18 lietuvos mokslas - elibrary.lt · tytais 1programos 1tobulinimo 1aspektais, 1ypa² 1d½l...

18 LIETUVOS MOKSLAS

Dr. Vidmant Lujanien

ADMINISTRATORIUS IR VADOVAS

Nuo to laiko, kai Vilniuje atsirado aukštasis technikos mokslas, neatsiejama jo dalimi tapo statybos ir pramon s valdymas, organizavimasir ekonomika. Buvo suprasta, kad geras vadovas gali b ti tik toks specialistas, kuris turi pakankamai ne tik technini , bet ir ekonomini žini .Tod l KPI Vilniaus filiale jau 1963 m. prad ti rengti statybos inžinieriaiekonomistai, kuri specialyb buvo statybos ekonomika ir organizavimas.

1964 m. Vilni atvažiav s R. Ginevi ius stojo KPI Vilniaus filialir pasirinko perspektyvi statybos ekonomikos ir organizavimo specialyb , kuri s kmingai baig ir gijo inžinieriaus ekonomisto diplom .Diplominiame darbe taikant matematinio modeliavimo b dus buvo išnagrin ta, nuo ko priklauso statybos mon s darbo našumas. Tai buvonestandartinis t laik diplominio projekto atlikimo b das ir valstybinkomisija buvo nustebinta, kad vietoj prast br žini buvo iškabinta per50 grafiškai atvaizduot , apskai iuot matematini priklausomybi .Baig s aspirant r , iš karto buvo paskirtas VISI Statybos ekonomikos irorganizavimo katedros asistentu. D stydamas studentams baig savomokslin darb . 1975 m. s kmingai apgyn disertacij „Nam statyboskombinat srautini technologini linij funkcionavimo patikimumoklausimai (Lietuvos NSK pavyzdžiu)“. 1977 m. R. Ginevi iui suteiktasdocento mokslinis vardas. Jaunas mokslininkas iškart buvo paskirtasnaujai kuriamo Statybos ekonomikos fakulteto prodekanu. ia buvopirmas karjeros laiptelis, nors vadovavimo patirt jau buvo gij s ir anksiau. Draugai dar studij metais, pasteb j organizacinius sugeb jimus,buvo patik j akademin s grup s, kurso, visuomenini organizacij aratskir jos veiklos sri i vadovo pareigas. Tap s prodekanu, pradžiojefakultete jis administravo vienas, kol buvo paskirtas dekanas. Fakultetoprodekanu R. Ginevi ius dirbo iki 1980 met . Po to išvyko 10 m nesistažuotei Vokietij , Miuncheno technikos universitet . Stažuot ms jisdaug d mesio skyr ir tolesn je savo mokslin je bei pedagogin je veikloje: stažavo Maskvoje, Štutgarte (du kartus), Koblecene. Ten gytos žinios buvo labai vertingos, kai, Lietuvai tapus laisva ir demokratine respublika, išaugo d mesys verslo vadybai, taip pat moni valdymui, jveiklos tobulinimui, prisitaikymui prie rinkos ekonomikos. Komandin sekonomikos pakeitimas rinka pareikalavo iš esm s pakeisti mokymo

Profesorius Romualdas GINEVI IUS 19

program turin . 1990 metais Vilniaus inžineriniam statybos institutuitapus universitetu, atsirado galimyb prad ti rengti specialistus, atitinkan ius universiteto dvasi , t.y. su fundamentaliomis žiniomis ir platausprofilio. 1990–1993 metais R. Ginevi ius buvo VGTU Verslo ekonomikoskatedros ved jas, d st mon s ekonomikos, rinkos ekonomikos ir nekilnojamojo turto ekonomikos disciplinas.

1993 m. vasario 10 d. VGTU tarybos sprendimu rektorius 1993 m. vasario 23 d. išleido sakym Nr. 69 P, kuriuo buvo kurtas Verslo vadybosfakultetas. Fakultet sudar penkios katedros: Humanitarini ir socialini moksl , Kalb , K no kult ros, Vadybos ir Verslo ekonomikos. Šionaujai kurto fakulteto dekanu išrinktas doc. R. Ginevi ius. Pirmaisiaismetais fakultete priimta studijuoti 113 žmoni verslo vadybos specialyb , dvi akademin s grup s finansuojamos valstyb s ir dvi komercin sgrup s. 1993 m. rugs jo m n. dieniniame skyriuje studijas prad jo ir 18vadinam j antr j bakalaur . Tai buvo kit , inžinerini , universitetofakultet absolventai. Tai pa iais metais VGTU tarybos nutarimu fakulteto sud t papild Teis s katedra. 1994 m. ruden Alytaus aukštesniosios technikos mokyklos patalpose atidarytos vakarin s antr j bakalaur studijos asmenims, gyvenantiems šiame mieste ir turintiems aukšt jišsilavinim . 1995 metais 13 šios grup s student jau s kmingai baigstudijas ir jiems teikti vadybos bakalaur diplomai.

1996 m. minint Vilniaus aukštosios technikos mokyklos keturiasdešimtmet , Verslo vadybos fakulteto dekanas doc. R. Ginevi ius taip nusak fakulteto uždavinius ryšium su Lietuvos integracija Europ : .

„Visi žino, koks sunkus Lietuvos kelias Europ . Tai ne vien tik sien atidarymas, bevizis važiavimas ar panašiai. Vis pirma – tai ekonominis integravimas. Po jo seka ir kult rinis, ir dvasinis. O tam, kad mus priimt savo rat ,turime b ti reikalingi, naudingi, patraukl s. Ši žanga neatsitiktin , kadangiaprašyta situacija primena m s fakulteto pad t . Verslo vadybos fakultetui reik jo „ sisprausti“ jau per ilgus metus susiklos iusi inžinerini fakultetharmonij ... Visa laim , kad pats šiandieninis gyvenimas skina keli naujomsprofesijoms. Tod l šiandien universitete turime tiek daug dar neseniai buvusinežinom specialybi ir specializacij . Antra vertus, kinta ir tradicinis inžinieriaus modelis. Maž ja gamybos mastai, moni dydis, tod l nereikalingi tampa„gryni“ technologai, kaip ir „gryni“ ekonomistai. Reikia plataus profilio specialist . Inžineriniams fakultetams, siekiant specialist rengimo brandumo, reikiadaug labiau kooperuotis su neinžineriniais, tarp j ir verslo vadybos.

20 LIETUVOS MOKSLAS

VGTU Transporto ir mechanikos fakultetas.

Taigi fakultetas universitete atlieka dvigub funkcij – dalyvauja inžinerini specialybi student mokymo procese, suteikdamas rinkos ekonomikoje dirban iam specialistui reikaling žini (ekonomikos, teis s, vadybos ir pan.), taippat pats rengia plataus profilio vadybininkus.

Pastar j veikla – ne tik gamyba. Pasaulin patirtis rodo, kad kuo labiauekonomiškai išvystyta valstyb , tuo mažiau žmoni dirba gamybos sferoje, odaugiau – aptarnavimo. Ir pa ioje gamyboje pagrindine problema tampa ne patigamyba, o produkcijos pardavimas. Taigi verslo vadyba – tai ne mada, ne konjunkt ra, o nauja visuomen s gamybos kokyb . Šis supratimas fakultetui leidžiaramiai ži r ti ateit .“

Nepaisant sunkum pirmaisiais metais rengiant specialistus (nebuvo šiuolaikini vadov li , uždavinyn , kit metodini priemoni ) pagrindin fakulteto problema buvo d stymo turinys ir kokyb . Studentainori žini ir ne bet koki , o visai nauj , kurios pad t nugal ti ne viendešimt konkurent ir gauti darb prestižin je firmoje su ne mažiauprestižiniu atlyginimu. Tod l fakulteto d stytojai dirbo pasiaukojan iaiir per trejus gyvavimo metus, netur dami savo bakalaur , išleido nevien specializuot profesini studij absolvent (taip pat ir Alytuje) –vadybos, edukologijos magistr laid . Dekanas tuo metu pastebi, kadkvalifikuotai buvo parengiami ir fakulteto student baigiamieji darbai,juose klausimai nagrin jami išsamiai, gauti real s, praktikoje taikytini


rezultatai. Absolventai gerai sisavino šiuolaikines verslo kategorijas, dydžius, s vokas, jau tada buvo pastebimas „vakarietiškas“ proces nagrin jimas, reiškini supratimas.

Analizuodamas to laikotarpio fakulteto darbo rezultatus, dekanasdoc. R. Ginevi ius pastebi ir darbo tr kumus: laiko dvasios neatitinkanius d stytojo ir studento santykius bei nesikei ian ias mokymo formas.Per daug formalizmo, per didelis atstumas tarp d stytojo ir student ,kartais net skirtingos barikados pus s, mažai diskusij , daug monolog ,tod l daug ir formalaus žini perteikimo, formalaus j sisavinimo. Doc.R. Ginevi ius, pats studij metais aktyviai dalyvav s moksliniame darbe, pastebi, kad steigus magistrant r atsirado idealios s lygos atgaivinti student mokslin s draugijos veikl . Antra vertus, d stytojo vadovo ir studento bendros produkcijos – pranešimo – k rimas sudaro puikiausias galimybes neformaliam j bendravimui. Kartais b na, kad d stytojai, auditorijoje sklandžiai d stantys bendravimo, vadovavimo teorijas, gyvenime vadovaujasi visai kitais principais.

Nuo pat pirm j savo egzistavimo met fakultetas, vadovaujamasenergingo ir racionaliai m stan io dekano, tapo populiariausias, kiekvienais metais stipr jo. 1997 m. fakulteto Kalb katedra skilo dvi – Užsienio kalb ir Lietuvi kalbos ir 1998 m. šven iant 5 met jubiliej fakultet sudar jau 7 katedros. Atsirado nauj specialybi , did jo student skai ius. Tais pa iais metais Studij kokyb s centras gerai vertino fakulteto pagrindini studij verslo vadybos ir magistrant ros studijprogramas. Ekspertai man , kad ir staig vadybos programa yra gera,ta iau joje numatytas per didelis socialini ir humanitarini moksl irper siauras vadybos dalyk blokas. Ši pastaba sutapo su fakultete numatytais programos tobulinimo aspektais, ypa d l socialini bei humanitarini ir vadybos moksl blok santyki .

Daug j g atiduodamas dekano pareigoms R. Ginevi ius ir toliauintensyviai dirba mokslin darb . Jis nagrin jo statybos moni struktr , darbo rinkos s lygomis klausimus. Visa tai apibendrino monografijoje „Statybos moni organizacini valdymo strukt r situacin analiz irformavimas“. Šios monografijos pagrindu R. Ginevi ius gyn habilitacin darb ir VGTU taryba 1997 m. birželio 26 d. suteik jam habilituotodaktaro mokslo laipsn .

Pra jus 5 metams nuo Verslo vadybos fakulteto k rimo, studentskai ius 1998 m. padid jo iki 112. Fakultete dirbama pagal dviej pakop sistem : bakalauras (4 metai), magistras (2 metai). Sudarant pagrindini dienini studij program , fakultetui teko spr sti dilem . Univer

22 LIETUVOS MOKSLAS

sitetinis parengimas reikalauja išleisti plataus profilio specialist . Iš esm s tam skirta pirmoji studij pakopa, o specializavimasis vyksta kitose,aukštesn se pakopose (diplomuoto specialisto ir magistro). Fakultetasatsisak tarpin s diplomuoto vadybininko pakopos, tod l specializuotisbakalaurai gali tik magistrant roje, kur ribojamas viet skai ius. Buvorastas toks kompromisas: iš 8 semestr septynis semestrus studijuojamapagal bendr program (su laisvai pasirenkam disciplin variacijomis),o paskutiniame, aštuntajame, specializuojamasi keturiose pakraipose.Šis pasirinkimas tvirtinamas baigiamuoju darbu. Analogiškas studijmodelis numatytas ir staig vadybos studij programai, kur studentaipasirenka iš keturi pakraip . 1998 m. išleista pirmoji staig vadybosabsolvent laida ir fakultetas, vertindamas savo ir kit aukšt j mokykl patirt , jau nuo 1996 m. prad jo tobulinti studij program . Jubiliejiniais metais išleista antroji verslo vadybos, pirmoji staig vadybos bakalaur ir ketvirtoji magistr laida. Baigiam j darb gynimo komisijospirminink nuomone, visi darbai šiuolaikiški, aktual s, gero lygio. Atkreipiamas d mesys tai, kaip laisvai diplomantai operuoja rinkos ekonomikos s vokomis, kvalifikuotai interpretuoja joje vykstan ius reiškinius, pateikia motyvuotus si lymus.

Tiek bakalaur , tiek magistr baigiam j darb lygis priklauso nuoto, kokio lygio yra eksperimentin dalis. Jos pagrindas – pirminiai duomenys apie moni veikl , kurie dažnai yra komercin paslaptis. Tod lmon s labai nenoriai bendrauja su diplomantais. Ši problem pad joišspr sti fakulteto iniciatyva 1998 m. vasario 12 d. pasirašyta trišal sutartis tarp Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos, VGTU ir Darbo irsocialini tyrim instituto. Šia sutartimi ministerija sipareigojo priimtifakulteto studentus praktikai jai pavaldžiose institucijose, jai vadovauti,sudaryti s lygas gauti baigiamiesiems darbams reikaling informacij ,taip pat baigus universitet pagal galimybes darbinti.

Pažym damas savo 5 met gyvavimo laikotarp , fakultetas buvonuveik s nemažai darb , gij s savo veid ir sikomponav s universiteto strukt r .

Nor damas toliau tobulinti vadybos specialist rengim dekanasdoc. R. Ginevi ius 1999 m. papraš baigusi j Verslo ekonomikos katedros magistrant atsakyti klausimus, kaip jie vertina gyt specialyb .Beveik 90 proc. b sim j vadybinink atsak , kad specialybe patenkintiir džiaugiasi išsipildžiusia ilgamete svajone. Kai kurie j teisingai pažym jo, kad pasitik jimui savo kvalifikacija aktualus auditinis m stymas,kitaip sakant – pasitik k kontroliuodamas ir spr sk reali ties žinoda


mas. domus ir toks student atsakymas, kad pasitik jimas veikti remiasi žinojimu, iš kur paimti tam tikr informacij . Profesionalumas pasiekiamas kuo mažiau klystant, o tam svarbu universitetines žinias nuolatpapildyti žiniomis apie esam pad t , nebijoti išklausyti kit nuomon s,apsvarstyti jos reikšmingum . Išanalizav s magistrant atsakymus dekanas visa tai suraš straipsnyje, kur išspausdino žurnale „Gediminouniversitetas“.

D stydamas bakalaurams ir magistrantams R. Ginevi ius nepamiršta metodinio darbo. Kartu su bendraautoriais yra išleid s mokymo knyg „Statybos ištekli ir investicij ekonomika“. 1998 m. kovo 31 d. Verslo vadybos fakulteto taryba išrinko R. Ginevi i eiti profesoriaus pareigas Verslo ekonomikos katedroje. Taryboje jam teko vadybos mokslokrypties komisijos sekretoriaus pareigos, jis tapo ekonomikos mokslokrypties komiteto nariu, skiriamas universiteto atestacin s komisijos nariu ir kt. 1999 m. VGTU taryba R. Ginevi iui suteik socialini mokslprofesoriaus vard .

Nuo pat jaunyst s tobulindamas organizacinius sugeb jimus prof.R. Ginevi ius pasižym jo dr siais sprendimais, nestandartiniu, kritiškupoži riu gyvenimo realijas. Vis laik buvo godus žinioms, iniciatyvus. Tod l nenuostabu, kad prof. R. Ginevi iaus vadovaujamas Verslovadybos fakultetas per kelerius metus išaugo vien iš didžiausi ir populiariausi universitete. 2001 m. fakultete vyko svarb s strukt riniaipertvarkymai. Verslo ekonomikos ir vadybos katedra pertvarkyta moni ekonomikos ir vadybos, Finans , Tarptautin s ekonomikos ir vadybos, Socialin s ekonomikos ir vadybos, Verslo technologij katedras.Humanitarini ir socialini moksl katedra pavadinta Filosofijos ir politologijos katedra. 2002 m. rugs jo 1 d. mokslo metus prad jo 1917 student , iš j 436 magistrant roje, o sik rimo metais buvo vos 156 studentai. Išleistos septynios absolvent laidos. Tais metais penkiems aukl tiniams, baigusiems bakalauro studijas, teikti savosios Alma Mater irŠtralzundo (Vokietija) aukštosios mokyklos baigimo diplomai. Tai pirmieji ne tik fakultete, bet ir universitete, kurie gavo dvigubus diplomus. Tai ne vienintel fakulteto naujov . Prieš dvejus metus trys Verslovadybos fakulteto absolventai Paryžiaus priemies io Serži Poutuaz universitete pareng baigiamuosius darbus apie mon s personalo valdym , rinkodaros strategij , Siemens koncerno konkretaus padalinio pavyzdžiu kokyb s sistemos tobulinim taikant ISO europietiškus standartus.

24 LIETUVOS MOKSLAS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto panorama.

Greta daug laiko atiman i dekano pareig R. Ginevi ius buvo labai aktyvus ir kitose srityse. Jis glaudžiai bendradarbiauja su vairiomisšalies institucijomis sprendžiant aktualius Lietuvai klausimus, analizuoja labiausiai išsivys iusi šali moni veiklos patirt ir m s kraštomoni išlikimo aštrios konkurencin s kovos bei rinkos globalizacijos slygomis klausimus. Analiz rodo, kad ateities mon s – tai virtuali organizacij dinamiški junginiai. Toki organizacij ir jungini formavimo klausimai yra R. Ginevi iaus mokslini interes objektas. Jis skelbiamokslinius straipsnius vairiuose mokslo žurnaluose, tarp j ir prestižiniuose, skaito pranešimus vairiose konferencijose. Aukšti ir mokslo rezultat vertinimai: 1998 m. pripažintas geriausiu met mokslininku;2000 metais paskirta valstybin premija; VGTU tarybos pos dyje pasilytas aukš iausio laipsnio valstyb s stipendijai gauti; 1999 m. geguž sm n. konkurso b du tapo tikruoju Tarptautin s informatizavimo akademijos nariu; pasi lytas nariu Lietuvos mokslo premij komitetoHumanitarini ir socialini moksl sekcij . Aktyvi organizacin veikla:patvirtintas universiteto studij komiteto nariu; trauktas komisijVGTU tarybos pareiškimui d l Lietuvos Respublikos aukštojo mokslostatymo projekto parengti. Produktyviai bendradarbiauja su užsienioaukštosiomis mokyklomis: skait pranešimus Aacheno (Vokietija) technikos universitete vykusiame 7 ajame VGTU, Leipcigo aukštosios technikos, ekonomikos ir kult ros mokyklos bei Poznan s (Lenkija) technikos universiteto mokslinink susitikime, Minske (Baltarusija) vykusioje tarptautin je konferencijoje „Švietimo, mokslo ir verslo informacin stechnologijos“, Varšuvoje (Lenkija) vykusiame tarptautiniame seminare„Lenkijos ir Baltijos šali bendradarbiavimas Europos integracijos proces šviesoje“; susitik s su Leipcigo (Vokietija) aukštosios technikos,


ekonomikos ir kult ros mokyklos delegacija aptar magistrant rengimo m s universitete klausimus; trauktas darbo grup VGTU statutuiparengti; pagal PHARE program buvo išvyk s Nyderlandus; trauktasLR Švietimo ir mokslo ministerijos Neuniversitetini studij kokyb s

vertinimo taryb . Pateik pasi lymus d l specializuot vadybos katedrsteigimo Verslo vadybos fakultete.

Glaudžiai bendradarbiauti su užsienio aukštosiomis mokyklomisR. Ginevi iui padeda ne tik puikus profesinis pasirengimas, bet ir geraskeli kalb mok jimas. Jis gerai moka lenk , rus ir vokie i kalbas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. IX–1876 (pakeitusiu Seimo 2000 m. spalio 12 d. nutarim Nr. VIII 2045) patvirtintas VGTU statutas. VIII skyriuje, be kita ko, nustatytos universiteto savivaldos institucijos. Statute nustatyta, kad aukš iausia universitetoakademin s savivaldos institucija yra Senatas.

Senato nariu pagal pareigas yra rektorius. Fakultet dekanai, universiteto mokslo ir akademini institut , akademini centr vadovaiSenato nariais renkami slaptu balsavimu paprasta bals dauguma Senate, patvirtinus juos atitinkam padalini vadovais. Kitus renkamuosiusSenato narius – po 3 narius nuo kiekvieno fakulteto arba kit mokslo irstudij institucij – renka fakultet mokslininkai 5 met kadencijai. Skiriamieji Senato nariai yra prorektoriai ir kancleris. Jie tampa Senato nariais išrinkt j Senato nari bals dauguma. Ne mažiau kaip 10 procent Senato nari sudaro studentai, skiriami student atstovyb s. Profesoriaus pareigas einantys d stytojai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procent Senato nari . Rektorius, prorektoriai ir kancleris negali b ti renkami universiteto Senato pirmininku ar jo pavaduotoju.

Senatui vadovauja pirmininkas. Pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami slaptu balsavimu Senato nari bals dauguma 5 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eil s.

2000 m. pabaigoje vyko Senato rinkimai. 2001 m. sausio 4 d. pirmame VGTU Senato pos dyje pirmininku buvo išrinktas Verslo vadybos fakulteto dekanas habilituotas daktaras profesorius Romualdas Ginevi ius. Tap s Senato pirmininku prof. R. Ginevi ius, aptardamas universitetui reikalingus darbus, akcentavo, jog b tina daugiau ieškoti s lyio tašk su studentais. Jo manymu, studentai daug aktyviau tur t dalyvauti universiteto savivaldoje. Tai jis išsak d stydamas savo program Senato nariams ir pasteb jo, kaip d mesingai klaus si student atstovai. Tod l dar pa iame pirmame pos dyje pasi lyta sudaryti Senato

26 LIETUVOS MOKSLAS

student komisij , kuriai priklausyt ir student , ir profes ros atstovai.Iš karto buvo nutarta pavesti Student atstovybei, jauniesiems senatoriams parengti bent vien klausim Senato pos džiui apie student problemas, išklausyti, kuo jie gyvena ir ko laukia iš vyresni j , kokio nori jd mesio. Senato pirmininkas buvo sitikin s, kad tarp garbi profesoriSenate atsid r studentai bus lygiaver iai universiteto savivaldos partneriai. Šiuo klausimu prof. R. Ginevi ius taip išsak savo nuomon :„Statute yra parašyta, kad 10 proc. Senato nari – studentai. Šios nuostatoslaikysim s ir sieksime, kad jaunieji senatoriai tapt neformaliais vyresni jpartneriais. Vakaruose šitai jau seniai tapo kasdienos norma. Paskaitose esantisatstumas tarp d stytojo ir studento išnyksta bendraujant ne auditorijoje, neretaivieni kitus kreipiasi vardais. Tai, saky iau, normalus dalykas ir nieko bendroneturi su d stytojo reiklumu. Toks bendravimas – mentaliteto, bendravimo kult ros klausimas. Šiandien studentas beldžiasi mano kabinet , o, sakysime, popenkeri met ar dar didesnio laiko tarpo galb t aš jau belsiuos jo darbo kabinet , kai buvusio studento pareigos bus kur kas aukštesn s už man sias. Tod lsavus studentus reikia ži r ti kaip b simus valstyb s veik jus, lyderius. Tokiuelgesiu prisid sime prie jaunimo asmenyb s formavimo, jos pl tros.“

Tai n ra naujas prof. R. Ginevi iaus poži ris studentus. Su studentais s kmingai, draugiškai ir dalykiškai jis bendradarbiavo b damas katedros ved ju, dekanu. „Studentui ir d stytojui universitetas turi tapti antraisiais namais. Jie turi b ti savosios mokyklos patriotai. Be nuoširdaus bendravimo, nežinodamas universiteto sieki , nei studentas, nei d stytojas toks netaps“, – teig profesorius. Jo d mesys studentams – tai ir studij kokyb ,vadov li , metodin s literat ros rašymas, traukimas mokslin k rybin veikl . Tod l aktyv s ir Verslo vadybos fakulteto, kuriam ne vienerius metus profesorius vadovavo, studentai. Fakulteto student atstovyb rengia tradicin „Vadybininko savait “, kurios metu prisistato vairios firmos. Studentai tariasi su j atstovais d l gamybin s praktikos beisidarbinimo, klauso specialist paskait .

2002 m. balandžio 23 d. VGTU taryba pri m nutarim d l universiteto rektoriaus rinkim . REKTORIAUS rinkimus paskelb birželio 20 d.Kandidatai registruojami nuo balandžio 17 d. iki birželio 17 d.

2002 m. birželio 18 d. universiteto laikraštis „Inžinerija“ paskelbkandidat rektoriaus post rinkimines programas. Viena iš j buvo:


Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus habilituotodaktaro Senato pirmininko, Verslo vadybos fakulteto dekano, moniekonomikos ir vadybos katedros ved jo, pretendento VGTU rektorius,

Romualdo Ginevi iaus

RINKIMIN PROGRAMA2002–2006 m. kadencijai

Intensyviai besipl tojantys Europos integracijos procesai nepalieka nuošalyje ir universitet . vyko keletas aukštajam mokslui svarbi Europos šali švietimo ir mokslo ministr , universitet rektori susitikim , kuri metu priimtidokumentai (Bolonijos deklaracija, Salamankos bei Prahos susitikim nutarimai) nubr ž tolesnes jo pl tros gaires, suformulavo pagrindines nuostatas irprincipus. Šiuose dokumentuose galima išskirti du pagrindinius aspektus –aukštojo mokslo reforma, reiškianti per jim nuo dviej prie trij pakop studij modelio, taip pat europin s, netgi pasaulin s, mokslo erdv s suk rimas.

Mes Lietuvoje buvome žvalgesni ir jau prieš dešimt met per jome prietrij pakop studij sistemos. Deja, tai tik kiekybin problemos dalis. Kur kassvarbesn yra kokybin , t. y. pasiekti adekvat išsivys iusioms Vakar šalimsstudij lyg , kad galima b t silieti bendr Europos studij erdv . Šis uždavinys tampa labai sud tingas, jeigu vertinsime daugiau negu ribot finansavim , suformavus aukštesni j institucij bei politik poži r aukšt j mokslir jo svarb valstybei.

Kita vertus, rinkos s lygomis retai kada universiteto išorin aplinka yra irar bus tiek palanki, kad prie jos b t galima prisitaikyti be ypating pastang .Šiandien ši aplinka yra sud tinga ne tik d l min to mažo finansavimo. D lstrategini m s valstyb s sieki tarptautin je arenoje, d l spar iai augan ivisuomen s intelektini ambicij bei gamybos poreiki ypa išaugo reikalavimaiišleidžiamos produkcijos (universiteto absolvent ) kokybei. Ateis laikas, kai d ldemografini priežas i , d l neuniversitetinio aukštojo išsilavinimo sektoriausatsiradimo ir valdžios pastang j pl sti, d l migracijos užsien labai sumaž sstojan i j universitetus skai ius. O ir tie vidurini mokykl absolventai, kurie ateis, stos vis pirma ten, kur tikisi gauti gili žini , užtikrinan i jiemsdom , gerai apmokam darb ir karjer . Jeigu tai nebus laiku suvokta ir nebuspasiruošta – laukia li dna ateitis.

Taigi norime mes to ar nenorime, m s laukia aštri konkurencin kova d lstojan i j . J laim s ta mokykla, kuri bus patrauklesn savo lygiu. Ši problem iki šiol s kmingai sprend m s universiteto vadovyb , visa bendruomen .Apie s kming institucijos darb vis pirma liudija kokybiniai ir kiekybiniai jos

28 LIETUVOS MOKSLAS

pl tros rodikliai. Kiekybiniai rodikliai – tai student skai ius, materialin technin baz . Per dešimtmet student padaug jo daugiau nei du kartus, pastatplotas išaugo beveik 30 procent . Be to, reikia prisiminti bibliotek , kompiuterizacij ir pan. Šiandien mes – solidus didžiausi Lietuvos universitet trejetukonarys. Kiekybiniai rodikliai – tai d stytoj kvalifikacija, j išreiškianti mokslinir ne k mažiau svarbi pedagoginio darbo produkcija. Per dešimt met habilituot daktar , profesori skai ius išaugo apie keturis kartus, keliolika kart padaug jo publikacij (monografij , straipsni , vadov li , mokom j priemoniir pan.) skai ius. M s universiteto absolventai lengvai randa darb , o tai liudija apie j parengimo kokyb .

Tokie yra m s laim jimai. Kita vertus, juos galima greitai prarasti jaušiandien nenuma ius tolesni žingsni . Jie bus pagr sti, kryptingi, jeigu teisingai vertinsime savo strategin situacij , ypa kit aukšt j mokykl kontekste.Tai atlikti galima taikant speciali strategin s pad ties analiz . Ja remiantis galib ti nustatytos keturios esmin s tolesn s universiteto pl tros aplinkyb s: pirma,stipriosios universiteto pus s arba pranašumai, antra, silpnosios pus s arbatr kumai, tre ia – galimyb s ir ketvirta – pavojai. Pirmosios dvi aplinkyb s suformuoja universiteto vidaus aplink , o dvi antrosios – išor s (1 lentel ).

1 lentel . UNIVERSITETO IŠORIN IR VIDIN APLINKA

Vidin aplinkaPranašumai – ar mes išnaudojame savo pranašumus

Tr kumai – ar mes žinome tr kumus irbandome juos veikti

Išorin aplinkaPavojai – koki pavoj (gr smi )mes turime saugotis

Galimyb s – kokias galimybes mes galtume išnaudoti

Rektoriaus prof. E. K. Zavadsko rinkimin je programoje 1998–2002 m. kadencijai universiteto misija buvo suformuluota taip: „Universitetas – tai bendruomen , visuomen s institucija ir mon , kurianti ir gaminanti intelektinprodukcij “. Aš visiškai sutinku su universiteto misija bei programoje pateiktajos samprata, pabr ždamas šiuos min tos triados momentus:

Universitetas kaip bendruomen . Jos formavimuisi ir elgsenai takdaro ir darys artimiausioje ateityje šie esminiai du veiksniai: aštr janti konkurencija tarp aukšt j mokykl (kolegij ir universitet ), kuri lemia did jantistudij pasi la, maž jantis stojan i j skai ius, taip pat sud ting jan ios d stytoj darbo s lygos d l maž jan io realaus darbo atlygio ir augan i valstyb sir visuomen s reikalavim studij kokybei ir mokslinei produkcijai. Tokioje sud tingoje ir dinamiškoje išor s ir vidaus aplinkoje išlikti ir s kmingai veikti ga


lima tik sutelkus vis universiteto nari pastangas bendriems uždaviniamsspr sti, o tam b tinas atitinkamas vidaus klimatas. Vis darbas ir jo rezultatasturi b ti gerbiamas suprantant, kad bendras institucijos tikslas bus pasiektas tiktokiu atveju, jeigu savo ind l neš kiekvienas bendruomen s narys.

Universitetas kaip visuomen . Dabar daug kalbama, kad pagrindinisLietuvos kapitalas – išsilavin žmon s. Lietuvai, jos mon ms Europos S jungakelia pagrindin reikalavim – b ti konkurencingoms Vakarams. Vargu ar šiproblem išspr sime s kmingai, jeigu mon ms, valstybei vadovaus vien tik kolegij absolventai. Universitet vaidmuo, nepaisant bandym t paneigti, yra irbus šalies pl trai lemiamas.

Universitetas kaip mon , kurianti ir gaminanti intelektin produkcij . Analogiškai gamybinei monei galima teigti, kad universiteto produkcija bus konkurencinga, jeigu bus reikiamo lygio šiam procesui b tini komponentai: žaliava (abiturientai), darbuotojai (d stytojai) ir valdymas (rektoratas,administracija). Tod l kalbant apie strategij ir jos gyvendinimo žingsnius reikia numatyti konkre ias priemones visiems min tiems komponentams.

Trij esmini universiteto veiklos funkcij turinys suformuoja universiteto išor s ir vidaus aplink lemian ius veiksnius (2 lentel ).

2 lentel . UNIVERSITETO IŠORIN S IR VIDIN S APLINKOS VEIKSNIAI

Išorin aplinka Vidin aplinka1. Universiteto mokslo ir studij pl tros perspektyvos2. Konkurencin pad tis3. Produkcijos vartotojai4. sidarbinimo galimyb s5. Makroaplinkos pl tros tendencijos

1. Rinkodara2. Finansai3. Mokslas ir studijos4. Žmon s5. Administracija

Remiantis 1 ir 2 lentel mis, galima detalizuoti išorin aplink , numatyti išjos kylan ius pavojus bei suteikiamas galimybes ir kartu atsakyti klausim , koki gr smi turime saugotis ir kokias galimybes galime išnaudoti (3 lentel ).

Universiteto s kmei ne mažiau yra svarbi vidin s aplinkos analiz 2 lentel je nurodyt penki veiksni poži riu. Tokia analiz , vertinant išorin situacij , padeda suformuoti darbus ir veiksmus artimiausi ketveri met laikotarpiui (4 lentel ).

30 LIETUVOS MOKSLAS

VGTU bendrabu iai.

3 lentel . UNIVERSITETO IŠORIN S APLINKOS ANALIZ

Veiksniai Pavojai Galimyb s1. Moksloir studijpl trosperspektyvos

Stojan i j universitetusskai iaus maž jimas d lneuniversitetinio aukštojomokslo sektoriaus atsiradimo ir pl tros, demografini veiksni , studij užsienyje ir pan.

Nepakankamas mokslo irstudij finansavimas

Palaikyti esam arba pagal galimybesdidinti atskir studij program , pakraip ar specializacij student skaii , vedant naujas studij programas, pakraipas ar specialybes, didinant užsienio student , doktorantskai i ir pan.Didinti nebiudžetin finansavim išši galim šaltini :a) mokslo tiriam j darb ;b) užsienio student ir doktorant ;c) kvalifikacijos k limo, perkvalifika

vimo ir kit kurs ;d) nuotolini studij ; tarptautini ir

kit program , projekt ir pan.2. Konkurencija

Kiti Lietuvos universitetai didina patraukli studij program , pakraip ,specializacij skai i , tokiu b du patraukdamidaugiau stojan i j

Panaudoti VGTU, kaip Lietuvos sostin s universiteto, pranašumus.Didinti užsienie i studij mastus.Daugiau naudoti žiniasklaidos galimybes rinkodaros tikslams

3. Produkcijos vartotojai

D l sunkios ekonomin spad ties Lietuvos mon snesidomi mokslo naujov mis, mažesn paklausturi universiteto absolventai

Pl sti ryšius (sudarant ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis ir pan.) sustambiomis mon mis, ypa tomis,kur naudojamos pažangios technologijos, šiuolaikiški gamybos organizavimo ir valdymo b dai


Veiksniai Pavojai Galimyb s4. sidarbinimo galimyb s

Bloga Lietuvos moniekonomin pad tis stabdo mokslo rezultat komercializacij , didinauniversitet absolvent –bedarbi skai i

Sudaryti ilgalaikes universiteto, fakultet bei katedr bendradarbiavimo sutartis su ministerijomis, žinybomis, gamybiniais susivienijimais,mon mis. Šiose sutartyse numatytiperspektyvi absolvent atrankjoms, praktik atlikim , baigiam jdarb gynim ir pan., taip pat mokslotiriamuosius darbus

5. Makroaplinkospl trostendencijos

Aukštojo mokslo program unifikavimas siekiant integruotis europin studij erdv .Didelis reikalavimmokslo produkcijai ir jospublikavimui k limas,neskiriant tam bent minimalaus finansavimo

Lietuvos stojimas ES atveria pla iasgalimybes dalyvauti tarptautin seprogramose ir projektuose, studijmainuose, siekti adekvataus užsieniostandartams mokslo ir studij finansavimo

4 lentel . UNIVERSITETO VIDIN S APLINKOS ANALIZIR VEIKSMAI

Veiksniai Pranašumai Galimyb s Veiksmai1. Rinkodara

Spaudoje nuolatvairiais aspektais nušvie iamauniversitetoveikla

Per silpni ryšiaiuniversiteto studijir specialist rengimo klausimais suabsolvent darbdaviais, politikais,student organizacij atstovais

Naudoti tam universiteto taryb , rengti susitikimus su organizacij , gamybini , politiniinstitucij atstovais irpristatyti bei aptartispecialist rengimoproblemas

Ple iama informacija apie universitet internete

Internetas per mažainaudojamas universiteto ir jo padalinibei darbuotoj reklamai

Iš esm s atnaujinti interneto puslap universiteto, fakultet , katedr ir atskir darbuotojlygmeniu

32 LIETUVOS MOKSLAS

Veiksniai Pranašumai Galimyb s VeiksmaiAktyvi universiteto darbuotoj ,ypa rektoratonari , publicistin veikla

Nepakankamas dekan , katedr vedj , profesori ir docent aktyvumasper žiniasklaid aiškinant visuomeneiuniversiteto reikšmvalstybei bei ginantjo poreikius

Visokeriopai skatintiuniversiteto darbuotojpublikacijas laikrašiuose ir žurnaluosemokslo, studij , aktualiais šalies gyvenimoklausimais

Suformuota ganaefektyvi darbo suabiturientais sistema

Per maži ryšiai surajonine spauda.Per maža agitaciniodarbo vairov

Užmegzti ryšius su rajon laikraš i vyr. redaktoriais.Praktikuoti vairesniopob džio publikacijas(interviu su absolventais ir pan.)

Universitete veikia Karjeros skyrius

Per maži ryšiai suuniversiteto absolventais

steigti universiteto absolvent klub .Organizuoti universiteto absolvent susitikimus.

Mokyklos populiarum galimapadidinti gaminant vairius suvenyrus su universiteto atributika

Atributikos gaminaper mažai, nors tamyra galimybi

Padidinti suvenyr suuniversiteto atributikakiek ir tiekti prekybai

2. Finansai Neblogos (palyginti su kitaisuniversitetais)investicijos

Nepakankamas investicij dydis norimiems projektamsgyvendinti

Surasti l š pastatamsTrak , Plytin s, Naugarduko gatv se, Mechanikos fakulteto,centrini r m bei poilsio bazi remontui.Pereiti prie biudžetinio finansavimo programoms.Siekti, kad biudžetostrukt ra ir jo vykdymas b t skaidr s irsuprantami.


Veiksniai Pranašumai Galimyb s VeiksmaiIeškoti nebiudžetiniofinansavimo šaltini .Siekti Aviacijos instituto specialaus finansavimo

3. Mokslasir studijos

Didelis habilituot daktar ir profesori skai ius

Nepakankamai operatyviai sprendžiami d stytoj pareigyb s pakeitimoklausimai

vesti vard suteikimotvark , kai atitinkamapareigyb jam suteikiama tuoj pat, kai tamatsiranda galimyb s

Didelis mokslo pedagoginio personalo amžius, ne visai naudojamosdoktorant ros galimyb s

dienin doktorant ratrinkti vis pirma tuoskandidatus, kurie podoktorant ros ir disertacijos gynimo liks dirbti universitete

Didelis bendrasmokslo publikacij skai ius; did ja straipsnisu citavimo indeksu skai ius

Nepakankamamokslo publikacijkokyb , netolyguspublikacij skai iustarp katedr darbuotoj

Naudoti bendradarbiavimo su užsienio partneriais sutartis, kitusryšius, dalyvavimtarptautin se programose ir projektuose,konferencijose publikacij užsienyje skai iuididinti; toliau tobulintimaterialinio skatinimouž mokslo publikacijasmetodik ; siekti, kadfakultetuose funkcionuot nuolat veikiantys katedr ar tarpkatedriniai moksliniaiseminarai, netgi spausdinti j medžiag ; naudoti magistrant rosbaigiamuosius darbusbendroms d stytoj irstudent publikacijoms.

34 LIETUVOS MOKSLAS

Veiksniai Pranašumai Galimyb s VeiksmaiSkatinti mokslo krypi , kuri tyrimo rezultatai paprastai publikuojami žurnaluose sucitavimo indeksu, ypafundamentini moksl ,pl tr

Palyginti neblogamokslo tiriam jdarb rezultatdiegimo pad tis

Nepakankamai komercializuojamimokslo tyrimo rezultatai.Netolyg s mokslotiriam j darb rezultatai tarp atskirfakultet .Nepakankamas dalyvavimas tarptautin se mokslo tiriamosiose programose ir projektuose.Nepakankamas dalyvavimas rengiantšalies pl tros programas

Mokslo pedagoginiopersonalo atestacijglaudžiai sieti ne tik supublikacijomis, bet irsu mokslo tiriam jdarb , atliekam universitete, apimtimi, dalyvavimu vairioseprogramose, projektuose ir pan.Aktyviai dalyvautistrukt rose, sudaraniose s lygas komercionalizuoti mokslo tiriam j darb rezultatus („Saul tekio sl nis“ir pan.), aktyvi užsieniopartneri paieška

Didelis pasirašyt bendradarbiavimo sutar i suužsienio mokyklomis skai ius

Nepakankamaiefektyvus sutar ivykdymas

Atlikti vis sutar iinventorizacij , parengti sistem , kuri užtikrint j vykdym beilaukiam rezultat išj gavim ; keistis doktorant ra su tuo suinteresuotais partneriais –mokyklomis

Didel s skai iavimo technikosgalimyb s

Nepakankamaiefektyviai naudojamas lygiagre i jskai iavim kompiuteris

Parengti jo pl tros irnaudojimo strategij


Universiteto išorin s ir vidin s aplinkos analiz rodo, kad, pirma, užimamegana tvirt pozicij tarp kit universitet , antra, numatom priemoni gyvendinimas suteikt galimyb išlaikyti universiteto pl tros dinamik , taip pats kmingai spr sti naujai kylan ius uždavinius.

Teigiant, kad profesinis kvalifikuot specialist rengimas yra pagrindinism s universiteto uždavinys, nedera pamiršti, kad privalome kryptingai rengtidorus savo valstyb s pilie ius, savo šalies ir tautos patriotus. Taigi turime ugdyti pas mus studijuojan i jaunuoli pilietiškum , j tautin savimon , atsakomyb s ir pareigos jausm savo valstybei, savajam universitetui. Ir paskaitose,ir ne tik jose, turime siekti formuoti b sim j specialist ger profesin pasirengim , j k rybingum , pareigingum ir s žiningum . M s r pes iu turib ti studentiško kult rinio laisvalaikio pl tros galimybi ieškojimas, j dvasinio ir fizinio tobul jimo skatinimas. Mums atrodo, kad didesnio m s d mesioreikia student atstovyb s, meno ir sporto kolektyv , student organizacijveiklos pl trai m s universitete. Turime išugdyti ne tik ger specialist , bet irkult ring , ger žmog , asmenyb .

Gerbiamas Senate! Jei rinkimai man bus palank s, glaudžiai bendradarbiaudamas su Senatu sieksiu t sti iki šiol buvusio rektoriaus kuriam j darb irdarysiu visk , kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto prestižas augt .

Vilniaus dienos: 2002 m.

36 LIETUVOS MOKSLAS

VGTU biblioteka.

Kaip matome, programoje labai tiksliai išvardijami m s laim jimai, nusakoma esama situacija ir numatyti tolesni žingsniai, kurie turib ti gerai apgalvoti, kryptingi, vertinant strategin situacij , ypa kitaukšt j mokykl kontekste.

Su šitokia programa prof. R. Ginevi ius at jo 2002 m. birželio 20 d.Senato pos d , kuriame vyko VGTU naujo rektoriaus rinkimai. Naujasisrektorius 2002 m. rugs jo 1 d. tur jo pakeisti profesori habilituot daktar , Lietuvos moksl akademijos nar korespondent Edmund Kazimier Zavadsk , s kmingai dirbus š atsaking ir nelengv darb nuo1990 m. vasario 7 d.

Prof. R. Ginevi i išk lusi j kandidatus rektoriaus pareigomsvardu kalb jo Statybos fakulteto dekanas prof. P. Vaini nas. Jis sak :„Žmogaus darbas Senato pirmininku – tai lyg tam tikras patikrinimas netik jam pa iam, bet ir mums visiems, kad jo gytos valdžios galios nesugadino žmogaus. Kai mes svarst me, k reik t rinkti tok atsakingpost , nutar me, kad tiek rektoriumi, tiek Senato pirmininku tur t b tižmogus, kuriam m s universitetas yra jo gimtin . Romualdas Gineviius m s universitete per jo visas pakopas: baig studijas, doktorantr , tapo habilituotu daktaru ir profesoriumi. Jam universitetas yra ne tik


židinys, prie kurio galima pasišildyti, bet ir židinys, prie kurio žmogusgyja savo dvasios tvirtybi . R. Ginevi ius yra per j s visus vadovavimoveiklos etapus: dirbo katedros ved ju, prodekanu, dekanu ir jau pusantr met – Senato pirmininku.“

„Žmogus, kuris m gsta dirbti sistemingai, pirmiausia rengia strategin plan , po to – taktin , sugeba „neužsiciklinti“ ties kokio nereikšmingo uždavinio sprendimu. Jis neturi išaukštinti griežto nusistatymo, tod lsu juo galima s kmingai diskutuoti, jis išklauso oponent argumentus ir,jei b na tikintas, priima suderint sprendim . B nant R. Ginevi iui Senato pirmininku mes nepajutome, kad jis save laiko išskirtinai aukštesnevaldžia, kuriai b tina paklusti“, – pažym damas teigiamas R. Gineviiaus savybes kalb jo P.Vaini nas.

Profesorius habilituotas daktaras Romualdas Ginevi ius savo kalboje nurod , kad jo rinkimin programa paskelbta spaudoje. Joje pabr žta,kad bus nelengva pasiekti išsivys iusi Vakar šali studij lyg , kadm s laukia aštri konkurencin kova d l stojan i j , kad b tina vertintistrategin savo situacij , ypa kit aukšt j mokykl kontekste. Tokiojesud tingoje ir dinamiškoje išor s ir vidaus aplinkoje išlikti bei s kmingaiveikti galima tik sutelkus vis universiteto nari pastangas bendriemsuždaviniams spr sti. Prof. R. Ginevi ius savo programoje pateik detaliuniversiteto išorin s ir vidin s aplinkos analiz , aptar vairi veiksnipranašumus, gyvendinimo galimybes ir konkre ius veiksmus.

Atlikus rinkim proced r , bals skai iavimo komisija praneš , kadVilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi kadencijai nuo2002 09 02 iki 2006 08 31 išrinktas profesorius habilituotas daktarasRomualdas Ginevi ius.

Birželio 27 d. vykusiame Senato pos dyje patvirtinti prorektoriai irnauja pareigyb – pirmasis prorektorius. Juo patvirtintas prof. habil. dr.Edmundas Kazimieras Zavadskas. Vietoj administracijos prorektoriaus –kancleriu patvirtintas doc. dr. Ar nas Komka. Infrastrukt ros ir ryšiprorektoriumi tapo prof. habil. dr. Algirdas Vaclovas Valiulis, studijprorektoriumi – dr. doc. Alfonsas Dani nas, mokslo prorektoriumi –prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis. Patvirtintieji pareigas prad s eitirugs jo 1 d.

2002 met rugs jo 2 diena buvo pirmoji naujojo rektoriaus prof.R. Ginevi iaus tempta darbo diena. Iš pat ryto priešais centrin jimvyko mokslo met pradžios iškilmingas aktas. Pasipuoš gabijie iai iš

38 LIETUVOS MOKSLAS

neš šalies bei universiteto v liavas ir skambant Tautiškai giesmei išk ljas prie Centrini r m . Nuoširdži sveikinimo kalb susirinkusiems studentams bei d stytojams pasak rektorius prof. Romualdas Ginevi ius.

„V l rugs jis ir v l gausyb jaun žmoni suguž jo auditorijas. Vieni jstudijas tik prad s, kiti – t s, treti ruošis s kmingai jas baigti. Linkiu, kad visiems jos b t domios. Bet kuris dalykas domus tampa tada, kai j pakankamai sigilinama.“ Toliau rektorius savo kalboje teig : „Yra dvi alternatyvos –arba eiti priek , išsiskirti iš kit savo žiniomis, erudicija, sugeb jimu spr stisud tingas situacijas, tobulu užsienio kalb mok jimu, arba plaukti pasroviui,tapti „pilka mase“ ir nugyventi pilk gyvenim . Viskas J s rankose. JeiguJums pakaks ryžto, nuovokos ir J s suprasite, kad studijos universitete – taitramplinas gyvenimo aukštumas, J s pasuksite pirmuoju keliu. Jeigu J s gyvensite šia akimirka, neb site gyvenimo „strategai“ – suksite antruoju. m suniversitet ateina abiturientai, savo mokymusi vidurin se mokyklose, valstybini egzamin rezultatais rod , kad jie yra geriausi, nepab g inžinerini , technologini studij . Tai teisingas pasirinkimas. Atgyjanti šalies pramon , didjantys statyb mastai teikia naujas, geresnes darbo galimybes. Patirtis rodo, kadrimtai studijuojant m s universitete galima tapti visokeriopai išsilavinusiuspecialistu, galin iu dirbti plataus profilio darbus. Šiandien Lietuvoje sunku surasti švietimo mon , departament ar ministerij , kur atsaking pareig neitm s aukl tiniai. Ši mokykl yra baig ir dauguma universiteto vadov , profesori , docent . Studij metu nereik t užsiskl sti savo kiaute, – si l rektorius, – o dom tis ne vien tik specialyb s dalykais, netapti „technokratu“ blog jašio žodžio prasme. Specialistas inteligentas turi pasižym ti ne tik puikiais dalykiniais sugeb jimais, bet ir tvirta morale, kult ra, išmanyti politik , gilintissocialinius ir humanitarinius mokslus, suprasti men . Labai svarbu išmanytiekonomik ir vadyb . Juk kiekvienas universiteto aukl tinis – b simasis moni ,staig vadovas, o bet kurios mon s veiklos pagrindinis tikslas – ekonominis rezultatas.

Šie mokslo metai sud tingiausi pirmakursiams, nes jie prat , kad jais rpint si t vai, broliai, seserys, mokytojai. At jus universitet , toks gyvenimasbaigiasi. Jiems teks daryti sprendimus ir atsakyti už savo veiksmus. Kita vertus,šiandienos gyvenimas – tai kova už b v . Tad universitetas kiekvienam tegulb na ne vien tik žini , bet ir gyvenimo mokykla. Tam, kad j išeitum te kuogrei iau, reikia b ti aktyviems, nes tik tokiu atveju ateina patyrimas. Nereikiabijoti suklysti, tai žmogiška. Tuo labiau kad universitete dirba geranoriški profesoriai, d stytojai, dekanat darbuotojai, kurie ir patars, ir pad s“, – sakbaigdamas sveikinimo kalb rektorius.


Bendrabu iai.

Toliau švent persik l Naugarduko g. 41, kur buvo atidaryti naujiElektronikos fakulteto r mai.

T pa i šventin dien rektorius savo darbo kabinete pri m pirmsve i iš Pranc zijos tarptautini projekt koordinatori François Laulan ir aptar dalyvavim Pranc zijos valstybin s men ir amat konservatorijos parengtame alternatyvi studij tarptautiniame projekte. Šiosumanymo esm – b simasis specialistas vien semestr mokosi universitete, o kit – gamyboje. Su sve iu kalb ta dalykiškai, teirautasi esminidalyk . Šit naujo vadovo bruož pasteb jo ir akcentavo kalbintieji rektorato pos džio dalyviai.

Rugs jo pradžioje vykusiame pos dyje rektorato nariai, bendradarbiai, kolegos, bi iuliai naujai išrinkt rektori sveikino su naujo darbo pradžia ir taip jau sutapusia jo gimimo diena.

Savo pirm j rektoriaus darbo savait prof. R. Ginevi ius taip apib dino: „Nei šis pirmadienis, nei visa pirmoji darbo savait einant rektoriauspareigas nebuvo lengva. Nesitik jau, kad sulauksiu tiek lankytoj . Kilo daug einam j reikal , teko pasirašin ti daug visokiausi dokument , rašt . Bet esusitikin s, jog greit susikratys ir liks daugiau laiko universiteto strateginiamsklausimams spr sti. Esu darbingai nusiteik s. Per vis vasar neapleido savotiš

40 LIETUVOS MOKSLAS

ka baim . Veik žinojimas, kad nuo rugs jo b siu atsakingas už visk – studentus ir j studijas, profes ros kasdienos veikl , už didžiul sud ting universitetok , finansavim . Šitai, be abejo, veik dvasin b sen , atsirado psichologin vidin tampa. Ne kart pajutau, jog pats sav s klausiu, ar nesugniuždys ta didžiul darb lavina. Žodžiu, b sena kaip pradedan io vairuotojo, dar n kartosavarankiškai nevažiavusio. Kyla šimtai klausim . Ta iau kai atsis di prie vairo, tvirtai sikabini j , – dingsta visos abejon s. Tie patys vidiniai poj iai irprad jus rektoriauti. Nors klausim , min i pam styti kasdien daug ja.“ Toliau rektorius sak , kad svarbiausias spr stinas problemas išsak savorinkimin je programoje. Dabar jau reikia imtis konkre i darb . Tod lartimiausiu laiku galvoja susitikti ir pasikalb ti su vis padalini , direkcij vadovais, išklausyti j r pes ius, problemas. Tada bus galima sudaryti s raš problem , kurios „iš apa ios“ atrodo pirmiausia spr stinos. Jis sitikin s, jog pirmiausia keistini ryšiai su gamybininkais ir gamyba. Nuo j daug gali priklausyti ir aukštojo mokslo finansavimas. Vislabiau šalies gyvenime sitvirtinant rinkos s lygoms, lemiama gamyboss lyga – geri specialistai. Kai šitai bus sis moninta, atsiras gamybininknoras bendradarbiauti, materialiai remti aukšt sias mokyklas, rengianias specialistus gamybai. Taip pat spr stini darbo apmok jimo klausimai. Ir ne vien d stytoj , profes ros. Tikslintinas skyri vadov , vairipadalini darbuotoj užmokestis: privalo vyrauti logika tarp darbo apimties pob džio ir algos. Kalb damas apie investicij klausimus prof.R. Ginevi ius pažym jo, kad s kmingai persitvarko Elektronikos fakultetas. Jis bene labiausiai atsiliepia šiandienos visuomen s poreikius,stengiasi b ti nauj technologij , dinamišk proces priekyje. B tinasukurti ne tik koncepcij , bet ir konkre ius projektus, kad Trak gatv sr mai atlikt daugiafunkcin paskirt . Daugiau d mesio tur t sulauktiir universiteto praktik baz s.

Atsakydamas radijo žurnalisto klausim , kas yra aktualiausia tapus rektoriumi, prof. R. Ginevi ius sak : „Šiandien nepaprastai svarbimokslo globalizacija, svarbu akumuliuoti kreditus. Iš dalies tai lemia, ar šiandien universitetai sugeb s parengti specialistus, kurie gal s b ti tolyg s partneriai ir Vakar universitetams, o baig m s universitetus gal s be problemkonkuruoti rinkoje.

Dabar madinga kalb ti, kad nelabai vykusi aukštojo mokslo reforma. Nenor iau su tuo sutikti. Lietuvos aukštosios mokyklos tuoj po nepriklausomyb satk rimo labai operatyviai išanalizavo išsivys iusio pasaulio šali patirt irsteng si gyvendinti, kas geriausia, kas sektina. Ir pirmiausia universitetinistudij model : bakalauras–magistras–daktaras. Per pastar j dešimtmet suk


r me trij pakop universitetin išsilavinim . Vadinasi, galima sakyti, kad reforma buvo s kminga.

Neseniai buvau Ci riche, kur vyko Europos rektori konferencija. Joje, kaipir kituose jau vykusiuose tokio lygio pasitarimuose, akcentuota, jog min tas trij pakop studij modelis laikomas pagrindu visoje Europoje, tod l visos šalysturi j diegti. Deja, šiandien tokios išsivys iusios šalys, kaip Vokietija, Pranczija, dar nesugeb jo šito diegti. Jos dar tik bando ir dejuoja, kad tai labai sunkus, sud tingas ir ilgas procesas. O Lietuva jau dešimt met tai gyvendina.Universitet kritikai kažkod l šito nepastebi. Tod l vienareikšmiškai sakyti, kadaukštojo mokslo reforma buvo nes kminga, negalima.“

Kaip vien iš problem prof. R. Ginevi ius kalb jo apie nepakankam finansavim , kurio užtenka tik algoms ir iš dalies „Sodrai“. „M suniversitete auditorijose yra taip šalta, kad jau pus student serga. Pakeistinieko negalime, nes negauname pinig šildymui. O mokymo baz ?

Per dešimtmet jai turtinti negauta beveik n lito. O algos?! T kstantis,t kstantis du šimtai lit docentui, mokslo daktarui. Ir jeigu kalbama apie neracional gaunam l š naudojim , tai neaišku, kokiais kriterijais toks teiginysparemtas. M s universitete vienam d stytojui tenka 18 student , tai yra dviguba norma. Tod l negalima tvirtinti, kad universitetai tik prašo ir prašo pinigiš valdžios.

Nepakankami aukšt j mokykl ryšiai su gamyba. Bet tai nutiko ne viend l universitet kalt s. Pirmaisiais nepriklausomyb s metais gamybinink b kl buvo sunki. Centralizuota gamybos sistema buvo sulaužyta ir gamybininkaigalvojo apie išlikim , o ne apie ryšius su institucijomis, rengian iomis jiemsspecialistus, su mokslininkais ir apie j laim jim diegim . Dabar reik t daugiau bendrauti ir vertinti.“ Profesorius primin , kad maždaug prieš savait Vyriausyb s r muose buvo suorganizuotas pasitarimas ir padarytosdvi pagrindin s išvados. Visos suinteresuotos institucijos pripažino, kadaviatorius ruošti reikia, ir sutiko, jog tai speciali programa ir reikia atitinkamo finansavimo. Kitaip universitetas negal s rengti aviacijos specialist .

Analizuodamas, nuo ko priklauso studij kokyb , prof. RomualdasGinevi ius sak : „Suprantama, kad netgi ir paties pažangiausio studij modelio diegimas savaime neišsprendžia studij kokyb s problemos. Šis klausimasyra pats svarbiausias. Dabartiniai išš kiai universitetams, pasireiškiantys studij globalizacija, suteikia tam dar didesn svarb – juk ne už kaln laikai, kaitrumpesni ar ilgesni studij atvyks ir Vakar šali studentai. Aš jau nekalbuapie m s absolvent galimyb b ti konkurentais užsienio specialistams.

42 LIETUVOS MOKSLAS

Rugs jo 1 oji.

Ar gali šiandien m s universitetai užtikrinti toki studij kokyb ? Priešatsakant š klausim reikia prisiminti, nuo ko ji priklauso. B tina kalb ti apied stymo kokyb , kuri pirmiausia priklauso nuo studentams perteikiam žinišiuolaikiškumo bei j d stymo formos. Antra, materialin s technin s baz s šiuolaikiškumas.

Visa tai suformuoja objektyvias s lygas, nuo kuri priklauso, kok specialist išleisime. Kad perteikiamos žinios b t šiuolaikiškos, d stytojas privaloskirti pakankamai laiko susipažinti su naujausiais mokslo laim jimais, parengtiir išleisti metodines priemones, vadov lius ir pan. Be to, jis dar turi tur ti laikomoksliniam darbui, nes tik mokslas teikia naujausi žini . Dabar d stytojui irpritr ksta laiko, nes gaudamas valytojos atlyginim jis ieško papildomo darbo,kit uždarbio šaltini . L šos laboratorijos rangai atnaujinti irgi beveik neskirstomos. Tod l ji beviltiškai pasenusi.“

Taip k tik darb prad j s rektorius prof. R. Ginevi ius trumpuosesavo interviu gana glaustai ir aiškiai išsak universitete spr stinas problemas.

Naujai išrinkto rektoriaus inauguracija („iškilmingas pri mimasluom “) organizuota 2002 m. lapkri io 15 d. Šios iškilm s – tai graži ms universiteto tradicija, pirm kart vykusi 1994 metais, kai buvo inauguruotas antrajai kadencijai išrinktas Vilniaus technikos universitetorektorius prof. E. K. Zavadskas.

Skambant iškilmingai muzikai Didži j aul Senato pirmininkasprof. Donatas ygas ved Senato narius, pasipuošusius togomis. aul


susirinko sve iai, tarp kuri – valstyb s vadovai, užsienio šali ambasadoriai, šalies ir užsienio universitet bei aukšt j mokykl rektoriai,VGTU garb s daktarai, garb s nariai, kiti garbingi sve iai. Senato nariaisus do pakyloje. Garbingiausi sve iai už m vietas prezidiume. Senatopirmininkas primin , kokia proga vyksta iškilmingas Senato pos dis, irpristat s sve ius paskelb , kad profesoriaus habilituoto daktaro Romualdo Ginevi iaus inauguracijos Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi iškilm s prad tos. Sugiedotas Lietuvos himnas. neštos šalies ir VGTU v liavos pastatytos šalia pakylos.

Pasigirdus fanfar garsams trys ansambliet s iškilmingai nešagrandin su medaliu, skeptr ant pagalv l s ir VGTU statut . Paskui jaseina prof. R. Ginevi ius, lydimas Tarybos pirmininko dr. Jono Dieninio.

Žod taria 12 met ir 9 m nesius rektoriumi dirb s prof.habil.dr.,Lietuvos moksl akademijos narys korespondentas Edmundas Kazimieras Zavadskas. Jis sak , kad universitetas yra aukšto intelekto žmonibendruomen , pasižyminti dvasingumu, intelekt brandumu, bendraistikslais ir laisv s siekiais. Tai ir mon , kurianti ypatingo sud tingumoprodukcij – rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu ir mokslininkus, kurianti naujas mokslo žinias. Universitetas yra ir visuomenininstitucija, pasižyminti pilietiškumu, moksline kompetencija, pareigingumu, s žiningumu, veiklos kokybe. Visa tai, pabr ž prelegentas, labaipareigoja rektori , reikalauja iš jo neeilini sugeb jim . Kalb damasapie nauj j VGTU rektori , prof. E.K.Zavadskas pasidžiaug , kadVGTU rektoriumi išrinktas visuomeniškai aktyvus m s universitetobendruomen s narys, m s aukštosios mokyklos absolventas, vis gyvenim pašvent s savo Alma Mater. Prof. R. Ginevi ius – puikus mokslininkas, pedagogas ir vadybininkas, turintis didel vadovo patirt , nesyra j s beveik visas universitetams b dingas vadovaujam sias pareigas: prodekano, katedros ved jo, Verslo vadybos fakulteto dekano, universiteto Senato pirmininko. Pirmajam prorektoriui džiugu, kad valdžios atributai teikiami valingam, gabiam, veržliam ir turin iam labaireikaling diplomatini sugeb jim kolegai. E. K. Zavadskas link jonaujam VGTU rektoriui vadovautis Imanuelio Kanto apibr žimu, kad„išmintis yra praktinis protas, nustatantis taisykles, suderintas su galutiniu esamu tikslu“.

Senato pirmininkas prof. D. ygas pristat habilituot daktar profesori Romuald Ginevi i .

„Gerbiamieji! Pirmiausia noriu Jums priminti, kad per keturiasdešimt šešerius metus nuo aukštosios technikos mokyklos k rimo Vilniuje

44 LIETUVOS MOKSLAS

m s mokyklai vadovauja tre ias rektorius. Nuo 1979 met , kai kurtasVilniaus inžinerinis statybos institutas, iki 1990 j rektoriumi buvoakademikas, profesorius habilituotas daktaras Aleksandras yras. Nuo1990 met iki 2002 j universitetui vadovavo Lietuvos moksl akademijos narys korespondentas, prof. habil.dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir nuo 2002 met rugs jo 2 d. šias garbingas pareigas eina prof.habil.dr. Romualdas Ginevi ius.

Romualdas Ginevi ius gim 1946 met rugs jo 9 d. Var nos rajone,Valkininkuose. 1964 aisiais baig s Valkinink vidurin mokykl , stojoKauno politechnikos instituto Vilniaus filial . Pasirinko perspektyvistatybos ekonomikos ir organizavimo specialyb . 1969 metais, gij s statybos inžinieriaus ekonomisto specialyb , Romualdas Ginevi ius stojoVilniaus inžinerinio statybos instituto aspirant r . Aspirantas Romualdas Ginevi ius savo moksliniame darbe tyr nam statybos kombinatsrautini technologini linij funkcionavimo patikimumo klausimus. 1975 metais, jau dirbdamas Statybos ekonomikos ir organizavimokatedros asistentu, s kmingai apgyn technikos moksl kandidato (dabar daktaro) disertacij . 1977 metais Romualdui Ginevi iui buvo suteiktas docento vardas.

Diplomuotas jaunas mokslininkas iškart prad jo s kmingai koptitarnybin s karjeros laiptais – prodekanas, katedros ved jas, nuo 1993met – k tik kurto Verslo administravimo fakulteto (dabar – Verslovadybos) dekanas. Š nelengv , daug organizacini sugeb jim reikalaujant darb Romualdas Ginevi ius dirbo iki ši mokslo met pradžios. Daug laiko ir energijos skirdamas vieno iš didžiausi m s universiteto fakultet vadovavimui, intensyviai dirbo mokslin darb : nagrin jo statybos moni strukt ras, j pritaikym dirbti rinkos s lygomis.Sukaupt medžiag apibendrino monografijoje, v liau pareng habilitacin darb ir 1997 metais s kmingai j apgyn . 1999 aisiais habilituotamdaktarui Romualdui Ginevi iui buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Kolegos, studentai, visa universiteto bendruomen , vertindama irgerbdama profesori , habilituot daktar Romuald Ginevi i , 2001 metais sausio m n. jam patik jo dar vienas labai svarbias – Senato pirmininko pareigas, kurias jis s kmingai jo iki ši met birželio 20 d., t. y.iki išrinkimo Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi.

Profesorius toliau t sia mokslinius tyrimus. Pastaraisiais metais, palaikydamas glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Brno, Varšuvos, Poznan s, Štutgarto, Leipcigo, Štralzundo ir kit užsienio miest mokslininkais, nagrin ja Lietuvai aktualius klausimus – analizuoja užsienio ša


li moni patirt , m s krašto moni išlikimo atkaklios konkurencin skovos bei rinkos s lygomis problemas. Jo mokslo darb s raš sudarodaugiau kaip du šimtai pozicij . Be to, profesorius yra Tarptautin s informatizavimo akademijos prie Jungtini Taut Organizacijos tikrasisnarys, šios akademijos Šiaur s Vokietijos skyriaus viceprezidentas.

Profesorius Romualdas Ginevi ius yra puikus žmogus, sugebantiskiekvien išklausyti, besistengiantis kiekvienam pad ti ir patarti, daugpasiek s mokslininkas ir pedagogas, gabus administratorius. Šiuos joasmenyb s bruožus vertino ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb , pakvietusi profesori nuo ši met pavasario vadovauti Privatizavimokomisijai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomen , atidavusiuniversiteto vair tvirtas profesoriaus, habilituoto daktaro RomualdoGinevi iaus rankas, tikisi, kad jis nepriekaištingai atliks akademinei visuomenei n dienos iškeltus uždavinius ir universiteto laivas spar iai,s kmingai plauks naujas studij bei mokslo aukštumas. Linkime gerbiamam rektoriui visokeriopos s km s.“.

Po Senato pirmininko kalbos rektorius R. Ginevi ius, užd j s rankant „Vingio“ ansambliet s laikomo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statuto, tar šiuos žodžius:

Gedimino dienos.

46 LIETUVOS MOKSLAS

„Priimdamas valdžios regalijas pasižadu ištikimai, dorai, s žiningai tarnauti Lietuvai ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui, vadovaudamasisšalies statymais ir savosios Alma Mater statutu. B siu reiklus sau ir kitiems. Negail siu energijos, j g , sugeb jim Vilniaus Gedimino technikos universiteto pl trai, jo vardui garsinti šalyje ir pasaulyje.“

Senato pirmininkas D. ygas užkabino R. Ginevi iui VGTU Rektoriaus medal su puošnia grandine, o Tarybos pirmininkas teik jam universiteto valdžios simbol – skeptr . Pri m s regalijas, rektorius Romualdas Ginevi ius perskait tapsian i istorine savo inauguracin kalb .

Prie VGTUr m .


„Aš labai sujaudintas tokio didelio d mesio, kur jau iu, matydamas iagausiai susirinkusius m s šalies valdžios atstovus, mokslo, studij , verslo vadovus, tok gaus b r kit mums brangi sve i , m s bendruomen s narius.

Aš suprantu, kokia didel atsakomyb gula ant mano pe i , išrinkus manevieno iš didžiausi Lietuvos universitet , turin io garbing Lietuvos Didžiojokunigaikš io Gedimino vard , rektoriumi.

Šiandien Vilniaus Gedimino technikos universitetas, jo profesoriai, d stytojai, darbuotojai ir studentai siekia spr sti visus jam keliamus uždavinius, kadm s rengiami specialistai b t kvalifikuoti pažangioms technologijoms, šiuolaikiškiems gamybos organizavimo ir valdymo b dams, kad m s absolventaib t didel j ga siekiant, kad Lietuva tapt modernia Europos bendrijos valstybe.

Intensyviai besipl tojantys Europos integracijos procesai nepalieka nuošalyje ir universitet . vyko keletas aukštajam mokslui svarbi Europos šali švietimo ir mokslo ministr , universitet rektori susitikim , kuri metu priimtidokumentai nubr ž tolesnes jo pl tros gaires, suformulavo pagrindines nuostatas ir principus. Mes Lietuvoje jau prieš dešimt met per jome prie trij pakop studij sistemos. Tai tik kiekybin problemos pus . D l strategini m svalstyb s sieki tarptautin je arenoje, d l spar iai augan i visuomen s intelektualini ambicij bei gamybos poreiki išaugo reikalavimai universiteto absolvent kvalifikacijai. Ateina laikas, kai d l demografini priežas i , d l neuniversitetinio aukštojo išsilavinimo sektoriaus atsiradimo ir pastang j pl sti, d lmigracijos užsien žymiai sumaž s stojan i j universitetus skai ius. O irtie vidurini mokykl absolventai, kurie ateis, stos vis pirma ten, kur tikisigauti gili žini , užtikrinan i jiems dom , gerai apmokam darb ir karjer .

Taigi norime mes ar nenorime, m s laukia aštri konkurencin kova d lstojan i j . Ir laim s ta mokykla, kuri bus labiau patraukli savo lygiu. Ši problem iki šiol s kmingai sprend m s universiteto bendruomen . S kminginstitucijos darb vis pirma liudija kokybiniai ir kiekybiniai jos pl tros rodikliai. Per dešimtmet student padaug jo daugiau kaip du kartus, pastat plotasišaugo beveik 30 procent , reng me moderni bibliotek , išpl tojome kompiuterizacij ir t. t. Šiandien mes – solidus didžiausi Lietuvos universitet trejetuko narys. M s universitete studijuoja per 13 000 student . Per dešimt methabilituot daktar , profesori skai ius padid jo kelis kartus, keliolika kart padaug jo publikacij (monografij , straipsni , vadov li , mokymo priemoni irpan.). M s universiteto absolventai lengvai randa darb , o tai liudija, kad jparengimo kokyb yra reikiamo lygio.

Ta iau tai nereiškia, kad mes patenkinti dabartine studij pad timi, kadneieškome galimybi toliau tobulinti turin ir formas, kad m s parengti kvalifikuoti specialistai tapt m stan iais k r jais, kad m s suteikiamas aukštasis

48 LIETUVOS MOKSLAS

išsilavinimas atitikt pagrindinius europinius reikalavimus. Realizuoti šiemsreikalavimams b tinos atitinkamos investicin s l šos, kad m s laboratorijos,kabinetai, auditorijos gal t gyti reikaling rengini , prietais ir aparatros. Ieškosime galimybi išleisti daugiau vadov li , kitos mokomosios literatros, nauj b d ir metod studij kokybei stiprinti. Atsižvelgdami rinkos permainas kursime naujas studij programas, atsisakysime mažiau reikaling program , nuolat pertvarkysime studij turin . Stiprinsime dalyvavim tarptautin se Sokrato, Leonardo da Vin i programose, kad intensyv t student mainai,kad daugiau pedagog iš užsienio universitet skaityt paskaitas pas mus, om s pedagogai – užsienyje. Jau seniai esame atviri užsieniui, m s Tarptautini studij centre studijuoja gausus b rys vairi užsienio valstybi jaunuoli , intensyviai bendraujame su daugeliu užsienio universitet , kitomis moksloinstitucijomis.

Esame sitikin , kad b tina stiprinti ryšius ir su m s krašto gamybos irverslo mon mis bei organizacijomis. M s absolventai, gav diplomus, taps jdarbuotojais, tod l mums yra svarbi j nuomon apie studij program turin .Kita vertus, mes laukiame iš gamybinink daug didesn s paramos studentmokomosioms ir gamybin ms praktikoms. Kartu geri ryšiai paspartins m smokslinink pasiekim diegim praktik .

Kurdami ir realizuodami naujas studij programas nestokosime d mesionaujoms technologijoms, informacini technologij pl trai, tarpdisciplinin msprogramoms.

Universitetin se studijose b simasis specialistas ne tik gauna profesinižini , sugeba savo veikloje jas gilinti ir praktiškai taikyti, bet ir išugdomas jogeb jimas abstrak iai m styti, teorij taikyti praktikoje.

Tokius studij uždavinius spr sti gali tik mokslininkai. Mokslininko paskirtis – rasti ir skleisti mokslo ties . Daugelio sri i mokslo ties radimas nemanomas be bandym , be tobulos laboratorin s rangos. Vilniaus Gediminotechnikos universitete daug daroma, kad ir esant nedidel ms tyrim galimyb ms b t siekiama kuo geresni mokslini rezultat . M s Senatas yra apsvarst s mokslo pl tros strategij , visi fakultetai pareng savo mokslo pl trosprogramas. Mes siekiame silieti bendr j Europos mokslini tyrim erdv irjau kai kuri mokslo padalini tyrim tematika iš dalies atitinka Europos prioritetus. Mes dalyvaujame tarptautin se mokslo programose, siekiame didintiužsakom j darb apimt , su partneriais kuriame Vilniaus žini ekonomikosbranduol , pavadint „Saul tekio sl niu“. S kmingai rengiame mokslininkpamain .

Vertinant mokslo produkcij , dabar vienu iš svarbiausi kriterij laikomospublikacijos leidiniuose, kurie turi vadinam j citavimo indeks . Tai moksliniai


straipsniai žurnaluose, kurie rašyti JAV Mokslin s informacijos instituto sraš . Nors m s universiteto mokslininkai pareng ir išleido nemažai monografij , vadov li , mokymo knyg , tenka pripažinti, kad publikacij žurnaluose sucitavimo indeksu dar labai stokojame. Turime ryžtingai ši pad t taisyti, daugiau pl toti fundamentinius tyrimus, aukšt sias technologijas, panaudoti tamtikslui bendradarbiavim su užsienio partneriais, kitus ryšius.

Mokslas yra k rybinis procesas. Labai svarbi yra palanki atmosfera irpsichologinis klimatas jo k r jui. Gaila, kad to nesuvokia dalis valdinink , dalisžiniasklaidos. Mokslo visuomenei ver iama kalt už visas b das, kurios tipiškosvisoms pokomunistin ms pasaulio šalims. Pamirštama, kad mokslas yra nacionalinio prestižo išraiška, kad be pl tojamo mokslo ne manoma krašto pažanga,pamirštama, kad mokslas yra tautos kult ros pagrindas. Nors m s profesori ,docent ir kit darbuotoj algos labai skurdžios, visi suprantame, kad gyvename ir dirbame ne tiek sau, kiek atei iai. Mes su pagarba vertiname dabartin sLietuvos vyriausyb s pastangas daugiau pad ti universitetams, tikime, kad ateityje remti moksl bus bet kurios vyriausyb s kilniausias uždavinys. O mes sieksime tokio mokslinio lygmens, kuris ne tik pad t integruotis Vakar Europosmokslo strukt ras ir programas, bet ir tenkint Lietuvos kio ir dvasin s kultros poreikius.

Laikant, kad profesinis kvalifikuot specialist rengimas yra m s universiteto pagrindinis uždavinys, dera nepamiršti, kad privalome kryptingai rengtidorus savo valstyb s pilie ius, savo šalies ir tautos patriotus. Taigi turime ugdyti pas mus studijuojan i jaunuoli pilietiškum , j tautin savimon , atsakomyb s ir pareigos jausm savo valstybei, savajam universitetui. Paskaitose, irne tik jose, turime siekti formuoti b sim j specialist ger profesin pasirengim , j k rybingum , pareigingum ir s žiningum . M s r pes iu turi b tistudent kult rinio laisvalaikio pl tros galimybi ieškojimas, j dvasinio ir fizinio tobul jimo skatinimas. Mums atrodo, kad didesnio d mesio reikia student atstovyb s, meno ir sporto kolektyv , studentišk organizacij veiklos pl traim s universitete. Turime išugdyti ne tik ger specialist , bet ir kult ring , ger žmog , asmenyb .

2006 metais m s universitetas pažym s labai reikšming dat – aukšt jtechnikos moksl pradži Vilniuje. 1956 metais Lietuvos sostin je prad jo veiklKauno politechnikos instituto Vakarinio fakulteto Vilniaus skyrius, v liau išaug s atskir fakultet , filial , Vilniaus inžinerin statybos institut , Vilniaus technikos universitet ir pagaliau 1996 metais tap s Vilniaus Gedimino technikosuniversitetu.

Šiame kelyje didel darb atliko rektoriai profesoriai Aleksandras yras irEdmundas Kazimieras Zavadskas. Akademiko A. yro jau neb ra tarp gyv j

50 LIETUVOS MOKSLAS

ir mes nuoširdžiai gerbiame jo atminim . O Lietuvos moksl akademijos naryskorespondentas Edmundas Kazimieras Zavadskas yra pilnas j g ir linkime jamkuo geriausios kloties mokslo baruose, visuomeniniame gyvenime.

Baigdamas ši mano inauguravimo rektoriumi kalb , aš reiškiu nuoširdžipad k visiems ia susirinkusiems m s švent , savo dalyvavimu suteikusiems man didel pagarb ir pripažinim . Aš tvirtai pareiškiu, kad dirbdamasVilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi visus savo geb jimus, vissavo energij skirsiu m s universiteto, viso m s krašto labui. Sakoma, kadne manoma tampa manoma, kai žmon s stoja vien gret , kai žmon s veikiakartu. Aš tikiuosi sklandaus bendradarbiavimo su visa m s universiteto bendruomene, tikiu gražia m s universiteto ateitimi.“

Pirmasis rektori Romuald Ginevi i inauguravimo proga sveikino Lietuvos Respublikos Prezidento patar jas dr. Remigijus Gaška. Jisperskait J. E. Prezidento Valdo Adamkaus laišk VGTU rektoriui profesoriui R. Ginevi iui.

Rektoriui Romualdui Ginevi iui Lietuvos Respublikos PrezidentasValdas Adamkus atsiunt sveikinim :

„J s magnificencijaRektoriau Romualdai Ginevi iau,Siun iu nuoširdžius sveikinimus iškilaus J s , Vilniaus Gedimino techni

kos universiteto bei viso šalies akademinio gyvenimo vykio – J s inauguracijos – proga ir prisidedu prie vis šventini link jim .

Ilgametis darbas Vilniaus inžineriniame statybos institute, v liau pelnytaitapusiame Gedimino technikos universitetu, aktyvi akademin ir organizacinveikla raš ryšk puslap VGTU istorij , visiems laikams susiedama j su Js vardu ir darbais, peln Jums koleg pasitik jim ir student pagarb . Tai –didel s vertyb s pradedant eiti Rektoriaus pareigas universitete, nuo kurio veiklos labai priklauso Lietuvos kio šiandiena ir ateitis, krašto geb jimas realiaispartinti informacini technologij pl tr bei žini visuomen s k rim .

J s patirtis bei profesin kompetencija neleidžia abejoti, jog Vilniaus Gedimino technikos universitetas Lietuvos akademini institucij bendruomen jebus stipri ir savita aukštoji mokykla, atvira esamojo laiko permainoms ir paj gibendradarbiauti su kompetentingiausiomis mokslo institucijomis visame pasaulyje.

D koju Jums už aktyv darb ir nuoširdžias pastangas, skiriamas Lietuvosaukštajam mokslui bei J s universitetui. Tikiu, kad šiandien atver iamas naujas VGTU istorijos puslapis bus kupinas akademin s gyvasties, kraštui ir visiems Lietuvos žmon ms naudingos veiklos. Kuo geriausios Jums profesin s ir


asmenin s kloties t siant gražias Universiteto tradicijas ir rengiant prasmingam gyvenimui jaun j m s technik kart .

Kuo didžiausios s km s!“Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Art ro Paulausko ir savo

vardu rektori sveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Art ras Skardžius. Jis sak :

„J s magnificencija Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriau,garb s aukšt j mokykl rektoriai, Vilniaus Gedimino technikos universitetoSenato nariai, ponios ir ponai, šio iškilmingo pos džio sve iai.

J s universitetas – tai aukštoji mokykla, kuri skirting kart Lietuvosgyventojams kelia skirtingas asociacijas. Vieniems ji – drauge su Lietuvos nepriklausomybe užgim s naujas universitetas senajame Vilniuje, antriems – Vilniaus inžinerinis statybos institutas, tretiems – iki 1968 met sostin je s kmingai veik s Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas. Ta iau visos kartos,neabejoju, b t tos pa ios nuomon s d l vieno: kaip b t vadinta arba dabarvadinama j s aukštoji mokykla, ji visada buvo laikoma „kadr kalve“, rengiant aukštos prabos specialistus Lietuvos kiui. Puikiai suvokiu, kad terminaskadr kalv b dingas sovietme iui, ta iau geresnio žodžio, palyginimo šiai metaforai m s filologai iki šiol, deja, nenukaldino, bet tai jau ir ne j s problema,nes j s universitetas kaldina visai kito profilio kadrus. Negaliu giedoti ditiramb j s aukštosios mokyklos Lietuvai parengt specialist garbei, tikiuosi,tai padarys kiti, jie turi tam moralin teis , aš jos neturiu, nes pats esu jos nukaldintas, gyveniman iš j s pro j s duris. Užtat turiu moralin teis , o dar labiau moralin pagrind pasakyti, aš didžiuojuos, kad esu j s aukl tinis. Manau, kad su šiais mano žodžiais sutiks visi, kurie dar jau ia profesori ,d stytoj gerum , jautrum , o svarbiausia – profesin kompetencij ir aur , kuri susiformavo ia ir kuri jau iame iki šiol, net neb dami Saul tekyje. Tokim s meil ir pasididžiavim l m ir šeimininkai. Atleiskite, kad taip buitiškaidr stu vadinti aukštosios mokyklos rektorius, kurie vadovavo šiai iškiliai mokslostaigai. Juk nieko žeminan io šiame žodyje n ra. Lietuviui tai aukš iausiasvertinimas. Šeimininkais vadiname prezidentus, premjerus, rektorius, direktorius, tik ne visus. Tuos, kurie geri prezidentai, geri premjerai, geri rektoriai irdirektoriai. Tie, kuriems Dievas dav verting dovan – geb jim myl ti ir gerbti žmones, o tokia meil visuomet esti abipus . M s aukštajai mokyklai Dievasnepašykšt jo šeiminink – vis trij . Jie skirtingi, jie Lietuvos istorijos etapženklai: pirmasis – Aleksandras yras – prieškario, antrasis – Edmundas Zavadskas – karo, o tre iasis – Romualdas Ginevi ius – pokario. Pirmasis – VISIk r jas, antrasis ir tre iasis – patys „visiukai“, savo akimis mat Aleksandroyro vadovavimo mokykl . Kiek daug juose istorijos.

52 LIETUVOS MOKSLAS

Prieš diplom teikim giedamas „Gaudeamus...“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, kuris šiuo metu yra išvyk s išVilniaus, niekaip negal jo dalyvauti šiose inauguravimo iškilm se. Jis paprašmane ir jo vardu nuoširdžiausiai pasveikinti jo magnificencij rektori Romuald Ginevi i inauguravimo proga ir palink ti tvirtai laikyti jo pirmtak Aleksandro yro ir Edmundo Zavadsko aukštai iškelt šios aukštosios mokyklos vliav . Ir dar praš pridurti, kad visiškai nesupyks, jei ši v liava bus pakelta daraukš iau. Didel s s km s naujajam rektoriui, jo magnificencijai, šeimininkui.Teb nie jam gera Saul tekyje, teb na jam geras Saul tekis, teb na jis gerasSaul tekiui!“

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras dr. AlgirdasMonkevi ius pabr ž , kad kiekvienai institucijai, visuomenei reikia nuolat nauj impuls , nauj id j . Jis pasidžiaug , kad rektoriaus kalbojeišgirdo apie naujus išš kius, kuriuos reaguojama, bet pažym jo, kadrengiantis narystei naujoje didel je valstyb je, taut s jungoje, teks dirbti vis intensyviau, o jau b nant tos s jungos nariu reik s didesn s iniciatyvos, k rybiškumo. Tai bus nelengva, bus didel tampa, konkurencija,varžybos. Tam reikia ruoštis.

Ministras džiaug si, kad Gedimino universitete valdžios atsinaujinimas vyksta labai nat raliai, be didelio skausmo, be didel s sumaišties. Baigdamas savo sveikinimo kalb ministras A. Monkevi ius sak :

„Man labai džiugu paliudyti, jog gerbiamas rektorius buvo mano kolega,tiesa, neilgai, bet labai domiu laiku, kuomet mes, abu dekanai, buvom Lietuvos


jaun j ekonomist olimpiados organizaciniame komitete. Kaip tik mano fakultete tai vyko, ir aš pažinau koleg kaip labai suman , tolerantišk , kaip labai suprantant vaikus, jaunus žmones. Man šitos savyb s labai imponuoja. Taigi linkiu, kad tos savyb s ir b t J s ne tik neprarastos, bet dar labiau tvirt t , darlabiau reikalingos b t visai j s akademinei bendruomenei. Gero, s kmingodarbo ir geros s km s visam J s universitetui.

S km s, rektoriau!“Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Paviržis teig , jog „šian

diena atveria Jums pla ias galimybes pad ti akademiniam jaunimui irtis moksl gilum ir tapti gerais specialistais. J taip reikia vis spart jan iam kraštui.“

Sveikino profesorius K stutis Makari nas Lietuvos mokslo tarybosvardu.

Prof. Romualdui Ginevi iui nepaprastai reikšmingos jam akademin s švent s proga sveikinim atsiunt Seimo Švietimo, mokslo ir kultros komiteto pirmininkas akademikas Rolandas Pavilionis.

Krašto apsaugos ministro Lino Linkevi iaus sveikinim perskaituniversiteto aukl tinis ministerijos sekretorius Valdemaras Sarapinas. Ministras link jo: „Tegul J s pastangos ir asmenyb pasitarnauja Lietuvos akademiniam jaunimui, tegul J s k rybinius sumanymus lydi s km .Visokeriopo palankumo, ryžto ir optimizmo bei prasming darb mokslo ir Tvyn s labui.“

Kauno technologijos universiteto rektorius akademikas RamutisBansevi ius pažym jo labai plat VGTU ir KTU santyki diapazon . Jissak , kad VGTU yra KTU k dikis, dabar jau konkurentas, bet esamekartu ir didžiausi draugai. Tai rodo bendri moksliniai darbai, bendrospublikacijos, vadov liai, na, ir ia esanti labai gausi KTU delegacija rektoriaus R. Ginevi iaus inauguravimo iškilm se. Akademikas R. Banseviius pabr ž , kad abiej universitet misija šiandienin je Lietuvoje ypatinga – reikia parengti specialistus b simajai aukšt j technologij Lietuvos pramonei. Jis link jo s km s Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir jo naujajam rektoriui.

Rektori taip pat sveikino Vidaus reikal ministerijos sekretoriaiAnatolijus Rimkevi ius ir Mindaugas Mikaila, Vilniaus miesto ir apskrities verslinink darbdavi konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavi ius, kolegij vardu Nijol Kikutien ir Gintautas Braži nas, universiteto Tarybos narys Jonas Ivoška.

54 LIETUVOS MOKSLAS

VGTU centriniai r mai.

Rektori inauguravimo proga sveikino Olburgo universiteto rektorius, buv s Pasaulio rektori konferencijos pirmininkas Svenas Kaspersenas, Varšuvos aukštosios gaisrinink mokyklos viršininkas VGTUGarb s daktaras generolas prof. Ježis Volaninas, VGTU Garb s daktaraiOlegas Kaplinskis, Fridelis Peldšus, universiteto Garb s nariai AdakrasŠeštakauskas, Algirdas Vapšys, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinisdirektorius Jonas Biržiškis, Keli direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas, Student atstovyb s prezident Kristina Me inskait kartu su Student s jungos organizacijos aktyvistu, universiteto Tarybos nariu Pauliumi Daš ioru. Jie išsak student sitikinim , kad „šispostas leis t sti prad tus darbus bei prad ti naujus, kad neliksite abejingi student poreikiams ir toliau bendrausite su Student atstovybe bei kitomis student organizacijomis. J s padedami nor tume išauginti naujas VGTU student kartas, nusiteikusias rimtam darbui dabar ir ateityje garsinant m svard . Taigi linkime produktyvaus darbo bei geriausi rezultat “.

Sveikinimo adresus prof. R. Ginevi iui atsiunt Seimo narys, VGTUGarb s narys Vytautas Landsbergis, Neringos miesto meras Stasys Mikelis, universiteto Garb s daktaras, Rusijos inžinerijos akademijos vice


prezidentas Andriejus Šreiberis. Sveikino ir s kmingo darbo universitetui link jo Stokholmo Karališkojo technologijos, Baltarusijos valstybiniotechnikos, Maskvos valstybinio statybos, Kijevo valstybinio technikos irarchitekt ros, Veimaro Bauhauzo, Drezdeno technikos, Prahos technikos, Bialystoko technikos, Liublino technikos, Vroclavo technikos,Gdansko technologijos, Varšuvos technologijos universitet , Erfurtoaukštosios technikos mokyklos rektoriai, Lenkijos centrinio darb saugos instituto direktor . Sveikinim atsiunt ir m s universiteto Garb sdaktaras, Bonos Frydricho Vilhelmo universiteto profesorius ErichasVaisas.

Pirm j tost už inauguruot rektori prof. Romuald Ginevi i pasi l dr. Jonas Dieninis. Jis sak :

„2002 j met lapkri io 15 oji Vilniaus Gedimino technikos universiteto istorij eis kaip neeilin diena, pažym ta Romualdo Ginevi iaus vardu.

Mums visiems didel garb ši šventin akimirk b ti su Jumis ir steb ti,su kokiu ryžtu ir dr sa J s ženg te rektoriaus sost , stropiai priimdamas netik turtingas ir gundan ias valdžios regalijas, bet ir kilniai prisiimdamas didžiul atsakomyb už universiteto dabart ir ateit . Nuo šios dienos J s rankoseuniversiteto vairas: laikykite j tvirtai ir principingai, lanks iai j sukiodamasmokslo ir švietimo reform vandenynuose, apdairiai vengdamas povandeniniuol ir rif .

Mes tikime, kad Jums pasiseks. Tikime, kad J s patyrimas, profesin išmintis, darbštumas ir nuoširdumas pasitarnaus m s vis mylimo universitetogarsinimui ir Lietuvoje, ir svetur.

Pasak Antono echovo, „mokslas – svarbiausias, gražiausias ir reikalingiausias dalykas žmogaus gyvenime“. Be jo žmogaus gyvenimas b t skurdus,ni rus ir nelaimingas. Jums patik ta kilni misija – puosel ti Vilniaus Gediminotechnikos universitet kaip mokslo ir žini aukur , nuo kurio sklist pažinimošviesa, kuris sušildyt vis širdis ir žiebt gerum bei žini troškim .

Ši diena – J s ir m s vis švent . Rektoriaus inauguravimo progaVGTU tarybos vardu linkiu Jums visokeriopos s km s, gyvendinant J s sumanymus ir planus. Lai ištverm ir stipryb , s km ir laim lydi vis J s rektoriavimo keli .“

Švent s dalyviams grojo jaunimo kvartetas, šoki ansamblio „Vingis“ kapela, vadovaujama Antano Jonušo.

Norintieji inauguravimo švent gal jo steb ti internete.

56 LIETUVOS MOKSLAS

Prof. R. Ginevi ius rektoriavim prad jo rugs jo 1 d., tod l pirmmetin ataskait už 2002 aisiais kalendoriniais metais atlikt universitetodarb teko daryti labai greitai po inauguravimo švent s. Ši ataskaita buvo ypatinga tuo, kad ji ap m dviej rektori darbo laikotarp . Naujasisrektorius prof. R. Ginevi ius nemin jo nuveikt darb , teigdamas, kadjie surašyti išleistoje knygoje, ir tai jau yra praeitis, vykusi fakt konstatavimas. Jo nuomone, kur kas svarbiau, remiantis ataskaitoje pateiktamedžiaga ir ži rint j kaip kontekst , pateikti samprotavimus apiespr stinas problemas ir klausimus, kurie leis numatyti tiek artimiausius,tiek ir strateginius žingsnius toliau pl tojant universitet .

„Mano, kaip naujojo rektoriaus, viena iš nuostat buvo vengti revoliucinipermain , nešan i nestabilum ir tamp . ia neturima mintyse t permain ,kurios sudaro s lygas tolesnei universiteto pl trai. Vadovaujantis šia nuostatabuvo stengiamasi toliau t sti visus prad tus darbus, tod l, manau, turiu moralin teis kalb ti už visus pra jusius metus“, – pabr ž prof. R. Ginevi iussavo kalboje Senato pos dyje. Pateiktoje ataskaitoje prof. R. Ginevi iusakcentuoja, kad darbo pradžioje laik skyr pad ties supratimui, sigilinimui j . Prad ti spr sti universitetui labai svarb s klausimai – sutari su užsienio ir vidaus partneriais valdymo sistema, interneto puslapis, d stytoj stažuot s, vis universiteto darbuotoj darbo vertinimo irapmok jimo sistemos, nuodugniai analizuotas universiteto kis, toliautvarkomi universiteto pastatai ir t.t.

Rektoriaus pateikta metin ataskaita – tai išsami, skvarbiu vadybininko žvilgsniu padaryta 2002 met veiklos analiz . Joje rektorius išsakstudij , mokslo, tarptautini ryši , kin s veiklos, kit universitetoveiklos sri i pl tot s žingsnius, spr stinas problemas. Studij procesoorganizavimo, studij program kokyb s, d stytoj darbo ir d stymokokyb s, metodinio apr pinimo b kl s analiz daroma apibendrinusstudent apklausos duomenis. Opioms studij problemoms, d l kuriskiriasi nuomon s ir spaudoje kyla universitetams nenaudinga polemika, aptarti universitete organizuojamos diskusijos su Lietuvos studentorganizacij vadovais. Tai rodo, kad užkopus aukš iausi valdžios pakop dar labiau sustiprintas d mesys studentui. Diskusij su studentaismetu išsiaiškinamos nesutarim priežastys ir galimi j sprendimo keliai.Prof. R. Ginevi ius si lo du. Pirmas kelias – paliekant katedrai, d stytojui t pat kr v , gerokai sumažinti teorini paskait skai i . Tai susijsu galimybe kiekvienam studentui gauti konspektus semestro pradžioje,o teorin s paskaitos metu išsiaiškinti sud tingus klausimus, gauti konsultacijas, aptarti problemas. Šis modelis panašus Vakar universitet


model . Jis diferencijuojamas pagal fakultetus, katedras, d stytojus. Kitaskelias, artimesnis m s realiai situacijai ir m s techniškosios mokyklosspecifikai, – suskirstyti studento kr v tolygiai per semestr ; tai jau darokai kurios katedros. Tokiu atveju gaut didesn prasm teorini paskait lankymas, nes b t galima dalimis atsiskaityti už kurs , studentasb t priverstas studijuoti vis semestr , pager t žini sisavinimas,padid t student pažangumas. Si loma padaryti tvark metodin s literat ros leidyboje, keliamas aktualus mokykl konkurencingumo klausimas ir si lomi sprendimo keliai.

Analizuodamas mokslo srit rektorius pažymi, kad gerai sprendžiami habilitacijos klausimai, apgynusi daktaro disertacijas asmenaktyvinimo problema. Aukštas doktorant ros efektyvumo lygis, ta iaumažas doktorant skai ius. Keliamas mokslin s produkcijos, kaip universiteto prestižo, augimo klausimas.

2003 metai buvo antrieji prof. R. Ginevi iaus rektoriavimo metai irpirmieji, kai ištisai dirbo rektoriaus kadencijoje. Pranešimas ataskaitabuvo skirta pad ties analizei ir ateities perspektyvoms, universiteto misijai ir j lydintiems darbams. Pra jusi met darbus ir pastangas rektorius trumpai apib dino kaip siek neprarasti tempo, didinti pagreit .Siekta atsisakyti lygiavos principo visuose lygmenyse – pradedant asistentais ir baigiant profesoriais, pradedant techniniais darbuotojais ir baigiant dekanais bei direktoriais.

Ataskaita suskirstyta dvi dalis: universiteto pad ties analiz ir iš toišplaukiantys uždaviniai ir galimi j sprendimo b dai. Trumpai akcentav s pagrindinius poslinkius ir rezultatus studij , mokslo, personalo,materialin s technin s baz s, leidybos, tarptautinio bendradarbiavimo,kio srityse, rektorius pereina prie artimiausi ir perspektyvos uždavi

ni , kurie kyla ir d l besikei ian ios išor s situacijos, ir d l m s vidausproblem . Universiteto studij , mokslo bei kitas problemas rektoriusnagrin ja remdamasis s lyga, kad universitetas vis pirma privalo rengti šiuolaikiškus, geban ius konkuruoti rinkoje, specialistus. Iškelia aksiom , kad be mokslo n ra universiteto ir be mokslo negalima parengtiaukštos kvalifikacijos specialisto. Pagrindin mokslo produkcija gimstauniversitete, o ne mokslo tyrimo institute. Tod l universiteto vaidmuo yradvejopas – tai studij kokyb s s lyga, bet tai ir gamybos bei technologijpl tros s lyga. Taigi jis svarbus tiek universiteto viduje, tiek ir išor je.

Kalb damas apie studij , mokslo bei kitas problemas rektorius jassuskirsto dvi grupes: pirma, stojan i j skai ius ir j kokyb ; antra,studij proceso VGTU kokyb . Žinant, kad abiturient skai ius Lietuvo

58 LIETUVOS MOKSLAS

je metai po met maž s, absolvent , baigusi aukšt sias mokyklas, galimyb s sidarbinti irgi nedid s, peršasi išvada, kad stojantysis rinksistoki aukšt j mokykl , kuri garantuoja aukšt parengimo kokyb , kartugalimyb sidarbinti. Taigi viskas remiasi studij kokybe, kurios s vokrektorius supranta pla iai – studij programos suteikiam žini šiuolaikiškumas, galimyb jas pritaikyti gamyboje, ypa tuoj po baigimo,studij proceso organizavimas ir pan. „Per pra jusius metus atlikome pirmošios universitetui ypa svarbios problemos sprendimo etapo darbus – pareng mestudij kokyb s gerinimo metodinius sisteminius pagrindus, juos apsvarst mevisuose lygmenyse. Manau, kad suformuota sistema yra visa apimanti, jjungtos visos studij kokyb s esmin s s lygos. Apie tai liudija faktas, kad josapima 16 sri i , pradedant nuo studij modelio tobulinimo ir baigiant studijkokyb s vertinimo grup s steigimu. Šiuo pagrindu sudarytas konkretus priemoni planas. Tai buvo pirmasis etapas.

Gerokai svarbesnis yra antrasis etapas – priemoni plano gyvendinimas,nes jis pareikalaus daug m s vis pastang – d stytoj , katedr , dekanat , direkcij ir rektorato. Reikia sukurti labai efektyvi monitoringo sistem , kad šisplanas b t gyvendintas. Iš šitos trib nos galiu pasakyti, kad šio plano gyvendinimas bus mano, kaip rektoriaus, vienas iš pagrindini kontroliuojamklausim . Aš ia nor iau išskirti esmines, mano nuomone, priemones.

Pirma, sudaryti galimyb studentui kaupti bal per semestr . Tai prival stapti ne d stytojo, katedros priva iu reikalu, bet formalizuota, kontroliuojama irnuolat veikian ia sistema visose disciplinose.

Antra, praktinio student parengimo gerinimas. Visos katedros turi numatyti konkre ius veiksmus, kaip tai daryti.

Tre ia, informacini technologij visuotinis diegimas studij procese.Ketvirta, gr žtamojo ryšio gyvendinimas studijose, t. y. d stymo kokyb s

vertinimas student apklausos b du.Penkta, išsami sesij rezultat analiz katedrose ir fakultetuose.Šešta, privalomas d stytojo kvalifikacijos k limas už universiteto rib , ypa

gamybin se organizacijose.Tai yra studij kokyb s gerinimo esmin s s lygos.Iš Jums pateiktos ataskaitos aišk ja ir kai kurie negatyv s reiškiniai ir ten

dencijos moksle:1. Labai netolygios mokslin s produkcijos apimtys atskir d stytoj bei ka

tedr lygmenyje.2. Labai netolygios užsakom j darb apimtys atskir katedr ir fakultet

lygmenyje.


VGTU auditorijoje.

3. Sumaž jo straipsni , publikuojam Lietuvos mokslo žurnaluose, netgim s universiteto žurnaluose, skai ius.

4. Dauguma katedr per mažai d mesio skiria dalyvavimui tarptautin semokslo programose.

5. Mažai paramos gauname iš mokslo ir studij fondo. Tai iš dalies liudijaapie m s aktyvum .

S lygos mokslui m s universitete yra sukurtos, manau, pakankamos –mes materialiai skatiname praktiškai bet kokiame lygmenyje publikuot moksloprodukcij , alg dyd susiejome su d stytojo produktyvumu moksle. Deja, ir taine visus skatina.

Visus m s d stytojus, turin ius mokslo laipsn , aš s lyginai suskirsty iautris grupes: vieni nuolat publikuoja, kelis ar net dešimtis kart viršija minimalius reikalavimus; antri mokslinio darbo iš esm s nedirba, kaip nors sukrapštob tin atestacijai minimum . Tre ius, pasibaigus kadencijai, reikia pervesti lektorius, nes jie nesugeba ar nemato reikalo vykdyti net minimali reikalavim .

Pirm j agituoti nereikia. Tai j gyvenimo b das, tai žmon s, kurie iš krybos jau ia malonum . Aš manau, jie rašyt ir daug rašyt , netgi jeigu mesjiems nemok tume.

Koki išeit galima pasi lyti antriems ir tretiems? J pad tis sud tinga, nesmoksle be dirbio staigiai nieko nepadarysi. Aš matau du kelius.

Pirmas – jungtis prie aktyviai dirban i mokslinink , pad ti jiems spr stilokalius, informacijos rinkimo, apdorojimo ir pan. klausimus ir tokiu b du taptibendraautoriais.

60 LIETUVOS MOKSLAS

Kitas kelias – panaudoti magistrant r . Manau, kad moksl daktaras, bdamas magistrant ros vadovu, kiekvienam magistrantui gali duoti toki baigiamojo darbo tem , kuri išnagrin jus po dvej met gali gimti bent vienasstraipsnis. Priešingu atveju toks daktaras negali vadovauti magistrant rai, omagistro darbas nesiskirs nuo bakalauro.

Publikacij skai iui didinti ir j statusui gerinti reikia pla iau panaudotiužsienio partnerius – j leidžiamus žurnalus, organizuojamas konferencijas irpan. Lygiai taip pat sutartis su šalies organizacijomis reikia panaudoti užsakom j darb apimtims didinti.

Mokslin s publikacijos iš esm s yra s lyga dalyvauti tarptautin se moksloprogramose. stojus ES šis veiklos baras tampa dar svarbesnis.

Galb t kai kam gali pasirodyti, kad aš per daug kyriai kalbu apie moksl irjo produkcij , kad tai yra asmeninis kiekvieno mokslininko reikalas ir pan. Noriu priminti mums visiems gerai žinom , bet labai prasming grandin l : išeities taškas – mokslin produkcija, iš to – padid j s universiteto finansavimas, išto – didesn s algos ir daugiau etat , iš to – mažesnis kr vis, iš to – daugiaulaisvo laiko sau, šeimai ir mokslui, iš to – daugiau mokslin s produkcijos, iš to –didesnis universiteto finansavimas ir t.t. Ratas užsidaro. Kaip matome, mokslin s produkcijos prasm yra žymiai gilesn ir platesn , ir tai tampa ne vien tikmokslininko priva iu reikalu, o ir viso universiteto problema.

Ir dar vienas momentas d l mokslo produkcijos svarbos. M s ministerija,neoficialiai skirstydama universitetus tikruosius ir kitokius, naudoja tok rodikl – pajam , gaut iš studij ir mokslo, santykis. KTU jis yra lygus 0,51,VGTU – 0,4.

Manoma, jeigu jis viršija 0,5, tai turime mokslo universitet , jeigu mažiau –studij universitet . Artimiausias uždavinys – pasiekti t 50 proc. rib .

Pagrindin s kio ir jo administracijos problemos ir veiklos tobulinimo keliai, mano manymu, yra šie:

1. Stengtis pirkti daugiau paslaug siaurinant šiuo metu universiteto atliekamas funkcijas (bendrabu iai, valymas, šiluminis kis ir pan.).

2. Atsisakyti rengiant atestacijas nekvalifikuot ar nenorin i dirbti universiteto labui darbuotoj .

3. Didinti valdymo efektyvum ir darbo skaidrum .Baigdamas nor iau išvardyti artimiausius spr stinus uždavinius:1. Bendrabu i perdavimas viešajai staigai (tam jau yra ruošiamasi).2. Aktyvus dalyvavimas strukt riniuose fonduose (paduota 20 paraišk ,

VGTU dar 10 yje yra dalininkas, rengiamos naujos).3. Asmen , galin i praeiti habilitacijos proces , s rašo sudarymas ir ska

tinimas.


4. Aktyvus rengimasis universiteto jubiliejui 2006 m. (pagrindiniai darbai –administracinio pastato su akt sale pastatymas, fundamental s leidiniai, skirtim s mokyklos istorijai, žmon ms ir pan.).

5. D stytoj bei padalini darbo efektyvumo kompleksinio vertinimo gyvendinimas, rezultatus susiejant su atlyginimais ne tik d stytoj , bet ir padalini vadov lygmenyje (metodika jau apsvarstyta ir aprobuota rektorate).

6. Tarptautini ir tarpfakultetini studij program rengimas (pavyzdysgali b ti parengta „Internetini technologij nekilnojamajame turte, versle irvadyboje“ programa, kurioje dalyvaus keturi m s fakultetai ir Infobalt).

7. Geriausi met mokslinink , d stytoj pagerbimas, išleist vadov li ,monografij metinis pristatymas ir pan. ( ia nor iau pridurti, kad 2003 m. išleist vadov li vertinimas jau atliktas. Tai R. iegio „Diferencialini lyg iskaitiniai sprendimo metodai“, R. Kirvai io, R. Martavi iaus „Analogin elektronika“, S. Kalantos „Taikomosios optimizacijos pagrindai“.)

8. Išlyginam j studij kolegij absolventams rengimas.9. Naujai kurto universiteto absolvent ir bi iuli klubo galimybi pa

naudojimas.Šiuos uždavinius ir darbus galima b t vardyti dar ilgokai. J spektras ro

do, kokia vairiapusiška yra universiteto veikla.“Baigdamas pranešim rektorius pad kojo prorektoriams, kurie pa

siaukojan iai ir nuoširdžiai dirba, gerai supranta einamuosius klausimus, mato strateginius universiteto pl tros uždavinius, garbingiems senatoriams, kurie yra arba pagrindini katedr ved jai, arba fakultetdekanai, ir praš , kad jie dar aktyviau dalyvaut sprendžiant studij ,mokslo ir kitas problemas. Ir užbaig žodžiais: „B kime viena komanda,kuri vienija visiems bendras tikslas – stabili Vilniaus Gedimino technikos universiteto pl tra“.

Rektorius akcentuoja: „Pastaruoju metu mes prad jome daugiau bendrauti su student atstovais. Susitikim metu išsakoma daug priekaišt d l studij kokyb s. Pagrindinis priekaištas – m s absolventai gaut teorini žininesugeba, bent pirmaisiais metais, pritaikyti praktikoje. Apie tai liudija ir Vilniaus darbo biržos statistika. Praktik kokyb sprendžiama vyriausybiniu lygiu,ta iau ir universitetas per mažai pateikia teorini žini , susiet su praktiniu jtaikymu. Paskait ir pratyb metu visiškai nemodeliuojamos konkre ios gamybin s situacijos, o tai yra pagrindas Vakar aukštosiose mokyklose, ypa rengiant vadybininkus. Praktini dalyk gali mokyti d stytojas, pats gerai juosišmanantis, ta iau kai kurie d stytojai dešimtme iais nebuv gamykloje. M suniversitetas pirmas šalyje k r Integracijos ir karjeros direkcij , steig universiteto Absolvent ir bi iuli klub , pasirašo vis daugiau vairaus lygmens

62 LIETUVOS MOKSLAS

sutar i su mon mis. Tai pad s priartinti universiteto katedras prie gamybiniorganizacij . Ryši su universitetu poreikis atsiranda ir iš gamybinink pus s,tokiomis aplinkyb mis bendradarbiavimas bus gerokai efektyvesnis.

Toks pokalbis vyko neseniai. Laukiame konkre i pasi lym . Tai pad s tobulinti studij kokyb s priemoni plan . Tikiuosi, kad tokie susitikimai vyksnuolat.“

Atsiskaitydamas už tre iuosius – 2004 uosius – savo rektoriavimometus prof. R. Ginevi ius ataskait taip pat suskirst dvi dalis – faktinir problemin . Antroji dalis, be abejo, išplaukia iš pirmosios, kuri yrapagrindas. Bendra išvada skaitant ataskait – pl tros tempas nesumažintas, pozicijos kit universitet atžvilgiu neprarastos, netgi sustiprintos. Liko neišspr st problem , iškilo nauj .

Prieš aptardamas n dienos keliamus kaskart vis sud tingesnius uždavinius bendruomenei, universiteto vadovas išreišk sitikinim , kadrezultatai tiek studijose, tiek moksle, tiek kyje yra pasekm , o visko pagrindas yra žmon s, j darbas, poži ris savo pareigas, funkcijas, kurias jie atlieka. Rezultatai priklauso ir nuo darbuotoj amžiaus, kvalifikacijos. Tai pasak s, jis primin ne vienerius metus kartot fraz , kadsenstame. O dabar pastebima džiugi tendencija: universitetas sendamasjaun ja gausiu parengt jaun mokslo daktar b riu. 2004 metais apgintos 32 daktaro disertacijos, iš j net penkios dar nesibaigus doktorantros terminui. Didel dalis (81 proc.) parengt jaun j mokslo daktar liko dirbti savajame universitete.

Rektorius sitikin s, jog pedagoginio personalo jaun jimas – tai tikviena medalio pus . Kur kas svarbiau kiekvieno bendruomen s nario siekis, motyvacija nepriekaištingai dirbti. Produktyviai kasdienos veiklairagina ir skatinimas. Šiam tikslui vesta aktyvi d stytoj neeilin s atestacijos galimyb , t. y. galimyb gauti maksimal atlyginim ; premijuojami geriausi monografij , vadov li autoriai; veikia mokslinio skatinimo už mokslin produkcij sistema. Prad ta iš esm s tvarkyti administracijos darbo užmokes io sistema – ženkliai padidinti direktori atlyginimai, perži r ti kit , mažiau apmokam darbuotoj atlyginimai.vesta pažangi darbo apmok jimo sistema, kai pastovus darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo jo pareig , o kita, kintama dalis – nuo poži rio darb . Ji turi paliesti kiekvien m s bendruomen s nar .

Rektorius nuolat akcentuoja, kad vienas svarbiausi m s veiklosbar – studijos, kuri kokyb priklauso nuo daugelio komponent , nesšiame procese dalyvauja daugiausia žmoni – daugiau kaip 30 proc. vi


so universiteto personalo. Studij rezultatai labai priklauso nuo d stytoj kvalifikacijos, poži rio, nuo j kasdienin s veiklos rezultatyvumo irnuo kiekvieno studento nusiteikimo studijuoti.

Universitetas daug d mesio skiria informacini technologij studijoms. Pagrindini studij pirmame ir antrame kursuose visiems d stomakompiuterin grafika ir informacin s technologijos. Aukštesni j kursstudentai ir magistrantai informacines technologijas pritaiko specialyb sstudij programose. Skai iavimo centro klas s prijungtos prie bendrotinklo, tod l visas tinklines programas galima pasiekti iš bet kuriuoser muose esan i kompiuterini klasi . Skai iavimo centras suteikia galimyb bioinžinerijos, informatikos ir kit program magistrantamsnaudotis galingiausiais m s šalies lygiagre i j skai iavim ištekliais,be to, kiekvienam norin iam studentui suteikia universiteto el. pašto adres . Šia galimybe naudojasi daugiau kaip 3000 aukl tini . Gyvenantysbendrabu iuose gali ir laisvu laiku naudotis visomis informacin s visuomen s teikiamomis paslaugomis. Jomis naudojasi apie 800 student .

Vis labiau savo veikl ple ia universiteto nuotolini studij centras.2004 m. baigta rengti ir veikl prad jo jam priklausanti vaizdo konferencij studija. Šios studijos paskirtis sudaryti galimybes internetu transliuoti, klausyti ar dalyvauti vienu metu skirtingose vietose vykstan iosepaskaitose, seminaruose, pristatymuose ir konferencijose. Ši studija kartu su centrui priklausan ia klase sudaro geras galimybes gerinti nuotolini studij kokyb m s universitete.

Krepšinio rungtyni pertrauk l VGTU bendruomen s švent sAukštadvaryje metu.

64 LIETUVOS MOKSLAS

Prieš mokslo met pradži .

Vis dažniau m s studentai rengia baigiamuosius darbus užsieniouniversitetuose. Išnaudojant esamas technines galimybes vykdomi baigiam j darb gynimai, kai komisijos nariai ir absolventai yra nutolvieni nuo kit , o tarpusavyje bendrauja informacin mis technologijomis.

Galima džiaugtis studij rezultatais bei j organizavimu, ta iau pasitaiko ir sprag , kurias primena gamybininkai, sakydami, kad universiteto absolventai nesugeba gaut teorini žini susieti su praktika, kadm s aukl tiniai orientuoti dirbti ir užsidirbti, bet nemoka „ darbinti“pinig . Šiems klausimams bendruomen pasiryžusi skirti daugiau dmesio. Siekiama spar iau diegti efektyvias studij formas, praktikoskokyb s gerinimui apgalvotai panaudoti sutar i su gamybin mis organizacijomis galimybes. B tina pl sti studijas užsienio kalba.

Rektorius ne mažiau d mesio skiria ir kitai veiklos sri iai. Jis akcentuoja, kad labai svarbi universitetini studij kokyb s s lyga yra mokslas. Kita, ne mažiau svarbi mokslo funkcija – neleisti universitetui taptikolegija, gerinti universiteto finansavim , pad ti šaliai spr sti aktualiaspl tros problemas.

Iš pos džio dalyviams pateiktos ataskaitos matyti, kad 2004 m.mokslo srityje universitetas ženg nemaž žingsn . Apie tai liudija šiepagrindiniai rezultatai: turime 15 mokslo kryp i doktorant ros teis ,apgintos 32 daktaro disertacijos (didžiausias doktorant ros efektyvumas


Lietuvoje), vyko aštuoni mokslinink habilitacijos proced ros, suteiktas vienas profesoriaus pedagoginis vardas, aštuoniems daktarams – docento pedagoginiai vardai.

Pernai atlikta užsakom j darb ir paslaug beveik už 6,4 mln. Lt.Dvigubai daugiau negu ankstesniais metais l š gauta už dalyvavimtarptautiniuose projektuose.

Bendras publikacij skai ius padid jo 20 proc. ir siek beveik 1,5t kstan io. Labai svarbus rodiklis, – sak rektorius, – straipsni su ISI indeksu dinamika: 2003 m., 2004 m. – 35. Dar ryškesn vadinam j ISI prociding (ISI Proceedings) dinamika: 2002 m. – 7, 2003 m. – 25, 2004 m. –135. Už 2003 m. publikuotus straipsnius 2004 m. gauta per 4,0 mln. Lt.Išleista 13 monografij , 50 kitokio pob džio knyg . Surengtos 28 konferencijos ir seminarai, buvome aktyv s išradybos veikloje. Tik gaila, kadpamin toje veikloje nevienodai aktyviai dalyvauja vis fakultet , katedr bei laboratorij mokslininkai. Pamažu ple iasi publikacij autori ratas, ir tai džiugina. Apskritai mokslas negali b ti epizodinis: kai dirbamanuolat, gaunami reikšmingi rezultatai.

Universiteto vadovas paragino visus b ti aktyvesniems siekiant dalyvauti nacionaliniuose projektuose ir pasidžiaug , kad ple iasi aktyviaiišor je veikian i fakultet s rašas. Jo nuomone, met fakultetu galimalaikyti Architekt ros fakultet , kuris v l gavo doktorant ros teis , prad jo aktyviai organizuoti vairaus lygio konferencijas ir, tai labai svarbu,gauti milijoninius užsakymus iš miest savivaldybi (doc. Algis Vyšni nas, Urbanistikos katedra). Kartu išsak si lym , kad, ko gero, at jolaikas prad ti skai iuoti kiekvieno fakulteto sumin finansin ind l universiteto biudžet . Šis ind lis – tai gauti pinigai už studijas plius už vairias suteiktas paslaugas.

– Bet koks darbas negali b ti efektyvus, – sak rektorius, baigdamaspranešim , – jeigu nesudaromos atitinkamos s lygos. Per pra jusius metus universitetas šitam klausimui skyr ypa daug d mesio. Tai pajutodauguma fakultet , administracija. Šiais metais šie darbai bus t siami.

Paskui universiteto vadovas prof. Romualdas Ginevi ius išsak uždavinius, kurie yra spr stini kitais metais, ir atsipraš , kad per trumppranešimui skirt laik sunku buvo pakankamai išsamiai išnagrin ti visas s lygas, nuo kuri priklauso m s universiteto pl tra. Tuo labiau kadvienos j yra svarbesn s, kitos – mažiau svarbios. Svarbiausia yra tai,kad Rektoratas, kaip ir j s, jas mato, supranta, analizuoja, ieško sprendim – tai yra m s bendras darbas, bendros b dos ir bendri džiaugsmai. Pasiekti rezultatai – tai visos bendruomen s rezultatai, o kadangi jie

66 LIETUVOS MOKSLAS

n ra blogi, aš d kingas Jums už ger darb ir tikiuosi, kad bendr m spastang d ka kitais metais jie bus dar geresni. A i !

Realizuojant rektoriaus ataskaitose iškeltus uždavinius, siekiamarealiai užtikrinti kvalifikuot specialist nuosekl teorin ir praktinrengim . Šiam tikslui prof. R. Ginevi ius ypa glaudžiai bendradarbiauja su vairiomis šalies ir užsienio institucijomis, kuri sprendžiami klausimai aktual s ir Lietuvai. Jis pirmiausia analizuoja išsivys iusi šalimoni patirt , m s krašto moni išlikimo aštrios konkurencin s kovos bei rinkos s lygomis klausimus, sukaupt medžiag apibendrina keliose monografijose moni organizacini valdymo strukt r analiz s irj formavimo, moni veiklos diversifikacijos klausimais, daugiau kaipdviejuose šimtuose mokslo straipsni ir pranešim , užsienio žurnaluose.

Per 15 atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstyb s met buvo pertvarkyta ir iš dalies sukurta nauja Lietuvos pramon . Ypa spar iai jipl tojosi pastaraisiais metais: vis daugiau investuojama nauj monistatyb , jau esam modernizavim , daug ja darbo viet . moni s km sgarantas yra glaudus mokslo bei tyrimo institucij bendradarbiavimassu pramone. Anks iau universitetas buvo daugumos bendradarbiavimosu mon mis susitarim iniciatorius, o šiandien gamybininkus dominatolesn perspektyva – nauj technologij k rimui reikalingi kvalifikuotidarbuotojai, ne tik teoriniu, bet ir praktiniu poži riu gerai parengti specialistai.

Inžinieri rengimo problemos, pramoninink parama profes rairengiant visapusišk , turint praktini g dži specialist ne kart aptartos susitikimuose su Lietuvos pramoninink konfederacijos, kurios nariu yra VGTU, prezidentu ir kitais jos nariais. Pasirašant sutart rektoriusprof. R. Ginevi ius pasidžiaug konfederacijos valstybiniu m stymu, parodyta iniciatyva, deramu universiteto misijos supratimu ir pažym jo,kad universitetas ir pramon turi veikti kartu. Jis sak , kad gyvenimasrod , jog pažang lemia glaud s mokslo, studij , pramon s ir verslo ryšiai. Tod l prasminga visiems bendradarbiauti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Prezidentas B.Lubys teig , kad spar iai diegiantgamyb naujas technologijas iškyla poreikis keisti ir studij technologijas. Universitetas sudarytoje sutartyje sipareigojo nuolat tobulinti mokslo ir studij proces taikant naujausius pramon s laim jimus, diegiantvientis studij , nuotolinio mokymo bei nuolatinio specialist tobulinimo sistem , sistemingai partnerius informuoti apie naujas studij programas ir specialist rengimo planus. Taip pat sutartyje numatyta kon


federacijos užsakymu vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus, rengti partneri užsakymu t stini studij tobulinimo programas Lietuvospramonininkams bei verslininkams, konfederacijos pageidavimu profiliuoti universitete besimokan i student studijas. Rengiant studij baigiamuosius darbus numatoma atsižvelgti partneri si lomas tematikas, informuoti apie organizuojamas mokslines konferencijas, kviestikonfederacijos atstovus dalyvauti karjeros dienose, teikti param ieškantjaun specialist ir kt. Konfederacija savo ruožtu sipareigoja organizuoti universiteto vadovyb s ir pramoninink susitikimus, aptarti monimodernizavimo, inovacij diegimo klausimus, susijusius su specialistporeikiu, kviesti universiteto darbuotojus dalyvauti konfederacijos organizuojamuose konsultaciniuose pos džiuose, seminaruose, specialisttobulinimo kursuose, remti technin mis priemon mis, pad ti rengtimokom sias laboratorijas ir kt.

Praktin reikšm turi ir pasirašyta sutartis su „Eikos“ moni gruperengiant statybos bei nekilnojamojo turto rinkos specialistus. Ji suteiksgalimyb gabiems studentams gilinti teorines ir praktines žinias dirbantšiose bendrov se. Taip pat šioje sutartyje numatoma, kad student darb kuruojantys ekspertai gal s b ti j kursini bei baigiam j darb vadovais. Prof. R. Ginevi iaus nuomone, šis projektas – vienas iš t geriausi pavyzdži , kaip realiai galima užtikrinti kvalifikuot specialistnuosekl teorin ir praktin rengim . Kadangi rinkos poreikiai ir technologijos kei iasi grei iau nei akademin s programos, verslas tur t b tisuinteresuotas prisid ti rengiant mokymo programas bei praktinius kursus. Prieš akis turint proto nutek jimo užsien kontekst , šiuo projektugabiausiems studentams siekiama atskleisti karjeros galimybi Lietuvojeperspektyvas. „Dar studijuojant pas rinkos ekspertus gytos praktin s žiniosjaunimui suteikia konkurencin pranašum darbo rinkoje ir pasitik jim savimikaip specialistais“, – sako prof. R. Ginevi ius.

Galimyb studentams naudoti naujausi telekomunikacij technologij sudarys Elektronikos fakulteto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su AB „Lietuvos telekomu“, kuris jau perdav laikinai naudoti65 000 Lt vert s laboratorijos rang . Be to, Lietuvos telekomas numat ssavo l šomis kurti kitus mokomuosius stendus, sigyti naujausios telekomunikacij srities metodin s bei dalykin s literat ros, informuoti apiespecialist poreik , remti universitet darbuotoj dalyvavim mokslinse konferencijose, skirtose susipažinti su naujausiomis mokymo metodikomis, ir pan. Bendradarbiavimas su viena didžiausi telekomunikacijbendrovi universitetui naudingas, nes sudaro s lygas studentams ir

68 LIETUVOS MOKSLAS

d stytojams geriau pajusti gyvenimo puls , suprasti gyvenimo keliamusreikalavimus. Tai neabejotinai tur s teigiam tak rengiam specialistkvalifikacijai, pagerins mokslini tyrim baz , pa vairins tematik .

Pagal pasirašyt sutart su pasaulinio garso s kmingai dirban iakompanija „Vilniaus energija“ Aplinkos inžinerijos fakultete rengtasšildymo stendas, kuris, pagal mon s atstovus, leis sigyti ne tik teorinižini , bet ir jas taikyti praktikoje. Studentai gamybin praktik ateis netik turintys teorini žini , bet ir išmok jas taikyti praktikoje. Sutartisbus naudinga ir d stytojams, pagal j Šildymo v dinimo katedros d stytojai bus siun iami stažuot ms, bendrovi atstovai skaitys paskaitas apienaujausius technologinius sprendimus, mon s rengiamus projektus.Rektorius prof. R. Ginevi ius pažym jo, jog s kmingus sutarties rezultatus lemia tai, kad j pasiraš lygiaver iai partneriai.

Fundamentini moksl fakultete vykusiame pokalbyje su Lietuvosdarbo biržos direktoriumi Vidu Šlekai iu rektorius, primin s, kad kiekviena diena iškelia vis naujas problemas, pasi l dalyvauti bendrameprojekte perkvalifikuojant žmones, ieškan ius darbo. Darbuotoj perkvalifikavimas yra aktualus, nes rinkos d sniai iš kiekvieno reikalaujanuolat atnaujinti žinias. Prof. R. Ginevi iaus sitikinimu, specialist rengimo, j perkvalifikavimo, absolvent darbinimo grandys tur t susijungti apgalvot , glaudži sistem , tod l bendradarbiavimas pagal pasirašom sutart gal t peraugti trikamp : VGTU – Lietuvos darbo birža – Darbo ir socialinio mokslo tyrimo institutas. Darbo biržos direktorius pritar si lymui ir pakviet universiteto mokslininkus su konkreiais pasi lymais dalyvauti j organizuojamuose tyrimuose.

Prof. R. Ginevi ius dar nuo pirm savo stažuo i , kurias vyko tikapgyn s diplom , aktyviai bendravo su užsienio šali universitetais,ypa Vokietijoje. Glaud s ir seni ryšiai sieja su Štralzundo aukšt ja technikos mokykla. Su šia mokykla sudarytoje sutartyje numatyta, kad bussudarytos s lygos m s universiteto darbuotojams nemokamai naudotis labai turtinga j biblioteka ir m s doktorantams nemokamai apsigyventi bendrabutyje dviem ar trims m nesiams, kad jie gal t perži rti žurnalus, disertacijas, monografijas, reikalingas disertacijos teorineidaliai.

Iš sutar i , kurios apibendrina tai, kas daryta ne vienerius metus irkurias pasirašyti jau tampa b tinybe, galima pamin ti 2003 m. pasirašyt bendradarbiavimo sutart tarp Napiero ir m s universitet . Ši sutartis apibendrina abiej mokykl mokslinink bendradarbiavimo rezultatus net nuo 1994 met . Vykdomi bendri moksliniai tyrimai, kartu ren


giamos tarptautin s konferencijos, septinti metai leidžiamas tarptautinisžurnalas nekilnojamojo turto vadybos strategijos klausimais, sistemingaivyksta d stytoj ir student stažuot s. Pasirašytoje sutartyje taip pat aptartos tokios veiklos sritys: mokslini tyrim ryšiai, keitimasis informacija, mokslini bendradarbi vizitai, si lymai, kaip finansuoti tyrimus ištarptautini agent r , d stytoj vizitai standart , kurs tobulinimo, kitais studij bei pedagoginiais klausimais, abipusis keitimasis vairi pakop studentais ir pan.

M s universitetas taip pat yra pasiraš s bendradarbiavimo sutartsu Vokietijos Niurtingeno miesto, esan io netoli Štutgarto, Badeno Viurtenbergo žem je, aukšt ja mokykla, kuri turi aukš iausi reiting Vokietijoje. Šios mokyklos studentai tobulinasi JAV, Anglijoje ir kitose šalyse.Sutartis apima ekonomikos ir vadybos, architekt ros, žem s kio bei kitas studij kryptis.

Dar vienas žingsnis integruojantis Europos studij erdv , prof.R. Ginevi iaus nuomone, buvo žengtas dalyvaujant Europos rektorikonferencijoje Grace. Šios kelion s metu atnaujintas m s universitetobendradarbiavimas su Bratislavos technikos universitetu ir užmegztimoksliniai ryšiai su Slovakijos moksl akademijos Ekonomikos institutais, leidžian iais tarptautin pripažinim turin ius mokslo žurnalus. Tosir kit kelioni užsien metu rektorius pamat , kad n ra joki metodikos, organizacini ar kitoki kli i m s universitetui s kmingai dalyvauti Bolonijos procese. Europa gerai vertina m s šalies studij kokyb , stažuot išvyk m s studentai nenusileidžia užsienio universitet aukl tiniams nei žiniomis, nei sugeb jimais, nei darbštumu. Vienintel kli tis – nelygios finansin s galimyb s, be kuri bus sunku užtikrinti student ir d stytoj mobilum .

Rektorius taip pat išnaudoja kiekvien prog pabendrauti ir su savošalies aukšt j mokykl vadovais, pasidalyti su jais darbo patirtimi, aptarti aktualius studij , mokslo pl tot s klausimus, bendrai paieškoti optimalaus šiandienos problem sprendimo.

Prof. R. Ginevi ius, dar savo rinkimin je programoje akcentav s,kad profesinis kvalifikuot k rybing specialist rengimas yra pagrindinis m s universiteto uždavinys, teigia, kad reikia nepamiršti, jogprivalome kryptingai rengti dorus savo valstyb s pilie ius, savo šalies irtautos patriotus. Taigi turime ugdyti pas mus studijuojan i jaunuolipilietiškum , j tautin savimon , atsakomyb s ir pareigos savo valstybei, savajam universitetui jausm . Vien savo interviu rektorius pras

70 LIETUVOS MOKSLAS

mingai baig taip: „Turime b ti tikri europie iai tarp lietuvi ir tikri lietuviai tarp europie i “. Vis m s r pestis turi b ti student kult riniolaisvalaikio pl tros galimybi ieškojimas, j dvasinio ir fizinio tobul jimo skatinimas. Daugiau d mesio reikia skirti student atstovyb s, menoir sporto kolektyv , student organizacij veiklos pl trai m s universitete. Turime išugdyti ne tik ger specialist , bet ir kult ring , ger žmog , asmenyb .

Taigi šiuolaikin s universitetin s aukštosios mokyklos paskirtis –rengti ne tik kompetenting specialist , bet ir ugdyti harmoning asmenyb , s moning aukštos kult ros piliet , gebant adaptuotis spar iai besikei ian ioje visuomen je. Siekiant pagerinti humanitarinio ugdymokokyb , visapusiškai gyvendinti universiteto misij , kurios tikslas –rengti brandžios kult ros, pla ios erudicijos, aukšto speciali žini lygiospecialistus, geban ius veiksmingai naudotis mokslo žiniomis ir konkuruoti nauj technologij rinkoje, prof. R. Ginevi iaus iniciatyva steigtasHumanitarinis institutas. Instituto uždaviniai: sudaryti palankesnes slygas integruoti humanitarines žinias ir pasiekti didesn bendr j edukacin efekt ; orientuoti humanitar pastangas žmogaus erudicij , dorin ,estetin ugdym , humanitarini vertybi tvirtinim , paži r formavim , kult ros, meil s savo kraštui diegim , skatinim r pintis savo sveikata kaip vertybe; kurti naujas universiteto tradicijas, organizuoti renginius studentams ir universiteto bendruomenei; pad ti pagrindus klubinei (sporto, turizmo, meno saviveiklos ir kt.) veiklai; sudaryti s lygasuniversiteto darbuotojams ir studentams mokytis kalb ; burti universiteto darbuotojus edukologinei tiriamajai veiklai. Tod l Humanitarinioinstituto strukt r buvo perkeltos Lietuvi kalbos, Užsienio kalb , Filologijos ir politologijos, K no kult ros katedros, Kalb mokymo, Estetinio ugdymo centrai.

Humanitarin s disciplinos ne tik praple ia akirat , pateikdamos atitinkam žini , bet ir skatina pažvelgti save, savo buvim , ugdo savišvietos poreik . M s universitete d stomas kalbos kult ros arba specialyb s kalbos kult ros kursas, skiriama l š magistrant baigiam j darb konsultacijoms, darbus tikrina kalbininkai. „Kalba – didžiausias stebuklas. O m s kalba – tai nepakartojamas, nepralenkiamas lietuvitautos k rinys“, – sak Justinas Marcinkevi ius „Gedimino klube“ vakaron je, kurioje dalyvavo ir išsak daug domi min i prof. R. Gineviius. Kalbos kult ros d stymo pasiekimai ir iškylantys sunkumai aptariami didel s apimties prof. R. Ginevi iaus (kartu su doc. A.Kaulakiene)straipsnyje „Aukštosios technikos mokyklos kalbos kult ra“, išspaus


dintame knygoje „Lietuvi tautos – lietuvi kalbos likimas“. Straipsnyjeprimenama, kad Lietuvi kalbos katedros darbuotojai dirba didel kult rin darb , siekdami ugdyti ir puosel ti valstybin lietuvi kalb ,stengiasi diegti humanistines vertybes, sudaryti s lygas universitete pltotis humanitarinei kult rai. Straipsnyje taip pat analizuojamas studentpoži ris lietuvi kalbos kult ros studijas.

Meil gimtajai kalbai prof. R. Ginevi i lydi nuo pat vaikyst s. Taiišaišk jo ne taip seniai VGTU pasirašant sutart su Lietuvi kalbos institutu. Lankantis institute paaišk jo, kad instituto saugyklos saugo ir nevien šimt prof. R. Ginevi iaus mokinuko ranka užrašyt korteli . Mokydamasis dešimtoje ir vienuoliktoje klas se, beveik visas vasaras praleisdavo vaikštin damas po kaimus, besiklausydamas senesni žmoni ,ypa prie varteli sus dusi senu i , šnekos (4 metai 499 p.). Su Lietuvi kalbos institutu pasirašytos sutarties tikslas – m s studentai informatikai gal s tvarkyti žodži korteles, kuri daugiau kaip 6 milijonai.Lietuvi kalbos instituto direktor pasak , kad informatik laukia konkret s darbai – sukurti darbo rankius terminijos, sen j rašt , tarmi (tailabai aktualu), dain skaitmenin ms duomen baz ms sudaryti. Pasirašytos sutarties partneriai sutar formuoti naujas studij ir mokslo kryptis; organizuoti seminarus aktualiais studij ir mokslo taikymo klausimais; prisid ti prie Lietuvos žini visuomen s k rimo; rengti bendrusprojektus, siekiant gauti Europos S jungos strukt rini fond paramjiems finansuoti. Universiteto informatikai pagelb s instituto kalbininkams populiarinti gimt j kalb ; naujausiomis technologijomis pad s ateities kartoms išsaugoti tautosakos lobius.

Prof. R. Ginevi ius, puosel damas humanistines id jas ir rodydamas kitiems pavyzd , aktyviai dalyvauja kult riniuose, meno ir sportorenginiuose. Atidarydamas Alma Mater Musicales projekt , sveikindamassusirinkusiuosius pasidžiaug , kad koncertuose mato daug technin s inteligentijos atstov , medik , vadybinink , kad k rybin s kult ros vaisiai – literat ra ir menas, taip pat muzika n ra tik siauro humanitar rato, o vis specialist privilegija. Jo nuomone – Alma Mater Musicaleskoncertai yra tam tikri stimuliatoriai, skatinantys neužsidaryti uždaramespecializacijos kiaute, bet tobulinti savo kult rin akirat . „Tai aktualu irmokslininkams, ir inžinieriams, ir studentams. Dvasiškai turtingas žmogus paprastai yra doras, jam svetimi kompromisai su savo s žine, jis neklimpsta konjunkt rin konformizm . Tod l ugdyti dorovinius sitikinimus, pagarb doram darbui, inteligentiškum , neabejingum kult rai –amžinas visuomen s interesas ir priederm “, – sak rektorius. Universi

72 LIETUVOS MOKSLAS

teto bendruomen s dvasingumui kelti kuriamos naujos tradicijos. Antaisu didžiuliu entuziazmu didel bendruomen s dalis dalyvauja jau tradicine tapusioje vasaros pradžios sporto švent je Aukštadvaryje ir iškilmingame bei išmoningame Nauj j met sutikime.

Vis savo kadencijos met rezultatus rektorius prof. R. Ginevi iusapibendrino 2006 m. balandžio 12 d. Senato pos dyje. Remdamasis žurnalo „Veidas“ publikacijoje „Ateities specialyb s“ pateikta lentele „Universitet rengiam specialybi reitingas“, kuri sudaryta pagal aukšt jmokykl pateikt informacij , daro atitinkamas išvadas. 1 lentel je visiems universitet rodikliams, priklausomai nuo j reikšmi , priskirtosvietos ir tuo pagrindu nustatyta bendra mokykl vieta. Analiz padaryta pagal specialybes. Kompleksinio palyginimo rezultatai rodo, kad informacini technologij specialyb je VGTU užima antr viet , bioinžinerijos – antr , elektronikos – pirm , statybos – pirm , transporto inžinerijos – pirm ir vadybos – pirm . Toliau rektorius išk l uždavin nustatyti sumines vietas naudojant porin universitet palyginim , atliktmatricoje (2 lentel ). Iš jos matyti, kad VGTU užima pirm , VU – antr ,KTU – tre i , VDU – ketvirt vietas. Rektorius konstatuoja, jog ir „Veido“ publikacijos rodo, kad formaliai mes pirmaujame. Lentel je išskirtos 10 paklausiausi specialybi ir šiame s raše 8 kartus pamin tas VU,šešis – VGTU, penkis – KTU. Šie skai iai liudija apie universitet reagavim rinkos poreikius. Geri kiekybiniai rezultatai rodo ir kokyb , neskiekyb ir kokyb m s veikloje lemia viena kit .

Rektorius savo pranešime pateikia vis pagrindini universitetoveiklos sri i analiz . Pabr ždamas, kad d l stojimo universitet n radideli problem , rektorius nurodo, kad pagrindin d mes reikia skirtistudij kokybei, kuri priklauso nuo trij pagrindini s lyg : d stymokokyb s, materialin s technin s baz s kokyb s ir studij program kokyb s. Kaip esmin studij kokyb s veiksn akcentav s d stymo kokyb ,prof. R. Ginevi ius sak , kad neseniai vyk s rektorato, d stytoj susitikimas su universiteto studentais atskleid nemažai tr kum , kurie priklauso vien tik nuo m s , t.y. nuo m s poži rio, supratimo, s žin s. Diskusij metu išaišk jo, kad studentai dažnai nelanko paskait d lto, kad jau iš anksto žino, jog perteikiama vien tik vadov li medžiaga,ne domiai skaitoma, neskatinama diskusija, teorija nesusiejama su gyvenimu, b sima specialybe ir pan. Nusirašin jama tod l, kad klausimaisuformuluojami iš anksto, reikalaujama pažodžiui raštu perteikti paskaitos medžiag ir pan. Kaip didžiausia blogyb nurodomas kai kuri d stytoj poži ris studentus: su jais kalbama su panieka, kartais jie net


žeidin jami. Rektorius ia kaltina katedros ved jus, dekanus, kurie nekreipia tai d mesio.

Toliau rektorius pateikia sp ding 2001–2005 met mokslo rezultat augimo dinamik . Master list straipsni skai ius nuo 12 2001 m. padid jo iki 68 2005 m., ISI Proceeding – atitinkamai nuo 8 iki pusantro šimto.Didelis ir bendras straipsni skai ius – per 1800. Užsakom j darb apimtys nuo 3,0 mln. Lt 2002 m. išaugo iki 9,0 mln. Lt 2005 m. Tai irgi geritiek kiekybiniai, tiek kokybiniai rodikliai. Studijos yra bendros m s vis pastangos, o mokslo rezultatai – pavieni asmen ar j grupi pastangos. B da ta, kad m s mokslinink aktyvumas labai nevienodas.Moksline produkcija išsiskiria Keli , Aplinkos apsaugos, Geodezijos irkadastro, Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos, Transporto vadybos ir kitos katedros. Daugiausia užsakom j darb atlikoKeli , Urbanistikos, Elektronini sistem , Gelžbetonini ir m rinikonstrukcij , Transporto technologini rengini ir kitos katedros. Tarptautiniuose projektuose nepralenkiama lyder yra prof. A. Kaklauskovadovaujama Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedra. Pastebima ryški tendencija – tos katedros, kurios aktyvios moksle,daugiau uždirba pinig universitetui, atlikdamos mokslo tiriamuosiusdarbus.

Rektorius išvardija mokslin s veiklos gerinimo problemas: reikiapl sti doktorant r – pagrindin jaun d stytoj pritraukimo šaltin ; reikia b ti aktyvesniems forminant paraiškas strukt riniams fondams.

Kalb damas apie mokslin pedagogin personal rektorius pažymi,kad jo kokyb lemia du rodikliai – kvalifikacija ir amžius. D stytojai, turintys mokslo laipsnius ir vardus, m s universitete sudaro 65,2 proc.Tai gana geras rodiklis. Viena didžiausi problem – amžius. Jo kitimodinamika tokia: 2001 m. vidurkis buvo 52 metai, 2002–2005 m. – 50 met . Pad tis ger ja d l to, kad vis daugiau m s parengt jaun daktarlieka universitete. Esminis pasikeitimas vykt pasikeitus valstyb s poži riui aukšt j moksl .

Toliau rektorius pažym jo gerus universiteto ekonominius rodiklius, patobulint leidyklos „Technika“ darb , vienos geriausi Lietuvojebibliotekos darb . Turimi galingiausi skai iavimo resursai šalyje leidžiavykdyti rimtus mokslinius tyrimus ir skelbti prestižines publikacijas. Išataskaitos taip pat matyti, kad ger ja apr pinimas kompiuteriais skaiiuojant tiek vienam darbuotojui, tiek ir vienam studentui. Spar iai pleiamas bendradarbiavimas tiek su užsienio partneriais, tiek su Lietuvos

74 LIETUVOS MOKSLAS

institucijomis, ypa gamybin mis organizacijomis. Apie tai liudija faktas, kad pra jusiais metais tapome Pramoninink konfederacijos nariais.

Ši rektoriaus padaryta ataskaita už ketveri met rektoriavimo laikotarp akivaizdžiai parodo didel jo vadovaujamo kolektyvo atliktdarb ir yra atsakymas rinkimin je kampanijoje iškeltus išš kius.

Iškelt uždavini s kmingam gyvendinimui pasitarnavo rektoriaus prof. R. Ginevi iaus sugeb jimas tiksliai numatyti ateities gaires irj gyvendinimo kelius bei b dus. Šia proga galima pamin ti ir kai kuriuos kitus prof. R. Ginevi iaus charakterio bruožus. Geri organizaciniaisugeb jimai. Gilus ir racionalus m stymas. Labai darbštus. Nedaro skubot sprendim . Problemas sprendžia operatyviai ir taikiai, ramiu tonu.Labai draugiškas ir geranoriškas. Su malonumu pasiruoš s visiems pad ti. Nem gsta reklamuotis, garsintis. Kuklus. Sant rus. Sklandžiai d sto mintis, tod l kalb damas bet kokiu klausimu nesinaudoja pasirašytutekstu. Propaguoja aktyvios veiklos gyvenimo b d . Nuo ankstyvos jaunyst s sportuoja. Šias savybes patvirtina ir fakulteto dekanas, ilgame iaibendradarbiai, studij draugai, šeimos nariai. S nus teigia neprisimen ssupykusio ar besibaran io savo t t s. Labai vertina šeimos židinio jaukum ir ramyb .

Rektoriaus profesoriaus Romualdo Ginevi iaus darb rezultataivertinti garb s vardais, premijomis ir apdovanojimais:

Tarptautin s informacijos akademijos narys akademikas, 1999Tarptautin s informacijos akademijos Šiaur s Vokietijos filialo

viceprezidentas (Vokietija), 2001Rusijos inžinerin s akademijos užsienio narys, 2004Baltarusijos organizavimo ir valdymo tarptautin s akademijos

narys korespondentas, 2004Kijevo nacionalin s aviacijos universiteto garb s daktarasS jungin s liaudies kio parodos Maskvoje sidabro medalis, 1985LTSR Aukš iausiosios Tarybos garb s raštas, 1988Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos

garb s raštas, 1986Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garb s raštas, 1996

Apdovanojimai ir garb s vardaiTarptautin s informatizacijos akademijos narys akademikas,

1999Tarptautin s Šiaur s Vokietijos informatizacijos akademijos vi

ceprezidentas, 2001


Centrin s ekspert komisijos prie Švietimo ir mokslo ministerijosnarys

Lietuvos Respublikos privatizavimo komisijos pirmininkas, 2002Lietuvos rektori konferencijos narys, 2002Paskirta aukš iausio lygio valstybin stipendija, 2001Europos sporto konferencijos darbo grup s „Sporto komerciona

lizavimas“ narys, 1993–1998.Lietuvos moksl akademijos Technikos skyriaus statybos redak

cijos darbo grup s narys, 1995–2000Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiosios atestacin s komisi

jos narys, 1994–2000LR švietimo ir mokslo ministerijos centrin s kokyb s vertinimo

komisijos narys, 1994–2001VGTU apdovanojimai „Už nuopelnus VGTU“S jungin liaudies kio paroda Maskvoje, sidabro medalis, 1985LTSR Aukš iausiosios Tarybos garb s raštas, 1988Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos

garb s raštas, 1986Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garb s raštas, 1996Lietuvos mokslo premij komiteto Humanitarini ir socialini

moksl sekcijos narys, 2005

2006 m. birželio 7 d. VGTU Senatas išrinko prof. Romuald Ginevii rektoriumi antrajai kadencijai (2006–2011 m.). Profesorius svarstymui pateik tokias savo rinkimines trezes:

Šios programin s tez s – tai pirmajai kadencijai (2002–2006 m. laikotarpiui) numatyt , vykdyt ir dar vykdom darb t sinys. Kita vertus,tai ir nauj darb , kuriuos šalyje bei pasaulyje iškelia šiandien vykstantys ir vyksiantys procesai, gair s.

Galima tvirtinti, kad visi pra jusiai kadencijai numatyti darbai išesm s vykdyti arba vykdomi. Prie j priskirtinas sipareigojimas atliktiuniversiteto poilsio bazi kapitalin remont . Iki galo to padaryti nespta d l l š tr kumo, taip pat d l sud ting rekonstrukcijos projekt derinimo proced r .

Kokiu mastu vykdyti rinkim programoje numatyti punktai, kokieatlikti kiti darbai, manau, gana išsamiai buvo aptarta rektoriaus ir pro

76 LIETUVOS MOKSLAS

rektori metin je ataskaitoje Senato pos dyje, vykusiame š. m. balandžio 12 d. Nors ji buvo pavadinta metine ataskaita, ta iau atsiskaityta užvis pra jusi kadencij , t. y. už ketverius metus, kadangi visi rodikliaipateikti j kontekste.

Visi per kadencij numatomi atlikti darbai savo pob džiu prisidedaprie universiteto arba kiekybin s, arba kokybin s pl tros. Pirmoji – taistudent skai iaus didinimas, nauj strukt rini padalini atsiradimasir pan. Nuo kit met bus labai ryški stojan i j maž jimo tendencija,kuri suk l šalyje demografiniai procesai. Kadangi vis kiekybini poky i , vykstan i aukštojoje mokykloje, pagrindin s lyga – studentskai ius, tod l, kalbant apie artimiausius metus, vargu ar prasminga kelti universiteto kiekybin s pl tros uždavinius. Tiek min ti demografiniaiprocesai, tiek universitet funkcionavimas rinkos ir did jan ios konkurencijos s lygomis iškelia pirm viet kokybin s pl tros uždavinius. Jie, kaip programin s tez s, aptariami glaustai, strukt rizuojamipagal svarbiausius universiteto veiklos barus.

STUDIJOSStudij kokyb yra bene svarbiausia ir pirmiausia spr stina proble

ma. J galima nagrin ti ir konkre ius uždavinius kelti keliais aspektais –atsižvelgiant studij turin , darbo s lyg gerinim , taip pat organizacinius studij kokyb s klausimus.

1. Studij turinio gerinimas. Artimiausiu laikotarpiu reik t spr stišiuos klausimus:

-didinti magistrant ros studij intensyvum , tuo pa iu metu mažinant bakalaur studij intensyvum ;

-pla iau naudoti student apklausas studij kokybei gerinti;- siekti darnos tarp praktinio ir teorinio mokymo;- pla iai diegti matematinius skaitinius metodus vis fakultet stu

dij programose;- pl sti student bendravimo su d stytojais el. paštu galimybes;- diegti aktyvius mokymo metodus;- tobulinti ir visuotinai diegti kaupiamojo balo metodik ;- didinti inžinerini specialybi student verslum ;- visuotinai taikyti informacines technologijas studij procese.2. Darbo s lyg gerinimas. Reikia gerinti tiek student , tiek dar

buotoj darbo s lygas. Artimiausiu laiku reik t spr sti šiuos klausimus:- kurti geranorišk aplink studentams, gerinti d stytoj ir student

bendravimo kult r ;


- rengti bevielio ryšio zonas (bevielio ryšio prieigas prie intraneto irinterneto) visuose universiteto r muose;

- kasmet didinti d stytoj etat skai i ;- didinti kompiuterizuot darbo viet skai i katedrose d styto

jams.3. Organizaciniai studij kokyb s klausimai. Jie n ra tiesiogiai

susij su studij turiniu ar darbo s lygomis, ta iau studij kokybei turinemaž tak . Artimiausiu laiku reik t atlikti šiuos darbus:

- pasiekti, kad VGTU magistrant r ateit studijuoti vis daugiaukit universitet absolvent ;

- baigti formuoti studij kokyb s valdymo sistem ;- užtikrinti glaud universiteto bendradarbiavim studij klausi

mais su socialiniais partneriais;- siekiant proveržio, kurti naujas studij kryptis;- pl sti nenuosekli sias studijas kaip efektyvi gamybos poreiki

tenkinimo, kvalifikacijos k limo form ;- gyvendinti bendras studij programas su kitais, taip pat ir užsie

nio, universitetais;- didinti geros patirties sklaid tarp fakultet ;- gerinti studij užsienio kalba kokyb ;- didinti d stytoj stažuo i efektyvum ;- formuojant biudžet , skirti daugiau d mesio laboratorin s rangos

atnaujinimui;- artimiau bendradarbiauti su universiteto „Alumni“ klubu ir nau

doti ši s veik studij kokybei gerinti;- sistemingai spr sti studij metodinio apr pinimo problem , turint

omenyje neakivaizdinio ir vakarinio skyriaus studentus;- skatinti nuotolini studij kiekybin ir kokybin pl tr .

MOKSLASProblemas ir uždavinius, susijusius su mokslu, galima suskirstyti

išorinius ir vidinius.1. Išoriniai mokslo pl tros uždaviniai:- stabilus ir skaidrus universitet finansavimo sistemos gyvendi

nimas;- ES strukt rini fond skirstymo skaidrumas;- strukt rini fond projekt administravimo paprastinimas;- habilituoto daktaro mokslo laipsnio suteikimo proced ros su

gr žinimas.

78 LIETUVOS MOKSLAS

2. Vidiniai mokslo pl tros uždaviniai:-mokslinink pamainos ir nauj mokslo lyderi ugdymas;- užsakom j mokslo darb vykdymo did jan i galimybi gy

vendinimas;- aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose ir ES strukt rini fond re

miamuose projektuose; .- aktyvi mokslo darbuotoj rezervo paieška;- patalp suteikimas mokslo darbams vykdyti;- rangos sigijimas mokslo darbams vykdyti;- vadovaujan i j mokslinink išvadavimas nuo neproduktyvaus

projekt administravimo;- rengiam mokslo konferencij prestižo didinimas;-mokslo konferencij leidini kokyb s gerinimas;- rengiam mokslo konferencij prestižo didinimas;-mokslo konferencij leidini kokyb s gerinimas;-mokslo darb rezultat pristatymas visuomenei;- vidaus informacin s sistemos gerinimas;- universiteto mokslo žurnal prestižo didinimas;-mokslo produkcijos komercializavimas.

KISTolesn universiteto kio ir jo valdymo pl tra tur t vykti šiomis

pagrindin mis keturiomis kryptimis:- universiteto administravimo ir valdymo tobulinimas;- esam pastat nauj prieži ros ir eksploatavimo form diegimas;- pastat kio atnaujinimas ir pl tra;- student gyvenimo s lyg gerinimas.Kiekvienoje šioje kryptyje galima išskirti tam tikrus uždavinius.1. Universiteto administravimo ir valdymo tobulinimas:

diegti šiuolaikines informacines technologijas, pad sian iasveiksmingiau valdyti turt ir finansus. 2006–2007 m. diegti Lietuvosmokslo ir studij informacin s sistemos LieMSIS Finans ir Personalomodulius. Kartu su Vilniaus universitetu kurti Vilniaus regiono Lietuvos mokslo ir studij informacin s sistemos LieMSIS kompetencijoscentr ;

- tobulinti buhalterin s apskaitos principus. Nuo 2008 m. pereiti priebuhalterin s apskaitos tvarkymo kaupimo principu, t. y. diegti naujuosius viešojo sektoriaus buhalterin s apskaitos ir finansin s atskaitomyb s standartus;


- tobulinti planavimo ir vidin s apskaitos sistem , optimaliai taikytidecentralizacijos ir centralizacijos principus;

- diegti VGTU administravimo, studij ir mokslini tyrim proceskokyb s valdymo sistem ;

- sukurti administracijos ir kio darbuotoj atrankos, kvalifikacijosk limo, motyvacijos ir skatinimo sistem ;

- tobulinti vieš j pirkim proced ras. diegti elektronin (internetin ) kai kuri preki ir paslaug grupi pirkimo sistem ;

- stiprinti tarptautini projekt rengim strukt rini bei Sanglaudosfond , Europos ekonomin s erdv s ir Norvegijos finansini mechanizm paramai gauti;

- atsižvelgiant naujas tendencijas, kurios atsiranda ir Lietuvoje, iružsienyje, valdant bei naudojant turt ir išteklius, gyvendinti daugelpriemoni , leisian i atsisakyti neb ding funkcij ir veikl , daugiausiad mesio skiriant akademiniams tikslams gyvendinti;

pagerinti saugotin dokument tvarkym ir apsaug . Perkeltinaujas patalpas ir pagal galiojan ius reikalavimus sutvarkyti VGTU archyv .

2. Nauj pastat prieži ros ir eksploatavimo form diegimas:- tolydžio atsisakyti universiteto veiklai neb ding funkcij , jas per

duoti specializuotoms paslaug teikimo mon ms (valymo, apsaugos irpan.);

- diegti centralizuotas VGTU šilumos punkt ir elektros skydinivaldymo bei apskaitos sistemas (valdymas b t pagr stas internetin mistechnologijomis);

-veiksmingai naudoti turimas patalpas. Patobulinti VGTU patalpregistr , diegti pastat b kl s ir užimtumo monitoringo sistem .

3. kio atnaujinimas ir pl tra. Mokslo ir studij laboratorij atnaujinimas:

-baigti Elektronikos ir Architekt ros r m rekonstrukcij , naudojant Lietuvos mokslo ir studij institucij programos l šas atlikti Saultekio, Aviacijos ir Transporto r m renovacij ;

- išspr sti Mechanikos ir Transporto r m renovacij ;- išspr sti Mechanikos ir Transporto fakultet pastat komplekso

J. Basanavi iaus g. tolesn s eksploatacijos klausim , t. y. už l šas, gautasteis s akt nustatyta tvarka pardavus J. Basanavi iaus g. pastat kompleks , perkelti Mechanikos fakultet Linkmen g., o Transporto inžinerijos fakultet – Plytin s gatv . Jei nepavykt realizuoti šio plano,kompleksiškai rekonstruoti Mechanikos r mus;

80 LIETUVOS MOKSLAS

- baigti VGTU mokslo ir administracinio pastato su akt sale statyb . Perskirstyti atlaisvintas esamo Saul tekio a. pastat komplekso patalpas Statybos, Aplinkos inžinerijos, Fundamentini moksl ir Verslovadybos fakultetams;

-pritaikyti pagrindinius VGTU pastatus ne gali j poreikiams;-naudojant Lietuvos aukšt j mokykl rangos atnaujinimo pro

gramos ir savas l šas, atnaujinti studijoms ir moksliniams tyrimams skirtas laboratorijas;

-baigti VGTU žem s sklyp Plytin s g., Linkmen g. ir Liepkalniog. detali j plan rengimo ir ši teritorij teisinimo proced ras;

- išspr sti Antano Gustai io aviacijos instituto Skrydži praktikbaz s vietos ir infrastrukt ros problemas;

-parengti planuojam naujai statyti Saul tekio a., Plytin s g., Linkmen g. ir Rod nios kelio auditorini , laboratorini pastat galimybistudijas, investicinius projektus ir pagal galimybes – techninius projektus;

-pl sti „Saul tekio sl nio“ žini ekonomikos branduolio infrastrukt r : naudojant ES, Vilniaus m. savivaldyb s ir priva i partneri l šaspastatyti mokslo ir technologij park ;

-parengti VGTU laisvalaikio ir sporto komplekso rekonstrukcijosprojektinius dokumentus, ieškoti finansavimo šaltini šiam projektuigyvendinti;

- atnaujinti Hidrofizikos laboratorijos pastatus Juodkrant je ir Pervalkos praktik baz .

4. Student gyvenimo s lyg gerinimas:-pl sti viešosios staigos „Saul tekio b stas“ teikiam paslaug

spektr , gerinti j kokyb ;- gyvendinant aukšt j mokykl student bendrabu i atnauji

nimo program , taip pat naudojant dal sav l š visiems VGTU student bendrabu iams atnaujinti;

-parengti galimybi studij d l nauj VGTU student bendrabu istatybos VGTU sklypuose Plytin s g. ir Saul tekio a. sankirtoje beiLinkmen g.

KITI UŽDAVINIAI IR DARBAIBe iškelt uždavini studij , mokslo ir kio srityse, svarb s ir kiti

darbai, didinantys m s darbo kokyb . Jiems priklauso:-Žiniasklaidos direkcijos pl tra, perkeliant j interneto svetain ;- informacini portal rengimas fakultet r m jimuose;


-visuotin s kokyb s valdymo sistemos suk rimas, diegimas ir akreditavimas;

- tarptautinis universiteto akreditavimas;-knyg , universiteto atributikos ir pan. prekybos vietos atidarymas

centriniuose r muose;-Aviacijos instituto pl tros problem išsprendimas;- r kom j rengimas.

UNIVERSITETO BENDRUOMEN S K RIMASPastaruoju metu peršama mintis, kad pagrindin vis blogybi uni

versitetuose priežastis – stipri bendruomeni nebuvimas. Tod l per ateinan ius metus greta studij , mokslo bei kio problem sprendimo deramai d mesio turi b ti skirta ir demokratiškai, k rybingai atmosferaikurti. Tai bus pasiekta tada, kai kiekvienas universiteto bendruomen snarys jausis lygiaver iu, laisvu k r ju, kai tur s galimyb bendrauti irlaisvai reikšti savo mintis, poži r , nuomon . Tenka pripažinti, kad atotr kis tarp eilinio d stytojo, paskendusio savo r pes iuose, ir problem ,kurias mes sprendžiame, jau iamas. Blogai, jeigu mes visi neb simebendramin iai, jeigu kolegialiai nespr sime m s problem . Kalbu netik apie d stytojus, bet ir apie studentus. Tod l ypating d mes reikiaskirti susitikimams, pokalbiams, nuomoni keitimuisi tiek su studentais,tiek su d stytojais. Tai daryti jau prad ta. Vyksta universiteto bendruomen s švent s Aukštadvaryje, vyko Rektorato susitikimai su studentais, planuojamas susitikimas su d stytojais. Tai turi tapti m s gyvenimo norma.

18 lietuvos mokslas - elibrary.lt · tytais 1programos 1tobulinimo 1aspektais, 1ypa² 1d½l...

Documents