Leidžiamas nuo 1997 m. gruodžio mėn. Išeina kartą per ketvirtį. 2010 m. Nr. 1 (49) ISSN 1392-3803

Gerbiamieji,baigėsi 2009-ųjų mėgėjų teatro sezonas. Įsimintinas, kupinas visuomeninio įvertinimo, profesionalų pripažinimo ir svarbių

atradimų. Atšvęsti ir kolektyviniai, ir asmeniniai jubiliejai, pavyko originalusis „Amerikos pirtyje“ projektas, įvardinti „Atspin-džių“ nugalėtojai, nominuoti „Tegyvuoja teatras“, „Aukso paukštės“ laureatai, nuaidėjo tarptautiniai mėgėjų teatro festivaliai, sujudinę regionų ir visos šalies kultūrinį gyvenimą, pajutome ir aktyvią LMTS tarybos narių veiklą. Belieka sėkmės palinkėti Druskininkų teatrui „Niša“, atstovausiančiam Lietuvai ofi cialiajame NEATA festivalyje Islandijoje, teatrams, atstovausiantiems Lietuvai „Baltijos rampoje“ Estijoje.

Tarptautinė teatro diena pradėta švęsti 1961 m. kovo 27-ąją – dar 1957 m. tądien Paryžiuje vyko pirmasis Nacijų teatro festivalis, tarptautinė teatro meno apžiūra. Džiugu, kad ilgametės tradicijos tik stiprėja, nenyksta, o mes, atstovaujantys gausiai teatro mėgėjų armijai, turime profesinę šventę. Žinoma, ne visiems mums teatras – profesija, tačiau visiems – atgaiva sielai, meilė aplinkiniams, galimybė išreikšti save ir kurti gėrį.

Tad švęskime – sveikindami vieni kitus, kūrybinės sėkmės palinkėdami, būdami kartu su savo kolektyvais ir žiūrovais. Juk ieškojimui kartais neužtenka viso gyvenimo, o atradimui – gana vienos akimirkos...

Tikiuosi, kad šie metai bus dar vaisingesni, dar kūrybingesni – tvirtėja ir mums aktuali įstatyminė bazė: pagaliau priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (2010-01-20, Nr. 85); LMTS prezi-dentas įtrauktas į darbo grupę, ruošiančią „Mėgėjų meno plėtros strategiją“. Tačiau ne vien ofi cialiomis pastangomis pasiekiami rezultatai – daug daugiau gali kiekvienas iš mūsų, turintis savo nuomonę, nevengiantis jos pareikšti, kupinas idėjų ir supratimo, kaip spręsti kylančias problemas, kaip tobulinti tai, ką jau pasiekėme. Bendraukime, keiskimės patyrimu, naudokimės kuriama savo internetine svetaine, atsinaujinusiu savo laikraščiu – padėkime vieni kitiems.

Tegyvuoja Tarptautinė teatro diena! Ir mes visi – LMTS nariai!LMTS prezidentas Jonas Andriulevičius

Tegyvuoja teatras!Tegyvuoja teatras!

2 TEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!V-oji Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja Teatras“,

skirta Tarptautinei teatro dienai2010 m. kovo 27 d. 14.00 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)

Šventės metu skelbiami 38 nominantai ir 10 laureatų šiose nominacijose:

1. Nominacija Ryškiausia sezono moters epizodinio vai-dmens atlikėja

1. Birutė LADIGIENĖ už ANISJOS vaidmenį Pasvalio kultūros centro teatro spektaklyje N. Nekrasovo „Rudens nuo-bodulys“ (režisierius Gintaras Kutkauskas).

2. Živilė MARTINAITIENĖ už DINOS vaidmenį Jona-vos savivaldybės teatro spektaklyje N. Ptuškinos „Aš tave la-bai myliu, mama!“ (režisierius Jonas Andriulevičius).

3. Rita MILINIENĖ už AGOTOS vaidmenį Palangos „Grubiojo“ teatro spektaklyje „Amerika Palangoje“ (režisie-rius Virginijus Milinis).

4.Nijolė ČIRŪNIENĖ už BEKAMPIENĖS vaidmenį Rokiškio liaudies teatro ir Pasvalio šokio teatro „Tango and“ spektaklyje Keturakio „Amerika pirtyje“ (režisierius Jonas Buziliauskas).

5. Rasa JARUŠEVIČIENĖ už ūkininkės ADULIENĖS vaidmenį Birštono kultūros centro teatro spektaklyje S. Ka-pnio „Plutelė ir pelės“ (režisierius Rimantas Jacunskas).

2. Nominacija Ryškiausias sezono vyro epizodinio vai-dmens atlikėjas

1. Romas KLAUSA už Juzio KUKULIO vaidmenį Alks-niupių mėgėjų teatro spektaklyje V. Bladykaitės „Ženteliai“ (režisierė Laima Didžbalienė).

2. Vaidas MINELGA už TADŽIO vaidmenį Skuodo Že-maičių teatro spektaklyje E. Untulio „Keista lėga“ (režisierius Edmundas Untulis).

3. Algirdas GOGELIS už KLEBONO vaidmenį Anykščių krašto vaidilų teatro spektaklyje R. Vanago „Taraldis prisikė-lė“ (režisierius Vytautas Germanavičius).

4. Viktoras STANISLOVAITIS už VIRĖJO vaidmenį Pasvalio kultūros centro teatro spektaklyje N. Nekrasovo „Ru-dens nuobodulys“ (režisierius Gintaras Kutkauskas).

3. Nominacija Ryškiausia sezono aktorė1. Gražina RONKAITIENĖ už VIDOS vaidmenį Skuodo

Žemaičių teatro spektaklyje E. Untulio „Keista lėga“ (režisie-rius Edmundas Untulis).

2. Irena NORKŪNIENĖ už BRIGITOS vaidmenį Alytaus r. Simno kultūros centro Miroslavo fi lialo mėgėjų teatro spek-taklyje D. Čepauskaitės „Pupos“ (režisierė Alma Purvinytė).

3. Maja TARACHOVSKAJA už LIUDMILOS KRU-GLOVOS vaidmenį Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos mokytojų teatro „Peremena“ spektaklyje A. Kotliar „Svetimas gyvenimas“ (režisierė Galina Semionova).

4. Eglė KAZICKAITĖ už RAGANIUKĖS vaidmenį Klai-pėdos Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektaklyje O. Proislerio „Raganiukė“ (režisierė Angisė Juškevičienė).

5. Vaiva ANDRIULEVIČIENĖ už TATJANOS vaidmenį Jonavos savivaldybės teatro spektaklyje N. Ptuškinos „Aš tave labai myliu, mama!“ (režisierius Jonas Andriulevičius).

4. Nominacija Ryškiausias sezono aktorius1. Vidmantas MIKNIUS už LASUKOVO vaidmenį Pas-

valio kultūros centro teatro spektaklyje N. Nekrasovo „Rudens nuobodulys“ (režisierius Gintaras Kutkauskas).

2. Donatas LAZAUSKAS už CHLESTAKOVO vaidmenį Druskininkų teatro „Niša“ spektaklyje „Cabaret, o cabaret...“ pagal N. Gogolio pjesę „Revizorius“ (režisierė Asta Žiurins-kienė).

3. Augustinas GUDMANAS už SKERDŽIAUS vaidme-nį Vilniaus Senjorų teatro spektaklyje V. Krėvės „Skerdžius“ (režisierius Vytautas Mikalauskas).

4. Virginijus MILINIS už VINCO vaidmenį Palangos „Grubiojo“ teatro spektaklyje „Amerika Palangoje“ (režisie-rius Virginijus Milinis).

5. Virgaudas NORKŪNAS už ALFONSO vaidmenį Aly-taus r. Simno kultūros centro Miroslavo fi lialo mėgėjų teatro spektaklyje D. Čepauskaitės „Pupos“ (režisierė Alma Purvi-nytė).

5. Nominacija Ryškiausia spektaklio choreografi ja1. Sigitas REPŠYS už choreografi ją Rokiškio liaudies te-

atro ir Pasvalio šokio teatro „Tango and“ spektakliui Ketura-kio „Amerika pirtyje“.

2. Jolita KIELIENĖ už choreografi ją Druskininkų teatro „Niša“ spektakliui „Cabaret, o cabaret...“ pagal N. Gogolio pjesę „Revizorius“ (režisierė Asta Žiurinskienė).

3. Jolanta MINEIKYTĖ už choreografi ją Klaipėdos kul-tūros centro Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektaklyje O. Proislerio „Raganiukė“ (režisierė Angisė Juškevičienė).

6. Nominacija Ryškiausia muzika spektaklyje1. Žilvinas BARONAS už muziką Rokiškio liaudies tea-

tro ir Pasvalio šokio teatro „Tango and“ spektakliui Keturakio „Amerika pirtyje“.

2. Modestas JUKNA už muziką Joniškio kultūros centro teatro „Žiburys“ spektakliui R. Kaškausko „Mėsmalė“ (reži-sierė Violeta Jonkaitienė).

3. Haroldas ŠLIKAS už muziką Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektakliui O. Proislerio „Raganiukė“ (režisierė Angisė Juškevičienė).

4. Gintaras KUTKAUSKAS už muziką Pasvalio kultūros centro teatro spektakliui N. Nekrasovo „Rudens nuobodulys“ (režisierius Gintaras Kutkauskas).

7. Nominacija Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija

1. Skuodo kultūros centro Žemaičių teatro spektaklis E. Untulio „Keista lėga“ (režisierius Edmundas Untulis).

2. Rokiškio liaudies teatro ir Pasvalio šokio teatro „Tango and“ spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“ (režisierius Jonas Buziliauskas, choreografas Sigitas Repšys).

3. Alytaus r. Simno kultūros centro Miroslavo fi lialo mėgėjų teatro spektaklis D. Čepauskaitės „Pupos“ (režisierė Alma Purvinytė).

4. Mažeikių kultūros centro mėgėjų teatro trupės „Visavi“ spektaklis J. Marcinkevičiaus „Saulė ir jos žemė“ (režisierė Daiva Gedvilienė).

8. Nominacija Ryškiausias sezono spektaklis1. Rokiškio liaudies teatro ir Pasvalio šokio teatro „Tango

and“ spektaklis Keturakio „Amerika pirtyje“ (režisierius Jonas Buziliauskas, choreografas Sigitas Repšys).

(Nukelta į 4 psl.)

3ALMA EIGERDIENĖ,

Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatro režisierė – nominacijos UŽ NUO-PELNUS LIETUVOS MĖGĖJŲ TEATRUI laureatė

IRENA MACIULEVIČIENĖ2009 m. Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras

šventė kūrybinės veiklos dvidešimtpenkmetį. Prieš ketvirtį amžiaus teatrą įkūrė ir jam iki šiol vadovauja puiki režisie-rė, žavi moteris Alma Eigerdienė, sukūrusi per 30 spektaklių, kuriuose vaidino 110 aktorių. Teatro krikštatėvis ir bičiulis aktorius Ferdinandas Jakšys rašė: „Alma Eigerdienė įtvirtino save kaip epinio pobūdžio menininkė, kurianti sudėtingus iš-kilių savo krašto žmonių ir paprastų kaimiečių charakterius su didžiu išmanymu, įtikinamai atskleidžianti vietos tradicijas, istoriją, papročius, kalbą ir tarmę. Sukūrė epinį teatrą, unika-lų tarp mėgėjų teatrų“. Jau pirmasis A. Eigerdienės spektaklis „Meilės spalvos“, kurio premjera įvyko 1984 m. sausio 15 d., respublikiniame konkurse rajonų centrų kategorijoje buvo pripažintas geriausiu ir pelnė laureato vardą. 1986 m. dramos kolektyvui buvo suteiktas liaudies teatro vardas. Prie teatro re-žisierė subūrė jaunimo trupę, kuri debiutavo 1989 m. su spek-takliu K. Nestlinger „Pirmadienį viskas kitaip“. Vienas ryš-kiausių režisierės spektaklių – „Žaliaduonių gegužė“, sukurtas pagal kraštiečio poeto Antano Miškinio kūrybą, lėmė teatrui ne tik garbę bei pripažinimą, bet ir „Žaliaduonių“ vardą, ku-riuo uteniškiai didžiuojasi nuo 2000 ųjų metų. Ne ką mažesnės šlovės susilaukė ilgaamžis, net 6 metus vaidintas Lietuvoje ir užsienyje, spektaklis „Sugrįžimas į Juknėnus“, taip pat sukur-tas pagal A. Miškinio prozą. Už šio spektaklio režisūrą Alma Eigerdienė pelnė Kultūros ministerijos Boriso Dauguviečio premiją, spektaklis atstovavo Lietuvai 1-ajame Šiaurės Eu-ropos aljanso (NEATA) festivalyje „Baltijos skrydis“. 2004 m. „Žaliaduoniai“ už Petro Panavo istorinės dramos spektaklį „Daumantas“ pelnė „Aukso paukštę“ ir buvo pripažinti geriau-siu metų teatru. 2006 m. Ričardo Kalyčio romano „Verksmo vieta“ motyvais sukurtas spektaklis „Atodangos“ (inscenizaci-jos autorė ir režisierė Alma Eigerdienė) 1-ojoje Lietuvos mė-gėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja Teatras“ pelnė laureato vardą nominacijoje „Už geriausią nacionalinės dramaturgijos inter-pretaciją“. Šį spektaklį įrašė Lietuvos radijas. Jis transliuotas per I programą ir klasikos programoje „Aukštaičių deimančiu-kai“. Įrašas saugomas LRT archyve kaip autentiškas Utenos

krašto tarmės pavyzdys. Praėjusių metų vasarą „Žaliaduoniai“ sėkmingai dalyvavo jungtiniame mėgėjų teatrų spektaklyje Keturakio „Amerika pirtyje“, kuris buvo vaidinamas Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtoje Dainų šventėje „Amžių sutarti-nė“, o rudenį pagal E. Druskino pjesę „Susitikimas“ sukurtas spektaklis tapo „Atspindžių“ šventės diplomantu. Knygoje „Žaliaduonių teatras“, skirtoje teatro kūrybinės veiklos dvi-dešimtpenkmečiui, Alma Eigerdienė rašo: „Gyvenu ir džiau-giuosi laikmečiu, kurį man skyrė Viešpats...

(Nukelta į 4 psl.)

TEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!

ŽaŽŽaŽaŽaŽaŽaŽŽaŽŽaŽaŽaŽŽ lililililiilililiiiilil adadadadadaddadadadadddaduououououououuuuu nininininininiiinnnnnnn ečečečečečččečečečeeeeeeeeeeeeeeee iaiaiaiaaiaaaaaaiaiaaiaaaiaiii iiiii i i iiiiiiii AnAnAnAnAAnAnAnAnnAnAnAnAnAAnAnAnAnnAA tatataaaatatatatatatttatanonononononononononoononooon ii iiii iii iii iiiiiiirr r rrrr rrrrrrr MoMoMoMoMoMoMoMoMoMoMMoMoMoMoMMMMoMM titititiititititititt ejejejejejejjejjjejjauauauauauauauauauauauauaauauuaaaa ss ss s s sssss MiMiMiMMiMiMiMiMiMMiMiMiMiMiMM škškškškškkškškškkkkkkkkkkškkkškkkkkš inininininininininininininininininiųiųiiųiųiųiųiųųiųiųiųiųiųiųiųųiųųų e ee ee tntntnnntnnnnnnogogoggggoggoggrarararararar fi fi fi fifi fi finėnėnėnnėnėnėnėnėėėėėėėėjejejeeejejejjjjjjj s s ssssoddododododododdybybybybybybybybybybyyyy ojojojojojojojojojojje.e.eee.e.e.e.e.eeee

4

(atkelta iš 2 psl.)2. Pasvalio kultūros centro teatro spektaklis N. Nekrasovo

„Rudens nuobodulys“ (režisierius Gintaras Kutkauskas). 3. Alytaus r. Simno kultūros centro Miroslavo fi lialo

mėgėjų teatro spektaklis D. Čepauskaitės „Pupos“ (režisierė Alma Purvinytė).

9. Nominacija Ryškiausias sezono debiutas1. Alytaus r. Simno kultūros centro Miroslavo fi lialo

mėgėjų teatro spektaklis D. Čepauskaitės „Pupos“ (režisierė Alma Purvinytė).

2. Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos mo-kytojų teatro „Peremena“ spektaklis A. Kotliar „Svetimas gy-venimas“ (režisierė Galina Semionova).

V-oji Lietuvos mėgėjų teatro šventė „Tegyvuoja Teatras“, skirta Tarptautinei teatro dienai

2010 m. kovo 27 d. 14.00 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)

3. Joniškio Žemės ūkio mokyklos teatro „Utopija“ spek-taklis „Gyventi. 5 A. Ambraso eilėraščiai“ (režisierė Vanda Šalkauskienė).

4. Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studi-jos „Palėpė“ spektaklis R. Bradbury „Kostiumas“ (režisierius Olegas Kesminas).

10. Nominacija Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui1. Alma EIGERDIENĖ -Utenos kultūros centro mėgėjų

teatro „Žaliaduoniai“ režisierė.

VISIEMS NOMINUOTIESIEMS (38 KŪRĖJAI IŠ 19 LIETUVOS MĖGĖJŲ TEATRŲ) BUS ĮTEIKTI DIPLOMAI, O LAUREATAMS – STATULĖLĖS „TEGYVUOJA TEATRAS“

(Atkelta iš 3 psl.)Pats didžiausias mano gyvenimo stebuklas – galimybė

per „Žaliaduonių“ teatrą paskleisti A. Miškinio, P. Daunio, J. Kulnio, P. Panavo, R. Kalyčio, P. Andriušio, P. Markevičiaus, K. Čiplio-Vijūno, A. Gasperaičio kūrinius arba jų scenines interpretacijas. Jas scenoje perteikė stabili ir nuolat jaunimu pasipildanti mėgėjų teatro trupė, kurioje visi be išimties man yra labai artimi ir talentingi. [...] „Žaliaduoniai“ turi savo fes-tivalį – „Pjero dienos Utenoje“, vykstantį kas dveji metai nuo 1997 ųjų. Šis festivalis mūsų žiūrovų teismui jau pristatė net 36 spektaklius, tarp jų iš Punsko, Tverės, Nesvyžiaus, Vol-kovyskio, Liepojos, Dunalkos, Chelmo, Rygos, Kaliningrado, Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Rokiškio, Jurbarko, Anykščių, Kelmės profesionalų ir mėgėjų teatrų. [...] Dėkoju visiems pjesių, inscenizacijų ir muzikos autoriams, dailininkams, sce-nos šviesų ir garso operatoriams, pastatymų dalies – ūkio vy-rams ir Kultūros centro bendradarbiams už neabejotiną indėlį į „Žaliaduonių“ teatro kūrybinę veiklą. O visiems visiems ar-tistams, mažiems ir dideliems, buvusiems ir esamiems išpa-žįstu didelę meilę ir dėkingumą, kurie tęsis tiek, kiek panorės Aukščiausiasis...“

TEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!

ArArArArArrrrrtitittttitttttitttittittttt sststss aiai p po o oo „A„A„A„AAAAtototototooodadadddd ngnggųų“ųų“ų“ų“ų“ų“ų“““ų“ųų“ųų s sss s s ssss ssssssspppepepepepepeppp ktktktktakakakkkakakkkkkkkkkkklilillilio.oooo

scscscscscccscenenenenenene a a a aa a iiišišišišišiššiiiššii AA A AAAAAA. . . MMiMiMMMMMMM škškškkkkkkškkkkinininnnninnnnnininnnioioioioiooioioioioioiiiioioi „ „„SSSSuSuSuSuSuSSSuSSuSSSSSSuuSSuS grgrgrgrgrgrg įžįžįžįžįžžžį imimimimimiiimimo o oo į į į į į į įį JuJuJuJJJ knkkkkknkkkkkkkkkkkk ėėnėnėnėėėnė usususus“.“.“.“.““

5TEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!„Aukso paukštės“ geriausiems 2009 metų teatrams

„Nukas“ pagal V. Žilinskaitės kūrybą, „Motina“ pagal H. K. Anderseną, A. Kairaitienės „Miela šventė“, V. Šekspyro „Va-sarvidžio nakties sapnas“, R. Kaškausko „Apie burtininkus ir varles...“ ir kt. Nuo 1998 m. vadovės iniciatyva Skapišky-je rengiamos tradicinės tarptautinės vaikų ir jaunimo teatrų šventės „Pienių medus“ (1998, 2000, 2003, 2006, 2007 m.), tarptautiniai jaunimo kūrybiniai mainai – kūrybinės stovyklos su prancūzų, rumunų, lenkų, slovakų teatrinėmis grupėmis: „Pažinimo atspindys“ (2003 m.), „Prieš nelygybę“ (2004 m.), „Saulės lieptas“ (2005 m), „Gyvenkime drauge teatro ritmu“ (2008 m.).

„Ku-kū“ nuolat dalyvauja respublikiniuose ir tarptauti-niuose festivaliuose: „Svajoklio dienos“ Raseiniuose, „Auk-sinis obuolys“ Marijampolėje, „Troškimai“ Troškūnuose, „Nenuoramos“ Ukmergėje, „Atžalyno scena“ Kretingoje, „Bildučiai“ Ignalinoje ir daugelyje kitų.

Jie sėkmingai vaidino Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje. 2009 m. teatras tapo respublikinės vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros šventės „Šimtakojis“ laureatu.

Vita VADOKLYTĖ (g. 1968 m. Kauno r.) 1990 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Teatrinio meno fakultetą ir įgijo režisierės specialybę, 2007 m. KU baigė teatro magis-trantūrą. Režisierė siekia spektaklio kūrimo procese puoselėti vaikų laisvumą, gyvybingumą, išsaugoti natūralumą, padėti bręsti asmenybei, pažinti ir vertinti save ir kitus, įgyti etinių ir estetinių vertybių, ugdyti vaiko elgesio kultūrą, mokyti sa-varankiškumo, atsakomybės, stiprybės ir išminties. Teatras – bendravimo, savęs pažinimo ir tobulinimo mokykla.

Vadovės credo: Augti pačiai ir auginti kitus.(Nukelta į 6 psl.)

1999 metais Lietuvos liaudies kultūros centras ir Dainų švenčių fondas įstei-gė metų nominacijas ge-riausiems mėgėjų meno kolektyvams ir vadovams. Kasmet Vilniuje viešų kon-certų, spektaklių ir iškilmių metu jiems kaip garbės, įver-tinimo ir pripažinimo žen-klai buvo teikiamos „Aukso paukštės“, pažymėjimai ir Kultūros ministerijos diplo-mai. „Aukso paukštes“ jau yra pelnę 30 šalies mėgėjų te-atrų, o šiemet sąrašą papildys dar 3 kolektyvai, pripažinti geriausiais 2009 ųjų metų te-atrais. „Aukso paukštės“ bus teikiamos ne sostinėje, o ten, kur teatrai veikia ir kuria, kur jų laimėjimu galės pasi-

džiaugti draugai, bičiuliai, artimieji, vietos bendruomenė. Tradiciškai kiekvienoje nominacijoje teatro žanro vertini-

mo komisija išrinko po 3 pretendentus, vertus laureato vardo.Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ TEATRAS IR VA-

DOVAS1. Alytaus darželio-mokyklos „Drevinukas”“ vaikų dra-

mos studija „Drevinskas“. Vadovai Ieva Ivanauskienė, Jonas Gaižauskas.

2. Kupiškio r. Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“. Vadovė Vita Vadoklytė.

3. Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Sau-la“. Vadovai Sigita ir Romas Matuliai.

Nominacija GERIAUSIAS JAUNIMO TEATRAS IR VADOVAS

1. Kretingos kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras-studija „Atžalynas“. Vadovai Auksė Antulienė, Algimantas Verbutas.

2. Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos teatras „Maska“. Vadovė Galina Semionova.

3. Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos teatro studijos grupė „12“. Vadovas Vidmantas Fijalkauskas.

Nominacija GERIAUSIAS SUAUGUSIŲJŲ MĖGĖJŲ TEATRAS IR VADOVAS

1. Alytaus r. Simno kultūros namų Miroslavo fi lialo mė-gėjų teatras. Vadovė Irena Norkūnienė, režisierė Alma Purvi-nytė.

2. Pasvalio kultūros centro mėgėjų teatras. Vadovas Gin-taras Kutkauskas.

2. Skuodo kultūros centro Žemaičių teatras. Vadovas Edmundas Untulis.

LAUREATAIS pripažinti:Kupiškio r. Skapiškio kultūros namų vaikų ir jaunimo

teatro studija „Ku-kū“ Vaikų ir jaunimo teatro studiją „Ku-kū“ 1992 m. įkūrė re-

žisierė Vita Vadoklytė. Ją lanko 32 nariai (vaikų grupė 5–15 metų ir jaunimo grupė 15–18 metų). Ženkliausi spektakliai:

6 TEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!„Aukso paukštės“ geriausiems 2009 metų teatrams

(Atkelta iš 5 psl.)Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos te-

atras „Maska“Teatrą „Maska“ 1993 m. įkūrė režisierė Galina Semiono-

va. Šiuo metu jį lanko 21 moksleivis. Ženkliausi spektakliai: B. Lavreniovo „Keturiasdešimt pirmas“, N. Gogolio „Milinė“, M. Gorkio „Senė Izergil“, J. Švarco „Paprastas stebuklas“, I. Razumovskajos „Brangioji Jelena Sergejevna“ ir „Atstumtos širdys“, O. Žiugždos „Gražuolė ir pabaisa“, K. Dragunskajos „Rudaplaukė“, M. Lado „Paprasta istorija“ ir kt. Teatras vykdė daug tarptautinių projektų: „Kūryba subūrė draugus“ (Lenki-ja-Lietuva), „Teatras be sienų“ (Lenkija-Lietuva-Baltarusija), „Kūryba be sienų“ (Rusija-Lietuva), „Scenos meistrai – ak-

toriams mėgėjams“ (Lenkija-Rusija), rengė kūrybines stovy-klas, nuo 2003 m. inicijavo tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį „Gintarinė aušra“. „Maska“ dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Scenos magija“ Estijoje, „Rusų klasika Latvijo-je“, „Scenos meistrai“ ir „Teatras prasideda“ Rusijoje, „Baltic Sateled“ ir „Wigraschik“ Lenkijoje, „Žemė, teatras, vaikai“ Ukrainoje. Šiuose festivaliuose pelnytas ne vienas „Gran Prix“ diplomas, nugalėta įvairiose nominacijose. Nuo 2001 m. kas antri metai teatras sėkmingai dalyvauja respublikinėse „Šim-takojo“ šventėse. 2009 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūroje-šventėje „Šimtakojis“ jaunimo teatrų kategorijoje „Maska“ tapo laureatu.

(Nukelta į 7 psl.)

7

(Atkelta iš 6 psl.)Galina SEMIONOVA (g. 1940 m. Rusijoje) 1967 m. bai-

gė Dnepropetrovsko valstybinę teatrinę mokyklą, o 1971 m. – Zaporožės valstybinį pedagoginį institutą, įgijo režisierės ir rusų kalbos bei literatūros mokytojos specialybes. Jos kūrybos principai teisingumas, gerumas, padorumas, humaniškas elge-sys ir gebėjimas puoselėti vaiko išskirtinumą. Režisierė siekia atskleisti vidinį vaiko pasaulį, sudvasinti jį supančią erdvę, au-klėti dorovingą, atsakingą ir darbščią asmenybę.

Vadovės credo: Širdį atiduodu vaikams!VšĮ Skuodo kultūros centro Žemaičių teatrasTeatrą 1995 m. įkūrė režisierius Edmundas Untulis, pats

rašantis pjeses savo pastatymams. Spektakliuose vaidina moksleiviai, jaunimas kartu su vidutinio ir brandaus amžiaus suaugusiaisiais – pedagogais, savivaldybės darbuotojais, tar-nautojais.

Kolektyvas per savo gyvavimo laikotarpį pastatė 21 spek-taklį. 1999 m. respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje „Atspin-džiai“ kolektyvas už E. Untulio tragikomediją „Kurmis ant didelio kelio“ pelnė laureato vardą. 2006, 2008, 2009 m. už spektaklius S. Cveigo „Paklydusi kanarėlė“, E. Untulio „Sun-kūs žodžiai“ ir „Keista liga“ pelnė diplomus. 2007 m. aktorė Gražina Ronkaitienė už vaidmenį komiškoje dramoje „Pakly-dusi kanarėlė“ buvo pristatyta nominacijai už geriausią pagrin-dinį moters vaidmens atlikimą. 2009 m. aktorė Rasa Bernotie-nė už vaidmenį dramatiškoje E. Untulio komedijoje „Sunkūs žodžiai“ Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ pelnė laureatės vardą geriausios antraeilio moters vaidmens atlikėjos nominacijoje.

Jau 10 metų kasmet Skuodo kultūros centre organizuo-jama mėgėjų teatrų šventė „Vaidinam tėvų kalba“. Šventėje spektaklius yra rodę Kretingos, Kelmės, Salantų, Latvijos Durbės miesto, Šakių, Mažeikių, Palangos mėgėjų teatrai ir kiti kolektyvai. Žemaičių teatras ir pats dalyvauja kitų kolek-tyvų rengiamuose festivaliuose. Be teatro pagalbos nevyksta nė viena didesnė miesto ar rajono šventė. Nuolat dalyvaujama

„Aukso paukštės“ geriausiems 2009 metų teatramsTEGYVUOJA TEATRAS!TEGYVUOJA TEATRAS!

tradiciniuose renginiuose – Užgavėnėse, Juokų dienos šven-tėje, „Skouda boužės juomarkė“ bei Senųjų metų palydose. Teatro vadovas E. Untulis 2007 m. vykdė projektą „Per teatrą – į savo prigimtinių šaknų pažinimą“, o 2008 m. – „Teatras – etninės kultūros išsaugojimo garantas“.

Edmundas UNTULIS (g. 1959 Mažeikių r.) 1981 m. bai-gė Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Teatrinio meno fakultetą ir įgijo režisieriaus specialybę.

Scenoje svarbiausia yra nemeluoti nei sau, ne žiūrovams. Todėl jei nuo prigimimo kalbi žemaitiškai ir gyveni Žemai-tijoje, tai ir scenoje, atkurdamas gyvenimą bei savo jausmus nuo džiaugsmo iki neapykantos, nuo šventumo iki tamsos gel-mių, irgi turi kalbėti savo prigimta kalba. Tada įvyksta tikrasis bendravimas be trafaretinių štampų tarp dramaturgo, režisie-riaus, aktorių ir žiūrovų, jis uždega širdis ir juokiantis, ir ver-kiant, ir abejojant, ir tikint. Šito principo ir laikosi Skuodo kultūros centro Žemaičių teatras. Kolektyvo tikslas – savuoju pavyzdžiu suvilioti sekti ir kitus Žemaitijos mėgėjų teatrus.

Vadovo credo: Teatras prasideda ne nuo rūbinės, o nuo širdies.

8 AKTORIŲ PORTRETAIAKTORIŲ PORTRETAIŽaliaduonių teatras. Sudarytoja Roma Rutkauskienė. Utena, 2009 p.84

VALENTINAS EISMANTAS Istorijos mokytojas

IMPRESIJOSVieną praėjusio tūkstan-

tmečio ankstyvo pavasario pa¬vakarę pajutau, kaip iš nevilties rauda mano Dva-sia. Metai negailestingai ar-tėjo prie Kristaus amžiaus, o aš dar nepada¬riau nieko gražaus! Aš nepastačiau ko-munizmo, apie demo¬kratiją buvau girdėjęs tik iš „Ameri-

Režisierė A. Eigerdienė:Perskaičius knygoje „Žaliaduonių teatras“ Valentino min-

tis, atrodytų, kad jam mažiausiai rūpi sukurti vaidmenys. Jis rašo apie partnerystės ypatumus, kelionių vaizdus ir nuoty-kius, žaismes... Tuo tarpu per teatre praleistus 20 metų jis su-kūrė 15 vaidmenų, uteniškiai eina jo žiūrėti kaip Dievo apdo-vanotojo talentu: Valentinas vaidino pagrindinius vaidmenis A. Miškinio kūrinių inscenizacijose, J. Kulnio legendinį Ute-nį, P. Panavo istorinį Daumantą, diplomu įvertintą R. Kalyčio „Atodangų“ Tėvą, P. Andriušio ekstravagantiškąjį Nikodemą. Įdomūs Valento ir epizodiniai vaidmenys – žydai, kašeliatur-gio prekeivis, arogantiškas seniūnas, kaimo keistuolis ir kt. Kai Valentas kuria naują vaidmenį, į repeticiją visuomet at-eina pirmas, užsisklendžia tarsi šarvuose, tampa mažakalbis, abejingas dienos įvykiams ir aplinkai. Kai jo vaidmuo veriasi, pasirodo, ir tekstą moka, ir mizanscena pateisinta, ir partnerį scenine tiesa pradžiugina. Nes Valentas nemeluoja nei sceno-je, nei gyvenime (pastarajame tris kartus direktoriavęs ir sako-si neradęs nieko mielesnio už istorijos mokytojo pareigybę). O tai turi didžiulę reikšmę mūsų krašto rašytojų kūrybos sklaidai per istorinius ir vietos tarme vaidinamus spektaklius. Mūsų spektakliuose visuomet užveda tik savajame krašte dainuoja-mą dainą. „Širdžiai artimesnę“, anot mūsų Valento Eismanto, įdomiausio ir visų mylimo „Žaliaduonių“ teatro artisto.

kos balso”, man neplojo pilnos salės... Kai kurie pažįstami in-teligentai be perspekty¬vų puvo „Kiaulės kojoje” Melnikaitės gatvėje, kiti vaikščiojo pas svetimas, skaitė Remarką... Mote-riškos apskritai stingo iš nuobodumo be mobiliųjų... Su tuščiu „univermagu“... Net iki „Vergės Izauros“ buvo dar labai toli... „Reikia eiti, – pa¬maniau. – Dvasią prikelsiu...“ Taip ir atsidū-riau dabartinia¬me „Žaliaduonių“ teatre.

Čia radau viską, dėl ko kiti išsiblaško į visas puses: ir pas-kaitai, ir pabūni su gražiomis sve-timomis, ir pakeliauji, paiš-dykauji...

Čia gera vaidinti, nes Alma Eigerdienė neturi daugumai režisierių ydingo principo „o jūs, vaikai, taip darykit“. Jos principas – „gal pabandyk šitaip“. Ir bandai. Ir bandai... Per premjerą padarai kaip išeina, nes vakar per generalinę Alma pasiūlė „pabandyti dar ir šitaip“, o tu iš susi-jaudinimo šian-dien užmiršai. Bet viskas gerai, dar nebuvo, kad vaidinimas kaip nors nesibaigtų. Užtat uteniškiai į tą patį spektaklį eina po kelis kartus. Kaip į premjerą.

Čia yra komunizmas. Kokio pats Chruščiovas neįsivaiz-davo. Visi lygūs. Niekam nerūpi, kiek tu uždirbi ir ar iš viso uždirbi. Svarbu, esi. Tik čia pavaldinys gali tujinti viršininką, o moki¬nys pasiųsti tolyn savo mokytoją.

Čia yra demokratija. Į repeticiją gali atsinešti turkiškų sau-sainių, „coca colos“. Arba šla-piosios dešros. Arba, jei nori pasipuikuoti ir nekaltai iš viršaus į kitus pažiūrėti, – TORRES Nr. 5. Būdavo ekonominio pakilimo laikais ir Nr. 10...

Čia klesti tolerancija – demokratijos ašis. Pavyzdžiui, vienas Kolega suvalgo labai daug šokoladinių saldainių, tor-tų... Niekas nesistebi, net neapsimetinėja, kad nepastebi. Arba viena Kolegė laisvalaikiu tarp repeticijų džiugina vokaliniais sugebėjimais. Tiesa, dvidešimt metų vie-ną ir tą patį. Bet visi nuoširdžiai nudžiunga iš naujo išgirdę.

Čia populiariausias – akordeonas. Randa Vidas kur nors Suginčių kaimo bendruomenės rūmuose kandžių suėstą instru-mentą ir... „keitės ir miestai, ir veidai“...

Čia – pačios nuostabiausios moterys! Tik jos nuoširdžiai gali patikėti, kad mažame Vo-kietijos miestelyje atsistojus ant gatvės kanalizacijos dangčio gali nusileisti į metro ir nuva-žiuoti į Frankfurtą prie Meino...

Čia iškilmingomis progomis būna Barčelinės. Tai tokia ambrozija ir nektaras viename. Prieš ją galvas lenkia visuome-nės, politikos ir kultūros veikėjai.

Čia, „Žaliaduonių“ teatre, Dvasia neberauda. Ji džiaugia-si. Ir aš kartu...

9AKTORIŲ PORTRETAIAKTORIŲ PORTRETAIŽaliaduonių teatras. Sudarytoja Roma Rutkauskienė. Utena, 2009. P.93–94.

Mano santykis su „Žaliaduonių“ teatru

Jonas Urbonas. Net širdis apsąla prisiminus jų dainavimą. Ne-trukau ir aš prie jų prisijungti, kaip sakoma, „turavojau“. Be dainos ir muzikos turbūt numirčiau akimirksniu, nes tai jau at-sinešiau savyje dėka savo a. a. tėvų, kurie supažindino su mu-zika. Dai-navimas pagyvino beveik visus mūsų spektaklius, nes vaidinant lietuvių buitį kitaip negalima pasielgti.

Žiūrovai – kiekvieno spektaklio pagrindinis veikėjas. Tai Jūs, brangūs ir ištikimi mūsų žiūrovai, esate tai, kas palai-ko gyvastį visam organizmui – TEATRUI. Tai Jūs suteikiat mums galimybę gyventi. Jūs mūsų viltis, džiaugsmas, ašaros ir dainos.

Įspūdžių blykstėSu šiuo teatru esu susietas jau 17 metų, tad ir įspūdžių,

juokingų nutikimų, išradingų juokų būta įvairių – tiek per pa-čius vaidinimus, tiek kelionių metu.

Vienas iš įspūdingiausių mūsų teatro įvykių – LRT stu-dijoje vykęs spektaklio „Maušos karčema“ fi lmavimas 1998 metais. Tai buvo visiškai nauja patirtis – juk kamera „mato ge-riau“. Kai pradėjo fi lmuoti, savaime suprantama, buvome su-sikaustę, nedrąsūs, bet po kiekvienos spek-taklio scenos keleto ar net keliolikos dublių viskas pradėjo taisytis. V. Kviklys vai-dino pasiturintį, bet labai taupų ūkininką, „katras net čerčikų skeldava in kelias dalis, a tai labai brungūs būva“. Vytas mūsų teatre – tikras profesionalas, bet ir jam reikėjo pasijaudinti, kai fi lmavimo režisierius paprašė sceną pakartoti kelioliktą kartą, na o mes, visa tai stebėdami iš šalies, tą prašymą paver-tėm „šposu“ – dublis dvidešimt aštuntas „Anciut, noriu valgyt“, nes tikrai jau visiems norėjosi valgyti.

Puikiai žinoma, kad ruošiant premjeras reikia daug repe-tuoti, o visi artistai turi darbus arba dar ir mokosi, tad dažnai reikia prisiderinti, kada kas gali ateiti į repeticiją. Pamenu, kaip vieną sykį, nors ir nelabai visi galėjo, bet aš užsispyriau, kad repeticija būtina. Visi, savaime supranta¬ma, susirinko, tik aš pats apie ją pamiršau ir neatėjau. Dar ir dabar režisierė paklausia: „Tai vėl sušauksi repeticiją, bet ar pats ateisi?“

Kai jau spektaklis paruoštas žiūrovų teismui, visada tikie-si, kad salė bus pilna. Deja, deja... Dabartiniuose Prezidento rūmuose yra Baltoji salė, kurioje ruošėmės vaidinti spektaklį. Likus iki spektaklio penkioms minutėms suskaičiavome, kad artistų scenoje bus daugiau nei salėje žiū¬rovų. Tada visi pra-dėjo svarstyti – jei nebus žiūrovų tiek kiek artistų, gal nevai-dinti. Keisčiausia, kad ta maža „saujelė“ žiūrovų buvo labai nuoširdi ir geranoriška. Moralas – ne pilna salė nulemia sė-kmę, o žiūrovo geranoriškumas.

VIDAS RAKAUSKAS

DRAUDIMO SPECIALIS-TAS

Prisiminimai... Ach tie prisiminimai iš mokyklos laikų, kai lietuvių kalbos mokytojas Stepas Eitminavi-čius per kolegas susi¬kvietė nemažą būrį mokytojų, mo-kinių ir išdėstė savo troškimą

–kiekvienais mokslo metais kovo mėnesį rengti mokyklinių teatrų festivalius.

Mano auklėtojas Danielius Datkūnas greitai susirado ir iš rusų kalbos išvertė pjesę „Tarp dangaus ir žemės vieversys blaš¬kosi“ (autoriaus nepamenu). Nebepamenu visų to spek-taklio ak-torių, man svarbiausia, kad galėjau būti šalia isto-rijos mokytojo Valentino Eismanto, jis man imponavo kaip žmogus, jis „kitoniškas“ nei visi kiti. Pirmas mano vaidmuo – tėvas, kurio sūnus narkomanas nusižudo, o jam telieka jo laiškas. Iš viso vaidmens ir pirmo spektaklio premjeros man įstrigo tik viena – kai drebančiom (natūraliai, iš jaudulio) ran¬kom laikau sūnaus laišką ir jį perskaitau. Visi galvojo, kad rankų drebėjimą suvaidinau.

Mokytojo S. Eitminavičiaus sukurtas, suorganizuotas fes-tivalis pakerėjo visus, trukdavo dvi savaites, mokyklos aktų salėje netilpdavo visi norintys pamatyti spektaklius, o kiek buvo diskusi-jų, juoko, kritikos, rimtų vertinimų, dainų, gies-mių, pavakarojimų... Visko net neišvardinsi.

Vieną dieną mano klasiokė Diana Svilpaitė pakvietė mane ir mano klasės draugus Rolandą Glasinską, Audrių Verbicką į Utenos kultūros rūmų teatrą, nes labai trūko vaikinų. Pamenu, ėjau su didžiuliu nerimu: o jei aš netiksiu, nepritapsiu...

Tik dabar po kruopelytę pradedu suprasti – prie teatro ne-pritampama. Teatras – gyveni¬mas. Koks bebūtum žmogus tu pats, koks bebūtų teatras, – arba gyveni, arba ne.

Mes buvome „mažių“ karta prie tokių teatro grandų – Valentinas Eismantas, a. a. Jonas Urbonas, Algirdas Barčys, Vytautas Kviklys, Kęstutis Verikas, Gražina Krugiškienė, Al-dona Ra-melienė ir kiti. Kaip rūpėjo, kad jie mus pastebėtų, įvertintų.

Pastebėjo ir įvertino labai greitai – teatre tapau Povilioku. Tai pirmas ryškus mano pėdsakas Utenos kultūros rūmų tea-tre – spektaklyje „Sugrįžimas į Juknėnus“ vaidinau Povilio-ką. Tame spektaklyje buvo trys Povilai: V. Eismantas vaidino Povilą, kaimo pažibą ir pokštininką, aš vaidi-nau Povilioką, kaimo berną strakalą-makalą, „katras da ir šveplas būva”, ir benkartas Poviliukas. Tikra atgaiva dūšiai.

Mane labai žavėjo ir lig šiol žavi mūsų teatro gyvenimas, o iš jo norėčiau išskirti keliones, dainavimą ir pasirodymus žiūrovams.

Kelionės – jos išryškina kiekvieno iš mūsų individualumą, mūsų bendrumą. Kelionė link kitų miestelių, miestų ir valsty-bių – tikrasis teatro gyvenimas. Kiek dainų sudainuota, kiek valsų ir polkų sušokta, kiek visko suvalgyta ir suvartota, kiek visko pamatyta ir kiek daug savęs paro-dyta.. Netgi ir šiandien aš laukiu kiekvienos kelionės su begaliniu džiaugsmu – to nie-kas negali atstoti.

Dainos – mūsų teatro išskirtinumas ir „mana“. Pagrindiniai teatro dainorėliai – Valentinas Eismantas ir šviesaus atminimo

10 AKTORIŲ PORTRETAIAKTORIŲ PORTRETAITokia ji, Tauragės mėgėjų teatro veteranė

EDITA PETERAITYTĖGENOVAITĖ URMONAITĖ

TAURAGĖS „MAŽOSIOS SCENOS“ REŽISIERĖYra tokia graži metafora – gyvas lenda į karstą. Nesigula

jis gi, tik kažkuo gyvenime galbūt rizikuoja ar kiša galvą, kur nereikia...

O Edita ėmė ir atsigulė į karstą. Gyva. Scenoje. V. Bel-ševicos pjesėje „Per tą kvaišą Pauliną“ (režisierė Genovaitė Urmonaitė). Jau taip patiko žiūrovams, kad šis spektaklis dau-giausia kartų –net aštuonis! – buvo vaidintas vien Tauragė-je. Legendinė aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė rašė: „Brangioji Edita yra, pasakyčiau, sutverta dramos menui ir labai talentinga. Jos sukurta kvaiša Paulina hipnotizuoja žiū-rovą, negalima atitraukti akių nuo jos judėjimo, norisi klausy-tis jos balso skambesio, keri jos elgesys padaryti kažką eks-travagantiško. Ir nutarė ji nusifotografuoti grabe. Ir prasideda ta žaižaruojanti „bezliepyčia“ („Tauragiškių balsas“, 1992 m. kovo 12 d.). Jos sukurtas vaidmuo buvo pastebėtas respubliki-niame mėgėjų teatrų festivalyje „Kanapė“ Trakuose (1992 m.) ir įvertintas – Editai teko prizas už geriausią moters vaidmenį.

Kalbu apie ilgametę Tauragės teatro aktorę Editą Peterai-tytę. Aktorę, kuris scenoje pasirodė 1960 m. gruodžio 28 d. režisieriaus Juozo Grigo spektaklyje V. Rozovo „Nelygus mū-šis“. Tąkart Tauragėje buvo atidarytas Tauragės liaudies tea-tras. Tada Editai buvo 26 metai. Taip ir liko teatre. Režisuojant J. Grigui per trylika metų sukūrė, berods, trylika vaidmenų. Dabar, jau atšventusi savo jubiliejų ir net kelias garbingas su-kaktis, džiaugiasi dukra ir anūke, bendrauja su giminėmis, tapo ir lankosi (kas man labai malonu) beveik visuose asociacijos „Mažoji scena“ renginiuose. Ir nieko keisto – juk kartu teatre praleidome ilgus metus, buvome bendradarbės. Edita dirbo kultūros namų dailininke, vėliau vaisių ir daržovių perdirbimo kombinate klubo vedėja. Organizuodavo daug renginių, įspū-dingus karnavalus, tapybos parodas. Subūrusi bendraminčių būrelį, pastatė spektaklį S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Ku-protas oželis“, kuris pasižymėjo organiškumu, liaudiškumu, artistų degančiomis akimis, puikiais sceniniais kostiumais. Išryškėjo Editos ir kaip režisierės talentas. Beje, anksčiau ji buvo dirbusi su jaunimo dramos būreliu. Dar ir dabar pažįstu garsių gerų žmonių, kurie didžiuojasi vaidinę pas Editą.

O aš geriausiai prisimenu Editos Peteraitytės sukurtus vai-dmenis šviesaus atminimo Antano Naraškevičiaus režisuotuo-se spektakliuose: V. Rimkevičiaus „Karaliui reikia paršiuko“ (karalienė), G. Mareckaitės „Eglės namai“ (Eglė), J. Guraus-kio „Šalaputris“ (Kunigunda), B. Sruogos „Baisioji naktis“ (Morta) ir kt.

Edita – fantastiška dailininkė, portretų ir peizažų meistrė. Ruošdamasi vienam tradiciniu tapusiam respublikiniam mėgė-jų teatrų festivaliui „Kvartetas“ pakviečiau, kad teatro aktoriai Robertas Krapas, Edmundas Mažrimas, Algirdas Remeikis ir a. a. Petras Sadauskas kultūros namų sienas papuoštųjų jų nutapytais tauragiškių aktorių portretais. Tarp jų – žavioji ir vienintelė dama Edita Peteraitytė. Žymus krašto kultūrininkas Eugenijus Šaltis mano užsakymu sukūrė ir perskaitė Editai Pe-teraitytei eiles:

„Arbatą kai geriu ar valgau blyną,Man akyse vėl ji – žavi Paulina.Vėl vyriška galia many staiga prabunda,Kai mintyse matau Editą – Kunigundą.Regiu ekstravagantišką ir gerą josios būdą...Orkestrai grokit, gauskit vario dūdosApie jos talentus ir dvasiškuosius turtus,Apie jos vyrus keturis – visus užburtus...Girdžiu Sadauską, Mažrimą, Remeikį, Krapą:– Edita, dėl tavęs mums gniaužia kvapą,Koks gi žvaigždynas tavo gabumus išvystė,Kad tu tapai artistė portretistė.“

Edita, Tavo tapytas mano portretas žvelgia nuo buto sie-nos ir primena Tave. Man ir besisvečiuojantiems. Ačiū.

11AKTORIŲ PORTRETAIAKTORIŲ PORTRETAITeatras – liga, kurios neįmanoma išgydyti

JONAS ANDRIULEVIČIUS,

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TEATRO MENO VADO-VAS-REŽISIERIUS

„Teatras – liga, kurios neįmanoma nei atsikratyti, nei iš-gydyti.“ Taip teigia Jonavos rajono savivaldybės teatro aktorė Danguolė Lukošiūnienė. Ko gero, turi teisę tokiems apiben-drinimams – Danguolė viena iš nedaugelio teatro entuziasčių, dalyvaujanti jo gyvenime nuo pat pirmojo spektaklio iki šių dienų, suvaidinusi per 20 vaidmenų, aktyvi teatro renginių pa-galbininkė.

Danguolė augo vaizdingame Pasvalyje kartu su savo vy-resne sese Nijole. Niekada nesvajojo tapti aktore, o ir apie tea-trą mažai ką žinojo, išskyrus mokyklinius vaidinimus, kuriuo-se sėkmingai pasirodydavo. Tėvai ruošė ją medikės profesijai, negailėjo rūpesčio nei meilės, gal todėl ir pati išmoko skleisti meilę ir grožį.

Baigusi medicinos mokslus, tapusi akušere, paskyrimą gavo į Jonavą. Sukūrė šeimą, rūpinosi namais, vaikais ir dar-bu. Į teatrą atėjo tikrai neplanuotai ir netikėtai: paauginusi sūnų Arnoldą ir dukrą Sonatą, pasak Danguolės, „atvedžiau į dramos studiją dukrą. Režisierius Jonas Andriulevičius ėmė kalbinti mane pačią vaidinti – atėjau ir susirgau teatro liga. Vaidinu iki šiolei“.

Danguolė dažnai pati nustemba, ką gali gebėti: išmoko vairuoti automobilį, naudotis kompiuteriu, kvalifi kavosi kaip medikė daugelyje sričių – tapo rentgeno laborante, masažiste; jos kulinarinis talentas pagyvina teatro kasdienybę. Nesvetima jai ir visuomeninė veikla: aktyvi Jonavos krašto moterų asoci-acijos „Jonavietė“ narė, rajono renginių dalyvė, buvo Jonavos estrados teatro „Provincija“ siela.

Prigijo Danguolė Jonavoje, yra gerbiama ir publikos my-lima – žiūrovai visada laukia jos kuriamų charakteringų vai-dmenų. O tarp teatro žmonių Danguolė yra pelniusi žvaigž-dės, primadonos titulus – be jokios ironijos, nuoširdžiai. Ir tai tiesa. Kūrybinėje Danguolės biografi joje žymią vietą užima nepamirštamas bendradarbiavimas, duetas su kolega Dariumi Kačenausku: Žemaitės „Trys mylimos“, S. Čiurlionienės-Ky-mantaitės „Pinigėliai“, Vitemaa „Kūrėjas ir kūrinys“, K. Nis-sen „Daina apie Dunojų“ ir kt.

Danguolei sekasi įvairaus plano vaidmenys, nors publika labiausiai žavisi jos komiškais personažais. Aktorius F. Jakšys dar 1997 m. sakė, kad iš Jonavos aktorių moterų galėtų pa-simokyti ir profesionalai, rajono spauda Danguolę apibūdina kaip profesionalią komedijos atlikėją. Ne kartą Danguolei teko

vaidinti Valstybinio akademinio dramos teatro scenoje. Nepa-mirštamas Keturakio „Amerika pirtyje“ šimtmetis ir jungtinis Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklis su žaviąja Danguolės Agota (rež. doc. G. Šimkus).

Danguolės kūryba įvertinta apdovanojimais už geriausią moters vaidmenį, ne kartą buvo išrinkta publikos simpatijų ak-tore. Pasak jos, „eidama į sceną, pavirstu personažu, kurį turiu vaidinti ir užmiršti save, gyventi jo gyvenimą“.

Danguolės kuriami vaidmenys – linksmi, sodrūs, cha-rakteringi. Jai pačiai artimiausias ir labiausiai vykęs atrodo Motina iš G. Mareckaitės „Eglės namų“, 1988 m. pripažintas geriausiu moters vaidmeniu šalyje. Apie Danguolės sukur-tą Bobą (E. Salola „Bobos“, rež. Jonas Andriulevičius) prof. Vidas Siliūnas, Rusijos mėgėjų teatro sąjungos prezidentas, sakė: „Teatro poezijos jėga – groteskinės kvailiadarės suomės paverčiamos patraukliomis fėjomis iš ypatingos pasakos, ku-rioje pati stebuklingiausia ir patraukliausia – ne jauniausia ir linksmiausia mergiotė, o seniausia ir storiausia boba.“

Danguolės vaidmenys, metai, praleisti kartu su Jonavos rajono savivaldybės tetaro kolektyvu, liudija, jog teatras – ti-krai liga, „prilipusi“ visam gyvenimui.

Danguolės Lukošiūnienės vaidmenys: Kočvara – J. Lados „Tinginys Hoza“Teta – I. Radojevo „Mocartas“Kyverienė – Žemaitės „Trys mylimos“Motina – G. Mareckaitės „Eglės namai“ Sesuo Anglija – P. Vaičiūno „Prisikėlimas“Juozapata Kamšaitė – B. Sruogos „Uošvė“Burtininkė, Negražios dukros mama – R. Samulevičiaus

„Lokys“Magdelė – V. Ruminavičiūtės „Sunki našta“Raudonauskienė – S. Čiurlionienėa-Kymantaitės „Pinigė-

liai“Boba, Velnienė – G. Mareckaitės „Sutemų sakmės“Jūratė – R. Samulevičiaus „Laukimas“Natalija Stepanovna – A. Čechovo „Piršlybos“Zosytė (Silvos žmona) – V. Juknelio „Kakalynė“Anė Maja – A. Vitemaa „Zuzana arba meilės mokykla“Stambioji moteris – K. Nissen „Daina apie Dunojų“Luiza (kambarinė) – A. Kristi „Sugrįžimas“Elytė Šatenė – S. Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac“Jaunosios motina – B. Brechto „Miesčioniškos vestuvės“Keleivis 3 – Dara „Traukinių stotis“.

12

Julius Kielė1949-01-19–2010-02-22

Po sunkios ligos, sulaukęs 61 metų, mirė Jonavos rajono savivaldybės teatro aktorius Julius Kielė. Ilgametis elektros tinklų darbuotojas savo darbovietėje statė proginius spekta-klius, juose vaidino. Jis buvo apdovanotas daugybe talentų: fotografas, keliautojas, sveikuolių judėjimo lyderis, šokėjas, aktorius.

Teatre su trumpomis pertraukomis vaidino nuo pat įsikūrimo dienos. Pasak Juliaus, „teatras – tai savo talento paieška, tai galimybė scenoje neatpažįstamai pasikeisti ir at-siskleisti“.

Jo kūrybinėje veikloje – dešimt vaidmenų, tarp kurių įsimintiniausiais laikomi Karaitis S. Čiurlionienės-Kyman-taitės „Pinigėliuose“, Lomovas A. Čechovo „Piršlybose“. Jo paskutinysis vaidmuo – Keleivis 2 spektaklyje „Traukinių stotis“. Nei žiūrovai, nei teatro kolektyvas netikėjo Juliaus personažo ištartais žodžiais: „Aš važiuoju į savo laidotuves. Pakasiu po žemėmis savo vilčių likučius ir tada, pagaliau, viskas bus baigta“.

Šiandien iš tiesų viskas baigta. Mes išgyvename netektį Žmogaus – draugo ir bičiulio, kuris net ir lemtingą minutę prašė nesijaudinti ir jo neguosti. Atėjo akimirka – ir Jis išėjo.

Mes visada prisiminsime Juliaus šmaikščias frazes, spindintį žvilgsnį ir siekį dovanoti kitiems įvairių personažų gyvenimus. Šiandien sakome sudie. Net ir būdamas Anapus, jis, mūsų Julius, liko kartu. Deja, atmintyje.

JONAVOS RAJ. SAVIVALDYBĖS TEATRO KOLEKTYVAS

Iš nieko, bet į gražų tiksląKARINA NOVIKOVAKovo pradžioje buvusioje Klaipėdos laivų statykloje įvy-

ko dviejų teatralų susitikimas. Docentas Gediminas Šimkus kalbino savo buvusį Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros specialybės 2005 m. laidos studentą Vaidą Kvedarą. Na, o tokia keista susitikimo vieta neatsitiktinė: gegužės mė-nesį Klaipėdos laukia neeilinis įvykis – „Švyturio meno doko“ atidarymas.

„Švyturio meno dokas“ – nauja erdvė, skirta teatrui, kon-certams ir kitiems renginiams. Pasak vieno iš projekto inicia-torių Vaido Kvedaro, „dokas“ užpildys ne vieną apgailėtinai tuščią didmiesčio kultūrinę nišą: „Klaipėda neturi teatro, kuris galėtų įsileisti jaunus kūrėjus, nes teatras pats neturi kur eiti, Klaipėda neturi vietos koncertams, kur klausytojai galėtų ne tik sėdėti (Klaipėdos koncertų salė, Žvejų kultūros rūmai), bet ir šokti, bendrauti, žinoma, išskyrus naktinius klubus. O „Švyturio meno dokas“ kaip tik ir lauks intelekto „sužalotos“ publikos.“ Toks naujos erdvės manifestas turėtų džiuginti ne tik uostamiesčio gyventojus, bet ir visą Lietuvą, kurioje kaip grybai dygsta gigantiškos arenos – „pramogų sostinės“, kurios teatro baidosi kaip piktos dvasios.

„Švyturio meno dokas“ kuriasi netoli senosios perkėlos į Smiltynę, buvusiame pramoniniame angare. Milžiniškos 1100 m2 patalpos kol kas dar visai nepanašios į teatrą ar koncertų salę. Iš pirmo žvilgsnio sumanytojų idėja yra tiesiog utopija, bet jau po kelių prie sienos remiančių doc. Gedimino Šimkaus klausimų apie techninius ir ūkinius reikalus vaizdas pradeda įgauti realų pavidalą. Čia planuojamos dvi salės: didžioji ir kamerinė. Kamerinė, kurioje vyks įvairūs muzikos vakarai ir mažo biudžeto spektakliai, apie 300 vietų. Didžioji salė bus

rengiama amfi teatro principu: turės 500 į viršų kylančių sė-dimųjų ir 500 stovimųjų vietų apačioje, prie scenos. Rastas puikus techninis sprendimas – sumontuoti pastolių konstrukci-jas, už kurių patikimumą atsako pati paslaugą teikianti įmonė. Kitas pokalbio pradžioje iškilęs klausimas – akustika, nes kie-kvienas ištartas žodis aidi, neleisdamas pamiršti, kad čia mil-žiniškas sandėlys. Pasirodo, kad net ir šią techniškai sudėtingą problemą jau išsprendė akustikos meistrai, kurie atvykę su modernia aparatūra atliko gausybę išmatavimų ir pasiūlė pigų ir efektyvų izoliacijos būdą. Dar vienas konkretus buvusio dėstytojo klausimas, į kurį turėjo atsakyti V. Kvedaras: „Kaip patalpa bus šildoma?“ O atsakymas tikrai netikėtas: „Čia bus pasitelktos modernios technologijos – projektuojamas šildy-mas saulės energija“.

(Nukelta į 13 psl.)

KaKaKaKaKaKaKaKaKaKaKaKaKaaKaKaKKaKaaaaaKaaKaKaarririririrrririririrririrr nnananaaaanaaaaaa NNNNNNN NNNNNNNNNooovovovovovoovovovovvikikikikiikikikikovovvva aaa irirrrirrrrrr VV V V VV VVVVVaiaiaiaaiaiiaiaa dadadaddad s s ssss KvKvKvKvKvKvKvKvededddddddedee ararararaaarasasasssasssssssss........

13IDĖJOS, PROJEKTAI, IEŠKOJIMAIIDĖJOS, PROJEKTAI, IEŠKOJIMAI

(Atkelta iš 12 psl.)Skaitytojas jau turbūt nekantrauja išgirsti, už kokias lėšas

visa tai daroma? Ir iš viso, kaip jauni žmonės gavo patalpas teatrui miesto centre?

Visos laivų statyklos dirbtuvės buvo privatizuotos. Savi-ninkai sudarė sutartį su miesto savivaldybe, kad visa pramoni-nė teritorija bus pertvarkyta į gyvenamuosius rajonus, poilsio erdves ir t.t. Bet kai šalį ištiko krizė, visi darbai buvo įšaldyti ir atidėti. Savininkas UAB „Memelio miestas“ patalpas išnuo-mojo už simbolinę kainą, tuo pritardamas naujos kultūrinės erdvės atsiradimui. Sutartis su „Švyturio meno doku“ galioja trejus metus – kol neprasidės planuotos miesto plėtimo staty-bos. Toks trumpas terminas projekto iniciatorių negąsdina, nes visas investicijas padengia pagrindinis rėmėjas UAB „Švytu-rys-Utenos alus“. Taip pat įmonė, kuri rengs modernų šildy-mą, prašys vien simbolinio atlygio – gausiai lankoma patalpa jiems taps puikia reklama. Taigi statybinis projektas puikiai apgalvotas, nebrangus, o, svarbiausia, gerai remiamas.

Pagrindinėse erdvėse dar vis vyksta paruošiamieji dar-bai, o repeticijų salė jau veikia. Tai buvęs ofi sas. Tiesa, dabar sunku atpažinti pirminę patalpos paskirtį: pasikeitus įmonės savininkams, viskas išplėšta ir išnešta. Bet gabūs ir nagingi projekto organizatoriai nevengia ir rankų darbo, patys susi-kalė pertvaras, ruošiasi statyti duris, įtaisė šokėjams būtinus veidrodžius... „Stenkis viską daryti iš to, ką turi, o nusipirkti visada suspėsi,“ – iš savo dėstytojo studijų metais gautą pa-mokymą V. Kvedaras ne tik prisimena, bet ir pritaiko. Visos statybinės medžiagos panaudotos labai sumaniai ir išradingai, o svarbiausiai – pigiai.

Tame pačiame pastate prie repeticijų salės įsikūręs ir „Švyturio meno doko“ štabas. Čia dirba dar viena Režisūros katedros absolventė Rūta Bunikytė bei projekto bendraautoris

Iš nieko, bet į gražų tikslą

Valdas Puidokas. Štabas jau organizuoja atidarymą, birželio mėnesį vyksiantį koncertą su scena ant vandens, planuojami ir Jūros šventės renginiai. V. Kvedaras sako, kad ruošiama įspūdinga sezono pradžia, nenuvilsianti nei klaipėdiečių, nei vasarą užplūsiančių poilsiautojų.

Nors sandėlys dar šaltas ir tuščias, bet klausantis V. Kve-daro planų erdvė tarsi atgyja, ir vaizduotė sukuria penkių šim-tų vietų amfi teatrą, saulės energijos šildymą, jaukią kamerinę salę. O kontoroje telefonu kalbantis asistentas, kuris jau derasi su atidarymo koncerte dalyvausiančiais atlikėjais, tarsi patvir-tina, kad tvirtai tikint tuo, ką darai, galima nuversti didžiausius biurokratijos ir lėšų trūkumo kalnus. Doc. G. Šimkus: „Taip, net ir krizės ištiktoje Lietuvoje jauni ir galvoti žmonės, nega-lintys gyventi be teatro, ne skundžiasi ir laukia, o viską kuria patys – iš nieko, bet į gražų tikslą“.

BeBeBBBBeBeBeBB nndndnnnnn raaaaaaaaaaammimimimimimimiimimmmmm nčnnčnčnččnččnčnčnčnčnčnčnčnččnčnččččn iaiaiaiaiaiaiaiaiaiiiaiiaii iii ii dododddd c.c.c. G G G. ŠiŠiŠimkmkmkusususussu i i i iiir r r r r r r V.V.VV.VVVV KKKK K KKKKKKveveveveveveveeeevedadadadadadadadadadadddad rarararararararararaaas s s sss s ss dididididididididididiiddiiidiidissskskskskskkskssksssskuuututuuuutttttuouououououuouou jajajajajajaja d d d dddddddddėlėlėėėė teteeeeteteteteteaaaaatatatatattrorororororororo p p p p p pppppavavavaavavavavavava adadadadadaddddadadddddddddddddinininininininininininininnnininininininnninnnininnni imimimimimmimiiimimimiimmmimmiii o.o.o.oo.oooooo

Čia bus teatras.

14 IDĖJOS, PROJEKTAI, IEŠKOJIMAIIDĖJOS, PROJEKTAI, IEŠKOJIMAIKai kurie mėgėjų teatrų kūrybos savitumai

GEDIMINAS ŠIMKUSGalima drąsiai teigti, kad respublikos informacinės prie-

monės nesidomi tokia mūsų kultūros dalimi kaip mėgėjų teatras. Ko norėti – net profesinio iškilaus teatro pastatymo recenzija yra retas reiškinys. Spaudai labiau rūpi kriminalai, skandalai, komercinei televizijai – menkaverčiai šou. Nepai-sydami šios realybės, pažvelkime į kai kuriuos mėgėjų teatro kūrybos aspektus, šių eilučių autoriaus nuomone, pakankamai reikšmingus Lietuvos kultūrai.

Kasmet rudenį prasideda „Atspindžių“ maratonas, jį stebi kompetentinga vertinimo komisija, pasirodo 30–40 teatrų su naujausiais pastatymais. „Atspindžiai“ – teatrų šventė, atspin-dinti, kuo gyvena mėgėjų teatrai, kokias problemas sprendžia, koks jų meninis lygis, ką pasiekė tūlas teatras atskirai paėmus. Šalyje daug mėgėjų teatrų, išradingų režisierių, puikių akto-rių (nors tai jų hobis), džiuginančių gausų žiūrovų būrį. Pras-minga teatrine, menine, švietėjiška veikla pasižymi tie teatrai, kuriems vadovauja iškilios asmenybės, talentingi režisieriai, suprantantys mėgėjų teatro poveikį žiūrovui, iškeliantys savo gyvenvietės, rajono kultūrinius klodus.

Džiugina, kad šių teatrų repertuare itin daug lietuviškos dramaturgijos. Kuriame profesionalaus teatro repertuare šian-dien vyrauja lietuvių autorių spektakliai? Atsakymas aiškus – tokio teatro nėra. O Jonavos savivaldybės teatras (režisieriai Jonas Andriulevičius ir Živilė Martinaitienė) jau daugiau nei 20 metų orientuojasi į lietuvišką dramaturgiją, ypač į kraš-tiečių R. Samulevičiaus, P. Vaičiūno kūrybą. Dramaturgo R. Samulevičiaus atminimui kas antri metai organizuojami tarptautiniai festivaliai „Aidas“. Režisieriai pasiryžę pastatyti visas šio autoriaus pjeses. Rampos šviesas jau išvydo R. Sa-mulevičiaus „Lokys“, „Nenusimink, Tomai!“, „Laukimas“, P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, Žemaitės „Trys mylimos“, G. Mareckaitės „Eglės namai“, „Sutemų sakmės“, B. Sruogos „Uošvė“, S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“, V. Ju-knelio „Kakalynė“ ir kiti spektakliai. Jonaviškiai myli, džiau-giasi ir didžiuojasi savo miesto teatru, jo naujais įdomiais spektakliais. Pajėgi aktorių trupė ir profesionalūs režisieriai jau nuskynė visus įmanomus laurus: Klaipėdos universiteto Režisūros katedros „Auksinį Amūrą“, Boriso Dauguviečio premiją, „Aukso paukštę“, o Šiaurės Europos šalių mėgėjų te-atro aljanso tarptautiniame festivalyje Švedijoje profesionalių teatrologų buvo pripažinti vienu iš aukščiausio meninio lygio teatrų. Kūrybinius laimėjimus teatras priima ramiai ir ryž-tingai žengia naujų idėjų link. Festivalis „Aidas-2009“ virto jau teatro forumu. Štai ką pasakoja šio teatro aktorė Gintarė Vaiciekavičiūtė: „Aidas-2009“ kaip visada skirtas kraštiečio R. Samulevičiaus atminimui bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Režisierius Jonas Andriulevičius „privertė“ Odincovo (Rusija) teatro studiją „Naš dom“ pastatyti ir atvežti į Jonavą R. Samulevičiaus „Laukimą“, o Rezeknės (Latvija) liaudies teatrą – E. Ignatavičiaus „Sidabrines skyrybas“. „Ai-das-2009“ prasidėjo dar birželio mėnesį edukacine programa Amerikos lietuviams, jos siekis – propaguoti lietuvių literatūrą ir užmegzti kultūrinius ryšius su JAV lietuvių bendruomene. Teatro kelionės maršrutai tiesėsi nuo Niujorko iki Floridos valstijos. Programa apėmė Joninių vakarus, surengtus pagal lietuvių liaudies papročius bei tradicijas, poezijos vakarus, spektaklius Niujorke, Vašingtone, Baltimorėje, Sankt Peters-burge, vietos bendruomenėms padovanota lietuviškų knygų, kad išeivių vaikai galėtų mokytis lietuvių kalbos.

Jonavos teatralų kūrybiniai užmojai platūs, gilūs, reikš-mingi. Forumo baigiamasis akordas nuskambėjo Airijoje, Ballinrobe mieste vykusiame pirmajame lietuvių sąskrydyje, skirtame Amerikos lietuvio Felikso Vaitkaus skrydžio per Atlantą paminėjimui. Spektaklis „Bobos“ įaudrino publiką, o vakaronės, surengtos lietuvių sodybų kiemuose bei moky-kloje, buvo tokios jaukios, kad nesinorėjo išsiskirti. Režisie-rė Ž. Martinaitienė vedė teatro edukacines pamokas ir buvo pakviesta grįžti ir dar padirbėti. Lietuviai Airijoje ir JAV tei-gė, kad juos aplanko kai kurie meniniai kolektyvai, bet teatro trupių nemato. Išvada: mėgėjų teatrų neužpildyta niša – susi-tikimai su lietuvių išeivija.

Jonavos savivaldybės teatras nėra vienišas prasmingame kūrybos kelyje. Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras turi aiškią savo veiklos kryptį – puoselėti savo krašto kultūrą. Režisierė Alma Eigerdienė gražiai išleistoje knygoje „Žalia-duonių teatras“ (Utena, 2009) rašo: „Gyvenu ir džiaugiuosi laikmečiu, kurį man skyrė Viešpats... Pats didžiausias mano gyvenimo stebuklas – galimybė per „Žaliaduonių“ teatrą paskleisti A. Miškinio, P. Daunio, J. Kulnio, P. Panavo, R. Kalyčio, P. Andriušio, P. Markevičiaus, K. Čiplio-Vijūno, A. Gasperaičio kūrinius arba jų scenines interpretacijas. Jas scenoje perteikė stabili ir nuolat jaunimu pasipildanti mėgė-jų teatro trupė, kurioje visi be išimties man yra labai artimi ir talentingi.“ Apie šio unikalaus teatro esmę ir prasmę toje pačioje knygoje prisimena Janina Šinkūnaitė: „Klasės drau-gės skambutis paragino į Vilniaus akademinį dramos teatrą. Penktoje mėgėjų teatrų šventėje „Atspindžiai-1994“ vaidi-no mūsų kraštiečiai uteniškiai. Pilnutėlėje salėje buvo daug pažįstamų veidų, šnekų gimtąja aukštaičių tarme. Išgirdome ją ir uždangai pakilus. Utenos kultūros rūmų mėgėjų teatro spektaklis „Sugrįžimas į Juknėnus“ pagal Antano Miškinio prozą ne vieną iš susirinkusių vedė už rankos į praeitį, į gim-tuosius namus. Inscenizacijos autorės ir režisierės Almos Eigerdienės, artistų dėka atminty atgijo tėviškės kaimo žmo-nės: tėvai, kaimynai, giminės. Šalia jų šmėžavo ir apylinkėje garsus kvailelis, ir ligos prie patalo prikaustytas karšinčius, ir pavainikio susilaukusi gražuolė, ir garbusis parapijos kle-bonas. Glostė širdį kaimiečių savitarpio pagalbos, pagarbos vieni kitiems vaizdai, jų mokėjimas džiaugtis, mylėti, atjaus-ti, atleisti skriaudas, jų skambiųjų dainų graudulys, neišsen-kamas humoras. Tarsi prisikėlė iš mirusiųjų, atsistojo šalia mūsų protėvių, senelių, tėvų dvasia, išmintis, tarsi vėl pasi-lenkėme visi drauge prie gėrio versmės.“ Taip spektaklis po spektaklio veriamas įstabus uteniškių kūrybos vėrinys, pa-puoštas skambia vietos tarme. Ne kiekvienas mėgėjų teatras įveiktų istorines dramas. Talentas ir meilė savo kraštui viską nugali – rampos šviesas išvysta P. Panavo „Daumantas“, J. Kulnio „Utenis“... Taigi „Žaliaduonių“ teatras atlieka isto-rinę ir kultūrinę savo krašto misiją, rodo, kaip reikia mylė-ti savo kraštą ir iš jo kultūros versmės kurti puikius teatro spektaklius.

Režisierė D. Budrytė-Samienė, baigusi režisūros moks-lus Klaipėdoje, atvyksta į Jurbarką ir drąsiai orientuojasi į Mažosios Lietuvos ir panemunės regiono autorių kūrybą, stengiasi atkurti to krašto žmonių pasaulėjautą ir gyvenimo būdą. Ji pastato H. Zudermano „Kelionę į Tilžę“, Vydūno „Sigutę“, E. Vicherto „Šaktarpį“, G. Veličkos „Žmones prie vieškelio“ ir kitus veikalus.

(Nukelta į 15 psl.)

15REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTAS

(Atkelta iš 14 psl.)Kuris profesinis teatras prikėlė naujam gyvenimui poetą

tribūną B. Brazdžionį, P. Vileišį? Neteko girdėti. Tą padarė Pasvalio kultūros centro teatras ir jo režisierius G. Kutkauskas.

Savitumu pasižymi ir Skapiškio teatras „Stebulė“ (reži-sierė V. Vadoklytė). „Mėgėjų teatras yra ta vieta, kur įvairių specialybių žmonės gali realizuoti savo kūrybinius gebėjimus, dvasinius poreikius. Čia mokomasi bendravimo, tarpusavio supratimo, etinių ir estetinių vertybių. Kaimo mėgėjų teatrą lankantys žmonės yra labai nuoširdūs, ypač senoliai, išsaugo-ję tautinę savimonę, etnografi nę atmintį, dorovines vertybes. Teatras padeda tai perduoti iš kartos į kartą.“ (Vadoklytė V. Mėgėjų teatrinis judėjimas Skapiškyje 1991–2006 m.) Teatro

Kai kurie mėgėjų teatrų kūrybos savitumairepertuaras formuojamas P. Pundzevičiaus-Petliuko, K. Či-plio-Vijūno, V. Bičiūno pjesių pagrindu. Sukuriama satyros ir humoro grupė „Kvailių kaimas“, vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“, organizuojami ir tradiciniais tapo tarptauti-niai teatrų festivaliai: vaikų ir jaunimo „Pienių medus“, kaimo teatrų „Pienių vynas“ ir senjorų teatrų „Pienės pūkas“. Stebina ir žavi kryptinga, prasminga šio kaimo teatro ir režisierės V. Vadoklytės kūryba.

Visų teatrų, siekiančių savitumo, suminėti neįmanoma, bet režisieriai, ieškantys savo teatro prasmės bendroje kultūros terpėje, visada pasiekia didesnio išskirtinumo ir meniškumo. Mėginantys lenktyniauti su profesiniu teatru – tampa epigo-nais...

„Turime patikti mokiniams,kad taptume jiems Šviesos šaltiniu“Šalva Amonašvili

Kurti – tai pripildyti savo sie-lą šviesos!

GALINA SEMIONOVA,

KLAIPĖDOS MAKSIMO GORKIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS ETIKOS MOKYTOJA, REŽISIERĖ EKSPERTĖ

Nuo ko turėčiau pradėti, norėdama pasidalinti savo maža patirtimi?

Pradėsiu nuo savo brangios Maksimo Gorkio mokyklos, kurioje vaikai mokosi nuo pirmos iki dešimtos klasės.

Atrodytų, mokykla kaip mokykla, kaip ir visos kitos Klai-pėdos mieste: ugdymo procesas, tvarka, neformalusis ugdy-mas… Bet ji kitokia, ji švyti ypatinga Šviesa. O kas yra šios Šviesos šaltinis? Pasirodo, jis – tai mes patys, mokytojai, mūsų mokiniai, mokyklos sienos, mūsų bendra kūryba. Metų metais kauptas gerumas, rūpestis, begalinis palaikymas, meilė, pasi-tikėjimas.

Maksimo Gorkio mokykloje aš „turiu“ 3 teatrus: pačių mažiausiųjų 1–4 klasių mokinių teatrą „Vesnuška“ („Straz-danėlė“), vaikų ir jaunimo teatrą „Maska“ („Kaukė“) ir vie-nintelį Pabaltijyje mokytojų teatrą „Peremena“ („Pertrauka“). „Peremena“ nors ir jaunas, bet daugeliui jau gerai pažįstamas teatras, „Vesnuška“ dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o mano pirmagimiui „Maskai“ šiemet sukanka 16 metų. Apie jį ir norėčiau pakalbėti.

Šį kolektyvą vienija Meilė. Meilė kūrybai, meilė scenos partneriui, draugams, gyvenimui. Juk ir latvių poetė Marija-na Ozolinia rašė: „Meilė – Visatos valdovė“. Aš dažnai savęs klausiu: kas verčia vaiką repetuoti po 4–5 valandas per dieną, atiduodant visą savo laisvalaikį ir save teatrui, o ne kompiu-teriui, vakarėliams ar diskotekoms? Kodėl, baigęs pagrindinę mokyklą ir išėjęs mokytis į gimnaziją, jis nepalieka teatro? Kas už viso to slypi? Tikriausiai, noras tobulėti, parodyti savo kūrybines galias ir... gyventi, gyventi nuo repeticijos iki repe-ticijos.

Pasirodo, vadovo reiklumas, ypatingai griežta tvarka, va-landų valandas vykstančios spektaklio repeticijos ne tik ne-baugina vaiko, o skatina jį, ugdydamos žmogiškąsias vertybes: atsakingumą, sąžiningumą, gerumą, draugiškumą, meilę, gy-venimo tikslo suvokimą. Teatras − jo šeima. Didžiulė, draugiš-ka. Tai jo antrieji namai, tai įkvėpimas ir kūrybos džiaugsmas, noras atskleisti žiūrovui savo herojaus vidinį pasaulį.

Teatro aktoriai − grožio kūrėjai. Todėl jie yra patys ak-tyviausi mokyklinių renginių organizatoriai ir vedėjai. Per 64 mokyklos gyvavimo metus joje gimė daug puikių tradicijų. Tačiau, pradėjus mokyklai vadovauti direktorei Irinai Nar-kevičienei, mokykla sušvito naujomis spalvomis. Visi tarp-tautiniai festivaliai, respublikiniai konkursai ir apžiūros neį-sivaizduojami be Irinos Prochorovnos (taip vadiname mūsų direktorę) nuoširdaus palaikymo. Su ja dalijamės turiningo ir audringo teatrinio gyvenimo laimėjimų džiaugsmais, o kartais ir nuoskaudų kartėliu. Ji − mūsų teatro talismanas.

Mokyklos vadovai, mokytojai ir vaikai − tai vieninga ko-manda, viena ranka, viena Dvasia. Kodėl? Visų pirma todėl, kad sąmoningai siekiame ugdyti vaikus dvasingus, atskleisda-mi turtingą jų vidinį pasaulį per teatrą, įvairiausias kūrybines veiklas.

(Nukelta į 16 psl.)

16 REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTAS

(Atkelta iš 15 psl.)Sielos „triūsas“ − pats sudėtingiausias ir sunkiausias iš

visų darbų. Tačiau koks būni laimingas supratęs, kad tavo pasirinktas Kelias teisingas, kad tavo mokinys tapo truputį „švaresnis“, geresnis, aktyvesnis, laisvesnis. Ir gerai suvokiu: svarbiausia − neprarasti nė vieno vaiko, neatstumti, o priimti jį tokį, koks jis yra: neretai klystantis, išgyvenantis džiaugsmą, nuoskaudas ir nusivylimus, kupinas jaunatviško maksimaliz-mo, principingas ir ambicingas.

Aš esu jo, o jis − mano. Jam aš esu draugas ir autoritetas, dažnai manimi jis pasitiki labiau nei tėvais. Kartu mes – kūrė-jai, kuriantys jį patį kaip asmenybę, rūpestingai puoselėdami jo dvasingumą ir dorą. Svarbiausia nepavėluoti laukiant Ste-buklo ir padovanoti savo jaunajam aktoriui Dangaus siųstą Šviesą, kurios taip siekiu ir aš. Trokštu, kad ši Šviesa nugalėtų vaiko žalingus įpročius, pagundas, agresiją, melą...

Mane džiugina teatro tradicijų tęstinumas. Mažosios „strazdanėlės“ svajoja kuo greičiau tapti „Maskos“ aktoriais, o buvę pastarojo teatro dalyviai − kada nors grįžti į gimtąją sceną kaip mokytojų teatro „Peremena“ nariai. Didžiuojuosi, kad keletas mano auklėtinių savo ateitį susiejo su profesionalia scena.

Tačiau kartais viskas būna ne taip gražu ir greitai, kaip norėtųsi. Atmintyje iškyla ligi šiol man brangūs prisiminimai apie įvykį, kuris mane daug ko išmokė.

Velykos. Mes dalyvaujame Rygoje vykstančiame tarptau-tiniame teatrų festivalyje „Rusų klasika Latvijoje“. Alkoholio ir rūkalų draudimas − nerašytas mūsų teatro įstatymas. Ir štai

Kurti – tai pripildyti savo sielą šviesos!mes sužinome apie šio draudimo nepaisymą. Imamės kraštu-tinių ir patikrintų autoritarinės pedagogikos metodų − palikti festivalį. Tačiau vaikai pasirodė išmintingesni už mus. Jų ti-kros atgailavimo ašaros, prašymai ir įkalbinėjimai pastūmėjo sukurti dar vieną tradiciją teatre − pokalbius žvakių šviesoje.

Kaip tuomet atsiskleidė mūsų vaikai! Mes supratome, kad jiems trūko tokio vidinio atvirumo. Tą naktį nebuvo nei mokinių, nei mokytojų, buvo tik draugai. Pirmą kartą mūsų pokalbis privertė visus susimąstyti apie savo paskirtį šioje že-mėje, gyvenimo tikslą. Vaikai kaip sugebėdami vaizdavo savo ateities paveikslą. Būtent tą vakarą ir gimė Dvasia, dovanojusi mums galimybę pasisemti išminties, pasitikėjimo, džiaugsmo, ištikimybės, sąžiningumo. Dabar mums ne gėda, atsiklaupus vienam prieš kitą, paprašyti atleidimo. Nebijome užstoti, dis-kutuojame. O tai jau naujas teatro veidas. Jo tąsa − kasdienis mokinio, kaip dorovingos asmenybės, gyvenimas.

Mano manymu, tai ir yra tie Šviesos atspindžiai, kuriuos dovanojame ir kurių pripildome mokinių sielas. Kiekviena negatyvi situacija mus moko ieškoti išeities. Įveikdami kliū-tis, patys kylame Dvasios laiptais: verkiame ir džiaugiamės, irzlumą gesindami meile ir kilnumu, atsisakydami pavydo ir nuoskaudų, įgyjame drąsos, tampame ne tik stiprūs bet ir gai-liaširdžiai.

Priėjau prie išvados: labai svarbu savo „dvasios indą“ pri-pildyti širdies šilumos, kantrybės ir laukimo, kad visos tavo viltys dėl vaiko išsipildys.

(Nukelta į 17 psl.)

17REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTASKurti – tai pripildyti savo sielą šviesos!(Atkelta iš 16 psl.)

Neslėpsiu, būna nusivylimo, nepasitikėjimo savo jėgomis, nerimo akimirkų. Bet aš tvirtai tikiu, kad viską galima įveikti. Ir tik tada, kai mes dovanosime Šviesą mūsų vaikams, kada perprasime pedagoginę išmintį ir auklėjimą pradėsime nuo sa-vęs − tada pasaulis taps geras, nuoširdus, švarus, ir mes galėsi-me sušukti: „Pažiūrėk, koks nuostabus šis pasaulis!”

Pastarųjų metų kolektyvo laimėjimai, apdovanojimai, pri-zinės vietos. Kada? Kur? Kokie?

Teatras „Maska“:• Grand Prix tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų

festivalyje „Baltic Sateled“ (Lenkija, Seinai, 2003, 2005, 2007, 2008 m.);

• Grand Prix tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Rusų klasika Latvijoje“ (Latvija, Riga, 2001, 2002, 2003, 2005, 2009 m.);

• Grand Prix tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Žemė, teatras, vaikai“ (Ukraina, Eupatorija, 2009 m.), nominacija „Auksinis raktelis“;

• Grand Prix tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Gintarinė aušra“ (Lietuva, Klaipėda, 2009 m.).

• Nominacija „Geriausias aktorių ansamblis“ respubli-kiniame konkurse „Šimtakojis“ (2009 m.);

• Nominacija „Geriausias vyro ir moters vaidmuo“ tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Scenos meistrai“ (Rusija, Toljatis, 2009 m.);

• Daugkartinis II ir III vietų nugalėtojas tarptautiniame

vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Baltic Sateled“ (Lenkija, Seinai);

• Tarptautinio festivalio „Stebuklingoji rampa“ diplo-mas už indėlį vystant draugiškus Lietuvos ir Rusijos santykius.

Mokytojų teatras „Peremena“:• Sidabro medalis už geriausią moters vaidmenį tarp-

tautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Teatras prasi-deda“ (Rusija, Sankt Peterburgas, 2008 m.);

• Aukso medalis už geriausią moters vaidmenį tarptau-tiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Teatras prasideda“ (Rusija, Sankt Peterburgas, 2009 m.).

18 REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTASMano svajonių teatras – patirtis ir problemos

ŽIVILĖ DARGYTĖ,

KLAIPĖDOS JAUNIMO CENTRO TEATRO STUDIJOS „AUŠ-RA“ REŽISIERĖ

Ketinau pradėti tradiciškai: su vaikais dirbu dar palygin-ti visai neseniai... Neseniai? Paskaičiavau – dešimt metų. Jau dešimt metų ar dar tik dešimt metų? Sunku pačiai atsakyti į tą klausimą, nes atrodo, kad vaikų rate sukuosi visą amžinybę ir niekur kitur nė nebuvau nutūpusi. Jaučiuosi atsidūrusi savo laiku savoje vietoje tarp savų, o tai jau turbūt bet kuriam žmo-gui pati didžiausia vertybė – jaustis savoje terpėje. Kai riba tarp darbo ir gyvenimo pasidaro visiškai menkutė, kai darbas tampa gyvenimu, o gyvenimas neįsivaizduojamas be darbo.

Taigi dirbti su vaikais pradėjau prieš dešimtį metų. Tuo metu buvau sukaupusi nemažą teorinių žinių apie teatro meną bagažą, tačiau turėjau apvalų nulį pedagoginės praktikos ir minimalų suvokimą, koks tas dabartinis vaikas, kokie jo po-reikiai, ką jis mąsto, kaip jaučiasi. Mano tuometinė pedago-ginė praktika buvo „būti mama“ dviem savo vaikams, tačiau savikritiškai maniau, kad ir ja būti tokia, kokia turi būti „ti-kra mama“ nemokėjau. Buvau tiesiog bėgiojantis, daug visko veikiantis, nieko nespėjantis ir niekur nenusėdantis emocijų kratinys su didžiuliu fantazijos rezginiu galvoje. Ir bumpt iš aukštybių tokia dovana – štai tau, emocijų kratiny, vaikai. Dar-buokis. Kurk teatrą. Kokį teatrą: lėlių ar tą kitą, kuriame vai-dintų patys vaikai? Kas aš pati – dailininkė, lėlininkė ar reži-sierė? Turiu ką vaikams duoti, bet kaip tą, ką turiu savy, jiems paduoti? Nežinojau nieko, bet noras išlupti kažką iš savęs ir duoti kitiems buvo didelis.

Su tuo „nuogu noru“ 2000 metais Klaipėdos vaikų ir jaunimo klube „Švyturys“ įkūriau teatro studiją. Pavadinimą pasirinkau sąmoningai – ne dramos būrelis, o būtent teatro studija. Spektaklius stačiau ir draminius, ir lėlių. Siekiau, kad čia ateinantys ir įsitvirtinę vaikai studijuotų teatro meną, pa-justų dramos ir lėlių teatro skirtumus, suvoktų draminio ar-tisto darbo specifi ką ir lėlininko amato ypatumus. Daug kas mane kaltino, kad savo mažiesiems artistams esu iškėlusi per aukštai kartelę. Galbūt, ir štai kodėl. Kadangi darbo su vai-kais patirties, kaip jau minėjau, neturėjau, mąsčiau ir kalbė-jau teatriniais terminais. Puikiai suvokiau, ko noriu iš savojo artisto, kalbėjau lyg ir lietuviškai, bet tokiomis „aukštomis materijomis“ ir taip sudėtingai aiškinau paprasčiausius daly-kus, kad vaikai dažnai manęs tiesiog nesuprasdavo. Nesupratę, ką pasakė vadovė, jie gilindavosi, ką vienas ar kitas terminas reiškia. Pati taip pat bandydavau teatrinius terminus, posakius, komentarus išversti į jų „kalbą“. Pamažu atsirado susikalbė-jimas. Daug diskutuodavome apie teatrą, artisto darbą, lėlių teatrą ir lėlininko amatą. Nuo pat pradžių stengiausi formuoti nuostatą, kad jie atėjo rimtai dirbti ir turi gerai žinoti patys, ar pasiruošę tam. Kiekvienam naujokui duodavau bandomąjį laikotarpį apsispręsti. Ir tuomet jau sukirsdavome rankomis, kad jis čia būna iki teatrinio sezono pabaigos, nes apvilti gru-pės – pabėgti prasidėjus darbui, pradėjus repetuoti spektaklį nebegalima. Mokėmės būti savimi scenoje, kurti vaidmenį, „perleidžiant“ jį per save, valdyti kūną, valdyti žodį, valdy-ti lėlę. Prasidėjo išties sudėtingas, susikaupimo, dėmesio ir kantrybės reikalaujantis darbas. Ne kartą esu kartojusi frazę, kuri mane pačią nervindavo, kai studijų laikais ją mums, „ža-liems“ studenčiokams, sakydavo mūsų dėstytojas Gediminas Šimkus: „Teatras – tai šventovė: dirbk šventai arba nešdinkis

lauk“. Galbūt atrodo, kad pasidariau kažkokia teatro despo-tė, pas kuria atėję vaikai buvo „kankinami teatru“? Gal... Šiek tiek... Tokia marazmatikė savo darbo fanatikė (juokiuosi)... Dabar ir pačiai atrodo, kad per daug reikalavau iš savo pir-mųjų teatrinukų, bet tuomet labai tikėjau tuo, ką darau ir kad elgiuosi teisingai. Jaučiau didžiulę atsakomybę už vaikus, už teatrą ir už tai, ką darau. Nemėgau diletantiško požiūrio į vai-kų teatrą, nemėgau prastų vaikų teatre pastatytų spektaklių ir stengiausi išlaikyti kažkokią sau išsikeltą kartelę. Pirmoji tru-pė susiformavo per porą metų ir laikėsi tol, kol branduolys bai-gė vidurinę mokyklą. Keista buvo trupė – beveik nekintantis dvidešimtukas. Darbštūs iki beprotybės, reiklūs sau ir kitiems, nepakantūs falšui scenoje, o gyvenime didžioji dauguma tarsi broliai ir sesės. Man jie kartais panašėjo į studentų kursą, o ne į vaikų teatro trupę. Kantrybės ir ištvermės repeticijų metu jie dažnai turėjo daugiau už mane. Kūrybinė potencija cirkuliavo, emocijos sproginėjo, apsikeitimas vidine energija vyko nuolat. Jie dirbo šventai, o man tai buvo tarsi maksimalių išbandymų metas – mokiausi dirbti su vaikais, kūriau savojo vaikų teatro trupės modelį: kokį aš įsivaizduoju vaikų teatrą ir kas jame turėtų būti svarbiausia.

Mano svajonių teatras – koks jis? Visų pirma, teatras labiau reikalingas nedrąsiems, kompleksuotiems, susikaus-čiusiems, nepasitikintiems savimi vaikams. Vaikams, kurie ieško kažko, kuriems kyla daugybė klausimų, o atsakymų į juos neranda. Teatras kaip terapija, teatras kaip kompasas jauno žmogaus formavimosi labirinte. Tie, kurie skinasi ke-lią per gyvenimą be skrupulų, sėkmingai įsitvirtins gyvenimo džiunglėse ir be teatro pagalbos. Jie yra ir bus mano svajonių teatre žiūrovais, o jei išeidami iš salės po spektaklio dar kažką ir išsineš savo širdutėse, tai ir ačiū dievui. Teatras jiems tam ir tereikalingas. Mano fantazijų teatras tarsi greitoji pagalba tiems, kam jo iš tikrųjų reikia.

Bet kuris vaikas atėjęs į teatrą turi jaustis saugiai. Gatvėje jis kovoja už save, mokykloje irgi vyksta kova už būvį. Jei esi kreivanosis, storulis, ilgakojis ar dar kaip kitoks nei kiti, būsi išjuokiamas, niurkomas, smukdomas, pašiepiamas. Į teatrą at-ėjęs vaikas turi jausti, kad čia jis gerbiamas ir vertinamas toks, koks yra. Kad jis čia – asmenybė. Todėl kiekvienąsyk formuo-dama naują trupę stebiu, kokie vaikai ateina į teatrą.

(Nukelta į 19 psl.)

19REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTAS

(Atkelta iš 18 psl.)Jei į trupę ateina žmogus, kuris siekia dominuoti, bando

nustelbti kitus, save kelia aukštyn kitus smukdydamas, trupėje jis ilgai neužsibūna. Gali būti gabių gabiausias, talentingiau-sias vaikas, bet jei jis nepriims žaidimo taisyklių, su tokiu vaiku anksčiau ar vėliau tenka atsisveikinti. Trupės mikrokli-matas – pats svarbiausias veiksnys, pagrindinė sąlyga, kad vai-kai teatre jaustųsi laisvi, nevaržomi, kad būtų savimi ir galėtų kurti. Jau formuodama trupę galvoju apie tai, kad jiems kartu būti teks ne vieną dieną, jie kartu augs, formuosis, kartu turės atkentėti paauglystės vargus ir rūpesčius. Norisi, kad vaikai ilgainiui taptų draugais ne tik teatre, bet ir iš jo išėję.

Šiuo metu jaučiuosi apsistojusi vienoje teatro stotelėje. Nebesiblaškau, nedalinu savęs į dvi, tris ar keturias dalis. Sto-telėje, kuri vadinasi „Vaikų teatras“. Dirbu Klaipėdos Jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“. Tai tarsi teatrinio ugdymo mo-kykla. Kiekvienas čia dirbantis režisierius turi savo matymą, savo darbo metodiką, savitą braižą, įvairaus amžiaus vaikų grupes. Po dideliu stogu tarsi mažyčiai nameliukai čia egzis-tuoja daugybė trupių, kur galioja savitos tos trupės nuostatos, pačių susikurtos teatro taisyklės.

Vaikų teatro problemosPožiūris į vaikų teatrą. Su kokiomis problemomis ten-

ka susidurti mano svajonių teatrui? Pirmoji problema – tai į studiją atėjusių vaikų požiūris į teatrą kaip į kažkokį nerimtą užsiėmimą, kuriame svarbiausia – gerai išmokti tekstą ir „ge-rai vaidinti“. Ir vaikas teisus, nes jis atsineša savo patirtį. Bet kodėl taip yra?

Vaikai į teatrą dažniausiai ateina po darželio, kai prade-da lankyti mokyklą. Jau kelinti metai domiuosi ikimokyklinių įstaigų teatriniu judėjimu. Dažname darželyje statomi spekta-kliai. Yra pedagogų, dirbančių teatro srityje, siekiančių ir pa-siekusių puikių rezultatų, besidominčių šiuo menu ir sugeban-čių nelaužant vaiko prigimties įvesti į teatrą per gyvą žaidimą. Tačiau jų mažuma. Jei pedagogas, vienoj rankoj laikydamas tekstą, kita ranka stumdo vaikus tarsi šachmatų fi gūrėles po

sceną ir seka, kada kieno žodžiai. Vaikas užverčiamas lavi-na teksto, kurį privalo išmokt kaip dukart du ir išbarbenti be užstrigimo. Kokio rezultato galima tikėtis ir kokią nuomonę apie teatrą susidaro vaikas? Kas iš mūsų nematė vaizdo, kai mažasis artistas iš įtampos pastirusiomis akimis beria kaip žir-nius tekstą ir, jei netyčia pastringa, tai atrodo tuoj nualps iš susijaudinimo? Sudėtinga paskui būna išaiškinti tokią teatrinę prievartą patyrusiam vaikui, kad tai, su kuo jis susidūrė – nėra teatras. Teatras prasideda nuo kvailiojimų ir žaidimų, nuo bu-vimo kartu ir kolektyvo formavimo, nuo diskusijų ir bendravi-mo, nuo artumo vienas kitam pajutimo. Sunku suvokti būna, kad ne žodžių gausa lemia vaidmens svarbą, kad ne žodžių mokėjimas kuriant vaidmenį svarbiausia, kad teatre vaidinti nieko nereikia – reikia išmokti atsipalaiduoti tiek, kad scenoje galėtum būti savimi.

Požiūris: lėlių teatras – vaikiškas užsiėmimas. Dirbantiems su lėlėmis reikėtų paminėti ne mažiau rimtą problemą – paau-gliai ne iš karto susidomi lėlių teatru todėl, kad būna įsitikinę, jog dirbdami su lėlėmis užsitrauks bendraamžių nemalonę ir taps patyčių objektu. Mūsų visuomenėje yra susiformavusi nuostata, kad lėlių teatras – vaikiškas, nerimtas, paaugliams, ypač vaikinams, netinkantis užsiėmimas. Įveikti šią nuostatą sudėtinga ir niekuomet nepavyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Todėl iš pradžių pabūti stebėtoju lėlių spektaklio gimimo pro-cese dažnai būna labai naudinga. Suteikiu galimybę pamatyti, koks sudėtingas ir sunkus yra šis procesas, kiek kantrybės ir susikaupimo jis reikalauja iš lėles valdančių artistų. Ką daryti su artistu, kuris nenori dirbti su lėle? Dažniausiai per pirmąsias repeticijas vaidinu pati. Išsitraukiu iš dėžių įvairaus valdymo lėles ir bandau žaisti jiems aktualias ir būdingas situacijas, pa-rodijuoti vaikų tarpusavio bendravimo manierą. Leidžiu jiems įsitikinti, kad nėra temų, kurių negalima būtų gvildenti lėlių teatro priemonėmis ir kad dažnai lėlės lūpomis išarta frazė ar suvaidinta situacija atrodo įdomiau ir linksmiau, negu ištarta paties lūpomis.

(Nukelta į 20 psl.)

Mano svajonių teatras – patirtis ir problemos

20 REŽISIERIAUS PULTASREŽISIERIAUS PULTAS

(Atkelta iš 19 psl.)Jei įtikinti nepavyksta – leidžiu tiesiog būti žiūrovu, ste-

bėti, kaip repetuoja jo bendraamžiai, klausytis pastabų bei komentarų. Duodu užduotį būti akylu žiūrovu, užfi ksuoti mo-mentus, kada jis nepatiki, kad lėlė veikia pati. Jei tik nori, tas vaikas važiuoja į visa gastroles bei festivalius, tačiau yra tik stebėtojas. Dažniausiai pirmus metus pabuvę stebėtojais, po vasaros vaikai patys prašosi būti įtraukiami į spektaklį. Vitra-žinių lėlių spektaklyje „Šimtakojo nuotykiai“ vyresnieji mano septyniolikmečiai vaikinai su malonumu stumdė žolytę, vaidi-no kalną, skolino savas rankas partneriui ir jautė didžiulį kūry-binį pasitenkinimą.

Dramaturgijos problema. Kad įkvėptum savo artistus rim-tam darbui, labai svarbu rasti tinkamą dramaturgiją. Tai dar viena milžiniška problema. Savo spektakliams ieškau literatū-rinės medžiagos, kuri sudomintų ir intriguotų, būtų artima visų pirma trupės artistams, atitikti jų amžiaus poreikius ir jutimus. Ji turi būti amžina savo tematika, aktuali savo idėjomis, para-šyta įdomia forma bei stilistika. Literatūrinė medžiaga turi būti daugiasluoksnė: įdomi ir netikėta ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams bei suaugusiems, kadangi mūsų spektaklių žiūrovai yra artistų tėvai, draugai, bendraamžiai. Būsimojo spektaklio pjesės skaitymas yra pirmas žingsnis į spektaklio sėkmę. Jei artistui pjesė pasirodys naivi, kvaila, vaikiška, jei jis neįžvelgs joje aktualumo, rezultatas pasmerktas. Artistas, netikintis tuo, kad tai, ką daro scenoje, yra svarbu ir reikšmin-ga, neįtikins ir žiūrovų, kokio amžiaus jie bebūtų.

Rasti tokią dramaturgiją, kuri atitiktų visus aukščiau išvar-dytus kriterijus, švelniai tariant, sudėtinga. Juokingai atrodo, kai respublikinės vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros „Šimtako-jis“ programoje pamatai kokius penkis „Bulvinės pasakos“, tris „Koridoriaus vaikų“ pastatymus (beje, ir viena, ir kita pje-sė statytos mano trupėse) ir šiaip besikartojančią dramaturgiją, bet tai atspindi mūsų vaikų teatro realybę – geros nacionalinės

Mano svajonių teatras – patirtis ir problemos

dramaturgijos trūksta. Kaip ir dažnas kitas spektaklių su vaikais statytojas, nar-

šau po senąją dramaturgiją, ieškodama tvirto dramaturginio stuburo ir įdomių situacijų. Radusi kažką panašaus į tą pusę, pradedu pjesę tvarkyti: aktualizuoju, karpau, tirštinu įvykius. Žodžiu, belieka tik afi šoje parašyti magiškąjį žodelį „pagal...“, kadangi dramaturgas pats savosios pjesės jau nebepažintų. Taip pat ieškau įdomių bei tinkamų scenai pasakų, apysakų, o radusi pati rašau inscenizacijas. Nesu dramaturgė profesiona-lė, todėl dramaturginės spragos išlenda ir dažniausiai tada, kai spektaklis jau pastatytas ir rodomas žiūrovams. Ištaisyti šias spragas būna sudėtinga, kadangi teksto „apšildymas“, įsisavi-nimas – nuoseklus darbas, trunkantis ne savaitę ir ne mėnesį. Jaunieji artistai vaidmenį kuria žingsnis po žingsnio, repeticija po repeticijos, kol pavyksta pasiekti galutinio rezultato – spek-taklio žiūrovams. Esu bandžiusi taisyti savas dramaturgines spragas po to, kai spektaklis parodomas žiūrovams. Mano geri norai „suveržti spektaklį“, drastiškas tekstų ar jau surepetuotų scenų iškarpymas ar keitimas artistus sutrikdydavo ir visiškai supainiodavo. Todėl dabar repertuariniame spektaklyje korek-tūrų po premjeros arba nebedarau, arba darau itin minimalias. Jeigu ir išlenda dramaturginės spragos, jos gyvuoja kartu su spektakliu tol, kol gyvuoja spektaklis.

Kaip jau sakiau, kažkada iškėliau savo artistams pakan-kamai aukštą kūrybinę kartelę. Galbūt dėl to, kad ir pati sau stengiuosi tą kartelę vis dar kelti. Norisi įdomaus ir gyvo spek-taklio, kurį su malonumu vaidintų mano trupės artistai ir su dar didesniu pasitenkinimu stebėtų žiūrovai. Visada sakiau ir vėl pasikartosiu, kad spektaklio, kuriame vaidina vaikai, sėkmė labai daug priklauso nuo to, ar pakankamai vadovas susirgęs teatro liga. Jei susirgęs stipriai ir nepagydomai, tai jis būtinai užkrės šia liga ir savo teatrinio kolektyvo vaikus, nes tai vi-rusas, kuris persiduoda bendravimo metu. Matydami degantį savo vadovo žvilgsnį, jaunieji artistai tikės ir juo, ir jo idėjos sėkme.

21ATEINA JAUNIEJIATEINA JAUNIEJIGediminas Šimkus kalbina Klaipėdos dramos teatro vadovą

Gediminą Pranckūną:G.Š.: Bendravardi Gediminai, esame daug metų pažįsta-

mi. Tu – ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius, o dabar net trečią kadenciją vadovauji šiam teatrui. Vadovauji, mano nuomone, stoiškai ir kūrybingai sudėtingu teatrui laikotarpiu. Dar neatsisakai vadovauti ir KU Režisūros katedros ne vienos laidos diplominių spektaklių vertinimo komisijoms. Tad norė-čiau katedros vardu tau nuoširdžiai padėkoti ir paprašyti, kaip baigiamųjų darbų komisijos pirmininko, pasidalinti įspūdžiais ir mintimis apie katedros rengiamus specialistus bei apskritai apie Lietuvos mėgėjų teatrą.

G.P.: Kažkada esu dirbęs su vadinamosiomis agitbriga-domis, susidūręs su saviveikliniais dramos kolektyvais. Visa-da buvo įdomu, žavėjausi žmonėmis, kuriems scena buvo jų hobis. Labai vertinu ir džiaugiuosi, kad Klaipėdos universi-tete yra tokia, sakyčiau, unikali, kūrybiška Režisūros katedra, rengianti profesionalius režisierius darbui su mėgėjais, t.y. su neparuoštais aktoriais. Kiek žinau, katedros auklėtiniai yra pa-siekę didelių kūrybinių laimėjimų ne tik Europoje, bet ir kituo-se kontinentuose. Taigi jūs garsinate Lietuvą ne mažiau kaip krepšininkai! (šypsosi).

G.Š.: Ačiū, Gediminai, už gerus žodžius, bet juk kūry-ba kaip kalnų upė. Tik sustok, ir vanduo pradeda gesti arba dvokti.

G.P.: Sutinku. Kad toks procesas nevyktų, matau Režisū-ros katedros pedagogų pastangas savo studentus orientuoti į kūrybinę laisvę, bet kartu ir metodiškai spartietiškai reikalauti semtis profesinių žinių. Galiu pasakyti, kad yra, mano nuomo-ne, Šimkaus, Anužių, ryškėja ir Padegimo režisierių rengimo mokyklos. Jos skirtingos – ir tai puiku! Juk esmė yra galutinis rezultatas. Svarbiausia, kad jaunas pradedantysis režisierius mieste, gyvenvietėje protingai, profesionaliai purentų kultūri-nę teatrinę dirvą.

G.Š.: Vyksta vadinamoji aukštųjų mokyklų reforma. Per-nai meno profi lio stojantiesiems buvo sudarytos kurioziškos sąlygos. Tai gali sunaikinti ir režisierių rengimą mėgėjų tea-trams.

G.P.: Tai būtų katastrofa! Jūs ugdote specialistus dirbti bet kokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Jau studijų metais jie suvokia, kad nieko nebus atnešta ant lėkštutės. Ne bėda, kad ne visi absolventai sukuria teatrus. Jie reikalingai Klaipėdai ir šiam kraštui televizijoje, radijuje, spaudoje, renginiuose ir pan.

G.Š.: Gal prisimeni kai kuriuos pernykščius diplominius spektaklius?

G.P.: Labai ryškiai! Pirmiausia, N. Gogolio „Pamišėlis“, kurį režisavo T. Jašinskas. Gabus studentas, gerai, kad tęsia mokslus Maskvoje. Grįš dar profesionalesnis. Savitos režisū-rinės interpretacijos spektakliu sužavėjo diplomantė I. Deks-nytė, pastačiusi D. Čepauskaitės „Pupas“ su Klaipėdos verslo kolegijos studentais. Gerai, kad Ž. Ramonas ėmėsi klaipėdie-čio R. Černiausko kūrybos. Tikiu, kaip sakei, kad jie puikiai pasirodė tarptautiniame festivalyje Farerų salose. Linkiu kate-drai ir jūsų absolventams dirbti ir nenurimti.

G.Š.: Ačiū, Gediminai. Linkiu ir tau ištvermės prikeliant naujam gyvenimui mūsų Dramos teatro pastatą. Aktorių tru-pė, man regis, rankų poilsiui nesudeda. Neseniai vyko kultū-ros paslaugų Klaipėdoje vertinimo apklausa. Nustatyta, kad populiariausias yra Dramos teatras. Jo spektakliuose lankosi apie 64 procentus respondentų. Tegul Tau ir teatro trupei tai teikia ištvermės, kūrybiškumo, valios ir potencijos naujiems darbams!

S.S.PaPaaaPaarrrururururrurrrrrrr lslslsslsl kikikikikkik o o oo oo „N„N„N„N„N„ esesesesee ibibibibbbbb iiaaiaiiiaiaiigigigiigigigigigigigigiigigiigigigiiiaaananananannnananannannnaantititititititiiitititititiitii vvvvvvv vvvvvvvv vvvvvvvieienanatvtvė ė dvdvdvieieieemm““““““““““““““““““m“mm KKKKK KKKKKKKKKKKKKKKK K KKKKKKU UUU U U U UUUUUUUUU U mmmmmmomommommmmmmm kokoooookooooomamajajaaaaaaajammmmmemememememmememememememmememememmmmemememmmmmememmemmeeememm teteatatrere. . ReReReRRRRRRRRR žižižižižiisissisisisisierererereereerrrrėėė ėė ėėėė RaRaRaRaRaRaRaR sasasasasasasa J J JJ JJJJJJJJJJJJJJJJJJJuzuzuzuuzuzzuzuzzuzuzuzuzuzzuzzuzuzuuzuuzuzuuuu ėnnnnnaaaaaaaiaiaiaiaiiaaiaiaaaaaaaaiaaaaaa ttėtėtttt . KuKursrso o vavadodoovavavaaaaaaaaaaaavaaaasss sssss ssssssssssssssssss sss dododododoodododododddododddodddodddoddooddddoddododdododododocccccccccc.c.c.ccc.ccccccccccc GGGGGG GGGG G.Š.Š.Š.Š.ŠŠ.Š.Š.Š.Š.ŠŠimimimiimimimimmimmmi kukukukukukukukukukukkukukukkukukukukukuukuuuukuuuuuuss.s.s.sss.s.s.s.ss.ssss.s

20202020200000200000909090990909099 m m mmmmmmm... . PoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPoPPooPooo s s s sssssssssssssssssssspepepepepepepepepepepepepepepepeepeppepepepepepepeepepepp ktktkktktktktktktktktktktktkktktktktkttktktktkktktktkkkkktkkktkttktttktakaakakakkkakaakkkkkkakakakakkkkkaakaakakakaakaakaaakkkkkakkakakaakkkkkllllilllililliliillliiiliiliililiooooo oooo sususisiititikikimamam s s susus aaauututututtttttttttttororiuiuiiiumiimimmimimimmim .

D.D.DD.D.DD.D.D.D.DD ČČČČČČeČeČeČČČČČČČČČČČČ pkpkpkpkpkauauauauuskskskkskskkaiaiaiaaiaaa tėtėtėėėtėt sssss ssssssss „P„„P„P„„P„„PP„„P„Puuuupuupupupupupupuppppupppppupupupupuppuppuupppupupupuposososssosss“ “ “ “ “ ““ KlKlKlKlKlKlKlKKKllaiaiaiaiaiaiaiaiiaiaiiaiaiipėpėpėpėpėpėėpėpėpėpėpėpėpėpppėppėpėpėp dododododododododododododddooooos ssssss veveveveveveveeevevevev rsrsrsrsrsrsrsrsrsrsrsrssrsssrsrsrssrsssssr lolollolololoolololololololololollo ii ii iiiiii iii iiiirrr rrrrrrrr tetetett chchchnonooooon lololoogigigigigig jųjųjųjųųjųjųjjų kokokokooooookoookkooooooolelelelelleeeleleleleleeelel gigigigiiiiiig jjojojjojjjojj s sssss tttetetetttttt atatatataatatrerereeree „„„„„„„„„AAAAiAiAAAAAAAAAiiAAitvtvtvvvvvvvtvvvtvttvaaraaaaaraarrrrrrrraaaaraaarrraaaasaaaaaaaaaaaaaa “.“.“.“.“.“.“... RR R RRRRRRRRRRRRRRRRRR RR RRežežežežžžežežežežežežeežežežeee iiiiisisiisii iei rėrėėėėėėrė I I II Ieveveveveveeveevvvva a aa a aa aa DDDDeDeDDDDDDDDeeeeDDeeDeDDeeeDeeDeDDDDDekskssskkkk nynynyyyytėtėtė. . KuKKuK rsrssrso o oooooo

vavavavaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaav dododdodoooodododoodooodoooodooooooovavavavavaavavavavavavavavaavavaaaavavavaaavaassss s ssss ss ss s ss sssssssss dododododododododododododododddododooododoodododoc.cc.cccccccc.c.cccccc G G GGGG G GGGGGGG GGGGGGG GG GGGGGG ŠŠŠ.Š.ŠŠŠŠŠŠ.ŠŠ.ŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠimimimimimimimimimimmiimmiiimmmimmmmmmmkkkukukukkukukukukkukukukukuukukukukukukukukukukukukuss.s.sssss.sss.s.s.sss.s.s.ssss.202020202020020202002002000222202020202002200002 09090909090909090909090909990090900909090909000000 mmmm m mmm mmmmmmm....

22 ATEINA JAUNIEJIATEINA JAUNIEJIJaunieji

IRENA MACIULEVIČIENĖ

LLKC TEATRO POSKYRIO VADOVĖKiekvieną kartą būdama Klaipėdoje būtinai užsuku į savą-

ją Alma Mater – dabartinį Klaipėdos universiteto Menų fakul-tetą, prieš 30 metų buvusius LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus Tos pačios sunkios durys, tie patys laip-tai, koridoriai, auditorijos, Mokomasis teatras (mes jį įrengė-me buvusioje sporto salėje!), tas pats vidinis kiemelis, matęs ne vieną šventę ir spektaklį, ta pati arka, lyjant lietui priglaus-davusi rūkalių pulkelį, iš kurio išaugo ne vienas geras režisie-rius, choreografas, muzikantas, chorvedys... Visuomet smagu sutikti savo dėstytojus, dabar jau docentus ir profesorius, ap-žiūrėti vis gausėjančią Režisūros katedros absolventų nuotrau-kų galeriją, būtinai žvilgterti į savo kurso (IV laida, 1982 m., kurso vadovas Gediminas Šimkus) nuotrauką ir atsidūsėti – kokie jauni ir gražūs mes buvome... Dažnai prisimenu išleis-tuvių vakarą: mes džiaugėmės dažais tebekvepiančiais diplo-mais, o jaunieji kolegos padovanojo kiekvienam po paprastą statybinę plytą, ant kurios buvo parašytas miesto ar miestelio pavadinimas, kuriame kiekvienam iš mūsų privalu bus dirbti mažiausiai 3 metus: Joniškis, Klaipėda, Rokiškis, Ukmergė, Raseiniai, Kaunas, Prienai, Mažeikiai... Visi buvome laimingi, žinodami, kad esame laukiami, kad turėsime darbą, nors pra-džia niekam nebuvo lengva. Teko „prigyti“ naujoje aplinko-je, ne tik susitvarkyti buitį (kai kurie gyveno tiesiog kultūros namuose), suburti kolektyvus, bet ir susipažinti su bendradar-biais, susirasti bendraminčių, naujų bičiulių...Vis dėlto dauge-lis kurso draugų įkūrė teatrus, sukūrė šeimas, sėkmingai dirba ir šiandien (Arvydas Butkus – Joniškyje, Jonas Andriulevičius – Jonavoje, Albina Damašauskienė – Raseiniuose, Virginija Kikilaitė –Vilniuje, Feliksas Paulauskas – Mažeikiuose, Kė-dainiuose, Jonas Korenka – Rokiškyje, Vilniuje, Violeta Das-tikaitė – Kaune, Londone). Gal tie valstybiniai paskyrimai ir nebuvo jau toks blogas dalykas, galvoju šiandien, kai matau, kaip sunkiai jauni žmonės susiranda darbą pagal savo spe-cialybę, nors visi vienu balsu tvirtina, kad kultūros baruose trūksta specialistų. Jau daugiau kaip 20 metų dirbu Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyryje, kurio akiratin pa-tenka viskas, kas susiję su mėgėjų teatru – teatro kolektyvai, jų vadovai, veikla, dramaturgija, žanro plėtrą skatinantys ren-giniai, visuomeniniai judėjimai, specialistų rengimas. Labai džiaugiuosi, kai Režisūros katedra pakviečia įvertinti absol-ventų diplominius spektaklius. Vis maga pasižiūrėti, kokie jie

– jaunieji režisieriai, kokiomis viltimis ir nuotaikomis gyvena, ką ir kaip kuria. Ar liks jie mėgėjų teatrų judėjime, ar diplo-minis spektaklis bus vienintelis jų kūrybinis darbas, priklauso nuo to, ar pavyks savarankiškai įsidarbinti, įsitvirtinti, nepa-lūžti, susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis... Taip susiklostė, kad keturis kartus buvau diplominių spektaklių vertinimo ko-misijos pirmininke. Mačiau puikių teatro pedagogų Gedimino Šimkaus, Edgaro Savickio, Povilo Gaidžio ir Gyčio Padegimo auklėtinių spektaklius. Jie buvo labai skirtingi, bet kai kas juos ir vienijo – tai jaunųjų režisierių maksimalizmas, atsakomybė prieš aktorius, žiūrovus, netgi savo dėstytojus. Daugelis iš tie-sų buvo puikiai atlikę namų darbus – gerai išanalizavę pjesę, sukūrę scenografi ją, kostiumus, parinkę muziką. Kiekvienas stengėsi įgyvendinti savo režisūrinį sumanymą, sukurti ryškų, įdomų diplominį spektaklį. Dirbant su mėgėjais, režisierius yra ne tik menininkas kūrėjas, bet ir organizatorius bei mo-kytojas, privalantis atlikti visus organizacinius darbus, padėti savo aktoriams organiškai jaustis scenoje. Tenka susidurti su sunkumais, išspręsti ne vieną problemą, tačiau visa tai tik už-grūdina, o pasiektas rezultatas – spektaklis, kaip vaikas, tampa dar brangesnis ir mielesnis. Savo pirmųjų repeticijų, atradimų ir nusivylimų, jaudulio prieš premjerą, pilnutėlės žiūrovų sa-lės, artimųjų ir draugų palaikymo, padrąsinančių savo dėstyto-jo žodžių režisieriai tikrai nepamiršta ilgam. Vardan tokių aki-mirkų verta gyventi, kurti, nenurimti. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį – režisūros mokslus jau baigia buvusių absolventų auklėtiniai, pirmąsias teatro pamokas gavę iš savo režisierių, kurie nematoma ranka juos vis dar palaiko. Šiemet Telšių Že-maitės dramos teatre diplominį spektaklį statė Agnė Banytė, lankiusi režisierės Laimutės Pocevičienės studiją „Savi“, o jos pagrindiniai aktoriai Artūras Butkus ir Kastytis Brazauskas – taip pat Režisūros katedros absolventai, Klaipėdos „Aušros“ teatre puikų spektaklį su moksleiviais parodė Simona Lukšai-tė, buvusi gerai žinomos režisierės Živilės Dargytės auklėtinė, Panevėžyje pas režisierę Janiną Mažeikienę vaidinęs Marius Cemnickas ne tik pastatė spektaklį Anykščių kultūros centre, bet ir lieka ten dirbti. Galbūt Radviliškyje liks dirbti radviliš-kietė Rasa Atkočiūnienė, Širvintose labai reikėtų Živilės Če-berekaitės, Kretingos kultūros centre jau dirba Eglė Miškinytė, Kaune – Andrius Kurienius, Klaipėdoje – Aleksas Mažonas. Labai noriu tikėti, kad be darbo neliks Inga Girčytė, Aidas Ma-tutis, Loreta Vaskova, Tomas Benetis – šių metų Režisūros katedros absolventai, režisieriaus Gyčio Padegimo auklėtiniai, kuriems linkiu kuo geriausios kloties. Kas žino, gal po kelerių metų režisūrą studijuos jau jų auklėtiniai.

A.SSSSaaaSSSSSSS alaalalllllllalallla bbbbbbbbbaabbbbbbb chchchchchhchchchchchchhhhhhhh „„„„„„„„ „„„ŠŠŠŠŠoŠoŠoŠoŠŠŠŠoŠŠŠŠ kikių ų paamoka“ ŠiŠiŠiŠiŠŠiŠiŠŠiŠirvrvvvvvvvrvvvrvvrvvvrrvviiiininininininnininiiiniinininiii tųtųttųtųtųtųtųtųtųųtųų kkk k kkkkkkkkultūroororororoor sss ss centtrere.. RRRReRRRReRRRR žiž sierė ėŽivvvivvvvv lėlėlė ČČČČČČČČ ČČČČČČebbebebeeeeebeeeeerererereeeeeee ekekekekaiaia tė. KuKuK rso vaadovaaaaaaaaaaaaas ss s s ssssssssssssssss s dododdodododooododdd ccc.c.c.c.cccc G G GGGG P.P.Padadeggimimmmimiiimi asasas.. . 220202222222 1010110 mm.

VVVVVV.VVVVV.V.V GGGaGaGGaižižižauausksksko o o „K„K„Korororididdidorororiaiaaaaiaiaaiaaiaaususususus v v v vvvaiaiaia kakakkkakakaaiiiii“i“iii K KKlalalaaaalaallaipipppppppėdėdėdddėddosoos t tteaeaeaeaeaeaeaatrtrtrrtrro ooo o ooo ststs ududdijijo-o-ojejjejejejejejejejejejjejejejjjejjeejjejj „ „„AuAuAušršršra“a““. . ReReRežižižisisisiiererė ėėė SiSiiSiS mmmmomommmm nanana LLL L LLL LLLLLLuuukukukšašaaaiiitititttė.ėėėėėė.ė K KKKKuurururrrrrsosooooo vvvv vadadadadovovoooovvo asasa d ddocoo .

G.G.G.PaPaPaPaaadededededdddededddddddd giggggggggggggg mamamamammaamamammamamamamaaass.s.s 220001000110 00 00 0000 m.m.m.m

23Teatrologo, režisieriaus, pedagogo

PETRO BIELSKIO jubiliejus

JŪRATĖ GRIGAITIENĖVasario 22 dieną Klaipėdos universiteto bendruomenė iš-

kilmingai paminėjo režisieriaus, teatrologo, pedagogo, visuo-menės veikėjo doc. dr. Petro Bielskio 75-ąjį jubiliejų. Šilalės miesto garbės pilietis, Motiejaus Valančiaus ir Balio Sruogos premijų laureatas Petras Bielskis – menininkas ir mokslinin-kas, visą savo gyvenimą paskyręs Lietuvos kultūrai: puose-lėjo nacionalinės dramaturgijos ir lietuviško teatro tradicijas, įvairiuose teatruose pastatė daugiau nei 30 spektaklių, aktyviai reiškėsi dailės, literatūros, menotyros, ypatingai teatrologijos srityje. Per daugiau kaip tris dešimtmečius pedagoginio dar-bo Klaipėdos universitete išugdė ištisą plejadą gabių studentų, kurie tęsia savo Mokytojo pradėtus darbus įvairiuose kultū-ros baruose. Petras Bielskis kartu su mokiniais sukūrė unika-lų Lietuvoje ir analogų Europoje neturintį liaudiškų Klojimo teatrų tinklą, iš užmaršties prikėlė senąją dramaturgiją, visoje respublikoje atgaivino kaimiško teatro tradicijas ir Klojimo teatrų judėjimą, kurį kasmet vainikuoja Klojimo teatrų kri-vūlės-festivaliai, vykstantys vis kitame šalies regione. Petras Bielskis Klaipėdos universitete 1997 m. įsteigė teatrologijos magistrantūros studijas, nuolat dirba mokslinį darbą, yra kelių monografi jų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius.

Jubiliejinis vakaras, kurį vedė KU HMF dekanas prof. Rimantas Balsys, priminė mini spektaklį, turintį visas struk-tūrines dalis: prologą, veiksmo vystymąsi, centrinį įvykį arba pagrindinio veikėjo-protagonisto monologą ir epilogą. Prologe buvo parodytas atnaujintas spektaklio Maironio „Vytautas pas kryžiuočius“ variantas, kurį režisavo Petras Bielskis. Spek-taklyje vaidino buvę mokiniai, kolegos ir Klaipėdos dramos teatro aktoriai: Nijolė Narijauskaitė, Aleksandras Šimanskis,

Egidijus Kupčiūnas, Aldona Drukteinytė, Algis Galkauskas, Jūratė Barauskaitė, Eglė Šantaraitė, Arnoldas Eisimantas, Ugnė Reikalaitė, Augustinas Šutkus, Tomas Sipavičius, Neri-jus Uldukis, Ramūnas Janušas, Ieva Reikalaitė, Gabija Šutku-tė, Martynas Šaltis.

Sveikinimų paradą sausakimšoje KU Mažojoje auloje pradėjo docento bendražygis teatrologas, Meno kūrėjų aso-ciacijos Teatrologų ir muzikologų skyriaus pirmininkas doc. dr. Aleksandras Guobys. Teatrologas, įkvėptas ką tik matyto spektaklio idėjų, netikėtai išvedė paralelę tarp Vytauto Didžio-jo ir Petro Bielskio, priminė svarbiausius jubiliato gyvenimo ir kūrybos momentus, pabrėžė faktą, kad gerbiamas docentas bene vienintelis teatrologas Lietuvoje, turintis didelę prakti-nę režisieriaus patirtį ir gebantis teoriškai analizuoti, apiben-drinti, moksliškai pagrįsti įvairius teatro reiškinius. Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė įvairiapuse docento kūrybine, moksline, pedagogine veikla ir prasitarė, kad gerbiamas docentas vertas profesoriaus vardo. Teatro sąjungos pirmininkas aktorius Al-gis Matulionis iškėlė P. Bielskio lietuviškumą, tvirtą pilietinę laikyseną visuotinės globalizacijos fone. Seimo narė ir Petro Bielskio mokinė Dangutė Mikutienė iškilmingai perskaitė LR Seimo pirmininkės Irenos Degutienės padėkos raštą.

Docentą sveikino artimieji, draugai, kolegos, bendramin-čiai, kraštiečiai, tačiau daugiausia sveikinimų ir šilčiausių linkėjimų Petras Bielskis sulaukė iš savo buvusių mokinių. Nepaisant to, kad renginys vyko pirmadienį, mokiniai, palikę visus darbus, vieni ir su šeimomis sulėkė iš tolimiausių Lie-tuvos kampelių: Vilniaus, Trakų, Kauno, Jonavos, Jurbarko, Šilutės, Šilalės, Šakių ir kitur, kad pagerbtų savo Mokytoją, kitaip dar vadinamą Tėtušiu. X osios režisierių laidos absol-ventas Valdas Slavinskas į iškilmes specialiai atskrido iš Nor-vegijos sostinės Oslo. Tarp daugiau nei šimto Petro Bielskio mokinių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą ir svetur, yra talentin-gų režisierių, aktorių, gabių pedagogų, kultūros darbuotojų, seimo narių, teatrologų, laikraščių ir žurnalų redaktorių, radijo laidų vedėjų, verslininkų, šou verslo atstovų ir tiesiog dorų ir gerų žmonių.

Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir centriniu įvykiu arba vakaro vinimi tapo pagrindinio kaltininko Petro Bielskio gy-venimo monologas, virtęs įstabiu monospektakliu, kuriame dramatizmo kupinas gaideles keitė komiški gyvenimo epizo-dai ir atvirkščiai. Humoro ir autoironijos nestokojantis Jubi-liatas sugebėjo nustebinti net savo mokinius, nes būtent šį va-karą daugeliui girdėtos istorijos iš Mokytojo lūpų nuskambėjo itin jautriai ir netikėtai. Savo monologe „Iš kur aš atsiradau“ docentas atskleidė ryškiausiai atmintin įsirėžusius gyvenimo momentus, kurie suformavo jo pasaulėžiūrą, vertybių sistemą, užgrūdino ir taip jau iš prigimties tvirtą ir atkaklų žemaitiš-ką charakterį. Padėkojęs visiems susirinkusiems, Jubiliatas kalbėjo ne tiek apie save, kiek prisiminė tuos žmones, kurie padėjo išlikti ir nepalūžti sudėtingomis sovietinio režimo sąly-gomis. Šventų žmonių sąraše aukso raidėmis įrašytos iškilios pavardės: Laukuvos gimnazijos mokytojas, profesorius Geor-gas Gojanas, akademikas Jonas Lankutis, profesorius Vytautas Jakelaitis, docentas Albertas Juška bei kiti. Epilogo pabaigos tą vakarą nebuvo, nes dar ilgai netilo sveikinimai, linkėjimai, dainos ir prisiminimai.

JUBILIATAIJUBILIATAI

24

LEIDINIAIDžiugu, kad vis daugiau mėgėjų teatrų stengiasi fi ksuoti savo kūrybinį kelią ir, suėjus kokiai reikšmingai teatro sukakčiai,

paruošti leidinį. Teatro menas itin trapus: jis paveikus čia ir dabar. Todėl labai svarbu jo kūrybą fi ksuoti užrašuose, nuotraukose, fi lmuose – juk tai reikšminga kultūrinė regiono vertybė, paliekama ateinančioms kartoms.

Žaliaduonių teatras (2009). Sudarytoja ir redaktorė Roma Rutkauskienė. Utena.

Puikus leidinys apie „Žaliaduonių“ teatrą. Knygos sudary-toja ir redaktorė Roma Rutkauskienė įžangoje rašo: „Sudarinė-ti knygą buvo iš ko – „Žaliaduoniai“ turi savo metraštį, yra su-kaupę didžiulį archyvą. Dar reikėjo perversti šūsnį laikraščių ir žurnalų, kurie rašė apie teatro kūrybinę veiklą, perskaityti, atrinkti, susisteminti. O tada beliko tik labai kruopščiai sudė-lioti visą medžiagą, konsultuojantis su režisiere, kai kuriais ak-toriais, Kultūros centro darbuotojais, parašyti jungiamuosius intarpus.“

„Žaliaduonių teatras“ skiriamas teatro kūrybinės veiklos dvidešimtpenkmečiui. Leidinio rėmėjai: Utenos rajono savi-valdybė, Utenos kultūros centras, Nijolė Dumbliauskienė, Dainius Gasparavičius.

Vadoklytė V. (2007) Mėgėjų teatrinis judėjimas Skapišky-je (1991–2006 metai).

Įžangoje leidinio autorė rašo: „Mėgėjų teatras yra vieta, kur įvairių specialybių žmonės gali realizuoti savo kūrybinius sugebėjimus, dvasinius poreikius. Čia mokomasi bendravimo, tarpusavio supratimo, etinių ir estetinių vertybių. Kaimo mė-gėjų teatrą lankantys žmonės yra labai nuoširdūs, ypač seno-liai, išsaugoję tautinę savimonę, etnografi nę atmintį, moralines ir dorovines vertybes. Teatras padeda tai perduoti iš kartos į kartą. Norėdama pagrįsti kryptingos kūrybinės veiklos reika-lingumą kaime, jos įtaką žmonių kultūriniam bei dvasiniam tobulėjimui ir brandai, kartu ir visos Lietuvos kultūros raidai bei kultūrinių vertybių išsaugojimui, savo darbo tyrimo objek-tu pasirinkau Skapiškio kaimo suaugusiųjų teatrą „Stebulė“, Skapiškio vaikų ir jaunimo teatrą „Ku-kū“, Skapiškyje organi-zuojamus teatrinius renginius. Darbe apžvelgiau penkiolikos metų Skapiškio teatrų veiklą.“

Leidėjas: Kūrybos ir tarpregioninių kultūrinių ryšių palai-kymo sambūris „Lieptas“. Rėmėjai: LR Seimo narys Vytautas Galvonas, V. Mažeikio įmonė, UAB „Dailista“, Povilas Gur-klys.

SIŪLYMAI, NUOMONĖS TRUMPAI...Labai vertinga naujoji skiltis „Režisieriaus pultas“: tai

puiki galimybė artimiau pažinti ne tik patį režisierių, bet ir jo teatrą. Būtų naudinga ir įdomu, jei režisieriai dalintųsi savo darbo metodika. Manau, kad mes nesame įpratę apmąstyti, refl ektuoti savo padėtį, savo darbo patirtį pasitelkdami mums, teatralams, suprantamą ir artimą dialogo formą...

DALĖ IR VIRGINIJUS DARGIAI

...norėtųsi daugiau problematikos analizės. Gal reikėtų iš-kelti kai kurių problemų, nes aš pradedu kartais šiurpti nuo to, kaip sunkiai, entuziastingai dirba teatrų režisieriai, kaip pro-tingai išsprendžia bet kokias problemas. Jis yra smaigalys, jis protas, jis teatrinio vėjo darytojas. Patiko Arvydėlio straipsnis, labai skaniai skaičiau...

ALGIMANTAS ARMONAS

REIKIA TIKĖTIS, KAD ŠIAIS GRAŽIAIS PAVYZDŽIAIS PA-SEKS NE VIENAS TEATRAS.

25RENGINIAIRENGINIAIKOVASTarptautinei

teatro dienaiKovo 27 d. – 5-oji Lietuvos mėgėjų teatro šventė TEGYVUOJA TEA-

TRAS8 5 2612100, 8 674

15582, teatras@llkc.lt27 d. Mėgėjų teatro šventė Viekšnių kultūros centre, Mažeikių r. 8 674 8530127 d. Teatro šventė Ramučių kultūros centre, Kauno r. 8 620 7083327 d. Teatralizuotų improvizacijų vakaras „Gyvenimas teatre“ Mažeikių kultūros

centre8 688 03260, daivakultu-

ra@roventa.lt27 d. Vakaras, skirtas Tarptautinei teatro dienai, Radviliškio kultūros centre info@direktoriuskc.lt

Tarptautinė teatro diena Kunigiškių laisvalaikio salėje, Prienų r. 8 685 3157227–28 d. Respublikinė vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Nenuoramos“ Ukmergės kultū-

ros centre8 340 63610, ukc@

ukmerge.omnitel.net28 d. Mėgėjų teatrų „Židinys“ ir „Vijoklis“ 10 metų kūrybinės veiklos paminėji-

mas Neveronių kultūros centre, Kauno r.8 600 19815 alvyda.

valickiene@gmail.com30 d. Tradicinė Šiaulių r. humoro ir satyros šventė „Juoktis sveika, juoktis reikia“

Micaičių fi liale8 61511646, 8 68674982

31 d. Respublikinė humoro šventė „Juokų apsėsti“ Šakių kultūros centre 8 345 51673, 8 61653463Kovo mėn. Šiaulių rajono teatrų apžiūra-šventė „Pasitinkant „Pastogę“ 8 61511646

Teatrų festivalis „Melpomenės dovanos“ Kėdainių kultūros centre 8 347 50537, 8 616 71509

Ukmergės rajono vaikų teatrų šventė „Vėjo malūnėlis“ Liaušių fi liale 8 610 24922Kretingos rajono mėgėjų teatrų apžiūra „Pastogė-2010“ Salantų kultūros

centre8 445 58245, kultura.

salantai@gmail.comTradicinis humoro vakaras „Teatras ne Petras“ Samylų kultūros centre,

Kauno r.8 611 12443

Panevėžio lėlių vežimo teatro lėlių ir scenografi jos paroda, skirta teatro 25-čiui paminėti

8 45 511236, leliuvezi-moteatras@takas.lt

Teatro šventė, skirta A. Strazdo 250-sioms metinėms, Kupiškio kultūros centre

8 682 18569, n.ratkiene@gmail.com

BALANDIS2 d. 13-oji Lietuvos humoro grupių šventė „Vieni juokai“ Šeduvoje, Radviliškio

r.8 68791464, izolina1@

gmail.com3 d. Komedijų festivalis „Naujieji Vasiukai“ Voškonių kultūros centre, Kauno r. 8 65377197, poniaha-

na@yahoo.com7–22 d. VI kamerinių spektaklių festivalis Panevėžio teatre „Menas“, Juozo Miltinio

dramos teatre8 45 462531, 8 45

4689359–10 d. Regioninė Lietuvos lėlių teatrų apžiūra-šventė „Molinuko teatras“ Klai-

pėdos jaunimo centre8 46 410965, 8 698

80936, kjc@centras.lt10–11 d. Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Juoko sūkurys“ Švenčionėlių kultū-

ros centre8 387 31213, 8 673

8334210–11 d. Regioninė kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“

Alksniupių kultūros namuose, Radviliškio r.8 686 67345, dilaima@

gmail.com12 d. Kelmės rajono kaimų ir miestelių mėgėjų teatrų šventė-apžiūra „Pasto-

gė-2010“ Kelmės kultūros centre8 427 60283, 8 427

61312, 8 427 6006616–17 d. Regioninė Lietuvos lėlių teatrų apžiūra-šventė „Molinuko teatras“ Ute-

nos kultūros centre8 389 57995, zuikisle-

les@gmail.com17–18 d. Regioninė kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“

Kalvarijoje8 612 71304, kestutis.

krasnickas@gmail.com22–23 d. Teatro edukacinė-kūrybinė laboratorija vaikams ir jaunimui su negalia,

socialine atskirtimi „Lygybės medis“ Jonavos kultūros centre8 349 62085, 8 652

34623, st@jonava.net23-24 d. Regioninė Lietuvos lėlių teatrų apžiūra-šventė „Molinuko teatras“ Šiaulių

rajono kultūros centre8 41 523471, 8 615

11646, nijolegir@one.lt24 d. Kauno rajono suaugusiųjų teatrų šventė Čekiškės kultūros centre 8 686 59119

26 RENGINIAIRENGINIAI24–25 d. Regioninė kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“

Skapiškyje, Kupiškio r.8 616 05713, vadvita@

yahoo.com25 d. Tradicinė teatralizuota vaikiško personažo Daiva Pamaiva gimtadienio šven-

tė Mažeikių kultūros centre8 688 03260, daivakultu-

ra@roventa.ltBalandžio mėn.

Radviliškio rajono vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis-2010“ Radvi-liškio kultūros centre

rolanda@radviliskiopc.lt

Regioninis vaikų teatrų festivalis „Mažoji scena“ Naujosios Vilnios kultūros centre

8 5 2670173

Balandžio 26–gegužės 1 d.

Respublikinė vaikų teatrų šventė „Scenos pavasaris“ Šakių „Varpo“ viduri-nėje mokykloje

8 615 45072

GEGUŽĖ1 d. Baigiamoji Lietuvos lėlių teatrų šventė „Molinuko teatras“ Panevėžio

lėlių vežimo teatre8 5 2612100, 8 45

511236, leliuvezimotea-tras@takas.lt

6 d. Vaikų teatrinės kūrybos šventė „Būk artistas“ Rokų kultūros centre, Kauno r.

8 686 38238, ar_darius@yahoo.com

7–8 d. Tauragės rajono mokyklinių teatrų festivalis „Melpomenės globoje“ Taura-gės moksleivių kūrybos centre

8 446 61307, jalanta-kaz@zebra.lt

7–8 d. Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Vaivorykštė“ Jurbarko kultūros centre 8 685 03032, info@jurbarko-kc.lt

11–13 d. Klaipėdos m. ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų kūrybos festivalis „Vaidi-nimų kraitelė-10“ Klaipėdoje

8 616 3359, purienakl@takas.lt

14 d. Respublikinė vaikų teatrų šventė „Šakietukas“ Šakių kultūros centre 8 345 51673, 8 6165346314–16 d. Jaunimo teatrų Valdovų kiemelio festivalis Rokiškyje 8 610 2947715 d. II respublikinis jaunimo teatrų festivalis DEK Jonavos kultūros centre 8 349 62085, 8 626

23027, st@jonava.net15 d. Vaikų ir jaunimo teatrų šventė Birštono kultūros centre 8 616 14308, rimantas@

birstonokultura.lt15–16 d. Baigiamoji kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“

Skirsnemunėje, Jurbarko r.8 5 2612100, teatras@

llkc.lt, 8 618 7128115–16 d. Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-laboratorija „Mažoji Melpo-

menė-2010“ Plungės kultūros centre8 448 51981, 8 687

30484, romas.matulis@gmail.com

17–21 d. „Dviejų teatrų“ festivalis Klaipėdos jaunimo centre 8 46 410978, mirim@balticum-tv.lt

23 d. Vaikų teatrų festivalis „Geriausias vitaminas – teatras“ Voškonių kultūros centre, Kauno r.

8 653 77197

29 d. Lietuvos mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“ Paįstrio kultūros centre, Panevėžio r.

8 45 554325, 8 671 99478

29 d. Šventė, skirta teatro „Titnagas“ 25-mečiui, Kalvarijos parapijos salėje 8 612 71304Gegužės 31–

birželio 1 d.Teatro kūrybinė laboratorija „Para teatre“ Klaipėdos jaunimo centre 8 46 410978, mirim@

balticum-tv.ltGegužės mėn. Vaikų teatrų festivalis „Mažųjų scena“ Akademijos kultūros centre, Kėdai-

nių r.8 685 50807

Tradicinė lėlininkų šventė „Kai prabyla lėlės“ Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje

8 381 51850

Festivalis „Rusų lėlininkų savaitė“ Panevėžio lėlių vežimo teatre 8 45 511236Respublikinė poezijos šventė „Pavasario valsas“ Jonavos kultūros centre 8 656 41557, vienazurna-

liste@gmail.comBIRŽELIS1 d. Vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Po kauke“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo

dienai, Kužiuose, Šiaulių r.8 61511646, 861631510

24–25 d. Regioninė kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“ Skapiškyje, Kupiškio r.

8 616 05713, vadvita@yahoo.com

25 d. Tradicinė teatralizuota vaikiško personažo Daiva Pamaiva gimtadienio šven-tė Mažeikių kultūros centre

8 688 03260, daivakultu-ra@roventa.lt

Balandžio mėn.Radviliškio rajono vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Šimtakojis-2010“ Radvi-

liškio kultūros centrerolanda@radviliskiopc.lt

Regioninis vaikų teatrų festivalis „Mažoji scena“ Naujosios Vilnios kultūros centre

8 5 2670173

Balandžio 26–gegužės 1 d.

Respublikinė vaikų teatrų šventė „Scenos pavasaris“ Šakių „Varpo“ viduri-nėje mokykloje

8 615 45072

GEGUŽĖ1 d. Baigiamoji Lietuvos lėlių teatrų šventė „Molinuko teatras“ Panevėžio

lėlių vežimo teatre8 5 2612100, 8 45

511236, leliuvezimotea-tras@takas.lt

6 d. Vaikų teatrinės kūrybos šventė „Būk artistas“ Rokų kultūros centre, Kauno r.

8 686 38238, ar_darius@yahoo.com

7–8 d. Tauragės rajono mokyklinių teatrų festivalis „Melpomenės globoje“ Taura-gės moksleivių kūrybos centre

8 446 61307, jalanta-kaz@zebra.lt

7–8 d. Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Vaivorykštė“ Jurbarko kultūros centre 8 685 03032, info@jurbarko-kc.lt

11–13 d. Klaipėdos m. ikimokyklinių ugdymo įstaigų vaikų kūrybos festivalis „Vaidi-nimų kraitelė-10“ Klaipėdoje

8 616 3359, purienakl@takas.lt

14 d. Respublikinė vaikų teatrų šventė „Šakietukas“ Šakių kultūros centre 8 345 51673, 8 6165346314–16 d. Jaunimo teatrų Valdovų kiemelio festivalis Rokiškyje 8 610 2947715 d. II respublikinis jaunimo teatrų festivalis DEK Jonavos kultūros centre 8 349 62085, 8 626

23027, st@jonava.net15 d. Vaikų ir jaunimo teatrų šventė Birštono kultūros centre 8 616 14308, rimantas@

birstonokultura.lt15–16 d. Baigiamoji kaimų ir miestelių suaugusiųjų teatrų šventė „Pastogė-2010“

Skirsnemunėje, Jurbarko r.8 5 2612100, teatras@

llkc.lt, 8 618 7128115–16 d. Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis-laboratorija „Mažoji Melpo-

menė-2010“ Plungės kultūros centre8 448 51981, 8 687

30484, romas.matulis@gmail.com

17–21 d. „Dviejų teatrų“ festivalis Klaipėdos jaunimo centre 8 46 410978, mirim@balticum-tv.lt

23 d. Vaikų teatrų festivalis „Geriausias vitaminas – teatras“ Voškonių kultūros centre, Kauno r.

8 653 77197

29 d. Lietuvos mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“ Paįstrio kultūros centre, Panevėžio r.

8 45 554325, 8 671 99478

29 d. Šventė, skirta teatro „Titnagas“ 25-mečiui, Kalvarijos parapijos salėje 8 612 71304Gegužės

31–birželio 1 d.Teatro kūrybinė laboratorija „Para teatre“ Klaipėdos jaunimo centre 8 46 410978, mirim@

balticum-tv.ltGegužės mėn. Vaikų teatrų festivalis „Mažųjų scena“ Akademijos kultūros centre, Kėdai-

nių r.8 685 50807

Tradicinė lėlininkų šventė „Kai prabyla lėlės“ Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje

8 381 51850

Festivalis „Rusų lėlininkų savaitė“ Panevėžio lėlių vežimo teatre 8 45 511236Respublikinė poezijos šventė „Pavasario valsas“ Jonavos kultūros centre 8 656 41557, vienazurna-

liste@gmail.comBIRŽELIS

27RENGINIAIRENGINIAI

1 d. Vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Po kauke“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai, Kužiuose, Šiaulių r.

8 61511646, 861631510

1 d. Respublikinė vaikų teatrų šventė „Girinukas“ Paluobių laisvalaikio salėje, Šakių r.

8 616 53202

9–10 d. Respublikinis kaimo teatrų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas Petro Vai-čiūno gimimo metinėms, Panoterių kultūros centre, Jonavos r.

8 675 75614, janina.ado-maitiene@gmail.com

10–13 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo meno terapijos ir kūrybinių improvizacijų stovy-kla-festivalis „Troškimai“ Troškūnuose, Anykščių r.

8 622 18940

12 d. Respublikinė teatrų šventė „Sodžiaus vaidinimai“ Anykščių r. 8 682 1237613 d. Sodo teatro festivalis Prienų vienkiemyje, Kelmės r. 8 612 5145914 d. Poezijos ir dainos vakaras Paberžės piliakalnyje Jonavos r. 8 687 18340, danutekas-

paraviciene@gmail.com18 d. Teatralizuota arklių ganymo šventė „Naktigonė“ Dvarininkų km., Panevėžio

r.8 45 599217

19 d. Mėgėjų teatrų šventė „Ąžuolynė“ Smalininkų kultūros centre, Jurbarko r. 8 618 71286, nikejes@one.lt

26 d. Mėgėjų teatrų šventė „Jablonskynė“ Griškabūdžio kultūros centre, Šakių r. 8 682 6934823 d. Kaimo teatrų šventė „Po savo stogu“ Bazilionų fi liale, Šiaulių r. 8 41 523471, 8 41

37388329 d.–liepos

4 d.Kūrybinė vaikų ir jaunimo stovykla „Svajoti, kurti, tobulėti... kartu“, skirta

teatro „Ikaras“ kūrybinės veiklos 25-mečiui, Kuršėnuose, Palangoje8 60487619, 8 68222371

Regioninis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Boružėlė septyntaškė“ Margio-nių klojimo teatre, Varėnos r.

8 310 52434, 8 656 77282

Birželio–rug-pjūčio mėn.

Kretingos kojūkininkų teatrinė-muzikinė programa atvirose erdvėse „Skry-dis“, skirta Nepriklausomybės 20-mečiui

8 683 96423, kojukinin-kas@gmail.com

LIEPA 5–12 d. Tradicinė Vilkijos mėgėjų teatro „Vizija“ vasaros kūrybinė stovykla „Saulė-

grąža“ Ivaniškių kaime, Kėdainių r.8 630 14470, vilkijos-

kc@gmail.com12–25 d. Teatrinė vasaros stovykla „Pasakų skrynios burtai“ Kėdainių kultūros centre 8 347 50537, 8 616

7150915–16 d. Mėgėjų teatrų šventė „Prie dvaro“ Taujėnų fi liale 8 65652964, janlaima@

gmail.com15–18 d. Respublikinis mėgėjų teatrų komedijų festivalis-kūrybinė laboratorija „Juo-

kiasi suvalkiečiai“ Zyplių dvare, Šakių r.8 345 51673, 8 61133980

Liepos mėn. Vaikų ir jaunimo teatrų kūrybinė pažintinė stovykla „Teatras“ Kretingos r. 8 606 86044, auksesa@gmail.com

Panevėžio lėlių vežimo teatro tradicinės vasaros gastrolės su arkliais ir veži-mu po Lietuvą

8 45 511236, 8 450 460533

RUGPJŪTIS7 d. Respublikinė mėgėjų teatrų šventė „Paluobių pagirys“ Paluobių laisvalaikio

salėje, Šakių r.8 616 53202

28 d. Tarptautinis mėgėjų ir profesionalių gatvės teatrų festivalis „Gatvės atosto-gos“ Druskininkuose

8 650 35660

RUGSĖJIS13 d. Tradicinis režisierių pasitarimas seminaras Vilniuje, LLKC salėje 8 5 2612100, teatras@

llkc.lt17 d. Vaikų ir jaunimo edukacinis projektas „Teatrinė karamelė“ Paįstrio kultūros

centre, Panevėžio r.8 45 554325, 8 671

9947817–19 d. 14-asis teatrinis festivalis atvirose erdvėse „Kaukutis“ Kretingoje 8 683 96423, kojukinin-

kas@gmail.com24 d. Režisierės Živilės Martinaitienės jubiliejinis kūrybos vakaras Jonavos kultū-

ros centre8 349 62085, 8 652

34623, st@jonava.netRugsėjo mėn. Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalis „Baltijos rampa“ Estijoje 8 5 2612100, teatras@

llkc.lt

28 RENGINIAIRENGINIAI

Redaktorius: G. Šimkus, tel. +370 686 18969Literatūrinė redaktorė: G. MarkevičiūtėMaketuotojas: A.Pelakauskas

Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos laikraštisAdresas: Klaipėdos universitetasLMTS būstinė, K. Donelaičio g. 4, Klaipėda LT-92144Leidėjas - Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga

Laikraštyje pareikštos mintys nebūtinai privalo sutapti su leidėjų nuomone.

SPALIS8 d. Lietuviškos dramaturgijos šventė „Kudirkos tiltai“ Kudirkos Naumiesčio

kultūros centre, Šakių r.8 69819346

8 d. Teatro šventė „Skrisk, sparnuota Teatro paukšte!“ Neveronių kultūros cen-tre, Kauno r.

8 600 19815, alvyda.valickiene@yahoo.com

14–15 d. Vaikų teatrų šventė „Vaidiname kartu“ Baltraitiškių bendruomenės namuo-se, Jurbarko r.

8 618 71196

15 d. Jonavos rajono savivaldybės teatro 25 metų kūrybinio darbo šventė Jonavos kultūros centre

8 349 62085, 8 656 14170, st@jonava.net

16 d. Vaikų teatrų festivalis „Aitvaras“ Kalvarijos parapijos salėje 8 612 7130419 d. Modernaus meno festivalis „Keturiese“ Ramygalos kultūros centre, Panevė-

žio r.8 45 592382

20 d. Suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventė „Rojaus obuoliukai“ Birštono kultū-ros centre

8 616 14308, rimantas@birstonokultura.lt

23 d. Teatrų ruduo Lekėčiuose, Šakių r. 8 6983650321–24 d. XVI tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“ Rokiškio kultūros centre 8 629 0714922–24 d. Tarptautinis teatrų festivalis „Pažintis-2010“ Joniškio kultūros centre 8 612 0728623–24 d. Regioninė miestų ir rajonų centrų mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspin-

džiai-2010“ Vilniaus universiteto teatre (dalyvauja Lietuvos universitetų teatrai)

8 612 66981, 8 5 2612100, teatras@llkc.lt

29 d. Jaunimo kūrybos vakaras „Rudens bohema“ Jurbarko kultūros centre 8 685 03032, info@jurbarko-kc.lt

Spalio mėn.Baroko kultūros festivalis Palėvenės dominikonų vienuolyne 8 682 18569,

n.ratkiene@gmail.comRespublikinė poezijos šventė „Rudens preliudija“ Jonavos kultūros centre 8 656 41557, vienazurna-

liste@gmail.comSpalio–lapkri-čio mėn.

Meno akcija „Kita erdvė(3) Vakarų krantas“ Kretingos kultūros centre 8 606 85864, eradziust-heatre@gmail.com

LAPKRITIS6–7 d. Regioninė miestų ir rajonų centrų mėgėjų teatrų apžiūra „Atspin-

džiai-2010“ Telšių Žemaitės teatre8 444 74340, 8 5 261

210013–14 d. Regioninė miestų ir rajonų centrų mėgėjų teatrų apžiūra „Atspindžiai-

2010“Tauragės kultūros centre8 446 61919, 8 5 261

210020–21 d. Regioninė miestų ir rajonų centrų mėgėjų teatrų apžiūra „Atspin-

džiai-2010“ Birštono kultūros centre8 616 14308, rimantas@

birstonokultura.lt, 8 5 2612100

27 d. Tradicinė mėgėjų teatrų šventė Moko vardynos Tauragnuose, Utenos r. 8 614 7093728–29 d. III respublikinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Scenos draugai“ Tauragės

moksleivių kūrybos centre8 446 61307, jolanta-

kaz@zebra.ltLapkričio mėn. Radviliškio rajono mėgėjų teatrų šventė „Rampų šviesoje-2010“ Alksniupių

kultūros namuose8 68667345, dilaima@

gmail.comGRUODIS2–3 d. Lietuvos jaunimo kūrybinių improvizacijų ciklas „Šviesos ratas“ Troškūnuo-

se, Anykščių r.8 622 18940

3–4 d. Baigiamoji šalies mėgėjų teatrų šventė „Atspindžiai-2010“ Joniškio kultūros centre

8 5 261 2100, 8 612 07286, teatras@llkc.lt

Parengė Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė.

29RENGINIAIRENGINIAI