6 priedas. uŽsienio ŠaliŲ analizĖ · pagrindinė e. paslaugų vertinimo modelio paskirtis...

Informacinės visuomenės plėtros

komitetui prie Susisiekimo ministerijos

Elektroninių paslaugų apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelio parengimo paslaugos

1 lapas iš 30

Elektroninių paslaugų apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelis

6 PRIEDAS. UŽSIENIO ŠALIŲ ANALIZĖ

Įvadas

Prieš atliekant užsienio šalių, taikančių arba svarstančių taikyti „pažangesnius negu pakopinis elektroninių (toliau – e.)

paslaugų vertinimo modelis“1, analizę apibrėšime problemą(-as), dėl kurios iškilo poreikis parengti „naują“, tiksliau

sakant - „kitą“, nei buvo naudojamas iki šiol, e. paslaugų vertinimo modelį (arba metodą):

► kodėl šis e. paslaugų vertinimo modelio sukūrimo uždavinys yra svarbus ?

► kur šis modelis bus taikomas (vertinant e. paslaugų projektus, e. paslaugų (gebėjimų) brandą, e. paslaugas

realizuojančias sistemas, e. paslaugų kokybę jų naudotojų atžvilgiu, e. paslaugų kokybę pagal pasirinktus

kriterijus, etc.) ?

► kokios numatomos e. paslaugų vertinimo perspektyvos – dimensijos (pavyzdžiui, pagal e. paslaugų tipus,

pagal sąveikumo tipus2, etc.) ?

Problemos formuluotė: Kodėl reikia vertinti e. valdžios paslaugas ? Kokie to vertinimo tikslai ?

Pagal projekto sąlygose keliamą uždavinį („siekiant įgyvendinti Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytus

tikslus elektroninių paslaugų plėtros srityje ir tinkamai pasirengti ES 2014-2020 m. struktūrinės paramos laikotarpyje

planuojamoms valstybės investicijoms, parengti Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų apibrėžimo,

tipizavimo ir vertinimo modelį, įgalinantį nuosekliai ir visapusiškai vertinti sukurtas ir kuriamas e. paslaugas“3) daroma

prielaida, kad iki šiol naudoti e. paslaugų vertinimo modeliai ir/arba metodai dėl pasiektos pažangos, ypač IRT srityje,

įgytos patirties bei praktikos, kuriant ir eksploatuojant e. paslaugas realizuojančias sistemas, jau nebeatitinka

nūdienos reikalavimų, o taip pat tampa nebe pakankamai tikslūs, todėl jie turi būti „atnaujinti“4.

Nemažai realizuotų e. paslaugų jau pasiekė savo galimai aukščiausią brandos lygį pagal šiuo metu naudojamą e.

paslaugų brandos vertinimo modelį ir todėl vertinimas pagal šį modelį tapo neinformatyviu, tačiau tai nereiškia, kad

atitinkamos e. paslaugos turi nustoti toliau evoliucionuoti („bręsti“), kadangi jų naudojimas, kaip rodo praktika, dažnai

yra nepakankamas.

Pagrindinė e. paslaugų vertinimo modelio paskirtis būtų e. valdžios paslaugų stebėsena siekiant, kad stebėsenos

duomenys būtų naudingi sprendimų priėmimui5, vertinant tiek kuriamas, tiek ir jau sukurtas administracines ir viešąsias

e. paslaugas, jas realizuojančias sistemas, jų išvystymo brandą6. Be to, gausėjant e. paslaugų įvairovei bei joms

sudėtingėjant, tampant labiau kompleksinėmis, jų vertinimo modelis turėtų atitikti atitinkamo e. paslaugos tipo

logiką, sudaryti galimybę tiksliau, subtiliau ir giliau vertinti įvairiais aspektais (technologiniais, veiklos, procesų,

gyventojų, valdžios, funkciniais7, organizaciniais ir kt.) pasireiškiančius tų e. paslaugų ypatumus8 bei taikant holistinį

požiūrį9. Galima rasti nemažai šaltinių (straipsnių) apie e. valdžios, jų vertinimo modelius, kuriais siekiama įvertinti e.

1 „Pirmieji“ pakopinį modelį e. paslaugų vertinimui pritaikė australų auditoriai pasiūlydami 4 pakopų taip vadinamą ANAO modelį dar 1999 m. (1999 [X017]) vertindami e. paslaugų teikimą valdžios institucijose. Lietuvoje e. valdžios paslaugų vertinimui iki šiol buvo taikomas Europos Komisijos užsakymu Capgemini sukurtas 5 pakopų modelis (2007 [Z167]): pavyzdžiui, 2007-2009 m. Vidaus reikalų misterijos užsakymu pagal šį modelį buvo atlikta „Pagrindinių viešųjų paslaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis, esamos būklės analizė (2007, 2008, 2009 [X646])

2 Sąveikumo tipų pavyzdžiai, A2C – Administration-to-Citizen – „Administracija gyventojams“, A2B – Administration-to-Business – „Administracija verslui“, ir t.t.

3 13 punktas. Techninė specifikacija. Pirkimo dokumentų 1 priedas, IVPK, 2013.

4 Konkrečių dokumentų, ataskaitų, kuriais remiantis buvo formuluojami šie teiginiai, užsakovas nepateikė.



7 2011 [Z055]


9 Holistinis požiūris čia reiškia, kad į sistemas ir jų savybes reikia žiūrėti kaip į visumą, bet ne kaip atskirų jos dalių sumą.




2 lapas iš 30


valdžios paslaugų brandą, jų efektyvumą ar veiksmingumą iš bendros perspektyvos (pavyzdžiui, tokį požiūrį paprastai

atspindi vienos-dviejų matavimų - dimensijų pakopiniai modeliai), tačiau tik labai nedidelė tų darbų skirti visapusiškam

vertinimo modeliui pagal tam tikrų suinteresuotųjų subjektų10 požiūrius11. E. valdžios sėkmės matavimas, kaip teigia

kai kurie autoriai, yra sudėtinga sąvoka, todėl natūralu, kad tokio tipo matavimo modelis (arba metodas) turėtų apimti

įvairius, ne vienpusius aspektus (arba dimensijas).

Kokiais aspektais turi būti vertinama e. paslauga – tai vienas iš svarbesnių šio projekto nuostatų prieš pasirenkant

vertinimo dimensijas bei jas sudarančius faktorius/kriterijus (indikatorius, matavimus) kaip pagrindinius vertinimo

instrumentus.

Daroma prielaida, kad e. paslaugų vertinimo rezultatai turėtų pasitarnauti kaip reikalavimai vertinamų e. paslaugų

gerinimui bei jas realizuojančių sistemų tobulinimui, o taip pat formuluojant reikalavimus naujiems projektams,

susijusiems su e. paslaugų kūrimu ar jų tobulinimu viešame sektoriuje.

Kitos priežastys, atsakant į klausimą kodėl reikalingas e. paslaugų vertinimo modelio „atnaujinimas“, būtų sekančios:

► vienas iš svarbiausių e. valdžios vertinimo tikslų yra nustatyti projekto sėkmės laipsnį ir ar e. valdžios

evoliucija vykdoma sėkmingai, kur ji dar stringa, tam, kad būtų galima „ištaisyti“, „sustiprinti“ vertinimu

nustatytas e. valdžios spragas12;

► e. valdžios indėlio, siekiant didesnio e. valdžios paslaugų pripažinimo, išlaidų mažinimo ir didesnio viešojo

administravimo efektyvumo, stebėjimas (matavimas)13: šie matavimai vis dar išlieka gana dviprasmiški

ir neapibrėžti14;

► taip pat yra svarbu vertinimu nustatyti valdžios bei gyventojų poreikius, pagal kuriuos būtų skatinami

sprendimai - projektai, kurie įgalintų iš esmės pakeisti, pagerinti tų paslaugų teikimą ir jų valdymą15.

E. paslaugų vertinimo perspektyvos

Prieš atlikdami informacijos paiešką ir jos analizę apibrėšime, į kokius vertinimo modelius turėtų būti kreipiamas dėmesys

pirmiausiai. Remiantis aukščiau išsakytomis nuostatomis e. paslaugų vertinimo modelis pirmiausia apims e. paslaugų

vertinimo metodų pagal šias e. paslaugų vertinimo perspektyvas:

► E. paslaugų (iš(si)vystymo) gebėjimų brandos (Capability Maturity | Sophistication) arba e. valdžios

sėkmės (E-government Success) vertinimo modeliai16,

► E. paslaugas realizuojančių sistemų (projektų) vertinimas – siekiant įvertinti ir palyginti e. paslaugas

realizuojančias sistemas, jų sudėtingumą (apimtis) 17.

Tačiau šioje analizėje į informacijos šaltinių nagrinėjimą taip pat turėtų būti įtraukti ir modeliai bei metodai su kitomis e.

paslaugų vertinimo perspektyvomis, kurie vėliau galėtų pasitarnauti šiuo projektu kuriamam e. paslaugų vertinimo

modeliui:

10 Elektroninės valdžios paslaugos apima daug interesų grupių, pavyzdžiui, gyventojų ir verslo paslaugų naudotojus, valdžios institucijų valstybės tarnautojus,

informacinių technologijų kūrėjus, politikus (2011[Z169]). Kiekviena suinteresuotoji šalis turi skirtingus savo interesus, sąnaudas, naudą ir siekiamus tikslus, kurie

turėtų poveikį e. valdžios paslaugų sėkmei ir paėmimui.

11 2011 [Z046]

12 2011 [Z055]

13 2012 [Z013]

14 2011 [Z013]

15 2011 [Z055]

16 Pastebima, kad: ne visi nagrinėjami modeliai, išskyrus (gal) vienos dimensijos pakopinius modelis, tiesiogiai įvardija vertinimo perspektyvą. Dažniausiai tai kombinuotų vertinimo perspektyvų derinys. 17 Pavyzdžiui, prieš skiriant finansavimą sistemos realizavimui; vertinant jau realizuotą sistemą.




3 lapas iš 30


► „Indikatorių“ (indikaciniai) modeliai (pavyzdžiui, „e. parengties“ (E-readiness)18 vertinimas) – siekiant

įvertinti organizacijos informacijos ir komunikacijų technologijų pasirengimą kurti e. paslaugas;

► E. valdžios paslaugų kokybės modeliai (E-government Service Quality Models) arba E. paslaugų kokybės

vertinimas (Service Quality) – siekiant įvertinti teikiamų paslaugų kokybę;

► E. paslaugų sąveikumo (Interoperability)19 vertinimo modeliai (tarp jų - „atvirų“ valdžios duomenų

vertinimo modeliai (Open Government Data Models)20) – vertinant e. paslaugų sąveikumo (suderinamumo)

reikalavimų tenkinimą;

► E. valdžios vertės matavimo modeliai (E-government Value Measuring Models) – siekiant įvertinti e.

paslaugų teikiamą naudą (vertę).

Kokie reikalavimai e. paslaugų vertinimo modeliui (metodui) ?

Šiuo projektu kuriamas e. paslaugų vertinimo modelis turėtų atitikti šiuos reikalavimus (savybes):

► turi būti modelio taikymo praktinė galimybė;

► pats modelis bei atskiros jo komponentės turi būti aiškios, suprantamos ir vienareikšmiškai interpretuojamos;

► pats modelis bei atskiros jo komponentės - naudojamos dimensijos, jas realizuojantys vertinimo kriterijai,

kitos sudedamosios dalys (indikatoriai, klausimynai) turi būti pagrįstos (ne „iš oro“).

Kokios galimybės (būdai) tobulinant esamą e. paslaugų vertinimo modelį (metodą)?

Yra kelios galimybės siekiant e. paslaugų vertinimo tobulinimo: e. paslaugų modelius21, vietoj naudojamų iki šiol,

► sukurti „iš naujo“ („savo“) modelį (metodą) e. paslaugų vertinimui;

► pasirinkti, įvertinti bei pritaikyti „kitą“ - kitoje šalyje ir/arba kito(-ų) autoriaus(-ių) siūlomą modelį

► taikomą užsienio šalyse: tam be skelbiamos informacijos viešoje erdvėje paieškos reikia pravesti

užsienio šalių apklausą

► arba siūlomą kitų autorių: tam reikia surinkti viešoje erdvėje skelbiamą informaciją.

Šios analizės tikslas – išrinkti bei pateikti informaciją apie užsienio šalyse sukurtus e. paslaugų vertinimo modelius pagal

skelbiamus informacijos šaltinius, atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes bei nuostatas22.

Informacijos šaltinių paieškos algoritmas

Tam, kad apibrėžtume informacijos apie paskelbtus e. paslaugų vertinimo modelius (bei metodus) paieškos kriterijus bei

(„raktinius žodžius“), o taip pat nustatytume paieškos ribas priimsime šias pradines nuostatas (sąlygas bei apribojimus):

► pirminė informacijos paieška (1 iteracija) atliekama naudojant Google Scholar paieškos variklį ir VGTU

bibliotekoje prieinamas recenzuojamų žurnalų duomenų bazes (tokių kaip pavyzdžiui, Emerald -

18 E-Readiness is the ability to use information and communication technologies (ICT) to develop one's economy and to foster one's welfare. There are several benchmarking indices at the macro (also called global, universal, etc.) level, e.g., those calculated by the UNPAN, World Bank, Economist Intelligence Unit etc. – šaltinis http://en.wikipedia.org/wiki/E-readiness (Kiti šaltiniai pvz. 2012[Z019]), 19 2010 [X095] Europos viešųjų paslaugų Europos sąveikumo sistema (European Interoperability Framework (EIF) for European public services) – ISA, 2010 20 2011 [Z039]

21 Čia turima omenyje Paslaugos apibrėžimo, tipizavimo ir vertinimo modelius.

22 Tai kartu yra tiesiogiai susiję ir su tų e. paslaugų apibrėžimo bei jų tipizavimo modeliais. Todėl Užsienio šalių sukurtų ir/arba taikomų vertinimo modelių analizei naudosime Elektroninės paslaugos apibrėžimą pagal 98/48/EB, išskyrus atvejus, kai konkretaus vertinimo modelio atveju yra naudojamas kitoks Paslaugos apibrėžimas (modelis). Šis apibrėžimas atitinka Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4 p. pateiktam apibrėžimui: „Elektroninė paslauga – nuotoliniu būdu, pasinaudojant įvairiais informacinių ir ryšių technologijų kanalais ir priemonėmis (pavyzdžiui, kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, interaktyvia skaitmenine televizija ar kt.), gyventojams ir (ar) verslo subjektams teikiama viešoji ar administracinė paslauga.” (12.1 punktas. Techninė specifikacija. Pirkimo dokumentų 1 priedas, IVPK, 2013)

http://en.wikipedia.org/wiki/E-readiness




4 lapas iš 30


emeraldinsight.com, Elsevier - elsevier.com Science Publications - thescipub.com, MESCS Publisher -

mecs-press.org, Taylor & Francis - taylorandfrancis.com ir kt.), kai straipsnių peržiūros nėra viešai

prieinamos be nustatyto mokesčio;

► pirminėje paieškoje nagrinėjant paieškos rezultatus pagrindinis dėmesys kreipiamas į straipsnius, paskelbtus

recenzuojamuose žurnaluose ir į oficialių institucijų leidinius (į šios paieškos atranką neįeina informacija iš

kitų Interneto šaltinių (svetainių) kaip pavyzdžiui, atskirų šalių valdžios administracijų Interneto svetainės,

atskirų autorių tinklaraščiai, nuomonės, komentarai, forumai ir pan.)

► paskelbtų leidinių data: pirminė paieška atliekama spaudiniuose ne senesniuose kaip 2009 metai

► „pirminėje“ informacijos atrankoje naudoti raktiniai žodžiai (įvairūs jų deriniai):

► e-government services estimation assessment evaluation benchmarking measurement capability

► „antrinėje“ informacijos atrankoje naudoti informacijos šaltiniuose konkrečių nuorodų pavadinimai.

Užsienio šalių informacijos šaltinių analizė

Pagal paieškos rezultatus dokumentus analizei galima skirstyti į 3 pagrindines grupes:

► organizacijų (pvz. Jungtinių Tautų, Europos Komisijos ir kt.) užsakymu sukurtos vertinimo metodikos ir atliktų

e. paslaugų vertinimo ataskaitos;

► autoriniai straipsniai recenzuojamuose leidiniuose (žurnaluose, konferencijų medžiagoje) e. paslaugų

vertinimo metodiniais ir kitais su e. paslaugu vertinimu susijusiais klausimais, kurių autoriai ne retai yra iš

skirtingų šalių;

► kiti darbai – autoriniai straipsniai ar organizacijų ataskaitos,

► kurie yra tiesiogiai naudojami (cituojami) autorių straipsniuose aiškinant ir pagrindžiant jų siūlomas

metodikas bei modelius,

► arba kurie galėtų būti netiesiogiai naudingi sprendžiant šiame projekte keliamus uždavinius, susijusius

su e. paslaugų ir jų vertinimo modeliais.

Jau „tradiciniu“ e. paslaugų brandos vertinimo modeliu tapo Europos Komisijos užsakymu sukurtas pakopų modelis

(stage model)23, kuris kelis metus iš eilės buvo taikomas Europos šalių elektroninių paslaugų brandos palyginamai

analizei (benchmarking)24, siekiant matuoti COM(2002) 655 nustatytus e. paslaugų vertinimo indikatorius. Analogiški

vertinimai, kurie iš esmės remiasi Europos Komisijos priimta metodika Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo

atliekami ir Lietuvoje25. Šie modeliai iš esmės tiko e. valdžios paslaugų kūrimo „pradžiai“ arba „grubiam“ (coarse

granularity) e. paslaugų klasifikavimui26, jų brandos vertinimui, kas jau nebetinka norint atlikti šiuolaikinių e.

paslaugų išsamų (comprehensive) vertinimą. Todėl vėliau buvo siūloma šią metodiką keisti27 į platesnę, detalesnę

vertinimo metodiką28. Tačiau nors tikslo vizija „nukreipta“ į multidimensinį29 modelį, tačiau konstruojant vertinimo modelį

vertėtų analizuoti ir vienos-dviejų dimensijų pakopų vertinimo modelius30, darant prielaidą, kad analizuojamų pakopinių

modelių elementus kaip atskirą dimensiją ar modelio komponentę galima bus panaudoti multidimensiniame vertinimo

modelyje.

23 2009 [Z162], 2010 [X001]

24 2004 [X647]: šis modelis buvo naudojamas keletą metų iš eilės - 2005 [X645], [Z163], 2006 [Z168], 2007 [Z167], 2009 [Z161], 2010 [X002]

25 2009 [X646]

26 2011 [Z046]

27 2009 [Z165] 28 2013 [X367], [X368]

29 Čia „multidimensinis modelis“ reiškia turintis ne vieną-dvi, o daugiau modelio skaidymo elementų – dimensijų bei kitų dekompozicijos komponentų.

30 Be EK-Capgemini pakopų modelio (2009 [Z162]) taikymui nagrinėjami šie šaltiniai: 2012 [Z038], 2011 [Z153] – JAV, 2008 [Z185] – JT, 2006 [Z073] – Danija, 2006 [X587], [X527], [X020] - Švedija, 2005 [Z183] - JAV, 2004 [Z184] - JAV, 2002 [X004] – JAV, 2001 [Z121], [X007], [X006] – JAV, 2001 [Z120] – Deloitte, 2000 [X016] – Švedija, 1999 [X017] - Australija




5 lapas iš 30


Panašią informacijos šaltinių analizę, siekiant pasirinkti ir pritaikyti multidimensinį e. paslaugų vertinimo modelį, atliko ir

kiti autoriai31. Tačiau kaip rodo analizuoti šaltiniai daugumoje multidimensinių modelių atvejų buvo ne pasirenkami „kitų“,

o kuriami „savo“ modeliai, tik pasitelkiant „kitų“ modelių elementus atsižvelgiant į specifinius „savo“ reikalavimus paslaugų

vertinimui. Taip galėjo atsitikti ir dėl to, kad autoriams nepavyko rasti tinkamo vertinimo modelio varianto, o gal

būt ir dėl to, kaip pavyzdžiui yra teigiama viename iš šaltinių32, kad „šiuo metu nėra metodologijos, kuri leistų

lanksčiai ir palyginamai matuoti e. valdžios reiškinius detaliu ir integraliu būdu“.

Pagal šiuo etapu atliktą informacijos šaltinių paiešką ir gautus paieškos rezultatus detalesniam nagrinėjimui reikėtų išskirti

autorių skelbiamus bei taikomus e. valdžios vertinimo modelius, kuriuose naudojami elementai, modelių konstravimo

nuostatos bei metodologija galėtų geriausiai pasitarnauti kuriamo e. paslaugų vertinimo modelio konstravimui.

Pažangesnių vertinimo modelių paieška buvo atliekama pagal aukščiau aprašytą informacijos šaltinių paieškos algoritmą

iš anksto nusistatant tik raktinius paieškos žodžius bei informacijos šaltinių paskelbimo metais (ieškojome ne „senesnių“

kaip 2009 metais paskelbtų šaltinius, nes tikėtina, kad šiuose šaltiniuose bus nuorodos ir į svarbesnius „senesnius“

šaltinius vertinimo modelių klausimais), bet neapsiribojant konkrečiomis šalimis (kaip pavyzdžiui, Estija, Jungtinė

Karalystė, P. Korėja, Švedija ar Singapūras). Rezultate pagal pasirinktų autorių kolektyvus gavome detalesnio

nagrinėjimo vertus vertinimo modelius iš šių šalių: Meksikos, Čilės kartu su JAV, Libano kartu su Jungtine Karalyste bei

Turkija, Slovėnijos ir Švedijos.

Toliau detaliau panagrinėsime pasirinktus šiuos 8 vertinimo modelius atskleisdami nagrinėjamų modelių paskirtį,

struktūrą, pagrindinius modelio elementus (kaip pavyzdžiui – dimensijas, kitas dedamąsias), modelių panaudojimą – kur

jis buvo taikomas, bei modelio ir jame naudojamų komponentų panaudojimo (pritaikymo) galimybes Lietuvoje. Kartu

pateikiame nagrinėtų užsienio šalių autorių vertinimo modelių pagal šaltinių medžiagą faktinę informaciją (vertinimo

dimensijas, domenus, komponentus, pakopas arba lygius, vertinimo kriterijus - kintamuosius ir kt. elementus, kai kurių

elementų aprašymus) kaip papildomą medžiagą modelių iliustracijai Analizuotų vertinimo modelių faktinių duomenų

lentelėje (toliau – Lentelė) ir analizuotus šaltinius atitinkančiuose prieduose.

1. Luna-Reyes, Gil-Garcia, Romero (Meksika) autorių siūlomas multidimensinį modelis33, kuris sukurtas kompleksiškai

nagrinėjant kitų autorių vertinimo modelius ir įtraukiant skirtingus jų naudojamus metodus siekiant nustatyti e. valdžios

vertinimo indikatorius bei praktikas. Modelio paskirtis: konceptualus modelis skirtas išsamiam ir integraliam e. valdžios

matavimui, kuris apimtų ne tik e. valdžios pagrindines charakteristikas, bet kartu ir e. valdžios kuriamą išeigą - rezultatus

bei sudedamąsias e. valdžios dalis - determinantus. Modelio struktūra: modelį sudaro 3 temos - dimensijos, kurios buvo

išskirtos autoriams išanalizavus informacijos šaltinius apie e. valdžią. Kiekvieną dimensiją sudaro atitinkami jų elementai

- pogrupiai34: (1) e. valdžios charakteristikos yra apibrėžiamos e. valdžios sistemų ir programinės įrangos funkcionalumo

bei techninių aspektų lygiais; kiekvieno pogrupio - e. paslaugų, e. demokratijos, e. valdymo, e. viešosios politikos

kintamieji bei indikatoriai vertina atitinkamų e. valdžios sistemų atitikimą reikalavimams, jų techninę brandą

(sophistication); (2) e. valdžios rezultatai (nauda, vertė) pateikia supaprastintą e. valdžios poveikio ir vertės, kuriuos

sukuria įvairios iniciatyvos. Vertė gali būti matuojama įvertinus kelis rezultatus. Šios grupės pogrupius sudaro Viešų

paslaugų kokybė, Efektyvumas ir produktyvumas, Efektyvios programos ir politikos, Skaidrumas ir atskaitomumas,

Gyventojų dalyvavimas, Adekvati teisinė sistema; (3) e. valdžios determinantai (sudedamosios dalys) apibrėžia, ką reikia

papildomai matuoti be e. valdžios charakteristikų ir rezultatų - informacijos kokybę, technologinę infrastruktūrą ir

suderinamumą, organizacines ir valdymo charakteristikas, egzistuojančią teisinę bei institucinę sistemas bei potencialų

poreikį – politinį, ekonominį ir socialinį kontekstą. Didžioji dalis šiam modeliui taikomų būdų, kintamųjų ir indikatorių

31 2012 [Z041], 2013 [Z018] – Meksika, 2012 [Z038] – Čilė, JAV, 2011 [Z046] – Libanas, JK, Turkija, 2011 [Z039] – Graikija, 2011 [X050] – Čilė, 2004 [X385] –

Slovėnija

32 2012 [Z041]: Although efforts are being made to evaluate different dimensions of electronic government (..) and some conceptual models exist (..), at present

there is no methodology that allows for flexible and comparative measurement of the phenomenon of electronic government in a comprehensive and integral

way. Most previous high-level models assess only the aggregate level, but do not propose ways to clearly link those overarching results with those found in single

agencies or single projects(..).

33 2012 [Z041]

34 Konceptualus modelis pateiktas 2012 [Z041] 1 priedas.




6 lapas iš 30


parinkti pagal darbe cituojamus 36 informacijos šaltinius35, aprašančius vertinimo sistemas bei esamą praktiką. Modelio

naudojimas: informacijos apie šio modelio taikymą praktikoje straipsnyje nepateikiama. Modelio panaudojimo galimybės

Lietuvoje: kadangi modelis yra skirtas platesniam ne e. paslaugų - e. valdžios vertinimui ir pateikiami tik bendri principai,

bet neatskleidžiamos (išskyrus kelis pavyzdžius bei nurodytą šaltinį ispanų kalba36) modelio detalės, todėl jo tiesioginis

taikymas Lietuvos atveju pagal pateiktą ribotą informaciją būtų problemiškas, tačiau gali būti panaudoti šio modelio

metodologija bei atskiri jo elementai. Pagal šaltinį37 (328 psl.) toliau išrinkti elementai tolimesniam svarstymui apie galimą

jų panaudojimą kuriamame vertinimo modelyje - tiek dimensijų, tiek ir sub-dimensijų arba vertinimo kintamųjų lygmenyje:

Technologinė infrastruktūra ir suderinamumas (Technological infrastructure and compatibility), Organizacinė ir

valdymo charakteristika (Organizational and management characteristics), Paveldėtos sistemos (Existing legal and

institutional framework), Potencialus poreikis (Potential demand), Paslaugos (services), Sąveika (interaktyvumas)

(Interaction), Integracija (Integration), Personalizavimas (Personalization), Saugumo lygis (Security), Prieinamumas

(Accessibility), Naudojamumas ir nauda (Usability and usefulness), Sistemų naudojimo statistika (Statistics on

systems usage), Paslaugų skaidrumas (Transparency and accountability), Keitimai teisinėje bazėje (Changes in the

regulatory framework).

2. Sandoval-Almazan, Leyva, Gil Garcia (Meksika) autorių siūlomas multidimensinis vertinimo modelis38, kuris remiasi

evoliuciniu požiūriu. Modelio paskirtis: modelis skirtas e. valdžios portalų, tuo pačiu ir portaluose pateikiamų e.

paslaugų, vertinimui. Modelio struktūra: modelį sudaro 5 dimensijos - pagrindines matavimo komponentės (klasteriai):

(1) Informacija (Information), (2) Bendravimas (Interaction), (3) Transakcija (Transaction), (4) Integracija (Integration)

ir (5) Stilius ir dizainas (Style and Design). Komponentes detalizuoja atitinkami klasterių kriterijai bei klausimynas iš 143

klausimų, sugrupuotų į šiuos klasterius. Metode naudoti klausimynai šaltinyje nepateikti. Modelio naudojimas: modelis

buvo taikomas Centrinės Amerikos 26 šalių gyventojų portalų 2011-2013 metais vertinimui. Modelio panaudojimo

galimybės Lietuvoje: kadangi šaltinyje nepateiktos modelio detalės, todėl jo tiesioginis taikymas Lietuvoje nėra

įmanomas; tačiau gali būti panaudotos kai kurios matavimo dimensijos, kurios būtų tinkamos šiuo projektu kuriamam e.

paslaugų vertinimo modeliui. Pagal šaltinį39 (2 psl.) šie modelio elementai galėtų būti panaudoti brandos/galimybių

pakopų pasirinkimui bei jų aprašymui (pakopų aprašymai pateikti Lentelėje): Informavimo lygis (Information),

Netiesioginio bendravimo lygis (Interaction), Tiesioginio bendravimo lygis (Transaction), Integravimo lygis

(Integration), Politinis dalyvavimas (Political Participation). Papildomai gali būti panaudota kaip dimensija arba kaip

kitos dimensijos vertinimo kintamasis: Paslaugos stilius (Style and Design).

3. Concha, Astudillo, Porrúa, Pimenta (Čilė, JAV) autorių siūlomas viešo pirkimo e. paslaugų multidimensinis vertinimo

modelis40, kuris pavadintas E. valdžios pirkimų stebėjimų brandos modeliu (e-Government Procurement Observatory

Maturity Model - eGPO-MM) Modelio paskirtis: nors modelis skirtas išimtinai e. valdžios pirkimų portalų vertinimui,

tačiau jis galėtų būti pritaikomas ir kitų tipų e. paslaugoms vertinti. Modelio struktūra: modelis pagrįstas multidimensine

koncepcija, kompleksiniu požiūriu remiantis prielaidomis, kad technologinius pasikeitimus turi lydėti organizaciniai

pakeitimai, veiklos procesų perprojektavimas, IT valdymo diegimas siekiant atitikimo tarp IT išteklių ir veiklos tikslų, o taip

pat žmogiškų išteklių mokymai. Sudarant modelį akcentuojama jau „klasikine“ tapusia Wimmer holistinė sistema

(Wimmer's Holistic Framework)41, kuria yra siekiama e. paslaugų integruoto modeliavimo ir jo sinchronizavimo su

35 Žiūr. 2012 [Z041] 2 priede pateikta atitikimo tarp siūlomo vertinimo modelio dimensijų ir praktiškai rastų operacinių jų matavimų lentelė: čia laužtiniuose

skliaustuose pažymėtos matavimų sistemos.

36 2007 [Z041]

37 2012 [Z041]

38 2013 [Z018]

39 2013 [Z018]

40 2012 [Z038]

41 2002 [Z186]




7 lapas iš 30


technologiniu vystymu su tikslu išpildyti visus siekiamus reikalavimus. Modelį sudaro 2 domenai42 – dimensijos:

Technologinis funkcionalumas (Technological functionality) ir Teisiniai ir instituciniai reikalai (Legal and Institutional

Affairs), kurių kiekvieną sudaro Pagrindinės domenų sritys (Key Domain Areas)43, kurias sudaro viso 34 vertinimo

kintamieji. Modelio naudojimas: modelis taikytas e. valdžios pirkimų portalų 14-je Lotynų Amerikos šalių vertinimui.

Modelio panaudojimo galimybės Lietuvoje: šio modelio sudarymo metodologija, atskiri jo elementai gali būti panaudoti

šiuo projektu kuriamam e. paslaugų vertinimo modeliui. Pagal šaltinį (S46 p.), priklausomai nuo pasirinktos kuriamo

modelio struktūros - tiek dimensijų, tiek ir sub-dimensijų arba vertinimo kintamųjų lygmenyje galėtų būti panaudoti šie

elementai: Technologinis funkcionalumas (Technological functionality) – kaip dimensija, Pagrindinis

funkcionalumas (Basic Functionality), Priėjimo ir saugumo informacija (Access and Security Information) – kaip sub-

dimensijos, Dokumentų parsisiuntimas (Download of documents) ir Dokumentų įkėlimas (Upload of documents) –

kaip kintamieji.

4. Valdés, Solar, Astudillo, Iribarren, Concha, Visconti (Čilė) autorių siūlomas multidimensinis vertinimo modelis44,

pavadintas E. valdžios vertinimo modeliu (eGovernment Maturity Model - eGov-MM), kuris integruoja technologinį,

organizacinį, operacinį ir žmogiško kapitalo vertinimą taikant holistinį bei evoliucinį požiūrius. Modelio paskirtis: modelis

buvo skirtas pamatuoti ir įvertinti viešųjų institucijų parengtį (readiness) atitikti naujus nacionalinių direktyvų reikalavimus,

išreikšti naujus e. valdžios iššūkius viešajam administravimui, o taip pat siūlo planą kaip gerinti gebėjimus, t.y. nurodo

kur turi būti nukreipti organizacijų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad būtų pagerintos galimybės įgyvendinti e. valdžios

iniciatyvas45. Modelis paremtas tarptautine gerąja praktika46 ir kuris pateikia mechanizmą jo priderinimui prie nacionalinių

e. valdžios direktyvų. Šio modelio konstravimui panaudota 14 informacijos šaltinių, susijusių su vertinimo modeliais.

Modelio struktūra: modelio architektūrą sudaro 3 hierarchinių lygmenų medžio struktūra47: pagrindiniai domenai

(Leverage Domain), domenų sritys (Key Domain Area) ir kritiniai kintamieji (Critical Variables). Kiekvienai domenų sričiai

pagal apibendrintą kokybės modelį (generic qualitatuive model) yra matuojamas Gebėjimų lygis (Capability Level), kuris

atitinka kiekvieno pagrindinio domeno srities savybę, t.y. pagrindinio domeno srities parengties būsena (state of

readyness). Apibendrintą kokybės modelį sudaro 5 brandos lygiai (žiūr. Lentelės 4 stulpelį). Kiekvienas kintamasis iš

kiekvienos srities (Key Domain Area) yra vertinamas pagal 7 dimensijas (žiūr. lentelės 5 stulpelį). Kiekvienas kintamasis

pagal kiekvieną dimensiją turi klausimyną iš 5 lygių. Įvertinti pagal lygius kintamieji yra dauginami iš svorių, kurie priklauso

nuo ir sumuojami: rezultatas - srities gebėjimų lygis. Svoriai yra nustatomi pagal tarptautinę praktiką (šaltinius) ir pagal

ekspertų nuomonę. Modelio naudojimas: pagal šį modelį išmatuota 30 pasirinktų e. valdžios portalų brandos lygiai ir

brandos matavimai (proc.) skirtingų portalų brandos palyginimui (pateikti matavimo rezultatai). Modelio panaudojimo

galimybės Lietuvoje: šis modelis, nors ir ganėtinai sudėtingas, tačiau atitinkamai pasirinkus vertinimo sritis, pritaikius

vertinamas e. valdžios sritis ir jų vertinimo kriterijus, supaprastintame variante galėtų būti pritaikytas ir Lietuvos

sąlygomis48. Pagal šaltinį49 (180 psl.) toliau išvardyti potencialūs modelio elementai, kuriuos reiktų svarstyti kaip

kandidatus galimam jų panaudojimui kuriamame vertinimo modelyje kiek dimensijų, tiek ir sub-dimensijų arba vertinimo

kintamųjų lygmenyje: Atitikimas e. valdžios strategijai (Strategy Alignment), Įmonės architektūros strategija

(Enterprise Architecture Strategy), Atitikimas pamatiniams modeliams (Alignment to Reference Model), Paslaugų

pernaudojamumo strategija (Service Reuse Strategy), Veiklos architektūra (Business Architecture), IT valdymas ir

42 Žiūr. 2012 [Z038] 1 priedą

43 Žiūr. 2012 [Z038] 2 priedą

44 2011 [Z050]

45 2011 [Z050]

46 Žiūr. 2011 [Z050] 1 priedą

47 Žiūr. 2011 [Z050] 2 priedą

48 Panašios architektūros, tik paprastesnio išpildymo ir su skirtinga vertinimo kriterijų hierarchine struktūra modelis buvo paskelbtas Lietuvos autorių 2010 [X078],

2010 [X012] straipsniuose.

49 2011 [Z050]




8 lapas iš 30


organizacija (branda/galimybės) (IT Management and Organization), IT architektūra (IT Architecture), Saugumas

(Security), Programinė įranga (funkcionalumas) (Applications), Duomenys (Data), Technologijos (Technology), IT

valdymas (IT Governance), IT paslaugų teikimo (branda/galimybės) (IT Service Delivery), Pagalba (Help Desk),

Incidentų valdymas (Incident Management), Infrastruktūros keitimas ir konfigūravimo valdymas (Infrastructure

Change and Configuration Management), Paslaugų lygio sutarčių valdymas (Service Level Agreemment

Management), Esamų išteklių įsisavinimas (Asset Utilization), Panaudojimo lygis (Usage Level), Veiklos procesų

valdymas (Business Process Management), Procesų valdymas (Process Management), Paslaugų procesų

modeliavimas (Process Modeling), Procesų imitavimas (Process Simulation), Procesų stebėjimas (Process

Accountability), Paslaugos gyventojams ir verslui (Services to Citizen and Business), Interneto paslaugos (Online

services), Viešai skelbiama informacija (turinys) (Public Information System), Elektroniniai kanalai (Electronic

Channels Quality), Sąveikumas (Interoperability), Organizacinis sąveikumas (Organizational Interoperability),

Techninis sąveikumas (Technical Interoperability), Semantinis sąveikumas (Semantical Interoperability), Atitikimas

(Compliance), Atitikimas išoriniams reikalavimams (Compliance to External Regulations), Atitikimas vidiniams

reikalavimams (Compliance to Internal Regulations), Kokybės ir saugumo užtikrinimas (Quality and Security

Assurance), Kokybės valdymo sistema(Quality Management System), Informacijos saugumo valdymo

sistema(Information Security Management System), Matavimo ir stebėjimo sistema(Measurement and Monitoring

System), Organizacija (Organization and People), Fundamentalūs įrankiai (Fundamental Tools), Žinių valdymas

(Knowkedge Mangement), Žinių formalizavimas (Knowkedge Formalization), Technologinė pagalba (Technological

Support). Taip pat iš šio straipsnio galima pasinaudoti vertinimo kintamojo gebėjimams vertinti pavyzdžiu (181 psl.) kaip

šablonu konstruojant vertinimo kintamųjų aprašymus bei juos atitinkanęius klausimynus.

5. Osman, Anouze, Irani, Lee, Balcı, Medeni, Weerakkody (Libanas, Jungtinė Karalystė, Turkija) autorių siūlomas

multidimensinis vertinimo modelis50, pavadintas Sąnaudų, galimybių, naudos bei rizikos analizė naudotojų

pasitenkinimo e. valdžia vertinimui (Cost, Opportunity, Benefit, Risk, Analysis for Satisfaction – CORBAS) remiasi

sėkmingiausiais matavimo faktoriais, kurie daro įtaką naudotojų pasitenkinimui e. valdžios paslaugomis. Tai reiškia, kad

modelis yra orentuojamas pagal skirtingų suinteresuotų šalių perspektyvas51, t.y. atspindi atitinkamų suinteresuotų šalių

pasitenkinimą. Modelyje akcentuojamas holistinis požiūris vertinant pačias e. paslaugas ir bendravimą su paslaugų

naudotojais – gyventojais ir verslo atstovais jas teikiant. Modelio paskirtis – įvertinti suinteresuotų šalių pasitenkinimą

e. valdžia. Vertinimo rezultatai pagal šį modelį taip pat gali būti įrankiu politikams lyginant skirtingas e. valdžios paslaugas

savo šalyje arba palyginant savo šalies e. paslaugas su analogiškomis kitų šalių e. paslaugomis. Modelio struktūra:

modelį sudaro 4 vertinimo grupės - dimensijos: (1) sąnaudų (Cost) , (2) naudos (Benefit), (3) galimybių (Opportunity)

ir (4) rizikos (Risk). Vertinimui yra atliekama sąnaudų-naudos (Cost-Benefit) ir rizikos-galimybių (Risk-Opportunity)

analizė pagal gerai žinomos SWOT analizės metodologiją. Prieš tai vertinamos e. paslaugos yra sugrupuojamos pagal

3 jų brandos lygius: 1) informacines (Informational), 2) interaktyvias/transakcines (Interactive/Transactional) ir 3)

personalizuotas (Personalized). Vertinimo vienetai buvo matuojami naudojant klausimyną52 su 5 taškų Likert balų skalę:

nuo 1 – „stipriai nesutinku su klausimo teiginiu“ iki 5 - „stipriai sutinku su klausimo teiginiu“. Šis modelis sukurtas

integravus 24 informacijos apie vertinimo modelius šaltiniuose sutinkamus naudotojų pasitenkinimo pagrindinius

indikatorius bei pritaikius šiuose modeliuose naudojamus testavimo metodus. Modelio naudojimas: modelis taikytas

TurkSat e. valdžios portalui, kur vertinime dalyvavo 2785 paslaugų gavėjai bei e. valdžios ekspertai naudojant 49

pagrįstus klausimynus. Modelio panaudojimo galimybės Lietuvoje: tiesioginė paties modelio taikymo galimybė

Lietuvoje būtų tik teorinė (pavyzdžiui, taikomi testų modeliai reikalauja statistinių metodų išmanymo bei žinių, be to,

paskaičiavus įvertinimus pagal taikomus testų modelius būtų problemiškas gautų vertinimo rezultatų interpretavimas,

modelio taikymas numatytiems vertinimo tikslams pasiekti), tačiau gali būti taikoma modelio sudarymo metodologija bei

kai kurie siūlomo modelio elementai (pavyzdžiui, dimensijos, vertinimo kriterijai – klausimai ir pan.) konstruojant „savo“

e. paslaugų vertinimo modelį Lietuvoje.

50 2011 [Z046]

51 2011 [Z169]

52 Žiūr. 2011 [Z046] priedą




9 lapas iš 30


6. Stnimirovic, Vintar (Slovėnija) autorių siūlomas Integruotas indikatorių modelis53 (Integrated Indicator Model),

skirtas vertinti, kaip veikia e. valdžios politika pagal atskiras vertinimo sritis. Tai leidžia žymiai susiaurinti šaltinių paiešką,

kurie gali būti taikytini praktikoje. Modelio struktūra: modelyje išskiriami 4 vertinimo aspektai - dimensijos: (1)

transformacinių efektų vertinimas, (2) investicijų į infrastruktūrą vertinimas, (3) politinių ir sociologinių efektų

vertinimas, (4) ekonominių ir tvarumo poveikiams vertinimas (detaliau – žiūr. Lentelę). Vertinimas atliekamas

skirtingais detalizavimo lygiais: 1) teritoriniu-administraciniu, 2) sektoriaus politikos, 3) programų, 4) organizacijos ir 5)

projektų lygiu. Konceptualus modelis pavaizduotas diagrama, kuri pateikta prieduose54. Modelis sukurtas remiantis 51

skirtingų autorių pasiūlytais indikatoriniais modeliais. Nagrinėti modelių šaltiniai yra suklasifikuoti į praktinius praktikai,

praktinius pilotinius ir teorinius modelius. Modelio naudojimas: apie praktinį šio modelio taikymą šiame šaltinyje

neužsimenama. Modelio panaudojimo galimybės Lietuvoje: nors modelis buvo skirtas e. valdžios politikos vertinimui,

tačiau kai kurie elementai, metodologija, „antriniai“ šaltiniai gali būti panaudoti kuriamam vertinimo modeliui. Pagal

šaltinį55 (303 psl.) toliau išvardyti potencialūs elementai galimam jų panaudojimui vertinimo modelyje kiek dimensijų, tiek

ir sub-dimensijų arba vertinimo kintamųjų lygmenyje: Prieinamumas (Accessibility), Nauda paslaugos gavėjui

(naudotojui) (Benefits (end-users)), Nauda paslaugos teikėjui (valdžios institucijai) (Benefits (back-office)),

Infrastruktūra (Infrastructure), Atitikimas standartams (Standards), Teikiami servisai (Services), Naudojami servisai

(Providers), Bendro naudojimo sprendimai (servisai) (Horizontal Solutions), Organizacija (Organizational Structure),

Organizacijos branda (Organizational Culture), Žmogiškų išteklių potencialas (Human Resources), Veiklos

procesai (Business Processes).

7. Kunstelj, Vintar (Slovėnija) autorių siūlomas multidimensinis vertinimo modelis56, sukurtas priėmus holistinę nuostatą,

kad e. valdžios vystymas apimtų visą viešą sektorių, bet ne atskiras jos dalis (organizacijas). Iš to seka, kad ir e. valdžios

stebėjimo, vertinimo ir lyginimo metodų vystymas turi remtis tais pačiais principais. Modelio struktūra: pagal autorių

išnagrinėtus 21 vertinimo modelių ataskaitą vertinimo kriterijai sugrupuoti į 5 grupes - dimensijas: (1) e. parengties (e-

readiness), (2) vidaus (back-office), išorės (front-office), kuri skirstoma į (3) pasiūlos (supply) ir (4) paklausos

(demand) pogrupius, bei (5) poveikio (effects and impacts) grupes. Modelyje naudojami vertinimo indikatoriai pateikti

priede57. Modelio naudojimas: apie praktinį šio modelio taikymą šiame šaltinyje neužsimenama. Modelio panaudojimo

galimybės Lietuvoje: nors šis modelis buvo pasiūlytas dar 2004 metais, tačiau jo naudota metodologija bei nuostatos

pasitarnautų kuriamo modelio kokybei. Pagal šį šaltinį galima būtų išskirti ir panaudoti šias nuostatas: 1) Kuriant e.

paslaugų vertinimo modelį taikyti holistinį strateginį principą visam viešo administravimo sektoriui, bet ne

individualiom institucijom ar jų sektoriams ir administracijų lygmenims („tos pačios taisyklės visiems“). 2) E. paslaugų

vertinimo modelyje pažymėti privalomus (mandatory) - svarbius ir papildomus (supplementary) – neprivalomus

vertinimo kintamuosius, kurių kaip reikalavimų tenkinimas yra pagal galimybes. 3) Tame pačiame vertinimo modelyje

skirtingoms vertinimo dimensijoms ar tikslo funkcijoms taikyti skirtingas vertinimo kintamųjų kombinacijas (kaip tai

atsispindi šaltinio58 135 psl.). Be to, pagal šį šaltinį (137 p.) svarstytini modelio elementai galimam jų panaudojimui

pasirinktame lygmenyje: e. paslaugų „išprusimas“ (branda) (sophisticattion of e-services) e. paslaugų informavimas

(awareness of e-services), e. paslaugų naudojimas ir naudotojų tenkinimas (usage and satisfaction of e-services).

53 2011 [Z013]

54 Žiūr. 2011 [Z013] 1 priedą

55 Žiūr. 2011 [Z013] 2 priedą

56 2004 [X385]

57 Žiūr. 2004 [X385] priedą

58 2004 [X385]




10 lapas iš 30


8. Lind, Persson, Goldkuhl (Švedija) autorių pasiūlytas multidimensinis vertinimo modelis59, pavadintas e-Diamond.

Modelio struktūra: modelio pradinį variantą sudarė 3 dimensijos60¸ ir kuris vėliau buvo papildytas 4 dimensija61. Šiame

modelyje dimensijos vadinamos poliariškumu, kurių kiekviena yra skaidoma į 2 pakopas. Šias pakopas galima traktuoti

kaip e. paslaugos brandos būsenas. Kadangi grafiškai priešingos polių būsenos išdėstomos žvaigždės principu viena

prieš kitą, tai vizualiai sudaro šešiakampio „deimanto“ vaizdą62, kur būsenos apatinėje šešiakampio dalyje reiškia

atitinkamai žemesnį e. paslaugos brandos lygį nei viršutinėje šešiakampio dalyje. e-Diamond modelio gana išsami ir

detali analizė bei interpretacija pateikta straipsniuose63, kur teigiama, kad „šis modelis remiasi kitu požiūriu į viešąsias

paslaugas nei nagrinėta pakopų modelių grupė, tačiau visiškai nuo pakopų modelių nenutolsta“64. Modelio struktūra:

pagrindinė modelio idėja – vietoj nuosekliai augančio („augančių pakopų“) „e. kopėčių“ (e-Ladder)65 – pakopinių modelių

siūlomas 4 polių – ortogonalių dimensijų66 su ribotų e. paslaugų būsenų skaičiumi - būsenų poromis (1) - 1.1 Informative

(„informuojančios“) |1.2 Performative („vykdančios“, „transakcinės“); (2) - 2.1 Separate („atskirtos“, „izoliuotos“)|2.2

Compound („apjungtos“, „sudėtinės“) (ankstesnesnėje versijoje - Co-ordinated - „koordinuotos“, „integruotos“); (3) - 3.1

General („bendros“,“bendro naudojimo“)| 3.2 Individualized („individualizuotos“, „personalizuotos“); (4) – 4.1 C2G67 arba

Government („valdžiai“) | 4.2 G2C68 arba Citizen („gyventojams“, „piliečiams“), kur „aukštesnė“ būsena rodo „aukštesnį“

e. paslaugos brandos lygį tam tikru vienu iš 4 aspektų. Be to, kai kurios būsenos gali būti dar toliau skaidomos

(pavyzdžiui, 2.2 Co-ordinated būsena gali būti skaidoma į: 2.2.1 Aligned („suklasifikuota“) | 2.2.2 Fused („sumaišyta“) ir

kt.). Modelio naudojimas: šis modelis buvo taikomas vertinant 335 viešas e. paslaugas ir pagal vertinimo rezultatus e.

paslaugos buvo suklasifikuotos į 4 kategorijas69. Modelio panaudojimo galimybės Lietuvoje: šis modelis galėtų būti

panaudotas Lietuvoje, jei e. paslaugų vertinimo tikslai sutaptų su vertinimo tikslais, kuriuos realizuoja šis modelis, t.y.

modelis būtų taikomas „siaurai“ - tik pagal šiame modelyje apibrėžtus aspektus: komunikavimo veiksmus

(Informative/Performative), individualizavimo lygiu (General/Individualized) ir /arba į paslaugos vykdymą įtrauktų

institucijų (pvz. registrų) skaičių (Separate/Co-ordinated)70 bei atskirai vertinant paslaugas gyventojams ir valdžios

institucijoms. Taikant Lietuvoje šią metodologiją pereinant nuo vienos dimensijos pakopinių modelių prie multidimensinio

pakopinio modelio tiek galimų būsenų (pakopų) kiekvienai dimensijai, tiek ir pačių dimensijų skaičiaus išplėtimas nėra

apribotas, kaip tai pademonstruota ir jau minėtame modelyje71.

59 2008 [X607], 2006 [X587], [X609]

60 2006 [X587], [X609]

61 2008 [X607]

62 Žiūr. 2008 [X607] priedą

63 2006 [X609], 2008 [X607], 2011 [X650] (lietuvių k.)

64 2011 [X650] (lietuvių k.)

65 2006 [X587]

66 Dėl ortogonalumo dimensijos gali kisti nepriklausomai viena nuo kitos, ir todėl šis modelis nėra atvaizduojamas pakopine trajektorija, kaip tai atvaizduojama

„tradiciniuose“ pakopiniuose modeliuose.

67 C2G – Citizen-to-Government – “gyventojai-valdžiai“

68 G2C –Government–to-Citizen – “valdžia- gyventojams“

69 2008 [X607]

70 2008 [X607]

71 2010 [X078]




11 lapas iš 30


Išvados ir siūlymai dėl išanalizuotų užsienio šalių šaltinių praktikos taikymo72

► E. valdžios paslaugų vertinimo modelis (metodas), kuris atitiktų bent jau užsakovo keliamus preliminarius

reikalavimus bei šioje ataskaitoje išsakytas nuostatas ir būtų praktiškai iš karto (ad hoc) taikomas Lietuvoje,

kol kas rastas nebuvo, tačiau šios paieškos dėka rasti informacijos šaltiniai gali būti panaudoti tokio modelio

kūrimui tiek vertinimo elementų (kriterijų) prasme, tiek ir nagrinėjamuose darbuose taikomų metodologinių

sprendimų prasme.

► Todėl rekomenduojame kurti „savo“ e. paslaugų vertinimo modelį pasinaudojant jau dabar sukaupta

informacija bei patirtimi ir kita naudinga informacija, jei tokia bus nustatyta vertinimo modelio kūrimo metu.

► Apibendrinus atliktą čia pateiktų užsienio šalių vertinimo modelių apžvalgą kuriant „savo“ e. paslaugų

vertinimo modelį siūlome:

► pasinaudoti kitų autorių sukurtų e. paslaugų vertinimo modelių turiniu bei gerąja praktika, kurie

paskelbti analizuotuose informacijos šaltiniuose, ypač vertinimo sričių apibrėžimais, į ką nukreipiami

e. valdžios bei valstybės institucijų projektai, kaip tos sritys tarpusavyje yra susijusios ir sugrupuotos;

► pasinaudoti paskelbtuose modeliuose aprašytais gebėjimų ir brandos lygių struktūromis ir jų vertinimo

mechanizmais (lygių aprašymais);

► pasinaudoti brandos augimo pakopomis, aprašytomis e. valdžios evoliucijos modeliais, ypač

aprašymais, ką kiekviena pakopa reiškia ir ko reikia pereinant nuo vienos pakopos prie kitos;

► vietoj vienpusio požiūrio, kuris būdingas „tradiciniam“ pakopiniam modeliui, taikyti holistinį požiūrį73

pagal skirtingas vertinimo perspektyvas – šiuo atveju skirtingas dimensijas;

► taikyti evoliucinį požiūrį74, t.y. modelis jo gyvavimo ciklo metu turi evoliucionuoti – modelis turi būti

„gerinamas“ po kiekvieno atlikto vertinimo matavimo ar jų grupės, analizuojant ir įvertinant vertinimo

modeliu gautus rezultatus75;

► kuriamas modelis turi būti multidimensinis – tai modelis sudarytas iš 2 ar daugiau dimensijų arba

dedamųjų arba domenų priklausomai nuo vertinimo perspektyvų ir/arba kitų vertinimo komponentų;

► dimensijas gali sudaryti vertinimo hierarchinė medžio struktūra, kurios elementai (domenai, grupės,

klasteriai, faktoriai, kintamieji, indikatoriai, etc.) kiekvienos dimensijos šakoje gali skirtis, pavyzdžiui,

priklausomai nuo vertinamos e. paslaugų srities, jų kategorijos arba tiesiog nuo vertinimo tikslo

funkcijos;

► suformavus „savo“ kuriamo vertinimo modelio architektūrą toliau ją „užpildyti“ dimensijų ir jų dedamųjų

bei vertinimo kintamųjų turiniu, kuriuos didžia dalimi galima būtų pasirinkti iš aukščiau konkrečių

modelių analizėje atrinktų modelių elementų, tik papildomai kartu įtraukiant ir jų pasirinkimo motyvus

– vertinimo dimensijų bei kintamųjų pagrindimą vertinimo, kuriam bus taikomas šis vertinimo modelis,

tikslo funkcijos atžvilgiu.

72 Daroma prielaida, kad šis tyrimas bus toliau tęsiamas projekto metu ir todėl šie siūlymai gali būti tikslinami, koreguojami priklausomai nuo papildomai

analizuojamų, ypač „antrinių“ šaltinių bei projektų suinteresuotų šalių keliamų klausimų.

73 2004 [X385]

74 2013 [Z018]

75 Čia tikslinga būtų taikyti Demingo ciklą: Plan-Do-Check-Act (PDCA)




12 lapas iš 30


Užsienio šalių analizės priedai

1 priedas. Informacijos šaltinių nuorodų sąrašas76

1. 1999 [X017] Electronic Service Delivery, including Internet Use by Commonwealth Government Agencies,

Australian National Auditing Office (ANAO), Canberra, Australia, 1999.

1. 1999 [X251] A framework for selecting business process modeling methods

2. 2000 [X016] SAFAD. The 24x7 Agency. Criteria for 24x7 Agencies in the Networked Public Administration

3. 2001 [X006] Layne, K., Lee, J. Developing fully functional E-government. A four stage model

4. 2001 [X007] Hiller. Belanger. Privacy Strategies for eGov

5. 2001 [Z120] What is e-government

6. 2001 [Z121] e-Government Across the Globe. How Will Change e-Government

7. 2002 [X004] Moon. THE EVOLUTION OF E-GOVERNMENT AMONG MUNICIPALITIES - RETORIC OR

REALITY

8. 2004 [X385] Evaluating the progress of e-government development. A critical analysis

9. 2004 [Z184] E-Government and the transformation of service delivery and citizen attitudes

10. 2005 [Z163] Information Society Benchmarking Report

11. 2005 [Z183] Synthesizing e-government stage models – a meta-synthesis based on meta-ethnography

approach

12. 2006 [X020] The e-co model – citizens’ driving e-service - Mikael Lind, Olov Forsgren, Nicklas Salomonson,

Lars Albinsson

13. 2006 [X527] Public E-services. A Value Model and Trends Based on a Survey, in Swedish Governmental

Agency for Innovation System

14. 2006 [X587] FROM E-LADDER TO E-DIAMOND – RE-CONCEPTUALISING MODELS FOR PUBLIC E-

SERVICES - Goldkuhl Persson - SE

15. 2006 [Z073] E-government maturity models. Extension of the Layne and Lee model

16. 2006 [Z168] Online Availability of Public Services How Is Europe Progressing Web Based Survey on Electronic

Public Services Report of the 6th Measurement June 2006

17. 2006 [X609] Characteristics of Public E-services Investigating the E-diamond Model - Goldkuhl - SE

18. 2007 [X646] Pagrindinių viešųjų palaugų, teikiamų informacinėmis technologijomis, esamos būklės analyze –

BGIConsulting.VRM_uzsakymu

19. 2007 [Z041] Ataskaita – 21 vertinimo rodiklis - 2012 [Z041] priedas ispanu kalba

20. 2007 [Z167] The User Challenge Benchmarking The Supply Of Online Public Services 7th Measurement.

September 2007



22. 2008 [Z185] Benchmarking E-government. A Global Perspective. Assessing the Progress of the UN Member

States – DPEPA

76 Pagrindinių surinktų informacijos šaltinių, cituojamų šioje ataskaitoje, elektroninės kopijos pateikiamos virtualioje erdvėje adresu:

https://www.dropbox.com/sh/2pvwk8sz23elsm5/SX5YJN_WYc

https://www.dropbox.com/sh/2pvwk8sz23elsm5/SX5YJN_WYc




13 lapas iš 30


23. 2008 [X607] Categories of Public e-Services - an Inquiry Based on the e-Diamond Model – Goldkuhl – SE



25. 2009 [Z161] Smarter, Faster, Better eGovernment. 8th Benchmark Measurement. November 2009 – Capgemini

26. 2009 [Z162] eGovernment Benchmark Method Paper - 8th Measurement

27. 2009 [Z165] EU eGovernment Benchmarking 2010. General remarks on the future of benchmarking Digital

Government in the EU

28. 2010 [X001] Method paper 2010. Preparing the 9th Benchmark Measurement. June 2010 – Capgemini

29. 2010 [X002] Digitizing Public Services in Europe. Putting ambition into action. 9th Benchmark Measurement.

December 2010

30. 2010 [X012] Applying e-service model in assessment and comparison of services - PRO-VE2010

31. 2010 [X078] Assessment of E-services and their Systems - Inzinerine Ekonomika 21(4)

32. 2011 [Z039] Open government data a stage model

33. 2011 [Z046] A new cobras framework to evaluate e-government services - a citizen centric perspective

34. 2011 [Z055] Assessment of the jordanian e-government - an empirical study

35. 2011 [Z153] Benchmarking e-Government. A comparison of frameworks for computing e-Government index

and ranking

36. 2011 [Z169] e-Government stakeholders - Who are they and what do they want

37. 2011 [X650] ELEKTRONINĖS VALDŽIOS PASLAUGŲ PAKOPŲ IR E. DEIMANTO MODELIŲ LYGINAMIEJI

ASPEKTAI, JŲ TOBULINIMO KONCEPCINĖS KRYPTYS - Limba - Informacijos mokslai

38. 2012 [Z013] Conceptualization of an Integrated Indicator Model for the Evaluation of e-Government Policies

39. 2012 [Z038] E-Government procurement observatory, maturity model and early measurements

40. 2012 [Z041] Towards a multidimensional model for evaluating electronic government. Proposing a more

comprehensive and integrative perspective

41. 2013 [X367] Public Services Online. Assessing User Centric eGovernment performance in Europe –

eGovernment Benchmark 2012. FINAL INSIGHT REPORT

42. 2013 [X368] Public Services Online. Assessing User Centric eGovernment performance in Europe –

eGovernment Benchmark 2012. FINAL BACKGROUND REPORT

43. 2013 [Z018] Maturity and Evolution of E-Government Portals in Central America. A Three-year Assessment

2011-2013

44. COM(2002) 655 - eEurope 2005. Benchmarking Indicators




14 lapas iš 30


2 priedas. Analizuotų vertinimo modelių faktinių duomenų lentelė

Lentelė 1. Analizuotų vertinimo modelių faktinių duomenų lentelė

Nr. Šaltinio metai [nuoroda] Modelio

pavadinimas Modelio

autoriai arba organizacija

– kilmės šalis

Vertinimo dimensijos /

domenai / komponentai

Vertinimo pakopos / lygiai / e.

paslaugos tipai

Vertinimo (kritiniai) kintamieji (kriterijai, faktoriai, indikatoriai), kintamųjų

dimensijos

1 2 3 4 5

1. 2012 [Z041] Luna-Reyes, Gil-Garcia, Romero - Mexico

Conceptual model components: (1) e-Government Determinants77 (2) e-Government Characteristics (3) e-Government Results

(1) 1. Quality of the information and existing data to feed the systems 2. Technological infrastructure and compatibility 3. Organizational and management characteristics 4. Existing legal and institutional framework 5. Potential demand

(2) 1. Quality of information available on web sites and in systems 2. Services 3. Interaction 4. Integration 5. Personalization 6. Security 7.Privacy 8.Accessibility 9.Usability and Usefulness

(3) 1.Statistics on systems usage 2.Quality of public services 3.Efficiency and productivity 4.Effectiveness of programs and policies 5.Transparency and accountability 6.Citizen participation 7.Changes in the regulatory framework

2. 2013 [Z018] Sandoval-Almazan, Leyva, Gil Garcia - Mexico

Measure components: (1) Information (2) Interaction (3) Transaction (4) Integration (5) Political Participation

(1) Greater number of web pages: Statewide portal as the entry point with links to most of the state pages. More dynamic information (frequent updates). The portal can be showed in multiple languages (foreign or native). (2) Forms that can be downloaded. Use of search engines.Two-way communication through electronic mail. Use of chats, forums or other forms of interactive communication (service related). It shows a search engine (internal or external). (3) On-line services (secure and completely online), including electronic payments (e.g., credit cards). Portal organized according to people’s needs instead of government

77 Teorinį - konceptualų vertinimo modelį žiūr. 2012 [Z041] 1 priede




15 lapas iš 30



pavadinimas Modelio


– kilmės šalis




paslaugos tipai


dimensijos

1 2 3 4 5

(6) Style and Design

structures. It clearly distinguishes complete and incomplete online services (4) Portal with a single point of checkout (multiple agencies, different functions, different levels of government).Services are available for mobile devices similar to those offered directly in the portal.

(5) Electronic Vote, online participation. The electronic voting space allows authentication (6) Format, usability, downloading speed, etc. It indicates the location or hierarchical tree of internal pages (breadcrumbs).

3. 2012 [Z038] e-GPO-MM Concha, Astudillo, Porrúa, Pimenta – Chile, USA

Leverage Domains78: (1) Technological Funcionalities (2) Legal and Institutional Affairs

Generic maturity levels: 1 – Informative 2 – Simple Transactions 3 – Complex Transactions 4 - Integrate

Key Domain Areas: (1) 1) Basic Functionalities 2) Access and security of information 3) Electronic Tendering System 4) Electronic Purchasing System 5) Value-added functionalities (2) 6) Normative and Regulatory Affairs 7) Institutional and Management Aspects

4. 2011 [X050] eGOV-MM Valdés, Solar, Astudillo, Iribarren, Concha, Visconti - Chile

Leverage Domains: (1) Technological - E-Government Strategy (2) Organizational - IT Governance (3) Operational - Process Management (4) Human capital - Organization and People

Each key domain area is measured according to the capability level (stage) – generic qualitative model: Level 1: Initial Capability Level 2: Developing Capability Level 3: Defined Capability Level 4: Managed Capability

Key Domain Areas79 - 17 key areas (“Vision, Strategy and Policy”, “Enterprise Architecture Strategy”, etc.) Critical Variables - 55 variables (“Strategy Alignment”, “Senior Management Commitment”, etc.) Each variable within a key area is assessed along 7 dimensions: 1) awareness 2) human capital training 3) communication within the organization 4) procedures and practices 5) compliance with norms and standards 6) tools and automation support 7) staff commitment

78 žiūr. 2012 [Z038] priedą





16 lapas iš 30



pavadinimas Modelio


– kilmės šalis




paslaugos tipai


dimensijos

1 2 3 4 5

Level 5: Integrated Capability (Optimizing)

5. 2011 [Z046] COBRAS Osman, Anouze, Irani, Lee, Balcı, Medeni, Weerakkody - Lebanon, UK, Turkey

Factors / Constructs: (1) Benefit and Opportunity Factor - focuses both on users’ benefits and opportunities constructs and on cost-money factor (2) Cost- Money Factor - focuses on the cost-money paid to use an e-service. (3) Cost- Time Factor - focuses on the cost- time saved from using an e-service. (4) Risk Factor - focuses on the risk of using an e-service.

E. service types of categories: 1- Informational e-services provide public contents and do not require any authentication from users; 2-Interactive/ Transactional e-services require authentication but allow download forms, contact officials and make appointments; 3- Personalized e-services require authentication and allow users to customize the content of e-services, conduct financial transactions online; users can pay for e-services.

(1) - 35 questions80 (2) - 7 questions (3) - 6 questions (4) - 5 questions





17 lapas iš 30



pavadinimas Modelio


– kilmės šalis




paslaugos tipai


dimensijos

1 2 3 4 5

6. 2011 [Z013] Integrated Indicator Model Stnimirovic, Vintar - Slovenia

Evaluation aspects: (1) organizational (2) infrastructural (3) political-sociological (4) economic and sustainability

Evaluation levels81: 1) Territorial-administrative unit level 2) Sector policy level 3) Program level 4) Organization level 5) Project level

7. 2004 [X385] Kunstelj and Vintar – Slovenia

Indicator Groups: (1) e-readiness (2) back-office (3) front-office: supply (4) front-office: demand (5) impacts: government (6) impacts: customers

Žiūr. 2004 [X385] priedą

8. 2008 [X607]82 e-Diamond Lind, Persson, Goldkuhl – Sweden

Dimensions (polarities): (1) Informative / Performative (2) General /Individualized (3) Separate / Compound (Co-ordinated) (4) Government / Citizen

Variables: the variable of each dimension is measured by the two levels (stages) – Level 1: the lower Level 2: the higher

81 žiūr. 2011 [Z013] 1 priedą

82 T.p. žiūr. 2006 [X609], [X587]




18 lapas iš 30


3 priedas. Kita užsienio šalių analizės metu analizuota informacija

Paveikslas 1. 2012 [Z041] 1 priedas – teorinis – konceptualus modelis išsamiam e. valdžios vertinimui




19 lapas iš 30


Paveikslas 2. 2012 [Z041] 2 priedas – atitikimų tarp matavimų sistemų ir e. valdžios vertinimo modelio dimensijos




20 lapas iš 30


Paveikslas 3. 2012 [X038] 1 priedas – modelio struktūra




21 lapas iš 30


Lentelė 2. 2012 [Z038] 2 priedas – pagrindinių domenų sritys ir vertinimo kintamieji

1. Basic Functionalities

1a) e-Procurement Portal

1b) Registration of Buyer

1c) Supplier Registration

1d) Search Engine

2. Access and security of information

2a) Online support to users

2b) Allow suppliers to access information online

2c) Performance and statistical information

2d) Public access to information and transactional

data

2e) Security of information

2f) Login authentication

2g) Information on product codification

3. Electronic Tendering System 3a) Request for proposals (RFP)

3b) Support bidding documents

3c) Download of documents

3d) Upload of proposals

3e) Posting questions and answers

3f) Proposal seriousness warranty

4. Electronic Purchasing System 4a) Request for quotation

4b) Electronic procurement system

4c) Frameworks agreements

4d) Inverse auction

5. Value-added functionalities 5a) Tracking down to the subcontractors

5b) Amendments and novation of contracts

5c) Collaborative environment among buyers

5d) Evaluation of supplier performance

6. Normative and Regulatory Affairs 6a) Public contracting and Procurement Law

6b) Complementary laws and norms

6c) Court to address procurement complaints

7. Institutional and Management Aspects 7a) Certification authorities (CA)

7b). Institutionalism and organization of

acquisitions

7c) Use of the system by the buyer institutions




22 lapas iš 30


7d) User's manual

7e) Training program for users

7f) Quality assurance system




23 lapas iš 30


Paveikslas 4. 2011 [X050] 1 priedas – eGOV-MM modelio formavimo tarptautinės patirties šaltiniai




24 lapas iš 30


Paveikslas 5. 2011 [X050] 2 priedas – hierarchinė modelio struktūra (1 dalis)




25 lapas iš 30


Paveikslas 6. 2011 [X050] 2 priedas – hierarchinė modelio struktūra (2 dalis)




26 lapas iš 30


Paveikslas 7. 2011 [Z046] priedas – vertinimo modelio klausimynas pagal dimensijas




27 lapas iš 30


Paveikslas 8. 2011 [Z013] 1 priedas – e. valdžios vertinimo konceptualus modelis




28 lapas iš 30


Paveikslas 9. 2011 [Z013] 2 priedas – integruoto indikatoriaus modelis e. valdžios vertinimui




29 lapas iš 30


Paveikslas 10. 2004 [X385] priedas – holistinis modelis e. valdžios paslaugų vystymosi integraliam stebėjimui




30 lapas iš 30


Paveikslas 11. 2008 [X607] priedas – eDiamond modelis e. paslaugų vertinimui

6 priedas. uŽsienio ŠaliŲ analizĖ · pagrindinė e. paslaugų vertinimo modelio paskirtis...

Documents