels korporatistuli ideologia warmoadgenda. osmaleTis imperiaSi
modernizaciisaTvis mebrZoli TanzimaTelebis da axalgazrda Turqebis
poltikuri da ideologiuri dRis wesrigSi qalTa sakiTxi arcTu ise did
adgils iWerda. respublikis periodis TurqeTSi man zenits miaRwia.
vinaidan swored aRniSnul periodSi mieniWaT qalebs ganaTlebis,
politikuri, iuridiuli uflebebi. osmaluri sazogadoeba, romelic sqesTa
45
aTaTurqma Tavis meuRle latife hanumTan erTad, romelsac Tavsaburavi exura da
samxedro uniformis msgavs samosSi iyo gamowyobili, mTeli TurqeTi moiara.
66
sxvaobaze iyo damyarebuli, laicisturobisa da sqesTa Tanasworobis
sistemaze gadasvlam qalTa funqciebis axleburad Sefasebis
aucileblobaSi daarwmuna. ukve yuradReba eTmoba ara sqess, aramed qalTa
profesionalizms. qalebi aRar warmoadgendnen patriarqaluri
moralisaTvis safrTxes. aqedan gamomdinare, qemalizmi rac ar unda
moderinizebul ideologiad miviCnioT, qalTa sakiTxSi igi mainc
tradiciuli rCeba. vinaidan moraluri normebi qalTa pirovnul da
sqesobriv Tavisuflebas zRudavs.46 “qemalisturi qalis tipi“ gulisxmobda
Semdegs: qaliSvilobis dacvas qorwinebamde, colis qmrisadmi erTgulebas,
sazogadoebriv sferoSi SedarebiT „Tavisufali“ samosiT gamoCenas, qcevis
normebis dacvas. es yvelaferi „qemalisturi elitis“ moralur safuZvels
warmoadgenda. qemalistur ideologiaSi „qalTa sakiTxi“ erTi SexedviT
modernistuli ideologiiT, magram uaRresad tradiciul da moralis mkacr
CarCoebSi moqceuli ekleqtikuri kuTxiT iqna ganxiluli. marTalia,
„qemalisti qali“ ar atarebs Cadrs, magram is sakuTar seqsualobaze ambobs
uars. „qemalisti qalebis“ sulier Camoyalibebaze mniSvnelovan gavlenas
46
mustafa qemali xSirad imeorebda, “ucoloba sulTnobis tolfasiao“ roca erT dRes
hkiTxes, maS coli ratom SeirTeo, am reformis gamoo, upasuxa. evropuli azrovnebis
apologeti mustafa qemali Tavisi qceviT WeSmariti aRmosavleli aRmoCnda. swored
amitom gamodga misi qorwineba uiRblo. amgavri „aRmosavlur-dasavluri“ winaaRmdegobebi
mis meuRles, latife hanumsac axasiaTebda. marTalia, aTaTurqs evropuli ganaTleba da
Sexedulebebi hqonda da qorwinebas ori Tanaswori adamianis kavSirad aRiqvamda, sadac
adamianebi erTmaneTze gavlenas axdendnen da erTmaneTs mxarSi edgnen, magram realurad
arc aravis gavlena sWirdeboda da arc daxmareba, miT umetes _ qalisa. mas sakuTari
cxovrebis wesi hqonda, romelsac saxlSic icavda da romlis Secvlas ar apirebda.
sityviT da saqmiT genderuli Tanasworobis apologeti, bunebiT amis winaaRmdegi iyo.
qalebisagan mxolod siamovnebis miReba uyvarda da maT erTaderT funqciad
mamakacebisaTvis sargeblobis motanas miiCnevda. latife hanumma igi Tavis droze
mamakacuri azrovnebiT moxibla da am mxriv saziaro bevri hqondaT. ganqorwinebisas
evropuli wesiT daqorwinebulma mustafam ganqorwinebis muslimuri wesi gamoiyena,
romlis mixedviTac mamakacs colTan gasayrelad mxolod imis Tqma hyofnida, gageyareo.
sul ramdenime TveSi igi amas veRar gaakeTebda, radgan mejlisma bolos da bolos axali
samoqalaqo kanoni miiRo, romelic Sveicariul samoqalaqo kodeqss efuZneboda da misi
reformebis ZiriTad saZirkvels warmoadgenda. kanonis Tanaxmad, aikrZala
mravalcolianoba da ganqorwinebis islamuri wesi. axla ukve qorwinebac da ganqorwinebac
orive mxaris Tanaswori uflebebis safuZvelze moxdeboda (kinrosi,2011:65).
67
„qemalisti mamebi“ axdenen. isini did mniSvnelobas aniWebdnen
qaliSvilebis aRzrdas, romlebic mamisa da, zogadad, ojaxis namusis
simbolo iyo.
qemalistebma qalTa sakiTxis gadawyvetis sakiTxSi wina Taobis
progresuli mamakacebis funqciebi ikisres. Tanamedrove saxelmwifosTan
gaigivebuli Turqi inteligenciisaTvis saxelmwifos kulturuli modelis
mniSvnelovan nawils qalebi da maTi „xsna“ warmoadgenda. udavoa, rom
TurqeTis Tanamedrove sazogadoebaSi yvelaze metad swored qemalistebs
surdaT qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTva. qemalisti qali
iZulebuli iyo mamakacis roli moergo. biurokrat mamakacTa Soris
adgilis daWera qalebisaTvis, qalurobaze uaris Tqmas niSnavda. aTaTurqi
qalebis ganaTlebas didi mniSvnelobas aniWebda da xazs usvamda
evropelebis mcdar Sexedulebas islamze. islami qals mamakacze dabla
mdgar arsebad ar ganixilavs, piriqiT, alahi qalisa da mamakacis, yvela
muslimis codnasTan ziarebas brZanebso, _ambobda. aTaTurqis sityvebi
Zalian kargad aris asaxuli zia goqalfis naazrevSi, romelzec Cven zemoT
visaubreT. aq SesaZloa davsZinoT Semdegi: islamamdeli periodis Sua
aziaSi mcxovreb Turqul sazogadoebaSi qali gaidealebulia. bizantiisa
da iranis gavleniT qalTa mdgomareoba mkveTrad Seicvala. amitom saWiro
iyo axal droSi „erovnuli kulturisa“ da Tanasworobis principebis,
„feministuri ideebis“ isev gaTaviseba. civilizacia, adamianTa uflebebi,
demokratia da feminizmi Turquli kulturisaTvis ucxo ar aris. „Turqebi
Tan demokratebi, Tan feministebi iyvnen. Tanac demokratiuli sazogadoeba
imavdroulad feministuricaa. Turqebi rom feministebi iyvnen, amis naTeli
magaliTi Samanizmia. Zveli Turqebis azriT, Samanizmi qalebSi madls
xedavda. siwmindis TvalsazrisiT, toinizmisa da Samanizmis Tanasworoba,
iuridiuli TvalsazrisiT, qalebisa da mamakacebis Tanasworobis sababi
gaxda“ (Gökalp,1976:158). gioqalfis azriT, “erovnuli ojaxi“ ar unda
yofiliyo Tanamedrove ojaxis asli. maSin, roca zogierTi eri
iZulebulia, daiviwyos Tavisi warsuli, TurqeTi _ piriqiT, Zvel droSi
unda dabrundes. nacionalistebi gaevropelebis momxreebsac akritikebdenen
68
(ZiriTadad ojaxis sakiTxSi evropuli tradiciebis danergvis momxreebs)
da tradiciul Sexedulebebsac uaryofdnen.
aTaTurqma sazogadoebas „anatolieli qalis tipi“ SesTavaza,
romelic Tanamedrove qalis tips harmoniulad erwymoda. es evropisaTvis
TurqeTis evropulobis erTgvari maCvenebeli iqneboda. evropuli, qalaqeli
tipis sawinaaRmdegod mSromeli, patiosani da erTguli “anatolieli qalis
tipi” 1910-1930 wlebis Turqul literaturaSi mniSvnelovan Temas
warmoadgens. qemalistebis mier SemuSavebuli „emansipirebuli“ qali,
ganaTlebuli, profesiis mqone, anatolieli glexi qalisaTvis
SemuSavebuli modeli ar yofila. igi maRali da saSualo fenis
qalebisTvis SemuSavebuli modeli iyo, romelic axali respublikis da
modernizebuli TurqeTis simbolo unda gamxdariyo. meore sakiTxi,
romelzec aTaTurqi amaxvilebda yuradRebas, haremis sakiTxi iyo, romlis
Sesaxeb dasavleTi sakmao informacias flobda. qalebze saubrisas
aTaTurqs magaliTad anatolieli glexi qali mohyavda, romlis
Soromismoyvareobas, sxart azrovnebas da niWierebas igi xotbas asxamda.
xazs usvamda, rom haremi mxolod qalaqisaTvis damaxasiaTebeli movlena
iyo. amgvarad, qemalisturi nacionalizmi saxelis moxveWis mizniT Tan
sakuTari ideologiis, Tan qalTa sakiTxis sferoSi sazogadoebis
mxardaWeris mopovebas cdilobda. abadan-unaTi am sakiTxze Semdeg
komentars akeTebs: „cdilobda ra Turqi qalis gaTavisuflebas, aTaTurqi
Tanasworobasa da harmoniaze damyarebuli ojaxuri cxovrebis SeqmnasTan
erTad, qalebis energiis da SesaZleblobebis sxvadasxva sferoSi
nayofierad gamoyenebiT eris saZirkvels aZlierebda“ (Abadan -Unat, 1986:29)
qemalisturi ideologia gansxvavebuli socialuri fenis
warmomadgenlebis, ganaTlebis, sqesis adamianTa erT mTlianobad warmoCenas
cdilobda, romelTac erTmaneTis sawinaaRmdego araferi aqvT. aqedan
gamomdinare, vinaidan qalebi mosaxleobis naxevars Seadgenen, isinic
mamakacebis Tanasworebi unda iyvnen. ufro swored ki maTi damxmareebi unda
iyvnen. qalebis “erovnul pasuxismgeblobas“ ufro didi mniSvneloba
eniWeboda, vidre „saxlisa da ojaxis saqmeebs“. “cxovreba moqmedebas
niSnavs, garda amisa, Tu sazogadoebis erTi nawili Sromobs, xolo meore
69
ki –zarmacobs is sazogadoeba win ver wava. cnobilia, rom rogorc yvela
sferoSi, ise sazogadoebriv sferoSi funqciebi da movaleobebi iyofa.
qalebma sazogadoebriv cxovrebaSi iseTive aqtiuri roli unda Seasrulon,
rogorc ojaxSi. qalis sazogadoebrivi funqciebi gacilebiT ufro farTo
da mniSvnelovania“ (Durakbaşa, 2012:123). aTaTurqs Taviseburi damokidebuleba
hqonda Cadris sakiTxTan. igi am sakiTxis modernistuli perspeqtividan
ganxilvas da warmoCenas cdilobda. unda aRiniSnos, rom qalebisa da maTi
uflebebis Sesaxeb saubrisas aTaTurqi tradiciebisa da religiuri
rwmenis sakiTxebs didi sifrTxiliT ekideboda. mas ar surda religiuri
sferos warmomadgenlebis gaRizianeba. Tumca maTTvis sakuTari Zalis
demonstrirebas arasdros erideboda.47
qalTa samosis sakiTxi erT-erTi is sakiTxTagani iyo, romelic eris
saxes warmoaCenda. Cadris funqcia qalebis Rirsebis dacvasTan iyo
asocirebuli. samosis reformirebisas es mniSvnelovani detali
aucileblad unda yofiliyo gaTvaliswinebuli 48 . mustafa qemali
47 ankaraSi gamarTul pedagogTa kongresze mamakacebTn erTad qalebic monawileobdnen,
Tumca maT darbazSi calke rigi gamouyves. rodesac xojebma am kongresis Sesaxeb
Seityves, aRSfoTebulebma RazisTan delegacia miavlines. Razim maswavlebelTa kavSiris
Tavmjdomare daibara da usayvedura, es ra giqniaT, pedagogTa kongresze qalebic
migiwveviaTo. xojebi aRfrTovanebas ver malavdnen, magram Razim Tavmjdomaris gakicxva
ganagrZo, qalebi calke ratom dasviT sakuTari Tavis imedi ar gaqvTo, Tu Cveni qalebis
namusSi geparebaT eWvio. kudamoZuebuli xojebi uxmod gabrundnen ukan (kinrosi,2011,:260).
48aTaTurqi aramxolod qalebis samosis cvlilebas, aramed, zogadad, evropuli samosis
damkvidrebas cdilobda. pirvel cdas igi sakuTar Tavze atarebda. Turqi mamakacebis mier
fesis tareba misi evropuli SexedulebebisaTvis miuRebeli iyo. amitom akrZala kidec igi.
Tavad ki erT-erTi fermis gaxsnaze panamiT gadaiRo suraTi. inegolSi warmoTqmul
sityvaSi igi xazs samosis cvlilebis aucileblobas usvamda: “batonebo, TurqeTis
respublikis Semqmneli Turqi xalxi civilizebuli eria. istoriuladac ase iyo da axlac
asea. me, rogorc Tqveni RviZli Zma, megobari, mama geubnebiT, rom es azrovnebiT da
SexedulebebiT unda davamtkicoT. amitom gekiTxebiT, Cven erovnuli tansacmeli gvacvia?
Cveni samosi civilizebul sazogadoebaSi miRebulia? es sasacilo samosi arc erovnulia
da arc _ saerTaSoriso. Cvens ers ki swored civilizebuli Cacma ekadreba. amitom unda
vataroT Sarvali, Jileti, perangi, halstuxi, sayelo, pijaki da, ra Tqma unda, amis
damagvirgvinebeli kepiani Tavsaburavi, romelsac „qudi“ ewodeba“ (kinrosi,2011:260)
70
cdilobda xalxi daerwmunebina, rom misi reformebi islamisa da Turqi
xalxis „WeSmariti sulis„ winaaRmdeg mimarTuli reformebi ar iyo. 1926
wels qasTamonuSi sityviT gamosvlisas aTaTurqi ambobda: “Cveni religiis
mixedviT Cadri, rogorc Cveni cxovrebis, ise Cveni Rirsebis
ganmsazRvrelia. SariaTis mixedviT, Cveni qalebi Cadris tarebisas arc
Zalian unda daxuruliyvnen da arc Zalian gaxsniliyvnen. Cadri qalebis
sazogadoebriv, ekonomikur, samecniero cxovrebaSi CarTvas winaaRmdegobas
ar uqmnis“ (kinrosi,2011:215). unda aRiniSnos, rom aTaTurqi religiur
dogmebs yovelTvis socialur ZalasTan mimarTebaSi ganixilavda. qalTa
statusis Sesaxeb saubrisas igi qalebis, rogorc eris dedis, erovnuli
idealebis damcvelis, mSromeli, patiosani da pativsacemi adamianis
gaidialebul saxes qmnida da sazogadoebas erovnul-ganmaTavisuflebel
omSi Turqi qalebis rols da Tavganwirvas axsenebda. igi aRniSnavda, rom
sazogadoeba ori sqesis warmomadgenlebisgan Sedgeba da maTi
urTierTTanamSromlobis gareSe verc erTi sazogadoeba ver ganviTardeba:
„gana SesaZlebelia, rom sazogaodebis erTi nawili caSi afrindes, roca
meore miwasaa mijaWvuli? eWvgareSea, rom progresuli nabijebi mxolod
erTad, orive sqesis warmomadgenlebis TanamSromlobiT, unda gadaidgas.
reformebic marto am SemTxvevaSi iqneba warmatebuli. xSirad minaxavs,
mamakacebis TandaswrebiT, rogor malaven saxes an Tavdaxrilebi ubrad
sxedan Cveni qalebi. raSi mdgomareobas am qcevis arsi? batonebo, gana
dasaSvebia civilizebulma erma Tavisi dedebi da qaliSvilebi am dReSi
Caagdos? es eris sircxvilia da viTareba saswrafod unda Seicvalos“ 49
(kinrosi,2011:216).
aTaTurqi qalebis ganaTlebas Zalian did mniSvnelobas aniWebda.
saubrobda ra qalebis ganaTlebaze, igi or mizezs asaxelebda: qalebma
491926 wels, qasTamonus mogazaurobis Semdeg mustafa qemali izmirSi Cavida da pirveli
Turquli mejlisi moawyo, romelzec mxolod muslimebi dapatiJes colebiT. orkestri
evropul musikas ukravda Razim valis qaliSvili gaiwvia sacekvaod, sxvebisTvis magaliTi
rom mieca. im droisaTvis arc erT Turq qals Tavis qveyanaSi xalxis TandaswrebiT
mamakacTan ar ucekvia. stambolSi cekvas male SeeCvivnen, Tumca sxva qalaqebSi es ufro
rTuli procesi gamodga. ankaraSi yovel paraskevs saRamoebi ewyoboda, sadac yvelas unda
ecekva. aman, Tavis mxriv, axali profesia, cekvis maswavleblis instituti warmoSva.
71
socialur sferoSi mamakacebis gverdiT unda daikavon adgili da
bavSvebis pirveli aRmzrdelebi qalebi arian. aq aTaTurqi Tavisi
winamorbedi reformatorebis naazrevs imeorebs da originalobiT ar
gamoirCeva. anu axali Taobis aRzrda da eris winsvla ganaTlebul
dedebzea damokidebuli. qemalisturi ideologia miznad sazogadobriv
cvlilebebs isaxavda, am saqmeSi ki, mamakacebis garda, qalebsac unda
mieRoT monawileoba, qemalisturi ideologiis gamavrceleblebi qalebic
unda gamxdariyvnen. wera-kiTxvis gavrcelebasTan dakavSirebuli kampaniebi,
dawyebiTi ganaTlebis aucilebloba, ideologiis mniSnelovan nawils
warmoadgenda. maswavleblebi axali respublikis yvelaze erTguli
mcvelebi iyvenen, vinaidan maT „ganaTlebis CiraRdani“ yvela adamianamde
unda mietanaT. respublikis periodSi saxalxo saxlebis wevrebis
raodenobam asi aTass gadaaWarba. maTi mTavari funqcia laicistur-
modernistuli doqtrinis gavrceleba iyo. am wevrebs Soris aTi aTasi
maswavlebeli da Tvrameti aTasi qali iricxeboda. wevrebis umetesoba
maRali donis Cinovnikebi da saxelmwifo moxeleebisgan Sedgeboda. partiis
ideologiis gavrcelebaSi monawileoba maTTvis savaldebulo iyo.
qemalistur ideologiaSi „sqesTa Soris Tanasworoba“ qalebisa da
mamakacebis erovnul sakiTxebSi Tanabari mniSvnelobiT CarTvasa da saerTo
idealebis gaziarebas moiazrebda. es, ra Tqma unda, sazogadoebaSi
garkveuli saxis gaRizianebas iwvevda. amis naTeli magaliTia mamakaci
mwerlebis werili, romelic maT „qalTa gaerTianebis“ wevrebis
saqmianobasTan dakavSirebiT gamoaqveynes: “zogierTi, viTomda keTilSobili
qali imis dasamtkiceblad, rom qalebi da mamakacebi Tanasworebi arian,
didi xmaurs texs. am mimarTulebiT kamaTs „qalTa gaerTianebac“
awarmoebs. am gaerTianebis mizani Turme imis damtkiceba yofila, rom
qalisa da mamakacis SesaZleblobebi Tanabaria. aseTi mcdeloba amaoa.
aseTi saxis feminizmis saWiroeba TurqeTSi ar dgas da Tu qalebs
namdvilad undaT saqmis keTeba, maSin sazogadoebis saqmeebSi Caeban“
(Durakbaşa,2012:126). respublikis pirvel wlebSi „qalTa xsnis“ Sesaxeb kamaTi
erovnuli saqmisaTvis brZolis statusiT iwarmoeboda da sazogadoebaSi
am azris aqtiuri gavrceleba xdeboda. respublikis periodis qemalisti
72
qalebi xelisuflebasTan gansakuTrebul urTierTobaSi imyofebodnen. maT
saxelmwifos ideologia da moZraoba Zalian kargad gaiTavises. amitom am
periodis qalTa moZraobas „qemalisturi feminizmi“ an „saxelmwifo
feminizmi“ SeiZleba vuwodoT. axali respublikis damaarsebelma, qemal
aTaTurqma, Zalian kargad icoda, rom Turquli sazogadoeba ar iyo mzad,
erTbaSad mieRo misi evropuli Sexedulebebi. TiToeuli reformis
gatarebis dros mas sifrTxilisa da simtkicis gamoCena uxdeboda. erovnul
saqmeSi raime saxis gaerTianebis an partiis arsebobasac ver dauSvebda. 50
yvelaferi, rac keTdeboda, misi gegmis mixedviT unda ganxorcielebuliyo.
qalTa sakiTxis gadaWra misi gegmis mniSvnelovan nawils Seadgenda.
qemalisturi ideologia qalebs Tavs qveynisaTvis mniSvnelovan pirebad
agrZnobinebda da TavianTi lideris pativiscemas unergavda. qalTa am
damokidebulebas hamide TofCuoRlus mogonebebi Zalian kargad gamoxatavs:
“Cven marTla gamorCeulebi viyaviT. ufrosebi, mamakacebi Zalian did pativs
gvcemdnen. Cven im respublikis liderebi viyaviT, romelmac miznad daisaxa
qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTva, uflebebis miniWeba da
pirovnuli Tavisufleba. profesiis qonasac sxva kuTxiT vuyurebdiT. Cven,
Cveni arseboba Cveni saqmiT unda dagvemtkicebina“ (Durakbaşa,1988:171).
qemalistebis mier Seqmnili „axali qalis“ tipi imdenad
gavrcelebuli da misabaZi gaxda Turqul sazogadoebaSi, rom qalebis
realurad pirovnuli Tavisufleba ganxilvis sagans aRar warmoadgenda. im
periodis qalebi „aseqsualebi“ iyvnen. maTi „mamakacuri identoba“ maTsave
CacmulobaSi gamoixata: mokled SeWrili Tma, mkacri kostiumi da makiaJis
arqona (Göbenli,1995:30). imis gamo, rom xelisuflebam qalebs samoqalaqo
kanoniT garkveuli uflebebi mianiWa, riTac isini mamakacebis Tanasworad
iTvlebodnen, im periodSi arsebuli qalTa organizacia saxelad “Türk
Kadın Birliği” („Turqi qalebis gaerTianeba“) daxura. amis Semdeg qali,
ideologiis TvalsazrisiT, feminizmze ufro metad qemalizmTan iqna
50mustafa qemali derviSTa seqtebSi mters xedavda, romelsac martivad SeeZlo, xalxi mis
winaaRmdeg ganewyo. amitom gaauqma isini im motiviT, rom TurqeTis respublika derviSebis,
Seixebis da miuridebis qveyana ver iqneboda. erTaderTi ordeni civilizaciis ordeniao,
acxadebda igi (kinrosi, 2011:256).
73
gaigivebuli. qalebis mdgomareobis odnav gamujobesebas Sedegad is mohyva,
rom qalebma feminizms zurgi aqcies. 1950-1970 wlebamde arsebuli qalTa
organizaciebi mniSvnelovan RonisZiebebze qalTa mdgomareobis
gaumjobesebis da laicisturi saxelmwifos Seqmnis gamo aTaTurqs
madlobas swiravdnen. Tumca ojaxSi isev patriarqati mefobda da
sqesobrivi Tanasworobis sakiTxi qalebis dRis wesrigidan saerTod iqna
amoRebuli. qalebis azriT, mxolod im qalebis sakiTxi iyo mosagvarebeli,
romlebic gaunaTleblobis gamo kanoniT miniWebul uflebebs verc saxlSi
iyenebdnen da verc gareT. Tavad ki qalTa im kategorias miakuTvnebdnen
Tavs, romlebic mamakacebisagan Cagvrasa da maTze damokidebulebas
sruliad ar ganicdidnen. isini „Tavisufali qalebi“ iyvnen.
2.5. 80-iani wlebis feministuri moZraoba
1980-1990 wlebi TurqeTSi feministuri Teoriebis gavrcelebis da
qalTa sakiTxis kvlevis mniSvnelovan periods warmoadgens. erTi SexedviT,
10-wliani Sualedi mniSvnelovani cvlilebebis arsebobis safuZvels ver
mogvcems, magram feministuri ideebis Teoriul doneze arsebobis da
Turqul sazogadoebaSi mniSvnelovani rolis Sesrulebis utyuar faqts
warmoadgnes. Turqi sociologebi Sirin Teqeli, aksu bora, aiSe duraqbaSa,
deniz kandioTi, fatmagiul berqTai Tvlian, rom sazogadoebaSi
feministuri ideebis Teoriul doneze damuSaveba 1980-1990 wlebSi moxda.
1990-ian wlebSi qalTa sakiTxis sferoSi kvlevis sxvadasxva meTodebi iqna
damuSavebuli. 1980-ian wlebSi ki qalTa sakiTxi mxolod mcire feministuri
jgufebis ganxilvis sagans warmoadgenda. magaliTad, qalTa wre ise iqna
daarsebuli, rogorc sagamomcemlo organo. igi inteleqtuali
qalebisaTvis „kulturuli klubis“ funqcias asrulebda. 1980-iani wlebi
mniSvnelovani im TvalsazrisiTaa, rom „qalTa sakiTxis“ Sesaxeb arsebuli
paradigmebi feministuri kuTxiT Sefasda da sakiTxi axleburad daisva.
mniSvnelovania imis codna, rogori iyo am dros Turquli
sazogadoeba. aRsaniSnavia, rom TurqeTma bolo 20 wlis ganmavlobaSi didi
cvlilebebi ganicada. miuxedavad imisa, rom modernizacia tradiciul-
74
klasikur jgufebSi sruli saxiT warmodgenili ar aris, SeiZleba iTqvas,
rom tradiciuloba TurqeTSi mniSvnelovanwilad daZleulia. rogorc wesi,
Rirebulebebis, qmedebebis gadafaseba da Secvla ufro rTuli procesia,
vidre Tavad struqturis cvlileba. Tumca am kuTxiTac Zireuli
cvilebebia. Turquli sazogadoeba warmoadgens sazogadoebas, romelic
axalgazrda da erTmaneTisgan gansxvavebuli kulturis mqone jgufebisagan
Sedgeba. gansxvavebuli kulturis mqone sazogadoeba uxeSad SesaZloa sam
nawilad davyoT: pirvel kategorias ganekuTvneba tradiciuli an
feodaluri Rirebulebebis matarebeli, soflis meurneobiT dakavebuli,
provinciebSi mcxovrebi adamianTa jgufebi. aseT jgufebSi qalis
sazogadoebaSi funqcionirebis roli Zalian dabalia. bavSvebsac ojaxSi
azris gamoxatvis ufleba ara aqvT. sazogadoebrivi faseulobebi ojaxisa
da pirovnebis Tavisuflebas Zalian zRudavs. sazogadoebis meore
kategorias ganekuTvneba sazogadoebis is nawili, romelmac dasavleTis
Rirebulebebi kargad SeiTvisa. sazogadebis es nawili sazogadoebrivi
zewolisgan SedarebiT Tavisufalia. qalebi rogorc ojaxSi, ise
sazogadoebaSi gacilebiT Tavisuflebi arian da mamakacebic Tanasworobis
tendenciisaken ixrebian. sazogadoebis mesame nawils ganekuTvnebian
adamianTa is jgufebi, romlebic zemoT moyvanili ori jgufis gadakveTis
xazTan imyofeba (esaa Zvelisa da axlis Seuzaveblobis adgili). maT „axali
qalaqeli“ kulturuli jgufi SeiZleba ewodos. qali da bavSvebi
sazogadoebis am jgufSi sazogadoebis mZlavri zewolis qveS imyofeba. amis
gamo faseulobaTa konfliqti, gaucxoeba yvelaze dramatuli saxiT aris
warmodgenili. socialuri klasebi da sazogadoebis fenebad dayofis
sistema kompleqsur xasiaTs atarebs. soflis meurneobis dabalma
Semosavalma, miwebis araTanabarma ganawilebam, soflis meurneobaSi muSa
xelis teqnikiT Canacvlebam soflis mosaxleobis qalaqSi denas Seuwyo
xeli. 1970 wlebSi evropis qveynebSi gavrcelebulma ekonomikurma krizisma
qveynidan muSaxelis gadineba gamoiwvia. 51 qveyanaSi mimdinare cvilebebma
sazogadoebis erTi nawili radikaluri zomebis miRebis aucileblobaSi
51
1989 wels Catarebuli kvlevis safuZvelze dadginda, rom mosaxleobis 30,7 procents
TurqeTSi surda cxovreba, xolo 22, 9 procents ¬−germaniaSi. es ki naTlad metyvelebs
imaze, rom adamianebi fsiqologiurad mzad iyvnen, sxvagan ecxovraT.
75
daarwmuna. maT ojaxisa da faseulobebis mkveTrad gaZlierebis tendencias
dauWires mxari. 1970 wels memarcxene radikalizmTan erTad, memarjvene
islamuri radikalizmic gamococxlda. 1980 wlis samxedro
gadatrialebisas 52 islamuri radikalizmi memarcxene radikalizmisagan
gansxvavebiT, did zewolas ar ganicdida. 1980-ian wlebSi evropis qveynebis
msgavsad Sua aRmosavleTSi religiuri jgufebis radikalizacia
gansakuTrebiT SesamCnevi gaxda. unda iTqvas, rom am process mxars
saxelmwifo uWerda. saqme iqamdec ki mivida, rom islamur samyaroSi im
iSviaT qveynebs Soris, romlebic laicizmiT aris cnobili, TurqeTSi
radikalur islamistebs, sazogadoebisa da saxelmwifos safrTxed
aRiqvamdnen. 1980-ian wlebSi mimdinare sazogadoebriv cvililebebs Soris
kidev erTi mTavari cvlileba politikis sferoSi kompromisis Zieba iyo.
1970-ian wlebSi dawyebuli da 1980-ian wlebSi samxedro gadatrialebiT
damTavrebuli politikuri polarizacia da krizisi terorsac
gulisxmobda. samxedro reJimma dRis wesrigSi demokratiis damkvidrebis
aucilebloba daayena. 1980 wlebis bolos saxelmwifo mixvda, rom bolo 20
wlis ganmavlobaSi Camoyalibebul sxvadasxva sazogadoebriv jgufebs ver
gaanadgurebda. aman erTmaneTTan dapirispirebul samoqalaqo sazogadoebis
Camoyalibebas Seuwyo xeli. aqedan gamomdinare, jgufebi, romlebic aqamde
erTmaneTis arsebobas ar aRiarebdnen, axla kompromisis gamonaxvasa da
saxelmwifos mxridan garantiebs moiTxovdnen. sazogadoeba mixvda, rom 1982
wels miRebuli konstitucia da mis safuZvelze damtkicebuli sxva
kanonebi sazogadoebis ganviTarebisTvis viwro da antidemokratiuli iyo.
ideologiis TvalsazrisiT, sazogadoebam didi cvlileba ganicada.
religiis safuZvelze dafuZnebuli osmaleTis kulturuli
mravalferovneba, respublikis periodSi garkveulwilad Semcirda da
adgili geografiul faqtors daeTmo. miuxedavad imisa, rom e.w. “dasavleT-
aRmosavleTis“ sinTezi ver moxda. sxvadasxva kulturul normebze
52
1980 wlis gadatrialeba ganxorcielda 12 seqtembers, rac gamoixateboda TurqeTis
SeiaraRebuli Zalebis mier qveynis mTel teritoriaze xelisuflebis sakuTar xelSi
aRebiT. samxedro meTaurebis mizani, maTive ganmartebiT, iyo qveynisa da eris erTianobis,
xalxis uflebebisa da Tavisuflebis dacva, qonebisa da sicocxlis usafrTxoebis
SiSisgan ganTavisufleba da bednierebis uzrunvelyofa (lebaniZe, 2011:90).
76
dafuZnebuli musulmanoba, laicisturi evropuloba da aTeisturi
socializmi gverdigverd agrZelebda Tanacxovrebas, rac mravalferovan
kulturul mozaikas qmnida. 53 am zogadi suraTis farglebSi sainteresoa
qalis adgilis gansazRvra.
1970 wels TurqeTSi respublikuri saxalxo partiis memarcxene,
socialisturad ganwyobilma axalgazrdulma frTam, sakmao raodenobis
mxardamWeri SeiZina. TurqeTis nakleb ganviTarebuloba, dasavleTis
qveynebze damokidebuleba, Semosavlebisa da SesaZleblobebis
uTanasworoba, klasebs Soris ufskrulis arseboba im periodis
mniSvnelovan sakiTxebs warmoadgenda. uTanasworobisa da diskriminaciis
cnebebma politikuri datvirTva SeiZina. aman ki qalebis, rogorc
„uufleboTa jgufis“, arseboba cxadi gaxada. Tumca unda aRiniSnos, rom
1970 wlis bolos gavrcelebuli es Sexeduleba anu „qalTa sakiTxi“,
rogorc mas im periodis TurqeTSi uwodebdnen, marqsizmis antifeministur
analizs efuZneboda. Tu aqamde diskriminirebuli qalis rolSi glexi qali
gamodioda, axla misi adgili muSa qalma daikava. qalebis
„ganTavisuflebis“ mTavar saSualebad socializmi iqna miCneuli, anu maT
mamakacebis mxardamxar unda emuSavaT. aseTma damokidebulebam warmoSva
cneba „baji“, Bacı „da“. is imave identobis matarebeli iyo, rogorc
„qemalisti aseqsualuri qali“. memarcxene socialistebis mier qalebis
kontroli maTi „gaburJuebiT“ xorcieldeboda. qalebis samosis, qcevis da
qalebTan dakavSirebuli sxva sakiTxebis kontrolis meqanizmebis
legitimacia socialistebs sakuTari ideologiis martivad da
53sakonstitucio samarTlis specialistebis mier erTxmad aris aRiarebuli, rom 1982 wlis
konstitucia Turquli konstitucionalizmis ganviTarebaSi ukan gadadgmuli nabiji iyo.
igi Soris idga sakacobrio demokratiuli standartebisgan. preambulidan dawyebuli
ukanasknel Tavamde konstitucia Tavisi akrZalvebiT da SezRudvebiT praqtikulad
gamoricxavda adamianis ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebas. samagierod, erovnuli
uSiSroebis sabWos da generaluri Stabis gaZlierebiT samxedroTa politikur wonas
arnaxul masStabebs sZenda. 1982 wlis konstitucia iyo korporativizmis klasikuri
gamovlineba da mimarTuli iyo saxelmwifo ideologiis TiTqmis religiis doneze
ayvanisken. amis gamo, konstituciis calkeuli muxlebi Zalian xelsayreli xdeboda
antisaxelmwifoebriobis motiviT xelovnebis, kulturisa Tu samoqalaqo, saganmanaTleblo
saqmianobis akrZalva-SezRudvisaTvis (lebaniZe, 2011: 93).
77
umtkivneulod gavrcelebaSi daexmareboda. maT mier SemuSavebuli „bajis“
cneba pirovnuli Tvisebebis armqone „qali megobari„ iyo. lozungiT _ „Cemi
siyvaruli ekuTvnis Cems xalxs da yvela qali Cemi daa“ _ mamakacebi
potenciurad „disharmoniuli Zalisgan“ Tavis dazRvevas cdilobdnen.
sociolog fatmagiul berqTais azriT, „qali megobari“ momTmeni unda iyos,
brZolaSi unda Caebas da unda daamtkicos, rom arsebobs. sanam sakuTar
arsebobas daamtkiceben, manamde burJuebi arian. es ki maTSi eWvis Setanis
yvelaze kargi saSualebaa“ (Berktay, 2010:283).
feminizmi, 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg politikuri
gaerTianebebis dRis wesrigSi mniSvnelovan adgils iWers. zogierTi
mosazrebis Tanaxmad memarcxeneTa moZraobaSi CarTuli qalebi adre Tu
gvian mixvdebodnen, rom isini diskriminirebulebi iyvnen, sxva mosazrebis
Tanaxmad ki, rom ara 12 seqtembris gadatrialeba, feminizms hegemonuri
ideologiis daZleva Zalian gauWirdeboda. yvelaze mniSvnelovani faqtori,
romelsac xazi unda gaesvas, sazogadoebis siaxleebisTvis mzadyofnaa. im
axal faseulobebs Soris, romelic TandaTan imkvidrebda sazogadoebaSi
adgils, pirovnebis individualizaciis process mniSvnelovani adgili
eWira. am sferoSi ki socialuri aqtorebis rols qalebi da axalgazrdebi
warmoadgendnen. qalisa da mamakacis Tanasworobis sakiTxi yuradRebis
centrSi eqceva. magaliTad: cnobili Teza, rom ojaxi qalis saqmea da
mamakaci sruliad ar interesdeba misiT, axleburad gadafasda da misi
adgili ukve mamakacebis ojaxis saqmeebSi aqtiurad Carevis Tezam daikava.
sazogadoebis 45%-is Sexeduleba aseTia, xolo 40% miiCnevs, rom qali
sazogadoebriv saqmeebSi ar unda CaerTos da mxolod ojaxis saqmeebiT
unda dakavdes. aqve unda davsZinoT, rom mocemuli maCveneblebi pirobiTia,
radgan msgavsi saxis cvlilebebi bolomde realizebuli ar aris da Tu
aris, isic mxolod did qalaqebSi da ara sruliad TurqeTSi. qalisa da
mamakacis Tanasworobis da urTierTobis Sesaxeb arsebuli tradiciuli
Sexedulebebis swrafi Secvla warmoudgenelia. magaliTad, qalisa da
vaJis urTierToba, qorwineba, Svilebis yola da aborti qalis gadasawyvet
sakiTxTa siaSi ar Sedis, mas ojaxi wyvets. 80-ian wlebSi televizia da
presa feministi qalebis, qalTa sakiTxis irgvliv arsebuli filmebis da
78
qalTa sakiTxis Semcveli wignebis Sesaxeb araerT gancxadebas akeTebda.
„qalTa filmebis“ saxelwodebiT cnobil filmebSi yuradReba qalebis
pirovnul da seqsualur Tavisuflebaze maxvildeboda. aqamde
tabudadebuli „sqesobriobis“ cneba qalTa sxvadasxva Jurnalsa da
gazeTSi ganxilvis mniSvnelovani Tema iyo. qalebi sakuTari qalurobis
axleburad Sefasebis gzebs eZeben, piradi da seqsualuri cxovrebis
SemzRudveli moraluri principebis winaaRmdeg gamodian. 1980-ian wlebSi
qalebi wina planze „Tanamedrove“ mamakacebTan (iqneba es megobari, naTesavi
Tu TanamSromeli) urTierTobaSi mniSvnelovan sakiTxad maT mier
pirovnuli Tvisebebis daTrgunvis sakiTxs wamosweven. isini memarcxene
socialistur jgufebSi gaerTianebul qalebs paternalizmSi adanaSuleben.
swored 80-ian wlebSi moxda qalis, rogorc pirovnebis aRqma. 1980-iani
wlebis Semdeg feministuri moZraobis SigniT Semdegi saxis Teza iyo
gavrcelebuli: qalTa sakiTxis erovnul da islamur CarCoebSi ganxilvam
misi, rogorc damoukidebeli moZraobis arseboba eWvqveS daayena. garda
amisa, feministuri moZraobis politizirebam individis pirovnuli
Tavisuflebis SezRudva gamoiwvia. Sirini Teqeli 1980 wlis samxedro
gadatrialebis Semdgom viTarebas ase aRwers: “sacodavi individi, romelic
Turquli nacionalizmis da islamuri rwmenisadmi msxverplad iqna
Sewiruli, saxelmwifosa da sazogadoebis mier mniSvnelovan pirad iqna
aRiarebuli. ufro metic, memarcxene jgufma „aRmoaCina“, rom sazogadoeba
axalgazrdebis, moxucebis, homoseqsualebis, heteroseqsualebis,
xelovanebis, fexburTis moyvarulebis da, kidev ufro meti, qalebisa da
mamakacebisagan Sedgeba“54 (Tekeli,2010:27).
1981 wels stambolsa da ankaraSi qalTa aqtiuri moZraoba daiwyo.
“YAZKO”-s (Yazarlar Kooperatifi) (mweralTa kooperativi) mier mowyobili
Sekrebis Semdeg, romelic qalTa sakiTxs mieZRvna, feministi mwerlebis
wignebis Targmna da sazogadoebisTvis gacnobis kampania daiwyo. YAZKO- s
54memarcxene socialisturi jgufi zneobriobisa da tradiciulobis magaliTi iyo. isini
homoseqsualizmisa da seqsualuri Tavisuflebis sastiki winaaRmdegebi iyvnen. maTi azriT,
es „gulisamrevi da avadmyofuri urTierTobebi iyo“, romelic kapitalizmis regresis
Sedegs warmoaCenda (Berktay, 2010:282).
79
mier gamocemul JurnalSi „ Kaktüs” (“kaqtusi“) erTi gverdi mTlianad qalTa
sakiTxis gaSuqebas eTmoboda. qalebi, romlebic feministur ideebs
iziarebdnen, Tavdapirvelad, „saxlis Sekrebebs“ awyobdnen. aRniSnuli
Sekrebebi qalTa TviTSegnebis amaRlebas emsaxureboda. ganxilvis Temas
dedobis sakiTxi, SvilebTan urTierToba, Zaladoba, mamakacuri hegemoniis
daZlevis gzebis Zieba warmoadgenda. „saxlis Sekrebebis“ monawile muezen
aiTaCi ixsenebs: „pirveli Sekreba sirmanis saxlSi movawyveT, Tu ar vcdebi,
1982-83 weli iqneboda. damswreTa umravlesobas teqnikuri universitetis
studentebi da saswavlo personali Seadgenda, mxolod me viyavi
diasaxlisi, magram maTgan gansxvavebiT me stambolSi dawyebuli „saxlis
Sekrebebis“ aqtiuri monawile viyavi. Cemi qaliSvili, Sule, stambolis
„saxlis SekrebebSi“ iRebda monawileobas. mec im dros mivdiodi
stambolSi, roca Sekreba tardeboda. Sekrebebze mxolod msmenlis roliT
Semovifarglebodi. Tumca saTqmeli bevri mqonda. roca ankaraSi daiwyo
Sekrebebi, amas ver gamovakldebodi, ufro metic, „saxlis Sekrebebi“ Cems
saxlSi ewyoboda... TurqeTSi feministuri literaturis Targmna axali
dawyebuli iyo. stambolis feministuri jgufisgan gansxvavebiT, romelic
qalebs Tavis rigebSi mxolod rekomendaciiT awevrianebda, Cven, ankaris
feministurma jgufma, kari yvela msurvels gavuReT“ (Timsi,Gevrek, 2009:16).
feminist qalebs Zalian kargad esmodaT, rom „saxlis SekrebebiT“
maTi ideebi mxolod sazogadoebis viwro wrisTvis iqneboda cnobili.
amitom maT samoqmedo asparezad quCa airCies. ankaraSi moRvawe feministma
qalebma 1987 wlis 10 maiss „Zaladobis sawinaaRmdego kampaniis„
mxardasaWeri aqcia gamarTes. am movlenas aqciis monawile muezin aiTaCi
Semdegnairad aRwers. “feminizmis saxeliT pirvelad gavedi quCaSi. Zalian
didi Sroma gavwieT. me magaliTad, Cankaias ubanSi rac ofisi da samuSao
adgili iyo, yvela Semoviare. iq momuSave qalebs Cven mier wamowyebuli
kampaniis mniSvnelobis Sesaxeb vesaubre. zogi dainteresda, zogi _ ara,
Tumca CemTvis yvelaze mniSvnelovani qalebisaTvis informaciis miwodeba
da Cven mxareze gadmobireba iyo. vfiqrob, warmatebas mivaRwie“ (Timsi, Gevrek,
2009:23). amerikis kulturis centrSi gamarTul Sekrebaze ganxilvis sagani
iyo feminizmis raoba da feministuri mimarTulebebi. 80-iani wlebis
80
feministuri moZraobis analizisas mxedvelobidan ar unda gamogvrCes erTi
garemoeba _ feminist qalTa rigebSi gaerTianebuli qalebis socialuri
ierarqia, gamocdileba da ganaTleba. es gansxvaveba garkveuli saxis
uTanxmoebis mizezic ki xdeboda. gamocdilebis mqone qalebi axal SeZenil
wevrebze avtoritetis damyarebas cdilobdnen. garda amisa, memarcxene
socialisturi jgufis wevri qalebi mkacri kritikis qveS eqceodnen.
yovelive aman feministur jgufebs Soris dapirispireba gamoiwvia, ramac ra
Tqma unda, feministuri moZraobis ganviTareba mcirediT Seaferxa.
“feminizmis mniSvnelovan problemas qalTa Soris metoqeoba, ara-
komunikabeluroba da siyvarulis nakleboba qmnida. gamosavali mxolod
metoqeobis daZlevasa da erTmaneTis siyvarulSi ar iyo. problemis
gadawyveta sakiTxis siRrmiseulad ganxilvasa da misTvis saxelis sworad
darqmevas moiTxovda. feminizmi Tavis TavSi rogorc sazogadoebriv, ise
individualur sakiTxebs aerTianebs“ (Bora, 2009:35). feministur jgufebs
Soris yvelaze gamorCeuli “Perşembe grubu” („xuTSabaTis jgufi“) iyo. 1989
wlis 11-12 Tebervals „xuTSabaTis jgufis“ organizebiT Catarebul
Sekrebas TiTqmis qalTa yvela gaerTianeba eswreboda. swored am Sekrebaze,
romelsac „feministuri kvireuli“ erqva, gaCnda feministuri kongresis
Catarebis idea. kongresze mniSvnelovan sakiTxebs Soris iyo qalTa
politika, feministuri identoba, sqesTa urTierToba, feministuri Teoria.
1980 welis feministuri moZraoba qalTa sakiTxis feministuri
perspeqtividan ganxilvis periods warmoadgens. qalebi aqtiurad ewevian
feministuri ideebis propagandas.
81
2.6. 90-iani wlebis feministuri moZraoba
1990-iani wlebi feministuri moZraobis ufro mSvidi periodia. 90-ian
wlebSi Tavi sxva sakiTxebma iCina. qurTi qalebis moZraoba55 da islamisti
qalebis moZraoba ganxilvis aqtiuri sagani gaxda. qurTi qalebi
feministur moZraobas ise afasebdnen, rogorc nacionalur moZraobas.
islamuri feminizmis mimdevari qalebi ki qalTa diskriminacias saerTod
uaryofdnen. 90-iani wlebi qalTa gaerTianebebis simravliT gamoirCeva,
romelTagan yvelaze gamorCeuli Ka-Der- ia (Kadın adayları eğitme ve destekleme
derneği) (qali kandidatebis ganaTlebisa da mxardaWeris fondi) igi 1997
wels daarsda. mis mizans „politikaSi qalebisa da mamakacebis
Tanasworobis uzrunvelyofa, qalTa naazrevis mejlisamde mitana da
amgvari gziT qalebisa da qveynis bedis Secvla warmoadgenda” (Bora,2009:115).
fondi mejlisSi 56 qali kandidatebis raodenobis gazrdasa da qalebis
55
TurqeTSi qurTTa erovnuli moZraoba inteleqtualma mamakacebma wamoiwyes. 90-iani
wlebis dasawyisSi man masobrivi xasiaTi miiRo. 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg
asparezze gamosuli qurTi qalebi Tavdapirvelad dapatimrebuli mamakaci naTesavebis
dacvas isaxavdnen miznad. 1993 wlis Semdeg ki qalebi mamakacebTan erTad politikur
procesebSi aqtiurad erTvebodnen. qurTi feministi qalebis gaerTianeba da Tavisufal
qalTa platforma 90-ian wlebSi Camoyalibda. qurT qalebs hqondaT sakuTari Jurnalebi,
romlebic konceptualur sakiTxebSi erTmaneTisgan gansxvavdeboda. Jurnali Yaşamda özgür
kadın („Tavisufali qali cxovrebaSi“) Tavs warmoaCenda rogorc erovnul-
ganmaTavisuflebeli brZolis aqtiur monawiles da erovnuli da demokratiuli
TavisuflebisaTvis mebrZol organizaciad. Jurnali qalTa seqsualur Tavisuflebaze,
ojaxSi Zaladobaze da amgvari saxis sxva sakiTxebze yuradRebas ar amaxvilebda, Jurnali
1998 wlidan gamodioda. Tumca, 2000 wlis martis TveSi misi gamocema aikrZala. qurT
qalTa pirveli feministuri Jurnali „Ghoza“ („mze“) 1996 wlidan gamodis. Jurnalis
ganmartebiT, igi warmoadgens qalTa jgufs, romelic qurTuli identobis gamo Turquli
feministuri garemodan, xolo feministuri identobis gamo ki qurTuli politikuri
garemodan aris izolirebuli“ (Açık,2009:281). Jurnali qalTa diskriminaciasa da qalebze
Zaladobis sakiTxebs didi mniSvnelobas aniWebs. qalTa Jurnalebi qveynisa da qalis
Tavisuflebis dakargavs erTmaneTTan aigiveben: “Cvenma qveyanam qalebis msgavsad sakuTari
Tavisadmi rwmena dakarga“, naTqvami iyo JurnalSi „Tavisufali qalis cxovreba“(Açık,
2009:283).
56TurqeTis parlamenti
82
politikisaTvis momzadebas mTeli ZalisxmeviT cdilobda. cdilobdnen ra
politikaSi aqtiur Carevas, qalebi mxolod qveynis bedis gadawyvetaSi
monawileobis miRebis aucileblobaze saubrobdnen. „piradi sargeblobis
gamo ar gvsurs politikaSi monawileobis miReba, qalebisa da, zogadad,
xalxis warmomadgenlebi gvinda viyoT“ (Bora,2009:116). mwerali aiSe kulini
qalebis politikaSi CarTvas Semdegnairad afasebs: „Tu qalebi politikaSi
CaerTvebian, darwmunebulebi unda iyoT, rom cvlilebebi daiwyeba.
imisaTvis, rom qalebma momaval Taobas sufTa da modernizebuli qveyana
dautovon, yvelaferi unda gaakeTon. gamomdinare iqidan, rom ganaTlebisa
da janmrTelobis sakiTxidan dawyebuli rZis fasebiT damTavrebuli,
cxovrebis yoveldRiuri detalebi maTi mosagvarebelia, isini SeZleben
sakiTxis ara droebiT, aramed mudmiv gadawyvetas“ (Bora,2009:118). Ka-Der –ma
presis didi mxardaWera daimsaxura.57 yvelaze mniSvnelovani sakiTxi, rasac
yuradReba unda mivaqcioT, aris is, rom Ka-Der-is saqmianoba qalTa
sakiTxis politikis doneze ayvanasa da gadawyvetas isaxavda miznad.
organizaciis aseT aqtiur saqmianobas safuZveli 1990 wels daarsebulma
„qalTa statusisa da sakiTxis ganmsazRvrelma mTavarma sammarTvelom“
daudo. sammarTvelos daarsebas xelisuflebaSi moRvawe tradiciuli
Sexedulebis warmomadgenlebi uaryofiTad Sexvdnen. maTi azriT, qalebis
politikiTa da sazogadoebrivi saqmianobiT dakaveba ojaxis erTianobas
safuZvels Seuryevda. maT mier warmodgenil angariSSi naTqvami iyo:
„mosaxleobis qalaqSi modineba da „gaqalaqeleba“ tradiciuli ojaxis
Rirebulebebis gaufasurebas iwvevs. ojaxis materialuri mdgomareoba
qals aiZulebs, samsaxuri iSovos, Tumca yvelas aviwydeba is problemebi,
romelic qalebis ojaxidan gasvlas axlavs Tan. ojaxSi dedis avtoriteti
Seirya. tradiciul Turqul ojaxSi mama ojaxis ufrosia, deda ki _
57KKa-Der-is daarsebis mniSneloba rom gavigoT, im periodis politikuri viTareba unda
gavixsenoT. SariaTis da laicisturi principebis dapirispireba sazogadoebaSi
daZabulobas qmnida. grZnobdnen ra SariaTis gaZlierebas, qalebi sxvadasxva qalTa
platformebs aarsebdnen. aseT pirobebSi qalTa sammarTvelos daarseba, romelic
politikur procesebSi miiRebda monawileobas, ra Tqma unda, mniSvnelovani movlena iyo.
miT umetes, rom KKa-Der-is principebs qveynis laicisturobis dacva da yovelgvari
fanatizmis, rasizmis winaaRmdeg aqtiuri moqmedeba Seadgenda.
83
siwmindis simbolo“ 58 (Acuner,2009:129). xelisuflebis liberaluri frTis
warmomadgenlebi qalebis dasaqmebas mamakacebis kerZo seqtorSi dasaqmebas
ukavSirebdnen. es qalebs sazogadoebriv sferoSi CarTvis met saSualebas
aZlevda. Tavad qalebi saxelmwifos mxridan qalTa uflebebis dacvis
meqanizmebis Seqmnas moiTxovdnen. 1989 wlis 5-6 dekembers gamarTul
seminarze profesori nermin abadan-unaTi ambobda: “qalisa da mamakacis
Tanasworobis sakiTxi fondebisa da organizaciebis saqme ar aris, arc
quCaSi gamosuli momitingeebis saqmea. msgavsi saxis RonisZiebebi mxolod
mxardaWeras da sazogadoebrivi azris Seqmnas uzrunvelyofs. sakiTxis
mogvareba ki uSualod saxelmwifos pasuxismgeblobaa. ras gulisxmobs
saxelmwifos pasuxismgebloba? genderis sakiTxis, sxva danarCeni saqmeebis
msgavsad, saxelmwifo doneze ganxilvas. am sakiTxis gadaWris meqanizmad ki
qalTa uflebebis saministros daarseba SeiZleba miviCnioT“ (Acuner,2009:132).
am iniciativas, ra Tqma unda, mowinaaRmdegebic hyavda. sociologi
profesoris Sirin Teqelis azriT, saxelmwifos daqvemdebarebuli qalTa
sammarTvelo an saministro aucileblad moeqceoda misi ideologiis
gavlenis qveS. miT umetes, rom amis gamocdileba ukve hqondaT „saxelmwifo
feminizmis“ saxiT. am konkretul sakiTxSi mecnierebis mosazrebas mxolod
nawilobriv viziareb. saxelmwifo doneze qalTa sakiTxis dayeneba udavod
58
feministebis aqtiuroba da saxelmwifosadami garkveuli saxis moTxovnebis wayeneba
sazogadoebis nawilis gaRizianebas iwvevda. statiaSi „qalTa identobis Zieba da
feminizmi saxelmwifos xeliT“ aila aRabegumi werda: “feministebis ramdeni jgufic ar
unda arsebobdes, yvela maTganis moTxovna erTia: ratom unda gavataroT mTeli cxovreba
saxlSi gamoketilebma? ratom aris mamakaci ojaxis ufrosi? ratom ar SegviZlia im saqmis
keTeba, romelsac mamakacebi akeTeben? saboloo jamSi es yvelaferi iqamde migviyvans, rom
ojaxisa da sazogadoebis simSvides bolo moeReba. feministebs hgoniaT, rom kanonebi maTi
survilebis mixedviT unda iqnes miRebuli. dekemberSi ankaris universitetSi Catarebul
kongresze mowveuli yvela stumris gamosvla ase iwyeboda: „me feministi var“.kongresze
sxvadasxva sakiTxi iqna miRebuli: 1. qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi aqtiuri CarTva, 2.
qaliSvilobis institutis mospoba, 3. qalebis dasaqmeba iseT sferoebSi, sadac maTi
raodenoba mcirea, 4. universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis centris daarseba, 5.
arCevnebSi qalTa kvotis 25%-amde gazrda, 6. samoqalaqo kanonis umokles droSi Secvla, 7.
qalTa winaaRmdeg yovelgvari Zaladobis aRmkveTi saerTaSoriso xelSekrulebis
amoqmedeba. avtori kritikulad ekideba feministebis amgvar iniciativas da svams kiTxvas:
saxelmwifos mxridan feminizmis mxardaWeras unda SeveguoT? “(Ağabeygüm,1994:53).
84
mniSvnelovania, magram saxelmwifo sakuTari interesebidan gamomdinare
moaxdens qalTa sakiTxis politizirebas. genderis sakiTxis gadaWra ise,
rogorc amas feministebi moiTxoven, saxelmwifos interesis sferoSi ar
Sedis. Sirin Teqelis SiSi, rom saxelmwofo ideologia qalebs
damoukidebeli moqmedebis saSualebas ar miscemda, sruliad gasagebia.
Tumca vafiqsireb, rom saxelmwifo doneze qalTa sakiTxis dayenebas
garkveuli saxis Sedegi eqneboda. Tundac qveynis demokratiulobis
xazgasmisaTvis. feministuri ideologiisa da TurqeTis respublikis
ideologiis Tavsebadoba, ra Tqma unda, Znelad warmosadgenia.
90-ian wlebSi mniSvnelovani yuradReba eTmoboda sazogadoebis
aqamde tabudadebuli Temebis ganxilvas. qalebi Tvlidnen, rom vinaidan
TavianTi sxeulis baton-patronebi Tavad arian, aravis aqvs ufleba maTze
iZalados. swored amitom, maT „Cveni sxeuli Cven gvekuTvnis“ kampania
wamoiwyes. qalwulobis kontroli da namusTan dakavSirebuli mkvleloba
qalebze Zaladobis yvelaze ukiduresi formaa. kampaniis saTaveSi bosforis
universitetis studenti gogonebi idgnen. 1992 wels gamocemul
biuletenSi, romelsac „qalwulobis Sesaxeb“ erqva qalTa sxvadasxva
mosazreba iyo gamoTqmuli. aiSe giulis azriT, „qalebi seqsualur
cxovrebas maSin iwyeben, roca Txovdebian, manamde maT mis Sesaxeb araferi
ician. sqesobrivi kavSiris dros qali Tavis umwikvlo sxeuls mamakacs
abarebs, mamakaci ki Tavis Zalas ufro metad SeigrZnobs. aqedan
gamomdinare, sqesobrivi kavSiri Sors dgas yovelgvari nazi da wrfeli
grZnobebisgan“ (Altınay,2009:336). qalTa „sqesobrivi Tavisuflebis“ sakiTxi
qali mwerlebis SemoqmedebaSi iqna asaxuli.
1993 wels premier- ministrad qalis, Tansu Cileris, daniSvna 90-iani
wlebis umniSvnelovanesi movlenaa. sxvadasxva politikuri speqtris
warmomadgenlebi da, gansakuTrebiT, qalebi aRfrTovanebulebi iyvnen am
faqtiT. maT winaSe wardga qali Tavisi momxibvleli RimliT, romelsac
ganaTleba amerikaSi hqonda miRebuli da inglisurad Turqulze ukeT
saubrobda. masSi xedavdnen evropeizaciis gzaze dadgomis did imeds. Tumca
Tansu Cilerma feministi qalebis imedebi ver gaamarTla, vinaidan qalTa
sakiTxs is nakleb yuradRebas uTmobda.
85
2.7. “islamuri feminizmi”
90-ian wlebSi qurTi qalebis feministuri moZraobis garda,
gaaqtiurda islamuri feminizmis“ 59 saxeliT cnobili islamisti qalebis
moZraobac. TurqeTSi respublikis Seqmnis Semdeg, religiuri gaerTianebebi
saxelmwifos uSualo daqvemdebarebis da kontrolis qveS moeqca. amis
mizezi ki, saxelmwifos laicisturobasTan erTad, demokratiulobacaa.
religiuri jgufebis arseboba ki rogorc laicisturobis, ise demokratiis
safrTxed iqna miCneuli. rogorc sazogadoebriv, ise ojaxis sferoSi
islamuri gavlenis Sesusteba mniSvnelovan faqtors warmoadgenda.
samoqalaqo kanonis SemoRebam sazogadoebriv da pirad (ojaxis) sferoSi
qalebis kanonis winaSe Tanasworoba uzrunvelyo. 1980 wlis Semdeg ki
saxelmwifo Tavad cdilobda religiuri jgufebis gaZlierebas. religiur
jgufebs finansuri damoukidebloba mieniWaT, rac maT saSualebas aZlevda,
islamuri faseulobebis da tradiciebis gavrcelebaze orientirebuli
organizaciebi daearsebinaT. saganmanaTleblo saswavleblebSi religiis
gakveTili savaldebulo gaxda. ganaTlebis saministrom yuranis
Semswavleli kursebi gaxsna. aseT viTarebaSi islamur moZraobaSi qalebis
roli udavod gaizarda. Tavsaburavis matarebelTa raodenobam
sagrZnoblad moimata da xazi gaesva cxovrebaSi islamuri tradiciebis
aucileblobas. universitetSi TavsaburaviT swavlis uflebis
mopovebisaTvis mSvidobiani msvlelobebi daiwyo. es yvelaferi
sazogadoebaSi islamuri moZraobis gaZlierebas da maT Zlier Zalad
Camoyalibebas moaswavebda.
59
virjiniis universitetis profesori, Teologi da pirveli imami qali amina vadudi
islamist feministebs sxvagvarad „muslim feministebs“ uwodebs. am qalebis erTi nawili
moiTxovs yuranis axlebur ganmartebas, radgan miiCnevs, rom qalebisa da mamakacebis
“mtrobis“ ambavi umecrebis periodidan iwyeba (İngün, 2005:5).
86
islamuri moZraobis gaZlierebaze saubrisas sakiTxi calsaxad ar
unda ganvixiloT. „islamuri feminizmis“ warmomadgeneli qalebis erTi
jgufi islamSi qalis adgilis Sesaxeb aqtiur kamaTs awarmoebda. isini
muslimur sazogadoebaSi qalis diskriminaciis mizezs, mamakacebis mcdar
Sexedulebebs ukavSirebdnen. islamuri ideologiisa da qalis da mamakacis
Tanasworobis Sesaxeb arsebuli warmodgenebis feminizmTan adaptacia
cota rTuli sakiTxia. magaliTad, mravalcolianobis gamarTleba imiT,
rom qali materialurad aris uzrunvelyofili, anda qalebis mier
gaTxovebis Semdeg miRebuli fuladi sargebeli ar warmodgens imis mizezs,
rom islamuri kanonebis farglebSi qalisa da mamakacis Tanasworobis
Sesaxeb visaubroT. “yuranis yvelaze mecnierul komentarebSi qalisa da
mamakacis Tanasworoba ki araa wamoweuli, aramed is, rom isini erTmaneTs
avseben “ (Arat,2010:94).
islamisturi moZraoba TurqeTSi arsebuli sazogadoebriv-
politikuri cxovrebis alternativas warmoadgenda. igi qalis sakiTxs
aqtiurad exmaureboda da rac SeiZleba meti momxris SeZenas cdilobda.
islamisturi moZraobis dRis wesrigSi mdgari qalTa sakiTxi ramdenime
TvalsazrisiT aris saintereso: islami aris religia, romelic
sazogadoebaSi qalTa sakiTxs, qalTa uflebebs da sxva saxis Temebs
gulisyuriT ekideba. igi did yuradRebas uTmobs sqesTa Soris
urTierTobebs, ojaxis mowyobis sakiTxs da axlagzardebis islamis
principebis mixedviT aRzrdas. qveynis modernizaciis laicisturi
principebi ki islamis principebis sawinaaRmdegod moqmedebda. qalis
sakiTxi respublikuri da islamisturi ideologiis erTgvari „sabrZolo
moedani“ gaxda. Sirini Teqelis azriT “islamistur ideologiaSi
qemalisturi reformebi da ufro adre qalTaTvis miniWebuli uflebebi
uaryofiT kontqestSia ganxiluli. maSin, roca laicisturobas da
modernizms wlebi dasWirda, dRevandel TurqeTSi islamisturi azrovneba
Tanamedrove cxovrebis or umniSnelovanes monapovars _ laicisturobasa
da modernizacias _ ise ganixilavs, rogorc qalebis damcirebisa da
diskriminaciis formas “ (Tekeli,1986:25).
87
islamuri feminizmis warmomadgenlebi TavianT Sexedulebebs
ZiriTadad Jurnal-gazeTebis meSveobiT acnobdnen sazogadoebas. yvelaze
mniSvnelovani Jurnalebi “Kadın ve Aile,” („qali da ojaxi“) ”Bizim Ailemiz”
(„Cveni ojaxi“) da “Mektup” (“werilia“). am JurnalebSi naTlad aris
gamokveTili is principebi, romlebic qalis statussa da adgils
gansazRvravs. aRniSnuli principebi SeiZleba Semdegnairad davajgufoT:
1. diskursi ojaxSi qalis rolis Sesaxeb
zemoT aRniSnul samsave JurnalSi mniSvnelovani yuradReba eTmoba
qalis, rogorc dedis, meuRlis da diasaxlisis rols. JurnalebSi es
sakiTxebi met-naklebi simZafriT aris warmoCenili. magaliTad, JurnalSi
“Kadın ve Aile”, („qali da ojaxi“) dedobis sakiTxs da, rac yvelaze
mniSvnelovania, Svilebis islamuri faseulobebiT aRzrdis meTodebs didi
yuradReba eTmoba. igive sakiTxi naklebad aris gaSuqebuli JurnalSi
“Mektup”( „werili“). ojaxuri cxovrebis idiliis aRweriT islamisti
qalebi tradiciebis SenarCunebas cdilobdnen.
2. diskursi sazogadoebriv cxovrebaSi qalis rolis Sesaxeb
sazogadoebriv cxovrebaSi qalis rolze saubrisas islamuri
Jurnalebi qalebis ganaTlebaze, dasaqmebaze amaxvilebdnen yuradRebas. es
ori sakiTxi erTmaneTisgan gansxvavebul aspeqtSi ganixileboda. magaliTad,
Tu osmalo qalebs da qemalist qalebs miaCndaT, rom ganaTleba dasaqmebis
saukeTeso gzaa, islamisti qalebi ase ar fiqrobdnen. isini ganaTlebis
momxreebi imdenad iyvnen, ramdenadac Tavad religia ar krZalavda amas.
qalebis dasaqmebas isini mxolod im SemTxvevaSi miiCnevdnen
gamarTlebulad, Tu es ojaxis materialuri mdgomareobiT iyo
Sepirobebuli. magram garkveuli saxis SezRudvas aqac SevxvdiT. samsaxuri
iseTi unda yofiliyo, rom qalebs mamakacebTan Sexeba ar hqonodaT.
Jurnali „qali da ojaxi“ qalebs saxlSi darCenasa da xelsaqmiT ojaxis
biujetis Sevsebas urCevda. Jurnali „Mektup” („werili“) qalebis
sazogadoebrivi saqmianobis gansazRvraSi radikalizmiT gamoirCeoda.
88
Jurnalebi “Kadın ve Aile“ („qali da ojaxi“), „Bizim ailemiz“ („Cveni ojaxi“)
„muslimi qalis“ tipis Seqmnas cdilobdnen, romelic „islamuri cxovrebiT“
icxovrebda. „werili“ ki „mojahidi qalis tipis“ Seqmnisken ixreboda.
islamis gavrceleba, rwmenisTvis Tavdadebuloba qalebis sazogadoebriv
aqtivobad miiCneoda. yvelaze mniSvnelovani ki, rac samive Jurnals
aerTianebs, dasavleTisadmi „mtrobaa“. qalebisaTvis evropis uaryofiTi
gavlena rom daenaxvebinaT, muslimi qalisa da gaevropelebuli qalis
Sedarebas axdendnen. moraluri mxaris win wamoweviT qalebSi „sindisis
qenjnis“ gaRviZebas cdilobdnen.
Jurnalebi yuradRebas qalisa da mamakacis Tanasworobazec
amaxvilebdnen. maTi azriT, qali da mamakaci alahis winaSe Tanasworebi
arian da isini erTmaneTs avseben. Aamitom marTebulad ar miiCnevdnen
qalisa da mamakacis uTanasworobis Sesaxeb saubars. aRsaniSnavia, rom
arcerTi Jurnali ar beWdavda masalebs poligamiis, qalebze Zaladobis,
anda sasamarTloze qalebis mowmed yofnis Sesaxeb, sadac ori qalis
Cveneba erTi mamakacis Cvenebas udrida.
urigo ar iqneba Jurnalebis dadebiT mxarezec gavamaxviloT
yuradReba. garda imisa, rom isini islamuri ideologiis propagandas
eweodnen, risi SeTavazeba SeeZloT maT qalebisaTvis? pirveli is, rom
Tavad JurnalSi momuSave qalebi diasaxlisebi da ojaxis patronebi iyvnen.
maTTvis ojaxis garda, sazogadoebrivi sferoc arsebobda, sadac maT
sakuTari azris dafiqsireba SeeZloT. miuxedavad imisa, rom es qalebi
islamuri ideologiis aqtiuri gamtareblebi da mqadageblebi iyvnen, maT
mier Catarebuli sxvadasxva saxis Sekrebebi (yuranis kiTxva, religiuri
dResaswaulebis aRniSvna, qorwilisa da winadacveTis ceremoniebi) maT
saSualebas aZlevda, xelmZRvanelebi yofiliyvnen da garkveuli saxis
organizaciebis Camoyalibebis unari SeeZinaT. garda amisa, Tavsaburavebis
tarebasTan dakavSirebiT gamarTul msvlelobebze monawileoba maT
politikis mniSvnelobas naTlad warmouCenda. CamoTvlili magaliTebi
qalebis sazogadoebaSi CarTvis SesaZleblobad SeiZleba SevafasoT.
„islamur feminizms“ axlagazrda TaobaSi, universitetis
studentebisa da liceumis moswavleebis saxiT, bevri mimdevari hyavs. Sua
89
aRmosavleTis universitetis profesoris, feride ajaris, mier Catarebuli
gamokiTxvis Sedegi naTel warmodgenas gviqmnis Tanamdrove cxovrebaSi
“islamuri feminizmis” Sesaxeb. studentebi icaven da iziareben islamis
yvela princips. zogierTi maTganisaTvis Tavsaburavi 60 sazogadoebisgan
Tavdacvis saSualebas warmoadgens. umetesobas sazogadoebaSi uWirs
adaptacia da amitom „xsnis“ gzad religia miaCnia. swavloben, magram
qorwinebis Semdeg muSaobas ar apireben. poligamias normad miiCneven da
Tvlian, rom „alahma maTze ukeT icis, raSia maTi bednierebis saidumlo“
(Acar,2010:86).
60 1981 wels TurqeTSi „Tavsaburavis omi“ dawyo. 1990 wlis oqtombris TveSi gazeTSi
„qalTa statusisa da sakiTxebis mTavari sammarTvelos“ dafuZnebasTan dakavSirebuli
kanonis Sesaxeb gamoqveynda informacia. aRniSnuli kanoni „Tavsaburavis akrZalvad“ iqna
Sefasebuli. aseTi Sefasebis mizezi ki kanonis me-17 muxli gaxda, romelic umaRles
saswavleblebSi Cacmis Tavisuflebas gulisxmobda. „moqmedi kanonebis Sesabamisad
umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi daSvebulia samosis Tavisufleba“. aman qalTa
organizaciebis, mwerlebis da sxvadsxva partiebis mZafri reaqcia gamoiwvia. yvelaze
mkafiod sakuTari pozicia „WeSmariti gzis partiis“ liderma mahmuT ozTurqma gamoxata.
misi sityvebi patriarqaluri ideologiis naTeli gamoxatulebaa, romelic religiur
safuZvlebs efuZneba. „Tu Turqi qalis uflebebi mTavarma sammrTvelom unda daicvas, es
niSnvas, rom igi yvela uflebas kargavs. Turqi qalis uflebebi yuraniT aris daculi.
Cveni tradiciebiT da wes-CveulebebiT aris daculi... Cven yvela im uflebas vaRiarebT,
rac qalebs unda ganesazRvraT, vinaidan winaswarmetyvelis mSobeli qalia. magram Cven sxva
rame gvaRelvebs. zogierTi feministuri organizaciis win wamoweva da mxardaWera Cven
qalebs zewolis qveS aqcevs, risi winaaRmdegebic varT. Turqi qali sakuTar namuss Tavad
icavs“ (Acuner,2009:150). 1999 wels samxedroebma premiers ultimatumi wauyenes, ris Semdegac
igi iZulebuli gaxda, Cacmis stili gaemkacrebina.
90
2.8. feministuri mimarTulebebi TurqeTSi
TurqeTSi, evropis qveynebis msgavsad, feministuri moZraobis SigniT
sxvadasxva mimarTuleba Camoyalibda: radikaluri, liberaluri da
socialisturi (marqsistuli).
1. radikaluri feminizmi
radikaluri feminizmis warmomadgenlebi patriarqaluri
Rirebulebebis gadafasebasa da qalTa sakiTxis irgvliv gaerTianebas
moiTxovdnen. radikali feministebis azriT, patriarqaluri ideologia
qalebis diskriminacias Semdeg sferoSi axdens: 1. saxli, romelic qalis
pirad sferod aris miCneuli, 2. sazogadobrivi TavSeyris adgilebsa da
quCebSi arsebuli sagangaSo mdgomareoba. (quCebSi qalebis gamoCenasTan
dakavSirebul problemebze osmalo qalebic amaxvilebdnen yuradRebas,
mamakacTa Seuracxmyofeli mzera maT uxerxulobas uqmnida). 3. sqesobriv
urTierTobebSi damamcirebeli mdgomareoba. 4. profesiul cxovrebaSi
marginalizacia. 5. ekonomikis, politikis, kulturisa da sxva sferoSi
qalebis arsebobis ugulebelyofa. lozungi _ „Tu momavali Cveni iqneba,
maSin momavali qalSia“ _ radikaluri feministebis pozicias kargad
gamoxatavs. isini, sxva feministebisgan gansxvavebiT, qalis sxeuls, xmas,
silamazes, sinazes da sxva msgavsi saxis Tvisebebs wina planze wamosweven.
radikaluri feminizmis mimdevrebi Jurnal “Feminist hafta sonu“
(„feministuri SabaT-kvira“) garSemo arian Sekrebilebi.
2. liberaluri feminizmi
liberaluri feminizmis warmomadgenlebi yvela sferoSi qalisa da
mamakacis Tanasworobas usvamen xazs. maTi azriT, saboloo mizani
mamakacebze ufro aRmatebuli yofna ki ar aris, aramed maTTan
Tanasworobaa. sazogadoebriv sferoSi adgilis dakaveba qalTa
91
Tavisuflebis aucilebeli pirobaa. muSaoba qalisaTvis warmatebis
tolfasia, magram yvelaze metad qals ekonomikuri Tavisufleba sWirdeba,
vinaidan ekonomikuri Tavisufleba sityvisa da cxovrebis Tavisuflebas
niSnavs. qalis sityvis Tavisufleba mas mamakacze damokidebulebisgan
ixsnis, ojaxSi qalisa da mamakacis funqciebi Tanabari unda iyos, qals
unda SeeZlos damoukideblad miiRos gadawyvetileba. arasasurveli
qorwinebisgan Tavis daRwevis mizniT ganqorwinebis wesebi unda
gamartivdes. liberaluri feminizmis politika egalitaruli politikaa.
maT mier SemoTavazebuli Tavisuflebis cneba seqsualur Tavisuflebasac
gulisxmobs. qalwulobis sakiTxi qalis pirovnul Tavisuflebas zRudavs.
liberali feministebis azriT, qals aqvs ufleba, urTierToba hqondes
sasurvel mamakacTan im SemTxvevaSic ki, Tu igi daqorwinebulia. vfiqrob,
liberali feministebi am sakiTxSi radikaluri feministebs Zalian hgvanan.
poziciis radikalizaciis TvalsazrisiT, SeiZleba aWarbeben kidec maT.
Turquli liberaluri feminizmis warmomadgenlebi Jurnals „Kadınca”
(„qaluri“) gamoscemen.
3. socialisturi feminizmi (marqsistuli)
radikaluri feminizmis warmomadgenlebi qalebis diskriminacias
patriarqalur faqtors ukavSirebdnen, socialisti feministebi ki _
ekonomikur faqtors. isini, zogadad, kapitalizmis winaaRmdeg gamodiodnen.
vinaidan maTi azriT, kapitalizmma mamakacebs sazogadobriv, qalebs ki
ojaxis sferoSi miuCina adgili. socialist-feministebma sloganiT „piradi
aris politikuri“ qalTa ekonomikuri TavisuflebisaTvis aqtiuri brZola
daiwyes. isini ojaxSi arsebuli stereotipebis rRvevas qadagebdnen, rac
mxolod socialistur sazogadoebaSi iqneboda SesaZlebeli. socialist
feministebis azriT, Turqul kulturaSi arsebuli sqesobrivi normebis
gadafaseba qalebis Tavisuflebis aucilebeli winapirobaa. isini
socialistur-feministuri Jurnalis “Kaktüs” („kaqtusi“) irgvliv arian
Sekrebilebi
92
2.9. qalTa sakiTxis kvlevis ostoria
qalTa kvlevebis, rogorc akademiuri disciplinis, Camoyalibeba
feministuri moZraobis pirvel talRas ukavSirdeba. yvelaze didi gavlena
ki simona de bovuaris wignma „meore seqsi“ moaxdina. pirveli saswavlo
programa qalTa sakiTxis kvlevis Sesaxeb 1970 wels san-diegos
universitetSi iqna miRebuli. qalTa sakiTxis kvleva ZiriTadad
tradiciuli socialuri da humanitaruli disciplinebis farglebSi
xdeboda. ZiriTadad literaturaSi, filosofiasa da fsiqologiaSi.
pirveli feministuri moTxovna, romelic universitetebs wauyenes, qalebis
saswavlo gegmaSi, saswavlo masalebSi, sagamomcemlo katalogebSi
„damateba“ iyo. tradiciuli socialur da humanitarul disciplinebSi
„qalebis damatebis“ Sesaxeb Tezisi im faqtis gaanalizebiT iyo
gamowveuli, romelic saukuneebis ganmavlobaSi qalebis socialuri
diskursidan gamodevnasa da mxolod ojaxis sferosTan asocirebas
eyrdnoboda. Tumca maleve gaxda naTeli, rom socialur cnobierebaSi
„qalebis damateba“ sakmarisi ar iyo, radgan arc erTi tradiciuli
disciplina ar iyo „mzad“ qalis cxovrebis srulyofili aRqmisaTvis.
universitetis maswavleblebi da mecnierebi mixvdnen, rom qalTa sakiTxis
kvlevis sferoSi ufro mizanmimarTuli da damoukidebeli programebis
SemuSaveba iyo saWiro, romlebic e.w. „qalTa gamocdilebis“ safuZvelze
qalebis cxovrebas Seiswavlida. yovelive aman Sedegad is moitana, rom
Zalian bevr universitetSi daarsda fakultetebi, centrebi, kaTedrebi,
sadac SesaZlebeli iyo qaluri perspeqtividan, zogadad, samyaros
Seswavla. swored es aris is ganmasxvavebeli niSani, riTac qalTa sakiTxis
kvlevis Sesaxeb arsebuli programebi sociologiis, fsiqologiis,
ekonomikisa da istoriis fakultetebisagan gansxvavdeba. 1980 wels mTavari
yuradReba gadatanil iqna aramarto sazogadoebriv sferoSi qalis rolis
gaazrebis sakiTxze, aramed codnis tradiciuli disciplinebis gadaazrebis
sakiTxzec. 80-ian wlebSi qalTa sakiTxis kvleva multikulturuli
perspeqtividan daiwyo. moxda konceptualuri sakiTxebis rekonstruqcia,
romelic rasobriv, eTnikur seqsualur umciresobaTa sferos
93
ukavSirdeboda. 1990 wels qalTa sakiTxis kvleva globalizaciis
perspeqtividan xdeba. qalTa sakiTxTan dakavSirebuli saganmanaTleblo
programebisa da proeqtebis gavrceleba xdeba dasavleT evropaSi, axlo
aRmosavleTSi, afrikaSi, aziaSi. aman ki informaciis gacnobisa da gacvlis
SesaZlebloba Seqmna. iqmneba saerTaSoriso zafxulis skolebi, tardeba
saerTaSoriso konferenciebi. Seiqmna samagistro da sadoqtoro programebi.
1980 wels TurqeTSi feministuri ideebis aqtiurad gavrcelebam da
sxvadasxva feministuri mimarTulebebis mier feministuri Jurnalebis
daarsebam, myari safuZveli Seqmna universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis
centrebis CamoyalibebisaTvis.
universitetebSi qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi ori mimarTulebiT
muSaoben. pirvel jgufSi Sedis is kvleviTi centrebi, romlebic sxvadasxva
disciplinebisa da samecniero sferos warmomadgenel adamianebs aerTianebs.
isini genderis, qalis ekonomikuri da socialuri statusis, ganaTlebis,
janmrTelobis sakiTxebze muSaoben. meore jgufSi gaerTianebulia is
mimarTulebebi, romlebic socialur fakultets eqvemdebareba.
qalTa sakiTxis kvlevis centrebi Tavdapirvelad mxolod ankarisa da
stambolis universitetebSi arsebobda. 10 wlis ganmavlobaSi ki maTma
raodenobam 13-s miawia. 61 aRniSnul centrebSi garda imisa, rom muSavdeba
sxvadasxva saxis proeqtebi, romlebic qalTa sakiTxs exeba, imarTeba
konferenciebi da simpoziumebi. kvleviTi centrebi, erTi mxriv, cdiloben,
qalTa sakiTxi akademiur sivrceSi gadaitanon da ganixilon, meore mxriv ki
tradiciuli Teoriebisa da azrovnebis formebis Sesaxeb aqtiur kamaTs
awarmoeben.
qalTa sakiTxis kvlevis centrebi arsebobs Semdeg universitetebSi:
61Cuqurovas universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, Razis universitetis qalTa
sakiTxisa da Seswavlis centri, gazianTefis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da
Seswavlis centri, Cankaias universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, mersinis
universitetis qalTa sakiTxis kvlevis centri, esqiSehiris universitetis qalTa sakiTxis
kvlevis centri, hajeTefes universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis centri.
94
1. stambolis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da
Seswavlis centri, romelic 1989 wels daarsda. centri ikvlevs qalTa
ganaTlebis, kulturis, janmrTelobis, ekonomikisa da politikis sferoSi
qalTa rolis irgvliv arsebul sakiTxebs.
2. marmaras universitetis qalTa samuSao Zalis gamoyenebis
kvleviTi centri. daarsda 1992 wels. centri ikvlevs qalTa dasaqmebis
sferoebs, awyobs konferenciebsa da seminarebs.
3. ankaris universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis
centri. daarsda 1993 wels. centris mTavari mizania sazogadoebaSi
sqesobrivi sakiTxisadmi ufro Segnebuli damokidebulebis gamomuSaveba.
4. egeosis universitetis qalTa sakiTxis kvlevisa da Seswavlis
centri. daarsda 1996 wels. centris mizania samoqalaqo sazogadoebaSi
qalisa da mamakacis Tanasworobis sferoSi cnobierebis amaRleba.
aRniSnul universitetebSi arsebobs samagistro programebi genderis
kvlevis sakiTxSi.
95
Tavi III
3.1. literaturis feministuri kritika
feministuri Teoriebis Camoyalibeba da feministuri kritikis
arseboba uSualod ukavSirdeba feministur moZraobas. miuxedavad imisa,
rom am sakiTxis irgvliv kamaTi dRemde mimdinareobs, faqti erTia:
feministuri kvlevebis arseboba feministurma moZraobam ganapiroba. garda
amisa, feminizmi, rogorc sociokulturuli ganviTarebis alternatiul-
filosofiuri koncefcia erTbaSad ar Camoyalibebula. igi, rogorc qalTa
socialur-politikuri TanasworobisaTvis warmoebuli moZraoba, didi xnis
ganmavlobaSi arsebobda. Tanamedrove feministur Teoriebs miekuTvneba
meore da mesame talRis feministuri koncefciebi. meore talRas
miekuTvneba radikaluri, liberaluri da socialuri feministuri Teoriebi,
xolo mesames –−kulturuli, postmodernistuli feminizmi. mesame talRis
feministur Teoriebs Soris mkveTrad gamoxatuli koncefciuri sxvaoba ar
arsebobs da isini moiazrebian postfeministur sivrceSi.
miuxedavad Teoriuli da ideologiuri sxvaobisa, Tanamedrove
feministuri diskursis logikur safuZvlad simona de bovuaris mier
SemoTavazebuli „qalurobis“ filosofiuri koncefciaa miCneuli.
mxedvelobaSi gvaqvs patriarqalur kulturaSi qalis subieqtobis gaazreba
rogorc „gansxvavebulis“ da „sxvis“.
aqedan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom feministuri Teoriis mTavari
mizania qaluri subieqtobis wina planze wamoweva, romelic rogorc
klasikur, ise araklasikur socialur TeoriebSi meorexarisxovnad iyo
miCneuli. garda amisa, mniSvnelovania azrovnebasa da kulturaSi qalis
subieqtobis reprezentaciisaTvis diskursiuli gzebis Zieba. subieqtobis
axali feministuri epistemologia efuZneba „sxvis“ koncefcias, romelic
specifikur da mravalgvar „qalTa gamocdilebasa“ da arsebobis qalur
SesaZleblobebs gulisxmobs. qalurobis aqcentirebam feministur Teorias
saSualeba misca, subieqtobis axali filosofiuri konstruqcia gamoevlina.
vgulisxmobT genderulad markirebul subieqtobas, rac klasikuri
96
„usqesobisgan“ Zalian gansxvavebulia. unda aRiniSnos, rom kulturaSi
qaluri subieqtobis logikuri safuZvlebis feministur-epistemologiuri
Zieba, Tanamedrove azrovnebaSi subieqtobis epistemologiis cvlilebebis
paralelurad mimdinareobs.62
feministuri Teoriis axali sagani TavisTavad moiTxovs axal,
araklasikur diskursebs da weris praqtikas, romelic feministur TeoriaSi
realizdeba falogocentristuli tipis diskursis dekonstruqciiTa da
kritikiT. es ki feministur Teorias sxva kritikuli diskursebis
(postmodernizmi an postkolonializmi) siaSi aerTianebs. feministuri
Teoriis meSveobiT, Tanamedrove diskursiul praqtikaSi Setanilia axali
diskursiuli kriteriumi, romelic sqesobriv sxvaobas gulisxmobs. garda
amisa, feministuri Teoriis Taviseburebad iTvleba misi politikuri
mimarTuleba, romelic sazogadoebaSi socialuri, patriarqaluri da
genderuli wyobis cvlilebas iTvaliswinebs.
qalis subieqtobis da, zogadad, qaluri gamocdilebis dadgenis
procesSi mniSvnelovani roli postruqturalisturi filosofiis
ZiriTadma meTodma _ dekonstruqciam iTmaSa. dapirispirebul struqturaTa
deridaseuli kritika dekonstruqciuli analizis meTodis, anu
dekonstruqciuli wakiTxvis strategiis SesaZleblobas iZleva. “klasikuri
filosofiuri gagebiT, wers derida, — saqme gvaqvs ara dapirispirebulTa
mSvidobian TanaarsebobasTan, aramed mZlavr ierarqiul wyobasTan, sadac
oridan erTi marTavs meores da masze maRla dgas. dekonstruqciis mizani,
upirveles yovlisa, dapirispirebulobis am ierarqiuli kibis ngrevaSi
mdgomareobs“ (kavTiaSvili, 2001:37). rekonstruireba struqturalisturi
Jestic iyo, igi garkveul struqturalistur problematikas gulisxmobda.
Tumca imavdroulad igi antistruqturalisturi Jestic iyo. misi bedi
mniSvnelovanwilad am orazrovnebasTan aris dakavSirebuli. igi ngrevas ki
ar gulisxmobda, aramed rekonstruqcias, romelic iTvaliswinebda imis
garkvevas, Tu rogoraa esa Tu is „ansambli“ konstruirebuli. „garkveuli
62 aRniSnuli paradigmatuli cvlilebebis konteqstSi ganixileba agreTve klasobrivi,
rasobrivi da erovnuli tipis identobac. maTi saerTo maxasiaTebelia tradiciul da
klasikur azrovnebasa da kulturasTan dapirispireba.
97
diskursis dekonstruireba niSnavs, aCveno is, Tu rogor SeiZleba daSalo
am diskursis mier dafuZnebuli filosofia, an is ierarqiuli opozicia,
romelsac igi efuZneba“ (xarbedia, 2008:170). romelime struqturis demontaJi
ar warmoadgens martivi elementis regress, garkveuli ganuyofeli pirvel
sawyisis mimarTulebiT, aramed Tavad es arqeRirebulebebi iseve rogorc
zogadad analizi, warmoadgenen garkveul filosofemebs, romlebic unda
dekonstruirdnen. dekonstruqciuli meTodi misaRebi aRmoCnda feminizis
TeoretikosebisaTvis, vinaidan swored binarul opoziciaTa da
ierarqiulobis sistemis gauqmebis survili iZleoda marginalizirebuli
qaluri sawyisis filosofiurad dasabuTebuli (aristotele, Sopenhaueri,
ruso, kanti, froidi, lakani) poziciis axleburi gaazrebis SesaZleblobas.
dekostruqciis gavleniT feministur TeoriaSi Camoyalibda mimarTuleba,
romelsac feministuri kritika hqvia.
feministuri poststruqturalizmis warmomadgenlebi literaturuli,
istoriuli, samarTlebrivi Tu saskolo saxelmZRvaneloebis teqstebis
dekonstruirebisas, naTelyofen, rom aracnobieri ganwyobis doneze
kulturaSi qali miCneulia „ganxvavebulad“, „marginalurad“, „sxvad“,
„gadaxris gamovlinebad“, rac istoriul-kulturuli sistemis
patriarqalurobaze metyvelebs.
feministuri kritika 1960 wlis bolos Camoyalibda. magram mas win
kulturaSi qalTa rolisa da miRwevebis aRiarebisaTvis brZolis
orsaukunovani istoria uZRoda. qalTa sazogadoebrivi da politikuri
uflebebisaTvis brZolas exeba iseTi wignebi, rogoricaa jon stiuart
milis „qalTa damorCileba“, virjinia vulfis ese “sakuTari oTaxi“,
simona de bovuaris „meore sqesi“. mniSvnelovania qeiT miletis naSromi
„sqesobrivi politika“. sityva „politikaSi“ qeiT mileti gulisxmobs
meqanizmebs, romlebic sazogadoebaSi Zalauflebriv mdgomareobas
gamoxataven da ganamtkiceben. mas dasavleTSi socialuri wesrigis
formebi da instituciebi ZalauflebiT manipulirebis farul saSualebad
miaCnia, rac miznad isaxavs mamakacebis dominanturi rolis ganmtkicebas
da qalebis daqvemdebarebas. avtori upirispirdeba froidis fsiqoanalizSi
mamakacis rolis gamZafrebas da, imavdroulad henri mileris, norman
98
meileris da Jan Jenes teqstebSi gamoavlens pasaJebs, sadac avtorebi
TavianT prozaSi wina planze wamosweven agresiul falikur „me“-s da
qalebs “seqsualur obieqtebad” ganixilaven. 1969 wlidan feministur
kritikaSi uamravi naSromi gamoCnda, romlebic sxvadasxva perspeqtivaSi
ganixilavdnen kulturaSi qalis rolis sakiTxs. maT fsiqoanalizis,
marqsizmis da sxvadasxva poststruqturalisturi Teoriis analizi swored
am WrilSi daiwyes.
feministuri literaturuli kritikis fenomeni Zalian mniSvnelovania
feministuri TeoriisaTvis, vinaidan swored aRniSnuli „problemuri
velis“ SigniT daisva iseTi konceptualuri sakiTxebi, rogorebicaa qaluri
subieqtobis struqturis sakiTxi, romelic mamakacuri subieqtobisgan
gansxvavdeba, qaluri enisa da azrovnebis Taviseburebis sakiTxi, qaluri
gamocdilebisa da seqsualobis sakiTxi, reprezentaciis qaluri
startegiebisa da qaluri politikuri strategiebis sakiTxi. feministuri
kritikis warmomadgenlebisaTvis mniSvnelovani iyo samyaros alternatiuli
aRqmis (samyaros qaluri aRqma) perspeqtivis Seqmna. sxva Tanamedrove
kritikuli skolebisgan gansxvavebiT feministuri kritikis literaturuli
principebi mxolod erT avtoritetul azrs an sakralur teqstebs ar
efuZneba. Tumca dResdReobiT, aerTianebs ra sxvadasxva skolebis
(struqturalizmi, lingvistika, fsiqoanalizi, dekonstruqcia) elementebs,
Tavisi kanonikuri teqstebiT igi TandaTan orTodoqsuli xdeba. rogorc
Teoria da meTodi feministuri kritika gvTavazobs literaturis analizis
axal prinicipebs da argumentaciis axal SesaZleblobebs. Tavdapirvelad
feminizmi uaryofda yovelgvari saxis obieqtivizms, diqotomiasa da
ierarqiulobas. dekonstruqciasa da feministur kritikas aerTianebs
masalis gadmocemis xerxebis, metaforebisa da mniSvnelobebis farTo
ganmarteba. rogorc erTi, ise meore tradiciuli binaruli azrovnebis
dekonstruqcias axdens. feminizmi eZebs enisa da sqesis sferoSi
urTierTqmedebis axal gzebsa da SesaZleblobebs. feministuri kritikis
frangi warmomadgenlebi mamakaci mwerlebis SemoqmedebaSi e.w. „qaluri
enis“ ZiebiT arian dakavebulebi. miiCneven, rom ena aris realuri saSualeba,
romliTac SesaZlebelia sterotipebTan brZola. es ki niSnavs, rom
feministuri krtika miznad isaxavs obieqtivizmis, homogeniis, sikeTisa da
99
borotebis kategoriebis amoxsnas. feminizmi axleburad gaiazrebs cnebebs
„“qali“ da „mamakaci“ es ki iwvevs klasikuri wyvilebis struqturuli
diqotomiis (mamakaci - qali, suli — sxeuli, kultura — buneba, aqtiuroba
— pasiuroba, dRe — Rame, da a.S.) dekonstruirebis aucileblobas.
ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi feministuri kritika farTod
gavrcelda evropasa da amerikis SeerTebul StatebSi. feministuri
kritikis ZiriTad mizans warmoadgens literaturis imgvarad Sefaseba, rom
qalebis mosazrebebi, interesebi da faseulobebi wina planze iyos
wamoweuli. erT-erTi amocanaa literaturis „reviziuli kiTxva“, rac
faruli sqesobrivi diskriminaciis gamovlenis saSualebas iZleva.
feministuri kritika, Teoriuli TvalsazrisiT, SesaZleblia sxvadasxva
sakiTxze iyos orientirebuli, magram erTi ram yvelasaTvis saerToa —
samyaroSi qaluri arsebobis gansakuTrebuli SesaZleblobebis da
Sesabamisi qaluri reprezentaciuli strategiis arsebobis aRiareba.
swored amitom, feministuri Teoria da feministuri kritikis teqstualuri
praqtika inteleqtualuri kulturis tradiciuli/mamakacuri faseulobebis
winaaRmdegia. aRniSnuli tardiciuloba qaluri gamocdilebas, rogorc
„meorexarisxovnis“ konstruirebas axdens. xazi esmeva enis tradiciul
funqcionirebas, romelic iseTi klasikuri cnebebiTaa moculi, rogoricaa:
„subieqtoba“, „wesrigi,“ „ sazogadoeba“. aqedan gamomdinareobs feministuri
Teoriis ZiriTadi moTxovnac: literaturuli teqstebis klasikuri kanonis
gadaazreba, gafarToeba an sruliad uaryofa. agreTve, “qalTa
literaturis” socialuri istoriis Seqmna. feministur Teorias da
kritikas codnis Teoriuli dafuZneba sWirdeboda. aseTi Teoriuli
safuZveli poststruqturalisturi koncefcia aRmoCnda, romlis meSveobiT
SesaZlebeli gaxda specifikuri qaluri cnobierebis, enis, weris qaluri
stilisa da literaturis Sesaxeb aqtiuri kamaTis dawyeba. “ukanasknel
periodamde — wers elen Soulteri — feministur kritikas ar gaaCnda
Teoriuli safuZveli. Teoriul StormSi igi „empiriuli oboli“ iyo. 1975
wels me darwmunebuli viyavi, rom verc erTi Teoriuli manifesti ver
SeZlebda yvela im mravalferovani meTodologiisa da ideologiis
100
adekvaturad warmoCenas, romlebic Tavis TavSi feministur kiTxvas an
weras aerTianebda “(Жеребкина,2000:136).
feministuri kritikis arsebobam mniSvnelovnad ganapiroba qali
mwerlebis nawarmoebebis aRmoCena da kvleva. misi meSveobiT moxda qali
da mamakaci avtorebis mier Seqmnili nawarmobebis analizi antikuri
teqtsebidan Tanamedroveobamde. SesaZlebli gaxda klasikuri
literaturuli tradiciis axleburi interpretacia, Seiqmna literaturuli
Teoriis axali aparati, romelic gamdidrebulia feministuri
literaturuli kritikiT. SeiZleba iTqvas, rom dResdReobiT TiTqmis ar
arsebobs literaturuli da filosofiuri teqstebis wakiTxva da analizi
feministuri, an genderuli interpretaciis gareSe. rac mTavaria, Seqmnilia
axali akademiuri disciplina, romelic weris qaluri stilis, arsebobis
qaluri gamocdilebis sakiTxebs ikvlevs. Tumca, unda iTqvas, rom sanam
feministuri kritika Camoyalibdeboda, kritika, romelic qalTa
Semoqmedebas afasebda „androginuli poetikis“ xasiaTs atarebda. sadac
uaryofili iyo unikaluri qaluri literaturuli cnobiereba da xazi
esmoda Sefasebis im universalur standartebs, romelsac qali mwerlebi
unda damorCilebodnen. 1968 wels gamoqveynebul wignSi “fiqrebi qalze“
wignis avtori meri elemeni werda: “tradiciulad literaturul kritikaSi
wamyvani adgili mamakac-kritikosebs ukaviaT, romlebic kiTxvisa da
literaturuli teqsebis analizis dros sakuTari SesaZleblobebis
interpretirebas axdenen“ (Жеребкина,2000:141). aseTi saxis literaturul
kritikas mwerali „falikurs“ uwodebs. „falikuri kritikosi”, rogorc
wesi, uaryofs teqstualuri mniSvnelobis mravalferovnebas, igi cdilobs
inerpretaciis erTiani da universaluri sistemis Seqmnas. tradiciul
literaturul kritikaSi SemuSavebul meTodebs elemani ironiulad
„seqsualuri analogiebiT azrovnebas uwodebs“. 60-ian wlebSi viTareba
mkveTrad Seicvla. feministurma kritikam yuradReba gaamaxvila rogorc
patriarqalur kulturaze, aseve qalur esTetikaze, romelic qaluri
kulturis arsebobas usvamda xazs. 70-iani wlebis Sua xanebSi akademiuri
feministuri kritika, romelic interdisciplinaruli feminuri kvlevebis
Sedegebs gansakuTrebul yuradRebas aqcevda ganviTarebis axal fazaSi
101
Sevida. es axali faza ki ginokritika iyo. feministuri kritikis
umniSvnelovanesi nawilia ginezisi, anu poststruqturalisturi
feministuri kritika, romelic ikvlevs qalur sawyiss filosofiaSi, enasa
da fsiqoanalizSi. 80-iani wlebis meore naxevarSi aRmavlobas ganicdis
genderuli Teoria, romelic sqesobrivi gansxvavebis Seswavlazea
orientirebuli.63
feministuri kritikis mTavari Teoriuli problema qalTa
subieqtobis sakiTxia. aRniSnuli sakiTxis gadawyvetis ori meTodi iqna
SerCeuli. Ppirveli _ qaluri subieqtobis struqturis gansazRvra,
rogorc „sxva“ 64 , „gansxvavebuli“ (mamakacursa da tradiciulobasTan
63 feministurma Teoriam mniSvnelovani roli Seasrula genderuli kvlevebis sferoSi.
feministuri Teoria warmoadgens qaluri subieqtobis, rogorc „gansxvavebulis“
konceptualur safuZvels. genderuli kvlevebis specifika ki imaSi mdgomareobs, rom
kvlevis sagania ara erTi, an Tundac ori qali da mamakaci, aramed Tanamedrove kulturis
sul mcire xuTi subieqti (qaluri, mamakacuri, homoseqsualuri, heteroseqsualuri,
transseqsualuri). TiToeuli maTgani genderuli Seswavlis sagans warmodgens.
meTodologiuri safuZveli ki „gansxvavebulobis“ kriteriumia. feministuri diskursi
uSualod ukavSirdeba Tanamedroveobis sxva filosofiur da socialur Teoriebs.
genderuli kvlevebi ki jer feministuri Teoriis meTodologiur safuZvlebs iyeneben da
Semdeg ukve sxva kritikul diskursebs. aqve unda aRiniSnos, rom 90-ian wlebSi
genderuli kvlevebis ZiriTadi Teoriuli aparati da meTodologia feminizmis
Teoretikosebis mier muSavdeboda.
64simona de bovuari subiqtobis koncefciaze msjelobisas Jan-pol sartris filosofiur
Teorias eyrdnoboda. sartri uars ambobs subiqtobis koncefciis yvela saxis
determinizmze. egzistenciuri subiqti aris−arCevnis subieqti, anu adamiani aris is,
rasac Tavad irCevs. subieqtis arCevani arasodes aris winaswar gansazRvruli da ar
Seesabameba socialur-ekonomikur, an fsiqologiur determinizms. igi arasodes sruldeba
da misTvis stabiluroba ucxoa. Eegzistencializmis TeoriaSi subieqtobis koncefcia
dakavSirebulia agreTve „negaciis“ egzistencialur koncefciasaTn. sartris azriT,
subieqtis arseboba ganisazRvreba Semdegi opoziciuri doneebis Sesabamisad: „me“ da “ara
me“. egzistenciuri filosofiis mixedviT, adamiani samyaroSi marto ar aris. subieqti
CarTulia „sxvebTan“ urTierTobaSi. sartrma SeimuSava „me“ -s da „sxvis“ egzistenciuri
dialeqtika, romelic nebismieri saxis individualur situacias ise gansazRvravs, rogorc
orgvar urTierTobas. mxolod sxva cnobierebis arseboba gansazRvravs da astimulirebs
Cvens sakuTar cnobierebas. mxolod „sxvebis“ meSveobiT vaxdenT Cveni sakuTari „me“ -s
konstruirebas (Жеребкина, 2000:16).
102
mimarTebaSi) da meore _ qaluri subieqtobis struqturis gansazRvra
„qalurobis“ damoukidebel da unikalur topologiis „Senebis“ gziT.
pirvel meTodologiur safuZvelze gavlena egzistencialurma ideebma
moaxdina. simona de bovuari wignSi „meore sqesi“, qalis bunebas
„gansxvavebulis“ da „avTenturobis“ cnebebTan mimarTebaSi gansazRvravs.
bovuaris azriT, qalebis „gansxvavebuloba“ yovelTvis ganisazRvreba
falosis transcendentuli gaazrebiT, romelTan mimarTebaSi qali
yovelTvis „sxvaa“ anu obieqtia “(Жеребкина, 2000:137). rac Seexeba meore
meTodologiur safuZvels, aq mniSvnelovani roli feministurma
poststruqturalizmma iTamaSa, sadac ZiriTadi yuradReba gadatanilia
uSualod qaluri subieqtobis struqturaze, oRond ara mamakacurTan
mimarTebaSi.
literaturis feministuri kritika SesaZloa daiyos Semdeg
nawilebad:65
1) qalTa literatura _ aqcenti keTdeba avtoris sqesze;
2) qalTa sakiTxavi _ aqcenti keTdeba mkiTxvelis sqesze;
3) qaluri wera _ aqcenti keTdeba teqstis stilze;
4) avtobiografiuli teqstebi _ aqcenti keTdeba teqstis Sinaarsze.
zemoT CamoTvlili kritikuli mimarTulebebis gaTvaliswinebiT
erTmaneTisgan gamijnulia teqsebis sami ZiriTadi saxeoba:
1) „qalTa teqstebi“ _ teqstebi, romlebic Seqmnes qalma avtorebma:
2) „feminuri teqstebi“ _ romlebic, weris kulturis TvalsazrisiT,
qaluri stiliT aris dawerili;
3)“feministuri teqstebi“ _ romlebic upirispirdeba literaturuli
kanonis patriarqalur miznebs, amocanebsa da meTodebs.
65 feministuri literaturuli kritikis aRniSnuli klasifikacia ekuTvnis feminizmis
Teoretikoss elizabeT gross.
103
literaturis istoriaSi qali avtorebis Semoqmedebis win wamowevam
warmoSva „qalTa literaturis” cneba, romelic gulisxmobs qalis mier
Seqmnili Temebis, Janrebis, literaturis struqturaTa Seswavlas. sagnebis
ricxvSi ki Sedis fsiqodinamikis, lingvistikis da qaluri enis dinamikis,
qalis karieris individualuri da koleqtiuri traeqtoriis, literaturis
istoriisa da calkeul mweral qalTa nawarmoebebis Seswavla. Tavad cneba
„qalTa literatura“ literaturis Teoretikosebsa da mwerlebs Soris
azrTa sxvadasxvaobas iwvevs. am konkretul sakiTxs Cven ufro dawvrilebiT
qvemoT SevexebiT. statiaSi „feministuri poetikis sakiTxisaTvis“ elen
Soulteri literaturis feministuri analizis or ZiriTad meTods
gamoyofs.
1)“feministuri kritika“ _ qali aris teqstis mkiTxveli:
2) „ginokritika“ _ qali aris teqstis avtori.
Soulteris azriT, pirveli meTodi gamoxatavs mamakacebis
tradiciul warmodgenas literaturaSi qalebisa da qalurobis Sesaxeb,
xolo meore meTodi gamoxatavs literaturuli diskursis axal modelebs,
romlebic sakuTriv qalur gamocdilebas efuZneba. qali, rogorc teqstis
mkiTxveli, ecnoba da kiTxulobs „mamakacur“ teqsts, xolo qali, rogorc
teqstis avtori tradiciuli teqstualuri kodebisa da genderuli
stereotipebis dekodirebas axdens. ginokritika qmnis qalurobis diskursis
axal saxeebs da uars ambobs literaturis mamakacuri Teoriebisa da
modelebis martiv adaptaciaze. „ginokritika iwyeba maSin, roca Cven
vTavisufldebiT absoluturi da sworxazovani patriarqaluri
literaturis istoriisgan da mis nacvlad vfokusirdebiT axal, xilul
sakuTriv qalur kulturaze“ (Шоултер, 2004:324). ginokritikaze saubrisas
mniSnelovania aRvniSnoT is upiratesoba, rac mas sxva meTodologiebisgan
gamoarCevs. ginokritika aris kritika, romelic daintresebulia iseTi
gansakuTrebuli qaluri struqturis SeqmniT, romlis saSualebiTac
SesaZlebeli iqneba qali avtorebis mier dawerili teqstebis analizi
yvela aspeqtiT -maTi Seqmnis, motivaciis, interpretaciis CaTvliT da yvela
literaturuli formis gaTvaliswinebiT. swored amitom gaxda CvenTvis
ginokritika mniSvnelovani. vfiqrob, rom ginokritikis meSveobiT
104
SesaZlebelia qalis, rogorc avtoris da specifikurad qaluri identobis
dadgena da gamovlena, samyaros qaluri aRqmis perspeqtivis gafarToeba.
3.2. feministuri kritika da Turquli literaturaTmcodnoeba
Turqul literaturaSiFmkvlevrebis mxridan qali mwerlebis
SemoqmedebiT dainteresebam feministuri kritikisadmi interesi gazarda.
cnobili Turqi kritikosi berna morani wignSi “literaturuli Teoriebi
da kritika” feministur kritikas calke Tavs uTmobs. berna morani
aanalizebs feministuri kritikis amerikeli da frangi warmomadgenlebis
naazrevs da yuradRebas amaxvilebs qalze, rogorc avtorze da rogorc
mkiTxvelze. kritikosi qalisadmi ambivalenturi damokidebulebis sakiTxs
dawvrilebiT exeba da suzan gubarisa da sandra gilbertis msgavsad,
Turqul literaturaSi “angelozi” da “fataluri” qalis tipebs ikvlevs.
Kberna morani interesdeba qalis avtorobis sakiTxiTac. igi miiCnevs, rom
qalis avtorobis sakiTxi Turqul literaturaSi Seswavlili ar aris.
Kkritikosi “qaluri enis” mniSvnelobazec saubrobs da mas qaluri
subieqtobis gamovlenis strategiad miiCnevs. “feministuri Kkritika
feministuri moZraobis Semdeg warmoiSva. Tavdapirvelad, igi mamakaci
avtorebis teqstebSi qalis sakiTxis kvlevaze iyo orientirebuli.
mogvianebiT ki misi yuradRebis centrSi qali avtori moeqca. Ffeministuri
kritika SeecadaLliteraturis istoriaSi qaluri tradiciis dadgenas da
qali avtorebis teqstebis specifikurobis gamovlenas. mniSvnelovani
yuradReba mieqca enas. Ppatriarqalur kulturaSi ena qalis damcirebis
iaraRs warmoadgens, amitom dRis wesrigSi “qaluri enis” dadgenis sakiTxi
dadga” (Moran, 2002:379).
Turquli literaturis Teoretikosi da kritikosi Jale parla
feministuri kritikis Sesaxeb saubrisas yuradRebas genderze amaxvilebs
da feministuri kritikis mizans Semdegi saxiT warmoadgens: “feministurma
kritikam iseT meTods mimarTa, romlisTvisac manamde literaturis arcerT
Teorias ar miumarTavs. feministur kritikas safuZvlad me-18 saukuneSi
105
dawyebuli qalTa moZraoba daedo. Ffeministuri kritikis mizania
mamakacuri ideologiis mier gansazRvruli sqesobrivi rolebis gamovlena.
igi socialuri faqtorebis Semecnebas, gaanalizebas da Secvlas isaxavs
miznad”(Irzik , Parla, 2004:180)
profesoriL(literatori) gursel aiTaCi statiaSi “feministuri
meTodologia” dawvrilebiT mimoixilavs feministuri literaturuli
kritikis ganviTarebis istorias. igi yuradRebas “qalTa literaturaze”
amaxvilebs. igi qalis mwerlobisa da dedobis sakiTxs erTmaneTs
ukavSirebs. igi im sirTuleebze amaxvilebs yuradRebas, romelic am
process axlavs. Mmas magaliTi Turquli literaturidan mohyavs: ”Cvens
literaturaSic arian qali mwerlebi, romlebic mwerlobisa da dedobis
sakiTxis problematizacias exeba. magaliTad, feride jelali romanebSi
“sami qali” da “mglebi” swored am sakiTxs exeba” (Aytaç,1999:108).
Emkvlevari ebru aiquT Turqeri statiaSi “feministuri
literaturuli kritika” feministuri kritikis fundamentalur sakiTxebs
exeba. igi yuradRebas qalur enaze amaxvilebs. “mamakacis sxeulisa da
seqsualobis sawinaaRmdegod saWiroa qalis sxeulisa da seqsualobidan
gamomdinare qaluri enis, diskursis win wamoweva”(Türker, 2003:293).
Pprofesori oia baTum menTeSe statiaSi ”jentlmeni kritikosebi da
qali mwerlebidan feministur kritikamde” qalebis samwerlobo sivrceSi
adgilis damkvidrebis sakiTxs exeba. igi xazs usvams im sirTuleebs,
romlebsac qali avtorebi awydebian. Foia baTumis azriT feminizmis
mniSvnelovan monapovrad qalis identobis Temis wina planze wamowevaa. igi
ginokritikazec amaxvilebs yuradRebas. ginokritikis warmomadgenlebisTvis
mniSvnelovania qalis identobis dadgena, romelic uSualod ukavSirdeba
qali mwerlis sakiTxs” (Menteşe,1996:58).
Turqul literaturaSi feministuri kritikis irgvliv arsebuli
samecniero naSromebi amiT ar amoiwureba. Sevecade im samecniero masalis
warmoCena, romlebSic feministuri kritikis Teoriuli safuZvelia
postulirebuli. praqtikuli TvalsazrisiT samecniero naSromebi
106
(statiebi, samagistro Tu sadoqtoro naSromebi), romlebic feministuri
kritikis meTodebs iyeneben, ra Tqma unda, metia.
feministuri kritika saSualebas iZleva qali avtorebis
SemoqmedebiTi gza istoriul WrilSi davinaxoT, anu istoriis sxvadasxva
periodSi qalTa Semoqmedeba gavaanalizoT da SevafasoT qveynis
politikuri, socialuri, ekonomikuri da kulturuli mdgomareobis
gaTvaliswinebiT. rodesac Turq mweral da poet qalebze vsaubrobT
saubars mxolod me-19, me-20 saukuneSi moRvawe qali avtorebidan ver
daviwyebT. vinaidan Turq qal avtorTa istoria ufro adrindeli
periodidan iwyeba. mizezebi, ramac qali poetebisa da mwerlebis
samoRvaweo asparezze gamosvla Seaferxa, sazogadobrivi mowyobis
sistemaSi unda veZeboT. islamis miRebamde Turqebi momTabare cxovrebas
ewodenen, droTa ganmavlobaSi isini mkvidr cxovrebaze gadavidnen.
aRniSnuli „cvlileba“ qalTa mdgomareobazec aisaxa. “momTabare cxovreba
qalsa da mamakacs Tanabar pirobebSi ayenebda. amis safuZvels momTabare
cxovrebis wesiT gamowveuli primitiuli demokratiuli tradiciebi da
Samanizmi iyo. SamanizmSi samyaros Semadgeneli elementebi erTmaneTs avsebs
da erTmaneTisgan ar gamoiyofa. ierarqias da uTanasworobas adgili ara
aqvs. im dros mamakaci mxolod erT qalze qorwindeboda, qals TiTqmis
yvela im saqmis gakeTeba SeeZlo, rasac mamakaci akeTebda. SeeZlo cxneze
jdoma, isris srola, xmlis xmareba da omSi monawileobis miReba. garda
amisa, qals SeeZlo mmarTvelis adgilic daeWira da misi sityva gadamwyveti
yofiliyo “(Mutlu, 2006:456). momTabareobis sistemaSi adamianis faqtori
Zalian mniSvnelovania. aqedan gamomdinare, momTabare Turqul
sazogadoebaSi qals gadamwyveti mniSvneloba eniWeboda. maSin, roca
mamakacebi omSi, an sanadirod iyvnen wasulebi ojaxze, Svilebze, sakvebsa
da TavSesafarze pasuxismgeblebi qalebi iyvnen. mkacri bunebrivi da
momTabare cxovrebis pirobebSi, qali mamakacis msgavsad Zlieri da
mebrZoli xasiaTiT gamoirCeoda. momTabare Turqul sazogadoebaSi
adgilis da funqciebis TvalsazrisiT sqesTa Soris mniSvnelovani sxvaoba
ar gvxvdeba. me-8 saukunis orhonis warwerebSi Turqi qali pativiscemiT
moixsenieba. warwerebSi saubaria oRuzi princebis sazogadoebrivi da
107
politikuri moRvaweobis Sesaxeb. orhonis warwerebSi yuradsaRebia is
faqti, rom qali da mamakaci erTad marTavs saxelmwifos. „saxelmwifos
marTavs xani, saxelmwifo icis xaTunma“. tradiciebis mixedviT brZaneba,
romelic iwyeboda sityvebiT „xanma brZana“, Zaladakargulad iTvleboda.
mxolod is brZaneba iyo kanonieri, Tu igi Semdegi sityvebiT iwyeboda _
„xanisa da xaTunis brZanebiT“ (Mutlu, 2006:456). qalis aqtiuri roli,
romelic momTabare sazogadoebisaTvis iyo damaxasiaTebeli, mkvidr
cxovrebaze gadasvlis dros pasiuri gaxda. Tumca, primitiuli
demokratiuli tradiciebi mainc SenarCunda. amis safuZvelad ki, soflis
meurneobaSi adamianuri resursis gamoyeneba unda miviCnioT. marTalia,
soflis meurneoba qalebs ar „aRmouCeniaT“, Turqma momTabare sazogadoebam
igi sxva kulturebisgan SeiTvisa, magram meurneobaze dafuZnebuli mkvidr
sazogadoebaSi qalma adrindeli mdgomareoba da statusi mainc SeinarCuna.
Sua aziaSi sxvadasxva religiebis arsebobam patriarqaluri sistemis
Camoyalibebaze mniSvnelovani gavlena iqonia. Tumca imis aRniSvna, rom
mxolod religiaTa mravalferovnebam ganapiroba patriarqaluri sistemis
Camoyalibeba da qalebis sazogadoebrivi sferodan izolireba, marTebuli
ar iqneba.
Zalian sainteresoa gamuslimebis procesSi qalis rolisa da adgilis
gansazRvris sakiTxi. gamuslimebis procesis dros adrindeli tradiciebi
Tavis Zalas kidev karga xans inarCunebda. magaliTad, haremi da Tavsaburavi
islamis miRebis sawyis etapze islamuri kulturisaTvis ar iyo
damaxasiaTebeli. saxis dafarva, feCes xmareba bizantiuri da iranuli
kulturis gavlenas warmoadgens da misi moxmareba faTih sulTanis
sulTnobis Semdgomi periodidan iwyeba. 66 islamis miRebis Semdeg qalis
mdgomareoba mkveTrad Seicvala. magaliTad, iranSi zoroastrizmis
mixedviT yvela saxis borotebis wyaro qalia. Turquli sazogadoeba
droTa ganmavlobaSi arabuli da sparsuli islamuri kulturis gavlenis
66
bizantiuri da sparsuli kulturis gavlenis Sesaxeb wers n. gelovanic: „Cadri da
karCaketiloba ar aris wminda islamuri movlena. Cadri uZvelesi droidan qalis
morTulobisa da Cacmulobis aucilebel atributs warmoadgenda. magram es wesi ucxo iyo
islamamdeli arabebisaTvis, Cadris Cveuleba muslimebTan gavrcelda mezobeli
bizantiidan da sparseTidan“ (gelovani, 2005:136).
108
qveS moeqca. islamis Semdgomi periodis sqesTa Soris urTierTobis da
qalTa mdgomareobis Sesaxeb naTeli warmodgenas im drois literaturuli
Zeglebi gviqmnian. pirveli aseTi Zeglia “Kutadgu Bilig” („kurTxeuli codna“),
romlis avtoria iusuf has hajibi. Zegli aRmosavleT yaraxanebis mmarTvel
TaugaC ulug buRras eZRvneba. aRniSnuli Zegli yaraxanebis sazogadoebrivi
mowyobis, religiuri da moralur-zneobrivi sakiTxebis TvalsazrisiT
Zalian sainteresoa. Zegli dawerilia islamis miRebis sawyis etapze. amitom
islamis gavlena sagrZnoblad didia. Tumca sparsuli, Zveli Cinuri da
induri kulturis, Samanizmis elementebi, budisturi, maniqeisturi
uiRuruli kulturis gavlenac aSkaraa. iusif hasis azriT, qalebi
borotebi, matyuarebi, arasando „seqsualuri obieqtebi“ arian. miuxedavad
imisa, rom islamis gavlena didia, qalis borotebis sawyisad miCneva
arabul-sparsuli kulturis gavlenaa, islami xom swored am kulturis
wiaRSi warmoiSva. Tumca arabul da sparsul kulturaSi islamis
gavrcelebis Semdeg qalebi gacilebiT ukeTes mdgomareobaSi aRmoCdnen,
vidre islamis miRebamde iyvnen. sakiTxs meti naTeli rom movfinoT,
ramdenime beiTis moyvanac sakmarisia:
Kutadgu Bilig, beiTi 4510: qali swrafad unda gaaTxovo, Torem sinanuli
mogklavs.
beiTi 4511: Cemo megobaro, gogo, saerTod, Tu ar daibadeba, kargia,
Tu daibadeba da ar icocxlebs ukeTesia.
beiTi 4512: qali yovelTvis saxlSi gamokete, qalebisTvis Sin da
gareT ar arsebobs.
beiTi 4519: qali mxolod xorcia amitom Senaxva unda, rom ar
gafuWdes (Uğurcan,2002:25).
rogorc moyvanili magaliTebidan Cans, iusuf has hajibis azriT,
qalebi matyuara, arasando, “seqsualuri obieqtebi” arian. unda iTqvas, rom
msgavsi saxis Sexeduleba dResac ZalaSia. vfiqrob literaturul ZeglSi
mocemul Sefasebas arc adamianuri da arc religiuri TvalsazrisiT
gamarTleba ara aqvs.
109
meore mniSvnelovani Zegli, romelic qalis mdgomareobas exeba,
mahmud kaSgarelis “Divan-ü Lügat’it Türk“ („Turqul enaTa leqsikonia“).
miuxedavad imisa, rom Zegli leqsikonis saxiT aris Sedgenili,
imdroindeli Turquli sazogadoebis Sesaxeb mniSvnelovani informaciis
matarebelia. ZeglSi xazgasmulia qalisa da mamakacis is Tvisebebi,
romlebsac imdroindeli Turqebi didi yuradRebas aqcevdnen. mamakaci unda
yofiliyo mamaci, vaJkaci, sikeTismqmneli, qali ki _ momTmeni, gamgebiani,
mosiyvarule, sufTa. yuradsaRebia is garemoeba, rom ZeglSi, ojaxis
gogonebis garda, moixsenieba moaxle qalebic. kidev erTi garemoeba, rac
Cvens yuradRebas iqcevs, es qaliSvilobis sakiTxia. axalgazrda gogonas
Rirsebad qaliSviloba iyo miCneuli. magaliTad, „ patarZals dafaruli
ram aqvs“ _ es sityvebi gadataniTi mniSvnelobiTaa naxmari da „dafarulSi“
swored qaliSviloba igulisxmeba. rogorc vxedavT, „Turqul enaTa
leqsikonSi“ „Divan-ü Lügat’it Türk“, gansxvavebiT „Kutadgu Bilig“-isagan qalebis
Sesaxeb warmodgena ufro dadebiTia da isini borotebis sawyisebad ar
miiCnevian. qalebi mxolod „seqsualur obieqtebad“ ar aRiqmebian. ZeglSi
qorwinebis Sesaxeb arsebul informaciaze dayrdnobiT SegviZlia vTqvaT,
rom igi patriarqaluri xasiaTis matarebelia. magaliTad, sityvebi _
„qmarma cols Seuracxyofa miayena“ _(igulisxmeba fizikuri da sityvieri
Seuracxyofa) mamakacebis colebisadmi bunebriv damokidebulad aris
miCneuli, rasac Tavad qalebic „gagebiT“ ekidebian .
mesame literaturuli Zegli, romelSic qalTa mdgomareoba da
statusi kargadaa warmoCenili, aris „Dede Korkut Kitabı“ 67 „dede qorquTis
wigni“. CvenTvis wigni Semdegi TvalsazrisiT aris saintereso : 1.
nawarmoebSi mocemuli qalTa panorama mravalferovania. 2. igi naTel
warmodgenas gviqmnis imdroindel Turqul sazogadoebaSi qalis adgilisa
da rolis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom „dede qorquTSi“ aRwerilia
67oRuzuri enis mixedviT nawarmoebis sruli saxelia "Kitab-ı Dede Korkut A la Lisan-ı Taife-i
Oğuzan" . fuad qofrulu wignis Sesaxeb werda: „mTeli Turquli literatura rom sasworis
erT mxares davdoT, xolo meore mxares _ „dede qorquTi“, mainc “dede qorquTi”
gadaswonis“ (Ceyhun,1984.5). nawarmoebSi aRwerilia oRuzebis islamis miRebis adreuli
periodis mdgomareoba.
110
islamis miRebis adreuli periodi, qalebisadmi damokidebuleba jer
sruliad Secvlili ar aris. Sesaval nawilSi saubaria qalis oTxi tipis
Sesaxeb. ”qalebi oTxi jurisani arian: erTi jiSis damakninebelia, erTi
maTrevela da Saraxvetia, erTi ojaxis dedaboZia, erTic, rac ginda Tqvi
da, yvelaze uaresia” (javeliZe,SayulaSvili,1987;32). 68 wignSi moTxrobilia
12 ambavi, romlebic ZiriTadad mamakacTa sagmiro saqmeebis exeba. Tumca,
ramdenime ambis mTvari gmiri qalia. es qalebi, upirveles yovlisa, dedebi
da meuRleebi arian. aq unda aRiniSnos is faqti, rom qalebisaTvis kargi
dedisa da meuRlis funqciis miniWeba islamuri kulturis gavlenis
Sedegia. vinaidan islamamdel xanaSi qalebi aramxolod kargi dedobiT da
meuRleobiT fasdebodnen, aramed fizikuri ZaliTa da gambedaobiT. qalisa
da mamakacis Tanasworobis Sesaxeb saubris saSulebas wignSi arsebuli
informacia gvaZlevs. wignSi aRwerili oRuzi Turqebi iurTebSi
(gadasatani sacxovrebeli saxli) cxovroben, nadiroben, hyavT Sinauri
cxovelebi xSirad uwevT sxvadasxva tomebis Tavdasxmis mogerieba. aseT
pirobebSi mcxovrebi qali, gasakviri ar aris, rom fizikurad Zlieri,
mamaci da gabedulia. mamakacebic meuRleebad aseT qalebs irCeven. bamsiı
beireqi mamas iseTi qalis moZebnas sTxovs, romelic masze ukeTesi iqneba
”mama, iseT asulze damniSne, rom vidre me avdgebode, is ukve zeze iyos,
vidre me Sarvaze avmxedrdebode, is ukve Savardnis zurgze ijdes, vidre me
mterze mival, man ukve mtris Tavi momitanos” (javeliZe,
SayulaSvili,1987:67). qan Turalic imaves iTxovs mamisgan ”mamav, vidre me
avdgebi, is unda adges, vidre me Cems swrafmaval cxens movaxtebi, is unda
amxedrdes, vidre me sisxlismsmeli giaurebis qveyanas mival, is mivides,
mokveTili Tavi momarTvas” (javeliZe, SayulaSvili, 1987:11). CvenTvis
yvelaze mniSvnelovani imis xazgasmaa, rom qalebi Tavad irCeven qmrebs.
oRond mxolod mas Semdeg, rac maT saomar xelovnebasa da vaJkacobas
gamocdian. banu CiCeqi bamsi beireqs vinaobas umalavs da vaJakacobaSi
gajibrebas sTavazobs. ”is gogo iseTi ar aris, Sen geCvenos, me banu CiCeqis
68 Ppirvel kategoriaSi qalTa is jgufia igulisxmeba, romelic ojaxs Zalian kargad
uZRveba. Mmeore kategoriaSi – ojaxiT da qmriT ukmayofilo qalebi igulisxmeba, mesameSi
_ qalebi, romlebic ojaxiT ar interesdebian da meoTxeSi – qalebi, romlebisTvisac arc
qmari fasobs da arc stumari.
111
gamdeli var. modi, gavideT sanadirod. Tu Seni cxeni Cemsas gaaswrebs,
maSin imis cxensac gaaswrebs, modi, isari vtyorcnoT. Tu Sen me majobeb,
imasac ajobeb; modi daveWidoT, Tu me wamaqcev, imasac waaqcev” (javeliZe,
SayulaSvili,1987:67). “dede qorquTis wignSi“ fiqsirdeba erTi
mniSvnelovani faqti: qali ar aRiqmeba rogorc „siamovnebis obieqti“.
wignSi leilasa da mejnunis, qeremisa da aslis da „akrZalul
siyvarulSi“ asaxuli siyvarulis istorias versad SevxvdebiT. zemoT
dasaxelebul nawarmoebebSi siyvaruli sulieri da materialuri
siZneleebis daZlevis saSualebas warmoadgens. aRniSnuli „suliereba“
momTabare tomisaTvis, ra Tqma unda, damaxasiaTebeli ver iqneboda.
damokidebuleba qalisa da mamakacis urTierTobisadmi da gamoxatvis
formebi gansxvavebulia. am „gansxvavebulobis“ mTvari mizezi momTabare
cxovrebaa. aRniSnul periodSi aseve nakleb mosalodnelia adamianSi
pirovnuli Rirebulebebis Zieba. mniSvnelovani fizikuri Zala da jansaRi
sxeulis qonaa. swored amiT aris gamowveuli is garemoeba, rom rogorc
qalebi, aseve mamakacebi erTmaneTSi fizikur Zalasa da gamZleobas afaseben.
wignSi Turqebis gamuslimebis adreuli periodis Sesaxebaa saubari. Tumca
sawyis etapze religiuri gavlena imdenad didi ar aris, rom qalisa da
mamakacs Soris mkveTrad gamoxatul uTanasworobaze visaubroT.
Tu samive literaturul Zegls SevajamebT, adreuli periodis
Turqul sazogadoebaSi qalis adgilisa da rolis Sesaxeb garkveuli
daskvnebis gakeTebas SevZlebT. “Kutadgu Bilig”-Si („kurTxeuli codna“) qali
uaryofiT konteqstSia moxseniebuli. gacilebiT dadebiTad aris
Sefasebuli qalis roli “Divan-ü Lügat’it Türk” -Si („Turqul enaTa
leqsikonSi“). Tumca aq mamakacisadmi morCilebis tendencia aSkarad aris
gamoxatuli. „dede qorquTis wignSi“ qalebi pativiscemiT sargebloben.
vfiqrob, islamamdeli xanis Turqul sazogadoebaSi qalis roli ufro
didi da sapasuxismgeblo iyo, vidre islamis Semdgomi periodis Turqul
sazogadoebaSi. aqve unda aRiniSnos erTi faqtic, islamis gavlena romc ar
yofiliyo, mkvidr cxovrebaze gadasvla mainc SezRudavda qalis uflebebs.
112
3.3. “qalTa prozis” ganviTarebis perspeqtivebi Turqul
literaturaSi
literaturis istoriaSi iseve, rogorc sxva istoriografiul
disciplinebSi, genderis kategoriis ugulebelyofam ganapiroba
„mamrobiTobis“, poetikis mamrobiTi normebis, weris mamrobiTi wesis,
mamakacebis mier Seqmnili saxeebis „zogadsakacobriosTan“ gaigiveba.
WeSmariti qaluri sawyisi ki mxedvelobis miRma darCa. Tu wera, metadre
mxatvruli, „mamrobiTi“ movlenaa, literaturis istoriac mamakaci
avtorebis istoria unda iyos. Tumca, axal droSi iwyeba „samyaros
gadalagebis“ procesi, rac sqesTa Soris „gaumjobesebul” urTierTobas
gulisxmobs. qaluri sawyisis, rogorc inertulisa da daqvemdebarebulis
filosofiurad dasabuTebuli stereotipebis rRvevis, literaturaSi qali
mwerlebis rolis gansazRvris, maTi literaturuli cxovrebidan
„gamodevnis“ mizezebis Ziebis, maTi Semoqmedebis analizisa da „reviziuli“
wakiTxvis umiSvnelovanesi gza feministuri literaturuli kritikaa.
Turquli literaturis istoria iseve, rogorc sxva qveynebis
literaturis istoria, „mamakacuri” ideologiiT, faseulobebiT, logikiT,
racionalizmiT aris gamsWvaluli. qali mwerlebisaTvis samwerlobo
sivrceSi adgilis damkvidreba metad rTuli da neli procesia. amis
mizezebi ki istoriulad, religiurad, socialurad, politikurad
ganpirobebuli konstruqtebis, sazogadoebrivi mowyobis, azrovnebis
sferoSi unda veZeboT. mamakacuri, patriarqaluri azrovneba werasa da
qmnadobas qalis saqmed ar miiCnevs. vinaidan qali ar SeiZleba iyos
Semqmenli, qalis xelSi kalmis aReba aramxolod Seuferebeli saqcielia,
aramed bunebis sawinaaRmdegoc. patriarqaluri ideologiisaTvis rac ar
unda miuRebeli iyos „qalTa literaturis“ arseboba, Tanamedrove
mecnieruli da mxatvruli koncefciebSi centralur adgils qali ikavebs.
qali xdeba sxvadasxva diskursebis ganxilvis da Seswavlis sagani Tu
sakiTxi. magaliTad, romantikuli diskursi, realisturi diskursi,
postmodernistuli diskursi da a.S. literaturaSi qali ganixileboda
rogorc „Semoqmedebis obieqti“, anu xdeboda an misi miTologizacia, an
113
misiT manipulireba. qalis „molaparake subieqtad“ aRiareba mas saSualebas
aZlevs, daamsxvrios sociomiTologizirebuli xati da sakuTari
msoflmxedvelobidan da perspeqtividan Seafasos garesamyaro.
ratom aris mniSvnelovani qali avtorebis, rogoroc „molaparake
subieqtis“, identifikaciis sakiTxi? upirveles yovlisa, swored
identifikaciisas vlindeba fenomen „molaparake subieqtis“ sirTule da
ambivalenturoba. samyaroSi, sadac feminuri faseulobebi
ugulebelyofilia, qali avtorebi cdiloben sakuTari adgilis
damkvidrebas. es ki is nabijia, romelic simamacesa da garkveuli saxis
TviTSegnebas moiTxovs. „qalTa prozasTan“, rogorc feminur ideasTan
identifikacia, qal avtorebSi aRniSnul ideisgan gaucxoebasac iwvevs. es
gamowveulia ara mxolod eqstra literaturuli faqtorebiT, aramed
aracnobierad qalebi patriarqalur-lingvisturi tradiciis matareblebi
arian. sakiTxs ufro metad aRrmavebs is garemoebac, rom qali
fsiqologiurad da istoriulad Seegua masTan, rogorc sazogadoebrivi
normebisa da tradiciebis Semnaxvel da damcvel arsebasTan,
identificirebas. es simbiozi qali avtorebis SemoqmedebaSi poulobs
gamovlinebas.
qali avtorebis Semoqmedeba meorexarisxovnad iyo miCneuli. axdendnen
ra marginaluri subieqtobisa da enobrivi gamoxatulebis marginaluri
praqtikis reprezentirebas, maTTvis “maRali literaturis“ pirobebSi
patriarqaluri diskursis daZleva TiTqmis warmoudgeneli iyo. qali
avtorebis marginaluri topologiis Taviseburebas ZiriTadad erTi faqti
ganapirobebs. isini kulturaSi aRiqmebodnen jer qalebad da, Semdeg ukve
mwerlebad an poetebad. amis gamomwvev mizezs ki literaturuli diskursis
qalis sxeulTan dakavSireba warmoadgens. igulisxmeba afeqturoba,
emociuroba da mgrZnobeloba. qalTa Semoqmedeba ganixileboda ara rogorc
weris teqnologiuri Sedegi, aramed, rogorc qalis bunebrivi
kreatiulobisa da fsiqologiuri Taviseburebis Sedegi. aqedan gamomdinare,
sfero, sadac qalebis sxeulismieri Tvisebebis gamZafreba xdeba, maTi
piradi cxovrebis sferoa. swored amitom qalTa Semoqmedeba ganixileba
rogorc unikaluri qaluri emociurobisa da tragikuli bedis amsaxveli
114
movlena da ara rogorc enobrivi eqsperimenti. garda amisa, qali avtorebis
ZiriTad amocanas dominirebuli esTetikuri da socialuri Rirebulebebis
interpretacia da internalizacia warmoadgenda. qaluri marginaluri
topologiis tipiur gamovlinebad qalebis mier mamebis, qmrebis saxelebis
an anonimurobis dacvis mizniT fsevdonimebis gamoyeneba iTvleba. amis
magaliTebi Cven Turquli beWduri masalebidan SegviZlia moviSvelioT.
Tavad literaturaSi fiqsirdeba faqti, roca mwerali sakuTri vinaobis
dasafarad fsevdonims, an mamakacis saxels iyenebs. magaliTad, pirvelma
romanistma qalma, fatma aliem, frangi mwerlis, JorJ ones, romanis
„survili“ Targmani „erTi qalbatonis“ fsevdonimiT gamoaqveyna. mamakac
mwerlebs didxans ar undodaT imis dajereba, rom mTargmneli qali iyo.
respublikis periodis literaturis warmomadgeneli qali avtori, jahide
uCoqi saliteraturo sivrceSi adgilis damkvidrebis mizniT mamakacis
saxels da gvars iyenebes. igi, rogorc jahiT uCuqi, isea cnobili.69 beWduri
masalebidan magaliTis moyvanas gamarTlebulad vTvliT imitom, rom
Turqma qalebma samwerlobo sivrceSi ganacxadi swored Jurnal-gazeTebis
meSveobiT gaakeTes. magaliTad, 1868 wels gamocemul gazeTSi Terakki
(„progresi“) daibeWda werili, romlis avtorebi sakuTar vinaobas ar
asaxelebdnen. werili xelmowerili iyo „sami qalbatonis“ saxeliT. 1883
wels gazeTSi “Hanımlar” („qalbatonebi“) gamoqveynda werili xelmoweriT
„col-qmari“. am movlenas feministuri literaturuli kritikis cnobili
warmomadgeneli nensi mileri Semdegnairad xsnis: „tradiciul kulturaSi
mxolod mamakac avtors aqvs „sakuTari saxeli“, romelic mxolod mas
ekuTvnis da misi unikaluri subieqtobis marikirebas axdens. qal avtors ki
sakuTari saxeli ar gaaCnia. amitom igi iZulebulia „isesxos“ igi an
mamisgan, an qmrisgan“ (Жеребкина, 2000:33). qaluri subieqtobis konstruqcia
ganisazRvreba deviaciis konstruqciis meSveobiT da im Tanmxlebi
faqtorebis gaTvaliswinebiT, romelic qalebs „danaSaulis grZnobas“
uRviZebs „normatiul“ mamakacur subieqtobasTan mimarTebaSi. swored aman
69
jahid uCuqi aRfrTovanebuli iyo halide edifis SemoqmedebiT da pirovnebiT. Tumca
sayvedurs gamoTqvamda, rom halide edifma qmris gvari miiRo. Tavad oTxjer iyo
gaTxovili da arc erTxel ar gadasula qmris gvarze. amiT igi sakuTar individualobas
usvamda xazs (Hazer, 2005:45-55).
115
ganapiroba qaluri enis marginaluroba. igi miiCneoda afeqturobis, „sigiJis
enad“.
feministuri literaturis kritikosebi sandra gilberti da suzan
gubari naSromSi „SeSlili qali sxvenSi“ xazs tradiciul kulturaSi
qaluri topologiis binarizms usvamen, anu qali an jadoqria, an angelozi.
aRniSnuli binarizmis Sesaxeb saubrobs Turquli literaturis kritikosi
berna morani. naSromSi „literaturis Teoriebi da kritika“ igi wers:
„feministuri kritikis mier gamovlenil WeSmaritebaTagan erT-erTia
mamakaci avtorebis mier Seqmnili qalis ori tipis arsebobis dadgena.
"jadoqari” da “angelozi” qalis tipi mamakacis proeqciis Sedegia. qalis
aRniSnuli tipebi Turqul literaturaSic gxvdeba. me maT „Tavganwiruli“
da „fataluri qalis“ saxeli davarqvi. Tavganwiruli qalis tipi Semdegi
Tvisebebis matarebelia: patiosani, morCili, mamakacis gabednierebisaTvis
Tavgadadebuli. magaliTad, Samseddin samis romanis “Taaşuk-ı Talat ve Fitnat”
(„TalaTisa da fiTnaTis siyvaruli“) mTvari gmiri fiTnaTi, namiq
qemalis romanis “İntibah” („gamoRviZeba“) personaJi dilaSubi, ahmed midhaTis
romanis “Felatun bey ve Rakim bey” („felaTun bei da raqim bei“) mTavari gmiri
janani, sami faSazade sezais romanis “Sergüzeşt” („Tavgadasavali“) personaJi
dilberi. fataluri qali ki msxverpli qalis sawinaaRmdego TvisebebiT
gamoirCeva. igi aris arsebuli avtoritetuli, patriarqaluri hegemoniis
winaaRmdeg mebrZoli, romelic nonkonformistobis gamo jadoqrad aris
Seracxuli. magaliTad, romanSi „gamoRviZeba“ mehfeiqeri swored aseT
qalad hyavs warmodgenili avtors, an nabizade nazimis gmiri zehra, ahmed
midhaTis romanis „angelozi miwaze“ gmiri, arife“ (Moran, 2002:253).
3.4. idealuri qalis tipi mamakac mweralTa SemoqmedebaSi
aris Tu ara qali mamakacuri proeqciis Sedegi? amis naTeli magaliTi
mamakaci avtorebis Semoqmedebaa. Turqul literaturaSi mamakaci avtorebis
mier daxatuli qali personaJebi maRali zneobis mqone, kargi meojaxe da
kargi dedebi arian. mweralTa umetesoba qalSi swored am Tvisebebs eZebs
da maTTvis igi, rogorc individi, saintereso ar aris. miT umetes ar
116
interesdebian qalTa seqsualobis sakiTxiT, Tu gamonaklisis saxiT atila
ilhans ar CavTvliT. atila ilhani pirveli Turqi mweralia, romelic
aratradiciuli orientaciis adamianebze wers.70 ris gamoc man araerTxel
daimsaxura sazogadoebis kritika. Tavad mwerlisaTvis mniSvnelovani
adamianis arCevania.
Turqul literaturaSi qalis sakiTxi win mamakacma mwerlebma
wamoswies. es ki osmaleTis imperiis mier dasavleTisken kursis aRebis
mniSvnelovan Sedegad unda SevafasoT. mwerali da sazogado moRvawe
abdulhak hamidi werda: „Cveni ganviTarebis mTavari gza evropaa“ (Кямилев,
1969.25). mwerali da sazogado moRvawis namiq qemalis SefasebiT
„sazogadoebis ganviTareba uSualo kavSirSia qalTa mdgomareobis
gaumjobesebasTan“ (Enginün, 2007:135). mwerali statiaSi „ojaxis problemebi“
werda: „kidev ramden xans gagrZeldeba mamebis Zaladoba Svilebze, rom
isini iseTebi iyvnen, rogorebic TviTon arian? rodemde unda dawyevlon
sakuTari Svilebi imis gamo, rom maT, magaliTad, eqimoba moindomes.
dedebi sakuTar qaliSvilebs rodemde unda eqceodenen ise, rogorc gasayid
nivTebs, rodemde unda aTxovebdnen maT, TavianTi survilis
sawinaaRmdegod?“ (Кямилев, 1969:24,25). Turqi ganmanaTleblebi qalis
emansipaciis sakiTxs did yuradRebas uTmobdnen. erT-erTi werilSi
gamoTqmuli iyo mosazreba, rom „sazogadoebis ganviTarebisaTvis sakmarisi
ar aris mxolod mamakaci, rogorc Cits ar SeuZlia erTi frTiT frena ise,
samyaroc warmoudgenelia mxolod qalebis, an mxolod mamakacebis saxiT.
rac Seexeba gonebriv ganviTarebas, marTalia, mamakaci qalze metad aris
ganviTarebuli, magram es mxolod imiT aixsneba, rom mamakaci aqtiurad
monawileobs sazogadobriv cxovrebasa da saqmianobaSi. qalebis Sesaxeb
farTod gavrcelebuli gamoTqma, rom „mas Tma grZelia aqvs, Wkua ki mokle“
ukve moZvelda“ (Кямилев, 1969:24). ZiriTadi sakiTxebi, romlebsac mamakaci
mwerlebi exebian, qalTa „monobis“ sakiTxs exeba. qalebi an sakuTari
mSoblebis, an qmris ojaxis monebad iTvlebian. qorwinebis sakiTxi
70 romanebSi Bıçağın ucu „danis wveri“, Yanlış Kadın lar ve Yanlış Erkekler „SecdomiT qalebi da
SecdomiT mamakacebi“ swored aratradiciuli orientaciis adamianebze saubari. wigni
“Hangi Seks” „romeli sqesi“Turqul literaturaSi seqsualobis sakiTxs exeba.
117
yvelaze mtkivneul sakiTxTa Soris ikavebs adgils. axalgazrda gogonebi
da zogjer vaJebic, sakuTari survilis winaaRmdeg qorwindebian.
mravalcolianoba, ganqorwineba, prostitucia is sakiTxebia, romlebsac
mamakaci mwerlebi aqtiurad ganixilaven. isini qalebis ganaTlebis
sakiTxsac didi yuradRebas aqceven. Tumca ganaTleba maTTvis imdenad aris
mniSvnelovani, ramdenadac mxolod ganaTlebul dedas Seswevs unari,
„kargi Svilebi“ gauzardos qveyanas. sxva motiviT, magaliTad,
sazogadoebaSi adgilis damkvirdebis motiviT, an dasaqmebis motiviT
ganaTlebis miReba mamakaci mwerlebis SemoqmedebaSi ar ganixileba. im
periodis mwerlebisaTvis mniSvnelovani iyo qalebis im Tvisebebis xazgasma,
romelic sazogadoebis moralur da zneobriv principebTan SesabamisobaSi
modioda. maT mizans kargi meojaxisa da kargi dedis xatis Seqmna
warmoadgenda. kidev erTi sakiTxi, romelsac mamakaci mwerlebi exebian,
erotizmis Temaa. isini mas meZaobad miiCneven da qali personaJebi,
romlebic aRniSnuli saqmiT arian dakavebulebi, yovelTvis uaryofiT
konteqstSi arian moxseniebuli. es sakiTxi qali mwerlebis SemoqmedebaSic
aris ganxiluli. magaliTad, suaT derviSis Fosforlu Cevriye („fosforiani
jevrie“). im gansxvavebiT, rom aq mTavari gmiris cxovreba isea
warmodgenili, rom gakicxvas ara is, aramed sazogadoeba imsaxurebs.
meZavi qalis sakiTxisadami mamakaci da qali mwerlebis damokidebulebis
Sefasebisas ar SevcdebiT Tu vityviT, rom aseTi gansxvavebuli
damokidebuleba sqesis analogiebiT azrovnebis Sedegia. suaT derviSis
mier jevriesadmi gamoxatuli TanagrZnoba amoralurobis mxardaWeras ar
niSnavs. aq mniSvnelovania sazogadoebis adamianisadmi damokidebuleba.
kidev erTi ram, rac SeiZleba iTqvas, is aris, rom qali mwerlisaTvis
qalis perspeqtividan sakiTxis gaSuqeba mkiTxvelSi gmirisadmi dadebiT
damokidebulebas iwvevs.
rogorc aRvniSneT, TanzimaTis periodis mamakaci mwerlebi qorwinebis
sakiTxs didi yuradRebas uTmobdnen. ahmed midhaTi nawarmoebSi “Teehhül”
(„qorwineba“) da “Felsefe- i Zenan” („qalTa filosofia“), mSoblebis survilis
winaaRmdeg wasul axalgazrda qalebs xatavs. romanSi „qorwineba“ pirvelad
Turqul literaturaSi mocemulia qali personaJi, romelic muslimuri
118
wes-Cveulebebis da feodaluri Sexedulebebis winaaRmdeg gamodis da
damoukidebli cxovrebisTvis ibrZvis. romanis „qalTa filosofia“
personaJebi ganaTlebuli da damoukidebeli qalebi arian. isini mamakacis
gareSe cxovrebas aniWeben upiratesobas. romanis mTavari gmiri fazila or
gogonas iSvilebs da zrdis. ufrosi gogona aqile qorwinebas tyveobad
miiCnevs, xolo meore qaliSvili zeqia ki dedasa da das ar eTanxmeba da
gaTxovebas amjobinebs. saboloo jamSi gaTxovebiT Tavisuflebadakarguli
zeqia qmris Ralatis gamo kvdeba. erTi SexedviT, mwerali qalebis aseT
“Tavisuflebas” miesalmeba. Tumca, mamakacis gareSe cxovrebis, mTeli dRe
wignis kiTxvis garda arafris keTebiT, sakvebis SekveTiT da sarecxis
samrecxaoSi CabarebiT dakavebuli qalebis saxeSi xelovnuri, arabunebrivi
qalis tips xatavs, riTac farulad feminizms dascinis. nawarmoebSi
“Gençlik” („axalgazrdoba“) erT-erTi personaJis sityvebi avtoris qorwinebis
sakiTxTan damokidebulebas gamoxatavs: “Cvens qveyanaSi gogonebs ar
SeuZliaT sakuTari survilis mixedviT da siyvaruliT gaTxoveba.
sasiZoebs mSoblebi irCeven da Tu isini gaigeben, rom gogona vinmezea
Seyvarebuli, mas znedacemulad miiCneven“ (Литература Востока, 1975:129) ahmed
midhaTTan Cven vxvdebiT qal personaJebs, romlebic „mamakacuri Tvisebebis“
matareblebi arian. gansjis unari da sibrZne maT mamakacebze meti aqvT.
aseT personaJebi arian romanis “Dünyaya ikinci geliş” („meored dabadeba“)
mTavari personaJi nargizi, romanis “Hüseyin Fellah” „husein felahi“
Sehlevandi da romanis “Dürdane Hanım” „qalbatoni durdane “ ulvie. samive
personaJi mamakac personaJebze meti vaJkacobiT, gonebagamWriaxobiT
gamoirCeva. isini gansazRvarven mamakacTa cxovrebas da moqmedebas.
mamakacebi ki, „qaluri Tvisebebis“ matareblebi arian. magaliTad, nargizi
osmanis fizikur sisustes, sibriyves mudmivad dascinis. gamoqvabulidan
Tavis daRwevis gegmas Tavad saxavs da osmans eubneba „Sen aq iyavi, daiZine,
saqmes ki me mivxedav“ (Yıldız, 2000:81). ulvie yaCaRebis Tavdasxmas
mamakacebTan erTad igeriebs. misi sityvebiT „yvelafers Tavisi dros aqvs.
am yaCaRebis mogerieba mxolod Tqveni saqme ar aris, igi yvelas saqmea.
maTgan qveyana unda gavaTavisufloT, rom vaJkacebi gverqvas“ (Yıldız,2000:81).
mwerali personaJis enaze amaxvilebs yuradRebas da mas „mamakaciviT
mouridebeli enas“ adarebs. miuxedavad imisa, rom ahmed midhaTi qalis
119
personaJebis daxatvisas maTi xasiaTis simtkices usvams xazs, isini imdenad
arian Zlierebi, ramdenadac „mamakacuri enis da Tvisebebis“ matareblebi
arian. bolo personaJi ulvie megrup beisgan motyuebul da mitovebul
qals, dundares, exmareba. mamakacze SurisZiebis mosurne dundares
gadawyvetilebas Semdegi sityvebiT mouwonebs: “yoCaR, qalbatono dundare,
dae, icodnen mamakacebma, rom qalebsac SeuZliaT SurisZieba. icodnen da
amis Semdeg veRar gabedon qalebis cxvirsawmendi xelsaxociviT Tavidan
moSoreba“ (Yıldız, 2000:82).
Samseddin samis romani “Taaşuk-ı Talat ve Fitnat71”(„TalaTisa da fiTnaTis
siyvaruli“) pirveli Turquli romania. aRniSnul romanSi mwerali
maSvlobis wesiT qalis gaTxovebis winaaRmdegia. mwerali xazs usvams
Zalian gavrcelebuli tradiciis uaryofiT mxareebs. garda amisa, romani
warmoadgens Zalian karg masals im drois sazogadoebis Sesaxeb,
konkretulad, sazogadoebis mier qalis sakiTxisadmi damokidebulebis
Sesaxeb. avtori sakiTxisadmi Tavis damokidebulebas Serife qadinis
sityvebiT gamoxatavs:
„coli verc muderisi iqneba da verc mdivani, ra saWiroa gogonebis
amdeni ganaTleba? maTTvis yvelaze saWiro kerva, qargva da amis msgavsi
xelsaqmis codnaa“ (Uğurlu, Balık, 2008:442). mwerali xazs usvams ojaxSi mamebis
avtoritetis sakiTxs. fiTnaTis maminacvali mas moxuc mdidar mamakacs
miaTxovebs, romelic saboloo jamSi fiTnaTis mama aRmoCndeba. igive Tema
grZeldeba namiq qemalis romanSi “Zavallı çocuk” („sabralo bavSvi“). mamis
despotizmisgan Tavis daRwevis mizniT Sefika mdidar moxuc kacze
gaTxovebas morCilad xvdeba. unda iTqvas, rom namiq qemalis SemoqmedebaSi
qalTa saxeebis ori jgufia mocemuli. erT jgufs ganekuTvneba
progresulad moazrovne qalTa jgufi, romelTa raodenoba Zalian mcirea,
71Samseddin samis es romani romanisaTvis damaxasiaTebeli TvisebebiT ar gamoirCeva (ena,
narativi, mTvari gmirebi, siuJeti) romani Turquli literatursaTvis damaxasiaTbel Janrs
ar wamoadgens, igi man evropidan SeiTvisa. evropul romanebs mkiTxveli Targmanebis
meSveobiT ecnoboda. miuxedad imisa, rom romanis teqnikas imdroindeli mwerlebi naklebad
flobdnen, pirveli Turquli romanis arseboba divanis literaturis Janrebisgan
ganTavisuflebas da literaturis axali JanrebiT gamdidrebis maCvenebeli iyo.
120
xolo meore jgufs ki _ tradiciulad moazrovne qalTa jgufi. werilSi
„ojaxi“ mwerali naTlad aRwers qalis erTferovan cxovrebas da im
usamarTlobaze amaxvilebs yuradRebas, romelic ara mxolod erT
konkretul qals gulisxmobs, aramed zogadad, qalebis umarvlesoba
swored usamarTlobis da uTanasworobis msxverplia. „6-7 wlis asakSi mama
aWmevda da acmevda, 14-15 wlis asakSi meurvis adgili qmarma daikava“
(Enginün, 2007:201). miuxedavad imisa, rom namiq qemali qalTa da mamakacTa
uTanasworobis winaaRmdegia, sakiTxis gadaWris gzebs igi an ar saxavs, an
Zalian bundovan miniSnebas iZleva. mwerali morCili, kargad aRzrdili,
siyvarulisaTvis Tavganwiruli qalebisadmi damokidebulebas Tbili
sityvebiT gamoxatavs. magaliTad, romanSi İntibah („gamoRviZeba“) dilaSubs
amkobs aseTi epiTetebiT: „sabralo“, “ucodveli“, „bavSvi“, xolo mehfeiqers
ki — „meZavi,“ „codvili“, “wyeuli“. 1889 wels gamoqveynda sami faSazade
sezais romani “Sergüzeşt,” („Tavgadasavali“), romelSic avtori tyve gogonas
Tavgadasavals aRwers. qalis sakiTxisadmi damokidebulebas igi romanis
mTavari gmiris dilberis istoriis aRweriT gadmogvcems. aq mniSnelovania
Tavad is faqti, rom osmaleTis imperiaSi qalebis tyved gayidva
Cveulebrivi ambavia. ojaxi, sadac dilberi mosamsaxured muSaobs, valebis
gamo mis gayidvas gadawyvets. romanis protagonisti orjer gayides tyved.
1890 wels daibeWda nabizade nazimis romani “Karabibik” („qarabibiqi“).
qarabibiki erTi Raribi glexis saxelia, romelic yanis damuSavebisaTvis
saWiro xarebis SeZenis gamo mzadaa, Tavisi qaliSvili nebismier adamians
miaTxovos. 1896 wels nabizade nazimis romani “Zehra” („zehra”) gamoqveynda.
romanSi qalTa tyveobis garda, saubaria mravalcolianobaze da meZaobis
sakiTxze. qalTa saxeebis mravalferovnebiT gamoirCeva mwerali halid
zia uSaqligili. mwerali sami kategoriis qalebs xatavs. pirveli —
stambolis maRali wris warmomadgeneli qalebi, meore — maRal wris
sazogadoebaSi adgildamkvidrebuli dabali socialuri fenis qalebi da
mesame, meocnebe, nazi da romantikuli sulis mqone axalgazrda gogonebi.
mwerali, iseve, rogorc sxva mamakaci mwerlebi, did mniSnelobas aniWebs
qalebis zneobriv-moralur mxares. romanSi “Aşk-ı Memnu” („akrZaluli
siyvaruli“) mTvari gmiris, bihTeris, cxovreba zogadi TvalsazrisiT
uaryofiT konteqstSia moceuli. materialuri simdidris gamo axalgazrda
121
gogona masze gacilebiT moxuc mamakacze Txovdeba. Semdeg qmars, adnan
beis, misive diswul behlulTan Ralatobs. mwerlis mier gaidealebuli
qalis tips roman “Nesl-i Âhir” („ukanaskneli Taoba“) gmiris azras saxeSi
vxedavT. azra evropuli da aRmosavluri tradiciebis Serwymas axerxebs.
individualurobiT, gansjis unariT igi aSkarad gansxvavdeba mwerlis sxva
qali personaJebisagan. mwerlis TqmiT „azra im qalebs ar hgavs, romlebic
mTel dRes sizarmaceSi atareben“ (Kerman,1990:80). romanSi “Kırık Hayatlar”
(“dangreuli cxovreba“) vadides saxiT mwerali saukeTeso dedisa da
colis xats qmnis. vadide RvTismoSiSi, ojaxisa da SvilebisaTvis
Tavganwiruli qalia, romelic „didsulovnad“ patiobs qmars Ralats.
husein rahmi gurfinaris mier aRwerili qali personaJebi ZiriTadad
crumorwmune, gaunaTlebeli qalebi arian. Tumca exeba ra mwerali qalisa
da mamakacis Tanasworobis Temas, qalebis gonebriv SesaZleblobas
mniSnelovan adgils uTmobs. nawarmoebSi “Kuyruklu Yıldız altında İzdivaç”
(„qorwineba kometis qveS“) crumorwmune qalebTan erTad, lutifes saxiT
sakmaod ganaTlebul da Wkvian qalis saxes xatavs. lutife SeZlebs
irfan galibis gulis mogebas, ise rom irfan galibs igi erTxelac ar
unaxavs. reSad nuri giunTeqini, iakub kadri karaosmanoRlu, feiami safa,
ahmed hamdi Tanfinari mamakac mweralTa im kategorias miekuTvnebian,
romlebic qalTa moraluri siwmindis sakiTxebs did yuradRebas uTmoben.
aRniSnuli mwerlebi gaevropelebis uaryofiT mxareebze amaxvileben
yuradRebas da maT mier aRwerili qali personaJebi, osmaleTis iperiis-
droindeli qalebis, anu stumarTmoyvare, ojaxze damokidebuli,
zedmiwevniT patiosani, Cumi, morCili qalis simbolos warmoadgens. am
mwerlebisaTvis zneoba da seqsualoba erTmaneTTan aris gaigivebuli.
reSad nuri giunTeqinis romanSi “Çalıkuşu” („narCita“) mTavari gmiri, feride,
saqmros RalatiT gulgatexili garbis saxlidan da anatoliis yvelaze
miyruebul sofelSi midis maswavleblad. romanSi yvelaze sainteresi is
aris, rom mwerali ferides arcerTi mamakacisTvis „ar imetebs“ garda
qamranisa, romelmac ferides uRalata. sabolood feride isev qamrans
daubrunda, Tanac sruliad „umwikvlo“. mwerlis am gadawyvetilebis
Sesaxeb mwerali qali finar quri wers: „Turqul literaturaSi wlebis
ganmavlobaSi mamakacebi qalebs ise xatavdenen da ise warmoadgenden,
122
rogorc Tavad surdaT. magaliTad, reSad nuri giunTeqinma narCitas mTeli
anatolia moatara, gaaTxova, magram qamrans rom sufTa dabruneboda, gana
qaliSvilad ar datova?“ (Kür, 1999:4). ahmed hamdi Tanfinari romanSi “Sahnenin
dışındakiler” („scenis miRma darCenilebi“) qveyanaSi mimdinare procesebze,
gansakuTrebiT ki, qalTa uflebebis damcveli sazogadoebis Seqmnaze,
qalTa dasaqmebaze ironiulad saubrobs. romanis mTavri gmiri sabiha jer
kidev 13-14 wlis asakSi iwyebs qalTa uflebebis Sesaxeb fiqrs. igi
miiCnevs, rom osmaleTis imperiaSi mimdinare procesebi, romlebic qalTa
uflebebs exeba, yalbia da uSedego. „qalTa sakiTxi ojaxis, saxlis
sakiTxis gaanalizebis gareSe verasdros mogvardeba“ (Uğurcan, 2002:15). iakub
kadrisaTvis moralurad dacemuli qalis xsna ukve aRar arsebobs.
mwerlisaTvis qalTa seqsualoba codvasTan aris gaigivebuli. selim
ileris TqmiT „iakub kadrisTan movlenebi, periodebi da personaJebi
rRvevas ganicdian. am rRvevis ekonomikuri mizezebi 1883 wels dadebuli
savaWro xelSekrulebaa 72 (Akatlı,1999:4). romanSi „Kiralık Konak“
(„gasaqiravebeli sasaxle“) mTavari gmiris senihas saxiT evropaze da
yvelafer evropulze Seyvarebuli qalis saxea mocemuli, romlisTvisac
yvelaze mniSnelovani lamazi nivTebi da tansacmelia. mwerlis azriT,
qalTa moraluri „gadagvareba“ tradiciebis miviwyebisa da evropis mibaZvis
Sedegia. feiami safa romanebSi sxvadasxva tipis qalebs xatavs. mwerali
„gamamakacebuli“ tipis qalebs akritikebs, miiCnevs ra, rom maTi gemovneba
da Sexedulebebi Zalian gansxvavdeba saTno qalebisagan. romanSi “Bir
Tereddüdün romanı” („romani meryeobis Sesaxeb“) igi vildanis saxiT „axali
qalis“ saxes gvaZlevs, romelic mudmiv meryeobas da kriziss ganicdis. Tu
ratom xatavs mwerali mxolod aseTi Tvisebebis mqone qalebs, amaze pasuxs
Tavad iZleva: „yvela qali, romelsac vicnobdi, isteriuli iyo. amitom Cems
romanebSi qalebi aseTebi arian“ (Genç,1990:57). mwerlisaTvis idealurad
iTvleba qali, romelic Zvelsa da axal faseulobebs erTmaneTs kargad
uTavsebs. unda iTqvas, rom feiami safa evropul faseulebebSi did
safrTxes xedavda. vinaidan qveyanaSi mimdinare procesebi qalTa
72
igulisxmeba 1883 wels inglisa da osmaleTis imperias Soris dadebuli savaWro
xelSekruleba.
123
mdgomareobazec axdenda gavlenas, qalebisaTvis evropuli ganaTlebisa da
tradiciebis gadafasebis SesaZleblobas igi safrTxed miiCnevda. qalTa da
mamakacTa Tanasworobis Sesaxeb saubrisas aRniSnavda, rom aucilebelia
zRvaris gavleba, vinaidan sxvaoba, romelic qalsa da mamakacs Soris
arsebobs, qalis kvercxujredSi unda veZeboT. „yvelgan, mTel msoflioSi,
5 wlis gogonas pirveli saTamaSo Tojinaa, xolo biWisa ki _ Tofi.
arCevnis es sxvaoba 2 wlidan vlindeba. es ki garemos da aRzrdis gavlena
ar aris“ (Genç, 1990:57). mwerali qals sust arsebad miiCnevs. qalisTvis gzis
maCvenebeli mamakacia. es azria gatarebuli romanSi “Matmazel Noraliya’nın
koltuğu” („madmazel noralias savarZeli“). selmas magaliTze mwerali xazs
usvams qalis pirovnebis CamoyalibebaSi mamakacis gadamwyvet rols. selma
feridis gulis mosagebad mis survilebs asrulebs. qalis aseTi
aramdgradoba feridisaTvis mosawyenia da selmas saqciels Semdeg
Sefasebas aZlevs: „ugunureba qalis yvelaze didi Tvisebaa “(Safa,1981:13).
zogadad unda iTqvas, rom feiami safasaTvis qali imdenad fasobs,
ramdenadac dedaa da muslimuri tradiciebis damcveli. sxva SemTxvevaSi
qali ugrZnobi, meryevi da uZluri arsebaa. Turqul literaturaSi
„mSromeli qalis“ saxis Seqmna orhan qemals ukavSirdeba. rac Seexeba
“sofleli qalis“ saxis Seqmnas, igi iaSar qemalisa da beqir ildizis
saxelTanaa dakavSrebuli. iaSar qemalis meriemje da faqir baikurTis
irazje soflis romanis prototipebi arian. orive mwerali qalis, rogorc
dedis, rols did mniSvnelobas aniWebs. literaturis kritikosi hilmi
iavuzi, saubrobs ra beqir ildizis qali personaJebis Sesaxeb, aRniSnavs:
“ildizis mier aRwerili adamianebi moralur-zneobriv normebs, tradiciebs
Seugneblad da TvaldaxuWulad emorCilebian. qalebi normebis winaaRmdeg
ar ibrZvian da maT Secvlas ar cdiloben. sakiTxis irgvliv qalebisa da
mamakacebis damokidebuleba gansxvavebulia. ildizi gviCvenebs, rom
patriarqalur sazogadoebaSi qals arsebuli normebis damorCilebis garda,
sxva gza ar rCeba. nawarmoebSi “Karaçarşaflı gelin” („SavTavSliani patarZali“)
deda danaSaulis safasurad sakuTari xeliT aZlevs qaliSvils im ojaxs,
romelsac misma qmarma ojaxis wevri moukla. es epizodi kargad gamoxatavs
qalebis uZlurebas. amis sawinaaRmdegod tradiciebis Secvlis mosurne
isev da isev mamakacia“ (Akatlı, 1999:5). mehmeT aqifis leqsebSi qalisa da
124
ojaxis Temas mniSvnelovani adgili eTmoba. profesori bilge erjilasuni
poetis leqsebSi aRniSnul sakiTxTan mimarTebaSi or mimarTulebas
gamohyofs. 1. aRmosavleTSi damkvidrebuli mcdari Sexedulebebi da 2.
dasavleTis gavleniT sazogadoebaSi fexmokidebuli mcdari Sexedulebebi.
pirvel SemTxvevaSi gakritikebulia SariaTis kanonebis survilisamber
gaanalizeba. igulisxmeba mravalcolianobisa da ganqorwinebis uflebis
araswori gaazreba. „coli fexsacmeliviTaa. cota dro rom gava, unda
gamocvalo“ (Ercilasun, 2007:36). aseTi damokidebuleba qalis, rogorc dedisa
da ojaxis damcvelis, didi Seuracxyofaa. dasavleTis faseulobebis
arasworad damkvirdebas aqifi Tavisuflebis arasworad gaazrebas
ukavSirebs. miiCnevs, rom „Tavisuflebis gamocxadeba verafers Secvlis, Tu
azrovnebis Tavisuflebas ar miveCveviT“ (Ercilasun, 2007:39).
aRniSnul monakveTSi SevecadeT gveCvenebina mamakaci avtorebis
qalis sakiTxisadmi damokidebuleba. SevarCieT is mwerlebi, romlebsac
Turqul literaturaSi sakiTxebis mravalferovnebiT, eniT, esTetikiT da
nawarmoebebis mxatvruli Rirebulebis TvalsazrisiT gansxvavebuli
adgili uWiravT. miuxedavad „gansxvavebulobisa“, maT erTi rame aerTianebT.
es qalTa sakiTxisadmi erTgvarovani damokidebulebaa. yvela Cven mier
CamoTvlili mwerlisaTvis qalis Rirseba mxolod misi dedobiT,
morCilebiT, ojaxisadmi TavdadebiT ganisazRvreba. maTi Sinagani samyaro,
Sinagani damoukidebloba da samyaros maTeuli xedva da aRqma
mniSvnelovani ar aris. namiq qemalis, Samseddin samis, nabizade nazimis,
ahmed midhaTis, halid zia uSaqligilis, reSad nuri giunTeqinis da sxva
zemoT CamoTvlili mwerlebis personaJebi mamakacTa TvalTaxedviT
danaxuli qalis saxes warmoadgenen. umetesad am mweralTa nawarmoebebSi
maT mier gaidealebuli qalebi kvdebian. maTi sikvdili „gamarTlebulia“
imdenad, ramdenadac isini siyvaruls ewirebian. iqmneba STabeWdileba, rom
mwerlebs urCevniaT isini sust, uZlur, naz arsebad warmoaCinon, vidre
sakuTari siyvarulisaTvis abrZolon. mwerlebi qalTa seqsualobis
winaaRmdegi arian. axdenen mis codvasTan gaigivebas da im personaJebs,
romlebsac aseTi „seqsualuri Tavisuflebis“ „uflebas“ aZleven,
yovelTvis uaryofiT konteqstSi ganixilaven. gamonaklisis saxiT SeiZleba
davasaxeloT ahmed midhaTi. nawarmoebSi Henüz on yedi yaşında („jer mxolod
125
Cvidmeti wlisa“) mwerali axalgazrda meZavi gogonas mZime cxovrebas
aRwers. Tumca mas sabolood aseTi cxovrebisaTvis mainc ver imetebs.
sazogadoebaSi am movlenis arsebobas mwerali cxovrebis dabali
socialuri doniT xsnis. qalisa da mamakacis urTierTsiyvarulze
mniSvnelovan daskvnebs akeTebs mwerali omer seifeddini. “axalgazrda
gogonasTan ojaxis Sesaqmenlad da masTan sicocxlis bolomde bednierad
cxovrebisaTvis saWiroa urTierToba, gageba da siyvaruli... Tumca, Cvens
sazogadoebaSi siyvaruli ikrZaleba. Turqi 14 wlis gaxdeba Tu ara,
dedis, dis, deidis da mamidis garda, sxva qalis saxes ver xedavs. aba visRa
Seiyvarebs. gamodis, rom aravis. TurqebSi qalisa da mamakacis
urTierTsiyvarulis amkrZalavi Zala „sazogadoebrivi sindisia“.
sazogadobriv sindiss ki yvela icavs. dedebi qaliSvilebs siyvaruls ki
ara, lamazad Cacmis uflebasac ar aZleven. ojaxebi ki erTmaneTis
makontroleblad gadaiqcnen“ (Elişenler, 1999:20).
unda iTqvas, rom istoriis ganmavlobaSi Turqebma civilizaciis sami
faza gaiares. Sesabamisad maTi msoflmxedveloba sami gansxvavebuli fazis
RirebulebaTa sistemam gansazRvra. profesori mehmeT kaplani, am sam
fazaSi qalTa tipebis Sesaxeb yuradsaReb daskvnebs akeTebs. „civilizaciis
im periodebis gaTvaliswinebiT, romlebSic mogviwia cxovreba,
literaturaSi qalis sami tipi iqna Camoyalibebuli. 1. islamamdel xanaSi,
momTabare cxovrebis dros, vxvdebiT „gmiri qalis“ tips. 2. mkvidr
cxovrebaze gadasvlisa da islamis miRebis Semdeg qalis gmiruli
Tvisebebi mniSvnelobas kargavs da igi survilisa da siyvarulis obieqti
xdeba. 3. dasavlurma civilicaziam qali mamakacis Tanaswori gaxada“
(Kaplan:2009,52). CvenTvis yvelaze mniSvnelovani qalis mesame tipia, romelsac
mamakacTan TanasworobisaTvis bevri brZola dasWirda da dResac sWirdeba.
mamakaci avtorebis SemoqmedebaSi qali personaJebis klasifikacias Tu
SevecdebiT, SesaZloa aseTi suraTi miviRoT: 1. tradiciuli qalebi,
romlebic mamakaci mwerlebis ideals warmoadgenen. 2. evropaSi
ganaTlebamiRebuli qalebi, romlebic sazogadoebisgan gaucxoebulebi
arian. 3. damoukidebeli qalebi, romlebic mamakacis gareSe cxovrebas
amjobineben, magram sakuTar sindissa da patiosnebas ar Ralatoben. 4.
126
„cudi colebi“, romlebic qmrebs „Cagraven“ magaliTad, orhan qemalis
romanis „Evlerden biri“ („saxlebidan erT-erTi“) gmiri lemani, romelic
gakotrebul qmars dasanaxad ver itans da mxolod sakuTar garTobaze
fiqrobs. an reSad nuri giunTeqinis romanis Yaprak dökümü („foTolcvena“)
personaJi, hairie hanimi. aRniSnul SemTxvevebSi mwerlebi rolebis Secvlas
usvamen xazs, rac, maTi azriT, uiRblo qorwinebas iwvevs.
aRsaniSnavia, rom patriarqaluri diskursis mqone nawarmoebebSi
qalis, rogorc dedis, miTologizireba xdeba. qalTa seqsualoba mWidrod
ukavSirdeba zneobas. aqedan gamomdinare, Tu qali mamakacTa proeqciis
mixedviT ar moiqceva, misi, rogorc mwerlis an xelovnebis romelime
sferos warmomdgenlis, martivad miReba Zalian rTuli procesia.
Tanamedrove qali mwerlebis samwerlobo sivrceSi damkvidrebas win
mdidari istoria aqvs. vgulisxmobT Sua saukuneebis poet qalebs,
romlebmac, Cemi azriT, Zalian mtkice safuZveli Cauyares „qalTa
literaturis“ arsebobas.
3.5 Q”qalTa literaturis” gansazRvris sakiTxi
qali avtorebis identifikaciis sakiTxi uSualod ukavSirdeba cneba
„qalTa literaturis“ Camoyalibebas. „qalTa literaturis” cneba
gulisxmobs qalis mier Seqmnili Temebis, Janrebis, literaturis
struqturaTa Seswavlas. sagnebis ricxvSi ki Sedis fsiqodinamika,
lingvistika da qalis metyvelebis dinamika, qalis karieris individualuri
da koleqtiuri traeqtoriebi, literaturis istoria da calkeul mweral
qalTa nawarmoebebi. cnebas „qalTa literatura“ hyavs rogorc
mowinaaRmdegeebi, aseve momxreebic. ratom gaxda es sakiTxi aqtiuri
diskusiis sagani? literaturaTmcodne elene trofimovas ganmartebiT
“literatura warmoadgens kulturis velis im nawils, sadac qaluri
yovelTvis TamaSobda da TamaSobs aSkarad gamokveTil rols da qalTa
saxelebic metia. garda amisa, qalTa cxovrebis Sesaxeb informaciis
wyaros swored literaturuli teqstebi warmoadgendnen“ (Трофимова,
2002:184). mowinaaRdegeTa azriT, Tavad literaturis dayofa sqesis mixedviT
127
ar aris swori, literatura SeiZleba iyos kargi an cudi. am Tezisidan
gamomdinare, literaturuli nawarmoebis Sefaseba unda moxdes avtoris
pirovnuli Tvisebebis gauTvaliswineblad. Tumca Tu gaviTvaliswinebT, rom
xelovneba individualuri SemoqmedebiTi aqtia, sadac Semoqmedis pirovnuli
gansakuTrebuloba, misi fsiqologiuri da sulieri mdgomareoba uSualo
gavlenas axdens nawarmoebis formasa da Sinaarsze, am mosazrebas veRar
gaviziarebT. garda amisa, fsiqologiaSi arsebuli gamokvlevebi iZleva
saSualebas, vimsjeloT qaluri da mamakacuri kompleqsebisa da arqetipebis
Sesaxeb, romlebic pirovnebis mentalobis Camoyalibebaze did gavlenas
axdens. rusi feministi mwerlebis gancxadebiT: „qalTa proza arsebobs,
vinaidan arsebobs qalTa samyaro, romelic mamakacTa samyarosagan
gansxvavebulia“ (Ровенская, 2000:5). feminizmis amerikeli warmomadgenli
sandra gilberti svams kiTxvas: „Tu avtori qalia, rogor SeiZleba misi
sqesobrivi mikuTvnebuloba misi literaturuli energiisagan gamovyoT?“
(Шоуолтер, 2004:321).
„qalTa“ da „mamakacTa“ literaturis diqotomiis arseboba im
realobiT aris ganpirobebuli, romelsac sqesis analogiebiT azrovneba
hqvia. es pozicia ki yvelaze naTlad lakaniseul fsiqoanalizSi vlindeba,
romelic aRwers qali subieqtis gaorebis process enaSi. fsiqolingvistur
samyaroSi, romelic konstruirdeba mamisa da vaJiSvilis urTierTobebze
da mamakacur logikazea agebuli, qali sicarielesa da siCumesTan
asocirdeba. igi ganxilulia, rogorc uxilavi sqesi. lakanis ganmartebiT,
“adamianuri arsi enaSi ibadeba da swored enis CarCoebSi konstruirdeba
adamianis subieqti“ (Трофимова, 2002:184). arsebul kulturaSi sityvebi
„qaluri“ da „mamakacuri“ metyvelebs aramarto biologiur sxvaobaze,
aramed SefasebiTi kategoriebicaa, romelic yalibdeba sociumis mier da
myarad ikidebs fexs sazogadoebisa Tu calkeuli individis cnobierebaSi.
sazogadoebaSi azris myarad damkvidreba ki swored enis meSveobiT xdeba.
sityva „qaluri“ „meoradis“, “uarsesis“, „raRacisgan warmoebulis„
konotacias axdens. Sesabamisad, qalebis samoqmedo areali izRudeba.
garda amisa, „qalurisa“ da „mamakacuris“ diqotomia yovelTvis
patriarqaluri poziciidan xorcieldeba, anu arsebobs a priori mosazreba,
128
rom mamakacuri kultura da misTvis damaxasiaTebeli ierarqiuloba aris
nebismieri saxis eTikuri da esTetikuri Rirebulebebis sazomi. aqedan
gamomdinare, normad miCneulia mamakacis pozicia, msoflmxedveloba.
gabatonebulia maskulinuri wesebi. Sesabamisad, cneba „qalTa literatura“
aRiqmeba negatiurad da ironiulad. aqve unda aRiniSnos, rom „qalTa
literaturisadmi“ uaryofiTma damokidebulebam xeli Seuwyo miTebis
warmoqmnas imis Sesaxeb, rom qalebs literaturisa da xelovnebis sferoSi
Rirebuli araferi SeuqmniaT. xelovnebis da literaturis istoria es
mamakacuri geniis istoriaa. 73 am mosazrebis gamziareblebs da ironiuli
SeniSvnis avtors, rom „mwerlobisaTvis jvarze gakruli qali arsad
gvinaxavso“ erTi faqti aviwydebaT. saukuneebis ganmavlobaSi qalebs
„maRal literaturasTan“ ziarebis uflebas aravin aZlevda. amis magaliTad
osmalo qalebis mosazreba SeiZleba moviyvanoT. isini ukmayofilebas
gamoxatavdnen, rom mamakacebs codnasTan ziarebis Semdeg qalebisaTvis am
saunjis gaziarebis survili aRar aqvT (am sakiTxs Cven ufro vrclad
SevexeT naSromis meore TavSi). literatura da xelovneba qalebis saqmed
arasdros iTvleboda. qalTa moRvaweobis sivrce mxolod saxliT
Semoifargla. maTi damokidebuleba garesamyarosTan musikaSi, xelsaqmeSi,
zRaprebSi gamoixata. sazogadoebisgan mowyvetam e.w. “saxlis kultura“
Camoayaliba, sadac qali mniSvnelovan rols asrulebda. aRniSnulma
„saxlis kulturam“ ki qalebi literaturidan „gamoaZeva“. isini
warmodgendnen fons ufro mniSvnelovani, sazogadoebrivi da SemoqmedebTi
cxovrebis ganxorcielebisaTvis. patriarqaluri sistema qals ganviTarebis
da realizaciis saSualebas ar aZlevda. Sesabamisad, imis mtkiceba, rom
qalebs Rirebuli araferi SeuqmniaT, safuZvels moklebulad mimaCnia.
Turqi profesori (literatori) zehra toska cneba „qalTa
literaturis“ Sesaxeb Semdeg mosazrebas gamoTqvams: „literaturaSi qalis
sakiTxis ganxilva SesaZloa arsebuli wesrigis arRvevs. radgan sakiTxi
tradiciis sazRvrebs scildeba, did vnebaTaRelvas iwvevs. Tu literatura, 73 miuxedavad imisa, rom qal SemoqmedTa raodenoba mcirea, arseboben qali avtorebi,
romelTac msoflio literaturis istoriaSi mamakaci avtorebis gverdiT Rirseuli
adgili daimkvidres. magaliTad poeti qali safo, debi bronteebi, JorJ sandi, emili
dikinsoni.
129
iseve rogorc sxva disciplinebi, sakiTxs am kuTxiT Seiswavlis, es mxolod
mis ganviTarebas Seuwyobs xels“ (Toska, 1996:45). „qalTa literatura“, ra
Tqma unda, ar niSnavs literaturis dayofas „qalurad“ da „mamakacurad“;
igi teqnikuri terminia, romelic qali avtorebisa da maTi Semoqmedebis
arsebobas usvams xazs. unda iTqvas, rom qalisaTvis iyos mwerali an
poeti, Zalian rTuli da, SeiZleba iTqvas, mtkivneuli procesicaa. amis erT-
erT mizezad gare literaturuli faqtorebi unda CavTvaloT. feministuri
literaturis kritikosi elen moersi wignSi „literaturuli qali“ wers:
„mamakacebis avtoroba Camoyalibda universitetis garemoSi, mamakacebis
samegobro wreSi da sajaro literaturuli diskusiebis dros. qalebi ki,
romlebsac ganaTlebis miRebisa da sazogadoberiv cxovrebaSi
monawileobis saSualeba ar hqondaT da mogzaurobisa da megobrebis gareSe
cxovrobdnen saxlis garemoSi, rogorc avtorebi, ojaxis intimur garemoSi
Camoyalibdnen“ (Жеребкина, 2000:140). qalebisaTvis „me-s“ win wamoweva da
arsebobis Sesaxeb xmamaRali ganacxadis gakeTeba rTuli da xSirad
miuRweveli mizanic aris. hegemonuri kultura qalebs damoukidebelad
yofnis uflebas ar aZlevs. anu „maRali literatura“ mxolod maSin
aRiarebs qal mwerlebs, Tu isini mis kanonebs emorCilebian. Tu mwerali
qali „mamakaciviT mouridebel enas“ flobs, igi Rirsia mwerali erqvas.
Tumca rekomendebulia, gamoyenebuli iqnes sityvebi ara qali mwerali,
qali poeti an qali xelovani, aramed, zogadad, mwerali, poeti da
xelovani. Zalian sainteresoa aRniSnuli movlenisadmi Turqi profesoris
da feministuri kritikis warmomadgenlis faTmagul berqTais mosazreba:
“mwerlebi da xelovanebi TavianT SemoqmedebaSi im materialur da sulier
Rirebulebebs aRweren, romelTa garemocvaSic uwevT cxovreba. roca saqme
genderze midgeba, maSinve protesti iwyeba. amis mizezi, garda
arainformirebulobisa, Cveni sazogadoebis erT mkveTrad gamoxatul
TaviseburebaSi unda veZeboT. es Tavisebureba ki kritikuli azrisadmi
mtruli damokidebulebaa. biologiur sxvaobaze ufro metad kulturis
sxvaobiT ganpirobebuli identoba, samwerlobo saqmianobazec axdens
gavlenas. Cvens sazogadoebaSi, sadac sqesobrivi sxvaoba mkveTrad
gamoxatul saxes iZens, qalisa da mamakacis cxovreba da gamocdileba
Zalian gansxvavebulia“ (Berktay, 1998:8-9). literaturis TeoriaSi
130
qalebisaTvis „meorexarisxovani avtorobis“ rolia gankuTvnili, rac
gulisxmobs, rom cnobili qali avtorebi, romlebic literaturis kanonSi
moxvdnen, mocemuli etapis gabatonebul genderul da enobriv normebs da
stereotipebs iziareben. sxva SemTxvevaSi, isini ver moxvdebodnen
literaturis kanonSi. imis gansazRvra, Tu ra adgili uWiravs qals „maRal
literaturad“ monaTlul, patriarqaluri dominantebiT gajerebul
SemoqmedebiT sivrceSi, saSualebas gvaZlevs, visaubroT TurqeTSi „qalTa
literaturis “ ganviTarebis perspeqtivebze.
Sua saukuneebis Turqul literaturaSi qali poetebis identifikaciis
sakiTxi iseTive mniSvnelovania, rogorc Tanamedrove qali avtorebis.
miuxedavad imisa, rom istoriuli, sazogadoebrivi, social-politikuri
mdgomareoba gansxvavebulia, qali avtorebis identifikaciis sakiTxi
SesaZlebelia erT sibrtyeze ganvixiloT. Sua saukuneebis cnobili poeti
da moazrovne jelaleddin rumi qalTa sakiTxisadmi Zalian saintereso
mosazrebas gamoTqvams: “qali RvTis sxivia, trfobis obieqti ki ara, TiTqos
Semqmenelia da ara Seqmnili“ (javeliZe, 1985:13).
Sua saukuneebSi moRvawe poeti qalebidan yvelaze gamorCeuli mihri
xaTunis, zeineb xaTunisa da fiTnaT hanimis cxovrebaa. 74 divanis
literaturis poetebze saubrisas xSirad aRiniSneba, rom am periodis
warmomadgeneli qali poetebi maRali sazogadoebis wres ekuTvnodnen.
magram gana mxolod es iyo sakmarisi imisTvis, rom isini poetebad
eRiarebinaT. nuTu maT, patriarqaluri hegemoniis pirobebSi maTTvis
gankuTvnili adgilis dasakaveblad Zalisxmeva ar dasWirvebiaT? ra Tqma
unda, ki. cnobilia, rom Zveli Turquli e.w. divanis literaturis
qvakuTxeds qmnis igiveobis esTetika, romelic mkacrad kanonikur xasiaTs
atarebs da dafuZnebulia winaswar dadgenil da miRebuli konvenciebsa
da wesebze. es wesebi da kanonebi, rogorc aucilebeli da daurRveveli
piroba, mocemulia Semoqmedis cnobierebaSi da SemoqmedebiTi procesic
mTlianad am winaswar mocemuli modelebiT aris warmarTuli. aman, ra Tqma
unda, ganapiroba mxatvruli warmosaxvis Taviseburebac. mWevrmetyveleba
74divanis literaturis qali poetebi arian: aiSe hubi xaTuni, TuTi xaTuni, leila hanimi
da siri hanimi.
131
da poetika ar iyo gamijnuli. amitom mxatvruli gansxeulebis doneze
moqmedebda saerTo wesebi da kanonebi. yuradReba eqceoda am wesebis dacvas,
rac apirobebda kidec enis mxatvrulobas. aseT pirobebSi qali poeti
mamakac poets konkurencias ver uwevs. magram qalebis niWierebis, qaluri
grZnobebis da samyaros qaluri perspeqtividan aRqmis yvelaze naTeli
magaliTi swored Sua saukuneebis divanis literaturidan iwyeba. mas ki
saTaveSi mihri xaTuni udgas. muraT urazi wignSi „qali poetebi da
mwerlebi“ wers: „divanis literaturaSi poeti qalebidan mxolod mihrim
SeZlo Tavisi sqesis grZnobebis gulwrfelad gadmocema, misi gazelebi
Zalian gansxvavdeba im qali poetebis gazelebisgan, romlebic mamakacur
formebs iyeneben. igi qalis sulis musikasa da wuxils aerTianebs“
(Yavuz,1988:12). Tezqeres avtori latific mihris qalurobas usvams xazs. Tu
gaviTvaliswinebT, rom fiTnaT hanimis75 msgavsi qali poetic ki iZulebulia
samwerlobo sivrceSi adgilis damkvirdebis mizniT mamakacuri diskursi
aRiaros, sazogadoebaSi, sadac mamakacuri kultura hegemonuria, mihris
aseTi individualizmi garkveuli saxis amboxicaa. wignis „osmaluri poezia“
avtori e. gibi mihri xaTunis Sesaxeb werda: „igi ar gamoirCeva
originalobiT. misi metaforebi da Sedarebebi iSviaTad aris misi
Tanamedroveebisgan gansxvavebuli. magram mihri xaTuns arc aqvs survili
leqsis teqnikiT brwyinavdes. mis leqsebSi igrZnoba survili, rom
gamoxatuli iyos misi grZnobebi da azrebi. aqve gagaxsenebT, ra Zneli
iqneboda misTvis, qalisTvis, Sua saukuneebis TurqeTSi mieRo saTanado
ganaTleba. amitom SeuZleblia, ar aRgafrTovanos im sulma da energiam,
niWma, romelmac gadalaxa yvela winaaRmdegoba da saSualeba misca poet
qals, Seeqmna poezia, romelic misi Tanamedrove mamakacebis poezias
75fiTnaT hanimTan dakavSirebuli istoria naTel warmodgenas gviqmnis im periodis mamakaci
poetebis qali poetebisadmi damokidebulebis Sesaxeb. “bairamis wina dRes fiTnaT hanimi
msxverplad Sesawir verZs eZebda. am dros gzad aRa ragif faSam da poetma haSmeTma
Camoiares. dainaxes ra fiTnaT hanimi, misi gamasxaraveba gadawyvites. haSmeTi miuaxlovda
da uTxra: “Cemo qalbatono, ra saWiroa verZis Zebna? Tqveni verZi, haSmeTi, Tqvens
samsaxurSi iguleT”, fiTnaT hanimma almacerad gaxeda da upasuxa: “Sen jer batkani xar, me
ki rqebiani verZi mWirdebao”. haSmeTma ki – qalbatono, TqvenTan ori dRiT damtoveT da
Cems rqebsac naxavTo, upasuxa“ (Yavuz,1988:12). am sityva-pasuxidan poeti haSmeTi
Seuracxyofas ayenebs fiTnaT hanims. simboluri gziT mas meZavTan aigivebs.
132
konkurencias gauwevda da gauZlebda“ (Маштакова, 1967:55). mihris Tanamedrove
mamakaci poetebidan ki yvelaze cnobili isa nejaTia, romelsac sasaxlis
karze yvela did pativs scemda, maT Soris, mihric. poeti isa nejaTi ar
gamoirCeoda originalobiT da sakiTxTa mravalferovnebiT, igi iyo
poeturi sityvis didostati. mihri nejaTis Semoqmedebas did pativs scemda,
amitom sakuTar leqsebs xSirad ugzavnida mas. Tumca rogorc im drois
Tezqeres avtorTagan erT-erTi, aSik Celebi, wers: „isa nejaTi ar iyo
aRfrTovanebuli mihri xaTunis SemoqmedebiT“.es mis mier warmoTqmul
leqsSic kargad ikveTeba:
„o, Sen, romelic wer nazires Cemi mibaZviT,
frTxilad iyavi, eTikis zRvars ar gadaxvide.
ar Tqva “moculobiT da riTmiT Cemi leqsi nejaTisas uaxlovdeba,
marTalia, sami asoa (xmovani) orive sityvaSi,
magram gana „sircxvili da „codna“ erTsa da imaves niSnavs?!“
(Маштакова,1967:42)
am erTi strofidan aramxolod imas vigebT, aRfrTovanebuli iyo Tu
ara isa nejaTi mihri xaTunis SemoqmedebiT, aramed imasac, ramdenad iyvnen
qali poetebi miRebuli mamakac poetTa sazogadoebaSi. isa nejaTi sakuTar
upiratesobas calsaxad usvams xazs. Sedarebis TvalsazrisiTac igi
zedmetad mkacria. mihris Semoqmedeba misTvis „sircxvilia“, sakuTari ki _
„codna“. unda iTqvas, rom Tavad mihri xaTunmac kargad icoda mamakacebis
qalebisadami damokidebulebis Sesaxeb. igi sakmaod Tamam leqsebs wers,
riTac mamakacebis SemoqmedebiT upiratesobas kiTxvis niSnis qveS ayenebs:
„amboben, rom qalebs mokle Wkua aqvT,
da maTi yoveli sityva naklulia.
mihri, romelic Wkviani da ganaTlebulia,
Tvlis, rom erTi Rirseuli qali aTas uRirs mamakacs sjobia,
erTi gonebanaTeli qali aTas ugunur mamakacs sjobia“ (Sezer, 2005:146).
mihri xaTuns eyo gambedaoba leqsebSi gaecxadebina Tavisi siyvarulis
obieqtis vinaoba. rusi mecnieri, aRmosavleTmcode elena maStakova, wignSi
„mihri-xaTunis divani“ wers: „Cvenamde moRweuli leqsebi da werilobiTi
wyaroebi pirdapir asaxeleben im adamianebs, romlebTanac dakavSirebulia
133
poeti qalis sasiyvarulo lirika: muedzade abduraxman Celebi, romelic
mihris bavSvobis megobari iyo da isqender Celebi. poeti isqender Celebis
saxelis aSkarad xsenebas erideba da mas xSirad legendaruli aleqsandre
makedonelis saxeliT ixseniebs“ (Маштакова, 1967:26). muedzadesa da mihris
sasiyvarulo urTierTobaze saubrobs mwerali da poeti senur sezeri:
„muedzadesa da mihris Soris grZnobis gamJRavneba muedzades leqsebiT
daiwyo. gulgrili arc mihri darCenila. piriqiT, igi muedzades imaze met
siyvaruls dahpirda, vidre sxva romelime ymawvils SeeZlo. isqenderisa da
mihris siyvarulze saubrisas avtori wers, rom mihris siyvaruli upasuxo
darCa. TezqereebSi isini, vinc mihri xaTunis siyvarulis obieqtebis Sesaxeb
saubroben, amboben, rom es siyvaruli platonuria da mas miwier
siyvarulTan kavSiri ar aqvs“ (Sezer, 2005:167). Tumca wignis avtori
aRniSnavs: “Tezqeres avtorebi cdiloben, xazi gausvan im faqts, rom
mihris intimuri urTierToba ar hqonia aravisTan. poetis „patiosnebis“
Sesaxeb latifis TezqereSi vrcladaa saubari. „amgvari silmazis patroni
Seyvarebulis siwminde da namusis kalTa yovelgvari sibinZurisagan
Sorsaa“. Tanamedrove cxovrebaSic qalis siwminde namusis sazomad aris
miCneuli. amitom me ufleba ar maqvs, uaryofiTi Sefaseba mivce im
striqonebs, romlebic sazogadoebaSi poeti qalis „wmindad„ warmoCenas
cdiloben. qalis namusis Sesaxeb saubari Znelia, ciliswameba ki codvaa,
vinaidan qalisa da mamakacis qorwinebis gareSe urTierToba sikvdiliTac
ki SeiZleba isjebodes. misi Tanamedroveebis mier poetis siyvarulis
Sesaxeb mocemuli ganmarteba maT cilismwameblis rolisagan aTavisuflebs.
Tumca am sakiTxze Tavad poetis axsna-ganartebas RvTisadmi mis mimarTvaSi
vxedavT. igi RmerTs Cadenili codvebis mitevebas sTxovs. codvebisa,
romlis Sesaxeb mxolod man icis da Tu amas xalxi gaigebs, SeiZleba
Caqolon kidec. Caqolva ki sasjelia Cadenili mruSobis gamo. mruSobis
gamo qali SeiZleba ar moklan, magram misi diskriminacia aucileblad
moxdeba. amitom mihris rcxvenia da, ufro metic, eSinia siyvarulis (Sezer,
2005:169). miuxedavad imisa, rom senur sezeris mosazreba, erTi SexedviT,
marTebulad SeiZleba mogveCvenos, igi akademiur safuZvels aris
moklebuli. divanis literaturaze saubrisas gasaTvaliswinebelia Sua
saukuneebis esTetikuri faseulobebi. siyvaruli ganixileba rogorc
134
mistikuri da RvTiuri. amitom misi pirdapiri gageba mcdar analizamde
migviyvans. arc Tanamedrove realobidan unda SevafasoT Sua saukuneebis
literatura da xelovneba. qarTveli mecnieri, aRmosavleTmcodne elizbar
javeliZe aRniSnavs: “poeti qalbatonis jiuti mtkiceba, rom Seyvarebulma
xeli unda aiRos namusze, rodi niSnavs sakuTari uzneobis xazgasmas. misi
amgvari moraluri pozicia arc poetis piradi samijnuri TavgadasavlebiT
da cxovrebis wesiT unda avxsnaT. aramed es gaxlavT melameTur-rinduli
msoflmxedvelobis aRiareba, roca gadmocemulia Tavdaviwyebuli mijnuris
ugonoba da sixele, romelic RvTiuri siyvarulis amaRlebis gzas
agvirgvinebs. am safexurze gaxelebul mijnurs ar moeTxoveba, daicvas
dadgenili normebi. es gaxlavT zneobrivi pozicia, romelic ugulebelyofs
sazogadoebis mier SemuSavebuli moralis moTxovnebs, ZiriTadad garegnul,
moCvenebiT patiosnebas rom qadagebs“ (javeliZe, 2010:267).
poeti sakuTar grZnobebs ar malavs, miuxedavad imisa, rom Zalian kargad
icis sasuliero pirebis damokidebuleba misi amgvari „Tavisuflebisadmi“.
mihri xaTunis „buntaruli“ xasiaTis leqsebze rinduli msoflmxedvelobis
gavlena igrZnoba, ramac mas saSualeba misca, mkacri asketizmis da
socialuri normebis winaaRmdeg azri gamoexata. profesori da literatori
zehra toska statiaSi „qalTa literaturis Sesaxeb“ wers: „miuxedavad
imisa, rom divanis literaturis poetebi siyvarulze saubrisas sakuTari
siyvarulis, WeSmariti grZnobebis pirdapir aRweras Tavs arideben, arian is
iSviaTi gamonaklisebic, romlebic am wess ar emorCilebian. ufro metic,
leqsebSi satrfos saxelebis aSkara xsenebasac ar eridebian. amaTgan erT-
erTi ki mihria. ratom aris igi aseTi TvalSisacemi? imitom rom igi qalia
da im periodis qali poetebisgan gansxvavebiT dadgenili normidan
gadauxvia“ (Toska,1996:50). mihris Tanamedrovis, zeineb xaTunis, Semoqmedeba
leqsebis siuxviT ar gamoirCeva. amas Tavisi mizezi gaaCnia. gaTxovebis
Semdeg mas meuRlem wera aukrZala. am faqtis Sesaxeb poeti da mwerali
senur sezeri wignSi „Turqi safo _ mihri xaTuni“ wers: „mihri zeinebisgan
werils elodeboda, icoda, rom striqonebs Soris amokiTxavda, bednieri
iyo Tu ara misi megobari. werilze pasuxi zeinebis meuRlem, isak vehmi
Celebim gasca. mokiTxvis gamo madlobas uxdida mihris, zeinebis Sesaxeb ki
werda, rom igi gaTxovda da weras Tavi daaneba“ (Sezer, 2005:142). aRsaniSnavia,
135
rom Tezqeres avtori aSik Celebi wignSi „poetebis grZnobebi“ Meşairü-
Şuara wers, rom „zeineb xaTunma weras Tavi daaneba, qmris moTxovniT sxva
mamakac poetebTan urTierToba Sewyvita da qmars damorCilda“ (Mutlu,
2002:28). am faqts aSik Celebi dadebiTad afasebs. gamodis, rom ojaxis
Seqmnis Semdeg wera qalisaTvis Sesaferis saqmianobad aRar miiCneva.
SesaZlebelia vivaraudoT, rom mihrim icoda ra, rom qorwineba SesaZloa
misi Tavisuflebisa da SemoqmedebiTi niWis ganviTarebis mTavari
damabrkolebeli movlena yofiliyo da masac zeinebis bedi unda
gaeziarebina, ar gaTxovila. mihri xaTuni pirveli qali poetia, romelmac
qalisa da mamakacis uTanasworobis Sesaxeb ganacxada, da sainteresoa, rom
amis Semdeg TanzimaTis periodis literaturamde am sakiTxze reaqcia
arcerT qal mweralsa da poets ar gamouxatavs.
TanzimaTis reformebis Semdeg literatura gaxda is sfero, romlis
meSveobiT Turquli inteligencia qveyanaSi arsebuli mdgomareobis Sesaxeb
azrs gamoxatavda. didi datvirTva eZleoda cnebebs: Tavisufleba,
samSoblo, samarTlianoba. reformistebisaTvis literatura warmoadgenda
rogorc erTmaneTTan urTierTobisa da azrTa gacvla-gamocvlis
saSualebas, aseve farTo masebTan urTierTobis saSualebasac. dasavleTTan
urTierTobam ganapiroba romanis Janris damkvidrebac. romanis Janri
aRmosavluri literaturisaTvis damaxasiaTebeli Janri ar aris. igi man
evropidan SeiTvisa. am faqtTan dakavSirebiT ahmed hamdi Tanfinari wers:
”Turქuli romanis ganxilvisas ar unda dagvaviwydes erTi WeSmariteba,
romani CvenTan moTxrobis tradiciebis safuZvelze ar warmoqmnila, igi
sruliad axali movlenaa... garda amisa, sawyis etapze romanis ganviTarebas
sazogadoebis calmxrivma ganviTarebamac SeuSala xeli. sazogadoeba qalis
gareSe cxovrebiseul gamocdilebas arasakmarisad iZens, pirovnebis
cxovrebaSi, sadac ar unda iyos igi, bednierebis sakiTxi TavisTavad dgeba
dRis wesrigSi. amas ki, saboloo jamSi, siyvarulamde mivyavarT“
(Tanpınar,2010:19). “Cveni romanistebi mudmivad TurqeTis socialur realobas
da am realobaSi arsebuli cvlilebebis Sesaxeb weren. magram amas, rogorc
wesi, ara rogorc romanistebi, aramed rogorc maswavleblebi ise akeTeben.
romanisti, aRwers ra individs, sazogadoebriv realobasac aRwers.
136
balzaki, tolstoi, stendali aseTi romanistebi arian” (Nacı, 2012:12). feThi
najis es Sefaseba naTlad asaxavs TurqeTSi romanis ganviTarebis
procesebs. imis gamo, rom xelovanebi ufro “maswavleblobdnen”, romanis
ganviTareba Seferxda. kidev erTi garemoeba, ramac romanis ganviTareba
Seaferxa saTanado doneze kritikis ganuviTareblobaa. amis gamoa, rom
TanzimaTis periodSi ufro meti warmateba wilad gazeTebsa da JurnalebSi
dabeWdil politikuri xasiaTis wignebs xvda. politikuri xasiaTi
ganapirobebda romanis xarisxs. Tu romanSi mocemuli idea arsebul
ideologias Seesabameboda, maSin igi popularuli xdeboda. Tumca romanSi
mocemuli idea rogori xasiaTisac ar unda iyos, mniSvnelovania ara
mxolod imiT, Tu ra aris masSi aRwerili, aramed imiTac, Tu rogor aris
aRwerili.76
TanzimaTis periodSi qalTa mdgomareobis Sesaxeb Turquli
inteligencia araerT gancxadebas akeTebda. QqalTa ganaTlebis sakiTxi
mniSvnelovan sakiTxTa Soris iWerda adgils. Cven araerTxel aRvniSneT,
rom im periodis Turquli inteligenciisaTvis ganaTlebuli dedebis
aRzrda mniSvnelovani iyo. Mmagram ramdenad miesalebodnen isini qali
mwerlebis arsebobas, es sxva sakiTxia. TanzimaTis periodis yvelaze
gamoCenili mwerali qalia fatma alie. Turquli literaturis istoriaSi
fatma alie pirveli romanist qalad aris miCneuli. fatma alie cnobili
istorikosisa da sazogado moRvawis jevdeT faSas qaliSvilia. aman, ra
Tqma unda, misi ganaTlebis sakiTxSi mniSvnelovani roli iTamaSa. fatma
alies Zalian kargi ganaTleba hqonda miRebuli. misi samwerlobo
moRvaweoba TargmaniT daiwyo. man Targmna frangi mwerlis JorJ ones
romani “survili” da igi “erTi qalis” fsevdonimiT gamoaqveyna. mwerlis
amgvari gadawyvetileba SesaZlebelia Semdegi garemoebiT avxsnaT.
mkiTxveli mzad ar iyo qali avtoris misaRebad. mweralma pirveli romani
1910 wels gamoqveyna. wignis SesavalSi ahmed midhaTis sityva iyo dabeWdili.
ahmed midhaTi maRal Sefasebas aZlevda romans da Tavad romanis avtors.
76 alemdar ialCini Taviseburebis gaTvaliswienebiT romanis 4 tips gvTavazobs. 1.
socialuri da politikuri movlenebis amsaxveli romanebi. 2 “anatoliis” romani. 3.
istoriuli romanebi. 4. sasiyvarulo romani (Yalçın, 2006:23-24).
137
Turquli literaturis pakeris aRniSvniT “ahmed midhaTis mxridan
mTargnelisaTvis madlobis werilis gagzavnam da imis aRniSvnam, rom fatma
alie istorikoss jevdeT faSas qaliSvilia, Targmani kritikosebisagan
daicva. miT ufro, rom ahmed midhaTi aRniSnavda: “es qalbatoni qebis
Rirsia aramxolod imis gamo, rom Targmna gabeda, aramed imitom rom
mamakaci mwerlis romanis Targmnis gambedaoba eyo da romani “mamakacuri
stiliT” Targmna”77 (Paker,1991:280). Tumca mwerlis SemoqmedebiTi cxovreba
ioli ar yofila.F gaTxovebis Semdeg mas meuRle, faiq bei, weris uflebas
ar aZlevda. sanam faiq bei samsaxuris gamo koniaSi ar gadaiyvanes, fatma
alie 78 mxolod saojaxo saqmeebiT iyo dakavebuli. 79 Mmxolod meuRlis
gamgzavrebis Semdeg daubrunda igi samwerlobo moRvaweobas. fatma alies
Tanamedrovea poeti nigar hanimi, romelmac Tavi Seikava sakuTari
mogonebebis dRiuris gamoqveynebisgan. aRniSnuli dRiuri misi
gardacvalebidan didi xnis Semdeg daibeWda. dRiurSi poeti uiRblo
qorwinebis, qalTa piradi tragediis sakiTxebs exeboda. CvenTvis
mniSvnelovania im faqtis xazgasma, rom poetma Tavis sicocxleSi ar isurva
mogonebebis dRiuris gamoqveyneba, rac osmalo qali poetebisa da
mwerlebis werasTan dakavSirebul SiSsa da gaubedaobas usvams xazs.
guzide sabri 11-12 wlis iyo, wera rom daiwyo. misi nawerebi
maswavlebels, tahir efendis, Cauvarda xelSi, razec mas mwvave reqcia
hqonda: “ra aris es? Citebi, Rrublebi, yvavilebi, saRamo da dila, leqsebis
weris nacvlad religiuri wes-Cveulebebis dacva da Sesruleba geswavla.
lamis erTi kviraa, yuranis erTi striqonic ver dagizepirebia” (Karaca, 77fatma alie TaTruli literaturis fuZemdebel fatih qerimTan saubrisas aRniSnavs, rom
igi muSaobs wignze, romelic qalTa ufleba-movaleobebs exeba. Tumca surs, rom es wigni
safrangeTSi daibeWdos. kiTxvaze, ratom ar unda mwerals wignis TurqeTSi dabeWdva,
pasuxobs: „ara, Cemo batono, TurqeTSi Tu daibeWda, Tavs mexs damatexen, qalisa da ojaxis
sakiTxze Cveni mamakacebis Sexeduleba ar icvleba, aqamde gamoqveynebuli werilebis gamo
uamravi muqarisa da Seuracxyofis werili miviRe“ (Koloğlu, 2002:12).
78Ffatma alies dam, emine semiem, sruliad gansaxvavbeuli gza airCia. isic im droisaTvis
sakmaod cnobili qali iyo, werda statiebs maTematikis, romanis da moTxrobis Sesaxeb.
ganaTlebam progresulobam mas imis gambedaoba misca, rom pirvel qmars ganqorwineboda
(Karaca,2006:16).
79fatma aliem cxovrebis es monakveTi romanSi ‘Muhadarat” asaxa.
138
2006:10). poets gaTxovebis Semdeg meuRle, sabri bei, ukrZalavda weras.
Zalian sainteresoa 1938 wels guzide sabris mier micemuli interviu, sadac
igi calsaxad aRniSnavs, rom aucilebelia mxolod mweral mamakacze
gaTxoveba. sxva SemTxvevaSi Znelia mwerali qalis gageba: ”rodesac adamiani
iseTi meuRlis gverdiT cxovrobs, romelsac misi grZnobebisa da gancdebis
gageba ar SeuZlia, igi yvelafers sakuTar TavSi inaxavs. Cemma meuRlem ver
SeZlo Cemi gancdebis siRrmes Caswvdomoda. me 20 weli sakuTari grZnobebis
Cakvlis xarjze vcxovrobdi masTan. Msanam cocxali iyo, mis daZinebas
velodebodi, Semdeg vdgebodi da dilamde vwerdi” (Karaca, 2006:15).80
Sufuke nihal baSaric qal mweralTa im kategorias miekuTvneba,
romelsac ganaTlebis miRebisa da werilobiTi saqmianobis uflebis
mopovebisaTvis ukiduresi zomis miRebac ki dasWirda. Mmamam igi Zalian
adre gaaTxova, radgan poets gaTxovebis nacvlad swavla undoda, man Tavis
mokvlac ki gadawyvita. am Temaze poeti Tavad saubrobs erT-erT
interviuSi: “Cemi yvelaze didi ocneba xelovnebis sferoSi moRvaweoba da
sakuTari Tavis ganviTareba iyo. Mmagram, samwuxarod, adre gamaTxoves,
amisagan Tavis dasaRwevad TviTmkvlelobac ki vcade” (Malkoç-Öztürkmen,
1999:26).
qali mwerlebis Semoqmedeba sruliad sxva gziT ganviTarda
respublikis periodis TurqeTSi. “qalTa sakiTxis” gadaWriT evropuli
orientaciis mamakaci mwerlebi iyvnen dakavebulebi. mamakaci mwerlebi, erTi
mxriv, qalebis sazogadoebriv cxovrebaSi CarTvas moiTxovdnen, meore mxriv
ki ”usafrTxo” qalis saxis Seqmnas cdilobdnen. es sazogadoebis mxridan
uaryofiTi reaqciis Tavidan acilebis kargi saSualeba iyo. qali mwerlebi
ZiriTadad mamakacebis mier SemuSavebul diskurss agrZelebdnen. qalTa
uflebis miniWebas isini erovnulobisa da samSoblos siyvarulis saxeliT
moiTxovdnen. amgvarad, maT evropaSi gavrcelebul feminizms “erovnuli”
80
Tanamedrove qali avtori erdeniz aTasu imave mosazrebas gamoTqvams:” gaTxovili
rodesac viyavi, ar vwerdi. axla isev rom gadavwyvito daqorwineba, iseT adamians
SevarCev, romelsac Cemi mwerloba ar Seawuxebs” (Kadınlar, 2000:77).
139
diskursi daupirispires. 81 1909 wels halide edifi werda: ”qali, upirveles
yovlisa, patrioti unda iyos, qveynis uflebebi qalis uflebaze
mniSvnelovani da aRmatebulia. aqedan gamomdinare, rodesac qalebi
uflebebze saubroben, amas sakuTari Tavis gamo ki ara, samSoblosaTvis
Rirseuli Svilebis aRmzrdeli dedebisaTvis iTxoven” (Durakbaşa,1988:6).
“axali tipis qali” qalebis identobis sakiTxs kiTxvis niSnis qveS ayenebda.
isini qalebad ki ar aRiqmebodnen, aramed _ mamakacis “karg megobrebad”.
amis yvelaze naTeli magaliTi isev da isev mwerali halide edifia.
mogonebebSi igi wers: “sakuTari Tavis Cems erTan gaigivebis Zala ufro
metad Zlierdeboda. an mebrZolebis gverdiT davikavebdi adgils, an maTTan
erTad movkvdebodi. Cemi Rvawli rac ar unda mcire da umniSvnelo iyos,
amas CemTvis mniSvneloba ara aqvs” (Adıvar,1928:283). halide edifis romanebSi
qali personaJebi aristokratiuli warmomavlobis ganaTlebuli, Zlieri da
inteleqtuali qalebi arian. magram mwerali, xatavs ra Zlieri qalis
saxeebs, maT zedmiwevniT patiosan, ojaxisa da religiuri tradiciebis
damcvel qalebad wamoaCens. romanSi Seviye Talib (“sevie talibi”) igi sevies
saxiT ganaTlebul musikos qals xatavs, romelic meuRlesTan
Seugueblobis gamo masTan gayras cdilobs. gayris mizezi sevies musikos
jemalisadmi siyvarulic aris. talibi, romelic miiCnevs, rom coli misi
sakuTrebaa, gayras ar Tanxmdeba. sevie mas miatovebs da sacxovreblad
sayvarel mamakacTan gadava. sevies miaCnia, rom qorwineba mxolod maSin
aris gamarTlebuli, Tu or adamians Soris amisi survili arsebobs. Tumca
aq unda aRiniSnos erTi faqti. marTalia, romanis mTvari gmiris seviea,
81
qalTa sakiTxis gadaWra mniSvnelovan adgils iWerda Mmustafa qemal aTaTurqis
reformebSi. misTvis stambolis maRal sazogadoebasTan, miwaTmflobelebTan, oficrebTan
saerTo enis gamonaxva da erToblivi muSaoba Zalian mniSvnelovani iyo. qalTan
dakavSirebuli reformebi SesaZloa martivad mieRo stambolis mewarmeebs, oficrebs,
deputatebs, magram anatoliis didgvarovnebisa da miwaTmflobelebis dayolieba Zalian
rTuli iqneboda. maT SeeZloT respublikis ganviTarebisaTvis SeeSlaT xeli da xalxic ki
aejanyebinaT sloganiT: ”religia xelidan gvecleba”. 1921 wels gamarTul parlamentis
sxdomaze parlamentis wevri, romelic profesiiT eqimi iyo, gamovida aseTi iniciativiT:
qorwinebamde wyvilis Semowmeba kanoniT yofiliyo gaTvaliswinebuli. aman SariaTis
momxreebis moTminebis fiala aavso. maTi azriT, qveynis regresis mizezi religiuri
saqmeebis saxelmwifo saqmeebidan gamoyofis gamo xdeba (Arat,1986:120).
140
mwerals ki gaRmerTebuli hyavs sxva personaJi qali, majide. majide
muslimuri Turquli zneobis mqone qalia, romelic inglisSi ganaTleba-
miRebuli qmris moTxovnis gamo sakuTari survilis miuxedavad Tanamedrove
qalis niRabs irgebs. anu majideSi gaerTianebulia rogorc aRmosavluri,
aseve dasavluri faseulobebi. igi swavlobs inglisurs, ukravs pianinoze,
qveyanaSi mimdinare procesebis saqmis kursSia. rac yvelaze mniSvnelovania
_ igi aris kargi deda. mwerali Tvlis, rom progresi sevies an
ganaTlebuli fahiris msgavs adamianebze ki ar aris damokidebuli, aramed
majides msgavs qalebze. meore mniSvnelovani personaJi, romelSic
inteleqtuali qalis saxea mocemuli, handania. unda iTqvas, rom halide
edifi qali personaJebis fizikur silamazes didi mniSvnelobas ar aniWebs,
piriqiT, isini ufro mamakacuri garegnobis arian. es ki maT “aseqsualobas”
usvams xazs. mamakacuri garegnoba maTTan Tanasworobisa da
inteleqtualuri SesaZleblobebis erT sibrtyeze ganxilvis metaforadac
SeiZleba miviCnioT. miuxedavad imisa, rom handani Zalian ganaTlebuli,
kulturuli da progresulad moazrovne axalgazrda qalia, bednierebas
mainc ver poulobs. revolucioner nazims colobaze uars imis gamo
eubneba, rom mas mxolod karg megobrad da Tanamoazred miiCnevs. misi
azriT, mniSvnelovania ara mxolod megobroba, aramed sulTa erTobac.
handans verc meuRle, husnu faSa, gaabednierebs. piriqiT, misi Ralati
loginadac ki Caagdebs. romanSi yvelaze mniSvnelovani handanisa da refiq
jemalis urTierTobaa. halide edifi didi yuradRebas uTmobs moralur
mxares. handanisa da refiq jemalis siyvaruli mxolod platonuria.
mwerali gmirs megobris qmris Seyvarebis gamo sindisis qenjnas umZafrebs
da sabolood klavs kidevac mas.
mniSvnelovani sakiTxi, romelic halide edifis SemoqmedebaSi
yuradRebas iqcevs, es “mamakaci naratoria”. qali naratori arasodes
gvxvdeba. aRniSnuli faqti patriarqaluri tradiciebis CarCoebSi
moqcevasTan erTad, mkiTxvelisa da sazogadoebis ndobis mopovebis
mcdelobad SeiZleba SevafasoT. vinaidan avtori isedac qalia, “qali
naratori” mkiTxvelSi arasandoobis grZnobas aRZravda, radgan isini
mamakac narators arian miCveulebi. meore savaraudo varianti, ratom
mimarTavs mwerali “mamakaci naratoris” fenomens siyvarulsa da intimuri
141
sakiTxebis Sesaxeb, Tavisuflad wera migvaCnia. romanSi “handani” mwerali
intimur sakiTxebze msjelobs, Tumca aragamokveTili saxiT. handani
sulieri krizisis dros sizmarSi misi da refiq jemalis sasiyvarulo
scenas xedavs. rasac Semdeg Zalian ganicdis: “cudi sizamri vnaxe, sicxe
mqonda, goneba daavadebuli. iq intimuri urTierToba gvqonda, iseTi,
arsaodes rom aRar eqneba or adamians. axla gaviRviZe, arasdodes vnaxav im
sizmars, neriman, gulSi isev is siyvaruli maqvs... pirobas gaZlev, rom sxva
dros aseT sizmars aRar vnaxav.....amisTvis yvela Rones vxmarob, magram vnaxe,
neriman...” (Adıvar, 2007:208). am konkretuliı epizodis garda, halide edifi
qalis seqsualobis Sesaxeb arsad saubrobs. piriqiT, mis romanebSi swored
iseTi qali personaJebi gvxvdeba, romlebic seqsualobas Trgunaven. amis
naTeli magaliTi romanis “Yeni Turan” (“axali Turani”) mTavari gmiria kaia.
halide edifi Zlier qal personaJebs xatavs, Tumca isini “aseqsualebi”
arian. “sakuTar survilebs erovnul saqmes swiraven” (Irzık, Parla, 2004:165).
halide edifi respublikis periodis gamorCeuli mwerali qalia. mas
Rirseuli adgili ukavia Turqul literaturaSi. Tu mwerlis SemoqmedebaSi
patriarqaluri diskursis daZlevaze visaubrebT, maSin unda iTqvas, rom
patriarqaluri diskursi daZleuli ar aris. halide edifi misi
Tanamedrove mamakaci mwerlebisgan didad ar gansxvavdeba. qveyanaSi
mimdinare procesebi literaturaSic aisaxa. erovnuli sulis gaRviZeba da
am procesSi qalisa da mamakacis Tanabari monawileoba am periodis
literaturis mTavari sakiTxia. ratom miiRo halide edifi mkiTxvelma da
Turqulma SemoqmedebiTma samyarom? jer erTi, imitom, rom igi mkveTrad
gamoxatuli figuraa, romelic arc omSi monawileobas gaurbis da
arcMmustafa qemalTan dapirispirebis eSinia.82 meore, igi, rogorc mwerali,
82
ganmaTavisuflebeli brZolis sawyis etapze halide edifma Mmustafa qemal aTaTurqs
werili miswera, romelSic im dadebiT mxareebze amaxvilebda yuradRebas, rac
amerikelebisagan mandatis miRebas mohyveboda Sedegad. sazogadoebaSi, beWdviT organoebSi
halide edifis Sesaxeb gansxavebuli azria gavrcelebuli. halide edifis aTaTurqTan
dapirispireba da misi reJimis diqtatorulad moxsenieba Ralatad aris Sefasebuli.
“halide edifs reformebisaTvis mxari rom daeWira da egoisturad ar moqceuliyo, maSin
Tavis misias Seasrulebda. sakuTari egoisturi politikuri mosazrebebis nacvlad saerTo
saqmeSi unda CarTuliyo” (Betin,1951:77).
142
epoqis ideologiis gamtarebelia da mkveTrad gamoxatuli mamakacuri
kalmis patronia. halide edifis SemoqmedebaSi qalTa sakiTxi mniSvnelovan
adgils iWers, Tumca igi ganxilulia ara qaluri perspeqtividan, aramed
patriarqaluri kulturis Tvalsawieridan.
Turquli literaturis mkvlevari, profesori inji enginuni
respublikis periodis mwerlebs or kategoriad hyofs. pirveli – 1923-1950
wlebSi moRvawe qali avtorebi, meore – 1950 wlis Semdeg moRvawe qali
avtorebi. qali avtorebis Semoqmedeba maT mier gaSuqebul sakiTxTa
gaTvaliswinebiT SesaZloa oTx jgufad davyoT.
pirveli jgufi: erovnuli faseulebebisa da tradiciebis damcveli
qali avtorebi. maT jgufSi SeiZleba gavaerTianoT samiha aiverdi (1906-1993),
safie eroli (1900-1964), nezihe arazi (1922-2009); meore jgufi – respublikis
periodSi socialuri sakiTxebiT, soflisa da ubralo xalxis bediT
dainteresebuli qali avtorebi – suaT derviSi, afeT muhteremoRlu. 1950
wlis Semdeg moRvawe qali avtorebidan unda davasaxeloT sevgi soisali,
oia baidari; mesame jgufi – qali avtorebi, romlebic qalTa sakiTxs
sxvadasxva perspeqtividan ganixilaven. pirvel rigSi, unda davasaxeloT
feride jelali, muqerem qamil su, jahiT uCuqi, nezihe mueddini da sxv.
meoTxe jgufi – qali avtorebi, romelTa Semoqmedebaze Tanamedrove
literaturuli mimdinareobebis kvali aSkaraa. am jgufSi erTiandebian
nezihe meriCi, leila erbili, tomris uiari, adaleT aRaoRlu (Enginün,
2007:150). inji enginunis mier mesame jgufSi gaerTianebul qalTa saxelebs
SesaZloa daematos furuzani, aila quTlu, inji arali, sevim buraqi, fusnu
akatli, inji arali, erdeniz aTasu, nazli erai, feiza hepCilingirleri,
buqeT uzuneri, finar quri, duigu asena, afeT ilgazi zeinef orali,
latife Teqini.
respublikis periodis literaturis Semdgomi periodis “qalTa
proza” mniSvnelovnad gansxvavdeba wina periodis “qaluri prozisagan”.
gansxvavebaSi vgulisxmobT literaturul nawarmoebebSi sakiTxTa
axlebuarda dasmasa da gaanalizebs. mwerlebis damokidebuleba
adamianisadami, sazogadoebisadmi, zogadad, adamianTa Soris
urTierTobisadami ufro fsiqologiuri xasiaTisaa, vidre amas manamde
143
hqonda adgili. mweral, oia baidaris, aRniSvniT “1960-1980 wlebSi qalTa
moZraobisa da organizaciebis arseboba literaturazec aisaxa da
mniSvnelovani adgili daikava simbolom “Bacı” (“da”). moTxrobasa da
romanSi qalis, rogorc pirovnebis,öaRqma ukve 1980 wlidan moxda. amaze, ra
Tqma unda, gavlena 1980 wlis 12 seqtembris samxedro gadatrialebam da
feminizmma moaxdina. “socialur-sazogadoebrivi qalis” simbolo qalis,
rogorc pirovnebis, simbolom Secvala (Baydar, 2001:131). qali avtorebis
mier qalTa sakiTxiT daintereseba gacilebiT sxva mimarTulebiT
viTardeba. kritikosi meliqe qoCaqi aRniSnavs: ”qali kacze da mis mier
Seqmnil komfortzea damokidebuli, aman ki igi sakuTar Tavs daaSora.
aqedan gamomdinare, gonebrivi da emociuri TvalsazrisiTac mamakacTan
mimarTebaSi uCinari xdeba. igi cxovrebaSi subieqtis rols ar asrulebs.
igi aris mamakaci - subieqtis obieqti. sazogadoebrivi da politikuri
struqtura, hegemonuri mamakacuri xedva, sqesobrivi politika qalis
identobas “gansxvavebulis” formulirebas aZlevs, rac iwvevs qalis
gaucxoebas rogorc sakuTari Tavisadmi, ise gare samyarosadmi. qalis
sakuTari Tavisadmi gaucxoeba mas mamakacis obieqtad aqcevs. es ki misi
identobis arqonis damadasturebeli sabuTia TiTqos” (Erden, 2011:21). Cven
mier zemoT CamoTvlili qali mwerlebis umetesi nawili, gansakuTrebiT ki
suaT derviSi, samiha aiverdi da sxv. maTi Tanamedrove avtorebi identobis
sakiTxs did mniSvnelobas ar aniWeben. qali mwerlebis mier sakuTar
identobaze fiqri 1980 wlis Semdeg iwyeba. maTTvis iseTive rTulia
literaturis sivrceSi adgilis damkvidreba, rogorc maTi
winamorbedebisaTvis. 83 feride jelalis TqmiT, “mas ar moswonda babialis
aRmarTze siaruli, vinaidan im samyaroSi mas da, zogadad, qalebs
uyurebdenen ise, rogorc sawinaaRmdego sqesis warmomadgenels” (Hazer,
2005:55). cnobili mwerali aiSe kulini kiTxvaze _ “literaturis samyaroSi
83sevgi soisalis romans “deida roza” Tante Rosa, romelSic mwerali germanuli warmoSobis
qalis istorias aRwers, kritikosebis uaryofiTi reaqcia mohyva. maTi azriT, romanSi
aRwerili movlenebi, adamianebi da atmosfero ucxoa Turquli sazogadoebisTvis. sevgi
soisals kritika uadgilod miaCnia da aRniSnavs: “SesaZloa, Cemi danaSauli is aris, rom
romans “deida aiSe” ar vuwode” (Erden, 2011:23). es ki mwerlis ironiuli damokidebulebaa
kritikosebisadmi.
144
qal avtorebs hyavT Tu ara mteri? pasuxobs: ”mamakacebis mxridan aseT
rames aSkarad vgrZnob, vinaidan mamakacebs ar uyvarT qalebTan metoqeoba.
samsaxurSic ki qalebis xelqveiTad muSaobas mZimed eguebian” (Erden, 2011:45).
qalebis SemoqmedebiTi saqmianoba, sakuTari saxelis daufaravad gamoyeneba
da sxva amgvari saxis “RonisZiebebi” qalisaTvis Seuferebel saqmianobad
iTvleba, masze zedgamoWrilia zRapris moyola, simRera, maqmanebis qargva.
qalis xvedri Cumad da sakuTari identobis gareSe yofnaa. Turqul
literaturaSi es sakiTxi saTanadod Seswavlili ar aris, Tumca qali
mwerlebis moRvaweobasTan dakavSirebuli uaryofiTi Sexeduleba naTlad
ikveTeba mweral feiami safas romanSi „romani meryeobis Sesaxeb“. mTavari
gmiri, romelic mwerlis prototipia, pirandelos 84 TargmniT dakavebul
mweral qalTan, vildanTan, kamaTisas aRniSnavs: „qalis literatura mis
gonierebaSi ki ara, mis saSoSia, anu qalma Tavad auria qmnadobis adgili”
(Moran,2002:25). mwerlis azriT, mamakaci an mama unda iyos, an xelovani.
sxvagvarad rom vTqvaT, mamakacs rogorc penisiT, ise kalmiT qmnadobis
unari Seswevs. qalis roli ki mxolod dedobaa. 85droTa ganmavlobaSi es
damokidebuleba icvleba. identobisa da “molaparake subieqtis” sakiTxis
ganxilva feministur kritikasTan aris dakavSirebuli. zogadad, unda
iTqvas, rom feministurma moZraobam da feministurma Teoriam qalTa
TviTSegnebis amaRlebis sakiTxSi mniSvnelovani roli iTamaSa. erTi mxriv,
qalebi cdiloben maTze dakisrebuli socialuri rolis mixedviT “TamaSs”,
meore mxriv ki samwerlobo da xelovnebis sivrceSi adgilis
damkvidrebisaTvis iRvwian. identobis sakiTxma TavisTavad ganapiroba
“qali mwerlis” cnebis arseboba. Tu Cven migvaCnia, rom qalis identoba
mamakacis mier aris gansazRvruli rogorc mamakacis obieqti, maSin igi
identobis dabrunebis mizniT SemoqmedebiT sferoSi rogorc “qali
mwerali” ise unda dabrundes. kiTxvaze _ ratom weren qalebi? _
Tanamedrove mwerali asli erdoRani pasuxobs: ”sakuTari xmis gagonebis
84luiji pirandelo (1867–1936) italieli mwerali, poeti, dramaturgi.
85qalis, rogorc dedis, mniSvneloba islamiT aris ganpirobebuli, vinaidan qali fasobs
maSin, roca igi dedaa. uSvilo qali usargeblo adamianad iTvleboda. mas an mamis ojaxSi
abrunebdnen, an qmars meore coli mohyavda. Tu qali gauTxovari gardaicvleboda,
iTvleboda, rom man movaleoba ver Seasrula.
145
mizniT, saboloo jamSi, imis gasagebad, Tu “vin var me”, sakuTari identobis
dasadgenad, arasodes ar dasmula kiTxva “mamakaci mwerali arsebobs Tu
ara”, mwerali isedac mamakacia. identobis sakiTxi umciresobis sakiTxia,
qalebic am kategoriaSi moiazreba” (Erdoğan, 2005:387). cneba “qalTa
literatura” da “qali mwerali” qal avtorebs Soris azrTa sxvadasxvaobas
iwvevs. cnobili mwerali qalebi _ adaleT aRaoRlu, sevinC Coqumi, buket
uzuneri, nazli erai, feride jelali _ qali mwerlebis im kategorias
miekuTvnebian, romlebic aprotesteben cnebebs „qalTa prozasa” da „qalTa
literaturas“ . adaleT aRaoRlu acxadebs: „roca cdiloben sityva
“mwerals” win sityva “qali” miamaton, romeliRac partiis wevri mgonia
Tavi“ (Karaca, 2006:34).
sevinC Coqumis da sxva mwerlebis mosazreba ki erTmaneTs Zalian
hgavs.
feride jelali: “xelovani, qali iqneba Tu kaci, amas CemTvis
mniSvneloba ara aqvs. mamakac mwerlebs Sorisac arian iaSar qemaliviTa da
orhan famuqiviT kargi mwerlebi. vfiqrob, iakub kadris, saiT faiqis da
kidev sxva pativsacemi mwerlebis gzas vadgavarT da xelovnebis sferoSi
Rirebul nawarmoebebs vqmniT” (Karaca, 2006:225)
sevinC Coqumi : „me ar vyof mwerlebs qal da mamakac mwerlebad,
mniSvnelovani SemoqmedebiTi niWia da Tu adamians SemoqmedebiTi niWi aqvs,
is Sesabamis nawarmoebs Seqmnis” (Karaca, 2006:294).
finar quri erdeniz aTasu, inji arali, leila erbili, nezihe arazi,
latife Teqini mweralTa im kategorias miekuTvnebian, romlebic
patriarqalur kulturaSi qali mwerlebis identifikaciaze, adgilis
damkvidrebasa da masTan dakavSirebul sakiTxebze amaxvileben yurdRebas.
finar quri ambobs: „msoflios yvela qveyanaSi mwerloba Zalian
rTulia, xolo TurqeTSi ki ormagad rTulia,… miT umetes, Tu mwerali
qalia. patriarqaluri ideologiis hegemoniis qveS moqceul qveyanaSi qali
mwerlisaTvis adgilis damkvidreba da sazogadoebisaTvis sakuTari xmis
miwvdena saswaulad unda CaiTvalos. Tumca, Cemi Rrma rwmeniT, es saswauli,
146
miuxedavad misi neli svlisa, aucileblad moxdeba, swored amitom ar
vwyvet weras”(Karaca, 2006:264). nezihe arazi: „is, rom qali xarT, ukve niSnavs,
rom damnaSave xarT, Tu SeZeliT da qalTa sakiTxi dRis wesrigSi daayeneT
da cota warmatebasac miaRwieT, ormagad damnaSave xarT. me realistis
TvaliT vuyureb qalTa sakiTxs da Cemi megobrebis Sefasebas, rom „me
qalur zRaprebs vyvebi“, ar veTanxmebi. mimaCnia, rom TurqeTSi es sakiTxi
ufro Rrma kvlevis sagani unda gaxdes“ (Karaca, 2006:231). leila erbili:
„Tavdapirvelad qali da mamakaci mwerlebis diqotomiis winaaRmdegi viyavi,
magram dRes azri Sevicvale.... Cemi maSindeli protesti sakuTari Tavis
gadarCena ufro iyo“ (Karaca, 2006:202). inji arali: „Cvens sazogadoebaSi
qalebs gacilebiT met pasuxismgeblobas akisreben: ojaxi, bavSvebi.
literatura ki meore adgilze rCeba, anu upiratesobas saxlis saqmeebs
vaniWebT. mxolod maTi dasrulebis Semdeg vubrundebiT weras. mamakaci ki
ase ar aris. am sakiTxSi mas dro da Tavisufleba meti aqvs. garda amisa,
yoveldRiuri cxovrebis praqtikasTan dakavSirebuli pasuxismgeblobebic
naklebi aqvs“ (Karaca, 2006:167) latife Teqini: “iseT garemoSi gavizarde,
sadac qalebis mier mamakacebis mtrad aRqma da piriqiT, Cveulebrivi
movlena iyo. Tu mwerali unda miwodoT, maSin mirCevnia „qali mwerali“
merqvas, radgan qalebis gamagiJebeli mzeriTa da CurCuliT mamakacebis
sisustis, maTi hegemoniis ryevis SegrZneba Zalian did siamovnebas maniWebs“
(Çağdaş, 1993:25) erdeniz aTasu: “me dadebiTad vuyureb cnebas „qalTa
literatura“, minda xazi gavusva, rom es cneba patriarqaluri kulturis
kargad amsaxveli cnebaa. garda amisa, mimaCnia, rom qali mwerali siuJets,
enasa da simboloebs mamakaci mwerlebisgan gansxvavebulad iyenebs” (Karaca,
2006:343).
vfiqrob, im mwerlebis damokidebulebas, romlebic cneba „qalTa
literaturis“ winaaRmdegi arian, didad ganapirobebs sazogadoebrivi
ganwyoba. sityva „qali“ qalebis sazogadoebaSi marginalur statusTan aris
asocirebuli. qali mwerlebis Semoqmedebaze saubrisas, Turqi mwerali
qalebis Semoqmedebis mkvlevari pakeri yuradRebas sityva „qalis“
mxolobiT ricxvSi warmoebaze amaxvilebs („qalis ufleba“, „qalis
sakiTxi“) da am enobriv fenomens qalurobis aRqmas ukavSirebs. sasaubro
147
enaSi sityva qali „meorexarisxovanisa“ da „gansxvavebulis“ mniSvnelobas
atarebs.“ TurqulSi sityva “qali“ mxolod sityva mamakacisgan gansxvavebis
mniSvnelobiT ar ixmareba. mas araqaliSvili gogonas qaliSvili
gogonasgan gansxvavebis mniSvnelobac aqvs. sasaubro enaSi „qali“ dabali
statusis maCveneblia, radgan termini uSualod ukavSirdeba sqess. amis
naTeli magaliTia sityva „qalis“ „damlageblis“ mniSvnelobiT gamoyeneba.
am konkretul SemTxvevaSi sqesis statusi damlageblis statusTan aris
gaigivebuli. saxlis ufrosi Tavis meuRles „hanims“ uwodebs. amgvarad,
„hanimis“ Tqmis SemTxvevaSi sqesis statusi socialuri statusis qveS
dafaruli saxiT aris mocemuli, xolo sityva „qalis“ xmarebis SemTxvevaSi
dabali socialuri statusi igulisxmeba. imis gamo, rom sityva „qali“
sqesobrivi da reproduqciuli mniSvnelobis matarebelia da, garda amisa,
„araqaliSvils“ „qaliSvilisgan” ganasxvavebs (anu moralur sakiTxTan aris
dakavSirebuli), TurqeTSi cneba „qali mwerlis“ damkvidrebis procesi
kidev ufro garTulebulia. mwerali afeT ilgazi cnebisadmi Tavis
dualistur damokidebulebaze saubrobs: „Cven vcdilobT, sityva „qals“
miveCvioT. Turqulma sazogadoebam mas uaryofiTi mniSvneloba mianiWa.
qalobis Zalian gvrcxvenia, zogierTi Cveni Tanamemamule saerTod ar
aRiarebs mas. mec maT rigebSi viyavi, orhan qemals „mamakac mwerals“
uwodebs vinme? maSin me ra uflebiT miwodebT qal mwerals? Tumca axla
vxvdebi, rom Cven swored amgvari damokidebulebis gamo ver viRebT da
viTavisebT cneba „qal mwerals“, riTac qalurobaze vambobT uars da
migvaCnia, rom qalad yofna mxolod sqesis TvalsazrisiT gansxvavebas
niSnavs “(Durakbaşa, 2012:16).
kritikosisa da profesoris hasan bulenT kahramanis azriT,
“TurqeTSi iyo qali, Zalian rTuli profesiaa” (Kahraman, 2003:5). miuxedavad
amisa, 1970-1980-iani wlebi naTlad aCvenebs, rom qal mwerlebs garkveuli
saxis gamocdileba daugrovdaT. hulia argunSahi xazgasmiT aRniSnavs, rom
qali mwerlebi samwerlobo sivrceSi aqtiuri saxiT 1970 wlis Semdeg
gamoCdnen. ”Cvens literaturaSi arasodes yofilan qali mwerlebi iseTi
didi raodenobiT, rogorc es 1970 wlis Semdegaa. am dromde qalebi
literaturis “momxmareblebad” iTvlebodnen. 1970 wlis Semdeg ki situacia
148
ise Seicvala, rom literaturaSi qals mniSvnelovani adgili mieniWa. es
yvelaferi ki sazogadoebrivi procesebis, kargi ganaTlebis, literaturaSi
socialuri sakiTxebis asaxvis kargad gacnobierebis, literaturaSi qalis
adgilisa da qali mwerlis Sesaxeb arsebuli kritikis Sedegia” (Argunşah,
1999:35). 1970 wlamde ratom werdnen qalebi mxolod politikuri da
socialuri sakiTxebis Sesaxeb da ratom ugulebelyofdnen qalTa
sakiTxs? ratom ikavebdnen isini Tavs mamakacuri hegemoniis kritikis
SemTxvevaSi? es movlena dakavSirebulia “danaSaulis grZnobasTan”,
romelsac qalebs tradiciuli morali uviTarebs.
1980 wels qali avtorebi Tanamedrove qalebis problemebs sxvadasxva
kuTxiT aSuqeben. mwerali nalan barbarosoRlu 1980-ian wlebs Semdegnairad
axasiaTebs: “1980 weli marTlac gamorCeulia. adamianebi marto darCnen.
qalebi ki isedac marto iyvnen. literatura martoobis daZlevis kargi
saSualeba iyo. xSirad gvsayveduroben, rom Cvens nawarmoebebSi dialogi ar
aris, Cven mxolod sakuTar TavTan saubriT vcxovrobT ”(Erden, 2011:29). qali
avtorebi pirovnebis CamoyalibebaSi sazogadoebis rolisa da
fsiqologiuiri faqtoris mniSvnelobas usvamen xazs. rac yvelaze
mniSvnelovania, isini Riad saubroben qalis seqsualobis sakiTxze. qalisa
mamakacis urTierTobis Tema TiTqmis yvela qali avtoris SemoqmedebaSi
ikavebs adgils. mwerlebisaTvis mniSvnelovania, rom isini aRiqvan ara
mxolod rogorc qalebi, aramed rogorc adamianebi. adaleT aRaoRlu
romanSi Ölmeye yatmak (”mzadeba sikvdilisTvis”) ganaTlebuli qalis dramas
aRwers, romlis survilia, rom “igi aRiqvan ara iseT qalad, romlis
movaleoba kacebTan dawola da saWmlis momzadebaa, aramed adamianad.” 90 -
ian da 2000-ian wlebSi qali avtorebis SemoqmedebaSi mnSvnelovan adgils
Semdegi sakiTxebi iWers: sazogadoebaSi qalis, rogorc individis,
problema, qalTa Sinagani samyaros aRwera, politikuri konfliqtebiT
daintereseba, martoobis, pirovnebisa da sazogadoebis urTierToba,
seqsualuri Zaladoba, incesti, bavSvebze seqsualuri Zaladoba,
qorwinebaSi seqsualuri problemebi, menopauza, mSobiaroba, tradiciebi da
samyaros axlebuli xedvis perspeqtivebi. aRniSnuli sakiTxebs xSirad
exebian iseTi mwerlebi, rogorebic arian leila erbili, aiSe kulini, emine
149
iSinsu, finar quri, duigu asena, feiza hepCilingirler, erdeniz aTasu,
furuzani, elif Safaqi da sxvebi. finar quri, duigu asena, erdeniz aTasu
da inji arali qalTa sakiTxs feministuri TvalTaxedviT ganixilaven. maT
Tamamad SeiZleba vuwodoT feministi mwerlebi. duigu asena qalis TvaliT
danaxul mamakacTa samyarosac aRwers. inji arali aRniSnavs “yovelTvis
winaaRmdegi viyavi im damokidebulebisa, romelsac sazogadoeba iCenda
qalis mimarT. vTvli, rom qali lamazi, Wkviani da Zlieria. gansakuTrebiT
minda aRvniSno feminizmis roli. mamakacebs pativs vcem da vTvli, rom
mTavari damnaSave sazogadoebrivi valdebulebebia. me vxedav, rogori
sustebi arian da rogor eSiniaT mamakacebs qalebis. saWiroa mamakacebTan
erTad gamosavlis povna. diax, yvela mamakacis SigniT aris qali da yvela
qalis SigniT – mamakaci” (Öğüt, 2007:66). qali avtoris androgenulobis
Sesaxeb saubrobs mwerali erdeniz aTasuc. misi azriT, “androgenuli
sulis mqone qal mwerals unda SeeZlos sakuTari Tavi warmoidginos
rogorc qali, ise mamakaci gmiris saxeSi”(Atasü, 2001:10).
2000 wlidan arsebobs qali avtorebis mier daarsebuli qal mweralTa
gaerTianebebi, romlebic qali mwerlebis problemebs, mwerlobasTan
dakavSirebuli siZneleebis sakiTxs ganixilaven. am gaerTianebebidan
yvelaze cnobili gaerTianebebia “avtofiografia/bebiis atelie”, “egeoseli
qali mwerlebi” da TurqeTis pen centris qal mweralTa komiteti.
qalTa sakiTxs mwerlebi sxvadasxva konteqstidan ganixilaven.
vfiqrob, maT mier danaxuli qali kargad asaxavs sazogadoebisa da
pirovnebis problemas. mwerali nalan TunTaSi wers: ”Cvens qveyanaSi
marTlac asea, qali damcirebuli, Suracxyofili da diskriminirebulia.
qveynis aRmosavleTiT _ wes-CveulebebiT, dasavleTiT ki sxva formiT
xdeba maTze Zaladoba. TurqeTSi qali mudam marginalizebulia. modelebi,
xelovnebis sferoSi moRvawe qalebi, romlebic TiTqos damoukidebeli
qalebi arian, diskriminaciis TvalsazrisiT arafriT gansxvavdebian
aRmosavleT nawilSi mcxovrebi qalebisagan. es ori jgufi sqesobrivi
TvalsazrisiTac Tanabar doneze ganicdis diskriminacias” (Tuntaş, 2010:7-8).
150
“qalTa literaturis” ganviTarebis perspeqtiva dakavSirebulia qalis
sazogadoebaSi da xelovnebaSi adgilis gansazRvris sakiTxTan. Ees ki
uSualod ukavSirdeba qalTa emansipaciis dones. TurqeTSi qalis
emansipaciis sakiTxi qveyanaSi mimdinre gaevropelebis procesebs
ukavSirdeba. am procesis mniSvnelovani Sedegia feministuri praqtikis
arsebobac. Mmiuxedavad imisa, rom bevri mwerali uaryofs feminizmTan
urTierTobas, swored qalTa moZraobam, feministurma Teoriam da praqtikam
Camoayaliba is mniSvnelovani “idea”, romlis irgvlivac qali avtorebi
arian gaerTianebulebi. maT SemoqmedebaSi kvlevis obieqti aris qali da
masTan dakavSirebuli sakiTxebi. Tumca es imas ar niSnavs, rom qali
avtorebi mxolod qalis sakiTxze weren viwro kuTxiT. isini politikuri
da sazogadobrivi TemebiT Tanabrad interesdebian. Tu mwerali aris
adamiani, romelic sakuTari Tavis Sesaxeb wers, maSin wers ra sakuTar
istorias, sazogadoebis da kacobriobis istoriis mweralic gamodis. Jerar
Jenetis TqmiT: “dRes Tu vinmes eWvi ar epareba imaSi, aqvs Tu ara weris
ufleba, igi mwerlad ar iTvleba. is, vinc ver xedavs samyaros, romelSic
cxovrobs, gamodis, rom am samyarozec verafers ityvis”(Andaç, 2004:17).
Q”qalTa prozis” arseboba literaturis gamdidrebis gzadac SeiZleba
SevafasoT. Ppatriarqalur, mkacr normebSi moqceul literaturas qaluri
emociuroba, mgrZnobeloba sxva silamazes matebs. GTu vityviT, rom qalma
avtorebma literaturis ganviTarebaSi sakuTari wvlili Seitanes da
dResac SeaqvT, gadaWarbebuli Sefaseba ar gamogviva. gasaanalizebel
TemaTa mravalferovneba, an Tundac axali Janris damkvidreba literaturas
ufro amdidrebs. magaliTad, avtobiografiuli Janri “qalur” Janrad aris
miCneuli. Cven ukve SevexeT qali avtorebis literaturaSi damkvidrebis
sakiTxs, magram damatebis saxiT SegviZlia davsZinoT Semdegi: dRes Tu
Turqul literaturaSi qal avtorTa raodenoba didia, maT afaseben da
uyvarT, es xangrZlivi da mtkivneuli procesis Sedegia, ramac saboloo
jamSi qalTa gamocdilebis dagrovebas Seuwyo xeli. Ees gamocdileba ki
uSualod aris dakavSirebuli im sakiTxebTan, romlebic qalTa moZraobam
daayena — identuroba, seqsualuroba, sxeuli da feministuri politikuri
praqtika. arsebobs kidev erTi mniSvnelovani garemoeba, rac, erTgvarad,
151
qaluri prozis arsebobis “gamarTlebaa”. es aris mkiTxveli.
mkiTxvelisaTvis saintereso xdeba, qali mwerlis TvaliTac Sexedos
samyaros, yuradReba miaqcios im sakiTxebs, romlebic manamde ar
gaSuqebula. qali avtorebis SemoqmedebiT mkiTxvelis dainteresebas finar
quri erT axsnas uZebnis: ”adamians survili uCndeba aqamde “ucnobi” dedis,
colis Sesaxeb waikiTxos da gaicnos igi”(Kür,1999:6).
kiTxvas _ ratom weren qalebi? _ SeiZleba bevri pasuxi moeZebnos,
magram yvelaze mniSvnelovani albaT mainc is aris, rom wera aZlevs qals
saSualebas, Tavi subieqtad igrZnos. rene dekartis cnobil gamonaTqvams _
“vazrovneb, maSasadame varsebob” _ SesaZloa Semdegi saxis interpretaciac
mivceT: “vwer, maSasadame varsebob”. “teqstis dawera da kiTxva aris
gamocdileba, romliTac subieqti dakavSirebulia sazogadoebasTan da
literaturul saqmianobasTan (Рюткëнен, 2000:6). garda amisa, wera aZlevs
qals saSualebas, SeaRwios sxva adamianebis samyaroSi da xelaxla
daibados; Mmoipovos avtonomiuri subieqtis statusi. cnobili mwerali
nezihe meriCi sakuTari cxovrebis azrs weraSi xedavs. Mmisi azriT,
“mxolod xelovnebiT aris SesaZlebeli, adamianma sakuTari Tavis gamoxatva
SeZlos” (Andaç, 2004:20). igive damokidebulba aqvs emine iSinsus : “vwer
imitom, rom bednieri minda viyo, araferi ise ar mabednierebs, rogorc wera.
Tu ar davwer, movkvdebi, wera Cemi cxovrebis azria. Mmjera, rom werisTvis
davibade. Dda Tu weras Tavs davanebeb, SeiZleba movkvde, Sinaganad carieli
viqnebi” (Karaca, 2006:101). adaleT aRaoRlusaTvis xelovneba WeSmariti
Tavisuflebis sferoa: “xelovneba erTaderTi samyaroa, romelSic arseboba
SesaZlebelia, adamiani WeSmaritad Tavisufali swored iq aris” (Karaca
,2006:27). Sinagani sicarielis daZlevis mizniT weris Sesaxeb saubrobs
mwerali elif Safaqi: “vwerdi, radgan realur cxovrebaze ufro metad
cxovrebiseuli CemTvis irealuri cxovreba iyo” (Karaca, 2006:99). Qmwerali
Tomris uiari aRniSnavs: ”wera, SesaZloa, adgilis gansazRvris mcdelobad
SevafasoT. SesaZloa, gvinda rogorc cxovrebisa da drois gansazRvra,
aseve im adgilis gansazRvrac, sadac vcxovrobT”A(Andaç, 2004:21). aisel
ozqanisTvis wera hegemonuri kulturis winaaRmdeg brZolis mTavari
iaraRia: ”hegemonurma ideologiam, adamianTa urTierTobaze gavlenis mqone
152
RirebulebaTa sistemam da am yvelafrisadmi maxinjma damokidebulebam
werisken mibiZga” (Andaç, 2004:23). feride CiCeqoRlus azriT, “literatura
sxvis cxovrebaSi Carevis saSualebaa, moswavleobis xans skarlet o’haras
gamo vRvridi cremlebs, Semdeg kamius “ucxoSi” sakuTari Tavi davinaxe.
axlac SemiZlia sakuTari cxovrebidan gaqceva, momwons, roca sakuTar
gamocdilebas sxvas vuziareb da Tu sakuTari identobis dacva minda, unda
vwero” (İleri, 1987:2). feride CiCeqoRlus es sityvebi SesaZloa yvela qal
mweralze ganvazogadoT. Mmxolod sakuTari identobis dacviT, mxolod
imis gacnobierebiT, rom qali mwerali xar, SesaZlebelia vimsjeloT
“qalTa prozis” arsebobasa da ganviTarebis perspeqtivaze.
Turqul literaturaSi qalTa prozis ganviTarebis da perspeqtivebis
Sesaxeb saubrisas vcdilobT, gamovavlinoT is mizezebi da Sedegebi,
romlebic sakiTxis kvlevaSi met sicxades Seitans. vcdilobT, davadginoT
motivacia, ratom weren qalebi, gamovavlinoT is sakiTxebi, romlebic
mniSvnelovan da centralur adgils iWeren qali avtorebis SemoqmedebaSi.
Q”qalTa prozis” klasifikacias Tu SevecdebiT, im istoriuli, politikuri
da sazogadoebrovi atmosferos gaTvaliswineba dagvWirdeba, romelSic
“qalTa prozas” Caeyara safuZveli. 1950-60-iani wlebis Semdeg qalisadmi
damokidebuleba Seicvala, imitom rom istoriuli pirobebi Seicvala.
Hhalide edifis “idealuri da aseqsuali qalis tipi” sakuTari “identobis
mopovebaze orientirebulma qalis tipma” Secvala. dRis wesrigSi qalTa
seqsualobis sakiTxi dadga. xazi qalis TviTSegnebis amaRlebis sakiTxs
gaesva. Aaqamde tabudadebuli Temebis Sesaxeb Ria msjeloba qalTa
Tavisufali azrovnebis maCvenebelia, rac garkveuli saxiT drosac
ukavSirdeba; anu msoflioSi mimdinare procesebi met-nakleb gavlenas yvela
qveyanaze axdens. droTa ganmavlobaSi RirebulebaTa gadafaseba
fundamenturi sakiTxebis dekonstruqciisa da axleburad rekonstruqciis
aucileblobas qmnis. Yyvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom aRniSnul
sakiTxebze qali mwerlebi aqtiuroben da gadaWris gzebs saxaven. Cven
vecadeT im qali mwerlebis mosazrebebi gagvecno, romlebic Turqul
literaturaSi gamorCeul adgils ikaveben. maTi umetesoba Tavs feministad
ar miiCnevs, Tumca qalTa sakiTxis kvlevis sferoSi feminizmis kvali
153
SesamCnevad didia. Aarian iseTi mwerlebic, romlebic feminizmiT
dainteresebas da mis gavlenas ar uaryofen da feminizmis apologetadac ki
iTvlebian. mxedvelobaSi myavs Tanamedrove mwerali qalebi duigu asena
da finar quri.
Tavi IV
4.1 finar quri da duigu asena (Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi)
Turqul literaturaSi feministuri Teoriebisa da praqtikis
kvali yvelaze metad finar qurisa 86 da duigu asena 87 SemoqmedebaSi
igrZnoba. maTi moRvaweoba im periodTan aris dakvaSirebuli, rodesac
qali mwerlebis SemoqmedebaSi centraluri adgili qalma daiWira.
miuxedavad imisa, rom qalTa sakiTxs sxva qali mwerlebic aSuqeben,
mimaCnia, rom aRniSnuli qali mwerlebi sakiTxis dasmis TvalsazrisiT
radikalurobiT gamoirCevian. maTi kvelvis centraluri obieqti aris qali
da yvela is socialuri, politikuri, religiuri Tu tradiciul-moraluri
sakiTxebi, romelic qalis pirovnebis CamoyalibebaSi mniSvnelovan rols
TamaSoben. maT SemoqmedebaSi protagonisti qalebis or jgufs vxedavT.
arian rogorc komformisti qalebi, ise nonkomformisti qalebi. Tumca qali
86finar quri daibada 1945 wels bursaSi. deda _ ismeT quri, sabavSvo mwerali iyo, mama
behram quri _maTematikosi. finar quri aris cnobili qali mwerlebis halide nusreT
zorlutunas disSvili da emine iSinsus deidaSvili. ankaraSi kolejis dasrulebis Semdeg
swavla gaagrZela safrangeTSi, sorbonas universitetSi. daicva sadoqtoro disertacia
Temaze “me-20 saukunis Teatri, realoba da iluzia”. hyavs erTi vaJi. 1964 wlidan dRemde
aris bilgis universitetis mowveuli profesori. 1984 wels mieniWa saiT faiqis saxelobis
premia.
87duigu asena daibada 1946 wlis 19 aprils stambolSi. daamTavra stambolis universitetis
literaturis fakultetis pedagogiuri ganyofileba. garkveul periodi muSoabda rogorc
pedagogi.1972 wlidan daiwyo Jurnalistad muSoba gazeT “TavisuflebaSi” Tavad iyo.
Jurnalebis: ”Kadınca“ (”qaluri,”), ”Onyedi” (“Cvidmeti”), “Negatif” (”negativi”), “Kim” (“vin”), “Ev
kadını” (“diasaxlisi”) xelmZRvaneli. 1987-2004 wlebSi 8 wigni dabeWda. gardaicvala 2006
wels.
154
personaJebis aseTi klasificireba mweralTa “faruli miznis” gamovlenas
emsaxureba. maTi Sedarebisas Cven SegviZlia daskvnebis gakeTeba, rogori
damokidebuleba aqvT Tavad mwerlebs qalTa sakiTxisdami. arsebobs
sakiTxebi, romlebSic mwerlebis mosazreba erTmaneTs emTxveva, magram
sakiTxis gadaWris gzebi gansxvavebulia. duigu asena konkretul
gamosavals gvTavazobs, finar quri ki zog SemTxvevaSi faqtis
konstataciiT Semoifargleba da daskvnebis gamotanas mkiTxvels andobs.
orive mwerali Taviseburad sainteresoa. finar quris Sesaxeb
profesori feridun andaCi wers “finar quri saliteraturo sivrceSi 70 -
ian wlebSi gamoCnda. mkiTxvelis winaSe axali, gansxvavebuli xedvis
mwerali wardga. pirovnebis sazogadoebasTan konfliqti, qalisa da
mamakacis urTierTobis sakiTxi axleburad ganixileboda. da rac yvelaze
mniSvnelovania, mis yvela nawarmoebSi igrZnoba mwerlis maRali
TviTSegneba” (Andaç;2004;24). finar qurisaTvis literatura aris sfero,
romelSic realuri samyaroa aRwerili. igi im sakiTxebze amaxvilebs
yurdRebas, romelic im epoqas asaxvas, romelSic Tavad cxovrobs. “nacnobi
sakiTxebis axleburi ganxilva, maTze gansxvavebuli fiqri, anu sakiTxis
dasma ai, ra aris xelovanis mTavari mizani” (Yazko,1980:81). Cven mier
daweril yvela striqonSi Cvens epoqas vecnobiT,” –ambobs mwerali. aqedan
gamomdinare, igi, rogorc mwerali da miT ufro, qali mwerali, meti
simZafriT aRiqvams qalis sakiTxs. Cven araerTxel aRvniSneT, rom qali
mwerlebis mier qalTa sakiTxis ganxilva qaluri perspeqtividan xdeba, rac
mkveTrad gansxvavdeba qalis mamakacuri proeqciisgan. qaluri perspeqtiva
ki niSnavs qali mwerlebis mxridan “sxeulismieri”, ‘’emociuri”, Temebis win
wamowevas. “qali mwerali sakuTar emociur mxareebs met yuradRebas aqcevs,
ra Tqma unda. misi cxovrebiseuli gamocdilebac gansxvavebulia. aman ki
qals sxeulismier, sulier, moralur sakiTxebSi meti siRrme SesZina.
cxovrebiseuli gansxvavebis xelovnebis nimuSSi asaxva bunebrivi movlenaa.
garda amisa, Cvens sazogadoebaSi, sadac industrializaciis procesi jer
kidev ar dasrulebula, qalsa da mamakacs Soris klasobrivi gansxvavebac
arsebobs. marTalia, amas bevri ar eTanxmeba, magram faqti jiutia. TurqeTSi
qali, romeli klasis warmomadgenelic ar unda iyos, iqneba is burJua,
155
muSa, glexi, diskriminirebul klass warmoadgens. im qalTa ricxvi,
romlebmac ekonomikuri Tavisufleba moipoves, imdenad mcirea, rom
ekonomikuri Tavisuflebis miuxedavad, sazogadoebriv Tavisuflebas
moklebulni arian. am Zaladobis, diskriminaciis, yvelaze mkveTrad
aRmqmeli, gamgebi da amsaxveli ki qali mweralia” (Andaç, 2004:24). cnebis
”qali mwerali” damkvidrebas finar quri feminizmis damsaxurebad miiCnevs.
“qali mwerlebisadmi seriozuli damokidebuleba da Cvens literaturaSi
lokomotivis rolis Sesruleba 1970 wlis Semdeg daiwyo. cneba “qali
mwerali” dRes ironias aRar iwvevs. es ki feministebis damsaxurebaa. isini
amboben, rom qals gacnobierebuli unda hqondes, rom qalia da sakuTari
Sinagani samyaro unda aRweros, sakuTari qaluroba unda gamoiyenos. me
savsebiT viziareb maT mosazrebas” (Karaca,2006:264).
duigu asenasaTvis qalis Tavisufleba, iqneba es ekonomikuri,
sazogadoebrivi Tu seqsualuri, Zalian mniSvnelovania. ratom airCia
mweralma kvlevis obieqtad qali? ”vxedavdi, rom qali martoxela da
Zalian sustia. mozardobis asakidan moyolebuli vcdilobdi, gamego
ojaxSi mamis avtoritetis fenomeni. yvelafris gagebis da amoxsnis
survili TandaTan dagrovda CemSi. garkveuli periodi qalebis grZnobebs
yuradRebas ar vaqcevdi. maT mier gancdili da gadatanili cxovrebiseuli
siZneleebi bunebrivad mimaCnda. qalebi ver saubroben qalis gancdebTan
dakavSirebul sakiTxebze. seqsualuri urTierToba, ovulacia,
ginekologTan wasvla, aborti, TiTqmis arasodes ganixileba. Tumca es
sakiTxebi Zalian didi gavlens axdens qalze. usamarTloba yovelTvis
brazs iwvevda CemSi. usamarTlobis mowme Tu gavmxdarvar, isic qalebis
winaaRmdeg Cadenili usamarTloba iyo. swored amitom avirCie es sakiTxi.
amas Sedegad is mohyva, rom Bbevri ram Sevityve da Cemi reaqcia ufro
mkveTri gaxda. es reaqcia ki yovelgvari Selamazebis gareSe gadmoveci. Tan
Zalian mindoda Cemi sakiTxisadami damokidebuleba sxvebisaTvis
gameziarebina” (Karaca,2006:45). sakuTari grZnobebisa da azris gamoxatvis
yvelaze kargi saSualeba ki mwerlisaTvis literatura aRmoCnda.
realisturi TvaliT aRwerili garemo literaturis kritikosebisa da
sazogadoebis garkveuli nawilisaTvis miuRebeli aRmoCnda. masze werdnen,
156
rom misi romanebi mxatvrulobiT ar gamoirCeva, igi aris avadmyofuri
warmosaxvis mqone mwerali, romelic TviT “dedobis” fenomensac ar scems
pativs (Karaca;2006). Tumca Tavad mwerali kritikas did mniSvnelobas ar
aniWebda. erT-erT interviuSi igi cnobili mwerlis, aziz nesinis, misTvis
naTqvam sityvebs ixsenebs: “sxvebis sityvebs yuradReba ar miaqcio, wigni Tu
dros uZlebs, gamodis, rom maradiulia” (Karaca,2006:97). sazogadoebis
darCenili nawilisaTvis ki duigu asena aris mwerali, romelic
tabudadebul Temebze Riad saubrobs, misi saxeli asocirdeba
gambedaobasTan da TavisuflebasTan. “duigu asena dakavSirebulia
Tavisuflebis, simarTlis TqmasTan, flirtTan, siyvarulTan, mamakacebisa
da qalebis Tanaswor TanacxovrebasTan” (Arman,2005:5). swored duigu asenas
saxelTan aris dakavSirebuli cneba “qalurobis” damkvidreba.
mniSvnelovania imisa aRniSvna, ra damokidebuleba hqondaT finar
qursa da duigu asenas feminizmTan. TurqeTSi duigu asena feminizmis
yvelaze aqtiur warmomadgenlad aris miCneuli. rogorc sociologi
Sirini Teqeli aRniSnavs, “duigu asenas naqadagebi Tanasworoba 1949 wels
simona de bovuaris “meore sqessa” da 1963 wels beti fridanis “qaluri
mistikis” mTavar azrs exmianeba” (Tekeli,1987:6). mkiTxveli duigu asenas Turq
Jana d’arks uwodebs da misadmi madlierebas gamoxatavs. man qalebs daanaxa,
rom SesaZlebelia gaxde feministi, SesaZlebelia gaakritiko mamakacuri
hegemonuri kultura. Tavad mwerali ki wers: ”me erT dReSi ar gavmxdarvar
feministi, konservatori mamis Svili var, magram mas Semdeg, rac feministi
gavxdi,…vici, rom mamakacebisgan gansxvavebulebi varT da maTTan harmoniaSi
yofna warmoudgenelia” (Vatansever, 2003:7). finar quri TurqeTSi feminizmisa
da, zogadad, feministebis Sesaxeb damokidebulebas Semdegnairad aRwers:
“miuxedavad imisa, rom TurqeTSi mkveTrad gamoxatuli feministuri
moZraoba ar aris, antifeministuri propaganda sakmaod didia. mamakacuri
hegemonia imdenad Zlieria Cvens qveyanaSi, rom sityva feminizmis gagebac ki
mwvave reaqcias iwvevs. magram am sityvis Sinaarsi aravin icis da arc aravis
ainteresebs. reaqcia zRvarsac scildeba da Seuracxyofis, damcirebisa da
dacinvis saxes iRebs. aseTi damokidebuleba civilizebuli, ganaTlebuli
memarcxene adamianebisgan modis, Torem ubralo, quCaSi mdgomma adamianma
157
feminizmis Sesaxeb SesaZloa araferi icodes. antifeministuri propaganda
feminizmis arsis gaanalizebiT ar aris dakavebuli, feministebs an
“mamakacebis mtrad”, an “mamakacebze gagiJebul qalebad” ixseniebs. qali,
romelic ambobs, rom feministi ar aris, garkveuli saxiT, aseTi
“braldebisgan” icavs Tavs, an hgonia, rom icavs. saWiroa erToblivi da
Segnebuli muSaoba. arseboben qalebi, romlebic amboben, rom meuRleebisgan
diskriminacias ar ganicdian da saxlis saqmeebSic ki mxardaWeras grZnoben
maTgan. aseTi Sexedulebis mqone qali, ra Tqma unda, feminizmiT ar
daintersedeba. magram saWiroa, swored maT aexsanT, ra gansxvavebaa yalb
simSvidesa da namdvil Tanasworobasa da Tavisuflebas Soris”
(Somut,1989:9). mwerlebis feminizmisadami aSkara damokidebuleba raRac
doziT maT SemoqmedebiT saqmianobaze aisaxa. finar quri gulistkiviliT
aRniSnavs, rom iyo mwerali, TurqeTSi Zalian rTulia, radgan arc
saxelmwifos da arc kritikosebs mwerlis mxardaWeris survili ar aqvs.
“aqamde gamoqveynebuli romanebi imis gamo iyo gakritikebuli, rom mxolod
qalis diskriminaciasa da masze seqsualuri Zaladobis sakiTxs vexebodi.
miuxedavad imisa, rom romanSi “qali saxrCobelaze” sami naratori mamakaci
personaJia, es “gambedaobad” Aaravin Seafasa. piriqiT, kritika davimsaxure.
amis mizezi ki feminizmis TandaTan damkvidrebis SiSis Sedegia”
(Somut,1989:9). duigu asena erT-erT interviuSi werda: “imis gamo, rom iseT
sakiTxebs Sevexe, romelTac aqamde ase Riad aravin Sehxebia, qali
mwerlebis erTi nawilisgan damcirebisa da Seuracxyofis atanac momixda”
(Akgün,2003). 2006 wels gazeT “drois” Jurnalisti, mwerali nihal bengsu
karaja statiaSi “Cveni gamyofi mdinareebi” werda: “duigu asenas
gardacvaleba bevr Cems nacnob mamakacs gauxarda. asena Turqul-muslimur
kulturaSi qalTan dakavSirebul warmodgenebsa da misticizms did zians
ayenebda” (Karaca;2006).
158
finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebis konceptualuri sakiTxebi
finar qurisa da duigu asenas Semoqmedebidan Cven Semdegi
konceptualuri sakiTxebi gamovyaviT:
1. qalis subieqtobis koncefciis sakiTxi
2. qalis seqsualobis sakiTxi
aRniSnul sakiTxebs vaanalizebT mwerlebis romanebis magaliTze.
finar quris romanebi “Asılacak kadın” (“ qali saxrCobelaze”),B”Bitmeyen Aşk”
(“dausrulebeli siyvaruli”); duigu asenas romanebi: “Kadının adı yok” (“qals
saxeli ar aqvs”), “Kahramanlar hep erkek “(“gmirebi mudam mamakacebi arian”).
4.2. qaluri subieqtobis koncefciis sakiTxi
feministur kritikaSi qaluri subieqtobis gaazrebis sakiTxi
mniSvnelovan adgils iWers. Zalian mniSvnelovania agreTve, qaluri
subieqtobis reprezentaciisaTvis diskursiuli gzebis Ziebac. sanam am
sakiTxis ganxilvaze gadavidodeT, vfiqrob, Janris sakiTxis garkveva am
konkretul sakiTxs met naTels mohfens.
“maRali literaturis” kanonSi sxvadasxva Janrebs Soris
avtobiografiis Janri erT-erTi mniSvnelovania. miCneulia, rom igi
dRiurebisa da memuarebis msgavsad “qalur” Janrs ganekuTvneba. feministuri
kritika avtobiografiul Janrs Semdegi kuTxiT ganixilavs. qalis
avtobiografiuli weris mTavari amocanaa genderuli, qaluri “me-s”
reprezentacia. am TvalsazrisiT avtobiografiis tradiciuli gageba
icvleba avtoginografiiT, romliTac avtobiografiul weraSi aqcenti
keTdeba qalis specifikur subieqtobaze. avtobiografia, rogorc Janri,
warmoadgens qalebis mcdelobas, ilaparakon qalTa sakiTxsa da qalTa
specifikur enaze. avtobiografiis mTavar Temad iTvleba ojaxisa da
saxlis Tema. ojaxi miCneulia genderuli identifikaciis formirebis
modelad. klasikuri “qaluri” avtobiografiisgan gansxvavebiT gadamwyvet
159
sakiTxad ojaxi da intimuri urTierTobebia miCneuli. didi yuradReba
eTmoba sakuTari sxeulisa da seqsualobis Sesaxeb uSiSrad weras.
“qaluri” avtobiografiuli istoriis yoveli sityva, rogorc sxeulisa da
seqsualobis istoria, afeqturia. sxeuli, mSobiaroba, Zaladoba, ovulacia,
avadmyofoba, fexmZimoba, siyvaruli, siZulvili, vnebebi _ is ZiriTadi
sakiTxebia, romlebic “qalur” avtobiografiul weraSi mniSvnelovan
adgils iWers.
ratom gavamaxvileT yuradReba avtobiografiis Janrze? Cven mier
SerCeuli mwerlebis biografiisa da Semoqmedebis analizma migviyvana
daskvnamde, maTi Semoqmedeba mogveTavsebina “naxevradavtobiografiuli”
Janris CarCoebaSi. rogorc finar quri, ise duigu asena pirad sakiTxebze
saubrisas aRniSnaven, rom personaJebi, romelTac isini qmnian, mxolod maTi
warmosaxvis nayofs ar warmodgenen. personaJebis istoriebi uSualod
maTive cxovrebidan aris aRebuli. orive mwerali Riad saubrobs
mSoblebTan damokidebulebis Sesaxeb. gansakuTrebiT ki mamasTan
urTierTobaa xazgasasmeli. finar quris pirad arqivSi daculi masalebis
mixdeviT irkveva, rom mwerlis samwerlobo cxovreba metwilad mamis mier
aris gansazRvruli. swored mamam urCia mas, msaxiobobisaTvis Tavi
daenebebina da meti dro mwerlobisaTvis daeTmo. “mamaCemi maTematikosi iyo.
skolaSi yevlaze dabali niSnebi maTematikaSi myavda. momdevno wlebSi
maTematikosebTan momixda urTierToba” 88 . dedaCems rac Seexeba, igi Zalian
niWieri adamiani iyo. adreul asakSi gaTxovebis gamo ararealizebulad
miiCnevda Tavs. es ZiriTadad mamaCemis eWvianobiT da bevri saqmiT iyo
gamowveuli. me dedaze ar vbrazob, igi Tavad brazobda Cvenze. imis gamo,
rom iZulebuli gaxda, Svilebi gaezarda, weras Tavi daaneba”(Kür, Özel arşiv).
duigu asena “dilis gazeTSi” werda: „mamisgan rom meti siyvaruli da
siTbo megrZno, Cemi pirovnuli Tvisebebi ufro sxva kuTxiT
ganviTardeboda. mamis siyvarulis naklebobis grZnoba rom dameZlia,
siyvaruls sxva mamakacebSi veZebdi. amis gamo mivmarTav yvela dedasa da
mamas, Tqveni qaliSvilebisadmi saTanado yuradReba gamoiCineT” (Sabah
gazetesi, 2004). gazeTSi muSaobisas duigu asena TanamSromelTan sasiyvarulo
88finar quris meuRle, jan qoluqisa, maTematikosia. isini gaSorebulebi arian.
160
urTierTobis gamo samsaxuridanc ki iqna daTxovnili. mwerlis cxovrebis
es epizodi asaxulia romanSi “qals saxeli ar aqvs”. vfiqrob, rom
avtobiografiuli wera “aRiarebis” diskurss eyrdnoba. qali, rogorc
socialurad marginalizebuli obieqti, aRiarebis diskursis saSulebiT
subieqti xdeba. vinaidan avtobiografiuli naraciis centri aris Tavad
qali, romlis mTavari amocanaa, Tavad ganagos sakuTari cxovreba,
gadalaxos tradiciuli genderuli stereotipebiT gamyarebuli sazRvrebi
da damoukideblad moaxdinos sakuTari subieqtobis realizacia. swored
amitom mivaqcieT yuradReba mweralTa SemoqmedebaSi qaluri subieqtobis
koncefciis sakiTxs.
qaluri subieqtobis sakiTxi, rogorc ”meoradi” da “sxva” simona de
bovuaris mier iqna win wamoweuli. qalis pozicias igi transcendenturis
miRma gansazRvravda. “subieqti, romelic cdilobs samyaroSi adgilis
damkvidrebas, yovelTvis transcendentul pozicias ikavebs. Tumca sakuTari
poziciis dakavebaSi mas xels mamakaci uSlis, romelic miiswrafvis, igi
“moTxovnilebis obieqtad” aqcios” (Де Бовуар,1997:29). simona de bovuari
asaxelebs im mizezebs, romlebic qalis daqvemdebarebaSi mniSvnelovan
rols TamaSoben. pirveli, es aris mamakacuri strategia, sxvadasxva doneze
qalebi obieqtad aqcios, vinaidan mxolod aseTi gziT xdeba mamakacuri
funqciis ganmtkiceba “sxvis”, “meoris” anu qalis mimarT. meore – qalebis
mxridan “nebayoflobiTi” msxverplis rolis morgeba. am gziT qals
SeuZlia Tavi aaridos egzistencialur pasuxismgeblobas da Tavisuflebas.
feminizmis demokratiul TeoriebSi iTvleboda, rom sociumSi qalis aseTi
roli socialur-ekonomikuri pirobebiT aris gamowveuli. sakmarisia
Seicvalos es pirobebi da sakiTxic moixsneba dRis wesrigidan. amis
sawinaaRmdegod, simona de bovuari cdilobs, xazi fsiqologiur faqtors
gausvas. feministuri kritikis frangi warmomadgeneli iulia kristeva
qalur subieqtobaze saubrisas hegelis mier SemoTavazebul TviTSemecnebis
cnebas eyrdnoba, romelsac igi negaciis meSveobiT warmoadgens. am ori
cnebis erTmaneTTan dakavSirebis mTavari argumenti mdgomareobs
TviTSemecnebis im specifikurobaSi, rogoricaa obieqtis negacia. anu
sxvagvarad rom vTqvaT, negacia aris obieqtis anigilacia da misi
161
Semecnebis subieqtis struqturaSi Seyvana. rogorc simona de bovuarTan,
ise iulia kristevasTan qaluri subieqtoba ganixileba rogorc “meoradi”
da “marginaluri”. qaluri subieqtobis koncefcia efuZneba “sxvis”
koncefcias, anu qali kulturaSi “meoradis” konotacias axdens da
subieqtad miCneuli mamakacis obieqts warmoadgens. qalis subieqtoba
vlindeba genderulad markirebul subieqtobaSi, romelic klasikuri
“usqesobisgan” Zalian gansxvavdeba. finar qurisa da duigu asenas romanebis
gaanalizebisas Cven swored qalis subieqtobis sakiTxs mivaniWeT didi
mniSvneloba, radgan vTvliT, rom swored mis dadgenasTan aris
dakavSirebuli sxeulisa da seqsualobis gansazRvris sakiTxi
qalis subieqtobis reprezentaciis saSualebad SesaZloa sxvadasxva
meTodebi iqnas gamoyenebuli, magram Cven yuradReba qaluri isteriis
teqnikaze SevaCereT.
qalis isteriulobas pirvelad yuradReba froidma miaqcia. froidi
qalis subieqtobas swored isterias ukavSirebas. qalis isteriulobis
fsiqoanalitikuri interpretacia „qaluri arsis,“ „qaluri sulis“
dadgenas gulisxmobs. „qaluri suli“ mudmivad cvalebadia da
isteriulobis miRma imaleba. igi qalis subieqtobas mamakacuri
subieqtobisgan gamoyofs. lakani qalis isterias seqsualobisa da
survilis sferos ukavSirebs. lakanis ganmartebiT, “isteria aris
saSualeba, romlis meSveobiT qalis subieqtoba interpretaciis an
simbolizaciis arsebul formebs ewinaaRmdegba” (Жеребкина, 2000:94).
fsiqoanalizisa da feministuri kritikis frangi warmomadgenlebi
elen siqsu da katrin klemani, qalis isteriulobis normalizebas axdenen
da mas qalis subieqtobis realizebis saSualebad miiCneven. elen siqsus
azriT, isteriuli survili Tavisi intensiurobisa da eqscesiurobis gamo,
arasodes iqneba daTrgunuli. lusi irigare isteriulobas patriarqaluri
diskursis rRvevis qalur teqnikad miiCnevs.
lusi irigares azriT, saWiroa qalis, rogorc „sxvis“
falocentristuli konstruqciis, dekonstruqcia da amave dros iseTi
xerxis migneba, romlis saSualebiTac SesaZlebeli gaxdeba avtonomiuri
162
terminebis diskursSi qaluri specifikurobis gamovlena. qals unda
movaSoroT kulturaSi falocentristuli statusi, vinaidan igi
funqcionirebs an rogorc mamakacTa „misakuTrebis“ obieqti, an rogorc
„gacvlis“ obieqti 89 amitom saWiroa moiZebnos kulturaSi qaluri
erotizmisa da seqsualobis, anu qalis avtonomiuri subieqtobis „kvali“,
rac ar Tavsdeba patriarqalur kulturul normebSi da aRemateba mas. imis
gaTvaliswinebiT, rom qali srulad aris garemoculi patriarqaluri
kulturiT, ra SeiZleba warmoadgendes iseT resurss, romlis meSveobiT
qali SeZlebs sakuTari gancdebisa da gamocdilebis artikulirebas?
upirveles yovlisa, man kritikulad unda gaiazros patriarqaluri
diskursi da isargeblos misiT. tradiciuli patriarqaluri diskursis
teqnikis gamoyeneba qals aZlevs saSualebas, „Searyios“ patriarqaluri
Rirebulebebi. amis mTavari gza ki isteriulobis teqnikiT sargeblobaa.
isteriuloba aris qaluri aqtivobis specifikuri forma, romlis meSveobiT
kulturaSi qalis pasiuroba kiTxvis niSnis qveS dgeba. isteriulobis
teqnikis meSveobiT qali axdens sakuTari Tavis, rogorc kastrirebulis,
ugulebelyofas da realizdeba sakuTari simptomebis saSualebiT
(simptomSi igulisxmeba sxeulis sxvadasxva nawili). isteriuli qali axdens
eqstaturi tipis diskursis artikulirebas. mis magivrad laparakoben misi
simptomebi. qaluri isteriuli diskursis arsi mdgomareobs imaSi, rom
isteriuli qali simptomebis meSveobiT organuli qaosis imitirebas axdens,
igi harmoniulobaSi imyofeba ara mTlianad sakuTar sxeulTan, aramed
sxeulis sxvadasxva nawilTan. amitom simptomi yovelTvis eqscesiuria.
isteriuli qali sakuTari „daavadebis“ gamovlenisas uars ambobs im
funqciebis Sesrulebaze, romlebsac mas sazogadoeba akisrebs. aseTi
damokidebuleba erTgvari parodiaa patriarqalur kulturaze. “qali
89
fsiqoanalitikosi da genderuli kvlevebis profesori juliet mitCeli levi -strosis
Sromebze dayrdnobiT miiCnevs, rom sazogadoebis universalur kanons aregulirebs
saqorwino urTierTobebi da misi ZiriTadi principi incestis akrZalvaa. es kanoni
aiZulebs ojaxs, misi erT-erTi wevri „gacvalos“ sxva ojaxSi. gacvlis aqti aris
sazogadoebis gamyarebis safuZveli da rogoric ar unda iyos sazogadoeba – dedis Tu
mamis naTesauri kavSiris xaziT ganpirobebuli – mamakacebi yovelTvis „cvlian“ qalebs.
(Митчел,2004:181)
163
amarTlebs patriarqaluri kulturis molodins ise, rom asrulebs ara mis
moTxovnebs, aramed sakuTars. eqscesiuri mimesisis saSualebiT isteriul
qals pasiuri aqtiurSi gadayavs, rac misi subieqtobis gamovlenis
strategias warmoadgens” (buskivaZe, 2013).
finar qurisa da duigu asenas qali personaJebi or jgufad SeiZleba
davyoT. konformisti da nonkonformisti E qali personaJebi. CvenTvis
mniSvnelovania orive kategoriis qalTa subieqtobis gansazRvra. rogor
aRiqvamen protagonistebi samyaros da gaaCniaT Tu ara maT identoba, rac,
Cemi azriT, uSualod aris dakavSirebuli qalur subieqtobasTan.
mwerlebis mier daxatuli qali personaJebi isteriulebi arian. maTi
“daavadebis” mTavari mizezi patriarqaluri dominantebiT gajerebuli
samyaroa, sadac maT Tavisufali moqmedebis saSualeba ar aqvT.
isteriulobis teqnikaze saubrisas Cven aRvniSneT, rom igi patriarqaluri
kulturis erTgvari parodiaa. isteriulobis teqnika SeiZleba
fsevdomorCilebadac SevafasoT.
orive mwerlis SemoqmedebaSi arseboben romanebi, romlebic maT
saetapo nawarmoebebad SeiZleba davasaxeloT. mxedvelobaSi gvaqvs finar
quris romani İ“Asılacak kadın” (“qali saxrCobelaze”) da duigu asenas romani
“Kadının adı yok” (“qals saxeli ar aqvs”). aRniSnuli romanebi moraluri
TvalsazrisiT arsandoobis gamo sasamarTlos mier iqna akrZaluli. 1988
wels sasamarTlos gadawyvetilebiT aikrZala duigu asenas romanis “”qals
saxeli ar aqvs” gayidva. akrZalvis safuZvels wignis moraluri mxare
warmoadgenda. administraciuli sasamarTalos gadawyvetilebaSi naTqvami
iyo: “wignis sakiTxi, romelic davis sagans warmoadgens, Semdegi saxiT
gadawyda. eqspertis daskvnis safuZvelze wigni moraluri TvalsazrisiT
mavne gavlenas axdens bavSvebze. amitom sasamarTlos gadawyevtleba ZalaSi
unda Sevides” (Cumhuriyet:1991). igive bedi ewia finar quris romans “qali
saxrCobelaze”. mwerali sasamarTlos gadawyvetilebis Secvlas sTxovda,
radgan Tvlida, rom romani swored moraluri kuTxiT aris mniSvnelovani.
“1979 wels romanis mkiTxvelTa raodenobam asi aTass miaRwia, filmic ki
gadaiRes romanis mixedviT. arc mkiTxvels da arc filmis mayurebels igi
amoralurad ar miuCnevia. daucveli, diskriminirebuli da gasacodavebuli
164
qalis istoria swored rom moraluri kuTxiT aris saintereso. realur
faqtebze damyarebuli romani, romelic sazogadoebis yvelaze mtkivneul
Wrilobas kidev ufro metad mtkivneulis xdis, Turquli literaturis
yvelaze tragikuli romanebidan erT-erTia. Cvens qveyanaSi, sadac qalis
gayidva jer kidev ZalaSia qalis sakiTxi, mxolod erTi romanis ki ara,
xelovnebis sxvadasxva dargis mTavar Temad unda iqces. adamiani TviTon
iRebs gadawyvetilebas, ra unda waikiTxos meore mxriv, sazogadoeba,
romelic gadawyvetilebis miRebisas SezRudulia, cxvris faras emsgavseba,
romelic samarTavad advilia. Tavisuflad moazrovne adamianebis mospobis
yvelaze kargi gza ki iseTi Taobis aRzrdaa, romelmac azrovneba ar icis.
mizezi, ratom mcirdeba Cvens qveyanaSi Tavisuflad moazrovne adamianebis
ricxvi, swored es aris. dRes ucxo enidan Targmnili seqsualuri
ltolvis aRmZvreli wignebi iTargmneba da es ar ikrZaleba. Cemi ori
romani ki, romelic sruliad sxva mizans emsaxureba, aikrZala. am
politikis gantevebis vaci dRes Tu me var, xval mTeli Turqi xalxi iqneba.
civilizebul samyaroSi wignebis akrZalva danaSaulis tolfasia. gTxovT,
romanis gamoqveynebasTan dakavSirebuli akrZalva gaauqmoT” (Kür,1988:5).
vfiqrob, romans „Kadının adı yok“ (“qals saxeli ar aqvs”) simboluri
mniSvneloba aqvs. mwerali mTavar gmirs saxels ar arqmevs. romanSi
dasmuli sakiTxebi konkretulad erTi qalis cxovrebiseuli sakiTxebi ar
aris. igi yvela qalis cxovrebaSia mniSvnelovani, iqneba es erTgulebis,
Ralatis, siyvarulis, seqsualuri gamocdilebis Tu sxva msgavsi saxis
sakiTxebi, gavlenas yvela qalis cxovrebaze axdens. patriarqalur
sazogadoebaSi qals saxeli SesaZloa ar Hhqondes, magarm swored misTvis
saxelis “darqmevas” cdilobs mwerali mTeli ZalisxmeviT. qalis
marginalizirebuli statusis daZleva isev da isev qaluri gamocdilebis
artikulirebiT aris SesaZlebeli. patriarqalur kulturaSi opoziciuri
wyvilebis Secvla, anu obieqtis poziciis nacvlad subieqtis poziciis
dakaveba, sakuTari upiratesobis damtkiceba, saboloo jamSi, sazogadoebaSi
qalis Rirseuli adgilis damkvidrebas uzrunvelyofs. finar quris romani
„Asılacak kadın“ (“qali saxrCobelaze”) qalis sakiTxs farTo speqtrSi
ganixilavs. aRniSnul romanTan dakavSirebiT micemul interviuSi mwerali
aRniSnavs: ”am romanSi qalis sakiTxs ufro Rrmad vexebi, vidre sxva
165
romanebSi. meleqi Zaladobis msxverpli qalis simboloa. igi aris yvela
diskriminirebuli, jer kidev dabali TviTSegnebis mqone adamianis simbolo.
aqedan gamomdinare, saqme gvaqvs ufro farTo problemasTan, kerZod,
arsebuli wesrigis, namdvili damnaSavis dasjaze araorientirebul
samarTalTan. sazogadoebis is nawili ki, romelic usamarTlobas xedavs,
SiSiT xmas ar iRebs. miuxedavad imisa, rom xSirad saubroben TurqeTSi
qalis emansipaciis Sesaxeb, igi mainc diskriminirebulia. qalTa sakiTxSi
TurqeTis CamorCeniloba religiasTanac aris kavSirSi. qalis “saxlSi
gamoketvis” tradicia Zalian aris fexmokidebuli. mxolod ekonomikuri
Tavisuflebaa is safuZveli, romelic qals saxlidan gareT gamoiyvans.
amgvari saxiT religiuri zewolac Semcirdeba. mxolod seqsualur
ZaladobaSi ar aris problema. problema sazogadoebriv gulgrilobasa da
pasiurobaSia. Zaladobis winaaRmdeg gaCumeba danaSaulia (Kür, Özel arşiv).
orive mwerali Zalian kargad acnobierebs da iTavisebs qalTa
sakiTxs. isini protagonistebs im TvisebebiT amkoben, romlebic maTi
Sinagani da mentaluri Tavisuflebis maCvenebelia. es, ra Tqma unda,
ganapirobebs maT subieqtobas da damoukideblobas. maTi isteriuloba,
fsevdomoCvenebiTi morCileba kulturaSi mamakacuri diskursis rRvevas
iwvevs. maTi qmedebebi, erT SexedviT, patriarqaluri kulturis normebs
ergeba. isini zustad ise iqcevian, rogorc amas sazogadoebrivi normebi da
tradiciebi iTxovs. magram mniSvnelovania Sedegi, romelic
protagonistebis qmedebebs mohyveba da gvafiqrebinebs, rom isini mzad arian
sakuTari indvidualurobisa da subieqtobis mopovebisaTvis sicocxlezec
ki Tqvan uari.
duigu asenas romanebSi protagonistebis isteriuloba ZiriTadad
mamakacebTan urTierTobasa da qorwinebaSi gamoixateba. qorwinebasTan
dakavSirebuli procedurebi tradiciis dacviT xdeba. gmiris saojaxo
cxovrebac patriarqaluri kulturis normebis Sesabamisad mimdinareobs.
qmarsa da saxlze mzrunveloba qalis upirvelesi movaleobaa
„diliT adre vdgebi, sauzmes vamzadeb, misi wasvlis Semdeg
sayidlebze mivdivar, dedaCemis receptiT kerZebs vamzadeb, Semdeg saRamos
avtobusis gaCerebaze mivdivar, mis mosvlas velodebi, saxlSi erTad
166
vbrundebiT, sufras vawyob, erTad vvaxSmobT, Semdeg sufras valageb, isic
mexmareba....“(Asena, 2008:62).
am monakveTSi qalis erTferovani cxovrebaa naCvenebi. misi funqciebi
mxolod ojaxze zrunviT Semoifargleba. qalis aseTi tipi mamakacis mier
gaidealebul „angelozi qalis tips“ ufro warmoadgens. mTavari gmiris
aseTi cxovreba maleve icvleba, rac misi orsulobiT aris gamowveuli.
Svilis gaCenis sixaruls misi meuRle civad xvdeba. mizezad ojaxis
arastabilur finansur mdgomareobas asaxelebs. qmari Tavad aZlevs mTavar
gmirs abortis gasakeTebl fuls. qali mamakacis am moTxovnasac
emorCileba. magram, roca garkveuli drois Semdeg Tavad qmari gadawyvets,
rom axla ukve droa, Svilebi iyolion, igi sastiki winaaRmdegia.
„Sen ginda, rom mama gaxde, magram, aba, me mkiTxe, minda, rom deda
gavxde? Sen Tu Svils gagiCen, amiT qalis wminda movaleobas Sevasruleb
albaT, me yvelaferze uari unda vTqva, megobrebze, samsaxurze, Svilebi me
unda gavzardo, maTi aRzrda, avadmyofoba, swavla Cems kiserze unda
gadavides, Sen megobrebTan unda gaerTo... pirvel Svilze Sen Tqvi uari, mec
davTanxmdi, mamakacia da asea saWiro-meTqi, vifiqre. Tumca, Svili Zalian
mindoda. vfiqrobdi, rom ase iyo saWiro, imitom, rom ase gamzardes..
gaTxovdebi, Svili geyoleba. bednieri qali iqnebi... qalis erTaderTi da
wminda movaleoba dedobaa.. mxolod is qalebi, romlebic dedebi ver
xdebian, karieraze amaxvileben yuradRebas, dedad aryofna xom defeqtad
aris miCneuli da, Turme qalebi imis gamo, rom penisi ara aqvT, mamakacebze
saSinlad eWvianoben. ukmarisobis grZnobis daZlevis yvelaze kargi
saSualeba ki karieruli warmateba yofila. Tu penisis arqonis gamo
vcdilob winsvlasa da warmatebis miRwevas, maSin Zalian bednieri var.
netav, sxva qalebic Cemnairad fiqrobdnen“ (Asena, 2008:103).
ojaxis sakiTxTan dakavSirebiT gmiris damokidebuleba agreTve
isteriulia. sawyis etapze igi fiqrobs, rom sakuTari ojaxi mamis
tyveobidan Tavis daxsnis yvelaze kargi saSualebaa, Tumca, sabolo jamSi,
sakuTari surviliT angrevs mas.
167
“mTel dReebs ojaxur cxovrebaze ocnebaSi vatarebdi, patara
saxli....mamaCemis tyveobidan Tavis daxsna...survilis mixedviT drois
gatareba... seirnoba... evropa... Tavisufleba” (Asena,2008:56).
gmiris aseTi pozitiuri damokidebuleba maleve negatiur
damokidebulebaSi gadadis. Aamis mizezi ki ekonomikur TavisuflebasTan
erTad, Sinagani Tavisuflebacaa. imis gacnobiereba, rom Tavisufalia,
patriarqaluri diskursis rRvevisaTvis gmirs met Zalas matebs.
“mbrZaneblobas Tavi daanebe, me Seni moaxle ar var. mec iseve vmuSaob
rogorc Sen, Senodena xelfass viReb. ratom fiqrob, rom ufleba gaqvs
mosamsaxured gamixado, riT xar Cemze upiratesi?”(Asena,2008:108)
meuRlis kiTxvaze, ratom unda daSordnen erTmaneTs, isini xom
daqorwinebulebi arian da es saxli maTi budea, Ggmiri pasuxobs:
“es aris bude? qorwinebaa imis piroba, rom saxli buded iqces? oTx
kedels Soris moqceuli, erTmaneTisadmi gaucxoebuli ori adamianis erTad
yofnaa bude? Ees bude ki ara, pansionia. me mivdivar, warmatebuli viqnebi....
ici mainc, ra aris qorwineba? ici mainc, rogor unda iqceodes qorwinebaSi
myofi adamiani? samyaroSi milionobiT adamiani cxovrobs, Sen ki erTs
irCev. Senze daqorwinebul adamians danaklisis grZnoba ar unda
uCndebodes, Sen erTxel mainc Tu gifiqria, me ra maklia? Tavisufali var,
me Tavad gavacnobiere es” (Asena,2008:109).
gmiri karierul warmatebas iolad ver aRwevs. Mmisi samsaxurSi
winsvla yovelTvis mamakaci kolegebis qilikis da gankiTxvis sagani xdeba.
isini qalebis samsaxurSi winsvlas maT fizikuri silamazes da samsaxuris
ufrosTan sasiyvarulo urTierTobis gabmas ukavSireben.
“qalad yofnasac aqvs Tavisi dadebiTi mxare, lamazi qalis
danaxvaze yvelas guli misdis, Senc amitom agiyvanes samsaxurSi”. Aam
sityvebis gagonebaze guli yelSi momebjina.
_ me sakuTari SromiTa da ofliT movipove es samsaxuri, dRe da Rame
viriviT vmuSaob
168
_ eg ofli mag lamaz Sublze rom ar yofiliyo, verafers
gaawyobdio, _ ambobs Teomani” (Asena,2008:122).
duigu asenas romanebSi ikveTeba erTi mniSvnelovani sakiTxi. qalebi
acnobiereben, rom isini qalebi arian da sakuTar diskriminaciaSi
mamakacebze ufro metad Tavad iReben monawileobas. Aamitom Tvlian, rom
saWiroa brZola da sakuTari identobis dabruneba.
“imis gamo, rom qali var, cdilob, damicva, Semicodo, imis gamo, rom
qalad davibade, TiTqos sacodavi arseba var da bevri ram mepatieba. an
gpatioben, an brals gdeben mxolod imis gamo, rom qali xar...mamakac
xelmZRvanelebs yvelafris ufleba aqvT, Cven _ ara, samsaxurSi Tu vinme
Segiyvarda, maSinve dacinvas, damcirebas daiwyeben. Mmxolod im “mona”
gogonebs ar exebian, romlebic ufrosebTan abamen sasiyvarulo
urTierTobebs. vin misca maT Cveni damcirebis da gankiTxvis ufleba? ra
Tqma unda, Cven, qalebi, vaZlevT maT amis uflebas. mTeli cxovrebis
ganmavlobaSi mamebi, qmrebi, direqtorebi, Sefebi, megobari mamakacebi
yvelafers gvikrZalaven. Tu rame maTi sawinaaRmdego gaakeTe, an giJis
saxels garqmeven, an msubuqi yofaqcevis qalis damRas gasvamen. vin aZlevs
maT amis uflebas? Cven, qalebi” (Asena, 2008:122).
wignSi “Kahramanlar hep erkek” (“gmirebi yovelTvis mamakacebi arian”)
mwerali sxvadasxva qalis istorias aerTianebs. Yyvela maTgani
gansxvavebulia, magram qalurobis specifikuri bunebis gamovlenas da
qaluri gamocdilebis artikulirebas isinic isteriulobis teqnikiT
axdenen. minda yuradReba gavamaxvilo wignis saTaurze. arian ki mamakacebi
yovelTvis gmirebi? iqneb piriqiT, qalebi arian gmirebi? nili, jandani,
nuri, CiCo is qali personaJebi arian, romlebmac “sakuTari saxelis” povna
moaxerxes. arsebuli sazogadoebrivi wesrigi darRvies da Tavs
damoukideblad, Tavisuflad cxovrebis saSuleba misces. zemoT
CamoTvlili qali personaJebi mamakacebs sakuTar upiratesobas umtkiceben,
maT gverdiT isini pasiur poziciaSi imyofebian. mwerali qaluri
subieqtobis artikulirebis mTavar strategias qalis mier sakuTari Tavis
ara rogorc ”sxvis”, aramed rogorc subieqtis gaazrebaSi xedavs.
169
“Zlierebi unda iyoT. sakuTari Tavis rwmena unda gqondeT, magram es
did Zalisxmevas moiTxovs. yvela adamianis bunebaSi devs sustis daCagvra
da, ra samwuxaroa, rom es uZlurTa armia qalTa armiaa. Tu Tqven pirvel
brZanebas, akrZalvas, silis gawnas win ar aRvudgebiT, es yovelTvis ase
gagrZeldeba. Mmagram mtkice uari Zalian bevr rames Secvlis. Tu siyvaruls
da survils grZnob Cem mimarT, maSin nu damamcireb, Cven Tanasworebi varT
da Tu ase ar fiqrob, waval. Ppativs scemen Tqvens principebs, magram
saWiroa, gqondeT isini” (Asena,2008:169).
Cven aRvniSneT, rom duigu asenas personaJebi qalis subieqtobas
mamakacebTan mimarTebaSi avlenen. mamakacuri hegemonuri kulturis normebi
qalebs “aiZulebs”, damoukideblebi gaxdenen, azrovneba, fiqri iswavlon.
anu Tavad patriarqaluri kultura aZlevs qals Zalas, rom sakuTari Tavi
ipovos:
“mamakacebze vfiqrob, yovlismcodne alize, mehmeTze, romelmac
pirvelad guli sasiamovnod Semitoka, oqtaize, romelmac pirvelma
gamiRviZa seqsualuri survili, erhanze, romelmac mimaxvedra, rom
mamakacebi qalSi mxolod seqsualur obieqtebs xedaven, gurqanze, romelmac
yalbi siyvaruliTa da grZnobebiT, tyuiliT Cemi misadmi gaucxoeba
gamoiwvia, mehmeTze, romelTanac mivxvdi, rom mxolod siyvaruli ar aris
mniSvnelovani Cvens cxovrebaSi, ozjansa da suleimanze, romelTaTvisac me
mxolod qalis mkerdTan vasocirdebodi, mamaze, romelic wuxda, rom vaJi
ar hyavda da CvenTvis siyvaruli ver gaimeta, romelic sakuTar Tavs
yvelafris uflebas aZlevda, magram dedas zRvaze tansacmlis gaxdisa da
banaobis uflebasac ki - ara. yvela es usamarTloba da Zaladoba fiqrs
maiZulebda, sakuTari Tavis dacvas maswavlida” (Asena,2008:232).
konformisti personaJebi patriarqaluri diskursis artikulirebas
axdenen. isini yovelgvari winaaRmdegobis gareSe Tanxmdebian sazogadoebaSi
maTTvis gankuTvnil rolze. Sinagani protestis grZnobac ar uCndebaT.
yvelaze mniSvnelovani funqcia, rac maT arsebobas gansazRvravs, dedobaa.
amis yvelaze karg magaliTs duigu asenas romanis “Kadının Adı Yok” (“qals
saxeli ar aqvs”) gmiris berinis saxeSi vxedavT.
170
“Cemma dam meore Svili gaaCina, Zalian bednieria. Ppatara eqvsi Tvisaa,
ufrosi ki _ wlinaxevris. Cems das zustad 15 kilo aqvs momatebuli. Aaxla
ganier tansacmels icvams. Oor SvilTan erTad Zalian bednieria, cdilobs
kargi deda iyos. Mroca mivedi, meuRlis perangebs auToebda, bavSvebi didi
Zalisxmevis Semdeg, rogorc iqna, daeZinebina.
_ iqneb damxmare aiyvano-meTqi, vurCie.
_ TxuTmet dReSi erTxel damlagebeli modis, amaze metis
uflebas Tavs ver mivcem.
_ universitetSi ratom aRar dadixar, Zvel megobrebs naxavdi,
gaxalisdebodi...
_ aseT mdgomareobaSi? Tanac qmari amis uflebas ar maZlevs. “Seni
adgili axla saxlSiao, ambobs”. marTalicaa, me gaTxovili qali var
ukve” (Asena, 2008:52).
aRsaniSnavia, rom mwerali konformist personaJebs nakleb
yuradRebas uTmobs. isini ufro fonis Sesaqmnelad sWirdeba. asenas
yuradRebis centrSi Zlieri qalia moqceuli. SeiZleba iTqvas, rom
mwerali qalis axli tipis Seqmnas cdilobs, romelic Tavisi qalurobis
gamo unda miiRos sazogadoebam. konformisti qalebis Sesaxeb mwerali
Semdeg daskvnas akeTebs: ”roca qalisa da mamakacis Tanasworobisa da
sazogadobriv cxovrebis yvela sferoSi maT Tanabar pirobebSi
Tanaarsebobis Sesaxeb vsaubrob, 30-35 wlis axlgazrda qalebi Cumdebian da
Tavis TavSi iketebian. qali, romelic cxovrebis arcerT etapze mamakacis
Tanaswori ar yofila, unda xvdebodes Cemi sityvebis WeSmaritebas. magram
umravlesobas ukve SeCveuli cxovrebis stilis Secvlis Zala aRar aqvs.
cvlilebas didi Zala sWirdeba igi dinebis sawinaaRmdegod curvas hgavs”
(Asena,1985:1). kidev erTi mniSvnelovani faqti, rasac yuradReba unda
mivaqcioT, is aris, rom mwerali qalebis garegnuli silamazis Sesaxeb
arafers ar wers. igi saerTod ar iZleva qalis fizikurobis Sesaxeb
informacias. vfiqrob, mwerlis aseTi damokidebuleba naTlad gamoxatavs
binaruli wyvilebidan _ Sinagani samyaro _ garegnuli silmaze _ romels
aniWebs upiratesobas. qalis garegnul mxares yvela xedavs, mis Sinagan
171
samyaros ki _ Zalian cota. amitom, mniSvneloavnia ara imis xazgasma, rac
isedac yvelasTvis TvalsaCinoa, aramed imis warmoCena, rac farulia da
rasac danaxva sWirdeba.
finar quris qali protagonistebi duigu asenas qali
protagonistebisgan Zalian gansxvavdebian. mwerali erTi SexedviT susti
qalis saxe qmnis, magram sabolood swored es “sisuste” aris is strategia,
romlis meSveobiT qaluri subieqtobis artikulireba xdeba.
romaniK”Asılacak Kadın” (“qali saxrCobelaze”) realur istorias
efuZneba. mwerali romanis Sesaxeb werda: ”21 wlis viyavi, roca
CamoxrCobili qalis istoria movismine da suraTi vnaxe. aman didi gavlena
iqonia Cemze. wlebis ganmavlobaSi vfiqrobdi masze. or weliwadnaxevari
vwerdi. saerTo jamSi ki romani “qali saxrCobelaze” 15 wlis fiqrisa da
muSaobis Sedegia” (Kür,1988:129). finar quri aRniSnul romanSi sami tipis
mamakacis saxes qmnis. erTi SexedviT mTavari gmiria ara meleqi, aramed
mosamarTle faiq irfani, meleqis qmari, moxuci husrev ebruzade da
axalgazrda idealisti ialCin ozvereni. Tumca es samive mamakaci meleqis
garSemo trialebs. simboluri sqema SesaZloa Semdegi saxiT
warmovadginoT:
mCagvreli (mCagvrelebi) _ Cagruli _ “mxsneli”
ratom dasWirda mwerals romanis aseTi saxiT struqturireba?
vfiqrob, rom amgvari saxiT ufro naTeli warmodgena iqmneba sazogadoebaSi
hegemoni, patriarqaluri kulturis realuri saxisa. romanSi Zalian didi
yuradReba eqceva dumilis fenomens. mTavari gmiris, meleq ebruzades, xma
mxolod orjer ismis. pirvelad, roca saxels ekiTxebian, meored roca
moxuci qmris naswavl frangul sityvas imeorebs.
ratom aris meleqi “mdumare personaJi”? amas Tavisi axsna aqvs, rasac
qvemoT warmovadgenT.
romanis pirvel nawilSi meleqisa da ialCinis sasamarTlo procesia
aRwerili. maT didgvarovani huserv ebruzades mkvlelobaSi edebaT brali.
sxdomis Tavmjdomare, faiq irfani, darwmunebulia, rom meleqi mkvlelia da
172
misi CamoxrCobis Zalian didi survili aqvs. faiq irfans “damnaSavis”
dumili Zalian aRizianebs.
“rogorc ki sxdomaTa darbazSi Semovida, maSinve vicani. is aris
yvela siborotisa da uwmindurobis simbolo. pirvelsave danaxvisas
mivxvdi, rom damnaSave iyo. SeuZlebelia misi msgavsebi udanaSauloebi
iyvnen. danaSauli rom Caidina, esec naTelia. ramdeni mowmec ar unda
moiyvanon, gadawyvetilebas mainc ar Sevcvli. magram mowmeebma kidev ufro
daamZimes misi danaSauli. mxolod es axalgazrda ar gadauyvania Wkuidan.
kidev ramden kacTan iwva? mefareTi ki Semamsubuqebel garemoebebze
saubrobs. ho, magram protesti gamoxata? Tavi daicva? Tqva, rom danaSauli
mas ar Caudenia? sasamarTloze sityvac ki ar dauZravs” (Kür ,2003a:12).
mosamarTlis meleqisadami aseTi damokidebleba erTi faqtiT aris
ganpirobebuli. igi, zogadad, yvela qals “damnaSaved” Tvlis, upirveles
yovlisa ki _ sakuTar meuRles, nihals. misTvis qali aris borotebis
sawyisi, romelic sasjelis umaRles zomas, CamoxrCobas, imsaxurebs. nihali
mxolod imitom moiyvana colad, rom 15 wlis “xeldaukarebeli” gogo iyo.
magram vinaidan qalebi dabadebidanve uwmindurebi arian, maTi ndoba ar
SeiZleba.
“vin ifiqrebda, rom provinciaSi, tradiciul ojaxSi gazrdil 15
wlis gogos Seyvarebuli eyoleboda. simdidreSi, xelisgulze gazrdili
gogoc ki, Tavisi znidan gamomdinare, Segarcxvens” (Kür,2003b:12).
faiq irfani mamakacTa im kategorias miekuTvneba, romelic Tvlis,
rom qals ganaTleba ar sWirdeba. misi azriT, vinaidan qalebi emociurebi
arian, maTgan mosamarTle ver dadgeba.
“qalisgan mosamarTle ar dadgeba, arc advokatad ivargebs,
iuridiuli fakultetis studentebis mizani swavlaze metad aris qmris
Sovna” (Kür ,2003a:32).
mosamrTle, romelic sruliad darwmunebulia meleqis danaSaulSi,
yvelanairad cdilobs, sxdomis sxva wevrebic daiyolios. qali wevris
173
garda, mosamarTlis gadawyvetilebas yvela eTanxmeba. faiq irfans hgonia,
rom radgan mefareTi qalia, amitom cdilobs igi damnaSavis gamarTlebas.
“raxan Tavadac qalia, amitom cdilobs TavgamodebiT damnaSavis
dacvas. vkiTxe: damnaSavis skamze mamakaci rom mjdariyo, isev aseTi
ZalisxmeviT gaagrZelebdiT mis dacvas? warbaweulma Semomxeda da mipasuxa:
“gadawyvetilebis miRebisas braldebulis sqess CemTvis mniSvneloba ara
aqvs”. rac ar unda iyos, es faiq irfanis mier miRebuli gadawyvetilebaa,
amitom mas veravin Secvlis” (Kür ,200a 3:31).
miuxedavad imisa, rom mosamarTlis gadawyvetileba sabolooa da
meleqis CamoxrCobiT igi yvela qalze Surs Ziobs, swored meleqia is
adamiani, romelic mas mosvenebas ukargavs. meleqis dumili misTvis imdenad
autanelia, rom fizikur tkivilsac ki grZnobs.
mwerali husrev ebruzades saxiT didgvarovan, TavkerZa da
avadmyofuri warmosaxvis mqone mamakacs warmogvidgens. 65 wlis moxucma
mosamsaxure meleqi colad imitom moiyvana, rom sazogadoebas igi ar
ganekiTxa. sruliad axalazrda meleqi misi qmris avadmyofuri warmosaxvis
msxverpli xdeba. moxuci husrev bei saRamoobiT midis mamakacebis TavSeyris
adgilebSi da meleqTan mamakacebi mohyavs, romlebTanac mas seqsualuri
kavSiris damyarebas aiZulebs. TviTon savarZelSi mokalaTebuli mSvidad
uyurebs yvelafers. miuxedavad imisa, rom mTelma qalaqma icis am
amoraluri faqtis Sesaxeb, xmas aravin iRebs martivi mizezis gamo: mamakaci
cols ise unda moeqces, rogorc moesurveba. Tu qali Zaladobis
winaaRmdegi ar aris, oficialuradac ar Civis, kanonierad col-qmris
saqmeSi Carevis ufleba aravis aqvs. sazogadoebam es icis da Soridan
guldamSvidebuli akvirdeba movlenebs. erTaderTi adamiani, romelic
meleqis monobidan xsnas gadawyvets, husrev beis mebaRisa da moaxlis
Svili, ialCin ozverenia. meleqisa da husrev beis ambavi masze did
STabeWdilebas axdens. igi gamosavals imaSi poulobs, rom husrev beis
klavs, riTac sabolood meleqis sicocxles ayenebs safrTxis qveS.
sasamarTlo xom meleqs miusjis CamoxrCobas da ara mas. ialCini iseTi
idealistia, rom realobas ver aRiqvams. misi azriT, Tu husrev bei
mokvdeba, meleqis monoba dasruldeba.
174
“mxolod mis xsnaze vfiqrobdi, albaT Semiyvarda kidec, magram
mkvlelobisas siyvarulze ar vfiqrobdi, misi Tavisufleba mindoda. amitom
movkali moZalade” (Kür ,2003a:105).
ialCini sxvebze metad xvdeba meleqis tragedias. igi xvdeba mizezs,
ratom egueba meleqi Zaladobas.
“meleqs aravis mokvla ar SeeZlo, arc arasodes ifiqrebda amas,
radgan ise gaizarda, rom Zaladobis winaaRmdeg brZola aravis uswavlebia.
Zaladoba, diskriminacia cxovrebis Semadgeneli nawili egona. es Zaladoba
ki mamakacebis mxridan xorcieldeba, radgan Zlierebi isini arian,
yvelaferi maT xelSia” (Kür ,2003a:127).
miuxedavad imisa, rom ialCins gulwrfelad unda meleqis daxmareba,
arc is gansxvavdeba sxva mamakacebisgan. rogorc sxvebi, isic ise eZleva
meleqis sxeuliT tkbobas, Tanac _ araerTxel. Tumca sxvebisgan
gansxvavebiT igi sakuTar danaSauls acnobierebs.
mwerali meleqis saxeSi sabralo, Zaladobis msxverpl qals xatavs.
igi bavSobidanve miabares mosamsaxured. arasodes ugrZvnia dedis da
ojaxis siyvaruli. meleqis jamagirs maminacvali iRebs. mwerali meleqis
fizikurobaze saubrisas yuradRebas gmiris Tvalebze amaxvilebs. sxva
saxis aRweras ar gvaZlevs. meleqi sruliad martoa patriarqalur
sazogadoebaSi. erTaderTi bundovani mogoneba, rac mis mexsierebas SemorCa
moxuci babua da misi namReri simReraa. meleqma ar icis, ra aris siyvaruli.
ialCinis kiTxvaze, “giyvarvar Tu arao”, pasuxi ara aqvs. meleqma im
“siyvarulis” Sesaxeb, romelsac mas mamakacebi sTavazoben, araferi ar icis.
ialCinmac iseTive tkivili miayena mas, rogorc sxvebma.
“Seni xsna mindao, meubneba, “miyvarxaro”. pirvelad es sityvebi misgan
gavige, es rogori siyvarulia? Cemi xsna Tu undoda, husrev beis miTiTebebs
ratom asrulebda? gana manac iseve ara momayena tkivili, rogorc sxvebma?”
(Kür,2003a:72).
175
meleqi TandaTan ixsenebda babuis sityvebs: ”me rom aRar viqnebi, vin
mogivlis, netav biWi yofiliyavio”. igi Zalian kargad xvdeba am sityvebis
Sinaarss.
“Cemo sabralo babua, me rom biWi vyofiliyavi, Tavis dacvas
SevZlebdi, is, rasac husrev bei Cadioda, ver Caidenda. magram RmerTma
qalad Semqmna da Cemi bediswerac es yofila” (Kür ,2003a:75).
meleqma icis, ra aris siyvaruli: ”siyvaruli mxolod moxuci babuis
xelebma magrZnobina, Tmebidan TeTri yvavilebs maclida da simReras
mimReroda, gamodis, rom TeTrwvera moxuci babuis simRera yofila
siyvaruli”(Kür ,2003a:75).
Cven aRvniSneT, rom meleqi arasodes laparakobs. man ici, rom igi
martoa, yvela misi winaaRmdegia. amitom igi Rirseul pasuxs aZlevs
sazogadoebas. es ki dumiliT gamoxatuli protestia. swored dumilia is
isteriuli teqnika, romelic patriarqalur diskurss arRvevs. mosamarTle
faiq irfans meleqis dumili aRizianebs, ialCins da mTeli qalaqs ki _
aocebs.
romanSi “Bitmeyen aşk” (“dausrulebeli siyvaruli”) finar quri msaxiob
nilgun famirisa da poet sinan qeCejioRlus siyvarulis istorias
mogviTxrobs. mwerali personaJebze saubrisas upiratesobas nilguns
aniWebs. magaliTisTvis isic kmara, Tu vityviT, rom nilguni cnobili da
warmatebuli msaxiobia, sinani ki warumatebeli poeti. finar quri nilgunis
da sinanis siyvarulis istoriis aRweriT qalis fsiqologiur portrets
xatavs, romelsac siyvarulis Sesaxeb mxolod romanebidan Tu gaugia rame.
nilgunis mier liceumis mitoveba, ucxo qalaqSi masze 10 wliT ufros
mamakacTan gaqceva swored am motiviT aixsneba. realoba ki gansxvavebulia.
dedasTan dalaparakebis mizniT sinani nilguns sami dRe sruliad marto
datovebs ucxo qalaqis romeliRac miyruebul sastumroSi. nilguni
garkveuli drois mere aanalizebs momxdars:
“ramdenime saaTiT damtova da male mova.. saRamosken dabrundeba,
dedamisTan wamiyvans. magram mniSvnelovani is ki ar aris, ramdeni saaTiT
damtova, aramed is, ra gaviRe me misTvis da man _ CemTvis. yvelaferi
176
davtove mis gamo. liceumis gamocdebi aRar mainteresebs, yvelaferi ise
gavakeTe, rogorc mas undoda. am ucxo da Soreul qalaqSi masTan erTad
wamovedi. me, patara asakSi Tu amis gakeTeba SevZeli, is, Camoyalibebuli
mamakaci, ratom ver axerxebs, mivides dedamisTan da uTxras: “ai es gogo
miyvars da masze minda daqorwinebao” ra saWiroa winaswari samzadisi. amiT
Zalian damcirebulad vgrZnob Tavs. TiTqos quCidan wamoyvanili suleli
gogo viyo” ( Kür ,2003b:26).
sinanTan erTad gaqceva, masTan siyvaruliT tkboba nilguns sawyis
etapze Tavisuflebad miaCnia. Tumca es fsevdoTavisufleba maleve qreba da
tkiviliT aRsavse Ziebis procesi iwyeba. gmiris monologebSi mudmivad
sakuTari Tavis dadanaSaulebis diskursi iCens Tavs.
“kargi, magram ratom? gamudmebiT imeorebda, rom uCemod cxovreba ar
SeeZlo, SesaZloa Cemi rcxvenia. imis gamo, rom masTan erTad wamovedi, sxva
gogoebiviT rom ar moviqeci, moferebis neba rom miveci...Tavad undoda, rom
Tavisufali da sakuTari Tavis baton-patroni vyofiliyavi, mec mindoda da
sabolood gavxdi kidec Tavisufali” (Kür ,2003b:31).
nilguni ucxo qalaqidan stambolSi dabrunebis Semdeg Teatralur
skolaSi abarebs da warmatebuli studenti xdeba. sinanis garda mis
cxovrebaSi sxva mamakacebic arsebobdnen. maTgan igi imas iRebda, rac
sakuTari upiratesobis dasamtkiceblad sWirdeboda. 17 wlis Semdeg
nilguni da sinani isev xvdebian erTmaneTs. nilguni mas colad mihyveba.
erTi SexedviT gmiris aseTi gadawyvetileba gaocebas iwvevs. metwilad xom
sinanis Ralatma ganapiroba misi cxovrebis Semdgomi ganviTareba. nilgunis
aseT gadawyvetilebas Tavisi axsna gaaCnia. mxolod sinanTan cxovrebiT
SeuZlia daamtkicos, rom mas ar ekuTvnis, rom igi veRarasodes miayenebs
mas tkivilis:
“xSirad vacnobiereb, rom mas aRar vekuTvni. arafers aRar vaqcev
yuradRebas. magram zogjer misi xan amayi, xan sacodavi, xan Tavxeduri
gamoxedva nervebs miSlis, iqneb es gamoxedvaze ufro metad tkivilia,
damarcxebiT gamowveuli ucnobi SiSi. masTan imitom vrCebi, rom verasodes
momayenebs tkivils” (Kür ,2003b:467).
177
nilguni brazobs qalebze, romelTac sakuTari dardi saaSkaraoze
gamoaqvT. miT ufro ar ebraleba isini, vinc mamakacis gamo itanjeba:
“miuxedavad imis, rom danaSaulis grZnoba ar mawuxebda, derias
tirilisagan gawiTlebuli da gasiebuli Tvalebi, gasacodavebuli saxe,
Camoyrili mxrebi, Zalian moqmedebda Cemze. tanjvisTvis qedis moxra da
saaSkaraoze gamotana Zalian maRizianebda. mis magivrad mrcxvenoda kidec.
garda amisa, eWvi mepareboda mis tanjvaSi. Rrma da Zlieri dardi ase
martivad saaSkaraoze aravis gamoaqvs. Cemze ukeT es aravin icis” (Kür,
2003b:195).
nilguni namdvil Tavisuflebas mxolod mas Semdeg moipovebs rac
warsulisgan Tavisufldeba. sinanis Ralati swored is biZgia, romelic mas
sakuTar subieqtobas gaacnobierebinebs. marTalia, amis gacnobierebas didi
dro miaqvs, magram man icis, rom “gzas Tu gaagrZlebs, cocxali iqneba, da
sanam fexze dgomas SeZlebs, ar mokvdeba” (Kür ,2003b:43).
finar qurisa da duigu asenas SemoqmedebaSi qaluri subieqtoba
“sxvis” koncefciasTan mimarTebaSi ganixileba. mwerlebis mier daxatuli
kaci personaJebi qalebs “seqsualur obieqtad” ganixilaven, romlebic
verasodes SeZleben sazogadoebaSi realizebas. magram swored es
damokidebuleba uwyobs xels gmirebis subieqtobis mopovebas da
patriarqaluri kulturis diskursis rRvevas, arsebuli tradiciebis
gadafasebas, qaluri TviTSegnebis amaRlebas. mwerlebTan mamakacebi qaluri
subieqtobis gamovlenis mTavar impulsad arian miCneulebi. maT mier
marginalizirebuli qalebi, binaruli wyvilebidan _ subieqti-obieqti _
subieqtis adgils ikaveben. mamakacuri kulturisadami aSkara Tu dumiliT
gamowveuli protesti, qaluri isteriulobiT, sakuTari identobiT,
sakuTari sxeulis SecnobiT, qalurobis reprezentaciis gzebis ZiebiT qali
protagonistebi patriarqaluri kulturis mkacrad gansazRvrul CarCoebs
arRveven da sazogadoebas axali identobiT ubrundebian. isini arian
qalebi, romelTac “saxeli” aqvT.
178
4.3. qalis seqsualobis gansazRvris sakiTxi
feministur kritikaSi qalis sxeulisa da seqsualobis sakiTxi
mniSvnelovan adgils iWers. aRniSnuli sakiTxis kvlevaSi didi roli
miSel fukos marginalur praqtikaTa Teoriam iTamaSa. miSel fukos
filosofiur koncefciaSi sxeuli dakavSirebulia Zalauflebisa da
Zaladobis meqanizmTan. filosofosi miiCnevs, rom “Zalaufleba es aris
Zalismieri urTierTobebis jaWvi”. Semecnebis sferoSi seqsualoba
konstruirdeba mxolod Zalauflebrivi urTierTobebis fonze. aqedan
gamomdinare, seqsualoba es aris ara biologiuri, aramed socialuri
konstruqti, romelic istoriuli epoqebidan gamomdinare reprezentaciis
formas icvlis. magaliTad, seqsualobis cneba Zvel berZnebTan da
romaelebTan ar iyo dakavSirebuli codvasTan. Sua saukuneebSi
seqsualurobis reprezentecia ar icnobs sajaro da piradi saxis
markirebebs, amitom abano funqcionirebs, rogorc Sexvedrebisa da
TavSeyris adgili. seqsualobis, rogorc codvis, aRqma me-19 saukunis
Zalauflebriv diskurss efuZneba, romelmac realobis yvela sfero
normatiul da aranormatiul sferoebad dahyo. aqedan gamomdinare,
sxvadasxva istoriul periodebSi seqsualobis formireba da sqesTa Soris
urTierToba, aseve genderuli asimetria, Zalauflebis socialuri
konstruqciis transformacias ukavSirdeba. swored es warmoadgens
seqsualurobis paradoqsalurobasa da araerTgvarovnebas. magaliTad,
tradiciul kulturaSi ”qaliSvilobis” fenomeni, romelic “qaluri
sulierebis” dadgenis umniSvnelovanes gzas warmoadgens, atarebs ara
fiziologiur, aramed moralur-fsiqologiur xasiaTs.
finar qurisa da duigu asenas SemoqmedebaSi qalis seqsualobis
sakiTxis gaanalizebisas mnSvnelovania im konceptualuri sakiTxebis
gamoyofa, romlebic qalis seqsualobis gamovlenas uSlida xels.
mxedvelobaSi gvaqvs tradiciebi, ojaxi, romelSic mamis avtoriteti
mniSvnelovnad didia. ojaxSi arsebuli ierarqiuloba, ra Tqma unda,
uSaulo kavSirSia genderuli stereotipebis CamoyalibebasTan.
179
Cven aRvniSneT, rom ginokritika exeba wminda qalur Temebs, romlebic
nebismieri qalis cxovrebaSi mniSvnelovan rols TamaSobs da qaluri
gamocdilebis dagrovebas uwyobs xels. vfiqrob, upirveles yovlisa,
yuradReba unda mivaqcioT qalis mier sakuTari sxeulis “aRmoCenis” da
sakuTari seqsualobis dadgenis sakiTxs. sxeulis “aRmoCena” mowifulobis
asakidan iwyeba, roca qali mozardobis asakidan mowifulobis asakSi
gadadis. amis gamoxatulebas ki mkerdi da ovulacia warmoadgens. es aris
pirveli emocia, romelic qals sakuTar marginalurobas agrZnobinebs. igi
aris qalisa da mamakacis aramxolod fiziologiuri gansxvavebis
maCvenebeli, aramed ierarqiulobis aSkara gamoxatuleba. romanSi “Kadının adı
yok” (qals saxeli ar aqvs) duigu asena am process dedisa da qaliSvilis
dialogiT gadmogvcems:
- deda, mkerdi meqneba?
- geqneba, Svilo, ukve didi xar.…
- ratom unda mqondes mkerdi? ra saWiroa?
- Svili rom geyoleba, rZe unda misce.
- kargi, mamasac xom aqvs mkerdi, misi rZe ratom ar ismeva?
- imitom, rom mamebs sxva movaleobebi aqvT,
- ra movaleoba?
- maTi movaleobaa Svilebis kargi aRzrda, isini fuls
Souloben.
saxlSi moaqvT, Svilebs acmeven, aswavlian, zrdian.
- amas imitom akeTeben, rom mkerdi ara aqvT?
- ara, Svilo, maTi movaleoba muSaoba da fulis Sovnaa.
- Tqven ratom ar muSaobT da fuls ratom ar SoulobT? mkerdi
rom gaqvT amis gamo?
180
- ara Svilo, Tu movisurvebT Cvenc SgviZlia muSaoba, magram mere
Tqvenze vin izrunebs?
- me ar minda, mkerdi gamezardos, minda fuli viSovo. Tu fuli
meqneba yvela survilis asrulebas SveZleb” (Asena, 2008:12).
unda aRiniSnos, rom qalis sxeuli xasiaTdeba an rogorc “uwminduri
da binZuri”, an amaRlebuli da sulieri. igi ikavebs an centralur
uadgils an periferiuls. magaliTad, axlagazrda gogonas ovulacia da
biWebis winadacveTis process sruliad gansxvavebuli gamoxatuleba
gaaCnia. erT SemTxvevaSi is “uwmindurobasTan” asocirdeba, amitom saWiroa
misi dafarva, meore SemTxvevaSi ki _ sajaro ceremonialis Catareba.
Turqul sazogadoebaSi qalis seqsualobaze xmamaRla saubari qali
mwerlebis did gambedaobad unda SevafasoT. profesori, qalTa sakiTxis
mkvlevari nejla araTi wignSi ”qali da seqsualoba” wers: ”TurqeTSi
seqsualobaze saubrisas mniSvnelovania, yuradReba mieqces, sazogadoebiს
romel fenas ekuTvnian axlgazrdebi. Tu erTi fena demokratiuli
Rirebulebebis mqone ojaxidan modis, arsebobs meore fena, romelic
religiuri da tradiciebis zewolis qveS imyofeba. am fenis axalgazrdebSi
naadrevi qorwineba Cveulebrivi movlenaa. izRudeba yvela saxis
qorwinebamdeli urTierTobebi” (Arat,1993:26). gamomdinare iqidan, rom
Turqul sazogadoebaSi seqsualoba moralTan da zneobasTan aris
dakavSirebuli, qalis sxeulisa da seqsualobis kontrolis meqanizmi
mamakacebis xelSia. axalgazrda gogonas qaliSvilobis sakiTxi ojaxis
TavmoyvareobasTan, kerZod mamebis sindis-namusTan aris dakavSirebuli.
sociologi deniz qandioTi am faqts “klasikur patriarqats” uwodebs,
romelic Turqul sazogadoebaSi mZlavrad aris fexmokidebuli. “qalis
seqsualobis daTrgunva da mamakacebis mier qalebis kontroli
“patriarqalur morals” efuZneba” (Kandiyoti,1988:275). damatebis saxiT
SeiZleba iTqvas, rom qalis seqsualobis sakiTxi uSualod aris
dakavSirebuli sazogadoebaSi mamakacis statusTan.
181
vfiqrob, ojaxi 90 aris is socialuri instituti, saidanac iwyeba
qalis seqsualobis daTrgunva. ojaxSi arsebuli ierarqiuloba da
genderuli stereotipebi mniSvnelovnad ganapirobebs qalis sazogadoebaSi
integraciis da sakuTari SesaZleblobebis realizaciis sakiTxs. pasiur
poziciaSi myofi dedebis rols Semdeg ukve qaliSvilebi irgeben.
finar qurisa da duigu asenas Cven mier SerCeul romanebSi qali
protagonistebi sakuTar seqsualobas jer gaucnobireblad TantolebTan
urTierTobisas da wakiTxuli romanebidan SeigrZnoben, Semdeg an sayvarel
mamakacTan urTierTobiT an Zaladobrivi gziT.
“axalgazrda gogonebi, rogorc wesi, siyvarulTan da seqsualobasTan
dakavSirebul pirvel gancdas romanebidan, filmebidan, simRerebidan
ecnobian. ocnebebi, romlebic literaturis, radios, Teatris meSveobiT
warmoiSveba sinamdviles ar Seesabameba. 17-18 wlis axalgazrda gogonebis
molodini, rom maT Tanatolebi romanSi aRweril siyvaruls ganacdevineben,
Zalian iSviaTad marTldeba. romanebSi, romelsac me vkiTxulobdi,
adamianebi erTmaneTTan fizikuri siaxlovisas Tavs kargavdnen, ratom ar
moxda ase Cems SemTxvevaSi? sinanis moferebisas mxolod tkivils
vgrZnobdi. mxolod imaze vfiqrobdi, rom kacis win SiSveli videqi. me
viyavi gamonaklisi, Tu romanebSi aRwerili “Tavis dakargvis” sakiTxi iyo
gadaWarbebuli?” (Kür,2003b:88).
90XVI saukunis mecnierma ali efendi qinalizade wignSi “sazogadobrivi morali” ojaxis
sakiTxsac exeba. qinalizade islamisti mecnieri iyo, Sesabamisad misi Sexeduleba islamur
samarTalsa da Turqul tradiciebs eyrdnoboda. qinalizades mixedviT, ojaxis Sedgeba
mamis, dedis, Svilebis da moaxleebisgan. ojaxis Tavi aris mamakaci da igi unda flobdes
ojaxis marTvis xelovnebas. igi dakavebuli unda iyos an vaWrobiT, an sasoflo-sameurneo
saqmianobiT an raime saxis xelobas unda flobdes, rom ojaxis rCena SeZlos. man unda
icodes gamomuSavebuli Tanxis ra nawili unda daxarjos saWmelsa da Casacmelze. igi
unda daqorwindes rom gvari gagrZledes. qinalizades azriT, qali unda iyos janmrTeli
rogorc fizikurad, ise sulierad, rom SeZlos ojaxis SenarCuneba. qinalizade monogamiis
momxre iyo da ambobda “mamakacs unda hyavdes erTi coli, mamakaci aris ojaxis suli, ise
rogorc erTi suli ar Tavsdeba or sxeulSi, ise or saxls ar unda hyavdes erTi
mamakaci” (История,2006:402). monogamiis momxre iyo zia goqalfi, romelic statiaSi “ojaxi”
werda: “Zvel TurqebSi ojaxi monogamiuri iyo da qalisa da mamakacis Tanasworobas
emyareboda. kacebi iZulebulebi iyvnen, pativi ecaT colebisaTvis” (Gökapl,1976:23).
182
“damalobanas TamaSisas, mxolod mehmeTTan minda davimalo. masTan
erTad patara naZvis xis qveS vimalebiT. erTmaneTs vexutebiT. erTxelac
bunkerSi davimaleT. mehmeTma kari daketa. “aq Zalian bnela, meSiania”-meTqi,
Tumca saSiSi araferi iyo. mehmeTi pataraa, magram Zalian Zlieria. mxarze
xeli damado da Zlierad momiWira. im wams megona, guli amomivardeboda.
mindoda, Tavi mxarze damedo da didxans vyofiliyavi ase, magram Tavi
mxarze ver davade. ise moviqeci TiTqos damalvis meti araferi
mainteresebda” (Asena,2008:17).
protagonistebs bundovani warmodgena aqvT seqsualobis Sesaxeb. maT
ician, rom mamakacebTan siaxlove platonuri urTierToba ar aris. Tanac
arc mamakacebi Tanxmdebian mxolod “sulier siyvarulze”. nilguni saRad
afasebs sinanTan urTierTobas da icis, rom maTi faruli Sexvedrebi
didxans ar gagrZeldeba.
“Cveni urTierTobis kidev erTi mniSvnelovani nawili seqsualuri
sakiTxia. adamiani, romelic 30 wlisaa, mxolod platonuri urTierTobebiT
ar dakmayofildeba. saRamos semras hkiTxa: “netav, namdvilad rodis
makocebso?”, semras pasuxze, “Zalian maleo”, tanSi Jruantelma dauara.
magram nilgunis warmodgena seqsualobaze Zalian gansxvavdeboda sinanis
warmodgenisgan. man Teoriuli TvalsazrisiT Zalian kargad icoda, rom
mamakacebis survilsa da qalis survils Soris didi gansxvaveba iyo. garda
amisa, skolis megobrebi wveulebebze miRebul gamocdilebasa da wakiTxuli
romanebze dayrdnobiT, xSirad afrTxilebdenen amis Sesaxeb” (Kür,2003:90).
duigu asenas gmiri sakuTari megobrebis gamocdilebidan gamomdinare,
cdilobs, Tavi aaridos im arasasurvel Sedegs, romelic mamakacTan
urTierTobas SeiZleba mohyves.
“erhanis mSoblebi dasasveneblad wavidnen. “wamodi, CemTan wavideTo”
ambobs... uars ar veubnebi. mivdivarT... erhans didi xania vicnob, iseTi kargi
da iseTi keTilia, rom mTeli cxovreba masTan minda viyo. rogorc ki
saxlSi SevediT, kiserze momefera. dasalevs mTavazobs... modundebio,
meubneba... cota momwyinda. modi, banqo viTamaSoT-Tqo, vTavazob... vTamaSobT...
cota xnis Semdeg Cems gverdiT jdeba, mexveva, mkocnis, erTmaneTs vkocniT.
183
“ukve daviRaleo”, ambobs, ukve didi xar da ici, rom kocnis garda sxva
rameebic arsebobs. Cems gaxdas iwyebs, TviTonac ixdis. quCaSi gawuwuli
katasaviT vkankaleb, TavSi aTasi azri mitrialebs. Cems megobar fugenze
vfiqrob. mamakacebis survilis dakmayfilebis gamo tkivilis itans,
fexmZimed darCa, Sercxvenili da ubeduria. saswrafod vicvam kabas,
saxlidan SeSliliviT gamovrbivar” (Asena,2008:47).
mniSvnelovani sakiTxi, rasac orive mwerali aqcevs yuradRebas, es
qorwinebis, rogorc seqsualuri Tavisuflebis mopovebis, sakiTxia.
statiaSi “qalis Tavisufleba” duigu asena werda: “umravlesoba imitom
vTxovdebiT, rom gvinda Tavisuflebi viyoT. sazogadoebaSi, sadac qalisa
da vaJis megobroba akrZalulia, SeyvarebulTan erTad saxlSi dabrunebaze
didi Tavisufleba ar arsebobs. ramdeni wlisac ar unda iyoT, quCaSi
Tavisuflad ver gaivliT, SeyvarebulTan erTad dasasvenebelad ver
waxvalT, bevri ram arsebobs, rasac ver akeTebT, amis gamo TxovdebiT.
axalzarda gogo sayvarel mamakacTan Tavisuflad urTierTobas mxolod am
gziT axerxebs. magram roca gaTxovili qalis statusi gaqvT, iq sxva
akrZalvebi iCens Tavs. qalma, romelic muSaobs, TanamSromelTan sadilze
gasvlisgan SeiZleba Tavi Seikavos. sadili ubralo ramea, magram SeiZleba
vinmem dainaxos da gakicxvis sagani gaxdes”(Asena,2005:11).
finar quris gmiri nilguni im SegnebiT gaizarda, rom qali unda
gaTxovdes. swored amitom daTanxmdeba igi sinanTan intimur kavSirs, sjera
ra, rom igi misi qmari gaxdeba. imis gamo, rom qalis qaliSvilobis sakiTxi
ojaxis namusTan aris dakavSirebuli, gmirebi Zalian Znelad Tanxmdebian
sayvarel mamakacebTan fizikur siaxloves.
“gadawyvetili mqonda, Tavisufali vyofiliyavi. karis win videqi da
ver gadamewyvita, zari damereka Tu ara. tvinSi erTma azrma gamielva: “mamam
rom gaigos, ras vakeTeb, guli rom gauskdes? ara, mas amas ver gavukeTeb”
(Kür,2003:112).
sinani qalebis gaubedaobas aRzrdas abralebs. misi azriT, gogonebs
dabadebidanve unergaven momavali seqsualuri cxovrebis SiSs. amiT
184
cdiloben maTi “naadrevi Tavisufleba” SezRudon da tardiciebis
CarCoebSi moaqcion.
“TqvenSi naadrevi Tavisuflebis survili rom Caklan, ararealur
SiSs nergen. da Tu erT dResac sazogadoebis zewolis winaaRmdeg
gailaSqrebT, es SiSi mainc dabrkoleba iqneba TqvenTvis” (Kür,2003:119).
miuxdavad imisa, rom sinani ase “progresulad” azrovnebs, roca saqme
sakuTar qaliSvilze midgeba, mzadaa moklas kidec.
“erhanTan Tavs kargad vgrZnob. erTmaneTx vkocniT da veferebiT.
magram me swavla minda, gaTxoveba ara. Tu ar gavTxovdebi namdvil gancdebs
rogor SevigrZnob... magram vici, rom gaTxovebisas qali qaliSvili unda
iyos. mxolod ase Tu daumtkicebs mamakacs, rom mis namuss aravin Sexebia.
maT siamovneba unda miiRon, Cven ki ara” (Asena,2008:47).
qalebi mxolod sakuTari surviliT ar SeigrZnoben sakuTar
seqsualobas. es SeiZleba Zaladobrivi gziTac moxdes, rogorc es meleqis
SemTxvevaSia. husrev beis mier moyvanil mamakacebTan urTierTobisas meleqi
yovelTvis Zlier tkivils ganicdis. Tu sxva personaJebi sakuTari
sxeulisa da seqsualobis Sesaxeb Teoriul codnas floben, meleqis
SemTxvevaSi es ase ar aris. igi rogorc fsiqologiuri, ise fizikuri
Zaladobis msxverplia.
“vfiqrobdi, neta ca Camoiqces da Tan Camitanos. vkvdebi... TiTqos kans
maclian, es tkivili gulamde aRwevs. mgoni amas dasasruli ar aqvs, magram
tkivilisac aqvs dasasruli. ori dRe sisxli mdioda, Semdeg tkivili
gaqra” (Kür,2003:45).
mwerlaTa romanebSi sxeulisa da seqsualobis sakiTxis ganxilvisas
yuradReba unda mivaqcioT aRniSnuli sakiTxisadami patriarqaluri
diskursis ambivalenturobas. qalis sxeuli erTdroulad aris rogorc
uaryofili, ise “gamoyenebuli”. anu misiT an tkbebian, an uaryofen rogorc
“uwmindurs”. qali iZulebulia mxolod arapirdapiri sxeulismieri
qmedebebiT aiZulos sazogadoeba, dainaxon misi grZnobebi da aRiaron misi
185
arseboba. reprezentirebisas qali imdenad Zlieri unda iyos, rom misi
sxeulisadmi mimarTul yvela saxis represias gauZlos.
mwerlebis mier daxatuli qali protagonistebi saboloo jamSi
sakuTari seqsualobis “dadgenis” Semdeg ufro met Tavisuflebas grZnoben.
sxeulismieri tkivili maT saSualebas aZlevs, ufro “feminurebi” gaxdnen.
“feminurobaSi” vgulisxmobT qalis sxeulis eqstatiur urTierTobas
samyarosTan. qaluri libido iseve mniSvnelovania, rogorc mamakacuri.
oRond im gansxvavebiT, rom igi “ukmarisobis” grZnobas ar warmoadgens,
rogorc amas froidi amtkicebs. frangi feministuri kritikis
warmomadgenlis, lusi irigares, ganmartebiT “tradiciul kulturaSi
qaluri libidos daTrgunva gvaiZulebs daviviwyoT misi mravalgvaroba da
heterogenuloba” (Жеребкина,2000:167). qaluri libido autoerotiuli da
pluraluria. mamakacebis seqsualoba fokusirdeba survilis erTaderT
obieqtze _ penisze, qaluri seqsualoba ki realizdeba sxvadasxva
organoebis meSveobiT. patriarqaluri logika qaluri seqsualobis
martivad manipulirebis mizniT mas tabudadebul Temad acxadebs. finar
qurisa da duigu asenasaTan qaluri subieqtoba piradpir kavSirSia qalis
seqsualobasTan. maT mier daxatuli qali personaJebi, acnobiereben ra
sakuTar marginalurobas, cdiloben “warTmeuli” identobis dabrunebas,
rac didad ganapirobebs maT seqsualur Tavisuflebas. SiSi, sircxvili,
sazogadoebrivi zewola represiis is maCveneblebia, romelTa gadalaxva
qalis seqsualobis reprezentaciis saSualebas iZleva. subieqtobisa da
seqsualobis gacnobiereba qals Sinagan Tavisuflebas sZens. igi Tavad
iRebs gadawyvetilebas, daSordes meuRles, daarRvios sazogadoebrivi
normebi da iyos Tavisufali.
186
daskvna
sadisertacio naSromis mizania TurqeTSi feministuri moZraobis,
feministuri Teoriisa da kritikis gaanalizeba da Tanamedrove qali
mwerlebis, finar qurisa da duigu asenas, Semoqmedebaze misi asaxvis
warmoCena.
1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdeg TurqeTSi feministuri
politikis SemuSaveba daiwyo. mosazreba, rom manamde feministuri moZraoba
ar arsebobda, safuZvels aris moklebuli. osmaleTis imperiaSi mimdinare
procesebma myari niadagi moamzada feministuri moZraobis Semdgomi
ganviTarebisaTvis. marTalia, respublikis periodis TurqeTSi qalTa
moZraobam sxva mimraTuleba miiRo, magram, vfiqrob, istoriuli,
politikuri, socialuri da ekonomikuri pirobebidan gamomdinare,
„saxelmwifo feminizmis“ arseboba mosalodnelic iyo. TurqeTSi
feministuri moZraoba sam periodad SeiZleba davyoT: pirveli periodi
moicavs osmaleTis imperiis rRvevisa da „gaevropelebis“ procesebs,
romelmac qalTa sakiTxis win wamoweva da ganaTlebuli osmalo qalebis
mier uflebebisa da sazogadoebaSi adgilis gansazRvrisaTvis aqtiuri
brZola ganapiroba. es ki, Jurnal-gazeTebsa da qalTa sxvadasxva
organizaciebis daarsebaSi gamoixata. qalTa moZraobis mwvervals II
konstituciuri mmarTvelobis periodi warmoadgens. osmalo qalebi qalis
rolis, ganaTlebis, qalTa samosis, qveynis momavlis gansazRvris Sesaxeb
umarav werils aqveynebdnen. qalTa uflebebis Sesaxeb saubari evropaSi
ganaTlebamiRebulma axlagazrdebma daiwyes. marTalia, isini qalis
ganaTlebis momxreebi iyvnen, magram ZiriTad mizans ara qalebis pirovnuli
Tavisufleba, aramed kargi Svilebis aRmzrdelebad momzadeba warmodgenda.
„osmalo inteligencia arc saxelmwifoebriv-religiur sistemaze ambobda
uars da arc sqesTa Soris demokratiul urTierTobaze fiqrobda“
(Tekeli,1988:313). miuxedavad imisa, rom osmalo qalebis moZraobas masiuri
xasiaTi ar miuRia, igi feministuri moZraobis ganviTarebis saqmeSi
gadadgmul „pirvel nabijad“ unda SevafasoT.
187
meore periods respublikis periodSi mimdinare feministuri
procesebia. 1926 wels miRebulma samoqalaqo kanonma, 1934 wlis arCevnebSi
qalebis monawilebis Sesaxeb kanonma qalebs kanonierad ganusazRvra
statusi. Tumca qemalisturma ideologiam qalebi „aseqsualebi“ gaxda.
„saxelmwifo feminizmma“ qalebs TiTqos Sizofreniuli identoba SesZina.
marTalia, isini Cadrs aRar atarebdnen, magram TavianTi „sqesobrivi
identoba“ dakarges. sociologi, profesori deniz qandioTi aRniSnavs:
„gatarebuli reformebi qalebis uflebebis dacvis saqmeSi rac ar unda
sasargeblo iyos, isini qalebis ganTavisuflebisaTvis sakmarisi ar aris.
Turqi qalisaTvis kanonis doneze Tanasworobis aRiarebam safasurad misi
pirovnuli Tavisufleba moiTxova“ (Kandiyoti,2010:332). aq albaT zedmeti ar
iqneba, Tu „qemalisti qalebis“ diskriminaciaze visaubrebT. marTalia, isini
saxelmwifo samsaxurSi idgnen da sxvadasxva saqmiT iyvnen dakavebuli,
magram saxlis saqmeebs isev isini akeTebdnen. ojaxi, Svilebi maTi
sazrunavi iyo. vinaidan igi „rCeulia,“ saxlSi diasaxlisiviT, xolo gareT
namdvili „mamakaciviT“ unda moiqces. es ki misi „ormagi Sromis“ saukeTeso
gamarTleba iyo.
mesame periodi ki 1980 wlis samxedro gadatrialebis Semdgomi
periodia. aRniSnuli periodi rTuli politikuri, socialuri, religiuri
procesebiT gamorCeva. feministuri moZraoba ufro gamokveTil xasiaTs
iZens. adgili aqvs feministuri politikis Camoyalibebas. saxelmwifosa
da qalebis dialogs. Seiqmna „qalTa statusisa da sakiTxebis
ganmsazRvreli mTavari sammarTvelo“. Tavad qalebs Soris feministuri
ideologia didad gavrcelda. stambolSi, ankaraSi, antaliasa da sxva
qalaqebSi qalTa organizaciebi Camoyalibda. 1990 wels daarsda “Kadın
Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi“, („qalTa Semoqmedebis biblioTeka da
sainformacio centri“), sadac Tavmoyrilia qali mwerlebis, poetebis,
mxatvrebis, musikosebis, reJisorebis Semoqmedeba da piradi arqivebi.
aRniSnul periodSi Tavi iCina qurTi qalebis feministurma moZraobam da
“islamurma feminizmma”, rac feministuri moZraobis ufro rTul mozaikas
qmnis. daiwyo qalTa sakiTxis gadaWrisaTvis sxvadasxva proeqtebis
188
momzadeba. universitetebSi gaixsna qalTa sakiTxis kvlevis centrebi.
qalebi xmamaRla alaparakdnen sqesobrivi Tavisuflebaze.
feminizmis arsebobam didi wvlili Seitana Turquli samoqalaqo
sazogadoebis ganviTarebis saqmeSi. Tanasworoba, gansxvavebuloba da
damoukidebloba is cnebebia, romlebsac feminizmi aqtiurad iyenebs.
qalebi ara mxolod uflebebis miniWebas moiTxoven, aramed Tanamdrove
samoqalaqo sazogadoebis formirebaSi mniSnelovan rols TamaSoben.
feministurma moZraobam da feministurma Teoriebma mniSvnelovani
roli iTamaSa literaturaSi, feministuri literaturuli kritikis
Camoyalibebis saqmeSi. aman ki qali mwerlebisa da poetebis Semoqmedebis
qaluri perspeqtividan gaanalizebis SesaZlebloba Seqmna. literaturis
feministurma analizma Janris sferoSic Seitana siaxle. avtobiografia
“qalur Janrad” iqna miCneuli. avtobiografiuli nawarmoebebi “aRiarebis”
diskurss mimarTaven. naratorad gvevlineba ara mamakaci, aramed qali.
mimaCnia, rom ara feministuri moZraoba, TurqeTSi qali mwerlebis
samoRvaweo asparezze gamosvla kidev didi xniT gadaiwevda ukan. feminizmis
mniSnelovan damsaxurebad unda CaiTvalis is, rom qalTa TviTSegnebisa da
TviTSefasebis sakiTxSi man gadamwyveti roli iTamaSa. kiTxvaze, ram
ganapiroba feministuri moZraobis warmoSoba, calsaxa pasuxi ar arsebobs.
iqneba es evropasTan siaxlove, urbanizacia, ekonomikuri mdgomareoba,
ganmaTavisuflebeli omi Tu sxva mravali mosazreba, faqti erTia: Turquli
feminizmi arsebobs da igi warmoadgens organul problemebTan da
saWiroebebTan adaptirebul moZraobas, romelic feministuri ideebis
pirdapir translacias ki ar axdens, aramed Turqul sociokulturul
sinamdviles ergeba.
vfiqrob, feministurma kritikis irgvliv arsebuli samecniero
naSromebi Turquli literaturis Semdgomis ganviTarebis saqmeSi
mniSvnelovan rols Seasrulebs. feministuri kritikis arsebobam qali
avtorebis Semoqmedebis “reviziuli” wakiTxva ganapiroba. warmoiSva iseTi
cneba, rogoricaa “ qalTa literatura”, romlis mizania qali avtorebis
mier Seqmnili literaturuli nawarmoebebis qaluri proeqciiT ganxilva.
189
cnebas “qalTa literatura” hyavs rogorc momxreebi, ise mowinaaRmdegeebi.
Cemi azriT, “qalTa literatura” literaturis diqtotomias ar isaxavs
miznad. saqme exeba qali avtorebis identobis sakiTxs. identobis sakiTxi
uSualod aris dakavSirebuli qali avtorebis mier sazogadoebriv da
literaturul sivrceSi adgilis damkvidrebasTan. meore mniSvnelovani
sakiTxi, romelsac feministuri kritika exeba, qalisadmi mamakacebis
ambivalentur damokidebulebas exeba. es ki patriarqaluri azrovnebis
Sedegad unda SevafasoT. hegemoni kultura cdilobs, sakuTari sqesis
upiratesoba daamtkicos “meore sqesis” diskriminaciis xarjze.
Tanamedrove Turqul literaturaSi qali avtorebi yuradRebas
adamianis pirovnul Tvisebebze da mis Sinagan samyaroze amaxvileben.
mniSvnelovania agreTve qaluri seqsualobis Sesaxeb daufaravi da uSiSari
saubari. qalebi yuradRebas amaxvileben sxeulze da mis baton-patronad
ara mamakacs, aramed sakuTar Tavs miiCneven. tabudadebul Temebze wera
tradiciebTan konfliqts iwvevs. sazogadoebrivi morali qalis
seqsualobis damTrgunveli faqtoria.
Tanamedrove qali mwerlebi, finar quri da duigu asena, qalis
sakiTxis ganxilvas qaluri perspeqtividan cdiloben. maTTvis
mniSvnelovania qalis subieqtobisa da seqsualobis wina planze wamoweva.
mwerlebi romanebSi qalis subieqtobis koncefciis ganxilvisas, qalis,
rogorc “sxvis”, koncefcias eyrdnobian. mamakacuri diskursis rRvevas
isini isteriuli teqnikis meSveobiT cdiloben. qaluri isteriis
artikulireba patriarqaluri ideologiis parodiasTan aris
dakavSirebuli. mwerlebis mier daxatuli nonkonformisti personaJebi
subieqtobas hegemonuri kulturis winaaRmdeg protestiT moipoveben.
SegviZlia Tamamad ganvacxadoT, rom binarul wyvilebSi subieqti _
obieqti, anu, mamakaciı da qali, qali subieqtis pozicias iWers. aRniSnuli
poziciis dakavebisaTvis protagonistebs didi Zalisxmeva sWirdebaT.
mwerlebi didi yuradRebas aqceven qalis sxeulisa da seqsualobis
sakiTxs. aRniSnuli sakiTxis ganxilvisas isini tradiciebTan konfliqts
wamosweven win. sazogadobrivi moralis personificirebuli saxea mamis
saxe. mwerlebi qalis mier sxeulis “aRmoCenis” Temas mniSvnelovan
190
yuradRebas uTmoben. am sakiTxis gaanalizeba gvafiqrebinebs, rom qalebi
sakuTar marginalizirebul statuss mowifulobis asakidan acnobiereben.
garda amisa, qalebis seqsualoba sxeulismier tkivilTan aris
dakavSirebuli. SiSi, gaubedaoba da sircxvili seqsualobis sferoSi
qalebis dabali TviTSegnebis safuZvelia. aRniSuli sakiTxis gaanalizebas
mivyavarT im daskvnamde, rom sazogadoeba qalebs or jgufad hyofs: “kargi
gogoebi” da “cudi gogoebi”. isini, vinc damoukidebeli cxovreba airCia
amoralur qalebad arian miCneulebi. magaliTad, nilguni da romanis “qals
saxeli ar aqvs” mTavari gmiri. maTze saubrisas mamakaci personaJebi
xazgasmiT aRniSnaven, rom isini yvela mamakacTan Tanxmdebian seqsualur
urTierTobas da arc sxvisi ojaxis dangrevas eridebian. qalis
seqsualobis dadgena uSualod ukavSirdeba qalis subieqtobis koncefcias.
Tu qali subieqti ver gaxdeba, verc “avtonomiur seqsualobas” moipovebs.
“avtonomiuri seqsualoba” ki sakuTari sxeulis flobas gulisxmobs.
dasasrul, SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove Turqul literaturaSi
qali mwerlebi patriarqaluri diskursis pirobebSi sakuTriv qaluri
specifikurobis gamovlenas mainc axerxeben. aseTi konceptualuri
cvlilebebi qali avtorebis rolis, adgilisa da gamocdilebis
gansazRvris saqmeSi mniSvnelovan rols TamaSobs. es ki feministuri
ideebiT aris ganpirobebuli. miuxedavad imisa, rom qali mwerlebi
mamakacebTan TanasworobisTvis brZolaSi socialuri normebis simZimes
kargad grZnoben, maT sakuTari gamocdilebis, miswrafebebis, identobis
gamoxatvis gzebs mainc miagnes.
191
bibliografia:
teqstebi:
Asena Duygu: Kadının adı yok , Doğan Kitap yayınları İstanbul
2008
Asena Duygu : Kahramanlar hep erkek , Doğan Kitap yayınları İstanbul
2006
Kür Pınar: Asılacak kadın, Everest Yayınları İstanbul
2003
Kür Pınar : Bitmeyen Aşk, Everest Yayınları İstanbul
2003
192
buskivaZe m.
2013
buskivaZe m.
2011
gelovani Nn.
2005
donaZe. Nn. kiknaZe T
2006
metreveli m.
2004
kavTiaSvili v.
2001
kinrosi lordi.
2011
lengermani m.
niubruge-brantli j.
2011
qali avtorebis identifikaciis sakiTxisaTvis
Tanamedrove Turqul literaturaSi.
recenzirebadi eleqtronuli bilingvuri
Jurnali ”spekali” #7. Tbilisi
feministuri moZraoba TurqeTSi. saerTaSoriso
perioduli samecniero Jurnali “inteleqti” #
1 (39), gv. 233-235.
qali islamSi (VII-X ss). Tbilisi,
gamomcemloba “universali”
genderi _socialuri da politikuri swavlebani.
Tbilisi. socialur mecnierebaTa fondi.
qalis saxe m. karaRacisis SemoqmedebaSi.
sadisertacio naSromi.
dekonstruqcia_ analizis meTodi. K kriteriumi
#4, Tbilisi rusTavelis saxelobis qarTuli
literaturis instituti. Tbilisi
aTaTurqi _ eris meored dabadeba. mTargmneli
n.janaSia. Tbilisi, qarTuli biografiuli
centri
feminizmis Tanamedove Teoria.
http://socium.ge/index.php
193
lebaniZe t. politikuri partiebi da politikuri
2011 mdgomareoba TurqeTSi XIX saukunis bolos
da XX saukunis pirvel naxevarSi. Tbilisi.
gamomcemloba „universali“
nadareiSvili q. qali klasikuri aTensa da berZnul tragediaSi.
2008 Tbilisi. sadisertacio naSromi
xarbedia m. postsruqturalizmi da dekonstruqciaç_ XX
2008 saukunis ZiriTadi meTodologiuri koncefciebi
da mimdinareobebi. Tbilisi, literaturis
institutis gamomcemloba
javeliZe e. fuTuveTi _ sulier-rainduli Zmoba.
2010 (feTa-javanmardi-aiari –rindi –ahi-yaraCoReli) Tbilisi
javeliZe e. SayulaSvili g. “dede qorquTis wigni”. Tbilisi,
1987 gamomcemloba ”sabWoTa saqarTvelo” javeliZe e. Studiebi. Tbilisi, gamomcemloba
1985 “sabWoTa saqarTvelo”
WolaZe m. literaturis analizis feministuri Teoriebis
2009 istoriisaTvissaerTaSoris periodulisamecniero
Jurnali“inteleqti” 3(35)Tbilisi
Айвазова С. Симона Де Бовуар. Санкт- Петербург
1997
194
Айвазова С. Феминсткая традиция в Росси. Москва
1998
Водопьянова Е. Европейский феминизм,йдей и движение.http://ieras.ru.
Де БовуарС. Второй пол. Санкт- Петербург
1997
Жеребкина И. Прочти моё желание . Москва
2000
Жеребкина И. Феминисткая теория 90-х годов: проблематизация женской
субъективности. Харков
2001
Ровенская Т. Феномен женщини говорящей. Идентификая женской прозы 80-90гг.
2000
Рюткёнен М. Гендер и литература,проблема “женского письма” и “женского
2000 чтения”Филологические науки. 2000. № 3. СС. 5-17
Трофимова Е.И Терминологические вопросы в гендерных исследованих
2001 Общественные науки и современность #2
Трофимова Е.И О концептуальных понятиях и терминах в гендерных
исследованиях и феминистской теории
http://lib.uni- dubna.ru/search/files/sr_konc_termin/~sr_konc_termin.htm
Джавелидзе Э. Д. У истоков Турецкой Литературы, I. Джелальеддин Руми
1979 Вопросы мировоззрения. Тбилиси
Легенгаузен М. Современные вопросы исломской мысли. Москва
2009
195
Понятие Женского Творчества .http://education.gender-az.org/Files/4.14.5.ru.pdf
Литература Востока В новое времия. Москва
1975
Кямилев Х. У истоков современной Турецкой Литературы. Москва
1967
Маштакова Е.И. Михри Хатун. Диван. Москва
1967
Пушкарь Г. Топология и поэтика женской прозы,гендерный аспект.Ставрополь
2007
Тукачева Ю. Историко-философская интерпретация гендера.
2011 http://dom-hors.ru/issue/fik/1- 2011-1-2/tukacheva.pdf
Нордгрен Э. Развитие постстуктурализма в теории литературного феминизма
1994 Русский феминистский журнал #2
Феминистская теория как философско-культурологический анализ понятия пола.
www.5ballov.ru.
Феминизм. Энйиклопедия кругосвет. www.krugoscvet.ru
Шоуолтер Е. Современная литературная теория. Антология. Москва
2004
История Османского государства общества и цивилизацит. Том I. Москва
2006
Леви Строс К. Первобытное мышление. Москва
1999
196
Митчел Дж. Святое семейство.Современная литературная теория. Антология. Москва
2004
Луков В. А, Кириллина В.Н. Гендерный конфликт, система понятии.
2005 Знание,понимание, умение #1. Москва
Пензина О.В. Критерии гендерного анализа женской прозы конца XIX века в
современномлитературоведении. Филологические науки, Ставрополь
2008
Göbenli M. Zeitgenössiche Türkisch Frauenliteratur Eine vergleichende Literaturanalyse
ausgewählter Werke von Leylâ Erbil, Füruzan, Pınar Kür und Aysel Özakin. Hamburg 1999
Göbenli M. Die Türkische Feministische Frauenbewegung der 80er Jahre –Darstellung und analyse der entwicklungen, probleme, perspektiven. Göttingen
1995
Babka A. Literatur, Literaturwissenschaft, Literaturtheorie. Wien
2007
Atasü E. Kadın Yazar. Dil Dergisi (Ankara Üniversitesi) Mart ,sayı 101
2001a
Atasü E. Kadın edebiyatı .Kadınlar edebiytı. Kadınlığım, yazalığım, Yurdum. Ankara
2001b
Atasü E. Kadın yazar Kimliği . www.erdenizatasu.com
Atasü E. Kadın ve Duyarlık. Kadınlığım, yazalığım, Yurdum. Ankara
2001c
Atasü E. Kadınlar farklı mı yazıyor. Dosya, N25
2000
Argunşah H. Kadın ve Edebiyat, I Kaşgar, 9 Mayıs 34-40
197
1999
Yalçın A. Cumhuriyet Dönemi Çağdaş Türk Romanı. Ankara
2005
Abadan-Untan N. Toplumsal Değişim ve Türk Kadını, Türk toplumda kadın. Türk sosyal
1982 bilimler dergisi. Ankara
Acuner S. Kurumsallaşmanın doğuş aşamaları . İstanbul
2009
Acar F. Kadın dergiler ve bir grup Üniversite öğrencisi üzerine bir inceleme 80’ler
2010 Türkiyesinde. İstanbul
Arat Y. Feminizm ve İslam, Kadın ve Aile dergisinin düşündükleri. İstanbul
2010
Ağabeygüm A. Kadınlık kimlik arayşı ve devlet eliyle feminizm. Kadın ve aile, sayı 53,Ocak
1994 İstanbul
Altınay A. Bedenimiz ve Biz . Bekaret ve cinselliğin siyaseti . İstanbul
2009
Aytaç G. Feminist yaklaşım. Genel edebiyat Bilim. Ankara
1991
Açık N. Çağdaş Tür Kadın Dergilerinin bir analızı . İstanbul
2009
Akatlı F. Türk kadının Yüzyılı . Panel .Ankara
1999
Arat N. Kadın ve cinsellik . İstanbul
1993
198
Arat N. Feminizmin ABC’ si . İstanbul
1991
Arat N. Kadın sorunu . İstanbul
1986
Adivar H. Halide Edibin anıları . Londra
1928
Adivar H. Handan. İletişim yayınları, İstanbul.
2007
Andaç F. Edebiyatımızın Kadınları . İstanbul
2004
Arman A. Dugyu Asena kadınlara adam gibi sevişmeyi öğretti. Vatan 2 Aralık
2005
Akgün B. Duygu Asena. Akaşam gazetesi N 15
2003
Asena D. İlkel zafer dürtüsü ve sevgi sözcükleri . Kadınca
1985
Asena D. İyi kızlar kötü kızlar. Kimlik , temmuz sayı 14
1996
Berktay F. Türkiye Solu’nun kadına bakışı, değişen birşey var mı? 80’ler Türkiyesinde kadın
2010 bakış açısından kadınlar. İstanbul
Berktay F. Kadın olmak, Yaşamak, Yazmak. İstanbul
1998
Bora A. Yapabirlik olarak Ka-Der . 90’larda Türkiye’de Feminizm. İstanbul
199
2009
Bora A. Köker E. Feminizm ve kadın hareketi . Siyaset yeniden Mart , sayı 59
1994
Betin İ. Atatürk inkilabı ve Ziya Gökalp, Yahya Kemal , Halide Edib . İstanbul
1995
Bele T. Edebiyatımızda kadın. Bursa Edebiyat günleri.(Bildiri metinleri) Bursa. S.152-159
2001
Baydar O. Türkiye’nin çeyrek Yüzyıllık Defterinde kadın. Varlık Mart, 1050.8-9
1995
Baydar O. Kadın yazar olmanın dayanılmaz hafifliği. Bursa Edebiyat Günleri. Bursa.
2001
Cumhuriyet … Kadının adı yok kıtabı yasaklandı. N 23
1991
Coşkun B. Türk modernleşmesinin Kadın Romancıları üzerine okumak Tanzimattan
Cumhuriyete. International Periodıcal fortee Languages, Literature and History of Turkisch or
2010 Turic Volume 5.4 fall
Ceyhun A. Dede korkut Kitabında Türk Kadını. Milli Kültür. Ankara
1984
Çakır S. Osmalı kadın hareketi. İstanbul
2011
Çağdaş Türk Edebiyatında Kadın yazarlar. Yayına hazırlayan Can Kurultay. İstanbul
1993
Çalışkan A. Edebiyat Teorisi üzerine -3. Edebiyat teorilerinin sınıflandırılması.
200
2012 Uluslararası sosyal araştırmalar dergisi Cilt 5: sayı 21: Bahar
Demircioğlu A. Osmalı basında feminizm. Tarih ve Toplum , sayı: 114
1993
Durakbaşa A. Halide Edip , Türk modernleşmesi ve Feminizm. İletişim yayınları, İstanbul
2012
Durakbaşa A. Cumhuriyet Döneminde Kemalist Kadın kimliğinin oluşumu.
1988 Tarih ve Toplum N:91
Duygulu B. Asılacak Kadın . Somut dergisi N 15
1983
Ercilasun B. Mehmet Akıf ‘in şiirlerinde Kadın Tipi ve aile temi. Gösteri dersgisi N7
2007
Elişenler S. Ömer Seyfettine göre Kadın . Tarih ve toplum sayı : 20
1999
Erden A. Türk edebiyatında Kadın Yazarlar. Kötücülük, Cinsellik, Erotizm. İstanbul
2011.
Erdoğan A. Kadın kendi sesini duymak için yazıyor. Türk edebiyatı. İstanbul
2005
Enginün İ. Namik Kemalın eğitim konusundaki görüşleri. Yeni Tütk Edebiyatı
2007 Araştırmaları. İstanbul
Enginün İ. Türk Kadın Romancıları. Yeni Türk Edebiyatı Araştırmaları. İstanbul
2007
Enginün İ. Türk Kadın Yazarları ve Halide Edib. Yeni Türk Edebiyatı Üzerine Araştırmalar
201
1983 İstanbul
Genç A. Peyami Safa’nın romanlarında kadın. Milli Kültür. Kasım, sayı: 1981 Ankara.
1990
Genç İ. Eski Türk edebiyatı tarihi , Giriş. İzmir
2006
Gökalp Z. Türkçülüğün Esasları. İstanbul
1976
İleri S. Feride Çiçekoğlu ile söyleşi. Cumhuriyet gazetesı sayı 22
1996
Hazer G. Kadın öykü yazarının biryesel ve kurgusal sorunları. Dosya , Kadın öykücüler, S:8
2005
İngün Ö. Feminizm ve islam ilişkisi. Doktora tezı . İzmir 9 Eylül Üniversitesi
2005
Irzık S. Parla J. Kadınlar Dile düşünce. Edebiyat ve Toplumsal cinsiyet. İstanbul
2004
Karaca N. Bizi ayran Nehirler. http://www.zaman.com.tr/null/duygu-asena-ve-bizi-ayiran-nehir-
ler_331563.html
2006
Karaca N. T Edebiyatımızın Kadın Kalemleri. Ankara
2006
Kahraman B. Kadın olmak zor zannat. Radıkal gazetesi, sayı 36
2003
202
Kür P. Pınar Kür’ün savunması. Özel Arişv. 11 Şubat,Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi
1988 Merkezi Vakfı
Kür P. Türk edebiyatında Erkeler.... Hüriyet N 25
1999
Kür P. Baba ve anne yorumu. Özel Arşiv. Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi Vakfı
Kür P. Asılacak Kadınla ilgili söyleşi. Özel Arşiv.Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi Merkezi
Vakfı
Kür P. Türkiye’de romancının durumu. Özel Arşiv. Kadın Eserleri Kütüphanesi ve Bilgi
Merkezi Vakfı
Kerman Z. Romancılarımızın İdeal Kadın tipleri. Yeni Türk Edebiyatı İncelemeleri.
İstanbul
2009
Koloğlu O. 1913’te Türk Kadın hereketi üzerine gündemdeki tarif. Tarih ve Toplum. Sayı:22
2002
Kandiyotı D. Ataerkil görüntüler, Türk Toplumunda Erkek egemenliğinin Çözümlemesine
2010 yönelik notlar.İstanbul. 80’ler Türkiyesinde Kadın bakışaçısıdan Kadınlar
Kartaş E. Türkiye’de Kadın hareketleri ve Edebiyatımızda kadın sesleri.International
Periodıcal fortee Languages, Literature and History of Turkisch or Turic.4.8 Fall
2009
Kuş S. Murahtan Mungan’ın hayat Hanım ,ilk tayin adlı öyküsünün feminist biçembilimsel
Yaklaşım. Kadın ve Edebiyat. İÜ Sanat ve Tasarım Dergisi özel sayısı , cilt -2,Mayıs
2011
Karaca Ş. İlk kadın yazarlar ve trajedileri. Türk Edebiyatı , S.387 İstanbul
2006
203
Kurdakul Ş. Çağdaş Türk Edebiyatı . Meşrutiyet Dönemi. İstanbul
1986
Kadın üzerine görüşler, portreler . Milliyet Haftaya bakış 1-7 Mart
1987
Kaplan M. Dede Korkut kitabında kadın. Türk Edebiyatı üzerinde Araştırmalar. İstanbul
2009
Malkoç-Öztürkmen N. Şüfüke Nihal Başar. Edebiler, Sefirler, Hanımefendiler: S 26
1999
Moran B. Edebiyat kuramları ve Eleştiri. İstanbul
2002
Menteşe O. Centilmen Eleştirmenlerden ve Bayan yazarlardan Feminist eleştiriye . Bir
1996 Düşün yolculuğu, Ankara
Mutlu S. 1923 öncesi Döneminde Türk Kadını.
www.aydinlama1923.org/sayi/A1923_46_3mutlu.pdf
Nida Ö. Kadın Romancılarımız (Başlangıçtan günümüze)1892-1991. İstanbul
1991
Naci F. Yüzyılın 100 Türk Romanı. İstanbul
2012
Öğüt N. Yazarlığının 30 yılında İnci Aral. Varlık, Nisan, SS: 65-70
2007
Safa P. Kadın Erkek farkı.Kadın ,aşk, aile .Objektif serisi N:5
1981
Sezer S. Türk Safosu- Mihri Hatun .İstanbul
204
2005
Sabah gazetesi 2004 : Duygu Asena itiraf etti. sayı 33
Somut: Pınar Kürle söyleştiklerimiz “Fena halde feminist”. 9 Aralık
1983
Paker S. Womens Writing in Turkisch . Londra.
1991
Türker. E. A. Feminist Edebiyat Eleştirisi- Hace Eleştiri. Özel sayısı-6
2003
Tekeli Ş. Emegence of the feminist movoment ın Turkay . Londra
1986
Tekeli Ş. 1980’Ler Türkiyesinde Kadınlar. İstanbul
2010
Tekeli Ş. Kadınlar için. İstanbul
1988
Tekeli Ş Duygu Asena neyi yakaladı. Nokta dergisi sayı 23
1987
Toska Z. Kadın Edebiyatına dair. Sanat dünyamız sayı:63
1996
Tanpınar A. H. XIX Asır Türk Edebiyatı tarihi. İstanbul
2010
Tuntaş N. Nalan Tuntaşla söyleşi, Söke Öykü Roman dergisi, Kent- Mekan- Esin – Yazın.
2010
205
Timsi N. Gevrek M.A. 1990’larda kadına yönelik Aile içi şiddetle mücadele hareketi içinde
2009 oluşmuş bazı gözlem ve düşüncüler. İstanbul
Tuğyan T. Duygu Asena, söylecek sözu vardı. Kıbrıs yazıları, sayı 3/ Yaz-Güz
2006
Toris A. Bir biyografı ya da Duygu Asena ‘nın Kahramanları. Somut dergisi,
1993 Ocak, Sayı N5
Uğurcan S. Osmanlı –Türk Romanında kadın tipleri. Türklük araştırmaları dergisi 11 Mart
2002
Uğurlu A. Balık M. Nazlı Erayının öyküsünde kentli kadın kimliği. Yazım ve değişebilim
2008 İzmir
Yavuz H. Feminizm, Oriyentalizm ve Divan. Kültür- Sanat 12-13
1988
Yeğenoğlu M. Haremdeki Leydi, Montegu’nun mektuplarında feminizm ve oriyentalizm.
1995 Defter , Yaz, N:24
Yıldız A. Ahmed Midhat Efendi’nin romanlarında sıradışı kadın tipleri. Tarih ve Toplum
2000 Sayı: 165 Mart