1. Viešojo administravimo sąvoka. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant norminius administracinius aktus ir kitus administracinius sprendimus, atliekant įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

2. Pagrindinės viešojo administravimo sritys. 1) administracinis reglamentavimas;2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);3) administracinių paslaugų teikimas;4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas;5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

3. Viešojo administravimo principų sąvoka. Principu (lot. principum – pradžia, pagrindas) paprastai suprantama pagrindinė idėja, nuostata ir požiūris, besiremiantis objektyviais procesų ir reiškinių gamtoje bei visuomenėje vystymosi dėsningumais. Viešojo administravimo principai – tai pagrindinės idėjos bei nuostatos, kuriomis remiantis nustatoma, sudaroma ir funkcionuoja vykdomosios valdžios institucijų sistema. Viešais administravimas įgyvendinamas remiantis tam tikrais principais. Kitaip sakant, tai visa eilė teisės normų, kurios organizaciškai užtikrina valstybinio valdymo sistemos vienybę ir vientisumą.

4. Viešojo administravimo principų sistema. Galima skirti dvi viešojo administravimo principų grupes: teisinius ir organizacinius. 1. pagrindinė arba socialiniai teisiniai viešojo administravimo principai.2. organizaciniai techninės viešojo administravimo principai.Pagrindiniai arba socialiniai – teisiniai viešojo administravimo principai.1. Demokratiškumas ( LR yra demokratinė valstybė)2. Teisėtumo – (įstatymų viršenybės principas)3. Viešumo ( visi šalies klausimai sprendžiami viešai)4. Apskaitos ir kontrolės principas5. Atsakingumo principas6. Skatinimo principas.7. Objektyvumo principas8. Konkretumo principas.9. optimumo, efektyvumo principas.10. Kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu ir asmenine atsakomybe.11. Proporcialumo principas.12. Nepiktnaudžiavimo valdžios principas.Organizaciniai – techniniai viešojo administravimo principai.1. Teritorinis principas.2. Bendro pavadinimo principas ( Priklausomai nuo santykio su teritoriniu principu)3. Šakinis principas (sudaromos institucijos, vadovauti atskiroms valdymo šakoms. Prekyba, transportą ir t.t.)4. funkcinis principas.5. subsidiarumo principas.6. Tarnybinis bendradarbiškumo principas.

5. Viešojo administravimo teisės akto sąvoka. Viešojo administravimo teisės aktas – tai valdingo pobūdžio teisės aktas, kuriame reguliuojami valdymo santykiai ar sprendžiami konkretūs administraciniai ginčai (bylos), nustatomas valdymo subjektų teisinis statusas, išleidžiamas kompetentingų viešojo administravimo institucijų (pareigūnų) nustatyta procedūra siekiant valdymo tikslų, sprendžiant valdymo uždavinius ir įgyvendinant valdymo funkcijas. Tai turintys teisinę reikšmę ir tvarkomosios veiklos viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais nustatomos ir tvarkomos tam tikros administracinės normos, valdymo santykio dalyvių teisės ir pareigos, bei sureguliuojami visuomeniniai santykiai VA srityje.

6. Administracinio akto sąvoka. Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas.

7. Individualaus administracinio akto sąvoka. Individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

8. Norminio administracinio akto sąvoka. Norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

9. Administracinio sprendimo sąvoka. Administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

10. Viešojo administravimo subjektų leidžiamų teisės aktų rūšys. Viešojo administravimo institucijų leidžiamų teisės aktų rūšys pagal juridines savybes.1. Norminiai VATA (vyriausybiniai nutarimai, ministerijų įstatymai).2. Individualūs VATA (apskrities viršininko įst., mero potvarkiai).Viešojo administravimo institucijų leidžiamų teisės aktų rūšys pagal veikimo erdvę.1. Aukščiausio valdymo institucijos leidžiami TA.2. Centrinių institucijų leidžiami TA. (ministerijos įst., bei įvairių įstaigų ministerijų išleidžiami aktai).3. Regioninių institucijų leidžiami TA. ( apskrities teritorijų savivaldybių institucijų išleidžiami TA)4. Lokaliniai Ta, kurie galioja tik tos institucijos viduje.Viešojo administravimo institucijų leidžiami teisės aktų rūšys pagal aktus priimančias institucijas.1. Prezidentas - dekretai2. Vyriausybė – nutarimai –taisyklės, nuostatos įvairios, tvarko reglamentus3. Ministerijos –Pirmininkas – potvarkiai pavedimai4. Ministerijos – įstatymai6. Įstaigų prie ministerijų vadovai (departamentų tarnybos inspekcija)- įstatymus, taisykles7. Vyriausybės įstaigos – įstatymus8. Apskrities viršininkas – įstatymus9. Meras – potvarkius10. Savivaldybių administracija – įstatymus11. Seniūnas – įstatymus

12. Seniūnas tarnybos – sprendimai13. Nevyriausybinio viešo administravimo - įstatymai

11. Viešojo administravimo teisės aktams keliami reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės. Kad valstybinio valdymo institucijų aktai galiotų, būtų efektyvūs ir padėtų spręsti valstybinio valdymo uždavinius, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nors viešojo administravimo aktų projektai dažnai neatitinka juridinės technikos reikalavimų. Reikalavimai valstybinio valdymo institucijų aktams yra skirstomi į tris grupes.1. Bendri teisėtumo reikalavimai. Jie keliami visiems valstybinio valdymo institucijų aktams nepriklausomai nuo to, kokie valdymo institucijos ir kokiais konkrečiais klausimais tuos aktus priima. Šių reikalavimų pobūdį sąlygoja valstybinio valdymo institucijų aktų poįstatymiškumas. Konkrečiai šie reikalavimai yra tokie:a) valstybinio valdymo aktas turi būti priimtas kompetentingo institucijos ir jam suteiktų įgalinimų ribose; b) valstybinio valdymo institucijos aktas turi būti priimtas valstybės ir piliečių interesais, t.y. jis turi formaliai ne tik neprieštarauti įstatymui, bet ir iš tikrųjų jo nepažeisti, nevaržyti gyventojų teisių ir teisėtų interesų; c) valstybinio valdymo institucijos aktas turi būti priimtas tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas įstatymu; d) valstybinio valdymo institucijos aktas turi būti priimtas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. griežtai laikantis visų nustatytų jo parengimo ir priėmimo taisyklių; e) valstybinio valdymo institucijų aktas turi būti priimtas laikantis įstatymo nustatytos formos, t. y. atitinkančio jo esmę pavadinimo, su atitinkamų pareigūnų parašais, nurodant jo priėmimo vietą ir laiką (pvz., Vyriausybė negali priimti įsakymo formos akto, nes Konstitucijoje nustatyta, jog ji priima nutarimus).2. Specialūs teisėtumo reikalavimai. Šie reikalavimai yra papildomi ir jie keliami kai kuriems valstybinio valdymo institucijų aktams priklausomai nuo jų turinio ir paskirties:a) kai kurie valstybinio valdymo institucijų aktai turi būti priimti tik tam tikru laiku. Šį reikalavimą visų pirma sąlygoja tam tikros aplinkybės. Pavyzdžiui, savivaldybės taryba sprendimą dėl kovos su stichine nelaime (potvyniu) turi priimti laiku, t. y. iškilus realiai šios nelaimės grėsmei ar įvykus nelaimei. Praėjus stichinei nelaimei, priimti minėtą sprendimą beprasmiška. Kitais atvejais įstatymas nustato konkretų laiką, per kurį turi būti priimtas teisinis aktas. Pavyzdžiui, priimti nutarimą dėl administracinės nuobaudos taikymo teisės pažeidėjui galima tik per vieną mėnesį nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos;b) tam tikrais atvejais valstybinio valdymo institucijos aktas gali būti priimtas esant aukštesnės institucijos leidimui. Pavyzdžiui, valstybės turtas panaudos sutarties pagrindu gali būti perduotas subjektams tik leidus LRV;c) kai kurie valstybinio valdymo aktai priimami suderinus sprendžiamų klausimą su kitų valstybinių ar visuomeninių organizacijų institucijos;d) kai kurie valdymo aktai turi būti tvirtinami aukštesnės institucijos;e) kai kurie aktai gali būti priimti atžvilgiu asmenų, sulaukusių tam tikro įstatymu

nustatyto amžiaus. Pavyzdžiui, administracinė nuobauda skiriama asmenims, sukakusiems 16 metų;f) galiausiai kai kurie valstybinio valdymo institucijų aktai gali būti priimti, remiantis kitais valdymo aktais. Štai priešgaisrinės saugos planas ministerijos, remiantis taisyklėmis.3. Organizaciniai-techniniai reikalavimai. Šios rūšies reikalavimai reiškia tai, kad valstybinio valdymo institucijų aktai turi atitikti konkretaus, diferencijuoto ir operatyvaus vadovavimo uždavinius. Būtent: a) valdymo institucijų aktuose turi būti aiškiai nurodyti ir apibrėžti sprendžiami uždaviniai, jų vykdytojai, teisės ir pareigos, vykdymo terminai, sprendimų formos ir metodai; b) valdymo institucijų aktai turi būti priimti aiškia ir taisyklinga kalba ir tik tais klausimais, kurie svarbūs sprendžiamiems uždaviniams.Šių reikalavimų laikymasis užtikrina vieningą ir teisingą akto turinio supratimą, jo aiškinimą ir tinkamą vykdymą. Jeigu šių reikalavimų nesilaikoma, aktas yra netobulas, defektinis. Tokiu atveju gali kilti akto galiojimo klausimas, t. y. ar privaloma jį vykdyti. Priklausomai nuo keliamų reikalavimų pažeidimo pobūdžio, defektiniai aktai yra dviejų rūšių: ginčijami ir niekiniai. Ginčijamais valdymo aktais vadinami tokie aktai, kurie yra neteisėti iš dalies (neteisėti tam tikri jų straipsniai, punktai). Jie paprastai privalomi vykdyti; ginčijama, skundžiama ar protestuojama tik tam tikra jų dalis, pozicija. Tokie aktai gali būti atitinkamai pakeisti ir pataisyti.Niekiniais valstybinio valdymo institucijų aktais vadinami tokie, kurie yra neteisėti iš esmės ir jų vykdymas sukeltų teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, niekinis aktas yra vadovo įsakymas buhalteriui atlikti tokį veiksmą, kuris sudaro baudžiamąjį nusikaltimą arba kitokį šiurkštų finansinės drausmės pažeidimą. Niekinis valstybinio valdymo institucijos aktas neturi būti vykdomas.

12. Viešojo administravimo teisės aktų parengimo ir priėmimo stadijos ir etapai. VA aktus parengia specialiai arba pats valstybinio viešojo valdymo subjekto pareigūnas arba kitas asmuo turintis valstybinio viešojo valdymo įgaliojimus. Bet kuriuo atveju yra priimti tikrai tam tikrų Va institucijų arba jų tarnautojų arba kitų įst. Įgaliojimų tai daryti asmenų. Viešojo administravimo aktų priėmimas yra procesas varžantis ar kitaip ribojantis žmogaus teises ir laisves ir dėl to labai atsakingas ir reikalingas iš šių aktų leidėjų solidžios kompetencijos.1. TNA parengimas2. TA projekto derinimas3. TA projekto papildymasTA projekto priėmimo stadijos:1. TA projekto pakeitimas kompetentingam teisės subjektui2. TA projekto svarstymas.3. TA priėmimas.TA išleidimo stadija:1. TA pasirašymas ir oficialus patvirtinimas 2. TA skelbimas ir įsigaliojimas.

13. Valstybės ir viešojo administravimo subjektų leidžiamų teisės aktų (Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų vadovų leidžiamų norminių teisės aktų, Apskrities

viršininko leidžiamų norminių ir individualių teisės aktų, Savivaldybės vykdomųjų institucijų leidžiamų norminių ir individualių teisės aktų) įsigaliojimas.

14. Viešojo administravimo subjekto sąvoka.

Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.

15. Viešojo administravimo įstaigos sąvoka.

Viešojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, pagal įstatymus turinti įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

16. Viešojo administravimo institucijos kompetencijos sąvoka ir elementai.

VA institucijos kompetencija – valdingų įgaliojimų numatytų įvairiuose TA apimančią VA subjektų administracinis teisėtumą ir veiksnumą.Elementai:1. veiklos uždaviniai2. veiklos funkcijos.3. teisės ir pareigos.4. veiklos formų (vidinių formų realizavimo būdai).5. veiklos metodai.

17. Viešojo administravimo subjektų sistemos sąvoka.

Viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

18. Viešojo administravimo subjektų sistema.

Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro:

valstybinio administravimo subjektai,

savivaldybių administravimo subjektai,

kiti viešojo administravimo subjektai.

Valstybinio administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Valstybinio administravimo subjektai yra: 1) centriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija;2) teritoriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.Savivaldybių administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.Kiti viešojo administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

19. Valstybinio administravimo subjektai.

Valstybinio administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai. Valstybinio administravimo subjektai yra:

1) centriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija;2) teritoriniai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis.

20. Savivaldybių administravimo subjektai.

Savivaldybių administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

21. Kiti viešojo administravimo subjektai.

Kiti viešojo administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieta ir teisinė padėtis valstybinio valdymo institucijų sistemoje.

Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

23. Vyriausybės sudėtis, sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa.

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

24. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas.

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. 3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.Vyriausybės atsistatydinimas1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų arba išrinkus Respublikos Prezidentą Vyriausybė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų.2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.4. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.5. Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.6. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.7. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

25. Vyriausybės atskaitomybė ir atsakomybė.

Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą.Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.

26. Interpeliacijos pateikimo Ministrui-Pirmininkui arba ministrui tvarka.

Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

27. Vyriausybės narių garantijos.Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo  garantijosMinistras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.Kitos Vyriausybės narių garantijos1. Vyriausybės narių atlyginimo už darbą dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.2. Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies

ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Konkrečius dydžius ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. 6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais.8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.9. Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Vyriausybės nariai, išskyrus tuos, kurie yra ir Seimo nariai, turi teisę būti atleisti nuo tarnybinių pareigų, kad galėtų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka.10. Vyriausybės nariai, kurie yra Seimo nariai, turi teisę į šio įstatymo nustatytas garantijas. Vyriausybės nariai negali turėti teisės aktuose nenustatytų garantijų.

28. Ministro – Pirmininko, ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.2. Viceministras:1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose;4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų ir programų projektus su suinteresuotomis institucijomis;5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.

44 straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai1. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei įgyvendinti sprendimus. 2. Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas:1) koordinuoja Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;2) Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro Pirmininko sprendimus;3) atlieka kitas Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

29. Lietuvos Respublikos ministerijų steigimo ir panaikinimo tvarka.

Antrą vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmenį sudaro centrinės vykdomosios valdžios institucijos. Joms priskiriamos ministerijos. Daugumoje pasaulio valstybių jos yra seniai nusistovėjusios, tradicinės institucijos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje. Ministerijos – tai svarbiausia centrinio vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmens grandis po Vyriausybės. Jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką, taip pat koordinuoja kitų šios srities vykdomosios valdžios institucijų veiklą, dažniausiai įgyvendindamos šakinio valdymo funkcijas.1. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:1) Aplinkos ministerija;2) Energetikos ministerija;3) Finansų ministerija;4) Krašto apsaugos ministerija;5) Kultūros ministerija;6) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;7) Susisiekimo ministerija;8) Sveikatos apsaugos ministerija;9) Švietimo ir mokslo ministerija;10) Teisingumo ministerija;11) Ūkio ministerija;12) Užsienio reikalų ministerija;13) Vidaus reikalų ministerija;14) Žemės ūkio ministerija.2. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.3. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.4. Ministerijai vadovauja ministras.5. Ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais

vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems ministerijų strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Ministerijų strateginiai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose.11. Krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.

30. Įstaigų prie ministerijos rūšys. Ketvirtą centrinio vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmens grandį sudaro įstaigos prie ministerijų. Tai funkcinės kompetencijos institucijos, kurios vykdo valstybinį reguliavimą ir tarpšakinę koordinaciją, priežiūrą, kontrolę bei kitas tarpšakines funkcijas, priskirtas atitinkamų ministerijų reguliavimo sričiai. Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos. Įstaigas prie ministerijų steigia Vyriausybė, priimdama nutarimą. Kaip taisyklė, steigėjo funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai, kurios reguliavimo sričiai priskiriama įsteigta įstaiga. Įstaigų prie ministerijų veiklą per šių įstaigų vadovus koordinuoja ministras. Jos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, įeinančios į tam tikros ministerijos sistemą bei turinčios finansinį, materialinį ir administracinį – teisinį savarankiškumą. Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kokias įstaigas prie ministerijų Vyriausybė gali steigti (departamentus, tarnybas ir inspekcijas). Įgyvendinant šią nuostatą praktikoje jos nesilaikoma, kadangi be anksčiau minėtų departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijų Vyriausybė, vadovaudamasi kitais įstatymais, steigia agentūras ir biurus, nors Vyriausybės įstatyme jos nenustatytos. Vadinasi, turime koliziją ir Vyriausybė dirbtinai išplečia įstaigų prie ministerijų spektrą.30 straipsnis. Įstaigos prie ministerijos

1. Prie ministerijos gali būti Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos, inspekcijos ir kitos įstaigos. Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.2. Įstaigos prie ministerijos, jei šios įstaigos vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis strateginiais veiklos planais. Įstaigos prie ministerijos, jei šios įstaigos vadovas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis metiniais veiklos planais. Įstaigos prie ministerijos strateginius ar metinius veiklos planus tvirtina atitinkamas ministras. Tvirtinti įstaigos prie ministerijos metinius veiklos planus ministras gali pavesti įstaigos prie ministerijos vadovui. Įstaigos prie ministerijos strateginiai ar metiniai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir skelbiami šios įstaigos arba atitinkamos ministerijos interneto tinklalapyje.

31. Ministerijų kolegija ir jos sudėtis.

Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į

kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

32. Vyriausybės įstaigų steigimas ir rūšys.

Specifinė ir Vyriausybės įstaigų steigimo tvarka. Vienodų jų steigimo teisinių kriterijų nėra. Vienas Vyriausybės įstaigas steigia Vyriausybė vadovaudamasi įstatymu, kitos steigiamos panaikinus ministerijas, trečios steigiamos remiantis Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu bei kitais pagrindais. Tikrovėje kai kurios Vyriausybės įstaigos kaip ir ministerijos steigia įvairias joms pavaldžias įstaigas, nors Vyriausybės įstatymas tokios teisės joms nesuteikia. Pavaldžios įstaigos steigiamos paprastai remiantis Biudžetinių įstaigų įstatymu. 33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos1. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).2. Vyriausybės įstaigos nuostatus tvirtina Vyriausybė.3. Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.4. Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.5. Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis priima į pareigas ir atleidžia iš jų.6. Vyriausybės įstaigos vadovas priima įsakymus ir tikrina, kaip jie įgyvendinami.7. Vyriausybės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės įstaigos vadovo patvirtintais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems Vyriausybės įstaigos strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausybė. Vyriausybės įstaigos strateginiai veiklos planai skelbiami Vyriausybės įstaigos interneto tinklalapyje.8. Vyriausybės įstaigos vadovas teikia Vyriausybei ataskaitas ir informaciją apie Vyriausybės įstaigos veiklą Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

33. Vyriausybės komitetai.Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas.Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas – teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės ilgalaikės raidos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus. Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio ir Ministro Pirmininko vyriausiojo patarėjo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką.

Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

34. Vyriausybės komisijos.Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti.Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – teisės aktų nustatyta tvarka. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Primininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

35. Apskrities sąvoka.Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą per apskrities viršininką, ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizuoja Vyriausybė. Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis.Apskrities ribas bei centrą nustato ir keičia, pavadinimą jam suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

36. Apskrities valdymo institucijos.

Vyriausybė formuoja ne tik centrines vykdomosios valdžios institucijas. Vykdomoji valdžia realizuoja savo funkcijas bei įgaliojimus ir per teritorines struktūras, todėl savarankišką vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmenį sudaro apskričių viršininkų institucijos. Tai bendros kompetencijos teritorinės vykdomosios valdžios institucijos, kurios užtikrina valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – apskrityse. Sutinkamai su Konstitucijos 123 straipsnio ir Vyriausybės įstatymo 35 straipsnio 1 dalimis, “Vyriausybė valdymą apskrityse – Lietuvos Respublikos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas”. Apskrities valdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog “Apskrities valdymas yra sudėtinė valstybės valdymo dalis”. Kadangi teisės doktrinoje valstybės valdymo reiškėja yra vykdomoji valdžia, tai suponuoja išvadą, kad apskrities viršininko institucija kartu yra vykdomosios valdžios institucija. Apskrities viršininko institucija - tai vienintelė institucija vykdomosios valdžios institucijų sistemoje, kuriai vadovauja politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamas vadovas. Tokia apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka yra ydinga, nes daro neigiamą įtaką šio vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmens funkcionavimui. Siekiant užtikrinti valdymo stabilumą ir harmoniją teritoriniame vykdomosios valdžios institucijų sistemos lygmenyje reikėtų vengti jų vadovų skyrimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Valstybės valdymo institucijos pagal savo veiklos pobūdį Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldžias valdymo įstaigas ir organizacijas. Valstybės valdymo institucijoms pavaldžios valdymo įstaigos ir organizacijos apskrityje

veikia pagal šių institucijų patvirtintus nuostatus. Prie apskrities viršininko sudaroma taryba. Į ją pagal pareigas įeina apskrities viršininkas, kuris yra šios tarybos pirmininkas, apskrities viršininko pavaduotojas (pavaduotojai), apskrityje esančių savivaldybių merai. Taryba svarsto apskrities raidos kryptis, apskrities gyventojų sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus, socialinės ekonominės raidos ir aplinkos apsaugos bei sveikatos programų, teritorijos bendrojo planavimo dokumentų, sąlygų teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities lėšų sąmatos projektus bei kitus klausimus. Yra laikomasi nuomonės, kad vietos valdymas – tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdžios) organinė dalis, jo tęsinys teritorijose. Dažnai tai apibūdinama kaip valdžios dekoncentracija, t. y. centrinės valdžios įgaliojimų dalinis perkėlimas į teritorijas – administracinius vienetus. Daugelyje Europos valstybių vietos valdymas organizuojamas aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose – regionuose, departamentuose, provincijose, prefektūrose ir pan., suteikiant jiems nemažą savarankiškumą. Tokiuose administraciniuose vienetuose centrinei valdžiai atstovauja vyriausybės (o kai kur – valstybės vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareigūnai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. Šie pareigūnai vietose vadovauja daugumai valstybės įstaigų, vykdo koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypač kai yra išplečiamas jų savarankiškumas, paprastai vadinamas regionalizmu.

37. Apskrities viršininkas, apskrities viršininko pavaduotojai, jų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka.

Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu.Apskrities viršininku gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apskrities viršininkas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, išskyrus pagal pareigas nustatytąjį bei užmokestį už kūrybinę veiklą.Apskrities viršininko atlyginimą nustato Vyriausybė.Apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms.Apskrities viršininkas turi pavaduotoją. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, apskrities viršininkas turi du pavaduotojus. Apskrities viršininko pavaduotojus skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities viršininkui.Be to, apskrities viršininkų ir jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarkai būdingas politinis aspektas, kuris Apskrities valdymo įstatyme nėra reglamentuotas. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymu apskričių viršininkai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, priimti į Vyriausybės įgaliojimų laikotarpiui. Vadinasi, vienas iš apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų atleidimo iš pareigų pagrindų yra siejamas su Vyriausybės įgaliojimų pasibaigimo momentu. Pagal dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio

2 dalį apskrities viršininkas, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį Vyriausybės įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos Vyriausybės pirmajame posėdyje.

38. Vietos savivaldos ir savivaldybės sampratos.

Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.Vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

39. Savivaldybės institucijų rūšys.Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas;2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

40. Savivaldybės meras ir jo administracinis – teisinis statusas.

Meras, mero pavaduotojas 1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. 2. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma:

1) Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;2) kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių; 3) kai pateikia atsistatydinimo prašymą.3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.4. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.5. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato. 6. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.7. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams

prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.8. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. 9. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.10. Mero pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.11. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą. 12. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos sprendimu reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.13. Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.14. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.15. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.

Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai1. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. 2. Meras: 1) planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;2) reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;3) atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;4) teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir savivaldybės tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui; 5) teikia savivaldybės tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymo projektą;6) teikia savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;7) teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);8) tvirtina savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus; 9) vadovauja savivaldybės tarybos sekretoriato darbui;10) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose;11) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus;12) gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;13) kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;14) pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas.3. Meras rūpinasi, kad:

1) savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;2) laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;3) būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą; 4) būtų užtikrinamas savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje);5) būtų tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos komitetų veikla;6) būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.4. Mero sprendimai įforminami potvarkiais. 5. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų. 6. Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.7. Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.8. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.

41. Savivaldybės administracija ir jos administracinis-teisinis statusas.

1. Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (savivaldybės administracijos filialai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose.2. Savivaldybės administracija:1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų;3) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;4) administruoja viešųjų paslaugų teikimą;5) per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose;6) rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.3. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.4. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

42. Savivaldybės administracijos direktorius, jo skyrimas į pareigas ir atleidimo iš jų.

1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose.3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.Savivaldybės administracijos direktorius:1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio

administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;4) administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;5) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;6) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;8) organizuoja savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą;9) reglamento nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui;10) reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą;11) teikia merui siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje.

43. Savivaldybių veiklos administracinė priežiūra.

Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Savivaldybių funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.

44. Valstybės tarnybos sąvoka ir pagrindiniai valstybės tarnybos principai.

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo

statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.Bendrieji principai - įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo.

Pagal įstatymo viršenybės principą:1) valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu; 2) niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, viršijančius jo įgaliojimus;3) valstybės tarnautojui garantuojama teisė ginti savo teisėtus interesus visais įstatymų nustatytais būdais.

Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar subjektyvių kitų aplinkybių.Specialieji principai - lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principai. Pagal lojalumo principą valstybės tarnautojas turi būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir jos konstitucinei santvarkai ir savo veiksmais bei elgesiu neperžengti teisėtumo ir jam suteiktų įgalinimų ribų. Pagal politinio neutralumo principą valstybės ir savivaldybės institucijose nebūtų steigiamos politinės partijos ar organizacijos; Valstybės tarnautojai vykdydami savo veiklą neturi remtis politinių partijų sprendimais, kuriai jie priklauso ar pritaria; Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša ir suprantama, atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis. Pagal karjeros principą priėmimas į valstybės tarnybą neterminuotam darbui ir aukštesnių ar kitų pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviai įvertinant jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso metu.

45. Valstybės tarnautojų: karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, statutinio, įstaigos vadovo, pakaitinio sąvokos.

Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios

valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

46. Valstybės tarnautojų pareigybės, pareigybių lygiai ir kategorijos.

Valstybės tarnautojų pareigybėsValstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:1) karjeros;2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;3) įstaigų vadovų;4) statutinių.Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

47. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas bendrieji reikalavimai.

1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti lietuvių kalbą;3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų;4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą.2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu

jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.4. Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. 6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

48. Draudimai, taikomi valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnautojui neleidžiama:1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui;4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo;5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.2. Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti ir kitus su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.

49. Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė.

Skatinimas ir apdovanojimas1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.2. Valstybės tarnautojai skatinami: 1) padėka; 2) vardine dovana;3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą. Valstybės tarnautojų atsakomybė Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. Tarnybinės nuobaudos 1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. 4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.6. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;4) piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas; 5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;8) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą.

Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.2. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.3. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.4. Tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.5. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.6. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė.Tarnybinės nuobaudos išnykimas 1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai. 2. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.3. Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali

būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą. Nušalinimas nuo pareigų1. Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras tą dieną gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.2. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.3. Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.4. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.5. Valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

50. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas.

1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:1) Vyriausybė;2) vidaus reikalų ministras.2. Vyriausybė: 1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.3. Vidaus reikalų ministras:1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;

2) koordinuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

51. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos sąvoka.

Teisena nuo proceso skiriasi, nes procesas kaip veikla suprantamas plačiau. Administracinis procesas – platesnė prasmė, nes apima ne tik pažeidimų bylas, bet ir skundų, valdymo aktų priėmimo ir parengimo tvarką. Teisena – tai proceso dalis. ATP teisena - sudėtinė Administracinio proceso dalis. ATP bylų teisena – tai AT normų sureguliuota ATP bylų iškėlimo, jų tyrimo, nagrinėjimo, nutarimų priėmimo, jų apskundimo ir vykdymo procesinė tvarka. Teiseną nustato ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kt.

52. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.

53. Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus;3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje;4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju;5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai;8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla;9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena.Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

54. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyviai, jų teisės ir pareigos.

Administracinės teisės pažeidimų bylų procese dalyvauja įvairūs subjektai,

turintys skirtingas teises ir pareigas, darantys skirtingą įtaką proceso eiga i ir jo rezultatui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuoAdministracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų atskiruose ATPK straipsniuose bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.NukentėjusysisNukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala.Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.Nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas pagal šio kodekso 276 straipsnį.Įstatyminiai atstovaiJeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai)Įgaliotas atstovasĮgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.Įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje.Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.LiudytojasAdministracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris

asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės.Bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus.EkspertasEkspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.Organo (pareigūno) sprendimas šaukti ekspertą yra privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui.Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.Ekspertas turi teisę:1) susipažinti su bylos medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma medžiaga, reikalinga išvadai duoti;3) administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) leidimu duoti traukiamam atsakomybėn asmeniui, nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;4) dalyvauti nagrinėjant bylą.Vertėjas Vertėją skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Vertėjas privalo atvykti organo (pareigūno) šaukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavestą vertimą.

55. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės: administracinis sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas ar šios priemonės važiuoklės užblokavimas, nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių priemonių nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas. Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.

Šio straipsnio numatytiems tikslams administracinio sulaikymo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ir daiktų bei dokumentų paėmimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo, transporto priemonės važiuoklės užblokavimo specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimo neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdymo, laivo tikrinimo, laivo sulaikymo tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.Administracinis sulaikymasDėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole.Sulaikyto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu pranešama, kur jis yra, jo giminaičiams, darbovietės arba mokyklos administracijai. Apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba globėjams (rūpintojams).Organai (pareigūnai), turintys teisę vykdyti administracinį sulaikymąAdministracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai):1) policija – už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimą bei kitus gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymų pažeidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais;2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai – už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą;3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – už pasienio teisinio režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių arba muitų taisyklių pažeidimus, už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo, už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę;4) saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas – už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą;5) laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų pareigūnai – už perdavimą arba bandymą perduoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus;6) muitinės pareigūnai – už muitų taisyklių pažeidimus, taip pat už nepaklusimą

uniformuoto muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Administracinio sulaikymo terminai Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus, gali būti sulaikyti iki 3 valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes, – iki 48 valandų. Asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą, gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais terminais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko.Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimasAsmens apžiūrą gali atlikti tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų ir kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams.Daiktus patikrinti gali tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų, pasienio ir transporto veterinarijos postų, valstybinės mokesčių inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.Daiktai, rankinis bagažas, bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidėlioti negalima, nurodyti daiktai gali būti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole.Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitų įstaigose vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.Daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas ar šios priemonės važiuoklės užblokavimas.Sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems

suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Naminė degtinė ir kiti namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis ir jų skiediniai (mišiniai), jiems gaminti aparatai išnagrinėjus bylą sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.Padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(6), 210 straipsniuose, baudos išieškojimui užtikrinti leidžiama paimti daiktus (vertybes) iš pažeidimą padariusio asmens, jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivavedžio pažymėjimas) arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivavedžio pažymėjimas) negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.Padarius šio kodekso 165, 167(1), 167(2), 176, 176(1), 194, 195, 196, 197(1), 199, 199(1) straipsniuose numatytus pažeidimus, policijos darbuotojai turi teisę paimti šiuose straipsniuose išvardytus ginklus, šaudmenis, civilines pirotechnikos priemones, ginklų taikiklius ar kitus priedėlius, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais draudžia naudoti, iki bylos išnagrinėjimo ir tai įrašoma protokole nurodant paimtojo ginklo markę ar modelį, kalibrą, seriją ir numerį, šaudmenų kiekį ir rūšį, civilinių pirotechnikos priemonių, ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais draudžia naudoti, kiekį ir klasę. Kai administracinį teisės pažeidimą padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daiktų paėmimas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidėlioti negalima.

Padarius šio kodekso 188(5) straipsnyje numatytus pažeidimus, policijos pareigūnai turi teisę paimti Lietuvos Respublikos ordiną, medalį ar kitokio valstybinio apdovanojimo ženklą. Išnagrinėjus bylą, iš teisės pažeidėjo paimti Lietuvos Respublikos ordinas, medalis ar kitokio valstybinio apdovanojimo ženklas turi būti grąžinti jų teisėtam savininkui, o jeigu jis nežinomas, siunčiami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.Padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 1241 straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 1321 straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.Padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124(1) straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo, Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemonių stovėjimo tvarkos tose vietose, kur yra stovėjimo automatai arba atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, nesilaikymas), policijos pareigūnai turi teisę užblokuoti transporto priemonės važiuoklę specialiu įtaisu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti atimta teisė skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, – iki byloje bus priimtas nutarimas orlaivio įgulos nariui, asmeniui, turinčiam teisę atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu,- sustabdomas licencijos galiojimas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole.

Nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių priemonių nustatytiVairuojantys transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones vairuotojai, civilinės aviacijos specialistai, geležinkelių riedmenis valdantys (atsakingi už valdymą) arba kitokie asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turi būti nušalinami nuo transporto priemonių, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimo, geležinkelio riedmenų valdymo arba kitų pareigų ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena.Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių priemonių būsenai nustatyti ir jie tikrinami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka.Asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatytiJeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmenys, sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinama, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.Nurodyti asmenys siunčiami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymasAplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, siekdamas atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, siekdamas išaiškinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnyje nurodytus pažeidimus, turi teisę tikrinti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus ir siekdamas išsamiai ir objektyviai juos ištirti, turi teisę sulaikyti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.

56. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą

asmenį gali pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas. Jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę.Pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles, priešgaisrinės apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemines taisykles transporte, keleivių ir bagažo vežimo taisykles, tam įgaliotas pareigūnas gali administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją, jeigu šis neturi asmenį paliudijančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį. Padarius miško pažeidimus arba pažeidus medžioklės taisykles, žvejybos ir žuvų išteklių išsaugojimo taisykles, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas protokolui surašyti gali pristatyti valstybiniai miškų pareigūnai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti asmenys, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė negali būti nustatyta pažeidimo vietoje.Padarius pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai į sukarintos apsaugos tarnybinę patalpą arba į policiją, kad būtų užkirstas kelias teisės pažeidimui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei nustatyti ir teisės pažeidimo protokolui surašyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti pristatomas kiek galima greičiau. Pristatytas į šiame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas.

57. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos ir etapai.

Proceso stadijos - tai daugiau ar mažiau detaliai reglamentuoti procesinių veiksmų, kuriais nuosekliai siekiama bendro galutinio rezultato, atlikimo periodai. Kiekvieno periodo metu atliekami tik jam būdingi ir artimi savo paskirtimi veiksmai, o jo pradžia ir pabaiga fiksuojama tam tikru procesiniu būdu (forma). Stadija - tai santykiškai savarankiška administracinės veiklos dalis, kuri būtina siekiant galutinio rezultato.Administracinės teisės pažeidimų bylų proceso stadijos yra šios: 1) administracinės teisės pažeidimo bylos

tyrimas;2) administracinės teisės pažeidimo bylos

nagrinėjimas;3) nutarimo administracinės teisės

pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas;

4) nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas.

Kiekviena stadija prasideda daugiau ar mažiau reglamentuotu procesiniu veiksmu (bylos tyrimas - kompetentingo pareigūno sprendimu, pavedimu ar konkliudentiniais veiksmais, nagrinėjimas - perdavus bylą kompetentingiems ją nagrinėti institucijai ar pareigūnui ir t.t.).Stadija dažniausiai baigiama tam tikro procesinio dokumento - teisės pažeidimo protokolo, nutarimo, teismo nutarimo ar nutarties ir pan. -surašymu.Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas, nagrinėjimas ir nutarimo vykdymas yra privalomos administracinės teisės pažeidimų bylų proceso stadijos, jeigu procesas nevyksta išimtine, supaprastinta tvarka (t. y. nesurašant administracinės teisės pažeidimo protokolo). Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas yra fakultatyvi stadija, t. y. bus ji ar ne priklauso tik nuo subjekto, turinčio teisę paduoti skundą dėl nutarimo, valios.Kiekvienos stadijos viduje galima išskirti ir tam tikrus etapus, kurie nuoseklūs ir paprastai negali būti praleisti, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme (pvz., Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti atvejai, kai administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, o administracinė nuobauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje). Kiekvienu etapu atliekami tam tikri savo teisine reikšme artimi veiksmai. Jo reikšmė ta, kad tyrimą atliekančiam pareigūnui neatlikus vienam etapui būdingų veiksmų paprastai negalima tinkamai atlikti tolesnių veiksmų ir kokybiškai užbaigti bylos tyrimą, nagrinėjimą ar nutarimo vykdymą. Todėl institucija ar pareigūnas, atliekantys nusižengimo tyrimą arba bylos nagrinėjirną ir nuobaudos skyrimą, tikrinantys priimto nutarimo teisėtumą arba jį vykdantys, turi gerai suvokti ir įsisąmoninti administracinės teisės pažeidimo bylos proceso stadijų ir etapų esmę, paskirtį ir reikšmę priimti teisėtą ir teisingą galutinį sprendimą. Tik taip bus išvengta proce-sinių klaidų ir įstatymo pažeidimų.Galima išskirti šiuos kiekvienos administracinės teisės pažeidimo by los proceso stadijos etapus:Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas: 1) bylos tyrimo pradėjimas; 2) faktinių bylos aplinkybių ištyrimas; 3) įrodymų surinkimas ir fiksavimas; 4) preliminarus bylos aplinkybių teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas); 5) procesinis tyrimo rezultatų įforminimas; 6) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinėti bylą ir priimti nutarimą subjektui.Bylos nagrinėjimas: I) pasirengimas nagrinėti bylą; 2) surinktų įrodymų tyrimas ir apibendrinimas; 3) veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavi-mas); 4) atsakomybę lengvinančių, sunkinančių ir kitų aplinkybių konstatavimas; 5) nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas; 6) nutarimo priėmimas ir jo su visais privalomais rekvizitais surašymas; 7) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas; 8) nutarimo nuorašo įteikimas įstatymo nustatytiems asmenims.Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas: 1) skundo padavimas;

2) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinėti skundą subjektui arba bylos išreikalavimas; 3) teisminis nagrinėjimas; 4) sprendimo priėmimas ir paskelbimas; 5) bylos nagrinėjimas antrosios instancijos administraciniame teisme, kai byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos administraciniame teisme; 6) proceso atnaujinimo galimybė.Nutarimo vykdymas: I) nutarimo pasiuntimas vykdyti; 2) faktinis vykdymas; 3) vykdymo (bylos) užbaigimas.

58. Administracinių teisės pažeidimų bylų iškėlimas ir tyrimas.

ATP byla iškeliama, kai tam yra pagrindas, t.y. padarytas ATPK nustatytas pažeidimas. Prieš iškeliant bylą t.t. įgaliotas organas (pareigūnas) atlieka aplinkybių aiškinimąsi, nes nuo to priklauso pažeidimo juridinė kvalifikacija.

59. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas.

280 straipsnis. Pasiruošimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byląRuošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus:1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą;2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga;3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą;4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą;5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.281 straipsnis. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietaAdministracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą.Šio kodekso 119, 122–130, 1302, 131, 132, 133, 134, 1362, 1424–1428, 14210

straipsniuose, 145 straipsnio antrojoje dalyje, 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą.Šio kodekso 166, 167, 177 straipsniuose ir 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal jų padarymo vietą arba pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.Šio kodekso 111, 112, 1121–1128

straipsniuose, 121 straipsnio pirmojoje dalyje, 136 straipsnio pirmojoje dalyje, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 1528, 15210, 15211, 15212, 15213, 154, 1543, 1544, 1545, 1546, 1547, 1548, 1549, 15410, 1735

straipsniuose, 17314 straipsnyje, 17315

straipsnyje (dėl auditorių išvadų apie investicinius fondus, depozitoriumus ar valdymo įmones) ir 17316 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal organo (pareigūno), įgalioto nagrinėti šias bylas, buvimo vietą.Administracinės komisijos, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai administracinių teisės pažeidimų bylas

nagrinėja pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.Nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokią administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą.282 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminaiAdministracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą.Šio kodekso 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą, 188(2)

ir 188(7) straipsniuose numatytų pažeidimų bylos – per tris dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytų pažeidimų bylos – per penkias dienas, 98 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos – per septynias dienas.Jeigu asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje.Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokius administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus.Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.283 straipsnis. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarkaByla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudėtį ar pristatant tą bylą nagrinėjantį pareigūną.Kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.284 straipsnis. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byląOrganas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą,

numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.285 straipsnis. Kolegialaus organo posėdžio protokolasNagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, kuriame nurodoma:1) posėdžio data ir vieta;2) bylą nagrinėjančio organo pavadinimas ir sudėtis;3) nagrinėjamos bylos turinys;4) žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą;5) asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai ir šių prašymų svarstymo rezultatai;6) dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą;7) žinios apie priimto nutarimo paskelbimą ir jo apskundimo tvarkos bei terminų išaiškinimą.Kolegialaus organo posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

60. Nutarimo priėmimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

286 straipsnis. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinysIšnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje.Nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.Jeigu, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso 216 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti organai (pareigūnai) kartu sprendžia klausimą dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka.Nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.Kolegialaus organo nutarimas priimamas paprasta kolegialaus organo narių, dalyvavusių posėdyje, balsų dauguma.Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, o kolegialaus organo nutarimą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius.Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu.287 straipsnis. Nutarimų rūšysIšnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų:1) skirti administracinę nuobaudą;2) nutraukti bylą;3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio kodekso 250 ir 251 straipsniuose.

288 straipsnis. Nutarimo byloje paskelbimas ir nutarimo nuorašo įteikimasNutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą.Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam.Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje.Bylose dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 176 straipsnyje ir 196 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, dėl asmens, kuriam ginklas, taip pat šaudmenys patikėti ryšium su tarnybinių pareigų ėjimu arba įmonės, įstaigos, organizacijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuorašas išsiunčiamas atitinkamai įmonei, įstaigai arba organizacijai susipažinti ir policijos įstaigai, kad būtų apsvarstytas klausimas dėl uždraudimo šiam asmeniui naudotis ginklu.

61. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimas.

291 straipsnis. Teisė apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylojeNutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis.292 straipsnis. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarkaNutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų institucijų (pareigūnų), gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą.Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), apylinkės teismą, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši institucija (pareigūnas), teismas, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kartu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui.Ar priimti skundą, sprendžia atitinkamas administracinis teismas.293 straipsnis. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminasSkundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.295 straipsnis. Nutarimo vykdymo sustabdymas dėl padavimoSkundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti šio kodekso 23 ir 29 straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje.

296 straipsnis. Skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo terminasSkundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.297 straipsnis. Skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimasTeismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.301 straipsnis. Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą pasekmėsPanaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu . Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padarytas nuostolis atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.Trauktojo administracinėn atsakomybėn asmens prašymu apie tai, kad panaikintas nutarimas nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar gyvenamąją vietą.

62. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymas.

NUTARIMŲ SKIRTI ADMINISTRACINES NUOBAUDAS VYKDYMAS

303 straipsnis. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą privalomumasNutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos organizacijos, pareigūnai ir piliečiai.304 straipsnis. Nutarimo vykdymo tvarkaNutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai.Apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda.Nutarimas skirti baudą turi būti priverstinai įvykdomas pasibaigus šio kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui jį geruoju įvykdyti.Nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas).305 straipsnis. Kelių nutarimų vieno asmens atžvilgiu vykdymasTuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai.

306 straipsnis. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo atidėjimasEsant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą (išskyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje imamą baudą) negalima, priėmęs nutarimą organas (pareigūnas) pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.307 straipsnis. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo nutraukimasPriėmęs nutarimą skirti administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) nutarimo vykdymą nutraukia šiais atvejais:1) kai priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo;2) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;3) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;4) kai miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo.308 straipsnis. Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatisNegali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su šio kodekso 295 straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Sutinkamai su šio kodekso 306 straipsniu atidėjus nutarimo vykdymą, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidėjimo pabaigos.Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis – vieneri metai.Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarimų atskirų administracinių teisės pažeidimų rūšių bylose vykdymo terminus.309 straipsnis. Klausimų, susijusių su nutarimų vykdymu, sprendimasKlausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas).Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).Skundus dėl organų (pareigūnų), vykdančių nutarimus skirti administracines nuobaudas, veiksmų sprendžia šio kodekso 292 straipsnyje nurodyti organai, laikantis 296 ir 297 straipsnių reikalavimų.

NUTARIMO SKIRTI ĮSPĖJIMĄ VYKDYMO PROCESAS

310 straipsnis. Nutarimo skirti įspėjimą vykdymasNutarimą skirti įspėjimą vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.311 straipsnis. Nutarimo skirti įspėjimą vykdymo tvarkaNutarimas skirti įspėjimą įvykdomas paskelbiant nutarimą, baigus nagrinėti bylą.Kai nutarimas skirti įspėjimą priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, jam šio kodekso 288 straipsnyje numatyta tvarka įteikiamas nutarimo nuorašas.

NUTARIMO SKIRTI BAUDĄ VYKDYMO PROCESAS

312 straipsnis. Nutarimo skirti baudą vykdymas

Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.313 straipsnis. Nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarkaBaudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka.Paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama teisės pažeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.314 straipsnis. Priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymasJeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti.Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų).Baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą, į kurį sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu išieškojimas negali būti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus.Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.Jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus arba vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki trisdešimties parų šio kodekso nustatyta tvarka.315 straipsnis. Nutarimo skirti vietoje imamą baudą vykdymasSutinkamai su šio kodekso 262 straipsniu paimant baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje pažeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finansinės atskaitomybės dokumentas.316 straipsnis. Nutarimo skirti baudą vykdymo proceso užbaigimas

Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su atžyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).

NUTARIMO KONFISKUOTI DAIKTĄ IR PAJAMAS VYKDYMO PROCESAS

319 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymasNutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdo šio kodekso 320 straipsnyje išvardyti organai šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.320 straipsnis. Nutarimą konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdantys organaiNutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdo:1) antstoliai – padarius šio kodekso 44 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse, 441, 442 straipsniuose, 443 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 62 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje dalyse, 621

straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje dalyse, 622

straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje dalyse, 842

straipsnio pirmojoje dalyje, 1242 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302 straipsnyje, 15214

straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1531

straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1545

straipsnio antrojoje dalyje, 1546 straipsnio antrojoje dalyje, 1632, 16311, 164 straipsniuose, 1711 straipsnio antrojoje dalyje, 1712 straipsnio antrojoje dalyje, 17211, 173, 1733, 1736, 17320, 18818

straipsniuose, 1932 straipsnyje, 2091

straipsnio antrojoje dalyje, 2092 straipsnio trečiojoje dalyje, 2093 straipsnio antrojoje, trečiojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse, 2094 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 210 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 214, 21410, 21412, 21427

straipsniuose numatytus teisės pažeidimus;2) tam įgalioti policijos įstaigų pareigūnai – padarius šio kodekso 5111 straipsnio antrojoje dalyje, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 123 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1671 straipsnio antrojoje dalyje, 1672, 170, 171, 176, 1761, 1771, 1852, 191 straipsniuose, 194 straipsnio trečiojoje dalyje, 196 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 1971, 199, 1991 straipsniuose, 2093

straipsnio pirmojoje dalyje, 210 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus;3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos organų pareigūnai – padarius šio kodekso 561

straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 621

straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 622 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85, 87 straipsniuose, 873 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 88 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus;

4) tam įgalioti vidaus vandenų transporto organų pareigūnai – padarius šio kodekso 56(1) straipsnio antrojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus;5) tam įgalioti muitinių pareigūnai – padarius šio kodekso 171 straipsnio trečiojoje dalyje, 209(2) straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 209(3) straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 209(6) straipsnyje ir 210 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus;6) tam įgalioti oro transporto organų asmenys – padarius šio kodekso 114 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus;7) tam įgalioti tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai – padarius šio kodekso 193(1)

straipsnyje numatytus teisės pažeidimus;8) tam įgalioti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai – padarius šio kodekso 173 straipsnyje (dėl vertimosi komercine-ūkine veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gaminimu ir didmenine bei mažmenine prekyba), 185(2) straipsnyje numatytus teisės pažeidimus;9) tam įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – padarius šio kodekso 561 straipsnio antrojoje dalyje, 62 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 621 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 622 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 66 straipsnio antrojoje dalyje, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85, 87 straipsniuose, 873

straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 874

straipsnyje (kai pažeidimai padaryti vidaus vandenyse), 88 straipsnyje, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 1895

straipsnio pirmojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus;10) tam įgalioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai – padarius šio kodekso 170 straipsnyje numatytus pažeidimus;11) tam įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybos asmenys – padarius šio kodekso 152, 152(1), 152(3), 152(4), 152(5), 152(8), 152(11 )straipsniuose numatytus teisės pažeidimus;12) tam įgalioti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai – padarius šio kodekso 152(11), 153(10 )straipsniuose ir 167(3) straipsnio antrojoje dalyje (dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų) numatytus pažeidimus;13) savivaldybių vykdomųjų institucijų tam įgalioti pareigūnai – padarius šio kodekso 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus;14) tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – padarius šio kodekso 210 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus;15) tam įgalioti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai – padarius šio kodekso 167(3) straipsnio antrojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus (dėl Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nustatytų sprogmenų saugos bendrųjų reikalavimų);16) tam įgalioti savivaldybių sanitarijos inspekcijos pareigūnai – padarius šio kodekso 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytus pažeidimus;

17) tam įgalioti valstybinės veterinarijos priežiūros organų pareigūnai – padarius šio kodekso 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytus pažeidimus;18) Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai – padarius šio kodekso 873

straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse), 877 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytus pažeidimus.321 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymo tvarkaNutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn.Nutarimai konfiskuoti kontrabandos daiktus, taip pat gabenimo ir kitas priemones, skirtas kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną pergabenti arba jiems paslėpti, vykdomi Lietuvos Respublikos muitų kodekso nustatyta tvarka.322 straipsnis. Konfiskuotų daiktų ir pajamų realizavimo tvarkaKonfiskuoti daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, realizuojami Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka.323 straipsnis. Nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymo proceso užbaigimasNutarimas konfiskuoti daiktą ir pajamas su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui).

NUTARIMO ATIMTI SPECIALIĄJĄ TEISĘ VYKDYMO PROCESAS

324 straipsnis. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymasNutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones, teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisę medžioti arba užsiimti žvejyba, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) vykdo šio kodekso 325 straipsnyje išvardyti organai šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.325 straipsnis. Nutarimą atimti specialiąją teisę vykdantys organaiNutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai.Nutarimą atimti teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive vykdo šio kodekso 228 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę medžioti ar teisę užsiimti žvejyba vykdo šio kodekso 241(4),

242 ir 244 straipsniuose nurodytų institucijų (organų) pareigūnai.Nutarimą atimti teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones vykdo šio kodekso 229, 242 ir 244 straipsniuose nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdo šio kodekso 231 straipsnyje nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla vykdo šio kodekso 246 straipsnyje nurodytų organų pareigūnai.Nutarimą atimti teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę vykdo šio kodekso 246(3) straipsnyje nurodytų organų pareigūnai.326 straipsnis. Nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones.Jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti ne visų rūšių transporto priemones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių transporto priemones vairuoti jam atimta teisė.Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau ją vairuoja atėmimo teisės vairuoti laikotarpiu, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.327 straipsnis. Nutarimo atimti teisę medžioti arba užsiimti žvejyba vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę medžioti vykdomas paimant medžiotojo bilietą.Medžiotojo bilieto paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.Nutarimas atimti teisę užsiimti žvejyba vykdomas nustatyta tvarka panaikinus žvejybos leidimą.328 straipsnis. Nutarimo atimti teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, eiti tam tikras pareigas jūrų laive vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones vykdomas paimant vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, arba laivavedžio pažymėjimą.Nutarimas atimti teisę eiti tam tikras pareigas jūrų laive vykdomas paimant jūrinio laipsnio diplomą ar kvalifikacijos liudijimą.Nutarimas atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdomas paimant licenciją.Vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomo, kvalifikacijos liudijimo, laivavedžio pažymėjimo, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu licencijos, jūrinio laipsnio diplomo ir kvalifikacijos liudijimo paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.328(1) straipsnis. Nutarimo atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą,

įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla vykdomas panaikinant atitinkamą leidimą ir (arba) paimant tokį leidimą patvirtinančius dokumentus.Specialiosios teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius atėmimo metu asmuo neturi teisės įgyti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius, kurių paskirtis tokia pat kaip ir tų elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti teisė atimta.328(2) straipsnis. Nutarimo atimti teisę projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę vykdymo tvarkaNutarimas atimti teisę projektuoti statinius vykdomas paimant teisės projektuoti statinius kvalifikacinį atestatą.Nutarimas atimti teisę atlikti statinių projektų ekspertizę vykdomas paimant teisės atlikti statinių projektų ekspertizę kvalifikacinį atestatą.Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų kvalifikacinių atestatų paėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.329 straipsnis. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarkaJeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, – ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.330 straipsnis. Nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimas Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus.Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl tokios teisės suteikimo.

NUTARIMO DĖL BAUDOS PAKEITIMO NEMOKAMAIS

VIEŠAISIAIS DARBAIS VYKDYMO PROCESAS

331 straipsnis. Nutarimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdymasNutarimą dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdo vidaus reikalų įstaigos Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.332 straipsnis. Nutarimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdymo tvarkaNutarimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais siunčiamas vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo.Darbą asmeniui, kuriam paskirti nemokami viešieji darbai, parenka įstaiga, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, pagal savivaldybės ar nemokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių paraiškas.Paprastai parenkami tokie nemokami viešieji darbai, kurie nereikalauja specialaus pasirengimo.333 straipsnis. Nemokamų viešųjų darbų atlikimo termino skaičiavimasNemokamų viešųjų darbų atlikimo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo pradėjo dirbti nemokamus viešuosius darbus.Asmuo laikomas atlikusiu nemokamus viešuosius darbus, kai jis atidirba teismo paskirtą nemokamų viešųjų darbų valandų skaičių.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko nemokamų viešųjų darbų, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, teikimu gali pratęsti jų atlikimą, kol pažeidėjas atidirbs visas nustatytas valandas, bet ne ilgiau kaip pusei paskirto termino.334 straipsnis. Vengimo atlikti nemokamus viešuosius darbus pasekmėsAsmeniui, piktybiškai vengiančiam atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, teikimu gali pakeisti nemokamus viešuosius darbus administraciniu areštu. Nemokami viešieji darbai keičiami areštu skaičiuojant vieną arešto parą už tris nemokamų viešųjų darbų valandas, bet ne ilgesniu kaip trisdešimt parų.

NUTARIMO DĖL ADMINISTRACINIO AREŠTO VYKDYMO PROCESAS

336 straipsnis. Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymasNutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.337 straipsnis. Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo terminaiNutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo.338 straipsnis. Administracinio arešto atlikimo tvarka

Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administracinio arešto, daroma areštuotųjų asmens apžiūra.Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto terminą.Administracinis areštas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų aktų nustatytas taisykles.338(1) straipsnis. Sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimasAsmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių.Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus.Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą.Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.Nutarimo dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo vykdymo procesas įgyvendinamas šio kodekso 331-334 straipsniuose nustatyta tvarka.339 straipsnis. Asmenų, kuriems paskirtas administracinis areštas, panaudojimas darbuiAsmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, nustatyta tvarka gali būti panaudojami fiziniam darbui.Organizuoti asmenų, kuriems paskirtas administracinis areštas, panaudojimą darbui pavedama savivaldybių vykdomosioms institucijoms.Asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, arešto metu darbo užmokestis nuolatinėje darbovietėje nemokamas.

NUTARIMO DĖL NUŠALINIMO NUO DARBO (PAREIGŲ) VYKDYMO

PROCESAS339(1) straipsnis. Nutarimo dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) vykdymasNutarimą dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) vykdo darbovietės administracija, kurioje dirba nušalintas nuo darbo (pareigų) darbuotojas.339(2) straipsnis. Nutarimo dėl nušalinimo nuo darbo(pareigų) vykdymo tvarkaNutarimas dėl nušalinimo nuo darbo (pareigų) išsiunčiamas vykdyti per tris dienas po jo priėmimo.Darbovietės administracija ne vėliau kaip kitą dieną po nutarimo gavimo privalo nušalintąjį darbuotoją atleisti iš darbo (pareigų) įstatymo nustatyta tvarka.

NUTARIMO DALIES DĖL TURTINIO NUOSTOLIO ATLYGINIMO VYKDYMO

PROCESAS

340 straipsnis. Nutarimo dalies dėl turtinio nuostolio atlyginimo vykdymasSutinkamai su šio kodekso 37 straipsniu priimto administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo vykdoma šio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas, kiek jis liečia turtinio nuostolio atlyginimą, yra vykdomasis dokumentas.341 straipsnis. Nutarimo dalies dėl turtinio nuostolio atlyginimo įvykdymo terminaiTurtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos (šio kodekso 288 straipsnis), o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.342 straipsnis. Nutarimo dalies dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdymo pasekmėsJeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl turtinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per šio kodekso 341 straipsnio nustatytą laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.