I variantas (2010 04 26)

AC-33-1VARTOTOJ TEISI APSAUGA VARTOJIMO SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE: TEISINIO REGULIAVIMO IR TEISM PRAKTIKOS APVALGA II(vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos, civilins atsakomybs vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai)vadasVartojimo sutartys, kaip sutari grup, iskiriamos atsivelgiant specifin sutarties ali (vartotojo ir verslininko) padt bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas dl nelygiaverts vartotojo ir verslininko padties ikreiptos sutarties ali interes pusiausvyros atkrimas, specialiu teisiniu reguliavimu utikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios alies, teisi ir teist interes apsaug. Vartojimo sutartims greta bendrj prievoli teiss bei sutari teiss norm taikomos specialios taisykls sutari sudarymo, aikinimo, sutarties ali teisi ir pareig, nesining sutari slyg, sutari pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesns silpnesniosios sutarties alies (vartotojo) interes garantijos ir paeist teisi gynimo bdai. Teismai, sprsdami i vartojimo teisini santyki kylanius ginus, turi pareig utikrinti, kad vartojimo sutartys bt identifikuotos, o vartotojo teiss tinkamai ginamos. Teismas gino sutart turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis).Vartojimo sutartys gali bti vairios pagal savo dalyk. Sutarties dalykas ar objektas nra kvalifikuojamieji vartojimo sutarties poymiai. Kartu paymtina, kad pagal galiojant teisin reguliavim ie poymiai gali bti pagrindas atskiroms vartojimo sutari rims iskirti (pvz., vartojimo pirkimaspardavimas, vartojimo ranga ir kt.). Taigi vartojimo sutartiniai santykiai kvalifikuojami dviem lygmenimis. Pirma, pagal bendruosius poymius, kuriuos identifikavus, ali sudaryta sutartis priskiriama vartojimo sutari grupei; iuo pagrindu taikomos bendrosios vartotoj ginanios teiss normos. Antra, pagal dalyk ios sutartys gali bti priskiriamos atskirai vartojimo sutari riai; tokiu atveju, be bendrj vartojimo sutari instituto norm, taikomi ir papildomi, specials, tik tai sutarties riai bdingi silpnesniosios sutarties alies teisi gynimo bdai. Atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikros sutartys negali bti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis dl savo pobdio vartojimo sutartimis nelaikomos darbo sutartys, sutartys, susijusios su teismis paveldjim, sutartys, susijusios su teismis pagal eimos teis, ir bendrovi steigimo ar reorganizavimo sutartys arba kini bendrij sutartys (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse preambuls 11 pastraipa). Pagal vartojimo sutari dalyk Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau Civilinis kodeksas, CK) iskiriamos vartojimo pirkimopardavimo (CK 6.3506.370 straipsniai), vartojimo nuomos (CK 6.5046.511 straipsniai), vartojimo rangos (CK 6.6726.680 straipsniai), paslaug teikimo vartotojams sutartys (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) ir kt. Atsivelgiant tai, kad konkreios vartojimo sutartys pasiymi tam tikra specifika ir kartu vartotojui teikiamos apsaugos ypatumais, siekiant utikrinti vartotojo teisi ir teist interes apsaug nagrinjant civilines bylas, kylanias i vairi sutartini santyki, taip pat ir nagrinjant civilins atsakomybs taikymo vartojimo teisiniuose santykiuose klausimus, tikslinga apibendrinti esmines teisinio reglamentavimo nuostatas bei iais klausimais formuojam teism praktik.ioje teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalgoje (toliau Apvalga) pateikiami 20012010 m. priimtose nutartyse suformuluoti Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikai reikmingi iaikinimai, susij su vartotoj teisi apsaugos nuostat bei paeist teisi gynimo bd taikymu konkreiose vartojimo sutartyse: vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos, taip pat pagrindiniai civilins atsakomybs taikymo vartojimo teisiniuose santykiuose principai. Apvalgoje taip pat remiamasi Europos Sjungos teiss ir nacionalins teiss akt nuostatomis bei aktualia Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) praktika.Apvalgoje pateikiami iaikinimai, suformuluoti ne cituojamose teism nutartyse, vertintini kaip rekomendacinio pobdio teiss norm taikymo iaikinimai, neturintys privalomosios galios ir oficialiai paskelbtos teism praktikos reikms.I. Vartojimo pirkimopardavimo sutartisSutarties samprataVartojimo pirkimopardavimo sutartinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso etosios knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai (CK 6.3506.370 straipsniai) normos. iame skirsnyje, atsivelgiant vartojimo pirkimopardavimo sutarties specifik, tvirtintos specialiosios normos bendrojo pirkimopardavimo sutartini santyki reglamentavimo atvilgiu (CK 6.3056.349 straipsniai). Pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalyje tvirtint vartojimo pirkimopardavimo sutarties apibrt, vartojimo pirkimopardavimo sutartimi pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek kilnojamj daikt pirkjui fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain. Vartojimo pirkimopardavimo sutartimis CK 6.3506.370 straipsni prasme kvalifikuojamos pirkimopardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka bendruosius vartojimo sutarties poymius: prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams poreikiams); prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais) (r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30); antra, kuri dalykas yra kilnojamasis daiktas. Toks teisinis reguliavimas neturi bti suprantamas kaip reikiantis, kad pirkimopardavimo sutartys, kuri dalykas yra nekilnojamasis daiktas, negali bti vartojimo sutartys. Kai vartotojas perka nekilnojamj daikt, tokiems sutartiniams santykiams taikomos ne CK etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai, o atuntojo skirsnio Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartys (CK 6.3926.401 straipsniai) normos, taiau tai nepaneigia tokios pirkimopardavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, pobdio ir bendrj vartotojo apsaug tvirtinani teiss norm (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis, kt.) taikymo. Atitinkamai pagal bendruosius vartojimo sutari poymiuos gali bti kvalifikuojamos energijos pirkimopardavimo ir kitos pirkimopardavimo sutartys (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Pirkimopardavimo teisini santyki svarba civilinje apyvartoje lemia dan iuos santykius reglamentuojani teiss norm praktin taikym, vartojimo pirkimopardavimo taisykls svarbios ir kitoms vartojimo sutartims, nes jas (pavyzdiui, vartojimo rang, vartojimo nuom) reglamentuojanios normos atskirais atvejais mutatis mutandis nukreipia Civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojanius vartojimo pirkimopardavimo sutart.Sutartinius vartojimo pirkimopardavimo teisinius santykius reglamentuojanios normos tvirtintos ir specialiuosiuose statymuose, kuri svarbiausias Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas (toliau Vartotoj teisi apsaugos statymas) bei postatyminiuose teiss aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintose Mamenins prekybos taisyklse; Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 217 patvirtintose Daikt grinimo ir keitimo taisyklse; Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintose Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisyklse su vlesniais pakeitimais ir papildymais) ir kt.Lietuvos Respublikai esant Europos Sjungos nare, btina utikrinti ir Europos Sjungos teiss akt taikym, todl nacionalins teiss nuostatos turi bti suderintos su Europos Sjungos vartotoj teisi apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalin teis aikinama taip, kad neprietaraut Europos Sjungos teisei ir Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Europos Sjungos teiss aktai yra Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir teiss norm kolizijos atveju turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, iskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vartojimo pirkimopardavimo teisiniams santykiams aktualios vis pirma bendrojo pobdio vartotoj teisi apsaugos direktyvos (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij Tarybos direktyva 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais, 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dl vartotoj apsaugos, ymint vartotojams silom preki kainas, 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/44/EB dl tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt, 2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins veiklos vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje). Greta bendrojo pobdio direktyv pamintinos ir su specifiniais sektoriais ar pardavimo metodais susijusios direktyvos, reglamentuojanios tam tikrus su vartojimo pirkimupardavimu susijusius aspektus (1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dl vartotoj apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/47/EB dl pirkj apsaugos, susijusios su teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutari tam tikrais aspektais, 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1997/7/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su nuotolins prekybos sutartimis) ir kt.Vartojimo pirkimo pardavimo sutari slyg kontrols ir vartotoj teisi gynimo bd taikymo aspektais itin reikminga 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/44/EB dl tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt. Tai minimalaus derinimo direktyva,todl nacionaliniuose statymuose negali bti paeidiamos jos nuostatos dl minimalios vartotoj teisi apsaugos, kartu i direktyva nedraudia nacionaliniuose statymuose nustatyti palankesnes vartotojams taisykles. Direktyvos netiesioginio taikymo teiss aktai, i teiss akt nuostatos valstybse narse gyvendinamos perkeliant jas nacionalinius teiss aktus, todl praktikoje gali kilti tinkamo direktyv perklimo ir atitinkamai direktyvos nuostat tiesioginio veikimo klausim.Direktyvos nuostatomis nacionaliniame teisme gali bti remiamasi tiesiogiai, tik esant tam tikroms iimtinms slygoms (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).Teisingumo Teismas byloje Faccini Dori v Recreb[1] konstatavo, kad pasibaigus direktyvos gyvendinimo terminui nesant nacionalins teiss akto, perkelianio nacionalin teis direktyvos nuostatas, jomis tiesiogiai galima remtis tik prie valstyb, bet ne prie pardavj (privat asmen) (t. y. ioje byloje konstatuotas horizontalaus tiesioginio veikimo direktyv atveju negalimumas). Direktyva pati savaime negali pareigoti privataus asmens, todl vartotojai negali kildinti savo teiss atsisakyti ne prekybos vietose sudarytos sutarties tiesiogiai i direktyvos ir direktyvos nuostatomis remtis nacionaliniame teisme prie pardavj tiesiogiai. Tokiais atvejais turi bti vadovaujamasi direktyv netiesioginio veikimo doktrina (nacionalins teiss normos turi bti aikinamos remiantis direktyvos tekstu ir atsivelgiant jos paskirt, siekiant priimti jos tiksl atitinkant sprendim), arba jei direktyvos tikslai negali bti pasiekti ir tokiu bdu, reikalaujama alos atlyginimo u valstybs nars pareigos perkelti direktyvos nuostatas nacionalin teis nevykdym (1994 m. liepos 14 d. Sprendimas C-91/92, Rink. p. I-3325, 25, 26, 27 punktai).Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slyg kontrol Esant vartojimo sutartiniams santykiams, sutarties laisvs principas ribojamas, statyme tvirtinant grietesnius, negu kit sutari atveju, reikalavimus sutarties slygoms, taip atkuriant sugebjimo dertis poiriu nelygiaveri sutarties ali interes pusiausvyr. Vartojimo pirkimopardavimo sutartims vis pirma yra taikomos bendrosios nesining vartojimo sutari slyg instituto nuostatos (CK 6.188 straipsnis). statyme tvirtintas nesining sutari slyg draudimas ir toki slyg neprivalomumas vartotojui esminis vartojimo sutari instituto ypatumas ir vartotojo teisi gynimo teisinis mechanizmas. Sutart pripainus vartojimo sutartimi, jos slygos teismo ex officio turi bti vertinamos pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus siningumo kriterijus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 22 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009)(taip pat r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Kitas statyme tvirtintas reikalavimas vartojimo pirkimopardavimo sutari slygoms CK 6.350 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, kad vartojimo pirkimopardavimo sutartyse negali bti slyg, pasunkinani vartotojo (pirkjo) padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo (pirkjo) teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo. i teiss norma taikytina sistemikai su bendrosiomis nesining vartojimo sutari slyg instituto nuostatomis (CK 6.188 straipsnis). Imperatyviosiose statymo normose tvirtintos pirkjo (vartotojo) teisi garantijos yra bendrojo sutari laisvs principo iimtis, todl negali bti pakeistos ali susitarimu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slygos, paeidianios CK 6.350 straipsnio 2 dalyje tvirtint imperatyv, yra niekins, j niekin pobd, kaip ir visais niekini sandori atvejais, teismas turi konstatuoti ex officio. (CK 1.80, 1.78, 6.225 straipsniai). Sprendiant, ar vartotojo padtis dl konkreios sutarties slygos pablogja, turi bti vertinta sutarties slyg visuma (vienos slygos nepalankus pakeitimas gali bti kompensuojamas kitose sutarties slygose). Siekiant apsaugoti pirkj (vartotoj) nuo pardavjo veiksm, galini sutrukdyti jam laisvai apsisprsti dl pirkimopardavimo sandorio ir daryti tak vartotojo interes neatitinkani sutari sudarymui (pvz., nereikaling, neverting preki sigijimui), statymo leidjo nustatyta, kad vartojimo pirkimopardavimo sutartyse draudiamos slygos, atitinkanios CK 6.350 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose tvirtintus poymius: 1) nustatanios, kad pirkimopardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis slygomis nuperkamas tam tikras daikt kiekis, 2) suteikianios teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo gauti dovan ar pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausinius. Analogiku tikslu CK 6.350 straipsnio 3 dalyje tvirtintas konkrei pardavjo veiksm, galini paeisti vartotojo interesus (toki, kaip reikalavimas sigyti tam tikr daikt kiek, dovan teikimas sudarius sutart, kyrus ir gerai moralei bei vieajai tvarkai prietaraujantis daikt ar paslaug silymas), draudimas. Jeigu aptartus poymius atitinkanios slygos yra trauktos konkrei vartojimo pirkimopardavimo sutart, byl nagrinjantis teismas turi konstatuoti j niekin pobd dl imperatyvij statymo nuostat paeidimo, dl visos pirkimopardavimo sutarties galiojimo tokiu atveju turi bti sprendiama pagal CK 1.96 straipsnio ir 6.188 straipsnio 7 dalies taisykles.Pardavjo pareiga suteikti pirkjui btin informacij Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slygos turi atitikti bendruosius siningumo kriterijus, vienas sutarties slygos siningumo kontrols aspekt yra vertinimas, ar slygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties slygos yra aikios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateik vartotojui vis reikming sutariai sudaryti informacij (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Bendrojo pobdio sutarties ali pareiga atskleisti viena kitai j turim informacij, turini esmin reikm sutarties sudarymui, tvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyje pirkjo (vartotojo) paeidiamumas reikiasi ir tuo, kad pardavjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau ini apie prek ir kitais svarbiais sutarties sudarymo klausimais. iam sutarties ali nelygiavertikumui kompensuoti statyme tvirtintas specialus pardavjo pareigos suteikti vartotojui visapusik informacij, btin vartojimo pirkimopardavimo sutariai, atitinkaniai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas. Pirkjas renkasi konkret pardavj pagal jo dalykines savybes, patirt toje verslo srityje, dalykin reputacij ir turi pagrst pagrind pasitikti pardavju, kad is suteiks vis sutariai sudaryti reikaling informacij, o sigytos preks atitiks pateikt informacij apie jas. CK 6.353 straipsnyje apibrta minimali informacijos, kuri btina pateikti apie silom vartojimo prek, apimtis, turinys bei tvirtinti ios pareigos paeidimo padariniai. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavjas nurodydamas parduodamo daikto etiketse ar kitokiu bdu privalo suteikti pirkjui btin, teising ir visapusik informacij apie parduodamus daiktus: j kain, kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin bei kitas daikt ir j naudojimo savybes, atsivelgiant daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen bei mamenins prekybos reikalavimus. Informacija apie parduodamus daiktus neturi bti klaidinanti (CK 6.353 straipsnio 2 dalis). Pardavjo pareiga informuoti pirkj tvirtinta ir Vartotoj teisi apsaugos statymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatant, kad vartotojai turi teis gauti teising ir visapusik informacij valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. To paties statymo 5 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad gamintojas, pardavjas, paslaugos teikjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teiss aktuose nustatyt informacij ir teiss akt nustatyta tvarka enklinti prekes. Reikalavimai pateiktinos informacijos turiniui detalizuojami postatyminiu teiss aktu Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintomis Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisyklmis su vlesniais pakeitimais ir papildymais. Atkreiptinas dmesys tai, kad nurodyt nacionalini teiss akt normos gyvendina 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 98/6/EB dl vartotoj apsaugos, ymint vartotojams silom preki kainas, todl taikant iuos teiss aktus btina atsivelgti direktyvoje tvirtint teisin reglamentavim.Pardavjas, paeids pareig informuoti pirkj, turi kompensuoti dl to pirkjo patirtus nuostolius (CK 6.353 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 9, 10 dalyse i pardavjo pareiga detalizuojama. Pagal CK 6.353 straipsnio 9 dal, jeigu pardavjas nesudar galimybs pirkjui nedelsiant daikt pardavimo vietoje gauti 6.353 straipsnio 17 dalyse nurodyt informacij, pirkjas turi teis reikalauti i pardavjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart, o jeigu sutartis sudaryta, per proting termin vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti sumokt kain bei atlyginti kitus nuostolius. Koks terminas yra protingas, statyme neapibrta, tai yra vertinamojo pobdio aplinkyb, dl kurios teismas turi sprsti konkreios bylos faktini aplinkybi kontekste. Pagal CK 6.353 straipsnio 10 dal pardavjas,nesuteiks pirkjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirt, taip pat turi pareig atsakyti u daikt trkumus, iaikjusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo reikiamos informacijos, taip ipleiant pardavjo atsakomybs u parduoto daikto trkumus ribas (pagal bendrj taisykl pardavjas atsako u neaptartus trkumus, buvusius daikto perdavimo momentu).Pirkjo teiss nutraukti sutart, reikalauti nuostoli, pareikti reikalavimus dl daikto trkum atsiranda tada, kai dl nepakankamos informacijos apie prek turjimo jis patiria neigiam padarini: nusiperka neatitinkant poreiki daikt, negali nusipirkti reikalingo daikto, iaikja daikto trkumai. Kilus ginui dl pardavjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga rodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostoli fakt, prieastin ry tarp informacijos nesuteikimo ir neigiam padarini tenka pirkjui, o pareiga rodyti, kad buvo pateikta btina ir teisinga informacija pardavjui. Kaip ir kitais i vartojimo santyki kilusi gin atvejais, btina turti omenyje tai, kad statyme tvirtint vartotojo teisi garantij taikymas neturi sudaryti galimybs vartotojui piktnaudiauti savo teismis. Ar pirkjo pateikta informacija atitiko statyme nustatytus reikalavimus, turi bti sprendiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvok pateikt informacij, lemiama reikm tokiu atveju turi bti teikiama objektyviajam kriterijui ar pardavjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti vidutiniam vartotojui, t. y. profesionali ini neturiniam, bet vidutinikai informuotam, protingai atidiam ir apdairiam asmeniui. Vidutinio vartotojo svoka suformuluota Teisingumo Teismo bylose dl klaidinanios reklamos ir pltojama nacionalini teism praktikoje (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Vidutinio vartotojo svoka tvirtinta Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statymo (kuriuo nacionalinje teisje gyvendinta 2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsivelgiant socialinius, kultrinius ir kalbinius veiksnius.Paymtina, kad vidutinio vartotojo samprata remtasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje sprendiant turtins ir neturtins alos, turistams suteikus netinkamos kokybs apgyvendinimo paslaugas, atlyginimo klausim pagal iekov V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B. iekin atsakovui UAB TEZ TOUR. Byloje ginas kilo dl turizmo paslaug teikimo sutari, kuriomis kasatorius (kelioni organizatorius) sipareigojo u atlyginim iekovams (turistams) utikrinti i anksto organizuot turistin kelion (kelions paket), vykdymo. Pagal sudarytas su atsakovu turizmo paslaug teikimo sutartis iekovai V. P. ir R. P. sigijo turistin kelion Kret (12 nakvyni), kelions kaina 5135 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts); iekovai G. P. ir I. P. sigijo turistin kelion Kret (7 nakvyns), kelions kaina 3240 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts); iekovai S. B. ir A. B. sigijo turistin kelion Kret (7 nakvyns), kelions kaina 3152 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts). Atvykus viebut paaikjo, kad pastarasis neatitiko trij vaigdui viebui kategorijos, elementari higienos ir saugumo reikalavim: viebutis buvo netoli pramoninio rajono, sutemus neapvieiamas, be informacini orientyr, aplink viebut vyko statybos, papldimys, priklausantis viebuiui, buvo purvinas ir utertas, be tak, gelbjimosi priemoni ir budini gelbtoj, visikai nepritaikytas turist poilsiui, viebuio personalas nakt triukmavo, trukdydamas ilstis iekovams. Turistai nedelsiant pareik pretenzijas, taiau kelions organizator su jais susitiko tik po paros. Kelions organizatoriui neturint galimybs pasilyti kito tokios paios (trij vaigdui) kategorijos viebuio, iekovams buvo pasilyta apsigyventi penki vaigdui kategorijos viebutyje VANTARIS PALACE, u kur iekovams reikjo papildomai sumokti vis apgyvendinimo kain. Iekovai pra atlyginti turtin ir neturtin al, patirt dl netinkamo turizmo paslaug sutarties vykdymo. Kasacinis teismas sprsdamas dl kelioni organizatoriaus pareigos suteikti informacij ir utikrinti teikiam turizmo paslaug kokyb rmsi vidutinio vartotojo samprata ir iaikino, kad vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis vis vartotoj (ar tam tikros vartotoj grups) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsivelgiant jos turin bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutin vartotoj ir paveikti jo ekonomin elges. Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktikoje vidutinis vartotojas bendrja prasme reikia protingai gerai informuot, protingai atid ir apdair vartotoj (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375,31 punktas; 2003 m. balandio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Kasacinis teismas pabr, kad vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkreiomis preki ar paslaug savybmis gali bti skirtingas atsivelgiant tam tikras preki ar paslaug ris ar kategorijas, taiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru spdiu apie prek ar paslaug, jos savybes, kain ir pan. Dl i prieasi teisj kolegija konstatavo, kad kasacinio skundo argumentai, jog iekovai, bdami vidutiniai vartotojai, turjo patys gauti vis reikaling papildom informacij apie kelion, yra nepagrsti, nes vidutinio vartotojo svoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebjimu j gauti, be to, tokios pareigos nustatymas turistui nepagrstai apsunkina jo padt, ikreipia sutarties ali teisi ir pareig pusiausvyr bei paeidia teiss akt reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-201/2010).Ginas, susijs su tinkamu pirkjo (vartotojo) informavimu iam sigyjant prekes ir paslaugas, buvo sprendiamas kasacinio teismo civilinje byloje pagal iekovo V. S. iekin atsakovui UAB Rasmitas dl prievols vykdymo. Byloje nustatyta, kad iekovas, fizinis asmuo, pirkimopardavimo sutarties pagrindu isimoktinai, naudodamasis UAB VB lizingas paslaugomis, i atsakovo sigijo automobil Opel Zafira (iekinio pareikimo metu iekovas u automobil jau buvo visikai atsiskaits). Pagal sutarties slygas automobilio kbului buvo suteikta dvylikos met antikorozin garantija, taiau prajus dvejiems metams jis surdijo. Iekovas teismo pra pareigoti atsakov priimti atgal automobil Opel Zafira, grinti u automobil sumokt 50 957,70 Lt sum ir sumokti 7265,28 Lt al, kaip iekovo sumoktus mokesius. Kasacinis teismas, palikdamas nepakeistus emesni instancij teism sprendimus, kuriais buvo patenkinti iekovo reikalavimai, konstatavo, kad automobilis yra netinkamos kokybs, nes jo kbulas nustas korozijos idini. Teismas iaikino, kad pardavjas suklaidino pirkj, sutarties sudarymo metu pateikdamas netinkam informacij apie prek: sutarties slygose dl antikorozins garantijos suteikimo jis nenurod, kad i garantija galioja tik kiauryminiam prardijimui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 20 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-350/2005).Pirkjo teisi gynybos bd specifikaPagrindin pardavjo pareiga pagal pirkimopardavimo sutart perduoti pirkjui tinkam daikt (prek), t. y. tok, kurio kokyb, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirt; pardavjas atsako u neaptartus daikt trkumus, buvusius daikto perdavimo momentu arba po jo perdavimo dl prieasi, u kurias yra atsakingas pardavjas (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo sutari atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas turi bti tinkamos kokybs, t. y. atitikti pirkimopardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei toks yra) nustatytas savybes, statyme tvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pagal statym vartojimo pirkimopardavimo sutarties dalyku esanti prek yra tinkamos kokybs, jei ji atitinka prastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir pagrstus vartotojo lkesius: statyme tvirtinta, kad daikto savybs atitinka pirkimopardavimo slygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiam normini dokument reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios ries daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis atsivelgiant daikto prigimt bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus dl daikto kokybs (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). ie reikalavimai pirkimopardavimo dalykui taikomi visoms vartojimo pirkimopardavimo sutartims statymo pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar yra traukti konkreios sutarties slygas. Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart parduodami daiktai turi bti saugs (CK 6.363 straipsnio 1 dalis), t. y. atitikti specialiuosiuose statymuose ir kt. teiss aktuose nustatytus reikalavimus (saugi produkt (paslaug) svoka plaiau aptariama ios Apvalgos skyriuje Deliktin atsakomyb: atsakomyb u al, padaryt netinkamos kokybs produktais arba paslaugomis). Draudiama parduoti daiktus, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo atveju laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt kokyb (garantija pagal statym). ios pardavjo pareigos turinys atskleistas CK 6.333 straipsnio 2 dalyje ir reikia tai, kad pardavjas garantuoja pirkjui, kad parduodamas daiktas atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt trkum, dl kuri daikto negalima naudoti tam tikslui, kuriam j naudoti ketino pirkjas, arba dl kuri pirkjas nebt daikto pirks i viso arba nebt mokjs tokios kainos. Kai prekei nustatytas garantijos terminas, pardavjo suteikiama kokybs garantija ir atitinkamas sipareigojimas atsakyti u io termino metu atsiradusius daikto trkumus galioja tam tikr laik (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Pirkjas, kuriam parduotas neatitinkantis statyme tvirtint reikalavim, t. y. netinkamos kokybs, daiktas, turintis pardavjo neaptart trkum, gali pasinaudoti statyme nurodytais paeist teisi gynybos bdais. Vartojimo pirkimopardavimo sutartini santyki atveju vartotojo, kaip specialaus civilini teisini santyki subjekto silpnesniosios alies, teisi apsaugos garantijos inter alia utikrinamos CK 6.363 straipsnio 48 dalyse tvirtinant platesnius, nei kit pirkimopardavimo teisini santyki atvejais, pirkjo (vartotojo) paeist teisi gynybos bdus. Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dal pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas (iskyrus maisto produktus), turintis pardavjo neaptart trkum, savo pasirinkimu turi teis reikalauti i pardavjo 1) pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu; 2) atitinkamai sumainti preks kain; 3) per proting termin neatlygintinai paalinti preks trkumus; 4) atlyginti preks trkum paalinimo ilaidas, jeigu pardavjui per proting termin j nepaalinus, trkumus paalino vartotojas pats ar treij asmen padedamas. Vietoj nurodyt reikalavim pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti pirkimopardavimo sutart ir pareikalauti grinti u prek sumokt kain (CK 6.363 straipsnio 8 dalis ). Analogikos pirkjo, sigijusio netinkamos kokybs prek, teiss tvirtintos postatyminiame teiss akte Daikt grinimo ir keitimo taisyklse, patvirtintose 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217. Paymtina, kad tuo atveju, kai parduodamas daiktas su aptartais trkumais, pardavjas neatleidiamas nuo atsakomybs u kitus, neaptartus daikto trkumus. Pavyzdiui, ta aplinkyb, kad pirkjas perka prek i specialaus Preki su defektais skyriaus, nereikia, kad jis negali reikti pardavjui joki pretenzij dl preks trkum, kurie j parduodant pardavjo nebuvo atskleisti.CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinta pirkjo teis vietoj kit gynybos bd vienaalikai nutraukti sutart yra esmin paeist vartotojo teisi gynimo ypatyb pagal bendrj pirkimopardavimo sutartims norm, tvirtint CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, netinkamos kokybs daikt nusipirks pirkjas gali atsisakyti sutarties tik tuo atveju, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas (CK 6.217 straipsnis); tuo tarpu pagal CK 6.363 straipsnio 8 dal vartotojo teis nutraukti pirkimopardavimo sutart statyme nesiejama su esminiu sutarties paeidimu, statyme expressis verbis netvirtinta joki ios teiss gyvendinimo slyg. iame kontekste btina atkreipti dmes tai, kad pirkjo teis rinktis vien ar kit teisi gynimo bd vis dlto negali bti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilini santyki reglamentavimo principai, inter alia, taikom priemoni proporcingumo, civilini santyki dalyvi interes pusiausvyros, civilins apyvartos stabilumo, kt. Proporcingumo ir interes derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reikia, kad specialiais gynimo bdais turi bti siekiama utikrinti (atkurti) teist pirkjo ir pardavjo interes pusiausvyr, o ne j nepagrstai ikreipti vartotojo naudai ir sudaryti slygas piktnaudiauti teise. Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavjo interes suvarymas yra neadekvatus vartotojo interes paeidimui. Sutartini teisini santyki stabilumas neatskiriamas nuo j subjekt teisinio saugumo, teisins padties apibrtumo, todl sutarties nutraukimas turi bti taikomas ne beatodairikai, o konstatavus pakankam statymin ir faktin pagrind. Paymtina, kad CK tvirtintos palankesns vartotojui paeist teisi gynimo bd taikymo slygos negu 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos minimalaus derinimo direktyvoje 1999/44/EB dl vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr aspekt. Tai nereikia prietaravimo Europos Sjungos teisei, nes i direktyva yra minimalaus derinimo.Dl vartotojo teisi gynimo bd specifikos sutartiniuose santykiuose Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak nagrindamas civilin byl pagal iekovs V. J. iekin atsakovui udarajai akcinei bendrovei Lambatas dl sutarties nutraukimo, daikt grinimo, sumokt pinig grinimo ir neturtins alos atlyginimo. ioje byloje buvo sprendiamas ginas, kils i iekovs (usakovs), fizinio asmens, su atsakovu (rangovu), bald gamyba usiimania mone, sudarytos vartojimo rangos sutarties, pagal kuri rangovas sipareigojo i savo mediag ir savo priemonmis pagaminti, surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvs baldus buitini usakovs poreiki tenkinimui, o usakov sipareigojo darb priimti ir u j sumokti. Atsakovas baldus pagamino, pristat iekovei bei surinko (sumontavo), iekov sumokjo u darbus pagal atsakovo pateikt sskaitfaktr, darb primimoperdavimo aktas nebuvo suraytas. Iekov teig, kad atsakovas pateik netinkamos kokybs baldus ir negerai juos sumontavo, buitin technika montuota netinkamai, tai neleidia saugiai ir patogiai naudoti virtuvs bald pagal paskirt. Anot iekovs, atsakovas kelet kart band taisyti greitai irykjusius trkumus, bet jam to nepavyko padaryti. Iekov pra nustatyti, kad ji vienaalikai nutraukia su atsakovu sudaryt sutart, ir priteisti i atsakovo u prek sumoktus 6600 Lt. Lietuvos Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad teism nustatyti darbo rezultato kokybs trkumai, ypa akcentuojant netinkam buitins technikos montavim bei saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirt neutikrinim, sudar pagrind taikyti iekovs pasirinkt teisi gynimo bd. ioje byloje kasacinis teismas iaikino, kad vartojimo sutarties instituto specifika, be kita ko, reikiasi platesniu vartotojo teisi gynimo bd nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teiss nutraukti vartojimo sutart specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojaniose teiss normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrja, nustatytais pagrindais. Aikinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinto vartotojo teisi gynimo bdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitikt teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tiksl. CK 6.363 straipsnyje nustatyt gynimo bd taikym lemia netinkama daikto kokyb ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsivelgiant konkreias faktines aplinkybes, sprstina dl daikto atitikties tinkamos kokybs reikalavimams, o nustaius, kad daiktas yra netinkamos kokybs, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybs reikalavim ir daikto netinkama kokyb yra tokie, jog sudaro pagrind taikyti vartotojo pasirinkt teisi gynimo bd, tarp j ir tvirtint CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Gin nagrinjantis teismas, vertindamas vartotojo pasirinkto teisi gynimo bdo taikymo galimyb, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini padarini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-7-581/2008).Dl taikytin paeist vartotojo teisi gynybos bdLietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta ir nagrinjant iekovo D. . iekin atsakovui UAB Titlis dl skolos priteisimo ir atsakovo UAB Titlis prieiekin iekovui D. . dl nuostoli atlyginimo. Byloje nustatyta, kad iekovas (usakovas), fizinis asmuo, D. . kreipsi teism su iekiniu ir pra priteisti i atsakovo UAB Titlis skol, delspinigius, palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki visiko teismo sprendimo vykdymo, nurodydamas, kad 2005 m. spalio 21 d. sutartimi atsakovas (rangovas), verslo mon, sipareigojo pristatyti jam baldus per 25 darbo dienas po avanso gavimo dienos, o iekovas u prekes atsiskaityti su atsakovu. Iekovas sumokjo i anksto 3340 Lt, taiau atsakovas sutartu laiku bald nepristat ir pinig negrino. Atsakovas UAB Titlis pareik prieiekin, kuriuo pra priteisti jam i iekovo skol u baldus ir palkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iklimo teisme iki sprendimo visiko vykdymo. Atsakovas nurod, kad UAB Titlis sutart vykd ir iekovo usakytus baldus pagamino, taiau iekovas nepagrstai vairiais pretekstais atsisako baldus priimti ir u juos atsiskaityti, todl turi bti pareigotas atsiskaityti. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykd sutartins prievols praneti iekovui apie bald pagaminim ir pasirengim juos pristatyti sutartyje sulygtais terminais, taip pat nustatyta, kad atsakovas nevykd usakymo sulygtais terminais, o jam pristaius baldus, net j nesumontavus, iekovas pastebjo usakymo vykdymo trkum ir dl to atsisak sudaryti slygas jiems montuoti. Kasacinio teismo teisj kolegija, palikdama galioti apeliacins instancijos teismo sprendim, kuriuo i esms patenkinti usakovo iekinio reikalavimai, konstatavo, kad CK 6.363 straipsnio 48 dalyse tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo usakovui (pirkjui) suteikiama teis rinktis jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo bd, tarp j ir nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinta vartotojo teisi apsaugos priemon yra specialus vartotojo teisi gynimo bdas, todl CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dl esminio sutarties paeidimo iuo atveju netaikytini. Kartu nurodyt argument kontekste kasacinis teismas paymjo, kad gin nagrinjantis teismas, vertindamas vieno ar kito vartotojo teisi gynimo bdo pasirinkimo pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini padarini. Teismas sprend, kad byloje nustatyti faktai rodo prievoli vykdymo paeidim dauget i rangovo puss, kuris sudaro pagrind taikyti vartotojo (iekovo), tinkamai ir siningai vykdiusio savo prievoles pagal sutart, pasirinkt gynybos bd vienaalikai nutraukti sutart reikalauti grinti sumokt sum (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gegus 12 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-237/2008).Vartotojo teiss pasirinkti jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo bd klausimas Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintas ir civilinje byloje pagal iekovs N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimopardavimosutarties nutraukimo ir alos atlyginimo. ioje byloje iekov, fizinis asmuo, teig, kad 2006 m. spalio 27 d. u 2083,83 Lt atsakovo statybini mediag parduotuvje sigijo 67 vienetus rudo beasbestinio iferio, kuriuo udeng savo gyvenamojo namo stog. Neprajus metams, iferio laktai pabalo ir deformavosi. Teigdama, kad ifer pirko atsakovo parduotuvje, kad paalinti stogo dangos trkumus galima tik stog udengus nauja danga, iekov pra nutraukti pirkimopardavimo sutart, grinti u ifer sumoktus 2083,83 Lt, priteisti 6120 Lt stogo dangos keitimo ilaid ir 1000 Lt neturtins alos, pasireikusios dvasiniais igyvenimais ir turtais nepatogumais, sigijus netinkamos kokybs prek. Pasisakydamas dl pirkjo teisi gynimo bd vartojimo pirkimopardavimo sutartiniuose santykiuose, kasacinis teismas konstatavo, kad vartojimo sutarties instituto specifika reikiasi ir sutari pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teis atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutart palankesne tvarka negu kit sutari atveju. Tokio reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkjo teis vienaalikai nutraukti vartojimo pirkimopardavimo sutart, kai jam parduotas netinkamos kokybs daiktas. CK 6.363 straipsnio 48 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo usakovui (pirkjui) suteikiama teis rinktis jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo bd, tarp j ir nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain. Vartotojas turi teis sprsti, kur i statyme tvirtint teisi gynimo bd rinktis. Gin nagrinjantis teismas, vertindamas vieno ar kito vartotojo teisi gynimo bdo pasirinkimo pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini padarini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).CK 6.363 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas i vartotojo, nusipirkusio netinkamos kokybs prek, teiss rinktis gynybos bd ribojim patvirtina statym leidjo vali vartojimo pirkimopardavimo santykiuose laikytis proporcingumo principo: pakeisti technikai sudting ir brangi prek pirkjas turi teis reikalauti, jeigu tos preks kokybei nustatyti reikalavimai i esms paeisti. Logika, kad tokio daikto pirkimopardavimo sutarties nutraukimui neturi bti taikomi emesni reikalavimai. Kas yra technikai sudtinga ir brangi prek ir ar daikto trkumai esminiai, yra vertinamojo pobdio klausimas. Dl CK 6.363 straipsnio 6 dalies taikymo kasacinis teismas pasisak nagrindamas civilin byl pagal iekovs A. D. . iekin atsakovui UAB Vytaras dl netinkamos kokybs daikto pakeitimo. ioje byloje iekov ginijo iperkamosios nuomos sutarties pagrindu sigyto automobilio kokyb, remdamasi tuo, kad, automobil pradjus eksploatuoti, paaikjo, kad is sunaudoja degal daugiau, negu nurodyta atsakovo komercinio pasilymo techniniuose duomenyse, be to, automobilis per garantinio termino laik daug kart gedo. Aikindama CK 6.363 straipsnio 6 dalies norm, kasacinio teismo teisj kolegija konstatavo, kad, sprendiant dl pirkjo teiss reikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek, esmin reikm turi daikto kokybs trkum dydis, bet kuriuo atveju nedideli daikto trkumai pagal statym nra pagrindas tenkinti tok pirkjo reikalavim. Pirkjo reikalavimas pakeisti automobil kitu ioje byloje teism atmestas konstatavus, kad automobilio gedimai paalinti pardavjui j suremontavus, o iekovs pretenzija, kad automobilis sunaudoja degal daugiau, nei nurodyta atsakovo komercinio pasilymo techniniuose duomenyse, nepagrsta. ioje byloje kasacinis teismas taip pat iaikino, kad alternatyvi pirkjo teisi gynimo priemoni nustatymas reikia, kad pirkjo reikalavimu tinkamai paalinus jo teisi paeidim vienu i statyme nustatyt (CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse) bd, pirkjas neturi teisinio pagrindo, remdamasis tomis paiomis faktinmis aplinkybmis dl parduoto daikto kokybs trkum, reikalauti, jog pardavjas atsakyt ir kuriuo nors kitu bdu, nes prievoliniai santykiai, atsirad dl tam tikro kokybs trkumo ar trkum, jau yra pasibaig (CK 6.123 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-239/2006). Pabrtina, kad tokiais atvejais dl tinkamo pirkjo paeist teisi paalinimo neturi kilti abejoni. Prieingu atveju, pavyzdiui, kai pirkjas kreipiasi pardavj dl neatlygintinio preks trkum paalinimo, taiau net ir po keli preks taisym jos naudoti pagal paskirt nemanoma, akivaizdu, kad pirkjo teis gynyb nra tinkamai gyvendinta ir vartotojas ilaiko teis savo paeistas teises ginti kitais statyme tvirtintais bdais, pavyzdiui, nutraukti vartojimo pirkimopardavimo sutart ir reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus.Paeistos vartotojo teiss turi bti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais, kai vartotojas patiria nuostoli, kuri CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodyt pirkj teisi gynimo bd taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teis kitus civilini teisi gynimo bdus. Aukiausiasis Teismas civilinje byloje N. . v. UAB Makvea iaikino, kad, be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse numatyt vartotojo teisi gynimo bd, visais atvejais vartotojas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). statymo garantuota vartotojo teis tiek turtins, tiek neturtins alos, padarytos netinkamos kokybs preks pardavimu, atlyginim. Vartotojo teis neturtins alos (nuostoli) atlyginim tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo (2007 m. sausio 12 d. statymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).Kartu paymtina, kad sprendiant dl vartotojo teiss neturtins alos atlyginim ypatingas dmesys turi bti skiriamas padarini, kuriuos netinkamos kokybs daikto pardavimas sukl pirkjui (vartotojui), vertinimui. Turi bti sprendiama, ar netinkamos kokybs preks pardavimu sukelti neigiami igyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvs ir ar tai yra pakankamas pagrindas neturtinei alai atlyginti.Pirkjui vienaalikai nutraukus pirkimopardavimo sutart netinkamos kokybs daikt pardavjo reikalavimu pirkjas turi grinti pardavjo sskaita. Pardavjas, grindamas pirkjui sumokt kain, neturi teiss i jos iskaiiuoti sum, kuria sumajo daikto vert dl jo naudojimo ar daikto ivaizdos praradimo arba dl kitoki aplinkybi (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).Dl atsiskaitym pakeitus netinkam prek tinkamos kokybs preke, Teisingumo Teismas sprend byloje Quelle[2]. Byla i esms susijusi su 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos minimalaus derinimo direktyvos 1999/44/EB dl vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr aspekt 3 straipsnio nuostat aikinimu. Remiantis direktyvos 3 straipsnio 1 dalimi, pardavjas yra atsakingas vartotojui u bet kok preks pateikimo momentu esam neatitikt. Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje ivardijamos teiss, kuriomis vartotojas gali naudotis, kai parduota netinkama prek. Pirmiausia vartotojas turi teis reikalauti utikrinti, kad prek atitikt sutart. Jei preks atitiktis negali bti utikrinta, jis gali reikalauti sumainti kain arba atsisakyti sutarties. Dl preks atitikties sutariai utikrinimo, direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vartotojas turi teis reikalauti, jog pardavjas pataisyt arba pakeist prek, abiem atvejais nemokamai, nebent jo reikalavimo nebt manoma patenkinti arba jis yra neproporcingas. Aikindamas ias nuostatas Teisingumo Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei pardavjas pateikia sutarties neatitinkani prek, jis netinkamai vykdo pardavimo sutartimi prisiimt sipareigojim ir todl turi prisiimti tokio netinkamo sutarties vykdymo padarinius. Gaudamas nauj prek, pakeiiani sutarties neatitinkani, vartotojas, kuris savo ruotu sumokjo pardavimo kain, taigi tinkamai vykd sutartin sipareigojim, netampa nepagrstai praturtjusiu. Jis tiesiog pavluotai gauna sutarties nuostatas atitinkani prek, koki turjo gauti i pat pradi. Dl ios prieasties Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnis turi bti aikinamas taip, kad jis draudia nacionalins teiss aktus, leidianius pardavjui, pardavusiam sutarties neatitinkani vartojimo prek, reikalauti i vartotojo kompensacijos u sutarties neatitinkanios preks naudojim iki jos pakeitimo nauja (2008 m. balandio 17 d. Sprendimas, C-404/06, Rink. p. I-2685, 26, 27, 28, 41, 43 punktai). Kilus ginui dl vartojimo pirkimopardavimo sutarties, pardavimo fakt turi rodyti pirkjas (vartotojas) (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje pagal iekovs N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimopardavimosutarties nutraukimo ir alos atlyginimo nagrinjo ir rodym leistinumo klausim, pardavjui ginijant netinkamos kokybs iferio pardavimo pirkjui fakt. ioje byloje iferio pirkimopardavimo faktas buvo pripaintas rodytu, nors pirkja neisaugojo kasos kvito. Kasatorius teig, kad vartojimo pirkimopardavimo sutarties faktas gali bti rodytas tik PVM sskaitafaktra, arba kvitu ir savo teigin grind Pridtins verts mokesio statymu bei 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217 patvirtintomis Daikt grinimo ir keitimo taisyklmis. Teisj kolegija atmet iuos kasacinio skundo argumentus kaip nepagrstus ir nurod, kad aikinant teiss normos turin ir taikym turi bti atsivelgiama ir tai, kokiu tikslu statym leidjo priimtas teiss aktas, kuriame ta norma yra. Pridtins verts mokesio statymas (2002 m. kovo 5 d. statymo Nr. IX-751 redakcija) yra vieosios mokesi teiss aktas, kuris turi speciali paskirt jis nustato apmokestinim pridtins verts mokesiu (PVM), taip pat apmokestinamj asmen, mokesio moktoj ir kit asmen prievoles, susijusias su io mokesio mokjimu ir nereglamentuoja civilini pirkimopardavimo santyki aspekt ir nenustato nei formos reikalavim pirkimopardavimo sutariai, nei rodinjimo priemoni sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginui dl sutarties vykdymo. Daikt grinimo ir keitimo taisykls, patvirtintos 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217, yra priimtos gyvendinant CK 6.362 straipsnio 4 dal ir skirtos daikt grinimo ir keitimo procedrai ne gino tvarka preki pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje ir nustato, kokius dokumentus turi pateikti pirkjas tam, kad pardavjas pakeist ar grint prek. Daikt grinimo ir keitimo taisykls nereglamentuoja kit vartojimo pirkimopardavimo sutartini santyki klausim ir rodinjimo teisme kilus ginui dl vartojimo pirkimopardavimo sutarties, jose nra teiss norm, kurios nustatyt specialias vartojimo pirkimopardavimo fakto rodinjimo priemones teisme CPK 177 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas iaikino, kad, rodinjant vartojimo pirkimopardavimo sutarties sudarymo fakt tais atvejais, kai procesini ar kit statym norm, nustatani specialias tam tikros faktins aplinkybs rodinjimo priemones, nra, ta aplinkyb gali bti nustatoma bet kuriais rodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo sitikinim. statymo nenustatyta, kad vartojimo pirkimopardavimo sutarties faktas teisme gali bti rodinjamas tik tam tikromis rodinjimo priemonmis, todl i aplinkyb byloje gali bti rodinjama visomis leistinomis rodinjimo priemonmis pagal bendrsias rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles, tvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje, bei CK ar kit statym normose tvirtintus rodinjimo ypatumus, nulemtus sandori ries ar formos (pvz., CK 1.93 straipsnio 2 dalis, kt.) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).Vartotojas turi teis per statyme nustatyt laik apsigalvoti dl nupirktos tinkamos kokybs preks tinkamumo (reikalingumo) ir j pakeisti analogika arba grinti (CK 6.362 straipsnis).i vartotojo teis nesiejama su preks trkumais ar kitokiais sutarties paeidimais i pardavjo puss. Pirkjas, sigijs tinkamos kokybs daikt, taiau nepatenkintas dl jo konstrukcijos (komplektacijos), turi teis per keturiolika dien (jeigu pardavjas nra nustats ilgesnio termino) nuo ne maisto daikt perdavimo jam pakeisti nusipirktus daiktus analogikais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo daiktais. Daikt keitimo ir grinimo tvarka tais atvejais, kai pirkjui nepatinka nusipirktos preks forma, dydis, spalva, modelis ar komplektikumas, detalizuojama postatyminiame teiss akte Daikt grinimo ir keitimo taisyklse, patvirtintose 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217. Taisykls skirtos daikt grinimo ir keitimo procedrai ne gino tvarka preki pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje, reglamentuoti. Atkreiptinas dmesys tai, kad ne visos preks gali bti pakeistos ar grintos (CK 6.362 straipsnio 4 dalis). Negrinam ir nekeiiam preki sraas yra tvirtintas Daikt grinimo ir keitimo taisykli 18 punkte.Jeigu keiiant kokybikus daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas (CK 6.362 straipsnio 1 dalis). Pirkjas taip pat turi teis per analogik termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain, kai pardavjas neturi pakeitimui tinkam daikt (CK 6.362 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi rodymus, patvirtinanius, kad jis daiktus pirko i to pardavjo. Terminai reikalavimams dl parduot daikt trkumpareikti; daikt kokybs garantijos, tinkamumo naudoti terminai, j santykis su iekinio senaties terminuPardavjas atsako u parduoto daikto trkumus, jeigu pirkjas apie juos pareikia per tam tikr termin. Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dal vartotojo reikalavimams pardavjui dl netinkamos kokybs daikt pareikti taikomi CK 6.338 straipsnyje nustatyti bendri pirkimopardavimo sutartims terminai. CK 6.350 straipsnio 2 dalis draudia vartojimo pirkimopardavimo sutari slygas, kurios pasunkina vartotojo padt, todl vartojimo pirkimopardavimo sutari slygos, nustatanios trumpesnius negu statyme terminus vartotojo teisms gyvendinti ar ginti, yra neprivalomos vartotojui, tokios slygos laikytinos niekinmis (CK 1.80 straipsnis). Kai nenustatytas daikto kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas reikalavimus dl daikto trkum pardavjui gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Paprastai, kai nenustatytas preks kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dl iki daikto perdavimo metu buvusi prieasi (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo atveju ios teiss normos turi bti taikomos kartu su Vartotoj teisi apsaugos statymo 14 straipsnyje tvirtinta taisykle, kad jeigu nerodoma kitaip, preks ar paslaugos trkumai, iaikj per 6 mnesius nuo preks perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su preks, paslaugos ar jos trkumo pobdiu. Toks teisinis reguliavimas reikia rodinjimo natos perskirstym preziumuojama, kad per eis mnesius nuo preks perdavimo vartotojui iaikj trkumui buvo preks perdavimo momentu, pirkjas ios aplinkybs neturi rodinti, o pardavjas gali i prezumpcij nuginyti. Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Pardavjo atsakomybs ribos ir rodinjimo nata kokybs garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio termino nra, pasikeiia pirkjo naudai: kai pardavjas garantuoja daikt kokyb, jis atsako u garantijos termino metu atsiradusius daikt trkumus, jeigu nerodo, kad jie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dl treij asmen kalts ar dl nenugalimos jgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). i pardavjo pareiga galioja per vis daikt kokybs garantijos termin (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas (CK 6.338 straipsnio 5 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo atveju i teiss norma turi bti taikoma kartu su aptartu Vartotoj teisi apsaugos statymo 14 straipsniu.Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin (CK 6.338 straipsnio 4 dalis). Daikt tinkamumo naudoti terminas tai statymo ar kit teiss akt nustatytas terminas, kuriam prajus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal j paskirt (CK 6.336 straipsnio 1 dalis) (pvz., maisto produktai, grimai ir pan. preks). Garantinio termino sampratos klausimu Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak civilinje byloje pagal iekov O. Z. ir V. Z. iekin atsakovui UAB Prien langai dl pirkimopardavimo sutari nutraukimo ir alos atlyginimo. ioje byloje ginas kilo iekovams i atsakovo sigijus aliuminio profilio su pilnaviduriu upilu langus, orlaides ir palanges, kuri dal sumontavo atsakovas, likusius kiti asmenys. Irykjus lang defektams (sigytieji langai vidaus patalp pusje rasojo, stipriau paalus, ant j susidarydavo ledas, vliau aliuminio profilio su pilnaviduriu upilu lang profiliai sutrkinjo, lang stakt ir rm kampini sujungim vietose atsirado 1,01,5 mm plyi, ties stiklo ir rmo paviriais isikraip stiklajuosts) iekovai pra nutraukti lang bei orlaidi pirkimopardavimo sutartis, pareigojant atsakov grinti iekovams 15 355,47 Lt, t. y. j sigijimo kain, iekovams imontuojant iuos langus bei orlaides ir grinant juos atsakovui paties atsakovo sskaita. Kasacinis teismas ioje byloje iaikino garantinio termino samprat ir konstatavo, kad garantinis terminas tai statymo arba ali susitarimu nustatytas terminas, per kur galioja vienos i sutarties ali garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas daiktas atitinka sutartyje daikt kokyb reglamentuojaniuose dokumentuose nustatytus kokybs reikalavimus, bei gals patikimai tarnauti arba bti patikimai naudojamas (CK 6.335, 6.664 straipsniai). Garantini termin pasibaigimas paprastai nulemia sandorio alies suteiktos garantijos pasibaigim, taigi ir atsakomybs u daikt arba paslaug kokybs trkumus, iaikjusius po garantinio termino pabaigos, inykim. Tai reikia, kad asmuo netenka teiss iekin dl daikt arba paslaug kokybs trkum, paaikjusi po garantinio termino pabaigos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-43/2007).Daikt kokybs garantijos ir tinkamumo naudoti terminas neatskiriamai susijs su iekinio senaties termino taikymu. Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin (CK 1.124 straipsnio 1 dalis). Iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Garantinio termino ir iekinio senaties termino santykio klausimu Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak pirmiau nurodytoje civilinje byloje pagal iekov O. Z. ir V. Z. iekin atsakovui UAB Prien langai dl pirkimopardavimo sutari nutraukimo ir alos atlyginimo ir iaikino, kad paprastai garantinis terminas lemia vliausi moment, kada gali prasidti iekinio senaties termino eigos pradia iekiniams dl daikt arba paslaug trkum pareikti. Jeigu apie daikto arba paslaugos trkumus gaminio gijjas nepareikia per garantin termin, garantija pasibaigia ir inyksta asmens atsakomyb u daikto arba paslaugos trkumus. Tokiu atveju pareiktas iekinys dl daikto arba paslaugos trkum atmetamas dl jo nepagrstumo, o ne dl iekinio senaties pasibaigimo, nes iekinio senaties termino eiga prasideda tik esant teiss paeidimui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-43/2007).CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte iekiniams dl parduot daikt trkum nustatytas sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikytinas ir vartojimo pirkimopardavimo santykiams. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ireikalauti sumokt kain pirkjas io straipsnio numatytais atvejais gali per dvej met iekinio senaties termin. Kai pirkjo reikalavimas nesusijs su kainos ireikalavimu, taikytina bendroji CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma.Atkreiptinas dmesys tai, kad 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 99/44/EB dl tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt 5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nacionalins teiss aktus 3 straipsnio 2 dalyje nustatytoms pirkjo teisms dl parduot daikt trkum yra taikomas iekinio senaties terminas, is terminas nesibaigia per dvejus metus nuo preki pateikimo. Kadangi i direktyva yra minimalaus derinimo pareigojanti valstybes nares nebloginti joje tvirtint vartotoj teisi garantij, tai taikant nacionalinius statymus turt bti utikrinta, kad pirkjo teis kreiptis teism dl parduot daikt trkum nepasibaigt anksiau nei per dvejus metus nuo preks gavimo.II. Vartojimo pirkimopardavimo sutari rys, iskiriamos pagal specifin sutarties sudarymo bdVartotoj teisi apsauga elektronins komercijos srityjeVartojimo rinkoje populiarja preki ir paslaug sigijimas ne tik tradicins komercijos bdu, bet ir naudojant ryio priemones (elektronins komercijos bdu). Elektronin komercija apima ne tik internetin komercij, bet ir bet koki kit komercin veikl, atliekam elektroninmis ryio priemonmis (pvz., elektroniniu patu, telefonu, faksu, kt.). Elektronin komercija palyginus su prastine, pasiymi ne tik tam tikrais privalumais (plati pasila, emesns preki ir paslaug kainos, galimyb sigyti prekes ir paslaugas neieinant i nam), bet ir tam tikra rizika prie sudarydami sutart vartotojai i esms neturi galimybi pamatyti preki ar vertinti teikiam paslaug. Elektronins komercijos ypatumai bei specifinis i santyki pobdis lemia papildomos vartotoj apsaugos, tvirtintos specialij teiss norm, poreik. Nuostatos, reglamentuojanios daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas naudojant ryio priemones, tvirtintos CK 6.3666.368 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. rugpjio 17 d. sakymu Nr. 258 patvirtintose Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisyklse (toliau Taisykls).Nurodytais nacionaliniais teiss aktais yra gyvendinta 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1997/7/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su nuotolins prekybos sutartimis (toliau Direktyva 1997/7/EB). i direktyva yra minimalaus derinimo, be to, pagal 12 straipsnyje tvirtint privalomumo taisykl vartotojas negali atsisakyti teisi, jam suteikt perklus jos nuostatas nacionalin teis.Kartu paymtina, kad nagrinjamiems sutartiniams santykiams aktuali ir 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins komercijos direktyva) (toliau Direktyva 2000/31/EB). Elektronins komercijos direktyva nacionalinje teisje yra gyvendinta 2006 m. gegus25 d. Informacins visuomens paslaug statyme.Daikt pirkimopardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryio priemones, yra pardavjo ir pirkjo (vartotojo) sutartis dl daikt pardavimo, sudaroma naudojant tik ryio priemones (vien ar kelias) (CK 6.366 straipsnio 1 dalis). Tiek Direktyvos 1997/7/EB I priede, tiek j gyvendinani Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 1 straipsnyje tvirtintas nebaigtinis ryio priemoni sraas, nes isamaus nemanoma sudaryti dl objektyvi prieasi nuolatinio ryio priemoni tobuljimo ir kaitos. Svarbu tai, kad nuostatos, reglamentuojanios daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas naudojant ryio priemones,mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaug bei kitoms vartojimo sutartims (CK 6.366 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo ypatumaiDaikt pirkimopardavimo sutari, sudarom naudojant ryio priemones, atveju, skirtingai nei sudarant kitas sutartis, oferta ir akceptas ireikiami ne odiu ar ratu, o elektroninmis priemonmis. Direktyvos 2000/31/EB 9 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad valstybs nars turi utikrinti, kad j teisins sistemos leist sudaryti sutartis elektroninmis priemonmis ir kad sutari sudarymo procesui taikomi reikalavimai nesukurt klii naudoti elektronines sutartis ir kad tokios sutartys neprarast juridins galios vien dl to, kad buvo sudarytos elektroninmis priemonmis. Iimtys nustatytos tik direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sutari rims (sutartims dl nekilnojamojo turto, eimos arba paveldjimo teiss ir panaiai).Elektronins komercijos sutartys gali bti sudarytos tiek prisijungimo bdu (tokie susitarimai priskiriami prie sutari, sudarom pagal standartines slygas (CK 6.185 straipsnis), tiek deryb bdu (derybos vyksta elektroninje erdvje, o deryb bdu sudaryta elektronin pirkimopardavimo sutartis pasiraoma elektroniniu parau. Elektroniniu parau pasirayti ir patvirtinti kvalifikuotu sertifikatu dokumentai gyja toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymo 8 straipsnio 1 dalis).Atsivelgiant ryio priemons r, sutarties forma gali bti tiek odin, tiek raytin. Svarbu tai, kad sutartis, sudaryta elektroninio ryio priemonmis, statymo prilyginama raytins formos dokumentui (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Norint elektroniniu bdu sudaryt sandor prilyginti raytinei formai, btina utikrinti teksto apsaug, galimyb identifikuoti tekst siuntusios alies para (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Nuotolins prekybos sutari nuostat taikymo iimtysCK 6.366 straipsnio 3 dalyje tvirtintos io straipsnio nuostat, reglamentuojani vartojimo pirkimopardavimo sutari, sudarom naudojant ryio priemones, taikymo iimtys. ia nuostata gyvendintos Direktyvos 1997/7/EB 3 straipsnio nuostatos.Atkreiptinas dmesys tai, kad Direktyvos 1997/7/EB nuostatos, nustatanios direktyvos taikymo iimtis, nra tiksliai perkeltos nacionalin teis. CK 6.366 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose tvirtinta, kad nuostatos, reglamentuojanios vartojimo pirkimopardavimo sutartis, sudaromas naudojant ryio priemones, netaikomos: dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt daikt pirkimopardavimo ir (arba) pristatymo; dl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar laisvalaikio paslaug, kai paslaug teikjas sipareigoja pateikti ias paslaugas tam tikru laiku arba tam tikru laikotarpiu. Tuo tarpu direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad vardytoms paslaugoms netaikomi tik kai kurie jos straipsniai (4, 5, 6, 7 straipsnio 1 dalis), o ne visos nuostatos. CK 6.366 straipsnio 3 dalies 6 punkte tvirtinta, kad straipsnio nuostatos netaikomos sutartims, kurios sudaromos: per ryio priemoni operatori, t. y. asmen, kurio verslas yra teikti vien ar kelias ryi paslaugas, kuriomis gali naudotis pardavjas ar paslaug teikjas daikt pirkimopardavimo ar paslaug teikimo sutariai su vartotoju sudaryti. Tuo tarpu analogika direktyvos nuostata analogik iimt formuluoja 3 straipsnio 1 dalyje tvirtinant, kad direktyva netaikoma sutartims, sudarytoms su telefoninio ryio operatoriais, naudojantis vieaisiais mokamaisiais telefonais. Nurodyta nuostata i esms apima tik vieuosius telefono aparatus, o ne eliminuoja visas sutartis, sudarytas per ryio priemoni operatori. Taip pat paymtina, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad direktyva netaikoma sutartims, susijusioms su nekilnojamojo turto statyba, pardavimu arba kitomis teismis nekilnojamj turt, iskyrus nuom. i nuostata nacionalin teis perkelta nebuvo, taip nustatant platesnio pobdio vartotoj teisi apsaug.Viena iimi, kuriai netaikoma dalis Direktyvos 97/7/EB nuostat, vardyta 3 straipsnio 2 dalyje (atitinkama norma tvirtinta CK 6.366 straipsnio 3 dalies 4 punkte) transporto paslaugos. Teisingumo Teismo byloje easyCar[3] buvo sprendiamas klausimas, ar automobili nuomos be vairuotojo paslaugos, bendrovs klientams rezervuojant nuomai skirtus automobilius internetu, yra transporto paslaugos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies prasme ir ar i sutari atveju gali bti netaikoma direktyvoje tvirtinta vartotojo teis atsisakyti sutarties. Teisingumo Teismas nurod, kad Direktyva 97/7/EB buvo siekiama vartotojams, sudarantiems nuotolins prekybos sutartis su tiekjais, utikrinti didel apsaug, suteikiant jiems tam tikr teisi, skaitant teis atsisakyti sutarties, taiau Direktyvos 97/7/EB 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta i teisi iimtis keturiuose kins veiklos sektoriuose, tarp kuri yra ir transporto paslaugos. Teisingumo Teismas vis pirma pabr, kad jeigu svokos, kuri neapibria Bendrijos teis, yra tvirtintos nuostatoje, kuri laikoma tam tikro principo iimtimi, konkreiai Bendrijos vartotoj apsaugos teiss norm iimtimi, jos turi bti aikinamos siaurai (2001 m. sausio 18 d. Sprendimo Komisija prie Ispanij, C-83/99, Rink. p. I-445, 19 punktas ir 2001 m. gruodio 13 d. Sprendimo Heininger, C-481/99, Rink. p. I-9945, 31 punktas). Teisingumo Teismas taip pat iaikino, kad, kurdamas iimties nuostatas, teiss akt leidjas vartojo ne svok transporto sutartys, paprastai vartojam valstybi nari teiss sistemose, susijusi tik su keleivi ar preki veimu, kur atlieka transportuotojas, o daug platesn svok sutartys dl transporto paslaug suteikimo, kuri gali bti susijusi su visomis sutartimis, reglamentuojaniomis paslaugas transporto srityje, skaitant ir apimanias veikl, kuri savaime nra kliento ar jo turto perveimas, bet kuriomis siekiama suteikti pastarajam galimyb atlikti tok perveim. Taigi i direktyvos 3 straipsnio 2 dalies teksto iplaukia, kad teiss akt leidjas ketino apibrti ioje nuostatoje tvirtint iimt ne sutari rimi, o taip, kad iimtis bt taikoma visoms sutartims dl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ir laisvalaikio paslaug suteikimo, iskyrus tas sutartis, kurios neturi bti vykdytos tam tikr dien arba per tam tikr laikotarp. Transporto priemons suteikimas vartotojui yra paslaug, susijusi su transporto sektoriumi, dalis. Dl to konstatuotina, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalis turi bti aikinama taip, jog automobili nuomos paslaug teikimo sutartys patenka sutari dl transporto paslaug suteikimo svok (2005 m. kovo 10 d. Sprendimas, C-336/03, Rink. p. I-1947, 21, 23, 24, 31 punktai).Vartotojo teis informacijSudarant vartojimo sutart ryio priemonmis, svarbu utikrinti, kad j naudojimas neribot vartotojui suteikiamos informacijos. Dl ios prieasties statyme nustatyti reikalavimai, utikrinantys, kad vartotojui prie sutarties sudarym ir j sudarius bus pateikta btina informacija. Taigi pardavjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryio priemonmis pateikti pirkjui CK 6.366 straipsnio 4 dalyje nurodyt informacij, kurios turinys, atsivelgiant sutarties sudarymo specifik, i esms skiriasi nuo informacijos, kuri btina pateikti prast vartojimo pirkimopardavimo sutari sudarymo atveju (CK 6.353 straipsnis). Reikalavimai pateikiamai informacijai, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, detalizuojami Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 7 punkte. iomis nuostatomis gyvendintas Direktyvos 97/7/EB 4 straipsnis. CK 6.366 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos komercinis pobdis turi bti aikiai ir suprantamai ireiktas bei atitikti naudojamas ryio priemones (CK 6.366 straipsnio 5 dalis). Be to, Direktyvos 97/7/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija turi bti perduodama atsivelgiant verslo sandori siningumo principus ir valstybi nari teiss aktuose apibrt asmen, pvz., nepilnamei, negalini ireikti savo sutikimo, apsaugos principus. Sudarant vartojimo pirkimopardavimo sutart naudojant ryio priemones, CK nustato papildom reikalavim pateikti informacij iki sutarties sudarymo, o kai daiktai tiekiami, iki daikt pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavjo galiotas treiasis asmuo) ir nustato tokios informacijos privalom pateikimo bd raytin form, iskyrus atvejus, kai tokia informacija ratu jau buvo pateikta pirkjui prie sutarties sudarym (CK 6.366 straipsnio 6 dalis, Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 9 punktas). Pareiga rodyti, kad i informacija ratu buvo teikta pirkjui, tenka pardavjui. Atitinkamai Direktyvos 97/7/EB 5 straipsnyje tvirtinta ios informacijos pateikimo pareiga reikia informacijos patvirtinim ratu. Teis atsisakyti sutartiesPrie sudarydami nuotolins prekybos sutart vartotojai i esms neturi galimybi pamatyti preki ir vertinti teikiam paslaug pobdio, todl vartotoj interesus elektronins komercijos srityje ginantys teiss aktai tvirtina vien svarbiausi vartotoj teisi apsaugos ypatum teis atsisakyti ryio priemonmis sudarytos pirkimopardavimo sutarties. Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, sudarytos naudojant ryio priemones, pranedamas apie tai ratu pardavjui per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos (arba sutarties sudarymo dienos paslaug teikimo atveju). Atsisakyti sutarties pirkjas gali nenurodydamas prieasties, laikydamasis i slyg: 1) pardavjui apie sutarties atsisakym turi bti praneta ratu; 2) praneimas turi bti pateiktas per CK nustatyt termin; 3) daikt pirkimopardavimo atveju pirkjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutart, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar jo ivaizda i esms nepasikeit (CK 6.367 straipsnio 1, 2, 5 dalys, Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 16, 19 punktai). iomis nuostatomis gyvendinamos Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vartotojo teiss atsisakyti sutarties ribojimai tvirtinti CK 6.367 straipsnio 4 dalyje, Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 18 punkte. ios nuostatos gyvendina Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios i esms plaiau reglamentuoja teiss atsisakyti sutarties taikymo iimtis (tvirtina tris papildomus atsisakymo teiss negaliojimo atvejus).Svarbu tai, kad yra draudiama pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti papildomais sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti, iskyrus pirmiau nurodytus ribojimus (CK 6.367 straipsnio 3 dalis). Pardavjas, gavs praneim apie sutarties atsisakym, privalo per 15 dien atsiimti daikt ir grinti pirkjui (vartotojui) u j sumoktus pinigus, o paslaug teikjas grinti u paslaug sumoktus pinigus (Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 21 punktas). Tuo tarpu Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas ilgesnis pinig grinimo terminas, be to, tvirtinta ir pardavjo teis reikalauti tiesiogini preks grinimo ilaid nustatant, kad jeigu vartotojas pasinaudoja sutarties atsisakymo teise, tiekjas privalo grinti vartotojo moktas sumas be jokio papildomo mokesio. Vienintelis galimas vartotojo mokestis (jam atsisakius sutarties) yra tiesiogins preki grinimo ilaidos. Sumos turi bti grintos kuo greiiau, bet ne vliau kaip per 30 dien. Byloje Messner[4] buvo keliamas klausimas, ar Direktyvos 97/7 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio ir antros dalies nuostatos (iose nuostatose inter alia tvirtina, kad vienintelis vartotojo mokestis, jam atsisakius sutarties, gali bti tiesiogins preki grinimo ilaidos) turi bti aikinamos kaip draudianios nacionalins teiss aktuose numatyti tiekjo galimyb reikalauti i vartotojo kompensacijos u nuotolins prekybos sutartimi gyto daikto naudojim tuo atveju, kai pastarasis laiku pasinaudojo teise atsisakyti sutarties. Teisingumo Teismas iaikino, kad jeigu vartotojui bt nustatyta pareiga mokti kompensacij dl to, kad jis patikrino ir iband nuotolins prekybos sutartimi gyt prek, kilt klausimas dl teiss atsisakyti sutarties funkcionalumo ir veiksmingumo. Vis dlto, Direktyvos 97/7 tikslai ir, be kita ko, jos 6 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje ir 2 dalyje nustatytas draudimas i principo neukerta kelio tam, kad valstyb nar pareigot vartotoj sumokti siningai apskaiiuojam kompensacij, jeigu jis pasinaudot nuotolins prekybos sutartimi gytu daiktu tokiu bdu, kuris neatitikt civilins teiss princip, kaip antai siningumas arba praturtjimas be pagrindo. Taiau ia diskrecija turi bti naudojamasi paisant direktyvos tiksl ir neturi bti pakenkta teiss atsisakyti sutarties funkcionalumui ir veiksmingumui. Taip atsitikt, jeigu tokios kompensacijos dydis pasirodyt ess neproporcingas nagrinjamos preks pirkimo kainai arba jeigu nacionalins teiss nuostatose vartotojui bt nustatyta pareiga rodyti, kad jis nenaudojo io daikto per teiss atsisakyti sutarties termin tokiu bdu, kuris viryt tai, kas bt reikalinga siekiant suteikti jam galimyb veiksmingai pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 97/7 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio ir 2 dalies nuostatos turi bti aikinamos kaip draudianios nacionaliniame reglamentavime numatyti bendr tiekjo galimyb reikalauti i vartotojo kompensacijos u nuotolins prekybos sutartimi gyto daikto naudojim, pastarajam laiku pasinaudojus teise atsisakyti sutarties. Taiau ios nuostatos nedraudia nustatyti vartotojui pareig mokti kompensacij u io daikto naudojim tuo atveju, jeigu jis bt pasinaudojs daiktu tokiu bdu, kuris neatitikt civilins teiss princip, kaip antai siningumas arba praturtjimas be pagrindo, su slyga, kad nebt pakenkta direktyvos tikslui ir vis pirma teiss atsisakyti sutarties funkcionalumui ir veiksmingumui, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas (2009 m. rugsjo 3 d. Sprendimas, C-489/07, dar nepaskelbtas Rinkinyje 24, 25, 26, 27, 29 punktai).Vartotoj teiss sutarties vykdymo metuPardavjai ar paslaug teikjai privalo pateikti prekes ar paslaugas per 30 kalendorini dien nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.366 straipsnio 8 dalis, Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 6 punktas). ia norma gyvendinta Direktyvos 97/7/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostata. iame kontekste taip pat kyla tinkamo direktyvos nuostat perklimo klausimas: direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei pardavjas ar paslaug teikjas negali gauti vartotojui usakyt preki ar paslaug, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti vartotoj ir ne vliau kaip per 30 dien grinti jam sumoktas sumas; taisykl neperkelta nacionalinius statymus, ia apimtimi susiaurinant vartotoj teises. Vartotoj teisi apsauga sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalposePirkimopardavimo sutari, sudarytne prekybai skirtose patalpose, ypatumas yra tas, kad paprastai btent pardavjas pradeda sutarties derybas, kurioms vartotojas nra pasirengs arba yra netiktai ukluptas, todl vartotojas toki sutari atveju danai negali palyginti pasilymo kokybs ir kainos su kitais prieinamais pasilymais. Dl ios prieasties sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose btina apsaugoti vartotojus nuo rizikos, kylanios dl tokio sutari sudarymo. Nuostatos, reglamentuojanios daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas ne prekybai skirtose patalpose, tvirtintos CK 6.357 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. liepos 11 d. sakymu Nr. 226 patvirtintose Daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklse. iomis normomis nacionalinje teisje gyvendinama 1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dl vartotoj apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose (toliau Direktyva 85/577/EEB, direktyva). i direktyva yra minimalaus derinimo, valstybms narms paliekant galimyb nustatyti platesnes vartotoj teisi apsaugos priemones; vartotojai negali atsisakyti Direktyvoje jiems suteikt teisi (6,8 straipsniai).Remiantis 6.357 straipsnio 1 dalimi, daikt pirkimopardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, yra sutartis, kuri pardavjas ir vartotojas sudaro pardavjo organizuotos ivykos u jo verslo patalp metu arba pardavjo vizito to vartotojo gyvenamj patalp, jo darbo, mokymosi ar kit viet metu. Normos, reglamentuojanios daikt pardavim ne prekybai skirtose patalpose, mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaug sutartims. Daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose nuostat taikymo iimtysCK 6.357 straipsnio 3 dalyje tvirtintos daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose nuostat taikymo iimtys, nustatant, kad ios nuostatos netaikomos sutartims dl: kasdieniam vartojimui skirt daikt pirkimopardavimo, daikt pirkimopardavimo ar paslaug teikimo, kai pardavjas ar paslaug teikjas atvyksta pagal aikiai pareikt vartotojo praym, draudimo paslaug teikimo, kai buvo sudaryta notarins formos sutartis ir kt. iose normose gyvendinama Direktyvos 85/577/EEB 3 straipsnio 2 dalis. Paymtina, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punkte tvirtinta, kad direktyva netaikoma sutartims dl nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutartims dl kit su nekilnojamuoju turtu susijusi teisi. i nuostat atsivelgtina taikant CK 6.357 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostat, kurioje tvirtinta iimtis sutartims, sudarytoms notarine forma, nekonkretizuojant j dalyko (CK 6.357 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Teisingumo Teismo praktikoje klausimas dl direktyvos taikymo iimties sutari dl nekilnojamojo turto sudarymo atveju nagrintas byloje Travel Vac[5]. ioje byloje nagrintas klausimas dl mons Travel-Vac ir p. Antelm Sanchis sudarytos sutarties dl teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo (reglamentuojamos 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB dl pirkj apsaugos, susijusios su teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutari tam tikrais aspektais) nutraukimo. Sutartis buvo sudaryta kitoje nei vartotojo gyvenamoji ar pardavjo verslo vietos, todl Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokiai sutariai, be nurodytos direktyvos, taikytinos ir Direktyvos 85/577 taisykls. Teisingumo Teismas iaikino, kad Direktyvos 85/577 3(2) a straipsnyje tvirtinta ios direktyvos taikymo iimtis (pagal kuri ji nereglamentuoja sutari dl nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutari dl kit su nekilnojamuoju turtu susijusi teisi), netaikoma teiss tam tikru laiku naudotis nekilnojamuoju turtu pirkimo sutariai, nes nagrinjamos bylos atveju buvo nustatyta, kad i sutartis neatskiriamai susijusi ir priklauso didelei tam tikr atskir paslaug sutari grupei, kuriai priklauso hipoteka utikrinta paskolos sutartis, kaupiamoji statybos sutartis ir nekilnojamojo turto administravimo sutartis ir dl to pastarosios sutartys laikomos paslaug, kuri vert yra didesn negu nekilnojamojo turto, teikimo sutartimis. Kadangi nagrinjamu atveju iimtimi dl Direktyvos 85/577 nuostat netaikymo nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos sutartims remtis nebuvo pagrindo, tai konstatuota vartotojo teis pasinaudoti Direktyvos 85/577 5(1) straipsnyje nustatyta teise atsisakyti sutarties. Teisingumo Teismas iaikino, kad pasinaudodamas ia teise vartotojas neturi pareigos rodyti, kad, sudarant sutart ne prekybai skirtose patalpose, jis buvo pardavjo veikiamas ar juo buvo manipuliuojama. Teismas taip pat paymjo, kad sutarties atsisakymo atveju vartotojas atleidiamas nuo vis pareig pagal sutart. Direktyva 85/577 draudia traukti sutart nuostat, tvirtinani pareig vartotojui sumokti baud u pardavjui sukelt al, kuri is patyr iimtinai dl to, kad vartotojas pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties (1999 m. balandio 22 d. Sprendimas, C-423/97, Rink. p. I-2195, 22, 24, 25, 38, 44, 52, 57, 60 punktai).Vartotojo teis informacij. Teis atsisakyti sutarties ir io atsisakymo padariniaiCK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kuri pirkjui teiktame dokumente privalo nurodyti pardavjas, parduodamas daikt ne prekybai skirtose patalpose. Pareiga rodyti, kad nurodytas dokumentas buvo teiktas vartotojui, tenka pardavjui (CK 6.357 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.357 straipsnio 4 dalies nuostata, pardavjas inter alia turi pareig pateikti pirkjui raytin informacij apie teis atsisakyti sutarties (CK 6.357 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Taigi statyme nustatyta vartotojo apsaugos sistema, kuria siekiama utikrinti ne tik tai, kad vartotojas, kaip silpnesnioji alis, turt teis nutraukti sutart, bet ir tai, kad ios teiss gyvendinimas bt garantuotas vartotoj su ja supaindinant. Teisingumo Teismo praktikoje pardavjo pareigos ratu praneti vartotojams apie j teis nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudaryt sutart turinys iaikintas sprendime Martin Martin[6]. Teisingumo Teismas, aikindamas Direktyvos 85/577/EEB 4 straipsn, tvirtinant pardavjo pareig ratu praneti vartotojams apie j teis nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudaryt sutart, konstatavo, kad is straipsnis turi bti aikinamas taip, kad juo nedraudiama, jog nacionalinis teismas ex officio pripaint negaliojania ios direktyvos taikymo srit patenkani sutart remdamasis tuo, kad vartotojas nebuvo informuotas apie jo teis nutraukti sutart, nors iuo negaliojimu vartotojas kompetentinguose nacionaliniuose teismuose niekada nesirm. i ivada nereikia, kad pirma, kitos priemons irgi negalt utikrinti minto apsaugos lygio, kaip antai, sutarties nutraukimui taikom termin atnaujinimas, leidiantis vartotojui pasinaudoti pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dal suteikta teise. Antra, byl nagrinjantis nacionalinis teismas taip pat turt turti galimyb tam tikromis aplinkybmis atsivelgti vartotojo nor, kad nagrinjama sutartis nebt panaikinta (2009 m. gruodio 17 d. Sprendimas, C-227/08, 35, 36 punktai).Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties (nutraukti sutart), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranedamas ratu pardavjui per septynias dienas nuo nurodytos informacijos gavimo dienos. Jeigu io straipsnio CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas pirkjui nebuvo teiktas, pirkjas turi teis nutraukti sutart per tris mnesius nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.357 straipsnio 6 dalis). Sutartis nutraukiama CK 6.357 straipsnio 68 dalyse nustatyta tvarka. Pardavjas, gavs praneim apie sutarties nutraukim, per penkiolika dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig sum. Jeigu pirkjas atsisak sutarties, bet daiktas negali bti grintas, nes jis uvo ar sugedo dl pirkjo kalts, tai pirkjas turi grinti jo vert ar verts sumajim (CK 6.357 straipsnio 910 dalys). Svarbu tai, kad statyme nustatyta pirkjo pareiga sumokti u daikto naudojim bei kitas paslaugas, suteiktas iki teiss atsisakyti sutarties gyvendinimo momento (CK 6.357 straipsnio 11 dalis).Vartotojo teis atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, bei ios sutarties nutraukimo teisiniai padariniai vairiais aspektais nagrinti Teisingumo Teismo praktikoje. Byloje Faccini Dori v Recreb[7] nagrinta vartotojo teis atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, remiantis Direktyvos 85/577/EEB nuostatomis tiesiogiai. Teisingumo Teismas nusprend, kad, pasibaigus direktyvos gyvendinimo terminui, nesant nacionalins teiss akto, perkelianio nacionalin teis direktyvos nuostatas, jomis tiesiogiai galima remtis tik prie valstyb, bet ne prie pardavj (privat asmen) (t. y. ioje byloje buvo konstatuotas horizontalaus tiesioginio veikimo direktyv atveju negalimumas). Direktyva pati savaime negali pareigoti privataus asmens, todl vartotojai negali kildinti savo teiss atsisakyti ne prekybos vietose sudarytos sutarties tiesiogiai i direktyvos nuostat ir direktyvos nuostatomis remtis nacionaliniame teisme prie pardavj tiesiogiai. Tokiais atvejais turi bti vadovaujamasi direktyv netiesioginio veikimo doktrina (nacionalins teiss normos turi bti aikinamos remiantis direktyvos tekstu ir atsivelgiant jos paskirt, siekiant priimti jos tiksl atitinkant sprendim), arba jei direktyvos tikslai negali bti pasiekti ir tokiu bdu, reikalaujama alos atlyginimo u valstybs nars pareigos perkelti direktyvos nuostatas nacionalin teis nevykdym (1994 m. liepos 14 d. Sprendimas, C-91/92, Rink. p. I-3325, 18, 21, 25, 26, 27 punktai).Sprendime Heininger[8] nagrintas klausimas dl kredito sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, skirtos nekilnojamajam turtui sigyti ir utikrintos hipoteka, nutraukimo. Teisingumo Teismas, pasisakydamas dl tokios sutarties nutraukimo, iaikino, kad Direktyva 85/577 taikoma nekilnojamojo turto kredito sutartims, t. y. kredito sutartims, kurios skirtos nekilnojamojo turto sigijimui finansuoti. Teisingumo Teismas nurod, kad, net jei tokia sutartis yra susijusi su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, nes suteikta paskola turi bti utikrinta hipoteka, tokio sutarties elemento nepakanka kvalifikuoti mint sutart sutartimi dl su nekilnojamuoju turtu susijusios teiss (3 straipsnio 2 dalies a punkto prasme (3 straipsnyje tvirtintos direktyvos nuostat taikymo iimtys 2 dalies a punkte nustatant, kad direktyva netaikoma sutartims dl nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutartims dl kit su nekilnojamuoju turtu susijusi teisi). Teisingumo Teismas taip pat pabr, kad vartotojas, sudars nekilnojamojo turto kredito sutart ineiojamosios prekybos bdu, turi direktyvos 5 straipsnyje tvirtint teis j nutraukti. Teismas patikslino, kad galimo nekilnojamojo turto kredito sutarties nutraukimo pagal direktyv padariniai nekilnojamo turto pirkimo sutariai ir hipotekos nustatymui nustatomi pagal nacionalin teis.Galiausiai Teisingumo Teismas primin, kad septyni dien terminas, per kur sutartis gali bti nutraukta, turi bti skaiiuojamas nuo momento, kai vartotojas gavo pardavjo praneim apie savo teis nutraukti sutart. Teismas sprend, kad direktyva nacionaliniam statym leidjui nesuteikia teiss nustatyti maksimal vieneri met nuo sutarties sudarymo termin per kur galima pasinaudoti teise nutraukti sutart pagal direktyvos 5 straipsn tuo atveju, kai vartotojas negavo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos informacijos apie teis nutraukti sutart (2001 m. gruodio 13 d. Sprendimas, C-481/99, Rink. p. I-9945, 32, 35, 48 punktai).Byloje Hamilton[9] buvo sprendiama dl teiss nacionalinje teisje nustatyti termin, per kur galima nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudaryt ilgalaiks paskolos sutart, kuri nutraukimo metu jau yra vykdyta. Paymtina, k