PATVIRTINTA

Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko

vidurinės mokyklos direktoriaus

2014 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. V-59

2014–2015 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO

UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2014–2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo Mokyklos ugdymo

planas reglamentuoja mokyklos pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo planų rengimą, pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, pradinio, pagrindinio, ugdymo individualizuotų

programų, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų jas pritaikius mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.

Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, Mokyklos strateginiu planu ir kitais teisės aktais

sudarytas 2014–2015 mokslo metų Mokyklos ugdymo planas.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas:

2.1. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis

pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir

dalykinių kompetencijų.

3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms

įgyvendinti;

3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal

mokinių mokymosi poreikius.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

4. Ugdymo proceso organizavimas:

4.1. 2014–2015 mokslo metai:

Klasės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Ugd. proceso

pradžia 2014-09-01

Trimestrų trukmė

1-asis 2014-09-01 – 11-28

2-asis 2014-12-01 – 2015- 02-

27

3-iasis 2015-03-02 – 06-05

(6-10 kl.) ir 05-29 (5 kl.)

Pusmečių trukmė

1-asis 2014- 09-01 –

2015-01-30

2-asis 2015-02-02 –

05-29

1-asis 2014-09-01 –

2015-01-30

2-asis 2015-02-02 –

06-05 (11 klasei) 05-

28 (12 klasei)

Rudens atostogos 10-27 – 10-31

Šv. Kalėdų

atostogos 12-22 – 01-02 12-22 – 01-02, 02-17-18

Šv. Velykų

atostogos 03-30 – 04-03 04-07-08

2

Papildomos

atostogos

(Mok. tarybos

2014-05-21 protok.

Nr. 5 )

2015-02 -17-23

2015-04 -07-13

Ugd. proceso pabaig. 05-29 06-05 05-28

Ugd. proceso truk.

sav. 32 35 34

Vasaros atostogos 06-01 – 08-31 06-08 – 08-31 05-29-08-31

5. Ugdymo procesas įgyvendinant pradinio ir vidurinio ugdymo programas bus skirstomas

pusmečiais, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą – trimestrais. Pusmečių laikotarpius

nustatė mokyklos direktorius (pusmečių laikotarpiai patvirtinti mokyklos direktoriaus 2014-08-22

įsakymu Nr. V- 58), suderinęs su mokyklos taryba.

6. Mokykla dirbs penkias dienas per savaitę.

7. Suderinus su mokyklos taryba, 1-5 klasių mokiniams per mokslo metus paskirtos

papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus).

8. Ugdymo proceso organizavimo būdas- pamoka. Ugdymo(si) laikas: 1 - oje klasėje – 35

min., 2–12 - ose klasėse – 45 min.

9. Numatytos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui: dvi – po 20 min. Kitų pertraukų trukmė-

po 10 min.

Eil.

Nr. Pamokos pradžia

Pamokos pabaiga Pertraukos trukmė

1 kl. 2-12 kl. 1 kl. 2-12 kl.

1 8.00 8.35 8.45 20 10

2 8.55 9.30 9.40 20 10

3 9.50 10.25 10.35 30 20

4 10.55 11.30 11.40 30 20

5 12.00 12.35 12.45 20 10

6 12.55 13.30 13.40 10

7 13.50 14.35 10

10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą galės nevykti 1-5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos

įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

11. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus

ekstremalią situaciją, mokykla galės priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

12. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama religinei, kultūrinei, meninei,

pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į

ugdymosi dienų skaičių.

Eil.

Nr. Data Renginiai Klasė

Atsakingas

mokytojas

1. 2014-

09-05

Piligriminis žygis Kryžiaus keliu Vilniaus

Kalvarijoje 4-12 I. Pukenienė

2. 09 Piligriminė kelionė į Marijos šventovę 5-12 K. Glavdelienė

3. 09 Išvyka į VU Botanikos sodą 1-4 R. Beliavska

4. 10 Išvyka į Lietuvos lenkų dienraščio „Kurier

Wilenski“ redakciją 1-3

G. Sankovska

Bersekerska

5. 10 Išvyka į žaislų muziejų 1-3 H. Michalkevič

6. 11 Scena ir užkulisiai (teatras) 1-4 A. Ivancevič

7. 12 Advento rekolekcijos-1 d. 1-12 J. Mialdun

3

8. 03 Gavėnios rekolekcijos-2 d. 1-12 O. Katenel

9. 04-09 Piligriminė kelionė į šv. Faustinos namelį 4-12 K. Deinarovič

10. 05-13 Piligriminė kelionė dviračiais 5-12 R. Karneckaja

11. 05 Išvyka į Rumšiškes 1-12 M. Vitušinska

E. Zubriakova

12. 05 Išvyka į Taikomosios dailės muziejų 1-9,11 H. Michalkevič

13. 05 Karjeros planavimo ir verslumo diena 10-12 B. Jurgelevič

14. 06 Olimpiečių diena 1-4 E. Zubriakova

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT

MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ

13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal

mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

14. Mokyklos ugdymo planą parengė direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Į

Mokyklos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukti mokytojai, mokiniai, tėvai.

15. Mokyklos ugdymo planas parengtas mokslo metams.

16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, ir vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo

švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049

ir atsižvelgiantį mokyklai skirtas mokymo lėšas.

17. Mokykloje susitarta dėl:

17.1. mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų;

17.2. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus;

17.3. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimų;

17.4. ugdymo turinio integravimo nuostatų; antrosios užsienio kalbos mokymo;

17.5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;

17.6. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos ir rengimo;

17.7. laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo;

17.8. švietimo pagalbos teikimo;

17.9. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai

teikti;

17.10. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo

arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;

17.11. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;

17.12. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;

17.13. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;

17.14. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir

organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;

17.15. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;

17.16. reikalavimų mokinių elgesiui;

17.17. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo;

17.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslų ir būdų;

17.19. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis tikslų ir būdų;

4

18. Atsiradus Mokyklos ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla

ugdymo proceso metu koreguos mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų

ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų

bendrosioms programoms įgyvendinti.

19. Mokyklos ugdymo plano projektas 2014 birželio 10 d. suderintas su Mokyklos taryba.

20. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius patvirtino 2014 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymu Nr. 59.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

21. Kiekvienas mokinys, kuris mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, parengė

individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo

plano formą mokiniui pasiūlė mokykla.

22. Mokinio individualus ugdymo planas sudarytas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant

mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui, švietimo

pagalbos specialistams.

IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

23. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos

ugdymo turinys.

24. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir

mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

25. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai mokytis, mokykla siūlo:

25.1. dalykų kursus;

25.2. pasirenkamuosius dalykus;

25.3. modulius;

25.4. individualiąsias, grupines konsultacijas;

25.5. mokinių projektinę veiklą vykdyti.

26. Mokykla 2013-2014 m. m. analizavo, kaip ugdymo procese buvo įgyvendinamas

diferencijavimas, kaip mokiniams sekiesi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų

pasiekimų. Ugdymo diferencijavimas pritaikant mokinių skirtybėms ugdymo tikslus, uždavinius,

mokymo ir mokymosi turinį, metodus, mokymo(si) priemones, mokymo aplinką ir vertinimą.

Diferencijuotas ugdymas taikomas kiekvienoje pamokoje parenkant mokymo(si) metodus,

mokymo(si) priemones, užduotis, bei kitas veiklas. Diferencijuotos užduotys skiriamos

individualiai mokiniui, mokinių grupei.

27. Klasė dalijama į grupes :

27.1. pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams

mokyti: 5 kl. lietuvių ir anglų kalboms, informacinėms technologijoms, nes klasėje mokosi 25

mokiniai, 6 kl. lietuvių ir anglų kalboms, informacinėms technologijoms, nes klasėje mokosi 21

mokinys, o vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos dalykų mobilios grupės;

27.2. mokiniams siūloma įvairių dalykų modulių: dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti,

naujam dalyko turiniui išmokti ir kt.

28. Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, kurios prisideda prie

nuoseklaus kompetencijų – žinių ir gebėjimų, nuostatų ugdymo paskirtos konsultacijoms:

5

28.1.1-4 klasėse - lenkų kalba – 1 valanda, lietuvių kalba – 1 valanda, matematika

– 1 valanda;

28.2. 5-8 klasėse - lenkų kalba – 3 valandos, lietuvių kalba – 2 valandos, matematika – 1

valanda, anglų kalba – 1 valanda;

28.3. 9-10 klasėse - lietuvių kalba – 2 valandos, matematika – 1 valanda.

29. Siūlomi šių dalykų bendrasis ir išplėstinis kursai: lietuvių kalbos, užsienio kalbų (anglų,

rusų), istorijos, geografijos, matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, menų, technologijų, kūno

kultūros; gali rinktis atskiras sporto šakas (lengvąją atletiką, krepšinį, tinklinį, lauko tenisą),

pasirenkamuosius dalykus bei pasirinkti dalykų modulius;

29.1. siūlomi ir realizuojami pasirenkamieji dalykai: rusų kalba, informacinės technologijos,

ekonomika, taikomasis menas, amatai ir dizainas, choreografija, visuotinė literatūra, kalbos kultūra,

sveika gyvensena, braižyba, meninė raiška, žurnalistikos pagrindai, etninė kultūra, profesinės

karjeros planavimas;

29.2. priemonės ugdymo turiniui individualizuoti ir diferencijuoti numatomos atsižvelgus į

mokinių pasiekimus ir pažangą, specialiuosius poreikius.

30. Mokykla analizuos, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priims

sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio

mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus

mokymosi tikslus.

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

31. Mokykloje už mokymosi pagalbos organizavimą atsakinga socialinė pedagogė.

31.1. mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia teikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas

tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

31.2. mokiniui suteikiama mokymosi pagalbą pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti

bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio

darbo įvertinimo, po ligos ir pan.;

31.3. mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklausys nuo jos poreikio

mokiniui.

32. Mokymosi pagalba teikia dvi mokytojo padėjėjos mokymo ir mokymosi proceso metu.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

33. mokinių tėvų ( globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos:

33.1. grupinė: (klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) aktyvi veikla, tėvų įtraukimas į ugdymo

procesą);

33.2. individuali: (tėvų (globėjų, rūpintojų) kvietimas į mokyklą, pokalbiai telefonu,

elektroninių laiškų rašymas);

33.3. kolektyvinė: (tėvų (globėjų, rūpintojų), vadovų, mokytojų ir mokinių dalyvavimas

renginiuose;

33.4. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą

ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

34. Sprendimą dėl dalykų intensyvinimo; besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo

programą; priėmė mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant

dalyko mokymą išlaikytas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius.

35. Dalykų mokymo intensyvinimo organizavimas:

6

35.1. per mokslo metus 9-je klasėje žmogaus saugos dalykui mokytis paskirtas

intensyvesnis laikotarpis- pirmas pusmetis, technologijų dalykui – antras pusmetis;

35.2. mokyklos nustatytas pamokų skaičius mokiniui per savaitę neviršytas.

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

36. Mokykla integruos kai kurias kelių dalykų temas, integruojamųjų programų ir dalykų

ugdymo turinį.

37. Integruotoje pamokoje bus siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų.

38. Mokykla analizuos, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas,

kaip mokiniams sekasi siekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priims

sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

39. Bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ir profesinio rengimo ugdymo programos

integruojamos į dalykų mokymą.

40 Alkoholio, tabako ir kitų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruojamos į gamtos ir žmogaus dalyką, biologiją, klasės

valandėles.

41. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (kai pamokoje dirbs du mokytojai) integruojamų

dalykų pamokų turinį dienyne mokytojai įrašys tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

42. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir derės su

keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir

pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir

pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004

m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių,

pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą

atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše

pateiktą informaciją.

43. Mokytojas, planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, susipažins su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus

(jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

44. Vertinant 1-4 klasių mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,

apibendrinamasis vertinimas:

44.1. formuojamąjį vertinimą mokytojas vykdo nuolat ugdymo proceso metu, teikiant

mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo

mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

44.2. diagnostinį vertinimą pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus

mokytojas atlieka ugdymo(si) etapo (temos) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą

padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

44.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), bus taikomi įvairūs

diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai,

testai. Per dieną nebus atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

44.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)

mokiniams ir tėvams (globėjams) bus teikiama trumpais komentarais;

44.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas: vertinimo

aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę;

44.3. apibendrinamąjį vertinimą mokytojai atliks ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo

programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per

7

mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje

aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

44.3.1. pradinio ugdymo dienyne, išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.

ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879);

44.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas

ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).

Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

44.3.1.2. tikybos ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma

padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p“ arba „n. p“;

Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

45. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama Pradinio ugdymo dienyne, patvirtintame Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328;

46. 1 - 4 klasėse mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose Dienyno skiltyse įrašant

mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų

požymius, aprašytus Bendrojoje programoje.

47. Baigus pradinio ugdymo programą, klasės mokytojas, taikydamas apibendrinamąjį

vertinimą, rengia mokinio pasiekimų aprašą.

48. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių

ugdymo(si) rezultatų:

48.1. užtikrins mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje

(ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos

sklaidą;

48.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptars mokinių daromą pažangą,

mokymosi pasiekimus ir numatytus būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus

koreguos mokinio individualų ugdymo planą;

48.3. apie mokymosi sėkmę mokinių tėvai žodžiu ir raštu informuojami nustatyta tvarka:

48.3.1. per mokslo metus vedami 2-3 tėvų susirinkimai klasėse, kurių metu klasių auklėtojai ir

dalykų mokytojai supažindina tėvus, globėjus su mokinių pasiekimais;

48.3.2. mokytojai kaupia kontrolinius darbus (aplankuose, sąsiuviniuose ar kt.);

48.3.3. prireikus, tėvams žodžiu pateikiama informacija apie vaikų mokymąsi;

48.3.4. dalykų mokytojai informuoja mokyklos administraciją apie mokymosi sunkumų

turinčių mokinių pasiekimus;

48.3.5. mokiniai pamokų metu privalo turėti pažymių knygeles, kuriose fiksuojami pasiekimų

įvertinimai;

48.4. kontrolinių darbų, testų ar kitos formos atsiskaitymo darbų vertinimas:

48.4.1. darbai privalo būti ištaisyti ne vėliau kaip per savaitę,

48.4.2. gimtosios kalbos, lietuvių kalbos rašomieji darbai ištaisomi per dvi savaites;

48.4.3. kiekvienas mokinys privalo atsiskaityti už to dalyko temą parašydamas kontrolinį

darbą;

48.4.4. mokiniui, kuris nerašė kontrolinio darbo dėl pateisinamos priežasties, suteikiama teisė

atsiskaityti už neparašytą kontrolinį darbą per 2 savaites. Jei darbo nerašė dėl ligos (yra gydytojo

pažyma) – per mėnesį;

48.4.5. jei mokinys nerašė darbo dėl nepateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę įrašyti

jam nepatenkinamą pažymį neleisdamas atsiskaityti;

48.4.6. mokiniui paliekama teisė atsiskaityti už nepatenkinamai įvertintą kontrolinį darbą, jei

jis to nori. Mokinys kartu su dalyko mokytoju aptaria atsiskaitymo terminą;

48.5. jeigu per trimestrą, pusmetį mokinys praleidžia 50% pamokų, baigiantis trimestrui,

pusmečiui, jam suteikiama galimybė išlaikyti įskaitą ir atsiskaityti už praleistas temas. Jei

neatsiskaito – jis neatestuojamas;

8

48.6. mokiniui, neatestuotam I trimestrą, pusmetį, reikia savarankiškai atsiskaityti per II

trimestrą, pusmetį už I trimestro, pusmečio programą. Mokinių darbus saugo dalyko mokytojas,

pasibaigus II pusmečiui juos pristato kuruojančiam vadovui;

48.7. mokiniui, turinčiam nepatenkinamą antrojo pusmečio mokomojo dalyko įvertinimą (arba

neatestuotam), negali būti išvestas patenkinamas to dalyko metinis pažymys;

48.8. vedant trimestro, pusmečio pažymius, skaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir laikomasi

apvalinimo taisyklių. Vedant metinius pažymius, skaičiuojamas trijų trimestrų, abiejų pusmečių

aritmetinis vidurkis. Apvalinama mokinio naudai;

48.9. 5-12 klasių mokiniams vedami signalinio pusmečio pažymiai (toliau SPP):

48.9.1. klasės auklėtojai SPP įrašo į pasiekimų knygeles, pasirašytinai informuoja tėvus;

48.9.2. dalykų mokytojai analizuoja SPP, rezultatus panaudoja ugdymo turinio įgyvendinimo

planų korekcijai;

48.10. vertinant mokinių žinias po papildomų darbų taikomas įskaitos principas. Mokinių

atsiskaitymų darbai kaupiami ir saugomi 1 metus. Papildomų darbų turinį nustato dalyko

mokytojas. Atsiskaitymo užduotis, suderinusi su dalyko mokytoju, paruošia ir įskaitą vykdo

direktoriaus įsakymu sudaryta mokytojų grupė;

48.11. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.

49. Mokytojas planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, susipažins su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus

(jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

50. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo

sistemą.

50.1. 2014 m. gegužės 21 d. Mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5 sprendimu:

50.1.1. pasirenkamųjų dalykų, tikybos, žmogaus saugos, žinios ir gebėjimai vertinami įrašu

„įskaityta“ arba „neįskaityta“;

50.1.2. menų ir technologijų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais;

51. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu

„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo

rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra

įvertinti.

51.1. „įskaityta“ rašoma, jei mokinys praleidžia mažiau nei pusę visų pamokų ir atlieka visas

mokytojo nurodytas užduotis ( rašto darbus, atsiskaitymus ir kt.)

52. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai bus vertinami pažymiu, jie įskaitomi į

atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

53. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose bus vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

54. Mokyklos socialinė pedagogė organizuos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių

reguliavimu:

54.1. organizuos ir vykdys mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę;

54.2. organizuos mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;

54.3. užtikrins, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai bus informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

55. Per dieną nebus daugiau kaip 7 pamokos.

9

56. Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje nebus

daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o

besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – daugiau kaip vienos pamokos

trukmės laiko tarpas per savaitę. Mokiniai laisvą laiką išnaudos savišvietai.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

57. Mokykla mokslo metų pabaigoje įvertino ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo

švietimo poreikius ir atsižvelgusi į juos pasiūlė neformaliojo švietimo programas.

58. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustatė pagal turimų mokymo

lėšų dydį- minimalus mokinių skaičius 10.

59. Neformaliojo vaikų švietimo valandų paskirstymas:

Eil.

Nr. Programos pavadinimas

Klasė

Vadovas 1-4 5-8 9-10 11-12

1 Mažųjų artistų studija G. Sankovska -

Bersekerska 1

2 Teatro studija ,,Perlas“ Joanna Mialdun 1 1

3 Rusų kalbos studija Tatjana Oskirko 1 2

4 Linksmasis fortepijonas Andžej Pileckij 1

5 Šokių studija Teresa Božerodskaja 1 1

6 Mokyklos metraštis Alicja Dacevič 1

7 Tinklinio būrelis Tadeuš Lembovič 2 1 1

8 Drąsūs, stiprūs, vikrūs Tadeuš Lembovič 1

9 Jaunieji žurnalistai Inesa Mozyro 1

10 Senovės paslaptys Danuta Zavalska 1

11 Jaunieji deklamatoriai Inesa Mozyro 1

12 Muzikinis ansamblis Alicja Dacevič 1 1

13 Papuoškime pasaulį Marina Vitušinska 1

Iš viso: 7 6 4 4

XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu visų dalykų mokymas vykdomas lenkų kalba,

išskyrus lietuvių kalbos programą.

61 Lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros programą.

XIV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

62. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programas laikinosios (mobiliosios) grupės sudaromos iš

7 mokinių, užsienio kalboms mokymo tęstinumui užtikrinti – iš 5 mokinių. Nesant galimybių

sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokysis savarankiškai švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka;

62.1 mobiliosios grupės sudaromos iš tos pačios klasės mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko

programos kursą, tą pačią pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą.

.

XV. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

63. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.

64. Dorinio ugdymo organizavimas:

10

64.1. tėvai (globėjai) parinko tikybą.

65. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

65.1. užsienio (anglų kalbos), tėvai (globėjai) parinko mokiniui iš mokyklos siūlomų užsienio

kalbų mokoma antraisiais– ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

65.2. užsienio kalbai mokyti visose 2– 4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.

66. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

66.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:

66.1.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

67. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:

67.1. švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių

ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, kultūrinio sąmoningumo,

sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų pagrindai;

67.2. prevencinės programos.

68. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai

įgyvendinti;

Dalykai klasės

1 2 3 4A 4 B

Tikyba 1 1 1 1 1

Gimtoji kalba (lenkų) 7 7 7 7 7

Lietuvių kalba (valstybinė) 3 4 5 4 4

Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2

Matematika 4 4 4 5 5

Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2

Dailė ir technologijos 2 2 2 1 1

Muzika 2 2 2 2 2

Kūno kultūra 3 2 2 3 3

Mokinio privalomų pamokų

skaičius

24 26 27 27 27

Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams

tenkinti

Konsultacijos

Lenkų kalba

Lietuvių kalba

Matematika

0,5

1

0,5

0,5

0.5

Neformalusis švietimas 7

69. Pamokos trukmė 1 klasėje - 35 minutės, 2- 4 klasėse - 45 minutės.

XVI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

70. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovausis Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programa (išskyrus aukštojo

mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo

programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

71. Mokykla nustatė ir paskyrė vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis

pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams.

11

Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis į šią veiklą įtraukti klasės vadovai ir mokyklos

švietimo pagalbos specialistai. Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais

nevertins.

72. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis ir vykdoma

pagal Socialinės veiklos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2008-08-29

įsakymu Nr. V- 270 (2011-08-31 įsakymu Nr. V- 223 redakcija) (Priedas 6). Jai paskirta per mokslo

metus ne mažiau kaip 5 pamokų trukmės veikla, kuri bus vykdoma ugdymo proceso, skirto

kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė

veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla,

vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Socialinė veikla mokykloje

vykdoma:

Klasė Veikla Atsakingi

5 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.

Akcija „Baltasis badas – pagalba žvėreliams“ Klasės vadovė

6 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.

Tvarko mokyklos aplinką (gėlyną). Klasės vadovė

7 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.

Tvarko ir nuolat prižiūri mokyklos koplytėlę. Klasės vadovė

8 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.

Akcija “Knyga” (knygų, vadovėlių tvarkymas).

Klasės vadovė

Bibliotekos darbuotoja

9 Tvarko ir nuolat prižiūri atmintinas vietas.

Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.

Pilietinio ugdymo mokytoja

Klasės vadovė

10

Kalėdinė gerumo akcija.

Tvarko ir prižiūri mokyklos aplinką, kabinetą, patalpas,

augina gėles.

Klasės vadovė

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

73. Mokykloje bus rūpinama lenkų kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:

73.1. apsvarstyti ir priimti bendruosius kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje;

73.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į

kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;

73.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per

visų dalykų pamokas;

73.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą,

nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;

73.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.

74. Dorinis ugdymas- mokiniai ar jų tėvai (globėjai, rūpintojai) parinko tikybą dvejiems

metams.

75. Užsienio kalbos.

76. Ankstyvosios užsienio (anglų) kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5

klasėje.

77. Pirmosios užsienio (anglų) kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10

klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

77.1. užsienio kalbą mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį, kurį nustatyta, naudojantis Europos

kalbų aplanku kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis

nurodomas dienyne.

77.2. 10 klasėje organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotai

parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą

„KELTAS“) kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

12

78. Informacinės technologijos

78.1. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir programavimo

pradmenų modulis.

78.2. 7-oje klasėje paskirtos 35 dalyko pamokos.

79. Socialiniai mokslai.

79.1. laisvės kovų istorijai mokyti paskirta 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių

kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

80. Menai.

80.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.

81. Technologijos:

81.1. mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama

mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po

kurios mokiniai pasirinko technologijų programą „Gaminių dizainas ir technologijos“.

82. Kūno kultūra:

83.1. Kūno kultūrai paskirta po 2 valandas per savaitę, sudarytos sąlygos visiems mokiniams

papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo

veiklą mokykloje ir kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose;

83.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai pasirinko fizinio aktyvumo

formą;

83.3. mokiniai dalyvaus pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems bus

skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

83.3.1. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai

skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių

skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko

alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo

rekomendacijas;

83.3.2. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai

dėl ligos, siūlo kitą veiklą: darbą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas.

84. Žmogaus sauga.

84.1. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo

bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18

d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

85. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos

ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347). Sveikatos ugdymo bendroji

programa integruota į gamtos mokslų ugdymo turinį.

86. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio

orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-

1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284). Ugdymo karjerai programa integruota į visų dalykų

programas.

87. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruota į gamtos mokslų ugdymo turinį.

88. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine

mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:

Klasė

Ugdymo

sritys/

Dalykai

5 6 7 8

Pagr. ugd.

prog. I-oje

dalyje

9 10

Pagr.

ugd.

programo

je

Dorinis ugdymas

Tikyba 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)

13 Kalbos

Lenkų kalba (gimtoji) 5 5 335 5 5 350 685 (20) 4 4 280 965 (28)

Lietuvių kalba (valstybinė) 5* 5* 335 5 5 350 685 (20) 4 5 315 1000 (29)

Anglų kalba (užsienio)(1) 3* 3* 201 3 3 210 411 (12) 3 3 210 621 (18)

Matematika ir

informacinės technologijos

Matematika 4 4 268 4 4 280 548 (16) 3 4 245 793 (23)

Informacinės technologijos 1* 1* 67 0 1 35 102 (3) 1 1 70 172 (5)

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 2 2 134 - - - - 134(4)

Biologija - - - 2 1 105 105 (3) 2 1 105 210 (6)

Chemija - - - 0 2 70 70 (2) 2 2 140 210 ( 6)

Fizika - - - 1 2 105 105 (3) 2 2 140 245 (7)

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2 134 2 2 140 274 (8) 2 2 140 414 (12)

Pilietiškumo pagrindai - - - - - - 1 1 70 70 (2)

Geografija 0 2 70 2 2 140 210 (6) 2 1 105 315 (9)

Ekonomika ir verslumas - - - - - 0 1 35 35 (1)

Meninis ugdymas

Dailė 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)

Muzika 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)

Technologijos, kūno

kultūra, žmogaus sauga

Technologijos 2 2 134 2 1 105 239 (7) 1,5 1 88/87 326 (9,5)

Kūno kultūra 2 2 134 2 2 140 274 (8) 2 2 140 414(12; )

Žmogaus sauga 0 1 35 1 - 35 70 (2) 0,5 - 17 84 / 87

(2,5)

Pasirenkamieji dalykai

Min. pam. sk. mok. per

savaitę 29 32 32 33 126 33 33 66 192

Pažintinė ir kultūrinė

veikla

Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus paskirta nuo 30 iki 60 pamokų

klasei

5-8 klasėse 9-10 klasėse

Pamokos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti 7

3

10

Konsultacijos 7 3 10

Lietuvių kalba 1 1 1 1

Lenkų k. 3

Matematika 1 1

Anglų kalba 1

Neformalusis švietimas

(val. skaičius) 6 4 10

XVII. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

89. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo

švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

14

90. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudarė

sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias,

gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų

tolesnį mokymąsi.

91. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio

ugdymo bendrąsias programas:

91.1. pasiūlė mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius

dalykus: rusų kalbą, teologiją, ekonomiką, dalykų modulius: lietuvių k. „Kalbos vartojimo, rašybos

ir skyrybos įtvirtinimas“, istorija „Šaltinis - istorijos mokymo būdas“, fizika ,,Fizikos reiškinių

nagrinėjimas ir uždavinių sprendimas“, informacinės technologijos ,,Programavimas“;

91.2. į vidurinio ugdymo tikybos, lenkų kalbos, kūno kultūros dalykų turinį integruos

Žmogaus saugos ugdymo bendrąją programą;

91.3. organizuodama ugdymą karjerai, vadovausis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012,

Nr. 82-4284). Ugdymo karjerai programa integruota į visų dalykų programas.

91.4. sudarė sąlygas dalyko programos kursų keitimui:

91.4.1. atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų

skirtumo, kito dalyko programą ar programos kursą mokinys gali rinktis mokslo metų pradžioje

( iki rugsėjo 10 d.), baigiantis pusmečiui ar mokslo metų pabaigoje. 12 klasės mokiniai pereina prie

kito dalyko programos ar programos kurso ne vėliau kaip iki pirmo pusmečio pabaigos;

91.4.2. įskaitas organizuoja mokytojas. Jis, suderinęs su mokiniu, nustato atsiskaitymo laiką ir

formą;

91.4.3. prasidėjus mokslo metams įskaitas (- ą) mokiniai turi išlaikyti iki rugsėjo 30 dienos.

Pažymiu jos nevertinamos. Pirmuosiuose dienyno puslapiuose įrašoma “Įsk.” šalia langelyje

pažymint kursą. Ankstesnių metų pažymiai nekoreguojami;

91.4.4. jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų

pažymint kursą raidėmis B – bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar

metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai;

91.4.5. mokiniui, besimokiusiam pagal dalyko išplėstinio kurso programą ir pageidaujančiam

mokytis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas įvertinimas;

91.4.6. parašius prašymą direktoriui dėl kurso programos keitimo, direktoriaus įsakymu

mokinys perkeliamas į pagal atitinkamą kursą besimokančiųjų mobiliąją grupę;

92. 10 ugdymo proceso dienų paskirta kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai:

92.1. savanoriškai veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai.

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

93. Dorinis ugdymas.

93.1. mokinys pasirinko tikybą dvejiems mokslo metams.

94. Užsienio kalbos.

94.1. Nustatyta, kad mokinio užsienio kalbos (anglų) pasiekimai yra:

94.1.2. B1 lygio ir pagal vidurinio ugdymo programą parinko B2 lygio kursą;

94.1.3. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą parinko B1 lygio kursą;

95. Nustatyta, kad mokinio užsienio kalbos (rusų) pasiekimai yra:

95.1. B1 lygio ir pagal vidurinio ugdymo programą parinko B2 lygio kursą;

95.1.2. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi

mokiniai siekia to paties lygio.

96. Menai ir technologijos.

96.1. mokinys parinko vieną iš meninio ugdymo programų: dailės.

96.2. mokinys parinko vieną iš technologinių ugdymo programų: turizmo ir mitybos.

15

97. Kūno kultūra.

97.1. mokiniai parinko bendrąją kūno kultūrą.

97.2. kūno kultūros pasiekimai mokinio pageidavimu bus vertinami ir pažymiais, ir įrašu

„įskaityta“.

98. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos

ugdymo bendrąja programa.

99. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio

orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.

100. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės

kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

101. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per

dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu 2014-2015

m. m.11 klasėje:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus

pamokų skaičius

privalomam

turiniui

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

11 kl. 11-12 11 kl. 11-12

Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 1 69 -

Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra

11 5 379 6 448

Gimtoji kalba (lenkų)

8 276 5 379 Užsienio kalbos: Kursas, orientuotas į B1

mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2

mokėjimo lygį Užsienio kalba (anglų) (1)

6 3 207 3 207

Užsienio kalba (vokiečių) (1) 3** 207

Socialinis ugdymas: 4 Istorija 3 207 Geografija 2 138 Matematika 6 3 207 4 316

Informacinės technologijos 2 1 69 2 138

Gamtamokslinis ugdymas: 4 Fizika 4 2 138 246

Biologija 4 2 138 3 207

Menai ir technologijos: 4 Dailė 2 138 207

Turizmas ir mityba 2 138

Kūno kultūra: 4– 6 Bendroji kūno kultūra 2 138 276

Žmogaus sauga

0,5* Pasirenkamieji dalykai: Rusų kalba 3 207 Teologija 0 Ekonomika 0

Konsultacijos Chemija 1

Dalykų moduliai

16 Lietuvių k. „Kalbos vartojimo,

rašybos ir skyrybos įtvirtinimas“ 1

Anglų k. “Kalbėkime angliškai” 1** Istorija “Šaltinis – istorijos

mokymo būdas” 1**

Matematika “Sunkesnieji

geometriniai uždaviniai” 1**

Projektinė veikla/ Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo

turinys Iki 22

Iki 22

Minimalus mokinio privalomų

pamokų skaičius per savaitę 31,5 pamokos per savaitę

Neformalusis švietimas (val.

skaičius) 2

Mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

*- integruota į dalykus

**- jungtinė grupė su 12 kl.

101.1. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per

dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu 2014-2015

m. m. 12 klasėje:

Ugdymo sritys, dalykai

Minimalus

pamokų

skaičius

privalomam

turiniui

Bendrasis kursas Išplėstinis kursas

12 kl. 11-12 . 12 kl. 11-12

Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 1 69 -

Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra

11 6 379

Gimtoji kalba (lenkų)

8 4 276 Užsienio kalbos: Kursas, orientuotas į B1

mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2

mokėjimo lygį Užsienio kalba (anglų) 6 3 207 3 276

Užsienio kalba (vokiečių) 3** 207

Socialinis ugdymas: 4 Istorija 2 138 3 207

Matematika 6 3 207 5 316

Informacinės technologijos 1 69 138

Gamtamokslinis ugdymas: 4

Fizika 2 138 246

Menai ir technologijos: 4 (34/32) Dailė 2 138 207

Kūno kultūra: 4– 6 Bendroji kūno kultūra 2 276

Žmogaus sauga

0,5* 0,5 0,5 Pasirenkamieji dalykai:

rusų kalba 3 207 informacinės technologijos ekonomika Konsultacijos:

Biologija

1

17 Fizika 1 Lietuvių k. „Kalbos vartojimo,

rašybos ir skyrybos įtvirtinimas“ 1

Anglų k. “Kalbėkime angliškai” 1** Istorija “Šaltinis – istorijos

mokymo būdas” 1**

Matematika “Sunkesnieji

geometriniai uždaviniai” 1**

Projektinė veikla/Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo

turinys Iki 22

Iki 22

Minimalus mokinio privalomų

pamokų skaičius per savaitę 31 pamoka per savaitę

Neformalusis švietimas (val.

skaičius) 2

Mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams

*- integruota į dalykus

**- jungtinė grupė su 11 kl.

XVIII. MOKINIŲ,TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

102. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, sudarė sąlygas mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo

pagalbą.

103. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuos

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771 ir atsižvelgė į:

103.1. formaliojo švietimo programą;

103.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

103.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių

vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);

103.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinkomis, mokymo

ir švietimo pagalbos lėšos).

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

104. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

105. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi

pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus,

vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą

teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų

vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų

lygiais.

106. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą

mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje.

18

Susitarimai priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius

ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus

renkasi mokykla (vertinimo įrašais, „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašais, pažymiais ir kt.).

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

107. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo

veiksmingumą.

108. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi

teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės

komisijos rekomendacijas.

109. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

109.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin.,

2011, Nr. 92-4395);

109.2. ugdymo proceso metu ;

109.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai).

______________________________________________

SUDERINTA

Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko vidurinės mokyklos tarybos

2014 m. birželio 10 d. protokolu Nr. 6