2007 m. rugsĖjo 4 d., antradienis · 2011-02-24 · 2007 m. rugsĖjo 4 d., antradienis...

2007 M. RUGSĖJO 4 D., ANTRADIENIS

PIRMININKAVO: A. BIELANPirmininko pavaduotojas

1. Posėdžio pradžia

(Posėdis buvo pradėtas 09:00 val.)

2. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principųpažeidimų (paskelbiami pateikti pasiūlymai dėl rezoliucijų) (žr. protokolą)

3. Vieningos rinkos peržiūra (diskusijos)

Pirmininkas . − Kitas darbotvarkės klausimas − Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugoskomiteto vardu teikiamas Jacqueso Toubono pranešimas dėl vieningos rinkos peržiūros:kliūčių šalinimas ir neveiksmingumo mažinimas per geresnį įgyvendinimą ir taikymą(2007/2024(INI)) (A6-0295/2007).

Jacques Toubon (PPE-DE), pranešėjas. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, poniosir ponai, tai mūsų politinės frakcijos pasiūlyta ir pačių iniciatyva parengtas pranešimas,kurį po kelių mėnesių darbo palaiko didžioji Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetodauguma. Noriu tik pasveikinti šį didžiulį palaikymą, nes jei Parlamentas per plenarinęsesiją patvirtins šį pranešimą, galėsime visapusiškai dalyvauti šiuo metu Komisijosatliekamame darbe − iki ateinančio rudens parengti komunikatą dėl vidaus rinkos strategijosXXI a. ir daryti visapusišką įtaką šiam darbui.

Vidaus rinka – pagrindinis Europos Sąjungos pasiekimas per pastaruosius 50 metų. Ji –Europos integracijos, o dabar ir Lisabonos strategijos esmė. Vis dėlto vidaus rinka – nuolatbesiplėtojantis procesas ir visų pirma į ją reikia žvelgti iš politinių pozicijų. O tai, manonuomone, yra originaliausias jums pateikiamo pranešimo bruožas.

Europa šiuo metu išgyvena labai permainingą laikotarpį ir svarbu suvokti, jog vidaus rinkanegali vystytis, jei ji ir toliau susidurs su plačiai visuomenėje paplitusiu skeptiškumu, netpriešiškumu, nes ši į vidaus rinką ir konkurencijos politiką dažnai žvelgia kaip į pagrindinędaugelio mūsų piliečių patiriamų socialinių problemų priežastį.

Dėl to bet kokia vidaus rinkos strategija turėtų būti siekiama, kad nepasitikėjimą irpriešiškumą pakeistų pasitikėjimas vidaus rinka, iš dalies atkreipiant dėmesį į jos pranašumusir tuo pat metu siekiant atvirumo ir konkurencijos bei socialinės sanglaudos, susidedančiosiš įvairių elementų: aplinkos, užimtumo, kultūros, pažeidžiamų visuomenės grupiųintegravimo, tikslų.

Savo pranešime mėginome šią pusiausvyrą rasti ir, manau, jog priežastis, dėl kurios jissusilaukė tokio didžiulio palaikymo, yra ta, kad didžia dalimi jis pavyko. Štai tokiąpagrindinę rekomendaciją norime pateikti Komisijai: vidaus rinka negali būti plėtojamair vystoma, jei piliečiai neremia šios politikos.

Taigi pasiūlėme tris požiūrius: atkurti pasitikėjimą, sumažinti administracinę naštą irgaliausiai iškelti vidaus rinkos politiką į tarptautinį lygmenį. Todėl pabrėžėme visus aspektus,pvz., aplinką ir vartotojų apsaugą, kurie daro poveikį mūsų piliečių gyvenimo kokybei.

1Europos Parlamento debataiLT04-09-2007

Nacionalinių parlamentų prašėme, kad aktyviau dalyvautų mūsų darbe šiuo klausimu irkad susidarytų tikslesnį įspūdį apie bendrosios rinkos teikiamus pranašumus.

Svarbus pakeitimas, kurį atlikau ir kuriam, mano nuomone, daugelis pritars, – tai pataisytaspakeitimas 12. Šiame birželio 21 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimosprendimais grindžiamame pakeitime dėl Tarpvyriausybinei konferencijai suteiktųįgaliojimų, siekiant į naująją Reformų sutartį įtraukti punktą dėl viešųjų paslaugų, raginameKomisiją paaiškinti savo poziciją dėl viešųjų paslaugų, visuotinės svarbos paslaugų (VSP)ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP), nes manome, kad šios paslaugos atliekalabai svarbų vaidmenį sėkmingai veikiančioje vidaus rinkoje, kurią visuomenė palaiko. Taisupratome jau aptardami direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje.

Taip pat daug dėmesio skyrėme mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei pažeidžiamomsvisuomenės grupėms, ypač negalią turintiems žmonėms. Teisės į vartojimą plėtros atžvilgiu,pažymime, jog tarpvalstybinis vartojimas yra labai mažas − apie 6 %, o tai akivaizdžiai permažai. Suprantama, į vidaus rinkos politikas įtraukiame energetikos politiką ir pasaulinįatšilimą stabdančius veiksmus, taip pat ir tinklų pramonės atvėrimą. Vienas iš pagrindiniųir daugiausiai prieštaringų nuomonių susilaukusių siūlymų − į visus naujai priimtus teisėsaktus įtraukti Vidaus rinkos tyrimą.

Tai viskas, ką norėjau pasakyti savo trumpoje kalboje. Jei mums pavyks apjungti vidausrinkai būdingą stiprybę ir gamintojų bei vartotojų įsipareigojimą vykdyti šią politiką,manau, Europa dar labiau suklestės, padidės užimtumas ir bus išlaikytas Europos socialinismodelis ir tuo pat metu Europa įgis tvirtesnę ekonominę poziciją pasaulyje.

Pervenche Berès (PSE frakcija), Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentas.– (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, man patikėta užduotis pateikti Ekonomikos irpinigų politikos komiteto nuomonę ir galiu pasakyti, kad tai darau su didžiausiu malonumu.Mūsų pasirinktas nuomonės referentas nutarė savo vardu pranešimo neteikti, nes nesutikosu tuo, kad po Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto balsavimo daugiausia dėmesionuspręsta skirti harmoningos vidaus rinkos mokestinėms sąlygoms. Kalbant be užuolankų,Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas laikosi nuomonės, kad siekiant, jog vidaus rinkaveiktų harmoningai, reikalingos tam tikros kelią mokesčių iškraipymams užkertančiosKomisijos iniciatyvos. Galiu tik palaikyti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto išreikštąnuomonę.

Yra du kiti klausimai, kuriuos, manau, šiandien reikia pabrėžti. Pirmasis – konkurencijospolitikos veikimas. Pastarojo meto įvykiai, ypač susiję su reitingų agentūromis, dar kartąparodė tai, ko mums net nereikėjo rodyti, kad bendrajai rinkai reikia griežtos konkurencijospolitikos, kuri būt taikoma visiems rinkos sektoriams.

Kitas aspektas, kurį minėjo pranešėjas, − tarptautinis lygmuo ir Europos Sąjungos gebėjimassavo vidaus rinkoje jį paversti tarptautinio standartizavimo priemone. Tai net labiau taikomanūdienos finansinėms rinkoms ir tikiuosi, kad ir tuo atveju, Komisija galės imtis iniciatyvosir pasiūlys mums reikalingą tarptautinį standartizavimą, kad būtų galima daryti pažangąpriežiūros srityje.

Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pone pirmininke, garbieji nariai, vasario mėn.Komisijai paskelbus savo tarpinį pranešimą, labai veiksmingai diskutavome apie vieningosrinkos peržiūrą. Dabar, kai lapkričio mėn. Komisija planuoja paskelbti savo išvadas, darbasspartėja.

04-09-2007Europos Parlamento debataiLT2

Norėčiau padėkoti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nariams, ypač pranešėjuiJacques Toubon, kad surinko įspūdingą rekomendacijų ir pasiūlymų paketą. Norėčiaupadėkoti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams už jų aiškų ir konstruktyvųindėlį rengiant šį pranešimą. Komisija taip pat dėkoja politinėms grupėms, kurios buvoartimai susijusios ir parengė kokybiškus politinius dokumentus. Kaip ir su visais geraispranešimais, taip pat paminėsiu, kad buvo nuomonių skirtumų ar nesutarimų dėl svarbos.

Trumpai apsvarstykime, kas pastatyta ant kortos. Vieninga rinka – tai 500 mln., piliečiųir daugiau nei 20 mln. įmonių namai. Nuo įsteigimo 1992 m. vieninga rinka padidinoEuropos ekonomikos sukuriamą vertę daugiau kaip 2 % ir sukūrė beveik tris milijonusnaujų darbo vietų. Europos klestėjimas ir jos išorinė įtaka yra puikūs pasiekimai. Norėdamitai išlaikyti, turime toliau eiti pirmyn kurdami vieningą rinką. Būtų klaida manyti, kad visatai nutiko savaime. Privalome išlaikyti Europos konkurencingumo didinimą, kurisreikalingas Europos įmonėms, o ypač jos piliečiams. Negalėsime išlaikyti Europos, kuriteikia aukštos kokybės viešąsias paslaugas sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos srityse,jei neturėsime iš esmės stiprios ekonomikos. Taigi dabar leiskite man pasakyti pagrindinętemą: mums visiems – Komisijai, Parlamentui ir valstybėms narėms – reikia rodyti lyderystęir drąsą vykdant savo reformas.

Vieningos rinkos peržiūra – tai esminė šios Komisijos pastangų dalis siekiant pateiktiapčiuopiamus Europos rezultatus ir pristatyti jos piliečių darbotvarkę. Vieningoje rinkojelieka daug iššūkių. Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių.

Dėl pašto paslaugų einame link galutinio paketo siekdami visiškai atverti rinką. Energetikospolitikos srityje Komisijos narys A. Piebalgs trumpai pristatys pasiūlymus kuriant vieningąEuropos energetikos rinką. Komisijos narė M. Kuneva vadovauja plačiai Europos vartotojųapsaugos įstatymų peržiūrai. Mes dirbame su jumis ir valstybėmis narėmis siekdami sukurtiEuropos patento pagrindus.

Dalelė prie dalelės, kiekviena vieningos rinkos sudedamoji dalis svarbi, bet aprėpus viską,jų svarba dar didesnė. Šiandieninė vieninga rinka – ši plati, dinamiška, atvira rinka – taivisų šių sunkių reformų ir visų šių sunkių priimtų sprendimų produktas.

Trumpai tariant, tolimesnė vieningos rinkos sėkmė – jos potencialas pagerinti Europospiliečių gyvenimo lygį ir socialines sąlygas – reikalauja iš mūsų lyderystės ir drąsos ne tiknustatant ateities viziją, bet darant labai realius, o dažnai sunkius, politinius pasirinkimus,su kuriais šiandien susiduriame.

Bet norėčiau grįžti prie pačios peržiūros ir šį bei tą pabrėžti: Pirma, kaip mes dirbame –kaip pateikiame vieningos rinkos politiką – o, antra, norėčiau pakalbėti apie mūsų bendruspolitinius prioritetus.

Dėl to, kaip dirbame, visi žinome – ir jūsų pranešimo projekte tai aiškiai atsispindi – kadturime sustiprinti partnerystę ir nuosavybę. Taigi, man malonu girdėti Parlamento raginimąsukurti stipresnius bendradarbiavimo tinklus.

Vieninga rinka – tai bendras sumanymas ir privalome dirbti kartu, kad jį įgyvendintume,visada sąmoningai prisimindami piliečių poreikius. Tai reiškia, kad turime remtis sėkmingaisprojektais, pvz., SOLVIT, ir siūlyti piliečiams geresnę pagalbą sprendžiant tarptautinesproblemas, su kuriomis jie susiduria. Tai taip pat reiškia skatinimą naudoti naujas priemones,pvz., vidaus rinkos informacinę sistemą, stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą.Tvirtai tikiu – kaip ir jūs – kad artimos partnerystės bus svarbiausias mūsų sėkmės veiksnys.


Norėčiau pasidžiaugti įdomiu jūsų pranešime pateiktu pasiūlymu – vidaus rinkoje išbandytivisas naujas priemones. Ši sudedamoji dalis visada įtraukiama į mūsų „geresnioreglamentavimo“ priemones, kurių svarbą būtinai reikia pabrėžti. Jei nustatysime, kad, ištiesų, nauji pasiūlymai trukdys žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui – taipstatydami į pavojų vieningą rinką – privalėsime tai pripažinti ir paklausti, ar turime keistikursą prieš kam nors patiriant žalą!

Dabar leiskite pereiti prie mūsų bendrosios atsakomybės prioritetų vieningai rinkai.

Savo tarpiniame pranešime Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijai Komisija nubrėžėdaug būsimos vieningos rinkos krypčių.

Leiskite parinkti pavyzdžių iš man geriausiai žinomų sričių.

Jūsų pranešime teisingai nurodomos mažmeninės finansinės paslaugos, kaip sritis, kuriojebūtų galima labiau pasinaudoti vieninga rinka. Tikiu, kad Europa galėtų padėti įvairių šaliųpiliečiams pasiekti geresnių susitarimų: hipotekų, draudimo, mokėjimo kortelių, bankosąskaitų ir kitose srityse.

Rugsėjo 19 d. Komisija Briuselyje surengs svarstymą, siekdama daugiau sužinoti apie visųsuinteresuotų šalių prioritetus. Kviečiu dalyvauti visus, kam tai įdomu.

Taip pat norėčiau pristatyti diskusijoms naują klausimą, tokį, kuris turėtų būti vieningosrinkos peržiūros savybe – tai elektroninę vyriausybę. Visos valstybės narės teikia daugiaupaslaugų elektroniniu būdu, mažina išlaidas ir padaro šias paslaugas piliečiams lengviauprieinamas. Bet nors tai teikia galimybes, reikia įveikti ir iššūkius.

Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių. Pirmiausia dėl elektroninio pirkimo. Privalomeužtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos, naudodamosi technologijomis ir saugumostandartais nesukurtų vien nacionalinių elektroninio pirkimo rinkų. Panašiai, ruošiantisįgyvendinti paslaugų direktyvą, valstybės narės turi turėti bendras sistemas, kad galėtųsaugiai keistis informacija.

Paskutinis žodis tarptautinės dimensijos tema, kuri, mano džiaugsmui, jūsų pranešimebuvo gerai matoma. Komisija pasiryžusi maksimaliai padidinti Europos įtaką pasauliui irsukurti stiprius ryšius. Taigi, plėsdami ir gilindami savo dialogą su Jungtinėmis AmerikosValstijomis bei Japonija taip pat rengiame aukščiausio lygio susitikimus su Kinija, Indija,Rusija ir Brazilija.

Šie globaliniai dialogai leidžia mums daugiau sužinoti apie savo partnerius, ginti savovertybes bei standartus ir spręsti dvišalio intereso klausimus bei kurti naujas komercinesgalimybes Europos įmonėms. Trumpai tariant, išorinė dimensija yra gyvybiškai svarbimūsų vidaus politikos dalis.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad esu palankioje padėtyje, nes sutinku su jumis dėlvieningos rinkos peržiūros prioritetų: ir tuo klausimu, kaip mes vieningą rinką kuriame irdėl politikos sričių, kurios teiks daugiausiai naudos piliečiams.

Ir, žinoma, kai patvirtinsime vieningos rinkos peržiūrą, su džiaugsmu čia grįžčiau dar sykįpateikti išvadų ir aptarti su jumis kaip eiti pirmyn.

Malcolm Harbour, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, su didžiausiu malonumušįryt noriu palaikyti J. Toubono pranešimą ne vien kaip koordinatorius savo frakcijos vardu,bet ir savo kolegės, pirmininko pavaduotojos M. Thyssen vardu, kuri, deja, negali su mumis


šį rytą čia dalyvauti, nes turėjo išskubėti į Belgiją dėl labai blogos savo tėvų sveikatos.Palaikau šį pranešimą mūsų frakcijos narių vardu.

Vienas iš svarbiausių puikaus J. Toubono darbo aspektų yra jo nuomonė dėl visaaprėpiančios ir labai išsamios vieningos rinkos požiūrio, kaip jis išdėstė savo kalboje. Ištikrųjų vieninga rinka paliečia kiekvieno Europos Sąjungos piliečio gyvenimą. Problema,kad vieninga rinka ir jos sėkmė bei ateities vystymasis dar labai dažnai suprantamas kaipsavaime suprantamas dalykas. Anot J. Toubono, visiškai teisinga iš visų mūsų, o ypač išKomisijos darbo dėl naujos strategijos griežtai pareikalauti radikalių, naujų idėjų bei ypačpadidinti visą politinę vieningos rinkos svarbą bei jos reikšmę mums. Reikia, kad kovomėnesį į aukščiausio lygio susitikimą susirinkę valstybės narės ir ministrai pirmininkaipasinaudotų šiuo dokumentu, kai jį skaitys.

Antras dalykas – ir esu patenkintas, kad jūs, Komisijos nary, tai pabrėžėte – tai visai naujadimensija. Visiškai aišku, kad visiškai veikianti vieninga rinka – tai milžiniškas konkurencinispranašumas Europai pasaulio ekonomikoje. Tai visų mūsų, visų kolegų, atsakomybėišlaikyti šį aiškų konkurencinį pranašumą dėl visų mūsų piliečių. Mes tai pasieksime tikaiškiai ir toliaregiškai propaguodami naudą ir politiką; visų mūsų piliečių vardu, galėtumejudėti pirmyn kurdami vieningą rinką, kaip tai daroma šiame pranešime.

Robert Goebbels, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, PSEfrakcija ką tik patvirtino svarbų pasiūlymą dėl bendrosios rinkos peržiūros. Su malonumuvėliau pateiksiu Komisijos nariui Ch. McCreevy jo kopiją.

Mūsų nuomone vidaus rinka ir euras – didžiausi Sąjungos ekonominiai pasiekimai, tačiaupriešingai nei Komisijos narys nesame rinkos fanatikai. Natūraliai susiklostė, kad rinkojeprekyba tarp žmonių vyksta nuo to laiko, kai visuomenė perkopė maisto rinkėjų tarpsnį.Rinka − naudinga, ji turi savų pranašumų, tačiau pati savaime ji nėra sektinas pavyzdysvisuomenei.

Rinkos ekonomika – puiku tol, kol visuomenė netampa vieta, kur viskas parduodama, kuržmogiškieji poreikiai tokie, kaip išsilavinimas, kultūra, socialinė gerovė ir sveikata visiškaipriklauso nuo rinkos veiksnių. Propaguojame socialinės rinkos ekonomiką, kurioje būtinaikonkurencijai vis dar taikomos taisyklės, vartotojų teisės ginamos, o efektyvios viešosiospaslaugos atperka rinkos trūkumus.

Jungtinėse Valstijose, sveikatos sektorius sudaro daugiau kaip 15 % BVP, dvigubai daugiaunei Europos vidurkis, tačiau 44 mln. amerikiečių darbininkų nėra apdrausti sveikatosdraudimu. Siekiant Europoje išvengti dviejų greičių sveikatos priežiūros, norėtume, kadEuropa remtų sveikatos priežiūros paslaugas.

Raginame Komisiją galiausiai įvykdyti Nicoje, Lakene ir Barselonoje susitikusios EuroposVadovų Tarybos reikalavimą ir pateikti siūlymus dėl Bendrijos programos, sudarančiossąlygas nacionalinėms, regioninėms ir vietinėms valdžios institucijoms teikti efektyviasviešąsias paslaugas, užtikrinant visapusišką teisinį aiškumą. Prašome Komisijos siekti aukštosocialinės apsaugos lygmens vidaus rinkoje. Visi teisės aktai, kurių tikslas − sukurti vidausrinką, turi būti susieti su jos poveikio užimtumui susijusiame sektoriuje tyrimu. Norime,kad būtų nustatytos apsaugos sąlygos tokios, kaip Monti sąlyga, ginančios teisę streikuotiir kolektyvines sutartis.

Mūsų manymu, siekiant išlaikyti aukštą socialinės apsaugos lygį reikia patvirtinti ambicingasdirektyvas dėl darbo valandų ir laikino darbo sąlygų. Socialinė apsauga nesuderinama suekonominiu efektyvumu. Iš esmės valstybių su geriausiai organizuotu socialiniu dialogu


tokių, kai Skandinavijos valstybės, Vokietija, Nyderlandai ir keletas kitų, ekonomikos veikiasėkmingiausiai Europos Sąjungoje.

Trumpai tariant, PSE frakcija palankiai vertina konkurenciją, kuri skatina, bendradarbiavimą,kuris stiprina, ir solidarumą, kuris jungia. Tai Jacques Delors žodžiai. Komentarus dėl J.Toubono pranešimo, kuris, galiu teigti, apskritai yra teigiamas, pateiks mano kolegė EvelyneGebhard.

(Plojimai)

Karin Riis-Jørgensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, pradėsiu pagirdamaJ. Toubon už puikų jo atliktą darbą. Manau, kad pasiekėme labai priimtiną rezultatą, kuriuogalime būti labai patenkinti. Taip pat esu labai dėkinga kolegoms šešėliniams pranešėjamsiš kitų frakcijų, ypač M. Harbour iš Europos Liaudies Partijos (krikščionių demokratų)frakcijos ir Europos demokratų partijai už konstruktyvų bendradarbiavimą.

Dabar turime pranešimą, kuriame, mano nuomone, pateikiama daug pagrįstų ir liberaliųpasiūlymų. Pirmiausia norėčiau pabrėžti pašto paslaugų rinkos liberalizavimą, kuris, manomanymu, be galo būtinas ir svarbus, taip pat padidėjusią konkurenciją energetikos rinkojeir bendrus konkurencijos politikos poslinkius. Visi šie siūlymai apsaugos ir patobulinsketurias pagrindines bendrosios rinkos teises. Tikslas aiškus: ateityje norime turėtinevaržomą bendrąją rinką. Šiaip ar taip poreikis tobulinti bendrąją rinką ir geriau parengtiEuropą globalizacijai, padaryti jos ekonomiką dar geresne ir, ypač, užtikrinti, kadvartotojams didesnį pasirinkimą, žemesnes kainas ir aukštesnę kokybę išlieka nuolatos.Juk tai ir yra bendrosios rinkos esmė.

Laimei, šis pranešimas turi viziją ir į šią viziją reikėtų atkreipti dėmesį. Šis pranešimas –akstinas Komisijai, indėlis į Lisabonos strategiją, raginimas Europai paspartinti žingsnį, jeinorime patekti į aukščiausią lygmenį ir atlaikyti Kinijos ir ypač Jungtinių Valstijųkonkurencinį spaudimą. Todėl, jei Komisija nori Europai, jos piliečiams ir bendrovėmsgeriausio, Komisijos narys Ch. McCreevy atsižvelgs į šį pranešimą Komisijos darbo proceseir eis Parlamento pramintu keliu. Esu įsitikinusi, jog tada bendroji rinka vis labiau stiprėsir atneš vis daugiau naudos didelėms ir mažosioms įmonėms, taip pat ir jos piliečiams.Nevaržoma bendroji rinka padės sukurti daugiau darbo vietų ir skatins augimą, kuris yrabūtina sąlyga, lemianti mūsų gebėjimą įkurti Europos gerovės valstybę, o Europos gyventojaibus tikrieji laimėtojai. Vis dėlto ne tik Komisija privalo perskaityti šį pranešimą. N. Sarkozyir A. Merkel taip pat turėtų labai atidžiai ją išstudijuoti. Jei pritariame nevaržomai bendrajairinkai, negalime ir neturėtume taikytis su situacija, kai dvi didžiausios valstybės toliaukliudo ar net kenkia laisvai energetikos rinkai.

Eoin Ryan, UEN frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmieji 10 metų vidaus rinkos prieES ekonomikos pridėjo 877 mlrd. EUR ir padėjo sukurti daugiau kaip 2,5 mln. darbo vietų,todėl manau, niekas negalėtų ginčytis, kad vidaus rinka iš tiesų buvo sėkmingas dalykas.

Kitus 10 metų, esu įsitikinęs, Europai gyvybinės svarbos klausimas bus užtikrinti pasaulinękonkurenciją. Todėl negaliu remti požiūrio, kad bendras konsoliduotas pelno mokesčiorežimas nepažeis ES konkurencijos ir kad, deja, tai yra viena iš priežasčių, kodėl, kaipEkonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešėjas, paprašiau, kad iš šio pranešimo būtųišbraukta mano pavardė.

Esu įsitikinęs, kad bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė (angl. CCCTB), o tai yramokesčių harmonizavimas su kitu pavadinimu ir per galines duris, pakenks konkurencijai,vidaus investicijoms, augimui ir užimtumui Europoje. Mums reikia mokesčių konkurencijos,


o ne harmonizavimo. Jei norime užtikrinti, kad Europa ir toliau augtų ir ateityje taptųdinamiška pasaulinio masto ekonomika, manau, šioje srityje reikia konkurencijos. Todėlraginu Komisiją kuo skubiau parengti bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazėspoveikio vertinimą vidaus rinkoje.

Tikiu, kad Europai reikia sustiprinti savo pastangas tarptautinio dialogo finansų rinkossrityje ne tik su JAV, Japonija ir Kinija, bet su kitomis naujai išaugusiomis ekonomikomis,pvz., Indija. Iš tiesų lyginant su kitomis valstybėmis, Europa yra patekusi į aklavietę dėlsavo vystymosi ir investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Manau, kad valstybėms narėmsreikia skatinti didesnį bendradarbiavimą dėl technologijomis paremtų prekių ir paslaugų,kad būtų sukurta žinių rinka.

Galiausiai, norėčiau dar kartą pasakyti, kad jeigu norime, kad Europa ateityje taptųdinamiška ekonomika, reikia mokesčių konkurencijos, o ne harmonizavimo.

Heide Rühle, Verts/ALE frakcijos vardu. − (DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkotipranešėjui už puikų bendradarbiavimą ir atvirą bei skaidrų pranešimo rengimą. Jojenagrinėjami svarbūs klausimai. Žmonių pasitikėjimo vidaus rinka formavimas – be galosvarbus uždavinys, taip pat svarbus ir susirūpinimą keliančių ekonominių problemųsprendimas, o tai reiškia, kad reikės labiau atsižvelgti į su aplinkos apsauga ir vartotojaissusijusius klausimus. Tą vasarą, kai „Mattel“, didžiausiai žaislų gamintojai pasaulyje, trečiąkartą per vienerių metų laikotarpį buvo grąžinti žaislai, tapome dar vieno su šiomissilpnosiomis vietomis susijusio pavyzdžio liudininkais. Visuomenė iš Europos Sąjungosir Europos Komisijos teisėtai tikisi greitos reakcijos šiuo klausimu, ir norime, kad Direktyvadėl žaislų saugumo būtų peržiūrėta.

Pranešime nagrinėjami pagrindiniai opūs klausimai, įskaitant mokesčių politikos vaidmenį,ir šiuo klausimu mano nuomonė labai skiriasi nuo prieš tai kalbėjusiojo požiūrio. Laikausinuomonės, jog teisinga išryškinti konkurencijos iškreipimo pavojų, jei nesugebėsimenuodugniai suderinti mokesčių. Tai dar vienas dalykas, dėl kurio turime teisę tikėtisKomisijos siūlymų.

Mūsų manymu, problemų kyla ir su teiginiais dėl energetikos politikos. Be to, kad tinklųir vartotojų paslaugų atskyrimo klausimas yra be galo svarbus ir jo kol kas niekas nesprendė,apgailestaujame, kad branduolinė energija atlieka tokį svarbų vaidmenį. Daugybė neišspręstųsu branduoline energija susijusių saugos klausimų, kuriuos tik šiemet išryškino Vokietijosir Švedijos reaktoriuose įvykę nelaimingi atsitikimai, tiesiog visiškai ignoruojami taip patkaip ir nuolatinis nesugebėjimas išspręsti branduolinių atliekų šalinimo problemos, osubsidiarumas taip pat tebėra opi problema. Valstybės narės nutarė atsisakyti branduolinėsenergijos, todėl, manau, jog neteisinga Europos Sąjungai kištis į šią sritį su savo finansineparama.

Pašto paslaugų reguliavimo panaikinimas – tai dar viena sritis, kurioje, mūsų nuomone,trūksta pusiausvyros. Nemanome, kad universaliosios paslaugos finansavimo mažosevalstybėse narėse ir nutolusiose vietovėse klausimas buvo tinkamai išspręstas. Vis dėltouniversaliosios paslaugos prieinamumas – be galo svarbus, siekiant atkurti žmoniųpasitikėjimą vidaus rinka.

Godfrey Bloom, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, J. Toubonas prisipažįsta,kad „visų valstybių narių piliečiai abejoja dėl vidaus rinkos bei kitų bendrų politikų“. Jisteigia, kad ES nepasisekė įveikti pasitikėjimo krizės. Po to jis mini patį dokumentą – dabaržinomą „Reformų sutarties“ pavadinimu – kuris pagreitino šią krizę ir globėjišku tonu


teigia, kad nacionalinių parlamentų dalyvavimas padės jiems geriau suprasti vieningosrinkos privalumus.

Šie vargani tamsuoliški parlamentai, beje, tik demokratiškai 27 Europos valstybių išrinktiaukščiausi įstatymų leidėjai, ko nepasakytum apie šią absurdišką konsultacinę asamblėją,kuri nieko neatstovauja ir negali atstovauti, išskyrus Komisiją ir su ja susijusį elitą. Tokiaisteiginiais šiame pranešime pradedama žeminti nacionalinę atsakomybę dėl visuotiniųpaslaugų, pakeičiant visuotinių paslaugų apibrėžimą ir įtraukiant sveikatos paslaugas, kadbūtų valdomos intelektinės turtinės nuosavybės teisės, kurios, kaip visi žinome, apimapatentus ir programinę įrangą, kad įmonių pelno mokesčiai būtų pakeisti, niekam tokiosminties neatstovaujant, kad būtų įsteigtas tarsi karaliaus Knuto sostas ant izotermės, siekiantpasisavinti pinigus ir valdžią pardavinėjant anglies monoksidą. Kai dėl mažų įmonių, visižinome, kad ES, jos ekonominiai partneriai ir Pasaulio Prekybos Organizacija, ir toliaustengsis jas sunaikinti. Pone J. Toubonai, jus ištiko pasitikėjimo krizė? Tikrai taip, tikraitaip!

Petre Popeangă, ITS frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, galime palaikyti bendrosiosrinkos, pagrindinio Europos projekto tikslo, raidos analizę, atliktą praėjus 50 metų nuojos sukūrimo. Vis dėlto neaišku, ar buvo padaryta didelė pažanga; projekto įgyvendinimaslabai atsilieka lyginant su siūlytu grafiku.

Situacija apgailėtina, turint omenyje tai, kad ši svarbi solidarumo priemonė, apimantiketurias pagrindines laisves (laisvą asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą), nuosekliaineprisideda prie Europos projekto įgyvendinimo.

Nežvelgdamas į bendrosios rinkos sukūrimą labai analitiškai, norėčiau pasakyti, jog siekiantšio tikslo bus susidurta su tam tikrais sunkumais dėl mažiausiai trijų priežasčių. Atotrūkistarp skirtingų nacionalinių rinkų funkcionalumo ir efektyvumo lygmenų: teoriškai visoslaisvosios rinkos santykiais grindžiamos ekonomikos yra funkcionalios; praktiškai, rinkosfunkcionalumą lemia daugybė politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir, ypač, istoriniųveiksnių, kurie sukuria daugiau mažiau funkcionalią rinką; šis atotrūkis sukelia neigiamuspadarinius bendrosios rinkos kūrimui.

Tam tikrų valstybių, ypač tų, kuriose ekonomika išvystyta, įvestos protekcionistinėspriemonės neleidžia mažiau išvystytoms rinkoms daryti pažangą ir šis piktnaudžiavimasekonomine galia gerokai riboja pastarųjų teises gauti konkurencijos teikiamą naudą, kuriyra esminis demokratinis bendrosios rinkos dėmuo.

Galiausiai, bendrų teisinių nuostatų, ypač apmokestinimo srityje, nebuvimas bendrosiosrinkos projektui sukelia neigiamas pasekmes, turint galvoje, kad apmokestinimonevienarūšiškumas gali sukelti įtampą tarp valstybių narių.

Palaikau šį pranešimą, tačiau manau, jog siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą, reikėjoatlikti mažiau išvystytą ekonomiką turinčių valstybių, ypač naujųjų valstybių narių, pvz.,Rumunijos, nacionalinių rinkų analizę, o gavus rezultatus išvystytoms ekonomikomsturėtų būti taikomos derinimo priemonės, kadangi tai yra būtina (sine qua non) bendrosiosEuropos rinkos sukūrimo sąlyga.

Jana Bobošíková (NI). – (CS) Ponios ir Ponai, be jokios abejonės bendroji rinka – EuroposSąjungos konkurencingumo ir vartotojų patenkinimo kertinis akmuo.

Pranešime dėl kurio šiandien vyksta diskusijos, aiškiai nurodyta ir, mano manymu, ganateisingai, kad ši rinka, kuria galime didžiuotis, buvo sukurta remiantis ekonominės


konkurencijos principais. Dėl to norėčiau atkreipti dėmesį, kad bendrajai rinkai šiuo metukyla grėsmė. Šią grėsmę kelia Portugalijai pirmininkaujant patvirtinta Reformų sutartis.Vadovaujantis pirmininkavusios Vokietijos parengtu mandatu, neiškreipta konkurencijaturėtų būti visiškai pašalinta iš pagrindinių Sąjungos siekių, kurie visada atlieka lemiamąvaidmenį sprendžiant galimus ginčus, sąrašo. Sąjungai belieka sukurti vidaus rinką.Ekonominė konkurencija tokiu būdu lieka tik kokiame nors papildomame protokole, kurisvisiškai neturi Reformų sutarties galios.

Patvirtinus Sutartį, ginti neiškreiptos konkurencijos Sąjungoje principus bus net dar sunkiaunei dabar. Tai nepadidins nei Sąjungos konkurencingumo, nei vartotojų pasitenkinimo.

Andreas Schwab (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kolegos, pirmasdalykas, kurį privalau padaryti, tai padėkoti pranešėjui Jacques Toubon, kuris taip pat buvoatsakingas už mūsų pozicijos parengimą EPP-ED frakcijoje, glaudžiai bendradarbiaujantsu Europos šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose esančių valstybių narių atstovais.

Vieni kitiems išdėstėme savo nuomones ir sutinkame, kad teigiami vidaus rinkos aspektaisiekia daug daugiau nei plačiosios visuomenės žinios šioje srityje ir čia, Parlamente, tamtikrose diskusijose pripažinti dalykai. Taip pat sutinkame, kad Komisija ir jos viešųjų ryšiųpaslaugos atliks pagrindinį vaidmenį suteikiant dirbantiems žmonėms daugiau informacijosapie rinkai būdingus pranašumus.

Mano nuomone, atsižvelgiant į „Suez“ ir „Gaz de France“ susijungimą, Vidaus rinkos tyrimas,kuris siūlomas šiame pranešime ir kurį mes, EPP-ED frakcija, palaikome, galėtų būti perkeltasį nacionalinius teisės aktus ir taip duoti naudos. Taip pat būtų visai protinga iškelti klausimą,ar nevertėtų tokį susijungimą arba kitus valstybių narių lygmenyje vykstančius pokyčiusištirti atliekant panašų tyrimą, kad būtų patikrintas jų poveikis vidaus rinkai ir išsiaiškinta,ar toje rinkoje jie yra naudingi paprastiems žmonėms, ar ne.

Taip pat į pranešimą įtraukėme punktą apie visuotinės svarbos paslaugas, nes tai dabar,neabejotinai, turi prasmės, kaip jau minėta, atsižvelgiant į Reformų sutartimi sukurtą naująteisinį pagrindą. Taip pat sutinkame, kad vidaus rinka yra pagrindinis Europos pranašumasglobalizacijos procese. Tik tinkamai veikianti vidaus rinka gali apsaugoti nuo tam tikrųpokyčių tarptautinėse rinkose. Kadangi negalime pasikliauti tik kontrolės sistemomis,H. Rühle, nors jos galėjo puikiai tikti kai kuriais žaislų gamintojų prekių grąžinimo atvejais:mums taip pat reikia apeliuoti į išdidumą ir saviems Europos gamintojams būdingą kokybę,nes niekada negalėsime visko kontroliuoti.

Labai norime išgirsti, ką bendrosios rinkos peržiūroje šį rudenį pasiūlys Komisija atsakydamaį šį pranešimą, ir tikimės, kad turėsime galimybę priimti tolesnius sprendimus dėl teisingovidaus rinkos kurso pagal pranešimą, kurį tuomet patvirtins Komisija.

Evelyne Gebhardt (PSE). – (DE) Pone pirmininke, socialdemokratų frakcijos vardu,taip pat norėčiau padėkoti J. Toubon už pranešimą, kurį apskritai palaikome, kadangi jameišdėstyta labai daug teigiamų, mūsų frakcijos nariams svarbių aspektų. Taip ir turėtų būti,nes mes čia kalbame apie vidaus rinkos ateitį; apie atsakymus Europos Sąjungos žmoniųužduodamus klausimus; ir apie pasitikėjimą Europos Sąjungos politika.

P. Riis-Jørgensen pasakyčiau štai ką: nepakanka perskaityti tik tas pranešimo dalis, kuriosetenkinamas vienas konkretus asmeninis poreikis; žiūrėti reikia į visą tekstą. Niekurnekalbama apie tai, kad laisva konkurencija, vidaus rinka ir reguliavimo panaikinimas yravieninteliai prioritetai. Iš tikrųjų viskas beveik atvirkščiai − daugelis socialdemokratųnurodytų aspektų buvo į ją įtraukti. Štai vienas iš pavyzdžių, 8 punkte išdėstėme, koks


svarbus poveikio vertinimas, ypač aktualus socialinių teisių ir darbo teisės srityse. Jis −raktas į nuolat kartojamą tikslą – užtikrinti, kad žmonės būtų aukščiau ekonomikos, o neatvirkščiai, ir tai turėtų būti visų politikų, į kurias dedame pastangas, prioritetas.

Dar vienas labai teigiamas mūsų, socialdemokratų, manymu, šio pranešimo aspektas –siekis plėsti derinimo mastus, o ne paprastas abipusis pripažinimas. Abipusis pripažinimaspats savaime nėra blogas, tačiau derinimas – geriau. Iš esmės jau radome atsakymą, kurisne tik padeda rasti veiksmingą, aukšto lygio visuomenės narių apsaugos būdą, bet taip pataiškiai rodo, kad negalime sukurti konkurencijos tarp valstybių narių socialinių sistemųscenarijaus; bendradarbiavimas tarp įvairių socialinių sistemų, grindžiamas aukščiausiomisįmanomomis vertybėmis, yra tai, ko mums reikia. Tai labai svarbi mintis ir mums pasisekėją suprantamai perteikti.

Kitas be galo mums, Socialdemokratams, svarbus pasiekimas – paskutinę minutę pasiektassusitarimas dėl visuotinės svarbos paslaugų. Sveikinu Europos liaudies partijos padarytąpažangą šiuo metu rengiamo Europos Sąjungos sutarties teksto atžvilgiu. Teisinga, kadvisuotinės svarbos paslaugų gynimas turėtų būti vienas iš mūsų prioritetų ir kad turėtumemažinti teisinį neapibrėžtumą, su kuriuo Europos Sąjungoje šiuo metu šios paslaugossusiduria, siekiant apsaugoti visuomenę ir patenkinti šios srities paklausą.

Tačiau yra vienas dalykas, kuriam mes, Socialdemokratai, nepritariame, tai − „Vidaus rinkostyrimas“. Niekur tekste, A. Schwab, nėra nuostatų dėl šio Vidaus rinkos tyrimo, siūlyčiaujums atidžiau perskaityti tekstą. Mums, Socialdemokratams, vidaus rinkos tyrimas nėrakriterijus, kurį norėtume taikyti, bent jau kol panašiai nebus pabrėžiami kiti iš Sutarčiųišplaukiantys tyrimai tokie, kaip lyčių aspekto integravimo ar socialinio poveikio tyrimai.Kol tokie tyrimai, kurių reikalaujama Europos Sąjungos Sutartimis, vykdomi kaip nustatyta,negalime pritarti šiam tyrimui, kuris net nenumatytas Sutartyse. Tai dar vienas dalykas,dėl kurio mūsų pozicija turi būti labai aiški.

Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Pone pirmininke, vidaus rinka, be abejo, veikia, jei jąmatuotume bendru ekonomikos augimu. Ji, žinoma, taip pat veikia, jei tik pripažinsimetiesą, jog nuo Europos vidaus rinkos sukūrimo šiame žemyne vyksta pats didžiausiasgerovės perskirstymas per visą taikų laikotarpį.

Tačiau piliečių pripažinimo požiūriu vidaus rinka, tikrai, neveikia. Kodėl neveikia? Būtentdėl to, kad egzistuoja nesuskaičiuojama daugybė gerovės lygmenų, nes neuždirbtosiospajamos auga gerokai greičiau nei atlyginimo paketai, ir dėl šios priežasties, praėjus 15metų nuo Jacques Toubon pranešimo, į šį pranešimą bus žvelgiama kaip į neginčijamąsocialistų ir socialdemokratų nesėkmės įrodymą. Jei paskaitysite šio pranešimo pakeitimųprojektą, niekas jūsų nenustebins. Raginama naudoti veiksmingus reguliavimomechanizmus vidaus rinkos strategijai peržiūrėti, skatinti socialinę darbotvarkę stiprinančiasiniciatyvas ir įtraukti punktą dėl socialinės apsaugos išlygos.

Labai ilgą laiką socialdemokratai Europoje sudarė didžiąją daugumą ir po 15 metųišsiaiškinsime, jog jie nieko gero nenuveikė ir kad padidėjęs radikalėjimas, pasiekęs politinęribą Europoje, jų nuopelnas.

John Purvis (PPE-DE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi matydamas, kad dauguma mūsųfrakcijos indėlio į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę buvo įtraukta į puikųJ. Toubono pranešimą. Visiškas vieningos rinkos realizavimas yra būtinas Europosekonominei sėkmei.


Kalbant konkrečiau, neseniai patvirtintos įvairios teisėkūros priemonės didmeninėsprekybos finansinių paslaugų srityje labai prisidėjo prie vieningos Europos rinkos sukūrimošioje srityje su aukštais reglamentavimo standartais ir didele nauda klientui. Keletu atvejutai tampa pasauliniais standartais, o kitas etapas turi užtikrinti, kad šios sritiesreglamentavimas būtų tinkamai įgyvendintas ir vienodai taikomas visoje Europos Sąjungoje.

Mes, žinoma, vengsime kurti daugiau nebūtino reglamentavimo. Tačiau yra daug kultūrinių,tradicinių, teisinių ir mokesčių kliūčių, kurios vis dar kliudo vieningai finansinių paslaugųrinkai mažmeniniame lygmenyje. Todėl laukiame Komisijos Baltosios knygos peržiūrosmažmeninių finansinių paslaugų ir hipotekos kreditų srityje, kad pamatytume, kaip galibūti pasiekti pagerinimai su mažiausiu įmanomu kišimusi.

Norėčiau paminėti Lamfalussy procesą, nes iki šiol jis labai padėjo pagrindinius finansiniųpaslaugų teisės aktus pritaikant prie realaus operatorių ir reguliavimo institucijų pasaulio.Šis procesas vis dar mokymosi etape, bet buvo dirbama su daug teisės aktų ir pirmiejipožymiai teigiami. Nors dauguma Ekonomikos komiteto pakeitimų yra įtraukta į puikųJ. Toubono pranešimą, apgailestauju, kad nebuvo įtraukti pakeitimai, susiję su Lamfalussyprocesu.

Viena sritis, už kurią atsako Ekonomikos komitetas ir kuri vis dar trukdo vieningos rinkosfunkcionavimui yra mokesčių sistema. Nors visiškai pripažindami vienbalsiškumo taisyklęšioje jautrioje srityje ir valstybių narių suverenias teises nustatyti savo mokesčių tarifus,dabartinės PVM ir akcizo mokesčio sistemos akivaizdžiai trukdo visiškai įgyvendintivieningą rinką, o jos vartotojams ir įmonėms gauti naudą. Todėl raginame Komisiją pateiktipraktinius pasiūlymus, kaip ES piliečiams padėti visiškai įgyvendinti teisę į laisvą prekiųjudėjimą, ypač dėl mokesčių režimo internetui ir tarptautiniam pirkimui.

Arlene McCarthy (PSE). Pone pirmininke, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugoskomiteto pirmininkė norėčiau pasveikinti J. Touboną ypač dėl to, kaip jis dirbo, kad pasiektųvisų grupių konsensusą dėl rekomendacijų, susijusių su vidaus rinkos peržiūra, į kurias,kaip ir į šios dienos diskusijas, esu įsitikinusi, Komisija atsižvelgs.

Norėčiau pabrėžti kai kurios pasiūlymus, kurie, mano įsitikinimu, yra svarbiausi įtraukiantpiliečius į vidaus rinkos pažangą ir vystymą, o ypač, į pasitikėjimo didinimą. Labai svarbuspasiūlymas labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, kad būtų geriau atspindėti įvairūsvalstybių narių bei jų piliečių požiūriai. Vienodai svarbu įtraukti jų vidaus rinkos socialinesir aplinkos dimensijas ir, žinoma, vidaus rinkos poreikį ir toliau mūsų vartotojams beimažoms įmonėms duoti daugiau pasirinkimo galimybių, užtikrinti geresnę kokybę irkonkurencingas kainas.

Administracinės naštos sumažinimas ir inovacijų didinimas, kartu apsaugant mūsųintelektinę nuosavybę, leis mums konkuruoti pasaulinėje arenoje. Vartotojų pasitikėjimasvidaus rinka gali būti naudingas tik tuomet kai piliečiai pamatys naudą ir naudosis teisėmisbei išnaudos savo, kaip ES piliečių galimybes. Todėl tikiu, kad darysime daugiau neipaprasčiausiai ginsime savo vartotojus norėdami užtikrinti, kad reikalams pakrypus blogąjalinkme žinome, kaip pataisyti padėtį.

Šiuo atžvilgiu norėčiau paminėti labai svarbų darbą, kurį atliko SOLVIT tinklas ir Europosvartotojų centrai. Šie neformalūs, praktiški tinklai leidžia greitai spręsti labai sudėtingasproblemas, kurias mūsų piliečiai supranta kaip biurokratinę aplinką. Viena iš priežasčių,kodėl jie nenori pirkti užsienyje yra netikėjimas, kad įstengs išspręsti problemą, jei kas norsbus blogai. Todėl Komisija stiprins šiuos tinklus kaip esminį peržiūros proceso elementą.


Manau, Komisijos nary, mes turime tuos pačius tikslus: sukurti tokią vidaus rinką, kuribūtų svarbi ir atliepianti visiems – minėjote tai savo įvadiniuose komentaruose – ir manau,kad dabar norime dirbti kartu su jumis siekdami užtikrinti, kad mūsų piliečiai ir toliausiektų prieigos lygio prie vidaus rinkos, naudos ir, iš tiesų, apsaugos su priemonėmis beikompensacijomis.

Alexander Stubb (PPE-DE). – Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau pakalbėti apietris dalykus. Pirmiausiai padėkos žodis J. Toubonui už tai, kaip jis kreipė visą procesą.Manau visi dešinieji ir kairieji iš tiesų patenkinti reikalų tvarkymu. Manau, kad pranešimaslabai geras ir subalansuotas.

Antrasis dalykas susijęs su įtikinimu dėl vidaus rinkos. Manau, kad šiame dokumentestengiamasi įtikinti vidaus rinka ir mums tikrai reikia tai daryti. R. Goebbelsai, anksčiauminėjote vadinamąjį „šiaurės modelį“. Na, norėčiau jums pasakyti, kad Šiaurės modelis,taip, viena vertus, susijęs su socialine gerove, bet, kita vertus, jis taip pat susijęs suekonominiu atvirumu. Šios šalys visiškai paklūsta vieningos rinkos taisyklėms – laisvamprekių ir paslaugų judėjimui – su lenkų santechnikais! – laisvam pinigų ir žmonių judėjimui,kai iš kitų šalių atvyksta žmonės dirbti, todėl ten tuo pat metu ekonomika atvira. Manoargumentas – nepadėti vieningos rinkos, nes tai turbūt pats geriausias dalykas, ką mesEuropos Sąjungoje esame padarę.

Galiausiai, norėčiau pateikti jums pavyzdį, kaip vieninga rinka neveikia. Šis pavyzdys išgyvenimo. Suomijos „Finnair“ lėktuvo vadas vasaros pradžioje Italijoje nusipirko automobilį,neminėsiu kokį. Po pusvalandžio jam išvažiavus iš parduotuvės buvo sustabdytas policijos.Jie nuėmė jo laikinus automobilio registracijos numerius, kurie buvo legalūs, pirktiVokietijoje, ir konfiskavo automobilį, kurio negrąžino, kol gruodžio pabaigoje nesibaigėteisinis procesas. Gali būti ir taip, kad jis praras savo automobilį, o mes čia kalbame apievidaus rinką, kurioje turi būti visiškas ir laisvas prekių judėjimas. Todėl norėjau pasakyti,kad šis pranešimas puiki ir parodo, kad tikrai turime ir toliau gerinti vieningą rinką ir dirbtidėl jos su gražia laisvos konkurencijos ir socialinės gerovės pusiausvyra.

Gabriela Creţu (PSE). – (RO) Pone pirmininke, ponai ir ponios kolegos, bendrosiosrinkos kūrimas – svarbiausias Europos integracijos veiksnys. Tačiau nereikėtų į ją žvelgtikaip į pabaigą, ties kuria socialinės pasekmės neturi reikšmės.

Po paskutinės Europos Sąjungos plėtros, ji tapo ekonominiu požiūriu dar įvairesnė neipraeityje. Šį nevienarūšiškumą galima laikyti pranašumu, kurį gali išnaudoti tam tikrosneoliberalios politikos, tačiau ne visi piliečiai. Konkurencija skirta bendrovėms, solidarumas– žmonėms, taip teigė Jacques Delors.

Neabejotinai teigiamas J. Toubono pranešimas šiuo atžvilgiu turi ir silpnų vietų. Teoriškai,visi palaikome Lisabonos strategiją, žiniomis grįstą ekonomiką ir aukštos kokybės darbovietas, kur pigi darbo jėga negali būti lyginamasis pranašumas. Šiame pranešime taip patteigiama, jog pagrindinis verslo konkurencingumo didinimo būdas – darbuotojųmobilumas, kurį reikėtų skatinti.

Kaip socialistai, manome, kad visų apribojimų panaikinimas, siekiant laisvo žmonių irdarbo jėgos judėjimo, yra pagrindinė Sutartyse numatyta teisė. Mobilumo skatinimas tikdėl ekonominių priežasčių jau sukelia rimtas socialines pasekmes darbuotojų kilmėsvalstybėse: be tikrųjų pajamų prarandami ir specialistai, ir kvalifikuota darbo jėga, mažėjagyventojų skaičius, taip pat ir aktyvių gyventojų skaičius, tūkstančiai vaikų gyvena be tėvų,jiems kyla specialių švietimo ir socialinių paslaugų poreikis.


Ilgalaikė socialinės ir žmogiškosios sąnaudos dar nežinomos. Todėl prašome ištirti šįkonkretų klausimą, kadangi ekonominės priemonės niekada neturėtų kenkti socialiniamaspektui.

(Plojimai)

Luisa Fernanda Rudi Ubeda (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia leiskitepasveikinti pranešėją J. Touboną dėl jo pranešimo turinio ir dėl to, kad jis sugebėjo šiojeplenarinėje sesijoje gauti didžiulį palaikymą jį tvirtinant.

Jei dar kartą pasakyčiau, kad kuriant Europos Sąjungos bendrąją rinką padaryta didžiulėpažanga, teigčiau tai, kas akivaizdu, vis dėlto taip pat svarbu pakartoti, kad ir kaip akivaizdutai būtų, jog mūsų dar laukia ilgas kelias.

Manau, jog patirtis rodo, kad atviros ekonomikos yra greičiausiai augančios ekonomikosir kad padidėjusi konkurencija visada duoda naudos vartotojams, kuri pasireiškiakonkuruojančių arba į rinką įeinančių prekių ir paslaugų kokybe bei kaina.

Tokioje kaip nūdienos pasaulio globalizacijos veikiamoje rinkoje neįmanoma patikėti, kadpažangą galima daryti naudojant protekcionistines priemones ir, be jokios abejonės,Europos Sąjunga kaip suinteresuota ekonominė šalis galės turėti stiprią ekonomikąpasauliniame lygmenyje, tik jei ir toliau taikys bendrąją rinką liberalizuojančias, kuriančiasir plečiančias priemones.

Daug kartu padidėjusi konkurencija ir liberalizavimo priemonės Europos rinkoje buvovaizduojamos, kaip Europos socialinio modelio atsisakymas arba kaip socialinių teisiųteikiamos apsaugos atsisakymas. Manau, kad viskas yra priešingai būtent, kad Europossocialinis modelis ir toliau darytų pažangą, o Europos piliečiai naudotųsi socialinės apsaugospriemonėmis ir jiems būtų teikiamos geros socialinės paslaugos, svarbu, kad Europosekonomika augtų, o šis augimas, ir tai noriu pabrėžti, bus įmanomas, tik jei plėsime Europosbendrąją rinką.

Jau minėjau, kad padaryta didžiulė pažanga, tačiau dar laukia ilgas kelias, vienas manokolegų ką tik pateikė kelis konkrečius to pavyzdžius. Mano manymu, svarbu naikintisuvaržymus, kad mažosios ir vidutinės įmonės galėtų veikti visoje Europos Sąjungoje. Taippat svarbu, kaip ir nurodyta pranešime, tirti ir plėtoti mažmeninių finansinių paslaugųrinką ir ypač intelektinės nuosavybės teises.

Norėčiau paprašyti Komisijos raginti nacionalines vyriausybes ir Tarybą užtikrinti, kadBendrijos nuostatos būtų deramai perkeltos į nacionalinius teisės aktus.

Wolfgang Bulfon (PSE). – (DE) Pone pirmininke, esame už vidaus rinkos suvaržymųpanaikinimą, siekiant skatinti teigiamus jos padarinius tokius, kaip tvarus augimas, ir šiameprocese svarbu atkreipti deramą dėmesį paprastų žmonių socialinės apsaugos priemones.Visuotinės svarbos paslaugos, kurias dar vadiname „pagrindiniais“ aprūpinimo būdais, dėldidžiulės jų svarbos negali būti paliktos likimo valiai laisvosios rinkos sąlygomis. Joms,ypač sveikatos priežiūros ir socialinėse srityse, būtinos konkrečios taisyklės.

Gaila, kad 16 punkte be reikalo kalbama apie branduolinę energiją. Tai, be jokios abejonės,labai pavojinga technologija, kuri kelia grėsmę gyventojams. Taigi negaliu palaikytipranešimo šiuo klausimu.


Taip pat reikėtų paminėti, jog perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę atsirandantisskirtingas jų aiškinimas sukelia neaiškumą. Daugybė tyrimų parodė, kad tai didelė kliūtisvidaus rinkos sukūrimui.

Galiausiai, norėčiau pakalbėti apie tarptautinę Europos standartų svarbą. Dabartiniai ginčaidėl nekokybiškų žaislų iš Kinijos puikiai parodo, kaip dialoge su išorės prekybos partneriaissvarbu turėti tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Net, jei tokioms šalims, kaip Kinijai,kokybės reikalavimų našta pasirodytų per sunki, mums vis tiek reikalingos priemonės,padėsiančios sustiprinti produktų ir maisto prekių saugumą, siekiant apsaugoti Europosvartotojų interesas.

PIRMININKAVO: M. COCILOVOPirmininko pavaduotojas

Charlotte Cederschiöld (PPE-DE). – (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, vidausrinka – viena svarbiausių priemonių bendradarbiavimui Europos Sąjungoje plėtoti. Valstybiųnarių bendradarbiavimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir pagarba. Dėl to be galosvarbu, kad kiekviena jų greitai ir veiksmingai vykdytų ES teisės aktus, kuriuos būtinaperkelti į nacionalinę teisę.

SOLVIT – geras būdas stebėti jų laikymąsi ir galima tobulinti. Tai mūsų, Europos lygmeniuParlamente ar Taryboje dirbančių politikų pareiga užtikrinti, kad teisės aktai skatintųkonkurenciją, nesukeltų bereikalingo administravimo, tenkintų poreikius ir spręstųtebeegzistuojančias problemas. Dėl to būtina prieiti politinį konsensusą ir plačiau suprastividaus rinkos svarbą, J. Toubon ir Komisija daug dėl to padarė. Dėkoju J. Toubon.

EPP-ED siekia visiems vienodos Europos, kuri visiems suteiktų galimybę dirbti, užtikrintųveiksmingą sveikatos priežiūrą ir kurioje nebūtų skurdo. ES, kuri galėtų tapti dar stipresne.Vienintelis būdas to pasiekti – užtikrinti, kad rinka būt konkurencinga, kad prekybosnesilpnintų pasenę teisės aktai, nereikalingi muito mokesčiai, subsidijos ir rinkoskontroliavimo priemonės. Be sklandžiai funkcionuojančios rinkos ir stiprių Europosbendrovių neturėsime lėšų jos gerovei užtikrinti. Vidaus rinka ir konkurencingumasautomatiškai užtikrina socialinį saugumą ir yra būtina gerovės sąlyga.

Edit Herczog (PSE). – (HU) Norėčiau pradėti pasakydama, kad be galo džiaugiamėsgalėję praėjusiais metais prieš pradedant rengti šį pranešimą dalyvauti aiškioje irvisapusiškoje diskusijoje su J. Toubono kolegomis. Taip pat norėčiau tarti pagyrimo žodžiuspačiam J. Toubonui už šio pranešimo rengimą.

Pirmiausia norėčiau pakomentuoti 40 punktą, kuriame pabrėžiama valstybių nariųatsakomybė. Pagrindinė man kilusi mintis yra ta, kad valstybės narės nėra įsipareigojusiosEuropos Komisijai ar Europos Parlamentui perkelti vidaus rinkos taisyklių į nacionalinęteisę, tačiau turi tai padaryti, pirmiausia, dėl savęs ir viena kitos ir, svarbiausia, dėl savopiliečių ir savo verslo bendrovių. Todėl negalime nepaisyti 2007 m. liepos mėn. Vidausrinkos rezultatų suvestinės ir joje pateiktos informacijos. 2004 ir 2005 m. įstojusių naujųjųvalstybių narių įstojimo sąlyga buvo viso acquis communautaire įvedimas ir perkėlimas įnacionalinę teisę.

Iš Suvestinės matome, kad praėjus dvejiems metams po galutinio termino daugiausiadirektyvų į nacionalinę teisę laiku neperkėlė išimtinai senosios valstybės narės, keturiosejų perkėlimo deficitas − didžiausias. Negebėjimo įvykdyti prisiimtų vidaus rinkosįsipareigojimų santykis tarp atskirų senųjų ir naujųjų valstybių narių yra 1:2, tačiau kartais


gali siekti net 1:8, kaip pavyzdžiui, Slovėnijos ir Italijos atveju. Tiesioginis tokios situacijosrezultatas tas, kad dėl nevienodų sąlygų taikymo ir diskriminacijos įstatymų besilaikančiosvalstybės narės pralaimi. Kalbėdami apie vidaus rinką ateityje, visi turime atkakliai tvirtinti,kad verslo bendrovės ir taisyklių besilaikančios valstybės, kurios perkelia acquiscommunautaire į nacionalinę teisę, neturi pralaimėti nuolatiniame vidaus rinkos vystymosiprocese. Noriu padėkoti pranešėjui.

Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Komisijos nary, prieš 15 metų valstybės narės susitarėstiprinti ekonominę integraciją ir įsipareigojo sukurti bendrąją Europos rinką, kuriojelaisvai judėtų prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės. Tai paskutiniajame praėjusio amžiausdešimtmetyje padėjo sukurti konkurencingą aplinką verslininkams, kurios rezultatas –didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos vartotojams.

Vis dėlto nuo 2000 m. matėme, kaip kai kurios valstybės narės, ypač senosios, tiek slaptai,tiek atvirai saugojo savo mažas nacionalines rinkas nuo šalia esančių valstybių konkurencijosir taikstosi su administraciniais ir kitais suvaržymais, taip užkirsdamos kelią greitam irišbaigtam nevaržomos bendrosios rinkos sukūrimui. Vis sparčiau liberalėjant pasaulineiprekybai ir matant, kaip paskubomis mes, europiečiai, užleidžiame vietą prekėms iš trečiųjųšalių, toks elgesys − paradoksalus. Ar sveika Europos rinka negalėtų būti priemonė,padėsianti įveikti globalizacijos ir nedarbo metamus iššūkius?

Dėl populizmo ir pirmenybės teikimo netikriems nacionaliniams interesams, o ne bendriemsvartotojų ir verslininkų interesams, sukuriama neracionali situacija. Dėl to palaikauKomisijos žaliąją knygą ir siūlymą atlikti persvarstymą: ši peržiūra parodys, kad daugybėvalstybių apeina galiojančius Europos teisės aktus, ir iškels į šviesą pasitikėjimą bendrąjarinka silpninančius trūkumus. Pavyzdžiu galėtų būti neaiškios teisinės nuostatos, susijusiossu kilmės valstybės principo taikymo ir netaikymo atvejais. Jei rinka turi tinkamaifunkcionuoti, reikia daryti pažangą tinklų paslaugų liberalizavimo srityje ir išbaigtifinansinių paslaugų rinką, taip pat paneigti sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sritysesklandančius mitus.

Euro įvedimas ir pastaruoju metu patvirtintos direktyvos sustiprino prekybą Sąjungoje irpadarė ją skaidresne. Nepaisant to, visi žinome, kad verslininkų darbą apsunkina nuolatdidėjantis dokumentų kiekis, ir kad sąžiningai tarptautinei konkurencijai turime sudarytivienodas sąlygas. Mums taip pat reikia modernesnių ir paprastesnių kontrolės mechanizmų.

Raginu Komisiją, pirma dėti visas pastangas į galiojančių direktyvų įgyvendinimo priežiūrąir stumtis pirmyn abipusio pripažinimo srityje, o tik po to toliau vykdyti galimą suderinimą.Suprantu, jog prekybos globalizacija pareikalaus kitų produktų standartizacijos ir susitarimodėl Europos kilmės ženklo. Sutinku, kad įmonių pelno mokesčio skirtumai yra įtamposšaltinis ir dėl jų reikės diskutuoti toliau. Europos rinka – tai procesas, o ne dogma.

Lasse Lehtinen (PSE). − (FI) Pone pirmininke, neturėtume užsipulti globalizacijos dėljos daromos žalos, o turėtume imtis praktinių veiksmų. Nacionalinių rinkų apsaugaparalyžiuoja mūsų žemyną, statydama į pavojų jo ekonominį augimą, nuo kurio priklausosocialinė Europa.

Pagirtina, kad pranešime pabrėžiama proceso, kuriuo siekiama atverti konkurencijaienergetiką, ir ypač ryšių užbaigimo svarba, juk išvystyti ir atviri tinklai yra vartotojų interesasir augimo garantija. Siekiant šį procesą pagreitinti, reikalingas veiksmingas reguliavimo irpriežiūros mechanizmas. Vienas tokių mechanizmų turėtų būti įtrauktas į vadinamąjįtarpvalstybinės užsakovo atsakomybės principą. Turint tokį mechanizmą, visi užsakantys


darbus arba paslaugų privalės užtikrinti, kad veikla būtų skaidri, subrangovai vykdytų savoįsipareigojimus.

Svarstydami įvairias energijos tiekimo galimybes, Sąjunga ir Parlamentas laikosi per daugideologinės pozicijos. Praktiškai žalingiems klimato kaitos padariniams užkirsti keliąsumažinant išmetimą. Priešingai nei ką tik sakė W. Bulfon, nerealu tikėtis, kad pasieksimeapčiuopiamus ir veiksmingus rezultatus, jei branduolinė energija nebus sprendimo dalis.Pagrindinis mūsų prioritetas turi būti iškastinio kuro vartojimo sumažinimas.

Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Iš pradžių norėčiau išreikšti savo dėkingumą kolegaiJacquesui Toubonui už postūmiui skatinantį pranešimą, kuriuo padedamas puikus irsubalansuotas pagrindas būsimiems Komisijos dokumentams. Nepaisant to, kad Romossutartys užtikrina keturias pagrindines laisves, tebėra daug kliūčių, jas taikant praktikoje.Esamos vidaus rinkos situacijos peržiūra suteikia galimybę palaikyti egzistuojančias taisyklesir peržiūrėti pasenusias. Šis naujas požiūris gali panaikinti atotrūkį tarp potencialo irrealybės bei padėti rasti sprendimus, kaip panaikinti kliūtis tarp 27 valstybių narių rinkų.

Sutinku su pranešėju, kad bendrosios rinkos sėkmė laikosi ant trijų ramsčių: pirmasis –vartotojų teisių stiprinimas ir verslui palankios aplinkos kūrimas, kuris ypač svarbusmažoms ir vidutinėms įmonėms. Pavyzdžiui, būtina gerinti mažųjų ir vidutinių įmoniųprieinamumą prie viešųjų pirkimų sutarčių. Kalbant apie antrąjį ramstį, turėtume šalintivisus likusius suvaržymus tokius, kaip bendrosios mokėjimų zonos sukūrimo kliūtys.Trečiąjį ramstį sudaro ES vidaus rinkos tarptautinio lygmens stiprinimas, sukuriant didesnętransatlantinę vidaus rinką.

Pasaulinės ekonomikos kontekste ES ims klestėti tik, kai pasieks arba viršys prekybospartnerių inovacinius pajėgumus. Štai kodėl ES reikia konkrečių priemonių, kad padidėtųjos inovaciniai pajėgumai. Valstybės narės privalo sukurti aktyviam bendradarbiavimuitarp verslo įmonių, viešojo sektoriaus ir mokslo įstaigų palankią aplinką. Viešų ir privačiųinvesticijų nukreipimas į labai specializuotus prie universitetų esančius tyrimų centrus galisukurti palankias sąlygas ateities verslo bendruomenei.

Barbara Weiler (PSE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, daugeliuižmonių šiandienos diskusijos galėtų pagrįstai pasirodyti keistokos: šiaip ar taip, vidausrinka egzistuoja jau daugiau kaip 15 metų ir daug žmonių prie to ganėtinai priprato. Visdėlto net ir po tokio ilgo laiko dėl tam tikrais atvejais protekcionistinio kelių valstybių nariųelgesio, išliko kai kurie didžiuliai trūkumai. Taip pat bėgant metams tam tikri dalykainepavyko. Visuomenė t. y. vartotojai turi mažesnę pasirinkimo laisvę ir rinkoje, jokiu būdu,negalioja visiems vienodos sąlygos; gali būti, kad sąlygos vienodos didelėms bendrovėms,tačiau MVĮ, aišku, kad ne.

Mes laikomės nuomonės, tikiuosi, kad čia kalbuosi ne tik su Parlamentu, bet ir su Komisijair Taryba, kad vidaus rinka − ne pabaiga. Norėčiau pacituoti vieno iš bendrosios rinkosdidžiųjų kūrėjų, Jacques Delors, žodžius. Jis kalbėjo apie tris pagrindinius principus –konkurenciją, kuri skatina, bendradarbiavimą, kuris stiprina ir solidarumą, kuris jungia.Paskutinis jų bėgant metams tapo kiek miglotas. Mums, socialdemokratams, solidarumasir sanglauda vidaus rinkoje – labai svarbu.

Štai paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti: veiksminga rinka reiškia veiksmingas apsaugospriemones ir vartotojų apsaugą. Tik taikant šias priemones galima išugdyti pasitikėjimą,apie kurį visi mums primena. Pastaraisiais metais išaugo produktų, į kurių sudėtį įeinapavojingos medžiagos, arba pavojų keliančių produktų skaičius: Kinijoje pagaminti žaislai


tik ledkalnio viršūnė. Skundžiamasi dėl tūkstančių produktų. Štai kokia yra mūsų, taip patir jūsų, Komisijos nary, užduotis: reikia panaudoti mūsų rinkos kontrolės priemonių paketą,kad atgautume žmonių pasitikėjimą; reikia imtis veiksmų, o ne paprasčiausiai nieko nedaryti.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, ekonominė ir socialinė sanglauda,taip pat ir solidarumas – Europos Sąjungai būtiniausi dalykai. Struktūriniai fondai padedaEuropos regionams vystytis ir yra labai svarbūs, ypač, naujosioms valstybėms narėms.

Mums reikalinga ne tik ekonominė sąjunga su pačia dinamiškiausia žiniomis grįstaekonomika, bet ir socialinės Europos, kurioje visi atlieka savo vaidmenį, ir kurios viešosiospaslaugos yra aukštos kokybės ir prieinamos beveik 500 mln. Europos piliečių. Mumsreikalingos sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, reikalinga tvari socialinės apsaugossistema. Transportas, energetika, ryšiai – be galo svarbūs ES ekonominei plėtrai, tačiaureikia užtikrinti, kad šios paslaugos būtų teikiamos visiems žmonėms.

E vyriausybės ir finansinių paslaugų vystymasis – labai svarbus viešųjų paslaugų skaidrumuiir kokybei, nes jos taip pat turėtų užtikrinti vartotojų apsaugą skaitmeninėje aplinkoje.Tikimės, kad darbininkams iš Rumunijos ir Bulgarijos taikomi apribojimai dėl Bendrijosdarbo rinkos prieinamumo bus panaikinti. Taigi nediskriminuojantis Europos darbo rinkosprieinamumas svarbus, siekiant užtikrinti vienodas darbo sąlygas ir išvengti socialiniodempingo.

Małgorzata Handzlik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, vienas iš Europos Sąjungosramsčių, vidaus rinka, nuolat kinta. Kasdien matome, kokią iš tikrųjų didelę įtaką ji daropaprastų piliečių gyvenimui.

Europos integracijos stiprėjimas tiesiogiai priklauso nuo atskirų valstybių narių ekonomikųintegracijos stiprėjimo. Todėl visiems piliečiams labai svarbu, kad būtų imtasi ryžtingųveiksmų, siekiant išlaisvinti vidaus rinką nuo begalės žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugųjudėjimą apsunkinančių suvaržymų ir kliūčių.

P. Toubono parengtas pranešimas tikslus. Jame nurodytos sritys, kurioms ES teisės aktuoseir politikoje turėtų būti skirta daugiausia dėmesio, siekiant patobulinti vidaus rinkos veikimą.Jis atkreipia dėmesį į daugybę opių klausimų, kuriems mūsų darbe turėtų būti teikiamasprioritetas, o, ypač, į piliečių, tiek vartotojų, tiek verslininkų pasitikėjimo vidaus rinkaišugdymą. Visa širdimi palaikau J. Toubono pranešimą išdėstytą mintį, kad nacionaliniaiparlamentai turėtų dalyvauti Parlamento įstatymų leidžiamajame darbe, tokiu būdu ESbus gerokai arčiau mūsų piliečių. Tai labai vertingas pasiūlymas.

Galiausiai kaip buvusi verslininkė norėčiau pasakyti, jog sutinku su visomis pranešimepateiktomis rekomendacijomis dėl administracinės naštos panaikinimo bendrovėms. Tikturėdama nuoseklią, rinką skatinančią ir liberalią politiką ES ekonomika galės konkuruotisu Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Indijos ekonomikomis. Sveikinu pranešėją su puikiupranešimu, kurio didžiausia vertybė – pusiausvyrą išlaikantis turinys. Paprasčiausiaipasakysiu, kad ji, tarsi, nepolitinis planas, kuriame iškeliami mūsų su vidaus rinka susijusiodarbo prioritetai.

Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, atidžiaiklausiausi diskusijos apie vieningos rinkos ateitį ir norėčiau padėkoti visiems dalyviamsuž jų komentarus.

Vieningos rinkos peržiūra – tai esminė nuorodų dalis siekiant pateikti apčiuopiamusEuropos rezultatus aiškiai sutelkus į piliečius. Vieninga rinka nėra priemonė tikslui pasiekti.


Mūsų politika turi tarnauti žmonėms ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Visi europiečiai,jūs ir aš, turime gebėti susitapatinti su ta politika.

Vieningoje rinkoje lieka didelių iššūkių. Kai kurie mūsų pasiūlymai jau ant stalo. Kiti busgreitai pateikti. Mums reikia jūsų paramos dėl šių iniciatyvų, kad jos būtų sėkmingai baigtos.Vėl galvojame, kaip valdome vieningą rinką nacionaliniu ir ES lygiu. Bet kokia iniciatyvakruopščiai ruošiama remiantis geresnio reglamentavimo principais. Tai leidžia mumsištyrinėti visas galimybes prieš imantis veiksmų, o į tai gali įeiti ir konkrečių sričių savivaldossvarstymas.

Mums reikia pagerinti vieningos rinkos nuosavybę. Ji priklauso mūsų vartotojams, mūsųįmonėms, mūsų darbuotojams ir mūsų pilietinei visuomenei. Ji priklauso nacionalinėms,regioninėms ir vietos valdžios institucijoms. Mums reikia palengvinti kasdieninį valstybiųnarių bendradarbiavimą.

Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjui ir per kitus mėnesius iš Parlamento lauksiu daugiaukomentarų.

Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas dėl šio punkto vyks šiandien.

Rašytiniai pareiškimai (142 straipsnis)

Gábor Harangozó (PSE), raštu. – Šis pranešimas savo iniciatyva – tai puiki galimybėprisidėti prie dabartinės vieningos rinkos peržiūros. Todėl mūsų Parlamentui tai progapabrėžti naudą dėl tikrai pabaigtos vieningos rinkos. Tiksliau kalbant, pabrėžiant vieningosrinkos patiriamus iššūkius, pranešime pateikiamos konkrečios rekomendacijos.

Iš šių rekomendacijų ypač remiame klimato pokyčių įveikimo pabrėžimą vykdant tvariosplėtros veiksmus; tvarumo būtinybė didina vartotojų pasitikėjimą pirkimu kitose valstybėse;pabrėžtas inovacijų ir MVĮ konkurencingumo, augimo ir užimtumo potencialas; darbuotojųiš tiesų laisvo judėjimo skatinimas visoje Sąjungoje, o apskritai, visų kliūčių panaikinimas,kad būtų užbaigtas integruotos ir veiksmingos vieningos rinkos kūrimas.

Žinoma, šios rekomendacijos turi būti perkeltos į vieningos rinkos direktyvas, kad valstybėsnarės jas kruopščiai įgyvendintų. Siekiant veiksmingai baigti vieningos rinkos taisykles,Europos Sąjunga privalo pasirūpinti reikalingomis skatinimo priemonėmis dėl nacionaliniųadministracijų bendradarbiavimo, kontaktinių ryšių palaikymo institucijų, kurios teiktųinformaciją įmonėms ir piliečiams, geresnės skundų tvarkos ir, jei būtina, veiksmųatitinkamuose teismuose veiksmingumu.

Piia-Noora Kauppi (PPE-DE), raštu. – Vieninga rinka vis dar yra svarbiausias ESpasiekimas. Tačiau reikia daug padaryti, kad ji būtų pabaigta. Kai dėl visų keturių laisvių,dar yra skirtumų. Taip pat matome žlungantį suinteresuotų asmenų pasitikėjimą vieningosrinkos pasiekimais. Jie dažniausiai laikomi savaime suprantamais.

Kai dėl prekių judėjimo, 25 % vis dar patiria įvairių techninių kliūčių. Tikėtina, kad Komisijospolitikos paketas nuo 2007 m. sausio mėn. bus greitai paverstas tikslinėmis priemonėmissiekiant išspręsti likusias kliūtis.

Dėl žmonių vyrauja neaiškumas dėl kai kurių paprastų principų, o būtent dėl socialiniųteisų perkeliamumo. Aš patenkinta, kad palaipsniui diskutuojama dėl šio politinio minųlauko, pvz., draudimo, pensijų ir prieigos prie sveikatos priežiūros užsienyje srityse.


Dėl kapitalo ir paslaugų, rengiamasi dideliems pokyčiams. Pavyzdžiui, status quo dėl bendrospelno mokesčio bazės nebuvimo, iškreipia su investicijomis susijusius sprendimusvieningoje rinkoje ir dėl to nepalankioje padėtyje atsiduria MVĮ.

Net jei ES pasiraitotų rankoves rengdamasi būsimiems iššūkiams su Reformų sutartiespagalba, vieningos rinkos užbaigimui reikalingas politinis impulsas. Tuo turi būti siekiamapanaikinti dviprasmiškumą rinkos aplinkoje, paaiškinti reglamentavimo režimą ir siektiadministracinės naštos sumažinimo.

Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. – Apskritai palaikau pranešėjo pranešimą irsutinku, kad vieningos rinkos sukūrimas teikia įvairios naudos Europos piliečiams, būtent,užtikrinant vartotojams daugiau pasirinkimo ir mažesnes kainas, sukuriant dinamiškąverslo aplinką ir įgalinant laisvą keitimąsi prekėmis, paslaugomis ir idėjomis. Tai, savoruožtu, padėjo Europos integracijai įvairiose srityse ir toliau remia ES gebėjimą siekti savoplačių tikslų.

Tačiau kai kurios šio pranešimo dalys man kelia abejonių.

Nesutinku, kad bendros konsoliduotos mokesčių bazės įvedimas būtinas ar pageidaujamas,kaip teigiama šiame pranešime. Esu įsitikinęs, kad toks pasiūlymas, kokį turi pateiktiKomisija, būtų pirmas žingsnis link mokesčių harmonizavimo, kuris man būtų nepriimtinas.Manau, kad valstybės narės pačios gali geriausiai spręsti dėl savo atitinkamų mokesčiųsistemų pobūdžio ir masto.

Galiausiai manau, kad pranešime pateikiama nuoroda į atominę energetiką, kaip esminęES energijos sudėtinę dalį, yra ne vietoje ir šios pranešimo dalies nepalaikau.

4. Europos privačios bendrovės statutas, įmonių teisė (diskusijos)

Pirmininkas . − Kitas darbotvarkės klausimas – Giuseppe Gargani Teisės komiteto vardužodžiu teikiamas klausimas Komisijai dėl teisės aktų leidybos procedūrų, susijusių su„Europos privačios bendrovės statutu“ ir „Keturioliktąja įmonių teisės direktyva“(O-0042/2007 - B6-0137/0000) padėties.

Giuseppe Gargani (PPE-DE), autorius . – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, poniosir ponai, diskusijos šiuo klausimu labai svarbios tiek instituciniu, tiek politiniu požiūriu,turint omenyje, kad pats klausimas labai svarbus tiek politiniu, tiek instituciniu požiūriu.

Pasakysiu aiškiai ir prisiimdamas visą atsakomybę už savo žodžius, kad Europos Komisijalabai nuvylė Europos Parlamentą nuo tada, kai nevykdė oficialių Parlamento reikalavimųir nepateikė teisės aktų siūlymų dėl Europos privačių bendrovių ir kapitalo bendroviųcentrinių biurų perkėlimo.

2007 m. vasario mėnesį, vadovaujantis Sutarties 192 straipsniu, tai norėčiau pabrėžti,buvo oficialiai pareikalauta pateikti teisės akto dėl bendrovės statuto siūlymą, ir norėčiaupaprašyti Komisijos nario pasiklausyti, nes tai labai svarbus žodžiu teikiamas klausimas,pone pirmininke, į kurį turi būti atsakyta, surengus nuodugnias diskusijas ir išklausiuskvalifikuotus ir įgaliotus specialistus, kurie mums parodė, kokia būtina buvo ši priemonėir kokia naudinga ji būtų skatinant mažąsias įmones, norinčias veiksmingai veikti vidausrinkoje.

Komisija privalėjo, Komisijos nary, iš karto pradėti procedūrą dėl teisės akto siūlymopatvirtinimo, imdamasi poveikio vertinimo. Be to, nuo 2005 m. gruodžio mėn. Komisijai


jau buvo pateikta galimybių studija, tačiau užuot ėmusis veiksmų, niekur neskubėjo irliepos mėn. pradėjo konsultacijas dėl Europos privačios bendrovės poreikio, vėlgi tikhipotetines diskusijas, lyg Parlamentas, būdamas išrinktu Sąjungos atstovu, negalėtų teisėsaktais pagrįsti savo reikalavimo parengti realų teisės aktą.

Nesigilinsiu į Europos teisės aktus, nes tuoj apie teisinius šio klausimo aspektus kalbėsKlaus Lehne, vienas pagrindinių Komiteto specialistų ir šios srities lyderių. Norėčiaupažvelgti į šią problemą giliau ir priminti Komisijos Nariui, kad jis galėtų tinkamai viską,ką pasakysiu, apsvarstyti, jog tarp institucijų egzistuoja santykiai, kuriais turi būtigrindžiamas būtinas Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimas.

Mano manymu, Komisijos nary, jūs asmeniškai negailėjote šiurkščių žodžių Parlamentui,užgauliai kalbėjote. Jūs ignoravote Parlamento reikalavimus, patvirtintus remiantis 192straipsniu ir, ypač, tarpinstituciniu susitarimu „Geresnis reglamentavimas“, ir daug kartųnebuvo imtasi veiksmų, buvau to komiteto pirmininkas ir puikiai žinau, kiek klausimųliko neišspręsti, nors Komisija oficialiai buvo įsipareigojusi ne tik atsižvelgti į reikalavimus,bet ir Parlamento komitetams teikti greitus ir tinkamus atsakymus. Tačiau tai ne tas atvejis!

Šių įsipareigojimų nevykdymas iškelia Komisijos atskaitomybės Europos Parlamentui,kurią man nesunku apibrėžti kaip teisėtą, klausimą. Pirmininkaujančios Vokietijosorganizuotoje konferencijoje dėl įmonių teisės K. H. Lehne teisingai pasakė, kad dėl EuroposKomisijos įsipareigojimų nevykdymo būtų galima pradėti procesą Teisingumo Teisme.

Parlamentas, tai sakau labai aiškiai, turėtų žinoti, kad Komisija savo tinklalapyje jaupatvirtino, kad per 1997 ir 2002 m. vykdytos konsultacijos parodė, jog iš ūkio subjektųpusės egzistuoja aukšto lygmens ir konkreti paklausa. Dėl to Komisija žino, koks tai svarbusklausimas ir supranta, kad Parlamento reikalavimų vykdymas – jos pareiga ir prievolė.

Ji ne tik nepatvirtino teisės akto siūlymo, bet Berlyne vykusioje konferencijoje Komisijosnarys leido sau pasakyti, kad nebūtina toliau aptarinėti siūlymo naudingumo. Šie žodžiaimus suglumino, nes dabar mums reikia apsvarstyti, kaip sako Komisijos narys, ar EuroposParlamentas dar gali veiksmingai pademonstruoti šio teisės akto siūlymo pagrįstumą.

Direktyva šioje srityje, jau baigiu, be abejonės, suteiktų tvirtą teisinį pagrindą bendroviųsteigimosi ir paslaugų teikimo laisvėms. Laukiame detalaus Komisijos Nario siūlymo, o taireiškia ne tik įvairių lobistų iš Anglijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos palaikymą, manomanymu, o nepalankios situacijos sprendimą. Tai ne atskirų valstybių interesai, kuriuosreikia patenkinti, kaip jūs pats, Komisijos nary, puikiai suprantate, o europiečių interesai!Parlamentas – ne lobistas, mes iš tikrųjų reikalaujame šio teisės akto ir pabrėžiame jobūtinumą!

Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pone pirmininke, G. Garnani pateiktas klausimasžodžiu Teisės reikalų komiteto vardu suteikia man progą pateikti jums naujausias žiniasapie Komisijos darbą dėl Keturioliktosios įmonių teisės direktyvos ir Europos privačiųbendrovių (EPB).

Kaip žinote, mūsų „geresnio reglamentavimo“ požiūrio sudedamoji dalis yra viešaskonsultavimasis dėl EPB statuto, kurį Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktorataspradėjo liepos 20 d. Konsultacijos tikslas – sužinoti suinteresuotų asmenų požiūrį dėl tokiostatuto poreikio ir galimo jo turinio.

Žinau, kad Europos Parlamentas norėtų, kad Komisija paspartintų šį procesą. Tačiau mumsreikia atlikti būtiną paruošiamąjį darbą. Esminė šio darbo dalis yra konsultavimasis su


interesuotomis šalimis dėl įvairių įmanomų reglamentavimo galimybių – t. y. vieningesnio,bet mažiau lankstaus statuto, kuris jo naudotojams suteikia labai daug laisvės esant įvairiomsEPB struktūroms visoje Europos Sąjungoje. Reikia išgirsti suinteresuotų asmenų nuomonesdėl to, kuri galimybė įmonėms patraukliausia. Būtent tai yra geresnis reglamentavimas.

2005 m. pabaigoje galimybių studija siūlė gana apibendrintą dabartinės padėties vertinimą,bet nepateikė aiškaus atsakymo dėl geriausios politikos ir galimų EPB statuto sudedamųjųdalių. Todėl mums reikalinga išsamesnė analizė. Ši studija, žinoma, bus gera parengiamojimedžiaga mūsų darbui. Mums taip pat buvo naudingas Europos Parlamento pranešimasapie EPB statutą ir jo rekomendacijas dėl galimo tokio statuto turinio.

Kai dėl pasiūlymo dėl keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos, parengiamasis darbasšiuo klausimu nebuvo baigtas. Mūsų geresnis reglamentavimas ir poveikio politikareikalauja, kad prieš imdamiesi jos parodytume, kad iniciatyvos turi aiškią ekonominęnaudą. Netrukus galėsiu konkrečiau kalbėti šiuo kalsimu dėl tokio pasiūlymo pridėtinėsvertės.

Prieš pateikdami tokį pasiūlymą turime dar pagalvoti, kuri rizika iš tiesų yra kontraversiška.Kaip nariai žino, nebijau būti kontraversiškas, bet turiu būti įsitikinęs, kad galima tokiosiniciatyvos nauda Europos Sąjungai nusipelnytų teisėkūros pasiūlymo.

Tai ne apie delsimą, bet apie tikėjimą, kad norint gerai atlikti darbą reikia tinkamai pasiruošti.Per kitus kelis mėnesius pranešiu nariams kaip ketinu dirbti prie šių svarbių klausimų.

Klaus-Heiner Lehne, PPE-DE frakcijos vardu . – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, visų pirma turiu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog Komisijos narys C. McCreevyatsakydamas į žodžiu pateiktą klausimą neatmetė Europos Parlamento pasiūlymų. Perkelerius pastaruosius metus įvyko tiek daug posėdžių ir konsultacijų dėl Europos privačiosbendrovės, kad negaliu suprasti, kam mums reikalingas trečias, ketvirtas, penktas ar galbūtšeštas ar net daugiau susitikimų. Šio klausimo svarstymas baigėsi. Komisijos veiksmų planemums buvo pateiktas pradinis pasiūlymas. Dauguma suinteresuotųjų šalių jį patvirtinoperžiūrėtame veiksmų plane. Parlamento posėdžiuose buvo aiškiai išdėstyta reikalo esmė.Parlamento sprendimai dar niekad nebuvo tokie aiškūs, ir tuo remdamasis nebesitaikstysiusu tolesniu vilkinimu.

Specialistai iš esmės sutinka, jog Direktyvoje dėl tarpvalstybinio bendrovių buveiniųperkėlimo yra teisinių spragų. Europos Sąjunga užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, tai būdasperkelti turtą ar kapitalą į kitą vietą, tačiau, jei esu verslininkas, šiuo metu tokios galimybėsneturiu, nes negaliu laisvai nuspręsti, kur Europos Sąjungoje turėtų būti mano verslobuveinė ar kur ją perkelti. Tai aiški teisinė spraga. Savo metinėje įstatymų leidybosprogramoje Komisija paskelbė apie ketinimą šią spragą užpildyti. Dėl pačios paprasčiausiospriežasties: įstatymų leidžiamojo organo nelankstumo; jis nedaro nieko, kad būtųsprendžiamos problemos tose srityse, kuriose trūksta suderinimo, šiuo metu susiklostėsituacija, kai Europos Teisingumo Teismas pats kuria šios srities precedentų teisę ir linkstaį Laukinių vakarų pobūdžio reguliavimo panaikinimą. Pats laikas įstatymų leidžiamajamorganui imtis veiksmų, o ne permesti visą atsakomybę Teisingumo Teismui.

Dar viena paskutinė pastaba: Europos Komisijos iniciatyvos monopolija neegzistuojavakuume. Kaip ir bet kuriai kitai monopolijai taip ir į šiai svarbus kontekstas ir šiuo atvejujis kyla iš Sutarties ir Tarpinstitucinių susitarimų. Remiantis šių dokumentų tekstais tiekTaryba, tiek Europos Parlamentas turi netiesioginę iniciatyvos teisę. Komisija įsipareigojoreaguoti į jų siūlymus Tarpinstituciniais susitarimais. Dėl šios priežasties norėčiau, pabrėžti,


kad Komisija per nustatytą laiką nepateikė esminio atsakymo į šį klausimą, ir siūlau Teisėskomitetui pateikti ieškinį Europos Teisingumo teismui dėl neveikimo.

Gary Titley, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pritariu Komisijos nario pastaboms,ypač dėl to, kad pasiryžimas dėl geresnio reglamentavimo susideda iš aiškausreglamentuojančių institucijų komandinio darbo ir žmonių, kuriems reglamentavimasdarys įtaką, bendro darbo kuriant teisės aktą. Taip pat pritariu aiškiai nuomonei, kad turibūti rinkos poreikius atspindintys ekonominiai tikslai.

Peržiūrėdamas Komisijos santrauką dėl šio konsultavimosi apie įmonių įstatymą, pastebiu,kad mažiau kaip pusė respondentų ragina patvirtinti Europos privačių bendrovių statutą.Atrodo, kad tai šiek tiek nedera su kai kuriais iki šiol girdėtais teiginiais, todėl gal jis galėtųpatikslinti tuos atsakymus. Taip pat pastebiu, kad dauguma žmonių nori dabartiniobendrovių įstatymo kodifikavimo ir konsolidavimo, o ne ko nors aprėpiančio dar daugiau.Tikrai jis turi rasti gana sunkią pusiausvyrą.

Tačiau noriu žinoti: kiek esame iki šiol nustatę, ar tikrai reikia teisės aktų Europos, o nenacionaliniu lygiu? Įtariu, kad, kai kuriais atvejais, spaudimas randasi iš tų, kurie turi labaisudėtingus nacionalinius įstatymus ir nori, kad Europos įstatymas supaprastintų reikalus.Tačiau problema yra tai, kad Europos įstatymas būtų viršesnis už nacionalinius įstatymusir dažnai pasirodo, kad tai dar labiau apsunkina padėtį. Tikrai, šio darbo tikslas yrasupaprastinimas ir išaiškinimas.

Sharon Bowles, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kai paskutinį kartą šiuo klausimukalbėjau vasario mėnesį, atkreipiau Komisijos narių dėmesį į faktą, kad man nepatiko visosParlamento pranešimo rekomendacijos, pvz., kapitalo dydis, nes man atrodė, kad tai galibet kokį statutą padaryti diskriminuojančiu ir naudingu didžiosioms įmonėms. Todėlpritariu faktui, kad Komisijos narys savo paskutinėje konsultacijoje ragino atsiliepti MVĮ.

Tačiau visi turime imtis iniciatyvos ir ieškoti jų, susitelkdami prie mažų, o ne vidutiniodydžio įmonių. Aš tikrai savo regione tai darysiu ir man malonu pasakyti, kad JK yra ir kitųinstitucijų, kurios elgiasi panašiai, todėl džiaugiuosi, kad dedamos pastangos dokumentąskirti ir mažoms įmonėms. Tai ypač pasakytina, kai labai dažnai trūksta informacijos būtentiš mažesnių įmonių, o kartu lengvai pripažįstame, kad tik tos įmonės neturi priemoniųsusitvarkyti su įvairiais įstatymais ir nurodymais, todėl, bent jau teoriškai, norime, kad išstatuto daugiausiai naudos būtų joms.

Kaip matome, Parlamentas pateikė pasiūlymų, dėl kurių statutas nebūtų priimtinasmažesniosioms įmonėms, todėl yra problema. Noriu pasakyti, kad reikia statutąsupaprastinti, priešingu atveju, bent jau mažoms įmonėms, jis bus tik figos lapelis be jokiųpokyčių.

Jean-Paul Gauzès (PPE-DE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,bendrovių konkurencingumui ir vidaus rinkos veiksmingumui reikalingas tinkamas iršiuolaikiškas statutas dėl bendrovių. 2001 m. spalio 8 d. žengtas žingsnelis pirmyn dideliųįmonių atžvilgiu, priėmus reglamentą dėl Europos privačios bendrovės statuto. 2004 m.Europos Komisija pradėjo diskusijas dėl naujo Europos bendrovės tipo, labiau skirtomažosioms ir vidutinėms įmonėms: Europos privačios bendrovės.

Šią iniciatyvą šiltai palaiko visi tie, kurie jos laukė 30 metų, taip, 30 metų. Komisija pristatėstatuto galimybių studijos rezultatus 2005 m. gruodį. Ji aiškiai parodė, kad didžioji apklaustųūkio subjektų dauguma norėjo, kad statutas būtų patvirtintas dėl dviejų priežasčių. Pirma,Europos statuto įvedimas padėtų šalinti MVĮ steigimui ir mobilumui Europos Sąjungoje


iškilusias kliūtis. Antra, jis leistų sukurti Europos ženklą MVĮ, ypač, naujosiose valstybėsenarėse esančioms įmonėms.

MVĮ nuomone Europos privati bendrovė – tai veiksmingas būdas patekti į Europos rinką.Jo patvirtinimas taip tiesiogiai prisidėtų prie nacionalinės teisės vystymo ir derinimo, o taisavo ruožtu skatina Europos ekonominį vystymąsi ir integraciją. Šis naujasis statutaspatenkintų poreikį supaprastinti bendrovėms prieinamas teisines priemones ir padarytųjas veiksmingesnėmis.

Manau, kad daug mažųjų ir vidutinių įmonių iš tokio statuto, kuris, aišku, būtųneprivalomas, gautų daug naudos. Europos privačios bendrovės planas ryžtingai palaikomasiš esmės visų valstybių narių ekonominiuose sluoksniuose. Taip pat, žinoma, Prancūzijojeir Vokietijoje.

Parlamentas patvirtino paties K. H. Lehne iniciatyva parengtą pranešimą, kurio išvadaspalaikau, tačiau šiuo metu dar niekas nedaroma. Todėl ir palaikau G. Gargani Teisėskomiteto vardu Komisijai užduodamus klausimus. Svarbu išsiaiškinti, dėl kokių pagrindiniųproblemų Komisija delsia spręsti šį klausimą.

Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone pirmininke, laikausi tos pačios nuomonėskaip pirmininkas G. Gargani ir K. H. Lehne dėl poreikio skubinti Europos Sąjungos taisykliųdėl registruotų bendrovių buveinių ir Europos privačios bendrovės statuto patvirtinimą.

Ch. McCreevy mums atsakydamas nurodė, kad susiduriama su tam tikromis problemomis,kad šis klausimas atidėliojamas, kad dėl vieno iš siūlymų buvo pradėtos konsultacijos irkad kol kas nuomonė dėl kitų siūlymų dar neapibrėžta. Taigi susiduriame su jau pažįstamuBendrijos teisės aktų patvirtinimo ir Bendrijos taisyklių tobulinimo klausimu.

K. H. Lehne pasakė aiškiai, kad čia yra bendradarbiavimo tarp institucijų atmosfera:Parlamentas nėra vienoje pusėje, o Komisija kitoje.

Parlamentas tikisi, kad Komisija galės kaip galima greičiau pateikti pasiūlymus, nes Komisijossiūlymų teikimo galia sudaro bendradarbiavimo tarp institucijų sistemos dalį. Komisijosnarys Ch. McCreevy kalbėjo apie su valstybėmis narėmis susijusius sunkumus, tačiau iššių diskusijų mums tebėra neaišku, iš kur šie prieštaravimai kyla, ar iš tikrojo privataussektoriaus, ar iš valstybių narių.

Kurios valstybės narės prieštarauja tokio pobūdžio Bendrijos taisyklių patvirtinimui? Arkalbame tik apie privataus sektoriaus priešinimąsi? Kadangi Ch. McCreevy turės progą darkartą tarti žodį, tikiuosi, jis galės nuodugniau paaiškinti, iš kur šie sunkumai kyla, ar išprivataus sektoriaus, ar iš esmės iš valstybių narių.

Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Norėčiau padėkoti visiems nariams už jųkomentarus.

Bijau, kad negaliu sutikti su G. Garganiu, kad Komisija nieko nepadarė, ir kad ignoravoParlamentą. Kai 2007 m. vasario 1 d. Briuselyje aptarinėjome Parlamento rezoliuciją,sutikau konkrečiai atsakyti Parlamentui ir ketinu pateisinti savo įsipareigojimą. Taip patpasižymėjau daugelio narių prašymą per vasario 1 d. vykusią mūsų diskusiją, neignoruotiparuošiamojo darbo. Konsultacija EPB klausimu buvo tinkamai pradėta liepos mėn. Yraparamos iš suinteresuotų asmenų dėl Europos privačių bendrovių. Bet klaidinga būtų darytiprielaidą, kad dėl jos galimo turinio pasiektas konsensusas, kaip iliustravo G. Titley ir S.Bowles. Peršokus prie išvados atsirastų rizika padėti pasiūlymą ant lentynos dar prieš jįpradedant.


Pirmininkas . − Diskusija baigta.

5. Laivų statybos įmonių Gdanske uždarymo grėsmė (diskusijos)

Pirmininkas . − Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl laivų statybos įmonėsGdanske uždarymo grėsmės.

Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pone pirmininke, prie šio dokumento dirbu savokolegės, Nellie Kroes, Komisijos narės, atsakingos už konkurenciją, vardu.

Komisija nesiekia laivų statybos įmonės Gdanske uždarymo. Laivų statybos įmonė Gdanskeatliko esminį vaidmenį Europos istorijoje kovojant už laisvę ir iš naujo suvienijo Europą.Norėtume, kad šį įmonė būtų iš tiesų restruktūrizuota ir pasiektų puikių rezultatų, kadtaptų sėkmingai dirbančia ir galinčia savo naudai konkuruoti ES ir pasaulinėse laivų statybosrinkose.

Paskutiniais dešimtmečiais laivų statybos pramonė buvo restruktūrizuota visoje Europoje.Komisija puikiai žino, kad daugeliui laivų statybos įmonių ir regionų tai buvo sunkusprocesas. Daug laivų statybos įmonių buvo uždarytos, ir laivų statybos pajėgumai sumažėjo.Kur tik tokiam restruktūrizavimui būdavo panaudojama valstybės pagalba, remdamasiSutartimi, Komisija turėdavo imtis atsakomybės siekdama užtikrinti, kad nebūtų iškreiptosvienodos Europos Sąjungos laivų statyklų sąlygos.

Dabar Komisija turi tą pačią atsakomybę dėl savo kišimosi Gdansko atveju. Sąlygos,kuriomis sunkumų turinčioms įmonėms teikiama valstybės pagalba turi atitikti Sutartį iryra aiškiai nurodytos Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos gelbstint ir restruktūrizuojantsunkumų turinčias įmones.

Tinkamas Gdansko laivų statybos įmonės restruktūrizavimas buvo atidėliojamas daugelįmetų, valstybės pinigai nebuvo panaudoti perspektyvių darbo vietų kūrimui, bet buvonaudojami siekiant išlaikyti veikiančią įmonę, kuri normaliomis rinkos sąlygomis nebūtųgalėjusi egzistuoti.

Komisijos tikslai šiuo klausimu trejopi. Pirma, užtikrinti, kad Gdansko laivų statybos įmonėpati užsitikrintų savo ilgalaikę perspektyvą. Tai gali reikšti jos veiklos sumažinimą, betgaliausiai leis atsirasti mažesnei, bet veiksmingiau dirbančiai laivų statybos įmonei, galinčiaistovėti ant savo kojų.

Antra, apriboti vienodų sąlygų iškraipymo apimtis ir bet kokią žalą Europos konkurentams,kuri gali atsirasti dėl valstybės kišimosi; laivų statybos įmonės gamybiniai pajėgumai turisumažėti. Taip pat iš savų išteklių turi būti įneštas didelis indėlis į restruktūrizavimo planą,įskaitant laivų statybos įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba šis indėlis turi būtiiš lėšų, gautų iš išorinio finansavimo rinkos sąlygomis.

Trečia, užtikrinti vienodas teises. Laivų statybos įmonės kitose šalyse, kaip ir kitos Lenkijoslaivų statybos įmonės, turi ženkliai sumažinti savo pajėgumus. Gdansko laivų statybosįmonei neturi būti taikomos išimtys.

Kitos valstybės narės naudojosi struktūrinių fondų ir kita ES pagalba, siekdamos spręstisunkų pereinamąjį laikotarpį ir remti nukentėjusius regionus. Ne kartą Lenkijos valdžiosinstitucijoms priminėme apie šią galimybę.


Komisija vykdė ir toliau vykdys konstruktyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijomis,siekdama išeities, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos sąlygų ir kad valstybės pagalbabūtų patvirtinta. Šis procesas tęsiasi.

Laivų statybos įmonė Gdanske nusipelniusi perspektyvios ateities, susikurdama naują irtvarią vietą konkurencingoje Europos Sąjungos laivų statybos pramonėje.

Janusz Lewandowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, būdamas Gdanskąatstovaujančiu Europos Parlamento nariu jaučiu dvigubą atsakomybę: pirma, už 3 000darbo vietų ir Lenkijoje simbolinį statusą turinčios bendrovės likimą ir, antra, užtikrinimą,kad mes kartu laikytumėmės racionalios ekonomikos principų, kuriais grindžiama EuroposBendrijos ekonomika ir dėl kurių milijonai Europos gyventojų suklestėjo. Todėl tikiu, kadšiandienos diskusijos netaps politine demonstracija. Aplink Gdansko laivų statyklą sukasiper daug politikų. Šiai diena ji per daug išnaudojama politiniais tikslais. Tikiu, jog busžengtas žingsnis geriausio įmanomo sprendimo suradimo link.

Taip pat manau, jog tokie ketinimai motyvavo šias diskusijas surengusio Parlamentoradikalius kairiuosius, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad jie nėra socialinės laimėssistemos siekiantys idealistai, o realaus socializmo praktikai, Lenkijoje vadinami„postkomunistais“, kurie jau du kartus uždarė Gdansko laivų statyklą, siekdami politiniokeršto, ir taip pakenkdami jos ekonominiam patikimumui ir sukurdami vieną iš šiandienosproblemų šaltinių.

1980 m. rugpjūtį mačiau, kaip žmones ir mane patį apėmė pakili nuotaika, kuri pagimdėSolidarumą, vėliau tapusį 10 mln. žmonių judėjimu. Žinau, kad tarp 3 000 dabartinių laivųstatyklos darbuotojų yra žmonių, kurie tuomet rizikavo savo gyvybėmis žmogaus orumo,žmogaus teisių ir kitų Europos Sąjungos standartais puoselėjamų vertybių vardan. Tai jiedarė ne tik narsiai, bet ir apdairiai, ir nesigriebdami smurto. Todėl, dvidešimt pirmajameamžiuje mes galėtume vadovautis tokiu požiūriu, kad nereikia griebtis smurto, kuris yrateroro priemonė.

Be abejo, norėčiau, kad didieji darbuotojų, laivų statyklų, kasyklų ir plieno liejyklų centrai,kurie buvo Solidarumo ramsčiu, teiktų laivų statyklai gerokai didesnę paramą nei atskirosnuomonės užsienyje, taip pat norėčiau, kad šie centrai nuo šiol taptų ekonominės sėkmėslaisvojoje rinkoje pavyzdžiu. Vis dėlto tai padaryti greitai bus sunku, netgi neįmanoma,nes didžiųjų vakarų Europos sunkiosios pramonės centrų patirtis rodo, kad jų ekonominisperversmas truko ilgus dešimtmečius. Tai ypač taikoma laivų statybos sektoriui, kurissusiduria su konkurencija iš Tolimųjų Rytų, Korėjos, Kinijos ir Vietnamo, kur darbosąnaudos žemos ir, svarbiausia, aiškiai egzistuoja daugybė atvirų ar slaptų valstybės įsikišimoformų.

Norėčiau, kad Europos Komisija taip pat suprastų situacijos sudėtingumą, nes jei į tai nebusatsižvelgta, mūsų šalyje augs nusivylimas ir įsišaknys politinis populizmas. Galiu suprastilaivų statyklos darbuotojų, kurie suvokia, kas jiems istoriškai priklauso, ir kurie, kaip jiepatys sako, susiduria su beširde biurokratija, nusivylimą. Nusivylimas tai pat palietė ir tuosEuropos Komisijos narius, kurie turi reikalų su nepaprastai atkaklia ir nepaklusnia bendrove,kuri nepaiso daugelio jų autoriteto. Žinau, kad šios laivų statyklos darbuotojų nereikėtųbausti, nes dabartinė vyriausybė šiuos reikalus tvarkė šiek tiek nederamai ar, paprasčiausiai,grubiai. Taip pat žinau, kad ilgalaikė vizija, o ne paskubomis sudaryti planai, turi būtisusitarimo pagrindas. Ilgalaikė vizija reiškia investuotoją, kuris laivų statykloje įdiegsmodernias technologijas, pakeisiančias pasenusius elingus, dėl kurių šiuo metu nesutariama.Taip pat manau, kad šiandienos diskusijos – tai žingsnis pirmyn būtent ta kryptimi.


Bogusław Liberadzki, PSE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, gerai, kaddiskutuojame dėl Gdansko laivų statyklos. Reikėtų paminėti du svarbius dalykus: pirma,minime 1980 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyto Ščecino susitarimo ir 1980 m. rugpjūčio 31 d.pasirašyto Gdansko susitarimo sukaktį ir, antras labai svarbus dalykas – Gdansko laivųstatyklos finansinė padėtis.

Gdansko laivų statykla – istorinių permainų Lenkijoje, taip pat ir svarbiausių Europoje irpasaulyje įvykusių pokyčių simbolis. Štai, kaip viskas prasidėjo. Taip pat būtent į Gdanskolaivų statyklą devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje atvyko laisvojo pasauliolyderiai, kurių tikslas buvo skatinti atkaklumą kovoje. Taip pat čia žmonės kovojo užžmogaus teises, žodžio laisvę, laisvas profesines sąjungas, žmogaus orumą ir vystymąsi,vadovaujantis tuometinės Europos ekonominės bendrijos nuostatomis.

Dėl šios priežasties ši bendrovė – gyvasis paminklas, kuriuo turėtume didžiuotis, tačiau taitaip pat ir laivų statykla, bendrovė, kurios pagrindinė užduotis šiuo metu – statyti laivus.Laivų statyklos darbuotojai tai mums priminė prieš savaitę Briuselyje. Jie nekalbėjo apieistorinę duoklę, o prakalbo apie ekonominius dalykus, apie jų gyvenimą ir darbą. Laivųstatyba – pasaulinė pramonė. Laivus lengva įsigyti Azijoje ir jų nebūtina pirkti Europoje.

Komisijos nary, remiantis tuo, kas ką tik buvo išsakyta sprendimuose dėl konkurencingumo,neturėtume daugiausia dėmesio skirti tik vadinamai „sąžiningai konkurencijai“ ES. Mumsreikia į viską žiūrėti globaliai, kitaip tariant, reikia pažvelgti į Europos Sąjungos laivųstatybos pramonę kaip į pasaulinėje konkurencinėje aplinkoje veikiančią pramonę, o tadaapsvarstyti visas laivų statyklų veikimo sąlygas Europos Sąjungoje, įskaitant Gdansko irŠčecino laivų statyklas.

ES rinkos taisyklės priimtinos ir pripažįstamos kaip principas, tačiau jų įgyvendinimas irsusijęs grafikas turi būti realistiški, o, ypač, jas turi išnagrinėti atskiros įmonės. Todėl dėlprivatizacijos, kaip priemonės tikslui pasiekti, gali kilti tam tikrų abejonių, kitaip tariant,abejonių gali kilti dėl privatizacijos užbaigimo iki tam tikros datos. Dėl to raginu Lenkijosvyriausybę glaudžiai bendradarbiauti su Komisija, o laivų statyklos vadovybę veiksmingaivaldyti šią bendrovę.

Bronisław Geremek, ALDE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiaupasidžiaugti, kad Europos Parlamentas šiandien svarsto šį klausimą, ir pasakyti, kad labaipritariu šiai iniciatyvai. Norčiau padėkoti Komisijos Nariui Ch. McCreevy už šiandieninįpareiškimą ir pasakyti, kad mums labai svarbu žvelgti į Europos Sąjungą kaip bendriją.

Įeidami į Europos Parlamento pastatą, praeiname pro statulą, skulptūrą, ant kurios parašytaL'Europe a un coeur – Europa turi širdį. Šiuos žodžius išverstus į politinę kalbą, jie reikštųEuropos socialinio modelio tvirtumą. Prieš 27 metus Gdansko laivų statyklos darbuotojaipradėjo kovą prieš komunistinį režimą, už duoną ir laisvę. Jie norėjo atkurti žmogiškojodarbo tikslą ir iš valstybės monopolijos gniaužtų išlaisvinti ekonomiką. Ši istorinė laivųstatykla dabar susiduria su neįtikėtina Europos Tarybos rekomendacija dviem trečdaliaissumažinti gamybą ir bet kuriuo atveju uždaryti du elingus.

Manome, kad šioje situacijoje būtina imtis šių veiksmų. Pirma, sumažinti uždaromų elingųskaičių iki vieno ir taip sugrąžinti laivų statyklai galimybę duoti pelną. Antra, skirti laikolaivų statyklos valdymui supaprastinti, kadangi dabartinis valdymas be galo prastas (kadbendrovė taptų pelninga ir 3 000 darbuotojų išsaugotų darbą). Trečia, nepamirškite, kadGdansko laivų statykla – svarbiausias Europos paminklas ir įrodymas, kad socialinissolidarumas yra viena iš Europos Sąjungos pagrindinių vertybių.


Vis dėlto Europos institucijos negali šio sprendimo ignoruoti. Mūsų veiksmų pragmatizmasturi eiti koja kojon su suvokimu, kad kuriame Sąjungą žmonėms ir žmonių dėka. Europosstiprybė priklauso nuo mūsų gebėjimo būti novatoriškais ir konkurencingais, bet kartujautriais silpnesnių ir ne tokių laimingų likimams. Mano manymu, lygiai tokia pat yra irliberalios laisvės idėjos prasmė. Taip pat norėčiau pasidalinti ypatingu prisiminimu: ištisoseuropiečių kartos visose Europos Sąjungos valstybėse išdidžiai ir viltingai švarko atlapenešiojo Solidarumo ženkliuką. Šiuose rūmuose yra tokių žmonių. Vadinasi, jie yra Europosvienybę kurianti karta, kuri turėtų suprasti istorinę Gdansko laivų statyklos svarbą.

Marcin Libicki, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, dalyvavau laivų statyklosdarbuotojų derybose su Komisijos nariais N. Kroes ir V. Špidla. Taip pat buvau su jais, kaijie atvyko į Europos Komisiją ir paprašė Europos pagalbos. Gdansko laivų statykla šiuometu kyla iš finansinių bėdų liūno ir pradeda veikti pelningai. Būtų didžiulė klaida dabarįvesti didelius finansinius apribojimus, neleidžiančius jai uždirbti pelno ir joje dirbančiųžmonių ir mūsų bendromis pastangomis tapti sėkmingai veikiančia bendrove.

Taip pat norėčiau pabrėžti istorinį aspektą. Dabar neturėtume vieningos iš 27 valstybiųsusidedančios Europos, Europos, kuriai nekyla branduolinio karo grėsmė, jei ne Gdanskolaivų statykloje gimęs Solidarumas. Visi, taip pat ir čia sėdintys politikai, turi tai atminti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, jog visi iki šiol kalbėjusieji šiuo klausimu ir, manau, taidarysiantys vėliau, nepaisant jų politinių nesutarimų, šiuo klausimu laikosi visiškai vienodosnuomonės. Į tai būtina atsižvelgti.

Francis Wurtz, GUE/NGL frakcijos vardu . – (FR) Pone pirmininke, džiugu, kad manokolegos per frakcijos pirmininkų konferenciją pritarė mano siūlymui paprašyti Komisijosparengti pareiškimą prieš priimant bet kokį sprendimą dėl Gdansko laivų statyklos ateities.

Konkurencijos generaliniam direktoratui nereikėjo šio naujo atvejo, kad galėtų apibūdintisavo požiūrį. Jis jau susilaukė tiek daug protestų, kad daugelis stebėtojų, kuriuos vargu arbūtų galima apkaltinti neliberalumu, kurį laiką manė jį esant dogmatišku. Šiuo atveju,restruktūrizavimo planas laikomas įtikinamu tik, jei jame numatoma atleisti 1 000darbuotojų. Turime daugybę kitų pavyzdžių, kai su sunkumais susiduriančioms bendrovėmsbuvo liepta apkarpyti šimtus darbo vietų, o to nepadarius joms būtų reikėję grąžinti jųišgyvenimui skirtą pagalbą. Kalbant apie šį atvejį, pasakykite mums, kokia laivų statyklaveikia negaudama subsidijų. Manau, nekyla jokių abejonių, kad subsidijų teikimui turi būtitaikomos sąlygos. Tačiau problema ta, kad šios sąlygos visada reiškia darbuotojųpaaukojimą.

Nors vieno po kito Konkurencijos Komisijos nario pareigas ėjusių asmenų, kuriuos pažįstu,paprastai nekankina dvasinės kančios, o socialinis tvirtumas, tikrai, nėra jiems būdingasbruožas, šį kartą pagrindinis Komisijos generalinis direktoratas šiuo atžvilgiu nuėjo dartoliau, parodydamas, kad jis vienodai abejingas tiek politiniams, tiek socialiniams klausimas.Ar grasindama šiai Lenkijos simboliu tapusiai vietai sunaikinimu Komisija suvokia, kokiąpolitinę prasmę įgyja šios naujos valstybės narės žmonėms praėjus vos trejiems metamspo įstojimo siunčiama žinia? Tai, akivaizdu, mažiausiai rūpi laisvos ir neiškreiptoskonkurencijos sergėtojams. Jų manymu, atėjo laikas iškilmingai paminėti pagrindinįGdansko laivų statyklos darbuotojų vaidmenį kovoje už laisvę – istorinį vaidmenį, kaipsakė Ch. McCreevy, taip pat atėjo laikas jiems taikyti geležines laisvosios rinkos taisykles.

Dar yra laiko šiam neatsakingam žingsniui sustabdyti. Pirmiausia, mano manymu, reikiapradėti derybas esminiais klausimais su Lenkijos profesinėmis sąjungomis ir Europos


metalo apdirbėjų federacija. Būtina išsiaiškinta, kiek pagalbos iš tikrųjų buvo skirta šiailaivų statyklai, ir, svarbiausia, rasti sprendimą, padėsiantį išvengti darbo vietų nuostolių.

Be to, šis naujas atvejis iki absurdo išryškinantis šiuo metu taikomų kriterijų, kuriais siekiamaužkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, siaurumą, sustiprina mano frakcijos nuomonę,kad prieš priimant visus galutinius sprendimus dėl Europos sutarties ateities, be galo svarbusurengti nuodugnias, viešas ir daug apimančias diskusijas apie Sąjungos tikslus ir išsiaiškinti,ar jie atitinka įgyvendinamas politikas.

Gdansko laivų statybos istorija – priminimas, kad politinė struktūra, kuri nesugebasusitaikyti su savais prieštaravimais ir per jas peržengti, yra pasmerkta. Ši pamoka taip pataktuali šiandien ir kai kuriems Europos lyderiams būtų į naudą apie ją pamąstyti.

Witold Tomczak, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, dviejų iš trijų elingųuždarymas Gdansko laivų statykloje, kurį siūlo Europos Komisija, ir galimybė, kad jai teksatlyginti valstybės pagalbą – didžiulė klaida. Komisija neatsižvelgia į kelis veiksnius, taippat į ankstesnius politinių žlugdytojų ir nesąžiningų verslininkų, kurie siekė pasisavintimiesto centre esantį nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypus, veiksmus, nuostolingus laivųstatyklai. Nesąžininga laivų statyklos privatizacija šiuo metu nagrinėjama teisine tvarka.

Komisija apie tai neturi patikimų žinių. Laivų statyklos restruktūrizacija jau įvykdyta, atleistitūkstančiai darbuotojų, septyni iš dešimties elingų uždaryti. Šiuo metu laivų statyklosfinansiniai rezultatai teigiami. Dviejų elingų uždarymas sunaikintų šį laimėjimą ir pasiekimą.Milžiniška valstybės pagalba, kurią laivų statyklos gavo iš senųjų valstybių narių, aplenkėGdansko laivų statyklą. Esant tokiai situacijai, nesukuriamos vienodos sąlygos konkurencijaiir neatsižvelgiama į laivų statyklų pelningumui apskaičiuoti naudojamų būdų skirtumus.

Šis smūgis Gdansko laivų statyklai taip pat silpnina visos Europos Sąjungos laivų statybospramonę. Norėčiau jums priminti, kad ES tarptautinės laivų statybos rinkos dalis yra triskartmažesnė nei vien Pietų Korėjos, kuri savo laivų statybos pramonei teikia subsidijas. Tairodo nepakankamą Komisijos rūpinimąsi ES ilgalaikiais ekonominiais interesais. Komisijosketinimai prieštarauja Lisabonos strategijos tikslams.

Gdansko laivų statyklos darbuotojai kovojo už solidarumą, kuris nereiškia žiaurauskonkurentų pašalinimo. Solidarumas nėra tuščias šūkis ar užuojauta, tai atsakomybė,sąžiningumas ir gebėjimas pažvelgti tiesai į akis. Ar Europos Sąjunga šiandien tebeturitokias vertybes?

Maciej Marian Giertych (NI). – (PL) Pone pirmininke, Gdansko laivų statykla yra ypačsvarbi Lenkijai. Tai ne tik darbovietė, bet ir politinis simbolis. Komunistiniais laikais buvomėginta ją sunaikinti. Politinė darbuotojų kova ir visos tautos parama neleido valdžiai josuždaryti. Darbuotojai supranta ypatingą laivų statyklos svarbą ir reaguoja į kylančią grėsmętaip, kaip tai darė tuomet – protestuodami. Būtų baisu, jei bendrovė, kuri gynėsi nuokomunistinės galios, turėtų žlugti dėl Europos Sąjungos direktyvų spaudimo.

Be galo svarbu, kad ši bendrovė ir toliau užsiimtų laivų statyba ir sudarytų laivų statybospramonės, o ne kokios nors kitos pramonės, dalį. Dėl Komisijos siūlomo elingų skaičiaussumažinimo nuo trijų iki vieno ji, kaip laivų statykla, netektų ilgalaikio pelningumo. Jaireikia bent dviejų elingų, kad galėtų toliau pelningai veikti kaip laivų statykla.

Lenkija laikosi galiojančių finansavimo taisyklių, tačiau žinome, kad laivų statyba nėratoks jautrus ES ekonomikos sektorius, kad pagalba Gdansko laivų statyklai iškraipytųkonkurenciją. Komisija privalo atsižvelgti į Gdansko laivų statyklos išskirtinumą ir su ja


elgtis kitaip. Būdama kovos už nepriklausomybę nuo komunistinės valdžios simboliu,Gdansko laivų statykla privalo išlikti laivų statykla.

Józef Pinior (PSE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, Gdansko laivų statykla –didis Europos simbolis, joje 1988 m. rugpjūtį Lecho Valensos vadovaujami Lenkijosdarbininkai pradėjo streiką už laisvę ir teisingumą. Ši laivų statykla simbolizuoja kovą užprofesines sąjungas, politines ir pilietines teises darbininkų judėjimui visame pasaulyje.Norėčiau pabrėžti F. Wurtz iniciatyvos svarbą, dėl kurios šiandien Europos Parlamentesurengtos diskusijos dėl Gdansko laivų statyklos žlugimo grėsmės.

Pirmą kartą ėmiau ginti Gdansko laivų statyklą, dar būdamas pogrindinio „Solidarumo“aktyvistu 1998 m. lapkritį, kai Miečislavo Rakovskio vyriausybė nusprendė likviduoti laivųstatyklą dėl prastų ekonominių rezultatų. Deja, Gdansko laivų statykla taip pat taposunkiosios pramonės nykimo ir darbuotojų bejėgiškumo simboliu, o su šiuo procesususidūrusios profesinės sąjungos – visko, kas apibrėžiama kaip „spekuliacinis kapitalizmas“pavyzdžiu. Nedaug liko iš tos iškilios laivų statyklos, kurioje gimė „Solidarumas“. Po 1989m. Solidarumo vyriausybės nedomino laivų statyklos likimas. Bendrovė tapo vieta, kuriojeiš vienos pusės vyksta rinkos spekuliacijos, o iš kitos klesti demagogija ir populizmas.

Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare, Lenkijos laivų statyklos sulaukė valstybės pagalbos.Gdansko laivų statykloje prasidėjo restruktūrizacija ir ji demonstruoja, kad gali veiktipelningai. Dabartiniai Europos Komisijos reikalavimai uždaryti du iš trijų laivų statybainaudojamų elingų pavers ją nepelninga ir baigsis nedarbu ir daugelio darbuotojų šeimųtragedija. Europos Parlamente, minint dvidešimt septintąją Rugpjūčio susitarimų pasirašymosukaktį, raginu elgtis protingai. Komisijos nary, paieškokime protingo kompromiso, kurissuderintų bendrosios rinkos principus, kurių laikosi Komisija, su trijų tūkstančių laivųstatyklos darbuotojų interesais. Išsaugokime Gdansko laivų statyklą!

Hanna Foltyn-Kubicka (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Komisija, kuri yra labaipragmatiška, kalbėdama apie Gdansko laivų statyklą pamiršta už pinigus gerokai svarbesnįdalyką – istoriją. Jei ne laivų statykla, šiandien čia nebūtų nei manęs, nei daugelio kitų nariųiš Centrinės ir Rytų Europos. Jei ne laivų statykloje prasidėję pokyčiai, visa Europa šiandienatrodytų visai kitaip – Europa grindžiama demokratijos, laisvės, lygybės ir pagarbos žmogausteisėms vertybėmis, kovą už tokią Europą simbolizuoja Gdansko laivų statykla. Būtentstreikai laivų statykloje pradėjo griauti komunizmą.

Europos Sąjungos simbolio nereikia toli ieškoti, jis čia, kur esame mes, ir atminkite, kadpokarinio dviejų valstybių susitaikymo vardan galime išleisti daugiau kaip 200 mln. EURper metus kasmėnesiniams persikėlimams į Strasbūrą. Kodėl taip pat nesuteikus finansinėsparamos Gdansko laivų statyklai, kuri simbolizuoja Šaltojo karo pabaigą ir visos Centrinėsir Rytų Europos išsivadavimą iš komunizmo jungo?

Todėl į visus kreipiuosi: neleiskime laivų statyklai žlugti, nesunaikinkime vietos, kuriojegimė „Solidarumas“, ir nematuokime laivų statyklos istorinės vertės eurais.

Mary Lou McDonald (GUE/NGL). – Pone pirmininke, Komisijos nary, pats pripažinotelabai svarbų politinį Gdansko laivų statybos įmonės simboliškumą ir visa, ką jis pažadina.Bet, suprantama, laivų statybos įmonės yra daugiau nei simbolis. Jos yra kertinis visosregioninės ekonomikos akmuo tiesiogiai ir netiesiogiai teikiantis tūkstančius darbo vietų.Vis sunkiau besiverčiančios Gdansko laivų statybos įmonės uždarymas gali sunaikinti visąregioninę ekonomiką, sugriauti šimtų tūkstančių žmonių gyvenimus.


Komisijos nary, kalbėjote apie konkurencijos ir laisvos rinkos svarbą. Norėčiau, kadpakalbėtumėte apie šių darbo vietų svarbą. Norėčiau, kad pripažintumėte strateginę šioslaivų statybos įmonės svarbą Lenkijai – ir, iš tiesų, šios pramonės svarbą visai EuroposSąjungai. Manau, kad šis kontraversiškumas yra atskleistas, dar kartą: valstybės pagalbosteikimo taisyklės ir kurlink tiksliai kreipiama ES politika. Manau, kad būtų ironiška ir beveiktragiška, jei Gdansko ir visko ką ji simbolizuoja galas ateitų vien dėl griežtos ES politikos,kuri tvirtai laikosi konkurencijos dinamikos ir rinkos ekonomikos – atmetusi visa kita;tokia mano nuomonė.

Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Pone pirmininke, niekas neneigia, kad bendrosiosrinkos taisyklės ir konkurencija yra Europos ekonomikos varomosios jėgos, garantuojančiosspartų jos vystymąsi. Nepasirengusios šiam iššūkiui darbovietės susidurs su sunkumais,įskaitant likvidaciją, ir, žinoma, jų darbuotojai protestuos.

Tačiau praeitą savaitę įvykusį Lenkijos laivų statyklos darbuotojų protestą būtina žiūrėtikitaip. Jie atvyko į Briuselį ne skųstis, kad sukeltų užuojautą ar prašyti pinigų. Jie protestavoprieš sprendimą, kurį laiko dar vienu mirties nuosprendžiu laivų statyklai, paliksiančiumažiausiai tūkstantį darbuotojų gatvėje.

Taigi kokia jų problema? Į Briuselį atvykusių laivų statyklos darbuotojų problemų – vienodossąlygos ir užtikrinimas, kad Komisijos sprendimas būtų grindžiamas patikima ir patikrintainformacija, nes realybė rodo, kad laivų statyklos reikalai gerėja ir galų gale jai pasitaikėproga tapti pelninga bendrove. ES teisė leidžia panašiose situacijose teikti papildomąpagalbą. Sutartyje pateikiami pavyzdžiai, kai rytų Vokietijos Länder tokią pagalbą gavo.

Taip pat noriu pabrėžti, kad tai nebuvo Lenkijos vyriausybės protestas. Protestavusieji –Europos Sąjungos piliečiai, laivų statyklos darbuotojai, turintys teisę tai daryti, kurie patysorganizavo šį protestą ir atvyko, kad mums parodytų, jog vyksta kažkas negero. Turėtumetokį elgesį sveikinti, nes būtent taip kuriama mūsų pilietinė bendruomenė.

Ir paskutinis dalykas: jų atvykimas į Briuselį taip pat rodo didžiulį jų pasitikėjimą EuroposSąjunga ir šį pasitikėjimą išreiškia visa Lenkijos visuomenė. Tiek mes, tiek Europos Sąjungaturime būti verti šio pasitikėjimo.

Mirosław Mariusz Piotrowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, praėjusią savaitę į Briuselįbuvo atvykusi Lenkijos laivų statyklos darbuotojų delegacija, kuri protestavo prieš Komisijossprendimą uždaryti du elingus, kurio pasekmė – masiniai atleidimai. Laivų statyklosdarbuotojai mano, kad Komisijos požiūris į jų darbovietę per griežtas ir nesąžiningas. Podiskusijų su Komisijos nariais N. Kroes ir V. Špidla laivų statyklos darbuotojai į Lenkijągrįžo su didelėmis viltimis. Pranešama, jog Komisija turėtų smulkiau ir nuodugniai peržiūrėtilaivų statyklos situacija.

Norėčiau pridurti, kad nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą maždaug milijonas žmoniųišvyko iš šalies ieškodami darbo užsienyje ir šis skaičius nuolat auga. Jei Europos Komisijalaikysis savo sprendimo neišvengiamai bus sumažinti tūkstančiai laivų statyklos darbuotojųetatų, kuriems dabar pavyksta išlaikyti pozicijas konkurencingoje ES rinkoje.

Tam tikrą susirūpinimą kelia Komisijos šališkumas ir jos parama kitam laivų statykloslobistui. Esu įsitikinusi, kad dažnai viena kitai prieštaraujančių taisyklių labirinte įmanomarasti abiems šalims priimtiną sprendimą. Todėl norėčiau, kad mano vardas būtų tarpraginančiųjų pakeisti laivų statyklai nepalankų sprendimą ir žiūrėti į Gdansko laivų statykląne tik kaip į paprastą laivus statančią bendrovę, bet ir nacionalinį bei Europos simbolį.


Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Pone pirmininke, tik norėčiau pabrėžti, kadKomisija supranta istorinę Gdansko laivų statybos įmonės ir šio atvejo subtilumą.Susitarsime dėl tikslo, kad Gdansko laivų statybos įmonė būtų restruktūrizuota ir paverstaperspektyvia laivų statybos įmone. Komisija norėtų paskatinti tokį procesą.

Tačiau Komisija taip pat atsakinga, kad tai būtų atlikta kartu užtikrinant vienodas sąlygasEuropos laivų statybos rinkoje ir sistemingai vienodai elgiantis su restruktūrizuojamomisįmonėmis. Norėčiau tikėti, kad besitęsiančios Lenkijos valdžios institucijų ir Komisijosdiskusijos užtikrintų patenkinamus rezultatus.


(Posėdis buvo sustabdytas 11:15 val. balsavimui ir atnaujintas 11:30 val.)

PIRMININKAVO: EDWARD McMILLAN-SCOTTPirmininko pavaduotojas

6. Pirmininko pranešimas

Pirmininkas. − Kolegos, kaip matote, Parlamente buvo įmontuoti du nauji informaciniaiekranai. Jie didesni ir teikia daugiau galimybių nei pakeistieji.

Tai pirmas žingsnis tęstinio projekto, kurį vykdant bus pagerinta informacijos pateikimokokybė dėl plenarinio posėdžio tvarkos. Tai bus naudinga ir Parlamento nariams, irvisuomenei.

Ypač po kiekvieno vardinio balsavimo, bus trumpai rodoma grafinė salės apžvalga suparlamento balsavimo modeliais. Ši nauja ypatybė, kuri jau įdiegta daugelyje nacionaliniųparlamentų, paprasčiausiai pateiks informaciją, šiaip ar taip detaliai nurodytą Protokolo„Balsavimo rezultatų“ priede.

Tačiau, remdamasi vakar vakare priimtu Parlemento biuro sprendimu Pirmininkų sueigapasinaudos savo iškilia išmintimi ir antradienį nuspręs, ar grupės pirmininkai norės nuolatateityje naudotis šiuo sistemos aspektu.

O tuo tarpu šį rytą buvo konsultuojamasi su politinėmis frakcijomis ir buvo susitarta šįrytą leisti šį grafinį vaizdą naudoti eksperimento tvarka mūsų balsavimo sesijoje.

7. Balsuoti skirtas laikas

Pirmininkas. − Kitas punktas yra balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų ir kitų dalykų: žr. protokolą)

7.1. NUTS – Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 pakeitimas iš dalies, į ES įstojusBulgarijai ir Rumunijai (balsavimas)

– Pranešimas: Gerardo Galeote (A6-0285/2007)

7.2. Europolo analizei skirtos darbo bylos (balsavimas)

– Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A6-0288/2007)


7.3. Gaivalinės nelaimės (balsavimas)

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: Gaivalinės nelaimės (RC-B6-0323/2007)

– Prieš balsuojant dėl 4 pakeitimo:

Vittorio Prodi (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paprašyti, kad23 straipsnio dalies pabaigoje būtų įterpti žodžiai „ir žemės registro atnaujinimas“, kaippagrindinė padėties stebėjimo ir teritorinės politikos priemonė.

(žodinis pakeitimas buvo priimtas)

7.4. Geresnė teisėkūra Europos Sąjungoje (balsavimas)

– Pranešimas: Katalin Lévai (A6-0273/2007)

7.5. Geresnė teisėkūra 2005 m.: subsidiarumas ir proporcingumas (balsavimas)

− Pranešimas: Bert Doorn (A6-0280/2007)

7.6. Reglamentavimo aplinkos paprastinimas (balsavimas)

− Pranešimas: Giuseppe Gargani (A6-0271/2007)

7.7. Negriežtosios teisės panaudojimas (balsavimas)

− Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0259/2007)

7.8. Vieningos rinkos peržiūra (balsavimas)

− Pranešimas: Jacques Toubon (A6-0295/2007)

Monica Frassoni (Verts/ALE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, buvau paprašytapakalbėti apie reikalus, susijusius su mūsų darbo grafiku. Tai, kad keletą metų sutapo naujųmokslo metų pradžia ir, deja, kitais metais vėl sutaps su mūsų plenariniu posėdžiu, mūsųParlamento nariams ir daugumai pareigūnų kelia šeimyninių sunkumų. Mano nuomone,Parlamentas turėtų aptarti šį klausimą, nes mūsų vaikų, kuriuos tėvai turi nuvesti į mokyklą,gerovė, yra verta būti nagrinėjama šiame Parlamente.

(Plojimai)

Pirmininkas. − Ačiū M. Frassoni, esu įsitikinęs, kad jūsų mintis svarbi, bet pavėlavote įposėdį, todėl prašau nueiti pas direktorių!

(Juokas)

Thomas Wise (IND/DEM). – Pone pirmininke, nežinau, kokia taisykle remiamasi, betmano balsavimo biuletenyje parašyta, kad reikia balsuoti dėl kito pranešimo – I. AyalosSender. Ar toliau renkamės dirbti 12:30 val.?

Pirmininkas. − Diskusijos dar nevyko ir balsavimas bus rytoj. Ačiū, kad tai paminėjote.


8. Paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Díaz de Mera García Consuegra (A6-0288/2007)

Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Turime Suomijos Respublikos iniciatyvą, kuriostikslas yra patvirtinti taisykles dėl galiojančių teisės aktų analizės bylų.

Iš tiesų 2003 m. balandžio mėn. įsigaliojęs protokolas šiais metais pakeitė Europolokonvencijos III antraštę, o ypač dalį, kuri susijusi su analizės bylų kūrimu ir šiose byloseesančių asmens duomenų rinkimu, apdorojimu, naudojimu ir panaikinimu.

Tai reiškia, kad atitinkamai turės būti pakeistos ir patvirtintos įgyvendinimo taisyklės.

Todėl ši priemonė, nors ir laikina, yra būtina ir tinkama.

Iš tiesų ši priemonė galios ne visą laiką, kadangi visi ankstesni teisės aktai bus panaikinti,kai įsigalios Tarybos sprendimas, įsteigiantis Europos policijos biurą.

– Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos: Gaivalinės nelaimės (RC-B6-0323/2007)

Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, tačiaunorėčiau pabrėžti vieną dalyką – užuominą apie Europos apsaugos pajėgų sukūrimą. Čia,Europos Parlamente, egzistuoja tendencija reaguoti į konkrečius įvykius iš karto raginantįsteigti naują instituciją arba parengti naują poziciją.

Šiuo atveju, būtina darką kartą aiškiai išdėstyti, kad atsakomybė spręsti su stichinėmisnelaimėmis susijusius klausimus paprasčiausiai negali ir neturi būti perimta iš valstybiųnarių: priešingai, tai pirmiausia valstybių narių pareiga, jos yra įgaliotos imtis prevenciniųpriemonių ir užtikrinti, kad priešgaisrinės saugos tarnybos turėtų geriausią įrangą, odarbuotojai būtų geriausiai apmokyti, kad galėtų veiksmingai kovoti su nelaimėmis. Tikišskirtinais atvejais, įvykus ypatingai katastrofai, be abejo, su paramos ir solidarumo pašymukreipiamasi į Europos Sąjungą, kurios prašoma įsikišti. Tačiau pirmiausia, tai turi išliktivalstybių narių pareiga.

Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėlstichinių nelaimių, nes dar kartą įsitikinome, kad tokiose ekstremaliose situacijose Europanėra pažeidžiama ir kad jai reikia ES solidarumo. Vis dėlto vienas dalykas turi būti aiškus:reikalingas gerokai geresnis koordinavimas ir situacijos susidarymui turėtų būti užkirstaskelias ten, kur ES valstybėms narėms reikalinga papildoma pagalba iš trečiųjų šalių, nespatys negalime suteikti būtinos pagalbos. Valstybių narių iššūkis – suformuoti geriauorganizuotas pagalbos sistemas, ypač ten, kur naudojamasi savanorių paslaugomis,pavyzdžiui, suteikiant geriausius mokymus ir įrangą priešgaisrinės saugos komandoms.

Nugaišusių naminių ir laukinių gyvūnų šalinimas – pagrindinė problema, kurią reikia kaipgalima greičiau spręsti, siekiant užkirsti kelią ligų protrūkiams ir sumažinti žalą aplinkai.

Andreas Mölzer (ITS). – (DE) Pone pirmininke, taip pat balsavau už rezoliuciją, nors,mano manymu, negalima leisti, kad šie baisūs miškų gaisrai prisidėtų prie ES institucijųišpūtimo. Manau, nei Europos civilinės saugos agentūra, nei Europos nelaimių intervencijospajėgos nesugebės veiksmingai apsaugoti Europos Sąjungos nuo stichinių nelaimių. Labiautikėtina, jog bus sukurtas dar didesnis biurokratinis aparatas ir prireiks didesnių sąnaudų.


Todėl reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant būti pasirengusiais stichinėmsnelaimėms ateityje, ir rūpintis priešgaisrinėmis saugos tarnybomis, taip pat gerai prižiūrėtimūsų girias ir miškus, kad ateityje tokio masto stichinės nelaimės tiesiog nekiltų.

Glyn Ford (PSE). Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad mano frakcijos balsavimo sąrašeši rezoliucija dėl gaivalinių nelaimių apibūdinta kaip miškų gaisrų, bet vasarą gaivalinėsnelaimės Europoje aprėpė daug plačiau ir norėčiau pasakyti, kad mano regione buvodidžiausi šio amžiaus potvyniai. Trečdalis žmonių iš milijono ilgiau nei savaitę išbuvo begeriamo vandens. Labai nukentėjo 4 000 namų, o dešimtys tūkstančių buvo priverstievakuotis; visa tai kainavo 150 mln. EUR.

Tikiuosi, kad mano vyriausybė kreipsis dėl paramos iš Europos Komisijos, kad manoregiono apskritis ir miestai, bei kitos Britanijos vietovės gautų kompensaciją už išlaidas,kurias gali neišvengiamai tekti padengti labai mažoms gyventojų grupėms.

Pirmininkas. − Pasiūlymo dėl rezoliucijos pavadinimas yra „gaivalinės nelaimės“ ir jisbuvo pataisytas.

Linda McAvan (PSE). – Pone pirmininke, tik noriu pakartoti, ką sakė G. Ford apiegaivalines nelaimes JK. Žmonės gali nežinoti, bet buvo apsemta 40 000 gyvenamojonekilnojamo turto objektų. Nukentėjo devyni šimtai mokyklų. Vis dar uždarytos pagrindinėsgeležinkelio linijos. Nukentėjo dirbamoji žemė, įskaitant 57 % žirnių derliaus JK. Mano,Jorkšyro ir Huber regione, nukentėjo daug tūkstančių žmonių, o daug iš jų vis dar negaligrįžti į savo namus.

Norime, kad Komisija, žinant, kad JK vyriausybė kreipėsi dėl solidarumo finansavimo,greitai atsakytų į prašymą, bet taip pat norime, kad visos ES institucijos klimato kaitąpadarytų savo didžiausiu prioritetu. Kai per kitus mėnesius Parlamente bus svarstomassvarbus teisės aktas, tikiu, kad kolegos turės galvoje šios vasaros gaivalines nelaimes irpasistengs, kad mes prisidėtume spręsdami ilgalaikį klimato kaitos klausimą; tikiu, kadateityje daugiau tokio masto stichinių nelaimių nebus.

Nirj Deva (PPE-DE). – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau paremti Europos Komisijaipateiktą prašymą dėl finansavimo. Mano regionas, pietryčių Anglijoje taip pat labainukentėjo, ypač Oksfordšyras ir dalis Berkšyro, o mano kolega D. Hannan ir aš pateikėmeEuropos Komisijai prašymą dėl finansavimo iš krizių fondo. Dabar atsistojau, nes noriuKomisijos paprašyti paspartinti pagalbos teikimą, kad mano regione pietryčių Anglijojebūtų atkurtos normalios sąlygos.

Françoise Castex (PSE), raštu . – (FR) Balsuodamas už rezoliuciją dėl stichinių nelaimių,kurios įvyko šią vasarą, norėjau išreikšti solidarumą su aukų šeimomis ir nusiaubtų regionųgyventojais. Taip pat tai padėka visiems profesionalams, savanoriams ir vietinėms valdžiosinstitucijoms, kurie padėjo kovoti su miškų gaisrais ir gelbėti potvynio aukas.

Manau, kad šiuo metu iškilo neatidėliotinas poreikis imtis Bendrijos kritiniams atvejamsskirtų priemonių, ypač finansinių, siekiant padėti atsikurti regionams, kuriems padarytadidžiulė žala. Taip pat reikia atkurti nukentėjusių regionų produktyvųjį potencialą, mėgintiskatinti sukurti daugiau darbo vietų ir imtis reikiamų veiksmų, kad būtų subalansuotossocialinės sąnaudos, atsiradusios dėl darbo vietų praradimo ir kitų pajamų šaltinių.

Man vis dar kelia susirūpinimą augantis ekstremalių oro sąlygų sukeltų nelaimių skaičius,kurios specialistų nuomone vyksta daugiausiai dėl pasaulinį atšilimą sukeliančios klimato


kaitos. Todėl raginu Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrintas Kioto įsipareigojimųlaikymasis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Den Dover (PPE-DE), raštu. − Nors Britanijos konservatoriai remia pasiūlymą dėlrezoliucijos dėl gaivalinių nelaimių ir balsuoja už jį, jie nuogąstauja dėl „Europos pajėgų“sukūrimo (9 dalis), nes manome, kad ir prevenciją, ir gebėjimą greitai reaguoti reikia sutelktiį valstybių narių išteklius.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Manome, jog ši rezoliucija gera ir siūlomebalsuoti už ją, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad joje nepateikiami jokie svarbūspasiūlymai (nepaisant kelių nuorodų į ankstesnes EP rezoliucijas) ir primygtinai brukamikiti, dėl kurių mums kyla daugiausia abejonių.

Taigi privalome atkakliai reikalauti, kad reikia peržiūrėti Solidarumo fondo reglamentą,kad jis apimtų ir regionines nelaimes, sukurti nukentėjusių žmonių paramos mechanizmaiir remiamas miškų atsodinimas, tinkamą dėmesį skiriant didelių klimato kaitos sukeliamųnelaimių prevencijai. Turi būti sukurta viešojo žemės ūkio draudimo schema, kuriąfinansuotų Europos Sąjunga ir kuri ūkininkams garantuotų minimalias pajamas, jei kiltųnepaprastoji padėtis tokia, kaip sausros, gaisrai ir potvyniai.

Be galo svarbu pasirinkti tokią prevencijos politiką, kuria būtų sprendžiama stichiniųnelaimių problema, ypač, Viduržemio jūros regione, ir atliekamos radikalios BŽŪP pataisos,siekiant kovoti su smulkių ir vidutinių ūkių ir šeimos ūkių skaičiaus mažėjimu, skatinantžemės ūkio produkcijos gamybą, bioįvairovę ir žemės sklypų naudojimą.

Mums nekyla abejonių dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo, nes jis gali tapti darvienu būdu panaikinti nacionalinį suverenitetą dėl svarbių aspektų tokių, kaip gamtiniųišteklių, ypač miškų ir miškingų vietovių, valdymas.

Genowefa Grabowska (PSE), raštu . − (PL) Jau kelerius metus pradedame rudensParlamento sesiją aptardami tragiškas stichinių nelaimių, vasarą paliečiančių Europą,pasekmes. Europą niokoja sausros, karščio bangos, potvyniai ir gaisrai. Jei šį sąrašąpapildytume į jį įtraukdami gamtinių jėgų sukeltas pramonines katastrofas, nupieštumeEuropos, kurios piliečiai bejėgiškai stovi akis į akį su viską griaunančia gamta, paveikslą.

Daugiau kaip 60 žmonių žuvo šiais metais Graikijoje siautėjusiuose gaisruose, daug šeimųprarado viską, ką turėjo, o tūkstančiai miškų ir alyvmedžių giraičių hektarų virto pelenais.Vaizdas, tikrai, tragiškas. Žinau, ką reiškia tokia tragedija. Mano šalis nukentėjo nuopotvynių, taip pat daug žmonių žuvo per tragiškus atsitikimus kasyklose. Dėl šios priežastiesnorėčiau išreikšti užuojautą ir Europos solidarumą su Graikijoje įvykusios nelaimės aukųšeimomis ir jų artimaisiais, taip pat nuo gaisrų nukentėjusių regionų gyventojais.

Tuo pat metu, nemanau, kad Europa tokių įvykių akivaizdoje gali išlikti abejinga. Turiuomenyje ne tik ES finansinę paramą, kuri padėtų atkurti nuo nelaimių nukentėjusiusregionus. Pirmiausia ES turime parengti veiksmingesnį prevencijos ir išankstinio perspėjimomechanizmą, kuris net jei ir nepadėtų išvengti nelaimių, tikrai, padėtų sumažinti jųpadarinius. Nors gyventojų apsauga nuo nelaimių yra kiekvienos valstybės narės pareiga,reikėtų pagalvoti apie efektyvesnę nacionalinių krizių valdymo politikų priežiūrą ir galbūtnet apie jungtines greitojo reagavimo pajėgas tokių nelaimių atvejams.

Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Norėčiau pareikšti gilią užuojautą baisiųpavasarį siautėjusių miško gaisrų aukoms, ypač, Graikijoje, ir mūsų solidarumą su jųšeimomis ir visais nukentėjusiais.


Dabar reikia darbų, o ne žodžių. ES privalo imtis būtinų finansinių įrankių ir priemonių,kad būtų patenkinti nukentėjusių žmonių materialiniai poreikiai ir skatinamas susijusiųregionų socialinis, ekonominis ir aplinkos atkūrimas.

Atsižvelgiant į tai, kas šiandien buvo išsakyta, prisimenu kai kuriuos mūsų 2003 ir 2005m. pateiktus siūlymus, kurie lieka aktualūs ir šiandien:

- toliau teikti paramą iš Solidarumo fondo nukentėjusiems nuo regioninių nelaimių;

- pripažinti, kad stichinės nelaimės paliečia konkrečiai Viduržemio jūros regioną, kurįvyksta 90 % užregistruotų miškų gaisrų ir sausrų;

- sudaryti Bendrijos programą dėl miškų ir miškingų vietovių apsaugos nuo gaisro;

- ištirti galimybę sukurti žemės ūkio nelaimių fondą;

- atkreipti ypatingą dėmesį į nepalankiausias sąlygas stichinių nelaimių požiūriu turinčiusregionus.

Galiausiai, norėčiau pabrėžti, kad jei užuot nuolat skyrę vis daugiau lėšų kariniamsasignavimams, jas skirtume stichinių nelaimių prevencijai ir kovai su jomis bei nukentėjusiųregionų atkūrimui, tokių nelaimių dažnumas ir jų pasekmės labai sumažėtų.

Carl Lang (ITS), raštu . – (FR) Rugpjūčio pabaigoje Graikija nusiaubė didžiausia josistorijoje stichinė nelaimė. Pirminiais skaičiavimais didžiuliuose gaisruose, nusiaubusiuosemilžiniškus Peloponeso plotus, 63 žmonės žuvo, mirtinai sudegė daugiau kaip 40 000galvijų, sudegė 250 000 alyvmedžių ir tūkstančiai miško hektarų virto pelenais.

Ministro pirmininko Kosto Karamanlio paskelbtos trys gedulo dienos negali atpirkti visiškovalstybės negebėjimo apsaugoti savo piliečių ir padėti liepsnų apsuptiems kaimogyventojams šalyje, kur kepinančios vasaros ir gaisro pavojus – įprastas dalykas.

Iš visko matyti, kad trūko ne tik žmogiškųjų išteklių ir įrangos, bet ir gebėjimo iš ankstoplanuoti ir koordinuoti operacijas. Kaip ir ankstesnės PASOK vyriausybės, taip ir Naujosiosdemokratijos vyriausybė nepadarė nieko, kad užkirstų kelią tokiam gaisrų mastui ir jųsukeltam siaubui. Net tuomet, kai gaisrai siautėjo visoje Graikijoje, Ministras Pirmininkasbe jokios sąžinės graužaties ir grynai politiniais sumetimais paskelbė, kad visuotiniairinkimai vyks kaip suplanuota. Palaikydami nuo politikų nukentėjusius graikus, tikėkimės,kad ateityje neatsakingą vyriausybę pakeis atsakinga.

David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už rezoliuciją dėl vasarą nutikusių gaivaliniųnelaimių ir ypač džiaugiuosi, kad egzistuoja ES solidarumo fondas, iš kurio valstybės narėsgali gauti pagalbos, kad įveiktų tokių nelaimių pasekmes. Tokia naudinga solidarumoišraiška iš tiesų padedama ES šalims ir piliečiams tuomet, kai jiems to labiausiai reikia.

Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. − (IT) Siaubingi, šią vasarą, ypač, Graikijąir pietų Italiją nuniokoję gaisrai, atnešę daugybę aukų ir sunaikinę tūkstančius miškingųvietovių ir žemės ūkio žemės hektarų dar kartą iškėlė neatidėliotiną poreikį geriaukoordinuoti valstybių narių civilinės saugos pajėgų greitosios reakcijos priemones.

Dabar aišku, kad tuo tikslu reikia įkurti Europos civilinės saugos agentūrą, koordinuosiančiąir valdysiančią nelaimių priežasčių naikinimui arba jų prevencijai skirtas priemones.

Agentūra, kurią autorius siūlė Komisijai įsteigti jau daugybę kartų, remiantis teigiama JAVFederalinės kritinių situacijų valdymo agentūros patirtimi, ne tik būtų atsakinga už kovą su


niokojančiais gaisrais, kurie kasmet padaro milžinišką žalą Viduržemio jūros regionovalstybėms, taip pat imtųsi skubių veiksmų, sprendžiant po įvairių stichinių įvykių sukeltųnelaimių susidariusias kritines situacijas tokias, kaip potvyniai, nuo kurių nesenai nukentėjoBulgarija, ar žmogaus sukeltas nelaimes.

Būtina pabrėžti, jog nelaimės gali apimti ir keletą valstybių, todėl Europa neturėtų pasikliautitik savanorių kilnumu ar konkrečios nukentėjusios valstybės narės gebėjimais ir ištekliais,o privalo turėti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei reikiamą įrangą, kadgalėtų skubiai imtis veiksmų.

Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Nuoseklumo labui, atsižvelgdamas į tai, apie kąkalbėjome praeityje, ir į su Europos solidarumo fondu susijusius lūkesčius, žinoma,balsuosiu už šią rezoliuciją. Tačiau taip balsuosiu ne tik dėl nuoseklumo.

Tarp nesuskaičiuojamos daugybės Europos integracijos pranašumų yra masto pranašumasir masto ekonomika, kurie neatsiejami nuo solidarumo. Jokiais būdais nesumenkinantvalstybių narių ir jų vyriausybių atsakomybės, įmanoma ir pageidautina per europiniolygmens solidarumą stoti į kovą su nelaimėmis, kurias sukelia gamta ir didėjantis josnenuspėjamumas, o ne žemės valdymo klaidos.

Vis dėlto atkakliai laikydamiesi šio teiginio, negalime neatsižvelgti į žmogiškuosiusveiksnius: kai nusikaltėlis sukelia gaisrą, kai žemės sklypo naudojimo planas sudaro sąlygastokioms nelaimėms kilti arba apsunkina jų pasekmes. Todėl manau, kad atėjo laikasperžiūrėti daugelį mūsų politikų, ypač, susijusių su miškų ir miškingų vietovių valdymuir kaimo plėtra, bet net vien jas: taip pat reikia apžvelgti mūsų aplinkos apsaugos priemones,kad Žmogus netaptų pavojingesnis už Gamtos naikinamą jėgą.

Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Daugiau kaip 60 žuvusiųjų ir pelenais virtę184 000 hektarų žemės: štai tokie rugpjūčio pabaigoje Graikiją nusiaubusių gaisrų skaičiai.

Europa buvo pasyvus stebėtojas. Solidarumas pradėjo pilnai veikti per „Europos greitojoreagavimo priemonę“, už kurią balsavome praėjusį kovą, ir jungtinę civilinės saugos sistemą,pagal kurią 30 valstybių narių skiria tokius išteklius, kaip orlaivius, tanklaivius ir kvalifikuotąpersonalą („žaliąsias beretes“), valstybėms nukentėjusių nuo žmogaus sukeltų arba stichiniųnelaimių.

Nesu fanatiškas sistemingo kompetencijos perdavimo Europai rėmėjas, tačiau manau, jogverta sukurti Bendrijos civilinės saugos sistemą, nes stichinės nelaimės nepaiso sienų. Apietai šiuose rūmuose esu kalbėjęs ne kartą, ypač, tuomet, kai 2003 m. gaisrai siaubėPortugaliją.

Europos Sąjungai reikia skubiai parodyti savo pranašumus. Ji turėtų tapti pavyzdžiu, kadEuropos piliečiai būtų solidarūs, ir net tik šios konkrečios nelaimės atveju.

Gilles Savary (PSE), raštu. – (FR) 1999 m. gruodį kilusi pražūtinga audra, 2002 m.Centrinę Europą užlieję potvyniai, 2004 m. Portugalijoje ir Ispanijoje siautę gaisrai irGraikiją, taip pat Rumuniją ir Bulgariją, nuniokoję gaisrai, kuriuose žuvo žmonės: kaskartsusilaukiama stipraus emocinio atsako, kaskart Europą pareiškia užuojautą, kaskart Komisijažada stiprinti solidarumą ir savo pagalbos mechanizmus.

Būtent čia 2000 m. sausio 18 d. raginau sukurti viešosios saugos Eurokorpusą, į šią mintį2006 m. kovo mėn. pranešime atsižvelgė Komisijos narys M. Barnier.


Būtent šiame Parlamente, veltui raginome atnaujinti 1992 m. reglamentą, kuriuo remiantisbūtų skiriamos lėšos priešgaisrinėms priemonėms tokioms, kaip priešgaisrinės juostos,privažiavimo keliai ir stebėjimo sistemos.

Dabar nebegalime laukti kitos nelaimės, daugiau aukų. Taikykime M. Barnier siūlymąpraktiškai. Turime karinį Eurokorpusą. Be abejo, Europa gali pati įsteigti viešosios saugosEurokorpusą, kuris saugotų jos piliečius nuo stichinių nelaimių ir nelaimingų atsitikimųpavojaus?

Taigi turėtume prašyti valstybių narių sudaryti miško gaisrų prevencijos planus ir padėtijoms, skatinti jas, finansuoti šiuos planus, panaudojant konkrečias finansavimo priemones,kurios panašios į numatytas senajame 1992 m. reglamente.

Susiduriant su klimato kaita, ambicingų prevencijos politikų įvedimu yra suinteresuotavisa Europa!

- Pranešimas: Lévai (A6-0273/2007)

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Kalbant apie regionus, jei jų vaidmuo teisės aktųleidybos procese reiškia, kad jie dažnai tiesiogiai atsako už ES teisės aktų įgyvendinimą irvykdymą, pastangos geresniam reglamentavimui pasiekti – nepaprastai svarbios. Įvairauslygmens nacionalinės ir vietinės valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai,pilietinės visuomenės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos privalo, kaip galima, aktyviaudalyvauti Europos teisės aktų leidybos konsultavimosi procese.

Lygiai toks pat svarbus jų vaidmuo, vertinant šių teisės aktų valstybėms narėms daromąįtaką ir poveikį. Tai pagerins rengiamų reglamentų kokybę, aiškumą ir skaidrumą,atsižvelgiant į vietines ir regionines sąlygas ir skirtumus. Tokiu būdu taip pat užkirsimekelią neteisingam teisės aktų aiškinimui ir jų perkėlimo bei įgyvendinimo vilkinimui.

Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Savo parlamentinių įgaliojimų ribose susiduriu supiliečių skundais, kad perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę kai kurios valstybėsnarės įveda jiems įsipareigojimus, kurių nėra perkeliamuose teisės aktuose. Piliečiamsužkraunama bereikalinga administracinė našta, dėl kurios jie priešinasi tvirtinamiems ESteisės aktams.

Balsavau už šį pranešimas dėl geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje, į kurią įtrauktimano pakeitimai, kadangi ja suteikiama puiki proga į Europos teisės aktus pažvelgti kitukampu. Europos teisės aktų projektai rengiami, siekiant supaprastinti ES piliečių gyvenimą,o ne užkrauti jiems papildomą naštą; štai kodėl jų projektų rengimas turi būti paprastas irsuprantamas, svarbi turi būti kokybė, o ne kiekybė. Taip pat veiksmingai ir laiku informavussusijusias šalis visuose lygmenyse apie ES teisės aktų perkėlimą, užtikrinamas didesnispiliečių pasitikėjimas Europos projektu.

David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už pranešimą dėl geresnio ES reglamentavimo.Reiškiu stiprią paramą pigiausiam ir veiksmingiausiam šio teisės akto parengimui; jis padėsvystytis konkurencingesnei ES ekonomikai ir kartu leis pasiekti geresnių socialinių, aplinkosir ekonominių rezultatų.

- Pranešimas: Doorn (A6-0280/2007)

Jonathan Evans (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai apgailestauja, kad trečiadalis atrodo labai neaiški ir, regis, remia „bet kokią“ iniciatyvą įgyvendinančią Bendrijosteisę.


Britanijos konservatoriai remia Bendrijos teisės įgyvendinimą, bet norėtų analizuoti iraptarti bet kokią Komisijos pasiūlytą iniciatyvą. Kitais atžvilgiais manome, kad šispranešimas yra puikus išaiškinimas.

David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą dėl to, kaip geriausiai atlikti ESteisės ir reglamentavimo darbą. Veiksmingesnės ir kryptingesnės reglamentavimo ir teisėssistemos leistų pagerinti padėtį visoje ES, o dėl socialinių ir ekonominių rezultatų, leistųsukurti daugiau darbo vietų ir pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.

- Pranešimas: Gargani (A6-0271/2007)

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešime nurodoma, kad teisinės aplinkossupaprastinimas, siekiant, kad teisės aktai būtų aiškūs, veiksmingi ir aukštos kokybės, –būtina sąlyga geresnės teisės aktų leidybos tikslui pasiekti, kuris savo ruožtu, yra EuroposSąjungos prioritetas. Taip pat joje teigiama, kad apie 500 naujųjų teisės aktų siūlymų (200jų pasiūlyti vien per 2007 m.) buvo įtraukti į atskirą tęstinę programą, specialiai skirtąkodifikavimui, patvirtinančiam Europos Sąjungos biurokratinio aparato sudėtingumą.

Joje taip pat nurodoma, kad Europos lygmeniu skatinamas supaprastinimas turi vykti kartusu reikiamu supaprastinimu nacionaliniame lygmenyje, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėstaisyklės ar techninės kliūtys nepakenktų Bendrijos pranašumams.

Vis dėlto reikėtų jausti skirtumą tarp grynai biurokratinių dalykų ir atvejų, kai abejojamadėl teisių.

Sutinkame su pasiūlymu, kad Komisija visiems laikams patvirtintų teisės aktų išdėstymąnauja redakcija standartine teisės aktų leidybos priemone, kad kiekvienas pasiūlymas būtųišdėstytas pilnu tekstu, o atliekant konkrečius jo pakeitimus, būtų pateikiamos aiškiosnuorodos į naujas ir nepakeistas dalis, tokiu būdu Bendrijos teisės aktai taptų aiškesni irskaidresni.

Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl geresnio reglamentavimo.Būdamas socialistas lengvai galiu apsunkinti pramonę, kad apginčiau sveikatą ir saugumą,aplinką arba pakelčiau minimalų darbo užmokestį. Tačiau noriu, kad tai apsimokėtų.Britanijos ministrų kabinetas apskaičiavo, kad prieš keletą metų įsigaliojusi transportopriemonių gyvavimo ciklo pabaigos direktyva ūkiui kainavo 400 mln. Didžiosios Britanijossvarų sterlingų (EUR 590 mln.), o nauda aplinkai ir socialinė nauda siekė 100 mln.Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (EUR 150 mln.) per metus. Jei pateikti skaičiai norskiek tikslūs, ši direktyva buvo didelė nesėkmė ir politine ir aplinkos prasme. Reikėtų, kadkaina pramonei (ir visuomenei) teiktų didesnį naudos ir kainos santykį: 100 mln. DidžiosiosBritanijos svarų sterlingų teikia naudos už 500 mln. EUR. Įgyvendinant rekomendacijasateityje tinkamai reikia atlikti pasiūlyto teisės akto sąnaudų ir naudos analizę, kad būtenttai ir būtų pasiekta.

- Pranešimas: Medina Ortega (A6-0259/2007)

Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV)Manome, jog tradiciniai teisės aktai ir atviro koordinavimo metodas gali žengti koja kojon,ir jie abu reikalingi. Todėl nepalaikome nuomonės, kad atvirą koordinavimo metodą reikiataikyti tik išskirtinais atvejais. Jį reikėtų toliau naudoti, kai derinti nepageidaujama arbanepraktiška.


Vis dėlto palaikome nuomonę, kad Europos Parlamentas turėtų aktyviau dalyvauti, kaiatviro koordinavimo metodas naudojamas.

Jonathan Evans (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai remia plačią MedinosOrtegos pranešimo, kuriame nustatomos aiškios ribos dėl Bendrijos teisės rėmimo irnaudojimo, esmę.

Kai dėl 18 straipsnio dalies, norime aiškiai pasakyti, kad konservatoriai neremia didesnėsEuropos integracijos, bet laikosi tos pačios nuomonės, kad dabar yra su ES institucijomissusijusio nepasitikėjimo, kurį šie pasiūlymai gali padėti sumažinti.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Sutinkame su pranešėju, kad bendra patirtimigrindžiama neprivalomų teisinių priemonių (rekomendacinio pobūdžio teisinių priemonių)sąvoka yra dviprasmiška ir pražūtinga, todėl neturėtų būti naudojama jokiuose Bendrijosinstitucijų dokumentuose, nors nesutinkame su kitais pranešime išdėstytais klausimais.

Tokios rekomendacinio pobūdžio teisinės priemonės, kurios gali būti teisėtai naudojamoskaip privalomųjų teisės aktų aiškinimo ar rengimo instrumentai, neturėtų būti laikomosteisės aktais ir joms neturėtų būti suteikiamas normų nustatymo veiksmingumas, irkiekviena valstybė turėtų nuspręsti, ar jas naudoti, ypač, tuomet, kai jos susijusios su jomsvykdyti patvirtintų nacionalinių priemonių aiškinimu arba kai jos kuriamos privalomomsBendrijos nuostatoms papildyti.

Aišku, kad vadinamos rekomendacinio pobūdžio teisinės priemonės negali pakeisti teisėsaktų ir priemonių, užtikrinančių teisės aktų leidybos proceso tęstinumą. Todėl priešsiūlydama bet kokią priemonę, į kurią įeina rekomendacinio pobūdžio instrumentai,Komisija privalo atskirai apsvarstyti rekomendacinio pobūdžio teisės įtaką vartotojams irgalimas jų žalos atlyginimo priemones.

Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Šis pranešimas labai svarbus, siekiant patobulintiir supaprastinti Bendrijos teisinę aplinką. Norėčiau atskirai pabrėžti jos svarbą poreikiostiprinti Europos Parlamento vaidmenį teisės aktų leidybos procese atžvilgiu ir jos reikšmę,siekiant pašalinti demokratijos trūkumą. Taip pat visapusiškai palaikau siekį tvirtinantvadinamuosius neprivalomus teisės aktus Europos Parlamente taikyti konsultaciniusmetodus, ypač, dėl to, kad tokie aktai priimami gana dažnai: jie dažnai įvardijami kaip„neaiškūs“ ir „neveiksmingi“, o pernelyg didelis jų taikymas gali pasireikšti Komisijoskompetencijos viršijimu. Be to, dėl šių aktų visuomenei gali atrodyti, kad egzistuoja Europos„superbiurokratija“.

Nors pranešime rekomenduojama netaikyti rekomendacinio pobūdžio teisėsoficialiuosiuose Bendrijos dokumentuose ir neskirti dura lex nuo mollis lex, nemanau, kadtai galima laikyti susijusiu klausimu. Skirtumas tarp privalomų ir neprivalomų Bendrijosteisės aktų egzistuoja, o ši rekomendacija nepanaikina nei jų egzistavimo, nei esmės. Beto, tai, jog antrinių Bendrijos teisės aktų rekomendacinio pobūdžio taisyklės nėra teisiškaiprivalomos dar nereiškia, kad jos neturi teisinės vertės. Pagalvokite, pavyzdžiui, apie jųsvarbą aiškinant teisės aktus. Be to, jei Bendrijos institucija nepaskelbia rekomendacijos arneišreiškia nuomonės tais atvejais, kai ji privalo tai padaryti, ją galima apkaltinti neveikimu.Tačiau paskutinis mano komentaras techninio pobūdžio ir nemenkina viso pranešimosvarbos.


- Pranešimas: Toubon (A6-0295/2007)

Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, šiandien patvirtinomepranešimą, kuriame apžvelgėme bendros Europos Sąjungos rinkos veikimą. Bendra rinka,kurią sudaro laisvas asmenų, paslaugų, kapitalo ir prekių judėjimas, smarkiai paskatinoekonominį augimą, padidino užimtumą ir sustiprino konkurencingumą Europosekonomikoje.

Tačiau, siekiant pagerinti jos veikimą, reikėtų panaikinti egzistuojančias kliūtis irnereikalingą reglamentavimą. Deja, kai kuriose valstybėse teberibojamas darbuotojų išnaujųjų valstybių narių judėjimas. Taip pat svarbu informuoti mūsų piliečius, investuotojusir verslininkus apie bendros vidaus rinkos teikiamą naudą ir galimybes.

Vieninga rinka be sienų ar suvaržymų – pagrindinis Europos Sąjungos ramstis. Bendrarinka sutelkia visą bendruomenę ir mus susieja, įvesdama skaidrius konkurencijos principusir skatindama verslumo augimą. Tačiau bendroje rinkoje būtina atsižvelgti į socialinęsanglaudą, užimtumo problemas, aplinkos ir vartotojų apsaugą. Europos Sąjungosadministracinės naštos sumažinimo priemonės – be galo svarbus klausimas.

Avril Doyle (PPE-DE). – Pone pirmininke, J. Toubono pranešimo 16 dalyjeapgailestaujama, kad nepakankamai pabrėžtas potencialus branduolinės energetikos indėlis.Mano balsavimas prieš šią frazę pagrįstas prielaida dėl branduolio dalijimosi; ir aš, ir daugeliskitų manome, kad radioaktyvių atliekų šalinimas ir atominių jėgainių uždarymo palikimaskelia sunkumų. Tačiau bet kokia galima branduolio dalijimosi nauda, nors tai būtų ir ateitiesklausimas, nusipelnytų paramos.

32 dalis susijusi su harmonizavimu mokesčių srityje, be kita ko, ragina Komisiją greičiautvirtinti savo pasiūlymus dėl Bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės. PPE-DEfrakcijos Airijos delegacija griežtai prieštarauja bet kokiam tiesioginio apmokestinimo,įskaitant įmonių pelno mokestį, harmonizavimui ir toliau atmes bet kokius, šią pozicijąsilpninančius, pasiūlymus. Taigi, nepaisant daugelio puikių J. Toubono pranešimo dalykų,mano kolegos ir aš turime susilaikyti.

Jan Andersson, Göran Färm ir Inger Segelström (PSE), raštu. − (SV) Manome, kadpranešime pateikiama puikiai subalansuota vidaus rinkos apžvalga, o ypač palaikomenuostatas dėl socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimo, kuris turėtų tapti naujųpolitikų iniciatyvų pagrindu. Vis dėlto nepritariame nuomonei dėl branduolinės energijosir manome, kad pranešime neaiškiai išdėstyti apmokestinimo klausimai. Pavyzdžiui,abejojame dėl Komisijai siūlomų iniciatyvų, susijusių su akcizo mokesčiu ir PVM, iratkreipiame dėmesį, kad apmokestinimo lygiai – valstybių narių kompetencija. Taip patnelabai aišku, apie kokias prekybos apsaugos priemones kalbama šiame pranešime. Norsnorėjome, kad į socialinius straipsnius būtų įtrauktos griežtesnės nuostatos, balsavome užvisą pranešimą, nes džiaugiamės atlikta peržiūra ir plačiais pranešimo užmojais.

Liam Aylward, Brian Crowley, Seán Ó Neachtain ir Eoin Ryan (UEN), raštu . −Pirmieji 10 vidaus rinkos metų ES ekonomikai pridėjo 877 mlrd. EUR. Tai padėjo sukurti2,5 mln. darbo vietų. Šie faktai įrodo, kad vieninga rinka veikia.

Kaip prekiaujanti valstybė Airija gali tik gauti naudos iš visiškai veikiančios vieningosrinkos. Konkurencingumo užtikrinimas yra gyvybiškai svarbi visos visiškai veikiančiosvieningos rinkos politikos derinio sudedamoji dalis. Aš nesutinku, kad Bendra konsoliduotaįmonių pelno mokesčio bazė (angl. CCCTB) netrukdys ES konkurencingumui, kaip teigiamaJ. Toubono pranešime. CCCTB – tai tik paslėptas mokesčių harmonizavimo būdas.


Gyvybiškai svarbu, kad valstybės narės galėtų lanksčiai: įvairias būdais ir įvairiais tarifaisapmokestinti, kad pasiektų socialinius ir ekonominius tikslus − o mokesčių harmonizavimastrukdys siekti šio tikslo.

J. Toubono pranešime yra daug palankių punktų dėl žinių visuomenės tvariai ES, dėlpasauliui atviros ES ir dėl gerai reglamentuotos ES. Tačiau paskutiniame balsavimesusilaikiau, nes tvirtai tikiu, kad ES geriausiai pasitarnautų mokesčių konkurencijosskatinimas, o ne mokesčių harmonizavimas.

Françoise Castex (PSE), raštu . – (FR) Balsavau prieš šį pranešimą dėl bendrosios rinkosperžiūros: kliūčių ir neveiksmingumo šalinimas per geresnį įgyvendinimą ir vykdymą.

Nesutinku su pranešėju, J. Toubon, požiūriu, anot kurio bendrosios rinkos atvėrimuinebūtų taikomi jokie apribojimai ar socialinis reglamentavimas. Taip pat balsavau prieštolesnį pašto paslaugų liberalizavimą, kuris palaikomas šiame pranešime, ir man gaila, kadpakeitimai dėl socialinio ir mokesčių sistemos suderinimo buvo atmesti.

Be to, smerkiu naująją užuominą apie nevaržomos transatlantinės bendrosios rinkosįvedimą ir pabrėžiu, kad prioritetą reikėtų teikti Europos socialinio modelio apsaugai irskatinimui.

Mano manymu, bendrosios rinkos sukūrimą turėtų reguliuoti Europos piliečių socialinėsapsaugos garantijos, o to J. Toubono pranešime nesiūloma, tai vienintelis EuroposParlamento indėlis į bendrosios rinkos peržiūrą.

Brigitte Douay (PSE), raštu. – (FR) Prancūzijos socialistai balsavo už Toubono pranešimądėl bendrosios rinkos peržiūros ir jos patvirtinimo dvidešimt pirmajame amžiuje, nes jojenagrinėjami svarbūs aspektai, kurie diskusijose apie bendrosios rinkos sukūrimą kartaisignoruojami. Taigi socialinė ir teritorinė sanglauda bei šiuolaikiškos visuotinės svarbospaslaugos žengia koja kojon su bendrosios rinkos kūrimu. Vis dėlto balsavome prieš 24punktą dėl pašto paslaugų liberalizavimo. Pranešime taip pat pabrėžiama vartotojų apsauga,kuri glaudžiai susijusi su Europos bendrosios rinkos sukūrimu ir kuri turi būti užtikrinta.Galiausiai, būtina į reikalavimus vidaus rinkai įtraukti aplinkos apsaugos aspektą, kuris yraEuropos Sąjungos vertybė, jei laikomasi šių bendrų principų.

Kitas svarbus pranešimo punktas – MVĮ ir jų patekimo į bendrą Europos vidaus rinkąpalengvinimas, atsižvelgiant į be galo svarbų jų ir amatų pramonės vaidmenį Europosužimtumo ir inovacijų srityje.

Ypač remiu pranešėjo ryžtą kovoje su klastojimu, nuodijančiu Europos ekonomiką, imtisaktyvių ir veiksmingų priemonių.

Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši dideliu neoliberaliu tendencingumuišsiskirianti atskaita dar kartą įrodo, kad Europos Parlamentas linksta į dar didesnįliberalizavimą, didesnę kapitalo grąžą verslo ir finansinėms grupėms, kurios jau pasiekė35 % ar net didesnį pelną.

Taigi po panegirikos apie didžius bendrosios rinkos (didelėms verslo ir finansinėmsgrupėms) teikiamus pranašumus mums pasakoma, kad protekcionistinis požiūristebeegzistuoja ir kad labai svarbu su juo kovoti ir žengti pirmyn kitose srityse tokiose, kaipfinansinės paslaugos, mokesčių politika, transporto, pašto paslaugos ir energetika, kuriosdar nėra visiškai liberalizuotos ir integruotos.


Iškraipydami realybę, jie siekia užmaskuoti tikruosius bendrosios rinkos padarinius tokius,kaip sąnaudų padidėjimas, paslaugų ir paslaugų kokybės sumažėjimas, darbo vietųpraradimas ir dar daug kitų.

Šis pranešimas – tai mėginimas paskatinti tolesnį viešųjų paslaugų liberalizavimą, tolesnįpolitinės galios perdavimą iš nacionalinio į transnacionalinį lygmenį ir tolesnius išpuoliusprieš vartotojų ir darbuotojų teises, todėl privalome balsuoti prieš jį.

Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „June List“ palaiko bendrąjąpranešėjo poziciją, kad vidaus rinka yra vienas didžiausių sėkmės pavyzdžių ir kad reikiają toliau plėtoti ir tobulinti.

Tačiau prieštaraujame daugeliui konkrečių pranešime teikiamų siūlymų. Griežtainepritariame mokesčių derinimo nuostatoms, euro palaikymui ir poreikiui liberalizuotivalstybių narių pašto paslaugas, kurios yra viešosios paslaugos ir jų veikimą pirmiausiaturi reglamentuoti kiekviena valstybė narė.

Galiausiai pritariame, kad visuotinės svarbos paslaugų teisinė situacija neaiški. Vis dėltonusprendėme balsuoti prieš pakeitimą 12, kurį pateikė PPE-DE, ir prieš pakeitimą 4, kurįpateikė PSE, tačiau, kadangi ilgalaikis šiais pakeitimais numatytos nuostatos rezultatas bustolesnis galios perdavimas Europos Teisingumo Teismui.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, nusprendėme galutiniame balsavime balsuoti prieššį pranešimą.

Malcolm Harbour (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai buvo kampanijospriešakyje kuriant visiškai veikiančią ir veiksmingą vieningą rinką. Palaikome J. Toubonopranešimą ir jame išreikštą tvirtą paramą dėl tęstinių veiksmų siekiant vieningą rinkąpadaryti dinamišką, nukreiptą į išorę ir lanksčią, kartu užtikrinant, kad jis piliečiams teiktųtikrą naudą.

Šiuo klausimu Britanijos konservatoriai ginčijosi, kad mokesčių politika turi ir toliau būtivisiškai kontroliuojama valstybių narių ir kad vieno kurpalio politika ES lygiu kelia grėsmęekonominiam dinamiškumui ir pasauliniam konkurencingumui, kurie tokie svarbūsEuropos ateičiai. Todėl balsavome prieš bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčiobazės pasiūlymą.

Anna Hedh (PSE), raštu . − (SV) Nors į pranešimą įtrauktos kelios teigiamos nuostatos,nusprendžiau balsuoti prieš jį. Be nuostatų dėl branduolinės energijos, kurių negaliupalaikyti, pranešime kritikuojami akcizo mokesčiai ir minimalus suderinimas vartotojųreikalų srityje, o tai ateityje gali turėti neigiamas pasekmes tiek Švedijos alkoholio politikai,tiek vartotojų apsaugai. Šis persvarstymas sveikintinas, tačiau norėjau jo socialiniuosestraipsniuose rasti griežtesnių nuostatų ir, mano manymu, pranešimas nėra subalansuotastaip, kaip turėtų būti.

Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už J. Toubono parengtą pranešimą dėlbendrosios rinkos peržiūros ir remiu teigiamą pranešėjo požiūrį į vieną svarbiausių EuroposSąjungos ramsčių. Bendrąją rinką sudarančios keturios laisvės: laisvas prekių, paslaugų,kapitalo ir asmenų judėjimas, turi būti toliau skatinamos ir plėtojamos, siekiant užtikrinti,kad visi galėtų naudotis visapusiškais bendrosios rinkos teikiamais pranašumais.


O dėl laisvo paslaugų judėjimo, manau, labai gaila, kad daugiausia dėmesio nebuvo skirtakilmės šalies principo svarbai, kuriam gerokai pakenkė direktyva dėl paslaugų, siekianttikros bendrosios rinkos ir kuriant darbo vietas.

Taip pat manau, kad kilmės šalies principo taikymas PVM nuotolinio pardavimo irelektroninės prekybos srityse tėra perspektyvus nuoseklios ir skaidrios mokesčių sistemos,leidžiančios laisvai judėti prekėms, pagrindas.

Mano manymu, mokesčių konkurencija, jokiu būdu, nėra kliūtis bendrosios rinkossukūrimui; priešingai, ji skatina ūkio subjektus ginti savo laisves laisvo judėjimo bendrojojerinkoje atžvilgiu.

David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą dėl vieningos rinkos peržiūros,prie kurios Komisija dirba. Ypač sveikinu tikslą pagerinti reglamentavimą visoje EuroposSąjungoje ir tikslą suteikti teisinį užtikrintumą teikiant bendrąsias paslaugas.

Christel Schaldemose (PSE), raštu . − (DA) Danijos socialistų frakcijos nariai EuroposParlamente, P. N. Rasmussen, B. Thomsen, P. Schaldemose, D. Jørgensen ir O. Christensen,balsavo prieš 18 punktą, susijusį su Komisijos vartotojų teisyno peržiūra. Delegacija mano,kad minimalus suderinimas būtinas, kol vartotojų apsaugos lygmenyje valstybėse narėsetebėra tokie dideli skirtumai.

Delegacija taip pat nepritaria 26 punktui, kuriame teigiama, kad dabartinė PVM ir akcizųsistema yra kliūtys bendrosios rinkos sukūrimui. Delegacija mano, kad formuluotė, tarpkitko, prieštarauja Danijos akcizų sistemai.

Vis dėlto delegacija nori pabrėžti, kad palaiko geresnį bendrosios rinkos įgyvendinimą.

Brian Simpson (PSE), raštu. − Norėčiau paaiškinti, kad negaliu pritarti 32 šio pranešimodaliai, kurioje raginama plačiai harmonizuoti mokesčius arba harmonizuoti įmonių pelnomokestį; negaliu pritarti ir konstatuojamajai daliai O, kurioje kritikuojamos savoprerogatyvas mokesčių klausimais saugančios valstybės narės. Valstybės narės turi turėtilaisvę nustatyti savo mokesčių politiką, kaip nacionalinės fiskalinės politikos sudedamąjądalį. Balsuosiu už 2 dalies 40 straipsnio dalį, nes esu susirūpinęs, kad daugeliu atvejųvalstybės narės naudojasi ES teisėkūra, kad pagrąžintų savo nacionalinius teisės aktus, opo to kaltina ES dėl joms skirtos kritikos.

Taip pat balsuosiu už 2 dalies 16 straipsnio dalį, kurioje teigiama, kad nepakankamaidėmesio skiriama atominei energetikai, kaip priemonei, kuri gali padėti subalansuotaispręsti klimato kaitos problemas ir tikiu, kad tai paskatins diskusiją remiantis faktais, o nebaimėmis dėl vaidmens, kurį gali atlikti atominė energetika sprendžiant klimato kaitosproblemas, kurios yra gerai subalansuotos energetikos politikos sudedamoji dalis.

Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Balsavau prieš pranešimą, nes mokesčiųharmonizavimą palaikantys pakeitimai jau buvo patvirtinti ir įtraukti į šį pranešimą. Ašryžtingai pasisakau prieš bet kokias priemones, remiančias mokesčių harmonizavimąvisoje ES. Vyksta nuolatinis mėginimas įsprausti šias priemones kaip pakeitimus ir net įpagrindinį pranešimų tekstą, o aš kiekvienai progai pasitaikius tam prieštarausiu. Komisijaturėtų būti tiesmukesnė dėl savo ketinimų šia tema artėjant referendumui dėl Reformųsutarties.


9. Balsavimo pataisymai ir ketinimai (žr. protokolą)

PIRMININKAVO: HANS-GERT PÖTTERINGPirmininkas

10. Iškilmingas posėdis – Portugalija

Pirmininkas . − Sveiki atvykę į Europos Parlamentą, pone A. Cavaco Silva. EuroposParlamentui labai malonu sutikti Portugalijos Respublikos prezidentą.

Pirmininkas . − (DE) Pone pirmininke, kolegos, man ir visiems mums labai malonušiandien pasveikinti Portugalijos Respublikos Prezidentą Aníbal Cavaco Silva EuroposParlamente. Pone Prezidente, per tuos 10 metų, kai dirbote Portugalijos ministru pirmininku,suvienijote šalies demokratines institucijas ir sėkmingai skatinote jos ekonominę plėtrą.Kaip į ateitį žvelgiantis europietis, užtikrintai vedėte Portugaliją į narystę Europos Sąjungoje.Matau, kad Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Durão Barroso taip šiandien pasmus atvyko ir, be abejo, norėčiau atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu Portugalija perėmėpirmininkavimą Sąjungai. Šiandien taip pat sveikinu ir jus J. M. Barroso.

Praėjo 10 metų nuo to laiko, kai Portugalijos Respublikos prezidentas paskutinį kartąkreipėsi į Europos Parlamentą. Nuo to laiko kartu nuėjome ilgą kelią. Šiandien atvykotečia, į Parlamentą Strasbūre, kaip Portugalijos prezidentas, paminėti, kad jūsų valstybė trečiąkartą pirmininkauja ES. Visus tris Portugalijos pirmininkavimus geriausiai galima apibūdintikaip „ambicingus Bendrijos labui“, nes pirmai progai pasitaikius Portugalija spręsdavo begalo svarbius to meto klausimus, kaip pavyzdžiui, Lisabonos strategija, ES santykiai suAfrikos ir Pietų Afrikos valstybėmis. Šį kartą tai taip pat ne išimtis. Šį kartą į Portugalijosdarbotvarkę įeina sėkmingas Tarpvyriausybinės konferencijos išvadų parengimas ir Reformųsutarties patvirtinimas; užsienio ir saugumo politikos stiprinimas ir, ypač, glaudesniųsantykių su Lotynų Amerikos, Afrikos ir Viduržemio jūros regiono valstybėmis plėtojimas;tolesni veiksmai klimato kaitos atžvilgiu; ir Lisabonos strategijos realizavimas.

XIV a. iš Lisabonos išplaukusių jūreivių atradimai visose keturiose pasaulio dalyse davėpradžią globalizacijai. Šis atsivėrimas pasauliui ir pakantumo kultūra, kurią jūsų šalispuoselėjo šimtmečius, yra be galo vertinga patirtis šiandieninės globalizacijos kontekste,ir tokiu būdu mums gyvenantiems Europos Sąjungoje teikia pranašumą.

Portugalijos siekis plėtoti santykius su Lotynų Amerikos valstybėmis ir palaikyti ryšį suPietų Amerikos valstybėmis per ypatingus saitus su Brazilija, puikiai atspindi mūsų požiūrį.Jūsų pakantumo kultūra ir globalus požiūris simbolizuoja galimybę šiandienos pasaulyje.Pirmininkaudama šį kartą jūsų valstybė galės tęsti XIV a. tyrinėtojų darbą lygiai taip patdrąsiai ir su tuo pačiu atkaklumu, kaip ir jie. Linkime jums daug sėkmės ir pasisekimo,vykdant savo užduotį.

(Plojimai)

Aníbal António Cavaco Silva, Portugalijos Respublikos Prezidentas . − (PT) Pone EuroposParlamento Pirmininke, ponios ir ponai,

Norėčiau širdingai padėkoti Europos Parlamento pirmininkui už gerą žodį ir išreikštibegalinį dėkingumą už tai, kad buvau čia pakviestas. Galimybė kreiptis į visus jus, Europostautų atstovus ir šios didžios Europos institucijos, Europos Parlamento, narius – mandidžiulė garbė.


Puikiai suprantu Parlamento sprendžiamąjį vaidmenį sėkmingame Europos integracijosprocese. Nepamiršau intensyvaus ir vaisingo bendradarbiavimo su šia institucija 1992 m.,kai, būdamas ministru pirmininku, vadovavau pirmajam Portugalijos pirmininkavimuiTaryboje, kurios moto, galbūt ir jūs prisimenate, buvo Europos Sąjungos link. EuroposParlamento indėlis į stiprios vidaus rinkos sukūrimą ir Mastrichte gimusio Europos Sąjungosprojekto pažangą buvo ypač svarbus.

Dabar jau trečią kartą mano šalis pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Ir vėl mumsmetami didžiuliai iššūkiai. Iššūkiai, kuriems įveikti reikalingas valstybių narių ir Europosinstitucijų politinės valios suartėjimas. Šiuo metu dar svarbiau nei anksčiau sutelkti bendrasjėgas ir ryžtą ir padaryti viską, Europa taptų stipresnė ir darnesnė. To, galų gale, iš savolyderių tikisi Europos piliečiai.

Pirmininkaujanti Portugalija darys viską, ką galės, kad būtų pasiektas suartėjimas, kurisbūtinas Europos kūrimo procese. Labai tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas su EuroposParlamentu bus nuoširdus ir atviras, toks pat kaip ir Portugalijai pirmininkaujant anksčiau.

Vienas pirmininkaujančios Portugalijos prioritetų – remiantis birželio mėnesį susitikusiosEuropos Vadovų Tarybos susitarimu, pasirašyti Reformų sutartį. Susitarimas, kuris, manomanymu, yra labai svarbus žingsnis, kuris, tikiuosi, padės mums užbaigti šiek tiek yrantįEuropos kūrimo proceso etapą. Todėl raginu dėti bendras pastangas, kad Sutartis būtųsudaryta Portugalijos pirmininkavimo metu.

Pasibaigus deryboms ir padėjus paskutinį tašką, Europos Sąjunga privalo labai nuosekliaiir užtikrintai imtis šių Europos piliečiams susirūpinimą keliančių iššūkių sprendimo:ekonominis augimas, užimtumas, saugumas, aplinkos apsauga, energetika ir globalizacija.Tai darbotvarkė, dėl kurios Europa turi imtis veiksmų mūsų ir ateities kartų labui.

Todėl man atrodo, kad dabar puiki proga pabrėžti solidarumo, kaip pagrindinio Europoskūrimo ramsčio, svarbą. Solidarumo, kuris, iš tikrųjų, yra sine qua non Europos kūrimoateičiai, prilygstantis kitam tikrai svarbiam principui – subsidiarumui. Solidarumas, kurisyra apčiuopiamas, praktiškas, perkeltas į politikas ir jungtinius veiksmus, o ne retoriškasà la carte solidarumas.

Leisiu sau priminti jums 1950 m. Šumano deklaraciją ir ją pacituosiu: „Europa … bus sukurtapasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui." Musir toliau turi vesti šie žodžiai, kuriant stipresnę ir darnesnę Europą. Pamiršimas, kadpriklausome ant tvirtų solidarumo pagrindų stovinčiai Sąjungai, vienas pagrindinių Europosintegracijai kylančių pavojų. Kad būtume tikra Sąjunga be galo svarbu išlaikyti Bendrijospojūtį, toks pavadinimas, ne be pagrindo, ir buvo duotas Europos kūrimui.

Vienas konkretus laimėjimas, sudaręs sąlygas tikram solidarumui buvo 1986 m. SuvestiniuEuropos Aktu, dėl kurio turėjau garbės dalyvauti derybose ir kurį pasirašiau kaip Portugalijosministras pirmininkas, suformuluota ekonominės ir socialinės sanglaudos sąvoka.

Be ekonominės ir socialinės sanglaudos politikų neįtikėtina Europos integracijos pažangaper pastaruosius 20 metų būtų buvusi neįmanoma. Jos prisidėjo prie politinės sanglaudos,ekonominio augimo, užimtumo, teritorinės sanglaudos, lygių teisių ir Europos pozicijospasaulyje stiprinimo.

Susidomėjimas iš naujo sanglaudos principu kilo dėl naujų priežasčių. Turiu galvojeglobalizaciją, plataus masto migraciją ir demografinius pokyčius, kurie sukelia socialinėsir ekonominės pusiausvyros trūkumą, susijusį su visuomenės senėjimu.


Pone pirmininke, ponios ir ponai,

Trys tvarios plėtros sudedamosios dalys puikiai žinomos: socialinė, ekonominė ir aplinkos.Ji – pagrindinis Europos integracijos siekis, kuris buvo keletą kartų iš naujo patvirtintas irišdėstytas Lisabonos strategijoje.

Norėčiau, naudodamasis proga, skirti daugiau dėmesio socialiniam aspektui, o, ypač,skurdui ir socialinei atskirčiai.

Be solidarumo principo, egzistuoja ir etinė bei moralinė pažangos sąvokos, be kuriųpagrindinės Europos idėjos vertybės išblėstų, vertybės tokios, kaip išlikęs taikos siekis,laivės ir žmogaus teisių pripažinimas, bendrijos dvasia, nešališkumo ir socialinio teisingumoreikalavimas, darbo orumo gynimas ir mėginimas įdiegti didesnį ir laisvesnį pilietinėsatsakomybės jausmą.

Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priskyrimas Europos siekiams įpareigoja visus musieškoti nuolat sudėtingėjančių ir užsitęsusių problemų sprendimo. Socialinė darbotvarkėkartu su Lisabonos strategijos tikslais kovoja su ambicingais ir sunkiais mus mestais iššūkiais.

Ta proga paminėsiu, jog šiais metais minime 50-tąsias Europos socialinio fondo įsteigimometines ir 10-tąsias Europos užimtumo strategijos metines. Tai taip pat Europos lygiųgalimybių metai.

Kaip Portugalijos Respublikos prezidentas, pasirinkau socialinę įtrauktį vienu iš prioritetųveiksmams. Per pirmąją prezidentinę kadenciją, skatinau Kelią įtraukties link, siekiant sutelktiPortugalijos žmones ir atkreipti jų dėmesį į neatidėliotiną poreikį spręsti užsitęsusio skurdo,netolygaus pajamų pasiskirstymo ir atskirties, kuri vis dar paliečia tūkstančius piliečių,problemas.

Labiau nei kada nors anksčiau esu įsitikinęs, jog būtina su šiuo iššūkiu kovoti, įgyvendinantlanksčius ir novatoriškus sprendimus: daugiau atsakomybės nevyriausybinėmsorganizacijoms ir apskritai piliečiams, didesnis valstybinis koordinavimas ir daugiaupilietinės visuomenės iniciatyvų, pripažinimas, kad pajamų perskirstymo politikainekliudoma, o atvirkščiai, reikalaujama sudaryti daugiau ir geresnes galimybes visiemssiekti gerovės sukūrimo, asmeninių laimėjimų ir tvarios plėtros.

Europos standartais Portugalijos dar laukia ilgas kelias. Tačiau taip pat tiesa, kad visa Europavis dar labai toli nuo savo socialinės sanglaudos tikslų, kurių ji siekia ir negali apleisti.

Tiesa, kad skirtingus gerovės lygius Sąjungoje, kuriuos parodė ekonominiai ir socialiniairodikliai, pastaraisiais dešimtmečiais lydėjo didelis priartėjimas prie Europos vidurkiomažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse.

Vis dėlto neturėtume painioti valstybių narių ekonominės konvergencijos su socialiniųgrupių konvergencija šiose valstybėse, procesu, kuriam būtinas nešališkumas ir socialinisteisingumas. Reikia pripažinti, kad šiuo požiūriu padaryta pažanga labai maža.

Per penkerius metus nuo 2001 iki 2005 m. skurdo riba visose Sąjungos valstybėse nepakito,ji siekė 16 %. Kalbame apie maždaug 75 mln. europiečių, kurių disponuojamos pajamossudaro mažiau kaip 60 % vidutinių pajamų jų valstybėse.

Jei į šį skaičių pažvelgsime užregistruotų netolygaus pajamų pasiskirstymo tendencijųkontekste, tampa akivaizdu, jog situacija teikia dar mažiau vilčių. 2005 m. EuroposSąjungoje, kurią sudarė 25 valstybės narės, 20 % turtingiausių gyventojų pajamos buvo


penkis kartus didesnės nei 20 % sunkiausiai besiverčiančių gyventojų. 2000 m. šis skaičiusdidesnis keturis su puse karto.

Smulkesnė šių rodiklių analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, ypač,ilgalaikiai bedarbiai, vieniši žmonės ir nepilnos šeimos yra tos socialinės grupės, kuriomskyla didžiausias skurdo pavojus.

Kitoms grupėms, savo ruožtu, dėl jų potencialo atskirčiai gresia nerimą keliantys ir nuolatdidėjantys socialiniai pavojai. Kalbu apie vaikus, žmones su negalia ir etnines mažumas.

Savo 2007 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties pranešime pati ES Tarybapripažįsta, kad, cituoju: „daugumoje valstybių narių vaikams kyla didesnis nei vidutinis skurdopavojus. Kai kuriose valstybėse pavojus kyla kas trečiam vaikui. Nepilnų ar bedarbių šeimų namųūkiams kyla dar didesnis pavojus.“ Tai rimta problema, kurios negalime ignoruoti.

Kaip gali Europos Sąjunga, susidurianti su senstančios visuomenės ir endeminiodemografinio nuosmukio problemomis, nebranginti didžiausio savo turto, vaikų ir jaunimo?

(Plojimai)


Kyla klausimas, kad galbūt pasiekėme lygį, kai tradicinės socialinės apsaugos politikostampa nebeveiksmingos.

Socialinio draudimo ir apsaugos politikos atliko lemiamą vaidmenį vykstant ekonomikosatgimimui po Antrojo pasaulinio karo ir sutelkiant modernias Europos visuomenes. Tai,kas buvo vadinama gerovės valstybe, pasėjo sėklą, iš kurios išaugo Sąjunga.

Remdamasi perskirstymo politikų sėkme, kurių kūrėjus įkvėpė gerovės valstybės idėja,Europa sukūrė ištobulintą socialinės apsaugos sistemą, kuri nepaisant daugybės skirtumųtarp įvairių valstybių narių, yra puikiai žinoma kaip Europos socialinis modelis. Nepaisantvisų jo suvaržymų ir trūkumų, negalime paneigti fakto, kad šis socialinis modelis dabarjau yra neatsiejama Europos tapatybės dalis.

Vis dėlto, jei prireiktų šį modelį ginti, privalome pripažinti, jog jis turės keistis, kad stotų įkovą su naujais iššūkiais ir prisitaikytų prie naujo globalaus pasaulio ir informacijos beižinių visuomenės.

Labiausiai paplitusiai nacionalinei perskirstymo politikai vis sunkiau duoti apčiuopiamųrezultatų socialinėje srityje. Kyla vis daugiau abejonių dėl šios politikos efektyvumo irtvarumo.

Būtina, planuojant ateities socialinę politiką, daugiausia dėmesio skirti gerovės visuomenės,kurioje visi mes, kaip piliečiai, būtume atsakingesni ir solidaresni, idėjai.

Be abejo, socialinė pažanga priklauso nuo ekonominio augimo. Tačiau netvarus irnepriimtinas ekonominis augimas yra socialiai pragaištingas.

Nedarbas – pagrindinė skurdo priežastis daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Mumsreikalingas didesnis ir geresnis ekonominis augimas, o tai reiškia didesnes ir geresnesužimtumo galimybes.

Dalyvavimo darbo rinkoje palengvinimas, deramas kiekvieno asmens, prisidedančio priegerovės sukūrimo ir klestėjimo aktyvia įtrauktimi vadinamame procese, įvertinimas ir pagarba


jų orumui simbolizuoja geriausią įmanomą piliečių apsaugą nuo skurdo ir socialinėsatskirties.

Lisabonos strategijoje iškeltas tikslas iki 70 % pakelti užimtumo lygį Sąjungoje – socialinėbūtinybė, į kurią reikia atsižvelgti, nors ir atrodytų, kad iki 2010 m. šį tikslą pasiekti bussunku.

Dar vienas piliečių apsaugos būdas – padėti jiems įgyti kvalifikaciją, gauti išsilavinimą irmokymą, kad jie galėtų atremti technologinius, aplinkos ir kultūrinius iššūkius.

Dėl to labai svarbu, kad valstybės narės teiktų pagrindinį prioritetą bendram tikslui keltijaunosios kartos švietimo ir mokymo lygį ir skiepyti įprotį mokytis visą gyvenimą. Tai, bejokios abejonės, suteiks jiems konkurencinį pranašumą ateities informacijos ir žiniųvisuomenėse.

2010 paskelbėme Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tai metai, kaimums reikės atsiskaityti ir turėsime parodyti, ar išlaikėme 2000 m. Lisabonoje iškeltussiekius. Šie siekiai apima, cituoju: „investavimą į žmogiškuosius išteklius ir kovą su socialineatskirtimi.“

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi neapsiriboja Europos Sąjungos geografinėmissienomis. Solidarumo principo tarptautinis lygmuo, visų pirma, yra humanitarinių vertybių,kuriomis grindžiamas Europos projektas, atspindys. Prie skurdesnių šalių vystymąsiapsunkinančių tradicijų šiuo metu prisideda globalizacijos keliamos problemos, taigi kovasu skurdu ir per lėtu vystymusi turi tapti pasauline kova. Tik taip galima pasiekti tikslą.

Europos Sąjungai šioje srityje tenka papildomos pareigos, ji daug išmano ir turi didžiulępatirtį, dėl to jos vaidmuo ypatingas. Įgyvendinant pasaulinę darbotvarkę, ji turi užimtivadovaujančią poziciją.

Šiame kontekste norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Afriką, netoli Europos esantį žemyną, irne tik kalbant geografiniais terminais, žemyną, apie kurį mums reikėtų daugiau pamąstytiir laikyti jį prioritetiniu partneriu. Gali būti, kad Sąjungai reikės sumokėti aukštą strateginękainą už Europos neveiklumą Afrikos atžvilgiu.

Turint tai galvoje, būsimą ES ir Afrikos viršūnių susitikimą, vyksiantį Portugalijaipirmininkaujant ES, laikau ypač svarbiu. Atėjo laikas deryboms su Afrika ir nustoti kalbėtiapie Afriką ir jos problemas.


Jaučiu, kad negaliu baigti savo kalbos nepalietęs dviejų dalykų, kurie, mano manymu,visiškai apsprendžia Sąjungos ateitį.

Pirmas dalykas – energetika ir aplinka. Neabejotinai, šie sektoriai bus pagrindiniai XXIamžiuje ir jų pokyčiai nulems naująjį pasaulio geopolitinį modelį. Energetika ir aplinka –gyvybiškai svarbus bendrasis interesas ir būtina jį laikyti naująja Europos integracijosvaromąja jėga. Čia taip pat reikalingas stiprus „tikrasis solidarumas“. Europos Sąjungosekonominis veiksmingumas, saugumas ir gyvenimo kokybė didžia dalimi priklauso nuosėkmingų energetikos ir aplinkos politikų. Turint tai galvoje, privalau dar kartą padėkotiEuropos Komisijos ir jos pirmininkui už strateginę viziją ir pademonstruotą ryžtą, be kuriųnebūtume pasiekę tokių puikių rezultatų šioje srityje, kokių pasiekėme ES pirmininkaujantVokietijai.


Antra, visų mūsų galvose nuolat sukasi klausimas. Koks Europos Sąjungos vaidmuotarptautinėje arenoje ir jos indėlis į naujosios pasaulio tvarkos kūrimą? Manau, siekiantEuropos integracijos proceso tvarumo, būtina užtikrinti, kad besiformuojančiameglobaliame, daugiašaliame ir daugiapoliame pasaulyje Europa taptų pagrindine ir įtakingažaidėja. Žaidėja, turinčia tvirtą, nuoseklią ir darnią nuomonę. Žaidėja, kuri yra gerbiamair gerbia kitus. Žaidėja, galinčia apginti savo principus ir vertybes, kuriomis grindžiamasjos ekonominis ir socialinis modeliai.

Turint tai omenyje, atkreipiu jūsų dėmesį, kad Portugalija buvo tarp valstybių, kuriosvadovavo pirmajai istorijoje ekonominės globalizacijos bangai, ir puikiai žino, kad Europosateitis didžia dalimi priklauso nuo jos gebėjimo tapti patikima ir įtakinga žaidėjatarptautinėje arenoje.

Pabaigai, pone pirmininke, ponios ir ponai, privalau dar kartą pabrėžti, kiek daug dėlnepaprastos Europos integracijos padarė Europos Parlamentas, institucija, kuri visadapirmoji gindavo vertybes ir principus, nukaldinusius Europos tapatybę ir suformavusius„tikrąjį solidarumą“, kurį mūsų kūrėjai mums perdavė.

Esu įsitikinęs, kad čia, šiuose rūmuose, bus sutelkta reikalinga vizija, valia ir jėgos, siekiantšio puikaus tikslo – suvienyti Europos žmones ir sustiprinti Europos poziciją pasaulyje.

(Plojimai stovint)

Pirmininkas . − (DE) Pone pirmininke, iš plojimų matome, kad jūsų žodžiai buvo priimtipalankiai ir šiltai. Kalbėjote už solidarumą ir bendrijos dvasią, būtent šie dalykai remia tai,kuo mes čia, Europos Sąjungoje, užsiimame. Tik būdami solidarūs, išsiugdę bendrijosdvasią ir imdamiesi praktinių veiksmų galėsime pasiekti savo tikslų. Jūsų kalba – ne tuštižodžiai, nes vykdydamas savo politinę veiklą įrodėte, jog esate atsidavęs Europai ir gebateimtis praktinių veiksmų jos naudai.

Kalbėdamas Europos Parlamento vardu, norėčiau jus patikinti, kad mes, Europos Parlementonariai, padarysime viską, kas mūsų galioje, kad palaikytume ES pirmininkaujančiąPortugaliją, siekiant, kad spalį įvyksiantis valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas būtųsėkmingas Reformų sutarties atžvilgiu. Taip pat norėčiau padėkoti ir išreikšti pagarbąužsienio reikalų ministrui Luís Amado, valstybės sekretoriui Manuel Lobo Antunes irambasadoriui Álvaro Mendonça e Moura ir visiems jų kolegoms, kurių užduotis – perdiskusijas perteikti mūsų politinę valią. Jiems sakau: „Mes su jumis.“ Europos Parlamentovardu dėkoju, pone Prezidente, jums už įspūdingą kalbą ir linkiu Portugalijai visokeriopossėkmės įgyvendinant mūsų ir kartu Europos interesus. Labai jums ačiū, pone A. A. CavacoSilva.

(Plojimai)

(Posėdis nutrauktas 12:35 val. ir pratęstas 15:00 val.)

11. Ankstesnio posėdžio protokolo tvirtinimas (žr. protokolą)

12. Komitetų ir delegacijų sudėtis (žr. protokolą)


13. Tarybos paruošto bendrojo biudžeto projekto pristatymas – 2008 finansiniaimetai

Pirmininkas . − (DE) Kitas darbotvarkės klausimas – Tarybos paruošto bendrojo biudžetoprojekto pristatymas – 2008 finansiniai metai.

Emanuel Santos, Vadovų Tarybos pirmininkas. − (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai,man didžiulė garbė Tarybai pirmininkaujančios valstybės vardu pristatyti 2008 m. finansiniųmetų Europos Bendrijų bendrojo biudžeto projektą, kurį Taryba patvirtino 2007 m. liepos13 d.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad posėdžiuose prieš pirmąjį 2008 m. biudžeto svarstymąTaryboje vyravo puiki ir konstruktyvi atmosfera. Taikinimo posėdis davė svarbių rezultatų,konkrečiai, susitarimą dėl penkių svarbias temas nagrinėjančių bendrų pranešimų,padedančių tvirtus pamatus darbui ateityje.

Šiuo atžvilgiu, esu įsitikinęs, puikus bendradarbiavimas tarp dviejų biudžeto valdymoinstitucijų, Komisijai teikiant vertingą pagalbą, nulemia teigiamus rezultatus. Galiu patikinti,jog Taryba nori tęsti konstruktyvų dialogą biudžeto klausimais, kad būtų pasiektaspriimtinas susitarimas dėl tinkamo 2008 m. Bendrijos biudžeto.

2007 m. kovą minėjome 50-tąją Romos sutarčių sukaktį ir iš naujo patvirtinome bendrąsiasvertybes ir siekius. Dinamiškame projekte, t. y. Europos Sąjungoje, Europos Sąjungosbiudžetas, kaip ir bendra valiuta, yra viena apčiuopiamiausių išraiškų, parodanti Europospiliečiams ir mokesčių mokėtojams, ką reiškia būti europiečiais. Todėl Europos Sąjungosbiudžetą būtina sudaryti, atsižvelgiant į mums visiems kylančius iššūkius. Susiduriame suįvairiais iššūkiais, tačiau, jei leisite, atkreipsiu dėmesį į tuos, kuriuos manau esantsvarbesniais. Pirmasis iššūkis – kliūčių verslumui šalinimas, siekiant sukurti dinamišką,Lisabonos strategija grindžiamą Europos ekonomiką. Kitas iššūkis – sukurti Transeuropinįkelių tinklą, kuris mus suartintų vienus su kitais ir konsoliduotų vidinę Europos rinką.Informacijos visuomenės metamas iššūkis liudija apie žmogiškųjų išteklių ir socialinėsįtraukties svarbą.

Europos Sąjunga taps stipresne, jei jos piliečiai supratingai dalyvaus šiame projekte, kurisyra unikalus dabartinėje istorijoje. Naujausią, ypač tam tikrus regionus paliečiantį iššūkį –klimato kaitą būtina atremti, kuriant atsinaujinančius energijos šaltinius bei veiksmingiauir su didesne socialine atsakomybe naudojant gamtinius išteklius.

Visi šie iššūkiai kyla pasaulinės ekonomikos globalizacijos kontekste, kuri meta rimtą iššūkįsenajam Europos žemynui, iššūkį, kurį ekonominiame ir socialiniame lygmenyse privalomeatremti Europos ekonomikos produktyvumą didinančia ir socialinę sanglaudą skatinančiapolitika. To visi europiečiai tikisi iš savo vyriausybės. Turime padvigubinti pastangas,siekiant užtikrinti, kad mūsų biudžetai veiksmingai ir efektyviai įgyvendintų politiniusprioritetus.

Todėl būtina mažinti administracinę naštą, Tarybai ir Europos Parlamentui susirūpinimąkeliančius dalykus, o Komisijai paspartinti pritarimo veiklos programoms procesą, siekiantišvengti vykdymo uždelsimo. Tačiau greitesnis pritarimas neturi kelti abejonių dėl gerobiudžeto valdymo principų. Tiesa, kad mums reikia būti lankstesniais, tačiau ne veiksmingoir atsakingo Europos mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo sąskaita.

Prieš detaliau pristatydamas 2008 m. biudžeto projektą, norėčiau pakalbėti apie principus,kuriais priimdama sprendimą vadovavosi Taryba. Trumpai tariant, esminiai elementai


tokie: tinkamas įvairių Europos Sąjungos prioritetų finansavimas; kruopščiai kontroliuotasmokėjimų asignavimų padidėjimas; dabartinių finansinės programos nustatytų ribųpaisymas, paliekant, kai būtina, pakankamas kitimo ribas įvairioms kategorijoms irsubkategorijoms; ir galiausiai finansinė drausmė ir geras biudžeto valdymas.

Jums leidus, paminėsiu dar vieną smulkmeną. Rengdama preliminaraus biudžeto projektoanalizę, Taryba naudojo kelias biudžetines priemones, kurios pasirodė nepaprastainaudingos, ir buvo išplėtotos tikslų ir veiklos biudžeto rengimo kontekste. Norėčiauatkreipti dėmesį į vieną iš jų – veiklos planavimo formas, kruopščiai išnagrinėjusi daugybętokių formų, Taryba mano, kad bendra proceso kokybė pastebimai pagerėjo, ir tikisi, kadtoks požiūris į biudžetą bus plėtojamas toliau ir ateityje.

2008 m. biudžeto projektą sudaro 128 000 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 119 000mln. EUR mokėjimų asignavimų. Dėl asignavimų, norėčiau jums priminti, kad Tarybosmanymu labai svarbu, kad 2008 m. biudžete jų bendras lygis būtų pakankamas, tinkamaiatsižvelgiant į gebėjimą juos panaudoti. Kaip žinote, laikėmės nuomonės, jog mokėjimųasignavimų pervertinimas nėra neįvykdytų įsipareigojimų, Reste à liquider, sprendimas.Todėl vienas iš principų, kuriais vadovavomės, buvo įvertinti poreikius, realius ir aiškiaiapibrėžtus poreikius, ir taip mokėjimai padidėjo 3,4 % lyginant su 2007 m. biudžetu.

Dėl 1a subkategorijos, Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti, Taryba ketinasuteikti tinkamą finansavimą su Lisabonos strategija susijusiems prioritetams, palikusipakankamą rezervą, kuris padengtų Europos Sąjungos prioritetus, apibrėžtus liepos mėn.susitikusios Europos Vadovų tarybos išvadose, taip pat ir kitas kol kas nenumatytas išlaidas.Nors Taryba ketina riboti padidėjimus pagal šią subkategoriją lyginant su 2007 m. biudžetu,norėčiau atkreipti dėmesį, jog Taryba ir toliau sutiks su dideliu Mokslinių tyrimų biudžetopadidėjimu, t. y. įsipareigojimai – 7,75 % ir mokėjimai – 45 %, atsižvelgiant į biudžetoįvykdymo lygį ankstesniais metais ir gebėjimą panaudoti. Šis padidėjimas atspindi didžiulęsvarbą, kurią Taryba teikia veiksmingam Lisabonos strategijos, kuri, kaip minėjau, yrasvarbiausias Europos Sąjungos ekonomės plėtros elementas, įgyvendinimui.

Dėl 1b subkategorijos, Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti, Taryba ketina pritartiKomisijos preliminariame biudžeto projekte siūlomiems įsipareigojimų asignavimams.Dėl mokėjimų asignavimų, norėčiau pabrėžti, kad siūlomas padidėjimas išliko ir net darišaugo, t. y. 6,2 %, atsižvelgiant į gebėjimą juos panaudoti ir patirtį, užbaigiant senąsiasprogramas ir vykdant naująsias.

Dėl 2 kategorijos, Gamtos išteklių apsauga ir valdymas, Tarybos siūlomi asignavimai buvopagrįsti ankstesniais rezultatais ir patirtis rodo, kad nepaisant horizontalaus jų taikymo,šie asignavimai, bendrai kalbant, visada būna artimi galutiniams skaičiams.

Norėčiau smulkiau aptarti tam tikras aplinkybes, susijusias su veiklos programų ir projektųkaimo plėtros srityje tvirtinimu bei struktūrinius ir sanglaudos fondus 2007–2013 m.laikotarpiui. Šios temos buvo nagrinėjamos bendrame pranešime, kurį patvirtinometaikinimo posėdyje, ir galiu patikinti, jog Taryba mano, kad politiniu požiūriu nepaprastaisvarbu užtikrinti, kad veiklos programos ir projektai būtų kaip galima greičiau tinkamaivykdomi.

Dėl 3a ir 3b kategorijų, Pilietybės, laisvės, saugumo ir teisingumo tikslams, Taryba ketinaatlikti tik labai mažą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pakeitimą, vadovaudamasigebėjimu panaudoti ir ankstesniu įvykdymo lygiu.


Dėl 4 kategorijos, ES kaip pasaulinė partnerė, Taryba ketina į biudžeto projektą įtrauktikai kuriuos politinės krypties prioritetus. Kalbu apie Palestiną, kuriai siūloma papildomaiskirti 80 mln. EUR rezervą, ir Kosovą, kuriam siūloma papildomai skirti 180 mln. EURrezervą. Šiuo metu tebevyksta pirmasis biudžeto rengimo etapas ir esu įsitikinęs, kad darturėsime progų pateikti tikslesnius su šiomis kategorijomis susijusius skaičius.

Šiame etape Taryba ketina, kiek tai su ja susiję, pritarti preliminariame biudžeto projektesiūlomam Bendros užsienio ir saugumo politikos biudžetui, kaip negalutiniam minimumui.Tačiau labai tikėtina, kad Bendros užsienio ir saugumo politikos biudžetui siūlomofinansavimo nepakaks, atsižvelgiant į tarptautinės situacijos pokyčius. Manau, visisuprantame, kas pastatyta ant kortos.

Norėčiau pabaigti savo aiškinamąjį pareiškimą, tardamas keletą žodžių apie 5 kategoriją,Administravimą. Tarybos požiūris grindžiamas horizontaliaisiais kriterijai tokiais, kaipdidesnis efektyvumas ir, tuo pat metu, kiekvienos institucijos specifika, ypač susijusia sunaujais etatais, atsiradusiais dėl ES plėtros. Savo pačios biudžeto dalyje Taryba ketina skirtitik 0,2 % didesnį finansavimą, o tai, mano manymu, aiškus politinis ženklas.

Taip pat buvo atlikta detali decentralizuotų agentūrų biudžeto analizė. Tiek subsidijų, tieknaujų etatų, kurie turės būti patvirtinti, skaičiaus atžvilgiu buvo naudojamashorizontaliaisiais kriterijais grindžiamas metodas.

Taip pat pasinaudodamas proga tarsiu keletą žodžių apie poreikį užtikrinti gerą EuroposSąjungos institucijų finansinį valdymą. Turint tai omenyje, Taryba yra patenkinta bendraispareiškimais, kuriuos patvirtinome taikinimo posėdyje, ir kuriuose keliami klausimai tokie,kaip decentralizuotos agentūros, vykdomosios agentūros, asignuotos pajamos ir supaskutiniosiomis plėtromis susijęs įdarbinimas.

Visi žinome, kad tai tik pirmasis biudžeto rengimo etapas, tačiau esu visiškai įsitikinęs, kadgalėsime išnagrinėti visas galimybes, kad būtų prieitas galutinis sprendimas ir metųpabaigoje parengti visiems priimtiną biudžetą.

Mūsų pagrindinis tikslas – atėjus laikui turėti 2008 m. biudžetą, kuris atitiktų Sąjungospolitinių prioritetų tikslus ir nebūtų pernelyg didelis, nes tai reikštų galimą neveiksmingąir neefektyvų jo vykdymą. Privalome turėti omenyje, kad šis biudžetas ne tik turės įtakosvisų be išimties Sąjungos piliečių gerovei, bet ir, kad visų be išimties valstybių nariųmokesčių mokėtojai apmoka šią sąskaitą. Taigi reikia rasti teisingą sprendimą. Esu įsitikinęs,kad visos trys šiandien čia atstovaujamos institucijos dės visas pastangas, kad tai būtųpadaryta.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju už dėmesį.

Kyösti Virrankoski (ALDE), pranešėjas . – (FI) Pone pirmininke, Tarybos Pirmininke,Komisijos nary, Europos Parlamentas dabar turi pasitarti dėl Tarybos kitų metų biudžetosiūlymo. Iš pat pradžių norėčiau padėkoti ES pirmininkaujančiai valstybei, Portugalijai, užpuikų ir skaidrų bendradarbiavimą. Ji nuostabiai gerai bendradarbiavo su EuroposParlamentu ir jo komitetais, ypač biudžetų rengimo klausimais. Diskusijos vyko nepaprastaisklandžiai. Nors Tarybos siūlymas suteikia pagrindą pastaboms, pirmininkaujančiosvalstybės atliktas darbas leidžia manyti, kad pasieksime puikių galutinių rezultatų.

Tarybos siūlomas biudžetas – kuklus. Lyginant su preliminariu biudžeto projektu,įsipareigojimų asignavimai sumažinti 717 mln. EUR, paliekant 3,9 mlrd. EUR rezervądaugiametėms finansinėms programoms. Mokėjimų asignavimai dar labiau apkarpyti, jie


sumažinti 2,1 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad jiems skirta gerais 10,3 mlrd. mažiau neinumatyta finansinėje programoje, kitaip tariant 95 % ES BNP. Prisiminę, kaip po ilgų irsunkių derybų tik prieš metus patvirtinome finansinę programą, turime atsižvelgti įmokėjimų asignavimų dydį, kuris ypatingai ir nerealiai mažas.

Gaila, kad 1a (konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) ir 1b (sanglauda augimuiir užimtumui skatinti) kategorijos turėjo būti ypač drastiškai apkarpytos. Pirmuoju atvejumokėjimų asignavimai buvo sumažinti daugiau kaip 500 mln. EUR, o antruoju – 498 mln.EUR. Abi šios kategorijos susijusios su pagrindiniu Europos Sąjungos prioritetu, Lisabonosstrategija, ir dabar vienai jų nebeteikiama tokia svarba, sumažinant finansavimą daugiaukaip milijardu eurų.

Tai pat kyla didelių problemų dėl su 1 kategorija susijusio biudžeto. Praėjusiais metaisEuropos Parlamentas perspėjo Tarybą, kad Europos palydovinės navigacijos sistemos„Galileo“ finansavimas nepakankamas. Dabar trūksta 2,4 mlrd. EUR, nes nebuvo įtrauktasprivatus sektorius. Savo rezoliucija Europos Parlamentas remia projektą, kuriamnaudojamos Bendrijos lėšos iš Sąjungos biudžeto. Tai paprasčiausia procedūra,nebiurokratiška ir nepaprastai demokratiška. Tačiau pagal dabartinę finansinę programątokios milžiniškos lėšų sumos, 400 mln. EUR per metus, gauti neįmanoma, taigi reikalingasbendras parlamento ir Tarybos sprendimas. Galime išsaugoti šį svarbų Europos projektą,tačiau tai turės būti padaryta, taikant šią biudžeto procedūrą.

Dar viena problema – Europos technologijų institutas, ETI. Jei tikrai norime jį įsteigti, jamreikės tvaraus finansavimo. Jam reikalingos ne viltys ir prielaidos, o realistiški sprendimai.Manymas, kad ETI tikriausiai būtų finansuojamas iš ES laisva konkurencija grindžiamųprogramų – tik svajonė. O kas, jei ji išsipildytų? Štai, kodėl reikalingi realistiški sprendimai.

Dėl kitų metų biudžeto kyla viena ypatinga problema, susijusi su struktūriniais fondais,sanglaudos fondais ir kaimo plėtros fondais. Buvo patvirtintos tik kelios struktūrinių fondųveiklos programos. Tik 20 % iš 335 Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondoprogramų buvo patvirtintos, o Europos socialinio fondo – mažiau kaip 10 %. Daugiausianerimo kelia Kaimo plėtros fondo situacija, nes patvirtintos tik 2 iš 96 programų. BirželįEuropos Parlamentas ir Taryba patvirtino deklaraciją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamasšiam klusimui, ir jie pažadėjo stebėti Komisijos veiksmus šioje srityje. Parlamentas savoruožtu pažadėjo šią deklaraciją vykdyti.

Galiausiai, norėčiau pabrėžti gero valdymo svarbą. Europos Parlamentas siekia skatintiveikla grįstą valdymą ir finansavimą iš biudžeto. Mes kartu su Taryba, priėmėme deklaraciją,kurioje pabrėžiama ekonominės naudos analizės ir atskaitomybės svarba, steigiant naujasagentūras. Turime primygtinai to reikalauti.

Kitų metų biudžeto objektas – biudžetas rezultatams. Mūsų tikslas – pabrėžti, kad būtentasignavimus reikia naudoti, kad būtų galima pasiekti trokštamus rezultatus. Valdymas čiane pagrindinis dalykas: pagrindinis dalykas – rezultatai. Tvirtai tikiu, kad mes, kartu suTaryba ir Komisija, sugebėsime sudaryti tokį kitų metų biudžetą.

Pirmininkas . − Labai ačiū, pone K. Virrankoski, ir taip pat dėkoju jums, kad neviršijotejūsų žodžiui skirto laiko. Atrodo, kad suomiai sugeba viską labai gerai kontroliuoti.Mažesnių valstybių tokių, kaip Suomija, atstovai lygiai taip pat kaip ir didžiųjų gali darytididelę įtaką. Mūsų kitas pranešėjas – taip pat suomis: žodis suteikiamas jums, V. Itälä.

Ville Itälä (PPE-DE), pranešėjas . – (FI) Pone pirmininke, svarbiausi principai, kurių reikėjolaikytis, Parlamentui ir kitoms institucijoms rengiant kitų metų biudžeto projektą, taupumas


ir biudžeto drausmė. Turime mokesčių mokėtojui, paprastam Europos piliečiui, parodytipavyzdį ir įrodyti, kad mes taip pat galime prisiimti atsakomybę už ekonominius reikalus.Tik taip galime užsitarnauti žmonių pasitikėjimą.

Naujasis Parlamento generalinis sekretorius Parlamentui pateikė naują pasiūlymą dėl 2008m. Parlamento biudžeto, kuriuo norėčiau pasidžiaugti, nes jis nepaprastai geras, puikiospusiausvyros. Jis padės mums rasti kompromisą, priimant galutinį sprendimą. Turėčiaupaminėti du su šiuo pasiūlymu susijusius dalykus. Pirmiausia generalinio sekretoriauspasiūlymas nesiekia 20 % 5 kategorijoje, t. y. padidėjimui neišnaudojami visi 20 %. Kitassvarbus dalykas – jam pavyko dabartinius darbuotojus perkelti į naujas pareigas tuo tarpu,kai visos pareigybės turėjo būti atlaisvintos.

Vis dėlto turime nepamiršti, kaip apskritai šis procesas vyksta Parlamente. Jau keletą kartųšiais metais laikėmės tam tikrų principų. Vienas jų, kad Parlamento biudžetas – tai mokesčiųmokėtojų biudžetas, ir kad bandysime išlaikyti 2007 m. su naujais projektais susijusiųišlaidų lygį. Esame gana arti tikslo ir, mano manymu, visi pasiūlyti projektai gali būtiįgyvendinti, kai laikydamiesi biudžetinės drausmės nustatysime konkrečias sumas.

Norėčiau iškelti kitą klausimą dėl Parlamento biudžeto, jis susijęs su informacijos politika.Rengiantis artėjantiems rinkimams buvo parengti įvairūs projektai tokie, kaip internetinėtelevizija ir pats svarbiausias dalykas, kad Europos Parlamento nariai ir politinės frakcijosvisais atžvilgiais aktyviau dalyvautų Parlamento informacijos politikoje. Taigi frakcijos irParlamento nariai privalo būti susipažinę su padėtimi ir neapleisti už informacijos politikąatsakingos administracijos. Žmonės nori žinoti, kodėl atskiri Parlamento nariai arbafrakcijos balsuoja vienaip ar kitaip arba teikia vienokius ar kitokius siūlymus. Žmonės noribūti susipažinę su politine situacija, todėl turime aktyviau dalyvauti šiame procese. Tikiuosi,kad mintis apie kelių vietinės žiniasklaidos atstovų kvietimą į Parlamentą, kaip buvosusitarta, taps galutiniu sprendimu. Vienas iš būdų būti arčiau žmonių – pasikviesti įParlamentą keletą vietinės žiniasklaidos atstovų, kurie neturi lėšų, kad patys galėtų čiaatvykti. Akivaizdu, kad tai turi padaryti Parlamento nariai.

Vėlgi norėčiau grįžti prie kitų institucijų. Taryba pasiūlė 2 % sumažinti visų institucijųišlaikymą. Aš, kaip pranešėjas, turiu pasakyti, kad tam sunku pritarti, nes institucijos labaiviena nuo kitos skiriasi. Kai kurios jų – mažos, kai kurios – didelės, jų veiklos sritis taip patskiriasi.

Štai Audito Rūmai, kuriuose lankiausi vakar, kaip pavyzdys. Jau daugelį metų jie yra labaitaupūs ir laikosi biudžetinės drausmės. Jie užfiksavo perteklių visose srityse, nešvaistėpinigų, o jų išlaidos susideda iš atlyginimų, fiksuotų sąnaudų ir nieko daugiau. Apie tokį2 % sumažinimą Audito Rūmams negali būti nė kalbos. Sugrius visa sistema, jei nuspręsimetai daryti.

Tikiuosi, susitarsime, kad reikia peržiūrėti su kiekviena institucija atskirai susijusias sritis,kuriose galima sutaupyti. Iš esmės sutinku su Taryba, kad visi turi taupyti ir reikia nustatytisritis, kuriose galima sutaupyti, tačiau nepalaikau visuotinės 2 % sumažinimo politikos.

Reimer Böge (PPE-DE), Biudžeto komiteto pirmininkas . – (DE) Pone pirmininke, poniosir ponai, šiandien kalbame apie antrus sutartosios finansinės perspektyvos įgyvendinimometus; kalbame apie daugiamečių Europos pridėtinę vertę kuriančių programųįgyvendinimą, kaip numatyta bendrame sprendime; kalbame apie papildomus visų trijųinstitucijų įsipareigojimus persitvarkyti. Norėčiau patikinti Tarybai pirmininkaujančiąvalstybę, kad pradžia buvo daug žadanti pagrindinių susitarimų požiūriu, drauge su trišaliu


dialogu ir liepos 13 d. taikinimo procedūra. Penki jūsų teiginiai, ypač susiję su mūsųveiksmais decentralizuotų agentūrų atžvilgiu, poslinkis teisinga linkme ir tikiuosi, judėsimetoliau.

Taip pat norėčiau jums, Komisijos nary, pasakyti, kad jūsų pasiūlymas dėl dviejų etapųbiudžeto įgyvendinimo pristatymo – dar vienas svarbus žingsnis efektyvios biudžetopolitikos link tiek iš Komisijos, tiek iš Europos Parlamento pusės.

Akivaizdu, kad remdamiesi Tarybos parengtu projektu šioje biudžeto sudarymo procedūrojedabar turime užtikrinti biudžetinę drausmę ir jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir, beabejo, taip pat turime suderinti numatomus ir tikėtinus skaičius. Šiuo atžvilgiu, nesuprantuto, ką Taryba išdėstė savo papildomame pareiškime dėl su augimu ir užimtumu susijusioskategorijos (1a) ir žemės ūkio politikos bei su rinka susijusių išlaidų, tiksliau tariant, jeišios sumos nepakankamos, Komisijos reikia paprašyti pateikti pataisytą biudžetą. 4kategoriją, užsienio politiką, derėtų dar kartą išskirta kaip nuolat nepakankamaifinansuojamą sritį. Taip pat privalau atkreipti dėmesį, kad derybose dėl finansinėsperspektyvos nuo pat pradžių pabrėžėme šiuos trūkumus.

Taigi dirbsime, kad būtų užtikrintas tinkamas sutartųjų programų įgyvendinimas, kiek taisusijęs su įsipareigojimais ir mokėjimais. Tuo pat metu, noriu, kad būtų visiškai aišku, jognesutiksime su jokiu mūsų politinių prioritetų atidėjimu nei dabartiniame biudžeto rengimoprocese, Komisijos nary, nei, be abejo, atliekant svarbiausius visuotinius perkėlimusbiudžetinių metų pabaigoje.

Noriu, kad būtų aišku, jog pareiškimas dėl struktūrinių fondų ir kaimo plėtros įgyvendinimomums buvo svarbus, ir paprašytume Komisijos kaip galima greičiau pateikti pažangosataskaitą, nes valstybės narės ir regionai teisėtai tikisi, kad šios programos busįgyvendinamos be jokių atidėliojimų.

Bendrai paėmus, pareiškimai dėl decentralizuotų agentūrų, kuriuose palaikoma tobulesnėekonominės naudos analizė, sukuria pagrindą didesniam skaidrumui ir aiškumui dėl tenjau laikinai arba nuolat ten dirbančio personalo, kokybiniu požiūriu šie pareiškimai žingsnispirmyn, jie kartu su Komisijos vadinamąja „patikrinimo ataskaita“ dėl personalo plano yrateigiamas poslinkis ir turi būti toliau plėtojami, studijuojami ir kruopščiau įgyvendinami.Dar norėčiau pridurti, kad mūsų šūkis šiuo klausimu turėtų būti apdairumas, o ne pernelygjautrus reagavimas.

Žinoma, daugelis mūsų šiandienos su decentralizacija ar finansinio reglamentoįgyvendinimo taisyklėmis susijusių skundų kyla iš Bendrijos sprendimų, už kuriuoskiekvienam iš mūsų tenka dalelė atsakomybės. Sprendimas gerai žinomas ir yra priežastistam tikru mastu mažinti ir paprastinti procedūras. Reikia dar daug nuveikti šiuo klausimu.

Jums leidus, tarsiu keletą žodžių apie du ar tris pagrindinius dalykus. Komisijospreliminariniame projekte mokėjimų suma buvo 8,2 mlrd. EUR mažesnė nei finansineperspektyva nustatytas ribinis dydis. Dabar Taryba pateikė projektą, kuriame ši suma10,3 mlrd. EUR mažesnė už ribinį dydį. Tačiau, jei pažvelgtumėte į Tarybos suvestinęlentelę, pamatytumėte, kad joje esantys duomenys labai abejotini. Pavyzdžiui, Lisabonosstrategijai skirtoje kategorijoje, augimo ir užimtumo skatinimas, naujo 342 mln. EURrezervo suformavimas ir mokėjimų sumažinimas 548 mln. EUR nuo preliminariameprojekte pateiktos sumos, iš tikrųjų prilygsta dirbtinio rezervo sukūrimui, skirtam aprūpintiEuropos Vadovų Tarybos oficialius pareiškimus dėl politinių prioritetų.


Manau, kad gilesnės analizės reikalaujantys klausimai yra Europos technologijų institutoir „Galileo“ projekto finansavimo problemos. Leiskite tai paaiškinti: Parlamentas tvirtaipalaiko Bendrijos sprendimą dėl „Galileo“ projekto ir laukia pasiūlymų iš Komisijos.

Norėčiau trumpai pakomentuoti 3 kategoriją: kalbant apie stichines nelaimes, kas nutikoankstesniems Komisijos nario Michel Barnier siūlymams dėl Europos civilinės gynybos?Ar galėsime bendrai reaguoti, jei taip, kokią įtaką tai gali turėti 2008 m. ir kitiemsbiudžetams?

Pone pirmininke, užsienio ir saugumo politikos problemos, apie kurias ne kartą kalbėjome,patvirtina, kad mūsų politinės analizės buvo teisingos: biudžeto projekte nurodytosdabartinės sumos – nepakankamos, kad būtų galima kovoti su iššūkiais Afganistane,Palestinoje ar Kosove, o neatidėliotinos pagalvos rezervo sumažinimas – tik tariamassprendimas, kurio neįmanoma apčiuopti. Šiuo atžvilgiu prašytume Komisijos aiškiainurodyti, kas, jos manymu, mūsų laukia ateinančiais metais.

Noriu pasakyti vieną paskutinę pastabą, pone pirmininke. Valstybės narės įsipareigojo,cituoju tarpinstitucinio susitarimo 44 punkte pateikiamą patikinimo pareiškimą: „kasmetparengti atitinkamo lygio santrauką apie atliekamus auditus ir pateikiamas deklaracijas“.

BUDG komiteto pirmininkas – „kasmet parengti atitinkamo lygio santrauką apie atliekamusauditus ir pateikiamas deklaracijas.“

Biudžeto komiteto pirmininkas. – (DE) Sakau tai labai rimtai: valstybės narės, negalinčiosužtikrinti, kad metinės ataskaitos būtų pateikiamos laiku, gali tikėtis, kad remdamiesibiudžetu ir kitais pagrindais pradėsime su jomis pokalbį. Bet šiaip visiškai palaikau tai, kąišsakė abu mūsų pranešėjai.

Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė . − Norėčiau pasveikinti mus visus, kad pradedamenaują sezoną, kuris atrodo kaip visada bus įdomus ir intensyvus, bet labai džiaugiuosi, kadjau liepos mėnesį mums pasisekė pabendrauti labai produktyviai ir labai geranoriškai.Lietuvoje sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo. Taigi, labai tikiuosi, kad ta atmosfera, sukuria mes pradėjome dirbti, ir pasiekimai, dėl kurių jau gebėjome susitarti ir priimti trisrimtas deklaracijas, tikrai bus gera pradžia to darbo, kurį mums būtina atlikti. Iš tiesų,šiandien mes aptarėme Tarybos pirmąjį biudžeto variantą, nors labai daug girdžiu išParlamento pusės kiek daug yra keliama mums – Komisijai –užduočių. Aš, be jokiosabejonės, tai priimu ir su tuo sutinku; iš tikrųjų mes esame pasirengę į tai reaguoti ir duotibet kokią informaciją, kuri yra būtina.

Kalbant apie Tarybos pirmąjį variantą iš karto norėčiau pasakyti, kad Komisija, kai teikėsavąjį, rėmėsi pačių šalių narių prognozėmis su mūsų analize. Todėl manome, kad mūsųpasiūlymas buvo pilnai ekonomiškai ir politiškai pagrįstas. Todėl Komisija pilnai sutiktisu daugeliu aspektų pirmajame svarstyme Europos Tarybos biudžete tikrai negali. Be jokiosabejonės, čia mes sutinkame su nuomone, kuri jau buvo pareikšta Europos Parlamentoatstovų, kad didžiausi horizontalūs nukarpymai ... Norėčiau pakartoti, kad vėl buvopritaikytas metodas horizontaliems sumažinimams per visas kategorijas. Be jokios abejonės,Komisija tai laiko nepagrįstu požiūriu ir nepagrįsta metodika. Todėl ypač kategorijoje 1 Air 1 B, kur mes kalbame apie inovacijas, mokslinius tyrimus, tuo labiau, kad turimepapildomą problemą su Europos technologijų institutu, su GALILEO programa, ir šiąproblemą reikia spręsti kaip papildomą paralelų klausimą prie europinių metinių biudžetoprocedūrų. Be jokios abejonės, tai reiškia, kad reikės grįžti ir kalbėti apie kiekius, dydžius,ir jokiu būdu nekalbėti apie aritmetinius sumažinimus. Taip pat žemės ūkis, užsienio reikalų


politikos kategorija, kur požiūris įdėti lėšas į rezervą, manau, yra šiek tiek konservatyvusiš Tarybos pusės ir be jokios abejonės mums visiems reikės prie to grįžti jau artimiausiumetu. Komisija artimiausiu dviejų savaičių laikotarpyje ruošiasi pateikti Parlamentui irTarybai savo pasiūlymus dėl biudžeto pakeitimo Kosovo ir Palestinos klausimais.

Be jokios abejonės, mums kaip visada nerimą kelia Tarybos požiūris į administravimoišlaidas ir čia aš noriu pritarti, kad mes jaučiame, ypač Europos Parlamente, vadinamąsuomiškąjį biudžeto atspalvį. Tai sakau gerąja prasme, nes matau tos šalies atstovuosedisciplinos poreikį, griežtos atsakomybės, išlaidų pagrįstumo poreikį ir mes tai priimameir visada į tai atsakysime. Horizontalus nupjovimas Tarybos pasiūlyme kuomet pati Tarybanegalės su savo pasiūlymu vykdyti savo pačios priimtų įsipareigojimų suteikti ir priimtipapildomus žmones, virš 800 etatų būtent papildomoms plėtros funkcijoms vykdyti, bejokios abejonės, Komisijos negali tenkinti. Mes labai tikimės iš Parlamento tokio pat požiūriokaip mes šioje srityje, ir kad tie atstatymai kartu su Parlamentu bus padaryti. Taigi trumpaišnekant mes džiaugiamės, kad pradžia yra sėkminga. Mes kritiškai kol kas reaguojame irvertiname Tarybos pirmąjį pasiūlymą ir mes esame pasirengę jau artimiausiu metu kalbėtiapie Kosovą ir Palestiną, taip pat apie 19 dieną greičiausiai kalbėti ir priimti sprendimusdėl pasiūlymų dėl GALILEO ir Technologijų instituto ir mėginsime su jumis rasti bendrąkalbą šiais svarbiausiais klausimais. Taigi aš linkiu mums visiems rezultatyvios procedūrosir labai tikiuosi, kad lietuviai sugebėjo mano pirmą lietuvišką kalbą išversti gerai ir teisingai.

Pirmininkas . − (DE) Diskusija baigta.


Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Pagal Lisabonos strategiją reikalaujama 3 %valstybių narių BVP investuoti į mokslinius tyrimus, kurių du trečdaliai sukuriamiprivačiame sektoriuje.

Tik labai mažai Europos regionų šį tikslą pasiekė. 2004 m. 42 % Europos bendrovių atlikotyrimus apie savo veiklą, valstybės narės į mokslinius tyrimus investavo tik 1,84 % savoBVP. 2006 m. 35 % aktyvių ES gyventojų dirbo mokslo ir technologijų srityje.

Mokslas būtinas ES ateičiai. Jis turi būti prieinamas visiems, ir turtingiems, ir skurstantiems,gyvenantiems tiek miestuose, tiek kaimuose. Europos švietimo kokybė turi būti matuojamamokyklas baigusiųjų skaičiumi ir į kitą švietimo pakopą priimamų studentų skaičiumi.Reikalinga nauja socialinė Europa, kurioje piliečiams būtų teikiamas prioritetas.

Atsižvelgiant į tai, jog tiek Europos Sąjunga, tiek valstybės narės rudenį patvirtins savo2008 m. biudžetus, reikalauju, kad investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus būtųEuropos Sąjungos prioritetas.

14. Pavojingų krovinių vežimas vidaus keliais (diskusijos)

Pirmininkas . − Kitas darbotvarkės klausimas – Bogusławo Liberadzkio pranešimasTransporto ir turizmo komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvos dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymo (COM(2006)0852 –C6-0012/2007 – 2006/0278(COD)) (A6-0253/2007).

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) Pone pirmininke, ponios irponai, džiaugiuosi galėdamas šiandien jums pateikti pasiūlymą keisti Direktyvą dėlpavojingų krovinių vežimo vidaus keliais.


Pavojingų krovinių vežimas sudaro apie 8 % visų krovinių vežimų, beveik milijoną vežimųkasdien. Turime užtikrinti laisvą pavojingų krovinių judėjimą ir nacionalinių bei tarptautiniųpaslaugų įvairiarūšiškumą, o tuo pat metu stebėti saugumo aspektą, kad būtų saugomaaplinką, mūsų piliečiai ir šios sektoriaus darbuotojai.

Pasiūlymas parengtas, siekiant atnaujinti keturias direktyvas ir keturis Komisijos sprendimusdėl pavojingų krovinių vežimo, sujungiant juos į vieną teisės aktą. Tai svarbus šios sritiesBendrijos teisės supaprastinimas.

Be to, reikia plėsti Bendrijos taisyklių apimtis, kad į jas įeitų gabenimas vidaus vandenskeliais, t. y. sektorius, kurio šiuo metu nereglamentuoja jokios Bendrijos taisyklės. Reikiapripažinti, jog tai ne tokia svarbi vidaus gabenimo rūšis, tačiau nelaimingas atsitikimasvidaus vandenyse gali turėti rimtas pasekmes. Vienas taisyklių dėl visų rūšių pavojingųkrovinių gabenimo vidaus vandenų keliais padės sumažinti šį pavojų. Galiausiai, šispasiūlymas susijęs tiek su tarptautiniu, tiek su nacionaliniu gabenimu.

Tokie pasiūlymo, kurį pristatys pranešėjas B. Liberadzki, tikslai. Prieš pradedant diskusijas,norėčiau padėkoti pranešėjui ir Transporto ir turizmo komitetui už jų paramą rengiantKomisijos pasiūlymą.

Bogusław Liberadzki (PSE), pranešėjas. – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, manlabai malonu Transporto ir turizmo komiteto vardu pateikti pranešimą, kuriamą pirmiausiadžiaugiamės tuo, kad Komisija parengė šiandien svarstomą direktyvos projektą.

Visiškai su jumis sutinkame, Komisijos nary, kad šiame projekte sujungiami su pavojingųkrovinių vežimu susiję reglamentai ir kartu sumažinamas jų skaičius. Antra, taip patsutinkame, kad šis reglamentas gali daryti didžiulę įtaką tiek vežimo saugai, tiek visuomenėsgyvenimo kokybei. Galiausiai, reglamentas, kurį norime patvirtinti, arba, tiksliau tariant,sujungti iš daugybės skirtingų šaltinių, taip sumažindami jų skaičių, grindžiamas JTOrekomendacijomis dėl pavojingų krovinių gabenimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenskeliais, kuris viską sudėjus Europos Sąjungoje per metus sudaro 110 mln. tonų kilometrui.

Pateikdamas šį pranešimą, norėčiau pabrėžti, kad Transporto ir turizmo komitetas patvirtinojį beveik vienbalsiai, laikydamasis nuomonės, jog jis svarbus ir būtinas ir kad juo įvedamasnaujas kokybės lygmuo išplečiant su pavojingų krovinių vežimu susijusius reglamentusiki keleivinių traukinių. Jame taip pat reglamentuojama, kada valstybėms narėms dėlnebūtinai su sauga susijusių priežasčių galima nukrypti nuo bendrai taikomų reglamentų,ir kaip šie nukrypimai turėtų būti įvedami ir tvarkomi ES lygmenyje.

Norėčiau visų susirinkusiųjų paprašyti pritarti šiems pakeitimams, kuriuos aptarėme irpristatėme, ypač pakeitimui 44, kuriuo, Tarybos prašymu, siekiant išvengti bet kokiųgalimų nesusipratimų, be transporto priemonių sąvokos, įvedamos ir vagonų bei vidausvandens kelių laivų sąvokos, ir prašyčiau už ją balsuoti. Taip pat ypač norėčiau paprašytijūsų balsuoti už 45 pakeitimą, kuriuo po ilgų diskusijų buvo pasiektas geras kompromisas.Tai susiję su 1 straipsnio 3 dalies b punktu, į kurį įterpėme žodžius „jei pateisinama, galimanustatyti naudojamą maršrutą ir transportavimo būdą“. Pakeitimą 16 galima praleisti kaipnereikalingą arba galima balsuoti prieš jį.

Taip pat norėčiau paprašyti jūsų balsuoti prieš pakeitimus 46 ir 47, kadangi, pasirodė, kadšios taisyklės jau įtrauktos į tekstą, todėl jos tik be reikalo ištęs reglamentą. Galiausiai,norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už bendradarbiavimą, kuris buvo labaiproduktyvus. Ypač norėčiau padėkoti Tarybai ir Komisijai, Tarybai, kuriai pirmininkavoVokietija ir Portugalija. Buvome susirinkę į maždaug penkis darbo posėdžius. Mūsų


nuomonės daugiausiai sutapo, ir sugebėjome suderinti visus kilusius nuomonių skirtumus.Mano manymu, šis bendradarbiavimas gali būti pavyzdžiu kitiems.

Renate Sommer, PPE-DE frakcijos vardu – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, poniosir ponai, taip, direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymas svarbusklausimas, tačiau kasmet ES pavojingų krovinių pervežimas siekia apie 110 mlrd. tonųkilometrui: 58 % pervežami keliais, 25 % – geležinkeliais, iki šiol 17 % – vidaus vandenimis.

Šio direktyvos siūlymo tikslas – supaprastinti ir suderinti esamas pavojingų krovinių vežimotaisykles. Ja taip pat išplečiamos ES nuostatos, kurios šiuo metu reglamentuoja vežimąkeliais ir geležinkeliais, ir įtraukiamas gabenimas vidaus vandens keliais. Šis supaprastinimasmažina biurokratiją ir didina įvairiarūšiškumą. Bendros gabenimo keliais, geležinkeliais irvidaus vandens keliais taisyklės užtikrina vienodą vidaus ir tarpvalstybinio gabenimosaugos lygį visoje Bendrijoje. Vienodos gabenimo būdus reglamentuojančios taisyklėssupaprastina ir skatina kombinuotąjį gabenimą.

Nuostatų apimčių išplėtimas į jas įtraukiant gabenimą vidaus vandens keliais sveikintinasposlinkis. Tai reiškia, jog visuose Bendrijos vidaus vandens keliuose bus taikomos vienodossaugumo taisyklės. Tai teigiamai paveiks dirbančiųjų laivuose darbo sąlygas, transportosaugą ir aplinkos apsaugą. Vienodos taisyklės sumažina išlaidas, nes nebereikia išdavinėtigausybės įgaliojimų ir leidimų. Be to, panašu, kad tokiu būdu daugiau pavojingų kroviniųbus gabenama vidaus vandens keliais ir padidės šios rinkos perspektyvos; šiaip ar taipmėginame daugiau pavojingų krovinių gabenimo perkelti į vidaus vandenis.

Transporto ir turizmo komiteto parengtas pakeitimų projektas atspindi Tarybos poziciją.Su juo sutinkame ir norime, kad jam būtų pritart jau per pirmąjį svarstymą, jei tai įmanoma.Noriu pabrėžti, kad labai prašau susirinkusiųjų patvirtinti vieną konkretų pakeitimą, kurįpranešėjas jau minėjo, ir kuris buvo parengtas kaip kompromisas. Svarbu į šį dokumentąįtraukti protingas nuostatas. Mūsų, Komisijos ir Tarybos nuomonės šiuo klausimu sutampa.Pakeitimų projekte yra nuostata, kuria valstybėms narėms leidžiama nustatyti ypatingussaugos reikalavimus ir galbūt transportavimo būdą, jei geba tai pateisinti prieš Komisiją.

Galiausiai leiskite šiltai padėkoti pranešėjui, su kuriuo mums pavyko puikiai bendradarbiautiir paprašyti čia susirinkusiųjų patvirtinti šį pranešimą per pirmąjį svarstymą.

Brian Simpson, PSE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, savo grupės vardu norėčiaupadėkoti pranešėjui ne tik už šį pranešimą, bet ir už jo įsitraukimą, kad suburtų Parlamentą,Tarybą ir įvairias politines frakcijas šiuo svarbiu klausimu.

Nariai žinos, kad dabartinis Bendrijos įstatymas šioje srityje pirmiausiai glūdi keturiosedirektyvose, susijusiose su pavojingų prekių transportavimu. RID direktyva ir ADR direktyvaatitinkamai susijusios su geležinkeliu ir kelių transportu, o pavojingų prekių transportavimasvidaus vandenų transportu apibrėžtas šių direktyvų prieduose.

Pasiūlyta nauja direktyva dabar išplėsta iki Bendrijos įstatymo masto vidaus vandenųtransportu ir mums reikia tokį žingsnį remti.

Kai kam gali atrodyti, kad pranešėjas nepakankamai pasistengė dėl direktyvos masto,kitiems, daugiausiai pramonės atstovams, atrodo, kad direktyva per daug proskriptyvi irkad aprėpia per daug.

Iš tiesų pranešėjas pasiekė teisingą pusiausvyrą ir, tikrai, svarbus šio darbo aspektas yravieningos pavojingų prekių transporto vidaus vandenimis reglamentavimo sistemos


nustatymas, standartų nustatymas ir tai, kad visi, įskaitant, valstybes nares, žinos už ką yraatsakingi.

Šis pranešimas tikrai, kaip aiškina mūsų pranešėjas, suteikia pridėtinės vertės. Ji sustiprinssaugumą, ir manau, kad ir mano frakcija įsitikinusi, kad ji nusipelniusi visiškos mūsųparamos.

Jeanine Hennis-Plasschaert, ALDE frakcijos vardu . – (NL) Kaip jau minėta, ponepirmininke, šiuo pasiūlymu siekiama atnaujinti ir sujungti esamas direktyvas ir reglamentusdėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais. Kadangi dabar vienintelis teisės aktas bevežimo keliais ir geležinkeliais reglamentuos gabenimą vidaus vandens keliais. Tiesą sakant,įdomu, kas galėtų tam prieštarauti. Nemanau, kad kas nors abejoja dėl priemonių, kuriomisužtikrinama, kad ši veikla būtų vykdoma saugiausiu įmanomu būdu, naudingumo irreikalingumo. Jei šias priemones galima apjungti ir aiškiau suformuluoti, visiems mumsiš to nauda.

Komitete palaikėme daugelį pranešėjo atliktų, daugiausia, techninių pakeitimų. Aišku,pranešėjas dėl šių pakeitimų ir direktyvos, kuri apskritai yra efektyviausias būdas tai išspręsti,palaikė glaudų ryšį su Taryba. Taigi taip pat pagirtina, kad pranešėjas siekia, kad jau perpirmą svarstymą dokumentui būtų pritarta. Tačiau ALDE frakciją gerokai nustebinopakeitimas 45 ir, jos manymu, jis šiek tiek atsainus. Kodėl nepatvirtinus pakeitimo 16,kuriuo visi buvo patenkinti, taip pat ir mes? Kodėl turime sutikti su viskuo, ko nori Taryba,tuo labiau, kad tai gali kenkti logistinių tinklų efektyvumui? Kodėl apie tai nepasikalbėjussu Taryba? Ne visos valstybės narės pritaria šiam „kompromisui“. Ką pranešėjas, taip patR. Sommer, G. Jarzembowski ir B. Simpson laimės, jei valstybės narės galės savarankiškaipasirinkti vieną ar kitą gabenimo rūšį? Be abejo, akivaizdu, jog turi būti užtikrinta, kadkiekvienas gabenimo būdas savaip būtų saugus ir efektyvus. Kodėl rinkos dalyviams patiemsto nesusprendus? Tai užtikrinome anksčiau, pakeitimu 16, todėl raginu jus dar kartąperskaityti pakeitimą 45 ir galbūt dar kartą pagalvoti.

Dėkoju pranešėjui už sunkų jo darbą, tačiau, mano manymu, gaila, kad jis slapčia leidosisuviliojamas ir įtraukė nuostatą dėl transportavimo būdo nustatymo. Vėlgi, raginu jusperžiūrėti savo pozicijas dėl pakeitimo 45.

Leopold Józef Rutowicz , UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, siūloma naujadirektyva dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais reglamentavimo – būtinas teisėsaktas. Ankstesni ES reglamentai ja sujungiami į vieną teisės aktą, o įtraukus gabenimąvandeniu išplečiant jos taikymo sritis.

Į pasiūlymą įtraukus tarptautines pavojingų krovinių gabenimo taisykles, direktyva tapojungtinių tarptautiniu mastu taikomu dokumentu. Nauja direktyva taip pat leidžia tamtikru mastu atsižvelgti į ypatingas nacionalines sąlygas, kai tai būtina dėl ekonominiųreikalavimų ir kelių būklės. Pavyzdžiu galėtų būtų megalainerių naudojimo mastai.

Pasiūlyti pakeitimai techninio pobūdžio ir nekelia jokio susirūpinimo, išskyrus pakeitimus46 ir 47. Norėčiau padėkoti pranešėjui B. Liberadzki už konstruktyvų indėlį rengiantpranešimą. UEN frakcija laikosi nuomonės, kad direktyva atitinka lūkesčius.

Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, tai labai teigiamos taisyklės įvairiarūšio gabenimo atžvilgiu, kurios, tikiuosi,bus ateityje plėtojamos, nes jos skaidresnės ir lengviau suprantamos. Pagaliau į jį įtrauktividaus vandens keliai, kaip ankstesniame pranešime to prašė Žalieji. Man sunku suprasti,kodėl tai užtruko taip ilgai. Tarša dėl labai nuodingas chemines medžiagas gabenančio


laivo avarijos, be abejo, gali sukelti dar didesnę taršą, jei tai atsitiktų upėje, pavyzdžiui,esant stipriam bangavimui.

Manau, jog svarbu ir teisinga, kad valstybės narės gali suformuluoti griežtas taisykles,apimančias transportavimo būdų nustatymą. Įvairių mūsų gabenimo maršrutų sąlygosnepaprastai skiriasi. Pavyzdžiui, gali būti aukšti gelbėjimo tarnyboms neprieinami tiltai.Gali būti labai intensyvus eismas, dėl kurio esant tam tikroms aplinkybėms pavojingųkrovinių gabenimas gali tapti dar pavojingesnis. Pavojingi kroviniai dažnai gabenami netolimiestų esančiais keliais. Tai reiškia, kad privalome suteikti valstybėms narėms galimybęlanksčiai reaguoti į tokius pavojus.

Tačiau svarbiausias šio pranešimo, kaip ir daugelio kitų, klausimas – priežiūra. Nacionalinėsvyriausybės privalo sistemingai prižiūrėti, ar taisyklių laikomasi, priešingu atveju, tai bustik tušti žodžiai, o ne saugumas, kuris, deja, neegzistuoja. Būsiu nuoširdi, tam tikroseEuropos valstybėse šioje srityje yra daug trūkumų. Taip pat turėsime įveikti didžiulį sugaisrininkų ir gelbėjimo komandų mokymais susijusį iššūkį.

Tikiuosi, kad tai taip pat bus paskata priežiūrai griežtinti ir, pagaliau, gabenimo tiekvandeniu, tiek geležinkeliais ar keliais keliamai grėsmei mažinti.

Jacky Henin, GUE/NGL frakcijos vardu . – (FR) Pone pirmininke, pramonės ir prekybossrityje veikiantis pristatymas kaip tik laiku, kurio galutinis tikslas, trumpai tariant, didžiausiastiesioginis pelnas, reiškia, kad vis mažiau pavojingų kroviniai laikoma sandėliuose irsaugiuose fabrikuose ir vis daugiau jų atsiduria keliuose, upėse, geležinkeliuose ir jūroje.

Jau labai daug metų Europos Komisija daro viską, ką gali, kad būtų panaikintas transportosrities reglamentavimas, siekdama didesnės naudos privatiems interesams, ir nepaisydamavisuotinio intereso. Iki tokio lygio, kad kam nors iškėlus viešosios saugos klausimą iš kartoima dangstytis subsidiarumo principu.

Kaip visada, Europos Komisija giriasi glaudžiai bendradarbiavusi su darbdaviais, kaip visada,pamirštama, darbuotojus, kurie galbūt būtų galėję daug ko ją išmokyti, ypač, apie bendrątransporto sektoriaus nereglamentavimą, socialinį dempingą ir atsisakymą įvesti privalomusteisės aktus dėl darbo sąlygų ir gabenimo keliais personalo mokymų. Kyla didelis pavojus,kad ateityje įvyks didelė su pavojingų krovinių gabenimu susijusi nelaimė. Tuomet atsakingibus tie, kurie priėmė sprendimus.

Vis dėlto Parlamentas galėtų balsuoti už paprastas ir veiksmingas priemones tokias, kaippavojingiems krovininiams paskirti sunkvežimių stovėjimo aikšteles, įvardytas Sevesovietomis, ir pagalbos skubumo nustatymo vietas geležinkelių tranzito zonose; įvesti visųpavojingų krovinių atsekamumo realiu laiku geografinės vietovės nustatymo sistemaįsipareigojimą, siekiant užtikrinti, kad nesuderinami produktai nebūtų laikomi kartu; irteikti mokymus apie būtinas saugos priemones susijusiam personalui. Tačiau daugeliožmonių nuomone, tai nereikalingos išlaidos. Na, galite apsimetinėti, tačiau nesitikėkitemūsų palaikymo!

PIRMININKAUJA M. GÉRARD ONESTAPirmininko pavaduotojas

Luca Romagnoli, ITS frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai,B. Liberadzkio pranešimas puikus, o dėl jo parengto gerai argumentuoto direktyvos dėlpavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymo nereikės daug diskutuoti. Komitete


balsavau už jį ir patvirtinu savo balsavimą čia, tikiu, kad daug kolegų iš ITS frakcijos paseksmano pavyzdžiu.

Kuo labiau intensyvėja vidaus prekyba tokia, kaip prekyba tarp Sąjungos valstybių narių,tuo naudingiau, mano manymu, kad sąlygos, kuriomis ši prekyba vyksta, būtų suderintos,ypač saugos srityje, taip pat ir kontrolės ir kitų administracinių procedūrų atžvilgiu. Būtųneprotinga kritikuoti ar, dar blogiau, atmesti tokį techninį tekstą, dėl kurio buvo išsamiaiir informatyviai konsultuotasi su daugybe specialistų iš valstybių narių.

Taip pat norėčiau pasinaudodama proga dar kartą padėkoti B. Liberadzki ir pavojingųkrovinių komitetui už darbą, turėdama galvoje, kad šis darbas vyko laikantis galiojančiųtarptautinių susitarimų šioje srityje.

Baigsiu, pasakydama, kad pakeitimai ar bent jau daugelis pateiktų pakeitimų, manomanymu, turėtų būti priimti, ypač 14 konstatuojamosios dalies pakeitimas 2, su pastabomisdėl akivaizdaus neįtraukimo ir todėl lengvatų suteikimo toms valstybėms, kurios kol kasneturi geležinkelių sistemos, susiję pakeitimai ir, sakau nuoširdžiai, ketinu palaikytipakeitimą 45.

Jörg Leichtfried (PSE). – (DE) Pone pirmininke, pone pirmininko pavaduotojau, poniosir ponai, pirmiausia norėčiau pasinaudodamas proga pasveikinti gerą mano draugą,pranešėją Bogusław Liberadzki, parengus tikrai subalansuotą ir gerą pranešimą. KaipR. Sommer jau sakė, ES kasmet nugabenama 110 mlrd. tonų kilometrui pavojingų krovinių.Kaip J. Henin, aš norėčiau, kad nors dalis šių krovinių būtų saugomi sandėliuose. Deja, taineįmanoma, todėl mums taip pat reikia išnagrinėti ir į šį klausimą.

Pirmas svarbus šiame pranešime išdėstytas klausimas – esamų taisyklių dėl cisternų irtransporto priemonių saugos reikalavimų atnaujinimas ir sujungimas. Antras svarbusklausimas – reikalavimų taikymo srities išplėtimas nuo gabenimo keliais ir geležinkeliaisiki gabenimo vidaus vandens keliais. Jei panagrinėtume pastarųjų metų gabenimotendencijas, paaiškėtų, kad vidaus vandens keliai tampa vis svarbesni. Sutinku suE. Lichtenberger nuomone, kad, žinoma, nelaimės upėse yra ypač pavojingos.

Šios priemonės, kalbu kaip tranzitinėje šalyje gyvenantis žmogus, taip pat gali paskatintipereiti prie geležinkelių. Tai, be abejo, būtų labai gerai. Suprantama, kad Austrijojedžiaugiamės šiuo pranešimu, ypač dėl to, kad Austrija dėl jos geografinės padėties gabenimorinkos dalyviams kelia labai aukštus saugos reikalavimus. Taip pat be galo džiugu, kadateityje kiekviena valstybė narė taip pat turės teisę savo teritorijoje reguliuoti arba uždraustipavojingų krovinių vežimą vidaus keliais. Mano manymu, tai ypač apima specialių nuostatųdėl aplinkos apsaugos įvedimą ir galimybę uždrausti arba apriboti tam tikrų pavojingųkrovinių gabenimą.

Jei bus patvirtintas pranešėjo siūlomas pranešimo tekstas, jis bus labai geras, o mes visibūsime patenkinti jo rezultatais.

Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,taip pat norėčiau padėkoti pranešėjui už darbą, kuriam jis vadovavo, susijusį su labaitechniniais dalykais pavojingų krovinių gabenimo srityje, kurie sudaro beveik 10 % visųEuropoje gabenamų krovinių. Žinoma, sveikintina tai, kad pranešėjas ne tik išaiškino suviešąja sauga susijusias taisykles, bet ir išplėtė jų taikymo sritį iki krovinių gabenimo vidausvandens keliais, nes daugelis mūsų manome, jog būtent šį gabenimo būdą reikia vystytivisoje Europoje kaip gabenimo keliais alternatyvą. Ji taip pat žadina didelius Europospiliečių lūkesčius.


Šis pranešimas ne tik žingsnelis teisės aktų supaprastinimo link, turint omenyje tieksiuntėjams, tiek gavėjams taikomas administracines procedūras, bet ir lemiamas žingsnissu pavojingų krovinių sauga susijusio personalo mokymų srityje. Nors tikimės smulkiauišdėstyti savo poziciją dėl tam tikrų pakeitimuose iškeltų klausimų, be jokios abejonės, šispranešimas – tai poslinkis, ypač aiškumo atžvilgiu, ir saugos srityje.

Alyn Smith (Verts/ALE). – Pone pirmininke, visa širdimi noriu pakartoti frakcijos kolegėsE. Lichtenberger komentarus. Mes pritariame šiam paketui, kaip žingsniui teisinga linkme,nors dėl kai kurių dalykų abejojame. Savo pakeitimais siekiame sustiprinti paketą, ypačdėl apmokymo, kaip susitvarkyti nelaimingų atsitikimų atveju ir su žmonių teise žinoti,kas transportuojama.

Aš, asmeniškai, norėčiau dar toliau šia linkme eiti. Į tą pačią sistemą norėčiau įtrauktikarines ir branduolines medžiagas civilinėms reikmėms. Deja, Škotija, yra kariniųbranduolinių įrenginių ir civilinių branduolinių aikštelių šeimininkė ir joje šios medžiagosnuolat transportuojamos. Laikraštis „Sunday Herald“ neseniai atskleidė, kad per paskutiniusseptynerius metus Škotijoje buvo 67 su branduoliniu saugumu susiję įvykiai. Taigi, tikraiyra kur tobulėti ir tikiu, kad ES gali veikti tose srityse, kuriose nepavyksta JK vyriausybei.Tačiau kol kas džiaugiuosi bet kokiais žingsniais šia linkme, kad žmonėms suteikiamadaugiau teisių žinoti su kuo naudojasi bendrais Europos sausumos ir vandens keliais ir kadjie yra saugūs. Šis pranešimas padeda tai padaryti, todėl palaikome jį.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiamieji EuroposParlamento nariai, nuo 1995 m. iki 2004 m. krovinių gabenimas padidėjo 2 %, numatoma,kad iki 2020 m. jis padidės 50 %. 58 % krovinių gabenami keliais, 25 % – geležinkeliais ir17 % – tinkamais laivybai vidaus vandens keliais. Pavojingi kroviniai sudaro 8 % visųgabenamų krovinių. Ši gabenimo rūšis kelią grėsmę regionams, per kuriuos tokie kroviniaigabenami, todėl Europos Sąjunga privalo imtis reikiamų priemonių, kad šis gabenimotipas būtų saugesnis.

Dabartiniai Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja tik pavojingų krovinių gabenimąkeliais ir geležinkeliais, tačiau gabenimą jūra reglamentuoja tik tarptautinės konvencijos,kuriose dalyvauja valstybės narės. Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į ES, beveik visas Dunojustapo laivybai tinkamu vidaus vandens keliu. Dunojus teka per septynias Europos sostinesir netoli daugybės susitelkusių miestų, todėl pavojingų krovinių gabenimo Dunojumi saugayra nepaprastai svarbi.

Būtina, kad priemones dėl pavojingų krovinių gabenimo papildytų priemonės dėl gelbėjimotarnybų įsikišimo su tokiu gabenimu susijusių nelaimių atvejais. Aukų skaičius milžiniškas,net tarp tų, kurie turi įsikišti nelaimės atveju.

Be to, pavojingų krovinių gabenimas turi būti vykdomas ne tokiu apkrautu metu ir netokiais perpildytais maršrutais, kad susijusi rizika būtų sumažinta iki minimumo. Manau,kad siekiant užtikrinti pavojingų krovinių gabenimo saugą, šiai direktyvai įgyvendintireikalingas kaip galima trumpesnis pereinamasis laikotarpis.

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) Pone pirmininke, ponios irponai, pirmiausia norėčiau dar kartą padėkoti B. Liberadzkiui bei Transporto ir turizmokomitetui už puikų pranešimą, kuris, kaip ir jūs labai tikiuosi, leis mums patvirtintipasiūlymą iš karto per pirmąjį svarstymą. Tiesą sakant, mūsų noras jį patvirtinti jau perpirmąjį svarstymą toks didelis, kad esame pasirengę sutikti su pakeitimais, susijusiais su


susitarimu tarp institucijų, dėl kurio vyko derybos. Vis dėlto nemanome, kad per pirmąjįsvarstymą turėtų būti patvirtinti pakeitimai, kurie šį susitarimą statytų į pavojų.

Iš esmės visi pabrėžė, jog pranešimas padės supaprastinti teisės aktus ir taip palengvins jųtaikymą bei išplės jų taikymo sritį iki vidaus vandens kelių. Sutinku su Parlamento nuomone,kad vidaus vandens kelių tinklai turėtų būti plėtojami. Jie galėtų padėti Europai įgyvendintiperėjimą prie kitos gabenimo rūšies, kurio visi trokštame. Būtent tai siekiau paaiškinti.

Dar kartą dėkoju Parlamentui ir pranešėjui už puikų darbą rengiant šį specialistų žiniomisgrindžiamą pranešimą. Manau, nesuklysiu pasakydamas, kad dėl šio pranešimo vykusioskonsultacijos buvo pavyzdinės.

Pirmininkas . – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj.


Christine De Veyrac (PPE-DE) , raštu – (FR) Nuolatinis pavojingų krovinių gabenimosektoriaus augimas iškėlė poreikį priimti Europos teisės aktus, kuriais būtų supaprastintosir suderintos tokių krovinių gabenimui taikomos taisyklės.

Mūsų pareiga – užtikrinti viešąją saugą, ji galioja ir pavojingų krovinių gabenimo srityje.Todėl man atrodo svarbu, kad valstybės narės galėtų, jei būtina, laikydamosi proporcingumoir skaidrumo principų, reikalauti, kad būtų naudojami privalomieji maršrutai. Joms taippat privaloma suteikti teisę reikalauti, kad vežėjai naudotų tam tikrą gabenimo būdą, jei,jų manymu, taip jų piliečiai bus saugesni.

15. Krovininio transporto logistika Europoje – tvariojo mobilumo raktas (diskusijos)

Pirmininkas . – Kitas darbotvarkės klausimas – Inés Ayala Sender Transporto ir turizmokomiteto vardu teikiamas pranešimas dėl krovininio transporto logistikos Europoje –tvariojo mobilumo rakto (2006/2228(INI)) (A6-0286/2007).

Inés Ayala Sender (PSE), pranešėja . – (ES) Pone pirmininke, šią popietę aptariameEuropos augimui, konkurencijai ir užimtumui svarbiausią sektorių, t. y. logistiką.

Logistika daro nepaprastą įtaką piliečių kasdienio gyvenimo kokybei, nors jie aiškiai tonesuvokia. Be kita ko, tai mūsų mėginimas, kuriuo siekiama, kad ši tema taptų matomesnėpiliečiams.

Šis sektorius sudaro apie 13 % Europos Sąjungos BVP ir daro didelį ekonominį poveikį,nes siekia nuo10 iki 15 % Europos galutinių produktų galutinių sąnaudų. Kai kuriuosesektoriuose tokiuose, kaip svarbioje automobilių pramonėje, ji viršija net socialinessąnaudas.

Taip pat iki šiol šis sektorius buvo išimtinai susijęs su pramone ir rinka; jo sėkmė ir augimopotencialas atrodė nenuginčijami, taip turi būti ir toliau. Tačiau, giliu mūsų įsitikinimu,taip pat tiesa, kad geriausia rinka – tai gerai reguliuojama rinka, kuri palengvina ir skatinateigiamus gebėjimus, taip pat užkerta kelią galimiems pavojams prieš jiems tampant būtinomūsų piliečių augimo, kūrybiškumo ir vystymosi barjerais ir kliūtimis, todėl palaikomeKomisijos sprendimą, atsižvelgiant į Europos transporto sektoriaus augimo prognozes,pažvelgti į šį sektorių kaip į Europos Sąjungos indėlį į galimybių didinimą ir akivaizdžiųpavojų mažinimą. Šiuo metu kalbama apie maždaug 50 % augimą 2000–2020 m. Todėl


sektorius galės išnaudoti ir padidinti susidariusias galimybes, esant sąlygoms, kuriassuvokiame kaip penkis pagrindinius prioritetus.

Pirmasis prioritetas – pastaroji plėtra į rytus, kuria padidinti atstumai ir atsirado daugiaunutolusių regionų; tačiau tuo pat metu įvairiose mūsų piliečių kultūrose buvo sudarytosnaujos galimybės tiek rinkos, tiek prekybos atžvilgiu.

Antrasis prioritetas – globalizacija, kuri spartina prekybą, didina poreikių įvairovę ir išnaujo apibrėžia teritorijų ir tautų geografines pozicijas. Galvoju apie savo šalį, Ispaniją,kuriai plėtra, atrodytų, yra antraeilis dalykas, tačiau globalizacija atvedė ją į kryžkelę, kurji turi rinktis iš lygiai tokių pat svarbių regionų, kaip Lotynų Amerika, Afrika ar prekybasu Azija.

Dar vienas prioritetas sprendžiant logistikos klausimus – klimato kaita ir dabartiniaienergijos poreikiai. Būtina pasiekti, kad infrastruktūros sąnaudos būtų efektyvesnės, eismovaldymas tobulesnis, o kelionės be krovinio ribojamos; dabartinė logistika galėtų daugprie to prisidėti.

Ketvirtasis prioritetas – galimybės keistis informacija, kurių siekiame Europoje, remiantisSeptintąja pagrindų programa, ir visa žinių ekonomikos ateitis. Logistika įkūnija pažangųgabenimą – gabenimą, kurio pagrindinė sudedamoji dalis planavimas ir kuris vis dažniaugrindžiamas pažangiosiomis gabenimo sistemomis. SESAR, SafeSeaNet ir Track and Trade– šiame sektoriuje sėkmingai naudojami įrenginiai ir naujosios technologijos.

Galiausiai, demografiniai pokyčiai ir jaunimo užimtumo lūkesčiai taip pat yra sritys, priekurių logistika gali ryžtingai prisidėti. Taigi šiuo pasiūlymu parengti pranešimą mėginamapalaikyti Komisiją, kad būtų nustatytos silpnosios vietos ir parengti nauji pasiūlymai.

Reikia siekti, kad administracinė našta nebūtų per sunki, ir naudojant šias pažangiassistemas, mažinti ir riboti formalumus, kurie tebėra sudėtingi, ypač, muitinėse ir jūrinėjeprekyboje; tačiau, manau, kad Komisijos veiksmų plane šiuo klausimu teikiami pasiūlymaiiš esmės yra labai teigiami.

Dar viena silpnoji vieta, kuriai taip pat siūlome daugybę sprendimų, infrastruktūros stokair susijusio finansavimo trūkumai. Tuo tikslu dar kartą pakartojame, jog egzistuoja poreikisnebenaudoti tarpvalstybinių tinklų sistemų atveriant nenaudojamas istorines perėjasPirėnuose arba net Alpėse, kur, mūsų nuomone, taip pat būtų naudinga, ir mažinanttransporto spūstis kai kuriuose keliuose, atveriant geležinkelių tunelius.

Taip pat tuo tikslu teikiamas ypatingas pasiūlymas, kurį ypač palaikau, būtent pasiūlymassukurti krovininių geležinkelių sistemą. Raginame Komisiją šiuo klausimu pateikti mumsplaną.

Dėl finansavimo poreikio, norėtume aptarti pakankamai ambicingos Europos transportopolitikos finansavimą ateityje, kad į ją būtų įtraukta logistika kaip didžiausią susirūpinimąkeliantis dalykas.

Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, palaikome Komisijos pasiūlymą siekti, kad ši profesijataptų patrauklesne, tačiau norėtume, kad ji kalbėtų ne tik apie mokymus, bet ir socialiniųir darbo sąlygų tobulinimą.

Galiausiai, atkreipdami dėmesį į poreikį ateityje apsvarstyti miestų transportą ir įtrauktispecialų skyrių dėl miesto logistikos, taip pat palaikome Komisiją ir raginame ją imtisveiksmų šiuo klausimu. Laikomės nuomonės, kad mūsų piliečiai kasdien turi ištverti


transporto spūstis, tada, kai logistika, kuri, jei yra vykusi, būna nematoma, yra nenusisekusi.Todėl manome, kad atėjo laikas Europoje pakalbėti ir apie logistiką.

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) Pone pirmininke, ponios irponai, noriu ypač padėkoti I. Ayalai Sender už jos pranešimą dėl krovininio transportologistikos. Taip pat norėčiau pasakyti Ayala Sender, jog prisimenu mūsų apsilankymąSaragosoje, kur turėjome progą susipažinti su šiuo metu Europoje atliekamo darbo, susijusiosu logistikos vystymu, teikiama nauda.

Pranešimas suteikia mums didelių vilčių dėl 2006 m. Komisijos komunikate patvirtintospozicijos dėl logistikos. Ši rezoliucija – svarbus bendrų Parlamento ir Komisijos pastangųžingsnis krovinių gabenimo tobulinimo Europoje link.

Ji mane drąsina, nes po kelių savaičių pristatysiu logistikos veiksmų planą.

P. Ayala Sender iškalbingai išdėstė, ką statome ant kortos: logistikos ekonominį aspektąir efektyvumą, kurie yra pagrindiniai mūsų ekonomikų konkurencingumo elementai.Logistika palengvina prekių judėjimą, dėl jos mūsų produktai tampa konkurencingi, nesjiems suteikiama galimybė patekti į nutolusias rinkas. Taigi logistika tapo svarbia irdinamiška pramone, kuria kuriamos naujos darbo vietos, o Europoje veikia pačiossėkmingiausios logistinės bendrovės. Be to, logistika gerina aplinkosaugos efektyvumą.Anot Ayala Sender, ji padeda iki minimumo sumažinti transporto spūstis. Krovininiųgabenimui ir logistikai taip pat keliamos užduotys sumažinti avaringumą keliuose, aplinkąteršiančių medžiagų išmetimą ir triukšmo skleidimą.

Su logistika susijęs darbas, kurį reikia atlikti, nereiškia, jog reikia reguliuoti šį greitai augantįsektorių, jis reiškia, jog reikia užtikrinti jo tvarumą ateityje, sutelkiant transporto versle visdar egzistuojantį efektyvumo potencialą. Tiesą sakant, todėl ir kilo mintis apie įvairiarūšįkrovinių gabenimą, veiksmingą įvairių gabenimo rūšių derinį. Galime naudoti logistikąekonomikos ir aplinkosaugos tikslams suderinti.

Vis dėlto vystant logistiką vis dar susiduriama su kliūtimis. Pirmiausia, suderinimo ir bendrųtaisyklių stoka pastoja kelią naujų sprendimų priėmimui, ypač, informacijos ir ryšiųtechnologijų plėtrai. Galėtume geriau suplanuoti krovinių gabenimą, galėtume patobulintitransporto sistemų veikimą ir saugą, turėtume patobulinti prekių stebėjimą ir užtikrinti,kad klientai turėtų reikiamą informaciją. Logistinis tinklas turi veikti kaip susieta visuma,net jei jame dalyvauja keli partneriai ir kelios gabenimo rūšys.

Antra, privalome labiau pabrėžti krovinių gabenimo kokybę, įskaitant paslaugų kokybėsrodiklius ir keitimąsi geriausia patirtimi. Tai reiškia specialistų mokymų tobulinimą ir jųįgūdžių pripažinimą.

Trečia, turime spręsti silpnųjų vietų keliamas problemas, krovinių gabenimui kylančiaskliūtis. Konsultavomės su visais dirbančiaisiais logistikos srityje ir gavome penkis šimtusatsakymų, kurie padės mums rengti logistikos veiksmų planą.

I. Ayalos Sender pranešime taip pat teisingai pabrėžiama administracinių procedūrųpaprastinimas, investavimo į infrastruktūrą poreikis ir logistikos keliamos problemosmiestuose. Reikia rasti konkrečius atsakymus į visus šiuos klausimus.

Džiaugiuosi, kad Transporto ir turizmo komitetas laiko logistikos veiksmų planą, kurįpristatysiu spalį, labai svarbiu. Plane turėtų būti pasiūlytos konkrečios priemonės, iškeltiaiškūs tikslai ir numatytas konkretus grafikas. Tai bus viena iš kelių iniciatyvų, į kurias įeinakrovinių gabenimo geležinkeliais prioritetas, uostų politika ir du Komisijos dokumentai


dėl jūrų erdvės be sienų ir jūrinių greitkelių. Šių priemonių patvirtinimas bus svarbusženklas ir būdas, padėsiantis mums nustatyti alternatyvias gabenimo priemones, kuriosbūtų efektyvios ir atitiktų vartotojų poreikius. Veiksmų planą bus paremtas priemonėmis,dėl kurių gabenimas geležinkeliais, jūra ir vidaus vandens keliais taps patrauklesnis.

Komisija neteigia, jog gali viena išspręsti krovinių gabenimo problemą, su kuria susiduriaEuropa, tačiau I. Ayalos Sender pranešimas – ženklas valstybėms narėms, skatinantis jas,glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, vystyti vietines logistikos iniciatyvas,ypač investuojant į infrastruktūras. Mums pavyks tik, jei valstybės narės ir Europos Sąjungaveiks išvien.

Logistika – svarbiausia problema. Sprendžiant šį klausimą, mums pavyks pereiti prie kitosgabenimo rūšies, mūsų tikslo kovoje prieš pasaulinį atšilimą. Mano manymu, kad Europosmobilumas taptų tvarus, tai yra atitinkantis aplinkosaugos reikalavimus ir duotų naudosekonomikai ir Europos piliečiams reikia geros logistikos ir gerų transporto infrastruktūrų.

Leiskite iš visos širdies padėkoti I. Ayala Sender už jos indėlį į šiuos logistikos poslinkius,kurie yra tvaraus transporto plėtros esmė.

Satu Hassi (Verts/ALE), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonėsreferentas. – (FI) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiausiai padėkotipranešėjai I. Ayalai Sender už labai įtikinamą pranešimą.

Tačiau gaila, kad Transporto ir turizmo komitetas į pranešimą neįtraukė kelių pagrindiniųklausimų, kuriuos buvo pateikęs Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.Svarbiausias iš jų – išorinių transporto išlaidų tokių, kaip aplinkosaugos išlaidos, įtraukimasį vidines. Kainodara, kurioje atsižvelgiama į realias išlaidas, įskaitant aplinkosaugos irsocialines išlaidas, pagrindinė priemonė, kurią taikant transporto sistema tampa pažangi,efektyvi ir racionali. Šveicarijoje mokami keliai sunkvežimiams paskatino veiksmingaipereiti prie gabenimo geležinkeliais ir padėjo sumažinti tuščių sunkvežimių skaičių keliuose.Tai geras pavyzdys mums.

Reikia suprasti, kad efektyvi ir racionali transporto sistema tai ne tas pats, kas nuolatintensyvėjantis eismas keliuose. Transporto priemonių išmetamas anglies dvideginio kiekisnebegali toliau didėti, kaip yra dabar, nes kituose sektoriuose tokiuose, kaip pramonė,pasiektas išmetalų sumažinimas, būtų tik laiko švaistymas.

Mathieu Grosch, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, poniosir ponai, pirmiausia noriu padėkoti Komisijai ir pranešėjai už atliktą darbą. Krovininiotransporto logistika tokia plati sritis, kad ne visada lengva aptarti tik esmę. Kaip sakoprancūzai: ‘qui trop embrasse mal étreint’. Belieka pasidžiaugti, kad šiandien mums pavykoišsirinkti pagrindinius dalykus.

Turime praminti naujus takus, nes ši sritis nelengva. Šioje srityje susiduria dvikonfliktuojančios šalys: ekonomika ir augimas iš vienos pusės ir aplinkos apauga irsaugumas iš kitos. Kalbant paprasčiau: visiems reikia prekių, niekam nereikia transporto.Tai reiškia, jog šis sektorius, kuris gali pasiūlyti tikrai geras užimtumo perspektyvas, nėramėgstamas. Privalome padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad primintume žmonėms,jog pirmiausia tai svarbus ekonomikos sektorius, antra, jog galime praminti naujus takusir trečia, jog dar ir šiandien šis sektorius tebeturi užimtumo potencialą.

Vis dar manau, kad užuomina apie mokymus yra labai svarbi ir įvairios šalys turėtų jasusidomėti. Specializacija šiose srityse gali paskatinti naujų ir įdomių darbo vietų atsiradimą.


Moksliniai tyrimai taip pat gali būti priemonė krovinių gabenimą padaryti efektyvesniu,ekologišku, taip pat saugesniu. Valstybių bendradarbiavimas vis dar būtinas. Turime galvotine tik apie transeuropinius tinklus. Mąstome globaliai, tačiau niekas nenori veikti lokaliai.Kalbant paprastai, norime, kad šie tinklai būtų visur, tačiau neturime išteklių, arderėtumėmės su Taryba dėl didesnio finansavimo transeuropiniams tinklams, ar su pačiomisvalstybėmis.

Dėl gabenimo būdų, manau, niekas neprieštarauja, kad būtų gabenama geležinkeliais irvidaus vandens keliais, tačiau svarbu efektyvumas. Našumas ne tik kainos klausimas. Jeigabenimas geležinkeliu taps pigesnis, tačiau ne efektyvesnis, perėjimas prie kitos gabenimorūšies neįvyks. Taigi turime suderinti efektyvumą su kaina, jei turime tinkamai išspręsti šįklausimą.

Galiausiai, jums leidus, iškelsiu megalainerių ir standartizacijos klausimą. Negalime viskouždrausti ar net leisti tik Europos lygmenyje. Turime deramai bendradarbiauti su valstybėmisnarėmis ir nuspręsti, kokiose direktyvose, pavyzdžiui saugumo ir infrastruktūros srityse,privalo būti nurodyta, ar galima naudoti megalainerius, ar ne.

Gilles Savary, PSE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkotiI. Ayala Sender už jos iniciatyvą.

Komisijos nary, manau, kad, tiesą sakant, vis dar nesame pripratę kalbėti apie logistiką neiEuropos lygmenyje, nei valstybių narių lygmenyje. Dažnai turime kelių politiką, geležinkeliųpolitiką, aviacijos politiką, o kai kuriose valstybėse labai sunku jas suderinti. Logistikaapima nei daugiau nei mažiau: ja siekiama išvengti per dažno perėjimo nuo vieno gabenimobūdo prie kito ir užtikrinti, kad jiems esant efektyviausiems ir pelningiausiems, jie būtųišnaudojami maksimaliai. Todėl, manau, kad I. Ayala Sender pradėtas darbas žada daugir, žinoma, nekantriai laukiame Komisijos komunikato.

Taip pat norėčiau dar kartą pakartoti tai, ką pasakė Pramonės, mokslinių tyrimų irenergetikos komitetas. Mano manymu, nepakankamai pabrėžiama pranešimų dėl su šiuoklausimu susijusių aplinkosaugos aspektų svarba. Aišku, turime Europoje vystyti logistiką,o transporto politika yra vidaus rinkos ir jos vystymosi pagalbininkė, tačiau negalime, išvienos pusės, turėti ambicingų planų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimąir, iš kitos pusės, būti perdėtai kuklūs.

Todėl man susirūpinimą kelia tai, kad 60 tonų sveriantiems sunkvežimiams buvo leistaįsibrauti į visus šiuos pranešimus. Ankstesniame pranešime buvo kukliai užsiminta apieEuropos modulinę koncepciją; kai kuriuose pranešimuose kalbama apie megasunkvežimiusir gigalainerius, kelių lobisto teoriją, kad kuo didesnis sunkvežimis, tuo mažiau jis suvartojadegalų ir tuo daugiau sutaupoma. Tai netiesa. Kuo didesnis sunkvežimis, tuo jam lengviaukonkuruoti su geležinkeliu ar vandens transportu ir tuo labiau kenkiama Komisijosgeležinkelių, vandens kelių ir jūrinių greitkelių politikai. Net neverta apie tai daugiau kalbėti.Keliuose bus lygiai tiek pat sunkvežimių, tačiau, be jokios abejonės, juose bus gerokaidaugiau krovinių ir mes būsime pralaimėję.

Jeanine Hennis-Plasschaert, ALDE frakcijos vardu . – (NL) Pone pirmininke, savokomunikate Komisija teisingai ir ne pirmą kartą teigia, kad logistika atlieka svarbų vaidmenįmums reaguojant į įvairius iššūkius, pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje. Žinoma, logistikosvaidmuo taip pat svarbus Sąjungos konkurencingumui. Prioritetą reikia teikti Europostransporto sistemos optimizavimui, esamų silpnų vietų keliamų problemų sprendimui irpažangios logistikos taikymui. Būtini veiksmai. Kaip galime pagerinti atskirų gabenimo


būdų arba jų derinių efektyvumą? Tai milijono dolerių vertas klausimas. Ir čia norėčiaupabrėžti, kad tikėtiną poreikio gabenti krovinius išaugimą reikia spręsti kaip galimapragmatiškiau. Jei su šiuo augimu susidorosime, privalėsime maksimaliai išnaudoti visusgabenimo būdus. Taigi pabrėžiu ne vieną ar kitą gabenimo būdą, o visus.

Gaila, kad Parlamento reakcijos į komunikatą vos nenuklampino diskusijos dėl politikos,ar leisti naudoti šias ilgesnes ir sunkesnes transporto priemones, „Ecocombi“ junginius irgigalainerius, kaip ką tik sakė G. Savary. Po daugybės prašymų, susitarėme dėl kiek įmanomaneutralesnio kompromiso. Kaip šių didelių, ilgų ir sunkių sunkvežimių naudojimuipritariantis žmogus, norėčiau pridurti vieną dalyką, kad novatoriškų idėjų skatinimas tam,kad po to jos būtų išmestos į šiukšlių dėžę remiantis apgaulingais argumentais, niekurmūsų nenuves. Štai ką pasakysiu: grįskite savo sprendimus deramais moksliniais tyrimais.Pasakysiu dar kartą, tikėtinas krovinių gabenimo sektoriaus augimas bus didžiausiasišbandymas mums. Rezultatai artimiausioje ateityje priklausys nuo to, kokių esamų kliūčiųšalinimui teiksime prioritetą. Įsitikinimus reikės aukoti, tarp jų, pavyzdžiui, įsitikinimus,susijusius su ilgesnėmis ir sunkesnėmis transporto priemonėmis, arba įsitikinimus, susijusiussu draudimų važiuoti daugėjimu Europos Sąjungoje, įsitikinimus dėl kabotažų ir t.t.Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie prioritetai bus netrukus aiškiau suformuluoti Europos Komisijosveiksmų plane.

Man belieka padėkoti pranešėjai už darbą. Iš karto išeinu ne dėl to, kad esu neišauklėtas,bet todėl, kad manęs laukia kitas svarbus susitikimas.

Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiandien pritariu šio pranešimo,kuris remia platesnius transeuropinius kelių tinklus, turiniui.

Šiuo metu antroji didžiausia kelių plėtra Airijoje – tai 112 km. M3 pavadinto kelio tiesimas.Šis kelias aplenks Meath grafystės Dunshaughlin, Navan ir Kells miestus.

Neseniai Airijoje spauda daug rašė apie Komisijos vaidmenį tiesiant M3. Kai kurieprieštaraujantieji šiai plėtrai visiškai ne taip suprato Komisijos vaidmenį šiuo klausimu.Noriu, kad Komisijos vaidmuo tiesiant M3 būtų labai aiškus. 2007 m. birželio 29 d. KomisijaAirijos vyriausybei nusiuntė laišką su pagrįsta nuomone ir paprašė paaiškinimo, kodėlAirijos vyriausybė neatliko antro poveikio vertinimo, kai praėjusių metų kovo mėnesįLismullen buvo padaryti archeologiniai atradimai. Airijos vyriausybė gins savo poziciją,nes ji ėmėsi veikti tik po to, kai Airijos nacionalinio muziejaus direktorius Airijos vyriausybeiperdavė atliktas nepriklausomas ataskaitas. Šioje ataskaitoje buvo rekomenduojamaLismullen mieste atlikti vietovės kasinėjimus ir užregistravus saugoti. Šį pasiūlytą veiksmųplaną rėmė vyriausiasis Airijos valstybės archeologas. Tačiau Komisija, Airijos vyriausybeisiųsdama laišką su pagrįsta nuomone nenorėjo pasakyti, kaip buvo pranešta, kad AirijaiEuropos Sąjunga skirs šimtų milijonų EUR baudą arba, kad šio kelio tiesimas, kuris jaupradėtas, turi būti sustabdytas ar kad prieš Airiją bus imtasi teisinių veiksmų. Žinau, kadšis klausimas kelia daug emocijų, bet Europos Sąjungos vaidmenį šiuo klausimu reikiavertinti objektyviai.

Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary,ponios ir ponai, kaip žaliųjų atstovė, be abejo, pritariu bet kokiam logistikos tobulinimui,nes tai gali sumažinti aplinkai daromą žalą. Vis dėlto nuo pat pradžių privalau pasakyti,kad yra kelios sritys, kur Europos Sąjunga tikrai gali viską padaryti. Visada yra silpnųlogistinių vietų tose srityse, kur neveikia ryšys tarp skirtingų gabenimo būdų; ypač daugžalos padaroma, kai geležinkelių negalima naudoti, dėl to, kad logistiniai ryšiai yraapsunkinti, biurokratiniai, jų iš viso nėra ar jie menkai išvystyti.


Tačiau net tais atvejais, kai daug transporto priemonių keliauja tuščios, aiškiai suprantame,kad tai vyksta dėl logistikos stokos, arba dėl to, kad paprasčiausiai neverta riedmenų naudotiefektyviai ir tikslingai. Tai nepaprastai svarbūs dalykai ir juos tikrai reikia spręsti šiamedokumente. Tuo pat metu jais naudojosi daugybė lobistų. Mano manymu, infrastruktūrostobulinimas dar nėra logistinis sprendimas; geruose keliuose ar geležinkeliuose vis darmatome tuščius vagonus, o tai mums visai nepadeda. Ypač prieštarauju tam, kad šisdokumentas buvo netinkamai naudojamas kaip gigalainerių propagavimo priemonė.

Mums jau ir taip kenkia labai prastas riedmenų naudojimas. Nepaisant to, dėl ekonominiųsumetimų, ypač iš medienos pramonės pusės, bent jau praeityje, ketinama įvesti labaiaukštus SKTP, kurie darys nepalankią įtaką kelių priežiūrai. Šiaip ar taip, privalome suprasti,kad kelius reikės remontuoti gerokai dažniau, jei ant ratų bus užkrautas dar didesnis svoris,jei dar didesnis svoris bus vežamas keliais. Dėl šių priežasčių negalime čia kalbėti apiepažangą aplinkosaugos ar ekonomikos srityse, nes, galiausiai, tai smarkiai iškraipokonkurenciją su geležinkeliais.

Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu . – (NL) Pone pirmininke, šiuo metu keliais gabenamagerokai daugiau krovinių nei būtų galima, jei norėtume kvėpuoti grynu oru, apsisaugotinuo pernelyg didelio triukšmo ir turėti erdvės, tiek, kiek reikia. Ši transportavimo veiklatebeauga, ypač dėl to, kad metams bėgant ji tapo palyginti pigi. Bendrovės organizuoja visdaugiau judėjimo, kuris nereikalingas. Tam yra dvi priežastys: apsirūpinimas žaliavomis,įvairūs jų apdirbimo etapai ir galutinių produktų pardavimas vyksta skirtingose vietovėse,todėl taip sukuriama daug nereikalingos su transportavimu susijusios veiklos. Nepaisantto, kad įkurti pagrindiniai uostai ir kiti dideli skirstymo centrai, prekės keliauja daugiau,nei reikia.

Retai apgyvendintose valstybėse, kuriose yra tik kelios geležinkelio linijos arba jų visainėra, ypač Amerikoje ir Australijoje, krovinių gabenimui keliais buvo sukurtos milžiniškostransporto priemonės, vadinamos kelių traukiniais arba laivais. Jos sumažina gabenimokeliais kainą, tačiau sukelia labai daug problemų, kurių kitose valstybėse išvengiama.Negalime įsileisti šių sunkiųjų transporto priemonių į Europą. Krovinių gabenimą reikiamažinti ir kaip galima daugiau būtinų krovinių reikia gabenti geležinkeliais arba vandeniu.

Johannes Blokland, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, logistikos svarbamūsų visuomenei puikiai žinoma. Visų dirbančiųjų šioje srityje pareiga – užtikrinti, kadlogistinės operacijos vyktų sklandžiai. Valdžios institucijų valdymo sistema labai palankitokioms operacijoms, o verslas ir pramonė randa būdų, kaip geriausiai patenkinti rinkosporeikius. Džiaugiuosi, kad pranešėja minėjo įvairias sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį,ir tai pabrėžė.

Ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių arba „Ecoccombi“ junginių klausimas sukėlėlabai daug diskusijų nagrinėjant šį pranešimą. Nors praktiniai bandymai nacionaliniamelygmenyje davė gana teigiamus rezultatus, nuomonės dėl šių transporto priemonių skiriasi.Mano manymu, kompromisas yra gera tolesnių diskusijų pradžia. Nekantriai laukiu EuroposKomisijos indėlio į šias diskusijas: tiek krovinių logistikos veiksmų plano, tiek transportopriemonių svorio ir išmatavimų tyrimo. Tyrimas bus pradėtas netrukus, o jo rezultatai buspaskelbti kitą vasarą.

Pabaigoje noriu pagirti I. Ayalą Sender už parengtą pranešimą ir tikiuosi, kad prie šioreikalo, kurio ėmėmės, galėsime vėl grįžti dar šiais metais.


Andreas Mölzer, ITS frakcijos vardu . – (DE) Pone pirmininke, jau daugelį metųglobalizacija krauna ant mūsų pečių vis augančias krovinių gabenimo išlaidas; be viso todar įvykdyta plėtra į rytus, kartu su neteisinga linkme nukreipta ES pagalbos politika. Todėlmilijonai transporto priemonių, nuo privačių automobilių iki SKTP, kasdien gabenakrovinius, o tokie kenksmingi padariniai, kaip transporto spūstys, triukšmas, aplinkostarša ir smulkių dulkių sukeliama tarša didėja. Susitelkimas į gabenimą keliais, be jokiosabejonės, pagilins tankiai apgyvendintose srityse ir prie pagrindinių gabenimo maršrutųesančiose zonose egzistuojančias problemas.

SKTP gerokai dažniau nei kitos transporto rūšys patenka į avarijas, o griežtos visoje EStaikomos taisyklės dėl poilsio mažai ką pakeis. Taip pat Briuselis pakankamai rimtai nežiūriį visuomenės sveikatos apsaugą, nes kaip kitaip būtų galima paaiškinti Konvencijos dėlAlpių apsaugos neperkėlimą į ES teisę. Tiesą sakant, ES šiuos klausimus jau nagrinėjo priešdaugelį metų, sudarinėjo veiksmų planus ir ragino nuo gabenimo keliais pereiti priegeležinkelių. Deja, jai dar kartą nepavyko pasiekti realių rezultatų.

Transeuropinių tinklų atžvilgiu, noriu pasakyti, kad negalime ir toliau ignoruoti realybės,galų gale, kalvoti kaimo keliai turės tapti ekonomiškai patraukliais.

Georg Jarzembowski (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos pirmininkopavaduotojau, ponios ir ponai, jums leidus atkreipsiu dėmesį, kad pati Komisija sakė, joglogistika – pačios pramonės reikalas. Man manymu, šis požiūris teisingas. Todėl tikiuosi,kad Komisija pristatys savo veiksmų planą, kuriame suskirstys priemones į tas, kurių galimeimtis mes, kaip Bendrija, priemones, kurių gali imtis valstybės narės, ir priemones, kuriųgali imtis pati pramonė.

Be abejo, turime sumažinti biurokratines procedūras, kurios tebėra kliūtis pakrančiųlaivybai, nes būtina pildyti įvairiausius blankus, kai tuo tarpu SKTP gali paprasčiausiaivažiuoti per Europos Sąjungą. Iš tikrųjų reikia mažinti vyriausybės biurokratinį aparatą irskatinti šiuolaikišką transporto infrastruktūrą ir sistemas. Vis dėlto nepadarykime klaidos.Logistika – pačios pramonės reikalas ir neturėtume užsikrauti naštos, kurios negalimepanešti.

Dėl gigalainerių, galbūt vertėtų sakyti 60 tonų svorio ir 25 metrų ilgio SKTP, nes egzistuojaįvairios jų kategorijos, šiuo metu mano frakcija laikosi griežtos nuomonės, kad negalimaleisti jų naudoti bendriems pervežimams. Šiaip ar taip, daugelyje Europos Sąjungos šaliųtokia infrastruktūra, kaip tiltai, sankryžos ir žiedai, be jokios abejonės, netinka šiems ilgiemsir sunkiems SKTP. Valstybių narių finansų ministerijos neskiria pinigų tiltams sutvirtintiar žiedams perstatyti. O jei dar pažvelgtume į bendrą transporto situaciją, pamatytume,jog gigalaineriai sukelia didelių saugos problemų. Tik įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei šios25 tonos įlėktų į posūkį mažame kaimelyje ir neteisingai jį įvertinusios bandytų keistivažiavimo kryptį!

Todėl manau, turėtume tęsti tai, ką darėme praeityje. Turėtume leisti juos naudoti Suomijojeir Švedijoje, kur didžiuliai atviri plotai, medienai gabenti. Šiuo klausimu Transporto irturizmo komitetas pateikė praktišką pasiūlymą. Jo nuomone, reikėtų leisti valstybėse narėsenaudoti gigalainerius, tačiau tik laikantis labai griežtų sąlygų, ir jei Komisijai įrodome, jogužtikrinamas būtinas transporto saugumas, ir sukurta būtina transporto infrastruktūra.Tai reiškia, kad turėtume tikrinti šias sąlygas kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienojevalstybėje.


Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nary, valstybės narėsprivalo užtikrinti krovinių gabenimo logistikos vystymui palankią aplinką ir šalinti susijusiaskliūtis. Tiek vežėjams, tiek jų klientams nepaprastai svarbu, kad kroviniai atvyktų laiku irlaikantis nustatytų sąlygų.

Prognozuojama, kad iki 2020 m. krovinių gabenimas padidės 50 %. Krovinių gabenimologistika sudaro 13 % Sąjungos bendro vidaus produkto, o transporto logistikos sąnaudossudaro 10–15 % produktų galutinių sąnaudų. Todėl valstybės narės turėtų palengvintikrovinių gabenimą ir jo taisykles, o kontrolė turėtų būti vykdoma remiantis bendromisnormomis, nesudarant kliūčių laisvam prekių judėjimui. Šioms normos turėtų būtipirmiausia pateiktos visiems susijusiems vežėjams, kad jie galėtų paisyti administraciniųnuostatų ir laikytis pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų...

(Pirmininkas pertraukia pranešėją)

Europos Sąjunga turi naudoti ekologiškesnes transporto priemones. Joks atsitiktinumas,kad 70 % projektų dėl Europos transporto tinklų vystymo, kuriems teikiamas prioritetas,skirti geležinkeliams ir vandens transportui. Deja, valstybės narės labai mažai išnaudojo„Marco Polo“ programą, skirtą didesnę krovinių gabenimo keliais dalį perkelti į jūriniotransporto sistemą.

Laivybai tinkami vandens keliai, kuriuos sudaro Reinas, Lamanšo sąsiauris ir Dunojussutrumpina atstumą tarp šiaurės vakarų ir pietryčių Europos 4 000 km. Be to, nuo 2007m. Europos Sąjunga turi priėjimą prie Juodosios jūros. Krovinių gabenimo logistikai būtinospažangios transporto sistemos ir technologijų naudojimas. Vis dėlto krovinių gabenimuireikia geros transporto infrastruktūros ir todėl tikimės, kad ateityje su bendrijos irnacionaliniais transporto projektais susijęs biudžetas taps prioritetiniu.

Manau, kad šis pranešimas nepaprastai svarbus Europos Sąjungos ekonomei plėtrai.Valstybės narės turėtų skirti daugiau dėmesio krovinių gabenimo logistikai. Sveikinupranešėją.

Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, esu iš tų žmonių,kurie mano, jog pažanga ir gerovė negalimos be ambicingų siekių, tačiau taip pat manau,kad Bendrija ir Europos Sąjunga daugybę kartų sudarė susitarimus ir iškėlė tikslus, kurieyra pernelyg išpūsti ir nerealūs. Manau, kad taip atsitiko 2000 m. su Lisabonos strategija,kuria siekta, kad iki 2010 m. taptume konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulioekonomika; arba 1994 m. Esene patvirtintais susitarimais dėl transeuropinių tinklų, kuriųdauguma dar neįgyvendinti. Šių metų kovą Europos Vadovų Taryba iškėlė tikslą 20 %sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir energijos suvartojimą, kai realiainegalėjome pasiekti daug kuklesnių tikslų, dėl kurių įsipareigojome Kiote.

Dabar kalbame apie krovinių gabenimo logistiką Europoje kaip raktą į tvarų mobilumą,esminį augimo ir vystymosi elementą; ir turint galvoje prognozuojamą didelį kroviniųgabenimo augimą iki 2020 m., logistikos negalima ignoruoti, nes jį yra būtina priemonėkrovinių gabenimo prieinamumui, efektyvumui ir saugumui, taip pat ir jo tvarumui, didinti.

Tačiau tuo pat metu būtina spręsti įsisenėjusius trūkumus tokius, kaip kliūtistranseuropiniam kelių tinklui Biriatu perėjoje Baskijoje arba kitus aspektus, kur yra ydųtokių, kaip dabartinių geležinkeliais gabenamiems kroviniams skirtų koridorių stoka (tokiekoridoriai nebūtinai turi būti labai greiti, kad būtų konkurencingi) arba prastas geležinkeliųsąveikumas, ar efektyvaus perkrovimo stoka.


Privalome užtikrinti, kad būtų sukurtos pažangaus transporto sistemos, išnaudotos Internetokrovinių gabenimo valdymui teikiamos galimybės standartizuojant svorius, išmatavimusir kroviniams taikomas taisykles, sumažinti biurokratinį aparatą ir vieno langelio principuveikiančius įeigos taškus.

Privalome skatinti įvairių gabenimo būdų įvairiarūšiškumą, nepamiršdami jūrinių greitkeliųir vidaus vandens kelių; būtina į naudojimo kainą įtraukti realias išlaidas, tarp jų iraplinkosaugos išlaidas. Viso to neįmanoma pasiekti mažinant valstybių narių įmokas įBendrijos biudžetą.

Margrete Auken (Verts/ALE). − (DA) Pone pirmininke, ES transporto politika einatinkamu keliu. Kalbant bendrai, niekas nedaroma pagrindinėms problemoms spręsti:klimato kaitai, spūstims ir avarijoms. Atrodytų, kad pripratome prie spūsčių ir avarijų,tačiau negalime priprasti prie prasidėjusios klimato kaitos. Dabar reikia imtis veiksmų. Visdėlto tradicinis mąstymas vis dar ima viršų, net ir šiame visais kitais atžvilgiais puikiamepranešime, į kurį įtrauktas absurdiškas pasiūlymas leisti naudoti megalainerius.

Kas atsitiktų, jei leistume naudoti šiuo 60 tonų sveriančius didžiulius krovininiusautomobilius? Ar keliuose būtų mažiau sunkvežimių? Žinoma, ne. Iš didesnių sunkvežimiųgautą naudą suris padidėjęs transporto tonažas. Tai gamtos dėsnis; taip atsitinka, kaitransportas pigesnis. Mūsų keliai būtų prikimšti šių sandėlių ant ratų ir mums nepadėtųnei „pažangus“ eismo valdymas, nei joks kitas akių dūmimas. Esant dabartinei transportopolitikai, tai būtų lyg mažų pleistriukų klijavimas ant žiojėjančios žaizdos, kuri vis didėja.

Ponios ir ponai, raginu jus balsuoti prieš 21 pastraipoje nurodytus megalainerius. Negalimeleisti, kad šios sunkiasvorės transporto priemonės važinėtų Europos keliais. Negalimepadaryti taip, kad krovinių gabenimas keliais būtų pigesnis. Kaip minėta anksčiau, taipakenktų gabenimo jūra ir geležinkeliais konkurencingumui: būtent toms gabenimorūšims, kurias būtina stiprinti, jei norime, kad krovinių gabenimas Europoje kada norsbūtų tvarus.

Marian-Jean Marinescu (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, šis pranešimas sveikintinas,nes logistika nepaprastai svarbi ekonominei plėtrai, o transportas ir mobilumas – tvariosplėtros variklis, turintis reaguoti į dabartinius iššūkius, tai yra šalinti transporto spūstis irkovoti su klimato kaita.

Logistika, planavimas, keitimasis geriausia patirtimi, taip pat efektyvus susijusių dalyvių– valdžios institucijų, gamintojų, vežėjų, naudotojų – bendradarbiavimas – vieninteliaiperspektyvūs sprendimai, siekiant patenkinti tvarios ekonominės plėtros poreikį ir poreikįmažinti taršą. Šiuo metu tiek vežėjai, tiek naudotojai pirmenybę teikia greitiems keliamsir oro keliams. Deja, dėl ypatingo karščio šią vasarą kai kuriuose regionuose tokiuose, kaipRumunija, sunkiasvorėms transporto priemonėms įvedus eismo apribojimus kroviniųgabenimas susidūrė su sunkumais ir, kaip pranešama, patyrė finansinių nuostolių.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms, gabenimas geležinkeliais, o pirmiausia laivybai tinkamaisvandens keliais ir trumpais jūriniais maršrutais, taip pat gabenimo įvairiarūšiškumas, teikianeabejotinų pranašumų mažinant spaudimą kelių infrastruktūroms. Būtina atnaujintidiskusijas dėl transeuropinių transporto tinklų bendrojo finansavimo, nes, siekiant, kadEuropos infrastruktūra gautų tokias milžiniškas investicijas, nacionalinės finansinėsparamos, nepaisant jos dydžio ir pačių geriausių ketinimų nepakanka ypač naujų valstybiųnarių atveju.


Komisija privalo to nepamiršti ir nuo 2008 m. tam skirti daugiau lėšų. Norėčiau pabrėžtipranešėjos rekomendacijos valstybėms narėms greta bendrojo Europos veiksmų planosudaryti nacionalinius krovinių gabenimo logistikos veiksmų planus svarbą. Šiuosenacionaliniuose planuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tarpvalstybiniamspervežimams į trečiąsias šalis ir iš jų, taip pat krovinių saugumui. Šie planai gali sėkmingaiprisidėti prie prioritetų valdymo tobulinimo ir struktūrinių bei sanglaudos fondųfinansavimo, skirto transporto infrastruktūrai tobulinti ir plėsti, įsisavinimo, taip pat priegeresnio bendradarbiavimo tarp TEN ir „Marco Polo“ projektų tarpvalstybiniame lygmenyje.

Bogusław Liberadzki (PSE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti I. Ayalą Sendersu puikiu pranešimu.

Norėčiau iškelti du konkrečius klausimus: pirmiausia, taip pat sveikintina tai, kad pranešimekalbama apie Europos Komisijos ketinimą išnagrinėti galimybę visiems gabenimo būdamssudaryti vieną dokumentą. Šis labai įdomus pranešimas, kuriuo galėtų būti remiamassąveikumas ir skatinamas transporto įvairiarūšiškumas, nereikalauja investicinių išlaidųir galėtų padėti pasiekti didelę integraciją.

Antras klausimas, kurį taip pat laikau nepaprastai svarbiu, specialistų rengimo ir tolesniųmokymų sistemos sukūrimas transporto ir logistikos srityse, siekiant sukurti abipusioįgūdžių ir kompetencijos pripažinimo sistemą; tai susiję su 17 pastraipa. Tikrai palaikaušią koncepciją dėl anksčiau išsakytų priežasčių.

Trečias klausimas, kurį norėčiau iškelti, Šengeno erdvė, konkrečiau, kaip naujos valstybėsnarės praktiškai pritaikys jos principus.

Nathalie Griesbeck (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti I.Ayala Sender už puikų darbą, kuris tuo metu, kai Parlamente dėl jo vyksta diskusijos, davėkonkrečius rezultatus – šią savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl krovinių gabenimologistikos Europoje, labai svarbios temos mūsų piliečiams, kaip jau daug kartų buvo minėta.

Kadangi turiu paskubėti, aptarsiu du pagrindinius dalykus. Pirma, dabar nei kada norsanksčiau svarbu bendrojoje krovinių gabenimo strategijoje atsižvelgti į logistiką ir privalomeskirti ypatingą dėmesį miestų logistikai ir logistinėms problemoms miestuose.

Antra, kalbu kaip Biudžeto komiteto narė, Europos Sąjungos investicijos privalo apimtilogistinių infrastruktūrų finansavimą. Visi žinome, kaip mus nuvylė RTE-T skirtų asignavimųdydis ir tikiuosi, kad Komisijos narys mane palaikys, užtikrinant, kad valstybės narėsmokėtų didesnes įmokas, kad ir kas atsitiktų pamėgindamas jas įtikinti iš naujo derantisdėl finansinių perspektyvų.

Galiausiai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į mintis, išreikštas dėl gigalainerių, daugiau kaip60 tonų sveriančių sunkvežimių, važinėjimo Europos keliais. Kaip šį vakarą sakė daugelismano kolegų, tai nesuderinama su Europos saugos ir aplinkosaugos arba tvarios plėtrostikslais.

Corien Wortmann-Kool (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, logistiniaiprocesai – daugiausia pramonės ir transporto sektoriaus reikalas ir, mano manymu, taipir turėtų likti. Tai dažnai Europos darbotvarkėje aptariami klausimai, taip pat ir visamepasaulyje, ir dėl šios priežasties palaikome Komisijos pasiūlymą. Tačiau visas jėgas reikiatelkti tam, kad būtų užtikrinta geresnė transporto sistema ir kiltų mažiau kliūčių, o neįvesta dar daugiau taisyklių ar draudimų. Taisyklių nereikia tvarkyti. Taigi džiaugiuosi, kadtokiu būdu gerokai patobulinome pranešėjos pranešimo projektą.


Jums leidus šiek tiek daugiau pakalbėsiu apie logistikai kelią pastojančias kliūtis. Pernaišiame Parlamente aptarinėjome Naiades pranešimą. Šiuo klausimu visiškai palaikomeKomisiją, nes gabenimui vidaus vandens keliais taip pat kyla daug sunkumų, ir tikiuosi,kad Komisija nedelsdama Parlamentui pateiks savo pirmąjį pasiūlymą. Dar vienas logistikaikylantis sunkumas – šių 60 tonų sveriančių transporto priemonių ribojimas. Palaikau šįkompromisą, tiksliau sakant, tai, kad valstybėms narėms privalo būti leista nuspręsti, aršiuos apribojimus taikyti, ar ne, tačiau taip pat žinau, kad šia tema egzistuoja daugybė mitų,net megamitų. Atliekate tyrimą, Komisijos nary. Raginu jus, pirmiausia, patikrinti faktus,taip pat raginu ištirti tarptautinius maršrutus. Sutinku su kolega G. Jarzembowski, jogprivalome neįsileisti gigalainerių į mūsų miestus ir kaimus. Tačiau ilgų nuotolių maršrutuose,kur nėra kito pasirinkimo, jie tinka. Taigi, ar pažvelgsite į faktus? Nekantriai lauksiu jūsųišvadų.

Zita Gurmai (PSE). – (HU) Norėčiau padėkoti kolegei I. Ayalai Sender už puikųpranešimą. Ji surinko išsamią visas sritis apimančią medžiagą, kuri padės parengti Komisijosveiksmų plano projektą.

Tai investicija į Europos ekonomikos ateitį, kad visoje ES veiktų savalaikė ir efektyvi kroviniųgabenimo logistika. Ji prisidės prie tvarios ekonominės plėtros, didesnio konkurencingumoir regionų plėtros. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikia aukštesnės nei kada nors kokybės,didesnio punktualumo, veiksmingos ir saugios logistikos ir, svarbiausia, gabenimo būdųsuderinimo, kad atskirų būdų efektyvumas ir teikiama nauda būtų visapusiškai išnaudoti.Tam reikia sukurti reikiamas technines, praktines ir ekonomines sąlygas.

Reikalingi suvienodinta logistikos plėtros strategija grindžiami poveikio vertinimai. Svarbuatskirti valstybinio ir privataus sektoriaus vaidmenis. Efektyvi logistika – raktas į tvarųmobilumą. Gerai apgalvoti logistiniai sprendimai prisideda prie krovinių gabenimooptimizavimo, taip pat naudinga apsvarstyti galimybes atlikti mokslinius tyrimus ir paramoslogistiniams poslinkiams plėtrą.

Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Tikimės, kad šiuo pradiniu pranešimu, su kuriuopranešėją ir sveikinu, prisidėsime prie krovinių gabenimo logistikos Europos Sąjungojestrateginio pagrindo apibrėžimo. Manome, jog logistika nepaprastai svarbi priemonė,padedanti veiksmingai planuoti ir įgyvendinti, kad įvairios gabenimo rūšys būtų naudojamosišlaikant pusiausvyrą ir tvariai.

Dėl šios priežasties logistika yra svarbiausia racionalizavimo procesų dalis, siekiant ateityjetapti konkurencingiausiais ir tvariausiais. Nepaisant šiuolaikinės logistinės sistemos teikiamųpranašumų ekonominio efektyvumo ir konkurencingumo, optimalaus ištekliųpanaudojimo, užimtumo galimybių kūrimo, aplinkosaugos, saugos ir saugumo stiprinimosrityse, pripažįstame, kad dar yra spręstinų problemų, ir viena akivaizdžiausių – nuolatinisnepakankamas TEN projektų, įskaitant krovinių gabenimo logistikos plėtrą, finansavimas.Todėl būtina ištirti alternatyvius finansavimo šaltinius per privačias ir viešas iniciatyvas,EIB, struktūrinius fondus ir t.t.

Kitas laiku iškeltas klausimas – jau anksčiau minėtas poreikis, kad Komisija parengtųveiksmų planą, kuriame būtų pateiktos priemonės, padedančios kovoti su organizuotunusikalstamumu tarptautinio krovinių gabenimo srityje ir užtikrinti krovininiu transportugabenamų krovinių apsaugą nuo vagysčių, apiplėšimų ir užgrobimų. Reglamentuoti šiuosir kitus dalykus, palengvinti krovinių gabenimo, kuris, iš tikrųjų, yra verslas, įvairiarūšiškumą– valdžios institucijų užduotis. Tokios priemonės, kaip „vieno langelio“ administracinė


įstaiga ir biurokratijos šalinimas sumažina išlaidas ir praskina kelią sveikesnei irkonkurencingesnei ekonomikai šiame sektoriuje.

Jei krovinių gabenimo augimo mastai bus tokie dideli, kaip prognozuojama, ateityje,siekiant efektyvios, tvarios, prieinamos ir saugios transporto sistemos, logistikos vaidmuobus lemiamas. Todėl esame įsitikinę, kad logistikos indėlis siekiant Lisabonos strategijostikslų bus vis svarbesnis.

Teresa Riera Madurell (PSE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, efektyvi kroviniųgabenimo logistika nepaprastai svarbi teritorinei sanglaudai. Taip sako I. Ayala, kurią noriupasveikinti parengus tokį gerą ir išsamų pranešimą. Norėčiau paprašyti Komisijos atkreiptiypatingą dėmesį į specifines problemas, su kuriomis susiduria salose esančios teritorijos,kurioms jūrinis transportas be galo svarbus.

Procedūrų supaprastinimas, salose esančių uostų problemų tokių, kaip pernelyg didelėsišlaidos, kurias sukelia rinkos apribojimai, sprendimas arba kaip palengvinti naujųinfrastruktūrų kūrimą per transeuropinius tinklus, struktūrinius ir sanglaudos fondus: taipriemonės, kuriomis būtų skatinama salų ekonominė plėtrą ir didinamas jųkonkurencingumas.

Norėčiau baigti paprašydama Komisijos rengiamame veiksmų plane dėl transportologistikos atkreipti ypatingą dėmesį į salų poreikius.

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, kaip šiandien numatyta transportopolitikoje, Europa siekia programine įranga aprūpinto transporto, t. y. pažangesniųsprendimų, kurie padidintų efektyvumą, tačiau taip pat tarnautų aplinkai ir sveikatosapsaugai. Smulkiai nenagrinėsime šio pokyčio priežasčių, nors, be abejo, jis labai susijęssu tuo, kad neturime pinigų dideliems naujiems infrastruktūros projektams, paimkime,pavyzdžiui, gana kuklų finansavimą, kuris skiriamas TEN ir panašiems projektams.

Esant tokioms sąlygoms, svarbiausia užtikrinti, kad pro užpakalines duris į Austrijos irEuropos transporto maršrutus neprasmuktų nauja technika. Kaip ir daugelis kitų, kalbuapie 60 tonų sveriančias transporto priemones arba gigalainerius ar kaip jūs ten juosvadinate. Už jokius pinigus negalime leisti, kad jie patektų į infrastruktūrą, kuri jiemsnetinka; jie galėtų būto geras sprendimas lygumose, kur eismas neintensyvus, tačiau jiemsvisai ne vieta kalnuotose ir tankiai užstatytose vietovėse. Austrija jokiais būdais netinkatokiems pernelyg sunkiems sunkvežimiams. Per pastaruosius keletą mėnesių galėjomenuolat įsitikinti, ką jie reiškia tiltų konstrukcijoms ir svorio, kurį jie gali vežti, atžvilgiu.Esame visiškai nesuinteresuoti užsikrauti naujų problemų. Taip pat tai visiškai nenaudingatransporto politikai, o ypač sveikatos ir aplinkosaugos politikai.

Jei negalime skirti papildomo Europos finansavimo, kuriuo būtų padengtos esamųinfrastruktūrų išorinės išlaidos, tada turėtume viską palikti ramybėje arba, šiuo konkrečiuatveju, toliau leisti gigalaineriams važinėti šiaurės Suomijoje.

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) Pone pirmininke, ponios irponai, dėkoju, kad jūsų pranešėjas pabrėžė logistikos svarbą ne tik ekonominiu požiūriu,bet ir aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu. Manu, visi vienareikšmiškai sutinkame, kadlogistika turi būti plėtojama ir ji turi tapti efektyvesne ir ekologiškesne. Tai labai aiškiaisavo pranešime išdėstė I. Ayala Sender ir, mano nuomone, tai sveikintina.

Šią popietę išsakyta daugybė norų, kurių klausiausi labai atidžiai, bus įtraukti į logistikosveiksmų planą, kuris bus parengtas iki spalio pabaigos. Kadangi tikrai neturiu pakankamai


laiko, kad galėčiau atsakyti pilnai, pakalbėsiu tik apie taisykles dėl su sunkvežimių dydžio.Tai, be abejo, vienas daugiausiai prieštaringų nuomonių susilaukusių klausimų ir šiandiennegalėsime jo visapusiškai aptarti. Tiesiog pasakysiu kelias pastabas.

Nors tikimės, kad ateityje įvyks perėjimas prie kitos gabenimo rūšies, neginčijama tiesayra ta, kad šiuo metu daugiausia krovinių gabenama keliais. Turime įvertinti visas priemones,kurios galėtų pagerinti konkrečios gabenimo rūšies efektyvumą ir sumažinti poveikįaplinkai.

Įvertinimas taip pat turi apimti taisykles dėl sunkvežimių dydžio, Direktyva 96/53. manau,visus pakeitimus reikia atidžiai apsvarstyti, nes jie gali turėti sudėtingas pasekmes. Reikiaištirti platesnių arba sunkesnių sunkvežimių poveikį infrastruktūrai, saugai, aplinkai,siuntėjų ir vežėjų sistemai ir tarprūšinei konkurencijai.

Kaip jau sakiau, manau, kad šie klausimai turėtų būti labai rimtai apsvarstyti. Todėl manopareiga bus pradėti tyrimus, siekiant įvertinti patirtis. Gavę rezultatus, galėsime aptartivisus šio svarbaus klausimo niuansus, nes negalima praslysti tik jo paviršiumi.

Tai pirmas dalykas, kurį norėjau pasakyti, greitai baigsiu, greičiau nei norėčiau, tačiaulaikausi Parlamento sudaryto tvarkaraščio.

Antras svarbus dalykas dirbant su logistika – infrastruktūros. Jau kalbėta apie infrastruktūrųfinansavimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į naująją „Marco Polo II“ programą, kuri suteiksmums galimybę finansuoti logistinius sprendimus, kuriais palaikomas perėjimas prie kitosgabenimo rūšies arba eismo intensyvumo mažinimas.

Galiausiai, mokymai. Paskutinis pranešėjas R. Rack, pasakė, kad reikia sukurti naują kultūrą.Ji tikrai būtina ir mes visada grįšime prie transporto versle dirbančių vyrų ir moterų, kuriemsreikia įgyti daugybę naujų įgūdžių, jei norime, kad transportas iš tikrųjų taptų efektyvesnis,o mobilumas – tvaresnis, kitaip tariant ekologiškesnis.

Labai ačiū Parlamentui, visapusiškai atsižvelgsiu į šį pranešimą ir paskesnes diskusijas.

Pirmininkas . – Diskusija baigta.


16. Bendras Europos dangus (diskusijos)

Pirmininkas . – Kitas darbotvarkės klausimas – Paolo Costa Transporto ir turizmo komitetovardu žodžiu teikiamas klausimas Komisijai dėl bendro Europos dangaus suformavimo išfunkcinių oro erdvės blokų (COM(2007)0101 galutinis) (O-0035/2007 - B6-0135/2007).

Gilles Savary (PSE), autorius. – (FR) Pone pirmininke, pirmiausia privalau grąžinti tai,kas SESARO, SESARUI arba kitam italui, Paolo Costa, kuris yra tikrasis šio raštu teikiamoklausimo autorius ir kuris paprašė manęs išstoti vietoje jo ir pateikti šį klausimą, jamnedalyvaujant.

Tai žodžiu teikiamas klausimas Komisijai, po kurio seks diskusijos, dėl funkcinių oro erdvėsblokų sukūrimo bendram Europos dangui suformuoti, kitaip tariant, dėl Komisijos ketinimų,susijusių su įgyvendinimu arba iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant tekstų rinkinį, kuriebuvo aptarti taikinimo posėdyje 2003 m. gruodį, „Bendro dangaus pasiūlymų rinkinio“.

Viename iš tekstų numatytas funkcinių oro erdvės blokų, kitaip tariant oro linijų maršrutųįvairiuose oro erdvės lygmenyse, sukūrimas, siekiant optimizuoti vartojimą, sumažinti


šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir, jei įmanoma, sumažinti užimčiausių orouostų perkrovas, neužmirštant galimybės sumažinti oro transporto išlaidas. Tai ypač jautrusklausimas su išlygomis valstybių narių, kurios visada patvirtindavo savo oro erdvėssuverenumą, atžvilgiu. Tai ypač taikoma valstybėms narėms, viena jų man labai brangi,tai mano gimtoji šalis, kurios turi dideles karines pajėgas ir karinius oro erdvės blokus, išesmės veikiančius savarankiškai.

P. Costa nerimą kelia tai, kad, kaip galbūt ir bijojome, kiek jis mato, šio teksto dėl oro erdvėsblokų sukūrimo, vieno iš keturių bendrame danguje, nepadaryta jokia pažanga ir kad jissusilaukė didelio valstybių narių pasipriešinimo. Dėlto P. Costa užduoda Komisijai šįklausimą. Komisija ką tik parengė komunikatą, kuriame aiškiai išdėstė, kad funkcinių oroerdvės blokų bendram Europos dangui suformuoti nebuvimas kainuoja apie 1 mlrd. EUR.P. Costa iškėlė pirmą klausimą: ar ši situacija tenkina Komisiją ir ar ji mano, kad Reglamento(EB) Nr. 551/2004 dėl oro erdvės organizavimo įvedimas vyksta patenkinamai? Ką Komisijamano apie tai, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas nepradėjo veikti nei vienasnaujas funkcinis oro erdvės blokas?

Reglamento 10 straipsnyje numatomas oro erdvės organizavimo išplėtimas iki žemesnėsoro erdvės ir reikalaujama, kad Komisija numatytų kitus veiksmus, kurių gali prireikti„atsižvelgiant į padarytą pažangą“. Atsižvelgiant į tai, kokie pakeitimai, Komisijos nuomone,turėtų būti atlikti esamiems teisės aktams? Galiausiai, ar Komisija sutinka, kad ji neturėtųlaukti 2008 m. pabaigos prieš pateikdama pasiūlymą šiuo klausimu?

Galų gale, (žodžiu teikiamą klausimą sudaro daugiau negu vienas klausimas) P. Costaklausia, ar Komisija sutinka, kad „stambinimo“ principas, kai iniciatyva kurti funkciniusoro erdvės blokus paliekama valstybėms narėms, nepavyko ir kad šiuo metu reikiainiciatyvesnio požiūrio iš Europos Sąjungos pusės?

Manau ir tikiuosi, kad išlaikiau klausimo dvasią, ir kad tokį klausimą Komisijai nori užduotiP. Costa.

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) G. Savary, dėkoju jums, o perjus P. Costa, nes manau, kad klausimas labai gerai suformuluotas, o iškelta problema tikraiegzistuoja.

2004 m. kovo reforma ketinta organizuoti oro eismą taip, kad jis atitiktų veiklosreikalavimus, o ne nacionalines sienas. Tai būdas sutrumpinti skrydžius ir išvengtibereikalingo skraidymo. Atsakysiu į visus klausimus.

Pirmasis susijęs su oro eismo valdymu ir pasekmėmis bendrajam dangui. Jūs ir P. Costa kątik minėjote pagrindinį skaičių 1 mlrd. EUR, jei bendrais dangus nebus įgyvendintas, galiupridurti, kad, anot „Eurocontrol“ agentūros, galima sutaupyti dar daugiau, 3 mlrd. EUR.Be avialinijų išlaidų sumažinimo, būtų galima sutaupyti dar du milijardus, jei aviacijospaslaugos būtų efektyvesnės.

Tiesa, kaip G. Savary sako, kad bendro Europos dangaus suformavimas stumiasi į priekįper lėtai, turint omenyje tikslų svarbą: konkurencingumą, tvarią plėtrą, kovą su klimatokaita ir oro erdvės saugumą. Ar dėl to turėtume sėdėti sudėję rankas ir nieko nedaryti? Ne.Pirmą kartą, pagrindinių taisyklių dėl bendro dangaus patvirtinimas suteikė Bendrijai realiągalią šioje srityje. 2004 m. reforma įgyvendinta: paslaugų reguliavimas atskirtas nuo jųteikimo, laikantis Europos taisyklių paslaugų teikėjams išduodami pažymėjimai, įvestosskrydžių vadovų licencijos ir daugybė techninių priemonių, kurios patvirtintos komitetų


procedūra. Galiausiai, buvo pradėtas SESAR pramoninis projektas, tikrai papildantis bendrądangų.

Tačiau reikia žengti sparčiau. Komisija privalo atsiskaityti už tai, kas buvo atlikta. 2006m. gruodžio mėnesį konsultavausi su grupe aukšto lygio specialistų, o šį liepos mėnesį jieman pateikė pranešimą dėl būtinų reformų. Šį rudenį Komisija pateiks šia informacijagrindžiamą komunikatą.

Antras klausimas susijęs su funkciniais oro erdvės blokais. Tiesa, kad įgyvendindama 2004reformą Taryba pasirinko stambinimo principą, pagal kurį iš pradžių veiksmų dėl blokųkūrimo turi imtis nacionalinės vyriausybės. Būsiu nuoširdus, tai nebuvo visiškai geraspasirinkimas, nes juo apribotos Komisijos ir Bendrijos institucijų galimybės užtikrinti, kadblokai būtų iš tikrųjų sukurti ir kad darbas vietiniame lygmenyje neįklimptų. Kita problemospusė – nepakankamai pabrėžta teikiamos paslaugos ekonominio efektyvumo didinimosvarba. Iki 2008 m. vidurio ketiname pabandyti įvesti rezultatais grindžiamą principą.Taip paslaugos teikėjams bus iškelti konkretūs veiklos tikslai, numatytos skatinančiospriemonės ir intervenciniai mechanizmai, jų nepasiekus. Manau, jog rezultatais grindžiamasprincipas paspartins funkcinių blokų kūrimą, nes tik juos sukūrus bus galima įgyvendintiveiklos tikslus. Vis dar svarstome sumanymą įsteigti veiklos rezultatų peržiūros institucijąir patvirtinti už spartesnę projektų plėtrą atsakingo koordinatoriaus pareigybę. Asmeniškaimanau, jog koordinatorius pareigybė, kurią turime transeuropinių tinklų srityje, būtų labainaudinga, siekiant paspartinti mums reikalingų funkcinių blokų kūrimą.

Be abejo, nelauksime 2009 m., kad galėtume paspartinti funkcinių blokų kūrimą ir pagerintijų efektyvumą. Tikiuosi pateikti jums pasiūlymą iki 2008 m. vidurio. Prieita bendrosusitarimo, kad blokai gali būti veiksmingi tik, jei aukštesnės ir žemesnės oro erdvės yranedalijamos.

Galiausiai, ketvirtas klausimas, susijęs su valstybėse narėse taikomu stambinimo principu,kuris, reikia pripažinti, tam tikrais atžvilgiais nepavyko. Tokiu atveju, ar reikėtų griebtisvisiškai priešingo principo? Nesu tikras. Manau, turėsime pamėginti kuo geriausiai išnaudotistambinimo principą, tačiau norint suformuoti bendrą dangų, reikia pereiti į antrą etapą,grindžiamą veikla ir mechanizmais. Turime aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis,kad būtų skatinamas politinis įsipareigojimas ir daromas spaudimas iš viršaus kurtifunkcinius oro erdvės blokus.

Štai kodėl džiaugiamės gavę šį klausimą. Man buvo suteikta proga paaiškinti pagrindinesiniciatyvas, kurių imsimės ir kurios yra susijusios su kaip tik vietoje ir laiku išsakytais G.Savary komentarais.

Georg Jarzembowski, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijospirmininko pavaduotojau, mus visiškai tenkina jūsų pasiekimai oro erdvės efektyvumogerinimo srityje, bet jūsų atsakymas buvo gana aiškus. Atsakymas susijęs su tuo, kadvalstybės narės neatliko savo namų darbų. Valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimo,kuri prisiėmė 2004 m., greitai sukurti funkcinius oro erdvės blokus. Viena vertus taip3 mlrd. EUR sumažinamos išlaidos, apie kurias jūs kalbėjote, o kita vertus, padidinamaaplinkos tarša.

Šiuo metu aptarinėjame prekybos taršos leidimais įvedimą oro transportui, kalba eina apie3 % nuo oro transporto išmetimų. Jei turėtume pažangų, greitą ir efektyvų oro transportovaldymą, galėtume sumažinti kuro suvartojimą 12 %, o tai gerokai sumažintų CO2 išmetimą.P. Pirmininko Pavaduotojau, esate išauklėtas žmogus, tačiau eikime prie esmės: valstybės


narės neatlieka savo namų darbų. Todėl privalome, jūs Komisijos vardu, o mes Parlamentovardu valstybėms narėms pasakyti: liekate po pamokų! Tiek daug atsilikusios, turite greitaipasivyti. Tačiau to gali nepakakti.

Taip pat privalome joms pagrasinti, kad pakeisime stambinimo principą smulkinimoprincipu. Jei valstybės narės nepajėgs judėti į priekį gyvybiškai svarbiose oro saugumo, oroefektyvumo, oro transporto poveikio klimatui srityse, galime tikėtis, kad 2008 m. Komisijane tik pateiks ataskaitą, teigiančią, kad valstybės narės daro pažangą oro erdvės blokųkūrimo atžvilgiu, bet ir joms pagrasins. Galite pasikliauti mūsų pagalba. Tada teks pakeistisistemą ir kurti oro erdvės blokus Europos lygmenyje. Tai rimbas, kuris padės greitai įkalbėtivalstybes nares kurti efektyvius ir funkcinius oro erdvės blokus. Žinau, kaip tai sunku,tačiau švelnūs žodžiai čia nepadės. Privalome pradėti lėtai mosuoti rimbu.

Brian Simpson, PSE frakcijos vardu. –Pone pirmininke, šiame Parlamente esu jau taipilgai, kad prisimenu kaip Komisijos narys L. de Palacio pirmą kartą pasiūlė bendrą Europosdangų ir ES žodyne atsirado terminas „funkcinis oro erdvės blokas“. Po sunkios pradžios2004 m. buvo padaryta pažanga dėl reglamento, kuris įtvirtino šiuos oro erdvės blokus,bet turiu pasakyti, kad nuo tada pažanga buvo skausmingai lėta, ypač dėl tų oro erdvėsblokų plėtimo ir, ypač, dėl žemesnės erdvės.

Komisijos nary, vertinu, kad darbas su valstybėmis narėmis buvo Komisijos iniciatyva irbe jokios abejonės kai kurios valstybės narės įrodė, kad nelabai nori siekti šios politikostokiu greičiu, kokio mes norėtume, arba, iš tiesų, kokį buvome numatę, bet tikrai, dabarpats laikas rasti akseleratoriaus pedalą ir Komisijai kuo greičiau pasiūlyti direktyvą.

Nuo 2004 m. nebuvo sukurta jokių naujų oro erdvės blokų ir, kaip girdėjome iš anksčiaukalbėjusiųjų, mūsų negebėjimas sukurti bendrą Europos dangų jau kainavo 1 mlrd. EUR.Be to, reikia atnaujinti esamus teisės aktus, nes keliautojai dėl pasenusio valstybių nariųpožiūrio ir, dėl to, ką būtų galima pavadinti Komisijos neveiklumu, kasdien susiduria suoro eismo vėlavimais.

Kantrybė jau senka ir reikia skubiai imtis veiksmų. Nieko neveikimas ne išeitis, todėl manofrakcija parems Parlamento nario P. Costa Transporto ir turizmo komiteto vardu žodžiupateiktą klausimą. Komisijos nary, mes visi senstame ir norėtume, kad mūsų karta pamatytųbendrą Europos dangų.

Seán Ó Neachtain, UEN frakcijos vardu. – (GA) Pone pirmininke, norėčiau paklausti, argalima manyti, jog aviacijos liberalizavimo politika duoda kokios nors naudos tam tikriemsregionams ir regioniniams oro uostams. Pažvelkime, pavyzdžiui, į tai, kas atsitiko Šenon(angl. Shannon) oro uoste mano apygardoje vakarų Airijoje. „Aer Lingus“ aviakompanijossprendimas nutraukti skrydžius į Londoną nepalankiai paveikė regioną, ypač jo ekonomiką.Tai visiškai prieštarauja Airijos vyriausybės politikai. Mano manymu, Europos regionamsaviacijos reikaluose suteikta laisvė prisidės prie stiprių sričių pažangos, tačiau silpnins netokios stiprias sritis. Todėl norėčiau Komisijos paprašyti remiantis, tarkim, Šenon orouosto pavyzdžiu, apsvarstyti, kaip ši politika gali būti įgyvendinta kartu su tokių sričiųregioninės plėtros politika.

Vladimir Remek, GUE/NGL frakcijos vardu . – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai,iniciatyva „bendras Europos dangus“ patvirtina mano, kaip privataus piloto patirtį, jogaviacija – vadovėlinis pavyzdys srities, kuriai būtinas viršvalstybinis bendradarbiavimasbe valstybinių sienų.


Dėl šios priežasties ir siekiant, kad oro eismo sauga ir veiksmingumas būtų maksimalūs,o atidedamų skrydžių skaičius – minimalus, palaikome funkcinių blokų kūrimą ir, vadinasi,bendro Europos dangaus suformavimą. Vis dėlto nepamirškime, kad skilimas – brangu,tačiau sujungimas taip pat kainuoja. Kadangi ši sistema sudėtinga, nuoseklumo sumetimaispalaikau laipsnišką bendros operacijų valdymo sistemos bendroje oro erdvėje įvedimą.

Be to, suvienijus Europos dangų, kuriame šiuo metu veikia 27 nacionalinės veiklos sistemos,kils pavojus skrydžių vadovų ir kitų šios srities specialistų darbo vietoms. Kiek žinau, šiuoklausimu vyksta gana sėkmingas ilgalaikis socialinis dialogas ir mano manymu, būtinasuderinti iš pažiūros nesuderinamas procedūras. Norime, kad skrydžiai būtų saugesni irveiksmingesni, kad minimaliai skrydžių būtų atidėta ir maksimaliai pašalintas neįprastųoro eismo įvykių pavojus. Ant kortos žmonių gyvybės: gyvybės tų, kurie skrenda, ir likimaitų, kurie valdo oro eismą.

Kathy Sinnott, IND/DEM frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu sutrikusi dėl pasiūlymo,kad būtų greitinamas atviro dangaus kūrimo procesas. Regis niekas nenori pripažintiproblemų, kurios dėl atviro dangaus buvo regioniniuose oro uostuose Europoje, netparengiamajame etape. Kuriant bendrą Europos dangų pamatysime, kaip atsiras du didžiausitransporto mazgai – tikrai Heathrow ir arba Frankfurto, arba Šarlio de Golio oro uostas –kurie bus apsupti mažesnių mazgų tinklo.

Oro uostų konkurencija atviro dangaus hierarchijoje gali būti pirmojo arba antrojo lygio,o mano šalyje ji bus žvėriška. Shannon oro uostas – teisėtai laikomas mazgu – ir regioniniaioro uostai, pvz., Cork neturi reisų, o Dublino oro uostas nuolat perkrautas. Mano vyriausybėtik iš šalies žiūri ir nieko nedaro, nes atviro dangaus logika yra leisti nuspręsti rinkai, orinka, priešingai nei socialinė atsakomybė ar sveikas protas, regioninės ar kaimo plėtrosklausimus sprendžia taip, kad padidėtų pelnas, bet nebūtinai būtų tarnaujama žmonėms.

Užuot skubinę atvirą dangų, leiskite mums, kad ir taip vėlai, užtrukti tiek, kiek reikiaatliekant rimtą šios politikos poveikio vertinimą. Po to leiskite mums imtis reikalingųpriemonių ir užtikrinti, kad atviras dangus neatskirtų ištisų Europos vietovių, pvz., Airijosvakarinės ir pietinės dalies nuo gyvybingos ekonominės ateities.

PIRMININKAVO: DIANA WALLISPirmininko pavaduotoja

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pasidalinsime tuo, kas kelia mumssusirūpinimą, Europos transporto politikoje. Siekiame padidinti visų transporto rūšių,ypač oro transporto, efektyvumą, tuo pat metu nepadidinant taršos. Jei įmanoma, netnorime skraidydami išlaikyti geresnę aplinkos pusiausvyrą.

Šia Europai aktualia tema mums kilo daug minčių tokių, kaip prekyba taršos leidimais.Tikimės pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, galbūt apmokestinant orlaivių degalus ir panašiai.Šis požiūris negali būti neteisingas, tačiau mūsų tikslo pasiekimas, kas kita. Kaip ir keliųtransporto atveju, turėtume siekti pažangių sprendimų. Atviro Europos dangaus ir bendroEuropos dangaus idėja – teisingas požiūris, nors, žinoma, jį reikia įgyvendinti. SESAR –žingsnelis pirmyn, tačiau būtina padaryti dar daugiau.

Jums leidus, aptarsiu paskutinį dalyką, nes šią savaitę balsuosime šiuo klausimu. Spūstysegzistuoja ne tik danguje, bet ir ant žemės, ypač oro uostuose. Todėl, oro uostuosepanaikinkime beprasmes biurokratines taisykles dėl skysčių. Taip sutaupysime daug pinigųir išvengsime gerokai daugiau problemų.


Ulrich Stockmann (PSE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, manome, jog bendrasEuropos dangus – oro transporto ateitį nulemsiantis projektas. Kai Komisijai vadovavojūsų pirmtakas, šio klausimo svarba buvo nuolat pabrėžiama, manau, kad taip pat yra irdabar. 2004 m. patvirtinome taisyklių paketą. Mūsų dangus tebėra tarsi skaitinys, kurįsudaro 58 nacionaliniai oro erdvės blokai, nors žinome, kad realiai mums užtektų vienoarba, būsiu dosnus, nuo trijų iki šešių.

Žinome, jog šitas kratinys, skaičiai buvo pateikti anksčiau, nepalankiai veikia saugą ir,žinoma, ekonomiką bei vartotojus. Žinome apie spūstis ir grūstis danguje, tačiau šiandiengerokai labiau pabrėžiame išmetimą. Supratome, kad šioje srityje galime žengti didelįžingsnį į priekį.

Komisija pažangos ataskaitoje parodė, kaip lėtai valstybės narės juda į priekį, net jei ir kylakelios iniciatyvos, ir pasiūlė kelis būdus, kaip joms padaryti spaudimą. Nesakau, kad taibeprasmiška, taip pat nesakau „o juk aš jums sakiau“, tačiau jau 2003 m. sakėme, kad išstambinimo principo nieko neišeis, nes jau tuomet įtarėme, kad valstybės narės įsivels įdiskusijas apie suverenumą paslaugų teikimo srityje ir kad tokius esminius klausimusbūtina reguliuoti iš viršaus nuleistais teisės aktais.

Tuomet manėme, kad galbūt „Eurocontrol“ agentūra galėtų pasiūlyti taisykles ir tiesiogpateikti konkretų funkcionalų pasiūlymą, dėl kurio valstybės narės galės vėliau ginčytis, one laukti, kol pačios sukurs dar vieną skiautinį, taikant stambinimo principą. Dabar labaisvarbu pasvarstyti, ar nereikėtų mums peržiūrėti teisės aktų. Tai būtų vienintelis būdaspadaryti realų spaudimą ir sukelti būtinus pokyčius.

Mieczysław Edmund Janowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, 2004m. pavasarį, kai Europos Sąjunga tvirtino susijusius teisės aktus, buvo kalbėta apie naudą,kurią civilinė aviacija gautų pertvarkius oro eismo taisykles, taip pat kariniobendradarbiavimo su civiliniu sektoriumi teikiamą naudą. Europos sistema tuo metu buvolabai suskilusi, dėl to oro erdvės koridoriai buvo siauri.

Todėl pablogėjo skrydžių sauga, o apie 20 % skrydžių buvo atidedami, suvartojama daugiaudegalų, o tai darė neigiamą poveikį aplinkai. Ar šiandien situacija geresnė, Komisijos nary?Kodėl neprivertus vadinamųjų „funkcinių oro erdvės blokų“ pradėti funkcionuoti? Ar taitik atskirų valstybių narių kaltė? Ar galbūt mūsų teisės aktai neatitiko tikrųjų reikalavimų?Būtų gerai greitai gauti atsakymą į šiuos klausimus ir imtis taisomųjų veiksmų, o ne laukti2008 m. pabaigos.

Oro eismo augimas – fenomenalus. Todėl reikalingi tinkami teisės aktai, bet teisės aktai,kurie neliktų tuščiais žodžiais. Taip pat reikalingi tinkami personalo mokymai. Ir, galiausiai,kaip žiūrite į šį reikalą ES kaimynių kontekste, Komisijos nary?

Saïd El Khadraoui (PSE). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai,sutinku su tuo, ką jau pasakė kiti kalbėjusieji, ir norėčiau pridurti, kad bendrą Europosdangų reikia suformuoti kuo skubiau. Aišku, kad delikatus Reglamento Nr. 551/2004priėjimas, kuriuo siekta paskatinti valstybes nares maksimaliai išnaudoti šių funkcionalesniųoro erdvės blokų teikiama naudą, nepavyko. Taip pat suprantu, kad taip atsitiko didžiadalimi dėl to, kad daug valstybių narių nieko nedarė, jos mieliau į tai nesipainiojo, pabrėžėsavo suverenumą ir panašiai, tačiau negalime leisti joms išsisukti. Aviacija toks sektorius,kurio kiekviena smulkmena turi būti nagrinėjama Europos lygmenyje, siekiant naudospramonei, vartotojams, saugai ir aplinkai. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje vyksta tokios


didžiulės permainos, Komisijos nary, jog negalime leisti, kad orlaiviai bereikalingai skraidytųpirmyn ir atgal, iššvaistydami milžiniškus kiekius aviacinio kuro.

Tiesiog turime stumtis į priekį, rengdami šį dokumentą, taip pat ir kitas priemones tokias,kaip SESAR, prekyba taršos leidimais ir panašiai. Negalime ir toliau leisti, kad dėl to, kadmūsų oro erdvę neefektyviai valdo bereikalingi oro eismo kontrolės centrai, būtų švaistomadešimtys milijonų eurų. Čia dar daug ką galima patvarkyti ir apkarpyti, ir to mes norime.Be to, tikėtina, kad dėl sparčios sektoriaus plėtros tuoj pasieksime pajėgumų ribą. Dabartiniaidvišaliai ryšiais, skirtais funkciniams oro erdvės blokams suformuoti, beveik niekonepasiekta, taigi mums tikrai reikia pradėti dirbti. Atrodytų, kad koordinatoriaus paskyrimasir veiklos peržiūros institucijos įsteigimas būtų žingsnis reikiama linkme, tačiau, Komisijosnary, taip pat baiminuosi, kad šio stambinimo principo nepakaks; jį taikydami eiti toliaunebegalime, dabar reikia imtis naujų teisinių iniciatyvų.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, 2006 m. pigių skrydžių bendrovėsatvėrė 225 naujus avialinijų maršrutus Europoje, tai reiškia 1 800 naujų skrydžių persavaitę. Oro erdvės skilimas nacionaliniame lygmenyje, įvedant specialias veiklos taisyklesir procedūras, gali daryti neigiamą poveikį transporto pajėgumų saugai, naujų technologijųįdiegimui ir išlaidoms.

Pereinant iš vienos oro erdvės į kitą, pilotai pakeičia dažnį ir susisiekia su kitu skrydžiųvadovu. Oro eismo kontrolė tapo esminiu aspektu. Svarbu, kad po konsultacijų suatitinkamomis šalimis nauji funkciniai blokai būtų suformuoti, o valstybės narės imtųsitinkamų veiksmų, kad būtų sukurta integruota jų valdymo sistema.

Tuo tarpu, reikėtų investuoti į efektyvesnę orlaivių ir oro uostų infrastruktūrą. Rumunijaiir Bulgarijai įstojus į ES, Bendrijos erdvėje atsirado nauji funkciniai blokai, kurie labaisvarbūs Juodosios jūros regionui ir bendradarbiaujant su Balkanų valstybėmis.

Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas . − (FR) Pone pirmininke, suprantuParlamento nekantrumą, nes ir pats taip jaučiuosi. Pateiksiu labai tikslų ir labai glaustąatsakymą. Ponios ir ponai, 2007 m. spalio mėnesį gausite pranešimą, o iki 2008 m. vidurio– antrą teisės aktų rinkinį, taigi, be jokios abejonės, negalima teigti, jog nieko nedarome!Todėl kartu ketiname išsamiai į šį klausimą atsakyti.

Antras dalykas: Tikriausiai kalbėjau su jumis apie koordinatorių, aukštą politinę figūrą,kuris skatins šių veiklos blokų tarp valstybių narių formavimą. Turiu pasakyti, kadtranseuropinių tinklų srityje pasiekti rezultatai rodo, kad tai būtų naudinga, siekiantpaspartinti mūsų veiksmus šiuo klausimu.

Atsakydamas į trečią klausimą, kalbėsiu apie Sesar, nes Sesar egzistuoja, tai jau jungtinėiniciatyva, kuria sutelkiami visi jos dalyviai. Manau, kad Sesar padės mums atsikratyti blogųįpročių, dėl kurių laikomės įsitvėrę nacionalinių sienų, kai taip daryti toliau neprotinga.Todėl pakalbėjęs su G. Savary ir išklausęs Parlamento nuomonę į P. Costa klausimą atsakaulabai pozityviai. Esu pasirengęs padaryti viską, kas mano galioje, kad būtų sureaguota.

Pirmininkas. − Diskusija jau baigta.


Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Valstybės narės susitarė sukurti bendrus oroerdvės blokus, kurie kontroliuos bendrą oro erdvę, nepriklausomai nuo nacionalinių sienų.Prieš tai virš Vokietijos susidūrė du lėktuvai ir 71 žmogus žuvo. Argumentai, kuriais


palaikoma bendra oro erdvė nuolat stiprėja: turime 57 kontrolės punktus, kuriuosekontroliuojami 28 000 skrydžių per dieną; JAV jų yra du. Praėjus trejiems metamsnepadarėme jokios pažangos. Nuo 2004 m. ES neįgyvendino visų taisyklių. Taisyklės turėjointegruoti oro erdvę į vidaus paslaugų rinką ir sudaryti pagrindą veiksmingai veiklossistemai, kurioje daugiausia dėmesio skiriama saugai, aplinkai ir didesniam skrydžiųpajėgumui. Šiuo metu turime 65 radarų centrus su 31 sistema, naudojančia 22kompiuterinius tinklus, ir prognozuojame, kad po 10 metų skrydžių virš Europos skaičiusbus dvigubai didesnis.

Ar piliečiai žino, kad jų vyriausybės ir parlamentai ignoruoja naudą, kurią jiems galėtųsuteikti bendra Europa? Kodėl bendrai veikiančios oro erdvės virš suvienytos Europossukūrimo tiek civiliniams, tiek kariniams skrydžiams procesas trunka taip ilgai? Ar todėl,kad siekiama patenkinti vietinius ekonominius interesus? Ar transporto saugos sąskaita irmokant aukštas kainas siekiama apsaugoti nacionalinį suverenumą? Šiandien norimeišsiaiškinti, kaip ir kada ketiname sujungti aukštesnę oro erdvę ir kaip ateityje ketinamenaudoti žemesnę oro erdvę. Ar galima aiškiai nustatyti funkcinių blokų sukūrimui viršEuropos teritorijos kylančias kliūtis? Ar įmanoma valstybėms narėms paaiškinti jų politinęvalią vykdyti prisiimtus įsipareigojimus? Taip pat mums nerimą kelia stambinimo principonesėkmė, nes per trejus metus valstybės narės nesukūrė efektyviai oro erdvės kontroleireikalingų funkcinių blokų.

17. Klausimų valanda (klausimai Komisijai)

Pirmininkas. − Kitas punktas – klausimų valanda (B6-0138/2007).

Komisijai užduodami šie klausimai

Pirma dalis

Pirmininkas. − 31 klausimą pateikė Silvia Ciornei (H-0591/07)

Tema: Priverstinis darbas Europoje

Pastaruoju metu ES padidėjo prekyba žmonėmis siekiant išnaudoti juos priverstiniamsdarbams. Aukos, Europos piliečiai ar imigrantai, kenčia nuo naujos vergovės formos. Kokiųveiksmų Komisija ketina imtis, kad panaikintų šį reiškinį? Kadangi tokią prekybą žmonėmispalengvina valstybių narių negebėjimas užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi darbą irdarbuotojų teise reglamentuojančių teisės aktų, kokių priemonių imsis Komisija, kadišspręstų šią problemą?

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, priverstinis darbasir prekyba žmonėmis dėl išnaudotojiško darbo yra didelis pagrindinių teisių pažeidimasir esame visiškai pasiryžę atlikti tokių nusikaltimų prevenciją bei kovoti su jais.

Remiantis tarptautinių darbo organizacijų skaičiavimais 2005 m. mažiausiai 12,3 mln.žmonių pasaulyje dirbo priverstinį darbą. Maždaug trečdalis jų buvo parduoti.

Prekyba žmonėmis dėl išnaudotojiško darbo didžiąja dalimi yra organizuotas nusikalstamasverslas, kurio metinė vertė siekia 13 mlrd. dolerių. Taip pat žinome, kad prekyba žmonėmisyra su maža rizika susijęs nusikaltimas.

Su Europos strategija siekiama, kad jis būtų susijęs ne su maža rizika ir dideliu pelnu, o sudidele rizika ir mažu pelnu. Reikalinga integruota strategija prieš prekybą žmonėmis dėl


išnaudotojiško darbo, kuri susidėtų ir prevencijos, baudžiamosios atsakomybės, aukųapsaugos ir pagalbos joms.

Komisija atliks pagalbinį vaidmenį kurdama tinklą visiems suinteresuotiems asmenims irinstitucijoms, kurios dalyvauja prevencijos strategijoje. Visų pirma, darbo inspekcijųpaslaugoms, darbdavių organizacijoms, profesinėms sąjungoms.

Kai dėl prevencijos, didžiausias tikslas yra užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo įstatymųvisose darbo vietose, todėl kovojama su nelegaliu darbu, ypač rizikingesniuose sektoriuose,įskaitant žemės ūkį, statybas, maisto perdirbimą ir namų darbą.

Taip pat esu pasiryžęs rengti naujus teisės aktus dėl kovos su prekyba žmonėmis ir migrantųišnaudojimu darbo tikslais. Pavyzdys yra neseniai pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos,kurioje numatomos sankcijos nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams.Šiuo pasiūlymu siekiama veiksmingiau kovoti su migrantų išnaudojimu taikant atgrasančiasadministracines sankcijas, o rimčiausiais atvejais, įskaitant prekybą žmonėmis, ir ypačišnaudotojiškas darbo sąlygas, taikant baudžiamąsias sankcijas.

Tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn turi būti veiksmingesnis. Įstatymoįgyvendinimą užtikrinantys pareigūnai turi visiškai taikyti teisės aktus, nukreiptus priešprekybą išnaudotojiško darbo srityje, įskaitant teisės aktus, kurie atitinka pagrindųsprendimą dėl prekybos žmonėmis ir direktyvą dėl leidimo gyventi išdavimo prekybosžmonėmis aukoms.

Geroji nacionalinė praktika rodo, kad būtinai reikalingos priemonės dėl pagalbos teikimonuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, kad būtų ginamos pagrindinės jųteisės ir kartu skatinamas sėkmingas patraukimas baudžiamojo atsakomybėn. Pagalbosteikimas, gyventojo statusas ir pagalba ieškant geresnės darbo ir gyvenimo alternatyvosužtikrins parduodamų žmonių bendradarbiavimą kriminalinio teisminio proceso metu irpalengvins nusikaltėlių baudimą.

Apibendrinant, pirmosios prieš prekybą žmonėmis skirtos dienos proga kitų metų spalio18 d. Komisija su valstybėmis narėmis parengs joms skirtas rekomendacijas dėl aukų –pirmiausiai pažeidžiamiausių grupių, pvz., vaikų – nustatymo ir pagalbos joms remiantisįstatymus įgyvendinančių institucijų, kaltintojų biurų ir NVO bei kitų paslaugų teikėjųartimu bendradarbiavimu.

Silvia Ciornei (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui F.Frattini už atsakymą. Per tą laiką, kai pateikiau klausimą, buvau susitikusi su Komisijosnariu ir aptarėme prekybos žmonėmis klausimus. Labai vertinu Europos Komisijos ir patiesKomisijos nario įsitraukimą į kovą prieš šį reiškinį ir džiaugiuosi, kad spalio 18 d. EuroposKomisija, siekdama sustabdyti šį reiškinį, pradės faktinius veiksmus, įskaitant ir Komisijosnario paminėtuosius, t. y. įves kriminalines sankcijas už rimtus nelegalaus darbo atvejus.

Norėčiau paklausti, ar Komisijos narys ketina Europos Komisijos vardu prašyti iš Tarybosmandato, kad galėtų pasirašyti Europos Bendrijų, Europos Vadovų Tarybos konvencijądėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, labai veiksmingą teisinę priemonę kovai su prekybažmonėmis.

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone pirmininke, ponios irponai, atsakymas, žinoma, yra taip. Ir mes, ir aš asmeniškai esame pasiryžę užtikrinti, kadvisų tarptautinių priemonių atžvilgiu Europa būtų kaip veikėja ir kaip svarbiausio vaidmensatlikėja.


Kas dėl jūsų minėtos priemonės, kaip ir kitų konkrečių iniciatyvų, Komisija be jokiosabejonės negali, ponios ir ponai, viską padaryti viena. Norėčiau pasiūlyti direktyvą dėlkriminalinių bausmių spekuliantams, arba geriau sakyti prekiautojams vergais, kurienaudojasi prekybos žmonėmis aukomis ir šiukščiai su jomis elgiasi, bet jeigu valstybėsnarės neduos savo sutikimo, jei mūsų neparems mažų ir vidutinių įmonių tinklas Europoje,tokios priemonės bus daug mažiau veiksmingos. Todėl kviečiu visus dirbti kartu.

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Kitais metais Austrijoje ir Šveicarijoje vyks EURO 2008.Prekiautojai žmonėmis ir prekiautojai moterimis jau pasiruošę jam. Ar Komisija taip patpasiruošusi?

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Tai labai svarbus klausimas. Per2006 m. futbolo Pasaulio taurės varžybas Vokietijoje įgijome gana naudingos patirties.Artimai bendradarbiaudami dirbome su visomis valstybėmis narėmis, policijosinstitucijomis bei Vokietijos valstybinėmis institucijomis. Įstengėme apginti mažiausiai3 000 ar 4 000 jaunų aukų, kad per šį laikotarpį nebūtų parduotos Vokietijoje. Esamepasirengę atlikti tą patį.

Rengiame pranešimą, kuris netrukus bus išspausdintas, apie labai svarbius Europosbendradarbiavimo rezultatus. Žinote, kad mažiausiai 12 valstybių narių bendradarbiavotvirtindamos priemones, kad pasienyje būtų kontroliuojama ir įtartiniems žmonėms nebūtųleidžiama į šalį neteisėtai įvežti jaunas šios prekybos žmonėmis aukas. Kitais metais,bendradarbiaudami su Vokietija, Austrija ir Šveicarija, kuriose taip pat bus rengiamičempionatai, esame pasiryžę padaryti tą patį. Vokietija šioje srityje dirbo puikiai.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – Reiškinys, kai žmonės atvežami ir įdarbinamiprievartinėmis sąlygomis ir iš jų atimama judėjimo ir bet kokios veiklos laisvė, kaineįmanoma pasitraukti iš praktiškai darbo kaip iš įkalinimo vietos, yra labai senas reiškinys.Mes apie tai žinome iš žiniasklaidos ir atskirų tyrimų. Ar Komisija turi apibendrintosinformacijos, statistinės informacijos kokiose valstybėse tai yra pasitaikę ir ar jums neatrodo,kad tai yra baudžiamoji teisė? Valstybė narė neturi teisės nesutikti bausti nusikaltėlio,atėmusio kitam laisvę.

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone pirmininke, ponios irponai, mes, žinoma, suprantame apie daugiausiai nerimo keliantį vyksmą. Taip patsuprantame, kad kai kurios valstybės narės stiprina savo bendradarbiavimą prevencijos irsuvaldymo klausimais. Tačiau yra sunkumų susijusių su šių nusikaltimų apibrėžimo būdu;mano nuomone, tai visos Europos sunkumas.

Kai, kaip minėjote, žmonės verčiami dirbti pasibaisėtinose sąlygose, jie yra įkaitai ir negalimebausti atsakingųjų remdamiesi vien nelegalaus darbo taisyklėmis, nes tokie kriminaliniainusikaltimai taip pat turi būti vertinami kaip žmonių pavertimas vergais. Tik tokiu būdugalime pagerinti padėtį. Pacituosiu pavyzdį: Tik apibrėžę šiuos nusikaltimus kaip rimtus,o man atrodo, jie to nusipelno, galėsime taikyti Europos arešto orderį.

Tai pavyzdys, bet, kaip žinote, Europos arešto orderis taikomas vienai teisės pažeidimųkategorijai, tik rimtiems pažeidimams, ir rodo, kad valstybės narės, į kurias dabar kreipiuosi,nori sugriežtinti savo nacionalinius kriminalinius įstatymus, kad tokie pažeidimai galiausiaigalėtų būti apibrėžti, kaip jau vyksta kai kuriose valstybėse narėse, kaip iš tiesų rimtinusikaltimai, pagaliau sudarantys sąlygas nustatytoms Europos bendradarbiavimopriemonėms veikti. Tai esminė išankstinė sąlyga.


Pirmininkas. − 32 klausimą pateikė Manuel Medina Ortega (H-0518/07)

Tema: Veiksmai kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir Europos Teisingumo Teismas

Europos Sąjunga vystėsi įstatymų bazės taikymo pagrindu, bet dabartinis susirūpinimasdėl veiksmų prieš tarptautinį nusikalstamumą leido priimti sprendimus, susijusius sutrečiuoju ramsčiu, t. y. remiantis tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu nepateikus jų, kaipreikėtų, Europos Teisingumo Teismo nagrinėjimui. Ar Komisija įsitikinusi, kad galimasustiprinti teisminį trečiojo ramsčio veiksmų nagrinėjimą dėl didesnio teisinio užtikrintumoEuropos Sąjungoje?

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pone pirmininke, Europos TeisingumoTeismas atlieka svarbų vaidmenį saugodamas teisėtumą ir trečiojo ramsčio priemoniųįgyvendinimą bei taikymą.

Remiantis Sutarties 35 straipsniu Teismas turi jurisdikciją, pareikalavus valstybės narėsteismui arba tribunolui, pateikti preliminarias nutartis dėl pagrindų sprendimų ir sprendimųgaliojimo arba aiškinimo, dėl konvencijų aiškinimo remiantis Sutarties VI antraštine dalimi,ir dėl juos įgyvendinančių priemonių galiojimo bei aiškinimo.

Tačiau ši jurisdikcija galioja tik toms valstybėms narėms, kurios yra pareiškusios, kadpriima Teismo jurisdikciją. Be to, tos valstybės narės, kurios priėmė jurisdikciją, gali leistija naudotis tik aukščiausiems nacionaliniams teismams arba tribunolams. Kol kas, deja,tik 16 valstybių narių priėmė Europos Teismo jurisdikciją teikti preliminarias nutartis dėltrečiojo ramsčio priemonių, o dvi iš jų padarė apribojantį pareiškimą. Mano nuomone, totikrai per mažai ir neleidžia vykti atitinkamam Teismo ir kasdieninėje veikloje Europosteisę taikančių nacionalinių teismų dialogui.

Be to, Europos Teismas turi jurisdikciją peržiūrėti pagrindų sprendimus ir sprendimus. Irvalstybės narės, ir Komisija gali pateikti ieškinį Europos Teismui, kad būtų patikrintas šiųpriemonių teisėtumas. Praktiškai Komisija šia galimybe pasinaudojo du kartus. Turiugalvoje atvejį, kai buvo prašoma panaikinti pagrindų sprendimą dėl baudžiamosios teisėstaikymo siekiant apsaugoti aplinką ir apsisaugoti nuo taršos, kurios šaltinis yra laivai. Bet,mano nuomone, šios nuostatos turi būti patobulintos. Būtent dabartinė Sutartis nenumatomechanizmo, kuris būtų panašus į procedūras dėl Bendrijos teisės aktų pažeidimų siekiantatlikti priemonių įgyvendinimo valstybių narių teisės aktuose priežiūrą.

Dviejuose komunikatuose dėl Hagos programos, kuriuos 2006 m. ir 2007 m. liepos mėn.pateikiau Komisijai, jau išreiškiau savo nuomonę dėl atotrūkių Teismo jurisdikcijoje laisvės,saugumo ir teisingumo srityse. Todėl Komisija pritaria mandatui, dėl kurio pritarė valstybėsnarės, dėl tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje būtų galutinai aptarti reformų sutartiesklausimai. Remiantis reformų sutartimi, tikėčiausi, kad Teisingumo Teismas būtų visiškaiatsakingas visose teisingumo, laisvės ir saugumo srityse. Svarbu spręsti klausimą dėl prastoanksčiau susitarto darbo nacionalinio įgyvendinimo.

Manuel Medina Ortega (PSE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos narys atsakė, kaip irtikėjausi, nes suprantu apie institucijoms ir teisinei valstybei priskiriamą vertę.

Problema, kad Konstitucijos sutartis vis dar neapibrėžtoje būsenoje: nežinome, ar mumspasiseks ją pabaigti, o tuo tarpu turime šioje Bendrijoje veikti, viena vertus, kovoti suterorizmo nusikaltimais; kita vertus užtikrinti teisinį tikrumą.

Klausimas, kurį norėčiau užduoti Komisijos nariui, susijęs su kai kurių valstybių nariųvalios stoka prisiimti įsipareigojimus prieš Teisingumo Teismą, nepaisant to, ar tikima,


kad mums reikėtų tęsti prieš terorizmą nukreiptų priemonių tvirtinimą, jei kartu tospriemonės nesisieja su teismų stiprinimu. Kitaip tariant, kai kiekvieną kartą patvirtinamatokio pobūdžio priemonė, valstybė narė turi įsipareigoti pripažinti Teisingumo Teismojurisdikciją. Priešingu atveju susidursime su galimybe priimti autoritarinius ar priverstiniusmetodus be galimybės kreiptis pagalbos į teismą.

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone pirmininke, ponios irponai, tai labai subtilus klausimas. Viena vertus tikiu, kad valstybės narės privalo prisiimtiįsipareigojimus ir, mano nuomone, svarbiausia jų atsakomybė yra spalio mėn.,pirmininkaujat Portugalijai susitarti dėl pasiūlymo, kurį Tarpvyriausybinėje konferencijojepateikė Europos Vadovų Taryba, o tai yra labai aiškus įgaliojimas, į kurį įtrauktos naujosTeisingumo Teismo galios.

Nėra jokių abejonių, kad mes galėsime žengti milžinišką žingsnį pirmyn, ypač dėl pačiųsubtiliausių reikalų ir pačių jautriausių sektorių, t. y. priklausančių trečiajam ramsčiui,kuriame Teismas galiausiai turės jurisdikciją. Pagaliau turėsime galimybę, kad TeisingumoTeismas atliktų pilną peržiūrą.

Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais valstybės narės nelinkusios net laikytis Teismonurodymų; Teisingumo teismas mums sakė, kad kai kuriose srityse kriminalinės teisėspriemonė taip pat gali būti europinė priemonė; Teismas taip sakė apie taršą, o tai yra jautrusklausimas. Kai kurios valstybės narės ir toliau priešinasi tokiam susitarimui, kuris deja, turibūti vienbalsiai priimtas ir kuris paprasčiausiai atsirado dėl Teismo sprendimo; nepaisantto, jos vis tiek prieštarauja jam.

Akivaizdu, kad ši problema gali būti išspręsta tik jei pirmininkaujanti Portugalija spaliomėn. įstengs pasiekti susitarimo, o tai būtų didelė sėkmė ir reikštų šuolį pirmyn, kurį jūsminėjote, ir kuriam aš visiškai pritariu.

Andreas Mölzer (ITS). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, niekam ne paslaptis,kad kai kuriose naujose valstybėse narėse organizuotą nusikalstamumą remiančios jėgoskuo geriausiai sutaria su aukščiausiais politiniais sluoksniais. Kiek ir kokiomis priemonėmisEuropos Sąjunga padės šioms rytų ir pietryčių Europos valstybėms, kurios pačios turimilžiniškų pinigų ir finansinių problemų, kovoti su politikos ir organizuotonusikalstamumo sąveika?

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone pirmininke, ponios irponai, kaip bendras tikslas, mano nuomone, tai nesusiję vien su rytų valstybėmis, kadangibendrasis tikslas yra paskatinti stiprią, be kompromisų ir besitęsiančią kovą su korupcija.

Kova su korupcija negali liautis, pvz., kai valstybė tampa Europos Sąjungos nare. Dirbomesu daug šalių kandidačių, kurios tapo Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tos šalyspasiekė puikių rezultatų ir dabar siekiame, pvz., dirbti su tomis valstybėmis, kurios nėrakandidatės, bet paprasčiausiai mūsų kaimynės. Tai Vakarų Balkanų valstybės, tokios svarbiospartnerės kaip Ukraina, su kuria turime svarbią partnerystę. Manau, kad pagalba tomsvalstybėms išnaikinti korupciją versle pasitarnaus mūsų interesams, nes verslą ir politikąvisada sieja korupcija.

Mano atsakymas į klausimą, žinoma, yra taip. Europos Sąjunga suinteresuota ir manau,kad mums visiems naudinga ir, manau naudinga tų šalių žmonėms, nes žmonės, kuriekenčia nuo su politika susijusios korupcijos, negali kasdien naudotis savo teisėmis. Taiesame skolingi Europai ir tų šalių žmonėms.


Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, organizuota nelegalimigracija ir prekyba žmonėmis yra svarbios organizuoto nusikalstamumo verslo šakos.Mes, kaip Europos Sąjunga su jūsų iniciatyva įkūrėme Frontex – gera idėja, bet kupina dideliųsu įgyvendinimu susijusių problemų: valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų, lieposmėnesį veiksmai buvo nutraukti ir vėl atnaujinti tik rugsėjo mėn. Ką darysite, kad Frontexpriemonė veiktų veiksmingai ir teiktų valstybėms narėms būtiną paramą visus metus, kadsavo rankose turėtume veiksmingą priemonę ir galėtume kovoti su organizuota nelegaliamigracija; ar ir jūs tai norite matyti?

Franco Frattini, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (IT) Pone pirmininke, ponios irponai, mano nuomone, pasiekėme labai ženklių rezultatų. Jei kas nors norėtumėte palyginti2006 m. statistiką su pirmųjų aštuonių 2007 m. statistika, nuo sausio iki rugpjūčio mėn.pabaigos, iš oficialios statistikos pamatytumėte, kad skaičius nelegalių migrantų, kurieatvyksta į centrines Viduržemio jūros valstybes 2006 m. sumažėjo daugiau kaip 40 %, oKanarų salose, 2007 m. sumažėjo daugiau kaip 60 %, palyginti su 2006 m.; tai rodo, kad„Frontex“ pasiekia gerų rezultatų.

Vėliau šią savaitę antroji Frontex misija, pavadinta Nautilus II pradės veikti centrinėseViduržemio jūros valstybėse; taip pat siūliau trečiąją Frontex misiją vakarų Viduržemiojūros valstybėse nuo Balearų salų, Ispanijoje, iki Maroko ir Sardinijos. Šios operacijosreikalauja daugiau bendradarbiavimo dėl komandų, laivų, sraigtasparnių ir orlaivių.

Valstybių narių bendradarbiavimas kasdien auga, nes jos mato rezultatus. Tačiau reikiapadidinti Frontex darbuotojų skaičių, nes kaip turbūt žinote, Frontex šiuo metu dirba mažiaunei 90 žmonių ir jie koordinuoja operacijas visoje išorės sienų teritorijoje. Turint galvojepradinius rezultatus, nėra jokių abejonių, kad tai rodo rekordinį darbo našumą.

Pasikliaujame šio Parlamento parama, kad Frontex būtų padėta finansine prasme neiprofesionalių įgūdžių prasme, kuriuos ji jau turi, tačiau, akivaizdu, kad nepakankamai.

Pirmininkas. − 33 klausimą pateikė Mairead McGuinness (H-0541/07)

Tema: ES mokslinių tyrimų vaidmuo Europos maisto politikai.

Esant prieštaringiems požiūriams dėl genetiškai modifikuoto (GM) maisto EuroposSąjungoje, ar Komisija galėtų trumpai išdėstyti savo požiūrį dėl to, kokį vaidmenį šiojesrityje turėtų atlikti moksliniai tyrimai.

Gal Komisija galėtų moksliškai pagrįsti, ar įmanoma, kad kuri nors valstybė narė pasiskelbtųesanti erdve „be GMO“ ? O jeigu taip, ar toks pasivadinimas nepažeistų susijusių ES teisėsaktų šioje srityje ir kaip būtų galima patvirtinti tokio pasivadinimo autentiškumą dėlgyvulininkystės produktų?

Ar Komisijos tyrimas teigia, kad ES būtų naudinga paskelbti statusą „be GMO“, o jeigu taip,kokios galėtų būti pasekmės?

Janez Potočnik, Komisijos narys. − Norėčiau padėkoti gerbiamajai Parlamento narei M.McGuinness už klausimą. Pirmiausiai atsakysiu į jūsų klausimą apie GMO moksliniustyrimus apskritai. Anksčiau Komisija finansavo mokslinių tyrimų projektus dėl genetiškaimodifikuoto maisto pagal Penktąją ir šeštąją pagrindų programą vykdydama kelis projektus,kurie prisidėjo prie genetiškai modifikuoto maisto saugos vertinimo švietimo.

Mokslinių tyrimų projektai taip pat buvo finansuojami GM ir įprastų pasėlių sambūvio sutradiciniais klausimu, kurie tyrė ir atsekamumo priemones. Galiausiai, sutinkamai su


Bendrijos teisės aktais, šie projektai prisidės prie išlaidų mažinimo ir užtikrinimo, kadvartotojai galėtų rinktis turėdami informacijos. Šiais metais, remiantis Septintąja pagrindųprograma, paskelbus pirmąjį konkursą, Komisija pakvietė teikti pasiūlymus moksliniųtyrimų tema, kurie vertintų ilgalaikį ir trumpalaikį GMO poveikį žmogaus ir gyvūnųsveikatai, su tikslu remti stebėsenos gerinimą šiems gaminiams patekus į rinką ir analizuotijų galimus trūkumus. Nors įvertinimas jau baigtas, pasiūlymų dėl finansavimo atrankosprocesas vis dar tęsiasi.

Be to, Komisija pradėjo pagalbinį tyrimą Aplinkos generaliniame direktorate dėl ilgalaikiogenetiškai modifikuotų pasėlių poveikio sveikatai, biologinei įvairovei ir aplinkai. Pagrindinisšio tyrimo tikslas yra teikti pirmenybę visame pasaulyje kultivuojamų svarbiausių kultūrųprekybos derinio galimai rizikai renkant ir analizuojant patikrintos literatūros bei susijusiųorganizacijų informaciją ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų. Atlikus reikiamą GM kultūrųmokslinių tyrimų ir auginimo ekspertizę rezultatų galima tikėtis kitą pavasarį.

Ateityje Komisijos finansuojamas mokslinis tyrimas gali aprėpti saugumo vertinimopriemones, rizikos ir naudos vertinimą, įskaitant informavimą apie pavojų ir supratimogerinimą, nustatymo metodiką, atsekamumo nustatymo būdus ir genetiškai modifikuotųpasėlių sambūvį su tradiciniais pasėliais.

Kai dėl antrosios jūsų klausimo dalies, dėl sambūvio, norėčiau pridurti štai ką. Pažymėtina,kad patvirtintais GMO galima laisvai prekiauti ir juos naudoti ES jei yra sutikimas patvirtinti.ES teisės aktai, patvirtinantys GMO pateikimą į rinką ir apgalvotą išleidimą į aplinkąnenumato galimybės nustatyti zonas, kuriose GMO auginimas arba pateikimas į rinkąbūtų apskritai uždraustas. Bendras draudimas prieštarautų Bendrijos teisės aktams, ypačDirektyvai Nr. 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo įaplinką.

Iš tiesų į rinką leidžiama pateikti tik tuos GMO, kurie buvo moksliškai įvertinti ir buvonustatyta, kad jie nekenkia aplinkai, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Konkretų gaminiodraudimą galima moksliškai pateisinti pagal šios direktyvos 23 straipsnio vadinamąjąapsaugos išlygą.

Bendrijos tyrimas dėl sambūvio tiria tinkamas priemones, kad patvirtinti GM pasėliai būtųįmanomai ir praktiškai atskirti nuo tradicinių ir organinių. Mokslinių tyrimų rezultatainurodo, kad jau ištirtus pagrindinius pasėlius – kukurūzus ir cukrinius runkelius –pakankamai atskirti įmanoma. Tačiau ES vis didėjant komerciniam auginimui ir visdaugėjant genetiškai modifikuotų pasėlių bei genetiškai modifikuoto maisto bei pašarųimportui, atsitiktinio genų pernešimo ir priemaišų išvengti bus neįmanoma.

Dėl jūsų klausimo apie galimybę patvirtinti pavadinimą „be GMO“ dėl galvijų produktų,norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į neseniai, 2007 m. liepos 20 d. paskelbtą Europos maistosaugos tarnybos dokumentą, kuriame EFSA teigė, kad šiuo metu nėra technologijų, kuriosleistų svariai ir patikimai atsekti gyvulinės kilmės produktų, pvz., mėsos, pieno ar kiaušinių,kai gyvuliai buvo šeriami GM augalais, arba kitaip tariant, kai GM augalų DNR dalys arbabaltymai buvo nustatyti maistiniuose produktuose, pagamintuose iš ūkiuose augintųgyvulių naudojant turimas priemones.

Pridurdamas šį bei tą iš mano kolegų srities, pasakysiu, kad Komisija ir toliau vertinasambūvio priemones, apie kurias pranešė valstybės narės laikydamosi Bendrijos teisėsaktų. Taryba paprašė Komisijos techniniu lygiu kartu su valstybėmis narėmis sukurti gairesdėl pasėliams būdingų sambūvio priemonių.


Dabar Komisija steigia Europos sambūvio biurą, kuris atliks šį techninį darbą kartu sunacionaliniais ekspertais ir suinteresuotais asmenimis. Planuojama, kad darbas prasidės2007 m. pabaigoje. Iš pasėlių pirmiausiai bus dirbama su kukurūzais.

O dėl kitų harmonizavimo žingsnių, tai savo pranešime, kurį planuojama paskelbti 2008 m.,Komisija ketina apibendrinti pokyčius valstybėse narėse kurdama reguliavimo sistemas irjų praktinę patirtį auginant GM pasėlius. Tai bus pagrindas priimant sprendimą apie būsimusžingsnius, kuriuos reikėtų daryti šiuo klausimu.

Galiausiai, dėl paskutinės klausimo dalies apie potencialias pasekmes dėl statuso „be GMO“,norėčiau pridurti štai ką. Ūkininkai gali patys spręsti neauginti GMO arba savanoriškaikurti zonas, kuriose nebūtų auginami GM pasėliai. Šios zonos atitinkamose vietovėse galibūti įkurtos tik savanorišku ir vieningu visų susijusių ūkininkų sutarimu, kuris kiekvienamūkininkui suteiktų galimybę pasitraukti ir auginti patvirtintus GMO, jei taip norėtų.

Regionai arba ūkininkai, kurie nori neauginti GMO arba gauti statusą „be GMO“, tikrai galipasinaudoti pagal mokslinių tyrimų pagrindų programas atliktų tyrimų rezultatais. Iki šiolmūsų mokslinių tyrimų projektų rezultatuose nenurodoma jokių priežasčių, kodėl statusas„be GMO“ būtų naudingas visuomenės sveikatai arba aplinkai.

Kai dėl kitų su jūsų klausimu susijusių reikalų dėl ekonominio poveikio jei bus savanoriškaisusilaikoma nuo GM pasėlių auginimo, tai priklausys nuo daugelio veiksnių, pvz., GM irne GM kultūrų kainų, agronominių GM ir ne GM kultūrų skirtumų, derliaus skirtumų,sėklų kainos ir t.t. Vietiniai veiksniai, kenkėjų daromas poveikis, klimato sąlygos, žemėsūkio gamybos struktūra ir t.t. bei reglamentavimo sąlygos turi užtikrinti GM pasėlių sambūvįsu tradiciniais ir ekologiškais pasėliais.

Ekonominis poveikis gali skirtis įvairiuose valstybių narių regionuose. Tokie skirtumaitaip pat atsispindės įvairių Europos regionų GM pasėlių auginimo įsisavinime.

ES gyvulininkystės produkcija labai priklauso nuo iš sojų pupelių, kukurūzų ir kitokiųkultūrų išvesto gyvulių pašarų importo. Dauguma iš kukurūzų ir sojų pupelių išvestomaisto vadinama GM. Sertifikuoto genetiškai nemodifikuotų sojų pupelių maisto šiuometu užtenka tik mažam rinkos segmentui. Žinant, kad visame pasaulyje GM sojų pupeliųgamyba užima vis didesnę rinkos dalį, ją būtų galima padidinti, bet, žinoma, už didesnękainą.

Pirmininkas. − Ačiū jums, Komisijos nary. Esu dėkinga už atsakymą, bet jis buvo ganailgas ir manau, kad turėčiau padaryti pastabą – truko beveik devynias minutes.

Mairead McGuinness (PPE-DE) . – Pone pirmininke, kalbėsiu trumpai. Kol barateKomisijos narį, norėčiau jums padėkoti, nes dažnai negauname informacijos, todėl labaivertinu jūsų aiškumą. Man reikės ištirti nuodugniai. Turiu du komentarus ir klausimą;stebėsiu laiką.

Ar šalis turėtų savarankiškai nuspręsti ar neauginti GMO? Tai siūloma Airijoje; taivyriausybės programos dalis ir ji nagrinėjama. Ar mes, kaip šalis, galime nutarti, kadnenorime į šalį įsileisti maisto, pvz., GM produktais šertų gyvulių mėsos arba neįsileistikokio nors konkretaus maisto į savo šalį, nes norime būti be GMO? Ar pagalvojote, koksbus tokios politikos poveikis grūdų kainoms?

Janez Potočnik, Komisijos narys. − Pasakysiu atvirai, kad man sunkoka atsakyti. Žinoma,jie turės laikytis dabartinių Bendrijos teisės aktų. Toks būtų tiesus atsakymas. Jei klausimas


susijęs su moksliniais tyrimais ir plėtra, man būtų lengviau, bet manau, kad atsakymasgana aiškus: viskas turi būti daroma remiantis esamais Bendrijos teisės aktais.

Jim Allister (NI). – Ar ne Komisijos lėti veiksmai dėl GM derivatų patvirtinimo prisidėjoprie ES gyvulių pašarų kainų išpūtimo? Pavyzdžiui, perdėtas delsimas dėl kukurūzų šalutinioprodukto „Hercules“ naudojimo patvirtinimo rimtai žaloja mūsų kukurūzų prekybossektoriaus konkurencingumą, bet GA 21, GM produktas iš Argentinos yra patvirtintas ESžmonių vartojimui, bet ne gyvulių pašarams. Ar ne laikas svarstyti, šiai padėčiai suteiktikokios nors prasmės ir sustabdyti išgalvotą politinį teisingumą, kuris yra tokios padėtiesvaromoji jėga?

Janez Potočnik, Komisijos narys. − Tik norėjau pabrėžti, kad, mano nuomone, tikrailabai rūpinamės, kad žengtume visus įmanomus žingsnius siekdami kuo geriau suprastipadėtį su GMO ar be GMO.

Komisijoje priimti sprendimai visada remiasi turimomis žiniomis. Niekada to neignoravomeir stengiamės laikytis tokio požiūrio. Politinis poveikis, kaip minėjote, niekada nebuvomūsų dėmesio centre.

John Purvis (PPE-DE). – Aš taip pat norėčiau palaikyti M. McGuinness ir padėkotiKomisijos nariui už puikų ir įdomų atsakymą. Manau, kad galėsime panagrinėti labai įdomųprecedentinį dokumentą, nes, regis, jis remia mokslinį GM pasėlių Europoje naudojimopateisinimą, kuris yra moksliškai patvirtintas ir leistas.

Jis minėjo apsaugos sąlygą. Kada Komisija savo visus sprendimus grįs moksliniais tyrimais,kuriuos jo skyrius atlieka, ir paprieštaraus viešajai nuomonei, kuri trukdo GMO naudojimui,nes tai nepalanku mūsų ūkininkų bendruomenei ir, iš tiesų, neigiamai veikia maisto kainąbei Europos ekonomiką?

Janez Potočnik, Komisijos narys. − Kaip žinote, tai sudėtingas klausimas ir svarbu suprasti,kad kai kurie žmonės dėl atsargumo bijo. Todėl svarbu, kad kuo greičiau padėtume rastissąmoningumui ir žinių lygiui, nes gyvybiškai svarbu savo sprendimus pagrįsti turimomisžiniomis. Dėsiu visas pastangas, kad užtikrinčiau kuo skubesnį šių žinių lygio atsiradimą.

Pirmininkas. − Ačiū jums, Komisijos nary. Nenorėjau būti per daug griežta, bet turimerasti pusiausvyrą tarp detalių ir laiko, o tai sunku.

Antra dalis

Pirmininkas. − 34 klausimą pateikė Brian Crowley (H-0548/07)

Tema: ES biudžeto veikimas

Ar Europos Komisija galėtų pasakyti, kaip, jos nuomone, galima susitarti dėl ES biudžetometinių išlaidų supaprastinimo ir racionalizavimo ateityje?

Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Norėčiau atsakyti ir pakartoti savo atsakymą dėlmetinių procedūrų ir biudžeto sudarymo procedūrų apskritai bei dėl to, kaip jos gali ir turibūti pagerintos, kurį jau nusiunčiau B. Crowley. Norėčiau atsakyti dėl dviejų dalykų. Pirmasisyra dabartinis svarstymas, per kurį vis dar galima aptarti, kaip veiksmingiau panaudotilėšas ir, žinoma, aptarti būsimus pasiūlymus mūsų peržiūrėtoje Sutartyje, kurie atsiradopo šių metų birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Remdamiesi dabartine Sutarties procedūra galime sakyti, kad apskritai rezultatais esamepatenkinti, nes, remiantis dabartine Sutartimi, turime galimybę pagerinti reikalus ir rasti


skubų sprendimą, jei atsirastų tokio sprendimo reikalaujanti padėtis. Paskutinis pavyzdysyra pernai nutikęs cunamis, o šiais metais tai buvo Palestina ir Kosovas. Įstengėme rastisprendimą sušaukę skubų svarstymą – bet tai užtrunka ir labai priklauso nuo konsoliduotųtrišalių derybų tarp dviejų biudžetinių institucijų ir Komisijos.

Žinoma, gerbiamasis narys teisus sakydamas, kad ši Sutartis jau dabar gali būti labaipagerinta, bet nė vienas pavyzdys nesusijęs su pragmatišku metinės biudžeto sudarymoprocedūros tvarkaraščiu po 1975 m. Papildomai prie Sutarties reikalavimų mes visi – turiugalvoje visas biudžetines institucijas ir Komisiją – šiai procedūrai suteikę dar du su pusemėnesio vien todėl, kad tuo metu nebuvo elektroninio pašto. Dabar mums tiek laikonereikia, bet vis tiek, iš inercijos šį tvarkaraštį laikome ant savo stalų ir niekas nesistengiašio klausimo spręsti. Žinome, naudos dėl našumo galime gauti pasirėmę jau vien šiuopavyzdžiu.

Bet kitas dalykas, kuris labai įdomus ir kurį kartu patvirtinome per derybas su Parlamentuir Taryba, kurį galutinai patvirtino Taryba, yra naujasis finansinis reglamentas ir jo taikymotaisyklės, kurios galioja nuo šių, 2007 m. gegužės mėn. Jame yra supaprastinimo irintegravimo į metinio Europos biudžeto vykdymą.

Bet, žinoma, turbūt geriausias dalykas, kurį šiandien galiu pasakyti, tai peržiūrėti Sutartiespasiūlymai. O šioje srityje norėčiau išskirti keturias sudedamąsias dalis, kurios gali pagerintidemokratišką priežiūrą, atskaitomumą ir biudžeto sudarymo procedūros skaidrumą.

Siūloma panaikinti pirmąjį inovacinį peržiūrėtos sutarties pasiūlymą – tai privalomų irneprivalomų išlaidų atskyrimą – kad metinį biudžetą biudžeto institucijos tvirtintų vienaprocedūra.

Antra, ES sutarties 27 straipsnyje numatyta vadinamoji „Maksimali padidinimo norma“,paprastai yra nesutarimo šaltinis metinių derybų procese, bet ji daugiau nebus taikomaarba nebus reikalinga, nes steigimo sutartyse bus įtvirtinta, ko šiandien dar nėra, praktikojetaikomas pakaitalas dėl maksimalios padidinimo normos ir daugiametės finansinėsprogramos.

Galiausiai, ateityje turėsime kitą finansinių reglamentų tvirtinimo tvarką. Jis bus tvirtinamasbendru Parlamento sutarimu. Iki 2007 m. dėl to vienbalsiai nutarė tik Taryba – valstybėsnarės. Tai didelis mūsų numatomas skirtumas.

Taigi, visi šie pasiūlymai, kartu su galimybe atlikti metinius ir kasdieninius pagerinimus,suteiks daugiau galios demokratiškai išrinktam Europos Parlamentui ir toliau demokratizuossprendimų priėmimo procesą.

Brian Crowley (UEN). – Dėkoju Komisijos narei už atsakymą ir kito klausimopalengvinimą.

Tai susiję su klausimu, ką naujoji Reformų sutartis mums pateiks dėl daugiamečiofinansavimo aspekto ir biudžeto funkcionavimo. Kaip žinote, kiekvienais metais girdimetuos pačius argumentus dėl tam tikrų prieinamais tapusių nuosavų išteklių bei kitųprieinamų lėšų ir dėl to, kaip šie pinigai paskirstomi įvairioms kategorijoms, ar tai būtųžemės ūkis, socialinė struktūra, struktūrinis finansavimas, regioninis finansavimas ir t.t.

Vienas iš didžiausių nusiskundimų, kurį visada čia, Parlamente, išgirstame yra susijęs sužmonių nežinojimu, kur išleidžiami Europos pinigai. Jie nežino, kas gauna tą finansavimą,kurį jie teikia ir, kaip jie tai supranta, kuris paskirstomas įvairioms šalims. Žinau, kad pačios


valstybės narės atsakingos, kad tai paaiškintų, bet yra priemonių, apie kurias pati Komisijagalėtų papasakoti ir pabrėžti išlaidų sritis?

Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Norėčiau pranešti, kad su Taryba pasiekėmesusitarimo būtent dėl naujo Finansinio reglamento remiantis mūsų skaidrumo iniciatyva,pagal kurią valstybės narės sutiko pranešti ir viešinti visą informaciją apie visus fondų lėšųgavėjus – ne tik žemės ūkio, bet visų fondų. Žemės ūkio susitarimas įsigalios nuo 2009 m.,o kiti nuo 2008, 2009 ir nuo 2010 m.

Tai didelis žingsnis dėl skaidrumo, atsakomybės, atvirumo ir bendravimo su piliečiais.Piliečiai galės žinoti, kas gaus kiekvieną centą ir kodėl, todėl valstybėms narėms bus dauglengviau į šį klausimą atsakyti.

Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Komisijos nare, mano klausimas susijęs su pavėluotomokėjimo direktyva. Daug mažų ir vidutinių įmonių bei daug mokslininkų, nuolatskundžiasi dėl laiko, kurio reikia nuo projekto patvirtinimo iki faktinio mokėjimo. Išankstinįfinansavimą daugumai mažų ir vidutinių įmonių gauti sunku. Ar manote, kad EuroposKomisija taip pat gali savo mokėjimo sąlygas priderinti prie pavėluoto mokėjimo direktyvos,kuri taikoma visoje Europoje ir dėl kurios visi susitarėme?

Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Mes žinome problemą ir šių klausimų sprendimuitaikėme naujus nurodymus ir įgyvendinimo taisykles. Tikimės, kad naujosios, kurios įvestosir galioja nuo š.m. gegužės mėn. supaprastins procedūrą, ir, žinoma, suteiks Komisijaigalimybę atsakingiau pateikti atsakymą. Mes suprantame, kad taisyklės turi visiems būtitos pačios, ne tik valstybėms narėms ir gavėjams, bet ir Komisijai.

Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Komisijos nare, minėjote politines krizes. Šiais metaisGraikijoje, JK ir kitur matėme daugybę gaivalinių nelaimių. Be galo svarbu, kad biudžetolėšos tokiais atvejais būtų skiriamos greitai. Ar dabar mūsų turimos priemonės atitinkasituaciją ar gal būtų galima ką nors pagerinti? Gal yra būdų padidinti bendrą finansinęapimtį, turint galvoje, kad šios vasaros skaičiai rodo, kad dabar turimų lėšų tikrai neužteks?

Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Konkrečiai dėl Graikijos, ieškome bent trijų galimųlėšų kaupimo šaltinių. Iš regioninės politikos lėšų turime daugiau nei 1 mlrd. EUR metamsspecialųjį fondą, iš kurio galime naudoti lėšas. Taip pat siekiame perprogramavimo – kitakryptimi pakreipti anksčiau suplanuotas programas, o kitą savaitę Graikijos vyriausybėderėsis su mūsų techniniais darbuotojais dėl tų programų, kurias jie nori pakeisti arbapakeisti kitomis ir dėl prioriteto suteikimo kai kurioms sritims.

Taip pat žemės ūkio lėšas galima panaudoti žemės atstatymui, ypač tos žemės, kuri šiamepusiasalyje buvo naudojama kaip dirbamoji. Taigi, galime matyti tris ar keturis galimusšaltinius ir juos kaupti.

Bet procedūriškai, atsakydama į pagrindinį klausiančiojo klausimą, galiu teigti, kad kartaisprocedūros labai užtrunka, jei esame atviri ir nebijome to pripažinti. Žinoma, maždaugpo 10 dienų, atlikus visus skaičiavimus, iš Graikijos vyriausybės gausime galutinį konkretųprašymą, bet atsakymas ir procedūros užtruks ilgai. Paprastai vidutiniškai lėšas išmokamenuo įvykio praėjus nuo šešių iki aštuonių mėnesių, o tai valstybėms narėms nėra patsgeriausias sprendimas, kad įveiktų situaciją. Nors šiuo metu Sutartyje nurodytos procedūrosleidžia mums veikti greičiau, reikia įgyvendinti visų biudžeto institucijų politinę valią. Beto, žinoma, pasiūlyta naujoji Sutartis leis pagreitinti procesą. Bet apskritai, kalbant apiesumas – tai visai kitas klausimas. Mūsų visą laiką prašo biudžetą naudoti lanksčiau.Pavyzdžiui, turime kelias naujų išlaidų eilutes ir šiek tiek rezervų, kurie, iki metų pabaigos,


turės būti grąžinti. Tokio lankstumo dar nesuteikė bei Taryba, nei Parlamentas. Aš norėčiautokio lankstumo ir, esu įsitikinusi, kad to norėtų ir kiti mano kolegos, Komisijos nariai,nes kartais, taip, šis biudžeto griežtumas mums suriša rankas.

Taigi, yra keli šaltiniai: biudžeto procedūrų lankstumas, bendrosios sumos, greitis ir skubusatliepimas. Tai trys šaltiniai, kurie, manau, gali leisti veiksmingiau pasiekti galutiniųrezultatų.

Pirmininkas. − 35 klausimą pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0521/07)

Tema: Dalykinių disciplinų ir mokymosi sričių planavimas remiantis programa „Švietimasir mokymas 2010“.

Atsižvelgiant į tikslą sukurti tvirtą bendradarbiavimo ir paramos pagrindą švietimosektoriuje, ypač vykdant programą „Švietimas ir mokymas 2010“, siekiant remti mokymosivisą gyvenimą strategiją, ar Komisija galėtų pasakyti, kokioje vietoje bendroje dalykiniųdisciplinų sistemoje užima tos dalykinės disciplinos ir mokymosi sritys, kurios tiesiogiainesusijusios su darbo rinka, pvz., antikinė Graikija, lotynų kalba, istorija, archeologija irlingvistika? Kaip Europos piliečius galima paskatinti vertinti nuolatinį mokymą ir mokymąsidalykų, kurie neturi praktinio pritaikymo, ypač klasikinės kalbos ir literatūra bei istorija?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Kaip visi žinome, remiantis EB sutarties 149 straipsniu, užšvietimo programos turinį yra atsakingos valstybės narės, o tai reiškia, kad sprendimus dėlmokymo plano sudarymo bei mokomųjų dalykų priima švietimo institucijos ir todėl taiyra tik valstybių narių reikalas.

Komisijos vaidmuo yra remti valstybes nares ir jų kokybiško švietimo vystymą. Remiantisprograma „Švietimas ir mokymas 2010“, Komisija atlieka pagrindinį vaidmenįpalengvindama valstybių narių keitimąsi geriausia praktika, kad padėtų užtikrinti jų švietimoir mokymo sistemos atitikimą XXI a. keliamiems iššūkiams.

Kadangi darbo rinkos klausimai yra svarbi Lisabonos strategijos dalis, aišku, kad su darborinka, o plačiąja prasme su konkurencingumu, susiję švietimo politikos aspektai šiuopožiūriu atlieka svarbų vaidmenį.

Taigi, nereiškia, kad tokie dalykai, kaip antikinė Graikija, lotynų kalba, istorija, archeologijair lingvistika nesusiję su darbo rinka. Be tiesioginio užimtumo galimybių daugelyje šiųsričių, tokių dalykų mokymasis reiškia bendrųjų įgūdžių, pvz., analizės ir pagrindimo,vystymąsi ir perdavimą.

Viename iš darbo programos tekstų, kuris pateiktas 2006 m. gruodžio 18 d. EuroposParlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosigebėjimų, šie gebėjimai aprėpia „bendravimą užsienio kalbomis ir kultūrinę išraišką“. O įpastarąjį dalyką įeina vietinio, nacionalinio ir Europos kultūrinio paveldo supratimas beivieta pasaulyje. Rezoliucijoje apibrėžti pilietiniai gebėjimai aprėpia žinias apie šiuolaikiniusįvykius bei tarptautinės, Europos ir pasaulio istorijos pagrindus. Todėl manau, kad tai labaitiesioginis ir išsamus indėlis į reikalaujamą, M. Panayotopoulos-Cassiotou ir, tikiu, visų šioParlamento narių remiamą orientaciją.

Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (EL) Komisijos nary, ačiū už atsakymą.Patikinote mane dėl savo nuolatinio domėjimosi. Tačiau kiek finansavimo skirta programos„Švietimas ir mokymas 2010“ rėmimui?


Esate už kultūrą atsakingas Komisijos narys. Kokia mokslinio tyrimo dalis iš Septintosiospagrindų programos turi būtų naudojama jūsų paminėtose srityse – tai yra gilinant kalbų,kultūros, istorijos ir lingvistikos žinias?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Dabar nėra konkretaus padalijimo, bet kaip žinote,programoje nurodyta teisinė bazė yra padalinta į keturis pagrindinius ramsčius, susijusiussu mokymusi visą gyvenimą: Erasmus, Comenius, Leonardo da Vinci ir Grundtvig beihorizontalius veiksmus ir perkėlimo atranką. Galima būtų maždaug tą patį pasakyti apiemokslinius tyrimus ir plėtrą bei bendradarbiavimą, bet labai svarbu, kad partneriai –institucijos – įsitrauktų į sritis, kurios artimos humanitariniams mokslams, kultūriniamsupratimui ir vertybių puoselėjimui. Taigi, konkrečiai, pvz., visą gyvenimą trunkančiomokymosi programoje remiame Europinio lygio Istorijos mokytojų asociacijos konferencijąir svarbu, kad egzistuotų tokia asociacija, kuri laikosi taisyklių, kuri turi teisę būti remiama,o tuomet mes galime ją remti.

Neskatinčiau teorinių mokslų ir taikomųjų mokslų divergencijos arba per didelio atskyrimo.Pilietinis ugdymas susideda iš bendrųjų įgūdžių ir labai horizontalaus įgūdžių, žinių irpožiūrio pobūdžio, o tai reikalinga ne tik darbo rinkoje, bet kad galėtume kartu gyventivis įvairesnėje Bendrijoje vietiniu, regioniniu ir Europiniu lygiu.

Pirmininkas. − 36 klausimą pateikė Silvia -Adriana Ticau (H-0522/07)

Tema: Iškrintančiųjų iš švietimo institucijų apimtys.

Remiantis oficialiąja statistika, kurią 2006 m. paskelbė Eurostat 15,3 % jaunų europiečiųnuo 18 iki 24 metų iškrenta iš švietimo institucijų.

Tačiau 14 valstybių narių šis rodiklis viršija Europos vidurkį. Didžiausias iškrentančiųjųiš švietimo institucijų rodiklis yra Maltoje (41 %), Portugalijoje (39,2 %), Ispanijoje (29,9 %),Islandijoje (26,3 %), Italijoje (20,8 %), Latvijoje (19 %) ir Rumunijoje (19 %).

Europos Sąjunga Lisabonos strategijoje pasiūlė iki 2020 m. užimtumo lygį padidinti iki70 %. Darbo našumo didėjimo fone darbuotojams reikia dar daugiau mokytis.

Kokias priemones numato Europos Komisija, kad būtų sumažintos iškritimo iš švietimoinstitucijų apimtys?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Pone pirmininke, 2000-aisiais, tūkstantmečio metais, 17,6 % gyventojų nuo 18 iki 24 metų pabaigę privalomąjį vidurinį mokslą, toliau nesimokė.2006 m. šis skaičius sumažėjo iki 15,3 %. Šešios naujos valstybės narės sumušė mūsų2010 m. rodiklį, kuris yra 10 %. Remiantis 149 straipsniu, kaip jau minėjau, už tai visiškaiatsako valstybės narės. Švietimo turinys ir organizavimas yra valstybių narių kompetencija.Mūsų vaidmuo yra remti valstybių narių veiksmus ir juos papildyti. Mes tai darome daugeliubūdų. Paminėsiu tik vieną. Komisija ypač rėmė pagrindų bazės kūrimą, kuria gali remtispolitinės priemonės, kai studijoms teikiama finansinė pagalba, taip stengiantis spręsti šiąproblemą.

Vėliau, šiais metais, mūsų 2006 m. komunikate dėl Europos švietimo ir mokymo sistemųveiksmingumo ir teisingumo Komisija pabrėžė ikipradinio, ikimokyklinio švietimo svarbą,kaip veiksmingos priemonės sumažinti iškritimo iš mokyklos apimtis ir paminėjo pavojų,kai mokiniai per anksti skirstomi į klases pagal gabumus.

Komisija taip pat gana anksti pradėjo visuomenės konsultavimo procesą dėl mokykliniošvietimo modernizavimo. Tai aprėpia suinteresuotų asmenų nuomonės siekimą apie tai,


kaip geriausiai spręsti ankstyvą išėjimą iš mokyklos. Analizuojant Lisabonos nacionalinęreformų programą Komisija valstybėms narėms išleido konkrečias rekomendacijas dėlankstyvo išėjimo iš mokyklos kai tai būtina.

Vykdant darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ buvo naudojamas atvirskoordinavimo metodas, kad būtų sukurta geroji praktika ir mokomasi iš lygių grupės dėlankstyvo išėjimo iš mokyklos.

Valstybės narės taip pat buvo skatinamos naudotis struktūriniais fondais dėl tikslinėsintervencijos, kad būtų mažinami ypač dideli ankstyvo išėjimo iš mokyklos rodikliai ir kadbūtų dalyvaujama projektuose, kurie finansuojami iš šį klausimą sprendžiančios visągyvenimą trunkančio mokymosi programos.

Apibendrinant, pažanga matoma ir pamatuojama, bet procesas dar nebaigtas ir mums ištiesų reikia tęsti bei gerinti varomąsias jėgas.

Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Pone pirmininke, Komisijos nary, ačiū už atsakymą.Net jeigu švietimas yra valstybių narių atsakomybė, Komisija turi įsitraukti siekdamaužtikrinti Europos Sąjungos ateitį. Rekomendacijos yra negriežtosios teisės sudedamojidalis. Europos Komisija turi aiškiai pareikalauti iš valstybių narių sukurti veiksmų planus,padedančius kovoti su iškritimu iš mokyklos.

Europos Sąjungai reikia kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Nepriimtina, kad jaunuoliai išnepasiturinčių šeimų arba kaimo vietovių yra priversti išeiti iš mokyklos dėl jų finansinėspadėties. ES gyventojai senėja, o siekiant užtikrinti socialinės gerovės sistemų tvarumą,būtinas vis didėjantis darbo našumas.

Štai mano klausimas: Komisijos nary, kokių priemonių imatės siekdami paremti valstybesnares, kad būtų finansiškai padėta tokiems vaikams, kurie nusipelno mokslo tęsimo, ypačvaikams iš vargingai gyvenančių šeimų ir kaimo vietovių? Tai tikra problema, o mes kalbameapie Europos ateitį.

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Tai galėtų būti ilgas atsakymas, bet trumpai, stengiamėsbendradarbiauti, sutelkti išteklius ir politikas, kad remtume geresnių sąlygų sudarymąjaunimui.

Pavyzdžiui, rytoj Komisija rašytine tvarka patvirtins politikos priemonės dokumentą dėljaunimo užimtumo. Esame įsitikinę, kad jaunimas – tai mūsų ateitis, o ateitis prasidedadabar. Ypač skatiname naująsias valstybes nares įsisavinti daugiau struktūrinių fondų irremti mobilumo švietimo politiką. Žinoma, sakydamas, kad pagrindinė valstybių nariųatsakomybė yra sistema ir turinys, tikiu, kad valstybės narės, laikydamosi kokybės arbaefektyvumo bei nešališkumo galės mūsų piliečiams, įskaitant jaunimą, pateikti konkretesniusir geresnius atsakymus.

Esu įsitikinęs, kad investicijos į žmogiškuosius išteklius, ypač per švietimą ir mokymą, yrapati vertingiausia ir veiksmingiausia investicija į visuomenės sanglaudą bei būsimąkonkurencingumą. Taip sakau ne tik kaip už šias sritis atsakingas Komisijos narys, bet irkaip politikas bei tėvas. Taigi, neabejojame, kad kartu turime nuveikti daugiau.

Kathy Sinnott (IND/DEM) . – Keletą kartų paminėjote struktūrinius fondus. Ką, kaipKomisijos narys, galite padaryti, kad paskatintumėte šalis panaudoti tuos fondus savožmonėms, socialinėms programoms ir t.t. Žinau, kad Airijoje tikrai didžioji dalis šių lėšųbuvo panaudota keliams ir dideliems infrastruktūros projektams. Žmonių naudai beveiknieko nebuvo išleista.


Ján Figeľ, Komisijos narys. − Esame laisvi žmonės, laisvos visuomenės, o tai yra raginimasatsakingai naudotis tomis laisvėmis. Sakiau, kad investicijos į žmogiškąjį potencialą yrapačios geriausios.

Aš ne prieš investicijas į šiuolaikinę infrastruktūrą, į transportą ir į aplinką, kuri yra svarbi.Bet net komunikate, savo įvadiniame atsakyme minėjau: sakome – o tai remiasi moksliniaisįrodymais – kad investicijos į ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie ateina iš prastųsocialinių-ekonominių sąlygų, yra pats veiksmingiausias būdas įveikti pablogėjusiassanglaudos sąlygas. Investicijų į ikimokyklinio amžiaus vaikus grąžos koeficientas, pvz.,yra didesnis nei tokių pačių sumų ilgalaikės investicijos į finansines institucijas.

Taigi, taip kalbėdamas kviečiu ministrus ir Parlamento narius elgtis taip, kaip elgiasinuosaikūs tėvai ir motinos ir galvoti apie ateities kartas, ne vien apie rytdieną, artimiausiąateitį arba balsus kituose rinkimuose. Manau, kad toks ilgalaikis kartų požiūris labaireikalingas ir labai veiksmingas netgi finansine prasme, bet kartais mes elgiamės remdamiesitrumpalaikiu požiūriu, o kartais galvodami tik apie rytdieną.

Europoje gausu pavyzdžių, jie tarsi mozaika, ir kai kurios valstybės narės turi tokiųpavyzdžių, į kuriuos dabar lygiuojasi visas pasaulis. Žvilgtelkite į PISA tyrimą; kviečiuperskaityti kitą tyrimą, kurį EBPO paskelbs rugsėjo mėnesį. Pamatysime, kur būsime potrejų metų, o kai kurios Europos šalys yra vienos iš geriausių visame pasaulyje. Mums reikiataip gerai besitvarkančių šalių ir jų reikia daugiau.

Pirmininkas. − 37 klausimą pateikė Esko Seppänen (H-0528/07)

Tema: ETI

Europos institucijos, pasirengę įsteigti Europos technologijų Institutą (ETI), diskutavo apiešio projekto finansavimą. Ketinama taip pat gauti pinigų iš privataus sektoriaus. KaipKomisija užtikrins, kad ETI neištiks toks pats likimas kaip „Galileo“ programos, į kuriąprivatus sektorius visai neįdėjo finansinio įnašo?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Pone pirmininke, tai klausimas apie ETI privataus sektoriausfinansavimą. Tikime, kad viešosios ir privačiosios partnerystės yra esminis veiksnys,skatinantis informaciją ir žiniomis pagrįstą ekonomiką. Jei ne, mums nepasiseks.

Privatus sektorius teikia ne tik papildomus finansinius išteklius, bet, dar svarbiau, galipadėti įgyvendinti strateginės inovacijų krypties pokyčius. Taigi, sakyčiau, kad tai ne tiekapie pačius pinigus, bet apie tai, kaip mes bendradarbiaujame, kaip suderiname partneriusir interesus.

Daug ES šalių ėmėsi veiksmų, kad palengvintų valstybinio ir privataus sektoriausstruktūrinius santykius, atsižvelgdami į žinių perdavimo skatinimą tarp universitetų irpramonės. Šiame kontekste ETI veiklą, o, ypač, žinių ir inovacijų bendruomenes kursinovacinės viešos-privačios struktūros partnerystės, ir bus finansuojamos iš įvairiųviešųjų-privačiųjų šaltinių. Tikslių susitarimų dėl finansavimo iš anksto nustatyti negalima,ir jie tikrai kursis laikui bėgant, bet tikslas yra maksimaliai padidinti privataus sektoriausindėlio dalį.

Kitoje finansinėje perspektyvoje numatytas 308 mln. EUR Bendrijos indėlis turėtų veiktikaip katalizatorius, kuris pritrauktų išteklius iš privataus sektoriaus. Komisija buvo ypačdėmesinga siekdama palengvinti ir pritraukti privataus sektoriaus dalyvavimą finansuojantETI ir Žinių ir naujovių bendrijas (ŽNB).


Pavyzdžiui, pagrindinis ŽNB atrankos kriterijus bus jų pajėgumas užsitikrinti ilgalaikį irtvarų finansavimą, įskaitant didelį privataus sektoriaus įnašą. Valdybai bus svarbu nustatytipotencialių ŽNB sritis, kurios pritrauktų įvairių dalyvių, įskaitant ir dalyvių iš privataussektoriaus, dėmesį.

Be to, ETI bus įgalintas nustatyti ETI pagrindus su specialiu tikslu mobilizuoti ir išlygintiišteklius iš individualių rėmėjų ir verslo įmonių.

Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, buvo pasakyta,kad privatus finansavimas taip pat gaunamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o „Microsoft“buvo paminėta kaip ETI rėmėja. Ar kelia nerimą tai, kad tokios didelės bendrovės iš JungtiniųAmerikos Valstijų stengsis gauti naudos iš Europos technologijos instituto atliekamųmokslinių tyrimų rezultatų? Kartu norėčiau paklausti štai ko: Ar šie privatūs rėmėjai taippat galės primesti sąlygas dėl savo teikiamo finansavimo?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Sakyčiau, būtų nuobodu, jei tai būtų tik Jungtinių AmerikosValstijų įmonės, kurios susidomėtų šiuo dialogu, bendradarbiavimu ir galimomisinvesticijomis.

Yra daug daugiau jų iš Europos. Daug įmonių iš Europos, JAV ir tarptautinių jau nemažaiinvestuoja Europoje.

ETI turi sukurti dar daugiau paskatų ir palankias sąlygas Europos naujovėms. Nenorėčiauišskirti susidomėjimo iš šalies, bet skatinčiau Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiryžimąrasti konkretų atsakymą ir susitarti dėl pilno pasiūlymo, kad būtų mobilizuotos Europosinvesticijos tarptautiniam bendradarbiavimui. Tačiau visi teigiami konstruktyvūs signalai,vidiniai ir išoriniai, yra labai sveikintini.

John Purvis (PPE-DE). – Komisijos nary, ar teisingai supratau iš jūsų atsakymo E.Seppänen, kad iš tiesų esate numatę didelį, į ETI norinčių investuoti įmonių susidomėjimą?Nes, jeigu ne, jei nesurinksite didelių ar pakankamų išteklių iš privataus sektoriaus, arsusilaikysite nuo ES biudžeto antpuolio ir ar pasimokysite, kad turbūt nėra tokio dideliosusidomėjimo ETI finansavimu?

Bet norėčiau, kad patikintumėte, kad turbūt, kai kas nuoširdžiai išreiškė susidomėjimą.

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Ir buvo, ir yra vis didėjantis domėjimasis, ypač dabarpasiekėme paties pasiūlymo etapą, nes iš pradžių tai buvo daugiau idėja arba sąvoka, odabar jau konkretus tekstas.

Jis dar nebuvo formaliai užbaigtas – tikimės tai atlikti iki šių metų pabaigos – betindividualios įmonės ir verslo organizacijos kalba vis konkrečiau ir pozityviau, kad ateityjegal norėtų labiau įsitraukti į veiklą.

Kalbėjome su Europos pramoninkų apvaliuoju stalu, Verslo Europa, Eurorūmais ir daugeliukitų asociacijų, pvz., Europos mokslinių tyrimų ir technologinių organizacijų asociacija(EARTO). Iš tiesų galiu pasakyti, kad jie kalba vis konkrečiau. Žinoma, niekas nepasirašoant neužpildyto čekio ir niekas neįsipareigoja iš anksto, o tai, ką mes darome, neturėtųpakeisti pozityvaus vyksmo kai kuriuose centruose ir partnerystėse, o ETI turėtu sukurtidar didesnę varomąją jėgą, paskatas ir apimtį dėl labiau inovacijas remiančios EuroposSąjungos. Toks yra ketinimas, o atsakomybe dalijamės.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – Europos Technologijų instituto idėja – sukurti inovacijas,kurios padėtų padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą. Jeigu šiame Institute dalyvaus


didelės, stambios privačios korporacijos, ar kitiems rinkos dalyviams bus prieinamosinovacijos? O kaip valstybės narės? Ar europinėje institucijoje ir valstybės narės ir EuroposBendrija neturėtų būti pagrindiniai finansuotojai?

Ján Figeľ, Komisijos narys. − Turime apibrėžti paties ETI vaidmenį, nes tai institucija, kuriatlieka įvairiausių žinių ir naujovių bendrijų konkursų atranką, monitoringo vertinimą irsistemos organizavimą. Tačiau inovacijų srityje pagrindinė partnerystė yra ŽNB lygyje.Šioje srityje būtų galima įsivaizduoti didelį bendradarbiavimą su MVĮ, o vidiniai dalykaine tik jų teisė, bet ir teikia naudą, nes jos turi sukurti pasitikėjimą, kad padidintųbendradarbiavimą arba pradėtų naują po ETI skėčiu; o dėl pagrindinių intelektinėsnuosavybės santykių, pasiūlymas susijęs su Septintosios pagrindų programos principais.

Esu įsitikinęs, kad užtektinai laisvės ir lankstumo padės intelektines teises tarp partneriųsutvarkyti taip, kad jiems būtų naudinga bendradarbiauti ir dirbti su ŽNB arba su ETI ir,žinoma, todėl, kad naudingiau daugiau taikyti naujovių.

Europoje yra daug modelių. Manau, galime pasisemti įkvėpimo, kad būtume tikraipadrąsinti, o, iš tiesų, ETI galėtų pralaužti ledus užtikrindamas geresnes sąlygas žiniomspalankiai Europai, įskaitant palankumą intelektinei nuosavybei, arba Bendrijos patentamsar politikai, kuri labai reikalinga ir svarbi, kad partneriai iš tiesų keistųsi žiniomis.

Pirmininkas. − Į 38 ir 39 klausimą bus atsakyta raštu. 41 klausimą pateikė DimitriosPapadimoulis (H-0532/07)

Tema: Absoliutus draudimas terminuotas darbo sutartis paversti neterminuotomis Graikijosviešajame sektoriuje.

Praėjo šešeri metai, nuo to laiko, kai įsigaliojo Direktyva 1999/70/EB (1) , o Graikija vis darjos nesilaiko. Nepaisant neapskundžiamų nutarčių pagal terminuotas sutartis dirbančiųdarbuotojų naudai, Graikijos aukščiausiasis teismas priėmė nutartį su nuoroda į GraikijosKonstituciją ir, nepaisant ankstesnės precedentinės teisės, kad absoliučiai draudžiamaGraikijos viešajame sektoriuje terminuotas darbo sutartis paversti neterminuotomis. Šissprendimas visiškai prieštarauja Direktyvos 1999/70/EB formai ir turiniui ir TeisingumoTeismo sprendimui (byla C-212/04), kuris pabrėžia, kad Direktyva 1999/70/EB “užkertakelią taikyti nacionalinius teisės aktus, kurie, vien tik viešajame sektoriuje, visiškai draudžianeterminuotas darbo sutartis, kurios atsirado po terminuotų darbo sutarčių, kurios iš esmėsbuvo skirtos darbdavio „numatytiems ir ilgalaikiams poreikiams“ ir todėl turi būti laikomospiktnaudžiavimu.“

Kokia Komisijos nuomonė dėl akivaizdaus Graikijos atsisakymo įgyvendinti 1999/70/EBdirektyvą? Ar ji pradės procesą prieš Graikiją kol to nepadarė Teisingumo Teismas?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Tarybosdirektyva Nr.1999/70/EB dėl bendrojo susitarimo dėl terminuoto darbo reikalauja, kadvalstybės narės patvirtintų tokias priemones, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui dėlviena po kitos pasirašomų terminuotų darbo sutarčių. Tačiau valstybės narės neįpareigotospakeisti terminuotų darbo sutarčių neterminuotomis, darant prielaidą, kad yra kitokiųveiksmingų priemonių, užkertančių kelią piktnaudžiavimui arba leidžiančių taikyti sankcijas.

Europos Teisingumo Teismas šį aiškinimą patvirtino savo 2006 m. liepos 4 d. nutartimisu Graikijos teisėkūra susijusioje byloje C-212/04 (Adeneler).

(1) OL L 175, 1999 07 10, p. 43.


Europos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad susijusių nacionalinių teisės aktųaiškinimas nėra jo kompetencija. Tik Graikijos teismai gali teikti atitinkamų Graikijos teisėsaktų aiškinimą ir nustatyti, ar šie teisės aktai atitinka direktyvos reikalavimus dėl veiksmingųpriemonių, kurios neleistų piktnaudžiauti, o piktnaudžiavimo atveju, kai viena po kitospasirašomos terminuotos sutartys, taikytų sankcijas.

Graikija įgyvendino pirmiau paminėtą direktyvą Prezidento dekretu Nr. 164/2004 dėlvalstybinio sektoriaus. Komisija atliko išsamią šio dekreto analizę ir pripažino jį atitinkančiudirektyvos reikalavimus.

Nuo direktyvos vėlyvo įgyvendinimo 2004 m. liepos 19 d. Prezidento dekrete buvo išimtinėlaikina nuostata, kuri esant nustatytoms sąlygoms leido pakeisti viena po kitos pasirašomasterminuotas darbo sutartis, sudarytas prieš dekreto įsigaliojimo dieną, į neterminuotasdarbo sutartis.

Žinau, kad teisinė padėtis dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis Graikijosvalstybiniame sektoriuje buvo aptariama keletą paskutinių metų. Tai buvo patvirtintapaskutiniu Graikijos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriuoteismas panaikino savo ankstesnę precedentinę teisę.

Kaip minėta, remiantis Europos teisingumo teismo sprendimu, nacionaliniai teismaiatsakingi už atitinkamų Graikijos teisės aktų, įskaitant Konstituciją, aiškinimą ir taikymąsiejant su konkrečių jiems pateiktų bylų aplinkybėmis. Tačiau taip elgdamiesi teismai turideramai laikytis taikomų ES teisės aktų, ypač Direktyvos 1999/70/EB.

Komisija atidžiai stebi padėties vystymąsi Graikijoje. Atidžiai išanalizuosiu paskutinęAukščiausiojo Teismo nutartį ir stebėsiu priemones, kurias po to patvirtins Graikijosvaldžios institucijos.

Baigdamas norėčiau paminėti, kad, remiantis Komisijos pateikta informacija, keli Graikijosteismai jau pateikė preliminarius su šiuo reikalu susijusius klausimus Europos TeisingumoTeismui. Todėl Europos Teisingumo Teismas turės progą pateikti nuomonę dėl susijusiųBendrijos teisės aktų aiškinimo.

Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Komisijos nary, puikiai žinote, kad Graikijayra vienintelė šalis, kuri dar neįgyvendino šešerius metus galiojančios direktyvos. Vyriausybė,kuri, anot jūsų, turi gerbti teismų sprendimus, bet vis tiek leidžia įstatymus, kuriais atsisakopaisyti galutinių teismų sprendimų ir precedentinės Europos Teismo teisės, užtraukianelaimę dešimtims tūkstančių rangovų.

Dauguma pernai žuvusiųjų Graikijoje siautėjusiuose gaisruose buvo pagal sutartį įdarbintiugniagesiai, ištarnavę daugiau kaip 10 metų, dirbantys laikinai ir nepakankami apmokyti.Teigiate, kad šį klausimą nagrinėjate jau ne vieną mėnesį. Būdami Europos teisėkūrossargais, ar ketinate ką nors daryti?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Žinoma, Europos Komisija yra Europos Sutarčiųir Europos teisės sergėtojai, ir, žinoma, dėl šios priežasties esame pasiruošę imtis visų būtinųžingsnių.

Komisija nustatė daug problemų, susijusių su pirmuoju Prezidento dekretu, įskaitant irtuos, kurie buvo apsvarstyti Adeneler byloje. Dėl šių problemų 2007 m. Komisija kreipėsiį Graikijos valdžios institucijas. Todėl galiu patvirtinti, kad šiam klausimui esame dėmesingi.Labai rūpestingai išanalizavome naujausius Graikijos Aukščiausiojo Teismo sprendimusir jei nustatysime, kad Komisija turi imtis veiksmų, nedvejodami tai ir padarysime.


Žinoma, daug klausimų kyla dėl piktnaudžiavimo trumpalaikėmis darbo sutartimis,sudarytomis prieš direktyvos patvirtinimą, įskaitant ir jau įsigaliojusias 2002 m. liepos 10d., kai direktyva turėjo būti įgyvendinta, išskyrus atvejus, kai šioms sutartims buvo taikomoslaikinos nuostatos.

Iš esmės noriu pasakyti, kad mes į šį klausimą kreipiame reikiamą dėmesį ir kad imsimėsvisų veiksmų, kurie reikalingi siekiant apsaugoti Sutartis.

Pirmininkas. − 42 klausimą pateikė Sarah Ludford (H-0534/07)

Tema: Lygios galimybės

Ar Komisija patenkinta Europos lygių galimybių metais, kad buvo padaryta tikra pažanga„naujose“ bei „senose“ valstybėse narėse dėl skirtingo etniškumo ir seksualinės orientacijosžmonių lygybės.

Kokių konkrečių iniciatyvų imasi Komisija atsižvelgdama į homofobinius veiksmus kaikuriose ES šalyse bei ne ES šalyse, pvz., po gėjų parado uždraudimo Vilniuje ir mėginimoišardyti lygybės demonstraciją Rumunijoje?

Kokių žingsnių Komisija imasi, siekdama užtikrinti, kad ES institucijos bei valstybės laikytųsisavo įsipareigojimų dėl rasinio nediskriminavimo ir mažumų apsaugos, ypač dėl romųtautybės žmonių, kai nerimą kelia ekstremistų ir netolerantiškų partijų sėkmė rinkimuose?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, praėjus 10metų po 13 straipsnio įtraukimo į EB Sutartį, padarėme svarbią pažangą siekdami užtikrinti,kad visi Europos Sąjungos piliečiai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos remiantis rasine aretnine kilme ar, be kitų dalykų, seksualine orientacija. Tačiau ši apsauga dar nepilna, ir darneturime tikros, gerbiamos narės paminėtos, „lygybės“.

Visos valstybės narės privalo laikytis vadinamosios Rasinės lygybės direktyvos ir Užimtumolygybės direktyvos, o Europos Sąjungos užduotis yra prižiūrėti ar teisingai abi direktyvosperkeliamos į nacionalinę teisę ir ar veiksmingai taikomos. Todėl 2007 m. birželio 27 d.Komisija išleido Pagrįstą nuomonę 14 valstybių narių, kurios teisingai neperkėlė direktyvosNr. 2000/43/EB.

Noriu pažymėti, kad faktinės priežastys, kurios skatina išleisti tokias pagrįstas nuomones,žinoma, labai priklauso nuo kiekvienos šalies ir nuo klausimo svarbos. Bet kuriuo atveju,šias pagrįstas nuomones gavo 14 valstybių.

2007 m. yra Europos lygių galimybių visiems metai, kurie paskatino valstybės institucijasir pilietinę visuomenę organizuoti veiksmus ir kampanijas, sutelktas į įvairovės irnediskriminavimo naudą.

Kova su diskriminacija turi nuolat būti mintyse. 2008 m. Komisija pateiks pasiūlymus dėlpaskesnių Europos lygių galimybių visiems metų programų. Jose gali būti nurodytospriemonės, kurios užbaigs prieš diskriminaciją nukreiptų teisės aktų sistemą. Liepos mėn.buvo pradėta internetinė konsultacija, kuri tęsis iki spalio vidurio ir bus pasiruošimoatitinkamo poveikio vertinimui sudedamoji dalis.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Komisija atmeta visas homofobijos formas ir skatinatolerancija bei pagarba pagrįstą visuomenę. Ji su džiaugsmu sutiko Europos Parlamento2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl homofobijos Europoje. Šiame kontekste Komisijaapgailestauja, kad vietinės valdžios institucijos nesuteikė reikiamo leidimo įvairovę Europojeskatinusiam sunkvežimiui, kuris gegužės 25 d. turėjo atvykti į Vilnių, kaip buvo planuota,


ir uždraudė jį lydėjusį gėjų paradą. Komisija taip pat apgailestauja, kad per birželio 11 d.Rumunijoje vykusį festivalį „GayFest 2007“ (kuris buvo morališkai remiamas ir naudojoEuropos metų ženklą) žygio už įvairovę dalyvius taip baugino ekstremistų grupės, kadprireikė policijos apsaugos.

Rasinės lygybės direktyva, kurią anksčiau minėjau, draudžia diskriminaciją dėl rasinės aretninės kilmės. Norėčiau pabrėžti, kad tai visiškai taikoma ir romams.

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad tinkamas ES teisės aktų taikymas turi būti remiamasinformacijos kampanijų, kurios informuotų romus apie jų teises ir renginių, kurie plačiąjąvisuomenė informuotų apie teises ir pareigas, atsirandančias dėl prieš diskriminavimąnukreiptų įstatymų. 2007-aisiais, Europos lygių galimybių visiems metais, renginiai dėlromų vyko Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje,Italijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Suomijoje ir Slovakijoje.

Veiksmai, skirti kovai su romų diskriminacija, taip pat buvo finansuojami iš Europossocialinio fondo ir PROGRESS 2007–2013, užimtumo ir socialinio solidarumo programos,kuri remia romų galimybių didinimą.

Sarah Ludford (ALDE). – Nors apgailestaujame, kad 14 valstybių narių turėjo gautiPagrįstas nuomones, džiaugiuosi, kad Komisija imasi priverstinės pažeidimų tyrimoprocedūros, nes šiuo metu buvo visiškas atotrūkis tarp teisės aktų tekstų ir to, kas iš tiesųvyksta. Komisijos narys V. Špidla minėjo kurias problemas, kai Lygybės sunkvežimiuinebuvo leista įvažiuoti į Vilnių. Matyt, pusė Lietuvos seimo narių mano, kadhomoseksualumas yra iškrypimas. Yra rimtų problemų viešajame ir vyriausybiniamesektoriuje.

Praėjusią savaitę Pagrindinių teisių agentūra teigė, kad daug valstybių narių neįstengiatinkamai įgyvendinti rasinės diskriminacijos teisės aktų, todėl tikiuosi, kad griežtumastęsis, nes mums jo tikrai reikia. Ar pažeidimų tyrimo procedūrose atsižvelgsite į įvairusoficialius pareiškimus ir tai, kad ministrai bei valstybės pareigūnai toleruoja ekstremizmą?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Nemanau, kad gerbiamosios Parlamento narėskalboje buvo kokių nors klausimų, bet vis tiek norėčiau palaikyti jos nuomonę.

Abi direktyvos dėl nediskriminavimo yra esminiai Europos įstatymai. Privalome užtikrinti,kad jos būtų visiškai perkeltos ir kad nediskriminavimas, lygios galimybės bei tolerancijair toliau būtų aktyviai įgyvendinamomis esminėmis vertybėmis. Todėl Europos Komisijapradėjo pažeidimo procedūras prieš 14 valstybių narių.

Tačiau vis tiek noriu pasakyti, kad apskritai, atskiros valstybės narės palaiko šias didelesvertybes ir, kad dauguma problemų, dėl kurių diskutavome, tų problemų, dėl kurių reikiapradėti pažeidimo procedūras, yra teisinio ir todėl techninio (administracinio) pobūdžio.Jos nereiškia valstybių narių tendencijos atmesti Sutartis.

Pirmininkas. − Dabar turime penkis klausimus, susijusius su negalią turinčiais asmenimis.Suprantu, kad klausiantieji tikriausiai tikėjosi atsakymų bloko. Nenorėčiau, kad kas norsnesulauktų atsakymo į savo klausimą, bet jei, Komisijos nary, norite kartu atsakinėti įklausimus, su malonumu jums tai leisčiau. Tačiau pirmiausiai, prieš tęsiant, norėčiau remtisvienu iš klausiančiųjų.

Proinsias De Rossa (PSE). – Aš taip pat būčiau patenkintas jei Komisijos narys atsakytųį visus klausimus kartu, jei įmanoma. Bet, jei ne, gal galėtumėte leisti jam perskaityti


atsakymus į visus penkis klausimus, jie turi atskirus atsakymus, o mes visus papildomusdalykus aptarsime išklausę penkis atsakymus.

Pirmininkas. − Mielai tai padarysiu. Mielai padarysiu tai, kas Komisijos nariui atrodopatogiau siekdamas užtikrinti, kad visi nariai gautų atsakymus į savo klausimus, bet mantaip pat aišku, kad klausimai susiję ir kad, kitu atveju, rizikuojame vis grįžti prie to paties.Bet puiku, kad ir Komisijos nariui tai atrodo geriausia.

Pirmininkas . − 43 klausimą pateikė Richard Howitt (H-0560/07)

Tema: savarankiško gyvenimo rėmimas veiksmais

Ar Europos Komisija šią savaitę prisijungs prie manęs ir Strasbūre priims rimtų ir įvairiųneįgalumo formų turinčius asmenis, kurie yra Europos savarankiško gyvenimo tinklo(ENIL) dalis?

Atsiliepiant į Parlamento rezoliuciją (P6_TA(2006)0527) dėl Komisijos kas dvejus metusrengiami pranešimai dėl neįgalumo, kokią pažangą padarė Komisija remdama „savarankiškogyvenimo“ koncepciją neįgaliesiems, įskaitant teisę išlaikyti finansavimą „asmenineipagalbai“ judant tarp ES valstybių narių su užimtumo, mokymosi ar persikėlimo gyventitikslu? Ar Komisija pateiks visos Europos politiką dėl asmeninės pagalbos?

44 klausimą pateikė Evangelia Tzampazi (H-0562/07)

Tema: Negalią turinčių žmonių skatinimas savarankiškai gyventi

Neatidavimas į specialius globos namus ir didesnė autonomija yra vieni iš Europos Sąjungosnegalios strategijos prioritetų. Kokią pažangą iki šiol padarė Komisija dėl tyrime apiežmonių su negalia neatidavimo į specialius globos namus pateiktų rekomendacijų? Ar jisutinka, kad vis daugiau asmenų su negalia yra patalpinami specialiuose globos namuose?Kokių priemonių ji ketina imtis, kad įveiktų šį iššūkį?

45 klausimą pateikė Proinsias De Rossa (H-0569/07)

Tema: Žmonių su negalia teisės

Palaikydamas Komisijos atsidėjimą žmogaus teisių požiūrio taikymui sprendžiant neįgalumoklausimus po 1996 m. patvirtinto Komunikato ir pripažindamas Europos savarankiškogyvenimo tinklo dalyvavimą Strasbūre norėjau paklausti, ar Komisija sutinka, kad asmenųsu negalia žmogaus teisės Europos Sąjungoje ir kitur pasaulyje pažeidžiamos? Kokiųžingsnių Komisija ketina imtis, kad įveiktų tokį piktnaudžiavimą ES?

46 klausimą pateikė Grazyna Staniszewska (H-0570/07)

Tema: Neįgaliųjų integravimas

Su džiaugsmu pritariame Komisijos teikiamai paramai žmonių su negalia integravimoprincipui ir klausiame kiek kartų per 2007 m. buvo susirinkusi Užimtumo ir socialiniųreikalų GD organizuota tarpžinybinė grupė ir kurie Komisijos generaliniai direktorataišiuose susirinkimuose nedalyvavo? Dėl šios savaitės Europos savarankiško gyvenimo tinklovizito į Strasbūrą su džiaugsmu pritariame Komisijos pasiryžimui apsaugoti nustatytąprocentą nuo užjūrio vystymosi pagalbos sveikatai, švietimui ir socialinėms paslaugoms;kokius žingsnius daro Komisija, kad užtikrintų, jog Bendrijos žmonėms su negalia skirtivystymo projektai galės būti finansuojami iš šio fondo?


47 klausimą pateikė Kathy Sinnott (H-0589/07)

Tema: Neįgaliųjų atstovavimas

Ar galėtų Europos Komisija apibūdinti, kokia yra galiojanti tvarka dėl neįgaliųjų irorganizacijų atstovavimo užtikrinimo ES socialinės įtraukties strategijose? Sutinkamai suKomisijos patvirtintu principu „nieko apie mus be mūsų“, kokius būsimus žingsnius šiuoklausimu planuoja Komisija?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Kadangi pasistengsiu atsakyti labai trumpai įvisus klausimus iš karto, susitelksiu tik į pačius svarbiausius dalykus.

Į aktyvią neįgaliųjų integraciją sutelkta programa buvo kuriama nuo 2006 m.; ji buvoEuropos veiksmų plano neįgaliesiems sudedamoji dalis. Šios programos svarbiausiasdalykas yra neįgaliųjų teisė gyventi nepriklausomai.

Kadangi Komisija skatina neatidavimą į specialius globos namus ir kadangi bendrojinuomonė šioje srityje panaši, Komisija taip pat nagrinėja alternatyvas priežiūrai specialiuoseglobos namuose. Komisija remia tyrimą, kuris ieško tinkamų metodų vadinamajamneatidavimui į specialius globos namus. Nepriklausomas neįgaliųjų gyvenimas turi būtiremiamas šiems žmonėms teikiant kokybiškas bendruomenines paslaugas; ne tik fiziniopobūdžio, bet ir susijusias su pagarba žmogaus orumui.

Remdamasis savo asmenine patirtimi galiu pasakyti, kad švietimas tų, kurie šias paslaugasteikia nuo jų priklausomiems žmonėms labai svarbus šių paslaugų kokybei. Tai, kaipgerbiamos pagrindinės neįgaliųjų teisės ir jų gyvenimo kokybė, labai priklauso nuoišsilavinimo.

Kaip jau minėjau, Komisija naudojasi savo teise aktyviai remti bendruomenės paslaugųvystymą ir noriu pasakyti, kad tai atlikdama Komisija visada susitelkia į asmenų gyvenimokokybę. Iš tiesų pats netalpinimas specialiuose globos namuose automatiškai neužtikrinageresnės gyvenimo kokybės ir autonomijos: Tai užtikrinama tik tuomet, kai talpinimas įspecialius globos namus pakeičiamas atitinkamos kokybės ir standartų bendruomenėspaslaugomis. Šiame kontekste Komisija užsakė socialinės integracijos tyrimą, kuriuosiekiama įvertinti neįgaliųjų padėtį dideliuose specialiuose globos namuose, kuriuose, kaipžinome, pasitaikė nemažai atvejų kai standartai ir gyvenimo būdas neatitiko reikalavimųbei kokybės, kurių žmonės neabejotinai nusipelno. Todėl privalome stebėti šią padėtį iružtikrinti jos gerinimą.

Tačiau Komisija negali patvirtinti nuomonės, kad žmonių skaičius prieglaudoje didėja.Mes neturime tokių skaičių, tačiau, kaip jau sakiau, netalpinimas specialiuose globosnamuose yra tas principas, kurio laikomės, ir toliau ketiname eiti šiuo keliu.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kas džiaugiamės iniciatyvomis, kurios susitelkia į pagrindiniussocialinės priežiūros teikimo kokybės principus Europos lygiu. Taip pat norėčiau pabrėžtineįgaliųjų teisių klausimą, kuris dėka Jungtinių Tautų Neįgalių asmenų teisių konvencijosiškilo į tarptautinį lygį, ir, mano nuomone, yra milžiniškas žingsnis pirmyn. Komisijaskatina valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją ir kuo greičiau konkrečiai į ją atsiliepti.

Komisija įsipareigojo atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius ir teises ir įtraukti juos į visas susijusiasES strategijas. Neįgaliųjų poreikių tenkinimo klausimas sprendžiamas ES lygiu; tuo užsiimaKomisijos vidaus tarnybos grupė dėl negalios bei tai vykdoma bendradarbiaujant valstybėmsnarėms ir susijusioms šalims, įskaitant neįgaliuosius Europos Sąjungos Aukšto lygio grupėjedėl negalios.


Nuo 2000 m. Europos Bendrija kartu finansavo maždaug 160 projektų neįgaliesiemsbesivystančiose šalyse, o pagalba sudarė 100 mln. EUR. Šie projektai teikia pagalbą RytųEuropai, Vidurio Rytams, AKR šalims ir susitelkia į žmones su psichine ir fizine negalia, jųpajėgumų kūrimu, reabilitacija bendruomenėje, neįgaliųjų teisėmis, socialine įtrauktimi,skurdo mažinimu, netalpinimu specialiuose globos namuose ir t.t.

Ponios ir ponai, nėra abejonių, kad Komisija įgyvendina aktyvią neįgaliesiems skirtą politikąir, kad Europos Sąjungoje pasiekėme ženklios pažangos. Tačiau, kaip minėjau, atsakydamasį pirmesnį klausimą pasakysiu, kad dar daug ką reikia nuveikti. Dirbome prie paprasčiausioproceso dėl įmanomų esamų Europos teisnių aktų keitimo. Apie tai kalbėjau atsakydamasį klausimą apie Direktyvas dėl nediskriminavimo.

Ponios ir ponai, pamėginau trumpai atsakyti į svarbiausius klausimus ir dėl šiek tiekimprovizuoto šios diskusijos pobūdžio galėjau praleisti kai kuriuos klausimus, o į kitusgal ne visai aiškiai atsakiau. Todėl siūlyčiau – jei tai priimtina – išklausyti jūsų papildomusklausimus ir atsakyti į juos. Tačiau atsakysiu ir raštu į tuos klausimus, į kuriuos dabaratsakau žodžiu, kad jiems būtų skirtas reikiamas dėmesys.

Richard Howitt (PSE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jolankstumą. Daugelis mūsų, kurie aktyviai veikia Parlamento neįgalumo vidaus grupėjenutarė pateikti šiuos klausimus, kad atkreiptų dėmesį, jog Strasbūre dalyvavo maždaug200 žmonių su rimtomis ir įvairiomis neįgalumo formomis, kurie gyvena visos Europosprieglaudose ir yra vadinamojo Europos savarankiško gyvenimo tinklo dalis. Žinau, kadjie labai didžiuosius šiuo Parlamentu, kuris sprendžia jų poreikius ir rūpesčius per šiąklausimų valandą.

Gal Komisijos narys galėtų prie manęs prisijungti ir gal jūs, pone pirmininke, galėtumėtekartu su manimi priimti jų atstovus šiuos rūmuose. Svarstau, Komisijos nary, ar galėtumėtepatvirtinti, kad Europos savarankiško gyvenimo tinklas, kaip vartotojų vadovaujamaorganizacija, kuri veikia dėl neįgaliųjų ir yra jų vadovaujama, atstovauja labai svarbiaineįgaliųjų interesų grupei Europoje ir kad jūs kartu su manimi vilsitės, kad jie taip pat galėsateityje pasinaudoti šia parama, skirta visos Europos neįgaliųjų organizacijų koordinavimui,kuria šiuo metu naudojasi pvz., Europos aklųjų sąjunga ir Europos kurčiųjų sąjunga.

Antras ir paskutinis dalykas, Komisijos nary, pasakėte labai gerus žodžius, už kuriuos jumsdėkoju, apie žmonių su negalia savarankišką gyvenimą ir Bendrijos rūpestį jais. Manoklausime išsakyta mintis dėl Europos strategijos asmeninei pagalbai, kuri užtikrintų, kadbūtų patenkinti profesionalių darbuotojų, kuriems vadovauja ir kuriuos yra įdarbinęneįgalieji, rūpybos poreikiai, yra labai svarbus šios Europos savarankiško gyvenimo tinklolaisvės kelionės tikslas, ir tikiu, kad pasiryšite siekti pažangos šioje srityje.

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, neįgaliųjųgrupių atstovai: pokalbis su tais, kurie turi sėdėti aplink stalą, su tais, kurie turi tiesioginįsuinteresuotumą yra praktiškai visų Europos strategijų svarbiausias dalykas. Negaliuįsivaizduoti kaip kurtume kokią nors strategiją ar planą be tokio dialogo. Šis dialogasišsamus ir vertingas, bet, manau, kad turėtume ieškoti dar veiksmingesnių metodų irsprendimų.

Komisija planuoja prisidėti prie šio klausimo pažangos koordinuodama abipusį keitimąsinuomonėmis ir atlikdama kitus veiksmus, kurie remia keitimąsi informacija. Taip patpabrėžtinai priminsiu poreikį tiesti svarbų kelią naujų strategijų ruošimui, kurias bendrai


patvirtino valstybės narės ir pateiks 2008 m. rudenį. Kitaip tariant kartu turime atlikti daugdarbo.

Evangelia Tzampazi (PSE). – (EL) Komisijos nary, priešingai visų Europos piliečių teisėms,daug neįgalių žmonių yra priversti gyventi specialiuose globos namuose nepaisant jųpasirinkimo. Kadangi aktyvi neįgaliųjų integracija į ekonominį ir socialinį gyvenimąpriklauso nuo jų gebėjimo savarankiškai gyventi, norėčiau paklausti, ar Europos Komisijaketina patvirtinti teisines priemones, kurios užtikrintų šią teisę?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manonuomone, dabartiniai teisės aktai yra labai didelės kokybės, jei palyginsime juos su kitomispasaulio šalimis. Taip pat labai svarbus Jungtinių Tautų Organizacijos Neįgaliųjų teisiųkonvencijos patvirtinimas.

Taip pat aišku, kad netalpinimas specialiuose globos namuose formuoja visos Europosstrategijų sudedamąją dalį šioje srityje, įskaitant tuos, kurie gauna finansavimą iš finansiniųpriemonių.

Toks perėjimas yra galimas. Yra šalių, kurios neįgaliųjų labui visiškai panaikino rūpybąspecialiuose globos namuose – jų gali būti likę tik keletas, bet jie tikrai egzistuoja – ir tairodo, kad šis tikslas gali būti pasiektas. Kita vertus tai tikslas, kurio reikia siekti palaipsniuiir labai organizuotai, nes, kaip jau minėjau, netalpinimas į specialius globos namus, kaitrūksta atitinkamų saugumo užtikrinimo sąlygų gali, priešingai, dar pabloginti neįgaliųjųpadėtį, kaip matėme daugelyje pasaulio šalių. Ypač galvoju apie netalpinimo į specialiusglobos namus atvejus Jungtinės Amerikos Valstijose, kur šis kelias be atitinkamų saugumosąlygų pasirodė esąs labai kontraversiškas.

Proinsias De Rossa (PSE). – Pone pirmininke, tiesa, kad buvo padaryta pažanga, tačiaureikėtų pridurti, kad ši pažanga skausmingai lėta. Iš tiesų nebūtų įmanoma pasiekti didelėspažangos be kampanijos, kurios ėmėsi patys neįgalieji.

Norėčiau konkrečiai jūsų, Komisijos nary, paklausti dėl jūsų minėto tyrimo apie integravimąį visuomenę. Ar šiame tyrime nagrinėjamas savarankiško gyvenimo klausimas? Žinoma,be galo svarbu, kad būtų kokybiškos bendruomenės paslaugos, siekiant užtikrinti, kadtuos žmones būtų galima paimti iš prieglaudos. Tačiau, šios bendruomenės priežiūrospaslaugos turi būti skirtos leisti neįgaliesiems gyventi savarankiškai, nes tai esminis jųporeikis.

Todėl, Europos Sąjungos vardu turime išnagrinėti, kaip pavyzdžiui, leisti žmonėms naudotisteise į asmeninę pagalbą tuomet kai jie atsikelia gyventi į Europos Sąjungą arba iš josišvyksta. Norėčiau paklausti ar šis savarankiško gyvenimo aspektas nagrinėjamas tyrime,o jei ne, ar galėtumėte įsipareigoti, kad būtų atliktas tyrimas dėl asmeninės pagalbos teikimoir tokios sistemos apibendrinimo visoje Europos Sąjungoje ir, iš tiesų, jos perkėlimo?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, manau, kad palietėte labai rimtąklausimą, kuris apskritai susijęs su neįgalumu.

Pirma, norėčiau pasakyti, kad, deja, šiuo metu kol kas neturime palyginimui duomenų,kurie būtų geras Europos strategijos pagrindas. Duomenų, kuriuos būtų galima taipinterpretuoti gavimas yra vienas iš Komisijos tikslų. Taip pat turime suprasti, kad jūsųpradėta diskusija ir paminėtas klausimas yra labai susijęs su diskusija apie paslaugas irapskritai naudingas socialines paslaugas. Ir vėl tai susijusi tema. Taip pat norėčiau pabrėžti,kad Direktyva dėl oro eismo ir darbuotojų mobilumo arba žmonių mobilumo Europos


Sąjungoje buvo įgyvendinta ir, kad, žinoma, yra planų šiuos reglamentus išplėsti kitomstransporto priemonėms, o tai logiška.

Taip pat yra neįgaliesiems skirtų socialinių paslaugų ar įvairių socialinių priemoniųperkeliamumo ir prieinamumo problema. Šis klausimas nagrinėjamas Reglamento Nr.1408/71/EEB dėl socialinio draudimo schemų koordinavimo ir Direktyvos dėl teisės įpensiją perkėlimo profesinio mobilumo atveju įgyvendinimo struktūroje.

Visų šių priemonių tikslas yra bet kurioje Europos Sąjungos vietoje iš esmės sustiprintisavarankiško gyvenimo vertybes ir galimybes užtikrinant atitinkamą saugumo laipsnį.

Kathy Sinnott (IND/DEM) . – Galiu kalbėti trumpai, nes mano klausimas jau buvoužduotas.

Kai kurios ES valstybės narės rodys iniciatyvą dėl savo piliečių su negalia teisų pripažinimo.Kai kurios, deja, priešinsis ir nenorės pagerinti standartus ar net sukurs bei toleruos kliūtis.Turime strategijas ir veiksmų planus, ir visa tai yra gerai, bet tik privaloma negalios direktyvagali priversti paklydėles valstybes nares veikti kaip reikia. Kada, Komisijos nary, galimetikėtis šios direktyvos?

Ar galėtumėte patvirtinti, kad į šiuos penkis klausimus pateiksite atsakymus raštu?

Vladimír Špidla, Komisijos narys. − (CS) Ponios ir ponai, savo pirmame atsakyme dėldirektyvų dėl nediskriminavimo minėjau tyrimą, kuris buvo atliktas įgyvendinimo vertinimoir efektyvumo sistemoje ir kuris nagrinėjo kaip būtų tinkama pakeisti susijusius Europosteisės aktus. Šis tyrimas tikrai nagrinės vieną klausimą – tai galimybę parengti atskirosdirektyvos projektą neįgaliems žmonėms.

Šis klausimas diskutuojamas ir mes naudojamės atitinkamomis Europos priemonėmis,kad nustatytume, kuris metodas yra veiksmingiausias siekiant šio tikslo.

Kaip minėjau ankstesnėse savo pastabose, žinoma, atsakysiu į visus klausimus raštu, kadnebūtų likę pakankamai neatsakytų klausimų dėl šios šiek tiek improvizuotos sesijos. Taiaišku. Pateiksiu papildomus atsakymus raštu į visus per šią diskusiją užduotus klausimus.

Pirmininkas. − Dėkoju, Komisijos nary, ir dėkoju už tai, kad šitaip įstengėte reaguoti įpaskutinius penkis klausimus. Manau, kad tai buvo naudinga, ir, tikiuosi, gerai pavyko.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu,išskyrus 58 klausimą, kuris buvo atsiimtas ir 73 klausimą, kuris nepriimtinas (žr. priedą).

Tuo klausimų valandą baigiame.

18. Parlamento sudėtis (žr. protokolą)

19. Gauti dokumentai (žr. protokolą)

(Posėdis buvo sustabdytas 19:35 val. ir atnaujintas 21:00 val.)


PIRMININKAVO: A. VIDAL-QUADRASPirmininko pavaduotojas

20. ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (diskusijos)

Pirmininkas . − Kita tema yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetovardu Alessandro Foglietta pateiktas pranešimas dėl Europos Sąjungos strategijos siekiantremti valstybes nares mažinant alkoholio keliamą žalą (2007/2005(INI)) (A6-0303/2007).

Alessandro Foglietta (UEN), pranešėjas. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, labaimalonu matyti tokio svarbaus pranešimo kulminaciją ir pabaigą. Norėčiau nuoširdžiausiaipadėkoti savo kolegoms, pagalbiniams pranešėjams ir pareigūnų grupėms, kurie padėjopasiekti šio rezultato.

Kenksmingo alkoholio vartojimo mažinimas pastaraisiais metais tapo vienu iš sveikatosir socialinės politikos prioritetų visame pasaulyje, o Europos Sąjunga taip pat atlieka savovaidmenį. Europos Komisija pateikė mums tekstą, kuriame buvo daug apie ką pagalvoti;mes mėginome juo remtis ir jį papildyti.

Tyrimas apie alkoholio daromą žalą leido pamatyti niūrią ir nerimą keliančią padėtį: labaididelis jaunimo mirtingumas, ypač dėl nelaimingų atsitikimų keliuose, blogas elgesysšeimoje, vis didėjantys alkoholio sukeliami fetaliniai alkoholio sindromo atvejai, vis labiauplintančios kepenų ligos bei ir jaunų žmonių priklausomybė nuo alkoholio visose valstybėsenarėse. Gydymo išlaidos Europoje siekia 17 mlrd. EUR be 5 mlrd. EUR, išleidžiamų gydymuiir prevencijai.

Reikėtų pabrėžti, kad problemų kelia piktnaudžiavimas alkoholiu; alkoholio vartojimassavaime negali būti dėl visko kaltinamas, nes jis daugelyje valstybių narių yra kultūros,istorijos ir tradicijų dalis, o kai kurių alkoholio gaminių kokybė daugeliu atveju yragamintojų šalių didžiausia vertybė. Taip pat nereikėtų užmiršti užimtumo aspekto.Apytiksliais apskaičiavimais alkoholio gamyba ir perdirbimas duoda darbo daugiau kaipmilijonui žmonių Europoje.

Europos Komisija, mano nuomone, pateikė komunikatą, susitelkiantį į daug prioritetų,kuriais mes pasinaudojome mėgindami išplėsti jų apimtį ir pateikti įvairius svarbius teiginius:esminė jaunuolių alkoholio vartojimo problemos analizė, išsamus informacijos pateikimas,pagalba ir prevencija, geresnės visuomenės informavimo kampanijos verčia bendruomenęžinoti apie riziką su kuria susiduria neatsakingai vartojantieji alkoholį, smurto problemostyrimą, ypač namų smurto, kuris susijęs su alkoholio vartojimu.

Alkoholio vartojimo sukeliamą žalą mažinančios priemonės: sąmoningumo didinimas iršvietimo apie riziką kampanijos mokyklose, skirtos ir tėvams, daugiau viešojo transporto,kuriuo galima naudotis kaip alternatyva privačiam transportui žmonėms, kurie naktįišvyksta iš renginių, parama valstybių narių iniciatyvoms, susitelkiančioms į principą„išgėręs nevairuok“, Europos prizas už geriausią mokyklose vykdomą informavimokampaniją, finansinė parama platinant priemones, kurios leidžia patiems žmonėms tikrintisalkoholio kiekį kraujyje ir griežti veiksmai, nukreipti prieš silpnus alkoholinius gėrimus.

Dar vienas naujas pranešimo dalykas, kurio įtraukimu pasidžiaugė Komisija, yravadinamosios trumposios intervencijos, padedančios plisti atsakingam ir informuotampožiūriui apie alkoholio vartojimą, naudojimo idėja. Bendrosios praktikos gydytojai kasdientiesiogiai bendraudami su pacientais gali labai padėti nustatant su alkoholiu susijusias


problemas, net prieš patiems pacientams tai suvokiant. Paprasta anketa, žinoma kaippatikrinimas, kuris jau išmėginamas kai kuriuose Europos miestuose, galėtų papildytitokius asmeninius veiksmus.

Kitos priemonės aprėpia priemones, kurios skatina nelaimingų nutikimų keliuose dėlpiktnaudžiavimo alkoholiu mažinimą, pvz., vairuotojų blaivumo keliuose tikrinimodidinimas, alkoholio kiekį kraujyje leidžiančių tikrinti testų platinimas, lengvatų siūlymasuž „paskirto vairuotojo“ programas, leistino alkoholio kiekio kraujyje mažinimas irgriežtesnių bausmių įvedimas girtiems vairuotojams.

Pranešime siūloma ir, regis, tai remia Europos Parlamento frakcijos, įvesti alkoholio kiekiokraujyje ribą, kuri būtų kuo artimesnė 0 pradedantiems vairuotojams siekiant užtikrintikonkretų pagrindą strategijai, kuri yra daugiau nei paprasčiausias principas, o Komisijapademonstravo atsargumą dėl šio teksto, nepaisant to, kad daug priemonių, kurios galibūti patvirtintos, kad sumažintų piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį, tapo atskirų valstybiųnarių kompetencija, ypač priemonės sveikatos ir saugumo srityje.

Europos Sąjunga gali pamėginti paskatinti, siūlyti lengvatas, remti ir patarti įvesti kai kuriaspriemones. Vienas iš klausimų, dėl kurio trūko konsensuso, neabejotinai buvo ženklinimoklausimas, kad būtų pabrėžta per didelio alkoholio vartojimo rizika ir pavojus. Asmeniškaimanau, kad turėčiau paprašyti Komisijos konkretaus tyrimo, kuris leistų pritraukti įvairiasinformavimo ir komunikacijų sistemas, įskaitant dėl ženklinimo.

Pabaigai, Parlamento pataisyta strategija galėtų užtikrinti daug pridėtinės vertės tam tikromsnacionalinės politikos sritims, nes būtų įmanoma valstybių narių darbą nukreipti linkbendrų tikslų.

Kitame pranešime stengiausi visų pirma panagrinėti šį klausimą subalansuotai naudodamasibendru supratimu, vengdama saikingo alkoholio vartojimo kaltinimo dėl visų blogybių irsiekiau atsižvelgti į daugelio amžių atsakingo gėrimo tradiciją bei stengiausi pasiūlytipriemones, kurios galėtų padėti įveikti problemas, deja, dabar tokias dažnas Europoje irvisame pasaulyje. Norėčiau visiems padėkoti už paramą ir bendradarbiavimą.

Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkospranešėjui už puikiai atliktą darbą ir labai gerai parengtą pranešimą bei kitiems jį rėmusiemsir su juo dirbusiems komiteto nariams už parengtą įdomų, naudingą ir teigiamą pranešimą.

Nenoriu kartoti, kas jau buvo įtraukta į komunikatą ar į šį pranešimą, ir pradėsiupasakydamas, kad labai džiaugiuosi dėl dabartinio vienodo supratimo, kaip spręsti šiąsunkią ir svarbią problemą. Žinome statistiką, kuri kelia nerimą. Kiekvienais metais EuroposSąjungoje beveik 200 000 žmonių miršta nuo ligų, susijusių su per dideliu alkoholiovartojimu. Europos Sąjungoje 43-45 mln. žmonių išgeria pavojingą kiekį alkoholio, o taisudaro 70,4 % visų pablogėjusios sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių ir tai viena išdažniausių jaunų žmonių mirties priežasčių. Kai kuri statistika kelia nerimą, tačiau išpradžių turime pabrėžti, kad kalbame ne apie alkoholį, kaip produktą: apie per didelį jovartojimą ir piktnaudžiavimą, nes tai kelia problemas. Kartais sunkiau žmones šviesti irmokyti, kaip vidutiniškai ir saikingai vartoti produktą, kuris atsirado prieš daug amžių,nes problemas kelia per didelis vartojimas arba piktnaudžiavimas.

Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas sutinka dėl šioje srityje reikalingos Europos strategijosir Europos veiksmų. Tiesa, kad reikia papildyti valstybių narių politiką, kaip nurodyta 152straipsnyje, bet tai nereiškia, kad mums nereikia nieko daryti. Priešingai, turime remti,papildyti valstybių narių veiksmus ir prie jų prisidėti. Taip pat tiesa, kad valstybėse narėse


gyvena skirtingų kultūrų žmonės su skirtingomis tradicijomis, bet, deja, dabar matomeanksčiau tik kai kuriose valstybėse narėse buvusias problemas plintant visur. Deja, blogiįpročiai plinta greitai ir labai lengvai kopijuojami, ypač jaunimo.

Galime keistis gerąja praktika bendradarbiaudami ir dirbdami kartu, kol dar ne vėlu. Galimeimtis veiksmų, kol problema dar valdoma ir tai yra vienas iš svarbiausių šios strategijosaspektų.

Turime susitelkti į jaunimą. Išgertuvės dabar kelia didžiausią susirūpinimą dėl jaunų žmonių,o vairavimas neblaiviam taip pat yra viena iš dažniausių jaunuolių mirčių priežasčių.

Kartu be galo svarbu susitelkti į prioritetus ir džiaugiuosi, kad pranešime pritariamaKomisijai dėl svarbiausių prioritetų, kaip minėjau, ne tik dėl jaunų žmonių, bet ir dėl nėščiųmoterų. Deja, tai vis dar problema Europos Sąjungoje; mums vis dar gimsta vaikai suproblemomis, todėl, kad nėštumo laikotarpiu motina vartotojo alkoholį. Galima manyti,kad šiais laikais, kai Europos Sąjungoje yra aukščiausias išsilavinimo lygis, to jau neturėtųbūti, tačiau, deja, taip yra.

Su didžiausiu susidomėjimu atkreipiau dėmesį į pranešime paminėtą pagyvenusių žmoniųproblemą. Į tai reikia rimtai atsižvelgti imantis kitų veiksmų, nes matau, kad ir tai gali būtirimta socialinė ir sveikatos problema.

Europos Sąjunga, kaip visuma, dirbs dviem lygiais. Pirma, yra nacionalinės politikos irveiksmų komitetas, kuriame atstovaujamos valstybės narės; jis koordinuos nacionalinęalkoholio vartojimo politiką bei kurs kitą politiką, ypač nurodytą komunikate.

Bet, kartu, taip pat turime Europos alkoholio ir sveikatos forumą (angl. European Alcoholand Health Forum), kuriame dalyvauja visi suinteresuoti asmenys ir jie kurs konkrečiusveiksmus atitinkamuose lygmenyse. Tačiau tai nebus diskutuojanti visuomenė ar vien„pokalbių laida“. Priešingai, prašome tvirtų įsipareigojimų, kurie ne tik turės atneštikonkrečių rezultatų, bet taip pat bus paviešinti ir įdėmiai stebimi, o stebėsenos rezultataitaip pat bus viešinami. Esame nusiteikę optimistiškai, kad taip įstengime įveikti kai kuriuossudėtingus klausimus, pvz., atsakingą rinkodarą, atsakingą reklamą – kaip nurodytapranešime – ir kartu į kitus aspektus, pvz., atsakingą tarnavimą, nes tai ne tik procedūros,bet ir mažmenininkai, kurie labai atsakingi šioje srityje, o mes taip pat į tai susitelksime.

Dauguma šiame pranešime iškeltų klausimų patvirtina politinę orientaciją, kuri nustatytaKomisijos komunikate nubrėžtoje strategijoje. Kai kuriais punktais siekiama dar daugiauvystyti šią strategiją ir, žinoma, kreipsiu didelį dėmesį į šiuos dalykus; kitais punktaissiekiama daugiau nei nurodyta Komisijos komunikato rekomendacijose kai kuriaisklausimais, pvz., ženklinimo ir apmokestinimo. Apie šiuos dalykus taip pat galvosime.

Dėl perspėjančių etikečių ant alkoholinių gėrimų, žinau, kad dėl to buvo daug diskutuojamair rengiant komunikato projektą, ir Parlamente, ištirsime valstybių narių, kurios jau įvedašiuos reikalavimus, įgytą patirtį, ir kartu su valstybėmis narėmis patyrinėsime galimybęvisoje Bendrijoje šiuo klausimu sukusti bendrą oficialų požiūrį. Turime įrodymų, kadperspėjančios etiketės didina sąmoningumą – dėl šios priežasties valstybės narės jas ir įvedė– bet kartu jos turi būti platesnės strategijos dalimi; savarankiškai jos negali pasiekti mūsųnorimų tikslų. Todėl reikia kampanijų, kurios didintų sąmoningumą vykdydamos švietimoprogramas. Pavyzdžiui, galime ant butelių klijuoti perspėjančias etiketes, o kaip tuomet,kai gėrimai tiekiami restoranuose, baruose ir namie, kai vartotojas nemato butelio ir todėlnemato etiketės? Todėl turime sugalvoti naujų idėjų, pvz., skrajutes su gydytojų patarimu,kurios būtų įteikiamos perkant alkoholinius gėrimus, kaip buvo minėta pranešime. Tai


svarbūs aspektai. Atsakingas bendravimas, atsakingas pardavimas ir atsakinga rinkodarayra taip pat svarbūs aspektai, taip pat svarbūs ir garso ir vaizdo paslaugų teikimo teisėsaktuose nurodyti dalykai. Tačiau, šiame forume, galime sukurti elgesio kodeksą, kurioturėtų laikytis visi suinteresuoti asmenys.

Norėčiau baigti pasakydamas, kad su alkoholiu susijusios žalos mažinimas yra sunkusiššūkis, būtent dėl to, kad turime įveikti vieno konkretaus aspekto, per didelio vartojimo,o ne paties produkto, keliamus sunkumus. Tačiau tikiu, kad einame teisinga linkme kolproblema dar valdoma.

Todėl laukiu, kada mano anksčiau minėtos organizacijos pasieks konkrečių rezultatų, bet,visų svarbiausia, artimai bendradarbiaujant su Parlamentu tikiuosi jūsų paramos dedantšias nuolatines pastangas.

Renate Sommer, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, faktas,kad kenksmingas ir rizikingas alkoholio vartojimas turi ženklų poveikį sveikatai, ekonomikaiir socialinei sričiai. Deja, faktas ir tai, kad alkoholis yra Europos kultūrinio paveldo dalis,ir dauguma europiečių atsakingai į tai žiūri. Todėl nenorime smerkti alkoholio arba tvirtintinaujus įstatymus. Norime susitelkti į rizikos grupes ir rizikingas situacijas. Jaunuolis, kurisnusigeria iki žemės graibymo, nėščia moteris, kuri žaloja savo negimusį kūdikį dėl alkoholiovartojimo, arba girtas vairuotojas, kuris kelia su ir kitiems pavojų: turime veikti būtentšiose srityse.

Šis pranešimas teikia puikų pagrindą tokiai veiklai. Ji subalansuota, tikslinga ir įtraukiavisus suinteresuotus asmenis: Valstybes nares, alkoholio pramonę, mažmenininkus,maitinimo įstaigas, gydytojus, mokyklas ir tėvus. Ji aiškiai nurodo įvairias galias. Valstybėsnarės yra pagrindiniai dalyviai. ES turi tik palaikantį vaidmenį. Jos užduotis surinktiduomenis, nurodyti puikiai nusistovėjusią tvarką, parengti ir paremti informacijoskampanijas. Valstybių narių reikalas gerinti savo esamų nacionalinių teisės aktųįgyvendinimą. Kokia, pagaliau, prasmė tvirtinti griežtus jaunimą saugančius įstatymus, jeijų nesilaikoma, o pažeidėjai nebaudžiami?

Taip pat rekomenduojame 0,00 % alkoholio ribą jauniems, neseniai teises išsilaikiusiems,vairuotojams bei tiems, kurie pagal profesiją vairuoja sunkvežimius. Alkoholio pramonėturėtų įsipareigoti susilaikyti nuo alkoholio reklamos jaunimui. Deja, mano frakcijanepalaiko privalomo perspėjamo ženklinimo ant alkoholinių gėrimų, todėl prašau jūsųparemti pakeitimų projektą, kuris tuo tikslu panaikintų šias pranešimo nuostatas.

Gerai žinoma ir tyrimai patvirtina, kad šiuo atveju perspėjančios etiketės neveiksmingos.Priešingai, žmones reikia kuo anksčiau informuoti apie piktnaudžiavimo alkoholiu pavojų.Privalome informuoti ir privalome įtikinti, o ne nurodyti ir drausti. Manau, pagaliau galimesuprasti, kad esame žmonių atstovai, o ne jų švietėjai. Dėkoju pranešėjui A. Foglietta užglaudų bendradarbiavimą.

Edite Estrela, PSE frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, Kolegos Parlamento nariai,pirmiausiai norėjau pasveikinti A. Foglietta už jo atliktą darbą. Jis parengė subalansuotąpranešimą, kuris rodo problemos suvokimą ir pateikia protingus ir apskritai tinkamuspasiūlymus, padėsiančius įveikti tokią padėtį.

Sutinkame su tikslais dėl atsakingo elgesio skatinimo vartojant alkoholį ir apskritai vengiantpiktnaudžiavimo juo, ypač kalbant apie paauglius, nėščiąsias ir vairuotojus – dėl to visisutariame. Mano frakcijos pateikti pasiūlymai labai panašūs: mes prieš piktnaudžiavimąalkoholiu, bet svarbu atskirti vidutinišką ir nuosaikų vartojimą nuo piktnaudžiavimo.


Vidutiniškas ir nuosaikus vartojimas nėra blogai, priešingai, vidutinis, pvz., vyno, vartojimasteigiamai veikia sveikatą.

Taip pat visoje Europoje alkoholio vartojimo įpročiai labai skirtingi. Pietuose yra nuosaikigėrimų, pvz., vyno ir alaus su santykinai nedideliu alkoholiu kiekiu, vartojimo kultūra.Tokie gėrimai yra kai kurių Europos dalių kultūros sudedamoji dalis ir įneša svarbų indėlįį vietos ekonomiką. Taigi, mūsų nuomone, nėra prasmės dėti perspėjančias etiketes antvisų vyno butelių, kaip, pavyzdžiui, užrašus ant cigarečių pakelių. Tabakas visais atvejaiskenkia sveikatai, o alkoholio toks poveikis tik piktnaudžiavimo atvejais.

Mes taip pat manome, kad reikalingos informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijossiekiant perspėti žmonės apie piktnaudžiavimo alkoholiu riziką. Tokios kampanijos turiprasidėti mokyklose. Šią temą reikia nagrinėti jautriai, be iš anksto suformuluotųfundamentalistinių idėjų.

Nerimaujame, kad didėja alkoholio vartojimas jaunimo tarpe ir dėl fakto, kad jie pradedaalkoholį vartoti vis jaunesni, kad alkoholį vartoja kartu su narkotikais ir vairuoja apsvaigę.Šias problemas reikia spręsti panaudojant visas įmanomas priemones Europos lygiu, neskalbame apie savo vaikų ateitį. Sutinkame su dauguma pasiūlytų priemonių, skirtų įveiktiriziką dėl per didelio jaunimo alkoholio vartojimo ir dėl poreikio įvesti priemones, skirtasįveikti žalingam socialiniam piktnaudžiavimo alkoholiu poveikiui, ypač namų smurto,įveikimui – žinome, kad labai dažnai namų smurto atvejai yra dėl piktnaudžiavimoalkoholiu.

Daugelyje valstybių narių priimti reikalingi įstatymai dėl alkoholio pardavimo yra tinkami;problema yra prastas jų laikymasis. Valstybės narės turi sustiprinti kontrolės mechanizmusir užtikrinti, kad įstatymų laikytųsi ir verslo sektorius, kitaip tariant, visi turime imtisatsakomybės ir kovoti su piktnaudžiavimu, tačiau neturime kaltinti vidutinio arbaneatsakingo vartojimo.

Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, Europos Komisija apskaičiavo,kad Europoje piktnaudžiavimas alkoholiu ūkiui viso kainuoja 125 000 mln. EUR per metusir apytiksliais apskaičiavimais yra ketvirtadalio visų smurtinių nusikaltimų priežastis. Darstatistikos: alkoholio vartojimas nėštumo metu yra pagrindinė psichinių ir fizinių vaikųapsigimimų priežastis. Apie 1proc. Europos gyventojų gyvena patyrę fetalinį alkoholiosindromą. O tai sudaro beveik penkis milijonus europiečių, kai šis fetalinis alkoholiosindromas yra visiškai išvengiamas. Šešiasdešimt procentų fetalinio alkoholio sindromopaveiktų asmenų baigia gyvenimą kalėjime ar psichiatrijos įstaigose. Šią popietę dalyvavaukartu su „Eurocare“ organizuotame susitikime su besisvečiuojančiu specialistu Dr. Nicovan der Lely iš mano šalies Nyderlandų. Jis teigė, kad per penkerių metų laikotarpį pacientųskaičius, kuriuos reikia gydyti nuo apsinuodijimo alkoholiu jo ligoninėje „Reinier de GraafGasthuis“ Delfte padaugėjo du kartus, o vaikų nuo 10 iki 15 metų amžiaus padaugėjo šešiskartus. Regis išpopuliarėjo išgertuvės, kai nusigėrus tiesiogine žodžio prasme voliojamasipo stalu. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl per didelio kiekio išgerto alkoholio „Reinier deGraaf Gasthuis“ ligoninėje Delfte jau buvo hospitalizuota 80 nepilnamečių.

Yra daug priemonių, kurių galima imtis, ir kurių reikėtų imtis. Turbūt svarbiausi veiksniaibus kaina ir galėjimas įsigyti alkoholio, plius, žinoma, švietimas ir informavimas. Klausimasštai koks: kas geriausiai tai gali atlikti? Padėtis valstybėse narėse labai skirtinga, kaip teisingaipaminėjo Komisijos narys. Todėl labai dažnai pagalbą vietiniu lygiu teiks vietinės valdžiosinstitucijos, o veiksmingas priemones taikys gydytojai arba valstybės narės. O remiantisSutartimi yra mažai galimybių, kad būtų kitaip. Svarbu Europai turėti ambicingą alkoholio


strategiją, tačiau ji neturi kliudyti valstybių narių planams. Europa turi nubrėžti plačiaspolitikos linijas, ir jos turi būti aiškios. Su alkoholio piktnaudžiavimu, ypač tarp jaunimo,reikia kovoti energingai, o Europa valstybėms narėms turi padėti kiek gali. Aš labai nelinkusiskelbti teisės aktus, kurie negali būti įgyvendinami, nes tai niekaip nedidina pasitikėjimomūsų institucijomis.

Pone pirmininke, kalbėjau apie fetalinį alkoholio sindromą ir apie nepilnamečiųpiktnaudžiavimą alkoholiu. Tai iš tiesų Europos problema, kaip teisingai minėjo Komisijosnarys. Taigi, manau, kad valstybės narės turi prisiimti savo atsakomybę šioje srityje ir rodytiją Europos lygiu. Manau, kad Europos lygmuo yra tinkama vieta susitarti dėl aiškių tikslųsiekiant sumažinti fetalinio alkoholio sindromo atvejus ir nepilnamečių piktnaudžiavimąalkoholiu. Tai rašoma ir rezoliucijoje. Mano nuomone, tai gali būti sakoma konkrečiau,bet jei valstybės narės pasirengusios dėl to susitarti, gal tuomet turėsime aiškių rezultatų,nes netikiu, kai sakoma, kad svarbu subsidiarumas ir nieko nedaroma.

Galiausiai norėčiau žinoti, kokie buvo ženklinimo etiketėmis rezultatai. Dabar Prancūzijojeant etikečių užrašytas perspėjimas dėl alkoholio vartojimo nėščioms moterims. Jei tokiusrezultatus turime, ir jei jie rodo, kad etiketės pasiteisina, turime pagalvoti apie panašiusveiksmus Europos lygiu. Taip pat tai reikėtų daryti ir dėl su bendrąja rinka susijusiųpriežasčių. Galime ir privalome tai padaryti. Bet, manau, turime veikti tik tuomet, jei taiveiksminga; tokiu atveju su džiaugsmu tai apsvarstysiu.

Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai,pirmiausiai norėčiau pasveikinti A. Foglietta už šį puikų darbą: jo pranešime labaiveiksmingai nagrinėjamas tragiškai svarbus piktnaudžiavimo alkoholiu klausimas, ypačkai tai daro nepilnamečiai. Jau buvo sakyta, kad tikslas yra jokiu būdu ne kriminalizuotialkoholio vartojimo; kai tai daroma saikingai, poveikis gali sveikatai gali būti teigiamas.Tikslas yra energingai veikti prieš alkoholio vartojimo plitimą tarp labai jaunų žmonių.

Alkoholis dažnai vartojamas su narkotikais, arba pats alkoholis gali būti kaip narkotikas.Dabar jaunuolių piktnaudžiavimas alkoholiu socialine prasme yra ekstremali padėtis, nesji daro rimtą fizinę ir psichologinę žalą, jau nekalbant apie aukas keliuose dėl nelaimingųatsitikimų, kuriuos vis dažniau sukelia neblaivūs vairuotojai. Europoje, deja, dėl nelaimingųatsitikimų keliuose pirmauja Italija; pusė iš tų aukų yra žmonės jaunesni nei trisdešimtiesmetų. Dažniausiai jie netenka gyvybės savaitgaliais, vakarais, naktimis, dažnai grįždami išpobūvio ar diskotekos, kur vartotojo didelį kiekį alkoholio.

Baigdama, pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad tai puikus pranešimas, kurį remiame,kadangi įmanoma suderinti problemos prevenciją su atitinkamais švietimo, informavimoveiksmais ir netoleravimu tų, kurie nesilaiko taisyklių.

Hiltrud Breyer, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Europos alkoholiostrategija jau seniai turėjo būti susidomėta, bet mums būtų labiau patikę, jei ji būtų pateiktaplačiau ir drąsiau. Girdėjome apie pasibaisėtiną 125 mlrd. EUR sumą per metus, jaunekalbant apie dideles žmonių kančias dėl nelaimingų atsitikimų ir dėl namų smurto arbaapie 10 mln. vaikų, kurie gyvena šeimose, turinčiose su alkoholiu susijusių problemų.Todėl svarbu nesilenkti dėl masinio spaudimo, kurį daro alkoholio lobistai.

Esu labai nusivylusi kalbėjusiųjų dviejų didelių frakcijų atstovų pranešimais, kurie,akivaizdžiai neremia balsavimo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete,kuris turėtų būti labiausiai susirūpinęs įvesti perspėjančias etiketes bei reklamos draudimą.J. Maaten papasakojo mums apie riziką, apie vieną iš didžiausių problemų per nėštumą,


apie baisų fetalinį alkoholio sindromą ir nepataisomą žalą vaiko smegenų vystymuisi.Žinome apie JAV patirtį, o šiandien ekspertai vėl patvirtino, kad perspėjimai tikrai turireikalingą poveikį, ypač nurodant nėščiosioms, kad alkoholis turi neigiamą poveikį.

Tai kodėl trūksta drąsos pasakyti, kad esame pasirengę įgyvendinti šias skaidrumo idėjasir naudoti perspėjančias etiketes kaip svarbią žinią moterims, kurioms tai aktualu? Kodėlpaklūstame lobistinės pramonės spaudimui? Dar sykį iš viso širdies maldauju: jei duosimejiems kelią ir pristigsime drąsos įvesti tas etiketes, kurios pasirodė esą veiksmingos, ir jeineparemsime Visuomenės sveikatos komiteto balsavimo, elgsimės kaip bailiai. Tas patspasakytina apie reklamos draudimą. Žinome, tai sakė ir PSO, kad Europos Sąjunga sutaupytų95 mlrd. EUR, jei iš tiesų įvestume reklamos draudimą ir perspėjančias etiketes. Juk žinome,kad reklama ypač veiksmingai įtraukia žmones į vartojimą. Todėl galiu tik maldauti jūsųiš visos širdies rytoj turėti drąsos įgyvendinti šį pranešimą. Be teisėkūros priemoniųperspėjančių etikečių ir reklamos draudimo alkoholio strategija bus tik popierinis tigras.

Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, kai diskutavau apiepirmąją strategijos versiją su ekspertu Čekijos Respublikoje, jis pasakė: „per mažai ir pervėlai.“

Norėčiau pasveikinti pranešėją ir padėkoti, kad patobulino šį požiūrį ir, kad šios strategijostekstui įstengė suteikti teigiamą kryptį. Ypač norėčiau pabrėžti šiuos dalykus. Pirma,pataisytame tekste dėstomas teigiamas požiūris dėl būtinybės daugiau pinigų išleisti kovossu alkoholizmu informavimo ir prevencijos programoms. Antra, strategija sutelkiama įrizikos grupės jaunuolius. Esant tokiai padėčiai džiaugiuosi parama, kuri ypač išreiškiama7 straipsnyje dėl universiteto studentų ir 16 straipsnyje, kuriame privalomai įvedamosperspėjamosios etiketės. Trečia, tikiu, kad 21 straipsnio tekstas, kuris atkreipia dėmesį įryšį tarp nedarbingumo lapelio ir alkoholio vartojimo, yra labai svarbus. Neturime pamiršti,kad alkoholio veikiama Europos darbo jėga nebus labai konkurencinga pasaulyje.

Turiu šiek tiek abejonių dėl 2 straipsnio teksto, kuriame pateikiama nuoroda į PasaulioSveikatos Organizaciją dėl alkoholio naudos kai kurių ligų prevencijai. Su visa pagarbaPSO, norėčiau pasakyti, kad šia tema atlikta ekspertų tyrimų, pvz., K. M. Fillimorevadovaujamos komandos tyrimas, paskelbtas 2006 m. Šie tyrimai rodo, kad alkoholionaudos analizė buvo grindžiama klaidingais duomenimis, ir kad į juos taip pat buvo įtraukti,pvz., alkoholį liovęsi vartoti vyresni žmonės ir retkarčiais išgeriantieji. Todėl šio tyrimorezultatai yra gana problemiški. Taip pat klausimas, ką norime pasakyti savo piliečiams su2 straipsnio tekstu. Tikiuosi ne tai, kad jei alkoholį vartosime mažais kiekiais, joks kiekisnebus žalingas

Nors pateikiau vieną kritinę pastabą, labai šią strategiją remiu, t. y. tekstas buvo pataisytasbendradarbiaujant su pranešėju ir tikiu, kad mūsų piliečiams jis bus naudingas.

Hélène Goudin, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, kaip pagalbinėpranešėja norėčiau padėkoti A. Foglietta už puikų bendradarbiavimą. Pranešime detaliaiapibūdinamos priemonės, kurių turi imtis ES, kad sumažintų su alkoholiu susijusią žaląvalstybėse narėse. Kriminalinis įstatymas yra nacionalinis, o ne ES klausimas. Negalimerinktis, kokias bausmes įvesti valstybėms narėms už vairavimą apsvaigus nuo alkoholioarba kuriam laikui bus atimamas vairuotojo pažymėjimas už tokio pobūdžio nusižengimus.Kriminalinė teisė yra griežtai nacionalinė veiklos sritis ir tokia turi likti. Taip pat siūloma,kad informavimo kampanijos būtų vykdomos ES lygiu, net jei iš tiesų pripažįstama, kadkiekviena valstybė narė turi savo alkoholio vartojimo kultūrą. Kiekviena šalis geriausiaižino, kaip apsisaugoti nuo alkoholio daromos žalos, remdamasi savo socialine patirtimi,


tradicijomis ir ištekliais. Naudinga keistis informacija, tačiau iniciatyvą turi rodyti valstybėsnarės, o ne Briuselis. Europos prizo įsteigimas yra dar vienas būdas padidinti ES įtaką šiuoseklausimuose. Mums reikia koreguoti bendradarbiavimą tose srityse, kuriose ES yrakompetentinga, pvz., per bendrąją rinką. Aplinkos komitetas stengiasi trukdytinacionaliniams klausimams. Todėl dabar kiekvieną raginu sukritikuoti komitetą. Kai dėlalkoholio kiekio ribos, tiek pat keliuose pavojingi jauni vairuotojai, seni vairuotojai arbaprofesionalūs vairuotojai, jei keliose vairuoja vartoję alkoholio.

John Bowis (PPE-DE). – Pone pirmininke, labai palaikau šį pranešimą ir kompromisinęAplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją, išskyrus punktą dėlženklinimo, kurį rytoj pasistengsime iš karto pateikti balsavimui.

Pradedu nuo įsitikinimo, kad alkoholis yra sveika jei visada vartojama nedaug, ypač sulaukustokių solidžių metų, kaip mano ir jūsų. Jis naudingas artėjant prie brandaus amžiaus.

Tačiau alkoholis gali mums kenkti ir apie tai yra šis pranešimas. Ji apie išgertuves,nepilnamečių svaiginimąsi ir vairavimą neblaiviems, ji apie alkoholio vartojimo pasekmeskai kalbame apie 195 000 žmonių mirtis Europoje dėl avarijų, smurto, kepenų, plaučiųligų, krūties vėžio, psichinių sutrikimų, priklausomybės, širdies ir kraujagyslių ligų, vaisiausir vaisingumo problemų ir t.t. Tai trečioji pagal dažnumą ankstyvos mirties priežastis.Todėl reikalinga protinga alkoholio vartojimo politika, todėl raginame Komisijos narįlaikytis to protingo požiūrio, nuo kuriuo pradėjo, ir todėl siūlome, kad jis nesistengtųharmonizuoti kriminalinių įstatymų iš dalies todėl, kad negalima harmonizuoti jųįgyvendinimo; visi žinome, kad vairavimas neblaiviems yra viena iš didžiausių valstybiųnarių problemų. Vienodai klaidinga būtų mėginti harmonizuoti ženklinimą.

Būtinai pažiūrėkime, ką daro Prancūzija ir pasimokykime iš jos pamokų. Tačiau šiandiennorime pasakyti štai ką: sukurkime protingą politiką protingam alkoholio vartojimui, kuripripažintų naudą, bet kartu ir alkoholio riziką bei pavojus, o tai gali būti per didelis alkoholiovartojimas arba net alkoholizmas. Tačiau alkoholį turime ir reikia išmokti su juo gyventi.

Karin Scheele (PSE). – (DE) Pone pirmininke, mūsų pranešėjas ir Komisijos narys M.Kyprianou gana aiškiai savo įžanginėje kalboje pasakė, kad esame susirūpinę ne alkoholio,kaip gaminio, o piktnaudžiavimo juo smerkimu. Ši diskusija visai ne apie tai, kad siūlytumesavo piliečiams alkoholio, kaip irgi labai aiškiai pasakė pranešėjas. Leiskite paprasčiausiainariams priminti apie reglamentą dėl su sveikata susijusios informacijos, kurį šiameParlamente patvirtinome pernai. Jis draudžia su sveikata susijusias etiketes ant alkoholiniųgėrimų. Europos Parlamentas nutarė tai patvirtinti remdamasis labai svariais argumentais.

Į rezoliuciją įtraukti prioritetai, kurie nurodyti praėjusių metų spalio mėn. Komisijoskomunikate – sumažinti sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių eismo įvykiuose dėl su alkoholiususijusių priežasčių. Labai svarbus susitelkimas į jaunų žmonių ir vaikų piktnaudžiavimąalkoholiu, bet būtų strateginė klaida apsimesti, kad Europos Sąjungoje nuo piktnaudžiavimoalkoholiu ir jo neigiamo poveikio kenčia tik jaunimas.

Kadangi alkoholis ir saikingas jo vartojimas yra svarbios mūsų Europos kultūrossudedamosios dalys – o tai turi likti kaip yra ir neturi būti kritikuojama – ypatingą prioritetąturime teikti sąmoningumo didinimui dėl alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu. Netmažo kiekio alkoholio vartojimas per nėštumą gali neigiamai paveikti kūdikio vystymąsi.Nemanau, kad po rytojaus balsavimo diskusija įvesti ženklinimą ar ne, baigsis, ir, tiesąsakant, Komisijos narys M. Kyprianou nurodė, kad Komisija labai rūpestingai stebėsvalstybių narių patirtį, o po to tikriausiai imsis priemonių Europos lygiu.


Marios Matsakis (ALDE). – Pone pirmininke, šimtai tūkstančių ES piliečių kasmet mirštaarba suserga nuo su alkoholiu susijusių priežasčių, o alkoholis stipriai konkuruoja su tabakukaip viena iš pagrindinių išvengiamų priežasčių, kurios daro žmonėms rimtą žalą.Nelaimingi atsitikimai keliuose, namų smurtas, seksualinis vaikų išnaudojimas, kepenųvėžys, kepenų cirozė ir žala vaisiui – tai tik keletas alkoholio daromos žalos atvejų, apiekuriuos žinome.

Tačiau visur Europoje alkoholio galima nusipirkti už prieinamas kainas. Jis laikomas būtinudaugumos socialinių renginių atributu, įskaitant ir daugelį Europos Parlamento renginių.Jo gamybą remia ir subsidijuoja ES. Jo vartojimas plačiai ir tiesiogiai reklamuojamas perteleviziją, radiją, spaudoje, o ant daugumos alkoholinių gėrimų nėra tinkamo perspėjimodėl pavojaus sveikatai.

Kodėl taip yra? Kodėl nacionalinės vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir ES elgiasi taiptolerantiškai dėl alkoholio? Ar taip yra dėl labai stiprios alkoholio pramonės lobistinėsveiklos? Ar taip yra dėl istoriškai susiklosčiusio naivumo dėl šių gėrimų? Ar dėl dar gerainesuprastų psichologinių ar kultūrinių veiksnių? Liūdna, kad ES strategiją, siekiančiąsumažinti alkoholio daromą žalą, nurungė kai kurie iš šių veiksnių.

Drįstu pagarbiai teigti, kad šis pranešimas, nepaisant kilnių pranešėjo ketinimų, užuotdrastiškai ir veiksmingai puolęs problemas, vien slysta paviršiumi ir švelniai kalba apiedidelį girtavimą ir kraštutinius alkoholio vartojimo įpročius arba alkoholio vartojimąkonkrečiomis aplinkybėmis, pvz., kai vartoja vaikai arba nėščios moterys. Nesakau, kadreikėtų alkoholį uždrausti, bet tikiu, kad nepasinaudojome savo, Parlamento narių,galimybėmis įveikti alkoholį, kaip potencialiai žudantį narkotiką prie kurio priprantama,kurio vartojimas turi būti rimtai, o ne švelniai apribotas.

Deja, alkoholio lobizmas vėl laimėjo. Ši labai sušvelninta Europos alkoholio strategijaįrodė, kad alkoholio pramonė laimėjo, o ES piliečiai pralaimėjo. Tik šiek tiek informacijos,alkoholis trukdo neuronų funkcijai centrinėje nervų sistemoje, nes žudo nervines ląsteles,kurios niekada, per visą žmogaus gyvenimą, neatsistatys. Taigi, kad ir kiek vartotumealkoholio: daug ar mažai, žala vis tiek padaryta. Tik žalos dydis skiriasi.

Carl Schlyter (Verts/ALE) – (SV) Noriu padėkoti Komisijos nariui už jo strategiją. Jipradeda svarbią ir būtiną diskusiją apie alkoholį Europoje, net jei nėra daug tų praktiniųpriemonių, kurias norėjau matyti. Alkoholis nėra normalus produktas. Jis turi šalutinįpoveikį sveikatai, todėl vidaus rinka turi atkreipti dėmesį į poveikį sveikatai. Tai nereiškia,kad alkoholį reikia uždrausti. Tai reiškia subalansuotą politiką su perspėjimu apie sveikatąir teisingą alkoholio importo bei reklamos politiką. Niekas nekalba apie naują ESkompetenciją šioje srityje, tik apie geresnį kompetencijos taikymą. Ar per daug tikėtisperspėjančių etikečių ir laiko ribojimo reklamuojant per televiziją? Ar per daug tikėtis,tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, į rekomendacijas dėl visiško alkoholionetoleravimo kelyje, kurios išgelbėtų daug gyvybių? Dauguma, regis, mano, kad tik jaunižmonės, nėščiosios, profesionalūs vairuotojai ir priklausomi nuo alkoholio turi dėl josunkumų. Tai klaida. Visiška alkoholio pramonės laisvė nėra liberalumas. Ji sumažinažmonių laisvę ir be reikalo didina sveikatos priežiūros išlaidas. Ji sumažina laisvę saugiaijaustis kelyje. Ji sumažina pasitikėjimą, kad saugiai grįši namo iš aludės, ir ji sumažina vaikųsaugumą namie. Alkoholio politikoje neliberalu neatsižvelgti į sveikatos klausimus.

Bairbre de Brún (GUE/NGL). – (GA) Pone pirmininke, norėčiau pritarti šio pranešimokreipimuisi į visuomenę spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Apskritai alkoholiosocialinis ir ekonomini poveikis Airijoje neišmatuojamas. Mes taip pat turėtume atsižvelgti


į gerąją patirtį kitose ES šalyse, nes tai leistų sukurti daug geresnę ilgalaikę politiką dėl sualkoholiu susijusios žalos. Piktnaudžiavimo alkoholiu ženklai yra smurtas, kuris niekonesirenka nei gatvėse, nei namie.

Turi būti vertimas!

Buvo žinoma, kad šiandien ateisiu, buvo žinoma, kad dabar kalbėsiu, žinoma, kad dabarmano kalba yra darbinė Europos Sąjungos kalba. Tinkamai pranešiau. Norėčiau, kad manokalba būtų verčiama. Būsiu labai nepatenkinta, jei šiandien nebus vertimo kalbai, kuriąnoriu pasakyti.

(GA) Turime atlikti tyrimą. Turime spręsti silpnų alkoholinių gėrimų, ypatingų pasiūlymųir kitų rinkodaros gudrybių problemą, kai siekiama didini alkoholinių gėrimų pardavimąypač jauniems žmonėms. Taip pat būtų gerai dėti perspėjamąsias etiketes, skirtas specialiainėščiosioms. Reikia atidžiau stebėti alkoholio pardavimą.

(Pranešėja savo komentarus pakartoja angliškai)

Mums tikrai reikia ypač susitelkti dėl žalos, kurią jauni žmonės patiria dėl alkoholio. Reikiagriežtesnės įstatymų stebėsenos dėl alkoholio pardavimo nepilnamečiams. Reikia spręstiklausimą dėl alkoholio, silpnųjų alkoholinių gėrimų, specialių pasiūlymų naudojimo irkitų rinkodaros priemonių, kurios skirtos alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimoskatinimui ypač jaunimo tarpe, dėl viešojo transporto naktį, paskirtų negeriančių vairuotojųprogramų skatinimo ir taip pat būtų gerai, kad alkoholiniai gėrimai būtų ženklinamietiketėmis, ypač sukurtomis ir skirtomis nėščioms moterims.

(Pranešėja pradeda kalbėti airiškai.)

(GA) Esu labai susierzinusi, kad nėra vertimo!

(Pranešėja tęsia angliškai)

Esu labai nepatenkinta, kad nebuvo vertimo. – Esu labai nepatenkinta, kad nebuvo vertimožodžiu. Su Parlamentu elgiausi sąžiningai nuo tada, kai mano kalba tapo oficiali ir darbinėkalba ir tikėjausi, kad jūs su manimi taip pat elgsitės sąžiningai.

(Plojimai)

Urszula Krupa (IND/DEM). – (PL) Pone pirmininke, paruoštos rezoliucijos ir kitosprevencinės priemonės, skirtos įveikti neigiamam piktnaudžiavimo alkoholiu poveikiui,negali vienu metu skatinti alkoholio vartojimo, kuris reklamuojamas kaip Europoskultūrinio paveldo ir gyvenimo būdo dalis, taip pat problemiška yra bejotina PSO nuomonėapie alkoholio sveikatą gerinantį poveikį, kadangi šio produkto neigiamas poveikis buvoįrodytas.

Liberalus įstatymas, kuriuo leidžiama vaikams ir jaunuoliams vartoti gėrimus, prie kuriųpriprantama, įskaitant alkoholį tūtelėse ir silpnus alkoholinius gėrimus, per psichologiniųsutrikimų epidemiją, būtų ir lengvabūdiškas, ir peiktinas; jis negali būti laikomasneutralizuojančiu dalyku, bet tikriau skatina alkoholizmą ir kitokius žalingus įpročius. Netmažiausia vaikui duota alkoholio ir narkotikų dozė yra nepaprastai žalinga. Griežtoreklamos draudimo ir alkoholio bei narkotikų tiekimo vaikams ir jaunuoliams, įskaitantir kai tai daroma paslėptai, įvedimas turėtų būti prioritetu.

Bogusław Sonik (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, dabar piktnaudžiavimas alkoholiuyra rimta socialinė problema Europos Sąjungoje. Iš tiesų didžiausias procentas alkoholiu


piktnaudžiaujančių asmenų yra Europoje. Tačiau netikiu, kad galima būtų lyginti tabakoir alkoholio gaminius. Nors buvo moksliškai įrodyta, kad tabako gaminiai yra kenksmingi,alkoholis kenkia tik tuomet, kai vartojamas per dideliais kiekiais arba kai jį vartoja tieasmenys, kuriems vartoti alkoholio negalima. Be to, atliktas gerai žinomas tyrimas rodo,kad mažas alkoholio kiekis turi teigiamą poveikį kraujo apytakai. Klausimas aprėpiaalkoholio vartojimo kultūrą ir alkoholio gamintojų socialinės atsakomybės skatinimą.

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus argumentus manau, kad nėra pagrindimo ženklintialkoholinius gėrimus taip, kaip ženklinami tabako gaminiai. Priešingai, būtų galima daugveiksmingiau sumažinti alkoholio vartojimą vengiant brangios pakavimo gamybosharmonizavimo tvarkos ir investuojant pinigus į informavimo kampanijas.

Mūsų atsakomybė naudojantis gerai struktūrizuotu švietimo požiūriu pasiekti didelėsrizikos grupes, pvz., nėščiąsias, jaunus žmones ir vairuotojus. Būtų verta plėsti įprastaskampanijas į jas įtraukiant silpnus alkoholinius gėrimus, kuriuos dažnai vartoja jaunimas,kurie apskritai laikomi beveik nekenksmingais ar net nealkoholiniais.

Veiksmai, kuriuos iš tiesų palaikau, yra žingsniai, iki minimumo mažinantys leistinąalkoholio kiekį kraujyje ne tik jauniems vairuotojams, bet ir viešojo transporto srityjedirbantiems žmonėms. Visos šios priemonės, kurios iš esmės vargu ar yra priverstinės,nepaprastai veiksmingos ir padės apriboti alkoholio vartojimą valstybėse narėse. Taip patverta apsvarstyti papildomą klausimą: ypač jaunimo alkoholio vartojimą ir priklausomybęnuo alkoholio – šie dalykai eina ranka rankon su kitomis priklausomybėmis, kuriomssusijungus dažnai nutinka tragedija. Parlamentui ir Komisijai būtų verta taip pat apsvarstytikitas jaunų žmonių priklausomybes.

Dorette Corbey (PSE). – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, su alkoholiu susijusižala yra vis didėjanti problema. Skaičiai kalba už save. Penki procentai vyrų ir 1 % moterųyra priklausomi nuo alkoholio. Dvidešimt penki procentai jaunų žmonių, nuo 15 iki 30metų amžiaus, mirčių yra susiję su alkoholiu. Blogas elgesys su vaikais yra per didelioalkoholio gėrimo rezultatas. Už šių skaičių dažnai slepiasi daug kančios. Priklausomybė,medicininės problemos, socialinis skurdas, blogas elgesys – visi šie dalykai žinomi. Mažiaužinomos rimtos pasekmės kai alkoholį vartoja nėščios moterys. Negimusiam kūdikiui galibūti padaryta didžiulė žala. Vaikai su fetaliniu alkoholio sindromu yra sužaloti visamgyvenimui. Vis dažniau pripažįstama, kad alkoholio vartojimas žalingesnis vaikams irjauniems žmonėms. Jaunimo girtuokliavimas gali padaryti ilgalaikę žalą ir gali neigiamaiveikti mokymosi rezultatus bei intelekto koeficientą.

Akivaizdu, kad skubiai reikia imtis priemonių siekiant jaunuolius ir nėščias moteris atgrasytinuo alkoholio vartojimo. Vienas iš veiksmingiausių būdų gali būti ant butelių užrašytiperspėjimai apie sveikatą. Todėl raginu valstybes nares kuo skubiau pateikti pasiūlymus,kad perspėjimai dėl sveikatos taptų privalomais. Jeigu nebus jokių Europos įstatymų,kiekviena valstybė narė galės nustatinėti savo taisykles. Perspėjimai ant butelių yraveiksmingi, kaip parodė JAV atlikti tyrimai. Raginu gėrimų pramonės įmones pačiomsimtis atsakomybės už jaunuolių ir nėščiųjų perspėjimą apie alkoholį. Geriau dabar perspėtižmones nei vėliau, po dešimties metų sulaukti daug ieškinių už padarytą žalą. Dabarperspėjimai yra įprasta socialinės atsakomybės dalis, kurioje turi dalyvauti ir gėrimųpramonės įmonės.

Galiausiai kreipiuosi į Komisiją, kad pirmai progai pasitaikius sugalvotų atitinkamuspasiūlymus. Sunku suprasti, kodėl įvedus perspėjimus ant cigarečių pakelių to nebuvopadaryta dėl alkoholio. Todėl raginu Komisiją negaišti laiko ir įvesti priemones, kurios


leistų perspėjimus dėl sveikatos jauniems žmonėms ir nėščiosioms padaryti privalomus.Svarbu, kad visuomenės sveikata taptų svarbesne už vyno pramonės interesus.

Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, sveikinu pranešėją dėl šio svarbaus pranešimo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip alkoholis veikia savižudybių skaičių; tyrimai rodo, kaddaugiau kaip 20 % nusižudžiusių asmenų prieš mirtį vartojo alkoholio. Iš tiesų, kai JAVbuvo leidžiama alkoholį vartoti ne nuo 18, o nuo 21 metų, pastebimiausias poveikis buvonelaimių sumažėjimas namie, darbe ir keliuose, o savižudybių skaičius sumažėjo 7 %.

Šiame pranešime yra daug puikių pasiūlymų, kurios aš remiu. Tačiau šiek tiek susilaikaudėl Konstatuojamosios dalies K, kurioje teigiama: „kadangi reikia imtis priemonių, kadbūtų užkirstas kelias nepilnamečių ir nėščiųjų alkoholio vartojimui“. Žinau, kad yra svarbiųsu fetaliniu alkoholio sindromu susijusių svarbių klausimų ir aš už informacines etiketes,perspėjančias etiketes, reklamos pažabojimą, už pagalbą prieš gimdymą ir po jo, betpasiūlymas, kad reikia uždrausti nėščiosioms kartais išgerti yra per daug. Mes nesamedraudžiančioji institucija – tai neveikia – tačiau mums reikia to, kas siūloma pranešime, irdar daug ko.

Esko Seppänen (GUE/NGL). – (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, pranešimenepaminėtas svarbiausias klausimas: padėtis dėl alkoholio kainos ir alkoholioapmokestinimo. Suomijoje nustatėme aiškų alkoholio kainos ir jo vartojimo ryšį. Kuomažesnė kaina, tuo daugiau suvartojama ir atvirkščiai. Mokesčių alkoholiui didinimasmažina jo vartojimą.

Estijoje, mūsų kaimyninėje valstybėje, mokesčiai alkoholiui maži. Dėl šios priežasties irdėl to, kad ES draudžia kiekybinius apribojimus importui, Suomijoje yra milžiniška sveikatosproblema dėl kurios kalta Estija. Suomiai gali pigiai nusipirkti alkoholio Estijoje už mažiaunei 100 km, o tai trukdo Suomijai įgyvendinti geriausią pasitvirtinusį požiūrį: dėl piliečiųsveikatos labai apmokestinti alkoholį. Estijos pigus alkoholis, šios šalies politika, jei galimataip pasakyti ir dėl šios priežasties alkoholio apmokestinimo mažinimas Suomijoje yrabeveik tūkstančio su alkoholiu susijusių mirčių priežastis mano šalyje. Taip Estija žudosuomius. Todėl, esant tokiai padėčiai, reikia kalbėti apie kainas ir mokesčius.

Kathy Sinnott (IND/DEM) . – Pone pirmininke, JAV jau 20 metų perspėjama dėl alkoholiopoveikio kūdikiams gimdoje, nes jie turėjo problemų su alkoholio daroma žala. Tik 20 %būsimų amerikiečių moterų nėštumo metu vartoja alkoholį. Europoje tokių tyrimų nėra.Aštuoniasdešimt procentų airių motinų geria. JK septyniasdešimt procentų motinų geria.Pažįstu aires motinas. Žinau, kad dauguma jų nevartotų alkoholio, jei suvoktų žalą.Ženklinimas gal akimirksniu poveikio nepadarytų, bet per ilgą laiką, kaip įrodyta JAVpatirtimi, tai turi poveikį, ir žala vaisiui sumažinama.

Dėl suaugusiųjų, svarbiausias žodis yra „saikas“, tačiau kūdikiui iki gimimo saugaus lygionėra. Net mažas alkoholio vartojimas gali sukelti organinius smegenų pakitimus, dėl kuriųatsiras hiperaktyvumas, impulsyvumas ir net padidėjusi savižudybės grėsmė. Taip pat tokievaikai turi sunkumų dėl mokymosi ir koordinacijos. Viena iš alkoholio poveikio vaisiuipasekmių yra tikimybė, kad užaugęs vaikas girtaus. Tai tampa uždaru ratu. Laikas šį ratąpralaužti.

Pilar Ayuso (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausiai norėčiaupalaikyti šią, Komisijos siūlomą strategiją dėl alkoholio, nes ja siekiama spręsti problemąsu prevencijos ir švietimo pagalba, išleidžiant gaires dėl nuosaikaus ir atsakingo alkoholiovartojimo.


Taip pat norėčiau pasveikinti A. Fogliettą už jo protingą pranešimą, bet dar sykį norėčiaupasakyti, kad kaltinti reikėtų ne alkoholinius gėrimus per se, bet piktnaudžiavimą jais.

Vidutinis fermentuotų gėrimų, pvz., vyno arba alaus, vartojimas sveikiems suaugusiesiemsnekenksmingas, bet netgi naudingas sveikatai ir gali būti subalansuotos dietos dalis.Nuosaikus vartojimas gali apsaugoti organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kaip įrodytadaugeliu mokslinių tyrimų.

Vartotojai turi teisę į išsamią, teisingą informaciją apie alkoholio vartojimo riziką ir naudą,bet reikėtų suabejoti perspėjimų dėl sveikatos tinkamumu ant vyno ir alaus etikečių, nestose šalyse, kur tai daroma jie buvo neveiksmingi.

Tiksliau, nėra konkrečių duomenų, kurie įrodytų perspėjamųjų etikečių dėl sveikatosveiksmingumą atliekant piktnaudžiavimo alkoholiu prevenciją. Be to, ir konkrečiai nėščiomsmoterims skirtos etiketės nebūtų veiksmingos.

Geriausiai galima pasiekti nustatytus tikslus didinant sąmoningumą ir vykdant švietėjiškaskampanijas, skirtas būtent nėščiosioms ir jaunimui.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad neseniai įkurtas Europos alkoholio ir sveikatos forumas,kuris kartu suveda visas suinteresuotas šalis siekiant kovoti su per dideliu, piktnaudžiaujamualkoholio vartojimu, man atrodo, yra labai tinkama iniciatyva ir tikiu, kad šios Forumoišvados taip pat gali padėti spręsi šią problemą.

Galiausiai, norėčiau pabrėžti, kad girtuokliavimo reiškinys jaunimo tarpe eina ranka rankojsu vyno vartojimo vienam gyventojui mažėjimu Europos Sąjungoje. Manau, kad tai reikiaturėti galvoje, nes reikalas yra daug sudėtingesnis nei gali atrodyti.

Catherine Stihler (PSE). – Pone pirmininke, šios dienos diskusija dėl ES strategijos remtivalstybes nares siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą turi būti visiškai remiama. Ji tęsiadarbą, kurį atlikau savo pranešime 2001 m. dėl jaunimo, alkoholio ir jo neigiamo poveikio.Ši alkoholinių gėrimų rinkos globalizacija ir išgertuvių dažnėjimas visoje ES yra toksreiškinys, su kuriuo stengiasi grumtis politikai ir susijusios sveikatos tarnybos.

Siekiant pasidalyti geriausia praktika ir pažiūrėti, kaip panašias problemas sprendžia kitosšalys, būtina bendradarbiauti ES lygiu. Pradedantiesiems vienas nelaimingas atsitikimas išketurių gali būti susijęs su alkoholio vartojimu kai ES kiekvienais metais su alkoholiususijusiose eismo nelaimėse žūna 10 000 žmonių, o nuo 35 iki 45 % eismo nelaimėsežuvusiųjų yra jauni žmonės nuo 18 iki 24 metų. Eismo nelaimės, kai vairuoja neblaivūsasmenys, dar iškalbingesnės: du trečdaliai susijusių žmonių yra nuo 15 iki 34 metų ir 96 %yra vyriškos lyties.

Alkoholis laikomas 16 %, nusikaltimų prieš vaikus ir vaikų nepriežiūros priežastimi.Pavyzdžiui, fetalinis alkoholio sindromas (angl. foetal alcohol syndrome (FAS)) arbaalkoholio sukeliamas vaisiaus vystymosi sutrikimas (angl. foetal alcohol spectrum disorder(FASD)): prenatalinis piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia įgyto psichinio atsilikimopriežastis. Visai neseniai medicinos profesionalai nustatė, kad nėra tokio dalyko, kaipnekenksmingas alkoholio kiekis per nėštumą.

2001 m. kai išėjo mano pranešimas apie jaunimą ir alkoholį, FAS dar buvo beveiknežinomas. Po šešerių metų buvo entuziastingai pritarta argumentui, kad jei ant alkoholiniogėrimo JAV yra perspėjimas dėl FAS, kodėl taip pat nepaženklinus tokio paties produktoES? Tarp dviejų produktų nėra jokio skirtumo: Tik tiek, kad vienas jų parduodamas JAV,o kitas ne.


Anot K. Sinnott, JAV, kur naudojamas FAS ženklinimas, 20 % nėščiųjų vartoja alkoholį,o Airijoje 80 %, JK 75 %, o visoje ES 40 % Būtų lengva įvesti perspėjimus dėl FAS antalkoholio turinčių produktų, o tokių veiksmų poveikis, kartu su visuomenės sveikatosšvietimu ir informacija, būtų labai svarbus ES užkertant kelią FAS.

Jean Marie Beaupuy (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šį vakarą buvopateikti įvairūs skaičiai, taip pat A. Fogliettos pranešime. Norėčiau pasakyti, kad po šiašalta statistika visų pirma slypi žmonių tragedijos. Kelerius metus vadovavau psichiatrineiligoninei, ir dauguma mūsų pacientų buvo priklausomi nuo alkoholio.

26 pranešimo dalyje teigiama, kad turime žinoti priežastis. Šį vakarą apie tai pakankamainekalbėjome. Jei norime nutarti, kokių teisingų veiksmų reikia imtis dėl jaunų žmonių,senų žmonių, moterų ir vyrų, turime žinoti priežastis.

Todėl raginu, kad imantis bet kokių veiksmų, kiekvienoje valstybėje narėje ir apskritaivisoje Europos Sąjungoje, būtų atlikti tyrimai ir būtų nustatyta, kodėl šiems jauniemsžmonėms reikia per daug vartoti alkoholio. Ir dar: kodėl seni žmonės, atskirti savo namuose,per daug geria? Kodėl vyrai geria darbe? Kol neišsiaiškinsime tikrųjų šio per didelio alkoholiovartojimo priežasčių, negalėsime pateikti tinkamų atsakymų.

Avril Doyle (PPE-DE). – Pone pirmininke, apskritai džiaugiuosi dėl šio pranešimo.Manau, kad joje pasiekta puiki pusiausvyra tarp nusistovėjusių kultūrinių papročiųpripažinimo ir didelį nerimą keliančios pavojingo alkoholio vartojimo tendencijos, ypačdėl didėjančios išgertuvių kultūros, kuri plinta tarp jaunuolių.

Komisijos požiūryje numatyti svarbiausi tikslai – apsaugoti mūsų vaikus, kovoti suišgertuvėmis, sumažinti susižalojimų ir mirčių skaičių dėl siautėjimo apsvaigus nuoalkoholio, nelaimes keliuose ir savižudybių gausą. Mano kolegos puikiai nurodėsusirūpinimą keliančias sritis. Norėčiau pabrėžti poreikį į Komisijos svarbiausių tikslųsąrašą įtraukti rimtą riziką dėl alkoholio poveikio prenataliniame etape, dėl kurios reikiadirbti, ir kad šiuo klausimu ypač susidomėtų Komisijos pasiūlytas sveikatos ir alkoholioforumas. Taip sakau, nes alkoholio padarytą prenatalinę žalą visuomenė dar menkaisupranta.

Nėštumo laikotarpiu joks alkoholio kiekis nėra nekenksmingas, nes alkoholis yrateratogenas. Iš tiesų tai labiau pavojinga per antrąjį ir trečiąjį neštumo trimestrus, o todauguma nėščiųjų nesupranta, nes nevartoti vaistų, narkotikų ar kitokių medžiagų paprastairūpinamasi per pirmąjį trimestrą. Alkoholis yra ypač pavojingas per antrąjį ir trečiąjįtrimestrą. Negėdindami ir nekaltindami, padedant bendrosios praktikos gydytojams,privalome pradėti švietimo informacinę kampaniją visose valstybėse narėse, kad nėščiosiosbūtų iš karto perspėtos dėl alkoholio vartojimo pavojaus. Kolegos minėjo ADHD. Dar yrair Aspergerio sindromas. Dėl alkoholio politikos medicininių tyrimų bendruomenė turėjosunkumų dėl straipsnių spausdinimo šia tema. Tegul jūsų forumas imasi spręsti šį klausimąir toliau prie jo dirbti.

Paskutinis žodis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kaip dėl piktnaudžiavimo įvairiaisnarkotikais. Airijoje kas penktas nuo nesaikingo alkoholio vartojimo gydytas asmuo taippat piktnaudžiavo narkotikais, o neseniai atliktame tyrime Prancūzijoje buvo nustatyta,kad vairavimas apsvaigus nuo kanapių padvigubina nelaimingo atsitikimo riziką. Visdidėjantis įvairių narkotikų vartojimas turi būti sprendžiamas skubiai, ir tai taip pat galiatlikti forumas, kiekviena valstybė narė, o mūsų policijos institucijoms, ypač per kelių


policijos patikrinimus, turi būti suteikta ir sustiprinta techninė pagalba, siekiant nustatytiįvairių narkotikų vartojimą.

Daciana Octavia Sârbu (PSE). – (RO) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją.Pranešimo rezultatais siekiama sumažinti alkoholio daromą žalą ir saugoti ES piliečiųsveikatą bei gerovę, kadangi visi gerai žinome, kad alkoholis Europoje yra vienas išpagrindinių veiksnių, sukeliančių ligas, priešlaikinę mirtį bei daug socialinių problemų.

Vertinu tai, kad dėmesys kreipiamas ir į kenksmingo alkoholio poveikio mažinimąvartotojams, ir į trečiąsias šalis, pažeidžiamas socialines grupes, pvz., vaikus, jaunus žmonesir nėščiąsias. Taip pat galime pridėti visą socialinę žalą, pvz., namų smurtą, neprižiūrimusvaikus, nedarbą ir socialinę atskirtį.

Švietimui, informavimui ir švietimo kampanijoms skiriama svarba, siekiant išvengtipavojingo ir žalingo alkoholio vartojimo poveikio, pvz., keitimasis gerąja patirtimi Europoslygiu, yra svarbios sudedamosios dalys mažinant kenksmingą alkoholio poveikį.

Bendrasis pranešimo požiūris buvo sėkmingas, nes atskleidė esmines alkoholio vartojimoEuropos Sąjungoje problemas; pranešimas yra svarbus žingsnis kovojant su per dideliualkoholio vartojimu.

Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, dėl kenksmingo ir pavojingoalkoholio vartojimo atsirandančios problemos pastaraisiais metais taip išaugo, kad kelianerimą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Už tai mūsų visuomenė brangiai mokakiekvienais metais patirdama ir tiesiogines, ir netiesiogines išlaidas.

Aštriausios alkoholio vartojimo problemos susijusios su jaunimu. Jaunuoliai yra labiaulinkę į fizines ir psichines problemas bei dažniau patiria socialinę žalą dėl savo ir kitųgirtuokliavimo. Tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu problemos susijusios ne tik su jaunimu.Alkoholis atlieka vaidmenį daugelyje žmogžudysčių atvejų, o per metus keliuose nutinka17 000 mirčių, kurių galima išvengti. Aštuntajame dešimtmetyje Suomijoje kiekvienaismetais nuo kepenų cirozės mirdavo 200 žmonių: dabar ši liga pražudo 1 000 žmonių permetus.

Reikia imtis skubių veiksmų Europos lygiu, kad harmonizuotume mokesčius alkoholiuididėjančia kryptimi. Norėčiau paraginti Komisiją parengti ambicingų bendrų tikslų projektąvalstybėms narėms, kad būtų sumažintas pavojingas ir kenksmingas alkoholio vartojimopoveikis.

Christa Klaß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Europainereikia visko reglamentuoti, jai to neleidžiama ir ji to daryti nepajėgi. Dabartiniai šūkiaiyra valstybių narių subsidiarumas ir mažesnė biurokratija; juos kartojame kalbėdamiesisu visuomenės atstovais. Nuolat abejojama Europos Sąjungos kompetencija, tačiau Europaiš tiesų turėtų ir privalėtų būti dabartine varomąja jėga. Komisijos iniciatyvos teisė yraapibrėžta dokumentais. Kai nėra jokių teisinių dokumentų, siekdama susitelkti į sudėtingątemą ji naudojasi iniciatyvos teise ir atkreipia valstybių narių dėmesį į piktnaudžiavimą beipareikalauja veiksmų. Toks šio Komisijos pasiūlymo teisinis pagrindas, ir juo privalomenaudotis.

Privalome pažaboti neigiamą poveikį dėl sveikatai pavojingo per didelio alkoholio vartojimobei jo socialinių ir ekonominių pasekmių. Reikia suformuluoti Europos strategiją, kad būtųpalaikytos valstybės narės savo siekyje mažinti su alkoholiu susijusią žalą ir atlikti josprevenciją. Į tai įeina pagrindinių priežasčių tyrimas, kaip ką tik buvo paminėta. Į tai taip


pat įeina visuomenės informavimas, instruktavimas ir sąmoningumo didinimas, o tai yradalyko esmė, tai yra pagrindiniai punktai. Kiekvienas asmuo gali laisvai rinktis. Tačiauasmenys gali naudotis šia teise tik būdami informuoti apie savo veiksmų pasekmes irpoveikį.

Svarbiausi veiksniai yra auklėjimas ir lavinimas. Auklėjimas šeimoje padeda pagrindustvarkingam ir patikimam gyvenimo būdui, todėl turime į tai susitelkti; po to turi sektimokymas ir patarimas. Tas pats pasakytina apie sąmoningumą dėl alkoholio.

Remiu Parlamento pranešimą, kuris daugelyje vietų pagerina Komisijos dokumentą. Tačiauvisiškai prieštarauju dėl raginimo perspėti apie pavojų sveikatai. Dėl alkoholio etikečių yraaiškios taisyklės. Etiketėje nurodomas alkoholio kiekis. Informacijos perkėlimas ant etiketėsir jos supratimas yra pagrindinis informacijos pateikimo būdas. Tai, ponios ir ponai, yrabendrosios žinios! Kiekvienas asmeniškai privalo gebėti atsakingai naudotis ta informacija.Tas pats pasakytina apie daugelį gyvenimo dalykų: apie valgymą, alkoholio vartojimą, kaipir mankštą bei sportavimą.

Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, džiugina,kad Europos Parlamentas tvirtina šią strategiją kaip savalaikę ir svarbią priemonę. Alkoholiovartojimas, kuris dažnai virsta piktnaudžiavimu, paveikia daug žmonių, įskaitant vaikusir paauglius. Tai grėsmė, kurios visuomenė vis dar nepripažįsta, turbūt dėl informavimostokos. Piktnaudžiavimas alkoholiu paveikia ne tik asmens sveikatą bei reprodukcinęsveikatą; jis taip pat kenkia sveikatos priežiūros sistemoms, didina antisocialų elgesį, vedaprie didėjančio nusikalstamumo ir iškritimo iš švietimo institucijų, o dėl šios priežastiesmažėja švietimo normos. Todėl reikia visuomenės sąmoningumo, švietimo ir prevenciniųprogramų, kurios padėtų formuoti konkretų elgesį.

Šiame pranešime matau du raktinius žodžius: rizika ir saugumas. Dėl politikos solidarumoEuropos Komisija turėtų aptarti dvi svarbias priemones: pasiūlyti didelės apimties tyrimotikslinę programą, kurią įgyvendintų valstybės narės, dėl alkoholio vartojimo irsąmoningumo poveikio piliečiams, ir įskurti specializuotą prevencinių programų fondą,į kurį būtų pervedama dalis lėšų iš alkoholio reklamos.

Danutė Budreikaitė (ALDE). – Kova su alkoholio žala yra sena kaip pasaulis. Kai kuriosevalstybėse taikytas sausas įstatymas, įvairūs draudimai teigiamų rezultatų nedavė. TačiauEuropos Komisijos paskelbtas komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinantalkoholio daromą žalą“ yra labai svarbi iniciatyva. Komisija, apibendrinusi valstybių nariųpatirtį, nustačiusi visoms valstybėms bendras problemas pasiūlė alkoholio žalos mažinimoprioritetus. Tikėtina, kad išskirtų tokių svarbių prioritetų, kaip jaunimo, vaikų ir negimusiųvaikų apsaugojimas, kelio alkoholio vartojimui vairuojant užkirtimas ir kitų, įgyvendinimaspadarys mūsų visuomenę atsakingesnę, sveikesnę ir saikingesnę. Noriu akcentuoti didelęalkoholio vartojimo riziką jaunimui. Liūdna, bet alkoholio vartotojų amžius daugelyješalių jaunėja. Todėl yra labai svarbi geroji patirtis. Aš siūlyčiau alkoholio žalos jaunimuimažinimo patirtį susieti su ES jaunimo programomis. Tokių programų plėtra irįgyvendinimas padėtų užimti jaunimo laisvalaikį ir atitraukti nuo piktybiško alkoholiovartojimo.

Richard Seeber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, mano įsitikinimualkoholis buvo pavojingas praeityje ir yra pavojingas dabar. Savo pasiūlymo 5.4.1.straipsnyje Komisija teisingai nurodo, kad saikingas alkoholio vartojimas šiek tiek saugonuo širdies kraujagyslių ligų tuos, kam per 45, bet manau, kad neteisinga, remiantis labaisilpnu moksliniu pagrindu, teigti, kad šiek tiek alkoholio yra sveika. Alkoholis yra


pavojingas. Tai nuodai ir net maži kiekiai veikia sveikatą. Žinoma, reikia nubrėžtitolerancijos slenksčius.

Mes įvairiose Europos valstybėse išmokome tvarkytis su šiuo narkotiku, kuris yra alkoholis.Pvz., britų vartojimo įpročiai leistų juos vadinti mėgstančiais dideles išgertuves. Suvartojimasvienam gyventojui yra sąlyginai mažas, tačiau kartais išgeriamas per didelis kiekis, kurisveda prie rimtų sužalojimų. Mes Austrijoje vadinami integruotaisiais gėrėjais. Pas mus ganadidelis suvartojimas vienam gyventojui, bet retai padauginama. Taigi, yra dideli nacionaliniaiskirtumai, kurie priklauso nuo šalies istorinio vystymosi.

Komisija imasi teisingo šios problemos sprendimo būdo. Ji teigia, kad neatleis valstybiųnarių nuo jų atsakomybės. Tačiau yra tokių Europos užduočių, kurias galima spręsti kartu.Vienas pavyzdys yra mėginimas parengti tinkamą duomenų bazę. Statistika labai skiriasi.Klaidinga manyti, kad praeityje alkoholis darė mažiau žalos. Diagnostinis požiūris tuometu buvo kitoks, ir tuo metu buvo mažiau visuomenės sąmoningumo šiuo klausimu.

Todėl tikiu, kad mums Europoje svarbu žinoti apie ką kalbame. Taip pat svarbu naujusreiškinius spręsti remiantis vartojimo modeliais. Vienas modelis – tai faktas, kad vis daugiaujaunų žmonių vartoja alkoholį būdami labai jauni, o tai daro rimtą žalą. Dėl ženklinimoklausimo apskritai, norėčiau pasakyti, kad to per maža galvojant ko norime pasiekti. Būtųklaidinga manyti, kad toks sudėtingas reiškinys kaip alkoholio vartojimas gali būti išspręstaspaprasčiausiai ant butelio uždėjus perspėjimą. Taip būtų lengva išvengti savo politinėsatsakomybės.

Anna Hedh (PSE).– (SV) Pone pirmininke, palaikau šią strategiją, net jei manau, kad jilabai sušvelninta. Pagaliau atsirado vieningas dokumentas, kuriuo siekiama išspręsti tai,ką galima tik plėtoti. Teigiamas šios strategijos aspektas yra tai, kad ji parodo, kokie metodaiveikia mažinant alkoholio vartojimą, o kartu mažinant alkoholio keliamą žalą ir tragedijas.Bet siekiant visiškai valstybėse narėse panaudoti šio pranešimo siūlomus metodus, reikėspritaikyti ES teisės aktus. Visų pirma turi būti mažinamos importo kvotos. Kai alkoholisiš esmės gali būti laisvai importuojamas iš kitų valstybių, kiekvienos valstybės pastangosdirbti su ribojančiomis priemonėmis mažinamos arba visai neįmanomos. Papildomai, dėlvisuomenės sveikatos reikia padidinti minimalius mokesčius. Taip pat norėčiau, kad būtųįvesti perspėjimai dėl sveikatos ant alkoholio, taip pat kaip ir ant tabako. Todėl raginčiaubalsuoti prieš šį tekstą silpninančius pakeitimus.

Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – (FI) Pone pirmininke, viena iš populiariausių patarliųmano šalyje alkoholį apibūdina kaip išminčių gėrimą. Žinoma, tai nereiškia, kad nuoalkoholio visi taps išmintingais, bet ši patarlė tinka tik tiems, kuriems priimtinos sąvokos„kartais“ ir „saikingai“. Todėl man visai nesunku pritarti, kai mūsų frakcijos pagalbinėpranešėja R. Sommer atkreipia dėmesį į strategiją, skirtą apsaugoti nuo su alkoholiu susijusiopoveikio. Reikia pradėti nuo įvairių alkoholio gėrimo kultūrų pripažinimo ir rastiveiksmingus realių problemų sprendimus, t. y. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu irnepilnamečių alkoholio vartojimo. Nėra jokio reikalo kaltinti pačius produktus arbasaikingo jų vartojimo. Todėl įvairios agentūros turi bendradarbiauti ir rasti nacionaliniusvietinių sunkumų sprendimus.

Dėl vieno dalyko vis tiek noriu matyti ES veiksmus, o tai yra platus mokesčių alkoholiuikoregavimas didėjančia linkme. Turime pripažinti, kad visuomenės sveikatos išlaidos dėlpiktnaudžiavimo alkoholiu yra milžiniškos, o jos nebus kontroliuojamos jei neturėsimebendrų ekonominės politikos priemonių.


Šiuo atžvilgiu mano šalis yra geras pavyzdys blogąja prasme. Pasibaigus teisei ribotialkoholio importą ES narystė privertė Suomiją sumažinti mokesčius alkoholiui. Neseniaiatliktas tyrimas parodė, kad staigių mirčių nuo alkoholio akivaizdžiai padidėjo 2004 m.,o vartojimas taip pat ėmė sparčiai augti. 2003 m. skaičiai padidėjo 17 % neįtraukus kitųpasekmių.

Mūsų visuomenės sveikatos problemos yra tokios rimtos, kad dar sykį esame priverstididinti mokesčius. Kartą pats paprasčiausiai pasiūliau, kad valstybės narės nepaisytų importoribojimo reikalavimo po pereinamojo laikotarpio, remiantis Sutarties 30 ar 95 straipsniu.Tuo metu, deja, nieko nebuvo padaryta, o dabar visa tauta moka kainą, tauta, kuri, akivaizdu,kad nėra pakankamai išmintinga.

Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) neseniai per televiziją žiūrėjau laidą apieSkandinavijos šalių jaunus žmones, kurie penktadienį vakare sėda į laivą ir plaukia, pvz.,į Estiją. Ten nusiperka dvi dideles dėžes degtinės ir grįždami nusigeria iki sąmonės netekimo.Iš to išplaukia, kad visose Europos Sąjungos šalyse galima matyti panašių atvejų dėl perdidelio alkoholio vartojimo. Nėra abejonių, kad prie mažesnio alkoholio vartojimovedančios priemonės turės teigiamą poveikį visuomenės sveikatai, socialinėms sąlygoms,nelaimingiems atsitikimams ir darbe, ir ne darbo vietoje bei nelaimingiems atsitikimamskeliuose.

Norėčiau susitelkti į žalą sveikatai dėl visokių rūšių alkoholinių gėrimų per didelio vartojimo.Būtina vis nurodyti, ypač jaunimui, kad net reguliarus alaus vartojimas veda priepriklausomybės nuo alkoholio, kuri nė kiek ne mažiau rimta nei priklausomybė nuo vynoar kitų stipriųjų gėrimų. Baisu, kad žmonės lengvabūdiškai neįvertina kepenų ligų rimtumo,kurios dažnai baigiasi ciroze, o po to mirtimi. Reguliarus alkoholio vartojimas palaipsniuikeičia ne tik individo norus ir charakterio savybes, bet gali sugriauti šeimyninį gyvenimąjau neklabant apie dažnai atsirandančius rimtus neurologinius pakitimus. Jaunas alkoholikasnetenka gebėjimo siekti didesnių tikslų ir idėjų, o jo emocijos taip sustingsta, kad jam sunkusukurti normalius santykius arba sveiką šeimyninę aplinką.

Fetalinis alkoholio sindromas rimtai paveikia ne tik motiną, bet visų pirma kūdikį, nes jamtai sukelia išsigimimą ir vystymosi sutrikimus. Stebėtina, kiek mažai dėmesio daugelyjevalstybių narių kreipiama į nėščiųjų informavimą dėl šios problemos. Galiausiai šokiruoja,kiek žmonių vairuoja automobilį arba motociklą apsvaigę nuo alkoholio. Aš asmeniškaipasisakau už harmonizavimo galimybę visoje ES, kad vairuotojams būtų įvestas nulinisleistinas alkoholio kiekis kraujyje.

Cristian Stănescu, ITS frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, ponai ir ponios kolegos,alkoholio vartojimas – tai įprotis, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Keliose šalyse yrasu alkoholio vartojimu susijęs posakis, kad alkoholis turi rūpėti vien vyrams. Nėra dauggalimybių, kaip galima būtų sumažinti kenksmingą pavojingo ir nuodingo vartojimopoveikį vaikams ir nėščiosioms. Alkoholio vartotojai yra skaitlingesni ir įvairesni nei tabako;tradicinė gamybos technologija reiškia nekontroliuojamus rinkodaros metodus ir susijusiąriziką.

Šiuo atveju būtina, kad pranešimo 16 straipsnis skatintų naujas informacijos sklaidos irsąmoningumo didinimo priemones, susijusias su alkoholio vartojimu. Perspėjimai antalkoholio gaminių etikečių, kurios būtų panašios į tabako, negali būti laikomi naujupožiūriu, kadangi neįrodyta, kad tabako vartojimui jie turėjo teigiamą poveikį. Būtinaatlikti Europoje tyrimą dėl šios perspėjimo tvarkos poveikio priklausomybę turintiems


vartotojams, neatsižvelgiant į jų amžių, profesiją ir lytį, bet atsižvelgiant poveikį vidausrinkai.

Europos Parlamentas turi pateikti nedviprasmišką rezoliuciją, suteikiančią laiko sukurtikitus informavimo ir sąmoningumo didinimo metodus, kad valstybės narės turėtųveiksmingą sistemą kovai su alkoholio vartojimo piktnaudžiavimu ir skatintų nuosaikųbei atsakingą alkoholio vartojimą.

Markos Kyprianou, Komisijos narys. − Pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkotivisiems nariams už labai įdomią diskusiją.

Norėčiau papasakoti graikų mitą. Šį nutikimą galite rasti pavaizduotą Pafose, Kipre. Taipasakojimas apie pirmuosius vyno gėrėjus. Dievo Dionizo tarnas pavogė vyno, kad galėtųjo duoti pirmą kartą paragauti žmonėms. Šie gėrė, pirmą kartą žmonijos istorijoje pasigėrė,tačiau apsinuodijo ir nužudė jiems vyno davusį tarną.

Šiais laikais sprendimai daug sudėtingesni ir turime surasti įvairių būdų. Kiekvienas renkasivis kitokį būdą. Vieni sako, kad nuėjome per toli, kiti sako, kad dar nepakankamai toli.Vieni norėtų, kad viskam sukurtume teisės aktų, kiti sako, kad viską turi daryti pačiosvalstybės narės.

O sprendimas kažkur viduryje. Turime prisidėti prie valstybių narių veiksmų ir paremti jųpolitiką, bet tai nereiškia, kad Europos Sąjunga neturi savo vaidmens, kaip teigiamapranešime ir kaip teigė nariai. Kartu ne viską galima išspręsti teisės aktais. Todėl turimesuteikti forumui galimybę dirbti ir pasiekti konkrečių rezultatų, kuriuos stebėsime. Tačiau,kaip jau buvo sakyta, dėl daugelio šių aspektų valstybės narės turi teisės aktų. Trūksta tikjų įgyvendinimo ir tai kelia sunkumų. Todėl spaudimas valstybėms narėms padės pasiektiteigiamų rezultatų.

Kad ir ko kiekviena šalis tikėjosi, neturėtume nuvertinti svarbaus fakto, kad pirmą kartąEuropos lygiu pripažinome su alkoholio problema susijusią žalą ir, kad reikalinga Europosstrategija – kuri buvo šiandien patvirtinta – ir kad dabar turime Europos diskusiją, Europosiniciatyvą ir Europos veiksmus. Tai svarbu. Nė viena valstybė narė negali išspręsti šiosproblemos viena ir nė viena valstybė narė nėra apsaugota nuo šios problemos. Dabarišgertuvės vyksta Ispanijoje, kai anksčiau tai buvo šiaurės Europos problema. Todėl matomekultūrinį keitimąsi ir kitas priežastis – socialiniai analitikai galėtų paaiškinti, kodėl taipvyksta – kaip tos pačios problemos persikelia į kitas šalis ir joms nelieka geografinių kliūčių.Jos egzistuoja visoje Europos Sąjungoje.

Tai pirmas svarbus žingsnis, nors ne paskutinis. Jei per nuosaikų laiko tarpą nepamatysimerezultatų, galėsime iš naujo įvertinti ir iš naujo ištirti šią strategiją, imtis kitokių priemoniųar keisti kursą. Tačiau kol kas esame teisingame kelyje. Dar kartą norėčiau padėkotipranešėjui, komitetui ir nariams, kad remia šią strategiją. Laukiu, kada galėsiu su jumisdirbti, kad pasiektume visų trokštamų rezultatų.




Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Per didelis alkoholio vartojimas yra Europosvisuomenės amaras. Dėl alkoholio vartojimo sukeltų priežasčių prarandamenesuskaičiuojamą daugybę gyvybių; taip pat valstybėse narėse neįprastai didelis aukų


skaičius dėl neblaivių vairuotojų. Alkoholio vartojimas ir įpročiai skiriasi įvairiose šalyseir net regionuose, todėl teisinga gynybines strategijas kurti valstybėse narėse. Vis tiek yraatskirų ES direktyvų poreikis. Nepilnamečius nuo alkoholio reikia saugoti visais įmanomaisbūdais, o kad tai būtų pasiekta, reikia dar griežtesnių sankcijų. Atsiliepiant į dvasią „apsvaigęsnevairuok“ visoje ES reikia įvesti 0,00 % alkoholio kiekį kraujyje visiems vairuotojams. Betvien su draudimais pažangos nepadarysime, kaip matyti iš gėdingo amerikietiško sausojoįstatymo nesėkmės. Turime populiarinti gerus alkoholio vartojimo įpročius ir mažaialkoholio turinčio alaus ir vyno vartojimą. Turime ryžtingai veikti prieš falsifikuoto, netikro,prastos kokybės ir sveikatai kenksmingo alkoholio prekybą.

David Martin (PSE), raštu. – Nerimą kelianti tendencija yra tai, kad pastaraisiais metaisalkoholio gamintojai su nestipriais alkoholiniais gėrimais nusitaikė į nepilnamečius.Išgertuvės vis didėja tarp jaunimo ir labai svarbu tokią tendenciją veiksmingai įveikti.Manau, kad būtų naudinga paskatinti prekybos centrus ir parduotuves geriau atskirtinestiprius alkoholinius gėrimus nuo gaiviųjų gėrimų. Nestiprūs alkoholiniai gėrimai, kartusu kitais alkoholiniais gėrimais taip pat turi būti su atitinkamais perspėjimais dėl sveikatos.Džiaugiuosi, kad panašūs mano pasiūlymai taip pat buvo įtraukti į šį pranešimą. Žinoma,siekiant veiksmingai įveikti nepilnamečių išgertuves nacionalinės vyriausybės taip patprivalo susitelkti į vartotojus, kad pakeistų jų požiūrį į alkoholį. Todėl džiaugiuosi, kadsusitelkiama į informacijos ir sąmoningumo didinimo kampanijas, pvz., vykdant mokyklinesšvietimo programas. Taip pat remiu rekomendacijas, kad leistina alkoholio kraujyjekoncentracijos (angl. BAC) riba būtų nustatyta kuo arčiau 0,00 % ypač pradedantiemsvairuotojams. Esu įsitikinęs, kad plačiai paplitę alkotesteriai, kurie buvo siūlomi amepranešime, gali padėti atgrasinti tuos, kurie mėgins vairuoti neblaivūs. Nacionalinėsvyriausybės gali atlikti daugiau, kad užtikrintų viešojo transporto paslaugų prieinamumąalkoholio vartojusiems vairuotojams.

21. Žmonėms vartoti skirtas konservuotas pienas (Direktyvos Nr. 2001/114/EBdalinis pakeitimas) – Bendras pieno ir pieno produktų rinkos organizavimas(Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 dalinis pakeitimas) – Papildomos taisyklės dėlbendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo(Reglamento (EB) Nr. 2597/97 dalinis pakeitimas) (diskusijos)

Pirmininkas . − Kitas klausimas yra bendra diskusija dėl

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu, dėlpasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą 2001/114/EB dėl žmonėmsvartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno(COM(2007)0058 - C6-0083/2007 - 2007/0025(CNS)) (A6-0282/2007),

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėlpasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1255/1999dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (COM(2007)0058 -C6-0084/2007 - 2007/0026(CNS)) (A6-0283/2007), ir

- Elisabeth Jeggle pranešimo, pateikto Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėlpasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2597/97,nustatantį papildomas taisykles, dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktųrinkos organizavimo (COM(2007)0058 - C6-0085/2007 - 2007/0027(CNS))(A6-0284/2007).


Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkosParlamentui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, o ypač pranešėjai E. Jeggle už šįkonstruktyvų pranešimą dėl pateikto mažo pieno paketo.

Šis paketas pateikia medžiagos trijų teisės aktų pakeitimui. Pirmasis susijęs su Direktyvadėl konservuoto pieno, kurioje dabar leidome baltymų kiekio standartizavimą, visiškaiatitinkantį Maisto kodekso komisijos (Codex) standartus. Tai patenkina užsitęsusį mūsųpieno pramonės ir pieno miltelių eksportuotojų prašymą ir tai, kad jų padėtis, lyginant sutrečiųjų šalių konkurentais, tikrai pagerės.

Ne tik pramonės ir prekybos atstovai, bet ir pieno tiekėjai – mūsų ūkininkai – gaus naudos,nes šis baltymų standartizavimas gali leisti didesnį pieno kainų reguliavimą valstybinėmispriemonėmis. Be to, planuojamas didelis baltymų poreikis lengvai sunaudos padidėjusiusbaltymų kiekius. Džiaugčiausi visiška jūsų parama dėl šio pasiūlymo.

Antras pasiūlymas susijęs su bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimu. Šiojesrityje siūlome daug suderinimų, dėl kurių Europos Parlamentas išreiškė visišką paramą.Į juos įeina pasiūlymas sumažinti intervencines kainas nugriebto pieno milteliams dėlstandartizacijos numatyto mažesnio baltymų kiekio matematinio rezultato. Dėl to sviestointervencinėje sistemoje kiekvienai valstybei narei panaikinama ribinės kainos sistema.Dėl to taip pat panaikinamas nacionalinis sviesto kiekis, kaip nustatytas leistinas kriterijuspagalbai gauti, panaikinama pasenusi pagalba karinėms pajėgoms ir panaikinamasprivalomas naudojimasis importo licencijomis.

Jūsų pakeitimas dėl grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių privataus saugojimo šiek tieknustebino, nes praktiškai šiomis sistemomis niekada nebuvo naudojamasi ir jos gali būtilaikomos visiškai pasenusiomis. Be to, privatus sviesto saugojimas išlieka, todėl nėra jokioreikalo išlaikyti sistemą grietinėlės saugojimui.

Dėl jūsų pakeitimų, susijusių su mokyklų aprūpinimo pienu sistema, mes manome taippat. Kaip siūlėme, sistema bus supaprastinta įvedus vieningą pagalbos dydį. KomisijosŽemės ūkio ir kaimo vystymosi GD jau tiria įvairias galimybes dėl mokyklų aprūpinimopienu sistemos peržiūrėjimo ir kvietė valstybes nares teikti pasiūlymus, kaip pagerinti šiąsistemą bei kaip į ją įtraukti papildomus produktus. Sistemoje atlikti pakeitimai netrukusbus pateikti Pieno valdymo komitetui. Tikiuosi, kad bus pasiektas Parlamento, Tarybos irKomisijos susitarimas dėl iki 18,15 EUR 100 kg. padidėjusios pagalbos mokyklųaprūpinimui pienu.

Dėl jūsų pakeitimo, kuris įvestų pieno fondą, iš kurio būtų finansuojama restruktūrizavimoprograma, norėčiau pabrėžti, kad pasiūlymai, įtraukti į mažą pieno paketą yra visai nerestruktūrizavimo pobūdžio. Todėl man labai sunku susieti šias pagrindines technines irsupaprastinimo priemones su pastebimu poreikiu nustatyti „pieno fondo“ biudžeto eilutę.Diskusijos dėl atitinkamų priemonių poreikio pieno sektoriui turi vykti atsižvelgiant įartėjančią diskusiją dėl būklės patikros ir įvairias būsimas diskusijas dėl bendrosios žemėsūkio politikos.

Trečiasis dalykas yra susijęs su geriamo pieno rinkos liberalizavimu ir šiuo klausimu taippat norėčiau pasakyti, kad manau taip pat. Pasiūlymas panaikinti 0,2 % paklaidą riebumuiatrodo priimtinas. Taip pat siūlote daryti nuorodą į Direktyvą 2000/13/EB. Norėjau pranešti,kad ši direktyva taikoma automatiškai.

Taigi apskritai su malonumu teigiu, kad mūsų nuomonės sutampa. Ačiū už visą jūsų darbą.Laukiu šiandien vyksiančio mūsų diskusijos tęsinio.


Elisabeth Jeggle (PPE-DE), pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, poniosir ponai, šiuo metu visi kalba apie gerą ir stabilią pieno ir pieno produktų rinkos padėtį irdėl to didėjančias pieno kainas. Pieno kainų padidėjimas, kurio skubiai reikėjo ūkininkams,iš naujo įplieskia klausimą apie kvotas, dėl kurio buvo daug diskutuota.

Šiandien noriu aptarti mažą pieno paketą ir, pradėdama norėčiau pasinaudoti proga irpadėkoti Komisijos narei bei jos kolegoms už gerą bendradarbiavimą. Jie pateikė tris gerusir puikiai apgalvotus pasiūlymus, o Parlamentas nepateikė jokių pakeitimų. Tikrai tikiu,kad mūsų pakeitimų projektai duoda peno mintims ir tikiu, kad Komisija ir Taryba remsjuos taip, kaip Žemės ūkio komitetas.

Pirmame Komisijos pateiktame pranešime yra Tarybos direktyvos pakeitimų dėl iš daliesarba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonių vartojimui. Šiame pranešimeKomisija siūlo standartizuoti baltymų kiekį iki mažiausiai 34 %, išreikštų sausu pavidalube riebalų. Dėl standartizacijos Europos gamintojai galės konkuruoti su trečiųjų šaliųgamintojais tomis pačiomis sąlygomis. Šis tarptautinės prekybos supaprastinimassveikintinas ir yra viena priežastis, kodėl Žemės ūkio komitetas patvirtino šį pranešimą bepakeitimų ir tik vienu balsu prieš.

Toks standartizavimas taupo pinigus, todėl antrame pranešime siūliau pieno fondoprogramą, kuri užtikrintų, kad pieno sektorius išlaikytų bet kokias sutaupytas lėšas.Komisijos pasiūlyme, iš dalies keičiančiame reglamentą dėl bendro pieno ir pieno produktųrinkos organizavimo pateikiami keli svarbūs techniniai pakeitimai, kurie tikrai prisidėsprie tobulinimo.

Pirma, jie vidutiniškai 2,8 % sumažins nugriebto pieno miltelių intervencinę kainą. Pašalinęintervencijos priežastį sviestui, panaikinę nacionalines sviesto kokybės klases, įvedęstandartinį kokybės apibrėžimą, pašalinę realizavimo pagalbą karinėms pajėgoms irpanaikinę privalomas importo licencijas, sumažinsime biurokratiją.

Tačiau esu ryžtingai nusiteikusi prieš privataus grietinėlės ir nugriebto pieno milteliųsaugojimo panaikinimą. Tai yra saugumo priemonė ir, manau, turime ją aptarti kalbėdamiapie būklės patikrą, o ne apie mažą pieno paketą. Be to, pasiūlymas įvesti vieningą pagalbosdydį mokyklų aprūpinimui pienu yra be abejonės teisingas. Turint galvoje maistinę pienovertę, kai mokyklos bus aprūpinamos pienu, pagalba į šį reglamentą įtrauktiems produktamsturi būti ženkliai padidinta nuo 16,11 EUR už 100 kg iki 18,15 EUR už 100 kg. Taip patskubiai būtina išplėsti produktų asortimentą.

Dabar galima įsigyti fantastiškų naujų pieno, varškės ir jogurto produktų, kurie patenkinskiekvieno skonį ir pomėgius, o jei įvestume naujas programas mokyklose, sužadintumevaikų smalsumą dėl šių produktų ir taip pat prisidėtume prie mitybos. Galimas 117,3 mln.EUR sutaupymas dėl baltymų standartizavimo 2008–2013 m. laikotarpiui ar galimi dardidesni sutaupymai pieno rinkos organizavimo srityje turi būti naudojami pieno sektoriausreformos paramai ir palaikymui. Būčiau visiškai pasirengusi aptarti ir šią temą diskusijoseapie būklės patikrą.

Šia priemone siekiama palengvinti mūsų pasiūlytą pieno fondo programą. Ištekliai galibūti naudojami skatinant pardavimą pieno sektoriuje, teikiant geresnę informaciją apiemaistinę vertę ir taip pat imantis būsimų lydinčių priemonių, pvz., pieno gamybosmodernizavimo sunkesnėmis sąlygomis ir kalnuotuose regionuose. Komitetas patvirtinošį antrąjį pranešimą visais balsais.


Trečiasis pranešimas susijęs su geriamuoju pienu. Jame siūlomas didesnis geriamojo pienoapibrėžties lankstumas. Dabartiniame reglamente išskiriamos trys grupės geriamojo pieno,kuris gali būti gaminamas ir pardavinėjamas Bendrijoje. Tai – nugriebtas pienas (daugiausia0,5 % riebumo), pusiau nugriebtas pienas (1,5–1,8 % riebumo) ir nenugriebtas pienas(mažiausiai 3,5 % riebumo).

Komisija siūlo leisti gaminti bei parduoti geriamą pieną, kurio negalima priskirti vienai ištrijų nustatytų kategorijų, jeigu etiketėje aiškiai ir įskaitomai nurodomas riebalų kiekis. Šiliberalizavimo priemonė ne tik reiškia, kad gali būti pašalinti pereinamojo laikotarpionukrypimai, bet taip pat išplės vartotojo pasirinkimo galimybes, kurios tikrai padės atgaivintiprekybą Bendrijos viduje.

Siekiant išvengti bet kokio netikrumo, ant pakuotės turi būti aiškiai matomas riebalų kiekisir jis turi būti tiesiogiai susietas su produkto apibūdinimu. Tačiau manau, kad nebūtinanustatyti 0,2 % paklaidą nurodant riebalų kiekį, kadangi tai nepagerins aiškumo, o galitrukdyti įgyvendinimui.

Šie du pakeitimų projektai, kaip ir trečiasis pranešimas, taip pat buvo vienbalsiai patvirtintikomitete. Kai Žemės ūkio komiteto pozicija tokia aiški, esu įsitikinusi, kad rytoj plenarinėjesesijoje vyksiančiuose balsavimuose didelė dauguma parems visą mažą pieno paketą.

Tačiau, deja, negaliu priimti ALDE frakcijos trijų projektų pakeitimų. Jie iš esmės pranešimonepagerina. Trečiasis pakeitimo projektas susijęs mokyklų aprūpinimu pienu, kuris turėspriešingą poveikį nei mūsų norimas, būtent prieš tiekiamo asortimento pagerinimą. Todėl,deja, turiu atmesti ir šį pakeitimo projektą.

Nuoširdus ačiū visiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir frakcijos kolegoms. Dėkojuuž jų pasitikėjimą ir už gerus darbinius santykius.

Struan Stevenson, PPE-DE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuosveikinimų E. Jeggle už jos tris parengtus pranešimus – mažąjį pieno paketą. Nuo patpradžių buvo labai aišku, kad apskritai pritariame jos pranešimams ir tai išreiškė Komisijosnarė. Nariai paprašė šios diskusijos norėdami aptarti platesnius klausimus, kurie daropoveikį Europos pieno pramonei, ir aš ne išimtis.

Dar visai neseniai pieno ūkiai buvo JK pramonės sektorių pelenės. Dėka miglotosekonominės praktikos, kuri leido prekybos centrams pieno kainą numušti iki 17 JK pensųuž litrą, kai visuomenei pieną pardavinėjo už 50 pensų už litrą, dauguma pieną tiekiančiųūkininkų ėmė bankrutuoti. Verta prisiminti, kad net parduodant po 50 JK pensų už litrą,pienas vis tiek kainuoja perpus mažiau, nei mūsų prekybos centruose vanduo buteliuose,o buteliui vandens nereikia nei veršiavimosi, nei veterinaro priežiūros.

Dar visai neseniai iš 27 valstybių narių tik Slovakijoje, Estijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje pienokainos buvo mažesnės nei JK, o dėl to per paskutinius penkerius metus mano rinkimųapylinkėje Škotijoje netekome maždaug 500 ūkininkų, kurie tiekė pieną. Dabar apytiksliaisapskaičiavimais Škotijoje liko 1 400 pieno ūkių – ir tai viskas. Apskaičiuota, kad visoje JKkiekvieną dieną iš šios pramonės šakos pasitraukia vienas pieną tiekiantis ūkininkas.

Tik dabar, kai beveik dvigubai išaugo pasaulio grūdų kainos – ypač kviečių – tuopadidindamos pašarų kainas ir, kadangi didėja spaudimas dėl dirbamosios žemės naudojimobiodegalų ir kitokių ne maistui skirtų pasėlių auginimo, kai kurie prekybos centrai pagaliaupradėjo kelti paniką dėl numatomo pieno trūkumo ir todėl pradėjo šiek tiek daugiau mokėti


pieną teikiantiems ūkininkams. Pagaliau pieną tiekiantys ūkininkai tunelio gale ėmė matytišviesą ir gauna bent jau daugiau nei savikainą.

Rosa Miguélez Ramos, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, taip pat norėčiaupadėkoti pranešėjai už jos puikų darbą, kuris mums visada leidžia pasitikėti jos pasiūlymais.Ypač norėčiau jai padėkoti, kad leido man pateikti pakeitimą žodžiu dėl mokyklųaprūpinimo pienu sistemos.

O dabar norėčiau pakartoti savo kritiką dėl šios mažos reformos pateikimo, kai kitaismetais laukiama didelės COM reformos, o lapkričio mėnesį bus atliekama BŽŪP būklėspatikra, o kol kas, Komisijos nare, nežinome, ar sektoriui tai turės pasekmių.

Bet šiandien, Komisijos nare, tikrovė, o tai S. Stevenson paaiškino, veda mus skirtingomiskryptimis. Žemės ūkio produktų kainų krizė atgaivino diskusiją dėl žemės ūkio produkcijosgamybos Europoje.

Mano vertinimu pieno krizė skiriasi nuo jūsų. Mano nuomone, pagrindinė pieno kainųdidėjimo priežastis yra ne padidėjęs vartojimas Azijoje, o maža Bendrijos produkcijosgamyba. Iš tiesų praėjusio sezono rezultatai buvo mažiausias per 15 metų.

Kai kurios organizacijos sako, kad Europai gali prireikti papildomai maždaug tūkstančiomilijonų litrų per metus, kad patenkintų savo poreikius. Žinoma, šiandien vartotojaipriblokšti dėl pagrindinių maisto produktų kainų didėjimo, o ūkininkai savo ruožtupriblokšti dėl pašarų gyvuliams kainų.

Nors aš, kaip ir jūs, laikausi nuomonės, kad biodegalų gamyba nei didžiausia, nei pagrindinėkainų didėjimo priežastis, nereikia apsigauti, yra ir kitų priežasčių. Stabilizuoti kainomsnepakaks nei atidėtos žemės, nei pūdymo.

Komisija turi būti labai dėmesinga kitokioms spekuliacijos rūšims, pvz., spekuliacijai akcijųbiržose. Didelės grupės galės lengvai žaliavų kainų padidėjimą užkrauti vartotojui, iš tiesųjie tai jau ir daro, bet vietiniams gamintojams tai padaryti daug sunkiau, todėl padidėjimaslabiausiai nuskriaus silpnesnes MVĮ.

Iš tiesų, kaip ką tik pasakė S. Stevenson, padidėjimas neatsispindi kainoje, kurią turi mokėtiūkininkai; jie kaltina atotrūkį tarp jiems mokamos kainos ir kainos, kurią moka vartotojaspagal Bendrąją žemės ūkio politiką remiant atidėjimą.

Tokiu atveju, Komisijos nare, patarčiau jums neiti čia ir nesakyti mums, kad kvotųpanaikinimas buvo įgyvendinamas palaipsniui.

Prastos ūkininkų nuotaikos, nes nesijaučia saugiai dėl ateities, kurią anksčiau laikė sava,savo kapitalu, būtent kvotas, apie kurių pašalinimą buvo pranešta, yra viena iš pienogamybos Europoje naujo pradėjimo kliūčių; tą patį buvo galima pasakyti kai stipriai nukritopieno kainos, o dėl to daug gamintojų perėjo prie pelningesnių ir mažiau darbo sąnaudųreikalaujančių pasėlių; tie gamintojai jau negalės pasinaudoti kainos padidėjimu.

Sunkų pienininkyste besiverčiančio ūkininko darbą dar apsunkina kvotos gavimoproblemos, gyvulių įsigijimo sunkumai… Ar žinojote, Komisijos nare, kad dabarpienininkyste besiverčiantys Europos ūkininkai turi vykti į tokias valstybes kaip Kanadaar Jungtinės Amerikos Valstijos pirkti pienininių karvių, nes Bendrijos rinkoje nerandapirkti gyvulių?

Atsižvelgiant į tai, Komisijos nare, prašyčiau Jūsų reaguoti į šias naujas aplinkybes, ir, esuįsitikinusi, kad taip ir padarysite, aplinkybes, kurias dar prieš dvylika mėnesių buvo sunku


įsivaizduoti ir apie kurių pasekmes žemės ūkio maisto gamybos sektoriuje turime pradėtidiskutuoti.

Mano nuomone, neturime vien tikėtis, kaip skaičiau jūsų tinklaraštyje, kad Europos ūkininkųkonkurencingumas pasaulio rinkose nebus labai paveiktas, bet turime reaguoti greitai, kadišvengtume tokios padėties.

Kyösti Virrankoski, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, pirmiausiai norėčiaupadėkoti pranešėjai E. Jeggle už puikius pranešimus. Pienas yra viena iš svarbiausių žemėsūkio gamybos sričių. Tai dar svarbiau, kai įvertini, kad jautienos gamyba labai priklausonuo veršiukų, kuriuos veisia pieninės gyvulininkystės ūkiai. Pieno gamyba itin tinka tomsvietovėms, kuriose gamtos sąlygos yra prasčiausios. Pavyzdžiui, pieno ūkiai šiaurės Europojegali veiksmingai išnaudoti faktą, kad dirbamoji žemė yra puikiausias rupaus pašaro šaltinis,o dėl šios priežasties gamyba tampa atspari lietui, šalčiui ir kitoms nepalankioms gamtossąlygoms.

Mums pateikti pasiūlymai supaprastins ES pieno pramonės įstatymus. Kokybiška sviestoklasių sistema bus supaprastinta, griežta riebalų kiekio klasifikacija bus panaikinta, pagalbamokyklų aprūpinimui pienu padaryta labiau nepriklausoma nuo riebalų kiekio, ointervencijos sistema bus paaiškinta. Šios priemonės atrodo teigiamos ir norėčiau padėkotiKomisijos narei Fischer Boel už šias reformas.

Didelis klausimas yra visa pieno sektoriaus reforma, kuri turi vykti artimoje ateityje siejantją su būklės patikra, o vidutiniu laikotarpiu su – vidutinio laikotarpio BŽŪP peržiūra.Svarbiausia susitelkti į pieno kvotas.

Dabartinė pieno gamybos pusiausvyra buvo pasiekta dėl pieno kvotų. Tai dėl jų ištirpo tas1 300 mln. kg. sviesto kalnas, kurį vis dar turėjome devintojo dešimtmečio pabaigoje irkartu tapo įmanoma užtikrinti vartotojus dėl pastovaus tiekimo ir įvairaus žemės ūkioproduktų asortimento. Taip pat buvo nustatyta prognozuojama sistema, kurioje pienogamintojai galėjo kurti savo produkciją.

Mano nuomone, ir ateityje ES pareiga yra užtikrinti tokias prognozuojamas sistemas pienogamybai. Tai svarbu, nes jau atliktos būtinos investicijos, kurios aprėpia dešimtmečius, ošeimų ūkiams tai yra milžiniškos sumos. Be to, gamybos reglamentavimas yra lėtas procesas,nes užtrunka maždaug dvejus metus, kol karvės tinkamos gamybai. Todėl pieno kvotųtęsimas būtų naudingas ir vartotojui, ir gamintojui. Kvotų panaikinimas reikštų, kadūkininkų investicijos į kvotų pirkimą ir į gamybos sąlygų stabilizavimą buvo nereikalingos.Su tokiais pastebėjimais norėtume remti pateiktus pranešimus.

Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, Komisijosnare, gavęs žodį šioje diskusijoje norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos klausimus: visų pirma,norėčiau palaikyti pranešėjos pasiūlymą, kad dėl šios reformos sutaupytos lėšos, t. y. 117mln. EUR, galėtų būti panaudotos pieno fondo kūrimui.

Antra, šis fondas bus skiriamas pirmiausiai tiems pieno gamintojams ir perdirbėjams, kuriedėl padidėjusio rinkos liberalizavimo turi restruktūrizuoti savo ūkius arba įmones ir taippat skiriamas pieno ir pieno produktų skatinimui, ypač didinant finansinę paramą mokyklųaprūpinimu pienu ir pieno produktais.

Trečia, Komisijos pasiūlymas dėl šių pieno kategorijų, kurios iki šiol buvo pardavinėjamos,t. y. dėl nugriebto, pusiau nugriebto ir nenugriebto pieno, panaikinimo taip pat vertas


paramos. Dėl šių pakeitimų bus galima pardavinėti pieną su bet kokiu riebalų kiekiu jei jisbus tinkamai ant įpakavimo pažymėtas.

Remdamas šiuose pranešimuose pateiktus sprendimus, kuriuos parengė E. Jeggle, norėčiaupriminti Komisijos narei Fischer Boel, kad reikia rimtos diskusijos dėl Europos Sąjungojegaliojančių kiekių ir pieno gamybos kvotų ateities, kadangi jos akivaizdžiai neteisingos,ypač naujosioms valstybėms narėms. Komisijos nare, žadėjote mums šią diskusiją, kaiatsakėte į mano klausimą dėl šio reikalo, kuris Komisijai buvo pateiktas 2006 m. spaliomėn.

Tokia šalis kaip Lenkija su 38 mln. gyventojų turi maždaug 9 mln. tonų kvotą, o tai yra0,23 tonų gyventojui, kai šis kiekis Vokietijoje yra 0,33 tonos, Prancūzijoje 0,39 tonos, oNyderlanduose 0,67 tonos. Lenkija, kuri net dabar, po įstojimo į ES praėjus trejiems metams,turi puikias galimybes pieno gamybos vystymui, jau labai arti prie maksimalios ribos irdaugiau vystyti jos negali. Tai turi labai neigiamą poveikį pieno ūkių pelningumui, kuriespecializuojasi šioje srityje.

Alyn Smith, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, aš ne išimtis šioje diskusijojeperteikianti savo frakcijos padėką pranešėjai už puikų darbą, kuris buvo taip sumaniaiparengtas, kad beveik visi yra juo patenkinti. Taip pat norėjau pagirti Komisiją, kad ėmėsišiuo klausimu veiksmų pirmiau už būklės patikrą, nes tai puikus darbas, kuris jau seniaiturėjo būti atliktas.

Apibendrinsiu mūsų požiūrį, remdamasis pirminiais komentarais, išsakytais čia, per trumpąŠkotijos nacionalinės ūkininkų sąjungos pasitarimą. Pasiūlyti pakeitimai nebūtinai turiturėti tiesioginį poveikį ūkininkams, bet jie sudarys sąlygas tolesnės grandiessupaprastinimui, išlaidų taupymui ir efektyvumui, o visa tai pagerins pieno sektoriauskonkurencingumą; dėl to netiesiogiai, per rinką, naudos turėtų gauti ūkininkai.

Mano nuomone, mokyklų aprūpinimo pieno režimo supaprastinimas yra ypač sveikintinas.Koks dar gali būti geresnis būdas įvykdyti tiek daug žemės ūkio, ekonominių ir sveikatostikslų nei skatinant Europos vaikus gerti pieną ir valgyti pieno produktus? Atvirai kalbant,jau seniai reikėjo padaryti šią sistemą logiškesnę.

Girdamas paketą privalau sutikti su savo Škotijos – bet ne politiniu – kolega S. Stevenson,kad pasakė tai, kas visiems žinoma ir matoma, t. y. mažos kainos, kurias ūkininkai vis darturi ištverti, nes tiekimo grandinė jau seniai turėjo nutrūkti ir per daug rinkos dalyvių tokiapadėtimi negarbingai naudojasi. Mes, Komisijoje ir Parlamente šiandien atlikome savodarbą supaprastinę sistemą. Taip pat galėtume paklausti, kodėl ji iš pat pradžių buvo tokiasudėtinga, tačiau šiandien savo darbą atlikome. Dabar nacionalinės ir ES konkurencijosinstitucijos privalo stipriai įsikišti ūkininkų vardu, kurie dėl faktinio, ypač prekybos centrų,išnaudojimo dėl jų dominuojančios padėties rinkoje, ir toliau už savo kokybiškus produktusgauna grašius. Anot Komisijos narės, būklės patikra yra gera proga, nes kol ES nesiimsveiksmų spręsti šią visiems matomą problemą, visos geros pastangos, tokios kaip šios,toliau bus užgožiamos ir prapuls bendroje sumaištyje.

Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Apskritai, pritariame K. Jeggle trijuosepranešimuose pateiktiems pasiūlymams, būtent pasiūlymui sutaupytas lėšas atidėtirestruktūrizacijos programai, kuri galėtų būti naudojama rinkodaros paramai irinformavimui dėl maistinės vertės, susijusios su pieno kiekiu ir pieno produktais.

Panašiai manome, kad svarbu stiprinti mokyklų aprūpinimo pienu sistemos apimtį irkokybę plečiant produktų asortimentą, kurį būtų galima įtraukti į šią sistemą, kuri veiktų


kaip tikra programa, skatinanti pieno ir pieno produktų vartojimą, kad šie produktai labiauatitiktų vaikų ir jaunimo skonį kreipiant reikiamą dėmesį į maistinę vertę ir subalansuotąmitybą.

Taip pat pritariame labai aiškių taisyklių įvedimui dėl pieno ženklinimo, nes mums visaiteisingai atrodo, kad riebalų kiekis turi būti įtrauktas į vadinamąjį „produkto apibūdinimą“.

Galiausiai, dėl mūsų išgyvenamų laikų, kai pieno gamyba neatitinka dabartinio poreikio,nes reikia remti prasčiau besiverčiančius ūkininkus bei pieno gamintojus ir didinti subsidijaspienui labiausiai jų reikalingose vietovėse, būtent Portugalijoje, turint galvoje, kad, pvz.,Azorų salų autonominiame regione pieno gamybą būtų galima padidinti neplečiant gyvuliųtankumo, o tai yra labai atokus regionas, kuriame pieno gamybos sąlygos yra puikios.

Peter Baco (NI). – (SK) Kalbant apie mažąją pieno pramonės reformą norėčiau ypačpabrėžti poreikį šiame posėdyje patvirtinti Reglamento 5 ir 7 pakeitimus dėl bendro pienoir pieno produktų rinkos organizavimo. Pakeitimas 5 numato vieno dydžio pagalbosįvedimą, kuri būtų 18,15 EUR už 100 kg bet kokios rūšies pienui mokyklų aprūpinimopienu sistemoje. Nėra jokios abejonės, kad didindami pagalbą ir supaprastindami režimąpadėsime pasiekti sveikų valgymo įpročių ir kovos su jaunų žmonių nutukimu tikslų.

Pakeitimas 7 numato pieno fondo restruktūrizacijos programos pagrindinius tikslus. Šiosprogramos uždaviniai, pvz., mitybos sąmoningumą stiprinančios priemonės ir pienovartojimo didinimas bei pieno gamybos modernizavimas, pvz., kalnuotose vietovėse, yrageras paskatinimas būtent naujoms valstybėms narėms. Juk pastaraisiais metais daugelyjenaujų valstybių narių labai sumažėjo pieno gamyba, o galvijų skaičius sumažėjo daugiaukaip 50 %.

Deja, dėl to sumažėjo pieno suvartojimas iki mažesnio nei gydytojų rekomenduojamokiekio, ypač kalbant apie mažus vaikus. Patvirtindamas šiuos tris tekstus EuroposParlamentas gali padėti pasiekti pusiausvyrą tarp pieno vartojimo ir gamybos visose EuroposSąjungos šalyse.

Agnes Schierhuber (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai,norėčiau prisijungti prie padėkos pranešėjai, nes manau, kad neįtikėtinas komitetopalaikymas pakankamai rodo, kaip puikiai šis darbas buvo atliktas.

Šis mažas pieno paketas yra svarbus žingsnis ne tik dėl Europos ūkininkų ir pieno sektoriaus,bet visų pirma, dėl pieno vartojimo skatinimo, nes jis maistingas.

Subalansuota mityba ypač svarbi vaikams, o pienas ir pieno produktai šioje srityje atliekasvarbų vaidmenį. Sveikas mūsų vaikų vystymasis priklauso nuo sveiko maisto, pvz., vietiniųpieno produktų, tiekimo. Štai kodėl svarbu skatinti pieno ir visų pieno produktų nuojogurto iki gėrimų bei liesų produktų vartojimą, kurie taip patinka vaikams ir moksleiviams.

Viena priežastis, kodėl taip svarbu skatinti pieno ir pieno produktų pardavimą yraaiškėjimas, kad nesveika mityba yra daugelio ir Europiečių sveikatos problemų priežastis.Mažame pieno pakete numatytos reklamos lėšos padidins žmonių sąmoningumą, kuris,savo ruožtu, bus visiems naudingas.

Gyvybiškai būtina užtikrinti, kad dėl reformos atsiradę sutaupymai liktų pieno sektoriuje.Pabaigai norėčiau pasakyti, kad galiausiai didėja tiesioginės gamybos kainos ūkininkams,nors tai tikrai ne dėl to, kad dabar gaminame bioenergiją, bet daugiausia dėl aplinkoskatastrofų ir geresnių ES bei užsienio t. y. trečiųjų šalių, rinkų.


Bernadette Bourzai (PSE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai,pirmiausiai norėčiau pasveikinti E. Jeggle už šį puikų darbą. Ypač remiu jos prieštaravimusdėl privataus grietinėlės ir nugriebto pieno miltelių saugojimo ir norą įvesti vieno dydžiopagalbą mokyklose platinamam pienui.

Tačiau, kartu su kai kuriais savo kolegomis, ypač norėčiau paminėti dabartinį pienosaugojimą, kuris be abejonės prisidėjo ne tik prie pasaulinės paklausos, bet ir prie pasiūlossumažėjimo, kurios buvo galima tikėtis, nes, mano nuomone, ją buvo galima numatyti.Dėl BŽŪP reformos ir pieno gamintojams mokamos kainos sumažėjimo, kai kurie ūkininkai,pvz., Prancūzijoje, atsisakė kai kurių savo pieninių karvių ir labiau susitelkė į jautienos irveršienos gamybą, arba, pvz., Vokietijoje, apskritai atsisakė auginti galvijus ir auginagrūdines kultūras. Dėl to Prancūzija turi 100 000 mažiau pieninių karvių nei reikia įvykdytikvotai, o Europos Sąjungai reikia vieno milijardo litrų pieno, kad patenkintų Europosporeikius. Šis trūkumas jau turi ir turės rimtą poveikį pieno kainoms ir pieno produktams,bei įvairių maisto produktų kainoms. Be šio didėjimo, kitų pagrindinių maisto produktų,pvz., kruopų ir mėsos, kainos didės dėl gyvulių pašaro kainų didėjimo. Akivaizdu, kad dėlto papildomų sunkumų turės vartotojai.

Todėl, man atrodo, būtina įvesti kainų stabilizavimo priemones. Ypač yra poreikis kuogreičiau sukaupti daugiau atsargų, kad rinka taptų saugesne; padidinti pieno gamintojamsmokamą kainą už pieną, kad jie būtų paskatinti toliau dirbti ir padidintų gamybą, kurijiems padėtų įveikti didėjančias gyvulių pašaro kainas; labiau remti rinkodaros ir platinimokanalus; kuo greičiau padidinti Europos pieno gamybos kvotas; ir įvertinti pieno rinkosorganizavimo priemones 2008 m. BŽŪP peržiūroje atsižvelgiant į dabartinį trūkumą priešsvarstant kvotų pienui atsisakymą 2015 m.

Galiausiai, norėčiau atkreipti dėmesį į dar sunkesnę pieno gamintojų padėtį kalnuotosevietovėse, nes aš atstovauju tiems gamintojams. Jų gamybos išlaidos didesnės ir sunkiaugauti tiekiamas prekes. Be to, kai kuriose valstybėse, pvz., Prancūzijoje, susiduriama supagalbos gavimo mažėjimu, kuris atsveria dalį papildomų pagalbos rinkimo išlaidųkalnuotose vietovėse. Pieno gamyba yra vienas iš sektorių, kuris labiausiai prisideda priežemės išsaugojimo ir žemės naudojimo planavimo, ypač problemiškose vietovėse. Todėltikiuosi, kad būsimose diskusijose dėl BŽŪP peržiūros ir naujos BŽŪP konkrečioms kalnųregiono problemoms bus skirtas reikiamas dėmesys.

Jorgo Chatzimarkakis (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, „Pienas sveika“,ir šiandien visi apie tai kalba. Pienas yra seniausias energetinis gėrimas pasaulyje, tai ypačsvarbus produktas, ir puiku, kad dabar apie tai diskutuojame. Vadinamasis mažas pienopaketas susideda iš trijų dokumentų, ir tai yra tik viena, bet labai svarbi būsimos ESteisėkūros žemės ūkio srityje supaprastinimo sudedamoji dalis, o iš esmės su tuo susijusiKomisijos reforma ir supaprastinimo priemonės yra labai sveikintinos.

Kaip žinome, Bendros žemės ūkio politikos reformavimas yra ilgalaikis nuolatinis procesas,o pasiūlytas mažas pieno paketas yra žingsnis teigiama reformos linkme. Deja, Romanebuvo pastatyta per vieną dieną. Komisijai tai žinoma geriau nei bet kam kitam.

Norėčiau paminėti vieną svarbų politinį aspektą, dėl kurio kai kurie kolegos jau diskutavo:pienas mokykloms. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas paragino jį didinti nuo 16,11iki 18,11 EUR už 100 kg. Tai protingas pakeitimas ir buvome teisūs jo prašydami. Galdabar galėtume rimtai apsvarstyti vaisių tiekimo į mokyklas programą, dėl kurios turbūttaip pat bus patenkintas Komisijos narės kolega M. Kyprianou.


Taip pat palaikau pieno ir pieno produktų gamybos baltymų kiekio standartizaciją, nes taiEuropos gamintojams leidžia sąžiningai konkuruoti su trečiųjų šalių konkurentais,atsižvelgiant į tai, kad konkurencija yra pagrindinis liberalus rūpestis. Šiuo metu pienogamintojams ir pieninėms yra teisinga, svarbu ir skubiai būtina dar labiau sutekti savoišteklius, kad būtų lengviau pareikšti apie savo interesus rinkoje. Šioje srityje dar taip patreikia atlikti daug darbo.

Norėčiau pateikti idėją iš vartotojo pozicijų ir žiūrėdamas į ateitį. Visame pasaulyje padidėjopieno paklausa. Ypač aišku, kad gyvenimo ir valgymo įpročiai keičiasi visoje Azijoje t. y.paklausa didėja ir kainos didėja. Gaila, kad aukštesnės kainos visų pirma aiškinamosprekybos ypatumais. Tačiau turime būti savo piliečiams sąžiningi. Didesnės kainos kaikuria prasme byloja aplinkos apsaugos tiesas. Pvz., nesuvokiama, kad litras pieno dabarkainuoja mažiau nei litras vandens. Sviestas dabar pigesnis nei buvo prieš 20 metų. Tikraiprivalome piliečiams pasakyti, kad žinoma, yra ir pagerėjimo. Pinigai turi likti sektoriuje,tačiau neturi būti skirti prekybai.

Žodis apie kvotas. Akivaizdu, kad kurį laiką dar turėsime kvotas. Apie tai čia buvodiskutuojama ir buvo pateiktos priežastys dėl kvotų išlaikymo. Tačiau dabartinės kvotospienui turi baigtis 2015 m. kovo mėn., ir ne tik Vokietijos ūkininkams, kurie galės pelnytisiš didėjančios pasaulinės pieno ir pieno produktų paklausos. Kai Komisijos narė garsiaigalvodama sakė norinti padidinti kvotą, turbūt reikia suprasti, kad norėjo pasakyti, jog jąreikia panaikinti. Mes galime būti sąžiningi ir paprašyti, kad ji būtų panaikinta.

Manau, kad apskritai E. Jeggle pranešimas buvo labai geras. Linkiu Komisijos narei viso kogeriausio vykdant tolesnes žemės ūkio politikos reformas.

Andrzej Tomasz Zapałowski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, pasiūlyti pieno rinkospakeitimai ir pieno fondo sukūrimas turi remti ir ūkininkus, ir vartotojus, o ne griautiesamą padėtį. Be jokių abejonių reikia įvesti nuostatą išskirtinėms aplinkybėms iružtikrintam teisiniam pagrindui dėl pieno produktų saugojimo įvairiomis sąlygomis.

Ypač svarbi kovos už sveiką maistą dalis yra teikti paramą žemės ūkio produktamskalnuotose vietovėse. Ten gaminamas pienas yra geros kokybės dėl palyginti mažoužterštumo.

Vienodai svarbu tiksliai informuoti visuomenę apie produktus, t. y. apie pieną, bei apiešalį ir apie už gamybą atsakingą gamintoją. Į tai turi būti įtraukta informacija, kad genetiškaimodifikuoti augalai buvo arba nebuvo naudojami šios gamybos procese. Tai ypač svarbužinoti duodant pieną vaikams.

Galiausiai, norėčiau pasveikinti E. Jeggle už puikų pranešimą.

Jim Allister (NI). – Pone pirmininke, šiame pranešime yra trys dalykai dėl bendros pienorinkos organizavimo, kuriuos labai remiu. Pirma: privatus grietinėlės ir nugriebto pienomiltelių saugojimas neturi būti panaikintas, bet išlaikytas kaip saugumo priemonėbesikeičiančiame pieno gamybos pasaulyje. Antra: mokyklų aprūpinimo pienu sistemayra kritiškai svarbi, ypač kovojant su nutukimu ir ji turi būti išplėsta įtraukus naujus irsveikus pieno produktus. Trečia: pieno fondo restruktūrizavimo programa turi būti sukurtasu tikslu pieno sektoriui sutaupyti; santaupos turi atsirasti įgyvendinant mažą pieno paketą,o toks fondas turi būti naudojamas remti rinkodarai ir su mityba susijusiam sąmoningumui.

Nors dabar su pienu susijusios prognozės yra optimistiškesnės, turime įsitikinti, kad nebūtųimtasi jokių žingsnių, kurie panaikintų dabartines saugumo priemones arba sutrukdytų


plėsti įsivaizduojamą pieno viziją. Sukauptų santaupų nereikėtų prarasti dėl pramonėsšakos ir jos skatinimo.

Esther de Lange (PPE-DE). – (NL) Pone pirmininke, taip vėlai, kai su mumis liko tikatkakli pranešėja žemės ūkio klausimais ir už žemės ūkio reikalus atsakinga Komisijos narė– už tai labai dėkojame – pienas ko gero neatrodys labiausiai gaivinamas gėrimas, kuriodabar norėtųsi, ypač po prieš tai buvusios diskusijos. Tačiau neturime pamiršti, kad čiakalbame apie vieną iš Europos žemės ūkio produkcijos gigantų. Kiekviena ES valstybė narėyra pieno gamintoja, o pienas sudaro ne mažiau kaip 14 % Europos žemės ūkio produkcijos.Tačiau, derėtų pasakyti, kad tai labai kukli ūkio biudžeto dalis. Pieno sektorius taip patleidžia rinktis kokybiškus produktus ir ypatingą regionui būdingą maistą. Generolas DeGolis šią didelę maisto įvairovę siejo su savo šalies valdymu. „Kaip gali valdyti šalį, kuriojeyra 246 rūšys sūrio?“ retoriškai klausė jis. Ką ši prancūziška pastaba gali reikšti iš 27valstybių susidedančiai Europos Sąjungai su, be abejonės, tūkstančiais rūšių sūrių, tačiaušįvakar to nenagrinėsime.

Reikėtų nepamiršti pienininkystės ūkininkų indėlio savo šalyje. Tai sektorius, kuriuoanksčiau buvo galima didžiuotis, bet kuris pastaruoju metu išgyvena ne pačius lengviausiuslaikus. Šiais sunkiais metais ir esant dabartinėms rinkos vystymosi tendencijoms kyla norasgalvoti apie klausimus, kurie yra už šios diskusijos ribų. Būsiu ne toks kaip visi ir tonedarysiu, nors dauguma Parlamento narių šiai pagundai pasidavė. Tik pakartosiu, ką sakėStruan Stevenson, kuris visai tinkamai paklausė, kokia kainos padidėjimo dalis iš tiesųatitenka ūkininkams.

Grįšiu prie mūsų diskusijos temos: puikių K. Jeggle pranešimų. Ypač noriu paminėtiraginimą išplėsti mokyklų aprūpinimo pienu sistemą. Teisingai buvo panaikintas ryšystarp riebalų procento ir paramos, todėl man yra prasmė išplėsti sistemą, visų pirma galvojantapie naujus ir sveikus produktus, ypač atsižvelgiant į Europoje didėjančią nutukimoproblemą. Komisijos narė jau pasakė, kad šiuo klausimu kalbasi su valstybėmis narėmis,bet gal ji galėtų pasakyti, kada galime tikėtis konkrečių pasiūlymų šia tema, ir iš to seka,kada šis paketas gali būtų išplėstas.

Galiausiai, sutinku su pranešėja, kad dar per anksti visai atsisakyti esamų apsaugospriemonių, net jei jos dabar nenaudojamos, bet ir tai yra būklės patikros klausimas. Taigi„Laukite tęsinio“.

Csaba Sándor Tabajdi (PSE). – (HU) Nuoširdus pagyrimas K. Jeggle už jos puikų darbą;taip pat norėčiau pasidžiaugti Komisijos mažu pieno paketu. Naujose valstybėse narėsekol kas buvo įmanoma nukrypti nuo ES teisės aktų, reglamentuojančių riebalų kiekį dėlsunkiai išsikovotų nukrypimų, bet gerai, kad po 2009 m. vis dar galėsime vartoti pienoproduktus, prie kurių esame įpratę.

Laukiant intensyvėjančios prekybos tarp valstybių narių po liberalizavimo turime būti darbudresni dėl maisto saugos. Norėčiau atkreipti Komisijos narės dėmesį į faktą, kad maistosaugumo klausimas kelia dar didesnių problemų visoje Europoje ir tokių, kurios ypač liečianaujas valstybes nares.

Remiu Žemės ūkio komiteto patvirtintą pasiūlymą, kad dėl standartizacijos atsiradęsutaupytos lėšos liktų pieno sektoriuje. Šie pinigai turi būti skirti dviem tikslams. Vienasyra paramos pienui reorganizavimas, o kitas yra pieno tiekimo mokykloms programa,kuri yra puiki Komisijos iniciatyva. Ši programa yra viena iš esminių sudedamųjų sveikos


mitybos dalių kovojant su nutukimu ir svorio padidėjimu. Reikia didinti paramą šiaiprogramai.

Norėčiau pasakyti J. Chatzimarkakiui, kad jis beldžiasi į atviras duris, nes prieš aštuoniolikamėnesių siūliau vaisių tiekimo programą mokykloms, kurią Fischer Boel patvirtino tiek,kad dabar ji įtraukta į jau užbaigtą vaisių ir daržovių reformą. Pieno tiekimo mokyklomsprograma ir vaisių tiekimo mokykloms programa labai gerai viena kitą papildo.

Daug kas minėjo kvotų sistemą. Ir akivaizdu, ir reikia saugotis, kad Komisija gali josnepatvirtinti, bet vis tiek prašyčiau, kad neatsitiktų taip, kaip nutiko su kukurūzųintervencija. Tegul būna „minkštas nusileidimas“, tegul pieno gamintojams būnaparuošiamasis laikotarpis. Bijau, kad nacionalinės kvotos padidėjimas ir baudų panaikinimasateityje ves prie kvotų nuvertėjimo.

Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN). – (PL) Pone pirmininke, bendras pieno ir pienoproduktų rinkos organizavimas yra svarbus klausimas ir kiekvienai valstybei narei atskirai,ir visai Europos Sąjungai. Visi sutariame, kad jis reikalauja kai kurių pakeitimų, bet jie turibūti pagrįsti išsamių mokslinių tyrimų rezultatais, o ne pramonės šakos ar verslo lobizmu.Privalome prisiminti, kad mūsų tikslas visada turi būti naudingas žmonijai, o šiuo atveju,vartotojams, kurie turi teisę tikėtis, kad ginsime jų interesus.

Šiame kontekste Europos Komisijos pasiūlymas panaikinti plius minus 0,2 % paklaidą dėlriebalų kiekio žmonių vartojimui skirtame piene lyginant su ant pakuotės nurodytuskaičiumi, yra nepriimtinas. Pieno rinkos organizavimo tobulinimas turi prasidėti nuopieno kvotų peržiūros, o po to jos turi būti paskirstytos remiantis vartojimu. Negali būtitokia padėtis, kai, pvz., 80 mln. gyventojų turinti Vokietija gautų 28 600 000 tonųviršijančią kvotą, o Lenkija su 38 mln. gyventojų turėtų mažesnę nei 9 mln. tonų kvotą.

Bendroji žemės ūkio politika, tame tarpe pieno politika, taip pat turi neatsakytų klausimų:kokį žemės ūkio modelį remiame – ar šeimų valdomas žemės ūkio valdas, ar ūkininkus sudešimtimis tūkstančių hektarų? Jei galvoju apie šeimų valdomas žemės ūkio valdas, tainėra reikalo finansuoti privataus saugojimo ūkiuose. Šios lėšos būtų geriau panaudotospasiūlytam pieno fondui, kuris be kitų dalykų, pasitarnautų informacijos sklaidai dėl pienoir pieno produktų maistingumo, kad būtų remiama pieno tiekimo mokykloms sistema irbūtų teikiama parama regioninių produktų gamybai bei pieno pramonės restruktūrizavimui.

Mairead McGuinness (PPE-DE) . – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti E.Jeggle už jos profesionalumą rengiant šiuos pranešimus. Šiame etape protinga būtų viskąsupaprastinti, bet nereikėtų daryti radikalių pokyčių.

Regis, šis pasaulis labai juokingas, nes dar visai neseniai pieno sektoriuje buvo visiškaneviltis ir tamsa, todėl neįtikėtina, kaip ūkininkai geba išlikti ir susigrąžinti dvasines jėgaskai šią vasarą, pirmą kartą per tiek laiko pamačiau jų veiduose šypsenas, nes atsigaunapieno kainos. Vartotojai pastebi – o „Tesco“ iš tiesų sako – kad ilgalaikė mažėjančių išlaidųmaistui tendencija sustojo. „Tesco“ generalinis direktorius Seras Terry Leahy neseniaipasakė, kad iš esmės pasikeitė vartotojų prioritetai renkantis maistą ir, manau, kad tai tiesair yra sveikintina; tikiuosi, kad tai reiškia atitolimą nuo prekybos centrų „rimbo“ politikosmaisto atžvilgiu. Akivaizdu, kad stengiamės apie pieną kalbėti konkrečiai. Visi norimežinoti apie planus dėl pieno kvotų, turint galvoje tokią rinkos padėtį, kokia yra. Ir norėtumeapie tai išgirsti.

Taip pat skaičiau apie Kinijos norą, kad vaikai gertų pieno ir, keista, kad, turint tai galvoje,mūsų vaikai Europoje, regis, jo geria vis mažiau. Tačiau dėl mokyklų aprūpinimo pienu


sistemos, kuri gyvybiškai svarbi, norėčiau pateikti jums Áinės – ji viena iš mano vaikų, jaidešimt metų – požiūrį. Ji ką tik nutarė nedalyvauti mokyklos pieno sistemoje ir, manau,kad dėl labai įdomių priežasčių – jai patinka pienas, bet ji mieliau žaistų lauke su draugais,nei sėdėtų ir gertų pieną, o mokykloje ji verčiama tai daryti. Taigi, yra daug priežasčių,kodėl reikėtų dar paanalizuoti tą sistemą ir mums reikia padirbėti su mokyklomis, nesAirijoje vidutinis pieno suvartojimas yra žemas, o mes nerimaujame dėl to kovodami sunutukimu.

Kaip jau minėjau, laukiu ateities ir būklės patikros. Mano pačios sveikata šiuo metu nekokia ir manau, kad šilto pieno puodelis tiems iš mūsų, kurie čia sulaukėme vėlumos, būtųlabai puikus dalykas.

Wiesław Stefan Kuc (UEN). – (PL) Pone pirmininke, E. Jeggle pranešimai pradeda pienoir pieno produktų rinkos reformą. Gerai, kad pasiūlymas dėl pieno fondo sukūrimo pateiktasprieš konkrečius veiksmus, siekiant reformuoti pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų sektorių.Taip pat gerai, kad įvesta šiek tiek lankstumo, sumažinant reglamentų dėl ES pieno ir pienoproduktų rinkos organizavimo skaičių.

Negerai, kad šis lankstumas nebuvo taikomas toliau, ir kad nebuvo panaikintos pienokvotos, t. y. praktinė gamybos kiekio kontrolė. Taip pat negerai, kad liko standartizacijabaltymų ir riebalų kiekio konsolidavimo forma, kadangi priešingai nei su mėsos gamybospadėtimi, ji atskiria produkto kokybę nuo gamintojo.

Galiausiai, gamintojų, perdirbėjų ir visų mūsų vardu tikiu, kad su šia reforma bus pasiektadaugiau nustatytų tikslų nei su praėjusiąja.

Carmen Fraga Estévez (PPE-DE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikintiE. Joggle už jos pranešimus, kurie konkrečiai buvo įtraukti į Komisijos pasiūlymus ir juospatobulino, ir tikiuosi, kad specialiajame žemės ūkio komitete pasiektas techninissusitarimas nesutrukdys Tarybai apsvarstyti Parlamento patvirtintus pakeitimus, pvz.,pakeitimą dėl pagalbos privačiam saugojimui nepanaikinimo.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad šis pasiūlymų paketas susideda iš svarbių sudedamųjų dalių,kurios skelbia apie vidurinio etapo pradžią, vedančią prie kvotų sistemos panaikinimo išesmės iki 2015 m. Kaip pavyzdį norėčiau nurodyti intervencinės kainos nugriebto pienomilteliams sumažinimą.

Pranešimas, kad neliks pieno kvotų savaime gamintojams sukūrė netikrumo padėtį, kaipsupranta ir Komisijos narė, dėl to buvo pažeista kvotų rinka, kuri ženkliai sulėtino sektoriuireikalingą restruktūrizaciją, bet jau Ispanijoje.

Tuo remdamiesi prašome Komisijos neuždelsti su pasiūlymų pateikimu dėl sektoriausateities, kurie atsakytų į tokius klausimus, kaip pvz., palaipsnis kvotų didėjimas arba galimakompensacija dėl gamybos teisių netekimo, arba tiesioginės pagalbos lygis po naujointervencinių kainų sumažėjimo; šie klausimai be kitų, reikalauja skubaus atsakymo, kadsektorius galėtų išbristi iš šios nežinomybės.

Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, Komisijos nare, aptariamemažą reformų paketą dėl pieno ir pieno produktų rinkos reformų. Mažas paketas yra geraspasiūlytų pakeitimų apibūdinimas. Pilnos ir tinkamos šios rinks reformos dar laukiame.

Mažame pakete pateikti pasiūlymai yra protingi ir verti paramos. Jie susiję su pieno fondokūrimu, kuris rems sektoriaus veiklos reformavimą, pvz., pieno vartojimo skatinimą,


įskaitant vartojimą mokyklose arba paramą pieno gamybai kalnuotose vietovėse. Taip patreikia išlaikyti paramą privačiam pieno produktų saugojimui.

Bet yra svarbus klausimas: kaip dėl esminių pieno rinkos reformų? Šiuo metu matome kaippieno produktų kainos didėja, o tai skatina infliaciją visoje Europos Sąjungoje. Didėjareikalavimas eksportuoti pieno produktus iš ES.

Kokia padėtis ES? Gamybos kvotos ir milžiniškos baudos už jų viršijimą. Ką reikėtų daryti?Veikti sistemiškai, bet kontroliuojamai; turime pradėti didinti pieno kvotas nuo 2 iki 5 %per metus, priklausomai nuo padėties konkrečioje šalyje. Grįskime kelią kvotų panaikinimuiiki 2015 m. – būtent to ir laukia ūkininkai. Komisijos narė apie tai ne kartą kalbėjo. Argalime sau leisti laukti būklės patikros? Nemanau. Esu įsitikinęs, kad šiandien galime pradėtinuo palaipsnio pieno kvotų didinimo proceso. Kartoju: lėtai, palaipsniui ir atliekant pilnąstebėseną.

Albert Deß (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, K. Jeggleatliko puikų darbą parengdama tris pranešimus apie pieną ir už tai jai nuoširdžiai dėkoju.Taip pat dėkoju Komisijos narei už pasiūlymus, kurie šiandien suformavo mūsų diskusijospagrindą. Trys pranešimai yra gana techninio pobūdžio. Esminė diskusija dėl pieno įvykskartu su būklės patikra.

Norėčiau panagrinėti kelis klausimus. Džiaugiuosi, kad pirmasis pranešimas susijęs supieno miltelių baltymų kiekio standartizacija, kuri veda prie rinkos suderinimo. Antramepranešime man priimtina, kad bus panaikintos 27 nacionalinės sviesto kokybės grupės irbus pakeistos vieningu visos Europos kokybės apibrėžimu. Taip pat džiaugiuosi, kaddaugiau dėmesio kreipiama į mokyklų aprūpinimą pienu. Geriau gaminti skanų pieną irpieno produktus savo vaikams nei aptarinėti jaunuolių piktnaudžiavimą alkoholiu, kaipdarėme šiandien.

Trečiame pranešime nurodoma, kad geriamasis pienas galėtų būti pardavinėjamas lanksčiau.Čia primygtinai Komisijos narei teigčiau, kad 0,2 % paklaida yra gerokai per didelė. Pienogamintojai skaičiuoja riebalų kiekį iš ūkininkų superkamame piene 0,01 % tikslumu, todėlprivalo ir vartotojams tiksliai nurodyti geriamo pieno riebalų kiekį.

Pienas yra vertingas ir sveikas maistas. Pienas ir pieno produktai yra sveikos mitybos dalis;tikiu, kad mūsų pienininkyste besiverčiančių ūkininkų padėtis ir toliau gerės, o rinka augs.Skubiai būtina užtikrinti, kad mūsų pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams būtų geriauatlyginta už darbą 365 dienas per metus. Šauksmas dėl pieno kainų didėjimo nepagrįstas.Vidutinis suvartojimas Europoje siekia 260 kg. Jei vartotojas turės sumokėti 10 centųdaugiau, tai susidarys 50 centų per savaitę, o tikrai turėtume manyti, kad tiek pieno gamybaEuropoje verta.

Monica Maria Iacob-Ridzi (PPE-DE). – (RO) Pone pirmininke, ponai ir ponios kolegos,bendrosios pieno rinkos supaprastinimo priemonė, valstybių narių nuomone yra puikiiniciatyva, kuri Europos rinką priartina prie tikroviškų ūkininkų poreikių. Tai įmanomabūtent liberalizavus gamybą ir pieno rinkodarą. Tai gera naujiena ypač toms valstybėms,kurių ūkininkai turėtų per daug investuoti, kad pagamintų tik vieną iš trijų pieno rūšių,kurios iki šiol buvo leistinos.

Nemanau, kad remiantis dabartinėmis rinkos sąlygomis ūkininkai būtų galėję pritaikytisavo gamybą iki 2009 m. kai baigsis pereinamasis laikotarpis. Be to, Europos Sąjunganeturi diktuoti pieno produktų turinio, jei jis atitinka fitosanitarijos standartus. Todėlvisiškai sutinku su šia liberalizavimo priemone.


Antra, remiu vienodos pagalbos įvedimą mokyklų aprūpinimo pienu sistemai. Tai svarbipriemonė, kuri prisidės prie Europos socialinės sanglaudos, kadangi sąlygos bus palankesnėsneturtingesniems rajonams ir bus kovojama su jaunų žmonių nutukimu. RemiantisKomisijos pasiūlymu, pagalba turi būti didesnė, nes mokyklos ir darželiai neturi būtiverčiami dalyvauti finansuodami dalį išlaidų. Be to, ši suma bus naudinga ypač toms šalims,kurių mokyklose jau veikia pagalbos sistema. Europos lėšos gali prisidėti prie mokiniamsskirtų programų ir produktų kokybės ir pareikalaus didelių valstybių narių biudžetiniųišteklių, kurie galėtų būti panaudoti su jaunais žmonėmis susijusioms politikos sritimsremti.

Taip pat remiu Europos pieno rinkos restruktūrizavimo fondo sukūrimą. Dėl kokybėsgerinimo į tai taip pat turėtų būti įtraukta finansavimo linija, pagal kurią daug ūkininkųnaujose valstybės narėse po 2009 m. negalės parduoti savo produkcijos.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kad turime matyti bendros rinkosorganizavimo pokyčius platesniame bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikroskontekste. Manau, kad tai tinkamas laikas restruktūrizuoti bendrąją pieno rinką su tikslupanaikinti pieno kvotų sistemą.

Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkostiems, kurie vis dar dalyvauja šioje konstruktyvioje diskusijoje. Kadangi, regis, nėra dideliųnuomonių skirtumų dėl mažo pieno paketo, norėčiau pasinaudoti proga ir pasakyti savopaskutinius komentarus dėl to, kas visiems matoma ir žinoma.

Per paskutines kelias savaites įvairūs suinteresuoti asmenys bei žiniasklaida per vasarą ypačsusitelkė į pieno kainų vystymą Bendrijoje. labai džiaugiuosi, kad šiandien turiu galimybęviską išsakyti ir išvengti galimų nesusipratimų. Faktas, kad nuo praėjusių metų pradžiospieno produktų kainos ženkliai padidėjo ypač dėl rinkos reakcijos ir, kaip teisingai buvopaminėta, ne dėl padidėjusios bioenergijos gamybos.

Žinoma, galima paaiškinti, kodėl padidėjo pieno kainos, ir prie to norėčiau grįžti šiek tiekvėliau, bet iš pradžių apskritai pakalbėsiu apie ateitį.

Visi žinome, kad pajamų dalis, kurią maistui išleidžia Europos namų ūkiai kiekvienaismetais palaipsniui mažėja. Šiandien Bendrija išleidžia tik apie 12 % pajamų maistui irnealkoholiniams gėrimams – labai didelis išlaidų sumažėjimas, kaip matote. Įdomu, kadVokietijos laikraštis atliko labai greitą tyrimą, kuris leido padaryti išvadą, kad norėdamasnusipirkti butelį pieno 1960 m. vienas žmogus turėjo dirbti 11 minučių, o 2006 m. 3minutes. Nors vidutinė sviesto kaina šiandien yra 4,10 EUR, 1982 m. ji buvo 4,50 EUR.Tai nominalios kainos, kai neatsižvelgiama į infliaciją. Dabartinės kainos yra dėl istoriškaižemo kainų lygio, kuris buvo nustatytas po 2003 m. reformos, pramonei suteikusioskonkurencingesnį pagrindą, o pieną tiekiantiems ūkininkams kompensavusios užpotencialiai žemas kainas.

Dabar norėčiau grįžti prie esminių dalykų kalbant apie dabartinę rinkos padėtį. Pirma, jaukurį laiką nemokama dauguma subsidijų, tik daugiausia vykdomi grąžinimai dėl eksporto,intervencinio pirkimo ir įvairios skirtingos realizavimo pagalbos.

Antra, šiandien esame tokioje padėtyje, kai intervencijos atsargų nėra – visi kiekiai parduotividaus rinkoje.


Trečia, sviesto tiekimas buvo sumažintas dėl mažesnės produkcijos ir intervencinių atsargųnebuvimo. Dar visai neseno pieno riebalai buvo pirmenybės tvarka naudojami sūriogamybai, kai pagerėjusios sviesto kainos leido pramonei vėl išplėsti sviesto gamybą.

Ketvirta, nors šiais metais karvių primilžis šiek tiek didesnis nei pernai, jis ne visiškaipatenkina padidėjusią paklausą.

Galėčiau ir toliau vardyti kitus esminius dalykus, bet iš esmės šiandien matome rinkos jėgųžaidimą remiantis pasiūla ir paklausa. Prieš reformas buvęs požiūris į rinką dingo, ointervencijos lygis diktavo kainas. Dabar pramonė priima tikrus komercinius sprendimussiekdama maksimalios grąžos būsimoms investicijoms, bet taip pat leidžia mokėti didesneskainas pieno tiekėjams – ūkininkams.

Tokiu atveju man malonu matyti teigiamas žaliavinio pieno kainų tendencijas perpaskutinius mėnesius: Kai kuriose valstybėse narėse jos siekė 15-20 %. Tačiau visi žinome,kad gamybos savikaina didėja, o pieno gamyba ir toliau plėsis, jei bus galima išlaikyti arnet padidinti pelno maržą.

Todėl norėčiau pasinaudoti šia proga ir padaryti teigiamas išvadas. Istorinėje perspektyvojedabartinės didmeninės ir mažmeninės kainos nėra labai aukštos. Rinkos grąža pienopramonei ir ūkininkams yra žadanti, o viešosios rinkos paramos išlaidos šiame sektoriujedaugiau ar mažiau sumažėjo iki šiek tiek socialinio atspalvio turinčių veiksmų.

Neturime leisti, kad mūsų politinius sprendimus diktuotų trumpalaikiai pieno sektoriauspokyčiai, o per kitus 12 mėnesių turėsime puikią progą aptarti galimybes ir priemones,kaip priversti pieno sektorių tvariai judėti pirmyn.

Visi žinome, kad pieno kvotų sistema turi baigtis iki 2015 m. kovo 31 d. kaip jau minėjau,lapkričio mėnesį pradėsiu diskusiją dėl būklės patikros ir kitas diskusijas – įskaitant ir čia,Parlamente – 2008 m pavasario pabaigoje pateiksime visus teisinius pasiūlymus, kadtikėtina, galėtume susitarti ir 2009 m. patvirtinti teisės aktus. Tokiomis aplinkybėmispasinaudosime proga plačiau aptarti visus klausimus pieno sektoriuje.

Ištirsiu, kokios priemonės būtų tinkamos stengiantis rasti švelnią išeitį, kai 2015 m. baigsgalioti kvotų sistema. Švelni išeitis gali būti, kaip jau buvo minėta, kvotų padidinimas priešarba įpusėjus terminui iki 2015 m. Esu įsitikinusi, kad per kitus 12 mėnesių turėsime dauggalimybių labai įdomiai padiskutuoti, tame tarpe ir dėl pieno sektoriaus platesniu mastu.




Bogdan Golik (PSE), raštu. – (SL) Pone pirmininke, Europos Komisijos pasiūlymas dėlmažo pieno paketo tikrai padės supaprastinti BŽŪP ir sumažinti administracinę naštą.Verta remti daugumą šio paketų dalių, ypač dėl pieno žmonių vartojimui gamybos irrinkodaros leidimo Bendrijoje su didesne riebalų gradacija nei buvo leidžiama anksčiau irdėl vienodos subsidijų sumos mokyklų aprūpinimo pienu sistemai įvedimo.

Tačiau subsidijų panaikinimas nugriebto pieno miltelių ir grietinėlės saugojimui keliaklausimų. Europos Komisijos nuomone ES operatoriai nenaudojo šių paramos priemoniųpieno rinkai ir dėl šios priežasties jos turi būti laikomos pasenusiomis ir nereikalingomis.Šiuo metu sunku tiksliai numatyti ilgalaikę pieno ir pieno produktų rinkos ateitį, ypač dėl


to, kad keičiama bendroji žemės ūkio politika, ir dėl šios priežasties pirmiau paminėtųparamos priemonių panaikinimas, net jei jos šiuo metu nenaudojamos, būtų skubotas.

Hélène Goudin (IND/DEM), raštu. – (SV) Praėjusį birželio mėnesį daug kartų šiuoseParlamento rūmuose buvo reiškiami stiprūs politiniai prieštaravimai Žemės ūkio ir kaimoplėtros komiteto pateiktiems pranešimams. Pranešimas dėl bendro pieno ir pieno produktųrinkos organizavimo (A6-0283/2007) – tai dar viena šio komiteto pateiktas pranešimas,kuris ir toliau atkakliai gina dideles subsidijas visoms skirtingoms žemės ūkio sektoriausgrupėms ir toliau tęsia prieš išorinį pasaulį nukreiptą protekcionizmą.

22. Kito posėdžio darbotvarkė (žr. protokolą)

23. Posėdžio pabaiga

(Šis posėdis buvo pabaigtas 23:40 val.)


2007 m. rugsĖjo 4 d., antradienis · 2011-02-24 · 2007 m. rugsĖjo 4 d., antradienis...

Documents