aivaras Šimkus - vdu
TRANSCRIPT
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIU MOKSLU FAKULTETAS
TEORINES PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Aivaras Šimkus
PSICHOLOGINĖS GEROVĖS KITIMAS GYDYMOSI NUO PRIKLAUSOMYBĖS
ALKOHOLIU MINESOTOS PROGRAMOS LAIKOTARPIU
Magistro baigiamasis darbas
Sveikatos psichologijos studiju programa, valstybinis kodas 621S13001
Psichologijos studiju kryptis
Vadovas (-ė) doc.dr. Rytis Pakrosnis _______ _______
(Parašas) (Data)
Apginta prof. dr. Algis Krupavičius _______ _______
(Parašas) (Data)
Kaunas, 2018
2
TURINYS
SANTRAUKA ........................................................................................................................... 4
SUMMARY ............................................................................................................................... 6
ĮVADAS .................................................................................................................................... 8
PAGRINDINIU SĄVOKU ŽODYNELIS .............................................................................. 11
1.Literatūros apžvalga .............................................................................................................. 12
1.1. Priklausomybiu samprata .................................................................................................. 12
1.1.2. Priklausomybė nuo alkoholio .................................................................................... 13
1.1.3. Gydymo nuo priklausomybės būdai. ......................................................................... 16
1.1.4. Individualus gydymo lygmuo. ................................................................................... 18
1.1.5. Grupinis gydymo lygmuo. ......................................................................................... 18
1.2.1. Minesotos programos efektyvumas ........................................................................... 22
1.3.1. Psichologinė gerovė. RYFF modelis. ............................................................................ 23
1.3.2. RYFF ir Minesotos programa. ................................................................................... 26
1.4. Dvasingumo samprata ....................................................................................................... 27
1.4.1. Dvasingumo reikšmė asmens funkcionavimui .......................................................... 29
1.4.2. Dvasingumas priklausomybiu gydymo kontekste ..................................................... 30
1.4.3. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja ............................................................. 31
1.5. Literatūrinės dalies apibendrinimas .................................................................................. 31
II. PSICHOLOGINES GEROVES KITIMAS GYDYMOSI NUO PRIKLAUSOMYBES
ALKOHOLIU MINESOTOS PROGRAMOS LAIKOTARPIU TYRIMAS ......................... 34
2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės ............................................................................. 34
2.2. Tiriamieji........................................................................................................................... 35
2.3. Tyrimo eiga ....................................................................................................................... 37
2.4. Tyrimo metodai ................................................................................................................. 38
2.5. Statistiniai rezultatu analizės metodai ............................................................................... 40
2.6. Tyrimo rezultatai ............................................................................................................... 40
3
2.6.1. Psichologinės gerovės ir sociodemografiniu charakteristiku sąsaju analizė .............. 40
2.6.2. Psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsaju
analizė .................................................................................................................................. 43
2.6.3. Dvasingumo ir sociodemografiniu charakteristiku sąsaju analizė ............................. 49
2.6.4. Dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsaju analizė ........ 49
2.6.5. Psichologinės gerovės ir dvasingumo sąsaja ............................................................ 50
2.6.6. Psichologinės gerovės kitimo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos
programoje laikotarpiu analizė ............................................................................................ 51
2.6.7. Dvasingumo kitimo Minesotos programos gydymosi laikotarpiu nuo priklausomybės
alkoholiu analizė .................................................................................................................. 52
2.6.8. Psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociodemografinėmis charakteristikomis,
su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis bei dvasingumu............................ 52
2.6.9. Psichologinės gerovės kitimą prognozuojančiu veiksniu analizė .............................. 53
2.7. Tyrimo rezultatu aptarimas ............................................................................................... 57
2.8. Išvados .............................................................................................................................. 60
Literatūros sąrašas .................................................................................................................... 61
Priedai ...................................................................................................................................... 68
4
SANTRAUKA
Aivaras Šimkus. Psichologinės gerovės kitimas gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu
Minesotos programos laikotarpiu: psichologijos magistro darbas / Mokslinis vadovas doc. dr.
R. Pakrosnis. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialiniu mokslu fakultetas. Psichologijos
katedra. - Kaunas, 2018. – 74 p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje.
Raktiniai žodžiai: psichologinė gerovė, priklausomybė nuo alkoholio, Minesotos programa,
dvasingumas, tikslai gyvenime, asmeninis tobulėjimas, pozityvūs santykiai su kitais, savęs
priėmimas, aplinkos valdymas, autonomiškumas.
Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje
besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti
sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę
psichologinės gerovės kitimui.
Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi
Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyru. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime
buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C.
Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė
(The Daily Spiritual Experence Scale, DSES).
Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos
programos laikotarpiu padidėjo tiriamuju gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei
dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslu,
teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo
priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslu padidėjimą
prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaiku neturėjimas, padidėjusį
aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaiku
neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio
vartojimo trukmė bei vaiku neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė
probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė
probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės
alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo
tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai
5
labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą
turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems,
respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos
valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos
programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už
vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau
valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio
vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo
nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su
tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat
respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į
asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais,
kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę
santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio
Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę
nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji
turintys vaiku yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaiku neturi.
6
SUMMARY
Aivaras Šimkus. Change in Psychological Well-being during the Period of the Treatment of
Alcohol Addiction in the Minnesota Program: Psychology Master’s Thesis / Scientific
supervisor Associate Professor R. Pakrosnis. Vytautas Magnus University. Faculty of Social
Sciences. Department of Psychology. - Kaunas, 2018. – 74 p. [Manuscript]. Stored at the
library of Vytautas Magnus University.
Key words: psychological well-being, alcohol addiction, Minnesota program, spirituality, life
goals, personal improvement, positive relationships with others, self-acceptance,
environmental management, autonomy.
The aim of the research was to assess the psychological well-being of persons being
treated in the Minnesota program from the alcohol addiction during the treatment period and
to determine the change in the socio-demographic and alcohol-related characteristics and
spiritual significance of psychological well-being.
The research involved 26 respondents who are addicted to alcohol and are treated in the
Minnesota program - 7 women and 19 men. The average age is 40.73 years. The research used
a psychological well-being questionnaire (Scale of psychological well-being, C. Ryff), alcohol-
related characteristics, and the Daily Spiritual Experiences Scale (DSES).
The results revealed that during the period of treatment of alcohol addiction in the
Minnesota program, the goals of the subjects’ life, personal growth and spirituality increased.
There was determined a statistically significant relationship between spirituality and life goals,
positive relationships with others, self-acceptance and environmental management. In addition,
during the period of treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the increase in
life goals was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and
childlessness, the increase in environmental management was predicted by a longer period of
problematic alcohol consumption and childlessness, the increase in personal improvement was
predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and childlessness, the
increase in autonomy was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption,
the increase in self-acceptance was predicted by a longer period of problematic alcohol
consumption. It has also been identified that more spiritual persons being treated from alcohol
addiction in the Minnesota program have greater goals of life, positive relationships with
others, accept themselves more and manage their environment better. During the period of
7
treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the life goals increased more in men,
the positive relationships with others increased more for those having higher education, the
autonomy increased for unmarried subjects, the environmental management, self-acceptance,
and life goals increased for the respondents with prolonged periods of problematic alcohol
consumption. Also, the results showed that women treated from alcohol addiction in the
Minnesota program are more autonomous than men, the subjects who have not lost their jobs
due to alcohol consumption accept themselves more, they better manage their environment and
have higher life goals than those who have lost their jobs because of alcohol consumption.
Moreover, those who have not broken relationships with relatives because of alcohol
consumption have better relationships with others compared with those subjects who have
broken relationships with relatives because of alcohol consumption. Also, the respondents
whose health was not worsened due to alcohol consumption were no more inclined to personal
improvement and had better positive relationships with others compared to those subjects
whose health was worsened because of alcohol consumption. Respondents who have broken
relationships with relatives are more spiritually compared to those who are treated from alcohol
addiction in the Minnesota program and who did not break their relationships with relatives.
Also the subjects treated from alcohol addiction in the Minnesota program who have children
are more spiritual than those who do not have children.
8
ĮVADAS
Alkoholio vartojimas – labai aktuali Lietuvos problema. Pasak A. Verygos ir kitu
(2013) net penktadalis lietuvos gyventoju alkoholį vartoja žalingai, priklausomybiu nuo jo
mastas bei padariniai, tokie kaip nedarbas, savižudybės, kepenu cirozės, nelaimingi atsitikimai,
žmogžudystės, mirtys autoavarijose ir t.t. (Nutt, 2010 cit. Ignatavičiūtė ir kt, 2012). Negana to,
priklausomybė nuo alkoholio veikia ne tik patį vartojantį asmenį, bet ir aplinkinius – šeimą,
draugus ar vaikus (Pettinati, 2006). Ne paslaptis, jog dažnai šeima kurioje yra nuo alkoholio
priklausomas asmuo tampa disfunkcine, kenčia aplinkiniu žmoniu gyvenimo kokybė, vaikai
gali tapti smurto aukomis ar patirti nepriežiūrą ar psichologinį smurtą, gali būti menkinami ir
t.t. (Gudžinskienė, Gedminienė, 2010). Galima manyti, jog to pasekoje augantis jaunuolis gali
susidaryti klaidingą šeimos modelio vaizdą, panirti į delinkventišką elgesį, patirti patyčias iš
bendraamžiu, jog jo tėvas/mama yra girtuoklis/girtuoklė ir t.t. Visi šie dalykai gali sukelti
neigiamus padarinius vaikui bei jo ateičiai. Taip pat galima manyti, jog sukeltos psichologinės
traumos gali jam trukdyti pilnavertiškai funkcionuoti kasdieniame gyvenime, kurti ateities
planus bei juos realizuoti, užmegzti adaptyvius santykius su kitais. Atsižvelgiant į visa tai yra
labai svarbu kovoti su priklausomybe nuo alkoholio, kadangi kaip ir buvo minėta anksčiau ji
veikia ne tik vartojantį asmenį, bet ir aplinkinius žmones ir savo ruožtu pačią visuomenę –
girtaudamas darbo vietoje žmogus gali būti iš jo išmestas, atvykimas į darbą po išgertuviu gali
mažinti darbo našumą. Tuo tarpu kai kurie nuo alkoholio priklausomi asmenys darbo susirast
išvis ir nesistengia, kadangi jiems jau yra priimtas toks gyvenimo būdas. Visa tai gali prisidėti
prie ekonominės žalos pačiai visuomenei.
Priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra problema, kadangi efektyvumas yra ne iki
galo aiškus, ypač kalbant apie tai, kaip jos gydymo metu keičiasi ne pati priklausomybė ar
potraukis vartoti, bet gilesni psichologiniai aspektai (Aliev, 2006). Šiame darbe yra pasirinkta
tyrinėti gerovę bei keliamas klausimas, ar ji keičiasi gydymo laikotarpiu, kadangi pasak A.
Kairio ir kitu (2013), kad ir kaip vadintume žmogaus gerovę – laime, psichologine ar
subjektyvia gerove – ji yra viena svarbiausiu žmoniu gyvenimo temu. Laimingi ir patenkinti
savo gyvenimu žmonės yra atsparesni stresui, lengviau sprendžia problemas, geba išlaikyti
prasmingus socialinius santykius su kitais (Park, 2004). Taip pat ilgiau gyvena ir jaučiasi
sveikesni (Diener ir kiti, 2011). Pasak Kabalaus ir kt. (2011) (cit. Lošakevičius, 2012)
laimingumas yra vienas iš svarbiausiu psichikos sveikatos komponentu bei psichologinio
atsparumo rodikliu. Anot R. Veenhoven (1997), jis yra akivaizdus indikatorius, nusakantis
9
žmoniu gyvenimo kokybę. E. Diener (2009) mini, jog filosofai manė, kad būtent gerovė ar
laimingumas yra pagrindinė motyvacija žmoniu veiksmams.
Atsižvelgiant į tai galima teigti, jog psichologinė gerovė priklausomiems nuo alkoholio
asmenims bei jos kitimas yra labai svarbus aspektas, kadangi asmenys turėdami aukštesnę
psichologinę gerovę gebėtu išlaikyti prasmingus socialinius santykius su kitais. Tai gali būti
šeima, draugai, artimieji, “likimo broliai” kurie gyvena blaiviai ir t.t. To pasekoje asmuo su
aukštesne psichologine gerove baigęs Minesotos programą ir siekiantis blaivaus gyvenimo
būdo turėtu į ką atsiremti jam sunkiais momentais, kuomet kiltu pagunda vėl išgerti, turėtu su
kuo pasidalinti savo mintimis bei sunkumais. Taip pat, kaip buvo minėta, didesnė psichologinė
gerovė prisideda prie asmenu adaptyvesnės streso įveikos. Neretai žmonės savo stresą ar
nerimą malšina jiems geriausiai žinomu bei prieinamiausiu būdu – alkoholiu. Taigi žmonės su
aukštesne psichologine gerove į stresą turėtu reaguoti adaptyviau ir tai yra svarbus aspektas
blaivybės siekiantiems žmonėms, kadangi stresiniai įvykiai, kurie ankstesnyviame gyvenimo
būde buvo malšinami alkoholiu, turėtu būti sprendžiami tinkamai bei sukelti mažesnę tikimybę
atkryčio rizikai. Tokiu principu psichologinė gerovė gali prisidėti ir prie lengvesnio problemu
sprendimo būdo, kuomet siekiantys blaivybės žmonės į jas įsigilins ir ieškos lengvesnio
sprendimo, o ne griebsis alkoholio. Kaip buvo minėta, gerovė, pagal filosofus, yra pagrindinė
motyvacija žmoniu veiksmams. Priklausomybės nuo alkoholio bei blaivybės siekimo
kontekste ji būtent gali ir veikti kaip motyvacija išlikti blaiviam, gyventi pilnavertį gyvenimą,
palaikyti teigiamus santykius su kitais ar siekti geresnės gyvenimo kokybės. Atsižvelgiant į tai
yra manoma, jog psichologinę gerovę bei jos pokytį Minesotos programos metu yra svarbu
nagrinėti ir dėl to ji pasirinkta kaip efektyvumo rodiklis. Negana to, atliktu tyrimu apie šio
reiškinio pokyčius gydymosi priklausomybę nuo alkoholio metu nebuvo rasta, kas dar labiau
atskleidžia šio tyrimo aktualumą bei reikšmingumą.
Kitas svarbus keliamas klausimas, su kokiais veiksniais gerovės kitimas yra susijęs, tad
darbe nagrinėjamas kitimo ryšys su demografinėmis, alkoholio vartojimo charakteristikomis
bei dvasingumu. Dvasingumas visgi pasirinktas kaip vienas iš galimai reikšmingu gerovės
kitimo veiksniu, kadangi jis yra multidimencinis reiškinys, apibūdinamas, kaip atviras bei
individualus požiūris, gyvenimo prasmės bei tikslo ieškojimuose (Bussing, Ostermann,
Matthiessen, 2005). Šiame darbe būtent ir pasirinkta nagrinėti eudaimoninė psichologinė
gerovė, kuri akcentuoja prasmingumo gyvenime bei gyvenimo tikslu svarbą. Atsižvelgiant į tai
keliama mintis, jog dvasingesni žmonės yra labiau išsigryninę savo vertybes, individualumą
bei to pasekoje aiškiau supranta kas jiems yra prasmė gyvenime ir turi aiškesnsius gyvenimo
tikslus, kas savo ruožtu galimai prisideda prie aukštesnės psichologinės gerovės. Dvasingumas
10
anot G. H. Boswell ir kitu (2006) yra harmonija, vidinės ramybės dėka išgyvenama
transcendencija ar tarpusavio ryšys su kitais. Šis apibrėžimas taip pat atspindi eudaimoninės
psichologinės gerovės sudedamąsias – tarpusavio ryšį su kitais galima sieti su teigiamais
santykiais su kitais, harmonija bei vidinę ramybę su savęs priėmimu. Galima manyti, jog
dvasingesni asmenys turėtu jausti didesnę harmoniją, vidinę ramybę bei turėti geresnius
santykius su kitais, nuo ko turėtu priklausyti ir ju aukštesnė psichologinė gerovė. Taigi, darbo
tikslas - įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių
asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su
alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės
kitimui.
11
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Minesotos programa - į abstinenciją orientuotas, visapusis, multiprofesinis gydymo modelis
orientuotas į priklausomybes bei paremtas Anoniminių Alkoholikų draugijos principais ( Cook,
1988).
Priklausomybė nuo alkoholio - ilgalaikio vartojimo sąvoka, kuri turi nevienareikšmę prasmę,
dažniausiai užsitęsusį lėtinį alkoholio vartojimą ar vartojimą periodiškai, kuris yra
charakterizuojamas sutrikusia gėrimo kontrole, alkoholio vartojimu nepaisant neigiamu
pasekmiu, dažnais intoksikacijos epizodais. Diagnozuojama aprobuotais testais (Green ir kit,
2007, cit. Tamutienė, 2014)
Psichologinė gerovė – psichologinio funkcionavimo aspektai kaip: gyvenimo tikslai, aplinkos
valdymas, astonomiškumas, teigiami santykiai su kitais, savęs priėmimas bei asmeninis
augimas (Ryff, 1996).
Dvasingumas - multidimencinis reiškinys, apibūdinamas, kaip atviras bei individualus
požiūris, gyvenimo prasmės bei tikslo ieškojimuose (Bussing ir kiti, 2005).
12
1.Literatūros apžvalga
1.1. Priklausomybių samprata
Anot U. Mikalauskaitės (2007), literatūroje, kuri analizuoja priklausomybes yra
pateikiamas gausus ju požiūriu ir rūšiu į šį reiškinį spektras. Mokslininku, šis reiškinys, dažnai
yra traktuojamas labai įvairiai, priklausomai nuo priklausomybės pobūdžio ir požiūrio. Pasak
autorės, šalia įprastu priklausomybiu nuo psichotropiniu medžiagu rūšiu, tokiu kaip
narkomanijos, alkoholizmo bei priklausomybės nuo nikotino yra aprašoma ir daugelis kitu
priklausomybės rūšiu, pavyzdžiui, priklausomybės nuo interneto, maisto, televizijos, pirkimo,
darbo azartiniu žaidimu ir t.t. G.G. May (2004) priklausomybę apibūdina, kaip dažnai ar nuolat
pasikartojančią elgseną, kuri kuriam laikui padeda susilpninti frustraciją, tačiau apriboja
žmogaus laisvę, jo pasirinkimą bei neigiamai veikia žmogaus psichologinę, fizinę socialinę
būtį – žmogaus sveikatą. Anot M. Hardiman (1999) priklausomybė suvokiama, kaip žalingas
įprotis, kuris turi keturias raidos stadijas, tokias, kaip: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą
ir destruktyvumą. L. Bulotaitė (2004) priklausomybiu sampratą apibrėžia remiantis psichologu
C. Nakkeno bei S. Peele požiūriais, kurie priklausomybę aiškina, kaip nebekontroliuojamą,
žalingą elgesio ratą, kuris turi tris raidos stadijas: vidiniu pokyčiu, gevenimo būdo pasikeitimo
bei gyvenimo sudužimo. Anot ju, priklausomybė, tai nuo žmoniu priklausantis
besiformuojantis laike procesas, kuris yra pagrįstas patologiniu pasitikėjimo bei meilės su
įvykiu ar objektu santykiu.
O. Kuorienė (2002) mini, jog Pasaulinė Sveikatos Organizacija priklausomybes
apibrėžia, kaip „periodiško ar chroniško centrinės nervu sistemos apnuodijimo vaistais būseną,
kuri sukelia psichinę ar fizinę priklausomybę ir taip žaloja individą, o per jį ir visuomenę“.
Fizinė priklausomybė pasak A. G. Davidavičienę (2001) atsiranda, kai pakinta žmogaus
organizmo visos funkcijos bei kraujyje nuolatos turi cirkuliuoti individuali narkotiko dozė.
Žmogus, pasak autorės, nebegali gyventi be narkotiko ar toksiniu medžiagu bei tampa ju
„vergu“. Nutraukus vartojamas narkotines medžiagas, organizmas patiria stipru ju stygiu –
pradeda kentėti nuo abstinencijos. Žmogus, turi vėl pavartoti narkotiniu medžiagu, kad galėtu
jaustis normaliai (Davidavičienė, 2001). Tuo tarpu psichinė priklausomybė, anot A. G.
Davidavičienės (2001), pasireiškia tada, kai noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką
(jausmus, veiklą, mintis). Ši priklausomybės rūšis yra ir tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje
13
vartojamos narkotinės medžiagos, kadangi tokiose vietose bendravimas yra toks pat svarbus,
kaip ir apsvaigimas (Davidavičienė, 2001).
Šiame darbe plačiau bus analizuojama priklausomybė nuo alkoholio, kadangi tai yra
bene labiausiai paplitusi iš visu priklausomybiu rušiu, kuri žalą kelia ne tik pačiam
vartojančiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams bei artimiesiems žmonėms.
1.1.2. Priklausomybė nuo alkoholio
Pasak D.J. Nutt (2010) (cit. Ignatavičiūtė ir kt., 2012) alkoholis yra didžiausią žalą
visuomenei darantis narkotikas. Anot autoriu Lietuva kultūriškai ir geografiškai priklauso PSO
regionui, kuriame alkoholio yra suvartojama daugiausia pasaulyje. Lietuvos visuomenės
sveikatos rodiklius mažina pasekmės susijusios su alkoholio vartojimu: savižudybiu skaičius,
jaunėjantis alkoholio vartojimo pradžios amžius, smurtinės bei nesavalaikės mirtys, didėjantis
alkoholio vartojimas tarp jaunimo ir vaiku, žala šeimoms bei ekonominei ir socialinei šalies
raidai, kiti sveikatos nuostoliai (Zaborskis ir kt., 2008,). A. Verygos ir kitu (2013) atlikto tyrimo
rezultatai atskleidžia, jog penktadalis (19.8 proc.) 15-74 m. Lietuvos gyventoju vartoja alkoholį
žalingai. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai žalingas alkoholio vartojimas pasireiškia tarp 35-
44 m. amžiaus vyru bei 25-34 m. amžiaus moteru.
Galima apžvelgti alkoholio vartojimo tipus bei ju sąvoku apibrėžimus, kuriuos išskiria
I. Tamutienė (2014) remiantis C.A. Green ir kitais (2007):
Saikingas vartojimas – vartojimas, kuris neukelia problemu bei yra
apibrėžiamas kaip vartojimas mažiau nei 10 g moteriai bei vidutiniškai 10 g
gryno alkoholio per dieną vyrui.
Socialus vartojimas – alkoholio vartojimas kompanijoje socialiai priimtinais
kiekiais. Ši sąvoka dažnai yra naudojama apibūdinti neprobleminį vartojimą.
Visgi socialus gėrimas nebūtinai yra tik sakingas vartojimas, o kai kurie
“šventimai” gali tęstis ir iki intoksikacijos.
Sunkus, smarkus gėrimas – gėrimas, kuris peržiangia socialiai priimtinus
saikingo gėrimo standartus. Dažnai apibrėžiamas kaip nustatyto išgeriamo
alkoholio kiekio vienu išgertuviu metu ( 1 gėrimas per savaitę arba 5 gėrimai
per vienerias išgertuves) ar dienos normos (3 gėrimai per dieną) viršijimas.
Žalingas vartojimas – psichiškai ir fiziškai sveikatą žalojantis gėrimas. Dažnai
toks gėrimas turi nepalankias socialines pasekmes.
14
Pavojingas vartojimas – priešingai nei žalingas vartojimas, pavojingas
vartojimas išreiškia gėrimo ypatybes, kurios yra reikšmingos visuomenės
sveikatai, nors nėra diagnozuota alkoholio vartojimo sutrikimu.
Probleminis gėrimas – gėrimas, kuris lemia kolektyvines, individualias
sveikatos ir socialines problemas. Probleminis vartojimas yra toks, kurio gėrimo
padarinys yra socialinės ir sveikatos problemos.
Disfunkcinis vartojimas – alkoholio vartojimas, kuris lemia pablogėjusį
socialinį ir psichologinį funkcionavimą. Pavyzdžiui šeimos ar darbo
praradimas. Šis vartojimo tipas yra dažnai sugretinamas su pavojingu,
probleminiu ir žalingu gėrimu.
Besaikis vartojimas – tai toks gėrimas, kuris pranoksta saikingo ir priimtino
alkoholio vartojimo ribas. Rizikingo ir pavojingo alkoholio vartojimo sąvoka
yra ekvivalenti besaikiam vartojimui bei naudojama dažniau. Besaikis alkoholio
vartojimas yra skiriamas į du tipus: įprastinį ir epizodinį. Įprastinis besaikis
vartojimas yra įtraukiantis į reguliaru vartojimą. Alkoholio suvartojamas kiekis
yra didelis ir veikia individo socialinį funkcionavimą bei sveikatą. Tuo tarpu
epizodinis besaikis alkoholio vartojimas yra dažniausiai apibūdinamas kaip
trumpi alkoholio vartojimo priepuoliai, tačiau pasireiškiantys mažiausiai kelis
kartus per metus. Tokie priepuoliai gali trukti kelias savaites ar dienas.
Prisigėrimas – sąvoka bendrąja prasme apibrėžia alkoholio vartojimą pasiekti
intoksikaciją. Toks vartojimas iki girtumo siejasi su žala bendruomenei ir
individui. Ši sąvoka reiškia žalingą, sunku, besaikį, pavojingą ir probleminį
gėrimą, kai yra peržengiama saikingo vartojimo riba.
Priklausomybė nuo alkoholio – ilgalaikio vartojimo sąvoka, kuri turi
nevienareikšmę prasmę, dažniausiai užsitęsusį lėtinį alkoholio vartojimą ar
vartojimą periodiškai, kuris yra charakterizuojamas sutrikusia gėrimo kontrole,
alkoholio vartojimu nepaisant neigiamu pasekmiu, dažnais intoksikacijos
epizodais. Diagnozuojama aprobuotais testais.
Alkoholizmas kaip gyvenimo būdas – alkoholizmas yra žmogaus elgesys,
gyvenimo būdas bei pasirinkimas, už kurį atsakomybę turi prisiimti socialinė
aplinka ir geriantysis.
Pasak Room ir kt (2010) (cit. Tamutienė, 2014) išgertas alkoholio kiekis yra siejamas
su žala aplinkiniams bei asmeniui. Townshend ir kiti (2014) nustatė, jog nesaikingas alkoholio
15
vartojimas bei priklausomybė nuo jo mažina individu impulsu kontrolę bei didina sprendimu
priėmimu stoką. I. Tamutienė (2014) mini, jog žalingas, rizikingas, probleminis, nesaikingas
gėrimas prisideda prie socialinės atskirties formavimosi.
V. Gudžinskienė bei R. Gedminienė (2010) mini, jog alkoholio vartojimas veikia ypač
stipriai tokius žmoniu gyvenimo aspektus, kaip “žala sveikatai” bei “socialinė žala”. Pasak
autoriu Europos sąjungos šalyse kiekvienais metais alkoholis sukelia maždaug 195 000 mirčiu:
tai žuvę per nelaimingus atsitikimus ir žmogžudystes, žuvę autoavarijose, savižudybiu aukos,
mirę nuo neuropsichiatriniu sutrikimu bei kepenu cirozės ir t.t žmonės. Taip pat keliamas
didelis susirūpinimas dėl didelio vaiku skaičiaus, kurie auga alkoholio paveiktose šeimose (5-
9 mln. Europos vaiku) bei dėl to, jog net 16 proc. visu vaiku nepriežiūros bei blogo elgesio su
jais atveju yra susiję su tėvu alkoholio vartojimu.
V. Gudžinskienė bei R. Gedminienė (2010) teigia, jog žalingas ir pavojingas alkoholio
vartojimas yra vienas pagrindiniu veiksniu, kuris daro neigiamą poveikį visuomenės ir šeimos
sveikatai. Autoriai taip pat mini, jog alkoholizmas yra šeimos liga. Alkoholiko šeimos nariu
netiesioginė priklausomybė suprantama kaip socialinė, emocinė, asmenybės praradimo liga,
kartais net ir fizinė priklausomybė nuo alkoholį vartojančio asmens. Žmogaus priklausančio
nuo alkoholio šeimos nariai tampa priklausomi nuo jo, taip kaip jis priklauso nuo alkoholio t.y.
tokio žmogaus šeimos funkcionavimas priklauso nuo jo gyvenimo. Tokia šeima tampa
disfunkcine – sutrinka bendravimas šeimoje, šeimos nariai neatlieka įprastiniu funkciju,
pakinta šeimos nariu vaidmenys, šeima tampa uždara, vyrauja netinkamas elgesys, smurtas,
atsiranda šeimos nariu savitarpio supratimo trūkumas ir pan. (V. Gudžinskienė, R. Gedminienė,
2010).
Anot R. Čižauskaitės (2010), alkoholizmas yra priklausomybė nuo alkoholio, kuomet
geriama jau yra dėl poveikio ir poreikio. Tai lėtinė liga, pasireiškianti socialine, psichologine
ir fizine priklausomybe nuo alkoholio. Pasak autorės, alkoholio poveikį lemia daug asmeniniu
faktoriu, tokiu kaip amžius, rasė, nuovargio lygmuo, kūno masė, lytis ir panašiai (Čižauskaitė,
2010). Aliev (2006) (cit. Cigasaitės ir kt., 2010) teigia, jog asmenims turintiems priklausomybę
nuo alkoholio dažnai yra būdingas nerūpestingas požiūris į ateitį ir dabartinę savo būseną. Toks
nesirūpinimas ateitimi bei dabartimi siejasi su alkoholine anazognozija, tai yra ligos
nepripažinimu bei neigiamu ir nekritiškai geru savo vertinimu. R. Kočiūnas (1995) teigia, jog
„Alkoholizmas – tai viena svarbiausiu nūdienos socialiniu, medicininiu ir viena sunkiausiai
sprendžiamu psichologinės bei psichoterapinės pagalbos nuo jo kenčiantiems žmonėms
problemu“. Šiai minčiai pritaria ir H.M. Pettinati (2006) teigdama, jog alkoholizmas yra viena
iš opiausiu ir svarbiausiu visuomenės sveikatos problemu, kuri veikia ne tik vartojantį asmenį,
16
bet ir jo šeimos narius bei visuomonę. Viso to pasekoje, galima manyti, jog ir yra kuriamos
įvairios gydymo programos, kurios orientuojasi ir specializuojasi į priklausomybiu gydymą ir
taip bando padėti žmogui su jomis kovoti bei susidoroti, kadangi pats vienas žmogus bei jo
šeimos nariai su tuo tvarkytis jau nebepajėgia.
1.1.3. Gydymo nuo priklausomybės būdai.
Trumpai apžvelkime kokios yra gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui programos,
kokie ju veikimo mechanizmai ir principai.
Anoniminiai alkoholikai. D. Cigasaitė (2009) remiantis “Anonymous Book Review”
teigia, jog Anoniminiai Alkoholikai (AA) yra draugija moteru ir vyru, kurie dalinasi savo
viltimi, jėgomis ir patirtimi norėdami padėti kitiems ir sau sveikti nuo alkoholio
priklausomybės. Šios draugijos vienintelė sąlyga, kad galėtum tapti jos nariu yra noras mesti
gerti. AA nemoka nei nario, nei stojimo mokesčio. Ši draugija nėra susijusi su jokiomis
tikybomis, sektomis, organizacijoms, įstaigoms ar politika. Taip pat neremia jokiu judėjimu ir
jiems neprieštarauja, vengia bet kokiu ginču. Autorė mini, jog Anoniminiu alkoholiku tikslas
yra būti blaiviems bei padėti kitiems asmenims pasiekti blaivybę, kurie yra priklausomi nuo
alkoholio. Vyrai ir moterys, kurie save vadina AA nariais, yra tie žmonės, kurie yra, buvo ir
bus priklausomi nuo alkoholio asmenys.
Anoniminiu alkoholiku draugijos pagrindas yra susirinkimai, kuriuos autonomiškai
rengia AA grupės viso pasaulio miesteliuose ir miestuose (Vaillant, 2005, cit. Cigasaitė, 2009).
Šie susirinkimai yra atviri ir juose gali lankytis visi norintys asmenys. AA susirinkimuose kalba
keli ar vienas asmuo, kurie dalinasi savo ligos potyriais ir savo sveikimo procesu. Kartais būna
ir atviru susirinkimu į kuriuos yra kviečiami žurnalistai, teikiantys pagalbą specialistai ir kiti.
Tokio tipo susirinkimai turi ypatingą tikslą – informuoti visuomenę apie AA. Uždaro tipo
susirinkimais skirti tik asmenims, kurie yra priklausomi nuo alkoholio (Vaillant, 2005, cit.
Cigasaitė, 2009).
Vietoj priesaiku ir pasižadėjimu, jog asmuo niekada neprisilies prie gėrimu, AA
stengiasi vykdyti taip vadinamą “paros planą”. AA nariai stengiasi negerti konkrečiai tą parą –
stengiasi iš naujo išgyventi dar vieną dieną alkoholio. Jeigu asmenys priklausantys AA grupei
jaučia begalinį norą išgerti, jie su juo nekovoja, o pasiduoda jam, tačiau “atideda išgertuves”
kitai dienai. AA stengiasi būti sąžiningi ir realistiški visame, kas yra susiję su alkoholiu. Jeigu
asmenį traukia išgerti, o su AA praėjus keletui mėnesiu tas potraukis susilpnėja, asmuo savęs
17
klausia, ar verta vėl išgerti ir grįžti prie seno gyvenimo būdo su visom pasekmėmis. Atėjęs į
blaivybę žmogus perima AA senbuviu patirtį ir pats sprendžia ką iš tos patirties gali pasiimti,
o ką atmesti. Kadangi nariams dabartiniame gyvenime yra svarbiausia blaivybė, AA mano, jog
naudinga eiti keliu tu, kurie asmeniniu pavyzdžiu parodė, kaip veikia AA programa
(Susipažinkite: Anoniminiai alkoholikai, 2001).
AA draugija remiasi dvylikos žingsnių programa, kuri yra grindžiama pasikliovimu
jėga, kuri yra stipresnė negu asmeninė bei nuolankumu. Vieni draugijos nariai šią jėgą supranta
kaip Dievą, tačiau kiekvienam leista suprasti tą jėgą kaip jam tai yra priimtina. AA teigia, jog
tam tikru laikotarpiu alkoholis buvo stipresnis už dabar sveikstantį asmenį, tai norint pasveikti
nuo alkoholizmo, reikia šlietis prie kažko kas yra stipresnis už jo valios jėgą (Susipažinkite:
Anoniminiai alkoholikai, 2001).
Tradicinė psichoanalizė. Tokiame gydymo būde, terapeutas dirba su priklausomu nuo
alkoholio asmeniu siekdamas pralaužti jo gynybos mechanizmus bei iškelti jo vidinius
psichologinius konfliktus (S. Zimberg, 1978).
Nuotaiką keliantys vaistai. Tokiais vaistais siekiama sumažinti disforinius priklausomo
nuo alkoholio žmogaus jausmus manant, kad tai sumažint alkoholio vartojimo poreikį (S.
Zimberg, 1978).
Pilnų namų bendruomenė. Anot S. Mačiulaitienės (2012) šioje bendruomenėje
besigydantys nariai dirba kasdien pagal dienotvarkėje sudarytą grafiką. Šios programos
savikontrolės mechanizmas yra žingsnių rašymas. Bendruomenėje taip pat vyksta ir
individualūs bei grupiniai psichoterapiniai užsiėmimai, kurių metu yra mokoma stebėti kitų
žmonių bei savo paties elgesį, mokėti spręsti iškylančius nesutarimus ir paprašyti pagalbos,
išreikšti ir atpažinti jausmus. S. Mačiulaitienė (2012) mini, jog Pinų namų bendruomenėje taip
pat vyksta ir paskaitos, kurių metu priklausomi žmonės yra supažindinami su ligos bruožais,
simptomais bei mokomi apsisaugoti nuo atkryčių. Individualių konsultacijų metu yra
stiprinama motyvacija tęsti reabilitaciją bei sprendžiami priklausomam žmogui aktualūs
klausimai. Šioje bendruomenėje veikia ir psichosocialinė reabilitacija, kurios tikslas keisti
įpročius, padėti sustiprėti, sėkmingai integruotis į visuomenės gyvenimą, formuoti blaivaus ir
sveiko gyvenimo įgūdžius. Svarbų vaidmenį šioje bendruomenėje atlieka ir darbo terapija,
kuria siekiama keisti susiformavusį neigiamą požiūrį į darbą. Psichosocialinė reabilitacija
trunka 12 mėnesių (Mačiulaitienė, 2012).
Detoksikacija. Pasak S. Mačiulaitienės (2012) tai gydymo metodas, kuomet iš organizmo yra
pašalinamos narkotinės medžiagos. Šio proceso metu stengiamasi mažinti patiriamos
abstinencijos poveikį bei išlaikyti normalų organizmo funkcionavimą. Čia pacientui yra
18
suteikiama medicininė pagalba. Detoksikacija likviduoja tik fizinės priklausomybės sukeltus
padarinius, todėl ilgalaikėje perspektyvoje išsivaduoti nuo priklausomybių nepadeda. Norint
siekti blaivybės po detoksikacijos yra būtinos ir kitos intervencijos (Mačiulaitienė, 2012).
Ambulatorinis nemedikamentinis gydymas. Šio gydymo tikslas yra stabdyti alkoholio ar
narkotikų vartojimą. Šio gydymo metu priklausomas žmogus nėra guldomas į stacionarą bei
pasirinktoje įstaigoje mokosi ar dirba. Tokio tipo įstaigose yra mokoma gyventi be alkoholio
ar narkotikų bei koreguoti savo žalingus įpročius (Mačiulaitienė, 2012).
Medikamentinis ambulatorinis gydymas. Anot S. Mačiulaitienės (2012) šių programų metu
siekiant sustabdyti alkoholio ar narkotikų vartojimą yra naudojami įvairūs medikamentai.
Pasak autorės “Gydymo esmę sudaro vienos iš dviejų priešingų tipų medžiagų poveikis
organizmui ir narkotinėms medžiagoms – agonistų ar antagonistų.” Taikant medikamentinį
ambulatorinį gydymą yra pakeičiama priklausomybę sukelainti medžiaga.
Trumpalaikis stacionarinis gydymas. Toks gydymas trunka nuo keturių savaičių iki
trijų mėnesių. Po jo dažniausiai pacientus stengiamasi nukreipti į savitarpio pagalbos grupes ar
skiriamas ambulatorinis gydymas (Mačiulaitienė, 2012). Dažniausiai programos sudarytos
pagal Minesotos modelį apie kurį bus kalbama vėliau.
1.1.4. Individualus gydymo lygmuo.
Individualiame gydymo lygmenyje neskaitant medikamentinio būdo, kuris aprašytas
anksčiau yra taikomos ir psichologinės konsultacijos. Anot R. Kočiūno (1995) konsultantas
dirbdamas su priklausomybę nuo alkoholio žmogumi turi išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ši
priklausomybė kilo. Kai konsultantas supranta savo paciento alkoholio vartojimą kaip blogą
įprotį, ydą ar charakterio silpnumą, jog geria dėl silpnos valios, geriama nes patinka, geriama
nes kažkas sujaudino ar supykdė, geriama, nes neįmanoma atsispirti draugų įtakai ir t.t., jis
turėtų dirbti su paciento atsakomybėmis, šeimyniniu gyvenimu, darbiniais reikalais ir t.t. Jeigu
gėrimo priežastis yra gyvenimo rūpesčiai bei siekimas nuo jų pabėgti, konsultantas savo ruožtu
stengiasi atskleisti problemas ir sunkumus nuo kurių bėga jo klientas (Kočiūnas, 1995). Anot
O. Lesch (2011) viena iš efektyviausių terapinių krypčių priklausomybėms nuo alkoholio
gydyti yra biheivioristinė, siekiant mokytis savikontrolės.
1.1.5. Grupinis gydymo lygmuo.
19
Įdomu pažvelgti, kaip grupinė terapija gali padėti priklausomybę nuo alkoholio
turintiems žmonėms, kuomet terapijos metu jie būna tarp savo “likimo brolių”, tarpusavyje
dalinasi išgyvenimais, įvairiomis patirtimis bei situacijomis.
Grupinė terapija pasak R. H. He ir R. Tao (2017) priklausomiems nuo alkoholio
žmonėms sumažina vienišumo jausmą, skausmą bei kitas kylančias neigiamas emocijas, teikia
aktyvią bendraminčiu paramą, priklausomas nuo alkoholio žmogus stebėdamas kitu grupės
nariu pasiekimus įgauna vilties ir pasitikėjimo – jei gali kitas, galiu ir aš. Taip pat padeda
išmokti kovoti su priklausomybe bei kitomis problemomis tokiose terpėse kaip šeima,
tarpasmeniniai santykiai, darbas ir t.t. Grupinės terapijos metu priklausomi nuo alkoholio
žmonės vieni iš kitu taip pat gauna grįžtamąjį ryšį apie ju turimas vertybes, gebėjimus, blogą
elgesį, klaidingus įsitikinimus. Tokio tipo terapija sukuria šeimynišką aplinką, kurioje grupės
nariai gali išmokti adaptyviai bendrauti su kitais. Kuomet grupės narys susiduria su sunkumais,
kiti gali jį paskatinti, suteikti paramą ir stiprybės. Siekiant kontroliuoti piktnaudžiavimą ar
atsikratyti priklausomybės, grupės nariai mokosi nauju socialiniu bei psichologiniu įgūdžiu,
bando keisti savo elgesį kolektyvinėje aplinkoje. Siekiant ugdyti atsakomybę bei drausmę,
grupinės terapijos metu yra kuriamos taisyklės, kuriu grupės nariai turi laikytis. Grupinė
terapija taip pat turi poveikį su priklausomybėmis susijusiomis problemomis, tokiomis kaip
depresija, nerimas, vienatvės jausmas ar gėda (Tao, 2017).
1.2. Minesotos programa
Minesotos programa yra į abstinenciją orientuotas, visapusis, multiprofesinis gydymo
modelis sutelktas į priklausomybes bei paremtas Anoniminių Alkoholikų draugijos principais.
(Cook, 1988). Ši programa yra 28 dienų stacionarinis gydymas, kuris yra nukreiptas į visus
priklausomybės aspektus – psichologinius, moralinius, fiziologinius bei socialinius. Skyriuje
dirba įvairių specialistų komanda – slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichiatras,
psichologai, kurie paskaitų ar grupinių užsiėmimų, individualių konsultacijų metu
priklausomus asmenis skatina ligą įsisąmoninti, pripažinti ir susitaikyti su ja (Vilniaus
priklausomybės ligų centras). Pasak A. E. Darcin (2013) Minesotos programa skirta gydyti
visą žmogų tai yra jo kūną, protą bei dvasią. Ši programa buvo sukurta Jungtinėse Amerikos
Valstijose 1935 metai priklausomų nuo alkoholio žmonių, kurie siekė iš to išsivaduoti.
Anot C.C.H. Cook (1988) Minesotos programos filosofija susideda iš 4 raktinių
elementų:
20
Pasikeitimo galimybė. Tikriausiai vienas svarbiausių Minesotos programos modelių
principų yra tikėjimas, jog alkoholikai ar narkomanai gali keisti savo įsitikinimus, elgesį ar
savo požiūrį (Cook, 1988).
Ligos koncepcija. Alkoholizmas apibūdinamas kaip pagrindinė, chroniška ir
progresuojanti liga, pabrėžiant, jog tai yra pagrindinis intervencijos tikslas (Cook, 1988).
Gydymo tikslai. C.C.H. Cook 1988 nurodo du ilgalaikius gydymo tikslus – abstinencija
nuo visų nuotaiką keičiančių cheminių medžiagų bei gyvenimo būdo tobulinimą. Cook (1988)
mini keturis trumpalaikius tikslus, kurie gali būti naudojami kaip progreso rodikliai siekiant
anksčiau minėtų ilgalaikių tikslų:
1. Padėti priklausomybę turinčiam asmeniui pripažinti jo ligą ir jos pasėkmes.
2. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui pripažinti, kad jam/jai reikalinga
pagalba bei kad liga nėra pagydoma, to pasekoje koncentruotis į mokymąsi
gyventi su ja konstruktyviai.
3. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui suprasti ką jis turi pakeisti, kad
galėtų gyventi su liga konstruktyviai.
4. Padėti priklausomybę turinčiam žmogui versti šį supratimą į veiksmą t.y.
aktyviai padėti pacientui siekti pokyčių, kurie yra reikalingi jo
funkcionavimo didinimui ir naujo gyvenimo būdo pradžiai.
AA principai. AA principai gydantis nuo alkoholizmo ar priklausomybių yra paremti
12 žingsnių modeliu. Šie žingsniai akcentuoja “aukštensę jėgą”, pabrėžia santykių atsatymo su
kitais žmonėmis svarbą, prisipažinimą jiems, pagalbą kitiems alkoholikams ar narkomanams.
12 žingsnių nurodo, jog sprendimas keistis yra pačio alkoholiko ar narkomano viduje (Cook,
1988).
C.C.H. Cook (1988) mini, jog Minesotos programa susideda iš tokių element ir
struktūrinių dalių:
Grupinė terapija. Grupinė terapijos gali būti įvairių formų - į sprendimus sutelkta
grupinė terapija, palaikančioji grupinė terapija ar labiau konfrontuojančio ir provokuojančio
tipo grupinė terapija (Cook, 1988).
Paskaitos. Šias paskaitas gali vesti konsultantai, dvasininkai, psichiatrai, psichologai ar
socialiniai darbuotojai. Jų metu yra analizuojami psichologiniai gynybos mechanizmai,
komplikacijos susijusios su sveikata, psichologine būsena, socialine terpe dėl alkoholio ar
narkotinių medžiagų vartojimo, metodai bei technikos susijusios su emocijų reguliacija ir t.t.
(Cook, 1988)
21
Asmeninės konsultacijos. Konsultantai su jiems priskirtais pacientais susitinka
reguliariai siekiant problemų sprendimo bei gali veikti kaip siektinas pavyzdys ar artimas
draugas. Konsultantai atlieka ir konsultavimą šeimos nariams, stebi paciento progresavimą
(Cook, 1988).
Įvairių specialistų teikiama pagalba. Įvairūs specialistai, kaip psichiatrai, socialiniai
darbuotojai, psichologai ir slaugytojai yra orientuoti į visapusę pacientų pagalbą siekiant
patenkinti jų poreikius (Cook, 1988).
Terapinė atmosfera. Minesotos modelio uždaviniai ir tikslai yra grindžiami terapine
aplinka, kuri skatina pacientų pokyčius (Cook, 1988).
Darbo užduotys. Amerikietiškos programos apima apie 6-7val. praktinių darbo
užduočių per dieną, kaip skalbimas, valymas, priežiūra ir kita. Šiuo metu tokios užduotys
užima mažesnę paros laiko dalį. Terapiniais tikslais dabar yra įtrauktas dienoraščių pildymas,
gyvenimo istorijos rašymas ir t.t. (Cook, 1988).
Šeimos konsultavimas. Šeimos konsultavimas yra naudingas tiek pacientams, kurie
serga priklausomybės ligomis, tiek jų šeimos nariams. Pacientų šeimos nariai gali aiškiau
pamatyti kokias atsakomybes kasdieniame gyvenime perėmė iš savo šeimos nario, kokius jo
veiksmus nuslėpė, taip “įgalindami” asmenį toliau vartoti, neleidžiant jam prisiimti visų
pasekmių (Cook, 1988).
12 žingsnių programa. Pacientai yra skatinami laikytis 12 žingsnių principo (Cook,
1988).
Kasdienės skaitymo grupės. Šiose grupėse yra skaitoma literatūra, kuri siejasi su 12
žingsnių modeliu ar 12 žingsnių tradicija. Skaitymas gali būti lydimas meditacijos, apmąstymų,
pasidalinimų ar įžvalgų, kaip pacientai identifikuoja save su iškeltomis problemomis (Cook,
1988).
Gyvenimo istorija. Gyvenimo istorija gali būti paruošta raštiškai. Pacientas turi ją
pristatyti grupės nariams. Tai didina pasitikėjimą grupės viduje, padeda pacientui priimti savo
priklausomybę bei paskatina grupės narių diskusijas dėl išsakytų problemų (Cook, 1988).
Vaikščiojimas į AA/NA susitikimus. Susitikimai gali būti rengiami gydymo centre arba
pacientai turi vykti į vietines grupes (Cook, 1988).
Poilsis ir fizinė veikla. Poilsio laikas paprastai yra ribojamas. Jo metu yra galimybė eiti
į sporto salę ar kitaip fiziškai mankštintis (Cook, 1988).
Taigi Minesotos programos efektyvumas yra paremtas visapusišku ir intensyviu
gydymu, kuris vienu metu yra nukreiptas į visus priklausomybės aspetus: psichologinius,
fiziologinius, moralinius ir socialinius klausimus. Programos metu pagrindinis darbas vyksta
22
grupėse, kurių metu yra akcentuojama grupės žmonių reikšmė, norinti išsivaduodi iš savo
priklausomybės. Bene didžiausią gydymo poveikį turi būtent bendravimas su kitais programos
dalyviais. Tuo tarpu priklausomybių konsultantai būna kaip patarėjai, kurie padeda suvokti
problemas bei atrasti jų sprendimo būdus (Klaipėdos priklausomybių ligų centras, 2018).
1.2.1. Minesotos programos efektyvumas
Ieškant Minesotos programos veiksmingumo buvo rasta, jog jis padeda priklausomybę
turintiems žmonėms keisti ju klaidingus įsitikinimus, būdo savybes bei geriau suprasti turimą
ligą (Morojele, Stephenson, 1992). K. C. Winters (2000) atlikto tyrimo rezultatai paaugliu
imtyje parodė, jog alkoholis buvo dažniausiai sutinkama priklausomybę sukelianti medžiaga
bei jog gydymo rezultatai buvo 2-3 kartus geresni, kuomet programa buvo pilnai baigta bei iš
jos nepasišalinama anksčiau laiko. Taip pat M. Bodin (2006) atlikto tyrimo rezultatai parodė,
jog suaugusiuju žmoniu imtyje baigusieji Minesotos programą bei vėliau lankę AA, lyginant
su kontroline grupe, gyveno blaiviai 3 kartus dažniau. Tai rodo Minesotos programos bei jos
sudedamuju efektyvumą gydant priklausomybę nuo alkoholio padedant keisti priklausomu
asmenu klaidingus įsitikinimus, būdo savybes, kurios galimai prisideda prie alkoholio
vartojimo bei giliau suprasti turimą ligą, jos sukeliamas pasekmes, padarinius ar aiškiau
pamatyti kaip liga veikia jo gyvenimą bei aplinkinius žmones.
Įdomu pažvelgti, kaip Minesotos programa prisideda ne tik prie narkotiniu medžiagu
metimo, bet ir priklausomu žmoniu asmenybinės kaitos, augimo ar brendimo. O. Razlog ir kitu
(2007) atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodo, jog per Minesotos programos gydymą,
kuomet buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija, pacientu kuriems buvo nustatyta
aleksitimija (aleksitimiškas asmuo sunkiai pažįsta aplinkiniu ir savo jausmus bei patiria
sunkumu tinkamai į juos reaguojant. Tokio tipo asmenims pastoviai kyla vidiniai konfliktai,
kuriu dallies nepavyksta išspręsti ir to pasekoje besikaupianti vidinė įtampa gali sukelti
somatines ligas (Bagby, 1994) sumažėjo per pusę. Tai ganėtinai svarbu, kadangi egzistuoja
ryšys tarp aleksitimijos ir nerimo bei depresijos pasireiškimo, priklausomybės trukmės,
socialinio statuso.
Yra atlikta tyrimu ir Lietuvoje, kurie parodo Minesotos programos veiksmingumą. D.
Cigasaitės ir kitu (2010) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog Minesotos programos metu
tiriamuju bendras savęs vertinimo lygis padidėjo. Taip pat šio tyrimo metu buvo gauta, jog
savęs vertinimas pagal išsilavinimą, lytį ir šeimyninę padėtį reikšmingai nesiskiria. D.
23
Cigasaitė ir kiti (2010) mini, jog kuo ilgiau tęsiasi priklausomybė nuo alkoholio ir tik pradėjus
Minesotos programą, tuo blogiau tiriamieji save vertina. Taip pat R. Čižauskaitės (2010) atlikto
tyrimo metu buvo gauta, jog Minesotos programa padarė nemažą įtaką sveikatos bei gyvenimo
kokybės gerėjimui. V. Jakaitienės (2011) tyrimo rezultatai parodė, jog palaikyti blaivybę yra
labai svarbu suvokti, jog alkoholis kenkia labiausiai priklausomam nuo jo žmogui. Taip pat,
jog blaivybės palaikymui yra svarbu priklausomo nuo alkoholio žmogaus gyvenimo prioritetai.
Kaip buvo minėta seniau, Minesotos programa susideda iš įvairiu užsiėmimu, kuriu metu yra
kalbama apie priklausomybiu ligas, ju daromą žalą, sukeliamas pasekmes ir t.t., tad galima
manyti, jog Minesotos programa bei jos metu vykstančios paskaitos bei kiti užsiėmimai taip
pat stipriai prisideda prie blaivybės palaikymo ir po gydymo. M. Cibulskytė (2017) atlikus
tyrimą Minesotos programos metu gavo rezultatus, jog nuo alkoholio priklausomu vyru ir
moteru atsisakymo gerti bei bendras saviveiksmingumas gydymo pabaigoje, lyginant su
gydymo pradžia, buvo aukštesnis. K. J. Brower ir kiti (1989) nustatė, jog po Minesotos
programos tiriamiesiems padidėjo gyvenimo kokybė bei psichinė sveikata.
Taigi galime matyti, jog Minesotos programa ne tik padeda siekti blaivybės, bet taip
pat gerina priklausomu nuo alkoholio žmoniu gyvenimo kokybę, psichinę sveikatą,
saviveiksmingumą, didina savęs vertinimo lygį, taikant kognityvinę elgesio terapiją mažina
aleksitimiškumą, padeda keisti klaidingus įsitikinimus ar būdo savybes, padeda geriau suprasti
turimą ligą. Visa tai gali prisidėti prie asmeninio augimo, o šis asmeninis augimas prie geresnės
priklausomu nuo alkoholio žmoniu psichologinės gerovės. Visgi tyrimu apie tai, kas ir kaip
keičiasi asmens psichologijoje (vidiniame jo pasaulyje) nėra daug. Tad šiame darbe programos
veiksmingumo rodikliu pasirinkta psichologinė gerovė, kadangi ji atsipindi bendrą, pilnai
funkcionuojančio žmogaus vaizdą.
1.3.1. Psichologinė gerovė. RYFF modelis.
Žmonės visais laikais domėjosi atsakymu į klausimą – Kas yra geras gyvenimas?
Dažnai geras gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su gerove bei laimingumu. Jau senaisiais Graikų
laikais Aristotelis teigė, jog laimės ieškojimas yra svarbiausias žmogaus siekimas
(Dierendonck ir kt., 2008). Anot A. Liniauskaitės (2012) psichologinė gerovė kasdienybėje
atpažįstama kaip pasitenkinimas savimi, gyvenimu bei jo sritimis tokiomis, kaip draugai,
finansai, šeima ir t.t., kaip gyvenimo prasmingumo, tikslingumo ar laimingumo jausmas. R. M.
Ryan ir E. L. Deci (2001) apibendrino psichologinės gerovės tyrimus bei išskyrė ją į dvi grupes
24
– hedonistinę bei eudaimoninę. Hedonistinės psichologinės gerovės dėmesio centre yra
subjektyvi gerovė, laimė, pasitenkinimas gyvenimu bei skausmo vengimas, kai tuo tarpu
eudaimoninės psichologinės gerovės dėmesio centre yra prasmingumas gyvenime,
savirealizacija bei pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdas.
Šiuolaikiniame gyvenime dėmesys geram gyvenimui bei gerovei perėjo ir į socialinių
mokslų sritį (Dierendonck ir kt., 2008). Tyrimus apie gerą gyvenimą paskatino C. D. Ryff
(1989) metais parašytas darbas. Remdamasi išsamia literatūros apžvalga, ji sukūrė integruotą
psichologinės gerovės modelį (Dierendonck ir kt., 2008). Šis gerovės modelis remiasi
eudaimonine psichologinės gerovės samprata.
C. D. Ryff (1989) savo modelio kurime rėmėsi tokiomis perspektyvomis: Maslow
saviaktualizacijos koncepcija, Roger’o pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdu, Jung’o
individualizavimo formavimusi, Allport’o brandos samprata, Erikson’o psichosocialinės
raidos modeliu, Buhler’io pagrindinėm gyvenimo tendencijomis, Neugarten’o apibrėžimais
apie asmenybės pokyčius senėjant bei Jahod’os teigiamos psichinės sveikatos kriterijais (Ryff,
1989).
C. D. Ryff (1989) (cit. S. Š. Žižek ir kt, 2014) išskyrė 6 psichologinės gerovės
dimensijas:
Savęs priėmimas – pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio
funkcionavimo ypatybė. Ši sritis taip pat apima teigiamus jausmus kilusius iš
ankstyvosios patirties.
Asmeninis augimas – atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui. Taip pat
atvirumą naujoms patirtims bei žinioms.
Gyvenimo tikslai – rodo ar asmuo turi aiškius tikslus ir kryptingumą gyvenime bei ar
žmogus suvokia savo praeities bei dabarties patirtį kaip reikšmingą, kuri jam padėtų
siekti gyvenimo prasmės.
Aplinkos valdymas– sugebėjimas valdyti painią ar sudėtingą aplinką ir tuo pačiu metu
kurti savo gyvenimo struktūrą.
Autonomija – apima tokias savybes kaip savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti,
vidinė kontrolė, vidinis elgesio reguliavimas, individualizmas. Šiu savybiu pagrindas
yra faktas, jog tai yra mūsu pačiu mintys ir veiksmai t.y. jie neturėtu būti nustatyti kitu
žmoniu.
25
Pozityvūs santykiai su kitais – šią sritį apima šilti, naudingi ir patikimi santykiai su
kitais žmonėmis, rūpestis ju gerove, gebėjimas jausti empatiją, meilę ir intymumą bei
suvokti davimo ir gavimo komponentą santykyje su kitais žmonėmis.
Pažvelkime kaip šios dimensijos bei jų rezultatai pagal RYFF modelį siejasi su
žmogumi.
Savęs priėmimas
Aukšti rezultatai: Asmuo teigiamai žiūri į save. Pripažįsta ir priima save daugeliu
aspektu, įskaitant geras ir blogas savybes. Jaučiasi gerai dėl savo praeities.
Žemi rezultatai: Asmuo jaučiasi nepatenkintas savimi, nusivylęs tuo, kas įvyko
praeityje. Susirūpinęs dėl tam tikru asmeniniu savybiu, nori būti kitoks negu yra.
Teigiami santykiai su kitais
Aukšti rezultatai: Asmuo turi šiltus, teikiančius pasitenkinimą, pasitikinčius santykius
su kitais. Taip pat yra susirūpinęs dėl kiu žmoniu gerovės, sugebantis jausti stiprią empatiją,
meilę bei artumą. Supranta davimo ir gavimo santykiuose reikšmę.
Žemi rezultatai: Asmuo turi tik kelis artimus, teikiančius pasitikėjimą santykius su
kitais. Tokiam žmogui yra sunku būti šiltu, atviru bei susirūpinusiu dėl kitu. Jaučiasi izoliuotas
bei nusivylęs tarpasmeniniuose santykiuose, neieško kompromisu.
Autonomiškumas
Aukšti rezultatai: Asmuo yra savarankiškas ir nepriklausomas. Sugeba atsispirti
socialiniam spaudimui mąstyti ar veikti tam tikrais būdais. Reguliuoja savo elgesį iš vidaus.
Vertina save pagal asmeninius standartus.
Žemi rezultatai: Asmuo yra susirūpinęs dėl kitu žmoniu lūkesčiu ar vertinimu jo
atžvilgiu. Priimant sprendimus remiasi kitu žmoniu nuomone. Paklūsta socialiniam spaudimui
mąstyti ar veikti tam tikrais būdais.
Aplinkos valdymas
Aukšti rezultatai: Asmuo turi kompetencijos ir meistriškumo valdyti jį supančią
aplinką, geba kontroliuoti sudėtingas, daugybines veiklas kylančias iš išorės, veiksmingai
panaudoja supančias jį galimybes bei geba pasirinkti ar susikurti situacijas tinkamas tenkinti
asmeninius poreikius ar vertybes.
Žemi rezultatai: Asmuo sunkiai valdo savo kasdienius reikalus, mano, jog negali keisti
ir tobulinti jį supančios aplinkos, nenujaučia jį supančiu galimybiu, trūksta išorinės kontrolės
jausmo.
Tikslas gyvenime
26
Aukšti rezultatai: Asmuo turi gyvenimo tikslu bei kryptingumo jausmą, mano, jog
dabartinis gyvenimas ir praeitis yra prasmingi, laikosi nuomonės, kuri suteikia gyvenimui
prasmę.
Žemi rezultatai: Asmeniui trūksta prasmingumo gyvenime, turi mažai tikslu, trūksta
kryptingumo, praeitis atrodo neprasminga, nemato ateities perspektyvu ar įsitikinimu, kurie
suteiktu gyvenimui prasmę.
Asmeninis tobulėjimas
Aukšti rezultatai: Asmuo jaučiasi tobulėjantis bei yra atviras naujoms patirtims, jaučia
prasmę realizuoti savo potencialą, pastebi, jog laikui bėgant patobulėjo.
Žemi rezultatai: Asmuo jaučia stagnaciją, jaučiasi mažai patobulėjęs bėgant laikui,
jaučia nuobodulį ar nejaučia susidomėjimo gyvenimu, negeba vystyti ar kurti nauju elgsenos
būdu ar asmeninio požiūrio (Ryff, Keyes, 1995).
1.3.2. RYFF ir Minesotos programa.
Šiame darbe bandoma parodyti, jog Minesotos programa gali vesti prie geresnės
priklausomybę nuo alkoholio turinčiu žmoniu psichologinė gerovės. Psichologinė gerovė kaip
efektyvumo rodiklis buvo pasirinka dėl to, jog ji apima tokias sritis kaip gyvenimo tikslai bei
prasmingumas, autonomiškumas, pozityvūs santykiai su kitais, aplinkos valdymas bei pačio
žmogaus savęs priėmimas. Visa tai veda prie pilnai funkcionuojančio žmogaus vaizdo, kas yra
labai svarbu priklausomybę nuo alkoholio turinčiam žmogui kuris siekia blaivybės, kadangi
nuo to priklausys kaip jis tvarkysis su ateityje laukiančiais sunkumais bei iššūkiais
negalėdamas kaip sprendimo būdo pasirinkti alkoholio, kokius sau tikslus kels gyvenime, kame
atras gyvenimo prasmę, kokie bus jo santykiai su artimaisiai, kiek jis turės valios savyje bei
tvirtumo, kad atsispirtu kitu žmoniu įkalbinėjimams išgerti. Pažvelkime, kaip Minesotos
programa gali prisidėti prie didėjančios psichologinės gerovės. Nors konkrečiu tyrimu apie
Minesotos programos poveikį pacientu psichologinės gerovės didėjumui nebuvo rasta, galima
bandyti apžvelgti, kaip jos sudedamosios dalys gali prisidėti prie jos kitimo.
Buvo rasta tyrimu, kurie teigė, jog yra ryšys tarp meditacijos ir gerovės padidėjimo. B.
K. Sahdra (2011) teigė, jog lyginant su kontroline grupe, žmonės kurie gydymo metu
užsiiminėjo meditacijomis pasižymėjo geresnėm prisitaikymo funkcijomis, kas prisidėjo prie
aukštesnio pacientu gerovės lygio. T. L. Jacobs ir kitu (2011) atlikto tyrimo metu buvo
nustatyta, jog lyginant su kontroline grupe, pacientai kurie gavo triju mėnesiu relaksaciju kursą,
pasižymėjo geresnėmis psichologinėmis charakteristikomis, geresniu telomerazės aktyvumu,
27
padidėjusiu suvokiamu kontrolės jausmu bei sumažėjusiu neurotiškumu. Atsižvelgiant į tai
galima manyti, jog ties šiuo aspektu priklausomu nuo alkoholio žmoniu gerovė turėtu didėti,
kadangi Minesotos programos metu relaksacijos/meditacijos yra taikomos kasdien ten
dirbančiu psichologu.
Pasak G. A. Fava bei C. Ruini (2003) yra sukurtas terapinis modelis, kuris remiasi C.
D. Ryff psichologinės gerovės konceptu bei su klientais yra dirbama ties RYFF modelio
sudedamosiomis – savęs priėmimu, asmeniniu augimu, gyvenimo tikslais, aplinkos valdymu,
autonomiškumu bei pozityviais santykiai su kitais. Anot autoriu šios terapijos tikslas yra gerinti
pacientu psichologinę gerovę ir šio tikslo dažnai yra pasiekiama. Taip pat G. A. Fava bei E.
Tomba (2009) mini, jog prie psichologinės gerovės kitimo gali prisidėti ir kitos
psichoterpapinės kryptys. Galima manyti, jog psichologinė gerovė nėra statiška bei yra
paslanki ir gali kisti. Į tai atsižvelgiant manoma, jog Minesotos programos metu pacientu
besigydančiu nuo priklausomybės alkoholiui, psichologinė gerovė turėtu didėti, kadangi
gydymosi laikotarpiu kiekvienam nariui yra skiriamos individualios konsultacijos su įstaigoje
dirbančiais psichologais.
S. R. Alvami ir kitu (2015) atlikto tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kurie parodė, jog
po gydymo, kurio metu buvo taikoma grupinė terapija, pacientu psichologinės gerovės lygis
buvo aukštesnis lyginant su psichologinės gerovės rodikliais gydymo pradžioje. Minesotos
programos metu grupinė terapija irgi yra taikoma, ko pasekoje galima manyti, jog priklausomu
nuo alkoholio žmoniu psichologinė gerovė turėtu padidėti.
Minesotos programoje bei AA yra stipriai akcentuojamas dvasingumas bei jo nauda.
Šiame darbe bandoma atsakyti į klausimą, kokios asmens charakteristikos susijusios su
psichologinės gerovės pokyčiais gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos
programos laikotarpiu. Dvasingumas pasirinktas, kadangi manoma, jog jis glaudžiai siejasi su
eudaimonine psichologine gerove, kurios kitimą šiame darbe ir yra siekiama įvertinti.
1.4. Dvasingumo samprata
Per pastaruosius dešimtmečius dvasingumo terminas įžengė į bendrinę kalbą, kaip
alternatyvus būdas apibūdinti žmogaus transcendentines paieškas. Originalioje anglu kalboje
terminas “dvasinis” buvo naudojamas kontrastuoti bažnytinį gyvenimą su “pasaulietišku” ar
materialiuoju (Rizzuto, 2005). Anot Zinnbauer ir kitu (1999) XIX a. “Dvasingumas” nebuvo
dažnai naudojamas terminas, o šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje jo apibrėžimai taip pat yra
28
skirtingi. J. M. Nelson (2009) mini, kad tokie skirtumai atspindi tai, jog dvasingumas yra plati
sąvoka, kuri gali skirtis įvairioms kultūrinėms, nacionalinėms ar religinėms grupėms. J. M.
Nelson (2009) teigia, jog šiandien dvasingumo terminas yra dažnai vartojamas apibūdinti mūsu
patirtinius bei asmeninius santykius su transcendentine ar šventąja dalimi. Toks termino
apibūdinimas kontrastuoja su religija, kuri dvasingumą apibrėžia siaurai bei pabrėžia, jog tai
yra labiau religinės grupės organizacinė struktūra, praktika arba įsitikinimai.
Roof (1999) teigia, jog dvasingumas apima 4 sritis:
1) Dvasingumas, kaip vertybiu šaltinis ir galutinis tikslas ar prasmė už savęs (beyond
the self) įskaitant paslaptingumo ir savęs suvokimo jausmą.
2) Dvasingumas kaip supratimo būdas.
3) Dvasingumas kaip vidinis sąmoningumas.
4) Dvasingumas kaip asmeninė integracija.
Anot Roof (1999) paskutinė savybė yra ypač svarbi. Dvasingumas turi integruotą ir
suderinamo pobūčio funkciją, kuri apima žmogaus vidinę vienybę bei santykius ir ryšį su kitais
žmonėmis. Dauguma dvasingumo viziju susiję su kontaktu, su kažkuo šventu arba su tomis
galiomis kuriu žmogaus dominavimas didėja arba bent atrodo, kad didėja proporcingai ties
žmogaus bandymu jas įvaldyti. Pagal J. M. Nelson (2009) idealiu atveju dvasingumas žmogu
nukelia už įprastos kasdieninės patirties bei daro įtaką mūsu gyvenimams ir santykiams su
kitais. Šiuolaikinėje praktikoje tai apima aukštesniu vertybiu paiešką, vidinės laisvės siekimą
bei ieškojimą to, kas gyvenimui suteikia prasmę.
E. Martišauskienė (2008) mini, jog dvasingumas, kaip dvasios skaida realieme
gyvenime yra bene viena iš sunkiausiai apibrėžiamu žmogaus definiciju. Yra visuotinai
pripažįstama, jog dvasios sąvoka apibūdina žmogaus vaizdą – sąmonę, mąstymą, protą,
intelektą, jausmus, valią, sąmoningumą, vaizduotę.
E. Martišauskienė (2008) atlikus sisteminę mokslinės literatūros analizę, vertinimą bei
interpretavimą teigia, jog remiantis fenomenologiniais tyrimais žmogaus sandarą sudaro trys
pagrindinės dimensijos: psichika, kūnas ir dvasia, kurios yra tarpusavyje susijusios, tačiau
atlieka tik joms būdingas funkcijas. Psichika reiškiasi emocionalumu, kūnas reaktyvumu, o
dvasia – transcendentalumu. Anot autorės dvasios dėka žmogus yra visuma, kuri turi savo
vidinį pasaulį, kadangi dvasia žmogui leidžia nepriklausyti nuo materijos, atskirti gėrį nuo
blogio, pažinti tiesą, kuri empiriškai yra suvokiama kaip sąžinė. To pasekoje dvasinė dimensija
žmogaus sandaroje yra pamatinė. Visgi laisvu žmogus tampa tik savo poelgius ir veiksmus
29
sujungęs su tiesa. Dvasingumu yra laikytini autentiški žmogaus santykiai su pasauliu, kurie su
meile gėriui, tiesai bei grožiui persmelkia visą būti bei driekiasi link kūrėjo (E. Martišauskienė,
2008).
Pasak D. Danilevičienės (2014) etikos enciklopedija dvasingumą apibrėžia kaip –
“Dvasingumo sąvoka iškelia dvasines vertybes pirmiau nei materialines, žmogaus
dorovingumą ir idealumą. Dvasingumas tiesiogiai susijęs su saves valdymu, ištikimybe savo
įsitikinimamas su didžiadvasiškumu, meile ir pasiaukojimu žmonėms.”
1.4.1. Dvasingumo reikšmė asmens funkcionavimui
Visgi kyla klausimas, kokią naudą žmogui ir jo sveikatai suteikia dvasingumas? Pasak
A. Pranckevičienės ir kitu (2008) dvasingumas ir religija ilgą laika nebuvo sveikatos mokslu
tyrinėjimo bei domėjimosi objektu nepaisant moksliškai patvirtintu sveikatos ir dvasingumo
ryšiu. Nepaisant to, jog sveikatos psichologijoje vis daugėja publikaciju, kurios nagrinėja
dvasingumo ir sveikatos sąsajas, nustatyti ryšiai retai kada perauga į sveikatos stiprinimo
intervencijas. Galima pasidžiaugti, jog ananiminiu alkoholiku draugija bei Minesotos
programa jau nuo pirmu savo įsikūrimo dienu akcentuoja dvasingumą bei juo remiasi kaip
svarbiu komponentu gijimo procese. A. Pranckevičienės ir kitu (2008) atlikto tyrimo metu
paaiškėjo, jog dvasingumas siejasi su palankesniu gyvenimo būdu – didesniu atsparumu stresui
(geresniu savęs vertinimu, gebėjimui ilsėtis, realistiškesniais įsitikinimais), didesniu kontrolės
jausmu, prasmingos veiklos turėjimu, sėkmingesne emociju raiška, didesniu kūrybiškumu bei
aktyvumu. Kadangi gyvenimo būdas siejasi su lėtiniu ligu atsiradimo priežastimis yra tikėtina,
kad dvasingesni žmonės ateityje turės mažiau sveikatos problemu.
S. Anuškevičienė (2013) teigia, jog tyrimu rezultatai patvirtina, kad ryšys tarp sveikatai
palankaus elgesio bei dvasingumo egzistuoja. Yra tyrimu kurie įrodo, jog žmonės su stipriaus
išreikštu dvasingumu rečiau turi sveikatai žalingą elgesį, lengviau išgyvena skaudžius
išgyvenimus ir sunkumus bei turi geresnius streso įveikos resursus. S. Anuškevičienė (2013)
mini, jog remiantis literatūros analize dvasingumas sveikatai palanku elgesį lemia vertybiniu
orientaciju dėka. Anot autorės dvasingumas nulemia dvasines vertybes, kurios yra paremtos su
pagarba sau, santykiu su savimi, o internalizacijos dėka šios vertybės virsta žmogaus elgesiu,
kaip pavyzdžiui pagarba savo kūnui ir sau virsta į elgesį, gerbiančiu savo kūną ir save. To
pasekoje asmuo kuris gerbia savo kūną ir save jį saugoja ir tai atsispindi per sveikatai palanku
elgesį.
Apibendrinant galima teigti, jog yra atlikta nemažai tyrimu kurie parodo dvasingumo
30
naudą žmogui. Dvasingumas siejasis su geresniu asmens savęs vertinimu, realistiškesniais
įsitikinimais, palankesniu gyvenimo būdu, didesniu kontrolės jausmu, sėkmingesne emociju
raiška, didesniu aktyvumu bei palankiu sveikatai elgesiui. Visi šie išvardinti dalykai yra labai
svarbūs ir kovoje su priklausomybe bei blaivubės išlaikyme, kadangi turėdamas didesnį
kontrolės jausmą, asmuo galimai lengviau atsispirs pagundai vėl pradėti vartoti alkoholį,
palankesnis gyvenimo būdas bei palankesnis sveikatai elgesys gali jam padėti išlikti blaiviam,
emociju neslopinimas bei adaptyvi ju raiška gali prisidėti prie mažesnės vidinės įtampos
kaupimosi, kurią priklausomas žmogus galimai malšindav alkoholiu. Pabandykime apžvelgi,
kokiu yra atlikta moksliniu tyrimu ir kaip jie aiškina dvasingumo bei alkoholio vartojimo
sąsajas.
1.4.2. Dvasingumas priklausomybių gydymo kontekste
Miller (1988) teigia, jog priklausomybė dvasiniu atžvilgiu yra panaši į stabmeldystę,
kuri išlėto išstumia žmogaus rūpesčius ir atsakomybes, džiaugsmą bei gyvenimo tikslus, ir
tampa aistra, kuri pakeičia žmogaus turėtas vertybes.
Dvasingumas siejasi ne tik su geresne žmoniu sveikata, gyvenimo būdu, psichologine
gerove, bet ir priklausomybe nuo alkoholio. Neveltui AA bei Minesotos programa dvasingumą
akcentuoja kaip ypač svarbu reiškinį besigydant priklausomybiu ligas. Tai patvirtina J. Leigh
(2005) teigdama, jog didesnis dvasingumas sumažina alkoholio vartojimą bei P. Waters (2005)
sakydama, kad dvasingumas, kaip profilaktika, gydymas ar kelias į transformaciją yra
priklausomybiu priešnuodis. Taip pat A. Shamsalinia (2014) atliktas tyrimas atskleidžia, jog
dvasingumas smarkiai prisidėjo prie priklausomu žmoniu sprendimo pradėti gydymą bei siekti
abstinencijos ir atvirkščiai, žmonės kurie pradėjo gydymą patys pradėjo siekti dvasingumo.
Visa tai gali rodyti, jog dvasingumas yra reikšmingas veiksnys skatinantis žmones siekti
blaivybės bei veikia kaip jėga į kurią kabinasi nenorėdami palūžti bei nutraukti gijimo proceso.
A. Monroe (2008) mini, jog priklausomybiu gydyme yra didelė dvasingumo paklausa.
Pasak S. Knox ir kitu (2005) dvasingumą klientai supranta, kaip pagalba gijant bei augant.
Pasukimas į dvasingumą reiškia elgesio bei mąstymo pokyčius, kurie yra svarbūs
priklausomybiu gydyme. P. Waters (2005) mini, jog paprastai naudojamos dvasinės strategijos
apima kūrybiškumo skatinimą, prasmės bei gyvenimo tikslu kūrimą, suartėjimą su savimi,
kitais, Dievu ar aukštesne jėga, gailestingumą ir atleidimą, gyvybiškai svarbiu dalyku
išsiaiškinimą, apibrėžia asmenines vertybes susijusias su žmogaus gyvenimo filosofija. Visa
turi svarbią reikšmę gydymui nuo alkoholizmo, kadangi K. M. Piderman ir kt. (2007) teigimu
31
priklausomi nuo alkoholio asmenys dažnai pasižymi žemu prasmingumu gyvenime, gyvenimo
tikslu stoka bei dvasinės gerovės trūkumu.
Apibendrinant galima teigti, jog dvasingumas stipriai siejasi su priklausomybės ligomis
bei ju gydymu. Yra nemažai tyrimu, kurie tą ryšį įrodo. Kaip galime matyti dvasingumas gali
veikti kaip apsauginis veiksnys prieš pradedant vartoti alkoholį bei kaip jėga į kurią
priklausomas žmogus kabinasi norėdamas sveikti. Kaip buvo minėta, dvasingumas prisideda
ir prie gyvenimo prasmės bei tikslu kūrimo, suartėjimu su kitais ir pačiu savimi. O šie savo
ruožtu siejasi su psichologine gerove.
1.4.3. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja
A. Liniauskaitė ir kiti (2012) mini, jog atlikto tyrimo metu su tikėjimu susiję kintamieji
teigiamai prognozuoja asmens gerovę. Burris ir kt, (2009) tyrimo metu atskleidė tendencijas
studentu imtyje, kurios parodė, jog dvasingumas siejasi su aukštese psichologine gerove. P. S.
Fry (2000) atlikto tyrimo metu nustatė, jog dalyvavimas davasinėse praktikose taip pat
prognozuoja didesnę žmoniu gerovę vyresniame amžiūje. Šiuos rezultatus patvirtina ir I. Ivtzan
ir kitu (2013) atliktas tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti, kokį poveikį dvasingumas
daro tokioms psichologinės gerovės sritims, kaip savirealizavimas, asmeninis augimas bei
prasmingumas gyvenime. Gauti rezultatai atskleidė, jog dvasingesni žmonės lyginant su
nedvasingais pasižymi aukštesnėmis savirealizavimo galimybėmis, didensiu asmeniniu
augimu bei prasmingumu gyvenime. Negano to, N. Krause (2016) tyrimas atskleidė, jog
dvasingumas padeda lengviau išgyventi stresinius įvykius ar situacijas, kas galimai irgi siejasi
bei prisideda prie geresnės žmoniu psicholognės gerovės.
Kaip galima matyti dvasingumas gali suteikti žmogui gyvenimo prasmę, suprasti
gyvenimo tikslus, padeda augti ir bręsti, suartėti su savimi pačiu bei kitais. Dažnai priklausomi
nuo alkoholio žmonės šiu sąvybiu neturi, tad tikėtina, jog dvasingumas veikia kaip vienas iš
elementu sveikimo link bei psichologinės gerovės didėjimo. Neveltui jam tokią didelę svarbą
suteikia Anoniminiu alkoholiku draugija bei Minesotos programa.
1.5. Literatūrinės dalies apibendrinimas
32
Atlikta moksliniu tyrimu analizė parodė, jog minesotos programa yra efektyvi
alkoholio metimo kontekste bei priklausomu nuo alkoholio žmoniu vidiniams pokyčiams.
Buvo rasta tyrimu, kuriu rezultatai atskleidė, jog paaugliai bei suaugę žmonės pilnai pabaigę
šią programą pasiekė apie tris kartus geresniu gydymo rezultatu lyginant su tais, kurie iš
programos pasišalino anksčiau bei pilno gydymo negavo (K. C. Winters, 2000, M. Bodin,
2006). Negana to Minesotos programa prisidėjo prie gyvenimo kokybės bei psichinės sveikatos
pagerėjimo (K. J. Brower ir kiti, 1989). Anot O. Razlog ir kitu (2007) per Minesotos programos
gydymą, kuomet buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija, pacientu kuriems buvo nustatytas
aleksitimiškumas, sumažėjo per pusę. Atlikti tyrimai lietuvoje rodo, jog Minesotos programos
metu padidėjo bendras savęs vertinimo lygis (D. Cigasaitė, 2010). Taip pat R. Čižauskaitės
(2010) atliktas tyrimas parodė, jog Minesotos programa padarė nemažą įtaką sveikatos bei
gyvenimo kokybės pagerėjimui. Kitas atliktas tyrimas Minesotos programoje atskleidė, jog
priklausomu nuo alkoholio asmenu atsisakymo gerti bei bendras saviveiksmingumas gydymo
pabaigoje buvo aukštesnis lyginant su gydymo pradžia (M. Cibulskytė). Visgi tyrimu apie
asmenu augimą Minesotos programos laikotarpyje yra mažai. Būtent todėl pasirinkta matuoti
psichologinės gerovės pokytį gydymo metu.
Analizuojant mokslinę literatūra taip pat buvo rasta, jog dvasingumas glaudžiai siejasi
su alkoholio vartojimu bei psichologine gerove. Pasak J. Leigh (2005) dvasingumas sumažina
alkoholio vartojimą bei P. Waters (2005) mini, jog dvasingumas, kaip profilaktika, gydymas
ar kelias į transformaciją yra priklausomybiu priešnuodis. A. Sumsalinia (2014) atlikto tyrimo
rezultatai atskleidė, jog dvasingumas stipriai prisidėjo prie priklausomu žmoniu noro pradėti
gydymą bei siekti abstinencijos. S. Knox (2005) teigė, jog dvasingumą pacientai supranta, kaip
pagalbą gijant bei augant. Pasukimas į dvasingumą reiškia elgesio bei mąstymo pokyčius, kurie
yra svarbūs priklausomybiu gydyme. Iš to galima kelti prielaidą, jog dvasingesni žmonės
Minesotos programoje turėtu jaustis tarsi “namie”, kadangi jos metu dvasingumas yra smarkiai
akcentuojamas. Pacientams besigydantiems priklasuomybę nuo alkoholio šioje programoje yra
tarsi suteikiamas ramstis į kurį jie gali atsiremti bei jie yra labiau orientuoti į gijimo procesą.
Negana to, P. Water (2005) teigimu dvasinės strategijos apima prasmės bei gyvenimo kūrimą,
suartėjimą su savimi bei tikslais. Šie minėti aspektai siejasi su su psichologine gerove, kur yra
akcentuojamas savęs priėmimas, prasmingumas gyvenime bei gyvenimo tikslai. Buvo rasta
tyrimu kurie teigia, jog dvasingumas prisideda prie aukštesnės asmens psichologinės gerovės
(Liniauskaitė, 2005, Burris ir kiti, 2009, Fry, 2000, Ivtzan ir kiti, 2013).
Šiame darbe keliamas klausimas, ne tik dėl gerovės kitimo, bet ir apie įvairiu veiksniu
reikšmę jos pokyčiui – kad galėtume įvertinti, kokioms pacientu grupėms (t.y. kokiomis
33
charakteristikomis pasižymintiems) programa efektyvesnė asmeninio augimo kontekste. Šalia
demografiniu veiksniu buvo pasirinktas dvasingumas, kadangi manoma, jog jis glaudžiai
siejasi su eudaimonine psichologine gerove, kurią šiame darbe ir buvo pasirinkta nagrinėti, tad
to pasekoje, galimai dvasingesni asmenys yra imlesni asmenybės augimui.
34
II. PSICHOLOGINĖS GEROVĖS KITIMAS GYDYMOSI
NUO PRIKLAUSOMYBĖS ALKOHOLIU MINESOTOS
PROGRAMOS LAIKOTARPIU TYRIMAS
2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai ir hipotezės
Šio tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje
besigydančiu asmenu psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti
sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku bei dvasingumo reikšmę
psichologinės gerovės kitimui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsają su
psichologine gerove gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos programos metu
pradžioje;
2. Nustatyti sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku sąsają su
dvasingumu gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos programos metu pradžioje;
3. Įvertinti dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsają gydymosi nuo priklausomybės
alkoholiui Minesotos programos pradžioje;
4. Nustatyti psichologinės gerovės kitimą gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos
programos metu;
5. Nustatyti dvasingumo kitimą gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui Minesotos
programos metu;
6. Įvertinti sociodemografiniu, su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku ir dvasingumo
reikšmę psichologinės gerovės pokyčiams gydymosi priklausomybę nuo alkoholio Minesotos
programos metu.
Tyrimo Hipotezės:
1. Priklausomybę nuo alkoholio besigydančiu asmenu psichologinė gerovė Minesotos
programos laikotarpiu padidės.
2. Dvasingumo prognostinė reikšmė besigydančiu priklausomybę nuo alkoholio Minesotos
programos laikotarpiu asmenu psichologinės gerovės pokyčiams didesnė nei
sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku.
35
2.2. Tiriamieji
Tyrime iš viso dalyvavo 26 tiriamieji. Tiriamiesiems atrinkti buvo naudojama tikslinė
patogioji atranka pagal tokius kriterijus: sutinka dalyvauti tyrime bei gydosi priklausomybę
nuo alkoholio Minesotos programoje.
Didžiąją dalį sudarė vyrai – 19 (73,1%). Tuo tarpu moterų buvo – 7 (26,9%). Amžiaus
pasiskirstymas nuo 23 iki 63 metų, amžiaus vidurkis 40,73 standartinis nuokrypis 11,43.
1 lentelėje galima matyti, kaip tiriamieji yra pasiskirstę pagal išsilavinimą
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (n = 26)
Išsilavinimas N Procentai
Ne aukštasis 15 57,7
Aukštasis 11 42,3
Tiriamųjų išsilavinimas buvo apjungtas į dvi grupes, kadangi tiriamųjų nėra daug, todėl
siekiama išvengti netolygaus tiriamųjų pasiskirstymo grupėse – respondentai kurie turi aukštąjį
išsilavinima bei respondentai kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Apjungus kategorijas buvo
gauta, jog aukštąjį išsilavinimą turi – 11 (42,3%), o tuo tarpu aukštojo išsilavinimo neturi – 15
(57,7%) respondentų.
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (n = 26)
Šeimyninė padėtis N Procentai
Vienišas 13 50
Vedęs ar turi
partnerę/partnerį
13 50
Kaip matyti iš 2 lentelės gauti rezultatai rodo, jog pagal šeimyninę padėtį tiriamieji yra
pasiskirstę vienodai. Vienišų ar vedusių bei turiničių partnerę/partner skaičius vienodas.
3 lentelėje matome kaip tiriamieji yra pasiskirstę pagal tai ar tiriamieji turi vaikų ar ne.
Gauti rezultatai rodo, jog 16 respondentų turi vaikų bei 8 vaikų neturi.
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal turimą vaikų skaičių (n = 26)
Vaikų skaičius N Procentai
Neturi 8 30,8
Turi 16 61.5
36
Skaičiuojant duomenis apie tiriamųjų su alkoholiu susijusiomis charakteristikomis
paaiškėjo, jog probleminis alkoholio vartojimas svyruoja nuo 2 iki 40 metų.
Lentelėje 4 galime matyti kiek respondentų dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą.
4 lentelė. Tiriamųjų pasisikirstymas pagal darbo praradimą dėl alkoholio vartojimo (n = 26)
Darbas N Procentai
Praradę darbą 11 42,3
Nepraradę darbo 15 57,7
Iš lentelės 4 galime matyti, jog dėl alkoholio vartojimo praradę darbą yra 11 tiriamųjų
bei dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę 15 tiriamųjų.
Pažvelkime kiek priklausomų nuo alkoholio žmonių dėl vartojimo yra nutrūkę
santykiai su artimaisiais.
5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas dėl nutrūkusių santykių su artimaisiais (n = 26)
Santykiai su artimaisiais N Procentai
Nutrūkę santykiai su
artimaisias
17 65,4
Nenutrūkę santykiai su
artimaisiais
9 34,6
Kaip galime matyti, dėl priklausomybės alkoholiui net 65,4% tiriamųjų yra nutrūkę
santykiai su artimaisiais.
Lentelėjė 6 pažvelkime kiek tiriamųjų dėl alkoholio vartojimo yra pablogėjusi sveikata.
6 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas dėl pablogėjusios sveikatos nuo alkoholio vartojimo (n =
26)
Sveikata N Procentai
Pablogėjusi sveikata 20 76,9
Nepablogėjusi sveikata 6 23,1
Kaip galime matyti, dėl alkoholio vartojimo pablogėjusia sveikata skundžiasi net
76,9% tiriamųjų.
Skaičiuojant rezultatus paaiškėjo, jog tiriamųjų pasiskirstymas dėl gydymosi nuo
alkoholio problemos svyravo nuo 1 iki 12.
Lentelėje 7 galime matyti ar tiriamieji yra seniau gydęsi Minesotos programoje.
37
7 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal buvimą Minesotos programoje seniau (n = 26)
Buvimas Minesotos
progromoje seniau
N
Procentai
Taip 4 15,4
Ne 22 84,6
Kaip galime matyti didžioji dauguma tiriamųjų nėra gydęsi problemos dėl
priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje.
2.3. Tyrimo eiga
Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. vasario – gegužės mėnesiais Kauno apskrities
priklausomybės ligu centre Minesotos programoje. Atlikti tyrimui buvo gauti Kauno apskrities
priklausomybės ligu centro direktoriaus bei skyriaus vedėjo leidimai. Tiriamieji į tyrimą buvo
kviečiami savanoriškai – turėjo laisvę pasirinkti, dalyvauti jame ar ne. Taip pat tiriamiesiems
buvo duodamos užpildyti informuoto sutikimo formos (Priedas nr. 1)
Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais – tiriamajam duodami užpildyti klausimynai
gydymo pradžioje bei gydymo pabaigoje. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu,
anonimiškumu bei konfidencialumu. Apie tyrimą buvo paaiškinama žodine instrukcija:
“Sveiki, esu Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos
magistrantūros studiju programos II kurso studentas Aivaras Šimkus. Šiuo tyrimu
siekiama nustatyti psichologinės gerovės pokytį gydymosi laikotarpiu Minesotos
programoje. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir pažymėti vieną Jums
labiausiai tinkamą atsakymą. Ši apklausa vykdoma moksliniais tikslais ir rezultatai bus
apdorojami bei pateikiami tik apibendrinti. Visa informacija kurią pateiksite bus
konfidenciali, tad prašome į klausimus atsakyti nuoširdžiai ir atvirai.
Kadangi į šiuos klausimus reikės pakartotinai atsakyti ir gydymo pabaigoje, labai
svarbu Jūsu pirmosios ir antrosios anketu atsakymus susieti tarpusavyje. Dėl šios
priežasties prašome susikurti unikalu, jūsu tapatybę apsaugantį kodą, kurį reikės nurodyti
ir antrosios apklausos metu.”
Klausimynai buvo koduojami pagal tiriamuju duomenis: įrašoma pirma mamos vardo
raidė, mamos mergautinės pavardės pirma raidė, jos gimimo mėnuo bei diena.
38
Sutikus dalyvauti tyrime, klausimynai buvo pateikiami ir prašoma juos užpildyti.
Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai ir padavė atgal tyrėjui į rankas. Tyrėjas visą laiką
buvo šalia, kad kilus neaiškumams galėtu paaiškinti ar padėti. Pildymo trukmė apie 20min.
Antra apklausa vyko tiriamuosius kviečiant užpildyti tuos pačius klausimynus ju
gydymo pabaigoje t.y. likus dienai ar kelioms iki išrašymo.
2.4. Tyrimo metodai
1. Sociodemografinės charakteristikos:
1. Demografiniai veiksniai: amžius, lytis.
2. Socialiniai veiksniai: šeimyninė padėtis, išsilavinimas, turi/neturi vaiku.
2. Su alkoholio vartojimu susiję klausimai:
Kaip seniai turite problem dėl alkoholio vartojimo?
Ar dėk alkoholio vartojimo kada nors esate praradęs darbą?
Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra pablogėjusi sveikata?
Kelintas tai gydymas sprendžiant problem dėl alkoholio?
Are sate gydęsis Minesotos programoje anksčiau?
3. Psichologinei gerovei tirti šiame darbe buvo naudojamas Psichologinės gerovės
klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff, 1989). Vertimą į lietuviu kalbą
atliko L. Gustainienė.
Naudotą klausimyną sudaro šešios skalės – tikslai gyvenime, aplinkos valdymas, savęs
priėmimas, asmeninis augimas, autonomija bei teigiami santykiai su kitais. Kiekviena skalė
yra sudaryta iš 9 atskiru klausimu. Bendras klausimu skaičius yra 54. Klausimyno skalės:
Savęs priėmimas – pozityvus požiūris į save yra pagrindinė teigiamo psichologinio
funkcionavimo ypatybė. Ši sritis taip pat apima teigiamus jausmus kilusius iš
ankstyvosios patirties.
Asmeninis augimas – atspindi prasmę tolimesniam vystymuisi ir potencialui. Taip pat
atvirumą naujoms patirtims bei žinioms.
Gyvenimo tikslai – rodo ar asmuo turi aiškius tikslus ir kryptingumą gyvenime bei ar
žmogus suvokia savo praeities bei dabarties patirtį kaip reikšmingą, kuri jam padėtų
siekti gyvenimo prasmės.
39
Aplinkos valdymas– sugebėjimas valdyti painią ar sudėtingą aplinką ir tuo pačiu metu
kurti savo gyvenimo struktūrą.
Autonomija –savarankiškumas, gebėjimas apsispręsti, vidinė kontrolė, vidinis elgesio
reguliavimas, individualizmas. Šiu savybiu pagrindas yra faktas, jog tai yra mūsu pačiu
mintys ir veiksmai t.y. jie neturėtu būti nustatyti kitu žmoniu.
Pozityvūs santykiai su kitais – šią sritį apima šilti, naudingi ir patikimi santykiai su
kitais žmonėmis, rūpestis ju gerove, gebėjimas jausti empatiją, meilę ir intymumą bei
suvokti davimo ir gavimo komponentą santykyje su kitais žmonėmis (C. Ryff, 1989).
Pildydami klausimyną tiriamieji turėjo įvertinti teiginius nuo 1 iki 6, kur 1 reiškia
visiškai nesutinku, o 6 visiškai sutinku. Gauti didesni balai rodo aukštesnį psichologinės
gerovės lygį.
8 lentelė. Psichologinės gerovės klausimyno bei jo skalių patikimumas.
Klausimynas bei jo skalės Patikimumas (Cronbach Alpha)
Psichologinės gerovės klausimynas 0,89
Tikslas gyvenime 0,71
Asmeninis tobulėjimas 0,47
Aplinkos valdymas 0,73
Teigiami santykiai su kitais žmonėmis 0,48
Autonomiškumas 0,58
Savęs priėmimas 0,75
Daugelio skaliu vidinis suderinamumas aukštas, tačiau dvieju skaliu kiek žemesnis.
Tačiau, suapvalinus, jis siektu 0,05, taiga tos skalės gali būti naudojamos grupiu tyrimu
palyginimui.
4. Dvasingumui matuoti buvo naudojama Kasdienės dvasinės patirties skalė (The
Daily Spiritual Experence Scale, DSES. Underwood, Teresi, 2002). Į lietuviu kalbą vertimas
buvo atliktas VDU Bendrosios psichologijos katedroje E. Žąsytytės bei A. Pranckevičienės
2007m. Šią skalę sudaro 16 teiginiu, kurie matuoja kasdienę dvasinę patirtį. Pirmieji 15
klausimu yra vertinami likerto skale nuo 1 iki 6, kur 1 reiškia “Daug kartu per dieną”, o 6
“Niekada arba beveik niekada”. Mažesnė balu suma reiškia didesnę dvasinę patirtį. Tuo tarpu
paskutinis teiginys “Apskritai, kiek artimas (-a) jautiesi Dievui” matuojamas 4 balu likerto
40
skale, kur 1 reiškia “Nė trupučio”, o 4 “Tiek artimas, kiek įmanoma”. Šios skalės didžiausia
galima reikšmė yra 94. Šiame tyrime apskaičiavus Cronbach’o alpha buvo gautas 0,925.
Klausimynu sutrumpintus pavyzdžius žiūrėti prieduose (Priedas nr. 2)
2.5. Statistiniai rezultatų analizės metodai
Statistinei duomenu analizei atlikti buvo naudojama SPSS programos 23 versija. Tokie
komponentai kaip aplinkos valdymas, asmeninis tobulėjimas, aplinkos valdymas, teigiami
santykiai su kitais, autonomiškumas pasiskirstę pagal normalujį skirstinį. Statistiniai kriterijai
rodo, jog gyvenimo tikslu bei savęs priėmimo duomenu išsibarstymas nežymiai nutolęs nuo
normaliojo, tačiau atsižvelgus į grafinį duomenu atvaizdavimą, nuspręsta vadovautis prielaida,
kad duomenu išsibarstymas artimas normaliąjam dėsniui. Todėl darbe naudojami parametriniai
kriterijai tokie, kaip student t kriterijus, poriniu viduriu palyginimai, tiesinė regresinė analizė
bei pearson koreliacija. Vidiniam suderinamumui nustatyti naudojamas Cronbach alpha
metodas.
2.6. Tyrimo rezultatai
2.6.1. Psichologinės gerovės ir sociodemografinių charakteristikų sąsajų
analizė
Prieš analizuojant psichologinės gerovės pokyčius gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui
Minesotos programos laikotarpiu, svarbu panagrinėti, kaip psichologinė gerovė susijusi su
sociodemografinėmis charakteristikomis gydymosi Minesotos programoje pradžioje
9 lentelėje pateikti vyru ir moteru psichologinės gerovės vidurkiu palyginimo rezultatai.
Reikšmingo skirtumo tarp vyru ir moteru gyvenimo tikslu, asmeninio tobulėjimo, teigiamu
santykiu su kitais, savęs priėmimo bei aplinkos valdymo vidurkiu nenustatyta. Statistiškai
reikšmingas skirtumas nustatytas tarp vyru ir moteru autonomiškumo vidurkiu (p<0,05). Gauti
rezultatai parodė, jog Minesotos programoje nuo priklausomybės alkoholiui besigydančios
moterys yra autonomiškesnės lyginant su Minesotos programoje nuo priklausomybės
alkoholiui besigydančiais vyrais. Taip pat stebima statistinio reikšmingumo nesiekianti
tendencija, kad moterims būdingas geresnis teigiamu santykiu su kitais ir aplinkos valdymo
vertinimas.
41
9 lentelė. Vyrų ir moterų psichologinės gerovės palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Vyrai Moterys t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
31,63 7,23 37,42 10,65 -1,59 0,12
Asmeninis
tobulėjimas
30,42 5,41 31,42 7,27 -0,38 0,70
Teigiami
santykiai su
kitais
30,47 4,98 43,57 5,94 0,70 0,09
Autonomiškumas 28,31 5,21 33,42 5,38 -2,19 0,03
Savęs priėmimas 30,42 5,51 33,57 12,64 -0,63 0,54
Aplinkos
valdymas
30,47 4,98 34,57 5,94 -1,76 0,09
10 lentelėje galima matyti psichologinės gerovės ir respondentu amžiaus sąsajas. Gauti
rezultatai neatskleidė ryšiu tarp asmenu besigydančiu nuo priklausomybės alkoholiui
Minesotos programos laikotarpiu psichologinės gerovės ir amžiaus.
10 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir amžiaus sąsaja (n = 26)
Kintamasis Amžius
Pearson koreliacijos
koeficientas
p
Tikslas Gyvenime -0,010 0,962
Asmeninis Tobulėjimas -0,320 0,111
Teigiami santykiai su kitais 0,072 0,725
Autonomiškumas 0,247 0,224
Savęs priėmimas 0,069 0,737
Aplinkos valdymas 0,158 0,441
11 lentelėje ieškoma psichologinės gerovės vidurkiu skirtumo tarp tiriamuju aukštojo ir ne
aukštojo išsilavinimo grupiu. Reikšmingo skirtumo nebuvo rasta. Tai reiškia, jog nuo
priklausomybės alkoholiui besigydančiu Minesotos programoje asmenu turinčiu aukštąjį bei
42
aukštojo išsilavinimo neturinčiu asmenu psichologinė gerovė gydymosi pradžioje statistiškai
reikšmingai nesiskiria.
11 lentelė. Aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų psichologinės gerovės
palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Ne aukštasis Aukštasis t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
33,66 8,87 32,54 8,27 0,32 0,74
Asmeninis
tobulėjimas
31,00 6,34 30,27 5,33 0,47 0,76
Teigiami
santykiai su
kitais
31,60 4,85 31,06 6,43 0,025 0,98
Autonomiškumas 31,06 6,35 27,81 4,06 1,48 0,15
Savęs priėmimas 30,26 9,61 27,81 4,06 0,10 0,46
Aplinkos
valdymas
32,86 7,46 35,90 7,62 0,83 0,31
12 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir šeimyninės padėties palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Nevedęs Vedęs t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
33,76 8,47 32,61 8,78 0,34 0,73
Asmeninis
tobulėjimas
31,00 5,65 30,38 6,22 0,26 0,79
Teigiami
santykiai su
kitais
32,07 5,26 31,07 5,80 0,46 0,65
Autonomiškumas 28,84 6,32 30,53 4,99 -0,75 0,45
Savęs priėmimas 30,69 8,86 31,84 7,10 -0,36 0,71
43
Aplinkos
valdymas
33,61 7,59 34,69 7,73 -0,35 0,72
12 lentelėje yra lyginama respondentu psichologinės gerovės vidurkiai tarp šeimyninės
padėtis grupiu. Statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo gautas. Tiek vedę, tiek nevedę
respondentai turi panašią psichologinę gerovę.
13 lentelėje yra lyginama respondentu psichologinės gerovės vidurkiai pagal tai ar jie turi
vaiku, ar ne. Statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo gautas. Tai reiškia, jog nuo
priklausomybės alkoholiui Minesotos programoje besigydantys tiriamieji kurie turi vaiku ir
vaiku neturi yra su panašia psichologine gerove.
13 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės palyginimas pagal turimus/neturimus vaikus (n
= 26)
Psichologinė
gerovė
Neturi vaiku Turi vaiku t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
33,25 7,55 33,75 9,43 -0,13 0,89
Asmeninis
tobulėjimas
31,87 5,84 31,00 5,75 0,35 0,73
Teigiami
santykiai su
kitais
32,37 5,55 31,06 5,89 0,47 0,64
Autonomiškumas 26,62 5,68 31,06 5,50 -1,84 0,07
Savęs priėmimas 30,62 5,50 31,31 9,42 -0,19 0,85
Aplinkos
valdymas
33,62 7,94 34,56 8,04 -0,27 0,79
2.6.2. Psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusių
charakteristikų sąsajų analizė
44
Toliau bus atliekama sąsaju tarp psichologinės gerovės ir su alkoholio vartojimu susijusiu
priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiu asmenu charakteristiku
analizė.
14 lentelėje galime matyti tiriamuju psichologinės gerovės sąsajas su probleminio alkoholio
vartojimo trukme. Ryšys tarp probleminio alkoholio vartojimo trukmės ir gyvenimo tikslu,
asmeninio tobulėjimo, teigiamu santykiu su kitais, autonomiškumo bei aplinkos valdymo
nebuvo rastas.
Statistiškai reikšmingas ryšys buvo gautas su probleminio alkoholio vartojimo trukme bei
savęs priėmimu (p<0,05). Tai reiškia, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio
gydantys asmenys kuriu probleminio alkoholio vartojimo trukmė yra mažesnė linkę labiau
priimti save.
14 lentelė. Psichologinės gerovės sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo trukme (n = 26)
Kintamasis Probleminio alkoholio vartojimo trukmė
Pearson koreliacijos
koeficientas
p
Tikslas gyvenime -0,309 0,125
Asmeninis tobulėjimas -0,238 0,247
Teigiami santykiai su kitais -0,185 0,185
Autonomiškumas 0,340 0,089
Savęs priėmimas -0,409 0,038
Aplinkos valdymas -0,215 0,292
15 lentelėje lyginami respondentu psichologinės gerovės vidurkiai pagal dėl alkoholio
vartojimo prarasto ar neprarasto darbo grupes. Reikšmingo skirtumo tarp dėl alkoholio
vartojimo prarasto ar neprarasto darbo ir asmeninio tobulėjimo, teigiamu santykiu su kitais ir
autonomiškumo vidurkiu nenustatyta. Tai reiškia, jog tiriamieji, kurie dėl alkoholio vartojimo
yra praradę darbą lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę išvardintus
psichologinės gerovės komponentus turi panašius.
Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo gautas tarp dėl alkoholio vartojimo prarasto ar
neprarasto darbo ir savęs priėmimo, gyvenimo tikslu bei aplinkos valdymo vidurkiu (p<0,05).
45
Respondentai kurie dėl alkoholio vartojimo darbo nėra praradę priėma save labiau, geriau
valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus lyginant su tais tiraimaisiais, kurie dėl
alkoholio vartojimo problemos yra praradę darbą.
15 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir prarasto ar neprarasto darbo dėl alkoholio
vartojimo palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Yra praradęs Nėra praradęs t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
29,36 6,42 36,00 8,88 -2,13 0,04
Asmeninis
tobulėjimas
29,27 5,62 31,73 5,95 -1,06 0,29
Teigiami
santykiai su
kitais
30,81 4,04 32,13 6,37 -0,59 0,55
Autonomiškumas 30,54 5,53 29,06 5,83 0,65 0,521
Savęs priėmimas 26,90 5,78 34,46 7,83 -2,69 0,01
Aplinkos
valdymas
30,45 5,10 36,86 8,00 -2,48 0,20
16 lentelėje yra pateikiamas respindentu psichologinės gerovės vidurkiu palyginimas pagal
dėl alkoholio vartojimo nutrūkusiu ar nenutrūkusiu santykiu grupes. Rastas statistiškai
reikšmingas skirtumas tarp respondentu dėl alkoholio vartojimo nutrūkusiu santykiu su
artimais žmonėmis bei teigiamu santykiu su kitais. Tai reiškia, jog respondentai kuriems
santykiai su artimaisiais žmonėmis nutrūkę nebuvo, turi geresnius teigiamus santykius su
kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo problemos santykiai su
artimaisiais buvo nutrūkę.
46
16 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir dėl alkoholio vartojimo nutrūkusių ar
nenutrūkusių santykių su artimaisiais palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Yra nutrūkę Nėra nutrūkę t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
32,23 7,16 35,50 10,78 -0,78 0,44
Asmeninis
tobulėjimas
30,47 5,87 31,11 6,09 -0,26 0,79
Teigiami
santykiai su
kitais
29,94 5,28 34,66 4,55 -2,26 0,03
Autonomiškumas 29,00 5,68 31,00 5,65 -0,85 0,40
Savęs priėmimas 29,88 6,32 33,88 10,14 -1,24 0,22
Aplinkos
valdymas
32,35 7,37 37,55 6,98 -1,74 0,09
17 lentelėje pateikiamas respondentu psichologinės gerovės vidurkiu palyginimas pagal ar
ju sveikata dėl alkoholio vartojimo kada nors buvo pablogėjusi ar ne grupes. Gauti rezultatai
statistiškai reikšmingai nesiskiria tarp tokiu psichologinės gerovės komponentu ir kada nors
dėl alkoholio vartojimo pablogėjusios ar nepablogėsusios sveikatos, kaip gyvenimo tikslai,
savęs priėmimas, aplinkos valdymas (p>0,05). Tai reiškia, jog išvardinti komponentai
tiriamiesiems yra panašūs lyginant su tuo ar ju sveikata dėl alkoholio vartojimo kada nors buvo
pablogėjusi ar ne.
Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tarp sveikatos ir autonomiškumo,
teigiamu santykiu su kitais bei asmeninio tobulėjimo vidurkiu. Respondentai, kuriems sveikata
pablogėjusi nebuvo dėl alkoholio vartojimo problemos yra autonomiškesni, labiau linkę į
asmeninį tobulėjimą bei turi didesnius teigiamus santykius su kitais lyginant su tais
tiriamaisiais, kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo problemos buvo pablogėjusi.
47
17 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir dėl alkoholio vartojimo
pablogėjusios/nepablogėjusios sveikatos palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Yra pablogėjusi Nėra pablogėjusi t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
31,50 5,81 38,83 13,45 5,57 0,24
Asmeninis
tobulėjimas
29,35 5,01 35,16 6,58 -2,32 0,02
Teigiami
santykiai su
kitais
30,25 4,99 36,00 4,85 -2,48 0,02
Autonomiškumas 28,05 4,85 35,16 4,83 -3,15 0,004
Savęs priėmimas 29,75 5,52 36,33 12,46 -1,25 0,25
Aplinkos
valdymas
33,05 7,59 37,83 6,58 -1,38 0,17
18 lentelėje pateikiama sąsaja tarp to kiek tiriamieji kartu jau yra bandę gydytis
priklausomybę nuo alkoholio ir psichologinės gerovės. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo
rastas tarp to kiek respondentai jau yra bandę gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir savęs
priėmimo (p<0,05). Tai reiškia, jog tiriamieji kurie bandė gydytis priklausomybę nuo
alkoholio mažiau kartu, priėma save labiau.
48
18 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir bandymo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui
kartų sąsaja (n = 26)
Kintamasis Bandymas gydytis priklausomybę nuo alkoholio
Pearson koreliacijos
koeficientas
p
Tikslas gyvenime -0,092 0,651
Asmeninis tobulėjimas -0,135 0,511
Teigiami santykiai su kitais -0,188 0,358
Autonomiškumas 0,168 0,412
Savęs priėmimas -0.256 0,207
Aplinkos valdymas -0,145 0,478
19 lentelė. Tiriamųjų psichologinės gerovės ir gydymosi Minesotos programoje anksčiau
palyginimas (n = 26)
Psichologinė
gerovė
Yra gydęsi Nėra gydęsi t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
29,50 4,35 33,86 8,92 -0,94 0,35
Asmeninis
tobulėjimas
30,25 6,29 30,77 5,90 -0,16 0,87
Teigiami
santykiai su
kitais
30,25 2,87 31,81 5,81 -0,52 0,60
Autonomiškumas 32,75 4,71 29,13 5,71 1,18 0,24
Savęs priėmimas 26,00 5,41 32,22 7,98 -1,48 0,15
Aplinkos
valdymas
30,50 5,00 34,81 5,81 -1,05 0,30
19 lentelėje lyginamas tiriamuju psichologinės gerovės vidurkiu skirtumas pagal tai ar
respondentai yra gydęsi Minesotos programoje anksčiau ar ne grupes. Apskaičiuoti duomenys
49
statistinio reikšmingumo neparodo. Tai reiškia, jog psichologinė gerovė lyginant asmenis kurie
seniau yra gydęsi Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio su tais, kurie nėra
gydęsi Minesotos programoje yra panaši.
2.6.3. Dvasingumo ir sociodemografinių charakteristikų sąsajų analizė
Atlikta dvasingumo ir sociodemografiniu charakteristiku analizė atskleidė, jog yra
statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp dvasingumo ir to ar tiriamieji turi vaiku ar ne.
Tai reiškia, jog tiriamieji kurie gydosi priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje ir
turi vaiku, lyginant su tais kurie ju neturi yra dvasingesni (žr. priedas nr..). Reikšmingo
skirtumo tarp vyru ir moteru dvasingumo vidurkiu nenustatyta (p>0,05) (žr. priedas nr..). Taip
pat reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir tiriamuju amžiaus nebuvo gautas (r=0,05; p>0,05)
(žr. priedas nr..). Ieškant dvasingumo vidurkiu skirtumo tarp išsilavinimo grupiu statistiškai
reikšmingo skirtume nebuvo gauta (p>0,05) (žr. priedas nr..). Lyginami vedusiu ir ne vedusiu
tiriamuju dvasingumo vidurkiai statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat neatskleidė (p>0,05)
(žr. priedas nr..).
2.6.4. Dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų
sąsajų analizė
Atlikta dvasingumo ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku analizė atskleidė
statistiškai reikšmingus skirtumus tarp dvasingumo vidurkiu ir dėl alkoholio vartojimo kada
nors nutrūkusiu ar nenutrūkusiu santykiu su artimaisiais grupiu (p<0,05). Gauti rezultatai rodo,
jog respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais,
kuriems santykiai su artimaisiais nėra nutrūkę dėl alkoholio vartojimo problemos (žr. priedas
nr..). Taip pat buvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamuju dvasingumo
vidurkiu ir tokiu grupiu – yra gydęsi Minesotos programoje seniau bei nėra gydęsi Minesotos
programoje seniau (p<0,05). Tai reiškia, jog tiriamieji kurie Minesotos programoje yra gydęsi
seniau yra dvasingesni lyginant su tais kurie Minesotos programoje nėra gydęsi (žr. priedas
nr..). Su kitomis su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis ir dvasingumo
statistinis reikšmingumas nebuvo gautas (žr. priedas nr..)
50
2.6.5. Psichologinės gerovės ir dvasingumo sąsaja
Ieškant sąsajanju tarp dvasingumo ir psichologinės gerovės gydymo pradžioje buvo
naudojama Pearson koreliacija.
20 lentelė. Dvasingumo ir psichologinės gerovės sąsaja (n = 26)
Dvasingumas p
Pearson koreliacijos
koeficientas
Tikslas gyvenime -0,497 0.010
Asmeninis tobulėjimas -0,345 0,084
Teigiami santykiai su kitais -0,391 0,048
Autonomiškumas -0,111 0,590
Savęs priėmimas -0,467 0,016
Aplinkos valdymas -0,618 0,001
20 lentelėje galima matyti, jog nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp
dvasingumo ir gyvenimo tikslu, teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos
valdymu. Tai reiškia, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje
dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau save
priima bei geriau valdo savo aplinką. Tuo tarpu sąsaju tarp dvasingumo ir asmeninio
tobulėjimo bei autonomiškumo gauti duomenys neparodė.
51
2.6.6. Psichologinės gerovės kitimo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi
Minesotos programoje laikotarpiu analizė
Šiame skyrelyje yra tikrinama viena iš išsikeltu darbo hipoteziu - priklausomybę nuo
alkoholio besigydančiu asmenu psichologinė gerovė Minesotos programos laikotarpiu padidės.
21 lentelė. Psichologinės gerovės kitimas Minesotos programos metu.
Psichologinė gerovė Vidurkis Standartinis
nuokrypis
t kriterijaus
reikšmė
p
Tikslas
gyvenime
Prieš gydymą 33,19 8,47 -3,57 0,001
Po gydymo 37,92 9,32
Asmeninis
tobulėjimas
Prieš gydymą 30,69 5,83 -3,64 0,001
Po gydymo 35,50 7,74
Aplinkos
valdymas
Prieš gydymą 34,15 7,53 -1,60 0,121
Po gydymo 36,26 7,19
Teigiami
santykiai
su kitais
Prieš gydymą 31,57 5,45 -0,23 0,817
Po gydymo 31,80 6,17
Autonomiš
kumas
Prieš gydymą 29,69 5,64 1,42 0,168
Po gydymo 28,61 6,04
Savęs
priėmimas
Prieš gydymą 31,26 7,89 -1,80 0,084
Po gydymo 33,30 6,96
21 lentelėje matome gautus psichologinės gerovės Minesotos programos laikotarpiu
kitimo rezultatus, t.y. vidurkiu palyginimo tarp pirmojo ir antrojo vertinimu, rezultatus. Gauti
statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gyvenimo tikslu grupiu vidurkiu bei asmeninio
tobulėjimo grupiu vidurkiu (p<0,05). Tai reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi
Minesotos programoje laikotarpiu reikšmingai padidėjo tiriamuju gyvenimo tikslai bei
asmeninis tobulėjimas.
52
2.6.7. Dvasingumo kitimo Minesotos programos gydymosi laikotarpiu nuo
priklausomybės alkoholiu analizė
22 lentelėje galime matyti dvasingumo pokyčio Minesotos programos laikotarpiu
rezultatus. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01). Tai reiškia, jog priklausomybės
nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu respondentu dvasingumas
reikšmingai padidėjo.
22 lentelė. Dvasingumo kitimas Minesotos programos metu (n = 26)
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
t p
Dvasingumas Prieš gydymą 60,19 15,56 5,52 0,00
Po gydymo 52,07 15,56
2.6.8. Psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociodemografinėmis
charakteristikomis, su alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis
bei dvasingumu
Prieš atliekant gerovės kitimą prognozuojančiu veiksniu analizę buvo atikta
psichologinės gerovės pokyčio sąsajos su sociobemografinėmis charakteristikomis, su
alkoholio vartojimu susijusiomis charakteristikomis bei dvasingumu. Psichologinė gerovės
pokyčio sąsaja su dvasingumu statistiškai reikšmingo skirtumo neparodė (p>00.5) (žr. priedas
nr. 12). Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) buvo rastas tarp gyvenimo tikslu pokyčio
vidurkiu ir lyties grupiu – gyvenimo tikslai priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos
programos laikotarpiu padidėjo vyrams (žr. priedas nr. 13), teigiamu santykiu su kitais pokyčio
vidurkiu ir išsilavinimo grupiu – tegiami santykiai su kitais priklausomybės nuo alkoholio
gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo turintiems aukštąjį išsilavinimą
respondentams (žr. priedas nr. 14), šeimyninės padėties grupiu ir autonomiškumo pokyčio
vidurkiu - autonomiškumas padidėjo priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos
programos laikotarpiu nevedusiems tiriamiesiems (žr. priedas nr. 6), probleminio alkoholio
vartojimo trukmės ir gyvenimo tikslu pokyčio, asmeninio tobulėjimo, aplinkos valdymo bei
autonomiškumo pokyčio vidurkiu (žr. priedas nr. 6) – tiriamiesiems su ilgesnio probleminio
53
alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai.
Autonomiškumas tuo tarpu sumažėjo.
2.6.9. Psichologinės gerovės kitimą prognozuojančių veiksnių analizė
Psichologinės gerovės kitimo prognozuojančiu veiksniu analizei atlikti buvo
naudojama tiesinė regresinė analizė taikant Stepwise metodą. Priklausomi kintamieji –
psichologinės gerovės pokyčio dydis (skirtumas tarp antrojo ir pirmojo vertinimu).
Nepriklausomi kintamieji – lytis, amžius, turi ar neturi vaiku, probleminio alkoholio vartojimo
trukmė, dvasingumas.
Gyvenimo tikslu pokyčio dydį prognozuojanču veiksniu analizė parodė, jog modelis
statiškai reikšmingas (R2 =0,618; F=21,18; p<0,05). Kaip galima matyti 23 lentelėje gauti
rezultatai atskleidė, jog gyvenimo tikslu skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai
prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei tai ar tiriamieji turi vaiku ar ne. Tai
reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu
didesnio pokyčio gyvenimo tikslu srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio
vartojimo laikotarpis ilgesnis ir jis neturi vaiku.
23 lentelė. Gyvenimo tikslų pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)
Regresijos
kintamieji:
B
koeficientas
Standartinis
nuokrypis
Beta (β) t p
Probleminio
alkoholio
vartojimo
trukmė
0,57 0,09 0,81 6,26 0,00
Turi ar neturi
vaiku
-5,46 1,49 -0,47 -3,64 0,001
Atlikta asmeninio tobulėjimo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė,
jog modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,618; F=21,18; p<0,05). 24 lentelėje galime matyti,
jog asmeninio tobulėjimo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai prognozuoja tiriamuju
amžius bei tai ar jie turi vaiku ar ne. Tai reiškia, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi
Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio asmeninio tobulėjimo srityje galima
tikėtis, kaip asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis ilgesnis ir jis neturi vaiku.
54
24 lentelė. Asmeninio tobulėjimo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)
Regresijos
kintamieji:
B
koeficientas
Standartinis
nuokrypis
Beta (β) t p
Lytis 0,22 2,76 0,01 0,08 0,93
Amžius 0,31 0,14 0,54 2,28 0,03
Turi ar neturi
vaiku
-7,14 2,45 -0,62 -2,91 0,008
Probleminio
alkoholio
vartojimo
trukmė
0,131 0,15 0,18 0,86 0,39
Atliekama aplinkos valdymo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė,
jog modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,397; F=3,455; p<0,05). 25 lentelėje pateikti rezultatai
rodo, kad aplinkos valdymo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai prognozuoja
probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei tai ar tiriamieji turi vaiku ar ne. Tai reiškia, jog
priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio
aplinkos valdymo srityje galima tikėtis, kai asmuo yra vyresni bei jis neturi vaiku.
25 lentelė. Aplinkos valdymo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)
Regresijos
kintamieji:
B
koeficientas
Standartinis
nuokrypis
Beta (β) t p
Probleminio
alkoholio
vartojimo
trukmė
0,41 0,12 0,58 3,30 0,003
Turi ar neturi
vaiku
-4,23 2,03 -0,37 -2,08 0,04
55
Atlikta teigiamu santykiu su kitais pokyčio dydį prognozuojančiu veiksniu analizė
parodė, jog modelis nėra statistiškai reikšmingai suderintas su duomenimis (F=1,418, R2
=0,063, p>0,05) (žr. priedas nr.). Tai reiškia, jog prognostiniai ryšiai tarp teigiamu santykiu su
kitais nenustatyti.
Atlikta autonomiškumo pokyčio dydį prognozuojaniču veiksniu analizė parodė, jog
modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,24; F=7,56; p<0,05). 26 lentelėje matome, jog gauti
rezultatai atskleidė, kad autonomiškumo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai
prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Tai reiškia, kad priklausomybės nuo
alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio autonomiškumo
srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis trumpesnis.
26 lentelė. Autonomiškumo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)
Regresijos
kintamieji:
B
koeficientas
Standartinis
nuokrypis
Beta (β) t p
Probleminio
alkoholio
vartojimo
trukmė
-0,19 0,07 -0,49 -2,75 0,01
Atliekama savęs priėmimo pokyčio dydį prognozuojanču veiksniu analizė parodė, jog
modelis statiškai reikšmingas (R2 =0,447; F=3,235; p<0,05). Kaip galima matyti 27 lentelėje
pateikti rezultatai atskleidė, jog savęs priėmimo skalės pokyčio dydį statistiškai reikšmingai
prognozuoja probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Tai reiškia, jog priklausomybės nuo
alkoholio gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu didesnio pokyčio savęs priėmimo
srityje galima tikėtis, kai asmens probleminio alkoholio vartojimo laikotarpis ilgesnis.
56
27 lentelė. Savęs priėmimo pokyčio dydį prognozuojančių veiksnių analizė (n = 26)
Regresijos
kintamieji:
B
koeficientas
Standartinis
nuokrypis
Beta (β) t p
Lytis -0,49 4,49 -0,03 -0,22 0,82
Amžius -0,18 0,11 -0,36 -1,64 0,11
Turi ar neturi
vaiku
-3,21 1,96 -0,32 -1,63 0,11
Probleminio
alkoholio
vartojimo
trukmė
0,40 0,12 0,66 3,29 0,003
Dvasingumas 0,021 0,067 0,057 0,314 0,757
57
2.7. Tyrimo rezultatų aptarimas
Darbo tikslas buvo įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje
besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti
sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę
psichologinės gerovės kitimui.
Tyrime buvo tikimasi, jog priklausomybę nuo alkoholio besigydančių asmenų
psichologinė gerovė Minesotos programos laikotarpiu padidės. Gauti rezultatai atskleidė
reikšmingą skirtumą tarp gyvenimo tikslų ir asmeninio tobulėjimo pokyčio. Tokios
psichologinės gerovės sudedamosios kaip teigiami santykiai su kitais, autonomiškumas, savęs
priėmimas bei aplinkos valdymas reikšmingai nepakito. Analizuojant literatūrą buvo rasta, jog
Minesotos programa yra efektyvi alkoholio metimo kontekste (Winters, 2000, Bodin, 2006),
didina savęs vertinimo lygį (Cigasaitė ir kt. 2010), didina atsisakymo gerti saviveiksmingumą
(Cibulskytė, 2017), gerina gyvenimo kokybę bei psichinę sveikatą (Brower, 1989). Visgi
tyrimų apie Minesotos programos poveikį pacientų psichologinės gerovės pokyčius nebuvo
rasta. Tai parodo ir šio darbo naujumą. To pasekoje buvo kelta prielaida, jog Minesotos
programos sudedamosios, kaip – relaksacijos, individualios bei grupinės terapijos prisidės prie
psichologinės gerovės pokyčio. Psichologinė gerovė kaip efektyvumo rodiklis buvo pasirinkta,
kadangi jos sudedamosios, kaip gyvenimo tikslai, autonomiškumas, savęs priėmimas, teigiami
santykiai su kitais, savęs priėmimas bei aplinkos valdymas veda prie pilnai funkcionuojančio
žmogaus vaizdo, o tai yra labai svarbu priklausomybę nuo alkoholio turintiems asmenims,
kadangi padidėjusi psichologinė gerovė gali padėti jiems adaptyviau integruotis į visuomenę
bei išlaikyti blaivybę. Tad buvo nuspręsta pažvelgti, ar Minesotos programa prisideda prie
psichologinės gerovės padidėjimo. Tai parodo šio darbo aktualumą.
Darbe kelta kita prielaida, jog dvasingumo prognostinė reikšmė besigydančiu
priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programos laikotarpiu asmenu psichologinės gerovės
pokyčiams didesnė nei sociodemografiniu ir su alkoholio vartojimu susijusiu charakteristiku,
nepasitvirtino. Gauti rezultatai neatskleidė dvasingumo prognostinės reikšmės psichologinės
gerovės pokyčiams. Buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydančiu Minesotos
programos laikotarpiu asmenu ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė prognozuoja
gyvenimo tikslu, aplinkos valdymo bei savęs priėmimo padidėjimą. Trumpesnė probleminio
alkoholio vartojimo trukmė prognozuoja autonomiškumo padidėjimą. Taip pat buvo gauta, jog
vaiku neturėjimas Minesotos programos laikotarpiu besigydantiems asmenims priklausomybę
58
nuo alkoholio prognozuoja gyvenimo tikslu, asmeninio tobulėjimo bei savęs priėmimo
padidėjimą.
Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo
tikslu, teigiamu santykiu su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Tai reiškia, jog
Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydantys dvasingesni asmenys turi
didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo
savo aplinką. Analizuojant literatūrą buvo rasta tyrimu, kurie teigia, jog didesnis dvasingumas
siejasi su didesne psichologine gerove (Liniauskaitė ir kt, 2012, Fry, 2000, Ivtzan, 2013,
Krause, 2016). Įdomu tai, jog nors dvasingumas ir neprognozavo psichologinės gerovės
pokyčio, tačiau reikšmingai padidėjo asmenims, kurie gydėsi priklausomybę nuo alkoholio
Minesotos programos laikotarpiu. Tai galėtu būti kaip efektyvumo rodiklis ateities tyrimams.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog nuo priklausomybės alkoholiui gydymosi Minesotos
programos laikotarpiu gyvenimo tikslai padidėjo labiau vyrams nei moterims, teigiami
santykiai su kitais padidėjo labiau turintiems aukštą išsilavinimą, nei tiriamiesiems kurie
aukštojo išsilavinimo neturi, asmenims su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme
labiau padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas bei gyvenimo tikslai. Galbūt galima kelti
prielaidą, jog ilgesnę probleminio alkoholio vartojimo trukmę turintys tiriamieji Minesotos
programos metu sau kaip vieną iš pagrindiniu gyvenimo tikslu nusistatė būtent išsivadavimą iš
priklausomybė, o to pasiekti šį tikslą jiems gali padėti geresnis aplinkos valdymas bei
supratimas ir priėmimas savęs, kad turi problemu dėl alkoholio vartojimo ir su tuo reikia kažką
daryti. Dėl to minėti komponentai ir galėjo padidėti būtent ilgesnį probleminio alkoholio
vartojimą turintiems žmonėms lyginant su tiriamaisiais kuriu probleminio alkoholio vartojimo
trukmė yra mažesnė.
Taip pat gauti rezultatai atskleidė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo
alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio
vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius
gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to,
tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi
geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio
vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl
alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius
teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo
sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra
dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje
59
besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat
besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaiku yra
dvasingesni lyginant su tais, kurie vaiku neturi. Šie gauti rezultatai gali parodyti ir mokslinį
naujumą, kadangi analizuojant literatūra nebuvo rasta tyrimu su panašaus pobūdžio rezultatais.
Kaip tyrimo ribotumus galima paminėti mažą tiriamuju imtį, tai jog nėra kontrolinės
grupės. Taip pat pirmosiomis gydymo dienomis tiriamieji galėjo būti vangūs, suirzę, kiek
pasimetę dėl naujos aplinkos, kas galėjo kiek prisidėti prie pirmojo vertinimo rezultatu bei juos
kiek iškraipyti.
Tolimesniems tyrimams kaip efektyvumo rodiklį gydymosi Minesotos programos metu
būtu galima naudoti dvasingumą. Taip pat būtu galima matuoti motyvaciją nevartoto alkoholio
arba patį vartojimą praėjus kuriam laikui ir stebėti, ar su tuo siejasi psichologinės gerovės
pokytis. Galima sekti tiriamuosius ir tyrinėti, kiek ju grįžta į gydymą ir ar tai siejasi su gerovės
pokyčiais programos metu.
60
2.8. Išvados
1. Gyvenimo tikslai bei asmeninis tobulėjimas gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu
reikšmingai padidėjo. Kitu psichologinės gerovės rodikliu atveju (aplinkos valdymo, teigiamu
santykiu su kitais, autonomiškumo, savęs priėmimo) reikšmingo pokyčio gydymosi Minesotos
programoje laikotarpiu nenustatyta.
2. Probleminio alkoholio vartojimo trukmė reikšmingai prognozuoja gyvenimo tikslu,
asmeninio tobulėjimo, aplinkos valdymo, autonomiškumo bei savęs priėmimo pokytį
gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu. Tai ar tiriamieji turi vaiku ar neturi reikšmingai
prognozuoja autonomiškumo bei savęs priėmimo pokytį gydymosi Minesotos programoje
laikotarpiu. Tuo tarpu dvasingumo, lyties bei amžiaus prognostinė reikšmė psichologinės
gerovės pokyčiui nenustatyta.
61
Literatūros sąrašas
1. Alvani S. R., Zaharim M., M., Kimura L. W. (2015). Effect of group cognitive
behavioral therapy (CBT) on psychological well-being and glycemic control in adults
with type 2 diabetes. Research Society for Study of Diabetes in India, 35 (Suppl
2):S284-S289.
2. Anuškevičienė S. (2013). Palankaus sveikatai elgesio sąsaja su dvasingumu ir vidine
darna suaugusiame amžiuje. Vytauto Didžiojo Universitetas, Socialiniu mokslu
fakultetas, Teorinės psichologijos katedra, Kaunas.
3. Bagby R. M., Parker J. D., Taylor G. J. (1994). The twenty-item Toronto Alexithymia
Scale--I. Item selection and cross-validation of the factor structure. J Psychosom Res.
Jan;38(1):23-32.
4. Bagužaitė L. 2008. Ergoterapijos poveikio vertinimas priklausomu nuo alkoholio ir
narkotiku asmenu veiklai, interesams bei pomėgiams. Kauno medicinos universitetas,
slaugos fakultetas, reabilitacijos klinika.
5. Bodin M. (2006). The minnesota model treatment for substance dependence: program
evaluation in a swedish setting. Karolinska Institutet, ISBN 91-7140-938-6
6. Boswell, G. H., Kahana, E., Dilworth-Anderson, P. (2006). Spirituality and Healthy
Lifestyle Behaviors: Stress Counter-balancing Effects on the Well-being of Older
Adults. Journal of Religion and Health, No. 4, p. 587-602. Blanton-Peale Institute.
7. Brower, K. J., Blow, F. C., Beresford, T. P. (1989). Treatment Implications of Chemical
Dependency Models: An Integrative Approach. Journal of Substance Abuse Treatment,
6, 147-157.
8. Bulotaitė L. (2004). Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė. Vilnius.
9. Burris, J. L., Brechting, E. H., Salsman, J., Carlson, C. R. (2009). Factors Associated
With the Psychological Well- Being and Distress of University Students. Journal of
American College Health, vol. 57, no. 5: 536–543.
10. Büssing, A., Ostermann, T., Matthiessen, P. F., (2005). The Role of Religion and
Spirituality in Medical Patients in Germany. Journal of Religion and Health, No. 3.
Blanton-Peale Institute.
11. Cibulskytė M. (2017). Nuo alkoholio priklausomu moteru ir vyru saviveiksmingumo ir
suvokiamo socialinio palaikymo pokyčiai gydymo eigoje. Vytauto Didžiojo
62
Universitetas, Socialiniu mokslu fakultetas, psichologijos katedra.
12. Cigasaitė D., Dirsienė J., Zajančkauskaitė-Statkevičienė L. (2010). Nuo alkoholio
priklausomu asmenu savęs vertinimas ir jo kaita sveikstant.
13. Cigasaitė D., Zajenčkauskaitė-Statkevičienė L., Dirsienė J. (2010). Nuo alkoholio
priklausomu asmenu savęs vertinimas ir jo kaita sveikstant. Vytauto Didžiojo
Universitetas, p. 41-55.
14. Čižauskaitė R. (2010). ANONIMINIU ALKOHOLIKU GRUPIU ĮTAKA
ALKOHOLĮ VARTOJANČIU ASMENU GYVENIMO KOKYBEI. Vilniaus
pedagoginis universitetas, socialinės komunikacijos institutas, socialinės sanglaudos
katedra.
15. Cook C. C. H. 1988. The Minnesota Modeli n the Management of Drug and Alcohol
Dependency: miracle, method or myth ? Part I. The Philosophy ant the Programme.
British Journal of Addiction (1988) 83, 625-634.
16. Danilevičienė D. (2014). Dvasiniu vertbiu raiška ir šeimos institutas. Socialinis
ugdymas. Nr. 3, p.99-114/Vol. 39.ISSN 1392-9569.
17. Darcin A. E., Nurmedov S. Dilbaz N. (2013). Management of substance use disorders;
voluntary versus involuntary admissions. Klinik Psikofarmakoloji Bulteni. Supplement
1, Vol. 23, pS52-S53. 2p
18. Davidavičienė A. G. (2001). TEVAMS APIE NARKOTIKUS Kaip apsaugoti vaikus ?
Vilnius.
19. Diener E., Chan M.I. (2011). Happy People Live Longer: Subjective Well-Being
Contributes to Health and Longevity. Applied Psychology: Health and Well-being, 3
(1), 1–43
20. Dierendonck D. V. Diaz D., Rodrigues-Carvajal R., Blanco A., Moreno- Jimenez B.
(2008). Ryff’s Six-factor Model of Psychological Well-being, A Spanish Exploration.
Social Indicators Research, 87:473.
21. Fava G. A., Ruini C. (2003). Development and characteristics of a well-being
enhancing psychotherapeutic strategy: well-being therapy. Journal of Behavior
Therapy and Experimental Psychiatry. Volume 34, Issue 1, p. 45-63.
22. Fry, P. S. (2000). Religious involvement, spirituality and personal meaning for life:
existential predictors of psychological wellbeing in community residing and
institutional care elders. Aging & Mental Health 4(4): 375–387.
63
23. Gudžinskienė V., Gedminienė R. (2010). Alkoholizmas kaip šeimos ligos samprata.
Socialinis ugdymas, 2011. Nr. 14 (25), ISSN 1392-9569, p. 45-54.
24. Hardiman M. (1999). žalingi įpročiai/Racionalus požiūris. Kaunas: Gaivata.
25. He R. H., Tao R. (2017). Psychotherapy. Substance and Non-substance Addiction,
volume 1010, p. 295-320.
26. Vilniaus priklausomybės ligu centras. (2018). “Minesotos” modelio – 12 žingsniu
programa [tiūrėta: 2018-03-28]. Prieiga per internetą:
http://vplc.lt/minesotos_programa
27. Ignatavičiūtė L., Goštautas A., Goštautaitė-Midttum N. (2012). Lietuvos Gyventoju
alkoholio vartojimo paplitimas ir alkoholio vartojimo nuostatu sąsajos su respondentu
lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu. Sveikatos mokslai, ISSN 1392-6373, Volume 22,
Number 1, p. 21-27.
28. Ivtzan I., Chan C. P. L., Gardner H. E., Prashar K. (2013). Linking Religion and
Spirituality with Psychological Well-being: Examining Self-actualisation, Meaning in
Life, and Personal Growth Initiative. J Relig Health (2013) 52:915–929.
29. Jacobs T. L., Epel E. S., Lin J., Blackburn E. H. , Wolkowitz O. M. , Bridwell D. A.,
Zanesco A. P., Aichele S. R., Sahdra B. K., MacLean K. A., King B. G., Shaver P. R.,
Rosenberg E. L., Ferrer E., Wallace B. A., Saron C. D. (2011). Intensive meditation
training, immune cell telomerase activity, and psychological mediators.
Psychoneuroendocrinology 2011;36:664-681.
30. Jakaitienė V. (2011). Moteru po reabilitacijos pagal Minesotos modelio programą
blaivybės motyvai ir atkryčiai. Vytauto Didžiojo Universitetas, Socialiniu mokslu
fakultetas, Socialinės gerovės institutas, Socialinio darbo katedra.
31. Kairys, A., Liniauskaitė, A., Bagdonas, A., & Pakalniškienė, V. (2013). Lietuvos
gyventoju reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra. Psichologija, 7–19.
32. Klaipėdos priklausomybės ligu centras. (2018). “Minesotos” modelio – 12 žingsniu
programa [tiūrėta: 2018-03-28]. Prieiga per internetą:
http://www.kplc.lt/index.php?id=68&lang=lt.
33. Knox S., Catlin L., Casper M. (2005). Addressing religion and spirituality in
psychotherapy: Clients’ perspectives. Psychotherapy Research, 15(3), p. 287-303.
34. Kočiūnas R. (1995). Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen.
35. Krause N., Pargament K. I., Hill P. C., Ironson G. (2016). Humility, stressful life
events,, and psychological well-being: Findings form the landmark spirituality and
64
health survey. The Journal of Positive Psychology. Volume 11, 2016, Issue 5.
36. Kuorienė O. (2002). NARKOMANIJA, alkoholizmas ir kitos priklausomybės,
BEGIMAS NUO GYVENIMO. Vilnius: Mokslo Aidai.
37. Leigh J., Bowen S., Marlatt G. A. (2005). Spirituality, mindfulness and substance
abuse. Addictive Behaviors. Volume 30, Issue 7, page 1335-1341.
38. Lesch O., Wetschka C., Walter H., Hesselbrock M., Hesselbrock V. (2011). Alcohol
and Tabbaco. Medical and Sociological Aspects of Use, Abuse and Addiction. ISBN
978-3-7091-0145-2.
39. Liniauskaitė A., Kairys A., Urbanavičiūtė I., Bagdonas A., Pakalniškienė V. (2012).
Suaugusiuju psichologinės gerovės sąsajos su socialiniais ir demografiniais
kintamaisiais. Tiltai. ISSN 1392-3137.
40. Liniauskaitė A., Kairys A., Urbanavičiūtė I., Pakalniškienė V. Suaugusiuju
psichologinės gerovės sąsajos su socialiniais ir demografiniais kintamaisiai. ISSN
1392-3137. TILTAI, 2012, 3
41. Mačiulaitienė S. (2012). Reabilitacinė Pilnu namu bendruomenės procesai: gydymo
modelio, besigydančio asmens ir bendruomenės santykis. Grupės ir aplinkos, ISSN
2029-4182.
42. Mačiulaitienė S. (2012). Reabilitacinės bendruomenės ir joje taikomo gydymo modelio
bei priklausomybės ligomis sergančiu asmenu santykis. Vytauto Didžiojo
Universitetas, Socialiniu mokslu fakultetas, Sociologijos katedra.
43. Martišauskienė E. (2008). Dvasingumas: ištakos ir metodologinės ugdymo prieigos.
Acta Paedagogica Vilnensia. ISSN 1392-5016.
44. May G.G. (2004). Priklausomybė ir malonė/Meilė ir dvasingumas gydant
priklausomybės ligas. Vilnius: LVK leidykla Kataliku pasaulis.
45. Mikalauskaitė U. (2007). Žmoniu, besigydančiu nuo priklausomybės ligu, dailės
terapijos užsiėmimu patyrimas.
46. Miller W. R. (1988). Reasearching the spiritual dimensions of alcohol and other drug
problems. Addiction, 93(7), 979-990.
47. Monroe A. (2008). The Role of Spirituality in Addiction. Carolyn Frances. Argosy
University.
48. Morojele N. K., Stephenson G. M. (1992). The Minnesota Model in the Treatment of
Addictions: A Social Psychological Assessment of Changes in Beliefs and Attributions.
Journal of Community and Applied Social Psychology, Vol. 2, 25-41.
65
49. Nelson J. M. (2009). Psychology, Religion, and Spirituality. Valparaiso University.
ISBN 978-0-387-87572-9
50. Park N. (2004). The Role of Subjective Well-Being in Positive Youth Development.
Annals of the American Academy of Political and Social Science, Vol. 591, p. 25-39.
51. Pettinati H. M., Rabinowitz A. R. 2006. Choosing the Right Medication for the
Treatment of Alcoholism. Current Psychiatry Reports 2006, ISSN 1523-3812, p 383-
388
52. Piderman K. M., Schneekloth T. D., Pankratz V. S., Maloney S. D., Altchuler S. I.
(2007). Spirituality in alcoholics during treatment. Am J Addict, 16(3): 232-7.
53. Pranckevičienė A., Žąstytė E., Gustainienė L. (2008). Studentu dvasingumo ir
sveikatingumo sąsajos. Mokslo straipsniai, Vytauto Didžiojo universitetas.
54. Pukelevičienė, V. Veiksmingiausi priklausomybiu gydymo metodai. Nervu ir psichikos
ligos 3- asis numeris, 2007 m.
55. Razlog O., Longbottom S., Marcoci L., Seidel F., Razlog I. (2007). Alexithymia in
patients with substance addiction being treated by cognitive-behavioural psychotherapy
within Minnesota model treatment. European Psychiatry. Volume 22, Supplement 1,
Page 197.
56. Rizzuto, A.-M. (2005). Psychoanalytic considerations about spiritually oriented
psychotherapy. In L. Sperry, & E. P. Shafranske (Eds.), Spiritually oriented
psychotherapy (pp. 31–50). Washington, DC: American Psychological Association.
57. Roof, W. C. (1999). Spiritual marketplace: Baby boomers and the remaking of
American religion. Princeton, NJ: Princeton University Press.
58. Ryan, R. M., & Deci, E. L. (2001). On happiness and human potential: A review of
research on hedonic and eudaimonic well-being. Annual Review of Psychol- ogy, 52,
141–166.
59. Ryff C. D. (1989). Happiness Is Everything, or Is It? Explorations on the Meaning of
Psychological Well-Being. Journal of Personality and Social Psychology. Vol., 57, No.
6, 1069-1081.
60. Ryff C., Keyes C. (1995). The structure of psychological well-being revisited. Journal
of Personality and Social Psychology, 69, 719-727.
66
61. Ryff, C. D., Singer, B. (1996). Psychological well-being: meaning, measurement, and
impications for psychotherapy research. Psychotherapy and Psychosomatics, 65, 14-
23.
62. Sahdra B. K., MacLean K. A., Ferrer E., Shaver P. R., Rosenberg E. L., Jacobs T. L.,
Zanesco A. P., King B. G., Aichele S. R., Bridwell D. A., Mangun G. R., Lavy S.,
Wallace B. A., Saron C. D. (2011). Enhanced response inhibition during intensive
meditation training predicts improvements in self-reported adaptive socioemotional
functioning. Emotion; 11:299-312.
63. Shamsalinia A., Norouzi K., Khoshknab M., Farhoudian A. (2014). Recovery Based on
Spirituality in Substance Abusers in Iran. Glob J Health Sci, 6(6), p. 154-162.
64. Susipažinkite: Anoniminiai alkoholikai (2001). New York, N.Y.
65. Tamutienė I. (2014). Alkoholio vartojimo priežastys ir būdai Lietuvoje: žalos ir
neformalaus drausminimo aspektai. Kultūra ir visuomenė. Socialiniu tyrimu žurnalas.
ISSN 2029-4573
66. Tamutienė I. 2014. Alkoholio vartojimo ir priklausomybės nuo alkoholio sąvoku
apibrėžties problematika: socialinės dimensijos įtraukties aspektas. Kultūra ir
visuomenė. Socialiniu tyrimu žurnalas. ISSN 2029-4573.
67. Veenhoven, R. (1997). ADVANCES IN UNDERSTANDING HAPPINESS. French
in Revue Québécoise de Psychologie, vol 18, pp 29-74
68. Veryga A., Stanislavovienė J., Ignatavičiūtė L., Štelemėkas M., Liutkutė V. (2013).
PROBLEMINIO ALKOHOLIO VARTOJIMO ĮVERTINIMAS TARP 15-74 METU
AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJU NAUDOJANT AUDIT METODIKĄ.
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 Nr. 5, p. 22-28.
69. Waters P. (2005). Spirituality in addiction treatment and recovery, part 2.
70. Waters P., Shafer K.C. (2005). Spirituality in Addiction Treatment and Recovery. The
Addiction Technology Transfer Center Network.
71. Weiss L. A., Westerhof G. J. Bohlmeijer E. T. (2016). Can We Increase Psychological
Well-being? The Effects of Intervention on Psychological Well-Being: A Meta-
Analysis of Randomized Controlled Trials
72. Winters K. C., Randy D., Opland E., Weller C., Latimer W. W. (2000). The
effectiveness of the Minnesota Model approach in the treatment of adolescent drug
abuser. Addiction 95(4), 601-612.
73. Zinnbauer, B. J., Pargament, K. I., & Scott, A. B. (1999). The emerging meanings of
67
religiousness and spirituality: Problems and prospects. Journal of Personality, 67, 889–
919.
74. Žižek S. Š., Treven S., Čančer V. (2014). Employees in Slovenia and Their
Psychological Well-Being Based on Ryff’s Model of Psychological Well-Being. Soc
Indic Res, DOI 10.1007/s11205-014-0645-3.
68
Priedai
Priedas nr. 1. Informuoto sutikimo forma
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1
SOCIALINIU MOKSLU FAKULTETAS
Psichologijos katedra
INFORMUOTAS SUAUGUSIO ASMENS SUTIKIMAS DALYVAUTI TYRIME
Įvadas.
Tai yra informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma. Joje pateikta svarbi informacija apie šį tyrimą.
Prašome nuodugniai susipažinti su šia informacija, kad galėtumėte išreikšti savo sutikimą arba
nesutikimą dalyvauti tyrime.
Tyrėjai ir tyrimo tikslas.
Tyrimą vykdo Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros Sveikatos psichologijos
magistrantūros studiju programos 2 kurso studentas Aivaras Šimkus. Tyrimu siekiama nustatyti
psichologinės gerovės pokyti gydymosi Minesotos programoje laikotarpiu. Tyrimui vadovauja doc.
dr. Rytis Pakrosnis.
Tyrimo procedūra.
Tyrime kviečiami dalyvauti Kauno apskrities priklausomybės ligu centre esantys asmenys turintys
priklausomybę nuo alkoholio. Tyrimas bus vykdomas kovo-gegužės mėnesiais. Tyrimo metu Jūs
turėsite užpildyti klausimynus. Tai bus prašoma padaryti gydymosi centre pradžioje ir pabaigoje.
Dalyvavimo ir pasitraukimo sąlygos.
Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas. Net sutikus dalyvauti, Jūs galėsite pasitraukti iš tyrimo bet kuriuo
metu. Jūsu sprendimas dalyvauti ar nedalyvauti, o taip pat ir pasitraukti iš tyrimo neapribos Jūsu įprastai
įstaigoje turimu teisiu ar gaunamu paslaugu.
Dalyvavimo tyrime rizika ir nauda.
Tyrėjai nenumato, kad dalyvavimas tyrime Jums galėtu sukelti didesnius išgyvenimus nei patiriami
kasdieniame gyvenime. Visgi jei taip nutiktu yra galimybė apie tai pasikalbėti su tyrėju.
Dalyvaudamas tyrime Jūs galite tikėtis šios naudos – Jūsu indėlis į šį tyrimą yra labai svarbus, kadangi
tyrimo rezultatai tyrėjams padės įgyti daugiau žiniu apie psichologinės gerovės pokytį gydymosi
Minesotos programoje metu. Šiomis žiniomis bus pasidalinta su Minesotos programoje dirbančiais
specialistais, kurie į jas galės atsižvelgi bei taip prisidės prie programos gerinimo kokybės. Be to, esant
pageidavimui, tyrimo dalyviams bus suteikta galimybė susipažinti su apibendrintais tyrimo rezultatais
Konfidencialumas.
Bet kokia informacija, kuri bus surinkta tyrimo metu ir kuri galėtu būti tiesiogiai susieta su Jumis išliks
konfidenciali, t.y. slapta, ir bus prieinama tik pačiam tyrėjui, mokslinio darbo vadovui ir recenzentui.
Tyrimo duomenys bus saugomi tyrėjo ir vėliau sunaikinti. Tyrimo metu surinkti duomenys bus
naudojami moksliniais tikslais ir viešinami tik apibendrinti.
Kontaktai:
69
Jei turite klausimu ar pageidaujate detalesnės informacijos apie tyrimą tiek tyrimo eigoje, tiek po jo
galite kreiptis į:
tyrimo vykdytoją Aivarą Šimku, tel. 863455169, el. paštas: [email protected]
tyrimo mokslinį vadovą doc. dr. Rytį Pakrosnį, tel. +370 37 327 824, el. paštas:
Sutikimas.
Aš __________________________________________________ susipažinau su dokumentu, supratau
jame
Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis
pateiktą informaciją ir SUTINKU dalyvauti tyrime, kurio metu gauti duomenys bus naudojami
moksliniais tikslais, laikantis konfidencialumo ir asmens duomenu apsaugos reikalavimu.
_______________________________________________ __________
Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis parašas
_______________ __________
data
Priedas nr. 2. Klausimynas (sutrumpinta)
Sveiki,
esu Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos magistrantūros studiju programos II
kurso studentas Aivaras Šimkus. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti psichologinės gerovės pokytį
gydymosi laikotarpiu Minesotos programoje. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir
pažymėti vieną Jums labiausiai tinkamą atsakymą. Ši apklausa vykdoma moksliniais tikslais ir
rezultatai bus apdorojami bei pateikiami tik apibendrinti. Visa informacija kurią pateiksite bus
konfidenciali, tad prašome į klausimus atsakyti nuoširdžiai ir atvirai.
Kadangi į šiuos klausimus reikės pakartotinai atsakyti ir gydymo pabaigoje, labai svarbu Jūsu
pirmosios ir antrosios anketu atsakymus susieti tarpusavyje. Dėl šios priežasties prašome
susikurti unikalu, jūsu tapatybę apsaugantį kodą, kurį reikės nurodyti ir antrosios apklausos metu.
Prašome įrašyti savo mamos pirmą vardo raidę, mamos mergautinės pavardės pirmą raidę, jos
gimimo mėnesį bei dieną (pvz., jei Jūsų mamos vardas Ona, mergautinė pavardė Mikulkytė, ji
gimusi rugpjūčio 21d., tai užrašytumėte taip – OM0821).
_______________________________
Jūsu lytis:
a) vyras
b) moteris
Nurodykite savo amžiu: ________m.
Jūsu išsilavinimas:
a) pagrindinis
70
b) vidurinis arba profesinis
c) aukštesnysis
d) aukštasis
Pasirinkite atsakymą, kuris geriausiai apibūdina Jūsu šeimyninę padėtį:
a) vienišas
b) turiu partnerę/partnerį
b) vedęs
Kaip seniai turite problemu dėl alkoholio vartojimo ? _________metus.
Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors esate praradęs darbą ?
a) taip
a) ne
Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra nutrūkę santykiai su artimaisiais?
a) taip
b) ne
Ar dėl alkoholio vartojimo kada nors yra pablogėjusi sveikata?
a) taip
b) ne
Įvertinkite, kiek jums tinka kiekvienas teiginys (apibraukite Jums tinkantį atsakymą nuo 1 – “visiškai nesutinku” iki 6 –
“visiškai sutinku”).
Teiginiai Visi
škai
nesu
tink
Nes
utin
ku
Gal
būt
nes
utin
ku
Galb
ūt
sutin
ku
Suti
nku
Visi
škai
sutin
ku
1. Aš nebijau išreikšti savo nuomonės, net jei ji
prieštarauja daugelio žmoniu nuomonei.
1 2 3 4 5 6
2. Apskritai, jaučiu, kad esu atsakingas (-a) už tai,
kaip gyvenu.
1 2 3 4 5 6
3. Aš nesidomiu veikla, kuri praplėstu mano akiratį. 1 2 3 4 5 6
4. Dauguma žmoniu apie mane galvoja kaip apie
mylintį ir švelnu žmogu.
1 2 3 4 5 6
5. Aš gyvenu šia diena ir negalvoju apie ateitį. 1 2 3 4 5 6
6. Kai pagalvoju apie savo gyvenimą, esu
patenkintas(-a) tuo, kaip viskas susiklostė.
1 2 3 4 5 6
7. Mano sprendimai paprastai nepriklauso nuo to, ką
kiti daro.
1 2 3 4 5 6
71
8. Kasdieniniai gyvenimo keliami reikalavimai
dažnai mane slegia.
1 2 3 4 5 6
9. Aš nenoriu ieškoti nauju elgsenos būdu – mano
gyvenimas yra geras toks, koks yra.
1 2 3 4 5 6
10. Man buvo sunku palaikyti artimus santykius su
kitais.
1 2 3 4 5 6
11. Aš linkęs(-usi) galvoti apie dabartį, nes ateitis
dažniausiai pateikia problemu.
1 2 3 4 5 6
12. Apskritai, esu patenkintas(-a) ir pasitikintis (-i)
savimi.
1 2 3 4 5 6
13. Aš linkęs(-usi) nerimauti dėl to, ką kiti žmonės
apie mane pagalvos.
1 2 3 4 5 6
14. Aš nevisai pritampu prie mane supančiu žmoniu
ir bendruomenės.
1 2 3 4 5 6
Šis klausimyno pavyzdys yra sutrumpintas.
Žemiau pateikiami teiginiai apie patirtį, kuri gali būti Jums būdinga, arba nebūdinga. Prašau pagalvoti,
kaip dažnai Jūs tai patiriate. Atsakinėdami stenkitės nepaisyti savo įsitikinimu, ar tokią patirtį Jums turėti
dera ar ne. Atsakykite į visus teiginius. Kai kuriuose teiginiuose naudojamas žodis „Dievas“. Jei žodis
“Dievas” Jums nepriimtinas, prašau pakeisti jį kitu žodžiu, kuris Jums reikštų dievybę, šventenybę
ar aukštesnę jėgą.
Daug
kartu
per
dieną
Kas-
dien
Dau-
gumą
dienu
Kai
kada
Retkar-
čiais
Niekada
arba
beveik
niekada
Aš jaučiu Dievo buvimą
Aš jaučiu ryšį su visa kuo, kas gyva
Garbindamas (-a) arba kitaip susijungdamas (-a) su Dievu, as
jaučiu džiaugsmą, kuris pakyli mane virš kasdieniu rūpesčiu
Aš semiuosi stiprybės iš savo religijos ar dvasingumo
Aš randu paguodą, nusiraminimą savo religijoje ar dvasingume
Aš jaučiu gilią vidinę ramybę arba harmoniją
Aš prašau Dievo pagalbos kasdieniuose užsiėmimuose
Aš jaučiuosi vedamas Dievo kasdieniuose užsiėmimuose
Šis klausimyno pavyzdys yra sutrumpintas.
72
Priedas nr. 3. Kintamųjų skirstinių normalumo vertinimas
Tikslas
gyvenime
Asmeninis
tobulėjimas
Aplinkos
valdymas
Teigiami
santykiai
su kitais
Autono
miškumas
Savęs
priėmimas
Dvasingumas
Asimetrijos
koeficientas
(angl.
Skewness)
0,88 0,70 0,008 0,45 0,24 0,88 0,21
Eksceso
koeficientas
(angl.
kurtosis)
0,61 -0,10 -0,99 -0,61 -0,06 1,30 -1,27
Shapiro-
Wilk
kriterijaus p
reikšmė
0,048 0,12 0,23 0,60 0,11 0,11 0,72
Priedas nr. 4. Tiriamųjų dvasingumo palyginimas pagal turimus/neturimus vaikus (n = 26)
Kintamasis Neturi vaiku Turi vaiku p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 50,50 9,76 65,12 16,09 -2,75 0,01
Priedas nr. 5. Vyrų ir moterų dvasingumo palyginimas (n = 26)
Kintamasis Vyrai Moterys t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 60,15 15,18 60,28 17,82 -0,01 0,98
73
Priedas nr. 6. Tiriamųjų amžiaus sąsajos su dvasingumu (n = 26)
Kintamasis Amžius
Pearson koreliacijos
koeficientas
p
Dvasingumas 0,050 0,809
Priedas nr. 7. Aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų dvasingumo palyginimas
(n = 26)
Kintamasis Ne aukštasis
išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 62,40 16,52 57,18 14,35 0,38 0,40
Priedas nr. 8. Dvasingumo ir šeimyninės padėties palyginimas (n = 26)
Kintamasis Nevedęs Vedęs t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 56,92 16,81 63,46 14,09 -1,07 0,29
Priedas nr.9. Tiriamųjų dvasingumo ir santykių su artimaisiais palyginimas (n = 26)
Kintamasis Yra nutrūkę Nėra nutrūkę t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 67,00 14,10 47,33 8,64 4,39 0,00
74
Priedas nr. 10. Tiriamųjų dvasingumo ir gydymosi Minesotos programoje anksčiau sąsajos
Kintamasis Yra gydęsi Nėra gydęsi t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 49,00 3,46 62,22 16,07 -3,44 0,002
Priedas nr. 11 Kitos su dvasingumu ir alkoholiovartojimo charakteristikomis susijusios
sąsajos.
Dvasingumo sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo trukme (n = 26)
Kintamasis Probleminio alkoholio
vartojimo trukmė
P
Pearson koreliacijos
koeficientas
Dvasingumas 0,000 0,999
Tiriamųjų dvasingumo ir prarasto ar neprarasto darbo palyginimas (n = 26)
Kintamasis Yra praradę Nėra praradę t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 65,90 14,70 56,00 15,29 1,65 0,11
Tiriamųjų dvasingumo ir sveikatos pablogėjimo palyginimas (n = 26)
Kintamasis Yra pablogėjusi Nėra pablogėjusi t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Dvasingumas 62,45 14,67 52,66 17,46 1,37 0,18
Tiriamųjų dvasingumo ir bandymo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui kartų sąsaja (n =
26)
Kintamasis Bandymas gydytis
priklausomybę nuo alkoholio
P
75
Pearson koreliacijos
koeficientas
Dvasingumas -0,074 0,719
.
Priedas nr. 12. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su dvasingumu
Dvasingumas p
Pearson koreliacijos
koeficientas
Tikslas gyvenime (pokytis) -0,193 0,344
Asmeninis tobulėjimas
(pokytis)
-0,301 0,135
Teigiami santykiai su kitais
(pokytis)
0,029 0,888
Autonomiškumas (pokytis) 0,033 0,874
Savęs priėmimas (pokytis) -0,079 0,700
Aplinkos valdymas (pokytis) 0,094 0,648
Priedas nr. 13. Psichologinės gerovės pokyčio ir lyties sąsaja
Psichologinė
gerovė
Vyras moteris t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
6,42 6,98 0,14 3,13 3,15 0,005
Asmeninis
tobulėjimas
5,26 6,69 3,57 6,26 0,56 0,581
Teigiami
santykiai su
kitais
1,26 3,54 -2,57 7,43 1,311 0,231
Autonomiškumas -1,31 4,177 -0,42 3,04 -0,511 0,614
Savęs priėmimas 2,89 5,79 -0,28 5,43 1,261 0,219
76
Aplinkos
valdymas
3,57 6,26 -1,87 6,71 1,80 0,23
Priedas nr. 14. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su išsilavinimu.
Psichologinė
gerovė
Ne aukštasis Aukštasis t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
4,73 7,41 4,72 6,08 0,002 0,998
Asmeninis
tobulėjimas
3,933 7,05 6,00 6,44 -0,767 0,451
Teigiami
santykiai su
kitais
-1,60 5,38 2,72 3,28 -2,356 0,027
Autonomiškumas -1,40 4,13 -0,63 3,61 -0,490 0,629
Savęs priėmimas 1,733 5,76 2,45 6,03 -0,309 0,760
Aplinkos
valdymas
3,26 7,64 0,54 5,14 1,02 0,317
Priedas nr. 15. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaj su šeimynine padėtimi.
Psichologinė
gerovė
Nevedęs Vedęs t p
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Vidurkis Standartinis
nuokrypis
Tikslas
gyvenime
4,00 6,13 5,46 7,49 -0,544 0,591
Asmeninis
tobulėjimas
3,61 7,67 6,00 5,70 -0,899 0,377
Teigiami
santykiai su
kitais
1,69 3,4 -1,23 6,04 1,52 0,124
77
Autonomiškumas 0,615 2,844 -2,76 4,10 2,443 0,022
Savęs priėmimas 3,38 6,71 0,692 5,23 1,2 0,24
Aplinkos
valdymas
2,84 4,01 1,38 8,76 0,547 0,592
Priedas nr. 16. Psichologinės gerovės pokyčio sąsaja su probleminio alkoholio vartojimo
trukme.
Probleminio alkoholio
vartojimo trukmė
p
Pearson koreliacijos
koeficientas
Tikslas gyvenime 0,667 0,000
Asmeninis tobulėjimas 0,274 0,176
Teigiami santykiai su kitais -0,157 0,44
Autonomiškumas -0,49 0,11
Savęs priėmimas 0,38 0,053
Aplinkos valdymas 0,47 0,015
Priedas nr. 17. Regresinė analizės lentelės.
ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 506.726 1 506.726 19.231 .000b
Residual 632.389 24 26.350
Total 1139.115 25 2 Regression 738.317 2 369.159 21.184 .000c
Residual 400.798 23 17.426
Total 1139.115 25
a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?
78
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized
Coefficients t Sig.
B Std. Error Beta 1 (Constant) -.844 1.622 -.521 .607
Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
.469 .107 .667 4.385 .000
2 (Constant) 7.570 2.658 2.848 .009
Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
.574 .092 .816 6.266 .000
Kiek turite vaikų ? -5.462 1.498 -.475 -3.646 .001 a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime
Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial
Correlation Collinearity Statistics Tolerance
1 Jūsų lytis -.250b -1.625 .118 -.321 .917 Nurodykite savo amžių -.070b -.381 .707 -.079 .720 Kiek turite vaikų ? -.475b -3.646 .001 -.605 .901 Dvasingumas1 -.193b -1.286 .211 -.259 1.000
2 Jūsų lytis -.161c -1.238 .229 -.255 .880 Nurodykite savo amžių .261c 1.601 .124 .323 .541 Dvasingumas1 -.039c -.293 .772 -.062 .877
a. Dependent Variable: SkTikslasGyvenime b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?
Model Summary Model R R Square Adjusted R
Square Std. Error of the
Estimate 1 .603a .364 .242 5.86272 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių
ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 412.237 4 103.059 2.998 .042b
Residual 721.801 21 34.371
Total 1134.038 25
a. Dependent Variable: SkAsmeninisTobulejimas b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių
79
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized
Coefficients t Sig.
B Std. Error Beta 1 (Constant) 2.594 5.607 .463 .648
Jūsų lytis .227 2.767 .015 .082 .935 Nurodykite savo amžių .319 .140 .542 2.287 .033 Kiek turite vaikų ? -7.149 2.456 -.623 -2.911 .008 Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
.131 .152 .187 .863 .398
a. Dependent Variable: SkAsmeninisTobulejimas
Model Summary Model R R Square Adjusted R
Square Std. Error of the
Estimate 1 .470a .221 .189 6.05153 2 .587b .345 .288 5.67017 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?
ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 249.750 1 249.750 6.820 .015b
Residual 878.903 24 36.621 Total 1128.654 25
2 Regression 389.184 2 194.592 6.052 .008c Residual 739.470 23 32.151 Total 1128.654 25
a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas b. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized
Coefficients t Sig.
B Std. Error Beta 1 (Constant) -1.799 1.912 -.941 .356
Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
.329 .126 .470 2.611 .015
2 (Constant) 4.730 3.611 1.310 .203
Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
.411 .124 .587 3.301 .003
Kiek turite vaikų ? -4.238 2.035 -.370 -2.083 .049 a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas
80
Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial
Correlation Collinearity Statistics Tolerance
1 Jūsų lytis -.252b -1.361 .187 -.273 .917 Nurodykite savo amžių -.066b -.305 .763 -.063 .720 Kiek turite vaikų ? -.370b -2.083 .049 -.398 .901 Dvasingumas1 .094b .514 .612 .107 1.000
2 Jūsų lytis -.185c -1.031 .314 -.215 .880 Nurodykite savo amžių .188c .811 .426 .170 .541 Dvasingumas1 .248c 1.405 .174 .287 .877
a. Dependent Variable: SkAplinkosValdymas b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ? c. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Kiek turite vaikų ?
Model Summary
Model R R Square Adjusted R Square
Std. Error of the Estimate
1 .470a .221 .026 4.96528 a. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių
ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 139.536 5 27.907 1.132 .376b
Residual 493.079 20 24.654 Total 632.615 25
a. Dependent Variable: SkTeigiamiSantykiaiSuKitais b. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių
Model Summary Model R R Square Adjusted R
Square Std. Error of the
Estimate 1 .490a .240 .208 3.44143 a. Predictors: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
Excluded Variablesa Model Beta In t Sig. Partial
Correlation Collinearity Statistics Tolerance
1 Jūsų lytis -.040b -.212 .834 -.044 .917 Nurodykite savo amžių -.090b -.420 .679 -.087 .720 Kiek turite vaikų ? -.092b -.484 .633 -.101 .901 Dvasingumas1 .033b .180 .859 .037 1.000
a. Dependent Variable: SkAutonomiskumas
81
b. Predictors in the Model: (Constant), Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?
Model Summary Model R R Square Adjusted R
Square Std. Error of the
Estimate 1 .669a .447 .309 4.79864 a. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių
ANOVAa Model Sum of Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 372.423 5 74.485 3.235 .027b
Residual 460.538 20 23.027
Total 832.962 25
a. Dependent Variable: SkSavesPriemimas b. Predictors: (Constant), Dvasingumas1, Kaip seniai turite probelmų dėl alkoholio vartojimo ?, Jūsų lytis, Kiek turite vaikų ?, Nurodykite savo amžių