ecdl programa 4ver

Post on 11-Jul-2015

465 Views

Category:

Documents

0 Downloads

Preview:

Click to see full reader

TRANSCRIPT

LIETUVOS KOMPIUTERININ�����JUNGA INFORMACI�������HNOLOGI�����TITUTAS

ECDL programa 4.0 versija

Vilnius, 2003

Visos teisės rezervuotos.

Nė viena šio leidinio dalis negali būti jokia forma reprodukuojama be

ECDL fondo leidimo. Prašymai reprodukuoti šią medžiagą turi būti siun-

čiami Informacinių technologijų institutui (S. Dakanto g. 25, Lt-3000 Kau-

nas; el. paštas: iti@ssoft.lt).

© The European Computer Driving Licence Foundation Ltd, 2002

I. Pagrindi������formacijos technologijos ��vokos

Pateikiama ECDL pirmojo modulio programa, kuria pa���tas pagrindi������forma-cijos technologi����vo�����orinis testas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojama����no����������darytas asmeninis kompiuteris (jo aparati���������grami����������������pras����agrindines informaci-jos technologi����vokas: duome��� ��ky�����grindi��je ir išori��je atminti��je, informaci���� ���� �� ��naudoji��!���stuojamasis turi suprasti, kaip kompiuteri���programos naudojamos kasdieniame gyvenime, ko���� �������meniniai kompiute-riai gali tu��������gaus sveikatai, išmanyti darbo aplinkos faktorius. Testuojamasis taip pat tu�����noti svarbiausius informacijos saugos dalykus ir teisinius kompiute-�������dojimo aspektus.

1.1. BENDRO�������VOKOS

1.1.1. Aparati��������grami������ga. Informacijos technologija 1.1.1.1. Suprasti pagrindines techni��� ����gos, programi��� ����gos ir infor-

macijos technologi����vokas.

1.1.2. Kompiute������pai 1.1.2.1. Suvokti skirtumus tarp kompiute����– di����jo (angl. mainframe), tin-

klo kompiuterio, asmeninio kompiuterio, nešiojamojo kompiuterio, asmeni-nio skaitmeninio pagalbiklio (angl. personal digital assistant – PDA) – pa-gal atminti����� ����������������������pinius vartotojus.

1.1.3. Pagrindi�����meninio kompiuterio dalys 1.1.3.1. "���ti pagrindines asmeninio kompiuterio dalis: centri��� ���ceso�����

stan����� ������ ����ti���� � �ties ir išves���� ����sus, atminti��� ��pus. Su-prasti išori��������gi�����vo��!

1.1.4. Kompiuterio našumas 1.1.4.1. "�noti, kokie veiksniai lemia kompiuterio našu��#����cesoriaus sparta,

pagrindi�����minti����� pa, vykdo������gra���������!

1.2. APARATI ����ANGA

1.2.1. Centrinis procesorius 1.2.1.1. Suvok�������$��trinis procesorius atlieka: skai���vimus, logi��� � dy����

spar�������pi��������minti��!�"�noti, kad centrinio procesoriaus spar�����ro-������nis megahercais (MHz) arba gigahercais (GHz).

1.2.2. Atminti�� 1.2.2.1. Suprasti, kuo skiriasi kompiuterio atminti�����pai: laisvosios kreipties

atminti���%��� !�RAM), pastovioji atminti���%��� !�ROM). 1.2.2.2. "���ti, kaip išreiškiama kompiuterio atminti����� pa (bitai, baitai, KB,

MB, GB, TB). Susieti šiuos vienetus su rašme�����& ��%���kme�������talo���(aplan������imama vieta.

�������������������sai 1.2.3.1. "�noti pagrindi��������sus, skirtus duome����� ���������piute��#��� ���

klavia��������tuli��� � dik ��%��� !�trackball), skaitytu ��%��� !�scanner), lie-�������������liu���%��� !�touchpad), šviesos plunks���� ��rasvir��������me-ni�����me�������rofo��!

1.2.4. Išves��������sai 1.2.4.1. "�noti pagrindinius išves��������sus, skirtus kompiuterio darbo rezultatams

pateikti: vaizduok ��%��� !�display, monitor), ekra���%��� !�screen���� �����������spausdintuvus, brai�&tu ������siakal���!�"�no������������������������sai naudoja-mi.

�����������ties ir išves��������sai 1.2.5.1. Suprasti, kad kai ku�����������&������� �ties, ir išves��������sai, pavyz-

���������tiklinis ekranas.

1.2.6. Išori�����minti�������menos 1.2.6.1. Palyginti pagrindinius laikme��� ��pus pagal spar���������� ��� �� ��#���-

ke ��� �� ������iske �� %��� !�zip disk), duome�����se�������pakti���� ���te ��(angl. CD-ROM), vidi��������ori���������������!

1.2.6.2. Suprasti, kokiu tiks �����klinamas diskas.

1.3. PROGRAMI ���RANGA

1.3.1. Programi�������gos tipai. 1.3.1.1. "�noti operaci���� �te��� ��� ���ko����� ���gra��� �vo��� �����mes ir su-

prasti, kuo jos skiriasi. Suvokti progra�����������mai���% ��si������rymo prie-��tis.

1.3.2. Operaci�������temos 1.3.2.1. Suprasti pagrindines operaci����temos funkcijas. Išvardin����������-

siai naudojamas operacines sistemas.

1.3.3. Taikomoji programi������ga 1.3.3.1. Išvardyti, ko���� &��� ���niau naudojamos taikomosios programos:

teksto apdorojimo programos (rašyk ������������ ������me�����'��� � -dymo progra������niatinklio naršyk ��� ��dybos, apskaitos, pateik�������-gra��������!����no���������kymo sritis.

1.3.4. Grafi�����toto����saja 1.3.4.1. Suprasti grafi��� ��toto����sajos (angl. GUI���vo��!

1.3.5. Siste�����rimas 1.3.5.1. Suprasti, kaip kuriamos kompiuteri��� �te��!� "�noti anali'��� ���-

jektavimo, programavimo ir tikrinimo proce��� ���niausiai naudojamus kuriant programi���������!

1.4. INFORMACINIAI TINKLAI

1.4.1. Vietiniai ir visuotiniai tinklai 1.4.1.1. "�noti vieti�������� ��%��� !�LAN) ir visuoti�������� ��%��� !�WAN) api-

�����mus. Supras����vokas klientas ir serveris. 1.4.1.2. Pateikti grupinio darbo tinkle privalumus: spausdintu ��� ���ko�����

progra�����& ��%���kme������skirs���%��� ���!�(�ring) tinkle.

1.4.2. Vidinis tinklynas 1.4.2.1. Suprasti vidinio tinklyno (angl. intranet�� �vo��� ��� �vokti skirtu���

tarp interneto ir vidinio tinklyno.

1.4.3. Internetas 1.4.3.1. Suvokti, kas yra interne����������ti pagrindines jo taikymo sritis. 1.4.3.2. Suprasti pasauli���������tinklio (angl. Word Wide Web, WWW���vo���

ir suvok�����niatinklio skirtu���������terneto.

1.4.4. Telefono tinklas dirbant kompiuteriu 1.4.4.1. Suvokti, kaip telefono tinklas naudojamas dirbant kompiuteriu. Suprasti

viešojo telefono tinklo (angl. PSTN), skaitmeninio visumi���� ��slau��� ���klo (angl. ISDN), asimetri�������meni������nenti��� �nijos (angl. ADSL���vo-kas.

1.4.4.2. Supras����vokas: analoginis, skaitmeninis, modemas, perdavimo sparta (matuojama bitais per sekun���– bps).

1.5. INFORMACI �S TECHNOLOGIJOS KASDIENINIAME GYVENIME

1.5.1. Kompiuterija darbe 1.5.1.1. "�noti ir api��dinti situacijas, kur kompiuteris gali ge������������gus

atlikti �����tis, ir kur ne. 1.5.1.2. "�noti populiariau��� ���piuteri���� ���gra��� ���kymo versle pavyz����#�

verslo administravimo, oro lini��� ����� ��zervavimo, draudimo aptarnavimo (angl. insurance claims processing), interneto bankininkys����temos.

1.5.1.3. "�noti populiariau��� ���piuteri���� ���gra��� ���kymo vyriausy���darbe pavyz����#� ��šuosius registrus (surašy��� ���me��� %��� !� census), transporto priemo���� ��gistracijos), mui��� �rašus (angl. revenue collec-tion), elektroni����� savi��!

1.5.1.4. "�noti populiariau��� ���piuteri���� ���gra��� ���kymo sveikatos ap-saugoje pavyz����#� ��cien��� ��skaitos, ligoni��� � dymo sistemas, diag-nostikos priemones ir instrumentus, specialis�����dicini���������!

1.5.1.5. "�noti populiariau������piuteri�������gra������kymo švietime pavyz-����#���dijuojan��������gistravimo ir tvarkaraš�����darymo siste�������-piuterizuo�����ky��� %��� !�computer-based-training, CBT), nuotoli�����-ky������������bus naudojantis internetu.

1.5.1.6. Suprasti nuotolinio dar��� �vo��!� ��vardyti nuotolinio darbo privalu-mus: momenti��� ��ba ma��� �sisiekimo truk���� ���giau galimy���� �si-kaup��� ��duoties vykdymui, darbo grafiko lankstumas, ma��ni reikalavi-mai bendro �����bo vie��� � �tui. Pateikti nuotolinio dar��� ���kumus: be-tarpiško bendravimo stoka, menkas komandinio darbo pritaikymas.

1.5.2. Elektroninis pasaulis 1.5.2.1. Suprasti elektroninio paš����vo��������noti svarbiausias jo taikymo sritis. 1.5.2.2. Suprasti elektroni������ky����vo��!���vokti pre���������slau������kimo

internetu es���� ����tant asmens duome��� ��teiki��� ������ ��liekant sando����mo��ji�����dus, pagrindines vartotojo tei��������ti netinkamas prekes.

1.5.2.3. Pateikti elektroni������kybos privalu��#���slaugos išti����������slaugos kiekvie�����������tisus metus, galimy�����������ti dide �����duk������timen��!�Pateikti pre���������slau������kimo interne������kumus: pasirinkimas tariamoje parduotu �������������giškojo ryšio, rizi����� ���patiki�����siskaity�������!

1.6. SVEIKATA IR SAUGI APLINKA

1.6.1. Tinkama darbo aplinka (ergonomika) 1.6.1.1. Suprasti, kokios priemo�����li pa��ti sukurti tinka������bo aplin��#�

tinkama vaizduok ����� �via����� ��� ��guliuoja��������������tis, pe ����li-�� ������dojimas, tinkamas apšvieti��� ��� �dini�������nos pertrau�� ��dirbant kompiuteriu.

1.6.2. Padariniai sveikatai 1.6.2.1. Išvardy��� ���niausiai pasitaikan���� ��katos problemas, kurios gali

��ti susi��� �����piuterio naudojimu: rie�����kenkimai nuo ilgai trunkan-���� ���to rinki���� ����� ����pa, ku���� �kelia ekrano blizgesiai, nugaros proble����� �� �������senos ar laikysenos.

1.6.3. Atsargumo priemo��� 1.6.3.1. Išvardyti saugos priemones naudojantis kompiute���#���tikrinti, kad kabe-

��������������ti saugiai, kad ne����� ��šytas leistinas elektros liz�����lingumas.

1.6.4. Aplinkosauga 1.6.4.1. Suprasti, kad spaudi���� ���rinis perdirbimas, spausdintu ���������se-

�������rinis panaudojimas, vaizduoklio, vartojan�������������lios kompiu-terio neaktyvumo metu, naudojimas gali pa��ti saugoti aplin��!

1.6.4.2. Suvokti, kad elektroni������kumen������dojimas gali pa��ti suma���ti spaudi������rei��!

1.7. SAUGA

1.7.1. Informacijos saugumas 1.7.1.1. Suprasti informacijos saugu����vo��� �����������������ganizacija gauna

akty ���� ���dama saugos problemas: nustatydama konfidencialiems duome-nims informacijos saugojimo tvar��������dama pranešimo apie saugos pa���di-mus proce��ras, supa���dindama persona ���������sakomy��������formacijos sau��!

1.7.1.2. "�noti su kompiuteriu susiju������fidencialumo proble�������di�����-dus – tinkamos slapta��������temos naudoji��������!���prasti vartoto�������ti-fikuojan���� ��do reikš��� ��� ��noti skirtu��� ����� ��totojo vardo ir slapta��-����!���prasti prieigos tei���%��� !�access rights���vo��������noti jos svar��!

1.7.1.3. "�noti duome��� ���� ���gra��� ��sargi���� ��pi��� ��rymo kei���mose laikmenose tikslingu�������������!

1.7.1.4. Suprasti galimus nuosto ����� ���šiojamojo kompiuterio, asmeninio skaitme-ninio pagalbiklio (angl. PDA), mobiliojo telefono vagys��#� ���tnau����vimas konfidencialia informacija, by ��%���kme�������radimas, kitur ne��rašy��� ������adre��������������me������radimas, galimas piktnau����vimas telefono nume-riais.

1.7.2. Kompiute������rusai 1.7.2.1. Suprasti viru���vo�������doja������piuterijoje, ir suvokti, kad yra

� ��������piute���� �ru��%�������������jiš������gra���������!�"�noti, kada ir kaip virusai gali patek��������piuteri����te��!

1.7.2.2. "���ti apie antivirusines priemo��� ��� ��� ��ryti, kai viru�� ��kre����kompiute��!���prasti antivirusi������grami�������gos ribotu��!�"�no�������reiškia „dezinfekuoti“ bylas (rinkmenas).

1.7.2.3. Suvokti, kad parsisiun������ �&las ar atveriant elektroni���� ������ ����dus reikia naudotis budin���� ��tivirusine programa, de����� ��atverti neaiš����� ��-lauk���� ��troninio pašto laiš������atverti to���� ����������duose esan�����& �!

1.8. AUTO������S����������TYMAI

1.8.1. Auto���������� 1.8.1.1. Suprasti auto���� ������� ���ko��� ���grami���� ����gai bei kompiuteri-

�����&loms (grafi����� ���to, garso, vaizdo ir kt.) es��!���vokti infor-macijos, parsisiun���mos internetu, auto�����������pektus.

1.8.1.2. Suprasti auto�����������pektus naudojant ir platinant me����������go-���������mose laikmenose: kompakti��se plokšte �se, talpiuosiuose diske-liuose, diskuose, diskeliuose.

1.8.1.3. "�noti, kaip patikrinti programi�������gos gaminio identifikavimo nu-me���%��� !�Product ID). Suprasti vie�����% ��kinai nemoka���– angl. share-ware), nemoka���%��� !�freeware) progra���� ��totojo licenci����vokas.

1.8.2. Duome����sau������tymai 1.8.2.1. "�noti savo šalies duome�����saugos teisinius aktus. Suprasti duome���

apsau��� ���ty��� �����������me��� ��jektams ir duome��� �vininkams. Api��dinti asmens duome������dojimo atvejus.

II. Naudojimasis kompiuteriu ir by���tvarkymas

Pateikiama ECDL antrojo modulio programa, kuri yra naudojimosi kompiuteriu ir darbo su bylomis praktinio testo pagrindas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojamasis parody�����nias ir ge��ji������do-tis pagrindi��mis asmeninio kompiuterio ir jo operaci����temos funkcijomis. Te-stuojamasis turi suge��ti pakeisti pagrindines nuostatas, naudotis elektroni������nynu ir tvarky�������gusias taiko��sias programas. Ji ar jis turi suge��ti operatyviai tvarky-tis darbalaukyje, naudodamasis piktogramomis ir langais. Testuojamasis turi mo��ti tvarkyti bylas (rinkmenas) ir katalogus (aplankus), suge��ti kopijuoti, perkelti ir ša-linti bylas ir katalogus, supakuoti ir išpakuoti bylas. Testuojamasis taip pat turi išma-nyti apie kompiute���� �rusus ir mo��ti naudotis viru����ieškos programomis. Te-stuojamasis turi parodyti suge������dotis papras����siomis teks������gimo priemo-��mis ir spausdinimo valdymo galimy��mis, kurias suteikia operaci����tema.

2.1. DARBO APLINKA

2.1.1. Pirmieji darbo kompiute���������niai )!*!*!*!�����ti kompiute��! 2.1.1.2. Teisingai išjungti kompiute������dojant specia ������ce����! 2.1.1.3. Iš nau�������uti kompiute������dojant specia ������ce����! 2.1.1.4. Nutrauk�������gu������ko��������gra��!

2.1.2. Pagrindi�����formacija ir veiksmai 2.1.2.1. Per�����ti pagrindi�����formaci�����������piuteri����te��#����raci���

siste��������� ��si������grindi�����minti���%+,-���� ��! 2.1.2.2. Pakeisti kompiute�����rangos duomenis: da������ ����1, disko savybes,

vaizduoklio parinktis (spal �����statas, ekrano skiria�������������ra�����-sklandos parinktis).

2.1.2.3. Nustatyti ir pakeisti kal���� �via��rai. 2.1.2.4. Su���klinti kei���mas laikmenas: papras�������� �����%.������ke �! )!*!)!/!�����ti taiko��������gra��������šalinti iš siste������eg����! 2.1.2.6. Pasinaudoti ekrano vaizdo kopijavimo galimybe ir kopi������ �������kumen-

��! 2.1.2.7. Pasinaudoti sistemos elektroni�������&nu (angl. Help).

2.1.3. Teksto rengimas 2.1.3.1. Paleisti teks��� ���gyk �� %�ašyk ��!�,�verti by �� %���kme����� �kurti nau���

by �!

1 Kandidatai turi atkreip��� ��me�� �� ����� ���� ���piuterio datos ir laiko pakeitimas gali tu����� ������ ��kompiute�������� ���jung����te�����chronizavimui.

)!*!0!)!���šyti by �������kia�����ko ar diskelio vie��! )!*!0!0!�1� ��ti teks������gyk ��%���&� ��!

2.2. DARBALAUKIS

2.2.1. Piktogra������kymas 2.2.1.1. Atpa���ti ben���sias darbalaukio piktogramas, vaizduojan���� �&las,

katalogus (aplankus), taiko��sias programas, spausdintuvus, šiukšli��! 2.2.1.2. Pasirinkti ir perkelti piktogramas darbalaukyje. 2.2.1.3. Atverti by ��� ��lan��� %��talo����� ��leisti taiko����� ���gra���� ���do-

jant darbalaukyje esan�������togra��! 2.2.1.4. Sukurti šaukinio piktogra������balaukyje ir alternatyvius darbalaukio meniu.

2.2.2. Lan������kymas 2.2.2.1. Skirt�� � ��rias lango dalis: antraš��� ������� ��niu juos���� ����mo����

juos������senos juos���� ���ties juos��! 2.2.2.2. Sutraukti, išskleisti, perkel������ ��ti lan������keisti jo dy��! 2.2.2.3. Pereiti iš vieno atverto lan���� ki��!

2.3. BY ��!��KYMAS

2.3.1. Bendro������vokos 2.3.1.1. Suprasti, kaip operaci����tema rodo dis������lan�������& ��(��rarchi-

����te��! )!0!*!)!� "�noti, kad operaci��� �tema aplankams ir byloms laikyti naudoja

stan����� ������ ��ke ��� ���pakti��� � ���te �� %��� !��2-ROM), tinklo dis-kus.

2.3.2. Katalogai (aplankai) 2.3.2.1. Pasiekti diske esan�����lan�����& �! 2.3.2.2. Sukurti katalo���%��lan���������� �di�����talo���%��lank��! 2.3.2.3. Atverti lan������riame pateikiama informacija apie katalogo (aplanko)

var�����&���� �������ke.

2.3.3. By������kymas 2.3.3.1. Atpa������ ���niausiai naudoja��� �& �� ��pus: teks��� ���gyk �� �&las,

skai����k ���&las, duome�����'����&las, pateik�����&las, paveiks ���&las, garso bylas, vaizdo bylas, pakuo��sias bylas, laiki��sias bylas.

2.3.3.2. Suskai����ti kataloge (aplan����� ����tant ir jo vidinius pakatalogius, esan�����&las ir tik tam tikro tipo bylas.

2.3.3.3. Pakeisti bylos savy��#� ���� ���tymui skirta (angl. read-only), skirta skaitymui ir rašymui.

2.3.3.4. Surikiuoti bylas pagal var�����&������������regavimo da��! 2.3.3.5. Suprasti korektiš����& ������var������teikimo svar������vardinant bylas. 2.3.3.6. Pervardyti bylas, katalogus (aplankus).

2.3.4. Kopijavimas, per��limas 2.3.4.1. Išrinkti atski����& �����talo���%��lan������ba greti����r negreti����& ���

katalo���%��lan���������! 2.3.4.2. Kopijuoti bylas, katalogus (aplan���������tingus katalogus (aplankus)

ir diskus. 2.3.4.3. Perkelti bylas, katalogus (aplan�������������lan���%��talo�����������! 2.3.4.4. Suvokti by ����sargi������pi�����rymo kei���mose laikmenose svar��!

2.3.5. Šalinimas ir at��rimas 2.3.5.1. Pašalinti bylas, katalogus (aplan�����������li��! 2.3.5.2. Atkur����������li�����mestas bylas, katalogus (aplankus). 2.3.5.3. Išvalyti šiukšli��!

2.3.6. Paieška 2.3.6.1. Nustatyti bylos ar katalogo (aplanko) vie�������dojantis by �������talo-

�����ieškos priemo��mis. 2.3.6.2. Ieškoti by ������ ������ri������regavimo da�������rimo da�����&���������

pat naudojantis pakaitos simboliais (angl. wildcards). 2.3.6.3. Per�����ti paskiausiai naudo����& ���ra��!

2.3.7. By����kavimas 2.3.7.1. Suvokti, kas yra by ����kavimas. 2.3.7.2. Supakuoti disko aplanke esan�����&las. 2.3.7.3. Išpakuoti diske esan������kuo��sias bylas.

2.4. VIRUSAI

2.4.1. Bendro������vokos )!3!*!*!�"�noti, kas yra kompiute���� �rusai ir kokias pasekmes jie gali sukelti. 2.4.1.2. Suprasti, ko�������dais kompiute���� �rusai gali patek��������piute��! 2.4.1.3. Suprasti, ko������������li duoti kompiute���� �ru����ieškos priemo��! 2.4.1.4. Supras�����������kia by ��4�&dymas“.

2.4.2. Viru����dorojimas 2.4.2.1. Panaudoti kompiute���� �ru����ieškos priemones konkretiems išori���

atminti�������giniams, aplankams, byloms tikrinti. 2.4.2.2. Suprasti, ko�� ����piute���� �ru����ieškos priemo��� �������ti regu-

liariai atnaujinamos.

2.5. SPAUSDINIMO VALDYMAS

2.5.1. Nuostatos 2.5.1.1. Pakeisti numaty��������dintu ���������������������dintu ���rašo. )!/!*!)!�����ti nau������dintu �!

2.5.2. Spausdinimas 2.5.2.1. Išspausdinti dokumen�����kur������������gykle (rašykle). 2.5.2.2. Ste��ti spausdini��� ��duoties vykdymo ei��� ���dojantis tam skirta

priemone (spausdinimo valdikliu – angl. print manager). 2.5.2.3. Pristabdyti, pra��ti, pašalinti spausdini��� ��duo��� ���dojantis tam

skirtu spausdinimo valdikliu.

III. Teks������kymas Pateikiama ECDL tre���jo modulio programa, kuri yra teks��� � ��kymo praktinio testo pagrindas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojamasis pademonstruo����vo ge��jimus pasinaudoti kompiuterine teks������gykle (rašykle). Testuojamasis turi suge��ti at-likti pagrindinius veiksmus, reikalingus norint sukurti teksti���dokumen���� ��� � ��-ky��������baigti dar���������kurtasis dokumen�����������kamas platinti. Jis arba ji turi mo��ti kopijuoti ir perkelti teks�����kumento viduje arba iš vieno dokumen�����ki��!���stuojamasis taip pat turi parodyti suge�����sinaudoti teks������gyk ������-mo��mis, skirtomis paprastoms lente ����kurti, paveiks �liams ir kitiems grafi-kos objek������� �������kumen��������������lajos priemo��mis.

3.1. TEKS���� GYK �

3.1.I Pirmieji darbo su teks������gykle (rašyk��"������niai 3.1.1.1. Atver��������verti teks������gyk �� ����!� 3.1.1.2. Atverti vie��������lis dokumentus. 3.1.1.3. Sukurti nau�����kumen������dojantis numatytuoju ar kitu esamu trafa-

retu (šablonu). 0!*!*!3!���šyti dokumen��������kia�����ko vie��!� 0!*!*!/!���šyti dokumen�����tu vardu. 0!*!*!5!���šyti dokumen�����tokiu formatu: teksto (txt), raiškaus teks���%��6�����nia-

tinklio (html), dokumen������fareto, taikomosioms programoms skirto formato su specialiu vardo prievar����������sirinktos teks������gyk �� ��sijos formatu.

3.1.1.7. Pereiti iš vieno atverto dokumen���������!� 3.1.1.8. Pasinaudoti elektroni�������&nu. 0!*!*!7!�1�verti dokumen��!

3.1.2. Nuosta���#�rinimas 3.1.2.1. Pakeisti puslapio rody��������%��di���! 3.1.2.2. Pasinaudoti puslapio vaizdo didini������������mo galimybe. 3.1.2.3. Rodyti ar pa ��ti teks������gyk ������mo�������tas (parankines). 3.1.2.4. Parodyti ar pa ��ti nespausdinamus dokumento simbolius. 3.1.2.5. Modifikuoti pagrindines teks������gyk ����rinktis: vartotojo var�����-

matu�������veria����������šo�����kumen�����talo���%��lan���!

3.2. PAGRINDINIAI VEIKSMAI

������������ti duomenis 0!)!*!*!�����ti teks��!2 0!)!*!)!�����ti specialiuosius rašmenis ir simbolius.

2 ECDL programo��� �voka tekstas apima visus spausdinamus rašmenis (raides, skaitmenis, skyrybos ���klus), taip pat ir tarpus.

3.2.2. Išrinkti duomenis 3.2.2.1. Išrinkti (pa�&��ti) rašme������������lu�����ki������strai������ �����ku-

mento teks��!�

3.2.3. Taisyti duomenis 3.2.3.1. Taisyti teks��#������ti naujus rašme����������������������������ba pa-

kei���������s (perrašant) esa��������!� 3.2.3.2. Pasinaudoti taisy�����šaukimo (angl. undo) ir atšauk�����keiti�����sta-

tymo (pakartotinio pateikimo, angl. redo) komandomis.

3.2.4. Dubliuoti, perkelti, šalinti 3.2.4.1. Dubliuoti teks���������������ties dokumento vie�����������������ver�����kumen-

��!� 3.2.4.2. Perkelti teks���������������ties dokumento vie�����������������ver�����kumen-

��! 3.2.4.3. Pašalinti teks��!

3.2.5. Paieška ir keitimas. 3.2.5.1. Pasinaudoti duo�������������6��'����ieškos komanda. 3.2.5.2. Pasinaudoti duo�������������6��'����keitimo komanda.

3.3. FORMAVIMAS

3.3.1. Teksto formavimas 3.3.1.1. Pakeisti šrifto dy����������! 3.3.1.2. Naudoti pasviru�����storin��������brauk������6��! 3.3.1.3. Suformuoti apatinius (angl subscript) ir viršutinius (angl. superscript)

indeksus tekste. 3.3.1.4. Pasinaudoti di������������������ti���������sias ir atvirkš����! 3.3.1.5. Pasinaudoti teksto spalvinimu. 3.3.1.6. Nukopijuoti teksto dalies forma���������taiky��������tai teksto daliai. 3.3.1.7. Pritaikyti esa����� ��������������������lutei ar pastraipai. 3.3.1.8. Pasinaudoti automatiniu skiemenavimu.

3.3.2. Pastrai���$�mavimas 0!0!)!*!�����ti ir pašalinti pastrai����&mes. 0!0!)!)!�����ti ir pašalinti neprivalomo per��li������������lu�����bolius. 3.3.2.3. Panaudoti kai������$��tri������šin����������pu�����to išlygiavi��!� 3.3.2.4. Suformuoti pastrai��������kas: kairi�������šini��������mosios eilu������-

trau���%��virkšti�����������! 3.3.2.5. Parinkti protarpius tarp pastraipos eilu���#� ����� %��� !�single) ar dvi-

gu���%��� !�double). 3.3.2.6. Parinkti protarpius prieš ir po pastrai��!� 3.3.2.7. Nustatyti, pašalinti ir naudo���� �������������buliavimo simbolius: kairi-

����$��tri������šini������šimtai��������me���%���l. decimal).

3.3.2.8. Parinkti vienos pako����rašo elemen������kle ���%�&mes) ar numera-vi��!�8�naikinti vienos pako����ra������klelius ar numeravi��!

3.3.2.9. Pakeisti vienos pako����rašo elemen������kle �� ir numeravimo sti-lius naudojantis esamu rašyk �������kle ��������meravimo sti ������kiniu.

3.3.2.10. Parinkti pastraipai viršuti��� ��� ���ti��� ��vadus (angl. bor������ ��me ��(angl. box border), nuspalvinti fo��!�

3.3.3. Dokumento. formavimas 3.3.3.1. Parinkti sta������ %��� !� portrait) ar guls������ %��� !� landscape) doku-

mento pa����!�8�keisti dokumentui parinkto popieriaus lapo dy��! 3.3.3.2. Pakeisti viso dokumento pusla������raštes: viršutini��������tini��������-

ri�������šini���! 0!0!0!0!�����ti ir pašalinti dokumente pusla���������! 3.3.3.4. Papildyti ir modifikuoti dokumento pusla�������raš����%��� !�headers)

ir poraš����%��� !�footers) teks��! 0!0!0!/!�����ti pusla�������raš��se ir poraš��se laukus, kirtus datai, pusla������-

meriams, by �� ��kymo vietai nurodyti. 3.3.3.6. Taikyti automati�����kumento pusla������meravi��!�

3.4. OBJEKTAI

3.4.1. Lente��� 3.4.1.1. Sukurti lente �����reng�������������šyti. 0!3!*!)!�����ti, taisyti lente ������menis. 3.4.1.3. Išrinkti eilutes, stulpelius, langelius (narvelius – angl. cell) ar išti�� ��te �!� 0!3!*!3!�����ti ir pašalinti eilutes bei stulpelius. 3.4.1.5. Pakeisti stulpe ���� ����������lu�����������!� 3.4.1.6. Pakeisti lange ���%���ve ������va����������� �������� �! 3.4.1.7. Nuspalvinti lange ���%���ve ����6���!

3.4.2. Paveiks��liai, grafika, diagramos 0!3!)!*!��� �������kumen�����veiks � ������fikos objek����������ra��!� 3.4.2.2. Išrinkti dokumente paveiks � ������fikos objek����������ra��! 3.4.2.3. Kopijuoti paveiks � ������fikos objek����������ra���������������ties do-

kumento vie���������������kumen��!� 3.4.2.4. Perkelti paveiks � ������fikos objek����������ra���������������ties doku-

mento vie���������������kumen��! 3.4.2.5. Pakeisti paveiks �lio, grafikos objekto ar diagramos matmenis (dy���! 3.4.2.6. Pašalinti paveiks � ������fikos objek����������ra��!�

3.5. PAŠ�����LAJA

���������voka ir prakti�������#��� 3.5.1.1. Suprasti, kas yra paš����laja ir kaip rengiami serijiniai laiškai ar etike-

���� ��jant kintamus duomenis iš duome����� tinio.

3.5.1.2. Atverti ir parengti paš��� �lajai pagrindi��� ��kumen��� ����� ����piant duome��� ��kus.

3.5.1.3. Atverti ir parengti pašto��lajai adresa����ra��������to�������me����& �!� 3.5.1.4. Sulieti adresa����ra����� ���ko arba pašto etike�����kumentu.

3.6. IŠVES%���� GIMAS

3.6.1. Dokumento parengimas 3.6.1.1. Suprasti dokumento visumos – iš��tymo (maketo), pateikimo (paraš�����

tinkamo šrif����&������6��ma�����rinkimo) ir rašybos – patikrinimo svar��! 3.6.1.2. Patikrinti dokumento rašy����������ti ištaisyti rašybos klaidas bei pa-

šalinti pasikartojan����������!� 3.6.1.3. Papildyti nau������������ �di������������gyk ����dy��!� 3.6.1.4. Per�����ti (angl. preview) parengto dokumento išvaiz��!

3.6.2. Spausdinimas 3.6.2.1. Parinkti pagrindines spausdinimo parinktis3: viso dokumento išspausdi-

nimas, vartotojo nurody�����la������spausdinimas, kopi���������! 3.6.2.2. Išspausdinti dokumen������do����������������dintu ����� ��totojo pa-

rinktas parinktis bei numaty��sias spausdintuvo nuostatas.

3�����gra���&�����������tas spausdini������& �� ���mas (angl. print to file), ta�������� ���mas gali ��ti numatytas besimokan������ ���gimo programoje, jeigu testavimo centre nenumatyta galimy��� ��-spausdinti parengtus dokumentus.

IV. Skai��� ��� Pateikiama ECDL ketvirtojo modulio programa, kuri yra praktinio darbo su skai-����� �mis testo pagrindas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojamasis supras��� pagrindines skai-����� ��� �vokas ir principus, mo����� ��sinaudoti asmeniniame kompiuteryje esan������������ �����grama. Jis turi suprasti ir mo��ti atlikti veiksmus, reika-lingus sukurti, tvarkyti formatus, keisti ir naudoti nedide ����imties skai�����- �����bo kny��4, tinka���� �tinimui. Jis ar ji turi suge��ti kurti ir vartoti stan-dartines matematines ir logines formules, naudodamasis skai����� �� 6��mu �-mis ir funkcijomis. Testuojamasis taip pat turi parodyti suge����kurti diagra-mas ir tvarky������6��matus.

4.1. NAUDOJIMASIS PROGRAMA

4.1.1. Pirmieji veiksmai su skai&���le 4.1.1.1. Atver���%�����verti) skai����� �����gra��. 4.1.1.2. Atverti vie������lias skai����� �����bo knygas. 4.1.1.3. Sukurti nau����������� �����bo kny���%��gal numaty��������fare���! 3!*!*!3!���šyti skai����� �����bo knygos pakeiti���������! 3!*!*!/!���šyti skai����� �����bo kny�����tu vardu. 3!*!*!5!���šyti skai����� �����bo kny�����tokiu bylos formatu: teksto, HTML,

trafareto, su skai����� �� ���gramoje galimu konkre���� �&los prievar�����(var���� �tiniu), kitos versijos formatu.

4.1.1.7. Pereiti iš vieno atverto darbo la�������������� ��nos atvertos skai����� ��darbo kny���������!

4.1.1.8. Pasinaudoti elektroni�������&nu. 3!*!*!7!�1�verti skai����� �����bo kny��!

4.1.2. Keisti nuostatas 4.1.2.1. Naudotis mastelio keitimo priemo��mis. 4.1.2.2. Rodyti, pa ���������sytas priemo�������tas. 4.1.2.3. Fiksuoti (angl. freeze) eilu���� ��� %������ pe �����vadinimus, panaikinti

���6��savi��! 4.1.2.4. Pakeisti pagrindines skai����� �����gramos parinktis ir numaty��sias

nuostatas: vartotojo var���� ��maty����� ��talo��� %��lan����� ��� ��rio skai-����� �����bo knygos atveriamos ir ku���������šomos.

4��� �ka ���&�������#�bo knyga yra naudoja����������� ���&lai su keliais darbo la�������������!��� �ka darbo lapas yra naudoja������������� ����� �������bo knygoje.

4.2. NARVELIAI

4.2.1.�����ti duomenis 4.2.1.1. Narvelyje surinkti skai��������������to eilu��!

4.2.2. Išrinkti narvelius 4.2.2.1. Išrinkti (pa�&��ti) narve ������ti������ve ���� �������greti������ve ���

blo���� ������bo la��! 4.2.2.2. Išrinkti (pa�&��ti) eilu�������ti�����lu����� �������greti�����lu����� ���! 4.2.2.3. Išrinkti (pa�&��ti) stulpe ������ti����� pe ���� �������greti����� pe ���

blo��!

4.2.3. Eilu�����������peliai 3!)!0!*!�����ti eilutes, stulpe ��������bo la��! 4.2.3.2. Pašalinti eilutes, stulpelius iš darbo lapo. 4.2.3.3. Pakeisti stulpe ���� �������lu����������!

4.2.4. Taisyti duomenis 3!)!3!*!�����ti papildomus duome��������ve �����keisti esamus narvelio duomenis. 4.2.4.2. Naudotis atšaukties (angl. Undo) ir atstatymo (at��rimo, angl. Redo)

komandomis.

4.2.5. Dubliuoti, perkelti, šalinti 4.2.5.1. Dubliuoti5 narvelio, narve ���� �ko turi�����toje darbo lapo vietoje, ki-

tame darbo lape, kitoje atvertoje darbo knygoje. 4.2.5.2. Naudotis automati������pildy�����le (angl. handle) duome����koms

kopijuoti ir kurti. 4.2.5.3. Perkelti6 narvelio, narve ��� � �ko turi��� �� ����� ���bo lapo vie���� �� �����

darbo la�������������ver������bo kny��! 4.2.5.4. Ištrinti narve �����ri��!

4.2.6. Ieškoti ir pakeisti 4.2.6.1. Pasinaudoti paieškos komanda tam tikram narvelio turiniui rasti. 4.2.6.2. Pasinaudoti pakeitimo komanda tam tikram narvelio turiniui pakeisti.

4.2.7. Rikiuoti duomenis 4.2.7.1. Rikiuoti narve ���� ������gal vie������teri��������������jimo, ma��ji-

mo tvar�������$� �������šin������$�lei tvarka.

4.3. DARBO LAPAI

4.3.1. Veiksmai su darbo lapais 3!0!*!*!�����ti nau������bo la��!

5 ECDL programo��� ����� 4���liuoti“ yra naudoja��� ���������� ��karto����� ���dojant kopijavimo ir �����mo priemones arba metodus. 6 ECDL programo��������4���kelti“ yra naudoja������������������ �������dojant iškirpi�����������mo priemones arba metodus.

4.3.1.2. Pervardyti darbo la��! 4.3.1.3. Pašalinti darbo la��! 4.3.1.4. Sukurti darbo lapo kopi��� ��je pa���je darbo knygoje, kitoje atvertoje

darbo knygoje. 4.3.1.5. Perkelti darbo la�����je pa���je darbo knygoje, iš vienos atvertos darbo

kny���������!

4.4. FORMU ������'UNKCIJOS

4.4.1. Aritmeti����$�mu��� 4.4.1.1. Kurti formules, naudojantis narve �����ordina��mis ir aritmeti�������-

raci���%���ties, atimties, daugybos, daly�������klais. 4.4.1.2. Atpa���ti ir suprasti standartines formu ���� ��dos reikšmes.

4.4.2. Narve�����ordina��� 4.4.2.1. Suprasti ir naudoti santykines, mišri�sias ir absoliu���sias narve �����-

ordinates formu �se.

4.4.3. Darbas su funkcijomis 4.4.3.1. Kurti formules naudojantis sumos, vidurkio, minimumo, maksimumo,

suskai���vimo funkcijomis. 4.4.3.2. Kurti formules naudojantis logine IF funkcija (apskai����jant vie��� ���

dvie�����li������������!

4.5. FORMAVIMAS

4.5.1. Skai&������#tos 4.5.1.1. Narveliams nustatyti reikiamus formatus: kiek dešimtai��se trupmeno-

se rodyti skaitme���������lelio, ar skai������dy��������tan�����&rikliais ��������!

4.5.1.2. Nustatyti reikiamus da�����dymo narveliuose formatus. 4.5.1.3. Nustatyti valiutos simbolio rodymo narveliuose forma��! 4.5.1.4. Nustatyti skai������dymo narveliuose procentais forma��!

4.5.2. Turinys 4.5.2.1. Pakeisti narvelio turinio išvaiz��#����6to dy�������6to ti��! 4.5.2.2. Narvelio turiniui pritaikyti šrifto formatus: pastorin��� %�usjuo��������-

sy �����brauk����� �gubai pabrauk��! 4.5.2.3. Narvelio turiniui pritaikyti šrifto spalvas, narvelio fono spalvas. 4.5.2.4. Kopijuoti narvelio, narve ���� �ko forma�������������ve ������ve ���� ���! 4.5.2.5. Vieno narvelio teks������dy�������lias eilutes.

4.5.3. Lygiuo��(���)����� 4.5.3.1. Lygiuoti turi������velyje, narve ���� �ke: kai��je, centre, deši��je, vir-

šuje, apa���je. 4.5.3.2. Centruoti narve ���� �ko pavadini��!

4.5.3.3. Keisti narvelio turinio pa�����%������! 4.5.3.4. Nu����ti kraštines narveliui, narve ���� �kui.

4.6. DIAGRAMOS (GRAFIKAI)

4.6.1. Diagra�����dojimas 4.6.1.1. Iš skai����� �� ���bo knygos duome��� �kurti skirtin��� ����� ����ra-

mas: stulpeli�������ti���� �niji�������tuli��! 4.6.1.2. Diagramai pri��ti pavadini�������me��� �&menas. Pašalinti pavadini-

�������me����&menas iš diagramos. 4.6.1.3. Pakeisti diagramos fono spal �! 4.6.1.4. Pakeisti stulpelio, juostos, linijos, skritulio skilties spalvas diagramoje. 4.6.1.5. Pakeisti diagramos ti��! 4.6.1.6. Dubliuoti, perkelti diagramas tame pa���me darbo la���� �� ����� ��ver���

darbo knyg�! 4.6.1.7. Pakeisti diagramos dy������šalinti diagramas.

4.7. IŠVES%���� GIMAS

4.7.1. Darbo lapo pusla������statos 4.7.1.1. Pakeisti darbo lapo spausdina��� ��la���� ��raštes: viršuje, apa���je,

kai��je, deši��je. 4.7.1.2. Pakeisti darbo lapo spausdina��� ��la���� ������#� �� ����� �����!� 8�-

keisti popieriaus lapo dy��! 4.7.1.3. Nustatyti, kad darbo lapo turinys spausdinant tilp��� ��name puslapyje,

nurodytame pusla�������kyje. 4.7.1.4. Darbo lapo spausdina��� ��la���� ��šuti��se antraš��se ir poraš��se

pri��ti, pakeisti teks��! 3!9!*!/!����la���� ��šutines antraštes ir poraš��������ti pusla������me�������-

tos, laiko, bylos vardo, darbo lapo vardo laukus.

4.7.2. Spaudi�����rengimas 4.7.2.1. Suprasti darbo lapo skai���vi���������to patikrinimo svar������������-

duodant informaci��! 4.7.2.2. Per�����ti (angl. preview) darbo lapo spaudi��! 3!9!)!0!�����ti, išjungti narve ������kle ����� pe ��������lu�������raštes darbo la-

po spaudiniuose. 4.7.2.4. Naudoti automati�����vadinimo eilu��%-��������dini�������viename

spausdinamo darbo lapo puslapyje.

4.7.3. Spausdinimas 4.7.3.1. Spausdinti darbo lapo7 narve ���� ����� ������bo la������rody������bo

lapo kopi����������� ������bo kny�������&���������ra��!

7 Kai testavimo centre egzistuoja tam tikri spausdinimo su ���&��������didatai ga ���������komi spaus-dinti darbo la������& ������������li�&���������������������2:���������!�

V. Duome�������� Pateikiama skirto ECDL penktojo modulio programa, kuri yra darbo su duome���ba'�mis testo pagrindas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojamasis supras��� ��grindines duome���ba'����vokas ir suge���������tiškai pasinaudoti kompiuteryje esan���mis duome-�����'�mis. Jis arba ji turi ge��ti sukurti ir modifikuoti lente �����klausas, formas ir ataskaitas bei parengti tinkamus skelbti išvesties duomenis. Testuojamasis turi mo��ti susieti lenteles išori����� �ryšiais, išrinkti ir pertvarkyti duome��� ��'�je laikomus duomenis pasinaudodamas duome��� ��'��� � dymo progra�����klau-somis ir duome�����kiavimo priemo��mis.

5.1. NAUDOJIMASIS PROGRAMA

5.1.1. Duome���*+�����voka 5.1.1.1. Suprasti, kas yra duome�����'�! 5.1.1.2.Suprasti, kaip duome�����'���daroma iš lente �������������� ����������-

������na lau�����������������vy��! 5.1.1.3. Suprasti, kas yra pirminis raktas. 5.1.1.4. Suprasti, kas yra indeksas. 5.1.1.5. Suprasti, kam yra formuojami duome��� ��'�� ��te ��� ��ori����� �ry-

šiai. 5.1.1.6. Suprasti taisyk ���� ��rios leis��� ��tikrinti išori���� �ry���� ���singu���

(inte��� ������ ����!

5.1.2. Pirmieji darbo su duome���*+�������niai 5.1.2.1. Paleis���%�����verti) duome�����'�����gra��! 5.1.2.2. Atverti esa������me�����'�! 5.1.2.3. Sukurti nau������me�����'�! /!*!)!3!���šyti duome�����'������rody�����ko ar diskelio vie��! 5.1.2.5. Pasinaudoti elektroni�������&nu. /!*!)!5!�1� ��ti duome�����'�!

5.1.3. Nuosta������timas 5.1.3.1. Pakeisti objek���– lente ����6���������skai���– rodi���%��teiki��������–

angl. view mode). 5.1.3.2. Rodyti ar nerodyti esamas priemo�������tas (parankines).

5.2. LENTE ��

5.2.1. Pagrindiniai veiksmai 5.2.1.1. Sukur���������šyti lente ����������ti lau������me�����pus. /!)!*!)!���ti, šalinti lente �����šus.

/!)!*!0!���ti lau�����moje lente �je. 5.2.1.4. Papildyti ir modifikuo������šo duomenis. 5.2.1.5. Pašalin������šo duomenis. 5.2.1.6. Pasinaudoti atsisakymo (angl. Undo) komanda. 5.2.1.7. Pereiti lente �je ankstesniojo, tolesnio, pirmojo, galinio ar bet kurio pa-

geidauja������šo. 5.2.1.8. Pašalinti lente �! /!)!*!7!���šy��������verti lente �!

5.2.2. Rak�����*����mas 5.2.2.1. Api����ti pirmi��������! 5.2.2.2. Indeksuoti lau���– leisti ar�����drausti dublikatus.

5.2.3. Lente������rimas ir iš#��tymas 5.2.3.1. Pakeisti lente �� ��������&mius: lauko dy����������������tos forma��! 5.2.3.2. Suprasti lente �� ��ko dy�������keitimo pasekmes. 5.2.3.3. Sukurti paprastas duome��� %�������� ���to, datos, laiko, pinigi����

reikš�������tikros taisykles. 5.2.3.4. Pakeisti lente ���� pe ���� ���! 5.2.3.5. Perkelti lente ���� pe ��������� ����!

5.2.4. Lente������ryšiai 5.2.4.1. Sukur����ryšius „vienas su vienu“ ir „vienas su daugeliu“ tarp lente ��! 5.2.4.2. Panaikin����ryšius tarp lente ��! 5.2.4.3. Pritaikyti taisyk ���ryšiams, nurodan��������� ��teles jungiantys lau-

kai nebus pašalinti, kol egzistuoja nuoro���������� ��te �!

5.3. FORMOS

5.3.1. Darbas su formomis 5.3.1.1. Atverti esa���6����! 5.3.1.2. Sukur���������šyti for��! 5.3.1.3. Naudoti for����������� �ti, modifikuoti ir pašalinti. 5.3.1.4. Pereiti formoje prie ankstesniojo, tolesnio, pirmojo, galinio arba bet

kurio pageidauja������šo. /!0!*!/!���ti, modifikuoti teks���6��mos pusla�������raš��������raš�����tyse. 5.3.1.6. Pašalinti for��! /!0!*!9!���šy��������verti for��!

5.4. INFORMACIJOS GAVIMAS

5.4.1. Pagrindi������racijos 5.4.1.1. Atlikti duo����������������������tos paieš��� ��ke. 5.4.1.2. Sukurti lente �je ar formoje rodo������me���6� ���! 5.4.1.3. Pašalinti lentelei ar formai sudary���6� ���!

Aidas
5.4. INFORMACIJOS GAVIMAS

��,����-����sos 5.4.2.1. Naudojantis paieškos kriterijais sukur���������šyti vienos arba ke ��� ��-

te ������me�����klau�! /!3!)!)!� ����� ��klausos kriterijus naudojantis reikiamais operaci��� ���klais: <

(ma������� ;<� %������� ��ba lygu), > (daugiau), >= (daugiau arba lygu), = (lygu), <> (nelygu), And, Or.

5.4.2.3. Taisy�����klau�����dedant arba pašalinant paieškos kriterijus. 5.4.2.4. Taisy��� ��klau�� ���dedant, pašalinant, perkeliant, paslepiant ir paro-

dant pa ��tus laukus. 5.4.2.5. Vykdy�����klau�! 5.4.2.6. Pašalin�����klau�! /!3!)!9!���šy��������ver�����klau�!

��,������)����kiavimas 5.4.3.1. Rikiuoti duomenis lente �je, formo���� ��klausos išvestyje di��jimo,

ma��ji�������$� ��� ��ka.

5.5. ATASKAITOS

5.5.1. Darbas su ataskaitomis 5.5.1.1. Sukur���������šyti ataskai����� ��nos lente �������klausos duomenimis. 5.5.1.2. Pakeisti ataskaitos lau����������������raš��������lioji��! 5.5.1.3. Pateikti duomenis ataskaitos gru��je di��jimo arba ma��jimo tvarka. 5.5.1.4. Grupuoti laukus ataskaitoje, pateikti sumas ir kito����������vi�����zultatus. 5.5.1.5. Papildyti ir modifikuoti ataskaitos pusla�������raš���������raš�������tus. 5.5.1.6. Pašalinti ataskai��! /!/!*!9!���šy��������verti ataskai��!

5.6. IŠVES%���� GIMAS

5.6.1. Spaudi�����rengimas 5.6.1.1. Per�����ti (angl. preview) lente ���6��mos, ataskaitos spaudinio vaiz��! 5.6.1.2. Pakeisti ataskaitos pa�����%��� !�orientation��������������� �������keisti

puslapio dy��!

5.6.2.Spausdinimo parinktys 5.6.2.1. Išspausdinti pusla������rink������šus, vi�� ��te �! 5.6.2.2. Išspausdinti vi�����šus ar reikiamus lapus naudojantis formos rodiniu. 5.6.2.3. Išspausdin������ ��sos rezultatus. 5.6.2.4. Išspausdinti ataskai��������rodytus jos puslapius.

���������������������� Pateikiama ECDL šeštojo modulio programa, kuri yra praktinio pateik�������gimo testo pagrindas.

Modulio tikslai. Reikalaujama, kad testuojamasis mo�������sinaudoti asmeninia-me kompiuteryje esan���mis pateik����%��� !�presentations) rengimo priemo��mis. Testuojamasis ji turi suge��ti atlikti pagrindinius veiksmus: sukurti pateik�������6��-muoti, pakeisti ir paruošti demonstruoti ir spausdinti, naudodamasis skirtingais skaid������ketais. Jis ar ji taip pat turi suge��ti kopijuoti ir perkelti teks������veiks- �lius, grafinius vaizdus ir diagramas iš vienos vie����������������� ��nos pateik������ki��� ��teik��!� �estuojamasis turi parodyti ge��� ��likti pagrindinius veiksmus su grafiniais vaizdais, diagramomis bei piešiniais ir pasinaudo���� ��riais skaid������-monstravimo efektais.

6.1. PROGRAMOS NAUDOJIMAS

6.1.1. Pa���tis su pateiktimis 6.1.1.1. Paleis���%�����verti) pateik�������gimo progra��! 6.1.1.2. Atverti vie��������lias pateiktis. 6.1.1.3. Sukurti nau�����teik���%���dojant standarti������fare���! 5!*!*!3!���šyti pateik�������rody���tan����jo disko arba diskelio vie��! 5!*!*!/!���šyti pateik�����tu pavadinimu. 5!*!*!5!���šyti pateik�����tokiu formatu: raiškiojo teksto (.rtf), pateikties trafare-

to, grafi����&los, nurodytos programos tipo ar nurodytos versijos. 6.1.1.7. Pereiti nuo vienos atvertos pateikties prie kitos. 6.1.1.8. Pasinaudoti pagal�����nyno funkcijomis. 5!*!*!7!�1�verti pateik��!

6.1.2. Pagrindi������sta������timas 6.1.2.1. Pasinaudoti didinimo ir ma��nimo priemo��mis. 6.1.2.2. Rodyti, pa ��ti priemo�������tas (parankines). 6.1.2.3. Keisti pagrindines programos parinktis: vartotojo var������maty�������-

talo���%��lan������teik������ �ri���������rašymui.

.����/����0�����0��MAS

6.2.1. Pateikties rodiniai 6.2.1.1. Suprasti skirtin�����teikties rodi����%��dy��������- angl. view) paskir-

��������naudoji��! 6.2.1.2. Keisti pateikties rody�����dus.

6.2.2. Skaid��� 5!)!)!*!���ti nau����������ro maketo skaid��#���vadinimo, diagramos ir teksto,

���klin����rašo, lente �! 6.2.2.2. Pakeisti skaid�����ke��! 6.2.2.3. Keisti fono spal ����rodytai skaidrei, visoms skaid���!

6.2.3. Trafare����naudojimas 6.2.3.1. Priskirti pateik�������li������fare��! 6.2.3.2. Keisti galimus trafaretus.

6.2.4. Skaid������fareto pertvarkymo priemo�� 5!)!3!*!�����ti paveiks � ������fi��� ��'�������������jek����������������fareto per-

tvarkymo priemo���%���!���ter slide). Pašalinti paveiks � ������fi��� ��'����pieš�����jek�����������������fareto pertvarkymo priemo��!

5!)!3!)!� ����ti teks��� �� ��lapio poraš��� %��� !� 6�oter) nurodytoms skaid�����visoms skaid���!

6.2.4.3. Priskirti automati��� �������� ��meravi���� ��tomatiškai atnaujina���da���� ��atnaujina��� ����� �� ��raš��� ��rodytoms skaid����� �soms skaid-���!

6.3. TEKSTAS IR GRAFINIAI VAIZDAI

6.3.1. Teks�����dimas, formavimas 5!0!*!*!� ��ti teks��� �� ��teik��� ����� ���dartiniam ar skaid���� ������ros (angl.

outline) rodiniui. 6.3.1.2. Taisyti skaid�����ri�������ne��jo pasta���%��� !���tes pages) turi�������-

piant naujus rašme����������! 6.3.1.3. Keisti teksto išvaiz��#����6to dy�������6to tipus. 6.3.1.4. Priskirti teksto formavi��#���storin�������syvi������brauk��! 6.3.1.5. Atlikti di������������������������� &gio pakeitimus. 6.3.1.6. Suteikti tekstui skirtingas spalvas. 6.3.1.7. Suteikti tekstui še�� �! 6.3.1.8. Išlygiuoti teks���������je pagal kai��������ši���������tus, pagal cen���! 6.3.1.9. Sutvarkyti protarpius (angl. spa$����������� �������enklin������meruo���

eilu����%��� !��� leted, numbered points). 6.3.1.10. Keis��� �ra��� ���kle ���� ��meravimo sti ��� ��� ����� ��rink���� %��� !� ��-

tions). 6.3.1.11. Pasinaudoti atsisakymo (angl. Undo) ir atstatymo (perdarymo - angl.

Redo) komandomis.

6.3.2. Paveiks��liai, grafiniai vaizdai 5!0!)!*!�����ti paveiks � ����������! 5!0!)!)!�����ti grafi��� ��'�����������!

6.3.3. Dubliavimas, per��limas, šalinimas 6.3.3.1. Dubliuoti teks���� paveiks �lius, grafinius vaizdus iš vienos pateikties

vie������������������ver�����teik���! 6.3.3.2. Perkelti teks������veiks �lius, grafinius vaizdus iš vienos pateikties vie-

������������������ver�����teik���! 6.3.3.3. Keisti paveiks � �������fi���� ��'����&��! 6.3.3.4. Šalinti skaid������������veiks �lius, grafinius vaizdus.

6.4. DIAGRAMOS, NUPIEŠTI OBJEKTAI

6.4.1. Diagra����naudojimas 5!3!*!*!� �ti duome���� ���������������ramoms - stulpeli��������ti����� �-

niji��������tuli����- sukurti ar modifikuoti. 6.4.1.2. Keisti diagramos fono spal �! 6.4.1.3. Keisti diagramos stulpelio, juostos, linijos, skritulio segmento spalvas. 6.4.1.4. Keisti diagramos ti��!

6.4.2. Organizacijos diagramos 6.4.2.1. Sukurti organizacijos hierarchi�������ra���%��naudoti esa�����ganiza-

cijos diagra�����rimo priemo���! 6.4.2.2. Pakeisti organizacijos diagramos hierarchi����ruk����! 5!3!)!0!���ti, pašalinti vadovo, bendradar�������valdi����6���ras organizacijos

diagramoje.

6.4.3. Nupiešti objektai 5!3!0!*!������������������tingus nupieš�����jek�����pus: atkar���� ��vai nu������� i-

ni������dyk ��������kam����� ��ra������skriti�������to lau������tas galimas fi-��ras.

6.4.3.2. Pakeisti nupieš�����jek���6�no spal ��������ro linijos spal ���� ������� ��! 6.4.3.3. Pakeisti rodyk �������������dyk ����baigos sti ��! 6.4.3.4. Suteikti nupieštam objektui še�� �! 6.4.3.5. Pasukti, apversti nupieš�����jek��! 6.4.3.6. Lygiuoti nupieš�����jek�����gal kai��������ši����������������tus, pagal

skaid���$������� ����� apa���! 6.4.3.7. Keisti nupiešto objekto, diagramos dy��! 6.4.3.8. Perkelti objek���������������kelti atgal.

6.4.4. Dubliavimas, per��limas, šalinimas 6.4.4.1. Dubliuoti diagra������pieš�����jek��� ��� ��nos pateikties vie�����������

tarp atver�����teik���! 6.4.4.2. Perkelti diagra���� ��pieš��� ��jek��� ��� ��nos pateikties vie��� �� ������

tarp atver�����teik���! 6.4.4.3. Pašalinti diagra������pieš�����jek��!

.�����0��1�����123� EFEKTAI

6.5.1. Animacija 6.5.1.1. Pri��ti teksto, grafinio vaizdo animacijos efektus. Keisti teksto, grafi-

nio vaizdo animacijos efektus.

6.5.2. Skaid�������timasis 6.5.2.1. Pri��ti skaid�������timosi efektus. Keisti skaid�������timosi efektus.

6.6. I4!��%���� 5�3��

6.6.1. Parengimas rodymui 6.6.1.1. Parinkti tinka��� 6��ma��� ����������teikti: demonstruoti kompiuteriniu

projektoriumi, kompiuterio ekrane, išves�����0/����6�to juos�������dinti. 6.6.1.2. Patikrinti pateikties rašy��� ��� ��likti pakeitimus: ištaisyti rašybos klai-

das, pašalinti pasikartojan����������! 5!5!*!0!���������������res pastabas prane��jui. 6.6.1.4. Keisti skaid���� ���statas, skaidr��� ������� %��� !� �����tation): guls�����

sta���!����ti lapo dy��! 6.6.1.5. Dubliuoti, perkelti skaidres iš vienos pateikties vie������������������ver-

�����teik���! 6.6.1.6. Pašalinti vie�������������lias skaidres.

6.6.2. Spausdinimas 6.6.2.1. Spausdinti vi����teik������rodytas skaidres, kelias skaidres viename la-

pe, pasta�����lapius, skaid�����ra������le�����teikties kopi��!

6.6.3. Pateikties pateikimas 6.6.3.1. Pa ��ti, rodyti skaidres. 6.6.3.2. Pra��ti skaid������dy���������ti skaid������dy�������������rios skaid��!

VII. Informacija ir komunikacija Pateikiama ECDL septintojo modulio programa, kuri yra praktinio testo iš infor-macijos ir komunikacijos srities pagrindas.

Modulio tikslai. Modulis perskir������ ����lis. Pirmojoje dalyje (informacija) rei-kalaujama, kad testuojamasis supras��� �vokas ir terminus, susijusius su naudoji-musi internetu ir � ��tinti saugumo svar��!� �� ��� ��� ��ri ge��ti atlikti pagrindines paieškos interne��� ��duotis naudojantis naršykle ir panaudoti turimas paieškos priemones, pasi�&��ti paieškos rezultatus bei atspausdinti tinklalapius ir paieškos ataskaitas. Antrojoje dalyje (komunikacija) reikalaujama, kad testuojamasis su-pras���� ��troninio paš����vokas ir naudojimosi elektroniniu paštu saugumo svar-��!���stuojamasis turi pademonstruoti, jog sugeba pasinaudoti elektroninio pašto programomis iš��ti ir gauti laiškus, taip pri��ti bylas prie siun������ �����!������ji turi suge��ti susikurti ir tvarkyti aplankus (katalogus) laiškams laikyti.

1 dalis. Informacija

7.1. INTERNETAS

6��������vokos ir terminai 7.1.1.1. Suprasti, kas yra interne��� ��� �����tinklis (angl. World Wide Web,

WWW) ir kuo jie skiriasi. 7.1.1.2. Api��dinti ir suprasti terminus: HTTP, URL, hipersaitas (angl. hyper-

link), interneto paslau��������jas (angl. ISP), FTP. 7.1.1.3. Supras�����niatinklio adre����da��! 7.1.1.4. "�no�������&�����niatinklio naršyk ���������������dojama. 7.1.1.5. "�noti, kas yra paieškos varytu ��%��� !�search engine) ir kam ji naudoja-

ma. 7.1.1.6. Suprasti, kas yra slaptukas (angl. cookie) ir po��lis (angl. cache).

7.1.2. Saugumo svarba 7.1.2.1. "�noti, kas yra apsaugota tinklavie��� %��� !�Web site), kam reikalinga

naudotojo vardas ir slap������! 7.1.2.2. "���ti, kas yra skaitmeninis liudijimas (angl. certificate). 7.1.2.3. "����������&�������6ravimas (angl. encryption) ir kam jis naudojamas. 7.1.2.4. Suvokti, kad kompiute�����li ap���ti virusas, gautas su parsi��dinta byla. 7.1.2. 5. Suvokti, kad internetu naudojantis banko kortele galima tapti suk������ka. 7.1.2.6. Supras�������&��������da (angl. firewall).

7.1.3. Darbo su naršykle���#��� 7.1.3.1. Paleis���%�����ver������niatinklio naršyk �����gra��! 7.1.3.2. Pakeis�����niatinklio naršyk �������������klala���%��� !�home page). 7.1.3.3. Atverti tinklala������jame lange.

7.1.3.4. Sustabdyti tinklalapio parsi��dini��! 7.1.3.5. Atnaujinti rodomo tinklalapio vaiz��! 7.1.3.6. Pasinaudoti pagal������&no funkcijomis.

7.1.4. Nuosta������timas 7.1.4.1. Rodyti, pa ��ti priemo�������tas (parankines). 7.1.4.2. Rodyti, pa ��ti tinklalapio paveikslus. 7.1.4.3. Parodyti anks�������lankytus tinklalapius naudojantis naršyk ����re�����-

ta. 7.1.4.4. Pašalinti naršymo istori��!

6���� ��423���7� ��TINKLYJE

7.2.1. Kreipima��������tinklio adresu 7.2.1.1. Atverti URL (Uniform Resource Locator) adre�! 7.2.1.2. Atverti objek�����������rodo hipersaitas, sai�������veiks �! 7.2.1.3. Ju��ti atgal ir pirmyn tarp anks�������lanky������klala���! 7.2.1.4. U�pildy�����niatinklio klausimy������� �ti informaci���������������likta

norima operacija ar sandoris.

7.2.2. Naudojimasis adresynu 7.2.2.1. �����ti tinklala�������resy��! 7.2.2.2. Parodyti adresyne nurody���tinklala��!�

7.2.3. Adresyno tvarkymas 7.2.3.1. Sukurti adresyno aplan��! 7.2.3.2. ��ti tinklala��������resyno aplan��! 7.2.3.3. Pašalinti tinklala��������resyno.

6����/���40��7� ��TINKLYJE

7.3.1. Paieškos varytuv�����dojimas 7.3.1.1. Išsirinkti ku����������ieškos varytu ��%��� !�search engine). 7.3.1.2. Surasti tam tik�����formaci������ieškai panaudojus reikšmi��������%��� !�

keyword) ar fra'�! 7.3.1.3. Paieškoje pasinaudoti atrankos kriterijais. 7.3.1.4. Dubliuoti teks������veiks ���1+:���re��������klala�������vo dokumen��! 7.3.1.5. ��šyti tinklala�������rody�����ko vie�����������ti��������niatinklio by �! 7.3.1.6. Parsi��dinti teksti������veikslo, garso, vaizdo, programos by ��������-

klala��������rody��� �������ke.

7.3.2. Pasirengimas 7.3.2.1. Per�����ti tinklala��! 7.3.2.2. Pakeisti tinklalapio pa����#���tus, guls���!�8�keisti spausdinsimo lapo dy��! 7.3.2.3. Pakeisti spausdinsimo tinklalapio paraštes: viršuti���� ���ti�������ri�����

dešini���!

7.3.3. Spausdinimas 7.3.3.1. Pasirinkti tinklalapio spausdinimo parinktis: spausdinti vi�� ���klala����

kelis puslapius, atski������������rink�������������kia�����pi����������������-met išspausdinti.

2 dalis. Komunikacija

7.4. ELEKTRONINIS PAŠTAS

6�,������vokos ir terminai 7.4.1.1. Suprasti elektroninio pašto adre���nda��! 7.4.1.2. Suvokti elektroninio pašto pranašu��#�����kimo grei������ma kaina, gali-

my������do�����niatinklio elektroninio pašto paskyra išvy���������� ��to �! 7.4.1.3. Suprasti tinklo etiketo svar��#���šyti prasmin��� ���ko temos eilu����� ��tai

atsaki������� ���kus, patikrinti išsiun������ �����������������ra rašybos klai��!

7.4.2. Saugumo svarba 7.4.2.1. Suvokti, kad galima gauti neprašy���� ��troni���� �����! 7.4.2.2. Suvokti, kad kompiute�����li ap���ti virusas, jei atversime ne��no����

nelauk��� �������������kiu laišku gau���������! 7.4.2.3. "���ti, kas yra skaitmeninis parašas (angl. digital signature).

6�,����/���tis su elektroniniu paštu 7.4.3.1. Paleis���%�����verti) elektroninio pašto progra��! 7.4.3.2. Atverti nurodyto vartoto���������������! 7.4.3.3. Atverti elektroninio pašto laiš������lis laiškus. 7.4.3.4. Pereiti iš vieno atverto laiš���������! 7.4.3.5. 1�verti elektroninio pašto laiš��! 7.4.3.5. Pasinaudoti pagal������&no funkcijomis.

7.4.4. Nuosta������timas 7.4.4.1. Nustatyti, kad rody�����ba ne elektroninio pašto laiš������raštes: siun-

����� temos eilu������vimo da��! 7.4.4.2. Rodyti, pa ��ti priemo����������%����kines).

7.5. SUSIRAŠI �JIMAS

7.5.1. Laiš������tymas 7.5.1.1. Pa�&��ti laiš������rele. Pašalinti laiš����&��jimo gaire �! 7.5.1.2. Pa�&��ti laiš��������������skaitytas, dar neperskaitytas. 7.5.1.3. Atverti laiško prie���������šyti by �������kia�����ko vie��!

7.5.2. Atsaky�������)kus 7.5.2.1. Iš��ti atsa���%��� !�reply) tik laiško siun��jui arba visiems gauto laiš-

ko antraš��se nurodytiems adresatams. 7.5.2.2. ���sa��������ti gauto laiško teks�����ba to nedaryti.

7.5.3. Laiš�������timas 7.5.3.1. Sukurti nau��� �����! 7.5.3.2. Adresato laukely������šyti pašto adre�! 7.5.3.3. Nurody�����������������tos laiško kopijos (angl. Cc), slaptosios laiško

kopijos (angl. Bcc). 7.5.3.4. Temos laukely������šyti laiško pavadini��! 7.5.3.5. Pasinaudoti rašybos tikrinimo priemo��mis, jei tokios yra, ir atlikti pa-

keitimus: ištaisyti rašybos klaidas, pašalinti pasikartojan����������! 7.5.3.6. Prie laiško pri��ti prie���%�& ��! 7.5.3.7. Iš��ti laiš�����mu arba aukštu prioritetu. 7.5.3.8. Iš��ti laiš������dojantis adresa����rašu (angl. mailing list). 7.5.3.9. Per��ti (angl. forward) laiš��!

7.5.4. Dubliavimas, per��limas, šalinimas 7.5.4.1. Dubliuoti, perkelti teks��� �������������tus laiškus. 7.5.4.2. Dubliuoti teks����� aiš��������to šaltinio. 7.5.4.3. Iš laiško išmesti teks��! 7.5.4.4. Iš rengiamo laiško išmesti pri������& �!

7.6. DARBAS SU LAIŠKAIS

7.6.1. Metodai 7.6.1.1. "�noti kele�����to���������6��tyviau tvarkyti laiškus: susikurti ir tinka-

mai pavadinti laiš�����lankus, perkelti laiš��������kre������lankus, paša-linti nereikalingus laiškus, naudoti adre���rašus.

7.6.2. Adre�����8ge������dojimas 7.6.2.1. Sukurti nau�����resa����ra���%���l. mailing list). 7.6.2.2. ���resa����ra���������ti nau���� ��troninio pašto adre�! 7.6.2.3. Pašalinti adre�������resa����rašo. 7.6.2.4. Papildyti adre���ra������dojantis gautais laiškais.

7.6.3. Laiš������kymas 7.6.3.1. Surasti reikia��� �����#���gal siun��������mos eilu���� ���ko turi��! 7.6.3.2. Sukurti nau�����lan��� ���kams. 7.6.3.3. Perkelti laiš����������� ��������lan��! 7.6.3.4. Rikiuoti laiškus pagal siun��jo var��� laiško da��! 7.6.3.5. Pašalinti elektroni��� �����! 7.6.3.6. Atkurti laiš��������šalin��� ��������lanko. 7.6.3.7. Išvalyti pašalin��� ��������lan��!

7.6.4. Parengimas spausdinti 7.6.4.1. Per�����ti laiško spaudi��! 7.6.4.2. Pasirinkti spausdinimo parinktis: spausdinti vi�� ������� ��rink��� ���ko

da �����rodyti spausdinsi�����pi���������������da išspausdinti.

top related