5.2. ilgalaikio materialiojo turto apskaita - patogupirkti.lt · ilgalaikio turto apskaita turtas...

465

5.2. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita


Ilgalaikis materialusis turtas labai svarbus daugeliui ámoniø, nes jo neturint galimanebent teikti paslaugas, nors ðiame iðsivysèiusios technikos ir aukðto lygio technologijøamþiuje ir tai retai ámanoma vien todël, kad paslaugø teikëjui tikriausiai reikës pasinau-doti bent jau kompiuteriø teikiamomis galimybëmis. Antra vertus, nemaþai ilgalaikio tur-to galima ir nuomotis, tik nepamirðtant ávertinti, kas naudingiau – ásigyti savo ilgalaikáturtà, pasinaudojus banko kreditu ir uþ já mokant atitinkamas palûkanas, ar mokëti nuo-mos mokestá uþ galimybæ pasinaudoti ilgalaikiu turtu. O tai nelengvas sprendimas, nesðiuo atveju veikia kur kas daugiau veiksniø nei tie, á kuriuos reikëjo atsiþvelgti, apsispren-dþiant, ar pasinaudoti pardavëjø siûlomais diskontais, kaip nagrinëjome ankstesniameskyriuje. Mat dël diskontø sutaupytus pinigus galima tuoj pat be kokiø nors papildomøsànaudø investuoti arba tiesiog laikyti ámonës sàskaitoje banke. Nuosavà ilgalaiká turtàreikia priþiûrëti, apdrausti, ne tik stebëti jo bûklæ, bet ir já remontuoti, tobulinti ir t. t.Daþnai specializuotos ilgalaiká turtà nuomojanèios ámonës tai atlieka gerokai pigiau neipavieniai specialaus turto turëtojai. Taigi apsisprendimas nuomoti ar ásigyti savo ilgalaikáturtà reikalauja ne tik tvirtø ekonominiø þiniø, bet neretai ir darbo tam tikroje srityje pa-tirties, kartais intuicijos ar paprasèiausios verslo sëkmës. Juk vargu ar kas nors galëtøvienareikðmiðkai pasakyti, kaip per ateinanèius deðimtmeèius keisis kad ir nekilnojamojoturto kainos. Iðnagrinëkime svarbiausius ir savo, ir nuomojamo ilgalaikio materialiojo turtofinansinës apskaitos bruoþus.

5.2.1. Ásigyjamo ir turimo ilgalaikio materialiojo turtoákainojimas, vëlesnis ávertinimas ir apskaita

Ámonës savininkams svarbu þinoti, ið kokiø lëðøásigyjamas ilgalaikis turtas (gal todël, kad tiesiog nemo-kami dividendai) ir ar tas turtas tikrai reikalingas ámo-nës veiklai (gal jis tiesiog palengvina ir taip ne itin átemptàdarbà). Be to, Akciniø bendroviø ástatyme nurodyta, kadsprendimà dël ilgalaikio turto, kurio kaina didesnë kaip1/20 bendrovës ástatinio kapitalo, ásigijimo turi priimtiámonës valdyba ir tik tuomet, jei bendrovëje valdybanesudaroma, – ámonës vadovas. Taip pat bûtina ávertintitai, kad ámonës ástatuose gali bûti numatyta, jog valdyba,prieð priimdama toká sprendimà, turi gauti visuotinioakcininkø susirinkimo pritarimà.

Tik naudingas ilgalaikis turtas turi prasmæ buhal-terinëje, taip pat ir finansinëje apskaitoje. Nenaudojamas,kitaip sakant, pajamø neuþdirbantis turtas gali bûti pa-prasèiausiai saugomas ámonës teritorijoje, bet ðiuo atvejufinansinës apskaitos vaidmuo labai nedidelis. Lygiai kaip

ir iðtekliø, neturinèiø savininko (kaip mûsø aptarto gamtovaizdþio), arba ilgalaikio turto,kurio vertës neámanoma bent kiek tiksliau ávertinti pinigais. Taigi ilgalaikis materialusis

– Gal iðradote, kaip apsaugotiplaukus, kad jø neiðrautø?–paklausë Alisa.

– Dar ne, – atsakë Riteris, – betjau iðradau, kaip apsisaugoti nuoplaukø slinkimo.

– Labai norëèiau suþinoti!– Ið pradþiø imi tiesø pagalá, –

pradëjo Riteris. – Laikai já staèià irsuki ant jo plaukus, kad vytøsiaukðtyn kaip vijokliai. Plaukaikrenta dël to, kad kabo þemyn. Oniekas pasaulyje, kaip þinai,nekrenta á virðø. Ðià priemonæ aðpats iðradau; gali pabandyti, jeinori.

„Mano paties iðradimas“

466

5 skyrius. Ilgalaikio turto apskaita

turtas – tai þmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas ámonëje gaminant pro-dukcijà ar teikiant paslaugas. Kaip minëta, tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau neivienà ataskaitiná laikotarpá. Ilgalaikis materialusis turtas dalyvauja ámonës veikloje uþ-dirbant pajamas ilgà, taèiau ribotà laikà.

Ámonë turimà ilgalaiká materialøjá turtà apskaitoje uþregistruoja suskirstytà pagalpaskirtá. Visas ilgalaikis materialusis turtas balanse fiksuojamas tokia tvarka: þemë, pasta-tai ir statiniai, maðinos ir árengimai, transporto priemonës, kita áranga, prietaisai, árankiaiir árenginiai, nebaigta statyba, kitas ilgalaikis materialusis turtas ir investicinis turtas, ku-ris dar gali bûti skaidomas á þemæ ir pastatus (þr. 1 (5.2) lentelæ). Ðitaip já suskirsèius, ámo-nëje lengviau kaupti informacijà apie skirtingas funkcijas atliekantá ilgalaiká materialøjáturtà ir prireikus tà informacijà operatyviai panaudoti vadybai. Kaip matote, á grupes pa-gal paskirtá sujungtas ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto likvi-dumo (galimybës paversti tà turtà grynaisiais pinigais greièio) didëjimo tvarka: prade-dant maþiausiai likvidþiu turtu – þeme ir baigiant paprastai likvidþiausiu investiciniu tur-tu. Ámonës, sudarydamos balansà, turi laikytis nustatytos informacijos pateikimo tvarkos.Todël galima lengvai skaityti ávairiø ámoniø balansus, palyginti juose pateiktus ne tik il-galaikio materialiojo, bet ir kito ámonëje esanèio turto duomenis. Balanse ilgalaikis mate-rialusis turtas pavaizduojamas Turto dalies A skyriaus antrojoje grupëje.

Eil. Nr. Turtas Pastabos Nr. Finansiniai metai Praëjæ finansiniai metai

A. Ilgalaikis turtas

I. NEMATERIALUSIS TURTAS

II. MATERIALUSIS TURTAS II.1. Þemë II.2. Pastatai ir statiniai II.3. Maðinos ir árengimai II.4. Transporto priemonës II.5. Kita áranga, prietaisai, árankiai ir árenginiai II.6. Nebaigta statyba II.7. Kitas materialusis turtas II.8. Investicinis turtas II.8.1. Þemë II.8.2. PastataiIII. FINANSINIS TURTAS

Iðtrauka ið balanso1 (5.2) lentelë1 (5.2) lentelë

Þemë ámonës balanse iðskiriama atskirame straipsnyje, nes ji ypatinga tuo, jog vie-nintelë ið ilgalaikio materialiojo turto nenudëvima. Apskaitoje uþregistruota þemës pradi-në vertë paprastai nesikeièia per visà naudojimosi ja laikotarpá. Pakeisti pradinæ þemëskainà galima tik jà perkainojant, kai, pavyzdþiui, dël infliacijos arba dël atliktø dideliø (pa-vyzdþiui, drenaþo) darbø labai pagerëja þemës kokybë arba kuriame nors regione, o gal irvisoje valstybëje augant paklausai smarkiai sumaþëja jos pasiûla. Ðiais atvejais apskaitojeir finansinëse ataskaitose uþfiksuota þemës kaina gali visiðkai nebeatitikti tikrosios vertës.Taèiau visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinæ þemës kainà, nes jos ásigijimassusijæs su ávairiomis ámonës padarytomis iðlaidomis. Pirmiausia pirkëjas ne tik turi sumo-këti pardavëjui suderëtà þemës kainà, bet ir valdþiai nemaþai mokesèiø. Galimas atvejis,

467


kad þemë ásigyjama kartu su joje esanèiu senu ir ámonei nereikalingu pastatu ar kokiunors statiniu. Todël jo nugriovimo iðlaidos (darbo uþmokesèio, mechanizmø naudojimo irt. t.) taip pat turi bûti áskaièiuojamos á pradinæ þemës vertæ. O jeigu ið nugriauto senopastato gaunamos pajamos (pavyzdþiui, pardavus senovines plytas, ið kuriø tas pastatasbuvo pastatytas), tai gautoji suma maþina pradinæ þemës vertæ (ji dar vadinama ásigijimoverte arba ásigijimo savikaina).

Gamybiniai ar administraciniai pastatai ir statiniai gali bûti ásigyjami sumokant uþjau pastatytus pardavëjui tam tikrà pinigø sumà arba statomi ámonës jëgomis, perkantstatybines medþiagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos ámones ir pan.Jeigu ásigyjami jau uþbaigti pastatai ar statiniai, tai jø ásigijimo vertæ sudarys pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomø darbø, atliekamø prieð pradedant pasta-tà ar statiná eksploatuoti, vertë ir ávairûs ðio ilgalaikio turto registravimo mokesèiai. Jeiguámonë pasistato pastatus ar statinius pati, tai pradinæ vertæ, kuri bus uþfiksuota apskaito-je, sudarys visos iðlaidos, susijusios su pastato ar statinio pastatymu (darbo uþmokesèio,socialinio draudimo, medþiagø, transporto ir kitos).

Balanso straipsnyje Maðinos ir árengimai parodomi ámonës gamybiniai árengimaiir maðinos, kuriomis ámonëje ilgà laikà gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos. Taiaktyvusis ámonës ilgalaikis turtas, kuris tiesiogiai dalyvauja uþdirbant pajamas. Á maðinø irárengimø pradinæ vertæ taip pat áskaièiuojamos visos iðlaidos, susijusios su jø ásigijimu.Taigi á jà áskaitoma ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje aptarta kaina, bet ir ásigyto turtoatsiveþimo, sumontavimo, patikrinimo prieð eksploatacijà, maðinø instaliavimo ir pana-ðios iðlaidos.

Ámonës, jeigu reikia jø veiklai, daþnai ásigyja ávairiø transporto priemoniø. Tai leng-vieji arba krovininiai automobiliai, jø priekabos, autobusai, traktoriai, kartais net trauki-niai ar laivai bei lëktuvai, specialios konvejeriø tipo transportavimo priemonës, vamzdy-nai ir pan. Jas ámonë ásigyja, kad naudotø ilgà laikà ir teiktø paslaugas arba aptarnautøpaèios ámonës darbuotojus. Jø, kaip ir kito ilgalaikio materialiojo turto, ásigijimo (pradinë)vertë apskaitoje turi bûti fiksuojama pridëjus prie pirkimo kainos visas iðlaidas, susijusiassu ðiø transporto priemoniø ásigijimu. Tas pats pasakytina ir apie kità árangà, prietaisus,árankius ir árenginius, kurie uþdirbant pajamas naudojami pasyviai. Jiems priskiriamos,pavyzdþiui, patalpø apsaugos sistemos, teritorijos stebëjimo sistemos, ávairûs veþimëliai,keltuvai, kuriais ámonës viduje transportuojamos þaliavos ir pagaminta produkcija, áran-kiai ir visas kitas turtas, skirtas gamybai aptarnauti ar kitai ámonës veiklai.

Nebaigtos statybos straipsnyje kaupiamos visos iðlaidos, padarytos statant objek-tus, kurie ateityje bus naudojami ámonës pajamoms uþdirbti. Tokius objektus gali statyti irpati ámonë savo jëgomis arba pagal sutartis samdyti kitas specializuotas ámones. Kai dar-bas bus baigtas, visos sukauptos iðlaidos sudarys pradinæ objekto vertæ, kuri ið straipsnioNebaigta statyba turi bûti perkelta á atitinkamà ilgalaikio materialiojo turto straipsná, pa-vyzdþiui: Pastatai ir statiniai, Maðinos ir árengimai bei pan.

Kito materialiojo turto straipsnyje atspindimas kitas, daþniausiai naudojamas ámo-nës viduje, ilgalaikis materialusis turtas, kurio negalima priskirti balanse pateiktoms irmûsø pirmiau aptartoms materialiojo turto grupëms. Daþniausiai ðiai grupei priskiriamibaldai, kompiuteriai ir jø priedai, ávairi biuro technika, ryðio priemonës, paveikslai bei kitiinterjero elementai ir pan. Paprastai tai bûna turtas, skirtas daugiausia paèiai ámonei beiatskiriems jos padaliniams administruoti. Kito materialiojo turto sumos paprastai nërareikðmingos.

Investiciná turtà sudaro þemë ir pastatai. Anksèiau aptartuose Þemës ir Pastatø irstatiniø straipsniuose parodomi ámonei gaminant produkcijà ar parduodant prekes nau-dojama þemë ir pastatai. Investiciniam turtui priskiriama tokia þemë ar pastatai, kurie

468


duoda ámonei ekonominæ naudà ne naudojami gamybos ar administravimo tikslais, betnuomojami tretiesiems asmenis arba tiesiog laikomi nenaudojami, laukiant jø kainø kili-mo, o vëliau – perparduodant. Èia reikëtø prisiminti, kad investicinis turtas priskiriamasilgalaikio kategorijai, todël jeigu ámonë þemës sklypus ar pastatus bei patalpas ásigyja siek-dama pasipelnyti ið trumpalaikio kainø kilimo (spekuliaciniais tikslais), toks turtas turibûti priskirtas trumpalaikio turto kategorijai ir atspindëtas balanso straipsnyje Ilgalaikismaterialusis turtas, skirtas parduoti. Mat ðiuo atveju reikëtø kalbëti ne apie to turto ásigijimà,bet apie jo pirkimà turint tikslà perparduoti. Todël investiciniam turtui priskirtinas tiktoks turtas, kurá planuojama perleisti bent jau po metø. Prisiminkite: trumpalaikis turtasperkamas turint tikslà já perparduoti arba sunaudoti gaminant produkcijà bei teikiantpaslaugas, o ilgalaikis turtas ásigyjamas turint tikslà já ilgà laikà naudoti ámonës veik-loje. Toks turtas ne parduodamas, bet perleidþiamas.

Pradinë ilgalaikiomaterialiojo turto vertëÁvairios papildomos

iðlaidos, padarytosásigyjant turtà

Ásigijimo kaina

Priklausomos nuo ilgalaikio turto pobû-dþio: ávairûs mokesèiai, melioravimo,træðimo ir valymo iðlaidos, transporta-vimo, perkrovimo ir iðkrovimo iðlaidos,instaliavimo ir iðbandymo, remontø, at-liekamø prieð pradedant ilgalaiká turtàeksploatuoti, vertë bei kitos su turto ási-gijimu susijusios iðlaidos

Registruojama apskaitoje ir fiksuojamafinansiniø ataskaitø rinkinyje –

aiðkinamajame raðte

Naudojant turtà, apskaièiuotas jonusidëvëjimas registruojamas apskai-toje ir fiksuojamas finansiniø ataskaitørinkinyje – pelno (nuostoliø) ataskai-

toje bei aiðkinamajame raðte

Atëmus ið pradinës vertës nudëvëtàjàturto sumà, apskaièiuojama

likutinë jo vertë

Registruojama apskaitoje irfinansiniø ataskaitø rinkinyje – balanse

Ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikaina

1 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikaina já ásigyjant ir turto vertës atvaizdavimasfinansinëse ataskaitose

469


Aiðku, priskyrimas ilgalaikiam turtui neuþkerta kelio susiklosèius palankioms rin-kos sàlygomis tà turtà perleisti ir anksèiau, taèiau tokie greiti pardavimai turëtø bûti iðim-tiniai atvejai. Be to, ámonës kartais investavimo tikslais ásigyja ne tik þemës sklypus arpastatus, bet ir meno vertybes, numizmatines prekes ar kitokias brangenybes. Tokie pirki-niai investicinio turto kategorijai nepriskiriami. Jie turëtø bûti rodomi ilgalaikio turto

2 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainos suformavimas ir atspindëjimasfinansinëse ataskaitose

Tiesioginës iðlaidos: pagrindiniø þaliavø, me-dþiagø ir komplektuojamøjø gaminiø ásigijimosavikaina; tiesioginio darbo iðlaidos: darbo uþ-mokesèio ir socialinio draudimo iðlaidos beikitos tiesioginës iðlaidos

Netiesioginës iðlaidos: pagalbiniø medþiagø, þa-liavø ir komplektuojamøjø gaminiø ásigijimo sa-vikaina; papildomo darbo iðlaidos: darbo uþmo-kesèio ir socialinio draudimo iðlaidos, taip patávairûs mokesèiai bei kitos netiesioginës iðlaidos Pradinë ilgalaikio

materialiojo turto vertë

Registruojama apskaitoje ir fiksuojamafinansiniø ataskaitø rinkinyje –

aiðkinamajame raðte

Naudojant turtà, apskaièiuotas jonusidëvëjimas registruojamas apskaitoje

ir fiksuojamas finansiniø ataskaitørinkinyje – pelno (nuostoliø) ataskaitoje

bei aiðkinamajame raðte

Atëmus ið pradinës vertës nudëvëtàjàturto sumà, apskaièiuojama

likutinë jo vertë

Registruojama apskaitoje irfinansiniø ataskaitø rinkinyje – balanse

Ilgalaikio materialiojoturto pasigaminimo

savikaina

470


grupëje kaip kitas ilgalaikis turtas arba trumpalaikio turto grupëje kaip ilgalaikis materialusisturtas, skirtas perparduoti, atsiþvelgiant á tai, ar ámonë ketina juos parduoti.

Svarbu atkreipti dëmesá á tai, kad balanse ilgalaikis materialusis turtas gru-puojamas pagal jo rûðis ir naudojimo paskirtá. Todël vienos rûðies turtas balansepateikiamas kartu, nesvarbu, kokiu bûdu jis ásigytas. Pavyzdþiui, Maðinø ir árengimøstraipsnyje kartu parodomi ir ámonei nuosavybës teise priklausantys árengimai, ir pa-gal lizingo (finansinës nuomos) sutartá ásigyti, ir naudojami ámonës veikloje, ir iðnuo-moti ar laikinai nenaudojami árengimai. Ðiame straipsnyje atspindimi netgi iðanksti-niai mokëjimai (debitorinës skolos, taigi, turtas) uþ maðinas ar árengimus, kuriuos ámonëgaus kada nors vëliau.

Áskaièiuoti ilgalaikio turto ásigijimo iðlaidas á vieno ataskaitinio laikotarpio sà-naudas, taip pat ir á to laikotarpio, per kurá ilgalaikis turtas ásigyjamas, neleidþia tæsia-mos veiklos principas: buhalteriai turi laikytis prielaidos, jog pasibaigus einamajam ata-skaitiniam laikotarpiui, ámonës veikla nesibaigia, o tæsiasi neribotà laikà. Todël, re-miantis minëtu principu, ataskaitinio laikotarpio sànaudomis turi bûti pripaþinta tikta iðlaidø dalis, kuri buvo skirta to laikotarpio pajamoms uþdirbti arba kurios negali-ma susieti në su vienu ateinanèiu ataskaitiniu laikotarpiu. O iðlaidos, kurios turës uþ-dirbti pajamø ateityje, turi bûti pripaþintos turtu, uþdirbsianèiu ámonei pajamø ateity-je. Todël visos iðlaidos (jeigu jas galima atskirti ið bendros ámonës iðlaidø sumos),susijusios su ilgalaikio materialiojo turto ásigijimu, turi bûti átrauktos á ðio turtosavikainà, taigi pripaþástamos turtu, kuris vëliau bus nudëvëtas per to turto naudo-jimo laikotarpá. Taèiau tikriausiai prisimenate, kad kai kurios iðlaidos pelno (nuosto-liø) ataskaitoje laikomos tam tikro laikotarpio veiklos sànaudomis ir todël visos áskai-èiuojamos á tam tikro ataskaitinio laikotarpio sànaudø sudëtá, nepriskiriant jokios jødalies ámonëje sukurtam ar kuriamam turtui. Tokios yra, pavyzdþiui, bendrosios ir ad-ministracinës sànaudos. Todël pastarøjø á ásigyjamo ilgalaikio materialiojo turto savi-kainà áskaièiuoti nereikia, be to, ir negalima. 1 (5.2) ir 2 (5.2) schemose pavaizdavomeilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikainos formavimo procesà, ðá turtà ásigyjantarba já gaminant ámonëje.

INTARPAS

TIPINËS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO ÁSIGIJIMOSAVIKAINOS NUSTATYMO KLAIDOS

Perskaitæ abu praktinius pavyzdþius, pabandykite nuspræsti, kokia gi bus stakliø ir krovininio automobilio ásigijimosavikaina.

1. Ámonë „Saulë“ 2010 m. geguþës 10 d. ásigijo stakles skolon uþ 100 000 Lt. Uþ jø pakrovimà, atveþimà ikiámonës ir iðkrovimà ið logistikos ámonës gauta sàskaita, kurioje nurodyta 4000 Lt suma. Uþ stakliø montavimo iriðbandymo darbus, atliktus geguþës–balandþio mën., ámonë „Saulë“ sumokëjo stakles pardavusiai ámonei dar20 000 Lt. Staklës pradëtos naudoti 2010 m. birþelio 1 d.

Jeigu ámonës buhalteris pripaþintø pakrovimo, atveþimo iki ámonës ir iðkrovimo bei montavimo ir iðbandymodarbø iðlaidas to laikotarpio, kada ðie darbai buvo atlikti, veiklos sànaudomis, jis padarytø klaidà. Ásigijimo savikainosprincipas reikalauja átraukti á turto objekto vertæ visas reikðmingas iðlaidas, patirtas ásigyjant turtà ir ruoðiant jánaudoti. Iðlaidos, patirtos iki stakliø naudojimo pradþios, laikomos tiesiogiai susijusiomis su jø ásigijimu ir parengimunaudoti, todël stakliø ásigijimo savikainà sudaro jø pirkimo kaina, pristatymo á bûsimo naudojimo vietà (pakrovimo,atveþimo iki ámonës ir iðkrovimo) ir montavimo bei iðbandymo darbø iðlaidos – 124 000 Lt (100 000 Lt + 4000 Lt +20 000 Lt).

471


2. Ámonë „Gëlë“ 2010 m. sausio mën. ásigijo krovininá automobilá uþ 30 000 Lt ir tà patá mënesá pradëjo jánaudoti, pakeitë tepalus, padangas bei atliko smulkø automobilio remontà. Tepalai, padangos ir jø pakeitimasámonei kainavo 1000 Lt, o smulkus remontas – 300 Lt.

Jeigu ámonës buhalteris áskaièiuotø eksploatavimo ir remonto iðlaidas á automobilio ásigijimo savikainà, jispadarytø klaidà. Ásigytà ilgalaiká materialøjá turtà pradëjus naudoti, su jo naudojimu susijusios iðlaidos (eksploatavimo,draudimo, einamojo remonto ir kt.) turi bûti pripaþástamos veiklos sànaudomis tà patá laikotarpá, kada jos buvopadarytos. Tokios iðlaidos pripaþástamos sànaudomis, nes jos nesusijusios su turto parengimu naudoti, savoesme yra turto eksploatacinës iðlaidos, patiriamos jau pradëjus turtà naudoti. Krovininio automobilio savikaina –30 000 Lt, o pakeistø tepalø, padangø ir smulkaus remonto darbø iðlaidas (1300 Lt) ámonë turi pripaþinti veiklossànaudomis.

Taigi ilgalaikio materialiojo turto ávertinimo pagrindas visada turi bûti faktinë joásigijimo (pasigaminimo) savikaina (kitaip sakant, „kaina sau“), kuri dar vadinama ásigiji-mo (pasigaminimo) verte. Jà sudaro visos iðlaidos, vienaip ar kitaip padarytos tà turtàásigyjant (pasigaminant). Kalbant apie ðá rodiklá, uþfiksuotà finansinëse ataskaitose beibuhalterinëje apskaitoje, jis daþniausiai vadinamas ilgalaikio turto pradine verte. Tuopabrëþiama, kad tai yra turto vertë iki pradedant turtà nudëvëti, nes sàvoka savikaina,kalbant apie konkretø gaminá (ðiuo atveju – ásigyjamà ilgalaiká turtà), daþniau vartojamaapibûdinant bûtent to turto ásigijimo kainos formavimo procesà, bet ne patá turto vertësrodiklá. Be to, ðitokià sàvokø ávairovæ daþnai lemia ir kiti jau ne kartà minëti veiksniai:netobula lietuviø ekonominë kalba, kartais atsainiai rengiami valdþios reglamentai, o daþ-niausiai – pats laisvosios rinkos ekonomikos sudëtingumas. Kitos iðeities nëra, reikia pra-tintis prie tokios ávairovës. Laikui bëgant priprasite, nes dabar dël to yra atsiradæs nepato-gumo jausmas, be to, tai natûrali paþinimo proceso stadija. Vyresniems kolegoms buhal-teriams tokie dalykai netrukdo. Panaðiai kaip ir Jûs nepuolate á neviltá, jei kas nors visiemsgerai þinomà „ilgalaikio naudojimo turtà“ – lazdà pavadina pagaliu, nes gerai þinote, kadtai beveik sinonimai, ir netgi pasàmonëje nujauèiate, kurá ið ðiø dviejø þodþiø kada pasi-rinkti. Ateityje panaðiai laisvai elgsitës ir su buhalterinës apskaitos sàvokomis. Þinoma,jeigu tik ðito norësite ir sieksite. Nors pasistengti reikës, nes èia aptarëme toli graþu nevisas ilgalaikio turto esmæ apibûdinanèias sàvokas. Kai kurios ið nepaminëtø – pateikta-me intarpe.

INTARPAS

VIENA MAÐINA – DEÐIMT VERÈIØ

Pradinë ilgalaikio turto (pavyzdþiui, maðinos) vertë, kurià sudaro visø iðlaidø, padarytø ásigyjant tà turtà,suma (ji dar vadinama ilgalaikio turto ásigijimo (pasigaminimo) savikaina arba ásigijimo verte), nesikeièia pervisà turto naudojimo laikotarpá. Todël ji – ir pradinë vertë! Ne tik akcininkams, bet ir daugeliui kitø finansiniøataskaitø rinkiniø vartotojø labai svarbu þinoti, ko buvo vertas vienas ar kitas objektas iki pradedant já naudoti, taigiir nudëvëti. Bet jeigu ámonë taip nutaria, tai ji gali ilgalaiká turtà atvaizduoti ir perkainota verte. Tokiu atveju ðisturtas ne reèiau kaip kartà per penkerius metus turi bûti perkainotas. Jeigu uþ koká nors ilgalaiká turtà mainaisgaunamas kitas turtas (kitaip sakant, mainomas ilgalaikis turtas atlieka mokëjimo priemonës (tarsi jis bûtø pinigai)funkcijà), tai tà turtà reikalaujama ávertinti jo tikràja verte.

Be abejo, nudëvëtàja turto dalimi sumaþëja paties turto, o ta dalis vadinama ilgalaikio turto nusidëvëjimu(analogiðkai „sunaudoto“ nematerialiojo turto suma ávardijama amortizacijos sàvoka, vëliau paaiðkinsime skirtu-mà). Ið pradinës ilgalaikio turto vertës atëmæ nudëvëtà (ar amortizuotà) jo dalá, gauname likutinæ ilgalaikio turto

472


vertæ (kitaip sakant, nenudëvëtàjà jo vertæ), kuri rodo, uþ kokià sumà ilgalaikio turto ámonë turi tam tikru momen-tu. Ðia suma ilgalaikis turtas atspindimas balanse (dël to ji dar kartais vadinama balansine verte), nes jo informa-cijos vartotojams svarbiausia þinoti, kokios vertës ir kokio turto ámonë turi finansiniø ataskaitø parengimo dienà.Tiems informacijos vartotojams, kurie nori detaliau susipaþinti su ámonës ilgalaikiu turtu, atitinkamose metiniøfinansiniø ataskaitø rinkinio aiðkinamojo raðto pastabose pateikiami duomenys ir apie pradinæ ilgalaikio turto vertæbei nudëvëtà jos dalá. Ið ðiø duomenø jau galima spræsti ne tik apie tai, ar uþ didelæ sumà ámonë turi ilgalaikio turto,bet ir numanyti, kokio senumo (tiksliau sakant, kiek nudëvëtas) tas turtas.

Skirtumà tarp pradinës ir nudëvëtosios turto vertës, kuris, kaip pamenate, vadinamas likutine verte, ámonënudëvës ateityje naudodama ðá turtà. Taigi jà bûtø galima vadinti dar ir nudëvëtina ilgalaikio turto verte. Taèiau nevisada. Gana daþnai pasitaiko, kad nudëvimas ne visas ilgalaikis turtas, nes nudëvëjus já iki tam tikro laipsnio(vadinamosios likvidacinës vertës), jis toliau naudoti jau nebetinka. Tokiu atveju nudëvëtina turto vertë bus lygiskirtumui tarp likutinës ir likvidacinës jo vertës.

Beje, pasitaiko paradoksaliø atvejø, kai apskaitoje atspindimas visiðkai nudëvëtas ilgalaikis turtas dar gali bûtinaudojamas kartais net ilgus metus. Taip gali atsitikti dël keleto prieþasèiø. Daþniausiai turto nudëvëtina vertë bûnatokia nedidelë, kad skaièiuoti nusidëvëjimà metø metais nebetikslinga. Ámonës veiklos sànaudos dël to faktiðkainepasikeistø, o ið buhalteriø toks skaièiavimas reikalautø daug darbo – koká nors „priekalu“ vadinamà gabalàgrûdinto plieno galima nudëvëti ir iki kito tûkstantmeèio! Taigi ateina laikas, kai visa likusi nenudëvëta ilgalaikioturto vertë, vadovaujantis optimalumo reikalavimu, toliau nebenudëvima, bet visa nuraðoma á vieneriø metø sà-naudas (apskaitoje daroma prielaida, kad tie metai yra paskutiniai turto naudojimo metai), nors turtas dar busnaudojamas ateityje. Taèiau jeigu jis visas nuraðytas (iki nulio!), nebeaiðku, kaip já atspindëti apskaitos registruose,nes, kaip þinote, piniginis matas – privalomas finansinës apskaitos atributas. Jeigu turtas kainuoja nulá litø (kitaipsakant, nieko nekainuoja), tai ir pagrobus toká turtà, apskaitoje jokiø pokyèiø nebûtø uþfiksuota. Kad bûtø iðvengtatokiø nesusipratimø, buhalteriai neregistruoja visiðko dar naudotino turto nusidëvëjimo, bet apskaitoje fiksuoja,kad ðis turtas nudëvëtas iki 1 Lt. Ðia vieno lito verte, vadinamàja atmintine verte, ávertintas ilgalaikis materialusisturtas ir atspindimas apskaitoje bei finansinëse ataskaitose per visà likusá jo naudojimo laikotarpá.

Paminëjome nemaþai sàvokø, taèiau tik tas, kurios vartojamos finansinëje ilgalaikio materialiojo turto apskai-toje. Pavyzdþiui, nurodydama, kaip reikia apskaièiuoti nekilnojamojo turto mokesèiø sumà, valdþia áveda dar ir ðiosturto rûðies mokestinës vertës sàvokà. Ámoniø finansiniø ataskaitø rinkiniø duomenis analizuojantys specialistaivartoja dar ir einamøjø iðlaidø vertës (kitaip – atstatomosios turto vertës) sàvokà. Pastaroji iðreiðkiama pinigøsuma, kurià reikëtø sumokëti ðiandien (taigi ir ðios dienos vertës pinigais!), norint ásigyti toká patá turtà, koká dabarnaudojame. Ðitoks rodiklis labai praverèia, nors daþniausiai nuliûdina, nes paaiðkëja, kad uþ paskutines dienasveikiantá, bet dar vis burzgiantá traktoriø netrukus reikës mokëti ne dvigubai (nes traktoriai pabrango), bet trigubai arnet keturgubai (nes ir pinigai „atpigo“) brangiau. Taigi LIFO bei FIFO atsargø ávertinimo metodus bûtø pravartuprisiminti ne tik skaièiuojant prekiø likuèius.

Ilgalaikis turtas nudëvimas juo uþdirbant pajamas. Todël buhalteriai niekada neturi pamirðti áskaièiuoti ðio turtonudëvëtosios dalies á atitinkamo apskaitinio laikotarpio sànaudø sudëtá. Tik tada bus galima tiksliai apskaièiuotikiekvieno ataskaitinio laikotarpio ûkininkavimo rezultatus. Ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo ar nemate-rialiojo turto amortizacijos sànaudos – taip pat svarbios kategorijos ilgalaikio turto ávertinimo grandinëje. Jasnetrukus aptarsime, nagrinëdami specialiai tam skirtà klausimà.

Beje, gal jus iðgàsdino ilgalaiká turtà apibûdinanèiø sàvokø ávairovë? Nereikia per daug jaudintis, èia toli graþune viskas, kà turësite þinoti, jeigu jau þadate dirbti buhalteriná darbà. O ðios srities pagrindus turëtø iðmanytikiekvienas vadovas ir vadybininkas. Taip kad galite ðá intarpà perskaityti dar kartà, o dar geriau já trumpai susikons-pektuoti ir iðmokti.

Buhalteriams gali kilti ilgalaikio turto ákainojimo problemø tais atvejais, kai ásigy-jant skirtingø rûðiø ilgalaiká turtà sumokama bendra suma. Taip pasitaiko gan daþnai, kaidël tam tikrø prieþasèiø atskirai ávertinti sudedamøjø to turto daliø nenori nei pardavëjas,nei pirkëjas. Tokiu atveju bendras turto ásigijimo iðlaidas kiekvienai ásigyto turto rûðiaireikëtø paskirstyti proporcingai jø ávertintø rinkos kainø santykiui.

Pavyzdþiui, ámonë A ið ámonës B ásigijo þemæ, pastatà ir jame esanèius árengimus uþbendrà 2 000 000 Lt sumà. Dokumentuose atskirai kiekvieno turto kaina nebuvo nurodyta.Ekspertai ávertino nupirktà turtà atsiþvelgdami á to laiko rinkos kainà: þemës – 50 000 Lt,pastato – 1 200 000 Lt, árengimø – 800 000 Lt. Ámonë A savo apskaitoje turi atskirai ávertinti

473


kiekvienà objektà – juk þemë apskritai nenudëvima, o árengimø ir pastato nusidëvëjimolaikotarpiai skirtingi. Todël neatskyrus ðiø objektø verèiø, bûtø neámanoma tiksliai ap-skaièiuoti jø nusidëvëjimo. Ilgalaikio materialiojo turto vertes, kurios registruojamos ap-skaitoje, ðiuo atveju reikëtø apskaièiuoti taip:

Mes neberaðysime daugelio sàskaitø korespondencijø, kuriomis buhalterinës ap-skaitos sàskaitose registruojamas ilgalaikio turto formavimas. Jos paprastos ir jau ne kartàminëtos, be to, jas galësite pakartoti atlikdami ðio skyriaus uþduotis. Paminësime tik ben-drà tokiø buhalteriniø áraðø atlikimo taisyklæ: formuojant ásigyjamo ilgalaikio materia-liojo turto savikainà, debetuojamos atitinkamos tokio turto sàskaitos ir kredituojamosjá ásigyjant (statant, surenkant ar sumokant pinigus uþ jau sukurtà) sunaudoto turto beidël to atsiradusiø ámonës ásipareigojimø (pavyzdþiui, atsiradus skolai dël apskaièiuotodarbo uþmokesèio turtà kuriantiems darbuotojams) sàskaitos.

Konkretaus turto vienetoávertinta rinkos kaina

Bendra ásigyto turto ávertintarinkos kaina

Bendra sumokëtauþ turtà suma

Ákainota atskiro ásigyto turto ver-të (registruojama apskaitoje ir pa-rodoma finansinëse ataskaitose)

× =

Visø ilgalaikio turto rûðiø ásigijimas ar pasigaminimas (turto padidëjimas) registruo-jamas turto sàskaitø debeto pusëje, o sumaþëjimas já perleidþiant ar nuraðant – kreditopusëje.

2 050 000

2 050 000

2 050 000

1) þemë 50 000 × 2 000 000 = 48 780 Lt

2) pastatas 1 200 000 × 2 000 000 = 1 170 732 Lt

3) árengimai 800 000 × 2 000 000 = 780 488 Lt

Ið viso: 2 000 000 Lt

D 12 Ilgalaikis materialusis turtas K

Debetas Kreditas

Perleisto (nuraðyto) ilgalaikio turto vertëÁsigyto (pasigaminto) ilgalaikio turto vertë

474


Belieka pridurti, kad kartais ámonës gali neatlygintinai gauti turto, keistis tarpusa-vyje tam tikrais ilgalaikio turto objektais. Tuomet pinigais reikëtø kompensuoti tik skirtu-mà tarp brangesnio ir pigesnio turto. Kadangi tokiais atvejais keièiamasi, vadovaujantisne likutinëmis tø objektø vertëmis, bet rinkos kainomis (intarpe minëta tikràja verte), tai jasnustatyti ið ámonës tæsiamos veiklos principu vedamos apskaitos duomenø bûna neámano-ma. Tokiais atvejais dël rinkos kainos mainø partneriams reikia susitarti patiems arbakviestis á pagalbà neðaliðkus specialistus – turto vertintojus.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje skirstomas á tam tikras grupes pagal jo pa-skirtá. Dël to naudojama ir daugiau sàskaitø ðiam turtui apskaityti, bet neapsiribojamaatitinkamos balanso eilutës rangu. Antra vertus, daþnai ámonës turi daug vienos rûðiesilgalaikio materialiojo turto, kuris finansinëse ataskaitose (balanse) atvaizduojamas pri-skiriant já vienai grupei. Taèiau tokio turto einamajai apskaitai atidaromos atskiros sàskai-tos. Pailiustruosime tai konkreèiu pavyzdþiu:

Aiðkindami sàskaitø plano struktûrà, pabrëþëme, kad sàskaitø skirstymas á sinteti-nes, subsàskaitas bei analitines ið esmës susitarimo, bet ne tiksliø taisykliø dalykas. Paaið-kinsime tai dar kartà nagrinëjamu pavyzdþiu. Ið pateiktos schemos matome, kad sàskai-tos Nr. 1210, 1211, 1212 ir 1213 yra sàskaitos Nr. 121 analitinës sàskaitos, o pastaroji yrasintetinës sàskaitos Nr. 12 subsàskaita. Galima sakyti ir taip. Taèiau jeigu ámonë nori kauptiduomenis pagal daugiau skirtingø poþymiø, ji gali iðskirti ir daugiau sàskaitø lygiø. Pa-vyzdþiui, ámonë gali turëti ávairiø gamybiniø pastatø, kuriuos apskaito skirtingose sà-skaitose: Nr. 12100 Daþymo cecho pastatas, Nr. 12101 Sukirpimo cecho pastatas, Nr. 12103Siuvimo cecho pastatas ir t. t. Tuomet pastaràsias sàskaitas reikëtø vadinti analitinëmis, sà-skaità Nr. 1210 Gamybiniai pastatai ir kitas to paties rango – subsàskaitomis, sàskaitaNr. 121 Pastatai ir statiniai – sintetine sàskaita, o sàskaità Nr. 12 Materialusis turtas, ko gero,

D K

121 Pastatai ir statiniai

1212 Kitipastatai

1211Administraciniai

pastatai

1210 Gamybiniaipastatai

D K

D K

12 Ilgalaikis materialusis turtas

D K

D K

1213 StatiniaiD K

475


reikëtø ávardyti „supersàskaita“. Tikrai painu, todël dar kartà primename: tokiomis klasi-fikacijomis neverta uþsiiminëti, kiekviena sàskaita savo rangà ágyja tik konkreèiomis sàly-gomis, tam tikrø uþ jà aukðtesnio ir þemesnio rango sàskaitø kontekste. Verèiau atsivers-kite sàskaitø planà ir prisiminkite, kad daugelis ilgalaikio materialiojo turto sàskaitø turinet po keturias reguliuojanèias: vienà papildanèià – Perkainojimas ir tris kontrarines – Ásigi-jimo savikainos nusidëvëjimas (-), Perkainotos dalies nusidëvëjimas (-) ir Vertës sumaþëjimas (-).Ðito netrukus prireiks.

Iðsamesnæ informacijà apie ilgalaiká turtà tikslinga kaupti analitinëse apskaitos kor-telëse, kuriose atskirai fiksuojamas kiekvienas ámonës veikloje naudojamo ilgalaikio turtoobjektas.

Analitinës kortelës padeda sumaþinti sàskaitø skaièiø. Ðiose kortelëse fiksuojamiduomenys apie ilgalaiká turtà: gavimo data, eksploatavimo pradþia, pradinë vertë, nusi-dëvëjimo norma, eksploatavimo vieta, jose kaupiama ir kiekvieno objekto nusidëvëjimosuma. Apibendrinti duomenys ið analitiniø korteliø bendromis sumomis suraðomi á bu-halterines sàskaitas.

Ilgalaikio materialiojo turto tobulinimo apskaitos pagrindai

Iki ðiol ásigyjamo ir turimo turto finansinës apskaitos klausimus aiðkinome daryda-mi prielaidà, kad pradinë ðio turto vertë per visà jo naudojimo laikà keièiasi tik maþëjimo

NISSAN

BMW

AUDI

D K

Lik. XXXXX

12200 Lengvøjøautomobiliø

ásigijimo savikaina D K

Lik. XXX XX

12207 Lengvøjø automobiliøásigijimo savikainos

nusidëvëjimas (-) D K

XX

61150 Ilgalaikiomaterialiojo turto

nusidëvëjimosànaudos

Analitinëskortelës

AUDI

11

Analitinëse kortelëse uþfiksuotos lengvøjø automobiliø(kaip ir kito ilgalaikio materialiojo turto) pradinës vertës irnusidëvëjimo sumos turi atitikti atitinkamoje sintetinëje

sàskaitoje uþfiksuotà sumà.

3 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto analitinës ir sintetinës apskaitos sàryðis

476


linkme, kai ðis turtas nudëvimas (jeigu nekalbësime apie galimø klaidø registruojant turtopradinæ vertæ iðtaisymus, bet tai aptarëme treèiajame knygos skyriuje). Taèiau bendra ámo-nës ilgalaikio turto vertë gali didëti ne tik ásigyjant ðá turtà, bet ir kai kuriais kitais atvejais.Kartais ámonës daro tam tikras iðlaidas, susijusias su jau naudojamo ilgalaikio materialio-jo turto tobulinimu. Tai ilgalaikio turto rekonstrukcijos – ávairûs pertvarkymo bei kitokiotobulinimo darbai ar ðio turto remontø sàlygojamos iðlaidos. Tikriausiai suprantate, kadðiø iðlaidø nederëtø priskirti kurio nors vieno ataskaitinio laikotarpio sànaudoms. Jukvisas patobulintas turtas bus naudojamas tikriausiai ne vienerius finansinius metus. Pir-miausia turime paþymëti, kad jeigu ámonë atlieka ilgalaikio turto tobulinimo darbus, tai tokiosámonës buhalteris privalo tobulintis, nes teisingai atspindëti sàskaitose aptariamø procesø jam nie-kaip nepavyks, remiantis vien tik buhalterinës apskaitos pagrindø þiniomis. Todël aptarsime tikpaèià tokiø operacijø registravimo buhalterinës apskaitos sàskaitose esmæ.

Eksploatuojant ilgalaiká turtà, gali bûti daromos ávairios iðlaidos, susijusios su ðioturto prieþiûra bei tobulinimu. Atliekant ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijà (re-+ lot. constructio – sustatymas, sandara) – esminius ilgalaikio materialiojo turto pertvar-kymo ar tobulinimo darbus, gali ne tik pailgëti turto naudojimo laikas, bet ir pasikeisti artobulëti jo atliekamos funkcijos, kitaip tariant, padidëti ilgalaikio turto naudingumas arbanetgi pasikeisti tà turtà naudojant uþdirbamø pajamø pobûdis. Pavyzdþiui, gali bûti pa-statytas namo priestatas ar keletas papildomø aukðtø, o vietoj buitinio naudojimo rûsiøárengti garaþai; prie sunkveþimio galima pritvirtinti sniego valymo peilá, taip pertvarkantðá automobilá á sniego valytuvà. Ðitaip tobulinant ilgalaiká turtà, ið esmës jis tarsi „kuria-mas ið naujo“, todël ir iðlaidø suma, padaryta atliekant tokius darbus, priskaièiuojamaprie pertvarkyto ar kitaip patobulinto turto pradinës vertës. Tai visiðkai pagrásta, nes potokios rekonstrukcijos ið esmës pasikeièia pertvarkytas turtas – savotiðkai pratæsiama jostatyba, jis baigiamas gaminti arba perdaromas. Todël registruojant buhalterinës apskai-tos sàskaitose tokio pobûdþio darbø iðlaidas, debetuojamos tobulinamø ilgalaikio turtoobjektø tam tikslui skirtos subsàskaitos, kredituojant atitinkamas iðlaidø arba ámonës ási-skolinimø (darbuotojams ar tobulinimo darbus atlikusioms ámonëms) sàskaitas. Pavyz-dþiui, registruojant atliktus esminius statinio rekonstrukcijos darbus, bûtø debetuojamasubsàskaita Nr. 12133 Statiniø kapitalizuotos remonto, rekonstravimo iðlaidos. Taip ið esmës irbaigiamas rekonstruojamo turto apskaitos procesas – per likusá to turto nudëvëjimo laiko-tarpá kiekvienais metais nudëvima didesnë nei iki rekonstrukcijos turto vertë (þinoma,jeigu po ðio patobulinimo nebuvo nutarta padidinti ir likvidacinës to paties turto vertës,kuri, kaip þinote, atitinkamai maþintø nudëvëtinà sumà). Taèiau po rekonstrukcijos daþ-nai ne tik padidëja ilgalaikio turto pradinë, taigi ir nudëvëtina, vertë, bet gali pailgëti irrekonstruoto turto prognozuojamas nudëvëjimo laikas. Tarkime, automobilá, kurá iki pa-tobulinimo buvo numatyta naudoti 5 metus, po jo esminio patobulinimo ekspertø komisi-ja pripaþino tinkamu naudoti net 10 metø. Tuomet reikës patikslinti ir ið esmës patobulin-to turto tolesná nusidëvëjimà, nudëvëtinà sumà paskirstant ir áskaièiuojant ne á ateinanèiøpenkeriø, bet deðimties finansiniø metø sànaudas.

Kita ilgalaikio turto tobulinimo kryptis – turto savybiø atkûrimas, atstatymas tø josavybiø, kurias turëjo iki jo naudojimo pradþios. Atlikus didelius ilgalaikio materialiojoturto remonto (pranc. remonte – taisymas) ar atnaujinimo darbus, paprastai pailgëja turtoeksploatavimo laikas (kitaip kam gi tuos darbus vykdyti?!), taèiau pats turtas ið esmëslieka toks pat. Pavyzdþiui, atliekant kapitaliná pastatø remontà, gali bûti keièiamos kai ku-rios susidëvëjusios konstrukcijos (perklojamos grindys, keièiama stogo danga, sutrûnijæ langørëmai ir t. t.); kapitaliðkai remontuojant sunkveþimá, gali bûti keièiamos susidëvëjusios va-riklio dalys, surûdijæ këbulo elementai ir pan. Tokios paskirties iðlaidø suma nedidina pra-dinës turto vertës (po remonto jis ið esmës nepasikeièia), taèiau maþina suremontuoto ar

477


atnaujinto turto nusidëvëjimà, dël to taip pat padidëja turto likutinë (nudëvëtina) vertëbei gali pailgëti suremontuoto turto nusidëvëjimo laikas. Todël ir apskaitoje turi bûti atlie-kami atitinkami áraðai, kredituojant atitinkamas iðlaidø ar ámonës ásiskolinimø sàskaitasir debetuojant suremontuoto turto Kapitalizuotø remonto, rekonstravimo iðlaidø subsàskai-tas. Be to, analogiðkai prieð tai aptartajam atvejui reikia perskaièiuoti ir suremontuototurto nusidëvëjimo laikotarpá bei metinæ nusidëvëjimo sumà.

Remonto, kuris ið esmës nepailgina ilgalaikio turto naudojimo laiko ar yra atliekamas profi-laktikos tikslais ilgalaikio turto bûklei palaikyti ar saugumui uþtikrinti (jis vadinamas einamuo-ju remontu), iðlaidø sumos priskiriamos prie ataskaitinio laikotarpio sànaudø. Kitaip tariant,tokio remonto iðlaidos tampa ataskaitinio laikotarpio sànaudomis. Be abejo, ir pastatosienø perdaþymas ar paprasèiausias automobilio ratø guoliø pakeitimas gali padëti uþ-dirbti pajamas ilgiau nei vienerius metus. Taèiau einamojo remonto iðlaidos paprastai bû-na per maþos, kad pridëjus jas prie likutinës suremontuoto ilgalaikio turto vertës (nesvar-bu, ar padidinama ðio turto pradinë vertë, ar sumaþinamas jo nusidëvëjimas), vëliau kele-tà ar net keliolika metø apsimokëtø skaièiuoti jø nudëvëjimà. Tai prieðtarautø apskaitosvedimo optimalumo reikalavimui. Todël tokio remonto suma atspindima sànaudø klasëssàskaitos Nr. 6111 Remonto ir eksploatavimo sànaudos debete.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas ir nuvertinimas

Ilgalaiká materialøjá turtà nudëvint, maþinama jo likutinë vertë. Taèiau, kaip þinote,ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo sumø nustatymas daþnai tëra tik subjektyvus ámo-nës administracijos vertinimas. Tai suprantama, nes labai sudëtinga ávertinti, kiek ið tikrøjøturto vertë per metus sumaþëjo. Juo labiau kad turto vertë gali sumaþëti dël daugelio ne-prognozuotø prieþasèiø – nuo sparèios technologijø paþangos, padidëjusios tokio (ar dartobulesnio) turto pasiûlos rinkoje iki ávairiø avarijø ar net stichiniø nelaimiø. Jau þinote, kadatsargumo principas neleidþia balanse nepagrástai padidinti turto vertës. Kartais nustatytipatá turto nuvertëjimo faktà nebûna labai sudëtinga. Jeigu pastatas virto nuodëguliø ar griu-vësiø krûva, o automobilis – metalo lauþu, akivaizdu, kad jo vertë sumaþëjo. Sudëtingiauávertinti patá patirtø nuostoliø dydá (t. y. turto nuvertëjimo sumà), ypaè, jeigu tuo turtu darþadama ateityje naudotis, bet jo likuèiai neparduodami. Tam pasitelkiami turto vertintojai irkiti ekspertai. Þalos ávertinimo metodikos plaèiau neaptarinësime, nes tai – jau ne buhalteri-nës apskaitos reikalas. Mums svarbu, gavus ekspertø iðvadas apie sumaþëjusià turto realiàvertæ, ðá faktà teisingai uþregistruoti apskaitoje. Tai atliekama kredituojant specialiai tamskirtà atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikainos sàskaitos kontrarinæ sub-sàskaità. Pavyzdþiui, jei registruojamas gamybinio pastato vertës sumaþëjimas, kredituoja-ma sàskaita Nr. 12109 Gamybiniø pastatø vertës sumaþëjimas (-). Kartu vertës sumaþëjimo su-ma pripaþástama ataskaitinio laikotarpio sànaudomis (kadangi bûtent per tà laikotarpá ver-të ir sumaþëjo), todël debetuojama sàskaita Nr. 6133 Ilgalaikio materialiojo turto vertës sumaþë-jimo sànaudos. Savaime suprantama, sumaþinus turto likutinæ vertæ, kitaip vadinamà nenu-dëvëtàja verte, turës bûti perskaièiuojamos ir bûsimøjø laikotarpiø nusidëvëjimo sumos.

Jeigu dabar sumaþëjusi ilgalaikio materialiojo turto vertë vëlesniais laikotarpiais at-kuriama (taip gali atsitikti dël to, kad nustoja veikti turtà sumaþinæ veiksniai arba jie prade-da veikti prieðinga linkme), ðá faktà taip pat reikia parodyti apskaitoje. Taèiau svarbu þinoti,kad tokiu atveju turto vertë gali bûti atkuriama tik nevirðijant anksèiau nuraðytosios su-mos. Tarkime, ðalies ekonominio nuosmukio metu labai sumaþëjus gamybinës paskirtiesnekilnojamo turto kainoms, ámonë nusprendë nuvertinti turimus gamybinius pastatus. Pokeleriø metø prasidëjus ekonominiam pakilimui, gamybinio turto rinkos kainos labai iðaugo.

478


Dël to nuspræsta atkurti pradþioje nuraðytà gamybinio pastato vertæ. Turto nuvertinimàfiksuojantá áraðà jau aptarëme anksèiau (nuraðoma turto vertë pripaþástama ataskaitinio lai-kotarpio sànaudomis), taèiau didinant anksèiau sumaþintà turto vertæ, daromas atvirkðtinisáraðas:

D 12109 Gamybiniø pastatø vertës sumaþëjimas (-)K 6133 Ilgalaikio materialiojo turto vertës sumaþëjimo sànaudos

Aptarëme turto vertës maþinimo ir vëlesnio sumaþintos vertës atkûrimo procedû-ras. Dabar panagrinëkime prieðingà – turto vertës didinimo tvarkà. Juk yra ir nemaþaiveiksniø, didinanèiø tokio turto vertæ, pavyzdþiui, ryðkesni infliacijos procesai. Mes jauaptarëme, kokiu bûdu registruojamas ilgalaikio materialiojo turto vertës padidëjimas dëlto turto rekonstrukcijos ar remonto. Èia kalbësime apie kitoká turto vertës padidëjimà.Pirmiausia paþymësime, kad gali bûti didinama tik turto, kuris apskaitomas perkainotaverte, vertë. Apie pastaràjá apskaitos bûdà mes dar nekalbëjome. Jau þinote, kad visasilgalaikis materialusis turtas já pajamuojant ávertinamas ásigijimo savikaina. Taèiau vëliau,tà turtà pradedant naudoti, jis gali bûti apskaitomas vienu ið pasirinktø bûdø: ásigijimo sa-vikaina arba perkainota verte. Ámonës vadovai, atsiþvelgdami á to turto specifikà, turinuspræsti, koká bûdà taikyti, nes valdþia nedraudþia në vieno ið jø.

Turto apskaità jo ásigijimo savikaina jau aptarëme – turtas apskaitoje registruoja-mas jo ásigijimo savikaina, vëliau jo vertë laipsniðkai maþinama turtà nudëvint, o kiekvie-no ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dar pasitikslinama, ar jo vertë nesumaþëjo, ir jei su-maþëjo, turtas dar ir nuvertinamas. Padidinti ásigijimo savikainos bûdu (jeigu toká metodàpasirinko ámonës vadovybë) apskaitomo turto vertæ draudþiama, nors, pavyzdþiui, dëlnekilnojamajam turtui bûdingo nuolatinio jo vertës augimo (ið dalies dël pinigø nuvertë-jimo) ilgainiui balanse rodoma jo likutinë vertë gali labai skirtis nuo jo realios vertës. Pa-vyzdþiui, garsioji Manheteno sala Niujorke prieð kelis ðimtus metø su indënais buvo ið-mainyta á 25 doleriø vertës peiliø rinkiná. Kokia yra dabartinë jos vertë, ekspertai nedrástaprognozuoti.

Turtà apskaitant perkainota verte, áprastu bûdu skaièiuojamas jo nusidëvëjimas irvertës sumaþëjimas dël avarijø ar kitø neprognozuotø ávykiø. Taèiau ðiuo atveju reikiaatlikti dar vienà procedûrà. Jeigu pasirenkamas turto ávertinimo perkainota verte bûdas,to turto vertë turi bûti periodiðkai perþiûrima, nustatant jo tikràjà vertæ. Paèioje knygospradþioje aiðkindami vienà ið bendrøjø apskaitos principø – veiklos tæstinumo principà,akcentavome, kad turtas privalo bûti ákainotas ne finansinës ataskaitø rinkinio parengi-mo momentu nusistovëjusiomis rinkos kainomis, bet ávertinus to turto bûsimà naudà ámo-nei. Taigi, nustatant perkainojamo turto tikràjà vertæ, to turto rinkos kaina yra tik vienas iðátakà daranèiø elementø. Bûtina atsiþvelgti ir á kitas aplinkybes. Todël tikràjà turto vertægali nustatyti turto vertintojai arba kvalifikuoti ámonës darbuotojai, kiti ekspertai, atlikda-mi specialius apskaièiavimus. Nustaèius turto tikràjà vertæ, atitinkamai koreguojama ilga-laikio materialiojo turto likutinë (nenudëvëtoji) vertë – ji didinama arba maþinama. Turtoperkainojimo periodiðkumà nustato ámonës vadovai, taèiau ilgalaikio materialiojo turtoapskaitos tvarkà reglamentuojanèiuose teisës aktuose reikalaujama, kad turtas turi bûtiperkainojamas ne reèiau kaip kas penkeri metai.

Jeigu perkainojant turtà jo likutinæ vertæ reikia padidinti, debetuojamos atitinkamøilgalaikio materialiojo turto sàskaitø Perkainojimo subsàskaitos. Kadangi ámonei yra svar-bu iðlaikyti informacijà apie turto ásigijimo savikainà, turto vertës padidëjimo registruotitiesiogiai Ásigijimo savikainos subsàskaitose negalima. Siekiant iðlaikyti fundamentinæ apskai-tinæ lygybæ, padidëjus turto vertei, reikëtø didinti ir nuosavo kapitalo arba ásipareigojimø

479


sumas. Kadangi dël turto perkainojimo ámonë neprisiëmë jokiø papildomø ásipareigoji-mø, tai didinamas nuosavas kapitalas. Juk iðties registruojamas nuosavo kapitalo padidë-jimo faktas. Specialiai ðiems tikslams nuosavo kapitalo sudëtyje numatytas perkainojimorezervas, o jam apskaityti iðskiriamos atitinkamos sàskaitø plano treèiosios klasës sàskai-tos. Nuosavo kapitalo padidëjimas registruojamas kredituojant sàskaità Nr. 321 Ilgalaikiomaterialiojo turto perkainojimo rezultatas. Ðio rezervo, kaip ir kitø, tolesnæ apskaitos tvarkàaptarsime nagrinëdami nuosavo kapitalo apskaitos klausimus.

Perkainojus turtà, nusidëvëjimas toliau skaièiuojamas nuo padidëjusios jo vertës.Kità kartà turtà vël perkainojus, apskaitoje dar kartà koreguojama jo vertë, vël tikslinantnusidëvëjimo sumas. Perkainojant turto vertë gali ne tik didëti, bet ir maþëti. Imkime kadir pastatø vertæ: tarkime, kylant ekonomikai, steigiantis naujoms ámonëms, mieste prade-da trûkti ðiuolaikiðkø biuro patalpø, dël to biuro pastatø ir atskirø patalpø vertë nuolatauga. Toks augimas gali tæstis keletà metø ar net deðimtmetá, bet anksèiau ar vëliau pa-klausa bus patenkinta ar net virðyta, ir patalpø kainos pradës kristi. Gali bûti ir taip, kadkonkretaus pastato vertë sumaþëja vien dël to, jog ðalia jo pastatomas dar modernesnisbiurø pastatas, o gal kalëjimas. Taigi, jeigu turto reali vertë sumaþëja, dar kartà já perkai-nojæ, turësime apskaitoje registruoti maþesnæ vertæ. Toks turto nuvertinimas registruoja-mas atvirkðtiniu jau aptartajam vertës didinimui áraðu:

D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatasK 12101 Gamybiniø pastatø perkainojimas

NOTA BENE!

• niekas nëra tiksliai nustatæs, nuo kokios sumos turtas laikomas ilgalaikiu, nes jispriskiriamas ðiai kategorijai atsiþvelgiant ne tik á jo kainà, bet ir pobûdá bei naudoji-mo laikà;

• jeigu turtu naudojamasi ilgiau kaip vienà ataskaitiná laikotarpá, o ðio turto ásigijimosavikaina yra ne maþesnë uþ minimalià ilgalaikio turto vertæ, kurià nustato patysámonës vadovai, jis laikomas ilgalaikiu, nes jam turi bûti taikoma laipsniðko nudë-vëjimo per kiekvienà ataskaitiná laikotarpá procedûra;

• jeigu vis dëlto turtas labai pigus, jis nepriskiriamas ilgalaikiam, nors ir bûtø naudo-jamas daugelá metø. Ðito daryti neleidþia apskaitos optimalumo reikalavimas, nes bu-halteriø darbas, apskaièiuojant tokio turto nusidëvëjimà, kainuotø kur kas bran-giau, negu bûtø gauta naudos ið tokios informacijos;

• ilgalaikis materialusis turtas balanse pateikiamas to turto likvidumo (galimybës jápaversti grynaisiais pinigais greièio) didëjimo tvarka;

• visos iðlaidos (jeigu jas tik galima atskirti), susijusios su ilgalaikio materialiojo turtoásigijimu, turi bûti átrauktos á ðio turto savikainà (jo ásigijimo vertæ), bet nepripaþás-tamos laikotarpio, per kurá turtas buvo ásigyjamas, sànaudomis;

• formuojant ásigyjamo ilgalaikio materialiojo turto savikainà, debetuojamos atitin-kamos tokio turto sàskaitos ir kredituojamos já ásigyjant sunaudoto turto bei dël toatsiradusiø ámonës ásipareigojimø sàskaitos;

• atlikus ilgalaikio turto rekonstrukcijà, dël kurios ið esmës pasikeièia pats turtas ir jo

480


atliekamos funkcijos, iðlaidø, padarytø pertvarkant ðá turtà, suma didinama pradi-në jo vertë, taigi ir nudëvëtina ilgalaikio turto vertë. Jeigu reikia, tikslinamas ir ðioturto nusidëvëjimo laikotarpis;

• atlikus didelá ilgalaikio turto remontà, dël kurio tas turtas atnaujinamas ir pailgëjajo naudojimo laikas, remonto suma maþinamas ðio turto nusidëvëjimas ir tikslina-mas jo tolesnio nusidëvëjimo laikotarpis;

• neesminio (einamojo) ilgalaikio materialiojo turto remonto vertë áskaitoma á ata-skaitinio laikotarpio, per kurá remontas buvo atliktas, veiklos sànaudø sudëtá;

• kiekvieno ataskaitini laikotarpio pabaigoje turi bûti ávertinama, ar turto vertë nërasumaþëjusi, ir jei ji sumaþëjusi, turtas turi bûti nuvertinamas;

• turtas gali bûti apskaitomas ásigijimo savikaina arba perkainota verte. Ásigijimo sa-vikaina apskaitomas turtas balanse parodomas ásigijimo savikaina, sumaþinta turtonusidëvëjimo ir vertës sumaþëjimo sumomis. Perkainota verte apskaitomas turtasturi bûti perkainojamas ámonës vadovø nustatytu periodiðkumu.

5.2.2. Ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo irnusidëvëjimo sànaudø apskaita

Ámonës veikloje naudojamas ilgalaikis turtas laips-niðkai nusidëvi. Taèiau ðis procesas tik ið pirmo þvilgs-nio atrodo paprastas. Joks materialus daiktas savaimenesusidëvi iki padujø, be to, á nusidëvintá ilgalaiká turtàtegu þvelgia didþiausi pasaulio ekspertai, – vis tiek jienegalës stebëti susidëvëjimo proceso nei plika akimi, neikokiais nors specialiais prietaisais. Ilgalaikio turto nusi-dëvëjimas, kaip ir daugelis kitø finansinëje apskaitoje beifinansinëse ataskaitose atspindimø procesø, sudëtingasir nevienareikðmis, èia visuomet svarbu susitarimo beisàlygotumo pradas, todël be rimto teorinio pasirengimoðio proceso pavaizduoti buhalterinës apskaitos priemo-nëmis nepavyktø. Juolab kad egzistuojant per ilgesná lai-kà vis dëlto pastebimam fiziniam nusidëvëjimui, yra irvadinamasis moralinis nusidëvëjimas, kai kuri nors darvisiðkai neblogos techninës bûklës verslo priemonë stai-ga „pasensta“, nes jos funkcijas gali atlikti sukurta nauja –naðesnë, pigesnë ar tobulesnë kokiais nors kitais para-

metrais. Ðio dalyko reikia niekada nepamirðti ir nustatant laikotarpá, per kurá á gamina-mø ar parduodamø prekiø savikainà bus áskaièiuota ilgalaikio turto vertë, ir vëliau tàturtà naudojant, nes jo analogø rinkoje gali atsirasti bet kuriuo momentu. Ypaè gerai ðiànuostatà iðryðkina ðiuolaikiniai kompiuteriai. Tikriausiai niekas në neásivaizduoja, kieklaiko fiziðkai jie galëtø bûti naudojami, nes tiek metø dar nepraëjo nuo jø sukûrimo. Jukðiandien niekas nedirbtø su tris kambarius uþimanèiomis elektroninëmis skaièiavimomaðinomis, kai tas paèias funkcijas tobuliau gali atlikti daug pigesnis kompiuteris, tel-pantis ant raðomojo stalo.

– Pabandyk iðspræsti dar kitàuþdaviná su atimtimi. Atimk kaulàið ðuns, kas liks?

– Þinoma, kaulo neliks, jei að jáatimsiu... ir ðuns neliks: jis atbëgsman ákàsti... ir, dievaþi, manæs nëkvapo neliks!

– Tai manai, kad nieko neliks?– Manau, toks atsakymas.– Klaidingas, kaip visada, – tarë

Juodoji Karalienë. – Ðuns kantrybëliks... Ðuo neteks kantrybës, ar ne?

– Gal ir neteks, – nedràsiai tarëAlisa.

– Taigi jei ðuo nubëgs netekæskantrybës, liks jo kantrybë! –pergalingai suðuko Karalienë.

„Karalienë Alisa“

481


Ásivaizduokime, kad verslo planø sudarymo paslaugas teikianti ámonë nutaria,jog naujà 20 000 Lt kainuojantá kompiuterá ji naudos penkerius metus. Tuomet ðios ámo-nës buhalteris á kiekvienø metø sànaudas nuraðinës po 4000 Lt nusidëvëjusios kompiu-terio vertës. Darykime prielaidà, kad kiekvienais metais ámonëje parengiama po keturisunikalius verslo planus. Be abejo, nustatant kiekvieno jø kainà, atsiþvelgiama ir á kom-piuterio nusidëvëjimo sànaudas. Taèiau po pustreèiø metø rinkoje atsiranda naujø kom-piuteriø, su kuriais galima parengti jau ne po keturis, bet po aðtuonis tokius pat sudëtin-gus verslo planus. Ðie kompiuteriai kainuoja po 30 000 Lt – jø kaina pusantro kartodidesnë, bet ir pajamø uþdirbti galima dvigubai daugiau. Kà daryti? Atsisakius naujostechnikos, pinigai paprasèiausiai „tekëtø pro ðalá“ ir kiti verslo planø rengëjai ásivieðpa-tautø rinkoje. Todël verslo planuotojai perka naujà kompiuterá ir pleèia teikiamø pa-slaugø rinkà – mëgina sudaryti sutartis su naujais uþsakovais. Tik ðtai problema: prieðkeletà metø á senàjá kompiuterá investuoti pinigai taip ir nebuvo „atidirbti“, jie nesugrá-þo investuotojui. O jeigu tas pats atsitiks su naujuoju? Þiûrëk neþiûrëjæs, iðeina, kadpusæ kompiuteriø kainos verslo planuotojai turës „atsineðti ið namø“, nes jø paslaugøpirkëjai ðios kompiuteriø vertës dalies nekompensuoja. Suprantama, tokiu atveju ban-krotas – tik laiko dalykas. Beje, kuo anksèiau verslo planuotojai tai supras, tuo anksèiaubankrutuos, tik bankrotas bus ne toks skausmingas. Suvokæ savo padëtá, verslininkaiturëtø á naujø planø savikainà áskaièiuoti ir nenudëvëtà ankstesniojo kompiuterio vertæ,atitinkamai didindami jø teikiamø paslaugø kainà. Jeigu kolegos tokios klaidos nepada-rë ir jiems pavyko anksèiau susirinkti pinigus uþ senuosius kompiuterius, jø paslaugostuo metu bus pigesnës ir konkurencingesnës. Tai joks paradoksas – paradoksas buvotuomet, kai paslaugos buvo pardavinëjamos pigiau uþ savikainà, neatsiþvelgiant á rea-lias nusidëvëjimo sànaudas.

Kita vertus, bûtø neteisinga finansinëje apskaitoje tik pradine verte per visà nau-dojimo laikotarpá atspindëti ir patá ilgalaiká turtà – susidarytø jo didelës vertës iliuzija.Jau þinote, kad bûtina atspindëti ilgalaikio materialiojo turto nuvertëjimà, su kuriuokartas nuo karto susiduria daugelis ámoniø. Taèiau visø ámoniø buhalteriai turi apskai-èiuoti, kiek ilgalaikis turtas nusidëvi per tam tikrà laikà, ypaè per ataskaitinius laiko-tarpius – ketvirtá ar metus. Þinoma, nusidëvëjimà (taigi ir nusidëvëjimo sànaudas) gali-ma apskaièiuoti ir kiekvienà dienà, net kiekvienà valandà ar minutæ. Juk ið esmës taitolygiai besikaupianèios sànaudos. Taèiau ðitokia apskaita, be abejo, bûtø tinkama (ki-taip sakant, nepaþeistø optimalumo principo) tik tuomet, jeigu bûtø prasminga kasdienapskaièiuoti visas uþdirbtas pajamas ir patirtas sànaudas, kad kiekvienà dienà bûtø ga-lima jas tarpusavyje palyginti. Deja, praktiðkai tai neámanoma, be to, ir netikslinga.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitiná laikotarpá irkiek jo lieka pajamoms uþdirbti ateinanèiais laikotarpiais, – svarbus apskaitos uþdavi-nys ir kartais nelengvai sprendþiama problema. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudëvimasir naudojamas ámonëje ribotà metø skaièiø. Todël turto ásigijimo savikaina paskirstomaper visà jo naudojimo laikotarpá ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nuraðoma kaipnusidëvëjimo sànaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nudëvëtosios sumos kaupiamos Nusidëvëjimo (-) sàskai-tose visà turto naudojimo laikà. Kiekvienai turto rûðiai, netgi ir kiekvienam objektui, turibûti iðskirta atskira sàskaita, nes kiekvienas turtas ásigyjamas skirtingu laiku, todël ir skir-tingai nudëvimas. Jeigu kino teatras vienu metu nupirko 500 vienodø këdþiø, nudëvëji-mas bus skaièiuojamas visoms vienodai, ir todël jos bus apskaitomos vienoje turtinëjesàskaitoje Këdës, o jø nusidëvëjimas – vienoje sàskaitoje Këdþiø nusidëvëjimas (-). Nusidëvë-jimo sàskaitos ið esmës yra turtinës, taèiau jø likuèiai prieðingi nei turto sàskaitø – nusi-dëvëjimas kaupiamas kredito pusëje. Kitaip sakant, ðios sàskaitos yra kontrarinës turto

482


sàskaitoms. Kadangi Nusidëvëjimo sàskaitos turi neáprastà turto sàskaitoms likutá, joseuþfiksuotos sumos maþina ilgalaikio materialiojo turto pradinæ vertæ. Pavyzdþiui:

Ið ðiø duomenø matome, kad pastato ásigijimo pradinë vertë – 80 000 Lt, o ðio pasta-to nusidëvëjimo suma – 10 000 Lt. Taèiau finansiniø ataskaitø rinkiniø vartotojams svar-biausia likutinë ðio pastato, kaip ir kitokio ilgalaikio turto, vertë.

Likutinë vertë yra ateityje nudëvëtina vertë, kuri ateinanèiais ataskaitiniaislaikotarpiais maþës atitinkamai didëjant nudëvëtajai sumai, kol galiausiai Nusidëvëjimo(-) sàskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikainos sàskaitoslikuèiui (iðskyrus atvejus, kai yra nustatyta ilgalaikio materialiojo turto likvidacinë vertë;tuomet ilgalaikis turtas bus nudëvimas iki jos).

D K

Lik. 10 000

12107 Gamybiniø pastatø ásigijimosavikainos nusidëvëjimas (-)D K

Lik. 80 000

12100 Gamybiniø pastatøásigijimo savikaina

Likutinë vertë apskaièiuojama ið ilgalaikio turto ásigijimo savikainos (pradinës ver-tës) atimant nusidëvëjimo sumà:

12100 Gamybiniø pastatø ásigijimo savikaina (pradinë vertë) 80 000 Lt12107 Gamybiniø pastatø ásigijimo savikainos nusidëvëjimas (-) (10 000) Lt

Pastato likutinë vertë 70 000 Lt

Nudëvëta ilgalaikio turto dalis pavaizduojama dar vienoje sàskaitoje – Nusidëvëjimosànaudos, nes nudëvëta ilgalaikio turto dalis turi bûti áskaièiuota á atitinkamo laikotar-pio sànaudas ir palyginta su tuo laikotarpiu uþdirbtomis pajamomis, tuo paèiu iðvedantataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatà. Nusidëvëjimo sànaudø sàskaita, kaip ir visos

4 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto likutinë vertë

483


sànaudø sàskaitos, turi debetiná likutá, todël norint parodyti, kiek per ataskaitiná laiko-tarpá nusidëvëjo tam tikro ilgalaikio turto, reikia atlikti tokià sàskaitø korespondencijà:kredituoti atitinkamà Materialiojo turto nusidëvëjimo (-) sàskaità ir debetuoti Ilgalai-kio materialiojo turto nusidëvëjimo sànaudø sàskaità.

Taigi ilgalaikio turto likutinë vertë yra ateityje nudëvëtina vertë, kuri ateinanèiais lai-kotarpiais maþës didëjant nudëvëtajai sumai, kol galiausiai Nusidëvëjimo (-) sàskaitos liku-tis taps lygus Ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikainos sàskaitos likuèiui (iðskyrus atve-jus, kai yra nustatyta ilgalaikio materialiojo turto likvidacinë vertë. Tuomet nudëvima ikijos.). Vadinasi, ilgalaikio materialiojo turto ásigijimo savikaina per visà jo naudojimo lai-kotarpá bus perkelta á sànaudø, patirtø gaminant produkcijà ar paslaugas, sudëtá.

Taèiau, kaip jau þinote, apskaitoje uþregistruotas nusidëvëjimas kartais neatitinkailgalaikio turto fizinio nusidëvëjimo, todël netiksliai parodo, kokia tam tikro turto dalisjau nudëvëta per visà to turto naudojimo laikà. Neretai susidaro nenormali situacija, kaidar visiðkai tinkamo naudoti daikto likutinë vertë – vos keletas litø. Taip atsitinka todël,kad ilgalaikio turto nusidëvëjimas – ekonominis, o ne fizinis procesas. Ásivaizduokime,kad laipsniðkai nudëvimo automobilio (kurio pradinë vertë – 20 000 Lt) likutinë vertë –500 Lt. Kitais þodþiais tariant, to automobilio teliko 2,5%! Kas iðdrástø iðsiruoðti á kelionæsu 1/40 automobilio? O lëktuvo?! Reikia gerai ásisàmoninti, kad, kaupdami nudëvëtàsiasilgalaikio turto sumas, buhalteriai pirmiausia palygina tam tikro ataskaitinio laikotarpiopajamas su sànaudomis. Nors padidëjusi nusidëvëjimo suma (taigi sumaþëjusi turto liku-tinë vertë) ir yra tam tikras signalas, kad tuojau reikës greitai pakeisti tam tikrà nudëvëtàilgalaiká turtà nauju. Taèiau manyti, kad likutinë vertë tiksliai atspindi „likusio naudoti“turto materialià substancijà, bûtø didelë klaida. Ðito padaryti praktiðkai beveik neámano-ma. Ekonominiai procesai daug sudëtingesni uþ fizinius, taip pat technologinius, proce-sus, nes juose dalyvauja ne tik daiktai, bet ir skirtingi þmoniø interesai, kuriuos derinti –ekonominës politikos, o ne technologiniø procesø reikalas. Ðià, kaip ir apskaitos politikà,kiekviena ámonë pasirenka savarankiðkai, taèiau valdþia jai taip pat turi átakos, nes áskai-èiuodamos á tam tikro ataskaitinio laikotarpio sànaudas nudëvëtàjà ilgalaikio turto dalá,ámonës tuo paèiu maþina apmokestinamojo pelno sumà, taigi maþëja ir pelno mokesèiai,todël valdþia nurodo, kaip maksimaliai greitai galima nudëvëti tam tikras ilgalaikioturto grupes apskaièiuojant pelno mokestá. Tas trumpiausias laikas, per kurá tam tikroilgalaikio turto vertæ galima perkelti á mokesèiø pripaþástamas sànaudas (leidþiamus at-skaitymus), vadinamas maksimaliais nusidëvëjimo (amortizacijos) normatyvais. Jiemaksimalûs todël, kad nurodomas trumpiausias mokesèiø administratoriø pripaþástamas

Turto sumaþëjimas fiksuojamas krediteNuosavybës sumaþëjimas dël sànaudø padidëjimo

registruojamas debete

D K

XX

Ilgalaikio materialiojoturto nusidëvëjimo

sànaudos

Ilgalaikiomaterialiojo turtonusidëvëjimas (-)

Registruojama nusidëvëjimoûkinë operacija

D K

XX

484


laikas, o jeigu ðis laikas bûtø dar trumpesnis, tai ir nudëvimos sumos atitinkamai didëtø(jeigu tà patá turtà vietoje 10 metø nudëvëtume per 5 metus, tai kiekvienais metais á sànau-das áskaièiuotume dvigubai daugiau sànaudø). Bet dël to atitinkamai maþëtø ir valdþiaimokamas pelno mokestis. Þinoma, valdþios atstovai neprieðtarauja, jeigu ámonës pasiren-ka ilgesná, nei nustato maksimalûs normatyvai, turto nudëvëjimo laikà. Nes juk mokesèiaituomet bûtø surenkami anksèiau. Apskaitoje (ne mokesèiø apskaièiavimo tikslais!) ámo-nës gali pasirinkti kokius tik nori ilgalaikio materialiojo turto nudëvëjimo laikotarpius,o jø pasirinkimas priklauso nuo to, kiek ilgai ámonë tikisi tà turtà naudoti. Jeigu galvoja-ma, kad, pavyzdþiui, po dvejø metø tas turtas bus perleistas, tai ir nustatoma, kad turtasbus nudëvimas dvejus metus.

Nustatant turto nusidëvëjimo normà, rekomenduojama atsiþvelgti á:

1. Planuojamà naudingo tarnavimo laikà. Logiðka, kad turto nusidëvëjimas skaièiuo-jamas tol, kol tuo turtu naudojamës. Todël rinkdamiesi normà, turime atsiþvelgti neá tai, kiek tas turtas gali „gyvuoti“, koks yra jo resursas, bet á tai, kiek juo ámonënumato naudotis. Juk ir dabar mûsø miestø gatvëse pilna 20, net 30 metø senumoautomobiliø. Bet ásigijusi naujà transporto priemonæ, reta ámonë planuos já naudotiilgiau kaip 6–7 metus. Juk 20–30 ar net 100 metø sulaukia tikrai ne visi automobiliai.

2. Planuojamà ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumà, turto naudoji-mo aplinkà, naudingøjø turto savybiø kitimà per visà jo naudingo tarnavimo lai-kà. Jau minëjome, kad nuo turto eksploatavimo sàlygø priklauso ir turto ilgaamþið-kumas. Ekskavatorius, kuris kasa smëlio karjerà, tarnaus ilgiau uþ tà, kuriam nuolattenka gilinti tvenkinius ir mirkti vandenyje.

3. Technologijø bei ekonominæ paþangà, moraliðkai sendinanèià turtà. Tai ypaè svar-bu nustatant árengimø, gamybos linijø ir kito aktyvaus ilgalaikio turto nusidëvëji-mà. Tarkime, ðiame skaitmeniniame amþiuje tradiciniø fotojuostø populiarumas vismaþëja. Dauguma jas gaminusiø didþiøjø kompanijø atsisakë ðios produkcijos kaipneperspektyvios, o dar tebegaminanèios ámonës, net jei gamintø jas moderniausiaisárengimais, turëtø rimtai apsvarstyti tokios produkcijos ilgaamþiðkumà ir gal su-trumpinti numatomà turto naudojimo laikà.

4. Teisinius ir kitokius veiksnius, ribojanèius ilgalaikio materialiojo turto naudingotarnavimo laikà. Jo nereikia painioti su maksimaliais nusidëvëjimo normatyvais,kai mokesèiø apskaièiavimo tikslais nustatomas trumpiausias laikas, per kurá tamtikro ilgalaikio materialiojo turto vertæ galima perkelti á sànaudas. Juk dël ðio perkë-limo maþëja apmokestinamasis pelnas! Bet kartais bûna atvirkðèiai – valdþia nusta-to maksimalø tam tikros rûðies turto naudojimo laikotarpá. Daþniausiai taip atsitin-ka dël grieþtëjanèiø gamtosaugos, higienos ar kitø reikalavimø. Tarkime, jeigu nuotam tikrø metø lëktuvai su triukðmingais varikliais negalës leistis daugelyje oro uostø,jø numatomas naudojimo laikotarpis negali bûti ilgesnis uþ valdþios nustatytà. Turtonaudojimo laikotarpis gali bûti numatytas sutartyje. Tai daþniausiai bûna specifi-nis, konkreèiai sutarèiai vykdyti skirtas turtas, pavyzdþiui, nuskendusiam laivuiiðkelti specialiai sukonstruota barþa. Tuomet ðios barþos nusidëvëjimo laikotarpissutaps su sutarties galiojimo (numatomø darbø atlikimo) laikotarpiu.

5. Ámonës nusistatytà ilgalaikio materialiojo turto likvidacinæ vertæ. Likvidacinë ver-të rodo, kiek turtas bus vertas, kai já baigsime naudoti ámonës veikloje, ir nustatomaatsiþvelgiant á numatomà turto naudojimo laikotarpá ir jo likvidavimo bûdà. Daþ-niausia (nors ne visuotinë) taisyklë yra tokia: jeigu turtà ketinama naudoti ilgai, taijis ir susidëvës labiau, o jei tikimasi vos kelerius metus panaudojus já perleisti, jo

485


likvidacinë vertë bus didesnë. Taip pat yra ir su turto likvidavimo bûdu: jeigu turtàpanaudojus numatoma já iðardyti, jo likvidacinë vertë bus lygi numatomai gautiiðardytø daliø vertei (galima rinktis ir antriniø þaliavø supirkimo kainà, jeigu turtàþadama parduoti kaip antrines þaliavas), o jeigu ámonëje nebenaudojamà turtà keti-nama perleisti, jo likvidacinë vertë bus lygi numatomai gauti pinigø sumai (perlei-dimo kainai). Likvidacinës vertës dydis finansinëje apskaitoje neribojamas. Svarbutik, kad ji kiek galima tiksliau atitiktø bûsimà turto vertæ jo naudojimo ámonëje pa-baigoje.Yra ávairiø nusidëvëjimo apskaitos metodø, kuriø pasirinkimas priklauso nuo ámo-

nës ekonominës politikos. Tai reiðkia, kad ámonë gali pasirinkti skirtingus nusidëvëjimoapskaièiavimo metodus (þr. 5 (5.2) schemà). Èia vëlgi reikëtø nepamirðti svarbios aplin-kybës, kad turto nusidëvëjimo sànaudos turëtø iðreikðti dydá, kuriuo per ataskaitiná laiko-tarpá sumaþëjo turto vertë. Todël nusidëvëjimo apskaitos metodo pasirinkimà taip patlemia konkretaus turto naudingøjø savybiø kitimas per visà jo naudojimo laikà. Dël pasi-rinkto nusidëvëjimo skaièiavimo metodo to paties ilgalaikio turto apskaièiuotos nusidë-vëjimo sumos gali skirtis per visà to turto naudojimo laikotarpá, o tai veiks ne tik nusidë-vëjimo sànaudas, bet ir apmokestinamojo bei grynojo pelno dydþius. Tuo ásitikinsite nag-rinëdami konkreèius nusidëvëjimo apskaièiavimo metodus.

5 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo apskaitos metodø klasifikavimas

PROPORCINGI

Tiesiogiaiproporcingaslaiko poþiûriu

(tiesinis)

Proporcingasprodukcijos

kiekiopoþiûriu

PAGREITINTI

Dvigubas-maþëjanèios

vertës

Metøskaièiaus

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDËVËJIMO APSKAITOS METODAI

Prieð pradedant aptarti ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo bûdus, bûtinapaþymëti, kokio turto nusidëvëjimas nëra skaièiuojamas.

Ilgalaikiam materialiajam turtui – þemei – në vienas ið toliau pateiktø nusidëvëjimobûdø nëra taikomas. Þemë apskaitoje yra registruojama ásigijimo savikaina, vëliau ðis turtasapskaitomas ásigijimo savikaina arba perkainotàja verte, nes laikoma, kad þemë nenusidëvi.Kitas dalykas, kad kartais skaièiuojamas ilgalaikio turto iðsekimas. Ði sàvoka taikoma,kai kalbama apie gamtos iðtekliø, pavyzdþiui, naftos telkiniø, naudojimà. Kai toks telki-nys ásigyjamas, apytiksliai ávertinama, kiek jame yra bareliø naftos. Po to, metø metaissiurbiant naftà, skaièiuojamas telkinio iðsekimas, nuraðant á sànaudas proporcingà taismetais iðsiurbtos naftos kiekiui uþ telkiná sumokëtos sumos dalá. Lietuvoje tai labai retiatvejai, todël plaèiau jø nekomentuosime.

486


Jeigu investiciniam turtui apskaityti pasirenkamas tikrosios vertës bûdas, jo nu-sidëvëjimas neskaièiuojamas. Taèiau investicinio turto tikroji vertë turi bûti tikslina-ma kiekvienà kartà sudarant finansines ataskaitas, o jos pasikeitimas pripaþástamaspelnu (didëjant investicinio turto vertei) arba nuostoliu (maþëjant investicinio turtovertei).

Nusidëvëjimas neskaièiuojamas ir to turto, kuris dar nepradëtas naudoti ámonësveikloje. Ðá atvejá vertëtø aptarti plaèiau. Ámonës vadovas gali priimti sprendimà ámonësveikloje nenaudojamà turtà iðnuomoti kitiems ûkio subjektams, perduoti laikinai nenau-dojamà ilgalaiká materialøjá turtà kitiems ûkio subjektams pagal panaudos sutartá, laikytinenaudojamà tol, kol nëra bûtinybës jo naudoti ámonës veikloje, uþkonservuoti. Jeigu pri-imamas sprendimas nenaudojamà ilgalaiká materialøjá turtà iðnuomoti kitiems ûkio sub-jektams ar perduoti pagal panaudos sutartá, toká turtà galima vadinti nenaudojamu tiksàlygiðkai, nes jis ámonei duoda pajamø. Todël remiantis palyginimo principu tokio turtonusidëvëjimas privalo bûti skaièiuojamas ir turi bûti pripaþástamos atitinkamos sànaudostà laikotarpá, kada buvo uþdirbta nuomos pajamø. Pavyzdþiui, ámonë iðnuomojo patalpastreèiajam asmeniui. Tai reiðkia, kad, praëjus vieneriems metams ir konstatavus ið nuomosuþdirbtas pajamas, bûtina pripaþinti ir su tø pajamø uþdirbimu susijusias sànaudas, taigiir tø patalpø nusidëvëjimo sumà.

Kartais ámonei nereikalingas tapæs turtas nenuraðomas, bet ir toliau laikomas ámonëje.Daþniausiai taip elgiamasi, kai ámonës vadovas tikisi ðá turtà naudoti ateityje. Toks turtasgali bûti uþkonservuojamas arba ámonës vadovas pasirûpina tokio turto minimalia apsauga,kad jis neprarastø savo naudingøjø savybiø. Abiem atvejais ilgalaikio materialiojo turtonusidëvëjimas privalo bûti skaièiuojamas. Todël apribojimas neskaièiuoti ilgalaikiomaterialiojo turto nusidëvëjimo taikomas tik dar nepradëtam naudoti ámonës veikojeturtui, pavyzdþiui, kol jis montuojamas, bandomas ar derinamas siekiant já parengti arpritaikyti prie ámonës poreikiø.

6 (5.2) schema. Ilgalaikis materialusis turtas, kurio nusidëvëjimas neskaièiuojamas

487


Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidëvëjimoskaièiavimo metodas

Ðiuo metodu skaièiuojant nusidëvëjimà daroma prielaida, kad materialusis turtasvienoda suma nusidëvi kiekvienais naudojimo metais. Vadinasi, ilgalaikis materialusisturtas bus nudëvëtas vienodomis sumomis kasmet per visà naudojimo laikà. Tarkime,kad ámonë 20X1 m. uþ 62 000 Lt ásigijo árengimà, kuriuo numato naudotis 6 metus, ir tikisi,kad, pasibaigus eksploatavimo laikui, árengimo likvidacinë vertë bus lygi 5000 Lt. Nusi-dëvëjimui apskaièiuoti tiesiog proporcingu (tiesiniu) bûdu naudojamasi formule:

Pagal ðá pavyzdá árengimo nusidëvëjimas kiekvienais metais lygus 9500 Lt ((62 000 -5000) : 6). Gautoji suma kiekvienais metais tampa nusidëvëjimo sànaudomis. Tai reiðkiair tai, kad árengimai per ðeðerius naudojimo metus kasmet neteks 9500 Lt vertës. Prakti-koje nepakanka apskaièiuoti ilgalaikio turto nusidëvëjimo sumos tik vienà kartà per me-tus, nes tuomet iðtisus metus neámanoma bûtø þinoti, ar sëkmingai ûkininkaujama. Ilga-laikio materialiojo turto vertë paprastai bûna didelë, todël norint ávertinti kurio nors më-nesio veiklos rezultatus, negalima á sànaudas áskaièiuoti kokios nors „vidutinës“ to turtonusidëvëjimo sumos. Dauguma ámoniø vadovø linkæ bent apytiksliai apskaièiuoti net kiek-vieno mënesio veiklos rezultatus. Jeigu tokioje ámonëje ilgalaikio turto nusidëvëjimo su-mos nebûtinai labai didelës, bet reikðmingos ámonei (pavyzdþiui, jos santykinai didelësarba ámonë balansuoja ant nuostolingumo ribos), jas bûtina ávertinti kiekvienà mënesá.Tuomet ðioje formulëje turto naudojimo metø skaièius pakeièiamas to turto naudojimomënesiø skaièiumi.

Kadangi daroma prielaida, kad nusidëvëjimo sànaudos kiekvienais ilgalaikio ma-terialiojo turto naudojimo metais vienodos, jas galima iðreikðti tam tikra visos ilgalaikioturto vertës dalimi – nusidëvëjimo norma. Minëtame pavyzdyje árengimo nusidëvëjimonorma ~ 16,7%.

Metinë ilgalaikio= materialiojo turto

nusidëvëjimo suma

Ilgalaikio materialiojo Numatoma likvidacinëturto pradinë vertë

-vertë

Turto naudojimo laikas (metø skaièius)

norma ~ 16,7% ( 9500 (metinë nusidëvëjimo suma)

× 100%)57 000 (nudëvëtina ilgalaikio turto vertë)

Kitaip sakant, kiekvienais metais árengimai nusidëvës apytiksliai po 16,7%. Grafið-kai tai galima pavaizduoti taip:

Metinisnusidëvëjimas(nusidëvëjimo

sànaudos)

Naudojimo metai

488


Produkcijos kiekio nusidëvëjimo apskaitos metodas

Produkcijos kiekio metodas tinka aktyviajai ilgalaikio materialiojo turto daliai objek-tø, kurie tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugø teikimo procese, nusi-dëvëjimui skaièiuoti, kai árengimø ar kito turto nusidëvëjimas tiesiogiai priklauso nuojomis pagamintos produkcijos ar suteiktø paslaugø kiekio. Todël nusidëvëjimas ðiuo at-veju ir apskaièiuojamas atsiþvelgiant á tomis priemonëmis pagamintà produkcijos kieká.Tuomet nusidëvëjimo suma, tenkanti vienam produkcijos ar paslaugø vienetui, apskai-èiuojama pagal formulæ:

Ilgalaikio materialiojo Ilgalaikio materialiojoturto pradinë vertë - turto likvidacinë vertë

Numatomas pagaminti naudojant ðá turtà produkcijos arpaslaugø kiekis per visà jo naudojimo laikotarpá

Tarkime, kad ámonë uþ 62 000 Lt ásigijo árengimà, kurio likvidacinë vertë – 5000 Lt.Per ðeðerius naudojimo metus ðiuo árengimu ji tikisi pagaminti 2 000 000 produkcijos vie-netø. Pagal kà tik nurodytà formulæ apskaièiuojamas nusidëvëjimas, tenkantis vienampagamintos produkcijos vienetui:

(62 000 Lt - 5000 Lt) : 2 000 000 vnt. = 0,0285 Lt

Ðiuo apskaièiavimu gauname, kad, pagaminus vienà vienetà, produkcijos árengi-mas nusidëvës 0,0285 Lt. Norint suþinoti, kiek árengimas nusidëvës per tam tikrà laikà(pvz., per metus), reikia per tà laikà pagamintos produkcijos vienetø skaièiø padauginti iðnusidëvëjimo, tenkanèio vienam produkcijos vienetui. Kaip skaièiuoti nusidëvëjimà, ma-tysite 2 (5.2) lentelëje.

2 (5.2) lentelëÁrengimø nusidëvëjimo apskaièiavimas

produkcijos kiekio metodu

Nusidëvëjimas, tenkantis= vienam produkcijos ar

paslaugø vienetui

20X1 500 000 x 0,0285 = 14 250 14 250 42 75020X2 550 000 x 0,0285 = 15 675 29 925 27 07520X3 300 000 x 0,0285 = 8550 38 475 18 52520X4 250 000 x 0,0285 = 7125 45 600 11 40020X5 300 000 x 0,0285 = 8550 54 150 285020X6 100 000 x 0,0285 = 2850 57 000 –

Ið viso: 2 000 000 57 000 57 000 –

MetaiNusidëvë-jimosànaudos(Lt)

Nudëvëtasuma (Lt)

Likutinëvertë –57 000 Lt

Nusidëvëjimo apskaièiavimas

pagamintosprodukcijos xvienetai

nusidëvëjimas,tenkantis vienamprodukcijosvienetui (Lt)

489


Antroje lentelëje matyti, kad ámonë per ðeðerius metus, kaip buvo planavusi, paga-mino 2 milijonus produkcijos vienetø. Gamyba atskirais metais buvo nevienoda – paga-mintas skirtingas produkcijos vienetø kiekis, todël ir árengimo nusidëvëjimo sànaudoskiekvienais metais buvo didesnës ar maþesnës, nes, skaièiuojant produkcijos kiekio meto-du, jos priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio: didëjant pagamintos produkcijoskiekiui, didëja ataskaitinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidëvëjimo sànaudos. Ir atvirkð-èiai, jeigu ataskaitiná laikotarpá pagaminama maþiau produkcijos ar suteikiama maþiaupaslaugø, patiriamos ir maþesnës nusidëvëjimo sànaudos. Ðá pavyzdá galima atvaizduotigrafiðkai:

Nors ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimas teisingiau nustatomas produkcijoskiekio metodu nei tiesiniu bûdu, nes tiesiogiai atsiþvelgiama á ilgalaikiu turtu pagamintàprodukcijos kieká, taèiau produkcijos kiekio metodas taip pat turi kai kuriø trûkumø. Svar-biausias – ið anksto ne visada tiksliai galima nustatyti, kiek bus pagaminta produkcijosvienetø ar suteikta paslaugø. Dël ðios prieþasties sunku ávertinti, kiek nusidëvi tam tikrasilgalaikis turtas, su juo per kurá nors laikotarpá pagaminus tam tikrà produkcijos kieká.Tiesinis metodas taip pat turi daug trûkumø, nes kiekvienà laikotarpá skaièiuojant vieno-das nusidëvëjimo sumas, gaunama tarsi „vidutinë palatos temperatûra“, neávertinama, sukokiomis ilgalaikio turto naudojimo sànaudomis uþdirbamos pajamos.

Parenkant ilgalaikio turto nusidëvëjimo, registruojamo bendrojoje finansinëje ap-skaitoje ir finansiniø ataskaitø rinkiniuose, bûdà (tiesiná ar produkcijos kiekio), reikiaatsiþvelgti á tai, kas daugiau lemia turto nusidëvëjimà – jo naudojimo laikas ar naudojanttà turtà pagamintos produkcijos kiekis. Reikia paþymëti, kad daþniausiai lemiapagamintos produkcijos kiekis, nors kai kurioms turto rûðims dël jø ypaè greitomoralinio nusidëvëjimo lemiamas veiksnys gali bûti naudojimo laikas (taip, pavyzdþiui,sensta kompiuterinë technika, visiðkai nepriklausomai nuo jos naudojimo intensyvumo,taigi ir naudojant tà technikà pagamintø produktø kiekio).

Ilgalaikio turto nusidëvëjimo apskaita pagreitintaisnusidëvëjimo metodais

Pagreitinti nusidëvëjimo metodai yra taikomi reèiau. Juos taikant, pirmaisiais turtonaudojimo metais á sànaudas nuraðoma daug didesnë turto nusidëvëjimo sànaudø sumanei vëlesniais metais. Ðiuos metodus tikslinga taikyti tokiam turtui, kurio naðumas laikuibëgant sparèiai maþëja. Pateiksime du pagreitinto nusidëvëjimo skaièiavimo metodus: ma-þëjanèios vertës ir metø skaièiaus. Juos taikydama, ámonë gali didesnæ materialiojo turtodalá nudëvëti pirmaisiais turto naudojimo laikotarpiais.


sànaudos)

Naudojimo metai

490


Iliustruosime tai pavyzdþiu: ámonë ásigijo árengimà uþ 62 000 Lt, kurá naudos6 metus ir kurio numatoma likvidacinë vertë – 5000 Lt. Toliau, remdamiesi ðiuo pa-vyzdþiu, parodysime, kaip galima apskaièiuoti nusidëvëjimà pagreitintais nusidëvëji-mo metodais.

Taikant dvigubà-maþëjanèios vertës metodà, pirmiausia bûtina nustatyti nusidë-vëjimo procentà, kuris apskaièiuojamas pagal formulæ:

Nagrinëjamame pavyzdyje apskaièiuota nusidëvëjimo norma procentais yra 16,7(100 : 6). Norint apskaièiuoti maþëjanèios (pvz., dvigubai) vertës normà, gautàjà (16,7%)nusidëvëjimo normà reikia padauginti ið 2. Gaunama dvigubai maþëjanèios vertës normaprocentais: 16,7 × 2 = 33,4%.

Árengimo nusidëvëjimo ir nusidëvëjimo sànaudø sumø apskaièiavimas pateiktaslentelëje.

3 (5.2) lentelë Árengimø nusidëvëjimo apskaièiavimas

maþëjanèios vertës metodu

100Nusidëvëjimo norma (procentais) = Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo metai


Nudëvëtojiturtosuma (Lt)

Likutinëvertë metøpabaigoje(Lt)

Likutinëvertëmetøpradþioje (Lt)

Nusidëvëjimoprocentas

20X1 62 000 x 33,4 = 20 708 20 708 41 29220X2 41 292 x 33,4 = 13 792 34 500 27 50020X3 27 500 x 33,4 = 9185 43 685 18 31520X4 18 315 x 33,4 = 6117 49 802 12 19820X5 12 198 x 33,4 = 4074 53 876 812420X6 8124 - 5000 Lt = 3124 57 000 5000

Ið viso: 57 000 57 000 5000

Ið lentelës duomenø matyti, kad ilgalaikio turto nusidëvëjimo sànaudos apskaièiuo-jamos nuo likutinës vertës, taikant dvigubà maþëjanèios vertës nusidëvëjimo normos pro-centà. Pirmaisiais metais nusidëvëjimo sànaudos yra didþiausios. Likutinë vertë metø pa-baigoje apskaièiuojama ið pradinës vertës atimant nusidëvëjimo sànaudas (pvz., 20X1 me-tais: 62 000 - 20 708 = 41 292 Lt), ir metø pabaigoje ji tampa likutine verte ir ateinanèiømetø pradþiai. Nuo jos apskaièiuojamos 20X2 metø nusidëvëjimo suma ir sànaudos. To-dël antrøjø ir po jø einanèiø metø nusidëvëjimo sànaudos bus maþesnës nei prieð tai bu-vusiø metø. Paskutiniøjø metø nusidëvëjimo sànaudos apskaièiuojamos ið likutinës ver-tës metø pradþioje atimant likvidacinæ vertæ (8124 - 5000 = 3124 Lt), kuri ir neturi bûtinudëvëta. Taip daroma vien dël aritmetiniø prieþasèiø, nes apskaièiavæ 33,4% nuo 20X6 m.pradþios likutinës vertës (8124 Lt × 33,4% = 2713 Lt), gautume maþesnæ nusidëvëjimosànaudø sumà nei ta, kurià reikia nuraðyti á 20X6 m. sànaudas. Grafiðkai pavaizduojantmaþëjanèios vertës metodu apskaièiuotà nusidëvëjimà, kiekvienam apskaièiuojamam pa-vyzdþiui gausime panaðià kreivæ.

123456789012345678912345678901234567891234567890123456789123456789012345678912345678901234567891234567890123456789123456789012345678912345678901234567891234567890123456789123456789012345678912345678901234567891234567890123456789123456789012345678912345678901234567891234567890123456789123456789012345678912345678901234567891234567890123456789

123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890123456789012345678901234567890


sànaudos)

Naudojimo metai

491


Apskaièiuojant nusidëvëjimà kitu, taip pat pagreitintu, metø skaièiaus metodu,uþuot apskaièiavus nusidëvëjimo normà procentais, naudojamasi eile trupmenø, kuriøreikðmës kiekvienais ateinanèiais metais vis maþëja. Trupmenos vardiklis, kurá sudaronumatytø ilgalaikio materialiojo turto naudojimo metø suma, yra pastovus visais apskai-tos laikotarpiais. Aptariamame pavyzdyje ámonë árengimà nutarë naudoti 6 metus, todëltrupmenos bus tokios:

6 + 5 + 4 + 3 + 2 + 1 6 5 4 3 2 16 + 5 + 4 + 3 + 2 + 1 21 21 21 21 21 21

Nusidëvëjimo apskaièiavimas ðiuo metodu pateiktas lentelëje. Nusidëvëjimas apskai-èiuojamas nuo pradinës nudëvëtinos ilgalaikio turto vertës, t. y. ið pradinës vertës atëmuslikvidacinæ vertæ (62 000 Lt - 5000 Lt = 57 000 Lt).

4 (5.2) lentelë Árengimø nusidëvëjimo apskaièiavimas

metø skaièiaus metodu


Nusidëvë-jimosuma (Lt)

Likutinëvertë –62 000 Lt

Likænaudotimetai

Nusidëvëjimoapskaièiavimas

20X1 6 57 000 x 6/21 = 16 286 16 286 45 71420X2 5 57 000 x 5/21 = 13 571 29 857 32 14320X3 4 57 000 x 4/21 = 10 857 40 714 21 28620X4 3 57 000 x 3/21 = 8143 48 857 13 14320X5 2 57 000 x 2/21 = 5429 54 286 771420X6 1 57 000 x 1/21 = 2714 57 000 5000

Ið viso: 57 000 57 000 5000

Taigi, apskaièiuodami materialiojo turto nusidëvëjimà pagreitinto nusidëvëjimo meto-dais, gauname gerokai didesnes nusidëvëjimo sànaudas pirmaisiais ilgalaikio turto naudojimometais nei to paties turto nusidëvëjimo sànaudas apskaièiuodami tiesiog proporcingu arprodukcijos kiekio metodu. Padidinus nusidëvëjimo sànaudas, sumaþëja pelnas. Tai iliust-ruosime aptariamu pavyzdþiu, palyginæ 20X1 m. ir 20X6 m. veiklos rezultatus. Tarkime,

= + + + + +

492


ámonë 20X1 m. gavo 60 000 Lt pajamø ir patyrë 30 000 Lt sànaudø (ðià sumà sudaro visoskitos, iðskyrus árengimø nusidëvëjimo, sànaudos). Tiek pat pajamø ámonë uþdirbo patir-dama tokias pat sànaudas (neskaitant árengimø nusidëvëjimo sànaudø!) ir 20X6 metais.

Ilgalaikio turto nusidëvëjimo metodø átaka grynajam pelnui (20X1 m.) (Lt)

Pajamos 60 000Sànaudos (iðskyrus árengimø nusidëvëjimo) 30 000Árengimø nusidëvëjimas:Tiesiogiai proporcingas 9500Dvigubas-maþëjanèios vertës 20 708Metø skaièiaus 16 286Pelnas 20 500 9292 13 714

Ilgalaikio turto nusidëvëjimo metodø átaka grynajam pelnui (20X6 m.) (Lt)

Pajamos 60 000Sànaudos (iðskyrus árengimø nusidëvëjimo) 30 000Árengimø nusidëvëjimas:Tiesiogiai proporcingas 9500Dvigubas-maþëjanèios vertës 3124Metø skaièiaus 2714Pelnas 20 500 26 876 27 286

Ið duomenø lentelëse matyti, kad tiesiog proporcingu metodu apskaièiuotos nusi-dëvëjimo sànaudos nedaro jokios átakos pelno svyravimams per visà árengimø naudojimolaikotarpá. Kitaip sakant, dël ilgalaikio turto nusidëvëjimo pelno suma iðliktø vienoda pervisà turto naudojimo laikotarpá (suprantama, jeigu tik nesikeistø uþdirbtø pajamø bei kitøsànaudø sumos). Produkcijos kiekio metodu apskaièiuotos nusidëvëjimo sànaudos ávai-riais ataskaitiniais laikotarpiais gali skirtis, nes jos priklauso nuo nudëvimo turto naudoji-mo intensyvumo. Taikant tiesiog proporcingà metodà, 20X1 m. ir 20X6 m., jeigu kitø pa-jamø ir sànaudø sumos liktø nepasikeitusios, pelnas bûtø toks pat – 20 500 Lt, nes ir áren-gimø nusidëvëjimo sànaudø suma nesikeistø.

Taèiau taikydami pagreitintus nusidëvëjimo metodus, visada gausime didþiau-sià nusidëvëjimà ilgalaikio turto naudojimo pradþioje, o maþiausià – naudojimo pabai-goje, taip pat maþiausià pelnà ilgalaikio turto naudojimo pradþioje ir didþiausià – pa-baigoje. Todël reikia bûti labai atsargiems ir pagreitintus ilgalaikio materialiojo turto nu-sidëvëjimo metodus taikyti tik tais atvejais, kai turtas iðties nusidëvi tokiu bûdu. Tokieatvejai itin reti, bet vis dëlto pasitaiko. Pavyzdþiui, transporto ámonë aptarnauja trijø rû-ðiø klientus: turtingus uþsienio ekspertus, kurie reikalauja, kad juos veþiotø prabangiais irbûtinai naujais automobiliais; teikia taksi paslaugas visiems to regiono gyventojams iriðveþioja paðto siuntas. Ði paslauga apmokama daug maþiau, bet ir jokie ypatingi reikala-vimai tokiems automobiliams nekeliami: jie gali bûti seni ir neiðvaizdûs, svarbu, kad va-þiuotø. Taigi, ðioje ámonëje automobiliai pirmaisiais jø naudojimo metais uþdirba didesnes paja-mas bûtent todël, kad jie yra nauji. Suprantama, kad tokio pobûdþio turtui tikslinga taikytipagreitintus jo nudëvëjimo bûdus.

Taèiau, apskritai kalbant, pagreitinti ilgalaikio materialiojo turto nudëvëjimo bû-dai turëtø bûti taikomi tik mokesèiø tikslais, kai apskaièiuojamas apmokestinamasis

493


pelnas. Daugelio ðaliø valdþia, skatindama techninæ ámoniø paþangà, apmokestina-majam rezultatui apskaièiuoti leidþia taikyti pagreitintus ilgalaikio turto nusidëvëjimoapskaitos metodus. Ðá teiginá toliau pagrásime konkreèiu pavyzdþiu. Pirmiausia reikiaprisiminti, kad tokiø metodø esmë ta, jog apskaièiuojant apmokestinamàjá (bet ne ap-skaitiná, t. y. tikràjá!) pelnà, valdþia tam tikrais turto naudojimo laikotarpiais leidþiaámonëms áskaièiuoti á sànaudas didesnæ negu ið tikrøjø patiriama ilgalaikio materia-liojo turto nudëvëjimo sumà. Vadinasi, ir pelno mokestá ámonës moka maþesná ilgalai-kio turto naudojimo pradþioje, o didesná – pabaigoje, nes turto naudojimo pabaigojetiesiog nebeliks ko nudëvëti – viskas bus nudëvëta ir nuraðyta á mokesèiø pripaþásta-mas sànaudas pirmaisiais turto naudojimo metais. Ðitaip valstybë, nukeldama daliesmokesèiø surinkimà keleriais metais, skatina plëtoti paþangà, nes apdairios ámonës,ásigijusios árengimø ar kito ilgalaikio turto ir nusidëvëjimà apskaièiuodamos pagrei-tintais bûdais, greièiau pakeis naudotus árengimus naujais, prieðingu atveju vëlesniaisárengimø naudojimo laikotarpiais jos bus priverstos mokëti nepaprastai didelius pel-no mokesèius. Pagreitintais nudëvëjimo metodais, tik jau su naujais árengimais, josgalës vël didinti nusidëvëjimo sànaudas (nes naujo turto naudojimo pradþioje vël nu-dëvës santykinai dideles sumas) ir maþinti pelno mokesèius. Ðitaip daugumà ámoniøgalima átraukti aktyviai plëtoti ekonomikos procesà: juk suinteresuotos nuolat tobu-linti ir keisti savo materialøjá ilgalaiká turtà ámonës teigiamai veikia ir gamybos prie-mones gaminanèias ámones. Ðiuo metu dvigubà-maþëjanèios vertës bûdà, apskaièiuo-jant apmokestinamàjá pelnà, leidþia taikyti ir Lietuvos Respublikos pelno mokesèioástatymas. Taèiau, renkantis ðià lengvatà, reikia bûti labai atsargiems. Pirmiausia ðiuosbûdus galima taikyti tik tuo atveju, jeigu ámonë numato ateityje plësti gamybà ir uþ-dirbti vis didesnes pajamas. Prieðingu atveju po keleriø metø paprasèiausiai nebus iðko mokëti dideliø pelno mokesèiø arba ásigyti naujas gamybos priemones. Antra ver-tus, reikia atsiþvelgti ir á galimus valdþios veiksmus. Jeigu ji staiga ims ir padidinspelno mokesèio tarifà, gali blogai baigtis. Juk tokiu atveju padidëjæs tarifas bûtø taiko-mas santykinai didesniam apmokestinamajam pelnui nei ankstesniais metais. Taip Lie-tuvoje jau yra nutikæ. Todël leistis á „þaidimus“ galima tik su stabilia ir prognozuoja-ma valdþia.

Baigdami aiðkinti ilgalaikio materialiojo turto nusidëvëjimo apskaièiavimo (nusidë-vëjimo sumø nustatymo) ir apskaitos (ðiø sumø fiksavimo dokumentuose ir registravimo buhalte-rinës apskaitos registruose) klausimus, atkreipiame dëmesá á kelias svarbias aplinkybes, ku-riø neakcentavome, nenorëdami atitraukti dëmesio nuo ir taip sudëtingø ilgalaikio turtonusidëvëjimo apskaitos klausimø:

Svarbu paþymëti, kad pagreitinti ilgalaikio turto nusidëvëjimo bûdai skirti dau-giausia taikyti ne bendrojoje finansinëje apskaitoje, o apskaièiuojant apmokesti-namàjá veiklos rezultatà. Taèiau praktiðkai gana daþnai susiduriama su aplinkybë-mis, kai pagreitinto nudëvëjimo metodai taikomi ir finansinëje apskaitoje. Kartais irdël to, kad nereikëtø daryti labai sudëtingø perskaièiavimø, nustatant finansinëje ap-skaitoje iðvestø ir apmokestinimo tikslais apskaièiuojamø rezultatø skirtumus. Jeiguámonë, kurios ilgalaikis turtas nusidëvi tiesioginiu bûdu, mokesèiø optimizavimo tiks-lais imtø naudoti pagreitintus to turto nudëvëjimo metodus, jos buhalterijai praktið-kai tektø vesti dvigubà ilgalaikio turto nusidëvëjimo ir nusidëvëjimo sànaudø apskai-tà: vienà – finansiniø ataskaitø rinkiniui rengti, kità – mokesèiams apskaièiuoti.

Taèiau gana daþni atvejai, kai ir finansinëje apskaitoje pagreitinti nudëvëjimo meto-dai atitinka arba beveik atitinka tikràjá ilgalaikio turto nusidëvëjimà, pavyzdþiui, pradëjuseksploatuoti prabangø vieðbutá, pirmaisiais metais uþ jo kambariø nuomà uþdirbama labai

494


daug pajamø. Po keleriø metø ðie apartamentai nutriûðta ir uþ gyvenimà juose nuominin-kai sutiktø mokëti daug maþiau, – kaip vidutiniame vieðbutyje. Taèiau paskui juos nema-þai metø galima nuomoti nebrangiai. Tai vienas paprasèiausiø ilgalaikio turto pagreitintonudëvëjimo pavyzdþiø, kai turtas naudojimo pradþioje nusidëvi daug greièiau nei pervisà likusá naudojimo laikà. Panaðiais atvejais pagreitintus jo nudëvëjimo bûdus tikslinganaudoti ir finansinëje, ir mokesèiams skirtoje apskaitoje.

Taèiau neretai pasitaiko, kad siekdamos taupyti ne tik mokesèiø, bet ir apskai-tos vedimo sàskaita, ámonës pagreitinto nudëvëjimo bûdus ima taikyti net ir tuomet,kai jø turtas nusidëvi tolygiai per visà naudojimo laikà arba jis nusidëvi proporcingaipagamintø produktø kiekiui. Tokios nuostatos negalima laikyti teisinga, nes tokiu at-veju (nors ir sutaupant dël mokesèiø pirmaisiais turto eksploatavimo metais) iðkrai-pomi finansinës apskaitos duomenys, todël ámonës vadovai gali priimti klaidingussprendimus ir nepasirengti mokëti ateityje neiðvengiamas dideles mokesèiø sumas.Taèiau praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai ámonës veikla matoma „plika akimi“, irnëra jokio reikalo vykdyti labai tikslià finansinæ apskaità. Valdþia bet kuriuo atvejureikalauja tiksliai apskaièiuoti mokesèius, dël to ir apsiribojama buhalterinës apskai-tos vedimu „pagal mokesèius“.

Pagaliau yra ir dar viena prieþastis, dël kurios retsykiais finansinëje apskaitoje taikomipagreitinti ilgalaikio turto nudëvëjimo metodai. Jie susijæ su tuo, kad dël kokiø norsprieþasèiø (tai jau priklauso nuo ámonës ekonominës politikos) ámonës vadovai gali norëtipirmaisiais tam tikro turto naudojimo metais jø didesnio nudëvëjimo sàskaita padidintinusidëvëjimo sànaudas, o ateinanèiais – jas sumaþinti. Taip gali bûti, jeigu ámonës vadovasrenkamas, pavyzdþiui, penkeriems metams ir nori parodyti, kad jam vadovaujant ámonësveikla nuosekliai gerëjo (tam ir reikia, kad ilgalaikio turto nusidëvëjimo sumos nuosekliaimaþëtø, taip didindamos grynàjá pelnà). Tokiais ir panaðiais atvejais kartais pasinaudojamavadinamosios kûrybinës apskaitos teikiamomis galimybëmis ir ne tik mokesèiø apskaièiavimotikslais, bet ir finansinëje apskaitoje bei rengiant atitinkamas ataskaitas taikomi pagreitintiilgalaikio turto nudëvëjimo metodai.

Vis dëlto reikia konstatuoti, kad bendru atveju vedant finansinæ apskaità ir rengiantfinansiniø ataskaitø rinkinius jokie pagreitinti ilgalaikio turto nusidëvëjimo metodainetaikytini. Jeigu toks turtas ið tiesø pirmaisiais jo naudojimo metais, palyginti suvëlesniais, nusidëvi greièiau, taip ir reikia konstatuoti ámonës apskaitos politikos ásakyme,juolab kad pagal ðiuo metu galiojanèias taisykles kiekviena ámonë kasmet turi perþiûrëtiilgalaikio turto rodiklius, lemianèius nusidëvëjimo sumø apskaièiavimà: to turtonaudojimo laikà, numatomà jo likvidacinæ vertæ ir nusidëvëjimo normatyvus. Paprastaitai daroma atliekant metinæ ðio turto inventorizacijà, kai inventorizacijos komisijospateikia atitinkamus pasiûlymus ámonës vadovui.

Atkreipiame dëmesá, kad nenudëvimas tik tas ámonës turtas, kuris nepradëtasnaudoti ámonës veikloje. Prisiminkite, kad remontuojamas turtas nëra laikomasnenaudojamu, todël jo nusidëvëjimas turi bûti apskaièiuojamas. Taip patskaièiuojamas laikinai nenaudojamo ámonës veikloje arba uþkonservuoto turtonusidëvëjimas. Labai svarbu tiksliai dokumentuoti ilgalaikio turto naudojimo pra-dþià, taip pat ir jo naudojimo nutraukimà. Èia nepakanka Ilgalaikio turto perdavimo–priëmimo ar likvidavimo aktø, nes priimtas ilgalaikis turtas nebûtinai tuoj pat prade-damas naudoti. Jo nusidëvëjimo apskaita pradedama vesti tuomet, kai suraðomasIlgalaikio materialiojo turto naudojimo pradþios aktas. Tuomet nuo sekanèio më-nesio pirmosios dienos pradedamas apskaièiuoti nusidëvëjimas, ir tokio apskai-èiavimo pagrindas – buhalterijos parengta atitinkama Buhalterinë paþyma. Beje, rem-damasi ámonës vadovo ásakymais, kiekvienà kartà apskaièiuodama ilgalaikio turto

495


nusidëvëjimo sumà, buhalterija privalo parengti atitinkamà dokumentà, kitaip pokiek laiko bûtø neámanoma nustatyti, kodël bûtent tokia, o ne kitokia ilgalaikio tur-to nusidëvëjimo ir atitinkamø nusidëvëjimo sànaudø suma apskaièiuota. Taèiau tainereiðkia, kad neturi bûti apskaièiuojamas kiekvieno fiziðkai ámonëje nesanèio ilga-laikio turto nusidëvëjimas ir registruojamos atitinkamos nusidëvëjimo sànaudos.Pavyzdþiui, ámonë gali ilgalaiká turtà iðnuomoti kitai ámonei. Be abejo, jis bus per-veþtas nuomininkui, taèiau pastarasis mokës nuomos mokestá, kurá savo sàskaitoseir finansinëse ataskaitose atspindës nuomotojas kaip nuomos pajamas. Todël jis tu-rës áskaièiuoti á nuomos sànaudas ir nudëvëtàjà nuomojamo turto dalá.

Kai kurios ilgalaikio turto rûðys apskritai nenudëvimos. Pirmiausia, kaip mi-nëjome, nenudëvima tik þemë bei investicinis turtas, kuris apskaitomas tikràjaverte. Aiðku, yra ir kitokio ilgalaikio turto, kurio vertë metams bëgant ne tiknemaþëja, bet netgi didëja. Todël atrodytø, kad neteisinga registruoti tokio turtovertës sumaþëjimà dël nusidëvëjimo. Pavyzdþiui, neapskaièiuojamas á kultûrosvertybiø registrà átraukto ilgalaikio turto, taip pat muziejø eksponatø nusidëvë-jimas. Iðties tarsi ir juokingai atrodytø Leonardo da Vinèio „Monos Lizos“ nusi-dëvëjimas! O vis dëlto jos kaina didëja tikrai ne todël, kad tas paveikslas sensta.Antra vertus, amþino nëra nieko ir kaþkiek jis iðties nusidëvi. Be to, ir kiekvieno(ar bent jau beveik kiekvieno) meno kûrinio tegul ir netiksli kaina (geriau bûtøsakyti – vertë) nustatoma vien jau to turto draudimo tikslais. Todël dar kartàprimename, kad buhalterinë apskaita – tik mus supanèio pasaulio nelabai tobu-las vaizdas, ir nëra prasmës tapatinti ðiø dviejø reiðkiniø, nes taip galima prieitiir iki visiðko absurdo, juk sakoma, kad dabartinëmis kainomis þmogaus vertë –apie pusantro dolerio, nes tiek kainuoja já sudaranèios medþiagos. Buhalterinësapskaitos tikslumas ir pati buhalterinë apskaita geri tiek, kiek jie tarnauja þmo-gui, bet ne atvirkðèiai. Nepamirðkite ne tik optimalumo principo, bet ir to, kadkiekvienas iki absurdiðko preciziðkumo atvestas reiðkinys gali tapti prieðybe sau.Buhalterinëje apskaitoje, kaip ir vadyboje, tai atsitinka ne taip jau retai, todëlðito reikia saugotis.

Pagrindinis kiekvienos ámonës ataskaitinis laikotarpis – finansiniai metai. Taèiauneteisinga ilgalaikio turto nusidëvëjimà apskaièiuoti tik metais ir pradëti tiknuo tø metø, kada ðis turtas pradedamas eksploatuoti. Pavyzdþiui, kuris norsobjektas pradedamas naudoti 20X1 m. vasario mënesá, o kitas – tø paèiø metølapkritá. Akivaizdu, kad pirmasis uþdirbs pajamas (ir nusidëvës) beveik iðtisusmetus, o antrasis – ne visus du mënesius. Taèiau taip pat akivaizdu, kadapskaièiuoti nusidëvëjimà dienos tikslumu bûtø neracionalu. Todël pagal ðiuometu Lietuvoje galiojanèias taisykles ilgalaikio turto nusidëvëjimas pradeda-mas apskaièiuoti nuo sekanèio mënesio, já atidavus eksploatuoti, pirmos dienos.Tai reiðkia, kad buhalterinëje apskaitoje pirmojo mûsø paminëto turto nusidëvëji-mas 20X1 metais bus apskaièiuojamas deðimt mënesiø, o antrojo – tik vienà. Jeigukuris nors turtas pradedamas eksploatuoti paskutiná finansiniø metø mënesá (ámo-nëse, kuriø finansiniai metai sutampa su kalendoriniais – gruodá), to turto nusidë-vëjimas ir atitinkamos nusidëvëjimo sànaudos pradedamos apskaièiuoti tik nuokitø ataskaitiniø metø pradþios – sausio 1 dienos. Nustojus ilgalaiká materialøjáturtà naudoti ámonës veikloje, nusidëvëjimas nebeskaièiuojamas nuo kito mënesiopirmos dienos. Pavyzdþiui, kuris nors objektas baigiamas naudoti 20X5 m. kovomënesá, o kitas – tø paèiø metø gruodþio mën. Tai reiðkia, kad buhalterinëje ap-skaitoje pirmojo mûsø paminëto turto nusidëvëjimas 20X5 metais bus baigtasskaièiuoti kovo 31 dienà, o antrojo – gruodþio 31 dienà.

496


Skaitydami iðverstà uþsienio literatûrà, daþnai galite aptikti vadinamàjà pusës mëne-sio taisyklæ. Reikalas tas, kad beveik visose valstybëse (taèiau ne Lietuvoje) ilgalaikioturto nusidëvëjimas pradedamas apskaièiuoti nuo to mënesio, kurá turtas pradëtasnaudoti, jeigu jis pradedamas eksploatuoti pirmojoje to mënesio pusëje. Jeigu jispradedamas eksploatuoti antrojoje mënesio pusëje, nusidëvëjimas ir atitinkamossànaudos pradedamos apskaièiuoti nuo kito mënesio. Be abejo, tokia ilgalaikio tur-to nusidëvëjimo ir nusidëvëjimo sànaudø apskaitos tvarka yra tikslesnë, taèiau irimlesnë darbui.

Ne visuomet pavyksta teisingai nustatyti ilgalaikio turto naudojimo laikà. Jukkai turtas pradedamas eksploatuoti, ðito daþniausiai negali padaryti net ir labaiaukðto lygio inþinieriai ir technologai. Jie gali ávertinti bent jau fiziná ilgalaikiomaterialiojo turto nusidëvëjimo laikà, bet ekonominio ðio turto naudojimo laikodaþniausiai negali ávertinti niekas, nes niekas negali tiksliai prognozuoti, kokiabus mokslinë ir techninë paþanga netgi keletà ateinanèiø deðimtmeèiø. Todël ámo-nës turëtø periodiðkai perþiûrëti ir, jeigu reikia, koreguoti pasirinktà ilgalaikiomaterialiojo turto nusidëvëjimo laikà, taigi ir ekonominius normatyvus. Pavyz-dþiui, árengimo, kurio pradinë vertë – 40 000 Lt, naudojimo pradþioje buvo nusta-tytas penkeriø metø jo naudojimo laikotarpis, kuriam pasibaigus buvo planuoja-ma ðá árengimà perleisti ir ásigyti naujà. Buvo apskaièiuota, kad kiekvienais árengi-mo naudojimo metais á sànaudas bus áskaièiuota po 8000 Lt (40 000 Lt : 5 m.),registruojant ir atitinkamà árengimo nusidëvëjimo sumà. Taip buvo daroma perpirmuosius trejus jo eksploatavimo metus nudëvint 24 000 Lt ir ðià sumà áskai-èiuojant á kiekvienø metø sànaudas. Taèiau atliekant inventorizacijà treèiøjø áren-gimo eksploatavimo metø pabaigoje buvo nuspræsta, kad ðiais árengimais ámonënaudosis dar ketverius, bet ne dvejus (kaip buvo manoma árengimo eksploatavi-mo pradþioje) metus. Tokia situacija, be abejo, nëra gera, nes tai reiðkia, kad perpirmuosius trejus árengimo naudojimo metus á sànaudas buvo áskaièiuota per di-delë jo nusidëvëjimo suma, be to, sumaþinta ir likutinë árengimo suma balanse.Todël reikia kuo anksèiau perþiûrëti ilgalaikio turto nusidëvëjimo laikà, jeigu ma-noma, kad jis neatitiks anksèiau numatyto, ir likusià, dar nenudëvëtà, turto sumànudëvëti per ið naujo nustatytà likusá nudëvëjimo laikà. Kaip pateikta pavyzdyje,iki árengimo naudojimo pradþios buvo manoma, kad jis per kitus dvejus metusbus nudëvëtas po 8000 Lt kasmet. Dabar, nusprendus ðá árengimà naudoti ketve-rius, bet ne dvejus metus, likusià dar nenudëvëtà jo sumà reikës paskirstyti ketve-riems, bet ne dvejiems metams, á kiekvienø metø sànaudas áskaièiuojant ne po8000 Lt (kaip buvo manyta árengimo naudojimo pradþioje), bet po 4000 Lt(16 000 Lt : 4 m.) kasmet.

Tas pats ilgalaikis turtas gali bûti naudojamas skirtingai. Kokia nors technika galibûti naudojama vadinamojoje „agresyvioje terpëje“, pavyzdþiui, labai drëgnoje ap-linkoje. Dël to ji gali rûdyti, taigi susidëvëti anksèiau uþ analogiðkà turtà, naudoja-mà palankiomis jo eksploatavimo sàlygomis. Daugeliui ilgalaikio turto rûðiø turireikðmës ir to turto naudojimo intensyvumas: vienaip nusidëvi maðinos ir árengi-mai, kai jie naudojami po aðtuonias valandas per dienà, ir visiðkai kitaip trimis pa-mainomis dirbanèios priemonës. Be abejo, á tokias aplinkybes bûtina atsiþvelgtinustatant ir apskaièiuojant ilgalaikio turto nusidëvëjimà.

Kiekviena ámonë privalo ne reèiau kaip kartà per metus (prieð sudarydamafinansines ataskaitas) perþiûrëti viso turto nusidëvëjimo apskaièiavimometodus, likvidacines vertes ir naudingojo tarnavimo laikà. Jeigu reikia, visi

497


ðie dydþiai turi bûti patikslinti, kad bûtø atspindëta tikra ir teisinga ámonëspadëtis. Kitaip tariant, kiekvienais metais buhalterë turi árodyti, kad ámonësvadovas parinko tikslius ilgalaikio materialiojo turto atspindëjimo ámonësbalanse kriterijus.

Bet kuriuo atveju anksèiau ar vëliau kiekvienà ilgalaiká turtà tenka nuraðyti, nes jisjau nebegali bûti naudojamas ámonës veikloje arba tai daryti tampa nenaudinga.

5.2.3. Ilgalaikio materialiojo turto netekimø apskaita

Kai ámonës naudotas ilgalaikis materialusis tur-tas tampa nebereikalingas, ji gali tà turtà perleisti ki-tiems. Kitu atveju, kai jis visiðkai nudëvëtas, t. y. jo ási-gijimo iðlaidos perkeltos á sànaudas, turtas gali bûti lik-viduotas.

Gana daþnai susiduriama su problema, kai tam tik-ras objektas apskaitoje bûna visiðkai nudëvëtas (visa jovertë bûna perkelta á sànaudas), bet realiai jis dar tinka-mas naudoti ir galës bûti naudojamas ilgà laikà (pvz.,metaliniai priekalai liaudies menininkø dirbtuvëse galitarnauti kelis ðimtus metø). Ið pirmo þvilgsnio tai, atro-do, nedidelë problema. Ne kartà pabrëþëme, kad nederapaþeisti optimalumo principo ir deðimtmeèiais (ar net ðimt-meèiais kaip minëtø priekalø atveju) nuraðinëti á sànau-

das po keletà litø nudëvimà ilgalaiká turtà. Taèiau, antra vertus, ðiuo atveju kyla kita –ilgalaikio turto apsaugos – problema. Jeigu turtas nudëvimas visiðkai, tai buhalterinësapskaitos sàskaitose bei finansiniø ataskaitø rinkiniuose yra neámanoma jo atspindëti. Beabejo, to daikto pavadinimà galima áraðyti á kokià tik nori sàskaità. Bet negalima pamirðtipiniginio ákainojimo principo: jeigu turto vertë apskaitoje lygi nuliui, sàskaitose jis bus vie-nodai atspindëtas (tiksliau sakant, neatspindëtas), nesvarbu, ar naudojamas ámonëje, ar jákas nors nugvelbs. Nulis ir yra nulis: ar já pridësime, ar atimsime ið balanso turto sumos, tasuma në kiek nepasikeis. Kad bûtø iðvengta ðios problemos, buhalteriai toká ilgalaiká turtànudëvi ne visiðkai, o tik iki vieno lito. Tokia ilgalaikio turto vertë vadinama atmintineverte. Ji nedaro jokio esminio poveikio bendrai turto ar sànaudø sumai, taèiau ðia vertetoks turtas apskaitomas analitinëse kortelëse ir buhalterinëse sàskaitose, todël, pradingusturtui ið ámonës, turto ir nuosavybës sumos nesibalansuos, nes jos skirsis vienu litu. Prieðfinansiniø ataskaitø sudarymà inventorizavus ilgalaiká turtà, pradingæs turtas nebus „su-skaièiuotas“, nes inventorizacijos komisija jo paprasèiausiai nesuras. Taigi ámonëje esan-èio turto sumoje jis ir nebus atspindëtas. Kadangi ðis objektas oficialiai nebuvo nuraðytas,nuosavybës dalyje atsispindës. Ið èia neiðvengiamai atsiranda neatitikimas tarp turto irnuosavybës bendros sumos. Buhalteriui belieka rasti tokio nesutapimo prieþastá, o ámo-nës vadovams – pareikalauti kompensacijos ið asmenø, atsakingø uþ turto apsaugà.

Nuraðant turtà ið ámonës (perleidþiant já tretiesiems asmenims ar naikinant), atsi-þvelgiama á turto ásigijimo savikainà, jo nusidëvëjimo sumà, likvidacinæ bei likviduojantturtà susidariusiø atliekø vertæ, o turtà perleidþiant – dar ir á jo perleidimo kainà. Skir-tingi nudëvëto ilgalaikio turto nuraðymo bûdai (já perleidþiant uþ pinigus ar uþ kità turtàtretiesiems asmenims, paprasèiausiai sunaikinant, kai lieka turto naikinimo atliekø ar jø

– Nesuprantu, kà turi galvojesakydama „pameèiau kelià“, – ið-droþë Karalienë. – Ar tu já turëjai?Visi èia esantys keliai priklausoman. Beje, ko èia atëjai? – pridûrëjau kiek malonesniu balsu. – Kolgalvoji, kà sakyti, padaryk reveran-sà, taip laimësi laiko.

Alisa ðiek tiek nustebo, bet, ku-pina pagarbos Karalienei, nedrásonepatikëti.

„Kalbanèiø gëliø sodas“

498


nelieka ir pan.) sàlygoja ðio apskaitos baro ávairovæ. Aptarsime svarbiausius ilgalaikiomaterialiojo turto nuraðymo atvejus.

Daþniausiai ilgalaikis materialusis turtas nuraðomas tada, kai jo nusidëvëjimo su-ma bûna lygi ásigijimo savikainai arba turtas nudëvëtas iki likvidacinës vertës, t. y. kaiturtas bûna nudëvëtas visiðkai arba tiek, kad jo nebeámanoma arba netikslinga naudotipagal paskirtá. Nagrinëdami ankstesná klausimà, aiðkinome: jeigu ámonës ekspertamsnepavyksta tiksliai nustatyti turto nusidëvëjimo laikotarpio, tai vëliau ðis laikotarpisturi bûti tikslinamas, kad bûtø galima kuo teisingiau priskirti jo nudëvëtàjà dalá atitin-kamø ataskaitiniø laikotarpiø sànaudoms. Taèiau nuraðomas turtas daþniausiai nebûnasusidëvëjæs tiek, kad ið jo visiðkai nieko nebeliktø. Paprastai lieka tam tikri dar panau-dotini mazgai ar detalës arba kitos atliekos (neretai ir brangieji metalai), kurias galimaparduoti kaip lauþà. Taigi ðios savitos pajamos ið esmës maþina turto nusidëvëjimo su-mà. Apskaitoje ði suma vadinama likvidacine verte. Jà, kaip ir ilgalaikio turto nusidë-vëjimo laikotarpá, ekspertai nustato dar prieð pradedant turtà naudoti, apytiksliai áver-tindami, kiek bus gauta pardavus tà turtà ar pasinaudojus jo liekanomis po nusidëvëji-mo. Be abejo, tai labai apytiksliai apskaièiavimai, nes nepaprastai sunku nustatyti, kiekrinkoje po 10 ar 20 metø bus vertos tam tikros atliekos ilgalaikio turto objektà likvida-vus. Taèiau ðia suma vis dëlto maþinama per turto naudojimo laikotarpá nudëvëtinaturto suma.

Kai turtui visiðkai nusidëvëjus susidaro tokios likvidacinës atliekos, jo ásigijimosavikaina bûna didesnë uþ visà nusidëvëjimo sumà likvidacinës vertës dydþiu. Todël,nuraðant ilgalaiká turtà, turi bûti nuraðoma tik nudëvëtoji jo dalis. Juk negalima nura-ðyti to, kas lieka ámonëje ir turi tam tikrà vertæ, ðiuo atveju – atliekø ilgalaiká turtàlikvidavus.

7 (5.2) schema. Ilgalaikio materialiojo turto likvidavimo atvejai

Nudëvëto iki likvidacinësvertës turto, kai atliekø polikvidavimo nesusidaro

Apskaitoje registruojamas nu-raðomas turtas ir pripaþásta-mas likvidacinës vertës dy-dþio nuostolis.

Nenudëvëto iki likvidaci-nës vertës turto, kai atliekøpo likvidavimo nebûna

Nudëvëto iki likvidacinësvertës turto, kai po likvida-vimo susidaro likvidacinësatliekos

Nenudëvëto iki likvidaci-nës vertës turto, kai po lik-vidavimo susidaro likvida-cinës atliekos

Apskaitoje registruojamas tur-to nuraðymas ir pripaþástamaslikutinës vertës dydþio nuos-tolis.

Apskaitoje registruojamas tur-to nuraðymas, taip pat já likvi-duojant gautos atliekos ir gal-bût pripaþástamas pelnas ar-ba nuostolis.Apskaitoje registruojamas tur-to nuraðymas, taip pat já likvi-duojant gautos atliekos ir gal-bût pripaþástamas pelnas ar-ba nuostolis.

ILGALAIKIOMATERIALIOJO

TURTOLIKVIDAVIMAS

Jeigu ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradþioje ekspertams nepavyksta nu-statyti turto naudojimo laiko arba jo likvidacinës vertës, tai po keliø ar keliasdeðimties

499


metø likviduojant ir dël to nuraðant toká turtà, ámonë netikëtai uþdirba pajamø arbapatiria sànaudø. Pavyzdþiui, turto naudojimo pradþioje ekspertai nemanë, kad já nura-ðant bus galima pelningai parduoti kokias nors atliekas. Po deðimties turto naudojimometø tø atliekø vertë netikëtai iðaugo. Taigi per turto naudojimo deðimtmetá á atitinka-mø metø sànaudas buvo nuraðyta visa turto pradinë vertë, o pardavusi vertingas atlie-kas, ámonë uþdirbo pajamø. Atkreipkite dëmesá, kad ðiuo atveju uþdirbtos pajamos irpelnas reiðkia ne tiek ámonës sëkmingà sandorá (gali bûti, kad tas atliekas pardavë uþtris kartus maþesnæ kainà nei buvo rinkos kaina), kiek nepasitvirtinusià iðankstinæ ámo-nës ekspertø prognozæ. Jeigu jie bûtø sugebëjæ tiksliai numatyti ateitá ir atspëti po keliøar keliolikos metø bûsimà tokiø atliekø supirkimo kainà, jie bûtø tiksliau apskaièiavæturto likvidacinæ vertæ. Èia verta prisiminti ir nusidëvëjimo apskaièiavimà. Juk likvida-cinë vertë turi tiesioginës átakos turto nudëvëtinai vertei, kuri ir gaunama ið ásigijimosavikainos atëmus likvidacinæ vertæ. Todël likvidacinës vertës nustatymo netikslumaineiðvengiamai iðkreipia ir nudëvëtinà vertæ, o tuo paèiu – ir atskirø laikotarpiø nusidë-vëjimo sànaudas. Aiðku, kai apie tokius prognozavimo netikslumus suþinoma po kele-riø ar net keliolikos turto eksploatavimo metø, kà nors pakeisti jau bûna vëlu. Juk per-skaièiuoti visø tø metø nusidëvëjimo sànaudø bûtø paprasèiausiai neámanoma. Vienjau dël optimalumo principo reikalavimø. Todël tokiose situacijose prognozavimo ne-tikslumai priimami kaip neiðvengiama realybë, o susidaræs skirtumas pripaþástamas ata-skaitinio laikotarpio pajamomis ar sànaudomis.

Pradþioje aptarsime paprasèiausià turto likvidavimo atvejá. Tarkime, ámonë „Rûta“nutarë likviduoti stakles, kuriø ásigijimo savikaina (pradinë vertë) – 5000 Lt, nusidëvëjimosuma likvidavimo dienà – 4900 Lt, likvidacinë vertë, kaip ir buvo ekspertø numatyta, –100 Lt (jà visà sudaro likvidacinës atliekos – tiek kainuojanèios ið turto likvidavimo gautosþaliavos). Áraðai sàskaitose turi bûti tokie:

D K

Lik. 50005000

Lik. 0

12410 Árengimøásigijimo savikaina D K

Lik. 49004900

Lik. 0

12417 Árengimøásigijimo savikainos

nusidëvëjimas (-)

D K

100

20110 Þaliavø irkomplektuojamøjøgaminiø ásigijimo

savikaina

Kaip matome, ðiuo atveju nuosavybë nesikeièia, sàskaitose registruojamas tik vienoturto (árengimø „likuèio“) virtimas kitu – þaliavomis. Kad lengviau suprastume ðià sàskai-tø korespondencijà, prisiminkime, jog sàskaitos Nr. 12417 Árengimø ásigijimo savikainos nu-sidëvëjimas (-) ir Nr. 12410 Árengimø ásigijimo savikaina – ne savarankiðkos sàskaitos, o aukð-tesniojo rango sàskaitos Nr. 1241 Árengimai subsàskaitos. Algebrinë sàskaitø Nr. 12410 irNr. 12417 suma (5000 Lt - 4900 Lt) yra 100 Lt, kuriais ákainojamos sàskaitoje Nr. 20110pajamuojamos atliekos (þaliavos), atsiradusios likvidavus árengimà.

500


Kad bûtø aiðkiau, ðià sàskaitø korespondencijà pavaizduokime taip:

Aptarëme patá paprasèiausià ilgalaikio materialiojo turto likvidavimo atvejá, kai il-galaikis turtas likviduojamas „kaip ið knygø“. Taip bûna retai, kur kas daþniau susiduria-ma su labai ávairiais ðio turto likvidavimo atvejais, nes ilgalaikis turtas gali bûti likviduo-jamas (ir perleidþiamas) labai ávairiais bûdais. Ta ávairovë praktiðkai neiðsemiama, nespats turtas bûna skirtingai nudëvëtas. Be to, já, taip pat ir pajamuojamas likvidacines atlie-kas, veikia infliacija, kurios padariniø ásigyjant turtà praktiðkai neámanoma numatyti, tai-gi neámanoma ir ið anksto ávertinti tø atliekø kainos ir t. t. Todël skirtingus ilgalaikio turtolikvidavimo (perleidimo) atvejus pailiustruosime konkreèiais pavyzdþiais, nurodydami,kaip vienas ar kitas ilgalaikio turto netekimo atvejis veikia turto, kuriuo disponuoja ámo-në, sumà ir ámonës nuosavà kapitalà. Kitaip sakant, „pasversime“, ar nebuvo paþeistafundamentinë apskaitos lygybë tarp turto ir nuosavybës. Iðnagrinëjus visus ðiuos atvejus,bus nesunku ir kitus atvejus pavaizduoti buhalterinës apskaitos sàskaitose bei finansiniøataskaitø rinkiniuose. Kad tokia pavaizdavimo tvarka bûtø suprantamesnë, pradësimeanalogiðku, anksèiau pagrindiniame tekste nagrinëtu atveju.

I pavyzdys. Ámonë A nutarë likviduoti stakles, kuriø pradinë vertë – 6000 Lt, nusidë-vëjimo suma likvidavimo dienà – 4500 Lt, likvidacinë vertë, kaip ir buvo numatytaásigyjant turtà, – 1500 Lt. Jà visà sudaro likvidacinës atliekos – uþ tiek litø dar galimapanaudoti ávairias likviduotø stakliø detales.

D K

Lik. 100 100

Lik. 0

1241 Árengimai D K

100Lik. 100

20110 Þaliavø irkomplektuojamøjø gaminiø

ásigijimo savikaina

D K

Lik. 4900

12417 Árengimø ásigijimosavikainos

nusidëvëjimas (-)

D K

Lik. 5000

12410 Árengimøásigijimo savikaina

123456789123456789123456789

6000 4500 1500

123456789123456789123456789

Nuosavybë

12400 Maðinøásigijimo savikaina

D K

Lik. 6000

D K

Lik. 4500

12407 Maðinøásigijimo savikainos

nusidëvëjimas (-)2015 Atsarginës

dalysD K

Ûkinë operacijafiksuojama apskaitoje

Turtas

501


Ðiuo atveju dël turto likvidavimo turto bendra suma nesumaþëjo, tik pasikeitë turtostruktûra: ilgalaikio turto (stakliø) likutinës vertës nebeliko, o padaugëjo trumpa-laikio turto (atsarginiø daliø). Todël ði ûkinë operacija nedaro átakos apskaitineilygybei, nes nuosavas kapitalas liko nepakitæs.

II pavyzdys. Pirmuoju atveju kalbëjome apie ilgalaikio materialiojo turto likvidavi-mà, kai jis atliekamas ámonës darbuotojø valia. Taèiau gali bûti taip, kad ámonësilgalaikis turtas likviduojamas nepaisant ámonës darbuotojø valios. Tokio pobûdþioilgalaikio turto likvidavimui átakos gali turëti ávairios stichinës nelaimës: gaisrai,potvyniai, þemës drebëjimai arba sàmoningi kokiø nors kenkëjø veiksmai, pavyz-dþiui, sprogdinimai ar padegimai. Tokiais atvejais ámonë taip pat gali ið dalies arnet visiðkai prarasti savo turtà. Taigi ávykusi nenumatyta nelaimë ámonei padaroþalà, kurià reikia ávertinti ir uþregistruoti apskaitoje.Tarkime, ámonëje per gaisrà sudegë neapdraustas gamybinis pastatas. Jo likutinëvertë gaisro dienà buvo 10 000 Lt (pradinë vertë – 50 000 Lt, nusidëvëjimo suma –40 000 Lt).

Matome, kad, panaðiai kaip ankstesnio turto likvidavimo atveju, ir dabar, kilusgaisrui, registruojama ûkinë operacija, nes sumaþëja ámonës turtas – pastatas, kartu(per sànaudas) ir ámonës nuosavas kapitalas, nes visas sudegæs turtas yra prarastasnegráþtamai, o per to turto naudojimo laikà á atitinkamø laikotarpiø sànaudas buvoáskaièiuota ne visa jo pradinë vertë, bet tik 40 000 Lt. Taigi ámonë dël gaisro patyrë10 000 Lt nuostoliø (sànaudø).

III pavyzdys. Tarkime, antrajame pavyzdyje minëta ámonë savo pastatà buvo apdrau-dusi, todël ávykus nelaimei (gaisrui), ji gavo 20 000 Lt draudimo kompensacijà.

Ðiuo atveju ámonës turtas ir nuosavybë padidës dël netikëtai gauto pelno (gaunantpajamø). Kitaip sakant, ámonë gavo naudos ið kompensacijos uþ stichinës nelaimëspadarinius, nes á ankstesniøjø ataskaitiniø laikotarpiø nusidëvëjimo sànaudas buvonuraðyta didþioji turto dalis, o gauta kompensacija deðimèia tûkstanèiø (20 000 Lt -10 000 Lt) virðijo likutinæ (nudëvëtinà) ilgalaikio turto vertæ. Nors ðiuo atveju ámo-në nepatyrë nuostolio, bet netgi gavo pelno, taèiau jeigu tas ilgalaikis materialusisturtas (pastatas) buvo labai reikalingas ámonës veiklai, sunku apskaièiuoti ið tikrøjøpatirtus praradimus. Juk dël jo netekimo gali apskritai nutrûkti bet kokia veiklaámonëje. Ðis pavyzdys dar kartà árodo, kad finansinë apskaita visiðkai tiksliai neat-spindi gyvenimo realijø, nes ðiuo atveju reikëtø ávertinti dar ir negautà dël pastato

123456789123456789123456789Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

12100 Gamybiniøpastatø ásigijimo

savikaina D K

Lik. 40 000

611 Bendrosios iradministracinës

sànaudos

50 000 40 000 10 000

Ûkinë operacija fiksuojama apskaitoje


savikainosnusidëvëjimas (-) D KD K

Lik. 50 000

502


praradimo naudà. Taèiau, kaip þinote, pagrindinëse buhalterinës apskaitos sàskai-tose „tariamoji nuosaka neatspindima“ (iðimtis, kaip þinote, nulinës klasës sàskai-tos, taèiau jose daromi tik áraðai atminèiai, ir ðiø sàskaitø duomenys neatspindimipagrindiniuose finansiniø ataskaitø rinkiniuose). Apskaitoje registruojami tik ávy-kæ ûkiniai faktai, dël kuriø keièiasi ámonës turtas ir (arba) nuosavas kapitalas beiásipareigojimai. Jeigu buhalterinës apskaitos sàskaitose pradëtume registruoti po-tencialiai galinèius ávykti faktus, buhalterinë apskaita bei finansiniø ataskaitørinkiniai kad ir ið netobulo realaus gyvenimo atspindþio taptø niekam nereikalingusubjektyviø prielaidø kratiniu.

IV pavyzdys. Iðnagrinëkime sudëtingesná pavyzdá. Tarkime, ámonë dël visiðko ekono-minio (moralinio) nusidëvëjimo nutarë likviduoti stakles, kuriø pradinë vertë – 7000Lt, nusidëvëjimo suma likvidavimo dienà – 3000 Lt. Ðiø stakliø naudojimo pradþio-je buvo nustatyta (numatoma) 200 Lt jø likvidacinë vertë. Ekspertai nutarë, kad iðlikviduotø stakliø dar bus galima panaudoti detaliø uþ 400 Lt. Matome, kad stakliølikutinë vertë: 7000 Lt - 3000 Lt = 4000 Lt, t. y. uþ tiek litø jø dar yra nenudëvëta.Vadinasi, ámonë, uþfiksavusi 400 Lt atsarginiø daliø, patirs praradimø uþ 3600 Lt(4000 Lt - 400 Lt).

123456789123456789123456789Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

D K

Lik. 50 000

D K27 Pinigai ir pinigø

ekvivalentaiD K52 Kitos veiklos

pajamos

50 000 40 000 20 000 10 000


D K

Lik. 40 000


savikaina


savikainosnusidëvëjimas (-)

123456789123456789123456789Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

D K

Lik. 7000

D K62 Kitos veiklos

sànaudos

7000 400 3600


D K

3000

D K


12407 Maðinøásigijimo savikai-

nos nusidëvëjimas(-)

2015 Atsarginësdalys

Lik. 3000

Likviduojant turtà patirtas nuostolis pripaþástamas sànaudomis, kurios apskai-èiuojant uþdirbtà pelnà bus atimamos ið uþdirbtø per tà laikotarpá pajamø. Taigi

503


ámonës veiklos rezultatas bus maþesnis patirto nuostolio dël nenudëvëtø stakliølikvidavimo suma. Todël ði ûkinë operacija turi átakos apskaitinei lygybei, nes irturtas, ir nuosavybë sumaþës patirtø sànaudø dydþiu.

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ypatumai

Iki ðiol aptarëme atvejus, kai visiðkai ar nevisiðkai nudëvëtas ilgalaikis materialusisturtas naikinamas. Taèiau taip bûna ne visada, dar reèiau jis sudega. Kur kas daþniauámonës nelaukia, kol turtà visiðkai nudëvës, bet perleidþia já tretiesiems asmenims, paèiosásigydamos naujas naðesnes gamybos priemones. Ilgalaikio materialiojo turto perleidimokaina priklauso nuo ðio turto techninës bûklës bei paklausos rinkoje. Todël ilgalaikis tur-tas gali bûti perleistas uþ kainà, lygià jo likutinei vertei, uþ kainà, didesnæ negu likutinëvertë arba net maþesnæ negu likutinë vertë.

Ið pavyzdþio apie lauþà, likusá likvidavus turtà, jau þinote, kad perleidus ilgalaikáturtà uþ kainà, kuri yra didesnë nei to turto likvidacinë vertë, uþdirbamos pajamos. Ta-èiau remiantis tuo reikia akcentuoti du labai svarbius dalykus. Ámonës veikloje naudototurto perleidimas nëra kasdienë, daþnai pasitaikanti ûkinë operacija, todël jos rezultatas –pelnas arba nuostoliai – pripaþástami kitos veiklos pajamomis arba sànaudomis (jos tampanetipinës veiklos pajamomis arba sànaudomis). Kaip þinote, ilgalaikiu materialiuoju turtupripaþástamas toks turtas, kurá ámonë ketina naudoti ilgiau nei vienerius metus. Balanseparodytos tokio turto sumos rodo, kad kelis bûsimuosius laikotarpius ámonë, naudodamaturtà, numato ið jo gauti naudos. Gali bûti taip, kad sprendimas turto nebenaudoti ir jáperleisti priimamas dar neturint to turto pirkëjø. Jeigu priëmus sprendimà, turtas ið kartoneperleidþiamas, jis turi bûti perklasifikuojamas á trumpalaiká turtà ir apskaitomas kartusu kitomis ámonës atsargomis, nes jis jau niekuo nebesiskiria nuo prekiø atsargø. Taèiaunorint perklasifikuoti ilgalaiká materialøjá turtà á trumpalaiká materialøjá turtà, jis turi atitiktidvi sàlygas: 1) ámonës vadovas turi bûti uþtikrintas, kad esamos bûklës turtà, esantáprastoms pardavimo sàlygoms, galima greitai perleisti; 2) tikëtina, kad ðis trumpalaikiuturtu virtæs turtas bus perleistas (tokiu turtu aktyviai prekiaujama rinkoje, turto perleidimo

Kitos veiklos pajamos

8 (5.2) schema. Ilgalaikio turto perleidimo atvejai

ILGALAIKIOMATERIALIOJO

TURTOPERLEIDIMAS

Uþ likutinæ vertæ

Uþ maþesnæ kainà neguturto likutinë vertë

Uþ didesnæ kainà neguturto likutinë vertë

Turto ir nuosavybës sumosnesikeièia (keièiasi tik turtostruktûra)

Kitos veiklos sànaudos

1

2

3

504


procesas yra pradëtas, ámonë vykdo aktyvià pirkëjo paieðkà ir neketinama atsisakyti ðáturtà perleisti). Atsargø apskaità nagrinësime ðeðtajame skyriuje.

Taigi galimi trys ilgalaikio materialiojo turto perleidimo operacijos rezultatai. Pirmuojuatveju, perleidus ilgalaiká turtà uþ kainà, lygià likutinei turto vertei, fiksuojamas tik ilgalai-kio materialiojo turto pakeitimas á kità turtà, daþniausiai – pinigus. Todël nuosavas kapita-las dël to nesikeièia. Pavyzdþiui, ámonë, perleidusi savo stakles, kuriø likutinë vertë – 3000 Lt(pradinë vertë – 5000 Lt, nusidëvëjimo suma – 2000 Lt), jø perleidimo dienà gavo 3000 Lt.Suprantama, tokiu atveju ámonë nepatirs nei kitos veiklos pajamø, nei sànaudø, nes papras-èiausiai vienas turtas (3000 Lt stakliø likutinës vertës) bus pakeistas á analogiðkà kito turto –pinigø – sumà. Taigi tokia operacija neturës átakos nuosavam kapitalui:

123456789123456789123456789Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

D K

Lik. 5000

D K

Lik. 2000

D K

5000 2000 3000





27 Pinigai ir pinigøekvivalentai

123456789123456789123456789Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

D K

Lik. 3000

D K

Lik. 24003000 2400 1000 400






52 Kitos veiklospajamosD K D K

Jeigu ilgalaikis turtas perleidþiamas uþ didesnæ ar maþesnæ kainà negu jo likutinëvertë, apskaitoje toks skirtumas daro átakà veiklos rezultatams. Skirtumas tarp likutinësvertës ir perleidimo kainos turi bûti registruojamas kaip kitos veiklos pajamos arba ki-tos veiklos sànaudos. Pavyzdþiui, ámonë perleido naudotas stakles uþ 1000 Lt. Ðiø stakliølikutinë (nudëvëtina) vertë – 600 Lt (pradinë vertë – 3000 Lt, nusidëvëjimo suma – 2400 Lt).

Kadangi staklës buvo perleistos uþ didesnæ kainà negu jø likutinë vertë, apskaitojetoks skirtumas – 400 Lt (1000 Lt - 600 Lt) registruojamas kaip kitos veiklos pajamos. Ði

505


ûkinë operacija daro átakà apskaitinei lygybei, t. y. didina jà gautø kitos veiklos pajamøsuma. Juk pinigø ámonë gavo daugiau nei pinigais iðreikðta likutinë perleistø stakliø ver-të. Ðis pervirðis padidino ne tik turto sumà, bet ir nuosavà kapitalà.

Dabar padarykime prielaidà, kad tos paèios staklës bûtø perleistos ne uþ 1000 Lt,bet uþ 200 Lt. Ðiuo atveju ámonë patyrë nuostolio ið ilgalaikio turto (stakliø) perleidimo,nes likutinë vertë buvo didesnë nei perleidimo kaina (600 - 200 = 400 Lt). Gautas skirtu-mas, apskaitoje uþfiksuotas kaip kitos veiklos sànaudos, turës neigiamos átakos ámonësveiklos rezultatams.

123456781234567812345678Turtas

123456789123456789123456789Nuosavybë

D K

Lik. 2400

D K D K

3000 2400 200 400


D K

Lik. 3000





62 Kitos veiklossànaudos

Ði ûkinë operacija, kaip ir prieð tai buvusi, daro átakà apskaitinei lygybei, nes maþi-na ir turtà, ir nuosavybæ – per kitos veiklos sànaudas – gautàja nuostolio suma.

Aptarëme beveik visus svarbiausius ilgalaikio materialiojo turto finansinës apskai-tos aspektus – nuo jo ásigijimo iki netekimo ar perleidimo. Taèiau visuomet kalbëjomeapie vienareikðmiðkai ámonei priklausantá turtà, pabrëþdami, kad su juo susijæ ávykiai galiturëti vienokios ar kitokios átakos ir nuosavo kapitalo dydþiui. Taèiau kartais ilgalaikisturtas ágyjamas ypatingu – lizingo (finansinës nuomos) bûdu, o toks jo ásigijimas turi áta-kos daugelio su tuo turtu susijusiø operacijø finansinës apskaitos ypatumams.

5.2.4. Turto ásigijimas ir perleidimaspagal lizingo (finansinës nuomos) sutartis

Kalbëdami apie ilgalaikio turto ásigijimà ar perleidimà, aptarëme paprastus sando-rius, kuomet uþ ásigyjamà ar perleidþiamà turtà ið karto atsiskaitoma grynaisiais pinigais.Taèiau taikomos ir kitokios atsiskaitymo formos, pavyzdþiui, uþ ilgalaiká turtà gali bûtisumokama ne ið karto, bet paþadant sumokëti uþ já vëliau, t. y. ilgalaikis turtas ásigyjamasskolon. Tokiu atveju turto pirkëjas vietoj Pinigø ir pinigø ekvivalentø sàskaitos turës kredi-tuoti Mokëtinø sumø ar ásipareigojimø sàskaità, o turto pardavëjas vietoj minëtosios sàskai-tos debetuotø Gautinø sumø sàskaità.

Praktikoje pasitaiko ir dar sudëtingesnë turto ásigijimo forma – lizingas (finansinënuoma). Tai ið anglø kalbos (angl. leasing – nuomojimas) kilæs tarptautinis þodis, reiðkiantisþymiai sudëtingesnius ekonominius procesus nei paprasta – ilgalaikë ar trumpalaikë – nu-oma. Nors pagal lizingo (finansinës nuomos) sutartá lizingo (finansinës nuomos) davëjas

5.2. ilgalaikio materialiojo turto apskaita - patogupirkti.lt · ilgalaikio turto apskaita turtas...

Documents