As ta Dy ko vie nėa.dykoviene@kl.lt

Mė gi na at si kra ty ti nuo sto liųDau giau nei prieš 20 me tų įsteig­ta vals ty bi nė įmo nė „Geo ter ma“. 77 pro c. jos ak ci jų val do vals ty­bė. Pag rin di nė bend ro vės veik­la – karš to van dens ga my ba Klai­pė dos pa ro do mo jo je geo ter mi nė je jė gai nė je. Įmo nės fi nan si nės ata­skai tos by lo ja, kad eko lo gi nis eks­pe ri men tas nuo sto lin gas nuo pat veik los pra džios. Bend ro vė je dir­ba 18 žmo nių.

Ne pai sant nuo sto lių, va do vau­jan čio dar buo to jo vi du ti nis at ly gi­ni mas per mė ne sį – be­veik 8,5 tūkst. li tų.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Kaus tan tys šal čiai uos ta mies ty­je jau su kė lė rū pes čių. La biau siai nuo jų nu ken tė jo au to mo bi lių vai­ruo to jai. Su ne ri mu lau kia ma ir ruo šia ma si lai kui, kai ter mo met­ro stul pe lis nu kris dar že miau – iki 20 ir dau giau laips nių.

Ne pa ruo šė ma ši nų iš anks toSmar kiai at ša lus orams į au to mo­bi lių ser vi sus už su ka dvi gu bai dau­giau au to mo bi lių nei įpras ta.

Įmo nės „JMA Klai pė da“ ser vi so meist ras Aud rius Mi nei kis pa sa ko­jo, jog didžiausia pro ble ma, su ku ria su si du ria vai ruo to jai – neį si jun gian­tys ma ši nų va rik liai. Pag rin di nės prie žas tys – pra sti aku mu lia to riai, o dy ze li nu va ro mų au to mo bi lių – su si dė vė ju sios pa kai ti ni mo žva kės. „Žie ma iki šiol bu vo šil ta. Ma tyt, žmo nės gal vo jo, jog pra temps, o pa­spau dus šal čiams pra si dė jo pro ble­mos“, – tvir ti no ser vi so meist ras. 2 4

„Tik rai ne bu vau iš va žia vęs į tur gų pa si de rė ti dėl pi ges­nių kiau ši nių ar ko pūs tų.“

2p.

Spei gas jau ke lia bai mę

25 (19 326)www.kl.lt

Ko­mi­si­jai­„Sno­ro“bank­ro­to­ap­lin­ky­bėmsiš­tir­ti­va­do­vausV.Ma­zu­ro­nis.

Lietuva 7p. Pasaulis 13p.

Briu­se­ly­je­su­si­rin­ku­siemsES­va­do­vams­bel­gaipa­ruo­šė­staig­me­ną­–vi­suo­ti­nį­strei­ką.

PIR

MA

S m

iest

o di

enra

štis

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE

Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 5 p.

JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS

Bio­lo­gė­che­mi­kėR.Bal­se­vi­čie­nėsun­kias­li­gasįvei­kė­be­vais­tų.

Sveikata 11p.

Įta ka: ­� po­li­ti­kai­ne­no­ri­at­si­sa­ky­ti­stam­bių­stra­te­gi­nių­įmo­nių­val­dy­mo.­ ­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­fotomontažas

Kur by ra ša lies mi li jo nai?Kal­bė­da­mas­apie­va­ka­rykš­tės­ko­man­di­ruo­tės­į­Vil­nių­tiks­lus,­Klai­pė­dos­me­ras Vy tau tas Grub liaus kas­ne­pra­ra­do­hu­mo­ro­jaus­mo.

Kaina 1,30 Lt

ANTRADIENIS, SAuSIo 31, 2012

Klai pė do je yra de­vy nios vals ty bės val do mos įmo nės, iš ku rių pen kios dir­ba pel nin gai, ta čiau li ku sios jau ne vie­nus me tus pa ti ria nuo sto lių, skai čiuo­ja mų de šim ti mis mi li jo nų li tų. Ta čiau tai ne truk do tų įmo­nių va do vams mė­gau tis įspū din go mis al go mis.

2

miestasANTRADIENIS, SAuSIo 31, 2012

1 Dy ze li nu va ro mi au to­mo bi liai ga li neį si jung ti

ir dėl li ku sių va sa ri nių de ga lų.Prieš šal tą jį se zo ną rei kė jo pa­

keis ti te pa lus, kad au to mo bi lis leng viau įsi jung tų, pa tik rin ti aku­mu lia to rių, pa kai ti ni mo žva kes.

„To ne pa da riu sie ji da bar tu ri rū­pes čių. Jei neį si jun gia dėl aku mu­lia to riaus, pa gal bos dar kai my­no ga li ma pra šy ti. Jei dėl va sa ri nių de ga lų – rei kia at šil dy ti ma ši ną ir pri pil dy ti ba ką žie mi nių“, – tvir­ti no ser vi so meist ras.

Už ša lo du rysŠal čiai trik do ir vie šo jo trans por to dar bą. Jie ga lė jo bū ti vie na prie žas­čių, ko dėl kai ku riuo se au to bu suo­se bi lie tų nu skai ty mo kom pos te riai vei kė su trik džiais.

Ta čiau vie šo sios įstai gos „Klai­pė dos ke lei vi nis trans por tas“ di­rek to rius Gin ta ras Ne niš kis pa brė­žė, kad tai tik pa vie niai at ve jai.

„Pa si tai kė, kad au to bu sai vė la­vo dėl už ša lu sių du rų. Ta čiau si­tua ci ja nė ra kri ti nė. Pa vo jin giau­sios au to bu sams oro tem pe ra tū ros yra nuo 0 iki 2 laips nių ir dau giau nei 20 laips nių šal čio“, – aiš ki no va do vas.

Ruo šia si di des niems šal čiamsG.Ne niš kis pri mi nė, kad per nai, kai ter mo met ro stul pe lis bu vo nu kri­tęs iki 20 laips nių šal čio, nu trauk ti rei sai su da rė nuo 6 iki 9 pro c. Da­bar 1–2 pro c.

„Ke lei vių pra šo me kant ry bės. Ei­ti į tas sto te les, kur va žiuo ja dau giau au to bu sų, kad ne rei kė tų il gai lauk­ti. Jei bus 20 laips nių šal čio, tik rai ne bus taip, kad au to bu sai va žiuo tų 100 pro c.“, – pa brė žė G.Ne niš kis.

Įmo nės „Klai pė dos au to bu sų par kas“ Eksp loa ta ci jos di rek to­rius Gin tau tas Moc ke vi čius aiš­ki no, jog pro gno zuo ja miems di­des niems šal čiams ruo šia ma si iš anks to. Ant ko jų su kel tos vi sos tar­ny bos, ku rios pa dė tų vai ruo to jams įjung ti au to bu sus.

Dėl nu ša li mų kreip sis vė liauĮ me di kus dėl nu ša li mų kol kas krei pė si tik pa vie niai klai pė die­čiai. Daž niau siai taip el gė si ne­blai vūs ar ba gy ve na mo sios vie tos ne tu rin tys as me nys. Ne jau čia ma ir

Spei gas jau ke lia bai męPrie mo nė: �� spau�džiant�šal�čiams�pa�ta�ria�ma�ypač�ati�džiai�pa�si�rū�pin�ti�šil�ta�ap�ran�ga.�� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Pa ta ri mai, kaip elg tis šal tu oru

Spe cia lis tai pir miau sia pa ta ria at­ �kreip ti dė me sį į ap ran gą. Re ko men­duo ja ma vil kė ti na tū ra laus pluoš to – vil no nius, o ne sin te ti nius dra bu žius. Svar bu ne pa mirš ti pirš ti nių, ša li ko, ke pu rės, šil tų ko ji nių. Daž niau siai šal­čio pa žei džia mos ran kos ir ko jos.

Vei do odą pa ta ria ma drė kin ti ar ba �nau do ti spe cia liai šal tam orui skir tus kre mus. Pa ša lu sio vei do svar bu ne­trin ti, nes ga li at si ras ti žaiz de lių.

Šal tuo ju me tu grį žus iš lau ko pa ta­ �ria ma ger ti šil tus gė ri mus. Įp ras tą ka­

vą ir ar ba tą siū lo ma pa keis ti ar bat žo­lė mis. Ne pa mirš ti rei kė tų ir cit ri nos, im bie ro.

Vy rau jant šal čiams, griež tai drau­ �džia ma var to ti svai giuo sius gė ri mus lau ke. To ne rei kė tų da ry ti ir prieš išei­nant į lau ką.

Leng vai nu ša lu sias ko jas ir ran­ �kas pa ta ria ma pa merk ti į šil tą, o ne karš tą van de nį. Prie šin gu at­ve ju ga li ma pa kenk ti au di niams. Van de nį rei kė tų vis pa šil dy ti 2–3 laips niais.

per ša li mo li gų ar gri po pro trū kio.„No riu pa si džiaug ti, kad pa sta­

ro sio mis die no mis iš kvie ti mų ne­bu vo daug. Nu ken tė ju sių jų nuo šal čio be veik ne tu rė jo me. Bu vo po­ra ne blai vių vy riš kių, ku rie jau tė­si šal čio pri spaus ti, bet šal čio po­vei kis ne bu vo stip rus ir pa gal bos jiems tik rai ne rei kė jo“, – ko men­ta vo Klai pė dos grei to sios pa gal bos

sto ties vy riau sio jo gy dy to jo pa va­duo to ja, vy riau sio ji slau gos ad mi­nist ra to rė Ni jo lė Damb raus kie nė.

Iš il ga me tės pa tir ties me di kai tvir ti na, kad daž niau siai šal tis pa­žei džia ran kas ir ko jas. Dėl nu ša li­mų žmo nės pa pras tai krei pia si po 2–3 sa vai čių.

Pa va duo to ja spė jo, kad žmo nės, vy rau jant šal tiems orams, rū pi na­si sa vo svei ka ta – pra dė jo šil čiau reng tis, ma žiau vaikš čio ti lau ke.

„Nė ra blo go oro. Yra ne tin ka ma ap ran ga. Ima siau bas, kai jau nos mer gi nos ei na at si se gu sios striu­

kes, o po jo mis vil ki plo nus megz­tu kus“, – tei gė N.Damb raus kie nė.

Pri vers ato sto gau tiMies to sa vi val dy bė va kar nu si­skun di mų dėl šal tų pa tal pų mo­kyk lo se ir vai kų lop še liuo se­dar­že liuo se ne su lau kė.

„Kol kas vis kas ge rai. Bi jo me pro gno zuo ja mų di des nių šal čių. Ga li vis ko nu tik ti“, – tvir ti no Klai­pė dos sa vi val dy bės So cia li nės inf­rast ruk tū ros sky riaus ve dė ja Vio­le ta Gem bu tie nė.

Dėl šal čių į mo kyk las ga li bū­ti ne ve da mi mo ki niai. Esant 20 laips nių šal čio pa mo kos ga li bū ti neor ga ni zuo ja mos vi sų ti pų bend­ro jo la vi ni mo mo kyk lų 1–5 kla sė se. Tem pe ra tū rai nu kri tus iki 25 laips­nių, pa mo kos ne vyk tų ir 6–12 kla­sių bei bend rą jį la vi ni mą tei kian čių pro fe si nių mo kyk lų mo ki niams.

Iki mo kyk li nio ug dy mo įstai goms to kia tvar ka ne ga lio ja.

„Kad ir ko kie šal čiai bū tų, tė­vams vis tiek rei kia ei ti į dar bą“, – pa brė žė V.Gem bu tie nė.

Prog no zuo ja ma, jog uos ta mies ty­je ter mo met ro stul pe lis iki 20 laips­nių ir dar že miau nu kris nak ti mis.

„Orai pa laips niui vės. Juos le­mia stip rė jan tis an ti cik lo nas šiau­rės ry tuo se. Jau sis žvar ba, nes pūs 4–9 met rų per se kun dę vė jas. Šią sa vai tę šal tis iš si lai kys. Jis ne žy­miai at lėgs sa vait ga lį“, – pro gno­za vo Lie tu vos hid ro me teo ro lo gi jos tar ny bos Jū ri nių pro gno zių sky­riaus ve dė jas Lion gi nas Pakš tys.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Pa sak mies to va do vo, per pus die nį sos ti nė je te ko da ly vau ti dvie juo se itin ak ty viuo se ir pro duk ty viuo se po sė džiuo se.

Vie na me jų bu vo kal ba ma apie Klai pė dos sa vi val dy bės ir uos to bend ra dar bia vi mo ga li my bes, o ki­tas bu vo skir tas Sus kys tin tų gam­ti nių du jų ter mi na lo pro jek to įgy­ven di ni mo klau si mams.

„Bu vo la bai konst ruk ty viai dis­ku tuo ja ma ne vien apie ter mi na lo sta ty bą bei ap skri tai su tuo su si ju­sias mies to ir uos to bend ra dar bia­vi mo ga li my bes. Taip pat ap ta rė me uos ta mies čio siū lo mus prio ri te ti­nius pro jek tus, ku rie ga lė tų bū ti įvar di ja mi kaip na cio na li nės svar­bos, su tei kiant jiems adek va čius ins ti tu ci nius spar nus. Ma tyt, ar­ti miau sia me Vy riau sy bės po sė dy­je tai ir bus pa da ry ta“, – ko men ta­vo V.Grub liaus kas.

Pa sak me ro, du iš ap tar tų jų – inf rast ruk tū ri niai pro jek tai, kaip an tai Bal ti jos pro spek to žie di nių san kry žų re konst ruk ci ja bei pie ti­

nio ap link ke lio at si ra di mas. „Kal­bant apie so cia li nės sri ties ob jek­tus, bend rai su tar ta, kad Klai pė dos pi lia vie tės pro jek tas ga lė tų bū ti nau jo jo 2014–2020 m. lai ko tar pio ES fon dų fi nan suo ja mų prio ri te ti­nių pro jek tų są ra še ir tu rė ti rea lias ga li my bes rei kia mai pa ra mai“, – tvir ti no pa šne ko vas.

Pa sak V.Grub liaus ko, kaip ypač mies tui svar bus ob jek tas bu vo įvar dy tas ir ba sei nas su svei ka tin­gu mo komp lek su, ku ris, kaip pla­nuo ja ma, iš kil tų ne to li are nos.

„Tie sa, šian dien jį bū tų su dė tin­ga įspraus ti į vals ty bi nės svar bos ob jek tų są ra šą, ta čiau apau gi nus ati tin ka mais pro jek to pa tei ki mo „rau me ni mis“, tam yra vi sos ga li­my bės“, – ma no me ras.

Kaip pa brė žė V.Grub liaus kas, šių pro jek tų įgy ven di ni mas – to les nės per spek ty vos klau si mas.

„O kal bant apie ar ti mos per­spek ty vos spren di mą, no riu pa­si džiaug ti la bai ge ru ženk lu iš Vy riau sy bės, ban dant per žiū rė­ti Vals ty bi nio jū rų uos to di rek­ci jos įsta ty mą, kad uos tui bū tų ga li ma su teik ti ge ro kai pla tes nes ga li my bes da ly vau ti ne vien tik tų pro jek tų, ku rie da bar yra reg­la men tuo ti, bet ir mies tui svar­bių kul tū ri nių, inf rast ruk tū ri nių klau si mų spren di muo se. Ma tyt, Vy riau sy bė sa vo var du pa teiks tam tik ras įsta ty mi nes pa tai sas, ku rios Sei me ga lė tų bū ti tei kia­mos gal būt jau net šio je pa va sa­rio se si jo je. Jei vis kas ju dė tų pro­tin gu op ti ma liu tem pu, rea lu, kad ki tais me tais vi sa tai ga lė tų pra­dė ti veik ti“, – vy lė si V.Grub­liaus kas.

Reikš mė: �� V.Grub�liaus�ko�tei�gi�mu,�Bal�ti�jos�pro�spek�to�žie�di�nių�san�kry�žų�re�konst�ruk�ci�jai�tu�rė�tų�bū�ti�su�teik�tas�vals�ty�bi�nės�svar�bos�pro�jek�to�sta­tu�sas.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Iš Vil niaus parvežė ge rų nau jie nųTar ny bi niais rei ka lais Vil niu je va kar lan­kę sis Klai pė dos me ras Vy tau tas Grub­liaus kas į uos ta mies tį grį žo su ge ro mis nau jie no mis.

Ypač mies tui svar­bus ob jek tas bu vo įvar dy tas ir ba sei nas su svei ka tin gu mo komp lek su, ku ris, kaip pla nuo ja ma, iš­kil tų ne to li are nos.

– tiek laipsnių šalčio uostamiestyje

prognozuojama naktimis.

20

3

miestas

Sa vi val dy bė. Ant ra die nį ro tu šė je vyks pa si ta ri mas dėl A.Rub lio vo mo­kyk los. Mies to me ras Vy tau tas Grub­liaus kas priims įstai gos at sto vus. 16 val. vyks pa si ta ri mas dėl vai kų užim­tu mo mies te va sa ros me tu.

Po sė džiai. Ant ra die nį 13.30 val. sa vi­val dy bė je po sė džiaus So cia li nių rei­ka lų ko mi te to na riai. 15.30 val. ro tu­šė je vyks sa vi val dy bės Tur to ko mi te­to po sė dis.

Se na tas. Ant ra die nį 13 val. nau jai iš­rink tas Klai pė dos uni ver si te to se na­tas rink sis į pir mą jį po sė dį, ku ris vyks Se na to sa lė je. Se na tą su da ro 40 na rių, iš ku rių 8 yra stu den tai.

Pas kai ta. Tre čia die nį 18 val. Že mai­ti jos dai li nin kų są jun gos ga le ri jo je, esan čio je Žve jų gat vė 1, vyks 37­asis su si ti ki mas iš cik lo „Va ka rai su se ną­ja Klai pė da“. Šį kar tą is to ri kai Dai nius Eler tas ir Va cys Vai va da kal bės te ma „Pra ra di mai po ka ro is to ri nė je mies­to da ly je“.

Sąs kai ta. Sa vi nin kai ir vai ruo to jai už nau do ji mą si nu sta ty to mis mo ka mo­mis vie to mis au to mo bi liams nu sta ty­to dy džio rink lia vą tu ri per ves ti į nau­ją Klai pė dos sa vi val dy bės są skai tą Nr. LT26401004230116 4961.

Pap lū di mys. Pa lan gos pa plū di mys vėl vir to sta ty bų aikš te le. Su re mon­ta vus ap ga din tą vamz dy ną, ku riuo pum puo tas smė lis, pa va sa rį šie dar­bai bus at nau jin ti. Smė liu ža da ma „pa­mai tin ti“ dau giau kaip tri jų ki lo met rų pa kran tės ruo žą. Šiuo me tu mon tuo­ja mas iš jū ros iš kel tas dau giau kaip ki­lo met ro il gio vamz dy nas. Per nai vie­to mis Pa lan gos pa plū di mys pra pla tė­jo nuo 40 iki 70 m.

Mir tys. Va kar Met ri ka ci jos sky riu je už re gist ruo tos 5 klai pė die čių mir tys. Mi rė Ele na Pi ga rio va (g. 1922 m.), Al­do na Ūk sie nė (g. 1945 m.), Va le rij Ko­lia gin (g. 1949 m.), Graž vy das Gu de lis (g. 1954 m.), Ri man tas Sa ba liaus kas (g. 1971 m.).

Lė bar tų ka pi nės. Šian dien lai do ja mi Graž vy das Gu de lis, Va le rij Ko lia gin.

Jo niš kės ka pi nės. Šian dien lai do ja­ma Ele na Pi ga rio va.

Nau ja gi miai. Per sta tis ti nę pa rą pa­gim dė 6 mo te rys. Gi mė 2 mer gai tės ir 4 ber niu kai.

Grei to ji. Va kar iki 17.30 val. grei to sios pa gal bos me di kai su lau kė 56 iš kvie­ti mų. Klai pė die čiai dau giau sia skun­dė si sun kiais krau jo ta kos su tri ki mais, pil vo ir gal vos skaus mais. Me di kai į pa­gal bą sku bė jo ir gat vė je gu lin tiems ne­blai viems be na miams, trau mas pa ty­ru siems žmo nėms.

ANTRADIENIS, SAuSIo 31, 2012

bar­be­kiu­čem­pio­na­tasGe­riau­si­ša­lies­žu­vų­ruo­ši­mo­meist­rai­ren­gia­si­stin­tų­šven­tei,­ku­ri­vyks­va­sa­rio­18­ąją­Pa­lan­go­je.­Jos­me­tu­be­ki­tų­ren­gi­nių­bus­or­ga­ni­zuo­ja­mas­ir­žie­mos­žu­vų­bar­be­kiu­čem­pio­na­tas.­Da­ly­viai­jau­tre­ni­ruo­ja­si­čem­pio­na­tui­–­per­žiū­ri­mi­žu­vies­pa­tie­ka­lų­re­cep­tai,­iš­ban­do­mos­nau­jo­vės.

Gra­fi­kai­–­in­ter­ne­teKlai­pė­dos­marš­ru­ti­nių­tak­si­va­žia­vi­mo­tvar­ka­raš­čius­pra­dė­ta­skelb­ti­­in­ter­ne­ti­nia­me­tink­la­la­py­je­www.mars­ru­tai.lt.­Sve­tai­nė­je­sie­kia­ma­su­kur­ti­vie­ną­vi­so­Klai­pė­dos­re­gio­no­marš­ru­tų­ba­zę.­Čia­jau­ga­li­ma­ras­ti­ir­į­Ni­dą­va­žiuo­jan­čių­mik­roau­to­bu­sų,­au­to­bu­sų,­kel­tų­tvar­ka­raš­čius.

Klai­pė­dos­pra­mo­ni­nin­kų­aso­cia­ci­ja­ne­pri­ta­ria­At­lie­kų­tvar­ky­mo­įsta­ty­mo­pa­tai­sų­pro­jek­tui,­ku­ris,­kaip­tei­gia­ma,­ga­li­komp­li­kuo­ti­šian­dien­ge­rai­vei­kian­čią­at­lie­kų­tvar­ky­mo­sis­te­mą­ir­su­da­ry­ti­są­ly­gas­at­si­ras­ti­vie­nai­ne­val­do­mai­vers­lo­mo­no­po­li­jai­ypač­jaut­rio­je­vi­suo­me­ni­nio­gy­ve­ni­mo­sri­ty­je.

nep­ri­ta­ria­pa­tai­soms

Dienos telegrafas

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@kl.lt

Nuo šių me tų sau sio 1-osios ne-žy miai pa ki tus lai do ji mo iš mo kų tvar kai, „Sod ros“ at sto vai tvir ti na, jog ji griež tės tik kai ku riems šių iš-mo kų ga vė jams.

Kaip ko men ta vo „Sod ros“ di rek­to riaus pa ta rė ja Jo li ta Ski nu ly tė­Niak šu, tiek iki šiol, tiek nuo 2012­ųjų gy ven to jai tu ri dvi ga li my bes gau ti lai do ji mo iš mo ką: į są skai­tą bet ku rio je kre di to įstai go je ar­ba gry nai siais pi ni gais.

Lai do ji mo iš mo ka – tai pen si­nin kui mi rus jo lai do ji mo rei ka lais be si rū pi nan tiems as me nims iš mo­ka ma pen si ja už mir ties mė ne sį, jei ji dar ne bu vo iš mo kė ta, ir pa skir­tos pen si jos už vie ną mė ne sį dy­džio su ma.

Pa sak J.Ski nu ly tės­Niak šu, į są­skai tas pi ni gai per ve da mi kas dien, tad daž niau siai gy ven to jai pi ni gų su lau kia jau ki tą die ną po pra šy mo pa tei ki mo. Gry nai siais pi ni gais lai­do ji mo iš mo kos ga li bū ti gau na mos,

21 ke lei vis. Žmo nėms te ko sto­vė ti. Gal ke lei vių skai čiui įta­kos tu rė jo šal čiai, o gal žmo nės iš įdo mu mo no rė jo pa si va ži nė­ti nau jais au to bu sais“, – svars­tė įstai gos „Klai pė dos ke lei vi nis trans por tas“ di rek to rius Gin ta­ras Ne niš kis.

Ta čiau, anot G.Ne niš kio, svar­biau sia, kad vi si ke lei viai til po ir į ma žes nį au to bu są.

Nu sis kun di mų iš jų ne su lauk­ta, ne tgi at virkš čiai. Vai ruo to­jai pa sa ko jo, kad žmo nės džiau­gė si. Esą jiems pa ti ko pa to ges nės

kė dės ir tai, kad trans por to prie­mo nė grei čiau įšy la. Ma žie ji au­to bu siu kai 18 marš ru tą tam tik ru

Reak ci ja: ­� nu­si­skun­di­mų­dėl­ma­žų­jų­au­to­bu­siu­kų­ne­su­lauk­ta.­ ­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

Į gat ves – ma žie ji au to bu saiDi džiuo sius mies to au to bu sus iš kai ku­rių gat vių ga li iš stum­ti ma žie ji. Sa vait ga lį Klai pė do je vie to je di­de lių mies to au to bu­sų kur sa vę ma žes ni pa tei si no vi sas vil-tis. Ke lei viai į juos til­po ir džiau gė si di des­niu kom for tu: ši lu ma ir pa to ges nė mis kė­dė mis.

Iš lai dos: ­� mi­ru­sių­jų­ar­ti­mie­siems­ten­ka­pa­si­rū­pin­ti­ne­tik­lai­do­ji­mo­ce­re­mo­ni­ja,­bet­ir­bran­giai­kai­nuo­jan­čio­mis­įka­pė­mis.­­ Vy­tau­to­Liau­dans­kio­nuo­tr.

Lai do ji mo iš mo kų tvar ka griež tė ja jei as muo ne tu ri są skai tos kre di to įstai go je. To kiu at ve ju lė šos iš mo­ka mos tik DNB ban ko sky riuo se.

Ta čiau nuo sau sio 1­osios lai do­ji mo iš mo kos gry nai siais ne be bus mo ka mos lai do ji mo pa slau gas tei­kian čioms įmo nėms, ka dan gi sie­kia ma, kad pi ni gi niai san ty kiai su ju ri di niais as me ni mis bū tų vyk­do mi tik per kre di to įstai gas. Be to, šios lė šos ga lės bū ti per ve da­mos tik į įmo nės są skai tą.

„Di de lė da lis lai do ji mo iš mo­kų bū da vo iš mo ka mos ne mi ru­sio jo ar ti mie siems, o lai do ji mo pa slau gas tei kian čioms įmo nėms bei jų at sto vams. Pas te bė ta at ve­jų, kai bū da vo nu ro do mos ne įmo­nės, o as me ni nės są skai tos, į ku­rias bū da vo per ve da mos lai do ji mo pa šal pos. Tai reiš kia, kad šie pi ni­gai nie kaip neat sis pin dė da vo įmo­nių pa ja mų ir iš lai dų ap skai to je“, – tei gė J.Ski nu ly tė­Niak šu.

Išanks ti niais duo me ni mis, 2011 m. bu vo iš mo kė ta be veik 45 tūkst. lai do ji mo iš mo kų – iš vi so 31,5 mln. li tų. Vi du ti nė lai do ji mo iš­mo ka sie kė apie 700 li tų.

Vai ruo to jai pa sa­ko jo, kad žmo nės džiau gė si. Esą jiems pa ti ko pa to ges­nės kė dės ir tai, kad trans por to prie mo­nė grei čiau įšy la.

lai ku ap tar naus ir ki tą sa vait ga­lį. Svars to ma juos pa leis ti ir ki tais marš ru tais.

Pa sak G.Ne niš kio, rea liau sia, kad tai bus 12 ir 22 marš ru tai. Ma­žos tal pos au to bu sai jais va žiuo tų ir dar bo die no mis.

„Vi sų ke lei vių srau tų nie ka da ne­nu ma ty si. Su gal vos mo ki nių kla sė su reng ti eks kur si ją po Klai pė dos pa kraš čius – ir ne tilps. Kad iš­veng tu me to kių si tua ci jų, tvar ka­raš ty je pa žy mė tu me, kad tuo lai­ku va žiuos ma žas au to bu siu kas“, – tvir ti no di rek to rius.

Mil da Ski riu tėm.skiriute@kl.lt

Sa vait ga lį 16 sė di mų ir 9 sto vi mų vie tų au to bu siu kas ap tar na vo 18 marš ru tą.

Jis va žia vo ne vi są die ną, o tam tik ru iš anks to nu ma ty tu lai ku, ka da su lau kia ma ma žiau siai ke­lei vių.

„Iki šiol ma ny ta, kad vi du ti­niš kai au to bu su vie nu me tu va­žiuos 13 žmo nių. Ta čiau rea liai pa si ma tė ki ta si tua ci ja. Bu vo at­ve jų, kai au to bu su va žia vo 20 ir

Gi ta nas Nau sė daFi nan sų ana li ti kas

Per nai Vy riau sy bė star ta vo su vals ty bi nių įmo nių pro gra­ma, ku rią pa va din čiau „per­ve di mu į ko mer ci nes vė žes“

pro gra ma. Bu vo mė gin ta su kur ti hol­din go struk tū rą ir ją pri tai ky ti vals ty­bi nių įmo nių val dy mui, bet tai ne pa­vy ko dėl po li ti nių prie žas čių. Sei mas ne pa lai mi no ši tos ini cia ty vos, be to, kai ku rios mi nis te ri jos ne no rė jo at si­sa ky ti stam bių stra te gi nių įmo nių val­dy mo. Tuo met už sie nio kon sul tan tai siū lė idea lią struk tū rą, ku rio je po li ti­kai tu rė jo ne be lik ti vie tos. Bet yra la bai su dė tin ga pa siek ti, kad par ti jų at sto­vai at si sa ky tų in te re sų ir įta kos vals­ty bi nė se įmo nė se. Bet ne ga li ma teig ti, kad vi siš kai nie kas ne vyks ta. Į vals ty bi­nes įmo nes da bar žiū ri ma pro tam tik­rą di di na mą jį stik lą, ana li zuo ja mi re­zul ta tai, anks čiau nie kam tai per ne lyg ne rū pė da vo. Da bar Vy riau sy bė da ro spau di mą ši tų įmo nių va do vams dirb­ti ne tik ne nuos to lin gai, bet pel nin giau. Ma ny čiau, kad nuo sto lin gai dir ban čio­se įmo nė se tu rė tų bū ti tam tik ros at ly­gi ni mų ko rek ci jos. Ne sa kau, kad va do­vai tu rė tų už dirb ti pu sant ro tūks tan čio li tų per mė ne sį. Bet jų at ly gi ni mai tu rė­tų pri klau sy ti nuo bend ro vės fi nan si­nių re zul ta tų. Jei gu įmo nė nuo lat dir­ba nuo sto lin gai, ta da klau si mas, ar pa čios įmo nės li ki mą rei kia spręs ti, ar iš siaiš kin ti, gal va do vai ne tin ka mi tam dar bui. Nuo Vy riau sy bės ini cia ty vos praė jo vos ke li mė ne siai, tad grei tų re­zul ta tų ne no rė ki me. Vals ty bi nės įmo­nės yra to kios iner tiš kos, ten su si py nę tiek įvai riau sių in te re sų, tad ti kė tis, kad čia grei tai vis kas bus per kel ta į efek ty­vu mo vė žes, bū tų nai vu. Ar ti miau siais me tais di des nių per mai nų var gu ar ga­li me lauk ti, nes čia pat rin ki mai, kei sis par ti jos val džio je, bet, ti kiuo si, vals ty bi­nės įmo nės ir to liau bus pri žiū ri mos ir iš jų bus rei ka lau ja ma efek ty vu mo re­zul ta tų. Nes ant raip at si ran da pa pil do­ma naš ta mo kes čių mo kė to jams. Ta­čiau ne rei kė tų va do vau tis nuo go mis lais vo sios rin kos idė jo mis – im ki me ir vis ką pri va ti zuo ki me. Var gu ar bend ro­vėms, ku rios už sii ma tik nuo mos veik­la, bū ti nai rei kia to vals ty bi nės įmo nės sta tu so, ar jos ne ga li bū ti pri va ti zuo tos ir pe rei ti prie nor ma lios kon ku ren ci jos. Ir tai tu ri bū ti at lik ta ar ti miau siu me tu, nes tik taip ga li ma pa da ry ti vals ty bi nį sek to rių efek ty ves nį.

Komentaras

4

miestasantradienis, sausio 31, 2012

„Koks nuo sto lis yra da­bar? 1,3 mln. li tų. Prie­

žas tys yra ši lu mos su pir ki mo me­to di kos at si li ki mas nuo gy ve ni mo. Pa si ra šė me nau ją su tar tį su su pir­kė jais bend ro ve „Klai pė dos ener­gi ja“. Da bar vis kas at si sto jo į sa vo vie tas. Jau 2011 m. dir bo me pel­nin gai, yra ke li šim tai tūks tan­čių neau di tuo to pel no“, – tvir ti no bend ro vės „Geo ter ma“ va do vas Ri čar das Vai tie kū nas.

Pel ną nu šla vė žie maDar vie na vals ty bės įmo nė – „Klai­pė dos re gio no ke liai“, ku rios vi sas ak ci jų pa ke tas pri klau so vals ty­bei, taip pat skai čiuo ja nuo sto lius. 2010 m. jie su da rė dau giau nei ket­vir tį mi li jo no li tų. Per nai esą jį pa­vy ko su ma žin ti.

„2011 m. bai gė me su 200 tūkst. li tų pel nu. 2010­ie ji bu vo nuo sto­lin gi, nes tų me tų gruo dis bu vo snie gin gas, ir mū sų pi ni gai iš rū ko pro trak to rių ka mi nė lius. Fi nan sa­vi mas yra ap skai čiuo tas vi du ti nei žie mai, o jei žie ma stip res nė, nei pro gno zuo ta, gau na mų lė šų neuž­ten ka“, – sa kė bend ro vės „Klai pė­dos re gio no ke liai“ va do vas Pet ras Kau či kas.

Vi du ti nis įmo nės va do vau jan­čio dar buo to jo at ly gi ni mas – 7 tūkst. li tų.

Pag rin di nė įmo nės veik la yra vals ty bi nės reikš mės au to mo bi­lių ke lių, til tų, via du kų, ki tų ke lio sta ti nių prie žiū ra ir re mon tas. Pri­žiū ri mų ke lių te ri to ri ja api ma va­ka ri nę Lie tu vos da lį ir ri bo ja si su Lat vi jos Res pub li ka ir Ka li ning ra­do sri ti mi.

Pe rė mė da lį „Vėt run gės“„Pa jū rio vėt run gė“ – dar vie­na įmo nė, ku rios 100 pro c. ak ci jų pri klau so vals ty bei, ir pa sta ruo sius ke le tą me tų ji dir ba nuo sto lin gai.

Bend ro vė įre gist ruo ta 1996 m., pe rė mus bank ru tuo jan čios Lie tu­vos vals ty bi nės žve jy bos lai vy no įmo nės „Jū ra“ tur to da lį (da lį vieš­bu čio „Vėt run gė“).

Pag rin di nė veik la – ne kil no ja­mo jo tur to nuo ma. 2010 m. fik suo­tas 226 tūkst. li tų nuo sto lis.

„2011 m. bu vo pa ge rė ji mas, da­bar nuo sto liai ma žes ni. Jie išau­go, nes val džia pa kė lė tur to mo­

Vie to j iš kirs to miš ko – par kai

Mai nai: �� Klai�pė�dos� val�džia� už� pri�ta�ri�mą� „Lie�tu�vos� ge�le�žin�ke�lių“� pla­nams�pra�šo�įkur�ti�mies�te�par�kus.� Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Dėl nu ma ty tos Klai pė dos ge le žin­ke lio sto ties Pauos čio ke ly no mo­der ni za ci jos pla nuo ja ma iš kirs ti ne men ką Gi ru lių miš ko da lį. Ta­čiau Klai pė dos sa vi val dy bė mai­nais už pri ta ri mą to kiam žings niui iš bend ro vės „Lie tu vos ge le žin ke­liai“ pra šo įsi pa rei go ji mo mies te įreng ti ža lių jų plo tų.

Tei gia ma, jog ge le žin ke lio mo­der ni za ci ja rei ka lin ga dėl da bar­ti niuo se bė giuo se ne be tel pan čių sun kes nių ir il ges nių są sta tų ir vis di dė jan čio uos to po rei kio.

Tam, kad Klai pė dos sto ty je ne bū tų nuo lat iš for muo ja mi ir at gal į Pauos­čio ke ly ną gai nio ja mi trau ki niai, įmo­nė „Lie tu vos ge le žin ke liai“ ke ti na in­

ves tuo ti į šio ke ly no re konst ruk ci ją. Ta čiau tam pir ma ja me eta pe rei kės iš kirs ti apie 5 ha Gi ru lių miš ko.

„Džiu gu, kad ma žės kro vi nių ir trau ki nių mies te, ta čiau, mū sų ma­ny mu, bend ro vė tu rė tų įsi pa rei go ti at kur ti mies tui bū ti nus ža liuo sius plo tus. Juk kal ba me apie mies to plau čius“, – sa kė mies to ta ry bos na rys Ri man tas Ci baus kas.

Dėl ge le žin ke lių re konst ruk ci jos ga li pa blo gė ti meln ra giš kių gy ve­ni mo są ly gos, to dėl Meln ra gė je nu­ma ty ta įkur ti par ką.

„Ka dan gi, mū sų ma ny mu to­kios kom pen sa ci jos ne pa kaks, taip pat siū lo me įgy ven din ti pa reng tą 7 skly pų ap žel di ni mo pro jek tą prie tar šiau sios mies to gat vės – Ši lu tės plen to“, – kal bė jo ko mi te to pir mi­nin kė Ra mu nė Sta še vi čiū tė. Ko mi­te to na riai kė lė ver si ją, kad, su ma­

žė jus trau ki nių srau tui ge le žin ke lio sto ty je, čia esan čios te ri to ri jos taip pat ga lė tų bū ti pa vers tos ža liai siais plo tais.

„Jei ge le žin ke li nin kai pa mirš pa­ža dus, kvie si me par ti za nus, lei si­me nuo bė gių są sta tus“, – juo ka vo Ur ba nis ti nės plėt ros de par ta men to di rek to rius Kas ty tis Ma ci jaus kas.

Pir ma ja me dar bų eta pe mo der­ni za vus bė gius, Gi ru lių gy ven vie­tė je tu rė tų at si ras ti triukš mą slo­pi nan čios sie ne lės. Taip pat įmo nė „Lie tu vos ge le žin ke liai“ įsi pa rei go jo su pro jek tuo ti bei pa sta ty ti via du ką, ku ris tu rė tų su jung ti Lab ren ciš kių gy ven vie tę su ant rą ja Meln ra ge.

Te ri to ri jų pla na vi mo ko mi te tas pri ta rė įmo nės „Lie tu vos ge le žin­ke liai“ de ta lio jo pla no kon cep ci­jai, ta čiau ją tu rės pa tvir tin ti mies­to ta ry ba.

Kur by ra ša lies mi li jo nai? 1

kes tį už vals ty bės val do mą tur tą, – bu vo pu sė pro cen to, pa kei tė į 2, da bar tur to mo kes tis sie kia 151 tūkst. li tų. Be to, dvie juo se aukš­tuo se yra vals ty bi nės ins ti tu ci jos, su ku rio mis su da rė me pa nau dos su tar tis, tai gi jos mo ka tik ko mu­na li nius mo kes čius, nau dos iš jų jo kios ne gau na me“, – ti ki no bend­ro vės „Pa jū rio vėt run gė“ va do vas Ro mual das Lau ra šo nis.

Šios įmo nės va do vau jan čio dar­buo to jo vi du ti nis at ly gi ni mas kuk­les nis – neats kai čia vus mo kes čių – 3722 li tai. Bend ro vė je dir ba 56 žmo nės.

Blo giau si lai kai lai vy baiBe ne di džiau sią nuo sto lį 2010 m. pa ty rė Lie tu vos jū rų lai vi nin kys­tės bend ro vė – dau giau nei 39 mln. li tų.

Tai di džiau sia vals ty bi nė įmo nė Klai pė do je, jo je dir ba pus ket vir to šim to žmo nių. 59,5 pro c. bend ro­vės ak ci jų pri klau so vals ty bei.

Vi du ti nė va do vau jan čio dar buo­to jo al ga – be veik 9 tūkst. li tų.

„2011 m. bu vo kur kas ge res ni nei 2010­ie ji, nuo sto lius pa vy ko stip­riai su ma žin ti. Mi nu sas yra, bet jis ma žes nis, nei bu vo. Ta čiau ne ga li­me skelb ti praė ju sių me tų re zul ta­tų, kol jie nė ra tvar kin gai au di tuo­ti ir pa skelb ti ver ty bi nių po pie rių

bir žo je“, – tei gė Lie tu vos jū rų lai­vi nin kys tės bend ro vės val dy bos na rys Ro lan das Bra žins kas.

Įmo nė esą pa kei tė veik los stra te­gi ją, kro vi nių ieš ko jo pa tys, per ra šė nuo mos su tar tis, bend ro vė di de lių nuo sto lių tu rė jo ir dėl lai vo „Del tu­va“ su lai ky mo Kos ta Ri ko je. Įmo nė tu ri 11 sau sak rū vių lai vų.

„Lai vy bos rin kos neat si ga vo, kaip bu vo pla nuo ja ma. Lai vy bos sek to rius iš gy ve na vie nus blo giau­sių lai kų, pri va tus – taip pat. Ta­čiau bend ro vė yra mo ki, dir ba vi sa apim ti mi, priė mu si ra cio na liau­sius spren di mus“, – ti ki no R.Bra­žins kas.

Sėk mės is to ri josIš de vy nių uos ta mies ty je vei kian­čių vals ty bės val do mų įmo nių, net pen kios dir ba pel nin gai. Ma ža to, kai ku rių jų pel nas, ly gi nant su 2009 m., išau go dau giau nei treč da liu.

Bend ro vė „Klai pė dos naf ta“, ku­rios 71 pro c. ak ci jų val do vals ty bė, 2010 m. už dir bo 26 mln. li tų, au gi­mas – 21 pro c.

Klai pė dos vals ty bi nė jū rų uos­to di rek ci ja, 100 pro c. vals ty bi nė įmo nė, 2010 m. pel nas be veik 54,5 mln. li tų, au gi mas – 36,7 pro c.

Pel nin gai dir bo ir bend ro vė „Klai­pė dos žu vi nin kys tės pro duk tų auk­cio nas“, ku ri 2010 m. už dir bo 111 tūkst. li tų, au gi mas –17 pro c.

Dar 2009 m. ši įmo nė pa ty rė 59 tūkst. nuo sto lį.

Sėk min gai dir ba ir Smil ty nės per kė los bend ro vė, 2010 m. pel­nas – 1,3 mln. li tų, au gi mas – be­veik 10 pro c.

Dar vie nos vals ty bi nės įmo nės „Klai pė dos met ro lo gi jos sto tis“ pel nas ge ro kai kuk les nis, 2010 m. už dirb ta 6 tūkst. li tų.

Vy riau sy bės duo me ni mis, vi sos vals ty bės val do mos įmo nės 2010 m. už dir bo 150 mln. li tų pel no, tai yra 112 mln. li tų dau giau nei 2009 m.

Įmo nių su mo kė tų di vi den dų su­ma pa di dė jo dau giau nei dvi gu bai (nuo 42 mln. iki 86,2 mln. li tų).

Ta čiau to kie re zul ta tai esą vis dar ne pa ten ki na mi. Vy riau sy bės ata­skai to je tei gia ma, kad jei vals ty bės val do mas įmo nes val dy tų pri va tus in ves tuo to jas, per me tus jos bū tų už dir bu sios mi li jar dą li tų pel no.

Su ma žė jo: �� vals�ty�bės�val�do�ma�Lie�tu�vos�jū�rų�lai�vi�nin�kys�tės�bend�ro�vė�per�nai�tirp�dė�nuo�sto�lių�naš�tą.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Mū sų pi ni gai iš rū­ko pro trak to rių ka­mi nė lius.

Pet ras Kau či kas:

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

JUBILIEJINIAIMETŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO!

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija,

Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipė-dietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau-janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

2 Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokul-tūros centro specialistė, – už atsidavimą ir mei-lę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

3 Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, ap-dovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, su-gebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – pa-dėti žmogui.

4 Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jauni-mu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmo-nes, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

5 Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klai-pėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir sutei-kė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

6 Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeni-nės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigū-nams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdy-bos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Mote-ris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijo-se, padeda vienišiems žmonėms .

7 Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

8 Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamen-to Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik suge-ba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

9 Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padė-tas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atvi-ros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Že-maitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vai-nikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemai-tijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalu-mą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rū-pestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarp-tautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybi-nes iniciatyvas bei edukacinius projektus, popu-liarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrė-ja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėš-čiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kū-dikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinan-ti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specia-listė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepši-nio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, ats-tovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams vi-suomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovano-ta Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyve-nimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projek-to „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuome-nės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kū-ryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietu-voje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės doku-mentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros va-lios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vai-kais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savival-dybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos di-rektorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su ne-galia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ dauge-liui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šilu-ma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose na-muose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdieny-bę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klai-pėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teni-so klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygin-tiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos var-do garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos mote-rų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savival-dybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį intere-są, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologi-jos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės pa-ramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už mo-terų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direkto-riaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klai-pėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vai-dmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dės-tytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muziki-nio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginan-ti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalu-mą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstan-tį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pir-mininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės la-bui organizuojant masinius renginius mieste, lab-daringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės li-goninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, la-bai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės di-rektorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos mu-zikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be ku-rios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai mo-teris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

ISSN 1392-558X http://kl.lt© 2007 „Diena Media News“Labdarių g. 8, 01120 VilniusTel. (8 5) 262 4242,„Klaipėdos“ laikraščio redakcijaNaujojo Sodo g. 1A, „K centras“El. paštas info@kl.ltFaksas (846) 397 700

„KLAIPėDoS“ VyRIAUSIASIS REDAKToRIUSSaulius Pocius

VyR. REDAKToRIAUS PAVADUoTojAjolanta juškevičienė

AdministratorėDaiva Pavliukovaitė – 397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772Milda Skiriutė – 397 727Virginija Spurytė – 397 706Asta Dykovienė – 397 725

Teisėtvarka:Daiva janauskaitė – 397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – 397 729

Sportas:Česlovas Kavarza – 397 719

„Namai“:Lina Bieliauskaitė – 397 730

„Sveikata“:Sandra Lukošiūtė – 397 705

Pasaulis:julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937

Techninės redaktorės:Loreta KrasauskienėLaima Laurišonienė – 397 737

Platinimo tarnyba – 397 713

Reklamos skyrius – 397 711faksas (8 46) 397 722

e. paštas reklama@kl.lt

Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“,Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

INFoRMAcIjA: 397 750 REKLAMoS SKyRIUS: 397 711 PLATINIMo TARNyBA: 397 713 PRENUMERAToS SKyRIUS: 397 714

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

telefonas@kl.lt

397 728

Eko no mi ka – ne „po duk ra“

Ne se niai Lie tu vos vyk­do mo ji val džia pa­skel bė, kad šių me tų svar biau si tiks lai – fi­

nan si nis sta bi lu mas, ener ge ti ka ir so cia li nis tei sin gu mas.Svar bu ak cen tuo ti ir tai, kad tarp mi nė tų svar biau sių tiks lų nė ra Lie tu vos eko no mi kos rai dos vi­zi jos. Ki taip sa kant, ky la klau si­mas – ko kį eko no mi kos vys ty­mo si sce na ri jų ma to vyk do mo ji Lie tu vos val džia?Praė ju siais me tais duo da ma in ter­viu „Klai pė dai“ Pre zi den tė Da lia

Gry baus kai tė, pa klaus ta apie ša lies ūkio rai dos vi zi ją, pa žy mė jo, kad il­gai niui mū sų ša lies „ūkio pa grin du bus pa slau gos ir ino va ci jos“.„Tu ri me in ves tuo ti į žmo gų, moks lą. Ša lis tu ri vys ty ti tas ūkio ša kas, ku rios ku ria di džiau sią pri­dė ti nę ver tę, – tei gė ša lies va do vė. – Be jo kios abe jo nės, tai ne bus di­džiu liai pra mo ni niai komp lek sai – atei ties Lie tu vos ūkio pa grin das bus ino va ty vios sri tys“.Ži no ma, iš si la vi nu siai ir kū ry­bin gai vals ty bei, ko kia yra Lie­tu va, ino va ci jos – ge ra ni ša siek­ti aukš tu mų.Ta čiau Lie tu vo je, skir tin gai nei kal bant apie fi nan sų sis te mos sta­bi lu mą ir ener ge ti nę po li ti ką, pa­si gen da ma rim tos ne tik po li ti kų, vers li nin kų, bet ir aka de mi nės bend ruo me nės dis ku si jos – ko­kių žings nių jau da bar tu ri im tis vals ty bė, kad ino va ci jų ir pa slau­gų sek to rius il gai niui tap tų mū sų ša lies eko no mi kos va rik liu.Ku ria link me pa ran kiau sia plė to­ti šį sek to rių? Ar glo ba lio je erd vė­je mū sų ša lis ga li at ras ti sa vą ją ni­šą? Ko kiais bū dais ska tin ti vers lo ir moks lo bend ra dar bia vi mą?

Vi si šie klau si mai nu si pel no nuo­dug nios ana li zės ir il ga lai kės stra­te gi jos. Ar to kia yra?Ki tas klau si mas – pra mo nė. Ne­ga li ma ig no ruo ti fak to, kad ne tik smul kios, ta čiau ir stam bios pra­mo nės įmo nės – la bai reikš min­gos kiek vie nos ša lies eko no mi­kai. Šia me kon teks te, Lie tu va, ži­no ma, ne taps Eu ro pos pra mo nės cent ru, ta čiau bent jau ke lių už sie­nio stam bios pra mo nės ir aukš to tech no lo gi nio iš si vys ty mo komp­lek sų pri trau ki mas į mū sų ša lį sva riai pri si dė tų prie eko no mi­kos pa grin dų su stip ri ni mo.Ga liau siai, jei tarp šių pra mo nės įmo nių ir mū sų moks lo ins ti tu ci­jų megz tų si glau dus bend ra dar­bia vi mas – Lie tu vos „pro tas“ bū tų rea li zuo tas su kau pu. Ži nios ir pa­tir tis ga lė tų pa ska tin ti ir nau jų lie­tu viš kų kom pa ni jų at si ra di mą.Pa sau lio fi nan sų kri zė pa ro dė, kad ga mi nan čios ša lys ne sun kiai iš lai kė net ir sun kios kri zės eg za­mi ną. To dėl in ves ti ci jų paieš ka – svar bus už da vi nys. O Lie tu va tu­ri ko pa siū ly ti: pi gi dar bo jė ga, vi­suo me nės iš si la vi ni mas, pa lan ki geog ra fi nė pa dė tis.Vien jau dar bo vie tų kū ri mo pra­sme stam bių įmo nių pri trau ki­mas bū tų reikš min gas pro ver žis, ką jau kal bė ti apie sta bi lias ir pa­ti ki mas il ga lai kes įplau kas į mū­sų biu dže tą.Tie sa, in ves tuo to jų paieš ka ne­reiš kia, kad Lie tu va ne ga li kur­ti ir rem ti lie tu viš kų pra mo nės komp lek sų. Ta čiau be glau daus vals ty bės ir pra mo nės sek to riaus dia lo go tai – sun kiai įgy ven di na­mas už da vi nys.Ki taip sa kant, vals ty bė ir gi pri­va lo rū pin tis sa vo eko no mi kos va rik liu.Eko no mi kos rai dos vi zi ja – komp­lek siš kas klau si mas, lie čian tis dau gy bę sfe rų – nuo vi daus iki už sie nio po li ti kos. Tai il ga lai kis vals ty bės vys ty mo si pla nas. Ta­čiau Lie tu vo je nuo sek lios ūkio stra te gi jos iki šiol stin ga. Trūks­ta kryp tin gos eko no mi kos rai­dos stra te gi jos vi sus pa sta ruo­sius 20 me tų.Gal būt ne pa čios stra te gi jos, o rea­laus tiek po li ti nio, tiek vers lo, tiek ir aka de mi nio lyg me nų su si tel ki­mo ties šiuo svar biu klau si mu.Tad ne nuos ta bu, kad daž nai Lie­tu vo je „lai mi“ tos „stra te gi nės idė­jos“, ku rios lei džia sku biai su si­rink ti dau giau po li ti nių taš kų tiek ša lies vi du je, tiek už sie ny je.

rai mun das Pa lai tisVi daus rei ka lų mi nist ras

Praė ju sios sa vai tės pa bai go­je bu vau iš va din tas ir me la­giu, ir gob šuo liu, ir sie kian čiu pa si pel ny ti iš var gin giau sių­

jų. To kio aud rin go kai ku rių ži niask­lai dos prie mo nių ir po li ti kų ver ti­ni mo su lau kė ži nia, kad teks keis ti se niau sius vai ruo to jų pa žy mė ji mus. Ži niask lai da ne ste bi na – kai ku rie laik raš čiai ir in ter ne to po rta lai jau se no kai emo ciš kai ne sta bi lūs.

Ta čiau nu ste bi no po li ti nių opo­nen tų – soc de mų ly de rio A.But ke vi­čiaus re to ri kos vi ra žai. Nors ir man­da giai, ta čiau ga na aiš kiai jis ma ne pa va di no me la giu ir pa reiš kė, kad Eu ro pos Są jun ga keis ti pa žy mė ji mų ne rei ka lau ja ir ne sku bi na. Sup rask – R.Pa lai tis bai gian tis ka den ci jai su si­gal vo jo kap ri zą, ir tiek.

Gai la, kad su si sie ki mo mi nist ru bu vęs to kio ka lib ro po li ti kas mė to­si epi te tais prieš tai de ta liau ne pa si­do mė jęs.

Nes tuo met ne kvai lin tų žmo nių pa reiš ki mais „esą Eu ro pos Są jun ga, kei čiant vai ruo to jų pa žy mė ji mus, lei džia ne sku bė ti“ ir „esą Vi daus rei­ka lų mi nis te ri jos sku bą le mia gal būt

Kal ti ni mai ap nuo gi na ne kom pe ten ci jąno ras gau ti pa pil do mų pa ja mų per trum pą lai ko tar pį“.

Įdo mu tai, kad bū tent soc de mams ir jų va do vau ja mai try lik ta jai Vy­riau sy bei tu ri me bū ti „dė kin gi“ už tai, jog nuo 2006 m. la biau siai klas­to ja mi „LT1“ pa vyz džio vai ruo to jų pa žy mė ji mai at si dū rė ES ne ga lio­jan čių pa žy mė ji mų ka ta lo ge. Tuo­me tė Vy riau sy bė pui kiai ži no jo, kas gre sia vai ruo to jui, pa si ro džiu­siam su ne ga lio jan čiu „LT1“ pa vyz­

džio pa žy mė ji mu ES te ri to ri jo je, tuo tar pu pa tys vai ruo to jai apie tai te­su ži no da vo iš va žia vę į ES ir ga vę ne men kas bau das.

Tai gi atė jus dirb ti vi daus rei ka­lų mi nist ru, te ko tai sy ti šį „pa li­ki mą“ – įti ki nė ti Eu ro pos Ko mi­si ją (EK) bent lai ki nai at šauk ti šį sa vo spren di mą. 2009 m. rug sė jį pa vy ko pa siek ti, kad EK ne lai ky­tų „LT1“ pa žy mė ji mų ne ga lio jan­čiais. Ta čiau net ir ta da EK Ener­ge ti kos ir trans por to ge ne ra li nio di rek to ra to Sau gaus eis mo pa da­li nio at sto vas dr. Ale xan de ris von Cam pen hau se nas at krei pė dė me­

sį, kad „LT1“ pa vyz džio vai ruo to­jų pa žy mė ji mai tu rė tų ga lio ti ne il­giau kaip iki 2013 m.

Toks ES rei ka la vi mas nė ra lauž tas iš pirš to – jis su si jęs ir su 2006 m. gruo džio 20 d. Eu ro pos Par la men to ir Ta ry bos di rek ty va dėl vai ruo to jų pa žy mė ji mų. Pri min siu, kad ją per­kel ti į sa vo na cio na li nę tei sę Lie tu­va tu rė jo iki praė ju sių me tų sau sio. „Per kel ti“, va di na si, priim ti rei ka­lin gus Sau gaus eis mo au to mo bi lių ke liais įsta ty mo pa kei ti mus ir pa pil­dy mus bei pa tvir tin ti Vy riau sy bės nu ta ri mą dėl vai ruo to jų pa žy mė ji­mų ga lio ji mo. Bū tent – dėl tų „ta ry­bi nio pa vyz džio“ ir „LT1“ vai ruo to jų pa žy mė ji mų, ku rie yra la bai pra stai ap sau go ti nuo klas to ji mo ir ypač ne­sun kiai klas to ja mi.

Ta čiau Su si sie ki mo mi nis te ri jos ruoš ti įsta ty mo pa kei ti mai už stri go Sei me, tuo tar pu Vi daus rei ka lų mi­nis te ri jos reng tas Vy riau sy bės nu ta­ri mas dėl vai ruo to jų pa žy mė ji mų ga­lio ji mo – priim tas tik da bar. Dėl to prieš Lie tu vą EK pra dė jo pa žei di mų pro ce dū ras, ku rios per ar ti miau sius du mė ne sius ga li virs ti ir so li džio mis bau do mis. Ir tai A.But ke vi čius – kaip bu vęs su si sie ki mo mi nist ras – la bai ge rai tu rė tų ži no ti.

Bet kam ieš ko ti in for ma ci jos, jei gu ga li ma rin kė jus ap ža vė ti ke liais po­pu lis ti niais sa ki niais? Ne tu riu nie­ko prieš po pu lis ti nę soc de mų rin ki­mų stra te gi ją.

Tik ji ne tu ri bū ti grįs ta vi suo me­nės klai di ni mu.

Bet kam ieš ko ti in for­ma ci jos, jei gu ga li ma rin kė jus ap ža vė ti ke­liais po pu lis ti niais sa­ki niais?

Pri ta riu nuo mo neiSkai čiau dr. An ta no Bu čins ko straips­nį „Kas įžiebs švie są tu ne lio ga le?“ („Klai pė da“, 2012 01 25). Jau ke le tą me tų skai tau šio au to riaus nuo mo­nes ir ste biuo si. Man la bai pa tin ka jo straips niai. La bai dė kin ga šiam žmo­gui, nes iš jo pub li ka ci jų pa si se miu jė gų. La bai dė ko ju, – to kie pa ste bė­ji mai vi suo met yra la bai tei sin gi.

Al do na

Nuo lai dos – me lasTa ry bi niais lai kais bu vo taip, kad vi­sa ži niask lai da skelb da vo, kad vis ko dau giau pri ga min ta, pri kul ta, pri­melž ta nei praė ju siais me tais. Šiais lai kais – vis kas at virkš čiai. Tik ir gir­di, kad pre kių kai nos kas dien krin ta, vi sur nuo lai dos. Ta čiau te ko pa ste­bė ti, jog tai ab so liu ti ap gau lė. Vie na­me pre ky bos cent re, kur pre kiau ja ma ūki nė mis pre kė mis, ma čiau to kią si­tua ci ją. Žmo ge lis pa siė mė kir vį, kas­tu vą ir nuė jo prie ka sos su si mo kė ti. Ta čiau kaip jis ap stul bo, kai par da­vė ja įvar di jo su mą, ku rią rei kia su­mo kė ti. Žmo ge lis bu vo su si skai čia­vęs vi siš kai ki taip, mat tas pre ky bos cent ras skel bė, jog vi soms pre kėms

tai ko ma 30 pro c. nuo lai da. Par da­vė ja šiam pir kė jui aiš ki no, kad pre­kėms, ku rias jis no ri įsi gy ti, nuo lai­da ne tai ko ma.

Nie ka da ne skai tau tų rek la mi nių skra ju čių, laik raš čių, bet vie ną va­ka rą pra dė jau juos ty ri nė ti. Vie na­me skel bia ma: „Šį sa vait ga lį vi soms pre kėms 30 pro c. nuo lai da!“. Ta čiau pus la pio apa čio je smul kio mis rai de­lė mis išaiš kin ta, kam nuo lai dos ne­tai ko mos. Pa si ro do, jos fak tiš kai ne ga lio ja nė vie nai pre kei. Žmo nių mul ki ni mas, ir tiek.

Sta sys

Ne mi li jo nie riaiPers kai čiau Mil dos Ski riu tės straips­nį „Ar Pa lan ga virs Ku ba?“ („Klai­pė da“, 2012 01 27) ir svars čiau, ko­dėl iš ties Drus ki nin kai nu šluos tė no sį pa jū rio ku ror tams. Pa ga liau su pra tau prie žas tį – juk Drus ki nin kų me ras Ri­čar das Ma li naus kas yra mi li jo nie rius, tur tin giau sias tarp mies to ta ry bos na­rių. To kiais tur tais ne ga li pa si gir ti nei Pa lan gos me ras Ša rū nas Vait kus, nei Ne rin gos va do vas An ta nas Vin kus.

Ilo na

Užk rau na mi dvi gu bi mo kes čiaiLie tu vos gy ven to jai gąs di na mi nau ju mo kes čiu – rei kės iš si pirk ti dau gia­bu čių na mų ši lu mi nius maz gus. Ne­sup ran tu, iš kur at si ra do šis pa siū­

ly mas. Juk kai pri va ti za vo me bu tus, kar tu iš si pir ko me ir ši lu mos maz gus. Tad ko dėl už tą pa tį daik tą rei kia mo­kė ti du kar tus? Prieš ke le rius me tus sa vo dau gia bu čia me na me įsi ren gė­me mo der nų šil dy mo maz gą. Su mo­kė jo me už jį 30 tūkst. li tų. Tai jei bus priim tas spren di mas, už ši lu mos maz­gą vėl tu rė si me mo kė ti? Ne są mo nė.

Vy tau tas

Kal čiau sios – au kosNe ga liu nu slėp ti pa si pik ti ni mo, ku­ris ki lo per skai čius Vir gi ni jos Spu­ry tės straips nį „Plau ti sie nų – per prie var tą“ („Klai pė da“, 2012 01 27). Klai pė dos val di nin kai ir po li ti­kai, pa si ro do, ra do at pir ki mo ožius – gy ven to jus. Sa vi val dy bė pa ma tė, kad pra lai mė jo skelb tą ka rą tep lio­to jams, tai pa ve dė gy ven to jams juos gau dy ti ar ba sie nas per da ži nė ti. Kaip vi sa da, kal ta yra au ka. Ne se niai laik­raš ty je bu vo iš spaus din tas straips­nis apie Klai pė dos jau ni mą „Ne tu­ri me pa tir ties, tik – ta len tą“. Tai tie ta len tin gie ji iš cuk rai nės Žve jų gat­vė je ir tep lio ja ap lin ki nių na mų sie­nas, du ris. Aikš te lės prie „Kur pių“ sie ne lės „puo šy ba“ – jų ta len tin­gų ran kų dar bas. Tai da bar mes, gy­ven to jai, tu ri me ei ti plau ti? O ter lio­to jai žviegs žiū rė da mi?

Ni jo lė

Pa ren gė Vir gi ni ja Spu ry tė

Valentinas Beržiūnas

6

nuomonėsantradienis, sausio 31, 2012

Eko no mi kos rai dos vi­zi ja – komp lek siš kas klau si mas, lie čian tis dau gy bę sfe rų – nuo vi daus iki už sie nio po­li ti kos.

7

lietuvaantradienis, sausio 31, 2012

Ge­riau­siu­2012-ųjų­me­ru­iš-rink­tas­pir­mą­ka­den­ci­ją­Ne-rin­gos­sa­vi­val­dy­bei­va­do­vau-jan­tis­An­ta­nas­Vin­kus.­Bal­sa-vę­už­A.Vin­kų­pa­brė­žė­pa­lai-kan­tys­jį­dėl­rū­pi­ni­mo­si­Ne-rin­gos­sa­vi­val­dy­be,­dėl­idė­jų,­kaip­ge­rin­ti­kraš­tie­čių­gy­ve­ni-mą,­dėl­Ne­rin­gos­var­do­gar­si-ni­mo,­ini­cia­ty­vu­mo.

Ge­riau­sias­­me­ras

Nuo­gais­ro­nu­ken­tė­ju­sia­m­Ty­tu­vė­nų­baž­ny­čios­ir­vie-nuo­ly­no­an­samb­liui­Vy­riau-sy­bė­iš­re­zer­vo­nu­ma­to­skir-ti­150–200­tūkst.­li­tų.­Tai­žur-na­lis­tams­pra­ne­šė­prem­je-ras­And­rius­Ku­bi­lius­po­spe-cia­laus­pa­si­ta­ri­mo,­ku­ris­su-reng­tas­sie­kiant­ap­tar­ti­dėl­gais­ro­su­si­da­riu­sią­si­tua­ci­ją.

Be­veik­pu­sė­2011­m.­iš­vy­ku-sių­Lie­tu­vos­gy­ven­to­jų­rin­ko-si­Jung­ti­nę­Ka­ra­lys­tę.­Per­nai­iš­ša­lies­emig­ra­vo­54,3­tūkst.­gy­ven­to­jų,­tai­28,8­tūkst.­ma-žiau­nei­2010­m.­Be­veik­pu­sę­(44­pro­c.)­vi­sų­emig­ran­tų­su-da­rė­20–29­me­tų­gy­ven­to­jai.­Jung­ti­nę­Ka­ra­lys­tę­rin­ko­si­47­pro­c.­lie­tu­vių.

skirs­iki­200­tūkst.­li­tų

emiG­ra­ci­jos­kryp­tys

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš va da – iki bir že lioUž ko mi si jos su da ry mą bal sa­vo 78, prieš bu vo 14, su si lai kė 19 Sei mo na rių. Prieš ko mi si ją pa­si sa kė ar ba bal suo da mi su si lai kė dau giau sia val dan čio sios koa li­ci jos at sto vai. Ga na ne ti kė tai, vos vie no bal so skir tu mu, ko mi si jos pir mi nin ku pa skir tas opo zi ci jos ly de ris Va len ti nas Ma zu ro nis. Jis nu run gė val dan čių jų at sto vą.

Per Sei mo neei li nę vie nos die­nos se si ją priim ta me nu ta ri me nu ma ty ta, kad į vi sus už duo tus klau si mus par la men to lai ki no­ji ty ri mo ko mi si ja tu ri at sa ky ti iki šių me tų bir že lio 1 d.

Ra gi no su si tar tiPer vi są die ną vy ku sias dis ku si­jas val dan čių jų li be ral cent ris tų at sto vas Ar tū ras Me lia nas įta rė, kad su da ry ta ko mi si ja nea be jo ti­nai po li ti kuos. „Jau pra si dė jo aki­vaiz dus po li ti ka vi mas, svars tant šį klau si mą, pra si dė jo abi pu siai gau­sūs įžei di nė ji mai“, – kal bė jo jis.

V.Ma zu ro nis pa reiš kė nea be jo­jan tis, kad ko mi si jos dar be pa si­tai kys ir po li ti nių dis ku si jų. „Taip, nea be jo ti nai yra ir po li ti nių klau­si mų šio je is to ri jo je. Bet į iš ky­lan čius po li ti nius klau si mus ga li at sa ky ti tik Sei mo lai ki no ji ko mi­si ja“, – tei gė jis.

So cial de mok ra tų at sto vas Juo­zas Ole kas ra gi no Sei mo na rius iš opo zi ci jos ir val dan čių jų gre tų su­si tar ti. „Pa ban dy ki me tai pa da ry ti dėl to, kad bū tų at sa ky ta į ak tua­lius klau si mus“, – kal bė jo jis.

Su ti ko, kad bū tų su for muo taPrem je ras And rius Ku bi lius ini­cia ty vą su da ry ti ko mi si ją va di no veiks mu prieš rin ki mus: „Vi si ma­

to me, kad šie me tai yra Sei mo rin­ki mų me tai ir opo zi ci ja tik riau siai taip elg sis vi sus šiuos me tus.“

Ta čiau prem je ras su ti ko, kad ko mi si ja ga li bū ti su for muo ta. „Bet tu ri bū ti to kia ko mi si ja, ku ri ne po li ti kuo tų, o sa vo dar bą at lik­tų ko ky biš kai“, – įspė jo Vy riau sy­bės va do vas.

Ko mi si jo je yra 12 na riųNe men ka dis ku si ja ki lo dėl to, kaip ver tin ti gru pės opo zi ci jai pri klau­san čių Sei mo na rių pa si ra šy tą krei­pi mą si į Kons ti tu ci nį Teis mą dėl per nai lapk ri čio vi du ry je itin sku­biai priim tų „Sno ro“ na cio na li za­vi mo įsta ty mų kons ti tu cin gu mo. Val dan tie ji įta rė, kad toks krei pi­ma sis ga li būti naudingas už sie­ny je be si slaps tan tiems „Sno ro“ stam biau siems ak ci nin kams bei di džiau siems kre di to riams.

Ta čiau po dis ku si jų opo zi ci ja su ti ko su tuo, kad klau si mas dėl krei pi mo si į Teis mą įver ti ni mo bū tų įra šy tas į nu ta ri mą. Val dan­čio ji koa li ci ja at si sa kė sa vo pa siū­ly mų iš brauk ti iš do ku men to ke­lis klau si mus, ku rie, val dan čių jų nuo mo ne, ga lė jo įsi kiš ti į tei sė­sau gos vei ki mo sri tį.

Pa sie kus komp ro mi są su tar ta ir dėl pa čios ko mi si jos su for ma­vi mo. Jo je – 12 na rių. Ly giai pu sė pri klau so val dan čia jai dau gu mai, ki ta pu sė – opo zi ci jai. Ko mi si jos pir mi nin ku bal sų dau gu ma pa­

„Sno rą“ nars tys ko mi si ja

Sei me va kar su da­ry ta lai ki no ji ko mi­si ja „Sno ro“ bank ro­to ap lin ky bėms iš­tir ti iki atei nan čios va sa ros nag ri nės tiek pa čios opo­zi ci jos, tiek ir val­dan čio sios koa li­ci jos su for mu luo­tus klau si mus.

Pir mi nin kas: ­� lai­ki­no­sios­ko­mi­si­jos­„Sno­ro“­bank­ro­to­ap­lin­ky­bėms­iš­tir­ti­va­do­vu­pa­skir­tas­opo­zi­ci­jos­ly-de­ris­V.Ma­zu­ro­nis.­ ­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Ke tu rio li ka klau si mų

Sei mo lai ki na jai ty ri mo ko mi si jai „Sno ro“ ban ko bank ro to ap lin ky­bėms iš tir ti už duo ta 14 klau si mų. Tarp jų yra šie:

Ar ban kai tu rė jo ir tu ri tei sę pla tin­ �ti ver ty bi nius po pie rius, ku rie bu vo pa va din ti in dė lių ser ti fi ka tais ir ar ga lė jo jie bū ti neapd raus ti in dė lių drau di mu?

Ar vals ty bės ins ti tu ci jų vyk do ma �ban kų prie žiū ra bu vo ir yra tin ka ma bei veiks min ga, taip pat ar šių vals­ty bės ins ti tu ci jų va do vų ar ti mi gi mi­nai čiai tei sė tai dir bo ir ar tei sė tai gal­būt te be dir ba įmo nė se, su si ju sio se su ban kais?

Ka da Lie tu vos ban kas pra dė jo de­ �ry bas su „Sno ro“ ad mi nist ra to riu mi Si mo nu Freak ley? Kas ir ka da ini ci­ja vo su tar ties su lai ki nuo ju ad mi­nist ra to riu mi su da ry mą?

Pa gal ko kius kri te ri jus ir ko kio mis �są ly go mis ban ko lai ki na jam ad mi­nist ra to riui ir jo ko man dai, taip pat „Sno ro“ bank ro to ad mi nist ra to riui bei jo sam do miems tre tie siems as­me nims nu sta ty tas ir mo kė tas ar ba

mo ka mas at ly gi ni mas ir koks šio at­ly gi ni mo dy dis?

Ar dėl ban ko ins pek ta vi mo dar bų �anks čiau Lie tu vo je ar ki to se ša ly se bu vo stab do ma pa ties ban ko veik­la? Ar nu trau kus vi sų „Sno ro“ įsi pa­rei go ji mų vyk dy mą ne bu vo pa da­ry ta dar di des nė ža la „Sno ro“ kre di­to riams ir pa čiam ban kui?

Kaip tu ri bū ti ver ti na mas ban­ �ką au di ta vu sios au di to bend ro vės „Ernst & Young Bal tic“ dar bas ir pa­teik tos iš va dos apie ban ko fi nan si­nes ata skai tas?

Ar ne bu vo pikt nau džia vi mo at ve­ �jų, kai Sei mo na riai, Vy riau sy bės na­riai, Lie tu vos ban ko val dy bos na riai ir jų ar ti mi gi mi nai čiai, taip pat su­tuok ti niai, pa si nau do da mi tu ri ma in for ma ci ja ir tar ny bi ne pa dė ti mi iš anks to pa siė mė in dė lius iš „Sno ro“ prieš su stab dant jo veik lą?

Ar Sei mo na riai, pa si ra šę pra šy­ �mą Kons ti tu ci niam Teis mui iš tir­ti kai ku rių įsta ty mų nor mų ati tik tį Kons ti tu ci jai, ne su pai nio jo vie šų jų ir pri va čių jų in te re sų?

skir tas V.Ma zu ro nis. Jis su rin ko 59 Sei mo na rių bal sus. Už val­dan čių jų pa siū ly tą Sta sio Šed ba­ro kan di da tū rą bal sa vo 58 par la­men ta rai.

Iš va dą lai ki no ji ko mi si ja įpa rei­go ta pa teik ti Sei mui iki šių me tų bir že lio.

Sei mo pir mi nin kė nu si ša li noLai ki ną ją ko mi si ją „Sno ro“ bank­ro to ap lin ky bėms tir ti ini ci ja vo opo zi ci ja. Val dan čio ji koa li ci ja il­gai ne no rė jo, kad bū tų su da ry ta to kia ko mi si ja, bet praė ju sios sa­vai tės pa bai go je ne ti kė tai pa reiš­kė ne prieš ta rau sian ti jai.

Pas ta ro sio mis sa vai tė mis daug šur mu lio ki lo aiš ki nan tis, ko­

kie gal būt ne tei sė ti veiks mai bu­vo at lik ti „Sno ro“ ban ke iš kė lus bank ro to by lą. Opo zi ci nių so­cial de mok ra tų ly de ris Al gir das But ke vi čius pa reiš kė tu rįs do ku­men tų, patvirtinančių, kad Sei mo pir mi nin kės I.De gu tie nės sū naus Ge di mi no De gu čio va do vau ja­ma bend ro vė, jau iš kė lus bank ro­to by lą ban kui, esą pa den gė ja me esan čią pa sko lą in dė liu.

I.De gu tie nė ir G.De gu tis pa­reiš kė, kad po li ti kuo jan ti opo zi­ci ja ne tei si.

Bet va kar neei li nės se si jos pra­džio je I.De gu tie nė pa reiš kė nu si­ša li nan ti nuo bet ko kių svars ty mų Sei me dėl „Sno ro“ ko mi si jos su­da ry mo.

Vi si ma to me, kad šie me tai yra Sei mo rin­ki mų me tai ir opo zi ci­ja tik riau siai taip elg­sis vi sus šiuos me tus.

And rius Ku bi lius:

Trau kia si A.Ne ve raGe ne ra li nio pro ku ro ro Da riaus Va­lio pa va duo to jas And rius Ne ve ra va kar įtei kė at si sta ty di ni mo pa­reiš ki mą. D.Va lys tei ki mą dėl pa­va duo to jo at lei di mo per da vė Pre­zi den tei Da liai Gry baus kai tei.

„Esu tik ras dėl sa vo vie šų jų ir pri­va čių jų in te re sų skaid ru mo, šiuo klau si mu ma ne pa lai ko di de lė tei­si nin kų bend ruo me nė. Dėl tar ny­bos vals ty bei ne su su lau kęs prie­kaiš tų, ta čiau bū tų keb lu ją tęs ti ta pus ag re sy vios rin ki mų kam pa­ni jos tai ki niu. Vi liuo si, kad ma no at si sta ty di ni mas leis pro ku ra tū­rai iš veng ti są mo nin gai ir pik ta­va liš kai me ta mo še šė lio ir pa dės įsi bė gė jan čiai, tin ka ma link­me nu kreip tai pro ku ra tū ros per­tvar kai“, – sa kė at si sta ty di nan tis A.Ne ve ra.

A.Ne ve ra at si sta ty di na po to, kai Sei mo an ti ko rup ci jos ko mi si ja krei pė si į ša lies va do vę su pra šy­mu įver tin ti, ar iš ži no mo po ke rio lo šė jo, vers li nin ko An ta no Guo gos pa sko lą paė męs ge ne ra li nio pro­ku ro ro pa va duo to jas ga li to liau ei­ti pa rei gas.

Par la men ta rai A.Ne ve rą kal ti no su pai nio jus vie šuo sius ir pri va­čiuo sius in te re sus, ar gu men tuo­da mi, jog Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra spren dė su la žy bų vers lu, konk re­čiai – su A.Guo gos įmo ne, su si ju­sius klau si mus.

Ki lus skan da lui dėl pa sko los, A.Ne ve ra sau sio vi du ry je krei pė si į Pro ku ro rų eti kos ko mi si ją ir pra­šė nu sta ty ti, ar pa sko los su tar ties su da ry mas su pri va čiu as me niu ir bu vi mas vie nu iš pa sko los ga vė jų ga li bū ti ver ti na mas kaip Pro ku­ro rų eti kos ko dek so pa žei di mas, ta čiau paaiš kė jo, kad pro ku ra tū ros va do vy bės veiks mų ko mi si ja ne ga­li ver tin ti.

Sei mo an ti ko rup ci jos ko mi si­ja anks čiau spren di mą kreip tis į Pre zi den tę dėl A.Ne ve ros priė­mė, kai po sė dy je da ly va vęs ge ne­ra li nis pro ku ro ras D.Va lys pa reiš kė jo kių abe jo nių dėl sa vo pa va duo to­jo veiks mų skaid ru mo ne tu rin tis ir ne ma nan tis, kad šis ga lė jo patekti į dvip ras miš ką pa dė tį, nors pro ku­ra tū ra spren dė klau si mus dėl lo ši­mo bend ro vių.

Vy riau sio sios tar ny bi nės eti­kos ko mi si jos tink la la py je nu ro­dy ta, kad A.Ne ve ra praė ju sių me tų lie pos 13­ąją Ker na vė je nu si pir­ko skly pą su va sar na miu (san do­rio ver tė 200–250 tūkst. li tų), o po dvie jų sa vai čių, lie pos 30­ąją, paė mė pa sko lą iš lie tu vių kil mės Aust ra li jos po ke rio lo šė jo A.Guo­gos. Šio san do rio ver tė – 300–400 tūkst. li tų.

BNS inf.

8

aktualijosantradienis, sausio 31, 2012

Sa­vait­ga­lį­Kre­tin­gos­ge­le­žin­ke­lio­sto­ty­je­bend­ro­vės­„Gel­sau­ga“­spe­cia­lių­jų­už­duo­čių­bū­rio­dar­buo­to­jai­su­lai­kė­50­me­tį­ši­lum­ve­žio­ma­ši­nis­tą,­ku­ris­iš­ši­lum­ve­žio­pa­gro­bė­50­lit­rų­dy­ze­li­no.­De­ga­lus­jis­bu­vo­su­si­py­lęs­į­dvi­25­lit­rų­tal­pyklėles.­Dy­ze­li­nas­įver­tin­tas­199­li­tais.

Vo­gė­ši­lum­Ve­žio­degalus

Vė­lų­šeš­ta­die­nio­va­ka­rą­už­puo­li­kų­tai­ki­niu­ta­po­42­m.­Pat­ru­lių­rink­ti­nės­bū­rio­va­das­ir­jo­žmo­na.­Prieš­22­val.­po­ra­ėjo­pro­Nau­ją­ją­tur­ga­vie­tę.­Tuo­me­tu­du­ne­pa­žįs­ta­mi­vai­ki­nai­juos­už­puo­lė­ir­su­mu­šė.­Pa­rei­gū­nas­iš­kvie­tė­pa­gal­bą­bei­su­lai­kė­du­22­m.­mu­šei­kas.­Įta­ria­mie­ji­po­ap­klau­sos­iš­leis­ti.

Šeš­ta­die­nį­Ši­lu­tės­raj.,­Trak­sė­džių­k.­pa­si­ges­ta­pra­mo­gi­nio­lai­vo­bei­tra­lo,­ant­ku­rio­jis­bu­vo­už­kel­tas.­Sa­vi­nin­kas­lai­vo­pa­si­ge­do­vė­lai­va­ka­re.­Jis­lai­ky­tas­ne­sau­go­mo­je­te­ri­to­ri­jo­je.­Din­gu­sius­daik­tus­šei­mi­nin­kas­įver­ti­no­16­tūkst.­li­tų.­Įvy­kį­ti­ria­Ši­lu­tės­raj.­po­li­ci­jos­ko­mi­sa­ria­to­po­li­ci­nin­kai.

už­puo­lė­pa­rei­gū­ną

din­go­lai­Vas­ir­tra­las

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Ma žy lė buvo operuotaPenk ta die nio ry tą dvie jų ma­žų mer gai čių ma ma Na ta li ja nu­spren dė ap si lan ky ti pre ky bos cent re, esan čia me Pries to čio gat­vė je. Į par duo tu vę mo te ris ve dė si ir dar dve jų ne tu rin čią bei ke tur­me tę duk re les.

Ne lai mė at si ti ko, kai ma ma triū­sė su gau sy be pre kių prie ka sos.

Ma žy lės ne nus ty go vie to je. Ma žes nio ji nuė jo prie ki tos ka­sos ir su si do mė jo var te lių konst­ruk ci ja. Mer gy tė me cha niz me ra do kaž ko kią sky lu tę ir įki šo į ją pirš tu ką. Tuo me tu vy res nio ji jos se su tė pa su ko var te lius. Vai­kas su spi go iš skaus mo. Pa si py lė krau jas. Mer gai tės smi lius bu vo nu pjau tas ir vos lai kė si. Grei­to sios pa gal bos me di kai sku bė­jo vež ti ma žy lę ir jos ma mą į li­go ni nę.

„Me di kai ope ruo da mi tai kė bend rą ją anes te zi ją. Na mo grį žo­me tik pir ma die nį, ta čiau kol kas gy dy to jai ne ga li pa sa ky ti, ar duk­ra lanks tys pa žeis tą pirš tą“, – pa­sa ko jo Na ta li ja.

Pas kam bi nu si į par duo tu vę ji su ži no jo, jog ža los jai ne ke ti na­ma kom pen suo ti, nes mo te ris pa­ti esan ti kal ta dėl to, kad vai kas su­si ža lo jo.

„Juk ne ga liu vie nu me tu mo kė ti už pre kes, jas pa kuo ti ir vai kus lai­ky ti ant ran kų. Ma no aki mis, par­duo tu vės ad mi nist ra ci ja kal ta. Vi­

si įren gi niai tu ri veik ti taip, kad ir ma ži, ir di de li bū tų sau gūs“, – ti­ki no Na ta li ja.

Sa lė je gau dė duk rasPries to čio gat vė je pre ky bos cent­re įsi kū ru sios par duo tu vės „Nor­fa“ di rek to rius Dai nius Baip šys pa sa ko jo po įvy kio ati džiai per žiū­rė jęs vaiz do įra šą, ku ria me ma tė ne tik įvy kio mo men tą, bet ir vi są šios mo ters ap si lan ky mą par duo tu vė je.

„Vai kai yra vai kai, juos rei kia pri­žiū rė ti, o ne pa leis ti laks ty ti po vi są

pre ky bos cent rą. Įra še aiš kiai ma­ty ti, kaip vai kai laks tė, kaip ma ma juos gau dė vie no je vie to je, pa skui ki to je, bu vo net už ka sų nu bė gu­si. To liau ma ty ti, kaip mo te ris pir­ko pre kes, o jos vai kai nu bė go prie ki tos ka sos var te lių, kur ir at si ti­ko ne lai mė. Ma ma ne su sit var kė su duk ro mis. Iš įra šo aiš ku, kad vie nas vai kas kaž ką kne bi nė jo var te liuo se,

Ap si pirk ti su vai kais at va žia vu si klai pė­die tė iš par duo tu vės grį žo ne na mo, o kly­kian čią duk rą grei tą ja pa gal ba sku biai iš­ga be no į li go ni nę. Jud riai mer gai tei smal­su mas kai na vo pirš tu ką.

Iš pre ky bos cent ro – į li go ni nę

o ki ta mer gai tė pri bė go, juos pa stū­mė ir pri spau dė pirš tą. Jei taip at­si tik tų man, aš kal tin čiau tik sa ve. Jei gu vai kas ap si py lė sriu ba, ką rei­kė tų kal tin ti: ma mą ar sriu bą?“ – kal bė jo par duo tu vės di rek to rius.

D.Baip šys yra įsi ti ki nęs, kad šis in ci den tas – ne lai min gas at si ti ki­mas. Vi si tuo me tu dir bę dar buo­to jai pa ra šė paaiš ki ni mus, įvy kis ti ria mas.

Di rek to rius pri pa ži no, kad var te­lių spy ne lė bu vo iš lū žu si ir išim ta pa kei ti mui. Suau gęs žmo gus sky­lu tės, į ku rią ma žy lė įki šo pirš tą, ne bū tų net pa ste bė jęs.

Bai mi na si dėl ki tų vai kų„Mes tik rai ne ska ti na me to kių įvy kių ir sten gia mės, kad nie kam neat si tik tų ne lai mė. Įran ga yra už­sie nie tiš ka, jos su tvar ky ti per va­lan dą neį ma no ma, rei kia už sa ky ti, at vež ti. Net ru kus rei kia ma de ta lė tu rė tų mus pa siek ti ir var te liai bus su tai sy ti“, – ti ki no D.Baip šys.

Nu ken tė ju sios mer gai tės ma ma nu si tei ku si skųs tis. Ji įsi ti ki nu­si, kad par duo tu vė je vi siems tu ri bū ti sau gu, ne pai sant klien to am­žiaus ar ūgio. Mo te ris ke ti na kreip­tis į po li ci ją.

„Man ne tiek svar bi kom pen sa­ci ja. La biau siai no riu, kad ne lik tų tos pa vo jin gos sky lės, kad joks ki tas vai kas ne nu ken tė tų taip, kaip ma­no ma žo ji duk re lė. Juk dar neaiš­ku, ar ji ga lės lanks ty ti tą pirš tą“, – tvir ti no Na ta li ja.

Nuo mo nės iš si sky rėĮvai rių ins ti tu ci jų pa rei gū nų nuo­mo nės dėl šios si tua ci jos bei kal ti­nin ko iš si sky rė.

Vai kų tei sių ap sau gos tar ny bos va do vė Gra ži na Au ry lie nė pri si mi­nė ki tą pa na šų at ve jį, kai pi ce ri jos lan ky to jos vai kas įkri to į ba sei nė­lį. Ta da ma ma no rė jo pri si teis ti pi­ni gų, to dėl vai kų tei sių sau go to jai tu rė jo pa si sa ky ti, ar tė vai tin ka mai pri žiū rė jo ma žy lį.

„Pa me nu, mes ta da lai kė mės po­zi ci jos, kad tė vai pri va lo pa si rū­pin ti sa vo vai kais, jie yra at sa kin gi už ma žų jų sau gu mą. Tie sa, pi ce ri­jai re ko men duo ta la biau ap sau go­ti ba sei ną. Ma nau, ir da bar ga lė­tų bū ti pa na ši iš va da. Vi sa da tė vai tu ri pa si rū pin ti vai kų sau gu mu“, – svars tė G.Au ry lie nė.

Klai pė dos apy gar dos pro ku ra­tū ros pro ku ro rė Mar ga ri ta Šniu­ty tė­Dau gė lie nė ti ki no, kad tik iš ty rus vi sas įvy kio ap lin ky bes ga­li ma bus nu sta ty ti, kas kal tas dėl vai ko su ža lo ji mo. Uos ta mies čio 1­ojo po li ci jos ko mi sa ria to vir ši­nin ko pa va duo to jas Kęs tu tis Ku­bi lius paaiš ki no, kad su lau kę pra­ne ši mo apie to kį įvy kį pa rei gū nai su rinks vi sus įma no mus liu di ji mus ir pa pra šys Dar bo ins pek ci jos dar­bų sau gos spe cia lis to iš va dų.

Prog no zuo ti ga li mo ty ri mo baig­ties pa rei gū nas ne siė mė, nes pa­na šios si tua ci jos jam dar nė ra te­kę narp lio ti.

Dai va Ja naus kai tėd.janauskaite@kl.lt

Klai pė dos mies to apy lin kės teis­mo iš tei sin to Sei mo na rio Nag lio Pu tei kio lau kia dar ne vie nas teis­mų ma ra to no ra tas. Klai pė dos apy­gar dos teis mą jau pa sie kė pro ku ro­ro skun das, ku riuo pra šo ma pa nai­kin ti iš tei si na mą jį nuo spren dį.

Kal ti ni mą pa lai kęs pro ku ro ras Jev­ge ni jus Mi chai lovs kis pra šo aukš­tes nio sios ins tan ci jos teis mą pri­

pa žin ti bu vu sį Kul tū ros pa vel do de par ta men to Klai pė dos te ri to ri­nio pa da li nio va do vą ir uos ta mies­čio sa vi val dy bės Nuo la ti nės sta ty­bos ko mi si jos na rį N.Pu tei kį kal tu ir skir ti jam baus mę.

Kal tin to jas ma no, kad 10 400 li­tų dy džio bau da bū tų tin ka ma nuo­bau da. Pro ku ro ras pra šo Klai pė dos apy gar dos teis mą pri pa žin ti N.Pu­tei kį ne vyk džius teis mo spren di mo bei pikt nau džia vus tar ny ba.

Dės ty da mas ar gu men tus, ko dėl, jo ma ny mu, sau sio 11 d. pa skelb­

tas iš tei si na ma sis nuo spren dis tu­ri bū ti pa nai kin tas, J.Mi chai lovs kis tei gė, jog teis mas pa da rė iš va das, ku rios nea ti tin ka fak ti nių by los ap lin ky bių.

N.Pu tei kis nu si tei kęs ir to liau gin ti sa vo po zi ci ją, ku rią ak ty viai gy nė teis me.

Jis bu vo kal ti na mas ne vyk dęs įsi tei sė ju sio 2011 m. va sa rio 10 d. priim to teis mo spren di mo. Juo val­di nin kas bu vo įpa rei go tas su de rin­ti že mės skly po, esan čio is to ri nė je mies to da ly je, de ta lų jį pla ną.

Ta čiau to da ry ti N. Pu tei kis ti ki­no ne ga lė jęs, nes pla nas nea ti ti ko 2006 m. lie pos 18 d. pla na vi mo są­ly gų, ku rio se bu vo su pla nuo ti du, o ne vie nas pa sta tas. Tai gi de rin da­mas že mės skly po de ta lų jį pla ną jis pa žeis tų Lie tu vos vy riau sio jo ad­mi nist ra ci nio teis mo nu tar tį.

Klai pė dos mies to apy lin kės teis­mas bu vo nu spren dęs, kad N.Pu­tei kis el gė si tei sė tai ir pa gal įsta­ty mus, o jo tei sė ti veiks mai nei ju ri di niam as me niui, nei vals ty bei ža los ne pa da rė.

Iš šū kiai: ­� N.Pu­tei­kui­tei­sė­jams­aiš­kin­ti­ sa­vo­ už­si­spy­ri­mą­ ne­de­rin­ti­de­ta­lio­jo­pla­no­teks­dar­ne­kar­tą.

Teis mų ka ru se lė su ka si ir to liau

At sa ko my bė: ­� kai­ku­rio­se­už­sie­nio­ša­ly­se­tė­vai­at­sa­kin­gi­už­kiek­vie­ną­vai­kų­žings­nį,­to­dėl­ne­pa­lei­džia­jų­iš­akių­nė­aki­mir­kos.­ ­ „Shut­ters­tock”­nuo­tr.

Nu ken tė ju sios mer­gai tės ma ma nu si­tei ku si skųs tis. Ji įsi ti ki nu si, kad par­duo tu vė je vi siems tu ri bū ti sau gu, ne­pai sant klien to am­žiaus ar ūgio.

GarGždų ekipą ves r.vaišvila

NBA čempionate trečią per-galę per paskutines ketverias rungtynes iškovojo Toronto „Raptors“ klubas su Linu Kleiza. Lietuvos laiku naktį į pirmadienį „Raptors“ 94:73 pranoko Naujojo Džersio „Nets“ ekipą. Lietuvis per 27 min. pelnė 15 taškų ir atkovo-jo 3 kamuolius.

lietuvio rezultatyvumas

Paskelbtame naujajame Teniso profesionalų asociacijos reitinge geriausias Lietuvos tenisininkas 21-erių Ričardas Berankis iš 132-os pozicijos nukrito į 154-ą. Tai žemiausia jo vieta per paskutinius pu-santrų metų – nuo 2010-ųjų birželio mėnesio, kai mūsiškis pasaulyje buvo 156-as.

r.Berankis ritasi žemyn

Vyriausiuoju „Gargždų-Bre-menos“ krepšinio komandos strategu tapo Rytis Vaišvila. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojui padės iki šiol komandą tre-niravęs Mindaugas Bugys. Nacionalinės krepšinio lygos čempionate gargždiškiai yra paskutiniai – 16-ti.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

„Rezultatais esame patenkinti, – tvirtino jis. – Jei į sostinę būtų vykę jaunuoliai, besiruošiantys Europos jaunimo klubų kroso taurės varžy-boms, tai miesto taškų kraitis būtų akivaizdžiai didesnis. Be to, nesė-kmė ištiko Artūrą Janauską, bėgiką

per barjerus. Jis užkliuvo už barjero ir patyrė traumą. Jam buvo prana-šaujama pirmoji vieta. Be to, ma-nieže vykstančiose pirmenybėse nedalyvauja metikai, kurie Klai-pėdai pelno nemažai taškų.“

A.Pleskys pasipiktino, kad šian-dieninė miesto sporto politika ne-skatina vyresnių lengvaatlečių tre-niruotis.

„Politikai, nusprendę rinkti pi-nigus už treniruotes, mūsų sporto šakai tvojo tiesiogiai. Po kurio lai-ko mes, treneriai, turėsime įsispirti į sportinius batelius ir ginti miesto garbę, – liejo tulžį patyręs speci-alistas. – Nedaug metų sporto ša-kai atidavę sportininkai turi mo-kėti už tai, kad gali treniruotis, bet mes jiems turėtume mokėti.“

Anot A.Pleskio, šiandien Klaipė-dos lengvosios atletikos federacija iš miesto gauna tiek lėšų, kad paty-rusį sportininką per metus galima nuvežti į dvejas varžybas.

„Jei būtume į Vilnių nuvežę dau-giau sportininkų, būtume aplenkę šiauliečius, kurie į varžybas delega-vo didesnį būrį suaugusių lengva-atlečių“, – dievagojosi vadovas.

Lengvaatlečių nesėkmė atvėrė žaizdąVilniuje vykusiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose, komandų įskaitoje klaipėdiečiai į prie-kį praleido ne tik vilniečius, kaunie-čius, bet ir šiaulie-čius. Tačiau Klaipė-dos ekipos vadovas Algimantas Pleskys nepripažino nesė-kmės.

Klaipėdos garbę sostinėje gelbėjo sprinterė Lina Grinčikaitė. Edmun-do Norvilo auklėtinė, finale 60 m nubėgusi per 7,40 sek., devintus metus paeiliui laimėjo taurę.

„Rezultatas geras, bet norė-jau dar šiek tiek geresnio. Pasige-dau įtampos, konkurencijos. Tokiu atveju tikriausiai būčiau bėgu-si greičiau, – šypsojosi nugalėto-ja. – Svarbiausias sezono startas – kovo mėnesį Turkijoje vyksiantis pasaulio uždarų patalpų čempio-natas. Rengiuosi jam pagal planą. Norėčiau šiemet pagerinti savo asmeninį rekordą – 7,27 sek.“

Pasiekęs geriausią Lietuvoje se-zono rezultatą – 17 m 85 cm, pir-mą vietą užėmė rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius.

Trečiąją vietą užėmusi Živi-lė Brokoriūtė džiaugėsi dvigubai. Ji, 60m per barjerus įveikusi per 8,84 sek., pagerino miesto rekor-dą, kuris, anot specialistų, jau gy-vavo nuo senų laikų.

Klaipėdiečiai prizininkai

Vieta, atletas, rungtis

1. Lina Grinčikaitė (60 m)

1. Šarūnas Banevičius (rutulys)

2. Gytė Norgilienė (3000 m)

3. Živilė Brokoriūtė (60 m per barjerus)

3. Eglė Rocevičiūtė (šuolis į aukštį)

Greičiausieji: � klaipėdietė L.Grinčikaitė ir kaunietis R.Sakalauskas laimėjo 60 m varžybas. Alfredo Pliadžio nuotr.

Česlovas Kavarzac.kavarza@kl.lt

Viena pergalė, du pralaimėjimai Baltijos rankinio lygos pirmenybė-se. Toks „Žemaitijos dragūno“ ran-kininkų išvykos į Suomiją ir Estiją rezultatas.

Lengvai laimėję Suomijoje prieš „Riihimaen Cocks“ ekipą 29:21, klaipėdiečiai abu kartus suklupo Estijoje. Šeštadienį Artūro Juškėno auklėtiniai 29:30 nusileido „Pol-va Serviti“ ekipai, o sekmadienį 27:31 pralaimėjo „Kehra/Horizon Pulp&Paper“ komandai.

„Džiaugiamės, kad sugrįžome, – juokavo klaipėdiečių ekipos vy-riausiasis treneris. – Jei ne gerieji estai, tai dar gal šiandien būtume vaikščioję aplink šalčio neatlaikiu-sį autobusą.“

Anot stratego, padėjo „Servi-ti“ klubas, kol sutaisys autobusą,

Iš Suomijos ir Estijos – su nuotykiais

Persvara: � suomiai (geltoni marškinėliai) akivaizdžiai nusileido klaipė-diečiams.

davęs lietuviams savo transpor-tą. Dėl lėšų taupymo „dragūnai“ ryžosi per tris dienas žaisti trejas rungtynes. Toks maratonas buvo per sunkus klaipėdiečiams.

„Įveikę suomius, mes pernelyg daug atidavėme jėgų kaudamiesi

su „Serviti“ septynetuku. Geriau būtume patausoję energiją varžy-boms su „Kehra, – kelionę anali-zavo A.Juškėnas. – Juolab kad su „Serviti“ žaidėme šeštadienio va-kare, o jau sekmadienį dieną žaidė-me Kehroje.“

Anot „dragūnų“ vairininko, nors klaipėdiečiai patyrė dvi nesėkmes, tačiau jie turi realias galimybes pa-tekti į ketvertuką – pusfinalį.

„Mums liko žaisti tris susiti-kimus, du iš jų su autsaideriais – latvių klubais. Mus persekio-jantiems varžovams dar teks su-siremti tarp savęs. Tad, ar Klai-pėdoje vyks finalinis turnyras, priklauso nuo mūsų pačių“, – tvirtino A.Juškėnas.

9

sportasantradienis, sausio 31, 2012

Sporto telegrafas

Komandų rikiuotė

Vieta Komanda Rungtynės Taškai

1.„Žemaitijos dragūnas“ (Lietuva)

9 12

2.„Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija)

8 12

3.„Riihimäen Cocks“ (Suomija) 10 124.„Polva Serviti“ (Estija) 8 105.„Šviesa“ (Lietuva) 9 106.„Dobeles Tenax“ (Latvija) 8 27.LSPA (Latvija) 8 2

Futbolas. Šiandien Sporto arenoje (Tai-kos pr. 61A) vyks Klaipėdos salės futbo-lo ketvirtfinalio rungtynės. 20.15 val. žais „Nautica“ ir „Klarksonas-Plikiai“, 21.30 val. susirems „Klaipėdos policija“ ir „Kretinga“.

Rinkimai. Lietuvos krepšinio lyga pa-skelbė galutinius rezultatus, renkant „Lietuvių“ ir „Time team“ legionierių komandų starto penketus „Žvaigždžių dienai“ bei trenerius, kurie vadovaus šioms ekipoms. Balsavo 12 723 aistruo-liai. Rinkimuose triumfavo „Žalgirio“ puolėjas Sonny Weemsas. Amerikie-tis surinko 11 317 balsų ir tapo absoliu-čiu rinkimų nugalėtoju.

Italijoje. Penktąjį įvartį antrosios pa-gal pajėgumą Italijos futbolo Serie B ly-gos čempionate įmušė Tomas Danile-vičius, o klaipėdiečio atstovaujama Ne-apolio „Juve Stabia“ ekipa namuose su „Crotone“ komanda sužaidė lygiosio-mis 2:2 (0:1). Visą mačą žaidęs lietuvis įvartį pasiekė 83-iąją min.

antraDIEnIS, SauSIo 31, 2012

kl.lt/naujienos/ekonomika

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1360 –0,7218­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1141 –0,5535­%JaV­do­le­ris 1 2,6248 –0,4853­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6103 –0,6660­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9408 –0,0081­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,1516 +0,1499­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5024 –0,1508­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6384 –0,5056­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8635 +0,0559­%

Prie Lie tu vos ir Bal ta ru si jos pa sie nio su si da rė apie tūks tan čio vil ki kų, no rin čių įva žiuo ti į Lie­tu vą, ei lė. Ta čiau mui ti nės at sto vai tvir ti no, kad ypa tin gų pa tik rų ne vyks ta, dir ba ma įpras tu rit­mu, o vil ki kų srau tas sa vait ga liais vi suo met pa­di dė ja. Mui ti nės de par ta men to Ry šių su vi suo­me ne sky riaus vir ši nin kė Hen ri ka Ruk šė nie nė tei gė, kad tik per La vo riš kių, Me di nin kų, Rai gar­do ir Šal či nin kų po stus pra va žiuo ja dau giau au­to mo bi lių, nei lei džia jų pro jek ti nis pa jė gu mas.

Pa­sie­ny­je­­tūks­tan­ti­nės­ei­lės

­OMX­Vilnius­ OMX­Riga­ OMX­tallinn –0,35% +1,59% +0,07%

ša lies ūky je per nai au go mė ne si nis

dar bo už mo kes tis.

2,7 pro c.

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„apoil“ 4,62 4,53 2,37

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,67 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,11 dol. už 1 brl.

Nors sta tis ti kai skel bia, kad per nai Lie tu vos eko no mi ka au go spar­čiau siai per pa sta ruo sius tre jus me­tus, eko no mis tai juos teš kia į rea ly­bę – „šie met aug si me ma žiau“.

Lie tu vos bend ra sis vi daus pro duk­tas (BVP), išanks ti niais duo me ni­mis, per nai pa di dė jo 5,8 pro c., iki 105,7 mlrd. li tų (ga lio ju sio mis kai­no mis), o pa sku ti nį ket vir tį, pa ly­gin ti su tuo pa čiu 2010 m. ket vir­čiu, – 4,3 pro c., iki 27,093 mlrd. li tų. Tai va kar pra ne šė Sta tis ti kos de par ta men to ge ne ra li nė di rek to­rė Vi li ja La pė nie nė.

At ro do, kad eu ro zo nos eko no­mi nių pro ble mų pa da ri nius pra­dė jo jus ti ir Lie tu vos rin ka. „Jau se no kai eko no mis tų pro gno zuo tas Lie tu vos eko no mi kos au gi mo su­lė tė ji mas įvy ko pa sku ti nį 2011 m. ket vir tį“, – tei gė in ves ti ci jų val­dy mo bend ro vės „Fi nas ta“ mak­roe ko no mis tė Rū ta Me dais ky tė.

Jos ma ny mu, ti kė ti na, kad au gi­mo tem pas ir to liau ma žės dėl pra­stes nių nuo tai kų eks por to rin ko se. „Tie sa, dar pe si mis tiš kes niems bū­ti ne lei džia Vo kie ti jos – vie nos pa­grin di nių mū sų eks por to rin kų – padėtis. Čia pa sta ruo ju me tu ga li me ma ty ti ge rė jan čias nuo tai kas ir jos lei džia ti kė tis, kad ši la biau siai eko­no miš kai iš si vys čiu si eu ro zo nos ša­lis iš vengs re ce si jos. Ta čiau 2012 m. ne be bus to kie įspū din gi kaip 2011­ie ji ir BVP au gi mas te sieks 2 pro c.“, – sa kė R.Me dais ky tė.

Pa sak DNB ana li ti kų, pa grin di­niai BVP au gi mo veiks niai 2011 m. bu vo eks por tas ir maž me ni nė pre­ky ba.

„2012 m. bus sun ku iš lai ky ti to kį di de lį BVP au gi mo tem pą, nes ti­ki ma si ne di de lio nuo smu kio eu­ro zo no je. Tai ga li tu rė ti nei gia mo po vei kio ša lies eks por tui, nes eks­por tas vien į Vo kie ti ją su da ro apie 10 pro c. vi so ša lies eks por to. Be to, nea pib rėž tu mas pa sau lio eko­no mi ko je, di de lės ener gi jos kai nos var žys vi daus pa klau sos au gi mą. Ti ki mės, kad Lie tu vos BVP 2012 m. pa di dės 2,5 pro c.“, – ra šo ma DNB ban ko ko men ta re.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Eko no mi kos grei tis ma žė ja

10

ekonomika

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pri vers ti ma žin ti kai nasPo šios vie nos di džiau sių pa sau ly­je krui zi nių lai vų bend ro vės „Cos­ta“ lai vo ša lia Ita li jos Džil jo sa los pa tir tos ka tast ro fos krui zi nių lai vų val dy to jai iš kart pa ju to su ma žė ju­sį tu ris tų su si do mė ji mą krui zi nė­mis ke lio nė mis. Už sie nio ži niask­lai da skel bė, esą krui zų at si sa kė maž daug treč da lis ke liau to jų. Na­tū ra lu, kad dėl su ma žė ju sio srau to krui zi nių ke lio nių kai nos ėmė ris­tis že myn.

Pa sak ke lio nių agen tū ros „Kran­tas Tra vel“ va do vo Pu ti no Biels­kio, pir miau sia kai nas su ma ži­no ka tast ro fą pa ty ru si bend ro vė „Cos ta“, o pa skui ją tai da ry ti bu­vo pri vers ti ir ki ti krui zi nių lai­vų val dy to jai. „Nuo lai dos tei kia­mos sie kiant iš sklai dy ti nei gia mas žmo nių nuo tai kas. Da bar su 30–40 pro c. nuo lai da ga li ma įsi gy­ti krui zi nių ke lio nių, ku rios vyks už ke lių mė ne sių“, – sa kė P.Biels­kis. Jo tei gi mu, Lie tu vo je krui zi nes ke lio nes agen tū ros par da vi nė ja už to kią pa čią ma žes nę kai ną kaip ir krui zi nių lai vų val dy to jai.

Ke lio nių agen tū ros „West Ex­ p ress“ pro duk tų va do vė Rū ta Kė­rie nė pa brė žė, kad sau sį vi suo met bū na ma žes nės krui zi nių ke lio nių kai nos ir jų su ma žė ji mo su lai vo ka­tast ro fa pa šne ko vė sie ti ne lin ku si.

Su si do mė ji mas ne si kei čiaTarp lie tu vių krui zi nės ke lio nės dar nė ra po pu lia rios, jas ren ka si

vos 3–5 pro c. vi sų ke liau jan čių per ke lio nių agen tū ras. „Ta čiau pa sta­rai siais me tais jau tė me, kad krui­zi nės ke lio nės tarp lie tu vių tam pa vis po pu lia res nės. Ma tyt, žmo nės ieš ko nau jų bū dų ke liau ti“, – tei­gė P.Biels kis. Pa sak jo, ke liau to jai iš Lie tu vos dar ne spė jo rea guo ti ir į šiuo me tu siū lo mas krui zi nių ke­lio nių nuo lai das.

„Dar ne pas te bė jo me, kad žmo­nės nei gia mai rea guo tų į lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka tast ro fą ir dėl to at si sa ky tų sa vo pla nų leis­tis į krui zi nę ke lio nę. Praė jo per trum pai lai ko, kad ga lė tu me pa­sa ky ti, ar su si do mė ju sių srau tas ma žes nis nei įpras tai“, – sa kė pa­šne ko vas. Tei gia ma, jog ko ne prieš pus me tį įsi gi ję krui zi nes ke lio nes lie tu viai sa vo pla nų neat šau kia ir šio mis die no mis taip pat lei džia­si į krui zi nes ke lio nes po Vi dur že­mio jū rą.

Su maiš tis truks dar sa vai tęPa sak R.Kė rie nės, šiek tiek su­maiš ties į krui zi nių ke lio nių par­da vi mą šiuo me tu įne šė lai vų pa­kei ti mas, nes vie toj ka tast ro fą pa ty ru sio lai vo „Cos ta Con cor­dia“ plau kios „Neo Ro man ti ca“. Šis anks čiau plau kio jo ki tu marš­ru tu.

„Lai vų kei ti mas le mia marš ru­tų pa si kei ti mus. Lai vas „Neo Ro­man ti ca“ tu ri už baig ti krui zi nes ke lio nes Šiau rės jū ro je, tu ri per­plauk ti į Vi dur že mio jū rą, švar­tuo sis ki tuo se uos tuo se, to dėl kei čia si da tos. Krui zi nes ke lio nes įsi gi ju siems žmo nėms ky la ne pa­

to gu mų. Ta čiau bend ro vė „Cos ta“ pri sii ma la bai daug at sa ko my bės, su tei kia ga li my bę ke lio nės anu­liuo ti ar ba pa si rink ti ki tus marš­ru tus“, – sa kė R.Kė rie nė. Pa sak jos, di džio ji da lis lie tu vių krui zi­nių ke lio nių neat šau kė, bet rin ko­si pa siū ly tas al ter na ty vas.

Tei gia ma, kad ant rą va sa rio sa­vai tę vis kas tu rė tų sto ti į sa vo vie­tas ir no rin tys įsi gy ti krui zi nes ke lio nes ga lės tai pa da ry ti ne si­bai min da mi pa kei ti mų.

Po ky čiai – tik Vi dur že mio jū ro jePaš ne ko vų pa ste bė ji mu, po lai­vo „Cos ta Con cor dia“ ka tast ro­fos po ky čiai pa lie tė tik Vi dur že­mio jū ra plau kio jan čius krui zi nius lai vus. Esą šiuo me tu po pu lia riau­siais Ka ri bų jū ros ir Jung ti nių Ara­bų Emy ra tų marš ru tais plau kio­jan čių krui zi nių lai vų val dy to jai į ka tast ro fą net ne rea ga vo.

„Krui zų kai nos ne bu vo per žiū­rė tos ir ne pla nuo ja ma to da ry ti dėl lai vo „Cos ta Con cor dia“ ne lai mės – mū sų nuo mo ne, vie no ka pi to no klai da ne ga li nu lem ti vi sos rin kos kai nų. Tai ro do ir pa sau li nės ten­den ci jos. Esant tam tik rai ak ci­jai, ke lio nes krui zu ga li ma įsi gy ti su ne di de le nuo lai da, bet iš es­

mės kai nų ly gis yra pa na šus per vi są se zo ną“, – sa kė Si gi ta Da bu­lė, ke lio nių or ga ni za to riaus „No­va tu ras“ rin ko da ros ir ko mu ni ka­ci jos va do vė.

Ke lio nių or ga ni za to riaus „Tez Tour“ vie šų jų ry šių ir rin ko da ros va do vės tei gi mu, krui zi nių ke lio­nių Ni lu po pu lia ru mas dėl ne lai­mės Vi dur že mio jū ro je nė kiek ne­su men ko.

Do mi si sau gu muPo lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka­tast ro fos krui zi nių lai vų val dy­to jai su sku bo pa skelb ti sta tis ti ką, ku ri ro do, kad nuo 2005 iki 2010 m. krui zi niais lai vais pa sau ly je iš vi so ke lia vo be veik 100 mln. ke­lei vių. Per šį lai ką per krui zi nes ke lio nes žu vo 16 žmo nių. Tai esą liu di ja, kad tra ge di jos ti ki my bė krui zi niuo se lai vuo se sie kia 0,16 mi li jo nui ke liau to jų.

„Po šios ka tast ro fos vi so se lai­vy bos bend ro vė se sau gu mas tik­ri na mas dar griež čiau. Ins pek­to riai prie ka biau ja net prie ga na ne reikš min gų trū ku mų, nuo to­kių kaip til te lių il gis iki gel bė ji­mo val čių, ta čiau tai ro do, kad jū­rų trans por tas yra sau gus“, – sa kė P.Biels kis.

Bend ro vės „West Exp ress“ par­da vi mo va do vės R.Kė rie nės pa­ste bė ji mu, per pa sta rą sias dvi sa­vai tes ke lio nes per kan tys žmo nės pra dė jo skru pu lin giau rink tis lai­vus, at krei pia dė me sį į jų pa sta ty­mo me tus. „Anks čiau pa grin di nis kri te ri jus bu vo tik ge ra kai na“, – sa kė ji.

Drą siau si į krui zus plauks pi giau

Prieš dvi sa vai tes krui zi niam lai vui „Cos ta Con cor dia“ už plau kus ant sek­lu mos ir tūks tan­čiams ke lei vių pa­ty rus tra ge di ją, šiuo me tu ato sto gas pla­nuo jan tys žmo­nės vi lio ja mi maž­daug treč da liu pi­ges nė mis krui zi nė­mis ke lio nė mis Vi­dur že mio jū ra.

Po vei kis: � tei gia ma, kad po lai vo „Cos ta Con cor dia“ ka tast ro fos ban gos ki lo tik Vi dur že mio jū ros krui zi­nių ke lio nių rin ko je. „Shut ters tock“ nuo tr.

30–40 pro c. at pi go krui zi nės ke lio nės po lai vo „Cos ta Con­cor dia“ ka tast ro fos.

5,8proc.per nai au go Lie tu vos eko no mi ka.

11ANTRADIENIS, SAuSIo 31, 2012

sveikata@kl.ltRedaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

12

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

Iš var gi no li gosPa gal iš si la vi ni mą bio lo gė che mi kė Re gi na Bal se vi čie nė sa vo gy ve ni mą skirs to į du eta pus – įpras to li go­nio ir gy ve ni mą be vais tų. Pas ta ra­sis trun ka jau per 20 me tų.

Įvei ku si ne vie ną sun kią li gą mo­te ris sa vo pa tir tį iš lie jo kny go je. Už sko lin tus pi ni gus iš leis tas lei di nys su lau kė net še šių pa kar to ti nių lei­di mų.

Nors Re gi nos vai kys tės na muo­se nie ko ne trū ko, ta čiau ji bu vo li go tas vai kas. Nuo pat ma žens ją var gi no ma žak rau jys tė, au sų li gos. Vė liau, suau gus, pri si dė jo os teo chond ro zė, nuo la ti nis nuo­var gis, gal vos skaus mai, mig re­nos prie puo liai, iš si klai pė ran kų pirš tai. Šį li gų są ra šą Re gi na ga­lė tų pra tęs ti.

Ga liau siai gy dy to jai nu sta tė ve­ge ta ci nę dis to ni ją. Mo te ris jau­tė nuo la ti nę įtam pą, trū ko ener­gi jos, var gi no gal vos ir spran do skaus mai, dep re si nės nuo tai kos, svai go gal va. Ji ne ga lė jo nor ma liai vaikš čio ti.

Re gi na bi jo jo bū ti vie na ar va­žiuo ti vie šuo ju trans por tu. Kai ei­li nį kar tą ją pa gul dė į li go ni nę, mo­te ris bu vo taip nu si lpu si, kad ją ve žio jo neį ga lio jo ve ži mė ly je.

Iš si tie sė net pirš taiLi gos R.Bal se vi čie nę per se kio jo iki 45 me tų, kol pa var gu si nuo ne si­bai gian čių svei ka tos bė dų ji nu­spren dė pa dė ti taš ką ir keis ti mąs­ty mą.

„At si sa kiau vais tų, mais to pa­pil dų, pa kei čiau mi ty bą ir pra dė jau mankš tin tis“, – pa pras tą pa ge rė­ju sios svei ka tos pa slap tį at sklei dė mo te ris.

R.Bal se vi čie nė dau giau nei 10 me tų ne ser ga slo ga ar ki to mis li­go mis. Jos stu bu ras bei kū nas ta­po ge ro kai lanks tes ni nei prieš ke­lis de šimt me čius.

Ro dy da ma ran kas mo te ris pa­de monst ruo ja, kaip, pa kei tus mi­ty bą, iš si tie si no net iš si klai pę ran­kų pirš tai. Paš ne ko vė juo ka vo, kad jau čia si ge ro kai jau nes nė nei ro do pa se įra šy ta da ta.

Svei ka gy ven se na Re gi nai ta po sa vas ti mi. Nors jos pa si klau sius su by ra nuo sta ta, kad bū ti svei kam

Re cep tas: �� švy�tin�ti�R.Bal�se�vi�čie�nė�ti�ki�na,�kad�ge�ra�sa�vi�jau�ta�sly�pi�mais�to�de�ri�ni�me�ir�svei�ko�je�gy�ven�se�no�je.�� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Sun kias li gas įvei kė mais tuIš se kin ta li gų klai pė die tė at si sa kė che mi­nių vais tų. Žiū rint į ener gi ja trykš tan čią 66 me tų mo te rį sun ku pa ti kė ti, kad prieš dau giau nei 20 me tų ji vos pa vaikš čio jo.

At si sa kiau vais tų, mais to pa pil dų, pa­kei čiau mi ty bą ir pra­dė jau mankš tin tis.

Re gi na Bal se vi čie nė:

rei ka lau ja mil ži niš kų pa stan gų ir sa vęs ri bo ji mo.

Pir me ny bę tei kia sul timsR.Bal se vi čie nė da bar di des nį dė­me sį ski ria pro fi lak ti kai – ku rį lai­ką ry tais ge ria pa čios pa si da ry tą kiaul pie nių trauk ti nę. Šia me gė ri­me esa ma ga na daug krau ja gys les stip ri nan čio le ci ti no.

Kiaul pie nių trauk ti nę ji vė liau pa kei čia sa vo mėgs ta mais ber žų pum pu rais, ge ri nan čiais me džia gų apy kai tą. Bio lo gė che mi kė pa sa­ko jo, kad jie pa de da nuo skaus mo, ma ži na už de gi mus. Vai kams ber žų pum pu rų duo da kaip ho meo pa ti nį vais tą nuo per ša li mo li gų.

Ber žų pum pu rų nuo vi ras esą pui kiai tin ka ir paaug liams, vargs­tan tiems dėl jau nat vi nių spuo gų. Su vil gy tu tam po nu siū lo ma pa­tapš no ti vei dą.

Re gi na daž nai iš si ver da cho les­te ro lį ma ži nan čios asiūk lių ar ba­tos. Iš sa vo val gia raš čio ji nė ra iš­brau ku si ir ka vos.

Svei kuo lė gi na si ne san ti žo li nin­kė, pa ti pa žįs ta vos ke lis vais tin gus au ga lus.

R.Bal se vi čie nė van dens var to­ja sai kin gai. Nors jo gai pa ta ria at­si ger ti kas pus va lan dį, ji van dens gurkš te li, kai pri si me na. Mo te ris pir me ny bę tei kia sul tims ir dar žo­vėms. Ji ren ka si to kias, iš ku rių ga­lė tų gau ti dau giau nau dos: cu ki ni­jas, mo liū gus, ko pūs tus, mor kas ir sa lie rus.

Bal ko ne nuo anks ty vo pa va sa­rio klai pė die tė už siau gi na kiaul­pie nių. Tad jo mis paį vai ri na sa vo val gia raš tį.

Ve ge ta rai trum piau gy ve naR.Bal se vi čie nės šal dy tu ve įma no­ma ras ti daug iš spaus tų ir ku be liais su šal dy tų kiaul pie nių, per tra žo lių ir kra pų sul čių. Pas ta rą sias ji ypač ver ti na. Mat kra pų sul tys pa gy vi­na de guo nies apy kai tą or ga niz me

bei su tei kia ener gi jos, ge ri na re gė­ji mą, o štai pet ra žo lių sul tys stip­ri na imu ni te tą.

„Už sa vo svei ka tą la biau siai esu dė kin ga ža lios spal vos la pams“, – ti ki no pa šne ko vė.

40 me tų skai čiu si su aki niais Re­gi na prieš ke le rius me tus nu ste bi­no akių li gų gy dy to ją – jos re gė ji­mas bu vo idea lus.

Pie tus svei kuo lė pra de da nuo sa­lo tų su alie ju mi. Ne kar tą įsi ti ki­no, kad jei gu jų ne su val go, jau čia si ne kaip. Prie bet ko kius pa tie ka lus, net troš kin tų dar žo vių, ji sten gia si su val gy ti ką nors ža lio.

„Ža lias mais tas „nu rūgš ti na“ gy vu li nį mais tą, ku rio daug var to­jant su si da ro pui ki ter pė pik ty bi­nėms ląs te lėms“, – pri dū rė ji.

R.Bal se vi čie nė iš sa vo val gia­raš čio iš brau kė mė są. Nors pa­ban dė pa ra gau ti la ši nu kų, ta čiau or ga niz mas pa ts at me tė. Tie sa, pa šne ko vė įspė ja, kad rei kia mo­kė ti bū ti ve ge ta ru – prie šin gu at­ve ju gre sia li ga. Per su si ti ki mus su skai ty to jais mo te ris su lau kia klau si mų, ar ne bi­jan ti bū ti ve ge ta re.

sveikata12

Tad Ž.Šu kys neat si tik ti nai pri­si mi nė gar siau sių moks li nin kų žo­džius, kad atei tis yra švie ses nė nei bet ka da.

Re zul ta tai džiu gi naNau jo sios kar tos vais tais nuo praė­ju sių me tų pa bai gos pra dė ti gy dy ti ir he pa ti tu C ser gan tys klai pė die­čiai. Me di ka men tai ski ria mi už si­krė tu sie siems tik pir mo jo ge no ti­po vi ru su.

Iš vi so yra še ši he pa ti to C ge no­ti pai. Lie tu vo je, kaip ir vi so je Ry­tų Eu ro po je, vy rau ja 1–3 ge no ti pai. Pir ma sis ge no ti pas yra sun kiau siai

ANTRADIENIS, SAuSIo 31, 2012

Kon sul ta ci ja

Tu ri te klau si mų, su si ju sių su svei ka tos prie žiū ra, bet ne ži­no te, kur kreip tis? No rė tu mė­te ko nors pa si tei rau ti gy dy to­jo, ta čiau ma no te, kad dėl ši to ne ver ta ei ti į gy dy mo įstai gą? Ra šy ki te mums: sveikata@kl.lt ar ba skam bin ki te tel. 397 705. At sa ky mų ieš ko ti jums pa dės dien raš čio „Klai pė da“ prie das „Svei ka ta“.

– Vi sa šei ma esa me pri si ra šę „Ma no šei mos gy dy to jo“ fi lia le Mo gi lio vo gat vė je. Šei mos gy­dy to jo dar bu esa me pa ten kin­ti, ta čiau nuo šių me tų pra­džios odon to lo go pa slau gas mums pra dė jo teik ti ne Sto ma­to lo gi jos po lik li ni ka, kaip bu­vo iki šiol, o odon to lo gai Nau­jo jo je Uos to gat vė je. Ten dir ba jau ni spe cia lis tai, ku rie ne ke­lia mums pa si ti kė ji mo. Ko dėl, kaip ir anks čiau, dan tų ne ga­li me gy dy tis Sto ma to lo gi nė je po lik li ni ko je?Fi lia lo „Ma no šei mos gy dy to­jas“ di rek to rė Rū ta Ra dze vi­čie nė:

– Mes bu vo me be ne vie nin te lis šei mos gy dy to jų cent ras Klai pė­do je, ku ris iki šiol tu rė jo su tar­tį su Sto ma to lo gi jos po lik li ni ka. Prieš po rą sa vai čių ga vo me li cen­ci ją teik ti odon to lo gi nes pa slau­gas, tad jau tu ri me sa vo odon­to lo gus. Vi si pa cien tai apie tai in for muo ti.

Sup ran tu, kad pa cien tai, per dau ge lį me tų pri pra tę prie vie no spe cia lis to, da bar pri vers ti lan­ky tis pas ki tą. Bet šiuo me tu įsta­ty mai reg la men tuo ja tvar ką, ku ri ne lei džia pa cien tui pa čiam rink­tis odon to lo go, ne bent jis gy dy­tų si pri va čiai. Bet jei žmo gus no ri gau ti Li go nių ka sų ap mo ka­mas pa slau gas, jis tu rė tų kreip tis į odon to lo gus, su ku riais su tar tį yra su da riu si jo pir mi nė svei ka­tos prie žiū ros įstai ga.

Mū sų nau ja me odon to lo gi jos ka bi ne te dir ba kva li fi kuo ti ir ge ri spe cia lis tai. Tei ra vo mės pa cien­tų nuo mo nės apie odon to lo gų tei­kia mas pa slau gas – nu si skun di­mų ne su lau kė me.

Tik lai ko klau si mas, ka da pa­cien tai pa tys ga lės pa si rink ti ir odon to lo gą. To kią prie lai dą lei­džia da ry ti pra kti ka su psi chi­kos svei ka tos spe cia lis tais, ku­riuos pa cien tai da bar jau pa tys ga li pa si rink ti.

Pa ren gė Sand ra Lu ko šiū tė

Sand ra Lu ko šiū tės.lukosiute@kl.lt

At vė rė nau jas ga li my besKaip sa kė Klai pė dos uni ver si te­ti nės li go ni nės Gast roen te ro lo­gi jos sky riaus ve dė jas Žil vi nas Šu kys, pa sta ruo sius 10 me tų bu­vo įpras ta, kad vi ru si nis he pa ti­tas C gy dy tas dviem stan dar ti­niais vais tais.

Bend ra gy dy mo sėk mė šiais vais­tais sie kė apie 50 pro c.: gy dant pir­mą ge no ti pą – 46 pro c., o ant ro jo ir tre čio jo ge no ti po vi ru si nį he pa­ti tą C – apie 80 pro c.

Bet dau giau nei pen ke rius pa sta­ruo sius me tus bu vo ieš ko ma in di­vi dua lių gy dy mo bū dų, va ri juo jant šiais dviem stan dar ti niais vais tais, ir sie kiant mak si ma lių re zul ta tų.

Pa sak Ž.Šu kio, per vers mą gy­dant pir mo jo ge no ti po he pa ti tą C su kė lė per nai Jung ti nė se Ame ri­kos Vals ti jo se ir ES ša ly se pa tvir­tin ti nau ji vais tai.

Gy dy mas šiais nau jais tie sio giai vei kian čiais prieš vi ru si niais vais­tais da vė pui kių re zul ta tų – 7 iš 10 pa cien tų pa sveiks ta. Anks čiau sėk­mė ly dė da vo 4 iš 10.

Kaip pa ste bė jo gy dy to jas, šie vais tai at vė rė nau jas ga li my bes gy­dant ser gan čiuo sius he pa ti tu C.

Pa sau lio eks per tai ti ki si, kad pa­cien tai sėk min gai bus gy do mi vien tik tie sio giai vei kian čiais prieš vi­ru si niais vais tais ir jų kom bi na ci­jo mis.

Prieš he pa ti tą C – nau ji gink lai

Ty liai: �� ka�dan�gi� vi�ru�si�nis� he�pa�ti�tas� ne�pa�si�reiš�kia� jo�kiais� po�žy�miais,�Ž.Šu�kys�pa�ta�ria�ne�pra�ras�ti�bud�ru�mo.� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Vi ru si nio he pa ti to C po žy miai

dau gu ma nie kuo ne si skun džia �

kai ku riems pa si reiš kia nuo var gis �

silp nu mas �

ape ti to sto ka �

mau di mas po de ši niuo ju šon kau­ �lių lan ku

kar tais py ki ni mas ir vė mi mas �

į gri pą pa na šūs po žy miai �

virš ki ni mo su tri ki mai �

Tad Ž.Šu kys neat si­tik ti nai pri si mi nė gar siau sių moks li­nin kų žo džius, kad atei tis yra švie ses nė nei bet ka da.

Nau jos kar tos vais­tai su kė lė per vers­mą gy dant vi ru si­niu he pa ti tu C už si­krė tu sius pa cien tus. Per nai pa sau ly je re gist ruo ti me di­ka men tai jau pa sie­kė ir klai pė die čius.

Mat šie esą gy ve na trum piau. Re gi na tei­

gia, kad sta tis ti nių duo me nų apie tai nė ra. Bet juo kais pri du ria, kad na tū ra laus pro duk to ga lio ji mo ter­mi nas trum pes nis.

„Svar biau sia kuo il giau gy ven­ti džiaugs me“, – re cep tą at sklei­džia ve ge ta rė.

Spor tuo ja prie te le vi zo riausRe gi na ry tą pra de da nuo kont ras­ti nio du šo. Spor tas, ju dė ji mas, jo­ga – sa vo žva lu mo pa slap tį at sklei­džia pa šne ko vė. 66 me tų mo te ris ne sle pia, kad kas dien sa vęs ne prie­var tau ja – kar tais mankš tos ar jo­gos pra ti mus pa da ro per pen kias ar 10 mi nu čių, žiū rė da ma te le vi­zo rių.

Šiek tiek mo kyk lo je dar dir ban ti R.Bal se vi čie nė juo kau ja, kad prieš

11Sun kias li gas įvei kė mais tu

Kaip iš gy dy ti pū li nius ar vo tis

Ka va ma le su mal ti pe ly ną, mil te lius su mai šy ti su šil tu van de niu ir už­tep ti ko še le skau da mą vie tą. Pra dė­jus tvink čio ti tvars tį nuim ti, pa skui vėl už dė ti. Pe ly nas pui kiai vis ką iš­trau kia. Vo ties vie tą pa skui pa bars­ty ti sau sais pe ly no mil te liais, ku rie už ker ta ke lią to les niam ne šva ru mų kau pi mui si. Pe ly nų ga li ma įsi gy ti ir vais ti nė je.

Kam tin ka pe ly nas

Pe ly nas – pui kus an ti bio ti kas, tin ka­mas pa bars ty ti žaiz doms. Šio au ga lo mil te liai, už pil ti šil tu van de niu, bū na veiks min gi per si val gius ar su val gius ką nors ne tin ka mo, pa de da nuo už kie­tė ju sių vi du rių ar pil vo pū ti mo. Pe ly nas va lo krau ją, var to ja mas gy dant ke pe nų ir tul žies, per ša li mo li gas. Ši žo lė re ko­men duo ja ma tiems, ku rie bur no je jau­čia py ki ni mą ar kar tu mą. Ta čiau šios vais ta žo lės ne ga li ma il gai var to ti.

pa mo kas pra si de da kon sul ta ci jos – mo ki niai tei rau ja si, kaip pa si ge rin­ti svei ka tą, o mer gi nos do mi si, kaip iš sau go ti gra žią fi gū rą.

Ser gan tie siems au sų, bron chų, plau čių li go mis ir ast ma bio lo gė che mi kė ge riau pa ta ria at si sa ky ti pie no pro duk tų. Pie no ga li ma duo­ti ne bent ma žiems vai kams.

„Pie no pro duk tai ap sun ki na glei vių pa si ša li ni mą, nuo ku rių or­ga niz mas įpras tai ap si va lo per slo­gą, at si ko sė ji mą“, – paaiš ki no ji.

R.Bal se vi čie nė taip pat pa ta ria val gy ti kuo ma žiau per dirb tų pro­duk tų, iš val gia raš čio iš brauk ti sal­du my nus, cuk rų (ar ba var to ti la bai ma žo mis do zė mis), ypač sal dik lius. Pa sak jos, cuk rus ap sun ki na kal cio pa si sa vi ni mą.

Kar tą per sa vai tę mo te ris pa­da ro iš kro vos die ną. Pa ti ki na, kad

ne jau čia jo kio dis kom for to. Ta­čiau mo te ris įsi ti ki no, kad po ba­da vi mo bū ti na at sar giai grįž ti prie įpras to mais to.

Tik ki tos die nos pa va ka rė je ji su­val go ko šės ar vir tų pa tie ka lų.

Į kny gą su gul džiu si vi są sa vo pa­tir tį, kaip iš si gy dy ti sun kias li gas, Re gi na jau gal vo ja apie ant rą ją. Jo­je at si spin dė tų ir ki tų žmo nių, be­si va do va vu sių jos pa ta ri mais, pa­tir tis.

gy do mas, o ant ra sis ir tre čia sis – leng viau. Nau jie ji vais tai ski ria mi ir tiems, ku riems anks čiau skir tas gy dy mas stan dar ti niais vais tais ne bu vo efek ty vus.

Pa sak gast roen te ro lo go, pa sky­rus nau ją jį gy dy mą, pa sveiks ta ge­ro kai dau giau pa cien tų nei tuo met, kai bu vo ski ria mas stan dar ti nis gy­dy mas.

Gy dy mas bran gusNau jų jų vais tų bu te liu kas kai nuo­ja per 600 eu rų. Ar il gai jų už ten­ka, pri klau so nuo he pa ti to C vi­ru so at spa ru mo, eta pi nio gy dy mo sėk mės.

Lie tu vo je šie vais tai nė ra kom­pen suo ja mi, bet di džio sios Lie tu­vos li go ni nės da ly vau ja tarp tau ti­nė se pro gra mo se, fi nan suo ja mo se at ski rų Eu ro pos ir JAV fon dų. Pa­sak ve dė jo, gy dy mo sche mos yra su de rin tos su Vals ty bi nių li go nių ka sų kom pen suo ja mais vais tais.

Tad ke lia mus kri te ri jus ati ti ku­siems ir į pro gra mą įtrauk tiems pa­cien tams gy dy mas nau jais vais tais

yra ne mo ka mas. Klai pė do je šiais vais tais gy dy ta per 12 pa cien tų.

Ne by li li gaPa sak Gast roen te ro lo gi jos sky­riaus ve dė jo, apie 70 pro c. už si­krė tu sių žmo nių ne ži no, jog ser ga vi ru si niu he pa ti tu C, apie 50 pro c. – vi ru su B. Taip nu tin ka to dėl, kad he pa ti to po žy miai ga na il gai bū­na ne by lūs. Tad vė liau su ser ga ma ke pe nų ci ro ze ar ba pir mi niu ke pe­nų vė žiu.

„Kar tais vis kas vyks ta grei čiau nei mums at ro do. Vi ru sas, al ko ho­lis, kar tais ir ŽIV ge ro kai pa grei ti­na li gos pro gre sa vi mą“, – at krei pia dė me sį gy dy to jas.

Pa sau lio ir Lie tu vos sta tis ti ka ro­do, kad per atei nan čius 10–15 me­tų dau gės ser gan čių jų ke pe nų ci­ro ze ir pir mi niu ke pe nų vė žiu tarp ser gan čių vi ru si niu he pa ti tu C pa­cien tų, ku riems stan dar ti nis gy dy­mas ne bu vo efek ty vus. Tad dau­gės li go nių, ku riems rei kės ke pe nų transp lan ta ci jos.

Su sir gę šia li ga žmo nės tam pa neį ga lūs bei naš ta vi suo me nei.

Ka dan gi he pa ti tų po žy miai nė­ra spe ci fi niai, gy dy to jas pa ta ria ne­pra ras ti bud ru mo – kar tą per me­tus pa si tik rin ti ke pe nų ro dik lius. Tuo la biau kad apie 30–40 pro c. žmo nių ne pa vyks ta nu sta ty ti už­si krė ti mo prie žas ties.

Kuo anks čiau pra de da mas gy­dy mas, tuo di des nės sėk mės su­lau kia ma.

13

pasaulis

Ne no ri tau py tiVi suo ti nis strei kas Bel gi jo je ta po pir muo ju nuo 1993 m., kai jį or ga­ni zuo ja trys pa grin di nės pro fsą jun­gos, įtū žu sios dėl vy riau sy bės pla­nų šiais me tais su ma žin ti biu dže to iš lai das dau giau nei 12 mlrd. eu rų (41,4 mlrd. li tų). Bel gi jos ge le žin ke­lio dar buo to jai pra dė jo strei kuo ti dar sek ma die nio va ka rą. Va kar ne be kur­sa vo grei tie ji tarp tau ti niai bend ro vių „Eu ros tar“ ir „Tha lys“ trau ki niai, taip pat bu vo su stab dy ti vi si Bel gi jos tarp mies ti nių trau ki nių rei sai; ne va­ži nė jo au to bu sai, tram va jai ir met ro.

Ki lo ne pa to gu mųBriu se lio oro uos te bu vo at šauk ti ke li skry džiai, o ki ti bu vo ati dė ti.

Ša lies pie tuo se esan tis Šar le rua oro uos tas, ku ris yra svar bus pi­gių skry džių ter mi na las, bu vo vi­sai už da ry tas. Ne dir bo ir pa štas bei Ant ver pe no uos tas, ku ris yra vie­nas di džiau sių Eu ro po je.

Bel gi jos vy riau sy bei te ko lėk tu­vus, ku riais ES ly de riai skri do į 14 val. Grin vi čo (16 val. Lie tu vos) lai­ku pra si de dan tį vir šū nių su si ti ki­mą, sku biai nu kreip ti į vie ną ka ri­nį oro uos tą.

Dve jo nės dėl nau jo pa ktoES ly de riai va kar 17­ą kar tą per pa sta ruo sius dve jus me tus su­si rin ko Briu se ly je spręs ti Se ną jį že my ną ka muo jan čių eko no mi­nių pro ble mų. Pag rin di nės su­si ti ki mo te mos bu vo sko lų kri zė, di de lis ne dar bas ir lė tė jan tis eko­no mi kos au gi mas.

Kai ku rių vals ty bių na rių va­do vai kri ti ka vo ir lai ko švais ty­mu va di no Vo kie ti jos pa reng tą ES fis ka li nį pa ktą, tu rin tį su griež tin­ti Bend ri jos ša lių biu dže tų for ma­vi mo tai syk les ir pa pil dy ti silp ną bei pla čiai pa žei di nė ja mą Sta bi lu­mo ir au gi mo pa ktą.

Šios su tar ties tiks las – įves ti vo kiš ką draus mę vi so je Eu ro po je: Bend ri jos na rės tu rė tų įsi pa rei go­ti siek ti su ba lan suo ti sa vo biu dže­tus, o nu kry pu sioms nuo šių pla­nų vals ty bėms be veik au to ma tiš kai bū tų tai ko mos san kci jos.

Pak tas, ofi cia liai ži no mas kaip Su tar tis dėl sta bi lu mo, koor di na­vi mo ir val dy mo, dau ge lio lai ko­mas Vo kie ti jos kanc le rės An ge los Mer kel nu sta ty ta kai na už tai, kad Ber ly nas įneš mi li jar dus eu rų į ES fi nan si nio gel bė ji mo fon dus.

Griež ta kri ti kaTa čiau dvie jų eu ro zo nos ša lių už­sie nio rei ka lų mi nist rai jau su­kri ti ka vo nau jau sią šio pa kto pro jek tą itin ne dip lo ma tiš kais pa­reiš ki mais.

Suo mi jos dip lo ma ti jos va do­vas Erk ki Tuo mio ja pa reiš kė, kad šį su si ta ri mą lai ko „ge riau siu at­ve ju bū ti nu, o blo giau siu at ve ju – ža lin gu“.

Pa sak jo, „auk si nė tai syk lė“, rei ka lau jan ti siek ti su ba lan suo­tų biu dže tų, tė ra skir ta Vo kie ti jos vi suo me nei, pa var gu siai nuo nuo­lat da li ja mų pa šal pų pra si sko li nu­sioms ša lims, nu ra min ti.

O Liuk sem bur go už sie nio rei ka­lų mi nist ras Jea nas As sel bor nas, kal bė da ma sis su Vo kie ti jos sa vait­raš čiu „Der Spie gel“, pla nuo ja mą ES su si ta ri mą va di no tuš čiu lai ko švais ty mu.

Len ki jos prem je ras Do nal das Tus kas sa kė ne pa si ra šy sian tis šio pa kto, jei gu Var šu vai ir ki toms eu­ro neį si ve du sių ša lių vy riau sy bėms ne bus su teik ta di des nė įta ka prii­mant spren di mus spe cia liuo se eu­ro zo nos vir šū nių su si ti ki muo se.

BNS, BBC inf.

ES va do vai sulaukė ne ma lo nios staig me nosBel gi ją va kar apė mė chao sas, kai li kus ke lioms va lan doms iki ES vir šū nių su si ti ki mo Briu se ly je su si sie ki mo ir ki tų vie šų jų pa­slau gų tar ny bos pa skel bė na cio na li nį strei ką.

Pro tes tai: �� bel�gai�įtū�žo�dėl�vy�riau�sy�bės�pla�nų�šiais�me�tais�su�ma�žin�ti�biu�dže�to�iš�lai�das�dau�giau�nei�12�mlrd.�eu�rų.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Ru�mu�ni�jos�aukš�čiau�sia�sis�teis�mas�va�kar�bai�gė�nag�ri�nė�ti�bu�vu�sio�ša�lies�prem�je­ro�Ad�ria�no�Năs�ta�se�ko�rup�ci�jos�by�lą,�ku­rią�ati�džiai�ste�bė�jo�ES,�ir�sky�rė�jam�dve­jų�me�tų�lais�vės�atė�mi�mo�baus�mę.�So­cial�de�mok�ra�tų�vy�riau�sy�bei�nuo�2000�iki�2004�m.�va�do�va�vu�siam�A.Năs�ta�se�bu�vo�pa�teik�ti�kal�ti�ni�mai�dėl�1,7�mln.�eu�rų�ne­tei�sė�to�pa�nau�do�ji�mo�vyk�dant�rin�ki�mų�kam�pa�ni�ją.�

Ava�ri�ją�pa�ty�ru�sio�Ita�li�jos�krui�zi�nio�lai�vo�„Cos�ta�Con�cor�dia“�iš�kė�li�mo�iš�van�dens�ope�ra�ci�ja�ga�li�už�truk�ti�iki�de�šim�ties�mė�ne­sių.�Pras�tos�oro�są�ly�gos�ver�čia�gel�bė�to�jus�vis�su�stab�dy�ti�žmo�nių�paieš�ką�ir�2,3�tūkst.�to�nų�de�ga�lų�pum�pa�vi�mą�iš�nu�sken�du�sio�lai�vo.�Pum�pa�vi�mo�dar�bai�pra�si�dė�jo�praė�ju­sį�penk�ta�die�nį,�bet�ki�lo�aud�ra,�ir�juos�te�ko�ati�dė�ti.�15�lai�vu�plau�ku�sių�žmo�nių�te�be�lai­ko�mi�din�gu�siais�be�ži�nios.

Nu­teis­tas­­eksp­rem­je­ras

iš­kė­li­mas­­už­truks

moterųir paaug lį nu žu džiu­sį ma nia ką Vla di mi­rą Mir go ro dą Mask­vos teis mas įka li no

iki gy vos gal vos.

15

Šve di jos lo bių ieš ko to jai Bal ti­jos jū ros dug ne ap ti ko tai, ką pa­tys va di na sa vo gy ve ni mo at ra di­mu. Ta čiau nie kas kol kas ne ga li paaiš kin ti, kas tai per ra di nys.

Ieš ko da mi lai vų nuo lau žų tarp Šve di jos ir Suo mi jos, po van de­ni nių paieš kų bend ro vės „Ocean Exp lo rer“ spe cia lis tai fo tog ra fa­vo dug ną 80 m gy ly je. Kaip juo­ka vo ko man dos va do vas na ras Pe te ris Lind ber gas, jie ne ti kė tai pa ste bė jo neat pa žin tą skrai dan­tį ob jek tą.

„Dir bu šį dar bą jau be veik 20 me tų ir dug ne ma čiau ne vie­ną ob jek tą, bet to kio – dar nie­ka da, – įspū džiais da li jo si šve­das. – Plau kio jo me jau de vy nias die nas, bu vo me ge ro kai pa var gę ir jau su ko me na mų link, bet nu­spren dė me pa sku ti nį kar tą pa­leis ti so na ri nę įran gą – ir stai ga at si ra do ši tas daik tas.“

Hid ro lo ka to rius už fik sa vo 60 m dia met ro ci lind ro for mos ob jek­tą, o už 200 m – dar vie ną, dis­ko for mos.

P.Lind ber gas ir jo ko man da ma­no, jog šie ob jek tai yra per di de li, kad bū tų lai vų nuo lau žos, bet lo­giš ko paaiš ki ni mo pa tys ne tu ri.

„Gir dė jo me įvai riau sių ver si jų, pra de dant nuo Geor ge’o Lu ca so erd vė lai vio „Mil len nium Fal con“ ir bai giant var tais į ki tą pa sau lį, į pra ga rą. Bet mes ne su ži no si me tie sos, kol pa tys ten nu si lei si me“, – sa kė P.Lind ber gas.

Šve di jos jū rų mu zie jaus Ar­cheo lo gi jos sky riaus va do vas And rea sas Ols so nas sa kė, kad lo­bių ieš ko to jų pa teik tos nuo trau­kos jį suint ri ga vo, bet eks per tas abe jo jo, kad čia ga li bū ti kas nors sen sa cin ga.

Šo ni nio ma ty mo so na ras, ku­rį nau do jo lo bių ieš ko to jai, ne­lei džia nu sta ty ti, ob jek tas geo lo­gi nės ar ko kios nors ki tos kil mės. Be to, kaip tei gė A.Ols so nas, šis prie tai sas ga li per duo ti ne tiks­lų vaiz dą.

„Vis kas pri klau so nuo įvai rių ap lin ky bių. Tem pe ra tū ra, ban­ga vi mas, gy lis ir ki ti veiks niai ga li tu rė ti įta kos gau na mam vaiz dui“, – aiš ki no mu zie jaus eks per tas.

P.Lind ber gas su ti ko, kad vaiz­das nė ra ge riau sios ko ky bės, bet jis ke ti na grįž ti ir iš tir ti dug ną pa­va sa rį, kai jū ra bus ra mes nė. Tai ga na ri zi kin gas už siė mi mas ir la­bai bran gus, re tai at si per kan tis.

CNN inf.

Bal ti jos dug ne – mistinis ra di nys

Pa na šu mas: �� po�van�de�ni�nio�ob�jek�to�(nuotr.�viršuje)�for�ma�kai�kam�pri­me�na�G.Lu�ca�so�„Žvaigž�džių�ka�rų“�erd�vė�lai�vį�„Mil�len�nium�Fal�con“.�� CNN�nuo�tr.

antradienis, sausio 31, 2012

14

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, sausio 31, 2012

Akcijų biržoje

Vilnius, sausio 30 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje pirmadienį tvyrojo

apatija – didžiausia buvo „Teo LT“ akcijų apyvarta, tačiau ir jų perleista mažiau

kaip už 30 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių kiek didesniu sandorių skaičiumi išsiskyrė

Ūkio banko ir Alytaus „Snaigės“ vertybiniai popieriai.

Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,35 proc. iki 311,08

punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – padidėjo

0,20 proc. iki 444,15 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indek-

so „Omx Baltic 10“ – sumenko 0,25 proc. iki 131,86 punkto.

Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų, kurios atpigo 0,48 proc. iki 0,622 euro,

parduota už 25 tūkst. eurų, 0,79 proc. iki 1,885 euro atpigusių „Invaldos“ ak-

cijų – už 15,1 tūkst. eurų, 2,17 proc. iki 0,180 euro atpigusių Ūkio banko akcijų

– už 14,2 tūkst. eurų.

0,63 proc. iki 0,636 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo

12,6 tūkst. eurų, 0,34 proc. iki 0,595 euro pabrangusių Vilniaus „Grigiškių“ ak-

cijų – 11,4 tūkst. eurų, 0,34 proc. iki 0,589 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – 7,2

tūkst. eurų.

0,84 proc. iki 1,180 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų perleista

už 6,9 tūkst. eurų, 2,14 proc. iki 0,411 euro atpigusių „Linas Agro Group“ akci-

jų – už 5,7 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo

mažesnės kaip po 5 tūkst. eurų.

Papildomojo sąrašo Alytaus „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 0,20 proc. iki

0,507 euro, parduota už 19,8 tūkst. eurų, 0,23 proc. iki 0,445 euro pabrangusių

„Litgrid“ akcijų – už 6,5 tūkst. eurų, 2,53 proc. iki 0,154 euro atpigusių „Agro-

will Group“ akcijų – už 5,4 tūkst. eurų.

Kitų Papildomojo sąrašo bendrovių akcijų perleista mažiau kaip po 4 tūkst.

eurų.

Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 149,6 tūkst. eurų, iš jų 112,2 tūkst. eurų

teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.

Biržoje savaitė prasidėjo vangiai

NekilNojAmAsis turtAs

Nukelta į 15 p.

sveikAtA, grožis

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos

priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų,

dermatovenerologo, endokrinologo, neuro-

logo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos

vėžio diagnostika naujausiu vokiečių Foto-

Finder firmos dermatoskopu. Neskausmin-

gas odos darinių šalinimas. Echoskopijos,

gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rek-

toskopijos. Masažai, fizioterapinės proce-

dūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių

tyrimas. Turintiesiems siuntimą echosko-

piją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, ne-

urologo konsultaciją dėl galvos svaigimo,

reabilitacines procedūras apmoka ligonių

kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Pro-

filaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570,

(8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.884048

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės siste-mos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir vei-do modeliavimas hialuronu. Odos atjauni-nimas su ląstelių augimo faktoriais. Profe-sionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Antice-liulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuumi-niai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirur-ginis odos darinių, nepageidaujamų plau-kelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLO-

GOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stre-

sas, įtemptas darbas, jodo stygius, pavel-

dėti genai – tokios dažniausios skydliaukės

ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš

dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės

hormonus tirtis patariama esant: dažnam

nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plau-

kų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui,

vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujos-

pūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012

m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS

taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medi-

cs“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033,

Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.868955

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija am-

bulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivi-

nės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės

paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika,

Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455,

(8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.884049

Gydytojų specialistų konsultacijos, echosko-

pijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo)

gydymas lazeriu, masažai, stangrinančios

procedūros po gimdymo, aparatinės kos-

metologinės procedūros, mezoterapija,

plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu.

Kviečiame įsigyti DOVANŲ KORTELES ir nu-

stebinti mylimus žmones. VASARIO mėnesį

ypatingi pasiūlymai Valentino dienos pro-

ga: romantiškas kompleksas dviem „Aki-

mirka dviese“ - tik 239 Lt, „Perlų oazė JAI“

– 199 Lt; „Atgaiva sielai JAM“ – 99 Lt; jau-

ninanti veido procedūra „Lymphobiony“ –

105 lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt;

lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt.

Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15,

Klaipėda, www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644,

el. p. klaipeda@sgklinika.lt.898591

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stu-

buro būklės funkcinė ekspres diagnostika

„Nakatani“ metodu. Individuali druskos

haloinhaliacija. Metodas skiriamas atsira-

dus pirmiesiems ūminių respiratorinių ligų

požymiams, sergantiems lėtiniu bronchitu,

rūkantiems arba norintiems mesti rūkyti.

Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Prie-

dų (BAP) ir Transfer Faktorių vartojimo. Ypač

dėl Transfer Faktorių – gamtinių imuninės

sistemos korektorių, palaikančių optimalią

sveikatos būklę. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.),

Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85.

Lic. Nr.2682.899333

AMBULATORIJA

Unikalitechnologija

Lietuvoje

„Salvijos“ medicinos centre konsultuo-ja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, trauma-tologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiolo-gai (mamografija), gastroenterologai, otori-nolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgyme-da“ – šeimos gydytojai su odontologais (gy-dymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

mokymAskiti kursai

„Gundos“ floristų kursai ir seminarai pra-

dedantiesiems ir profesionalams. Pažymė-

jimas. Nuolaidos. Šilutės pl. 79, 1 kab. Tel.

8 672 38 431.899479

Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos,

makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų,

sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68

888; www.vev.lt.904218

kompiuterių kursai

KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D

MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.ma-nokursai.com.

906639

Nuoma

„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti

kambarius, butus paromis. Reikalingi butai

nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95

950, 8 615 50 663.891385

1 kambario butą Rumpiškės g. (šalia „Topo

centro“, 150 Lt); 2 kambarių butą Kretin-

gos g. (pigus išlaikymas). Tel. 8 679 82 151,

8 603 02 718.906691

Dirbanti pora išsinuomotų butą ilgesniam laikui

(firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178.894930

Dirbanti šeima be vaikų ir gyvūnų nori išsi-

nuomoti gyvenamąjį plotą, 1 ar 2 kambarių

butą. Mokėsime už 3 mėn. į priekį. Tel. 327

024, 8 603 80 999.906692

Ilgalaikei nuomai ieškome buto Klaipėdoje.

Abu dirbame. Sumokėsime iš anksto. Tvarką

garantuojame. Tel. 8 612 17 177.905977

Išnuomojamas tvarkingas 1 kambario butas

su baldais ir buitine technika šalia „Akropolio“

(nuomos kaina 500 Lt). Tel. 8 615 90 373.906492

Išnuomojamas tvarkingas 2 kambarių butas

su baldais. Tel. 8 656 55 911.906690

Išnuomoju 1 kambario butą Debreceno g.,

prie Taikos pr.; 2 kambarių butą Rumpiškės

g. (suremontuotas, 250 Lt). Tel. 8 603 78

977, 8 603 78 994.905983

Išnuomoju bloką bendrabutyje Taikos pr. (38

kv. m, su baldais ir buitine technika); naujos

statybos 2 kambarių butą Baltijos pr. Tel.

8 670 07 280.905830

NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekil-

nojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017,

8 673 38 529.893802

Klaipėdos priklausomybės ligų centras teikia

visapusišką pagalbą (pageidaujant ir anoni-

miškai) asmenims, turintiems problemų dėl

alkoholio, narkotinių bei kitų psichoaktyvių

medžiagų vartojimo. Taikos pr. 46, Klaipėda.

Tel. (8 46) 415 025, www.kplc.lt.892572

vairuotojų kursai

Alksnynės vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.

892077

NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsi-

nuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi

nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659

56 783, Taikos pr. 78.894913

Savininkas išnuomoja 78 kv. m gamybines-

sandėliavimo patalpas (1 a., atskiras įėjimas,

pakeliami garažo vartai), 60 kv. m biurą (du

kabinetai, WC, vanduo, kondicionierius, 2

a., atskiras įėjimas) Šilutės pl. 51, Klaipėda,

„Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paštas lijasta-

dar@gmail.com.901835

Parduoda

Butus: 1 kambario 2 a. Kauno g. (53 000 Lt),

2 kambarių su holu Laukininkų g., 3 kambarių

5/2 a. Naujakiemio g., kambarį bendrabuty-

je. Tel. 420 792, 8 652 22 532.904869

Butus: 1 kambario 5 bl./2 a. Taikos pr. 127

(95 000 Lt), 16 kv. m mažagabaritį 4 pl./2 a.

Minijos g. 131 (43 000 Lt), 18 kv. m kamba-

rį bendrabutyje 5 pl./5 a. Taikos pr. (24 600

Lt). Tel. 8 675 30 316.906675

Butus: 1 kambario 9/7 a. Ryšininkų g., 10/2

a. Smiltelės g., 4/2 a. Pušyno g. (balkonas),

5/1 a. Kretingos g., 3 kambarių 3/1 a. Tilžės

g., 9/8 a., 5/5 a. Kuncų g., 5/3 a. Birutės g.

Tel. 380 359, 8 675 43 634.905091

Butus: 1 kambario Baltijos pr. (9 pl./4 a.,

28 kv. m, su balkonu, 73 000Lt), 2 kam-

barių Gedminų g. (5/5 a., labai tvarkin-

gas, domina keitimas); sodą su nameliu už

Rimkų (55 000 Lt ) ir kt. Tel. 8 607 43 914;

www.junakanta.lt.904541

Butus naujos statybos name, centre. Dau-

giau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba

tel. 8 652 09 668.

894412

Butus: 1 kambario su balkonu - 58000 Lt;

1,5 kambario 9/2 a.; 3 kambarių butą (5/3

a., geras remontas, baldai); sodą Vaiteliuose

(nebaigta statyba). Tel. 8 698 02 473.906487

Butus: naujos statybos 3 kambarių 7/5 a. Bi-

rutės g.; 4 kambarių 5/4 a., priešais „Vingio

pasažas“; 1 kambario su balkonu ir kambarį

bendrabutyje. Tel. 8 670 07 280.905836

15

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, sausio 31, 2012

Nukelta į 16 p.

Kambarį bendrabučio bloke Rambyno g.

(2 aukštas, nekampinis). Savininkas. Tel.

8 605 87 445.906689

Pusę namo už „Eglės“ turgavietės (1 a., 64 kv.

m, 4 a žemės, garažas); mūrinį sodo namelį

už „Tilžės“ turgaus; 7 a sodo sklypą Kretingos

g. Tel. 8 670 07 280.905831

1 kambario butą 9 pl./2 a. Debreceno g., ša-

lia parduotuvės „Draugystė“. Kaina 77 000

Lt. Tel. 8 682 59 085.906725

1 kambario butus: Debreceno g. 66 (9/5 a.,

virtuvės baldai, tvarkingas); Poilsio g. (5/1

a., 85000 Lt). Tel. 8 647 33 319.905775

1 kambario butą Šiaulių g. (5/2, naujas, ge-

ras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644

74 463. 905798

1 kambario mažagabaritį butą Karklų g. (3

pl./3 a., 16 kv. m, geras remontas). Kaina

42 000 Lt. Tel. 8 689 08 166.905369

16,5 ha miško su projektu prie Rietavo; bu-

tus: 1 kambario 5/1 a. Sausio 15-osios g., 2

kambarių 3/2 a. J.Zauerveino g. Arba keičia.

Tel. 8 685 29 399.905776

18 a sklypą Trušeliuose (su visomis komu-

nikacijomis, asfaltuotas kelias). Tel. 8 688

50 400.902054

2 kambarių butą 4 pl./1 a. Švyturio g. (93

000 Lt); sodybą su 1 ha žemės sklypu 60 km

nuo Klaipėdos, Rietavo sav.; 48 a sklypą prie

Minijos upės. Tel. 8 659 44 231.904826

2 kambarių butą 7 a. Smiltelės g., prie

BIG (kaina 140 000 Lt). Tel. 8 670 93 994,

8 699 33 800.904670

2 kambarių 48 kv. m butą Baltijos pr. (ply-

tiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614

07 549.

905855

2 kambarių su holu butą Vingio g., 60 kv. m,

5/2 a., 132 000 Lt. Tel. 8 614 07 549.

905860

2 kambarių tvarkingą 40,13 kv. m butą Vytu-

rio g. (5/1 a., su baldais ir buitine technika,

plastikiniai langai, šarvuotos durys, yra bal-

konas). Tel. 8 670 36 026.

906062

2 kambarių butą su holu Varpų g. (pirma-

sis aukštas jungtas su rūsiu, ten įrengta

pirtis, dušas, WC). Kaina 180000 Lt. Tel.

8 655 07 269.905793

2 kambarių butus: Varpų g. 5/2 a.; Liubeko

g. 9/6 a.; Alksnynės g. 9/3 a.; Debreceno

g. 5/1 a., 112000 Lt; Debreceno g. 9/8 a.,

135000 Lt; remontas; Smiltelės g. 9/6 a.,

suremontuotas. Tel. 8 647 33 319.905767

3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv.

m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Sa-

vininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.891571

atkelta iš 14 p.

NekilNojamasis turtasParduoda

3 kambarių butą Debreceno g. (9/8 a.,

65 kv. m, geras remontas, su baldais). Tel.

8 636 15 548.905807

3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (vi-

siškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7

aukštas, įstiklinta lodžija, 315 000 Lt). Tel.

8 615 17 947.906665

3 kambarių 70 kv. m butą Laukininkų g. (5/3

a., renovuotas namo šildymas, bendrija, re-

montas). Tel. 8 670 10 380.906641

4 kambarių 74 kv. m tvarkingą butą 5/4 a.

Baltijos pr. (kaina 199 999 Lt). Tel. 8 698 39 325.

906631

4 kambarių suremontuotą butą Reikjaviko g. (5/4 a., namas priklauso bendrijai, name pa-keistas visas vamzdynas, nedideli mokesčiai už šildymą). Tel. 8 614 43 388.

906617

Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.

904036

Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių 5/3

a. Vingio g., 47 kv. m; 3 kambarių Debreceno

g. 9/8 a., 65 kv. m; 4 kambarių Reikjaviko g.

5/4 a., 76 kv. m; 3 kambarių su holu 5/4 a.

Laukininkų g., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306.905802

Pigiai 4 kambarių butą Nidos g. (5/5 a., 78

kv. m). Tel. 8 685 19 045.906429

Gero suplanavimo 3 kambarių butą Nidos g.

(raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145

000 Lt). Tel. 8 689 89 898.905150

Gyvenamąjį namą Tauralaukyje, bendrijoje

„Tauras“ (180 kv. m, 1 aukšto, atskirai nuo

namo yra pirtis su kubilu, 9 a žemės sklypas,

visiškai sutvarkyta aplinka); žemės sklypus

namų statybai Trušeliuose; 6 a sodo sklypą

3 km nuo miesto ligoninės (32 000 Lt) ir kt.

Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt.904540

Komercinės paskirties 127 a žemės sklypą

Klaipėdoje. Yra visos komunikacijos, elek-

tra, nuotekos, vandentiekis, detalusis pla-

nas, geležinkelio atšakos servitutas, 2000

kv. m gamybinio pastato projektas. Tel.

8 611 45 000.905816

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila,

1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta

automobiliui, autonominis šildymas - apie 100

Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.906670

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose

(kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas du-

jomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.),

320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.906660

Savininkas parduoda gamybines-sandėliavi-

mo patalpas Gargžduose (850 kv. m) arba

dalį patalpų (yra 56 a asfaltuota teritorija).

Tel. 8 687 73 398.905907

Nebrangiai sklypus Ginduliuose su komuni-

kacijomis, gražioje vietoje sodą Mažajame

Kaimelyje. Tel. 8 686 53 230.906676

Pigiai suremontuotą 1 kambario 16 kv. m ma-

žagabaritį butą Sulupės g. (4/3 a., virtuvė,

vonia, WC). Tel. 8 689 89 898.

905149

Savininkas parduoda naujos statybos neį-

rengtą namą Gargžduose (arba keičia į bu-

tą) ir namų valdos sklypą Gargžduose. Tel.

8 687 73 398.

905905

Skubiai, pigiai tuščią 1 kambario butą su bal-

konu. Tel. 8 615 77 407.

906472

Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su

komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto.

Tel. 8 609 07 270.

904051

Perka

Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname,

traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726.

899236

UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekil-

nojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos

pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.

893562

1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima

siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992.

892987

1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto,

siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532.

904877

1, 2 kambarių bendrabučio tipo butą. Gali būti

su įsiskolinimais. Tel. 8 614 68 045.906288

NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus.

Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673)

38 529.893851

Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Ga-

li būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaito-

me grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608

54 937.894896

Savininkas perka 2 kambarių butą tarp Lau-

kininkų, Mogiliovo ir Smiltelės g. r. Be tarpi-

ninkų. Mokės grynais apie 90 000-105 000

Lt. Tel. 8 652 86 778.904750

Skubiai perku 1 kambario butą su balkonu

(pageidautina nuo stoties iki PC „Akropo-

lis“). Tel. 8 670 07 280.905848

tarpininkavimas

Statinių legalizavimas, perdavimas Valsty-

binei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji

planai. Sodo namelių projektavimas, perda-

vimas. Tel. 8 676 55 573.903572

PaskolosTeikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt.

898571

„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios

sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka au-

tomobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611

95 950, 8 615 50 663.891402

PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvai-

rias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898,

Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt.905147

Skubios paskolos. Suteikiame skubias pa-

skolas už užstatą ir pagal vekselį. Užsta-

tui tinka ir automobiliai. Greitas doku-

mentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061;

www.ivairiospaskolos.lt.900831

16

KLASIFIKUOTI SKELBIMAIantradienis, sausio 31, 2012

Statyba ir StatybinėS medžiagoS

atkelta iš 15 p.

Telydi Jus paguoda ir dvasios

stiprybė šią sunkią netekties

valandą. Dėl brolio mirties

nuoširdžiai užjaučiame ben-

dradarbį Antaną Gudelį, jo

šeimą ir artimuosius.

UAB „Ekonovus“ kolektyvas

VaržytinėSAntstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 11 val.

parduoda iš varžytinių Dariaus Šiušo ir Ra-

sos Šiušienės turtą: 71.55 kv. m butą su rūsiu

Sausio 15-osios g. 11A-3, Klaipėdos m. Pradinė

varžytinių kaina 216 000 Lt. Varžytinių daly-

vio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos.

Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės

kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda,

informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suintere-

suoti asmenys, turintys teises į parduodamą

turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo

teises patvirtinančius dokumentus.906490

Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 14

val. parduoda iš varžytinių Dariaus Šiušo ir Rasos Šiušienės turtą: 2.4900 ha žemės sklypą Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen., Girkalių k. Pradinė varžytinių kaina 121600 Lt. Varžytinių dalyvio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos. Varžytinės vyks antstolės Vi-dos Daugirdienės kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda, informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

906489

Antstolė Vida Daugirdienė 2012 03 01 15 val.

parduoda iš varžytinių Editos Stonkutės tur-

tą: 0.0594 ha žemės sklypą su gyvenamuoju

namu (38.91 kv. m) Kirų g. 14, Kretinga, Kre-

tingos r. sav., SB “Draugystė“, 289 skl. Pradinė

varžytinių kaina 48 000 Lt. Varžytinių daly-

vio įmoka 10 procentų nuo pradinės kainos.

Varžytinės vyks antstolės Vidos Daugirdienės

kontoroje, Naujoji Uosto g. 8A-28, Klaipėda,

informacija tel. (8 46) 312 868. Visi suintere-

suoti asmenys, turintys teises į parduodamą

turtą, iki varžytinių turi pateikti antstolei savo

teises patvirtinančius dokumentus.906473

PaSkoloS

Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo

1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui

tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automo-

bilis. Tel. 8 687 35 637.905914

Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis.

Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome

perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78,

tel. 8 659 34 907.894871

CENZAS – skubios paskolos palankiomis

sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir

automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda.

Tel. 314 478, 8 687 29 934.894850

Paslaugos

Akcija! Pigiai perkraustome, perve-

žame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų

paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas

aidas911@gmail.com.903144

baldaiParduoda

Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interje-ro dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490.

906637

buitiS ir technikaPaslaugos

Taiso ir prijungia skalbimo mašinas, indaplo-ves, virykles ir kt. buitinę techniką. Atvyksta į namus. Tel. 8 685 15 289.

896553

darbaSieško darbo

Kruopštus, sąžiningas, pareigingas 46 m. vy-riškis, turintis elektro-automobilinio krautu-vo vairuotojo pažymėjimą, ieško darbo. Tel. 8 679 97 104.

906634

Siūlo darbą

Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo sri-tyse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems už-sienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.

902163

Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@

yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.902568

Kirpyklai, dirbančiai 17 metų, reikalinga kir-

pėja ir manikiūrininkė. Geras uždarbis, pui-

kus kolektyvas. Tel. 8 699 27 406.904833

Mažai maisto prekių parduotuvei reikalinga

pardavėja. Tel. 8 600 07 334.905360

Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei

Klaipėdoje reikalingas (-a) apsaugos darbuo-

tojas (-a). Tel. 8 680 56 172.904697

Nekilnojamojo turto agentūrai reikalingi

agentai. Tel. 8 612 48 946.906488

Olandijos parduotuvė, prekiaujanti rankų dar-

bo lietuviškais suvenyrais, ieško gamintojų,

kurie gali teikti medienos, molio, gintaro,

lino, tekstilės gaminius. Tel. +31618328041,

e. paštas ambervooru@gmail.com.905224

Reikalingas vairuotojas, turintis darbo pa-

tirties su manipuliatoriumi. Tel. Tel. 8 698

80 007.906620

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuo-tojas dirbti Europoje refrižeratoriais. Tel. 8 698 74 876.

901827

UAB „IREMAS“ filialas „Kelmerta“ reikalin-ga buhalterė. Reikalavimai: darbas „Edra-na“ apskaitos programa, darbo užmokesčio skaičiavimas, darbas su vykdomaisiais doku-mentais, kompiuterinės žinios. CV siųsti virfin.kelmrta@klasco.lt. Tel. 399 563.

903860

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško pro-jekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900510

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą patalpų ka-dastrinių matavimų specialistui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

906495

UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@me-melhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.

906494

automobiliaiautoserviso paslaugos

Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.

906162

Perka

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti neva-žiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.

906164

Įvairių markių automobilius ir mikroauto-busus, gali būti su defektais arba be TA. Pa-siimame patys. Tel. 8 608 96 220.

895273

Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.

893107

Perkame įvairių markių automobilius su de-fektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarko-me dokumentus. Tel. 8 607 93 120.

896610

transporto paslaugos

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informa-cija - www.lietuvalondonas.com.

902490kitaParduoda

Akcija! Pigiai šarvuotas ir vidaus duris mi-nimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Įstato. Tel. 8 603 10 867.

906147

Nebrangiai parduodu automobilines racijas „Motorola“. Tel. 8 600 54 586.

905903

Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m il-gio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.

899267

Sausas: malkas, ąžuolo atraižas, pjuvenų ir šiaudų briketus, smulkintą medieną (čipsus), krosneles, c/š katilus. www.silumosekspertai.lt, tel. 8 604 16 291.

906682

Skaldytas beržines malkas, atraižas. Atveža-me po 6-6,5 kub. m. Galime atvežti ir didesnį bei mažesnį kiekį. Tel. 8 642 22 229.

904676

Paslaugos

Kubilo, pirties, kambarių nuoma, banketai, furšetai, gedulingi pietūs. www.saulys.eu. Tel. 8 685 55 583.

899406

Valome sniegą. Ekskavatoriais JCB 3 cx galime pakrauti ir išvežti. Tel. 8 609 07 270.

904042

Apskaitos įmonė profesionaliai, kvalifi-kuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesčių paslaugas įvairių rūšių įmo-nėms. Tel. 8 692 00 447.

901483

Perka

UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spal-votųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Mi-nijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.

895878

dėmeSioLikviduojama R.Žiobako stomatologijos pas-laugų įmonė (į. k. 163403439, Gargždai, Vingio g. 15).

906624

Klaipėdiečiai, neišsiskirstykite po pasaulį, ieškodami laimės, bet junkitės prie Kristi-nos Brazauskienės Demokratinės darbo ir vienybės partijos narių ir kartu kurkime orų gyvenimą savo valstybėje! Kviečia-me ateiti į steigiamos partijos susirinki-mą, kuris vyks 2012 01 31 18 val. viešbu-čio „Amberton“ konferencijų salėje. Tel. 8 677 26 777.

905359

konkurSaiUAB „Mūsų namų valdos“ (įmonės kodas 140336725, Kauno g. 5, Klaipėda) ieško rangovo daugiabučio gyvenamojo namo Butsargių g. 13, Klaipėda, stogo remonto darbams atlikti. Kainų apklausos konkurso sąlygas galima gauti Kauno g. 5, Klaipėda. Pasiūlymų lauksime iki 2012 m. vasario 17 d. 9 val. Informacija tel. 8 699 40 293.

906728

Statybos paslaugos

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovi-mas, griovimas, santechnika, elektra, pries-tatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, ta-petai. Tel. 8 681 25 108.

892014

Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, na-muose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiš-kai. Tel. 8 687 80 439.

901975

Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsako-vo medžiagas. Tel. 8 674 90 127.

901986

Gaminame, montuojame geros kokybės pu-šies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuoja-me laiptus. Tel. 8 683 67 785.

900647

Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santech-nikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.

905966

Statyba, remontas, renovacija, vidaus ap-daila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234.

906215

Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjau-name sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942.

868561

Parduoda

Tvirtiname gipskartonį, dailylentes. Dedame grindis, laminatą, parketlentes. Griovimo darbai. Elektriko ir santechniko paslaugos. Tel. 8 684 60 134.

901982

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Ka-minų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345.

895437

Gaminame įvairių matmenų medines, fa-neruotas ir laminuotas duris, įstatome per 20 dienų. Langų, laiptų ir baldų gamyba. Minijos g. 42, Klaipėda. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996.

895076

Kokybiškai atliekame apdailos darbus: kli-juojame plyteles, glaistome, dažome, tape-tuojame, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Tel. 8 606 34 884.

904965

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo dar-bai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gami-name plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

900257

Skaudžią netekties ir liū-

desio valandą mirus myli-

mam tėveliui užjaučiame

Artūrą Koliaginą ir jo arti-

muosius.

AB „Klaipėdos nafta“ kolektyvas

906779

906772

doVanojaDovanoju Terjerų veislės šuniukus. Tel 8 647 91 235.

17

pramogosantradienis, sausio 31, 2012

restoranai kursaiRestoRanas „VienaRagio malūnas“

Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.ltČia ideali vieta tenisui.Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus ati-tinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugu-siems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vaka-rų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

mokymo centRas „gimnazita“

Tel. 8 (46) 22 44 55,

Klaipėda@gimnazita.lt,

www.gimnazita.lt

Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga

teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų

kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolai-

dą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos

suaugusiesiems.

teniso aRena

sportas, sveikata

Kretinga, Birutės g. 19

Tel. 8 612 11 536

www.vienaragiomalunas.lt

Šv.valenTino dieną šilumos ištroškusiųjų laukia

nepamirštamas vakaras. Šią meilės šventę kvie-

čiame sutikti jaukiame bei pilname romantikos

restorane „Vienaragio malūnas“. Skambant jaus-

mingai saksofono muzikai, galėsite mėgautis

ypatingais restorano patiekalais.

Viešbutis – RestoRanas „magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda

Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901,

www.magnisima.lt

Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pus-

ryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje

aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 lt.

Restorano svečiams suteikiame galimybę ne-

mokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes,

šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei

konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

RestoRanas „neRinga”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50

Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20

Lt. Priimami užsakymai banketams bei fur-

šetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas,

didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Lau-

kiame atvykstant!

RestoRanas „JuoDasis Vilkas“

Statybininkų pr. 18,

8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUodaSiS vilKaS“ kviečia ska-

niai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o

savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gy-

vos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt.

Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt.

Priimami užsakymai įvairiems pobūviams,

banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi

porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

argentiną, Čilę, Peru, ekvadorą, Panamą,

Kolumbiją ir Jav!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuostabiais

sambos ritmais, atsigauti nuo mūsų žiemos

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt,

S. daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt,

PPC „akropolis“, Taikos pr. 61www.westexpress.lt

naUJaS PažinTinių Kelionių SezonaS!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/

rudens pažintines keliones autobusu ir

lėktuvu.

ir prisirinkti gyvenimo vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02 – 28

Kelionės kaina nuo 12498 lt asm.

Programą rasite www.krantas.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis

nuolaidomis iki vasario 15 d.:

• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida

visoms kelionėms;

• Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10%

nuolaida visoms kelionėms.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu

tik 50 Lt asmeniui;

Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau

kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

litamicus

„kRantas tRaVel“

gėlėstik gėlės

liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą),Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.ltJau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis

ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gauna-

mos du kartus per savaitę. Laikomos specia-

liose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas:

gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt.

Perkant gėles pakuotėmis – taikomos žen-klios nuolaidos.IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUO-

LAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

www.jogos-centras.lt

Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033

JoGoS CenTRaS

Jogos centre galite susipažinti su jogos

meistro Šivanandos susisteminta (inte-

gralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemoka-

mus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio

23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pir-

madieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o an-

tradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

karščiausi kelionių pasiūlymai

Paryžiaus Komunos g. 2, KlaipėdaTel. (8 46) 257 660el. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt

vizoS:

Rusijos viza – nuo 170 Lt

Baltarusijos viza – nuo 90 Lt

Indijos viza – nuo 350 Lt

Kinijos viza – nuo 290 Lt

bei kitų šalių vizos.

KelTų BilieTai:

Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Jogos centRas

PoilSinėS KelionėS:

Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite

specializuotoje interneto svetainėje

www.kelioniupaieska.lt

šokiai

liepų g. 48b, Klaipėda,informacija tel. 8 698 15 711, info@sokiustudija.lt, www.sokiustudija.lt.Linijos šokių pamokos damoms ir merginomsPoriniai pramoginiai šokiai suaugusiemsFunky Jazz šokių pamokos merginomsArgentinos tango pamokosSportiniai šokiai vaikamsIndividualios pamokosVestuviniai šokiai naUJiena KlaiPėdoJe!!!Šokių pamokos mamytėms su kūdikiais ne-šioklėsePramoginių šokių vakarai.

šokių stuDiJa „sVaJonė“

18

pramogosantradienis, sausio 31, 2012

parodos

TV programaTeaTrasKlaipėdos dramos TeaTras

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70)Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas.Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergai-tė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.Vasario 15 d. 18 val. – M.Ravenhill. „Produktas“. 1 dalies monospektaklis. Rež. T.Jašinskas.

Klaipėdos ValsTybinis muziKinis TeaTras

(Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt)Jubiliejinis XXV sezonasVasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnos-parnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąži-nami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veroni-ka“. 2 v. miuziklas.Vasario 11 d. 18.30 val. – „Kruvinos vestuvės“ pagal A.Piazzollos miuziklą. 2 d. šokio spektaklis pagal fonogramą.Vasario 14 d. 18.30 val. – Valentino dienai. Operetė „Mano meilė“. Teatralizuotas koncertas.

Klaipėdos KoncerTų salė(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt)Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų re-zervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kameri-nis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepi-jonas, JAV). Vasario 15 d. 18 val. – „Dainos takai baltieji“. Kon-certas Lietuvos Nepriklausomybės dienai. Algirdas Janutas (tenoras), Gražina Zalatorienė (fortepijo-nas), Gražina Urbonaitė (aktorė). Kiti renginiaiVasario 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera-komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 11 d. 18 val. – gyvo garso muzikinė komedija „Meilė ir taika“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 12 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai J.Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Rež. V.Masalskis. Bilietais prekiauja „Tiketa“.Vasario 13 d. 19 val. – Domino teatro komedi-ja „Mano žmonos vyras“. Bilietais prekiauja Bi-lietai.lt.Vasario 14 d. 18 val. – Mantas su grupe. Akustinis koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 16 d. 18 val. – Domino teatro komedija „Radijo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.Vasario 17 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

ŽVejų rūmai(Taikos pr. 70, tel. 300 118)Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasoseV respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jauni-mui „Ledinė zylutė“Vasario 4 d. 18 val. teatro salėje – KU MF Režisūros katedros IV k. studentų 2 dalių tragikomedija jauni-mui. Brian Friel „Filadelfija, aš atvykstu!“. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 12 val. didžiojoje salėje – Teatro la-boratorija „Atviras ratas“. Spektaklis žmonėms nuo 6 metų „DiViDukas“. Rež. I.Stundžytė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 5 d. 17 val. didžiojoje salėje – Teatro la-boratorija „Atviras ratas“. Aktorių ansamblio „SOLO“ koncertinė programa jaunimui. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 11 d. 17 val. teatro salėje – jaunimo tea-tras „Be durų“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal. K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Vasario 12 d. 12 val. didžiojoje salėje – Vilniaus kamerinis teatras. Spektaklis vaikams „Plėšikas Ho-cenplocas“ pagal O.Preussler apysaką. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Kiti renginiaiVasario 2 d. 18 val. didžiojoje salėje – vakaras-susitikimas su Algimantu Čekuoliu „Kas laidon nesudėta...“ Bilieto kaina 23-53 Lt. Bilietų pla-tintojas Bilietai.LT.Vasario 2 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pi-lies teatras. A.Škėma. Premjera „Kalėdinis vaiz-delis“. Rež. D.Malajavas. Bilieto kaina 15 Lt (moks-leiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.Vasario 12 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. E.Jonesku komedija „Nuplikusi dainininkė“. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos eTnoKulTūros cenTras

Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10)Penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val.Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiė-mimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruo-tis tel. 310 022.Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10)Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristaty-mas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys.Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultaci-jos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė).Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsul-tacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).

KKKc parodų rūmai(Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2)Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAIVasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Auto-portretas“. Vasario 11 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Spalvų pasaulis – piešimas parodoje“. RENGINIAIVasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.Vasario 2 d. 18 val. P.Etaix „Išsiskyrimas 11“, „Svar-biausia – sveikata 1‘05“; 19.30 P.Etaix „Didžioji meilė 1‘26“. Vasario 3 d. 18 val. P.Etaix „Gražių sukaktuvių 12“, „Gerbėjas 1‘25“; 20 val. J.Tati „Eismas 1‘33“.Vasario 4 d. 16 val. „Karščio banga 1‘32“; 18 val. J.Tati „Pramogų metas 1‘54“.Vasario 5 d. 16 val. J.Tati „Pono Julo atostogos 1‘28“; 18 val. P.Etaix „Jojo 1‘32“.

KKKc meno Kiemas(Bažnyčių g. 4)PARODOSIki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitri-na“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė.KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.

baroTi galerija(Aukštoji g. 1, tel. 313 580)Iki vasario 15 d. V.Karaciejaus fotografijų paro-da „Klaipėdos metamorfozės“, skirta Klaipėdos miesto 760 m. jubiliejui.

marginių salonas (Sukilėlių g. 4)Sausio 31 d. 16 val. atidaroma jubiliejinė S.Vilkienės (2011 m. konkurso „Metų mokytoja“), jos duk-ters Eglės ir anūkų karpinių paroda. Veiks iki vasario 18 d.

„uniVersa Via“ pagrindinė moKyKla

(Kretingos g. 44, tel. 351 286)III a. holas – vasario 1 d. 14 val. A.Miežio tapybos darbų parodos atidarymas. Veiks iki kovo 20 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“.Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studi-jos darbų paroda „Žiemos vitražai“.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529)Galerija 1P – iki vasario 29 d. S.Žaltausko vieno paveikslo paroda „M. K. Č“. Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda.III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Idėja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“.Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos No-vičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“.Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki va-sario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“.

biblioTeKosKlaipėdos miesTo saViValdybės Viešoji biblioTeKa

Klaipėdos apsKriTies ieVos simonaiTyTės Viešoji biblioTeKa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Vie ša pas lap tis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Kry mo mu zi kos fes ti va lis 2011. Fes ti va lio

už da ry mo kon cer tas. (Ru si ja, 2011 m.) (k).

11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (JAV, 1997 m.) (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Nuo ty kių f. „Mer li no mo ki nys“ (1) (JAV,

Ka na da, 2006 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Abi pus sie nos. 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Siau bo tri le ris „Ga lu ti nis tiks las“ (JAV,

Ka na da, 2000 m.) (N-14). 0.40 „Ties ri ba“ (N-14). 1.35 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (8). 14.40 „Či pas ir Dei las skuba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (7).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Sek ma die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Mek si kos va rio kan jo nas. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N-7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Bū to vės slė pi niai (k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.40 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Gra fi kės Evos La bu ty tės

kū ry ba ir vi suo me ni nė veik la (k). 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Ak to riaus Re gi man to Ado mai čio

75-me čiui. Le gen dos. Ak to rius Re gi man tas Ado mai tis.

19.45 Ak to riaus Re gi man to Ado mai čio 75-me čiui. Dra ma „Jaus mai“ (1968 m.).

21.10 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (2).

22.15 Mū sų mies te liai. Dot nu va (2). 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios

Azi jos šven to vės“ (5). „Pen ki tūks tan čiai Pa ga no pa go dų. Mian ma ras“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių ly ga

„Ly de riai“.

9.30, 14.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“ (4). 12.15 „Ge ri vy ru kai“ (2). 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00, 21.00 „Na ša Ra ša“. 15.00, 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 17.00 „Kob ra 11“ (5). 18.00 „Ge ri vy ru kai“ (3). 19.00, 0.15 „CSI Niu jor kas“. 21.30 Tri le ris „Pri si min ti pa vo jin ga“ (JAV,

2003 m.). 23.45 „Fu tu ra ma“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta rimai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Veiks mo f. „7 se kun dės“ (JAV, Švei ca ri ja,

D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N-7). 22.55 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.55 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7).

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai.

15.45, 16.10, 1.00 „Ge ne ro las“. „La kū nas Pr cha las“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas. 18.55 Griūk ne gy vas! (N-7). 19.10 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo eta po

rung ty nės: Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va) – Ber ly no ALBA (Vo kie ti ja). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vil niaus. Per pert rau ką – Ži nios.

21.52, 0.57 Orai. 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv. Va len ti no

bu či nių kon kur sas.

8.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 9.00 „Bal ti cum TV“ žinios. 9.15 „Ką mes val go me?“ 9.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 10.15 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (N-7). 11.15 Že mai ti jos la bi rin tais.

Kul tū ri nis is to ri nis de tek ty vas (k).

11.45 Pra mo gi nė lai da „Ge riau sios pa sau lio rek la mos“.

12.15 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 13.15 „Ver bų sek ma die nis“ (N-7). 14.15 Dok. s. „Mir ties gniauž tuo se“ (1) (N-7). 15.15 „Ke ne džiai“ (N-7). 16.15 Re zo nan sas (k). 17.15 Ke lio nių žur na las „80 gra žiau sių sa lų“. 17.45 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“. 18.15 Rea ly bės do ku men ti ka „Iš li ki mo

va do vas“. 19.15 Kul tū ra +. 19.45 Ieš ko ki me ge riau sio! 20.00, 21.45 „Bal ti cum TV“ ži nios. 20.15 Rei das. Eis mo įvy kių kro ni ka. 20.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (N-7). 22.00 „Bro liai de tek ty vai“ (N-7). 23.00 Dok. s. „Mir ties gniauž tuo se“ (1) (N-7). 0.00 Hu mo ro lai da „Mas ki šou“.

7.00 Ko me di ja „Ki to je lo vos pu sė je“. 9.00 Kri mi na li nė ko me di ja „Hen rio

nu si kal ti mas“ (JAV, 2010 m.). 11.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ka ro li na“. 13.00 Ka ri nė dra ma „Ste buk las prie San ta

Anos“ (JAV, Ita li ja, 2008 m.). 15.35 Anim. nuo ty kių f. „Al fa ir Ome ga“. 17.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ni mės sa la“ (JAV,

2008 m.). 19.00 Ko me di ja „Ri te ris su pu se“ (Vo kie ti ja,

2008 m.). 21.00 Ro man ti nė dra ma „Me dis“ (Pran cū zi ja,

Aust ra li ja, 2010 m.). 23.00 Dra ma „Im ty ni nin kas“ (JAV, Pran cū zi ja,

2008 m.). 1.00 Bio gra fi nė dra ma „Co co prieš Cha nel“

(Pran cū zi ja, Bel gi ja, 2009 m.).

7.00 La bas ry tas. 10.00 Gy venk svei kai! 11.00, 14.00 Nau jie nos. 11.30 No riu ži no ti. 12.00 Ki tos nau jie nos. 12.40 Ma dos nuosp ren dis. 13.50 „Su ža dė tu vių žie das“. 16.00 Va ka ro nau jie nos. 16.55 „Gy ny bos tei sė“. 17.55 Su si tuo ki me. 19.00 Te gul kal ba. 20.00 Lai kas. Lie tu vos lai kas. 21.05 „Žu ko vas“. 22.20 Gy ve na mo ji ap lin ka. 23.15 Va ka ro nau jie nos. 23.45, 6.50 Lie tu vos lai kas (liet. k.). 23.55 „Lais vė ir tei sin gu mas“ su A.Ma ka ro vu. 0.40 „Gy ny bos tei sė“. 1.35 Sup ras ti. At leis ti. 2.30 Ko me di ja „1000 do le rių į vie ną pu sę“. 3.50 „Žu ko vas“. 4.40 „Su ža dė tu vių žie das“. 6.05 Mu zi ka.

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. 12.00 Mo te rų Eu ro ly ga. „VIČI-Ais tės“–„Lo tos

Gdy nia“. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus

„Lie tu vos ry tas“–Mask vos CSKA. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Es pa nyol“–„Bar ce lo na“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“. 19.15 Slam bo lo ly ga. Ekst re ma liau sias

krep ši nis. 19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

„Tikslai“. Yra žmonių, kurie savo tiks-lus pasiekia, atrodo, stebėtinai lengvai, be jokių regimų pastangų, kiti gi tryp-čioja vietoje, jiems viskas krinta iš ran-kų. Kuriai grupei norite priklausyti jūs? Ar pirmajai? Jei taip, ši knyga skir-ta kaip tik jums.

„Įpročiai, verti milijono“. Brajanas Treisis, žinomas amerikiečių publi-cistas, asmenybės ugdymo specialis-tas ir verslo strategas, teigia, jog svar-biausias sėkmės principas yra šis: jei-gu elgsimės taip, kaip elgiasi milijonie-riai ir visi klestintys žmonės, anksčiau ar vėliau pasieksime tokių pat laimė-jimų. Išsiugdę atitinkamus įpročius, mes keičiame savo vidines nuostatas, todėl keičiasi išoriniai mūsų gyveni-mo aspektai. Mes pradedame visiškai valdyti savo ateitį...

AvinAs (03 21–04 20). Sėkmin-ga diena. Bus lengva bendrauti

su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima, gerai sutarsite su aplinkiniais. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

JAutis (04 21–05 20). Būsite nusi-teikęs optimistiškai, vertinsite ir

branginsite viską, kas jus supa. Šiandien kaip niekad bus lengva spręsti proble-mas, nesunkiai rasite išeitį iš keb- lių situacijų.

DvyniAi (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių.

Daug laiko praleisite įtemptai mąsty-damas, bet po kurio laiko jums tai nu-sibos. Kam nors iš aplinkinių galite pa-sirodyti įtartinas.

vėžys (06 22–07 22). Būsite itin susikaupęs, viską darysite grei-

tai. Būsite linkęs jautriai reaguoti į ky-lančias problemas ir kivirčytis, nes ma-nysite, kad žodžiai šiandien – vieninte-lis jūsų ginklas.

LiūtAs (07 23–08 23). Svajonės ir idealų vaikymasis gali neigia-

mai veikti jūsų nuotaiką ir vidinę pu-siausvyrą. Asmeninės problemos ne-leis jums užsimiršti, juolab kad joms spręsti šiuo metu reikia racionalaus proto.

MergeLė (08 24–09 23). Bandy-site pasinerti į romantišką gyve-

nimą, būsite pakiliai nusiteikęs, atvirai reikšite emocijas. Vertėtų pasivaikš-čioti arba pasportuoti.

svArstykLės (09 24–10 23). Sunku susikaupti, gali atsirasti

netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus lai-kas, galite neatsispirti pagundai kivir-čytis su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis.

skorpionAs (10 24–11 22). Jūs la-bai energingas ir aktyvus, jaučia-

te nepaprastą jėgų ir motyvacijos ant-plūdį. Išnaudokite tai – tinkamas metas priimti kai kuriuos svarbius gyvenimo sprendimus, susijusius su šeima, na-mais, karjera.

ŠAuLys (11 23–12 21). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus lai-

kas priimti sprendimus ir imtis proti-nės veiklos. Atkreipkite dėmesį į šalia esančius, galbūt jiems reikia pagalbos.

ožiArAgis (12 22–01 20). Susiklos-čiusi padėtis paskatins nuošir-

džiai susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tin-kamas laikas pakeisti įprastą aplinką.

vAnDenis (01 21–02 19). Būsite apimtas nuojautos, kad nieko nė-

ra pastovaus. Tai jus gali bauginti. Pasi-kalbėkite su artimu žmogumi, jis padės jums atrasti pusiausvyrą.

žuvys (02 20–03 20). Mėgausi-tės gyvenimu, šiandien džiugins

net mažiausios smulkmenos. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui ir tai neliks neįvertinta.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai:pirmadienis – DAnTIrAšTIsantradienis – DIevAITėtrečiadienis – KoncerTAsketvirtadienis – reporTerIspenktadienis – nosIs TeKA

praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

19

įvairenybėsantradienis, sausio 31, 2012

kryžiAžoDis horoskopAi

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Brajano Treisio knygas „Tikslai“ ir „Įpročiai, verti milijono“.

1. Frazę siųskite sMs žinute numeriu 1337. siųsdami žinutę rašykite DIenA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUoTIes ATsAKY-MAs. pvz., DIenA KL KLAIpėDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją naujojo sodo g. 1A, Klaipėda. Šios sa-vaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 7 d.

spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-siųjų. Teisingus atsakymus galima pa-teikti iki penktadienio 18 val.

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės pri-zą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Luceo“ leidykla –

kokteilis orai klaipėdoje

Šiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

rytoj

ketvirtadienį

-14-8-12 -12

-17-13-16 -15

-18-18-20 -20

5

7

6

sausio 31-ąją

1937 m. gi mė ki no ir teat­ro ak to rius Re gi man tas Ado mai tis.

1939 m. Jo niš kė ly je gi­mė Nep rik lau so my bės at kū ri mo sig na ta ras (1990 m.), pir mo sios Vy­riau sy bės vi cep rem je­ras Ro mual das Ozo las.1950 m. JAV pre zi den­tas Har ry Tru ma nas pa­skel bė apie van de ni li­nės bom bos kū ri mą.1955 m. pri sta ty tas pir­ma sis mu zi ki nis sin te­za to rius.1991 m. Vil niu je pra dė jo trans lia ci jas ra di jo sto tis „Ra dio cent ras“.

1797 m. gi mė aust rų kom­po zi to rius Fran zas Schu­ber tas. Mi rė 1828 m1800 m. Var šu vo je mi­rė My ko las Ka zi mie ras Ogins kis, LDK vals ty bės vei kė jas, me no me ce na­tas, kom po zi to rius. Gi mė 1728 ar ba 1730 m.1926 m. gi mė kom po zi­to rius, pe da go gas Vy tau­tas Klo va. Mi rė 2009 m.1928 m. Leo ni das Troc­kis iš trem tas iš SSRS.1935 m. gi mė ja po nų ra­šy to jas, No be lio pre mi jos lau rea tas Oe Ken za bu ro.

A.Če kuo lio iš min tis – iš pir mų lū pų

ener gi ja: �� bū�da�mas�gar�baus�am�žiaus�A.Če�kuo�lis�ve�da�TV�lai�das,�ke�liau�ja�į�to�li�mus�kraš�tus�ir�kas�met�sten�gia�si�iš�leis�ti�po�kny�gą.��� Tomo�Urbelio�nuotr.

Nekantrūs žve jai bando ledo stiprumą

Atėnai +4Berlynas –7Brazilija +26Briuselis 0Dublinas +3Kairas +19Keiptaunas +22Kopenhaga 0

Londonas +4Madridas +14Maskva –16Minskas –16Niujorkas +11Oslas –6Paryžius +2Pekinas 0

Praha –4Ryga –7Roma +8Sidnėjus +27Talinas –12Tel Avivas +17Tokijas +9Varšuva –8

Saulė teka 8.32Saulė leidžiasi 17.06Dienos ilgumas 8.34Mėnulis (priešpilnis)

31­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 335 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–13

–11

Vilnius–13

Alytus–12

Kaunas–10

Utena–13

Panevėžys

–10ŠiauliaiTelšiai

–11

Klaipėda–8

Vėjas1–5 m/s

Šiandien, sausio 31 d.Orai Artimiausiomis dienomis Lietuvoje lai-kysis labai šalti ir sausi orai, šaltis kas-dien stiprės. Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną bus 11–15 laips-nių šalčio. Rytoj naktį bus 20–25, dieną – 14–18 laipsnių šalčio. Kritulių nenumato-ma, dienomis pasirodys saulė.

–11

Astra (Astrida), Budvilė, Marcelė, Skirmantas

Žmo gus – en cik lo pe di ja. Taip daž­nai sa ko ma apie ne se niai 80­me­tį at šven tu sį žur na lis tą Al gi man­tą Če kuo lį.

65-eri me tai žur na lis ti nio dar-bo, 60 ap lan ky tų pa sau lio ša lių. A.Če kuo lis daž nai ti tu luo ja mas vy riau siu te le vi zi jos lai dų ve dė ju pa sau ly je.

Pak laus tas, kaip spė ja reng ti te-le vi zi jos lai dą, ra šy ti ir ves ti eks-kur si jas, pub li cis tas pa juo ka vo, kad dar ran da lai ko po piet va lan-dą pu sant ros pa mie go ti. „Jei ne si-mė tai į da ly kus, ku rie ne rei ka lin-gi, vis ką spė ji.

Sky rus lai ko mie gui, mais tui, mei lei ir dar bui, ga li ma daug su-spė ti, ypač jei kiek vie ną die ną ką nors pa da ry si. Jei kas dien iš mok-si po 10 nau jų žo džių, o ne pa si-tei sin si, kad šian dien oras ne toks gra žus, gal ry toj, gal sek ma die nį

iš mok siu 70 nau jų žo džių“, – sa-kė A.Če kuo lis, ku riam tik ak ty vi veik la pa de da kles tė ti ir ste bin ti sa vo ener gi ja ge ro kai jau nes nius ko le gas.

Jis ga lė tų kal bė ti va lan dų va-lan do mis, jo uni ka lios pa tir ties už tek tų dar ke liems gy ve ni-mams, o ir TV lai das, kaip pa ts žur na lis tas sa ko, jis ves iki pat mir ties.

Ta čiau į lai das pa ten ka ne vis kas.

„Kas lai don ne su dė ta...“ Taip A.Če kuo lis pa va di no sa vo va ka-rą-su si ti ki mą su klai pė die čiais. Vi si no rin tie ji tie sio giai pa bend-rau ti su uni ka liu žmo gu mi va sa-rio 2 d. 18 val. lau kia mi Žve jų rū-muo se.

Bi lie tus pla ti na Bi lie tai.lt, jie par duo da mi ir Klai pė dos Vals-ty bi nio mu zi ki nio teat ro ka so je.

„Klai pė dos“ inf.

as ta alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@kl.lt

Po sa vait ga lį pa spau du sio šal tu­ko Kur šių ma rias pa den gęs le­das jau vi lio ja pir muo sius žve­jus mė gė jus.

Kur šių ma rių le do sto ris ties Ni da – 8 cm, ties –Vente 10 cm, ta čiau vi sur ap stu pro per šų.

„Jos yra pa čios pa vo jin giau sios, nes per nak tį pro per ša už si trau kia vos dvie jų ar tri jų cen ti met rų le-du. At ro do, kad vi sur le das, o, pa-tai kius į to kią vie tą, ga li ma ir įlūž-ti“, – sa kė Ven tės ra go or ni to lo gas Vy tau tas Ju sys.

Pir ma die nį Ven tė je su bruz do ke-tur ra čių sa vi nin kai. Šių sa va dar bių trans por to prie mo nių, ku rios skir-tos va ži nė ti le du, vai ruo to jai jau

nuo anks ty vo ry to plu šė jo ant le-do žy mė da mi sa vo tiš ką ke lią, ku-riuo rie dė ti sau gu.

„Už ko kių 5 km ma ty ti, kaip vy-ru kai grę žia eke tes ir eg li ša kė mis žy mi ruo žą, ku riuo va ži nės“, – pa-sa ko jo V.Ju sys.

Ma rio se dar yra ke lio li ka iki ke-lių šim tų met rų plo čio pro per šų, ku rio se ty vu liuo ja at vi ras van duo. Di džiu lė pu sės ki lo met ro il gio pro-per ša mė ly nuo ja nuo Ven tės į Kin-tų pu sę, at vi ras van duo ma ty ti ir Prei los bei Ni dos pu sė je.

Nors prie kran tė je ties Ni da le do sto ris jau sie kia 8 cm, ta čiau yra ir di džiu lių pro per šų. Ta čiau ti ki ma-si, kad pa spau dęs šal tu kas per ke-lias nak tis jas už trauks le du.

O tvir to ir pa ti ki mo le do ke tur-ra čių mė gė jai ga li ti kė tis tik į sa vai-tės pa bai gą.

le das: �� va�kar�Ven�tės�ra�ge�dar�bu�vo�ma�ty�ti�pro�per�šų,�ta�čiau�žve�jų�tai�neat�bai�do.� � Vy�tau�to�Ju�sio�nuo�tr.

„Mes – ge riau si“, – rė žė vie na Klai pė­dos „Jū ros“ cho ro at sto vė. Ta čiau Cho­rų ka rų ko mi si ja ir trans lia ci ją ste bė­ję žiū ro vai bu vo prie šin gos nuo mo­nės: „Klai pė die čiai – blo giau si. Jiems ne vie ta Cho rų ka rų kon kur se“.Ne vien re zul ta tai suer zi no uos ta­mies čio pa trio tus, ta čiau ir pa ts kū ri­nys – dai nų po pu ri, ir ge ne ro las Ed­mun das Ku čins kas. Va kar „Kok tei lio“ te le fo nas kai to nuo sa vo nuo mo nę pa­reikš ti pa no ru sių skai ty to jų.„E.Ku čins kas – ata ma nas, chor ve dys, ku ris tu rė jo uni ka lią ga li my bę tie sio­gi nia me ete ry je jū rą pa vers ti pel ke“, – sar kas tiš kai šai pė si Liu das Prū das.„To ir rei kė jo ti kė tis, nes maest ro E.Ku­čins kas ne la bai su pra to, ko iš jo rei ka­lau ja ma, – plie kė De bi ta. – Gal jis gal vo­jo, kad Cho rų ka rų kon kur sas – tai ne cho rų, o jo be ne fi sas?!“„Jū ros“ cho ro va do vas – vei kė jas dry žuo­tu švar ku, ku pi nas aro gan ci jos ap raiš kų, su ge bė jęs pa tir ti fias ko“, – nir šo Ipo li tas.

„Kok tei lio“ po zi ci ja„Jū ros“ cho ras sa vo kū ri ny je at li ko net pen kis ope ri nius in tar pus. Ma žo­ka. Rei kė jo sep ty nių. Tuo met ko mi si­ja bū tų at si žvel gu si.

No ras li ko tik no rasKlai pė dos cho ris tai ža dė jo lai mė tus pi ni gus skir ti uos ta mies čio Jau ni mo cent rui, kad kiek vie nas jau nas žmo­gus mo ky tų si šok ti, dai nuo ti ge rai ap­švies to se pa tal po se, tu rin čio se la bai ge rą gar so sis te mą. Ta čiau jau ni mas liks be šių pa tal pų.

At sar giai, žie mos ža ban gosSvar bu, kad pa sly dę ir pa ty rę trau mą žmo nės tin ka mai su si teik tų pir mą ją pa gal bą. Park ri tus ir su si mu šus, ski lus kau lui, rei kia skau da mą vie tą tuoj pat at šal dy ti šal tu komp re su, steng tis są­na rio ne ju din ti ir kuo grei čiau vyk ti į gy dy mo įstai gą.

Links mie ji tirš čiaiIn dė nas su ma nė pa si keis ti pa var dę.– Man ne pa tin ka ma no pa var dė. Ji per il ga.– Tai ko kia ta jū sų pa var dė?– Pa šau tas Lau ki nis Kal nų Ere lis, Ak­me niu Krin tan tis Iš Dan gaus.– Taip, iš tie sų pa var dė su dė tin ga. Ir ko kią nau ją pa var dę pa si rin ko te?– Bum!

Čes ka (397 719; ku rie nors tu ri bū ti pa sku ti niai. Klai­pė die čiai – kul tū rin giau si, nes jie pir mie ji pa si trau kė)

prie žas tis: �� di�džiu�liai�šal�čiai�pa�kir­to�„Jū�ros“�dai�ni�nin�kė�lių�bal�sus.

Klai pė dos cho ras iš mes tas