Idėja mokyklos bibliotekai:

Vaikų leidyklėlė

VIENA KNYGELĖ

Loreta Liausaitė

Mažos mokyklinės leidyklėlės modelio sukūrimas – tai atraktyvus, kūrybinis žaidimas, supažindinantis vaikus su ilgu knygos gimimo procesu, pasakojantis apie įvairių profesijų kūrėjus ir specialistus, dalyvaujančius tame procese. Vaikai mokėsi kolektyvinio darbo proceso, planavimo, sprendimų priėmimo ir rezultatų įgyvendinimo. Pagrindinis šio sumanymo rezultatas – mokinių išleista knyga ir kūrybinių metodų, dirbant su pradinukais, perdavimas bibliotekos darbuotojai.

Simuliacinis žaidimas „Vaikų leidyklėlė“ turi daug krypčių, skirtingų kūrybinių užduočių, priklausomai nuo kuriamos knygos koncepcijos. Svarbiausia įsisavinti patį žaidimo metodą, kokios užduotys, veiksmų įgyvendinimo etapai bus iškelti žaidėjams. Projekto metu nebuvo sukurtas tikro simuliacinio žaidimo metodas, tai buvo tik bandomasis projektas su ketvirtų klasių moksleiviais, kurio tikslas pagilinti vaikų žinias apie Knygos atsiradimą.

Nuėję visą kelią nuo pirmos minties, teksto, piešinio iki gulinčios knygos ant stalo, pradinukai jau kitomis akimis žvelgė į bibliotekos lentynose sudėtas knygas. Mokyklos direktorė džiaugėsi ir viltingai kalbėjo apie tęstinumą, bibliotekininkė Rita, kiek galėdama sekė projekto eigą ir tikisi kitais metais susirinkti naują pradinukų kūrybinę grupę. Šio projekto minusas – didelis dalyvių skaičius (54 moksleiviai). Po trijų dienų pradinio seminaro visi tvirtai pareiškė norintys dalyvauti knygos kūrime. Susidarė didelės kūrybinės grupės – knygos dailininkų, tekstų autorių, sudarytojų, fotografų... Kai jau numatėme apie ką rašysime ir ką iliustruosime, kai reikėjo mokykloje pradėtus tekstus kurti namuose, piešti piešinius daugeliui pritrūko laiko ir noro – tai buvo papildomas darbas prie mokymo dalykų. Mokytojų entuziazmas gelbėjo, bet daug gražių temų liko neparašytų... Atrodė, kad vaikai iki galo nesuvokė, ką mes čia darome. Jie supranta tik tam tikrais etapais, pamokomis, susitikimais, pokalbiais. O visuma, galutinis tikslas - miglotas ir nesuprantamas. Vaikai taip mąsto: aha, šiandien mes piešiame, vakar kažką rašėme, o rytoj kalbėsimės... Kad tie darbeliai yra lyg

pasakoje išbarstytos pupos, kurias pasakos herojai surenka ieškodami kelio, mano pradinukai, neturėdami patirčių, nesuprato. Reikėjo jų darbelius greičiau dėti į maketą ir jiems rodyti: gal idėjos ir kalbos, virtusios "kūnu" labiau mūsų darbą padarys suprantamu. Sukils nauji troškimai - pamatyti savo darbelį knygoje! Dabar viskas pradeda panašėti į piešimo, rašymo pamokas... Lyg darosi nuobodoka... Reikia naujo įkvėpimo, aiškesnės motyvacijos ir išprovokuoto kūrybiškumo. Taip kartu su mokiniais pati ieškojau kelio į knygos gimimą.

Projektą pradėjome nuo 3 dienų seminaro „Aš nežinau kaip atsiranda knygelė...“. Naudodama vaizdinę medžiagą, praktines užduotis pasakojau apie Didįjį knygos kelią nuo priešistorės žmogaus pastangų perduoti informaciją iki šiandienos. Kaip tame kelyje gimusius atradimus galėtume kūrybiškai išnaudoti mūsų knygelės kūrime. Kalbėdami apie daiktaraštį, kasėme karo kirvius, mojavome baltomis skepetaitėmis, prisiminėme taikos pypkes... Daiktaraščio ženklai keliavo epochomis iki mūsų dienų. Viduramžiais numesta pirštinė kvietė į dvikovą iki pat XIX amžiaus... Vaikai surado ir mazgaraščio pavyzdžių - kai močiutė liepia surišti nosinės mazgelį, kad ko nors nepamirštum... Pamokėlėje apie piktografinį raštą vaikai siuntė savo piktografines žinutes tėveliams, mokytojams ir draugams. Bekeliaudami knygos keliu, pasiekėme tikrąją knygos pradžios šalį. Čia labiausiai mus domino knygų iliustravimas. Įsigilinti į šią temą buvo labai svarbu – juk mūsų laukė knygos iliustratorių darbas. Pirmosios kūrybinės užduotys – sukurti dekoruotą Raidę, puošti inicialus. Kūrybines pamokas pradinukams vedė knygų dailininkė Gintarė Markevičienė – pasakojo apie knygų iliustravimą, ieškojo pagrindinio knygos personažo „Drevinukas“ įvaizdinimo. Žurnalistė, tekstų autorė Saulė Pinkevičienė pasakojo apie teksto rašymo pagrindines taisykles, interviu užrašymo ir bendravimo principus. Pamokėlės metu mokiniai kūrė tekstus – pasakojimus iki 15 sakinių ir juos iliustravo. Saulė uždavė ir namų darbus – kiekvienam sukurti klausimus ir užrašyti interviu su pasirinktu pašnekovu. Tokios užduotėlės buvo pradžiamokslis mūsų knygelės kūrimui.

Atėjo eilė kūrybinei knygos sudarytojų grupei ieškoti idėjų, kokia gi bus mūsų knyga, apie ką ir kam skirta. Sėdėjome su vaikais bibliotekoje, vartėme knygas, užsirašinėjome leidybos duomenis (jų prireiks ir mūsų knygai) ir galvojome, galvojome. Nepavyko susitarti: nuomonių daug, ginčai, o vieno sprendimo nėra. Pasiūliau suorganizuoti „Minčių ekspediciją“ – keliauti mokyklos koridoriais, patalpomis ir užsirašinėti viską, ką keisto, ne kasdieniško pamatysime. Medinis Drevinukas šąla, sraigė, sustingusios supynės. Mes žvelgėme pro langą, galvojom, mąstėm, kokią žinią paliksime mokyklai, kai mūsų čia nebebus (ketvirtokai, paskutiniai metai mokyklėlėje). Apie medinės ir gyvos gėlės draugystę prasidėjusią koridoriaus kamputyje prie tualetų, apie užšąlusią medinę sraigę už lango, išmuštą skylę koridoriaus sienoje ar skardžiabalsį skambutį, kuris tik nervus gadina („o, kad jis sugestų..."). Būtinai parašysime apie Drevinuką, saugantį įėjimą į mokyklą, jo drevę ir medinį suolelį, ant kurio prisėdame ir prisimenam Matutį. Aplankėme virėjas, pašnekėjome su mokyklos tvarkdarėm-valytojom, užsukome pas direktorę, pinigų tvarkytoją-buchalterę ir, žinoma, į biblioteką („čia knygų namai" – kažkas tarstelėjo). Visur lankydamiesi

perspėdavom: „Mes dar sugrįšime, mes rašome knygą ir jūs mums būsite labai reikalingi. Mes Jus fotografuosime, piešime, klausinėsime, įrašinėsime Jūsų mintis ir viską (jei tilps...) sudėsime į savo Knygą „Mano mokyklėlė, mano draugeliai ir aš neskaitant Drevinuko".

Pamažu atsirado tekstai, piešiniai. Nusprendėme, kad reikia „gyvo vaizdo” – norinčių fotografuoti buvo daugiausia. Pasikvietėme fotomenininką Vytautą Stanionį ir vėl pasileidome per mokyklą. Mokiniai fotografavo daug – atranką darėme tik su Vytautu, supratome, kad vėl bus daug nuomonių ir ginčų. Pradinukams dar sunku daryti sprendimus.

Prie maketo sėdėjau jau viena… Sambrūzdis už nugaros, juokai, kvailiojimai trukdė numatytam bendram darbui. Leidyklėlę perkėliau iš bibliotekos į namus. Maketui reikia patirties ir meninių sprendimų suvokimo. Nors galvoje knibžda apgailestavimas, bet guodžiu save – jie dar mažiukai. Maketas iškeliavo į spaustuvę ir sugrįžo gražuolės knygos pavidalu.

Visi džiaugėsi. Išleidome tris knygas: ketvirtai a, ketvirtai b ir bibliotekai. Kviečiame užsukti į Alytaus „Drevinuko” mokyklą-darželį – bibliotekoje surasite besipuikuojančią pradinuką knygelę „Mano mokyklėlė, mano draugeliai ir aš (neskaitant Drevinuko)” Loreta Liausaitė Idėjos autorė El. paštas: drevinukodm@drevinukas.alytus.lm.lt Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis, Topolių g. 19, Alytus, LT-63336

Išsamūs pasakojimai apie inovacijos įgyvendinimą interneto svetainėse: http://liausaite.blogspot.com http://menoerdves.jimdo.com/vaik%C5%B3-leidykl%C4%97l%C4%97/

http://liausaite.blogspot.com

http://menoerdves.jimdo.com/vaik%C5%B3-leidykl%C4%97l%C4%97/