bioekonomikos plėtra - zum.lrv.lt
Post on 27-Nov-2021
3 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Bioekonomikos plėtra Lietuvoje
Prof. dr. Vlada Vitunskienė(Aleksandro Stulginskio universitetas)
Diskusija
BIOEKONOMIKOS SĄSAJOS SU ŽEMĖS ŪKIU, ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE IR PERSPEKTYVOS
ŽŪM, 2017 m. kovo 1 d.
1
PRANEŠIMO TEMATIKA
Apie „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studijos“ rengimo projektą ir pagrindinius rezultatus
Bioekonomikos samprata ir aprėptis pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK2)
Lietuvos bioekonomikos plėtros apžvalga(fokusuojant į žemės ūkio produkcijos/biomasės gamybos tendencijas)
Dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros strategijos pagrindimo.
2
LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJOS PARENGIMO
Studija parengta pagal 2017 m. kovo 24 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 8-49, pasirašytos tarp Ūkio ministerijos ir ASU, techninės specifikacijos tikslą, uždavinius ir sąlygas.
Studijos tikslas – įvertinus Lietuvos bioekonomikos būklę ir potencialą bei atsižvelgus į ES valstybių narių ir Norvegijos gerąją praktiką, pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo priemonių šiame sektoriuje, identifikuoti bioekonomikos sritis, kuriose Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimas turi didžiausią potencialą, ir nustatyti dvišalio bendradarbiavimo skatinimo priemones.
Studiją rengė ASU tyrėjų grupė, taip pat buvo pasitelkti Lietuvos energetikos instituto, Norvegijos bioekonomikos tyrimų instituto ir Latvijos žemės ūkio universiteto tyrėjai.
4
PAGRINDINIAI STUDIJOS REZULTATAI (I)
pateiktos rekomendacijos dėl bioekonomikos apibrėžties ir sudėties;
išanalizuota Lietuvos bioekonomikos būklė ir pokyčiai nuo 2005 m.,
parengtos jos vystymosi projekcijos iki 2030 m.;
įvertintas aplinkos veiksnių palankumas ir poveikis bioekonomikos vystymuisi Lietuvoje;
identifikuoti didžiausią potencialą Lietuvoje turintys bioekonomikos sektoriai bei jų plėtros veiksniai;
įvertintas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bioekonomikoje potencialas;
5
PAGRINDINIAI STUDIJOS REZULTATAI (II)
įvertinta ES valstybių geroji patirtis ir parengtos rekomendacijos šia patirtimi pasinaudoti Lietuvoje;
parengtos rekomendacijos Lietuvos ir Norvegijos verslo bendradarbiavimui bioekonomikos srityje skatinti;
pagrįstas Lietuvos bioekonomikos strategijos tikslingumas;
numatytos Lietuvos bioekonomikos inovacijų skatinimo kryptys;
pateiktos rekomendacijos (priemonių planas) dėl Lietuvos bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo.
6
STUDIJOS ŠALTINIAI INTERNETE
Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija. Akademija, Kauno r., 2017.
http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20Bioekonomikos%20studija_LT.pdf
Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija: santrauka. Akademija, Kauno
r., 2017.http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20Bioekonomikos%20studija_LT(1).pdf
Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija: priedai. Akademija, Kauno r.,
2017.http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lietuvos%20bioekonomikos%20Studijos%20Priedai_LT.pdf
Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study. Akademija, Kauno r.,
2017.
https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian%20Bioeconomy%20Study_EN(1).pdf
Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study Summary. Akademija,
Kauno r., 2017.
http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian%20Bioeconomy%20Development%20Study%20Summary_EN.pdf
Lithuanian Bioeconomy Development Feasibility Study Annexes. Akademija,
Kauno r., 2017.
http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/Inovaciijos/bioekonomikos%20studija/Lithuanian_Bioeconomy_Study_Annexes_EN.pdf 7
Pagal ES, EBPO ir ES šalių dokumentuose pateiktas apibrėžtis, bioekonomika yra ekonomikos dalis, siejama su:
tvaria bioišteklių/ biomasės gamyba ir jų/jos perdirbimu į pri-dėtinės vertės produktus;
atsinaujinančiais sausumos ir vandens bioištekliais (augalais, gyvūnais, mikroorganizmais) ir vien iš jų arba iš dalies iš jų pagamintais gaminiais;
ekonominės veiklos rūšimis (arba ekonomikos sektoriais), susijusiomis su biologinių išteklių, tokių kaip augalai, gyvūnai, mikroorganizmai ir jų produktai, gamyba, apdorojimu ar per-dirbimu;
pažangių technologijų, tokių kaip biotechnologija, nanotechno-logija, informacinės ir komunikacinės technologijos, naudoji-mu greta tradicinių.
Pažangios technologijos vertinamos kaip pagrindinė šiuolaikinės bioekonomikos plėtros prielaida, o žiniomis grįsta bioekonomikagali būti esminė gyvybingos ir tvarios ekonominės sistemos dalis .9
BIOEKONOMIKOS APIBRĖŽTIS
Bioekonomika – ekonomikos dalis, kuri apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą, jų ir bioatliekųperdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus (maistas, pašarai, kiti bioproduktai) ir bioenergiją.
Biologiniais laikomi produktai, kurie gauti vien ar iš dalies iš biologinės kilmės medžiagų, neįskaitant geologinėse formacijose glūdinčių ar fosilizuotų medžiagų.
Bioekonomika remiasi mokslais, tokiais kaip gyvybės mokslai, molekulinė biologija, biofizika, biochemija, biotechnologija, nanotechnologija, inžinerija, informacinės ir ryšių technologijos, socialiniai ir kt.
Europos Komisijos komunikatas „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika
Europai“ (2012)
10
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ PRISKYRIMAS BIOEKONOMIKAI
Įvairiuose politiniuose dokumentuose, mokslinėse studijose, statistinėse apžvalgose analizuojama skirtinga bioekonomikos sudėtis pagal ekonominės veiklos rūšis (arba sektorius).
Ekonominės veiklos rūšių (arba sektorių) priskyrimas bioekonomikai gali būti grindžiamas įvairiais požiūriais, kurių praktinis pritaikymas gali priklausyti nuo siekiamų tikslų, kriterijų ar kitokių veiksnių.
Bioekonomikos aprėptis nėra baigtinė, ji keičiasi laikui bėgant, nes bioekonomikos veiklos vystosi.
11
BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ KLASIFIKACIJA
✓ Biomasės gamybos sektoriai – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
✓ Pilnutinai biogrįsti apdirbamosios gamybos sektoriai, kuriuose biomasė perdirbama į didesnės pridėtinės vertės produktus. Tai maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių, medienos ir jos gaminių, popieriaus ir jo gaminių gamyba.
✓ Dalinai biogrįsti apdirbamosios gamybos sektoriai, kuriuose biomasė naudojama kaip dalis žaliavos. Tai biogrįsta tekstilės, chemijos, vaistų ir farmacinių preparatų, guminių ir plastikinių gaminių, baldų ir kt. gamyba.
12
BIOENERGETIKOS APRĖPTIS
13
EVRK2
kodasEVRK2 veiklų visas pavadinimas
PGPK aba PRODCOM produktų
pavadinimas
A0220 Medienos ruoša Malkos, medžio anglys, pagamintos miške
C1610 Medienos pjaustymas ir obliavimas Medienos skiedros arba smulkiniai
C1629 Kitų medienos gaminių gamyba Briketai, granulės ir kitas biokuras iš medienos,
miško kirtimo atliekų ir šiaudų
C2014 Kitų pagrindinių organinių chemikalų
gamyba
Nedenatūruotas ir denatūruotas etilo alkoholis,
aglomeruotos arba neaglomeruotos medžio
anglys
C2059 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių
medžiagų gamyba
Biodegalai (dyzelino pakaitalas)
D3521 Dujų gamyba Dujos, gautos apdorojant šalutinius žemės ūkio
produktus ir atliekas
E3821 Atliekų tvarkymas ir šalinimas (siekiant
išgauti biodujas)
Nepavojingųjų atliekų šalinimo paslaugos,
siekiant išgauti biodujas
Biobased Industries Consortium (BIC) metinėje ataskaitoje išskirtos dvi bioenergetikos sritys – biodegalai (bioetanolis ir biodyzelinas) ir bioenergija (biodujos ir kieta biomasė) šilumai ir elektrai gaminti.
EVRK2 bioenergetika integruota į tokias ekonominės veiklos rūšis, kaip medienos ruoša, medienos ir cheminių medžiagų apdirbamoji gamyba, dujų gamyba ir atliekų tvarkymas.
BIOTECHNOLOGIJŲ SEKTORIUS
Pagal EBPO apibrėžimą, biotechnologija yra mokslo ir technologijų taikymas gyviems organizmams, taip pat jų dalims, produktams ir modeliams, siekiant pakeisti gyvąsias ar negyvąsias medžiagas žinioms gauti, prekėms gaminti ir paslaugoms teikti.
Pagrindinės biotechnologijų sektoriaus ekonominės veiklos rūšys:
✓ biotechnologijos MTEP, apimantys 1) biotechnologijos metodų ir biotechnologinių procesų ar produktų kūrimą ir 2) žinias, gautas atliekant MTEP. Išskirtos keturios biotechnologijos MTEP sritys, t. y. aplinkosaugos biotechnologija, pramoninė biotechnologija, medicininė biotechnologija, ir žemės ūkio biotechnologija;
✓ gamyba, tokia kaip 1) biotechnologijos metodų naudojimas biologiniams produktams gaminti ir 2) biotechnologinių procesų naudojimas gamyboje, įskaitant aplinkos apsaugos tikslus;
✓ medicinos ir veterinarijos paslaugos, naudojančios biotechnologijos metodus.
14
PAGRINDINĖS BIOTECHNOLOGIJŲ TAIKYMO ES EKONOMIKOJE SRITYS
✓ Sveikatos ir farmacijos srityse biotechnologijos paskatino pažangių vaistų, gydymo, diagnostikos ir vakcinų atradimą ir plėtrą.
✓ Žemės ūkyje, akvakultūroje ir veterinarijoje biotechnologijos pagerino pašarus, vakcinų gyvuliams gamybą ir patobulino ligų diagnozę, pagerino augalų selekciją ir sukūrė genetiškai modifikuotus organizmus.
✓ Pramoniniuose procesuose bei apdirbamojoje gamyboje biotechnologijos paskatino fermentų naudojimą ploviklių, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės gaminių, biomasės, biodegalų ir kitų biologinių medžiagų gamyboje, fermentacijos ir fermentinės biokatalizės panaudojimas vietoj tradicinės cheminės sintezės padidino pramoninių procesų efektyvumą, sumažino energijos ir vandens suvartojimą, dėl to sumažėjo nuodingosios atliekos. 15
BIOEKONOMIKOS APYVARTOS IR UŽIMTUMO PROPORCIJOS
Bioekonomikos apyvarta sudaro šeštadalį (11 562 mln. EUR – 2015 m.) visos nefinansinių įmonių apyvartos.
Bioekonomikojeužimta beveik 18 proc. (234,4 tūkst.) dirbančių asmenų. Beveik du trečdaliai jų buvo užimti maisto sektoriuje.
17
Maisto produktų,
gėrimų ir tabako
gamyba; 39,6%
Žemės ūkis;
23,0%Biogrįsta baldų
ir kita gamyba;
9,6%
Medienos ir jos
gaminių gamyba;
9,4%
Biogrįsta tekstilės,
drabužių ir odos
gaminių gamyba;
7,1%
Popieriaus ir jo
gaminių gamyba;
3,6%
Miškininkystė ir
medienos ruoša;
3,5%
Biogrįsta vaistų ir
farmacinių
preparatų gamyba;
1,9%
Biogrįsta chemijos
produktų gamyba;
1,7%
Žvejyba ir
akvakultūra;
0,6%
Apyvarta (2015 m.)
Žemės ūkis;
44,9%
Maisto produktų,
gėrimų ir tabako
gamyba; 18,4%
Biogrįsta baldų
ir kita gamyba;
9,5%
Medienos ir jos
gaminių gamyba;
9,2%
Biogrįsta tekstilės,
drabužių ir odos
gaminių gamyba; 9,0%
Miškininkystė ir
medienos ruoša;
5,8%
Popieriaus ir jo
gaminių gamyba;
2,0%
Žvejyba ir
akvakultūra; 0,8%
Biogrįsta chemijos
produktų gamyba;
0,3%
Biogrįsta vaistų
ir farmacinių
preparatų
gamyba; 0,1%
Darbuotojai (2015 m.)
BIOEKONOMIKOS APYVARTA ES ŠALYSE
2014 m. ES šalių bioekonomikos apyvarta sudarė apie 2,2 trilijono EUR, čia dirbo apie 18,6 milijono žmonių. Bioekonomika sudaro svarbią visos ES ekonomikos dalį (apie 9 proc.).
2004–2014 m. dirbančių asmenų ES bioekonomikos veikloje sumažėjo 2,2 milijonais (10,5 proc.), o bioekonomikos apyvarta išaugo 140 mlrd. EUR (7 proc.). Lietuvoje, atitinkamai, – 33,4 ir 75 proc. (2005–2015 m.)
18
9,59 8,8
6,9 6,7 6,5 6,2
5,1 5 4,84,4 4,1 3,8 3,7
3,3 3,3 3,2 3 3
2,8
2,7 2,5 2,5 2,4 2,31,8 1,8
0,7
337,1
406,8
293,1
11,3
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Air
ija
Su
om
ija
Dan
ija
Bel
gij
a
Ny
derl
andai
Šv
edij
a
Au
stri
ja
Pra
ncū
zija
Vo
kie
tija
Itali
ja
Est
ija
Isp
anij
a
Lie
tuv
a
Po
rtu
gali
ja
Jung
tin
ė K
aral
yst
ė
Latv
ija
Slo
vėn
ija
Lenk
ija
Liu
kse
mbu
rgas
Ček
ija
Kip
ras
Gra
ikij
a
Ven
gri
ja
Kro
ati
ja
Slo
vak
ija
Rum
un
ija
Bulg
ari
ja
Mal
ta
tūkst. EUR / dirbančiam asmeniui
mlrd. EUR
Parengta pagal European Commission. 2017. JRC Science for Policy Report: Bioeconomy Report 2016. EUR 28468 EN.
BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ AUGIMAS 2010–2015 m.
5%
19%
20%
35%
38%
60%
EU(28)
Austria
Poland
Belgium
Ireland
Lithuania (1)
Popieriaus ir jo gaminių gamyba
-4%
17%
33%
38%
43%
54%
EU(28)
Poland
Slovakia
Lithuania (3)
Bulgaria
Estonia
Medienos ir jos gaminių gamyba
10%
19%
20%
21%
26%
41%
EU(28)
Lithuania (5)
Belgium
Poland
Germany
Ireland
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba
-1%
-66%
-4%
53%
317%
3308%
EU(28)
Slovakia
Lithuania (16/3)
Ireland
Cyprus
Romania
Žvejyba ir akvakultūra
14%
26%
43%
62%
62%
89%
EU(28)
Lithuania (7)
United Kingdom
Estonia
Romania
Greece
Miškininkystė ir medienos ruoša
4%
20%
28%
36%
52%
88%
EU(28)
Czech Republic
Lithuania (4)
Ireland
Slovakia
Latvia
Žemės ūkis
Bendrosios pridėtinės vertės apimties pokytis (proc.)
IŠORINĖS APLINKOS VEIKSNIŲ REIKŠMINGUMAS BIOEKONOMIKOS VYSTYMUISI (BALAIS)
Verslo apklausa (n=102, kai p<α=0,1) atskleidė, kad bioekonomikosverslo išorinė aplinka vertinama kaip lėtai ir vidutiniškai kintanti.
Didesnės svarbos grėsmės dažniausiai akcentuojamos ekonominėje, socialinėje ir teisinėje aplinkose.
Daugiau galimybių įžvelgiama tik technologinėje aplinkoje ir paramos verslui bei tvariam išteklių naudojimui priemonėse.
20
0,2
0,2
0,1
0,0
0,1
0,0
1,9
2,3
2,7
3,1
2,7
2,7
2,9
3,2
3,2
3,5
0,5
0,4
0,2
0,1
5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 ,0 1,0 2,0 3,0 4,0 5,0
Neadekvati poreikiams darbo rinka
Kitų gamybos išteklių brangimas
Darbo jėgos brangimas
Mokesčių našta
Gyventojų senėjimo tendencijos
Gyventojų emigracija iš Lietuvos
ES, nacionalinė ir savivaldybių parama verslui
Parama inovacijoms
Inovacijų sklaida ir prieinamumas
Biotechnologijos mokslo būklė Lietuvoje
2017–2021 m.: Grėsmės Galimybės
VERSLO LŪKESČIAI PAREMTOS BIOEKONOMIKOS SEKTORIŲ AUGIMO PROJEKCIJOS IKI 2030 m.
21
9,1
16,8
23,7
6,1
8,5
7,3
27,3
32,4
27,8
13,7
13,1
10,5
0 20 40 60 80 100 120 140
Pardavimų apimtys vidaus rinkoje
Pardavimų apimtys užsienio rinkoje
Materialinės investicijos
Išlaidos MTEP
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje
Maisto sektorius: pokytis (± proc.)
2016–2030
2016–2025
2016–2020
30,8
19,2
-1,6
0,9
28,8
9,1
31,3
22,7
3,4
6,3
0,1
2,5
-20 0 20 40 60 80 100 120 140
Pardavimų apimtys vidaus rinkoje
Pardavimų apimtys užsienio rinkoje
Materialinės investicijos
Išlaidos MTEP
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje
Miškininkystė, medienos, popieriaus ir baldų gamyba: pokytis (± proc.)
2016–2030
2016–2025
2016–2020
47,0
14,0
45,0
31,7
30,0
30,0
129,0
10,0
90,0
43,8
23,8
26,0
0 20 40 60 80 100 120 140
Pardavimų apimtys vidaus rinkoje
Pardavimų apimtys užsienio rinkoje
Materialinės investicijos
Išlaidos MTEP
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje
Chemijos ir vaistų pramonė: pokytis (± proc.)
2016–2030
2016–2025
2016–2020
11,3
1,0
16,3
5,0
5,0
5,0
15,7
4,0
21,4
8,0
4,3
9,3
0 20 40 60 80 100 120 140
Pardavimų apimtys vidaus rinkoje
Pardavimų apimtys užsienio rinkoje
Materialinės investicijos
Išlaidos MTEP
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje
Bioatliekų sektorius: pokytis (± proc.)
2016–2030
2016–2025
2016–2020
8,0
9,6
13,5
4,0
7,5
5,8
22,9
26,1
33,5
10,0
13,0
6,9
0 20 40 60 80 100 120 140
Pardavimų apimtys vidaus rinkoje
Pardavimų apimtys užsienio rinkoje
Materialinės investicijos
Išlaidos MTEP
Darbuotojų skaičius įmonėje
Kvalifikuotų darbuotojų skaičius įmonėje
Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyba: pokytis (± proc.)
2016–2030
2016–2025
2016–2020
ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PANAUDOJIMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS STRUKTŪRA (proc.)
2005 2015
Ta
rpin
is v
art
oji
ma
s01 Žemės ūkyje 20,3 4,1
10-12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje 13,9 22,5
13-15 Tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyboje 0,4 0,1
20 Chemijos produktų gamyboje 0,3 4,2
46-47 Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje 0,2 0,9
Kitose veiklose 0,6 0,2
Iš viso tarpinis vartojimas 35,7 32,0
Namų ūkių vartojimas 47,5 30,4
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2,4 1,0
Atsargų pasikeitimai 0,9 -2,0
Eksportas 13,4 38,7
Iš viso (panaudota išteklių) 100 100
23
2015 m. žemės ūkio produkcijos (bazinėmis kainomis) vidaus gamyba sudarė 70,8 proc.,
importas – 29,2 proc., o 2005 m., atitinkamai – 87,3 ir 12,7 proc.
Grūdų sektoriaus rodikliai
24
4,6
19,4
33,4
-7,5
-9,8
-13,4
4,3
-2,9
9,7
-5,8
23,0
1,4
0,6
10,4
2,8
-0,5
Gamyba
Importas
Eksportas
Suvartota vidaus reikmėms
Suvartota pašarams*
Nuostoliai
Sunaudota pramonėje
Gyventojų vartojimo fondas
Vidutinis metinis pokytis (± proc.)
2011-2016
2004-2008
198 172 170 193 193 200 247 244348 344 302 339
441 408489
622522
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016
Grūdų gamyba / suvartojimas vidaus reimėms (proc.)
52,2%
28,7%
5,1%
10,9%
1,5%
53,6%
23,1%
37,3%
19,2%
4,0%
6,5%
1,6%
79,9%
15,7%
Suvartota vidausreikmėms/gamyba
Suvartota pašarams*/gamyba
Sunaudota pramonėje/gamyba
Gyventojų vartojimofondas/gamyba
Nuostoliai/gamyba
Eksportas/gamyba
Importas/suvartota vidausreikmėms
Santykiniai rodikliai
2016
2008
LIETUVA – EKOLOGINĖ SKOLININKĖ
Ekologinis deficitas – raudona
teritorija
Ekologinis rezervas – žalia
teritorija
Ekologinis deficitas/rezervas –
skirtumas tarp šalies biologinio
pajėgumo ir ekologinio pėdsako.
Ekologinis deficitas atsiranda, kai
ekologinis pėdsakas viršija biologinį
pajėgumą, o ekologinis rezervas –
atvirkščiai.
Ekologinis pėdsakas – tai
biologiškai produktyvus žemės ir
vandens paviršiaus plotas,
reikalingas išgauti visus išteklius,
kuriuos sunaudoja gyventojai, ir
absorbuoti dėl jų veiklos
susidarančias atliekas.
Biologinis pajėgumas – tai
ekosistemų pajėgumas atsinaujinti,
t. y. atkurti biologinius išteklius,
kuriuos sunaudoja žmonės, ir
absorbuoti dėl jų veiklos
susidariusiaus atliekas. 25
2013
1961
ŠESD IŠMETIMŲ INTENSYVUMAS ŽEMĖS ŪKYJELietuvos žemės ūkyje ŠESD išmetimo intensyvumas gerokai didesnis už ES-28 vidurkį. Pagal 2015 m. duomenis Lietuva 9-oji tarp ES šalių.
26
2,8 2,7 2,7 2,7 2,6 2,8 2,8 2,7 2,63,0
2,7 2,5 2,5 2,4 2,5 2,5
6,7 6,9 6,6 6,7 6,6
5,5 5,4 5,34,8
7,8
6,3
4,8
3,74,1 4,4 4,2
234
258243 249
260
197 193 201184
261
239
191
150
175 178165
0
50
100
150
200
250
300
0,0
1,0
2,0
3,0
4,0
5,0
6,0
7,0
8,0
9,0
10,0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
Žemės ūkio ŠESD emisija, tenkanti BPV (CO2 ekv. kg /EUR )
ES(28) Lietuva Indeksas, kai EU(28)=100
Ūkių perėjimas prie technologijų, su mažais ŠESD išmetamais ar išlai-kančių sukauptą anglies dioksidą, yra tiek pat svarbus ir neatidėliotinas, kaip ir ūkių atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimas.
BIOEKONOMIKA – SPARČIAI AUGANTIS SEKTORIUS
Bioekonomika yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. Iki 2030 m. prognozuojamas ne mažiau kaip 7 proc. metinis bioproduktų rinkos augimas.
Perėjimas prie bioekonomikos turi didelį ekonomikos augimo, kaimo vystymosi, priklausomybės nuo iškastinių išteklių mažėjimo ir ŠESD išmetimų mažinimo poten-cialą.
Taip pat – didelį potencialą palaikyti ir skatinti ekonomi-kos augimą ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse bei pramoninėse zonose, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pagerinti pirminės gamybos ir perdir-bimo sektorių tvarumą ekonominiu ir aplinkos požiūriu.
V. Vitunskienė. Kaunas, 2017 11
2728
Bioekonomikoje iššūkiai auga beveik taip greitai, kaip ir visuomenės supratimas apie galimą jos naudą
✓ Auga biomasės paklausa, didėja biomasės ir bioatliekų daugkartinio panaudojimo poreikis, didėja biomasės panaudojimas didesnės vertės produktams gaminti ir stiprėja konkurencija dėl bioišteklių.
✓ Dėl intensyvesnio biologinių išteklių naudojimo padidėja konfliktas su svarbiomis ekosistemų funkcijomis, biologine įvairove, ekono-miniais skirtumais ir aprūpinimu maistu.
✓ Biogrįstos gamybos kaštų konkurencingumas išlieka nepakankamas iškastiniais šaltiniais grįstos gamybos kaštų atžvilgiu.
✓ Investicijų į mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą ir diegimą, taip pat investicijų į naujas technologijas didelis poreikis, o inovacijos yra itin rizikinga sritis, todėl ne visi verslininkai linkę rizikuoti.
✓ Naujo produkto įvedimo į rinką rizika labai didelė – net 75 proc. naujų produktų rinkoje patiria nesėkmę, o produkto įvedimo į rinką procesas yra brangus.
✓ Biotechnologijos produktų komercinimo procesas ilgas dėl regulia-vimo suvaržymų, menko vartotojų informuotumo apie produktus, kurių privalumas ir funkcijos nėra pakankamai aiškios;
✓ ir t. t., ir t. t. 29
LIETUVOS BIOEKONOMIKOS STRATEGIJOS TIKSLINGUMAS GRINDŽIAMAS
REMIANTIS:
✓ Lietuvos bioekonomikos reguliavimo skirtingomis sektorinė-mis politikomis patirtimi bei didėjančiu nuoseklios tarpsek-toriniu papildomumu ir sąveika grindžiamos politikos bio-ekonomikos srityje poreikiu;
✓ ES ir pažangių Europos šalių patirtimi, sprendžiant bioekono-mikos strateginio vystymo klausimus;
✓ Baltijos jūros regiono šalių bioekonomikos strateginio vystymo patirtimi;
✓ verslo, valdžios ir mokslo institucijų atstovų pareikšta nuomone, kad bioekonomikos strategija yra svarbi Lietuvai.
30
BIOEKONOMIKOS STRATEGIJOS POREIKIO LIETUVAI VERTINIMAS
Verslo subjektų (N = 102), verslo asociacijų (N = 14), valdžios institucijų (N = 8) ir mokslo institucijų (N = 11) atstovų apklausos duomenys
31
3,9
3,7
3,6
3,7
4,1
4,8
4,8
Verslo subjektai (100% bio apdirbamosios gamybos)
Verslo subjektai (<100% bio apdirbamosios gamybos)
Verslo subjektai (bioomasės gamybos)
Verslo subjektai (vidutiniškai)
Valdžios institucijos
Verslo asocijacijos
Mokslo institucijos
1 balas – labai mažai svarbu, 5 balai – labai svarbu
BIOTECHNOLOGIJOS METODŲ IR PROCESŲ APRAŠAS
33
DNR / RNR: genomika, farmakogenomika, genų žymenys, genų inžinerija, DNR / RNR
sekos nustatymas / sintezė / amplifikacija, genų raiškos analizė ir priešprasmių DNR /
RNR technologijos taikymas.
Baltymai ir kitų molekulių: baltymų ir peptidų (įskaitant didelės molekulės masės
hormonų); didelės molekulinės masės chemoterapinių junginių tikslinės pernašos
metodų gerinimas; proteomika, baltymų išskyrimas ir gryninimas, signalų perdavimo
sistemų tyrimas, ląstelės receptorių nustatymas.
Ląstelių ir audinių kultūra ir inžinerija: ląstelių / audinių kultūros, audinių
inžinerija (įskaitant audinių karkasus ir biomedicininę inžineriją), ląstelių suliejimas,
vakcinos / imuniteto stimuliatoriai, manipuliavimas embrionais.
Biotechnologiniai procesai: fermentavimas naudojant bioreaktorius, biologinis
apdorojimas, biologinis druskų išplovimas, biologiniai pulpos gamybos metodai,
biologinis balinimas, biologinis sieros pašalinimas, biologinis atstatymas, biofiltravimas
ir fitoatstatymas.
Genų ir RNR vektoriai: genų terapija, virusiniai vektoriai.
Bioinformatika: genomų, baltymų sekų duomenų bazių kūrimas; sudėtingų biologinių
procesų modeliavimas ir sistemų biologija.
Nanobiotechnologijos: nano/mikrogamybos įrankių ir procesų panaudojimas, kuriant
prietaisus, skirtus biologinių sistemų tyrimui, tikslinei vaistų pernašai, diagnostikai ir kt.
Šaltinis: A framework for biotechnology statistics. OECD, 2005
ES VALSTYBIŲ GEROJI PATIRTIS
ES valstybių geroji patirtis plėtojant bioekonomiką išanalizuota ir apibendrinta nacionalinių strategijų, valdymo bioekonomikosklasterių ir mokslinių tyrimų bei sukurtų bioproduktųkomercializavimo gerosios patirties pavyzdžių lygmenimis.
Analizė atskleidė šias bioekonomikos plėtros tendencijas:
1) bioekonomikos sektorių integravimas;
2) atliekų, kaip biomasės, panaudojimas;
3) biomasės panaudojimas didelės pridėtinės vertės produktams gaminti;
4) vienos biomasės pakeitimas kita;
5) alternatyvių biomasės formų paieška;
6) žiedinės ekonomikos vystymas.
Šios tendencijos lemia ir Lietuvos bioekonomikos vystymosi trajektorijas. Gerosios patirties pritaikymo Lietuvoje galimybės įvertinos atsižvelgiant į Lietuvos bioekonomikos sektorių būklę.
35
NORVEGIJOS GEROSIOS PATIRTIES PRITAIKYMAS LIETUVOJE
Verslo srityje:
✓ priedų iš naftos pakeitimas biologiniais priedais iš medžio celiuliozės chemijos pramonėje;
✓ medienos ir žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų perdirbimas į didesnės pridėtinės vertės chemines biožaliavas;
✓ žvejybos ir akvakultūros atliekų perdirbimas į maistą ir pašarus;
✓ bioatliekų tvarkymas ir perdirbimas į naujus produktus, biodujų gamyba iš atliekų.
Aplinkosaugos tikslų siekiančio verslo ir vietinės savivaldos bendradrabiavimo srityje:
✓ vietinės biomasės energijos grandinės vystymas partnerystės, pagrindu;
✓ vietinėse nuotekų valyklose pagamintų biodujų panaudojimas miesto transportui, vietinei valdžiai subsidijuojant biodujų kainų skirtumą;
✓ statybos sprendimai, siekiant didinti medienos ir kitų biomedžiagų naudojimą viešųjų pastatų statybose, bendradarbiaujant su vietos valdžia. 36
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO
Priemonių plane numatyti bioekonomikos plėtros ir inovacijų skatinimo tikslai, uždaviniai ir priemonės.
1-asis tikslas – siekti darnaus ir strategiškai orientuoto bioekonomikos vystymosi
1.1. Užtikrinti visų suinteresuotų šalių tarpinstitucinę sąveiką sprendžiant bioekonomikos strateginio vystymo problemas (3 priemonės).
1.2. Užtikrinti strategiškai orientuotą bioekonomikos vystymąsi (3 priemonės).
1.3. Informuoti ir šviesti Lietuvos verslo sektorių ir visuomenę bioekonomikos klausimais (6 priemonės).
37
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS BIOEKONOMIKOS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMO
2-asis tikslas – padidinti biomasės gamybos, perdirbimo ir bioatliekų panaudojimo efektyvumą ir tvarumą
2.1. Didinti paklausios biomasės gamybos apimtis panaudojant laisvus šiai gamybai tinkamus išteklius (2 priemonės).
2.2. Didinti bioenergijos gamybą ir naudojimą (4 priemonės).
2.3. Didinti biomasės logistikos efektyvumą (2 priemonės).
2.4. Plėtoti MTEP naujoms inovacijoms kurti (4 priemonės).
2.5. Intensyvinti inovatyvių technologijų (ypač biotechnologijos metodų ir procesų) bei bioproduktų prototipų kūrimą ir diegimą (6 priemonės).
2.6. Daugiau biomasės naudoti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybai, efektyviau tvarkyti bioatliekas (4 priemonės). 38
top related