› uploads › zum › documents › files › lt... · lietuvos sveikatos m gyvulininkystĖs...

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS

TVIRTINU:

……………………………………… (parašas) LSMU Gyvulininkystės instituto

direktorė

V. Juškienė

2015 m. lapkričio 10 d.

ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR KAIMO PLĖTROS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS 2015-2020 METŲ

PROGRAMA

PAŠARŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS AVININKYSTĖS ŪKIUOSE AVIŲ ĖRINGUMO

LAIKOTARPIU IR JŲ POVEIKIO BANDŲ REPRODUKCIJOS RODIKLIAMS

TYRIMAS

2015 m. TARPINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

A. Šiukščius

Baisogala

2015

2

MOKSLINIO TYRIMO VYKDYTOJAI

1. R. Nainienė LSMU Gyvulininkystės instituto

Gyvūnų reprodukcijos skyriaus

vyresnioji mokslo darbuotoja, dr.

2. A. Šiukščius LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas

Gyvūnų reprodukcijos skyriaus vedėjas

vyresnysis mokslo darbuotojas, dr.

3. B. Zapasnikienė LSMU Gyvulininkystės instituto

Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriaus vedėja,

vyresnioji mokslo darbuotoja, dr.

4. R. Leikus LSMU Gyvulininkystės instituto

Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriaus

vyresnysis mokslo darbuotojas, dr.

3

ĮVADAS

Pastaruoju metu Lietuvoje gyvulininkystės šakų struktūroje avininkystė įgauna vis

didesnę reikšmę. Avių skaičius per dešimtmetį padidėjo dvigubai, plečiasi avių bandos, daugėja

ūkininkų užsiimančių avininkyste ypač mažiau našiose žemėse bei tose apskrityse, kur dėl

afrikinio kiaulių maro draudžiamas kiaulių auginimas. Lietuvoje auginama daugiau nei 30 avių

veislių. Dauguma avių veislių yra mėsinės krypties, tačiau jų genetinis potencialas pilnai

neišnaudojamas, nes nėra užtikrinamas pilnavertis šėrimas, ypač atskirais fiziologiniais

laikotarpiais: ėringumo, žindymo, veisimosi. Kad užtikrinti avių fiziologinius poreikius, gauti

kokybišką produkciją bei gerus bandų reprodukcijos rezultatus būtina tinkamai subalansuoti

šėrimo racionus atskiruose avių auginimo etapuose. Tam būtina žinoti avims šeriamų pašarų

tikslią cheminę sudėtį bei nustatyti jų kokybę ir maistingumą. Šiuo metu tyrimų, skirtų avių

šėrimo problemoms, nepakanka. Nesubalansuotas šėrimas, ypač ėringumo laikotarpiu, turi didelį

poveikį atvedamų ėriukų skaičiui, gyvybingumui, jų išsaugojimui iki nujunkymo, o galutiniame

rezultate lemia bandos atsinaujinimą, parduodamos produkcijos kiekį ir kokybę bei ūkio

pelningumą.

Šio projekto tikslas yra ištirti ir įvertinti pašarų kokybę skirtinguose Lietuvos regionų

avininkystės ūkiuose, laikančiuose specializuotų mėsinių veislių avis, ėringumo laikotarpiu ir

nustatyti jų poveikį bandų reprodukcijos rodikliams.

Uždaviniai:

1. Surinkti duomenis apie tvartiniu laikotarpiu naudojamus pašarus iš 8 mėsinių avių

ūkių, laikančių ne mažiau 100 ėriavedžių.

2. Ištirti šieno, silosuotų pašarų, kombinuotųjų pašarų, grūdų cheminę sudėtį ir nustatyti

šių pašarų maistingumą.

3. Įvertinti avių ūkiuose naudojamus racionus avių ėringumo laikotarpiu.

4

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Tyrimo objektas. Tyrimui buvo atrinkti 8 avininkystės ūkiai, auginantys mėsinių veislių

avis ir laikantys ne mažiau 100 ėriavedžių. Ūkiai buvo atrenkami atsižvelgiant ir į tai, kuriame

Lietuvos regione jie yra. Tyrime dalyvavo Lazdijų, Raseinių, Telšių, Biržų, Anykščių, Kėdainių,

Radviliškio rajonuose įsikūrę avininkystės ūkiai. Buvo paruošta speciali mėsinių avių ūkio

pasiruošimo tvartiniam laikotarpiui apklausos anketa. Joje buvo nurodomas avių laikytojas, ūkio

adresas, avių veislė, avių skaičius, bandos struktūra, turimas žemės plotas, pastatai ir jų tipai,

sukaupti pašarai ir jų kiekiai, avių racionai ėringumo laikotarpiu, pašarų atidavimo būdai ir

tvarka, kokios ėdžios ir girdyklos, avių kergimo būdai, ėriavimosi patalpos ir jų išplanavimas.

Anketa buvo siunčiama avių augintojams, daugelis ją pildė elektroniniu būdu (4 ūkių atstovai),

kiti anketą užpildė tyrėjams lankantis jų ūkiuose. Pašarų pavyzdžiai buvo paimami lankantis

ūkiuose. Visi pašarų tyrimai buvo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės

instituto Chemijos laboratorijoje.

Pašarų mėginių paėmimas. Pašarų sudėties ir kokybės vertinime pirmas ir svarbiausias

žingsnis yra tipinio mėginio paėmimas. Šienas bei silosas iš atskirų laukų ir pjūties yra

nevienodas. Siekiant kuo tiksliau nustatyti pašaro cheminę sudėtį ir energetinę vertę, labai

svarbu teisingai paimti pašaro mėginį, jį tinkamai paženklinti ir kuo skubiau išsiųsti į laboratoriją

tyrimams. Paprastai tyrimams pakanka 0,5–1 kg dydžio pašaro mėginio, todėl yra labai svarbu,

kad šis nedidelis kiekis kuo tiksliau atspindėtų visą tiriamo pašaro dalį. Transportavimo trukmė

ypač svarbi drėgniems, fermentuotiems ir greitai gendantiems pašarams.

Imant pašarų mėginius, pirmiausia sudaromas jungtinis mėginys (2–5 kg svorio,

priklausomai nuo pašaro rūšies). Jį sudaro 6–8 atskiri ėmimai iš įvairių pašaro tiriamosios dalies

vietų. Paskui šis mėginys skaidomas, naudojant "kvadrato" metodą, bei sudaromas galutinis

mėginys.

Siloso ir šieno mėginiai. Siloso mėginius imti tik pasibaigus fermentacijos procesui.

Neimti mėginio iš sugedusios siloso dalies (pvz. viršutinio tranšėjos sluoksnio, apie 20 cm).

Kiekvieno į laboratoriją siunčiamo mėginio masė turėtų būti 0,5–1 kg arba truputį daugiau, kad

visiškai užpildytų mėginiui skirtą talpyklą. Silosuotų pašarų tiriama ne tik cheminė sudėtis

(baltymų riebalų, ląstelienos, mineralinių medžiagų kiekiai, bet ir fermentacijos rodikliai (pH,

5

suminis organinių rūgščių kiekis, pieno, acto, sviesto rūgšties kiekis, amoniakinio azoto

koncentracija).

Šieno mėginiai, siekiant išvengti lapų ir stiebų atskirties nedalinami. Sudėjus mėginius į

maišelius prieš uždarant, iš jų išspaudžiamas oras, pritvirtinama etiketė, kurioje nurodoma: ūkis,

mėginio aprašymas, mėginio paėmimo data. Parengiamas lydintysis dokumentas (tyrimų

užsakymo forma), kuriame nurodomas pašaro pavadinimas, apibūdinimas (botaninė sudėtis,

vegetacijos tarpsnis ir kt.), mėginio paėmimo vieta, data, laikas, kokius tyrimus reikia atlikti,

mėginį paėmusio asmens vardas, pavardė, pareigos, pašaro gamintojas, identifikavimo ženklas,

kontaktinio asmens telefono Nr., el. pašto adresas ir kita svarbi informacija.

Biriųjų pašarų (kombinuotųjų, grūdinių ir papildų) mėginiai. Mėginiai turi būti paimti

greitai, saugiai, kad nepakistų kokybė ir neužsiterštų. Mėginių ėmimo priemonių ir konteinerių

paviršiai, į kuriuos talpinami mėginiai, turi būti švarūs, sausi. Atskirieji mėginiai tolygiai

pašaruose pasiskirsčiusių medžiagų ar produktų kontrolei turi būti paimti iš visos pašaro

tiriamosios dalies atsitiktinai pasirenkant jų ėmimo vietas. Mėginiai turi būti maždaug vienodo

dydžio. Jungtiniam mėginiui sumažinti taikomas "kvadrato" metodas (sumažintas mėginys).

Paprastai galutinis mėginys ruošiamas jungtinį mėginį gerai ir kruopščiai permaišius arba

homogenizavus. Analizei paruošto galutinio mėginio masė neturi būti mažesnė kaip 500 g.

Kiekvienas mėginys patalpinamas į atskirą tarą ant kurios užklijuojama arba užrašoma etiketė

kurioje nurodoma: ūkis, mėginio aprašymas, mėginio paėmimo data;

Mėginių ėmimo būdai. Mėginius galima imti naudojant įrangą arba rankomis. Siloso

mėginiai iš tranšėjų arba rulonų (bei šieno iš rulonų), taip pat grūdų iš aruodų ar maišų gali būti

paimami specialiais zondais. Kombinuotųjų, grūdinių pašarų, papildų; taip pat šieno iš daržinės

ar šėryklos, siloso iš atviros tranšėjos ar šėryklos mėginiai gali būti paimami ir rankomis. Be to,

siloso mėginius iš atviros tranšėjos galo galima paimti ir naudojant krovėją.

Mėginių paruošimas.

1. Surinktas ir gerai sumaišytas jungtinis mėginys (apie 2–5 kg) išpilamas ant švarios

plastikinės plėvelės, padėtos lygioje vietoje.

2. Su švariu glaistytuvu ar kitu panašiu įrankiu mėginys ant plėvelės išlyginamas ir

padalinamas į 4 lygias dalis.

3. Priešpriešinės mėginio dalys pašalinamos.

4. Likusi mėginio dalis supilama į švarią talpyklą ir gerai sumaišoma.

6

5. Procedūra kartojama, kol gaunamas norimas 0,5–1 kg mėginys.

6. Mėginys supilamas į švarų maišelį, pridedama etiketė, išspaudžiamas oras, maišelis

uždaromas.

Į rinką tiekiamų pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų mėginių paėmimo kiekybinius

reikalavimus ir jų paruošimo metodus, mėginių įpakavimo ir dokumentų tvarkymo bendruosius

nuostatus pašarų kokybės valstybinei kontrolei vykdyti nustato „Pašarų mėginių paėmimo ir

paruošimo techninis reglamentas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-

06-30 įsakymas Nr. 208. (Žin., 2000, Nr. 60-1786).

Pašarų cheminės sudėties ir maistingumo tyrimai. Pašarų mėginiuose ištirta: sausosios

medžiagos – džiovinant juos 16 val. 60oC temperatūroje bei vidutiniškai 3 val. (iki pastovaus

svorio) 105 oC temperatūroje; žali baltymai (N×6,25) – Kjeldahl metodu; žali riebalai– mėginius

ekstrahuojant petrolio eteriu Soxtherm (C. Gerhardt GmbH & Co. KG, Vokietija) įrenginyje;

žalia ląsteliena – panaudojant sistemą Fibertec (Foss-Tecator AB, Höganäs, Švedija); žali pelenai

– mineralizuojant mėginius 600oC temperatūroje; kalcis – atominės absorbcijos spektrofotometru

Perkin-Elmer 603 (Perkin-Elmer, Norwalk, Connecticut, JAV); fosforas – fotometriniu metodu,

atliekant reakciją su molibdovanadato reagentu. Neazotinės ekstraktinės medžiagos (NEM) buvo

apskaičiuotas iš sausųjų medžiagų kiekio atimant žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos

ir žalių pelenų kiekius. Apykaitos energijos kiekis apskaičiuotas, remiantis pašarų cheminės

sudėties tyrimais ir maisto medžiagų virškinamumo duomenimis (Jeroch et al., 1999).

Silosuotuose pašaruose buvo papildomai nustatomi siloso kokybės rodikliai: pH –

potenciometriškai, mėginius paruošiant Faithfull aprašytu metodu (Faithfull, 2002); organinių

rūgščių (pieno, acto, sviesto) kiekiai daugiamečių žolių silose – distiliuojant Lepper-Flieg

metodu (VDLUFA, 1997).

REZULTATAI

Ūkis Nr. 1. Lazdijų rajone esančiame ūkyje laikoma 700 avių, iš jų – 400 ėriavedžių.

Vyraujančios veislės – Vokietijos mėsiniai merinosai, Berišon dušeriai, Il-de-France. Ūkis turi

82 ha žemės, kurią sudaro ganyklos. Avys laikomos mūriniame tvarte dideliuose garduose; juose

įrengta specialios metalinės ėdžios šieno rulonams, atskiri loviai koncentruotiems pašarams,

automatinės girdyklos. Ėriukams įrengtos specialios ėdžios. Pašarai išdalijami rankomis bei

7

mechanizuotai. Koncentruotieji pašarai išdalijami ryte, šieno rulonai keičiami, kai suėda. Vasarą

avys ganomos ganyklose.

Avims šeriamos kultūrinių pievų šienu (jis pagamintas rulonuose), grūdinių pašarų

mišiniu (miltai), kurį sudaro 50 % avižų ir 50 % kukurūzų (ėriukams – 50 % avižų, 40 %

kukurūzų, 10 % ekstruduoto kombinuotojo pašaro). Kaip mineralinis papildas naudojamas

laižalas PantoR-Mineral L92L, kuriame yra 15 % kalcio, 4 % fosforo, 12 % natrio, 5 % magnio,

4000 mg/kg cinko, 2000 mg/kg mangano, 60 mg/kg jodo, 50 mg/kg kobalto, 50 mg/kg seleno.

Grūdiniai pašarai ir papildai perkami. Ūkyje naudojamų pašarų maistingumas nurodomas 1

lentelėje.

1 lentelė. Pašarų cheminė sudėtis ir maistingumas

Rodikliai Kultūrinių

pievų šienas

Grūdinių

pašarų mišinys

avims

Grūdinių

pašarų mišinys

ėriukams

Ekstruduotas

kombunuotasis

pašaras

Sausosios medžiagos % 94,32 92,38 92,73 92,00

Apykaitos energija MJ/kg 7,1 11,18 11,21 12,23

Žali baltymai % 8,43 11,12 11,82 18,00

Žali riebalai % 1,25 3,69 3,37 4,50

Žalia ląsteliena % 30,57 8,47 4,69 7,20

NEM % 48,27 66,24 70,69 57,91

Pelenai % 5,80 2,86 2,16 4,39

Kalcis % 0,319 0,070 0,069 0,600

Fosforas % 0,303 0,647 0,483 0,300

Šiame ūkyje paruoštame šiene gana didelis sausųjų medžiagų bei ląstelienos kiekis

(atitinkamai 8,32 % ir 5,04 % daugiau, lyginant su Respublikos vidurkiu) bei 1,29 % mažiau

baltymų. Netgi vidutiniai žydėjimo fazės žolių šieno maistingumo duomenys šiek tiek geresni.

Tai rodo, jog analizuojamame ūkyje šienas pagamintas iš peržydėjusios žolės, jame vyrauja

varpiniai augalai. Mažesnę pašarinę šieno vertę galėjo sąlygoti ir tai, kad ūkis įsikūręs kalvotoje

vietovėje, kur mažiau derlingos žemės, taip pat pievos nėra atnaujinamos.

8

2 lentelė. Vidutinis paros racionas ėringoms avims (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys

Norma Lyginant su norma

I

ėringum

o pusė

II

ėringum

o pusė

I

ėringum

o pusė

II ėringumo

pusė

Kultūrinių pievų šienas kg 1,4 * * * *

Grūdinių pašarų mišinys kg 0,4 * * * *

Mineralinis papildas PantoR-

Mineral L92L 0,02 * * * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,69 1,5–1,7 1,5–1,8 atitinka atitinka

apykaitos energijos MJ 14,4 11–13 14–17 +1,4–3,4 -0,4–2,6

žalių baltymų g 162,5 140–165 200–230 atitinka -37,5–67,5

ląstelienos g 461,9

kalcio g 7,7 5–7 8,5–10 atitinka -0,8–2,3

fosforo g 7,6 3-4 4–5 +3,6–4,6 +2,6–3,6

Ūkyje ėringoms ėriavedėms naudojami racionai, sudaryti iš kultūrinių pievų šieno,

grūdinių pašarų mišinio (50 % avižų, 50 % kukurūzų), taip pat laižalų pavidalo mineralinio

papildo PantoR-Mineral L92L (2 lentelė). Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis, matome,

kad šis racionas maisto medžiagų poreikį tenkina tik avims I ėringumo pusėje (pirmas 100

dienų). Šiame periode sausųjų medžiagų, žalių baltymų bei kalcio kiekis racione atitinka mitybos

normas; o apykaitos energijos yra 1,4–3,4 MJ perteklius. Antroje ėringumo pusėje (paskutines 50

dienų) šiame racione esamas apykaitos energijos (0,4–2,6 MJ), žalių baltymų (37,5–67,5 g),

kalcio (0,8–2,3 g) trūkumas, lyginant su normomis. Tik sausųjų medžiagų kiekis yra

pakankamas. Pažymėtina, kad abiejuose ėringumo perioduose racione yra netinkamas kalcio ir

fosforo santykis (1,01:1, turėtų būti 1,5–2:1), dėl fosforo pertekliaus (3,6–4,6 g daugiau, negu

nurodoma normose). Toks mineralinių medžiagų disbalansas (kalcio ir fosforo kiekis racione

beveik vienodas) yra dėl to, kad naudojamas mineralinis papildas su didesniu fosforo kiekiu, o

antroje ėringumo pusėje – dar ir dėl kalcio trūkumo. Kadangi šienas ūkyje paruoštas daugiausia

iš peraugusios žolės, tai sąlygoja ir didesnį ląstelienos kiekį racione.

Tam, kad I ėringumo pusėje išvengti energijos pertekliaus, grūdinių pašarų mišinyje

galima visai nenaudoti kukurūzų (šį komponentą reikėtų naudoti II ėringumo pusėje ir laktacijos

metu) arba juos pakeisti miežiais. Šis perteklius taipogi sumažėtų, grūdų mišinio kiekį 1 gyvuliui

sumažinus vidutiniškai iki 0,3 kg/d. (didesnį kiekį galima duoti II ėringumo pusėje ir laktacijos

metu).

9

Norint subalansuoti analizuojamą racioną avims II ėringumo pusėje pagal baltymų kiekį,

tikslinga į turimą grūdinių pašarų mišinį įmaišyti ankštinių sėklų (žirnių arba lubinų – 15–25 %)

arba 10–20 % rapsų išspaudų. Tokiu būdu racione padidėtų ir apykaitos energijos kiekis. Kalcio

trūkumui išvengti, į grūdinių pašarų mišinį galima įterpti 0,5–1 % pašarinės kreidos. Ūkininkui

vertėtų pasirinkti mineralinį papildą su didesniu kalcio ir mažesniu fosforo kiekiu (kadangi ūkyje

turimi pašarai turtingi šiuo elementu), kad pasiekti kalcio fosforo santykį iki 1,5:1. Tokiu atveju

būtų išvengta per didelio fosforo pertekliaus bei mineralinių medžiagų disbalanso racione.

Šieną geriau reikėtų ruošti, kai varpinės žolės plaukėja, o ankštinės – butonizacijoje ar

žydėjimo pradžioje. Tuomet pagerėtų šieno pašarinė vertė, jis būtų baltymingesnis, turėtų mažiau

ląstelienos, kas galėtų geriau patenkinti ir maisto medžiagų poreikį racione. Kad padidinti žolinių

pašarų bei šieno baltymingumą, pievas ir ganyklas reikėtų atnaujinti, jose daryti ankštinių žolių –

baltųjų ar raudonųjų dobilų, esparcetų, gargždenio, barkūnų, liucernų – įsėlius.

Siekiant užtikrinti visavertį ėringų avių šėrimą, ūkyje reikėtų taikyti grupinį kergimą, kad

būtų galima tiksliau žinoti kergimo bei ėriavimosi datas bei išskirti ėringumo periodus ir taikyti

atitinkamus racionus.

Išvados ir rekomendacijos.

1. Ūkyje naudojamas racionas tenkina avių maisto medžiagų poreikį I ėringumo pusėje.

Sausųjų medžiagų, žalių baltymų bei kalcio kiekis racione atitinka mitybos normas; o apykaitos

energijos yra 1,4–3,4 MJ perteklius.

2. Tam, kad I ėringumo pusėje išvengti energijos pertekliaus, grūdinių pašarų mišinyje

galima visai nenaudoti kukurūzų arba juos pakeisti miežiais. Šis perteklius taipogi sumažėtų,

grūdų mišinio kiekį 1 gyvuliui sumažinus vidutiniškai iki 0,3 kg/d.

3. Ūkyje naudojamame racione II ėringumo pusėje trūksta apykaitos energijos (0,4–2,6

MJ), žalių baltymų (37,5–67,5 g), kalcio (0,8–2,3 g) lyginant su normomis.

4. Siekiant subalansuoti analizuojamą racioną avims II ėringumo pusėje pagal baltymų

kiekį, tikslinga į turimą grūdinių pašarų mišinį įmaišyti ankštinių sėklų (žirnių arba lubinų – 15–

25 %) arba 10–20 % rapsų išspaudų. Kalcio trūkumui išvengti, į grūdinių pašarų mišinį galima

įterpti 0,5–1 % pašarinės kreidos.

5. Abiejuose ėringumo perioduose racione yra netinkamas kalcio ir fosforo santykis

(1,01:1, turėtų būti 1,5–2:1) dėl fosforo pertekliaus (3,6–4,6 g daugiau, negu nurodoma

10

normose). Reikėtų pasirinkti mineralinį papildą su didesniu kalcio ir mažesniu fosforo kiekiu,

kad pasiekti kalcio fosforo santykį iki 1,5:1.

6. Ūkyje paruoštame šiene gana didelis sausųjų medžiagų bei ląstelienos kiekis. Jį galima

sumažinti šieną ruošiant ir neperžydėjusios žolės. Kad padidinti žolinių pašarų bei šieno

baltymingumą, pievas ir ganyklas reikėtų atnaujinti, įsėti ankštinių žolių.

Ūkis Nr. 2. Kėdainių raj. esančiame ūkyje auginama 277 avys, iš jų 107 ėriavedės.

Laikomų avių veislės – Lietuvos juodgalvės, Sufolkai bei jų mišrūnai. Ūkis turi 43,26 ha žemės,

iš kurių 10 ha – nuosava, kiti 33,26 ha nuomojami. Ganyklos sudaro 36,76 ha, ariama – 6,5 ha.

Avys laikomos akmeniniame tvarte garduose. Avims šerti naudojama kultūrinių pievų šienas,

vytintos žolės silosas, avižos, miežiai, žirniai. Visus pašarai pagaminami ūkyje.. Šienas, vytintos

žolės silosas paruošti rulonuose. Vasarą avys ganomos ganyklose. Grūdiniai pašarai paprastai

atiduodami ryte, šieno ir siloso rulonai būna patalpinti specialiuose įdėkluose pastoviai, kad prie

jų laisvai prieitų gyvuliai. Po ėriavimosi šienas ir silosas talpinamas į metalines ėdžias, kurios

pritvirtintos prie sienų. Vanduo pilamas į lovius. Pašarų maistingumo duomenys pateikiami 3

lentelėje.



pievų šienas

Vytintos

žolės silosas Miežiai Avižos

Avižų-žirnių

mišinys

Sausosios medžiagos

%

93,55 38,12 88,08 88,26 87,61

Apykaitos energija

MJ/kg

7,90 3,24 11,17 9,25 9,9

Žali baltymai % 7,08 3,74 10,09 9,39 13,68

Žali riebalai % 1,19 0,80 1,78 3,63 2,48

Žalia ląsteliena % 20,40 9,76 3,15 8,83 7,22

NEM % 60,71 21,78 70,74 64,26 61,98

Pelenai % 4,17 2,04 2,32 2,15 2,25

Kalcis % 0,423 0,262 0,039 0,066 0,058

Fosforas % 0,213 0,092 0,398 0,380 0,426

Organinės rūgštys %:

pieno * 64,4 * * *

acto * 29,1 * * *

sviesto * 6,5 * * *

pH * 5,08 * * *

11

Ūkyje paruoštame šiene palyginti nedaug baltymų (2,64 % mažiau, lyginant su

Respublikos vidurkiu). Sausųjų medžiagų kiekis 7,55 % didesnis, palyginus su vidutiniais kitų

ūkių duomenimis. Pagal ląstelienos kiekį ūkio šienas atitinka vidutinius kitų ūkių duomenis, ir

galima spręsti, jog jis paruoštas iš varpinių žolių plaukėjimo fazėje. Mažesnį baltymingumą

sąlygojo tai, kad šienas pagamintas tik iš varpinių žolių ar natūralių pievų žolių, pasižyminčių

mažesniu maistingumu; be to pievos nėra atnaujinamos. Didelį sausųjų medžiagų kiekį įtakojo ir

sausringa vasara.

Vytintos žolės silosas taip pat pasižymi 0,87 % mažesniu baltymingumu, tačiau pagal

ląstelienos ir sausųjų medžiagų kiekį jis yra artimas kitų ūkių vidutiniams duomenims. Kaip ir

šienas, silosas galėjo būti pagamintas daugiausia iš varpinių žolių plaukėjimo fazėje. Pagal

organinių rūgščių kiekius, silosas yra palyginti geros kokybės, tik sviesto rūgšties jame galėtų

būti mažiau.


Rodikliai Faktiniai

duomenys


I ėringumo

pusė

II

ėringum

o pusė

I

ėringum

o pusė

II ėringumo

pusė


Vytintos žolės silosas kg 0,7 * * * *

Avižos kg 0,29 * * * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,74 1,5–1,7 1,5–1,8 atitinka atitinka

apykaitos energijos MJ 15,2 11–13 14–17 +2,2–4,2 atitinka

žalių baltymų g 145,5 140–165 200–230 atitinka

minimum

ą -54,5–84,5



fosforo g 4,5 3–4 4–5 atitinka atitinka

Ėringos avys ūkyje šeriamos racionu, sudarytu iš kultūrinių pievų šieno, vytintos žolės

siloso bei avižų (4 lentelė), taip pat duodama ir valgomoji druska laižalų pavidale. Kiti

mineraliniai papildai nenaudojami. Avims I ėringumo pusėje naudojami racionai atitinka

mitybos normas (baltymų poreikį – minimaliai dėl mažesnio šieno bei siloso baltymingumo).

Apykaitos energijos net esti 2,2–4,2 MJ perteklius. Kalcio ir fosforo kiekis atitinka normas.

12

Energijos perteklių I ėringumo pusėje galima sumažinti, duodant mažiau grūdinių pašarų

arba jų net visiškai atsisakius, o raciono apimtį bei baltymų kiekį galima padidinti, duodant

daugiau vytintos žolės siloso (iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui)..

Avims antroje ėringumo pusėje racionas tenkina tik sausųjų medžiagų, apykaitos

energijos bei fosforo poreikius, tačiau trūksta nuo 54,5 iki 84,5 g baltymų, nuo 1,8 iki 3,3 g

kalcio (kadangi nenaudojami mineraliniai papildai). Kad subalansuoti racioną pagal baltymų

kiekį, prie avižų reikėtų įmaišyti 15–25 % žirnių (jie ūkyje auginami), o tokio grūdų mišinio

duoti 0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui), taip pat duoti didesnį šieno (iki 1,4–1,5 kg/ 1 gyvuliui) bei

vytintos žolės siloso kiekį (iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui; jo tik nereikėtų duoti likus 2 savaitėms iki

ir po ėriavimosi). Siekiant geresnio pašarų įsisavinimo, avižų gūdus reikėtų sumalti arba

sutraiškyti, žirnius – sumalti. Kad išvengti kalcio trūkumo, į grūdinių pašarų mišinį įmaišyti 0,5

% pašarinės kreidos arba 0,5–1 % mineralinių papildų su didesniu kalcio kiekiu (kalcio-fosforo

santykis 2–2,5:1).




Racionams geriau subalansuoti reikėtų pasigaminti baltymingesnį šieną bei vytintos žolės

silosą, jų didesnius kiekius.. Todėl pievas ir ganyklas reikėtų atnaujinti, jose įsėti ankštinių žolių

(baltųjų ar raudonųjų dobilų, gargždenių, barkūnų, liucernų). Naudojant ėringoms ėriavedėms

(ypač antroje pusėje) vytintos žolės silosą, būtina ištirti organinių rūgščių kiekius bei prisilaikyti

gamybos technologijos, kad sumažinti sviesto rūgšties kiekį.

Išvados ir rekomendacijos

1. Avims I ėringumo pusėje naudojami racionai atitinka mitybos normas, o apykaitos

energijos yra 2,2–4,2 MJ perteklius.

2. Energijos perteklių I ėringumo pusėje galima sumažinti, duodant mažiau grūdinių

pašarų arba jų net visiškai atsisakius, o raciono apimtį bei baltymų kiekį galima padidinti,

duodant daugiau vytintos žolės siloso (iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui).

3. Avims II ėringumo pusėje racionas tenkina tik sausųjų medžiagų, apykaitos energijos

bei fosforo poreikius, tačiau trūksta nuo 54,5 iki 84,5 g baltymų, nuo 1,8 iki 3,3 g kalcio.

4. Kad subalansuoti racioną II ėringumo pusėje pagal baltymų kiekį, prie avižų reikėtų

įmaišyti 15–25 % žirnių o tokio grūdų mišinio duoti 0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui, taip pat duoti

13

didesnį šieno (iki 1,4–1,5 kg/ 1 gyvuliui) bei vytintos žolės siloso kiekį (iki 1,5–2 kg/d. 1

gyvuliui.

5. Kad išvengti kalcio trūkumo, į grūdinių pašarų mišinį įmaišyti 0,5 % pašarinės kreidos

arba 0,5–1 % mineralinių papildų su didesniu kalcio kiekiu (kalcio-fosforo santykis 2–2,5:1).

6. Racionams geriau subalansuoti reikėtų gerinti šieno bei vytintos žolės siloso kokybę.

Rekomenduojama atnaujinti ganyklas įsėjant ankštines žoles.

Ūkis Nr. 3. Telšių raj, esančiame ūkyje laiko 2300 avių, iš jų – 1400 ėriavedžių. Avių

veislės – prekosai, sufolkai, Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės ir jų mišrūnai. Ūkis turi 390 ha

žemės, kurią sudaro ganyklos (300 ha – nuosava žemė, 90 ha – nuomuojama). Avys laikomos 5

karkasiniuose šalto tipo tvartuose, dengtuose polietileno plėvele.. Pašarams įrengtos metalinės

ėdžios, girdoma iš automatinių girdyklų. Avims šerti naudojamas šienas, vytintos žolės silosas,

grūdinių pašarų – avižų (50 %), kviečių (50 %) – mišinys (miltai), mineralinis papildas (jis

taikomas prieaugliui). Šienas ir silosas (rulonuose) gaminamas ūkyje, grūdai bei premiksas

perkami. Vasarą avys ganomos ganyklose. Grūdinių pašarų miltai atiduodami ryte, o šienas bei

silosas – 1–3 kartus per savaitę, kai ištuštėja ėdžios (šeriama 1 kartą per parą). Pašarų

maistingumo duomenis pateikiami 5 lentelėje.



pievų šienas

Vytintos

žolės silosas

Avižų-miežių

mišinys

Mineralinis

papildas


Apykaitos energija MJ/kg 6,80 3,09 10,92 *

Žali baltymai % 5,40 3,53 10,99 2,05

Žali riebalai % 1,07 0,80 2,34 *

Žalia ląsteliena % 34,23 13,41 5,64 *

NEM % 41,02 19,23 68,77 *

Pelenai % 4,17 2,14 1,60 77,62

Kalcis % 0,333 0,252 0,133 26,16

Fosforas % 0,246 0,104 0,579 4,13


pieno * 66,4 * *

acto * 29,7 * *

sviesto * 3,9 * *

pH * 4,92 * *

14

Išanalizavus 5 lentelės duomenis, matome, kad ūkyje paruoštas šienas nepasižymi gera

maistine verte. Jame 4,32 % mažiau žalių baltymų bei 8,7 % daugiau ląstelienos, lyginant su kitų

ūkių vidutiniais duomenimis. Netgi vidutiniai žydėjimo fazės žolių šieno vidutiniai maistingumo

duomenys yra geresni. Mažas baltymingumas bei didelis ląstelienos kiekis rodo, kad šienas

pagamintas iš peržydėjusios bei peraugusios žolės, jame vyrauja varpiniai augalai. Mažą baltymų

kiekį šiene galėjo sąlygoti ir tai, kad pievos ilgai naudojamos, nėra atnaujinamos, be to, ūkis

įsikūręs kalvotoje vietovėje. Šienas galėjo būti ruošiamas ir iš natūralių pievų žolės,

pasižyminčios menkesne pašarine verte. Kalcio ir fosforo analizuojamo ūkio šiene taip pat

nustatyta atitinkamai 0,131 % ir 0,048 % mažiau, lyginant su Respublikos vidurkiu.

Vytintos žolės silosas taip pat pagamintas iš peržydėjusios žolės. Jame per didelis

ląstelienos kiekis (2,2 % daugiau, negu vidutiniai kitų ūkių duomenys), o baltymų yra 1,08 %

mažiau, lyginant su Respublikos vidurkiu. Tad šis silosas nėra geros kokybės dėl didelio

ląstelienos kiekio ir blogesnio organinės medžiagos virškinamumo. Pagal pieno ir acto rūgščių

kiekius šis silosas atitinka kokybės reikalavimus, tik sviesto rūgšties galėtų būti mažiau.


Rodikliai Faktiniai

duomenys


I

ėringum

o pusė

II

ėringumo

pusė

I ėringumo

pusė

II ėringumo

pusė



Avižų-kviečių mišinys kg 0,25 * * * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,25 1,5–1,7 1,5–1,8 -0,25–0,45 -0,25-0,55

apykaitos energijos MJ 12,5 11–13 14–17 atitinka -1,5–4,5

žalių baltymų g 111,0 140–165 200–230 -29–54 -89–119



fosforo g 4,8 3–4 4–5 +0,8–1,8 atitinka

Ėringoms avims šerti naudojami racionai, sudaryti iš kultūrinių pievų žolės, vytintos

žolės siloso, grūdinių pašarų mišinio (miltų), kurį sudaro 50 % avižos ir 50 % kviečiai. (6

lentelė). Pagal ūkyje skiriamų pašarų kiekį, racionas yra nedidelės apimties bei nėra tinkamai

subalansuotas pagal maisto medžiagas. Lyginant su mitybos normomis, avys I ir II ėringumo

pusėse gauna atitinkamai 0,25–0,45 kg ir 0,25–0,55 kg mažiau sausųjų medžiagų, 29–54 g ir 89–

15

119 g mažiau žalių baltymų. Tai rodo, kad avims skiriama per maži pašarų, ypač šieno bei siloso

kiekiai, be to, patys pašarai pasižymi nedideliu baltymų kiekiu. Apykaitos energijos, kalcio bei

fosforo kiekiai I ėringumo pusėje atitinka mitybos normas. Per didelį ląstelienos kiekį racione

sąlygoja tai, kad šienas ir silosas paruošti iš peraugusios žolės. Antroje ėringumo pusėje

jaučiamas1,5–4,5 MJ apykaitos energijos, taip pat 2,9–4,4 g kalcio stygius (tik fosforo pakanka),

nes nenaudojami mineraliniai papildai (jie taikomi tik prieaugliui), o patys pašarai negali visiškai

patenkinti normų.

Kad racionai būtų subalansuoti pagal maisto medžiagas, tikslinga padidinti jų apimtį.

Avims I ėringumo pusėje sausųjų medžiagų bei baltymų kiekį galima pakelti, duodant didesnį

šieno (iki 1,4 kg/d. 1 gyvuliui) bei vytintos žolės siloso (iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui). Antroje

ėringumo pusėje šieno reikėtų padidinti iki 1,4–1,5 kg/d. 1 gyvuliui, vytintos žolės siloso – 1,5–2

kg/d. 1 gyvuliui (jo tik nereikėtų duoti likus 2 savaitėms iki ir po ėriavimosi). Kad geriau

subalansuoti racioną pagal baltymų kiekį, į grūdinių pašarų mišinį įmaišyti 15–25 % žirnių arba

10–20 % rapsų išspaudų, o tokio grūdų mišinio duoti 0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui. Reikėtų naudoti

mineralinį papildą, įterpiant jo į grūdų mišinį 1-1,5 %, kad užtikrinti rekomenduojamą kalcio

kiekį.




Ūkis turėtų pasigaminti didesnį kiekį šieno bei vytintos žolės siloso. Kad padidinti

baltymų ir sumažinti ląstelienos kiekius, šieną bei vytintos žolės silosą ruošti iš jaunos,

neperaugusios žolės, kai varpinės plaukėja, ankštinės butonizacijoje ar žydėjimo pradžioje. Taip

pat pievas ir ganyklas reikėtų atnaujinti, jose įsėti daugiau ankštinių žolių (baltųjų ar raudonųjų

dobilų, gargždenių, barkūnų, esparcetų, liucernų). gausiau patręšti azotinėmis trąšomis (laikantis

normų). Naudojant ėringoms ėriavedėms (ypač antroje pusėje) vytintos žolės silosą, būtina ištirti

organinių rūgščių kiekius bei prisilaikyti gamybos technologijos, kad sumažinti sviesto rūgšties

kiekį.


1. Ūkyje paruoštas šienas ir vytintos žolės silosas yra mažai baltymingi bei turi daug

ląstelienos, kadangi pagaminti iš peraugusios žolės.

16

2. Kad padidinti baltymų ir sumažinti ląstelienos kiekius, šieną bei vytintos žolės silosą

reikėtų ruošti iš jaunos, neperaugusios žolės, o ganyklas atnaujinti įsėjant daugiau ankštinių

žolių.

3. Avys I ir II ėringumo pusėse gauna atitinkamai 0,25–0,45 kg ir 0,25–0,55 kg mažiau

sausųjų medžiagų, 29–54 g ir 89–119 g mažiau žalių baltymų lyginant su mitybos normomis.

4. Avims I ėringumo pusėje sausųjų medžiagų bei baltymų kiekį galima pakelti, duodant

didesnį šieno (iki 1,4 kg/d. 1 gyvuliui) bei vytintos žolės siloso (iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui).

5. Avims II ėringumo pusėje šieno reikėtų padidinti iki 1,4–1,5 kg/d. 1 gyvuliui, vytintos

žolės siloso – 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui. Kad geriau subalansuoti racioną pagal baltymų kiekį, į

grūdinių pašarų mišinį įmaišyti 15–25 % žirnių arba 10–20 % rapsų išspaudų, o tokio grūdų

mišinio duoti 0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui.

Ūkis Nr. 4. Anykščių rajone esančiame ūkyje laikoma 1500 avių, iš jų 655 ėriavedės.

Vyraujanti veislė – Vokietijos juodgalvės. Ūkis turi 280 ha žemės, iš jų – 160 ha ganyklos, 120

ha – ariama. Avys laikomos moliniame tvarte. Jame įrengta specialūs metaliniai rėmai – ėdžios

šieno ir vytintos žolės siloso rulonams, automatinės plastikinės apšiltintos girdyklos. Vasarą avys

ganomos ganykloje. Avys šeriamos šienu, vytintos žolės silosu, miežių-avižų-vikių mišiniu. Taip

pat duodama valgomosios druskos laižalų pavidale. Pašarai gaminami ūkyje. Šienas ir vytintos

žolės silosas paruošti rulonuose. Grūdiniai pašarai atiduodami kartą per parą, o šieno ir vytintos

žolės siloso rulonai patalpinami į ėdžias 2–3 kartus per savaitę. Ūkyje naudojamų pašarų

maistingumas pateiktas 7 lentelėje.


Rodikliai Kultūrinių pievų

šienas

Vytintos žolės

silosas

Miežių-avižų-vikių

mišinys

Sausosios medžiagos % 84,52 38,95 72,87

Apykaitos energija MJ/kg 6,79 3,22 10,6

Žali baltymai % 92,4 4,44 13,33

Žali riebalai % 0,82 0,75 2,61

Žalia ląsteliena % 28,73 12,25 8,10

NEM % 40,48 47,13

Pelenai % 5,25 2,40 1,70

Kalcis % 0,602 0,318 0,079

Fosforas % 0,312 0,120 0,607


pieno * 68,3 *

17

acto * 28,9 *

sviesto * 2,8 *

pH * 4,91 *

Vertinant šieno pašarinę vertę, galima teigti kad jis pagamintas iš žolių žydėjimo fazėje.

Pagal baltymų, ląstelienos kiekius jis yra artimas kitų ūkių vidutiniams šieno, paruošto žydėjimo

fazėje, duomenims. Vytintos žolės silosas taip pat pagamintas žydėjimo fazėje (sprendžiant pagal

ląstelienos kiekį. Pagal maisto ir mineralinių medžiagų kiekius, organinių rūgščių proporcijas,

jis atitinka vytintos žolės siloso, paruošto žydėjimo fazėje, kokybės reikalavimus (tik mažiau

galėtų būti sviesto rūgšties).

Mažesnis sausųjų medžiagų kiekis grūdinių pašarų mišinyje (72,87 %) rodo, kad grūdai

nėra pakankamai subrandinti ir išdžiovinti arba laikomi blogiau ventiliuojamose patalpose.

Ūkyje taikomas grupinis avių kergimas, todėl ėriavedės ėringumo metu šeriamos

diferencijuotai (kiekvienam periodui atskiri racionai). Avims I ėringumo pusėje naudojami

racionai, sudaryti vytintos žolės siloso bei šieno (8 lentelė), o II ėringumo pusėje be minėtų

pašarų dar duodama miežių-avižų-vikių grūdų mišinio (9 lentelė).

8 lentelė. Vidutinis paros racionas avims I ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma Lyginant su norma

Kultūrinių pievų šienas kg 0,5 * *

Vytintos žolės silosas kg 3 * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,59 1,5–1,7 atitinka

apykaitos energijos MJ 13,1 11–13 atitinka

žalių baltymų g 179,4 140–165 +14,4–39,4


kalcio g 12,5 5–7 +5,5–7,5

fosforo g 5,2 3-4 +1,2–2,2

Abiejuose ėringumo perioduose avių racione ėriavedėms pagrindinę dalį sudaro vytintos

žolės silosas. Analizuojami racionai visiškai subalansuoti pagal maisto medžiagų kiekius ir

atitinka mitybos normų reikalavimus (8–9 lentelės), netgi yra žalių baltymų (I ėringumo pusėje),

kalcio, perteklius, kas sąlygoja didoką jo santykį su fosforu (1,8–2,4:1). Tai rodo, kad avims šerti

ėringumo metu naudojami pašarai visiškai patenkina minėtų medžiagų poreikius. Didesnį

ląstelienos kiekį įtakojo tai, kad šienas ir silosas paruošti iš žolės žydėjimo fazėje.

18

9 lentelė. Vidutinis paros racionas avims II ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma



Avižų-miežių-vikių mišinys kg 0,3 * *

Racione yra:



žalių baltymų g 219,4 200–230 atitinka


kalcio g 12,8 8,5–10 +2,8–4,3

fosforo g 7,0 4–5 +2–3

Avių mitybos visavertiškumui užtikrinti didelę reikšmę turi grupinio avių kergimo

taikymas, kai yra galimybės išskirti ėringumo periodus bei juose taikyti skirtingą šėrimą,

atsižvelgiant į mitybos normas.

Kad labiau pagerinti šieno bei siloso pašarinę vertę ir sumažinti ląstelienos kiekį, jį geriau

reikėtų ruošti, kai varpinės žolės plaukėja, o ankštinės butonozacijoje arba žydėjimo pradžioje.

Vytintos žolės silose būtina ištirti organinių rūgščių kiekius bei geriau prisilaikyti gamybos

technologijos, kad sumažinti sviesto rūgšties kiekį. Siekiant išvengti didesnio drėgnio kiekio

gūduose, kas įtakoja jų kaitimą ir apsikrėtimą pelėsiniais grybeliais, javų derlių nuimti visiškai

subrendus, pačius grūdus gerai išdžiovinti bei juos laikyti sausose gerai ventiliuojamose

patalpose.


1. Abiejuose ėringumo perioduose avių racionai visiškai subalansuoti pagal maisto

medžiagų kiekius ir atitinka mitybos normų reikalavimus.

2. Kad labiau pagerinti šieno bei siloso pašarinę vertę ir sumažinti ląstelienos kiekį, jį

geriau reikėtų ruošti, kai varpinės žolės plaukėja, o ankštinės butonizacijoje arba žydėjimo

pradžioje.

3. Mažesnis sausųjų medžiagų kiekis grūdinių pašarų mišinyje (72,87 %) rodo, kad

grūdai nėra pakankamai subrandinti. Siekiant išvengti didesnio drėgnio kiekio gūduose, javų

derlių reikėtų nuimti visiškai subrendus, pačius grūdus gerai išdžiovinti bei juos laikyti sausose

gerai ventiliuojamose patalpose.

19

Ūkis Nr. 5. Biržų rajone esančiame ūkyje laikoma 1716 avių, iš jų – 630 ėriavedžių.

Avių veislės – Lietuvos juodgalvės, tekseliai, ostfryzai. Ūkis turi 149,67 ha žemės, iš kurių 79,9

ha sudaro ganyklos, 69,77 ha – ariama. Avys laikomos 2 mūriniuose tvartuose, vasarą ganomos

ganyklose. Avims šerti naudojama kultūrinių pievų šienas, vytintos žolės silosas, grūdinių pašarų

mišinys, kurį sudaro avižos (50 %), miežiai (30 %), žirniai (20 %). Pašarai gaminami ūkyje.

Šienas ir silosas paruošti rulonuose. Taip pat duodama valgomosios druskos laižalų pavidale (jie

visada padėti garde). Tvarte įrengtos automatinės girdyklos, specialios metalinės ėdžios-rėmai,

kur iš karto gali tilpti 1 rulonas šieno bei siloso. Šieno ir siloso rulonai įvežami kai būna suėstas

visas pašaras (2–3 kartus per savaitę), grūdiniai pašarai duodami kartą per parą. Ūkyje

naudojamų pašarų maistingumas nurodytas 10 lentelėje.


Rodikliai Kultūrinių pievų

šienas

Vytintos žolės

silosas

Avižų-miežių-

žirnių mišinys

Sausosios medžiagos % 83,09 38,75 84,50

Apykaitos energija MJ/kg 7,40 3,38 10,40

Žali baltymai % 5,69 3,63 13,03

Žali riebalai % 1,52 0,92 2,60

Žalia ląsteliena % 27,34 11,98 7,96

NEM % 44,53 20,10 58,71

Pelenai % 4,01 2,12 2,20

Kalcis % 0,504 0,293 0,106

Fosforas % 0,401 0,142 0,298


pieno * 67,8 *

acto * 28,8 *

sviesto * 3,4 *

pH * 4,93 *

Šienas ūkyje pagamintas iš žolių žydėjimo fazėje (sprendžiant pagal ląstelienos kiekį),

jame baltymų yra 3,4 % mažiau lyginant su vidutiniais šios fazės šieno duomenimis. Mažas šieno

baltymingumas rodo, kad jame vyrauja tik varpinės žolės; be to pievos ilgai naudojamos, nėra

atnaujinamos. Vytintos žolės silosas taip pat paruoštas žydėjimo fazėje (pagal ląstelienos kiekį),

jo baltymingumas 0,98 % mažesnis negu kitų ūkių vidutiniai duomenys. Pagal organinių rūgščių

kiekius šis silosas atitinka kokybės reikalavimus, tik galėtų būti mažiau sviesto rūgšties.

Ūkyje naudojamas grupinis avių kergimas, todėl ėriavedėms atskiruose ėringumo

perioduose naudojami skirtingi racionai., yra galimybė geriau užtikrinti avių mitybos

20

visavertiškumą. Pirmoje ėringumo pusėje avių racionus sudaro šienas bei vytintos žolės silosas

(11 lentelė), o antroje be šių pašarų dar duodama ir grūdinių pašarų mišinio (avižos – 50 %,

miežiai – 30 %, žirniai – 20 %; 12 lentelė).

11 lentelė. Vidutinis paros racionas avims I ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma



Racione yra:



žalių baltymų g 116 140–165 -24–49


kalcio g 9,9 5–7 +2,9–4,9

fosforo g 7,0 3–4 +3–4

Racionai ėringoms avims abiejuose ėringumo perioduose patenkina tik sausųjų medžiagų,

apykaitos energijos, taip pat kalcio bei fosforo poreikį, kurių netgi yra perteklius (fosforo – net

dvigubai daugiau, lyginant su normomis; 11–12 lentelės). Tai rodo, kad naudojami pašarai yra

turtingi šiomis mineralinėmis medžiagomis. Didesnį ląstelienos kiekį racione sąlygoja tai, kad

šienas ir silosas pagaminti iš žolės žydėjimo fazėje. Tačiau avys su racionu gauna nepakankamai

žalių baltymų: I ėringumo pusėje 24–49 g, II – 18,9–48,9 g mažiau, lyginant su normomis.

Baltymų trūkumas yra dėl mažo jų kiekio šiene, taip pat nedidelio duodamo vytintos žolės siloso

kiekio. Jo avims būtų galima duoti iki 1,5–2 kg/d. 1 gyvuliui, kad patenkinti baltymų reikmes

(šio pašaro ūkiui reikėtų pasiruošti daugiau).

12 lentelė. Vidutinis paros racionas avims II ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma



Avižų-miežių-žirnių mišinys kg 0,5 * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,97 1,5–1,8 +0,17–0,47

apykaitos energijos MJ 18,9 14–17 +1,9–4,9

žalių baltymų g 181,1 200–230 -18,9–48,9


kalcio g 10,5 8,5–10 atitinka

fosforo g 8,5 4–5 +3,5–4,5

21

Ūkiui reikėtų pasigaminti baltymingesnio šieno, kad būtų galima geriau subalansuoti

racionus. Tai galima pasiekti, atnaujinant pievas ir ganyklas, jose įsėjant daugiau ankštinių žolių

(baltųjų ar raudonųjų dobilų, gargždenių, barkūnų, liucernų). Šieną, taip pat ir silosą, geriausia

ruošti iš jaunos, neperaugusios žolės, kai varpinės plaukėja, ankštinės butonizacijoje ar žydėjimo

pradžioje,. Naudojant ėringoms ėriavedėms (ypač antroje pusėje) vytintos žolės silosą, būtina

ištirti organinių rūgščių kiekius bei prisilaikyti gamybos technologijos, kad sumažinti sviesto

rūgšties kiekį.


1. Racionai ėringoms avims abiejuose ėringumo perioduose patenkina tik sausųjų

medžiagų, apykaitos energijos, o kalcio bei fosforo yra perteklius.

2. Šienas ir silosas pagaminti iš žolės žydėjimo fazėje, todėl racione yra didelis

ląstelienos kiekis.

3. I ir II ėringumo perioduose avys su racionu gauna nepakankamai žalių baltymų

lyginant su normomis. Baltymų trūkumas yra dėl mažo jų kiekio šiene, taip pat nedidelio

duodamo vytintos žolės siloso davinio.

4. Ūkiui reikėtų atnaujinti ganyklas įsėjant daugiau ankštinių žolių ir pasigaminti

baltymingesnio šieno, kad būtų galima geriau subalansuoti racionus. Šieną kaip ir silosą reikėtų

ruošti iš jaunos neperaugusios žolės.

Ūkis Nr. 6. Raseinių rajone esančiame ūkyje laikoma 1200 avių, iš jų – 785 ėriavedės. Avių

veislės – Lietuvos juodgalvės, Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės, prekosai, Romanovo, sufolkai.

Ūkis ekologinis, turi 160 ha, kuriuos sudaro ganyklos. Avys laikomos mūriniame tvarte (buvusi

karvidė). Vasarą ganomos ganyklose. Tvarte prie tako ir gardų viduryje įrengtos medinės ėdžios

ir metaliniai loviai vandeniui. Avys šeriamos kultūrinių pievų šienu bei vytintos žolės silosu.

Pašarai ruošiami ūkyje. Šienas ir silosas paruošti rulonuose. Vytintos žolės silosas avims

atiduodamas ryte (po 2 rulonus), o šienas – vakare (po 4 rulonus). Taip pat pastoviai duodama

laižalų ir vitaminų preparatų (įterpiami į vandenį). Grūdiniai pašarai nenaudojami. Naudojamų

pašarų maistingumas pateikiamas 13 lentelėje.

22


Rodikliai Kultūrinių pievų šienas Vytintos žolės silosas

Sausosios medžiagos % 88,04 38,22

Apykaitos energija MJ/kg 6,96 3,17

Žali baltymai % 7,63 4,15

Žali riebalai % 1,37 0,86

Žalia ląsteliena % 29,29 11,86

NEM % 43,21 18,74

Pelenai % 6,54 2,61

Kalcis % 0,602 0,306

Fosforas % 0,308 0,115


pieno * 68,7

acto * 29,5

sviesto * 1,8

pH * 4,91

Įvertinus šieną pagal pašarinę vertę, matome, kad jis pagamintas iš žolių žydėjimo fazėje

(pagal ląstelienos kiekį ). Be to, jame daugiausia vyrauja varpinės žolės (žalių baltymų kiekis yra

1,46 % mažesnis negu vidutiniai šios fazės šieno duomenys). Nedidelį baltymingumą gali įtakoti

ir tai, kad pievos nėra atnaujinamos. Vytintos žolės silosas taip pat paruoštas iš augalų žydėjimo

fazėje bei pagal maistingumo rodiklius ir organinių rūgščių kiekius atitinka šios fazės žolių

siloso kokybės reikalavimus.

Racionai ėringoms avims pateikiami 14 lentelėje.


Rodikliai Faktiniai

duomenys


I ėringumo

pusė

II

ėringum

o pusė

I ėringumo

pusė

II

ėringumo

pusė



Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 1,89 1,5–1,7 1,5–1,8 +0,18–

0,39 atitinka

apykaitos energijos MJ 15,2 11–13 14–17 +2,2–4,2 atitinka

žalių baltymų g 176,7 140–165 200–230 +11,7–36,7 -23,3–53,3


kalcio g 13,6 5–7 8,5–10 +6,6–8,7 +3,6–5,1

fosforo g 6,3 3–4 4–5 +3,3–4,3 +1,3–2,3

23

Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis, matome kad analizuojamas racionas baltymų

poreikį avims tenkina tik I ėringumo pusėje (netgi esti jų nedidelis perteklius). Racione yra

kalcio ir fosforo perteklius (I ėringumo pusėje jų kiekiai dvigubai didesni negu normose). Tai

rodo, kad naudojami pašarai turtingi šiais elementais. Kadangi šienas ir silosas pagaminti iš

žydinčios žolės, racione didelis ląstelienos kiekis. Antroje ėringumo pusėje avys su racionu

gauna 23,3–53,3 g mažiau baltymų, lyginant su normomis. Šis trūkumas gali būti ir dėl to, kad

nenaudojami koncentruotieji pašarai.

Ėriavedėms II ėringumo pusėje baltymų kiekį racione galima padidinti, duodant daugiau

vytintos žolės siloso (iki 2,5 kg/d. 1 gyvuliui). Šiame periode racionus subalansuoti pagal

baltymus būtų galima ir prie esamo raciono duodant papildomai 0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui

grūdinių pašarų mišinio, sudaryto iš 80–85 % avižų ir 15–20 % žirnių. Tačiau šiuo atveju ūkiui

pačiam reikėtų užsiauginti minėtus javus.


būtų galima tiksliau žinoti kergimo bei ėriavimosi datas bei išskirti ėringumo periodus bei taikyti

atitinkamus racionus. Taip pat ūkiui reikėtų pasigaminti baltymingesnį šieną. Tad reikia

atnaujinti esamas pievas, įsėti daugiau ankštinių žolių (baltųjų ar raudonųjų dobilų, gargždenių,

barkūnų, liucernų). Šieną bei silosą ruošti iš jaunesnės žolės (kai varpinės plaukėja, ankštinės

butonizacijoje ar žydėjimo pradžioje), kad sumažinti ląstelienos kiekį. Naudojant ėringoms

ėriavedėms (ypač antroje pusėje) vytintos žolės silosą, būtina ištirti organinių rūgščių kiekius bei

prisilaikyti gamybos technologijos, kad sumažinti sviesto rūgšties kiekį.


1. Avių racione I ėringumo pusėje baltymų poreikis yra pilnai patenkinamas.

2. Antroje ėringumo pusėje avys su racionu gauna 23,3–53,3 g mažiau baltymų, lyginant

su normomis.

3. Ėriavedėms II ėringumo pusėje baltymų kiekį racione galima padidinti, duodant

daugiau vytintos žolės siloso (iki 2,5 kg/d. 1 gyvuliui) arba papildomai duodant 0,3–0,4 kg/d. 1

gyvuliui grūdinių pašarų mišinio, sudaryto iš 80–85 % avižų ir 15–20 % žirnių.

4. Ūkiui reikėtų pasigaminti baltymingesnį šieną atnaujinus esamas pievas įsėjant

daugiau ankštinių žolių.

24

Ūkis Nr. 7. Radviliškio rajone esantis ūkis laiko 1756 avis, iš jų – 824 ėriavedes. Avių

veislė – Lietuvos juodgalvės. Ūkis turi 365,7 ha žemės, kurią nuomoja iš valstybės. Ganyklos

užima 219,7 ha, ariama – 146 ha. Avys laikomos mūriniuose tvartuose. Vasarą ganomos

ganyklose. Tvartuose pašarams dėti įrengtos grotelinės vienpusės ėdžios. Avių girdymui

naudojami loviai, į kuriuos vanduo patenka per vamzdį iš vandentiekio. Ūkyje avims šerti

naudojamas kultūrinių pievų šienas, vytintos žolės šienas, grūdiniai pašarai (miežiai, avižų-žirnių

mišinys, kombinuotieji pašarai prieaugliui), taip pat duodama laižalų. Šieną, silosą, grūdus ūkis

pasigamina pats, kombinuotuosius pašarus perka pagal poreikius. Šienas, silosas paruošti

rulonuose. Pašarai į tvartą atvežami traktoriumi ir išdalijami rankiniu būdu. Naudojamų pašarų

maistingumas nurodytas 15 lentelėje.



pievų šienas

Vytintos žolės

silosas

Avižų- žirnių

mišinys

Kombinuotasis

pašaras


Apykaitos energija MJ/kg 6,95 2,73 10,96 10,84

Žali baltymai % 8,45 4,53 13,35 15,86

Žali riebalai % 1,03 0,79 3,31 3,11

Žalia ląsteliena % 31,53 12,18 9,32 9,42

NEM % 39,09 17,40 64,80 54,45

Pelenai % 4,10 2,50 1,77 6,14

Kalcis % 0,429 0,234 0,076 1,189

Fosforas % 0,227 0,134 0,424 0,639


pieno * 63,3 * *

acto * 17,6 * *

sviesto * 19,1 * *

pH * 5,58 * *

Ūkyje pagamintas šienas nepasižymi gera pašarine verte. Jame per didelis ląstelienos

kiekis (6 % daugiau, lyginant su vidutiniais duomenimis), o baltymingumas 1,27 % mažesnis,

lyginant su Respublikos vidurkiu. Netgi vidutiniai šieno, paruošto iš žolių žydėjimo fazėje,

vidutiniai maistingumo duomenys yra geresni. Tai rodo, kad šienas ūkyje yra paruoštas iš

peržydėjusios žolės, jame daugiau vyrauja varpiniai augalai, be to, pievos nėra atnaujinamos.

Pagal organinių rūgščių kiekius vytintos žolės silosas nėra geros kokybės, jame per didelis

sviesto rūgšties kiekis. Tai rodo, kad ne visada prisilaikoma silosavimo technologijos.

25

Ūkyje taikomas rankinis kontroliuojamas kergimas, todėl ėringos avys atskiruose

perioduose šeriamos skirtingai. Pirmoje ėringumo pusėje avims duodami racionai, sudaryti iš

kultūrinių pievų šieno ir vytintos žolės siloso (16 lentelė), o antroje be minėtų pašarų dar

duodama avižų-žirnių mišinio (17 lentelė).

16 lentelė. Vidutinis paros racionas ėriavedėms I ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma



Racione yra:



žalių baltymų g 208,9 140–165 +43,9–68,9

ląstelienos g 685

kalcio g 10,7 5–7 +3,7–5,7

fosforo g 5,9 3–4 +1,9–2,9

Išanalizavus 16–17 lentelėse pateiktus duomenis, matome, kad ėriavedės gauna pagal

energijos, baltymų, kalcio, fosforo visiškai subalansuotus racionus. Netgi yra šių medžiagų

perteklius (pvz. kalcio I ėringumo pusėje avys gauna dvigubai daugiau lyginant su normomis).

Tai rodo, kad avys pašarų gauna iki soties. Kai racione visiškai pakanka kalcio ir fosforo, reiškia,

pašarai yra turtingi šiais elementais. Didelį ląstelienos kiekį racione įtakoja tai, kad šienas ir

silosas pagaminti iš peraugusios žolės.

Užtikrinti ėriavedžių šėrimą subalansuotais racionais įgalina ūkyje taikomas rankinis

kontroliuojamas kergimas. Kadangi racionų pagrindą sudaro vytintos žolės silosas, sausųjų

medžiagų, energijos ir baltymų perteklių galima sumažinti, išskiriant avims mažesnį šieno kiekį

(iki 1–1,1 kg/d. 1 gyvuliui, o II ėringumo pusėje šiek tiek sumažinus ir grūdinių pašarų kiekį iki

0,3–0,4 kg/d. 1 gyvuliui).

17 lentelė. Vidutinis paros racionas ėriavedėms II ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma



Avižų- žirnių mišinys kg 0,48 * *

Racione yra:


26


žalių baltymų g 273,0 200–230 +43–73


kalcio g 11,1 8,5–10 +1,1–5,6

fosforo g 7,9 4–5 +2,9–3,9

Kad pagerinti šieno maistinę vertę, padidinti jo baltymingumą bei sumažinti ląstelienos

kiekį, jį reikėtų ruošti iš jaunos neparaugusios žolės, kai varpinės plaukėja, o ankštinės

butonizacijoje ar žydėjimo pradžioje. Taip pat vertėtų atnaujinti pievas ir ganyklas, jose daugiau

įsėti ankštinių žolių (baltųjų ar raudonųjų dobilų, gargždenių, barkūnų, liucernų). Vytintos žolės

silosą ruošti iš neparaugusios žolės, laikytis teisingos gamybos technologijos, kad pagerėtų jo

kokybė ir sumažėtų sviesto rūgšties kiekis. Taip pat reikėtų jį išsitirti organinių rūgščių atžvilgiu.


1. Ūkyje pagamintas šienas nepasižymi gera pašarine verte, nes jame yra per didelis

ląstelienos kiekis ir mažas baltymingumas.

2. Šieną reikėtų ruošti iš jaunos neparaugusios žolės, kai varpinės plaukėja, o ankštinės

butonizacijos ar žydėjimo pradžioje. Reikėtų atnaujinti pievas ir ganyklas įsėjant daugiau

ankštinių žolių.

3. Ėriavedės gauna pagal energijos, baltymų, kalcio, fosforo visiškai subalansuotus

racionus.

4. Kadangi racionų pagrindą sudaro vytintos žolės silosas, sausųjų medžiagų, energijos ir

baltymų perteklių galima sumažinti, duodant avims mažesnį šieno kiekį (iki 1–1,1 kg/d. 1

gyvuliui, o II ėringumo pusėje šiek tiek sumažinus ir grūdinių pašarų kiekį iki 0,3–0,4 kg/d. 1

gyvuliui).

Ūkis Nr. 8. Radviliškio rajone esančiame ūkyje laikoma 118 avių. Veislė – Lietuvos

vietinės šiurkščiavilnės. Avių ganymui skirti 5 ha. Avys laikomos mūriniame tvarte (buvusi

kiaulidė), kur įrengti atskiri gardai. Vasarą ganomos ganyklose. Avys šeriamos kultūrinių pievų

šienu bei avižomis, duodama valgomosios druskos laižalų pavidale. Šienas atiduodamas .ryte ir

vakare. Jis talpinamas į metalines ėdžias. Avižos atiduodamos ryte; jos supilamos į lovius,

esančius garduose. Avys girdomos iš kibirų. Šienas perkamas iš kitų ūkių (rulonais), avižos

užauginamos ūkyje. Naudojamų pašarų maistingumas pateikiamas 20 lentelėje.

27


Rodikliai Kultūrinių pievų šienas Avižos

Sausosios medžiagos % 91,10 87,72

Apykaitos energija MJ/kg 7,70 9,42

Žali baltymai % 10,45 12,80

Žali riebalai % 1,12 2,89

Žalia ląsteliena % 28,44 9,26

NEM % 49,12 60,62

Pelenai % 1,97 2,15

Kalcis % 0,419 0,290

Fosforas % 0,277 0,530

Ūkyje naudojamas šienas pagal savo maistinę ir pašarinę vertę artimas vidutiniams kitų

ūkių šieno rodikliams. Pagal ląstelienos kiekį matosi, kad šienas paruoštas iš augalų žydėjimo

pradžioje, jis pasižymi geresniu baltymingumu.

Ūkyje taikomas grupinis kergimas, todėl yra galimybė išskirti ėringumo periodus bei

juose taikyti skirtingą šėrimą, atsižvelgiant į mitybos normas. Racionai ėringoms avims nurodyti

21–22 lentelėse.

21 lentelė. Vidutinis paros racionas ėriavedei I ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma


Avižos kg 0,3 * *

Racione yra:



žalių baltymų g 195,1 140–165 +30,1–55,1


kalcio g 7,2 5–7 atitinka

fosforo g 5,7 3–4 +1,7–2,7

28

22 lentelė. Vidutinis paros racionas ėriavedei II ėringumo pusėje (1 gyvuliui)

Rodikliai Faktiniai

duomenys Norma

Lyginant su

norma

Kultūrinių pievų šienas kg 2 * *

Avižos kg 0,4 * *

Racione yra:

sausųjų medžiagų kg 2,17 1,5–1,8


žalių baltymų g 260,2 200–230 30,2–60,2


kalcio g 9,5 8,5–10 atitinka

fosforo g 7,6 4–5 +2,63–,6

Ūkyje naudojami racionai ėringoms avims visiškai patenkina energijos bei maisto

medžiagų poreikį. Netgi yra baltymų bei fosforo, o II ėringumo pusėje – ir sausų medžiagų

perteklius. Tai rodo, kad gyvuliai šeriami iki soties.

Avims II ėringumo pusėje sausų medžiagų bei baltymų perteklių galima sumažinti

duodant mažiau šieno (iki 1,7–1,8 kg/d. 1 gyvuliui), o tokiu atveju kalcio ir fosforo santykį

pagerinti, prie avižų įterpiant 0,5–1 % pašarinės kreidos. Siekiant geresnio pašarų įsisavinimo,

avims geriau naudoti traiškytas avižas.


1. Ūkyje naudojami racionai ėringoms avims visiškai patenkina energijos bei maisto

medžiagų poreikį. Netgi yra baltymų bei fosforo, o II ėringumo pusėje – ir sausų medžiagų

perteklius.

2. Avims II ėringumo pusėje sausų medžiagų bei baltymų perteklių galima sumažinti

duodant mažiau šieno (iki 1,7–1,8 kg/d. 1 gyvuliui), o tokiu atveju kalcio ir fosforo santykį

pagerinti, prie avižų įterpiant 0,5–1 % pašarinės kreidos.

PROJEKTO REZULTATŲ SKLAIDA

Pranešimas „Avių šėrimo normos“ perskaitytas 6 projekto „Inovatyvių reprodukcinių ir veislinio

prieauglio auginimo technologijų panaudojimas avininkystėje“ seminaruose, kurie įvyko:

2015-01-22 Radviliškio VMVT;

29

2015-03-10 Šiaulių VMVT;

2015-04-21 Marijampolės kolegijoje;

2014-04-29 LSMU Gyvulininkystės institute;

2015-06-02 Pagėgių savivaldybėje;

2015-06-19 Alantos technologijų ir verslo mokykloje.

SUDERINTA:

Gyvulininkystės, pašarų ir veterinarijos

tyrimų priežiūros komisijos pirmininkas

Vaidotas Prusevičius

2015-12-01

› uploads › zum › documents › files › lt... · lietuvos sveikatos m gyvulininkystĖs...

Documents