administracines teises pazeidimu bylu teisenos dalyviai
TRANSCRIPT
Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
TEORINĖ DARBO DALIS.................................................................................................................4
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena................................................................................4
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai.................................................................5
PRAKTINĖ DARBO DALIS............................................................................................................12
IŠVADOS...........................................................................................................................................15
NAUDOTA LITERATŪRA..............................................................................................................16
2
ĮVADAS
XXI a. gyvenant tokioje teisinėje valstybėje kaip Lietuvos Respublika, turbūt kiekvienas
Lietuvos pilietis viso savo gyvenimo laikotarpiu yra neatsiejamas nuo valstybėje veikiančios
teisinės sistemos, kuri reikalinga ne tik uždrausti daryti tam tikrus veiksmus, tačiau tuo pačiu metu
atlikti ir visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, bei pasirūpinti jų apsauga. Viena iš teisinės
sistemos dalių, kuri apima nemažą dalį visuomeninių santykių reguliavimo, yra administracinės
teisės šaka. Niekam nepaslaptis, kad ir administracinės teisės aktais bei įstatymais sureguliuoti
santykiai dažnai pažeidžia juos apibrėžiančias materialiąsias teisės normas. Žinant apie
vyraujančius administracinės teisės pažeidimus, labai svarbus yra ir administracinės atsakomybės
vaidmuo. Administracinės atsakomybės bei kitų prievartos priemonių taikymo pagrindus bei
pracesinę tavrką administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuoja įvairūs galiojantys
įstatymai.
Vienas iš šio darbo teorinės dalies tikslų yra išaiškinti administracinių teisės pažeidimų
bylų teisenos sąvoką. Paaiškinus apie teisenos sąvoką, pateikti aiškinimą pagrindiniu teorinės
dalies klausimu – kas yra administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, taip pat aprašyti
jų teises ir pareigas.
Praktinės darbo dalies tikslas yra: remiantis teismų praktikos bylomis atlikti analizę ir
palyginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo teises.
Įgyvendinant šio darbo teorinės ir praktinės dalies tikslus remtasi ir Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir Lietuvos administracinių bylų teisenos
įstatymu, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo biuleteniu (administracinių teismų praktika
Nr. 4).
3
TEORINĖ DARBO DALIS
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvokos klausimas yra šiek tiek
problematiškas, kadangi teisinėje literatūroje nėra labai plačiai nagrinėtas, o įvairūs įstatymai
nepateikia apibendrinto šios sąvokos išaiškinimo.
Teisiškai reglamentuojama administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų
nagrinėjimo, administracinių nuobaudų ir kitų administracinio poveikio priemonių taikymo teisęs
pažeidėjams procesinė tvarka padeda sėkmingai įgyvendinti administracinės atsakomybės
uždavinius, kovojant su teisės pažeidimais, u-tikrinant teisėtumą administracinių teisės pažeidimų
bylose, traukiamų administracinėn atsakomybėn ir kitų asmenų, dalyvaujančių šiose bylose, teisių
apsaugą. Būtent dėl šių uždavinių, valstybės institucijos ir jų pareigūnai turi tiksliai laikytis
įstatymų ir visus proceso veiksmus tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas atlikti taip, kad
užtikrintų teisėtumą ir nepažeistų asmenų teisių. Paminėta įstatymų nustatyta ir reglamentuota
administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo, jų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų bei kitų
poveikio priemonių taikymo teisės pažeidėjams praceso tvarka įvairiuose įstatymuose ir teisės
literatūroje paprastai yra vadinama administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.
„Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pagrindus, jos uždavinius, pagrindinius
principus, svarbiausius procesinius veiksmus, juos atliekančius subjektus, jų ir kitų asmenų,
dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylose, teises ir pareigas nustato Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK) ir Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas)“. 1
Išsiaiškinus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvoką, galime pažvelgti į
teisės aktus, kurie vienaip ar kitaip apibrėžia administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos
dalyvius, jų procesines padėtis bei tų dalyvių teises ir pareigas.
1 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“, 2003, Vilnius. 10 pls.
4
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje davaujančių asmenų pareigas, teises ir
jų teisinę procesinę padėtį apibrėžiama ir nustatoma Administracinių bylų teisenos įstatymu ir
ATPK.
ATPK 20 skirsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtintos tam tikros
nuosttos, pagal kurias administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dalyvauja šie asmenys:
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo;
Nukentėjusysis;
Atstovai pagal įstatymą;
Įgaliotas atstovas;
Liudytojas;
Ekspertas;
Vertėjas;
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą, atstovas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ATPK 259 straipsnį yra tas,
kuriam dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo iškelta byla. Šio asmens, kaip vienos iš
procesinių figūrų atsiradimas yra tada, kai yra įrodimų, galinčių būti pagrindu bylai iškelti, tai yra
surašyti protokolui arba nutarimui, bei kaltinti jį administracinio teisės pažeidimo padarymu.
Būtina žinoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu asmuo dar nėra
pripažystamas kaltu, nes pripažinti asmenį kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir
paskirti jam administracinę nuobaudą gali tik tam įgaliota institucija ar pareigūnas, įstatymo
nustatyta tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus sprandimą (nutarimą). Tokias nuostatas įtvirtina ATPK
287 straipsnis.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi būti vykdoma griežtai laikantis
teisėtumo, tai yra įgaliotos institucijos bei pareigūnai, gali skirti asmenims administracinėes
nuobaudas savo kompetencijos ribose ir tiksliai pagal įstatymus. Tai yra reikalinga tam, kad
užtikrinti asmens teises ir laisves, bei garantuoti, jog nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas
administracinėn atsakomybėn, ir neteisingai nubaustas.
Administracinio teisės pažeidimo subjektą, traukiamą administracinėn atsakomybėn,
apibūdina dalis ATPK antrojo skirsnio staripsnių. Administracinėn atsakomybėn gali būti
5
traukiamas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu turėjo 16 metų amžiaus ir yra
pakaltinamas. Tokiais asmenimis gali būti ir paprasti piliečiai ir piliečiai turintys pareigūno statusą.
„Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, padarę administracinį teisės pažeidimą,
atsako bendra tvarka, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys“.2
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų amžiaus padarytus kai kuriuos administracinės
teisės pažeidimus numatytus ATPK, tokius kaip: psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimas
be gydytojo paskyrimo; paauglių padarytas chuliganizmas; girtų paauglių pasirodymas viešose
vietose, taip pat paauglių girtavimas veišose vietose; viešos rimties trikdymas; - administracinėn
atsakomybėn yra traukiami jų tėvai arba tėvus atstojantys asmenys. Be to, šie asmenys taip pat gali
būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio nuostatas, už piktybinį
nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, arba nepilnamečių
padarytus teisės pažeidimus.
„Nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų amžiaus, padariusiems administracinius teisės
pažeidimus, taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su tam tikrais ypatumais,
kurie yra numatyti ATPK 211, 24, 371, 281, 313 ir 314 straipsniuose“.3
Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra vienas svarbiausių ir aktyviausių
administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių, kuriam įstatymai suteikia daug procesinių
teisių ir nustato garantijas, kuriomis užtikrinamas realus šių procesinių teisių įgyvendinimas.
Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn turi šias teises:
1. turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir duoti paaiškinimus dėl
kaltinimo;
Įgyvendinant šią, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, būtina
supažindinti asmenį dėl ko jis traukiamas administracinėn atsakomybėn ir tai turi būti padaryta nuo
teisės pažeidimo protokolo surašymo momento.
Labai svarbu žinoti ir nemaišyti to, kad duoti paaiškinimus dėl pareikšto administracinės
teisės pažeidimo yra asmens teisė, o ne pareiga. Dėka šios nuostatos, asmuo, kuriam surašytas
protokolas dėl administracinės teisės pažeidimo, neatsako už atsisakymą duoti paaiškinimus.
2. pagal ATPK 272 straipsnį, traukiamas administracinėn atsakomybėn
asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant jo bylą;
Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui turi būti pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ATPK 272 str. 2d. byla gali būti
nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, jam sutikus arba kitais
įstatymo numatytais atvejais.2 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 42 psl.3 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 42 psl.
6
3. pagal ATPK 272 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas
asmuo turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, teisine pažeidimo
kvalifikacija, įrodymais, eksperto išvadomis ir kita medžiaga.
4. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bylos tyrimo ir
nagrinėjimo metu turi teisę pareikšti prašymus, teikti įrodymus;
5. Pagal ATPK 272 straipsnio turinį, administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą institucijos
nagrinėjančios bylą, taip pat nušalinimą eksperto, vertėjo, jeigu mano,
kad šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos nagrinėjimo baigtimi;
6. asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi teisę į gynybą;
7. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę duoti
paaiškinimus ir parodymus gimtaja kalba, bei naudotis vertėjo
paslaugomis. Tiriant ar nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,
vertėja turi paskirti institucija arba pareigūnas, atliekantis šį tyrimą;
8. taip pat turi teisę apskūsti institucijos, tiriančios ar nagrinėjančios
administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmus ir sprendimus.
Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo taip pat turi teisę apskūsti institucijos
(pareigūno) veiksmus dėl priimtų bylose nutarimų vykdymo.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi ir daugiau teisių, tokių kaip:
prašyti paskirti švelnesnę nuobaudą, baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais arba jos
mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, bei atidėti nuobaudos vykdymą.
Nepamirškime ir to, kad kaip administracinių teisės pažeidimų bylos teissenos dalyvis,
atsakomybėn traukiamas asmuo turi ir pareigų. Šaukiamas jis turi laiku atvykti į instituciją, kurios
pareigūnai tiria ar nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ATPK 272 straipsnį, jeigu
pagal policijos ar teismo šaukimą toks asmuo vengia atvykti, jis gali būti policijos pareigųno
atvesdinamas. Bylos nagrinėjimo metu šis asmuo turi laikytis nustatytos tvarkos ir sprendžiančio
bylą pareigūno ar teisėjo nurodymų, gerbti teismą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą ir kitus proceso
dalyvius.
Nukentėjusysis – pagal ATPK 273 str. yra asmuo, kuriam administraciniu teisės
pažeidimu padaryta moralinė, fizinė, ar turtinė žala. Pagal ATPK 37 str. pirmąją dalį,
nukentėjusiuoju asmeniu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, kuriam administracinės teisės
pažeidimu yra padaromas turtinis nuostolis.
7
Nukentėjusysis kaip administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos dalyvis atsiranda
tada, kai iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla. Dažniausiai tokiu asmeniu jis yra
pripažystamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Tačiau gali būti ir taip,
kad administracinio teisės pažeidimo protokole nukentėjusysis nėra įvardintas. Tokiu atveju, asmuo,
kuriam administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta moralinė, fizinė, ar materialinė žala, galėtų
būti pripažintas nukentėjusiuoju tik jam pateikus pareiškimą bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu.
Nukentėjusysis asmuo administracinio teisės pažeidimo bylos procese turi šias teises:
1. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo duoti savo parodymus,
prašyti jį pripažinti nukentėjusiuoju ir apie ta iįrašyti į pažeidimo
padarymo protokolą arba jo pareiškimą apie tai pridėti prie prie
administracinio teisės pažeidimo bylos;
2. pasirašyti administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolą;
3. dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, susipažinti
su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti
prašymus;
4. pareikšti institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio bylą nušalinimą;
5. bylos nagrinėjimo metu pateikti klausimus traukiamam administracinėn
atsakomybėn asmeniui, liudytojams bei ekspertui;
6. nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo
pagalba.
7. sprendžiant bylą, kalbėti savo gimtąja kalba, arba ta kalba kurią jis
moka ir turėti vertėją;
8. reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta žala ir kompensuotos
išlaidos, susijusios su dalyvavimu nagrinėjant bylą;
9. apskūsti sprendimą priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje;
10. pagal ATPK 288 straipsnį, turi teisę žinoti apie bylos nutraukimo
pagrindus, taip pat turi teisę prašyti, kad institucija, nutraukusi bylą,
įteiktų jam nutarimo bylai nutraukti nuorašą per tris dienas nuo jo
priėmimo dienos.
Taip kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, kaip
administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvis, turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas.
ATPK 273 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas pagal
šio kodekso 276 str. Tokiu atveju bylą nagrinėjančios institucijos, ar pareigūno šaukimu jis privalo
atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranešti visa tai, kas jam žinoma byloje ir
8
atsakyti į jam pateikiamus klausimus. Už melagingų parodymų davimą, vengimą ar atsisakymą
juos duoti, įkalčių arba parodymų slėpimą, naikinimą arba kitokios apgavystės padarymą
administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusysis gali būti patrauktas administracinėn
atsakomybėn.
Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis turi laikytis nustatytos tvarkos ir sprendžiančio
bylą pareigūno ar teisėjo nurodymų, gerbti teismą ar pareigūną, nagrinėjantį bylą ir kitus proceso
dalyvius.
„Nukentėjusiojo procesinė padėtis administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatinga.
Jis paprasta iyra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl nukentėjusiojo psichinės būklės, santykio su
teisės pažeidėju, nukentėjusiojo paaiškinimai arba jo parodymai, kai jis kviečiamas liudytoju, ne
visada gali būti objektyvūs”.4
Atstovai pagal įstatymą. Pagal ATPK 274 str. jeigu administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų
negali patys pasinaudoti savo teisėmis, tai jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai
(tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai).
Taip pat atstovai pagal įstatymą turi teisę atstovauti bei ginti teises ir interesus bylose
tokių asmenų, kurie patys negali pilnai pasinaudoti savo teisėmis dėl fizinių ar psichinių trūkumų,
nors tokie asmenys gali būti ir pilnamečiai ir pakaltinami. Šių asmenų grupei priskiriami kurčiai,
nebyliai, aklieji, protinę negalę turintys asmenys, ir neįgalieji turintys fizinių negalių.
Trumpai apie įgaliotų atstovų teises. ATPK sakoma, kad atstovas pagal įstatymą turi
teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, pateikti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti
prašymus; apskųsti nutarimą byloje, bei naudotis kitomis teisėmis.
Pagal ATPK 274 str. Atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti, taip pat ir nedalyvauti
administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai yra šių asmenų teisė, o ne pareiga.
Įgaliotas atstovas. Teisine įgalioto atstovo pagalba administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo bei nukentėjusysis gali naudotis administracinio teisės pažeidimo byloje, nes tokį
įgaliotų atstovų dalyvavimą įtvirtina ne tik konstitucijoje bet ir įstatymuose įtvirtintas teisės į
gynybą principas.
Pagal ATPK 275 str. įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali
būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.
Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti
prašymus; apskųsti nutarimą byloje. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros
4 Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. 2003, Vilnius. 47 psl.
9
išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam
prilyginamą išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.
Liudytojai. Administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet
kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Bylą
nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus
parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus (ATPK 276
str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 str. sakoma, kad negali būti šaukiami ir
apklausiami kaip liudytojai:
1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie
sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas;
2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai
reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;
3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias sužinojo per tikinčiojo išpažintį.
Ekspertas. Ekspertas yra tam tikro dalyko žinovas, specialistas, kviečiamas ekspertizei,
o ekspertizė – tai kurio nors klausimo reikalaujančio specialiūjų žinių, ištyrimas ir išsprendimas
tokiam žinovui, ar specialistui padedant. Pagal ATPK 277 str. Ekspertą skiria administracinio teisės
pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba
kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą. Organo (pareigūno) sprendimas
šaukti ekspertą yra privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti
byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią
išvadą jam pateiktais klausimais.
Ekspertas turi teisę:
1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;
2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti;
3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti
traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius
ekspertizės dalyką;
Vertėjas. Pagal ATPK 253 str. Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų
bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių
kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo
paslaugomis. Organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą
10
arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne
lietuvių kalba surašytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti
užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.
Vertėju gali būti asmuo, mokantis reikiamas vertimui kalbas. ATPK normomis tiesiogiai
nenustatyta, tačiau vertėju reikiamais atvejais byloje gali būti kviečiamas taip pat asmuo, ne tik
galintis vertėjauti, bet ir suprantantis nebylio ar kurčiojo ženklus.
11
PRAKTINĖ DARBO DALIS
Šioje dalyje remdamasis teismų praktikos konkrečiomis bylomis, palyginsiu tik dviejų
administracinių bylų teisenos dalyvių teises, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo ir
nukentėjusiojo asmens.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas
ATPK 272 straipsnyje. Jame nustatytos jo teisės ir pareigos.
Tinkamai įgyvendinant šias teises realizuojami teisės į gynybą, kalbos ir kiti proceso
principai. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos
medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis
teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą
išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo
paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Šiame straipsnyje įtvirtinta
viena iš pagrindinių proceso nuostatų, t.y., kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo reikalavimu siekiama
tinkamo teisės į gynybą įgyvendinimo.
Rementis įvairiomis teismų praktikos bylomis, galiu teigti jog kai kurios šių bylos
dalyvių (administracinėn atsakomybėn traukiamo ir nukentėjusiojo asmens) teisės yra lygios
įgyvendinant savo interesus, kadangi ATPK abiems asmenims numato vienodų teisių bei jų
įgyvendinimo būdus. Pavyzdžiui tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek
nukentėjusysis asmuo, turi teisę: susipažinti su visa bylos medžiaga, teisine pažeidimo kvalifikacija,
įrodymais, eksperto išvadomis ir kita informacija; taip pat turi teisę reikšti prašymus bei pateikti
įvairius įrodymus; abu turi teisę pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą; turi teisę
apskųsti institucijos ar pareigūnų, tiriančių ar nagrinėjančių bylą, veiksmus ir sprendimus; abu
asmenys turi teisę pasinaudoti teisine pagalba; gali naudotis atstovų pagal įstatymą pagalba;
pareikšti nušalinimus institucijoms ir pareigūnams, nagrinėjantiems bylą; turi teisę kalbėti gimtąja
kalba ir naudotis vertėjo vertėjo paslaugomis.
Apibendrintai galima teigti, kad dauguma savo teisių tiek administracinėn atsakomybėn
traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis gali pasinaudoti vienodai ir ginti savo interesus
administracinių bylų teisenoje lygiomis teisėmis.
Tačiau kalbant apie nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir lyginant su
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, mano nuomonė išsiskiria. Taigi
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal ATPK 272 str. turi teisę dalyvauti bylos
nagrinėjime, tačiau kai kuriose teisinėse literaturose galima pastebėti jog ši administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens teisė yra priskiriama pareigom. Į klausimą, kodėl ši asmens teisė
12
priskiriama ir pareigoms, galima atsakyti remiantis ATPK turiniu, administracinių bylų teisenos
įstatymu bei konkrečia teismų praktika.
Reikia pažymėti, kad nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas (dėl pažeidimų, numatytų
ATPK 50 str. ”Smulkusis svetimo turto pagrobimas”,174 str. ”Nedidelis chuliganizmas” ir kitų,
nurodytų ATPK 272 str. 3d.) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra
privalomas. Tam, kad užtikrinti jo dalyvavimą, numatytas netgi atvesdinimas policijos pagalba. Jei
pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar
būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Manyčiau, kad ši nuostata įstatymo leidėjo suformuluota nepakankamai tiksliai. Aiškinant normą
pagal loginę jos struktūrą išeitų, kad įstatyme numatyta alternatyva (žodelis “ar”), t.y. byla
nagrinėjama, nedalyvaujant pažeidėjui, kai jis vengia atvykti pagal šaukimą ir jei nebuvo priimtas
sprendimas jį atvesdinti, o kitu atveju nagrinėjama kai vengiama atvesdinimo. Tačiau 272 str.3d.
kontekste toks normos aiškinimas būtų neteisingas. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika. Teismas, 2001 03 16 nutarime adm.byloje Nr.3807 – 2001,
panaikino nutarimą ir grąžino bylą pagal ATPK 187 str.2d. nagrinėti iš naujo bei nurodė, kad
pažeidėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą yra privalomas, o kai jis vengia atvykti pagal šaukimą
būtina jį atvesdinti ir jei jis vengia būti atvesdinamas, tik tada galima išnagrinėti pastarajam
nedalyvaujant. Taigi, būtinas abiejų šių sąlygų buvimas, o ne vienos iš jų, kad sprendimas būtų
pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nors ir buvo priimtas pažeidėjui nedalyvaujant.
Mano nuomone, teisė dalyvauti administracinės teisės pažeidimo byloje, administracinėn
atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiam asmeniui, neužtikrina lygių galimybių
įgyvendinant savo interesus administracinės teisės pažeidimų bylų teisenoje.
Pagal ATPK 1872 straipsnį už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei
ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių
arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens
dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės
pažeidimo byloje gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūstančių litų.
Tačiau iš ATPK normų neaišku, ar asmuo traukiamas administracinėn galėtų būti
nubaustas pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti
parodymus ar kitus veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje. ATPK normos tiesiogiai šių
klausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 str. nuostatas matyti, kad duoti paaiškinimus yra
asmens traukiamo atsakomybėn teisė, o ne pareiga, todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar
vengimą duoti paaiškinimus jis negali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų grubiai
pažeistas teisės į gynybą procese principas. Bet jeigu pažeidėjas pasinaudoja negaliojančiais,
fiktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y. pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio
13
teisės pažeidimo byloje, tai negali būti vertinama, kaip gynyba ir todėl už tai turėtų būti patrauktas
administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 str. Manyčiau, kad tokiais veiksmais asmuo
traukiamas administracinėn atsakomybėn daro naują administracinį teisės pažeidimą, kuriuo dažnai
gali būti padaryta žala kitų asmenų interesams. Kad tokiais veiksmais padaroma žalos rodo ir
praktika. 1999 05 20 Kauno miesto Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnai sulaikė asmenį, kuris
turėjo, kaip nustatė ekspertas, nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Pažeidėjui už ATPK 1772
str.1d. pažeidimą buvo skirta 500 litų baudą, o skiedinys sunaikintas. Kadangi bauda nebuvo
sumokėta, nutarimas buvo nusiųstas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau
vėliau paaiškėjo, kad protokolas buvo surašytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes pažeidėjas
pateikė savo brolio invalidumo pažymėjimą taip suklaidindamas pareigūnus. Pasirodo, pažeidėjo
brolis buvo verslininkas ir antstoliai vykdydami nutarimą areštavo jo sąskaitas bankuose dėl ko šis
patyrė nuostolių. Tą pačią dieną nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas
ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant informuoti antstoliai.
Asmeniui, pateikusiam savo brolio dokumentą, buvo surašytas protokolas ir pagal ATPK 1872 str.
bei Kauno miesto apylinkės teismas skyrė baudą. Analogiški sprendimai,t.y. skirtos administracinės
nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose pažeidėjai
melavo savo anketinius duomenis ar pateikė kito asmens dokumentus.
Vėl gi iškyla lygių administracinėn atsakomybėn traukiamo ir nukentėjusiojo asmens,
teisių prieštaravimas. Nes iš ATPK normų aišku, kad nukentėjusysis asmuo galėti būti nubaustas
pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ar
kitus veiksmus, numatytus minėtame straipsnyje.
Taigi, šios teisės nelygiateisiškumas gali ir nesuteikti administracinėn atsakomybėn
traukiamam ir nukentėjusiam asmeniui lygių galimybių įgyvendinant savo interesus.
14
IŠVADOS
Surinkus teorinei daliai reikalinga medžiagą ir joje išaiškintas administracinių teisės
pažeidimų bylų teisenos dalyvių sąvokas galime apibendrinti, kad administracinių teisės pažeidimų
bylų teisenos dalyviais pagal ATPK 20-ojo skirsnio nuostatas yra:
1. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo;
2. nukentėjusysis;
3. atstovai pagal įstatymą;
4. įgaliotas atstovas;
5. liudytojas;
6. ekspertas;
7. vertėjas;
8. valstybinių institucijų pareigūnai, surašantys administracinio teisės pažeidimo
protokolą ir turintys teisę teismui apskūsti priimtą nutarimą byloje.
Kiekvieno iš aukščiau išvardintų asmenų dalyvavimas administracinių teisės pažeidimų
bylų teisenoje yra labai svarbus, kadangi jie savo paliudijimais, paaiškinimais, įrodymais,
išvadomisir kitais veiksmais, padeda ištirti padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes,
nustatyti tikruosius kaltus asmenis ir kompetetingoms institucijos priimti teisingus ir pagrįstus
sprendimus.
Apibendrinant prakninę darbo dalį, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusio asmens, teisės administracinės
teisės pažeidimų bylų teisenoje yra lygios, nes nevisada asmenys pasinaudodami savo teisėmis gali
vienodomis ir lygiomis galimybėmis įgyvendinti savo interesus. Tai parodo ir teismų praktika, kuri
kai kurias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmenui priskirtas teises išaiškina kaip
pareigas.
15
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Pranas Petkevičius. „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. Vilnius, 2003.
2. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, “Registrų centras”, 2009.
3. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas , Žin., 2000, Nr.85-2566
16