cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.3 (996) 2014 m. sausio 18 d.

Kai prašnekam apie teatro ir kino aktorių Gediminą Girdvainį, pirmiausiai prisimename jo suvaidintą Pinčiuką filme „Velnio nuotaka“. Bet juk persikūnijimo dovaną turintis aktorius yra sukūręs daugiau kaip 100 įvairių didesnių ir mažesnių vaidmenų, daugiausia komiškų. O štai svariausio gyvenime vaidmens, regis, jis dar nesukūrė. Tad jam, rytoj švęsiančiam savo 70-metį, to linki ir jo bičiuliai, ir mes!

Gediminui Girdvainiui

PAŽINTISGaliūnų pasaulio stipruolė Viktorija

Galiūnų sporto entuziastė Vik-torija Ivaščenkova žingsnelis po žingsnelio artėja prie užsibrėžto tikslo - tapti stipriausia moterimi. Kadangi jėgos sporte moterų mažuma, jai tenka stoti ir šalia stipriausių Lietuvos vyrų.

4

PRISIPAŽINIMAIreGinos jokubauskaitės balsas nepamirštamas

5

AUTORITETASHoliVudo mamų sūneliai

Daugelis gražuolių Holivudo aktorių, tituluojamų sekso simbo-liais, iš tiesų yra mamų sūneliai? Jie neskuba susisaistyti santuokos ryšiais - o ką pasakys mama?

113

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

Kas Ko atsisaKo

Loreta JUODKAITĖ

Šiuolaikinio šokio kūrėja Loreta Juod-kaitė, savo talentą dažniau demons-truojanti užsienyje, sugrįžusi į Vilnių „Menų spaustuvėje“ pristatė šokio spektaklio premjerą „Atmintis“. Šį dar-bą choreografė kūrė iš savo patirtų įspūdžių, pamąstymų apie politinius, ekonominius, socialinius skirtumus. Spektaklio choreografija atskleidžia žmogaus būties prasmės paieškas. Loreta, kuri yra ir šio spektaklio re-žisierė, ir choreografė, ir atlikėja, nu-sprendė daugiau nepersistengti ir užsiimti tik kažkuo vienu.

RAMybėS KąSnIAI

Negavom šiemet sniego nei per Kalė-das, nei sutikdami Naujuosius, nei Trims Karaliams tamsybių pabaigą skelbiant... Gūžčiojo žmonės pečiais, žvelgdami į lie-taus merkiamas Kalėdų eglutes, nuo ku-rių, atrodė, nutirps net ir dirbtinis sniegas, kalbėjo, kad gamta - nenuspėjama, guo-dėsi, kad be sniego ir ledo šventiniu laiko-tarpiu mažiau eismo įvykių bus...

Statistika patvirtina - eismo įvykių išties buvo gerokai mažiau nei įprastai paskutinėmis metų savaitėmis, tačiau, nepaisant to, vis tiek be sniego per šven-tes jaučiausi it baudžiamas - tarsi po iš-pažinties būčiau negavęs išrišimo.

Mat kalėdinį sniegą, užklojantį iki purvo sumintus kasdienybės takus, lei-džiantį pailsėti nuo rėkiančių spalvų, išbalinantį vaizdą ir sielą, nuo pat vaikys-tės suvokiu kaip materialią mišiose viens kitam linkėtos ramybės išraišką, minkš-tais baltais kąsniais betūpiančią kiekvie-no mūsų širdin.

Štai dabar - patirdamas pirmąją kompensaciją už juodas, šlapias ir bes-nieges šventes, sėdžiu ant palangės, aki-mis sekdamas lėtai pasūkuriuojančias, tūpti ant žemės ar kilti aukštyn, niekaip neapsisprendžiančias snaiges, žiūrėda-mas į žiemiškai vaiskią saulytę, nutvies-kiančią baltutėlę, blizgiais kristalėliais nusagstytą maršką, medžius šventiškai pasidabruotais kamienais, lyg nugrimz-dusius ramybės ekstazėn, ir galvoju - gal visa tai nėra atsitiktinumas, gal Dangus nori pasakyti, kad tik dabar tepriaugome prie Kalėdų stebuklo, tik dabar užsipelnė-me šventiškos ramybės dovanų?

Juk argi buvome pajėgūs pajusti magišką sniego terapiją anksčiau - besi-stumdydami eilėse, iki išprotėjimo besi-blaškydami po prekybos centrų maiša-lynę, ieškodami šūsnių privalomųjų do-vanėlių, skaičiuodami sparčiai tirpstan-čius pinigus, iš paskutiniųjų mėgindami išsitekti tarp negausių išteklių ir gausaus sveikintinųjų sąrašo?..

Argi šventiniu laikotarpiu, kuo griež-čiausiai paskirstę savąjį laiką ir jėgas, būtumėme ištekę dėmesio, jautrumo ir dvasingumo pastebėti sniege tviskančią ramybę bei šventumą?..

Juk vis tiek, it kokia bizonų banda, būtumėme aklai žirglioję ir mynę, nieko nepastebėdami ne tik po savimi, bet ir virš savęs, akis įsmeigę vien į kalendo-riaus lapelius, pavirtusius rūpesčiais, į dovanėles ir skanumynus, pavirtusius rūpesčiais, mylimų ir artimų žmonių vei-dus - taip pat, deja, virtusius vien tik rū-pesčiais...

Galbūt todėl per šventes ir nebuvo sniego pusnių - nebuvo kam margas-palvėmis saliutų uodegomis nusidažyti, konfeti popierėlius, šampano kamščius ir stiklo šukes paslėpti, mūsų apsirijimo ir apgirtimo švaria pasakų atributika su-taurinti. Galbūt todėl ir krinta snaigės tik šiandien, kai privalomąsias puotas ištver-mingai atbuvome, kai privalomąsias do-vanėles išdalijome, privalomuosius marš-rutus atlikome...

Tik dabar - kai jau turime pakanka-mai jėgų suvokti, ką šventėme, pakan-kamai laiko pamatyti Kūdikėlį ėdžiose, Karalius, klūpinčius prie jų, apsisukusį girgždantį metų ratą ir vienas kitą, žen-giančius tuo taku.

Lėtais, dideliais kąsniais leidžiasi ramybė, jau be patoso, be karnavali-nių kostiumų, taurių žvangesio ir tostų gausmo, tačiau - pagaliau - nuoširdžiai sutilindžiuodama: su šventomis Kalė-domis.

Rimvydas StankevičiuS

Kas Ką rašo

Nijolė NARMONTAITĖ

Teatro ir kino aktorė nijolė narmon-taitė, stebinanti savo įvairiapusiu ta-lentu ir neįprastais pomėgiais, laisvu laiku rašo knygą apie teatrą ir aktorių nuotykius. Sąlyginis knygos pavadi-nimas „Apie tai, ko nematė žiūrovai“. Pasak aktorės, tai kol kas užrašai apie kolegų gyvenimą, gastrolių nuoty-kius, keistus ir netikėtus įvykius sce-noje, kai, pavyzdžiui, kažkas pamiršta tekstą ir kaip išsisuka iš nemalonios situacijos. „Manau, kad tie nutikimai bus įdomūs žmonėms, kurie my-li teatrą ir aktorius“, - akcentuoja n.narmontaitė.

Kas Kam rengiasi

Eimuntas NEKROŠIUS

Po ilgokos pertraukos teatras „Meno fortas“ ir jo įkūrėjas bei režisierius Ei-muntas nekrošius intensyviai rengiasi spektaklio „Jobo knyga“ premjerai, kuri numatyta jau kitą penktadienį. Šį pagal vieną įstabiausių Senojo Testamento tekstų sumanytą scenos reginį reži-sierius repetuoja etapais nuo rudens. Pagrindinį Jobo vaidmenį spektaklyje kuria aktorius Remigijus Vilkaitis. Spek-taklio muzikinį apipavidalinimą režisie-rius patikėjo populiariam elektroninės muzikos kūrėjui Leonui Somovui, o dekoracijas ir kostiumus kuria nadežda Gultiajeva ir Marius nekrošius.

Kas Ką tęsia

Virgilijus NOREIKA

Geriausiu nūdienos tenoru laikomas maestro Virgilijus noreika kiek pailsėjęs po žiemos švenčių tęsia savo unikalių padėkos koncertų ciklą „Mano Lietu-va“. „Kol dar balsas skamba ir sveikata leidžia, tol dainuosiu publikai. Jaučiu, kad mano atliekamos dainos, arijos iš populiarių operų ir operečių dar žmo-nėms reikalingos, o ir man pačiam tie koncertai, nors ir reti, suteikia žvalumo ir energijos“, - sako pernai Lietuvos operos emerito titulą pelnęs solistas. Artimiausias jo koncertas, kuriam ma-estro kruopščiai rengiasi, numatytas Klaipėdoje sausio 30 d.

Dailininkė Kristina Norvilaitė (36) naujausios parodos „Savistaba“ nepabūgo atidaryti nuošalesnėje miesto vietoje - Vilniaus pakraštyje, nesibaimindama, kad jos darbus gali išvysti mažiau lankytojų.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

„Parodos pavadinimas „Savistaba“ jau pa-rodo mano viziją. Man, manyčiau, ir kitiems menininkams, pagrindinis savistabos būdas yra kūryba. Kurdamas žmogus nustoja galvoti apie kasdieninius, buitinius dalykus, žmonių santykių problemas. Per kūrybą kūrėjas stebi save, savo vidinį pasaulį, savo keitimosi dina-miką. Kūrybos dėka gyvenimas tampa savis-tabos keliu. Paveikslai gimė kaip šio vidinio proceso rezultatas“, - apie Pilaitėje veikiančią parodą pasakoja K.Norvilaitė.

Menininkės sumanymas ir lūkesčiai buvo surengti gerą parodą. Joje eksponuojami dar-bai sukurti linoraižinio technika ir atspausdinti ant drobės bei medžio plokščių. Paveiksluose dominuoja ryškios, dekoratyvios spalvos ir jų kontrastai: balta, juoda, geltona, raudona, taip pat išraiškingas linijinis raižinys.

„Darbuose vaizduoju skirtingus objektus. Svarbu ne pats objektas, o meninis, subjek-tyvus santykis su juo. Jis formuojamas iš pri-siminimo, prisirišimo, minčių. Kiekviename darbe vaizduojant žmogų ar daiktą vis tiek pasakojama dar ir paralelinė autoriaus savista-bos istorija. Žiūrovas šią istoriją nesunkiai at-seka susiedamas ją su savąja. Parodai atrenku darbus, į kuriuos žvelgdama kiek vėliau po jų sukūrimo, pajuntu momentinį tiesos blyksnį. Dėl tokių darbų nebelieka abejonių“, - pasa-koja dailininkė.

Pažvelgusi į parodos visumą, K.Norvilaitė įsitikino, kad daugelį išsikeltų meninių užduo-čių yra įvykdžiusi. O kokių vertinimų grafikė sulaukė iš parodos lankytojų? „Pirmiausia į atidarymą susirinko nuostabūs žmonės. Dauguma teigė, kad buvo gyvai paliestas jų subjektyvus pasaulis. Stebino, kaip įvairiai ir išradingai buvo aptarinėjamas kiekvienas darbas. Visi įvardijo savo mėgstamą darbą ir beveik kiekvienas iš darbų tapo kažkieno mėgstamiausiu. Dėl to esu nepaprastai laimin-ga. Nesiryžčiau įvardyti vieno atsiliepimo... Džiaugiuosi, kad neigiamų įvertinimų nebuvo. Kas mėgsta kritiką? Ji visada vienaip ar kitaip žeidžia. Bandau atskirti įvairias kritikos rūšis: jei kritikuoja žinovas, stengiuosi pasimokyti,

o jei kritika pikta ar primityvi, tuomet galiu ir pati pakritikuoti tokį požiūrį“, - sako paro-dos autorė.

Kad ir kaip būtų keista, kūrėja parodą ati-darė Vilniaus pakraštyje, taip rizikuodama, kad joje gali apsilankyti gerokai mažiau žiūrovų. „Todėl ir dariau, kad „Beepart“ ir Andriaus Ciplijausko idėja man labai patinka: menas, kultūra „miegamuosiuose“ rajonuose. Juk čia tiek daug žmonių gyvena. Kiek girdėjau, paro-dą daug kas aplankė. Tai jau vien dėl to vertėjo daryti“, - džiaugiasi parodos autorė.

K.Norvilaitė galėtų būti įkvepiantis pa-vyzdys kiekvienam, nes užuot verkšlenusi, kaip čia, Lietuvoje, sunku išgyventi, sukasi kaip voverė rate: idėja gena idėją, darbas - darbą. „Man tiesiog patinka tai, ką aš darau:

paveikslų kūrimas, jų pristatymas žmonėms savo galerijoje. Tai ir yra variklis. Verkšlenti man būtu kur kas sunkiau. Įgyvendinti savo sumanymus, daug ką pabandyti, tobulėti - visa tai duoda energiją ir įdomumą gyventi“.

Keliais žodžiais apibūdinant, Kristina Nor-vilaitė - Lietuvos dailininkų sąjungos narė, baigusi bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Grafikė surengė daugiau nei 20 personalinių parodų, dalyvavo beveik pus-šimtyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsieny-je. 2010 m. dailininkė buvo apdovanota dviem garbingomis stipendijomis: Lietuvos Respubli-kos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė, parodų kuratorė ir meno akcijų autorė.

Kristina Norvilaitė rizikavoIrmanto Sidarevičiaus nuotr.

Parengė Giedrė MiLkevičiŪtĖ

cmyk

3

cmyk / 3

legendosj/b žmonės

Rytoj teatro, kino ir televizijos aktoriui Gediminui Girdvainiui sukaks 70 metų. Tačiau temperamentingas, itin ryškiu komiko talentu, įgimtu teisingumo jausmu ir jautria siela Dievo apdovanotas artistas nenusiteikęs smagiai ir plačiai švęsti savo jubiliejaus. „Jei atversiu širdį, manau, nebus smagu nei man pačiam, nei kitiems. Geriau negadinsiu nuotaikos“, - sakė įkalbinėjamas jubiliatas.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Paprastai optimistiškai nusitei-kusio ir žodžio kišenėje neieškan-čio aktoriaus, per savo gyvenimą suvaidinusio daugiau kaip 100 pa-čių įvairiausių, daugiausia komiškų, vaidmenų, tik artimiausi žmonės žino, kad po ta „pajaco“ kauke ak-torius slepia ir patirtas nuoskaudas, nesėkmes. Gediminas yra sakęs, kad geriausi jo laikai teatre ir kine jau praeityje, nes dabar teatras ne-be toks, koks buvo, kai galėjo pa-sakyti, kad tai antrieji namai. Ir dar G.Girdvainio nuotaikas kiek pavei-kė prieš devynis mėnesius patirtas

infarktas, kai dėl jo ligos Vilniaus mažasis teatras turėjo keisti net kelis spektaklius. Tad apie žinomą ir nežinomą G.Girdvainį pasakoja jam artimi žmonės, bičiuliai, kai-mynai... O tie aktoriaus gerbėjai, kurie jo pasiilgo teatro scenoje, gali jį išvysti sausio 21 dieną Naciona-liniame dramos teatre rodomame Rimo Tumino režsiuotame spek-taklyje „Maskaradas“.

Kaip išspaudė ašarą

Vienas žymiausių fotomeninin-kų, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Algimantas Aleksan-dravičius, sukūręs ištisą galeriją žymių šalies menininkų portretų ir išleidęs ne vieną fotoalbumą, yra vienas iš G.Girdvainio talento ger-bėjų ir bičiulių. Viena iš įdomiausių jo meninių nuotraukų - Gedimino portretas su ašara akyje. Kaip pavy-ko jam pravirkdyti komedijų ir tragi-komedijų meistrą? „Taip buvau su-manęs iš anksto, nes G.Girdvainis, mano galva, genialus aktorius, kuris gali vaidinti ne tik komedijose, bet ir tragedijose. Patikėkite, esu ben-dravęs ir fotografavęs daug aktorių ir žinau, kad talentingi aktoriai gali viską. Tad ir Gediminui pasakiau, jog nenoriu, kad jis šypsotųsi ar vai-pytųsi prieš fotoobjektyvą, o verktų. Bandžiau dar jį visaip graudinti, siū-liau pagalvoti apie artimo žmogaus

mirtį, o jis man sako: „Palauk mi-nutėlę...“ Taip ir buvo, kad nepraėjo nė minutė ir iš jo akių ėmė riedėti didžiulės ašaros. Ką jis pagalvojo, kaip jis tai padarė, man iki šiol pa-slaptis, kuri ir byloja apie aktoriaus profesijos išskirtinumą. Tad linkiu Gediminui dar ir dar kartą nepa-siduoti, neprarasti įgimto humoro ir sveikos ironijos jausmo bei dar naujų įdomių vaidmenų“.

Linki suvaidinti karalių Lyrą

Teatro ir kino aktorė Vaiva Mai-nelytė su G.Girdvainiu yra kartu baigę Lietuvos valstybinę konserva-toriją ir pradėję savo aktorinę karjerą Šiaulių dramos teatre. Ji prisimena: „Oi, kaip tai buvo seniai! Jau daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų vi-sas mūsų kursas nuvažiavo į Šiau-lius. Gediminas, jo žmona Kristina, mano amžiną atilsį vyras Gintautas

Ūzas - buvome bendraminčiai, geri bičiuliai. Gediminas iš tų žmonių, kurie tave pralinksmins, paguos, supras. O kiek smagių nuotykių buvo patirta, kai abu filmavomės režisieriaus Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“. Aš - Jurga, o jis - Pinčiukas. Šauni buvome pora. Gal jis ir savo dukrą pavadino Jurga dėl tos „Velnio nuotakos“. Likimas lė-mė mums susitikti ir pernai rudenį Nacionaliniame dramos teatre pa-statytame Janos Ros (Yana Ross) spektaklyje „Mūsų klasė“ skaudžia žydų genocido tema. Gediminas su-kūrė nedidelį, bet įsimintiną kunigo vaidmenį. Tad esu įsitikinusi, kad jo talentas įvairiapusis ir dar iki galo neatskleistas. Puikiai suprantu jo nuotaikas prieš jubiliejų. Pati pernai nenorėjau švęsti 65-mečio, bet teko, nes nuo artimų žmonių niekur ne-pabėgsi. Ko palinkėti Gediminui jo jubiliejaus proga? Žinoma, pirmiau-sia sveikatos ir ištvermės, neprarasti kūrybinės ugnelės, o svarbiausia - dar suvaidinti didelį ir svarų vaidme-nį, kad ir karalių Lyrą“.

Geraširdis sodybos kaimynas

Profesorius technikos moks-lų daktaras Rimantas Mykolas Kanapėnas nuo 1989 metų yra G.Girdvainio sodybos Trakų ra-jone kaimynas, aktorių jis giria kaip nepaprastai darbštų ir gera-širdį kaimyną. „Kai jį pirmą sykį pamačiau, iš karto atpažinau, kad tai legendinis Pinčiukas iš „Velnio nuotakos“, o vėliau mudu su žmona žavėjomės jo kitais vaidmenimis, ypač televizijos seriale „Giminės“ ir „Atžalos“. Jis - nuostabus kaimy-nas, geraširdis, geranoriškas, labai darbštus. Savo sodyboje jis išbūna kone iki žiemos, atvažiuoja savait-galiais. Tad visada, kai man tenka ilgėliau išvykti, prašau, kad pašertų mano šunis. Žaviuosi ir jo žmona aktore Kristina Andrijauskaite, kuri mėgsta ateiti pas maniškę vakarais išgerti arbatos ir paplepėti. Gedi-minui linkiu sveikatos ir kad išliktų

n Scenos iš spektaklių „Šokių mokytojas“ (1978), „nusišypsok mums, viešpatie“ (1994) ir kino filmo „velnio nuotaka“ (1974)

Svarbiausias Gedimino Girdvainio vaidmuo dar nesuvaidintas

Keli faKtai apie aKtorių:• Gimė: 1944 m. sausio 19 d. Kretingoje.

• 1969 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.

• Dirbo: Šiaulių, Jaunimo teatruose, o nuo 1994 m. - Vilniaus mažojo teatro aktorius.

• Vaidmenys: teatre sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų režisierių Au-relijos Ragauskaitės, Dalios Tamulevičiūtės, Gintauto Žilio, Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino, Jono Vaitkaus ir kitų spektakliuose. Įvai-riuose kino studijos ir televizijos filmuose atliko daugiau kaip 40 vaidmenų.

• Šeima: žmona - aktorė Kristina Andrijauskaitė, su kuria susilaukė dukters Jurgos.

n algimantas aleksandravičius. Gedimino Girdvainio ašara

n Su aktore ir bičiule vaiva Mainelyte

n Daugiaveidis aktorius būna tik scenoje

Reda

kcijo

s arc

hyvo

, Lie

tuvo

s muz

ikos

, tea

tro

ir ki

no m

uzie

jaus

nuo

tr.

4

cmykcmyk4

pažintisj/b žmonės

Vilnietė Viktorija Ivaščenkova toli gražu nesvajoja apie tobulas kūno linijas: 90-60-90. Apskritai ją sunku vadinti silpnosios lyties atstove, nes merginos tikslas - tapti stipriausia moterimi. Ir bent Lietuvoje jai sekasi įtvirtinti stipruolės, neretai lenkiančios vyrus, pozicijas. Nors turi rimtą konkurentę, 23 metų galiūnų sporto entuziastė žingsnelis po žingsnelio artėja savo tikslo link.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Galiūnai yra draugiški

Viktorijos kelias į jėgos sportą labai vingiuotas. „Anksčiau buvo tiktai plaukimas - pradėjau vaikš-čioti į maniežą, kad sustiprinčiau kojas ir nugarą, susipažinau su Vy-tautu ir su jo pagalba pradėjau siek-ti rezultatų jėgos trikovėje, - širdies draugą bei trenerį Vytautą Šefeldą pristato plaukimo trenere dirbanti sportininkė. - Tiesiog pamatėme, kad Lietuvos jėgos trikovėje nėra tiek moterų. Kadangi mano re-zultatai buvo neblogi, pabandėme dalyvauti varžybose ir pasirodėme visai neblogai“.

Artimiesiems iš pradžių ne-patiko, kad Viktorija siekia save realizuoti tokioje vyriškoje sporto šakoje, tačiau nuomonę pakeitė, kai išvydo neblogus rezultatus. Vikto-rijos tėveliai jau pradėjo svajoti apie dukters išvykas į pasaulines varžy-bas. Mama net atlieka vairuotojos darbą - vežioja dukrą į varžybas. „Dabar viskas pasikeitė iš tėvų pusės, jie visą laiką klausia, kada varžybos, kada važiuosime, kelintą valandą, kada kels kokį svorį, kiek pasiekta treniruočių metu, kiek varžybose - juos domina viskas“, - džiaugiasi Vytautas.

Ar sportininkei neapmaudu, kad paprastai turi dalyvauti jėgos spor-to varžybose kartu su stipriosios lyties atstovais? „Kaip tik norisi užriesti nosį, kad aplenkiu kai ku-riuos vyrus“, - šypsosi Viktorija, pasakodama, kad varžybų metu galiūnai išlieka tikri džentelmenai: pasisiūlo merginai padėti, paragina, nepašykšti gero žodžio.

Savo draugę treniruojantis Vy-tautas nesulaukia priekaištų iš stipriausių Lietuvos vyrų, kodėl deleguoja moterį į išskirtinai vy-rišką sporto šaką: „Kaip pavyzdį galiu pateikti Žydrūno (Savicko - red.) žinutę, parašytą labai trumpai ir aiškiai: „Aš Viktoriją užregistra-vau tokiose ir tokiose varžybose, pradžia tokią ir tokią valandą“. O ji kaip tik sirgo, aš ir rašau: „Žy-driau, kad mes negalime, Viktorija serga“. Na, sako, labai gaila. Mūsų galiūnai labai paprasti žmonės, su jais bendrauti daug paprasčiau ne-gu su kitais sportininkais, žemes-nio lygio“.

Nori būti stipriausia

Viktorija turi rimtą konkuren-tę - tai Daiva Žarovienė iš Kauno. „Gruodžio 14-ąją pirmą kartą bu-vome su ja susitikusios varžybose ir ji mane aplankė. Tapti stipriau-sia moterimi Lietuvoje šansų yra. Jeigu žiūrėtume pagal amžių, tai aš tarp savo bendraamžių esu stipriau-sia. Šiuo metu noriu pasiekti spor-tinį elitą ir išvažiuoti į pasaulines varžybas“, - artimiausiais tikslais dalijasi Viktorija, pasiryžusi įveik-ti varžovę.

Beje, Viktorija jau buvo pasi-ryžusi dalyvauti moterų galiūnių pasaulio čempionate, bet pasiro-dė, kad jos ūgis ir svoris (164 cm, 65-70 kg) daug mažesni už ten dalyvaujančių moterų: jos sveria 80 kg ir daugiau. Ten reikėjo ir ma-šiną traukti, ir akmenis kilnoti, ir

rąstus - kaip ir vyrų rungtyse, tik mažesnio svorio. „Pateiksiu situ-aciją iš gyvenimo: iš parduotuvės grįžta moteris, tempdama pilnus krepšius net susirietusi. Ar tai normalu? Jeigu žiūrėtume į jėgos sportą ir lygintume su šeimos gy-venimu, tai bet kur galima įžvelgti sunkumų“, - sako jėgos sportui prijaučiantis vyras.

Viktorija pasakoja, kad treni-ruojasi sunkiomis sąlygomis, tačiau įmanoma pasiekti aukštų rezultatų. Būna, kartais merginai nusvyra rankos: „Aš toks žmogus, ant kurio kartais reikia ir balsą pakelti. Taip buvo, kai žaidžiau badmintoną: „Ma-ma, eime su manimi“. Mama eina, tada aš stengiuosi. Mamos nėra, man kojas skauda, galvą skauda ir taip toliau. Plaukimas - irgi. Ir čia, jėgos sporte, kol mažesni svoriai, tai lengva, o dabar, kai svoriai nemaži

ir reikia juos didinti - sunku, reikia kalnus versti... Vytas kartais net sako: tu ateini į treniruotę ir nede-ga tavo akys“, - pasakoja Viktorija, kuri treniruojasi tris kartus per sa-vaitę. Sportininkę papildo treneris, prisiminęs vieną situaciją. „Matau, kad ji viską daro atsainiai, todėl iš-vadinu tingine, apsisuku ir išeinu. Jinai vaikšto vaikšto 10-15 minučių, o aš kalbuosi su bičiuliu. Žiūriu, ji užsideda dar svorio, kurio niekada nebuvo kėlusi, ir jį iškelia! Aš netu-riu ką pasakyti... (Šypsosi.) Tą kartą ji perlipo tą svorį, kurio niekada ne-buvo pasiekusi“, - apie treniruočių kasdienybę pasakoja vyras.

Kartais bendradarbiai Vytautą patraukia per dantį, kad grįžęs na-mo gaus į kailį nuo savo merginos. Paklausta, ar galėtų prikulti vyrą, Viktorija šypsosi: „Aišku, galėčiau. Mokykloje tokia ir buvau: tik įspir-

ti, trenkti, kažką padaryti bloga. Mano charakteris buvo daugiau berniukiškas“, - prisimena pašne-kovė. Iš Vilniaus kilusi mergina augo viena, neturėjo nei brolių, nei seserų. Sportuoti pradėjo sep-tynerių, iš pradžių lankė karatė, paskui gimnastiką. „Bet kadangi buvau storulė, tai mama pasakė: viskas, einame iš ten. Paskui pra-dėjau žaisti badmintoną, bandžiau ir muzikuoti“. Užtat jėgos sporto trikovę Viktorija vadina didžiausia savo gyvenimo aistra.

Mėgsta aukštakulnius

Sporto klube „Impuls“, kur dir-ba baseino instruktore ir kur tenka vilkėti prigludusius marškinėlius, Viktorija sulaukia daug smalsių žvilgsnių. Kartais tiesiai šviesiai paklausia: „Kodėl tu ne salėje dir-bi, kodėl baseine?“ „Aš nekreipiu dėmesio į aplinkinių žvilgsnius. Gal jie sėdi ir iš manęs šaiposi, bet ką aš galiu padaryti - šiuo metu toks mano gyvenimas. Jau geriau spor-tuosiu tokį sportą negu kaip da-bar jaunimas - po klubus trankosi, daugiau nieko nedaro ir gyvenime neturi jokio tikslo“, - atskleidžia mergina, iškelianti 95 kg.

Ar jai pavyksta nors kiek iš to užsidirbti? „Iš sporto - ne. Šiemet buvo pirmą kartą jėgos dvikovės varžybos su piniginiais prizais, tai už pirmą vietą gavau tris šimtus litų, dar šimtas litų nueiti į soliariu-mą, papildai, ir viskas. Ir tai pirmą kartą per penkerius dalyvavimo varžybose metus“. (Šypsosi.)

Viktorijos spintoje ne vieni aukštakulniai, tik retai kada gali jais pasipuošti, nes iš darbo baseine tiesiu taikymu skuba į treniruotę. „Aš turiu ir labai trumpų sijonų, tiksliau - visi tokie“, - šypsosi savo moteriškumo nebijanti išryškinti Viktorija. Ir džiaugiasi, kad gali valgyti viską: „Treneris valgiaraščio man stipriai nevaržo, tik neleidžia valgyti visokių bandelių ir šokolado. Tai tenka valgyti, kol jis nemato...“ (Juokiasi.)

„Užtat paskui prasideda pykčiai, kai svorio iš niekur atsiranda“, - šypsosi Vytautas. O tai, kad tre-neris yra širdies draugas, daugiau pranašumas ar minusas? „Kartais ir minusas. Varžybose, atrodo, kažką sakai Viktorijai, nori išaiškinti situ-aciją, ką daryti, bet ji vis tiek lieka nusistačiusi: aš padarysiu savaip. Nors iš šono labai gerai matyti, kad nepavyks taip padaryti, kaip ji nori. Ir paskui, kai neišeina padaryti pra-timo, jai pačiai kyla pyktis. Aš net buvau išėjęs iš varžybų - daryk tu, ką nori, ir viskas“, - vieną iš karštų situacijų prisimena Vytautas.

Sportininkei norėtųsi, kad var-žybos vyktų tokiose vietose, kur daug praeivių, daug stebėtojų. „Man atrodo, geriau, kad būtų kuo daugiau žiūrovų, nes jų palaikymas užveda. Kartais varžybose ir pati paprašai: parėkite, kad aš galėčiau iš savęs daugiau išspausti“, - sako be traumų startuojanti Viktorija, kurios atliekami veiksmai gali baig-tis ir tragedija, pavyzdžiui, štangai nukritus ant krūtinės.

Stipruolė, pagerbta tarp vyrų

truMpai• Gimė 1990 m. gruodžio 9 d.

Vilniuje

• Lietuvos spaudimo, tūpimo, traukos rekordininkė

• Plaukimo su pelekais ir jėgos trikovės sporto meistrė

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

prisipažinimaij/b žmonės

Deimantė ZaiLSkaitĖ

„Aš noriu pasakyti vieną frazę, kurią kadaise man pasakė žinoma ir gerbiama televizijos profesio-nalė Dana Rutkutė, davusi labai daug vertingų patarimų. Bet visa tai buvo seniai seniai, prieš tūks-tantį metų, kai man buvo dvidešimt su trupučiu, o dabar - 65 metai. Kartą jinai manęs paklausė: kas tu pagal Zodiako ženklą? Sakau, Ožiaragis. „O, tai tu tik antroje gyvenimo pusėje atsiskleisi, nes ožiaragiai, girdėjau, ilgai gyvena - yra ilgaamžiai ir jau antroje gyve-nimo pusėje atsiskleidę ima eiti net jaunyn“, - pasakoja po jubilie-jinio šurmulio sutikusi pasikalbėti R.Jokubauskaitė.

- Ar pasitvirtino kolegės pranašystė dėl antrosios jau-nystės?

- Tarytum negaliu su tuo gin-čytis, nes jaunystėje save prisime-nu kaip visiškai paiką, kuri tikrai nemokėjo įvertinti dosniai dalija-mų pamokų tokių garbių žmonių. Pasiremiu ir tuo, kad niekas man 65-erių kaip ir neduoda, mano, kad esu per gerai išsilaikiusi ir net spė-lioja, kodėl amžius nepaliko man laiko žymių veide. Net akis išpu-čia, kai sužino tuos du skaičius - 65. Spėlioja, gal čia mano tokie genai... Negaliu neigti, mano tėvui yra 94-eri. Mama gyveno trumpiau, jau palaidota. Šiuo metu rūpinuosi savo tėvu.

Ir galvoju, kad iš tikrųjų net vaikėju: moku kaip vaikas džiaugtis be jokios priežasties, moku verkti dėl menkniekio, tarytum būtų įvy-kusi didelė katastrofa. Guodžiuosi perlenkdama lazdą, visiškai neap-dairiai, ir nepaisydama, kam guo-džiuosi. Paskui paleidžia per visą miestą paskalas, nes įvairių žmonių pasitaiko, kai kurie dosniai dalijasi mano išpažintimis. Paskui kaip ir po niūrios dienos saulė nušvinta ir vėl viskas į vietas tarytum sustoja. Ir aš jau kitą dieną einu švytėdama iš laimės.

- Jūs tai mokate pasveikin-ti. Bet ar kiti moka pasveikin-ti jus?

- Prajuokino mane iš tėviškės parašę eilėraštį, jį perskaičiau per „Sveikinimų koncertą“, nes ne-sitikėjau. Paskui klausiau: tai kas sukūrė tą eilėraštį? Taigi aš, karves melždama. Po eilutę, po eilutę - ir sudėjau. Tai tuo prajuokino. Kaip sakiau, moku džiaugtis be prie-žasties, verkti, tarsi būtų didelė nelaimė, bet nemoku linksmintis - linksmintis nei moku dabar, nei jau-nystėje mokėjau. Todėl jokių balių nebuvo, nei aš kur nors keliavau, nei ką nors kviečiausi, žodžiu, baltų staltiesių nebuvo, žvakių nebuvo, „Ilgiausių metų“ nebuvo. Netgi ži-nučių sveikinimo sulaukiau nedaug, užtat mane labai gražiai pasveiki-no kolegos iš televizijos. Visiems,

kurie manęs nepamiršo ir parodė dėmesį, jaučiuosi labai dėkinga.

- Kokias didžiausias klaidas darome sveikindami?

- Aš manau, kad internetas su-gadina žmones, ir dar labiau gadina vaikus. Interneto dėka dabar net dailyraščio niekas nemoka rašyti, ir apskritai sunkiai rašo ranka. Juk klavišus spaudyti, žinutes rašyti galima akimirksiu, net vairuo-jant mašiną. O pasukti smegenis ir sugalvoti tegul nelabai didele išmintimi dvelkiantį sveikinimą, kad ir pajuokauti, kad ir kitaip jį pateikti, pavyzdžiui, parašytą sa-va tarme, - niekas tuo neužsiima. Paprasčiausiai atsiverčia interneto puslapį ir nukopijuoja. Dar mūsų redakcija bando derėtis - kad jau turime tokį sveikinimą. Na, ir kas, sako, o man patinka, gali ir antras

toks būti. Ir būna. Tarytum tie žmonės, kuriuos sveikina, būtų Siamo dvyniai. Tai tokie dalykai labai liūdina.

- O kas džiugina?- O džiugina kiekvienas bent

menkiausias nuoširdus pasveikini-mas, tegul, sakau, ir nedvelkiantis dideliais išprotavimais. Bet iš šir-dies einantis sveikinimas, paremtas konkrečiu žmogumi ir įvertinimu to, ką jis nuveikė gyvenime. Todėl, kad sulaukę brandaus amžiaus žmo-nės iš tikrųjų nori būti įvertinti, jie pradeda tūkstantąjį kartą, kaip mano tėvas, pasakoti apie savo gy-venime patirtus visokius įvykius, išgyvenimus, sunkumus, sėkmes, nesėkmes ir visa kita. Aš klausausi tūkstantąjį kartą tėvo išpažinčių, žodis į žodį, žmogus pasakoja, kas jam iki kaulų smegenų sugulė, ir

nori, kad jį girdėčiau ne tik aš vie-na. Vadinasi, nori, kad būtų įver-tintas jo nueitas gyvenimo kelias. Tai kodėl tame sveikinime jis netu-rėtų atsispindėti? Kodėl tie vaikai negalėtų išpildyti to senolio noro, kad ir visai Lietuvai pranešdami: gyveno toks ir toks, tą ir tą nuvei-kė. Tai man patinka kaip tik tokie sveikinimai, patinka, jeigu dvelkia humoru, o jo itin mažai, lietuviai su humoru smarkiai prasilenkę.

- Ar tėvui, kuriam esate vienturtis vaikas, esate gera klausytoja?

- Kai jis pasakoja, kaip nugy-veno gyvenimą ir kaip galėjo būti, jeigu būtų buvę, ir kaip likimas galėjo nuvesti ten ar šen, aš tyliu, klausau ir galvoju: bet tada manęs nebūtų buvę... (Juokiasi.) Tėtis la-bai užsispyręs ir mes nuolat ginči-jamės. Aš noriai daryčiau remontą, namui jau šimtas metų - jis vienas iš seniausių tame miestelyje sto-vinčių namų. Betgi jisai nori taip, kaip jis nori. O ar norėtum, kad tavo 94-erių tėvas diktuotų, kaip daryti remontą? Ir jis taip griežtai pareiškia: aš irgi turiu savo skonį. Ir mes, vienas būdamas senas, o kita, kaip aš sakau, suvaikėjusi, lygioje vietoje padarome skandalą ir remonto taip ir nebūna.

- O jūs pati neužduodate klausimo: kas būtų, jeigu?..

- Kažin. Aš manau, kad iš vie-no „jeigu“ vyniojasi kitas „jeigu“. Knygą akliesiems skaitydama kaip tik užtikau tokią frazę. Jeigu nebū-tų buvę to, tai nebūtų buvę paskui šito. Jeigu nebūtų šito, tai nebūtų ir ano... Ir taip kablelis po kablelio viskas gyvenime susiję tarsi gran-dinėlė: prie vieno žiedelio kabinasi kitas žiedelis, dar kitas žiedelis... Ir viskas tikrai susiję, nes grandi-nėlė nepabirusi ar nepabirę perlai ant žemės, nutrūkus juos jungian-čiam siūlui. Ir yra tas susidėjusių metų vėrinys šiandien man: jeigu nebūčiau nusivylusi mokytojystės nesėkmėmis - pati suvokiau, kad negaliu būti mokytoja, - tai ne-būčiau patekusi į radiją, jeigu ne-būčiau patekusi į radiją, nebūčiau nukeliavusi į televiziją.

Prisimenu, kaip studijavau ang lų kalbą. Kartą mokėmės žodį „eventually“, ir mums taip patiko, kad kurį laiką žaidėme tuo žodžiu. Ir sugalvojome, kad puikus atsa-kymas į klausimą, kaip gyveni, - „eventua liai“. Pažiūrėjus į žody-ną, ką reiškia šis žodis, pasirodo, jis reiškia „galimas tam tikromis aplinkybėmis“. Tai aš gyvenu even-tualiai. (Juokiasi.)

- Jūsų didžiausias turtas ir pagrindinė darbo priemonė yra, be abejo, balsas. Ar kaip nors lavinate savo balsą?

- Ne. Vienintelis geras spren-dimas mano gyvenime tai buvo netapti mokytoja, nes iš karto po

praktikos susirgau faringitais, la-ringitais, praradau balsą ir ilgai gy-džiausi. Aš nemoku garsiai kalbėti, mano balsas, matyt, yra sukurtas mikrofonui, nes kalbu tyliai. O vi-sais kartais, kai gyvenime šūkauju, tai pradeda gerklę skaudėti ir ne-galiu garsiai kalbėti.

Dar džiaugiuosi įvertinimu, kad nepaseno mano balsas. Kitų žmonių balsas ir iki gilios senat-vės išlieka jaunatviškas. Kartais skambina koks senyvas žmogus, o kalba visiškai jaunu balsu, net nesupranti, kiek jam metų. Tai džiaugiuosi, kad mano amžius dar neatsispindi balse. Norėčiau, kad ilgiau neatsispindėtų.

- Kadangi esate gimusi me-tų pradžioje, gal turite įprotį sugalvoti kokią svajonę arba pasižadėti ką nors gyvenime pakeisti? Kaip šįkart?

- Kitais metais užsimerki, kai dvyliktą muša, ir sugalvoji kokį di-delį norą. Šįkart nesugalvojau jokio noro ir labai nuliūdau perskaičiusi niūrius horoskopus. Pasirodo, tas Arklys mane gali negyvai sutrypti. Jeigu būsiu labai darbšti ir atkakli, tai šiaip ne taip išgyvensiu šiuos me-tus. Jeigu norėčiau ką nors pakeisti savo gyvenime, tai labiausiai pati norėčiau pasikeisti į gerąją pusę: būti išmintingesnė, negu esu, būti santūresnė. Bet vargu ar pavyks.

Regina Jokubauskaitė: mano balsas dar nepasenoŽinoma diktorė Regina Jokubauskaitė, per televiziją vedanti sveikinimų

koncertus, ko gero, labiau išgyventų ne dėl veide paliekamų laiko žymių, bet dėl savo balso, kuris atvėrė duris į sėkmę.

Šiemet ji spėjo pažymėti 65 metų sukaktį.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Moku džiaugtis be priežasties, verkti, tarsi būtų didelė nelaimė, bet nemoku linksmintis - linksmintis nei moku dabar, nei jaunystėje mokėjau

LRT archyvo nuotr.

6

cmykcmyk

piešybaj/b menasSU

TAU

PYKI

TE nAUJAS PARTnERIS – MEDIcInoS KLInIKA „MIRAMEDA“Su „SEb Laisvalaikio“ kortele – 10% nuolaida grožio ir sveikatinimopaslaugoms, 8% nuolaida medicininiam gydymui. Savanorių pr. 11A, Vilnius, tel.: (8 5) 212 55 66, (8 676) 07 774. Vytauto pr. 23, Kaunas, tel.: (8 37) 333 557, (8 606) 91 120. Minijos g. 2, I korp., Klaipėda, tel.: (8 46) 315 111, (8 606) 91 183. www.mirameda.lt

10% nUoLAIDA

„Praėjusiais metais Lietuvos paštas paminėjo 95 metų jubiliejų. Esame viena seniausių šalies ben-drovių, turinti išties įdomią istoriją. Siekiame, kad pašto veikla, filate-lija domėtųsi ir jaunoji karta, todėl kasmet kviečiame vaikus dalyvau-ti piešinių konkurse. Džiugu, kad kiekvienais metais sulaukiame vis įdomesnių ir originalesnių darbų“, - sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Pirmojoje - I-IV klasių grupėje nugalėtoja buvo išrinkta dešimtmetė Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos auklėtinė Jorigė Buržins-kaitė (mokyt. Rasa Alekšiūnienė). Antrojoje - V-VIII klasių grupėje nu-galėjo trylikametė Gabrielė Baužaitė iš Kaltinėnų (Šilalės r.) Aleksandro Stulginskio gimnazijos (mokyt. Lai-ma Šepikaitė). Vyriausiųjų - IX-XII klasių grupėje geriausiu darbu buvo išrinktas penkiolikmetės šiaulietės Bertinos Dragūnaitės iš Šiaulių Ju-liaus Janonio gimnazijos darbas (mo-kyt. Daiva Leliukienė).

Paskatinamasis komisijos prizas už itin kruopštų karpinį pašto tema bu-vo skirtas Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro auklė-tinei dvylikametei Viktorijai Miežlaiš-kytei (mokyt. Laura Urbšytė).

Konkurso nugalėtojos bus apdo-vanotos specialiais Lietuvos pašto pri-zais - jaunojo filatelisto pašto ženklų rinkiniais bei Lietuvos pašto suveny-rais. Iš viso konkursui buvo pateikta daugiau kaip du tūkstančiai darbų.

Mergaitės laimėjo konkursą „Paštas ir aš“

n Bertina Dragūnaitė, 15 m., Šiaulių J.Janonio gimnazija

n viktorija Miežlaiškytė, 12 m., vilkaviškio r., keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras

n Gabrielė Baužaitė, 13 m., kaltinėnų a.Stulginskio gimnazija

n Jorigė Buržinskaitė, 10 m., Merkinės v.krėvės gimnazija

Prasidėjus naujiems metams Lietuvos paštas jau trečius metus iš eilės tradiciškai skelbia vaikų piešinių konkurso nugalėtojus. Šiemet visose piešinių konkurso „Paštas ir aš“ kategorijose laurus nuskynė merginos.

/ /

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2014 m. sausio 18 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 99

KREPŠINIS �

Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) klubas „TiuMenas-Ežerūnas“ sustiprino savo priekinę liniją. Molėtų komandos marškinėlius apsivilko praėjusį sezoną Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubo „Šiauliai“ gretose rungtyniavęs Saulius Kuzminskas. Pasak aštuonis mėnesius jokioje komandoje nežaidusio 31 metų 210 cm ūgio vidurio puolėjo, NKL tikrai nėra žingsnis karjeroje atgal. Juk geriau žaisti čia, nei gulėti ant krosnies ir nieko neveikti.

Aistė LABINAITĖ Žurnalistė

Nesulaukė pasiūlymo

Aukštaūgis NKL debiutavo sausio 10 d. Tada Molėtų ekipa 78:72 išvykoje įveikė Kauno „Žal-girio“ dublerių komandą. S.Kuz-minskas pelnė 12 tšk., atkovojo 10 kamuolių ir surinko 23 naudingu-mo balus. O jau kitą dieną, sausio 11 d., „TiuMenas-Ežerūnas“ savų žiūrovų akivaizdoje turėjo pripažin-ti Jonavos „Petrochema“ krepši-ninkų pranašumą - 77:80. Šiame mače 31 metų centras įmetė 10 tšk., atkovojo 9 kamuolius ir surin-ko 14 naudingumo balų. Molėtų komanda (15 pergalių/6 pralaimė-jimai) šiuo metu NKL tarp 15 eki-pų užima trečiąją vietą, „Petroche-ma“ (14/6) yra penkta, o „Žalgiris-2“ (8/12) - dešimtas.

„Žinoma, pats visą laiką nori su-žaisti kuo geriau. Na, laimėjome išvykoje, tačiau pralošėme namie. Taigi, galima sakyti, antrajame ma-če kažkiek savimi nusivyliau, ne-padėjau komandai nugalėti. O kai iškovoji pergalę, tai dažniausiai vi-sada džiaugiesi ir viskas būna gerai. Žinoma, dar nesu geriausios for-mos, nes tikrai ilgą laiką nežaidžiau su komanda. Po praeito sezono kaip ir neturėjau komandos. Žinoma, pa-sportuodavau. Tačiau sportavimo kiekvieną dieną negali sulyginti su komandos treniruotėmis. Tai du skirtingi dalykai. Tad dabar norisi kuo greičiau įeiti į darbinį ritmą. Taigi žingsnis po žingsnio einame į priekį ir, tikiuosi, laikui bėgant įgausiu gerą formą iki pačių svar-biausių rungtynių ir viskas bus ge-rai“, - kalbėjo S.Kuzminskas.

Krepšininkas teigia, kad pasi-baigus 2012-2013 m. sezonui jis ilgą laiką laukė pasiūlymų iš užsie-nio. Jų keli ir buvo, tačiau nekon-kretūs ir ne tokie, kokių aukštaū-gis tikėjosi. O tada Molėtų ekipos vadovas, kuris yra geras S.Kuz-minsko pažįstamas, ir pasiūlė iš-mėginti jėgas NKL ir prisidėti prie komandos.

„Daugumą žaidėjų šioje ekipo-je tikrai gerai pažįstu, su jais esu žaidęs ir klubinėse komandose, ir jaunimo rinktinėse. Taigi šis pasiū-lymas man pasirodė visai patrau-klus, nemanau, kad sėdėti visiškai

be darbo ir nežaisti yra pats geriau-sias pasirinkimas. Juk ir taip gana ilgai laukiau. Žinoma, galima visą laiką galvoti, kad NKL yra kažkoks žingsnis atgal karjeroje. Tačiau, manau, žingsnis į priekį tikrai nėra sėdėjimas namie ir nieko nedary-mas. Geriau sportuoti, žaisti krep-šinį. O kadangi, jei taip galima pa-sakyti, pasirodžiau nereikalingas, neatsirado pasiūlymų, tai ir atėjau čia“, - teigė krepšininkas.

Daugiau azarto

Pasak S.Kuzminsko, NKL lygis nėra labai žemas. Šioje lygoje yra daug gabių, talentingų jaunų krep-šininkų ir lygis tikrai neprastas. Visi stengiasi ir visos komandos žaidžia apylygiai: „Žinoma, iš pra-džių psichologiškai gal ir pagalvoji, kad čia gali būti kitaip nei, pvz., LKL. Tačiau nesu nusivylęs, kad atėjau į NKL, ir esu tikrai labai pa-tenkintas“.

„TiuMeno-Ežerūno“ klube krepšininkas sau kelia tik aukš-čiausius tikslus. Svarbiausia padė-ti komandai išsikovoti vietą LKL, norėtųsi laimėti čempionatą arba bent jau patekti į finalinį ketvertą,

o ten jau kaip Dievas duos, pridūrė S.Kuzminskas.

„Iš tos poros rungtynių, kurias jau sužaidžiau, galėčiau pasakyti, kad NKL žaidimas yra daug grei-tesnis. Viskas čia vyksta labai grei-tai. O LKL viskas daugiau remiasi statišku žaidimu, pvz., daugiau de-rinių atliekama. O čia viskas pa-remta greičiu, tiesiog bėgi, meti. Čia dauguma žaidėjų labai jauni, taigi natūralu, kad jie nori parody-ti savo galimybes. Gal net pasaky-čiau, kad čia daugiau azarto. Dabar net sunku pasakyti, kuris žaidimo stilius man artimesnis. Tiesiog prie šito žaidimo dar reikia trupu-tėlį laiko, kad priprasčiau ir prisi-taikyčiau. Tačiau juk Lietuvos krepšinis yra panašus. Jeigu imtu-me kitų šalių lygas, tada jau būtų

didesni skirtumai“, - samprotavo krepšininkas.

Karjeros vingiai

Praėjusį sezoną vidurio puolė-jas praleido „Šiaulių“ gretose ir LKL rungtynėse vidutiniškai pra-leisdavo po 19 min., pelnydavo po 7,2 tšk., atkovodavo 3,3 kamuolio, atlikdavo 1,1 rezultatyvaus perda-vimo ir rinkdavo 7,4 naudingumo balo. Beje, į „Šiaulius“ krepšinin-kas sugrįžta beveik kas 5 metus, šioje ekipoje jis žaidė 2001-2003, 2007-2009 ir 2012-2013 m.

„Iš „Šiaulių“ nesulaukiau kito pasiūlymo. Tiesą sakant, kalbų bu-vo, tačiau nesuradome bendro su-sitarimo. Trūko konkretumo. „Šiau-lių“ klubui jaučiu didelius senti-mentus. Nors mano karjera 1999 m. prasidėjo Vilniaus „Sakaluose“, pats pikas, galima sakyti, buvo Šiauliuose. Šiauliai man tikrai yra labai artimas širdžiai miestas ir pa-ti komanda labai brangi. Juk tiek metų ten praleista. Šiaulius laikau savo miestu, o „Šiaulių“ ekipą - sa-vo komanda. O kad dabar ten ne-žaidžiu, tai juk ateina jaunesni, at-eina gal ir geresni krepšininkai. Nieko nepadarysi, laikas vietoje ne-stovi, viskas keičiasi. Nors, žinoma, dar nesu labai senas, tačiau greitai sukaks 32-eji. Aišku, vieniems tai mažai, kitiems atrodo, kad jau labai daug. Tačiau niekada nereikia žiū-rėti atgal. O grįžtant prie „Šiaulių“, esu labai dėkingas, kad man suteik-davo šansą, paimdavo pažaisti“, - atviravo S.Kuzminskas.

210 cm ūgio vidurio puolėjas per savo karjerą apkeliavo daugybę Europos šalių. Jis žaidė Prancūzi-joje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Len-kijoje, Latvijoje ir Italijoje. Jis yra ragavęs Eurolygos duonos, kai 2006-2007 m. sezone vilkėjo Liu-blianos „Union Olimpija“ (Slovėni-ja) marškinėlius. Ketverius metus S.Kuzminskas žaidė Europos tau-rės turnyre, dvejus iš jų - būdamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ nariu. O 2005 m. su vilniečiais iškovojo ir ULEB taurę.

„Labai geri mano metai buvo praleisti Lenkijoje, kai 2009-2010 m. žaidžiau Sopoto „Trefl“ ekipoje. Ten išvažiavau po poros sezonų, praleistų Šiauliuose. Tai turbūt irgi buvo vienas geriausių mano sezonų per karjerą. Tai tikrai buvo išskirtiniai metai. Dar 2005-2006 m. Gravelino-Diunkerko „Maritime“ (Prancūzija) komando-je sezonas buvo neblogas. Ten bu-

vo labai smagu kartu žaisti su Dai-niumi Adomaičiu. Kai „Lietuvos ryte“ žaidžiau, tada laimėjome ULEB taurę, dabar vadinamą Eu-ropos taurės turnyru. Labai sunku ką nors išskirti, nes kiekvieni me-tai kažką duoda. Vieni geresnę, ki-ti blogesnę patirtį, bet vis tiek yra ką prisiminti. Galima sakyti, kad iš kiekvienų metų kažko pasisė-miau“, - sakė S.Kuzminskas.

Broliui nepavydi

Krepšininkas šypsodamasis teigė, kad praėję 2013-ieji jam la-biausiai asocijuojasi su šeima. Juk neturėdamas klubo jis turėjo puikią progą daugiau pabūti su savo bran-giausiais žmonėmis.

„Tais metais karjeroje nieko ypatingo neįvyko. O labiausiai džiugina laikas, praleistas su šei-ma, su mažuoju sūneliu, kuriam jau metai ir keturi mėnesiai. Tai, galima sakyti, toks pertraukos nuo žaidimo pliusas. Tiesiog kai vaiku-tis jau pradeda bendrauti ir tu gali praleisti daugiau laiko su šeima, kai ryte niekur nereikia išvažiuoti, yra tiesiog puiku. Smagu matyti, kaip vaikutis auga“, - kalbėjo spor-tininkas.

Paklaustas, ar norėtų, kad sū-nelis užaugęs eitų tėčio pėdomis ir būtų krepšininkas, S.Kuzminskas atsakė, jog labiausiai trokšta, kad ūgtelėjęs sūnus pats pasirinktų, ko nori.

„Tik, žinoma, svarbiausia, kad eitų kryptingai, nuosekliai dirbtų ir pasiektų aukščiausius rezultatus, nesvarbu, kokioje srityje“, - sakė krepšininkas.

Niekam ne paslaptis, kad S.Kuz-minsko šeimoje kalbos apie krep-šinį netyla. Juk ne tik jo mama Zi-ta Kuzminskienė buvo legendinės Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkė, bet ir jo jaunesnysis brolis Mindau-gas užsiima šia sporto šaka. 24-erių 205 cm ūgio vaikinas šiuo me-tu žaidžia Eurolygoje rungtyniau-jančiame Malagos „Unicaja“ (Ispa-nija) klube.

„Brolio pasiekimus, karjerą vertinu tik teigiamai. Jam karjera tikrai labai sėkmingai susiklostė. Ir jo visi pasirinkimai, kuriuos jis priėmė, yra teisingi. Labai džiau-giuosi dėl jo ir palaikau. Turime kuo didžiuotis. Be abejo, stebiu jo rungtynes. O ir kasdien su Min-daugu po kelis kartus pakalbame telefonu ar internetu. Patarimų, tiesą sakant, neduodu. Juk mūsų šalyje labai daug patarėjų krepši-nio klausimais. Ir šiaip juk jis turi ir trenerių, ir asistentų, ir vyres-nių žaidėjų, kurie pataria. Aš dau-giau jį palaikau, kaip ir jis mane. Patarimų galiu duoti kitose srity-je, o jau krepšinyje patarimų už-tenka“, - šypsodamasis sakė S.Kuzminskas.

Krepšininkas dar pridūrė, kad pavydo broliui tikrai nejaučia, o tie-siog nuoširdžiai džiaugiasi.

Šiauliai man tikrai yra labai artimas širdžiai miestas ir pati komanda labai brangi. Juk tiek metų ten praleista. Taigi Šiaulius laikau savo miestu, o „Šiaulių“ komandą - savo komanda, nors dabar ten ir nebežaidžiu

�

TRAUKA. Vidurio puolėjas Saulius Kuzminskas per karjerą Saulės miestui ir „Šiaulių“ krepšinio klubui atstovavo tris kartus

�

S.Kuzminskas: „Šiauliams“ jaučiu didelius sentimentus“Redakcijos archyvo nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

tokių „pokštų“... Kalbu ir apie drausmę, ir apskritai apie žmogiš-kumą. Kai grįžome, vadovas Auri-mas Bartuška pasakė, kad pas mus daugiau tokių niekada nebus. Žo-džiai buvo pasakyti spontaniškai, o paskui atsirado kaip ir principo rei-kalas. Ir manau, kad kol kas mums ir be legionierių neblogai viskas pavyksta“. Prienų komanda dukart iškovojo LKL bronzą, o šį sezoną yra įsitvirtinusi antroje vietoje.

V.Šeškus nebuvo linkęs nuver-tinti visų legionierių. „Prisiminki-me, Šiauliuose gerai žaidė Derikas Lou (Derrick Low), Pasvalyje buvo geras centras. Tačiau labai daug pri-klauso nuo to, kaip jie prisišlieja prie komandos. Kaip Lietuvoje, taip ir kitur yra ir gerų žmonių, ir nela-bai gerų. Kiek kalbėjau su kitų ko-mandų atstovais, šansai yra 50 ir 50. Kai kurie įsilieja labai sunkiai. Žinau, kad ir praeitą sezoną vieno-je LKL komandoje juodaodžiai už-siiminėjo savo reikalais, lietuviai - savo“, - svarstė treneris.

NBA žaidėjas Pasvalyje

Prieš šį sezoną atrodė, kad LKL komandos legionierius renka-si apdairiau nei kelerius pastaruo-sius metus. Perišas Braunas (Par-rish Brown), Rajanas Olanderis (Ryan Olander), Deividas Makliu-ras (David McClure), D.Leonardas, N.Barinovas, S.S.Venė ir K.Vecva-garas jau buvo žaidę Lietuvoje, jie nebuvo katės maišuose.

Be to, kai kurie užsieniečiai bu-vo spėję pasižymėti kitose lygose arba rinktinėse. Į Pasvalį atvykęs vidurio puolėjas Derikas Karakteris (Derrick Caracter) 2010-2011 m. trynė „Los Angeles Lakers“ suole-lį. „Nevėžio“ pakviestas Taironas Brazeltonas (Tyrone Brazelton) kartu su A.Lapeta priklausė Gdy-nės komandai „Asseco Prokom“ ir žaidė Eurolygoje. A.Kudriavcevas yra Baltarusijos rinktinės narys,

I.Bankevicas savo geriausiais lai-kais buvo Latvijos nacionalinės ko-mandos kandidatas.

Nesinori sudaryti įspūdžio, kad visi į Lietuvą atvykstantys užsienie-čiai yra niekam tikę. LKL geriausių žaidėjų dešimtukuose vis dar ne-trūksta legionierių. Pagal naudingu-mą Chuanas Palasijus (Juan Palaci-os) yra pirmas, Stevanas Jelovacas - antras, Dinma Odiakosa - penktas, T.Brazeltonas - devintas. Omaras Kukas (Omar Cook) atlieka daugiau-siai rezultatyvių perdavimų, o T.Bra-zeltonas vis dar įrašytas kaip dau-giausiai taškų pelnęs krepšininkas. Bet kuris iš šių užsieniečių papuoš-tų žvaigždžių mačą. Deja, T.Brazel-tonas ir D.Odiakosa to tikrai nepa-darys, nes jų Lietuvoje jau nėra.

Nuolatinė migracija

Pavojus, kad sezono metu teks keisti sudėtį, yra aktualus visoms komandoms. Kuo daugiau yra le-gionierių, tuo pavojus didesnis. Be Dž.Dilardo, šį sezoną iš Lietuvos išvyko jau 12 užsieniečių. Didelė jų dalis tiesiog neįtiko koman-doms. Labiausiai į akis krenta „Dzūkijos“ ketvertukas, bet nuvy-lusių buvo ir daugiau.

Džesis Li Peris (Jessy Lee Per-ry) nieko gero nenuveikė „Šiauliuo-se“, Entonis Benetas (Anthony Ben-nett) pasižymėjo pernelyg individua-liu žaidimu Panevėžio „Lietkabely-je“, Milenkas Tepičius nedžiugino „Lietuvos ryto“ aistruolių. D.Karak-teris rungtyniavo neblogai, tačiau paaiškėjo, kad jis tikrai yra vyrukas su charakteriu. Po išsiskyrimo su „Pieno žvaigždėmis“ pasigirdo gan-dų, kad amerikietis blogai elgėsi už aikštelės ribų. Be to, vidurio puolėjas nemėgo stengtis gynyboje.

Šių žaidėjų tikriausiai niekas nepasiilgs, bet kai kurių legionierių išvykimas nebuvo laukiamas. D.Odiakosa ir P.Braunas paliko „Lietkabelį“ dėl noro persikelti į

kitų šalių klubus. Po T.Brazelto-no išvykimo „Nevėžio“ vadovai teigė, kad tarp amerikiečio ir ki-tų žaidėjų atsirado trintis, bet svarbiausia priežastis tikriausiai buvo vėluojantys atlyginimai. Buvęs „Neptūno“ vidurio puolė-jas Endriu Smitas (Andrew Smith) paliko Klaipėdą dėl svei-katos problemų. Jis gydosi JAV. „Neptūne“ jau nežaidžia ir D.Makliuras, tačiau jis iš Lietu-vos niekur nedingo. Puolėjas tie-siog persikėlė į „Šiaulius“.

Išvykę legionieriai neretai pa-keičiami naujais, bet tai vėlgi yra loterija. „Lietkabelio“ naujokas Goranas Vrbancas yra patyręs krepšininkas, kelis sezonus jis rungtyniavo Eurolygoje. Lietuvo-je kroatas iš pradžių žaidė neblo-gai, bet trečiame savo mače su „Šiauliais“ pataikė tik 1 iš 8 me-timų ir pelnė 3 tšk. „Naujokai tu-ri žaisti geriau nei kiti krepšinin-kai, nes jie yra legionieriai. Dau-giau tikėjomės iš G.Vrbanco. Ne tam jis paimtas, kad skandintų ko-mandą, o būtent tokia tendencija ir išryškėjo“, - rūstavo „Lietkabe-lio“ treneris Algirdas Brazys.

Stipresni lietuviai

Statistika rodo, kad geriausi LKL legionieriai žaidžia Vilniuje. Juk pagal naudingumą lygoje pir-mauja Ch.Palasijus ir S.Jelovacas. M.Lukošius taip pat išskiria „Lie-tuvos ryto“ legionierius: „O.Ku-ko, Ch.Palasijaus ar Zabiano Dau-delo (Zabian Dawdell) lygis tur-būt atitinka kainą. Kalbant apie kuklesnius klubus, kartais gerai sužaidžia „Šiaulių“ legionieriai, tačiau jiems trūksta pastovumo. Ir, aišku, aš patenkintas mūsų le-gionieriumi A.Lapeta. Kiek gali, tiek jis išnaudoja savo ūgį“.

V.Šeškui patiko T.Brazeltono žaidimas, bet amerikiečio „Nevė-žyje“ jau nėra. Kalbėdamas apie legionierius, Prienų komandos treneris atkreipė dėmesį į svarbų dalyką. Jo nuomone, užsienie-čiams vis sunkiau pasireikšti ne tik dėl to, kad jiems patiems trūksta meistriškumo. Žaisti LKL darosi vis sunkiau dėl augančio bendro lygio.

„Reikia pasakyti, kad vis dau-giau lietuvių grįžta į LKL. Pavyz-džiui, grįžo Arvydas Šikšnius, Gintaras Leonavičius. Iš „Lietu-vos ryto“ į kitus klubus išėjo Si-mas Buterlevičius, Artūras Jo-mantas, Dovydas Redikas. Se-niau krepšininkai nenoriai žiūrė-davo į paprastas LKL komandas. Atsimenu, žaisdavo kas nors tre-čioje Prancūzijos lygoje ir saky-davo, kad jų komanda Lietuvoje pralaimėtų tik „Žalgiriui“ ir „Lie-tuvos rytui“. O pastaraisiais me-tais mes žaidėme Europos taurė-je, šį sezoną ten garbingai pasi-rodė „Neptūnas“, jis nugalėjo „Besiktas“. Su daugeliu LKL ko-mandų dabar reikia rimtai kautis, lygis yra tikrai neblogas. Pagal turimų pinigų ir komandų pajė-gumo santykį LKL yra viena sti-priausių lygų Europoje. Tuo net neabejoju“, - sakė V.Šeškus.

Sporto gyvenimas 2014 m. sausio 18 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2014 m. sausio 18 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Viktoras Čmilis (1957 m. sausio 18 d.).

Šachmatų ir bokso treneris. Geriausios lietuvos šachmatinin­kės Viktorijos Čmilytės tėvas ir tre­neris.

Dainius AdomAitis (1974 m. sausio 19 d.).

Krepšininkas, treneris. 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos meda­lio laimėtojas. 1��� m. Eurolygos laimėtojas.

Arvydas mAcijAusKAs (1980 m. sausio 19 d.).

K arjerą baigęs k repšinin­kas. 2003 m. Europos čempionas, 2004 m. olimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtojas.

Lina dAmbrAusKAitė sAbAliAusKiEnė (1968 m. sausio 20 d.).

Krepšininkė, trenerė. 1��7 m. Eu­ropos čempionė. lietuvos kurčiųjų moterų rinktinės vyriausioji trenerė.

Ramūnas rAdAViČius (1981 m. sausio 20 d.).

Futbolininkas. lietuvos rinktinė­je yra sužaidęs 21 rungtynes, įmušęs 1 įvartį. 2010, 2011 ir 2013 m. lietu­vos čempionas.

Rolandas AlijEVAs (1985 m. sausio 20 d.).

Krepšininkas. 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas ir Europos jau­nimo vicečempionas. 2007 m. stu­dentų universiados čempionas.

Edvinas KrunGolcAs (1973 m. sausio 21 d.).

Šiuolaikinės penkiakovės atsto­vas. 200� m. olimpinių žaidynių vice­čempionas, 2006 m. pasaulio čempio­nas, triskart Europos čempionas.

Vilius PEtrAusKAs (1974 m. sausio 21 d.).

Galiūnų sporto atstovas. Koman­dinio pasaulio čempionato 2005 ir 200� m. nugalėtojas, 2004 ir 2006 m. sidabro laimėtojas.

Saulius binEViČius (1979 m. sausio 23 d.).

Plaukikas. 2003 m. Europos čem­pionato bronzos medalio laimėtojas. 2000, 2004 ir 200� m. olimpinių žai­dynių dalyvis.

Reda AlEliūnAitė jAnKoVsKA (1973 m. sausio 24 d.).

Krepšininkė, buvusi lietuvos rinktinės narė. 1��7 m. Europos čempionė. nacionalinėje koman­doje žaidė 1��5­2001 m.

KrepšiniS �

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ rungtynėse pirmą kartą nuo 1998 m. žais „Rytų“ ir „Vakarų“ rinktinės. Jau įprasto tapusio lietuvių susirėmimo su legionieriais sirgaliai šįkart neišvys ir vargu ar daug ką praras. Šį sezoną tik nedaugelis LKL užsieniečių gali pretenduoti į žvaigždžių statusą. Dalis tų, kurie pretenduoti galėjo, jau išvyko iš Lietuvos klubų. Nuo sezono pradžios LKL komandas paliko 12 legionierių.

Arūnas AbromAitis „Respublikos“ žurnalistas

22 užsieniečiai

Tik kovo 2 d., po Klaipėdoje vyksiančios žvaigždžių šventės, galėsime pasakyti, ar LKL vadovų sprendimas grąžinti „Rytų“ ir „Va-karų“ rungtynes pasiteisins. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio jis atrodo teisingas. Jei sirgaliams vėl tektų rinkti legionierių komandą, tikrai iškiltų klausimas: ar gali vadintis žvaigžde vidutinę statistiką viduti-nio lygio klube turintis krepšinin-kas? Jei tokius pretendentus at-mestume, suburti 12 žmonių į už-sieniečių rinktinę būtų sunku.

Legionierių skaičius stipriau-sioje Lietuvos lygoje pastaraisiais metais keičiasi nežymiai. Prieš dvejus metus LKL klubuose buvo 23 žaidėjai iš užsienio, prieš tre-jus - 24. Šiuo metu lygoje yra 22 legionieriai, įskaičiuojant „Šiaulių“ gynėją Džadsoną Dilardą (Judson Dillard), kuris žaisti negali, nes po švenčių liko JAV ir gydosi stuburo išvaržą. Klubas tikisi, kad vienas naudingiausių komandos krepši-ninkų dar grįš.

Sezono pradžioje lygoje buvo tik du visiškai lietuviški klubai - Prienų „TonyBet“ ir Kauno rajono „LSU-Atletas“. Dabar tokių klubų yra keturi. Išvykus užsieniečiams, visiškai lietuviškos tapo Klaipėdos „Neptūno“ ir Kėdainių „Nevėžio“ komandos. Taigi septynios LKL ekipos turi savo gretose legionie-rius. Žiūrint į kiekybę, atrinkti 12 žvaigždžių lyg ir būtų iš ko. Žiūrint į kokybę, belieka konstatuoti, kad buvo ir geresnių laikų.

Pergalių negarantuoja

Per daugiau nei dviejų dešimt-mečių LKL istoriją sirgaliai turėjo progą grožėtis Tajuso Ednio (Tyus Edney), Entonio Buvio (Anthony Bowie), Tanokos Berdo (Tanoka Beard), Markuso Brauno (Marcus Brawn), Marko Popovičiaus, Sonio Vymso (Sonny Weems), Čako Eid-sono (Chuck Eidson), Metju Nilse-no (Matthew Nielsen) ir kitų žvaigždžių žaidimu.

Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ sugebėdavo pa-kviesti tokius krepšininkus, bet da-bar stipriausi šalies klubai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Vil-niaus komandoje yra penki legio-nieriai, keturi iš jų LKL čempiona-te pasižymi gera statistika, bet iki Č.Eidsono jiems toli. „Žalgiryje“ liko tik trys užsieniečiai: amerikie-

tis Džastinas Dentmonas (Justin Dentmon), estas Simas Sanderis Venė (Siim Sander Vene) bei latvis Kasparas Vecvagaras. Du paskuti-niai jau ne pirmus metus žaidžia mūsų šalyje, puikiai kalba lietuviš-kai, bet į lyderių vaidmenis Kauno klube kol kas nepretenduoja.

Ne patys jauniausi krepšinio gerbėjai prisimena, kad išskirtinius legionierius anksčiau sugebėdavo pasikviesti ir kuklesnės LKL eki-pos. Amerikietis Timotis Bruksas (Timothy Brooks) ir kanadietis Džo Vikeris (Joey Vickery) vesda-vo į pergales Plungės „Olimpą“, Alytuje žaidė ukrainietis Stanisla-vas Medvedenka, kuris vėliau su klubu „Los Angeles Lakers“ tapo NBA čempionu.

Dabartinių LKL legionierių in-dėlį galite įvertinti pažvelgę į sta-tistikos skyrelį. Rezultatyvių už-sieniečių vis dar netrūksta, bet yra ir priešingų pavyzdžių. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ legionierius Aleksandrą Kudriavcevą, Deriką Leonardą (Darrick Leonard) bei Ingusą Bankevicą sunku pavadinti net gerais atsarginiais. 215 cm ūgio milžinas Andrėjas Gliniadakis nuo sezono pradžios tapo „Lietuvos ry-to“ sirgalių pajuokos objektu.

Be to, užsieniečių taškai nega-rantuoja pergalių. Neskaičiuojant dviejų didžiųjų klubų, pajėgiausių ko-mandų penkete yra „TonyBet“, „Neptūnas“ ir „Pieno žvaigždės“. Prienų ir Klaipėdos ekipos legionie-rių neturi, o Pasvalyje pergalių kal-viai yra lietuviai, užsieniečių indėlis ten labai kuklus. Komandos, besire-miančios legionieriais, geriausiu atveju yra lentelės viduryje. Blogiau-siu - dugne, kur jau seniai įsitaisė kelis užsieniečius prieš sezoną pasi-kvietęs Panevėžio „Lietkabelis“.

Ne iš gero gyvenimo

Anksčiau būdavo tikimasi, kad kiekvienas legionierius bent pre-tenduos būti lyderiu, bet tie laikai jau praėjo. Užsieniečiai kviečiami ne iš gero gyvenimo. Šį sezoną kaip pavyzdį galima pateikti Utenos klu-bą „Juventus“, kuris pirmą kartą per savo istoriją pasikvietė net tris legionierius. „Tai yra neišvengia-ma, nes šioje beprotiškoje vasaros kovoje lietuviai labai iškėlė kainas. Finansiškai esame silpnesni nei Klaipėda, Prienai, Pasvalys, Šiauliai ar Kėdainiai. Natūralu, kad privalo-me remtis legionieriais, nors prio-ritetas yra lietuviai. Galima grįžti prie mokestinės politikos. Gal už-sieniečiui moki daugiau, bet galų gale išeina tiek pat kiek lietuviui ir netgi pigiau“, - dar prieš sezoną samprotavo „Juventus“ preziden-tas Žydrūnas Urbonas.

Galima sakyti, kad legionierių loterijoje jis ištraukė neblogus bi-lietus. Amerikiečiai Kironas Širdas (Keyron Sheard), Averonas Kelvi-nas Metjusas (Averon Kelvin Matt-hews) bei rusas Nikita Barinovas yra vieni svarbiausių „Juventus“ žaidėjų. Kita vertus, Utenos ko-manda žengia tik devinta.

Vilniaus ir Kauno klubai gali rinktis pajėgesnius krepšininkus, bet daugelis LKL komandų nuolat

rizikuoja nusipirkti katę maiše. Aly-taus „Dzūkijos“ treneris Mindau-gas Lukošius su tuo sutinka: „Taip, sumos legionieriams mokamos tik-rai nedidelės ir už tokią sumą ne-retai atvažiuoja LKL lygio dar ne-pasiekę krepšininkai“. „Dzūkija“ šį sezoną prisipirko daug kačių mai-šuose. Amerikiečiai Džeimsas Liui-sas (James Lewis) ir Stivenas Idle-tas (Steven Idlet) bei serbai Nikola Radojičičius ir Markas Iličius buvo atleisti. „Geriau pasikviesti jaunes-nį vietinį žaidėją ir suteikti šansą jam. Tai mes ir padarėme“, - sakė M.Lukošius. Komandoje liko tik vienas legionierius - lenkas Ada-mas Lapeta, o „Dzūkija“ pakilo iš lentelės dugno ir susigrąžino viltis patekti į atkrintamąsias varžybas.

Charakterių kovos

Buvęs Lenkijos rinktinės narys, ne vieną sezoną Eurolygoje žaidęs A.Lapeta yra Alytaus ekipos kapi-tonas. Pasak M.Lukošiaus, šios pa-reigos 26 metų 217 cm ūgio vidurio puolėjui patikėtos ir dėl teigiamų charakterio savybių. Legionieriai jomis pasižymi anaiptol ne visada.

„Aš žiūrėjau, kaip sukompo-nuoti tokį kolektyvą, kuriame vie-ni žaidėjai papildytų kitus. Tokiu atveju krepšininkus reikia pažino-ti. Jei pats netreniravai amerikiečio kokioje nors komandoje arba jo ne-treniravo geras pažįstamas, rizika yra tikrai didelė. Nesvarbu, kokia jų statistika. Kaip jie elgiasi, kiek duoda komandai - štai svarbiausi

klausimai. Pernai taip buvo Pasva-lyje - žaidėjai lyg ir neblogi, bet ko-lektyvo nebuvo. Tai ir neleido ko-voti dėl bronzos medalių“, - svars-tė M.Lukošius. Beje, „Dzūkijos“ trenerio poste po nesėkmingos se-zono pradžios jis pakeitė užsienie-tį - bosnį Marijų Primoracą.

Charakterio svarbą akcentuoja ir „TonyBet“ treneris Virginijus Šeškus. Prienuose yra žaidęs tik vienas užsienietis - S.S.Venė, ta-čiau jo V.Šeškus nelaiko legionie-riumi. Treneris papasakojo, kodėl klubas remiasi tik vietiniais krep-šininkais: „Kai mes tik patekome į LKL, paėmėme vieną amerikietį, siūlėme jam kontraktą, bet prieš sezoną dar išvažiavome į turnyrą Čekijoje. Ten amerikietis pridarė

KLaJŪnaS. Deividas Makliuras keliauja iš vienos LKL komandos į kitą, bet tapti lyderiu jam nepavyksta

�

nUSivYLimaS. Puikus vilčių nepateisinusio legionieriaus pavyzdys šį sezoną yra graikas Andrėjas Gliniadakis (dešinėje)

� neiLgam. Taironas Brazeltonas žaidė labai rezultatyviai, tačiau Kėdainiuose jis neužsibuvo

�

Stevanas Jelovacas (Serbija, „Lietuvos rytas“) - 8 rungtynės, 21 min., 14,6 tšk., 5,8 atk. kam., 1,3 rez. perd. Juan Palacios (Kolumbija, „Lietuvos rytas“) - 7 rungtynės, 26 min., 14,1 tšk., 7,6 atk. kam., 2,4 rez. perd. Omar Cook (JAV, „Lietuvos rytas“) - 6 rungtynės, 21,5 min., 7,3 tšk., 0,5 atk. kam., 7,5 rez. perd. Andrėjas Glyniadakis (Graikija, „Lietuvos rytas“) - 7 rungtynės, 12 min., 7,1 tšk., 3,4 atk. kam., 0,4 rez. perd. Zabian Dowdell (JAV, „Lietuvos rytas“) - 5 rungtynės, 22 min., 6,6 tšk., 1 atk. kam., 4,2 rez. perd. Justin Dentmon (JAV, „Žalgiris“) - 7 rungtynės, 20 min., 10,3 tšk., 3,3 atk. kam., 4,7 rez. perd. Kaspars Vecvagars (Latvija, „Žalgiris“) - 7 rungtynės, 12 min., 4,4 tšk., 0,9 atk. kam., 1,4 rez. perd. Siim Sander Vene (Estija, „Žalgiris“) - 4 rungtynės, 15 min., 3 tšk., 3,5 atk. kam., 1 rez. perd. Aleksandras Kudriavcevas (Baltarusija, „Pieno žvaigždės“) - 6 rungtynės, 25 min., 6,2 tšk., 2,5 atk. kam., 1,3 rez. perd. Ingus Bankevic (Latvija, „Pieno žvaigždės“) - 12 rungtynių, 11 min., 4,2 tšk., 1,8 atk. kam., 0,8 rez. perd. Darrick Leonard (JAV, „Pieno žvaigždės“) - 16 rungtynių, 16 min., 4,1 tšk., 2,1 atk. kam., 1,1 rez. perd. Derek Needham (JAV, „Šiauliai“) - 15 rungtynių, 30 min., 12,5 tšk., 2,7 atk. kam., 3 rez. perd. Judson Dillard (JAV, „Šiauliai“) - 11 rungtynių, 29 min., 12,2 tšk., 5,7 atk. kam., 2,4 rez. perd. Chris Cooper (JAV, „Šiauliai“) - 15 rungtynių, 17 min., 7,3 tšk., 6 atk. kam., 0,4 rez. perd. David McClure (JAV, „Neptūnas“/„Šiauliai“) - 8 rungtynės, 19,5 min., 3,4 tšk., 3,6 atk. kam., 2 rez. perd. Adam Lapeta (Lenkija, „Dzūkija“) - 13 rungtynių, 20 min., 6,3 tšk., 5,7 atk. kam., 1,3 bloko. Nikita Barinovas (Rusija, „Juventus“) - 15 rungtynių, 27 min., 12,3 tšk., 5,7 atk. kam., 0,5 rez. perd. Keyron Sheard (JAV, „Juventus“) - 16 rungtynių, 27 min., 9,9 tšk., 3,2 atk. kam., 2,2 rez. perd. Averon Kelvin Matthews (JAV, „Juventus“) - 17 rungtynių, 17 min., 9,6 tšk., 5,5 atk. kam., 1,1 bloko. Ryan Olander (JAV, „Lietkabelis“) - 15 rungtynių, 30,5 min., 13,7 tšk., 7 atk. kam., 1,1 rez. perd. Goranas Vrbancas (Kroatija, „Lietkabelis“) - 3 rungtynės, 26 min., 9,7 tšk., 4 atk. kam., 0,3 rez. perd. Ivanas Neliubovas (Rusija, „Lietkabelis“) - 2 rungtynės, 27 min., 7,5 tšk., 5,5 atk. kam., 0,5 rez. perd.

Legionieriai, dar žaidžiantYS LKL

Milenko Tepičius (Serbija, „Lietuvos rytas“) - 4 rungtynės, 25 min., 4,8 tšk., 3 atk. kam., 3,3 rez. perd. Derrick Caracter (JAV, „Pieno žvaigždės“) - 11 rungtynių, 16 min., 8 tšk., 3,6 atk. kam., 0,5 rez. perd. Andrew Smith (JAV, „Neptūnas“) - 5 rungtynės, 18 min., 6,8 tšk., 2,6 atk. kam., 1,2 rez. perd. Tyrone Brazelton (JAV, „Nevėžis“) - 8 rungtynės, 31 min., 16,8 tšk., 3 atk. kam., 4,5 rez. perd. Jessy Lee Perry (JAV, „Šiauliai“) - 4 rungtynės, 13 min., 5,8 tšk., 4 atk. kam., 0,8 rez. perd. James Lewis (JAV, „Dzūkija“) - 11 rungtynių, 23 min., 8,9 tšk., 3,5 atk. kam., 1,1 rez. perd. Markas Iličius (Serbija, „Dzūkija“) - 9 rungtynės, 23 min., 4 tšk., 4,7 atk. kam., 0,4 rez. perd. Nikola Radojičičius (Serbija, „Dzūkija“) - 1 rungtynės, 27 min., 4 tšk., 4 atk. kam., 3 rez. perd. Steven Idlet (JAV, „Dzūkija“) - 5 rungtynės, 16 min., 2,6 tšk., 2,6 atk. kam., 0 rez. perd. Dinma Odiakosa (Nigerija, „Lietkabelis“) - 12 rungtynių, 28,5 min., 13,7 tšk., 7,6 atk. kam., 1,5 rez. perd. Anthony Bennett (JAV, „Lietkabelis“) - 6 rungtynės, 32 min., 11,7 tšk., 4 atk. kam., 4,2 rez. perd. Parrish Brown (JAV, „Lietkabelis“) - 11 rungtynių, 29 min., 10,5 tšk., 2,4 atk. kam., 4,5 rez. perd.

Legionieriai, paLiKę LKL KLUbUS

Išretėjusiame LKL legione trūksta žvaigždžių

Irman

to S

idar

evič

iaus

, Egi

dija

us Ja

nkau

sko

ir Kė

dain

ių „N

evėž

io“ n

uotr.

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

tokių „pokštų“... Kalbu ir apie drausmę, ir apskritai apie žmogiš-kumą. Kai grįžome, vadovas Auri-mas Bartuška pasakė, kad pas mus daugiau tokių niekada nebus. Žo-džiai buvo pasakyti spontaniškai, o paskui atsirado kaip ir principo rei-kalas. Ir manau, kad kol kas mums ir be legionierių neblogai viskas pavyksta“. Prienų komanda dukart iškovojo LKL bronzą, o šį sezoną yra įsitvirtinusi antroje vietoje.

V.Šeškus nebuvo linkęs nuver-tinti visų legionierių. „Prisiminki-me, Šiauliuose gerai žaidė Derikas Lou (Derrick Low), Pasvalyje buvo geras centras. Tačiau labai daug pri-klauso nuo to, kaip jie prisišlieja prie komandos. Kaip Lietuvoje, taip ir kitur yra ir gerų žmonių, ir nela-bai gerų. Kiek kalbėjau su kitų ko-mandų atstovais, šansai yra 50 ir 50. Kai kurie įsilieja labai sunkiai. Žinau, kad ir praeitą sezoną vieno-je LKL komandoje juodaodžiai už-siiminėjo savo reikalais, lietuviai - savo“, - svarstė treneris.

NBA žaidėjas Pasvalyje

Prieš šį sezoną atrodė, kad LKL komandos legionierius renka-si apdairiau nei kelerius pastaruo-sius metus. Perišas Braunas (Par-rish Brown), Rajanas Olanderis (Ryan Olander), Deividas Makliu-ras (David McClure), D.Leonardas, N.Barinovas, S.S.Venė ir K.Vecva-garas jau buvo žaidę Lietuvoje, jie nebuvo katės maišuose.

Be to, kai kurie užsieniečiai bu-vo spėję pasižymėti kitose lygose arba rinktinėse. Į Pasvalį atvykęs vidurio puolėjas Derikas Karakteris (Derrick Caracter) 2010-2011 m. trynė „Los Angeles Lakers“ suole-lį. „Nevėžio“ pakviestas Taironas Brazeltonas (Tyrone Brazelton) kartu su A.Lapeta priklausė Gdy-nės komandai „Asseco Prokom“ ir žaidė Eurolygoje. A.Kudriavcevas yra Baltarusijos rinktinės narys,

I.Bankevicas savo geriausiais lai-kais buvo Latvijos nacionalinės ko-mandos kandidatas.

Nesinori sudaryti įspūdžio, kad visi į Lietuvą atvykstantys užsienie-čiai yra niekam tikę. LKL geriausių žaidėjų dešimtukuose vis dar ne-trūksta legionierių. Pagal naudingu-mą Chuanas Palasijus (Juan Palaci-os) yra pirmas, Stevanas Jelovacas - antras, Dinma Odiakosa - penktas, T.Brazeltonas - devintas. Omaras Kukas (Omar Cook) atlieka daugiau-siai rezultatyvių perdavimų, o T.Bra-zeltonas vis dar įrašytas kaip dau-giausiai taškų pelnęs krepšininkas. Bet kuris iš šių užsieniečių papuoš-tų žvaigždžių mačą. Deja, T.Brazel-tonas ir D.Odiakosa to tikrai nepa-darys, nes jų Lietuvoje jau nėra.

Nuolatinė migracija

Pavojus, kad sezono metu teks keisti sudėtį, yra aktualus visoms komandoms. Kuo daugiau yra le-gionierių, tuo pavojus didesnis. Be Dž.Dilardo, šį sezoną iš Lietuvos išvyko jau 12 užsieniečių. Didelė jų dalis tiesiog neįtiko koman-doms. Labiausiai į akis krenta „Dzūkijos“ ketvertukas, bet nuvy-lusių buvo ir daugiau.

Džesis Li Peris (Jessy Lee Per-ry) nieko gero nenuveikė „Šiauliuo-se“, Entonis Benetas (Anthony Ben-nett) pasižymėjo pernelyg individua-liu žaidimu Panevėžio „Lietkabely-je“, Milenkas Tepičius nedžiugino „Lietuvos ryto“ aistruolių. D.Karak-teris rungtyniavo neblogai, tačiau paaiškėjo, kad jis tikrai yra vyrukas su charakteriu. Po išsiskyrimo su „Pieno žvaigždėmis“ pasigirdo gan-dų, kad amerikietis blogai elgėsi už aikštelės ribų. Be to, vidurio puolėjas nemėgo stengtis gynyboje.

Šių žaidėjų tikriausiai niekas nepasiilgs, bet kai kurių legionierių išvykimas nebuvo laukiamas. D.Odiakosa ir P.Braunas paliko „Lietkabelį“ dėl noro persikelti į

kitų šalių klubus. Po T.Brazelto-no išvykimo „Nevėžio“ vadovai teigė, kad tarp amerikiečio ir ki-tų žaidėjų atsirado trintis, bet svarbiausia priežastis tikriausiai buvo vėluojantys atlyginimai. Buvęs „Neptūno“ vidurio puolė-jas Endriu Smitas (Andrew Smith) paliko Klaipėdą dėl svei-katos problemų. Jis gydosi JAV. „Neptūne“ jau nežaidžia ir D.Makliuras, tačiau jis iš Lietu-vos niekur nedingo. Puolėjas tie-siog persikėlė į „Šiaulius“.

Išvykę legionieriai neretai pa-keičiami naujais, bet tai vėlgi yra loterija. „Lietkabelio“ naujokas Goranas Vrbancas yra patyręs krepšininkas, kelis sezonus jis rungtyniavo Eurolygoje. Lietuvo-je kroatas iš pradžių žaidė neblo-gai, bet trečiame savo mače su „Šiauliais“ pataikė tik 1 iš 8 me-timų ir pelnė 3 tšk. „Naujokai tu-ri žaisti geriau nei kiti krepšinin-kai, nes jie yra legionieriai. Dau-giau tikėjomės iš G.Vrbanco. Ne tam jis paimtas, kad skandintų ko-mandą, o būtent tokia tendencija ir išryškėjo“, - rūstavo „Lietkabe-lio“ treneris Algirdas Brazys.

Stipresni lietuviai

Statistika rodo, kad geriausi LKL legionieriai žaidžia Vilniuje. Juk pagal naudingumą lygoje pir-mauja Ch.Palasijus ir S.Jelovacas. M.Lukošius taip pat išskiria „Lie-tuvos ryto“ legionierius: „O.Ku-ko, Ch.Palasijaus ar Zabiano Dau-delo (Zabian Dawdell) lygis tur-būt atitinka kainą. Kalbant apie kuklesnius klubus, kartais gerai sužaidžia „Šiaulių“ legionieriai, tačiau jiems trūksta pastovumo. Ir, aišku, aš patenkintas mūsų le-gionieriumi A.Lapeta. Kiek gali, tiek jis išnaudoja savo ūgį“.

V.Šeškui patiko T.Brazeltono žaidimas, bet amerikiečio „Nevė-žyje“ jau nėra. Kalbėdamas apie legionierius, Prienų komandos treneris atkreipė dėmesį į svarbų dalyką. Jo nuomone, užsienie-čiams vis sunkiau pasireikšti ne tik dėl to, kad jiems patiems trūksta meistriškumo. Žaisti LKL darosi vis sunkiau dėl augančio bendro lygio.

„Reikia pasakyti, kad vis dau-giau lietuvių grįžta į LKL. Pavyz-džiui, grįžo Arvydas Šikšnius, Gintaras Leonavičius. Iš „Lietu-vos ryto“ į kitus klubus išėjo Si-mas Buterlevičius, Artūras Jo-mantas, Dovydas Redikas. Se-niau krepšininkai nenoriai žiūrė-davo į paprastas LKL komandas. Atsimenu, žaisdavo kas nors tre-čioje Prancūzijos lygoje ir saky-davo, kad jų komanda Lietuvoje pralaimėtų tik „Žalgiriui“ ir „Lie-tuvos rytui“. O pastaraisiais me-tais mes žaidėme Europos taurė-je, šį sezoną ten garbingai pasi-rodė „Neptūnas“, jis nugalėjo „Besiktas“. Su daugeliu LKL ko-mandų dabar reikia rimtai kautis, lygis yra tikrai neblogas. Pagal turimų pinigų ir komandų pajė-gumo santykį LKL yra viena sti-priausių lygų Europoje. Tuo net neabejoju“, - sakė V.Šeškus.

Sporto gyvenimas 2014 m. sausio 18 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2014 m. sausio 18 d., šeštadienis 3

SavaitėS gimtadieniai �

Viktoras Čmilis (1957 m. sausio 18 d.).

Šachmatų ir bokso treneris. Geriausios lietuvos šachmatinin­kės Viktorijos Čmilytės tėvas ir tre­neris.

Dainius AdomAitis (1974 m. sausio 19 d.).

Krepšininkas, treneris. 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos meda­lio laimėtojas. 1��� m. Eurolygos laimėtojas.

Arvydas mAcijAusKAs (1980 m. sausio 19 d.).

K arjerą baigęs k repšinin­kas. 2003 m. Europos čempionas, 2004 m. olimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtojas.

Lina dAmbrAusKAitė sAbAliAusKiEnė (1968 m. sausio 20 d.).

Krepšininkė, trenerė. 1��7 m. Eu­ropos čempionė. lietuvos kurčiųjų moterų rinktinės vyriausioji trenerė.

Ramūnas rAdAViČius (1981 m. sausio 20 d.).

Futbolininkas. lietuvos rinktinė­je yra sužaidęs 21 rungtynes, įmušęs 1 įvartį. 2010, 2011 ir 2013 m. lietu­vos čempionas.

Rolandas AlijEVAs (1985 m. sausio 20 d.).

Krepšininkas. 2005 m. pasaulio jaunimo čempionas ir Europos jau­nimo vicečempionas. 2007 m. stu­dentų universiados čempionas.

Edvinas KrunGolcAs (1973 m. sausio 21 d.).

Šiuolaikinės penkiakovės atsto­vas. 200� m. olimpinių žaidynių vice­čempionas, 2006 m. pasaulio čempio­nas, triskart Europos čempionas.

Vilius PEtrAusKAs (1974 m. sausio 21 d.).

Galiūnų sporto atstovas. Koman­dinio pasaulio čempionato 2005 ir 200� m. nugalėtojas, 2004 ir 2006 m. sidabro laimėtojas.

Saulius binEViČius (1979 m. sausio 23 d.).

Plaukikas. 2003 m. Europos čem­pionato bronzos medalio laimėtojas. 2000, 2004 ir 200� m. olimpinių žai­dynių dalyvis.

Reda AlEliūnAitė jAnKoVsKA (1973 m. sausio 24 d.).

Krepšininkė, buvusi lietuvos rinktinės narė. 1��7 m. Europos čempionė. nacionalinėje koman­doje žaidė 1��5­2001 m.

KrepšiniS �

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ rungtynėse pirmą kartą nuo 1998 m. žais „Rytų“ ir „Vakarų“ rinktinės. Jau įprasto tapusio lietuvių susirėmimo su legionieriais sirgaliai šįkart neišvys ir vargu ar daug ką praras. Šį sezoną tik nedaugelis LKL užsieniečių gali pretenduoti į žvaigždžių statusą. Dalis tų, kurie pretenduoti galėjo, jau išvyko iš Lietuvos klubų. Nuo sezono pradžios LKL komandas paliko 12 legionierių.

Arūnas AbromAitis „Respublikos“ žurnalistas

22 užsieniečiai

Tik kovo 2 d., po Klaipėdoje vyksiančios žvaigždžių šventės, galėsime pasakyti, ar LKL vadovų sprendimas grąžinti „Rytų“ ir „Va-karų“ rungtynes pasiteisins. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio jis atrodo teisingas. Jei sirgaliams vėl tektų rinkti legionierių komandą, tikrai iškiltų klausimas: ar gali vadintis žvaigžde vidutinę statistiką viduti-nio lygio klube turintis krepšinin-kas? Jei tokius pretendentus at-mestume, suburti 12 žmonių į už-sieniečių rinktinę būtų sunku.

Legionierių skaičius stipriau-sioje Lietuvos lygoje pastaraisiais metais keičiasi nežymiai. Prieš dvejus metus LKL klubuose buvo 23 žaidėjai iš užsienio, prieš tre-jus - 24. Šiuo metu lygoje yra 22 legionieriai, įskaičiuojant „Šiaulių“ gynėją Džadsoną Dilardą (Judson Dillard), kuris žaisti negali, nes po švenčių liko JAV ir gydosi stuburo išvaržą. Klubas tikisi, kad vienas naudingiausių komandos krepši-ninkų dar grįš.

Sezono pradžioje lygoje buvo tik du visiškai lietuviški klubai - Prienų „TonyBet“ ir Kauno rajono „LSU-Atletas“. Dabar tokių klubų yra keturi. Išvykus užsieniečiams, visiškai lietuviškos tapo Klaipėdos „Neptūno“ ir Kėdainių „Nevėžio“ komandos. Taigi septynios LKL ekipos turi savo gretose legionie-rius. Žiūrint į kiekybę, atrinkti 12 žvaigždžių lyg ir būtų iš ko. Žiūrint į kokybę, belieka konstatuoti, kad buvo ir geresnių laikų.

Pergalių negarantuoja

Per daugiau nei dviejų dešimt-mečių LKL istoriją sirgaliai turėjo progą grožėtis Tajuso Ednio (Tyus Edney), Entonio Buvio (Anthony Bowie), Tanokos Berdo (Tanoka Beard), Markuso Brauno (Marcus Brawn), Marko Popovičiaus, Sonio Vymso (Sonny Weems), Čako Eid-sono (Chuck Eidson), Metju Nilse-no (Matthew Nielsen) ir kitų žvaigždžių žaidimu.

Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ sugebėdavo pa-kviesti tokius krepšininkus, bet da-bar stipriausi šalies klubai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Vil-niaus komandoje yra penki legio-nieriai, keturi iš jų LKL čempiona-te pasižymi gera statistika, bet iki Č.Eidsono jiems toli. „Žalgiryje“ liko tik trys užsieniečiai: amerikie-

tis Džastinas Dentmonas (Justin Dentmon), estas Simas Sanderis Venė (Siim Sander Vene) bei latvis Kasparas Vecvagaras. Du paskuti-niai jau ne pirmus metus žaidžia mūsų šalyje, puikiai kalba lietuviš-kai, bet į lyderių vaidmenis Kauno klube kol kas nepretenduoja.

Ne patys jauniausi krepšinio gerbėjai prisimena, kad išskirtinius legionierius anksčiau sugebėdavo pasikviesti ir kuklesnės LKL eki-pos. Amerikietis Timotis Bruksas (Timothy Brooks) ir kanadietis Džo Vikeris (Joey Vickery) vesda-vo į pergales Plungės „Olimpą“, Alytuje žaidė ukrainietis Stanisla-vas Medvedenka, kuris vėliau su klubu „Los Angeles Lakers“ tapo NBA čempionu.

Dabartinių LKL legionierių in-dėlį galite įvertinti pažvelgę į sta-tistikos skyrelį. Rezultatyvių už-sieniečių vis dar netrūksta, bet yra ir priešingų pavyzdžių. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ legionierius Aleksandrą Kudriavcevą, Deriką Leonardą (Darrick Leonard) bei Ingusą Bankevicą sunku pavadinti net gerais atsarginiais. 215 cm ūgio milžinas Andrėjas Gliniadakis nuo sezono pradžios tapo „Lietuvos ry-to“ sirgalių pajuokos objektu.

Be to, užsieniečių taškai nega-rantuoja pergalių. Neskaičiuojant dviejų didžiųjų klubų, pajėgiausių ko-mandų penkete yra „TonyBet“, „Neptūnas“ ir „Pieno žvaigždės“. Prienų ir Klaipėdos ekipos legionie-rių neturi, o Pasvalyje pergalių kal-viai yra lietuviai, užsieniečių indėlis ten labai kuklus. Komandos, besire-miančios legionieriais, geriausiu atveju yra lentelės viduryje. Blogiau-siu - dugne, kur jau seniai įsitaisė kelis užsieniečius prieš sezoną pasi-kvietęs Panevėžio „Lietkabelis“.

Ne iš gero gyvenimo

Anksčiau būdavo tikimasi, kad kiekvienas legionierius bent pre-tenduos būti lyderiu, bet tie laikai jau praėjo. Užsieniečiai kviečiami ne iš gero gyvenimo. Šį sezoną kaip pavyzdį galima pateikti Utenos klu-bą „Juventus“, kuris pirmą kartą per savo istoriją pasikvietė net tris legionierius. „Tai yra neišvengia-ma, nes šioje beprotiškoje vasaros kovoje lietuviai labai iškėlė kainas. Finansiškai esame silpnesni nei Klaipėda, Prienai, Pasvalys, Šiauliai ar Kėdainiai. Natūralu, kad privalo-me remtis legionieriais, nors prio-ritetas yra lietuviai. Galima grįžti prie mokestinės politikos. Gal už-sieniečiui moki daugiau, bet galų gale išeina tiek pat kiek lietuviui ir netgi pigiau“, - dar prieš sezoną samprotavo „Juventus“ preziden-tas Žydrūnas Urbonas.

Galima sakyti, kad legionierių loterijoje jis ištraukė neblogus bi-lietus. Amerikiečiai Kironas Širdas (Keyron Sheard), Averonas Kelvi-nas Metjusas (Averon Kelvin Matt-hews) bei rusas Nikita Barinovas yra vieni svarbiausių „Juventus“ žaidėjų. Kita vertus, Utenos ko-manda žengia tik devinta.

Vilniaus ir Kauno klubai gali rinktis pajėgesnius krepšininkus, bet daugelis LKL komandų nuolat

rizikuoja nusipirkti katę maiše. Aly-taus „Dzūkijos“ treneris Mindau-gas Lukošius su tuo sutinka: „Taip, sumos legionieriams mokamos tik-rai nedidelės ir už tokią sumą ne-retai atvažiuoja LKL lygio dar ne-pasiekę krepšininkai“. „Dzūkija“ šį sezoną prisipirko daug kačių mai-šuose. Amerikiečiai Džeimsas Liui-sas (James Lewis) ir Stivenas Idle-tas (Steven Idlet) bei serbai Nikola Radojičičius ir Markas Iličius buvo atleisti. „Geriau pasikviesti jaunes-nį vietinį žaidėją ir suteikti šansą jam. Tai mes ir padarėme“, - sakė M.Lukošius. Komandoje liko tik vienas legionierius - lenkas Ada-mas Lapeta, o „Dzūkija“ pakilo iš lentelės dugno ir susigrąžino viltis patekti į atkrintamąsias varžybas.

Charakterių kovos

Buvęs Lenkijos rinktinės narys, ne vieną sezoną Eurolygoje žaidęs A.Lapeta yra Alytaus ekipos kapi-tonas. Pasak M.Lukošiaus, šios pa-reigos 26 metų 217 cm ūgio vidurio puolėjui patikėtos ir dėl teigiamų charakterio savybių. Legionieriai jomis pasižymi anaiptol ne visada.

„Aš žiūrėjau, kaip sukompo-nuoti tokį kolektyvą, kuriame vie-ni žaidėjai papildytų kitus. Tokiu atveju krepšininkus reikia pažino-ti. Jei pats netreniravai amerikiečio kokioje nors komandoje arba jo ne-treniravo geras pažįstamas, rizika yra tikrai didelė. Nesvarbu, kokia jų statistika. Kaip jie elgiasi, kiek duoda komandai - štai svarbiausi

klausimai. Pernai taip buvo Pasva-lyje - žaidėjai lyg ir neblogi, bet ko-lektyvo nebuvo. Tai ir neleido ko-voti dėl bronzos medalių“, - svars-tė M.Lukošius. Beje, „Dzūkijos“ trenerio poste po nesėkmingos se-zono pradžios jis pakeitė užsienie-tį - bosnį Marijų Primoracą.

Charakterio svarbą akcentuoja ir „TonyBet“ treneris Virginijus Šeškus. Prienuose yra žaidęs tik vienas užsienietis - S.S.Venė, ta-čiau jo V.Šeškus nelaiko legionie-riumi. Treneris papasakojo, kodėl klubas remiasi tik vietiniais krep-šininkais: „Kai mes tik patekome į LKL, paėmėme vieną amerikietį, siūlėme jam kontraktą, bet prieš sezoną dar išvažiavome į turnyrą Čekijoje. Ten amerikietis pridarė

KLaJŪnaS. Deividas Makliuras keliauja iš vienos LKL komandos į kitą, bet tapti lyderiu jam nepavyksta

�

nUSivYLimaS. Puikus vilčių nepateisinusio legionieriaus pavyzdys šį sezoną yra graikas Andrėjas Gliniadakis (dešinėje)

� neiLgam. Taironas Brazeltonas žaidė labai rezultatyviai, tačiau Kėdainiuose jis neužsibuvo

�

Stevanas Jelovacas (Serbija, „Lietuvos rytas“) - 8 rungtynės, 21 min., 14,6 tšk., 5,8 atk. kam., 1,3 rez. perd. Juan Palacios (Kolumbija, „Lietuvos rytas“) - 7 rungtynės, 26 min., 14,1 tšk., 7,6 atk. kam., 2,4 rez. perd. Omar Cook (JAV, „Lietuvos rytas“) - 6 rungtynės, 21,5 min., 7,3 tšk., 0,5 atk. kam., 7,5 rez. perd. Andrėjas Glyniadakis (Graikija, „Lietuvos rytas“) - 7 rungtynės, 12 min., 7,1 tšk., 3,4 atk. kam., 0,4 rez. perd. Zabian Dowdell (JAV, „Lietuvos rytas“) - 5 rungtynės, 22 min., 6,6 tšk., 1 atk. kam., 4,2 rez. perd. Justin Dentmon (JAV, „Žalgiris“) - 7 rungtynės, 20 min., 10,3 tšk., 3,3 atk. kam., 4,7 rez. perd. Kaspars Vecvagars (Latvija, „Žalgiris“) - 7 rungtynės, 12 min., 4,4 tšk., 0,9 atk. kam., 1,4 rez. perd. Siim Sander Vene (Estija, „Žalgiris“) - 4 rungtynės, 15 min., 3 tšk., 3,5 atk. kam., 1 rez. perd. Aleksandras Kudriavcevas (Baltarusija, „Pieno žvaigždės“) - 6 rungtynės, 25 min., 6,2 tšk., 2,5 atk. kam., 1,3 rez. perd. Ingus Bankevic (Latvija, „Pieno žvaigždės“) - 12 rungtynių, 11 min., 4,2 tšk., 1,8 atk. kam., 0,8 rez. perd. Darrick Leonard (JAV, „Pieno žvaigždės“) - 16 rungtynių, 16 min., 4,1 tšk., 2,1 atk. kam., 1,1 rez. perd. Derek Needham (JAV, „Šiauliai“) - 15 rungtynių, 30 min., 12,5 tšk., 2,7 atk. kam., 3 rez. perd. Judson Dillard (JAV, „Šiauliai“) - 11 rungtynių, 29 min., 12,2 tšk., 5,7 atk. kam., 2,4 rez. perd. Chris Cooper (JAV, „Šiauliai“) - 15 rungtynių, 17 min., 7,3 tšk., 6 atk. kam., 0,4 rez. perd. David McClure (JAV, „Neptūnas“/„Šiauliai“) - 8 rungtynės, 19,5 min., 3,4 tšk., 3,6 atk. kam., 2 rez. perd. Adam Lapeta (Lenkija, „Dzūkija“) - 13 rungtynių, 20 min., 6,3 tšk., 5,7 atk. kam., 1,3 bloko. Nikita Barinovas (Rusija, „Juventus“) - 15 rungtynių, 27 min., 12,3 tšk., 5,7 atk. kam., 0,5 rez. perd. Keyron Sheard (JAV, „Juventus“) - 16 rungtynių, 27 min., 9,9 tšk., 3,2 atk. kam., 2,2 rez. perd. Averon Kelvin Matthews (JAV, „Juventus“) - 17 rungtynių, 17 min., 9,6 tšk., 5,5 atk. kam., 1,1 bloko. Ryan Olander (JAV, „Lietkabelis“) - 15 rungtynių, 30,5 min., 13,7 tšk., 7 atk. kam., 1,1 rez. perd. Goranas Vrbancas (Kroatija, „Lietkabelis“) - 3 rungtynės, 26 min., 9,7 tšk., 4 atk. kam., 0,3 rez. perd. Ivanas Neliubovas (Rusija, „Lietkabelis“) - 2 rungtynės, 27 min., 7,5 tšk., 5,5 atk. kam., 0,5 rez. perd.

Legionieriai, dar žaidžiantYS LKL

Milenko Tepičius (Serbija, „Lietuvos rytas“) - 4 rungtynės, 25 min., 4,8 tšk., 3 atk. kam., 3,3 rez. perd. Derrick Caracter (JAV, „Pieno žvaigždės“) - 11 rungtynių, 16 min., 8 tšk., 3,6 atk. kam., 0,5 rez. perd. Andrew Smith (JAV, „Neptūnas“) - 5 rungtynės, 18 min., 6,8 tšk., 2,6 atk. kam., 1,2 rez. perd. Tyrone Brazelton (JAV, „Nevėžis“) - 8 rungtynės, 31 min., 16,8 tšk., 3 atk. kam., 4,5 rez. perd. Jessy Lee Perry (JAV, „Šiauliai“) - 4 rungtynės, 13 min., 5,8 tšk., 4 atk. kam., 0,8 rez. perd. James Lewis (JAV, „Dzūkija“) - 11 rungtynių, 23 min., 8,9 tšk., 3,5 atk. kam., 1,1 rez. perd. Markas Iličius (Serbija, „Dzūkija“) - 9 rungtynės, 23 min., 4 tšk., 4,7 atk. kam., 0,4 rez. perd. Nikola Radojičičius (Serbija, „Dzūkija“) - 1 rungtynės, 27 min., 4 tšk., 4 atk. kam., 3 rez. perd. Steven Idlet (JAV, „Dzūkija“) - 5 rungtynės, 16 min., 2,6 tšk., 2,6 atk. kam., 0 rez. perd. Dinma Odiakosa (Nigerija, „Lietkabelis“) - 12 rungtynių, 28,5 min., 13,7 tšk., 7,6 atk. kam., 1,5 rez. perd. Anthony Bennett (JAV, „Lietkabelis“) - 6 rungtynės, 32 min., 11,7 tšk., 4 atk. kam., 4,2 rez. perd. Parrish Brown (JAV, „Lietkabelis“) - 11 rungtynių, 29 min., 10,5 tšk., 2,4 atk. kam., 4,5 rez. perd.

Legionieriai, paLiKę LKL KLUbUS

Išretėjusiame LKL legione trūksta žvaigždžių

Irman

to S

idar

evič

iaus

, Egi

dija

us Ja

nkau

sko

ir Kė

dain

ių „N

evėž

io“ n

uotr.

10

cmykcmyk10

Stambiausios figūros mirgėjo regėjimo lauko centre, kur užfik-suoti jų pasirodymą buvo lengviau-sia. O smulkios daugiau grupavosi kraštuose ir antrajame plane. Figū-ros ekrane judėjo taip chaotiškai ir spontaniškai, kad dalyviams reikėjo nemažai pastangų nustatyti, į kurią pusę juda objektai - iš kairės į deši-nę ar iš viršaus žemyn. Paaiškėjo: kuo aukštesnis bandymo dalyvio IQ, tuo geriau jam pavyksta stebėti smulkius objektus antrajame pla-ne. O kuo žemesnis buvo dalyvio intelektas, tuo geriau jam pavyk-davo užfiksuoti stambius objektus ekrano centre.

„Aukštas intelektas padeda smegenims geriau filtruoti infor-maciją, todėl protinguoliai būna dėmesingesni smulkmenoms, - aiškina tyrimo vadovas prof. Due Tadinas (Duje Tadin). - Kai kuriais atvejais tokia „taškinio“ pasaulė-vaizdžio ypatybė būna naudinga. Pavyzdžiui, kai biure ar interneto

kavinėje, kur yra daug žmonių, rei-kia susikaupti dirbti kompiuteriu. Arba Didžiajame hadronų greitin-tuve ieškoti mikroskopinės visatos dalelės - Higso bozono. Bet intelek-tualų gebėjimas susikaupti turi ir minusų - nematydami „dramblio“, jie neprisitaiko prie kasdieninio gy-venimo. Ne veltui daugybėje kino filmų efektingai eksploatuojamas išsiblaškiusio profesoriaus paveiks-las - netvarkingai apsirengusio, susitaršiusiais plaukais, gyvenan-čio namuose, kuriuose viešpatau-ja netvarka, bet kartu mokančio vertinti genialias eilėraščio eilu-tes arba gėrėtis infuzorijų grožiu. Iš istorinių archyvų yra žinoma apie nepaprastą kai kurių genijų išsiblaškymą. Pavyzdžiui, prancūzų filosofas D.Didro (D.Diderot) pa-miršdavo metus, mėnesius, dienas ir artimųjų vardus. O garsusis fizi-kas A.Amperas (A.Ampere) kartą, išeidamas iš namų, kreida užrašė ant buto durų: „Amperas bus na-mie tik vakare“, bet grįžo namo dar dieną, perskaitė užrašą ant savo buto durų ir vėl išėjo, nes pamiršo, kad pats ir yra Amperas. Žinomas atvejis, kai I.Niutonas (I.Newton), sumanęs išsivirti kiaušinį, paėmė laikrodį, įsidėmėjo laiką ir po po-ros minučių pastebėjo, kad rankoje laiko kiaušinį, o verda laikrodį. Kai didysis fizikas rašydavo savo veika-lus, paskendęs mintyse pamiršda-vo apsirengti ir pavalgyti. Albertas Einšteinas (Albert Einstein) su-sitikęs draugą išsiblaškęs pasakė: „Užeikite pas mane vakare. Pas mane bus ir profesorius Stimso-

nas“. Jo draugas apstulbęs paprieš-taravo: „Bet juk aš ir esu Stimso-nas!“ A.Einšteinas atsakė: „Neturi reikšmės, vis vien ateikite!“ Rusų aviacijos tėvas N.Žukovskis, visą vakarą praleidęs su draugais savo paties namuose, staiga pakilo, pra-dėjo ieškoti skrybėlės ir skubiai su visais atsisveikinti, murmėdamas: „Bet ir užsisėdėjau pas jus, laikas namo!“ Todėl genijams taip reikia ištikimų padėjėjų, kurie laiku pa-stebės „dramblį“ ir neleis talentui žūti po jo kojomis.

Moterys - taip pat smulkmeniškos

Kaip išsiaiškino Makmasterio universiteto (Kanada) psichologai, moterys labai dėmesingai tyrinėja kitų veido bruožus, apie tai net ne-galvodamos. Buvo atliktas eksperi-mentas: moterys ir vyrai susodinti priešais monitorių, kuriame šmėžavo žmonių portretai. Tuo pačiu metu, naudodamiesi specialia technologi-ja, mokslininkai stebėjo jų akių ju-desius, taip pat fiksavo laiką, kurį jie skirdavo nepažįstamųjų lūpoms arba antakiams stebėti. Čia ir paaiškėjo,

kad damos aiškiai mato kiekvieną žmogaus veido bruoželį, o vyrai vei-dus įsidėmi tik bendrais bruožais. Kodėl gi moterys yra tokios atidžios? Mokslininkų nuomone, todėl, kad se-novėje stipriosios lyties atstovai buvo medžiotojai, o silpnosios - rinkėjos. Moterų regėjimas buvo labai gerai iš-sivystęs, kad jos galėtų matyti didelę spalvų ir atspalvių įvairovę ir turėtų galimybę, pavyzdžiui, šeimai surinkti skaniausias šakneles ir uogas. Silpno-sios lyties smegenis ištreniravo ne tik skanėstų paieškos, bet ir polin-kis į grožį. Kolumbijos universiteto specialistai vyrams ir moterims rodė paveikslus ir nuotraukas, prašyda-mi juos įvertinti ir tuo pačiu metu naudodamiesi funkcine magnetinio rezonanso tomografija fiksavo, kokia dalyvių smegenų dalis suaktyvėja stebint paveikslus. Skenavimas pa-rodė, kad suaktyvėjo skirtingos vy-rų ir moterų smegenų sritys. Be to, vyrai dar naudojosi smegenų zona, susijusia su erdviniu mąstymu, o mo-terys - su detaliuoju. Galbūt esmė - genetiškai užprogramuota vyrų pa-skirtis aprūpinti šeimą: medžiodamas žmogus yra priverstas naudotis er-dviniu objektų matymu. O moteriai - židinio saugotojai - ir dabar yra svar-bu kreipti dėmesį į smulkmenas: iš ko pagamintas valgis, ar ant lentynų nesusikaupė dulkių, ar vyro ir vaikų drabužiai ne purvini. Vadinasi, jei ši teorija teisinga, moterys yra protin-gesnės už vyrus? Juk, kaip ir genijai, jos mato „musę“, o ne „dramblį“.

Išsiblaškymas - gynybinė smegenų reakcija

Išsiblaškymas būdingas ne tik intelektualams. Mokslininkai ra-do pateisinimą žmonėms, kuriems priekaištaujama dėl to, kad dažnai pokalbio metu jie lepteli kokią nors nesąmonę. Pasirodo, kaltas ne kvai-lumas, o nedėmesingumas. „Įprotis klausytis „viena ausimi“ - tik gynybi-nė reakcija, - tvirtina prof. Hartmutas Loitholdas (Hartmut Leuthold) iš Glazgo universiteto. - Mat daugelis būna nedėmesingi dėl to, kad nenori perkrauti savo smegenų“. Moksli-ninkai tvirtina, kad šiais informacijos pertekliaus laikais smegenys nesu-geba apdoroti visų pranešimų, gau-namų iš šimtų šaltinių - pasaulinio žiniatinklio, televizijos, radijo, SMS, reklamos plakatų. Kitu atveju greitai išsikraustysime iš proto. Psichologai pastebėjo, kad smegenys pradeda taupyti resursus ir atsiriboti nuo nereikalingų naujienų. Ir mes net artimųjų klausomės neatidžiai, iš jų šnekos išskirdami tik pagrindinius žodžius. Ir todėl neretai atsakome nei į tvorą, nei į mietą. „Ypač išsi-blaškę tie, kurie kasdien po kelias valandas „kabo“ internete, - aiškina prof. H.Loitholdas. - Šie žmonės iš-moko ne tik skaityti, bet ir klausytis „įstrižai“.

Norite sužinoti, ar pašnekovas jūsų klausosi įdėmiai? Paklauskite jo: „Kiek kiekvienos rūšies gyvū-nų Mozė pasiėmė į arką?“ Jei jums atsakys „po porą“, vadinasi, jis jūsų klausėsi viena ausimi. Tai klaida, tik ne išgelbėtų gyvūnų skaičiaus, o ar-kos autorystės - ją pasistatė Nojus. Mokslininkai tvirtina, kad šiandien vis daugiau apklaustųjų į „Mozės iliuziją“, kaip mokslininkai vadina šį testą, iškart atsako neteisingai, kad ir mintyse. Ir tik pamąstę su-abejoja dėl aiškaus biblinių vardų neatitikimo.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Pasaulį matome skirtingai

n Moterų regėjimas buvo labai gerai išsivystęs, kad jos galėtų matyti didelę spalvų ir atspalvių įvairovę

Kuo žmogus intelektualesnis, tuo daugiau dėmesio skiria smulkmenoms, o menko intelekto žmogus pastebi tik tai, kas yra didelės apimties. Tokią paradoksalią išvadą daro Ročesterio universiteto (JAV) psichologai, atlikę eksperimentų seriją. 65 savanoriai, kurių IQ siekė 80-140 balų, žiūrėjo filmus, kuriuose įvairaus dydžio juodos ir baltos figūros judėjo įvairiomis kryptimis, tai pasirodydamos, tai išnykdamos.

Intelekto testai neatspindi žmogaus

gebėjimų

meksikoje gyvenantis 11 metų ber-niukas baigė vieno koledžo kursus, skirtus besirengiantiems stoti į uni-versitetą. iš 47 dalykų egzaminų tik vienas buvo įvertintas 9 balais, o visi kiti - maksimaliais 10 balų.

Dėstytojai, susidomėję tokiais puikiais rezultatais, paprašė berniuko atlikti inte-lekto testus, ir paaiškėjo, kad pagal inte-lekto lygį jis kone prilygsta A.Einšteinui! beveik 160 balų! Dabar jis vyks į JAV am-basadą Meksike, kur bus sprendžiamas jo galimų studijų Harvardo universitete klausimas. Genijus norėtų studijuoti kvantinę fiziką.beje, pastaruoju metu intelekto testais pradėta nepasitikėti. Pirmasis intelekto koeficiento nustatymo rezultatais su-abejojo Toronto (Kanada) universite-to Taikomosios psichologijos katedros profesorius dr. Kitas Stanovičius (Keith Stanovich). Jis jau 15 metų bando išsi-aiškinti paradokso priežastis: kodėl proto aštrumu gyvenime ir darbe nepasižy-mintys žmonės staiga puikiai atlieka IQ testus? „IQ testai - labai naudingi tik tam tikros grupės protiniams gebėjimams įvertinti, tokiems kaip logika, abstrak-tus mąstymas, mokymasis, - mano dr. K.Stanovičius. - bet vertinant šiuos ge-bėjimus realiomis gyvenimiškomis sąly-gomis, kai uždaviniui spręsti lieka daug mažiau laiko negu atliekant testą, įvairūs IQ rodikliai patiria fiasko. Gyvenime rei-

kia gebėti mintyse perkračius daugybę varian tų greitai priimti tinkamą sprendi-mą. Ir net jei atlikę IQ testą gavote didžiulę balų sumą, tai dar nereiškia, kad tikrovėje vieną ar kitą problemą išspręsite taip pat lengvai kaip testo užduotis“. Kolegai prita-ria ir dr. Deividas Perkinsas (David Perkins) iš Harvardo aukštosios pedagogikos mo-kyklos Kembridže (Masačusetso valstija), tyrinėjantis žmogaus mąstymo mecha-nizmą. „Aukštas IQ - tai kaip didelis ūgis krepšinyje, - įsitikinęs dr. D.Perkinsas. - Tai labai svarbus parametras, esant kitoms vienodoms sąlygoms. bet nepamirški-te, jog nepakanka būti tiesiog aukštam, kad taptumėte geru krepšininku. Reikia turėti daugybę kitokių gebėjimų“. Pasak kognityvinės psichologijos specialisto iš Plimuto (Didžioji britanija) universiteto Džonatano Evanso (Jonathan Evans), IQ įvertinimas nepadeda nustatyti mąstymo racionalumo ir kūrybiškumo lygio ir net numatyti, ar žmogus bus geras vienos ar kitos srities specialistas. o juk jau daugybę metų intelekto testai daugelyje šalių di -

d žia dalimi lemia milijonų žmonių moks-linę ir profesinę karjerą. Vaikai atlieka IQ testus, nuo kurių priklauso, ar jie bus priimti į gabių vaikų mokyklas. Korporacijos ir ka-riškiai per pokalbius naudoja užmaskuotus intelektinio išsivystymo testus. bet jau pra-ėjusio amžiaus 9-ojo deš. pradžioje garsus amerikietis paleontologas, evoliucinės bio-logijos specialistas Stivenas Džėjus Guldas (Stephen Jay Gould) knygoje „neteisingas žmogaus matavimas“ bendro intelekto įvertinimo metodą pavadino „matemati-niu artefaktu“, IQ testus - nemoksliškais, o kultūriniu ir socialiniu požiūriu net diskri-minaciniais. „Po daugiau kaip 25 diskusijų metų šiandien psichologai yra linkę ma-nyti, kad protinius gebėjimus geriausia apibūdina „daugybinio intelekto“ terminai, apimantys matematinius, žodinius, vizua-

linius erdvinius, fiziologinius, socialinius emocinius, komunikacinius gebėjimus ir net muzikinį talentą“, - tvirtina psicho-logijos profesorius Hovardas Gardneris (Howard Gardner). Taigi šiandien moksli-ninkai beveik vieningai mano, kad „gerai mąstyti“ - tai priimti protingus sprendimus, kurie padeda pasiekti savo tikslus. Tačiau įvertinti tokią mąstyseną IQ testais yra ne-įmanoma. Taigi mažamečiam einšteinui dar teks įrodinėti savo genialumą.

inTelekTasj/b mokslas

EPA-

Elto

s nuo

tr.

cmyk

11

cmyk / 11

auToriTeTasj/b sveTur

Holivudo mamų sūneliaiKas galėtų pagalvoti, kad daugelis gražuolių

Holivudo aktorių, tituluojamų sekso simboliais, iš tiesų yra mamų sūneliai?! Seksualiausi modeliai ir aktorės yra pasirengusios viskam, kad tik taptų jų gyvenimo draugėmis. Bet jie neskuba susisaistyti

santuokos ryšiais - o ką pasakys mama?

Prieš Leonardo Dikaprijo (Leonardo DiCaprio) kerus negali atsilaikyti nė viena gražuolė. Jis bu-vo užmezgęs romanus su mažiausia keliolika modelių ir aktorių - nuo Džuljetos Liuis (Juliette Lewis) ir Kler Deins (Claire Danes) iki Demi Mur (Demi Moore)! Ilgiausiai ro-mantiški santykiai L.Dikapriją siejo su modeliais Žizele Biundchen (Gi-selle Buendchen, daugiau kaip ke-tverius metus) ir Bar Refaeli (Bar Refaeli, beveik šešerius metus). Ir Žizelė, ir Bar pagrįstai galėjo tikė-tis, kad L.Dikaprijas joms pasiūlys ranką ir širdį. Bet ne - nors jis jas supažindino su mylima mamyte Irmelin ir jie per premjeras, festi-valius ir kitus renginius trise dažnai žygiuodavo raudonaisiais kilimais, trokštamojo žiedelio su žėrinčiu akmenuku Leo nepadovanojo nė vienai. „Aš dovanoju briliantus tik savo mamai“, - kartą pareiškė ak-torius. Ir esmė visai ne ta, kad jis yra šykštus, tai jam yra principo reikalas. L.Dikaprijas niekaip ne-gali rasti kandidatės, vertos tokios garbės, išskyrus Irmelin. „Mama - mano gyvenimo centras. Ji - tikras lobis, ir būtent tokios moters kaip ji aš ieškau!“ - kartą prisipažino Leo. Maža to, be Irmelin pritarimo nė vienai iš potencialių išrinktųjų nėra šansų tapti jo mergina. Juk kas įvyko su aktore Bleik Laivli (Blake Lively)? L.Dikaprijo mamai nepa-tiko gražuolė, besidominti, kaip jai pasirodė, tik savimi ir savo karjera, tad Bleik romanas su Leo netruko nė pusės metų. Dabar L.Dikaprijas turi naują mylimąją - modelį Toni Garn (Toni Garrn). Leo noriai de-monstruoja naują „trofėjų“, bet, atsižvelgiant į ankstesnę jo pa-tirtį, galima drąsiai teigti: vargu ar jų santykiai peraugs į rimtus ir ilgalaikius.

Nepakankamai įvertino moti-nos įtaką garsiam sūnui ir Keitė Holms (Katie Holmes). Manoma, kad K.Holms ir Tomas Kruzas (Tom Cruis) išsiskyrė dėl to, kad Keitė sukilo prieš scientologų bažnyčios sekėjų įtaką vyrui ir dukrelei Suri. Bet T.Kruzo mama kaip tik ir yra ar-šiausia scientologų šalininkė. O Keitė kadaise neatsargiai parodė jai duris. Dar iki vestuvių T.Kruzo mama Meri Li (Mary Lee) persikraustė į sūnaus namus ir, suprantama, aktyviai kišosi į jų šeimyninį gyvenimą. Keitė ken-tėjo tokią padėtį net dvejus metus, pagaliau palūžo ir pasiūlė Meri Li išsikraustyti. Ši įsižeidusi pasišalino, bet persikraustė ne į privatų namą, o scientologų prieglaudą Los Andžele! Nuo tada T.Kruzo žmona scientolo-gams tapo persona non grata. Su-prantama, pašlijo ir Keitės su Tomu šeimyninis gyvenimas...

Pagal panašią schemą klostosi ir vieno iš geidžiamiausių Holivu-do viengungių Džordžo Klunio (George Clooney) santykiai su moterimis. Daugelis įsivaizduoja, kad 52 metų Dž.Klunis iki šiol yra nevedęs todėl, kad po nesėkmingų vedybų jaunystėje prisiekė daugiau nevesti. Bet esmė - ne vien prie-saika. Tiesiog jis yra nepaprastai prisirišęs prie savo mamos Ninos, praeityje grožio konkurso nugalė-tojos, ir labai ją gerbia. O nė viena iš jo draugių Ninai neprilygsta, kaip mano Dž.Klunis. Kiekvieną naują bičiulę jis supažindina su mama. Jie trise keliauja, vaikšto į aukštuome-nės renginius... Kiekviena mergina galvoja, kad tai geras ženklas ir ne-trukus santykiai su Džordžu pereis į naują lygmenį. Bet ne - Dž.Klunis, kaip ir L.Dikaprijas, tiesiog mėgs-ta viešai rodytis su efektingomis moterimis. Taigi kol kas nepanašu, kad Džordžo šeimyninė padėtis artimiausiu metu pasikeis. Tiesa, gražuolė Steisi Kibler (Stacy Keib-ler), su kuria Dž.Klunis susitikinėja pastaruosius dvejus metus, dėjo visas pastangas, kad padarytų gerą įspūdį aktoriaus mamai. Mergina tikėjosi su mylimos mamytės pa-galba pastūmėti Džordžą tuoktis. Bet, deja, jis Steisi „atstatydino“, vos tik ji užsiminė apie norą turėti su juo vaikų! Tam Džordžas yra visiškai nepasiruošęs. Atsakomybė už šeimą jam visai nereikalinga. Juk tikras mamos sūnelis, kaip tvirti-na psichologai, iki senatvės pats jaučiasi esąs vaikas. Užtat dabar, išsilaisvinęs iš nuolatinių santykių pančių, Džordžas vėl gali visą laisvą laiką, neskirtą darbui arba neįpa-reigojančioms intrigėlėms, skirti mylimai mamai Ninai.

Tarp kitko, mintis apie tai, kad kelias į vyro širdį ne visada eina per skrandį, atėjo į galvą net tik Steisi Kibler. Sumaniau-sios merginos, besitaikančios į garsius mamų sūnelius, seniai suprato, kad sulaukti atsakomo-jo jausmo iš mylimojo - dar ne viskas. Ne mažiau svarbu pa-bandyti užkariauti jo mamytės širdį! Būtent taip ir veikė Re-nė Zelvėger, įsimylėjusi aktorių Bred lį Kuperį (Bradley Cooper). Ji su B.Kuperiu draugavo beveik dvejus metus ir atrodė, kad artėja vestuvės. Garsi aktorė, nebijoda-ma sugadinti manikiūrą, padėda-vo Bredliui apsiruošti namuose - gamino valgyti, skalbė ir valė,

kaip paprasta namų šeimininkė. Renė susidraugavo su Kuperio mama Glorija, vaikščiodavo su ja po parduotuves ir net žaisdavo golfą. O kai mirė Bredlio tėvas, norėdama palaikyti mylimąjį lai-dotuvių dieną net praleido „Auk-sinio gaublio“ įteikimo ceremo-niją. Deja, visos pastangos buvo tuščios. Po vyro mirties Glorija apsigyveno B.Kuperio name ir gyvena su mylimu sūnumi iki šiol. O Renė pasirodė esanti ne-reikalinga trečioji...

Parengė Milda kunSkaitĖ

Kol kas nesusiklostė dar vieno trisdešimtmečių Holivudo aktorių kartos atstovo Rajeno Goslingo (Ryan Gosling) šeimyninis gyve-nimas. Ant raudonųjų kilimų su mama Dona (Donna) jis pasirodo dažniau negu su draugėmis. Ra-jenas mano, kad mamai turi būti dėkingas už viską, juk kadaise ji metė darbą, norėdama turėti ga-limybę jį mokyti namuose. Eva Mendes, su kuria R.Goslingas susitikinėja šiuo metu, vilties dar nepraranda. Ji sugebėjo susidrau-gauti su Dona ir mano, kad tai yra jos būsimųjų vestuvių garantija. Atrodo, nesėk minga Renė Zelvė-ger (Renee Zellweger) patirtis jos neįtikino...

O štai dar vieno mamos sūne-lio 19-mečio popmuzikos atlikėjo Džastino Biberio (Justin Bieber) gimdytoja dabar labai gailisi, kad praleido galimybę sulaikyti šalia sūnaus visais atžvilgiais teigia-mą Seleną Gomes (Selena Go-mez). Juk išsiskyręs su Selena Dž.Biberis visai paleido vadžias - vakarėliai, alkoholis, narkotikai. O juk Džastinas tik ir kalba apie savo meilę mamai Peti (Pattie) ir įrodinėja ją visokiausiais būdais. Pavyzdžiui, jis ant krūtinės iš-sitatuiravo Peti gimimo datą. Ir dar visiems pasakoja, kad jokių moterų, išskyrus mamytę, jam nebereikia. O Peti, vieną augi-nusią sūnų, tokia meilė jau ne-bedžiugina, ji rimtai nerimauja dėl sūnaus...

Ne pernelyg apsidžiaugė nauju sūnaus meilės protrūkiu ir Beti Sju (Betty Sue), Džonio Depo (Johnny Depp) mama. Jis metė savo neoficialią žmoną Vanesą Paradi (Vanessa Paradis) su dviem vaikais, o tam pritarti ji niekaip negali. O juk Beti įprato didžiuo-tis Džoniu, kuris visada buvo pa-vyzdingas sūnus! Kadaise jis ne-pagailėjo kelių šimtų tūkstančių dolerių ir nupirko jai puikų namą. Nekalbant apie tai, kad ant Džonio bicepso ištatuiruotas mylimos ma-mytės vardas. Žinoma, Dž.Depas išsiskyrė su Vanesa ne dėl Beti, jis iškeitė V.Paradi į lengvabūdę Ember Herd (Amber Heard). Bet ar ne todėl jis paliko savo gyveni-mo draugę, nuolat primindavusią jam apie atsakomybę vaikams ir šeimai, kad, kaip ir Dž.Klunis, nenori jaustis suaugusiu?

EPA-

Elto

s nuo

tr.

12

cmykcmykcmyk

13

cmyk / 13

Kai sausį virš Klaipėdos uosto akvatorijos pateka saulė ir nušviečia Šiaurės rago ir Smiltynės krantines, pamatai vaizdą, kuris būdingas jau keliems žiemos sezonams paeiliui - ank krantinių išsirikiavę dešimtys meškeriotojų, laukiančių kibimo. Daugelis jų čia praleidžia naktį, nepaisydami pastarosiomis dienomis spaudžiančio šalčio. Ką jie meškerioja? Žinoma, stintas. Kol Kuršmarės neužšąla - tai vienintelė galimybė prisimeškerioti šių gaiviu agurkų kvapu kvepiančių delikatesinių žuvelių.

viktoras aRMaLiS

Orų nepastovumas

Mūsų krašto klimato realija tampa nei šiokios, nei tokios žie-mos. Tie meškeriotojai, kurie savo užrašuose fiksuoja ne tik laimikius, bet ir išvykų prie vandens meteo-rologinę bei hidrologinę situaciją, patys gali įsitikinti, kad ledo lau-kiam vis ilgiau, ledmetis trunka vis trumpiau, tad meškeriotojai ieško būdų, kaip žiemą gaudyti žuvis, kol ledmetis neprasidėjo?

Didžiausi orų svyravimai pas-tebimi pamaryje ir pajūryje. Si-noptikai nepajėgūs įspėti tikslios datos, kada ant Kuršmarių susi-formuos tvirtas ledo šarvas, ir ga-li tik įvardyti statistiką, rodančią, kad kiekvienais metais stintmetis prasideda skirtingu laiku, todėl si-tuacija dažniausiai būna nenuspė-

jama, tačiau dabar, atrodo, galima bus tai įvardyti gana tiksliai. Stint-mečio pradžią ima lemti ne ledo susiformavimas mariose, o stintų pasirodymas Kuršmarių akvatorijo-je. Jos, patyrusio Melnragės žvejo Mindaugo Kulakausko teigimu, ima migruoti iš Baltijos į lagūnas prieš Kalėdas.

Krantinės - meškeriojimo vieta

Stintų meškeriojimo aistruolių skaičiaus orų dviprasmiškumas ne-sumažina - jų labai daug ir visi kie-kvieną žiemą laukia nesulaukia, ka-da galės gręžti Kuršmarėse eketes. Kadangi jokių garantijų, kada tai įvyks, nėra, meškeriotojai sugalvo-jo įdomią alternatyvą - stintų meš-keriojimą nuo kranto, o tiksliau - nuo Klaipėdos uosto ir Smiltynės krantinių, kurių užuovėjoje stintos glaudžiasi nuo stiprių pietvakarių ir šiaurės vakarų vėjų keliamų bangų. Nieko naujo, žinoma, čia nėra, tiesiog pritaikyta ankstesnė patirtis: kai stintos po ledonešio plūsta iš Kuršmarių į nerštavietes, šilutiškiai, rusniškiai, kintiškiai

meškeriotojai nuo seno jas gaudo Nemuno žemupyje ir Minijoje plū-dinėmis meškerėmis. Tad ir žiemą stintas galima gaudyti panašiu bū-du. Geriausiai stintos kimba naktį. Galbūt todėl, kad tada jų netrikdo laivyba, o gal tiesiog joms instink-tas kužda, kad saugiausia migruoti naktimis. Todėl Klaipėdos uosto kruizinių laivų terminalas, jacht-klubo krantinės ir Danės žiotys temstant sulaukia dešimčių meš-keriotojų desanto.

Originali meškerė

Jau pirmi bandymai stintas gaudyti atvirame vandenyje pa-rodė: nors ledo ir nėra, tačiau mėsėdės stintos masalus puikiai stveria ir atvirame vandenyje, todėl prieš keletą sezonų įžval-gesni uostamiesčio meškeriotojai susiprato, kad stintas galima gau-dyti ir tada, kai žiema šilta. Tiesa, reikalingas kiek kitoks įrankis nei trumpa stangri meškerėlė, naudo-jama stintoms gaudyti nuo ledo, ar plūdinė, naudojama pavasarį. Šiltos žiemos įrankis - stangroka trimetrinė plūdinė arba „feeder“

tipo dugninė, su lanksčia viršū-nėle, galinčia atlaikyti masyvaus svarelio - iki 30 g - sukeliamą apkrovą. Meškerė be liaunos vir-šūnėlės stintoms meškerioti ne-tinka, nes nepavyks laiku paste-bėti stintos kibimo ir pakirsti, o lengvas svarelis taip pat netinka, nes masalų virtinė visą laiką turi būti vertikalioje padėtyje. Pasitai-ko, kad iš marių į jūrą plūsta tokia stipri tėkmė, kad net 25 g svarelį kelia į paviršių. Todėl reikia turėti įvairios masės svarelių atsargą.

Masalų virtinė

Uostamiestyje stintoms meš-kerioti nuo krantinių naudojamas įrankis, turbūt niekur daugiau pa-saulyje nežinomas ir nenaudoja-mas - tai savotiškas dugninės ir žieminukės hibridas. Kai masalai užmetami, svarelis turi pakibti virš dugno kelių centimetrų atstumu, o valas įsitempti. Prie valo 20-30 cm atstumu vienas nuo kito pritvirtinti pavadėliai su kabliukais. Beje, ter-minas „kabliukai“ čia nėra visai tikslus, nes kabliukai naudojami tik paprasčiausiuose montažuose, susi-

dedančiuose iš kabliukų, virš kurių ant valo užverti švytintys žalsvais fosforiniais atšvaitais karoliukai. Dažniausiai stintų meškeriotojai naudoja specialias švytinčias avi-žėles su gana stambiais kabliukais. Avižėlės pagamintos iš plastiko - beveik besvorės, tad jos sklendžia nuo menkiausio tėkmės dvelk-telėjimo. Šis avižėlių žaismas - vienas iš veiksnių, viliojančių stin-tas prie masalo, o avižėlių švytėji-mas - papildomas viliokas, kuris ypač veiksmingas meškeriojant stintas drumstame vandenyje ir ap-niukusiu oru bei naktį. Dar vienas svarbus veiksnys, stimuliuojantis stintų kibimą, avižėlių spalva. Tai svarbu saulėtu oru, kai fosforinis avižėlių švytėjimas nublanksta. Ta-da stintas vilioja raudonos, ryškiai žalios ir aukso spalvos avižėlės. Paprastai spalvinama viena avižėlių pusė, o kita padengiama švytinčia medžiaga. Kiek kabliukų ar avižė-lių sudaro masalų virtinę? Skaičius būna labai įvairus - teko matyti net iš dešimties avižėlių susidedančių montažų, tačiau optimalus skai-čius, matyt, yra penkios avižėlės, nes ilgesnį montažą sunku valdyti ir iškelti iš vandens ant krantinės, kai aplink petys petin meškerioja daug žmonių.

Masalų aromatas

Kol kas nesugalvotas veiksmin-gesnis stintų masalas nei juostelės arba kubo formos žuvienos gabaliu-kai. Meškeriotojų teigimu, stintas labiausiai vilioja kuojų žuviena. Matyt, dėl savotiško aromato, na, o jei masalui kuojos nepavyko gauti, tada dažniausiai ant kabliuko veria-mas stintos gabaliukas. Beje, stin-tos masalus aptinka ne tik regos organais, bet ir uosle, todėl norint užtikrinti geresnį kibimą galima masalo gabaliukus apipurkšti aro-matiniais sirupais ar aliejais, sklei-džiančiais silkės, skumbrės, kreve-tės aromatą. Stintas nuo krantinių dauguma meškeriotojų gaudo die-ną, bet nestinga entuziastų, kurie visai pagrįstai mano, kad stintos geriau kimba naktį. Paprastai bū-tent tamsos priedangoje stintų tuntai traukia iš jūros į marias. Na, o stiprų aromatą skleidžiantys masalai naktį daug lengviau aptin-kami. Prie užmestų masalų naktį stintos viliojamos šviesa. Į vandens paviršių nukreipiamas ryškus pro-žektoriaus spindulys. Šviesa prasi-skverbia į gelmę, o stintos tuojau pat reaguoja ir telkiasi apšviestame plote. Na, o čia aptinka užmestus masalus. Stintos tiek dieną, tiek naktį kimba periodiškai. Kartais tarp kibimo periodų praeina ne vie-na valanda, tad, kibimo belaukiant, galima gerokai sužvarbti. Kad taip neatsitiktų, išradingi meškeriotojai ant krantinės pasistato krosneles ir prie jų šildosi.

laimikiaij/b žūklė

ŽūKlės proGnozė50 proc. teisybėsGeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

sausio 19 D.9.00-11.30, 15.00-16.30 val.

sausio 25 D.10.00-11.00, 14.30-16.00 val.

Naktys be miego

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

n kruizinių laivų terminalo krantinės ir dieną nepalieka meškeriotojai

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

KryŽiaŽoDis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 J.Kiperis-F.Raineris, 2013/14 m. Baltųjų ėjimas.

Nr.2 P.Viljamsas, 1886 m.Matas 2 ėjimais.

Nr.3 V.Šinkmanas, 1888 m.Matas 2 ėjimais.

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsaKyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Vd3 Kb4 (1...Ka6 2.Ba4x; 1... Rd1 2.Vb5x) 2.Vc3x2 padėtis1.Vd7 Kc4 (1...Ke4 2.Vg4x) 2.Va4x3 padėtis 1.Va7 Kf4 (1...Ke6 2.Vd7x; 1... Kg6 2.Vh7x) 2.Vf2x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJUSIoS SAVAITėSatsaKyMai

Vertikaliai: Dispanseris. apis. kis. Vienatvė. Mažas. Dominavo. kanapinis. Namas. Sas. Nevada. kyšoti. Pašalas. iki. BS. eteris. ralis. Nikolė. Vakaras. ika. Sietas. Mi. aliūras. Nova. asla. kakava. Pomada. aidi. Sisonas. Pasirašė. Nimfos. ti. Nėr. egis. ina. kalėda. Patalas. Jėga. in. Gal. isako. atarti. kino. loš. P.S. Sėla. iso. tostas.

HorizoNtaliai: ekstrasensų. Nago. Penelopė. aš. Marpl. titanas. Sodietis. Vargas. Nevok. Palata. ailas. išsakė. Parama. Sol. rantas. larisa. Pakala. linija. taisysis. adinėti. aV. imagas. Pėdino. lt. aro. „Ji“. osetinai. So. Viki. Ūkiskait. Mina. ikaras. kanada. ako. liks. Pižama. lisantė. it. Sava. Bėk. Vaidina. Sostas. aras. anos.

PažyMėtuoSe laNGeliuoSe: Salamandra.

švarumo centro „Joglė“ 50 Lt vertės kuponą laimėjo:• Skrinskaitė Rusnė

(Vilnius)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki sausio 22 d. 16 val.

PRAėJUSIoS SAVAITėS prizo laiMėtoJa

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki sausio 22 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

spręskite kryžiažodį ir laimėkite:

Vienas skaitytojas, teisingai išsprendęs kryžiažodį, gaus dovanų švarumo centro „Joglė“ 50 lt vertės kuponą.

cmyk

15

cmyk / 15

KaKuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauK suDoKu

(SAUSIo 20-26 D.)HorosKopas

avinai turėtų elgtis išmintingai, neskubėti. Tai padės rasti naujus

senų problemų sprendimus. Darbe venkite pokalbių su vy-resnybe, atsižvelkite į kolegų nuomonę. Palankios dienos - pirmadienis ir antradienis.

jaučiai savaitės pradžioje tvarkys rei-kalus, analizuos atlik-

tų darbų rezultatus. Naujų pro-jektų nesiimkite. Savaitės vidu-ryje gali iškilti problemų tarny-boje - žiūrėkite į jas filosofiškai ir paklausykite patarimo. Sėkmin-gos dienos - pirmadienis ir tre-čiadienis.

dvyniai neturėtų būti pernelyg akty-vūs, bet atsargūs, ap-

dairūs. Tarnyboje ir versle ma-žiau klausykite patarimų, dau-giau kliaukitės intuicija: nuojau-ta jums padės rasti garbingą išeitį iš keblių situacijų. Palanki diena - antradienis.

vėžiams geriau nerodyti silpnumo, nes gresia finansiniai

nuostoliai. Laikotarpis palankus bylinėtis ir juridiniams klausi-mams spręsti. Savaitės pabaigo-je pravartu apsilankyti teatre, parodoje, pasivaikščioti. Sėk-mingos dienos - antradienis ir šeštadienis.

liūtams žvaigž-dės vėl palankios. Kasdieniu sąžiningu

darbu pelnysite netikėtą materia-linį atlygį. Galite atsidurti dėme-sio centre: aplinkiniai stengsis susitikti su jumis, domėsis jūsų nuomone. Sėkmingos dienos - trečiadienis ir penktadienis.

mergelės galės tobulinti profesinį ly-gį. Neskubėkite, ribo-

kite kontaktus. Spręsdami svar-bius klausimus kliaukitės intuici-ja, gyvenimo išmintimi. Tai pa-dės pakreipti situaciją tarnyboje naudinga linkme. Sėkmingos dienos - trečiadienis ir ketvirta-dienis.

svarstyklės norės plėsti profesi-nę ir komercinę veik-

lą, bet tai nebus paremta realiu padėties vertinimu. Jūsų veiks-mai tikriausiai bus impulsyvūs ir ne kartą atves į keblią padėtį. Palanki savaitės diena - sekma-dienis.

skorpionams verčiau nebūti perne-lyg aktyviems darbe,

versle. Laikas nepalankus rim-tiems kontaktams ir deryboms, atidėkite tai vėlesniam laikui. Pa-galvokite apie pirkinius namams - tai bus naudinga ir malonu. Sėk-minga diena - pirmadienis.

šauliams ge-riau susilaikyti nuo tolimų kelionių. Ap-

čiuopiamos naudos duos kon-kreti veikla, seksis dirbti nuobo-dų ir neįdomų darbą. Laisvalaikį skirkite šeimai, mylimam žmo-gui. Palankios dienos - ketvirta-dienis ir penktadienis.

ožiaragiai lengvai spręs uždavi-nius, kurie buvo neį-

kandami. Neturėtumėte atsisa-kyti naujų darbų, net jeigu jie atrodytų neperspektyvūs. Šei-moje pasistenkite elgtis santū-riai, kad išvengtumėte kivirčų. Sėkminga diena - antradienis.

vandeniai, ne-skubėkite tvarkyti tarnybinių ir buities

reikalų. Tinkamiausias metas spręsti atidėtas problemas. Ko-mersantų susitikimai su partne-riais bus naudingi, daug žadan-tys. Palankios dienos - ketvirta-dienis ir penktadienis.

žuvims emocinis lankstumas ir gera-noriškumas padės

kloti finansinės gerovės pama-tus. Turite ne tik atkakliai siekti tikslo, bet ir domėtis naujomis, perspektyviomis sritimis. Pavyks išsiaiškinti asmeninius santy-kius. Sėkmingos dienos - antra-dienis ir trečiadienis.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

ožiaraGis-Vandenis

n PoetėAlma KAROSAITĖ(1945 m. sausio 19 d.)

n Teatro režisieriusRimas TUMINAS(1952 m. sausio 20 d.)

n AktoriusSaulius BAREIKIS(1955 m. sausio 22 d.)

paGalbinės SKAIčIų SUMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsaKyMai

1 8 26 4

9 7 13 7 4

2 8 3 99 7 1 6 54 2 9 5 6

9 3 77 3 8 5 1

7 4 8 9 3 23

8 9 2 7 49 6 2

1 4 57 2 8 9

8 5 2 15 9 8 38 2 7

Parengė „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsaKyMai

3 8 1 2 7 6 9 4 54 5 7 8 3 9 2 1 69 2 6 5 4 1 8 7 38 1 3 6 5 4 7 2 96 4 5 9 2 7 1 3 87 9 2 1 8 3 5 6 45 7 9 3 6 2 4 8 11 6 4 7 9 8 3 5 22 3 8 4 1 5 6 9 7

8 7 4 1 3 9 5 2 61 5 9 6 7 2 8 3 43 6 2 8 5 4 7 9 12 3 1 9 4 8 6 7 55 8 6 3 1 7 2 4 99 4 7 5 2 6 1 8 37 2 5 4 6 3 9 1 84 1 8 2 9 5 3 6 76 9 3 7 8 1 4 5 2

PRAėJUSIoS SAVAITėS atsaKyMai

13 č E M P I O N A S

16

cmykcmyk

Mokslininkė Rasa Pauliukaitė (44 m.) po intensyvios darbo dienos atsigauna užsiimdama rankdarbiais, ko yra išmokusi iš savo mamos ir senelės. O stažuodamasi svetur pramoko naujos nėrimo technikos, kuria atlikti darbeliai verčia aiktelėti aplinkinius, ypač kolegas.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

„Tokia nėrimo technika atsi-rado tarp šachtininkų žmonų, to-dėl ažūriniai nėriniai išpopuliarėjo būtent tose šalyse, kur yra šach-tų. Šachtininkai kartu atsivežė ir savo žmonas, jos susirinkdavo ir besišnekučiuodamos nerdavo, kol jų vyrai ištisas savaites prabūda-vo šachtose. Kadangi Lietuvoje šachtų nėra - šis menas pas mus ir nepaplito“, - pasakoja kadaise Slo-vėnijoje ažūrinio nėrimo išmokusi mokslininkė.

Ažūriniam nėrimui reikia spe-cialių ritelių (moteris naudoja jų iki 40), specialios pagalvėlės, ku-rios čia, Lietuvoje, irgi negausi, bet galima pasidaryti pačiam. O siūlai - ploni, stiprūs, medvilni-niai, su sintetiniais priedais, kad įtempus netrūktų. Jau galima pra-dėti darbus. „Būtent su ažūriniais nėriniais sudėtingiau, reikia, kad žmogus turėtų įgūdžių - kas vąšeliu neria, kas mezga, kas audžia. Ypač kas audžia, tiems išmokti labai pa-prasta ir lengva“, - sako Fizinių ir technologijos mokslų centro Na-

noinžinerijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja R.Pauliukaitė.

Fizinių ir technologijos moks-lų centro Chemijos instituto bi-bliotekoje surengtoje parodoje, skirtoje mokslininkų laisvalaikio darbų pristatymui, savo rankdar-bius eksponavusi R.Pauliukaitė neretai susiduria su nuostaba, esą tiksliukams sunkiau atlikti daug kruopštumo ir kūrybiškumo reikalaujančius darbus. Pasak jos, toks laisvalaikio praleidimo būdas kaip nėrimas yra labai naudin-gas. „Atsimenu, mokykloje netgi sakydavo: pirštus judinant dirba kai kurie smegenų centrai. Aš tai pati pajutau: aš esu mokslininkė, ir mokslas man neatsiejamas nuo meno. Jeigu nedaryčiau šitų meno darbų, mokslai man irgi sektųsi prasčiau“, - neabejoja mokslinin-kė, maždaug dešimtmetį stažavu-sis įvairiose šalyse ir sugrįžusi į Lietuvą.

R.Pauliukaitė savo rankų dar-belius dažniausiai įrėmina, paskui juos išdovanoja. „Kaip aš sakau,

neriu nereikalingiausius darbus, jeigu kas nors drabužiams neria papuošalus, aš neriu akiai gražius daiktus“, - šypsosi moteris, paste-bėjusi, kad šiais laikais ne kiekvie-na moteris užsiima rankdarbiais.

„Studijų laikais mes megzda-vome ar nerdavome netgi pasislė-pusios per paskaitas, vėliau trolei-busuose, autobusuose išsitraukda-vome darbelį, bet tokių nėrinių jau nepadarysi, nes nepatampysi 3-4 kg

sveriančių staklelių. Dabartinis jau-nimas beveik nebeužsiima rankdar-biais ir mokykloje to yra mokomas mažiau, iš tikrųjų liūdna, nes galiu pasakyti iš patirties, kad nėriniai labai padeda atsipalaiduoti, ypač po darbo, kur patiriamas stresas. Man rankdarbiai duoda dvasinį nusirami-nimą, būtent dėl to visą gyvenimą aš ir neriu“, - šypsosi mokslininkė.

Mokslininkė atrado ažūrinius nėrinius

Saul

iaus

Ven

ckau

s nuo

tr.

pomėgiaij/b laisvalaikis