1

Pavaldžios įstaigos prie ŽŪMNacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijosŽuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijosNacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijosValstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijosValstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪMValstybinė augalų apsaugos tarnybaLietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrasValstybinė kiaulių veislininkystės stotis

Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra Aplinkos projektų valdymo agentūra Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra Augalų genų bankas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas Generalinė miškų urėdija prie AM Valstybinis miškotvarkos institutas, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, VĮ Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas, VŠĮ Redakcija “Mūsų girios”, VŠĮ Muziejai Žinybinis archyvas

Įstaigos prie Finansų ministerijos, kitos Finansų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos ir įmonės bei įstaigos ir įmonės, kurių steigėja yra Finansų ministerija Lietuvos muitinė Valstybinė mokesčių inspekcija Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos Finansų ministerijos mokymo centras Būsto paskolų draudimas, uab Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas Centrinė projektų valdymo agentūra, VŠĮ Lietuvos prabavimo rūmai, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, VĮ Turto bankas, AB Audito ir apskaitos tarnyba, VšĮ

Krašto apsaugos ministerija Departamentai ir Tarnybos prie KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas Centralizuota finansų ir turto tarnyba prie KAM Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM KAM autoūkis KAM leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba KAM ūkio tarnyba Karo prievolės administravimo tarnyba prie KAM Krašto apsaugos archyvas prie KAM Krizių valdymo centras prie KAM Mobilizacijos departamentas prie KAM Ryšių ir informacinių sistemų tarnyba prie KAM Pilietinės gynybos centras prie KAM Lietuvos kariuomenės vadovybė Lauko pajėgų vadovybė Krašto apsaugos savanorių pajėgos Karinės jūrų pajėgos Karinės oro pajėgos Mokymo ir doktrinų valdyba Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Karo inžinerijos mokykla Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilo mokomasis pulkas Centrinis poligonas Logistikos valdyba Karo medicinos tarnyba Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė Kultūros ministerija Pavaldžios institucijos prie Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamentas Valstybinė kalbos inspekcija Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija Lietuvos institutas, VŠĮ Lietuvos jūrų muziejus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM (SODRA) Lietuvos darbo birža prie SADM Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM Valstybinė darbo inspekcija prie SADM Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM Lietuvos Respublikos trišalė taryba Garantinio fondo administracija prie SADM Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie SADM Ginčų komisija prie SADM Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie SADM Pabėgėlių priėmimo centras Technikos priežiūros tarnyba, VŠĮ Darbo ir socialinių tyrimų institutas Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra Lygių galimybių plėtros centras, VŠĮ Jaunimo reikalų departamentas prie SADM

Susisiekimo ministerija Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įmonės, įstaigos ir bendrovės Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Transporto investicijų direkcija Civilinės aviacijos administracija Lietuvos saugios laivybos administracija Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos paštas, AB

Sveikatos apsaugos ministerija Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Nacionalinis transplantacijos biuras Valstybinis patologijos centras Valstybinis psichikos sveikatos centras Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM

2

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba Lietuvos bioetikos komitetas Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras Lietuvos medicinos biblioteka Higienos institutas Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuras Nacionalinis kraujo centras, VŠĮ Valstybinė ligonių kasa prie SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras Radiacinės saugos centras Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centras Valstybinis aplinkos sveikatos centras Vilniaus visuomenės sveikatos centras Kauno visuomenės sveikatos centras Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Šiaulių visuomenės sveikatos centras Panevėžio visuomenės sveikatos centras Alytaus visuomenės sveikatos centras Marijampolės visuomenės sveikatos centras Tauragės visuomenės sveikatos centras Telšių visuomenės sveikatos centras Utenos visuomenės sveikatos centras Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialas Onkologijos ligoninė VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialas Romainių Tuberkuliozės ligoninė VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialas Viršužiglio reabilitacijos ligoninė VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė Žvėryno stacionaras VšĮ Respublikinės tuberluliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Santariškių stacionaras VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Antakalnio stacionaras VšĮ Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės Žolyno stacionaras VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centras Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė VšĮ Nacionalinis kraujo centras Klaipėdos filialas VšĮ Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas

Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos Nacionalinis egzaminų centras Lietuvos energetikos institutas Lietuvos vaikų ir jaunimo centras Lietuvos jaunimo turizmo centras

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras

Teisingumo ministerija Teisingumo ministerijai pavaldžios institucijos Centrinė hipotekos įstaiga Europos teisės departamentas Teisės institutas Valstybinis patentų biuras Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos Lietuvos metrologijos inspekcija Registrų centras, VĮ VĮ Teisinės informacijos centras Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Klaipėdos valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos teismo ekspertizės centras

Ūkio ministerija Pavaldžios institucijos prie ŪM Įmonių bankroto valdymo departamentas Valstybinis turizmo departamentas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija VĮ "Lietuvos naftos produktų agentūra" VĮ "Dzūkijos šilas" VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra UAB Lietuvos parodų centras "LITEXPO" VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūra UAB "Investicijų ir verslo garantijos"

Vidaus reikalų ministerija Įstaigos prie VRM Informatikos ir ryšių departamentas Asmens dokumentų išrašymo centras Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Gyventojų registro tarnyba Migracijos departamentas Policijos departamentas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Sveikatos priežiūros tarnyba Turto valdymo ir ūkio departamentas Vadovybės apsaugos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnyba Valstybės tarnybos departamentas Specialieji atašė teisėsaugos klausimais Bendrasis pagalbos centras Policijos komisariatai

3

1 TEMA:Lietuvos administracinės teisės teorijoje susiklostė savotiška kategorijų seka – valdymas – socialinis valdymas – vykdomoji valdžia – valstybinis administravimas – viešasis administravimas.Valdymas yra valdančiojo poveikis valdomajam siekiant užsibrėžto bendros valdymo sistemos tikslo. Valdymas gali būti suprantamas ir ne tik kaip valdiniai santykiai, bet ir kaip procesas arba valdinių santykių įgyvendinimas.VALDYMAS - tai sistemoje pasireiškiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui , siekiant išlaikyti sistemą tam tikroje organizacijos būsenoje bei pasiekti kitus sistemos tikslus ir išspręsti jos uždavinius.SOCIALINIS VALDYMAS – visos visuomenės ar atskirų jos grupių bendro gyvenimo ir veiklos organizavimas, reguliavimas bei koordinavimas sutinkamai su tos grupės nustatytais tikslais ir interesais. Pagal valdymo subjektą soc.valdymas gali būti klasifikuojamas į A). Valstybinį valdymą (administravimą) – visas jo savybes lemia tai, kad valstybinio valdymo(Administravimo) subjektas yra valstybė; valstybinis valdymas pasireiškia elgesio normų nustatymu visuomeninių santykių dalyviams ir tų normų korekcijomis, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją;B). Vietos savivaldą (žemiau ir demokratiškiausią valdymo lygmenį, kurio subjektas yra adm.teritorinių vienetų gyventojai;C). Vadybą – apibrėžiama kaip savininko (šeimininko, valdytojo) nuosavybės valdymas;D). Visuomeninį valdymą - savanoriškumo principu susibūrusių visuomeninių organizacijų veikla);E). Grupinį (kolektyvinį) valdymą – subjektas yra žmonių grupės, kurios kiekviename visuomeninio gyvenimo žingsnyje ir kartu atsižvelgdamos į kitų interesus bei kultūros normas vadovauja bendram elgesiui ir veiklai;F). Atskiro žmogaus tikslingą elgesį arba veikimą – kai jis savo gyvenime kelia humaniškus tikslus ir jiems pasiekti naudoja savo žinias, jėgas ir laiką. Atsižvelgiant į valdingo poveikio ribas galima skirti valstybės, miesto, tam tikros socialinės srities (krašto apsaugos, sveikatos, finansų ir pan.), įmonės ir pan. Valdymą.Pagal nuosavybės požymį galima skirti valstybės, vietos savivaldos, privatų nekomercinį ir privatų komercinį valdymą. Socialinis valdymas būna privatūs ir viešasis – spendžiama pagal siekiamus tikslus. Taigi Lietuvos kontekste skiriamas viešasis administravimas, visuomeninis valdymas (nevyriausybinių organizacijų valdymas) ir privataus sektoriaus valdymas arba vadinamasis komercinis valdymas – komercinių organizacijų, sukurtų siekiant pelno , valdymas. Svarbiausią vietą šioje triadoje užima viešasis administravimas kaip valstybinės veiklos specifinė sritis, su kuriuos funkcionavimu tradiciškai susijusi administracinė teisė. VYKDOMOJI VALDŽIA viena iš trijų atskirų valstybės valdžios rūšių, antroji pagal reikšmę po įstatymų leidžiamosios, kurios tikslas – įgyvendinti ją suformavusių jėgų valią ir politiką, kuri suteikė jai įgaliojimus įgyvendinti įstatymus ir kitus t.a. Šį sąvoka yra siauresnė už sąvoką valstybinis valdymas (administravimas), nes vykdomoji valdžia susijusi su valstybiniu valdymu, todėl jos funkcionavimas

tiesiogiai priklauso nuo valstybinio valdymo sistemos organizavimo lygio. Vykdomosios valdžios institucijos sudaro valstybinio valdymo (administravimo) institucijų organizacinę bazę ir branduolį. O valstybinis valdymas (administravimas) suprantamas platesne prasme nei vykdomoji valdžia, nes juo naudojasi ir įstatymų leidžiamoji bei teisminė valdžios(vidinis valdymas).VALSTYBINIS VALDYMAS (ADMINISTRAVIMAS) (terminų junginys – ginčas tarp teoretikų dėl valdymo/administravimo sąvokų) – plač.požiūriu – tai visa valstybės reguliuojanti (atstovaujamosios valdžios institucijų, prokuratūros, teismų ir kt.institucijų) veikla; siaur.požiūriu – administracinė, t.y. vykdomosios valdžios, kitų vykdomąją tvarkomąją veiklą įgyvendinančių institucijų veiklą; gali būti apibrėžtas kaip valstybės institucijų, pavaldžių ir atsakingų LR Prezidentui bei Seimui, taip pat vykdomosios valdžios institucijų ir jų valstybės tarnautojų plačiausia praktinės veiklos sritis. Valstybinis valdymas (administravimas) įgyvendina specializuotas valdymo funkcijas, nukreiptas į visuomeninių problemų išaiškinimą ir analizę, prognozių, socialinio vystymo projektų parengimą, valdymo objektų organizaciją ir reguliavimą įgyvendinant aukštesniųjų valstybės institucijų norminius teisinius sprendimus, valdymo sprendimų vykdymo kontrolę ir priežiūrą. Valstybinės administracijos rezultatas – administraciniai (įst.įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai, individualus adm.sprendimai, nurodymai, pavedimai, įsakymai) teisės taikymo ir valdymo veiksmai – procedūros (licencijavimo, registracijos ir t.t.).Tiesiogiai valstybės valdymo (administravimo) funkcijas atlieka ne tik LR Prezidentas ir vykdomosios valdžios institucijos , bet ir kitos Seimui ir Prezidentui atskaitingos institucijos.1

Valstybiniam valdymui būdingi bruožai: 1. Viena valstybinį valdymą vykdanti šalis

būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas;

2. Poįstatyminė veikla, nes įstatymų nustatytos valstybinio valdymo pagrindinės kryptys yra įgyvendinamos poįstatyminiais aktais;

3. Tvarkomasis pobūdis, kuriam būdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai.

VALSTYBINIS REGULIAVIMAS yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas valstybės nustatomomis ir užtikrinamomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniuose santykiuose dalyvaujantys subjektai ir atsižvelgiant į kintančias sąlygas, užtikrinti šių taisyklių koregavimą. Šią valstybės reguliavimo funkciją papildo teisinių reikalavimų vykdymo visapusiška kontrolė; santykiaujančių šalių veiklos bendros krypties nustatymas ir koordinavimas; jų teisėtų interesų ir teisių apsauga; prioritetų nustatymas ir jų reglamentavimas norminiais aktais; registracijos tvarkos nustatymas; licencijavimas ir kt.. Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, reguliavimas pagal tikslus skirstomas į socialinį ir ekonominį, o pagal valstybinio reguliavimo formą - į politinį ir teisinį– administracinį.2

Visuma valstybės priemonių, kuriomis siekiama suderinti skirtingų grupių interesus ar apsaugoti tam tikrų visuomenės narių interesus, ištaisyti vadinamąsias rinkos ydas ar pasiekti kitų tikslų. Valstybinio reguliavimo priemonės apima kainų reguliavimą, rinkos priežiūrą, antimonopolinį

1 A.Bakaveckas, Lietuvos vykdomoji valdžia, 20072 Lietuvos administracinė teisė, b.d.2005, MRU

4

reguliavimą, apmokestinimą ir daugelį kitų intervencijų į rinką. Labai dažnai valstybinis reguliavimas nepasiekia keliamų tikslų ir turi trūkumų.ADMINISTRACINIS TEISINIS REGULIAVIMAS, kaip tam tikra sritis, yra imperatyvus normatyvinis mechanizmas, tvarkantis subjektų ir objektų veiklą, taip pat formuojantis stabilų jų funkcionavimo teisinį pagrindą.Be to, jis, kaip ir pats administracinis valdymas, apima daugelį valstybinio ir visuomeninio gyvenimo sričių. Valstybinis reguliavimas, yra vienas iš administracinio - teisinio poveikio elementų ir visada nukreiptas į teisinę formą.3

Administracinio teisinio reguliavimo sistema arba mechanizmas, kurį sudaro adm.t.n., adm.t.n.aiškinimo aktai, adm.t.n. taikymo aktai, adm.teisiniai santykiai. Suprantamas kaip nuoseklus adm.teisinių priemonių naudojimo procesas, darant tam tikrą poveikį visuomeniniams (viešiesiems) santykiams, kylantiems viešojo valdymo(administravimo srityje.Administracinis teisinis reguliavimas(apima daugiau juridinių priemonių) ≠ administracinis teisinis reglamentavimas(siejamas su tam tikrų taisyklių nustatymu).Administracinis teisinis reguliavimas≠administracinis teisinis poveikis, nes pastarasis yra platesnė sąvoka ir apima kitas poveikio žmogaus elgesiui administracines teisines priemones ir formas – prevencines priemones, kardomąsias priemones, nuobaudas ir pan. Administracinis teisinis reguliavimas naudoja - normas – definicijas, kompetencines normas, normatyvus, techninius parametrus kaip juridines norma, ir yra 5gyvendinamas spec.normomis įstatymais, nutarimais; išleistais įvairiais aktais; reguliuojamojo ir imperatyvaus turinio „taisyklėmis“.Administracinio teisinio reguliavimo objektas – visuomeniniai santykiai valstybiniame valdyme.Administracinio teisinio reguliavimo rūšys kvalifikuojamos pagal apimtį ir metodus:1. valstybinio rėmimo formos;2. imperatyvūs kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai;3. legalizuojamosios priemonės (pavyzdžiui,

licencijavimas, fizinių ir juridinių asmenų registracija);

4. administraciniai režimai, susiję su ypatinga valstybės padėtimi;

5. administraciniai – funkciniai režimai; 6. valstybės monopolijos įvedimas.

ĮSTATYMŲ, POĮSTATYMINIŲ AKTŲ, SUTARČIŲ, VIDAUS ADMINISTRAVIMO AKTŲ LYGMENYS:

1. Konstitucija2. Konstituciniai įstatymai3. Konstitucijos pataisos4. Ratifikuotos tarptautinės sutartys5. Įstatymai6. Įstatymų galią turintys aktai 7. Konstitucinio teismo nutarimai8. Teismų sprendimai9. Seimo nutarimai ir sprendimai10. Prezidento dekretai ir potvarkiai11. Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai12. MP potvarkiai, rezoliucijos, įsakymai13. Ministerijų, įstaigų prie ministerijų leidžiamos

instrukcijos, įsakymai14. Savivaldybių tarybų sprendimai

ABTĮ4:

110 straipsnis. Abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą1. Su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą.2. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.3. Prie pareiškimo ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto teisėtumą turi būti pridėtos skundžiamo akto, taip pat įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijos.Straipsnis papildomas 4 dalimi nuo 2013-07-01:4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduoda raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.111 straipsnis. Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla1. Prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu:1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla;2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto;3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto;4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.3. Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti atitinkamą tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 112 straipsnis.4. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo išspręstas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą ir sprendžia ją iš esmės. 112 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą1. Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti,

3 Ibid4 Aktuali  2013-06-12

5

ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.2. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinėjimą.

Konstitucinis teismas tiria Seimo, Prezidento ir Vyriausybės teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai, bet nenagrinėja norminių administracinių aktų konstitucingumo, tą daro LVAT. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų, Vyriausybės įstaigų, ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu jie prieštarauja Konstitucijai, LR tarptautinėms sutartis, įstatymams, kitiems Seimo aktams, Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams, MP potvarkiams.Vyriausybės atstovas tikrina savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktų atitikimą įstatymams, Vyriausybės nutarimams, kitiems su įstatymu įgyvendinimu susijusiems centrinio valstybino administravimo subjektų priimtiems teisės aktams.5

Valstybinis reguliavimas ir viešasis administravimas, sąvokų santykis ir apimtis – Mokslinėje literatūroje terminas viešasis administravimas dažnai verčiamas kaip valstybinis valdymas. Tačiau kategorija viešasis administravimas nėra tapati sąvokai valstybinis valdymas. Ji daug platesnė pagal apimtį, pagal viešąjį administravimą įgyvendinančių subjektų ratą ir turtingesnė pagal turinį. Jei įgyvendinant valstybinį valdymą plačiąją prasme dalyvauja visos valstybės valdžios institucijos, o siaurąją – tik vykdomosios valdžios ir Prezidentui bei Seimui atskaitingos institucijos, tai įgyvendinant viešąjį administravimą dalyvaują ne tik valstybės, bet ir vietos savivaldos institucijos. Atsižvelgiant į tai kad valstybinis reguliavimas yra tik valstybinio valdymo funkcija, daroma išvada, kad valstybinio reguliavimo sąvoka apima žymiai siauresnę sritį negu viešasis administravimas. Galima teigti, kad kategorijų valstybinis valdymas (administravimas) ir viešasis administravimas pagrindas yra valdymas. Kalbant apie soc.valdymą, abidvi šios kategorijos yra traktuojamos kaip socialinio valdymo rūšys, ir skirtingais valdymo mastu ir subjektais. 6

Valstybiniam reguliavimui veikti reikalingos priemonės:1. veiklos pagrindų norminis reguliavimas - Kad

būtų palaikoma tvarka politinėje, socialinėje ir ūkinėje valstybės valdymo srityse, valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemonės. LR viešojo administravimo įstatymas administracinį reglamentavimą apibrėžia kaip taisyklių, nuostatų, reglamentų ir kitų teisės aktų priėmimą įstatymams įgyvendinti (3str.2d.). Taip Vyriausybės nutarimais tvirtinami ministerijų ir Vyriausybės įstaigų nuostatai, ministrų įsakymais tvirtinamos įvairios taisyklės, nuostatai. Tarpusavyje derinant, priklausomai nuo besikeičiančių socialinių, ekonominių ir kitokių sąlygų ir situacijų, panaudojama didelė reguliavimo priemonių įvairovė – Normavimas, Licencijavimas, Licencijavimas, Kontrolė (patikrinimai, revizijos, auditas, pavedimų vykdymo kontrolė, administracinės priežiūros bei prevencijos veiksmų kontrolė, Fizinių ir juridinių asmenų registracija.

2. oficialus pripažinimas3. specialių teisių suteikimas - pažymėjimas,

suteikiantis subjektui statusą ir teisę veikti jo pasirinktoje veiklos (ūkio) šakoje (registracija, standartizacija, kvotų nustatymas, licencijų, leidimų suteikimas, biudžetinių asignavimų išskyrimas, tarifų apskaičiavimas, kainų politika ir kt.).

VALSTYBĖS REGISTRAS – tai teisinių, organizacinių, technologinių priemonių visuma, skirta nustatyta tvarka registruoti įstatymais nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti suinteresuotiems asmenims registruojamų objektų juridinius, kiekybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.Valstybės registrai ir žinybiniai registrai registruojami ir duomenys apie juos kaupiami Registrų ir valstybės informacinių sistemų registre. Registro valdytojas - Susisiekimo ministerija. Registro tvarkytojas - Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.Duomenys apie įsteigtus, sukurtus, reorganizuotus, likviduotus registrus tvarkomi Registrų ir valstybės informacinių sistemų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Valstybės registrų ir žinybinių registrų steigimą, kūrimą ir funkcionavimą reguliuojantys teisės aktai:

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 881 „Dėl Registrų steigimo, kūrimo,   reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo   patvirtinimo“

Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Jį tvarko įstatymų nustatyta valstybės institucija – registro tvarkytojas. LR CK 2.62 str. nurodyta, kad juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Kiti registrai: Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinis registras; Valstybės tarnautojų registras; Užsieniečių registras; Transporto priemonių registraciją atlieka valstybės įmonė ,,Regitra“; Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras, Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras, Ginklų registras, Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras, Hipotekos registras ir daugiau registrai.lt.STANDARTIZACIJA - veikla, skirta tam tikroje srityje (pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) nustatyti bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti. Standartizacija vykdoma tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Tarptautinės ir regioninės standartizacijos organizacijos kuria bendrą standartizacijos sistemą tarptautiniu ir (ar) regioniniu (Europos) mastu. Nacionalinė standartizacijos institucija, būdama šių organizacijų narė arba dalyvaudama jų veikloje pagal kitą narystės statusą, įgalioja savo technikos komitetų (LST TK) atstovus dalyvauti tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje ir atstovauti Lietuvos interesams pagal savo kompetenciją.

5 Viešojo administravimo teisiniai pagrindai , A.Andriuškevičius6 A.Bakaveckas. Lietuvos vykdomoji valdžia

6

Lietuvos STANDARTUS tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos. Atskirų šakų standartus priima technikos komitetai. Standartas – standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai.Standartų rūšys:tarptautiniai – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;regioniniai – regioninės standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;nacionaliniai – nacionalinės standartizacijos institucijos priimti ir visuomenei skirti;įmonės – ruošiami konkrečioje įmonėje ir tvirtinami jos vadovo, skirti įmonės veiklai, produktams ar jų gamybai standartizuoti.Lietuvos standartas (LST) nacionalinės standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas;Europos standartas (EN) - Europos standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas.Standartų pvz: Kokybės vadyba ir kokybės užtikrinimas, pramonės ir statybų sferoje, darbų saugoje, pakavimo, metrologijos sferose ir daug kitų.

JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS. Remiantis LR CK 2.77 str. 1 d., įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose nustatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos. Tam, kad būtų galima užsiimti tam tikros rūšies veikla, gali prireikti papildomų įgūdžių, veiklos kokybiškumui užtikrinti gali nepakakti bendrųjų priemonių arba netinkamai vykdant tam tikrą veiklą gali būti pažeisti viešieji interesai, geros moralės principai, kilti grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms bei teisėtiems interesams. Taigi licencijuojant tam tikrą veiklą siekiama užtikrinti papildomų reikiamų įgūdžių turėjimą. Be to, leidimai ir licencijos įstatymuose turi būti nurodyti kaip būtinos tokios veiklos vykdymo sąlygos. Taigi leidimų ir licencijų būtinumo negali nustatyti ne įstatymai. Kai kuriuose įstatymuose nurodyta, kad prieš registruojant juridinį asmenį, norintį užsiimti tam tikra veikla, būtina gauti atitinkamą licenciją. Toks reikalavimas paprastai nustatomas tada, kai juridinio asmens veikla siejama su tam tikra teisine forma.

Licencijavimo taisyklės. Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamos veiklos rūšiai LR Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles (LR CK 2.78 str. 1 d.). Licencijavimo taisyklėse nurodoma licencijuojama veikla, licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir kt. Licencijavimo taisykles galima rasti institucijos, išduodančios licenciją, interneto puslapyje.

Licencijos išdavimas. Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Licencija verstis tam tikra veikla arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją pateikiamas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai gauti, gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Išduodamų licencijų, leidimų sąrašą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos interneto svetainėje . Svarbu atkreipti dėmesį, jog šie sąrašai nėra galutiniai, o tik

informacinio pobūdžio. Todėl fizinis asmuo turėtų pats papildomai pasidomėti apie reikalavimus jo norimai vykdyti veiklos rūšiai.

FIZINIŲ ASMENŲ VEIKLOS LICENCIJAVIMAS. Tam tikrais atvejais LR teisės aktai įtvirtina pareigą fiziniam asmeniui turėti licenciją, leidimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę verstis tam tikra veikla, kuriai vykdyti nėra reikalavimo įsteigti juridinio asmens. Teisės aktai taip pat gali nustatyti reikalavimą įsteigti juridinį asmenį vykdyti tam tikras ūkines komercines, gamybines ir kitas veiklas. Tai reiškia, kad tam tikros srities veiklas gali vykdyti tik juridiniai asmenys, todėl gyventojai, kaip fiziniai asmenys, tokių veiklų vykdyti negali. Veiklos rūšių, kurios nelicencijuojamos, tačiau jas gali vykdyti tik juridiniai asmenys, sąrašą (parengtas remiantis Lietuvos Respublikos ministerijų ir kitų institucijų pateiktais duomenimis) galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos interneto svetainėje adresu. Teisės aktuose taip pat gali būti nustatyta, kad tam tikrą veiklą gyventojas gali vykdyti tik darbo sutarties pagrindu. Pavyzdžiui, statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio techninė priežiūra", patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2002, Nr. 43-1638), 20 ir 21 p. nustatyta, kad tam tikrais atvejais statytojas statinio statybos techninį prižiūrėtoją samdo pagal darbo sutartį.

Teisės aktai, reglamentuojantys licencijuojamos veiklos klausimus, ir institucijos, į kurias reikia kreiptis, ketinant gauti licencijas ar leidimusKaip minėta, tam tikra veikla gali būti licencijuojama, t.y. prieš ją vykdant būtina gauti atitinkamą licenciją ar leidimą. Taigi kiekvienu atveju, prieš užsiimant tam tikros rūšies veikla, asmuo, pradedantis verslą, turėtų įsitikinti, ar nėra reikalaujama licencija. Pasitikrinti, ar tam tikra veikla nėra licencijuojama, galima peržiūrėjus licencijuojamos veiklos sąrašą adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=101421(nuoroda „Licencijuojamų veiklos rūšių ir institucijų, išduodančių licencijas, sąrašas").

Administracinė veikla atliekama ir išduodant kitokius leidimus pvz.: leidimų sistema taikoma pasienyje, o policijos ir valstybės sienų apsaugos pareigūnams suteikta teisė tikrinti, kaip asmenys laikosi taisyklių. Leidimais nustatomas ir užsienio šalių piliečių, taip pat asmenų be pilietybės teisinis statusas jiems būnant Lietuvoje. Šie asmenys nustatyta tvarka privalo gauti leidimus laikinai apsigyventi ar nuolat gyventi, taip pat dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį.

Leidimų ir licencijų pvz.:Vienkartinių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimasLicencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimasLicencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimasLicencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais papildymasLicencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais dublikatų išdavimasLeidimų verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išdavimasMažmeninės ir didmeninės suskystintų naftos dujų prekybos leidimo patikslinimasDidmeninės suskystintų naftos dujų prekybos leidimo papildymas

7

Leidimų verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išdavimasMažmeninės suskystintų naftos dujų prekybos leidimo papildymasLeidimų verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimasLeidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išdavimasLeidimų verstis mažmenine ar didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais patikslinimasLeidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais papildymasLeidimų verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais papildymasLicencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimasLicencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais patikslinimasLicencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais papildymasLeidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimas

Sertifikavimas - procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga, nepriklausanti nei nuo produkto gamintojo ar tiekėjo, nei nuo vartotojo (pirkėjo), patvirtina, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.Paprastai toks patvirtinimas įforminamas dokumentu, vadinamu sertifikatu.Sertifikavimas gali būti savanoriškas arba reglamentuotas atitinkamais teisės aktais. Lietuvoje statybos produktų reglamentavimą vykdo LR Aplinkos ministerija. SPSC yra statybos produktų sertifikavimo įstaiga, kurios bešališkumą ir techninę kompetenciją patvirtina dviejų akreditacijos įstaigų - Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro prie URM. Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga pagal savo kompetenciją įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką akreditacijos srityje bei vykdanti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų numatytas funkcijas. Biuras http://www.nab.lt/ akredituoja bandymų ir kalibravimo laboratorijas, kontrolės įstaigas, darbuotojų, gaminių, vadybos sistemų sertifikavimo įstaigas ir EMAS vertintojus ir atlikti jų veiklos priežiūrą;

Kartais sertifikavimas klaidingai tapatinamas su licencijavimu. Tačiau tai skirtingi dalykai: licencijavime kalbama apie leidimą (ar teisę) vykdyti kokią nors veiklą, o sertifikavime nagrinėjama produkto ar paslaugos atitiktis nustatytiems reikalavimams. Šios srities valdymo santykių pagrindus nustato Lietuvos Respublikos atitikties įstatymas. Šiuo metu sertifikavimo funkciją reglamentuoja apie 50 teisės aktų.Sertifikatas – tikrumo, vertės nustatymo pažymėjimas, galioja tik nurodytai sertifikavimo sričiai, o galiojimas sustabdomas arba anuliuojamas, jei pažeistos sertifikavimo išdavimo sąlygos t.y. darbai turi būti atliekami pagal kokybės užtikrinimo planą, informuoja apie pasikeitimus savo įmonėje ir kokybės užtikrinimo sistemoje, pašalinti audito ataskaitoje nurodytas neatitiktis. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimasSuvirinimo proceso sertifikavimas statybos produktų sertifikavimas Mašinų sertifikavimasMedicinos prietaisų, elektrinės matavimų, valdymo ir laboratorinės įrangos, vaizdo ir garso aparatų, telekomunikacijos ir informacijos technologijos įrenginių sertifikavimas

Lietuvoje galioja juridinių bei fizinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatomos prekių bei paslaugų, taip pat VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ BEI MIESTŲ (RAJONŲ) VALDYBŲ REGULIUOJAMOS KAINOS IR TARIFAI. LR Vyriausybė nustato valstybinių institucijų ir miestų valdybų teises ir pareigas kainų reguliavimo klausimu; Nustato prekes ir paslaugas, kurių kainos, antkainiai, tarifai yra reguliuojami; Tvirtina valstybinės reikšmės prekių bei paslaugų kainas arba nustato jų lygį, taikymo tvarką. LR Vyriausybės tvirtinamos valstybinės reikšmės prekių ir paslaugų kainos ir tarifai:

• Žemės mokesčiai• Valstybinių vandens telkinių mokesčiai• Gamtinių dujų kainos• Elektros energijos tarifai• Šiluminės energijos tarifai• Valstybės nuosavybėje brangiųjų metalų,

brangakmenių kainos.

Tarifų reguliavimo tvarką nustato LR Vyriausybė, tvirtina valstybinės reikšmės paslaugų tarifus: valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomos mokesčio tarifus, šiluminės energijos, gaminamos Energetikos ministerijos reguliavimo srities įmonėse, elektros energijos tarifai, namų šildymo ir karšto vandens priežiūros tarifai, kurie apskaičiuojami priklausomai nuo namo ploto, sistemų amžiaus. Kiti tarifai: pajamų mokesčio, vidaus greitojo pašto paslaugų, pokalbių ir kt.Konkurencijos įstatymas - Produkcijai ir paslaugoms, kurioms netaikoma valstybinio reguliavimo tvarka pagal šio įstatymo 3 ir 6 straipsnius, veikia rinkos kainos ir tarifai.

Biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam turtui bei strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma – ASIGNAVIMAI, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms valdyti.

4. ūkinės ar kt. veiklos plėtojimo tvarkos nustatymas

Ūkinės ar kitos veiklos plėtojimo tvarka nustatoma strateginiu veiklos planu, nustatomi tikslai, uždaviniai, veiklos kryptys, atsižvelgiant į valstybės ilgalaikės raidos strategijos nuostatas. Plėsti veiklos objektus leidžiama tik turint atitinkamą dokumentaciją, kuri suderinama su vietos savivaldos institucijomis atitinkama ministerija pvz.: aplinkos apsaugos teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.

5. įvairių rūšių veiklos ir jos kokybės norminių reikalavimų nustatymas, paramos organizacijos valdymo objektams – šakoms, įmonėms ir pan.,

ES parama sudaro dideles galimybes plėtoti kelių, geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą, viešbučių ir paslaugų sistemą, spręsti gamtos apsaugos ir gyvenamosios aplinkos gerinimo uždavinius taip pat ES struktūrinių fondų parama energijos teikimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos

8

efektyvumo užtikrinimo ir kt. Parama organizacijos valdymo objektams teikiama, kai valstybinės institucijos vykdo viešuosius pirkimus, investuoja, skolinasi, privatizuoja, reguliuoja verslo aplinką bei užkerta kelią naujiems mokesčiams ir reguliavimo mechanizmams. Tokia politika gerina verslo sąlygas ir tobulina konkurencinę aplinką.Konkretūs valdžios veiksmai, kuriais siekiama padėti tam tikram verslui ar ūkio šakai, dažniausiai vykdomi biudžeto lėšomis.

6. įvairių draudimų ir sankcijų dėl jų pažeidimo nustatymas.

Vyriausybės įgaliotos institucijos prižiūri, kaip laikomasi nustatytų veiklos sąlygų ir taisyklių, renka informaciją, skiria baudas bei kitas sankcijas taisyklių pažeidėjams (įspėjimas, administracinė nuobauda, administracinio teisės pažeidimo priemonių konfiskavimas (pvz.: neteisėtos žvejybos priemonių konfiskavimas), nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas).

Administraciniai teisiniai režimai: samprata ir požymiai. Administracinių teisinių režimų rūšys. Administraciniai legalizuojantys teisiniai režimai. Administracinių leidimų teisiniai režimai. Administraciniai funkciniai režimai. Administraciniai ypatingų valstybinių padėčių (valstybės stabilumą užtikrinantys) reguliavimo teisiniai režimai. Karo padėtis ir jos teisinis reguliavimas. Valstybės sienos apsaugos administracinis teisinis režimas. Tiesioginio valdymo įvedimo teritoriniame administraciniame vienete administracinis teisinis režimas.Tarp administracinio teisinio režimo ir valstybinio valdymo sąvokų, analizuojant jas plačiausia prasme, galima dėti lygybės ženklą. Valstybinį valdymą visada galima apibūdinti kaip administracinį teisinį režimą, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad kiekvienas administracinis teisinis režimas yra valstybinis valdymas.Valstybinio valdymo sąvoka yra daug platesne, jo procese matyti įvairūs specialūs administraciniai teisiniai režimai, kurių paskirtis – sureguliuoti ypač svarbios veiklos sritis. Įvedus šiuos režimus sudaromos sąlygos režimo objektui skirti daugiau dėmesio. Jis gali būti išreiškiamas specialia teisine reglamentacija, spec.institucijų sukūrimu arba veikiančioms institucijoms spec. įgaliojimų skyrimu ir pan. Administracinių teisinių režimų paskirtis – palaikyti saugumą kilus vidinėms ir išorinėms grėsmėms valstybės nepriklausomumui, teritoriniam vientisumui, kitaip tariant reguliuoti tam tikras valstybės situacijas spec.priemonių sistema7.Teisinis režimas apibrėžiamas kaip ypatinga teisinio reguliavimo tvarka, išreikšta atitinkamomis teisinėmis priemonėmis, sukurianti norimą socialinę padėtį ir palankią arba nepalankią aplinką teisės subjektų poreikių patenkinimui.Teisinio režimo negalima tapatinti nei su bendruoju teisiniu reguliavimu, nei su teisės įgyvendinimo procesu.

Administraciniai teisiniai režimai yra plačiai paplitę valstybinio valdymo srityje ir atspindi vykdomosios valdžios institucijų vykdomų funkcijų ir užduočių įvairovę. Kuo labiau išvystyta administracinių teisinių priemonių sistema, kuo daugiau įvairių administracinės veiklos formų, tuo svarbesnis jų apjungimas ir diferencijavimas pagal nustatytus, teisinę reikšmę turinčius požymius. Administracinių teisinių režimų klasifikacija turi padėti įstatymų leidėjui laiku reaguoti į įvairias iškilusias netipines

situacijas, vykdyti adekvatų ir kompleksišką teritorijų ir objektų, turinčių ypatingą socialinį statusą, reguliavimą. [1]

Dauguma teisinių režimų įstatymų leidėjo yra apibrėžiami kaip kompleksiniai, naudojant tokias kategorijas kaip “ypatingas teisinis režimas”, “ypatingas režimas”, “specialus apsaugos režimas”. Tuo pabrėžiama, kad, visų pirma, tuos teisinius režimus reglamentuoja kelių teisės šakų (konstitucinės, administracinės, tarptautinės, vietos savivaldos, finansų) normos, o, antra, šie režimai įtakoja įvairias režiminio reguliavimo srityje esančių teisės subjektų teises ir pareigas. Tai liečia, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties režimą, išskirtinės ekonominės zonos režimą, uždaro administracinio teritorinio vieneto režimą ir pan. Skirtingų teisės šakų normų įtraukimas į teisinių režimų, užtikrinančių teritorijų, įstaigų, objektų apsaugą, visuomenės saugumą, reguliavimą nekeičia pagrindinių šių režimų reguliavimo priemonių prigimties – jos, be abejo, administracinės teisinės. [2]

Klasifikavimo kriterijumi pasirinkus teisinio režimo objektą, specialius administracinius teisinius režimus galima grupuoti į:

v teritorinius režimus (išskirtinė ekonominė zona, kontinentinis šelfas, karantinas, karinė padėtis, uždaro administracinio teritorinio vieneto režimas);

v objektinius režimus (atominės energetikos objekto režimas, vandens telkinio režimas);

v daiktų, keliančių padidintą pavojų ar turinčių svarbią valstybinę reikšmę, naudojimo režimus (ginklų, nuodų, narkotinių medžiagų, dokumentų su valstybės paslaptimi, pasų režimas);

v funkcinius – veiklos režimus (priešgaisrinis režimas, evakuacijos, muitinės režimas). [3]

Klasifikuojant administracinius teisinius režimus pagal veikimo laiką, išskiriami pastoviai veikiantys režimai (valstybės sienos režimas, pasų režimas ir pan.) bei situacinio pobūdžio režimai (nepaprastoji, karo padėtis). [4] Pastarieji režimai įvedami konkrečiai nustatytam laiko tarpui. Tačiau šie režimai gali nustoti veikti ne tik pasibaigus nustatytam laiko tarpui, bet ir išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo įvesti.

Pastoviai veikiantis yra taip pat valstybės paslapties režimas. Šis režimas bus detalizuotas vėliau.

Racionaliausia ir patogiausia nuoseklesniam nagrinėjimui galima būtų pavadinti autoriaus J.A.Tichomirovo pateiktą administracinių teisinių režimų klasifikaciją pagal režimų siekiamą tikslą. Remdamasis šiuo klasifikavimo kriterijumi autorius administracinius teisinius režimus skirsto į administracinius ypatingų valstybinių padėčių reguliavimo teisinius režimus, administracinius funkcinius teisinius režimus ir administracinius legalizuojančius teisinius režimus. [5]

Pirmąją grupę sudaro administracinio - teisinio reguliavimo režimai esant ypatingai valstybinei padėčiai (nepaprastosios, karo padėties atvejai, valstybinių sienų apsauga, muitinių apsauga).

7 Lietuvos administracinė teisė, b.d.2005, MRU9

Antrajai grupei priklauso legitymūs administraciniai teisiniai režimai. Išskiriami du šių režimų veikimo srities režimai:

a)leidimų išdavimo režimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę paduoti pareiškimus dėl leidimo įvykdyti vieną ar daugiau tam tikrų veiksmų. Tuo tarpu atitinkamų pareigūnai arba institucijos sprendžia suteikti leidimą arba ne.

b)legalizuojamieji režimai , kurie susiję su oficialia juridinių ir fizinių asmenų registracija, taip pat normatyvinių reikalavimų reglamentacija įvairių rūšių veiklai .

Trečiąją grupę sudaro funkciniai režimai. Jų paskirtis - užtikrinti valstybės valdymo funkcijas ir veiklos sritis (mokesčių, sanitarinę, ekologinę ir kt.) [6]

10

1. Seimui atskaitingos valstybės institucijos, įstaigos ir pareigūnai, kurių teisinį santykį su Seimu tiesiogiai nustato šalies Konstitucija

Vyriausioji rinkimų komisijaSeimo kontrolierių įstaigaValstybės kontrolė

2. Seimui atskaitingos kontrolės (priežiūros) institucijos, kurias steigti Seimą įgalina Konstitucijos 73 straipsnis

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybaVaiko teisių apsaugos kontrolieriaus

įstaigaVyriausioji tarnybinės etikos komisijaŽurnalistų etikos inspektoriaus tarnybaLietuvos radijo ir televizijos komisija

3. Seimui atskaitingos valstybės institucijos, padedančios Seimui formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėse nacionalinės svarbos srityse

Valstybinė kultūros paveldo komisijaEtninės kultūros globos tarybaValstybinė lietuvių kalbos komisijaLietuvos mokslo tarybaNacionalinė sveikatos tarybaLietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centras4. Kitos Seimui atskaitingos, tačiau įstatymų leidžiamosios valdžios sričiai nebūdingas funkcijas vykdančios valstybės institucijos

Konkurencijos tarybaSpaudos, radijo ir televizijos rėmimo

fondasValstybinė kainų ir energetikos

kontrolės komisijaVertybinių popierių komisija (likviduota,

XI-1672)Valstybės turto fondas*---------------------------------------*Lietuvos bankasGeneralinė prokuratūraSpecialiųjų tyrimų tarnybaValstybės saugumo departamentas

11

RESPUBLIKOS PREZIDENTO SKIRIAMI PAREIGŪNAI Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkasLietuvos Respublikos generalinis prokurorasLietuvos Aukščiausiojo Teismo PirmininkasLietuvos apeliacinio teismo pirmininkasLietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkasLietuvos Respublikos valstybės kontrolieriusLietuvos banko valdybos pirmininkasVyriausioji tarnybinės etikos komisijos narė

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkėLietuvos radijo ir televizijos tarybaLietuvos radijo ir televizijos komisijaValstybės saugumo departamento generalinis direktoriusSpecialiųjų tyrimų tarnybos direktoriusPolicijos generalinis komisarasLietuvos Respublikos kariuomenės vadasValstybės gynimo taryba SekretoriusValstybės apdovanojimų taryba Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija Du nariai:Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos direktorius Pretendentų į teisėjus atrankos komisijaNuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos

16-oji Vyriausybė 

Vytenis Povilas Andriukaitis  (sveikatos apsaugos ministras)

Dailis Alfonsas Barakauskas  (vidaus reikalų ministras)

Juozas Bernatonis  (teisingumo ministras) Šarūnas Birutis  (kultūros ministras) Evaldas Gustas  (ūkio ministras) Vigilijus Jukna  (žemės ūkio ministras) Linas Antanas Linkevičius  (užsienio reikalų

ministras) Valentinas Mazuronis  (aplinkos ministras) Jaroslav Neverovič  (energetikos ministras) Juozas Olekas  (krašto apsaugos ministras) Algimanta Pabedinskienė  (socialinės apsaugos

ir darbo ministrė) Dainius Pavalkis  (švietimo ir mokslo ministras) Rimantas Sinkevičius  (susisiekimo ministras) Rimantas Šadžius  (finansų ministras) 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis patvirtinta Prezidento dekretu 2012 m. gruodžio 12 d.

Vyriausybės įstaigų sąrašas:

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamentas Lietuvos statistikos departamentas Valstybės tarnybos departamentas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos ir įstaigos:

Mokestinių ginčų komisija prie LRV Vyriausioji administracinių ginčų komisija Valstybinė atominės energetikos saugos

inspekcijaRyšių reguliavimo tarnyba Valstybės įmonė Valstybės turto fondas Viešųjų pirkimų tarnyba

12

ES TEISĖ (I dalis)ES teisė yra savarankiška teisės sistema, nesutampanti nei su bendrąja tarptautine teise, nei su nacionaline teise. Formaliai ES teisę, būtų galima vertinti kaip tarptautinės teisės rūšį, tačiau jos turinys, priemonės ir šaltiniai daro ją išskirtine, atskira teisine santvarka.Nuo Europos Bendrijų įkūrimo ES teisės apimtis pamažu, bet nuosekliai plečiasi. Pradžioje vyravo su ekonomika ir visų pirma su bendrosios rinkos veikimu, susijusios teisės normos bei principai, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ES teisė apima vis platesnį santykių spektrą (užsienio ir saugumo politika,sienų kontrolė,aplinkos apsauga, teisingumo ir vidaus reikalai ir kt). ES teisės aktai, sprendimai priimami paprastai kvalifikuota ar paprasta balsų dauguma. Ir tik keliose srityse, kaip pvz. užsienio politika, saugumo politika ir kai kuriose kitose srityse, sprendimai priimami vieningai, t.y. remiantis konsensuso principu-vieninga balsų dauguma.ES teisės kūrimą, įgyvendinimą, aiškinimą ir ginčų sprendimą užtikrina Sąjungos institucinė sistema. (Ministrų Taryba kartu su EP atlieka legislatyvinę funkciją, EK-atsakinga už ES teisės aktų įgyvendinimą, tačiau kai kuriose srityse pati priima ES teisės aktus-reglamentus, t.y. ES konkurencinės teisės srityje, o ETT- atskleidžia, išaiškina ES teisės normų turinį).ES teisės šaltiniai:Steigimo sutartys;ES institucijų teisės aktai;Teisės aiškinimas;Tarptautinės sutartys;Bendrieji ES teisės principai;Valstybių narių nacionalinės teisės koncepcijos ir sąvokos taip pat naudojamos formuluojant ES teisę.ES teisė dažnai skirstoma į:Pirminę Bendrijos teisę. Ją sudaro Europos Bendrijų steigimo sutartys ir sutartys, kurios vėliau jas papildė ar keitė, taip pat stojimo sutartys, ir steigimo sutarčių įvairūs priedai. Tai – konstitucinio rango aktai, ES teisinės santvarkos ir tolesnio teisės plėtojimo pagrindas. Pirminėje teisėje yra įtvirtinti ES tikslai, veikimo principai, tam tikros veiklos programos, reguliuoja valstybių narių tarpusavio santykius, įpareigoja šalis gerbti pagrindines žmogaus teises bei laisves.Antrinę Bendrijos teisę (išvestinę) sudaro ES institucijų teisės aktai, priimti remiantis pirmine teise ir siekiant ją įgyvendinti. Visų pirma tai yra Komisijos, Tarybos priimami reglamentai, direktyvos, sprendimai-privalomo pobūdžio, rekomendacijos, nuomonės-neprivalo pobūdžio. Šie teisės aktai veikia tik tada, kai jie neprieštarauja pirminei Bendrijos teisei, t.y. steigiamosioms sutartims.

ACQUIS COMMUNAUTAIRE Acquis communautaire -Tai ES teisės ir jos taikymo praktikos visuma, apimanti visa tai , kas buvo pasiekta įgyvendinant Bendrijų steigimo sutartis.Acquis communautaire apima rašytinę pirminę ir antrinę Bendrijų teisę, taip pat taisykles, rezoliucijas, pozicijas, nuomones, teisminę praktiką, bendruosius teisės principus. Ši sąvoka pabrėžia dinamišką ES teisės pobūdį, jos evoliuciją, tikslinant ir įtvirtinant esminių teisių, pareigų, teisinių priemonių, būdingų ES teisei, supratimą. Valstybės (tai lietė ir LR), stojančos į ES, privalo perimti visą acquis communautaire (ES teisyną). Jos negali atsisakyti vykdyti tam tikrų galiojančių ES teisės dalių, motyvuodamos tuo, kad nedalyvavo

priimant vienas ar kitas teisės normas. Tai bene svarbiausia narystės ES sąlyga. Ji reiškia, kad naujosios ES narės turi ne tik prisijungti prie steigimo sutarčių (vadinamos pirminės teisės), bet ir perimti visą jų pagrindu sukurtą ES teisės aktų visumą (vadinamąją antrinę teisę), bei taip pat Europos Bendrijų tarptautinius įsipareigojimus. Stojančos į ES valstybės negali persiderėti steigimo sutarčių ar kitų Bendrijos teisės aktų turinio.Pasirengimas perimti ES teisyną, buvo vienas svarbiausių kriterijų Europos Komisijai vertinant valstybių kandidačių pasirengimą narystei ES.

NACONALINĖS TEISĖS SANTYKIS SU ES TEISESvarbus ES teisės ypatumas yra jos viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu ir tiesioginis jos galiojimas visose valstybėse narėse.Viršenybė (angl. primacy)-vienas iš pagrindinių ES teisės principų.Pagal šį principą, jeigu iškyla prieštaravimas tarp ES teisės ir nacionalinės teisės, galioja ES teisė.Viršenybės principas taikomas nuosekliai, t.y. visai Bendrijos teisei (pirminei ir antrinei).ES teisei tenka viršenybė nepriklausomai nuo to, kuris aktas (nacionalinis ar Sąjungos) buvo priimtas vėliau.Viršenybės (pirmenybės) principą įtvirtino ir išplėtojo Europos Teisingumo Teismas, kuris konstatavo, kad nacionalinės teisės nuostatos negali paneigti teisės sistemos, kylančios iš Europos Bendrijos steigimo sutarties.ETT taip pat nustatė, kad ES teisė visoje ES teritorijoje turi būti taikoma visiškai vienodai. Bendrijos teisės negali paneigti jokios nacionalinės teisės priemonės (pvz. rėmimasis savo konstitucine teise).LR Seimo 2004 m. liepos 13d. priimtas Konstitucinis aktas ”Dėl LR narystės Europos Sąjungoje”. Jame pažymėta: ”ES teisės normos yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama ES, ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju, jos turi viršenybę prieš LR įstatymus ir kitus teisės aktus”.Tiesioginio galiojimo principas-reiškia, ES teisės aktai tiesiogiai galioja valstybių narių nacionalinėse teisės sitemose, jiems nereikia papildomų nacionalinių inkorporavimo priemonių tam kad sukeltų teisines pasekmes (pvz reglamentas yra tiesiogiai galiojantis).Taigi viršenybės principas kartu su tiesioginiu galiojimu yra esminiai ES teisės skiriamieji bruožai .Jie vienas kitą papildo: tiesioginis galiojimas gali būti visiškai efektyvus, kai jis kartu reiškia, kai nacionalinės teisės normos turi ”paklusti” ES teisės viršenybei ir valstybė jokiomis priemonėmis negali tam trukdyti.

NACIONALINĖS TEISĖS HARMONIZAVIMO PROCESAS SU ES TEISE

Nacionalinės teisės harmonizavimas reiškia valstybės vidaus teisės normų suderinimą su tarptautinės teisės aktais, įpareigojančiais valstybę.Harmonizavimas - tai toks siekiamas suderinamumo lygis,kai ES lygiu sukuriamos vienodos teisinės prielaidos (pagrindai), kuriais remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgiant į siekiamus tikslus, harmonizavimo lygis gali būti skirtingas: pradedant nuo visiško harmonizavimo, kai nustatomos detalios bendros taisyklės (pvz. užtikrinant pagrindinių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimą) iki minimalaus harmonizavimo-kai nustatomi tik tam tikri minimalūs standartai (pvz. aplinkos apsaugos, darbuotojų apsaugos srityse).

13

1995 m. birželio 12d. LR su ES (tuo metu- Europos Bendrijomis) pasirašė Europos (asociacijos) sutartį, kurios 69 str. nustato, kad LR sieks, jog jos įstatymai būtų laipsniškai suderinti su Bendrijų teise.Šios sutarties 70 str. išvardija pagrindines teisinio reguliavimo sritis, kur toks suderinimas turi būti atliktas: muitai, bankininkystė, sveikatos apsauga, vartotojų apsauga,transportas, telekomunikacijos ir kt. Šis straipsnis be to numato, kad pirmiausia teisės harmonizacija turi būti atlikta vidaus rinkos, konkurencijos, darbo apsaugos, gamtosaugos ir vartotojų apsaugos srityse.Taigi harmonizacijos procesas iš esmės apima visą LR ūkinės veiklos tiesioginį ir netiesioginį reguliavimą.

14

2 ТЕМА

Viesojo administravimo sistema Vieojo administravimo sistemos �

struktūra, jos elementai. ios sistemos �teisiniai pagrindai. Vieasis administravimas ir �vykdomoji valdžia. Programos, strategijos ir planai vieojo administravimo srityje. Vieojo � �administravimo sektoriaus būklės analizė. Vieojo administravimo sistemos �organizavimas centralizacijos ir decentralizacijos kontekste. Vieojo �administravimo socialiniai aspektai.

Vieojo administravimo subjektų sistema� . Administracinis teisinis vykdomosios valdžios institucijų statusas. Valstybiniai ir savivaldybių administravimo Centriniai ir teritoriniai subjektai. Kiti vieojo administravimo subjektai.� Teisiniai būdai įmonėms, įstaigoms, organizacijoms suteikti ar deleguoti vieojo �administravimo įgaliojimus. Administracinės teisės normos, nustatančios tam tikro valdymo grandžių (institucijų, tarnautojų) teisinį statusą. Vieojo administravimo subjektų �teisinė atsakomybė.

Europos Sąjungos teisės įtaka vieojo �administravimo institucijų teisinio statuso, kompetencijos, diskrecijos ir jų veiksmų apskundimo reglamentavimui, administracinės atsakomybės reglamentavimui, ES teisės įtaka valstybinių institucijų administraciniams gebėjimams.

Bendroji valdymo sąvokaValdymu daromas poveikis žmogaus arba žmonių grupės valiai. Jis skatina motyvuoti savo apsisprendimą elgtis pagal oficialų paliepimą.

Valdymo santykiai i visų žmonių arba jų grupių �santykių iskiriami remiantis taisyklėmis, pagal kurias �skirstomos subjektų teisės ir pareigos.

Bendrąja prasme valdymas yra valdančiojo poveikis valdomajam siekiant užsibrėžto bendros valdymo sistemos tikslo.

Kartu valdymas gali būti suprantamas ir ne tik kaip valdiniai santykiai, bet ir kaip procesas arba valdinių santykių įgyvendinimas.

Valdantysis Valdomasis = “valdžia”, “valdymas”, “vadovavimas”, “pavaldumas”.Valstybės valdymo sąvokaKalbėdamas apie valstybės reikalų tvarkymą prof. M. Romeris vartojo terminą “valdymas”. Nagrinėdamas valdžių padalijimą, jis daugiau dėmesio skyrė iuolaikinėse valstybėse paplitusiam “trilypiam” valdžių� padalijimui. iame kontekste vykdomosios valstybės �valdžios funkciją (be įstatymų leidžiamosios ir teismines) jis vadino “valdymu arba administravimu”.

Vykdomosios valdžios funkcijas įgyvendinančias valstybės institucijas valdymo arba administravimo organais vadino ir prof. P. Leonas, pabrėždamas, kad “atitikdami trims didžiosioms valstybės valdžios vykdymo rūims – įstatymų leidimui, teismui ir �valdymui, - ir valstybės organai yra skirstomi į tris rūis: įstatymo leidimo, teismo ir valdymo �(administracijos) organus.Valstybinio administracinio teisinio valdymo sąvokaValstybinis valdymas gali būti suprantamas dviem aspektais.

Siaurąja prasme – valstybės valdymo vykdomųjų organų veikla. Plačiąja prasme – tai i esmės visa valstybinė veikla, �visas valstybės aparato darbas.

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką viešojo administravimo pareigybės yra “tos, kurios susijusios su tiesioginiu ar netiesioginiu dalyvavimu, vykdant viešosios valdžios funkcijas, kurių paskirtis yra ginti bendruosius valstybės arba kitų valstybinių administracinių vienetų interesus. Tokios pareigybės reiškia, kad jas užimančiuosius su valstybe turi sieti ypatingas solidarumo ryšys bei jiems turi būti suteikiamos teisės ir pareigos, kurios yra pilietybės pagrindas”. Taip pat Teismo nuomone, tokios pareigybės yra “būdingos specifinei viešosios administracijos veiklai tiek, kiek jai pavestas viešosios valdžios vykdymas ir atsakomybė už bendrųjų valstybės interesų gynimą.”

Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla leidžiant nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teisės aktus įstatymams įgyvendinti.

Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.

Viešojo administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, pagal įstatymus turintis įgaliojimus leisti norminius administracinius aktus.

Viešojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

Asmuo – fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas, neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas, nuolatinis pasitarimas).

Pareigūnas – valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.

Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas.Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

15

Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.Administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant administracinę procedūrą.

Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.

Viešųjų paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.Tarnybinė pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.

Pagrindinės viešojo administravimo sritys:1) administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė;2) administracinių paslaugų teikimas;3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas;4) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.Viešojo administravimo principaiįstatymo viršenybės.objektyvumo. proporcingumo. nepiktnaudžiavimo valdžia. tarnybinio bendradarbiavimo. efektyvumo.subsidiarumo. „vieno langelio“.

1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;4) nepiktnaudžiavimo valdžia.

Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;5) tarnybinio bendradarbiavimo.Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;7) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;8) „vieno langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.

TEISĖS SUBJEKTASTeisės subjektas bet kurioje teisės šakoje – tai turėtojas, nešėjas būtinų jo gyvybinių poreikių ar galių įgyvendinimui teisių ir pareigų, suteikiamų atitinkamu teisės aktu, dalyvavimu visuomenės, kolektyvo ar valstybės gyvenime.Bendriausia prasme teisės subjektas- tai teisinių santykių dalyvis (subjektas).

TEISINIS SUBJEKTIŠKUMASTeisinių santykių subjektai pasižymi tam tikra teisine charakteristika – teisiniu subjektiškumu, kurio sąvoką sudaro:1. Teisnumas2. Veiksnumas

Teisnumas yra teisės normų objektyviai suponuotas leidimas turėti, įgyti tam tikras subjektines teises ir pareigas. Tai reiškia, kad teisnumas nėra automatiškai įgyjama žmogaus savybė jam gimstant, kaip kartais galima įsivaizduoti skaitant teisinę literatūrą. Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė, kuri asmeniui, kaip teisės subjektui, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikiama ir pripažįstama vienoje ar kitoje socialinėje-ekonominėje formacijoje.[1]Teisnumas nėra ir subjektinė teisė. Teisnumas – tai objektyvi galimybė įgyti teisės normų suponuotas teises ir pareigas, o subjektinė teisė – tai konkrečiam teisinio santykio dalyviui priklausanti, kito teisinio santykio dalyvio pareigos garantuojama ir valstybės prievartos priemonėmis saugoma teisė. Tai reiškia, kad teisnumas įgyvendinamas per subjektines teises.TEISNUMO RŪYS�Skiriamos kelios teisnumo rūys:�

Bendrasis – principinis leidimas turėti bet kurią subjektinę teisę, kurios nedraudžia įstatymas;

akinis – � tai specializuotas leidimas įgyti tam tikros teisės akos teises (rinkimų, darbo);�

16

Specialusis (arba tarnybinis, profesinis) – tai leidimas įgyti tokias teises, kurių įgyvendinimas reikalauja i asmens specialaus �isilavinimo, talento. Specialiąjam teisnumui �būdinga tai, kad asmeniui jis gali būti ribojamas: toks asmuo gali netekti leidimo kuriam tai laikui verstis specialisto praktika. Tačiau jis negali prarasti bendrojo teisnumo.

Administracinis teisnumas - tai administracinių teisinių santykių subjekto (dalyvio) potenciali galimybė naudotis jam suteiktomis teisėmis, laisvėmis, o taip pat vykdyti pareigas, įgyvendinti jam priskirtą kompetenciją ir įgaliojimus viešojo valdymo (administravimo) srityje.Iš praktinės pusės, administracinės teisės subjekto teisnumas tik sudaro prielaidas jo teisinio statuso realizavimui.Piliečiams administracinis teisnumas atsiranda gimus ir pasibaigia mirus.Valstybinėms organizacijoms administracinis teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo (sudarymo) momento, o valstybės tarnautojams - nuo jų paskyrimo į valstybinę pareigybę valstybės tarnyboje arba nuo jų priėmimo į valstybės tarnybą momento. Nevyriausybinės organizacijos teisnumą įgyja nuo įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre momento.

Administracinės teisės subjektai kartu su administraciniu teisnumu turi turėti ir administracinį veiksnumą, t.y. turėti galimybę savo veiksmais realizuoti jiems priklausančias subjektinias teises ir teisines pareigas vieojo (administravimo) srityje. �Fizinių ir Juridinių asmenų administracinis veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais ir sprendimais įgyti ir įgyvendinti teises, sukurti sau ir kitiems asmenines pareigas, jas vykdyti ir užtikrinti piliečių teises ir laisves.VEIKSNUMAS - tai subjektams priklausančių teisių ir laisvių svarbiausia realizavimo sąlyga, o taip pat nustatytų pareigų vykdymas.Atskirų administracinės teisės subjektų veiksnumas atsiranda skirtingu metu. Piliečiams administracinio veiksnumo atsiradimas siejamas su tam tikru amžiumi. Pilnas administracinis veiksnumas jiems atsiranda sulaukus 18 metų amžiaus. Ribotą veiksnumą piliečiai gali įgyti ir iki 18 metų amžiaus.

Administracinės teisės subjektai kartu su administraciniu teisnumu turi turėti ir administracinį veiksnumą, t.y. turėti galimybę savo veiksmais realizuoti jiems priklausančias subjektines teises ir teisines pareigas vieojo �(administravimo) srityje. Fizinių ir Juridinių asmenų administracinis veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais ir sprendimais įgyti ir įgyvendinti teises, sukurti sau ir kitiems asmenines pareigas, jas vykdyti ir užtikrinti piliečių teises ir laisves.

Veiksnumas yra teisinio santykio dalyvio kompleksiškas (dvasinis, fizinis, intelektinis ir pan.) gebėjimas šias objektyviai suteiktas teises susikurti sau, paversti jas savo subjektinėmis teisėmis, kurios gali būti įgyvendintos kartu vykdant atitinkamas pareigas.Tai reiškia, kad veiksnumo pagrindas yra teisnumas, t.y. įgyvendinti galima tik tai, kas teisės normomis objektyviai yra pripažįstama vienam ar kitam asmeniui.Bendrasis civilinis fizinio asmens teisnumas atsiranda jam gimus (kai kuriais atvejais – tik esant

pradėtam). Veiksnumui atsirasti reikia tam tikro amžiaus, atitinkamos psichinės būsenos ir pan.

Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pat metu – atlikus visus teisės aktų nustatytus formalumus, kurie yra pakankamas pagrindas nustatyta tvarka paskelbti (įregistruoti) juridinį asmenį.

KOMPETENCIJAKlausimų ar reiškinių sritis, kurią kas gerai išmano.Darbuotojo ar įstaigos veikimo sritis ir įgaliojimų apimtis.lot. k. competo [com + peto]1. drauge siekti; 2. sueiti, susitikti; 3. sutapti;4. perk. r. 1) atitikti; 2) tikti; 3) sugebėti;5. vėl. jur. reikalauti pagal įstatymą.

INDIVIDUALŪS IR KOLEKTYVINIAI TEISĖS SUBJEKTAITeisės subjektai, kaip teisinių santykių dalyviai skirstomi į:

individualius (fiziniai asmenys) kolektyvinius (juridiniai asmenys ir įmonės,

neturinčios juridinio asmens teisių).

INDIVIDUALŪS TEISĖS SUBJEKTAIIndividualūs teisės subjektai (fiziniai asmenys) yra bendrinė kategorija ir apima 4 subjektų rūšis:

piliečius, užsieniečius, asmenis be pilietybės (apatridus), asmenis, turinčius specialų administracinį

teisinį statusą.

KOLEKTYVINIAI TEISĖS SUBJEKTAIKolektyviniai teisinių santykių subjektai gali būti:

valstybė valstybės institucijos visuomeniniai susivienijimai, tarp jų ir

religiniai, politinės partijos gamybinės organizacijos užsienio firmos

VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAI – valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei valstybės tarnautojai, kuriems įstatymai suteikia viešojo administravimo funkcijas.Valstybės administravimo subjektai yra dviejų rūšių:

centriniai teritoriniai

Viešojo administravimo subjektų sistema1. Viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

2. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro:valstybinio administravimo subjektai,savivaldybių administravimo subjektai,kiti viešojo administravimo subjektai.

3. Valstybinio administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

4. Valstybinio administravimo subjektai yra:

17

1) centriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija;2) teritoriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.

5. Savivaldybių administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

6. Kiti viešojo administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

TEISĖS SUBJEKTASTeisės subjektas bet kurioje teisės šakoje – tai turėtojas, nešėjas būtinų jo gyvybinių poreikių ar galių įgyvendinimui teisių ir pareigų, suteikiamų atitinkamu teisės aktu, dalyvavimu visuomenės, kolektyvo ar valstybės gyvenime.Bendriausia prasme teisės subjektas- tai teisinių santykių dalyvis (subjektas).

Valstybinio valdymo subjektaiValstybinio valdymo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai, turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar tam tikras jos funkcijas.Valstybinio valdymo subjektai įgyvendina valstybės valdymą ūkinėje, politinėje, socialinėje – kultūrinėje srityse. Valstybinio valdymo institucijos

Valstybinio valdymo institucija – tai valstybės institucijų aparato sudėtinė dalis, kuri turi savo struktūrą, kompetenciją, teritorines veiklos ribas ir valstybės vardu įgyvendina vykdomąją ir tvarkomąją veiklą. Valstybinio valdymo institucijos sudaro atitinkamą sistemą, kuriai būdinga tai, kad žemesnės sistemos institucijos ir pavaldžios ir atskaitingos aukštesnėms institucijoms (pvz.: ministerijos Vyriausybei).

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ SUBJEKTIŠKUMASValstybės institucijų subjektiškumas yra ypatingas. Tuo, kad šios institucijos vykdo valdžios įgaliojimus – turi teisę duoti kitiems teisės subjektams privalomus paliepimus ir jų vykdymą užtikrinti teisine valstybės prievarta.

ĮSTATYMŲ VYKDOMOJI VALDŽIAVykdomoji valdžia – tai institucijos, kurios įgyvendina valstybinę valdžią vykdydamos įstatymus ir kitus teisės aktus. Valstybės vadovas atstovauja šaliai, vykdo kitus šalies konstitucijoje ir įstatymuose numatytus įgaliojimus. Vyriausybė – aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos pagrindu priimtu Vyriausybės įstatymu valstybinio valdymo institucijų sistemą sudaro: Vyriausybė;ministerijos;Vyriausybės įstaigos;Vyriausybės komitetai ir komisijos;įstaigos prie ministerijų;apskrities viršininkų institucijos.

Vyriausybė – pati įtakingiausia ir galingiausia institucija. Ji valdo kitas institucijas, reguliuoja jų veiklą, bet ir pati reaguoja į jų reikalavimus. Iš visų socialinių institucijų Vyriausybė yra galingiausia ir tik ji viena turi teisę naudoti jėga.Vyriausybė – aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis valstybės valdžios organas, vykdantis svarbiausias valstybės valdymo funkcijas .

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tvarko krašto reikalus; saugo Lietuvos Respublikos teritorijos

neliečiamybę; garantuoja valstybės saugumą ir viešąją

tvarką Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl

įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

rengia valstybės biudžetą; teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų

projektus; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko

ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai

MINISTRO PIRMININKO KOMPETENCIJA1. Sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti

Respublikos Prezidentui.2. Teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl

ministrų skyrimo ir atleidimo.3. Suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti

tarptautines sutartis.4. Teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą.5. Kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems

vadovauja.6. Sudaro Vyriausybės delegacijas oficialiems

vizitams į kitas šalis.7. Pasirašo Vyriausybės nutarimus.8. Leidžia potvarkius, priima operatyvinius

sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.

Ministerijos jos priskiriamos prie centrinio vykdomosios valdžios institucijų lygmens;ministerijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais ir kt.;ministerija yra vienvaldiškumo principu sudaryta institucija, kuriai vadovauja ministras;šias institucijas steigia ir panaikina Seimas Vyriausybės siūlymu;joms vadovauja ministras, kuris svarbiausiai klausimais tariasi su kolegija, kurią sudaro ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretorius;vidinę organizacinę struktūrą sudaro vadovybė, valstybės tarnautojai ir administracija, kuri dar yra skirstoma į departamentus, skyrius, padalinius;pagrindiniai ministerijų uždaviniai: plėtoti joms pavestų sričių sistemą, disponuoti turimais ištekliais siekiant kuo efektyviauįgyvendinti valstybės politiką toje srityje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis;vykdydamas jam pavestus uždavinius ministras leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus.

Ministerijos

18

1. Aplinkos ministerija 2. Energetikos ministerija3. Finansų ministerija 4. Krašto apsaugos ministerija 5. Kultūros ministerija6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija7. Susisiekimo ministerija8. Sveikatos apsaugos ministerija 9. Švietimo ir mokslo ministerija 10. Teisingumo ministerija 11. Užsienio reikalų ministerija 12. Ūkio ministerija 13. Vidaus reikalų ministerija 14. Žemės ūkio ministerija

MINISTRO KOMPETENCIJA Sprendžia ministerijos kompetencijai

priklausančius klausimus. Teikia Vyriausybei projektus. Tvirtina įstaigų prie ministerijų nuostatus. Tvirtina ministerijos administracijos struktūrą,

padalinius, koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą.

Skiria ir atleidžia ministerijos valstybės tarnautojus.

LR VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ

Įstaigos prie ministerijų priklauso tos ministerijos veiklos sričiai.

Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius, pavaldus Ministrui pirmininkui.

Vadovas vykdo įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas bei yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.

Leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi.

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ SĄRAŠAS:1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas

prie LRV  2. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie

LRV 3. Lietuvos archyvų departamentas prie LRV 4. Lietuvos Respublikos ginklų fondas 5. Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV 6. Statistikos departamentas prie LRV 7. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas

prie LRV 8. Valstybinė atominės energetikos saugos

inspekcija 9. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 10. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 11. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės

tarnyba prie LRV 12. Viešųjų pirkimų tarnyba prie LRV

VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS  VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS:

1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas 2. Mokestinių ginčų komisija prie LRV 3. Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centras 4. Vyriausioji administracinių ginčių komisija 5. Valstybinė jaunimo reikalų taryba 6. Valstybinė lošimų  priežiūros komisija 7. Draudimo priežiūros komisija 8. Ryšių reguliavimo tarnyba 9. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas

Įstaigos prie ministerijų prie ministerijų gali būti Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat tarnybos bei inspekcijos (Mokesčių inspekcija, Policijos departamentas);šių įstaigų vadovai atskaitingi ministrui;

įstaigos prie ministerijų sprendžia ministerijos kompetencijai paskirtus klausimus;joms dažniausiai vadovauja generalinis direktorius, kuris taip pat turi sudarytą patariamąją instituciją – kolegiją arba tarybą;šių įstaigų sprendimai įgyvendinami vadovo įsakymais.apskritis – aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, kitas institucijas organizuoja Vyriausybė;apskrities viršininkas vadovauja apskričiai, o jį skiria ir atleidžia Vyriausybė;jis privalo įgyvendinti valstybės politiką įvairiais klausimais jam paskirtoje apskrityje; koordinuoti apskrityje esančių ministerijų, kitų padalinių veiklą, derinti savivaldos institucijų veiklą;apskrities viršininkas turi teisę priimti nurodymus, pavedimus, rezoliucijas, taip pat gali panaikinti arba sustabdyti jo apskrityje esančių įmonių teisės aktus, jei šie neatitinka Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų;apskrities viršininkas turi informuoti Seimą apie apskrityje funkcionuojančias organizacijas, jų veiklą;apskrities viršininkas turi apskrities tarybą, kuri yra jo patariamasis organas. Į šią tarybą įeina pats viršininkas, pavaduotojai, savivaldybių merai;apskrities viršininkas jam paskirtoms funkcijoms įgyvendinti formuoja administraciją ir jai vadovauja;

APSKRITIES VIRŠININKASApskrities viršininko įgaliojimai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose.Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms. APSKRITIES VIRŠININKO KOMPETENCIJA

Įgyvendina valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos ir kitose srityse.

Įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo, išskyrus aukštąsias mokyklas, įstaigas, bibliotekas, muziejus, teatrus, koncertines įstaigas, kultūros centrus ir kitas kultūros įstaigas.

Numato prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengia programas.

Organizuoja Vyriausybės patvirtintų valstybinių sveikatos strategijų ir sveikatos apsaugos reformų įgyvendinimą apskrityje.

Neviršydamas savo įgaliojimų nagrinėja fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir priima dėl jų sprendimus.

Administracinės teisės, kaip ir bet kurios kitos teisės šakos, subjektas – tai apibrėžtų teisių ir pareigų turėtojas, kurias jam suteikia atitinkamos administracinės teisės normos, įstatymai bei kiti teisės aktai. Tam tikro valdymo grandžių, valstybės institucijų bei jų tarnautojų, įpareigotų atliktį viešąjį administravimą, statusą ir veiklą įprastai reglamentuoja procesinės administracinės teisės normos.

Apskrities viršininkas įgyvendina valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse.

Suvokdama vietos valdžios svarbą, Europos Taryba subūrė Europos vietinės ir regioninės savivaldos kongresą (CLARE). Sis vietos ir regionines savivaldas Europos Taryboje atstovaujantis organas savo veiklą

19

grindžia Europos vietos savivaldos chartija, t. y. tarptautine konvencija, reikalaujančia, kad ją ratifikavusios Europos valstybės laikytųsi tam tikrų sąlygų, principų ir tradicijų. 1985 m. spalio 15 d. parengtoje ir nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Europos vietos savivaldos chartijoje idėstomi bendri europiniai �standartai tam, kad būtų ginamos bei plečiamos vietos savivaldų teisės bei laisvės. 1993 m. stodama į Europos tarybą Lietuva įsipareigojo pasirayti ir ratifikuoti � Europos vietos savivaldos chartiją. 1996 m. lapkričio 26 d. Strasbūre i Chartija �buvo pasirayta, tačiau ratifikuota tik 1999 m. gegužės �mėnesį ir įsigaliojo Lietuvoje 1999 m. spalio 10 d. užimdama deramą vietą Lietuvos teisinėje sistemoje.

Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimas reikia, kad mūsų valstybė įsipareigoja suderinti vietos �savivaldą reguliuojančius įstatymus su chartijos nuostatomis ir laikytis visų joje įtvirtintų principinių reikalavimų. Chartijos ratifikavimas neabejotinai buvo teigiamas žingsnis plėtojant demokratiją, įgyvendinant decentralizacijos ir subsidiarumo principus Lietuvoje.

Kodėl Europos vietos savivaldos chartija yra Lietuvai svarbus dokumentas? Chartija įtvirtina vietos savivaldos konstitucinio ir teisinio pagrindo principą, nustato vietos savivaldos masto, bendruomenės teritorijos ribų apsaugos, savivaldos institucijų administracinės struktūros, vietos valdymo institucijų administracinės priežiūros bei kitus svarbius vietos savivaldos organizavimo ir veiklos principus.

Chartija įpareigoja alis laikytis pagrindinių taisyklių, �garantuojančių politinę, administracinę bei finansinę vietos valdžios institucijų nepriklausomybę. Joje įtvirtinta nuostata, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas. Chartija dažnai vadinama "mažąja savivaldos konstitucija", ji suteikia teisines garantijas tolesnei savivaldos plėtrai, padeda spręsti dažnai problematikus centrinės ir vietos valdžios santykių �klausimus.

SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAIo savivaldybės taryba, meras,

savivaldybės kontrolierius, jiems pavaldžios įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai (pareigūnai), kuriems įstatymai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės institucijos - tai:

Savivaldybės taryba ir meras (atstovaujamoji institucija),

Savivaldybės administracija (vykdomosios institucijos).

Šios institucijos turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas.

Savivaldos institucijų žinioje yra vietinio lygio klausimų sprendimas, kai kurie valstybinio lygio įgaliojimai, suteikti vietos savivaldos institucijoms.

Savivaldos institucijos, vykdydamos įstatymų ir veiklos reglamento pavestas funkcijas, veikia kompetencijos ribose.

SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA Savarankiška; Deleguota

SAVARANKIŠKA KOMPETENCIJAPagal savarankišką kompetenciją, savivaldos institucijos turi veikimo, sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatytose ribose.

Pagal savarankiškąją kompetenciją savivaldybės yra atsakingos už šių funkcijų atlikimą:

Ikimokyklinis vaikų ugdymas, jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas, bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas, sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir kitos.

Už savarankiškos kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi tarybai.

DELEGUOTA KOMPETENCIJA Savivaldos institucijos priimdamos sprendimus

valstybės deleguotos kompetencijos klausimais vadovaujasi įstatymais, valstybės nutarimais, bei kitais poįstatyminiais aktais.

Pagal šią kompetenciją savivaldybės atsakingos už šių funkcijų atlikimą:

Civilinės būklės aktų registravimas, civilinės saugos organizavimas, kompensacijų, socialinių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas, statistikos duomenų teikimas, dalyvavimas organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus ir kt. įstatymų perduotas funkcijas.

Savivaldos institucijų sprendimai neviršijantys jų kompetencijos yra privalomi visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms taip pat pareigūnams ir gyventojams.

Kaip savivaldybės laikosi Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar tinkamai vykdo valstybės nutarimus, prižiūri savivaldybės kontrolierius (tiesiogiai kontroliuojantis savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekantis vidaus audito funkcijas), Seimo kontrolieriai (tiriantys piliečių skundus dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo valdžia ar biurokratizmo), valstybės kontrolierius bei Valstybės kontrolės skyriai.

Administracines teisės normas, adresuotas valstybinio valdymo institucijoms, galima suskirstyti į ias grupes:�

normos, nustatančios valstybinių valdymo institucijų (ministerijų, departamentų) sukūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką;

normos, nustatančios tam tikrų institucijų įgaliojimus sukuriant, didinant, perduodant į kitą žinybinę priklausomybę ir likviduojant valdymo funkcijas;

normos, nustatančios įvairių valdymo institucijų kompetenciją (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai);

normos, nustatančios valstybinių institucijų struktūrą;

normos, nustatančios valstybinių valdymo funkcijų teisinės veiklos formas ir metodus (pvz., prievartos priemonių taikymą);

normos, nustatančios valstybinio aparato atskirų grandžių tarpusavio santykius (pvz., pavaldumą).

20

normos, nustatančios kontrolės organizavimą ir vykdymą valstybinio valdymo srityje;

normos, nustatančios valstybinio valdymo institucijų pareigas piliečiams.

21

3 ТЕМА Nors diskusijos dėl diskrecijos, kaip sudedamosiosteisės sistemos dalies, o kartu ir administracinės diskrecijos,kaip vieno iš administracinės teisės institutų, Lietuvojesuaktyvėjo gana neseniai [1], demokratiniamepasaulyje šios teisinės kategorijos toli gražu nėra naujos.Nesiekiant kartojimosi, o vien tikslumo ir aiškumo sumetimaisreikėtų priminti, kad sąvoka „diskrecija“ (kildinamaiš lot. termino discretio, angl. discretion, pranc.discretion) reiškia veiksmų laisvę ir nuožiūrą. Anot žymausteisės mokslų profesoriaus D. J. Galligano, šiuolaikinėjeteisėje diskrecija pirmiausia yra pasirinkimo,sprendimų bei veiksmų laisvė.Viešojo administravimo,vykdomosios valdžios įgyvendinimo srityje suteikiamadiskrecija apibūdinama kaip viešojo valdymosubjekto galimybė pasirinkti elgesio variantą tais atvejais,kai įgyvendinant jo turimus įgaliojimus turi būtipriimtas administracinis sprendimas, kuris paprastai būnaįforminamas norminiu arba individualaus pobūdžioteisės aktu.Administracine diskrecija vykdomosiosvaldžios, viešojo administravimo institucijosnaudojasi taikydamos (kartu ir aiškindamos) norminiusadministracinius aktus, o viešojo administravimo institucijųdiskrecija, administracijos įgyvendinama leidžiantnorminius administracinius aktus, kitaip tariant, vykdantkvazilegislatyvines funkcijas [3, p. 59], dar vadinamalegislatyvine (teisėkūros) diskrecija.Administracinė diskrecija yra siejama su vykdomosiosvaldžios funkcijų įgyvendinimu, viešuoju administravimu.Iš esmės tai – galia, suteikianti administravimosubjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus,leidžianti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantųpasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Būtentadministracinė diskrecija užtikrina lankstumą viešojoadministravimo institucijų ir pareigūnų veikloje, leidžiajiems adekvačiai reaguoti į iškilusias problemas beioperatyviai spręsti iškilusius klausimus, nes įstatymųleidėjas, priimdamas įstatymus, negali numatyti visų aplinkybių,kurios gali iškilti ateityje.Iš pateiktos sampratos akivaizdu, kad administracinėdiskrecija įgyvendinama, kai viešojo administravimoinstitucijos ir pareigūnai pagal jiems nustatytą kompetencijąįgyja erdvės tam tikrai elgesio laisvei. Taip patakivaizdu ir tai, jog ši „laisvė“ jokiu būdu negali reikštijokios kontrolės nebuvimo ar netgi viešojo administravimosubjekto savivalės legalizavimo.Klausimas dėl absoliučios diskrecijos negali būtikeliamas. Pirmiausia diskrecija visuomet turi būti teisinė– nustatyta teisės aktuose. Antra, dažniausiai (nors irnebūtinai) tuose pačiuose teisės aktuose nustatoma josapimtis, kuri ir lemia, ar diskrecija yra plati, ar siaura.Tačiau administracinę diskreciją (kaip ir apskritai teisinędiskreciją) ribojančių veiksnių yra labai įvairių. Vieni

jų yra sąmoningai nustatyti, kiti – susiformavę praktikojearba kitaip nulemti viešojo administravimo poreikių.Iš pastarųjų galima paminėti tokius veiksnius kaip diskrecijosribojimą per ją įgyvendinančių asmenų paskyrimą,socialinės aplinkos bei ankstesnės patirties, mokymųįtaką, vidinius veiksnius, tradicijas, įpročius, institucinįkontekstą – tam tikro viešojo administravimo subjektoįgaliojimų ribojimą kito subjekto įgaliojimais, nesvisos valstybės institucijos tam tikru būdu yra susijusiosir nė viena nėra atribota nuo kitų [5, p. 49].Kalbant apie sąmoningus diskrecijos ribojimo būdusnorėtųsi dar išskirti paties subjekto valia ir sprendimaisnustatomus jo administracinės diskrecijos suvaržymo(pvz., savo paties viešojo administravimo subjektosudarytomis sutartimis, prisiimtais įsipareigojimais irt.t.) bei kitų subjektų nustatytus diskrecijos ribojimo būdus.Prie pastarųjų yra priskiriama diskrecinės kompetencijosribų nustatymas teisiškai įtvirtinant tam tikrusdiskrecijos įgyvendinimo principus (gaires), nustatantreikalavimą laikytis procesinių taisyklių, anot dr. J.Gumbio, tam tikrais atvejais – net nustatant konkrečiastaisykles (tačiau paliekant teisę jas aiškinti) bei suteikiantteises kitiems subjektams [5, p. 60] Tinkamo administracinėsdiskrecijos norminimo reikšmės bei administracinėsdiskrecijos principų įtvirtinimo Lietuvos teisėjeklausimas reikalauja atskiro dėmesio, be to, jis buvonagrinėtas ir anksčiau [pvz., 3, p. 204–210; 5, p. 51–57], tad šiame straipsnyje šis klausimas bus apžvelgiamastik siekiant atskleisti minėtųjų klausimų įtaką teisminiamadministracinės diskrecijos vertinimui.

Administracinės diskrecijos suteikimas viešojoadministravimo institucijoms vertintinas teigiamai, tačiausvarbu, kad būtų tinkamai išspręsti viešojo administravimoinstitucijų veiksmų laisvės vykdant viešojoadministravimo, vykdomosios valdžios funkcijas beipriimant administracinius sprendimus, ribų apibrėžimo,įgyvendinimo reglamentavimo bei teisminės kontrolėsklausimai. Lietuvoje visų minėtųjų klausimų teisinisreglamentavimas kelia tam tikrų problemų. Ateityje būtųsvarbu nustatyti bei teisiškai įtvirtinti pagrindiniuskriterijus, kuriais vadovaujantis būtų įgyvendinama administracinė diskrecija.Nors šiuo metu Lietuvos administraciniai teismaisusiduria su administracinės diskrecijos pripažinimo,įgyvendinimo klausimais, dabartinės teisminės administracinėsdiskrecijos priežiūros galimybės yra nepagrįstairibojamos nenuosekliu ir nepakankamu šio klausimoteisniu reglamentavimu.Administracinį procesą reglamentuosiančiame kodeksebūtina įtvirtinti teisminio administracinės diskrecijosvertinimo galimybes bei tvarką. Reglamentuojantadministracinį procesą turėtų būti aiškiai įtvirtinta, kadadministracinis teismas kompetentingas spręsti, ar tinkamaiįgyvendinta viešojo administravimo subjektui suteikta

22

administracinė diskrecija. Kartu turėtų būti numatoma,jog panaikinti skundžiamą administracinį aktą galimaremiantis tuo, jog minėtasis aktas pripažintas neteisėtu,nes jį priimant buvo pažeistos viešojo administravimosubjektui suteiktos administracinės diskrecijos ribosar kitu būdu buvo netinkamai įgyvendinta administracinėdiskrecija.Manytina, kad konstatavus, jog diskrecinėmis galiomisbuvo piktnaudžiaujama arba jos įgyvendintos netinkamai,galėtų būti numatoma teismo galimybė savosprendimu administracinį aktą panaikinti bei teisė įpareigotiviešojo administravimo subjektą priimti naująadministracinį aktą pašalinant teismo nurodytus administracinės diskrecijos įgyvendinimo pažeidimus.1. Demokratinėje valstybėje kiekviena iš trijų valdţių turi tam tikrą veiksmų laisvę, va-dinamą diskrecija, kuri sudaro prielaidas kiekvienai iš valdţių savarankiškai vykdyti savąją funkciją, t. y. veikiant savo nuoţiūra priimti savarankiškus sprendimus. Tačiau net ir turė-dama diskrecijos teisę kiekviena valdţia turi paisyti Konstitucijos, įstatymų ir bendrųjų teisės principų.2. Valdţių padalijimas nėra absoliutus ir grieţtas: kai kuriais atvejais matyti tam tikras valdţių susiliejimas arba funkcijų persipynimas. Vienas iš tokių atvejų yra teisėkūros funkci-jos suteikimas vykdomajai valdţiai, susijęs su legislatyvine administracijos diskrecijos teise. Legislatyvinės administracijos diskrecijos praktiškai neįmanoma kontroliuoti, kadangi įsta-tymų leidţiamosios valdţios priimti aktai, kuriais suteikiama legislatyvinė diskrecija, daţnai yra deklaratyvūs, todėl vykdančioji institucija gali gana laisvai pasirinkti įstatymo įgyvendi-nimo veiklos variantus.Kita vertus, net ir tais atvejais, kai įstatymų leidėjas įsakmiai nurodo, jog Vyriausybė turi parengti vieno ar kito įstatymo įgyvendinimo tvarką, neretai pasitaiko, jog Vyriausybė šių nu-rodymų nevykdo. Tokiais atvejais vykdomoji valdţia naudojasi „negatyviąja“ legislatyvine diskrecija, kuri pasireiškia neveikimu, Seimo įpareigojimų ignoravimu.Lietuvoje nėra aiškaus mechanizmo, kas ir kaip tokiais atvejais galėtų kontroliuoti le-gislatyvinę administracijos diskreciją. Prieinama išvada, jog legislatyvinė administracijos dis-krecija apskritai nėra kontroliuojama, išskyrus specifinę kontrolę tais atvejais, kai tai gali at-likti Konstitucinis Teismas (paskelbdamas prieštaraujančiais Konstitucijai tiek įstatymų lei-dţiamosios, tiek įstatymų vykdomosios valdţios aktus) ir administraciniai teismai (pripaţin-dami vykdomosios valdţios institucijų aktus prieštaraujančiais įstatymams).3. Administracinė diskrecija skiriasi nuo legislatyvinės administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksmų laisve, vykdydama savo, kaip vykdo-mosios valdţios, funkcijas, o antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkci-jas, ir toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvinė diskrecija. Taigi administracinė diskrecija reiškia, kad administracija, veikdama pagal kompetenciją, turi tam tikrą autono-mijos sferą, kurioje savo nuoţiūra gali rinktis iš alternatyvių veikimo būdų, priimti sprendimus.4. Pastebima administracinės diskrecijos didėjimo tendencija ir iš to kylantys privalu-mai bei trūkumai. Galima daryti išvadą, jog administracinės diskrecijos galia leidţia administ-62

racijai veikti lanksčiau, atsiţvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo esmines aplinkybes priimti teisingą, racionalų ir pagrįstą sprendimą, taip pat vadovautis ne tiek „įstatymo raide“, kiek „įstatymo dvasia“.Antra vertus, diskrecijos teisė padaro piliečius tam tikra prasme priklausomus nuo valstybės tarnautojų „malonės“, be to, administracinės diskrecijos teisę gana sudėtinga su-derinti su tokių principų, kaip patikimumas ir nuspėjamumas, įgyvendinimu.5. Administracinė diskrecija iš esmės skiriasi nuo administracinės savivalės, nes nėra nustatytų savivaliavimo ribų. Tuo tarpu administracinės diskrecijos atveju veiksmų laisvė nėra absoliuti, niekieno nevarţoma: visi administracijos veiksmai, priimami sprendimai negali paţeisti įstatymų bei teisės principų, tokių kaip teisės viešpatavimas (the Rule of Law), ir iš jo kylančių kitų principų (teisėtumo, proporcingumo, viešumo, skaidrumo, atskaitingumo, sąţiningumo, t. t.).6. Siekiant nustatyti administracinės diskrecijos kontrolės kriterijus buvo sukurta ultra vires doktrina, leidţianti įvertinti, ar nebuvo piktnaudţiaujama diskrecijos teise. Terminas ultra vires (lot.) reiškia „virš jėgų“. Analizuojant administracinės diskrecijos panaudojimą yra fiksuojami tie atvejai, kuriais administracija veikė viršydama savo įgaliojimus, perţengė dis-krecijos ribas.Ultra vires yra trejopo pobūdţio:a) esminė ultra vires (substantive ultra vires), kai administracija išsprendţia klausimą, nepriklausantį jos kompetencijai;b) procedūrinė ultra vires (procedural ultra vires), kai administracija nesilaiko nustaty-tos sprendimo priėmimo tvarkos, padaro procedūrinę klaidą;c) piktnaudţiavimas įgaliojimais (abuse of power), kai administracija veikia pagal savo kompetenciją ir laikosi nustatytų procedūrų, tačiau piktnaudţiauja suteiktais įgalio-jimais ir priima nepagrįstą, neteisingą sprendimą.7. Administracinės diskrecijos taikymo tinkamumą paprastai vertina teismai. Prece-dentinės teisės šalyse teismai, spręsdami, ar buvo piktnaudţiaujama administracine diskre-cija, sukūrė ir išplėtojo principų bei tam tikrų kriterijų sistemą, kurių svarbiausieji yra logiš-kumo ir protingumo principai, leidţiantys išsiaiškinti, ar konkretų sprendimą priimtų protingas, racionaliai mąstantis ţmogus, ir ar sprendimas priimtas pagrįstai, atsiţvelgus ir tinkamai įvertinus svarbias aplinkybes.

23

4 TEMA

KRAŠTO APSAUGOS IR VALSTYBĖS SAUGUMO VALDYMAS (I dalis)

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS KRAŠTO APSAUGOS VALDYMĄKrašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas - nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus.Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymasKaro prievolės įstatymas Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas Karo padėties įstatymasNepaprastosios padėties įstatymasTarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymasŽvalgybos įstatymasKariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymasKarių materialinės atsakomybės įstatymasKarių valstybinių pensijų įstatymasKovinių ginklų naudojimo Krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymasKaro policijos įstatymasLR Šaulių sąjungos įstatymasLR Ginklų fondo įstatymas ir kt.

KRAŠTO APSAUGOS VALDYMO SAMPRATAKrašto apsaugos sistemą sudaro:1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ir kiti koviniai piliečių bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei;3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;5) krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai;6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;

3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis;5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;6) vykdoma karybos srities standartizacija;7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.3. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).4. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.

Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindaiKrašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:

Demokratinė ginkluotųjų pajėgų kontrolėVisus sprendimus dėl gynybos politikos ir ginkluotųjų pajėgų priima demokratiškai išrinkta civilinė valdžia – tai vienas pagrindinių Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo principų, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymais.Pagal šį principą sprendimus dėl gynybos priima Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė. Kariuomenė yra politiškai neutrali, teisiškai ir instituciškai pavaldi civilinei vadovybei. 6 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos principai1. Krašto apsaugos sistema plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.2. Krašto apsaugos sistemos institucijoms taikomas demokratinės civilių kontrolės principas.

24

7 straipsnis. Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.2. Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa, sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.6. Krašto apsaugos ministru, viceministrais ir ministerijos kancleriu gali būti tik civiliai.7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, suderintą su Respublikos Prezidentu.

Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Taikos metu tik jis savo dekretais per krašto apsaugos ministrą (neatidėliotinais atvejais – tiesiogiai kariuomenės vadui) gali duoti įsakymus dėl ginkluotųjų pajėgų dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą. Respublikos Prezidentas ginkluoto valstybės užpuolimo atveju gali nedelsdamas priimti sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įvesti karo padėtį ar skelbti mobilizaciją. Tačiau vėliau šiuos Prezidento sprendimus Seimas turi patvirtinti arba panaikinti. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo ginkluotųjų pajėgų ir kitų nacionalinio saugumo institucijų parlamentinę kontrolę. Jis nustato Ginkluotųjų pajėgų organizaciją, plėtrą, apginklavimo poreikius ir asignavimus. Seimas skelbia nepaprastąją padėtį, įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Vyriausybė, veikdama per krašto apsaugos ministrą ir kariuomenės vadą, atsakinga Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms. Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija

Krašto apsaugos ministerija (KAM), viena iš 13 Lietuvoje veikiančių ministerijų. Ji atsakinga už krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės gynybinio pajėgumo plėtrą, kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų parengimą Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitų NATO uždavinių, Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos bei kitų tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

KARIUOMENĖLietuvos kariuomenė - valstybės ginkluotos gynybos institucija - krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis:-sauganti valstybės suverenitetą,-jos teritorijos bei oro erdvės neliečiamybę,-ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, -vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;3) įstatymų nustatytais atvejais teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.

KARIUOMENĖS STRUKTŪRA Lietuvos kariuomenę sudaro:

1) reguliariosios pajėgos;2) savanorių pajėgos;3) aktyvusis rezervas.

Reguliariosios pajėgos susideda iš:

1) sausumos pajėgų;2) karinių oro pajėgų;3) karinių jūrų pajėgų.

Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos Savanorių pajėgos yra sudedamoji kariuomenės dalis.Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės tarnybos karių.Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: -karių savanorių rengimas, -savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti,-gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, -pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis. 

Aktyvusis rezervas – atsargos kariai, įrašyti į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai atliekantys karines užduotis bei dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose.

KARO AKADEMIJA

25

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra krašto apsaugos ministrui atskaitinga karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos.Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.

KARO AKADEMIJOS MISIJANacionalinis saugumas Įstatymai:

1. Karo padėties įstatymas2. Nepaprastosios padėties įstatymas3. Civilinės saugos įstatymas 4. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas 5. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas6. Žvalgybos įstatymas 7. Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymas8. Karių materialinės atsakomybės įstatymas

Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas.Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.

2 straipsnis. Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektaiLietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, Valstybės saugumo departamentas, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.Straipsnio pakeitimai:3 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtra1. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais.2. Vadovaudamasi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti. Strategija gali būti pagal poreikį tikslinama atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius.

Priemonės:- dalyvavimas tarptautinėse saugumą stiprinančiose organizacijose; - narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje;

- nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų parengimas ir vykdymas; - nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veikla; - saugumo ir gynybos sistemą reglamentuojantys įstatymai.

Nacionalinį saugumą užtikrina: a) VALSTYBĖ: - prognozuodama (numatydama) iššūkius saugumui, rizikos veiksnius, pavojus bei galinčias kilti grėsmes;– vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką; – patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę; – garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju; – stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą; – rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos planus;– rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas; – integruodamasi į Europos Sąjungą (EU) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;b) PILIEČIAI: - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę; - rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui; - plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą. Nacionalinio saugumo institucijos veikia ir plėtojamos, saugumo stiprinimo priemonės rengiamos ir vykdomos vadovaujantis demokratinės kontrolės principais.Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones nustato šis įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos bei kiti teisės aktai. Šioms priemonėms finansuoti naudojamos nacionalinio biudžeto, kreditų bei paramos lėšos.Rizikos veiksniai:Valstybės ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Vyriausybės įsteigtas strateginių tyrimų ir analizės centras analizuoja bei prognozuoja išorės ir vidaus saugumo aplinkos pokyčius, seka rizikos veiksnių, pavojų, grėsmių atsiradimą bei vystymąsi ir teikia pasiūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Valstybės gynimo tarybai ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms dėl nacionaliniam saugumui stiprinti reikalingų priemonių. Valstybės gynimo taryba formuoja žvalgybinės informacijos poreikį.

Nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos:VADOVAUJANČIOS INSTITUCIJOS: Valstybės aukščiausiosios vadovaujančios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui, yra Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. VYKDOMOSIOS IR KITOS INSTITUCIJOS: Valstybės gynimo taryba; Užsienio reikalų ministerija; Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos; kariuomenė; Vidaus reikalų ministerija, policija, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba ir kitos ministerijos valdymo sričiai priklausančios viešąjį saugumą užtikrinančios įstaigos; Valstybės saugumo

26

departamentas; Specialiųjų tyrimų tarnyba; itos ministerijos ir valstybės bei savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją.Rizikos veiksniai nacionaliniam saugumui:Terorizmas; Karinės jėgos demonstravimas, grasinimai panaudoti jėgą, nedemokratiškai valdomų ginkluotųjų pajėgų buvimas; Pernelyg didelė LR priklausomybė nuo vienos valstybės strateginių žaliavų bei energijos tiekimo ar užsienio kapitalo; nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio objektų ar energetikos sektoriaus įmonių veiklos sutrikimas; Netolygi socialinė ir ekonominė raida, didinanti gyvenimo lygio skirtumą tarp įvairių socialinių grupių Korupcija; Šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla valstybių žvalgybos tarnybų veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respubliką; Masinio naikinimo ginklų, jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų nelegalus platinimas tebėra pasaulinis pavojus; Nesugebėjimas įsitvirtinti ir konkuruoti pasaulinėje informacijos rinkoje, gauti, apdoroti informaciją ir ją pritaikyti valstybės poreikiams, laiku ir tinkamai paneigti kitų subjektų sąmoningai ir nesąmoningai skleidžiamą neobjektyvią informaciją apie LR; Nekontroliuojama migracija, plintanti nelegali imigracija bei didėjanti Lietuvos piliečių; galimi nelaimingi atsitikimai ir avarijos pramonėje, stichinės ir gaivalinės nelaimės, epidemijos ir ekologinės katastrofos;

Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.Lietuvos nacionalinio saugumo sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiančia pavojus ir savo atsakomybę, pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę.Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis.Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius.Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija.Skyriaus pakeitimai:Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13) 2 SKYRIUSPAGRINDINIAI NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS ELEMENTAI PIRMASIS SKIRSNISNACIONALINIO SAUGUMO OBJEKTAI Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:– žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas;– tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos;

– valstybės nepriklausomybė;– konstitucinė santvarka;– valstybės teritorijos vientisumas;– aplinka ir kultūros paveldas;– visuomenės sveikata.Skirsnio pakeitimai:Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13) ANTRASIS SKIRSNISNACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai yra:- valstybė, jos nacionalinio saugumo bei gynybos ir kitos institucijos;- piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos. TREČIASIS SKIRSNISNACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI Nacionalinį saugumą užtikrina:a) VALSTYBĖ:– prognozuodama (numatydama) iššūkius saugumui, rizikos veiksnius, pavojus bei galinčias kilti grėsmes;– vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką;– patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę;– garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju;– stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą;– rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos planus;– rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas;– integruodamasi į Europos Sąjungą (EU) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;b) PILIEČIAI:- saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę;- rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui;- plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą.Nacionalinio saugumo institucijos veikia ir plėtojamos, saugumo stiprinimo priemonės rengiamos ir vykdomos vadovaujantis demokratinės kontrolės principais.Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones nustato šis įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos bei kiti teisės aktai. Šioms priemonėms finansuoti naudojamos nacionalinio biudžeto, kreditų bei paramos lėšos.Skirsnio pakeitimai:Nr. IX-1524, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)Nr. IX-2030, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1270 (2004-03-13) 3 SKYRIUSTEISINIAI NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis bei kiti įstatymai ir tarptautinės sutartys.Kertinės Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo klausimus, yra:

27

– Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika;– Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių teisių;– Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;– Konstitucijos 94 straipsnis, įpareigojantis Vyriausybę saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;– Konstitucijos 135 straipsnis, įpareigojantis Lietuvos Respubliką įgyvendinant užsienio politiką vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekti užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo;– Konstitucijos 142 straipsnis, įpareigojantis Seimą ir Respublikos Prezidentą priimti sprendimus panaudoti ginkluotąsias pajėgas bei imtis kitų veiksmų, būtinų Tėvynei apginti ar valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;– Konstitucijos 144 straipsnis, suteikiantis galią Seimui ir Respublikos Prezidentui įvesti nepaprastąją padėtį, jei iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai; ir– Konstitucijos sudedamosios dalies – 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto – reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.Nacionalinis saugumas taip pat grindžiamas Jungtinių Tautų Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentais, Šiaurės Atlanto sutartimi, žmogaus teisių apsaugos ir kitomis daugiašalėmis ir dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis, įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikai, taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.

Civilinė sauga - civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai ir veiksmus jai susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Lietuvoje yra gana daug ekstremalių situacijų šaltinių, galinčių sukelti daugelio žmonių žūtį ar pakenkti sveikatai. Tai  – Ignalinos atominė elektrinė, daugiau nei 250 chemiškai pavojingų objektų, pavojingų cheminių medžiagų pervežimai, susisiekimo sistema, naftos pramonė, dujotiekio bei naftotiekio tinklai. Negalima atmesti teroro bei diversijos aktų galimybės. Lietuvos Respublikos civilinė sauga tai valstybės gynybos ir valdymo sistemos dalis, apimanti šalies gyventojų apsaugą taikos ir karo metu, visumą specialių priemonių ir veiksmų gyventojams ir materialinėms bei kultūrinėms vertybėms apsaugoti pavojaus sąlygomis. Svarbiausias civilinės saugos tikslas rengti visuomenę savisaugai ir savigynai, skatinti iniciatyvą, rūpintis savimi ir valstybe, išmokti gintis nuo užsienio valstybės užpuolimo, kovoti su gaivalinėmis ir stichinėmis nelaimėmis, avarijomis ir katastrofomis, šalinti jų padarinius, organizuoti ir dirbti skubius gelbėjimo ir kitus darbus ekstremaliomis situacijomis, teikti pagalbą nukentėjusiems, gelbėti turtą ir kultūros vertybes. Civilinė sauga yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro:1) Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;2) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos;3) ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos;4) aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas.Iki 2005 m. Savo veiklą vykdė Civilinės saugos departamentas. 2005 m. sausio 1 d. Civilinės saugos departamentas prijungtas prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentasPriešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsakingas už  visuomenės, materialaus turto ir aplinkos apsaugą ekstremalių situacijų atvejais. Departamentas: -organizuoja ir vykdo gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų prevenciją. Tai savarankiškas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinys. -formuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos politiką Lietuvoje, numato priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų veiklos kryptis, rengia teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinę ir civilinę saugą ir kontroliuoja, kaip laikomasi jų reikalavimų, vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, organizuoja ekstremalių situacijų prevenciją ir valdymą, teikia rekomendacijas valstybės institucijoms bei ūkio subjektams ir koordinuoja jų veiklą civilinės saugos srityje, organizuoja priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą, informuoja visuomenę priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais, atlieka gaisrų ir gelbėjimo darbų apskaitą. Departamentas vadovauja didelio masto ekstremalių situacijų likvidavimui, organizuoja žmonių ir turto gelbėjimą bei padarinių šalinimą. -valdo gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, organizuoja valstybinio lygio civilinės saugos pratybas ir joms vadovauja.-tvarko civilinės saugos priemonių valstybės rezervą, sudaro sąlygas valstybės ir savivaldybių institucijoms, ūkio subjektams bei gyventojams pasirengti ekstremaliai situacijai, palaikyti šalies ūkio gyvybingumą, apsaugoti turtą ir aplinką nuo susidariusios ekstremalios situacijos. -kuria Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro centrinę duomenų bazę, kuria siekiama kaupti informaciją apie šalyje esančius pavojingus bei valstybinės reikšmės objektus.-koordinuoja priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ryšius su kitomis specialiosiomis tarnybomis bei valdžios struktūromis.Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslas :-paruošti visuomenę ekstremalioms situacijoms;-užtikrinti sklandų perėjimą nuo kasdienės veiklos prie veiklos ekstremalių situacijų metu bei sumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremalių situacijų atvejais;-išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą bei aplinką;-skatinti visuomenės iniciatyvą šiose srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veikla.Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždaviniai: -Perspėti gyventojus apie gresiančią ekstremalią situaciją, informuoti apie jos galimus padarinius ir priemones jiems likviduoti; -Atlikti ekstremalių situacijų prevenciją; -Organizuoti gyventojų aprūpinimą individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

28

-Žvalgyti ir žymėti pavojaus židinius; -Gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus; -Palaikyti viešąją tvarką nelaimės rajone; -Teikti medicinos pagalbą ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą ekstremalių situacijų atvejais; -Evakuoti žmones ir turtą iš pavojingų teritorijų; -Vykdyti sanitarinį švarinimą ir kitas kenksmingumo pašalinimo priemones; -Organizuoti laikiną nukentėjusiųjų apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą; -Organizuoti žuvusiųjų laidojimą; -Organizuoti nutrauktą būtiniausių komunalinių paslaugų teikimą; -Teikti pagalbą gyvybiškai svarbiems objektams išsaugoti; -Kaupti gyvybiškai svarbių materialinių vertybių atsargas; -Mokyti vadovus, darbuotojus, civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei gyventojus veiksmų ekstremalių situacijų atvejais; -Tirti ir analizuoti ekstremalių įvykių priežastis.Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.Pagr. įst. Reglamentuojantis šią sritį yra civilinės saugos įst. Taip pat galima paminėti Priešgaisrinės saugos įstatymą, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą. Taip pat yra daugybė įvairių taisyklių bei nuostatų pvz. Dėl privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo, Dėl civilinės saugos tarnybų funkcijų patvirtinimo ,Dėl civilinės saugos slėptuvių nuostatų

29

5 TEMA VIDAUS REIKALŲ VALDYMASVidaus reikalų valdymas - tai viena iš valstybinio valdymo sričių. Tai specialių institucijų veikla, planuojant, tvarkant ir koordinuojant valstybės vidaus reikalus.Vidaus reikalų valdymo institucijų sistemaPagal LR vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą:1. Vidaus tarnyba – vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma.2. Vidaus tarnybos sistema – Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų.3. Vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką visuomenės saugumo srityje įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.4. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims. Valstybinį valdymą vidaus reikalų srityje atlieka specialios institucijos. Tai pavyzdžiui:

– Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba;– Gyventojų registro tarnyba;– Migracijos departamentas;– Policijos departamentas;– Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;– Ir kt.

Šios ir kt. institucijos grupuojamos į tris grupes:1. Vidaus reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamentas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba; Vadovybės apsaugos departamentas; 2. Policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba) ir kitos vidaus reikalų įstaigos (vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kt. įstaigos);3. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.

Vidaus tarnyba grindžiama: Įstatymo viršenybės; Lygiateisiškumo;Politinio neutralumo;Skaidrumo;Karjeros;Tarnybos ypatumų kompensavimo;Vienvaldiškumo ir kolegialumo;Teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms;Nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais.

Vidaus reikalų ministerija kaip vidaus reikalų valdymo institucijaVisas šias institucijas apjungia viena – tai VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJASvarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai yra:1. visuomenės saugumo srityje – formuoti visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą;2. valstybės tarnybos srityje – dalyvauti įgyvendinant valstybės tarnybos politiką;3. viešojo administravimo srityje – įgyvendinti valstybės politiką viešojo administravimo srityje;4. regioninės plėtros srityje – formuoti nacionalinę regioninę politiką ir dalyvauti ją įgyvendinant;

5. vietos savivaldos srityje – užtikrinti valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kurti teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti; 6. informacinės visuomenės srityje – dalyvauti įgyvendinant valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką.

Vidaus Reikalų Ministerijoje nustatytos tokios veiklos kryptys:Viešasis saugumas;Viešasis administravimas;Regioninė politika;Informacinės visuomenės plėtra;Migracija.VRM turi ir kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktas teises.VRM, atlikdama šias jai pavestas funkcijas ir uždavinius, vadovaujasi LR Konstitucija, įstatymais, kitais LR Seimo priimtais teisės aktais, LR tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento priimtais dekretais, LR Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais bei VRM nuostatais. Vidaus reikalų ministras:1. Sprendžia ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;2. Užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;4. Užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;5. Leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus jis leidžia kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;6. Teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės, ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;7. Teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;8. Tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;9. Koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;10. Tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;11. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus, išskyrus policijos generalinį komisarą; VRM vidaus auditą atlieka ministerijoje įsteigtas Vidaus audito skyrius, o finansinį ir veiklos auditą – LR valstybės kontrolė.

POLICIJA Policija – asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir pareigūnų visuma. Policijos įstaiga – policijos veiklos įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis

30

asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius. Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, policijos veiklos ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais.Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Policija ir policijos pareigūnai politinėje veikloje nedalyvauja. Policijos pareigūnai negali būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais. Policijos uždaviniai:žmogaus teisių ir laisvių apsauga; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; saugaus eismo priežiūra. Teisės:

• pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti; persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui; numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą; ir kt.Pareigos: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai

policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės; imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais; laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas. Policijos sistema

• Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos(toliau – Policijos departamentas);

• teritorinės policijos įstaigos;

• policijos profesinio ugdymo įstaigos;

• specializuotos policijos įstaigos. Policijos departamentas

• Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras.

• Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą.

• Policijos departamentą steigia Vyriausybė. Policijos departamentas:

• užtikrina jam priskirtų policijos uždavinių įgyvendinimą;

• kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas bei nurodymus;

• formuoja bendrą pavaldžių policijos įstaigų veiklos strategiją ir personalo politiką;

• užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose;

• organizuoja policijos generalinio komisaro sprendimų vykdymą bei jų kontrolę. Teritorinės policijos įstaigos

• Policijos komisariatai yra aukštesnės ir žemesnės pakopų.

• Aukštesnės pakopos policijos komisariatai steigiami apskričių centruose ir užtikrina policijos uždavinių įgyvendinimą visoje apskrities teritorijoje.

• Aukštesnės pakopos policijos komisariatai yra atsakingi ir atskaitingi policijos generaliniam komisarui. Aukštesnės pakopos policijos komisariatai :

• koordinuoja ir steigimo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių žemesnės pakopos policijos komisariatų veiklą;

• teikia policijos generaliniam komisarui atitinkamos apskrities teritorijoje veikiančių visų policijos įstaigų biudžetų projektus;

31

• įgyvendina kitus steigimo ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius ir funkcijas bei už jų įgyvendinimą atsiskaito policijos generaliniam komisarui. Žemesnės pakopos policijos komisariatai

• steigiami savivaldybių administraciniuose centruose atitinkamų savivaldybių teritorijai aptarnauti Jie:

• užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą;

• atsižvelgdami į vietos gyventojų poreikius, kartu su savivaldybių institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis bei gyventojais kuria ir įgyvendina programas, skirtas nusikalstamumo prevencijai, gyventojų gyvybės, sveikatos bei turto, taip pat viešosios tvarkos apsaugai;

• vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus;

• teikia aukštesnės pakopos policijos komisariatų vadovams savo biudžetų projektus;

• įgyvendina kitus steigimo ir kitų teisės aktų nustatytus uždavinius bei funkcijas, priskirtus jų kompetencijai;

• už savo veiklą atsiskaito atitinkamam aukštesnės pakopos policijos komisariatui, savivaldybės merui ir savivaldybės bendruomenei. Policijos profesinio ugdymo įstaigos yra policijos generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai, užtikrinantys nuolatinį policijos pareigūnų profesinį tobulinimą. Specializuotos policijos įstaigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas tam tikras (specialiąsias) policijos funkcijas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRMFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atskaitinga valstybės teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą.

Migracijos departamentas pagal savo kompetenciją vykdo šias funkcijas: 1.  organizuoja pasų, asmens tapatybės kortelių, laikinųjų pažymėjimų, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimų, vizų, leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, laikinųjų užsieniečio pasų, užsieniečio pasų, asmens be pilietybės kelionės dokumentų, pabėgėlio kelionės dokumentų, užsieniečio registracijos pažymėjimų išdavimą;2. kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) organizuoja teritorinių policijos įstaigų migracijos skyrių, poskyrių, grupių ir pasų poskyrių (toliau – migracijos tarnybos) darbą;3. kontroliuoja teisės aktuose nustatytų migracijos tarnybų funkcijų vykdymą;4. nagrinėja asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir išsaugojimo, priima sprendimus šiais klausimais, rengia sprendimų dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo ir

dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo projektus, nagrinėja dokumentus ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų pripažinimo išduotais neteisėtai, teikia medžiagą Pilietybės reikalų komisijai, organizuoja priimtų sprendimų dėl pilietybės vykdymą, išduoda ir keičia teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimus;5. nagrinėja Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, prašymus išduoti (pakeisti) pasus ir priima sprendimus šiais klausimais, išduoda ir keičia pasus Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėse;6. skubos tvarka išduoda ir keičia pasus Lietuvos Respublikos piliečiams bei kelionės dokumentus asmenims be pilietybės;7. nagrinėja užsieniečių prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus šiais klausimais;8. vykdo prieglobsčio suteikimo procedūrą ir priima sprendimus šiais klausimais, organizuoja priimtų sprendimų pabėgėlių klausimais vykdymą, išduoda ir keičia užsieniečių registracijos pažymėjimus;9. nagrinėja dokumentus ir priima sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, organizuoja priimtų sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymą;10. išduoda Lietuvos Respublikos vizas;11. bei kitas funkcijas, kurios numatytos Migracijos departamento nuostatuose.

Valstybes Sienos Apsaugos Tarnyba uždaviniai : Užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką

• Pagal savo kompetenciją užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą

• Pagal savo kompetenciją užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumąVSAT funkcijos • Saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse • Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę • Užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją pasienio kontrolės punktų režimą• Užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos išteklių naudojimo priemonių vykdymą pasienio ruože• Pagal savo kompetenciją dalyvauja užtikrinant valstybės muitų režimą • Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos kontrolę • Dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse • Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei vykdo kitas įstatymų numatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože• Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu• Vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas Vadovybės apsaugos tarnybos departamento funkcijos: • 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja ir vykdo saugomų asmenų apsaugą, koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų

32

institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsako už saugomų asmenų bei objektų saugumą;

• 2) už Lietuvos Respublikos ribų užtikrina tik fizinę vadovybės apsaugą. Vadovybės apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų užtikrinimo pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;• 3) įstatymų nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatytu mastu vykdo operatyvinę veiklą, kad užtikrintų jam pavestų uždavinių įgyvendinimą;• 4) nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose;• 5) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

TEISĖS AKTAIVRM nuostatai, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos paso įstatymas

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymas.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

POLICIJOS AKTUALŪS TEISĖS AKTAI2009-06-17Nr. 633Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijomis taisyklių patvirtinimo"2007-11-03Nr. 5-V-797Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas "Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymų pripažinimo netekusiais galios"reglamentas2006-05-16Nr. 5-V-299Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas "Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo"2004-07-16Nr. V-347Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas "Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo"2003-04-29Nr. IX-1538Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas2001-01-29Nr. 98Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo"2000-07-17Nr. VIII-2048

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas

33

6 TEMA

Teisingumo valdymas/vykdymas nėra tapatu teisingumo reikalų valdymui!!!!Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai!!!!

Teisingumo reikalų valdymo sistemaTeisingumo ministerija

Organizuoja teisinės sistemos reformos matmenų įgyvendinimą

Rengia teisės aktų projektus, rengia išvadas dėl įstatymų, tarptautinių sutarčių,kitų teisės aktų

Vykdo įstaigų/valstybinių įmonių steigėjos funkcijas

Palaiko santykius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis

Organizuoja teismų susižinojimą su užsienio teismais

Atstovauja valstybei civilinėse bylose, vykdo teismų sprendimus dėl žalos atlyginimo

Organizuoja Vyriausybės atstovo EŽTT veiklą

Dalyvauja formuojant ir įgyvendinant politiką vartotojų teisių, metrologijos, ... srityse

Užtikrina nemokamos teisinės pagalbos teikimą

Prižiūri anstolių, notarų veiklą

Sistemina teisės aktus, leidžia rinkinius, kodeksus

Rengia mokslines konferencijas, dalyvauja šviečiant visuomenę

Organizuoja duomenų apsaugos teisinės bazės kūrimą ir plėtojimą

Organizuoja teisėjų, pareigūnų kvalifikacijos kėlimą

TM pavaldžios įstaigos1. Europos teisės departamentas –

koordinuoti Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą; pagal kompetenciją užtikrinti, kad rengiami nacionalinės teisės aktų projektai, galiojantys teisės aktai ir jų taikymo praktika atitiktų Europos Sąjungos teisę; rengia ir leidžia Europos Sąjungos teisės aktų rinkinius ir jų komentarus, organizuoja mokslines konferencijas Europos Sąjungos teisės teorijos ir praktikos klausimais, dalyvauja visuomenės švietimo Europos Sąjungos teisės klausimais veikloje

2. Lieuvos Teisės institutas – vykdo mokslinius tyrimus viešosios teisės ir kriminologijos srityse, leidžia mokslinius darbus, teikia informaciją įvairiems subjektams. Teisės institutas – valstybės mokslo įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurta 1991 m., siekiant koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su valstybėje vykdoma ekonomine ir socialine pertvarka. Instituto steigėjo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3. Centrinė hipotekos įstaiga – Įstaigos steigėjo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagrindiniai įstaigos uždaviniai yra tvarkyti Lietuvos Respublikos hipotekos registrą, Testamentų, Turto arešto aktų,

Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrus, teikti tvarkomų registrų duomenis visuomenei, keistis duomenimis su kitais valstybės registrais.

4. Valstybinis patentų biuras – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (VPB) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti valstybinį pramoninės nuosavybės objektų (išradimų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų) apsaugos įteisinimą Lietuvoje ir centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos funkcijas Europos Sąjungoje (ES) ir Europos patentų organizacijoje (EPO). VPB steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1454 Valstybinis patentų biuras priskirtas Teisingumo ministerijos reguliavimo sričiai. VPB misija - įteisinti išimtines teises į pramoninės nuosavybės objektus ir užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugos poreikius.

5. Kalėjimų departamentas - Departamentas turi 11 jam pavaldžių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir laisvės atėmimo bausmę, 5 apygardų probacijos tarnybas, kurių miestų ir rajonų savivaldybių teritorijose, vykdančios probaciją (lygtinai atleistų nuo bausmės ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų priežiūrą) ir bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, ir Mokymo centrą, kuriame mokomi naujai priimti į tarnybą departamentui pavaldžiose įstaigose darbuotojai.

Prie įkalinimo įstaigų veikia 3 valstybės įmonės, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kalėjimų departamentas. Valstybės įmonėse įdarbinami nuteistieji. Šiose įmonėse gaminami baldai, elektros instaliacijos detalės, durų ir langų apkaustai, įvairūs liejiniai iš metalo, siuvama patalynė, darbiniai drabužiai, gaminama darbinė avalynė, remontuojami automobiliai. Nuteistųjų pagaminta produkcija savo kokybe nenusileidžia tokios pat rūšies produkcijai, pagamintai kitose įmonėse, ir dažnai yra pigesnė.Teisėkūros procesasSiekdamas sukurti kardomosios priemonės – suėmimo ir bausmių vykdymo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos valstybių teisinę patirtį šioje srityje, Kalėjimų departamentas savo iniciatyva ar Teisingumo ministerijai pavedus, rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių bausmių vykdymo sistemos veiklą, projektus. Dalyvauja formuojant valstybės politiką bausmių vykdymo srityje.Kardomosios priemonės – suėmimo vykdymasKalėjimų departamentas vadovauja tardymo izoliatoriams, teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja jų veiklą. Kontroliuoja, kad vykdant kardomąją priemonę – suėmimą būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, suimtiesiems būtų užtikrinamos žmogaus orumo nežeminančio laikymo sąlygos. Departamentas organizuoja tardymo izoliatorių statybą ir modernizavimą.Bausmių vykdymasArešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymasKalėjimų departamentas vadovauja pataisos įstaigoms, teisės aktų nustatyta tvarka koordinuoja jų veiklą. Kontroliuoja, kad vykdant arešto ir laisvės atėmimo bausmes būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, nuteistiesiems būtų užtikrinamos žmogaus orumo nežeminančio laikymo sąlygos.

34

Departamentas organizuoja pataisos įstaigų statybą ir modernizavimą.Kalėjimų departamentas organizuoja nuteistųjų socialinę reabilitaciją, siekdamas užtikrinti, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.Bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas ir probacijaKalėjimų departamentas kontroliuoja ir koordinuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų probacijos tarnybų, vykdančių miestų ir rajonų savivaldybių teritorijose, veiklą: probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir atliekančioms asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą.

Narkomanijos prevencijaKalėjimų departamentas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010 – 2016 metų programoje (Žin., 2010, Nr. 132-6720) numatytų priemonių įgyvendinimą laisvės atėmimo vietose, siekdamas mažinti narkotikų vartojimą laisvės atėmimo vietose bei su narkotikų vartojimu susijusią neigiamą įtaką asmenims, laisvės atėmimo vietų saugumui ir visuomenei, skatinti narkotikus vartojančius asmenis gydytis ir dalyvauti programose, padedančiose įveikti priklausomybes ir pasirengti integruotis į visuomenę.Korupcijos prevencijaKalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių kovos su korupcija programa

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2014 metų priemonių planas

6. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba - koordinuoja Vartotojų teises ginančių valstybės institucijų veiklą Lietuvoje, gina vartotojų viešąjį interesą; atlieka vartotojų skundų neteisminį nagrinėjimą; atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo kontrolę; nagrinėja vartotojų skundus dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kt.

7. Lietuvos teismo ekspertizių centras – atlieka ekspertizes/tyrimus pagal teismų ir IT institucijų užduotis bei vykdo mokslinį tiriamąjį darbą

8. Lietuvos metrologijos inspekcija – kontroliuoja matavimo priemonių būklę ir naudojimą

9. Valstybės įmonė registrų centras - tvarko žemės ir kito nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų, Įmonių registrus ir rejestrus

10. Įkalinimo ir pataisos darbų įstaigosBAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSAS 62 straipsnis. Pataisos įstaigų rūšys1. Laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietos ligoninė.

11. Advokatūra – advokatų savivaldą įgyvendinanti institucija.

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.

Advokatūros įstatymas: 56 straipsnis. Lietuvos advokatūra1. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra.2. Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra. Jos buveinė yra Vilniuje.3. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka.4. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai.5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. 57 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos1. Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:1) koordinuoti advokatų veiklą;2) atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;3) rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą;5) organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą;6) (neteko galios 2009 m. sausio 1 d.);7) kitos šiame Įstatyme nustatytos funkcijos.2. Lietuvos advokatūra gali atlikti ir kitas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytas funkcijas.

TM veikla

Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą

Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.

Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką,

35

jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka

Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.

Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

12. NotariatasNotarų rūmų uždaviniai ir funkcijos:• koordinuoti notarų veiklą; • rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu; • ginti ir atstovauti notarų interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose; • apibendrinti notarinę praktiką; • kontroliuoti, kad notarai sąžiningai atliktų pareigas. Notarų rūmai dirba vadovaudamiesi Notarų rūmų statutu.TM veikla šioje srityjeNotarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.Koordinuoja notarų kvalifikacijos kėlimą, tvirtina šios veiklos nuostatusNotaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;Priima notaro priesaikąNustato notarų skaičių, buveinę, veiklos teritorijа,Nutato reikalavimus darbo laikui ir biurams, nustato iškabos formąSkiria asmenis, atliekančius notarų veiklos priežiūrąGai perkelti notarą dirbti į kitą savivaldybę ne konkurso tvarkaGali iškelti notarui drausmės byląTvirtina Garbės teismo nuostatusNustato atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą dydįNagrinėja skundus dėl notarinių veiksmųSkiria kandidatus į notarus, tvirtina viešojo konkurso nuostatus, praktikos atlikimo taisykles

AnstoliaiAnstolio funkcijos:

Vykdo vykdomuosius dokumentus

Teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes

Teismo pavedimu perduoda ir įteikia dokumentus LR esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims

Teikia tam tikras paslaugas (pvz., teisines konsultacijas), su sąlyga, kad tai netrukdo vykdyti pirminių funkcijų

Anstolio ir notaro teisinio statuso ypatumai13. Jie nėra valstybės tarnautojai, taigi nėra taikomas Valstybės tarnybos įstatymas14. Jie yra valstybės įgalioti asmenis, dėl to TM turi teisę įstatymų nustatytais atvejais reguliuoti tam tikrus su jų veikla susijusius klausimus15. Atsakomybės ypatumai – atsako asmeniškai (ne valstybė) už savo pačių bei darbuotojų padarytą žalą, civilinė atsakomybė yra draudžiama privalomuoju draudimu, o taikant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę atsako kaip valstybės pareigūnai.

TM veikla šioje srityjeTM skiria ir atleidžia anstolius

TM nustato anstolių skaičių ir priskiria anstoliams veiklos teritoriją

TM skelbia viešą konkursą, tvirtina kvalifikacinio egzamino programą, tvirtina viešojo konkurso komisiją, jos nuostatus, skiria tris jos narius

Tvirtina viešo konkurso rezultatus

TM priima anstolių priesaiką

TM gali sustabdyti anstolio įgaliojimus

TM gali iškelti anstoliui drausminę bylą

TM skiria drausmines nuobaudas

TM tvirtina darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus

TM nustato bendrą visoms kontoroms iškabų formą

TM sudaro anstolių padėjėjų sąrašą, išduoda jiems pažymėjimus, nustato jų įrašymo į padėjėjų sąrašą tvarką

Teisės aktai:1. Teisingumo ministerijos darbo nuostatai2. LR Notariato įstatymos3. LR Advokatūros įstatymas4. LR Anstolių įstatymas5. LR bausmių vykdymo kodeksas6. LR metrologijos įstatymas7. LR prekių ženklų įstatymas 8. LR patentų įstatymas 9. LR dizaino įstatymas 10. LR vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti11. LR civilinis kodeksas12. eilė Vyriausybės nutarimu dėl įstaigų įsteigimo, dėl vartotojų apsaugos ir kt.

Užsienio reikalų valdymasSamprata: Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos užsienio reikalų srities valstybės valdymo funkcijų vykdymas ir valstybės politikos šioje srityje įgyvendinimas.Institucijos: Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, Diplomatinės atstovybės, konsulatai, atašė.Seimas: Leidžia įstatymus, Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Svarsto įvairius užsienio politikos klausimus. Prezidentas: Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, Vykdo užsienio politiką kartu su vyriausybe, Pasirašo LR tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti, Skiria ir atšaukia LR diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, Priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, Teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Vyriausybė: Užmezga diplomatinius santykius, Palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Užsienio reikalų ministerija: Formuoja užsienio politikos prioritetines kryptis, Analizuoja tarptautinę padėtį, Rengia, veda derybas, sudaro ir vykdo tarptautines sutartis dėl prekybos santykių su kitomis valstybėmis, sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos (pagrindinė funkc.), Palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius, Vadovauja diplomatinių atstovybių užsienyje veiklai, Įgyvendina Vyriausybės nutarimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas ir prisijungimo prie tarptautinių sutarčių, Organizuoja

36

tarptautinių sutarčių vykdymo kontrolę, Organizuoja Lietuvos delegacijų oficialius vizitus į užsienį ir užsienio delegacijų priėmimą Lietuvoje, Vykdo konsulines funkcijas, Vykdo valstybinio ir diplomatinio protokolo funkcijas, Rengia teisės aktų ministerijos veiklos klausimais projektus, pasiūlymus, kaip tobulinti teisės aktus tarptautinių santykių klausimais, Informuoja visuomenę apie ministerijos veiklą Diplomatinė atstovybė - Užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos nuolat veikianti Lietuvos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems santykiams palaikyti, įgyvendinti užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos, jos piliečių ir juridinių asmenų teises ir interesus. Diplomatas - diplomatinį rangą turintis LR pilietis, statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartįSpecialioji misija: Užsienio reikalų ministro ar Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo (asmenų grupė) konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti. Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys.Konsulinė įstaiga.Rūšys: LR generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulinė agentūra. Jos atlieka konsulines funkcijas - užsienio valstybėse atliekamos administracinės funkcijos, susijusios su valstybės, jos fizinių ir juridinių asmenų gynimu bei jų interesų apsauga. Garbės konsulas - užsienio reikalų ministro paskirtas pareigūnas, turintis eiti konsulo pareigas užsienyje ir vadovaujantis konsulinei įstaigai.Specialusis atašė – LR pilietis, pagal jį delegavusios ministerijos ar kitos valstybės institucijos kompetenciją padedantis įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką.Teisės aktai, reglamentuojantys užsienio reikalų valdymą: Dvišalės, trišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys, Sutartys su tarptautinėmis organizacijomis, Konvencijos, ES sutartys, LR įstatymai ir kiti teisės aktai, tuo tarpu ir reglamentuojantis diplomatinę tarnybą

Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai, pagrindinės funkcijos

Ministerijos pagrindinė veiklos kryptis - dalyvauti formuojant valstybės užsienio politiką ir atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtiems interesams ir juos ginti tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse

Svarbiausieji Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai yra:

- įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais;

- atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje;

- ginti Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teises ir teisėtus interesus užsienyje.

Studentai turi žinoti ministerijos pagrindines funkcijas ir strateginius tikslus.

Daugiau informacijos: http://www.urm.lt/index.php?-1909768285

2. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, atašė

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai

Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje, kurioje ji akredituota, vykdo šias funkcijas:

1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius;

2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;

3) derasi su valstybės vyriausybe;

4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;

5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;

6) skatina Lietuvos Respublikos ir šios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;

7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas.

Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.

Lietuvos Respublikos atstovybė prie tarptautinės organizacijos vykdo šias funkcijas:1) tarptautinėje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;3) palaiko ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautinės organizacijos;4) derasi su tarptautine organizacija;5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;8) padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.

Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;

37

2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;3) ministras patarėjas;4) patarėjas;5) pirmasis sekretorius;6) antrasis sekretorius;7) trečiasis sekretorius;8) atašė.Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai.

Konsulinė įstaiga – užsienio valstybėje nuolat veikiantys Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulinė agentūra, atliekantys konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas užduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, kuriai vadovauja garbės konsulinis pareigūnas

Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias konsuliniai pareigūnai atlieka Lietuvos Respublikos piliečių prašymu ar be jo, kai paaiškėja aplinkybės, kad asmuo pateko į nelaimę, nukentėjo nuo nusikaltimų ar yra bejėgiškos būklės arba susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba taip pat teikiama Europos Sąjungos piliečių prašymu šio statuto IV skyriuje numatytomis sąlygomis bei užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Studentai turi žinoti viešojo administravimo funkcijas užsienio reiklų valdymo srityje, sugebėti analizuoti diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų funkcijas ir veiklą viešojo administravimo srityje.

4. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsienio reikalų valdymą (su kuriais turi būti susipažinę studentai)a. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymasb. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymasc. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos 2001 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1179d. Lietuvos Respublikos įstatymas “Konsulinis Statutas”

38

7 TEMATransporto ir kelių ūkio valdymas

Valdymo bei transporto ir kelių ūkio valdymo samprata.Transporto ir kelių ūkio valdymas - tai viena iš valstybinio valdymo sričių. Tai specialių institucijų veikla, planuojant, tvarkant ir koordinuojant transporto ir kelių ūkį.Transportas - tai sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. Jo paskirtis - vežti keleivius ir krovinius bei teikti kitas transportavimo ir su tuo susijusias paslaugas.

Geležinkelio, oro, jūrų, vidaus vandenų ir kelių transporto ūkio valdymo reguliavimas.Norminiai aktai reguliuojantys transporto santykius Lietuvos RespublikojeLietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Atskirų transporto šakų kodeksai: Kelių transporto kodeksas, Geležinkelių transporto kodeksas .Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių bei vidaus vandenų transportu įstatymas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas.Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Vidaus vandenų laivybos taisyklės.kiti norminiai teisės aktai.

Geležinkelių transportas Geležinkelių transportas – Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių ir krovinių terminalai, su jais susiję pastatai ir įrenginiai, kurie gali būti atskirti nuo geležinkelių transporto infrastruktūros kitų elementų ir savarankiškai funkcionuoti; geležinkelių riedmenys.Geležinkelių transporto veikla – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkeliais, geležinkelių infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu.Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai: Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą.Susisiekimo ministerija:1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;3) išduoda saugos sertifikatus

Oro transportasOro transporto sistemaOro susisiekimas – keleivių, krovinių, bagažo ir (arba) pašto vežimas už užmokestį arba užsakymo pagrindu. Oro transporto valstybinio reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentas, o valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją vykdo Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija. Lietuvoje veikia keturi valstybės valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliarūs ir užsakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. Šiaulių oro uostas yra karinis, tačiau jame leidžiami civilinių orlaivių skrydžiai. Oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje teikia valstybės įmonė „Oro navigacija“.Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę, esančią virš jos sausumos teritorijos, vidaus ir teritorinių vandenų. Vyriausybė užtikrina tinkamą Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą, paskirstymą ir kontrolę, siekdama užtikrinti, kad civiliniai orlaiviai ją naudotų efektyviausiai, atsižvelgdami į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams.

Vandens transportasVandens transporto sistemą sudaro jūrų transporto ir vidaus vandenų transporto sektoriai. Vandens transporto valstybinio reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas, kuris dalyvauja formuojant bendrą vandens transporto strategiją, saugios laivybos politiką ir organizuoja jų įgyvendinimą Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandenys, esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose.

Keliai ir kelių transportas: Lietuvos kelių tinklas:Atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę reikšmę, keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės bei miesto kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, administracinių vienetų centrus ir didžiuosius miestus arba besijungiantys vienas su kitu.

39

Rajoniniais vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, kaimus, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams.Pagal nuosavybės formą keliai yra valstybės, savivaldybių arba privatūs.

Kelių transporto valstybinis valdymas:Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Kelių transporto kontrolė - tai vežėjų veiklos valstybinė priežiūra, kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi.Kelių transporto veiklos kontrolę atlieka:1) Valstybinė kelių transporto inspekcija; 2) savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos;3) kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.ES įtaka: 2008-2013 m. Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2008–2013 metų strateginės kryptyse buvo nurodyta, kad Visavertis Lietuvos (kaip ir kitų Baltijos valstybių) dalyvavimas vidaus rinkoje įmanomas tik panaikinant užtikrinant geras transporto sąsajas su kitomis ES šalimis. Dėl to būtina įgyvendinti „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“projektus. Šiuo atveju Lietuva pasisako už aktyvesnį politikos koordinavimą ES lygmeniu ir atitinkamų ES paramos priemonių sukūrimą. Lietuva sieks įgyvendinti darnaus transporto plėtros politiką, kad būtų modernizuotas transeuropinis transporto tinklas, geriau veiktų transporto sistema ir jos atskiri elementai, plėtojamos aplinkai draugiškos viešojo transporto sistemos miestuose, skatinamas geležinkelių transportas, kuriamos intermodalinio transporto plėtros sąlygos, taikomi novatoriški keleivinio susisiekimo sprendimai.ES transporto politikoje daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms problemoms, kylančioms visoms ES šalims, pvz., (kelių ir oro) transporto spūsčių, priklausomybės nuo naftos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Vykdoma strategija, pagal kurią siekiama, kad visoje ES transporto infrastuktūra atitiktų tam tikrus standartus (ir tam skiriama lėšų), taip pat stengiamasi rasti būdų, kaip Europos transporto sektoriui padėti konkuruoti sparčiai besivystančioje pasaulinėje rinkoje. Europos ekonominės bendrijos steigimo (Romos) sutarties 70 straipsnis numato, kad būtina suformuluoti ir parengti Bendrąją transporto politiką, kuri yra viena iš trijų Bendrijos politikų. Bendroji transporto politika patekimo į rinką, socialiniais, saugos, aplinkosaugos aspektais apima visas transporto šakas, o taip pat horizontaliuosius transporto klausimus, taikomus transporto infrastruktūros plėtrai Trans-Europiniuose tinkluose, transporto išoriniams ryšiams, kombinuotiems

vežimams bei kitoms sritims. Bendrosios transporto politikos nuostatos suteikiagalimybę tarpusavyje sujungti Šalių narių rinkas, užtikrinti saugesnį, ekonomiškesnį,kokybiškesnį transportą, tuo pačiu skatinant pramonės konkurencingumą, gyvenimo kokybės didėjimą, efektyvesnį Europos teritorinį planavimą, sujungiant Rytų Europą su Vakarų Europa, kas įgalina prekybos plėtotę ir asocijuotų šalių pasirengimą stojimui į ES.Romos sutartis taip pat didelį dėmesį skyrė transporto sektoriui, nes ekonominė integracija turėjo vesti prie prekybos augimo ir transporto srautų padidėjimo. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartyje transporto sektoriusapibūdinamas kaip vienas iš pagrindinių ekonominės integracijos variklių.Pagrindinės Transporto politikos nuostatos išdėstytos Europos Bendrijos steigimo sutarties 70-80 straipsniuose. Transporto acquis sudaro daugiau kaip 600 antrinės teisės aktų. Nemažos ES teisės aktų dalies pagrindą sudaro taip pat tarptautinės konvencijos. Kelių transporto acquis apima šias sritis: patekimas į rinką, fiskalinis harmonizavimas, socialiniai teisės aktai, technologija, sauga ir aplinka, pavojingų krovinių gabenimas. Kelių transporto acquis apima didelė dalis Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) sutarčių bei konvencijų, reglamentuojančių įvairius kelių transporto aspektus.Lietuva yra prisijungusi prie šių pagrindinių konvencijų ir susitarimų, reglamentuojančių kelių transporto veiklą: Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (prisijungta 1993 m.); Konvencija dėl tarptautiniokrovinių vežiojimo su knygele TIR (1993 m.); Konvencija dėl krovinių kontrolės pasienyje sąlygų harmonizavimo (1995 m.); Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) (1995 m.); Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR)(1998 m.); Konvencija dėl kelių eismo (1991 m.); Europos susitarimas dėl tarptautinių automagistralių (1993 m.); Transeuropinė Šiaurės - Pietų automagistralės sutartis (TEM) (1994 m.). Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP)(2000 m.).Geležinkelių transporto acquis numato atskirti infrastruktūros valdymą nuo eksploatacinės veiklos valdymo bei visų veiklų apskaitas, suteikti galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra visiems vežėjams, suformuoti orientuotą į rinką tarifų politiką, nustatyti ekonomiškai pagrįstus infrastruktūros apmokestinimo ir jos plėtros finansavimo principus, sertifikuoti riedmenis ir infrastruktūrą siekiant užtikrinti eismo saugą, sumažinti valstybės įtaką geležinkelių transporto komercinei ūkinei veiklai. Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus svarbiausias tikslas – integracija į visos Europos geležinkelių tinklą ir transporto paslaugų rinką.Vidaus vandenų transporto acquis sudaro teisės aktai, reglamentuojantys patekimą į rinką, profesijos įsigijimą bei nustatantys saugos ir techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams.Visą jūrų transporto acquis sudaro trys dalys: saugi laivyba, laisvė teikti paslaugas ir išoriniai santykiai.Lietuvos civilinės aviacijos strateginiai uždaviniai yra rinkos liberalizavimas,skrydžių sauga, civilinės aviacijos administracinių struktūrų stiprinimas, neigiamopoveikio aplinkai mažinimas. ES acquis civilinės aviacijos srityje sudaro trys dalys: techninis

40

harmonizavimas/oro sauga, oro uostai/aplinka ir patekimas į rinką.Kombinuoto transporto acquis tikslas – skatinti mišriuosius vežiojimus. ES teisės aktuose nustatomas kombinuoto transporto liberalizavimas, panaikinant kvotų ir leidimų sistemas, mokesčių lengvatų taikymas transporto priemonėms, dalyvaujančioms mišriuosiuose vežiojimuose, valstybės paramos teikimąinovaciniams projektams, kurie skatina kombinuotą transportą. Lietuvoje mišriuosius vežiojimus iš dalies reglamentuoja šakiniai transporto kodeksai: Kelių transporto kodeksas (1996 m.), Prekybinės laivybos įstatymas (1996 m.) bei Geležinkelių transporto kodeksas (1996 m.), į kuriuos iš dalies perkeltosTarybos direktyvos 92/106 nuostatos.ES vaidmuo transporto valdyme LietuvojeViena svarbiausių Lietuvos ilgalaikės ūkio raidos strategijos dalių – ilgalaikė transporto ir tranzito plėtros strategija, pagal kurią numatoma išplėtoti multimodalinio (daugiarūšinio) transporto sistemą iki 2015 m. Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategijoje numatoma, kad kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų infrastruktūra turi būti modernizuojama ir plėtojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai galėtų naudoti efektyvias transportavimo technologijas bei procesus ir kad būtų pasiekta įvairių transporto rūšių subalansuota plėtra, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES šalių (narių senbuvių) lygiui. Ji, efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis, leis verslo sektoriui sėkmingai plėtoti veiklą, o Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Siekiama, kad Lietuvos transporto sektorius taptų svarbiu Baltijos jūros transporto sistemos elementu ir, teikdamas kokybiškas paslaugas, efektyviai tarnautų ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos poreikiams ir interesams.

Strategijoje šalia bendrų transporto politikos priemonių taip pat yra pateiktos atskirų transporto rūšių plėtos priemonės laikotarpiui (atitinkamai su ES finansiniais periodais):

- iki 2006 metų;

- nuo 2007 iki 2013 metų;

- ilgalaikei perspektyvai iki 2025 metų.

Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos priede pateikta Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros investicijų poreikio suvestinė, kurioje pateikti svarbiausi Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimo darbai, jų poreikiai, galimi finansavimo šaltiniai.

Laisvas prekių ir keleivių judėjimas yra vienas pagrindinių ES politikos uždavinių. Taigi ši priemonė skirta įgyvendinti minėtiems uždaviniams ir trumpuoju, ir vidutiniu laikotarpiais investuojant į kelių, geležinkelių, vandens transportą bei kitas glaudžiai susijusias sritis.

Pavyzdžiui, įgyvendinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 3821/85 nuostatas, Lietuvoje jau įdiegta ES standartus atitinkanti skaitmeninių tachografų sistema, kurios tikslas – veiksmingai visoje Europoje užtikrinti efektyvų vairavimo ir poilsio laiko reguliavimą ir gerinti eismo saugą keliuose.

Valstybinė kelių transporto inspekcija skaitmeninių tachografų sistemą Lietuvoje pradėjo kurti 2004 m. Inspekcija pagal naujausias informacinių technologijų ir telekomunikacijų galimybes sukūrė analogų Lietuvoje neturinčią skaitmeninių tachografų sistemą. Viena svarbiausių šios sistemos dalių – skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių personalizavimo ir apskaitos informacinė sistema „Skaitis“. Ji sudaro sąlygas registruoti asmenų prašymus išduoti skaitmeninių tachografų korteles, patikrinti prašymuose pateiktų duomenų teisingumą, apdoroti duomenis ir juos perduoti korteles personalizuojančiai įmonei „Trüb Baltic AS“, kur duomenys užrašomi ant skaitmeninės kortelės ir įrašomi į joje esantį mikroprocesorių. Inspekcija taip pat sukūrė ir reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią saugiu elektroniniu duomenų perdavimo tinklu keistis informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių kompetentingomis institucijomis apie šių kortelių išdavimą, užtikrinant deramą visos sistemos funkcionavimą. [1]

Europos Sąjungos struktūrinių fondų tikslai

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto. Lietuvos transporto sektorius paramą iš ERPF turėtų gauti vadovaujantis BPD I-ojo prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra“ priemone - „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“ .

ERPF numato:

1. investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas;

2. investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;

3. technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą;

4. ir k t.

Skatinant atskirų rajonų plėtrą, gerinant menkiau išsivysčiusių Lietuvos regionų susisiekimą su pagrindiniais administraciniais, pramonės ir verslo centrais, siekiant, kad Lietuvos kelių tinklas tenkintų didėjančius eismo poreikius bei savo techniniais parametrais priartėtų prie tarptautinių standartų, toliau bus gerinama kelių transporto infrastruktūra. Taip pat numatoma diegti eismo saugos bei aplinkosaugos priemones siekiant sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, pagerinti eismo sąlygas ir sumažinti avarijų skaičių keliuose.

Siekiant sumažinti transporto grūstis bei tobulinant eismo organizavimą miestų gatvėse, bus rekonstruojamos miestų bei miestelių gatvės, tiesiami aplinkkeliai, statomos skirtingų lygių sankryžos bei rengiamos požeminės ir antžeminės pėsčiųjų perėjos, diegiamos šiuolaikinės eismo reguliavimo sistemos ir kitos viešojo transporto infrastruktūros plėtojimo priemonės.

Geležinkelių infrastruktūros plėtra garantuos reguliarų ir saugų geležinkelio eismą, leis padidinti traukinių greitį ir įdiegti šiuolaikišką centralizuotą traukinių eismo valdymo sistemą. Siekiant tobulinti keleivių vežimą ir aptarnavimo kokybę, bus rekonstruojami

41

traukinių keleivių terminalai, atnaujinama geležinkelių infrastruktūra, keleivinis geležinkelių transportas bus pritaikomas neįgaliesiems. Didinant geležinkelių transporto saugą ir kartu mažinant oro taršą, numatoma įdiegti šiuolaikinę geležinkelio riedmenų priežiūros bei kontrolės sistemą.

Siekiant plėtoti vandens ir sausumos transporto tarpusavio sąveiką ir skatinti krovinių pervežimą geležinkeliais bei vandens transportu, bus rekonstruojami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esantys geležinkeliai.

Vandens transporto plėtojimas leis pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę jūrų uoste bei skatinti turizmą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas užtikrina ir toliau užtikrins lygias galimybes visiems operatoriams.

Siekiant sukurti šalyje bendrą vandens kelių sistemą nuo Kauno iki Klaipėdos, bus pertvarkoma jos infrastruktūra pritaikant keleivių bei krovinių vežimui. Taip pat numatoma įrengti prieplaukas, tiesti privažiuojamuosius kelius, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles.Siekiant užtikrinti lėktuvų skrydžių saugą, pagerinti keleivių aptarnavimo kokybę, bus modernizuojama Lietuvos oro uostų infrastruktūra, diegiama šiuolaikiška skrydžių saugos ir aviacijos saugumo įranga, atitinkanti ICAO reikalavimus ir tarptautinius standartus.Viena šio prioriteto priemonių – reikiamos transporto infrastruktūros plėtra logistikos centrams susikurti vietovėse, kuriose galima optimaliai išnaudoti I ir IX tarptautinių koridorių bei Klaipėdos jūrų uosto privalumus ES transporto paslaugų bendrojoje rinkoje. Didelis dėmesys bus skiriamas nepertraukiamai transporto plėtrai, maksimaliai išnaudojant įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, kuriant kelių ir geležinkelių jungtis su TEN-T tinklu ir transporto infrastruktūra Klaipėdos jūrų uoste.Šiems projektams bus nustatoma struktūrinių fondų parama.Transporto sektoriaus projektai yra techniškai sudėtingi, o jų parengimas ir įgyvendinimas reikalauja daug laiko sąnaudų. Todėl daug dėmesio skiriama transporto sektoriaus projektų techninei dokumentacijai paruošti siekiant užtikrinti efektyvų transporto infrastruktūros tobulinimą ir modernizavimą bei tinkamą projektų parengimą šiuo bei tolesniu programavimo laikotarpiais.Siekiant sujungti nacionalinę, miestų ir vietinės reikšmės keleivių transporto sistemas, artimiausiu metu bus rengiamos įvairios studijos, atliekami moksliniai-techniniai skaičiavimai ir įvertinimai. Tai padės užtikrinti racionalų ir efektyvų lėšų panaudojimą plėtojant infrastruktūrą bei gerinant susisiekimą miestuose ir tarp jų. Bus rengiama transporto infrastruktūros projektų techninė dokumentacija bei galimybių studijos. [2]Taigi kaip matome iš tolimesnių transporto gerinimo planų nemažai dėmesio yra skiriama būtent susisiekimo ūkio valdymo plėtojimui ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Stengiamasi pagerinti susisiekimą, kadangi jis užima svarbią vietą šalies ekonomikoje bei visuomeniniame gyvenime.

SUSISIEKIMO ministerijaPagrindinė institucija, organizuojanti valdymą transporto ir kelių ūkio srityje, yra Susisiekimo ministerija. Atskirų transporto rūšių (kelių, oro, jūrų, vidaus vandenų, geležinkelio, bevariklio transporto) valdymą organizuoja šios ministerijos departamentai (Kelių ir kelių transporto, Informacinių technologijų ir

telekomunikacijų, Geležinkelių transporto, Vandens transporto, Strateginio planavimo ir finansų, ES reikalų ir tarptautinių ryšių, Saugaus eismo, Civilinės aviacijos, Teisės departamentai), bei kitos institucijos, įsteigtos prie Susisiekimo ministerijos.

Susisiekimo ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių) valdymo funkcijas, įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.

Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos uždaviniai yra:1. įgyvendinti transporto, pašto ir elektroninių ryšių valstybės strategiją ir politiką;2. nustatyti Lietuvos transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių plėtojimo pagrindines kryptis;3. koordinuoti transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklą;4. dalyvauti formuojant visų rūšių transporto saugaus eismo politiką;5. dalyvauti formuojant transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką;6. įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityse;7. dalyvauti rengiant strateginius dokumentus Europos Sąjungos fondų paramai gauti, pagal kompetenciją priimti sprendimus dėl projektų finansavimo ir atlikti Europos Sąjungos fondų naudojimo priežiūrą.Susisiekimo ministerijos pagrindinės funkcijos transporto ir kelių ūkio srityje, numatytos ministerijos nuostatuose:

1. koordinuoja transporto programų rengimą, vertina jas, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;2. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų ministerijos transporto ir kelių ūkio klausimais projektus;3. bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;4. numato ir įgyvendina priemones, kuriomis mažinamas neigiamas transporto sričių poveikis aplinkai, atlieka triukšmo valdymą;5. formuoja transporto sričių paslaugų kainų, tarifų ir rinkliavų už naudojimąsi transporto infrastruktūra politiką;6. vykdo civilinės aviacijos, kelių, vidaus vandenų transporto, prekybinės laivybos, pavojingų krovinių vežimo valstybinį valdymą;7. kartu su Ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija tvirtina kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus8. atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.

Strateginio planavimo ir finansų departamentas prie LR Susisiekimo ministerijosDepartamento uždaviniai:1. dalyvauti įgyvendinant valstybės transporto, pašto ir elektroninių ryšių strategiją, šių sričių plėtojimo pagrindines kryptis;2. dalyvauti rengiant strategines susisiekimo sistemos plėtojimo programas, koordinuoti jų įgyvendinimą;3. organizuoti ministerijos strateginio veiklos plano, valstybės investicinių programų transporto, pašto bei elektroninių ryšių srityse rengimą, nustatant lėšų poreikį programoms įgyvendinti, finansavimo šaltinius ir koordinuoti jų įgyvendinimą;4. dalyvauti rengiant programinius bei procedūrinius dokumentus, reikalingus Europos Sąjungos (ES) paramai gauti;

42

5. turi numatytas ir kitus uždavinius savo veiklos nuostatose. [2]

Departamento funkcijos:1. rengia ministerijos strateginį veiklos planą ir koordinuoja ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų strateginių veiklos planų rengimą;2. rengia siūlymus dėl biudžeto asignavimų paskirstymo pagal patvirtintas ministerijos strateginio veiklos plano programas; rengia ministerijos vykdomų programų sąmatų projektus;3. rengia transporto, pašto bei elektroninių ryšių sričių valstybės investicijų programų projektus, vertina juos ekonominiu ir finansiniu požiūriu; teikia siūlymus dėl prioritetinių investicinių projektų finansavimo; koordinuoja ir kontroliuoja patvirtintų investicinių projektų įgyvendinimą;4. teisės aktų nustatyta tvarka rengia ES fondų finansuojamų projektų įgyvendinimo būklės finansines ataskaitas, ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendrojo finansavimo išlaidų deklaracijas bei einamaisiais ir pirmais ateinančiais metais numatomų patvirtinti deklaruotinų išlaidų prognozes ir teikia vadovaujančiajai bei mokėjimo institucijai – Finansų ministerijai (prireikus rengia papildomas ataskaitas);5. pagal kompetenciją bendradarbiauja su šalies ir užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;6. rengia Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričių ekonominės ir socialinės būklės apžvalgas bei dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos ūkio raidos prognozes transporto, pašto bei elektroninių ryšių srityse;7.pagal kompetenciją nagrinėja ministerijų, institucijų, įmonių ir piliečių paklausimus, prašymus, skundus bei rengia atsakymų projektus;8. pagal kompetenciją teikia rekomendacijas, ataskaitas bei kitą informaciją ministerijos vadovybei;

VANDENS IR GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO POLITIKOS DEPARTAMENTO prie susisiekimo ministerijos.6. Svarbiausieji departamento uždaviniai yra šie:6.1. dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės strategiją ir politiką transporto saugos, transporto neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse;6.2. formuoti bendrą valstybės politiką pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios veiklos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;6.3. nustatyti jūrų, vidaus vandenų ir geležinkelių transporto plėtojimo pagrindines kryptis;6.4. koordinuoti jūrų, vidaus vandenų ir geležinkelių transporto veiklą;6.5. dalyvauti formuojant saugios laivybos politiką ir geležinkelių transporto eismo saugos politiką;6.6. pagal kompetenciją dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje politiką;

7. Departamentas, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:7.1. jūrų ir vidaus vandenų transporto srityje:7.1.1. pagal kompetenciją koordinuoja aplinkos apsaugos programų jūrų ir vidaus vandenų transporto srityje rengimą, vertina jas ekonominiu ir finansiniu požiūriu, kontroliuoja jų įgyvendinimą;7.1.2. pagal kompetenciją analizuoja užsienio valstybių ir tarptautinių transporto organizacijų teisės aktus ir konvencijas, teikia pasiūlymus dėl tarptautinių

sutarčių ratifikavimo tikslingumo ar prisijungimo prie jų ir rengia būtinų tam dokumentų projektus;7.1.3. pagal kompetenciją koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos saugios laivybos administracijos veiklą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus, tai yra analizuoja ir teikia išvadas Lietuvos saugios laivybos administracijos veiklos ataskaitoms ir ministerijos vadovybės pavedimu kontroliuoja priskirtų programų įgyvendinimą;7.1.4. kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais analizuoja jūrų ir vidaus vandenų transporto srities ekonominės veiklos rezultatus, teikia siūlymus ekonominei šios srities būklei gerinti;7.1.5. organizuoja vidaus vandenų transporto, prekybinės laivybos valstybinį valdymą;7.1.6. vykdo saugios laivybos valstybinį administravimą;

Civilinės aviacijos departamentasOro transporto valstybinio reguliavimo funkciją atlieka Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentas, o valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją vykdo Civilinės aviacijos administracija. Lietuvoje veikia keturi valstybės valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliarūs ir užsakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. Šiaulių oro uostas yra karinis, tačiau jame leidžiami civilinių orlaivių skrydžiai. Oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje teikia valstybės įmonė „Oro navigacija“. [3]

KELIŲ TRANSPORTO IR CIVILINĖS AVIACIJOS POLITIKOS DEPARTAMENTAS PRIE SM1. Svarbiausieji departamento veiklos uždaviniai yra šie:6.1. dalyvauti formuojant valstybės politiką kelių transporto sistemos ir oro transporto sistemos funkcionavimo ir kelių infrastruktūros bei civilinės aviacijos infrastruktūros plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; 6.2. dalyvauti formuojant valstybės politiką keleivių ir krovinių vežimo kelių ir oro transportu srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;6.3. dalyvauti formuojant valstybės politiką kelių transporto saugaus eismo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.7. Departamentas, siekdamas jam nustatytų uždavinių, atlieka šias funkcijas:- pagal kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, nustatyta tvarka atstovauja jose Lietuvos Respublikai, koordinuoja tarptautinių organizacijų sprendimų įgyvendinimą;- rengia departamento kompetencijai priskirtų tarptautinių sutarčių projektus, pagal kompetenciją kontroliuoja šių sutarčių vykdymą; - pagal kompetenciją rengia transporto srities ilgos, vidutinės ir trumpos trukmės planavimo dokumentus, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtus ir patvirtintus planavimo dokumentus;- kontroliuoja, kaip įgyvendinamos saugaus eismo gerinimo priemonės;

ADMINISTRACINIAI TEISINIAI LEGITYMŪS REŽIMAI TRANSPORTELegitymūs administraciniai režimai transporto srityje taikomi piliečiams ir juridiniams asmenims. Įgyvendinat šį režimą asmenys gali paduoti prašymus dėl leidimo įvykdyti vieną arba daugiau tam tikrų veiksmų. Atitinkami pareigūnai ir institucijos sprendžia ar suteikti leidimą ar nesuteikti.

43

Geležinkelių transporto srityje:Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine veikla ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojams saugos sertifikatų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklės, Geležinkelio įmonių ir geležinkelio valdytojo saugos sertifikavimo taisyklės.Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos išduoda licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla , taip pat išduoda geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojams saugos sertifikatus .Kelių ir kelių transporteLicencijų (leidimų) verstis keleivių ir krovinių vežimais išdavimą reglamentuoja Kelių transporto kodeksas bei Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“.Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos .Licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybės institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.

Oro transporte:Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimą reglamentuoja Aviacijos įstatymas, Oro susisiekimo licencijavimo taisyklės, Susisiekimo ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 3-130 „Dėl įgaliojimų suteikimo“.Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Licencijas oro susisekimui vykdyti išduoda Civilinės aviacijos administracija (CAA) .

PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS ŪKIO VALDYMĄLietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymasĮstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Įstatymu siekiama į Lietuvos Respublikos teisės sistemą perkelti ES elektroninių ryšių veiklos reguliavimo sistemą sudarančius teisės aktus. Deklaruojamas siekis užtikrinti universaliųjų paslaugų tiekimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Lietuvos Respublikos pašto įstatymasĮstatymas nustato pašto bei pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą. Įstatyme reglamentuojami pašto ir pasiuntinių veiklos reguliavimo principai, išvardinamos Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų, atliekančių šio įstatymo priežiūrą, teisės (gauti jiems reikalingą informaciją, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų

teikėjų veikla, išsamiai patikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikėjo sąnaudas ir sistemą, laikinai paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą ir kt.), detalizuojama teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas, apibrėžiamos ir detalizuojamos universaliosios bei rezervuotosios pašto paslaugos, taip pat apibrėžta pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas, atsakomybę už konkrečius pažeidimus detalizuota Administracinių teisės pažeidimų kodekse.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patvirtinimo, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostataiNustato Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, kiek tai susiję su ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams, naftos išsiliejimo likvidavimo darbams vykdyti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui, stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti; tarnybos teises, stuktūrą ir darbo organizavimą, finansavimą ir finansinės veiklos kontrolę.poveikio priemonė turėtų būti veiksminga ir tinkamai sudrausminti pažeidėją.

44

8 TEMA:STATYBOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO VALDYMASStatybos ir teritorijų planavimo valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą teritorijų sanglaudosir planavimo planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos srityse.

Statybos ir teritorijų planavimo valdymo institucijos, jų uždaviniai ir pagrindinės funkcijos

Pagrindinės institucijos:- Aplinkos ministerija- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM- Savivaldybės- Statybos produkcijos sertifikavimo centras

Aplinkos ministerijos misija Misija : Tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.Uždaviniai:7.6. užtikrinti teritorijų sanglaudą, skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą; 7.7. siekti sudaryti palankias sąlygas šalies gyventojams įsigyti būstą, tinkamai jį prižiūrėti, modernizuoti – mažinti energijos sąnaudas;Funkcijos:8.6.1. nustato teritorijų planavimo reikalavimus, dalyvauja teritorijų planavimo procedūrose; 8.6.2. įstatymų nustatyta tvarka nustato detaliųjų planų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles; 8.6.3. organizuoja bendrojo Lietuvos Respublikos teritorijos plano rengimą, keitimą, įgyvendinimo stebėseną, pagal kompetenciją – specialiojo planavimo dokumentų rengimą, prižiūri jų nuostatų įgyvendinimą; 8.6.4. rengia ir tvirtina normatyvinius statybos techninius, statinio saugos ir paskirties dokumentus; 8.6.5. atestuoja statybos dalyvius; 8.6.6. reglamentuoja statybos produktų atitikties vertinimą ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimą; Planavimo dokumentai:

Aplinkos ministerijos strateginiai tikslai

1. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio savitumą.2. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą.3. Užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį teritorijų planavimo, statybos ir būsto plėtros procesų, statinių naudojimo ir priežiūros valstybinį reguliavimą.4. Apsaugoti visuomenės interesus ir prisidėti prie palankių sąlygų ekonominei plėtrai sudarymo tobulinant ir plėtojant nacionalines standartizacijos, hidrometeorologijos ir atitikties įvertinimo sistemas.5. Didinti valdymo efektyvumą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AMValstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau

– Inspekcija) yra biudžetinė įstaiga, pagal savo kompetenciją vykdanti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo numatytą teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą bei kontrolę.Svarbiausi Inspekcijos uždaviniai:6.1. vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir kontroliuoti statinių projektavimą;6.2. vykdyti ir koordinuoti statybos valstybinę priežiūrą;6.3. analizuoti ir rengti valstybinės priežiūros norminių dokumentų projektus ir įgyvendinti jų reikalavimus.Inspekcija, vykdydama jai pavestus uždavinius:7.1. atlieka Lietuvos Respublikos ir apskrities lygmenų bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo valstybinę priežiūrą;7.2. tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešojo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, o sprendiniai – teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus;7.3. kai nustatyti pažeidimai rengiant, tikrinant ir viešai svarstant teritorijų planavimo dokumentus, reikalauja ištaisyti teisės normų pažeidimus ir laikytis teritorijų planavimo normų sąvado, reikalauja papildomo derinimo ar ekspertizės bei taiko administracinio poveikio priemones nesilaikantiems reikalavimų;7.4. teikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotas išvadas dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo;7.5. pagal kompetenciją nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl įstatymais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais nustatytų teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų;7.6. bendradarbiauja pagal kompetenciją su rengėjais ir organizatoriais, kai nagrinėjami (tikrinami) teritorijų planavimo dokumentai;7.7. pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų 13.1 punkto reikalavimus atrankos būdu tikrina bet kurio Lietuvos Respublikoje statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytus pažeidimus bei trūkumus (jeigu jų nustatyta);7.8. atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus projektų rengimo ir ekspertizės atlikimo reikalavimus;7.9. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr.119-2771) nustatyta tvarka išduoda leidimus statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektus, tvarko išduotų leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę, atlieka šių objektų statybos valstybinę priežiūrą;7.10. sustabdo apskrities viršininko administracijos neteisėtai išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) panaikinti šį leidimą pateikimo teismui iki teismo sprendimo;7.11. po to, kai statyba sustabdoma, statytojui ir rangovui įvykdžius reikalavimus, išduoda raštišką sutikimą, kad statinys būtų statomas toliau;

Savivaldybės

Priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos:- statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymas statinio

45

projektavimo sąlygų sąvade įstatymų nustatyta tvarka;- statinių naudojimo priežiūra, statinio projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC)SPSC pagrindinės funkcijos:- Atlieka įvairių statybinių įrenginių, kitų medžiagų ir gaminių sertifikavimą reguliuojamoje ir nereguliuojamoje srityse.- atlieka įvairių statybinių įrenginių, kitų medžiagų ir gaminių techninį įteisinimą ir išduoda techninius liudijimus.- Yra įgaliotas veikti kaip Europos techninio įteisinimo įstaiga rengiant Europos techninius liudijimus (European Technical Approval (ETA)).- vykdo statybos specialistų atestavimo organizacinį techninį darbą ir tvarkyti atestuotų specialistų registrą.- Nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja statybos įmones

2. Pagrindiniai teisės aktai šioje srityje ir administraciniai teisiniai režimaiPagrindiniai teisės aktai šioje srityje (su kuriais turi būti susipažinę studentai):- Statybos įstatymas- Teritorijų planavimo įstatymas- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“- LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 „normatyviniai statybos techniniai dokumentai“

Pagrindiniai teisiniai režimai (su kuriais turi susipažinti studentai):Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūraStatinio statybos patikrinimo tvarka

3. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemaNacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatomis turi būti siekiama:- optimizuoti statybos dalyvių ir viešojo administravimo subjektų veiklą statybos srityje;- užtikrinti gyventojų saugias ir sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas;- šalinti kliūtis, trukdančias neįgaliems žmonėms gyventi juos supančioje aplinkoje;- užtikrinti statybų darną su aplinka ir taupų žemės, vandens, miškų ir kitų išteklių naudojimą;- išsaugoti nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes;- suderinti sąlygas laisvam prekių judėjimui, Lietuvos Respublikai integruojantis į Europos Sąjungą, bei didinti projektavimo ir statybos įmonių rangos darbų konkurencingumą užsienio ir vidaus rinkoje.

Statybos techninio normavimo principaiStatybos techninio normavimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos statybos įstatymas [6.1], kiti įstatymai bei reglamentuojantys ir sąlygojantys statybą poįstatyminiai teisės aktai.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos pagrindas yra Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyva 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo“ ir ją papildantys aiškinamieji dokumentai (94/C62/01), taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos 1996 m. išleisto dokumento „Pavyzdinių nurodymų statybos normoms rengti santrauka“ nuostatos.

Naujai rengiamų ir iš dalies keičiamų Lietuvos Respublikos nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatos turi būti derinamos su Europos (EN – Europos standartais; CEN – Europos standartizacijos komiteto; CENELEC – Europos elektrotechnikos komiteto; ETSI – Europos telekomunikacijų standartų instituto), tarptautinių organizacijų (ISO – Tarptautinės standartizacijos organizacijos; IEC – Tarptautinės elektrotechnikos komisijos; FIDIC – Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos) ar Europos Sąjungos šalių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai turi būti tokie, kad būtų gaminami ir į rinką patektų tik tinkami numatytai paskirčiai statybos produktai ir kad suprojektuotas bei pastatytas iš tokių statybos produktų statinys per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo laiką atitiktų savo paskirtį bei esminius statinio reikalavimus.

Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra:1) statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles;2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės – ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ar juridinių asmenų dokumentai, kurie nurodo statybos techninių reglamentų įgyvendinimo būdus ir metodus;

3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai;4) techniniai liudijimai – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos produktų tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nėra parengtų atitinkamų Lietuvos ar Europos standartų arba kai neplanuojama šių standartų rengti;5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos – projektavimo ir statybos įmonių, mokslo ir studijų institucijų paskelbti savanoriškai taikomi dokumentai, kurie nurodo būdus ir metodus, kaip įgyvendinti statybos techninius reglamentus.2. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.3. Statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai

46

statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims.4. Į statybos techninius reglamentus taip pat įrašomi normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai, nurodyti šio Įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, išreiškiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis į normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus.Normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką (išskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato LR Aplinkos ministerija. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetenciją valstybės institucija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymą tarp valstybės institucijų nustato Vyriausybė.

47

9 tema ENERGETIKOS VALDYMAS

Energetikos valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą energetikos – elektros, šilumos, branduolinės energetikos, gamtinių dujų, naftos, atsinaujinančių šaltinių srityse.

Energetikos sektoriaiElektros sektoriusŠilumos sektoriusBranduolinės energetikos sektoriusGamtinių dujų sektoriusNaftos sektoriusAtsinaujinantieji ištekliai

Energetikos srities institucijos, organizacijos:Energetikos ministerijaValstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijaValstybinė atominės energetikos saugos inspekcijaValstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijosENERGETIKOS MINISTERIJOS VIZIJA – užtikrinti energijos vartotojų ilgalaikių interesų tenkinimą ir nenutrūkstamą energijos tiekimą priimtinomis bei ekonomiškai pagrįstomis kainomis.

ENERGETIKOS MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – mažinti priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, sujungiant Lietuvos energetines sistemas su ES sistemomis, integruojantis į ES vidaus energijos rinką ir didinant energijos išteklių vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį pirminės energijos išteklių balanse.Energetikos ministerijos paskirtis yra formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.

6. Energetikos ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:6.1. valstybės energetinio saugumo politikos: Nacionalinės energetikos strategijos, strateginių energetikos projektų, Europos Sąjungos energetikos politikos formavimo srityse:6.1.1. analizuoja Lietuvos ir užsienio valstybių energetikos būklę ir raidos tendencijas;6.1.2. pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant ilgalaikes valstybės saugumo stiprinimo programas;6.1.3. pagal kompetenciją koordinuoja investicijas, skirtas energetikos projektams įgyvendinti;6.1.4. rengia Nacionalinės energetikos strategijos ir jos pakeitimų projektus, teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat rengia Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą, koordinuoja Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą;6.1.5. koordinuoja Lietuvos energetikos tinklų ir sistemų sujungimo su kitų Europos Sąjungos valstybių energetikos tinklais ir sistemomis projektų įgyvendinimą;6.1.6. kartu su Aplinkos ministerija nagrinėja ir sprendžia klausimus, susijusius su naujų energetikos infrastruktūros objektų statyba, plėtojimu ir projektavimu, rengia ir suderinusi su Aplinkos ministerija tvirtina statinio saugos ir paskirties teisės aktus, nustatančius esminius statinio reikalavimus ir

statinio techninius parametrus pagal statinių ir statybos produktų charakteristikų lygius ir klases;6.1.7. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimą ir derinimą, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos institucijos;6.1.8. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose;6.1.9. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire) ir vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;6.2. valstybės branduolinės energetikos politikos: naujos atominės elektrinės statybos, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, branduolinės energijos naudojimo plėtros ir valstybės politikos branduolinės energetikos sektoriuje formavimo srityse:6.2.1. organizuoja branduolinės energetikos infrastruktūros Lietuvos Respublikoje plėtrą, taip pat dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje;6.2.2. organizuoja valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, derasi su Europos Komisija dėl jo finansavimo;6.2.3. rengia Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programą ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;6.2.4. koordinuoja Europos Sąjungos Ignalinos programą;6.2.5. administruoja Specialiąją Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą;6.2.6. dalyvauja Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veikloje;6.2.7. valdo Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą;6.2.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;6.2.9. organizuoja radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir laidojimą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių, saugyklų ir kapinynų statybos arba eksploatavimo nutraukimo;6.2.10. organizuoja dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje;6.2.11. kontroliuoja valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros veiklos programų įgyvendinimą;6.2.12. organizuoja branduolinių ir radiologinių avarijų prevencijos, likvidavimo, tyrimo ir padarinių šalinimo priemones Energetikos ministerijos kontroliuojamuose branduolinės energetikos objektuose;6.3. valstybės iškastinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, elektros ir šilumos, energijos vartojimo efektyvumo politikos formavimo srityse:6.3.1. formuoja ir užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą energijos vartotojų teisių apsaugos srityje;6.3.2. rengia ir tobulina teisės aktus, užtikrinančius patikimą energijos ir jos išteklių tiekimą, energetikos objektų ir įrenginių techninę saugą, efektyvų energijos ir jos išteklių naudojimą;6.3.3. rengia Energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projektą, teikia jį Lietuvos Respublikos

48

Vyriausybei, kartu su kitomis ministerijomis ir institucijomis organizuoja ir koordinuoja šios programos įgyvendinimą;6.3.4. rengia energijos išteklių poreikio prognozes, preliminarius kuro, elektros ir šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo balansus;6.3.5. nustato prioritetines energijos išteklių rūšis ir energijos vartojimo režimą;6.3.6. pagal kompetenciją koordinuoja energijos išteklių gavybos ir perdirbimo klausimus;6.3.7. pagal kompetenciją rengia gamybos iš vietinių ir antrinių žaliavų skatinimo programas, taip pat vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą skatinančias programas ir kitus teisės aktus, užtikrina jų įgyvendinimą;6.3.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės reguliuojamų kainų energetikos srityje nustatymo principų;6.3.9. rengia energetikos ūkio eksploatavimo, energijos ir jos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, nustato energetikos specialistų ir įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką;6.3.10. nustato elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmę;6.3.11. nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką;6.3.12. rengia šilumos ūkio plėtros kryptis;6.3.13. kaupia ir analizuoja informaciją apie biodegalų gamybą Lietuvoje;6.3.14. numato ir įgyvendina priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;6.3.15. rengia Energetikos ministerijai priskirtos licencijuotinos veiklos licencijavimo taisyklių projektus arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina šias taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu išduoda Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos veiklos energetikos sektoriuje licencijas (leidimus);6.3.16. organizuoja naftos produktų ir naftos valstybės atsargų tvarkymą ir kaupimą, nustato energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;6.3.17. nustato vartotojų ir gamintojų energetikos objektų prijungimo prie energijos tinklų tvarką ir sąlygas;6.3.18. pagal kompetenciją organizuoja tarptautinius Energetikos ministerijai priskirtų energetikos šakų efektyvumo projektų konkursus;6.4. taip pat atlieka šias funkcijas:6.4.1. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, įgyvendina viešųjų įstaigų dalininko ar savininko teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu įgyvendina ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės įmonių savininko teises ir pareigas;6.4.2. teikia valstybės įmonei Valstybės turto fondui pagal ministro valdymo sričiai priskirtus objektus pasiūlymus dėl strateginių ir ypač svarbių ūkio objektų privatizavimo tikslingumo, turimų valstybei priklausančių akcijų pardavimo sąlygų ir būdų;6.4.3. dalyvauja rengiant energetinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis sutartis, kitus su tuo susijusius dokumentus, pagal kompetenciją dalyvauja konsultacinėse konferencijose ir derybose su tarptautinėmis organizacijomis, siekdama plėsti Lietuvos ir užsienio valstybių bendradarbiavimą ir spręsti energetikos sektoriui aktualias problemas, pagal kompetenciją dalyvauja

rengiant dvišalių ir daugiašalių Lietuvos ir užsienio valstybių bendradarbiavimo komisijų posėdžius;6.4.4. pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, organizuoja tarptautinių sutarčių įgyvendinimą;6.4.5. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;6.4.6. pagal kompetenciją padeda organizuoti valstybinių ir vyriausybinių delegacijų oficialius vizitus į užsienį, taip pat užsienio valstybinių ir vyriausybinių delegacijų priėmimą Lietuvos Respublikoje;6.4.7. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams NATO komitetuose;6.4.8. pagal kompetenciją vykdo teisės aktuose nustatytas krizių valdymo, civilinės saugos sričių užduotis;6.4.9. pagal kompetenciją dalyvauja rengiant valstybės strateginius dokumentus;6.4.10. rengia ministrui nustatytų valdymo sričių programas ir užtikrina jų įgyvendinimą;6.4.11. pagal kompetenciją dalyvauja organizuojant energetikos mokslinės techninės pažangos valstybinį valdymą;6.4.12. organizuoja Energetikos ministerijos užsakymu vykdomų mokslo programų ir projektų finansavimą ir įgyvendinimą;6.4.13. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, sprendimų ir rezoliucijų projektus Energetikos ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais;6.4.14. atlieka 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmų programos tarpinės institucijos funkcijas.

Studentai turi žinoti Ūkio ministerijos kompetenciją energetikos srityje, taip pat žinoti viešojo administravimo institucijų veikiančių energetikos srityje uždavinius

4. Pagrindiniai teisės aktai šioje srityje ir administraciniai teisiniai režimai

Pagrindiniai teisės aktai šioje srityje (su kuriais turi būti susipažinę studentai):

Branduolinės energijos įstatymasGamtinių dujų įstatymasPagrindiniai teisiniai režimai (su kuriais turi susipažinti studentai):

Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimas (studentai turi žinoti režimą sudarančias specialiąsias priemones)

49

Energetikos sektoriaus įmonės ir įstaigosVĮ „Ignalinos atominė elektrinė“VĮ „Energetikos agentūra“VĮ „Lietuvos naftos produktų agentūra“VĮ „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra“ AB „Lietuvos energija“AB „Lietuvos dujos“AB „Suskystintos dujos“AB „Klaipėdos nafta“AB „Kauno energija“AB „Klaipėdos energija“AB „Šiaulių energija“AB „Panevėžio energija“UAB „Visagino atominė elektrinė“UAB „Vilniaus energija“UAB „Geoterma“Lietuvos energetikos institutas

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos - Inspekcijos veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) - yra branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinio reglamentavimo ir priežiūros institucija Lietuvoje, kuri nustato saugos reikalavimus ir taisykles, prižiūri, kaip jų laikomasi, išduoda licencijas, leidimus bei laikinuosius leidimus, vertina branduolinės energetikos objektų saugą. VATESI užtikrina Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, nustatytus tarptautinėse sutartyse bei atstovauja šalies interesus tarptautinėse organizacijose.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės prasme, reguliuojanti energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą. Komisija įkurta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu. Pirmosios Komisijos narius 1997 m. vasario 10 d. paskyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuo 2008 m. lapkričio mėn. Komisijos nariai Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu yra skiriami Lietuvos Respublikos Seimo. Komisijos veiklos kryptys:vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga;skaidrių, nediskriminacinių, prognozuojamų veiklos sąlygų sektoriuje užtikrinimas, skatinant konkurenciją, savireguliaciją ir technologinę kaitą;subjektų veiklos efektyvumo didinimas, taikant skatinamąsias ekonominio reguliavimo bei reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo priemones;integracija į vieningos ES rinkos bei reguliavimo erdvę;skaidrumas, viešumas, atvirumas, lankstumas institucinėje veikloje.Komisijos veiklos sritys:gamtinių dujų;centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų; elektros energetikos;atsinaujinančių išteklių energetikos;šilumos energetikos;geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo; transporto. Komisijos veiklos teisiniai pagrindai Komisija savo veikloje vadovaujasi Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu, Gamtinių dujų įstatymu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, Šilumos ūkio įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Komisijos nuostatais, Komisijos darbo reglamentu.

2012 NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOSPripažinta netekusiu galios Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. X-1046 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo.Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategija) tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir numatyti Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros gaires iki 2030 ir iki 2050 metų. Svarbiausias šioje strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. Lietuvos energetinė nepriklausomybė užtikrins galimybę laisvai pasirinkti energijos išteklių rūšį ir jų tiekimo šaltinius (įskaitant vietinę gamybą), labiausiai atitinkančius valstybės energetinio saugumo poreikius ir Lietuvos vartotojų interesus įsigyti energijos išteklius palankiausia kaina.Lietuvos energetikos sektorius iki 2020 metų4. Siekiant, kad Lietuva būtų visavertė Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos energetines sistemas, o pati šalis – turėti pakankamai vietinių pajėgumų patenkinti savo energijos poreikius ir būti pajėgi dalyvauti ir konkuruoti bendrose ES energijos rinkose, efektyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis energetikos srityje.

50

5. Strategijoje numatomi uždaviniai ir esminiai sprendimai elektros, šilumos, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos išteklių, energetinio efektyvumo didinimo bei aplinkos apsaugos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo srityse.6. Elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas įgyvendinti tuos strateginius projektus ir sprendimus, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti, tai yra:1) integracija į Europos elektros energetikos sistemas:• Lietuvos–Lenkijos elektros jungties LitPol Link 1 eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m., taip pat nutiesiant papildomą Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį (LitPol Link 2), kurios ateityje taip pat užtikrins ir darbą sinchroniniu režimu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (toliau – ENTSO-E) kontinentinės Europos elektros tinklais;• Lietuvos–Švedijos elektros jungties NordBalt užbaigimas 2015 m.;• regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas ir integravimas į Šiaurės šalių ir kontinentinės Europos elektros rinkas;• Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemų susijungimas su ENTSO-E kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu;2) pakankamų konkurencingų vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimas, siekiant patenkinti bazinės generacijos poreikį ir šalies elektros energijos paklausą 2020 m. (12–14 TWh per metus):• regioninės branduolinės (atominės) elektrinės Visagine statyba;• elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių masto didinimas;3) Trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas:• elektros perdavimo veiklos atskyrimas nuo tiekimo ir kitų veiklos rūšių;elektros rinkos, plėtros ir valdymo principų suderinimas su Trečiojo ES energetikos paketo nuostatomis ir reikalavimais.7. Šilumos sektoriaus pagrindinis uždavinys – padidinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pačiu metu keičiant šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas biomase. Valstybė rems iniciatyvas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias atliekų naudojimą energijai gaminti ir didinančias biomasės naudojimą šilumos gamybai. Iki 2020 metų Lietuva sumažins šilumos suvartojimą gyvenamuosiuose namuose ir viešuosiuose pastatuose 30–40 procentų. Palyginti su 2011 metais, tai kiekvienais metais leis sutaupyti nuo 2 iki 3 TWh šilumos. Centralizuoto šilumos tiekimo sektorius bus pertvarkytas remiantis Trečiojo ES energetikos paketo principais ir sudarant prielaidas susiformuoti sąžininga ir efektyvia konkurencija pagrįstai šilumos gamybos ir perdavimo įmonių veiklai. Skaidri šilumos gamybos ir perdavimo įmonių veikla ir jos kontrolė užtikrins šildymo paslaugų teikimą vartotojams mažiausiomis kainomis.

8. Gamtinių dujų sektoriuje ilguoju laikotarpiu bus siekiama sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais, trumpuoju laikotarpiu – užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas. Įgyvendinant šį tikslą, planuojama pastatyti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalą Klaipėdoje, įrengti gamtinių dujų saugyklą ir nutiesti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį, kuri sujungtų Lietuvos dujų sistemą su ES dujų tinklais ir rinkomis. Siekiant paskatinti konkurenciją dujų sektoriuje, bus liberalizuojama dujų rinka atskiriant tiekimą ir perdavimą pagal Trečiojo ES energetikos paketo nuostatas. 9. Naftos sektoriuje bus siekiama nuosekliai keisti naftos produktus atsinaujinančiais energijos ištekliais ir didinti konkurenciją Lietuvos rinkoje.10. Lietuva ir toliau didins atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimą elektrai ir šilumai gaminti bei AEI dalį transporto sektoriuje. Iki 2020 metų ne mažiau 23 procentus galutinio energijos suvartojimo sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai (ne mažiau kaip 20 procentų elektros sektoriuje, ne mažiau kaip 60 procentų centrinio šildymo sektoriuje, ne mažiau kaip 10 procentų transporto sektoriuje). Šiam tikslui pasiekti bus sudarytos aiškios paramos AEI sąlygos, kuriose pirmenybė bus teikiama ekonominiu ir techniniu požiūriu naudingiausiems energijos gamybos iš AEI sprendimams. 11. Energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų bus siekiama kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. 12. Strategijoje numatytos iniciatyvos turės teigiamą poveikį aplinkai – jų įgyvendinimas sudarys sąlygas Lietuvai iki 2020 metų į atmosferą papildomai neišmesti 11 milijonų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ekvivalentu). Tai sudarytų 46 procentus 2008 metų faktinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Administraciniai teisiniai legitimus režimai energetikoje:Leidimų ir licencijų išdavimo režimai:ENERGETIKOS MINISTERIJA1) gaminti elektros energiją;2) plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus;3) tiesti tiesioginę liniją;4) eksportuoti elektros energiją į valstybes, kurios nėra valstybės narės;5) importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės;6) vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą.

VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJAProjektuoti, statyti ir rekonstruoti branduolinės energetikos objektus, įrenginius ir įrengimusEksploatuoti branduolinės energetikos objektusSaugoti branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas bei jų atliekas

Nutraukti branduolinės energetikos objekto eksploatavimąLaidoti branduolines ir radioaktyviąsias medžiagas bei jų atliekasĮsigyti, turėti ir transportuoti branduolines medžiagas

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJAPerduoti dujas , Paskirstyti dujas, Laikyti dujas, Tiekti dujasšilumos tiekimo veikla

51

ŠILUMOS TIEKIMO LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS- Verstis šilumos tiekimo veikla leidžiama tik

asmenims, turintiems licenciją.- Licenciją gali gauti asmuo, numatomoje

licencijuojamos veiklos teritorijoje valdantis šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtinus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus.

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMO, SKIRSTYMO, LAIKYMO, SKYSTINIMO, TIEKIMO IR RINKOS OPERATORIAUS LICENCIJAVIMO TAISYKLĖSVKEKK nustatyta tvarka taip pat turi teisę išduoti terminuotą dujų perdavimo licencijąPerdavimo, skirstymo, laikymo ir skystinimo licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui arba kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Licencijos išduodamos asmenims, turintiems pakankamus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius tinkamai vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas.

10 tema. Žemės ūkio valdymas

Žemės ūkio valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą žemės ūkio srityje.

Žemės ūkio valdymas – tai žemės ūkio valdymo institucijų veikla, įgyvendinat strateginiuose dokumentuose, iškeltus tikslus, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei derinant juos su ES direktyvomis, įgyvendinant žemės ūkio politikos formavimą, užtikrinant žemės išteklių apsaugą, konkurencingos rinkos kūrimą, investicijų pritraukimą bei kitų iškeltų tikslų įgyvendinimą.

Valstybinis reguliavimas žemės ūkio valdyme apibūdinamas ir užtikrinamas valstybės nustatytomis bendromis taisyklėmis, darniai panaudojant teisinius, ekonominius, vadybinius ir kitokius socialinius metodus, kurių turi laikytis visuomeniniais santykiais susiję subjektai. Bendros taisyklės yra įtvirtintos teisės normose. Todėl jau LR Konstitucijos 46 str. 3 d. nurodo, kad Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ši konstitucinė nuostata objektyvuojasi Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, kurioje vienas iš keliamų tikslų yra kaimo ir žemės ūkio plėtra. Šioje strategijoje sakoma, kad Kaimo ir žemės ūkio plėtros srityje valstybės politika užtikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu požiūriu tolygią (subalansuotą) plėtrą, bus kuriama palanki teisinė, ekonominė, aplinka našiems ūkininkų ūkiams, žemės ūkio, kitoms kaimo verslo įmonėms savarankiškai veikti konkurencinėje rinkoje ir užsidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo plėtrai. Bus skatinamos inovacijos, didesnę pridėtinę vertę kuriančių konkurencingų produktų bei paslaugų gamyba, plėtojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprūpinimo infrastruktūra. Bus sukurtos teisinės ir ekonominės prielaidos veiksmingiau panaudoti ūkių subjektų finansinį ir daiktinį kapitalą investicijoms, modernizuojant žemės ūkio gamybą ir plėtojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus užbaigtas piliečių nuosavybės į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas, sukurtos teisinės ir ekonominės žemėnaudų konsolidavimo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo prielaidos.

Tam, kad būtų įgyvendinta aptarta strategija, LR Vyriausybė savo programą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir nurodo, kad bus įgyvendinama kaimo plėtros ir žemės ūkio politika ir iškelia tikslus šiai programai įgyvendinti. Valstybinis reguliavimas, kurį vykdo LR Vyriausybė bei jai pavaldžios institucijos objektyvuoja iškeltus tikslus, uždavinius žemės ūkiui nutarimų bei kitų teisinių aktų pagalba.

Viena pagrindinių, institucijų, atliekančių žemės ūkio valdymą yra LR Žemės ūkio ministerija.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM

52

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis VĮ ,,Šiaulių regiono veislininkystė VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra VĮ ,,Pieno tyrimai” VĮ ,,Gyvulių produktyvumo kontrolė” Programos ,,Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Žemės ūkio biblioteka Valstybinė mašinų bandymų stotis Augalų veislių tyrimo stotys VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas VĮ „Laukystos žuvų veislynas"

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijaLietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau vadinama – Žemės ūkio ministerija,) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija. Žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse), kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės pažangos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, mokslo, mokymo, švietimo, novatoriškų technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje, melioracijos ir melioracijos investicijų, augalininkystės, gyvulininkystės, augalų apsaugos, sėklininkystės, veislininkystės, žuvivaisos, fitosanitarijos ir veterinarijos, tautinio paveldo srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą..

Svarbiausieji Žemės ūkio ministerijos uždaviniai yra:1. pagal kompetenciją rengia žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse), kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės pažangos, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, mokslo, mokymo, švietimo, novatoriškų technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje, melioracijos ir melioracijos investicijų, augalininkystės, gyvulininkystės, augalų apsaugos, sėklininkystės, veislininkystės, žuvivaisos, fitosanitarijos ir veterinarijos srities įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;9.2. pagal kompetenciją nustato žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros prioritetus, užtikrina efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą;9.3. pagal kompetenciją sudaro teisines ir ekonomines sąlygas restruktūrizuoti ir modernizuoti žemės ir maisto ūkį, žuvininkystę, įvairinti kaimo plėtrą ir verslus kaime, plėtoti kooperaciją žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, taip pat funkcionuoti racionaliai žemės, kapitalo, prekių ir darbo rinkai;9.4. koordinuoja žemdirbių tęstinio mokymo sistemą;9.5. pagal kompetenciją kuria efektyviai funkcionuojančią žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros valdymo sistemą, kurios institucijos užtikrintų išteklius tausojantį, efektyvų šių sektorių funkcionavimą, konkurencingumą, Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perkėlimą ir įgyvendinimą;9.6. pagal kompetenciją užtikrina tinkamą atstovavimą Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organų veikloje, taip pat tarptautinėse organizacijose, palaiko aktyvius dalykinius mokslinius, ekonominius, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis;9.7. formuoja bendrąją Europos Sąjungos politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse ir užtikrina jos įgyvendinimą;

53

9.8. pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina efektyvią Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, tradicinių amatų ir kitų alternatyviųjų verslų funkcionavimą Europos Sąjungos vidaus rinkoje;9.9. pagal kompetenciją įgyvendina ilgalaikes valstybės saugumo stiprinimo programas;9.10. pagal kompetenciją rengia valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žemės ir maisto ūkiui, žuvininkystei, kaimo plėtrai programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;9.11. rengia integruotą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ekonominę, socialinę, regioninę ir struktūrinę strategiją;9.12. pagal kompetenciją koordinuoja kaimo gyventojų užimtumo didinimo klausimus;9.13. rengia kryptingą teisinės, ekonominės, finansinės, organizacinės, metodinės pagalbos kooperacijai plėtoti sistemą;9.14. pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja Europos Sąjungos bendro žemės ūkio rinkų ir bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo priemonių ir tiesioginės paramos schemų įgyvendinimą;9.15. organizuoja Lietuvos kaimo tinklo ir žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių plėtros tinklo veiklą;9.16. koordinuoja nacionalinių maisto kokybės schemų rengimą ir diegimą;9.17. pagal kompetenciją formuoja žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimo sistemą ir valstybinės priežiūros strategiją, rengia ar dalyvauja rengiant žemės ūkio ir maisto produktų kokybės gerinimo programas;9.18. atlieka atsakingos institucijos funkcijas taikant žemės ūkio ir maisto produktų, kaip garantuotų tradicinių gaminių, kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registraciją ir apsaugą, koordinuoja paskirtųjų šių produktų kontrolės institucijų veiklą;9.19. pagal kompetenciją koordinuoja geros kokybės produktų sertifikavimo institucijų (įstaigų) veiklą;9.20. organizuoja pieno kvotų sistemos taikymą Lietuvoje, nustato pieno pardavimo perdirbti tvarką;9.21. organizuoja gyvulių skerdenų klasifikavimo sistemos taikymą Lietuvoje;9.22. pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę jūrų vandenyse, pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja žuvų išteklių atkūrimą ir žuvininkystės tyrimus žuvininkystės vandens telkiniuose;;ir kt.Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga - Žemės ūkio ministerija

1. Fitosanitarinis registras2. Ūkinių gyvūnų registras3. Ūkininkų ūkių registras4. Pašarų registras5. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir

žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos

Įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse, rūpinasi duomenų bazių bei informacinių sistemų, kurių reikia žemės ūkiui plėtoti, kūrimu; rengia valstybines programas žemės ūkio bei kaimo plėtros srityse; rengia ilgalaikes žemės ūkio plėtotės, kūrimo ir stabilumo palaikymo strategijas; dalyvauja tarptautiniuose projektuose; administruoja valstybinės žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geografinių informacinių sistemų, kartografijos, geodezijos darbų finansavimą iš Lietuvos Respublikos biudžeto; derinti Lietuvos geografines informacines sistemas su kitais valstybiniais kadastrais ir registrais bei Europos Sąjungos techniniais reikalavimais ir standartais; kuria valstybinės reikšmės kartografinės, geodezinės, topografinės medžiagos duomenų bazes ir kt.Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijosJos pagrindinis tikslas - skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą administruojant nacionalines ir Europos Sąjungos šiai sričiai skiriamas lėšas, kurios panaudojamos kaimo ir žemės ūkio, žuvininkystės plėtros programoms bei efektyvioms tvarkymo sistemoms įgyvendinti (Nacionalinė kaimo plėtros programa, Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), ES Bendroji žemės ūkio politika, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EAGGF), Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (FIFG) ir kita).Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie žemės ūkio ministerijosĮgyvendina valstybės politiką veislininkystės srityje; kontroliuoja Gyvulių veislininkystės įstatymo ir kitų su veislininkyste susijusių teisės aktų vykdymą; rūpinasi veislininkystei skirtų lėšų paskirstymu ir racionaliu panaudojimu, kontroliuoja veislininkystės programų vykdymą.Veislininkystės plėtojimas ir plėtros skatinimas – pagrindinė veikla.Valstybinė augalų apsaugos tarnybaSvarbiausia veiklos sritis – augalų bei augalinės kilmės produktų sveikatingumas bei apsauga.Ši tarnyba užtikrina valstybinę augalų sveikatingumo LR, įvežamų ir išvežamų augalų ir augalinės kilmės produktų kontrolę, augalų ir augalinės kilmės produktų atitikimą nustatytiems privalomiems kokybės reikalavimams, jų sandėliavimo ir naudojimo kontrolę; organizuoja augalų apsaugą, registravimą; vykdo tarptautinius įsipareigojimus augalų sveikatingumo ir augalų apsaugos srityje, dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje ir kt.

VALSTYBINIO REGULIAVIMO POVEIKIS ŽEMĖS ŪKIO VALDYMO TOBULINIMUIKaimo plėtros ir žemės ūkio politikos įgyvendinimas bei Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos suformuluoti tikslai ir uždaviniai objektyvizuojasi teisės aktuose.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus, Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau – valstybės ir Europos Sąjungos parama) įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir kitus juridinius asmenis.

54

Lietuvos Respublikos Maisto įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.Visi šie įstatymai parodo, kad valstybinio reguliavimo pagrindinis tikslas ne tik reguliuoti šią sritį, bet visų teisės aktų pagalba jį tobulinti, kad atitiktų ir LR Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, ir neprieštarautų ES direktyvoms. Valstybinis reguliavimas daro įtaką ne tik maisto produktų rinkai, gamybai, bet ir aplinkosaugai, kokybės reikalavimams.

Žemės ūkis skirstomas į tam tikras sritis. Šiose srityse priimti įstatymai bei kiti teisės aktai reglamentuoja apsaugą, kontrolę, numato plėtrą žemės ūkyje, taip pat nustato taisykles.Žuvininkystės įstatyme numatyta: užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.Filosanitarijos įstatymas nustato prevencines priemones, kad į Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritoriją nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams ir augaliniams produktams kenksmingi organizmaiMelioracijos įstatymas nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei melioracijos finansavimo tvarką.

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 M. PROGRAMANuo 2007 m. parama žemės ūkiui skirstoma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (toliau – KPP). Iš viso per septynerius metus žemės ūkio sektoriaus atstovams numatyta skirti apie 7,9 mlrd. litų paramos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkųjį ir ne žemės ūkio verslą stiprinti, kaimo gyventojų užimtumą didinti. KPP sudaro daugiau kaip 50 kaimo plėtrai skirtų paramos priemonių ir veiklos sričių. Visą šią paramą, kaip vienintelė akredituota institucija, administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 M. VEIKSMŲ PROGRAMA

PARAMA VAISIŲ IR DARŽOVIŲ GAMINTOJŲ GRUPĖMSVAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOSE 2013–2014 MOKSLO...KAIMO PLĖTROS 2004-2006 M. PLANASSTRUKTŪRINĖ PARAMA

Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos (ES) nare, atsivėrė realios galimybės pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama kaimo plėtrai bei žuvininkystei ir taip kartu su visomis ES valstybėmis narėmis siekti vieno svarbiausių ES tikslų – ekonominės ir socialinės sanglaudos. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai buvo skiriama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą (BPD). Kaimo plėtrai ir Žuvininkystei BPD išdėstytoje strategijoje buvo skirtas 4 prioritetas, pagal kurį 2004–2006 metais skirta 660 mln. litų iš Europos Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalies, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės bei Lietuvos Respublikos lėšų. ES struktūrinių fondų parama Žemės ūkiui ir Žuvininkystei padėjo pagerinti ūkių struktūrą, paįvairinti Žemės ūkio veiklą, modernizuoti įmones, laivyną, sudarė sąlygas privačių miškų kaimo vietovių prisitaikymui ir plėtrai. Pagal BPD iš ES struktūrinių fondų buvo remiami struktūriniai Žemės ūkio sektoriaus pokyčiai, skatinama ES kokybės standartus atitinkanti gamyba ir ūkininkavimo metodai, padedantys Lietuvos Žemės ūkio produkcijai konkuruoti ES. ES struktūrinių fondų parama pasinaudojo Žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), ūkininkai, kaimo gyventojai, kaimo bendruomenės, valstybinės institucijos ir privačios įmonės, nevyriausybinės organizacijos, mokymo institucijos, Žvejybos, akvakultūros, Žuvų perdirbimo įmonės, Žvejai, laivų savininkai ir kitos Žemės ūkio sektoriui priklausančios organizacijos. ES struktūrinių fondų lėšomis paremti Žemės ūkio sektoriaus projektai, kurie atitiko BPD nurodytus prioritetus, priemones ir remtinas veiklos rūšis.

Režimų klausimui:NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS išduoda leidimusAtlikti geodezinius darbusAtlikti topografinius ir kartografinius darbusRengti žemėtvarkos schemasRengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektusRengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektusRengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus Rengti žemės konsolidacijos projektus

55

12 TEMA. PRAMONĖS IR PREKYBOS VALDYMAS

Pramonės ir prekybos valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą vidaus, užsienio, strateginių prekių eksporto ir pramonės vystymo srityse.

Valstybės ilgalaikės raidos strategija (VIRS) – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės ir kultūrinės bei politinės situacijos analize. VIRS yra vienas iš svarbiausių planavimo dokumentų, kuris padeda suderinti tarpusavyje ir integruoja valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. VIRS numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija yra sudėtinė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis. Joje numatytos ilgalaikės ekonominės politikos kryptys, būtinos šalies ūkio restruktūrizavimui paspartinti bei leidžiančios laiku prisitaikyti prie vidinės ir tarptautinės situacijos pokyčių ir maksimaliai didinti bei efektyviai išnaudoti šalies ekonominį potencialą.

Ūkio ministerijos kompetencija prekybos srityjeŪkio ministerija atsakinga už verslo aplinkos gerinimą, investicijų, inovacijų, eksporto bei turizmo politiką, Europos Sąjungos paramos verslui skirstymą, valstybės valdomų įmonių reformą ir viešųjų pirkimų politiką. ienas iš Ūkio ministerijos uždavinių yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės prekybos politiką. Vykdydama šį jai pavestą uždavinį, Ūkio ministerija atlieka nemažai vidaus, užsienio prekybos ir strateginių prekių kontrolės sričių funkcijų:

1. Vidaus prekybos srityje:

dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vidaus prekybos politiką;rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus mažmeninės prekybos, alkoholio ir tabako prekybos, prekių ir paslaugų reklamos, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo ir prekių ženklinimo srityse.

2. Užsienio prekybos srityje:

kartu su Užsienio reikalų ministerija formuoja užsienio prekybos politiką;atlieka darbus, susijusius su išankstinių leidimų perdirbti tekstilės gaminius trečiosiose šalyse išdavimu, taip pat importo kvotų, priežiūros dokumentų administravimu, taikomu tekstilės ir plieno gaminių importui iš trečiųjų šalių.3. Strateginių prekių eksporto kontrolės srityje:

vadovauja dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto ir karinės įrangos eksporto, importo, tranzito bei tarpininkavimo kontrolės darbams ir juos vykdo kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;išduoda dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksportui ir į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalingus dokumentus;rengia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, susijusius su dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrole ir į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo kontrole.

56

ŪKIO MINISTERIJA išduodamos licencijos/leidimaiNefasuotų naftos produktų didmeninė prekyba Prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams ar orlaiviams Didmeninė prekyba nefasuotų naftos produktų likučiaisIndividuali eksporto licencija eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ir technologijas Visuotinė eksporto licencija eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ir technologijasLicencija gaminti:Lietuvos valstybės vėliavas,Lietuvos valstybės istorines vėliavas,Respublikos Prezidento vėliavas,Užsienio valstybių vėliavas,Europos Sąjungos vėliavas,Tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas,Apskričių vėliavas,Savivaldybių vėliavas,Automobilio vėliavėles ir stalo vėliavėles

Įmonių bankroto valdymo departamentas - dalyvauja įgyvendinant politiką įmonių veiklos restruktūrizavimo ir bankroto proceso klausimais pagal Įmonių bankroto (2001 m.) ir Įmonių restruktūrizavimo (2010 m.) įstatymą bei išmokų iš Garantinio fondo skyrimo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams pagal Garantinio fondo įstatymą (2000 m.).Valstybinis turizmo departamentasValstybinė ne maisto produktų inspekcija – misija: apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir netinkamos kokybės ne maisto produktų vykdant rinkos priežiūrą ir ginant vartotojų teises. Strateginis tikslas Užtikrinti efektyvią ne maisto produktų rinkos priežiūrą, suderintą su Europos Sąjungos teise.

Europos Sąjungos prekybos režimas, muitų sąjunga.

57

14 TEMA SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMASSveikatos apsaugos valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą visuomenės sveikatos saugos ir tausojimo srityse.

*Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija:Ministerijos veikla prganizuojama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais strateginiais veiklos planais, kitais strateginio plavimo dokumentais. Ministerijos strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijos interneto tinklalpyje. Ministerijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymą vertina ministerijos Vidaus audito departamentas.Ministerijos veiklą reglamentuojama sveikatos apsaugos ministro tvirtinamais Sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, ministerijos administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartį ir gaunančių iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymais.Sveikatos apsaugos vadovauja ministras. Jis atsakingas už jam pavestas valdymo sritis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir kiti įstatymai.Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministro patarėjai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.Pagrindinės Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritys:Lietuvos sveikatos sistema; asmens sveikatos priežiūra;visuomenės sveikatos priežiūra;farmacinė ir kita su tuo susijusi veikla;sveikatos draudimas:sveikatos priežiūros specialistai;pacientų teisės;bioetika;radiacinė sauga;ES paramos įsisavinimas;informacinės technologijos;bendradarbiavimas su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;tarptautinis bendradarbiavimas;sveikatos statistika ir kt.

10. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šiasfunkcijas:10.1. asmens sveikatos priežiūros srityje:10.1.1. rengia asmens sveikatos priežiūros srities Lietuvos Respublikos įstatymų,Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus;10.1.2. įstatymų numatytais atvejais nustato asmens sveikatos priežiūros veiklosporeikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės

(tinkamumo) reikalavimus;10.1.3. kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika asmens sveikatos priežiūrossrityje ministerijai pavaldžiose įstaigose;10.1.4. organizuoja asmens sveikatos priežiūros licencijavimą;10.1.5. organizuoja asmens sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimą irkvalifikacijos tobulinimą;10.2. visuomenės sveikatos priežiūros srityje:10.2.1. rengia visuomenės sveikatos priežiūros srities Lietuvos Respublikos įstatymų,Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus;10.2.2. organizuoja ir koordinuoja visuomenės sveikatos priežiūros strategijosįgyvendinimą šiose srityse: neinfekcinių ligų ir traumų, užkrečiamųjų ligų profilaktikos irkontrolės, kurortologijos plėtros, fizinio aktyvumo skatinimo, sveikos mitybos, maisto saugos,alkoholio ir tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, psichikos sveikatos,cheminių medžiagų saugos, fizikinių veiksnių valdymo, darbuotojų saugos ir sveikatos,aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, visuomenės sveikatossaugos ekspertizės, vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo, sveikatosnetolygumų mažinimo, grėsmių sveikatai valdymo;10.2.3. organizuoja ir koordinuoja sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo ir ligųprevencijos informacijos kaupimą, skleidimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistųporeikio planavimą ir kvalifikacijos tobulinimą, licencijuojamą visuomenės sveikatospriežiūros veiklą;10.2.4. kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika visuomenės sveikatospriežiūros srityje ministerijai pavaldžiose įstaigose, taip pat alkoholio, tabako, narkotinių irpsichotropinių medžiagų kontrolės srityje;10.3. farmacinės ir kitos veiklos (pavyzdžiui, vaistinių preparatų reklama, klinikiniaityrimai ir panašiai), susijusios su farmacijos produktais, srityje:10.3.1. rengia farmacinės ir kitos veiklos, susijusios su farmacijos produktais, sritiesLietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktųprojektus;10.3.2. organizuoja ir koordinuoja Lietuvos gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparataisir kontroliuoja farmacinės paslaugos kokybę;10.3.3. pagal kompetenciją nustato farmacinės veiklos reikalavimus;10.3.4. kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės politika farmacinės ir kitos veiklos,susijusios su farmacijos produktais, srityje ministerijai pavaldžiose įstaigose;10.3.5. organizuoja farmacijos specialistų poreikio planavimą ir kvalifikacijostobulinimą;ir kt.

E S sveikatos politikasveikatos politika siekiama visiems ES gyvenantiems žmonėms užtikrinti galimybę naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis. Visų pirma siekiama:

užkirsti kelią ligoms,skatinti sveikesnę gyvenseną,

58

apsaugoti žmones nuo pavojų sveikatai, tokių kaip pandemija.

ES sveikatos politikos veiklos sritis nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje. Svarbiausias principas – tinkamai apsaugoti žmonių sveikatą ir atsižvelgti į šį aspektą formuojant visas ES politikos kryptis ir vykdant veiklą.Sutartyje taip pat aiškiai nurodyta, kad ES visiškai pripažįsta pačių valstybių narių atsakomybę formuoti savo sveikatos politiką, organizuoti ir teikti sveikatos priežiūrą ir rūpintis ištekliais.Europos Sąjunga daugiausiai papildo ir remia atskirų ES šalių veiklą tose srityse, kuriose koordinavimas, bendradarbiavimas, informacijos mainai, žinių ir gerosios praktikos sklaida yra geriausias būdas siekti pažangos. Kai kurias sritis ji reglamentuoja pasitelkusi teisėkūros priemones

2013 m. vasario mėn. Europos Komisija priėmė dokumentų rinkinį „Socialinės investicijos siekiant ekonomikos augimo ir sanglaudos“. Viena šio rinkinio dalis skirta investicijoms į sveikatos sritį. Pagrindinė mintis yra ta, kad sveikata yra vertybė pati savaime, o taip pat ekonomikos klestėjimo veiksnys. Dokumente pabrėžiama, kad apgalvotai investuojant į tvarias sveikatos sistemas, į žmonių sveikatą kaip į žmogiškąjį kapitalą ir į nelygybės sveikatos srityje mažinimą galima prisidėti prie ekonomikos augimo. ES rems reformas pasitelkusi Europos semestrą ir savo finansavimo priemones, t. y. struktūrinius fondus ir sveikatos programą.

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas:http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/index_en.htm

59

14 tema. Socialinės apsaugos valdymas

Socialinės apsaugos valdymo sistemą reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų veiklą, turinčių įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti valstybinį valdymą socialinės apsaugos srityse – socialinės integracijos, lyčių lygių galimybių, darbo rinkos ir visuomenės užimtumo, socialinio draudimo ir kt. Sferose.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO Ministerijos kuruojamos veiklos sritys Šeima ir vaikaiDarbo rinka ir užimtumasSocialinis draudimasSocialinė integracijaNevyriausybinis sektoriusJaunimo politikaTarptautinis bendradarbiavimasES paramaMoterų ir vyrų lygybė

8. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:8.1. darbo politikos srityje:8.1.1. analizuoja darbo santykių būklę Lietuvoje, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jų tobulinimo;8.1.2. analizuoja minimaliojo darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio dydžius, kitas darbo apmokėjimo sąlygas, jų kitimo tendencijas Lietuvos ūkyje, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus šiais klausimais;8.1.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio dydžio;8.1.4. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl darbo rinkos ir užimtumo rėmimo, užsieniečių (iš trečiųjų šalių) įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje, socialinių įmonių, įmonių socialinės atsakomybės plėtros;8.1.5. koordinuoja, analizuoja ir vertina darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos užimtumo strategiją;8.1.6. organizuoja ir finansuoja užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą;8.1.7. administruoja Užimtumo fondo lėšas ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos;8.1.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;8.1.9. organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės stebėseną, koordinuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonių rengimą ir įgyvendinimą;8.1.10. organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtų kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, koordinuoja kitų valstybės institucijų, atsakingų už tam tikrų kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, veiklą;8.1.11. suteikia akredituotoms kontrolės įstaigoms įgaliojimus tikrinti atskirų kategorijų potencialiai

pavojingų įrenginių techninę būklę arba šiuos įgaliojimus panaikina;8.1.12. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priskirtų atskirų produktų privalomuosius saugos ir sveikatos, ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais, taip pat patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytuosius reikalavimus, tvarką; priima sprendimus dėl bandymų laboratorijos, sertifikacijos ar kontrolės įstaigos paskyrimo atlikti teisės aktuose nustatytas atitikties įvertinimo procedūras;8.1.13. analizuoja ir vertina socialinės partnerystės būklę Lietuvoje, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės partnerystės plėtojimo;8.1.14. pareikštine tvarka registruoja nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, kurių šalys yra profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos;8.2. socialinio draudimo politikos srityje:8.2.1. koordinuoja socialinio draudimo (ligos ir motinystės, pensijų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo) ir strateginių jo krypčių plėtojimą, nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius;8.2.2. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir jo įvykdymo ataskaitą;8.2.3. analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų interesus;8.2.4. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio ir valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio;8.2.5. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl pensijų, ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo socialinio draudimo politikos įgyvendinimo;8.2.6. analizuoja privalomojo ir savanoriškojo socialinio draudimo suderinamumą;8.2.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl valstybinį savanoriškąjį socialinį draudimą ir kaupiamąjį pensijų socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;8.2.8. kartu su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija analizuoja socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo sistemos plėtros tendencijas, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šios sistemos administravimo ir ją reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;8.3. socialinės paramos politikos srityje:8.3.1. užtikrina piniginės socialinės paramos sistemos (socialinių pašalpų ir kompensacijų nepasiturintiems gyventojams, socialinės paramos mokiniams, išmokų vaikams bei socialinės paramos mirties atveju) funkcionavimą, reguliavimą ir tobulinimą; 8.3.2. analizuoja piniginės socialinės paramos būklę ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo;8.3.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bazinės socialinės išmokos ir valstybės remiamų pajamų dydžių;8.3.4. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, valstybinių šalpos išmokų ir valstybės paramos teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo okupacijų ir 1991 m. sausio 11–13 d. bei po to vykdytos SSRS agresijos, taip pat pasipriešinimo

60

1940–1990 metų okupacijoms dalyviams politikos įgyvendinimo ir ją įgyvendina;8.3.5. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl kitų, šių nuostatų 8.3.4 punkte nenurodytų, iš valstybės biudžeto mokamų valstybinių pensijų ir rentų politikos įgyvendinimo;8.3.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinės signataro rentos ir valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo; techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;8.3.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinių pensijų bazės dydžio;8.3.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių nustatymo;8.3.9. analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia pasiūlymus savivaldybėms dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;8.3.10. analizuoja socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų poreikius kelti profesinę kvalifikaciją, organizuoja socialinių darbuotojų atestaciją;8.3.11. rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus;8.3.12. užtikrina Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos veiklą;8.4. šeimos ir jaunimo politikos srityje:8.4.1. koordinuoja šeimos politikos įgyvendinimą visose srityse;8.4.2. rengia ir dalyvauja rengiant priemones, reikalingas Valstybinės šeimos politikos koncepcijai įgyvendinti;8.4.3. koordinuoja priemonių, skirtų smurtui privačioje erdvėje mažinti ir pagalbai aukoms, įgyvendinimą;8.4.4. analizuoja ir vertina demografinius pokyčius ir tendencijas, numato priemones demografinei būklei gerinti;8.4.5. analizuoja vaiko teisių apsaugos būklę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo;8.4.6.koordinuoja vaiko globos (rūpybos), įvaikinimo, vaiko apsaugos nuo smurto ir tarptautinės vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą;8.4.7. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje;8.4.8. atlieka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 119-5406) vykdymo kontrolę ir priežiūrą;8.4.9. užtikrina nacionalinių įsipareigojimų jaunimo politikos srityje įgyvendinimą;8.4.10. organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje;8.4.11. koordinuoja jaunimo politikos plėtrą savivaldybėse;8.5. socialinės integracijos politikos srityje:8.5.1. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės integracijos sistemos tobulinimo;8.5.2. pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos įgyvendinimą; užtikrina socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą ir šių paslaugų kokybę;8.5.3. koordinuoja neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos plėtojimą, numato ilgalaikius neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos vystymo tikslus ir prioritetus;

8.5.4. koordinuoja neįgaliųjų aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis;8.5.5. koordinuoja asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ligomis, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, taip pat kitų socialinių grupių socialinės integracijos procesą;8.5.6. koordinuoja pagalbos priemonių, skirtų prekybos žmonėmis aukoms, įgyvendinimą;8.5.7. koordinuoja ir prižiūri Lietuvos valstybės paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai teikimą;8.5.8. koordinuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą;8.5.9. analizuoja kai kurių gyventojų grupių diskriminacijos darbo rinkoje ir socialinės apsaugos srityje paplitimą, jos priežastis ir pasekmes, numato priemones diskriminacijai panaikinti;8.5.10. užtikrina lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998) numatytais pagrindais ministrui pavestose valdymo srityse;8.5.11. koordinuoja moterų ir vyrų lygių galimybių politikos įgyvendinimą visose srityse;8.5.12. analizuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus, rengia ir įgyvendina programas ir priemones, skirtas užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes ir mažinti moterų ir vyrų padėties skirtumus;8.5.13. koordinuoja socialinės atskirties ir skurdo mažinimo politikos įgyvendinimą;8.6. bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos srityje:8.6.1. analizuoja bendruomenių veiklą ir formavimosi procesus, skatina aktyvios visuomenės bendruomenės kūrimąsi;8.6.2. rengia ir įgyvendina socialinės bendruomenių plėtros priemones, teikia bendruomenėms metodinę paramą;8.6.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinių ir ekonominių sąlygų, tinkamų bendruomenei funkcionuoti, sudarymo;8.6.4. analizuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų geresnio reglamentavimo ir tolesnės plėtros;8.7. Lietuvos Europos Sąjungos politikos srityje:8.7.1. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministerijos valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų rengimą ir derinimą Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kitų valstybės institucijų rengiamų pozicijų;8.7.2. pagal kompetenciją analizuoja ir įgyvendina Europos Sąjungos politikos prioritetines nuostatas;8.7.3. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;8.7.4. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;8.7.5. pagal kompetenciją analizuoja Europos Teisingumo Teismo praktiką ir rengia išvadas dėl nagrinėjamų bylų aktualumo Lietuvai;8.7.6. pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja Europos Sąjungos reikalavimų socialinių garantijų migrantams srityje įgyvendinimą;

61

8.7.7. įgyvendina Europos socialinės politikos darbotvarkės nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;8.8. tarptautinių santykių politikos srityje:8.8.1. ministrui pavestose valdymo srityse teisės aktų nustatyta tvarka palaiko tarptautinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;8.8.2. pagal kompetenciją užtikrina su naryste Tarptautinėje darbo organizacijoje, Europos Taryboje ir Jungtinių Tautų Organizacijoje susijusių įpareigojimų vykdymą;8.8.3. užtikrina tarptautinių teisės aktų reikalavimų vykdymą pagal ministrui pavestas valdymo sritis;

*Valstybinis socialinio draudimo fondo valdyba:

Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitosįstaigos („Sodra“). Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei „Sodros“ klientai – draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja socialinės apsaugos politiką. Ji kartu su pavaldžiomis institucijomis, socialiniais partneriais bei kitomis suinteresuotomis organizacijomis įgyvendina kiekvieno žmogaus darbo ir socialinę apsaugą, rūpinasi jo socialine gerove. SADM atsako už socialinės apsaugos ir darbo srities įstatymų leidybą, remia ir koordinuoja šalyje atliekamus šios srities mokslo tyrimus, rūpinasi pačios įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų veikla. SADM nustato ir perspektyvinius valstybinio socialinio draudimo fondo uždavinius. Fondą administruoja ir jo biudžetą vykdo „Sodra“. Socialinio draudimo fondo veiklą prižiūri Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Taryba stebi, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, svarsto ir teikia išvadą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei prižiūri jo vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dar vadinama „Sodra“, Fondo valdyba ar tiesiog - valdyba) yra socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija – valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas. Valdyba:organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį draudimą,rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą,administruoja socialinio draudimo įmokas,užtikrina valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kitų išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą bei mokėjimą,

organizuoja teisingą apdraustųjų asmenų duomenųtvarkymą,administruoja pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registrą,organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.Valdybą sudaro 16 padalinių, kurie savo veiklą organizuoja ir planuoja pagal patvirtintą Valdybos veiklos planą. „Sodrai“ pavaldžios 13 įstaigų –10 teritorinių skyrių ir Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, Užsienio išmokų tarnyba bei Mokymo centras. Teritoriniai „Sodros“ skyriai renka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir vykdo jų išieškojimą, tvarko apdraustųjų asmenų duomenis, kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos.

*Lietuvos darbo birža

Lietuvos darbo biržos funkcijos:Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos 46 teritorinės darbo biržos savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo 1 d.

2010 m. spalio 1 d., įgyvendinus Lietuvos darbo biržos struktūrinę pertvarką, šalyje veikia 10 teritorinių darbo biržų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Plungėje ir Utenoje. Šios darbo biržos administruoja 49 klientų aptarnavimo skyrius, įsikūrusius savivaldybėse, kurie yra tiesiogiai pavaldūs Lietuvos darbo biržai.

Lietuvos darbo birža derina darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą, siekia didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes, įgyvendina dvišalį ir trišalį socialinių ir darbo rinkos partnerių bendradarbiavimą užimtumui skatinti, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, rengia ir įgyvendina nedarbo prevencijos ir darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių švelninimo priemones, siekiant mažinti struktūrinį nedarbą, vykdo darbo rinkos stebėseną, vertina padėtį darbo rinkoje ir prognozuoja jos pokyčius, plėtoja viešąsias paslaugas ir gerina įgyvendinamų užimtumo rėmimo priemonių efektyvumą, įsisavina Europos Sąjungos struktūrinių, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų finansinę paramą, siekiant užimtumo ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą skatinimo bei užtikrinant lygias galimybes darbo rinkoje, aktyviai veikia Europos užimtumo tarnybų tinkle, kuriant vieningą ir skaidrią Europos Sąjungos darbo rinką, užtikrina ir modernizuoja teritorinių darbo biržų veiklą, skatinant užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą.Teisės aktai, reglamentuojantys socialinės apsaugos valdymą:

LR VALSTYBINIO SOCIALINIO APRŪPINIMO SISTEMOS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS     PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMAS

62

LR LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMAS LR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS LR VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMASLR PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMAS

63