2016 m. rugsėjo 29 d. ketvirtadienis Nr. 188 (7363) Šiaulių apskrities ir miesto laikraštis Leidžiamas nuo 1990 m. 0,50 Eur

KURJERIS

ELTA, „Šiau lių kraš to“ inf.

2 p.

Šiandien su „Šiaulių kraštu“ –

“Ar ne su si da ro įspū dis, kad rin ki mai yra skel bia mi tam, kad pa tvir tin tu me ar ba pa neig tu me vi suo me nės ap klau sų re zul ta tus. Ro ber tas Or be nas

SEntEncIJa

13 p.

MIR TIS: Ei da mas 94-uo sius me tus, tre čia die nio ry tą mi rė bu vęs Iz rae lio pre zi den tas Ši mo nas Pe re sas. No be lio tai kos pre mi jos lau rea tas prieš dvi sa vai tes pa ty rė sun kų in sul tą ir nuo ta da bu vo gy do mas li go ni nė je. Me tų pra džio je Š. Pe re są bu vo iš ti kęs in fark tas, o rug sė jo pra džio je

jam įso din tas šir dies sti mu lia to rius. Š. Pe re sas nuo 2007 iki 2014 me tų bu vo Iz rae lio pre zi den tas. Be to, jis du kar tus va do va vo vy riau sy bei ir ke lis sy kius bu vo mi nist ras. Š. Pe re sas gi mė 1923 me tais tuo me ti nė je Len ki jo je (da bar Bal ta ru si ja), pre kiau to jo me die na šei mo je. 1934-ai siais jis emig ra vo į tuo me ti nę Pa les ti ną. Š. Pe re sas ži no mas ir kaip Iz rae lio bran duo li nės pro gra mos tė vas.

Ru si jA iš bAn dė dvi tARp že my ni nes RA ke tAsRu si ja iš ban dė dvi tarp že my ni nes ra ke tas, ga­lin čias ne šti bran duo li nį už tai są. Ato mi nis po­van de ni nis lai vas „Ju rij Dol go ru kij“ „Bu la wa“ ti po (NA TO ko das: SS­N­32) ba lis ti nes ra ke tas pa lei do iš Bal to sios jū ros.Vie na ra ke ta nu si lei do už 6 000 km esan čia me Ku ros ban dy mų po li go ne Kam čiat kos pu sia sa­ly je. Ant ra jai ra ke tai po pir mo sios skry džio fa­zės bu vo duo ta ko man da su si nai kin ti.

EPA-EL TA nuo tr.

Šiau lių uni ver si te to bib lio te ko je su stu den tais su si ti kęs Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de ra ci jos pre zi den tas Ro ber tas Dar gis ra gi no gal vo ti sa vo gal va ir mąs ty ti kri tiš kai. „Prieš rin ki mus vi si po li ti kai pa sa ko ja, kaip jus pa da rys lai min gus ir ke lią pa klos ro žė mis. Nuo to pra si de da di dy sis me las, ku ris yra la bai svai gus ir sal dus“, – sa ko R. Dar gis. Ypač di de lį dė me sį jis at krei pė į tech no lo gi jas, ku rios ne tik atims dar bo vie tas iš žmo gaus, bet ir pa keis pa sau lį.

Min dau gas DRĄ SU TISmindaugas@skrastas.lt

Rei ka lin gi kū ry bin gi žmo nės„Žmo gus tu ri su pras ti, kad

jis yra pa ts at sa kin gas už sa ve. Šian dien apie tai rei kia kal bė­ti mo kyk lo se, uni ver si te tuo se ir

su vi sais ki tais. Lie tu vo je pa si­gen da me žmo nių, ku rie gal vo ja sa vo gal va, tu ri kri ti nį mąs ty mą, se ka įvy kius, žiū ri į po li ti kų nu­veik tą dar bą, o ne į el ge sį“, – su­si ti ki mą su stu den tais pra dė jo R. Dar gis.

Pa sak Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de ra ci jos pre zi den to, ge­

ras mo ki nys ne bū ti nai bus ge ras dar bi nin kas.

„Šio mis die no mis mums rei kia daug kal bė ti apie švie ti mą. Žmo­gų rei kia pra dė ti for muo ti atei čiai nuo mo kyk los. Jį rei kia ug dy ti ne tik tam, jog ga vęs ži nių ga lė tų at­lik ti kaž ko kias ope ra ci jas.

Nukelta į 3 psl.

Dar bi nin kus iš stums tech­no­lo­gi­jos­ir­ki­tų­idė­jos

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

POREIKIS: Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de ra ci jos pre zi den to Ro ber to Dar gio tei gi mu, ša ly je trūks ta kri tiš kai mąs tan čių ir kū ry bin gų žmo nių.

Šiau lių re gio ne pa sta ty tas pir ma sis in di vi dua lus na mas, ati tin kan tis ener gi nio nau din gu mo A kla sę. Na mo šei mi nin kas Ka ro lis Ro da do mė jo si pa žan giau sio mis tech no lo gi jo mis, skai čia vo, ta rė si su spe cia lis tais ir pa ma tė, kad C kla sei su pro jek tuo tą na mą ga na ne sun kiai ga li pa vers ti A kla sės būs tu. Vy ras ti ki si, kad di des nės in ves ti ci jos at si pirks jau po aš tuo ne rių me tų.

Šil­tam­na­mui­įkvė­pė­Nor­ve­gi­ja

ketuRi kAmpAi

Nukelta į 6 psl.

ŠEI MI NIN KAS: Ka ro lis Ro da sep ty ne rius me tus pra lei do Nor ve gi jo je dirb da mas su me džiu ir sta ty da mas kar ka si nius na mus.

TE RA SA: Di džiau sias na mo lan gas ir te ra sa orien tuo ti į pie tų pu sę, kur dau giau siai sau lės švie sos ir ši lu mos. Va sa rą nuo

aukš tai pa ky lan čios sau lės spin du lių sau gos te ra sos sto ge lis.

Dėl sva jo nės at va žia vo iš to li mo sios Af ri kosPus me tį Šiau liuo se gy ve nan ti fut bo li nin kė iš Na mi bi jos Ze nat ha Co le man džiau gia si ir di džiuo ja si, kad ga li sa vo ša lies var dą gar sin ti Eu ro po je.

Kas va lan dą iš Lie tu vos iš vyks ta 4–5 žmo nės; per die ną – be veik 100; per me tus ša lį pa lie ka per 35 000 as me nų. Nuo 1990 me tų Lie tu va ne te ko be veik 900 000 gy ven to jų ir šiuo me tu jų ša ly je gy ve na 2,8 mi li jo no. Ko dėl lie tu viai emig ruo ja?

Ko dėl lie tu viai emig ruo ja? aPK LaU Sa

Atolankos

Rytoj su „Šiaulių kraštu“ – kultūros, meno, literatūros leidinys

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis2 aKtUaLIJOS

Ga lu ti niais duo me ni mis, šiais moks lo me tais į pro fe si nes mo­kyk las priim ta 23,7 tūks tan čio mo ki nių. Tai 1 800 mo ki nių, ar ba 8 pro cen tais, dau giau nei per nai ir 20 pro cen tų dau giau, nei bu vo nu ma ty ta priim ti.

Ge ro kai dau giau, nei pla na vo, mo ki nių priė mė Aly taus pro fe­si nio ren gi mo cent ras, Elekt rė­nų pro fe si nio mo ky mo cent ras, Kau no in for ma ci nių tech no lo­gi jų mo kyk la bei Kau no mais to pra mo nės ir pre ky bos mo ky mo cent ras, Pa ne vė žio pro fe si nio ren­gi mo cent ras, Va rė nos ir Plun gės tech no lo gi jos ir vers lo mo kyk los, Bir žų tech no lo gi jų ir vers lo mo­ky mo cent ras, Za ra sų že mės ūkio mo kyk la ir dau ge lis ki tų Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai gų. Šio­se mo kyk lo se ku ria mos pa pil do­mos gru pės.

Kaip ir praė ju siais me tais, mo­ki niai daž niau siai rin ko si gro žio ir svei ka tos pa slau gų, au to me cha ni­ko, elekt ro ni ko, sta ty bi nin ko­ap­dai li nin ko, vi rė jo pro fe si jas. Taip pat po pu lia rios pro gra muo to jo bei mul ti me di jos pa slau gų tei kė­jo spe cia ly bės. Šie met ypač išau go

siu vė jo spe cia ly bę be si ren kan čių skai čius, taip pat dau gė jo sto jan­čių į in ži ne ri nės sri ties pro fe si nio mo ky mo pro gra mas.

Po vi du ri nės, tu rė da mi bran­dos ates ta tą, šie met į pro fe si nes mo kyk las įsto jo 13,9 tūks tan čio bu vu sių abi tu rien tų, t. y. 1 800 mo ki nių dau giau nei praė ju siais me tais. Dar 7,2 tūks tan čio pro fe­si nę mo kyk lą pa si rin ku sių mo ki­nių, 150 dau giau nei per nai, tu ri pa grin di nį iš si la vi ni mą ir kar tu su kva li fi ka ci ja įgis vi du ri nį iš si­la vi ni mą.

Pro fe si nė se mo kyk lo se no riai mo ko si ir aukš tą jį iš si la vi ni mą įgi­ję as me nys, šie met jų į pro fe si nes mo kyk las atė jo apie 2 tūks tan­čius. Stu den tai, bai gę uni ver si te­tus, pro fe si nes mo ky mo įstai gas ren ka si no rė da mi įgy ti pa pil do­mų dar bo rin ko je rei ka lin gų kva­li fi ka ci jų.

70 ša lies pro fe si nio mo ky mo įstai gų siū lo per 300 įvai rių pro fe­si nio mo ky mo pro gra mų įvai riuo­se ūkio sek to riuo se: in ži ne ri jos ir kom piu te ri jos, ar chi tek tū ros ir sta ty bos, ga my bos ir per dir bi­mo, me no, so cia li nių pa slau gų,

svei ka tos prie žiū ros, vers lo ad­mi nist ra vi mo, trans por to pa slau­gų, pa slau gų as me nims, že mės ūkio, miš ki nin kys tės ir žu vi nin­kys tės ir t. t.

Di džią ją mo ky mo si lai ko da lį, apie 70 pro cen tų, su da ro pra kti nis mo ky mas mo kyk lo je ar įmo nė je.

Į pro fe si nes mo kyk las prii ma­mi mo ki niai nuo 14 me tų. Pro­fe si nė se mo kyk lo se ga li ma įgy ti kva li fi ka ci ją ar ba kva li fi ka ci ją kar tu su pa grin di niu ar ba vi du ri­niu iš si la vi ni mu. Į pro fe si nes mo­kyk las taip pat prii ma mi suau gę as me nys, ku rie sie kia pa to bu lin ti kva li fi ka ci ją ar įgy ti nau jų kom­pe ten ci jų.

Pro fe si nis mo ky mas yra ne­mo ka mas pir mą kar tą kva li fi­ka ci jos sie kian tiems as me nims. Pa žan giems mo ki niams mo ka mos sti pen di jos, jie ap rū pi na mi bend­ra bu čiu.

Ge rai pro fe si nę mo kyk lą bai­gu siems mo ki niams, ku rie ke ti na sto ti į tos pa čios sri ties stu di jas aukš to jo je mo kyk lo je, yra pri de­da mas 1 pa pil do mas ba las.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

Rū ta VAI NIE NĖ

Pa gal pa tvir tin tą nau ją jį so cia­li nį mo de lį nuo 2018 me tų kei sis se nat vės pen si jų skai čia vi mo ir mo kė ji mo tvar ka. Nau ja sis Vals ty­bi nių so cia li nio drau di mo pen si jų įsta ty mas ne tik per kė lė ba zi nės pen si jos mo kė ji mą iš „Sod ros“ į vals ty bės biu dže tą, bet ir pail gi­no pen si jai gau ti bū ti ną jį so cia­li nio drau di mo sta žą. Da bar ti niu me tu bū ti na sis sta žas yra 30 me­tų, o pa gal nau ją jį įsta ty mą jis bus pa laips niui il gi na mas iki 35­erių me tų.

Svar bu tai, kad da bar ti niu me tu ne vi si į pen si ją išei nan tys as me­nys tu ri už si dir bę ir ma žes nį 30­ties me tų sta žą. „Sod ra“ pra ne ša, kad per nai pra šy mus se nat vės pen si jai gau ti pa tei kė apie 17 tūkst. žmo nių. Net kas ket vir tas iš jų ne tu rė jo su kau pęs bū ti no­jo 30 me tų dar bo sta žo ir dėl to gaus ge ro kai ma žes nes pen si jas! Dar dau giau – tiems, ku rie ne su­kau pė mi ni ma laus 15 me tų sta žo, pen si ja vi sai ne bus skir ta.

Pat vir tin ta me so cia li nia me mo­

de ly je laik me čio dva sią atspindi tik daug pa si prie ši ni mo su lau kęs Dar bo ko dek sas. Tuo tar pu so­cia li nio drau di mo, t. y. „Sod ros“ re for ma, neį ver ti na nei pa keis­to jo Dar bo ko dek so, nei vi siš kai pa si kei tu sio žmo nių eko no mi nio gy ve ni mo.

Dar bo ko dek se įtvir ti nus lanks­tes nes bei ne nus ta ty tos apim ties dar bo su tar tis, di džiau siu ne su­sip ra ti mu tam pa mi ni ma laus ir bū ti no jo sta žo rei ka la vi mas. Pa­pil do mai įver ti nus ir tai, kad vis dau giau as me nų už sii ma in di­vi dua lia veik la, t. y. ne tu ri jo kių dar bi nių san ty kių, dar bo sta žo rei ka la vi mas at ro do kaip ko kia vieš nia iš praei ties.

Ne pai sant to, įsta ty mas bu vo priim tas ty liai, be di des nio pa si­prie ši ni mo, ir užuo t pa nai ki nęs šį so vie ti nį ru di men tą, pa da rė prie­šin gai – pail gi no bū ti ną jį sta žą.

Už si dirb ti bū ti ną jį sta žą nė ra taip jau leng va. Vie ne ri me tai dar bo sta žo su kau pia mi tik to kiu at ve ju, jei dir ban čio jo pa gal dar­bo su tar tį per vie ne rius me tus gau na mų pa ja mų su ma yra ne ma žes nė nei 12 MMA. „Sod ros“ duo me ni mis, ma žiau nei MMA gau na apie penk ta da lis Lie tu vos dir ban čių jų.

Tiems, ku rie vei kia pa gal in di­vi dua lios veik los pa žy mas, rei­ka la vi mas dar dras tiš kes nis. Jei šis as muo ren ka si mo kė ti mo kes­čius pa gal 30 pro cen tų są nau dų mi nu sa vi mo tai syk lę, per me tus jam rei kia už dirb ti ne be 12, o 36 mi ni ma lias al gas! Jei už dir ba ma­žiau, bū ti na jam sta žui su kaup ti 35 me tų jau ne pa kaks.

Ta čiau čia sis te mos gro buo niš­ku mas ne si bai gia. Jei pa gal dar bo su tar tį dir ban tis žmo gus už dir ba dau giau nei 12 mi ni ma lių al gų per me tus, ar ba in di vi dua lia veik­la už sii man tis žmo gus už dir ba dau giau nei 36 mi ni ma lias al gas, jiems vis vie na bus skai čiuo ja mi tik vie ne ri bū ti no jo sta žo me tai!

Įsi vaiz duo ki me žmo gų, ku ris dir ba pa gal ne nus ta ty tos apim­ties dar bo su tar tį. Vie nus me tus jis dir ba ne daug, ir už dir ba tik pu sę me tų bū ti no jo sta žo. O ant­rus me tus jis gau na di des nį krū vį ir už dir ba po dvi mi ni ma lias al gas kas mė ne sį. Šis žmo gus gaus ma­žiau sta žo tais me tais, kai dir bo ma žiau, bet ne gaus dau giau sta­žo tais me tais, kai dir bo dau giau! Net jei 14 me tų mo kė si mil ži niš­ko dy džio įmo kas, se nat vės pen­si ja ne prik lau sys, nes ne tu rė si 15 me tų mi ni ma laus sta žo!

Sta žo rei ka la vi mo ydin gu mas dar la biau iš ryš kė ja, at sky rus bend rą ją pen si jos da lį nuo in di­vi dua lio sios. Jei bend ra jai da liai gau ti gal ir ga li bū ti rei ka la vi mas bū ti mo kė jus įmo kas tam tik rą api brėž tą lai ką, tai in di vi dua lios pen si jos da lies at ve ju, kuo met iš mo ka pri klau so nuo su mo kė tų įmo kų dy džio, mi ni ma lus ir bū­ti na sis sta žas yra kaž koks ne su­sip ra ti mas.

Svars tant Dar bo ko dek są, bu vo siū lo ma įra šy ti, kad dar buo to jas yra dar bo san ty kiuo se silp nes nio ji ša lis. Kur jau kur, bet san ty kiuo se su vals ty bi niu so cia li niu drau di­mu ir be pa ra šy mo aiš ku, kad dar­buo to jas yra toks tru pu tį pen si jų mi ra žą gau dan tis nai vuo lis.

Pen­si­ja,­kaip­mi­ra­žasKas va lan dą iš Lie tu vos iš vyks ta 4–5 žmo nės; per die ną – be veik 100; per me tus ša lį pa lie ka per 35 000 as me nų. Nuo 1990 me tų Lie tu va ne te ko be veik 900 000 gy ven to jų ir šiuo me tu jų ša ly je gy ve na 2,8 mi li jo no. Ko dėl lie tu viai emig ruo ja?

Ri mas ba jo ri nas, ju sai čių žir gy no sa vi nin kas:– Kvai liai yra, tai ir emig ruo ja.

Ten nie ko ge riau nė ra. Gy ve na nuo al gos iki al gos ir grįž ta su pa sko­lom. Pro tin gas žmo gus dar bą tu ri, o kur nė ra pro to – nė ra ir dar bo. Žmo nės yra iš le pin ti su vi som pa­šal pom. Kas iš va žiuo ja? Iš va žiuo ja tin gi niai. Bė dos pri spaus ti iš va žiuo­ja ne daug. Rim tas žmo gus iš vyks ta, už si ka bi na ar ba už si dir ba ir grįž ta. Ten žmo nės dir ba sun kiai. Jei gu taip bū tų dir ba ma čia, pra gy ven tų ir Lie tu vo je. Šian dien at ly gi ni mai yra nor ma lūs. Ge ras mū ri nin kas ar ply te lių klo jė jas per die ną ga li už si dirb ti 50 eu rų.

Pats nie ka da ne gal vo jau iš vyk ti į už sie nį.

ine sa, pre ky bi nin kė ir slau gy to ja:– Žmo nės iš vyks ta dėl at ly gi ni mo,

pa ti už sie ny je pra lei dau 13 me tų. Vė­liau su vy ru grį žo me į Lie tu vą, tai – kaž koks koš ma ras. Už sie ny je gy ven ti kur kas leng viau. Pa žįs ta mų ra te be veik vi si iš vy kę.

Ma no sū nus – pa trio tas, jis bai gė moks lus Is pa ni jo je, bet grį žo čia, su kū­rė šei mą ir gy ve na. Anks čiau Šiau liuo­se tu rė jau sa vo ko mer ci nę par duo tu vę, bu vo fi lia las ir Pa lan go je, o da bar to­

kia si tua ci ja, kad dir bu Vo kie ti jo je. Bu vo me pri vers ti bėg ti iš Lie­tu vos.

Ko kia val džia, to kia ir si tua ci ja. Ji nie ko ne da ro. Jei gu mū sų vi si po li ti kai at sa ky tų už sa vo žo džius ir už pa ža dų ne vyk dy mą juos baus tų kaž koks įsta ty mas, to kių da ly kų ne bū tų.

do mas Griš ke vi čius, šiau lių me ro pa va duo to jas:– Vie niems ne tin ka at ly gi ni mai.

Kai ku rie tu ri ste reo ti pus, kad už­sie ny je at ly gi ni mai di des ni. Pap­ras tai taip ir yra, bet dis ku tuo da mi daž nai pa mirš ta me, kad ten di des­nės ir iš lai dos. Ki ti iš vyks ta, nes už­sie ny je yra įsi tvir ti nę gi mi nai čiai ar pa žįs ta mi.

Į už sie nį vy ko ir ma no vai kys tės ge riau sias drau gas. Pra lei do še še­rius me tus Is pa ni jo je, bet Lie tu vo je yra jau dve jus ir čia yra pui kiai įsi­kū ręs. Ki tas pen ke rius me tus pra lei do Ang li jo je. Prieš iš vyks tant sa kė, kad Lie tu vo je blo gai, o da bar čia yra su kū ręs mi li jo ni nį vers­lą. Pats stu di jų me tais gy ve nau už sie ny je. Rei kia žiū rė ti į įvai rius pa vyz džius ir ne su tirš tin ti spal vų.

jur ga, pro jek tų va do vė:– Gal būt žmo nės iš va žiuo ja, nes čia

ne ran da dar bo ir ne tu ri ga li my bės už­si dirb ti. Bet su šei ma na muo se pa kal­ba me, kad to kiems žmo nėms už sie ny je ne leng va ir ten dir ba daug va lan dų.

Čia to kių al gų kaip Nor ve gi jo je žmo­nės neuž dir ba, bet jei gu jie tiek pat va lan dų dirb tų Lie tu vo je, gal būt pra­gy ven tų. Tie, ku rie no ri dirb ti, dir ba ir už dir ba. Ta da ir apie iš vy ki mą gal vo ti

ne rei kia. Mū sų ar ti mų jų ra te yra vyks tan čių į už sie nį, bet nie kas ne ke ti na ten lik ti il gam.

in ga, par duo tu vės sa vi nin kė:– Pa ti nie ka da nee mig ruo­

čiau, čia tu riu sa vo par duo­tu vę. Ki ti iš vyks ta gal būt dėl ma žos al gos. Už sie ny je žmo­nėms leng viau, nes pas mus rei kia dirb ti. Rei ka lau ja me, kad par da vė jos dirb tų – jos sė­di, nie ko ne vei kia, spren džia kry žia žo džius. Ta da jau sa ko­me „Next“ (liet. „ki tas“). Emig­ra ci ja tik rai jau čia si. Ti kiuo si, kad atei ty je žmo nės su grįš.

Kal bi no Min dau gas DRĄ SU TIS, fo tog ra fa vo Gied rius BA RA NAUS KAS

Ko­dėl­lie­tu­viai­emig­ruo­ja? aPK LaU Sa

kO men tA RAs

Pro­fe­si­nės­mo­kyk­los­priė­mė­penk­ta­da­liu­dau­giau­mo­ki­nių,­nei­pla­na­vo

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė Žū van čių jų gel bė ji mo kry žiu mi ap do va no jo Lie tu vos pi lie čius, ku rie Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais, ne pai sy da mi mir ti no pa vo jaus sau ir sa vo šei mai,

gel bė jo žy dus nuo na cių ge no­ci do. Iš jų 44 as me nims vals ty­bi nis ap do va no ji mas su teik tas po mir ties.

Šie met rug sė jį mi ni mos 75­osios ho lo kaus to me ti nės. Vi so je

Lie tu vo je vy ko at min ties mar šai, ku riais pa gerb tas na cių oku pa ci­jos me tais žiau riai iš žu dy tų žy dų at mi ni mas. Ant ro jo pa sau li nio ka ro me tais Lie tu vo je nu žu dy ta 195 000 žy dų.

Vals­ty­bi­nis­ap­do­va­no­ji­mas­skir­tas­žy­dų­gel­bė­to­jams

32016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis aKtUaLIJOS

Užs. Nr. 321043

Atkelta iš 1 psl.

Svar bu ug dy ti jau no žmo gaus kū ry biš ku mą. Ži nios ge ro gy ve ni­mo ne ga ran tuo ja, jos tik pa de da kaž ką su kur ti“, – sa kė jis.

Su si ti ki me bu vo pa lies tas ir Šiau lių uni ver si te to li ki mas, ku rį kai ku rie po li ti kai sie ja su iš ny ki­mu. Ta čiau R. Dar gis ma no prie­šin gai: „Uni ver si te tas yra re gio no in te lek tua li nis cent ras.“

Vers li nin ko tei gi mu, šiuo me tu žmo gui yra svar bios to kios sa vy­bės kaip komp lek siš kas pro ble mų spren di mas ir ko man di nis dar bas. Po ket ve rių me tų prie šių sa vy bių rei kės pri dė ti kri ti nį mąs ty mą ir kū ry biš ku mą, ko šio mis die no mis la bai trūks ta.

tech no lo gi jos nai ki na dar bo vie tas

„Iš po li ti kų daž nai gir di me, kad vers lui rei kia pi gių dar bi nin kų. Tai pa sa kė net vals ty bės va do vė, ku ri si tua ci ją pa va di no ver go ve. Apie ko kią ver go vę mes kal ba me 21­aja me am žiu je? – klau sė R. Dar gis. – Šio mis die no mis ga myk­los Vo kie ti jo je dir ba be žmo nių. Prieš 20 me tų ne ga lė jo me pa gal­vo ti, kad taip at si tiks.“

Su si ti ki me kal bė ta apie tai, jog tech no lo­gi jos pa leng va ati ma ir žmo­gaus r u t i n i ­nius dar bus, o tai itin pa si jus atei ty je. Kaip pa vyz dys bu vo pa teik tos ma­ši nos, ku rioms n e r e i k a l i n g i vai ruo to jai, lai vai, lėk tu vai.

„Lėk tu vuo se pi lo tai sė di tik dėl to, jog ke lei viams bū tų jau kiau. Ateis lai kas, kai tų pi lo tų ne liks. To dėl rei kia gal vo ti, kur at si durs žmo gus? Ką jis da rys to liau?

Tech no lo gi jų kei tė jai pro gno­zuo ja, kad per 10 me tų Eu ro po je bus pa nai kin ta 50 pro cen tų dar­bo vie tų“, – tei gė pra mo ni nin kų at sto vas.

sėk mės is to ri josKad vi sos kal bos apie bū ti ny bę

gal vo ti ir kur ti nė ra iš pirš to lauž­tos, R. Dar gis pa tei kė sėk mės pa­

vyz džių.Štai iš Ak­

me nės ki lęs lie tu vis Por tu­ga li jo je su kū­rė iš ma nią ją pro gra mė lę, ku ri pa de da par duo tu vė­se pir kė jams ras ti pre kes.

Jei gu žmo gus rei kia mos pre kės ne ran da, nu siun čia už klau są par­da vė jui, ir pre kė pa ruo šia ma pir­kė jui. Tos pro gra mė lės ver tė jau yra 5 mi li jo nai eu rų.

Ki tas sėk mės pa vyz dys – tak­

si kom pa ni ja „Uber“. Šian dien ji yra vie na bran giau sių kom pa ni jų pa sau ly je – jos ver tė sie kia per 50 mi li jar dų JAV do le rių. Ji su kur ta iš nie kur, tik dėl ge ros idė jos.

„Sa ko ma, kad dvi ra čio iš ra di nė­ti ne be rei kia. Bet pa žiū rė ki te, ko­kių dvi ra čių yra: kar bo ni niai, su amor ti za to riais ir be, su dis ki niais stab džiais ir pa pras tais. Ir vi sa tai su kū rė žmo gus, nes pa gal vo jo, kaip ga li ma pa to bu lin ti. Rei kia ne dar bi nin kų, kuriuos keis tech no­lo gi jos. Rei kia žmo nių, ku rie ga lė­tų kaž ką pa siū ly ti. Tech no lo gi jos žmo nėms pa siū lo daug ga li my­bių“, – įsi ti ki nęs R. Dar gis.

vers las bai mi na si kon ku ren ci jos„Eks por tas pa lai ko Lie tu vos au­

gi mą. Šie met tu rė si me apie 2 pro­cen tų au gi mą. Vers las yra priė jęs ri bą, kai rei kia in ves tuo ti. Štai Es­ti jo je jau gy ven to jų dau gė ja, o ne ma žė ja. Bet tam rei kia pa si ruoš ti. Sei mas tu rės su kur ti pa ska tų sis­te mą. Iš sau go ti to kį reiš ki nį kaip

„ma no tau ta“ bus sun ku, nes pa­sau lis in teg ruo ja si“, – Lie tu vos vers lo te mą pa lie tė vers li nin kas.

Jo tei gi mu, re gio nams yra svar­bios už sie nio in ves ti ci jos. Emig ra­ci jos ma ži ni mas bus ga li mas tik ta da, kai ša lis tu rės pa kan ka mai ga my bi nių už sie nio in ves ti ci jų. Taip vie ti niam vers lui bū tų duo­da mas ne tik pro duk tas, bet ir pa slau gos.

„Gir dė jau pa ra dok są kal bė da­mas su pra mo ni nin kais. Ne vi si jie no ri, kad in ves ti ci jos atei tų. Klau sia, o kam jų rei kia? Ga myk­los yra, vis kas vei kia. Bi jo, kad už sie nio in ves tuo to jai pri si vi lios jų dar bi nin kus, pa kels jiems at ly­gi ni mus. Siau ru po žiū riu tai yra blo gai, pla čiu – ne“, – nea be jo jo Lie tu vos pra mo ni nin kų kon fe de­ra ci jos pre zi den tas.

Šiuo me tu Pa ne vė žy je šak nis yra į lei du sios še šios nor ve gų kom­pa ni jos, ku rios ga mi na elekt ros įran gą. Šiau liuo se vers lau ti no ri da nai, ku rie mies te kur tų me ta lo bal dų de ta les.

„Ar šiuo me tu mies to in te li gen­ti ja yra pa kan ka mai su si bū ru si ir nu si tei ku si au gin ti mies tą? Klau­si mas. Ar vers lo eli tas kal ba apie tai, kaip rei kia ko ky biš kai ge rin­ti žmo nių gy ve ni mą? O ką ga li pa siū ly ti uni ver si te tas? – kė lė klau si mus R. Dar gis. – Vals ty bė pra ra do mi li jo nus eu rų dėl priim­tų blo gų spren di mų. Jei gu mies­to val džia nu va žiuo tų pa kal bė ti į vie ną ar ki tą vie tą apie ga li my bes, pro ce sas pa ju dė tų į prie kį.“

Jo nuo mo ne, bend rą eko no mi­kos fo ną iš krei pia še šė li nė eko­no mi ka.

„Už sie ny je sta ty bi nin kai vi du ti­niš kai gau na 1 300 eu rų, o lie tu­viš ko je įmo nė je – 600–700. Kas tai yra? Še šė lis. Nes dar buo to jas du kart pi giau ne dirbs. Tai pa ro do ir mū sų ma žas mo kes čių su rin ki­mas“, – tvir ti no pra mo ni nin kas.

Dar bi nin kus iš stums tech­no­lo­gi­jos­ir­ki­tų­idė­jos

PO KY ČIAI: Pra mo ni nin ko Ro ber to Dar gio ma ny mu, emig ra ci ją Lie tu vo je su ma žin tų už sie nio in ves tuo to jai, ku rių vie tos vers li nin kai bai mi na si.

“ tech no lo gi jų kei tė jai pro gno zuo ja, kad per 10 me tų eu ro po je bus pa nai kin ta 50 pro cen tų dar bo vie tų.

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

trumpaivy riau sy bė at lei do j. mi lių tre čiuo ju ban dy mu

Va kar Vy riau sy bė at lei do Vals­ty bi nės mais to ir ve te ri na ri jos tar­ny bos (VMVT) va do vą Jo ną Mi lių iš pa rei gų. Jis atlei džia mas nuo spa lio 5 die nos.

Pats J. Mi lius žur na lis tams Vy­riau sy bė je tei gė ne ži nąs, už ką yra at lei džia mas. Jam yra pa reikš ti įta ri mai dėl do ku men tų klas to ji­mo ir pikt nau džia vi mo tar ny ba, ma no ma, kad „Tvar kos ir tei sin gu­mo“ par ti jos na rys Pet ras Gra žu lis per VMVT va do vą sie kė nu slėp ti įmo nė je „Ju dex“ nu sta ty tus pa žei­di mus. Apie „Ju dex“ kol dū nuo se ras tas lis te ri jos bak te ri jas Lie tu vos ko le gas in for ma vo Ru si jos mais to sau gos tar ny ba.

Prem je ras rug sė jo pra džio je žur na lis tams yra sa kęs, kad J. Mi­lius bus at lei džia mas dėl nei gia­mai įver tin tos jo 2015–2016 me tų veik los ata skai tos ir pa pil do mos in for ma ci jos, ku rią pa tei kė Spe­cia lių jų ty ri mų tar ny ba.

k. smo ri gi nui skir ta 232 eu rų pen si ja

Mi nist rų Ka bi ne tas tre čia die­nį pri ta rė, kad pir mo jo laips nio vals ty bi nė pen si ja bū tų ski ria ma ak to riui, dai ni nin kui ir re ži sie riui Kos tui Smo ri gi nui.

232 eu rus šiuo me tu sie kian čią pen si ją skir ti K. Smo ri gi nui pa­siū lė So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri ja. Į šią pen si ją ga li pre­ten duo ti as me nys, ku riems skir ta Lie tu vos na cio na li nė kul tū ros ir me no pre mi ja.

64­uo sius me tus ei nan tis K. Smo ri gi nas, dau ge liui pui kiai ži­no mas kaip „Ak to rių trio“ dai nuo­ja mo sios poe zi jos gru pės na rys, įkū ni jęs gau sy bę per so na žų ki ne ir teat re, įskai tant ir Ro meo vaid me­nį lie tu viš kos ro ko ope ros „Mei lė ir mir tis Ve ro no je“ pir ma ja me pa sta­ty me. 2001 me tais K. Smo ri gi nui bu vo įteik ta Lie tu vos na cio na li nė kul tū ros ir me no pre mi ja.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

Lie tu vos sos ti nė je Vil niu je gy­ve na be veik penk ta da lis ša lies gy­ven to jų, dau gu ma jų – dar bin go am žiaus. Tai ro do Sta tis ti kos de­par ta men to in for ma ci ja, pa reng­ta tre čia die nį mi nė tos Vil niaus mies to įkū rė jo Ge di mi no die nos pro ga.

2016 me tų pra džio je Vil niaus mies to sa vi val dy bė je gy ve no 543,5 tūks tan čio nuo la ti nių gy ven to jų, iš jų Vil niaus mies te – 532,8 tūks tan­čio – 18,4 pro cen to vi sų Lie tu vos nuo la ti nių gy ven to jų.

Šios sa vi val dy bės dar bin go am­žiaus gy ven to jai su da rė 64,1 pro­cen to, pen si nio am žiaus – 19, vai kai iki 16 me tų – 16,9 pro cen to vi sų sa vi val dy bės nuo la ti nių gy­ven to jų. Šim tui vai kų iki 16 me tų te ko 99 pa gy ve nę, 65 me tų ir vy­res nio am žiaus žmo nės.

2016 me tų pra džio je Vil niaus mies to sa vi val dy bė je gy ve no 243,1 tūks tan čio (44,7 pro c.) vy rų ir 300,4 tūks tan čio (55,3 pro c.) mo­te rų. 1 tūks tan čiui vy rų te ko 1 236 mo te rys.

2015 me tais iš Vil niaus mies to sa vi val dy bės emig ra vo 9,3 tūks­tan čio ša lies nuo la ti nių gy ven­to jų, o imig ra vo 4,7 tūks tan čio žmo nių.

2015 me tais Vil niaus mies to sa­vi val dy bė je bu vo 281,6 tūks tan čio užim tų gy ven to jų. Vi du ti nis mė­ne si nis bru to dar bo už mo kes tis Vil niaus mies to sa vi val dy bės įmo­nė se, įstai go se ir or ga ni za ci jo se, įskai tant in di vi dua lią sias įmo nes, 2015 me tais su da rė 832,4 eu ro ir bu vo 118,3 eu ro di des nis nei vi­

du ti niš kai ša ly je, kur jis su da rė 714,1 eu ro.

Pa ly gin ti su 2014 me tais, vi­du ti nis mė ne si nis bru to dar bo už mo kes tis Vil niaus mies to sa vi­val dy bė je pa di dė jo 34,8 eu ro.

2016 me tų pra džios duo me ni­mis, Vil niaus mies to sa vi val dy bė je vei kė 35 275 ūkio su bjek tai. Dau­giau sia (25,7 pro c.) at ve jų tai bu vo did me ni nės ir maž me ni nės pre ky­bos bei va rik li nių trans por to prie­mo nių ir mo to cik lų re mon to bei 16,2 pro cen to – pro fe si nės, moks li­

nės ir tech ni nės veik los įmo nių.Pa ly gin ti su duo me ni mis prieš

me tus, vei kian čių ūkio su bjek tų skai čius per me tus sa vi val dy bė je pa di dė jo 6,5 pro cen to.

2016 me tų pra džio je 67,5 pro­cen to vei kian čių ūkio su bjek tų tu­rė jo iki ke tu rių dar buo to jų, 16,1 pro cen to – nuo 5 iki 9 dar buo to jų, 0,1 pro cen to, ar ba 37 ūkio su bjek­tai tu rė jo dau giau kaip 1 tūks tan tį dar buo to jų.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

Sos­ti­nė­je­gy­ve­na­be­veik­penk­ta­da­lis­ša­lies­gy­ven­to­jų

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis4 teisėtvARkA

Lie­tu­vos­ir­Lat­vi­jos­pa­rei­gū­nai­dirbs­iš­vien

Lie tu vos ir Lat vi jos pa sie nie čiai bei po li ci nin kai vie ni ja jė gas ko vo jant su nu si kal ti mais abie jų ša lių te ri to ri jo se.

Ant ra die nį Šiau liuo se su si ta ri mą dėl bend ro pa tru­lia vi mo pa si ra šė VSAT va das Re na tas Po žė la, Lie tu vos po li ci jos var du Šiau lių ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko­mi sa ria to vir ši nin kas Ri man tas Bo bi nas, Lat vi jos vals ty­bi nės sie nos ap sau gos vir ši nin kas Nor mund as Gar bar sas bei šios ša lies vals ty bi nės po li ci jos vir ši nin ko pa va duo­to ja Re na tė Fi ne.

Šis do ku men tas ta po pa grin du Lie tu vos ir Lat vi jos pa sie nie čiams bei po li ci nin kams for muo jant bend rus pa tru lius abie jų ša lių pa sie ny je. Taip vie ni jant tei sė sau­gi nin kų pa jė gas bus in ten sy vi na ma ne le ga lios mig ra ci jos pre ven ci ja, už tik ri na mas vie šo sios tvar kos ir vi suo me nės sau gu mas, di des nis dė me sys ski ria mas įvai rių ki tų nu­si kals ta mų vei kų ir tei sės ak tų pa žei di mų už kar dy mui, sau gaus eis mo prie žiū rai.

Bend ram dvie jų ša lių pa sie nie čių ir po li ci nin kų pa tru­lia vi mui bus nau do ja mos Lie tu vos ir Lat vi jos tei sė sau gi­nin kų tu ri mos trans por to prie mo nės bei tech ni nė įran ga. Tar ny bą pa rei gū nai vyk dy ti ga lės ir pės čio mis.

Pat ru lio va do vu bus ski ria mas tos ša lies pa sie nie tis, ku­rios te ri to ri jo je vyk do mas pa tru lia vi mas.

Ana lo giš ką su si ta ri mą dėl bend ro pa tru lia vi mo 2011 me tais yra pa si ra šę Lie tu vos ir Len ki jos pa sie nie čiai bei po li ci nin kai.

„Šiau lių kraš to“ inf.

Apip lėš ta au to bu sų sto te lė je

Pir ma die nį, pus va lan dis po 21 va lan dos, Šiau liuo se, Pra mo nės gat vė je esan čio je au to bu sų sto­te lė je, api plėš ta mo te ris.

Pa sak 50­ies me tų šiau lie tės, jai iš už nu ga ros priė ję trys ne­pa žįs ta mi as me nys su mu šė ir pa gro bė ran ki nę, ku rio je bu vo pi ni gi nė su do ku men tais, pi ni­gais, na mų rak tais ir ki tais as­me ni niais daik tais.

Plė ši mo me tu pa tir tą ža lą nu­ken tė ju sio ji įver ti no be veik 200 eu rų. Me di kų pa gal bos dėl pa tir­to smur to jai ne pri rei kė.

Plė ši mu įta ria mi as me nys kol kas ne nus ta ty ti.

Įsib ro vė liai pa rei ka la vo pa si ra šy ti sko los raš te lį

Pir ma die nį į po li ci ją krei pė si šiau lie tis, ku ris nu ro dė ga li mai nu si kals ta mus fak tus, pa gal ku­riuos Šiau lių ap skri ties po li ci ja pra dė jo iki teis mi nį ty ri mą dėl tur to prie var ta vi mo.

Pa sak šiau lie čio, Til žės gat vės gy ven to jo, pir ma die nį, pa ry čiui, pas jį į na mus atė jo trys iš ma ty­mo pa žįs ta mi as me nys ir pa rei­ka la vo pi ni gų.

Įsib ro vė liai, anot nu ken tė ju­sio jo, jį su mu šė ir lie pė pa si ra šy ti sko los raš te lį.

Šiau lie tis dėl su mu ši mo į gy­dy mo įstai gą ne si krei pė.

Šio in ci den to de ta les be siaiš ki­nan tys pa rei gū nai ban dys nu sta­ty ti, ar į po li ci ją krei pę sis vy ras bu vo kam nors sko lin gas ir dėl ko kios su mos atė ję as me nys ban­dė iš jo iš peš ti sko los raš te lį.

po li ci nin kai ky šio ne paė mė

Nak tį į tre čia die nį Šiau liuo se, Tra kų gat vė je, su stab dy to au to­mo bi lio ne blai vus vai ruo to jas mė gi no iš si suk ti duo da mas ky šį.

In ci den tas įvy ko apie pir mą va lan dą nak ties. Au to mo bi lį „Au di S6“ vai ra vu siam 33 me tų vy rui pa tik ros me tu nu sta ty tas kiek di des nis ne gu vie nos pro­mi lės gir tu mas.

Siek da mas iš veng ti at sa ko my­bės už tai, kad vai ra vo trans por to prie mo nę ne blai vus, vai ruo to jas Šiau lių ap skri ties po li ci jos Pat ru­lių rink ti nės vy riau sie siems pa­tru liams ban dė įduo ti 200 eu rų ky šį.

Vai ruo to jas su lai ky tas ir už da­ry tas į areš ti nę.

Dėl pa pir ki mo šiau lie čio at žvil­giu iš kel ta bau džia mo ji by la.

vyks ta ki ber ne ti nio sau gu mo pra ty bos

Rug sė jo 27–29 dienomis vyks­ta pir mo sios Lie tu vo je na cio­na li nės ki ber ne ti nio sau gu mo pra ty bos „Ki ber ne ti nis sky das 2016“. Pra ty bo se ki ber ne ti nius in ci den tus at rem ti tre ni ruo ja si per 100 at sto vų iš dau giau nei 40 Lie tu vos vals ty bės, ki ber ne ti nius in ci den tus val dan čių ir ti rian čių, moks lo, ener ge ti kos, ry šio ope­ra to rių ir ki tų ins ti tu ci jų.

Kraš to ap sau gos mi nis te ri jos ren gia mo se pra ty bo se sie kia ma pa tik rin ti na cio na li nio ki ber ne­ti nių in ci den tų val dy mo pla no pro ce dū ras, ge rin ti ša lies ins­ti tu ci jų są vei ką ir tre ni ruo ti jų at sto vų įgū džius rea guo jant į ki ber ne ti nius in ci den tus.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

Šiau lių ap skri ties po li ci jos va do vai Šiau lių mies to sa vi val dy bės sa lė je ap skri ties ra jo nų gy ven to jams ir se­niū ni jų at sto vams pri sta tė sa vo veik­lą ir po li ci jo je vyks tan čius po ky čius, iš klau sė se niū nų pa siū ly mus, at sa kė į ak tua lius klau si mus.

Pas ta ruo ju me tu vie šo jo je erd vė­je ne trūks ta dis ku si jų apie po li ci jos re for mas. Gir dė da mi skir tin gas nuo­mo nes, se niū ni jų dar buo to jai į per­mai nas žiū ri at sar giai, nuo gąs tau ja, kad kai miš ko se te ri to ri jo se ga li aug ti nu si kals ta mu mas, nes po li ci ja ma žiau dė me sio skir sian ti ato kiau esan čioms vie to vėms.

Se niū ni jų at sto vai tei gė no rin tys, kad po li ci ja dau giau dė me sio skir tų ne tik nu si kal ti mų iš ty ri mui, bet ir jų už kar dy mui. Pa rei gū nai esą ga lė tų daž niau už suk ti į kai miš kas vie to ves. Ma to mas po li ci jos au to mo bi lis dar la­biau su draus min tų gy ven to jus, be to, stip rė tų gy ven to jų ir po li ci jos ry šys.

Šiau lių ap skri ties vy riau sio jo po li­ci jos ko mi sa ria to vir ši nin kas Ri man­tas Bo bi nas nu ra mi no, kad po ky čiai su maiš ties neį neš.

Nuo me tų pra džios ra jo nų ko mi­sa ria tuo se ne be li ko Ope ra ty vaus val dy mo pa da li nių, ne dar bo va lan­do mis ar ba sa vait ga liais ko mi sa ria tai yra už ra kin ti. Su si siek ti su pa rei gū­nais ga li ma skam bi nant bend ruo ju pa gal bos te le fo nu ar ba pa spau dus prie ko mi sa ria tų įreng tą bu dė to jo myg tu ką.

Jis aki mirks niu su jun gia su Ope ra­ty vaus val dy mo sky riu mi Šiau liuo se, to dėl in for ma ci ja po li ci ją pa sie kia taip pat grei tai, kaip ir anks čiau. Bu vę bu­dė to jai pa pil dė ki tus pa da li nius, bu vo su for muo ti pa pil do mi eki pa žai, to dėl rea ga vi mas į įvy kius esą ta po grei tes­nis, o po li ci jos eki pa žų gat vė se gy ven­to jai ma to dau giau.

„Šiau lių kraš te“ ra šy ta, kad ra jo nų ko mi sa ria tuo se su jung ti Vie šo sios ir Kri mi na li nės po li ci jos sky riai. Sun­kiau sius nu si kal ti mus pe rė mė Vy­riau sia sis po li ci jos ko mi sa ria tas, o ma žes nie ji, esan tys ra jo nų cent ruo se, su tel kė dė me sį į sku bes nį rea ga vi mą ir grei tes nį pa reiš ki mų iš ty ri mą.

„Šiau lių kraš to“ inf.

Dvie jų ne pil na me čių Rad vi liš kio vai kų glo bos na mų auk lė ti nių biog ra fi jas per ke lias die nas „pa gra ži no“ net dvi bau džia mo sios by los. Abi – dėl va gys čių.

Edi ta KARK LE LIE NĖedita@skrastas.lt

Įk liu vo su ba te liaisAnt ra die nio po pie tę du paaug liai – 14 me tų

ber niu kas ir me tais vy res nė mer gai tė – užė­jo į Rad vi liš ky je, Ge di mi no gat vė je, esan čią par duo tu vę. Ne šiaip sau užė jo, o tu rė da mi tiks lą: pa vo gė dvi po ras lais va lai kio ba te lių,

ku rių bend ra ver tė – 120 eu rų.Tie sa, su lai mi kiu iš par duo tu vės jied viem

pa si ša lin ti ne pa vy ko. Ap si vo gę vai kai bu vo pa ste bė ti, iš kvies ta po li ci ja. Paaug lys bu vo su lai ky tas, o jo drau gei pa si se kė – ji spė jo pa­si ša lin ti.

Įta ria muo ju dėl va gys tės ta pęs vai kas per­duo tas į glo bos na mus. Apk lau sia mas jis nu ro dė, kad par duo tu vę „štur ma vo“ su ta pa čia bend ra žy ge, su ku ria prieš ke lias die­nas bu vo su gal vo ję pa si va ži nė ti ir pa si vo gę au to mo bi lį.

Mer gai tė šio je va gys tės by lo je kol kas neapk laus ta.

su ras ti ap si vo gęKad abu paaug liai – kri mi na li nių nuo ty kių

ieš ko to jai, ro do pa sta rų jų die nų įvy kiai.Po li ci jos duo me ni mis, šie vai kai praė ju sį

penk ta die nį, rug sė jo 23 die ną, iš Rad vi liš ky­

je, V. Ku dir kos gatvės na mo kie me, esan čios au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lės pa gro bė UAB pri klau san tį au to mo bi lį „Fiat Bra vo“.

Sek ma die nį, tuo jau po vi dur nak čio, ke ly­je Sidabravas–Birželiai–Nau ja mies tis, Rad­vi liš kio ra jo ne, Bir že lių kai me, pa grob ta sis au to mo bi lis bu vo su ras tas. 14­me tis ir 15­me tė su lai ky ti ir per duo ti glo bos na mų auk­lė to joms.

Pa si ro do, prieš pa sta rą ją va gys tę abu paaug­liai neaiš ku, kur kla jo jo.

Rad vi liš kio po li ci jai pra neš ta, kad rug sė jo 19 die ną iš Vai kų glo bos na mų išė jo ir ne grį žo du vai kai. Bu vo pa skelb ta jų paieš ka.

Po li ci ja paaug lių ieš ko jo ir pas jų drau gus, ir ki to se vie to se, kur jie ga lė tų leis ti lai ką. Paieš­kos bu vo sėk min gos – rug sė jo 22 die ną pra­puo lė liai su ras ti ir grą žin ti į glo bos na mus.

Ta čiau ki tą dien abu vėl pa si ša li no, ir su čiup­ti jie jau po mi nė to au to mo bi lio va gys tės.

Va kar, apie 14 va lan dą, iš BPC gau ta in for ma ci ja, kad pa skam bi nęs as muo pra ne šė apie už mi nuo tus teis mus Šiau liuo se.

JUOS TA: Teis mo pa sta tas apjuos tas ap sau gi ne juos ta.

Šiau lių po li ci jos nuo tr.TEIS MAI: Ga vus in for ma ci jos apie už mi nuo tus Šiau lių teis mus, prie jų, kol at vy ko „Aro“ pa rei gū nai, bu dė jo spe cia lio sios pa jė gos.

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

Pra­ne­ši­mas­apie­už­mi­na­vi­mą­su­trik­dė­Šiau­lių­teis­mų­dar­bą

Edi ta KARK LE LIE NĖedita@skrastas.lt

Iš tri jų pa sta tų – Vil niaus ir Dva ro gat vė je esan čio Šiau lių apy lin kės teis mo ir iš Šiau lių apy­gar dos teis mo – eva kuo ti dar buo­to jai, nu trauk ti tuo me tu vy kę teis mo po sė džiai, teis mų klien­tai ir po sėdžių da ly viai pa pra šy ti

sku biai pa lik ti pa tal pas.Įves tas pla nas „Sky das“, prie

teis mo pa sta tų bu dė jo spe cia­lio sios tar ny bos: me di kai, ug­nia ge siai gel bė to jai ir po li ci jos pa rei gū nai.

Į in ci den to vie tą iš kvies ti Lie­tu vos po li ci jos an ti te ro ris ti nių ope ra ci jų rink ti nės „Aras“ pa­rei gū nai.

Jau­nuo­lių­„nuo­ty­kius“­ver­tins­teis­mas

Gy­ven­to­jai­ra­mi­na­mi:­sau­gu­mas­bus­už­tik­ri­na­mas

52016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis šIaULIUOSE

Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio bib lio­te ko je vei kia Res pub li ki nės Šiau lių li go ni nės Psi chiat ri jos kli ni kos pa cien tų ir jų ar ti mų jų li go ni nei do va no tų dar bų pa ro da, su reng ta At vi ros psi chiat ri jos mė ne sio pro ga.

Pa ro da „Gy ve ni mo švel nus pri si glau di mas“ ati da ry ta praei tą sa vai tę.

Psi chiat ri jos kli ni kos vy riau sio ji slau gos ad mi nist ra to rė Lai mu tė Onu tė Mi ke le vi čie­nė pa ro dai kruopš čiai at rin ko dar bus, ku rie džiu gi na ne tik me di kų šir dis, bet ir at li ko psi cho so cia li nės rea bi li ta ci jos vaid me nį kiek­vie nam pa cien tui.

Po pa ro dos ati da ry mo Res pub li ki nės Šiau­lių li go ni nės Psi chiat ri jos kli ni kos di rek to rė Ilo na Pav la vi čie nė ir Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio bib lio te kos di rek to rius dr. Bro nius Mas ku liū nas pa si ra šė bend ra dar bia vi mo su­tar tį.

RŠL, „Šiau lių kraš to“ inf.

PA RO DA: Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio bib lio te ko je eks po nuo ja mi Psi chiat ri jos kli ni kos pa cien tų dar bai. Jų au to rys tė nė ra nu ro do ma.

Zi tos KAT KIE NĖS nuo tr.

Bib­lio­te­ko­je­vei­kia­li­go­nių­darbų­pa­ro­da

Rug sė jo 29-ąją mi ni ma Pa sau li nė šir dies die na. Tre čia die nį šia pro ga Šiau liuo se sve čia vo si ir pa skai tą Šiau lių uni ver si te to bib lio te ko je skai tė gar sus Lie tu vos kar dio chi rur gas pro fe so rius Ri man tas Be ne tis.

„Pa kel ki te ran ką, kas šian dien nuė jo te aš tuo nis ki lo met rus? O da bar tie, ku rie svei kai mai ti na­tės. Ku rių krau jo spau di mas yra nor ma lus? O kiek iš jū sų rū ko?“ – to kiais klau si mais pa skai tą pra­dė jo R. Be ne tis.

56 pro cen tai lie tu vių mirš ta dėl šir dies ir krau ja gys lių li gų. Pa sak gy dy to jo, svei kai gy ven ti yra la bai svar bu, ta čiau net tai ne ga ran tuo ja, kad ne pri reiks šir­dies ar krau ja gys lių ope ra ci jos, kad vi są gy ve ni mą ga lė si te nu gy­ven ti be vais tų, nes daug le mia ir ge ne ti ka.

Pas kai to je pro fe so rius R. Be­ne tis pa sa ko jo, ko kias ga li my bes iš gy ven ti ir pa sveik ti ser gan tie ji šir dies ir krau ja gys lių li go mis tu ri Lie tu vo je.

„Vi sai ne se niai ope ra vau 87 me tų vy rą. Jis vaikš to po pa la tą, val go, kal ba su ma ni mi. Am žius to kioms ope ra ci joms nė ra ri ba“, – sa kė kar dio chi rur gas.

Pro fe so rius taip pat pa de monst­ra vo po ra fil mu kų, kaip „lo po ma“ žmo gaus šir dis, kaip ult ra gar su ša li na mos kal kės nuo šir dies vož­tu vo. Kal kė ja ne tik krau ja gys lės, bet ir šir dis. Me di kai kal kių ša­li ni mo pro ce dū rą juo kais va di­na „kal go nu“. Pa sak R. Be ne čio, to kios ope ra ci jos Eu ro po je dar „eg zo ti ka“, jos da ro mos tik ke­lio se Eu ro pos kli ni ko se, tarp jų ir Kau ne.

Ka dan gi šir dies vož tu vų plas­ti nės ope ra ci jos at lie ka mos tik ke lio se Eu ro pos kli ni ko se, ky la pro ble mų įsi gy jant spe cia lių siū­lų, skir tų šir dies ope ra ci joms. Juos ga mi na tik ame ri kie čiai ir jiems neap si mo ka jų tiek ti to­kiai ne di de liai ša liai kaip Lie tu­va. O vie no siū lo kai na sie kia 8 do le rius, kai per vie ną ope ra ci ją

PA TIK RA: Prieš pro f. R. Be ne čio pa skai tą vi si no rin tie ji ga lė jo pa si tik rin ti krau jo spau di mą. Tik rin to jos – Šiau lių vals ty bi nės ko le gi jos stu den tės, bū si mo sios slau gy to jos.

Šiau­lie­čiams­pa­skai­tą­skai­tė­gar­sus­ša­lies­kar­dio­chi­rur­gas

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

PRO FE SO RIUS: Šiau lie čiams apie Lie tu vos kar dio chi rur gų dar bą pa sa ko jo gar siau sias ša lies šir džių spe cia lis tas, kar dio chi rur gas pro fe so rius Ri man tas Be ne tis.

Šiau lių mies to sa vi val dy bė nuo spa lio mė ne sio pra dės tik rin ti, kaip lai ko ma si išo ri nės vaiz di nės rek la mos įren gi mo ir sklei di mo tvar kos. Mies te yra 10 tūks tan čių rek la mos įren gi nių ir iš ka bų. Va kar per spau dos kon fe ren ci ją pa brėž ta, jog pa tik ros tiks las – „kad mies te ne lik tų vi zua li nės tar šos“.

Rū ta JAN KU VIE NĖruta@skrastas.lt

„sno ras“ – tar šos pa vyz dys„Tiks las – su tvar ky ti mies te rek­

la mą taip, kad ne be bū tų iš ka bų su klai di nan čiais už ra šais, už­mirš tos rek la mos“, – sa kė Sa vi val­dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to rius Eduar das Bi vai nis.

Pa vyz džiui, ant bank ru ta vu­sio „Sno ro“ ban ko pa sta to iki šiol ka bo „Sno ro“ rek la ma.

Vi ta li ja Pe le nie nė, Vie šo sios tvar kos ir ci vi li nės sau gos sky­riaus ve dė ja, aiš ki no, jog nė ra tei si nio pa grin do rei ka lau ti, kad bank ru ta vu sios įmo nės lik vi duo­to jas ša lin tų ne beeg zis tuo jan čios įmo nės iš ka bą. Bet pa sta tą įsi gi ju­siam nau jam sa vi nin kui to kį rei­ka la vi mą Sa vi val dy bė ga li kel ti.

„Sno ro“ pa sta tą įsi gi ju siam že­mės ūkio koo pe ra ty vui „Bal tas la šas“ jau yra pa teik tas rei ka la vi­mas nuim ti ban ko iš ka bą.

Kai fi zi nis as muo rei ka la vi mo ša lin ti rek la mos įren gi nį ar iš­ka bą neį vyk do per 5 die nas, jam gre sia bau da nuo 144 iki 289 eu­rų. Pa kar to ti nai įspė jus ir neį vyk­džius – iki 576 eu rų. Ju ri di niams as me nims bau da – nuo 289 iki 2 896 eu rų.

tik rins lei di musV. Pe le nie nė in for ma vo, jog bus

tik ri na ma, ar su Sa vi val dy be yra su de rin ti pro jek tai, ar gau ti lei­di mai įreng ti iš ka bas ir rek la mos įren gi nius ko mer ci nei, ūki nei, pro fe si nei rek la mai skleis ti. Taip pat ar ne ka ba ne tvar kin ga, pa se­nu si rek la ma.

„Jei gu ka bo pa se nu si rek la ma, at sa ky ti tu rės pa sta to val dy to­jas, jei gu ji ka bo ant dau gia bu čio na mo – dau gia bu čio bend ri ja“, – sa kė ve dė ja.

Dėl iš ka bų tik vals ty bės ir sa vi­val dy bės įstai goms ne rei kia Sa vi­val dy bės lei di mo.

Mies­te­nai­kins­vi­zua­li­nę­tar­šą

„PA VYZ DYS“: Ne beeg zis tuo jan čio „Sno ro“ ban ko rek la ma įvar di ja ma kaip vi zua li nės tar šos pa vyz dys.

Anks čiau iš ka boms bu vo iš­duo da mi ne ter mi nuo ti lei di mai. Da bar jie iš duo da mi iki 5 me tų. Ima ma vien kar ti nė rink lia va: 14 eu rų, jei gu plo tas iki vie no kvad ra ti nio met ro, 29 eu rai, kai plo tas nuo 1 iki 3 kvad ra ti nių met rų.

Rek la mos įren gi niams lei di­mai iš duo da mi nuo 1 iki 5 me tų. Vien kar ti nė rink lia va už lei di mą – 21 eu ras.

daug lais vų rek la mos vie tų2015 me tais mies to Ta ry ba pa­

tvir ti no išo ri nės vaiz di nės rek­la mos spe cia lų jį pla ną. Pa gal jį nu sta ty tos rek la mos zo nos ir įren gi nių vie tos. Priim ta ir pla no įgy ven di ni mo pro gra ma, reg la­men tuo jan ti rek la mos įren gi mo tvar ką, įren gi nių dy džius.

Sa vi val dy bė tu ri nu ma čiu si apie 600 rek la mos vie tų. Iš jų 400 vie­tų – dar yra lais vos.

Jei gu į vie ną vie tą at si ran da dau giau nei vie nas pre ten den tas, skel bia mas kon kur sas. Lai mi tas da ly vis, ku ris už kiek vie ną vie­tą, į ku rią pre ten duo ja, pa siū lo Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jai ar jos įstai goms per ves ti di džiau sią pa ra mą.

Kon kur sai jau įvy ko dėl 44 vie tų. Iš jų Sa vi val dy bei įplau kė iš vi so 8 000 eu rų pa ra mos lė šų. Ma žiau­siai už vie ną vie tą siū ly ta 5–11 eu­rų, dau giau siai – 1 491 eu ras.

Ne pai sant nau jos tvar kos Sa­vi val dy bės pa ja mos iš išo ri nės rek la mos ma žė ja. 2014 me tais per me tus bu vo su rink ta 146 tūks tan čiai eu rų, 2015 me tais – 96 tūks tan čiai eu rų, šiais me tais

pla nuo ja ma su rink ti 80 tūks tan­čių eu rų.

„Pa ja mos ma žė ja, nes ma žė­ja rek la mos su bjek tų“, – tei gė V. Pe le nie nė.

tvar ką tai so po teis moIšo ri nės rek la mos įren gi mo ir

sklei di mo nau jo ji tvar ka bu vo tai­sy ta me tų pra džio je. Da bar mies to Ta ry bai vėl siū lo mos jos pa tai sos.

Vie na iš jų – nai kin ti nuo sta­tą, jog ga vus lei di mą rek la mos įren gi niui ne drau džia ma skelb ti ir so cia li nę, ir po li ti nę rek la mą. Sa vi val dy bė ne tu ri tei sės to kios rek la mos reg la men tuo ti.

Vy riau sy bės at sto vė Šiau lių ap­skri ty je As ta Ja siū nie nė mies to Ta ry bai dar prieš tris mė ne sius su ra šė tei ki mą šią nuo sta tą nai­kin ti. Įž vel gė, jog Sa vi val dy bė pa­žei džia įsta ty mą ir ki ša si ne į sa vo re gu lia vi mo sri tį.

„Šiau lių kraš tas“ ra šė, jog Sa­vi val dy bė bū tent dėl to pra lo šė teis me by lą di zai ne riui Vi liui Pu­ro nui sky ru si 216 eu rų bau dą už iš ka bin tą so cia li nį pla ka tą „Šiau­liai – uni ver si te ti nis mies tas“.

Sa vi val dy bei teis mai su V. Pu­ro nu kai na vo 1 050 eu rų ir su ma dar ne ga lu ti nė.

V. Pu ro nas yra me rui pa siū lęs, kad teis mo iš lai das iš sa vo ki še nės deng tų tie val di nin kai, ku rie sky­rė jam bau dą.

„Gai la, kad tiek daug dė me sio ski ria ma vie nam as me niui“, – va kar ap gai les ta vo vi ce me ras D. Griš ke vi čius.

Di rek to rius E. Bi vai nis ti ki no, jog teis mai su V. Pu ro nu dar tę­sis.

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

jų su nau do ja ma ir ke lios de­šim tys.

Jei gu žmo gui plyš ta aor­ta, mir tis iš tin ka per ke le tą se kun džių. Iš gel bė ti gy vy bės ne pa vyks net ša lia esan čiam gy dy to jui. Ta čiau šir dies ir krau ja gys lių diag nos ti ka šiais lai kais to li pa žen gu si ir jei gu bus lai ku pa ste bė ta, kad aor­ta ga li plyš ti, pa cien tui ga li ma pa dė ti at lie kant aor tos ope ra­ci ją. Kaip da ro ma to kia ope­ra ci ja, pa ro dy ta dar vie na me trum pa me įra še.

Lie tu vos šir dies chi rur gai yra sėk min gai at li kę dvi dirb­ti nės šir dies įso di ni mo ope ra­ci jas ir yra vie nin te liai to kie Ry tų Eu ro po je.

Su si ti ki mo me tu taip pat pa de monst ruo ta, kaip gai­vin ti žmo gų, jei jis ne te ko są­mo nės ir su tri ko kvė pa vi mas bei šir dies veik la. Pir miau sia rei kia kvies ti grei tą ją pa gal­bą, o tuo met pra dė ti gai vin ti. Svar biau sia da ry ti stip rius, grei tus, rit min gus krū ti nės pa­spau di mus.

Po pa skai tos ir pir mo sios pa gal bos pa mo kė lės vi si su­si rin ku sie ji ga lė jo už duo ti klau si mų ne tik pro fe so riui R. Be ne čiui, bet ir Šiau lių kar­dio lo gams.

„Šiau lių kraš to“ inf.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis6 ketuRi kAmpAi

Jur gi ta JUŠ KE VI ČIE NĖjurgita@skrastas.lt

idė ja iš skan di na vi josK. Ro da sep ty ne rius me tus dir­

bo Nor ve gi jo je sta ty da mas kar ka­si nius na mus, ne tik in di vi dua lius, bet ir di džiu lius vi suo me ni nės pa skir ties. Kai prieš pen ke rius me tus nu si pir ko skly pą Šiau lių ra­jo ne, be veik ne bu vo dve jo nių, kad sta ty sis bū tent skan di na viš ko ti po kar ka si nį na mą. Na mo pro jek tą su si ra do in ter ne te, su šiau lie čiu ar chi tek tu jį pri tai kė pa gal sa vo po rei kius.

Ka ro liui pa tin ka skan di na vų po žiū ris į na mus. Jie ak cen tuo­ja ne išo rės ar vi daus ap dai lą, jos gro žį, o pir miau sia pa to gu mą, pra ktiš ku mą ir tau pu mą.

Iš pra džių na mas bu vo su pro jek­tuo tas kaip ener gi nio nau din gu mo C kla sės. Per ket ve rius me tus, kol su si ruo šė pra dė ti sta ty bas, su si pa­ži no su nau jau sio mis tech no lo gi jo­mis, pa si ta rė su sta ty bos tech ni nės prie žiū ros spe cia lis tais, daug skai­tė tech ni nės li te ra tū ros, gi li no si į pro jek to do ku men tus, skai čia vo ir su pra to, kad ne tiek ir daug rei kia įdė ti pa pil do mų in ves ti ci jų, kad na mas pa siek tų ener gi nio nau din­gu mo A kla sę.

„Ka dan gi esu ma te ma ti kas, ap skai čia vau, kad man na mas pa brang tų apie 10 pro cen tų, bet at si pirk tų per 8 me tus. Na mas – ne ma ši na, juk sta tai il gam lai­ko tar piui, to dėl svar bu, kad po ku rio lai ko ne štų nau dą – bū tų kom for tas, pi gus šil dy mas, eko­lo gi ja“, – sa ko Ka ro lis.

K. Ro dos skai čia vi mais, jam na mo šil dy mas tu rė tų at siei ti 4–5 kar tus ma žiau, nei pa si sta čius C kla sės na mą.

Si gi tas DAUS KUR DIS,

pa sta tų ener gi nio

nau din gu mo ser ti fi ka vi mo

eks per tas:

– Nors Lie tu­vo je nuo 2009 me tų pa sta ty­ta per 150 A ir aukš tes nės kla sės pa sta tų, ta čiau iki šiol Šiau lių ap skri­ty je bu vo pa sta­ty ti tik du to kie pa sta tai, tai – Ak me nės ra jo ne Ven tos re gio ni nio par ko di rek ci jos pa sta tas ir Kel mės ra jo ne glo bos na mai.

Ver ta pri si min ti, kad va do vau jan tis ES di rek ty vo mis, Sta ty bos įsta ty mu, jau nuo 2016 me tų sau sio 1 die nos Lie tu vo je tu rė jo bū ti pro jek tuo ja mi ir sta to mi ne že mes nės kaip A kla sės ener gi­nio nau din gu mo pa sta tai. Tie sa, Ap lin kos mi nis te ri ja dėl tech­ni nių kliū čių šį įsta ty mo vyk dy mo punk tą ati dė jo iki šių me tų lapk ri čio 1 die nos.

Na mas, ku rį pa si sta tė K. Ro da, bu vo pir ma sis ma no ser ti fi kuo­tas A kla sės gy ve na ma sis na mas. Bu vo ki lę abe jo nių dėl konst ruk­ci nių spren di mų, ta čiau skai čia vi mų re zul ta tai įvei kė vi są ma no skep ti ciz mą, kad kar ka si nis na mas ne ga li bū ti me cha niš kai pa­sto vus, san da rus ir šil tas, ir pri skir tas ener gi nio nau din gu mo A kla sei. Kaip ener ge ti kos spe cia lis tas nuo šir džiai džiau giuo si, kad yra to kių en tu zias tų, kaip Ka ro lis.

Ko dėl Šiau lių ap skri ty je iki šiol toks pa sta tas tik vie nas?Tai ga li bū ti da lies pro jek tuo to jų, ar chi tek tų ne kom pe ten ci ja

pro jek tuo jant pa sta tus Že mės re sur sų, Lie tu vo je esa mų ener gi­jos šal ti nių nau do ji mo ir gim to sios ap lin kos ap sau gos as pek tu. Ne sa kau, kad vi si ar chi tek tai ne kom pe ten tin gi, ma nau, kad da­lis jų neatk rei pia tin ka mo dė me sio į vie ną svar biau sių pro jek­tuo ja mo sta ti nio rei ka la vi mų – ener gi jos tau py mą ir ši lu mos iš sau go ji mą.

Atei na už sa ko vas su do ku men tais ir sta ti nio pro jek tu pra šy­da mas ser ti fi kuo ti na mą. Pro jek te aiš kiai pa ra šy ta B kla sė, nu­ro dy tos sie nų, sto gų, grin dų ši lu mi nės var žos, ta čiau at li kus skai čia vi mus paaiš kė ja, kad tai net C kla se „ne kve pia“. Tai kaip ga li bū ti pa ten kin ti sta ty to jo lū kes čiai ga vus to kį sta ty bos pro­jek tą?

Tu rė čiau pri min ti, kad nuo 2014 me tų ga lio ja sta ty bos reg la­men tas, pri va lo mas vi siems pro jek tuo to jams ir ar chi tek tams – Pas ta tų ener gi nio nau din gu mo pro jek ta vi mas.

Kaip pa vyz dį ga liu pa sa ky ti, kad tech ni niuo se pro jek tuo se rei­kia skai čiuo ti ir pa sta to tū rio, ir nau din go plo to san ty kį, il gi nius til te lius, taip pat svar būs įstik li ni mo pa ra met rai, bū ti na įver tin ti ši lu mos šal ti nius, karš to van dens ruo ši mą ir dar daug ki tų rei­ka la vi mų, kas tu ri bū ti at lik ta pro jek ta vi mo sta di jo je. Tai pri va­lo muo se reg la men tuo se iš sa miai pa ra šy ta.

O kad si tua ci ja pa si keis tų, ma ny čiau, kiek vie nam rei kia sa vo dar bą at lik ti są ži nin gai, kiek vie no je sta ty bų sta di jo je – pra de­dant nuo skly po pla na vi mo, sta ti nio su ma ny mo, pro jek ta vi mo, dar bų ir de ra mos tech ni nės prie žiū ros. Jei gu nors vie no je sta di­jo je nors vie na gran dis nu trūks ta, re zul ta tai ga li la bai pa kryp ti į blo gą ją pu sę.

STATYBA:­šil­tam­na­mui­įkvė­pė­Nor­ve­gi­jasto res nės sie nos, san da res ni lan gai

Pir miau sia te ko rink tis ne juos­ti nius ar gręž ti nius, o plokš čiuo­sius pa ma tus. Tai vien ti sa, ne šan ti pa ma to konst ruk ci ja, įlie ta į spe­cia lias putp las čio for mas, ku rios vi siš kai izo liuo ja pa ma ti nę plokš tę nuo tie sio gi nio kon tak to su grun­tu, to dėl iš ven gia ma šal čio til tų, įša lo.

Įren giant plokš ti nius pa ma­tus bu vo nu kas tas že mės sluoks­nis, įves tos vi sos ko mu ni ka ci jos ( n u o t e k ų , van den t ie­kio, elekt­ros įva dai), p a k l o t a s neaus t i nės geo teks ti lės pa klo tas, ant ku rio iki rei­kia mo tan­kio bei sto rio bu vo su tan kin ti žvy ro ir skal dos sluoks niai.

Vė liau su rink tos spe cia lios plokš­ti nių pa ma tų putp las čio for mos, dė ta po lie ti le no plė ve lė, dviem sluoks niais su riš ta ar ma tū ra, iš­ve džio ti vi si san tech ni kos taš kai, iš ve džio tas grin di nis šil dy mas, vė­liau iš lie ta vien ti sa 12 cen ti met rų sto rio be to ni nė plokš tė.

Pa sak K. Ro dos, plokš tu mi niai pa ma tai Lie tu vo je dar nė ra la bai po pu lia rūs, ta čiau no rint šil to, eko no miš ko na mo, rei kė tų rink tis bū tent to kio ti po pa ma tus.

Sta tant kar ka si nį na mą la bai svar bu ge rai iš džio vin ti me die ną, kad ji „ne vaikš čio tų“ ir neiš ju din tų vi sų konst ruk ci jų, sie no se ir su jun­gi muo se neat si ras tų ply šių.

K. Ro da sa ko, kad jam la bai pa­si se kė sta tant na mą. Aukš tos ko­ky bės, su ma žai ša kų me die nos

at si ve žė iš Ru si jos. Ji ku rį lai ką sto vė jo, džiū vo. Kai su rin ko kar­ka są, pra si dė jo di de li karš čiai, jie iki ga lo iš džio vi no me die ną. Kai su rin ko vi są konst ruk ci ją, sto gą, vė jai iki ga lo iš džio vi no me dį. Be­je, me dis džiū da mas šiek tiek su­si su ka, bet Ka ro lis jo ne tie si no, o kur rei kė jo, paob lia vo.

A kla sės na mui ir sie nos tu rė­jo bū ti sto res nės. Jei gu B kla sės na mo sie nos šil ti na mos 25 cen ti­met rų sto rio šil ti na mą ja me džia ga, tai sie kiant A kla sės te ko už dė ti net 37 cen ti met rų sto rio mi ne ra li nės

va tos sluoks nį. Per dan ga ap­šil tin ta net 50 cen ti met rų sto­rio šil ti na mo­sios me džia gos sluoks niu.

La bai kruopš­čiai rei kė jo su­m o n t u o t i i r šil ti na mą ją me­

džia gą, ir izo lia ci nę plė ve lę, už­san da rin ti konst ruk ci jas pa gal A kla sės rei ka la vi mus, kad ne lik tų jo kių tar pų, tai yra šal čio til tų.

Rei kė jo ieš ko ti ir san da res nių lan gų. Be je, per kant lan gus rei kia pa si do mė ti san da ru mo kla se. Jos bū na skir tin gos. Ka ro lis rin ko si aukš čiau sios kla sės še šių ka me rų pro fi lio rė mus ir var čias su aukš­tos ko ky bės tar pi nė mis ir lan gus su dviem stik lo pa ke tais, su se lek­ty vi niais (su lai kan čiais ši lu mą) stik lais.

Ne leng va už duo tis bu vo su ras ti ne ma žiau san da rias du ris. Pra vė­rus lau ko du ris pir miau sia pa ten­ka ma į tam bū rą. K. Ro da sa ko, kad mū sų kli ma to zo no je tai la­bai svar bi pa tal pa, kad žie mą ati­da rius du ris, šal tis ne si verž tų į kam ba rius.

Nukelta į 8 psl.

eks peR tO kO men tA RAs

Dėl­A­kla­sės­įpa­rei­go­ja ir­Eu­ro­pos­Są­jun­gos­di­rek­ty­vos

“vi si no rim ma ši nos, ku ri „val gy tų“ 5 lit rus ku ro, o ne 10, o apie na mus kaž ko dėl taip ne pa gal vo jam.

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

NA MAS: Ka ro lis Ro da pa si sta tė šil tą ir eko no miš ką 122 kvad ra ti nių met rų plo to skan di na viš ko ti po kar ka si nį gy ve na mą jį na mą. Tai kol kas vie nin te lis ma žaaukš tis gy ve na ma sis na mas Šiau lių re gio ne, tu rin tis ener gi nio nau din gu mo A kla sę.

VĖ DI NI MAS: Na me įreng ta re ku pe ra ci nė vė di ni mo sis te ma. Kam ba riuo se vi sa da gai vus oras ir ne pa ten ka šal tis iš lau ko.

LAN GAI: Per di de lį į pie tus orien tuo tą lan gą pa ten ka sau lės spin du liai, o kartu ir ši lu ma. Rug sė jo pa bai go je net ir ne šil dant – kam ba riuo se 22 laips niai ši lu mos.

Atkelta iš 1 psl.

72016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis ketuRi kAmpAi

Stun gių kai mo (Jo niš kio ra jo nas) mer gi nos ir mo te rys vie ną sa vait ga lio po pie tę rin ko si į bū si mo sios kos me to lo gės Ro ber tos Ka no vie nės mo ky mus, kaip pa si ga min ti lū pų bal za mo ir mui lo.

Lo re ta RIPS KY TĖloretar@skrastas.lt

Ro žių kva po bal za mas iš ko ko sų alie jaus

Šiau lių vals ty bi nė je ko le gi jo je kos me to lo gi ją stu di juo janti Ro­ber ta Ka no vie nė pir miau sia su­tei kė teo ri nių ži nių, pa pa sa ko ja, ko kių kenks min gų me džia gų ga­li ma ras ti pra mo ni nė je kos me ti­ko je ir ko rei kė tų veng ti. Pa sak jos, sin te ti nių me džia gų, ku rios ga li su da ry ti pa vo jin gus che mi­nius jun gi nius, kai ku rio se prie­mo nė se bū na iki 80 pro cen tų. Tad var to jan tiems kos me ti ką vi sa da pra var tu tu rė tų dau giau ži nių, o dar ge riau – da lį kosmetikos pa si­ga min ti pa tiems.

Po teo ri nės pa skai tos R. Ka­no vie nė mo te ris pa kvie tė į lū pų bal za mo ga my bą. Jam rei kė jo 2 šaukš tų ko ko sų alie jaus (jis bū na kie tos kon sis ten ci jos), 1 šaukš­te lio ka ka vos svies to, 1 šaukš to džio vin tų ro žių žied la pių, 1 kap­su lės A ir E vi ta mi no (bū na pirk ti vais ti nė se), 0,5 šaukš te lio bi čių vaš ko, 3 la še lių ete ri nio ro žių alie­jaus. No rint ki to kio kva po, ga li­ma pa si rink ti ete ri nį alie jų pa gal sko nį: apel si nų, cit ri nų ar ki to kio aro ma to.

bal za mas ne gen da me tusĮ me ta li nę vo ne lę su van de­

niu, kai ti na mą ant ma žos ug nies, įmer kia me in de lį su ko ko sų alie­ju mi. Jam iš tir pus su be ria me ro­žių žied la pius ir pa lai ko me apie va lan dą, kad iš jų iš trauk tų kva po esen ci ją. Vi są lai ką van dens tem­pe ra tū ra tu ri bū ti pa lai ko ma to­kia, kad alie jus vėl ne su kie tė tų.

Vė liau alie jų per ko šia me per sie te lį, kad ne rei ka lin gi ro žių žied la piai at si si jo tų.

Į alie jų de da me ka ka vos svies­tą, pi la me šaukš te ly je virš ug nies iš tir pin tą vaš ką, įla ši na me ete ri­nio alie jaus ir vi ta mi no kap su lės tu ri nį.

Vis ką dar tru pu tį pa kai ti na me ant silp nos ug nies, ma sę mai šy da­mi. Jei ant stik lo už la šin tas skys tis nor ma liai stings ta, jį iš pils to me į pa ruoš tus lū pų bal za mui in de lius. Jei kon sis ten ci ja per skys ta, rei kia dė ti šiek tiek dau giau vaš ko.

No rint gra žes nių spal vų, bal­

za mą ga li ma da žy ti mais ti niais da žais.

Toks bal za mas, ku ris minkš ti­na lū pų odą, vaš kas sau go ją nuo ap lin kos po vei kio, ga li bū ti var to­ja mas me tus.

ir kvap nus, ir švei čia ma sis mui las

Mui lą pa ga min ti dar pa pras­čiau. Jam rei kės 100 gra mų eko­lo giš kos mui lo ba zės, 10 la šų ro žių ar ki to no ri mo kva po ete ri nio alie­jaus, 2–4 la šų mais ti nių da žų, šiek tiek sė me nų ar ba ki to kio alie jaus ir įvai rių bi rių prie dų. Ga li ma į mui­lą dė ti ci na mo no, ku ris to ni zuo ja, de zin fe kuo ja odą, me det kų, ku­rios ra mi na, žied la pių, tų pa čių ro žių žied la pių ar ki tų gam tos me džia gų. Taip pat švei čia ma­jam mui lui tik tų aguo nos, ru piai mal ta ka va.

Sus mul ki na me mui lo ba zę, su­de da me į karš čiui at spa rų indą ir iš tir pi na me karš to van dens vo ne­

lė je, pa mai šy da mi me di ne men te­le. Ta da į ba zę su pi la me alie ju je su mai šy tus bi rius pro duk tus, pa­vyz džiui, ka vą, įla ši na me ete ri nį alie jų, mais ti nius da žus. Ma sę iš­pils to me į pa ruoš tus in de lius.

Pa sak ren gi nį or ga ni za vu sios bib lio te ki nin kės Dia nos Ki de lie­nės, kai ku rios mo te rys tam pa­nau do jo vai kiš kus tuš čia vi du rius žais liu kus, taip iš gau na ma įdo­mes nė for ma. Ga li ma pils ty ti ir į įpras tas kvad ra ti nes ar stač iakam­pes for me les. Taip pat tin ka mui lą sluoks niuo ti, už pi lant sluoks nį su vis ki to kiais prie dais ar nu spal vin­tą ki tais da žais.

Stun gių kai mo mo te rys, bib lio­te ki nin kės pa kvies tos į edu ka ci­jas, ren ka si ne pir mą kar tą. Jos jau yra ke pu sios ir tar pu sa vy je da li nu sios py ra gų re cep tus, miš­rai nių re cep tus, mo kė si iš me džia­gos skiau čių ant pu tų po lis ti ro lo plokš tės kur ti vit ra žus pri me nan­čius pa veiks lus.

POMĖGIS:­ga­mi­no­lū­pų­bal­za­mą­ir­vi­rė­mui­lą

MUI LAS: Pa ga min tas mui las bu vo su pils ty tas į įvai rias for me les.

SMAL SU MAS: Vi soms da ly vėms įdo mu, koks mui las išeis iš puo de kai ti na mų ing redien tų. BAL ZA MAS: Taip at ro do į for me les iš pils ty tas ir jau su stin gęs lū pų bal za mas.

Dia nos KI DE LIE NĖS nuo tr.

Kel mės ra jo no Ku ke čių se niū nės Mei lu tės Ma sals­kie nės ka bi ne te iš kar to žvilgs nį pa trau kia įspū din­go dy džio gė lės.

Lu bas pa sie ku si, sie no mis slen kan ti, vi saip iš si raiz giu­si mar ga la pė gė lė, ku rios nė pa va di ni mo se niū nė ne ži­no, yra ko le gų do va na se­niū nei gim ta die nio pro ga. Nė tru pu čio jai ne pa si duo­dan ti mons te ra į se niū ni ją at ke lia vo iš Sa vi val dy bės bu hal te ri jos.

„Par si ve žiau tris at ža las, bet pri gi jo ir iš gy ve no tik vie na. Per ke le tą me tų abi gė lės ma ne ma žiau siai du kar tus praau go. Ir to liau pa­ten kin tos ve ši“, – šyp so jo si Ku ke čių se niū nė.

Mil ži niš kų gė lių kaž kaip ypa tin gai se niū nė ne pri žiū­ri. Sten gia si, kad au ga lams ne trūk tų van dens, kar tais pa trę šia įpras to mis gė lių trą šo mis.

„Šiau lių kraš to“ inf. GĖ LĖS: Ku ke čių se niū nę Mei lu tę Ma sals kie nę gė lės praau go ma žiau siai dvi gu bai.

Gė­lės­se­niū­nę­praau­go­dvi­gu­bai

Da lios KAR PA VI ČIE NĖS nuo tr.

Gied rius RU MĖGė li nin kas

Apie šį au ga lą ver tė tų pa ra šy­ti de tek ty vą. Tie sa, vi sos to kios, net ir bjau riau siai su pai nio tos is to ri jos, tu ri pa bai gą: skai ty­to jas vis tiek su lau kia vie no­kios ar ki to kios ato maz gos. Bet šį syk fak tai taip su vel ti, kad ir gud riau sias kri mi na lis tas neiš­pai nio tų. Anks čiau vi si su ta rė, jog yra to kia rūg ti nių (Po ly go na­ceae) šei mos rūg čių (Po ly go num) šei ma. Kad bū tų aiš kiau, su kuo tu ri me rei ka lą, pa mi nė siu, jog rūg ti niams pri klau so to kie ge­rai ži no mi au ga lai kaip gri kis, rūgš ty nė, ra bar ba ras. Grai kiš kai po lys – daug, o go nos – na re lis (moks li nis var das Po ly go num reiš kia na riuo tą stie bą).

Vis kas bu vo ge rai, kol moks­li nin kai ne pra dė jo re vi zuo ti se niai nu si sto vė ju sios au ga lų sis te ma ti kos ir per kel di nė ti jų iš vie nos gen ties į ki tą. Rūg­čiams ne pa si se kė: jiems kliu vo be ne la biau siai. Gė li nin kys tės li te ra tū ro je – pa čios tik riau sios džiung lės: se nes ni šal ti niai kal­ba vie na, nau jes ni vis ką pa tei kia jau ki taip, ta čiau ne re tai ir su nau jo mis klai do mis. Au gin to­jai iš lei džia į rin ką tuos pa čius au ga lus su ke liais skir tin gais pa va di ni mais, pa tys ne be su si­gau dy da mi, ku ris iš jų tik ras.

Ra šy da mas pa si steng siu lai ky tis nau jau sių rei ka la vi mų. Jei kur su kly siu, la bai ne bar kit.

Že miau ap ra šo mi au ga lai pri­klau so dviem gen tims: Po ly go­num (217 moks liš kai pa tvir tin tų rū šių) ir Per si ca ria (66 pa va di­ni mai). Lie tu viš kai jie vi si va di­na mi tuo pa čiu bend ri niu var du – rūg čiais. Au ga lai iš pli tę vi sa me pa sau ly je – tiek šil to, tiek šal tes­nio (iki pat po lia ri nės tund ros) kli ma to ša ly se.

Nukelta į 8 psl.

mA nO Gė lė

Kar­čiai­rūgš­tus­gro­žis

RūŠIS: Po pu lia riau sia rūg čių rū šis – per mau ta la pis rūg tis – mo der ni, šiuo lai kiš ka, il gai ir gau siai žy din ti gė lė, pui kiai de ran ti su dau gy be ki tų lau ki nių au ga lų.

Gied riaus RU mĖS nuo tr.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis8 ketuRi kAmpAi

Atkelta iš 7 psl.

Daž niau siai tai drėg nes nių vie tų gy ven to­jai, pa mė gę pie vas, miš kus, pau pius, už ko­pian tys ir į kal nus. Stie bai tie sūs ar guls ti, šliau žian tys, kar tais vi jok liai; bū ti nai na riuo­ti. La pai pa pras ti, pra žan gi niai. Žie dai smul­kūs, ne di de lė se var pu tė se ar šluo te lė se.

Vi siems ge riau siai pa žįs ta mas rūg čių pa­sau lio at sto vas – ta ka žo lė (Po ly go num avi­cu la re) – įky ri, prie pat že mės be si drie kian ti vien me tė pa ke lių ar net dar žų pikt žo lė su gi lia, tvir ta, neiš rau na ma šak ni mi ir tar si vie li niais, ne nut rau kia mais stie bais. Lau kuo se, upe lių pa kran tė se ar miš kuo se ža liuo ja dau giau nei iki pus met rio iš styps tan tis kar tu sis rūg tis (Per­si ca ria hyd ro pi per). Jei kuo abu ir iš si ski ria, tai tik įky ru mu (ypač pir ma sis) – jų žie de liai smul kūs, blyš ko ki, ne la bai ir pa ste bi mi.

Kas ki ta – rūg tis gy vat žo lė (Per si ca ria bis­tor ta; sin. Po ly go num bis tor ta; sin. Bis tor­ta), ši taip pa va din ta, ma tyt, dėl sa vo sto rų, be ko jo rop lio kū ną pri me nan čių po že mi nių šak nias tie bių. Tai drėg nų vie tų au ga las: už­tik si me jį šla pes nė se pie vo se, prie van dens ar pel kė je. Išau ga iki 70–100 cm aukš čio. Žie dai bals vi ar bals vai raus vi, tan kiuo se ir ma sy viuo se žie dy nuo se. Ši rū šis tu ri pla­čius 15 cm il gio la pus. Žy di nuo ge gu žės iki rug sė jo. Ge rai jau čia si ir per kel ta į sau ses nę vie tą, ta čiau la biau siai su ve ša ir gau siau žy di pa so din ta prie van dens tel ki nio. Daž niau au­gi na ma kul tū ri nė šios rū šies for ma ‘Superba’ ge ro kai ma sy ves niais ir ryš kes niais (aly viš kai raus vais) žie dy nais.

Drėg nes nes vie tas (ir da li nį pa vė sį) la bai mėgs ta iš Hi ma la jų ki lu si že maū gė (15–25 cm) rūg čių rū šis Per si ca ria af fi ne (sin. Bis tor­ta af fi nis). Tin ka au gin ti kaip tan kų ki li mi nį au ga lą že mei prie van dens ar po me džiais už­skleis ti. Gau siai ir il gai žy di ne di du kais raus­vais žie de liais, su telk tais į tan kias vir šū ni nes var pu tes. Ne la bai il gaam žis; se nes ni ke rai for muo ja vis ma žiau žie dy nų, to dėl ten ka daž niau at nau jin ti. At že lia spar čiai.

Pa ti po pu lia riau sia rū šis – per mau ta la pis rūg tis (Per si ca ria amp le xi cau lis). Taip keis­tai pa va din ta, nes be ko čiai šios rū šies la pai sa vo apa ti ne da li mi taip ap glė bia stie bą, jog at ro do, kad yra jo per ver ti. Na tū ra liai au ga Hi ma la jų pie vo se. Stie bai tie sūs, sta tūs, 80–120 cm aukš čio. La pai pla tūs, lan ce tiš ki, ža­li, ru de niop švie sė ja ar da žo si auk si nė mis, bron zi nė mis bei rau do no mis dė mė mis. Žie­dy nai – tan kios ir grakš čios įvai raus il gio var­pu tės. Žy di nuo lie pos pa bai gos iki rug sė jo. Šak nias tie biai ho ri zon ta lūs, stam būs, au ga lė tai, to dėl ke ras daž niau siai kom pak tiš kas, nors ir la bai veš lus. Au gi na mos įvai rios rū ši­nės for mos bei kul tū ri niai hib ri dai (pa sta rų jų žie dy nai ma sy ves ni, kom pak tiš kes ni, ryš kes­nių spal vų). ‘Alba’ (70–80 cm aukš čio) žie dai

bal ti. ‘Rosea’ (80–100 cm) bals vai raus va, ‘Orange Field’ (50–70 cm) la ši šiš ko at spal vio, ‘Taurus’ ir ‘J. S. Caliente’ rau do nos, o to kios pat spal vos ‘Inverlith’ var pu tės ge ro kai trum­pes nės nei ki tų veis lių ir žie dy nai tik 40 cm aukš čio. ‘Black Field’ tam siai rau do na. ‘Janet’ žie dai avie tiš kai ro ži niai, il guo se (100 cm), pa lin ku siuo se žie dy nuo se. P.am le xi cau lis var.pen du la kiek že mes nė, vos 70–80 cm aukš čio, jos žie dy nai ir gi svy ran tys, bet ge ro kai sod­res nio, rau do nai pur pu ri nio at spal vio. Švie­siai rau do na ‘Golden Arrows’ iš si ski ria švie sia gels vai ža lia la pų (ru de niop tam pa auk si nė) spal va. Mėgs ta der lin gas, lai džias, drėg mės ne sto ko jan čias dir vas, ga li aug ti sau lė je ar ne di de lia me še šė ly je. Tai il gaam žiai, il gai niui užau gi nan tys mil ži niš kus kups tus au ga lai: so din da mi į gė ly ną ma žy tį dai ge lį, pa li ki te jam pa kan ka mai vie tos plės tis.

Per mau ta la pis rūg tis – mo der ni, šiuo lai­kiš ka, il gai ir gau siai žy din ti gė lė, pui kiai de ran ti su dau gy be ki tų lau ki nių au ga lų. Lie­tu vo je au ga ir žie mo ja ne blo gai (žie mai au ga­lai bū ti nai sai kin gai mul čiuo ja mi dur pė mis, kom pos tu ar me džių la pais). De ja, pa si tai­ko ir ne ma lo nių ne ti kė tu mų: pa ly gin ti šil tą 2014–2015 me tų žie mą šie au ga lai smar kiai nu ken tė jo (kai ku rios veis lės net vi siš kai žu­vo, ypač – jų jau nes ni ke rai). Kad taip neat­si tik tų, šį au ga lą rei kė tų so din ti ki taip, nei ki tus jo gen tai nius – per mau ta la pio rūg čio pum pu rai tu rė tų bū ti bent jau 10 cm gy ly je – tai tu rė tų ją ap sau go ti nuo šal čių.

Pa bai gai – dar vie nas, la bai neįp ras tas au­ga las. Per si ca ria po ly morp ha ki lęs iš Ry tų Azi jos, bet pui kiai pri si tai ko prie daug at­šiau res nių są ly gų (au gi na mas net Ka na do je). Ma žy tis dai ge lis vos per po rą me tų ne trun ka pa virs ti ga lin gu 2 m aukš čio ir pus met rio (ar dau giau) skers mens krū mu. Stie bai sta tūs, tuš čia vi du riai, tvir ti, vir šu ti nė je da ly je gau siai ša ko ti. La pai pail gai lan ce tiš ki, 10 cm il gio, veš lūs. Žie dy nai – di džiu lės su dė ti nės bal tos šluo te lės, be si sklei džian čios bir že lio pa bai go­je ir žy din čios iki rugp jū čio vi du rio. Ši rūg tis tu ri ga lin gas 30 cm gy lio šak nis ir plin ta į ša lis at ža lo mis. Pikt žo le ne tam pa, nes jau nus au ga­lė lius ne sun ku iš kas ti ir per so din ti į ki tą vie tą. Suau gęs ke ras – pri bloš kian tis mil ži nas: bū ti­nai pa rin ki te jam tin ka mą vie tą ir ne so din ki te gre ta ki tų au ga lų, kad iš si plė tęs jų neuž gož tų. Mū sų žie mų nė maž ne si bi jo.

Rūg čiai, kaip ir dau gu ma ki tų au ga lų, per so di na mi ir iš skirs to mi pa va sa rį, ve ge­ta ci jos pra džio je. Vei sia mi ke rų da li ji mu ar au gi niais; pri gy ja ir at že lia spar čiai. Ka dan­gi tai veš lios gė lės, ne so din ki me jų į per ne­lyg leng vas, grei tai iš džiūs tan čias dir vas ar kan ki nan čio je sau lė kai to je. Per il giau už­si tę su sias saus ras ne pa mirš ki te ret kar čiais gau siai pa lais ty ti (ypač drėg mės trū ku mui jaut ri P.bis tor ta).

mA nO Gė lė

Kar­čiai­rūgš­tus­gro­žis

Atkelta iš 6 psl.

Pa sak Ka ro lio, pro jek tuo jant na mą svar bu at si žvelg ti į geog­ra fi nę pa dė tį ir šiau ri nė je pu sė je lan gus dė ti kuo ma žes nius, jų tu ri bū ti tik jei bū ti nai rei kia. Ry tų ir va ka rų pu sė se Ka ro lio na me su dė­ti vi du ti nio dy džio lan gai, o pie tų pu sė je, sve tai nė je, – vit ri ni nis lan­gas. Žie mą, kai sau lė aukš tai ne­pa ky la, sau lės spin du liai pri šil dys sve tai nę, o va sa rą, kad per daug ne pri kais tų, nuo sau lės spin du lių sau gos te ra sos sto ge lis.

Na me taip pat įdieg ta re ku­pe ra ci nė vė di ni mo sis te ma. Tai me cha ni nis pa tal pų vė di ni mas, ku rio me tu be veik 90 pro cen tų iš pa tal pos ša li na mo oro ši lu mos yra grą ži na ma į vė di ni mo įren gi­nį ir nau do ja ma tie kia mam lau ko orui pa šil dy ti.

„Įsi vaiz duo ki te, jei lau ke yra mi nus 10 laips nių šal čio, ir mes ati da ro me lan gą, tai į vi dų ir įei na mi nus 10. Re ku pe ra ci nė vė di ni­

mo sis te ma iš kam ba rio iš lei džia, tar kim, plius 20, o įlei džia plius 17 laips nių. Be je, įdie gus šią sis­te mą, ne bū ti na da ri nė ti lan gų, o oras vi du je vi sa da švie žias“, – aiš­ki na Ka ro lis.

Pa bai gus sta ty bą bu vo at lik tas pa sta to san da ru mo ban dy mas. Re zul ta tai nu ste bi no net la bo ra to­ri jos at sto vus, mat bu vo pa siek tas neo fi cia lus Lie tu vos ma žaaukš čių na mų san da ru mo re kor das.

na mą šil dys gra nu li nis ka ti lasKa ro lis sa ko no rė jęs na mų aukš­

tes nė mis lu bo mis, ta čiau vė liau per si gal vo jo, nes pri šil dy ti aukš­tas pa tal pas dau giau ir at siei na.

„Vi si no rim ma ši nos, ku ri „val­gy tų“ 5 lit rus ku ro, o ne 10, o apie na mus kaž ko dėl taip ne pa gal vo­jam“, – sako K. Ro da.

Vy ras il gai ir ati džiai rin ko si, kaip šil dys na mą. Du jų gy ven­vie tė je nė ra. Geo ter mi nį ir ki tus ino va ty vius šil dy mo bū dus at me­tė kaip rei ka lau jan čius per daug

di de lių in ves ti ci jų.Sau lės ko lek to riai K. Ro dai taip

pat pa si ro dė per daug di de lė in­ves ti ci ja, ku ri var gu ar at si pirks. Mat skel bia ma, kad jie at si per ka per 7–8 me tus, o ga ran ti ja su­tei kia ma 2–3 me tams. Nė ra ga­ran ti jos, kad po pen ke rių me tų ko lek to rius ne su ges.

Ka ro lis pa si rin ko au to ma ti zuo­tą gra nu li nį ka ti lą. Pri pil džius gra nu lių tal pyk lą, ku ro už ten ka maž daug dviem sa vai tėms. Kam­ba riuo se yra ter mos ta tai, ga li ma re gu liuo ti ši lu mos kie kį, be to, ir ka ti lo kom piu te rį ga li ma už prog­ra muo ti, kad tam tik ro mis va­lan do mis šil dy tų in ten sy viau, o ki to mis va lan do mis, pa vyz džiui, nak tį ar die ną, kai nie ko nė ra na­mie, šil dy tų ma žiau. Gra nu li nis ka ti las šil dys ir van de nį.

Ka ro liui kol kas sun ku pa sa ky ti, kiek per šil dy mo se zo ną iš leis ku­rui, mat ši žie ma bus pir mo ji nau­juo se na muo se, ta čiau ti ki si, kad bus ma lo niai nu ste bin tas.

STATYBA:­šil­tam­na­mui­įkvė­pė­Nor­ve­gi­jaGied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

KA TI LI NĖ: K. Ro da pa si rin ko au to ma ti zuo tą gra nu li nį ka ti lą, ku ris šil dys na mą ir van de nį.

„Šiau lių kraš tas“ su lau kia laiš kų, ku riuo se jūs da li ja tės ru dens der liaus gro žy bė mis. Ypač įspū din gai at ro do mo liū gai, šie met ge rai de rė ję ne vie­nam dar ži nin kui. Mū sų skai ty to ja Li na at siun tė sa vo tė ve lių der liaus nuo trau­kų. Šiuos mo liū gus (nuotraukoje) Ja ni­na ir Al gir das Damb raus kai užau gi no Šniū rai čių kai me (Rad vi liš kio r.). Di­džiau sio jo gra žuo lio svo ris sie kė net 45 kg.

trum pai apie mo liū gusŠi ver tin ga ru dens dar žo vė yra ki lu­

si iš Šiau rės bei Pie tų Ame ri kos (An dų kal nų), bet po Ame ri kos ko lo ni za ci jos iš pli to Šiau rės Ame ri ko je, Azi jo je ir ga­liau siai – 16 am žiu je – Eu ro po je. Yra iš ves ta daug jo at mai nų. Lie tu vos kli­ma tas pui kiai tin ka au gin ti šias dar žo­ves, tik der lių bū ti na nuim ti iki šal nų.

Ko kia nau da?Liau dies me di ci nos ži no vai pa ta ria

ru dens va ka rais ger ti nuo vi rą iš minkš­ti mo nuo ne mi gos ir ru de ni nės dep re­si jos. Pa de da ser gant ma žak rau jys te, su tri kus ke pe nų, žar ny no veik lai ir t. t. Ser gant virš ki na mo jo trak to li go mis var to ja mos švie žios sul tys. Skru din­

tos sėk los re ko men duo ja mos var to ti nuo kir mė lių.

Mo liū go minkš ti me yra daug cuk­raus, bal ty mi nių me džia gų, rie ba li nio alie jaus, or ga ni nių rūgš čių, vi ta mi nų, mi ne ra li nių me džia gų. Minkš ti mas var to ja mas kaip die ti nis pro duk tas gy­dant cuk ra li gę.

Ku li na ri niams pa tie ka lams ga min ti var to ti nos be veik vi sos mo liū gų da lys: la pai, žie dai, minkš ti mas bei sėk los, o ja po ni nio Ho kai do mo liū go val go ma ne tgi žie vė. Šią dar žo vę ga li ma vir­ti, kep ti, įda ry ti, troš kin ti su mė sa. Tin ka ga min ti sal dai niams. Tin ka ir už si šal dy ti žie mai (su pjaus čius ga­ba liu kais).

kaip lai ky ti?Mo liū gą ga li ma lai ky ti esant kam ba­

rio tem pe ra tū rai apie mė ne sį. Jei lai ky­si te šal dy tu ve ar rū sy je, jo „ga lio ji mo“ lai kas pail gės iki tri jų mė ne sių.

Kai mo liū gą pra pjau si te, su vy nio ki­te į mais ti nę plė ve lę ir lai ky ki te šal dy­tu ve. Prap jau tą rei kė tų su var to ti per pen kias die nas.

„Šiau lių kraš to“ inf.

Ste­bi­na­įspū­din­gas­mo­liū­gų­der­lius

As me ni nė nuo tr.

Šiaulių apskrities laikraštis ISSN 2029-5049 2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis Nr. 76 (767)

Re gi na MUS NEC KIE NĖreginamus@skrastas.lt

Da bar Kris ti na Moc ku vie nė iš nuo mojo sa vo tvar te lį dirb ti dar neuž mir šu siems kai mo žmo­nėms. „Sma gu, kai ša lia tvar­kin gi, darbš tūs žmo nės, ga li ma pro tin gai pa si šne kė ti“, – pa sa ko ja po nia Kris ti na.

Ne daug to kių kai me ir be li ko. Atei na koks su var gęs žmo ge lis pa si sko lin ti pen kių eu rų. Kris ti­na krau na mal kas. Pa gel bė ti ne­pa si siū lo. Pa gi ria: „Kaip gra žiai ir tur tin gai, po nia, gy ve ni.“

„O aš at sa kau, kad jis po nas. Nie ko ne dir ba, bet kaž kaip gy ve­na. Nei dil gė lių pjau na, nei mal kų krau na. Nes ko li nau pi ni gų, nes dar anks čiau pa si sko lin tų nea ti­da vė“, – pik ti na si mo te ris.

K. Moc ku vie nė ma no esan ti kai mui ne pa ran ki, nes per daug ma to. Ta čiau ji ne mo ka lik ti abe­jin ga žiū rė da ma, kaip ma ži vai kai kin ko si ark lį ir ei na ar ti že mės, pa tys jun gia si skal byk lę, lie čia pli kus elekt ros lai dus, pa tys ver­da ir ke pa, kuo pia šiukš les, ku­rių pil na net kep tu vė je. Mo ti na išė jo už si dirb ti. Mat jau ne tu rė jo

Kai­mo­mar­ti­gy­nė­kai­mo­gar­bę

iš ko ger ti.Ki tą die ną, iš gė ru si „ant drą­

sos“, mo ti na iš ko ne vei kia Kris ti­ną. Kam ši len da į jos te ri to ri ją ir pa žei džia jos pri va tu mą. Kam įžei džia jos oru mą.

„Ap link na mus dil gė lės, na muo­se – ne tvar ka, vai kai ne pri žiū ri mi, bet ji mat did vy rė, ori, – me na su si dū ri mus po nia Kris ti na. – O mes, ku rie gel bė ja me jos vai kus, at seit pa šle mė kai.“

Dau giau kaip prieš dvi de šimt me tų iš Drus ki nin kų į kai mą at­si kė lu si me di kė ne ga li su pras ti, ko dėl taip yra. Ko dėl tiek daug nu žmo gė ji mo? Gal kad blo giui ne pa kan tus tik vie nas ki tas? Ki ti abe jin gi, su lin dę į sa vo ūke lius, už si da rę kie muo se. Jei gu pra ve ri

bur ną, ma no, kad no ri pa si reikš ti, bū ti pra na šes nė už ki tus. O rei kė­tų kas dien su žmo nė mis kal bė tis. Da ry ti gat vių, kai mų su si rin ki­mus, kal bė ti apie pro ble mas ir jas spręs ti, o ne už akių vie ni ki­tus ap šne kė ti. Iš kur toks šir džių ir pro to su sta ba rė ji mas?

„Ne lai kai čia kal ti, o mes, žmo­nės...“ – įsi ti ki nu si Trak še lių gy­ven to ja.

Iš Kel mės ra jo no Ker ka sių kai­mo ki lu si K. Moc ku vie nė il gą lai ką gy ve no Drus ki nin kuo se. Dir bo vy­riau sią ja me di ci nos se se ri mi vai kų sa na to ri jo je. Ta čiau kai pa si li go jo vy ro tė vas, nu spren dė grįž ti į jo tė viš kę Trak še lių kai me.

„Tė vu kas iš sau go jo tą ba kū žė lę, ku ri ga lė jo bū ti su ly gin ta su že me

dėl me lio ra ci jos, – me na mo te ris. – Pro lan gą jis dar pa ma tė ir at­gau tą sa vo že mę. Mes tu rė jo me ją pe rim ti ir dirb ti.“

Moc kai dar spė jo prie na me lio pri lip dy ti ir įreng ti prie sta tą. Kad tė vu kas Am ži ny bėn iš ke liau tų iš sa vo na me lių. Kris ti nos nuo mo­ne, mi ru sia jam taip pa ro do ma di­džiau sia pa gar ba. Ne ga li su pras ti, kaip žmo nės, iš si sta tę na mus, di­des nius už baž ny čią, ne ga li pa šar­vo ti mi ru sio jo sa vo na muo se.

Iš tos pa čios sek ly tė lės su at ski­ru įė ji mu ir pla čio mis du ri mis po­nia Kris ti na iš ly dė jo ir sa vo vy rą, ku ris mi rė prieš še še rius me tus. Tuo met pa sau lis ir pra dė jo slys­ti iš po ko jų. Kol bu vo abu, dir bo pa si tar da mi, vie nas ki tam pa gel­

RūPESTIS: Kris ti na Moc ku vie nė ne vi sų

li ko su pras ta, kai pa si rū pi no at sta ty ti

su pu vu sį Trak še lių kai mo kry žių. „Man

bu vo gė da kaip to kai mo mar čiai,“ – aiš ki na mo te ris,

be si ren gian ti išei ti iš sa vo so dy bos.

Au to rės nuo tr.

Kel mės ra jo ne, Pak ra žan čio se niū ni jos Trak še lių kai me, gy ve nan ti Kris ti na Moc ku vie nė ke ti na par duo ti dau giau kaip dvi de šimt me tų kur tą ūkį. Gai la at sta ty tų na me lių, pa čios so din tų me de lių. Ta čiau atei na lai kas, kai ten ka keis ti gy ve ni mą.Mi rus vy rui, po nia Kris ti na dar ban dė ūki nin kau ti vie na, pa si pra šy da ma į pa gal bą pra ša lai čius. Bet jie, pa sak mo ters, kaip te le ta biai. Nei pro to, nei at sa ko my bės.

bė da mi. Nuo vie nos kar vu tės pra dė ję, su kū rė pie no ūke lį.

Res tau ra vo tro bą, pa sta tė nau­ją tvar tą, lai kė 11 kar vių ir bū rį ver šiu kų. Pir ko tech ni kos: trak­to rių, pa dar gų, kom bai ną, šie­nap jo vę, ka sa mą ją. Per dvi de šimt ūki nin ka vi mo me tų su kū rė to bu­lą ūkį, ku ris bu vo kaip tik pa gal jų jė gas ir pa gal iš ga les.

Ta čiau vy ras su si rgo ir mi rė. Ūkio val dy ti li ko ji – Trak še lių kai mo mar ti Kris ti na.

„Kai vy ras išė jo, man vis pa siū­ly da vo ko kį žmo gų. Bet jie kaip te­le ta biai... Vi siš kai ne pro tau da vo. Mes da vo dar bą, išei da vo, ke lias die nas gir tau da vo. Pas kui grįž ta, klau pia si ant ke lių. Vėl priimk. Iš pra džių steng da vau si su pras ti. Pa­dė da vau. Pas kui pa var gau.

Li kau vie na su pen kio mis kar­vė mis. Ku rį lai ką tvar kiau si. Bet jau ne pa jė giu. Par da viau gy vu­lius. Gal vo ju ir so dy bą par duo­ti. Nors la bai gai la. Čia vis kas mū sų ran ko mis su kur ta, kiek­vie nas me de lis nu glos ty tas. Bet ar kas no rės ei ti į kai mą? Kai ūkį kū rė me, ti kė jo mės, kad grįš sū nus. De ja, jau įsi kū rė Drus ki­nin kuo se.“

Vei kiau siai į Drus ki nin kus ke­liaus ir Kris ti na. Ten pra leis ti gra žiau si gy ve ni mo me tai. Daug bend ra dar bių, pa žįs ta mų.

Nukelta į 11 psl.

Gas čiū nų kai mo bend ruo me nė pa te ko tarp aš tuo nių Že mės ūkio mi nis te ri jos skelb to kon kur so „Lie tu vos kai mo spin du lys 2016“ nu ga lė to jų.

Lo re ta RIPS KY TĖloretar@skrastas.lt

vie nas iš aš tuo nių ap do va no ji mųAso cia ci jai „Gas čiū nų kai mo bend ruo­

me nė“ ati te ko ap do va no ji mas už kul tū ros puo se lė ji mą. Bend ruo me nės pir mi nin kui Eli gi jui Dar giui skulp tū rė lę „Spin du lys“, ku rios au to riai – šiuo lai ki nių me ni nin kų due tas Liud vi kas Buk lys ir Nick Bas tis, įtei­kęs ar chi tek tas, vie nas Lie tu vos Są jū džio ini cia to rių, gru pės „An tis“ ly de ris Al gir das Kauš pė das sa kė esąs su ža vė tas gas čiū niš­kių teat ro.

Įteik ta sta tu lė lė vaiz duo ja ąžuo lą – ša­lies tvir ty bės, iš min ties ir il gaam žiš ku mo sim bo lį, ku rio šer dis – auk so spal vos spin­du lys ir yra tos veik lios, ku rian čios bend­ruo me nės.

Iš vi so kon kur se var žė si dau giau kaip šim tas ša lies bend ruo me nių. Iš gau saus pluoš to pa raiš kų ko mi si ja at rin ko 24, ku­rios pre ten da vo į aš tuo nias ap do va no ji mų

ka te go ri jas: už so cia li nį jaut ru mą, kul­tū ros ir tra di ci jų puo se lė ji mą, po zi ty vius po ky čius, taip pat bend ruo me nės var žė si dėl vers liau sios, ino va ty viau sios, jau nat­viš kiau sios, svei kiau sios ir spor tiš kiau­sios var do.

ne pir ma sėk mėAso cia ci ja „Gas čiū nų kai mo bend ruo me­

nė“ su lau kia jau ne pir mo įver ti ni mo šiais me tais. Ji bu vo iš rink ta ir vie na iš de šim­ties 2017­ųjų me tų ša lies ma žų jų Kul tū ros sos ti nių, at sto vau jan čių sa vo ap skri tims.

Nors Gas čiū nų kai mas ga na nuo ša li, to­liau nuo pra grin di nio ke lio esan ti ra jo no vie to vė, ta čiau ten vyks ta ak ty vus kul tū ri­nis gy ve ni mas.

Aso cia ci ja „Gas čiū nų kai mo bend ruo­me nė“ tu ri ama tų cent rą au ten tiš ka me se no vi nia me na me, kur vyks ta edu ka ci jos, pa sta ruo ju me tu ak ty viai dir ba ma su ke­ra mi kos dir bi niais. Kai me vei kia mu zie ji nė se nų daik tų eks po zi ci ja, or ga ni zuo ja mos teat rų šven tės, so dy bų ap žiū ros.

Bend ruo me nė yra pri si dė ju si po pu lia­ri nant Jo niš kio kraš to tu ris ti nes­pi lig­ri mi nes vie tas. Jų pa stan go mis reng tas tu ris ti nis marš ru tas „Pas lap tin gie ji pi lig ri­mų ta kai“, be si tę sian tis per Jakiškių–Mai­ronių, Gas čiū nų, Kur mai čių, Kal ne lio ir ki tus ra jo no kai mus, ap lan kant baž ny čias ir kop ly čias.

Gas­čiū­nų­bend­ruo­me­nė­ta­po­ vie­na­iš­ša­lies­kon­kur­so­nu­ga­lė­to­jų

AP DO VA NO JI MAS: Aso cia ci jos „Gas čiū nų kai mo bend ruo me nė“ va do vo Eli gi jaus Dar gio ran ko se ap do va no ji mas už kul tū ros puo se lė ji mą – mo der ni skulp tū rė lė „Spin du lys“.

Eli gi jaus DAR GIO as me ni nė nuo tr.

žy giai dvi ra čiais ir pės čio mis

Rad vi liš kio vi suo me nės svei­ka tos biu ras rad vi liš kie čius pa kvie tė į dvi ra čių ir ėji mo šiau rie tiš ko mis laz do mis žy­gius.

Prie Lie tu vos Są jū džio sta­dio no su si rin kę ir čia už si­re gist ra vę dvi ra ti nin kai ir žy gei viai nuo čia pa ju dė jo sa­vuo ju marš ru tu.

Dvi ra čių žy gio da ly viai tu rė jo įveik ti per 20 ki lo met rų marš­ru tą iki Šiau lių ra jo ne esan čio Gu de lių eže ro ir at gal.

Prie eže ro dvi ra ti nin kus su mu zi ka pa si ti ko Rad vi liš kio se­niū ni jos ko lek ty vas. Žy gei viai bu vo pa vai šin ti ki bi nais ir sul­ti niu, jiems su reng ta vik to ri na apie svei ka tą.

Šiau rie tiš ko ėji mo da ly viai, su si pa ži nę, kaip tu rė tų tai syk­lin gai ei ti, įvei kė 8 ki lo met rų tra są, nu ke liau da mi iki An ta­niš kių par ko, pa si žy mė da mi tar pi niuo se punk tuo se ir par­žy giuo da mi at gal.

Par ke jų lau kė ar ba ta, už kan­džiai, žai di mai bei vik to ri na.

Vi siems marš ru tą įvei ku­siems žy gių da ly viams bu vo įteik tos pa dė kos.

„Kraš to ži nių“ inf.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis10 RAdviliškis, kelmė

Rad vi liš ky je ant rą kar tą su reng to je Auk si nių ves tu vių šven tė je įsi my lė ję sen jo rai no riai da li jo si šei my ni nės lai mės pa slap ti mis.

Sau lius JUŠ KE VI ČIUSsaulius@skrastas.lt

pa si ti ko su duo na ir drus kaSu duo na ir drus ka Auk si nių ves tu vių „kal ti nin kus“ pa­

si ti ko Rad vi liš kio ra jo no Ci vi li nės met ri ka ci jos sky riaus ve dė ja Si gi ta Gra baus kie nė ir ren gi nio ve dė jas, Rad vi liš­kio mies to kul tū ros cent ro va do vas Ge di mi nas Kes te nis. Be veik vi si su tuok ti niai at vy ko į šven tę ly di mi drau gų, ar­ti mų jų, šei mos na rių.

„Pa siė mė me 1966 me tų san tuo kos ak tų kny gą, iš rin ko­me vi sus, su si tuo ku sius tais me tais, tik ri no me, ku rie dar gy vi, pa ga mi no me kvie ti mus, o šian dien tu ri me la bai gra­žią šven tę“, – džiau gė si S. Gra baus kie nė.

Pa sak jos, šie met, kaip ir per nai, bu vo su ras ta apie 50 kar tu gy ve nan čių po rų, ku rios net 50 me tų su ge bė jo iš lai­ky ti vie nas ki tą, iš sau go ti mei lę, pa gar bą, pa si ti kė ji mą.

Ve dė ja ap gai les ta vo, kad ga lė jo at vyk ti tik 23 po ros. Ki­tiems tai pa da ry ti ne lei do svei ka ta, šei my ni nės ap lin ky bės ar žmo nės pa tys ne no rė jo vie šin tis.

Prieš 50 me tų Rad vi liš kio ra jo no sa vi val dy bės Ci vi li nės met ri ka ci jos sky riu je bu vo re gist ruo tos 464 san tuo kos. 130 – mies tie čių ir 334 – gy ve nan čių kai me.

svei ki ni mai ju bi lia tamsŠven tė je pa svei kin ta 20 po rų: Ilg vars ir Ire na Ka ru liai,

Pet ras ir Vi da Jo vai šai, Ani ce tas ir Vi da But kai, Bro nis lo vas ir Ele na Žu kaus kai, Bo les lo vas ir Al do na Vaiš vi lai, Jo nas ir Van da Bart ke vi čiai, Al gir das ir Ele na Vol ka vi čiai, Juo­za pas ir Liud vi ka Bu niai, An ta nas ir Bi ru tė Kab liai, Ro mas ir Zi ta No sa vi čiai, Al fon sas ir Da nu tė Pe čiu liai, Fe lik sas ir Leo ka di ja Ve sec kai, Ri man tas ir An ge lė Amb ra zai, Vin cas Vla das ir Vi da Pet rai čiai, Vy tau tas ir Ja ni na Bag džiū nai, Dio ny zas Ze no nas ir Ma ri jo na Osa kaus kai, Ed var das ir Re­gi na And ru šai čiai, Al gir das Jo nas ir Zi ta Ti kui šiai, Sta sys ir Da nu tė Ka vec kai bei Ro mual das Bro nis lo vas ir Ste fa ni ja Ni jo lė Pas ko či mai.

50 me tų kar tu iš gy ve nu sios po ros pa si ra šė ju bi lie ji nius san tuo kos ak tus, jiems bu vo įtei kia mi su ve ny ri niai žie­dai, gė lės. Su tuok ti nius svei ki no drau gai, ar ti mie ji, šei­mos na riai.

Trys į ren gi nį neat vy ku sios po ros bus pa svei kin tos vė­liau.

tuo kė si iš mei lėsAuk si nes ves tu ves šven čian čios po ros ne slė pė jau du lio,

ne vie nas grau di no si pri si min da mas taip greit pra bė gu sius kar tu nu gy ven tus me tus.

Šiau lė nuo se gy ve nan tys Pet ras ir Vi da Jo vai šai sa kė, kad gy ve no ta me pa čia me Šiau lė nų kai me ir su si pa ži no šo kiuo se.

Ku tiš kiuo se gy ve nan tys Ani ce tas ir Vi da But kai drau ga­vo nuo pen kio li kos me tų, kar tu vaikš čio da vo mo kyk lo je su si ki bę už ran kų, o su si tuo kė bū da mi de vy nio li kos.

„Tai bu vo pir ma mei lė ir pa sku ti nė, nors gy ve ni me vis ko bu vo. Pra džio je gy ve no me Rad vi liš ky je, vė liau Ku tiš kiuo­se. Čia ir na mą pa si sta tė me. Abu Tarp ko lū ki nė je sta ty bos or ga ni za ci jo je (TSO) dir bo me ar ma tū ri nin kais. Mo te riai tai ne mo te riš ka pro fe si ja. Vė liau te ko dirb ti Rad vi liš kio li go ni nė je. Šei mo je bū ta ir iš gy ve ni mų, nes sū nus pa puo­lė tar nau ti į Af ga nis ta ną. Die ną ir nak tį gal vo da vom: „Ar grįš?“ – pa sa ko jo V. But kie nė.

Pa kal niš kiuo se gy ve nan tys Bro nis lo vas ir Ele na Žu kaus­kai sa kė, kad iš gy ven ti tiek me tų ne bu vo sun ku.

„Dir bom, var gom, vai kus au gi nom, taip ir pra gy ve nom tiek me tų. Jau ir anū kai di de li, lau kiam proa nū kių. At ro­do, kad lai kas taip grei tai pra bė go“, – trum pai apie sa vo gy ve ni mą aiš ki no E. Žu kaus kie nė.

Prieš 50 me tų su si tuo kę Šau ko te gy ve nan tys Bo les lo vas ir Al do na Vaiš vi lai sa kė, kad jie iš tos kar tos, kai at ro dė, kad kar tą pra dė jus drau ge gy ven ti, taip rei kia ir vi są gy­ve ni mą pra leis ti – to kia pa rei ga prieš vai kus, ar ti muo sius ir vie nas ki tą.

pa žin tys, nu lė mu sios gy ve ni mąPu sę am žiaus kar tu nu gy ve nę Fe lik sas ir Leo ka di ja Ve­

sec kai sa ko, kad svar biau sia yra steng tis ge rai su tar ti, my lė ti šei mą, my lė ti vai kus. Iki šiol pri si min da mi sa vo pa žin tį, su tuok ti niai at vi rau ja – prieš ves tu ves drau ga vo

po rą me tų.„Su si pa ži no me šo kiuo se, į ku riuos pa te kau vi sai at si tik­

ti nai. Ve sec kų Fe lik sas, pa ma tęs mus, pra dė jo šok din ti. Apie Fe lik są, kaip apie žen tą, daž nai man už si min da vo tė vai, bet iki tol mes ne bu vom su si ti kę.

Taip pra si dė jo mū sų drau gys tė, tru ku si kiek dau giau nei dve jus me tus. Abu bu vo me stu den tai. Jis stu di ja vo Kau ne, o aš – Vil niu je. Jis daž nai at va žiuo da vo pas ma ne į Vil nių.

Kar tą jis pa skam bi no ir pa siū lė par va žiuo ti na mo. Sa­ko: „Grįžk na mo ir at si vežk pa są.“ At va žia vau į Rad vi liš kį, o jis ma nęs jau lau kė su mo to cik lu ir mes kar tu nu va žia­vom į „zag są“, kur pa da vėm pa reiš ki mus tuok tis. Po to apie tai pra ne šė me tė vams“, – pri si mi ni mais da li jo si L. Ve sec kie nė.

Jų ves tu vės bu vu sios di de lės ir sma gios. Leo ka di jos drau gės iš Vil niaus bu vo pa mer gė mis, o Fe lik so bend ra­kur siai – pa bro liais.

L. Ve sec kie nė juo kau da ma sa ko, kad pa žiū rė ti į jau ną­ją prie met ri ka ci jos sky riaus su si rin ko ir bu vu sios Fe lik so drau gės, ku rioms la bai bu vo smal su su ži no ti, kas jas nu­kon ku ra vo, nes Fe lik sas bu vo sva jo nių jau ni kis ne vie nai mer gi nai.

Prieš 50 me tų su si tuo kę Dio ny zas Ze no nas ir Ma ri jo na Osa kaus kai sa ko, kad jiems pyk tis ne te ko, nes su gy ve no gra žiai, o su si pa ži no gat vė je.

„Ei nu Rad vi liš ky je gat ve ir žiū riu – ki to je gat vės pu sė je su mo ti na ei na gra ži mer gi na. Aš taip pa si su kau ir šūk te­lė jau: „Ar atei si į šo kius?“, o ji at sa kė: „Atei siu.“ Bū si ma uoš vie nė tik pa žiū rė jo į ma ne, ta čiau ne sa kė nie ko. Taip šo kiuo se ir su si pa ži nom. Man tuo met bu vo 26­eri, o jai – 21­eri“, – pa sa ko jo D. Z. Osa kaus kas.

Gra žų ju bi lie jų mi nin čioms po roms kon cer ta vo akor deo­nis tas Vy tau tas Bulz gis ir Alek sas Le ma nas.

AK TAS: Ju bi lie ji nį san tuo kos ak tą pa si ra šo Vi da ir Pet ras Jo vai šai.

SVEI KI NI MAI: Ani ce tą ir Vi dą But kus pa svei ki no drau gai, ar ti mie ji.

NUO MO NĖ: Pa kal niš kiuo se gy ve nan tys Bro nis lo vas ir Ele na Žu kaus kai sa ko, kad iš gy ven ti tiek me tų ne bu vo var go.

RE CEP TAS: Leo ka di ja ir Fe lik sas Ve sec kai sa ko, kad no rint daug me tų iš gy ven ti kar tu, rei kia steng tis ge rai su tar ti, my lė ti šei mą, vai kus.

LI KI MAS: Dio ny zui Ze no nui ir Ma ri jo nai Osa kaus kams pa žin tis gat vė je lė mė 50 bend ro gy ve ni mo me tų.

Rad­vi­liš­kie­čiai­šven­tė­Auk­si­nes­ves­tu­ves

Au to riaus nuo tr.

Šeš ta die nį Kel mės ra jo ne, Ge čai čių kai me, pa mi nė tos sep ty nių 1946 me tais rug sė jo 24 die ną žu vu sių par ti za nų sep­ty nias de šim to sios mir ties me ti nės.

Prie per nai pa sta ty to pa mink lo par ti­za nų žū ties vie to je su si rin ko trem ti nių, jau nų jų šau lių bū rys, va do vau ja mas ty­tu vė niš kio mo ky to jo Ro ber to Mo sie jaus, Kel mės 605 kuo pos ka riai. At vy ko Sei mo na rių ir kan di da tų į Sei mo na rius.

Skam bant kank lėms par ti za nai pa­gerb ti gies me, vė liau – ty los mi nu te. Ka riai iš šo vė tris sal ves. Pri ta riant kank­lėms, su gie do tas Lie tu vos him nas. Prie pa mink lo pa dė ta gė lių, už deg ta žva­ke lių. Pa mink lą pa puo šė me tris pal ve juos ta.

Apie par ti za nų gy ve ni mo ir žū ties pra smę kal bė jo Sei mo na riai, Sa vi val­dy bės at sto vė. Pri si mi ni mais da li jo si dar

gy vi po ka rio įvy kių liu dy to jai Mar ty nas Mus nec kis ir šių ei lu čių au to rius.

Ren gi nį ve dė šiau lie tė re ži sie rė Ma ri ja Ta mu lie nė, at vy ku si su bū riu šiau lie čių, pa si puo šu sių tau ti niais dra bu žiais.

Pa ger bi mo ce re mo ni ją pa dė jo su reng ti vi suo me ni nin kai Os val das Pal da vi čius ir Ri čar das Sa mui lis.

Prie pri va čia ini cia ty va par ti za nams pa sta ty to pa mink lo pa so din ta Lie pos ir Ąžuo lo par ti za nų sla py var džius sim bo­li zuo jan čių me de lių, ku riuos pa do va­no jo Ty tu vė nų miš kų urė di jos Kel mės gi ri nin ki ja.

Va ka re Kel mės Švč. Mer ge lės Ma ri jos Dan gun ėmi mo baž ny čio je Kel mės de­ka nas Min dau gas Gri ga lius au ko jo šv. mi šias už žu vu sius par ti za nus.

„Kraš to ži nių“ inf.

Pa­mi­nė­tas­par­ti­za­nų­žū­ties­sep­ty­nias­de­šimt­me­tis

PAT RIO TAI: Bū re lis pa trio tų pa ger bė prieš 70 me tų Ge čai čių kai me žu vu sius par ti za nus.

Gin tau to GAUP ŠO nuo tr.

112016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis

Alina ŠALAVėJIENė

Prieš 780 metų, Saulės mūšio išvakarėse, ant kalvų ir piliakal­nių suliepsnojusi ugnis kvietė vienytis baltų tautas. Žemaičiai ir žiemgaliai įveikė kalavijuočių ordiną, kuris tuo metu jau buvo nusiaubęs didelę Lietuvos teri­toriją. Saulės mūšis tapo svarbia mūsų valstybės istorijos dalimi, o lemtingojo rugsėjo 22­osios die­nos vakaro laužų ugnis – baltų vienybės simboliu.

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Sei­mai rugsėjo 22­ąją paskelbė Baltų vienybės diena. 2005 m. per ru­dens Lygę ant Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių (Žemaitijoje) įvyko pirmoji šventinė baltų vie­nybės ugnies sąšauka. Šios die­nos minėjimas tęsiamas kasmet, tik dalyvių vis daugėja: 2015 m. vienybės ugnis liepsnojo daugiau nei ant 180 piliakalnių ir kalvų ar baltų gentims svarbiose istorinėse vietose Lietuvoje, Latvijoje, Gudi­joje, Rusijoje, Lenkijoje. Sąšauko­je nebe pirmus metus dalyvauja ir Naisių bendruomenė. Pirmaisiais metais ugnis liepsnojo ant Alkos kalno, Ugnies aikštėje. 2015 m. dar vienas laužas buvo įžiebtas naujai supiltoje Baltų arenoje – aukščiausioje šio krašto kalvoje. Dabar jau tradiciškai rugsėjo 22 d. Naisiuose vienu metu liepsno­ja trys vienybę simbolizuojantys laužai.

Jubiliejinis 780­asis Saulės mūšio minėjimas šiais metais prasidėjo Naisių vasaros ir ben­

druomenės kultūros rūmuose, kur buvo demonstruojamas doku­mentinis filmas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Po filmo peržiūros susirinkusieji patraukė į Ugnies aikštę, kurioje pasitiko jau liepsnojantis laužas. Sąšaukos vedėjas Dovydas Petkus visus pa­kvietė mažomis žvakių ugnelėmis šviečiančiu taku pakilti į Alkos kalną ir iš tolo pasigėrėti į Baltų arenos viršūnę fakelais nešama ugnimi bei ten suliepsnojusiu dar vienu vakaro laužu. Ugnies eise­noje į Baltų areną dalyvavo Naisių mokyklos mokiniai – karta, ku­rios rankose tradicijų saugojimas ir puoselėjimas. Susirinkusius prie Alkos kalno aukuro sveikino Šiaulių universiteto mokslininkai: prof. dr. Arūnas Gumuliauskas bei Baltų centro vadovė doc. dr. Regi­na Kvašytė. Istorikas prof. A. Gu­muliauskas priminė baltų tautų istoriją, didesnį dėmesį skirdamas

Saulės mūšiui, akcentuodamas jo svarbą lietuvių tautai bei Šiaulių kraštui. Doc. R. Kvašytė kalbėjo apie lietuvių ir latvių vienybę, priminė 2000­ųjų metų faktus bei asmenis, kurie inicijavo Baltų vienybės dienos paskelbimą. Latviškai visus pasveikino Latvi­jos universiteto akademinės bib­ liotekos skaitmeninimo projektų vadovas Valdis Mazulis. Išsaugo­tas senąsias baltų genčių dainas atliko sąšaukoje viešėjęs Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. D. Martinaitie­nė). Vakaro tamsoje skambėjo prūsų, latvių bei tarmiškos lietu­vių dainos.

Sutartu laiku į dangų paki­lo fejerverkai – šviesos ženklas, reiškiantis vienybę – esame čia, norime būti matomi, norime ma­tyti ant artimiausių kalvų į baltų vienybės sąšauką susirinkusius tautiečius.

kelmė, šiAuliŲ RAjOnAs

Ger bia mi Lie tu vos žmo nės,Už ten ka mums be ver čių ir tuš čių pa ža dų apie

ge rė jan tį gy ve ni mą, ku riuos dek la ruo ja da bar ti nė ir dek la ra vo bu vu sios val džios.

To dėl dau gu mos Lie tu vos žmo nių var du pra šo me rin kti į Sei mą tik rus, pa pras tų žmo nių gy ve ni mą ži-nan čius, eko no mi nius ir ga my bi nius rei ka lus iš ma-nan čius žmo nes.

Toks yra Kel mės–Šiau lių apy gar dos kan di da tas An ta nas But kus – ryž-tin gai nu si tei kęs prieš ko rup ci ją, me lą ir va gys tes.

An ta nas But kus gi mė Kel mės ra jo no Už ven čio se niū ni jos Jun ki lų kai-me. Bai gęs Už ven čio vi du ri nę mo kyk lą, Lie tu vos ve te ri na ri jos aka de mi-jo je įgi jo zooin ži nie riaus spe cia ly bę. Ati tar na vęs ar mi jo je, grį žo į gim tą jį kai mą. Dir bo „Vie ny bės“ ko lū ky je vy riau siuo ju zoo tech ni ku, 1985 me-tais bu vo pa skir tas Šau kė nų ta ry bi nio ūkio di rek to riu mi. Da bar už sii ma nuo sa vu vers lu.

Vi sas sa vo jė gas ati da vė gim to jo ra jo no žmo nių ge ro vei ir kaip spe-cia lis tas, ir kaip va do vas. Jei bus iš rink tas Sei mo na riu, steng sis pa tei-sin ti pa si ti kė ji mą.

An ta no But kaus šū kis: „Be ko rup ci jos ir me lo, už ra cio na liai ir ūkiš kai val do mą Lie tu vą!“

Po li ti nė rek la ma. Bus ap mo kė ta iš Lie tu vos cent ro par ti jos rin ki mų kam pa ni jos są skai tos. Užs. Nr. 327843

AN TI KO RUP CI NĖ N. PU TEI KIO IR K. KRI VIC KO KOA LI CI JA NR. 14

Baltų­vienybės­ugnis­Naisių­žemėjeVytauto ŠALAVĖjAUS nuotr.

Kur šė niš kis Do vy das Al čaus­kis, bai gęs mies to Me no mo kyk­lą, ba ka lau ro ir ma gist ro stu di jas Me no aka de mi jo je, mo kyk lo je, ku rio je pra dė jo ei ti me no ke liu, su ren gė ta py bos dar bų pa ro dą. Eks po nuo ja de šimt pa veiks lų.

Pa ro do je eks po nuo ja mi D. Al­čaus kio mo der nis ti niai pa veiks­lai – pil kų, nos tal giš kų to nų. Au to rius sa kė jų tu rįs nu ta pęs daug, o šiuos pa rin kęs pa ro dai.

D. Al čaus kis pa žy mė jo di de lę jam aka de mi jo je dės čiu sio ta py­to jo neoeksp re sio nis to pro fe so­ riaus Hen ri ko Če ra po įta ką jo kū­ry bai. Jis iš stu den tų rei ka lau da vo ta py bi nės ko ky bės, stip rios pa­veiks lo struk tū ros. Do vy das sa kė pa si mo kęs iš sa vo dės ty to jo, o vė­liau nuė jęs sa vo kū ry bi niu ke liu.

Pa ro do je eks po nuo ja mų jų dar bų blau sa – taip pat H. Če­ra po įta ka. Jis rei ka la vo į gam tą žvelg ti ne ties mu kai – pa gau ti švie są per spal vą.

Do vy das pa pa sa ko jo apie kai ku riuos pa veiks lus – kaip ir ko­dėl jie gi mė.

Dai li nin kų są jun gos na rys D. Al čaus kis dir ba Vil niu je, me no mo kyk lo je. Jau yra su ren gęs per so na li nes pa ro das Vil niu je ir Mer ki nė je. Ši, Kur šė nuo se, – jau tre čia.

Kur šė nų me no mo kyk los mo­ky to jas Pet ras Rakš ti kas, ap­tar da mas D. Al čaus kio kū ry bą, pa da rė iš va dą, jog „žmo gus jau tu ri su for muo tą poe ti nį vaiz dą, ge ba me di tuo ti prie dro bės, ne­pa si duo da jo kiems ma sių stan­dar tams“.

„Džiau gia mės, kad jie su grįž ta pa si kei tę, užau gę. To kius dar bus at ve ža... Nau jo vė jo, švie žu mo at ne ša“, – apie bu vu sius Me no mo kyk los auk lė ti nius, į ją su­grįž tan čius su pa ro do mis, sa ko mo ky to ja Da lia Jo ku baus kie nė.

„Kraš to ži nių“ inf.

Mo­kyk­lon­grį­žo­su­pa­ro­da

Kai­mo­mar­ti­gy­nė­kai­mo­gar­bę

Atkelta iš 9 psl.

Gal būt dar lik tų gy ven ti Trak še­liuo se. Ne tu rint ūkio, sa vo tro be lė je vi sai ne blo gai. Bet po žiū ris į se nat­vę Lie tu vo je toks, jog neį ma no ma kai me, o juo la biau vien kie my je gy ven ti.

„Aš ne prik lau sau aso cia lų gru pei. To dėl ma nęs so cia li nės dar buo to jos ne ga li pa vež ti. Ve žio ja tik so cia li nės ri zi kos šei mas, pra si gė ru sius tė vus ir jų vai kus. Jiems rei kia į li go ni nę, į pre ky bos cent rą.

O gar bin gai am žių nu gy ve nu­siems vy res niems žmo nėms ne­rei kia? Jų nė ra jo kia me se niū ni jos są ra še. Jei gu pa pra šau, se niū ni jos dar buo to jos iš ge ros šir dies sa vo au­to mo bi liais pa ve ža.“

Keis tas kai ku rių žmo nių, o kar­tais ir val džios po žiū ris į ge rus dar bus ir juos da ran čius žmo nes. Kris ti na sa vo se niū ni jo je pa sta tė tris kry žius. Vie ną Trak še lių kai me, ki tą – prie Pak ra žan čio ka pi nių kaip pa dė ką, kad iš li ko gy va po bai sios ava ri jos, kai dar dirb da ma Drus ki­nin kuo se su ko le go mis va žia vo į se­mi na rą. Žmo nės pra dė jo šnibž dė tis, gal ji tu ri ko kios nau dos, kad taip rū pi na si kry žių sta ty mu?

Mo te ris sa ko prie kiek vie no kry­žiaus pri dė da vu si ne ma žą su mą sa vo lė šų, nes su rink ti tiek, kiek rei­kė da vę, ne pa vyk da vo.

„Man ne gai la tų pi ni gų. Juk kiek­vie nas pri va lo me tu rė ti šir dy je ką nors šven to. To ne tu rė da mi, nu­žmo gė ja me, tik bė ga me, kau pia me ir ne ma to me vie nas ki to“, – įsi ti ki­nu si Kris ti na.

AU TO RIUS: Do vy das Al čaus kis – tarp pa ro do je eks po nuo ja mų nau jau sių sa vo dar bų.

Al gi man to BRI KO nuo tr.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis12 ReklAmA, infORmAcijA

ANTRADIENIS (2016 09 27)JĖGA tiražo Nr. 5159Didysis prizas – 118 248,00 Eur

09 11 13 17 23 28 + 14Atspėta: Laimėta:6 118 248,00 Eur5+1 6 610,50 Eur5 271,00 Eur4+1 33,00 Eur4 9,50 Eur3+1 2,50 Eur3 1,00 Eur

KENOLOTO tiražo Nr. 6527GALIMA LAIMĖTI 100 000 Eur

02 05 09 11 12 19 20 24 28 38 40 42 46 47 48 51 54 55 58 59

Gydymo paslaugos

ĮvairūsPamestą Gintarės Peštenytės mokinio pažymėjimą Nr. MPN2228044, išduotą Šiaulių PRC 2016-09-01, laikyti nega-liojančiu.

327947

Akmens gaminiai. PAMINKLITAS. Pa-minklai, dengimas granito plokštėmis, pamatų liejimas, borteliai, skaldelė, granito takai, trinkelių klojimas. Kapų priežiūra, raidžių kalimas, suoliukai. Tel. (8609) 14501, Dubijos g. 34B, Šiauliai.

325671

Buitinė technikaAtlieka SKUBŲ buit. technikos remon-tą (aut. skalbimo mašinos, televizoriai, šaldytuvai, elektrinės orkaitės ir t.t.). Vyksta į rajonus. Tel. (8672) 78448.

324988

Paskolos

PerkaGyvuliai„Agaras“ UAB nuolat – karves, bulius, telyčias. Tel.: (8698) 19232, (8656) 29666.

325424

„BOVARIAUS“ agentas Saulius – brangiai veršelius iki 2 mėn. Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8615) 18261, (8698) 50466.

325808

AB agentas Kęstas – veršelius auginti. Moka PVM. Sveria el. svarstyklėmis. Tel.: (8687) 62113; (8422) 49463.

327152

Superkame traumuotus arklius ir galvijus. Dirbame visą parą. Tel.: (8641) 03389, (8613) 95120.

324452

Transporto priemonėsAutomobilius, autobusus. Sutvarko dokumentus. Gali būti nevažiuojantys. Tel.: (8682) 29501, (8603) 99450.

327315

GREITAS SUPIRKIMAS automobilių, motociklų. Siūlyti įvairius variantus. Dirbame ir savaitgaliais. Tel. (8602) 05207.

323670

Naudotus automobilius iki 1500 Eur. Sutvarkome dokumentus, atsiskaitome iš karto. Tel.: (8604) 98719, (8678) 37347.

325389

Siūlo darbąSocialinė įmonė Šiauliuose ieško salės darbuotojų, turinčių neįga-lumą nuo 50 proc., parduotuvėms prižiūrėti. Atlyginimas, atskaičius mokesčius, nuo 380 Eur. Tel. (8699) 68876.

326523

Žemė, miškasPerkaMSK „Privati girininkija“ perka mišką, medieną, rengia miškotvarkos projek-tus, konsultuoja. Tel. (8620) 87788.

325126

Namus, miškus, sodybas, butus, žemę. Padedame parduoti. Apmokame no-taro išlaidas. Tel. (8654) 86640.

326896

ParduodaGyvuliai6–7 sav. paršelius (savarankiški, dide-li). Tel.: (8682) 49795, (8613) 26999.

327426

Karvę (šviežiapienė, galima rinktis iš 3-jų). Tel. (8689) 95822, Radviliškio r.

327514

KurasAkmens anglis (plautos), baltarusiškus durpių, pjuvenų briketus (be smulkių). Atveža. Tel. (8698) 01306.

326962

Kokybiškus baltarusiškus durpių briketus. Didmaišis nuo 40 iki 70 Eur. Kaitrūs CILINDRINIAI durpių briketai nuo 40 Eur. Tel.: (8618) 16016; (841) 582017.

327590

Kokybiškus baltarusiškus durpių briketus. NAUJIENA: durpių-medžio pjuvenų briketai. DIDESNĖS KAITROS cilindriniai durpių briketai. Kaina nuo 37 iki 43 Eur didmaišis. Pjuvenų brike-tai – 110 Eur. Atvežame nemokamai. Tel. (8653) 83353.

325350

MalkosBeržo, alksnio malkas, atraižas (stam-bios). Tel. (8699) 46671.

327356

Malkas įvairių rūšių ir ilgių, skaldytas, trinkomis, rąsteliais. Vežame: trinkomis, skaldytas – 7 kub. m; rąsteliais – nuo 10 erdm ir daugiau. Tel. (8699) 16499.

325373

Malkas po 10 m: mišrios – 190 Eur, beržo – 220 Eur, uosio – 280 Eur. Ve-žame mažais kiekiais, skaldytas. Tel. (8632) 06607.

327951

Malkas trinkomis, rąsteliais (7 kub. m): mišrios – 145 Eur, beržo – 188 Eur. Atraižos – nuo 87 Eur iki 116 Eur. Atveža. Tel. (8674) 85233.

328021

Mediena

Statybinę medieną (lentos, mūr-tašiai, gegnės). Pjauname pagal užsakymus. Radviliškis, Šiaulių g. 2B. Atvežame. Tel. (8699) 16499.

325364

PaslaugosPigiai ir kokybiškai atliekame ASFALTAVIMO darbus Šiaulių regione. Tel. (8640) 13448.

325531

RemontasVonių restauravimas kliento namuose, liejimo technologija karštuoju būdu be dulkių. Garantija 5 metai. Tel. (8641) 76601.

327225

Statyba, apdaila

Mini krautuvu paruošia pagrindus trinkelėms kloti. Veža žvyrą, atsijas, smėlį, skaldą, juodžemį (nuo 1 iki 10 kub. m). Tel. (8698) 29088.

327402

Kauno „Daisotra“ kviečia tolimųjų reisų vairuotojus tapti komandos nariais ir siūlo uždarbį nuo 65 Eur per parą (maršrutas IT–UK–IT, vilkikai „MB Actros“, užuolaidi-nės puspriekabės „Koegel“). Dėl komandiruočių ir poilsio trukmės tariamasi individualiai. Tel. +370 612 09011.

326752

Įmonei Šiauliuose reikalingas vilkiko su savivarte puspriekabe vairuotojas, birių krovinių pervežimui. Tel. (8610) 25170.

328020

Socialinei įmonei Šiauliuose reikalingos salės darbuotojos, turinčios neįgalumą nuo 50 proc., dirbti prekybos centre. Atlygini-mas, atskaičius mokesčius, nuo 380 Eur. Tel. (8687) 41310.

326514

Statybinei įmonei Vilniuje reikalingi plataus profilio statybininkai, apdai-lininkai. Visos socialinės garantijos, darbas nuolatinis, apgyvendiname. Tel.: (8674) 62353, (8677) 59775.

327030

Transporto įmonė priims į darbą toli-mųjų reisų vairuotojus. Darbas marš-rutais iš Vakarų Europos į Rusiją vilki-kais su refrižeratoriais bei tentinėmis puspriekabėmis. Taip pat galimybė dirbti Vakarų Europoje užuolaidinėmis puspriekabėmis. Neturinčius patirties apmokome. Tel. (8655) 30560.

324241

UAB „Colis“ reikalingi kvalifikuoti santechnikai. Tel. (8698) 31054 (darbo val.); el. p. info@colis.lt.

327720

VizosPigiai įformina vizas į Rusiją, Baltarusiją. Veža apsipirkti į Lenkiją. Tel.: (841) 526192; (8687) 47976.

325269

132016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis SPORtaS

Lie tu vos jau nu čių sta lo te ni so žai­dy nių fi na le Kau ne tarp 36 at ran kos var žy bas įvei ku sių mer gai čių var žė­si Ak me nės ra jo no at sto vės Ka ro li na Kuz ne co va, Gab rie lė Stro doms ky tė, Skir man tė Jan kaus kai tė.

Ak me niš kių ko man da po gru pio var žy bo se lai mė jo pir mą ją vie tą, įvei ku sios Rie ta vo ir Kau no pir mą ją ko man das ir pa te ko tarp aš tuo nių ko­man dų ko vo ti dėl ap do va no ji mų.

Ra jo no at sto vės, nu ga lė ju sios Jo­na vos ra jo no ko man dą, pa te ko į pus fi na lį. Ja me pra lai mė jo Vil niaus ant ra jai ko man dai ir įgi jo tei sę var­žy tis dėl bron zos me da lių. Ta čiau jie ati te ko Kau no pir ma jai ko man dai, ku ri nu ga lė jo ak me niš kes, pa siek­da mos re van šą po pra lai mė jo po­gru py je.

Tad Ak me nės ra jo no spor to cent ro ko man da, tre ni ruo ja ma Kęs tu čio Ba­raus ko, pel nė ket vir tą ją vie tą.

„Šiaulių krašto“ inf.

Sta­lo­te­ni­si­nin­kės­–­ket­vir­tos­Lie­tu­vo­jeAt siž velg da ma į tai, kad Lie­

tu vos pa ro lim pie čiai lai mė jo auk so me da lius po 12 me tų per trau kos, o ša lies ak lų jų gol­bo lo ko man da – pir mą kar tą ne prik lau so mos Lie tu vos is­to ri jo je, Vy riau sy bė po sė dy je priė mė nu ta ri mą dėl ski ria mų pre mi jų už šiuos pa sie ki mus pa di di ni mo.

Lie tu vos pa ro lim pi nei gol­bo lo ko man dai už jos pa sie ki­mą pa ro lim pi nė se žai dy nė se nu tar ta skir ti dvi gu bai di des­nę – 208 560 eu rų – pre mi ją.

Leng vo sios at le ti kos var žy­bų ru tu lio stū mi mo rung ty je auk so me da lį iš ko vo ju siam Min dau gui Bi liui nu tar ta skir­ti 34 760 eu rų pre mi ją, jo tre­ne riui Rim vy dui Plun gei – 17

380 eu rų, o ki ne zi te ra peu tui Re mi gi jui Mi le vi čiui – 8 690 eu rų pre mi ją.

Už dis ko me ti mo rung ty je iš ko vo tą si dab ro me da lį M. Bi­liui taip pat nu tar ta skir ti 17 380 eu rų pre mi ją, jo tre ne riui R. Plun gei – 8 690 eu rų, o ki­ne zi te ra peu tui R. Mi le vi čiui – 4 345 eu rų pre mi ją.

Su tar ta, kad pa pil do mos pre mi joms pa di di nti rei ka­lin gos lė šos bū tų nu ma ty tos Kū no kul tū ros ir spor to de­par ta men to prie Vy riau sy bės 2017 me tų asig na vi muo se ir spor ti nin kams iš mo kė tos ki tų me tų pra džio je.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

Lai mės ki to se ša ly se ieš ko ne tik emig ruo jan tys lie tu viai. Pus me tį Šiau liuo se gy ve nan ti fut bo li nin kė iš Na mi bi jos Ze nat ha Co le man džiau gia si ir di džiuo ja si, kad ga li sa vo ša lies var dą gar sin ti Eu ro po je.

Min dau gas DRĄ SU TISmindaugas@skrastas.lt

to li nuo gim ti nėsMa no te, kad Na mi bi ja ir Lie­

tu va ne tu ri pa na šu mų? Klys ta te! Abi ša lys šie met šven čia 26­erius Nep rik lau so my bės me tus. Lie tu­viai dėl lais vės ko vo jo su So vie tų Są jun ga, o Na mi bi jos gy ven to jai au ko jo si dėl švie saus ry to jaus ko­vo je su Pie tų Af ri kos Res pub li ka.

Praė ju sį sek ma die nį 23­ią jį gim ta die nį at šven tu si Z. Co le man sa vo iš vaiz da pri me na Is pa ni jos „Bar ce lo na“ ko man dos puo lė ją Ney ma rą. Ir tai neat si tik ti nu mas, nes bra zi las yra na mi bi jie tės die­vai tis.

„Man pa tin ka jo žai di mo sti lius, įgū džiai, jo šu kuo se na. Gro žiuo si juo“, – sa kė fut bo li nin kė.

Mo te ris vis la biau il gi si gim tų­jų na mų, ku riuo se už ją kumš čius lai ko 10 šei mos na rių ir ar ti mie ji. Ta čiau dar bas ir ge res nio gy ve­ni mo sie kis lei džia fut bo li nin kei bent trum pam pa mirš ti, kad ją nuo tė vy nės ski ria dau giau nei 13 tūks tan čių ki lo met rų.

Su tau tie te Tho ma li na Adams žais ti į Šiau lių „Gint ros“ ko man dą at vy ku si puo lė ja mies to ge rai ne­pa žįs ta ir la biau siai pa tin kan čios vie tos ne tu ri, bet li ko su ža vė ta vie tos gy ven to jų nuo šir du mu ir su pra tin gu mu.

Šį se zo ną 47 įvar čius Lie tu vos ko man do je pel niu si Z. Co le man be šei mos pa siilgs ta šil to oro, ku­riuo mū sų ša lis ją pa le pi no tik va sa rą. Dėl šios prie žas ties fut­bo li nin kė mėgs ta leis ti lai ką prie te le vi zo riaus ir ger ti ka vą.

in for ma ci jos ieš ko jo in ter ne te– Ka da pra dė jai žais ti fut bo lą?

– Fut bo lą pra dė jau žais ti nuo še še rių. Vi si ma no šei mos na riai žai dė fut bo lą: se ne lis, ma ma, dė­dė. Kar tą sė dė da ma gat vė je pa­ma čiau žai džian čius ber niu kus.

Dėl­sva­jo­nės­at­va­žia­vo­iš­to­li­mo­sios­Af­ri­kos

Nuo ta da ir nu spren džiau pra dė ti žais ti. Pag rin di nė je ir vi du ri nė je mo kyk lo je žai džiau su ber niu­kais. Žais ti su jais sun ku ne bu vo, nes vi si ži no jo, kad esu iš fut bo li­nin kų šei mos. Ma ne vi si ma lo niai priim da vo ir net kvies da vo. Ma no se ne lis tu ri fut bo lo ko man dą, ji žai džia pir mojo je ly go je.

– Ar tu rė jai at sar gi nį va rian tą, jei gu ne bū tų pa vy kę tap ti fut­bo li nin ke?

– Pla no B ne tu rė jau ir ne tu riu. Ma no tiks las iš lie ka žais ti pro fe­sio na lų fut bo lą ir tai da ry ti vis stip res nė se ly go se.– Ar sun ku iš Na mi bi jos pra si­skin ti ke lią į Eu ro pą?

– Iš Na mi bi jos iš vyk ti rung ty­niau ti į už sie nį yra la bai sun ku, nes ne tu ri me daug ge rų fut bo li­nin kų. Pas mus fut bo las dar tik au ga. Žais ti už sie ny je yra di de lė pri vi le gi ja ir gar bė, nes at sto vau ji sa vo ša liai. Tai yra di de lis pa sie ki­mas, ir aš tuo di džiuo juo si. Prieš tai žai džiau Na mi bi jos ko man do­je. Ji lai mė jo ša lies čem pio na tą du kar tus iš ei lės. Prieš per si ke liant į „Gint rą“ bu vau iš rink ta ge riau sia pir me ny bių žai dė ja, to dėl ma ne pa ste bė jo.– Ar prieš iš vyks tant ži no jai ką nors apie Lie tu vą?

– Apie Lie tu vą ne ži no jau ab­so liu čiai nie ko, ne­nu ma niau, k ur j i ran da si. Net da bar drau gai ma nęs klau­sia, kur ši ša lis. Iš Na­mi bi jos at vy kau kar tu su ko man dos drau­ge. Ieš ko jo me in for­ma ci jos nar šy da mos „Goog le“. Ži no jo me tik tiek, kad ša lis yra ar ti Ru si­jos. Bū ti taip to li nuo na mų yra sun ku.

jo kio ra siz mo– Ar ta ve ten ki na gy ve ni mas Šiau liuo se? Ar ten ka su si dur ti su sun ku mais?

– Sie kiau žais ti pro fe sio na liai, to dėl čia esu lai min ga. Kai at vy ko­me ba lan dį, bu vo ko mu ni ka ci jos pro ble mų. Bet nuo bir že lio vis kas pa si kei tė. Pra dė jo me vis daž niau bend rau ti su ko man dos drau gė­mis. Tre ne ris ne kal ba ang liš kai, bet yra ver tė jų, ir su pran tu jo nu­ro dy mus. Dėl to pro ble mų nė ra. Jis tik rai ge ras tre ne ris.– Lie tu vo je ar tė ja šal ta sis me tų lai kas. Kaip se ka si pri pras ti prie oro są ly gų?

– Šiuo me tu Na mi bi jo je yra apie 38 laips nius karš čio. Mums pa tin­ka ši lu ma, to dėl Šiau liuo se šal to­ka. Ti ki mės kuo grei čiau grįž ti į Na mi bi ją, kol Lie tu vo je neužs pau­dė šal tis (juo kia si – red. pa st.). Ma nęs bu vo pa pra šy ta į Lie tu vą su grįž ti ki tą met, to dėl dar tik rai su si ma ty si me.– Ar Lie tu vo je te ko su si dur ti su ra siz mu?

– Na mi bi jo je dis ku ta vo me, kad Lie tu vo je ga li me su si dur ti su disk­ri mi na ci ja. Bet at vy ku si į Šiau lius su tuo dar ne su si dū riau. Žmo nės ge ri, drau giš ki, vi sa da šyp so si, mums pa de da. Dėl to nė ra jo kių pro ble mų.– Ko kia Na mi bi jos kul tū ra? Ko­kios tra di ci jos?

– Na mi bi jo je yra daug kul tū rų, aš esu ki lu si iš Na ma kul tū ros (ją su da ro apie 5 pro c. ša lies gy ven­to jų). Mū sų tra di ci ja yra šo kiai. Vi sos kul tū ros su si vie ni ja ko vo 20 die ną, kai ša ly je yra šven čia­ma Nep rik lau so my bės die na. Vi si su si bu ria ir šven čia.

Mū sų ša ly je yra dy ku mų. Daž­niau siai į Na mi bi ją ke liau ja vo­kie čių tu ris tai. Esa me drau giš ka tau ta, nė ra jo kių riau šių ar su si rė­mi mų. Tu ri me na cio na li nį par ką, žmo nės ga li pa ma ty ti gy vū nus. Re ko men duo ju pas mus at vyk ti!

mo ty vuo ja sū nus– Ko kia po pu lia­riau sia spor to ša­ka Na mi bi jo je?

– Ša lis gy ve na fut bo lu. Dau ge­lis žmo nių mėgs ta ste bė ti rung ty nes. 2014 me tais mū sų ša ly je bu vo su­reng tas Af r i kos

mo te rų fut bo lo čem pio na tas. Sta dio ne su si rink da vo 5–8 tūks­tan čiai žmo nių. Bu vo neį ti kė ti na at mos fe ra. Tu ri me du di de lius sta dio nus. Pap ras tai į klu bų rung­ty nes atei na ke li šim tai žiū ro vų.– Ko kia esi fut bo li nin kė?

– Esu sun kiai dir ban tis žmo­gus, ne mėgs tu tin gi niau ti. Tre­ni ruo tė se ati duodu 200 pro cen tų jė gų. Nie ka da ne pa si duo du, esu ko vo to ja. Įp ras tai žai džiu ata­kuo jan čios sau gės po zi ci jo je, bet „Gint ro je“ ta pau vi du rio puo lė ja. Lie tu vos čem pio na te tu riu tiks lą įmuš ti 50 įvar čių.– Kas ta ve la biau siai mo ty vuo­ja?

– Tu riu ma žą sū nų, jam ket ve­ri. Jis man vi sa da sa ko: ma ma, tu pri va lai ei ti žais ti, dėl ma nęs ne­si jau dink. Dėl jo čia ir sten giuo­si. Be jo gy ven ti sun ku, bet rei kia pri si tai ky ti.– Koks ta vo di džiau sias kar je ros pa sie ki mas?

– 2014 me tais bu vau įtrauk ta į ge riau sių me tų Af ri kos klu bų fut­bo li nin kių še še tu ką. Ap mau du, kad ne pa te kau į tre je tu ką. Bet bu vo ir kuo di džiuo tis, nes bu vau pir mo ji Na mi bi jos fut bo li nin kė, su lau ku si to kio pri pa ži ni mo.– Ko kie ta vo kar je ros tiks lai?

– No rė čiau su Na mi bi jos rink­ti ne pra si brau ti į pa sau lio čem­pio na tą. Sva jo nė bū tų žais ti olim pia do je. Ti kiuo si, kad po dar vie no se zo no „Gint ro je“ tu rė siu ga li my bę iš vyk ti žais ti į Ang li ją. Tai yra ma no sva jo nė.

“lie tu vo je sten giuo si žais ti dėl sa vo sū naus.

SVA JO NĖ: Šiau lių „Gint ros“ ko man dos at sto vė Ze nat ha Co le man vi lia si, kad rung ty nia vi mas Lie tu vo je bus tramp li nas jos kar je rai.

Gied riaus BA RA NAUS KO nuo tr.

Di­di­na­mos­pre­mi­jos­pa­ro­lim­pi­nių­žai­dy­nių­me­da­li­nin­kams

KO MAN DA: Ak me nės ra jo no spor to cent ro mer gai čių ko man da – Skir man tė Jan kaus kai tė (iš kai rės), Ka ro li na Kuz ne co va, Gab rie lė Stro doms ky tė – pel nė ket vir tą ją vie tą Lie tu vos jau nu čių sta lo te ni so žai dy nių fi na le.

Kęs tu čio BA RAUS KO nuo tr.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis14

šeimOs puslApis, AfišA

Atsakymai – kitame laikraščio numeryje

Pažymėtuose langeliuose: Alpinizmas.

AtsAkymAiVertikaliai: Keliaraištis. Kaltino. Gaisras. Puvo. Akenis. Ilas. Driekanos. Nica. Pinas. Vėsis. Skiepas. Tas. Bekonas. Saja. Anoj. Lektoratas. Celiu-liozė. Rip. Pilni. Davė. Kosmoso. Snekas.

Horizontaliai: Girgždesys. Kariai. jolas. Skepeta. Arekipa. Lupo. Ananas. Elis. Auksinas. Kilo. SOS. Baton. Aklą. Enozis. Korė. Šnipinėtoja. De. Nulis. Trak. Inovacija. Aiva. Osas. Suspės.

Kryžiažodžio, išspausdinto rugsėjo 28 d., atsakymai:

„šiaulių kraštas“ pristato renginius šiauliuose

sveikinAme su vARdO dienA!

Gab rą, Gab rę, Gab rie lę, Mi cha li ną, Mi ka li ną, Mi ko lę, My ko lą, Ra fae lę, Ra po lą, Ra po lę.

kvie čia ren gi niai šiau lių ra jo ne

jeigu norite padovanoti augintinį,

galite kreiptis į „Šiaulių krašto“ redakcijos

Reklamos skyrių. Skelbimas bus išspausdintas

nemokamai.

dovanoja

l 2 mėn. nedidelius šunelius (mišrūnus). Labai gražūs, mieli. Tel. (8654) 44753, Kelmės r.

30 d., penk ta die nis. 18 val. Te ne sis Vil jam sas. GEIS MŲ TRAM VA JUS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži­sie rius Al gir das La tė nas.

Spalio 1 d., šeš ta die nis. 18 val. VAR DAN TOS (N­

14). Dvie jų da lių sa ty ri nis far sas pa gal Pet ro Vai čiū­no pje sę „Patriotai“. Re ži sie rius Ai das Gi nio tis.

Ka sos tel. (841) 524963.

Rug sė jo 30 d. 11 val. Ver bū­nų bib lio te ko je – li te ra tū ri nė vik to ri na „Pa sa kų ži no vams“.

Kur šė nuo se, Spor to mo kyk los sta dio ne, – ša lies vai kų, gi mu sių 2004 m., fut bo lo pir me ny bių rung ty nės (9x9). 16 val. su si­tin ka Kur šė nai – „Šiau liai­1“, 17 val. – Kur šė nai – „Šiau liai­2“.

Spa lio 1 d. 10 val. Kur šė­nų mies to cent re, prie Ven tos upės, – penk to ji ru dens gė ry­bių mu gė.

14 val. Gruz džių kul tū ros na muo se – po pie tė „Sub ran­din tos gy ve ni mo spal vos“, skir­ta Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių žmo nių die nai. Da ly vau ja Nai­sių liau diš kos mu zi kos ka pe la „Nai si ja“.

15 val. Meš kui čių kul tū ros cent re – ro man ti nės mu zi kos kon cer tas „Tu atei si va ka rui nu­rau dus...“ Ro man sus at liks ko­lek ty vai iš Jo niš kio, Pak ruo jo, Šiau lių ra jo nų.

15 val. Gin kū nų kul tū ros na muo se – šven tė „Pa bū ki me kar tu“, skir ta Tarp tau ti nei pa­gy ve nu sių jų žmo nių die nai. Kon cer tuo ja Šiau lių mo ky to jų sen jo rų klu bo „Švie sa“ miš rus an samb lis „Šir di mi jau ni“ ir Vi­jo lių šei mos na mų an samb lis.

Spa lio 2 d. Kur šė nuo se, Kul­tū ros cent re, – šven tė, skir ta Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių jų žmo nių die nai. Ba zi lio nų mė­gė jų teat ro ko me di ja, Ma rė „Kur čias žen tas“ (re ži sie rė Bi­ru tė Sin ke vi čie nė). Po spek tak­lio kvie čia ma pa si vai šin ti ka va, pa si klau sy ti Ba zi lio nų est ra di­nio due to „Dvie se“ ir liau diš kos mu zi kos ka pe los.

gyvenantį Vokietijoje, vienerių metukų proga sveikina babytė.

AdAmsiukĄ,

Auk didutis, būk gerutis!

Ka LEn dO RIUS

Rug sė jo 29­oji – Šv. My ko las, Šv. Gab rie lius ir Šv. Ra po las.

Da gos die na.Žo dis „da ga“ reiš kia bran dą ir

der lių, taip pat su dy gu sius žiem­ken čių dai gus. Klai pė die čiai sa ky­da vo: „Ko kia va ga, to kia ir da ga.“

Į Lie tu vą atė jus krikš čio ny bei Da gos die na su ta pa tin ta su šv. My­ko lo var du vė mis. Ma no ma, kad šv. My ko las sau go ir va duo ja ti kin čių­jų sie las nuo pik tų jų jė gų, o mir ties va lan dą ly di vė les į dan gų. Šv. My­ko las kar tais vaiz duo ja mas kaip ko vo jan tis su gy va čių ir sli bi nų pa­vi da lo pik to sio mis dva sio mis.

EL TA

vals ty bi nio šiau lių dra mos teat ro re per tua ras

ŠIAN DIEN Šiau lių kul tū ros cent ro Ak lų jų ir silp na re gių sky riu je •(Že mai tės g. 102) 15 val. – kū ry bi nės dirb tu vės vai kams „Pa sa kų per so na žai“. Šiau lių mies to sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos •Rė ky vos fi lia le (Ener ge ti kų g. 7) 13.30 val. – bai gia ma sis pro jek to „Ju dė ki me, pa žin ki me, bend rau ki me“ už siė mi mas su tre ne re J. Mi ke lio nie ne. Jo gos treni ruo tė vyks prie Šiau lių Rė ky vos pro gim na zi jos, jei lis lie tus – pro gim na zi jos sa lė je. Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio vie šo sios •bib lio te kos (Auš ros al. 62) Kon fe ren ci jų sa lė je 15 val. – šven ti nis ren gi nys „Gy ve nam po vie na sau le“, skir tas Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių žmo nių die nai.

RY TOJ „Laip tų“ ga le ri jo je“ (Že mai tės g. 83) 18 val. – Ri čar do •Bart ke vi čiaus (Vil nius) ta py bos pa ro dos „Žiū Rėk“ ati da ry mas. Šiau lių kul tū ros cent ro Ak lų jų ir silp na re gių •sky riu je (Že mai tės g. 102) 19 val. – Šiau lių ra jo no sa vi val dy bės kul tū ros cent ro Kur tu vė nų folk lo ro an samb lio „Kur tuo ve“ vai din to jų gru pė at liks J. Gru šo

spek tak lį „Ne nuo ra ma žmo na“, skir tą Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių žmo nių die nai. Šiau lių kul tū ros cent ro Rė ky vos sky riu je (Ener ge ti kų •g. 7) 18 val. – Šiau lių kul tū ros cent ro suau gu sių jų mė gė jų teat ro „Du rys“ spek tak lis „Do na Ro si ta, ar ba gė lių kal ba“, skir tas Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių žmo nių die nai. Šiau lių mies to sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos •Vai kų li te ra tū ros sky riu je (Gvaz di kų ta kas 8) 11 val. – po pie tė „Gam tos do va nos svei ka tai“ (Pa gy ve nu sių žmo nių die nai); „Sau lės“ fi lia le (K. Kor sa ko g. 10) 14 val. – su si ti ki mas Ko mik sų cent re sen jo rams „Pap ra mo gau kim su nau jo mis tech no lo gi jo mis“; „Var sos“ fi lia le (Vil niaus g. 38D) 10 val. – su si ti ki mas bib lio te ko je „Skai ty to jų pus ry čiai“, skir tas Tarp tau ti nei pa gy ve nu sių žmo nių die nai. Fo tog ra fi jos mu zie ju je (Vil niaus g. 140) 17 val. – •„Ty rė jų nak tis“. Se nų jų fo tog ra fi nių pro ce sų meist ras Gin tau tas Ka vo liū nas pa kvies iš ar ti pa ma ty ti ir prie Fo tog ra fi jos mu zie jaus įsiam žin ti di džiau siu Lie tu vo je jo pa ties su konst ruo tu fo toa pa ra tu. Šiau lių uni ver si te te (Vil niaus g. 141, P. Vi šins kio g. 25) •15.00 val. – „Ty rė jų nak ties“ ren gi niai.

152016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis televiZijOs pROGRAmA, infORmAcijA

ketviRtAdienis, RuGsėjO 29 d. AstROlOGinė

pROGnOZė

ELTA

KInaS

PREM JE RAAni ma ci nė ko me di ja, V„Gand rų siun tų tar ny ba“ 2D (2016, JAV, 1.35 val., dub liuo ta lie tu viš kai) – 10.15 val.Ani ma ci ja, nuo ty kių, V„Ra če tas ir Klan kas“ (2016, Hon kon gas, Ka na da, JAV, 1.40 val.,dub liuo ta lie tu viš kai) – 10.00 val.Ko me di ja, N-7„De vy ni gy ve ni mai“ (2016, JAV, 1.30 val.) – 11.40 val.PREM JE RAAni ma ci nė ko me di ja, V„Gand rų siun tų tar ny ba“ 3D (2016, JAV, 1.35 val., dub liuo ta lie tu viš kai) – 12.00, 13.45 val.Is to ri nė dra ma, N-13„Vė jų kryž ke lė je“ (2014, Es ti ja, 1.30 val.) – 13.20 val.Dra ma, ro man ti nis, N-13„Chul je ta“ (2016, Is pa ni ja, 1.40 val.) – 15.00 val.Ko me di ja, ro man ti nis, N-13„Bri dži tos Džouns kū di kis“ (2016, Di džio ji Bri ta ni ja, 2 val.) – 15.30, 17.45 val.PREM JE RAIs to ri nė dra ma, N-13„Gi tel“ (2015, Lie tu va, Di džio ji Bri ta ni ja, 1.55 val.) – 17.00 val.Ko me di ja, N-13„Jau ni kis“ (2016, Ru si ja, 1.30 val.) – 19.05 val.PREM JE RAVeiks mo, nuo ty kių, ves ter nas, N-16„Šau nio ji sep ty niu kė“ (2016, JAV, 2.15 val.) – 20.00 val.Dra ma, N-16„Mo de lis“ (2016, Da ni ja, Šve di ja, Len ki ja, 1.45 val.) – 20.45 val.

Rug sė jo 23–29 d.AT LAN TIS CI NE MAS

Til žės g. 225 (PLC „Til žė“)

LRT TE LE VI ZI JA6.00 Lietuvos Respublikos himnas.6.05 Labas rytas, Lietuva.9.10 TV serialas „Komisaras Reksas“

(N-7).10.00 TV serialas „Šlovės dienos“ (N-7).10.50 Istorijos detektyvai.11.45 Paklauskim Lietuvos.12.40 Kas ir kodėl?13.10 Klauskite daktaro.14.00 Žinios. Sportas. Orai.14.15 Laba diena, Lietuva.15.00 Žinios. Orai.15.10 Laba diena, Lietuva.16.00 Žinios. Orai.16.20 TV serialas „Šlovės dienos“ (N-7).17.10 Klauskite daktaro.18.00 Kas ir kodėl?18.30 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

Sportas. Orai.19.20 LR Seimo rinkimų debatai.20.25 Loterija „Keno loto“.20.30 Panorama. Dėmesio centre.

Sportas. Orai.21.29 Loterija „Jėga“.21.30 Dokumentinis f.

„Mariupolis“ (N-14).23.05 Trumposios žinios.23.10 Kriminalinis trileris

„Amerikos gangsteris“ (N-14).1.45 Klausimėlis.lt.2.00 LRT radijo žinios.2.05 TV serialas „Komisaras Reksas“

(N-7).2.55 LR Seimo rinkimų debatai.4.00 LRT radijo žinios.4.05 Tikri vyrai.5.00 LRT radijo žinios.5.05 Popietė su Algimantu Čekuoliu

(subtitruota).5.30 Mūsų gyvūnai.

LRT KUL TŪ RA6.00 Lietuvos Respublikos himnas.6.05 Kasdienybės aitvarai.6.50 Duokim garo!8.20 „Šokių akademija“.9.15 Labas rytas, Lietuva.12.00 DW naujienos rusų k.12.10 Mūsų miesteliai. Virbalis. 3 d.13.00 Teatras.13.45 ...formatas. Poetas Gytis Norvilas.14.00 „Nuo gamyklos konvejerio-2“.14.30 „Rojus Lietuvoj“.15.25 Naktinis ekspresas.16.00 Dabar pasaulyje

(rusų k. iš Prahos).16.30 „Likimo valsas“.17.20 Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu.18.05 „Valdžios tvirtovė“.19.05 Legendos.19.45 Bėdų turgus (subtitruota).20.30 „Šokių akademija“.21.20 IQ presingas.21.50 DW naujienos rusų k.22.00 Dabar pasaulyje

(rusų k. iš Prahos).22.30 Drama „Idealus miestas“ (N-14).0.15 Naktinis ekspresas.0.45 Muzikos pasaulio žvaigždės.

Rudens intermeco.1.15 Laba diena, Lietuva.3.15 Legendos.4.00 Dokumentinis f. „Napoleonas

Kitkauskas. Kertiniai akmenys“.5.00 Panorama. Dėmesio centre.

Sportas. Orai.

LNK6.25 Dienos programa.6.30 „Didysis žvejys-2“.7.00 „Ponas Bynas“.7.25 „Kempiniukas Plačiakelnis“.7.50 TV serialas „Volkeris,

Teksaso reindžeris“ (N-7).9.40 24 valandos (N-7).10.30 Yra, kaip yra (N-7).12.35 TV serialas „Auklė“.13.05 TV serialas „Svajonių princas“.14.05 TV serialas „Turtuolė vargšė“.

16.30 Labas vakaras, Lietuva.17.25 Yra, kaip yra (N-7).18.30 Žinios. Sportas. Orai.19.30 Valanda su Rūta.21.30 Žinios. Sportas. Orai.22.15 Veiksmo f. „Tikras teisingumas-2.

Kruvini pinigai“ (N-14).0.05 TV serialas „Judantis objektas“

(N-7).1.00 TV serialas „Vampyro dienoraščiai“

(N-14).1.50 Sveikatos ABC televitrina.

TV36.10 Teleparduotuvė.6.25 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (N-7).6.55 „Simpsonai“ (N-7).7.55 TV serialas „Naisių vasara.

Sugrįžimas“ (N-7).8.25 TV serialas „Moterys meluoja

geriau“ (N-7).8.55 TV serialas „Meilės sūkuryje“ (N-7).10.00 TV pagalba (N-7).12.00 TV serialas „Paskutinis iš

Magikianų“ (N-7).13.00 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (N-7).13.30 „Simpsonai“ (N-7).14.30 TV serialas „Mažoji nuotaka“ (N-7).15.30 TV serialas „Itališka meilė“ (N-7).16.30 TV pagalba (N-7).18.30 TV3 žinios. TV3 sportas. TV3 orai.19.30 TV serialas „Naisių vasara.

Sugrįžimas“ (N-7).20.00 Farai (N-7).21.00 TV serialas „Moterys meluoja

geriau“ (N-7).21.30 TV3 vakaro žinios. TV3 sportas.

TV3 orai.22.30 Trileris „Šalutinis efektas“ (N-14).0.35 TV serialas „Elementaru“ (N-7).1.35 TV serialas „Agentūra S.K.Y.D.A.S.“

(N-7).

BTV6.35 TV serialas „Muchtaro sugrįžimas“

(N-7).7.30 TV serialas „Tokia tarnyba“ (N-7).8.25 TV serialas „44-as skyrius“ (N-7).9.25 Mistinės istorijos (N-7).10.30 TV serialas „Sudužusių žibintų

gatvės“.11.35 TV serialas „Prokurorų

patikrinimas“ (N-7).12.45 TV serialas „Muchtaro sugrįžimas“

(N-7).13.50 TV serialas „Diagnozė –

žmogžudystė“ (N-7).14.50 TV serialas „Tokia tarnyba“ (N-7).15.45 TV serialas „Prokurorų

patikrinimas“ (N-7).16.55 TV serialas „Muchtaro sugrįžimas“

(N-7).18.00 Infodiena.18.30 TV serialas „Sudužusių žibintų

gatvės“.19.30 TV serialas „Vladimiras Vysockis.

„Ačiū, kad gyvas“.20.30 Pričiupom! (N-7).21.00 Savaitės kriminalai (N-7).21.30 Veiksmo f. „Taikdarys“ (N-14).23.40 Drama „Gyvenimo vingiai“ (N-7).1.45 TV serialas „Muchtaro sugrįžimas“

(N-7).2.35 TV serialas „Vampyro dienoraščiai“

(N-14).3.15 TV serialas „Diagnozė –

žmogžudystė“ (N-7).4.45 TV serialas „Vladimiras Vysockis.

„Ačiū, kad gyvas“.5.40 Farai (N-14).

Lie tu vos ry to TV6.05 Programa.6.09 TV parduotuvė.6.25 „Jaunikliai“.7.10 Patriotai (N-7).8.10 „Sparnuočių gyvenimas.

Žūklautojai“.9.10 „Miškinis“ (N-7).10.15 „Paskutinis skambutis“ (N-7).11.15 „Tyrėjas Saveljevas“ (N-7).

12.25 „Miestelio patruliai“ (N-7).13.30 „Slaptieji agentai“ (N-7).14.40 TV parduotuvė.14.55 „Miškinis“ (N-7).16.00, 20.00 Žinios. Orai.17.00 Seimo rinkimai-2016.

Šeškinės apygarda.18.55 „Tyrėjas Saveljevas“ (N-7).20.30 „Atsargos pulkininkas tiria.

Savo mirties data“ (N-7).21.30 Kartų kovos.22.30 Reporteris. Orai.23.30 Nuoga tiesa (N-7).1.35 Reporteris.2.35 „Slaptieji agentai“ (N-7).3.25, 5.15 „Miestelio patruliai“ (N-7).4.10 „Delta“ (N-7).4.55 „Laukinis pasaulis“.6.00 „Miestai ir žmonės“.

ŠTV8.00 Programa.8.05, 10.25, 12.20, 18.30,

21.00, 22.55 Infostudija.

8.25, 14.55, 18.50, 20.50, 22.45 Kas? Kur? Kada?

8.35 Žirgai. Jusaičiai. Žmonės.9.05 Gamta gydo.9.15 Varpai kaip žmonės.9.45 Lietuvos dvarai. Mediniai dvarai.10.15, 12.10, 21.20

Specialisto patarimai.10.45, 12.40, 15.05

Koncertas „Ant rubežiaus-2016“.15.55 Septyni Šiaulių dramos teatro

dešimtmečiai.16.25 UNESCO objektai Lietuvoje.

Kernavė.16.55 1863 m. sukilimas.

Sukilimo takais Panevėžio krašte.17.25 Mokslo sriuba.17.50 Sveikatos patarimai.18.20 Specialusis reportažas.19.00 „Rinkimai-2016“. Studijoje

Radviliškio Nr. 44 vienmandatės rinkimų apygardos kandidatai į LR Seimą. Rinkimų agitacijos laida.

21.30 Tauro ragas.22.00 „Kai apie Joniškį skambėjo jidiš...“23.15 Naktinės pramogos (S).

Etaplius8.55 Ryto programa.9.00, 18.30, 20.30, 23.00

Šiaulių diena plius.9.10, 20.40 Valanda plius „Iš arčiau“.9.15 Baltų žygiai.9.45 Žemaitijos kinas.10.10 Namų užrašai.10.25 Susitikimai.11.10, 23.10 Šiaulių gidas.11.15, 23.15 MTV.18.00 Vakaro programa.18.05, 22.35 Apie žūklę.18.45 Seimo rinkimai-2016. Pastabos.

Komentarai. Diskusijos. Faktai.20.50 Sveikatos kodas.21.35 Mano augintinis.21.55 Patinka vairuoti.22.15 Šiaulių fotomenininkų portretai.

1-asis Bal ti jos ka na las6.00 EURONEWS.6.30, 9.00 Naujienos.6.35 Vaikų klubas: animacija.7.00 Labas rytas.9.20 Gyvenk sveikai!“10.50 „Tyrimo paslaptys-14“.12.00 Naujienos (su subtitrais).12.25 Kartu su visais.13.30 Mados nuosprendis.14.45 Vyriška/Moteriška.15.40, 23.35 „Apie meilę“.16.55 Vakaro naujienos17.50 Susituokime.18.55 Tegul kalba.20.00 Laikas.20.45 Lietuvos laikas.

Orų prognozė (rusų k.).21.10 „Plonas ledas“.

0.35 Vakaras su Urgantu.1.05 Vakaro naujienos.1.20 EURONEWS.1.50 „Kilimas“.4.00 „Degtukų“.5.35 Juokingi vaizdeliai.

Via sat Sport Bal tic7.00 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

„Borussia“ – „Barcelona“.8.50 Futbolas. UEFA Čempionų lyga.

„Atletico“ – „Bayern“.10.40 „Trans World Sport“ žurnalas.11.40 Futbolas. Anglijos „Premier“

lygos žurnalas.12.10 Golfas. Europos turo savaitės

apžvalga.12.40 Ledo ritulys. KHL.

„Neftekhimik“ – Rygos „Dinamo“.14.40 Motosportas.

Aragono MotoGP lenktynės.15.55 Ledo ritulys. KHL. „Avangard“ –

„Salavat Yulaev“. Tiesiogiai.18.30 Boksas. Floydas Mayweatheris –

Manny Pacquiao.19.55 Futbolas. UEFA Europos lyga.

„Zurich“ - „Osmanlispor“. „Tiesioginė transliacija.

22.00 „Formulė-1“. Singapūro GP lenktynių apžvalga.

23.00 Ledo ritulys. KHL. „Avangard“ – „Salavat Yulaev“.

1.00 Futbolas. UEFA Europos lyga. „Zurich“ – „Osmanlispor“.

2.50 Motosportas. Nascar 300 mylių lenktynių apžvalga.

4.55 „Formulė-1“. Malaizijos GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija.

^ AVI NAS. Ne ti kė tai ga li už-griū ti ne pla nuo ti dar bai ar ba pa si reikš svei ka tos pro ble ma.

Pa sis ten ki te, kad šios die nos die not var-kė bū tų kuk les nė. Gal būt su lauk si te sve-čių – gi mi nai čių ar drau gų – ar ba pa tys kaž ką ap lan ky si te.

_ JAU TIS. Jums ne blo gai sek sis ug dy ti, la vin ti jau ną ją kar-tą, nau din gais už siė mi mais

su do min ti vai kus, or ga ni zuo ti jiems ren gi nius, vik to ri nas, var žy bas. Gal būt šmaikš čiai flir tuo si te su pa tin kan čiu as-me niu ar ba sku bė si te į pa si ma ty mą.

` DVY NIAI. Ši die na pa lan ki po-kal biams su ar ti mais žmo nė mis bei pro ti niam dar bui na muo se.

Apž vel ki te praė ju sius įvy kius, vis ką įver-tin ki te. Nors emo ci jos lie sis lais vai, ra cio-na lus pro tas joms bus ge ra at sva ra.

a VĖ ŽYS. Šian dien ga li te ne ma-žai nu veik ti ko mer ci jos, tar-pi nin ka vi mo, ži niask lai dos,

įvai rių su si ta ri mų sri ty se. Nep ra leis ki te pro gos pa bend rau ti su žmo nė mis, ku rie ga li jums duo ti ver tin gų pa ta ri mų.

b LIŪ TAS. Ga li te ti kė tis ži nios ar po kal bio, su si ju sio su ne kil-no ja muo ju tur tu, tie ki mu. Re-

gis, teks aiš kin tis dėl kaž ko kio pir ki nio, rink lia vos, kre di ta vi mo są ly gų. Gal būt nu si pirk si te ar in ter ne tu par si sių si te rei ka lin gą kny gą.

c MER GE LĖ. Dva si nė jū sų bū se na bus ne sta bi li, kin tan ti. Ne pa tar-ti na nie kur sku bė ti, ri zi kuo ti,

per si dirb ti. La bai leng vai ga li ma su si-komp ro mi tuo ti, ypač per ne lyg ap svai-gus nuo al ko ho lio. Gal būt jus su jau dins pa ska los.

d SVARS T YK LĖS. Bus be veik neį ma no ma dėl rim tų da ly kų su si kal bė ti konk re čia, da ly ki ne

kal ba, tad šian dien ge riau sia bū tų at-si sa ky ti bet ko kių de ba tų ir ne sku bant ap mąs ty ti pla nus. Gal būt ne kaip jau si tės dėl svei ka tos su tri ki mo.

e SKOR PIO NAS. Šian dien bū si te jaut rūs, emo cio na lūs, ne ri mau-si te dėl ki tų žmo nių reak ci jos į

jū sų pa siū ly mus ar su da ro mus lai ki nus keb lu mus. Ta čiau drau gai, o ypač drau-gės ati trauks jus nuo blo gų min čių bei rū pes čių, su teiks ma lo nių emo ci jų.

f ŠAU LYS. Ga li bū ti, kad šian dien rei kės ap si spręs ti, ar priim ti siū lo mas pa rei gas, pa pil do mą

dar bo krū vį, vyk ti į už sie nį ir pan. Su si-ti ki te su rei ka lin gu žmo gu mi, ap tar ki te sa vo per spek ty vas.

g OŽIA RA GIS. Šian dien ne sto-ko si te op ti miz mo, net jei teks lai ky ti sun kų eg za mi ną, ruoš ti

pub li ka ci ją ar reng ti pri sta ty mą. Jau si-te di des nį ap lin ki nių su si do mė ji mą jū sų as me niu. Gal būt jums pa vyks kaž kaip įpras min ti sa vo il ga lai kes pa stan gas.

h VAN DE NIS. Nors ir ne trūks ap lin ki nių dė me sio bei pa-lan ku mo, jus ka muos įvai rūs

įta ri mai ir abe jo nės. Ver čiau ven ki te leng va bū diš kų avan tiū rų. Jos ga li įneš ti į jū sų gy ve ni mą daug su maiš ties.

i ŽU VYS. Ga li te pa sielg ti kaž kaip nea dek va čiai kri ti nė je si tua ci jo-je. Jei gu ant ko nors pyks ta te,

ne su si kal ba te, pa si tel ki te to le ran ci ją ir pri si min ki te, kaip vis kas tra pu bei lai ki na. Leis ki te ki tiems bū ti to kiems, ko kie yra.

2016 m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienis16

Nedidelis debesuotumas

ORŲ pROGnOZė

ORaI EUROPOJEAms ter da mas +18An ta li ja +27Atė nai +26Bar se lo na +23Ber ly nas +24Bor do +27Briu se lis +19Bu da peš tas +23Bu ka reš tas +21Dub li nas +15Frank fur tas +24Ha ga +18Ham bur gas +19Hel sin kis +14Kal ja ris +23Ki je vas +16Ko pen ha ga +18Kro ku va +20Lon do nas +15Li sa bo na +27Mad ri das +25

Ma la ga +25Mask va +7Mi la nas +24Ni ca +23Nea po lis +23Os las +17Pa ler mas +24Pa ry žius +23Pra ha +23Por tas +23Ro ma +22Ry ga +17Se vi li ja +31So fi ja +22Stam bu las +20Stok hol mas +15Ta li nas +16Va len si ja +24Var šu va +20Vie na +24Ve ne ci ja +22

Klai pė da +17 +15

Šiau liai +16 +13 Pa ne vė žys

+18 +13

Kau nas

+17 +14

Vil nius +17 +14

Ute na +16 +13

Va rė na +16 +14

Bir žai +16 +14

+17 +15

Pa lan ga

Sau lė te ka 7.16,

lei džia si 19.01.

Die nos il gu mas – 11.45.

mė nu lis – delčia.

Sau lė Svarstyklių ženk le.

Šian dien vie to mis trum pai pa lis.

Debesuota su pragiedruliaisSaulėta

anEKdOtaI

PaSKUtInIS PUSLaPIS

LietusApsiniaukę Trumpalaikislietus

dIEnOS

REcEPtaS

Visi skyrelio receptai: www.skrastas.lt

Kaip vertinate pateiktą receptą? Balsuokite www.skrastas.lt. Daugiausia balsų surinkusio recepto autorius bus paskelbtas mėnesio kulinaru ir gaus dovanų knygą „Žolininkas pataria“.

P. Višinskio g. 26, 77155 Šiauliai.Faks.: 524581, 524587.redakcija@skrastas.lt

www.skrastas.ltISSN 1648-4010

Sekretorė (591572)

Bendrovės direktorius,vyriausiasis redaktorius

Vladas Vertelis

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja

Loreta Klicner (591562).

Redakcinė kolegijajuo zas BIN DO KAS, Ne ri jus BRA ZAUS KAS, Kristina KAROŠAITĖ, Vir gis STA KĖ NAS, Arū nas UO GIN TAS, Vla das VER TE LIS. Redaktorės

Rūta jankuvienė (591577),Živilė Kavaliauskaitė (591578).

Rita Žadeikytė (591558).Specialioji korespondentė

Edita Karklelienė (591559),Reporterės

jurgita juškevičienė (591578),Natalija Kondrotienė (591565),Simona Simonavičė (591558).

FotografasGiedrius Baranauskas (591568).

AKMENĖS rajono (Res pub li kos g. 7)(8 425) biuras -

redaktorius Vytautas Ruškys (56857),pre nu me ra ta, reklama (56588).

JONIŠKIO rajono (Že mai čių g. 2–9) biuras -Loreta Ripskytė (8 682 22741),

pre nu me ra ta (8 687 89040). KELMĖS rajono (Lais vės gy nė jų g. 14)

(8 427) redakcija -redaktorė Regina musneckienė (54472),

Dalia Karpavičienė (52641), pre nu me ra ta, reklama (54381).

KURŠĖNŲ redakcija (j. Ba sa na vi čiaus g. 1)(8 41) 585761 -

Algimantas Brikas (8 687 89039).

PAKRUOJO rajono (Kęs tu čio g. 8–2)(8 421) redakcija -

redaktorė janina Vansauskienė (61175),

janina Šaparnienė (61175), Stanislava Vičaitė (61175),

pre nu me ra ta, reklama (61704).

RADVILIŠKIO rajono (Va sa rio 16-osios g. 10)(8 422) redakcija -

redaktorė Laima Aganauskienė (54482), Saulius juškevičius (51597);

faks. (8 41) 595306, pre nu me ra ta, rek la ma (53451).

Reklamos skyrius vedėja Dalia Šidiškienė – 591551, faks. 524587, reklama@skrastas.lt. Prenumeratos tarnyba – 591550.

Buhalterija – vyr. buhalteris A. Urniežius (591571) – 591573. Vadybininkas R. Domkus – 591552.Techninis centras – 591567.Kalbos redaktoriai – 591568.

Leidžia UAB „Šiaulių kraštas“, įmonės kodas 144032335,PVm kodas LT440323314.

Lei džia mas ant ra die niais, tre čia die-niais, ket vir ta die niais, penk ta die niais ir šeš ta die niais. Laik raš tis pla ti na mas Šiau lių mies te ir ra jo ne, Ak me nės, jo-niš kio, Kel mės, ma žei kių, Pa kruo jo, Rad vi liškio, Tel šių ra jo nuo se.

AB ŠIAULIŲ BANKAS, SĄSKAITOS Nr. LT587180000002467697.

žymimas apmokėtas plotas

Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių kraštas“ tech. centras. Spausdino „Respublikos“ spaustuvė. SL Nr. 291. Tiražas 9000 egz. Už spausdinimo kokybę atsako spaustu-vė. Užsakymo Nr.

4 spaudos lankai

Už skel bi mų, re kla mos tu ri nį ir klai-das re dak ci ja ne at sa ko. Ran kraščiai ne grąži na mi ir ne re cen zuo ja mi. Per-spaus din ti pub li ka ci jas ar jų da lį ga li ma tik ga vus ra šy ti nį re dak ci jos su ti ki mą. Au to rių nuo mo nė ne bū ti nai su tam pa su re dak ci jos nuo mo ne.

Vyriausiasis redaktorius

Vladas VERTELIS

Dau giau sia vy rai me luo ja per rin ki mus ir po žvejy bos...***Po nia jau nam vai ki nui:– Jūs lei do te sau pa si pirš ti ma no duk rai? Ko dėl pir miau sia to ne pak lau sė te ma nęs?– Ne ži no jau, kad ir jūs ma ne my li te!***– Tė ve li, ar užau gęs ga lė siu da ry ti vis ką, ne klaus da mas ma mos lei di mo?– Taip, sū ne li.– Tai ka da tu užaug si?***Ba ra si su tuok ti niai:– Bent jau in dus iš plau tum, gal vi jau!– Ne ga liu, ka no pos truk do!***Keis ti žmo nės tie ve ge ta rai. Jie vis dar ma no, kad deš ra pa ga min ta iš mė sos...

Grai ki ja pa bė gė lius iš per pil­dy tų sto vyk lų Egė jo jū ros sa lo­se per kels į že my ni nę da lį. Tai Vo kie ti jos laik raš čiui „Welt“ pa reiš kė Grai ki jos už sie nio rei­ka lų vi ce mi nist ras Ni ko sas Ksi­da kis.

Pa bė gė lių pa ktas tarp Tur ki jos ir Eu ro pos Są jun gos (ES) nu ma­to, jog pir miau sia iš Si ri jos ki lę

pa bė gė liai tu rė tų lik ti Grai ki jos sa lo se, kad jiems bū tų už kirs tas ke lias vyk ti to liau ir kad jie ga lė­tų bū ti grą žin ti į Tur ki ją.

Už kiek vie ną si rą, ku rį priims at gal į Tur ki ja An ka ra ga lės le­ga liai į ES iš siųs ti ki tą si rą, jau esan tį ša ly je. ES yra pa reiš ku si, kad pa gal va di na mą jį me cha niz­mą 1:1 priims iki 72 000 si rų.

Ja po ni jo je dau gė jant il gaam­žių žmo nių, il gė ja ir na mi nių gy vū nų – šu nų ir ka čių – gy­ve ni mo vi du ti nė truk mė. Jos ro dik liai jau pa sie kė re kor di nį ly gį – ati tin ka mai 13,2 ir 11,9 me tų, pra ne ša „Bloom berg“, rem da ma si To ki jo že mės ūkio ir tech no lo gi jų uni ver si te to ir Ja po ni jos ma žų jų gy vū nų ve­te ri na rų aso cia ci jos eks per tų duo me ni mis.

Pa sak moks li nin kų, šio reiš ki­nio prie žas tys yra vak ci nuo ja mų gy vū nų skai čiaus di dė ji mas, ve­te ri na ri jos pa slau gų ly gio ki li­mas, ėda lo ko ky bės ge rė ji mas. Be to, vis dau giau gy vū nų gy­

ve na na muo se kar tu su šei mi­nin kais.

Kaip pa žy mi eks per tai, ma­žė jant gims ta mu mui, il gė jant ja po nų gy ve ni mo truk mei ir di­dė jant vie ni šų žmo nių skai čiui, au gin ti niai at sto ja ša lies gy ven­to jams vai kus, to dėl jų sa vi nin­kai pa si ren gę iš leis ti gy vū nams di de les su mas.

Tuo taip pat ga li ma paaiš kin­ti tą fak tą, kad da bar Ja po ni jo je na mi nių gy vū nų skai čius vir ši ja vai kų skai čių. Ty ri mų duo me ni­mis, 2015 me tais ša ly je gy ve no 19,8 mi li jo no na mi nių šu nų ir ka čių, o vai kų iki 14 me tų bu vo 15,9 mi li jo no.

Ki tą va sa rą nu dis tai ga lės nuo gi vaikš čio ti tam pa skir to je Pran cū zi jos sos ti nės Pa ry žiaus vie to je.

Mies to ta ry bos na riai pri ta­rė pla nui įsteig ti mies te ban­do mą ją nu dis tų zo ną ga li mai vie na me iš Pa ry žiaus par kų ar miš kin go je te ri to ri jo je mies to pa kraš ty je.

Pla ną pa siū liu si Ža lio ji par ti ja

tei gė, kad Pran cū zi ja yra mėgs­ta miau sia nu dis tų ša lis, to dėl mies te tu ri bū ti to kia vie ta, kur jie ga lė tų bū riuo tis. Ta čiau vie­nas cent ris tų ta ry bos na rys šią idė ją pa va di no „be pro tiš ka“ ir tei gė, kad ji ga li bū ti su vo kia ma kaip pro vo ka ci ja.

Pa ry žiaus me rės pa va duo to jas Bru nas Džu li jar das ir me rė Ana Hi dal go pa lai ko šį pla ną.

Grai­ki­ja­pa­bė­gė­lius­iš­sa­lų­per­kels­ į­že­my­ni­nę­da­lį

Ja­po­ni­jo­je­ka­tės­ir­šu­nys­ taip­pat­da­ro­si­il­gaam­žiai

Pa­ry­žius­pri­ta­rė­pla­nui­ati­da­ry­ti­ban­do­mą­ją­nu­dis­tų­zo­ną

Politiko­brolis­nu­šo­vė­ pa­sie­nie­čių­šu­nį­Ram­zį

Pa sie nie čiai su lai kė pus ket vir­to tūks tan čio pa ke lių kont ra ban­di nių ci ga re čių ir, įta ria ma, jų pa siim ti at vy ku sį Pa gė gių gy ven­to ją. Pa sie nie čiams, tarp ku rių bu vo ir ki no lo gas su šu ni mi, ieš­kant pa si ša li nu sių as me nų, bėg lių pėd sa kais se ku sį tar ny bi nį bel gų avi ga nį stai ga iš me džiok li nio šau­tu vo nu šo vė me džio to jas Seimo vicepirmininko Kęstučio Komskio brolis Arvydas Komskis.

Vals ty bės sie nos ap sau gos tar­ny bos (VSAT) Pa gė gių rink ti nės Bar di nų už kar dos pa sie nie čiai Še reit lau kio kai mo priei go se, prie Ne mu no, ap ti ko įtar ti nų pėd sa kų. Įtar ta, kad čia ga lė jo bū ti ne tei sė­tai kirs ta Lie tu vos sie na su Ru si ja, ku ri ei na Ne mu nu.

Pa sie nie čiai pra dė jo tik rin ti ap lin ki nes vie to ves ir ant ra die nį Še reit lau kio priei go se esan čia­me miš ke, maž daug už ki lo met­ro nuo Ne mu no, ap ti ko 7 dė žes ci ga re čių, ap vy nio tas po lie ti le no plė ve le. Iš vi so ras ta 3 500 pa ke­lių ci ga re čių su Bal ta ru si jos ban­de ro lė mis. Čia bu vo pa lik ta VSAT pa rei gū nų pa sa la.

Die ną į šią vie tą at va žia vo au to­mo bi liai „Su ba ru Le ga cy“ ir „Ško­da Oc ta via“. Nea be jo ja ma, kad jie at vy ko pa siim ti kont ra ban di nio kro vi nio. Pa sa lo je bu vę pa sie nie­čiai vie ną at vy kė lių, 31­erių Pa­gė gių gy ven to ją, su lai kė, kai šis atė jo prie kro vi nio. Ki ti trys vy rai spru ko į miš ką.

Jų paieš kai bu vo pa si telk tas ki­no lo gas su tre jų me tų bel gų avi­ga niu Ram ziu. Ke tur ko jui bu vo duo ta ko man da sek ti bėg lių pėd­sa kais. Šuo juos užuo dė ir miš ku pa sie nie čius ve dė apie tris ki lo­met rus.

Vie no je vie to je pėd sa kai din go. To kiais at ve jais tar ny bi niams šu­nims duo da ma ko man da ju dė ti

pe ri met ru sten gian tis vėl ap tik ti pėd sa kus. Ram zis bu vo su spe cia­lia švie są at spin din čia lie me ne, ant ku rios yra VSAT ski ria mie ji ženk­lai. Stai ga bel gų avi ga niui ju dant miš ko ke liu ku pa si gir do šū vis.

Šuo nuo vie nin te lio šū vio mi rė iš kart.

Pa sie nie čiai pra dė jo du iki teis­mi nius ty ri mus – dėl ne tei sė to vals ty bės sie nos pe rė ji mo ir dėl tur to su nai ki ni mo.

EL TA, „Šiau lių kraš to“ inf.

AVI GA NIS: Ram zis bu vo vie nas ge riau sių sie ną su Ru si ja sau gan čios Pa gė gių rink ti nės tar ny bi nių šu nų. Jis pui kius re zul ta tus de monst ra vo ne tik var žy bo se, bet ir tar ny bo je.

Sie nos ap sau gos tar ny bos nuo tr.

Ūki nin kė Lai ma SKO PIE­Nė, gy ve nan ti Pet ro nių kai me (Pak ruo jo r.), siū lo iš ban dy ti šei mos mėgs ta mą so čių pus ry­čių re cep tą.

so tūs pus ry čiaiPa tie ka lui pro duk tų kie kį pa­

ren ku iš akies.Rei kia: varš kės, mil tų, kiau ši­

nio, deš re lių, tru pu čio drus kos. Pa da žui – grie ti nės, po mi do rų pa da žo, ma jo ne zo, čes na ko.

Teš lą pa ruoš ti kaip varš kė­čiams: iš min ky ti, iš ko čio ti ir su pjaus ty ti kvad ra tė liais. Deš­re les nu lup ti, per pjau ti išil gai ir su pjaus ty ti maž daug 3 cen ti­met rų ga ba liu kais. Vie ną ga ba­lė lį deš re lės de da me ant teš los kvad ra tė lio ir su jun gia me prie­šin gus jo kam pus. Gau na me deš re lę ska re lė je, ap ke pa me alie ju je.

Pa da žui skir tus ing re dien­tus su mai šo me, pa gar di na me smul kin tu čes na ku.

Šis už kan dis ska nus ir karš tas, ir šal tas, su pa da žu ir be jo.

Ge ro ape ti to!

ja ni nos VAN SAUS KIE NĖS nuo tr.

Šian dien vie to mis trum pai pa lis. Tem pe ra tū ra die ną 15–18 laips nių ši lu mos.

Ry toj pro tar piais lis, vie to mis pūs gū sin gas vė jas. Tem pe ra tū ra nak tį 11–16, die ną 14–19 laips nių ši lu mos.