1

2014 – 2020 metų programavimo laikotarpio

investicijų į bendrojo ugdymo struktūrą

žemėlapis

2016 m. gegužė

2

Turinys

Įvadas .............................................................................................................................................. 3

1. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas. Investavimo kontekstas ..................................................... 3

1.1. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai 2004-2014 metais ........................... 3

1.2.Mokinių, mokyklų, klasių komplektų skaičiaus pokytis ....................................................... 4

1.3.Mokyklų tinklo pokyčiai nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ....................... 4

1.4.Mokyklų skyrių skaičiaus kaita nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. ............. 5

1.5. Mokinių skaičiaus pokytis 2004–2005 m. m. – 2014–2015 m. m. ...................................... 6

1.6. Šalies savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai (2014 m. spalio 1 d. –

2015 m. spalio 1 d.) ..................................................................................................................... 8

2. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo gairės ............................................................ 11

3. Investicijų į savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas apžvalga ............................................. 12

3.1. Investicijų apimtys. ............................................................................................................ 12

3.2. Investicijų į bendrąjį ugdymą panaudojimas savivaldybėse .............................................. 17

3.3. 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų investicijos į bendrojo ugdymo infrastruktūrą ........ 21

3.4. Investicijos mokyklų pastatų remontui 2000–2015 m. ...................................................... 22

4. 2014-2020 m. programavimo laikotarpio investicijų į bendrojo ugdymo infrastruktūrą

planavimas .................................................................................................................................... 29

Apibendrinimas ............................................................................................................................. 31

3

Įvadas

Šis žemėlapis parengtas kaip Lietuvos savivaldybių bendrojo ugdymo situacijos ir investavimo

į bendrojo ugdymo infrastruktūrą apžvalga. Apžvalga parengta rengiantis 2014 – 2020 metų ES

struktūrinės paramos programavimo laikotarpiui, siekiant užtikrinti struktūrinės paramos

veiksmingumą ir kryptingumą. Apžvalgos pirmoje dalyje pateikiama bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo kaitos situacija nuo 2004 metų. Antroji dalis skirta bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitos

gairėms, akcentuojant mokyklų tinklo kūrimo reglamentavimo pakeitimus. Trečioje dalyje

analizuojamas investicijų paskirstymas savivaldybėms 2000 – 2016 metais ir jų panaudojimas.

Apžvalgos ketvirtoje dalyje teikiama informacija apie 2014 – 2020 metų programavimo laikotarpio

ES struktūrinės paramos bendrajam ugdymui planavimą, aprašant investicijų skyrimo principus ir

kriterijus.

1. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas. Investavimo kontekstas

1.1. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai 2004-2014 metais1

Šalyje vykstanti demografinė krizė retina bendrojo ugdymo mokyklas, didina kaimo ir miesto

mokyklų mokinių pasiekimų, mokyklų finansavimo skirtumus, mokytojų perteklių, stabdo mokinių,

įgijusių pagrindinį išsilavinimą, išėjimą į profesinio mokymo sistemą.

Mokyklų tinklo pertvarka priskiriama prie sudėtingų švietimo sistemos pokyčių, yra plataus

masto. Pokyčius sudaro patys įvairiausi, persidengiantys komponentai, jie vyksta visais švietimo

sistemos lygmenimis, skirtingai veikia interesų grupes ir yra itin priklausomi nuo aplinkybių.2

Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį

švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą. Siekiama,

kad bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat

atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo

kokybę besidalijančių valstybinių ir nevalstybinių mokyklų sistema, leidžianti kiekvienam mokiniui

įgyvendinti savo teisę į kokybišką švietimą.3

Nuo 2004–2005 m. m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklas buvo pradėtas tvarkyti vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 „Dėl Mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir Švietimo ir mokslo

ministerijos parengtomis Mokyklų tinklo pertvarkos metodinėmis rekomendacijomis4, tęsiamas

vadovaujantis LR Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės 2013 m.

rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 788 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d.

nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių

patvirtinimo“ pakeitimo“.

1.2. Mokinių, mokyklų, klasių komplektų skaičiaus pokytis

Mokinių skaičiaus mažėjimas sąlygoja klasių komplektų5 skaičiaus ir mokyklų skaičiaus

mažėjimą. 2014–2015 m. m., lyginant su 2004–2005 m. m., Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje

sumažėjo:

– 218 386 (39 proc.) mokiniais (nuo 563107 iki 344721);

– 7756 (31 proc.) klasių komplektais (nuo 25266 iki 17510);

1 Naudojami ŠVIS duomenys (pagal mokslo metų pradžios ataskaitas) 2 Mike Wallace ir Keith Pocklington. Managing Complex Educational change. London and New York. 3 Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. birželio 29 d. LRV nutarimu Nr.

768, 3 punktas 4 LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. ISAK-1554 „Dėl Mokyklų tinklo pertvarkos metodinių

rekomendacijų“ 5 Klasės komplektas – klasė arba jungtinė klasė, kurioje kartu mokosi 2–3 klasių mokiniai pagal skirtingo lygio programas

4

– 434 (27 proc.) mokyklomis (nuo 1634 iki 1200).

Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklos dydis sumažėjo nuo 345 mokinių iki 287 mokinių;

vidutinis klasės komplekto dydis – nuo 22,5 iki 19,7 mokinių. Mokyklų ir klasių komplektų skaičius

mažėjo lėčiau nei mokinių skaičius. Bendrojo ugdymo mokyklų grupėje skirtingų tipų ir paskirčių

mokyklos gerokai persigrupavo.

1.3.Mokyklų tinklo pokyčiai nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d.

Per 10 mokyklų tinklo pertvarkos metų bendrojo ugdymo mokyklų sistemoje laipsniškai mažėjo

vidurinių, pagrindinių ir pradinių mokyklų, augo gimnazijų skaičius, nuo 2011–2012 m. m. atsirado

progimnazijos ir augo jų skaičius: įsteigtos 193 naujos gimnazijos ir 91 progimnazija; 337 vidurinės

mokyklos pertvarkytos į gimnazijas, pagrindines mokyklas arba progimnazijas; 233 pagrindinės

mokyklos pertvarkytos į progimnazijas arba gimnazijų ar vidurinių mokyklų pagrindinio ar pradinio

ugdymo skyrius; 183 pradinės mokyklos pertvarkytos į gimnazijų, pagrindinių mokyklų ar

progimnazijų pradinio ugdymo skyrius arba uždarytos.

1 diagrama. Bendrojo ugdymo mokyklos pagal tipus 2004–2005 – 2014–2015 m.m.6

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Mokyklų tinklo pertvarkymas vyko laikantis tokių principų:

kaimo vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į

gimnazijas (1–8 ir I–IV gimnazijos kl.), neakreditavus – į pagrindines mokyklas (1–10 kl.);

miesto vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į

gimnazijas (I–IV gimnazijos kl.), progimnazijas (1–8 kl.) arba pagrindines mokyklas (1–10 kl.);

6 *2013 ir 2014 metais skaičiuotos šių paskirčių mokyklos: gimnazijos tipo gimnazija, gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus

tarpsnių vaikams;

**2013 ir 2014 metais skaičiuotos šios paskirties mokyklos: vidurinės mokyklos tipo vidurinė mokykla

***2013 ir 2014 metais skaičiuotos šios paskirties mokyklos: pagrindinės mokyklos tipo pagrindinė mokykla

****2013 ir 2014 metais skaičiuotos šios paskirties mokyklos: progimnazijos tipo progimnazija

*****2013 ir 2014 metais skaičiuotos šių paskirčių mokyklos: pradinės mokyklos tipo pradinė mokykla, pradinės mokyklos

tipo mokykla-darželis

90

106

126

146

164

185

212

229

236

245

283

464

434

414

387

366

325

285

251

218

179

127

615

597

578

562

534

515

496

473

424

406

382

38

67

85

91

330

242

222

211

206

198

189

182

168

150

147

2 0 0 4 / 2 0 0 5

2 0 0 5 / 2 0 0 6

2 0 0 6 / 2 0 0 7

2 0 0 7 / 2 0 0 8

2 0 0 8 / 2 0 0 9

2 0 0 9 / 2 0 1 0

2 0 1 0 / 2 0 1 1

2 0 1 1 / 2 0 1 2

2 0 1 2 / 2 0 1 3

2 0 1 3 / 2 0 1 4

2 0 1 4 / 2 0 1 5

Gimnazijų* skaičius Vidurinių mokyklų** skaičius Pagrindinių mokyklų*** skaičius

Progimnazijų**** skaičius Pradinių mokyklų***** skaičius

5

savivaldybės tarybai nusprendus, kad vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo programa

nebus teikiama akredituoti, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą (1–10 kl.) arba

progimnaziją (1–8 kl.);

kaimo mažakomplektės7 pagrindinės mokyklos pradėtos pertvarkyti į pagrindines

mokyklas-daugiafunkcius centrus arba pradines mokyklas-daugiafunkcius centrus;

kaimo mažakomplektės pradinės mokyklos tapo pagrindinių, vidurinių mokyklų ir

„ilgųjų“8 gimnazijų, į kurias toliau mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą atėjo pradinės

mokyklos mokiniai, skyriais; kaimo mažakomplektės pagrindinės mokyklos atitinkamai – vidurinių

mokyklų ar „ilgųjų“ gimnazijų pagrindinio arba pradinio ugdymo skyriais;

pagrindinio ugdymo skyriai pertvarkyti į pradinio ugdymo skyrius, o pradinio ugdymo

skyriai buvo uždaryti.

1.4. Mokyklų skyrių9 skaičiaus kaita nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d.

Statistikoje10 fiksuota, kad 2004–2005 m. m. pradžioje šalyje veikė 1634 mokyklos ir 420

mokyklų skyriai, veikiantys kitose gyvenamosiose vietovėse nei mokyklos, kurioms jie priklausė, o

2014–2015 mokslo metus pradėjo 1200 mokyklų ir 168 skyriai.

2011 m. buvo įteisintos progimnazijos ir gimnazijų progimnazijų skyriai, o 2013 metais –

gimnazijų vidurinio ugdymo skyriai, veikiantys kitose gyvenamosiose vietovėse nei pačios

gimnazijos. Tokių skyrių 2014–2015 m. m. buvo 18.

2 diagrama. Mokyklų ir skyrių skai2ius 2004–2005 M. M. –2014–2015 m.m.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

7 Mažakomplektė mokykla – mokykla, kurioje yra jungtinių klasių 8 „Ilgosios“ gimnazijos – gimnazijos, kuriose mokosi 1–12 klasių mokiniai 9 Mokyklos skyrius – mokyklos struktūrinis padalinys, veikiantis kitoje gyvenamojoje vietovėje nei yra mokykla 10 ŠVIS duomenys

1634

1534

1502

1472

1415

1364

1321

1309

1242

1208

1200

420

511

448

401

355

287

262

237

230

176

168

0 500 1000 1500 2000 2500

2004/2005

2005/2006

2006/2007

2007/2008

2008/2009

2009/2010

2010/2011

2011/2012

2012/2013

2013/2014

2014/2015

Mokyklų skaičius Skyrių skaičius

6

3 diagrama. Mokyklų skyrių kitose gyvenamosiose vietovėse skaičiaus kaita 2004–2005 m.m. iki 2014–2015

m.m.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

1.5. Mokinių skaičiaus pokytis 2004–2005 m. m. – 2014–2015 m. m.

2014–2015 mokslo metais šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 344 721 mokiniai, tai yra,

218 386 (39 proc.) mokiniais mažiau nei 2004–2005 mokslo metais. 7 metus iš eilės mokinių skaičius

kasmet sumažėdavo daugiau kaip po 20 tūkst. Tik paskutiniaisiais mokslo metais mokinių skaičiaus

mažėjimas ryškiai sulėtėjo.

1 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Kaip tolygiai per tuos metus buvo tvarkomas mokyklų tinklas, geriausiai atspindi mokinių, klasių

komplektų ir mokyklų skaičiaus mažėjimo tendencijų palyginimas: mokinių, klasių komplektų ir

mokyklų skaičiaus mažėjimas vyko pakankamai tolygiai.

Mokinių skaičiaus klasėje vidurkis nukrito nuo 22,3 mokinio klasės komplekte 2004–2005

mokslo metais iki 19,7 mokinių 2014–2015 mokslo metais.

404

16

490

21

421

27

367

34

316

39

245

42

212

50

193

44

177

53

127

42

3 4

116

344 14

0

100

200

300

400

500

600

Pradinio ugdymo skyrių Pagrindinio ugdymo skyrių Progimnazijos skyrių Vidurinio ugdymo skyrių

2004/2005 2005/2006 2006/2007 2007/2008 2008/2009 2009/2010

2010/2011 2011/2012 2012/2013 2013/2014 2014/2015

7

4 diagrama. Mokinių, klasių komplektų ir mokyklų, skyrių skaičiaus mažėjimo tolygumas per 10 metų (proc.)

Duomenų šaltinis: ŠVIS

5 diagrama. Vidutinis mokinių skaičius bendrojo ugdymo klasėse komplekte

Duomenų šaltinis: ŠVIS

2014–2015 m. m. 9–12 klasėse yra 13 proc. daugiau mokinių, nei 1-4 klasėse. Prognozuojama,

kad mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mažės dar 4 metus.

10096

9187

8378

7470

6663 61

100 10299

9692

8682

7974

72 69

100 10095

9186

8077 75

7267 67

0

20

40

60

80

100

120

2004/2005 2005/2006 2006/2007 2007/2008 2008/2009 2009/2010 2010/2011 2011/2012 2012/2013 2013/2014 2014/2015

Mokinių skaičius Klasių komplektų skaičius Mokyklų ir skyrių

22,3

20,9

20,6

20,2

20,0

20,2

20,0

19,7

19,9

19,7

19,7

18,0 18,5 19,0 19,5 20,0 20,5 21,0 21,5 22,0 22,5

2004/2005

2005/2006

2006/2007

2007/2008

2008/2009

2009/2010

2010/2011

2011/2012

2012/2013

2013/2014

2014/2015

Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte

8

6 diagrama. Mokinių skaičius bendrojo ugdymo klasėse 2004–2005 m.m. ir 2014–2015 m.m

Duomenų šaltinis: ŠVIS

Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje11, numatyta pasiekti, kad asmenų, vidurinį

išsilavinimą įgyjančių profesinėse mokyklose, dalis 2017 m. sudarytų 33 proc., tačiau 2013–2014 m.

m. šalies profesinio mokymo įstaigose pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo

programa mokėsi tik 17,3 proc., o 2014–2015 m. m. – 17,8 proc. mokinių12.

1.6. Šalies savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pokyčiai (2014 m. spalio 1 d. – 2015

m. spalio 1 d.)

Informacija apie šalies savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų (toliau – mokyklos) tinklo

pokyčius pateikta 2015 m. gruodžio 11 d. „Ataskaitoje dėl savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos“ (naudotasi Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais pirminiais

statistiniais duomenimis).

Mokyklų skaičius ir pasiskirstymas pagal tipus. 2015–2016 m. m. veikė 1115 savivaldybių

mokyklų (2014–2015 m. m. jų buvo 1125), iš jų: 1045 yra bendrosios mokyklos ir 70 mokyklų

specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Pagal tipus mokyklos pasiskirsčiusios taip:

pradinės mokyklos tipo – 151; progimnazijos tipo – 111; pagrindinės mokyklos tipo – 485; vidurinės

mokyklos tipo – 10; gimnazijos tipo – 358. Taip pat, kaip atskiri bendrojo ugdymo mokyklų

struktūriniai padaliniai, kitose vietovėse veikia: 127 skyriai pradinių klasių mokiniams, juose mokosi

1643 mokiniai (21 skyriuje 1–4 klasių mokinių nėra; 32 pagrindinio ugdymo skyriai, juose mokosi

1134 mokiniai (4 skyriuose mokinių nėra), 1 progimnazijos skyrius (43 mokiniai), 16 vidurinio

ugdymo skyrių, kuriuose mokosi 384 11–12 klasių mokiniai. Šiais mokslo metais veikia 10 bendrųjų

mokyklų, 15 pradinio ugdymo skyrių ir 2 progimnazijų skyriais mažiau, išaugo pagrindinio ugdymo

(2) ir vidurinio ugdymo (5) skyrių skaičius. Per metus sumažėjo 2 pradinės mokyklos tipo ir 120

vidurinės mokyklos tipo bendrosiomis mokyklomis, o padaugėjo 21 progimnazijos tipo, 18

pagrindinės mokyklos tipo, 73 gimnazijos tipo bendrosiomis mokyklomis. Pradinės mokyklos tipo

mokyklų, kaip ir 2014–2015 m. m., neturi 13 savivaldybių, progimnazijos tipo – 21, pagrindinės

mokyklos tipo – 2 savivaldybės, gimnazijos tipo mokyklų turi visos savivaldybės. Vidurinės

mokyklos tipo mokyklų nebeturi 53 (88 proc.) savivaldybės.

11 Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr.XII-745 „Dėl valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos

patvirtinimo“ 12 ŠVIS duomenys

1 kl. 2 kl. 3kl. 4kl. 5kl. 6kl. 7kl. 8kl. 9kl. 10kl. 11kl. 12kl.

2004/2005 m. m. 38190 41604 42322 43653 47234 52854 54040 55616 54226 56073 45268 43112

2014/2015 m. m. 27713 26820 26843 26652 26995 26762 28152 30191 32408 33209 27719 30662

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000M

ok

inių

sk

aiči

us

9

Mokyklų pasiskirstymas šalies teritorijoje. Šalies didžiuosiuose miestuose (Alytuje, Kaune,

Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje) yra 27,7 proc. visų mokyklų, jose mokosi 41,3 proc.

šalies mokinių. Mažiausiai mokyklų turi 3 savivaldybės: Neringos savivaldybėje veikia 1 mokykla,

Birštono – 2, Rietavo savivaldybėje – 3 mokyklos. Per paskutiniuosius metus bendrųjų mokyklų

skaičius nepakito 52 savivaldybėse. Bendrųjų mokyklų sumažėjo 7 savivaldybėse. Po 2 bendrąsias

mokyklas sumažėjo Klaipėdos mieste, Panevėžio ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Mokyklų

skaičius didėjo tik Vilniaus mieste. Miestuose veikia 627 (56,2 proc.) mokyklos, kaimuose – 488

(43,8 proc.) mokyklos. 9 savivaldybės turi tik miesto mokyklas, likusios 51 – miesto ir kaimo.

Miestuose veikia 64,8 proc. gimnazijos tipo, 30 proc. vidurinės mokyklos tipo, 36,9 proc. pagrindinės

mokyklos tipo, 98,2 proc. progimnazijos tipo ir 68,9 proc. pradinės mokyklos tipo mokyklų.

Įvairios paskirties mokyklos. Optimizuojant mokyklų tinklą atitinkamas bendrojo ugdymo

programas vykdančiose mokyklose steigiami suaugusiųjų, specialiojo ugdymo (specialiosios klasės),

jaunimo, sanatorijos, ligoninės, nepilnamečių tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų ugdymo skyriai,

klasės. 2015–2016 mokslo metais 5 bendrosios mokyklos turi specialiojo ugdymo skyrius, kuriuose

mokosi 194 mokiniai; 50 bendrųjų mokyklų turi specialiąsias klases, kuriose mokosi 979 mokiniai;

6 mokyklos turi klases ligoninėse, kuriose spalio 1 d. mokėsi 149 mokiniai; 2 mokyklos turi klases

sanatorijoje, kuriose spalio 1 d. mokėsi 63 mokiniai; 17 bendrųjų mokyklų veikia 84 jaunimo klasės,

kuriose mokosi 656 mokiniai; 2 mokykloje veikia 2 dirbančio jaunimo klasės, kuriose mokosi 39

mokiniai; 7 mokyklos turi 12 skyrių tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose, kuriuose rugsėjo 1

d. mokėsi 1023 mokiniai; 25 bendrosiose mokyklose veikia 102 suaugusiųjų klasės, jose mokosi 1144

mokiniai.

Ikimokyklinio ugdymo skyriai. Įteisinus galimybę mokyklose steigti ikimokyklinio ugdymo

grupes ir valstybei skyrus tikslinį finansavimą, šiais mokslo metais 52 mokyklos turi ikimokyklinio

ugdymo skyrius, kuriuose sudaryta 130 ikimokyklinio ar ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo

grupių (2068 vaikai, iš jų 428 priešmokyklinio amžiaus); 347 mokyklose sudarytos 757

ikimokyklinio ugdymo grupės, kuriose ugdoma 12090 vaikų (iš jų – 421 priešmokyklinio amžiaus).

Mokyklų tinklo pertvarka – 47 savivaldybėse. Nors mokinių skaičius mažėjo visose

savivaldybėse, mokyklų tinklą tvarkė 47 (78 proc.) savivaldybės. Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015

m. spalio 1 d. 11 juridinių asmenų (mokyklų) baigė savo veiklą (2014–2015 m. m. – 16): 3 mokyklos-

darželiai pertvarkyti į lopšelius darželius, po reorganizacijos 4 mokyklos tapo kitų mokyklų skyriais,

likviduota 1 pagrindinė mokykla ir 2 mokyklos-daugiafunkciai centrai, kuriuose pastaraisiais metais

jau nebuvo mokinių, 1 mokykla specialiųjų poreikių turintiems mokiniams prijungta prie kitos

mokyklos. Reorganizuojant mokyklas padalijimo būdu įsteigti 2 nauji juridiniai asmenys, Švėkšnos

specialiojo ugdymo centras perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai ir tapo „Diemedžio“ ugdymo

centru.

Struktūriniai pertvarkymai. Struktūriniai pertvarkymai įvykdyti 171 mokykloje. Daugiausia

struktūrinių pokyčių įvyko pertvarkant vidurines mokyklas: 68 mokyklos, priklausiusios vidurinės

mokyklos tipui, tapo gimnazijomis arba gimnazijos tipo mokyklomis, 38 – pagrindinėmis

mokyklomis, 9 – progimnazijomis, 2 – mokyklomis-daugiafunkciais centrais. Vidaus struktūros

pertvarkymai vyko 34 pagrindinėse mokyklose: 11 iš jų tapo progimnazijomis; 6 pertvarkytos į

mokyklas-daugiafunkcius centrus; 1 pagrindinė mokykla tapo mokykla-darželiu; 1 – pakeitė paskirtį

ir tapo jaunimo mokykla; 4 pagrindinio ugdymo ar progimnazijų skyriai tapo pradinio ugdymo

skyriais; kaip ir 2014–2015 m. m. uždaryti 9 pradinio ugdymo, 2 pagrindinio ugdymo skyriai. 1

progimnazija pertvarkyta į mokyklą-daugiafunkcį centrą, 1 pradinė mokykla tapo mokykla-darželiu.

Mokyklose įsteigti 3 daugiafunkcių centrų skyriai, 5 vidurinio ugdymo skyriai. 53 savivaldybės baigė

formuoti akredituotą vidurinio ugdymo programą įgyvendinančių gimnazijos tipo mokyklų tinklą,

septyniose savivaldybėse liko 10 vidurinių mokyklų.

Mokinių skaičiaus pokyčiai ir pasiskirstymas. 2015–2016 m. m. savivaldybių mokyklose

mokėsi 318473 mokiniai, iš jų 310089 (97,4 proc.) mokinių mokosi bendrosios paskirties mokyklose,

8384 (2,6 proc.) – mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Savivaldybių

mokyklose mokinių skaičius toliau mažėja, išskyrus Klaipėdos ir Vilniaus miestų, Elektrėnų,

Palangos ir Kauno rajono savivaldybes. Lyginant su 2014–2015 m. m., mokinių skaičius mokyklose

10

sumažėjo 9473 (2,9 proc.). Savivaldybių gimnazijose mokosi 45,7 bendrųjų mokyklų mokinių;

pagrindinėse mokyklose – 25,4 proc.; vidurinėse mokyklose – 1 proc.; progimnazijose – 20,6 proc.;

pradinėse mokyklose – 7,3 proc. Specialiosiose mokyklose mokosi 40 proc. mokinių; jaunimo

mokyklose – 10,6 proc.; tardymo izoliatorių ir pataisos namų mokyklose – 7,2 proc.; sanatorijų

mokyklose – 4,2 proc.; ligoninių mokyklose – 3,4 proc.; sporto mokyklose – 5,3 proc.; inžinerinio

ugdymo mokyklose – 29,3 proc. mokinių. 256180 (80,4 proc.) mokinių mokosi mieste, 62293 (19,6

proc.) – mokyklose, esančiose kaimo gyvenamosiose vietovėse.

Vidutinis mokinių skaičius klasėje. Vidutinis mokinių skaičius klasėje 1–4 bendrojoje klasėje

yra 18,49 mokinio; 5–8 bendrojoje klasėje – 20,14 mokinio; I–IV gimnazijos bendrojoje klasėje –

24,4 mokinio; 9–12 bendrojoje klasėje (pagrindinių mokyklų 9–10 klasėse, vidurinėse mokyklose,

suaugusiųjų klasėse – 13,7 mokinio. 2015–2016 m. m. vidutinis mokinių skaičius nežymiai padidėjo

tik 1–4 klasėse (0,24 proc. punkto), 5–8, 9–12 ir I–IV gimnazijos klasėse – sumažėjo.

Mokymosi aplinka.2015–2016 m. m. mokslo metais, 47 savivaldybių 164 (15,7 proc.)

bendrosiose mokyklose: pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, progimnazijose ir

gimnazijose, nėra sporto salių (2014–2015 m. m. sporto salių neturėjo 47 savivaldybių 173 mokyklos

(16,4 proc.) (žr. diagramas: „Bendrųjų mokyklų, neturinčių sporto salių, skaičius pagal mokyklų tipus

2015–2016 m. m. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4

dalyje numatytos veiklos rūšys, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas. Tarp minimų veiklos rūšių

yra ir bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo veikla. 2015–2016 mokslo metus 198 (18,9 proc.)

bendrosios mokyklos (pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos) 36

savivaldybėse pradėjo be leidimų-higienos pasų (žr. diagramą „Savivaldybių bendrųjų mokyklų

neturinčių higienos pasų pagal mokyklų tipus skaičius 2015–2016 m. m“). 2014–2015 m. m. jų

neturėjo 238 (22,6 proc.) savivaldybių mokyklos. Leidimus-higienos pasus turi 24 savivaldybių

(Alytaus, Birštono, Anykščių, Ignalinos, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Molėtų, Šakių, Tauragės,

Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Panevėžio ir Klaipėdos rajonų, Druskininkų, Elektrėnų, Kalvarijos,

Kazlų Rūdos, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Rietavo, Visagino savivaldybių) visos bendrosios

pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos (2014–2015 m. m. leidimus-

higienos pasus turėjo 18 savivaldybių mokyklos).

7 diagrama. Savivaldybių bendrųjų mokyklų, neturinčių sporto salių, skaičius 2015–2016 m. m.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

8 diagrama. Savivaldybių bendrųjų mokyklų, neturinčių higienos pasų, skaičius 2015–2016 m. m.

Duomenų šaltinis: ŠVIS

151 111

485

10

358

606

682 28

Pradinė mokykla Progimnazija Pagrindinė mokykla Vidurinė mokykla Gimnazijos tipomokykla

Mokyklų skaičius Neturi sporto salių

23

23

71

5

76

151

111

485

10

358

Pradinė mokykla

Progimnazija

Pagrindinė mokykla

Vidurinė mokykla

Gimnazija

Mokyklų skaičius Neturi higienos paso

11

Mokinių vežimas. 2015–2016 m. m. į mokyklas rytais pavežama 74715 mokinių. Tačiau 3

rajonų savivaldybėse nepavežami 9 (0,01 proc.) mokiniai, kurie privalo būti pavežami. Po pamokų į

namus parvežami 74.553 mokiniai. Rajonų savivaldybės po pamokų į namus nepaveža 20 (0,03 proc.)

mokinių, kurie privalo būti pavežami. 2015–2016 m. m. nepavežamų mokinių yra 7 rajonų

savivaldybėse. 2000–2015 metais savivaldybėms patikėjimo, nuosavybės teise buvo perduota 700

geltonųjų autobusų (2015 metais nupirkti ir savivaldybėms perduoti 43 autobusai).

Mokyklų dydžių ir klasių mažėjimas. Kasmet mažėjant mokinių skaičiui daugumoje

savivaldybių, mažėja ir mokyklų dydžiai. 40 pradinės mokyklos tipo mokyklų turi mažiau kaip 40

mokinių, 90 pagrindinės mokyklos tipo mokyklų (pagrindinių mokyklų, suaugusiųjų pagrindinių

mokyklų ir mokyklų-daugiafunkcių centrų) ir 1 progimnazija turi mažiau nei 60 mokinių, 100

mokinių neturi 2 vidurinės mokyklos, 120 mokinių – 10 gimnazijų ir gimnazijos tipo suaugusiųjų

mokyklų. Didžiausią dalį mažų šalies mokyklų sudaro pagrindinės mokyklos tipo mokyklos.

Mažėjant savivaldybių mokyklų dydžiams, mažėja ir klasių dydžiai, todėl neišvengiamai atsiranda

jungtinių klasių. Reorganizuojant mokyklas ar pertvarkant jų struktūrą, dauguma atvejų stengiamasi

išlaikyti galimybę toliau organizuoti mokinių ugdymą tose pačiose vietovėse, kuriose tos mokyklos

veikė. Dėl šių priežasčių 2015–2016 m. m. 5600 1–4 klasių ir 3162 5–8 klasių mokiniai mokosi

jungtinėse klasėse, kurias turi 38,1 proc. (398) šalies mokyklų kaime ir kai kuriuose didžiuosiuose

šalies miestuose. Per metus jungtinių klasių skaičius sumažėjo tik 1,3 proc. Nemažoje dalyje klasių

savivaldybių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose yra mažiau mokinių, negu nustatyta Mokinio

krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, tačiau kai kuriose miestų ir rajonų centrų

mokyklose klasės sudaromos neatsižvelgiant į leistiną didžiausią mokinių skaičių klasėje: pagal

pradinio ugdymo programą – 24; pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas – 30. Dažniausiai

normos pažeidžiamos sudarant pradines klases šalies didžiuosiuose miestuose.

2. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo gairės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 str. 8 d, mokyklų (išskyrus aukštąsias

mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės

patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (toliau

– taisyklės) ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl taisyklių rengia Švietimo ir mokslo

ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina

ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Švietimo ir mokslo ministerija rengia ir

tvirtina valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, kurių savininko

(dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkos

bendruosius planus. Šalies savivaldybės, vadovaudamosi minėto Lietuvos Respublikos švietimo

įstatymo 28 str. 8 d., 58 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 5 ir 7 p.,

7 str. 7 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (toliau – taisyklės) ir

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtintu

Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos

aprašu, rengia ir įgyvendina savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Siekiant veiksmingiau planuoti bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo

pertvarką ir efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas Švietimo ir mokslo ministerija parengė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m.

birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo

kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13

nutarimu Nr. 376 patvirtintais taisyklių pakeitimais Švietimo ir mokslo ministerija įpareigota

patvirtinti ministerijos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos

2016-2020 metų bendruosius planus, o savivaldybės – jų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo

pertvarkos 2016-2020 metų bendruosius planus. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės savo

pavaldumo mokyklose formuodamos mažesnes klases, negu nustatytas vidutinis mokinių skaičius

12

klasėje pagal atitinkamas programas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo

metodikoje, turės skirti mokykloms papildomai savo biudžeto lėšų tiek, kiek jų trūksta iki sumos,

nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Metodiką.

3. Investicijų į savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas apžvalga

3.1. Investicijų apimtys

Nuolatinis bendrojo ugdymo mokyklų renovavimas ir valstybės bei savivaldybių investicijų

didinimas numatytas Šešioliktosios Vyriausybės 2012 – 2016 metų programoje (181 p.). Informacija

apie investicijas, panaudotas savivaldybių bendrojo ugdymo plėtrai, sisteminama nuo 2000 metų

(Švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyrius). Per 2000 – 2016 metų laikotarpį į savivaldybių

bendrojo ugdymo mokyklas investuota daugiau kaip 500 mln. eurų (2 lentelė). Investicijų

paskirstymas savivaldybėms pateiktas pagal du aštuonerių metų laikotarpius: iki ekonominės krizės

ir po krizės. Iš 2 lentelės duomenų matyti, kad per minėtus laikotarpius lėšų skirta beveik vienodai

(augimas siekia 4 proc.), o investicijų apimtys savivaldybėse priklauso nuo jų dydžio.

2 lentelė. Investicijų į bendrąjį ugdymą pasiskirstymas pagal savivaldybes (tūkst. eurų)

Savivaldybė 2000-2008 m. 2009-2016 m. 2000-2016 m.

Akmenės rajono 2092 2834 4926

Alytaus miesto 3238 6586 9824

Alytaus rajono 2056 3746 5802

Anykščių rajono 1358 3234 4592

Birštono 1297 812 2109

Biržų rajono 876 3324 4200

Druskininkų 2768 1741 4509

Elektrėnų 1911 1542 3453

Ignalinos rajono 5378 767 6145

Jonavos rajono 2855 3170 6025

Joniškio rajono 5339 1970 7309

Jurbarko rajono 3809 2947 6756

Kaišiadorių rajono 5635 2862 8497

Kalvarijos 718 2912 3630

Kauno miesto 6459 23024 29483

Kauno rajono 6459 3535 9994

Kazlų Rūdos 1068 3286 4354

Kėdainių rajono 6838 6899 13737

Kelmės rajono 1668 3099 4767

Klaipėdos miesto 5841 9867 15708

Klaipėdos rajono 2289 2914 5203

Kretingos rajono 6430 5111 11541

Kupiškio rajono 2808 1299 4107

Lazdijų rajono 1122 3039 4161

Marijampolės 2026 4036 6062

Mažeikių rajono 2673 6171 8844

Molėtų rajono 4333 2368 6701

Neringos 2230 103 2333

Pagėgių 3536 2221 5757

13

Savivaldybė 2000-2008 m. 2009-2016 m. 2000-2016 m.

Pakruojo rajono 2091 3104 5195

Palangos miesto 2222 1953 4175

Panevėžio miesto 6746 7206 13952

Panevėžio rajono 2311 3605 5916

Pasvalio rajono 2616 1445 4061

Plungės rajono 2727 3470 6197

Prienų rajono 4540 3314 7854

Radviliškio rajono 3694 2358 6052

Raseinių rajono 2451 5992 8443

Rietavo 1649 1126 2775

Rokiškio rajono 2052 4829 6881

Skuodo rajono 1775 2270 4045

Šakių rajono 1897 2770 4667

Šalčininkų rajono 9837 2394 12231

Šiaulių miesto 5849 11198 17047

Šiaulių rajono 4369 2205 6574

Šilalės rajono 4857 4929 9786

Šilutės rajono 4644 5763 10407

Širvintų rajono 2899 1931 4830

Švenčionių rajono 3919 2103 6022

Tauragės rajono 2592 4503 7095

Telšių rajono 6646 3934 10580

Trakų rajono 2867 3439 6306

Ukmergės rajono 4796 3361 8157

Utenos rajono 1679 4291 5970

Varėnos rajono 5054 2492 7546

Vilkaviškio rajono 7435 2965 10400

Vilniaus miesto 32878 24985 57863

Vilniaus rajono 10549 15119 25668

Visagino 2753 763 3516

Zarasų rajono 915 1128 2043

Iš viso 246419 256364 502783

Duomenų šaltinis: ŠMM Investicijų skyrius

Siekiant tiksliau atlikti palyginamąją analizę pagal savivaldybes, panaudotas rodiklis –

investicijų, tenkančių vienam savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui, dydis. Mokinių

skaičius imamas laikotarpio pabaigoje (9 diagrama).

14

9 diagrama. Investicijos, tenkančios vienam mokiniui (tūkst. eurų)

Duomenų šaltiniai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

9 diagramos duomenys rodo, kad investicijų paskirstymas nėra tolygus. Į keleto mažesnių

savivaldybių (Neringos, Pagėgių, Birštono, Kazlų Rūdos) infrastruktūrą buvo santykinai investuota

daugiau. O didieji miestai atsidūrė tarp mažiausiai finansuojamų. Bet reikia pažymėti, kad mokinių

15

skaičius nėra lemiamas veiksnys, pritraukiant santykinai didesnes investicijas. Savivaldybės,

turinčios daug mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, taip buvo gerai

finansuojamos (Vilniaus r., Šalčininkų r.).

Koreliaciją tarp mokinių skaičiaus ir lėšų, tenkančių vienam mokiniui, rodo 9 diagrama.

Koreliacija yra silpna, bet statistiškai reikšminga.

10 diagrama. Vienam mokiniui tenkančių investicijų (2000 – 2016 m.) ir mokinių skaičiaus savivaldybėse sąryšis

Duomenų šaltinai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

Teritorinis 2000 – 2016 m. investicijų pasiskirstymas pateiktas žemėlapyje. Akivaizdu, kad

santykinai daugiau investuojama į pietryčių Lietuvos regioną, šiaurinė dalis finansuojama mažiau.

1 žemėlapis. Investicijos, tenkančios vienam mokiniui, 2000 – 2016 metais (tūkst. Eur)

Duomenų šaltiniai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

Kitas aspektas, atspindintis investicijų pasiskirstymą pagal regionus, yra vienam mokiniui

tenkančios investicijos pagal šalies apskritis (11 diagrama).

R² = 0,056

-20000

-10000

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00

Mo

kin

ių s

kaič

ius

savi

vald

ybė

s m

oky

klo

se

Investicijų, tenkančių vienam mokiui, dydis (tūkst. eurų)

16

11 diagrama. Vienam mokiniui tenkančios investicijos (2000 – 2016 m.) pagal apskritis (tūkst. Eur)

Duomenų šaltiniai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

Ir ši diagrama rodo, kad rytų – pietų apskritims teko santykiniai daugiau lėšų. O Vilniaus

apskrities situaciją nulėmė didžiausias šalies miestas, kurio mokiniams teko 2-3 kartus mažiau

investicijų (nei daugumos kitų apskrities savivaldybių).

Ieškant veiksnių, kurie daro įtaką investicijų paskirstymui tarp regionų, pritaikytas koreliacinių

sąryšių nustatymo metodas. Nenustatyta statistiškai reikšmingo sąryšio tarp investicijų dydžio ir

savivaldybės socialinės ekonominės padėties. Stipresnė investicijų dydžio koreliacija su mokyklos

dydžiu (11 diagrama). Koreliacijos koeficientas R=0,45 rodo vidutinio stiprumo koreliaciją.

12 diagrama. Vienam mokiniui tenkančių investicijų (2000 – 2016 m.) ir mokyklos dydžio sąryšis

Duomenų šaltiniai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

Nustatytas stiprus sąryšis tarp mokiniui tenkančio investicijų dydžio ir mokyklos ploto,

tenkančio vienam mokiniui. Mokyklos patalpų ploto ir mokinių skaičiaus santykis parodo mokyklos

užpildymo mastą. Kuo daugiau ploto tenka vienam mokiniui, tuo mokyklos yra „tuštesnės“. Mažėjant

mokinių skaičiui tuštėjančios mokyklos didina vieno mokinio išlaikymo kainą. 13 diagrama rodo,

kad investicijų, tenkančių vienam mokiniui, apimtys tiesiogiai priklauso nuo savivaldybių mokyklų

patalpų ploto ir mokinių skaičiaus santykio. Ir šių dydžių koreliacija yra stipri (R= 0.71).

0 0,5 1 1,5 2 2,5

Šalyje

Vilniaus apskritis

Utenos apskitis

Telšių apskritis

Tauragės apskritis

Šiaulių apskritis

Panevėžio apskritis

Marijampolės apskritis

Klaipėdos apskritis

Kauno apskritis

Alytaus apskritis

R² = 0,2049

-2,00

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

18,00

0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0

Inve

stic

ijų d

ydis

(tū

kst.

eu

rų)

Mažų mokyklų dalis (proc.) savivaldybėje

17

13 diagrama. Vienam mokiniui tenkančių investicijų (2000 – 2016 m.) ir santykinio mokyklos ploto sąryšis

Duomenų šaltiniai: ŠMM Investicijų skyrius, ŠVIS

3.2. Investicijų į bendrąjį ugdymą panaudojimas savivaldybėse

2013 metais atlikta savivaldybių apklausa, kurios tikslas – sužinoti kam panaudojamos bendrojo

ugdymo infrastruktūrai skiriamos investicijos. Klausimyno savivaldybių administracijoms schema:

Apklausa parodė, kad pagrindinės skiriamų investicijų panaudojimo kryptys yra šios: mokyklų

pastatų (stogas, sienos, langai, durys), inžinerinių tinklų, edukacinių erdvių, kitų patalpų

atnaujinimas.

Didžiausia investicijų dalis skirta pastatų atnaujinimui. Bet situacija šalyje yra nevienoda (2

žemėlapis). Dalies mokyklų pastatuose įgyvendintos energijos suvartojimą mažinančios priemonės,

tačiau nemodernizuotos vidaus patalpos, mokymosi, neformaliojo vaikų švietimo ir poilsio erdvės.

Pastaruoju metu išskiriami mokinių pasiekimai, kaip vienas iš bendrojo ugdymo prioritetų. Atlikti

šalies bei tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai patvirtina sąsajas tarp mokymosi pasiekimų ir

ugdymo infrastruktūros kokybės. Pastarųjų dešimtmečių tiek bendrose šalies, tiek savivaldos, tiek

R² = 0,5032

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

18,00

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0

Inve

stic

ijos

vie

nam

mo

kin

iui (

tūks

t. e

urų

)

Mokyklos patalpų plotas (kv. m) tenkantis vienam mokiniui

18

atskirų švietimo ir mokslo institucijų strategijose numatoma, kad būtina stengtis atnaujinti švietimo

ir mokslo institucijų infrastruktūrą, pritaikyti ją prie pasikeitusių mokymo ir mokymosi standartų ir

poreikių.

2 žemėlapis. Mokyklų, kurių pastatai atnaujinti, dalis (proc.)

Didžioji dalis Lietuvos mokyklų yra statytos sovietmečiu: 1971–1985 metais Lietuvoje didelė

dalis visuomeninės paskirties pastatų, tarp jų – mokyklos, buvo statomi pagal tipinius techninius

projektus (per minėtą laikotarpį pastatyti 176 mokyklų pastatai pagal tipinius techninius projektus),

skirtus masinei gyvenamųjų rajonų statybai, orientuotai į planinės ekonomikos poreikius

(standartizavimą) ir izoliuotos rinkos medžiagų pramonės statybos technologijos galimybes. Tokie

pastatai, jų suplanavimas, edukacinių erdvių sprendimai neatitinka šiandieninių ugdymo proceso

reikalavimų – vienodo dydžio klasės ir koridoriai apriboja jų pritaikymą naujiems, individualiems ir

moderniems ugdymo poreikiams – pavyzdžiui, vienodo dydžio klasės yra per mažos, kad jose galima

būtų vesti pamokas didesnėms grupėms mokinių vienu metu (srautinėms pamokoms), tuo pačiu,

vienodo dydžio klasės yra per didelės, kad jose galima būtų vesti tam tikrų disciplinų (pvz. kalbų

mokymo) pamokas mažesnėms grupėms mokinių, dirbti mažose grupėse atliekant projektines

užduotis, vykdant diskusijas ir pan.

Pažymėtina, kad esamos patalpos nepritaikytos ir šiuolaikinei ugdymo metodikai taikyti,

mokymo priemones instaliuoti ir laikyti, informacinių technologijų priemonių efektyvesniam

panaudojimui užtikrinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad mokyklų patalpos iš esmės nėra

pritaikytos fiziškai neįgaliems vaikams, nėra patalpų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių

tenkinimui, savarankiškam darbui. Taip pat trūksta patalpų mokytojų metodiniams kabinetams ir

kambariams. Pasenusios apšvietimo ir elektros instaliacijos sistemos, sanitarinės patalpos.

Edukacinių erdvių tobulinimo aspektu padėtį savivaldybėse parodo 14 diagrama. Atnaujinant

edukacines erdves didesnis dėmesys skiriamas sporto salėms ir IKT kabinetams, o gamtos mokslų

kabinetai atnaujinti tik penktadalyje mokyklų. Tokie edukacinių erdvių modernizavimo mastai

visiškai neatitinka šalies darbo rinkos šio laikotarpio reikalavimų švietimo sistemai, kur

akcentuojamas inžinerininės ir informacinių technologijų pakraipos specialistų poreikis.

19

14 diagrama. Savivaldybių mokyklų, kuriose atnaujintos edukacinės erdvės, dalis

Duomenų šaltinis: Savivaldybių apklausa

Situaciją šalies savivaldybėse atspindi 3 – 5 žemėlapiai. Galima pastebėti, kad didesnį dėmesį

specializuotiems kabinetams skyrė šalies vakariniai regionai, nors investicijų gavo santykinai mažiau.

3 žemėlapis. Mokyklų, kuriose visiškai ar dalinai atnaujinti (atnaujinami) gamtos mokslų kabinetai, dalis (proc.)

4 žemėlapis. Mokyklų, kuriose visiškai ar dalinai atnaujinti informacinių technologijų kabinetai, dalis (proc.)

0 5 10 15 20 25 30

Kiti kabinetai

Informacinių technologijų kabinetai

Menų ir technologijų kabinetai

Gamtos mokslų kabinetai

Biblioteka

Aktų salė

Sporto salė

Sporto aikštynas

20

5 žemėlapis. Mokyklų, kuriose visiškai ar dalinai atnaujinti menų ir technologijų kabinetai, dalis (proc.)

Savivaldybių, kurių mokyklose atnaujinta daugiau kaip pusė specializuotų kabinetų, dalis

svyruoja nuo 13 proc. (gamtos mokslų, menų ir technologijų kabinetai) iki 22 (informacinių

technologijų kabinetai).

Pažymėtina, kad bendrojo ugdymo infrastruktūros atnaujinimui panaudojamos ne tik valstybės

biudžeto ir ES paramos lėšos. Savivaldybės taip pat prisideda prie atnaujinimo savo lėšomis (15

diagrama).

15 diagrama. Lėšų, panaudotų savivaldybių mokyklų infrastruktūros atnaujinimui, pasiskirstymas (proc.) pagal

finansavimo šaltinį

Duomenų šaltinis: Savivaldybių apklausa

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Šalyje

Vilniaus apskritis

Utenos apskritis

Telšių apskritis

Tauragės apskritis

Šiaulių apskritis

Panevėžio apskritis

Marijampolės apskritis

Klaipėdos apskritis

Kauno apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybių biudžetai Valstybės biudžetas ES paramos lėšos

21

3.3. 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų investicijos į bendrojo ugdymo infrastruktūrą

Šiame skyriuje trumpai apžvelgiamos ES struktūrinių fondų investicijos į bendrąjį ugdymą

2007–2013 metais.

Skirtas 64.979.203 eurų finansavimas. Įgyvendintų projektų metu:

- 480 bendrojo ugdymo mokyklų aprūpintos technologijų, gamtos mokslų, menų ir kitų mokslų

mokymui ir ugdymui reikalinga įranga;

- 454-iose bendrojo ugdymo mokyklose šiuolaikinės technologinės įrangos ir baldų komplektais

aprūpintos mokytojų darbo vietos;

- modernizuotos 24 jaunimo mokyklos, įsigyjant baldus, įrangą ir (ar) kitą tiesioginėms projekto

veikloms vykdyti reikalingą turtą;

- modernizuota 19 suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų, atliekant patalpų

rekonstrukciją, aprūpinant reikiama įranga ir baldais;

- 241 bendrojo ugdymo mokyklų biblioteka aprūpinta įrangos ir baldų komplektais;

- įkurti 4 specialiojo ugdymo metodiniai centrai, aprūpinant juos specialiosiomis priemonėmis,

organizacine ir kompiuterine technika, baldais, vaizdo ir garso technika;

- įrengta ir baldais bei reikiama įranga aprūpinta 121 bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių

švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų)

darbo vieta;

- modernizuotos 55 pedagoginės psichologinės tarnybos ir švietimo įstaigos bei Specialiosios

pedagogikos ir psichologijos centras, atliekant patalpų rekonstrukciją/remontą, įsigyjant baldus ir

įrangą;

- modernizuoti 48 švietimo centrai, atliekant renovacijos darbus, perkant įrangą ir paslaugas,

reikalingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtrai;

- 2-jose įstaigose modernizuota pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų

vertinimo sistemos infrastruktūra, atnaujinta centralizuoto užduočių rengimo ir vertinimo materialinė

bazė;

- modernizuota 10 nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, atliekant statybos, rekonstrukcijos

ir remonto darbus, aprūpinant reikiama įranga, baldais ir priemonėmis;

- modernizuota 1 valstybinė bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti meninio ugdymo programas,

atliekant statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbus, aprūpinant reikiama įranga, baldais ir

priemonėmis.

Siekiant plėtoti profesinio orientavimo sistemos infrastruktūrą, buvo skirtas 5.076.466 eurų

finansavimas:

- bendrojo ugdymo (860) ir profesinėms (70) mokykloms bei savivaldybių administracijoms

(60), įkuriant arba atnaujinant ugdymo karjerai padalinius (įsigyta kompiuterinė įranga, reikalinga

profesinio orientavimo paslaugoms teikti);

- atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sistemos tobulinimui,

atliekant švietimo registrų/klasifikatorių modifikavimą, sukuriant programinę įrangą.

Investicijų kryptys rodo, kad šalia statybų, pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbų daug

investicijų teko mokyklų ir su bendruoju ugdymu susijusių institucijų patalpų modernizavimui.

3.4. Investicijos mokyklų pastatų remontui 2000–2015 m.

Apžvalgoje pateikti Švietimo valdymo ir informacinėje sistemoje (ŠVIS), kurią administruoja

Švietimo informacinių technologijų centras, sukaupti duomenys apie 2015–2016 m. m. veikiančias

savivaldybių tarybų įsteigtas mokyklas, kuriose vyko remonto darbai. Savivaldybių bendrojo ugdymo

mokyklos, pastaruosius trejus metus pildydamos statistinės ataskaitos formas, nurodo mokyklos

pastatymo metus, paskutinio kapitalinio remonto metus, paskutinio kapitalinio remonto kainą.

Kapitalinio remonto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme: „statybos rūšis, kurios

tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės

22

matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“. Statinio statybos rūšis apibrėžia Statybos techninis

reglamentas. Išanalizavus mokyklų statistinių ataskaitų duomenis, darytina išvada, kad daugelis

mokyklų, kaip kapitalinį remontą įvardino mokyklose vykusias statybas (naujo statinio statybą,

statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio kapitalinį remontą, statinio paprastą remontą,

statinio griovimą).

Apžvalgoje pateikta informacija apie 1314 formalųjį švietimą teikiančias įstaigas (mokyklos,

centrai, skyriai), kuriose 2015–2016 m. m. mokosi 334 070 mokinių. Mokyklų skyriai skaičiuoti kaip

atskiri vienetai.

Didžiausia bendrojo ugdymo infrastruktūros plėtrai skirtų investicijų dalis skirta mokyklų

pastatų atnaujinimui. Lėšas šiems darbams skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir

mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, savivaldybės.

Norint vykdyti duomenimis grįstą mokyklų tobulinimą, reikėtų ŠVIS sistemoje turėti įvairesnius

duomenis apie mokyklose įvykusias statybas. Tam reikėtų papildyti statistinės ataskaitos formą „2

mokykla“ sąvokomis, kurias apibrėžia Statybos techninis reglamentas (statybų rūšys).

ŠVIS duomenimis, kapitalinis remontas nuo 2000 m. iki 2015 m. atliktas 54,0 proc.

savivaldybių mokyklų. Rezultatai spalvų skalėmis pateikti lentelėse. Visos mokyklos suremontuotos

Rietavo savivaldybėje, mažiausiai (20 proc.) mokyklų suremontuota Visagino savivaldybėje.

Pagal apskritis didžiausia suremontuotų mokyklų dalis yra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse (69

proc.), mažiausia – Kauno, Panevėžio, Telšių, Vilniaus apskrityse (52–53 proc.).

Pagal savivaldybių dydį daugiausiai mokyklų suremontuota mažosiose savivaldybėse13 – 69

proc. Didžiuosiuose miestuose14 daugiausiai mokyklų suremontuota Klaipėdos m. (77 proc.), Šiaulių

m. savivaldybėse(69 proc.), mažiausiai – Panevėžio m. (33 proc.) ir Vilniaus m. (43 proc.)

savivaldybėse. Žiedinėse savivaldybėse15 mažiausiai mokyklų suremontuota Kauno r. (40 proc.),

daugiausia – Panevėžio r. savivaldybėje (73 proc.). Lyginant mažąsias savivaldybes, matyti, kad

daugiausia mokyklų suremontuota Rietavo (100 proc.), Kalvarijos (67 proc.) savivaldybėse,

mažiausiai Birštono ir Neringos savivaldybėse – 50 proc. (Neringos savivaldybėje yra Neringos

gimnazija (remontuota) ir Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo

skyrius (pagal statistiką – neremontuotas)).

Savivaldybių remontuotose mokyklose mokosi 64,3 proc. mokinių. Rezultatai spalvų skalėmis

pateikti lentelėse. Duomenys rodo, kad visi Rietavo savivaldybės mokiniai mokosi suremontuotose

mokyklose, o Visagino savivaldybėje tokią galimybę turi tik 12,2 proc. mokinių. Lyginant duomenis

pagal apskritis, galima teigti, kad santykinai daugiausia mokinių remontuotose mokyklose mokosi

Marijampolės apskrities ir Klaipėdos apskrities (70 proc.) savivaldybių mokyklose (78 proc.), o

mažiausiai – Kauno (59 proc.), Panevėžio (53 proc.) ir Vilniaus (56 proc.) apskrityse. Net 90 proc.

mažųjų savivaldybių mokinių lanko suremontuotas mokyklas, o didžiųjų miestų savivaldybėse tokių

mokinių – 58 proc.

Vidutinė remonto kaina vienam mokiniui yra 993 eurai. Kaina svyruoja nuo 230 iki 7364 eurų.

Rezultatai spalvų skalėmis pateikti lentelėse. Daugiausia lėšų remontui vienam mokiniui skirta

Neringos savivaldybėje (7364 eurai), Pagėgių savivaldybėje (5207 eurai), mažiausiai - Visagino

savivaldybėje (230 eurų). Remontui vienam mokiniui daugiausia išleista Tauragės apskrityje (1500

eurų), mažiausiai – Panevėžio apskrityje (750 eurų). Daugiausia remontui vienam mokiniui išleista

mažosiose savivaldybėse (2676 eurai), mažiausiai – didžiuosiuose miestuose (535 eurai). Vieno

suremontuotų mokyklų bendro ploto kvadratinio metro remonto kaina yra 109 eurai. Ji svyruoja nuo

48,4 eurų Vilkaviškio r. savivaldybėje iki 399 eurų Pagėgių savivaldybėje. Rezultatai spalvų

skalėmis pateikti lentelėse. Mažiausia 1 kv. m. bendro ploto remonto kaina yra Marijampolės

apskrityje (81 eurai), didžiausia – Telšių (136 eurai). Mažiausia 1 kv. m. remonto kaina didžiuosiuose

miestuose yra 82 eurai, didžiausia mažosiose savivaldybėse – 219 eurai.

13 Mažosios savivaldybės – savivaldybės, kuriose mažiau kaip 1500 mokinių (Birštono, Kalvarijos, Neringos, Pagėgių, Rietavo

savivaldybės). 14 Alytaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Vilniaus m. savivaldybės 15 Savivaldybės, kurių teritorija supa didžiuosius miestus: Alytaus r., Kauno r., Klaipėdos r., Panevėžio r., Šiaulių r., Vilniaus r.

23

3 lentelė. Kapitalinio remonto kaina savivaldybėse (2015-10-01 ŠVIS duomenys) ( spalvų skalėmis lyginamos

visos savivaldybės)

Savivaldybė Suremontuotų

mokyklų dalis*

Suremontuotose

mokyklose mokosi

mokinių (dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Akmenės r. sav. 76,9 63,4 3.092.277 1035,59 87,43

Alytaus m. sav. 50,0 54,0 4.207.153 533,43 83,43

Alytaus r. sav. 53,8 83,7 5.204.510 2814,77 196,57

Anykščių r. sav. 57,1 74,6 6.413.036 2535,80 197,32

Birštono sav. 50,0 92,9 1.252.556 2216,91 210,42

Biržų r. sav. 42,9 51,6 2.849.324 992,80 96,77

Druskininkų sav. 66,7 70,2 3.331.146 1454,65 166,05

Elektrėnų sav. 62,5 53,4 1.629.030 579,31 89,69

Ignalinos r. sav. 72,7 77,7 2.909.271 1870,91 105,18

Jonavos r. sav. 42,9 49,8 3.776.554 657,25 99,50

Joniškio r. sav. 64,3 84,0 2.456.265 887,38 73,09

Jurbarko r. sav. 65,0 88,2 4.301.174 1223,31 80,78

Kaišiadorių r. sav. 78,3 84,7 3.274.147 794,31 66,65

Kalvarijos sav. 66,7 92,6 2.021.375 1342,21 139,10

Kauno m. sav. 52,7 59,7 13.914.444 436,94 60,72

Kauno r. sav. 39,5 54,8 7.575.088 810,95 165,16

Kazlų Rūdos sav. 90,0 96,2 2.462.591 1525,77 147,26

Kėdainių r. sav. 35,5 40,5 7.728.842 1236,61 162,37

Kelmės r. sav. 59,1 75,7 4.173.726 1202,11 108,74

Klaipėdos m. sav. 76,9 79,2 13.736.990 760,38 84,38

Klaipėdos r. sav. 66,7 92,6 7.811.869 1518,93 120,90

Kretingos r. sav. 66,7 80,9 4.293.190 1047,12 101,37

Kupiškio r. sav. 40,0 67,4 2.398.085 1078,76 95,35

Lazdijų r. sav. 46,7 66,3 3.343.328 1389,00 138,90

Marijampolės sav. 60,7 78,0 4.644.575 662,09 70,50

Mažeikių r. sav. 44,8 61,5 11.626.030 1628,30 199,10

Molėtų r. sav. 46,2 69,1 3.286.230 1693,06 156,94

Neringos sav. 50,0 91,2 1.089.840 7363,78 294,77

Pagėgių sav. 62,5 74,1 5.530.280 5207,42 399,06

Pakruojo r. sav. 60,0 62,8 1.731.417 700,41 54,86

Palangos m. sav. 50,0 63,1 1.726.743 975,56 99,91

Panevėžio m. sav. 33,3 39,2 3.004.953 255,24 59,47

Panevėžio r. sav. 73,1 90,2 4.652.875 1373,75 82,15

Pasvalio r. sav. 36,4 77,1 3.511.873 1097,46 109,26

Plungės r. sav. 59,1 75,0 3.474.171 754,43 68,85

Prienų r. sav. 33,3 23,2 2.748.624 931,11 178,68

Radviliškio r. sav. 54,2 75,5 5.524.112 1106,81 104,34

Raseinių r. sav. 75,0 93,5 7.405.358 1819,50 139,79

Rietavo sav. 100,0 100,0 1.627.263 1589,12 112,23

Rokiškio r. sav. 50,0 32,0 3.965.926 1062,11 180,26

24

Savivaldybė Suremontuotų

mokyklų dalis*

Suremontuotose

mokyklose mokosi

mokinių (dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Skuodo r. sav. 72,7 96,4 5.359.462 2505,59 170,28

Šakių r. sav. 61,9 79,2 4.478.722 1153,12 91,52

Šalčininkų r. sav. 51,9 76,7 8.736.596 2588,62 211,84

Šiaulių m. sav. 68,6 81,5 10.765.680 775,35 78,48

Šiaulių r. sav. 56,0 74,0 5.822.109 1439,69 124,65

Šilalės r. sav. 81,3 93,1 4.599.753 1307,12 87,84

Šilutės r. sav. 59,3 80,9 10.144.926 1866,59 168,99

Širvintų r. sav. 35,7 64,4 4.804.135 2633,85 255,10

Švenčionių r. sav. 41,7 55,0 1.311.013 465,39 63,57

Tauragės r. sav. 41,7 52,3 5.787.433 1121,60 171,62

Telšių r. sav. 39,3 47,8 5.961.904 1084,77 136,63

Trakų r. sav. 77,8 80,0 5.587.593 1419,25 118,20

Ukmergės r. sav. 63,6 90,0 5.039.233 1238,75 104,61

Utenos r. sav. 34,8 68,8 5.544.927 1252,24 124,45

Varėnos r. sav. 52,9 72,2 3.327.986 1414,96 93,72

Vilkaviškio r. sav. 42,4 67,6 2.520.667 468,26 48,04

Vilniaus m. sav. 43,4 50,8 32.111.505 520,24 101,64

Vilniaus r. sav. 45,5 53,6 7.439.589 910,26 120,74

Visagino sav. 20,0 12,2 449.606 230,33 159,13

Zarasų r. sav. 76,9 89,0 2.438.354 1410,27 83,44

Šalyje 54,0 64,3 311.937.436 933,75 108,96

* didesnės skaitinės vertės langeliai žalios spalvos, vidurinės – geltonos, o mažesnės – raudonos spalvos.

** didesnės skaitinės vertės langeliai – raudonos spalvos, vidurinės – geltonos, mažesnės – žalios spalvos.

4 lentelė. Kapitalinis remontas pagal apskričių savivaldybes

Apskritis/savivaldybė Suremontuotų

mokyklų dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro

ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Alytaus apskritis 52,2 63,8 19.414.123 1156,64 124,02

Alytaus m. sav. 50,0 54,0 4.207.153 533,43 83,43

Alytaus r. sav. 53,8 83,7 5.204.510 2814,77 196,57

Druskininkų sav. 66,7 70,2 3.331.146 1454,65 166,05

Lazdijų r. sav. 46,7 66,3 3.343.328 1389,00 138,90

Varėnos r. sav. 52,9 72,2 3.327.986 1414,96 93,72

Kauno apskritis 50,0 58,6 47.675.612 734,70 98,50

Birštono sav. 50,0 92,9 1.252.556 2216,91 210,42

Jonavos r. sav. 42,9 49,8 3.776.554 657,25 99,50

Kaišiadorių r. sav. 78,3 84,7 3.274.147 794,31 66,65

Kauno m. sav. 52,7 59,7 13.914.444 436,94 60,72

Kauno r. sav. 39,5 54,8 7.575.088 810,95 165,16

Kėdainių r. sav. 35,5 40,5 7.728.842 1236,61 162,37

25

Apskritis/savivaldybė Suremontuotų

mokyklų dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro

ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Prienų r. sav. 33,3 23,2 2.748.624 931,11 178,68

Raseinių r. sav. 75,0 93,5 7.405.358 1819,50 139,79

Klaipėdos apskritis 67,7 81,8 44.163.020 1200,05 115,53

Klaipėdos m. sav. 76,9 79,2 13.736.990 760,38 84,38

Klaipėdos r. sav. 66,7 92,6 7.811.869 1518,93 120,90

Kretingos r. sav. 66,7 80,9 4.293.190 1047,12 101,37

Neringos sav. 50,0 91,2 1.089.840 7363,78 294,77

Palangos m. sav. 50,0 63,1 1.726.743 975,56 99,91

Skuodo r. sav. 72,7 96,4 5.359.462 2505,59 170,28

Šilutės r. sav. 59,3 80,9 10.144.926 1866,59 168,99

Marijampolės apskritis 58,4 78,0 16.127.929 831,25 81,23

Kalvarijos sav. 66,7 92,6 2.021.375 1342,21 139,10

Kazlų Rūdos sav. 90,0 96,2 2.462.591 1525,77 147,26

Marijampolės sav. 60,7 78,0 4.644.575 662,09 70,50

Šakių r. sav. 61,9 79,2 4.478.722 1153,12 91,52

Vilkaviškio r. sav. 42,4 67,6 2.520.667 468,26 48,04

Panevėžio apskritis 46,7 52,6 20.383.037 749,73 94,41

Biržų r. sav. 42,9 51,6 2.849.324 992,80 96,77

Kupiškio r. sav. 40,0 67,4 2.398.085 1078,76 95,35

Panevėžio m. sav. 33,3 39,2 3.004.953 255,24 59,47

Panevėžio r. sav. 73,1 90,2 4.652.875 1373,75 82,15

Pasvalio r. sav. 36,4 77,1 3.511.873 1097,46 109,26

Rokiškio r. sav. 50,0 32,0 3.965.926 1062,11 180,26

Šiaulių apskritis 62,2 76,5 33.565.586 969,60 89,33

Akmenės r. sav. 76,9 63,4 3.092.277 1035,59 87,43

Joniškio r. sav. 64,3 84,0 2.456.265 887,38 73,09

Kelmės r. sav. 59,1 75,7 4.173.726 1202,11 108,74

Pakruojo r. sav. 60,0 62,8 1.731.417 700,41 54,86

Radviliškio r. sav. 54,2 75,5 5.524.112 1106,81 104,34

Šiaulių m. sav. 68,6 81,5 10.765.680 775,35 78,48

Šiaulių r. sav. 56,0 74,0 5.822.109 1439,69 124,65

Tauragės apskritis 60,3 74,4 20.218.641 1525,13 131,99

Jurbarko r. sav. 65,0 88,2 4.301.174 1223,31 80,78

Pagėgių sav. 62,5 74,1 5.530.280 5207,42 399,06

Šilalės r. sav. 81,3 93,1 4.599.753 1307,12 87,84

Tauragės r. sav. 41,7 52,3 5.787.433 1121,60 171,62

Telšių apskritis 50,0 63,0 22.689.368 1242,23 135,88

Mažeikių r. sav. 44,8 61,5 11.626.030 1628,30 199,10

Plungės r. sav. 59,1 75,0 3.474.171 754,43 68,85

Rietavo sav. 100,0 100,0 1.627.263 1589,12 112,23

Telšių r. sav. 39,3 47,8 5.961.904 1084,77 136,63

Utenos apskritis 51,9 65,5 21.041.425 1488,71 133,42

26

Apskritis/savivaldybė Suremontuotų

mokyklų dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro

ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Anykščių r. sav. 57,1 74,6 6.413.036 2535,80 197,32

Ignalinos r. sav. 72,7 77,7 2.909.271 1870,91 105,18

Molėtų r. sav. 46,2 69,1 3.286.230 1693,06 156,94

Utenos r. sav. 34,8 68,8 5.544.927 1252,24 124,45

Visagino sav. 20,0 12,2 449.606 230,33 159,13

Zarasų r. sav. 76,9 89,0 2.438.354 1410,27 83,44

Vilniaus apskritis 48,8 55,6 66.658.694 751,25 116,57

Elektrėnų sav. 62,5 53,4 1.629.030 579,31 89,69

Šalčininkų r. sav. 51,9 76,7 8.736.596 2588,62 211,84

Širvintų r. sav. 35,7 64,4 4.804.135 2633,85 255,10

Švenčionių r. sav. 41,7 55,0 1.311.013 465,39 63,57

Trakų r. sav. 77,8 80,0 5.587.593 1419,25 118,20

Ukmergės r. sav. 63,6 90,0 5.039.233 1238,75 104,61

Vilniaus m. sav. 43,4 50,8 32.111.505 520,24 101,64

Vilniaus r. sav. 45,5 53,6 7.439.589 910,26 120,74

Šalyje 54,0 64,3 311.937.436 933,75 108,96

* didesnės skaitinės vertės langeliai žalios spalvos, vidurinės – geltonos, o mažesnės – raudonos spalvos

** didesnės skaitinės vertės langeliai – raudonos spalvos, vidurinės – geltonos, mažesnės – žalios spalvos.

4.1 lentelė Kapitalinis remontas pagal apskritis

Apskritis Suremontuotų

mokyklų dalis

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)

Remonto

kaina (Eur)

Remonto

kaina

vienam

mokiniui

(Eur)

1 kv. m.

bendro ploto

remonto

kaina (Eur)

Alytaus apskritis 57,1 63,8 19.414.123 1156,64 124,02

Kauno apskritis 53,1 58,6 47.675.612 734,70 98,50

Klaipėdos apskritis 69,3 81,8 44.163.020 1200,05 115,53

Marijampolės apskritis 64,1 78,0 16.127.929 831,25 81,23

Panevėžio apskritis 52,3 52,6 20.383.037 749,73 94,41

Šiaulių apskritis 69,2 76,5 33.565.586 969,60 89,33

Tauragės apskritis 64,1 74,4 20.218.641 1525,13 131,99

Telšių apskritis 53,8 63,0 22.689.368 1242,23 135,88

Utenos apskritis 59,4 65,5 21.041.425 1488,71 133,42

Vilniaus apskritis 52,6 55,6 66.658.694 751,25 116,57

Šalyje 54,0 64,3 311.937.436 933,75 108,96

* didesnės skaitinės vertės langeliai žalios spalvos, vidurinės – geltonos, o mažesnės – raudonos spalvos.

** didesnės skaitinės vertės langeliai – raudonos spalvos, vidurinės – geltonos, mažesnės – žalios spalvos.

27

5 lentelė. Kapitalinis remontas pagal savivaldybės dydį ir padėtį

Savivaldybė

Suremontuotų

mokyklų

dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto kaina

(Eur)

Remonto

kaina vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Didieji miestai 51,9 58,5 77.740.726 535,48 82,18

Alytaus m. sav. 50,0 54,0 4.207.153 533,43 83,43

Kauno m. sav. 52,7 59,7 13.914.444 436,94 60,72

Klaipėdos m. sav. 76,9 79,2 13.736.990 760,38 84,38

Panevėžio m. sav. 33,3 39,2 3.004.953 255,24 59,47

Šiaulių m. sav. 68,6 81,5 10.765.680 775,35 78,48

Vilniaus m. sav. 43,4 50,8 32.111.505 520,24 101,64

Žiedinės savivaldybė 53,3 68,4 38.506.039 1205,69 127,54

Alytaus r. sav. 53,8 83,7 5.204.510 2814,77 196,57

Kauno r. sav. 39,5 54,8 7.575.088 810,95 165,16

Klaipėdos r. sav. 66,7 92,6 7.811.869 1518,93 120,90

Panevėžio r. sav. 73,1 90,2 4.652.875 1373,75 82,15

Šiaulių r. sav. 56,0 74,0 5.822.109 1439,69 124,65

Vilniaus r. sav. 45,5 53,6 7.439.589 910,26 120,74

Mažosios savivaldybės 69,2 89,8 11.521.315 2676,26 219,29

Birštono sav. 50,0 92,9 1.252.556 2216,91 210,42

Kalvarijos sav. 66,7 92,6 2.021.375 1342,21 139,10

Neringos sav. 50,0 91,2 1.089.840 7363,78 294,77

Pagėgių sav. 62,5 74,1 5.530.280 5207,42 399,06

Rietavo sav. 100,0 100,0 1.627.263 1589,12 112,23

Kitos savivaldybės 54,5 68,2 184.169.356 1206,50 117,89

Akmenės r. sav. 76,9 63,4 3.092.277 1035,59 87,43

Anykščių r. sav. 57,1 74,6 6.413.036 2535,80 197,32

Biržų r. sav. 42,9 51,6 2.849.324 992,80 96,77

Druskininkų sav. 66,7 70,2 3.331.146 1454,65 166,05

Elektrėnų sav. 62,5 53,4 1.629.030 579,31 89,69

Ignalinos r. sav. 72,7 77,7 2.909.271 1870,91 105,18

Jonavos r. sav. 42,9 49,8 3.776.554 657,25 99,50

Joniškio r. sav. 64,3 84,0 2.456.265 887,38 73,09

Jurbarko r. sav. 65,0 88,2 4.301.174 1223,31 80,78

Kaišiadorių r. sav. 78,3 84,7 3.274.147 794,31 66,65

Kazlų Rūdos sav. 90,0 96,2 2.462.591 1525,77 147,26

Kėdainių r. sav. 35,5 40,5 7.728.842 1236,61 162,37

Kelmės r. sav. 59,1 75,7 4.173.726 1202,11 108,74

Kretingos r. sav. 66,7 80,9 4.293.190 1047,12 101,37

Kupiškio r. sav. 40,0 67,4 2.398.085 1078,76 95,35

Lazdijų r. sav. 46,7 66,3 3.343.328 1389,00 138,90

Marijampolės sav. 60,7 78,0 4.644.575 662,09 70,50

Mažeikių r. sav. 44,8 61,5 11.626.030 1628,30 199,10

Molėtų r. sav. 46,2 69,1 3.286.230 1693,06 156,94

Pakruojo r. sav. 60,0 62,8 1.731.417 700,41 54,86

28

Savivaldybė

Suremontuotų

mokyklų

dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto kaina

(Eur)

Remonto

kaina vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m.

bendro ploto

remonto

kaina

(Eur)**

Palangos m. sav. 50,0 63,1 1.726.743 975,56 99,91

Pasvalio r. sav. 36,4 77,1 3.511.873 1097,46 109,26

Plungės r. sav. 59,1 75,0 3.474.171 754,43 68,85

Prienų r. sav. 33,3 23,2 2.748.624 931,11 178,68

Radviliškio r. sav. 54,2 75,5 5.524.112 1106,81 104,34

Raseinių r. sav. 75,0 93,5 7.405.358 1819,50 139,79

Rokiškio r. sav. 50,0 32,0 3.965.926 1062,11 180,26

Skuodo r. sav. 72,7 96,4 5.359.462 2505,59 170,28

Šakių r. sav. 61,9 79,2 4.478.722 1153,12 91,52

Šalčininkų r. sav. 51,9 76,7 8.736.596 2588,62 211,84

Šilalės r. sav. 81,3 93,1 4.599.753 1307,12 87,84

Šilutės r. sav. 59,3 80,9 10.144.926 1866,59 168,99

Širvintų r. sav. 35,7 64,4 4.804.135 2633,85 255,10

Švenčionių r. sav. 41,7 55,0 1.311.013 465,39 63,57

Tauragės r. sav. 41,7 52,3 5.787.433 1121,60 171,62

Telšių r. sav. 39,3 47,8 5.961.904 1084,77 136,63

Trakų r. sav. 77,8 80,0 5.587.593 1419,25 118,20

Ukmergės r. sav. 63,6 90,0 5.039.233 1238,75 104,61

Utenos r. sav. 34,8 68,8 5.544.927 1252,24 124,45

Varėnos r. sav. 52,9 72,2 3.327.986 1414,96 93,72

Vilkaviškio r. sav. 42,4 67,6 2.520.667 468,26 48,04

Visagino sav. 20,0 12,2 449.606 230,33 159,13

Zarasų r. sav. 76,9 89,0 2.438.354 1410,27 83,44

* didesnės skaitinės vertės langeliai žalios spalvos, vidurinės – geltonos, o mažesnės– raudonos spalvos.

** didesnės skaitinės vertės langeliai – raudonos spalvos, vidurinės – geltonos, mažesnės – žalios.

5.1 lentelė. Kapitalinis remontas pagal savivaldybių grupių dydį ir padėtį

Suremontuotų

mokyklų

dalis*

Suremontuotose

mokyklose

mokosi mokinių

(dalis)*

Remonto

kaina (Eur)

Remonto kaina

vienam

mokiniui

(Eur)**

1 kv. m. bendro

ploto remonto

kaina (Eur)**

Didieji miestai 51,9 58,5 77.740.726 535,48 82,18

Žiedinės savivaldybė 54,4 68,4 38.506.039 1205,69 127,54

Mažosios savivaldybės 69,2 89,8 11.521.315 2676,26 219,29

Kitos savivaldybės 55,5 68,2 184.169.356 1206,50 117,89

Bendroji suma 54,0 64,3 311.937.436 933,75 108,96

* didesnės reikšmės langeliai žalios spalvos, vidurinės – geltonos, o mažesnės reikšmės langeliai – raudonos spalvos.

** didesnės reikšmės langeliai – raudonos spalvos, vidurinės – geltonos, mažesnės – žalios.

29

4. 2014-2020 m. programavimo laikotarpio investicijų į bendrojo ugdymo

infrastruktūrą planavimas

Pagrindiniai 2014-2020 m. švietimo infrastruktūros plėtros poreikiai ir tikslai yra nustatyti 2014-

2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programoje (toliau – Veiksmų

programa). Įgyvendinant Veiksmų programos 9.1 investicinį prioritetą „Investicijos į švietimą,

profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir

užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“.

Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020

metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų

paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų

investicijų veiksmų programą“, priedu Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta administruoti 2014-

2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto

„Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ investicinį prioritetą

„Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir profesinio mokymo infrastruktūrai

tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę”. Pagal minėtą

investicinį prioritetą Ministerija yra numačiusi įgyvendinti priemonę Nr. 09.1.3-CPVA-R-724

,,Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“, kuri skirta mokyklų infrastruktūros tobulinimui. Ši

priemonė yra įtraukta į 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto

„Regioninė plėtra“ tarpinstituciniame veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 ( toliau – Tarpinstitucinis veiklos planas „Regioninė plėtra“)

ir atitinka Tarpinstitucinio veiklos plano „Regioninė plėtra“ 1.2.1. priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad

priemonė įtraukta į tarpinstitucinį veiklos planą „Regioninė plėtra“, numatytas šios priemonės

projektų atrankos būdas – regionų projektų planavimas.

Priemonei Nr. 09.1.3-CPVA-R-724 finansuoti yra numatyta per 41 mln. eurų, kurie paskirstyti

visoms apskritims, atsižvelgiant į bendrojo ugdymo situaciją kiekvienoje apskrities savivaldybėje.

Savivaldybės buvo lyginamos pagal tai,

- kokia yra privalomo mokymo amžiaus (7 – 15 metų) vaikų ugdymo aprėptis (rodiklis A – 7-

15 metų savivaldybės gyventojų, lankančių savivaldybėje veikiančias mokyklas, dalis);

- kokie mokinių skaičiaus mažėjimo mastai (rodiklis B – mokinių skaičiaus savivaldybėje

sumažėjimas (proc.) per paskutinius 4 metus.

- kiek yra finansuojamas aprūpinimas šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis (rodiklis C –

interaktyvių lentų skaičius savivaldybės mokyklose, tenkantis 100-ui mokinių).

Sunorminus savivaldybių rodiklių vertes (lyginant su atitinkamo rodiklio šalies vidurkiu), buvo

apskaičiuotas savivaldybės mokinio indeksas D = C/(A x B). Iš skaičiavimo formulės matyti, kad

skatinamas savivaldybių indėlis į mokyklų bazės modernizavimą, o finansavimo netekimas dėl

mokinių skaičiaus mažėjimo kompensuojamas ugdymo aprėpties rodikliu. Vieno mokinio lėšų

indeksą padauginus iš mokinių skaičiaus savivaldybės mokyklose gaunamas savivaldybės lėšų

indeksas (E = D x (Nmok), nuo kurio tiesiogiai priklauso savivaldybei tenkantis investicijų dydis,

kurį savivaldybė įneša į bendrą apskrities fondą. Daugiklis apskaičiuojamas priemonei skirtą

asignavimų sumą (4,14 mln. eurų) padalijus iš savivaldybių lėšų indeksų (E) sumos (K= 4,14 mln.

eurų/suma E). Savivaldybei tenkančių lėšų formulė: F=K x E.

6 lentelėje parodyta, kiek asignavimų, numatytų bendrojo ugdymo mokykloms modernizuoti,

skirta apskritims ir kiek vidutiniškai tenka vienam apskrities savivaldybių bendrojo ugdymo

mokyklos mokiniui. Nesunku pastebėti, kad Vilniaus apskričiai, kurioje yra nemaža dalis mokyklų,

kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, numatyta daugiausia investicijų.

30

6 lentelė. Asignavimų paskirstymas pagal apskritis

Regionas Numatytos lėšos

(tūkst. Eur)

Lėšos vienam mokiniui

(Eur)

Alytaus apskritis 1644,462 102,50

Kauno apskritis 5713,334 92,73

Klaipėdos apskritis 3944,914 109,38

Marijampolės apskritis 1782,032 98,21

Panevėžio apskritis 2124,652 81,07

Šiaulių apskritis 3910,739 118,61

Tauragės apskritis 1739,458 140,70

Telšių apskritis 1409,001 80,23

Utenos apskritis 1195,551 87,80

Vilniaus apskritis 17951,518 212,27

Šalyje 41415,661 129,76

Duomenų šaltinis: ŠMM

Pažymėtina, kad Regionų plėtros tarybos, skirstydamos apskričiai skirtas investicijas, neprivalo

atsižvelgti į skaičiavimo formulę, kuri naudojama tik lėšų paskirstymui tarp apskričių.

Regionų plėtros tarybos, sudarydamos regionų projektų sąrašą, į kurį įtraukia atrinktas

modernizuoti mokyklas, vadovausis Priemonės projektų atrankos kriterijais, kurie buvo patvirtinti

2016 m. sausio 14 d. vykusio Stebėsenos komiteto nutarimu.

Atrankos kriterijai.

1. Projektas atitinka savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendrąjį tinklo pertvarkos planą.

Vertinama, ar projektas atitinka bent vieną iš šių projektų atrankos kriterijaus vertinimo aspektų:

1.1. mokyklos, kurioje numatomos investicijos į modernių ir saugių ugdymo ir mokymosi

erdvių sukūrimą, per artimiausius tris metus savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame

plane nenumatyta likviduoti, reorganizuoti, pakeisti jos tipą;

1.2. mokykloje, kurioje numatomos investicijos į laisvų mokyklų patalpų pritaikymą naujoms

ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupėms, ir (ar) specialiosioms klasėms, per

artimiausius tris metus savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane numatyta įsteigti

ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes, ir (ar) specialiąsias klases;

1.3. mokyklos, kurioje numatomos investicijos į laisvų mokyklų patalpų pritaikymą

ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupėms, kitoms vaikų neformaliojo

švietimo, suaugusiųjų neformaliojo švietimo veikloms ir vietos bendruomenės bendruomenei

reikalingoms kultūros, socialinėms ar kitoms paslaugoms teikti, paskirtį per artimiausius tris metus

savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane numatyta pakeisti į mokyklos-

daugiafunkcio centro paskirtį arba mokyklos nuostatuose įteisinta pagrindinė paskirtis – mokykla-

daugiafunkcis centras ir įteisintos veiklų rūšys, kurioms vykdyti projekte planuojama investuoti;

2. Vertinama, ar mokyklos mokinių skaičius einamųjų metų rugsėjo 1 d. be mokinių

skyriuose ir filialuose, turimuose kitose vietovėse, atitinka nustatytus mokinių skaičiaus reikalavimus

t. y. investicijos nukreipiamos į didžiausias ir perspektyviausias mokyklas.

Projektas prisideda prie bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumo didinimo.

Vertinama, ar mokyklos arba mokyklos – daugiafunkcio centro mokinių skaičius einamųjų mokslo

metų rugsėjo 1 d. be mokinių skyriuose ir filialuose, turimuose kitose vietovėse, atitinka bent vieną

iš šių projektų atrankos kriterijaus vertinimo aspektų:

2.1. jeigu investuojama į pradinės mokyklos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 80 mokinių

(kaimo), 264 mokiniai (miesto, rajono centro);

2.2. jeigu investuojama į progimnazijos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 120 mokinių

(kaimo), 388 mokiniai (miesto, rajono centro);

31

2.3. jeigu investuojama į progimnazijos tipo mokyklą, kuri vykdo pradinio ugdymo ir

pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokėsi ne mažiau kaip: 120 mokinių (kaimo), 388

mokiniai (miesto, rajono centro);

2.4. jeigu investuojama į progimnazijos tipo mokyklą, kuri vykdo pagrindinio ugdymo pirmąją

dalį, mokėsi ne mažiau kaip 300 mokinių (miesto, rajono centro);

2.5. jeigu investuojama į pagrindinės mokyklos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 150

mokinių (kaimo), 526 mokiniai (miesto, rajono centro);

2.6. jeigu investuojama į gimnazijos tipo gimnaziją, kuri vykdo pagrindinio ugdymo programos

antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, mokėsi ne mažiau kaip 400 mokinių (miesto,

rajono centro);

2.7. jeigu investuojama į gimnazijos tipo mokyklą, kuri vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programas, mokėsi ne mažiau kaip: 180 mokinių (kaimo), 576 mokiniai (miesto, rajono

centro);

2.8. jeigu investuojama į mokyklą, kurios paskirtį per artimiausius tris metus savivaldybės

mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane planuojama pakeisti į mokyklą-daugiafunkcį centrą

arba mokyklos nuostatuose įteisinta pagrindinė paskirtis – mokykla-daugiafunkcis centras ir įteisintos

veiklų rūšys, kurioms vykdyti projekte planuojama investuoti:

2.8.1. jeigu investuojama į pradinės mokyklos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 40 mokinių

(kaimo), 176 mokiniai (miesto, rajono centro);

2.8.2. jeigu investuojama į progimnazijos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 80 mokinių

(kaimo), 376 mokiniai (miesto, rajono centro);

2.8.3. jeigu investuojama į pagrindinės mokyklos tipo mokyklą, mokėsi ne mažiau kaip: 100

mokinių (kaimo), 426 mokiniai (miesto, rajono centro).

Apibendrinimas

Lietuvai pavyko suvaldyti sudėtingus pokyčius bendrojo ugdymo mokyklų sistemoje: mažėjant

mokinių skaičiui tolygiai ir nuosekliai optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, išlaikyti aukštus

švietimo prieinamumo rodiklius ir užtikrinti prielaidas visiems mokiniams ugdytis geresnėmis

sąlygomis.

Formuojant mokyklų tinklą savivaldybėse, reorganizuojant mokyklas ar pertvarkant jų

struktūrą dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, daugumoje atvejų išlaikyta galimybė toliau organizuoti

mokinių ugdymą tose pačiose vietovėse, kuriose tos mokyklos veikė: reorganizuojamos mokyklos

prijungiamos prie kitų mokyklų ir toliau veikia tose pačiose patalpose kaip struktūriniai padaliniai.

Dalis mokyklų pakeitė paskirtį ir tapo mokyklomis-daugiafunkciais centrais, vykdančiais formaliojo

ir neformaliojo švietimo programas, teikiančiais kitas paslaugas. Didžiausią kaitą patyrė vidurinių

mokyklų tinklas. Jų skaičius sumažėjo nuo 460 (2004 m.) iki 10 (2015 m.). Didžioji vidurinių

mokyklų dalis (57 proc.) tapo gimnazijomis, kitos vykdo žemesnio lygmens ugdymo programas kaip

savarankiškos mokyklos arba veikia kaip kitų mokyklų struktūriniai padaliniai. Palyginti sklandus

bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo procesas būtų neįmanomas be investicijų į bendrąjį

ugdymą, kurios 2000 – 2016 metais siekė daugiau kaip 500 mln. erų. Investicijos į savivaldybių

bendrojo ugdymo infrastruktūros atnaujinimą skiriamos visoms šalies savivaldybėms. Investicijų

apimtys priklauso nuo savivaldybės mokyklose mokomų mokinių skaičiaus.

Investicijų skirstymo netolygumas išryškėja, kai lėšos skaičiuojamos vienam mokiniui. Šiuo

aspektu geriau finansuojamos mažosios savivaldybės ir savivaldybės, turinčios santykinai daugiau

mokyklų, kuriose įteisintas mokymas tautinių mažumų kalbomis. Didžiųjų miestų mokyklų vienam

mokiniui investicijų tenka 2-3 kartus mažiau. Lyginant investicijų pasiskirstymą tarp apskričių,

skirtumai nuo šalies vidurkio neviršija 50 proc. Pastebėta, kad pietų – rytų sritys sulaukia santykinai

didesnių investicijų.

Investicijų, tenkančių vienam mokiniui, dydis priklauso nuo mažų mokyklų dalies savivaldybėje

(koreliacija vidutinė) ir nuo mokyklos patalpų ploto, tenkančio vienam mokiniui (koreliacija stipri).

Tai atspindi Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatą siekti socialinio teisingumo mažinant

32

regioninius skirtumus švietimo srityje ir Vyriausybės programoje numatytą siekį – išsaugoti

mokyklas kaimo vietovėse (175 p.). Bet tai, kad geriau finansuojamos savivaldybės, kurių mokyklų

užpildomumas yra mažesnis, rodo riziką, kad investicijos panaudojamos neefektyviai. Be to,

pasitaikė pavienių atvejų, kai mokyklos, kurių pastatai buvo atnaujinti, vėliau buvo uždarytos dėl

mažo mokinių skaičiaus.

Šalyje 2000 – 2015 metais suremontuota 54 proc. savivaldybių mokyklų, suremontuotose

mokyklose mokosi 64,3 proc. savivaldybių mokyklų mokinių. Bet tik trečdalio šalies mokyklų

edukacinės erdvės yra modernizuotos. Ypač aktualus gamtos mokslų kabinetų (laboratorijų),

informacinių technologijų, menų ir technologijų kabinetų atnaujinimas, nes jis glaudžiai susijęs su

šalies ilgalaike perspektyva ūkį orientuoti į naujausiomis technologijomis grįstą ekonomiką.

Pripažįstant edukacinių erdvių svarbą atsiranda būtinybė keisti investicijų kryptį prioritetą teikiant

mokyklų vidiniams pertvarkymams, edukacinių erdvių atnaujinimui, o pastatų atnaujinimas (sienos,

stogas, langai) turėtų būti pagrįstas ilgalaike mokyklos gyvavimo perspektyva.

Todėl nustatant 2014 – 2020 metų programavimo laikotarpio investicinių projektų atrankos

kriterijus atsižvelgta į atliktos situacijos analizės rezultatus ir investicijos bus nukreiptos į projektus,

garantuojančius tvarų bendrojo ugdymo modernizavimą. Kartu bus laikomasi socialinio teisingumo

nuostatų, kad finansuojant bendrąjį ugdymą būtų laikomasi lygių švietimo galimybių principo.