F I N A N S I N I O

S T A B I L U M O

A P Ž V A L G A

2 0 1 7

ISSN 1822-5071 (ONLINE)

SANTRUMPOS IR KITI PAAIŠKINIMAI

ASN Atsakingojo skolinimo nuostatai

BVP bendrasis vidaus produktas

DSTI vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis (angl. debt-service-to-income ratio)

EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

ECB Europos Centrinis Bankas

EIOPA Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (angl. European Insurance and Occupational Pensions

Authority)

ES Europos Sąjunga

ESRV Europos sisteminės rizikos valdyba

EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro inter-bank offered rate)

G-SII pasaulinė sisteminės svarbos įstaiga (angl. global systemically important institution)

IT informacinės technologijos

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

KRD IV ketvirtoji Kapitalo reikalavimų direktyva

KRR Kapitalo reikalavimų reglamentas

KU kredito unija

LCKU Lietuvos centrinė kredito unija

LCR padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio)

LTV kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan-to-value ratio)

NKSC Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

NT nekilnojamasis turtas

NVS Nepriklausomų valstybių sandrauga

O-SII kita sisteminės svarbos įstaiga (angl. other systemically important institution) PFĮ pinigų finansų įstaigos

proc. p. procentiniai punktai

SRR sisteminės rizikos rezervas

SVĮ smulkios ir vidutinės įmonės

TAB Tarptautinių atsiskaitymų bankas

TVF Tarptautinis valiutos fondas

UAB uždaroji akcinė bendrovė

VĮ valstybės įmonė

VMI Valstybinė mokesčių inspekcija

VP vertybiniai popieriai

VVP vyriausybės vertybiniai popieriai

Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba.

Apžvalga PDF formatu pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt.

Jeigu nenurodyta kitaip, remiamasi duomenimis iki 2017 m. gegužės 1 d.

Paveikslų pavadinimų paantraštėse nurodomas laikotarpis apima ir nurodomos galinės ribos (metų, ketvirčio ar pan.)

duomenis.

Analizuojant bankų sektorių, jei nenurodyta kitaip, naudojami konsoliduoti Lietuvoje veikiančių bankų, įskaitant užsienio

bankų filialus, duomenys.

Leidinys „Finansinio stabilumo apžvalga“ skelbiamas EBSCO Publishing, Inc., Business Source Complete duomenų bazėje

(https://www.ebscohost.com/titleLists/bth-journals.pdf).

© Lietuvos bankas, 2017

TURINYS

SANTRAUKA .......................................................................................................................................................................3

I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS .........................................................................................4

Finansų rinkų ir ekonomikos raida ............................................................................................................................4

Bankų sektoriaus raida .................................................................................................................................................7

Kreditavimo raida ......................................................................................................................................................... 10

Nekilnojamojo turto rinkos raida .............................................................................................................................. 11

Draudimo sektoriaus raida ........................................................................................................................................ 15

Finansų rinkos infrastruktūra .................................................................................................................................... 16

II. RIZIKOS FINANSŲ SISTEMAI ............................................................................................................................... 18

Disbalansų Šiaurės šalyse ir staigaus rizikos priedų padidėjimo galimas poveikis patronuojantiesiems bankams ................................................................................................................................. 18

Spartus kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinkos augimas Lietuvoje .......................................................... 20

IŠŠŪKIAI FINANSŲ SISTEMAI ............................................................................................................................... 23

Kibernetinio saugumo grėsmės finansų įstaigoms ........................................................................................ 23

TESTAVIMAS NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS ..................................................................................... 24

Bankų mokumo testavimas .................................................................................................................................. 24

Bankų likvidumo testavimas ................................................................................................................................. 25

III. FINANSŲ SISTEMOS STIPRINIMAS ................................................................................................................. 26

Pagrindiniai pakeitimai finansų sistemos stiprinimo srityje ............................................................................. 26

Sisteminės rizikos rezervas ...................................................................................................................................... 28

Kredito unijų sektoriaus reformos įgyvendinimas .............................................................................................. 30

ŽODYNAS .......................................................................................................................................................................... 31

Intarpai

1 intarpas. Neveiksnių paskolų problemos Europoje ir galimi sprendimo būdai .................................................................. 6

2 intarpas. Bankų sektoriaus koncentracija ir jos sąsajos su finansų sistemos stabilumu ................................................... 9

3 intarpas. FinTech samprata ir vaidmuo finansų sistemoje .............................................................................................. 17

4 intarpas. Būsto pirkimas nuomai ir jo sąsajos su finansų sistemos stabilumu ................................................................ 21

5 intarpas. Bankų kapitalo poveikis ekonomikai: ką rodo pokrizinio laikotarpio tyrimai? .................................................... 28

3

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

SANTRAUKA

Lietuvos finansų sektoriaus raida yra tvari, jis atsparus galimiems sisteminio pobūdžio sukrėtimams, tačiau, šalies finansiniam

ciklui pereinant į augimo fazę, būtina atidi situacijos stebėsena. Net ir ilgą laiką vyraujant mažoms palūkanų normoms šalies bankų

sektorius veikia pelningai, jo kapitalo ir likvidumo rezervai su atsarga viršija reikalavimus. Auganti šalies ekonomika, sparčiai didėjančios

gyventojų pajamos ir stiprėjanti privačiojo sektoriaus finansinė padėtis didino paskolų paklausą, todėl kreditavimo ir nekilnojamojo turto

rinkos augimas įgavo pagreitį ir buvo vienas sparčiausių Europoje. Jeigu tokia raida užsitęstų, sparti skolinimo veiklos ir nekilnojamojo turto

rinkos plėtra gali padidinti sisteminę riziką ir lemti disbalansų susidarymą.

Šalies finansų sektoriui aktualiausios sisteminio pobūdžio rizikos yra spartėjantis nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo

augimas Lietuvoje bei disbalansai Šiaurės šalyse. 2016 m. aktyvumas šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo didelis, būsto sandorių

skaičius artėjo prie iki krizės buvusių aukščiausių rodiklių, o aktyvumas sostinėje juos ir viršijo. Nors kol kas yra fundamentalių šią raidą

lemiančių veiksnių, tačiau, tokiam augimui užsitęsus arba dar paspartėjus, sisteminė rizika šalies finansų sektoriaus stabilumui 1–2 metų

laikotarpiu galėtų padidėti. Tokiu atveju išaugtų poreikis imtis veiksmų finansų sistemos atsparumui didinti, pavyzdžiui, griežtinti bankų

kapitalo reikalavimus, o jeigu pagrindiniai disbalansai būtų susiję su netvaria nekilnojamojo turto rinkos raida, galėtų būti peržiūrimi

Atsakingojo skolinimo nuostatai.

Bankų sektoriaus koncentracija Lietuvoje yra didelė ir dominuoja Šiaurės šalių bankai, taigi, jeigu tose šalyse kiltų reikšmingų

ekonomikos ar finansinio stabilumo šokų, tai galėtų paveikti ir Lietuvą. Pagrindinis galimas poveikio kanalas – patronuojančiųjų bankų

sprendimas mažinti riziką ir skolinimą grupės mastu, jų lėšų atitraukimas iš Lietuvos. Dėl to galėtų sumažėti kreditavimas ir Lietuvoje.

Švedijoje ir Norvegijoje būsto kainų ir namų ūkių įsiskolinimo lygis tebebuvo itin aukštas ir 2016 m. toliau didėjo. Be to, patronuojantieji

Skandinavijos kapitalo bankai nemažą dalį finansavimosi pritraukia finansų rinkose, todėl būtų pažeidžiami staigaus rizikos priedų

padidėjimo.

Vis daugiau finansinių paslaugų teikiant elektroniniu būdu ir šioms paslaugoms teikti diegiant informacinių technologijų

inovacijas, daugėja erdvės kibernetiniams incidentams pasireikšti, todėl būtini ypač aktyvūs šalies valdžios ir privačių institucijų

veiksmai didinant kibernetinį saugumą. Būtina užtikrinti, kad, įvykus sisteminio pobūdžio incidentui, tarp institucijų būtų tinkamai teikiama

informacija ir laiku atliekami atitinkamų įstaigų veiksmai padėtų užkardyti reikšmingų padarinių atsiradimą. 2017 m. gegužės mėn. vykdytoje

apklausoje finansų rinkos dalyviai kibernetinių atakų grėsmę įvardijo kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai.

Nepaisant rekordiškai mažų palūkanų normų, bankų sektoriaus pelningumas buvo geras, sektorius turėjo pakankamai rezervų

likvidumo ir kitiems sisteminiams šokams atlaikyti. Tačiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mažesniems

bankams ir toliau būtina stiprinti kapitalą. Ilgai trunkančių žemų palūkanų normų rizika bankams tebėra aktuali, tačiau šios rizikos svarba

mažėjo, bankams reikšmingai sumažinus finansavimosi palūkanų normas ir administracines sąnaudas. Viso sektoriaus pelnas 2016 m.

išaugo, didėjo ir bankų palūkanų pajamos, o turtas ūgtelėjo daugiausia nuo 2008 m. Nors patys bankai nurodo, kad skolinimo sąlygų

nešvelnina, tačiau daugėja didesnio bankų polinkio rizikuoti ženklų, pavyzdžiui, apklausose įmonės nurodo, kad atmetama vis mažiau

paskolų paraiškų, auga mažesnių paskolų verslui dalis. Nors pastaraisiais metais bankų sektoriaus pelningumas didėjo, bankai turi išlikti

budrūs kylantiems iššūkiams. Pavyzdžiui, kreditavimui spartėjant, būtina atidi ir atsakinga skolinimo politika, kad nesusidarytų su pernelyg

sparčiu įsiskolinimo ar būsto kainų augimu susijusių disbalansų. Finansinėmis technologijomis besiremiantys naujieji rinkos dalyviai

(FinTech įmonės) lems konkurencinės aplinkos pokyčius, prie jų turės prisitaikyti ir bankai, didindami investicijas naujų produktų ir

technologijų plėtrai. Lietuvos draudimo rinka 2016 m. sparčiai augo, sektoriaus mokumo rodikliai buvo dideli, o produktų su

garantuotosiomis palūkanomis daliai menkstant, mažėjo ir mažų palūkanų rizikos aktualumas draudimo įmonėms. Vis dėlto ilguoju

laikotarpiu Lietuvos gyvybės draudimo sektorius turi būti pajėgus veikti efektyviai ir pelningai, perdėm nesiremdamas mokestinėmis

lengvatomis.

Teigiamos šalies ekonomikos raidos prognozės leidžia tikėtis tolesnio paskolų portfelio didėjimo, tačiau augimo tempas gali

sulėtėti – tai savo finansavimo planuose nurodo ir komerciniai bankai. Komercinių bankų vertinimu, per 2017 m. paskolų privačiajam

sektoriui portfelis turėtų paaugti kiek mažiau nei 6 proc. Palyginti su pastarojo meto skolinimo plėtra, toks augimas būtų lėtesnis. Kartu yra

nemažai veiksnių, galinčių skatinti tolesnį skolinimo ir būsto rinkos augimą. Prognozuojama, kad gyventojų pajamos 2017 m. gana sparčiai

augs. Be to, paskolų palūkanos tebėra mažos, sostinėje demografinė padėtis kol kas palanki, o verslo ir gyventojų lūkesčiai geri. Vis dėlto

vidutiniu laikotarpiu tiek skolinimo, tiek nekilnojamojo turto rinkos plėtrai vis didesnį poveikį darys prastėjanti šalies demografinė padėtis –

jaunesnių gyventojų daliai mažėjant, atitinkamai pradės menkti ir būsto bei paskolų paklausa.

Lietuvos bankas yra pasirengęs prireikus aktyviai taikyti riziką mažinančias ir sektoriaus atsparumą didinančias

makroprudencinės politikos priemones, tačiau didelį dėmesį atsakingam rizikos valdymui turi skirti ir rinkos dalyviai. 2016 m.

pabaigoje įsigaliojo papildomo kapitalo rezervo reikalavimas sisteminės svarbos bankams Lietuvoje. Kas ketvirtį yra atliekamas anticiklinio

kapitalo rezervo normos vertinimas, atsižvelgiant į kreditavimo bei nekilnojamojo turto rinkos raidą (kol kas ši norma yra lygi 0 %). Atliktas ir

sisteminės rizikos rezervo – makroprudencinės politikos priemonės, kuria siekiama didinti bankų sistemos atsparumą struktūrinei sisteminei

rizikai, – poreikio vertinimas. Nuspręsta kol kas šios priemonės netaikyti, o išsamų poreikio vertinimą pakartoti 2018 m.

Kredito unijų sektoriaus reformai toliau vykstant, svarbu palaikyti teisinės aplinkos apibrėžtumą. Nenumatyti ir netikėti teisinio

reguliavimo pokyčiai mažina aiškumą, ko turi siekti pačios kredito unijos, o tai gali atitolinti būtiną sektoriuje susikaupusių problemų

sprendimą. 2016 m. buvo baigtas nepriklausomas ir išsamus kredito unijų turto kokybės vertinimas. Iki 2017 m. balandžio mėn. kredito

unijos reikšmingai pagerino turto kokybę ir sėkmingai kaupė tvarų kapitalą.

4

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

I. FINANSŲ SISTEMOS BŪKLĖ IR PERSPEKTYVOS

FINANSŲ RINKŲ IR EKONOMIKOS RAIDA

Lietuvos ekonomikos augimas 2016 m. spartėjo, privačiojo sektoriaus finansinė

būklė buvo stipri. Šalies įmonėms prisitaikius prie pasikeitusios aplinkos po Rusijos

įvestų ekonominių sankcijų ir NVS šalių ūkio susitraukimo, Lietuvos eksporto augimas

2016 m. ir 2017 m. pradžioje paspartėjo. Toliau mažėjo su finansiniais sunkumais

susiduriančių ir daugėjo pelningai dirbančių įmonių. Sparčiai augo vidutinis darbo

užmokestis (7,9 % per 2016 m.), mažėjo nedarbo lygis, todėl augo gyventojų

vartojimas, stiprėjo jų finansinė padėtis. Išaugęs įmonių eksportas ir padidėjusios

gyventojų vartojimo išlaidos skatino BVP augimą: 2016 m. jis siekė 2,2 proc.

(žr. 1 pav.), o pirmąjį 2017 m. ketvirtį – jau 4,1 proc. Ateinančiais metais Lietuvos

ekonomikos augimą turėtų dar labiau skatinti atsigaunantis NVS šalių ūkis, augantis

vidaus vartojimas ir atsinaujinantys ES paramos srautai. Vis dėlto nerimo tebekels

galimas didžiųjų valstybių ekonominės politikos krypties pokytis, didelis geopolitinis

neapibrėžtumas pasaulyje, nemažėjantis emigracijos mastas ir Lietuvai kylantys

demografiniai iššūkiai.

Pažengusių valstybių ekonomikos augimas 2016 m. šiek tiek sumenko, tačiau

ateinančiais metais turėtų stiprėti, nepaisant tebetvyrančio politinio

neapibrėžtumo. Tiek euro zonoje, tiek JAV realiojo BVP augimas 2016 m. buvo

lėtesnis nei prieš metus ir siekė atitinkamai 1,7 bei 1,6 proc. (žr. 1 pav.). Euro zonos

šalių ūkio augimą teberibojo krizės palikimas (pvz., didelis nedarbo lygis ir neveiksnių

paskolų našta), taip pat neigiamos nuotaikos bei neapibrėžtumas dėl Jungtinės

Karalystės planuojamo pasitraukimo iš ES. Šie veiksniai ir toliau varžys regiono ūkį,

kurio augimo tempas kitąmet prognozuojamas nesikeisiantis. Kita vertus, JAV

ekonomikos stabtelėjimas buvo trumpalaikis – jau 2017 m. šalies ekonomika turėtų

augti sparčiau, veikiama padidėjusių pramonės investicijų, po JAV rinkimų sustiprėjus

lūkesčiams dėl augsiančios paklausos. Tiesa, tvyrant neapibrėžtumui dėl JAV fiskalinės

ir prekybos politikos, šiuo metu taikomos ūkio augimo prielaidos gali keistis.

Atsigaunančios žaliavų kainos 2016 m. stiprino recesiją patiriančių žaliavas

eksportuojančių besivystančių šalių ekonomiką. Po nuosmukio pamažu ima atsigauti

Lotynų Amerikos valstybės, taip pat Lietuvos eksportui svarbių Rusijos bei NVS šalių

ūkis. Lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą teigiamai veikia valstybės investicijos, tačiau

augantis šalies privačiojo sektoriaus įsiskolinimas bei sparčiai kylančios NT kainos

toliau didina galimo Kinijos ekonominio sukrėtimo tikimybę.

Pasaulio finansų rinkas 2016 m. ir 2017 m. pradžioje veikė politinės permainos,

tačiau įtampa Lietuvos finansų sektoriuje reikšmingai nedidėjo. Jungtinei

Karalystei nutarus išstoti iš ES1, 2016 m. birželio mėn. reikšmingai sumenko svaro

sterlingo vertė, smuktelėjo euras. Dar daugiau įtakos finansų rinkoms turėjo 2016 m.

lapkričio mėn. įvykusių JAV prezidento rinkimų rezultatai – po rinkimų investuotojai

lėšas nukreipė iš vyriausybių obligacijų į įmonių akcijas. Dėl to JAV ir Europoje

reikšmingai ūgtelėjo obligacijų pajamingumas, sustiprėjo JAV doleris, paaugo

pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai – pakilo ir sunkumų patiriančių Europos bankų

akcijų kainos (žr. 2 pav.). Naftos bei kitų žaliavų rinkose 2016 m. stebėtas nuosaikus

kilimas, jis taip pat sustiprėjo po rinkimų JAV. Lietuvos vyriausybės 10 m. trukmės

obligacijų pajamingumas tebebuvo žemas, tačiau nuo rinkimų JAV iki 2017 m. gegužės

pradžios ūgtelėjo nuo 0,4 iki 0,8 proc. Lietuvos akcijų rinka į politines permainas

užsienio šalyse iš esmės nereagavo: NASDAQ OMX Vilnius indeksas 2016 m.

nuolatos augo, ir metų pabaigoje susidarė 14,9 proc. prieaugis. Apskritai, nors

kintamumas pasaulio finansų rinkose išaugo, Lietuvai pritaikyti finansinės įtampos

rodikliai didėjo tik nedaug.

Euro zonoje ir toliau buvo vykdoma skatinamoji pinigų politika, tačiau finansų

rinkų lūkesčiai dėl palūkanų normų kilimo sustiprėjo. 2016 m. pabaigoje euro

zonoje buvo nuspręsta pratęsti išplėstinę finansinio turto pirkimo programą iki 2017 m.

pabaigos2 ir nekeisti istoriškai mažų palūkanų normų. Dėl to bankų likvidžių lėšų

rezervai toliau augo, o visų trukmių tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR tapo dar

1 2016 m. birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko referendumas, kuriame didesnė dalis dalyvavusiųjų pasisakė už

šalies išstojimą iš ES. 2 ECB planavo programą užbaigti 2017 m. kovo mėn., tačiau 2016 m. gruodžio mėn. nusprendė ją pratęsti iki

2017 m. pabaigos, nuo 2017 m. kovo mėn. sumažinant pirkimo apimtį nuo 80 iki 60 mlrd. Eur per mėnesį.

1 pav. Lietuvos ir didžiųjų pasaulio šalių bei

regionų realiojo BVP metinis augimo tempas ir jo

prognozės

(2015–2018 m.)

2 pav. Lietuvos ir Europos akcijų indeksai, euro

zonos šalių obligacijų indeksas ir Lietuvos

finansinės įtampos indeksas

(2009 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 1 d.)

3 pav. Infliacija euro zonoje, 3 mėn. EURIBOR ir

ateities sandorių vertė 2020 m.

(2010 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 1 d.)

–4

–2

0

2

4

6

8

Pasaulis Kinija JAV Euro zona LotynųAmerika

NVS Lietuva

2015 2016 2017* 2018*

Procentai

Šaltiniai: TVF, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. *Lietuvai taikomos Lietuvos banko prognozės, kitoms šalims ir regionams – TVF prognozės.

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Lietuvos finansinės įtampos indeksas (skalė dešinėje)„NASDAQ OXM Vilnius“ akcijų indeksas Europos akcijų rinkos indeksas „STOXX Europe 600“ Euro zonos šalių vyriausybių obligacijų indeksas

Indeksas, 2012 m. sausio mėn. 1 d. = 100

Šaltiniai: SNL ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Indeksas

–1

0

1

2

3

4

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Infliacija euro zonoje

3 mėn. EURIBOR

3 mėn. EURIBOR ateities sandorių vertė 2020 m.

Šaltinis: ECB.

Procentai

5

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

didesnio neigiamo ženklo (žr. 3 pav.). Kita vertus, 2016 m. pabaigoje finansų rinkose

padaugėjus optimizmo po JAV prezidento rinkimų ir kilstelėjus euro zonos infliacijos

lygiui, sustiprėjo rinkų lūkesčiai, kad palūkanų normos regione didės: 2017 m.

balandžio pabaigoje buvo tikimasi, kad 3 mėn. trukmės EURIBOR teigiama taps

2019 m. rugsėjo mėn. Vis dėlto infliacijos lygis euro zonoje dar nėra pakankamai tvarus

ir priklauso nuo šiuo metu euro zonoje vykdomos pinigų politikos, kurios kryptis

artimiausiu metu keistis neturėtų. Kita vertus, skirtingai nei ECB, JAV Federalinė

rezervų sistema nuo 2016 m. pagrindinę palūkanų normą kilstelėjo du kartus, iki

1 proc., ir planavo tolesnį didinimą 2017 m. Griežtėjanti pinigų politika lems ir

aukštesnes JAV išleistų skolos VP palūkanų normas, todėl daugės paskatų kreipti

kapitalą į JAV iš kitų pasaulio regionų, ypač iš besivystančių šalių; kartu tai gali lemti ir

didesnį kintamumą finansų rinkose.

Euro zonos ir Lietuvos bankų teikiamų paskolų kaina toliau mažėjo. ECB tęsiant

skatinamąją pinigų politiką, 2016 m. euro zonos šalyse mažėjo tiek namų ūkiams, tiek

ir įmonėms teikiamų paskolų palūkanų normos, o mažesnės įmonių paskolos pigo

labiau nei didelės (žr. 4 pav.). Lietuvoje naujų paskolų įmonėms palūkanų normos taip

pat mažėjo, tačiau nuosaikiau, o 2017 m. pirmojoje pusėje beveik nesikeitė.

Mažėjančios palūkanų normos mažina esamų skolininkų paskolų įmokas, taip lengvėja

jų finansinė padėtis, o apskritai ilgą laiką užsitęsęs mažų palūkanų laikotarpis skatina

įmones drąsiau imti paskolas verslo plėtotei ir taip prisidėti prie darbo vietų kūrimo.

Euro zona, kaip ir Lietuva, perėjo į kreditavimo augimo ciklą. Euro zonos šalių

kredito įstaigų suteiktų paskolų portfelio metinis augimo tempas 2016 m. nuolat stiprėjo

ir metų pabaigoje siekė 1,8 proc. – daugiausia nuo 2011 m., kai Europą užklupo skolų

krizė (žr. 5 pav.). Tuo pat metu euro zonoje ėmė spartėti ir būsto kainų augimas:

2016 m. pabaigoje būsto kainos regione buvo 3,7 proc. didesnės nei prieš metus,

tačiau pabrėžtina, kad šalių augimo tempo skirtumai tebebuvo nemaži. Atsigaunantis

kreditavimas turėtų padėti euro zonos ūkiui, kurio augimo potencialas dar nėra visiškai

išnaudotas, o nedarbo lygis yra aukštas. Panašios kreditavimo tendencijos pastaruoju

metu vyravo ir Lietuvoje, kur perėjimas į kreditavimo ir NT kainų augimo ciklą 2016 m.

buvo dar akivaizdesnis.

Mažas pelningumas ir didelė neveiksnių paskolų našta toliau kelia keblumų

Europos bankams. Nors bendras ES bankų neveiksnių paskolų lygis 2016 m.

sumažėjo, net trečdalio ES šalių lygis tebeviršijo 10 proc. (žr. 6 pav.). Nepavykstant

išieškoti „blogų“ paskolų, bankams tenka nuostolius prisiimti patiems, todėl dalies jų

veikla tampa nuostolinga, kapitalo lygis mažėja, kartu auga grėsmė šalių finansų

sistemų stabilumui. Nerimą dėl kai kurių Pietų Europos šalių bankų turto kokybės

2016 m. ir 2017 m. pradžioje atspindėjo išaugęs tų šalių vyriausybių obligacijų

pajamingumas. Apskritai dėl suprastėjusio investuotojų požiūrio į Europos bankus

didėja ir kitų žemyno šalių bankų finansavimosi kaštai, kyla ir užkrato į kitas Europos

šalis rizika. Esant tokiai padėčiai, Europos institucijos 2016 m. ėmėsi svarstyti „blogų“

paskolų apimties mažinimo galimybes ES mastu (daugiau žr. 1 intarpą). Kita vertus,

tebevyraujant mažų palūkanų normų aplinkai, su pelningumo iššūkiais susiduria ir tų

šalių bankai, kuriose „blogų“ paskolų problemos nėra. Bendra Europos bankų turto

grąža 2016 m. dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 0,2 proc., t. y. reikšmingai mažiau nei

vidutiniškai 2005–2008 m., kai ji siekė 0,8 proc.3 Tuo pat metu Lietuvos bankų minėtas

pelningumo rodiklis 2016 m. sudarė 1,2 proc. (daugiau žr. „Bankų sektoriaus raida“).

Didėjantis politinis neapibrėžtumas ir vis atsinaujinanti geopolitinė įtampa

tebekelia rizikų Europos finansų sistemai. Artimiausius dvejus metus vyks

Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesas, ir jo eiga gali turėti įtakos Bendrijos

ekonomikos raidai. Europoje daugėjant populizmo apraiškų, tebesama rizikos, kad

svarbios ekonominės reformos tam tikrose Europos šalyse sulauks mažiau politinės

paramos. Daug neapibrėžtumo tebėra dėl JAV prekybos politikos krypties. Didėjantis

protekcionizmo tonas gali lemti neigiamas pasekmes į prekybą orientuotoms pasaulio

šalims ir kelti įtampą pasaulio finansų rinkose. Be to, nemažėjant geopolitinei įtampai,

susijusiai su Rusijos agresija Ukrainoje ir konfliktu Sirijoje, tebėra neapibrėžtumo dėl

galimų naujų ekonominių sankcijų, kurių taikymas galėtų tiesiogiai paveikti ir Lietuvos

įmones bei finansų sistemą.

3 Apskaičiuota remiantis indeksą SNL European Bank sudarančių bankų vidutine svertine turto grąža.

4 pav. Naujų PFĮ paskolų ne finansų įmonėms

palūkanų normos euro zonoje ir Lietuvoje pagal

paskolos dydį

(2011 m. sausio mėn.–2017 m. vasario mėn.)

5 pav. PFĮ paskolų privačiajam ne finansų sektoriui

portfelio ir būsto kainų metinis augimo tempas euro

zonoje ir Lietuvoje

(2010 m. sausio mėn.–2017 m. sausio mėn.)

6 pav. Neveiksnių paskolų lygis ir turto grąža kai kurių

ES šalių bankų sektoriuose

(2015 m. sausio 1 d.–2016 m. balandžio 1 d.)

0

1

2

3

4

5

6

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Virš 1 mln. Eur vertės paskoloms LietuvojeVirš 1 mln. Eur vertės paskoloms euro zonojeIki 1 mln. Eur vertės paskoloms LietuvojeIki 1 mln. Eur vertės paskoloms euro zonoje

Procentai

Šaltinis: ECB. Pastaba: kreivės rodo palūkanų normų 12 mėn. slenkamąjį vidurkį.

90

100

110

120

130

140

–12

–8

–4

0

4

8

12

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Kredito augimas euro zonojeKredito augimas LietuvojeBūsto kainų indeksas euro zonoje (skalė dešinėje)Būsto kainų indeksas Lietuvoje (skalė dešinėje)

Procentai Indeksas, 2012 m. = 100

Šaltiniai: ECB, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

–1,0 –0,5 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5

Neveiksnių paskolų lygis, procentai

Turto grąža, procentai

Šaltinis: Europos bankų įstaiga.

Graikija Kipras

Portugalija

Italija

ES Lietuva

Vokietija

6

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

1 intarpas. Neveiksnių paskolų problemos Europoje ir galimi sprendimo būdai

„Blogų“ paskolų problema Europoje ėmė ūmėti po 2011–2012 m. vykusios euro zonos šalių vyriausybių skolų krizės, o

pastaraisiais metais kai kuriose ekonominių sunkumų patiriančiose pietinėse Europos šalyse ši problema tapo dar aktualesnė.

Pavyzdžiui, Graikijoje ir Kipre „blogos“ paskolos 2016 m. pabaigoje sudarė kone pusę tų šalių bankų paskolų portfelio. Sparčiai neveiksnių

paskolų pastaraisiais metais gausėjo Italijoje ir Portugalijoje (žr. A pav.). Apskritai 2016 m. pabaigoje net trečdalyje Europos šalių

neveiksnios paskolos vis dar sudarė daugiau kaip po dešimtadalį tų šalių bankų suteiktų paskolų vertės, o bendra ES bankų turimų „blogų“

paskolų suma 2016 m. viršijo 1 trln. Eur ir siekė 7,5 proc. šios bendrijos BVP. Neveiksnių paskolų lygiui esant aukštam, bankų galimybės

skolinti perspektyvioms įmonėms mažėja. Kartu tai riboja ES ūkio augimo potencialą ir neigiamai veikia pinigų politikos perdavimo

mechanizmo efektyvumą. Pavyzdžiui, tai, kad didžiausia „blogų“ paskolų dalis yra susikaupusi paskolų mažoms ir vidutinėms įmonėms

portfelyje, lemia reikšmingai (ir labiau nei kituose segmentuose) sumažėjusį tokių įmonių kreditavimą. Be to, dėl aukšto neveiksnių paskolų

lygio blogėja bankų pelningumo perspektyvos, didėja spaudimas mokumui, nes auga išlaidos atidėjiniams, paskolų išieškojimui,

finansavimuisi; kartu didėja kapitalo poreikis. Užsitęsusi „blogų“ paskolų problema keltų grėsmę ir visos ES finansų sistemos stabilumui, jei

sisteminis aukšto neveiksnių paskolų lygio poveikis ES persiduotų per bankų tarpusavio ryšius ar dar labiau išaugtų ES bankų

finansavimosi kaštai.

Neveiksnių paskolų gausėjimą Europoje lėmė ekonomikos nuosmukis, neatsakinga bankų skolinimo politika ir sudėtingos turto

išieškojimo procedūros. Per pastarąjį dešimtmetį daugelis Europos šalių reikšmingai nukentėjo nuo 2008 m. prasidėjusio ekonomikos

nuosmukio ir 2011 m. kilusios euro zonos šalių skolų krizės. Dėl šių reiškinių ES išaugo nedarbo lygis, padažnėjo įmonių bankrotai, todėl

dalis bankų skolininkų nebepajėgė mokėti paskolų įmokų. Be to, kritusios NT kainos mažino paskolų užstato vertę. Vis dėlto prie neveiksnių

paskolų gausėjimo svariai prisidėjo ir iki tol neatsakingai bankų vykdyta kreditavimo politika – siekdami maksimizuoti grąžą trumpuoju

laikotarpiu, bankai paskolas teikė pernelyg švelniomis sąlygomis. Šiuo metu neveiksnių paskolų mažėjimą stabdo ilgi ir neefektyvūs kai

kurių ES šalių teisiniai procesai bei didelė teismų apkrova. Dažnai skolininko turto išieškojimo ar bankroto procesai tęsiasi kelerius metus, o

jiems vykstant bankai laiko neveiksnias paskolos savo balansuose, tikėdamiesi atgauti bent dalį paskolos vertės, todėl neveiksnių paskolų

problema tampa įsisenėjusi (žr. A pav.).

Europos institucijos svarsto, kokios priemonės padėtų ES mastu mažinti neveiksnių paskolų apimtį. 2017 m. kovo mėn. ECB

pristatė neveiksnių paskolų mažinimo gaires, skirtas didiesiems euro zonoje veikiantiems bankams. Gairių tikslas – perteikti bankų

priežiūros institucijų lūkesčius ir rekomendacijas, kaip bankai turi tvarkyti turimus „blogų“ paskolų portfelius. 2016 m. liepos mėn. Europos

Taryba įsteigė neveiksnių paskolų darbo grupę, ir ji, dalyvaujant Bendrijos narėms ir tarptautinėms institucijoms, svarsto kompleksinį

neveiksnių paskolų mažinimo ES šalyse priemonių paketą. Šių siūlymų galima skirti keturias pagrindines kryptis. Pirma kryptis sietina su

struktūrinių pokyčių įgyvendinimu. Kadangi neefektyvių teisinių sistemų įtaka neveiksnioms paskoloms kai kuriose šalyse yra didelė,

nemokumo reguliavimo sistemos ES šalyse turėtų būti tobulinamos, užtikrinant didesnę hipotekinio kreditoriaus apsaugą ir greitesnį

paskolos užstato perėmimą. Antra kryptis – bankų priežiūros galių stiprinimas. Bankai yra linkę neveiksnias paskolas balansuose laikyti

pernelyg ilgai, ir tų paskolų tikroji vertė tampa abejotina, o didesnių galių suteikimas priežiūros institucijoms galėtų priversti bankus

neveiksnių paskolų portfelius nurašyti greičiau. Trečioji kryptis – bankų restruktūrizavimo skatinimas. Dalyje ES šalių gausu neefektyviai

veikiančių mažųjų bankų, kuriems tvarkytis su neveiksniomis paskolomis sudėtinga, todėl, padidinus tokių bankų konsolidaciją, padidėtų ir

„blogų“ paskolų tvarkymo masto ekonomija. Ketvirtoji kryptis – antrinės neveiksnių paskolų rinkos plėtojimas ES. Likvidi antrinė rinka leistų

bankams mažinti „blogų“ paskolų lygį jas parduodant investuotojams, taigi reikia priemonių, skirtų šios rinkos likvidumui didinti. Lietuvos

bankas palaiko minėtus siūlymus, tačiau jie turėtų būti įgyvendinami nenaudojant valstybės pagalbos ir nepažeidžiant pamatinių

bankų reguliavimo principų, o prioritetas turėtų būti su neefektyviomis šalių bankrotų ir išieškojimo reguliavimo sistemomis

susijusių reformų įgyvendinimas.

Lietuvos bankų sektoriuje 2009 m. reikšmingai išaugęs neveiksnių paskolų lygis vėliau nuosekliai mažėjo, ir tai lėmė gerėjusi

skolininkų padėtis, bankų vykdyti nurašymai ir atsigavusi NT rinka. Lietuvoje po ekonominio nuosmukio išaugęs „blogų“ paskolų lygis

aukščiausias buvo 2010 m. (20,4 %), o labiausiai tokių paskolų gausėjo mažų ir vidutinių ne finansų įmonių paskolų portfelyje. Nuo to laiko

šis lygis nuolat menko ir 2016 m. pabaigoje pasiekė 3,8 proc. Tokį sumažėjimą beveik lygiomis dalimis lėmė tiek gerėjusi skolininkų

finansinė padėtis ir užstato vertės padidėjimas, tiek ir bankų atlikti nurašymai (žr. B pav.). Didieji šalies bankai aktyviai vykdė neveiksnių

paskolų mažinimo politiką, o ją vykdyti leido kapitalo injekcijos iš patronuojančiųjų Skandinavijos šalių bankų. Be to, šie bankai Lietuvoje

įsteigė turto valdymo įmones, ir jos aukcionuose iš Lietuvoje veikiančių bankų pirko jų įgytą NT aukštesne nei rinkos kaina. Tokia strategija

bankams leido sumažinti neveiksnių paskolų pozicijas ir išvengti didesnių nuostolių. Vis dėlto spartesnį neveiksnių paskolų mažėjimą ribojo

neefektyvi nemokumo reguliavimo sistema, dėl kurios kreditoriams nepavyksta greitai įgyti užstato, teisiniai procesai trunka ilgai, o

išieškomo turto vertė mažėja. Pasaulio banko duomenimis, Lietuva yra 26 vietoje ES pagal nemokumo reguliavimo sistemos efektyvumą

(žr. C pav.). Vidutinė bankroto procedūros trukmė Lietuvoje siekia 2,3 metų (ES vidurkis – 1,5 m.), o vidutinis išieškojimo rodiklis – 45 proc.

(ES vidurkis – 65 %).

A pav. Neveiksnių paskolų lygis kai kuriose Europos

šalyse

B pav. Neveiksnių paskolų sumažėjimo Lietuvoje

priežastys, parodomos bankų atidėjinių pokyčių

C pav. Vidutinė išieškomos paskolos vertės dalis ir

vidutinė bankroto procedūros trukmė ES šalyse

0

10

20

30

40

50

2011 2012 2013 2014 2015 2016

Europos šalių sklaida GraikijaItalija PortugalijaLietuva LatvijaEstija

Procentai

Šaltinis: ECB.

0

5

10

15

20

25

–1 000

– 500

0

500

1 000

1 500

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Kiti atidėjinių pokyčiaiAtidėjinių sumažėjimas dėl nurašymųAtidėjinių sumažėjimas dėl padidėjusios turto vertėsAtidėjinių padidėjimasGrynasis atidėjinių pokytisNeveiksnių paskolų lygis (skalė dešinėje)

Mln. eurų

Šaltinis: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Suo

mija

Bel

gija

Ola

ndija

Slo

vėn

ija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Dan

ija

Airi

ja

Vok

ietij

a

Aus

trija

Pra

ncū

zija

Ispa

nija

Šve

dija

Por

tug

alija

Kip

ras

Ček

ija

Italij

a

Len

kija

Slo

vaki

ja

Latv

ija

Lie

tuva

Liu

ksem

burg

as

Ven

grija

Mal

ta

Est

ija

Gra

ikija

Bul

garij

a

Rum

unija

Kro

atija

Metai Procentai

Vidutinė išieškomos paskolos vertės dalisVidutinė bankroto trukmė (skalė dešinėje)

Šaltinis: Pasaulio bankas.

7

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

BANKŲ SEKTORIAUS RAIDA

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas 2016 m. reikšmingai išaugo, todėl gera bankų

sektoriaus finansinė padėtis dar sustiprėjo. Viso Lietuvos bankų sektoriaus pelnas

2016 m. siekė 252,2 mln. Eur ir buvo 17,1 proc. didesnis nei prieš metus, o turto grąža

išaugo nuo 0,94 iki 1,03 proc. Apskritai per visą nepriklausomybės laikotarpį didesnį

pelną Lietuvoje veikiantiems bankams anksčiau buvo pavykę gauti tik 2007 m.,

didžiausio ekonominio pakilimo metu, ir 2011 m., kai bankai susigrąžino dalį prieš

metus į apskaitą įtrauktų nuostolių (žr. 7 pav.). Labiausiai prie tokio pelno padidėjimo

prisidėjo 9,4 proc. augusios grynosios palūkanų pajamos. Bankams pavyko ypač

(23,1 %) sumažinti palūkanų išlaidas, ir tai lėmė mažėję rezidentų terminuotieji indėliai

(už juos yra mokamos palūkanos), sumažėjusios įmokos į indėlių draudimo fondą bei

išaugęs pigesnis finansavimas iš patronuojančiųjų bankų. Paspartėjus kreditavimui,

pirmą kartą nuo 2008 m. ūgtelėjo (1,6 %) ir bankų palūkanų pajamos. Be to, per metus

pagerėjo bankų efektyvumo rodiklis (administracinių sąnaudų ir pajamų santykis), o

Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumas tapo vienas didžiausių Europoje. Tuo pat metu

3,5 proc. išaugo bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Esant tokiai padėčiai,

2016 m. didėjo tiek bankų grynoji palūkanų marža (žr. 7 pav.), tiek jų turto grąža.

Besitęsiančio mažų palūkanų normų laikotarpio rizika bankams tebėra aktuali,

tačiau, verslo modelius jiems pritaikius prie pasikeitusios aplinkos, šios rizikos

svarba mažėjo. Lietuvos banko 2016 m. lapkričio mėn. atliktoje apklausoje dėl rizikų

finansų sistemai komerciniai bankai šią riziką nurodė kaip jiems svarbiausią. Kita

vertus, bankų atsparumą mažų palūkanų aplinkai rodė tai, kad jų grynoji palūkanų

marža nuo 2013 m. nuolat didėjo, o nuosavybės grąža 2016 m. pabaigoje buvo viena

didžiausių Europoje ir siekė 14,0 proc. Pastaraisiais metais bankai Lietuvoje sugebėjo

reikšmingai sumažinti finansavimosi palūkanų normas ir administracines sąnaudas,

ėmė labiau kliautis komisinių pajamomis. Paminėtina, kad neigiama palūkanų norma

EURIBOR mažino reikšmingos dalies bankų suteiktų paskolų pelningumą. Lietuvos

banko 2017 m. balandžio mėn. atliktoje apklausoje komerciniai bankai nurodė, kad

vadinamosios EURIBOR grindys, kai neigiama palūkanų norma EURIBOR yra

prilyginama 0 proc., taikomos apie 55,8 proc. suteiktų paskolų įmonėms ir namų

ūkiams (žr. 8 pav.)4. Atsigaunant kreditavimo paklausai ir vis daugiau teikiant naujų

paskolų, ši dalis artimiausiais metais mažės. Be to, neigiamą EURIBOR normą šiuo

metu atsveria pakankamai didelė bankų grynoji palūkanų marža.

Skolinimui įsibėgėjus, bankų turtas 2016 m. išaugo 9,9 proc. – daugiausia nuo

2008 m. Savo turtą padidino 11 iš 13 šalyje veikiančių bankų. Reaguodami į augančią

skolinimo paklausą, bankai reikšmingai didino tiek įmonėms, tiek namų ūkiams

teikiamų paskolų portfelius (plačiau žr. „Kreditavimo raida“). Kita vertus, grąžai už

mažos rizikos finansines priemones tebesant nedidelei, toliau mažėjo bankuose

laikomų skolos VP suma (–12,5 %). Mažesnę lėšų dalį bankai laikė ir centriniame

banke (–14,5 %). Išaugęs bankų paskolų portfelis atitiko rezidentų ir patronuojančiųjų

bankų indėlių pagausėjimą – jis per metus atitinkamai siekė 10,05 ir 48,3 proc. Tiesa,

didesnis patronuojančiųjų bankų finansavimas indėlių pavidalu iš dalies kompensavo

po dividendų išmokėjimo sumažėjusį (–14,2 %) jų finansavimą kapitalo priemonėmis.

Kreditavimui perėjus į spartesnio augimo ciklą, bankų turtas turėtų didėti ir 2017 m.

2016 m. bankų polinkis rizikuoti didėjo. Kreditavimui spartėjant, bankai drąsiau

skolino mažoms ir vidutinėms įmonėms – joms suteiktų paskolų portfelis per metus

ūgtelėjo 5,3 proc. (2015 m. – 2,8 %). Aktyvesnį skolinimą smulkiajam verslui taip pat

rodė išaugusi naujų mažesnių (iki 0,25 mln. Eur vertės) paskolų apimtis (žr. 9 pav.).

Tokių paskolų 2016 m. Lietuvos kredito įstaigos suteikė 52,1 proc. daugiau nei prieš

metus, o jų dalis, palyginti su visoms įmonėms per metus suteiktomis paskolomis,

išaugo nuo 11,8 iki 18,1 proc. Be to, 2016 m. suteikta reikšmingai daugiau (38,4 %)

naujų užstatu neužtikrintų paskolų, dažniausiai skirtų įmonių apyvartinėms lėšoms

didinti. Palyginti su visomis per metus įmonėms suteiktomis paskolomis, tokių paskolų

dalis padidėjo nuo 26,0 iki 36,2 proc. Taigi, nors apklausų metu patys bankai skolinimo

sąlygų švelninimo neįvardija, tokios tendencijos rodo augantį bankų polinkį rizikuoti.

4 Lietuvoje veikiančių bankų teikiamų paskolų kainą dažniausiai sudaro skolininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Tapusi neigiama, pastaroji ėmė mažinti ir skolininko maržą, todėl bankai naujoms paskolų sutartims ėmėsi taikyti sąlygą, pagal kurią neigiama EURIBOR norma yra prilyginama 0 proc. 5 Tikslinta pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo parduodamą paskolų portfelio dalį.

7 pav. Bankų sektoriaus grynoji palūkanų marža ir

ją lemiantys veiksniai

(2004–2016 m.)

8 pav. Atskirų bankų grynoji palūkanų marža ir

paskolų, kurių neigiama EURIBOR prilyginama

0 proc., dalis

(2016 m. IV ketvirtis)

9 pav. PFĮ suteiktos naujos paskolos įmonėms

(2011 m. sausio mėn.–2017 m. vasario mėn.)

–1 100

– 900

– 700

– 500

– 300

– 100

100

300

500

0

1

2

3

4

5

6

7

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

Bankų sektoriaus pelnas (skalė dešinėje)Palūkanas uždirbančio turto pajamingumasPalūkanas kainuojančių įsipareigojimų kainaGrynoji palūkanų marža

Procentai Mln. eurų

Šaltinis: Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

0 20 40 60 80 100

Grynoji palūkanų marža, procentai

Paskolų, kurių neigiama EURIBOR prilyginama 0 proc., dalis

Visi bankai

Šaltiniai: Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų apklausa ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0

10

20

30

40

50

60

70

0

100

200

300

400

500

600

700

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Nuo 1 mln. Eur vertėsNuo 0,25 mln. iki 1 mln. Eur vertėsIki 0,25 mln. Eur vertėsPaskolų dalis be užstato arba garantijų (skalė dešinėje)

Mln. eurų

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos bankas.

Procentai

8

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

Tiesa, įtakos aktyvesniam skolinimui mažesnėms įmonėms gali turėti ir gerėjanti jų

finansinė padėtis. Didžiųjų bankų duomenys rodo, kad jų kredituojamų įmonių faktinis

nemokumo rodiklis per 2016 m. sumažėjo nuo 3,6 iki 2,1 proc. (žr. 10 pav.).

Bankų sektoriaus padėtį gerino toliau nuosekliai mažėjantis neveiksnių paskolų

portfelis. Bankų turto kokybė, vertinama kaip neveiksnių ir visų paskolų santykis, nuo

2010 m. nuolat gerėja. 2016 m. šis santykis sumažėjo nuo 5,6 iki 3,8 proc. ir tapo

mažesnis nei bendras euro zonos rodiklis (žr. 10 pav.). Pastarąjį sumažėjimą

panašiomis proporcijomis lėmė tiek bankų įvykdyti nurašymai, tiek pagerėjusi skolininkų

padėtis. Be to, „blogų“ paskolų problemą bankams padeda spręsti ir aktyvesnė NT

rinka, kurioje tampa lengviau realizuoti perimtą nemokaus skolininko užstatą. Apskritai,

2016 m. neveiksnių paskolų mažėjo iš esmės visuose bankų skolininkų segmentuose,

tačiau labiausiai tarp smulkių ir vidutinių įmonių. Tiesa, šių įmonių paskolos vis dar

sudaro didžiausią dalį (apie 40 %) visų bankuose laikomų neveiksnių paskolų.

Ekonominei šalies padėčiai stiprėjant, neveiksnių paskolų lygis ir toliau turėtų artėti prie

iki 2008 m. nuosmukio šalyje buvusio lygio, t. y. apie 1 proc.

Daugiausia „blogų“ paskolų tebėra su apgyvendinimo, maitinimo, statybos ir NT

veiklomis susijusiose įmonėse (žr. 11 pav.). Tokią padėtį galima vertini kaip

praėjusio ekonominio nuosmukio palikimą. Dėl to šiuose sektoriuose veikiančias

įmones bankai vis dar vertina kaip rizikingesnes, joms skolina atsargiau. Lietuvos

banko atliekamose komercinių bankų apklausose būtent šiuos sektorius bankai yra

linkę įvardyti kaip tuos, kuriems kreditavimą riboja labiausiai. Kita vertus, pastaraisiais

metais minėtų įmonių (ypač susijusių su NT rinka) neveiksnių paskolų lygis mažėjo

sparčiausiai, todėl tikėtina, kad, tendencijoms nesikeičiant, bankų polinkis skolinti joms

didės (kredito įstaigų paskolų NT ir statybų įmonėms portfelis 2016 m. būtent ir ūgtelėjo

daugiausia; žr. „Kreditavimo raida“).

Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. sumažėjo, visi bankai

vykdė nustatytus normatyvus. Bendrą sistemos kapitalo pakankamumo rodiklio

sumažėjimą iš esmės lėmė Swedbank, AB, ir kiek mažiau – SEB banko priimti

sprendimai išmokėti dividendus akcininkams 2016 m. pradžioje. Dėl to bendras šalies

bankų kapitalo pakankamumo rodiklis per 2016 m. sumenko nuo 24,9 iki 19,4 proc.

(žr. 12 pav.), o finansinis svertas (turto ir nuosavybės santykis) išaugo nuo 9,0 iki 11,6.

Atmetus minėtus veiksnius, šalies bankų sektoriaus atsparumas tebebuvo didelis

(daugiau žr. „Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis“ šios apžvalgos II sk.). Tiesa,

bankams, naudojantiems vidinius rizikos vertinimo modelius, kapitalo pakankamumo

rodiklį stiprinti padėjo ir gerėjęs jų kredituojamų įmonių rizikos vertinimas. Pavyzdžiui,

tokiais modeliais įvertinta bankų kredituojamų įmonių vidutinė bankroto tikimybė per

metus sumažėjo nuo 1,8 iki 1,5 proc. (žr. 12 pav.). Kita vertus, 2018 m. bankų kapitalo

pakankamumo rodiklis gali sumažėti įsigaliojus naujiems Tarptautiniams verslo

apskaitos standartams, kurie skatins bankus konservatyviau vertinti tikėtinus paskolų

nuostolius.

Bankų įsipareigojimų struktūra yra stabili – paskolų ir rezidentų indėlių santykis

pastaraisiais metais nusistovėjo ir 2016 m. pabaigoje siekė 96,3 proc. Prie didesnio

finansavimosi stabilumo turėtų prisidėti ir 2016 m. įvesta nauja indėlių rūšis –

neatšaukiamo termino indėliai (daugiau žr. „Finansų sistemos stiprinimas“ šios

apžvalgos III sk.). Apskritai, gerą bankų likvidumo padėtį rodė su didele atsarga

vykdytas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, kuris 2016 m. pabaigoje sudarė

266,3 proc.

Nors pastaraisiais metais bankų sektoriaus pelningumas ir atsparumas didėjo,

bankai turi išlikti budrūs kylantiems iššūkiams. Kreditavimui spartėjant, atidi ir

atsakinga skolinimo politika yra būtina, kad būtų užkardomi galimi disbalansai, susiję su

pernelyg sparčiu įsiskolinimo ar būsto kainų augimu. Finansiniam ciklui pereinant į

augimo būklę, bankams svarbu stiprinti rezervus, siekiant išlikti atspariems galimam

ciklo pasikeitimui ateityje. Užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis pastaruosius

keletą metų vertė bankus vis labiau kliautis komisinių, o ne palūkanų pajamomis, todėl

tolesnė bankų veikla priklausys ir nuo pasikeitusių verslo modelių tvarumo.

Finansinėmis technologijomis besiremiantys naujieji rinkos dalyviai, būtent FinTech

įmonės (daugiau žr. 3 intarpą), didins konkurenciją bankų paslaugoms, todėl šie turės

prisitaikyti ir kreipti investicijas į naujų technologijų ir produktų plėtrą.

10 pav. Neveiksnių paskolų lygio Lietuvoje

sudedamosios dalys ir vidaus reitingais pagrįstą

rizikos vertinimo metodą taikančių bankų

kredituojamų įmonių nemokumo dažnis

(2014 m. III ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

11 pav. Neveiksnių paskolų dalis (palyginti su

visomis paskolomis) pagal įmonės tipą ir

sektorių

(2014–2016 m.)

12 pav. Bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo

rodiklis ir vidaus reitingais pagrįstą rizikos

vertinimo metodą taikančių bankų bankroto

tikimybių įverčiai

(2015 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

0

2

4

6

8

10

2014III ketv.

2014IV ketv.

2015I ketv.

2015II ketv.

2015III ketv.

2015IV ketv.

2016I ketv.

2016II ketv.

2016III ketv.

2016IV ketv.

Kitos paskolosVartojimo ir kitos paskolos namų ūkiamsPaskolos stambioms įmonėmsBūsto paskolosPaskolos SVĮNeveiksnių paskolų lygis ESFaktinis svertinis įmonių nemokumo dažnis

Procentai

Šaltiniai: Europos bankų įstaiga, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0 %

5 %

10 %

15 %

20 %

25 %

Viešbučiai irrestoranai

Statyba

NT veikla

Gamyba

Žemės ūkis

Transportas

Prekyba

Stambiosįmonės

SVĮ

Visosįmonės

201420152016

Šaltinis: Lietuvos bankas.

5

15

25

35

45

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2015I ketv.

2015II ketv.

2015III ketv.

2015IV ketv.

2016I ketv.

2016II ketv.

2016III ketv.

2016IV ketv.

Bankų kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida (skalė dešinėje)

Bankų įvertinta įmonių bankroto tikimybė

Bankų įvertinta SVĮ bankroto tikimybė

Sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis (skalė dešinėje)

Procentai Procentai

Šaltiniai: Europos bankų įstaiga ir Lietuvos bankas.

9

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

2 intarpas. Bankų sektoriaus koncentracija ir jos sąsajos su finansų sistemos stabilumu

Kai kuriose euro zonos šalyse pastaraisiais metais vyko intensyvus bankų konsolidacijos procesas, šios tendencijos neaplenkia

ir Lietuvos. 2005─2015 m. koncentracija padidėjo daugiau nei pusės ES šalių bankų sektoriuose. Vidutinė penkių didžiausių šalyje

veikiančių bankų rinkos dalis (pagal turtą) ES sudarė apie 61 proc. 2005–2015 m. bankų koncentracija sparčiausiai didėjo Pietų Europos

šalyse: Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje (žr. A pav.). Vis dėlto koncentracijos lygiui matuoti dažnai taikomas Herfindahlio ir Hirschmano

indeksas rodo, kad tik penkiose ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą, bankų sektoriaus koncentraciją galima laikyti didele, t. y. indekso vertė

viršija 1 800 punktų. Vidutinė šio indekso reikšmė ES per 10 metų ūgtelėjo maždaug 4 proc. ir 2015 m. pabaigoje buvo ties 1 136 punktų

riba. Lietuvos bankų sektoriuje 2014─2016 m. Herfindahlio ir Hirschmano indeksas padidėjo 6,6 proc. (iki 2 072 punktųI) ir reikšmingai

viršijo vidutinę ES šalių indekso vertę. Jeigu DNB ir Nordea sėkmingai įgyvendintų bankų susijungimo procesą visose Baltijos šalyse,

koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje dar padidėtų.

Tyrimai rodo, kad bankų konsolidaciją dažniausiai skatina noras gerinti veiklos efektyvumą ir didinti masto ekonomijąII.

Pavyzdžiui, kai kurių ES šalių bankus jungtis verčia dėl prastėjančios demografinės padėties mažėjantis klientų skaičius ir vis aktyvesnė

finansines paslaugas teikiančių ne kredito įstaigų veikla. Europos Centrinio Banko duomenimis, 2010─2016 m. euro zonos kredito įstaigų

turto dalis finansų sektoriuje sumažėjo nuo 56 iki 44 proc. Efektyvinti veiklą skatina ir užsitęsęs mažų palūkanų normų laikotarpis, darantis

neigiamą įtaką bankų pelningumui. 2016 m. pabaigoje ES veikiančių bankų nuosavo kapitalo pelningumas siekė tik 3,3 proc. ir buvo

1,2 proc. p. mažesnis nei prieš metus.

Didelės bankų koncentracijos poveikis finansų sistemos stabilumui nėra vienareikšmis. Konsolidacijos teigiamos pasekmės gali

pasireikšti geresniu bankų pelningumu, didesniu jų veiklos efektyvumu, išaugusiu naujo rinkos dalyvio konkurencingumu, galimybe

optimizuoti rizikos bei neveiksnių paskolų valdymą. Pavyzdžiui, mažų palūkanų normų aplinka ir su ja susijęs mažėjantis bankų

pelningumas skatina bankus peržiūrėti veiklos procesus bei optimizuoti patiriamas operacines sąnaudas. Bankų susijungimo sukuriamas

sinergijos efektas, didesnė klientų bazė bei esamo padalinių tinklo optimizavimas gali prisidėti prie kaštų mažinimo ir didesnio pelningumo.

Taip pat pripažįstama, kad geresnį pelningumą padeda pasiekti ir dėl konsolidacijos įgyta didesnė rinkos galia, kuri suteikia galimybę daryti

svaresnį poveikį teikiamų paslaugų įkainiamsIII. Didesni euro zonos bankai gali sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje aplinkoje ir būti

lygiaverčiai dalyviai kapitalo bei pinigų rinkose. Stipresniems bankams prisijungus silpnuosius, iš dalies sprendžiama šiuo metu euro zonos

bankams aktuali neveiksnių paskolų problema. Didesni bankai turi daugiau galimybių absorbuoti neveiksnias paskolas ir jų poveikis banko

finansinei būklei yra mažesnisIV

. Konsolidacijos procesai taip pat leidžia bankams perimti geriausią rizikos valdymo praktiką ir įdiegti

tobulesnę organizacinę struktūrą.

Dėl konsolidacijos išauganti bankų koncentracija gali kelti ir nemažai grėsmių. Jeigu po bankų susijungimo sukuriamas naujas

subjektas, kuris yra vienas didžiausių rinkos dalyvių, tokia konsolidacija gali lemti sumažėjusią konkurenciją rinkoje, nes didelis bankas gali

naudotis turima rinkos galia, daryti įtaką paslaugų įkainiams, išsilaikyti rinkoje nekurdamas naujų paslaugų ar inovatyvių produktų. Be to, po

susijungimo atsiradus naujam dideliam rinkos dalyviui, gali kilti finansų stabilumo požiūriu nepalankių su polinkiu rizikuoti susijusių pokyčių.

Pavyzdžiui, jeigu naujas bankas yra sistemiškai svarbus, tai žinodamas jis gali linkti prisiimti daugiau moralinės rizikos (angl. moral hazard),

nes yra žinoma, kad, patyrę sunkumų, tokie bankai turi didesnės galimybės sulaukti valstybės paramosV. Bankų jungimosi metu kyla

didesnė operacinė rizika, susijusi su skirtingų rizikos valdymo ar kitų informacinių sistemų integravimu. Nors praktika rodo, kad rinkos

dalyvių skaičiaus mažėjimas nebūtinai reiškia konkurencinės aplinkos silpnėjimą, tačiau didelė koncentracija bei mažas konkurentų skaičius

gali stabdyti ūkio subjektų norą moderninti veiklą, kurti inovatyvias ir konkurencingas paslaugas. Tyrimai rodo, kad didėjant koncentracijai

gali didėti ir bankų likvidumo rizika – ją lemia po susijungimo paprastai padidėjančios finansavimosi pinigų rinkoje sąnaudosVI

. Be to, ne

visada susijungimo procesai vyksta sklandžiai. Ypač daug problemų gali kelti bandymai integruoti skirtingas rizikos valdymo sistemas ar

noras sujungti kartais visiškai priešingas dviejų organizacijų kultūras.

A pav. Penkių didžiausių šalyje veikiančių bankų rinkos dalis pagal turtą ir šios dalies pokytis 2005─2015 m.

Lietuvoje bankų sektoriaus koncentracija yra viena didžiausių

Europoje, todėl konkurenciją didinančių naujų ir stiprių rinkos

dalyvių atėjimas į rinką vertintinas teigiamai. Europos Centrinio

Banko duomenimis, Lietuva patenka tarp penkių ES šalių, kurių

bankų sektoriuje koncentracija yra didžiausia. Lietuvos bankų

sektoriaus pelningumas irgi yra vienas geriausių ES. Pelningi ir

efektyviai veikiantys bankai stiprina šalies finansų sistemos

stabilumą, todėl šį tikslą leidžiantys pasiekti verslo struktūros ir

rinkos pokyčiai vertinami teigiamai. Tai pasakius, pabrėžtina, kad

mažas rinkos dalyvių skaičius didina piktnaudžiavimo rinkos galia

riziką, kuri gali pasireikšti nepakankamomis investicijomis į paslaugų

kokybę, inovacijų trūkumu ir didesniais įkainiais galutiniam paslaugų

vartotojui. Siekdamas mažinti minėtų rizikų pasireiškimo

galimybę, Lietuvos bankas skatina aktyvią konkurenciją ir

naujų dalyvių Lietuvos bankų rinkoje atsiradimą.

I Indeksas Lietuvos banko apskaičiuotas pagal bankų turtą. II Kowalik M., Troy D., Morris S., Regehr K. (2015). Bank Consolidation and Merger Activity Following the Crisis. Federal Reserve Bank of Kansas City, Economic Review Q1, 31–49; Bank of International Settlements, IMF, OECD (2001). Report on Consolidation in the Financial Sector. III Martinez-Miera D., Repullo R. (2010). Does Competition Reduce the Risk of Bank Failure? Review of Financial Studies 23(10), 3638–3664. IV Addressing Market Failures in the Resolution of Non-performing Loans in the Euro Area. ECB, Financial Stability Review, November 2016. V Claessens S., Herring R., Schoenmaker D., Summe K. (2010). A Safer World Financial System: Improving the Resolution of Systemic Institutions, International Center for Monetary and Banking Studies. Vi Carletti E., Hartmann P., Spagnolo G (2003), Bank Mergers, Competition and Liquidity, ECB Working Paper Series, November.

–50

–35

–20

–5

10

25

40

55

70

85

100

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Vok

ietij

a

Liuk

sem

burg

as

Aus

trija

Jung

tinė

Kar

alys

tė

Italij

a

Airi

ja

Pra

ncūz

ija

Lenk

ija

Ven

grija

Rum

unija

Bul

garij

a

Šve

dija

Slo

vėni

ja

Ispa

nija

Ček

ija

Latv

ija

Bel

gija

Kip

ras

Dan

ija

Por

tuga

lija

Slo

vaki

ja

Kro

atija

Suo

mija

Mal

ta

Ola

ndija

Liet

uva

Est

ija

Gra

ikija

Penkių didžiausių bankų rinkos dalis pagal turtą

Penkių didžiausių bankų rinkos dalies pokytis 2005–2015 m. (skalė dešinėje)

Procentai

Šaltinis: ECB. Pastaba: Kroatijos rinkos dalis vertinta 2012−2015 m.

Procentiniai punktai

10

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

KREDITAVIMO RAIDA

2016 m. įsibėgėjęs ir reikšmingai viršijęs ekonomikos augimą, kreditavimas toliau

augo ir 2017 m. pirmojoje pusėje. Per 2016 m. privačiajam ne finansų sektoriui (namų

ūkiams ir įmonėms) suteiktų paskolų portfelis Lietuvoje padidėjo 8,2 proc.6 – tokia

skolinimo plėtra daugiau nei du kartus viršijo šalies nominaliojo BVP augimo tempą

(2017 m. pirmąjį ketvirtį šalies ekonomikos augimui paspartėjus, skirtumas tarp BVP ir

kredito augimo tempo visgi sumažėjo; žr. 13 pav.). 2017 m. balandžio mėn. metinis

paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio augimas sudarė 8,0 proc. Skolinimuisi

augant greičiau nei šalies ekonomikai, privačiojo sektoriaus įsiskolinimas ūgtelėjo –

kredito ir BVP santykis 2016 m. pabaigoje sudarė 63,3 proc. ir buvo 4,7 proc. p. didesnis

nei prieš metus. Skolinimui įgavus pagreitį, kredito ir BVP santykis artėjo link ilgojo

laikotarpio reikšmės, tačiau tebebuvo už ją mažesnis. Prie paskolų portfelio augimo

pastaruosius pusantrų metų maždaug po lygiai prisidėjo tiek įmonės, tiek ir namų ūkiai.

Iš verslo paskolų 2016 m. labiausiai augo NT (įskaitant statybas), o mažėjo –

energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms suteiktų paskolų portfelis. 2016 m.

ne finansų įmonėms suteiktų paskolų portfelis padidėjo 8,3 proc. (žr. 14 pav.), ir tai buvo

didžiausias teigiamas metinis portfelio pokytis nuo 2009 m. Naujausiais duomenimis,

2017 m. balandžio mėn. metinis augimas sudarė 7,7 proc. Reikšmingą įtaką portfelio

ūgtelėjimui darė ne tik gerėjanti įmonių finansinė padėtis (2016 m. įmonių pajamos ir

pelnas didėjo, likvidumo situacija gerėjo), bet ir pavieniai stambūs sandoriai. Pavyzdžiui,

atėmus per 2016 m. sudarytų 10 didžiausių skolinimo sandorių, paskolų ne finansų

įmonėms portfelio metinis augimas siektų kiek daugiau nei 3 proc.7 Paskolų NT ir statybų

įmonėms portfelis per 2016 m. padidėjo daugiausia – 162,5 mln. Eur (6,6 %), ir tai

sudarė šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį viso paskolų ne finansų įmonėms portfelio

išaugimo per metus (paskolos NT ir statybos veikla užsiimančioms įmonėms sudaro apie

16 % bendro paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio; žr. 15 pav.). Sparčiu

paskolų portfelio augimu taip pat pasižymėjo prekybos, informacijos ir ryšių paslaugas

teikiančios įmonės (kita vertus, pastarojo sektoriaus paskoloms nemenką įtaką irgi darė

pavieniai stambūs sandoriai).

Pastaraisiais metais stebimas įmonių bankrotų skaičiaus didėjimas, susijęs su

administraciniais veiksniais, grėsmės kredito rinkos stabilumui nekelia. Per

2016 m. bankroto procedūros buvo pradėtos 2 684 įmonėms – 37 proc. daugiau nei

2015 m. Kaip ir ankstesniais metais, pagal bankrotų skaičių pirmavo administracinę ir

aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklą vykdančios įmonės: pradėtų bankroto

procedūrų dalis, palyginti su veiklą vykdančių įmonių skaičiumi, šiose ūkio šakose buvo

didžiausia (atitinkamai 9,0 % ir 7,2 %). Bendras įmonių, kurioms pradėtos bankroto

procedūros, ir visų Lietuvoje registruotų įmonių santykis 2016 m. pabaigoje sudarė

3,8 proc. ir priartėjo prie 2009 m. buvusios didžiausios reikšmės (4,0 %). Pabrėžtina, kad

tokius pokyčius labiausiai lėmė procedūriniai pakeitimai: nuo 2015 m. pradėjo veikti

bankroto administratorių automatinio priskyrimo programa, kuri suteikė galimybę

valstybės kreditoriams („Sodrai“, VMI) lengviau inicijuoti bankroto procedūras seniai

neveikiančioms, turto neturinčioms, bet daug įsipareigojimų sukaupusioms įmonėms. Tai

patvirtina ir pastebimai išaugusi bankrutuojančių įmonių, kurių veiklos trukmė yra

10 metų ar daugiau, dalis (žr. 16 pav.). Pradėtų bankroto procedūrų tokioms įmonėms

skaičius 2016 m. buvo 80 proc. didesnis nei prieš metus.

2016 m. ir 2017 m. pirmojoje pusėje namų ūkiai aktyviai skolinosi tiek būstui

įsigyti, tiek vartojimo reikmėms. 2016 m. pabaigoje bankų ir kredito unijų suteiktų

paskolų namų ūkiams portfelis buvo 8,1 proc. didesnis nei prieš metus, o 2017 m.

balandžio mėn. metinis augimas siekė 8,3 proc. Didelę dalį šio prieaugio lėmė paskolos

būstui įsigyti. Per 2016 m. suteikta 1 mlrd. Eur naujų būsto paskolų – 51,6 proc. daugiau

nei 2015 m. Vartojimo paskolų portfelis pasiekė dviženklį metinio augimo rodiklį ir

santykinai didėjo sparčiau nei būsto paskolų portfelis (2016 m. – 12,2 %, 2017 m.

balandžio mėn. – 11,1 %), tačiau tokių paskolų dalis bendrame paskolų namų ūkiams

portfelyje yra mažesnė (2017 m. balandžio mėn. sudarė 21,4 %).

6 Šio portfelio augimui įvertinti naudojami Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos

departamento pateikiami kredito įstaigų duomenys, patikslinti atsižvelgus į bankrutavusias finansų įstaigas ir susijungimus (daugiau žr. Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2014 gruodis, 2 priedas). Šie duomenys gali skirtis nuo priežiūros tikslais renkamų bankų duomenų. 7 Pokytis apskaičiuotas iš 2016 m. pabaigoje buvusio paskolų ne finansų įmonėms portfelio atėmus 10 didžiausių

paskolų, suteiktų ne finansų įmonėms per 2016 m.

13 pav. PFĮ paskolų privačiajam ne finansų sektoriui ir nominaliojo BVP metinis pokytis

(2015 m. IV ketvirtis–2017 m. I ketvirtis)

14 pav. PFĮ paskolų portfelio metinis augimas

(2012 m. sausio mėn.–2017 m. balandžio mėn.)

15 pav. PFĮ paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelio struktūra

(2016 m. IV ketvirtis)

1,9

4,9

6,5

7,3

8,2 8,2

3,9

2,6 2,8

3,7

4,7

7,5

0

2

4

6

8

10

2015IV ketv.

2016I ketv.

2016II ketv.

2016III ketv.

2016IV ketv.

2017I ketv.

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: paskolų portfelis apima kredito įstaigų suteiktų paskolų privačiajam ne finansų sektoriui portfelį. BVP augimas – to ketvirčio nominaliojo BVP metinis pokytis.

Procentai

Paskolų portfelio augimas

BVP augimas

–8

–4

0

4

8

12

2012 2013 2014 2015 2016 2017

Procentai

Ne finansų įmonėms

Namų ūkiams

Iš viso privačiajam ne finansų sektoriui

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Stambių vienkartinių sandorių poveikis

Būsto paskolos

40 %

Statyba ir NT 16 %

Prekyba 11 %

Vartojimo paskolos

10 %

Kita 8 %

Apdirbamoji gamyba

7 %

Energetika 5 %

Transportas 3 %

Šaltinis: Lietuvos bankas.

11

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

Prie aktyvaus namų ūkių skolinimosi prisidėjo stiprėjusi gyventojų finansinė

padėtis, palanki demografinė padėtis sostinėje, ilgą laiką mažėjusi paskolų kaina.

Per 2016 m. darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 7,9 proc., o užimtųjų skaičius ūgtelėjo

1,5 proc. Vilniuje daugėjo naujų šeimų ir naujagimių – 2016 m. sostinėje sudarytų

santuokų ir naujagimių skaičius buvo didžiausias per praėjusius 20 metų. Be to, 2014–

2016 m. gyventojų skaičius sostinėje ūgtelėjo 1,0 proc. Tokios tendencijos didino ir

skolinimosi, pavyzdžiui, būstui įsigyti, poreikį. Tikėtina, kad gyventojus ryžtingiau skolintis

skatino ir ilgai tebesilaikanti maža paskolų kaina.

Reikšmingai didėjo finansinės nuomos (lizingo) paslaugų populiarumas

(žr. 17 pav.). Per 2016 m. pasirašytų naujų finansinės nuomos sutarčių vertė augo

daugiau nei 40 proc. (iki 1,5 mln. Eur). Didžiąją dalį šių pokyčių lėmė kelių transporto

priemonių įsigijimo finansavimas. Atsigaunanti ES ekonomika ir didėjantis užsakymų

kiekis skatino transporto paslaugas teikiančias įmones investuoti į turimo transporto parko

atnaujinimą bei plėtrą. Ypač didelę įtaką darė vienos didelės transporto įmonės

investicijos. Be to, stiprėjant finansinei padėčiai, aktyviau automobilius pirko ir gyventojai.

Sumenko ne kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų portfelio apimtis. Per

2016 m. ne kredito įstaigos naujų vartojimo kreditų (pagal sumą) suteikė ketvirtadaliu

mažiau nei 2015 m. Taip pat pastebimai mažėjo ir pradelstų mokėjimų. Tikėtina, kad tam

įtakos turėjo įvesti reguliavimo pakeitimai ir aktyvi ne kredito įstaigų priežiūra (šie

veiksniai lėmė atsakingesnį ne kredito įstaigų skolinimą fiziniams asmenims) bei stipri

konkurencinė aplinka, kurioje aktyviau dalyvauja bankai ir tokie netradiciniai rinkos

dalyviai kaip tarpusavio skolinimosi platformos.

Bankai apklausose nurodo, kad skolinimo sąlygų nešvelnina, tačiau yra ir

priešingų tendencijų požymių. Pavyzdžiui, intensyvesnis tampa skolinimas smulkiajam

ir vidutiniam verslui, didesnę naujų paskolų srauto dalį sudaro mažesnės paskolos

įmonėms ir užstatu neužtikrintos paskolos (daugiau žr. „Bankų sektoriaus raida“). Be to,

Lietuvos banko atliktos įmonių apklausos rezultatai rodo, kad nors beveik trečdalis įmonių

vis dar mano, kad skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas, tačiau prieš

metus tokių įmonių dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė beveik 50 proc. Įmonių teigimu,

mažėja atmestų paskolų paraiškų dalis. Imant būsto paskolą įkeičiamo turto ir paskolos

santykis pastaruoju metu reikšmingai nesikeitė ir 2015–2016 m. sudarė apie 78–79 proc.8

Vidutinė būsto paskolų trukmė 2016 m. pirmąjį pusmetį siekė 24 metus ir sumažėjo nuo

26 metų (tokia buvo 2015 m. pirmąją pusę).

Teigiamos šalies ekonomikos raidos prognozės leidžia tikėtis tolesnio paskolų

portfelio didėjimo, tačiau augimo tempas gali sulėtėti, – tai savo planuose nurodo ir

komerciniai bankai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 m. šalies realusis BVP

augs labiau nei 2016 m., o privačiojo vartojimo išlaidos ir eksportas toliau didės. Teigiami

pokyčiai numatomi ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas tęsis. Skolinimąsi taip pat

turėtų skatinti gerėjantys verslo bei namų ūkių lūkesčiai dėl ateities perspektyvų. 2017 m.

kovo mėn. verslo ir namų ūkių lūkesčius rodantys indeksai buvo arti didžiausių reikšmių

po krizės. Komercinių bankų vertinimu, per 2017 m. paskolų privačiajam sektoriui portfelis

turėtų paaugti 5,9 proc., o per 2018 ir 2019 m. – po 5,4 proc. (žr. 18 pav.). Palyginti su

pastarojo meto skolinimo plėtra, toks augimas būtų lėtesnis. Be to, paskolų portfeliui

didelę įtaką daro pavienės stambios paskolos. Jeigu tokių sandorių bus mažiau nei 2015–

2016 m., kredito augimo tempas sulėtės ir dėl to.

Jeigu spartus kreditavimo augimas užsitęstų, o kartu sparčiau kiltų ir būsto kainos,

sisteminė rizika per 1–2 metus galėtų išaugti. Šiuo metu kredito augimas Lietuvoje yra

vienas sparčiausių ES. Iš skolinimo atsigavimo etapo pereita į augimo ciklo fazę, todėl

būtina akyla tolesnės kreditavimo ir NT rinkos raidos stebėsena. Šių metų Finansinio

stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas spartėjantį kredito ir NT rinkos augimą nurodo kaip

svarbią sisteminę riziką.

NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS RAIDA

NT rinkos aktyvumas Lietuvoje, 2016 m. pastebimai išaugęs, didėjo ir 2017 m.

pradžioje (žr. 19 pav.). Per 2016 m. visoje šalyje buvo perleista beveik 121 tūkst. NT

objektų – dešimtadaliu (10,2 %) daugiau nei 2015 m. Visuose rinkos segmentuose

8 Paskutinius du 2016 m. ketvirčius šis santykis siekė atitinkamai 81,0 ir 82,7 proc., tačiau tai yra išankstiniai duomenys.

Vėlesniais laikotarpiais jie dažniausiai tikslinami ir rodikliai paprastai sumažėja.

16 pav. Pradėtų įmonių bankroto procedūrų skaičius pagal įmonių veiklos trukmę

(2010–2016 m.)

17 pav. Nuo metų pradžios pasirašytų naujų finansinės nuomos sutarčių dėl kilnojamojo turto įsigijimo vertė

(2013–2016 m.)

18 pav. Paskolų portfelio augimo prognozė pagal bankų finansavimo planus

(2017–2019 m.)

0 500 1 000 1 500 2 000 2 500 3 000

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

Metai

10 ir daugiau metų

5–10 m.

4–5 m.

3–4 m.

2–3 m.

1–2 m.

Iki 1 m.

Pradėtų bankroto procedūrų skaičius

Šaltinis: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba.

0

200

400

600

800

1 000

1 200

1 400

1 600

2013 2014 2015 2016

Pramonės įrengimai

Lengvieji automobiliai

Kelių transporto priemonės

Kitas turtas

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Mln. eurų

+ 40 %

0

2

4

6

8

10

12

2017 2018 2019

Procentai

Paskolos namų ūkiams

Paskolos ne finansų įmonėms

Paskolos būstui įsigyti

Paskolos SVĮ

Šaltinis: Lietuvos bankas.

2016 m. paskolų portfelio augimas: Bankų prognozė: 7,5 proc. Faktinis augimas: 8,2 proc.

12

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

sandorių skaičius didėjo, o labiausiai prie bendro NT rinkos aktyvumo augimo prisidėjo

būsto rinka. Per metus sudaryta daugiau nei 44 tūkst. gyvenamosios paskirties NT

sandorių – 12 proc. daugiau nei 2015 m. Butų ir individualių gyvenamųjų namų

sandorių skaičius 2016 m. ūgtelėjo atitinkamai 7 ir 14 proc. Aktyviai 2016 m. prekiauta

ir žemės sklypais, jų perleista 8,2 proc. daugiau nei 2015 m. Komercinės paskirties NT

rinkos aktyvumas taip pat pastebimai didėjo, o 2016 m. šio segmento pastatų ir patalpų

parduota 12,8 proc. daugiau nei prieš metus. 2017 m. pirmąjį ketvirtį NT sandorių

skaičius toliau augo: būsto sandorių buvo sudaryta 8,4, komercinės paskirties NT – 3,0,

o žemės sklypų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus. Vis dėlto, naujausiais

duomenimis, balandžio ir gegužės mėn. sandorių buvo sudaryta jau reikšmingai

mažiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Labiausiai per balandį mažėjo

parduotų būstų skaičius (11,8 %), tačiau kituose NT rinkos segmentuose aktyvumo

sumažėjimas irgi buvo pastebimas (komercinės paskirties NT sandorių sudaryta 4,3, o

žemės sklypų sandorių – 3,7 % mažiau).

Būsto rinkos aktyvumas 2016 m. visoje Lietuvoje didėjo panašiu tempu.

Gyvenamosios paskirties NT objektų Vilniuje 2016 m. buvo perleista 11,3, Kaune –

10,5, Klaipėdoje – 9,7, o likusioje Lietuvos dalyje – 12,7 proc. daugiau negu 2015 m.

Nors visoje šalyje 2016 m. būsto sandorių buvo sudaryta apie 14 proc. mažiau nei

istoriškai aktyviausiais būsto rinkoje 2007 m., tačiau Vilniuje sudarytų būsto sandorių

skaičius 1,6 proc. viršijo rinkos aktyvumo didžiausią rodiklį.

Itin sparčiai 2016 m. augo parduotų naujos statybos butų sostinėje skaičius. Per

2016 m. ne senesnių nei prieš 2 metus pastatytų butų Vilniuje buvo parduota beveik

47 proc. daugiau nei 2015 m., o senesnių nei 2 metų butų sandorių skaičius augo tik

0,3 proc. (žr. 20 pav.), nors pastarieji vis dar sudaro du trečdalius visų sandorių. Rinkos

dalyvių, vertinančių ne vien baigtuose statyti, bet ir tebestatomuose daugiabučiuose

esančių butų pardavimą, duomenys rodo panašias tendencijas: sandorių skaičius

Vilniaus pirminėje butų rinkoje 2016 m. reikšmingai augo ir buvo 21 proc. didesnis nei

prieš metus. Vilniuje kas trečias parduotas butas buvo pastatytas vėliau nei prieš 2

metus. Nauji butai 2016 m. buvo paklausesni ir Kaune bei Klaipėdoje, tačiau jie dėl

pasiūlos stokos vis dar sudaro palyginti nedidelę visos butų pardavimo sandorių

struktūros dalį (atitinkamai 10,8 % ir 4,2 %).

Būsto sandorių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, per pastaruosius du

metus ikikrizinį aktyvumo lygį viršijo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Sprendžiant iš

sandorių skaičiaus, tenkančio 1 000 gyventojų, Vilniuje ir Kaune būsto rinkos

aktyvumas jau viršijo ikikrizinį lygį, tačiau Klaipėdoje ir likusioje Lietuvos dalyje šis

rodiklis buvo mažesnis nei 2005–2007 m. (žr. 21 pav.). Paminėtina, kad tikslų

santykinio būsto rinkos aktyvumo vertinimą riboja gyventojų skaičiaus statistikos

trūkumai, pavyzdžiui, nemažai asmenų, ypač jaunesnio amžiaus, gyvena Vilniuje,

tačiau jų registruota gyvenamoji vieta yra kitur (žr. 22 pav.). Taigi, oficialioji statistika

neatskleidžia tikrojo kai kurių šalies miestų ir regionų gyventojų skaičiaus.

Didėjant rinkos aktyvumui ir NT paklausai, būsto kainų augimas 2016 m.

spartėjo. Apskritai butų ir namų kainos per metus padidėjo visoje Lietuvoje, o

reikšmingesnis jų augimo spartėjimas buvo užfiksuotas antrojoje metų pusėje.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pirmąjį ketvirtį 3,4 proc. siekęs vidutinis

šalies būsto kainų kilimas paskutinį metų ketvirtį padidėjo iki 9,5 proc. Spartėjantį kainų

kilimą rodė ir kiti būsto kainų duomenų teikėjai (žr. 23 pav.). Skirtingai nei ankstesniais

metais, būsto kainų augimo tempas buvo iš esmės tolygus: būstas brango tiek

didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, o kainų prieaugis skirtinguose regionuose

skyrėsi 1–2 proc. p. Statistikos departamento vertinimu, Vilniuje būstas per metus

pabrango 10,7 proc., o likusioje šalies dalyje – 8,4 proc. NT rinkos dalyvių duomenimis,

butų kainos Lietuvoje per metus augo kiek lėčiau: metų pabaigoje butai Vilniuje kainavo

6,9, Kaune 4,2, o Klaipėdoje – 2,6 proc. daugiau nei prieš metus. Būsto kainoms kylant

vis sparčiau ir vis daugiau būstų nuperkant skolintomis lėšomis, finansų sistemos

stabilumo tikslais tolesnę būsto rinkos raidą reikia itin akylai stebėti.

Tolesnį būsto kainų augimą veiks nemažai esminių rodiklių – darbo užmokesčio,

nuomos kainų, bankų skolinimo sąlygų raida, rinkoje vyraujantys lūkesčiai ir

besikeičianti demografinė padėtis. Vis dėlto tikėtina, kad per 2017 m. būsto kainos

didės lėtesniu tempu nei 2016 m. dėl lėčiau augsiančių atlyginimų, lėtėjančio nuomos

kainų augimo bei palyginti nuosaikių NT rinkos dalyvių ir namų ūkių lūkesčių dėl būsto

kainų raidos. Be to, ilgainiui vis didesnę įtaką būsto rinkos raidai darys mažėjantis

gyventojų skaičius bei apskritai prastėjanti šalies demografinė padėtis, ji lems ir

19 pav. Būsto sandorių skaičius ir būsto kainų indeksas Lietuvoje

(2007 m. sausio mėn.–2017 m. balandžio mėn.)

20 pav. Vilniuje sudarytų naujų ir senų butų sandorių skaičiaus 12 mėn. slenkamoji suma

(2008 m. sausio mėn.–2017 m. balandžio mėn.)

21 pav. Būsto sandorių skaičius 1 000 gyventojų

52

68

84

100

116

132

0

1

2

3

4

5

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tūkst. vnt. Indeksas, 2007 m. sausio mėn. = 100

Būsto sandorių skaičius ir 12 mėn. slenkamasis vidurkis

Būsto kainų indeksas (dešinėje)

0

1

2

3

4

5

6

7

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

Tūkst. vnt.

Anksčiau nei prieš 2 m. pastatyti butai

Ne anksčiau nei prieš 2 m. pastatyti butai

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0

5

10

15

20

25

30

2004 2010 2016

Sandorių skaičius 1 000 gyventojųIlgalaikis vidurkis

0

5

10

15

20

25

30

2004 2010 20160

5

10

15

20

25

30

2004 2010 20160

5

10

15

20

25

30

2004 2010 2016

Vilnius Kaunas Klaipėda

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Likusi Lietuva

13

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

santykinai mažesnę būsto paklausą vidutiniu laikotarpiu. Jei balandžio ir gegužės mėn.

įvykęs pastebimas būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas nebus trumpalaikis, būsto kainos

mažėjant paklausai taip pat gali sumažėti.

Namų ūkių, bankų ir NT rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų pastaruoju metu

gerėjo, tačiau per artimiausius metus tikimasi nuosaikaus būsto brangimo.

Pabrėžtina, kad didžioji dalis Lietuvos banko vykdytų namų ūkių, bankų ir NT rinkos

dalyvių apklausų respondentų, besitikėjusių būsto brangimo per ateinančius metus,

nurodė, kad kainų kilimas nebus staigus ir sieks iki 5 proc. per metus. Namų ūkių,

pagrindinių būsto pirkėjų, lūkesčiai dėl kainų augimo per metus tapo optimistiškesni:

Lietuvos banko atliktos 2017 m. pirmojo ketvirčio apklausos metu galimą būsto kainų

augimą per artimiausius metus nurodė 57 proc. respondentų, per metus ši dalis padidėjo

11 proc. p. Kainų kritimo besitikinčių namų ūkių 2017 m. pirmojo ketvirčio apklausoje

buvo 7,6 proc. Apie pusė visų apklaustų NT rinkos dalyvių tikėjosi, kad naujų butų kainos

Vilniuje ir Kaune per artimiausius 12 mėn. padidės iki 5 proc. Lietuvos banko atliktos

2017 m. kovo mėn. bankų apklausos rezultatai rodo, kad būsto kainų augimo per

artimiausius 12 mėn. tikisi 6 iš 10 apklausoje dalyvavusių bankų, o galimo kainų

mažėjimo nenurodė nė vienas bankas. Beveik visi bankai (9 iš 10) tikėjosi, kad brangs

naujos statybos būstas, o seno būsto kainų kilimo tikėjosi 3 iš 10 bankų.

Nuomos kainos Lietuvoje kilo lėčiau nei pardavimo kainos, be to, daugėja signalų,

kad nuoma artimiausiu metu gali pigti. 2017 m. vasario mėn. vykdytos apklausos

metu NT rinkos dalyviai nurodė, kad apie trečdalis naujų butų Vilniuje ir apie 15 proc.

tokių butų Kaune ir Klaipėdoje nuperkama siekiant juos išnuomoti. Aktyviai veikdami NT

rinkoje, investuotojai prisideda prie spartesnio būsto kainų kilimo, didina nuomojamo

būsto pasiūlą, ir ji net gali tapti perteklinė. Tokios tendencijos kuria papildomų rizikų

finansų sistemos stabilumui (žr. 4 intarpą). Didėjanti naujų nuomai skirtų butų pasiūla ir

aktyvus investuotojų vaidmuo galėjo lemti, kad metinis būsto nuomos kainų prieaugis

Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2011 m.: Statistikos departamento duomenimis, 2016 m.

pabaigoje jis vidutiniškai siekė 5,1 proc. Paminėtina, kad NT rinkos dalyvių lūkesčiai dėl

būsto nuomos kainų raidos didžiausioje, Vilniaus, nuomos rinkoje irgi pastebimai

suprastėjo – daugėja asmenų, manančių, kad nuoma pigs. Be to, dėl palyginti didelės

naujų butų, skirtų nuomai, pasiūlos per 2016 m. padidėjo skirtumas tarp skelbimų

portaluose būsto nuomotojų siūlomos nuomos kainos Vilniaus gyvenamuosiuose

rajonuose ir rinkoje iš tikrųjų mokamos nuomos kainos (žr. 24 pav.)9. 2017 m.

vasario mėn. šis skirtumas sudarė 25,4 proc. – 1,4 proc. p. daugiau nei atitinkamu

laikotarpiu prieš metus ir 8,4 proc. p. daugiau nei 2011 m., t. y. nuomotojų lūkesčiai vis

labiau skiriasi nuo tikrosios situacijos nuomos rinkoje.

NT rinkos dalyviai nurodo, kad naujo buto pirkėjas Lietuvos didmiesčiuose

pastaruoju metu reikšmingai nesikeitė. Didžioji dalis Lietuvos banko 2017 m.

kovo mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavusių NT rinkos dalyvių teigė, kad tipinis naujo

buto pirkėjas yra 25–35 m. amžiaus gyventojas. Daugiausia nurodančių, kad tipinis

būsto pirkėjo paveikslas pamažu keičiasi, buvo tarp Vilniaus rinką vertinusių apklausos

dalyvių. Jų nuomone, sostinėje šiuo metu yra itin paklausūs būstai miesto centre,

daugėja jaunų, gaunančių didesnes nei vidutines pajamas pirkėjų, randasi vis daugiau

asmenų, kurie perka būstą nesukūrę šeimos. Būstą perkantys emigravę asmenys

didžiuosiuose miestuose sudaro panašią dalį pirkėjų: kas dešimtą sandorį Vilniuje,

Kaune ir Klaipėdoje sudaro užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.

Būsto paklausai išaugus, NT plėtotojai apsukų nemažino – 2016 m. šalyje baigtų

statyti naujų būstų skaičius viršijo ikikrizinį lygį (žr. 25 pav.). 2016 m. Lietuvoje

baigta statyti daugiau nei 12,7 tūkst. naujų būstų – tai yra 25 proc. daugiau nei 2015 m. ir

7 proc. daugiau nei dideliu aktyvumu pasižymėjusiais 2008 m. Panašios tendencijos

vyravo ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose bei regionuose. Tai rodo, kad būsto

statytojai, matydami didelį pirkėjų aktyvumą, statybų apsukų bent jau iki šiol nemažino.

Be to, 2016 m. šalyje leistų statyti būstų skaičius buvo didžiausias nuo 2007 m., o kai

kur, pavyzdžiui, Kaune, apskritai rekordinis. Tam nemažai įtakos galėjo turėti

reikalavimas, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. teikti prašymus statybos leidimui gauti

galima tik ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatams, tačiau kartu tai

9 Būsto skelbimuose siūlomų išsinuomoti butų kainos parodo būsto nuomotojų numatomą gauti užmokestį už

išnuomotą būstą, tačiau neparodo sandorio sudarymo metu tarp nuomininko ir būsto savininko sutartos realios nuomos kainos. Šį trūkumą iš dalies atsveria viešai skelbiami UAB „Ober-Haus“ duomenys.

22 pav. Vilniuje registruotų ir neregistruotų gyventojų struktūra pagal amžių

(2016 m. IV ketvirtis)

23 pav. Būsto kainų metiniai pokyčiai pagal skirtingus šaltinius

(2007 m. kovo mėn.–2016 m. gruodžio mėn.)

24 pav. Būsto nuomos kainų (Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose) indeksai ir jų skirtumas

(2007 m. sausio mėn.–2017 m. kovo mėn.)

0

10

20

30

40

50

60

70

0–4 10–14 20–24 30–34 40–44 50–54 60–64 70–74 80–84 Amžius

Tūkst. gyventojų

Vilniuje neregistruoti gyventojai

Vilniuje registruoti gyventojai

Šaltinis: Vilniaus m. savivaldybė. Pastaba: neregistruoti gyventojai yra prisirašę prie Vilniaus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

–40

–30

–20

–10

0

10

20

30

40

50

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Įverčių sklaida

Mediana

Būsto kainų metinis pokytis, procentai

Šaltiniai: VĮ Registrų centras, Lietuvos statistikos departamentas, UAB „Ober-Haus", „Aruodas.lt“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

-10

0

10

20

30

50

75

100

125

150

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017

„Aruodas.lt“ indeksas UAB „Ober-Haus“ indeksas Indeksų skirtumas (skalė dešinėje)

Indeksas, 2007 m. sausio mėn. = 100 Procentai

Šaltiniai: „Aruodas.lt“, UAB „Ober-Haus“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

14

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

rodo ir didesnį būsto pasiūlos potencialą. NT rinkos dalyvių duomenimis, neparduotų

butų skaičius trijuose šalies didmiesčiuose 2016 m. kiek sumažėjo, tačiau tebebuvo arti

didžiausio per visą istoriją rodiklio. Tačiau paminėtina, kad didele ir pakankama pasiūla

pasižymi ne visi segmentai, pavyzdžiui, vis labiau pabrėžiama, kad sostinėje yra

susidaręs centre ir arti centro esančių naujų butų pasiūlos trūkumas. Vis dėlto Lietuvos

banko vykdomos apklausos rodo, kad pasiūlos ir paklausos disbalanso būsto rinkoje

artimiausiu metu susidaryti neturėtų.

Investuotojų į Lietuvos komercinį NT aktyvumas, pastebimai padidėjęs 2015 m.

įvedus eurą, nenuslopo. Rinkoje dominuoja Baltijos ir Skandinavijos šalių kapitalas,

tačiau reikšmingas sumas investavo ir NT fondai iš euro zonai nepriklausančių šalių

(JAV, Šveicarijos ir kt.). Vietos ir užsienio investuotojai Lietuvos komercinės paskirties

NT rinkoje per 2016 m. iš viso investavo beveik tiek pat, kiek ir 2015 m. Investicinių

sandorių apimtis sumažėjo 3,2 proc. – iki 421,4 mln. Eur, o sandorių skaičius ūgtelėjo

nuo 154 iki 158. Manytina, kad investuotojų polinkis rizikuoti buvo didesnis nei įprastai,

nes daugiausia tiek pagal skaičių, tiek pagal vertę buvo sudaryta pramoninės paskirties

(gamybos ir transportavimo) NT sandorių (atitinkamai 36 % ir 39 %). Vidutinė investicijų

į šios paskirties NT grąža 2016 m. buvo didžiausia iš visų segmentų, tokio patraukliose

vietose esančio NT grąža siekė daugiau nei 8 proc. Biurų sandorių dalis investicinių

sandorių skaičiaus ir vertės struktūroje sudarė atitinkamai 30 ir 26 proc., o prekybai

skirtų patalpų – 24 ir 21 proc.

Tikėtina, kad investuotojų Lietuvos komercinio NT rinkoje artimiausiu metu gali

toliau daugėti, nes investicijų į Lietuvoje esantį komercinį NT grąža yra

reikšmingai didesnė nei geografiškai ir kultūriškai artimose Skandinavijos šalyse

(žr. 26 pav.). Be to, augant šalies ekonomikai ir šaliai įsivedus eurą, o palūkanoms

tebesant mažoms, investavimas į Lietuvos komercinį NT instituciniams pasaulio

investuotojams gali būti patraukli alternatyva. Daugėjant investuotojų iš kitų šalių,

mažėja priklausomybė nuo vietinių finansavimo šaltinių. Vis dėlto, siekiant finansinio

stabilumo, svarbu stebėti, ar komercinės paskirties NT rinka netampa pernelyg

priklausoma nuo kelių stambių ar to paties regiono investuotojų. Daugėjant investicinių

sandorių ir šalyje turtą įsigyjant vis daugiau užsienio investuotojų, investicinės grąžos

skirtumai tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių turėtų mažėti. Augant turto vertei, NT

plėtotojai gali imtis didesnės rizikos projektų, siekdami gauti didesnį investuoto kapitalo

prieaugį trumpuoju laikotarpiu, o ne reguliarias nuomos pajamas. Tokia NT plėtotojų

elgsena gali padidinti komercinio NT pasiūlą ir sumažinti nuomos kainas.

2016 m. užbaigus statyti keletą anksčiau pradėtų plėtoti verslo centrų,

pastebimai padidėjo biurų pasiūla ir jų neužimtumo lygis Vilniuje (žr. 27 pav.).

Naujų biurų Vilniuje 2016 m. buvo pastatyta reikšmingai daugiau nei ankstesniais

metais, o bendra nuomojamo biurų ploto pasiūla padidėjo 14,8 proc. Biurų neužimtumo

lygis 2016 m. Vilniuje išaugo pirmą kartą nuo 2009 m. ir siekė 6,4 proc. Kaip ir tikėtasi,

padidėjusi pasiūla biurų rinkoje darė spaudimą ir nuomos kainoms: per metus

patraukliausiose miesto dalyse esančių A klasės biurų nuomos kainos jau nebekilo.

Sparti naujų verslo centrų plėtra Vilniuje planuojama ir 2017 m., kai, užbaigę

statyti šiuo metu statomus pastatus, NT plėtotojai padidins nuomojamų biurų

pasiūlą dar apie 18 proc. Dar aktyvesnė naujų biurų plėtra, NT rinkos dalyvių

vertinimu, planuojama Kaune, kur 2017 m. numatomas itin spartus biurų pasiūlos

augimas (41 %). Tikėtina, kad esant tokiam pasiūlos padidėjimui, spaudimas biurų

nuomos kainoms bus daromas toliau, o neišnuomotų biurų dalis gali dar labiau

padidėti. Vis dėlto, nepaisant greitai augančios biuro patalpų pasiūlos, Vilniuje plėtra

yra tvari ir atitinkanti įmonių poreikius, o Kaune verslo centrų plėtra vyksta plėtotojams

reaguojant į susidariusią modernių patalpų įmonių veiklai vykdyti paklausą. Tarptautinių

organizacijų vertinimu, Lietuva ir toliau tebebus viena patraukliausių vietų steigti ir plėsti

didelių kompanijų paslaugų centrus, kuriuose dirbančių asmenų skaičius gali išaugti 52

proc.10

Be to, neužimtų biurų patalpų dalis Vilniuje yra pastebimai mažesnė nei

artimiausių šalių sostinėse, ir tai rodo, kad biurų rinka gali tvariai veikti neišnuomotų

biurų daliai esant didesnei, nei ji šiuo metu yra Vilniuje. Užsienio šalių sostinių

pavyzdžiai rodytų, kad dėl didesnės biurų pasiūlos nuosaikiai augant neužimtumo

lygiui, biurų rinkoje nesusidarys prielaidų verslo centrų savininkų nemokumo grėsmei,

taigi ir bankų nuostoliams, atsirasti.

10

Europe‘s Business Services Destinations: https://www.absl.cz/docs/EURO2016_official-1.pdf

25 pav. Lietuvoje per metus baigtų statyti ir leistų statyti būstų skaičius

(2005–2016 m.)

26 pav. Modernių biurų neužimtumas ir teikiama investicinė grąža Vilniuje ir kitose sostinėse

(2016 m. IV ketvirtis)

27 pav. Modernių biurų pasiūla, nuomos kainos ir neužimtumas Vilniuje

(2008 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

0

4

8

12

16

20

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Tūkst. vnt.

Baigtų statyti būstų skaičius

Per metus leistų statyti būstų skaičius

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

0

2

4

6

8

10

12

14

16

0

1

2

3

4

5

6

7

8Procentai Procentai

Pajamingumas

Neužimtumas (skalė dešinėje)

Šaltiniai: „Newsec“, „BNP Paribas“, „Colliers“, JLL.

1,0

4,5

8,0

11,5

15,0

18,5

300

390

480

570

660

750

2008 2010 2012 2014 2016

Th

ou

san

ds

Nauja biurų pasiūla nuo 2017 m. I ketv.Modernių biurų pasiūla VilniujeModernių biurų neužimtumo lygis Vilniuje (skalė dešinėje)A klasės biurų nuomos Vilniuje vidutinė kaina (skalė dešinėje)

Šaltiniai: UAB „Ober-Haus“, „biuraivilniuje.lt“, „realgame.lt“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tūkst. kv. m Eurų už kv. m per mėn.

15

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

DRAUDIMO SEKTORIAUS RAIDA

Lietuvos draudimo rinka 2016 m. sparčiai augo, o sektoriaus mokumo rodikliai

buvo dideli. Didėjo tiek gyvybės (4,6 %), tiek ne gyvybės (13,2 %) draudimo įmokų

suma. Ne gyvybės sektoriaus plėtra 2016 m. buvo du kartus spartesnė nei 2015 m.

2017 m. pirmąjį ketvirtį draudimo įmokų augimo tempas nelėtėjo ir buvo 16 proc.

didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Be to, 2016 m. paskutinį ketvirtį

draudimo įmokų augimas, palyginti su atitinkamu ketvirčiu prieš metus, Lietuvos

draudimo sektoriuje buvo didžiausias nuo 2009 m. (žr. 28 pav.). Prie didesnio

draudimo sektoriaus atsparumo ir stabilumo prisidėjo 2016 m. pradėti taikyti rizikos

vertinimu pagrįsti direktyvos „Mokumas II“ reikalavimai. Visos draudimo įmonės

šiuos reikalavimus tenkino su atsarga (žr. 29 pav.)11

.

Šalies draudimo įmokų ir BVP santykis (draudimo skvarbos rodiklis) beveik

nesikeitė ir tebebuvo vienas mažiausių Europoje. Šis gyvybės draudimo rodiklis

sudarė 0,6, ne gyvybės draudimo – 1,2 proc. Pagal draudimo sektoriaus skvarbos

rodiklį Lietuva lenkia tik Rumuniją (kaip žinoma, Lietuvos bankų sektorius irgi yra

mažiausias visoje euro zonoje). Paminėtina, kad Europos šalys tarpusavyje

reikšmingai skiriasi pagal gyvybės ir ne gyvybės draudimo užimamą dalį visame

draudimo sektoriuje. Pavyzdžiui, Lichtenšteine ir Liuksemburge dominuoja gyvybės

draudimo sektorius (sudaro maždaug 68 % ir 70 % sektoriaus), o Lietuvoje, kaip ir

Graikijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje, vyrauja ne gyvybės draudimas.

Mažos palūkanos12

Lietuvos draudimo sektorių tiesiogiai veikia bent dviem

kanalais: per investicinio portfelio struktūrą, kurioje dominuoja VVP, ir dėl

turimų produktų su garantuotosiomis palūkanomis. Nors Lietuvoje naujų

produktų su garantuotosiomis palūkanomis įmokų dalis mažėja, tačiau 2016 m.

pabaigoje ji sudarė apie penktadalį visų naujų gyvybės draudimo įmokų (žr. 30 pav.).

Lietuvoje du trečdalius portfelio draudikai yra investavę į VVP – tokia portfelio

struktūra reikšmingai skiriasi nuo ES vidurkio. Europoje tiek gyvybės, tiek ir ne

gyvybės sektoriuje investicijos į VVP neviršija 30 proc., reikšmingai daugiau nei

Lietuvoje investuojama į akcijas bei įmonių skolos VP (žr. 31 pav.).

Finansinės inovacijos ir su kibernetinėmis rizikomis susijusios tendencijos

neaplenkia ir draudimo sektoriaus. EIOPA šiemet ketina vykdyti apskritojo stalo

susitikimus InsurTech tema13

– bus siekiama išsamiau aptarti tokių įmonių kuriamą

naudą ir su InsurTech susijusias rizikas. Finansų sektoriuje skaitmenizacijai didėjant,

daugėja erdvės ir kibernetinėms rizikoms pasireikšti, o draudimo sektoriuje atsiranda

naujų su tuo susijusių produktų. Vienas iš jų – draudimas nuo kibernetinių rizikų.

Lietuvoje kibernetinių rizikų draudimą kol kas galima įsigyti tik per brokerius iš

užsienio draudimo bendrovių. Vis dėlto, pradėjus taikyti naująjį Bendrosios duomenų

apsaugos reglamentą, kuriame už duomenų apsaugos taisyklių nesilaikymą yra

numatytos baudos, ši draudimo paslauga gali tapti populiaresnė. Kadangi

kibernetinių rizikų draudimas yra viena iš priemonių, leidžiančių sumažinti

kibernetinių incidentų sukeltus finansinius nuostolius, 2016 m. EBPO pradėjo vykdyti

projektą, susijusį su kibernetinių rizikų draudimu, jo plėtotės kryptimis, galimais

reguliavimo iššūkiais ir pan.

Vis daugiau dėmesio skiriama draudimo sektoriaus finansinio stabilumo

klausimams (makroprudencinės politikos plėtrai draudimo sektoriuje,

draudimo įmonių pertvarkymo procesui). Finansinio stabilumo taryba nustatė ir

2014 m. paskelbė Pagrindinius elementus, būtinus veiksmingam pertvarkymo

procesui draudimo sektoriuje, o 2016 m. išleido rekomendacijas dėl sistemiškai

svarbių draudikų pertvarkymo planavimo remiantis paskelbtaisiais Pagrindiniais

elementais. EIOPA neseniai paskelbė viešai diskusijai skirtą dokumentą dėl ES

mastu suderintos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, skirtos draudimo sektoriui.

Remiantis šio dokumento ataskaita, bus svarstomi tolesni veiksmai dėl draudimo

sektoriaus gaivinimo ir pertvarkymo suderinimo ES. Strateginiame plane, kurį

2016 m. birželio mėn. paskelbė ESRV, numatyta, kad plėsti makroprudencinę

11 Draudimo įmonių mokumo rodikliai turi būti didesni už 1. 12 2017 m. vasario mėn. EIOPA paskelbė nustatytas svarbiausias rizikas Europos draudimo sektoriui. Ir toliau pagrindinis iššūkis yra besitęsiantis mažų palūkanų normų laikotarpis. 13 InsurTech iš esmės yra FinTech taikymas draudimo ir pensijų fondų sektoriuje (daugiau žr. 3 intarpą).

28 pav. Gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovių surinktos draudimo įmokos

(2008 m. I ketvirtis–2017 m. I ketvirtis)

29 pav. Lietuvos draudimo įmonių mokumo rodikliai

(2016 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

30 pav. Tradicinio (garantuotųjų palūkanų) gyvybės draudimo įmokų kaita

(2008–2016 m.)

–30

–25

–20

–15

–10

–5

0

5

10

15

20

0

50

100

150

200

250

2008I ketv.

2009I ketv.

2010I ketv.

2011I ketv.

2012I ketv.

2013I ketv.

2014I ketv.

2015I ketv.

2016I ketv.

2017I ketv.

Ne gyvybės draudimasGyvybės draudimasMetinis draudimo įmokų augimas (skalė dešinėje)

Mln. eurų

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Procentai

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

2016I ketv.

2016II ketv.

2016III ketv.

2016IV ketv.

2016I ketv.

2016II ketv.

2016III ketv.

2016IV ketv.

Gyvybės draudimas Ne gyvybės draudimas

Sklaida Mediana Bendras sektoriaus mokumo rodiklis

Mokumo rodiklis

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

0

5

10

15

20

25

30

0

50

100

150

200

250

300

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Tradicinio gyvybės draudimo įmokos (skalė kairėje)

Visos gyvybės draudimo įmokos (skalė kairėje)

Tradicinio gyvybės draudimo įmokos, palyginti su visomisgyvybės draudimo įmokomis

Procentai Mln. eurų

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

16

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

politiką už bankų sektoriaus ribų yra esminis prioritetas. Čia patenka ir draudimo

sektorius.

Draudimo sektoriaus atsparumą užtikrina geri mokumo rodikliai, tačiau iššūkių

yra. Sektoriaus pažeidžiamumą mažų palūkanų aplinkoje mažina tai, kad, palyginti su

kitomis šalimis, Lietuvoje portfelio dalis, tenkanti produktams su garantuotąja grąža,

yra santykinai nedidelė. 2016 m. pabaigoje buvo priimti teisės aktai, kuriais patikslinti

gyventojų pajamų mokesčio lengvatos taikymo principai, taikomi gyvybės draudimo

sutartis sudariusiems asmenims. Manytina, kad šie mokestiniai pakeitimai nepanaikino

paskatos gyventojams draustis ir taupyti (2017 m. pirmąjį ketvirtį gyvybės draudimo

įmokų metinis augimas sudarė 9 %), tačiau turėjo sumažinti galimą neigiamą šalutinį

šios lengvatos poveikį. Ilguoju laikotarpiu Lietuvos gyvybės draudimo sektorius turi būti

pajėgus veikti efektyviai ir pelningai, perdėm nesiremdamas mokestinėmis

lengvatomis. Kartu paminėtina, kad, inovacijoms vis ryžtingiau žengiant į finansų

sektorių, prie tokių tendencijų turėtų prisitaikyti ir draudimo sektorius.

FINANSŲ RINKOS INFRASTRUKTŪRA

Lietuvoje bankams didžiąją dalį vietinių tarpbankinių mokėjimų eurais vykdant

per tarpininkus, buvo išanalizuota susiformavusi praktika ir atkreiptas bankų

dėmesys į dėl to kylančias rizikas. Prisijungus prie SEPA, skandinaviško kapitalo

bankai ir užsienio bankų skyriai mokėjimus eurais nukreipė per kitus grupių bankus.

Toks tarpininkų atsiradimas mokėjimų proceso grandinėje kelia papildomų rizikų,

pavyzdžiui, padidėja operacinė rizika. Lietuvos banko surinkta ir išnagrinėta informacija

rodo, kad bankai suvokia dėl to kylančias rizikas. Mokėjimo paslaugoms jie yra

priskyrę aukščiausią kritiškumo lygį, numatyti su jomis susiję veiklos tęstinumo planai.

Net ir vieno banko sutrikimai atsiskaitymų infrastruktūroje skatina taikyti

sisteminį požiūrį, nes gali būti paveikti ir kiti bankai. Šalyje veikiantys bankai skiria

deramą dėmesį rizikoms ir taiko adekvačias kontrolės priemones, siekdami užtikrinti

nepertraukiamą SEPA mokėjimo paslaugų vykdymą per tarpininkus (t. y. bankų grupių

įmones). Tačiau 2016 m. įvykęs incidentas viename iš Lietuvoje veikiančių bankų

parodė, kad sutrikimai gali užsitęsti. Tokiu atveju, priklausomai nuo banko dydžio, gali

būti susiduriama su sisteminio pobūdžio padariniais. Vieno banko tarpininko

informacinėse sistemose sutrikus mokėjimų vykdymo procesui, kiti bankai negautų

mokėjimo pavedimų ir patys negalėtų vykdyti mokėjimų incidentą patiriančiam bankui.

Taip gali būti pakirstas pasitikėjimas bankų sektoriaus paslaugomis ar net konkrečiu

banku. Todėl net ir viename banke įvykę incidentai turi būti vertinami sistemiškai.

Kad užsitęsusių mokėjimo infrastruktūros sutrikimų metu būtų išvengiama

reikšmingų padarinių, reikia taikyti aiškų veiksmų koordinavimą tarp rinkos

dalyvių. Incidento viename banke sukeltų reikšmingų padarinių rizika koncentruotoje

mokėjimų rinkoje (tokia ji yra ir Lietuvoje) yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu sutriktų vieno

iš didelių mokėjimo paslaugų teikėjų mokėjimų vykdymas ir nepavyktų jo atkurti per

keletą valandų, gali būti paveikta daug kitų bankų. Incidentą patiriantis bankas turėtų

teikti informaciją kitiems bankams, kad informacijos trūkumas nesukeltų klaidingo

situacijos aiškinimo. Nepavykus atkurti tarpininko sistemų arba mokėjimo sistemos

veiklos ilgesnį laiką, padėtį suvaldyti padėtų atsarginių priemonių pasitelkimas.

Kaip atsarginė priemonė vietiniams tarpbankiniams mokėjimams vykdyti gali

būti panaudota mokėjimo sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS, tačiau būtina

įvertinti ir kitas alternatyvas. Bankai numato, kad, sutrikus SEPA mokėjimų vykdymo

infrastruktūrai, jie pasinaudotų Eurosistemos valdomos sistemos TARGET2 lietuviška

komponente TARGET2-LIETUVOS BANKAS. Vis dėlto ši sistema nėra pritaikyta SEPA

standarto mokėjimams vykdyti, todėl kai kuri informacija atliekant mokėjimą būtų

pakeista, o tai gali sukelti nepatogumų mokėjimų gavėjams. Ši sistema gali būti

panaudojama tik atliekant ribotą skaičių mokėjimų, kurie gali būti apdorojami rankiniu

būdu. Todėl ilgainiui tikslinga įvertinti ir kitų atsarginių priemonių, kurios sudarytų

galimybę vykdyti didelį kiekį SEPA standarto mokėjimų, įgyvendinimo tikslingumą.

Tinkamą pirminį atsaką į galimus mokėjimų vykdymo sutrikimus užtikrintų

aiškus komunikavimo procesas. Jis apimtų informacijos apie sutrikimą pateikimą

Lietuvos bankui ir kitiems rinkos dalyviams. Lietuvos bankas galėtų būti informacijos

perdavimo taškas – gavęs išsamią informaciją apie incidentą, kitiems rinkos dalyviams

jis perduotų tą informaciją, kuri jiems yra aktuali. Viešas suderintų žinučių pateikimas

kartu užkirstų kelią nepagrįstoms incidento interpretacijoms viešojoje erdvėje. Lietuvos

bankas sieks tokios komunikavimo tvarkos parengimo ir įgyvendinimo.

31 pav. Draudikų investicinio portfelio struktūra Lietuvoje ir Europoje

(2016 m. II ketvirtis)

2 %

8 %

2 %

1 %

3 % 7 %

2 %

1 %1 %

6 %

3 %

3 % 1 %

66 %

7 %1 %

0 %

11 %

10 %

1 %

Materialusis nefinansinis turtas

Akcijos

VVP

Įmonių VP

Struktūriniai lakštai

Įkaitu užtikrinti VP

Kolektyvinio investavimo subjektai

Grynieji pinigai ir indėliai

Paskolos

Gyvybės draudimo įmonių Europoje

Ne gyvybės draudimo įmonių Europoje

Viso draudimo sektoriaus Lietuvoje

Šaltiniai: EIOPA, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.Pastaba: Lietuvos draudikų investicinio portfelio struktūra 2016 m. pabaigoje.

28 %

29 %

20 %

27 %21 %

18 %21 %

17

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

3 intarpas. FinTech samprata ir vaidmuo finansų sistemoje

Kas yra FinTech? Termino FinTech apibrėžčių yra įvairių. Pavyzdžiui, Finansinio stabilumo taryba FinTech apibrėžia kaip technologijomis

pagrįstas inovacijas, galiausiai virstančias nauju verslo modeliu, mobiliąja programa, procesu ar produktu, turinčiu realų poveikį finansų

rinkoms ir institucijoms bei finansinių paslaugų teikimui. Be turbūt daugeliui girdėtų FinTech pavyzdžių, galima paminėti elektronines

mokėjimo platformas (pvz., Paysera), tarpusavio skolinimo platformas (pvz., Savy, FinBee), lėšų perlaidų sistemas, mokėjimų sistemas,

skaitmeninius bankus (pvz., Revolut, N26) ir kt. FinTech gali veikti ir būti taikomos įvairiuose verslo segmentuose, pavyzdžiui, skolinimo ir

investicijų valdymo veikloje, teikiant finansines konsultacijas, vykdant mokėjimus, renkantis draudimą ir kt.

Kokia FinTech nauda ir kodėl žmonės naudojasi šiomis paslaugomis? Su FinTech dažnai siejama tai, kad tokiomis paslaugomis

lengva naudotis – nebūtina eiti į finansų įstaigą, kad būtų suteikta paslauga, neretai pakanka kelių mygtuko paspaudimų ar brūkštelėjimų

pirštu mobiliajame telefone. Dažniausiai FinTech pagrindu teikiamos paslaugos būna ir pigesnės nei siūlomos tradicinių finansų rinkos

dalyvių. Taip pat minima, kad dėl FinTech ilgainiui gali būti globalizuojamos pagrindinės finansinės paslaugos, didinama finansų sistemos

integracija. Taip prasiplėstų finansinių paslaugų prieinamumas vartotojams. Be to, kadangi FinTech yra grindžiama inovatyviomis

technologijomis, atsiveria daugiau galimybių naujo pobūdžio paslaugų ir produktų kūrimui. Svarbu pabrėžti ir FinTech įmonių daromą

poveikį konkurencinei aplinkai. Tokio pobūdžio naujų dalyvių atėjimas į rinką skatina ir tradicinius finansų sektoriaus dalyvius kurti

pažangesnes ir konkurencingesnes paslaugas. Kartu didėja ir teikiamų paslaugų įvairovė, išjudinama nusistovėjusi finansų rinka,

pavyzdžiui, mažoms ir vidutinėms įmonėms susidaro daugiau finansavimosi alternatyvų.

Kokių grėsmių kyla? Kadangi FinTech įmonių atėjimas į rinką, jų taikomos inovacijos tiesiogiai paliečia tradicinius finansų sistemos

dalyvius per didėjančią konkurenciją, tai skatina jų verslo modelių pokyčius. Taip tradicine veikla užsiimantiems bankams ir panašiems

rinkos dalyviams kyla iššūkių užtikrinti, kad verslo modelių pasikeitimai būtų tvarūs ir nekeltų rizikos finansiniam stabilumui. Be to, FinTech į

šalį neretai ateina startuolių pavidalu, taigi kyla ir įvairių reguliavimo iššūkių. Pavyzdžiui, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi priežiūros

mechanizmai gali netikti naujoviškas paslaugas teikiantiems ir dar tik rinkoje beįsitvirtinantiems subjektams. Startuolių teikiamos paslaugos

paprastai dar nebūna „laiko patikrintos“, todėl tokios įmonės susiduria su nenumatyta veiklos incidentų rizika, kuri gali turėti neigiamą

poveikį finansiniam stabilumui. Be to, IT inovacijos ir infrastruktūros tarpusavio sąryšių didėjimas paprastai sukuria daugiau erdvės

kibernetinėms rizikoms pasireikšti (daugiau žr. „Kibernetinio saugumo grėsmės finansų įstaigoms“ šios apžvalgos II sk.). Į šias rizikas turi

būti atsižvelgiama plėtojant FinTech paslaugų sektorių šalyje.

Koks yra FinTech paslaugų mastas šiuo metu? Įvairių šaltinių duomenimis, beveik du trečdaliaiI bankų klientų visame pasaulyje jau

naudojasi FinTech produktais ar paslaugomis. Daugiau nei 80 proc. klientų teigimu, FinTech siūlo greitesnes paslaugas. Įvairių rūšių

FinTech finansavimas pasaulyje 2016 m. sudarė daugiau nei 24 mlrd. JAV doleriųII, iš jų 14 mlrd. dolerių buvo skirta rizikos kapitalo FinTech

įmonėms finansuoti. Prognozuojama, kad mokėjimai FinTech rinkoje Lietuvoje 2017 m. turėtų sudaryti apie 1,1 mlrd. EurIII.

FinTech Lietuvoje. FinTech įmonių ir paslaugų plėtrai labai didelės įtakos turi šalyje vykdomos teisinės iniciatyvos bei įvairių institucijų

požiūris ir konkretūs veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje bankų sektoriaus ir jame teikiamų paslaugų koncentracija yra viena

didžiausių Europoje, naujų ir konkurencingas paslaugas teikiančių dalyvių atėjimas į rinką yra skatintinas. Prie to prisideda Lietuvos valdžios

institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Šiuo metu Lietuvoje kuriasi FinTech

asociacija, kuri siekia sutelkti tiek naujus, tiek tradicinius finansinių paslaugų teikėjus, plėtojančius inovatyvius sprendimus. Tolesnis siekis –

kad Lietuva taptų FinTech įmonių centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione ir jame būtų teikiamos konkurencingos finansinės paslaugos,

kuriami pažangūs, saugūs ir naudingi sprendimai. Naujų FinTech įmonių atėjimas į šalį ne tik skatina finansų sektoriaus pažangą, bet ir

kuria naujas darbo vietas, didina finansinių paslaugų prieinamumą vartotojams (gyventojams ir verslui). Lietuvoje kuriasi ne tik lietuviško,

bet ir užsienio kapitalo finansuojamos FinTech įmonės, tokios kaip International Fintech, Moneta International, IBS Lithuania, deVere E-

Money ir kitos. Tai rodo, kad iniciatyvos siekiant plėtoti FinTech įmonių veiklą šalyje (konsultacijos finansų sektoriaus naujokams,

patvirtintas Sutelktinio finansavimo įstatymas, paprastesnis licencijos gavimas, Baltijos šalyse ir Skandinavijoje įkurtas didžiausias

technologijų startuolių parkas Vilnius Tech Park ir kt.) duoda apčiuopiamų rezultatų. Taigi, būtina tęsti pradėtus darbus, kartu tinkamai

valdant ir kylančias rizikas.

A pav. „FinTech“ startuolių pasiskirstymas pagal sritį pasaulyje B pav. „FinTech“ privalumai ir galimos rizikos

(2015 m.)

I https://www.i-scoop.eu/fintech

II https://home.kpmg.com/xx/en/home/media/press-releases/2017/02/global-fintech-investment-sees-sharp-decline-in-2016.html

III https://www.statista.com/outlook/295/143/fintech/lithuania

PRIVALUMAI

• Greitis (pvz., spartesni pavedimai)

• Paprastumas (patogumas)

• Mažesnė kaina vartotojui

• Didėjanti konkurencija rinkoje

• Paslaugų įvairovė

RIZIKOS

• Reguliavimo (priežiūros mechanizmų taikymo sritys ne visada apima FinTech)

• Naujos įmonės ir jų verslo modeliai nėra laiko patikrinti

• Kibernetinė rizika

• Neapibrėžtumas dėl tradicinių rinkos dalyvių taikomų verslo modelių pokyčių poveikio finansiniam stabilumui

18

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

II. RIZIKOS FINANSŲ SISTEMAI

Šiame skyriuje aprašomos pagrindinės Lietuvos finansų sektoriui kylančios sisteminio pobūdžio rizikos ir iššūkiai (žr. 1 lentelę), kartu

pristatomi bankų sektoriaus atsparumą atskleidžiantys testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai.

1 lentelė. Pagrindinės rizikos ir iššūkiai Lietuvos finansų sistemai

Pagrindinės rizikos Lietuvos finansų sistemai 2016 m. 2017 m.

Disbalansų Šiaurės šalyse ir staigaus rizikos priedų padidėjimo galimas poveikis patronuojantiesiems

bankams

Spartus kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinkos augimas Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos finansų sistemai

Kibernetinio saugumo grėsmės finansų įstaigoms

Rizikų vertinimų paaiškinimas

Didelė sisteminė rizika Rizikos pasireiškimo tikimybė padidėjusi

Vidutinė sisteminė rizika Rizikos pasireiškimo tikimybė nepakitusi

Maža sisteminė rizika Rizikos pasireiškimo tikimybė sumažėjusi

Pastaba: dabartinis rizikos lygis nustatomas taikant ekspertinį vertinimą ir remiantis tam tikrais kiekybiniais rodikliais, atsižvelgiant į rizikos pasireiškimo tikimybę ir galimą sisteminį poveikį; rodyklėmis pavaizduotas rizikos pasireiškimo tikimybės pokytis nuo 2016 m. Finansinio stabilumo apžvalgos paskelbimo.

DISBALANSŲ ŠIAURĖS ŠALYSE IR STAIGAUS RIZIKOS PRIEDŲ PADIDĖJIMO GALIMAS POVEIKIS PATRONUOJANTIESIEMS BANKAMS

Lietuvos bankų sektoriuje dominuoja Šiaurės šalių bankai, kurie gali būti jautrūs

tose šalyse susidariusių disbalansų korekcijoms. 2016 m. pabaigoje šie bankai

sudarė 89,5 proc. viso Lietuvos bankų sektoriaus turto (žr. 32 pav.). Be to, Lietuvos

bankų sektoriaus koncentracija yra viena didžiausių tarp visų ES šalių, todėl didžiųjų

bankų sisteminė įtaka Lietuvos finansų sektoriui yra itin didelė. Nors nuo 2008 m.

Lietuvoje veikiančių bankų įsipareigojimai užsienio bankams reikšmingai sumažėjo, per

2016 m. jie vėl šiek tiek ūgtelėjo – nuo 11,2 iki 15,1 proc. viso finansavimosi (žr. 32 pav.).

Tiesa, šie atskirų bankų rodikliai svyravo nuo 0,0 iki 66,1 proc. Esant tokiai padėčiai,

Lietuvos finansų sistema yra priklausoma nuo Šiaurės šalių bankų finansinės būklės ir

gali būti reikšmingai neigiamai paveikta, jei ten vyktų disbalansų korekcijos.

Būsto kainų lygis Švedijoje ir Norvegijoje tebėra aukštas, nors Švedijoje 2016 m.

kainos ir augo lėčiau. NT kainos Švedijoje ėmė sparčiau kilti nuo 2013 m., o 2015 m.

pabaigoje jų metinis realusis augimas sudarė 12,9 proc. Vis dėlto vėliau augimas sulėtėjo

ir 2016 m. pabaigoje nukrito iki 5,1 proc. (žr. 33 pav.). Tam įtakos turėjo 2016 m. birželio

mėn. Švedijoje įvesti būsto paskolų minimalios amortizacijos reikalavimai, taip pat

paspartėjusi naujų būstų statyba. Kita vertus, Norvegijoje būsto kainos tuo pat metu ėmė

kilti sparčiau: per 2016 m. metinis realiųjų būsto kainų augimas padidėjo nuo 1,7 iki

7,4 proc. Apskritai būsto kainų lygis abiejose šalyse tebėra aukštas ir gerokai veikiamas

struktūrinių veiksnių14

. Nuo 2007 m. nominaliosios būsto kainos Norvegijoje ir Švedijoje

pakilo atitinkamai 57,2 ir 65,0 proc., nors gyventojų pajamos didėjo gerokai nuosaikiau –

29,0 ir 22,8 proc. Didėjo ir šių šalių gyventojų įsiskolinimas, o kartu ir jų jautrumas

ekonominiams sukrėtimams. Per 2016 m. Švedijos ir Norvegijos namų ūkių įsiskolinimo

lygis (metinių pajamų ir skolos santykis) pakilo atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc. p. ir siekė

atitinkamai 175 bei 213 proc. Kartu didėjo ir patronuojančiųjų bankų su NT susijusios

pozicijos, todėl jų jautrumas galimam būsto kainų kritimui taip pat didėjo (žr. 33 pav.).

Ekonominės būklės suprastėjimas lėmė neveiksnių paskolų išaugimą Norvegijoje.

Smukusios naftos kainos neigiamai paveikė Norvegijos ekonomiką: nuo 2014 m. vidurio

iki 2016 m. trečiojo ketvirčio nedarbo lygis šalyje išaugo nuo 3,3 iki 4,9 proc. Todėl tuo

laikotarpiu padidėjo neveiksnių paskolų dalis Norvegijos bankų sektoriuje, taip pat ir

patronuojančiajame DNB banke (žr. 34 pav.). Neigiamai Šiaurės šalis veikia ir Jungtinės

Karalystės sprendimas palikti ES – 2016 m. antrojoje pusėje prastėjo verslo lūkesčiai,

smuktelėjo pramonės užsakymai. Vis dėlto ekonominė padėtis Švedijoje ir Norvegijoje

tebėra stabili, o 2017 m. jų ūkis turėtų augti atitinkamai 2,7 ir 1,2 proc.15

14

Žr. 5 intarpą 2016 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje: http://www.lb.lt/lt/lfsb-finansinio–stabilumo-apzvalga. 15

TVF balandžio mėn. prognozės.

32 pav. Šiaurės šalių bankų rinkos dalis Lietuvoje

ir finansavimosi iš patronuojančiųjų bankų dalis

(2008 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

33 pav. Švedijos ir Norvegijos realiųjų būsto kainų

indeksai ir didžiųjų Švedijos patronuojančiųjų

bankų būsto paskolų portfelis

(2002 m. I ketvirtis–2016 m. III ketvirtis)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Patronuojančiųjų užsienio bankų indėliai

Šiaurės šalių bankų turto dalis Lietuvos bankų sektoriuje

Procentai

Šaltinis: Lietuvos bankas.

60

80

100

120

140

0

1

2

3

4

2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016

Kitų bankų būsto paskolos Švedijoje„Nordea“ būsto paskolos Švedijoje SEB būsto paskolos Švedijoje„Swedbank“ būsto paskolos Švedijoje Švedijos būsto kainos (skalė dešinėje)Norvegijos būsto kainos (skalė dešinėje)

Trln. Švedijos kronų

Šaltinis: Švedijos statistikos departamentas ir TAB.

Indeksas, 2010 m. = 100

19

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

Šiaurės šalių bankai didelę dalį finansavimosi pritraukia finansų rinkose, todėl

yra jautrūs staigiam rizikos priedų padidėjimui. 2016 m. pabaigoje Lietuvos bankus

patronuojančių Skandinavijos kapitalo bankų finansavimasis skolos VP sudarė nuo

27,1 iki 43,3 proc. viso jų balanso. Mažų palūkanų normų laikotarpiu lėšų pritraukimas

finansų rinkose nuo 2015 m. pastebimai išaugo (žr. 35 pav.). Nors toks bankų

finansavimosi būdas mažina jų sąnaudas, kartu bankai tampa jautresni staigiam rizikos

priedų padidėjimui. Jautrumą tokiai rizikai didina ir didelė finansų rinkos priemonių dalis

patronuojančiųjų bankų turte – 2016 m. pabaigoje ji sudarė tarp 13,7 ir 30,0 proc. Kai

kuriems didiesiems pasaulio centriniams bankams tebevykdant skatinamąją pinigų

politiką, rizikos priedai tebėra itin sumažėję. Esant tokiai padėčiai kyla rizika, kad

padidėjus įtampai finansų rinkose rizikos priedai staiga pakils – dėl to finansavimasis

rinkos priemonėmis staiga pabrangtų, o bankų laikomi VP nuvertėtų. 2016 m. pradžioje

finansų rinkose kilus nerimui dėl Europos bankų tvarumo, staiga ūgtelėjo ir Šiaurės

šalių bankų rizikos priedai (žr. 35 pav.).

Patronuojančiųjų bankų būklei pablogėjus, Lietuvos finansų sistema būtų

stipriausiai paveikta dėl galimo kreditavimo apimties mažinimo. Švedijai ar kitoms

Skandinavijos šalims susidūrus su ekonomikos arba finansinio stabilumo sukrėtimu,

susilpnėję šių šalių bankai galėtų priimti sprendimą mažinti kreditavimą grupės mastu

arba parduoti ne pagrindines verslo linijas, tokias kaip jų vykdoma veikla Baltijos

šalyse. Pažymėtina ir tai, kad, nors Švedijos patronuojančiųjų bankų kapitalo

pakankamumo rodikliai yra aukšti, jų atotrūkis nuo Švedijos priežiūros institucijos

reikalaujamų normatyvų yra nedidelis. Todėl ir gana nedideli nuostoliai galėtų lemti

tokių normatyvų pažeidimus bei skatintų bankus didinti kapitalą arba mažinti rizikos

pozicijas. Susidarius tokiai padėčiai, šiuo metu spartėjantis skolinimas Lietuvoje galėtų

mažėti ir kartu neigiamai veikti Lietuvos NT rinkos ir šalies ekonomikos raidą. Tokio

scenarijaus galimybę iš dalies patvirtina ir Danijos banko Danske pavyzdys. Danijoje

2007–2012 m. būsto kainos krito 19,5 proc., ir tai lėmė reikšmingai išaugusį Danske

banko neveiksnių paskolų lygį bei sumažėjusį kreditavimą. Pavyzdžiui, 2010–2014 m.

šio banko paskolų portfelis visos grupės mastu padidėjo tik 1,1 proc., nors visų kitų

Lietuvoje veikiančius bankus patronuojančių bankų paskolų portfeliai augo daugiau nei

po 10 proc. Kreditavimo mažinimo politika, tikėtina, palietė ir Danske banko filialą

Lietuvoje, nes jo turimas paskolų portfelis tuo pačiu laikotarpiu mažėjo sparčiausiai iš

visų Lietuvoje veikiančių Šiaurės šalių bankų.

Sukrėtimai Šiaurės šalių finansų sistemoje, tikėtina, didintų Lietuvos bankų

finansavimosi kaštus ir mažintų indėlininkų pasitikėjimą. Susidūrus su

ekonominiais sunkumais, Skandinavijos šalių tarptautinis skolinimosi reitingas galėtų

mažėti, bankų padėtis suprastėtų, todėl didelę priklausomybę nuo finansų rinkų

turintiems Skandinavijos bankams finansuotis taptų brangiau, o tai kartu didintų ir

Lietuvoje veikiančių patronuojamųjų bankų finansavimosi kainą, mažintų jų pelningumą

ir bankai būtų priversti didinti teikiamų paskolų palūkanų normas. Be to, plintant

informacijai apie Skandinavijos bankų sunkumus, vietinių indėlininkų pasitikėjimas

Lietuvoje veikiančiais bankais, tikėtina, sumažėtų, todėl neatmestina padidėjusio

rezidentų indėlių kintamumo rizika (daugiau žr. „Bankų likvidumo testavimas“).

Riziką dėl disbalansų Šiaurės šalyse mažina stiprėjanti patronuojančiųjų bankų

finansinė padėtis ir taikomos makroprudencinės politikos priemonės. Per

2016 m. visų patronuojančiųjų bankų kapitalo pakankamumo lygis didėjo ir metų

pabaigoje sudarė nuo 21,8 ir 31,8 proc. (žr. 36 pav.). Tokie Šiaurės šalių bankų

rodikliai buvo bene aukščiausi tarp didžiųjų Europos bankų, nors pažymėtina, kad juos

pasiekti jiems pavyksta daugiausia dėl mažo turimo turto rizikingumo, vertinamo vidaus

modeliais, o ne dėl aukšto kapitalo lygio. Riziką mažino ir Šiaurės šalyse taikomos

makroprudencinės politikos priemonės. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. Švedijoje ir nuo 2015

m. Norvegijoje įsigaliojo minimalūs pradinio įnašo būsto paskolai reikalavimai. Deramą

kapitalo lygį būsto paskoloms dengti padeda pasiekti abiejų šalių bankams nustatyti

minimalūs tokių paskolų rizikos svoriai. Be to, Švedijoje 2016 m. birželio mėn. buvo

įvestas minimalus paskolų amortizacijos reikalavimas naujoms būsto paskoloms, todėl

imdami būsto paskolas namų ūkiai kasmet privalės mokėti ne tik palūkanas, kaip buvo

iki tol, bet ir dalį paskolos vertės. Siekiant stiprinti bankų atsparumą ciklinei rizikai, tiek

Norvegijoje, tiek Švedijoje bankams kartu taikomi ir anticiklinio kapitalo rezervo

reikalavimai.

34 pav. Šiaurės šalių patronuojančiųjų bankų

neveiksnių paskolų lygis

(2008 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

35 pav. Patronuojančiųjų bankų 5 m. trukmės

subordinuotos skolos eurais apsidraudimo sandorių

kainos ir finansavimosi skolos VP dalies turte mediana

(2012 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 1 d.)

36 pav. Patronuojančiųjų Šiaurės šalių bankų kapitalo

pakankamumo rodikliai

(2008 m. I ketvirtis–2016 m. IV ketvirtis)

0

2

4

6

8

10

12

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

SEB „Swedbank“ DNB „Danske“ „Nordea“

Procentai

Šaltinis: SNL.

20,0

25,0

30,0

35,0

40,0

0

100

200

300

400

500

600

2012 2013 2014 2015 2016 2017SEB„Swedbank“ DNB„Danske“ „Nordea“ Patronuojančiųjų bankų finansavimosi skolos VP dalies turte mediana (skalė dešinėje)

Procentai

Šaltiniai: „Bloomberg“ ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Baziniai punktai

20

25

30

35

40

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

SEB kapitalo pakankamumo rodiklis„Swedbank“ kapitalo pakankamumo rodiklis DNB kapitalo pakankamumo rodiklis„Danske“ kapitalo pakankamumo rodiklis „Nordea“ kapitalo pakankamumo rodiklis Pagal riziką įvertinto ir viso turto santykių mediana (skalė dešinėje)

Procentai

Šaltinis: SNL.

Procentai

20

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

SPARTUS KREDITAVIMO IR NEKILNOJAMOJO TURTO RINKOS AUGIMAS LIETUVOJE

Jeigu spartus NT rinkos ir kreditavimo augimas užsitęstų, tai galėtų lemti disbalansų

šalies finansų sistemoje susidarymą. 2017 m. kovo mėn. būsto paskolų portfelio metinis

augimas sudarė 7,6 proc. – daugiausia nuo 2009 m. – ir buvo vienas sparčiausių visoje

Europoje (žr. 37 pav.). Pagal būsto kainų kilimą Lietuva taip pat yra tarp šalių, kuriose

būstas brangsta greičiausiai, – 2016 m. paskutinį ketvirtį būsto kainų metinis kilimas šalyje

sudarė daugiau nei 9 proc. (daugiau žr. „Nekilnojamojo turto rinkos raida“ šios apžvalgos

I sk.). 2008–2009 m. patirtis parodė (žr. 38 pav.), kad, po spartaus ekonomikos augimo

sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms ir sumažėjus naujų paskolų srautui, bendras šalies

ekonominis aktyvumas taip pat mažėja, kyla nedarbo lygis ir mažėja namų ūkių pajamos.

Tokia raida gali lemti reikšmingai išaugusią namų ūkių įsipareigojimų naštą, o bankams –

padidėjusį neveiksnių paskolų kiekį, sumažėjusį pelningumą ir susilpnėjusį visos finansų

sistemos atsparumą. Dabartinis namų ūkių įsiskolinimo didėjimas, augantis kredito

vaidmuo būsto rinkoje ir spartų kilimą pasiekusios būsto kainos rodo, kad tolesnę skolinimo

ir NT rinkos raidą reikia itin akylai stebėti, o jei spartus būsto kredito ir kainų augimas

užsitęstų arba dar paspartėtų – net ir imtis konkrečių priemonių finansų sistemos

atsparumui didinti.

Vis dažniau būstas perkamas už skolintas lėšas. Sandorių, kuriuose kaip užstatas

naudojamas įsigyjamas būstas, dalis pastaruosius metus nuosekliai didėjo (žr. 39 pav.).

Skaičiuojant pagal sudaromus būsto sandorius, 2016 m. sandorių imant paskolą dalis

sudarė beveik 40 proc. Vis dėlto didelį vaidmenį rinkoje atlieka ir pirkėjai, perkantys būstą

nuosavomis lėšomis: nors tokių pirkėjų santykinė dalis nuosekliai mažėja, tačiau tebėra

nemaža (vertinant pagal sandorių skaičių) ir sudaro apie 60 proc.

Pamatinių veiksnių, pagrindžiančių augantį būsto rinkos ir skolinimo aktyvumą,

esama, tačiau daugelis jų gana nepatvarūs. Būsto įperkamumas Lietuvoje

nepertraukiamai gerėjo nuo 2009 m., nes gyventojų pajamos augo sparčiau nei būsto

kainos, mažėjo palūkanos. Svarbus veiksnys, paskatinęs būsto sandorių skaičiaus augimą,

buvo palanki demografinė padėtis aktyviausioje šalyje Vilniaus rinkoje (beje, čia dažniau

yra taikoma ir ASN išimtis16

dėl paskolų įmokos ir pajamų santykio; žr. 40 pav.). Vis dėlto

ilgą laiką vyraujančios mažos palūkanų normos gali formuoti klaidingus tiek būstą gyventi

perkančių asmenų, tiek investuotojų lūkesčius, kad būsto paskolų įmokos visada bus

mažesnės nei būsto nuomos įmokos arba kad būstas ilgą laiką tebebus didesnę grąžą nei

kitos panašios rizikos turto klasės teikianti investicija.

Esamomis aplinkybėmis reikšmingesnį būsto paklausos sumažėjimą galėtų lemti

išaugusios palūkanų normos, mažėjanti nuomos paklausa, prastėjanti šalies

demografinė padėtis. Labiau padidėjus palūkanoms, galimybės įsigyti būstą suprastėtų,

dėl to sumažėtų ne tik pirmojo būsto pirkėjų, bet ir tų, kurie senąjį būstą keičia į naują. Be

to, esant didesnėms palūkanoms, dalis investuotojų gali parduoti turimą NT ir nukreipti

lėšas į pelningesnes turto klases. Daugėjant gyventojų, perkančių nuosavą būstą, nuomos

paklausa mažėja, todėl nuomotojai gali mažinti nuomos kainas, o grąžai netenkinant –

parduoti turimą nuomojamą būstą. Nuomos kainoms mažėjant, pastebimai sumenktų ir

investuotojų aktyvumas būsto rinkoje. Visi šie veiksniai lemtų, kad sumažėtų ir paskolų, ir

nuosavų lėšų srautas į NT rinką, o sumažėjus paklausai ir sumenkus likvidumui, kiltų

staigaus būsto kainų kritimo rizika. Pabrėžtina, kad vidutiniu laikotarpiu didelės įtakos būsto

rinkai ir paskolų paklausai turės ir prastėjanti demografinė padėtis: per ateinančius keletą

metų potencialių pirmojo būsto pirkėjų šalyje gali pastebimai sumažėti (žr. 41 pav.).

Jeigu dėl sumažėjusios paklausos būsto kainos staiga kristų, tai galėtų daryti

reikšmingą įtaką finansų sistemos stabilumui. Sumažėjus paklausai ir nukritus

kainoms, reikšmingų nuostolių patirtų NT plėtotojai, ypač tie, kurie iki kainų nuosmukio

vykdė didesnės apimties projektus ir pastatytų būstų nespėjo parduoti. Jei šios įmonės

susidurtų su mokumo problemomis, nuostolių tiesiogiai patirtų joms skolinę bankai.

Sumažėjus arba apskritai netekus nuomos pinigų srautų iš investicijai pirktų būstų (tai būtų

ypač aktualu nepatraukliuose mikrorajonuose esančiam NT), investuotojai gali būti priversti

turimą turtą parduoti gerokai mažesne kaina, nei jį įsigijo, o dar prastesniu atveju, jeigu

investavę skolintas lėšas asmenys taptų nemokūs, tiesioginių nuostolių turėtų ir nuvertėjusį

16

Bankas gali suteikti būsto paskolą įvertinęs, kad paskolos prašantis asmuo bus mokus visiems turimiems kreditams skirdamas iki 60 proc. mėnesio pajamų. Tokia išimtis gali būti pritaikyta ne daugiau nei 5 proc. visų per metus suteiktų naujų būsto paskolų sumos.

37 pav. PFĮ paskolų namų ūkiams ir įmonėms portfelio metinis augimas ES šalyse

(2017 m. vasario mėn.)

38 pav. Būsto kainų, naujų būsto paskolų ir bendrojo kapitalo formavimo naujiems būstams raida

(1998–2016 m.)

39 pav. Būsto sandorių imant paskolą dalis ir vertė

(2007 m. I ketvirtis–2015 m. IV ketvirtis)

–8

–4

0

4

8

12

Airi

ja

Gra

ikija

Ispa

nija

Por

tuga

lija

Kip

ras

Latv

ija

Ola

ndija

Kro

atija

Italij

a

Suo

mija

Vok

ietij

a

Aus

trija

Lenk

ija

Pra

ncūz

ija

Est

ija

Bul

garij

a

Slo

vėni

ja

Mal

ta

Rum

unija

Liuk

sem

burg

as

Šve

dija

Ček

ija

Liet

uva

Bel

gija

Slo

vaki

ja

Procentai

Namų ūkiai

Ne finansų įmonės

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: pateikti ECB duomenys ir jie gali skirtis nuo Lietuvos banko skaičiuojamų kredito augimo dydžių..

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016

Bendrojo kapitalo formavimas naujiems būstamsNaujos paskolos būstui įsigytiBūsto kainų indeksas (skalė dešinėje)

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Indeksas, 2010 m. = 100 Mln. eurų

0

20

40

60

80

100

120

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Procentai Tūkst. eurų

Būsto sandorių vertė

Būsto paskolų vertė

Būsto sandorių imant paskolą dalis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

21

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

turtą kaip užstatą perėmę bankai. Sumenkus būsto paklausai, NT plėtotojai gali siekti

parduoti pradėtus statyti butus mažesnėmis nei rinkoje vyraujančiomis kainomis.

Todėl pasiūla dar labiau padidėtų, mažėjančios būsto kainos galėtų reikšmingai

paveikti NT plėtotojų finansinę padėtį, o jiems tapus nemokiems, dėl statybų

sektoriaus reikšmingumo ir sektoriuje veikiančių įmonių tarpusavio sąsajų reikšmingų

nuostolių patirtų šalyje veikiantys bankai. Būsto nuvertėjimas tiems, kurie jį pirko ne

investicijai, o siekdami jame gyventi, kelia mažesnę tiesioginę grėsmę, tačiau

sumažėjus pajamoms, netekus darbo ar išaugus palūkanoms, turimas būstas gali

tapti pernelyg sunkiu finansiniu įsipareigojimu neatsakingai savo pajamų ir finansinės

padėties tvarumą įvertinusiems namų ūkiams.

Svarbūs yra ir antriniai NT kainų mažėjimo padariniai: dėl prastėjančios NT

plėtros įmonių finansinės padėties pastebimai sumažėtų aktyvumas statybų

sektoriuje, išaugtų nedarbo lygis su statyba susijusiose ekonominėse veiklose.

Suprastėjus namų ūkių lūkesčiams, jie gali dėl ateities neapibrėžtumo pradėti daugiau

taupyti, todėl vartojimas ir kartu visas ekonomikos augimas sumažėtų. Itin skaudūs

NT kainų mažėjimo padariniai būna tada, kai būsto kainų kritimas sutampa su

ekonomikos nuosmukiu ne tik vietos, bet ir pasaulinėse rinkose.

Augančios namų ūkių pajamos, mažas įsiskolinimo lygis ir Lietuvos banko

taikomos makroprudencinės politikos priemonės mažina su sparčiu NT rinkos

ir skolinimo augimu susijusias rizikas. Lietuvos bankas prognozuoja tolesnį šalies

ekonomikos ir gyventojų pajamų augimą, o jis ne tik didina galimybes įsigyti būstą,

bet ir lengvina įsipareigojimų vykdymo naštą. Riziką mažina ir tai, kad apskritai

Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo lygis tebėra nedidelis ir vienas mažiausių Europoje

(žr. 42 pav.). Be to, 2015 m. nuo 2011 m. galiojantys ASN buvo papildyti, siekiant

mažų palūkanų normų aplinkoje išvengti perteklinio namų ūkių įsiskolinimo ir

pažeidžiamumo, palūkanų normoms padidėjus.

Jeigu spartus būsto kainų kilimas užsitęstų, o skolinimo aktyvumas nenuslūgtų

ar dar labiau padidėtų, atsirastų poreikis imtis priemonių šalies finansų

sistemos atsparumui didinti. Siekiant padidinti finansų sistemos atsparumą ciklinei

rizikai, susijusiai su disbalansais būsto ir kreditavimo rinkoje, galėtų būti didinama

anticiklinio kapitalo rezervo norma, kuri kol kas yra lygi 0 proc. Jeigu pagrindinė rizika

būtų susijusi su netvaria būsto rinkos raida (sparčiai kylančiomis kainomis, pasiūlos ir

paklausos disbalansu, pernelyg dideliu optimizmu NT rinkoje ir aktyviu skolinimusi

būstui įsigyti), galėtų būti peržiūrimi ASN reikalavimai, tokie kaip LTV ir DSTI rodiklių

dydžiai.

4 intarpas. Būsto pirkimas nuomai ir jo sąsajos su finansų sistemos stabilumu

Įvairūs duomenų šaltiniai leidžia teigti, kad būsto pirkimas nuomai yra populiari investavimo priemonė Lietuvoje, ir šalies piliečiai

teikia pirmenybę būtent šiam laisvų lėšų panaudojimo būdui. Tai pagrindžia tiek oficialūs VĮ Registrų centro duomenys, rodantys, kad

antrinių būstųI skaičiaus prieaugis šalyje pastaraisiais metais sudarė nemažą visų būsto sandorių dalį, tiek ir įvairios apklausos. Pavyzdžiui,

Lietuvos banko reguliariai atliekamos namų ūkių apklausos rezultatai rodo, kad pastaruoju metu vis daugiau gyventojų santaupas investuoja

į NT: nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios gyventojų, teigiančių, kad yra investavę į NT, dalis ūgtelėjo daugiau nei dvigubai – nuo 3,7

iki 8,0 proc. Be to, NT rinkos dalyviai nurodo, kad pastaruoju metu Vilniuje beveik kas trečias naujas butas yra nuperkamas s iekiant jį

išnuomoti. Dar 2005 m. UAB „Inreal“ užsakymu atliekant apklausą 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad laisvas lėšas investuotų būtent į NT, o

2016 m. pabaigoje Swedbank, AB, atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. gyventojų šiuo metu geriausia investicija laiko būtent NT.

Trumpuoju laikotarpiu investuotojai skatina NT rinkos ir jos plėtotojų aktyvumą, tačiau perteklinis į būsto rinką nukreiptų investicinių lėšų

srautas, ypač jei investuojamos ir skolintos lėšos, gali sukelti neigiamų pasekmių tiek pačiai būsto rinkai, tiek visos finansų sistemos

stabilumui.

Lietuvos būsto pirkimo nuomai rinka dėl duomenų trūkumo kol kas nėra išsamiai nagrinėta, todėl, siekiant aprašyti galimą

investuotojų įtaką būsto rinkai ir finansiniam stabilumui, remiamasi užsienio šalių pavyzdžiais. Dėl išsivystymo lygio, masto ir

kokybiškų duomenų prieinamumo dažnai nagrinėjama Jungtinės Karalystės būsto pirkimo nuomai rinka. Vienas iš veiksnių, paskatinusių

būsto pirkimo nuomai populiarumą ir kartu būsto paklausą šioje šalyje, buvo 1996 m. pradėtos teikti būsto įsigijimo nuomai paskolos (angl.

buy-to-let mortgages). Šios patraukliomis sąlygomis teikiamos paskolos yra plačiai prieinama finansinė priemonė. Būsto įsigijimo, siekiant jį

išnuomoti, populiarumas per beveik ketvirtį amžiaus lėmė reikšmingus pokyčius Jungtinės Karalystės būsto fondo struktūroje (žr. A pav.).

40 pav. Būsto paskolų portfelio pasiskirstymas pagal regionus ir naujų būsto paskolų, kurioms pritaikyta ASN išimtis, dalis

(2016 m. IV ketvirtis)

41 pav. 25–35 m. amžiaus Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozė

(2017–2026 m.)

42 pav. Paskolų namų ūkiams bei įmonėms ir BVP santykis ES šalyse

(2016 m. III ketvirtis)

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0

10

20

30

40

50

60

Vilniaus apskr. Kauno apskr. Klaipėdos apskr. Kitos apskr.

Procentai Procentai

Būsto paskolų portfelio dalis

Naujų būsto paskolų, kurioms pritaikyta ASN išimtis, dalis (skalė dešinėje)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

250

270

290

310

330

350

370

390

410

430

450

2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026

Šaltinis: Eurostatas.

–100 tūkst. gyventojų

Tūkst. gyventojų

0

50

100

150

200

250

300

350

0 20 40 60 80 100 120 140

Ne finansų įmonių paskolų ir nominaliojo BVP santykis, procentai

Šaltinis: Eurostatas.

Namų ūkių paskolų ir nominaliojo BVP santykis, procentai

Lietuva

Liuksemburgas

Kipras

Danija

22

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

Bendras nuomojamų būstų skaičius nuo tada, kai buvo pradėtos teikti būsto įsigijimo nuomai paskolos, tapo daugiau nei dvigubai didesnis.

Jungtinės Karalystės būsto paskolų tarpininkų asociacija, 2014 m. atlikusi tyrimą, prognozavo, kad iki 2032 m. nuomojamų būstų bus

daugiau nei trečdalis viso būsto fondo. Tyrimas atskleidė ir tai, kad apie pusė visų Jungtinėje Karalystėje 1986–2012 m. pastatytų naujų

būstų buvo išnuomota, tačiau pajamas iš NT nuomos gaunantys asmenys 2015 m. sudarė palyginti nedidelę šalies gyventojų dalį (2,8 %)II.

Vis dėlto finansų įstaigų teikiamų paskolų būstui nuomoti svarba irgi neturėtų būti pervertinama, nes tame tyrime pateikti įverčiai rodo, kad

2007–2012 m. tokiomis paskolomis buvo finansuojama apie trečdalis būsto įsigijimo nuomai sandorių, o du trečdaliai tokių sandorių

sudaryta naudojant kitus finansavimo šaltinius arba vien nuosavas lėšas.

Palankių finansavimo sąlygų skatinama būsto paklausa Jungtinėje Karalystėje padidėjo ne tik dėl to, kad, esant gerai

demografinei padėčiai, daugėjo namų ūkių, siekiančių įsigyti nuosavą būstą ir jame gyventi, bet ir dėl to, kad gauti investicinę

grąžą būsto rinkoje siekė laisvų lėšų turintys investuotojai. Susiklosčius tokiai situacijai, būsto kainos Jungtinėje Karalystėje didėjo

pastebimai sparčiau nei gyventojų pajamos ar būsto nuomos kainos. Didėjantis investuojančių į būstą subjektų vaidmuo lėmė, kad dėl

išaugusios nuomojamo būsto pasiūlos būsto nuomos grąža po kurio laiko reikšmingai sumažėjo, o šiuo metu šalis susiduria su dideliu būstų

trūkumu, nes reikšmingą pastatomų naujų būstų dalį įsigyja siekiantys įsigytą būstą nuomoti pirkėjai. Kad būstas taptų labiau prieinamas

tiems pirkėjams, kurie įsigytame būste siekia gyventi, Jungtinės Karalystės Vyriausybė nuo 2016 m. balandžio mėn. pradėjo papildomai

apmokestinti būsto sandorius, pagal kuriuos pirkėjas įsigyja gyvenamąjį NT nuomaiIII. Papildomas apmokestinimas ir padidėjęs

neapibrėžtumas dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES lėmė, kad sandorių skaičius ir likvidumas būsto rinkoje sumažėjo.

Gyventi perkamų būstų paklausa dėl nedidelio būsto įperkamumo taip pat nedidėjo tiek, kad ji atsvertų sumažėjusią investuotojų paklausą,

todėl būsto kainos 2017 m. pradžioje ėmė nuosaikiai mažėti. Jei padėtis negerės, dėl sumažėjusio rinkos likvidumo būsto kainos ateityje

gali staigiai ir reikšmingai kristi. Taip išaugtų sisteminio finansų rinkos sukrėtimo pavojus, reikšmingų nuostolių patirtų būstus įsigiję

investuotojai, sumažėjus užstatų vertei bankai imtų riboti skolinimą kitoms ekonominėms veikloms.

Nepagrįstai aktyvus būsto pirkimas, siekiant jį išnuomoti, gali ne tik kelti rizikų būsto rinkos tvarumui ir finansų sistemos

stabilumui, bet ir paliesti socialinius bei pajamų nelygybės aspektus. Visų pirma, dėl suaktyvėjusių grąžos paieškų (angl. search for

yield) padidėjusi būsto paklausa sukelia spartesnį būsto kainų kilimą. Sparčiau kylančios kainos apriboja potencialių pirmojo būsto pirkėjų

galimybes įsigyti nuosavą būstą, todėl jiems tenka nuomotis būstą ilgiau. Taip nuomojamo būsto paklausa irgi didėja ir gali sukelti klaidingus

tiek investuotojų, tiek būstą gyventi siekiančių įsigyti asmenų lūkesčius dėl kainų ir pačios būsto paklausos augimo tvarumo. Dėl perteklinio

investuotojų aktyvumo gali susidaryti paklausos ir pasiūlos disbalansas: būsto trūkumas spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu (ypač

esant nelanksčiai būsto pasiūlai), tačiau ekonomikai neaugant ar traukiantis galėtų susidaryti būsto pasiūlos perteklių ir staigų kainų

nuosmukį. Nepamatuotai aktyvi investuotojų veikla būsto rinkoje gali būti siejama ir su socialiniais bei pajamų nelygybės klausimais. Iš

tikrųjų, kaip rodo kitų šalių patirtis, būsto pirkimo nuomai rinkoje aktyviai gali veikti tik labai nedidelė turtingesnių gyventojų dalis. Taip

reikšminga būsto fondo dalis tampa sukaupta kaip palyginti nedidelės vietos visuomenės dalies ir užsienio investuotojų nuosavybė, ir jų

turtas bei pajamos dar labiau išauga, o mažesnes pajamas uždirbantys asmenys dėl būsto pabrangimo turi ilgiau gyventi nuomojamame

būste.

Kol kas itin aktuali problema yra patikimų duomenų, galinčių padėti reguliariai ir nuodugniai stebėti būsto pirkimo nuomai rinką,

trūkumas. Eurostato duomenimis, 2015 m. kas dešimtas (10,6 %) Lietuvos namų ūkis gyveno nuomojamame būste. Ši dalis buvo triskart

mažesnė nei vidutinė dalis ES šalyse, kur būstą nuomojosi 30,5 proc. namų ūkių. Mažų palūkanų normų aplinkoje, stokodami panašią

grąžą teikiančių alternatyvų, investuotojai aktyviai veikia būsto rinkoje. Tikslių duomenų, kokią sandorių dalį jie sudaro antrinėje Lietuvos

būsto rinkoje, nėra, tačiau Registrų centro duomenys rodo, kad 2016 m. pabaigoje antriniai būstai Lietuvoje sudarė 12,3 proc. viso būsto

fondo, o per metus ši dalis padidėjo beveik 1 proc. p. (žr. B pav.). Be to, antrinių būstų skaičiaus prieaugis 2015–2017 m. sudarė penktadalį

visų tuo laikotarpiu sudarytų būsto sandorių. Trūksta tikslių duomenų ir apie Lietuvoje veikiančios būsto nuomos rinkos dydį bei mastą, nes,

kaip spėjama, reikšminga dalis pajamų už būsto nuomą nėra deklaruojama. VMI duomenimis, 2015 m. iš NT nuomos gautas pajamas

deklaravo 0,3 proc. šalies gyventojų. Ši dalis buvo beveik dešimtį kartų mažesnė nei atitinkamu laikotarpiu tokias pajamas deklaravusių

Jungtinės Karalystės gyventojų dalis, tačiau vargu ar investavimo į būstą populiarumas toje šalyje yra tiek didesnis. Mažų palūkanų normų,

didėjančio NT rinkos aktyvumo ir kylančių būsto kainų sąlygomis tampa itin svarbu nuodugniai ir reguliariai stebėti procesus, vykstančius

būsto pirkimo nuomai rinkoje ir, pastebėjus disbalansų formavimosi požymių, imtis reikiamų priemonių rizikoms mažinti. Itin aktualu yra rinkti

patikimus duomenis ir formuoti skaidrią būsto nuomos rinką. Jeigu Lietuvos NT rinkoje būsto pirkimas investicijai lemtų disbalansų ar rizikų

šalies finansiniam stabilumui formavimąsi, vienas iš būdų pertekliniam investavimui į būstą mažinti galėtų būti, kaip ir Jungtinėje Karalystėje,

perkamų investicijai būstų papildomas apmokestinimas arba skolinimo tokiam tikslui griežtinimas.

A pav. Nuosavo ir nuomojamo būsto fondo Jungtinėje

Karalystėje sukauptieji pokyčiai

(1992–2014 m.)

B pav. Antrinių butų Lietuvos didmiesčiuose dalis ir jos pokytis

(2015–2016 m.)

I Antrinis būstas – ne vienintelis namų ūkio nuosavybėje esantis būstas. II Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenimis.

III Įsigyjant antrinį būstą Jungtinėje Karalystėje pradėtas papildomai taikyti 3 proc. NT vertės mokestis.

–1,5

–0,5

0,5

1,5

2,5

3,5

1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014

Sukauptasis nuosavo būsto fondo pokytis

Sukauptasis privačiajame sektoriuje nuomojamo būsto fondo pokytis

Sukauptasis viešajame sektoriuje nuomojamo būsto fondo pokytis

Mln. būstų

Šaltinis: Jungtinės Karalystės bendruomenių ir vietos savivaldos departamentas.

6 439

1 225

7 169

38 083

33 881

70 089

111 035

209 362

0 100 000 200 000

Druskininkai

Neringa

Palanga

LIETUVA

Šiauliai

Panevėžys

Klaipėda

Kaunas

Vilnius

13

26

22

12

10

9

12

13

13

0 10 20 30

Antrinių butų dalis, %

0,55

2,63

1,95

0,91

0,29

0,57

1

1,41

1,1

0 1 2 3

Druskininkai

Neringa

Palanga

LIETUVA

Šiauliai

Panevėžys

Klaipėda

Kaunas

Vilnius

Antrinių butų dalies pokytis, proc.punktai

Butų skaičius

2016 m. gruodis 2016 m. gruodis Per 2015–2016 m.

789 196

Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Lietuvos banko skaičiavimai.

23

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

IŠŠŪKIAI FINANSŲ SISTEMAI

Kibernetinio saugumo grėsmės finansų įstaigoms

Pasaulyje vis dažniau sudėtinga kenkėjiška kibernetinė veikla yra nukreipiama

prieš finansų įstaigas. Kibernetiniai incidentai gali sutrikdyti finansinių paslaugų

teikimą, sukelti didelių tiesioginių ir netiesioginių nuostolių ir sumažinti pasitikėjimą

finansų sistema (žr. 43 pav.). Finansų įstaigos yra ypač priklausomos nuo IT, jos

pasižymi stipriais tarpusavio sąryšiais, todėl gali būti itin pažeidžiamos kibernetinių

atakų. Įsilaužus ar pažeidus finansų įstaigos IT sistemas, gali sutrikti mokėjimo sistemos

ar kita finansų rinkos infrastruktūra, o tai gali sutrikdyti visos šalies ekonomikos ir finansų

sistemos procesų funkcionavimą.

Užfiksuojamų elektroninių ryšių incidentų Lietuvoje ir toliau daugėja dviženkliais

skaičiais. 2016 m. elektroninių ryšių incidentų užfiksuota 19 proc. daugiau nei 2015 m.

(žr. 44 pav.). Labiausiai (53 %) daugėjo informacinių sistemų užvaldymo atvejų.

Intensyvesnės buvo ir elektroninių paslaugų trikdymo atakos – jų padaugėjo 22 proc.

2017 m. gegužės mėn. vykdytoje apklausoje finansų rinkos dalyviai kibernetinių atakų

grėsmę įvardijo kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai.

Plečiantis finansinėms technologijoms, kredito įstaigoms diegiant inovacijas,

kibernetinių atakų grėsmei pasireikšti erdvės daugėja. Prognozuojama, kad 2017 m.

pasaulyje apie pusė visų atsiskaitymų bus atliekami mobiliaisiais telefonais17

. Kredito

įstaigų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis (angl. apps) informaciją apie sąskaitas

ir mokėjimus Lietuvoje 2016 m. gavo 21 proc., mokėjimus atliko 14 proc. sąskaitą

turinčių apklaustųjų18

. Be to, Lietuvoje per praėjusius 3 mėn. kas trečias asmuo prekių ar

paslaugų pirko ar užsakė internetu (žr. 45 pav.). Mokėjimų negrynaisiais pinigais

skaičiaus metinis augimas 2016 m. paskutinį ketvirtį sudarė beveik 7 proc. ir siekė

120 206 tūkst. vnt. operacijų, o tarptautinių mokėjimų padaugėjo 37 proc. (žr. 46 pav.).

Lietuvos bankas 2016 m. surengė finansų sistemos dalyvių kibernetinės rizikos

valdymo testavimą. Paskutiniame šio testavimo etape (2017 m. pradžioje) buvo

vykdomos kibernetinės rizikos imitacinės pratybos. Pagrindinės šių pratybų išvados bei

rezultatai bus paskelbti 2017 m. pirmąjį pusmetį. Kibernetinio saugumo klausimų svarbą

rodo ir tai, kad Lietuvos institucijų atstovai vis dažiau dalyvauja įvairiose pratybose ne tik

Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, Lietuvoje 2016 m. buvo organizuojamos nacionalinės

kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2016“.

Kibernetinio saugumo svarbą ir aktualumą parodo ir augančios investicijos. ES

2014–2016 m. pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ investavo

apie 160 mln. Eur į kibernetinio saugumo tyrimus ir inovacijų projektus. Viena

svarbesnių ES tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvoje, įsigaliojusioje

2016 m., nurodomų veiklos krypčių – sutelkti viešuosius ir privačiuosius resursus,

siekiant didinti kibernetinį saugumą. 2016 m. liepos mėn. kibernetinio saugumo rinkos

dalyviai, atstovaujami Europos kibernetinio saugumo organizacijos Briuselyje, pasirašė

bendradarbiavimo susitarimą19

, ir tikimasi, kad kibernetinio saugumo rinkos dalyviai į ES

kibernetinio saugumo rinką iki 2020 m. pritrauks 1,8 mlrd. Eur investicijų (ES investuos

450 mln. Eur), kartu padės sustiprinti Bendrijos kibernetinį saugumą.

2016 m. buvo išleistos tarptautinės TAB gairės dėl kibernetinio saugumo finansų

sektoriuje (angl. Guidance on cyber resilience for financial market infrastructures)20

.

Gairėmis siekiama šių infrastruktūrų, įskaitant ir mokėjimo sistemas, valdytojams patarti,

kaip pagerinti infrastruktūrų kibernetinį atsparumą. Minėtos ES tinklų ir informacinių

sistemų saugumo direktyvos tikslas – padidinti nacionalinius kibernetinio saugumo

gebėjimus, užtikrinti bendradarbiavimą ES lygiu, valdyti kibernetinio saugumo rizikas ir

keistis informacija tarp įstaigų ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygiu. Lietuvoje šiai direktyvai

įgyvendinti iš esmės trūksta kibernetinio saugumo strategijos, kuri yra vienas

svarbiausių 2017 m. tikslų šalies kibernetinio saugumo didinimo srityje. Nuo 2018 m.

gegužės mėn. 25 d. ES turės būti taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Pagal šį reglamentą viešojo ir privačiojo sektoriaus duomenų valdytojams atsiras

17

https://www.threatmetrix.com/wp-content/uploads/2017/01/cybercrime-report-q4-2016-1485391407.pdf 18

Duomenys pateikiami remiantis 2016 m. Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausa. 19

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-2321_en.htm 20

http://www.bis.org/cpmi/publ/d146.htm

43 pav. Galimos kibernetinių atakų pasekmės

44 pav. Užfiksuoti elektroninių ryšių incidentai Lietuvoje

(2009 –2016 m.)

45 pav. Internetu besinaudojančių Lietuvos gyventojų dalis

(2004–2016 m.)

• IT sistemos

• Procesai

• Darbuotojai

• Sutrikdomi mokėjimai, vėluoja atsiskaitymai

• Sutrinka išteklių judėjimas ekonomikoje

• Pažeidžiamas IT sistemų vientisumas

• Atskleidžiami konfidencialūs klientų duomenys

• Patiriami finansiniai nuostoliai

• Mažėja pasitikėjimas finansų sistema

• Netenkama investuotojų ir indėlininkų

Pažeidžiamiausi objektai

Padariniai

• Programišiai (angl. hackers)

• Suinteresuotos politinės grupės

• Konkurentai

• Kiti

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Kibernetinių atakų vykdytojai (užsakovai)

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

KitaĮrenginių saugumo spragosElektroninių paslaugų trikdymo atakosInformacinių sistemų užvaldymasKenkimo programinė įrangaIš viso

Šaltiniai: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: įrenginių saugumo spragų statistika pradėta skelbti nuo 2014 m.

Tūkst.

2016 m. + 19 %

0

5

10

15

20

25

30

35

40

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016Asmenys, kurie naudojosi internetu per paskutinius 3 mėn.

Asmenys, per praėjusius metus pirkę ar užsakę prekių internetu(skalė dešinėje)

Procentai Procentai

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

24

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

pareiga apie asmens duomenų saugumo pažeidimus21

pranešti priežiūros institucijai

(Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai) ir klientams, jeigu kyla grėsmė, kad

pastarieji gali patirti nuostolių.

Kibernetinio saugumo užtikrinimo institucinė struktūra turėtų būti efektyvi ir

pasižyminti aiškiu atsakomybės paskirstymu. Nacionalinio kibernetinio saugumo

centro vertinimu, kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje 2016 m. buvo nepatenkinamas22

.

Paminėtina, kad šiuo metu kibernetinio saugumo institucinė struktūra Lietuvoje yra

pakankamai sudėtinga (žr. 47 pav.). Abejonių kelia tai, ar tokia kompleksiška struktūra

sisteminio kibernetinio incidento atveju užtikrintų operatyvią reakciją, vienodo lygio

reikiamą pagalbą svarbiems objektams, aiškią komunikaciją ir efektyvų keitimąsi

informacija. Vienas iš būdų pagerinti kibernetinio saugumo būklę ir finansų sektoriuje –

keistis aktualia informacija apie incidentus ir jų šalinimo būdus su kitomis

organizacijomis23

. Dėmesį kibernetiniam saugumui turėtų skirti visos Lietuvos įmonės ir

organizacijos, turėtų būti suformuluota bei patvirtinta šiuolaikinius iššūkius atitinkanti

Lietuvos kibernetinio saugumo strategija, į kurią būtų įtraukti Nacionalinėje saugumo

strategijoje iškelti uždaviniai dėl kibernetinio saugumo stiprinimo ir numatytas jos

įgyvendinimo priemonių planas. Būtina ir toliau dalyvauti įvairiose su kibernetiniu

saugumu susijusiose pratybose, kurios stiprina kibernetinės gynybos pajėgumus

Lietuvos institucijose.

Pabrėžtina, kad kibernetiniu saugumu ir kibernetinių atakų prevencija aktyviai

turėtų rūpintis ir pačios finansų įstaigos – didindamos atsparumą galimoms

kibernetinėms grėsmėms, rengdamos planus, kaip būtų elgiamasi kibernetinių incidentų

metu siekiant išvengti reikšmingų padarinių. Svarbu tai, kad kibernetiniai incidentai

anaiptol ne visuomet yra nustatomi iš karto ir ne visos apsaugos priemonės padeda jų

išvengti – įsilaužimai, sistemų pažeidimai ir kiti incidentai neretai aptinkami tik po pusės

metų ar net vėliau24

. Viena iš galimų kibernetinio saugumo rizikos pasekmių mažinimo

priemonių – kibernetinių rizikų draudimas. Prie finansų sistemos dalyvių atsparumo

stiprinimo ir toliau prisidės Lietuvos bankas, rengdamas konsultacijas ir mokymus

sistemos dalyviams. Lietuvos bankas taip pat planuoja parengti bendras kibernetinių

grėsmių rizikos mažinimo rekomendacijas.

TESTAVIMAS NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS

Siekiant kiekybiškai įvertinti bankų atsparumą, Lietuvos banke reguliariai

atliekamas bankų sektoriaus testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Bankų

mokumas testuojamas vertinant galimą neigiamų makroekonominės aplinkos pokyčių

poveikį bankų pelningumui ir nepalankaus scenarijaus sukeltus kredito nuostolius.

Bankų mokumo testavimo laikotarpis apima dvejus metus, t. y. modeliuojamos

pagrindinės bankų pelno (nuostolio) ir balansinės ataskaitos eilutės iki 2018 m.

pabaigos. Bankų likvidumas vertinamas taikant vienkartinius, per trumpą laikotarpį (iki

1 mėn.) įvykstančius finansavimosi šokus, pavyzdžiui, staigesnį indėlių atsiėmimą.

Bankų mokumo testavimas

Pagrindinis mokumo testavimo tikslas – įvertinti šalies bankų sistemos ir ją

sudarančių bankų25

kapitalo pakankamumo rodiklio pokyčius, jei įvyktų

nepalankių ekonomikos sukrėtimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikto testavimo

rezultatai nėra prognozė. Priešingai, tai yra mažai tikėtinų įvykių analizė. Gautus

rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į daromas prielaidas26

.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad apskritai bankų

sektorius išlieka atsparus ekonomikos sukrėtimams. 2016 m. pabaigoje bankų

21

Asmens duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba be leidimo gaunama prieiga prie šių duomenų. 22

https://kam.lt/download/57062/nksc_metine_ataskaita_uz_2016.pdf 23

2016 m. pabaigoje NKSC sukūrė ir su kitomis organizacijomis testuoja Kibernetinio saugumo informacinį tinklą, skirtą organizacijoms – tinklo nariams – keistis aktualia kibernetinių incidentų užkardymo ir valdymo informacija. 24 http://www.cybersecurity-insiders.com/wp-content/uploads/2017/02/2017-Threat-Hunting-Report.pdf; http://www.securityweek.com/breach-detection-time-improves-destructive-attacks-rise-fireeye 25

Atliekant mokumo testavimą, vertinami šie bankai: AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB Šiaulių bankas, AB Citadele bankas, Swedbank, AB, ir UAB Medicinos bankas. 26

Taikomos tarptautinėje praktikoje įprastos nekintančio balanso (angl. static balance sheet) prielaidos: 1) per testuojamą laikotarpį bankų paskolų portfelio struktūra nekinta; 2) natūralią portfelio amortizaciją kompensuoja suteikiamos naujos paskolos, todėl paskolų portfelis, skaičiuojamas bendrąja verte, nekinta; 3) jei per testuojamą laikotarpį buvo uždirbtas pelnas, tai jis naudojamos kapitalui didinti; 4) pagal riziką įvertinto turto pokyčius lemia tik paskolų portfelio kokybės pokyčiai; 5) tariama, kad bankų priežiūros ir valdžios institucijos nesiima veiksmų ekonomikos sukrėtimo padariniams švelninti; 6) neįtraukiami pačių bankų galimi strateginiai sprendimai ir jų įtaka kapitalo pakankamumo rodikliui.

46 pav. Mokėjimų ir registruotų internetinės bankininkystės vartotojų skaičius

(2008–2016 m.)

47 pav. Kibernetinio saugumo institucinė struktūra Lietuvoje

2 lentelė. Pagrindinių makroekonominių rodiklių kaita pagal testavimo scenarijus

(procentais)

Faktinis rodiklis

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankus

scenarijus

2016 2017 2018 2017 2018

BVP

palyginamosiomis kainomis,

pokytis per metus

2,3 2,6 2,8 –4,9 –3,2

Prekių ir paslaugų eksportas

palyginamosiomis kainomis, pokytis per metus

3,3 3,0 4,4 –8,3 –3,8

Privačiojo vartojimo išlaidos

palyginamosiomis kainomis, pokytis per metus

5,2 3,8 3,6 –3,1 –2,5

Nedarbo lygis,

vidutinis metinis, palyginti su darbo jėga

7,9 7,3 7,1 10,4 12,7

Darbo užmokestis, kompensacija vienam dirbančiajam, pokytis per metus

4,6 5,5 5,7 –2,8 –3,3

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI

0,7 2,8 2,2 1,9 0,8

Būsto kainų indeksas,

pokytis per metus 4,6 4,3 4,7 –16,4 –13,9

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

0

1

2

3

4

5

20

40

60

80

100

120

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Tarptautiniai mokėjimai (skalė kairėje)

Mokėjimai Lietuvoje (skalė kairėje)

Registruotų internetinės bankininkystės vartotojų skaičius

Mln. vnt. Mln. vnt.

Šaltiniai: Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos bankas.

Elektroninės informacijos prieglobos

paslaugos

Ypatingos svarbosinformacinė

infrastruktūra

Valstybės informaciniai ištekliai

Viešųjų ryšių tinklai ir (arba) viešųjų

elektroninių ryšių paslaugos

Nacionalinis kibernetinio

saugumo centras

Ryšių reguliavimo tarnyba

Valstybinėduomenų apsaugos

inspekcija

Policija

Šaltinis: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

25

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

sektoriaus kapitalo pakankamumo svertinis vidurkis siekė 19,3 proc.27

, o per testavimo

laikotarpį pagal nepalankų scenarijų kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų iki

16,8 proc. (žr. 48 pav.). Nors apskritai bankų sektorius yra atsparus nepalankiam

scenarijui, tačiau vienas bankas pažeistų kapitalo pakankamumo reikalavimą. Šiam

bankui kapitalą reikėtų padidinti apie 3,1 mln. Eur, kad kapitalo pakankamumo rodiklis

atitiktų normatyvą. Palyginti su bankų sektoriaus dydžiu, toks testuojant įvertintas

kapitalo trūkumas nėra reikšmingas, kad keltų riziką sektoriaus stabilumui.

Atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, buvo sudarytas nepalankus

scenarijus, pagal kurį sumažėtų gyventojų NT vertė, todėl sustiprėtų privačiojo

sektoriaus pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonominių pokyčių ateityje. Esminės šio

scenarijaus prielaidos yra šios: 1) smarkiai krinta NT kainos (per 2017 m. – 16,4 %,

2018 m. – 13,9 %; žr. 49 pav.); 2) sumažėja užsienio paklausa pagrindinėse Lietuvos

eksporto rinkose ir dėl to 2017 m. Lietuvos eksportas smuktų 8,3, o 2018 m. – 3,8 proc.

Dėl tokios įvykių raidos įmonės atidėtų investicijų planus (ypač į gyvenamųjų namų

statybas), mažintų gamybos mastą ir pristabdytų darbo užmokesčio didinimą arba dalį

darbuotojų atleistų. NT kainų kritimas, užsienio paklausos smukimo ir vidaus vartojimo

lėtėjimo derinys sukeltų nemažą bendrą ekonomikos nuosmukį Lietuvoje ir jis tęstųsi

per visą testavimo laikotarpį (–4,9 % per 2017 m. ir –3,2 % per 2018 m.; žr. 50 pav.).

Namų ūkių ir įmonių finansinių atsargų mažėjimas gerokai pablogintų jų gebėjimą

grąžinti skolas. Realiojo sektoriaus problemos persiduotų bankų sektoriui – blogėtų

paskolų portfelio kokybė, išaugtų kredito nuostoliai, sumažėtų pelningumas. Svarbiausi

makroekonominiai rodikliai pateikiami ir jų kaita pagal testavimo scenarijus nurodoma

2 lentelėje.

Pagal nepalankų scenarijų įvertinti bankų kredito nuostoliai 2017–2018 m. siektų

731 mln. Eur. Per testavimo laikotarpį patirti bendri kredito nuostoliai būtų penkis kartus

didesni nei pagal labiausiai tikėtiną scenarijų28

ir sudarytų 4,9 proc. viso paskolų

portfelio, buvusio 2016 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje. Atmetus kitų veiksnių įtaką,

kredito nuostoliai lemtų bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo svertinio vidurkio

sumažėjimą 7,5 proc. p.

Bankų sektoriaus mokumo rizikos indeksas rodo, kad sektoriaus rizikingumas,

tiek palyginti su praėjusiais metais, tiek ir apskritai ilgesniu laikotarpiu, yra

vienas mažiausių (žr. 51 pav.). Šis indeksas parodo, kaip laiko atžvilgiu kito šiuo metu

veikiančių bankų galimybė padengti susidarančius nuostolius, naudojant tą pačią

makroekonominių rodiklių raidą. Be to, indeksas padeda palyginti esamą situaciją su

2008–2009 m. krizės laikotarpiu. Indekso reikšmė yra šiek tiek didesnė nei 0 dėl vieno

banko veiklos rezultatų bei jo nepakankamo turimo kapitalo nepalankiam scenarijui

atlaikyti.

Bankų likvidumo testavimas29

Testuojant bankų likvidumą, nagrinėjami trumpalaikiai likvidumo šokai, dėl kurių

kristų bankų likvidžiojo turto vertė, būtų atsiimta daugiau nei įprastai indėlių, o

bankų gaunamų pinigų srautas sumažėtų. Tokie sukrėtimai Lietuvos bankų sektoriui

galėtų kilti, pavyzdžiui, susidarius itin nepalankiai situacijai Šiaurės šalių bankų

sektoriuje (išsamiau žr. „Disbalansų Šiaurės šalyse ir staigaus rizikos priedų padidėjimo

galimas poveikis patronuojantiesiems bankams“). Bankų sektoriaus atsparumas

likvidumo šokams vertinamas remiantis padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (angl.

liquidity coverage ratio, LCR). Reikalavimas, taikomas šiam rodikliui, reiškia, kad bankai

turi turėti tiek geros kokybės likvidžiojo turto, kad galėtų padengti netektų grynųjų pinigų

sumą per artimiausias 30 dienų, jei pasitvirtintų standartinis nepalankus scenarijus30

.

Siekiant įvertinti bankų atsparumą itin nepalankiomis sąlygomis, skaičiuojamas ir

įtampos LCR rodiklis, jo skaičiavimui naudojant griežtesnį nei standartinis nepalankų

scenarijų. Šis papildomas scenarijus padeda geriau įvertinti ir palyginti bankų likvidumą,

27

Bankų mokumo testavimas atliekamas naudojant nekonsoliduotus bankų duomenis. 28

Labiausiai tikėtinas scenarijus sudarytas remiantis oficialiomis Lietuvos banko makroekonominės raidos prognozėmis, paskelbtomis 2017 m. kovo mėn. Šis scenarijus naudojamas norint įvertinti bankų veiklos tvarumą esant labiausiai tikėtinai ūkio raidai. 29

Atliekant likvidumo testavimą, vertinami šie bankai: AB DNB bankas, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, UAB Medicinos bankas, AB Citadele bankas ir Swedbank, AB. Remiamasi 2016 m. vasario 1 d. bankų pirminių likvidumo ataskaitų duomenimis. 30

Prielaidos, taikomos skaičiuojant LCR rodiklį bei standartinį nepalankų scenarijų, apibrėžtos Kapitalo reikalavimų reglamente.

48 pav. Bankų kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida pagal nepalankų scenarijų

(Testavimo laikotarpis: 2017m. I ketvirtis.–2018 m. IV ketvirtis)

49 pav. Būsto kainų indeksas pagal scenarijus

(2008 m. I ketvirtis–2018 m. IV ketvirtis)

50 pav. Lietuvos realiojo BVP pokytis per metus pagal scenarijus

(2017 m. I ketvirtis–2018 m. IV ketvirtis)

51 pav. Bankų sektoriaus nemokumo rizikos indeksas

(2014 m. I ketvirtis–2015 m. IV ketvirtis)

0

5

10

15

20

25

2017I ketv.

2017II ketv.

2017III ketv.

2017IV ketv.

2018I ketv.

2018II ketv.

2018III ketv.

2018IV ketv.

Kapitalo pakankamumo rodiklio sklaida

Minimalus reikalaujamas kapitalo pakankamumo rodiklis

Kapitalo pakankamumo rodiklio svertinis vidurkis

Procentai

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

50

70

90

110

130

150

170

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Modeliavimo laikotarpis

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankus scenarijus

Praeities duomenys

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Indeksas, 2010 m. = 100

–20

–15

–10

–5

0

5

10

t t+1 t+2 t+3 t+4 t+5 t+6 t+7 t+8

Labiausiai tikėtinas scenarijus

Nepalankus scenarijus

Palyginti: 2008–2009 m. krizė

Palyginti: 1998–1999 m. Rusijos krizė

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: t = 2017 I ketv.

Ketvirčiai

Procentai, pokytis per metus

8

10

12

14

16

18

20

22

24

26

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Bankų sektoriaus mokumo rizikos indeksas

Kapitalo pakankamumo rodiklis (skalė dešinėje)

Šaltiniai: bankų duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai Indeksas

26

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

įvykus itin stipriam likvidumo sukrėtimui. Pagal šį scenarijų, ES šalių vyriausybių ir

institucijų obligacijų rinkos vertė sumažėtų 5 proc.31

, o kitoms turto klasėms, indėliams

ir planuojamoms per mėnesį gauti sumoms taikomi 1,5 karto didesni šokų dydžiai negu

skaičiuojant standartinį LCR (žr. 3 lentelę).

Bankų sektorius yra atsparus trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimams.

Sektoriaus faktinis LCR rodiklis 2017 m. vasario mėn. sudarė 279, o griežtesnis

nepalankus scenarijus lemtų jo sumažėjimą iki 187. Taigi, bankų sektorius su atsarga

tenkintų 100 proc. padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą. Vis dėlto vieno banko

rodiklis priartėtų prie minimalios LCR ribos ir ją viršytų tik su nedidele atsarga (žr.

52 pav.). Bankų sektoriaus atsparumą likvidumo šokams daugiausia lemia didelės

bankų laikomos likvidumo atsargos – jų užtektų reikšmingai įsipareigojimų daliai

padengti (žr. 53 pav.). Visas bankų sektoriaus likvidus turtas būtų sunaudotas, jei

įsipareigojimai sumažėtų 18,7 proc., o šiems sumažėjus 12 proc., bankų sistemos LCR

rodiklis vis dar siektų 100. Be to, riziką, kad įvykus itin dideliems šokams bankams gali

trūkti likvidžiojo turto, mažina galimybės naudotis Eurosistemos pinigų politikos

operacijomis.

III. FINANSŲ SISTEMOS STIPRINIMAS

PAGRINDINIAI PAKEITIMAI FINANSŲ SISTEMOS

STIPRINIMO SRITYJE

2016 m. ir 2017 m. pirmąjį pusmetį poreikio keisti taikomų makroprudencinės

politikos priemonių lygį nebuvo. Lietuvos banko vertinimu, vykdoma

makroprudencinė politika (pagrindinės priemonės nurodytos 4 lentelėje) buvo

pakankama, kad būtų įgyvendinamas pagrindinis jos tikslas – prisidėti prie visos

finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą

ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų

sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą32

. Vis dėlto makroprudencinės politikos

reglamentavimo pokyčių tuo laikotarpiu buvo. 2017 m. sausio mėn. priimta su Būsto

kredito direktyva33

suderinta ASN redakcija34

, pagal kurią ASN numatytos priemonės

bus taikomos plačiau, taip padidinant jų efektyvumą. Nuo 2017 m. liepos 1 d., kai

įsigalios Būsto kredito direktyvą Lietuvoje įgyvendinantis įstatymas35

, ASN bus taikomi

ne tik kredito įstaigų teikiamoms būsto paskoloms, bet ir kitų kredito davėjų teikiamiems

kreditams būstui įsigyti ar paskoloms įkeičiant NT. Keičiant ASN, pasinaudota proga

atsižvelgti į skirtingą rinkos praktiką ir neaiškumus, kurie kildavo rinkos dalyviams, todėl

kai kurios ASN nuostatos buvo patikslintos. ASN nustatytų makroprudencinės politikos

priemonių dydžiai (pvz., LTV, DSTI ir kt.) išliko nepakeisti. Be to, reaguojant į ESRV

rekomendacijas36

buvo priimti sprendimai dėl kitose šalyse taikomų makroprudencinės

politikos priemonių pripažinimo.

Reguliariai peržiūrimas makroprudencinių kapitalo reikalavimų, kuriais

stiprinamas bankų sektoriaus atsparumas ciklinei ir struktūrinei sisteminėms

rizikoms, taikymas37

. Kas ketvirtį vertinama anticiklinio kapitalo rezervo norma liko

nepakeista – šiuo metu ji lygi 0 proc. Pagrindinis šios normos taikymo tikslas yra

padidinti bankų sektoriaus atsparumą galimiems nuostoliams dėl cikliško rizikos

augimo (pvz., esant netvariam kredito augimui). Lietuvos banko vertinimu, šalies

kredito ir būsto rinkose disbalansų nebuvo, nors, jeigu pastaruoju metu paspartėjęs

31

Kredito įstaigoms naudojantis Eurosistemos tradicinėmis pinigų politikos priemonėmis ir teikiant kaip užstatą Lietuvos ir kitų aukšto reitingo ES šalių VVP, jų rinkos vertė būtų sumažinama 0,5–7,0 proc. (5,0 % ir daugiau būtų mažinama tik ilgesnės nei 10 m. likutinės trukmės obligacijų vertė). 32

Ši strategija įgyvendinama remiantis 2014 m. Lietuvos bankui suteiktu mandatu vykdyti makroprudencinę politiką Lietuvoje. Plačiau žr. „Makroprudencinės politikos įgyvendinimas Lietuvoje“, Lietuvos banko teminių straipsnių serija, 2015 m. Nr. 4. 33

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p. 34). 34

2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-90 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo“ ir 2017 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 03-22 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. Nutarimo Nr. 03-144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo“. 35

Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (2016 m. lapkričio 10 d., Nr. XII-2769). Teisės aktų registras, 2016 m. lapkričio 17 d., Nr. 2016-26968. 36

2016 m. kovo 24 d. ESRV rekomendacija (ESRV/2016/3) ir 2016 m. birželio 24 d. ESRV rekomendacija (ESRV/2016/4), kuriomis iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo. 37

Makroprudenciniai kapitalo rezervai ir jų reguliari peržiūra Lietuvoje yra įteisinti Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėmis, kuriomis į Lietuvos teisę buvo perkeltos pagrindinės KRD IV nuostatos. Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės patvirtintos 2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-51.

3 lentelė. Bankų likvidumo testavimo standartiniam scenarijui taikytos prielaidos

LCR

skaičiavimas

(proc.)

LCR

skaičiavimas

taikant

nepalankų

scenarijų

(proc.)

Dydis, kuriuo sumažinama likvidžiojo turto rinkos vertė (angl.

valuation haircut)

Grynieji pinigai 0 0

Lėšos, laikomos centriniame banke,

kurias galima panaudoti 0 0

ES šalių vyriausybių ir kitų (ne ES)

aukšto reitingo šalių vyriausybių

obligacijos

0 5

Kitas didelio ir itin didelio likvidumo ir

geros kokybės turtas 0 5

Kitas likvidusis turtas 15–20 15–20

Įsipareigojimų sumažėjimas, taikomas netenkamų pinigų srautui

įvertinti

Mažmeniniai indėliai:

- stabilūs (apdraustieji, kurių

atsiėmimo tikimybė itin menka)

- mažesnio stabilumo (kiti

apdraustieji)

- neapdraustieji

5

10

10–25

7,5

15

15–37,5

Didmeniniai indėliai:

- stabilūs (operaciniai, apdraustieji)*

- mažesnio stabilumo*

5

25–40

7,5

37,5–60

Įskaitoma numatyto gaunamų pinigų srauto dalis

Sumos, gautinos iš klientų 50 75

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: intervalai pateikiami, jei straipsnis skaidomas į sudėtines

dalis, kurioms taikomi skirtingo dydžio šokai.

*Turi būti įrodymų, kad klientas negali atsiimti teisiškai privalomų

mokėti sumų per 30 dienų.

52 pav. Bankų likvidumo testavimo rezultatai

(2017 m. vasario 1 d. duomenimis)

53 pav. Bankų atsparumo įsipareigojimų sumažėjimui vertinimas

(2017 m. vasario 1 d. duomenimis)

279

187

0

200

400

600

800

Faktinio LCR 2017 m. vasario 1 d.įvertis*

LCR rodiklis, apskaičiuotasnaudojantis griežtesniu nepalankiu

scenarijumiRodiklio sklaidaMedianaBankų sektoriaus LCRLCR minimalus reikalavimas

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai. * Remiantis bankų pateiktais duomenimis Lietuvos banko apskaičiuotas preliminarus LCR įvertis.

Procentai

12,0

18,7

0

10

20

30

40

50

Įsipreigojimų sumažėjimas, kadLCR sumažėtų iki 100 proc.

Įsiparegojimų sumažėjimas, kadbūtų sunaudotas likvidusis turtas

Sklaida tarp bankų

Mediana

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai

27

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

kredito ir būsto kainų augimas užsitęstų ilgiau, sisteminė rizika išaugtų (išsamiau žr.

„Spartus kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinkos augimas Lietuvoje“ šios apžvalgos

II sk.). Kas metus peržiūrimas38

nacionalinių sisteminės svarbos įstaigų sąrašas ir joms

taikomi kapitalo rezervai nesikeitė. Keturi bankai ir toliau laikomi sisteminės svarbos

įstaigomis Lietuvoje: AB SEB bankui, AB DNB bankui ir Swedbank, AB, taikomas 2 proc.,

o AB Šiaulių bankui – 0,5 proc. papildomas kapitalo rezervo reikalavimas39

. Šiuos

rezervus jie turi būti sukaupę nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Įvertinus kitus struktūrinės

rizikos Lietuvos bankų sektoriui šaltinius, dar vienos Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėse

numatytos priemonės – sisteminės rizikos rezervo – nuspręsta kol kas netaikyti, o išsamų

poreikio vertinimą pakartoti 2018 m. (plačiau žr. „Sisteminės rizikos rezervas“; galimų

kapitalo reikalavimų sudėtis pavaizduota 54 pav.).

Lietuvos bankas, 2016 m. įgyvendindamas ESRV rekomendacijas, priėmė du

sprendimus pripažinti kitų ES šalių taikomas makroprudencinės politikos

priemones. ES šalims ESRV rekomenduoja40

kiek įmanoma labiau automatiškai pripažinti

viena kitos taikomas makroprudencinės politikos priemones. Tokiu makroprudencinės

politikos priemonių taikymu siekiama užtikrinti nacionalinių makroprudencinės politikos

priemonių efektyvumą ir vienodas konkuravimo sąlygas visoms ES kredito įstaigoms,

nepriklausomai nuo šalies, kurioje jos yra įsisteigusios. Lietuvos bankas ketina minėtą

rekomendaciją įgyvendinti iki 2017 m. vidurio ir numatyti, kaip Lietuvoje vyktų automatinis

kitų ES valstybių taikomų makroprudencinių politikos priemonių pripažinimas. Kol to nėra,

sprendimai priimami atskirai dėl kiekvieno atvejo. Tokių atvejų iki šiol buvo du ir abu kartus

buvo nuspręsta kitų šalių prašymus tenkinti: Estijos institucijos prašė pripažinti jų taikomą

sisteminės rizikos rezervo normą41

, Belgijos institucijos – jų taikomą rizikos svorių priedą

būsto paskoloms42

.

2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinio kodekso

pataisas43

, apibrėžiančias dar vieną indėlių rūšį – neatšaukiamus terminuotuosius

indėlius. Neatšaukiamą indėlį bus galima atsiimti pirma laiko tik ypatingomis

aplinkybėmis, numatytomis Civiliniame kodekse44

. Stabilesni ilgesnio laikotarpio indėliai

bankams padės patikimiau numatyti indėlių srautus, investuoti ir skolinti ilgesniam

laikotarpiui.

2017 m. antrojoje pusėje Lietuvos bankas sieks išsamiau nagrinėti, kaip veikia

taikomos makroprudencinės politikos priemonės, ir toliau seks naujas ES

reguliavimo iniciatyvas. Nuo ASN įvedimo 2011 m. ir pakeitimo 2015 m. jau praėjo

pakankamai laiko, kad būtų galima įvertinti, ar iš tikrųjų susiklosčiusios aplinkybės atitiko

prieš reguliavimo pakeitimus darytas prognozes. Atsižvelgiant į tai, ketinama atlikti ASN

nustatytų priemonių įtakos kredito ir būsto rinkai analizę. Be to, Europos Komisijai atlikus

KRR pakeitimus45

, ES turėtų įsigalioti papildomas nuosavų lėšų reikalavimas bankams –

finansinio sverto rodiklis negalės viršyti 3 proc.46

Toks reikalavimas papildytų jau esančius

minimalius kapitalo reikalavimus, taikomus atsižvelgiant į turto rizikingumą, ir turėtų

užtikrinti, kad kredito įstaigos negalėtų pernelyg didinti skolinimo neturėdamos

pakankamai kapitalo47

. Kartu vyksta diskusija, ar finansinis svertas neturėtų būti taikomas

ir kaip makroprudencinė priemonė, t. y. padidinamas ar sumažinamas atsižvelgiant į

struktūrinę ir ciklinę sistemines rizikas, panašiai kaip jau taikomi papildomi kapitalo

rezervai. Lietuvos bankas nagrinės finansinio sverto rodiklio, kaip makroprudencinės

38

2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-192 „Dėl kitų sistemiškai svarbių įstaigų kapitalo rezervo nustatymo“. 39

Plačiau žr.: Kitų sisteminės rizikos svarbos įstaigų kapitalo rezervo reikalavimo taikymas Lietuvoje, Lietuvos banko teminių straipsnių serija, 2015 m. Nr. 7. 40

2015 m. gruodžio 15 d. ESRV rekomendacija dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (ESRV/2015/2). 41

2016 m. kovo 24 d. ESRV rekomendacija (ESRV/2016/3), kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo. 42

2016 m. birželio 24 d. ESRV rekomendacija (ESRV/2016/4), kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo. 43

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.895, 6.896 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.895-1 straipsniu įstatymas (2016 m. lapkričio 8 d., Nr. XII-2755). Teisės aktų registras, 2016 m. lapkričio 17 d., Nr. 2016-26958. 44

Pvz., darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, vaiko ar kito artimojo giminaičio mirtis, kitos tarp kredito įstaigos ir kliento pasirašytoje sutartyje numatytos svarbios aplinkybės. Be šių aplinkybių, neatšaukiamąjį terminuotąjį indėlį pirma laiko atsiimti galima kredito įstaigai sutikus. 45

Plačiau žr. http://ec.europa.eu/info/node/6104. 46

Planuojama, kad reikalavimas įsigalios 2018–2019 m. Finansinio sverto rodiklis apskaičiuojamas kaip pirmojo lygio kapitalo ir turto (įskaičius nebalansinius straipsnius ir kai kuriuos kitus pakeitimus) santykis. Plačiau žr.: http://ec.europa.eu/info/node/6104#review-of-directive-and-regulation-on-banking-prudential-requirements. 47

Tokia situacija gali susidaryti taikant kapitalo reikalavimus, kuriais atsižvelgiama į turto rizikingumą, ekonomikos pakilimo metu, kai skolininkų rizikingumas (taigi ir taikomi rizikos svoriai) sumažėja dėl gero ekonomikos perspektyvų vertinimo, arba dėl rizikos svorių skaičiavimo metodikos bankams taikant vidaus reitingais pagrįstus modelius.

4 lentelė. Pagrindinės Lietuvoje taikomos makroprudencinės politikos priemonės

Priemonė

Vėliausio sprendimo

dėl priemonės dydžio

įsigaliojimo data

Bankų kapitalo rezervai

Anticiklinis kapitalo rezervas (0 %) 2017 m. kovo 31 d.

Kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo

rezervas (0,5–2 %) 2016 m. gruodžio 31 d.

Kapitalo apsaugos rezervas (2,5 %) 2015 m. birželio 30 d.

Suteikiant būsto paskolas kredito įstaigoms taikomi ribojimai*

Maksimalus vidutinės įmokos dydžio ir

pajamų santykis (40 %; 50 % su 5 %

palūkanomis; 60 % išimtiniais atvejais)

2015 m. lapkričio 1 d.

Maksimali paskolos trukmė (30 m.) 2015 m. lapkričio 1 d.

Maksimalus kredito dydžio ir įkeisto turto

vertės santykis (85 %) 2011 m. lapkričio 1 d.

Šaltinis: Lietuvos bankas. * Nuo 2017 m. liepos 1 d. taikoma visiems kredito davėjams, suteikiant

kreditą, susijusį su NT.

54 pav. Galimi kapitalo reikalavimai bankams

55 pav. SRR normos, nustatytos (arba planuojamos nustatyti) Europos šalyse

(2017 m. kovo mėn. duomenimis)

2,5–3 proc.

2 proc.

1 proc.

Šaltinis: sudaryta Lietuvos banko pagal ESRV informaciją. Pastabos: 1) paveiksle pavaizduota maksimali nustatyta SRR norma,

pavienėms įstaigoms ji gali būti nustatoma mažesnė; 2) pateikiamos

nustatytos arba planuojamos nustatyti SRR normos, įsigaliosiančios po

pereinamojo laikotarpio (jei taikomas), vėliausiai – 2019 m.

8,0 %

neapribotas

2,5 %

0–2,5 % *

0–7,0 % *

2 ramsčio rekomendacijaDėl struktūrinės rizikos taikomi rezervai: SRR ir O-SII kapitalo rezervasAnticiklinis kapitalo rezervasKapitalo apsaugos rezervas2 ramsčio reikalavimasMinimalus kapitalo pakankamumo rodiklis

Šaltinis: Lietuvos bankas. Pastabos: 1) nurodytas atvejis, kai G-SII kapitalo rezervas nėra taikomas; 2) O-SII kapitalo rezervas taikomas tik sisteminės svarbos įstaigoms, SRR gali būti taikomas visoms įstaigoms. * Išskirtiniais atvejais gali būti didesnis.

28

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

politikos priemonės, taikymo galimybes ir poreikį Lietuvoje. Dar viena svarbi iniciatyva ES – makroprudencinės politikos reguliavimo

peržiūra, dėl kurios 2016 m. antrojoje pusėje Europos Komisija inicijavo viešą konsultaciją48

. Peržiūra siekiama padidinti ES teisėje

apibrėžto makroprudencinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą bei atskirų teisės aktų didesnį suderinamumą.

2018 m. įsigaliosiančiais naujais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (angl. International Financial Reporting

Standards, IFRS 9) bus stiprinamas kredito įstaigų atsparumas rizikoms, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti kapitalo

pakankamumo rodikliai. Dvi pagrindinės šių standartų naujovės yra labiau šių laikų aktualijas atitinkanti finansinio turto klasifikavimo ir

vertinimo metodika bei atsirandantis reikalavimas atidėjinius vertinti taikant tikėtinų nuostolių metodą. Naujais standartais bus prisidėta prie

finansinio stabilumo užtikrinimo mažinant kredito įstaigų nuostolių procikliškumą, o kartu ir neveiksnias paskolas, nes bus skatinamas

atidesnis ir į ateitį nukreiptas kredito rizikos vertinimas. Kadangi tai iš esmės keičia ligšiolinį kredito rizikos įtraukimą į kredito įstaigų

balansus, dėl perėjimo prie naujųjų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų didės atidėjinių poreikis. Europos bankininkystės

institucijos skaičiavimai rodo, kad atidėjiniai kredito įstaigoms gali išaugti apie 18 proc., o tai lems vidutinišką bendro pirmojo lygio kapitalo

(CET1) santykio bankams sumažėjimą apie 59 baziniais punktais. Šie pakeitimai palies ir Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas, tačiau,

nepaisant galimo poveikio, kredito įstaigos nėra deklaravusios ketinimų reikšmingai keisti kainodaros ir kreditavimo politiką.

Sisteminės rizikos rezervas

2016 m. Lietuvoje buvo atliktas SRR taikymo poreikio vertinimas49

, atsižvelgiant į potencialių struktūrinių rizikų pasireiškimo

galimybę Lietuvos bankų sektoriuje. SRR – viena iš makroprudencinės politikos priemonių, kuria siekiama didinti bankų sistemos

atsparumą struktūrinei sisteminei rizikai. Kapitalo rezervų sudarymo taisyklėse numatyta, kad Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią

sisteminei rizikai arba ją sumažinti, gali nustatyti SRR visam Lietuvos bankų sektoriui arba pavieniams bankams50

. Be to, jį galima taikyti

visai įstaigai arba tik pozicijoms tam tikroje šalyje51

, o SRR norma gali būti 1–5 proc., taigi tokia priemonė yra gana lanksti.

Struktūrinė sisteminė rizika – tai ilgalaikė (ne ciklinė) rizika, kylanti dėl šalies finansų sistemos ar aplinkos, kurioje ji veikia,

ypatumų. Ji priklauso nuo to, kiek finansų rinkos dalyviai yra susiję tarpusavyje ar kiek finansų sistemos struktūra yra atspari įvairiems

šokams. Pavyzdžiui, jei dėl tam tikrų finansų sistemos savybių į nepalankų šoką visi bankai reaguotų panašiai (smarkiai apribodami

kreditavimą arba kitaip stengdamiesi sumažinti probleminį turtą), tai gali apsunkinti ekonomikos finansavimą ir pristabdyti jos augimą.

Papildomas kapitalo rezervas padidintų finansų įstaigos kapitalo atsargą, kuri būtina, kad įstaigos būtų pajėgios savarankiškai padengti

nuostolius net ir įvykus sisteminei finansų krizei, – tokiu būdu sumažinama šių įstaigų bankroto tikimybė. Nustatant SRR reikia atsižvelgti į

aktualią struktūrinę riziką ir jos galimą poveikį ekonomikai52

, o rizikų aktualumas ir SRR poreikis turi būti peržiūrimi bent kas dvejus metus53

.

Šiuo metu SRR pasitelkiamas daugiausia Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse (žr. 55 pav.), o dažniausiai grindžiamas bankų

sektoriaus svarba ekonomikai ir didele bankų sektoriaus koncentracija. Didelė dalis šalių taiko SRR tik sisteminės svarbos įstaigoms,

nes O-SII kapitalo rezervą laiko nepakankamu (jis gali būti ne didesnis nei 2 %), kad būtų tinkamai atsižvelgta į jose įsikūrusių sisteminės

svarbos įstaigų keliamą riziką. Kai kurios šalys SRR taiko dėl specifinės struktūrinės rizikos, pavyzdžiui, aukšto neveiksnių paskolų lygio,

politinio nestabilumo, įstaigų tarpusavio susietumo, jų finansavimo šaltinių ar ekonomikos kintamumo.

Esant neapibrėžtumui dėl bankų sektoriaus netolimoje ateityje laukiančių reguliavimo pakeitimų įtakos, nuspręsta SRR Lietuvoje

kol kas netaikyti ir vertinimą pakartoti turint daugiau informacijos. Būsimi pakeitimai susiję su atidėjinių skaičiavimo pokyčiais ir

sisteminės svarbos bankų pertvarkymo sistemos įgyvendinimu, jie turėtų papildomai riboti struktūrinę sisteminę riziką. Be to, galimi pokyčiai

nustatant 2 ramsčio kapitalo reikalavimą. Pakeitimų įtaka dar nėra aiški, o prieš svarstant apie naujų reikalavimų taikymą pirmiausia vertėtų

geriau suprasti jau numatytų reguliavimo pokyčių poveikį finansų sistemos stabilumui. Numatyta, kad SRR poreikis bus iš naujo įvertintas po

kelerių metų. Sprendimo atidėjimas nekelia rizikos finansiniam stabilumui, nes šiuo metu Lietuvos bankų sektorius turi pakankamą kapitalo

atsargą ir yra atsparus ekonomikos šokams.

5 intarpas. Bankų kapitalo poveikis ekonomikai: ką rodo pokrizinio laikotarpio tyrimai?

Po 2009 m. finansų krizės kilo diskusijos, kaip padaryti finansų sistemą atsparesnę sukrėtimams ir išvengti panašių krizių pasikartojimo.

Sisteminės bankų krizės yra glaudžiai susijusios su giliomis ekonominėmis krizėmis ir dažniausiai sukelia neigiamus ilgalaikius padarinius ūkio

plėtraiI. Vienas iš būdų mažinti bankų krizės tikimybę bei švelninti su krize susijusius ekonominius padarinius yra reikalavimas didinti bankų kapitalo

lygį. Pasaulinė finansų krizė paskatino priežiūros institucijas peržiūrėti kapitalo pakankamumo reikalavimo standartus ir imtis naujų iniciatyvų didinti

bankų kapitalo kiekio reikalavimus (Bazelis lII, KRD IV, KRR), kartu užtikrinant tinkamą jo kokybę. Atsižvelgiant į šias tendencijas, po 2009 m.

pasaulinės finansų krizės ekonominėje literatūroje imta skirti daug daugiau dėmesio bankų kapitalo problematikai. Šiame intarpe pateikiamas

trumpas literatūros, kurioje nagrinėjamas kapitalo reikalavimų didinimo poveikis ekonomikai, rezultatų apibendrinimas.

Prieš finansų krizę taikyti minimalūs kapitalo reikalavimai nebuvo pakankami finansiniam stabilumui užtikrinti, ir įvairūs tyrimai patvirtina,

kad siektinas bankų kapitalo lygis turėtų būti didesnis negu anksčiau taikyti minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai.

Apžvelgiamuose tyrimuose nustatyti siektino kapitalo lygio įverčiai pateikiami A lentelėje. Dažniausiai nustatoma ne konkreti siektino kapitalo lygio

reikšmė, bet intervalas – neapibrėžtumas kyla dėl taikomų prielaidųII. Bankų kapitalo optimalumas empirinėje literatūroje grindžiamas papildomo

(ribinio) reikalaujamo kapitalo lygio sukuriamos naudos ir susidarančių kaštų palyginimu. Papildomo reikalaujamo kapitalo nauda paprastai vertinama

dviem aspektais: griežtesni kapitalo pakankamumo reikalavimai padeda sumažinti sisteminės bankų krizės tikimybę, o krizei kilus – sušvelninti

neigiamą jos poveikį ekonominiam augimui. Kita vertus, papildomo reikalaujamo kapitalo kaštai daugiausia siejami su neigiamu poveikiu ūkio

kreditavimo pasiūlai, o kartu ir ekonominiam augimui.

48

Plačiau žr.: http://ec.europa.eu/finance/consultations/2016/macroprudential-framework/index_en.htm 49

Plačiau žr.: Valinskytė N., Prapiestis A., Kulikauskas D. Sisteminės rizikos rezervas: taikymo galimybės. Lietuvos banko teminių straipsnių serija, Nr. 10 (rengiama spaudai). 50

Kapitalo rezervų sudarymo taisyklės Lietuvoje taikomos ne tik bankams, bet ir centrinėms kredito unijoms. 51

Jei norima taikyti SRR pozicijoms kitoje ES šalyje, ta pati SRR norma turi būti taikoma visoms pozicijoms ES. 52

Kadangi ES mastu suderintos SRR nustatymo metodikos nėra, kriterijus, pagal kuriuos nustatomas Lietuvos institucijų SRR poreikis, įvertina Lietuvos bankas. 53

Tai numato Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių 47 straipsnio 2 punktas.

29

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

A lentelė. Siektino kapitalo lygio tyrimų rezultatai

Tyrime nustatytas optimalus ar

siektinas kapitalo rodiklio lygis Šalis Tyrimas

10,5–11,0 proc. Euro zona Clerc ir kt. (2014)

14 proc.1 – Martinez-Miera ir Suarez (2012)

16–20 proc. Jungtinė Karalystė Miles ir kt. (2012)

10–17 proc. Švedija Sveriges Riksbank (2011)

13–23 proc. Norvegija Kragh-Sørensen (2012)

> 20 proc. 1 JAV Admati ir kt. (2013)

Pastabos: 1 – aukščiausios rūšies kapitalo (arba jam artimos akcininkų nuosavybės) ir viso turto santykis.

Tyrimai rodo, kad bankų kapitalo pakankamumo reikalavimų griežtinimo poveikis kreditavimo apimčiai, kainai ir ekonominiam aktyvumui

greičiausiai yra nedidelis. Griežtesnis kapitalo pakankamumo reikalavimas verčia bankus arba didinti kapitalo kiekį, arba mažinti rizikingo turto

kiekį. Didėjant kapitalo kiekiui, prastėja bankų nuosavybės grąžos rodiklis (jei kitos sąlygos rinkoje nesikeičia), taigi, siekdami palaikyti akcininkų

reikalaujamos grąžos rodiklius, bankai gali branginti skolinimą. Antruoju atveju, pasirinkę rizikingo turto mažinimo strategiją, bankai gali teikti mažiau

paskolų, ypač rizikingesniems skolininkams. Tyrimai rodo, kad visuomenei tenkantys kaštai, susiję su kapitalo pakankamumo reikalavimų

griežtinimu, yra santykinai nedideli. Pavyzdžiui, D. Miles ir kt. (2011) teigia, kad Jungtinėje Karalystėje padvigubinus kapitalo reikalavimą nuo 5 iki 10

proc., vidutinė svertinė bankų paskolų palūkanų norma padidėtų tik 0,1–0,4 proc. punkto. Panašius rezultatus pateikia A. R. Admati ir kt. (2011).

Tyrimų, kuriuose nagrinėjamas paskolų kainos pasikeitimas dėl kapitalo reikalavimų sugriežtinimo, apibendrinimas pateikiamas B lentelėje. Be to,

empiriniuose tyrimuose (BCBS 2010; Miles ir kt. 2011; Sveriges Riksbank 2011; Kragh-Sørensen 2012) nustatyta, kad kapitalo pakankamumo

reikalavimo padidinimas 1 proc. p. sumažintų metinį BVP tik apie 0,06–0,25 proc.

B lentelė. Kapitalo reikalavimo padidinimo 1 proc. punktu poveikis naujų paskolų palūkanų normoms

Paskolų palūkanų padidėjimas dėl kapitalo reikalavimų sugriežtinimo (proc. p.)

BCBS (2010) 0,13 (tarpkvartilinis diapazonas: 0,09–0,19)

Cosimano ir Hakura (2011) 0,09–0,13

Elliott (2009) 0,05–0,10

King (2010) 0,15

Slovik ir Cournede (2010) 0,16

Baker and Wurgler (2013) 0,06–0,09

Kashyap ir kt. (2010) 0,025–0,045

Brooke ir kt. (2015) 0,05–0,10

Martin-Oliver ir kt. (2013) 6,8

Trumpalaikiai bankų kapitalo padidinimo kaštai gali būti nemaži, tačiau juos galima sumažinti nustatant pakankamai ilgą pereinamąjį

laikotarpį naujiems kapitalo reikalavimams įgyvendinti. Literatūroje skiriami trumpos ir ilgos trukmės laikotarpio kapitalo padidinimo kaštai

(paskolų brangimas, skolinimo apimties mažėjimas), kurie paveikia ir ekonomikos augimą. Padidinus kapitalo reikalavimus, trumpos trukmės

laikotarpiu bankai gali patirti prisitaikymo kaštų (angl. transition costs), tačiau ilgainiui su kapitalo reikalavimu susiję kaštai vis mažiau juntami

(žr. A pav.). Prisitaikymo kaštai priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip bankų pelningumas, galimybės pritraukti naują kapitalą, numatyto

pereinamojo laikotarpio trukmė ir kt. Pažymėtina, kad nustačius ilgesnės trukmės pereinamąjį laikotarpį, bankai turi daugiau galimybių iš vidinių

išteklių ir palankesnėmis sąlygomis sukaupti kapitalo, ir tai leidžia sušvelninti slopinamąjį ekonominį reikalavimų griežtinimo poveikį. Pavyzdžiui, jei

numatomas aštuonių ketvirčių pereinamasis laikotarpis, tikėtinas poveikis kreditavimo apimtims ir kainai trumpos trukmės laikotarpiu būtų du kartus

mažesnis, nei nustačius keturių ketvirčių pereinamąjį laikotarpį.

A pav. Minimalaus kapitalo reikalavimo padidinimo 1 proc. p. poveikis paskolų palūkanų maržai ir skolinimo apimčiai

Pastaba: linijomis žymimas minimalių kapitalo reikalavimų griežtinimo poveikis palūkanų maržoms ir skolinimo apimčiai skirtingos trukmės kapitalo sustiprinimo pereinamaisiais

laikotarpiais. Lyginama su atveju, jei kapitalo reikalavimas nebūtų padidintas. Skaičiavimai atlikti remiantis L. Clerc ir kt. (2014) modeliu, jį kalibravus Lietuvos atvejui.

Literatūra Admati A. R., DeMarzo P. M., Hellwig M. F., P. Pfleiderer (2013). Fallacies, irrelevant facts, and myths in the discussion of capital regulation: why bank equity is not socially expensive. Max Planck Institute for Research on Collective Goods, Working Paper No. 2013/23. Baker M., Wurgler J. (2013). Do strict capital requirements raise the cost of capital? Bank regulation and the low risk anomaly. National Bureau of Economic Research, Working Paper No.19018: http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=2234557. BCBS (2010). An assessment of the long-term economic impact of stronger capital and liquidity require-ments: http://www.bis.org/publ/bcbs173.pdf. Brooke M., Bush O., Edwards R., Ellis J., Francis B., Harimohan R., Neiss K., Siegert C. (2015). Measuring the macroeconomic costs and benefits of higher UK bank capital requirements. Bank of England, Financial Stability Paper No. 35: http://www.bankofengland.co.uk/financialstability/Pages/fpc/fspapers/fs_paper35.aspx. Clerc L., Derviz A., Mendicino C., Moyen S., Nikolov K., Straccak L., Suarez J. ir Vardoulakis A. (2014). Capital Regulation in a Macroeconomic Model with Three Layers of Default (nepublikuota). Cosimano T. F., Hakura D. S. (2011). Bank behaviour in response to Basel III: A cross-country analysis. International Monetary Fund Working Paper No. 11/119: https://www.imf.org/external/pubs/ft/wp/2011/wp11119.pdf. Elliott D. (2009). Quantifying the effects on lending of increased capital requirements. The Brookings Institution working paper, September. Kashyap A. K., Stein J. C., Hanson S. (2010). An analysis of the impact of “substantially heightened” capital requirements on large financial institutions: http://www.people.hbs.edu/shanson/Clearinghouse-paper-final_20100521.pdf. King M. R. (2010). Mapping capital and liquidity requirements to bank lending spreads. BIS Working Paper, No. 324: http://www.bis.org/publ/work324.pdf. Kragh-Sørensen K. (2012). Optimal capital adequacy ratios for Norwegian banks. Staff Memo, No. 27. Martin-Oliver A., Ruano S., Salas-Fumas V. (2013). Banks’ equity capital frictions, capital ratios, and in-terest rates: evidence from Spanish banks. International Journal of Central Banking, Vol. 9, No. 1. Miera D. M., Suarez J. (2012). A Macroeconomic Model of Endogenous Systemic Risk Taking. CEPR Discussion Paper, No. 9134. Miles D., Yang J., Marcheggiano G. (2012). Optimal bank capital. The Economic Journal, Issue 567, No. 123, 1–37. Slovik P., Cournède B. (2011). Macroeconomic Impact of Basel III. OECD Economics Department Working Papers, No. 844, OECD Publishing: http://www.oecd-ilibrary.org/economics/macroeconomic-impact-of-basel-iii_5kghwnhkkjs8-en. Sveriges Riksbank (2011). Appropriate capital ratio in major Swedish banks – an economic analysis.

I BCBS (2010). An assessment of the long-term economic impact of stronger capital and liquidity require-ments: http://www.bis.org/publ/bcbs173.pdf. II Lyginti skirtingų tyrimų rezultatus taip pat reikėtų atsargiai, nes juose gali būti skirtingai interpretuojamas tiek rodiklio skaitiklis (kapitalas), tiek vardiklis (pagal riziką įvertintas turtas).

0

5

10

15

20

25

30

0 5 10 Ketvirčiai

Palūkanų maržos pokyčiai

Be pereinamojo laikotarpio

4 ketv. pereinamasis laikotarpis

Baziniai punktai

–3

–2

–2

–1

–1

0

0 5 10 Ketvirčiai

Skolinimo apimties pokyčiai

Be pereinamojo laiktoarpio4 ketv. pereinamasis laikotarpis8 ketv. pereinamasis laikotarpis

Proc. punktai

30

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

Kredito unijų sektoriaus reformos įgyvendinimas

2016 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teisės aktus,

reikalingus struktūrinei KU sektoriaus reformai įgyvendinti54

. Atsižvelgiant į tai,

svarbu palaikyti teisinės aplinkos apibrėžtumą. Bet kokie nenumatyti reguliavimo

pakeitimai mažina aiškumą, ko turėtų siekti pačios KU, todėl gali atitolinti būtiną sektoriuje

susikaupusių problemų sprendimą. 2017 m. yra pereinamasis laikotarpis, per kurį unijos

turi pasirinkti, kuriai centrinei KU priklausys, arba persitvarkyti į specializuotą banką55

.

Norą tapti specializuotu banku yra pareiškusios 7 KU, viena iš jų yra pateikusi prašymą

Lietuvos bankui.

2016 m. gruodžio mėn. baigtu nepriklausomu išsamiuoju KU turto kokybės

vertinimu pasiektas tikslas – sektorius nepaveldės prieš reformą susidariusių

problemų. Turto kokybės vertinimą atliko Lietuvos bankas kartu su nepriklausomomis

tinkamą kvalifikaciją turinčiomis įmonėmis. Vertinimu buvo siekiama nustatyti visų

sektoriaus įstaigų finansinę padėtį dar prieš įgyvendinant reforma numatytus pakeitimus ir

sudaryti sąlygas KU viena kita pasitikėti. Atliekant turto kokybės vertinimą, rasta KU

rizikos valdymo, paskolų bylų formavimo, skolininkų finansinės būklės peržiūros trūkumų.

LCKU priklausančioms unijoms taip pat buvo rekomenduota LCKU pajų vertę atvaizduoti

tinkamai atsižvelgiant į apskaitos standartus. Taisydamos nustatytus trūkumus, KU

atnaujino skolininkų būklės bei įkeisto turto vertinimą, gavo papildomo užstato, o visa tai

gerino bendrą turto kokybę ir sumažino išorės vertintojų pagal 2016 m. vidurio duomenis

rekomenduotų suformuoti 12,1 mln. Eur papildomų specialiųjų atidėjinių poreikį. Iki

2017 m. balandžio vidurio KU jau suformavo 5,5 mln. Eur specialiųjų atidėjinių.

Atkreiptinas dėmesys, kad KU atlikus papildomus skolininkų būklės ir užstatyto turto

vertinimus bei gerinant užstatų kokybę, vietoj 28 iš 71 KU, kurios, kaip parodė turto

kokybės vertinimo rezultatai, 2016 m. birželio 30 d. nevykdė kapitalo pakankamumo

reikalavimo, 2017 m. kovo 31 d. buvo tik 6.

Nuo 2017 m. KU sėkmingai kaupia tvaraus kapitalo apibrėžimą atitinkančius pajus

ir, jeigu toliau tai darys panašiu tempu, iš esmės visos sektoriaus dalyvės 2018 m.

pradžioje šį reikalavimą turėtų tenkinti savomis lėšomis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. KU

išleidžiami pajai atitinka tvaraus kapitalo apibrėžimą, t. y. pasižymi tinkamomis nuostolių

sugėrimo savybėmis. Taigi šiuos metus KU turi išnaudoti pasirengimui įgyvendinti naujus

sektorių reguliuojančius teisės aktus, įsigaliojančius nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki 2017 m.

išleisti papildomi pajai, 2017 m. kovo 31 d. sudarę 76 proc. KU kapitalo, negali būti

laikomi tvariu kapitalu, nes jie gali būti atsiimami neprisiimant pajininkui priklausančios

nuostolio dalies. Todėl šie pajai nuo 2018 m. nebus įtraukiami į įstaigų kapitalą. Per

pirmuosius tris 2017 m. mėnesius KU sėkmingai kaupė tvarų kapitalą, dėl to tvarių pajų

padaugėjo nuo 6,8 iki 13,2 mln. Eur. 2017 m. kovo 31 d. duomenimis, 2018 m. sausio 1 d.

įsigaliosiantį tvaraus kapitalo pakankamumo normatyvą (5,25 %) vykdytų 19 KU (žr.

56 pav.).

54

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas; Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas Nr. VIII-1682. 55

Lietuvoje įsisteigė dar viena centrinė KU (Jungtinė centrinė kredito unija, 2017 m. balandžio 24 d. įvyko steigiamasis susirinkimas), vienijanti 13 KU.

56 pav. Kredito unijų tvaraus kapitalo pakankamumo rodikliai

(2017 m. kovo 31 d.)

0

5

10

15

20

25

Kapitalo pakankamumo rodiklis, apskaičuotas naudojant tiktvarų pajinį kapitalą

Normatyvas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Lietuvos banko skaičiavimai.

Procentai

2017 m. kovo 31 d. duomenimis, 19 KU vykdytų tvaraus kapitalo pakankamumo normatyvą, kuris įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

31

FIN

AN

SIN

IO S

TA

BIL

UM

O A

PŽ

VA

LG

A /

20

17

ŽODYNAS

Bendrasis vidaus produktas, BVP – ekonominės veiklos rodiklis, parodantis ekonomikos visų pagamintų prekių ir paslaugų vertę, atėmus

tarpinį vartojimą, pridėjus gaminiams ir importui taikomus grynuosius mokesčius per apibrėžtą laikotarpį. BVP galima skaidyti pagal

produkcijos, išlaidų arba pajamų sudedamąsias dalis. Pagrindiniai išlaidų suvestiniai rodikliai, sudarantys BVP, yra namų ūkių galutinis

vartojimas, valdžios sektoriaus galutinis vartojimas, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, atsargų pokyčiai, prekių ir paslaugų importas

ir eksportas (įskaitant prekybą euro zonoje).

Euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma, EURIBOR (angl. euro interbank offered rate, EURIBOR) – vidutinė tarpbankinė

palūkanų norma, už kurią aukštą kredito reitingą turintys bankai skolintų lėšų eurais kitiems aukštą kredito reitingą turintiems bankams

Europos tarpbankinėje rinkoje. Šį rodiklį apskaičiuoja Europos bankų federacija, remdamasi savo atrinktų aktyviausių tarpbankinės rinkos

dalyvių skelbiamomis palūkanų normomis.

Finansinis stabilumas – padėtis, kai finansų sistema, apimanti finansų tarpininkus, rinkas ir rinkos infrastruktūrą, gali įveikti sukrėtimus bei

finansinių disbalansų padarinius ir kai tikimybė, jog sutriks finansinio tarpininkavimo procesas, jei tokie sutrikimai būtų pakankamai dideli,

kad pakenktų santaupų perskirstymo į galimas pelningas investicijas procesui, yra maža.

Kredito įstaiga – a) įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita, ir b) įmonė

arba bet kuris kitas juridinis asmuo, išskyrus nurodytus a) punkte, kurie išleidžia mokėjimo priemones kaip elektroninius pinigus.

Pagrindinis makroprudencinės politikos tikslas – prisidėti prie finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos

atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip siekiant užtikrinti tvarų finansų sektoriaus įnašą į ekonomikos augimą.

Pinigų finansų įstaigos, PFĮ – finansų įstaigos, kurios kartu sudaro euro zonos pinigus leidžiantį sektorių. Tai Eurosistema, kredito įstaigos

rezidentės (kaip apibrėžta ES teisėje) ir visos kitos finansinės institucijos rezidentės, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams

artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita (bent ekonominiu požiūriu) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į

vertybinius popierius. Pastarąją grupę daugiausia sudaro pinigų rinkos fondai, t. y. fondai, kurie investuoja į trumpalaikes ir mažos rizikos

priemones, kurių terminas paprastai yra 1 m. ar trumpesnis.

Bendra mokėjimų eurais erdvė, SEPA (angl. Single Euro Payment Area, SEPA) – mokėjimų eurais erdvė, kuri apibūdinama kaip

iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais. SEPA tiek vietiniai, tiek tarptautiniai mokėjimai eurais vykdomi

taikant standartizuotus mokėjimų formatus ir vienodas mokėjimų vykdymo taisykles. SEPA apima 34 valstybes – ES valstybes nares,

Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Monako Kunigaikštystę ir San Mariną.

Sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir ekonomikai.

Skolos vertybinis popierius, skolos VP – išleidėjo (skolininko) pasižadėjimas atlikti vieną ar daugiau mokėjimų turėtojui (skolintojui)

tiksliai nustatytomis dienomis ateityje. Paprastai yra nustatyta tiksli jų palūkanų norma (atkarpa) ir (arba) jie parduodami už diskontuotą

sumą, kuri grąžinama pasibaigus terminui. Ilgesnio negu vienų metų termino skolos vertybiniai popieriai vadinami ilgalaikiais.