ApskAitos, Audito ir mokesčiųaktuAlijos2017 m. spalio 3 d., antradienis, Nr. 37 (949) Būkime pažįstami 7

Vadovai žino: geras buhalteris – ne tas, kuris netrukdo, o tas, kuris padeda„aaM aktualijų“ pokalbis su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos Mokymo ko-miteto nariu Laimiu JANČIŪNU

grupę pervestų gyvūnų skaičius buvo apie 9–13 proc. didesnis nei iš pagrindinės bandos nurašytų melžiamų karvių, o kiaules augi-nančioje įmonėje analizuotais me-tais iš paršavedžių grupės nurašyta 8,5 proc. daugiau, nei į šią grupę pervesta. Todėl galima daryti iš-vadą, kad dėl natūralios gyvūnų kaitos išlaikomas optimalus ban-dos produktyvumas ir ekonominis produktyviųjų gyvūnų naudingu-mas kasmet išlieka panašus.

Analizuotose melžiamas karves ir karves žindenes auginančiose įmonėse produktyviųjų galvijų nu-sidėvėjimo išlaidos sudarė nuo 6,3 iki 7,8 proc. šių gyvūnų išlaikymo išlaidų, o kiaules auginančioje įmonėje paršavedžių nusidėvėji-mo išlaidos – 1,2 proc. visų kiaulių auginimo išlaidų.

Kadangi analizuotos įmonės ba-lansuose biologinio turto nekla-sifikavo į ilgalaikį ir trumpalaikį, tai atliktas biologinio turto perkla-sifikavimas turėjo įtakos įmonių turto struktūrai, kur ilgalaikio ir trumpalaikio turto pokyčiai, per-klasifikavus biologinį turtą, svyra-vo nuo 17 iki 30 proc. Šie pokyčiai svarbūs skaičiuojant finansinius rodiklius ir vertinant įmonių finan-sinę būklę.

Finansinių ataskaitų straipsnių (ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nepaskirstyto pelno, pardavimo savikainos, bendrųjų ir adminis-tracinių sąnaudų, bendrojo ir gry-nojo pelno) sumoms ir analizuoja-mų santykinių finansinių rodiklių reikšmėms įtakos turi ir ilgalaikio biologinio turto nusidėvėjimo skaičiavimas (žr. lentelę).

Iš lentelės matyti, kad biologi-nio turto klasifikavimas į ilgalaikį ir trumpalaikį bei produktyviųjų gyvūnų nusidėvėjimo skaičiavi-mas reikšmingiausios įtakos turė-jo analizuotų žemės ūkio įmonių mokumo ir turto apyvartumo ro-dikliams. Dėl to visose analizuoto-se įmonėse, lyginant su faktiniais įmonių duomenimis, sumažėja trumpalaikio mokumo rodikliai – apie 16–25  proc. ir ilgalaikio turto apyvartumo rodikliai – apie 12–18 proc., ir apskritai viso turto panaudojimo efektyvumas nedaug padidėja – apie 1,9–3,4 proc.

Biologinio turto klasifikavimas į ilgalaikį ir trumpalaikį įtakos analizuotų žemės ūkio įmonių pelningumo rodikliams neturi, tačiau skaičiuojant produktyviųjų gyvūnų nusidėvėjimą, pelningumo rodikliai įmonėse, užsiimančiose pienine galvijininkyste ir mišria gyvulininkyste, didėja nedaug, kai įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra mėsinė galvijininkystė, suma-žėja apie 0,19 procentinio punkto.

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad ilgalaikio biologinio turto nu-sidėvėjimo skaičiavimas neturėjo reikšmingos įtakos tirtų įmonių turto vertei ir veiklos rezultatui. Tačiau, skaičiuojant nusidėvėji-mą, sunku pagrįsti produktyvių-jų gyvūnų naudingo naudojimo laiką ir nustatyti likvidacinę vertę, atsiranda būtinybė detalizuoti gy-vūnų auginimo išlaidų apskaitą, kas kartais yra neracionalu arba net neįmanoma, padidėja darbo sąnaudos. ■

– Pirmiausia prašyčiau prisistatyti „Apskaitos, audito ir mokesčių aktuali-jų“ skaitytojams.

– Esu baigęs tuometinės Vilniaus uni-versiteto Tarptautinio verslo mokyklos (dabar – VU Verslo mokyklos) tarptauti-nio verslo ir teisės magistro studijas. Jau 20 metų vadovauju įvairioms įmonėms, esu profesionalus vadybininkas. Kai manęs klausia, kur dirbu, būna sudėtinga atsakyti trumpai, nes šiuo metu esu aktyvus kelių įmonių akcininkas, taip pat kelių visuo-meninių organizacijų ir vienos valstybės įmonės valdybos narys. Visa tai man – ma-loni veikla. Stengiuosi daryti tai, ką noriu ir kas mane džiugina. Tada dingsta sąvoka „darbas“.

– Papasakokite, kaip Jūsų veikla susiju-si su buhalterine apskaita.

– Pirmą kartą susidūriau su apskaita prieš 18 metų, kai tik kūrėsi pirmosios apskaitos įmonės (šiandien tokių įmonių Lietuvoje yra per 3 500). Tada didžioji dalis verslo samdė buhalterius ir šių paslaugų pirkimas iš šalies buvo naujovė. 1999 m. su partneriais įsteigėme buhalterinę įmonę, kurią po metų palikau ir užsiėmiau kito-mis veiklomis. Prie apskaitos grįžau per 2009 m. krizę, kai visiems reikėjo pigesnių buhalterinių paslaugų. Šiuo metu dvi iš mano įmonių užsiima buhalterinės aps-kaitos tvarkymu. Man patinka organizuo-ti, optimizuoti, užsiimti modernizavimu ir tobulinimu. Buhalterijoje šių dalykų ypač daug. Aplinka dinamiška ir keičiasi, tai ver-čia nuolatos domėtis naujovėmis ir ekspe-rimentuoti. Mane supa daug profesionalių kolegų, kurie puikiai išmano savo sritį. Esu labai dėkingas jiems už tai, kad leidžia man pamiršti rutininę buhalterijos dalį.

– Su kokiais iššūkiai tenka susidurti praktikoje?

– Didžiausias iššūkis yra pokyčių valdy-mas. Pavyzdžiui, galima lengvai nusipirkti

CRM ar modernią apskaitos programą, ta-čiau motyvuoti žmones, kad ja naudotųsi, yra daug sudėtingiau. Maksimaliai inves-tuojame į naujoves ir progresyvius dalykus. Nuolat dairausi lyderių, kurie koncentruo-tųsi į buhalterių darbo modernizavimą, bandytų naujoves, ieškau, su kuo tartis ir mokytis. Tie, kurie bendradarbiauja, auga daug greičiau. Deja, dalis buhalterių vis dar dirba „akmens amžiuje“. Jie užsidarę, bijo naujovių ir vengia tokių dalykų, kaip automatinių duomenų importo, planavi-mo programos, mobilios aplikacijos, kai kam net sutarčių pasirašymas internetu yra neįkandama užduotis. Jie vis dar naudoja popierines užrašų knygeles darbams, nors jų šimtai ir jie kartojasi skirtingais interva-lais. Čia reikėtų pasakyti, kad, jei atpažino-te save, laikas susirūpinti, nes šiais laikais ne dideli valgo mažus, o greiti – lėtus. Būti moderniems brangu, dalis bandymų žlun-ga ir tai kainuoja laiką bei pinigų. Tačiau į skaudžias pamokas žiūriu pozityviai – jei griūni, gali atsistoti stipresnis.

– Kokių charakterio savybių reikia?– Didžioji dalis finansininkų yra kantrūs,

siekiantys žinių, darbštūs, atsargūs ir atsa-kingi. Tai, matyt, pagrindinės buhalterių sa-vybės. Kūrybingų, spontaniškų arba drąsių šioje srityje retai sutiksi.

– Esate naujas LBAA Mokymo komiteto narys. Papasakokite apie tai.

– Mokymais, seminarais ir atestacijo-mis LBAA rūpinasi kiti kolegijos nariai. Aš esu atsakingas už rinkodarą ir naujų na-rių pritraukimą. Šiuo metu keičiasi LBAA direktorius, tad ši veikla kiek sulėtėjo. Šią vasarą prisidėjau prie LBAA „konkurentų pusryčių“ organizavimo, kurie, mano nuo-mone, pavyko puikiai. Jų metu kelios de-šimtys buhalterinių įmonių vadovų turėjo galimybę susėsti prie bendro stalo ir atvirai pasidalinti savo patirtimi bei iššūkiais. Buvo naudinga ir įdomu susipažinti, pabendrau-

ti. Manau, atėjus naujam direktoriui, šią „pusryčių“ tradiciją pratęsime.

– Turbūt sutinkate, kad labai svarbu yra buhalterio profesijos populiarinimas, buhalterio darbo prestižo didinimas. Jūsų nuomone, kaip to pasiekti?

– Žinoma, juk nuo profesionalaus bu-halterio priklauso įmonės sėkmė. Geras finansų valdymas yra kiekvienos įmonės siekiamybė. Geras buhalteris – ne tas, kuris netrukdo, o tas, kuris padeda. Geri vadovai tai žino. Tačiau būkime realistai, buhalterio specialybė – viena iš sparčiausiai nykstan-čių pasaulyje. Daugelis senos kartos bu-halterių tuo gali pasipiktinti ir sakyti, kad niekas nepasikeitė, o buhalteriams darbo tik padaugėjo. Deja, tai – tik dalis tiesos. Prieš 20 metų buhalteris važiuodavo į ban-ką pasirašyti pavedimų ar pateikti balansus į VMI, o apskaitą tvarkydavo „Excel“ progra-moje. Tai, ką anksčiau buhalteris atlikdavo su viena įmone, šiais laikais lengvai gali atlikti su keliomis. Net i. MAS atsiradimas, kuris dabar atrodo kaip papildomas darbas, ilgainiui ves prie apskaitos automatizavimo. Technologijos tik didina pagreitį. Buhalterio profesija transformuojasi į IT specialisto-analitiko-konsultanto, nes visą mechaninį ir techninį darbą perima kompiuteriai. Vien ištobulinus automatinį dokumentų atpaži-nimą ir importavimą į apskaitos programas, tą pačią akimirką dings tūkstančių buhalte-rių poreikis. Mano žiniomis, šiandien tai jau bando apie 30 Lietuvos apskaitos įmonių. Manyčiau, kad jau dabar daugeliui buhalte-rių vertėtų atkreipti dėmesį į pažangiausius apskaitos būdus ir juos perprasti, nes po kelerių metų gali būti per vėlu.

– Kokie mokymai, kvalifikacijos kėlimo renginiai gali padėti buhalteriams?

– Mūsų įmonėse visi kolegos lanko kvalifikacijos kėlimo seminarus, naudo-jasi „Mokesčių sufleriu“, kiekvieną mėnesį samdome išorinį auditorių, kuris pasirink-tinai patikrina dvi mūsų klientų įmones ir konsultuoja. Visas naujoves ir įdomesnius atvejus kolegos aptarinėja reguliariuose su-sirinkimuose, turime ir vidinę pašto grupę, skirtą vienas kito konsultavimui. Tai padeda tobulėti ir užtikrinti paslaugų kokybę.

Taigi, pirma rekomenduoju profesinius mokymus, nors man jie atrodo savaime privalomi kiekvienoje profesijoje. Taip pat siūlyčiau domėtis naujovėmis, jas bandyti, aptarinėti. Trečia, sveika bendradarbiauti su šakos lyderiais ir keistis žiniomis, nes sinergija yra galingas įrankis. Ketvirta, bus reikalingos IT žinios ir mokėjimas jas tai-kyti, todėl net ir paprasti mokymai apie už-duočių valdymo ar planavimo programas gali praversti.

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?– Nuolat mokausi, lankau įvairius kur-

sus, seminarus, konferencijas, sportuoju, keliauju, dalyvauju „Rotary“ ir „Vadovų klubų“ veikloje.

– Dėkoju už pokalbį.Kalbino Olita MONTVYDIENĖ

„Jau dabar daugeliui buhalterių vertėtų atkreipti dėmesį į pažangiausius apskaitos būdus ir juos perprasti, nes po kelerių metų gali būti per vėlu“, – sako Laimis Jančiūnas. Nuotr. iš asmeninio archyvo