galimybių studija „vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“ · 2018-07-23 · galimybių...
Post on 08-Jul-2020
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Galimybių studija„Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Atvirojo kodo institutas
Vilnius, 2010
1
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
TurinysĮVADAS......................................................................................................................................51. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija.....................................................................8
Kūrybos industrijos apibrėžimo problemos...........................................................................8„KEA European Affairs“ konsultacinės agentūros pateiktas kūrybinių industrijų apibrėžimas ..........................................................................................................................10Kūrybinė ekonomika ...........................................................................................................13Kūrybinės prekės ir paslaugos..............................................................................................14UNCADT kūrybinių industrijų klasifikacija .......................................................................15Kūrybinis miestas.................................................................................................................18
2. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalga ir klasifikacija...........................................23Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasifikacija.............................................................23Vilniaus mieste veikusių Tradicinės kultūrinės veiklos ir Naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų palyginimas...................................................................................25Vilniaus KI sektoriaus įmonių analizė pagal veiklos pobūdį, teisinę formą ir pajamas.......27
3. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos analizė bei eksporto ir importo struktūra.......................................................................................................................32
Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto analizė...................................................................32Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo analizė....................................................................34
4. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis..................................................................................................................395. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizė...............................42
Klasterio samprata ekonomikoje..........................................................................................42Kūrybiniai klasteriai.............................................................................................................44Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų tyrimas..............................................49Išvados..................................................................................................................................71
6. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamoji apžvalga......................................................74KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste analizė.......................................................74KI sektoriaus įmonių teisinės formos Vilniaus mieste analizė.............................................80KI sektoriaus įmonių pagal darbuotojų skaičių Vilniaus mieste analizė..............................84
7. KI subjektų bendros finansinės apyvartos įvertinimas ir palyginimas.................................868. Kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamoji analizė..........................90
Kultūros ministerijos suteiktas finansavimas apklausos dalyviams.....................................90Apklausos dalyvių atsakymų apie finansavimo šaltinius pasiskirstymas............................92
9. Kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatai...............................................................93Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų) pažangą ir konkurencingumą.................................................................................................................94Kokie veiksniai leistų padidinti Jūsų įmonės (arba viso KI pogrupio) pažangą bei konkurencingumą...............................................................................................................101Išvados................................................................................................................................107
10. Kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose ir kitose mokslo ir švietimo įstaigose ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo analizė.......................................................109
Kūrybingumo ugdymo programų, kurias rengia Vilniaus mieste esančios kolegijos ir universitetai, apžvalga........................................................................................................111AIKOS sistema ..................................................................................................................122Absolventų įsidarbinimas...................................................................................................125Kūrybos industrijos ir darbo tyrimai..................................................................................131
11. Rekomendacijos................................................................................................................139
2
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kūrybinių industrijų veiklas koordinuojanti, integraciją skatinanti institucija „Kūrybinis Vilnius“...............................................................................................................................139Vilniaus kūrybinių industrijų slėnis (Vilniaus KIS) Vismaliukuose...................................140Kultūrinių kvartalų Vilniaus mieste kūrimo skatinimas.....................................................142„Vilniaus kino klasteris“ Senajame Taksi parke.................................................................144Virtualus kūrybinis Vilnius.................................................................................................145
12. Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalga.................................................................147Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS.................................................................147Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS .......................149Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS................................................................149Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBA KANKLIAI...................................150Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS ...............................................152Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ ....................................................153Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS .................................................153KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS..............................................................................154Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE.................................................154Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ...................................................................156Festivalis „Be2gether“........................................................................................................157PRAVDA VIENA MINUTĖ filmų festivalis.....................................................................157Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA.......................................157Vilniaus festivalių apžvalgos tyrimas – penkių festivalių vertinimas................................159
3
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Autoriai:
Jūratė Černevičiūtė – 1, 5, 10, 11 skyriai.
Rolandas Strazdas – 2, 3, 6, 7, 11 skyriai.
Žilvinas Jančoras – 4, 8, 9, 11, 14 skyriai.
Rasa Levickaitė – 12 skyrius.
Eglė Januškevičiūtė – 13 skyrius.
4
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
ĮVADASKultūra visais laikais buvo vertinama kaip viena iš pagrindinių visuomenės egzistavimo
sąlygų, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje akcentuojama tai, jog kultūra yra svarbi ne vien
menine ar socialine, bet ir ekonomine prasme. Ekonomistų teigimu, pastaraisiais
dešimtmečiais išsivysčiusios šalys pereina nuo paslaugų ekonomikos prie žiniomis bei
kūrybiškumu grindžiamos ekonomikos.
Kūrybos industrijoms (KI) priskiriamų veiklų pagrindas – kūrybingų individų veikla. KI
sąvoka tampa vis aktualesnė, nes suvokiama, kad kūrybinės veiklos, apjungdamos kūrybinius
gebėjimus ir verslą, skatina ekonominę bei socialinę plėtrą. Be to, praturtinant ūkinę veiklą
kūryba galima įgyti pranašumo konkurencinėje aplinkoje.
2010m. liepos 3d. ekspertų darbo grupės (Open Method of Coordination-Expert
Working Group (OMC-EWG)), suburtos pateikti rekomendacijas kultūros ir kūrybinių
industrijų (tame tarpe SVV) potencialui didinti ataskaitoje konstatuojamas, kad šios
industrijos ne tik jau yra svarbi ekonomikos dalis, bet vis dar auga. Netgi krizės akivaizdoje,
kultūrinis kūrybingumas yra ne neišsprendžiama problema, bet jos sprendimo būdas1.
Svarbiausi ES prioritetai, išskiriami minėtame dokumente yra politinis sąmoningumas ir
supratimas, pirminių sąlygų (turima omenyje kultūra, švietimas ir komunikacija) sudarymas,
tinkamų aplinkos sąlygų sukūrimas; verslumo gebėjimų, finansavimo ir infrastruktūros
stiprinimas bei naujų verslumo modelių, tinklų ir klasterių skatinimas kūrybinėse ir kultūros
industrijose, nurodant, kad šis strateginis uždavinys pasiekiamas stiprinant jungtis tarp
kūrybingumo ir inovatyvumo bei tarpsektoriniu bendradarbiavimu. Galiausiai prioritetinis ES
tikslas yra europietiškumo ir tarptautiškumo dimensijų plėtojimas2.
Kūrybinė ir kultūrinė ekonomika šiuo metu yra vienas sparčiausiai augančių Europos
ekonomikos sektorių, kurio indėlis į bendrąjį vidaus produktą skaičiuojamas šimtais milijardų
eurų, o kūrybinių industrijų įmonių ekonominis efektyvumas yra didesnis už viso privataus
verslo ekonominio efektyvumo vidurkį. Europos Komisijos užsakymu konsultacinės
kompanijos KEA 2006 m. atliktas tyrimas „Europos kultūros ekonomika“ parodė, jog
kultūros bei kūrybos pramonės apyvarta Europoje 2003 metais buvo 654 mlrd. EUR, jo
indėlis Europos BVP sudarė 2,6 proc., o pridėtinės vertės augimas buvo 19,7 proc.. Šiame
sektoriuje 2004 metais Europoje dirbo 5,8 mln. darbuotojų. Padidėjus susidomėjimui šia
sritimi Lietuvoje buvo parengta Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta
1 Žr.: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/library/EU_OMC_WG_CCI_Final_Report_June_2010.pdf2 Ibidem
5
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217. Kūrybos
pramonė minima taip pat ir Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270,
bei Nacionalinėje bendrojoje strategijoje (Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos
struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti). Kūrybinių ir
kultūrinių industrijų svarbą pabrėžė taip pat ir Europos Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d.
rezoliucija dėl veiksmų plano kultūros srityje 2008-2010 metams, vienu iš prioritetų
paskelbusi kultūrinių bei kūrybinių industrijų potencialo didinimą ypač kreipiant dėmesį į
smulkaus ir vidutinio kūrybinio verslo plėtrą. Sektoriaus bei jam priskiriamų kūrybinių bei
ekonominių veiklų tyrimai - pagrindinė prielaida kūrybos pramonei palankių sąlygų
sudarymui. Didžiosios Britanijos 1989 bei 2001 metais atlikti „Kūrybos pramonės
žemėlapiai“ yra pirmieji ir pavyzdiniai šios rūšies tyrimai, paskatinę analogiškų studijų
įvairiuose Europos ir pasaulio miestuose, regionuose bei šalyse atsiradimą. Vadovaujantis
šiuose dokumentuose taikoma metodologija bei padedant Britų tarybos Lietuvoje iniciatyva
pakviestiems ekspertams, Lietuvoje 2003 metais buvo atlikta kūrybinio sektoriaus indėlio
šalies ekonomikai apžvalga (dr. Margarita Starkevičiūtė) bei 2005 metais sudaryti dviejų
apskričių – Utenos ir Alytaus – kūrybos pramonės žemėlapiai (vadovas – prof. dr. Gintautas
Mažeikis).3
Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, KI subsektoriuje 2007 metais
veikė 6149 įmonės, kuriose dirbo 61297 darbuotojų. Tai sudarė 8 % visų Lietuvoje veikusių
įmonių, bei jose dirbo 4,02 % visų Lietuvoje užimtų žmonių. 2009 metais KI subsektoriuje
veikė 3127 įmonės. Didžioji jų dalis (2674 įmonės) veikė naujojoje kūrybinių industrijų
veikloje. Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikė beveik keturis kartus mažiau įmonių (453
įmonės). Naujojoje kūrybinių industrijų veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 3,797
mlrd. Litų pajamų. Jose dirbo virš 28 tūkstančių darbuotojų.
KI įmonių augimas 2006 -2007 metais siekė 8 % ir 2.84 % augo darbuotojų skaičius.
Šie duomenys rodo, kad KI subsektorius yra sparčiai besivystantis ir turi didelį potencialą.
Nuolat didėjantys darbuotojų augimo tempai rodo, kad naujai įsikuriančiom įmonėm reikia
vis daugiau darbuotojų.
KI subsektoriaus įmonių realizavimo pajamos nuo 1,9 mlrd. litų 2001 išaugo iki
daugiau kaip 4 mlrd.litų 2006 metais ir nedaug sumažėjo (3,797 mlrd. Litų) iki 2009 metų.
Realizavimo pajamų augimas per šį laikotarpį išaugo 2,3 karto. Vidutiniškai kasmet
3 Žr.: Lietuvos Kūrybinių ir Kultūrinių industrijų mokslo, studijų, meno ir verslo nacionalinė kompleksinės programos galimybių studija (2009)
6
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
realizavimo pajamos išauga daugiau nei 400 mln. litų. Vidutinis realizavimo pajamų augimas
per metus sudaro 18.3 %. Realizavimo pajamų augimo tempai ženkliai viršija Lietuvos BVP
augimo tempus bei kitų subsektorių augimo tempus. Daugiausia gaunama realizavimo pajamų
iš tokio KI veiklos kaip architektūros ir inžinerijos veikla, reklama, kelionių agentūrų ir
ekskursijų organizatorių veikla, laikraščių leidyba, radijo ir televizijos veikla, knygų leidyba.
KI įmonių realizavimo pajamų dalis Lietuvos BVP nuo 3.3 % 2001 metais pakilo iki
5.2 %. 2006 metais. Tai rodo, kad KI sektorius šiuo metu užima svarbų vaidmenį Lietuvos
ūkyje ir šis vaidmuo sparčiai didėja.4
Jau minėtoje aukščiau 2010m. liepos 3d. ekspertų darbo grupės ataskaitoje
Rekomendacijoje Nr.3, punkte 1.a) pabrėžiama, kad siekiant įvertinti kultūrinių r kūrybinių
industrijų svarbą, būtina atlikti kūrybinių veiklų žemėlapiavimą ir kūrybinių programų
paleidimą visuose geografiniuose lygmenyse5.
4 Žr.: Ibidem5 Žr.: http://ec.europa.eu/culture/our-policy-development/doc/library/EU_OMC_WG_CCI_Final_Report_June_2010.pdf
7
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
1. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija
Kūrybos industrijos apibrėžimo problemos
Kūrybos industrijų (creative industries) terminas labai skiriasi skirtingose šalyse. Jis atsirado
Australijoje 1994m. paskelbtoje ataskaitoje Creative Nation6. Juo pasinaudojo politikos
praktikai Jungtinėje Karalystėje 1997m. (DCMS nustatant CI Task Force)7.
Kultūros industrijos apibrėžiamos kaip „veiklos, susijusios su tokių prekių gamyba ir
platinimu, kurių pirminė vertė kyla iš simbolinės reikšmės suteikimo funkcijos.“ (J.O‘Connor
1998:5, in Ratzenbock et al. 2005:10) Kitaip tariant kuriami produktai, kurių ekonominė vertė
yra jų kultūrinės savybės.
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, vis labiau plintant naujajai medijai, buvo suvokta,
kad iki tol naudotas kultūros industrijų terminas nėra tikslus. Pastebėta, kad būtent žodis
kūrybinis (angl. creative ), o ne kultūrinis (angl. cultural) labiau tinka derinant jį su industrija.
„Iš tiesų, kūrybos industrijos apjungia du terminus: kūrybinių menų ir kultūrinių industrijų,
tačiau tuo pačiu juos transformuoja. Tai, jog menai įliejami į didelio masto industrijas (pvz.,
medijas), leidžia išsilaisvinti nuo su kūrybingumu susijusiu skirstymu, pavyzdžiui,
elitas/masės, menas/pramogos, rėmimas/komercija ir pan. Menas turi būti suvokiamas ne kaip
kažkas priešingo, o, atvirkščiai, kaip tam tikras bendras šiuolaikinei globaliai medijuotai
ekonomikai būdingas bruožas.“ (Cunningham/Hartley 2001:2, in Ratzenbock et al. 2005:19)
2004m. įvykusioje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, pavadinimas
„kūrybinės industrijos“ buvo praplėsta kultūros industrijų sfera, apsiribojanti tik menai, kas
ženklino posūkį link labiau komercinių veiklų, kurios dar visai nesenai buvo laikomos tik
ekonominėmis8.
Pagal britų apibrėžimą kūrybinių industrijų pagrindas yra žmonės, jų protas, gebėjimai,
originalumas. Esmė – idėja, o rezultatas – intelektinė nuosavybė, kuri šiandien suvokiama
kaip vienas iš ekonomikos augimo veiksnių
KI apibrėžimas apima tris pagrindinius komponentus: (Smith 2003)
• Žaliava: žmonės, jų protas, gebėjimai ir įkvėpimas;
• Ekonominė vertė, kuri atsiranda iš individo, turinčio savo sugalvotą idėją;
6 Žr.: http://www.nla.gov.au/creative.nation/contents.html7 Žr.: http://www.culture.gov.uk/images/research/DETTechnicalReportv1August2004.pdf8 Žr.: http://www.unctad.org/en/docs/tdxibpd13_en.pdf
8
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Produktas: ekonominio proceso baigtis yra intelektinės nuosavybės kūrimas.
Vieningos kūrybos industrijų klasifikacijos kol kas nėra. Ji yra skirtinga įvairiose
šalyse. Viena vertus, tam įtakos turi tai, jog kūrybos industrijos apima daug įvairių sričių: nuo
tradicinių amatų iki naujosios, skaitmeninės medijos, kita vertus, priklausomai nuo šalies
skiriasi šių sričių įvardijimas bei paplitimas. Visgi atsižvelgiant į tai, jog britai pirmieji
pradėjo taikyti KI modelį, bent jau Europoje dažniausiai naudojamasi D. Britanijoje
suformuluotu ir naudojamu modeliu (žr. 2 pav.
Kūrybos industrijų klasifikacija (britų modelis)), kadangi britai pirmieji išskyrė ir
apibrėžė KI.
KI priskiriamos veiklos:
1. Architektūra2. Amatai3. Atlikėjų menai4. Dizainas5. Interaktyviosios kompiuterinės programos6. Drabužių modeliavimas7. Meno ir antikvarinių vertybių rinka8. Muzika9. Kinas ir videoprodukcija10. Leidyba11. Televizija ir radijas12. Programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos13. Reklama
2 pav. Kūrybos industrijų klasifikacija (britų modelis)
Šaltinis: sudaryta pagal Konferencija: „Kūrybos industrijos: galimybė Europoje ir Europai“. 2003
„Clore“ kultūrinės lyderystės programos direktorius Ch. Smith pateikia šias veiklas
apytikrio ekonominės vertės D. Britanijoje dydžio tvarka: kompiuterinių programų kūrimas ir
kompiuterinės programos, dizainas platesniąja prasme, leidyba, televizija ir radijas, muzika,
kinas ir videoprodukcija, reklama, architektūra, interaktyvieji žaidimai ir laisvalaikio
programinė įranga, drabužių modeliavimas, atlikėjų menai ir amatai. (Smith 2003)
Lietuva dar neseniai pradėjusi naudoti iš D.Britanijos perimtą KI terminą, bando
pritaikyti ir britų naudojamą modelį.
9
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kultūros ministerijos priskiriamos KI veiklos:
1. Reklama2. Architektūra3. Amatai4. Mada ir drabužių demonstravimas5. Kino filmai ir videoprodukcija6. Grafinis dizainas7. Skaitmeninė laisvalaikio aplinka (kompiuteriniai
žaidimai ir kt.)8. Gyva muzika bei įrašai9. Pramogų verslas10. Televizija, radijas, žurnalai, laikraščiai, internetas11. Vizualiniai menai ir antikvariatas12. Leidyba
3 pav. Kūrybos industrijų klasifikacija Lietuvoje
Šaltinis: sudaryta pagal Vaitiekūnienė, J. 2006. Menas ir verslas drauge kuria darbo vietas. Verslo žinios. Kovo 1 d., Nr. 41 (2196)
Lietuvos Kultūros ministerijos pateiktas kūrybos industrijų klasifikacijos modelis (žr. 3
pav. Kūrybos industrijų klasifikacija Lietuvoje) kaip ir britų išskiria šias sritis: architektūra,
amatai, dizainas, reklama, leidyba, drabužių modeliavimas, muzika, kinas ir video-produkcija,
televizija ir radijas, menas ir antikvariatas. Lietuvoje šiek tiek kitaip suvokiamos ir
grupuojamos su naująja medijos ir kompiuterinėmis programomis susijusios veiklos. Kitas
skirtumas - britų modelyje kaip atskira sritis išskiriami atlikėjų menai Lietuvos Kultūros
ministerijos pateiktoje klasifikacijoje nenurodomi kaip atskira veikla. Trečiasis skirtumas -
Lietuvoje, priešingai nei D.Britanijoje, pramogų verslas įvardijamas kaip atskira sritis.
„KEA European Affairs“ konsultacinės agentūros pateiktas kūrybinių industrijų apibrėžimas
Studijoje „Kultūros ekonomika Europoje“ pabrėžiama, jog tiksliai apibrėžti kūrybos ir
kultūros ekonomikos lauko ribas yra labai sunku dėl neišplėtotų šiai specifinei ekonomikos
10
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
sričiai pritaikytų statistinių įrankių9. Vis dėlto, tyrėjai pateikia gan išsamią kultūrinių ir
kūrybinių industrijų analizę ir klasifikaciją:
1 lentelė. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus kontūrų apibrėžimas (Šaltinis: „Kūrybos ekonomika Europoje“ (2006)), op.cit.
9 „Kūrybos ekonomika Europoje“ (2006) („KEA European Affairs“ konsultacinė agentūra (Briuselis) bendradarbiaudama su Turku ekonomikos universitetu (Suomija) ir MKW Wirtschaftsforschung (Insbrukas, Zarbriukenas, Miunchenas)), „Vykdytojų reziumė“, p.1.
11
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vadovaudamiesi šiais Europos Komisijos užsakymu atliktais tyrimais, Lietuvos Kūrybinių ir
kultūrinių galimybių studijos10 rengėjai savo programos tyrimų ir veiklos laukui priskyrė šias
ūkio sritis (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių)11:
• Architektūros veikla
• Meninė kūryba
• Meno įrenginių eksploatavimo veikla
• Scenos pastatymų veikla
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla
• Muziejų veikla
• Bibliotekų ir archyvų veikla
• Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas
• Atrakcionų ir teminių parkų veikla
• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla
• Fotografavimo veikla
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas
• Kino filmų rodymas
• Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba
• Radijo programų transliavimas
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas
• Reklamos agentūrų veikla
• Knygų leidyba
• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba
• Laikraščių leidyba
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba
• Kita leidyba
10 Žr.: Integruota meno, mokslo, studijų ir verslo nacionalinės kompleksinės programos “Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos” galimybių studija http://lmta.lt/web/pdf/dokumentai/Kurybiniu%20ir%20kulturiniu%20industriju%20NKP%20galimybiu%20studija.pdf 11 Veiklos rūšys pateikiamos nesilaikant klasifikatoriaus kodų numeracijos eiliškumo
12
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Kompiuterinių žaidimų leidyba
• Kita programinės įrangos leidyba
• Kompiuterių programavimo veikla
• Interneto vartų paslaugų veikla
• Specializuota projektavimo veikla
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla
• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
• Atstovavimas žiniasklaidai
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla
• Švietimui būdingų paslaugų veikla
Kūrybinė ekonomika
Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo kūrybinės ekonomikos susiformavimo ir
plėtros. Kūrybinės ekonomikos terminą pirmas 2001m. panaudojo John Howkins12. Jo
naudojamas apibrėžimas yra platus - pradedant menais, baigiant mokslu ir technologijomis.
Anot jo yra dvi kūrybingumo rūšys: ta, kuri teikia žmonėms pasitenkinimą kaip individams ir
ta, kuri generuoja produktą. Pirmoji yra universali žmonijos savybė ir aptinkama visose
visuomenėse ir kultūrose. Antroji yra tvirtesnė industrinėse visuomenėse, kurios aukštai
vertina naujoves, mokslą ir technologines naujoves ir intelektines nuosavybes teises.
Šiandien kūrybinės ekonomikos idėja interpretuojama dvejopai:
• Pirma, kaip kultūros ir kūrybingumo „ekonominimo“ procesas, prasidėjęs
1980/1990m.m. Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, arba politinės pastangos
„pateisinti“ investavimą į menus, tikintis ekonominių rezultatų.
• Antra, kaip pastangos identifikuoti „kūrybinius“ industrijos elementus visoje
ekonomikoje. Čia kūrybingumas apbūdinamas kaip tendencija visose industrijose
remtis individo talentu ir intelektine nuosavybe - nuo „know-how“ iki prekės
ženklo. Kai „intelektinė nuosavybė“ (patentai, firmos ženklai ir dizaino teisės)
tapo integruota į pagrindinius produktus ir paslaugas, kūrybinė ekonomika tapo
visos ekonomikos sinonimu13. Ekonominis kūrybingumas suprantamas kaip
12 Žr.: Howkins, J. 2001 The Creative Economy: How People Make Money From Ideas, Penguin
13
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
naujovių technologijoje, verslo praktikose, rinkodaroje generatorius ir siejamas su
konkurencinio pranašumo ekonomikoje įgijimu.
UNCADT (United Nations Conference on Trade and Development) 2008 m. ataskaitoje
kūrybinės industrijos apibūdinamos kaip kūrybinės ekonomikos šerdis - menų, kultūros,
verslo ir technologijų sankirta, apimanti prekių ir paslaugų kūrybos, gamybos ir paskirstymo
ciklą, kurioms pagaminti reikia intelektinio kapitalo. KI suprantamos kaip veiklos
reikalaujančios kūrybingumo gebėjimų ir galinčios duoti pajamas iš intelektinės nuosavybės
teisių“14.
Kūrybinės prekės ir paslaugos
Kadangi vyksta nuolatinės diskusijos dėl kūrybinių industrijų ir kultūros industrijų
apibrėžimo, kas apsunkina kūrybinių industrijų subjektų ir veiklų atranką, Vilniaus kūrybinių
industrijų žemėlapio sudarytojai pasinaudojo UNCADT ataskaitoje Creative Economy Report
2008 pateiktu prekių ir paslaugų, kurias gamina šios industrijos, apibrėžimu: „kultūros prekės
ir paslaugos, tokios kaip meno kūrinys, muzikos atlikimas, literatūra, filmas ir TV programos
ar kompiuteriniai žaidimai turi tokias bendras charakteristikas:
• Jų gamybai reikia žmogaus kūrybinio indėlio;
• Jie yra simbolinių žinučių perdavimo priemonės tiems, kurie jas vartoja, t.y. jie
nėra tik utilitariniai;
• Juos sudaro bent jau tam tikra intelektinė nuosavybė, kuri priskiriama individui ar
jų grupei, kuriančiai prekę ar paslaugą.
Šio prekės ir paslaugos turi kultūrinę vertę šalia jau turimos komercinės vertės. Kultūros
prekės ir paslaugos traktuojamos kaip platesnės prekių kategorijos, taip vadinamų „kūrybinių
prekių ir paslaugų“ poaibis. Kūrybinės prekės suprantamos kaip visiškai komerciniai
produktai, bet jų gamyba apima tam tikrą kūrybingumo laipsnį15.
Šis kultūros ir kūrybinių prekių atskyrimas tampa pagrindu Creative Economy Report
2008 ataskaitoje atskirti kultūros ir kūrybines industrijas, kuriuo remiasi Vilniaus kūrybinių
industrijų žemėlapio sudarytojai patekdami kūrybinių industrijų klasifikaciją.
13 Žr.: Bilton Ch. 2006 Management and Creativity: From Creative Industries to Creative Management. Blackwell Publ. 14 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf15 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf
14
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
UNCADT kūrybinių industrijų klasifikacija16
Kaip jau minėta aukščiau, kūrybinių industrijų samprata buvo suformuluota UNCADT XI
Ministerial Conference 2004m. Šioje konferencijoj kūrybinių industrijų tema buvo pristatyta,
remiantis High-level Panel on CI and Development rekomendacijomis.
UNCTAD remiasi platesne kūrybingumo samprata - tai bet kuri ekonomine veikla,
gaminanti simbolinius produktus, kurie yra intelektines nuosavybes apsaugoti ir taikosi į kiek
galima platesnę rinką. Skiriamos "upstream activities" (tradicinės kultūrinės veiklos - menai)
ir "downstream activities" - artimesnės rinkai - reklama, leidyba.
Kūrybinių industrijų pogrupiai rikiuojasi nuo veiklų, kurios remiasi tradicinėmis
žiniomis ir kultūros paveldu - menai ir amatai bei kultūriniai festivaliai - iki audiovizualių ir
naujųjų medijų. Klasifikacija dalina kūrybines industrijas į keturias plačias grupes: paveldas,
menai, medijos ir funkcionali kūryba. Šios grupės dar dalinamos į 9 pogrupius.
Priežastis tokiai klasifikacijai yra ta, kad dauguma šalių ir institucijų įtraukia įvairias
industrijas po „kūrybinių industrijų“ kepure, bet tik kelios bando klasifikuoti šias industrijas į
sferas, grupes ir pogrupius. Tokia klasifikacija palengvina tarp-sektorinių sąveikų supratimą ir
duoda platesnį vaizdą.
Pagal šią klasifikaciją, kūrybines industrijas sudaro keturios grupės, pasižyminčios
skirtingais požymiais – paveldas, menai, medijos ir funkcinė kūryba.
Kūrybinės industrijos yra:
• prekių ir paslaugu kūrimo, gamybos ir paskirstymo ciklai, kurie kūrybingumą ir
intelektine nuosavybe naudoja kaip pirmine žaliava;
• sudaro žiniomis grįstos veiklos, neapsiribojančios tik menais, kurios gauna pajamas iš
prekybos ir intelektines nuosavybes teisiu;
• sudaro medžiaginiai produktai ir nemedžiaginiai intelektines bei menines paslaugos,
turinčios kūrybinį turini, ekonomine verte ir rinkos siekinius;
• yra susikirtimo taškas tarp meistriškumo (artisan), paslaugu ir pramones sektorių;
• sudaro nauja dinamiška sektorių pasaulio prekyboje
16 Pagal Creative Economy Report 2008
15
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Remdamiesi UNCTAD pateikta kūrybinių industrijų klasifikacija, Vilniaus kūrybinių
industrijų žemėlapio sudarytojai pateikė ir naudojosi sudarydami žemėlapį tokią lentelę:
PAVELDAS
KULTŪRINĖS VIETOSMuziejai, bibliotekos, archyvai, ekspozicijos, archeologinės vietos
AMATAI Tradiciniai
TRADICINĖS KULTŪRINĖS IŠRAIŠKOS
Menai, festivaliai, šventės
MENAI
VAIZDUOJAMIEJI MENAITapyba, skulptūra, fotografija, antikvariatas
SCENOS MENAITeatras, šokis, gyva muzika, cirkas
MEDIJOSKNYGOS IR SPAUDA Knygos, žurnalai, laikraščiai
AUDIOVIZUALINĖS Filmai, televizija, radijas
NAUJOSIOS MEDIJOS Programinė įranga, video žaidimai, skaitmeninis turinys
16
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
DIZAINASInterjero, grafinis, mados, juvelyrikos ir t.t.
TAIKOMOJI KŪRYBA KŪRYBINĖS PASLAUGOS
Architektūra, reklama, kūrybinės R&D, rekreacija, turizmas, skaitmeninės kūrybos paslaugos
Remiantis šia klasifikacija buvo rengiama Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų
apklausa. Miesto kūrybinių industrijų žemėlapio sudarymas ir darbai buvo vykdomi siekiant
atsakyti į tokias konkurso sąlygose pateiktas užduotis:
• Pateikti Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių klasifikacija;
• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalgą ir klasifikaciją;
• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos Vilniuje,
Lietuvoje, užsienyje analizę bei apžvelgti eksporto ir importo struktūra;
• Sudaryti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo
Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis;
• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizę;
• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamąją apžvalgą ir KI subjektų
bendros finansinės apyvartos įvertinimą ir palyginimą.
• Atlikti kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamąją analizę,
įvertinant valstybės paramą, rėmėjų lėšas, gaunamas pajamas už produktų ir
paslaugų pardavimą, Europos Sąjungos, UNESCO ir kitų tarptautinių organizacijų
lėšas, kitus galimus ar tik šiam sektoriui būdingus finansavimo šaltinius.
• Išanalizuoti kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatus, įvertinčius
pagrindines kūrybinių industrijų subjektų veiklos kliūtis, subjektų veiklos rezultatų
sklaidą, produkcijos ir paslaugų pardavimą stabdančius veiksnius.
• Atlikti kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose (Vilniaus dailės
akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus Gedimino technikos
universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus
technologijų ir dizaino kolegijoje ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo
analizę.
Kita Vilniaus miesto kūrybinių industrijų žemėlapio rengimo užduotis yra pateikti
tokias rekomendacijas:
17
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Pateikti 5 rekomendacijas dėl ilgalaikio Vilniaus kūrybinių industrijų vystymo
prioritetų, priemonių, skirtų naujų kūrybinių industrijų iniciatyvų skatinimui,
valstybės ir savivaldybės teikiamo kūrybinių industrijų finansavimo efektyvumo
išvengiant galimų rinkos iškraipymų, administracinių ir teisinių priemonių, skirtų
gerinti sąlygas kūrybinių industrijų plėtrai, jos produktų ir paslaugų sklaidai,
priemonių, skirtų Vilniaus mieste veikiančios švietimo sistemos, kultūros
infrastruktūros bei verslo sąveikai aktyvinti.
• Pateikti 10 Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalgą, įvertinant festivalio
amžių, žiūrovų skaičių, festivalio rengimo išlaidas ir finansinius šaltinius, festivalio
žinomumą, reputaciją Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat pateikti vieno iš stambiausių ir
reikšmingiausių 2010 m. Vilniuje vyksiančio festivalio duomenis: žiūrovų skaičių ir
struktūrą, žiūrovų išsilavinimą ir profesiją, būdą ir priemones, kuriomis žiūrovai
atvyksta į festivalį, atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastą, žiūrovų visų
išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimą, vidutinių vieno žiūrovo
išlaidų viešnagės metu įvertinimą, festivalio rengimo išlaidų ir žiūrovų išlaidų
ekonominio efekto miestui santykio įvertinimą.
• Atlikti Vilniaus kūrybinių industrijų iniciatyvų apžvalgą bei pristatyti 20 Vilniaus
kūrybinių industrijų projektų gerosios praktikos pavyzdžių, pateikiant pasiūlymus
dėl panašių iniciatyvų skatinimo ir vystymo.
• Pateikti Vilniaus miesto kultūrinės, rekreacinės, viešųjų miesto erdvių ir pramoninės
infrastruktūros analizę ir 10 pasiūlymų dėl egzistuojančių kūrybinių industrijų centrų
plėtros bei galimų naujų centrų vystymo šiuo metu nenaudojamuose pramoniniuose,
kariniuose ir panašiuose kompleksuose.
Kūrybinis miestas
Kūrybinės industrijos arba kūrybinė ekonomika yra ekonomikos ir miesto plėtojimo
platforma. Jos šerdis yra trys sferos: menai ir kultūros paveldas, medijų ir pramogų
industrijos, kūrybinio verslas-verslui paslaugos. Pastaroji sfera yra gal būt svarbiausia, nes
kuria pridėtinę vertę bet kurio produkto ar paslaugos. Dizainas, reklama ir pramogos veikia
kaip naujovių varikliai platesnėje ekonomikoje ir formuoja taip vadinamą „patyrimo
ekonomiką“17.
17 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf
18
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
„Kūrybinio miesto“ idėja susiformavo 1980m., kai miestai restruktūrizavosi,
vykstant pasaulinės prekybos poslinkiui į Rytus. „Kūrybinis miestas“ yra ne tik menininkai ir
tie, kurie dalyvauja kūrybinėje ekonomikoje - anot miesto tyrėjo C.Laundry, kūrybingu gali
būti kiekvienas, kuris yra išradingas – socialinis darbuotojas, verslininkas, inžinierius ar
mokslininkas.
Kūrybinis miestas yra suprantamas kaip miesto kompleksas, kur įvairios
kultūrinės veiklos yra neatsiejamos nuo miesto ekonomikos ir socialinio gyvenimo. Tokie
miestai turi tendenciją kurtis tvirtose socialinėse ir kultūrinėse infrastruktūrose, turi gana
didelę kūrybinių darbuotojų koncentraciją yra patrauklūs vidaus investuotojams, nes juose
klesti menai ir kultūrinės paslaugos. Kūrybinio miesto samprata įtraukta į tokių šalių , kaip
Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kanada ir Europos institucijų politinę darbotvarkę. Ji remiasi
įvairių disciplinų – miesto planavimo, vietos plėtros politikos, urbanizmo ir architektūros,
miesto vadybos ir sociologijos įdirbiu.
Siekiant apibendrinti įvairialypius požiūrius į „Kūrybinio miesto“ sampratą,
siūloma trijų bazinių ašių tipologija, kurių kiekviena turi savo konceptualią interpretaciją:
1) kūrybinio miesto samprata, kuri pabrėžia kūrybingumo kaip miesto plėtros įrankio idėją;
2) kūrybinio miesto samprata kaip kūrybinių industrijų panaudojimas;
3) kūrybinio miesto samprata, kaip miesto gebėjimas pritraukti kūrybines kompetencijas, t.y.
kūrybinius žmogiškuosius išteklius.
1. Pirma interpretacija, kurioje kūrybinio miesto samprata remiasi platesniu požiūriu į
planavimą, pateikta Charles Landry (2000) knygoje pavadinimu “The creative city: a
toolkit for urban innovators”. Joje teigiama, kad kūrybiniai miestai pajėgūs rasti
naujus sprendimus kasdienėms problemoms. Autorius užsimena apie intervencijų
paieškas, kurios gali išprovokuoti kūrybinę „aplinką“ plačiąja prasme: tai gali būti
kūrybingas, vaizduote paremtas sprendimas miesto švietimo sistemai, transportui ar
šiukšlių rūšiavimui. Kuriama kūrybinė aplinka (milieu) ir palaikomi kūrybiniai
procesai miesto vadybai yra svarbiausias dalykas šioje perspektyvoje, kūrybingumą
naudojančioje kaip instrumentą miestų planavimui ir naujovėms.
2. Antroje interpretacijoje centrinė ašis yra kultūros gamyba. Prof. A.Prattui ir DMCS
(The Department of Culture, Media and Sports) „Kūrybinis miestas“ yra konkretaus
kūrybinio gamybos sektoriaus dinamiškumas. Tai labiausiai paplitusi „kūrybinio
miesto“ samprata, tampriai susijusi su „kūrybinių industrijų“ samprata. Šiuo atveju
kūrybingumo centrais tampa kultūros gėrybių, paslaugų ir susijusių veiklų gamyba.
Tokių miesto erdvių sėkmė yra laikoma būdingo teritorinio dinamiškumo rezultatu
19
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
arba politikos veiksniu, kuris remiasi kultūros (arba kitų kūrybinių) veiklų augimu, kas
kelia gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas miesto vizualumui ir palaiko jo
konkurencingumą. Ši „Kūrybinio miesto samprata“ artima klasterio idėjai, kuri
1990m. pab.buvo pasiskolinta iš tradicinio verslo ir panaudota kultūros politikoje,
susiejant ją su stiprėjančiu kūrybingumo vadyboje, versle ir valdyme kultu. Tokiu
būdu „kūrybinis miestas“ buvo susietas su „kūrybiniu klasteriu“. Verslo klasterio idėja
priklauso ekonomistui Michel Porteriui, kuris bandė paaiškinti kaip tautos ir regionai
įgyja konkurencinį pranašumą.
3. Trečioje interpretacijoje svarbi, palaikanti „Kūrybinį miestą“ struktūra siejama su
gebėjimu pritraukti kūrybinius išteklius ir plėtoti inovatyvumo kompetencijas
Richardo Florida‘os knygoje įtaigiai pavadintoje „Kūrybinės klasės atsiradimas“
(2002). Šiam požiūriui klijuojama „kūrybinės klasės“ etiketė, nes jame labai aukštos
kvalifikacijos žmogiškieji ištekliai yra daugumos dinamiškų miesto teritorijų
konkurencingumo ir gyvybingumo pagrindas. Miesto pajėgumas būti kūrybingu ir
inovatyviu yra siejamas su gebėjimais apmokyti, išlaikyti ir pritraukti šią naują
socialinę klasę, kurios veiklos sfera yra žinios ir gebėjimai, reikalingi pažangiems,
intensyviai naudojantiems kūrybingumą ir žinias sektoriams. Tokio sektoriaus
svarbiausia vertė yra kurti ir palaikyti konkurencingumą kaip šiuolaikinės ekonomikos
pagrindą.
Creative Economy Report 2008 ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad kūrybinė
miesto infrastruktūra yra „kieto“ ir „minkšto“ kombinacija, tame tarpe mentalinės
infrastruktūros, atmosferos ir galimybių priemonių, kurias miestas palaiko savo iniciatyvomis.
Daugelis miesto tyrėjų taip pat pabrėžia, kad į miesto plėtrą būtina įtraukti minkštą
infrastruktūrą: kvalifikuotą ir lanksčią darbo jėgą; kūrėjus ir įgyvendintojus; tvirtus
komunikacinius ryšius viduje ir su išore bei antreprenerystės kultūrą, nesvarbu ar ji
pritaikoma socialiniams ar ekonominiams tikslams18.
Vilniaus kūrybinio industrijų žemėlapio rengėjų vienas iš uždavinių, buvo
išsiaiškinti miesto kūrybinį potencialą – kūrybinių industrijų įmonių ir jose dirbančiųjų
koncentraciją bei klasterizacijos ir tinklaveikos mastą. Kitaip tariant įvertinti Vilniaus miestą
kaip „kūrybinį miestą“, remiantis aukščiau išskirta antrąja „Kūrybinio miesto“ interpretacija,
kurios centrinė ašis yra kultūros gamyba, o kūrybingumo požymiais laikoma kultūros gėrybių,
paslaugų ir susijusių veiklų gamyba.
18 Žr.: www.unctad.org/en/docs/ditc20082cer_en.pdf
20
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kitas, Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjams svarbus požiūris į „Kūrybinį
miestą“, būdingas Europos nacionalinėms valstybėms, remiasi kultūrinio klasterio veiklomis,
kurių tikslas skatinti miesto plėtrą, atgaivinimą arba teritorinį konkurencingumą. Siekiant
identifikuoti tikslingai miesto plėtrą skatinančias kultūrines veiklas, būtina atskirti kūrybinio
miesto strategijas, kurios nesiremia kultūrinėmis veiklomis - pavyzdžiui kūrybingų žmonių
pritraukimas į specifinių žinių reikalaujančias sferas (programavimas, konsultacijos, tyrimai,
akademinis darbas), arba kultūrines veiklas, neturinčias tiesioginių sąsajų su „kūrybinio
miesto“ strategijomis (susiformuojaspontaniškai, be konkrečios ir suderintos strategijos).
Šiam tikslui naudinga pasiremti miesto tyrėjo Hanso Mommaas‘o kultūrinės klasterizacijos
strategijos analize. Anot tyrėjo, kultūrinė klasterizacija panaudoja kultūrą ir menus kaip
miesto atgaivinimo išteklių19. H.Mommaas‘as išskiria kelis diskursus politikų diskusijoje apie
kūrybinio klasterio naudą:
• Remti kultūros įvairovę ir demokratiją
• Kurti rinkodaros strategijas, naudingas turizmui ir darbo vietų sukūrimui;
• Skatinti labiau verslinį požiūrį į menus ir kultūrą;
• Bendrai skatinti novatoriškumą ir kūrybiškumą;
• Rasti naują senų pastatų ir apleistų vietų panaudojimą.
H.Mommaas pastebi, kad nors klasterizacijos strategijos apsiriboja meninėmis-kultūrinėmis
veiklomis, dauguma jų įjungia kitus laisvalaikio ir pramogų elementus – barus, sveikatos
kompleksus.
Vienas iš populiariausių kultūrinės klasterizacijos pavyzdžių, kai remiamasi
meninėmis-kultūrinėmis veiklomis tiek Lietuvoje, tiek Vilniaus mieste yra taip vadinami
menų/kultūros inkubatoriai/fabrikai, spaustuvės ir pan., kurių specifika pasireiškia daugiau
infrastruktūros nei turinio rėmuose. Dauguma jų įsikūrė buvusiuose ir šiai dienai
ištuštėjusiuose pramoniniuose pastatuose: fabrikuose ar gamyklose, sandėliuose, pieninėse,
skerdyklose ir pan. XX a. pabaigoje dauguma pramoninės, karinės ar prekybinės paskirties
pastatų Europoje prarado savo pirminę paskirtį. Dažniausiai apleistose miestų teritorijose
riogsantys tušti vaiduokliai netruko adaptuoti naują funkciją – kultūrinę. Nevaržomos
architektūrinės specifikos bei turinio, šios erdvės tapo atraktyvios šiuolaikinių menų
kūrėjams, kurie ilgainiui perėmę apleistus pastatus juos renovavo, pavertė bendruomenių
susitikimų vieta, erdve laisvai kūrybai, pramogoms bei poilsiui.20 Šiandien menų/kultūros
19 Žr.: Urban Studies 41 No.3, 200420 TransEuropeHalles. Factories of the Imagination. – France: Les edition de l‘imprimeur, 2002, p. 4.
21
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
inkubatoriai/fabrikai, spaustuvės išsivystė į didelį judėjimą, duodantį kryptį ir impulsą miestų
ar regionų kultūriniam gyvenimui.
Cituojant VšĮ „Menų spaustuvė“ direktorių Audronį Imbrasą, naujoviškų kūrybinės
pramonės centrų užuomazgos trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir
Klaipėdoje –yra inicijuojamos naujųjų pastarąjį dešimtmetį atsiradusių organizacijų arba
neformalių kūrybinių grupių. Pirmoji tokio pobūdžio kregždė Lietuvoje – VšĮ „Menų
spaustuvė“, įsikūrusi Vilniuje, buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje.21 Nors analogišku metu apie
menų/kultūros inkubatorius/fabrikus, spaustuves imta galvoti ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, vis
dėlto tai, kad būtent Vilniuje atsirado pirmasis toks centras liudija atviresnę naujovėms
visuomenę ir jos iššūkius priimti pasirengusią valdžią. Dažniausiai tokie centrai yra steigiami
viešosios įstaigos pagrindu, o vienas iš steigėjų – valstybinė institucija (savivaldybė,
ministerija, aukštoji mokslo mokykla ir pan.).
Sėkmingiausi kultūrinės klasterizacijos pavyzdžiai Vilniaus mieste buvo
identifikuoti analizuojant geriausias kūrybinių industrijų iniciatyvas ir festivalius mieste, o
taip pat pagal atsakymus į klasterizacijos anketos klausimus.
21 Imbrasas A. Pradžia – kūrybinės pramonės fabrikai Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2003, p. 80-81.
22
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
2. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų apžvalga ir klasifikacija
Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasifikacija
Atliekant Vilniaus kūrybinių industrijų analizę buvo remtasi UNCTAD KI klasifikacija bei
EVRK (Ekonominių veiklos rūšių klasifikatoriumi). UNCTAD KI klasifikacija buvo
pasirinkta dėl to, kad jie remiasi platesne ir modernesne kūrybingumo samprata (plačiau žr. 1
skyrius). Ši klasifikacija apima tiek tradicines kultūrines veiklas (angl. "upstream activities")
bei naująsias kūrybinių industrijų veiklas (angl. "downstream activities" ). Toks platesnis KI
suvokimas yra svarbus Vilniaus miesto plėtojimo kontekste. Kitu atveju galima į KI plėtrą
pažvelgti per siaurai:
• arba fokusuojant dėmesį ties tradicinėm KI veiklomis ir neįtraukiant naujųjų KI veiklų
tokių kaip reklama, leidyba ir pan. ;
• arba dėmesį kreipiant į naująsias KI veiklas, kurios ekonominiu požiūriu paprastai yra
labiau pelningos ir pastebimos, tačiau ignoruojant tradicines kultūrines veiklas kaip
menai, bibliotekų, muziejų, archyvų veikla, kurios turi didelį poveikį miesto gyvenimo
kokybei, tačiau ekonominiu požiūriu mažiau pelningos.
EVRK klasifikatorius nėra pilnai pritaikytas KI sektoriaus veiklai analizuoti ir gali būti
netikslumų, tačiau šis klasifikatorius yra naudojamas renkant ir apdorojant Lietuvos įmonių
statistinę informaciją. Lietuvos Statistikos departamento pagal EVRK klasifikatorių surinkti
duomenys šiuo metu geriausiai reprezentuoja KI sektoriaus dinamiką. Siekiant, kad EVRK
klasifikatorius labiau atspindėtų KI sektorių iš klasifikatoriaus buvo atrinktos keturių–šešių
kodų veiklos rūšys.
Pagal UNCTAD klasifikaciją, kūrybines industrijas sudaro keturios grupės,
pasižyminčios skirtingais požymiais – paveldas, menai, medijos ir taikomoji kūryba. Paveldas
ir menai priklauso tradicinių veiklų grupei. Medijos ir taikomoji kūryba - naujosios kūrybinių
industrijų veiklos grupei. Atitinkamos veikos pagal EVRK klasifikatorių yra priskirtos šioms
veiklų grupėms (žr. 2.1. lentelę).
23
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
2.1. Lentelė. Kūrybinių industrijų veiklų klasifikavimas pagal UNCTAD ir EVRK
klasifikatorius
Kūrybinių industrijų UNCTAD klasifikacija
KI veiklos pagal EVRK veiklų klasifikatorių EVRK 2 Kodas
1.T
rad
icin
ės k
ult
ūri
nės
vei
klo
s
o
Paveldas
1.1.1. Kultūrinės
vietos
Bibliotekų ir archyvų veikla 91.01Muziejų veikla 91.02Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas
91.03
1.1.2. Amatai
Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba
47.78.10
Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba
23.41
Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 23.70Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 32.13Žaidimų ir žaislų gamyba 32.40Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba
32.12
1.1.3. Tradicinės kultūrinės išraiškos
Atrakcionų ir teminių parkų veikla 93.21Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 93.29
Ekskursijų organizatorių veikla 79.12
1.2. Menai
1.2.1. Vaizduojamie
ji menai
Fotografavimo veikla 74.20
Meninė kūryba 90.03
1.2.2. Scenos menai
Scenos pastatymų veikla 90.01
Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 90.02
2. N
aujo
sios
kū
ryb
inių
ind
ustr
ijų
vei
klo
s
2.1. Medijos
2.1.1. Knygos ir
spauda
Knygų leidyba 58.11Laikraščių leidyba 58.13Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 58.12Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 58.14Kita leidyba 58.19
2.1.2. Audiovizuali
nės
Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 59.20Kino filmų rodymas 59.14Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba
59.11
Naujienų agentūrų veikla 63.91Radijo programų transliavimas 60.10Televizijos programų rengimas ir transliavimas 60.20Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas
59.13
Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 70.21
2.1.3. Naujosios medijos
Kompiuterinių žaidimų leidyba 58.21Kompiuterių programavimo veikla 62.01Kita programinės įrangos leidyba 58.29Interneto vartų paslaugų veikla 63.12
2.1.4. Dizainas
Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas
59.12
Kraštovaizdžio tvarkymas 81.302.2.
Taikomoji kūryba
2.2.1. Kūrybinės paslaugos
Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba 47.79.10Architektūros veikla 71.11Atstovavimas žiniasklaidai 73.12Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 71.12
Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 74.90
Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 72.19
Meno įrenginių eksploatavimo veikla 90.04Reklamos agentūrų veikla 73.11Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 73.20
24
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
72.20
Specializuota projektavimo veikla 74.10Švietimui būdingų paslaugų veikla 85.60
Vilniaus mieste veikusių Tradicinės kultūrinės veiklos ir Naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų palyginimas
Remiantis LR statistikos departamento duomenimis 2009 metais veikė 3127 KI sektoriaus
įmonės (žr. 2.2 lentelę) . Didžioji jų dalis (2674 įmonės) veikė naujojoje kūrybinių industrijų
veikloje. Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikė beveik keturis kartus mažiau įmonių (453
įmonės). Naujojoje kūrybinių industrijų veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 3,797
mlrd. Litų pajamų. Jose dirbo virš 28 tūkstančių darbuotojų.
2.2. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas
KI įmonių veiklų grupės pavadinimas
pagal UNCTAD klasifikacija
Iš viso įmonių skaičius
Darb.
skaičius
Pajamos (mln.
litų)
Įmonių sk. pagal teisinę formą
Valst.
įmonė
Savivald
. įmonė
UAB AB VšĮ
Valst.
biudžet. įstaiga
Savivald
. biud
ž. įstaiga
IĮ
1.Tradicinės kultūrinės veiklos
453 6509
208,9
1 0 225 0 153 34 7 33
2. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos
2674
28822
3797,0 5 2
2060 5 249 37 4 312
VISO:312
735331
4005,9 6 2
2285 5 402 71 11 345
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Tradicinėje kultūrinėje veikloje veikusios įmonės 2009 metais gavo 208,9 mln. litų pajamų.
Jose dirbo virš 6,5 tūkstančių darbuotojų.
Palyginus pajamas tenkančias vienam darbuotojui matome, kad naujojoje kūrybinių industrijų
veikloje veikusių įmonių vienam darbuotojui teko 131 tūkst. litų pajamų, kai tuo tarpu
tradicinėje kultūrinėje veikloje veikusių įmonių – tik 31 tūkst. litų pajamų. Tai yra 4,2 kartus
mažiau nei naujosios kūrybinių industrijų veiklos. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos ir
tradicinės kultūrinės veiklos įmonių teisinė forma ženkliai skiriasi (žr. 2.1. pav.).
Tradicinėje kultūrinėje veikloje didelę įmonių dalį sudaro viešosios įstaigos (33 %), valstybės
biudžetinės įstaigos (7,5 %), savivaldybės biudžetinės įstaigos (1,5 %). Naujojoje kūrybinių
25
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
industrijų veikloje viešosios įstaigos sudaro tik 9,3 (%),valstybės biudžetinės įstaigos (1,4 %),
savivaldybės biudžetinės įstaigos (0,1 %).
2.1 pav. Vilniaus mieste 2009 metais veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos struktūros pagal įmonių teisinę formą palyginimas (%)Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Tradicinėje kultūrinėje veikloje visai nėra akcinių bendrovių, kai tuo tarpu naujojoje
kūrybinių industrijų veikloje veikia 5 akcinės bendrovės. Didžiąją dalį naujosios kūrybinių
industrijų veiklos įmonių sudaro uždarosios akcinės bendrovės (net 77 %). Tradicinės
kultūrinės veiklos atitinkamai 49,7 %. Detalesnė Vilniaus KI sektoriaus įmonių pagal teisinę
formą analizė yra pateikta 3 skyriuje.
Nagrinėjant KI įmonių pogrupių pagal UNCTAD klasifikaciją veiklos rezultatus, aiškiai
matyti, kad 2009 metais Vilniuje daugiausia pajamų uždirbo, daugiausia darbuotojų įdarbino
ir daugiausia įmonių veikė taikomosios kūrybos veikloje veikiančios įmonės (žr. 2.3. lentelę).
Šios veiklos pogrupio įmonėms tenka daugiausia pajamų vienam darbuotojui (134,5 tūkst.
litų.). Medijos pogrupio įmonių 2009 metų rezultatai taip pat yra geri. Per šiuos metus medijų
pogrupio įmonės sugeneravo 1,5 mln. litų pajamų. Šio pogrupio įmonėse dirbo virš 12 tūkst.
darbuotojų, veikė 937 įmonės. Vienos įmonės per metus generuojamos pajamos yra
didžiausios iš visų pogrupių ir siekė vidutiniškai 1,6 mln. litų.
26
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
2.3. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių tradicinės kultūrinės veiklos ir naujosios kūrybinių industrijų veiklos įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal pogrupius
KI įmonių veiklų grupės pavadinimas
pagal UNCTAD klasifikacija
KI įmonių veiklų
pogrupio pavadinimas
pagal UNCTAD klasifikacija
Iš viso įmonių skaičius
Darb. skaičius
Pajamos (mln. Litų)
Vieno darb.
generuojamos
pajamos (tūkst. Litų)
Vienos įmonės
generuojamos
pajamos (tūkst. Litų)
1.Tradicinės kultūrinės
veiklos
1.1. Paveldas 222 4130 132,2 32,0 595,3
1.2. Menai 231 2379 76,7 32,3 332,2
2. Naujosios kūrybinių industrijų
veiklos
2.1. Medijos 937 12136 1553,3 128,0 1657,7
2.2. Taikomoji kūryba 1737 16686 2243,7 134,5 1291,7
VISO: 3127 35331 4005,9 113,4 1281,1
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Mažiausias pajamas per 2009 metus sugeneravo menai ir paveldas, atitinkamai 76,7 ir 132,2
mln. litų. Vienos įmonės vidutiniškai generuojamos pajamos yra atitinkamai 332,2 ir 595,3
tūks. litų. Tai yra atitinkamai 4,9 ir 2,7 karto mažiau nei medijų įmonių vidurkis.
Menų ir paveldo įmonių vieno darbuotojo sugeneruotos pajamos taip pat ženkliai mažesnės
nei medijos ir taikomosios kūrybos įmonių. Menų ir paveldo įmonių pajamos vienam
darbuotojui siekia apie 32 tūkst. litų. Tai yra beveik keturis kartus mažiau nei medijos ir
taikomosios kūrybos įmonių.
Vilniaus KI sektoriaus įmonių analizė pagal veiklos pobūdį, teisinę formą ir pajamas
Atliekant detalesnę Vilniaus KI sektoriaus įmonių pagal veiklos pobūdį analizę (žr. 2.4.
lentelę) matome, kad 2009 metais daugiausia pajamų generavo kūrybinių paslaugų įmonės
(1,73 milijardų litų). Naujųjų medijų įmonės – 330 mln. litų. Knygų ir spaudos veikla
užsiimančios įmonės -308 mln. litų. Audiovizualine veikla užsiimančios įmonės – 262 mln.
litų. Šiose veiklose daugiausia buvo įdarbinta ir darbuotojų:
• Kūrybinės paslaugos (16,7 tūkst. darbuotojų);
• Knygos ir spauda (4,7 tūkst. darbuotojų);
• Naujosios medijos (3,3 tūkst. darbuotojų);
• Audiovizualinės veiklos (2,6 tūkst. darbuotojų);
27
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
2.4. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių KI įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal veiklos pobūdį ir gautas pajamas
KI įmonių veiklų grupės
pavadinimas pagal
UNCTAD klasifikacija
KI įmonių veiklų
pogrupio pavadini
mas pagal
UNCTAD klasifika
cija
KI įmonių veiklų
pavadinimas pagal
UNCTAD klasifikacija
Iš viso įmonių skaičiu
s
Darb skaičiu
s
Pajamos (mln. Litų)
Vieno darb.
generuojamos pajamo
s (tūkst. Litų)
Vienos įmonės generuojamos
pajamos (tūkst.
Litų)
1.Tradicinės kultūrinės veiklos
1.1. Paveldas
1.1.1. Kultūrinės vietos
43 2773 10,1 3,6 234,3
1.1.2. Amatai
80 649 36,4 56,1 454,9
1.1.3. Tradicinės kultūrinės išraiškos
99 708 85,7 121,0 865,5
1.2. Menai
1.2.1. Vaizduojamieji menai
62 240 11,8 49,1 190,1
1.2.2. Scenos menai
169 2139 65,0 30,4 384,4
2. Naujosios kūrybinių industrijų veiklos
2.1. Medijos
2.1.1. Knygos ir spauda
308 4713 543,5 115,3 1764,5
2.1.2. Audiovizualinės
262 3239 564,3 174,2 2153,7
2.1.3. Naujosios medijos
330 3666 424,5 115,8 1286,3
2.1.4. Dizainas
37 518 21,1 40,8 570,7
2.2. Taikomoji kūryba
2.2.1. Kūrybinės paslaugos
1737 16686 2243,7 134,5 1291,7
VISO: 3127 35331 4005,9 113,4 1281,1
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Mažiausias pajamas 2009 metais generavo šiose veiklose veikiančios įmonės:
• Kultūrinės vietos (10,1 mln. litų);
• Vaizduojamieji menai (11,8 mln. litų);
• Dizainas (21,1 mln. litų);
• Amatai (36,4 mln. litų).
Kultūrinės vietų veiklos įmonės ir scenos menų įmonės palyginus su jų pajamomis įdarbina
daug darbuotojų – atitinkamai po 2,7 tūkst ir 2,1 tūkst. darbuotojų.
Pagal veiklos pobūdį labai skiriasi vieno darbuotojo generuojamos pajamos. Didžiausias
pajamas vienam darbuotojui generuoja audiovizualinės veiklos įmonė – 174,2 tūkst. litų.
Mažiausias pajamas generuoja su kultūrinių vietų veikla susijusios įmonės – tik 3,6 tūkst. litų.
28
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nagrinėjant KI įmonių rezultatus pagal teisinę formą, pastebima tendencija, kad mažiausias
pajamas generuoja tos veiklos, kuriose didesnę įmonių dalį sudaro valstybinės, valstybinės
biudžetinės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos (žr. 2,5 lentelę). Pvz. kultūrinių vietų veikloje
iš 43 veikusių įmonių: 25 buvo valstybinės biudžetinės įstaigos, 5 savivaldybės biudžetinės
įstaigos, 1 valstybinė įmonė. Vidutinis vienos įmonės darbuotojų skaičius siekė 64
darbuotojus. Kaip jau anksčiau buvo minėta pajamos tenkančios vienam darbuotojui -3,6
tūkst. litų.,
2.5. Lentelė. Vilniaus mieste veikusių KI įmonių rezultatų 2009 metais palyginimas pagal teisinę formą ir gautas pajamas
KI įmonių veiklų
pavadinimas pagal
UNCTAD klasifikacija
Pajamos (mln
. Litų
)
Vieno
darb.
generuojamos
pajamos (tūkst.
Litų)
Vidutinis darbuotojų skaičius vienoje įmonėje
Įmonių sk. pagal teisinę formą
Valst.
įmonė
Savivald
. įmonė
UAB AB VšĮ
Valst.
biudžet. įstaiga
Savivald
. biud
ž. įstaiga
IĮ
1.1.1. Kultūrinės vietos
10,1 3,6 64,5 1 0 2 0 9 25 5 1
1.1.2. Amatai 36,4 56,1 8,1 0 0 57 0 9 0 0 14
1.1.3. Tradicinės kultūrinės išraiškos
85,7121,
0 7,2 0 0 73 0 23 0 0 3
1.2.1. Vaizduojamieji menai
11,8 49,1 3,9 0 0 37 0 13 0 0 12
1.2.2. Scenos menai 65,0 30,4 12,7 0 0 56 0 99 9 2 3
2.1.1. Knygos ir spauda
543,5
115,3
15,3 1 0 189 1 78 2 0 37
2.1.2. Audiovizualinės
564,3
174,2
12,4 0 0 185 2 67 0 0 8
2.1.3. Naujosios medijos
424,5
115,8
11,1 1 0 299 0 7 2 0 21
2.1.4. Dizainas 21,1 40,8 14,0 0 0 32 1 0 0 0 4
2.2.1. Kūrybinės paslaugos
2243,7
134,5
9,6 3 2 1355
1 97 33 4 242
VISO:4005,9
113,4 11,3 6 2
2285 5 402 71 11 345
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
29
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Palyginimui tarp audiovizualinėje veikloje veikiančių įmonių nebuvo nei vienos valstybinės,
valstybinės biudžetinės ar savivaldybės biudžetinės įmonės. Šios veiklos įmonės generavo net
48 kartus daugiau pajamų tenkančių vienam darbuotojui (174 tūkst. litų). Vidutinis vienos
įmonės darbuotojų skaičius buvo tik 12 darbuotojų. Vidutinės šių įmonių pajamos siekė 2,1
mln. litų.
Apibendrinant galima teigti, kad ekonominiu požiūriu iš visų pagal UNCTAD klasifikaciją
veiklų reikšmingiausios yra:
• - Kūrybinės paslaugos (1737 įmonės, 2,2 mlrd.litų apyvarta, 16,6 tūkst. darbuotojų,
134,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• - Audiovizualinės veiklos (262 įmonės, 564,3 mln. litų apyvarta, 3,2 tūkst. darbuotojų,
174,2 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• - Knygos ir spauda (308 įmonės, 543,5 mln. litų apyvarta, 4,7 tūkst. darbuotojų, 115,3
tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Naujosios medijos (330 įmonių, 424,5 mln. litų apyvarta, 3,6 tūkst. darbuotojų, 115,8
tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
Detaliau nagrinėjant veiklas (žr. 8 priedą) pagal EVRK klasifikatorių kūrybinių paslaugų
veiklų grupėje ekonominiu požiūriu reikšmingiausios yra:
• Reklamos agentūrų veikla (551 įmonė, 829,8 mln. litų apyvarta, 3,7 tūkst.
darbuotojų, 222,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (447 įmonė, 506,8 mln.
litų apyvarta, 4,1 tūkst. darbuotojų, 121,7 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Architektūros veikla (295 įmonės, 276,0 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,
147,1 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Atstovavimas žiniasklaidai (55 įmonės, 208,3 mln. litų apyvarta, 0,5 tūkst.
darbuotojų, 403,6 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
Iš audiovizualinės veiklos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu
reikšmingiausios yra (žr. 8 priedą):
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (20 įmonių, 320,0 mln. litų
apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų, 194,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (102 įmonių, 75,8 mln. litų apyvarta, 0,6
tūkst. darbuotojų, 126,4 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (64 įmonės, 62,5 mln.
litų apyvarta, 0,4 tūkst. darbuotojų, 149,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
30
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Iš knygos ir spauda grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu reikšmingiausios
yra (žr. 8 priedą):
• Laikraščių leidyba (33 įmonės, 224,5 mln. litų apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų,
139,9 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Knygų leidyba (111 įmonės, 166,7 mln. litų apyvarta, 0,9 tūkst. darbuotojų, 185,7
tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (88 įmonės, 122,1 mln. litų apyvarta, 1,1
tūkst. darbuotojų, 107,9 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
Iš naujosios medijos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu požiūriu reikšmingiausios
yra (žr. 8 priedą):
• Kompiuterių programavimo veikla (268 įmonės, 393,8 mln. litų apyvarta, 3,2
tūkst. darbuotojų, 119,4 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Interneto vartų paslaugų veikla (32 įmonės, 24,4 mln. litų apyvarta, 0,2 tūkst.
darbuotojų, 118,3 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
Iš tradicinės kultūrinės veiklos grupės pagal EVRK klasifikatorių ekonominiu ir socialiniu
požiūriu reikšmingiausios yra (žr. 8 priedą):
• Scenos pastatymų veikla (77 įmonės, 45,5 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,
24,1 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (66 įmonių, 58,6 mln. litų apyvarta,
0,5 tūkst. darbuotojų, 106,3 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Bibliotekų ir archyvų veikla (20 įmonių, 3,4 mln. litų apyvarta, 1,7 tūkst.
darbuotojų, 1,9 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Muziejų veikla (12 įmonių, 2,4 mln. litų apyvarta, 0,8 tūkst. darbuotojų, 3,0 tūkst.
pajamų vienam darbuotojui).
Detalesnė Vilniaus KI sektoriaus analizė pagal EVRK klasifikavimą yra pateikta kituose
skyriuose.
31
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
3. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų veiklos rezultatų sklaidos analizė bei eksporto ir importo struktūra.
Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto analizė
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus KI
sektoriaus įmonės eksportavo produkcijos už 78 mln. litų. Tai sudarė 48,4 % bendrai visų
Lietuvos KI sektoriaus įmonių 2009 metų eksporto (žr. 3.1 pav.). Analizuojant KI sektoriaus
įmonių dinamiką 2007-2009 laikotarpiu pastebimas ženklus eksporto apimčių kritimas. Per šį
laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas krito beveik 3 kartus nuo 214 mln. litų
2007 metais iki 78 mln. litų 2009 metais.
3.1 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių eksporto dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Panašus eksporto kritimas buvo ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. 2007 -2009
laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių eksportas nukrito nuo 305 mln. litų 2007
metais iki 161 mln. 2009 metais. Ekonominė krizė ženkliai paveikė tiek Vilniaus, tiek bendrai
Lietuvos KI sektoriaus eksporto apimtis.
2009 metais daugiausia eksportavo šiose veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės
(žr. priedą 6) :
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - 26,51 mln. litų;
• Knygų leidyba - 20,08 mln. litų;
• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba -9,04 mln. litų;
32
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla- 4,95 mln. litų;
• Kompiuterių programavimo veikla - 2,94 mln. litų;
• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla - 2,50 mln.
litų;
• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba -2,39 mln. litų;
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos - 2,10 mln. litų;
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba - 1,95 mln. litų;
• Reklamos agentūrų veikla - 1,82 mln. litų;
• Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba - 1,35 mln. litų;
• Specializuota projektavimo veikla - 1,23 mln. litų.
Pagal LR Statistikos departamento duomenis 2009 metais visai nevykdė eksporto šiose
veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės (žr. priedą 6) :
• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa;
• Meninė kūryba;
• Kino filmų rodymas;
• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas;
• Žaidimų ir žaislų gamyba;
• Laikraščių leidyba;
• Kita programinės įrangos leidyba;
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba;
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas;
• Interneto vartų paslaugų veikla;
• Fotografavimo veikla;
• Kraštovaizdžio tvarkymas;
• Scenos pastatymų veikla;
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla;
• Meno įrenginių eksploatavimo veikla;
• Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba.
Detaliau panagrinėjus daugiausia eksportuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto
2007-2009 laikotarpio duomenis (žr. 3.1. Lentelę), matome, kad „Kita, niekur kitur
33
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla“ ir „Knygų leidyba“ užsiimančios išlaikė
panašias eksporto apimtis ar net truputi augo.
3.1. Lentelė. Daugiausia eksportuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto dinamika 2007-2009 metais
KI veiklų pavadinimas pagal EVRK veiklų klasifikatorių
Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas (mln. litų)
2007 2008 2009Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 23,24 18,67 26,51Knygų leidyba 22,48 20,89 20,08Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 0,02 3,81 9,04Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 0,00 8,70 4,95Kompiuterių programavimo veikla 121,80 32,49 2,94Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 2,29 1,37 2,50Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 3,11 2,10 2,39Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 3,09 6,73 2,10Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 1,23 1,49 1,95Reklamos agentūrų veikla 10,40 12,37 1,82Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 0,00 0,00 1,35Specializuota projektavimo veikla 0,15 0,32 1,23Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba 5,26 0,38 0,44Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Ženkliai augo Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamybos eksporto apimtys nuo 0,02
mln. litų 2007 metais iki 9,04 mln. litų 2009 metais.
Labiausia sumenko Kompiuterių programavimo veiklos eksportas nuo 121,8 mln. litų 2007
metais iki 2,9 mln. litų 2009 metais ir Reklamos agentūrų veiklos eksportas nuo 10,4 mln. litų
2007 metais iki 1,8 mln. litų 2009 metais. Taip pat ženkliai sumažėjo Suvenyrų, meno dirbinių
ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekybos veiklos eksportas nuo 5,26 mln. litų
2007 metais iki 0,44 mln. litų 2009 metais.
Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo analizė
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus KI sektoriaus
įmonės importavo produkcijos už 100 mln. litų. Tai sudarė 47,3 % bendrai visų Lietuvos KI
sektoriaus įmonių 2009 metų importo (žr. 3.2 pav.). Analizuojant Vilniaus KI sektoriaus
įmonių importo dinamiką 2007-2009 laikotarpiu panašiai kaip ir eksporto pastebimas ženklus
34
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
importo apimčių kritimas. Per šį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių importas krito
daugiau kaip 2 kartus nuo 221 mln. litų 2007 metais iki 100 mln. litų 2009 metais.
3.2 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių importo dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Panašus importo kritimas buvo ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. 2007 -2009
laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių importas nukrito nuo 387 mln. litų 2007
metais iki 161 mln. litų 2009 metais.
2009 metais daugiausia importavo šiose veiklose veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės
(žr. Priedą 7) :
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas - 29,03 mln. litų;
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla - 15,74 mln. litų;
• Knygų leidyba - 13,75 mln. litų;
• Reklamos agentūrų veikla - 5,98 mln. litų;
• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba - 5,25 mln. litų;
• Kompiuterių programavimo veikla - 3,60 mln. litų;
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla - 2,91 mln. litų;
• Atrakcionų ir teminių parkų veikla - 2,90 mln. litų;
• Kino filmų rodymas - 2,79 mln. litų;
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos - 2,56 mln. litų;
• Fotografavimo veikla - 2,42 mln. litų;
• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas - 2,38 mln. litų;
35
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Laikraščių leidyba - 2,26 mln. litų;
• Specializuota projektavimo veikla -1,91 mln. litų;
• Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba -
1,47 mln. Litų.
Pagal LR Statistikos departamento duomenis 2009 metais visai neimportavo šiose veiklose
veikiančios Vilniaus KI sektoriaus įmonės (žr. priedą 7) :
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla;
• Žaidimų ir žaislų gamyba;
• Radijo programų transliavimas;
• Naujienų agentūrų veikla;
• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.
Atlikus detalesnę daugiausia importuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo 2007-
2009 laikotarpio duomenų analizę (žr. 3.2. lentelę), matome, kad didžiausias importo
augimas buvo „Televizijos programų rengimas ir transliavimas” veikloje nuo 2,22 mln. litų
2007 metais iki 29,03 mln. litų 2009 metais ir „Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė,
mokslinė ir techninė veikla“ nuo 6,83 mln. litų 2007 metais iki 15,74 mln. litų 2009 metais.
3.2. Lentelė. Daugiausia importuojančių Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo dinamika 2007-2009 metais
KI veiklų pavadinimas pagal EVRK veiklų klasifikatorių
Vilniaus KI sektoriaus įmonių importas (mln. litų)
2007 2008 2009Televizijos programų rengimas ir transliavimas 2,22 10,99 29,03Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla 6,83 16,48 15,74Knygų leidyba 14,52 15,17 13,75Reklamos agentūrų veikla 18,23 21,67 5,98Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 0,19 2,31 5,25Kompiuterių programavimo veikla 126,72 38,36 3,60Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 0,33 11,72 2,91Atrakcionų ir teminių parkų veikla 0,00 1,14 2,90Kino filmų rodymas 5,12 5,18 2,79Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos 3,86 12,33 2,56Fotografavimo veikla 0,00 0,87 2,42Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 5,46 3,65 2,38Laikraščių leidyba 1,78 0,21 2,26Specializuota projektavimo veikla 1,55 1,53 1,91Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba 5,65 2,29 1,47Šaltinis: LR Statistikos departamentas
36
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Labiausia sumenko Kompiuterių programavimo veiklos importas nuo 126,72 mln. litų 2007
metais iki 3,6 mln. litų 2009 metais ir Reklamos agentūrų veiklos importas nuo 18,23 mln.
litų 2007 metais iki 5,98 mln. litų 2009 metais. Kitose KI sektoriaus veiklose veikiančios
įmonės importo apimtys nežymiai svyravo.
Lyginant Vilniaus KI sektoriaus importo ir eksporto dinamiką 2007-2009 laikotarpiu galima
pastebėti, kad šių įmonių eksporto apimtys krito labiau nei importo. Nagrinėjamu laikotarpiu
Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksportas sumenko 63,4 % arba 136 mln. litų. Tuo pačiu
laikotarpiu importas sumenko 54,8 % arba 121 mln. litų.
3.3 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių importo ir eksporto dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Bendrai Lietuvoje KI sektoriaus įmonių importas ir eksporto dinamika 2007-2009 metų
laikotarpiu buvo panaši. Eksportas sumenko 47,1 % arba 144 mln. litų, o importas atitinkamai
sumenko 45,4 % arba 175 mln. litų.
Nežiūrint eksporto ir importo apimčių sumažėjimo bendrai KI sektoriaus įmonių pajamos
2007- 2009 laikotarpiu išaugo daugiau kaip 700 mln. litų nuo 3,273 mlrd. litų 2007 metais iki
4 mlrd. litų 2009 metais (žr. 3.4 pav.).
Per šį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių eksporto dalis bendrose šių įmonių gautose
pajamose sumažėjo nuo 6,5 % - 2007 metais iki 2 % - 2009 metais. Panaši dinamika buvo ir
bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. Per 2007 -2009 laikotarpiu eksporto pajamos sudarė
atitinkamai 6,5 % ir 2,8 % pajamų.
37
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
3.4 pav. Bendrai Lietuvos ir Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių eksporto ir pajamų dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Per tą patį laikotarpį Vilniaus KI sektoriaus įmonių importo dalis skaičiuojant nuo šių įmonių
gautų pajamų sumažėjo nuo 6,8 % - 2007 metais iki 2,5 % - 2009 metais. Per 2007 -2009
laikotarpiu bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių. importo dalis sudarė atitinkamai 8,3 % ir
3,6 % pajamų. Tai reiškia, kad Vilniaus KI sektoriaus įmonės mažiau importuoja nei kitos
Lietuvos KI sektoriaus įmonės.
38
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
4. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų ir jų rūšių geografinio pasiskirstymo Vilniaus miesto rajonuose žemėlapis.
Tiriant Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymą Vilniaus miesto rajonuose buvo tirta
beveik 3000 įmonių adresai ir atrinkta 1500 įmonių nurodžiusių pašto indeksus.
Įmonių pasiskirstymas pagal pašto indeksus pateiktas 4.1. paveiksle.
4.1. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas pagal
aptarnaujančius pašto skyrius.
39
LT-01119
LT-01130
LT-03116
LT-03213
LT-09300
LT-01105
LT-02300
LT-03109
LT-03153
LT-03229
LT-08217
LT-01101
LT-01122
LT-01133
LT-09108
LT-03201
LT-03111
LT-09312
LT-01103
LT-01120
LT-09200
LT-01104
LT-01112
LT-03123
LT-08105
LT-08221
LT-01108
0,00 % 0,50 % 1,00 % 1,50 % 2,00 % 2,50 % 3,00 % 3,50 %
0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %0,54 %
0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %0,61 %
0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %0,67 %
0,74 %0,74 %
0,81 %0,81 %0,81 %0,81 %
0,88 %0,88 %0,88 %0,88 %0,88 %
0,94 %1,01 %
1,21 %1,21 %
1,28 %1,35 %1,35 %1,35 %
1,48 %1,89 %
2,02 %2,49 %
3,10 %
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Išnagrinėjus Lietuvos pašto skyrių teritorijas ir paskirsčius pagal Vilniaus seniūnijų teritorijas,
gautas įmonių pasiskirstymas pateiktas 4.2. paveiksle.
4.2. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas Vilniaus miesto
rajonuose
Iš pateiktos diagramos matyti, kad keturiuose Vilniaus rajonuose sukoncentruota 91 %
Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių.
Daugiausi Kūrybinių industrijų įmonių įsikūrę Senamiestyje – 33 %, Naujamiestyje – 31 %,
Šnipiškėse – 16 % ir Žirmūnuose – 11 %.
Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymas Vilniaus mieste labiausia sąlygotas patalpų
nuomos galimybių, tačiau stebimas poreikis kurtis arčiau miesto centro.
40
33 %
31 %
16 %
11 %
5 %2 %2 %
SenamiestisNaujamiestisŠnipiškėsŽirmūnaiViršuliškėsNaujininkaiKiti
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
4.3. pav. Vilniaus miesto Kūrybinių industrijų įmonių pasiskirstymo Vilniaus miesto
rajonuose žemėlapis.
41
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
5. Vilniaus kūrybinių industrijų subjektų klasterizacijos požymių analizė
Nacionalinėje Lisabonos strategijoje skatinamos klasterių plėtros iniciatyvos ir kūrimasis,
pripažįstant tai pramonės ir verslo bei viso ūkio konkurencingumo pagrindu. Šiandien
klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos verslo plėtros strategijos prioritetų.
Klasterio samprata ekonomikoje
Vilniaus miesto kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjų tikslas buvo išsiaiškinti ar vyksta
klasterizacijos procesai tarp kūrybinių industrijų įmonių ir kokia klasterizacija būdinga
Vilniaus miesto kūrybinėms įmonėms, organizacijoms ar pavieniams veikėjams.
Ilgą laiką klasteris buvo svarbus ekonomikai – tai geografinė verslo ir organizacijų
koncentracija konkrečiose industrijose. Intelektinės ištakos yra Alfredo Marshallo idėjos
knygoje Ekonomikos principai (1890).
Verslo klasterio idėja priklauso ekonomistui Michael Porteriui, kurio tikslas buvo
paaiškinti kodėl tautos ir regionai įgyja konkurencinį pranašumą. M. Porterio apibrėžimas
teigia, kad klasteris yra „geografiškai koncentruota susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių,
organizacijų ir institucijų grupė, veikianti konkrečioje veiklos srityje“. Glaudūs klasterio
įmonių ir organizacijų socialiniai gamybiniai ryšiai suteikia galimybę prieiti prie unikalių
specializuotų išteklių (pvz., naujausių srities žinių, informacijos, darbo jėgos, kapitalo) ir taip
sustiprina tiek klasteriui priklausančių veikėjų, tiek viso regiono konkurencinį pranašumą.
Klasteris kaip ekonominės veiklos organizavimo forma daug geriau susitvarko su daugeliu
šiuolaikinės aplinkos iššūkių – tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose, tiek besivejančiose
šalyse.
Pirmas verslo, ypač technologinės aplinkos, bruožas – itin spartūs technologiniai pokyčiai
ir augantis žinių bei informacijos kompleksiškumas. Žinios, sudarančios bet kokios
inovacinės veiklos pagrindą, nebegali būti sukauptos nei valstybės institucijose, nei atskirose
organizacijose, nepaisant pastarųjų dydžio. Jos pasklidusios po daugelį sistemos veikėjų –
įmones, universitetus, valdžios struktūras, o bene vienintelis būdas įmonėms šias žinias
panaudoti kuriant inovacijas – bendradarbiauti tiek su šalia esančiomis partnerių įmonėmis,
tiek su organizacijomis ir institucijomis, sujungiant turimą kompetenciją unikalių paslaugų ir
produktų gamybai. Klasteris gali būti traktuojamas kaip tam tikras unikalių ir specializuotų
42
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
žinių telkinys. Klasteryje sutelktos žinios nėra vien individualių klasterio veikėjų turimų žinių
suma. Nusistovėję įmonių ir organizacijų tarpusavio ryšiai (tarpusavio pasitikėjimas, bendros
vertybės, normos, veiklos metodai) taip pat laikomi itin vertingomis kolektyvinėmis žiniomis,
kurias sunku nukopijuoti ir perkelti į kitos šalies kontekstą. Tai paaiškina, kodėl klasterių
politika yra laikoma svarbia atsvara didėjančiam.
Klasteriai yra naujas mastymo būdas apie vietines ekonomikas, kuris verčia stiprinti
konkurencingumą. Iki to konkurencingumas ir strategija buvo suprantami kaip vidinis
organizacijos dalykas. Klasteriai nurodo, kad didžioji dalis konkurencines sėkmes glūdi ne
organizacijos viduje, o vietovėse, kuriose vyksta jų verslas. Tai svarbu vadybai: klasterizacija
reiškia, kad organizacijos turi dalyvauti verslo aplinkose, kuriose jos įsikūrė. Klasteriai yra
platesnė nei tradicinės industrijos kategorizacija, užčiuopia svarbias jungtis ir pasklidimą
technologijoje, gebėjimuose, informacijoje, rinkodaroje ir vartotoju poreikiuose, kurie eina
skersai įmonių.
Dauguma klasterio dalyviu nėra konkurentai, bet aptarnauja skirtingus industrijos
segmentus. Jie dalinasi daugeliu bendru poreikiu, galimybių ir gamybos kliūčių. Klasteris
suteikia konstruktyvu ir efektyvumą forumą dialogui susijusioms kompanijoms, jų tiekėjams
ir kt. institucijoms. Įmonės dažnai nesiryžta dalyvauti, bijodamos tiesiogines konkurencijos.
Industrine arba siaura sektorine perspektyva paprastai baigiasi konkurencijos iškraipymu, tuo
tarpu klasteriai koncentruojasi į konkurencijos sustiprinimą. Užsakovu, tiekėjų ir įmonių iš
susijusiu industrijų dialogo palaikymas padeda valdyti pasiūlymus, kurie riboja konkurencija.
Nagrinėjant žinių kūrimą ir dalijimąsi jomis klasteriuose, išskiriami penki pagrindiniai
veiksniai, kurie yra būtini, norint sukurti bendrą pagrindą klasteryje veikiančioms
organizacijoms: tai partnerystė, bendros žinios, komunikacijos ritualai, keitimasis žiniomis
bei aukštos kompetencijos darbo jėgos mobilumas22. Visi šie komponentai ir jų derinimas
lemia klasterio našumą bei išskirtinumą, lyginant su kitomis organizacijų formomis.
Jei sektorius apibrėžiamas pagal panašumą, tai klasteris - pagal sąveiką. Pagrindinis
klasterio požymis – tai susieta visuma. Nepriklausomai nuo srities susieta visuma dažniausiai
yra daug efektyvesnė nei dalių suma. Klasteris apibūdina bendradarbiaujančių organizacijų
visumą, kurios lyg organizmai biosferoje, minta viena kitos žiniomis ir idėjomis.
Pasikliaudamos viena kita ir veikdamos kartu, jos įgyja daugiau meistriškumo ir žinių savame
sektoriuje23. Dauguma klasterio dalyviu nėra konkurentai, bet aptarnauja skirtingus industrijos
segmentus. Jie dalinasi daugeliu bendrų poreikių, galimybių ir gamybos kliūčių. Klasteris
22 Jucevičius, R., Stankevičiūtė, J. 2004. “Clusters as the Tool for National Development”, Socialiniai mokslai,
Nr. 2 (44): 34
43
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
suteikia konstruktyvumą ir efektyvumą dialogui tarp susijusių organizacijų, jų tiekėjų ir kitų
institucijų.
Kūrybiniai klasteriai
1990m. pab. kultūros industrijų strategai pasinaudojo ir pritaikė verslo klasterio idėją,
susiedami ją su stiprėjančiu kūrybingumo vadyboje, versle ir valdyme kultu, panaudodami
terminą „kūrybinis klasteris“. Kūrybinis klasteris skiriasi nuo įprasto ekonominio klasterio,
kadangi tokio tipo klasteriui reikia daug daugiau nei standartinės verslo parko vizijos. Pagal
UNESCO, kūrybiniai klasteriai – tai centrai, kurie apjungia ne pelno siekiančias
organizacijas, kultūrines įstaigas, meno dirbtuves ir individualius asmenis. Tai vietos, kuriose
gyvenama ir dirbama, kuriose gaminami ir vartojami kultūriniai produktai. Kūrybiniai
klasteriai pasižymi vietiniu išskirtinumu, tačiau taip pat palaiko nuolatinį ryšį su visu
pasauliu. (Evans, in UNESCO 2006):
„Kūrybinis klasteris – tai tinklas žmonių, dirbančių kūrybos industrijų vystyme. Jis
orientuotas į projektus ir veiklas, kurių rezultatai vertinami tiek ekonominiame, tiek
kultūriniame lygmenyje. Kūrybiniai klasteriai padeda KI vystyme dalyvaujantiems žmonėms
bendradarbiauti ir dalintis savo turimomis žiniomis, patirtimi, ištekliais.“24
Kūrybinių klasterių specifika atsiskleidžia kai taikomas individualus požiūris į kūrybinius
klasterius: menas ir kultūra yra paveikiausi savo socialiniu gyvenimu - kūrybingumas klesti,
kai kūrybingi žmonės susirenka kartu tinkamoje aplinkoje. Fizinė ir socialinė aplinkos yra
svarbios kūrybiniam gamybos procesui. Menas ir kultūra veikia geriausiai kai jie yra tankūs.
Tačiau maža ir labai panaši kūrybinių žmonių grupelė negali tapti kūrybinio klasterio
pagrindu, nes klasterizacijai yra svarbi kritinė masė ir įvairovė. Menas ir kultūra veikia kaip
visuma, kai skirtingi žmonės ir industrijos stimuliuoja vieni kitus. Klasterizacijos iniciatyvos
kūrybinėse industrijose turi būti sudarytos iš iniciatyvų pagerinti fizinę ir socialinę aplinką
kūrybiniams darbuotojams ir tradicinių iniciatyvų stimuliuoti kūrybines įmones.
Nurodomi tokie kūrybinių industrijų klasterių ypatumai:
23 Žr.: Witzler, M. 2001. Management A-to-Z: Clusters. Financial Times.
<http://www.ftmastering.com/mmo/mmo04_6.htm>
24 UNESCO (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization).2006. What are Creative Clusters?<http://portal.unesco.org/culture/en/ev.php-URL_ID=29032&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html>
44
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Kūrybinių industrijų klasterio pagrindas yra įmonė, asmenų grupė,
institucija, kurios svarbiausia veikla yra kūryba viename iš kūrybinių
industrijų sektorių;
• Kūrybinių industrijų klasteriai gali būti sukuriami iš viršaus į apačią,
organizuojant specialius projektus, arba iš apačios į viršų – atsižvelgiant į
jau nusistovėjusias sąveikas, atvejus;
• Kūrybinių industrijų klasterių kūrimo tikslas – mažinti vietos įmonių
susvetimėjimą, susipriešinimą, didinti jų kūrybinį bendradarbiavimą.25
„Klasterio plėtra priklauso ne tik nuo bendrų regiono ar šalies tendencijų, bet yra gana
autonomiška ir susijusi daugiau su vietine kultūra, vartojimu, laisvalaikio papročiais ir pan.
Klasteriai yra labiau susiję su smulkių ir vidutinių įmonių veikla, jų aktyvumas stimuliuoja
vietos ekonominę raidą, kuri gerai integruojasi į šalies ir globalinio ūkio plėtrą. Atitinkamai
kūrybinių industrijų klasteriai geriausiai susieja meninę veiklą su verslo ir vartotojų interesais,
padeda savivaldybėms spręsti viešųjų erdvių formavimo problemas, į kurias vėliau įsilieja ir
kitų sričių verslininkai.“26
Pavyzdžiui, laikiniems klasteriams priskirtinos didelės šventės, mugės, renginiai, kurie
suteikia daug darbo ne tik menininkams, bet ir restoranams, viešbučiams, leidykloms,
spaustuvėms, reklamos agentūroms. Tuo būdu, klasteriai vis dažniau yra suvokiami kaip
patraukli priemonė, skatinanti ekonomikos plėtrą ir kolektyvinio mokymosi procesus
pasaulinės žinių ekonomikos sąlygomis.27
Galima įžvelgti abipusį ryšį tarp kultūros centrų ir kūrybinių klasterių. Kūrybinius
klasterius galima suvokti kaip tolimesnį kultūros centrų vystymosi etapą, kita vertus, būtent
nepriklausomi kultūros centrai gali tapti tokių klasterių kūrimosi pagrindu. Nepriklausomų
kultūros centrų veikla dažnai vystoma tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, tai suteikia
galimybė bendradarbiauti ir apjungti kuo įvairesnius veikėjus bei suinteresuotus asmenis.
Aktyviai vykdant tokio pobūdžio veiklą, kuriami bendri projektai, kurie teikia abipusę naudą,
t.y. leidžia išplėsti veiklos sferą, teikia naujus informacijos, darbo jėgos šaltinius bei atveria
naujas galimybes. Tokia veikla palaipsniui gali išvystyti kūrybinius klasterius, kurie „<...>
geriausiai susieja meninę veiklą su verslo ir vartotojų interesais, padeda savivaldybėms spręsti
25 Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis. Tyrimo santrauka / G. Mažeikis, J. Černevičiūtė, A. Ščiglinskienė, I. Tatarūnė. – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2005, p. 14.26 Ten pat27 Jucevičius R., Jucevičius G. Įžvalgaus klasterio samprata // Socialiniai mokslai. 2005, Nr. 2 (48).
45
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
viešųjų erdvių formavimo problemas, į kurias vėliau įsilieja ir kitų sričių verslininkai.“28 Taigi
nepriklausomi kultūros centrai, pasitelkdami bendradarbiavimą su įvairiomis organizacijomis,
gali sukurti kūrybos pagrindu paremtą klasterį, ir tokiu būdu skatinti KI vystymą tam tikrame
regione. Tokio kultūros centro pavyzdžiai Vilniaus mieste yra savivaldybės įkurtos viešosios
įstaigos Menų spaustuvė ir Užupio meno inkubatorius.
Kalbant apie kūrybines industrijas, būtina įvertinti ir vietos bei erdvės faktorius, t.y.
„subrendusi“ vietos kultūra ir savitumas lemia KI suklestėjimą. Tačiau, anot Northumbria
universiteto dr. Steven Miles, daug svarbiau, jog KI nauda priklauso nuo jų gebėjimo
įsitraukti į žmonių gyvenimą ir kultūrą.29 Socialinių mokslų daktaras Ričardas Florida
kūrybinių industrijų regioninę plėtrą grindžia „kūrybinės klasės“30 terminu, t.y. siekia įrodyti,
jog miestuose svarbiausia įvairovė ir multikultūrinė aplinka – tik tai leidžia pritraukti
kūrybingus žmones. Šiandien žmonės renkasi gyvenamąją vietą ne pagal industrinio amžiaus
modelį, t.y. „tikrų darbo vietų“ gamyklose ar/ir fabrikuose susitelkimo centruose, bet ten, kur
jie gali „būti savimi“, t.y. kur formuojasi teigiamas kultūrinis, socialinis ir technologinis
laukas.31 Tam tikrą opoziciją šiai minčiai išsako kiti tyrėjai. Pavyzdžiui, olandų ekspertai
teigia, kad esminis elementas, pritraukiantis „kūrybinę klasę“ jų šalyje yra gamta, paveldas
bei istorinė architektūra.32 Ši mintis aktuali, vertinant Europos žemyno istorinį kontekstą.
Remiantis australų ekonomistu, prof. D.Throsby , galima išskirti tokias kūrybinio klasterio
rūšis mieste:33
Specialius miesto rajonus/zonas, kuriuose vyksta įmonių klasterizacija: paprastai miestuose
tokias zonas formuoja teatrai, koncertų salės ir muziejai ar kultūros/meno centrai. Jie kurie
dažnai randasi šalia vienas kito mieste ir gauna naudą iš lankytojų koncentracijos, kuriuos
pritraukia kultūrinės zonos. Vilniaus mieste tokios klasterizacijos pavyzdys būtų miesto
28 Žr.: John, C. 2004. Creative Clusters., http://www.giarts.org/library_additional/library_additional_show.htm?doc_id=294766m and policy design>29 Miles S. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras, 2003, p. 41.30 Anot R. Florida, „kūrybinė klasė“ savyje apjungia smalsius ir kūrybiškai intensyvius darbuotojus, kuriančius naujas reikšmingas formas, idėjas arba diegiančius aukštąsias technologijas (t.y. inžinierius, universiteto profesorius, poetus, architektus, visuomenės nuomonės formuotojus, redaktorius ir t.t.), tačiau jo schemoje „kūrybinei klasei“ gali būti priskirti ir medikai bei teisininkai. 31 Forida R. The Rise of the Creative Class. – N.Y.: Basic Books, 2002. Internetinė prieiga: www.creativeclass.org 32 European Cultural Foundation. The „Creative Sector“ – an Engine for Diversity, Growth and Jobs in Europe [interaktyvus]. Amsterdam, 2005. Prieiga per internetą: www.eurocult.org/key-documents/33 Žr.: Throsby D. The Economics of Cultural Policy. Cambridge UP, 2010
46
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
senamiestis, kuriame sutelktos svarbiausios ne tik miesto, bet ir Lietuvos kultūrinės ir meno
organizacijos:
• teatrai (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos
teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, Valstybinis Jaunimo teatras, Valstybinis Vilniaus
mažasis teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“);
• valstybės koncertinės įstaigos (Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos
valstybinis simfoninis orchestras, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“,
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orchestras „Trimitas“);
• muziejai (Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis
muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos teatro,
muzikos ir kino muziejus);
• meno ir kultūros centrai (Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos liaudies kultūros
centras);
• bibliotekos (Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka)
Kita klasterizacijos rūšis, išskiriama miestuose, nurodant į tipiškas klasterizacijos taktikas ,
kurias kartoja kūrybiniai verslai kūrybinėse industrijose, siekdami masto ir apimties
ekonomikos, ieškodami tinklaveikos būdų ir aglomeracijos naudos. Tai yra tipiškas
klasterizacijos procesų pavyzdys bet kuriame pramonės sektoriuje.
Kūrybingumas, žinių gamyba, keitimasis informacija (ypač aukštų technologijų)
kūrybinėse industrijose veikiaklasterizacijos formavimąsi turinio kūrimo versle miestuose ar
regionuose. Žemėlapio rengėjams žinomas tokios klasterizacijos atvejis yra kino gamintojų
„Vilniaus kinas“, kuriame susibūrė apie 15 įvairių su kino gamyba susijusių įmonių: –
prodiuserių bendrovės „Idee Fixe“, „Dansu“, „Freaky Production House“, „Art Box“,
postprodukcijos įmonė „Kino komanda“, apšvietimo įmonė „Cinevera“, filmavimo technikos
įmonė „Cineskope“, aktorių atrankos bendrovė „Editos kastingas“. Buvusioje Lietuvos kino
studijoje repetuoja muzikos grupė „Happyendless“. Pastatų komplekso kieme apleistą kalvę
studija mėgina paversti jaunų operatorių grupė „Čiobreliai“. Dirbtuvėse dirba dailininkai ir
fotografai34.
Deja, dabartinėmis žiniomis ši verslo iniciatyva susiduria su bendrų patalpų paieškos arba
teritorijos, tinkamos klasterio infrastruktūrai įkurti problemomis: senojoje kino studijos
teritorijoje MG Baltic planuoja statyti gyvenamuosius namus. Visas buvusios kino studijų
34 Žr.: Agnė Gintautaitė Verslo žinios 2009.11.28.
47
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
kompleksas bus nugriautas. Šis atvejis labai aiškiai rodo, kad meno ir verslo integracija
(turima omenyje dviejų skirtingų sričių atstovų tarpusavio susikalbėjimą ir mokėjimą daryti
abiem pusėms naudingus susitarimus – tokius, kurie Ūkio ministro D.Kreivio pamąstymais
jau 2015-siais sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos eksporto struktūros) yra tik
teorinė galimybė, o ne reali tikrovė. Buvusios „Saulėtekio studijos“, o dabar „Vilniaus kino
klasterio“ iniciatorių siūlymu, tokio klasterio infrastruktūra galėtų tapti Pelesos g. ½ esantis
senasis Vilniaus Taksi parkas (projektas Sovietų Sąjungos laikais apdovanotas Lenino
premija už sėkmingus architektūrinius sprendimus). Šiuo metu Vilniaus kino klasterio kūrėjai
pasirinko dalinį sprendimą ir nuomojasi patalpas gamybai iš Vilniaus savivaldybės
Kirtimuose, tačiau klasterio dalyvių – atskirų įmonėlių ofisai liko išsibarstė miesto centre.
Nesant galimybei klasterio kūrėjams gauti ilgalaikę nuomą senojo taksi parko patalpų, išeitis
būtų šalia jau išnuomotų patalpų gamybai esančių privačių teritorijų prijungimas. Toks
prijungimas būtų įmanomas tarpininkaujant savivaldybei dėl privačių teritorijų mainų:
pasiūlant savininkams patrauklias nuomai patalpas komerciškai patraukliose Vilniaus vietose.
Kultūriniai miesto rajonai
Kaip ypatingas klasterio tipas išskiriami kultūriniai miesto rajonai, kuriantys savo produktų
prekės ženklą ir naudojantys jį vietos gamintojų apsaugai35. Tokie rajonai išnaudoja
tinklaveiką, aglomeraciją ir kooperaciją tarp įmonių, be kurių klasterizacija negalima, bet tuo
pačiu dar naudojasi intelektinės nuosavybės teise, formalizuodami ir apsaugodami savo
prekės ženklo tapatumą. Italijoje išskiriama daug tokių kultūrinių rajonų (cultural districts),
nurodant būdingas charakteristikas: savitas rajono kultūros paveldas, susijęs ne tik ir su
gamyba, kuri vyksta rajone, bet ir gyventojų gyvensena.36
Prie tokio klasterio tipo sąlyginai būtų galima priskirti Užupio kvartalo gyventojų
pastangas formuoti Užupio kaip menininkų bendruomenės, turinčios savitą gyvenimo stilių,
būdingus kvartalui produktus ar paslaugas, įvaizdį, o taip pat dar tik padėjusį formuotis
kvartalą Naujamiestyje, Švitrigailos g.29, buvusioje karinio tipo gamykloje37. Socialiniame
tinkle kvartalas pozicionuoja save kaip menų fabriką „Loftas“ (įkurtas 2009-12-31), kultūros
centrą, po kurio stogu telpa vizualinių menų, muzikos, kino, teatro, mados, šokio
eksperimentai, edukaciniai seminarai, tarpdisciplininės meno formos, alternatyvaus sporto
rūšys, derinama pop ir alternatyvioji kultūra. Iš esmės abiejų kvartalų misijos panašios: jose
35 Žr.: Throsby D.2010. The Economins of Cultural Policy. Cambridge UP.36 Žr.: Nuccio M., Fanoni S. 2010. Which culture for which district? 16th International Conference on Cultural Economics. Copenhagen, 9-12 June 201037 Žr.: http://www.facebook.com/loftasvilnius
48
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
kalbama apie šiuolaikinės kultūros tarp jaunų žmonių populiarinimą, skatinimą įsitraukti į
kūrybą, taip pat keliamas tikslas ugdyti bendruomenės kultūringumą ir Lietuvos menininkų
saviraišką, tokiu būdu prisidedant prie Vilniaus miesto kaip kultūringos sostinės įvaizdžio
kūrimo38. Vilniaus Užupio kvartalas pozicionuoja save kaip lietuvišką Monmartrą arba
menininkų kvartalą39.
Šie kultūriniai kvartalai formuojasi remdamiesi klasikinėmis miesto džentrifikacijos
priemonėmis, kurios sėkmingai buvo pritaikyto daugelyje JAV miestų 20a. viduryje, o vėliau
papilto po daugelį Europos miestų. Daugiausia naudos iš kuriamo kvartalo meninio įvaizdžio
gauna nekilnojamo turto plėtotojai ir smulkusis viešojo maitinimo įstaigų verslas, kadangi
kvartalai yra patrauklios lankymo vietos vietos miesto gyventojams ir turistams.
Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų tyrimas
(atliktas 2010m. rugpjūčio 20-rugsėjo 22d.d.)
Iki šiol nei Lietuvoje, nei Vilniaus mieste nebuvo atliktas tyrimas, kurio tikslas būtų
išsiaiškinti, ar vietos savivaldos steigiami kūrybinių industrijų inkubatoriai yra linkę į
klasterizaciją, būdingą tradicines ekonomines veiklas vykdančioms inovatyvioms ir
pažangioms įmonėms, į kokias ir pretenduotų steigiami verslo ar menų inkubatoriai. Lietuvoje
yra gerai žinomi verslo inkubatorių pavyzdžiai, kurių paskirtis yra padėti įsibėgėti
inovatyviems ar naujiems, perspektyviems rinkos požiūriu, verslams ir kurie tiesiogiai
prisideda prie naujų produktų kūrimo ir pasirodymo rinkoje.
2009.10.15d. Ūkio ministerijos tinklapyje buvo paskelbta, kad Ūkio ministras Dainius
Kreivys įsakymu patvirtino Valstybės planuojamų menų inkubatorių plėtros projektų sąrašą.
Sąraše 9 projektai, kurių bendra preliminari vertė – 68,6 milijono litų. Pasak ūkio ministro,
parama menų inkubatoriams siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pradedantiems verslą,
skatinti kūrybingus šalies žmones ieškoti meno ir verslo sintezės galimybių, žengti į
užsienio rinkas. Ministras kelia ambicingą tikslą, kad intelektinės paslaugos ir turizmas, kartu
paėmus, jau 2015-siais sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų Lietuvos eksporto struktūros.
Anot jo, šią viziją įgyvendinti padės ir menų inkubatoriai, kurie gali būti kaip tik ta vieta,
kur kūrybinių industrijų atstovai randa terpę kurti paslaugas, vertinamas tiek Lietuvoje,
tiek užsienyje.40
38 Ibidem39 Žr.: http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=7640 Žr.: http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/ziniasklaidai/detail.php?ID=26653&phrase_id=13808
49
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atlikus visų Vilniuje esančių menų inkubatorių misijos ir siekių analizę, peršasi išvados,
kad ne visi inkubatoriai savo veiklą supranta, kaip Ūkio ministras D.Kreivys. Dauguma
Vilniuje įkurtų menų inkubatorių41 prisistato kaip kūrybinių industrijų klasteriai, kaip antai
Užupio meno inkubatorius (UMI), įvardinantis save kaip pastoviai veikiantį meninį, socialinio
integravimo centrą ir erdvę meninių idėjų gimimui, plėtojimui ir realizavimui42; arba 2008 m.
gruodžio 23 d. Lietuvos architektų sąjungos įkurtas Architektūros centras, sumanytas kaip
kūrybinių industrijų parkas (iš esmės kaip klasteris). Šis architektų sukurtas parkas savo
misiją įvardina kaip „kultūros, mokslo ir verslo inovacijas ir integraciją puoselėjančios
terpės formavimą, šalies ir užsienio kūrybinių meno, verslo ir mokslo centrų
bendradarbiavimo skatinimą, visuomenės lavinimą architektūros ir kitų kultūros rūšių
srityse, tvarios Lietuvos miestų plėtros propagavimą, rūpinimąsi aukšta architektūros kokybe,
socialinio gyvenimo kokybės gerinimą ir ekonominio šalies pajėgumo didinimą43.
Dar vienas seniai veikiantis (dabartinėse patalpose pradėjo veikti 2002m.) ir gerai žinomas
ne tik Vilniuje, bet Lietuvoje menų inkubatorius Menų spaustuvė savo tikslais vadina
„kūrybingos visuomenės ugdymą, Lietuvos kultūros ir Lietuvos per kultūrą naujinimą“ bei
„gerų idėjų sėklų, novatoriško mąstymo daigų priėmimą bei neatrastų talentų vešėjimo terpės
kūrimą“, o ir net tapimą/buvimą „visų kūrybingų Vilniaus sielų susitikimo tašku“44.
Galiausiai, naujausias (kaip prisistato pats – dar tik kuriamas) Audiovizualinių menų
industrijos inkubatorius (AMII) siekia „sukurti modernią Kino ir TV aukščiausios
kvalifikacijos specialistų rengimo infrastruktūrą bei studijas baigusių jaunų profesionalų
tobulinimosi galimybę bei ilgainiui skatinti jaunųjų šios srities specialistų verslumą“45. Anot
inkubatoriaus iniciatorių, AMII atliks dvilypę funkciją: tobulins jaunųjų audiovizualinių menų
industrijos specialistų edukacijos sistemą bei skatins ir sudarys sąlygas verslumui šios srities
rinkoje.
Atlikus minėtų inkubatorių atstovų apklausą, kurios vienas iš tikslų buvo išsiaiškinti
inkubatorių kaip galimų kūrybinių klasterių centrų partnerystės ryšių pobūdį ir ryšių įvairovę,
paaiškėjo, kad dauguma menų inkubatorių partneriai yra jų finansavimą aprūpinančios
valstybinės organizacijos ir giminingos jiems menų organizacijos bei sąjungos:
41 Įvade jau minėjome, kad iš 9 Ūkio ministerijos numatytų finansuoti meno inkubatorių, net 4 yra Vilniuje.42 Žr.: Užupio inkubatoriaus prisistatymą adresu: http://www.umi.lt/apie-mus/
43 Žr.: Architektūros centro prisistatymą adresu: http://www.architektusajunga.lt/LT.php?content=news&Id=149&PHPSESSID=0bd3d769490b9cc27f706cd6fcdebf6e
44 Žr.: Menų spaustuvės tinklapis: http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=page&id=151
45 Žr.: http://server.uzupiozinios.lt/kurybinesindustrijos/?p=1225
50
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Organizacija
Anketos klausimas
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“
Menų spaustuvė
Užupio meno inkubatorius
Užupis Creative Cluster
Bendruomenių santykių konsultacija
Penkios įmonės/ organizacijos, svarbiausios Jūsų veiklai
Kultūros ministerija;
Švietimo ministerija;
Lietuvos architektų sąjunga
LR Kultūros ministerija;
Vilniaus m. savivaldybė;
Įstaigos, kurioms ir buvo kuriama organizacija;
Šalies kūrėjai;
Užsienio partneriai (institucijos, fondai ir pan.)
Vilniaus miesto savivaldybė;
Užupio bendruomenė;
Užsienio reikalų ministerija;
Klientai (menininkai);
Konsultantai
Laisvai samdomi KI profesionalai
Duomenys neteikiami
Trys įmonės/organizacijos/ asmenys, su kuriais bendradarbiavote paskutiniu metu (sudarėte sutartį, dalyvavotebendroje prekybos parodoje, dalijotės įranga ar paslaugomis) irbendradarbiavimo būdas
Lietuvos architektų sąjunga;
Vilniaus dailės akademija;
Lietuvos architektūros fondas
LR Kultūros ministerija;
Vilniaus m. savivaldybė;
Įstaigos ir kūrėjai, kurių veikla buvo pristatyta organizacijos patalpose
Su menininkų asociacija "Tiltas": rengėme dailės projektus, parodas;VšĮ "Bendruomenių santykių konsultantai": rengėme plėtros projektą ES finansavimui gauti;
UAB "Užupio koliažai": parengėme galerijos komercializacijos projektą
Duomenys neteikiami
Duomenys neteikiami
Tris tos pačios kaip ir Jūsų KI pogrupio įmones/organizacijas, kurias Jūs laikote lyderiais
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras;
Lietuvos inovacijų ir technologijų institutas;
Dizaino
Klaipėdos tabako fabrikas
VšĮ „Menų spaustuvė“;
Lietuvos dailininkų sąjunga;
Šiuolaikinio meno centras
Duomenys neteikiami
Duomenys neteikiami
51
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
inovacijų centras Titanikas
Verslo asociacijos ar profesinės/ kūrėjų)organizacijos, kurioms Jūs priklausote
Nepriklauso
Trans Europe Halles (TEH);
Informal European Theatre Meeting (IETM)
Užupio kūrybinių industrijų klasteris;
Menininkų asociacija „Tiltas“;
Užupio bendruomenė
Nepriklauso
Asociacija „Užupis Creative Cluster“
Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ svarbiausi partneriai yra dvi
ministerijos ir Architektų sąjunga, kuri įsteigė parką, o partneriai su kuriais bendradarbiavo
paskutiniu metu - vėl gi ta pati „motininė „Architektų sąjunga, VDA ir Lietuvos architektūros
fondas. Ryšių su verslu nebuvimą rodo tai, kad centras nepriklauso jokiai verslo asociacijai.
Visi partneriai ir lyderiai yra vietiniai, vadinasi klasteriu pretenduojantis tapti „Architektūros
centras“ yra vietinės reikšmės ir neturi galimybių paskatinti užsienio eksporto. Šiame
inkubatoriuje stipriau išreikšta horizontali dimensija, kuri nurodo, kad jį sudaro Kūrybinių
paslaugų pogrupio (ir dar siauriau – architektūros paslaugų) įmonės, gaminančios panašius
produktus, tačiau neišreikšta vertikali dimensija, kuri paprastai apima įmones gaminančias
papildančius vienas kitą produktus ir kompetencijas, kas teikia privalumų vykstant intensyviai
sąveikai klasteryje ir formuoja nepriklausomų dalyvių tinklus.
Menų spaustuvės svarbiausi partneriai yra LR Kultūros ministerija; Vilniaus m.
savivaldybė; „įstaigos, kurioms ir buvo kuriama organizacija“ (savo misijoje inkubatorius
teigia, kad siekia „ ugdyti kūrybingą visuomenę“ bei globoja „neatrastus talentus“, todėl
neaišku, kurioms įstaigoms organizacija kurta). Tikėtina, kad tos įstaigos gali būti išvardintos
Menų spaustuvės tinklapyje bičiulių sąraše - visos pagrindinės valstybinės kultūrą ir menus
remiančios organizacijos: Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto
savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, Tarptautinių kultūros programų
centras, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, Lietuvos šokio informacijos
centras , kino centras „Skalvija“. Tiesa, tarp bičiulių yra ir verslo įmonės: bendrovė „Vilniaus
energija“, radijas, „Opus 3“, Vilniaus diena, internetinė svetainė Eb.lt. Šalia bičiulių išvardinti
kūrėjai, su kuriais Menų spaustuvė bendradarbiauja46, tačiau sąraše nėra kūrėjų, kurių
projektus inkubatorius padėjo įgyvendinti: neaišku, kokie yra atrankos kriterijai ir kas iš
kūrėjų yra įvardinti kaip partneriai (anketoje įvardinta lakoniškai „šalies kūrėjai“).
46 Žr.: http://www.menuspaustuve.lt/index.php?lng=LT&content=authors
52
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Lyginant su kitais apklausoje dalyvavusiais Vilniaus menų (arba kitos paskirties)
inkubatoriais, Menų spaustuvė turi stiprius užsienio partnerius, kurių funkcijos panašios į tas,
kurias atlieka Menų spaustuvė47: vadinasi šis inkubatorius bent jau teoriškai gali prisidėti prie
Lietuvos kūrėjų eksporto, kaip yra suplanuota Ūkio ministerijos ūkio strategijoje. Vis dėl to
krinta į akis, kad tarp partnerių ir bičiulių nefigūruoja kiti Vilniaus m. teatrai, meno galerijos,
inkubatoriai ir menininkus ugdančios organizacijos: tai būtų galima traktuoti kaip
inkubatoriaus uždarumą . Klasterius analizuojančioje mokslinėje literatūroje toks uždarumas
ir apsiribojimas ribotu partnerių skaičiumi aiškinamas kaip kliūtis tolimesniam klasterio
augimui48. Klasterio atvirumo laipsnis turi būti pakankami platus, kad suteiktų maksimalias
galimybes išorinėms inovacijoms ir augimui.
Užupio meno inkubatorius yra trečias Vilniuje esantis menų inkubatorius, gavęs Europos
Sąjungos (ES) paramos lėšas. Tarp svarbiausių penkių šio inkubatoriaus partnerių vardijami
Vilniaus miesto savivaldybė; Užsienio reikalų ministerija; Užupio bendruomenė; klientai
(menininkai), konsultantai. Pagal atsakymus į anketos klausimus paskutiniai svarbiausi
projektai šiame inkubatoriuje buvo daromi su menininkų asociacija "Tiltas" (dailės projektai,
parodas); VšĮ Bendruomenių santykių konsultantai (plėtros projektai ES finansavimui gauti) ir
UAB "Užupio koliažai" (galerijos komercializacijos projektas). Prie savo KI pogrupio lyderių
Užupio inkubatorius priskyrė VšĮ Menų spaustuvę, Lietuvos dailininkų sąjungą ir Šiuolaikinio
meno centrą - su nedidelėmis išimtimis Menų spaustuvei, visi nurodyti lyderiai yra menų
organizacijos, užsiimančios vizualaus meno (išskyrus Menų spaustuvę) sklaida ir švietimu.
Verslo asociacijomis, prie kurių priskyrė save inkubatorius įvardintos Užupio kūrybinių
industrijų klasteris; Menininkų asociacija Tiltas ir Užupio bendruomenė. Apibendrinus
partnerius, lyderius ir narystę asociacijoje, matome, kad Užupio meno inkubatorius mažai
susijęs su verslu, o daugiau su menus remiančiomis valstybinėmis institucijomis bei kitomis
menų organizacijomis, todėl meno ir verslo integravimo tikimybė ir to bendradarbiavimo
rezultatų virtimas Lietuvos eksportu yra daugiau teorinė, nei reali. Tarp partnerių nefigūruoja
Vilniaus miesto turizmo veiklas plėtojančios įmonės: daugelyje bukletų apie Vilnių, Užupis
pristatomas kaip turistus traukiantis Vilniaus kvartalas, kurio ašis yra Užupio meno
inkubatorius. Peršasi išvada, kad Užupio meno inkubatorius kol kas neišnaudoja
47 TransEuropeHalles (TEH) organizacija, vienija menininkų bendruomenes, įsikūrusias buvusiuose fabrikuose, gamyklose ar kitose neformaliose erdvėse. TEH tinklą sudaro įvairūs kultūros centrai, puoselėjantys tiek profesionalųjį, tiek mėgėjų meną bei vienijantys įvairias meno rūšis po vienu stogu. Vienintelė TEH narė Lietuvoje – VšĮ „Menų spaustuvė“.48 Žr.: Granovetter M.1973. “The strength of weak ties,” American Journal of Sociology, 78:1360–80; Scott A. J. 1998. Regions and the World Economy: The Coming Shape of Global Production, Competition, and Political Order, Oxford and New York: Oxford U P.
53
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
klasterizacijos galimybių kurti sąveikas su įvairiomis kultūrinio turizmo sektoriaus paslaugas
teikiančiomis įmonėmis ir kitomis giminingomis kūrybinių industrijų įmonėmis, todėl nėra
toks reikšmingas Vilniaus miesto kultūrinio turizmo centras, koks galėtų tapti, turint omenyje
jau keletą metų sėkmingai formuojamą Užupio kaip kultūrinio menininkų kvartalo įvaizdį.
Į lentelę palyginimui buvo įtrauktos anketą pildžiusios įmonės, kurių pavadinimai
tiesiogiai nurodo į kūrybinių industrijų veiklas ir tuo pačiu klasterizacija – Užupio Creative
Cluster ir Bendruomenių santykių konsultacija. Deja, daugumoje atsakymų į klausimus
figūravo standartinis „duomenys neteikiami“, kas verčia abejoti ne tik, kad įmonės vykdo
veiklas, į kurias nurodo jų skambūs pavadinimai ir jos yra ne tik neatviros, bet veikia kaip
Sovietų Sąjungos laikų karinės gamyklos, garsėjančios ypatingu uždarumu. Tuo pačiu kyla
abejonių, ar iš viso tose įmonėse vykdomos realios kūrybinių industrijų pobūdį atitinkančios
veiklos.
Paskutinis menų inkubatorius, kuriam Ūkio ministerija skyrė Europos Sąjungos (ES)
paramos lėšas - Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII) į apklausoje visai
nedalyvavo, nors buvo asmeniškai kreiptasi į AMII iniciatorius ir įgyvendintojus. Gal būt
pagrindinė tokio nusišalinimo priežastis – pradinis kūrimosi etapas inkubatoriaus, kai dar nėra
ne tik jokios klasterizacijos, bet aiškių partnerių ir veiklų.
Apibendrinant visų lentelėje lygintų inkubatorių pateiktus duomenis, galima būtų daryti
išvadą, kad Kūrybinių industrijų centrai – menų inkubatoriai Vilniuje turi gana ribotą
partnerių ratą (dažniausiai finansavimą teikiančios valstybinės institucijos) ir silpnus
partnerystės ryšius su kitais Vilniaus KI pogrupiais. Kaip jau minėjome aukščiau,
analizuodami kūrybinio klasterio specifiką, labai panaši kūrybinių žmonių grupė/grupės
negali tapti kūrybinio klasterio pagrindu, nes klasterizacijai yra svarbi kritinė masė ir
įvairovė. Menas ir kultūra veikia kaip visuma, kai skirtingi žmonės ir industrijos stimuliuoja
vieni kitus. Visi minėti Vilniaus menų inkubatoriai neturi partnerystės ryšių su Lietuvos
pramonės gamintojais arba tradiciniais amatais: integracija tarp meno ir verslo nėra plėtojama.
Vadinasi, tikėtina, kad visi Vilniaus menų inkubatorių remiami kūrėjai gali turėti sunkumų
patekti ne tik į vietinę, bet ir į užsienio rinkas. Trumpai tariant, visus Vilniaus menų
inkubatorius būtų galima pavadinti atskirus menus (menų grupes) ir menininkus remiančiomis
organizacijomis, o ne kūrybinio klasterio branduoliais.
Daug klausimų kyla analizuojant Užupio menų inkubatorių, kuris turi didžiausią galimybę
tapti Užupio kvartalo kultūrinio turizmo klasteriu, tačiau šio inkubatoriaus atstovų pateiktų
duomenų analizė rodo, kad inkubatorius neturi veiklų, kurios liudytų apie tokią klasterizaciją:
svarbiausi partneriai yra valstybinės finansavimą inkubatoriui teikiančios organizacijos arba
54
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
vietos menininkai. Inkubatoriaus tinklapyje nurodyti ir partneriai Gruzijoje, Suomijoje,
Šveicarijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje49, bet tarp svarbiausių partnerių jie nefigūruoja, todėl
neaišku kokio pobūdžio partnerystė plėtojama ir kiek ji naudinga Vilniaus miesto kultūrinio
turizmo plėtrai ar inkubatoriaus proteguojamų kūrėjų eksportui.
Kalbant apie kūrybines industrijas, būtina įvertinti vietos faktorius, t.y. vietos kultūros
brandą ir savitumą, kuris lemia kūrybinio klasterio klestėjimą. Tačiau dar svarbiau yra
kūrybinių industrijų nauda, siejama su jų gebėjimu įsitraukti į žmonių gyvenimą ir kultūrą.50
Prisimenant kūrybinių industrijų abėcėlę, kūrybos industrijų vystymas susijęs ne tik su
apleisto bei nebenaudojamo paveldo atstatymu bei pritaikymu naujoms reikmėms, bet veikia
miestų ir regionų plėtrą, nes gerina vietos įvaizdį bei didina galimybes pritraukti daugiau
turistų.
Pagal Beaumont T. 2003. „Kūrybinių industrijų plėtra šiaurės rytų Anglijoje“51
Vėlgi verta prisiminti senas tiesas, kad kūrybinės industrijos gali daryti milžinišką
ekonominį poveikį, tačiau įmanomas jis bus tik tada, kai šios kūrybos industrijos pajėgs
įsitraukti į unikalią fizinę, socialinę, politinę aplinką bei reikšmes, kurios ir formuoja šalį.52
49 Žr.: http://www.uzupiozinios.lt/index.php?option=com_content&task=blogcategory&id=34&Itemid=76
50 Žr.: Miles S. 2003. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.). – Vilnius: Europos kultūros programų centras.51 Žr.: Beaumont, P. 2003. Kūrybos industrijų plėtra šiaurės rytų Anglijoje. 2007.05.1052 Žr.: Miles S. 2003. Kūrybinės ir kultūrinės investicijos bei gilias šaknis turinčio identiteto atgaivinimas // Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Konferencijos medžiaga (Vilnius, 2003 m. spalio 27-28 d.) – Vilnius: Europos kultūros programų centras.
55
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vietovės tapatumo ir įvaizdžio gerinimas yra svarbi kūrybinio klasterio mieste plėtojimo
kryptis – dažnai tai siejama su galimybe brandinti kūrybines industrijas tam tikrose miesto
dalyse, nurodant į kultūrinius kvartalus. Tokiems miesto kultūriniams kvartalams būdingas
erdvinis veiklų sukibimas, o ne tik kūrybinė atmosfera. Miestų tyrėjai, analizuodami
kultūrinės klasterizacijos strategijas mieste (be Vilniuje ir Lietuvoje geriausiai įsisavintos senų
pastatų panaudojimo strategijos), nurodo tokias menų ir kultūros kaip miesto atgaivinimo
ištekliaus strategijas ir politikos prioritetus: kultūros įvairovės ir demokratijos skatinimą;
rinkodaros strategijų, naudingų turizmui kūrimą; labiau verslinio požiūrio į kultūrą/menus ir
novatoriškumo/ kūrybiškumo skatinimą.53
Vilniaus mieste galima išskirti jau minėtą miesto senamiesčio ir centro kultūrinį meno ir
kultūros paveldo įstaigų kvartalą, kuris yra didžiausias turizmo traukos centras ir turi gerai
išplėtotas rinkodarą, skirtą turizmui. Kiti kultūriniai kvartalai – Užupio ir Naujamiestyje
(Švitrigailos g.29) besiformuojantis Loftų kvartalai dar tik formuoja savo tapatumą ir įvaizdį,
todėl kalbėti apie turistų srautus dar ankstoka. Abu kvartalai savo tapatumo formavimui
panaudoja meninius-kūrybinius miesto išteklius, panašiai pozicionuoja save. Tikintis, kad
ateityje šie kvartalai išaugs į kūrybinių klasterių branduolius, reikėtų daugiau dėmesio skirti
ne tik įvaizdžio formavimui, bet ir naujų (įvairesnių, papildančių menines-kūrybines veiklas)
partnerių paieška, plėtoti sąveikų įvairovę (tame tarpe įtraukiant tradicinius miesto verslus ir
gamintojus). Galiausiai, keliant tikslą tapti konkurencingais ne tik vietiniame kontekste
(Vilniaus mieste ir Lietuvoje), o ir pasaulyje (pradžiai užtektų Rytų bei Vidurio Europos
šalių), reikėtų stiprinti kultūros kvartalo išskirtinumą, kuriant intelektinės nuosavybės
produktus. Tas pats pasakytina apie vidinę klasterių specializaciją – dabartiniame etape abu
kultūros kvartalai savo veiklos pobūdžiu yra daugiau panašūs, nei skirtingi.
Siekiant įvertinti kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų požiūrį ir savivoką į tai, kaip
jos pačios supranta savo vykdomų veiklų daromą įtaką Vilniaus miestui, anketoje buvo
pateiktas atatinkamas klausimas. Atsakymai buvo analizuojami atsižvelgiant į
įmonės/organizacijos priklausomybę kūrybinių industrijų pogrupiui ir pagal įmonės formą
(AB, UAB, VšĮ, VĮ, BO, NVO, Iį, individuali veikla).
Priklausomai nuo įmonės tipo savo vaidmenį miestui įvardijo sekančiai:
53 Žr.: Mommass H. 2004. Cultural Clusters and the Post-industrial City: Towards the Remapping of Urban Cultural Policy - Urban Studies 41 No.3.
56
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
57
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Labai svarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Svarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Turi įtakos
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Nesvarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Visiškai nesvarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Labai svarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Svarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Turi įtakos
Pritraukia užsienio investicijas / Nesvarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Visiškai nesvarbu
Skatina turizmą / Labai svarbu
Skatina turizmą / Svarbu
Skatina turizmą / Turi įtakos
Skatina turizmą / Nesvarbu
Skatina turizmą / Visiškai nesvarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Labai svarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Svarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Turi įtakos
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Nesvarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Visiškai nesvarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Labai svarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Svarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Turi įtakos
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Nesvarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Visiškai nesvarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Labai svarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Svarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Turi įtakos
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Nesvarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Visiškai nesvarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Labai svarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Svarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Turi įtakos
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Nesvarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Visiškai nesvarbu
Mažina socialinę atskirtį / Labai svarbu
Mažina socialinę atskirtį / Svarbu
Mažina socialinę atskirtį / Turi įtakos
Mažina socialinę atskirtį / Nesvarbu
Mažina socialinę atskirtį / Visiškai nesvarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Labai svarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Svarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Turi įtakos
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Nesvarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Visiškai nesvarbu
0 % 10 % 20 % 30 %
Kaip, jūsų manymu, Jūsų įmonės (organizacijos) veikla prisideda prie Vilniaus miesto klestėjimo
Akcinė bendrovėUždaroji akcinė bendrovėViešoji įstaigaValstybinė įmonėBiudžetinė organizacijaAsociacija (NVO)Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB)Individuali veiklaKita
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atsakymų analizė parodė, kad viešosios miesto įstaigos pabrėžia išimtinai kultūrinį poveikį
miesto gyvenimui: savo vaidmenį suvokia kaip miesto kūrybinės atmosferos kūrimą ir
skatinimą (24% atsakė, kad tai labai svarbu); miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimą (21%
atsakė, kad tai labai svarbu); kultūros demokratijos ir įvairovės skatinimą (27% atsakė, kad tai
labai svarbu) ir miestiečių skonio menams bei kultūrai ugdymą (28% atsakė, kad tai labai
svarbu).
Uždaros akcinės bendrovė daugiau akcentuoja ekonominę savo veiklų įtaką miestui: t.y.
didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas (16% atsakė, kad tai labai svarbu, o 11% atsakė,
kad svarbu); pritraukia užsienio investicijas (9% atsakė, kad tai labai svarbu, o 7% atsakė, kad
svarbu), tačiau nemažai UAB gana aiškiai suvokia, kad prisideda ir prie miesto tapatumo ir
įvaizdžio stiprinimo (9% atsakė, kad tai labai svarbu, o 7% atsakė, kad tai svarbu); kūrybinės
atmosferos kūrimo ir skatinimo (11% atsakė, kad tai labai svarbu). Kitų įmonių tipų
atsakymai neparodė aiškesnė pozicijos minėtu klausimu.
Priklausomai nuo kūrybinių industrijų pogrupio, įmonės ir organizacijos savo vaidmenį
miestui įvardijo sekančiai:
58
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
59
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Labai svarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Svarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Turi įtakos
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Nesvarbu
Didina užimtumą ir kuria naujas darbo vietas / Visiškai nesvarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Labai svarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Svarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Turi įtakos
Pritraukia užsienio investicijas / Nesvarbu
Pritraukia užsienio investicijas / Visiškai nesvarbu
Skatina turizmą / Labai svarbu
Skatina turizmą / Svarbu
Skatina turizmą / Turi įtakos
Skatina turizmą / Nesvarbu
Skatina turizmą / Visiškai nesvarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Labai svarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Svarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Turi įtakos
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Nesvarbu
Prisideda prie miesto kūrybinės atmosferos ir aplinkos sukūrimo bei skatinimo / Visiškai nesvarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Labai svarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Svarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Turi įtakos
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Nesvarbu
Prisideda prie miesto tapatumo ir įvaizdžio stiprinimo / Visiškai nesvarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Labai svarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Svarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Turi įtakos
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Nesvarbu
Atgaivina apleistus miesto pastatus ir rajonus / Visiškai nesvarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Labai svarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Svarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Turi įtakos
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Nesvarbu
Skatina kultūros įvairovę ir demokratiją / Visiškai nesvarbu
Mažina socialinę atskirtį / Labai svarbu
Mažina socialinę atskirtį / Svarbu
Mažina socialinę atskirtį / Turi įtakos
Mažina socialinę atskirtį / Nesvarbu
Mažina socialinę atskirtį / Visiškai nesvarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Labai svarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Svarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Turi įtakos
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Nesvarbu
Ugdo miestiečių skonį menams bei kultūrai / Visiškai nesvarbu
0 % 10 % 20 % 30 %
Kaip, jūsų manymu, Jūsų įmonės (organizacijos) veikla prisideda prie Vilniaus miesto klestėjimo
Muziejai, bibliotekos, archyvai, ekspozicijosAmataiFestivaliai, šventės, mugėsVaizduojamieji menai (tapyba, skulptūra, fotografija, antikvariatas)Scenos menai (teatras, šokis, gyva muzika, cirkas)Knygos, žurnalai, laikraščiaiFilmai televizija, radijasPrograminė įranga, video žaidimai, skaitmeninis turinysDizainas (interjero, grafinis, mados, aksesuarų)Kūrybinės paslaugos (architektūra, reklama, turizmas, skaitmeninės kūrybos paslaugos)
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kūrybinių industrijų įmonės Vilniuje nėra pakankamai atviros ir turi sunkumų patekti į
rinkas. Jų absorbcijos galimybes taip pat neatrodo labai stiprios, kas tampa kliūtimi
tolimesniam augimui ir gali sukelti grėsmę ilgalaikiam klasterio klestėjimui.
Dauguma klasterizacijos procesus tyrinėjančių mokslininkų pastebi, kad jungimosi į
klasterius nauda yra įmonių, dalyvaujančių klasteryje konkurencingumo didėjimas (galimybė
sumažinti gamybos kaštus), platesnės galimybės naudotis naujomis technologijomis ir
žiniomis, kurios cirkuliuoja tarp klasterio dalyvių, o taip pat galimybė specializuotis ir
papildyti vienai kitą.
Siekiant įvertinti kaip šią situaciją supranta Vilniaus KI įmonių atstovai, buvo siekiama
išsiaiškinti požiūrius į pažangos ir konkurencingumo veiksnius.
Kaip teigiama daugumoje klasterius analizuojančių ataskaitų ir mokslinių publikacijų,
jungimasis į klasterius yra naudingas įmonėms, dalyvaujančioms klasteryje - didėja jų
konkurencingumas (sumažinant gamybos kaštus), atsiranda platesnės galimybės naudotis
naujomis technologijomis ir žiniomis, kurios cirkuliuoja tarp klasterio dalyvių, o taip pat
galimybė specializuotis ir papildyti vienai kitą. Siekiant įvertinti kaip šią situaciją supranta
Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių atstovai, anketoje buvo pateikti klausimai apie požiūrį į
pažangos ir konkurencingumo veiksnius.
Apklausoje dalyvavo ir į anketos klausimus (nors ne visus, buvo gana daug atsakymų,
kurie konstatavo, kad duomenys neteikiami arba yra komercinė paslaptis) 82 įmonės.
Pagal kūrybinių industrijų pogrupį, jos pasiskirstė sekančiai:
60
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Pagal veiklos trukmę apklausoje dalyvavusios kūrybinių industrijų įmonės pasiskirstė
sekančiai:
Pagal darbuotojų skaičių, tenkantį vienai įmonei:
61
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Pagal veiklą, kuri įmonėje laikoma svarbiausia (klasifikacija pateikta remiantis kūrybinių
industrijų veikloms siūloma klasifikacija Creative Economy Report 2008):
Pagal apyvartos svyravimą per paskutinius finansinius metus:
62
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Anketą pildė šias pozicijas įmonėje užimantys jų atstovai:
Valstybinių organizacijų finansavimas apklausoje dalyvavusių įmonių apyvartoje
sudaro tokią dalį:
63
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Į klausimą „Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų)
pažangą ir konkurencingumą?“ atsakymai pasiskirstė sekančiai:
Kaip matome iš atsakymų, daugumą įmonių svarbiausiomis kliūtimis konkurencingumui
įgyti pripažįstąs lėšų ir investicijų stoką (taip mano daugiau nei 60% respondentų), toliau
pagal svarbą seka nepalankių įstatymų veiksnys (taip mano apie 45% respondentų) ; trečias
svarbus konkurencingumo stabdis respondentų nuomone yra neveiksminga pogrupio įmonių
specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema (taip mano apie 43% respondentų) ir neišplėtota
Lietuvos gamintojų gaminių rinkodara (taip mano apie 41% respondentų). Specializacijos
poreikis tarp KI įmonių suprantamas pakankamai aiškiai (taip mano apie 40% respondentų).
Apie 35% užpildžiusiųjų anketą galvoja, kad konkurencija jų atstovaujamame KI pogrupyje
yra didelė tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
Aiškumo dėlei, atsakymai į kiekvieną iš klausimo apie įmonių konkurencingumą ir
pažangą stabdančius veiksnius punktų pateikiami atskiruose grafikuose:
64
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kaip matome iš atsakymų, Vilniaus miesto KI įmonės turi daug problemų, būdingų taip
vadinamai žemo produktyvumo ekonomikai: žemo produktyvumo ekonomikai būdingas
smulkus vietinis lenktyniavimas, kuris paprastai yra susijęs su konkurentų produktų ar
paslaugų imitavimu. Kaina yra vienintelis konkurencinis kintamasis ir įmonės mažina
atlyginimus, kad konkuruotų vietinėje ir užsienio rinkose. Siekiant konkuruoti, naudojama
mažai investicijų.
Išsivysčiusiose ekonomikose lenktyniavimas tarp vietinių įmonių yra stiprus.
Lenktyniavimo pobūdis kinta pereinant nuo žemų atlyginimų į žemas bendrąsias išlaidas. Vis
tai reikalauja atnaujinti gamybos efektyvumą ir paslaugų teikimą. Lenktyniavimo pobūdis
kinta nuo išlaidų link gaminamų produktų diferenciacijos. Kad pasiektų išsivysčiusių šalių
ekonomikos lygį, konkurencija turi sukti nuo imitacijos link inovacijas, nuo mažų investicijų į
dideles investicijas, bet ne tik į fizinį inventorių, o ir į nefizinį (nemedžiaginį) – gebėjimus,
technologijas. Klasteris atlieka svarbų integravimo vaidmenį šiuose perėjimuose.
Paklausos sąlygos namie turi taip pasikeisti, kad įmonės galėtų judėti nuo imitacijos,
žemos kokybės produktų ir paslaugų į konkurenciją dėl diferenciacijos. Žemo produktyvumo
ekonomikose daugiausia dominamasi į užsienio rinkomis, žengimas į priekį reikalauja vystyti
labiau reiklias vietines rinkas. Labiau išsilavinusių ir reiklių klientų buvimas ar atsiradimas
verčia įmones tobulėti ir žvalgytis į dabartį, ką yra sunku daryti užsienio rinkose. Vietinė
paklausa taip pat atskleidžia rinkos segmentus, kuriuose įmonės gali save diferencijuoti.
70
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Globalioje ekonomikoje vietinės paklausos kokybė reiškia daugiau, nei jos dydis. Susietų
industrijų klasteriai atlieka centrinį vaidmenį skatindami paklausos pranašumų atsiradimą.
Dar vienas svarbus kintamasis, nurodantis Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių
klasterizacijos silpnumą yra savo srities asociacijų nebuvimas arba jau esančių
neveiksmingumas.
Dauguma įmonių atstovų į klausimą „kaip efektyviai pogrupio asociacija ar kitas
analogiškas darinys atstovauja Jūsų įmonės interesams“, atsakymai pasiskirstė sekančiai:
Pagal kūrybinių industrijų pogrupius profesinių asociacijų vertinimas pasiskirstė sekančiai:
71
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Išvados
Apibendrinant aukščiau pateiktą Vilniaus meno inkubatorių kaip klasterizacijos atvejų
analizę ir 82 miesto kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atsakymus, galima daryti
sekančias išvadas:
• Pagrindiniai Vilniaus kūrybinių industrijų klasterizacijos branduoliai yra visi ES
paramą gavę menų inkubatoriai, tačiau daugumai inkubatorių trūksta vizijos, kaip
intensyvinti sąveikas su jau esančiais partneriais ir kurti naujus partnerystės ryšius bei
sąveikas, kurie kurtų didesnę pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę ne tik siauram
menų mėgėjų ratui, bet visam miestui.
• Vilniuje jau yra susiformavusios kultūrinių kvartalų užuomazgos – jie galėtų tapti
klasterizacijos centrais. Jau veikiantiems Užupio ir Loftų kvartalams trūksta veiklų
išskirtinumo/diferenciacijos, platesnių partnerystės ryšių su kitų kūrybinių industrijų
pogrupių įmonėmis, o ypač su vietos verslo įmonėmis. Abiejų klasterių ekonominį ir
socialinį paveikumą sustiprintų tampresnis bendradarbiavimas su Lietuvos pramonės
gamintojais ir tradiciniais amatais, o taip pat galimybė kurti sąveikas su mieste
rengiamomis mugėmis, festivaliais ir pan.. Neaiškūs arba nesusiformavę abiejų
kvartalų ryšiai su kitomis ES arba kaimyninėmis Baltijos regiono šalimis, nėra aiškios
rinkodaros ir sąsajų su kultūriniu turizmu, kad verčia abejoti galimybę prisidėti prie
Lietuvos eksporto.
• Tipiškos klasterizacijos , kurias kartoja kūrybiniai verslai kūrybinėse industrijose,
siekdami masto ir apimties ekonomikos, kokia būdinga IT pramonės sektoriuose,
Vilniuje praktiškai nėra, išskyrus nesėkmingą Saulėtekio studijos kino gamybos
klasterį. Atsižvelgiant į klasterio kūrėjams iškilusias problemas, galima daryti išvadą,
kad tradicinio stambaus Vilniaus verslo atstovai nesuvokia kokią pridėtinę ekonominę
vertę gali kurti kūrybiniai verslai ir kuo jie gali būti patrauklūs didelėms investicijoms
ar tapti alternatyva iki šiol populiariausiam Vilniuje nekilnojamojo turto statybos
verslui. Turint omenyje faktą, kad praktiškai visos centrinėje miesto dalyje ir kituose
patrauklesniuose miesto rajonuose žemės valdos yra išpirktos vietos stambaus verslo
atstovų, kurie nesupranta ir nesidomi kūrybinių industrijų kaip verslo galimybėmis,
peršasi išvada, kad kūrybinių industrijų raida patraukliose Vilniaus miesto dalyse gali
susidurti su įsitvirtinimo problema.
72
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Klasteriai skiriasi juos supančiais finansiniais režimais ir susijusių viešų/privačių
sektorių įtrauktumu. Nors dauguma klasterių ir veiklų priklauso nuo viešos paramos,
būtina suvokti, kad daugumai jų tai pereinamasis etapas link privatizuoto arba
„nepriklausomo“ egzistavimo, kuris yra susijęs su įvairiomis koalicijomis tarp
privačių įmonių ir investuotojų. Labai svarbu yra finansavimas iš įvairių šaltinių.
Erdviškai koncentruojamos kultūrinės funkcijos yra vienas dalykas, transformuoti jas į
labiau save-palaikančias aplinkas (milieux) – visai kitas. Tik strategiškai stiprinant
vidinę gamybą ir vertės grandines, taip organizuojant eksporto ir verslo srautą,
klasteriai gali plėtotis į kultūrinį-ekonominį centrą.
• Kūrybinių industrijų įmonės nelinkusios klasterizuotis ir dėl mažo našumo ekonomikai
būdingų priežasčių: pasitikėjimo partneriais stokos; nespecializuotos įmonių veiklos ir
panašių produktų kūrybos/gamybos; konkuravimo dėl mažos rinkos ir nemokėjimo
patekti į platesnes užsienio rinkas; efektyvių lobistinių organizacijų nebuvimo;
verslumo stokos ir pan.. Reikšmingiausia verslo plėtros kliūtimi nurodomas lėšų
stygius ir nepalankūs įstatymai, tačiau kai lobistinės organizacijos veikia efektyviai,
šios problemos vienu ar kitu būdu gali būti sprendžiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad
kaip tokia lobistinė, kūrybinių industrijų įmonių i organizacijų interesus ginanti
organizacija nėra įvardijama nei viena valstybės organizacija (tame tarpe daugumos
VšĮ steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė), kurios finansuoja daugumą biudžetinių KI
organizacijų, NVO arba VšĮ mieste. Pagal apklausos rezultatus pusė (51%)
apklaustųjų kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atstovų laikosi nuomonės, kad
Vilniaus miesto savivaldybė nesudaro palankių sąlygų kūrybinių industrijų veikloms
plėtoti.
73
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Vilniaus miesto kūrybinių industrijų įmonės ir organizacijos silpnai klasterizuojasi dėl
aiškaus lyderio arba koordinacinio centro šioje srityje nebuvo: mieste vyksta labai daug ir
įvairių kūrybinių industrijų veiklų, projektų, renginių, apleistų kvartalų, miesto rajonų ir
pastatų atgaivinimo iniciatyvų, tačiau daugelis jų yra gana chaotiškos, dubliuojasi ir nedaro
ryškesnio poveikio miesto socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, nors sukuria taip
vadinamą kūrybinės aplinkos (milieux) arba kūrybinės klasės efektą, kuris pats savaime jau
gali tapti tinkama terpe kurti didesnę socialinę ir ekonominę vertę turinčius projektus mieste.
74
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
6. Vilniaus kūrybinių industrijų rūšių lyginamoji apžvalga
KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste analizė
Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus mieste veikė 3213
ūkio subjektų kūrybinių industrijų sektoriuje. Nežiūrint ekonominės krizės ūkio subjektų
skaičius kūrybinių industrijų sektoriuje nuolat augo. Per paskutinius tris metus ūkio subjektų
skaičius KI sektoriuje išaugo 11,2 % nuo 2888 ūkio subjektų 2007 metais iki 3213 ūkio
subjektų 2009 metais. Įmonių subjektų augimo tempai sulėtėjo 2009 metais, tačiau nežiūrint
ekonominės krizės išliko teigiami – 2,03 %. 2008 metais augimo tempai siekė net 9,03 %.
6.1 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus dinamika 2007-2009 metais. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Statistiniai duomenys rodo (žr. pav. 6.1), kad tik Vilniaus mieste iš Lietuvos penkių didžiųjų
miestų 2009 metais buvo stebimas įmonių skaičiaus augimas. Kituose miestuose KI sektoriuje
įmonių skaičius mažėjo. 2009 metais bendrai visoje Lietuvoje KI sektoriuje įmonių skaičius
sumažėjo nuo 6787 iki 6714. Tai sudarė minus 1,9 %. Vilniaus mieste per trejus paskutinius
metus taip pat buvo didžiausi augimo tempai lyginant su kitais didžiausiais Lietuvos miestais
ir bendrai augimo tempu Lietuvoje.
75
28883149 3213
6252
67876714
96010431026
405 439 408196 216 202 217
233203
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
Vilniaus m. Lietuvoje Kauno m.
200720082009
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Iš visų 2009 metais Lietuvoje veikusių KI sektoriaus įmonių beveiki pusė (47,8 %) veikė
Vilniaus mieste. Vilniuje yra beveik tris kartus daugiau KI sektoriaus įmonių nei Kaune,
beveik aštuonis kartus daugiau nei Klaipėdoje ir beveik 16 kartų daugiau nei Šiauliuose ir
Panevėžyje.
Per paskutinius tris metus Vilniaus KI sektoriaus įmonių skaičius augimo tempai buvo
panašūs į bendrai Lietuvoje veikusių įmonių skaičiaus augimo tempus (žr. 6.2 pav.).
6.2. pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus augimo tempų Vilniaus mieste palyginimas. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
2009 metais Vilniaus KI sektoriaus įmonių skaičiaus augimo tempas buvo beveik 2 %
mažesnis nei tais pačiais metais bendrai Lietuvoje veikusių įmonių skaičiaus augimo tempas.
Nagrinėjant veiklos sritis detaliau, buvo analizuojamos 47 pagal EVRK klasifikatorių KI
sektoriui priskirtinų veiklų rūšys. Visos veikos rūšys pagal 2009 metais Vilniaus mieste
veikusių įmonių skaitlingumą buvo suskirstytos į 4 grupes (žr. 6.3 pav.): I grupė – labai
skaitlingos veiklos rūšys, II grupė – skaitlingos veiklos rūšys; III grupė – vidutiniškai
skaitlingos veiklos rūšys; IV grupė- mažiau skaitlingos veiklos rūšys.
76
11,2
7,38
10,59,03
8,55
6,3
2,03
-1,1
3,9
-2
0
2
4
6
8
10
12
2007-2009metais
2008 metais 2009 metais
augimo tempai Vilniausmieste
augimo tempai Lietuvoje
augimo tempai Lietuvoje
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
6.3 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičius Vilniaus mieste 2009 metais pagal veiklos rūšis. Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Pirmai įmonių grupei priskirtinos 5 KI veiklos rūšys:
• Reklamos agentūrų veikla (560 įmonių);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (451 įmonė);
• Architektūros veikla (295 įmonės); Kompiuterių programavimo veikla (271 įmonė);
77
0
3
3
4
5
6
7
9
9
10
10
10
11
12
15
15
15
17
18
19
20
21
28
31
33
34
34
39
43
45
53
65
65
69
69
73
84
89
91
98
103
113
138
271
295
451
560
0 100 200 300 400 500 600
Fotografavimo veikla
Kita leidyba
Specializuota projektavimo veikla
I grupė
II grupė
III grupė
IV grupė
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (138 įmonės)..
Šiose veiklose veikiančios įmonės sudarė daugiau nei pusė (53,4 %) visų Vilniaus mieste
veikiančių KI sektoriui priskiriamų įmonių
Antra pagal įmonių skaitlingumą KI sektoriaus veiklos rūšių grupė Vilniaus mieste yra:
• Knygų leidyba (113 įmonės);
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (103 įmonės);
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (98 įmonės);
• Scenos pastatymų veikla (91 įmonė)[
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (89 įmonės);
• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (84 įmonės);
• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (73 įmonės);
• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (69 įmonės);
• Specializuota projektavimo veikla (69 įmonės);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (65 įmonės);
• Kita leidyba (65 įmonės).
Kartu su pirmos grupės įmonėmis jos sudaro 82 % visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus
įmonių Vilniaus mieste. Mažiausiai skaitlingos įmonių skaičiumi yra šios veiklos rūšys:
• Žaidimų ir žaislų gamyba (nėra registruotų);
• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (3 įmonės)
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas
(3 įmonės);
• Kompiuterinių žaidimų leidyba (4 įmonės);
• Naujienų agentūrų veikla (5 įmonės);
• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba (6 įmonės);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (7 įmonės);
• Atrakcionų ir teminių parkų veikla (9 įmonės);
• Kino filmų rodymas (9 įmonės).
Šių veiklos rūšių įmonės sudaro tik 1,4 % visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus įmonių
Vilniaus mieste.
6.1. Lentelė. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste 2007-2009 metais dinamika pagal veiklos rūšis.
78
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
KI sektoriaus veiklos rūšys
2007 2008 2009
2007-2009
augimo
tempai
įmonių sk.
2007-2009
augimo tempai
%
Reklamos agentūrų veikla 499 549 560 61 12,2Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla 40 80 98 58 145,0Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos
393 455 451 58 14,8
Kompiuterių programavimo veikla 218 250 271 53 24,3Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla 96 134 138 42 43,8Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla 71 87 103 32 45,1Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla 62 72 84 22 35,5Meninė kūryba 7 12 18 11 157,1Atstovavimas žiniasklaidai 43 50 53 10 23,3Specializuota projektavimo veikla 59 71 69 10 16,9Scenos pastatymų veikla 81 91 91 10 12,3Interneto vartų paslaugų veikla 24 25 33 9 37,5Suvenyrų, meno dirb. ir religinių reikm. spec. mažm. prekyba
35 34 43 8 22,9
Ekskursijų organizatorių veikla 10 10 15 5 50,0Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba
60 60 65 5 8,3
Kompiuterinių žaidimų leidyba 0 1 4 4 400,0Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba 11 12 15 4 36,4Atrakcionų ir teminių parkų veikla 6 3 9 3 50,0Televizijos programų rengimas ir transliavimas 17 18 20 3 17,6Švietimui būdingų paslaugų veikla 8 8 10 2 25,0Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos MTT veikla 71 76 73 2 2,8Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba 2 4 3 1 50,0Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas
2 3 3 1 50,0
Muziejų veikla 11 11 12 1 9,1Fotografavimo veikla 45 44 45 0 0,0Radijo programų transliavimas 17 16 17 0 0,0Kino filmų rodymas 9 8 9 0 0,0Naujienų agentūrų veikla 5 5 5 0 0,0Kraštovaizdžio tvarkymas 35 37 34 -1 -2,9Istorinių vietų ir past. bei panašių turistų lankomų vietų ekspl.
12 11 11 -1 -8,3
Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba 11 9 10 -1 -9,1Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas
8 8 7 -1 -12,5
Žaidimų ir žaislų gamyba 1 0 0 -1 -100,0Kita programinės įrangos leidyba 30 34 28 -2 -6,7Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba
8 7 6 -2 -25,0
Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba 42 44 39 -3 -7,1Bibliotekų ir archyvų veikla 24 21 21 -3 -12,5Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 22 14 19 -3 -13,6Meno įrenginių eksploatavimo veikla 18 17 15 -3 -16,7Socialinių ir humanitarinių mokslų MTT veikla 36 40 31 -5 -13,9Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba 15 13 10 -5 -33,3Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba 95 94 89 -6 -6,3Laikraščių leidyba 41 38 34 -7 -17,1Kita leidyba 73 67 65 -8 -11,0Architektūros veikla 304 305 295 -9 -3,0Knygų leidyba 126 124 113 -13 -10,3Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 85 77 69 -16 -18,8Viso: 2888 3149 3213 325 11,3
79
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Pagal 2007-2009 metais įmonių skaičiaus augimo tempus absoliučias skaičiais sparčiausiai
augančios veiklos rūšys (žr. 6.1 lentelę) yra:
• Reklamos agentūrų veikla (61 įmonė);
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (58 įmonės);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (58 įmonės);
• Kompiuterių programavimo veikla (53 įmonės);
• Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla (42 įmonės)
2007-2009 metais daugiausia įmonių praradusios KI veiklos rūšys Vilniaus mieste
absoliučias skaičiais yra:
• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (16 įmonių);
• Knygų leidyba ( 13 įmonių);
• Architektūros veikla (9 įmonės).
Pagal 2007-2009 metais KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste augimo tempus
procentiškai sparčiausiai augo:
• Kompiuterinių žaidimų leidyba (4 kartus, nuo 0 įmonių 2007 metais iki 4 – 2009
metais);
• Meninė kūryba (1,5 karto, nuo 7 įmonių 2007 metais iki 18 – 2009 metais);
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (1,4 karto, nuo 40 įmonių 2007 metais
iki 98 – 2009 metais);
Pagal 2007-2009 metais KI sektoriaus įmonių skaičiaus Vilniaus mieste augimo tempus
procentiškai sparčiausiai mažėjo:
• Žaidimų ir žaislų gamyba (1 kartą, nuo 1 įmonės 2007 metais iki 0 – 2009 metais);
• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (33,3 %, nuo 15 įmonių 2007
metais iki 10 – 2009 metais);
• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba (25,0 %, nuo 8 įmonių
2007 metais iki 6 – 2009 metais);
• Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa (18,8 %, nuo 85 įmonių 2007 metais
iki 69 – 2009 metais).
80
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
KI sektoriaus įmonių teisinės formos Vilniaus mieste analizė
Iš visų 2009 metais veikusių KI sektoriaus įmonių (žr. 6.4 pav.) 2285 įmonės buvo registruotos kaip uždarosios akcinės bendrovės. Tai sudarė 73,1 % visų įmonių.
6.4 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių teisinė forma Vilniaus mieste 2009 Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Antra pagal populiarumą Vilniaus KI sektoriaus įmonių teisinė forma yra viešoji įstaiga. 2009
metais jų veikė 402 įmonės. Tais sudarė 12,9 % visų KI sektoriaus Vilniuje veikusių įmonių.
Individualių įmonių buvo registruota 345 veikiančios įmonės. Tai sudarė 11 %. Taip pat
Vilniuje veikė 2 savivaldybės įmonės ir 11 savivaldybės biudžetinių įstaigų.
Palyginus Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus struktūrą 2009 metais
pagal teisinę formą (žr. 6.2 lentelę) galime pastebėti, kad Vilniuje:
• 10,7 % daugiau veikia uždarųjų akcinių bendrovių;
• 8,9 % mažiau veikia individualių įmonių;
• 3,8 % mažiau veikia savivaldybės biudžetinių įmonių;
6.2. Lentelė. Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus pagal teisinę formą palyginimas 2009 metais
81
6 2
2285
5
402
71 11
345
0
500
1000
1500
2000
2500
UAB AB
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Valstybės įmon
ė
Savivaldybės
įmonė
UAB AB VšĮ
Valstybės biudžetinė įstaiga
Savivaldybės
biudžetinė įstaiga
IĮ Viso
Vilniaus m. savivaldybėje KI įmonių skaičius
6 2 2285 5 402 71 11 345 3127
Vilniaus m. savivaldybėje KI
įmonių %0,2 0,1 73,1 0,2 12,9 2,3 0,4 11,0 100
Viso Lietuvoje KI įmonių skaičius 8 6 3992 8 696 141 267 1275 6393
Viso Lietuvoje KI įmonių % 0,1 0,1 62,4 0,1 10,9 2,2 4,2 19,9 100
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Iš 8 Lietuvoje veikusių KI akcinių bendrovių 5 veikė Vilniuje. Iš 8 Lietuvoje veikusių KI
valstybės įmonių net 6 veikė Vilniuje.
Nagrinėjant KI įmonių teisinę formą pagal KI veiklos rūšis pastebima, kad daugiausia
uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metais veikė šiose KI veiklos rūšyse (žr. 1 priedą):
• Reklamos agentūrų veikla (467 įmonių);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (360 įmonių);
• Kompiuterių programavimo veikla (243 įmonės);
• Architektūros veikla (225 įmonės);
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (121 įmonė).
Procentiškai (žr. priedą 2) tarp visų reklamos agentūrų veikloje veikiančių įmonių uždarosios
akcinės bendrovės sudarė 84,4 % , individualios įmonės – 13,4 % ir viešosios įstaigos 1,8 %.
Procentiškai daugiausia uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metai Vilniuje veikė:
• Kompiuterinių žaidimų leidyba (100%);
• Atrakcionų ir teminių parkų veikla (100 %);
• Interneto vartų paslaugų veikla (93,8 %);
• Kompiuterių programavimo veikla (90,7 %);
• Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba (90,0 %).
Mažiausia uždarųjų akcinių bendrovių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:
• Žaidimų ir žaislų gamyba (0 įmonių);
• Muziejų veikla (0 įmonių);
• Bibliotekų ir archyvų veikla (1 įmonė);
82
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas (1
įmonė);
• Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba (2 įmonės);
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis
apipavidalinimas (2 įmonės);
• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (2
įmonės);
• Meno įrenginių eksploatavimo veikla (2 įmonės).
Daugiausia individualių įmonių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (74 įmonės);
• Reklamos agentūrų veikla (74 įmonės);
• Architektūros veikla (62 įmonės);
• Knygų leidyba (19 įmonių);
• Kompiuterių programavimo veikla (16 įmonių);
• Specializuota projektavimo veikla (13 įmonių).
Procentiškai daugiausia individualių įmonių 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos
rūšyse:
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis
apipavidalinimas (33,3 %)
• Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba (30,0 %)
• Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas (21,1 %)
• Architektūros veikla (21,0 %).
Daugiausia viešųjų įstaigų 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:
• Scenos pastatymų veikla (57 įmonės);
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (42 įmonės);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (28 įmonės)‘
• Knygų leidyba (24 įmonės).
Procentiškai viešųjų įstaigų 2009 metais Vilniuje veikė šiose KI veiklos rūšyse:
• Scenos pastatymų veikla (74,0 %);
• Meninė kūryba (66,7 %);
• Švietimui būdingų paslaugų veikla (66,7 %);
• Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (60,0 %);
83
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba (57,1 %);
• Kino filmų rodymas (55,6 %);
• Muziejų veikla (50,0 %).
84
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
KI sektoriaus įmonių pagal darbuotojų skaičių Vilniaus mieste analizė
Pagal darbuotojų skaičių tiek bendrai Lietuvoje, tiek ir Vilniaus mieste KI sektoriuje
dominuoja mikro iki 10 darbuotojų įmonės (žr. 6.3 lentelę). 2009 metais Vilniaus mieste tokių
įmonių veikė 2549. Tai sudarė 79,3 % visų Vilniaus mieste veikusių KI sektoriaus įmonių.
Panašus procentas yra tarp bendrai Lietuvoje veikusių KI įmonių.
6.3. Lentelė. Vilniaus ir bendrai Lietuvos KI sektoriaus įmonių skaičiaus pagal darbuotojų skaičių palyginimas 2009 metais
Darbuotojų skaičiaus grupė
0-9 10-49 50-249250-499
500-999 1000+ Iš viso
Įmonių skaičius iš viso Lietuvoje (vnt.) 5294 1138 263 14 5 0 6714Įmonių skaičius Lietuvoje (%) 78,9 16,9 3,9 0,2 0,1 0,0 100,0Įmonių skaičius Vilniaus m. savivaldybėje (vnt.) 2549 536 115 8 5 0 3213Įmonių skaičiaus procentas Vilniaus m. sav. (%) 79,3 16,7 3,6 0,2 0,2 0,0 100,0
Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Virš 1000 darbuotojų turinčių KI sektoriaus įmonių visai nebuvo registruota nei Vilniuje
nei bendrai Lietuvoje. Iš visų 5 KI sektoriaus įmonių turinčių 500-999 darbuotojus visos
veikė Vilniaus mieste.
Daugiausia KI mikro įmonių, turinčių iki 9 darbuotojų 2009 metais Vilniaus mieste buvo
šiose veiklose (žr. 3 ir 4 priedus):
• Reklamos agentūrų veikla (459 įmonių t.y. 82,0 % visų šios veiklos įmonių);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (351 įmonė t.y. 77,8 %
visų šios veiklos įmonių);
• Architektūros veikla (248 įmonės t.y. 84,1 % visų šios veiklos įmonių);
• Kompiuterių programavimo veikla (202 įmonės t.y. 74,5 % visų šios veiklos
įmonių)
Procentiškai daugiausia KI mikro įmonių, turinčių iki 9 darbuotojų 2009 metais Vilniaus
mieste buvo šiose veiklose:
• Kompiuterinių žaidimų leidyba (100 % šios veiklos įmonių);
85
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis
apipavidalinimas (100 % šios veiklos įmonių);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas (100 % šios veiklos
įmonių);
• Meninė kūryba (100 % šios veiklos įmonių);
• Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla (95,9 % šios veiklos įmonių);
Daugiausia KI vidutinių įmonių, turinčių nuo 50 iki 249 darbuotojų 2009 metais Vilniaus
mieste buvo šiose veiklose:
• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (15
įmonių);
• Kompiuterių programavimo veikla (14 įmonių);
• Bibliotekų ir archyvų veikla (10 įmonių);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (9 įmonės).
Daugiausia KI stambesnių įmonių, turinčių nuo 250 iki 499 darbuotojų 2009 metais
Vilniaus mieste buvo šiose veiklose:
• Kiti gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla (2
įmonės);
• Kompiuterių programavimo veikla (1 įmonė);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (1 įmonė);
• Scenos pastatymų veikla (1 įmonė);
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (1 įmonė);
• Muziejų veikla (1 įmonė);
• Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla (1 įmonė).
86
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
7. KI subjektų bendros finansinės apyvartos įvertinimas ir palyginimas
Vilniaus KI sektoriaus įmonių per 2009 gautos pajamos siekė virš 4 mlrd. litų. Tai sudarė
68,9 % nuo visų Lietuvoje veikiančių KI įmonių 2009 metais gautų pajamų (žr. 7.1 pav.).
7.1 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamos 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Lyginant su kitais Lietuvos didžiausiais miestais Vilniaus KI sektoriaus įmonės 2009 metais
uždirbo daugiau nei keturis kartus pajamų nei Kauno KI sektoriaus įmonės ir daugiau nei
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio KI sektoriaus įmonės kartu sudėjus.
Nežiūrint ekonomikės krizės poveikio Vilniuje KI sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2007-
2009 metais buvo teigiama. Per šį laikotarpį KI sektoriaus pajamos išaugo daugiau kaip 700
mln. litų nuo 3,273 mlrd. litų 2007 metais iki 4 mlrd. litų 2009 metais (žr. 7.2 pav.). 2008-
2009 metais pajamų augimo tempai sulėtėjo nuo 3,7 mlrd. litų 2008 metais iki 4 mlrd. litų
2009 metais ir siekė 8,25 %. Kauno ir Panevėžio KI sektoriaus įmonės 2007-2009 metais taip
pat išsaugojo teigiamus pajamų augimo tempus, tačiau Klaipėdos iš Šiaulių KI sektoriaus
2008-2009 metais pastebimas pajamų kritimas. Bendrai Lietuvoje 2007-2009 metų laikotarpių
KI sektoriaus pajamos augo nuo 4,686 mlrd. Iki 5,817 mlrd. Litų.
Lyginant su kitais sektoriais KI sektorius pakankamai gerai atlaikė ekonominį sunkmetį. Pvz.
LR pramonės įmonių pajamos 2007-2009 metų laikotarpiu krito apie 10 % nuo 44,5 mlrd. litų
2007 metais iki 40,1 mlrd. litų 2009 metais. Tuo pačių laikotarpiu statybos įmonių atliktų
87
5816,9
4005,9
981,1
188,6 97,3 79,9
0,0
1000,0
2000,0
3000,0
4000,0
5000,0
6000,0
Viso LietuvojeVilniaus m.sav
Kauno m. sav. sav. sav.
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
darbų apimtys krito beveik 47 %, nuo 11,1 mlrd. litų 2007 metais iki 5,9 mlrd. litų 2009
metais.
66
3700
73
5817
4006
97 8086170
4686
3273
720
106215
5313
803
189
981
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
VisoLietuvoje:
Vilniaus m.sav
Kauno m.sav. m. sav. sav. m. sav.
2007
2008
2009
7.2 pav. Kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Pagal veiklos rūšis didžiausias pajamas 2009 metais Vilniaus mieste generavo (žr. 7.3 pav.):
• Reklamos agentūrų veiklą – 829 mln. litų;
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos - 506,8 mln. litų;
• Kompiuterių programavimo veikla- 393,8 mln. litų;
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas - 320,0 mln. litų;
• Architektūros veikla - 276,0 mln. litų;
• Laikraščių leidyba - 224,5 mln. litų;
• Atstovavimas žiniasklaidai -208,3 mln. litų.
88
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
00,60,81,72,12,22,32,42,82,83,43,63,74,35,95,96,98,59,712,412,717,117,518,919,419,523,424,429,531,844,045,558,662,566,575,8
106,3122,1
166,7202,6208,3
224,5276,0
320,0393,8
506,8829,8
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900
Fotografavimo veikla
Specializuota projektavimo veikla
Kita leidyba
7.3 pav. Vilniaus kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių pajamos 2009 metais Šaltinis: LR Statistikos departamentas.
Pagal veiklos rūšis mažiausias pajamas 2009 metais Vilniaus mieste generavo (žr. 7 pav.):
• Žaidimų ir žaislų gamyba - 0 mln. litų;
• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidyba - 0,6 mln. litų;
• Atrakcionų ir teminių parkų veikla - 0,8 mln. litų;
• Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba - 1,7 mln. litų;
• Meninė kūryba - 2,1 mln. litų;
89
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis
apipavidalinimas- 2,2 mln. litų;
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas- 2,3 mln. litų;
• Muziejų veikla - 2,4 mln. litų;
Didžiausios KI sektoriaus įmonės Vilniaus mieste, kurių pajamos buvo virš 24 mln. litų 2009
metais veikė įmonės šiose veiklose (žr. Priedus 5,2 -5,2):
• Reklamos agentūrų veikla (6 įmonės);
• Laikraščių leidyba (4 įmonės);
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (4 įmonės);
• Kompiuterių programavimo veikla (2 įmonės);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (2 įmonės).
90
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
8. Kūrybinių industrijų subjektų rūšių finansinių šaltinių lyginamoji analizė
Kultūros ministerijos suteiktas finansavimas apklausos dalyviams
Iš anketą užpildžiusių kūrybinių industrijų sektoriaus organizacijų 2010 m. (sausio – spalio
mėn.) tik 18 yra gavusios Kultūros Ministerijos finansavimą. Pateikti duomenys apima ir
Kultūros fondo paramą ir Kultūros ministerijos konkursų būdu išskirstytas lėšas.
Kultūros ministerijos konkursinis finansavimas 2010 m. 1-9 mėn.
Pateikti duomenys atspindi ne tik vieną iš organizacijų veiklos finansinių šaltinių, bet taip
pat ir šių organizacijų projektinės veiklos aktyvumą, kadangi duomenys rodo ne biudžetinių
įstaigų išlaikymui skiriamas lėšas, bet kultūros ir meno projektams skirtas valstybės biudžeto
lėšas, skirstomas konkursų būdu.
91
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Ultra Nominum
Kino pavasaris
Baltų Lankų leidyba
Menų spaustuvė
Vilniaus etninės kultūros centras
Leidykla KRONTA
KINO PASAKA
Amatų gildija
Meno avilys
Vilniaus rotušė
artnews.lt
Vilniaus dailiųjų amatų asociacija
Artbox
Dailininko prof. Kazimiero Žoromskio fondas
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija
Commune ART
M.K. Čiurlionio namai
0 50000 100000 150000 200000 250000 300000
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Pagal finansavimo apimtis ir organizacijas veiklos pobūdį galima išskirti kelias
dominuojančias sritis: audiovizualinio meno produkcija, sklaida ir švietimas (59 proc.),
leidyba (19 proc.), scenos menai (13 proc.), dailė (3 proc.). Šį santykį iš dalies lemia sričių
kultūros projektų apimčių skirtumai. Šiuo požiūriu festivaliai (Kino pavasaris ir Naujasis
Baltijos šokis) turi šiam santykiui didžiausią įtaką.
Nors duomenų negalima palyginti su kitais organizacijų veiklos finansavimo šaltiniais
(savivaldybės lėšos, privačios rėmėjų lėšos, ES ir kitų tarptautinių fondų lėšos), pateikti
duomenys rodo, jog nors dauguma apklaustų organizacijų (62 iš 79) nėra gavę Kultūros
ministerijos finansavimo. Savo ruožtu mažoji dalis apklaustųjų organizacijų yra gavusi gan
ženklų finansavimą. Tai rodo, jog Vilniaus miesto kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje
gaunamas valstybės biudžeto finansavimas yra gan ženkliai koncetruotas. Tikėtina, jog jis yra
pagrindinis kai kurių organizacijų veiklos ir išgyvenimo šaltinis.
92
59 %19 %
13 %3 % 6 %
Pasiskirtymas pagal sritis
Audiovizualinio meno produkcija, sklaida, švietimasLeidybaScenos menaiDailėKitka
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Apklausos dalyvių atsakymų apie finansavimo šaltinius pasiskirstymas
Anketos klausimo kaip respondentai vertina valstybės finansinę paramą, atsakymų
pasiskirstymas.
Klausimo „Nurodykite prašau, kokią dalį Jūsų apyvartos sudaro valstybinių organizacijų
finansavimas“, atsakymų pasiskirstymas
93
59 %
9 %
9 %
12 %
11 %
iki 20 %nuo 20 iki 40 %nuo 40 iki 60 %nuo 60 iki 80 %virš 80 %
56 %
25 %
15 %
4 %1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
9. Kūrybinių industrijų subjektų apklausos rezultatai
Nurodykite prašau, kaip įsivaizduojate savo įmonės (organizacijos) ateitį
Nurodykite prašau Jūsų įmonės (organizacijos) produktų ar paslaugų rinką
94
6 %
49 %
43 %
1 %
stipriai didinsite užimamą rinkos dalįdidinsite užimamą rinkos dalįpokyčiai atitiks rinkos pokyčiusužimama rinkos dalis mažėsbankrutuosite
18 %
8 %
34 %
11 %
14 %
4 %11 %
Vilniaus miestasLietuvos regionasLietuvaKaimyninės Baltijos šalysEuropos Sąjungos šalysNVSPasaulio šalys
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei
(organizacijai)
Kas, Jūsų nuomone, apsunkina Jūsų pogrupio įmonių (organizacijų) pažangą ir konkurencingumą
Intensyvi konkurencija vidaus rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
16 22 37 17 7
95
27 %
50 %
23 %
Techniniai specialistaiVadybininkaiMenininkai/kūrėjai
16 %
22 %
37 %
17 %
7 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Intensyvi konkurencija užsienio rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
10 12 23 37 17
Neišplėtota Lietuvos gamintojų gaminių rinkodaraLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
11 22 43 19 5
96
10 %
12 %
23 % 37 %
17 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
11 %
22 %
43 %
19 %
5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Neišplėtotas Lietuvos gamintojų gaminių pardavimų tinklas
Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
10 26 40 17 7
Trūksta motyvacijos ir ambicijų siekti didesnių tikslųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
14 26 25 25 11
97
10 %
26 %
40 %
17 %
7 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
14 %
26 %
25 %
25 %
11 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nepakankamos investicijos į tyrimus ir plėtrąLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
30 33 28 6 2
Neveiksminga pogrupio įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema
Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
11 26 43 12 7
Konkuruojama kaina, o ne išskirtinėmis prekių/paslaugų savybėmis
Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
35 22 30 9 5
98
30 %
33 %
28 %
6 %2 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
11 %
26 %
43 %
12 %
7 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nepalankūs įstatymai ir kiti aplinkos veiksniaiLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
46 22 26 6 0
99
46 %
22 %
26 %
6 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
35 %
22 %
30 %
9 %5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nespecializuota įmonių veiklaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
6 21 40 22 11
Trūksta kūrybiškumo ir naujų idėjųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
12 25 26 23 14
100
6 %
21 %
40 %
22 %
11 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
12 %
25 %
26 %
23 %
14 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Trūksta lėšų ir investicijųLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
64 19 10 6 1
101
64 %
19 %
10 %6 %1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kokie veiksniai leistų padidinti Jūsų įmonės (arba viso KI pogrupio) pažangą bei konkurencingumą
Pastangos didinti vidaus paklausą (rinką)Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
37 33 23 2 4
Atsivėrusios galimybės išorės rinkojeLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
40 32 21 2 5
102
37 %
33 %
23 %
2 %4 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
40 %
32 %
21 %
2 %5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Naujų technologijų diegimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
33 32 21 9 5
Šiuolaikinės verslo valdymo sistemosLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
22 32 31 11 4
103
33 %
32 %
21 %
9 %5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
22 %
32 %
31 %
11 %4 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Aukšta darbuotojų kvalifikacijaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
36 41 20 2 1
Vadovų išradingumas ir pastangosLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
53 31 14 1 1
104
36 %
41 %
20 %
2 %1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
53 %
31 %
14 %1 %1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Pagilėjusi įmonių specializacijaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
15 35 31 15 5
Kūrybingumas ir novatoriškų produktų sukūrimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
46 30 23 0 1
105
15 %
35 %31 %
15 %5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
46 %
30 %
23 %
1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos sukūrimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
19 31 35 14 2
Lietuviškų prekės ženklų kūrimas ir propagavimasLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
22 30 32 11 5
106
19 %
31 % 35 %
14 %2 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
22 %
30 %32 %
11 %5 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Tapimas garsių tarptautinių prekės ženklų partneriaisLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
21 21 42 12 4
Galimybė naudotis bendromis patalpomis ir įrangaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
21 25 27 21 6
107
21 %
21 %42 %
12 %4 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
21 %
25 %
27 %
21 %
6 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
LR vyriausybės finansinė paramaLabai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu
Visiškai nesvarbu
56 25 15 4 1
Išvados
Tyrimo duomenys atskleidžia tendencijas ir prieštaravimus kūrybinių industrijų įmonių
vadovų požiūryje į kūrybinių industrijų subjektų veiklos kliūtis, subjektų veiklos rezultatų
sklaidą, produkcijos ir paslaugų pardavimą stabdančius veiksnius.
Labai aiškiai išryškėja tendencija laukti valstybės paramos (81 % tai labai svarbu ir
svarbu), tokie rezultatai rodo didelės dalies kūrybinių industrijų subjektų negebėjimą
efektyviai veikti vietinėje rinkoje, o tai neleidžia net galvoti apie užsienio rinkas. Tačiau net
72 % apklaustųjų nurodo poreikį plėstis užsienio rinkose. Šis prieštaravimas atskleidžia
trūkumą kūrybinių industrijų srityje dirbančių verslininkų-vadybininkų (enterprenerių).
Norą gauti valstybės paramą papildo ir nepasitenkinimas dabar galiojančiais įstatymais
(68 % tai labai svarbu ir svarbu), tačiau integraciniai procesai, specializacija ir
bendradarbiavimas apklaustiesiems neatrodo svarbūs, šiuo atveju taip pat išryškėja kūrybinių
industrijų subjektų vadovų inovatyvaus mąstymo ir vadybinių žinių stoka.
Kūrybinių industrijų subjektų nurodomas tarpusavio konkuravimas kainomis (57 %) dar
labiau išryškina poreikį įmonėms bendradarbiauti ir klasterizuotis, siekiant konkuruoti
tarptautinėje rinkoje. Tai padėtų skatinti investicijas į taikomuosius mokslinius tyrimus ir
eksperimentinę plėtrą, kurių trūkumą labai svarbiu ir svarbiu laiko 66 % respondentų. 65 %
pasigenda naujų technologijų, o 76 % mano, kad konkurencingumą padidintų naujų produktų
ir paslaugų kūrimas.
108
56 %
25 %
15 %4 %1 %
Labai svarbuSvarbuTuri įtakosNesvarbuVisiškai nesvarbu
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Žmogiškųjų išteklių srityje ryškiai matomas sumanių, inovatyvių vadovų
(enterprenerių) poreikis – 84 %, taip pat svarbi ir visų darbuotojų kvalifikacija – 77 %
Apibendrinant galima teigti, kad kūrybinių industrijų plėtrai Vilniaus mieste, kaip ir
visoje šalyje, reikia:
• kvalifikuotų inovatyviai mąstančių verslininkų, vadovų ir specialistų;
• įmonių specializacijos ir integracijos (klasterizacijos);
• investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
• inovacijų, naujų technologijų ir naujų produktų skatinimo.
109
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
10. Kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose ir kitose mokslo ir švietimo įstaigose ekonominio, socialinio ir kultūrinio efektyvumo
analizė
Kūrybinio ugdymo Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje,
Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus
kolegijoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ekonominio, socialinio ir kultūrinio
efektyvumo analizė.
2009m. lapkričio 4d. Vilniuje įvyko Forumas kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir
verslo jungtys, kurio tikslas buvo aktualizuoti kūrybiškumo sąvoką ir jo ugdymo per menus ir
kultūrą galimybes švietimo ir verslo srityse54. Forumo rengėjai- LR Prezidentūros kanceliarija,
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Tarptautinių kultūros programų centro
Kultūros kontaktų biuras ir dalyvių gausa - iš viso forume dalyvavo per 300 žmonių – liudija
temos aktualumą. Pagrindinis Forume keliamas klausimas, į kurį bandyta atsakyti diskusijose
buvo - koks vaidmuo kūrybingumo ugdyme tenka kultūrai ir menams? Kokios šio vaidmens
galimybės ir ribos?55
Pradėdama "Forumą kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys"
prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiuolaikiniai darbdaviai, ypač naujų iššūkių
sąlygomis, turėtų būti suinteresuoti, kad jų darbuotojai ne tik turėtų visus reikiamus diplomus,
bet gebėtų bendrauti, efektyviai dirbti komandose, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. "Pas mus
labai įsišaknijęs požiūris, kad mokslininkai - sau, menininkai - sau, o verslininkai - sau.
Radikaliai keiskime požiūrį, siekime bendrų tikslų, dirbkime kartu. Svarbu, kad komandoje
būtų ir tas, kuris turi novatorišką idėją, ir tas, kuris žino, kaip ją įgyvendinti", - sakė
prezidentė56.
54 Žr.: http://www.kultura2007.lt/page.php?id=19&c=2&e=2355 Žr.: http://marijampole.lt/download.php3?file_id=134756 Žr.: http://www.delfi.lt/news/daily/education/prezidente-siuolaikiniai-darbdaviai-turetu-rupintis-ne-tik-darbuotoju-diplomais.d?id=25358919
110
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
KEA57 parengtoje studijoje “Kultūros poveikis kūrybingumui”, skirtoje Europos komisijai ir
Edukacijos ir kultūros direktoratui58, apibendrinami su kūrybinėmis industrijomis susijusių
politinių ekonomistų, menotyrininkų samprotavimai, bei meno ir kultūra grįstos ekonomikos
tyrimai Europoje. Šio dokumento turinys perteikia moderniosios arba poindustrinės Europos
kūrybinės ekonomikos raidą. Skyriuje apie kultūrą ir kūrybingumą aukštojo universitetinio
lavinimo kontekste KEA dokumento autoriai teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis didėja
poreikis lavinant studentus plėtoti tarpdisciplininių, kūrybinių, o kartais meninių gebėjimų
grupes. Vis dažniau skirtingų verslo įmonės įvairiose verslo srityse naudojasi menininkais ir
kūrybiniais profesionalais, kad paskatintų verslo inovacijas – ta gali būti naujų produktų
sukūrimas, žmogiškieji ištekliai, rinkodara ir komunikacijos. Socialiniam sektoriui taip pat
reikia verslo novatoriškumo gebėjimų, kad jis prisidėtų prie Europos socialinės sistemos
reformavimo, taikydamas kūrybines idėjas.
Šiame Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio punkte bendrais bruožais analizuojam ar
pagrindinės, Vilniaus mieste reziduojančios aukštosios mokyklos - Vilniaus dailės akademija,
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus
pedagoginis universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija –
mokslo ir mokymo įstaigos, kurių absolventai tikėtina įsilieja į Vilniaus miesto kūrybinių
industrijų veiklas bei įmones, susidoroja mokymo ir studijų procese su kūrybingumo
visuomenei metamais iššūkiais.
Kaip kritiškai savo pranešime pastebėjo prof. G.Mažeikis Forumo reginio atidarymo
prezidentūroje metu, Lietuvoje, „vis dar vyrauja mokyklinė ir universitetinė standartizacija,
vis dar menkai ugdomas kritinis mąstymas, žemas savarankiškumo, alternatyvumo,
originalumo, unikalumo lygis. Bendrojoje Švietimo programoje vadovaujamasi ne meniniais,
humanitariniais ar socialinės įvairovės principais, o senesniais standartizacijos modeliais, kas
mažai tenkina šiuolaikinio mokslo, technologijų raidą, humanitarinių tyrinėjimų ir kūrybos
poreikius. ...Lietuvos edukacinė vieningo egzamino, krepšelių ir mokslinių reikalavimų
standartizavimo ir kontrolės sistema neatitinka unikalumo, kokybinės įvairovės,
kūrybingumo, kritinio mąstymo poreikių. ... kaip pastebi užsienio švietimo ekspertai, Lietuvos
Švietimo sistema vis dar išlieka pilkų žmonių kalvė, kurią baigę daugelis negeba kurti aplink
savęs ekonominės, socialinės kultūrinės įvairovės ir yra gana nepakantūs pasaulio įvairovei.
senasis industrinis nacionalinis mąstymas, padedantis plėtoti šalies ūkiui svarbias transporto,
57 KEA yra Briuselio strateginė konsultacinė bendrovė jau daug metų plėtojanti plačius europinius tyrimus ir teikianti konsultacijas kūrybinių industrijų, kultūros, renginių, medijų ir sporto sferose. 58 The Impact of Culture on Creativity. A Study prepared for the European Commission (Directorate-General for Education and Culture). June 2009. KEA European Affairs.
111
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
statybos, siuvimo ir mezgimo, televizorių ir šaldytuvų surinkimo ir panašias veiklas bei
elementarią paslaugų sferos plėtrą, o ne tarnauja technologiškai išsivysčiusios poindustrinės
visuomenės raidai“.59
Kūrybingumo ugdymo programų, kurias rengia Vilniaus mieste esančios kolegijos ir universitetai, apžvalga
Kūrybinių industrijų arba kūrybinėse/ kultūrinėse industrijose galinčius dirbti specialistus
Vilniaus mieste pagrinde rengia menų universitetai bei kolegijos. Tačiau yra studijų
programos Vilniaus Universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus
pedagoginiame universitete, kurios tiesiogiai yra susijusios su specialistų rengimų kūrybinėms
industrijoms:
UNIVERSITETAI• Vilniaus dailės akademija• Lietuvos muzikos ir teatro akademija• Vilniaus Gedimino technikos universitetas• Vilniaus pedagoginis universitetas• Vilniaus universitetas
KOLEGIJOS• Vilniaus kolegija• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija • Vilniaus dizaino kolegija
AIKOS – integruota, vientisa, atvira, nekomercinė sistema, kurios pagrindinis tikslas –
teikti aktualią, kokybišką informaciją apie mokymosi galimybes Lietuvoje – pateikia tokias
Vilniaus universitetuose ir kolegijose esančias kūrybinių ir kultūrinių industrijų poreikius
atitinkančias studijų programas:
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N VisiMenas
Dizainas
Aprangos dizainas
65302M106
52121Vilniaus kolegija
3 m.
- -Dailės profesinis bakalauras,
63 0 0 103 0 0 0 0 0
59 Žr.: http://www.kultura2007.lt/page.php?id=19&c=2&e=23#forumaskurybingaivisuomenei
112
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N VisiDizaineris
Dizainas61202M106
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
233 0 0 281 0 0 0 0 0
Dizainas62102M102
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Dizainas62402M102
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
13 0 0 28 0 0 0 0 0
Grafinis dizainas
65302M109
52121
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
3 m.
4 m.
-
Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris
92 104 0 268 0 0 0 0 0
Grafinis dizainas
61202M108
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
49 0 0 117 0 0 0 0 0
Grafinis dizainas
62402M108
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
2,5 m.
2,5 m.
Dailės magistras
12 1 0 13 0 0 0 0 0
Grafinis dizainas
62102M104
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 16 0 0 0 0 0
Interaktyvusis dizainas
65304M103
52121
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
3 m.
- -
Audiovizualinio meno profesinis bakalauras, Dizaineris
69 0 0 110 0 0 0 0 0
Interjero apipavidalintojo mokymo programa
330021401
31321 13 m.
- -Interjero apipavidalintojas
0 0 0 79 0 0 0 25 125
Interjero apipavidalintojo mokymo programa
440021401
42321 52 m.
- -Interjero apipavidalintojas
0 0 0 184 0 0 0 100 125
Interjero dizainas
65302M110
52121
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
3 m.
4 m.
-
Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris
100 115 0 278 0 0 0 0 0
Interjero dizainas
65302M115
52121Vilniaus dizaino kolegija
3 m.
4 m.
4 m.
Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Interjero 61202M12 51121 Vilniaus 4 4 - Dailės 93 0 0 123 0 0 0 0 0
113
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visi
dizainas 0dailės akademija
m. m. bakalauras
Kostiumo dizainas
61202M110
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
70 0 0 89 0 0 0 0 0
Kostiumo dizainas
65302M113
52121Vilniaus kolegija
3 m.
-4 m.
Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris
13 0 44 65 0 0 0 0 0
Kostiumo dizainas
62402M105
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
10 0 0 18 0 0 0 0 0
Kostiumo dizainas
62102M106
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Mados dizainas65302M114
52121Vilniaus dizaino kolegija
3 m.
-4 m.
Dailės profesinis bakalauras, Dizaineris
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Medijos ir vizualinis dizainas
61204M109
51121
Viešoji įstaiga "Europos Humanitarinis Universitetas"
4 m.
-5 m.
Audiovizualinio meno bakalauras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vizualinis dizainas
62102M115
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vizualinis dizainas
62402M115
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
9 0 0 9 0 0 0 0 0
Vizualinis dizainas
61202M119
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
90 0 0 125 0 0 0 0 0
Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija
Animacija61204M107
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Audiovizualinio meno bakalauras
13 0 0 13 0 0 0 0 0
Fotografija ir medijos menas
61204M101
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Audiovizualinio meno bakalauras
46 0 0 72 0 0 0 0 0
Fotografija ir medijos menas
62104M101
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Audiovizualinio meno magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
114
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visi
Fotografija ir medijos menas
62404M104
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Audiovizualinio meno magistras
5 0 0 15 0 0 0 0 0
Fotografijos technologija
65304M102
52121
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija
3 m.
-4 m.
Audiovizualinio meno profesinis bakalauras, Technologas
61 0 82 216 0 0 0 0 0
Garso režisūra62404M105
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Režisierius
12 0 0 12 0 0 0 0 0
Garso režisūra61204M102
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -
Audiovizualinio meno bakalauras, Režisierius
30 0 0 30 0 0 0 0 0
Leidyba62109S101
51221Vilniaus universitetas
1,5 m.
2 m.
-
Komunikacijos ir informacijos magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Leidyba62409S104
51221Vilniaus universitetas
1,5 m.
2 m.
-
Komunikacijos ir informacijos magistras
11 0 0 22 0 0 0 0 0
Taikomoji fotografija
653W64002
52121Vilniaus dizaino kolegija
- - - 0 0 0 0 0 0 0 0 0
TV operatoriaus menas
61204M104
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -
Audiovizualinio meno bakalauras, Operatorius
17 0 0 17 0 0 0 0 0
TV operatoriaus menas
62104M105
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Operatorius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vaizdo operatorius
62404M102
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Operatorius
1 0 0 1 0 0 0 0 0
Vaizdo operatorius
61204M112
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -
Audiovizualinio meno bakalauras, Operatorius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Menas (Plačiosios programos)
Šiuolaikinio 62602M10 51221 Vilniaus 2 2 - Dailės 0 0 0 0 0 0 0 0 0
115
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visimeno praktika ir sklaida
1dailės akademija
m. m. magistras
Muzika ir atlikėjų menas
Atlikimo menas
62401M108
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
-2 m.
Muzikos magistras, Atlikėjas arba dirigentas
93 0 0 126 0 0 0 0 0
Atlikimo menas
62101M101
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
-2 m.
Muzikos magistras, Atlikėjas arba dirigentas
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Atlikimo menas
61201M101
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
-4 m.
Muzikos bakalauras, Atlikėjas arba dirigentas
375 0 0 459 0 0 0 0 0
Baleto artisto mokymo programa
330021201
31321 - - - Baleto artistas 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Etnomuzikologija
61203H102
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
-4 m.
Menotyros bakalauras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Etnomuzikologija
62101M113
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Etnomuzikologija
62103H102
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
-2 m.
Menotyros magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kino režisūra62404M106
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
1,5 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Režisierius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kino, teatro ir muzikos vadyba
62104M104
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
-2 m.
Audiovizualinio meno magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kompozicija62101M104
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras, Kompozitorius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Kompozicija61201M107
51121Lietuvos muzikos ir teatro
4 m.
- -Muzikos bakalauras, Kompozitorius
14 0 0 14 0 0 0 0 0
116
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visiakademija
Kompozicija62401M110
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras, Kompozitorius
7 0 0 7 0 0 0 0 0
Meno vadyba61204M103
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
-4 m.
Audiovizualinio meno bakalauras
55 0 1 56 0 0 0 0 0
Meno vadyba62404M101
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
-2 m.
Audiovizualinio meno magistras
5 0 0 5 0 0 0 0 0
Muzikinis folkloras
61201M116
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Muzikos bakalauras
10 0 0 10 0 0 0 0 0
Muzikinis folkloras
62401M111
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras
5 0 0 5 0 0 0 0 0
Muzikologija61203H105
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Menotyros bakalauras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Muzikologija62101M114
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Muzikologija62103H105
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Menotyros magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Muzikos teorija ir kritika
62401M112
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Muzikos magistras
4 0 0 4 0 0 0 0 0
Muzikos teorija ir kritika
61201M117
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Muzikos bakalauras
20 0 0 20 0 0 0 0 0
Populiarioji muzika
65301M107
52121Vilniaus kolegija
3 m.
-4 m.
Muzikos profesinis bakalauras, Atlikėjas
39 0 7 63 0 0 0 0 0
117
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visi
Pramoginis scenos menas
65303M103
52121Vilniaus kolegija
3 m.
- -
Teatro profesinis bakalauras, Aktorius
27 0 0 41 0 0 0 0 0
Teatro režisūra61203M104
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Teatro bakalauras, Režisierius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Teatro režisūra62403M105
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Teatro magistras, Režisierius
8 0 0 8 0 0 0 0 0
Teatro studijos61203M108
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Teatro bakalauras
18 0 0 18 0 0 0 0 0
Teatro studijos62403M104
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Teatro magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Teatrologija62103M104
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Teatro magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Teatrologija61203H106
51121Lietuvos muzikos ir teatro
4 m.
- -Menotyros bakalauras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Teatrologija62103H107
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -Menotyros magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
TV režisūra62104M106
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Režisierius
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vaidyba62403M103
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Teatro magistras, Aktorius arba choreografas
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Vaidyba61203M105
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -
Teatro bakalauras, Aktorius arba choreografas
127 0 0 127 0 0 0 0 0
Vaidyba62103M103
51221Lietuvos muzikos ir teatro
2 m.
- -Teatro magistras, Aktorius arba
0 0 0 0 0 0 0 0 0
118
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visiakademija choreografas
Vaizdo režisūra61204M105
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -
Audiovizualinio meno bakalauras, Režisierius
15 0 0 15 0 0 0 0 0
Vaizdo režisūra62404M103
51221
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2 m.
- -
Audiovizualinio meno magistras, Režisierius
42 0 0 42 0 0 0 0 0
Profesijos dalykų mokytojų rengimasVaizduojamasis menas
Dailės istorija ir teorija
62103H101
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Menotyros magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Dailės istorija ir teorija
62403H103
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Menotyros magistras
6 0 0 12 0 0 0 0 0
Grafika62102M103
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Grafika61202M107
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Dailės bakalauras
62 0 0 84 0 0 0 0 0
Grafika62402M103
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
11 0 0 15 0 0 0 0 0
Keramika62102M105
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Keramika61202M109
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Dailės bakalauras
29 0 0 34 0 0 0 0 0
Keramika62402M104
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
6 0 0 6 0 0 0 0 0
Kino dramaturgija
61204M110
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Audiovizualinio meno bakalauras
7 0 0 7 0 0 0 0 0
Kino studijos61204M111
51121
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
4 m.
- -Audiovizualinio meno bakalauras
7 0 0 7 0 0 0 0 0
Monumentalioji dailė
62102M107
51221Vilniaus dailės
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
119
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visiakademija
Monumentalioji dailė
61202M111
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Dailės bakalauras
47 0 0 67 0 0 0 0 0
Monumentalioji dailė
62402M106
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
11 0 0 17 0 0 0 0 0
Skulptūra61202M112
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
62 0 0 100 0 0 0 0 0
Skulptūra62102M108
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 4 0 0 0 0 0
Skulptūra62402M110
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
9 0 0 19 0 0 0 0 0
Stiklas61202M113
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
21 0 0 44 0 0 0 0 0
Stiklas62102M109
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 7 0 0 0 0 0
Stiklas62402M109
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
1 0 0 1 0 0 0 0 0
Taikomoji grafika
61202M114
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
40 0 0 84 0 0 0 0 0
Taikomoji grafika
62402M111
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
6 0 0 6 0 0 0 0 0
Taikomoji grafika
62102M110
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 11 0 0 0 0 0
Taikomoji keramika
62102M111
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 5 0 0 0 0 0
Taikomoji keramika
62402M112
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
7 0 0 7 0 0 0 0 0
Taikomoji keramika
61202M115
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
18 0 0 44 0 0 0 0 0
Taikomoji tekstilė
61202M116
51121Vilniaus dailės
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
30 0 0 72 0 0 0 0 0
120
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studijų programos
pavadinimas
Valstybinis kodas
ISCED
kodas
Mokyklos pavadinima
s
Studijų trukmė
Suteikiama kvalifikacija
Studentų skaičius
Šiais metais
priimamų studentų skaičius
Šiais metais į to paties pavadini
mo program
as priimam
ų studentų skaičius
D V N D V N Visi D V N Visiakademija
Taikomoji tekstilė
62102M112
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 8 0 0 0 0 0
Taikomoji tekstilė
62402M113
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
4 0 0 4 0 0 0 0 0
Tapyba61202M117
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
4 m.
-Dailės bakalauras
86 0 0 148 0 0 0 0 0
Tapyba62102M113
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 11 0 0 0 0 0
Tapyba62402M114
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
20 0 0 26 0 0 0 0 0
Tekstilė61202M118
51121Vilniaus dailės akademija
4 m.
- -Dailės bakalauras
34 0 0 43 0 0 0 0 0
Tekstilė62102M114
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
0 0 0 0 0 0 0 0 0
Tekstilė62402M107
51221Vilniaus dailės akademija
2 m.
- -Dailės magistras
8 0 0 12 0 0 0 0 0
Didžioji dalis meninių gebėjimų, pritaikomų kūrybinių ir kultūros industrijų sektoriuje yra
ugdoma įvairaus pobūdžio menų studijų programose. Įvairių šakų meno specialistus
ugdančias programas administruoja Vilniaus Dailės Akademija (VDA) ir Lietuvos Muzikos ir
Teatro Akademija (LMTA). Šios aukštosios mokyklos organizuoja pirmosios (bakalauro),
antrosios (magistro) ir trečiosios (meno aspirantūra ir doktorantūra) pakopų studijų
programos. VDA organizuoja tokias studijų programas kaip animacija, fotografija ir medijos
menas, grafika, keramika, monumentalioji dailė (scenografija, vitražas, restauravimas),
skulptūra, tapyba ir tapybos restauravimas, tekstilė, architektūra, dizainas, interjero dizainas,
kostiumo dizainas ir kt. LMTA rengia atlikimo meno (dainavimo, fortepijono, klavesino,
vargonų, choro dirigavimo, dirigavimo kariniam orkestrui, dirigavimo simfoniniam orkestrui,
džiazo, liaudies instrumentų ir akordeono, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų, styginių
121
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
instrumentų) specialistus, etnomuzikologus, kompozitorius, muzikologus, muzikos
mokytojus, garso režisierius, kino, teatro ir muzikos vadybininkus, teatro ir TV režisierius,
teatrologus, TV operatorius, aktorius (choreografijos, lėlininkų, pantomimos, šiuolaikinio
šokio specializacijos), Kino režisierius (tik magistro studijos). Abiejose institucijose taip pat
pradėta organizuoti studijas pagal specializuotas kultūros ir meno vadybos studijų programas:
Kultūros vadyba ir kultūros politika, Dizaino vadyba, Kuratorystė (Šiuolaikinio meno
praktika ir sklaida) (VDA); Kino, teatro ir muzikos vadyba (LMTA).
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas administruoja architektūros bakalauro ir
magistro studijų programas, o neseniai (nuo 2008m. pradėjo rengti ir telekomunikacijų verslo
kūrybinio „turinio“ gamybos specialistus bakalauro studijų programoje Kūrybinės Industrijos.
Vilniaus Universitetas rengia vadybos ir verslo administravimo krypties bakalaurus -
Kultūros vadybos studijos, komunikacijos ir informacijos krypties bakalaurus - Leidybos ir
Žurnalistikos programos, magistrus tokiose studijų programose kaip Leidyba, Muziejininkystė,
Ryšiai su visuomene, Žurnalistika.
Didelis skaičius kolegijų administruoja specializuotas programas, skirtas reklamos verslo ir
kultūrinės veiklos vadybos, dailės kūrinių restauravimo, fotografijos, leidybos, specializuoto
dizaino specialistų, įvairių muzikos žanrų atlikėjų ugdymui ir t.t.. Kolegijose rengiami
specialistai ugdomi orientuojantis į konkrečių, specializuotų meninių ar kūrybinių gebėjimų
lavinimą: verslo ir vadybos programos akcentuoja tradicinius vadybos dalykus, meno
programos ugdo programoje numatytus specialiuosius meninius gebėjimus: piešimo,
fotografavimo, muzikavimo ir t.t.. Žiūrėkite pavyzdžiui:
Aprangos dizainas Vilniaus kolegija. Dailės profesinis bakalauras, dizaineris
Aprangos dizainas Vilniaus dizaino kolegija. Dizaineris
Grafinis dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Dailės profesinis bakalauras,
dizaineris
Interaktyvusis dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Audiovizualinio meno
profesinis bakalauras, dizaineris.
Interjero dizainas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Dailės profesinis bakalauras,
dizaineris
Interjero dizainas Vilniaus dizaino kolegija. Dizaineris
Kostiumo dizainas Vilniaus kolegija. Dailės profesinis bakalauras, dizaineris.
122
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
AIKOS sistema
nurodo tokias neuniversitetinių studijų verslo ir administravimo programas, kurios
atitinka kūrybinių industrijų srities poreikius:
Reklamos vadyba Vilniaus kolegija. Vadybos ir verslo administravimo profesinis
bakalauras, vadybininkas
Reklamos vadyba Vilniaus teisės ir verslo kolegija. Vadybos ir verslo administravimo
profesinis bakalauras, vadybininkas
Kultūrinės veiklos vadyba Vilniaus kolegija. Vadybos ir verslo administravimo profesinis
bakalauras, vadybininkas
...ir neuniversitetinių studijų inžinerijos programas, kurios atitinka kūrybinių
industrijų srities poreikius
Leidyba ir poligrafija Kauno kolegija 3 4 pramonės inžinerijos profesinis bakalauras,
technologas.
Multimedijos technologija Kauno kolegija 3 4 informatikos inžinerijos profesinis
bakalauras, technologas.
Kūrybinių ir kultūros industrijų sektoriui artimos ir kai kurios kolegijų bei universitetų
edukologinės programos – tai rengiami įvairių menų (dailės, muzikos, teatro, šokio)
pedagogai. Meno edukologijos programos prisideda prie kūrybinių ir kultūros industrijų
sektoriui svarbios meno ir kultūros vartotojų auditorijos bei jos meninio skonio formavimo ir
yra svarbios KI sektoriaus plėtrai. Žiūrėkite pavyzdžiui magistro studijų programas:
Bendroji muzikos didaktika Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Muzikos magistras,
mokytojas.
Dailės istorijos edukologija Vilniaus pedagoginis universitetas. Edukologijos magistras,
mokytojas .
Kai kurių menų studijos turi išplėtotą meninių gebėjimų ugdymo sistemą nuo pačios
pradinės iki aukščiausios lavinimo pakopos: dailės, fotografijos, muzikos ir šokio gebėjimus
lavina specializuotos menų mokyklos, toliau studijas galima tęsti kolegijose ir universitetuose.
Tokia padėtis reiškia, kad įvairių pakopų švietimo įstaigose parengiama daug žmogiškųjų
išteklių, kurie sėkmingai gali įsilieti į kūrybinių ir kultūros industrijų sektorius. Didelis studijų
programų, susijusių su meninių gebėjimų bei kultūros verslumo ugdymu, populiarumas
liudija, kad jaunimo susidomėjimas KI veiklomis vis auga, o tai reiškia, kad KI sektoriaus
veiklų plėtra Lietuvoje gali vykti sėkmingai.
Vis dėlto, nors yra pakankamai daug ir įvairių į KI sektorių orientuotų studijų programų,
dažnai jose nėra ugdomas gebėjimas taikyti įgytas profesionalias meno srities žinias ir
123
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
gebėjimus KI veiklose, menkai ugdomas studijuojančiųjų verslumas, programų turinys ne
visada adekvatus KI sektoriaus poreikiams, trūksta bendradarbiavimo su KI įmonėmis,
mokomosios medžiagos paskaitoms, technologinės ir programinės įrangos ir meninių
gebėjimų lavinimo priemonių bei instrumentų.
Vilniaus, kaip ir Lietuvos mokymo įstaigos į KI sektorių orientuotose programose vis dar
dažniausiai remiasi „žinių kiekio“ metodais, mechaniškai jungiami tradicinės (industrinės
ekonomikos) vadybos studijų dalykai su humanitariniais studijų dalykais – tokiais kaip meno
istorija, Europos ar Lietuvos kultūros istorija ir pan. Šią spragą savarankiškai bando pildyti
išeiviai iš tų pačių humanitarinių mokslų arba kultūros verslo praktikai, perteikdami asmeninį
praktinį kultūros verslo patyrimą studijuojantiems. Naujose „kultūros/meno vadybos“ studijų
programose gana mechaniškai apjungiami klasikiniai gamybai arba tradicinių paslaugų rinkai
pritaikyti vadybos kursai su labai specialiais menotyriniais, meno istorijos studijų dalykais.
Modernizuoti jau esamas vadybos studijų programas arba kurti naujas, kurios atitiktų kultūros
verslo poreikius, trukdo neefektyvi valstybinė studijų finansavimo sistema, kai universitetams
bei kolegijoms rentabilu ruošti tik „masines specialybes“ kurios, deja yra skirtos labai siaurai
ir toli gražu „ne masinei“ Lietuvos darbo rinkai.
Kultūros verslui pritaikytų studijų programų problemas papildo menkas programų
aprūpinimas specialistais – trūksta motyvacijos ruošti naujus studijų dalykus, specialios
literatūros. Aukštosios mokyklos negali išlaikyti nuolatinių mokslininkų-tyrėjų kolektyvų,
kurie nuolat vykdytų taikomuosius kultūros rinkos tyrimus, kauptų mokslinį patyrimą ir
žinias, bei ruoštų rekomendacijas kultūros rinkos plėtros klausimais, o svarbiausia, generuotų
naujas mokslines idėjas apie perspektyvias tyrimų kryptis.
Klasikinės vadybos funkcijos - planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė ne
visada pritaikomos KI sektoriuje. KI veikia tinklinės organizacijos, kuriančios rinką, o jų
stiprybė yra gebėjimas greitai reaguoti į permainas. Svarbiausi organizacijos ištekliai yra
informacija, o ne kapitalo kiekis, o lyderiavimas remiasi ne dogmatiniu autoritetu, o
užsidegimu ir naujų idėjų generavimu bei kūrybiškumu. KI sektoriuje inovacijos yra
svarbiausios, o tuo pačiu vis reikšmingesni tampa asmeniniai gebėjimai: verslumas ir
gebėjimas dirbti komandoje, mokėjimas pasinaudoti galimybėmis ir operatyvus problemų
sprendimas. Mokymo sistema vis dar tik artėja prie šių gebėjimų ugdymo.
Kūrybingumas ir radikalios inovacijos apima bendradarbiavimą, dalyvavimą
eksperimentuose ir interpretacijose. Konkrečiame KI sektoriuje ar versle pirmaujantys
žmonės dirba palaikomi įkvėpimo, idėjos, bendradarbiavimo ir konkurencijos. Kūrybinėse
industrijose labai svarbu mokėti atrinkti talentingus partnerius esamam projektui, toleruoti
124
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
įvairovę ir sudėtingumą, tarpininkauti santykiams tarp įvairių sričių ir identifikuoti
netinkamus ryšius su kitais veikėjais tinkle. Vadyba ir „kūrybiškumas“ KI veiklose persipina,
jų negalima mechaniškai atskirti.
Kūrybinių industrijų profilio studijų programų atitiktis šiuolaikinės ekonomikos ir KI
sektoriaus poreikiams yra nepakankama, studijų programos nepadeda absolventui įgyti
verslumo žinių, nesupažindina su rinkos poreikiais ir galimybėmis bei teisiniais rinkos
funkcionavimo aspektais. Taip pat šiems tikslams įgyvendinti yra nepakankama metodinė ir
materialinė baze, per menkas universitetų ir verslo subjektų bendradarbiavimas,
nepakankamai išplėtotas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautiniuose KI
tyrimuose ir projektuose. Pvz. VGTU architektūros fakultete atitiktis studijų programos
turinio, metodinės ir materialinės bazės yra pakankamas: fakulteto moksliniai ištekliai yra
tiesiogiai integruoti į KI (dalyvauja architektūros objektų projektavime ir realizavime,
profesinį patyrimą apibendrina mokomosiose knygose ir vadovėliuose). Dėstytojų
kvalifikacija yra aukšta: architektūrinės veiklos rezultatai gauna respublikinius ir tarptautinius
apdovanojimus. Tačiau, 2008m. naujai parengta VGTU Kūrybinių Industrijų programa dar
neturi pakankamos bazės studijoms: trūksta technikos garso ir vaizdo projektams, vizualinės
medžiagos apdorojimo ir pateikimo įrangos – tai, kas atitinka mokslo ir studijų laboratorijos
pavadinimą.
2007 m. tarptautinių ekspertų grupė atliko Lietuvos dizaino galimybių studiją, kurioje
įvertino ir VDA studijų programas. Apibendrinus ekspertų išvadas galima teigti, kad
ekspertuotos studijų programos yra tęstinos ir turi svarių privalumų, tačiau jų turinys yra
tobulintinas, nes jis yra: 1) fragmentiškas ir vargiai sudaro vieningą studijų programą; 2) per
mažai orientuotas į bendradarbiavimą tarp skirtingų specialybinių VDA katedrų; 3) per mažai
orientuotas į bendradarbiavimą su įmonėmis ir verslu; 4) per menkai išnaudoja tarptautinių
mainų galimybes. Metodinė ir materialinė bazė, įvertinus gerą geografinę padėtį miestų
centruose, sulaukė daugiausiai kritikos. Pasigesta modernių dirbtuvių, kompiuterinės ir
kūrybinės įrangos, prieigų prie kompiuterių ir kompiuterinių programų, naujų leidinių
bibliotekose. Dėstytojų kvalifikacija įvertinta teigiamai, tačiau pastebėta, kad dėl mažo
atlyginimo jie nėra linkę imtis tiriamojo darbo ir palyginti mažai bendrauja su studentais. Kita
vertus, aktyviai už VDA ribų dirbantys dėstytojai užtikrina geresnį absolventų įsidarbinimą
pagal įgytą išsilavinimą. Įvertinti ir dėstytojų bei studentų apdovanojimai nacionaliniuose ir
tarptautiniuose konkursuose. Šie laimėjimai byloja apie patenkinamą studijų lygį ir dėstytojų
kompetenciją.
125
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Absolventų įsidarbinimas
Paprastai savo absolventų įsidarbinimą švietimo įstaigos seka nereguliariai – reguliariems
tyrimas jos neturi pakankamai lėšų ir laiko. Vis dėlto kai kurios menų akademijos yra
dariusios savo absolventų įdarbinimo tyrimus – nesant naujesnių, kaip pavyzdį, žemiau
pateikiame Vilniaus Dailės Akademijos tyrimą, atliktą prieš 5 metus.
2000-2005 m. Vilniaus dailės akademijos absolventų įsidarbinimo duomenysKatedra Absolv
entų skaičius
2000-2005
Iš jų žinoma dabartinė situacija
Iš jų tęsia studijas
Iš jų dirba
Iš jų tęsia studijas ir dirba
Nedirba
Viso dirba
Iš jų Dirba pagal „savo“ specialybę
Iš jų Dirba pagal „dailės“ išsilavinimą
Iš jų Dirba kažką kito
Tapyba 76 53 16 (30%)
35 (66%)
1 (1,9%)
1 (1,9%)
36 (68%)
13 (24%)
12 (22%)
11 (21%)
Skulptūra 11 11 11 (100%)
11 (100%)
1 (9%) 10 (91%)
Grafika 95 76 23 (30%)
39 (51%)
7 (9%) 7 (9%) 46 (60%)
13 (28%)
28 (61%)
5 (11%)
Monumentalioji tapyba ir scenografija
33 9 1 (11%)
7 (77%)
1 (11%)
0 8 (88%)
2 (25%)
6 (75%)
0
Fotografija ir medijos menas
50 43 12 (28%)
21 (49%)
10 (23%)
0 31 (72%)
18 (58%)
8 (26%)
5 (16%)
Tekstilė 45 36 7 (19%)
29 (81%)
0 0 29 (81%)
14 (48%)
14 (48%)
1 (4%)
Keramika 53 46 13 (28%)
27 (59%)
1 (2%) 5 (11%)
28 (61%)
13 (46%)
6 (21%)
9 (32%)
Vizualiojo ir taikomojo meno fakultetas
363 274 72 (26%)
158 (58%)
31 (11%)
13 (4,7%)
189 (69%)
75 (40%)
84 (44%)
30 (16%)
Architektūra 103 90 18 (20%)
61 (68%)
9 (10%)
2 (2,2%)
70 (78%)
68 (97%)
1 (1,4%)
1 (1,4%)
Dizainas 157 152 19 (12%)
122 (80%)
2 (1,3%)
9 (6%) 124 (82%)
103 (83%)
11 (9%)
10 (8%)
Kostiumo dizainas
48 47 45 (96%)
2 (4%) 47 (100%)
43 (91%)
3 (6%) 1 (3%)
Architektūros ir dizaino fakultetas
308 289 37 (13%)
228 (79%)
13 (4,5%)
11 (4%)
241 (83%)
214 (89%)
15 (6%)
12 (5%)
Dailės istorija ir teorija
77 58 9 (15%)
33 (57%)
13 (22%)
3 (5%) 46 (79%)
18 (39%)
16 (35%)
12 (26%)
Unesco kultūros vadyba ir kultūros politika
32 26 0 21 (81%)
0 5 (19%)
21 (81%)
16 (76%)
1 (5%) 4 (19%)
Paminklotvarka
4 3 0 3 (100%)
0 0 3 (100%)
3 (100%
0 0
126
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
)
Humanitarinių mokslų fakultetas
113 87 9 (10%)
57 (66%)
13 (15%)
8 (9%) 70 (80%)
37 (53%)
17 (24%)
16 (23%)
Viso: 784 650 118 (18%)
443 (68%)
57 (8,8%)
32 (5%)
500 (77%)
326 (65,2%)
116 (23,2%)
58 (11,6%)
Pagal 2007m. ekspertų pateiktas LMTA absolventų įsidarbinimo galimybių vertinimo
išvadas „Esama sistema, kuomet teatrų režisieriai tampa aktorių kursų vadovais ir rengia juos
pagal konkretaus teatro arba trupės poreikius gali užtikrinti 100% įsidarbinimo galimybę
studentams. Visgi tokia sistema neįtraukia alternatyvių įsidarbinimo galimybių, ypač tokių,
kurios nelaikomos "aukštuoju menu". Išsamesni LMTA absolventų įsidarbinimo tyrimai
nebuvo atlikti.
2010 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo atlikta 2005-2009 mokslo metais
studijas baigusių absolventų bei absolventus dažniausiai įdarbinančių įmonių apklausa,
siekiant išsiaiškinti specialistų darbo poreikį rinkoje, įsidarbinusių ir neįsidarbinusių
specialistų skaičius. Darbdavių apklausa vyko internetu. Buvo išsiųsti elektroniniai laiškai
maždaug 150-čiai darbdavių, siekiant apklausti įvairių atlikimo meno šakų specialistų
įdarbinimo poreikius atitinkančias organizacijas, tarp jų – orkestrai, chorai, teatrai,
Filharmonija ir kitos koncertinės organizacijos, televizijos, muzikos mokyklos. Apklausoje
dalyvavo 82 darbdavių organizacijos, tarp jų 90 proc. – biudžetinės; 63 proc. – įsikūrusios
didmiesčiuose, 28 proc. – rajonų centruose ir 8 proc. – gyvenvietėse.
Absolventų apklausa vyko internetu ir žodžiu. Iš maždaug 300 adresatų, su kuriais pavyko
susisiekti, į anketos klausimus atsakė 124. Dauguma dalyvavusių apklausoje baigė atlikimo
meno studijų programą 2005-2009 metais ir įgijo bakalauro arba magistro laipsnį. Tarp jų –
63 proc. moterų ir 37 proc. vyrų.
Apklausos rezultatai parodė, kad LMTA absolventų padėtis darbo rinkoje yra pakankamai
gera – 96 proc. respondentų apklausos metu turėjo darbo vietą, 83 proc. nurodė dirbantys
pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Nors 55 proc. absolventų pažymėjo, kad susiduria su
įsidarbinimo sunkumais dėl per mažos darbo vietų pagal išsilavinimą pasiūlos, tačiau beveik
20 proc. darbdavių nurodė muzikos krypties specialistų trūkumą, o 17 proc. prognozuoja, kad
šių sričių specialistų trūks ir artimiausiu metu. LMTA parengti specialistai sudaro didžiąją dalį
Lietuvos profesionalių meno kolektyvų – orkestrų, muzikinių teatrų, kamerinių ansamblių,
127
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
chorų, koncertinių organizacijų, muzikos mokyklų, kitų kultūrinį gyvenimą įtakojančių
organizacijų kūrybinio personalo ir koncertuojančių solistų kontingento60.
Ieškant naujausių duomenų apie kūrybinio ugdymo Vilniaus aukštosiose mokyklose
ekonominį efektyvumą, buvo pasinaudota AIKOS sistemos pateikta bendra 2010m. statistika,
apie bedarbius, kurie registruojami pagal atskiras studijų programas:
60 Šiuos duomenis pateikė LMTA atstovai
128
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Studentų laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičius pagal švietimo sritis ir posričius:
Meno sritis
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1 būklei )
Einamaisiais metais į srities / posričio
programas priimamų studentų
skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Menas 1877 0 15 283Vaizduojamasis menas
111 0 0 26
Menas (Plačiosios programos)
0 0 0 0
Muzika ir atlikėjų menas
116 0 5 14
Dailieji amatai 0 0 0 0Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija
661 0 2 58
Dizainas 989 0 8 185
Pagal pateiktas lentelę matome, kad didžiausias nedarbas fiksuojamas menų srities dizaino
posrityje. Tačiau trūkstant duomenų sunku būtų paaiškinti to priežastis. Dizainas priskiriamas
prie vienų iš ekonomiškai labiausiai atsiperkančių ir laikomas perspektyviu KI pogrupiu –
Kūrybinės paslaugos. Turint omenyje, kad įvairaus profilio dizainerius ne tik Lietuvoje, bet ir
Vilniuje rengia daugelis menų universitetų ir kolegijų, tai gali būti traktuojama arba kaip
nepakankami kokybiškas specialistų, negalinčių pritapti darbo rinkoje, parengimas arba kaip
neefektyvi švietimo įstaigos/organizacijos administracijos vadybinė strategija rengti
nepagrįstai daug specialistų, kurių visų Lietuvos rinka nepjėgia aprūpinti darbu.
Mokinių (formaliojo profesinio mokymo), laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičius pagal švietimo sritis ir posritis:
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1
būklei )
Einamaisiais metais į srities /
posričio programas priimamų
studentų skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1
būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą)
( 2010-07-1 būklei )
Menas 1686 946 6 528Vaizduojamasis menas 0 0 0 0Menas (Plačiosios programos)
0 0 0 0
Muzika ir atlikėjų menas 0 0 0 4
129
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1
būklei )
Einamaisiais metais į srities /
posričio programas priimamų
studentų skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1
būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą)
( 2010-07-1 būklei )
Dailieji amatai 1080 634 3 311Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija
343 187 1 116
Dizainas 263 125 2 97Formaliojo profesinio ugdymo menų krypties studijų programų absolventų lentelėje
daugiausia bedarbių yra tarp absolventų, baigusių dailiųjų amatų (311) ir garso ir vaizdo bei
žiniasklaidos produkcijos (116) posričio studijų programas.
Žurnalistikos ir informacijos sritis
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1 būklei )
Einamaisiais metais į srities / posričio
programas priimamų studentų skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą) ( 2010-07-1 būklei )
Žurnalistika ir informacija
53 0 4 0
Žurnalistika ir informacija (Plačiosios programos)
0 0 0 0
Žurnalistika ir reportažai
0 0 2 0
Biblioteka, informacija, archyvai
53 0 2 0
Atatinkamai panašios problemos kyla interpretuojant socialinių mokslų, komunikacijos ir
informacijos krypties studijų programas, kurios telpa į KI veiklų sąrašus: nėra perteklinės
specialistų gamybos arba jų rengiama tiek mažai, kad jie nesunkiai suranda darbo vietą.
Sekanti AIKOS sistemos (2010-07-1) pateikta lentelė leidžia palyginti koks yra santykinis
bedarbių skaičius tarp absolventų, parengtų dirbti KI ir tarp kitų sričių absolventų:
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1 būklei )
Einamaisiais metais į srities /
posričio programas priimamų studentų
skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Menas 4405 0 28 180 Menas (Plačiosios programos)
52 0 0 6
130
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Švietimo sritis / posritis
Studentų skaičius srities / posričio
programose ( 2009-10-1 būklei )
Einamaisiais metais į srities /
posričio programas priimamų studentų
skaičius
Laisvų darbo vietų skaičius (turintiems
srities / posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Bedarbių skaičius (turinčių srities /
posričio išsilavinimą) ( 2010-
07-1 būklei )
Vaizduojamasis menas 1522 0 2 33 Muzika ir atlikėjų menas 1421 0 20 130 Dailieji amatai 9 0 1 0 Dizainas 819 0 0 0 Garso ir vaizdo technika bei žiniasklaidos produkcija
582 0 5 11
Humanitariniai mokslai 7027 0 9 41 Sociologija ir kultūrologija 1083 0 0 0 Politikos mokslai ir pilietiškumas
1713 0 0 0
Žurnalistika ir informacija 1573 0 19 6 Žurnalistika ir informacija (Plačiosios programos)
304 0 0 0
Žurnalistika ir reportažai 626 0 17 6 Biblioteka, informacija, archyvai
643 0 2 0
Verslas ir administravimas 30353 0 259 91 Marketingas ir reklama 2018 0 120 23 Kompiuterija 4470 0 22 7 Kompiuterija (Plačiosios programos)
0 0 0 0
Kompiuterio panaudojimas 0 0 3 0 Informatika 4470 0 19 7 Inžinerija ir inžinerinės profesijos
12679 0 36 534
Mechanika ir metalo darbai 2001 0 10 238 Inžinerija ir inžinerinės profesijos (Plačiosios programos)
1671 0 4 37
Tekstilė, apranga, avalynė, oda
450 0 14 71
Architektūra ir statyba 8622 0 44 239 Architektūra ir statyba (Plačiosios programos)
0 0 0 0
Architektūra ir miesto planavimas
2350 0 15 128
Kelionės, turizmas ir laisvalaikis
0 0 0 0
131
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Iš pateiktos lentelės matome, kad daugiausia įsidarbinimo problemų turi inžinierinių
profesijų atstovai (534), po to seka architektūros ir statybos studijų programų absolventai
(239), treti eilėje rikiuojasi mechanikos ir metalo darbų specialistai (238), ketvirti menų
studijų programų absolventai(180), o penkti – muzikos ir atlikėjų menų studijų programų
absolventai (130). Remiantis lentelėje pateiktas duomenimis galima daryti išvadą, kad
daugiausia įsidarbinimo problemų turi taip vadinamojo „grynojo“ meno studijų programą
absolventai, kas kaip ir patvirtina menų programų absolventų nuomonę, kad universitetuose
jiems teikiamos pernelyg teorinės žinios.
Tačiau kur kas didesnis nedarbo lygis fiksuojamas tradicinės, tradicinės pramonės poreikius
tenkinančiuose sektoriuose: darbo stokoja inžinierinių, statybinių mechaninio darbo
absolventai.
Iš kitos pusės menų akademijos atlikusios savo absolventų užimtumo tyrimus, daro išvadas,
kad oficialios statistikos metodai dėl savo nepritaikytumo KI sričiai nepateikia duomenų apie
sau darbo vietas susikuriančius KI srities profesionalus, tarp kurių patenka taip vadinamieji
freelancer, kurie sudaro didelę KI (ypač naujųjų medijų pogrupyje) profesionalų dalį.
KI sektoriaus plėtrai didelę įtaką daro ir Aukštojo mokslo įstatyme įvardijami pripažinti
menininkai, kurie dažnai patys sau kuria darbo vietas. Pripažintų menininkų įsidarbinimo
statistika nėra pateikiama.
Architektūros specialistų poreikį Lietuvos darbo rinkoje registruoja ir savo tinklapyje
skelbia 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos architektų sąjunga įkurtas Architektūros centras.
Šio tinklapio duomenimis 2010m. rugsėjo 30d. darbo ieškojo 51 architekto diplomą turintis
absolventas , o darbas buvo siūlomas 10 šios srities specialistų.61
Kūrybos industrijos ir darbo tyrimai
Kūrybos tyrimų laukas Lietuvoje nėra pakankamai komercializuotas. Istoriškai kūryba
netgi priešpastatoma komercijai. Darbo rinkos tyrimai, nors atliekami pakankamai dažnai LR
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jai pavaldžių institucijų užsakymu, neapima
kūrybos srities. Daugeliu atveju darbo ir bedarbystės tyrimuose naudojamos sampratos
neleidžia apimti kūrybinių industrijų srities, kadangi laukas (taip pat ir darbo bei darbuotojų
paieškos sistema) funkcionuoja apeidama darbo biržas, kurių duomenimis naudojamasi
keliant tyrimų tikslus ir problemas.
Kita vertus reikia pastebėti, kad darbas ir įdarbinimas kūrybinėse industrijose nemažai
skiriasi nuo kitų sričių ir savęs įdarbinimo per patentus ar individualią veiklą, terminuotų ir
61 Žr.: http://www.arch.lt/component/option,com_marketplace/Itemid,58/
132
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
autorinių sutarčių šioje srityje yra daugiau nei kitose ekonomikos srityse. Nemažos dalies
kūrybinių industrijų ekonominio lauko dalyvių kvalifikacija susijusi su meistriškumu, kuris,
priešingai nei kitose specialybėse, nėra įgyjamas ar keliamas darbo vietose perimant žinias iš
labiau patyrusių kolegų.
Kūrybos industrijos sąlygoja kokybiškai kitą nei tradicinė darbo sampratą bei jo santykį su
kitomis gyvenimo veiklos sritimis. Tradiciškai dažnai priešpastatomos šeimos, darbo,
laisvalaikio ir visuomeninės veiklos sritys kūrybinėse industrijose persipina – priešingai nei
normalią darbo dieną dirbantys žmonės, kūrybiniai darbuotojai dažnai negali atskirti darbo,
laisvalaikio ir poilsio teritorijų bei veiklų.
Įdarbinimo ir įsitvirtinimo kūrybinių industrijų ekonominiame lauke tyrimai reikalauja iš
principo kitokio priėjimo prie problemos, šios srities tyrimų yra mažai, jie vykdomi LR
kultūros ministerijos užsakymu arba meno akademijų iniciatyva siekiant išsiaiškinti
absolventų integraciją.
Specialistų atitiktis darbo rinkos poreikiams
Specialistų parengimo lygis Lietuvos meno universitetuose rodo daugelio studentų bei
absolventų nuolatiniai laimėjimai prestižiniuose tarptautiniuose meno konkursuose, ir puikūs
užsienio partnerių atsiliepimai apie Lietuvos studentų, tęsiančių studijas užsienyje, parengimo
lygį ir kūrybinius pasiekimus, ir į užsienio aukštąsias meno mokyklas dėstyti nuolat
pakviečiami šių Akademijų pedagogai.
Tačiau, verslo atstovai skundžiasi, kad absolventai turi tik teorines žinias. Reikalaujama
daugiau amato, profesijos dalykų, įgūdžių dirbant su naujausia programine įranga,
komandinio darbo patirties. Mokymo institucijos turėtų studijų procese derinti kūrybingumą ir
verslumą, integruojant geriausius KI verslo pavyzdžius į studijų procesą. Siekiant priartinti
studijas prie KI, reikėtų, kad labiausiai išplėtoti KI verslai samdytų absolventus ir lavintų juos
darbo procese, o taip pat steigti KI verslo inkubatorius, sudarant sąlygas absolventams
lengvatinėmis sąlygomis plėtoti kūrybinius verslus. Siekiant priartinti studijas KI poreikiams,
reikėtų sukurti ir išplėtoti teisines bei praktines galimybes, mokymosi procesą labiau susieti su
KI verslais, studijų programas papildyti privalomomis praktinėmis veiklomis bei praktikomis
KI sektoriaus įmonėse. Toks bendradarbiavimas leistų mokymo įstaigoms ir verslui apjungti
pastangas bendram tikslui pasiekti.
Šiuo metu kūrybinių industrijų sektoriuje pastebimas visuotinis posūkis link vartotojo,
atsisakant vertės grandinės (value chain) tarpininkų: „vertės“ samprata priklauso nuo
133
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
subjektyvios, individualios „simbolinių gėrybių“ interpretacijos vartotojo mintyse. Kūrybinių
industrijų versluose svarbu įtraukti kliento vertės sampratas, tam panaudojant į klientą
orientuotą marketingą ir inovatyvius pakavimo bei pateikimo būdus. Tarpininkai ir nuomonės
formuotojai vaidina svarbų vaidmenį pozicionuojant produktą rinkoje. Naujos skaitmeninės
filmų, muzikos, žaidimų ir informacijos platinimo technologijos pakeitė santykius tarp
gamintojų ir vartotojų, leidžia ir reikalauja didesnio prisitaikymo prie individualaus vartotojo,
greitesnio atsako ir naujų vertės formų, papildančių vartojimą (mobilumo, patogumo, turinio
perkeliamumo ir pan.).
Visa tai rodo, kad KI sektoriuje labai svarbus teisingas kūrybingumo ir verslo derinys. Kuo
labiau kūrybinis verslas susiduria su konkurencija, įvairesnėmis ir reikliomis rinkomis,
neapibrėžtumu ir technologijomis, tuo svarbesni tampa vadybos gebėjimai. Tačiau daugeliui
KI sektoriaus dalyvių labai trūksta vadybos, verslumo ir lyderystės gebėjimų.
Išskiriami kertiniai gebėjimai, svarbūs įvairiuose veiklos etapuose – t.y. taip vadinami
„minkštieji gebėjimai“ (soft skills) – bendravimo gebėjimai, lankstumas ir t.t. ir „kietieji
gebėjimai“ (hard skills) - informacinių technologijų, finansų ir kt. technologijų valdymo
gebėjimai. Visi jie yra labai svarbūs siekiant sėkmingai veikti pasirinktoje srityje (arba tam
tikrame sub-sektoriuje). KI veiklas tyrinėjantys mokslininkai vis labiau sutaria, kad
„minkštieji gebėjimai“ yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti sėkmingai karjerai ir
judėjimui tarp KI sub-sektorių. Daugumos vadybininkų vaidmuo KI yra ne koncentruotis ties
atskiros įmonės uždaviniais, bet palaikyti gyvo tinklo sudėtingą sandarą iš kurios išauga
naujos idėjos. Sudėtingas tinklinis susisaistymas yra labai svarbus inovacijoms.
Šiandieninėje studijų sistemoje trūksta infrastruktūros, kuri sutelktų talentingus studentus,
verslo atstovus ir tyrėjus. Naujos idėjos dažnai kuriamos socialinio bendradarbiavimo proceso
metu, kur žinios didėja, kai jomis dalinamasi, dėl jų diskutuojama, kritikuojama ir t.t. Taip pat
nėra galimybės naudoti tarp-disciplininius ar tarp-sektorinius bendradarbiavimo modelius,
universitetų finansavimo specifika ir etatinė įdarbinimo sistema trukdo lanksčiai derinti
įvairiuose KI sektoriuose esančius žmogiškuosius išteklius, kurie praturtintų studijų procesą
žinių ir gebėjimų bei praktinio patyrimo įvairove.
Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapio rengėjai, siekdami išsiaiškinti kokio profilio
specialistus įdarbina KI įmonės ir kokios srities specialistų jiems reikėtų, parengė porą
klausimų anketoje, kuri buvo patalpinta Internete 2010m. rugpjūčio 20-rugsėjo 22d.d.
Pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti kokios srities išsilavinimą turintys specialistai sudaro
daugumą jau dabar veikiančiose KI įmonėse. 80 atsakiusių įmonių duomenys parodė, kad jose
134
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
dirba didžioji dalis menines studijas baigusių absolventų, o antri pagal paplitimą KI įmonėse
yra verslo ir vadybos studijų absolventai.
Kokios mokslo srities išsilavinimą turi daugiau nei 50% Jūsų įmonės (organizacijos)
darbuotojų?
Kokios mokslo srities išsilavinimą turi didžioji dalis Jūsų įmonės (organizacijos) darbuotojų0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18%
Medicina ir sveikata
Gyvybės mokslai
Žemės ūkis ir veterinarija
Gamtos mokslai
Matematika ir kompiuterių mokslas
Inžinerija
Technologijos
Socialinės studijos
Teisė
Verslas ir vadyba
Komunikacija
Švietimas ir ugdymas
Istorija, filosofija, teologija ir kultūros studijos
Filologija
Meno studijos
Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Viešoji įstaiga Valstybinė įmonė Biudžetinė organizacija Asociacija (NVO) Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB) Individuali veikla Kita
Vis dėlto atsakydami į klausimą apie tai, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai
trūksta KI įmonei (organizacijai) didžioji dauguma įmonių (nepriklausomai nuo to ar tai VšĮ
ar UAB, ar valstybinės organizacija) nurodė , kad labiausia jiems praverstų vadybos ir verslo
kvalifikaciją turintys darbuotojai:
135
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei (organizacijai)
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Techniniai specialistai
Vadybininkai
Menininkai/kūrėjai
Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovėViešoji įstaiga Valstybinė įmonėBiudžetinė organizacija Asociacija (NVO)Individuali įmonė (Iį, Pį, KŪB, TŪB) Individuali veiklaKita
Ypač tokių specialistų stoką akcentuoja tos KI įmonės, kurių veiklos pobūdis yrs susijęs su
santykių su vartotojais/klientais palaikymu – anketoje šios veiklos įvardintos kaip
Eksponavimas/Suvokimas (demonstruojama vartotojui):
Nurodykite prašau, kokios srities specialistų šiuo metu labiausiai trūksta Jūsų įmonei (organizacijai)
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Techniniai specialistai
Vadybininkai
Menininkai/kūrėjai
Kūryba (turinio kūrimas, idėjos)Gamyba (idėja įgauna formą, kuri bus pateikta vartotojui)Platinimas (viešinimas, pardavimai arba transliacijos)Eksponavimas/Suvokimas (demonstruojama vartotojui)Archyvavimas/SaugojimasLavinimas/Apmokymai
Keli anketos klausimai buvo pateikti, siekiant išsiaiškinti kaip KI įmonės vertina šiuo metu
veikiančias KI specialistų kvalifikacijos kėlimo priemones ir sistemą apskritai: beveik pusė
atsakiusių pripažino, kad esanti sistema jų netenkina ir tai turi įtakos galimybei konkuruoti
rinkoje:
136
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Neveiksminga pogrupio įmonių specialistų kvalifikacijos kėlimo sistema
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu Visiškai nesvarbu
Proc
entin
ė da
lis
Didžioji dalis KI įmonių ir organizacijų supranta, kad jų konkurencingumą rinkoje
apsunkina neatliekami (arba atliekami labai fragmentiškai) taikomieji tyrimai sektoriuje,
kuriems nepakanka savo lėšų, o tai savo ruožtu stabdo pačių įmonių plėtrą:
Nepakankamos investicijos į tyrimus ir plėtrą
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Labai svarbu Svarbu Turi įtakos Nesvarbu Visiškai nesvarbu
Proc
entin
ė da
lis
Akivaizdu, kad smulkus ir vidutinis verslas neturi pakankami lėšų ir žmogiškųjų išteklių
rimtesniems tyrimams atlikti, o galimybes tokius tyrimus ar bent jau galimybe būti
supažindintais su tokių tyrimų rezultatais apsunkina Vilniaus universitetų ir kolegijų
uždarumas ir bendrų projektų su KI atstovaujančiais verslais stoka. Apie tai, kad universitetai
ir kolegijos yra pernelyg susitelkę į vidines organizacines problemas ir nepalaiko partnerystės
santykių su miesto KI įmonėmis ir organizacijomis yra skelbta įvairiose ataskaitose ir
studijose, tą paliudija ir absolventų apklausos, kuriose konstatuojamas praktinių žinių
trūkumas. Galiausiai, peržvelgus KI įmonių atsakymus į klausimą apie 5 svarbiausiu
137
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
partnerius, su kuriais bendravo paskutiniu metu, nei viename iš atsakymo variantų neminima
nei viena KI specialistus rengianti Vilniaus kolegija ar universitetas (tik Vilniaus dailiųjų
amatų asociacija kaip partnerį projekte nurodė Vilniaus Dailės akademiją).
Paprastai VšĮ atstovai kaip svarbiausius partnerius nurodo lėšas projektams skiriančias
organizacijas (Kultūros ministerija, Kultūros ir aporto rėmimo fondas, Vilniaus miesto
savivaldybė; o verslo įmonės – kitas verslo įmones).
Daugelyje mokslinių studijų, analizuojančių klasterizacijos procesus nurodoma, kad
universitetai ir kitos mokslo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį perduodant ir diegiant naujausias
žinias: neretai universitetai tampa inovatyvių įmonių ir kūrybinių iniciatyvų inkubatoriais62,
prisideda prie klasterio gyvybingumo ir pan.. Deja, menininkus ir kitus specialistus
kūrybinėms industrijoms rengiančios mokslo įstaigos tokių funkcijų beveik nevykdo arba jos
vyksta fragmentiškai, organizuodamos bendrus projektus su kai kuriais KI įmonių atstovais.
Vis dėlto, nors konstatuojant tam tikrus trūkumus Vilniaus miesto ugdymo įstaigų veikloje,
reikia pripažinti, kad jos tiesiogiai prisideda prie kūrybinės klasės formavimosi procesų ir
kūrybinės aplinkos (creative milieu) atsiradimo Vilniaus mieste: dauguma menų akademijas
baigusių absolventų nusėda mieste, kuriame pakankamai didelė darbo vietų pasiūla įvairiuose
KI pogrupiuose, ypač kūrybinių paslaugų pogrupyje.
Kūrybinių industrijų sektorius Vilniaus mieste yra labai gyvybingas. Tačiau neturint
sukurtos ekonominiais ir socialiniais rodikliais pagrįstos stebėsenos sistemos, rizikuojama
nesuprasti kūrybinio sektoriaus poreikių, raidos dinamikos ir prarasti turimą kūrybinį
potencialą. Todėl būtina sukurti sąlygas parengti jaunus specialistus darbui konkurencingame
pasaulyje, kuriame jie turėtų šiuolaikinius poreikius atitinkančias kūrybinės veiklos plėtojimo
galimybes, galinčias padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą. Turi būti sukurtos
tinkamos sąlygos ir efektyvi valstybės paramos kultūros ir meno įstaigoms sistema, kuri lems
ne tik šalies kultūros, bet ir ekonomikos tolimesnę plėtrą. Sektorius prisideda prie svarbių
ekonominių rodiklių gerinimo kituose su kultūra nesusijusiuose sektoriuose, tuo netiesiogiai
skatindamas ekonominę veiklą ir plėtrą. Todėl būtina sukurti ir išplėtoti nacionalinę
kvalifikacijų sistemą, atitinkančią darbo rinkos poreikius, įskaitant profesinio mokymo
standartų kūrimą, studijų krypčių reglamentus, žinių ir kompetencijos vertinimo sistemą
(įskaitant ir oficialų neformalaus mokymosi pripažinimą).
Aukštųjų meno mokyklų absolventų integraciją į darbo rinką apsunkina tai, kad profesinio
informavimo, orientavimo ir konsultavimo sistema šiuo metu dar nėra pakankamai išvystyta.
62 Wu (W), 2005, Dynamic Cities and Creative Clusters, World Bank Policy Research Working Paper 3509
138
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Neretai viena iš didesnių kūrybinių industrijų plėtros problemų yra kūrybines kvalifikacijas
turinčių žmonių verslumo trūkumas.
Siekiant pagerinti kūrybinio ugdymo Vilniaus miesto aukštosiose mokyklose ir
kolegijose būtina:
• atlikti išsamų kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kūrybinių industrijų srityje
poreikio tyrimą;
• ištirti kultūrinių industrijų sektoriaus poreikius specialistų kvalifikacijoms;
• parengti atskiras specialistų rengimo, perkvalifikavimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo
programas prioritetinėms KI sektoriaus sritims;
• siekiant padidinti KI veiklų efektyvumą, remti tikslinių grupių poreikius, kuriant
atitinkamą infrastruktūrą ir atnaujinant įrangą;
• aktyvinti bendradarbiavimą, bendrus tyrimus ir klasterizacijos procesus su KI
įmonėmis.
139
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
11. Rekomendacijos
Kūrybinių industrijų veiklas koordinuojanti, integraciją skatinanti institucija „Kūrybinis Vilnius“
Kūrybinis Vilnius. Vilniaus miesto kūrybinių industrijų tyrimas atskleidė, kad miesto
kūrybinių industrijų įmonės yra gana silpnai klasteriuotos, trūksta antreprenerystės arba
kūrybinio tarpininkavimo, kuris palengvintų susikalbėjimą tarp kūrybinio/menų sektoriaus
atstovų, miesto verslo atstovų ir vietos politikų (ypač kai kalba eina apie ženklias investicijas
ir rimtesnius kūrybinių industrijų projektus).
Vilniaus kūrybinių industrijų įmonės suvokia, kad konkuruoja panašiais produktais ir
veiklomis, dėl ko su nepasitikėjimu dairosi viena į kitą, neieško partnerystės ir silpnai
klasterizuojasi. Absoliuti dauguma kūrybinių industrijų įmonių ir organizacijų atstovų nurodė
vadybos specialistų trūkumą (šiuo atveju atsiribosime nuo skirtumų tarp termino
„vadybininkas“ ir „antrepreneris“ arba „kūrybinio verslo“ atstovas, nes pastarasis terminas dar
menkai žinomas). Tokiu būdu pripažįstama, kad miestui reikia kryptingų ir inovatyvių
kūrybinių industrijų iniciatyvas mieste koordinuojančių veiklų, nesvarbu ar koordinavimą
vykdys visų pasitikėjimą turintis atskiras lyderis, ar tam tikra, vien tik šiai misijai skirta ,
struktūra ar institucija.
Kad Vilniaus miestas yra prisotintas pačių įvairiausių kūrybinių iniciatyvų, gali reikštis ir
kaip pasipriešinimas stambaus verslo ar miesto politikų sumanymas (Lietuvos kino teatro ir
Sereikiškių parko atvejai), rodo plataus atgarsio sulaukusi Protesto laboratorija; taip pat
pastebimai miestą gyvinančios kūrybinės iniciatyvos - Fluxus ministerija; Kultflux;
Laimikis.lt; „BEEpart“; Gatvės muzikos diena; Tebūnie naktis, įvairūs meno festivaliai,
mugės, nauji ar naujai atgaivinti seni miesto turgūs ir t.t.
Atsižvelgiant į visa tai, žemėlapio rengėjai siūlo sukurti atskirą, turinčią kelių universitetų
(gal būt remiamą ir privataus verslo) pavaldumą instituciją Kūrybinis Vilnius.
Ši institucija jungtų įvairių sričių miesto tyrėjus: sociologus, architektus, urbanistus,
ekonomistus, istorikus, menininkus, kūrėjus, kurie siūlytų idėjas miesto strateginei plėtrai,
koordinuotų įvairų sričių (meno, bendruomenės, verslo, gyvensenos) veiklas mieste , atliktų
mediatoriaus vaidmenį, tarpininkaujant susitarimams tarp meno, verslo ir miesto politikų, tarp
miesto ir užsienio partnerių (ypač kūrybinių industrijų srityse).
140
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus miestas akivaizdžiai stokoja kryptingų, pastoviai vykdomų miesto
kultūrinio/meninio gyvenimo ir kūrybinių industrijų proceso tyrimų, mažai žinoma miesto
gyventojų nuomonė apie mieste vykstančias kultūrines/menines veiklas, neaišku, kokį
kultūrinį ir socialinį poveikį miesto kultūra daro miesto ir miestiečių gyvenimui, kaip
priimamos įvairios naujos miesto kultūrinės iniciatyvos, ypač inicijuojamos „iš viršaus“.
Triukšmas ir spekuliacijos, visą laiką lydėjusios Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009
projektą liudija, kad pastovus dialogas tarp kūrėjų, kultūros politikų ir miestiečių yra būtinas,
kaip ir jų dialogui tarpininkaujanti institucija.
Kūrybinio Vilniaus svarbiausia misija – siekti, kad meninės/kultūrinės veiklos vykstančios
Vilniuje būtų naudojamos ne tik miesto teritorinės plėtros skatinimui, apleistų ir kultūriškai
neišraiškingų rajonų kultūriniam atgaivinimui, bet ir miesto ekonominiam gyvybingumui
skatinti, susiejant visas minėtas strategijas su „kūrybinio miesto“ strategijomis.
Vilniaus kūrybinių industrijų slėnis (Vilniaus KIS) Vismaliukuose
Atlikti tyrimai rodo, kad kūrybinių industrijų sektorius ekonominiu požiūriu yra labai
reikšmingas Vilniaus miestui. LR Statistikos departamento duomenimis 2009 metais Vilniaus
mieste KI sektoriuje veikė virš 3 tūkst. įmonių, kuriose dirbo virš 35 tūkst. darbuotojų. Šios
įmonės per 2009 metus gavo virš 4 mlrd. litų pajamų. Palyginimui pvz. visas Lietuvos lazerių
sektorius 2009 metais generavo iki 100 mln. litų pajamų, veikė 14 įmonių, kuriose dirbo 440
darbuotojų.
Vilniaus KI sektoriaus plėtros potencialas taip pat yra gana didelis. Nežiūrint ekonomikės
krizės poveikio Vilniuje KI sektoriaus įmonių pajamų dinamika 2007-2009 metais buvo
teigiama. Per šį laikotarpį KI sektoriaus pajamos išaugo daugiau kaip 700 mln. litų nuo 3,273
mlrd. litų 2007 metais iki 4 mlrd. litų 2009 metais. 2008-2009 metais pajamų augimo tempai
siekė 8,25 %, kai kitose ūkio sektoriuose buvo stebimas kritimas. Pvz. LR pramonės įmonių
pajamos 2007-2009 metų laikotarpiu krito apie 10 % nuo 44,5 mlrd. litų 2007 metais iki 40,1
mlrd. litų 2009 metais. Tuo pačių laikotarpiu statybos įmonių atliktų darbų apimtys krito
beveik 47 %, nuo 11,1 mlrd. litų 2007 metais iki 5,9 mlrd. litų 2009 metais.
Tyrimai taip pat parodė, kad Vilniaus KI sektoriaus įmonės yra fragmentuotos, geografiškai
išsibarsčiusios po visą Vilniaus miestą, tarp įmonių yra labai silpna klasterizacija, įmonės
veikia vietose, kur infrastruktūra nėra tam pilnai pritaikyta.
141
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus kūrybinių industrijų slėnio tikslas – sukurti Vilniaus KI sektoriaus įmonių plėtrai
tinkamą infrastruktūrą, siekiant paspartinti bendradarbiavimą tarp KI sektoriaus įmonių bei jų
veiklos plėtrą.
Kaip rodo užsienio patirtis, sukūrus KI sektoriaus įmonėms tinkamą infrastruktūra ir
sudarius galimybę joms įsikurti ir veikti geografiškai vienoje teritorijos, gaunamas ženklus
sinerginis efektas kai vienos kūrybinės veiklos bendradarbiauja su kitomis taip išplėsdamos
kūrybos potencialą ir sukuriamas ženklus konkurencinis pranašumas.
Nagrinėjant Vilniaus KI sektoriaus įmonių galimybes įsikurti Vilniaus kūrybinių industrijų
slėnyje aiškiai matomas jų kiekybinis ir kokybinis potencialas. LR Statistikos departamento
duomenimis 2009 metais Vilniaus mieste ekonominiu požiūriu reikšmingiausios buvo šios KI
veiklos:
• Reklamos agentūrų veikla (551 įmonė, 829,8 mln. litų apyvarta, 3,7 tūkst.
darbuotojų, 222,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos (447 įmonė, 506,8 mln.
litų apyvarta, 4,1 tūkst. darbuotojų, 121,7 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Kompiuterių programavimo veikla (268 įmonės, 393,8 mln. litų apyvarta, 3,2 tūkst.
darbuotojų, 119,4 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Televizijos programų rengimas ir transliavimas (20 įmonių, 320,0 mln. litų
apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų, 194,8 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Architektūros veikla (295 įmonės, 276,0 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,
147,1 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Laikraščių leidyba (33 įmonės, 224,5 mln. litų apyvarta, 1,6 tūkst. darbuotojų,
139,9 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Atstovavimas žiniasklaidai (55 įmonės, 208,3 mln. litų apyvarta, 0,5 tūkst.
darbuotojų, 403,6 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba (88 įmonės, 122,1 mln. litų apyvarta, 1,1
tūkst. darbuotojų, 107,9 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla (102 įmonių, 75,8 mln. litų apyvarta, 0,6
tūkst. darbuotojų, 126,4 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (64 įmonės, 62,5 mln. litų
apyvarta, 0,4 tūkst. darbuotojų, 149,5 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
• Knygų leidyba (111 įmonės, 166,7 mln. litų apyvarta, 0,9 tūkst. darbuotojų, 185,7
tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
142
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla (66 įmonių, 58,6 mln. litų apyvarta,
0,5 tūkst. darbuotojų, 106,3 tūkst. pajamų vienam darbuotojui);
• Scenos pastatymų veikla (77 įmonės, 45,5 mln. litų apyvarta, 1,8 tūkst. darbuotojų,
24,1 tūkst. pajamų vienam darbuotojui).
Reikėtų atlikti papildomą analizę kurios iš KI veiklų įmonių turėtų pirmiausia kurtis
Vilniaus KIS, kad jų bendradarbiavimas duotų didesnį sinerginį efektą, tačiau pvz. paspartinus
inžinerinių veiklų ir video produkcijos gamybos bendradarbiavimo gali būti sukurti tiek
unikalūs inžineriniai produktai tiek ir specifinė video produkcija. Tai tik vienas iš galimo
bendradarbiavimo tarp KI sektoriaus veiklų pavyzdžių. Apjungus kelias KI veiklas gali rastis
visai naujos ir ekonomiškai naudingos veiklos. Vilniaus KIS gali tapti traukos objektu ne tik
Vilniečiams bet ir Vilniaus svečiams.
Renkant vietą tinkamą Vilniaus KIS, buvo išskirti šie kriterijai:
Geografinė padėtis. Turėtų būti Vilniaus m. teritorijoje. Tai reikalinga tam, kad Vilniaus
miesto savivaldybė turėtų galimybes aktyviai prisidėti prie teritorijos plėtojimo;
Aplinka. Kūrybiniam darbui reikia ramybės. Geriausia, kad vieta būtų nutolusi nuo
triukšmo židinių, arčiau gamtos.
Potencialas plėtrai. Kadangi Vilniaus KI sektoriaus plėtros potencialas yra didelis,
reikėtų, kad būtų pakankamai didelė teritorija plėtrai;
Nuosavybės forma. Geriausia būtų, kad teritorija būtų valstybinėje nuosavybėje. Taip būtų
galima išvengti didelių kaštų ir procedūrų išperkant privačią nuosavybę.
Pirminiais vertinimas viena iš priimtinų teritorijų būtų Vismaliukai - Vilniaus
šiaurrytinis mikrorajonas. Tai gana ramus ir švarus mikrorajonas, esantis šalia sienos su
Vilniaus rajonu, apsuptas miškų. Mikrorajonas žymus Vismaliukų poligonu, statytu
sovietmečiu.
Kultūrinių kvartalų Vilniaus mieste kūrimo skatinimas
Kaip jau buvo minėta, miesto ir atskirų miesto kvartalų (rajonų) atsiradimas ir
patrauklumas vietos gyventojams ir turistams gali būti kuriamas diegiant kūrybines industrijas
arba sąmoningai pasirinktas kultūrinių/meninių veiklų sukibimo strategijas. Sėkmingi tokių
kultūrinių veiklų sukibimo ir kūrybinių industrijų diegimo atvejai, gali tapti traukos centru
kūrybinei klasei, kurios dėka mieste susiformuoja kūrybinė aplinka (milieux) arba atmosfera,
prisidėti prie palankios aplinkos inovacijoms formavimo, kurti savitą gyvenseną ir galiausiai
143
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
visa tai paversti miesto tapatumo dalimi ir prekės ženklu, kas svarbus ne tik kultūriniam
turizmui, bet ir vietos gamintojams. Tokie kultūriniai kvartalai (rajonai) paprastai naudojasi
išnaudoja tinklaveika, aglomeracija ir kooperacija ne tik tarp įmonių, be kurių klasterizacija
negalima, bet ir intelektinės nuosavybės teise, saugodami savo prekės ženklą.
Vilniuje kultūrinių kvartalų š.m. galima išskirti du (jei nekreipsime dėmesio į „klasikinį“
kultūros organizacijų ir architektūrinio paveldo kvartalą miesto senamiestyje ir centre) –
Užupio ir Naujamiesčio. Naujamiestyje besiformuojantis menų fabrikas „Loftas“ (įkurtas
2009-12-31), iš esmės panašiai kaip ir Užupio kvartalas atgaivinimui naudoja menines veiklas
ir taikosi į jaunesnius miesto gyventojus. Iš esmės, jau minėjome skyriuje apie Vilniaus
kūrybinių industrijų įmonių klasterizaciją, kad tiek Užupio, tiek Loftų kvartalai pozicionuoja
save labai panašiai ir remiasi tomis pačioms džentrifikacijos strategijomis, daugiau
naudingomis ne patiems menininkams (kuriems kvartalai nori būti patrauklūs), bet miesto
nekilnojamojo turto magnatams, kurių turto vertė (kaip rodo pasaulinė praktika) po tokių
meninių intervencijų ženkliai išauga, o patys menininkai pasitraukia iš kvartalo, kuris tampa
pernelyg brangus pragyvenimui.
Naujesnė ir originalesnė naujo kvartalo idėja dėl to, kad taikosi į miesto pakraštį, o ne
centrą, yra VšĮ BEEpart iniciatyva įkurti meno dirbtuves kaip visuomenės traukos centrą
Pilaitėje. Ši iniciatyva sėkmingai naudoja tuos pačius kultūros kvartalo formavimo
instrumentus, todėl galima būtų tikėtis dar vieno kultūrinio kvartalo susiformavimo Vilniaus
mieste. Meno dirbtuvių sumanytojų tikslas yra orientuotis į vietos bendruomenę bei į
tarptautinius projektus, skiriant daug dėmesio lokaliam socialiniam klimatui gerinti,
organizuoti įvairius renginius paaugliams, senjorams, tėvams su mažamečiais vaikais. Šalia to
numatyti ir profesionalams skirti užsiėmimai bei tarptautiniai projektai orientuoti į
profesionalius menininkus, aukštųjų mokyklų studentus bei dėstytojus63. Iniciatyvos
išskirtinumas nuo kitų panašių iniciatyvų mieste yra pasirinktas kraštinis miesto
„miegamasis“ rajonas, kokių Vilniuje yra daugiau, nei kultūrinių kvartalų, ir kurie nieko
neišsiskiria, nebent pilka, rutinine, nieko nesakančia aplinka, o taip pat, kad į projektus
planuojama įtraukti menų universitetus.
Visi naujai besiformuojantys (Užupio, Naujamiesčio, Pilaitės) kultūriniai kvartalai Vilniuje
yra geri pavyzdžiai, kad Vilniaus mieste vyksta tokie patys miesto „sukultūrinimo“ procesai,
kokie jau vyko daugelyje Europos Sąjungos ir Azijos miestų. Vis dėl, norėtųsi, kad geros
pradinės iniciatyvos toliau gilintų ir detalizuotų savo pradines vizijas, tam panaudodamos
daugiau kūrybinių industrijų teikiamų galimybių ir mieste knibždančių kultūrinių/meninių
63 Žr.: www.beepart.lt
144
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
idėjų, kurias siūlo kūrybinga Vilniaus miesto menininkų ir kitų miestiečių bendruomenė. Gal
būt šių kvartalų formavimosi koordinavimo procesus galėtų perimti tarpdisciplininė kūrybinė
miesto laboratorija/centras/institutas Kūrybinis Vilnius, jei toks kažkada atsirastų.
„Vilniaus kino klasteris“ Senajame Taksi parke
Jau minėjome, kad rimta Vilniaus miesto kūrybinių industrijų problema yra ekonomiškai
stipraus, užsiimančio kultūros gamyba klasterio nebuvimas: išskyrus nesėkmingą Saulėtekio
studijos kino gamybos klasterį. Sveikintina kūrybinių industrijų verslo iniciatyva susiduria su
rimtomis kliūtimis, ieškodami tinkamos gamybai infrastruktūros. Taigi, miestui būtų
ekonomiškai naudinga rasti tinkamas patalpas kino gamintojų klasterio veikloms. Buvusios
„Saulėtekio studijos“, o dabar „Vilniaus kino klasterio“ iniciatorių siūlymu, tokio klasterio
infrastruktūra galėtų tapti Pelesos g. ½ esantis senasis Vilniaus Taksi parkas (projektas
Sovietų Sąjungos laikais apdovanotas Lenino premija už sėkmingus architektūrinius
sprendimus). Šiuo metu Vilniaus kino klasterio kūrėjai pasirinko dalinį sprendimą ir
nuomojasi patalpas gamybai iš Vilniaus savivaldybės Kirtimuose, tačiau klasterio dalyvių –
atskirų įmonėlių ofisai liko išsibarstę miesto centre. Nesant galimybei klasterio kūrėjams
išpirkti arba gauti ilgalaikę nuomą senojo taksi parko patalpų, išeitis būtų šalia jau išnuomotų
patalpų gamybai esančių privačių teritorijų prijungimas. Toks prijungimas būtų įmanomas
tarpininkaujant savivaldybei dėl privačių teritorijų mainų: pasiūlant savininkams patrauklias
nuomai patalpas komerciškai patraukliose Vilniaus vietose.
Stipraus ekonomiškai kultūros gamybos klasterio atsiradimas mieste sukurtų ne tik naujas
darbo vietas ir spręstų miesto kūrybinių išteklių panaudojimo reikalus, bet ir prikeltų naujam
kultūriniam gyvenimui šiuo metu griūvantį pastatą, kuris jau spėjo tapti asocialių asmenų
susibūrimo vieta, o taip pat prisidėtų prie miesto gyvenimo kultūrinės įvairovės.
Buvusiuose Lietuvos kino studijos pastatuose gimė labai sveikintina privačių įmonių
iniciatyva burtis į vieną erdvę integruoti savo veiklas, kurti klasterį ir siekti tarptautinio
konkurencingumo. Iniciatyva gavo Saulėtekio kino pavadinimą ir yra vienas ryškiausių
Vilniaus kūrybinių industrijų brandumo pavyzdžių.
Tačiau Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje priklauso privačiam
nekilnojamo turto vystytojui, kuris nusprendė toje vietoje statyti gyvenamuosius namus. Tuo
būdu jau pradėjęs kurtis kūrybinių industrijų židinys yra suardytas.
145
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus mieste nemažai teritorijų reikalaujančių konversijos iš apleistų senosios
pramonės objektų į vilniečiams reikalingą infrastruktūrą. Tačiau praktiškai visos konversijos
reikalaujančios teritorijos priklauso nekilnojamo turto vystytojams, kurie orientuojasi į
gyvenamųjų namų arba biurų pastatų statybą.
Jeigu Vilniaus miestas nepajėgus padėti naujo kūrybinių industrijų kino klasterio
atsiradimui, suteikdamas erdvę kurtis konversijos reikalaujančioje teritorijoje be baimės būti
išstumtiems gyvenamosios statybos, tai šia veikla užsiimančios įmonės persikels į kitas šalis
(emigruos). O Vilnius taps miegamųjų rajonų miestu, tik klausimas kam tai bus reikalinga,
jeigu potencialiai greičiausiai auganti verslo sritis (kūrybinės industrijos) iš jo išsikraustys.
Padėtį galėtų pakeisti „Vilniaus kino klasterio“ ir Vilniaus miesto savivaldybės
bendradarbiavimas kuriant kūrybinį-kultūrinį-pažintinį-poilsinį parką, kuriame įsikurtų kino
studija, kino studijos dekoracijomis paremtas pramogų parkas, inžinerijos inovacijų ir mokslo
pasiekimų parodos ir t.t.
Virtualus kūrybinis Vilnius
Kalbėdamas apie tinklo kultūros reikšmę, dr. Varnelis64 yra sakęs, jog „suvokti radikalų
šiuolaikybės pokytį iš dalies trukdo ir XX a. 10-ajame dešimtmetyje kilęs ūžesys dėl
kompiuterijos poveikio netolimos ateities visuomenei. Tos „netolimos ateities“, kai ji tapo
„dabartimi“, nesėkmė ir ribotos to meto technologijų galimybės mus nuvylė. Dot.com
žlugimas sustiprino tą nusivylimą. Bet pamažu technologijos tobulėjo, o visuomenė keitėsi
radusi vis naujų būdų joms panaudoti ir skatindama dar didesnius pokyčius. Tinklo kultūra
mus suvystė – ir dabar jos poveikis jau yra radikalus ir nebepaneigiamas“.
Kai prieš dešimtmetį pasirodė filmas „Matrica“65, pasaulį sužavėjo fantastų išmonė ir
idėja, kad kada nors žmonės galės gyventi virtualiame pasaulyje, kurio beveik neįmanoma
atskirti nuo realybės. Filme didžioji žmonijos dalis gyvena virtualioje erdvėje to nė
neįtardami. Tuomet atrodė, kad panaši fantastinė idėja, tobulėjant technologijoms, galėtų būti
įgyvendinta nebent labai tolimoje ateityje.
64 Kazys Varnelis (g. 1967) gimė garsaus lietuvių išeivijos dailininko Kazio Varnelio (g. 1917) šeimoje. Nuo 2006-ųjų – „Network Architecture Lab“ (The Netlab) – Kolumbijos universiteto architektūros tyrimų centro direktorius.
65 Matrica – 1999 m. gegužės 31 d. ekranuose pasirodęs filmas, sugalvotas brolių Endžio ir Lario Vačovskių. Pavadinimo Matrica – tai dirbtinė realybė, kurią mąstančios mašinos sukūrė nuraminti žmonijai, kad galėtų naudotis jos išskiriama energija. „Matricoje“ gausu aliuzijų į įvairias religijas bei filosofijas, ji siejasi su hakerių subkultūra, kiberpanku, japonų animacija.
146
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Tačiau po kelerių metų (2003) interneto platybėse pasirodė pirmasis virtualus pasaulis,
pavadintas „Second life“66. Septintus metus gyvuojantis virtualus pasaulis jau įtraukė virš 20
mln. internautų iš tikrojo pasaulio. Tiesa, dėl šio reiškinio pavadinimo interneto technologijų
specialistai vis dar ginčijasi: vieniems tai – žaidimas, kitiems – virtualaus pasaulio
užgimimas.
Aišku viena, kad kūrybinių industrijų ateitis neįsivaizduojama be skaitmeninių ir ryšio
technologijų, todėl siūlome Vilniaus miesto savivaldybei skatinti bei integruoti iniciatyvas
kuriančias virtualų Vilnių. Naudojantis jau esamomis interneto platformomis (pvz. Google
Earth67) arba kuriant originalias platformas skatinti Vilniaus kūrybinių industrijų įtinklinimą.
Organizuoti renginių (festivalių, parodų, švenčių) transliacijas ir video medžiagos talpinimą
internete (pvz. YouTube68). Organizuoti tele-tiltus su giminingais miestais, nuotoliniu būdu
dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.
66 Second Life - internetinis virtualus pasaulis, sukurtas 2003 m. Šio pasaulio kūrėjas Linden Research, Inc. arba trumpai Linden Lab. Kartais Second Life pristatomas kaip žaidimas, tačiau šis apibrėžimas diskutuotinas, nes jame nėra nei laimėjimų nei pralaimėjimų, nerenkami taškai, nėra lygių ir kt. žaidimams būdingų atributų.
67 Google Earth – nemokama (apie 10 MB užimanti) internetinė programa, kuria naudojantis galima išvysti beveik bet kurią pasaulio vietą. Jos „pagrindą“ sudaro milžiniška aukštos kokybės palydovinių nuotraukų bazė
68 YouTube yra interneto svetainė, kurioje kiekvienas prisiregistravęs gali įkelti, žiūrėti video įrašus ar dalintis jais su kitais. Svetainę 2005 metų vasarį įkūrė trys PayPal darbuotojai: Chad Hurley, Steve Chen ir Jawed Karim. YouTube vaizdo įrašams rodyti naudoja Macromedia Flash grotuvą.
147
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
12. Vilniaus mieste vykstančių festivalių apžvalga
Tyrimui buvo pasirinkta 13 festivalių. Duomenys apie festivalius rinkti 2010 m. birželio-
rugpjūčio mėn. Festivalio atstovų apklausa vykdyta 2010 m. rugsėjo mėn. Iš 13 apklaustų
festivalių atstovų, 8 atsisakė teikti duomenis ir įvertinti kitų festivalių veiklą pagal kūrybinių
industrijų požymius. Toliau pateikiama 13 festivalių apžvalga ir 5 festivalių tyrimo rezultatai.
Festivalių apžvalgai naudota informacija iš festivalių rengėjų teiktų duomenų, oficialių
tinklapių bei interviu.
Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gimė 1995 metais legendiniame kino
teatre „Lietuva“. Miesto centre įsikūrusio kino teatro erdvė tapo puikia arena festivalio metu
pristatyti įdomiausius, naujausius nekomercinio ir autorinio kino kūrinius, vertingas
pripažintų režisierių retrospektyvas ir susitikti su kino kūrėjais. 2010 metais festivalis šventė
savo 15-tąjį jubiliejų. Praėjus keturiolikai metų nuo pirmojo festivalio, „Kino pavasaris“
šiandien daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su kokybišku gero skonio kinu, bet ir su
rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis,
originaliais teminiais renginiais bei įvairiausiais švietėjiškais projektais.
VTKF „Kino pavasaris“ vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą
užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose
(Kanų, Berlyno, Venecijos, San Sebastjano, Toronto ir kt.) mėgėjų ir profesionalų įvertintą
kino programą. Partnerystė su Europos Sąjungos MEDIA programa puikus festivalio
kokybiškumo, žinomumo ir profesionalumo įrodymas. Didelį ištikimų nepriklausomo kino
gerbėjų ratą turintis festivalis bendradarbiauja su didžiausiais tarptautiniais kino festivaliais,
užsienio kino kompanijomis, nepriklausomų filmų prodiuseriais, įvairių šalių ambasadomis.
Nuo 2003 metų festivalis „Kino pavasaris“ yra oficialus Kanų festivalio metu vykstančios
kino mugės „Cannes Market“ dalyvis, o nuo 2009 m. – tarptautinių ART kino teatrų ir
festivalių konfederacijos (CICAE) narys.
2009-aisiais festivalis pirmą kartą pristatė konkursinę programą „Nauja Europa - nauji vardai“
bei solidžią tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti tik geriausi
debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos. Ši konkursinė programa sulaukė didžiulio
žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesio ir taps kasmetiniu festivalio akcentu.
148
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per dvi savaites. Gausi filmų programa,
žiūrovų patogumui suskirstyta į atskiras programas. Skirtingose programose žiūrovai gali
išvysti naujus žinomų ir įvertintų režisierių filmus („Meistrai“), susipažinti su
kontroversiškais, žavinčių netikėtais sprendimais ar šokiruojančia estetika režisierių filmais
(„Drąsi vizija“), įvertinti talentingų kino režisierių pirmąsias juostas („Debiutai“), drąsiausius,
svarbiausius ir reikšmingus dokumentinius filmus („Kinodokai“), susipažinti su naujais
lietuvių režisierių kūriniais („Lietuviškos svajos“), atrasti tolimų, egzotiškų ir nepažįstamų
šalių kiną („Specialioji programa“), bei prisiminti kino klasikos šedevrus („Retrospektyva“).
2005 – aisiais „Kino pavasaris“ sulaukė pirmojo rekordinio žiūrovų skaičiaus. Lankomumas
tuomet padidėjo net 40,7% (nuo 2004 m.: 28000 žiūrovų iki 2005 m.: 41000 žiūrovų). Nuo tų
metų festivalį „Kino pavasaris“ kasmet aplanko vis daugiau žiūrovų, kurių skaičius jau viršijo
50 tūkst. Nuo 2008–ųjų metų festivalis supažindino su programa ne tik Vilniaus, bet ir kitų
Lietuvos miestų žiūrovus.
VTKF „Kino pavasaris“ tampa puikia proga ne tik susipažinti su gerais kino filmais, tačiau ir
susitikti su pripažintais kino meistrais ar aktoriais. Festivalis didžiuojasi jį aplankiusiais
svečiais: režisieriai Emir Kusturica, Mike Leigh, Leos Carax, Javor Gardev, Attila Galambos
bei aktoriais Hana Schygulla, Ian Somerhalder, Dexter Fletcher, Ion Sapdaru, Teador Corban,
Mircea Andreescu ir kitais. Ateityje tikimasi sulaukti dar ne vieno ryškaus kino pasaulio
veido. „Kino pavasaris“ – socialiai atsakinga organizacija. Šalia gausybės kino filmų ir
konkursų, kiekvienais metais festivalis žiūrovams pristato ir socialinius bei edukacinius
projektus. Tai – nemokami seansai neįgaliesiems, speciali edukacinė programa moksleiviams
(„Kino knyga“), socialiniai, pasaulio globalinio atšilimo problemoms analizuoti skirti
projektai, parodos, seminarai filmų vertėjams bei jauniesiems kino kūrėjams. Pagrindinis
VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių žiūrovams galimybę
išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino festivaliuose apdovanotų
nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio. Festivalio misija - sukurti nepamirštamą kino
šventės atmosferą Vilniaus mieste ir ugdyti, šviesti ir lavinti jaunąjį žiūrovą. Festivalio vizija -
tapti vienu iš reikšmingiausių tarptautinių kino festivalių Naujojoje Europoje; pristatyti
geriausius Naujosios Europos debiutinius filmus konkursinėje programoje; žiūrovams
pristatyti garsiausius kino pasaulio aktorius ir režisierius.
149
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS
Lietuvos šokio informacijos centro ir „Vilniaus festivalių“ rengiamas tarptautinis šiuolaikinio
šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos
šalyse. Jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas festivalis tapo neatsiejama Vilniaus kultūrinio
gyvenimo dalimi ir kasmet Lietuvos visuomenei suteikia galimybę pažinti šalies ir pasaulines
šokio tendencijas. Nuo 1997 m. festivalio rengėjai šalies publikai jau pristatė trupes iš visų
Šiaurės ir Baltijos šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos,
Belgijos, Izraelio, Kanados, Slovėnijos, Serbijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano,
Lenkijos, Šveicarijos, Graikijos, ir Senegalo. Iš viso „Naujajame Baltijos šokyje“ dalyvavo
170 trupių iš 25 pasaulio valstybių, kurios parodė 330 šokio spektaklių. Festivalio rengėjai
džiaugiasi savo programoje galėję pristatyti tokias trupes kaip „La La La Human Steps“
(Kanada), „Cullbergballet“ (Švedija), „Aterballetto“ (Italija), „Kibbutz“ šokio trupė (Izraelis),
Russello Maliphanto trupė (Jungtinė Karalystė), Lotaringijos baletas (Prancūzija) ir kitas.
Pagrindiniai festivalio tikslai – supažindinti Lietuvos žiūrovus su šiuolaikinio šokio procesu,
vykstančiu mūsų šalyje ir užsienyje, parodyti jo raidos kryptis, taip pat skatinti Lietuvos
choreografus ieškoti naujų idėjų ir raiškos priemonių, daryti įtaką lietuvių šiuolaikinio šokio
plėtrai ir įvairovei. Todėl „Naujajame Baltijos šokyje“ greta jau pripažintų ir visame pasaulyje
garsių šokio menininkų darbų galima išvysti pradedančiųjų šokio kūrėjų spektaklius ir
eksperimentus. Vienas iš pagrindinių festivalio principų – pristatyti naujausius šokio
spektaklius, tačiau jo metu taip pat rodomi ir eskizai bei priešpremjeriniai spektakliai.
„Naujasis Baltijos šokis“ kasmet šalies publikai ir svečiams pristato ir naujausių lietuvių
choreografų darbų programą.
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS
Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“ atsirado sėkmingai sutapus Vilniaus miesto
savivaldybės ir Oskaro Koršunovo teatro kultūrinėms ambicijoms, o vietą ši teatrinė
iniciatyva surado po viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ stogu.
Sirenos - tai antikinėje mitologijoje aprašomos merginos-paukščiai, pavojingai viliojančios
pro šalį plaukiančius jūreivius. Festivalis - kaip gundymas, kvietimas, burtai, kuriems
neįmanoma atsispirti. Ir kaip šiandieninis aliarmo, perspėjimo, pavojaus signalas, akimirksniu
prikaustantis dėmesį. „Sirenos“ pristato į iššūkius reaguojantį ir iššūkius metantį šiuolaikinį
150
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Europos ir pasaulio teatrą, siekia iškelti įvairių kultūros institucijų, kultūros ir verslo
partnerystę kaip vertybę. Festivalio rengėjai laikosi devizo: nauja realybė - naujas teatras -
kokiai auditorijai? Festivalis nesiekia prisirišti prie vienos kartos kūrėjų, konkrečios estetikos
ar žanrinių ribų. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės
sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams - visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.
2004 m. pirmajame „Sirenų“ festivalyje buvo pristatyta naujoji Europos režisierių karta,
pasiekusi meninę brandą po Berlyno sienos griuvimo. Šie ambicingi kūrėjai formavo ir
tebeformuoja naująją teatro realybę. Daugelis „Sirenų“ dalyvių, per šešerius festivalio
gyvavimo metus pasirodę Vilniaus scenose - prestižinio Europos teatro sąjungos skiriamo
„Naujosios teatro realybės“ apdovanojimo laureatai: tarptautinė kūrėjų grupė „Rimini
Protokoll“, italas Romeo Romeo Castellucci, belgas Janas Fabre, vokietis Heineris
Goebbelsas, lenkas Krzysztofas Warlikowskis, suomis Kristianas Smedsas, latvis Alvis
Hermanis, ir lietuviai - Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas. "Sirenose" buvo parodyti
seniausio Prancūzijos teatro „Comedie-francaise“ spektakliai, festivalį praturtino žymus lenkų
režisierius Krystianas Lupa ir japonas Tadashi Suzuki. Ne mažiau svarbus festivalio tikslas -
pristatyti ryškiausius lietuvių teatro menininkų darbus. Kasmet tikslinei užsienio svečių
auditorijai - prodiuseriams, kritikams, festivalių ir teatrų direktoriams, ir lietuvių žiūrovams
įvairiuose Vilniaus teatruose yra parodomi įsimintiniausi paskutinio sezono darbai. Festivalio
organizatoriai nuolat ieško naujų bendradarbiavimo formų su įvairiomis Lietuvos bei kitų
šalių kultūros institucijomis ir verslo partneriais. „Sirenos“ yra tarptautinio tinklo IETM
(Informal European Theatre Meeting) narys. Per narystę šioje organizacijoje užtikrinama
tarptautinė festivalio veiklos sklaida, ieškomi nauji partneriai, sekamos Europos teatro
naujienos ir įvairių trupių/festivalių/ prodiuserių planai. „Sirenų" teminė pakraipa paprastai
išsirutulioja iš pagrindinę programą sudarančių spektaklių branduolio.
Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBA KANKLIAI
Tikroji festivalio pradžios data buvo atrasta Daivos Čičinskienės, ilgametės prie Vilniaus
miesto kultūros valdybos veikusios liaudies muzikos sekcijos sekretorės, asmeniniame
archyve, protokolų juodraščiuose. Šios iniciatyvos ėmėsi šviesiaus atminimo Eugenija
Venskauskaitė, kruopščiai bandžiusi surinkti išsibarsčiusius ir nesusistemintus festivalio
istorijos faktus. Mintis, jog Vilniui reikia liaudiškos instrumentinės muzikos festivalio, sukosi
dar Vlado Bartusevičiaus bei kitų to meto žymių kultūros veikėjų galvose. 1973 m. spalio
151
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
mėnesį Sporto rūmuose vyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba skamba kankliai“. 1974
m. gegužės gale Vilniaus salėse, Kalnų parke surengtam festivaliui šį pavadinimą pasiūlė
Petras Juodelė, režisieriumi tapo Vidas Aleksandravičius. Jau pirmuosiuose „Skamba skamba
kanklių“ koncertuose be dainų ir šokių ansamblių dalyvavo etnografiniai ansambliai (tiesa,
surepetavę jungtinę Laimos Burkšaitienės, tuometinės Vilniaus universiteto folkloro
ansamblio vadovės, globojamą programą. Nuo to laiko tebėra populiari anuomet visų folkloro
ansamblių dainuota daina „Vidury lauko pušynas augo“). Kurį laiką lygia greta festivalyje
dalyvaudavo ir stilizuotą liaudies meną propoguojantys, ir už tradicinės kultūros autentiškumą
kovojantys ansambliai. Tai buvo natūralus priešinimasis sovietinių švenčių, stilizuoto folkloro
ir sovietizuotos saviveiklos kultūros niveliavimo ideologijai. 1973 - 1988 metų laikotarpyje
miesto žmonėms buvo labai svarbu vėl grąžinti tikėjimą gimtosios kultūros verte, jos amžinu
ir lietuvybės išlikimu. Ir tai pasisekė! Nuo 1979 metų Vilniaus universiteto, Alumnato ir kiti
senamiesčio kiemai festivalio metu tampa savotiškais liaudies meno mylėtojų vienkiemiais.
Visi atėjusieji gali dainuoti, šokti, šėlti bendrame besilinksminančiųjų sūkuryje. Festivalio
koncertai vyksta ir senamiesčio kiemuose, ir koncertų salėse. Kasmet festivalio rengėjai
stengiasi įsisavinti, „prisijaukinti“ ir naujas erdves. Taip ilgainiui įsikurta Sereikiškių parke,
pamėgta Bernardinų bažnyčios erdvė, kurioje įstabiai pleveno archaiškųjų sutartinių
sąskambiai. Akademinio bei Jaunimo dramos teatrų salių erdvės taip pat pakluso senosios
muzikos „taisyklėms“. „Skamba skamba kankliai“ vykdavo (ir tebevyksta) paskutiniąją
gegužės savaitę. Festivalio trukmė įvairavo. Iš pradžių - viena diena (sekmadienis), o po to
kasmet keisdavosi, plėsdavosi: nuo trijų dienų iki bemaž visą savaitę trunkančio renginio.
Unikalus ir festivalio rengimo būdas. Vilniuje esančių folkloro ansamblių vadovai suneša
idėjas, o po to jau nedidelė iniciatyvinė, labiau patyrusių vadovų grupelė galutinai suformuoja
festivalio koncepciją. Daug metų šiam festivaliui yra atidavę Aldona Ragevičienė, Zita
Kelmickaitė, Jonas Trinkūnas, Daiva Račiūnaitė - Vyčinienė, Evaldas Vyčinas ir visi be
išimties buvę, esantys Vilniaus folkloro ansamblių vadovai. Ilgainiui dainų ir šokių
ansambliai, vyravę festivalyje iki 1984 metų natūraliai buvo išstumti labai aktyvaus folkloro
ansamblių judėjimo ir tvirtėjančių folkloro ansamblių. Dabar šis festivalis puoselėja tradicinio
folkloro kryptį, nors, be abejo, atviras įvairioms inovacijoms.
152
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS
1997 m. didžiausios Lietuvos koncertinės organizacijos - Nacionalinės filharmonijos įkurtas
Vilniaus festivalis tapo vienu svariausių šalies muzikos renginių. Festivalis pristato žymių
Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų stambių simfoninių bei kamerinių kūrinių
programas, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeras, festivalio užsakymu sukurtus
kūrinius, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais. Per dešimt gyvavimo metų Vilniaus
festivalis akivaizdžiai praturtino šalies sostinės muzikinį gyvenimą ir prisidėjo prie kultūrinio
turizmo plėtros. Vilniaus festivalis kasmet įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje ir
Europoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Vilniaus festivalis tapo vienu
ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono renginių ne tik žymiausių pasaulio muzikų
apsilankymų, bet ir nuoseklios nacionalinės muzikinės politikos įgyvendinimo dėka. Tai
liudija labai iškalbingi faktai: 2007 m. Vilniaus festivalį „atrado" bei jo koncertus anonsavo
tarptautinis TV kanalas „MEZZO“, o šių metų sausio mėnesį „Vilniaus festivalio“ atstovai
buvo pakviesti pasirašyti vienos įtakingiausių pasaulyje meno operatorių sąjungų - Europos
festivalių asociacijos „Kultūrų dialogo deklaraciją“. Nuo pirmojo „Vilniaus festivalio“ 1997
m. pagrindine jo idėja yra istorinių ir modernių pasaulinės kultūros vertybių propagavimas
visuomenėje. Lietuvių ir užsienio valstybių muzikų bendradarbiavimas skatina
multikultūrinės muzikos scenos kūrimą Lietuvoje, menininkų ir visuomenės tarpusavio
tolenciją ir pasitikėjimą, naujų meninių pajėgų paiešką ir rėmimą. „Vilniaus festivalio“
rengėjai siekia festivalio programoje atspindėti įvairių tautų ir epochų kultūrinę patirtį.
Festivalis kasmet užsako stambios formos kūrinį iškiliems lietuvių kompozitoriams; rengia
iškilaus lietuvių atlikėjo rečitalį; kviečia užsienio orkestrą, operos arba baleto trupę; rengia
kompozitoriaus autorinį vakarą; organizuoja renesanso ir baroko kompozitorių kūriniams
skirtą koncertą; pristato legendinį džiazo solistą arba ansamblį. „Vilniaus festivalis“ yra
tarptautinis muzikos festivalis, pripažintas Europos festivalių asociacijos generalinės
asamblėjos Ženevoje ir 1999 m. spalį tapęs tikruoju asociacijos nariu. Bendradarbiavimo su
žymiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais, bendrų projektų su Lietuvos, Italijos, Lenkijos,
Vokietijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Šveicarijos festivaliais, aktyvaus dalyvavimo
kultūrinio turizmo programose dėka „Vilniaus festivalis“ plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos
kultūros gyvybingumą, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą bei aukštą atlikėjų lygį.
„Vilniaus festivalio“ rengėjų ir atlikėjų bendradarbiavimas su pasaulinio garso muzikais -
Y.Menuhinu, M.Rostropovičiumi, J.Frantzu, R.Muti, K.Pendereckiu, D.Geringu, G.Kremeriu,
153
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
J.Bašmetu paspartino ne tik Lietuvos muzikinės kultūros, bet ir politinės veiklos pripažinimą
tarptautiniu mastu. Ryžtinga šių muzikų parama Lietuvos siekiams integruotis į Europos
Sąjungą buvo išreikšta ne tik meniniu veiksmu, bet ir oficialiais raštais. Aktyvus „Vilniaus
festivalio“ dalyvavimas Lietuvos kultūrinio turizmo programose, glaudus bendradarbiavimas
su užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis sąlygojo didelį užsienio svečių bei turistų
susidomėjimą ir šiuo renginiu, ir Lietuvos kultūros reiškiniais apskritai.
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ
Festivalį organizuoja viešosios įstaigos Vilniaus džiazo klubas ir Vilniaus festivaliai. Šis
festivalis atviras visiems šiuolaikinio džiazo stiliams ir kryptims. Jo prioritetai – atliekamos
muzikos kokybė, originalumas ir aktualumas. Nuo 2002-ųjų gyvuojantis vienas didžiausių
sostinės džiazo muzikos renginių Vilnius Mama Jazz (2005–2007 m. festivalis vadinosi
Vilnius City Jazz) kasmet pristato originalią ir unikalią koncertų programą. Joje – JAV,
Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos, Pietų Afrikos bei kitų užsienio šalių bei Lietuvos džiazo
korifėjų projektai. Klausytojų laukia išskirtiniai festivalio koncertai bei naktiniai jam sessions.
Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS
Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 m.. pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries
20-ąsias mirties metines. Pirmojo poezijos pavasario iniciatorius ir pirmasis laureatas –
Justinas Marcinkevičius. Renginio simbolis – Stasio Krasausko „poezijos paukštė“. Per keletą
dienų įvyksta apie penkiasdešimties susitikimų. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos
miestuose ir miesteliuose. Kasmet rengiama poetų konferencija, kurioje poetai ir kritikai
diskutuoja apie įvairias literatūrinio pasaulio aktualijas. Tradiciniu tapo moksleivių poezijos
vakaras bei neformalūs skaitymai „Eilėraščiai per naktį“. Festivalio išvakarėse išleidžiamas
naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas „Poezijos pavasaris“.
Festivalio dienomis pagerbiami ryškiausi praėjusių metų poetai, įteikiami prizai už poezijos
vertimus į lietuvių kalbą, už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas, už svariausią debiutą
almanache, pagerbiamas aktorius poezijos skaitovas. Kaune tradiciškai vainikuojamas
„Poezijos pavasario“ laureatas. Uždaromasis vakaras vyksta Vilniaus universiteto Sarbievijaus
kiemelyje.
154
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS
Festivalio organizatoriai prisistatymą pradeda intriguojančiu klausimu - kokiam žanrui,
muzikos tipui ir rūšiai priskiriamas Kristupo vasaros festivalis? Turbūt, į šį klausimą negalėtų
atsakyti nei festivalio meno vadovas maestro Donatas Katkus, nei ištikimiausi klausytojai, jau
keliolika metų besigėrintys šia vasarine muzikos fiesta. Dabar festivalyje girdime ne tik
orkestro, fortepijono, gitarų ar vargonų garsus, bet ir pačius įvairiausius skambesius iš viso
pasaulio, kurių neįmanoma nei kategorizuoti, nei atsispirti jų žavesiui: avangardinis džiazas ir
čigoniškojo svingo improvizacijos, slavų ortodoksų giedojimas ir grigališkasis choralas,
ugningas flamenkas ir svaiginanti salsa, Senegalo perkusininkai ir balalaikos pasažai –
kiekvienas koncertas atneša naują staigmeną. Tokia turtinga įvairovė žada intriguojančią
vasaros kelionę po atokiausius pasaulio kampelius, neišvykstant iš Vilniaus: Jūsų akivaizdoje
Lietuvos sostinės koncertinės erdvės pavirs kaleidoskopinio garsinio reiškinio arena, kuriame
kiekvienas stikliukas – brangakmenis, kiekvienas atspalvis – išieškotas ir savitas. Virtuozinės
žiežirbos ir nauji potyriai, prabangus meistriškumas ir originalūs projektai, vasariška šiluma ir
muzikos nuoširdumas užtvindys atostogas kaitria malonumo jūra. „Kristupo vasaros
festivalis” kviečia smalsius, atveriančius širdį naujam garsui, entuziastingus ir išrankius
klausytojus į puotą, kurios dovanojamų įspūdžių užteks ilgam.
Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE
Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ pradėtas rengti 1989 m. rudenį. Nuo tada
jis vyksta kasmet, išskyrus 1991 m., kai Lietuva pergyveno ekonominę ir politinę blokadą.
Trylika metų festivalio meno vadovė buvo Jūratė Mikiškaitė-Vičienė, renesanso muzikos ir
šokių ansamblio „Banchetto musicale“ įkūrėja ir vadovė. Nuo 2003 m. festivalio meno
vadovas - Darius Stabinskas. Nuolatinis festivalio partneris iki šiol yra Vilniaus miesto
savivaldybės kultūros skyrius. Net ženkliai mažinant miesto remiamų renginių skaičių, šis
renginys išliko kaip vienas prestižiškiausių, svarbių sostinei festivalių. Ilgą laiką festivalis
„Banchetto musicale“ vienintelis Lietuvoje atliko autentišką senąją muziką. Labai svarbi jo
švietėjiška misija - supažindinti Lietuvos publiką su dar negirdėtais kūriniais. Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos dėka daugelį festivalio koncertų galėjo pamatyti ir išgirsti
155
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
visos Lietuvos muzikos mylėtojai. Be nuolatinių festivalio dalyvių lietuvių Elenos
Čičinskaitės (liutnia), Dariaus Stabinsko (viola da gamba), dainininkių Editos Bagdonaitės ir
Noros Petročenko, senosios muzikos ir šokio ansamblio „Banchetto musicale“, Baltijos šalių
baroko orkestro ir ansamblio, choro „Brevis“, festivalyje yra dalyvavę daug garsių užsienio
atlikėjų. Tai ansamblis „Barokkanerne“, Hansas Olavas Gorsetas (išilginė fleita) ir Knutas
Johanesenas (klavesinas) iš Norvegijos; ansamblis „Kvinterna“ iš Čekijos; išilginių fleitų
virtuozė Eva Legene ir trio „Alba“ iš Danijos; korneto virtuozas William Dongois ir
ansambliai „Le Concert Brisé“, „Café Zimmermann“ bei „Ensemble Organum“ iš
Prancūzijos; choras „Drevneruskij raspev“ iš Rusijos; ansambliai „Hortus Musicus“, „Tallinn
Baroque“ ir „Rondellus“ iš Estijos; ansambliai „Aurora“ „Accordone“ ir „Tetraktys“,
vargonininkas Edoardo Bellotti ir sopranas Lavinia Bertotti iš Italijos; „Ensemble Unicorn“ ir
„Paulo Hoffheimerio konsortas“ iš Austrijos; ansamblis „Ludus“ iš Latvijos; choras „Romeo
ir Džuljeta“, ansamblis „Esk“ ir duetas „Laude Novella“ iš Švedijos; Sara Stowe (sopranas),
ansambliai „Cantus Cölln“ ir „Ensemble 1700“ iš Vokietijos; ansamblis „Alia Mvsica“ iš
Ispanijos; ansambliai „Amorroma“, „Traces“ ir „Zefiro torna“ iš Belgijos; ansamblis „The
City Waites“, Matthew Springas (liutnia, viola da gamba), Stuartas McCoy’us (liutnia,
vihuela), Jacobas Heringmanas (liutnia) ir baroko bei renesanso šokių žinovės Barbara Segal
ir Mary Collins iš Didžiosios Britanijos. Viduramžių, renesanso ir baroko muzikai, šokiui ir
teatrui skirtas festivalis mini garsių kompozitorių jubiliejines datas, rengia teatralizuotas
programas ir net stato spektaklius. Paminėtini tokie ryškesni renginiai: Claudio Monteverdi
operos „Orfėjas“ koncertinis atlikimas, kuriame dalyvavo 13 šalių muzikai, o pagrindinį
vaidmenį atliko garsus britų tenoras Nigelas Rogersas (1993); bendra ansamblio „Hortus
musicus“ ir „Banchetto musicale“ šokėjų programa – 1620 m. Neapolyje vykusi šventė „Festa
a ballo“, parodyta taip pat Estijoje bei Suomijoje (1993); teatralizuotas banketas
„Penkioliktojo amžiaus puota“, parengtas „Banchetto musicale“ ansamblio kartu su
choreografu iš Belgijos Lievenu Baertu (1994); pirmasis Lietuvoje Heinricho Ignazo Franzo
von Biberio Requiem atlikimas Šv. Jonų bažnyčioje (1994); Henrio Purcello operos „Didonė
ir Enėjas“ pastatymas buvusių Valdovų rūmų vietoje (1995) ir baletas pagal Georgo Philippo
Telemanno siuitą „Vandens muzika“ (1999), abu režisuoti choreografės bei kostiumų
dailininkės iš Didžiosios Britanijos Jane Gingell; italų commedia dell’arte stiliaus spektaklis
„Festa Veneziana“ (2000); teatralizuota ispanų renesanso programa „Viva España“, parengta
su Dirkjanu Horringa iš Olandijos; Euroradijo „Atradimų“ ciklo koncertai „Iš Braunsbergo
vargonų tabulatūros“ (2004) ir „Marco Scacchi – mokinys ir mokytojas“ (2007); Orazio
.Vecchi madrigalinės komedijos „L‘Amfiparnaso“ pastatymas Vilniaus teatre „Lėlė“ (2007).
156
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Festivalis yra surengęs ir meistriškumo kursų, kuriuos vedė Eva Legene, Ketilsas
Haugzandas, Nigelas Rogersas, Hansas Olavas Gorsetas, Edoardo Bellotti, Claudine
Ansermet, Aleksandras Puliajevas ir Ulrike Heider.
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ
„Vilnius Jazz“ – seniausias kasmetinis Vilniaus džiazo festivalis, organizuojamas nuo 1987 m.
Tai vienintelis renginys Lietuvoje, kurio programose pagrindinis dėmesys skiriamas
įvairiausioms šiuolaikinio džiazo atmainoms. „Vilnius Jazz“ būdingas tam tikras radikalumas,
ryški orientacija į naujoves. Greta džiazo ir laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjų
festivalio stilistines ribas yra ne kartą praplėtę akademinės, etninės, roko, industrinės muzikos
atstovai. Siekdamas supažindinti Lietuvos džiazo mėgėjus su aktualiausiomis šiuolaikinio
džiazo tendencijomis, festivalis kasmet ieško naujų, kylančių vardų ir sukviečia įdomiausius
nūdienos džiazo muzikantus iš viso pasaulio. Festivalio aukso fondą sudaro: „The Zawinul
Syndicate“ (JAV), „Sonny Simmons-Oliver Lake Quartet“ (JAV), „Courtney Pine Group“ (D.
Britanija), „Billy Cobham Band“ (JAV), „Arthur Blythe Quartet“ (JAV), Steve’as Lacy’s
(JAV), Leroy’us Jenkinsas (JAV), Viačeslavas Ganelinas (Izraelis), Otomo Yoshihide
(Japonija), Fredas Frith’as (D.Britanija), „Carlos Ward Quartet“ (JAV), „Defunkt“ (JAV),
Django Batesas (D.Britanija), „Cinematic Orchestra“ (D.Britanija), Iva Bittova (Čekija),
„Myra Melford Quartet“ (JAV), „Cuong Vu Trio“ (JAV), Kazutoki Umezu (Japonija), Willem
Breuker Kollektief (Olandija), Marc Ducret Trio (Prancuzija), Rova Saxophone Quartet (JAV)
ir daugelis kitų. Daugelį metų festivalio žvaigždžių pasirodymai organizuojami
bendradarbiaujant su pasaulio kultūros institucijomis ir fondais – Goethe’s institutu, Britų
taryba, Švedijos institutu, „Pro Helvetia“, „US Arts International“, Japonijos fondu.
Kiekvienais metais festivalį aplanko apie 7000 įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių
klausytojų. Per du dešimtmečius „Vilnius Jazz“ išugdė kelias Lietuvos džiazo gerbėjų ir
atlikėjų kartas. Festivalio inicijuojamuose projektuose šalia pripažintų Lietuvos džiazo
meistrų dalyvauja ir jaunoji atlikėjų karta, kuriems „Vilnius Jazz“ scena neretai tampa
atsparos tašku sėkmingiems pasirodymams tarptautiniuose projektuose ir kituose Europos
džiazo festivaliuose. „Vilnius Jazz“ vardas neatsiejamas nuo Vilniaus džiazo mokyklos raidos.
Festivalis pripažįstamas vienu svarbiausių Rytų Europos džiazo židinių, kuriame
puoselėjamos ir skleidžiamos gyvybingos improvizacinės muzikos tradicijos. „Vilnius Jazz“
yra įtrauktas į tokius pasaulinius džiazo katalogus, kaip „Eurofile Music Industry Directory.
157
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Music & Media“ (Nyderlandai) ir „Jazz Times Annual Festival Directory“ (JAV), nuo 2005
m. yra „Europe Jazz Network“ narys. Nusistovėjusi festivalio trukmė – 3-4 dienų dienų
savaitgalis, per kurį koncertuose, atvirose pamokose ir jam sessions pasirodo iki 20 skirtingų
grupių.
Festivalis „Be2gether“
Be2gether - didžiausias muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse, kuris vyksta Lietuvoje prie
Norviliškių pilies, esančios vos 50 m nuo Baltarusijos sienos. Tai vienas reikšmingiausių
Europos įvykių ne tik kultūrine, bet ir socialine bei politine prasme. Pirmasis Lietuvoje tikras
festivalis atvirame ore (open air) susilaukia itin gerų vertinimų dėl kokybiškos muzikinės
programos bei šiltos ir draugiškos atmosferos. Ankstesniais metais festivalyje pasirodė tokios
įžymybės kaip Groove Armada, Gogol Bordello, Morcheeba, Clawfinger, Bloodhound Gang,
Tricky, Polarkreis 18, Fools Garden, Datarock, LT DJ Bukem, Roni Size, Touch and Go ir
daugybė kitų. Festivalis vyksta unikaliose Dieveniškių apylinkėse, kurios yra apsuptos
Baltarusijos. Dieveniškėse susieina penki senoviniai keliai, vedantys į Vilnių. Vietinis
kraštovaizdis keri savo gamta ir išskirtine atmosfera, nes čia yra susipynusios lietuvių,
baltarusių, lenkų ir rusų kultūros. Visas šias kultūras sieja bendra praeitis, kažkada buvusios
vieningos LDK žemės.
PRAVDA VIENA MINUTĖ filmų festivalis
„Pravda viena minutė“ - tai festivalis kūrybingiems žmonėms. Festivalis vyksta nuo 2004 m.
Kasmet festivalio metu kūrėjai pristato per kelis šimtus trumpametražių filmų.
Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA
Naujoji dramos akcija yra kas metai laukiama teatro novatorių. Audronis Liuga jau dvylika
metų Lietuvos teatralams suteikia galimybę į teatro meną pažvelgti kiek kitu kampu nei
įprasta mūsų teatro scenose. Vienus tai džiugina, kitus glumina, viena aišku - be šito svarbaus
įvykio mūsų teatro pasaulis neatrodytų toks pažangus ir įvairus. Dvyliktą kartą rengiama
Naujosios dramos akcija ’10 šiais metais pristatys du projektus. Abu juos galima pavadinti
158
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
iššūkiu šiandienio margaspalvio teatro gyvenimo karuselėje. Jų kūrėjai, skirtingų kartų
asmenybės, panašiai jaučia dabarties pulsą ir suvokia teatro misiją. Jie suderina tradiciją ir
novaciją, o dabartį matuoja istorijos ir atminties matu. Jie peržengia nusistovėjusias ribas ir
kuria ateities teatro mašinas. 2009-aisiais Europos teatras minėjo 80-ąsias vokiečių
dramaturgo Heinerio Müllerio (1929–1995) gimimo metines. Gegužės 27–30 d. NDA kartu su
Goethe’s institutu lietuvių publiką supažindins su šio vieno įtakingiausių XX amžiaus
pabaigos teatro mąstytojų kūryba. Apie ką ji šiandien mums byloja? Müllerio pjesės
„Filoktetas“ skaitymą režisuojančiam Jonui Jurašui graikų tremtinio Filokteto personažas
primena jam artimą „rytų europietišką pjesės autoriaus patirtimi paženklintą mūsų laikams
būdingą egzilio jauseną“. Pažintį su Müllerio asmenybe ir kūryba papildys dokumentiniai
filmai, kuriuos pristatys jų autorius, šveicarų režisierius Christophas Rüteris, ir garsiausios
dramaturgo pjesės „Hamletas-mašina“ pastatymo Berlyno Deutsches Theater vaizdo įrašas.
2009-aisiais „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ programoje pradėtas kurti „Vyšnių sodas“
pasitelkęs tiesioginę vaizdo transliaciją „išties ranką“ šiemetinei Europos kultūros sostinei
Rūrui. Pirmas tokio pobūdžio teatrinis projektas Lietuvoje skiriamas 150-osioms Antono
Čechovo gimimo metinėms. Liepos 3–5 d. Vilniaus priemiestyje paskutinį kartą rodomas
„Vyšnių sodas“ bus tiesiogiai transliuojamas didžiausiai Vokietijos teatro meno bienalei
Theater der Welt ir Lietuvos televizijai. Lietuvių publika pirmoji pamatys taip pat
audiovizualinę instaliaciją apie šio unikalaus projekto kūrimą. „Šiandien ir vėl kyla klausimas
– kur gali gimti meninė tiesa? Tokia tiesa, kuria galima būtų pasidalyti su kitais“, – sako
„Vyšnių sodo“ idėjos autorius suomių režisierius Kristianas Smedsas. Subūręs skirtingų kartų
lietuvių teatro menininkus, tokios tiesos jis ieško atokiai nuo teatrinio gyvenimo šurmulio.
Ten, kur galima iš naujo atrasti kūrybinės bendruomenės „vyšnių sodą“ jį naikinančioje laiko
tėkmėje.
Panaudota informacija iš vilniusfestivals.lt, dance.lt, kinopavasaris.lt, etno.lt, be2gether.lt.
159
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus festivalių apžvalgos tyrimas – penkių festivalių vertinimas
Festivalio pavadinimas: Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (vyksta
kasmet nuo 1973 m.).
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: apie 30 000 (festivalio metu vyksta 30-40 renginių).
Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):
amžius: nuo darželinukų iki garbaus amžiaus senjorų.
išsilavinimas: nuo pradinio iki aukštojo universitetinio.
atstovaujamos profesijos: įvairios. Ypač daug humanitarinio profilio profesijų atstovų.
Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: iš Lietuvos grupės atvyksta
individualiai arba su savo bendraminčių kolektyvais, iš užsienio – individualiai ir su turizmo
firmomis.
Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): organizatoriai
duomenų neturi, bet mano, kad nakvoja apie 30% žiūrovų.
Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: visi festivalio renginiai
yra nemokami, tad žiūrovų visos išlaidos yra susijusios su maistu, gėrimais ir suvenyrais.
Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: vietiniai žiūrovai festivalio metu
vidutiniškai išleidžia apie 100 Lt., žiūrovai iš kitų Lietuvos vietovių išleidžia apie 200-
300 Lt., o užsieniečiai išleidžia apie 1000-1200 Lt.
Festivalio rengimo išlaidos: 200 000 – 250 000 Lt.
Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: netirtas.
Festivalio pavadinimas: Tarptautinis teatro ir naujosios dramaturgijos festivalis „Naujosios
dramos akcija“
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 1000.
Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):
amžius: 21 – 50 m.
išsilavinimas: aukštasis
atstovaujamos profesijos: akademinis jaunimas, profesūra, teatro profesionalai, kritikai, verslo
struktūrų atstovai
Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: automobiliai, oro transportas.
160
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): 10 %.Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: 200 Lt.Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: 100 Lt.Festivalio rengimo išlaidos: 100 000 Lt.Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: 8 balai.
Festivalio pavadinimas: „Be2gether“.
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 2010 m. 9000 žm.Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):amžius: 18 – 40 m. išsilavinimas: įvairus.atstovaujamos profesijos: įvairios.Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: automobilis, specialus festivalio autobusas, dviratis.Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): nakvynė tik kempinge.Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: bilieto kaina sudaro 40 % žiūrovo išlaidų.Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: apytiksliai 200 – 300 Lt.Festivalio rengimo išlaidos: neskelbiama. Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: neskelbiama.
Festivalio pavadinimas: Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“.
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: 15-ąjį Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino
pavasaris“ 2010 m. aplankė 54 191 žiūrovas.
Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):
Amžius (procentais):
Iki 16 m. – 3
16 – 20 m. – 12
21 – 25 m. – 23
26 – 35 m. – 28
36 – 45 m. – 13
46 – 55 m. – 12
Daugiau nei 55 m. – 9
Išsilavinimas (procentais):
aukštasis / nebaigtas aukštasis – 90
vidurinis / spec. Vidurinis – 3
nebaigtas vidurinis – 6
Atstovaujamos profesijos (procentais):
161
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Aukščiausio, vidutinio lygio vadovas – 10
Specialistas, tarnautojas – 49
Darbininkas, techninis darbuotojas – 3
Smulkus verslininkas – 4
Ūkininkas – 1
Bedarbis – 2
Pensininkas – 4
Studentas, moksleivis – 28
Namų šeimininkė -1
Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: viešasis transportas, privatus
transportas, lėktuvai, autobusai, traukiniai.
Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai):
356 nakvynės Vilniaus viešbučiuose (turimi duomenys apima tik Vilniaus tarptautinio kino
festivalio „Kino pavasaris“ kviestus svečius iš užsienio ir Lietuvos, informacijos apie kitų
žiūrovų nakvynę viešbučiuose neturima).
Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas:
VšĮ „Kino pavasaris“ gali pateikti konkrečius duomenis tik apie tuos Festivalio svečius,
kuriuos oficialiai kvietė dalyvauti Festivalyje iš užsienio valstybių ir Lietuvos. Apie Vilniaus
miesto svečių ir gyventojų, kurie sudarė didžiąją dalį Festivalio auditorijos, išlaidas
informacijos nerinkome ir jos neturime.
Festivalyje oficialiai dalyvavusių asmenų išlaidos (57 užsienio svečiai, 40 kviestinių iš kitų
Lietuvos miestų):
Svečiai Viešnagės
trukmė
Išlaidos per
dieną
Išlaidos per
viešnagęUžsienio svečių kasdieninės
išlaidos (maistas, suvenyrai,
pramogos ir kt.)
Po 3 paras ~ 693 LT (200
EUR)
118 503 LT
Kviestinių iš kitų Lietuvos miestų
kasdieninės išlaidos (maistas,
suvenyrai, pramogos ir kt.)
Po 3 paras ~ 30 LT 3 600 LT
Išlaidos nakvynei (97 asmenys) 356 nakvynės
po ~ 208 LT (60
EUR)
74 048 LT
162
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kelionės į Vilnių / iš Vilniaus 71 200 LT
VISO: 267 351 LT
Festivalio lankytojai / žiūrovai iš viso išleido 514 381 LT bilietams į Festivalio seansus.
Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: festivalio organizatoriai
nefiksuoja visų išlaidų: transporto, kino teatro baro pirkinių ir t.t.
Festivalio rengimo išlaidos: 15ojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“
biudžetą 2010 m. sudarė 1 049 352 LT.
Pastaba: atkreiptinas dėmesys, kad valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos programų
finansavimas sudaro 25 % bendro biudžeto, o 75 % - privačios lėšos.
Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: iš 1 049 352 LT festivalio
biudžeto – savivaldybės 32 000 LT.
Festivalio pavadinimas: „Pravda viena minutė“ filmų festivalis.
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu: virš 15 tūkstančių žiūrovų kino teatruose.
Žiūrovų struktūra (skaičius arba procentai):
amžius: 14-29 m.
išsilavinimas: duomenys neteikiami.
atstovaujamos profesijos: duomenys neteikiami.
Būdas arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį: duomenys neteikiami.
Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas (skaičius arba procentai): duomenys
neteikiami.
Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas: duomenys neteikiami.
Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu įvertinimas: duomenys neteikiami.
Festivalio rengimo išlaidos: 40-100 tūkst. litų.
Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: duomenys neteikiami.
163
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Festivalių vertinimas pagal kūrybinių industrijų požymius:
Meninė vertė tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis
164
KIN
O P
AV
AS
AR
IS
NA
UJ
AS
IS B
AL
TIJ
OS
ŠO
KIS
SIR
EN
OS
SK
AM
BA
SK
AM
BA
KA
NK
LIA
I
VIL
NIA
US
FE
ST
IVA
LIS
VIL
NIU
S M
AM
A J
AZ
Z
PO
EZ
IJO
S P
AV
AS
AR
IS
KR
IST
UP
O V
AS
AR
OS
FE
ST
IVA
LIS
BA
NC
HE
TT
O M
US
ICA
LE
VIL
NIU
S J
AZ
Z
“Be
2g
eth
er”
PR
AV
DA
NA
UJO
SIO
S D
RA
MO
S A
KC
IJA
0 %
10 %
20 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
90 %
100 %
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui
165
KIN
O P
AV
AS
AR
IS
NA
UJA
SIS
BA
LT
IJO
S Š
OK
IS
SIR
EN
OS
SK
AM
BA
SK
AM
BA
KA
NK
LIA
I
VIL
NIA
US
FE
ST
IVA
LIS
VIL
NIU
S M
AM
A J
AZ
Z
PO
EZ
IJO
S P
AV
AS
AR
IS
KR
IST
UP
O V
AS
AR
OS
FE
ST
IVA
LIS
BA
NC
HE
TT
O M
US
ICA
LE
VIL
NIU
S J
AZ
Z
“Be
2ge
the
r”
PR
AV
DA
NA
UJ
OS
IOS
DR
AM
OS
AK
CIJ
A
0 %
10 %
20 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
90 %
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Festivalio organizacinė-vadybinė pusė, tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu
ir valstybinėmis organizacijomis
166
KIN
O P
AV
AS
AR
IS
NA
UJA
SIS
BA
LT
IJO
S Š
OK
IS
SIR
EN
OS
SK
AM
BA
SK
AM
BA
KA
NK
LIA
I
VIL
NIA
US
FE
ST
IVA
LIS
VIL
NIU
S M
AM
A J
AZ
Z
PO
EZ
IJO
S P
AV
AS
AR
IS
KR
IST
UP
O V
AS
AR
OS
FE
ST
IVA
LIS
BA
NC
HE
TT
O M
US
ICA
LE
VIL
NIU
S J
AZ
Z
“Be
2g
eth
er”
PR
AV
DA
NA
UJ
OS
IOS
DR
AM
OS
AK
CIJ
A
0 %
10 %
20 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Gebėjimas pateikti naujoves ir kūrybingumas
167
KIN
O P
AV
AS
AR
IS
NA
UJ
AS
IS B
AL
TIJ
OS
ŠO
KIS
SIR
EN
OS
SK
AM
BA
SK
AM
BA
KA
NK
LIA
I
VIL
NIA
US
FE
ST
IVA
LIS
VIL
NIU
S M
AM
A J
AZ
Z
PO
EZ
IJO
S P
AV
AS
AR
IS
KR
IST
UP
O V
AS
AR
OS
FE
ST
IVA
LIS
BA
NC
HE
TT
O M
US
ICA
LE
VIL
NIU
S J
AZ
Z
“Be
2g
eth
er”
PR
AV
DA
NA
UJO
SIO
S D
RA
MO
S A
KC
IJA
0 %
10 %
20 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
90 %
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus festivalių apžvalgos išvados
Apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis, galima daryti tokias bendrąsias išvadas:
• Lyderis pagal žiūrovų skaičių viso festivalio metu yra „Kino pavasaris“ (541919
žiūrovas), toliau išsiskirsto taip: „Skamba skamba kankliai“ (30000 žiūrovų), „Pravda viena
minutė“ (15000 žiūrovų), „Be2Gether“ (9000 žiūrovų), „Naujosios dramos akcija“ (1000
žiūrovų). Duomenys teikiami skaitine išraiška ir negali būti vertinami kaip absoliutūs dėl
festivalių pobūdžio, turinio, tikslinės auditorijos ir kitų specifinių skirtumų. Žiūrovų skaičiaus
diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Žiūrovų skaičius viso festivalio metu
30000
1000
9000
54191
15000
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
Skamba skambakankliai
Naujosios dramosakcija
Be2gether Kino pavasaris Pravda 1minutė
Žiūrovų skaičius
• Kalbant apie festivalio dalyvių nakvynių skaičių viešbutyje apytikrius duomenis teikė
„Skamba skamba kankliai“, nurodydami festivalio dalyvių ir žiūrovų nakvynių skaičių –
30 %. „Kino pavasaris“ (1 %) teikė duomenis tik apie festivalio organizatorių užsakytas
nakvynes svečiams ir dalyviams, žiūrovų nakvynių viešbučiuose šio festivalio organizatoriais
duomenų neturi. „Be2Gether“ 80 % žiūrovų pasirinko nakvynę kempinge. Tai išskirtinis
168
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
festivalis, kuris vyksta gamtoje, ne mieste. „Naujosios dramos akcija“ nurodė 10 %, „Pravda
viena minutė“ duomenų neteikė. Žiūrovų nakvynės masto viešbučiuose diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
Atvykusių žiūrovų nakvynės viešbučiuose mastas
30%
10%
80%
1% 0%0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
Skamba skamba kankliai Naujosios dramos akcija Be2gether Kino pavasaris (Šįprocentą sudaro tik
organizatorių užsakomosnakvynės)
Pravda 1minutė(Duomenys neteikiami)
Nakvynės
• Žiūrovų visų išlaidų festivalio metu apimties ir struktūros vertinimas yra pateikiamas
lentelėje žemiau:
Festivalio pavadinimas Komentarai
„Skamba skamba kankliai“Visi festivalio renginiai yra nemokami, tad žiūrovų visos išlaidos yra susijusios su maistu, gėrimais ir suvenyrais
„Naujosios dramos akcija“ 200 Lt„Be2gether“ Bilieto kaina sudaro 40 % žiūrovo išlaidų
„Kino pavasaris“267351 Lt sudaro festivalio organizatorių svečių išlaidos, apie žiūrovus duomenų nėra
„Pravda 1minutė“ Duomenys neteikiami
• Vertinant vidutines vieno žiūrovo išlaidas viešnagės metu, matoma, kad „Skamba
skamba kankliai“ žiūrovų išlaidas diferencijuoja pagal vilniečių (100 Lt), atvykusių iš kitų
Lietuvos miestų (250 Lt) ir užsieniečių išlaidas (1100). Kiti festivaliai išlaidų pagal dalyvių
gyvenamą vietą nediferencijavo. „Pravda viena minutė“ duomenų neteikė. „Naujosios dramos
akcija“ teigė, kad vieno žiūrovo išlaidos festivalio metu yra apie 100 Lt, „Be2Gether“ apie
169
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
250 Lt (iš kurių apie 40 % sudarė bilieto kaina), „Kino pavasaris“ – apie 10 Lt, tačiau svarbu
paminėti, kad „Kino pavasaris“ teikė duomenis ir įskaičiavo žiūrovų išlaidas tik bilietams,
apie kitas išlaidas nėra duomenų. Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu diagrama
pateikiama paveiksle žemiau.
Vidutinis vieno žiūrovo išlaidų viešnagės metu vertinimas
100
250
1100
100250 10
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
Skamba skambakankliai
Naujosios dramosakcija
Be2gether Kino pavasaris Pravda 1minutė(Duomenysneteikiami)
Nediferencijuojama
Atvykusių užsieniečių išlaidos
Atvykusių Lietuvos svečių išlaidos
Vilniečių išlaidos
Išlaidų vertinimas
• Analizuojant festivalius pagal rengimo išlaidas, lyderio poziciją užima „Kino
pavasaris“ (1049352 Lt), iš kurių 25 % sudaro valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos
programų finansavimas. „Be2Gether“ apie festivalio rengimo išlaidas duomenų nesuteikė.
„Skamba skamba kankliai“ išlaidų apimtis – 225000 Lt, „Naujosios dramos akcijos“ – 100000
Lt, „Pravda viena minutė“ – 70000 Lt. Festivalių rengimo išlaidų diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
170
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
225000
100000
0
1049352
70000
0
200000
400000
600000
800000
1000000
1200000
Skamba skambakankliai
Naujosios dramosakcija
Be2gether(Neskelbiama)
Kino pavasaris Pravda 1minutė
Festivalio rengimo išlaidos
• Vertinant žiūrovų struktūrą pagal amžių, galima teigti, jog „Skamba skamba kankliai“
suburia įvairiausio amžiaus žiūrovus – nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki garbingo amžiaus
senjorų. „Naujosios dramos akcija“ (21-50 m.) ir „Be2Gether“ (18-40 m.) festivalių dalyviai
yra jaunimas ir vidutinio amžiaus žiūrovai. „Kino pavasaris“ tyrimui pateikė išsamią žiūrovų
statistiką: žiūrovai iki 16 m. sudaro 3 %, 16–20 m. – 12 %, 21–25 m. – 23 %, 26–35 m. – 28
%, 36–45 m. – 13 %, 46– 55m. – 12 %, daugiau nei 55 m. – 9 %. „Pravda viena minutė“ yra
orientuotas į vyresnio mokyklinio amžiaus ir jaunimą (14-29 m.).
• Žiūrovų struktūra pagal išsilavinimą, „Skamba skamba kankliai“ žiūrovų išsilavinimas
kaip ir amžius yra įvairus – nuo mokyklinio iki aukštojo universitetinio, šis festivalis yra
mėgstamas akademinės bendruomenės atstovų. „Naujosios dramos akcija“ yra populiariausia
tarp aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių žiūrovų. „Be2Gether” festivalio dalyvių
išsilavinimą apibūdina kaip įvairų. „Kino pavasaris“ žiūrovų išsilavinimą pateikia tokia
struktūra: aukštasis / nebaigtas aukštasis – 90 %, vidurinis / specialusis vidurinis – 3 %,
nebaigtas vidurinis – 6 %. „Pravda viena minutė“ duomenų apie festivalio žiūrovų
išsilavinimą neteikė.
• Vertinant pagal atstovaujamas profesijas, „Skamba skamba kankliai“ žiūrovai yra
įvairių profesijų, nors galima labiau išskirti humanitarinių mokslų atstovus. „Naujosios
dramos akcija“ teigia, kad jų žiūrovai yra akademinis jaunimas, profesūra, teatro
profesionalai, kritikai, verslo struktūrų atstovai. „Be2Gether” festivalio dalyvių atstovaujamas
171
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
profesijas apibūdina kaip įvairių sričių. „Kino pavasario“ žiūrovų atstovaujamos profesijos:
aukščiausio, vidutinio lygio vadovas – 10 %, specialistas, tarnautojas – 49 %, darbininkas,
techninis darbuotojas – 3 %, smulkus verslininkas – 4 %, ūkininkas – 1 %, bedarbis – 2 %,
pensininkas – 4 %, studentas, moksleivis – 28 %, namų šeimininkė -1 %. „Pravda viena
minutė“ duomenų apie festivalio žiūrovų atstovaujamą profesiją neteikė.
• Žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas arba respondentų nėra
tirtas („Skamba skamba kankliai“, „Naujosios dramos akcija“), arba duomenys neskelbiami
(„Be2gether“, „Pravda viena minutė“), todėl duomenis galėjo pateikti tik „Kino pavasaris“,
kurie teigė, jog žiūrovų išlaidų ekonominio efekto miestui santykio įvertinimas: iš 1.049.352
Lt festivalio biudžeto – savivaldybės suma sudarė 32.000 Lt.
• Vertinant būdus arba priemonės, kuriomis žiūrovai atvyksta į festivalį, „Pravda viena
minutė“ neteikė duomenų, kiti keturi festivaliai paminėjo tradicines transporto rūšis kaip
viešąjį transportą, nuosavą transportą, tačiau išskirtinis yra „Be2Gether“ specialusis festivalio
metu organizuojamas transportas vežti dalyvius bei žiūrovus.
• Pagal gautus rezultatus, stebima, kad tirtų festivalių lyderis yra „Kino pavasaris“
vertinant festivalio rengimo biudžetą, žiūrovų skaičių, atvykstančių svečių išlaidas,
organizatorių išlaidas svečių nakvynėms viešbučiuose bei išsamią festivalio dalyvių statistiką.
Valstybės, savivaldybės ir Europos komisijos programų finansavimas sudaro 25 % bendro
festivalio organizavimo biudžeto, o 75 % sudaro privačios lėšos, „Kino pavasaris“ pagal šio
tyrimo rezultatus yra aukščiausiai vertinamas tarp Vilniuje organizuojamų festivalių.
Vilniaus festivalių apžvalgos bendrosios išvados
Vilniaus festivalių tyrimo modelį sudarė trylikos festivalių apžvalga ir tyrimas. Vertinant
festivalių reikšmę Vilniaus miesto kūrybinių industrijų kontekste, pateikiamos šios bendrosios
išvados:
• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja
festivalis, tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal meninės vertės kūrybinių
industrijų požymį savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai
blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertintas tarptautinis kino festivalis „Kino
172
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
pavasaris“ (5), antroje vietoje įvertintas Vilniaus tarptautinis teatro festivalis
„Sirenos“ (4,8), trečioje vietoje tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba
kankliai“ (4,6) ir tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (4,6),
ketvirtoje vietoje vienodai įvertinti tarptautinis teatro festivalis „Naujosios dramos
akcija“ (4,4), tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,4) ir senosios muzikos
festivalis „Banchetto musicale“ (4,4), penktoje vietoje – tarptautinis šiuolaikinio
šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (4,2), tarptautinis muzikos festivalis
„Vilniaus festivalis“ (4,2), Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (4,2),
Kristupo vasaros festivalis (4,2) ir „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (4,2).
Prasčiausiai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis įvertintas
festivalis „Be2Gether“ (3,2). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.
Meninė vertė tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis
5
4,2
4,8
4,6
4,2
4,2
4,6
4,2
4,4
4,4
3,2
4,2
4,4
Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASISBALTIJOS ŠOKIS
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS
Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBAKANKLIAI
Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ
Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS
KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS
Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ
Festivalis “Be2gether”
Vienos minutės filmų festivalis PRAVDA
Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOSAKCIJA
Meninė vertė tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis
• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių reikšmę Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir
įvaizdžiui, tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal reikšmės miesto kultūrai
kūrybinių industrijų požymį savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1
173
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertintas Kristupo vasaros
festivalis (4,8), antroje vietoje tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,6),
trečioje vietoje Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (4,4), ketvirtoje
vietoje tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (4), tarptautinis
poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (4) ir tarptautinis kino festivalis „Kino
pavasaris“ (4), penktoje vietoje tarptautinis teatro festivalis „Naujosios dramos
akcija“ (3,8), „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (3,8), senosios muzikos
festivalis „Banchetto musicale“ (3,8) ir tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus
festivalis“ (3,8). Priešpaskutines vietas reitinge dalinasi tarptautinis džiazo
festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,6), tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis
„Naujasis Baltijos šokis“ (4,2). Prasčiausiai reitinguojamas – festivalis „Be2gether“
(2,8). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.
Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai ir visuomenei ir įvaizdžiui
4
3,4
4,4
4
3,8
3,6
4
4,8
3,8
4,6
2,8
3,8
3,8
Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASISBALTIJOS ŠOKIS
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS
Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBAKANKLIAI
Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ
Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS
KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS
Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ
Festivalis “Be2gether”
Vienos minutės filmų festivalis PRAVDA
Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOSAKCIJA
Reikšmė Vilniaus miesto kultūrai ir visuomenei ir įvaizdžiui
• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių organizacinę-vadybinę pusę (tame tarpe
finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir valstybinėmis organizacijomis),
174
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal organizacinius kūrybinių industrijų
požymius savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai blogai“,
5 – „labai gerai“: geriausiai įvertinti Kristupo vasaros festivalis (4) ir tarptautinis
džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4), antroje vietoje - tarptautinis muzikos festivalis
„Vilniaus festivalis“ (3,8) ir tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (3,75),
trečioje - festivalis „Be2gether“ (3,6), tarptautinis folkloro festivalis „Skamba
skamba kankliai“ (3,6) ir Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (3,6).
Ketvirtoje vietoje - „Naujosios dramos akcija“ (3,4), „Pravda viena minutė“ filmų
festivalis (3,4). Penktoje - tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,2),
šeštoje - senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ (3) ir tarptautinis
šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (3). Prasčiausiai
reitinguojamas yra tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (2,8).
Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.
Festivalio organizacinė-vadybinė pusė (tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu ir
valstybinėmis organizacijomis)
3,75
3
3,6
3,6
3,8
3,2
2,8
4
3
4
3,6
3,4
3,4
Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASISBALTIJOS ŠOKIS
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS
Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBAKANKLIAI
Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ
Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS
KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS
Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ
Festivalis “Be2gether”
Vienos minutės filmų festivalis PRAVDA
Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOSAKCIJA
Festivalio organizacinė-vadybinė pusė (tame tarpe finansavimo modelis, partnerystė su verslu irvalstybinėmis organizacijomis)
175
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
• Įvertinus tyrimui atrinktų festivalių gebėjimą pateikti naujoves ir kūrybingumą,
tiriamųjų festivalių organizatoriai pagal naujovių ir kūrybingumo perteikimo
kūrybinių industrijų požymius savo atsakymus paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1
žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai įvertinti „Naujosios dramos
akcija“ (4,4) ir „Pravda viena minutė“ filmų festivalis (4,4). Antroje vietoje -
tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4), trečioje - tarptautinis šiuolaikinio
šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ (3,8) ir Vilniaus tarptautinis teatro
festivalis „Sirenos“ (3,8). Ketvirtoje vietoje - festivalis „Be2gether“ (3,6), penktoje
- tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (3,5), šeštoje - Kristupo vasaros
festivalis (3,4), septintoje - senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ (3,2)
ir tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“ (3,2). Prasčiausiai
reitinguojami yra šie festivaliai: tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba
kankliai“ (3), tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3) ir tarptautinis
poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (3). Vertinimo rezultatai pateikiami
paveiksle žemiau.
Gebėjimas pateikti naujoves ir kūrybingumas
3,5
3,8
3,8
3
3,2
3
3
3,4
3,2
4
3,6
4,4
4,4
Tarptautinis kino festivalis KINO PAVASARIS
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASISBALTIJOS ŠOKIS
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis SIRENOS
Tarptautinis folkloro festivalis SKAMBA SKAMBAKANKLIAI
Tarptautinis muzikos festivalis VILNIAUS FESTIVALIS
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS MAMA JAZZ
Tarptautinis poezijos festivalis POEZIJOS PAVASARIS
KRISTUPO VASAROS FESTIVALIS
Senosios muzikos festivalis BANCHETTO MUSICALE
Tarptautinis džiazo festivalis VILNIUS JAZZ
Festivalis “Be2gether”
Vienos minutės filmų festivalis PRAVDA
Tarptautinis teatro festivalis NAUJOSIOS DRAMOSAKCIJA
Gebėjimas pateikti naujoves ir kūrybingumas
176
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Reziumuojant detalaus tyrimo metu gautus reitingus į vieną reitingavimo skalę, tiriamųjų
festivalių organizatoriai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja festivalis, festivalių
reikšmę Vilniaus miesto kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui, festivalių organizacinę-vadybinę
pusę (tame tarpe finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir valstybinėmis organizacijomis)
bei naujovių ir kūrybingumo perteikimo kūrybinių industrijų požymius savo atsakymus
paskirstė penkiabalėje skalėje, kai 1 žymi „labai blogai“, 5 – „labai gerai“: geriausiai
įvertintas tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Jazz“ (4,25), antroje vietoje - Vilniaus
tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ (4,15), trečioje - Kristupo vasaros festivalis (4,1),
ketvirtoje - tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ (4,06), penktoje – tarptautinis teatro
festivalis „Naujosios dramos akcija“ (4), šeštoje - „Pravda viena minutė“ filmų festivalis
(3,95), septintoje - tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ (3,8), aštuntoje -
tarptautinis muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“ (3,75), devintoje - senosios muzikos
festivalis „Banchetto musicale“ (3,6), tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis
Baltijos šokis“ (3,6), tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (3,6), devintoje -
tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ (3,5), dešimtąją bendrojo reitingo vietą
užima festivalis „Be2gether“ (3,3). Vertinimo rezultatai pateikiami paveiksle žemiau.
177
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Festivalio bendrasis reitingas4,06
3,6
4,15
3,8 3,753,5 3,6
4,1
3,6
4,25
3,3
3,95 4
Tarptautini
s kino
festi
valis KI
NO PA
VASA
RIS
Tarptautini
s šiuo
laikin
io šo
kio fe
stiva
lis NAU
JASIS
BALT
IJO...
Vilnia
us ta
rptautini
s tea
tro fe
stiva
lis SI
RENOS
Tarptautini
s folk
loro f
estiv
alis S
KAMBA
SKAM
BA KA
NKLIA
I
Tarptautini
s muz
ikos f
estiv
alis V
ILNIAUS
FEST
IVALIS
Tarptautini
s džia
zo fe
stiva
lis VI
LNIU
S MAM
A JAZZ
Tarptautini
s poe
zijos
festi
valis PO
EZIJO
S PAV
ASAR
IS
KRIST
UPO VA
SARO
S FES
TIVAL
IS
Seno
sios m
uziko
s fes
tivali
s BAN
CHET
TO M
USICA
LE
Tarptautini
s džia
zo fe
stiva
lis VI
LNIU
S JAZ
Z
Festi
valis “B
e2ge
ther”
Tarptautini
s tea
tro fe
stiva
lis N
AUJO
SIOS D
RAMOS
AKC
IJA
Pagal pasaulyje nusistovėjusią kūrybinių industrijų praktiką, festivaliai priklauso paveldo
kūrybinių industrijų grupei, tradicinės kultūros išraiškos pogrupiui. Pavyzdžiui, Didžioji
Britanija skatina švenčių ir festivalių veiklas kaip patrauklią galimybę laikinai generuoti
dideles pajamas ir pritraukti tiek vietinius, tiek užsienio turistus. Festivaliai kuria pridėtinę
vertę regiono plėtrai, žinomumui, periodiškai sutraukia profesionalų ir gerbėjų koncentraciją.
Festivalių vertė matuojama tiek organizatoriai pagal meninę vertę tai sričiai, kuriai atstovauja
festivalis, festivalių reikšmę miesto ar kultūrai, visuomenei ir įvaizdžiui, festivalių
organizacinę-vadybinę pusę (tame tarpe finansavimo modelį, partnerystę su verslu ir
valstybinėmis organizacijomis) bei naujovių ir kūrybingumo perteikimo kūrybinių industrijų
požymius, bet ir pagal verslumo požymius, kuomet kuriamas festivalių teritorijas
aptarnaujantis kompleksas. Atliktas tyrimas parodė, jog meninis reikšmingumas ir kuriama
vertė ženkliai pranoksta sukuriamą materialinę vertę miestui ir jo ekonominei plėtrai.
178
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atvejo analizė: tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS
Atvejo analizė remiasi kiekybiniu tyrimu, atliktu tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio
„Naujasis Baltijos šokis ’10“, vykusio 2010 m. gegužės 4-9 d. Vilniuje. Viso buvo apklausta
218 respondentai, tyrimui naudojami 218 respondentų atsakymai. Renginiai vyko
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre, Menų spaustuvės Juodojoje
salėje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietų į renginius
kaina 2010 m. buvo nuo 20 iki 60 Lt. Viso per festivalį buvo surengta 13 renginių, kurių metų
pasirodė Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos,
Švedijos, Norvegijos, Italijos, Nyderlandų atlikėjai.
Žiūrovus vertinant pagal miestą, iš kurio jie atvyko į festivalį, atvykę ne iš Vilniaus sudarė
19 %, gyvenantys Vilniuje – 81 %. Pasiskirstymo pagal miestus diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
Iš kokio miesto atvykote?
Iš Vilniaus:81%
Ne iš Vilniaus:19%
179
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Analizuojant žiūrovų poreikį ir apsigyvenimą Vilniaus viešbučiuose festivalio metu, 71 %
respondentų atsakė, kad viešbučių paslaugomis nesinaudojo ir po renginio išvyks atgal namo.
5 % respondentų apsistojo viešbučiuose, taip pat 5 % apsistojo uostelyje ar svečių namuose.
20 % respondentų nakvynę susirado ir apsistojo pas artimuosius / draugus. Žiūrovų
apsistojimo festivalio metu išlaidų diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Ar naudojatės viešbučių (apgyvendinimo) paslaugomis?
71%
5%
20%
5%
Nesinaudoju, po šiorenginio išvyksiu
namo
Taip, apsistojauviešbutyje
Taip, apsistojau pasartimuosius/draugus
Taip, apsistojauhostelyje, svečių
namuose
Vertinant respondentų festivalio pasirinkimo motyvus, pagal renginio pobūdį rinkosi 67 %,
renginio dalyvius 32 %, Lietuvos garsenybių dalyvavimą 9 %, užsienio garsenybių
dalyvavimą 24 %, renginio vietą 5 %, bilieto kainą 23 %, kitų rekomendacijas 23 %, kita
paminėjo 11%. Požiymių, pagal ką žiūrovai rinkosi festivalį diagrama pateikiama paveiksle
žemiau.
180
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Rinkdamiesi festivalį, labiausiai dėmesį kreipiate į
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Renginio pobūdį
Renginio dalyvius
Lietuvos garsenybių dalyvavimą
Užsienio garsenybių dalyvavimą
Renginio vietą
Bilieto kainą
Kitų rekomendacijas
KitaRespondentų dalis
Stebima koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir amžiaus: pagal renginio
pobūdį, garsenybių dalyvavimą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas festivalį daugiausiai
rinkosi 19-25 metų žiūrovai, pagal renginio dalyvius festivalį daugiausiai rinkosi 26-35 m.
žiūrovai. Festivalio pasirinkimo priklausomybės nuo amžiaus diagrama pateikiama paveiksle
žemiau.
Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus
0
10
20
30
40
50
60
Reng
inio d
alyviu
sKit
a
Iki ir 18
19 - 25
26 - 35
36 - 45
46 - 65
66 ir daugiau
181
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Akivaizdi koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir lyties: pagal renginio
pobūdį, renginio dalyvius, Lietuvos garsenybių dalyvavimą, užsienio garsenybių dalyvavimą,
renginio vietą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas ir kita rinkosi labiau moterys nei vyrai.
Festivalio pasirinkimo priklausomybės nuo lyties diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo lyties
020406080
100120140
Reng
inio d
alyviu
s
Moterys
Vyrai
Matoma koreliacija tarp žiūrovų festivalio pasirinkimo motyvų ir išsilavinimo: pagal
garsenybių dalyvavimą, bilieto kainą, kitų rekomendacijas festivalį daugiausiai rinkosi
aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žiūrovai. Festivalio pasirinkimo priklausomybės
nuo išsilavinimo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
182
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Festivalio pasirinkimo priklausomybė nuo išsilavinimo
0102030405060708090
Reng
inio d
alyviu
s Kita
Nebaigtas vidurinis
Vidurinis
Profesinis
Nebaigtas aukštasis
Aukštasis
Į klausimą, kaip dažnai žiūrovai lankosi Vilniuje vykstančiuose festivaliuose, 48 %
pažymėjo, kad lankosi 2-5 kartus per metus, atėjo pirmą kartą – 5 %, 1 kartą per metus – 11
%, dažniau nei 5 kartus per metus 32 %, į klausimą negalėjo atsakyti 4 %. Festivalių Vilniuje
lankomumo dažnumo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Kaip dažnai lankotės Vilniuje vykstančiuose festivaliuose? 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%
Atėjau pirmą kartą
1 kartą per metus
2-5 kartus per metus
Dažniau
Negaliu atsakyti
183
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose
ir respondentų amžiaus. Dažniau nei 5 kartus per metus Vilniaus festivaliuose lankosi 19-25
m. respondentai, 2-5 kartus per metus – 26-45 metų respondentai. Lankymosi Vilniaus
festivaliuose priklausomybės nuo amžiaus diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo amžiaus
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau
Atėjau pirmą kartą
1 kartą per metus
2-5 kartus per metus
Dažniau
Negaliu atsakyti
Vertinant respondentų nuomonę, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose
ir lyties. Moterys Vilniaus festivaliuose lankosi aktyviau nei vyrai vertinant visus atsakymų
variantus. 2-5 kartus per metus festivaliuose lankosi apie 8 kartus daugiau moterų nei vyrų.
Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybės nuo lyties diagrama pateikiama paveiksle
žemiau.
Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo lyties
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Atėjau pirmąkartą
1 kartą permetus
2-5 kartus permetus
Dažniau Negaliuatsakyti
Moterys
Vyrai
184
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vertinant respondentų nuomonę, matoma koreliacija tarp lankymosi Vilniaus festivaliuose
ir išsilavinimo. Daugiausiai respondentų (63 %), turinčių aukštąjį išsilavinimą Vilniaus
festivaliuose lankosi 2-5 kartus per metus. 36 % auštąjį išsilavinimą turinčių respondentų
festivaliuose lankosi daugiau nei 5 kartus per metus. Aktyvi amžiaus grupė yra turinti
nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 19 % šių respondentų atsakė, kad Vilniaus festivaliuose lankosi
2-5 kartus per metus. Mažiausiai aktyvios grupės yra turinčios vidurinį ir profesinį
išsilavinimą. Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybės nuo išsilavinimo diagrama
pateikiama paveiksle žemiau.
Lankymosi Vilniaus festivaliuose priklausomybė nuo išsilavinimo
0
10
20
30
40
50
60
70
Nebaigtasvidurinis
Vidurinis Profesinis Nebaigtasaukštasis
Aukštasis
Atėjau pirmą kartą
1 kartą per metus
2-5 kartus per metus
Dažniau
Negaliu atsakyti
Apklausus festivalio žiūrovus, 80 % nurodė, kad gyvena Vilniuje, likę 20 % festivalį iš kito
miesto pasiekė pasiskirstę taip: 7 % nuosavu transportu, 5 % autobusu, 4 % traukiniu 4 %
nurodė kita. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą, diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
185
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vertinant respondentų atsakymus, yra koreliacija tarp būdų, kaip žiūrovai pasiekė festivalį
ir amžiaus. Kiekvienoje amžiaus grupėje daugiausiai gyvenančių yra Vilniuje. Pasiskirstymas
pagal naudojamas transporto priemones festivaliui pasiekti, vertinant skirtingas amžiaus
grupes, yra gana tolygus. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai
nuo amžiaus, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo amžiaus
0
10
20
30
40
50
60
Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau
Gyvenu Vilniuje
Nuosavu transportu
Traukiniu
Autobusu
Kita
186
80 %
7 %
5 %4 % 4 %
gyvena Vilniujenuosavu transportuautobusutraukiniukita
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vertinant respondentų atsakymus, yra koreliacija tarp būdų, kaip žiūrovai pasiekė festivalį
ir lyties. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai nuo lyties,
diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo lyties
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Gyvenu Vilniuje Nuosavutransportu
Traukiniu Autobusu Kita
Moterys
Vyrai
Vertinant respondentų atsakymus, yra koreliacija tarp būdų, kaip žiūrovai pasiekė festivalį
ir išsilavinimo. Būdų, kuriais festivalio dalyviai pasiekė renginio vietą priklausomai nuo
išsilavinimo, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
187
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kaip respondentai atvyko į festivalį priklausomai nuo jų išsilavinimo
0
20
40
60
80
100
120
140
Nebaigtasvidurinis
Vidurinis Profesinis Nebaigtasaukštasis
Aukštasis
Gyvenu Vilniuje
Nuosavu transportu
Traukiniu
Autobusu
Kita
Vertinant kanalus, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį, kanalas „iš lūpų į lūpas“ yra
populiariausias (45 %). Tai žymi respondentų pasitikėjimą festivalio programa bei drąsia
rekomendacija artimiesiems ir bičiuliams. Svarbus kanalas yra internetas (36 %), tada spauda
(21 %), televizija (13 %). 12 % respondentų į festivalį atėjo ir dėl to, kad jame dalyvauja
(pasirodo) draugai, pažįstami. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį, diagrama
pateikiama paveiksle žemiau.
Kaip sužinojote apie festivalį?
36%
13%
21%
45%
12%
27%
Internetas
Televizija
Spauda
Pasakė draugai, pažįstami
Festivalyje dalyvauja (pasirodo) draugai,artimieji
Kita
188
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp kanalų, iš kurių respondentai
sužinojo apie festivalį ir jų amžiaus. Visose amžiaus grupėse populiariausias kanalas yra
draugų ir pažįstamų rekomendacijos, antroje – internetas. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo
apie festivalį priklausomai nuo jų amžiaus, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų amžiaus
0
5
10
15
20
25
30
35
Iki ir 18 19 - 25 26 - 35 36 - 45 46 - 65 66 irdaugiau
Internetas
Televizija
Spauda
Pasakė draugai, pažįstami
Festivalyje dalyvauja (pasirodo)draugai, artimieji
Kita
Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp kanalų, iš kurių respondentai
sužinojo apie festivalį ir jų lyties. Kadangi moterų tyrime dalyvavo 3,5 karto daugiau, todėl ir
visų kanalų vertinimas yra aukštesnis tarp moterų. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie
festivalį priklausomai nuo jų lyties, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
189
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų lyties
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Internetas Televizija Spauda Pasakėdraugai,pažįstami
Festivalyjedalyvauja(pasirodo)draugai,artimieji
Kita
Moterys
Vyrai
Vertinant respondentų atsakymus, matoma koreliacija tarp kanalų, iš kurių respondentai
sužinojo apie festivalį ir jų išsilavinimo. Kanalų, iš kurių žiūrovai sužinojo apie festivalį
priklausomai nuo jų išsilavinimo, diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
190
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kaip respondentai sužinojo apie festivalį priklausomai nuo jų išsilavinimo
0
10
20
30
40
50
60
70
Nebaigtasvidurinis
Vidurinis Profesinis Nebaigtasaukštasis
Aukštasis
Internetas
Televizija
Spauda
Pasakė draugai, pažįstami
Festivalyje dalyvauja (pasirodo)draugai, artimieji
Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Jūsų išlaidos festivalio metu (įskaitant bilietą į renginį, nakvynę, jei reikia, ir kt.)
Iki 20 Lt33%
21 - 50 Lt29%
51 - 100 Lt24%
101 - 200 Lt10%
201 - 300 Lt4%
501 Lt ir daugiau0%
191
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų amžiaus diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų amžiaus
0
5
10
15
20
25
30
Iki 20 Lt 21 - 50 Lt 51 - 100Lt
101 -200 Lt
201 -300 Lt
301 -500 Lt
501 Lt irdaugiau
Iki ir 18
19 - 25
26 - 35
36 - 45
46 - 65
66 ir daugiau
Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų lyties diagrama pateikiama
paveiksle žemiau.
Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų lyties
0
10
20
30
40
50
60
Iki 20 Lt 21 - 50Lt
51 - 100Lt
101 -200 Lt
201 -300 Lt
301 -500 Lt
501 Lt irdaugiau
Moterys
Vyrai
Išlaidų festivalio metų pasisikirstymo priklausomai nuo jų išsilavinimo diagrama
pateikiama paveiksle žemiau.
192
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Respondentų išlaidos festivalio metu priklausomai nuo jų išsilavinimo
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Iki 20 Lt 21 - 50Lt
51 - 100Lt
101 -200 Lt
201 -300 Lt
301 -500 Lt
501 Lt irdaugiau
Nebaigtas vidurinis
Vidurinis
Profesinis
Nebaigtas aukštasis
Aukštasis
Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal amžių, didžiausią dalį žiūrovų sudaro 19-25 m.
asmenys (32 %), kiek mažiau yra 26-35 m. (28 %), iki 18 m. sudaro 14 %, 46-65 m. sudaro
13 %, 36-45 m. sudaro 12 %. 1 % sudaro 66 ir daugiau metų amžiaus respondentai.
Pasiskirstymo pagal amžių diagrama pateikiama paveiksle žemiau.
Jums suėjusių metų skaičius
Iki ir 1814%
19 - 2532%
26 - 3528%
36 - 4512%
46 - 65 13%
66 ir daugiau1%
193
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Respondentų pasiskirstymas pagal lytį yra gana netolygus – 79 % sudaro moterys, 21 % -
vyrai. Festivalio pupuliarumas moterų tarpe yra daugiau nei 3,5 karto didesnis nei tarp vyrų.
Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, 59 % resondentų yra įgiję aukštąjį
išsilavinimą, 18 % - nebaigtą aukštąjį, 14 % - nebaigtą vidurinį, 7 % - vidurnį ir 2 % -
profesinį išsilavinimą. Pasiskirstymo pagal išsilavinimą diagrama pateikiama paveiksle
žemiau.
Jūsų išsilavinimasNebaigtas vudrinis
14%
Vidurinis7%
Profesinis2%
Nebaigtas aukštasis18%Aukštasis
59%
Apklausus 216 respondentų, jų profesija ar užsiėmimas / veiklos pobūdis buvo suskirstytas
į 27 sritis. Menų srityje daugiausiai žiūrovų buvo muzikantai, aktoriai, šokėjai; vadybos-
administravimo srityje – vadybininkų, kurtūros vadybinkų; 24 respondentai nurodė, kad yra
moksleiviai, 31 – studentai; taip pat buvo respondentų iš ekonomikos-finansų, švietimo,
aptarnavimo, dizaino, teisės, komunikacijos, medicinos, architektūros, verslo, matematikos,
filologijos, mokslo, kultūros, biologijos, inžinerijos, psichologijos, sociologijos, valstybės
tarnybos, kultūros ir kitų sričių.
Jūsų profesija (užsiėmimas, veiklos pobūdis):
Sritis Profesija ImtisMenai Muzika, muzikologija, muzikavimas 6
Aktorius 4Choreografija, šokis 7Kinas 1
194
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atlikimo menas 1Laisvas menininkas 1Dailininkas 1Aktorė - šokėja 4Teatras 2Šokėja 5Kompozitorius 1Dailėtyra 1
Vadyba ir administravimas Vadybinninkas 6Kokybės vadyba 1Kultūros vadyba 3Reklamos vadyba 2Informacijos vadybininkė 1Meno projektų vadybininkė 1Administratorė 1
Studijos - mokslai Studentas 24Moksleivis 31
Ekonomika/finansai Ekonomistė 8Buhalterė 2Finansai 4Bankininkystė 1Turto vertintojas 1
Švietimas Mokytojas, edukologas, pedagogas 6Teatro edukologija 1Lituanistė 1Švietimas 1
Konsultavimas/aptarnavimas Klientų aptarnavimas 1Konsultantė 3
Dizainas Video dizaineris 1Kostiumų dizainas 1Dizainerė 3Grafinis dizainas 1Interjero dizainas 1
Teisė Diplomatas 1Teisininkė 6
Bedarbiai Namų šeimininkė 2Bedarbis 5
Komunikacijos Žurnalistas 4Bibliotekininkas 2Ryšiai su visuomene 1
Medicina Veterinarinė medicina 2Gydytojas, medikas 5
Architektūra Architektas 2IT IT specialistas 1Stilius Kirpėja stilistė 2
Stilistė 1
195
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Verslas Verslo projektai 1Verslas 1
Matematika Matematika 1Filologija Filologas 4Inžinerija Inžinerija 2Psichologija Psichologė 8Sociologija Sociologija 2Marketingas/reklama Marketingas, rinkodara 4
Reklamos specialistas 1Biologija/chemija Ekologija 1
Biochemikė 1Valstybės tarnautojai Valstybės tarnautoja 5Kultūra Kultūros darbuotoja 2
Kultūros ekspertė 1Mokslinis darbas Mokslininkas 1Politika Politika 1Kita Technologė 1
Samdomas darbuotojas 1Budėtojas 1Vadovas 1Operatorius 1Apšvietėjas 1 216
Respondentų laisvieji atsakymai apie „Baltijos šokio“ festivalį pateikiami žemiau.
Patinka festivalisSeku ir dalyvauju.Kad būtų daugiau tokių renginiųPatinkaLabai geras festivalisSeku ir dalyvaujuLabai patiko vykę renginiaiGalėtų vykti daugiau renginiųkad būtų daugiau tokių festivaliųšiemet prastesnis festivalis nei anksčiauPatinka, kasmet dalyvauju. Patinka erdvės, atlikėjai.dėkui už kokybiškiausią ir geriausią tokio pobūdžio festivalį.DžiaugiuosiKad būtų daugiau tokių renginiųPer brangūs bilietai. Į užsienį trupių pasirodymus.Nuostabus festivalisviskas labai gerai, esu labai laimingaGalėtų būti daugiau tokių renginiųGalėtų būti daugiau tokių festivalių (hip hop'o taip pat)Ačiū
196
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Atvejo tyrimo apibendrinimas
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ – didžiausias tokio
pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Festivalis, turintis daugiau nei dešimtmečio tradicijas, yra
Vilniaus miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Festivalis yra populiarus tiek tarp festivalio
specifikos atstovų, tiek tarp aktyvios visuomenės žmonių.
Atvejo analizei pasirinktas festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Tyrimo tikslas – įvertinti
žiūrovų pasiskirstymą pagal sociodemografinius rodiklius, atstovaujamas profesijas, surinkti
žiūrovų laisvas nuomones apie festivalį ir, svarbiausia, ištirti žiūrovų struktūros vertinimą,
informacijos sklaidos kanalus, žiūrovų ir organizatorių išlaidas.
Apibendrinant galima teigti, jog „Naujasis Baltijos šokis“ yra labiau lankomas moterų nei
vyrų, pagrindinis žiūrovas yra įgijęs auštąjį išsilavinimą, nors stebimas aktyvumas ir tarp
mokyklinio amžiaus jaunuolių. Populiariausias informacijos apie festivalį sklaidos kanalas yra
kitų rekomendacijos – ši požymis nurodo, kad festivalis yra pelnęs autoritetą kultūra
besidominčių respondentų tarpe. Didžioji dalis festivalio žiūrovų yra 19-35 m. Didžiausioji
dalis repondentų festivalį renkasį pagal renginio pobūdį. Asmens išlaidos festivalio metu
vyrauja nuo 20 iki 50 Lt asmeniui.
Kaip festivalio organizatoriai teigia, pagrindiniai festivalio tikslai – supažindinti Lietuvos
žiūrovus su šiuolaikinio šokio procesu, vykstančiu mūsų šalyje ir užsienyje, parodyti jo raidos
kryptis, taip pat skatinti Lietuvos choreografus ieškoti naujų idėjų ir raiškos priemonių, daryti
įtaką lietuvių šiuolaikinio šokio plėtrai ir įvairovei. Vertinant festivalio išsikeltus tikslus ir
tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniaus miesto
kūrybinių industrijų dalis, tenkinanti tiek sostinės, tiek kitų miestų aukštąjį išsilavinimą
turinčių gyventojų moderniosios kultūros sklaidos ir edukacijos poreikius.
197
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
13. Vilniaus kūrybinių industrijų iniciatyvų apžvalga.
20 sėkmingiausių kūrybinių industrijų atvejų Vilniuje
Architektūros parkas
Ežio stažas
Gatvės muzikos diena
GetJar
IN FOCUS
Jono Meko vizualiųjų menų centras
Kaziuko mugė
Kino pavasaris
K-operator
Mados infekcija
Menų spaustuvė
Newtown Revoliution
Nominum
Oskaro Koršunovo teatras ir Sirenos
Pravda
Tebūnie naktis
Triumfo arka
Užupio respublika
Galerija „Vartai“ ir ARTscape
Vilniaus festivaliai
198
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Architektūros parkas
FAKTAI:
Pradžia – 2008 m. kovas
Vieta – Teritorija tarp Subačiaus, Maironio,
Kranto gatvių ir Vilnios upės (Paplauja ir
Markučiai), Vilnius
Projektas vykdomas bendradarbiaujant su
Aplinkos ministerija, Nekilnojamojo turto
plėtros asociacija ir 4 privačiom įstaigom
(UAB„Audėjas“, UAB „Markučiai“, UAB
„Naujasis Užupis“, UAB „Sermeta“).
Pasiekimai/plėtra:
Projektas pristatomas Vilniaus miesto
savivaldybės įgyvendinamame tarptautiniame
projekte „Creative Metropoles“ kaip
kūrybinio kvartalo gerosios praktikos
pavyzdys, projekte „B-Team“ – kaip
pramonės teritorijos konversijos pavyzdys,
kituose tarptautiniuose renginiuose.
Atsakinga organizacija:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus „Architektūros parkas“ – tai sostinės Savivaldybės inicijuotas projektas, kurį
įgyvendinus, nuo Užupio iki Belmonto miško besidriekiantys Vilnios krantai netolimoje
ateityje taps išskirtiniu sostinės kvartalu, pastatytu darnios plėtros principais ir išreiškiantis
aukštųjų technologijų ir pažangių socialinių idėjų sąjunga.
Projektas planuojamas ir organizuojamas taikant inovatyvius erdvinio planavimo
principus, šiuolaikines komunikacijos priemones, aktyvų bendradarbiavimą tarp
savivaldybės, privačių partnerių bei mokslo institucijų.
Inicijuoti tarp Vilniaus senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčios apie 78 ha teritorijos
pertvarkymo projektą paskatino ryškus kontrastas tarp vietovės turtingos architektūrinės
aplinkos ir jos dabartinio sunykimo: ši sostinės dalis yra įsikūrusi ypač patrauklioje istorinėje
ir gamtinėje aplinkoje, į kurią anksčiau harmoningai įsiliejo čia buvę pastatai, atspindėję
įvairių istorinių laikotarpių urbanistinį stilių. Dominuojanti urbanistinės kompozicijos ypatybė
– išskirtinė gamtinė aplinka, kurios pagrindas – upė Vilnia. Ji buvo ta pagrindinė aplinkybė,
kuri įtakojo visų aplink ją buvusių istorinių priemiesčių vystymosi ypatumus, struktūra, tūrinę
erdvę ir net istorines jų išlikimo ar praradimo galimybes. Tačiau, teritorija, kurios dalis
priklauso Vilniaus senamiesčiui, šiuo metu yra ne tik praradusi darną su gamtine aplinka, bet
ir anksčiau turėtą architektūrinį vientisumą, ryšius su miesto gyvenimu.
199
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kontaktai:
Rūta Matonienė
Projekto vadovė
+370 5 211 2516
ruta.matoniene@vilnius.lt
Mindaugas Pakalnis
Projekto veiklų koordinatorius
+370 5 211 2194
mind augas.pakalnis@vplanas.lt
Internetinė svetainė:
http://www.archparkas.vilnius.lt
200
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Ežio stažas
FAKTAI:
Pradžia – 2008 m. balandis
Vieta – Vilnius ir skirtingi ES miestai
(Londonas, Paryžius, Reikjavikas, Milanas,
Barselona, Viena ir kt.)
Projektas vyksta kiekvienais metais balandžio
– rugsėjo mėnesiais.
Dalyvauja apie 5000 jaunų žmonių iš
Lietuvos.
Projekto metinis biudžetas – 500 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Projektas TV formatų apdovanojimuose C21
Media International Format Awards,
geriausio multi-platformų formatu
kategorijoje pateko į geriausių pasaulyje
formatų trejetuką. Kanai, Prancūzija, 2009.
Tarptautinė kompanija MEG diskutuoja su
kūrėjais įvairiose pasaulio šalyse apie šio
projekto įgyvendinimą kitose šalyse.
Atsakinga organizacija:
UAB „Starworks LT“
„Ežio stažas“ - reklaminė Omnitel kampanija, siūlanti dalyviams atlikti praktiką sėkmingai
veikiančiose kūrybinėse įmonėse pasirinktoje srityje ir pasirinktoje Europos šalyje.
Tai unikalus kūrybinis projektas, kurio veiksmas prasideda Lietuvos sostinėje Vilniuje
ir galiausiai paplinta po daugelį garsiausių Europos sostinių ir užsitarnauja didelį
pripažinimą jose ir likusioje žemyno dalyje.
Kiekvieną pavasarį projektas atlieka didžiulę atranką ir surenka 20 įdomių naujų žmonių,
kuriuos išsiunčia į įvairiausias Europos valstybes atlikti kūrybinės praktikos. Išvykę jie būna
filmuojami ir jų patirtys rodomos per TV, taip pat jie rašo tinklaraščius specialiai sukurtame
interneto puslapyje www.eziostazas.lt. Projektas neįkainuojama patirtis ir pagalba dalyviams
daryti karjerą, žinomumas, nestandartinis ir patrauklus socialinės ir emocinės reklamos
sprendimas Ežio mobilaus tinklo tiekėjams.
Kontaktai:
Andrius Serva
Projekto vadovas
+370 604 00066
andrius.serva@starworks.tv
Internetinė svetainė:
http://www.eziostazas.lt
201
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Gatvės muzikos diena
FAKTAI:
Pradžia – 2007 m. gegužė
Vieta – 46 Lietuvos miestai, pagrindinis –
Vilnius.
Projektas vyksta pirmą gegužės mėnesio
šeštadienį.
Projekto biudžetas – 50 000 Lt.
Vilniuje dalyvauja 4000 muzikantų.
Pasiekimai/plėtra:
2008 ir 2009 metais vyko ne tik Lietuvoje,
bet ir Belgijoje.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Mono Stereo Įrašai“
Tai šventė, kai pirmąjį gegužės šeštadienį Vilniuje į gatves muzikuoti išeina tūkstančiai
žmonių. Šventė, vienijanti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba.
Gatvės muzikos diena – tai muzikos šventė, suvienijanti gatvės muzikos atstovus visoje
Lietuvoje.
Muzikanto ir aktoriaus A. Mamontovo kvietimu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai
plūsteli į Vilniaus gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Įvairiausiais muzikos instrumentais
grojama rokas, klasika, džiazas, avangardas, folkloras, mušami Afrikos ritmai. Tai diena,
įtraukianti visus Lietuvos miestus ir miestelius į laisvos kūrybos, muzikantų ir visuomenės
bendravimo šventę.
Kontaktai:
Daiva Urbanavičienė
Projekto vadovė
+370 686 07750
u.daina@gmail.com
Internetinė svetainė:
http://www.gatvesmuzika.lt
202
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
GetJar
FAKTAI:
Pradžia – 2004 metai
Vieta – Lietuva, Didžioji Birtanija, JAV
Vyksta ištisus metus.
Pasiekimai/plėtra:
Pagal atsisiuntimų skaičių, GetJar yra antra
internetinė parduotuvė po “Apple”.
Atsakinga organizacija:
UAB “GetJar Networks”
GETJAR – yra nepriklausoma mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovė. GetJar turi
atstovybes Vilniuje, Londone, bei Silicio Slėnyje (angl. Silicon Valley) Kalifornijos valstijoje,
JAV.
GetJar katalogą sudaro daugiau negu 60 000 įvairių programų bei žaidimų, apimančių visas
pagrindines mobiliųjų įrenginių (įskaitant išmaniuosius telefonus) platformas: Java ME,
Blackberry, Symbian, Windows Mobile ir Android.
Didžiausio mobiliųjų programų ir žaidimų portalo „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas lietuvis
Ilja Laurs pripažintas vienu iš 40-ies didžiausią įtaką pasaulio telekomunikacijų industrijai
darančių asmenų. I. Laurs tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šiuos telekomunikacijų naujienų
ir tyrimų lyderio „Informa Telecoms & Media“ sudaromus sąrašus.
Kontaktai:
Ilja Laurs
UAB „GetJar“ direktorius
8 5 248 1869
Internetinė svetainė:
http://www.getjar.com
203
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
IN FOCUS
FAKTAI:
Pradžia – 2008 metai.
Vieta - Vilniaus miesto galerijos ir kitos
viešos erdvės.
Dalyvauja 80 autorių, 8000 lankytojų.
Vyksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.
Reikalingas biudžetas – 100 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Festivalis – tarptautinis. 2010 metais projekte
dalyvavo autoriai iš 17 pasaulio šalių, o
parodas aplankė kuratoriai ir galerijų vadovai
iš užsienio.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Kultūros meniu“
Tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS – tai festivalis, apjungiantis fotografijos
meno parodas, edukacinius susitikimus, kūrybinės dirbtuves ir kitus palydimuosius renginius,
tęsiantis gerąsias pasaulio fotografijos festivalių tradicijas.
Vilniuje, kuriame fotografija atsirado vos pusmečiu vėliau, nei Prancūzijoje, ir savo dienas
skaičiuoja jau daugiau nei 170 metų, dar niekada nebuvo surengtas meninės fotografijos
festivalis.
Tradicija tapę pasaulio miestų fotografijos festivaliai, jų metu vykstantys fotografijos teoriniai
ir praktiniai dialogai, jau senai įsitvirtino, kaip fotografijos meno židiniai, kuriuose iš naujo
atrandamos senos ir gimsta naujos fotografijos kryptys. Vilnius – miestas, unikalus savo
istorine ir kultūrine praeitimi – jokiu būdu neturi būti išimtis.
Pirmasis tarptautinis menininės fotografijos festivalis „IN FOCUS“ Vilniuje vyko 2008 m.
rugsėjo 2 – spalio 1 dienomis. Jo metu dešimtyje parodų buvo pristatyti 53 autorių darbai iš
Belgijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Japonijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos,
Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Kontaktai:
Eglė Deltuvaitė
Projekto vadovė
+370 672 430 45
egle.deltuvaite@gmail.com
Internetinė svetainė:
http://kulturosmeniu.lt/infocusp/
204
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC)
FAKTAI:
Pradžia – 2007 m. lapkričio 4 d.
Vieta – Gynėjų g. 14, Vilnius.
Projektas vyksta ištisus metus.
JMVMC dirba 5 darbuotojai.
Metinis biudžetas – 262 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
2007 m. lapkričio 4 d. Gynėjų g. 14 duris atvėrė JMVMC.
Parodos “Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS”
atidarymas žymėjo ir centro veiklos pradžią. Parodoje buvo
pristatytos svarbiausias avangardo figūros ir įvairios meno
rūšys: kino filmai ir jų kadrai, literatūra, "Fluxus" judėjimo
meno kūriniai ir dokumentai, skulptūros.
2010 m. birželio mėn. JMVMC bendradarbiaujant su JAV
ambasada ir LR ambasada Ukrainoje Kijeve surengė
paroda „Iš Niujorko su meile: Jonas Mekas, „Fluxus“ ir
Amerikos kino avangardas“. Paroda, kuri apėmė XX
amžiuje vykusio garsaus avangardinio meno judėjimo
laikotarpį, sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos
dėmesio ir buvo pripažinta kaip geriausia šio sezono
paroda surengta Ukrainos sostinėje.
Vystomas Hermitage – Guggenheim Vilniuje projektas taip
pat susilaukė didžiulio Lietuvos visuomenės ir tarptautinio
susidomėjimo. Lietuvos turizmo departamento pristatytoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos turizmo
komunikacijos ir turizmo strategijoje 2009-2013 m.
sakoma :“Kultūrinio turizmo sektoriaus konkurencingumą
padidintų pasaulinio lygio projekto - Guggenheim‘o
muziejaus įgyvendinimas Vilniuje. Guggenheim‘o
muziejus galėtų tapti Lietuvos turizmo sektoriaus
pagrindine ikona, ženkliai įtakosiančią užsienio turistų
srautų didėjimą ir atvykstamojo turizmo pajamas“.
Projektas, kaip svarbus aspektas, tris kartus buvo
pristatytas Vilniaus miesto tarptautinėse Urbanistikos ir
miesto vystymo parodose Kanuose. Vilniaus vardą minėjo
didžiosios naujienų agentūros bei televizijos (Reuters,
Bloomberg, CNBC), apie Guggenheimo planus vystyti
205
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
projektą Vilniuje rašė didieji laikraščiai „The New York
Times“ , „The Los Angeles Times“, “Le Monde”,
architektūros ir kultūros žurnalai „Artsjournal“,
„Artobserved“,, projektas buvo įtrauktas į svarbiausius
architektūros almanachus, išleistus JAV ir Didžiojoje
Britanijoje.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Jono Meko vizualiųjų menų centras“
Jono Meko vizualiųjų menų centras – tai projektas, kurį geriausiai atskleidžia jo misija.
Misijoje formuojami siekiai kaip išeivijos meno paveldo grąžinimas į Lietuvą, lietuvių
menininkams tapti europinės ir pasaulinės kultūros dalimi salygų sudarymas, Vilniaus
pavertimas į pasaulyje žinomą XXI amžiaus avangardinio meno centru, turinčiu unikalų ir
atpažįstamą identitetą.
JMVMC veikla vyksta dviem kryptimis: meno projektai Lietuvoje, bei
bendradarbiavimas su Solomon R. Guggenheim fondu dėl daugiafunkcinio kultūros
centro galimybių studijos Vilniuje.
VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centras buvo įkurtas siekiant populiarinti kino klasiką,
intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną. Centras planuoja įkurti filmų
archyvą, kuriame būtų sukaupti ir saugomi visi avangardinio kino duomenys.
Viena pagrindinių įkurto centro misijų – pasaulinio garso menininkų iš Niujorko Jurgio
Mačiūno ir Jono Meko kūrybinio palikimo perkėlimas į Vilnių. 2007 m. Centras pasirašė
sutartį su pasaulinio garso kinematografininku Jonu Meku dėl FLUXUS kolekcijos įsigijimo.
Įsigyjamą FLUXUS kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų ir tai yra trečia pagal dydį
FLUXUS kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto
valstybinės galerijos. Kolekcijoje – J. Mačiūno darbai skirti Film-Makers Cinematheque, Film
Cuture žurnalui, J. Meko projektams, išskirtiniai darbai ir dokumentacija, susiję su SOHO
rajono įkūrimu, darbai ir tekstai iš privataus J. Mačiūno gyvenimo. Kolekcijoje yra sukaupti
darbai tokių žymių avangardistų kaip Robert Morris, Nam June Paik, Jonas Mekas, Yoko
Ono, On Kawara, Donald Judd, Yvonne Rainer, Alison Knowles, Michael Heizer, Joan Jonas,
Claes Oldenburg ir daugelis kitų.
206
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Susigrąžindamas į tėvynę dviejų įtakingiausių pasaulyje avangardistų, lietuvių išeivių Jono
Meko ir Jurgio Mačiūno darbus, Vilnius pretenduoja tapti nauju XXI amžiaus pasauliniu
FLUXUS centru.
Jono Meko vizualiųjų menų centras taip pat vysto daugiafunkcinio kultūros centro Vilniuje
idėją. Siekiama, kad šio centro bendrasteigėjais taptų Niujorko Guggenheimo muziejus bei
Sankt Peterburgo Valtybinis Ermitažo muziejus. Jurgio Mačiūno ir Jono Meko darbai sudarys
pagrindinę numatomos galerijos dalį. Planuojama, kad būsimajame „Hermitage –
Guggenheim muziejuje“ bus rengiamos Lietuvos ir tarptautinio modernaus ir šiuolaikinio
meno parodos, įkurtas litvakų centras, menų švietimo centras, nekomercinio kino salės ir
papildomas erdvės. Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus,
tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras. O tokių vardų kaip Ermitažas ir
Guggenheimas atsiradimas nedelsiant išplėstų centro žinomumą tarp kitų Europos ir pasaulio
šalių bei užtikrintų gausų lankomumą.
Kontaktai:
Kristijonas Algirdas Kučinskas
Projekto vadovas
+370 615 215 99
kristijonas@mac.com
Internetinė svetainė:
http://www.mekas.lt
207
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kaziuko mugė
FAKTAI:
Pradžia – 1604 metai.
Vieta – Pilies gatvė ir Gedimino prospektas,
Vilnius.
Projektas vyksta kiekvienais metais kovo
mėnesio pradžioje.
Dalyvauja apie 1200 prekybininkų.
Renginio biudžetas – 200 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Kiekvienais metais pritraukia dalyvius iš kitų
šalių - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos,
Suomijos, Didžiosios Britanijos bei
Baltarusijos.
Asociacija „Šventė visiems“
Kaziuko mugė – tai pavasarinė tradicinių amatų mugė.
Šventė asocijuojama su Šv. Kazimieru, Lietuvos globėju. Tai unikali ir gilią tradiciją
turinti šventė, kur prekiaujama liaudies meno ir autoriniais meno dirbiniais, namų
apyvokos daiktais.
Tai pavasario mugė, kuri pristato tradicinius menus, amatus bei siūlo įvairius suvenyrus.
Keliautojams laikina prekyvietė yra puiki vieta išsirinkti tradicinių suvenyrų, rankų darbo
prekių, paragauti tradiciško lietuviško maisto, išgirsti ir išvysti liaudies dainas ir šokius.
Pagal tradiciją, Šv. Kazimiero minėjimo dienai artimiausiomis išeiginėmis dienomis
Vilniuje vyksta Kaziuko mugė, įgavusi pavadinimą „Kaziukas“, „Kaziuko mugė“. Iš pradžių
mugė vykdavo Katedros aikštėje, nuo 1910 m. – Lukiškių aikštėje, galiausiai pradėta
organizuoti keliose miesto vietose. Mugės metu vykdavo karnavalinės eitynės. Pagrindinis
Kaziuko mugės simbolis – verba, tradicinė iš augalų šakelių ir gėlių, kuriama puokštė.
Kontaktai:
Vytenis Urba
Projekto vadovas
+370 5 272 8794
Internetinė svetainė:
http://kaziukomuge.blogspot.lt
208
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kino pavasaris
FAKTAI:
Pradžia – 1995 metai.
Vieta – kino centrai “Forum Cinemas”
Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje; kino
centrai „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje; kino
centras „Cinamon“ Klaipėdoje.
Projektas vyksta kiekvienais metais kovo –
balandžio mėnesiais.
Kasmet apie 100 dalyvių ir 54 000 lankytojų.
Projekto biudžetas – 1 050 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Partnerystė su Europos Sąjungos MEDIA
programa puikus festivalio kokybiškumo,
žinomumo ir profesionalumo įrodymas.
Didelį ištikimų nepriklausomo kino gerbėjų
ratą turintis festivalis bendradarbiauja su
didžiausiais tarptautiniais kino festivaliais,
užsienio kino kompanijomis, nepriklausomų
filmų prodiuseriais, įvairių šalių
ambasadomis.
Nuo 2003 metų festivalis „Kino pavasaris“
yra oficialus Kanų festivalio metu
vykstančios kino mugės „Cannes Market“
dalyvis, o nuo 2009 m. – tarptautinių ART
kino teatrų ir festivalių konfederacijos
(CICAE) narys.
Kasmet festivalyje apsilanko kino
profesionalai iš viso pasaulio, aktyviai
bendradarbiaujame su užsienio kino
žurnalistais, kurie skleidžia informaciją apie
festivalį užsienio šalyse.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Kino pavasaris“
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ – didžiausias kino renginys Lietuvoje.
Pagrindinis VTKF „Kino pavasaris“ tikslas – suteikti Lietuvos bei Baltijos šalių
žiūrovams galimybę išvysti kuo daugiau pripažinto, diskusijų sukėlusio, žinomuose kino
festivaliuose apdovanotų nepriklausomo kino filmų iš viso pasaulio, sukurti
nepamirštamą kino šventės atmosferą Vilniaus mieste, ugdyti, šviesti ir lavinti jaunąjį
žiūrovą.
209
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
2011 metais festivalis kino sales aplankys jau 16-ąjį kartą. Praėjus penkiolikai metų nuo
pirmojo festivalio, „Kino pavasaris“ šiandien daugeliui žmonių asocijuojasi ne tik su
kokybišku gero skonio kinu, bet ir su rimtomis diskusijomis, susitikimais su žinomais
Lietuvos ir užsienio kino žmonėmis, originaliais teminiais renginiais bei įvairiausiais
švietėjiškais projektais.
VTKF „Kino pavasaris“ vieno didžiausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje vardą
užsitarnavo pateikdamas žiūrovams kruopščiai atrinktų, didžiuosiuose pasaulio festivaliuose
(Kanų, Berlyno, Venecijos, San Sebastjano, Toronto, Sandenso, Karlovy Varų ir kt.) mėgėjų ir
profesionalų įvertintą kino programą.
2009-taisiais festivalis pirmą kartą pristatė konkursinę programą "Nauja Europa - nauji
vardai" bei solidžią tarptautinę žiuri. "Geriausio filmo apdovanojimui" buvo pristatyti tik
geriausi debiutiniai filmai iš Rytų ir Centrinės Europos. Ši konkursinė programa sulaukė
didžiulio žiūrovų bei žiniasklaidos dėmesio ir taps kasmetiniu festivalio akcentu.
Kasmet festivalis pristato daugiau nei 100 filmų per dvi savaites. Gausi filmų programa,
žiūrovų patogumui suskirstyta į atskiras programas. Skirtingose programose žiūrovai gali
išvysti naujus žinomų ir įvertintų režisierių filmus, susipažinti su kontraversiškais, žavinčių
netikėtais sprendimais ar šokiruojančia estetika režisierių filmais, įvertinti talentingų kino
režisierių pirmąsias juostas, drąsiausius, svarbiausius ir reikšmingus dokumentinius filmus,
susipažinti su naujais lietuvių režisierių kūriniais, atrasti tolimų, egzotiškų ir nepažįstamų
šalių kiną bei prisiminti kino klasikos šedevrus.
2005–taisiais „Kino pavasaris“ sulaukė pirmojo rekordinio žiūrovų skaičiaus. Lankomumas
tuomet padidėjo net 40,7% (nuo 2004 m.: 28000 žiūrovų iki 2005 m.: 41000 žiūrovų). Nuo tų
metų festivalį „Kino pavasaris“ kasmet aplanko vis daugiau žiūrovų, kurių skaičius jau viršijo
50 tūkst. Nuo 2008–tųjų metų festivalis supažindino su programa ne tik Vilniaus, bet ir kitų
Lietuvos miestų žiūrovus (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys).
VTKF „Kino pavasaris“ tampa puikia proga ne tik susipažinti su gerais kino filmais, tačiau
ir susitikti su pripažintais kino meistrais ar aktoriais. Festivalis didžiuojasi jį aplankiusiais
svečiais: režisieriai Emir Kusturica, Mike Leigh, Leos Carax, Javor Gardev, Attila Galambos
bei aktoriais Hana Schygulla, Ian Somerhalder, Dexter Fletcher, Ion Sapdaru, Teador Corban,
Mircea Andreescu ir kitais. Ateityje tikimasi sulaukti dar ne vieno ryškaus kino pasaulio
veido.
„Kino pavasaris“ – socialiai atsakinga organizacija. Šalia gausybės kino filmų ir konkursų,
kiekvienais metais festivalis žiūrovams pristato ir socialinius bei edukacinius projektus. Tai –
nemokami seansai neįgaliesiems, speciali edukacinė programa moksleiviams („Kino knyga“),
210
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
socialiniai, pasaulio globalinio atšilimo problemoms analizuoti skirti projektai, parodos,
seminarai filmų vertėjams bei jauniesiems kino kūrėjams.
Kontaktai:
Vida Ramaškienė
Projekto vadovė
+370 5 249 7221
Internetinė svetainė:
http://www.kinopavasaris.lt
211
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
K-operator
FAKTAI:
Pradžia – 2008 metai.
Vieta – Vilnius.
Dirba 17 darbuotojų.
Vyksta ištisus metus.
Pasiekimai/plėtra:
Rengia bei koordinuoja Lietuvos kultūros
pristatymo užsienyje programas
bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros
atašė, Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis
bei kitomis institucijomis; įgyvendina
tarptautines dvišalio ir daugiašalio kultūrinio
bendradarbiavimo sutartis ir programas
Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Tęsia VšĮ
„Lietuviškos knygos" veiklą ir vykdo lietuvių
literatūros sklaidą užsienyje: informuoja ir
konsultuoja užsienio leidėjus ir vertėjus
lietuvių literatūros ir jos vertimų klausimais,
organizuoja seminarus vertėjams ir leidėjams,
rengia lietuvių rašytojų knygų pristatymus bei
kūrybos vakarus užsienyje, vykdo lietuvių
literatūros vertimų rėmimo programą,
koordinuoja Tarptautinės Vilniaus knygų
mugės kultūrinių renginių programą.
Atsakinga organizacija:
BĮ „Tarptautinių kultūros programų centras“
„K-operator“ – tai tarptautinių kultūros programų centras“.
Siekia didinti Lietuvos kultūros, kultūros ir kūrybinių industrijų projektų tarptautinį
konkurencingumą. Įgyvendinant kultūros projektus prisidėti prie kultūros politikos
klimato formavimo.
Tarptautinių kultūros programų centras tęsia Europos kultūros programų centro ir Media
programų biuro pagrindines funkcijas – koordinuoja Lietuvos dalyvavimą ES programose
„Kultūra 2007“ (2007-2013 m.), „MEDIA 2007“ ir „Europa piliečiams“ (2007-2013 m.), taip
pat vykdo Lietuvos meno sklaidą užsienyje.
212
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kontaktai:
Saulė Mažeikaitė
Projekto vadovė
+370 5 231 2639
saule@koperator.lt
Internetinė svetainė:
http://www.koperator.lt
213
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Mados infekcija
FAKTAI:
Pradžia – 2008 m. balandis
Vieta – Šiuolaikinio meno centras ir
Nacionalinė dailės galerija, Vilnius.
Kiekvienais metais dalyvauja 6 dizaineriai ir
18 dizainerių iš Lietuvos.
Per tris dienas festivalį aplanko 3500 žmonių.
Festivalio biudžetas vienam sezonui
(pavasariui arba rudeniui) apie 540 000 Lt
Pasiekimai/plėtra:
Festivalis bendradarbiauja su partneriais iš
kitų šalių ir kolekcijas pristatyti kviečia
dizainerius iš D.Britanijos, Vokietijos,
Prancūzijos, Danijos, Ispanijos, Rusijos,
Estijos, Latvijos bei kitų šalių.
Festivalis į savo seminarus kviečia pranešėjus
iš užsienio šalių.
Per artimiausius10 metų festivalis siekia tapti
geriausiai konceptualią madą
reprezentuojančiu mados festivalio Baltijos ir
Šiaurės šalių regione
Atsakinga organizacija:
UAB “Sickservice”
Mados infekcija – tarptautinis mados festivalis.
Didžiausias tarptautinis konceptualios mados festivalis Lietuvoje vykstantis tris
dienas - "Mados infekcija". Festivalyje kolekcijas pristato mados dizaineriai iš užsienio
bei Lietuvos.
Devintuosius gyvavimo metus skaičiuojanti „Mados infekcija“, ne tik ryškiausias mados
festivalis Lietuvoje. Tai mados meno šventė, konceptualus ir novatoriškas renginys,
suvienijantis jauniausius autorius ir mados pasaulio profesionalus.
1999–taisiais startavusi ir per šiuos metus ryškiausiu mados ir stiliaus renginiu Lietuvoje
virtusi „Mados infekcija“ nuo kitų festivalių skiriasi savo konceptualumu. „Mados infekcija“
nepretenduoja tapti mados diktatore, apibrėžti, kas madinga, ir kas ne. Šio festivalio
koncepcija – ugdyti savitą, individualų stilių ir požiūrį į madą bei jos vartojimą. Tai puikiai
iliustruoja ir „Mados infekcijai“ parinkta Vilniaus šiuolaikinio meno centro erdvė bei
festivalio atvirumas kiekvienam: ir mados profesionalui, ir stiliaus kryptimis besidominčiam
žiūrovui.
Mados meno šventė. Tokia vizija, gimusi „Mados infekcijos“ idėjos autorės, dizainerės
Sandros Straukaitės galvoje ir plėtojama visus gyvavimo metus, suteikia festivaliui laisvės ir
214
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
leidžia peržengti tradicines, mados savaitėms būdingas sienas. Bohemiška atmosfera, netikėti
ir nestandartiški kolekcijų pristatymai, sąsajos su muzika, fotografija ir kitomis meno
sferomis: kasmet dvi dienas vykstantis festivalis „Mados infekcija“ - unikalus renginys,
laužantis mados savaitės rėmus.
Festivalio pripažinimą ir svorį puikiai atskleidžia ir jame dalyvavę mados pasaulio
autoritetai. „Mados infekcijos“ žiūrovai galėjo išvysti mados meistro Andrew Logano, jaunų
talentingų menininkių Jojo & Malou, britų mados atstovų Alistair Carr ir Jean-Pierre
Braganza, elegantiškųjų prancūzų Richard Rene ir Stephanie Coudert kūrybą, rusų mados
žvaigždžių Deniso Simačiovo ir Alionos Achmadulinos, performansų meistro Andrey
Bartenev darbus.
„Mados infekcija“ – proga ne tik gyvai susipažinti su įvertintais ir žinomais stiliaus bei
mados veidais iš Prancūzijos, Italijos ar Didžiosios Britanijos. Dalyvauti festivalyje kasmet
veržiasi dešimtys jaunų, talentingų ir dar tik laukiančių savo šlovės valandos Lietuvos
dizainerių. Ne visiems jiems po kojomis nutįsta „Mados infekcijos“ podiumas. Tačiau
galimybė festivalyje parodyti savo kūrybą dažnam mados kūrėjui tampa įvertinimu ir
įkvėpimo šaltiniu toliau ieškoti naujų mados formų ir stiliaus išraiškų.
Kontaktai:
Mindaugas Morkūnas
Projekto vadovas
+370 620 493 93
mindaugas@sickservice.lt
Internetinė svetainė:
http://www.madosinfekcija.lt
215
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Menų spaustuvė
FAKTAI:
Pradžia – 2002 metai.
Vieta – Vilnius.
Dirba 15 darbuotojų.
Vyksta ištisus metus.
Pasiekimai/plėtra:
Spektakliai pristatomi užsienio festivaliuose,
o Menų spaustuvėje - tarptautiniai projektai
kaip: "Naujojo cirko savaitgalis" (pristatomi
užsienio kūrėjų darbai).
Programas pristato XX tarptautinis
modernaus šokio festivalis, šiuolaikinės
muzikos festivalis „Gaida“, tarptautinis teatro
festivalis „Sirenos“.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Menų spaustuvė“
Šiuolaikinių scenos menų centras, atviras visiems kūrybingiems žmonėms ir norintiems jais
tapti.
Tai unikalus kultūros centras, sujungiantis ir vienijantis daugelį kultūros ir meno sričių
atstovų ir jų kūrybą.
Siekia ugdyti kūrybingą visuomenę, naujinti Lietuvos kultūrą ir Lietuvą per kultūrą. Menų
spaustuvės veiklos kryptys: kultūrinių ir kūrybinių verslų inkubavimas ir susijusių viešųjų
paslaugų teikimas, scenos menų organizacijų rezidavimas, užsienio scenos menų projektų
pristatymas, bendrų su užsienio partneriais projektų (koprodukcijų) rengimas ir t.t.
Kontaktai:
Audronis Imbrasas
+370 5 204 0832
audronis@menuspaustuve.lt
Internetinė svetainė:
http://www.menuspaustuve.lt
216
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Newtown Revolution
FAKTAI:
Pradžia – 2010 metai
Vieta – Naujamiesčio rajonas, Vilnius
Projektas vyksta ištisus metus.
Projekts yra finansuojamas jo iniciatorių ir
partnerių lėšomis.
Pasiekimai/plėtra:
Pirmieji „Naujamiesčio revoliucijos“
žingsniai – netikėtos meno instaliacijos
(radikaliai pakeista vienos iš Naujamiesčio
stotelių išvaizda ir jaukios varpelių alėjos) ir
architektų simpoziumas, kurio metu žinomi
specialistai diskutuos apie Naujamiesčio
architektūrinį išskirtinumą ir potencialą.
Iniciatoriai:
UAB „Daiktų viešbutis“
Menų fabrikas „LOFTAS“
Vilniaus dizaino kolegija
Neformalus judėjimas, vienijantis Naujamiesčiui ir jo ateičiai neabejingus žmones.
„Naujamiesčio revoliucija“ yra unikali bendruomenės iniciatyva. Šiame Vilniaus
rajone dirbantys, kuriantys ir gyvenantys žmonės susivienijo vardan bendro tikslo –
priminti vilniečiams ir miesto svečiams, kad sostinės centre yra unikali vieta su išskirtine
istorija, architektūra ir galimybėmis. Judėjimas teigia, kad po penkerių metų
Naujamiestis bus stilingiausia ir perspektyviausia Vilniaus vieta.
Šis neformalus judėjimas vienija bendruomenės narius, kurie mano, jog Naujamiestis yra
sostinės rajonas su išskirtine industrine aplinka ir didžiuliu potencialu. Iniciatyvinę grupę
sudaro menų fabriko “LOFTAS”, Vilniaus dizaino kolegijos, “Daiktų viešbučio” atstovai,
žymus atlikėjas ir loftų entuziastas Viktoras Diawara ir kiti aktyvūs bendruomenės nariai.
Judėjimo tikslas – laužyti susiformavusius stereotipus apie Naujamiestį, įpučiant jam gyvybės
netikėtomis meno instaliacijomis, menininkų kūrybinėmis dirbtuvėmis ir nekonvenciniais
renginiais.
Kontaktai:Vytautas MatulevičiusProjekto vadovas+370 656 252 29vytautas@progroup.ltInternetinė svetainė:http://www.newtownrevolution.lt
217
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Kino studija “NOMINUM”
FAKTAI:
Pradžia – 1992 metai.
Vieta – Vilnius.
Projektas vyksta ištisus metus.
Pasiekimai/plėtra:
Arūno Matelio filmai buvo apdovanoti ar
rodyti daugelyje prestižinių pasaulinių kino
festivalių, kaip: Kanuose, Roterdame, Turine,
San Paule, Oberhauzene, Amsterdamo IDFA,
Leipcige, Maskvoje ir kt. Režisieriaus filmų
retrospektyvos buvo surengtos kino
festivaliuose Amsterdame IDFA, Leipcige,
Linze, Florencijoje ir kt. Arūnas Matelis yra
pirmasis režisierius iš Rytų ir Centrinės
Europos, pelnęs vieną svarbiausių kino
industrijos apdovanojimų – Amerikos
Režisierių Gildijos apdovanojimą (2007) „Už
išskirtinius nuopelnus režisūrai".
Jo filmas „Prieš parskrendant į Žemę"
pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu
pasaulyje. Šis filmas pelnė net keliolika
tarptautinių apdovanojimų.
Atsakinga organizacija:
UAB “NOMINUM”
Tai Arūno Matelio įkurta kūrybinė grupė "NOMINUM", kuri iš esmės specializuojasi
meninės dokumentikos srityje.
Šios kino studijos išskirtinumas yra didelis tarptautinis pripažinimas, kurio susilaukia
kino studijos kuriami produktai - dokumentiniai filmai.
Kūrybinę grupę NOMINUM 1992 m. įkūrė Arūnas Matelis, baigęs Lietuvos Muzikos
Akademijos Teatro ir TV fakultetą. NOMINUM iš esmės savo dėmesį skiria meninės
dokumentikos kūrimui, kuri grindžiama Arūno “Totalinio Kino” kredo:
“XXI amžius jau nebeturi žanrų ir žmonės nebijo ekrane į juos atvažiuojančio traukinio.
Dokumentikos (realybės) tiesa ir esmė yra ne faktas, bet asmeninis įspūdis. Montažas - tai ne
pasakojimo būdas, bet filmo forma ir architektonika...”
218
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
NOMINUM filmai buvo demonstruojami daugelyje tarptautinių kino festivalių ir
apdovanoti įvairiais ir pačiais garbingiausiais prizais. NOMINUM vadovaujant Arūnui
Mateliui filmus kuria/yra kūrę žinomi Lietuvos kinematografininkai. Pasaulinį pripažinimą
pelnę Nominum kūriniai: “Prieš Parskrendant į Žemę”, “SEKMADIENIS. Evangelija Pagal
Liftininką Albertą”, “Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos” ir kt, bei judėjimas
“GERA DARYTI GERA” – tai vadinama Kino Gerumo Odisėja 2009. Praktiškai – tai
daugybę pasaulinių apdovanojimų pelniusio filmo „Prieš Parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas
Matelis) labdaros rodymai Lietuvoje ir užsienyje. Filmo „Prieš Parskrendant į Žemę“ rodymai
dedikuojami solidarumui su sergančiais onkologinėmis ligomis, galimybei praskaidrinti jų
nuotaiką, galimai labdarai, dėmesiui vieni kitiems ir bendrystės jausmui, kad pasaulis yra
vienas ir ligoninės sienos mūsų neskiria, o jungia bendram gyvenimui, bičiulystei ir
supratimui. Projekto savanorių veiklos esmė – suorganizuoti pastarojo filmo peržiūrą ir apie
tai pranešti organizatorius, kas pavirs Gerumo Stotele, pažymėta bendrame žemėlapyje. Šis
socialinis projektas per maždaug metus sulaukė apie 10 000 prie Gerumo Odisėjos
prisidėjusių žmonių.
Kontaktai:
Algimantė Matelienė
producer@nominum.lt
Internetinė svetainė:
http://www.nominum.lt
219
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Oskaro Koršunovo teatras ir Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“
FAKTAI:
Pradžia – OKT – 1999 metai, “Sirenos” –
2004 m.
Vieta – Oskaro Koršunovo teatras, Vilnius.
OKT veikia ištisus metus. „Sirenos“ vyksta
kiekvienais metais spalio mėnesį.
OKT dirba 7 darbuotojai ir 73 aktoriai (15 iš
jų nuolatiniai).
Pasiekimai/plėtra:
Tai daugiausiai užsienyje gastroliuojantis
Lietuvos teatras. Naująją teatro realybę
vaizduojantys spektakliai buvo parodyti
garsiausiose scenose ir svarbiausiuose
Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos
festivaliuose. Teatras garsiojo Avinjono
festivalio pagrindinėje programoje buvo
pristatytas jau keturis kartus.
„Sirenos" yra tarptautinio tinklo IETM
(Informal European Theatre Meeting) narys.
Per narystę šioje organizacijoje užtikrinama
tarptautinė festivalio veiklos sklaida, ieškomi
nauji partneriai, sekamos Europos teatro
naujienos ir įvairių trupių/festivalių/
prodiuserių planai.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Oskaro Koršunovo teatras“(OKT)
Oskaro Koršunovo teatras - tai teatras, 2004 m. oficialiai gavęs Vilniaus miesto teatro
vardą. Tais pačiais metais kartu su Vilniaus savivaldybe buvo įsteigtas Vilniaus tarptautinis
teatro festivalis “Sirenos”.
Teatro idėja - daug kartų kartotą O. Koršunovo "formulė": statyti klasiką kaip šiuolaikinę
dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją - kaip klasiką; klasikoje įžvelgti tai, kas aktualu
šiandien, kas atpažįstama ir visada yra mumyse, o statant šiuolaikinę dramaturgiją artikuliuoti
tai, kas universalu.
„Sirenos" pristato į iššūkius reaguojantį ir iššūkius metantį šiuolaikinį Europos ir pasaulio
teatrą, siekia iškelti įvairių kultūros institucijų, kultūros ir verslo partnerystę kaip vertybę.
Festivalio rengėjai laikosi devizo: nauja realybė - naujas teatras - kokiai auditorijai? Festivalis
nesiekia prisirišti prie vienos kartos kūrėjų, konkrečios estetikos ar žanrinių ribų. Primetamų
220
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas
pokyčiams - visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.
2004 m. pirmajame "Sirenų" festivalyje buvo pristatyta naujoji Europos režisierių karta,
pasiekusi meninę brandą po Berlyno sienos griuvimo. Šie ambicingi kūrėjai formavo ir
tebeformuoja naująją teatro realybę. Daugelis „Sirenų" dalyvių, per šešerius festivalio
gyvavimo metus pasirodę Vilniaus scenose - prestižinio Europos teatro sąjungos skiriamo
„Naujosios teatro realybės" apdovanojimo laureatai: tarptautinė kūrėjų grupė "Rimini
Protokoll", italas Romeo Romeo Castellucci, belgas Janas Fabre, vokietis Heineris
Goebbelsas, lenkas Krzysztofas Warlikowskis, suomis Kristianas Smedsas, latvis Alvis
Hermanis, ir lietuviai - Eimuntas Nekrošius ir Oskaras Koršunovas. "Sirenose" buvo parodyti
seniausio Prancūzijos teatro „Comedie-francaise" spektakliai, festivalį praturtino žymus lenkų
režisierius Krystianas Lupa ir japonas Tadashi Suzuki.
Ne mažiau svarbus festivalio tikslas - pristatyti ryškiausius lietuvių teatro menininkų
darbus. Kasmet tikslinei užsienio svečių auditorijai - prodiuseriams, kritikams, festivalių ir
teatrų direktoriams, ir lietuvių žiūrovams įvairiuose Vilniaus teatruose yra parodomi
įsimintiniausi paskutinio sezono darbai.
Kontaktai:
Martynas Budraitis
OKT direktorius
+370 5 212 2099
martynas@okt.lt
Internetinė svetainė:
http://www.okt.lt
221
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Žurnalas „Pravda“ ir trumpametražių filmų festivalis „Pravda 1 minutė“
FAKTAI:
Pradžia – 2004
Vieta – Vilnius.
Žurnalui „Pravda“ rašo apie 20 žmonių, nuo
visuomenei žinomų iki paauglių.
Pasiekimai/plėtra:
Pravda per beveik šešis gyvavimo metus ne
tik sėkmingai kuria žurnalą, bet ir įgyvendina
socialinius- kultūrinius projektus.
Ne tik Lietuvoje garsūs Pravda projektai:
Pravda “1 minutė”,
Pravda “Haiku VIlniui”, Pravda
apdovanojimai “Naujokai”.
Atsakinga organizacija:
UAB “Idėjų revoliucija”
Laikraštis Pravda - mėnesinis nemokamas unikalus nišinis žurnalas. Tai kartu ir miesto
gidas apie gyvenimo būdą, kultūrą, stilių, personažus. Kiekvienas žurnalo numeris turi savo
temą. Tai kultūros įvykių, renginių, paslaugų, vietų, personažų, reiškinių, kritikos ir pagyrų
žurnalas.
Pravda 1 minutė - garsiausias Lietuvoje trumpametražių filmų festivalis. Šio projekto
originalumas atsiskleidžia sukurtoje terpėje, kur per 1 minutę per profesionalaus ir kokybiško
kino prizmę yra sukuriami produktai, sėkmingai konkuruojantys tarptautinėse erdvėse.
Kontaktai:
Rima Zinkevičiūtė
+370 611 21290
reklama@pravda.lt
Internetinė svetainė:
http://www.pravda.lt
http://www.pravda.lt/1minute
222
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Tebūnie naktis
FAKTAI:
Pradžia – 2007 m. birželis
Vieta – Vilnius
Projektas vyksta ketvirtą birželio savaitę,
naktį iš šeštadienio į sekmadienį (18.00 –
6.00).
Dalyvauja 70 meno, kultūros, visuomeninių
organizacijų, daugiau kaip 300 menininkų,
200 savanorių, daugiau kaip 100 000
lankytojų.
Projekto biudžetas – 500 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Projekte dalyvauja menininkai iš užsienio,
vyksta tarptautinis bendradarbiavimas.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Menų vadybos grupė“
Tai vienas iš birželio mėnesio festivalių, kai Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai kviečiami
mėgautis multikultūriniais renginiais visą naktį.
Tai nauja kultūrinė tradicija Vilniuje apjungianti multikultūriškus renginius, istorinį
ir kultūrinį Vilniaus paveldą bei netradiciškai tokiems renginiams pasirinktą paros laiką
- naktį.
Nuo 2007 m. Vilniuje vykstanti nauja miesto kultūrinė tradicija yra atėjusi iš Europos
sostinių. Miesto aikštės virsta šokių mokyklomis po žvaigždėmis, parkai - didelėmis kino
salėmis ant žolės, upė pasipuošia instaliacijomis, šviečiančiais labirintais, bažnyčios prabyla
naktiniais klasikos, roko, vargonų koncertais, siaurose gatvelėse vaidinami spektakliai, iš
balkonų dainuojamos meilės dainos, šviečia rankų darbo žibintai, skaitoma poezija,
dainuojamos lopšinės. Muziejai vilioja muzikiniais spektakliais ir animacija. Kiekvienais
metais metų kultūros naktyje apsilanko apie 100000 vilniečių ir miesto svečių.
Kontaktai:
Daiva UrbanavičienėProjekto vadovė+370 686 07750u.daina@gmail.comInternetinė svetainė:http://www.kulturosnaktis.lt
223
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Triumfo arka
FAKTAI:
Pradžia – 2008
Vieta – Vilnius.
20 dalyvių (atrankoje dalyvauja apie 80
norinčių dalyvauti konkurse).
Sezonas vyksta rugsėjo – gruodžio mėnesiais.
Pasiekimai/plėtra:
Trečiasis sezonas skirtas profesionalams iš
užsienio ir Lietuvos. Dalyvauja Rygos,
Bukarešro, Kazanės atstovai.
Atsakinga organizacija:
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Grandiozinis Lietuvos televizijos muzikinis projektas, auksinio balso konkursas.
Klasikinę kultūrą pateikiantis populiariai rinkoje - įdomioje aktyvioje formoje, pagal savo
formatą vienas iš unikalių Europoje.
Geriausiųjų balsų konkurse rungiasi nepriekaištingai dainavimo meną įvaldę atlikėjai, o
jiems akompanuoja Kauno simfoninis orkestras. „Triumfo arka“ − alternatyva pastaruoju
metu eterį siekiantiems užkariauti projektams. Geriausiųjų balsų konkurse neišvysite žmonių
iš gatvės. Šiame projekte gali dalyvauti mažų mažiausiai muzikinį akademinį išsilavinimą
turintys dainininkai. Konkurso metu savo sugebėjimus jie demonstruoja gyvai atlikdami
populiariausias arijas iš operų, roko operų, operečių bei miuziklų.
Kontaktai:
+370 699 368 98
info@triumfoarka.lt
Internetinė svetainė:
http://www.triumfoarka.lt
224
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Užupio Respublika
FAKTAI:
Pradžia – 1997 metai.
Vieta – Užupio mikrorajonas.
Dalyvauja apie 300 kūrybinių industrijų
verslo atstovų.
Metinė renginių organizacinė dalis sudaro
250 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Tarptautinis žinomumas.
Per metus virš 50 TV, radijo ir spaudos
reportažų apie Užupį Lietuvoje ir užsienyje.
Glaudus bendradarbiavimas su užsienio
menininkais įgyvendinant projektus.
Glaudus bendradarbiavimas su Paryžiaus
Monmartro kūrybine bendruomene.
Užupio Garbės piliečiais tapę Jonas Mekas, jo
šventenybė Dalai Lama, Antanas Mockus,
Ugnė Karvelis, kt.
Atsakingos organizacijos:
Asociacija "Užupio bendruomenė"
VšĮ "Užupio angelo klubas"
VšĮ "Užupio meno inkubatorius"
Asociacija "Alternatyvus meno centras "Užipis-2"
Asociacija "Užupis Creative Cluster"
Tai projektas, apjungiantis visą besiplečiančią meninės orientacijos Užupio bendruomenę.
Užupio Respublika - tai "valstybe valstybėje" vadinamas menininkų pripažintas
Vilniaus miesto rajonas. Tai menininkų "respublika", turinti savo konstituciją, himną,
kalendorių ir žemėlapį, savo prezidentą, premjerą, ambasadorius daugelyje pasaulio
kraštų, karines pajėgas (jas sudaro 12 žmonių), vyskupą, dvi bažnyčias, seniausias
Vilniuje Bernardinų kapines, septynis tiltus ir nuostabų globėją – pagrindinėje aikštėje
stūksantį bronzinį Užupio angelą.
Užupio bendruomenės nariai susaistyti idėjos saitais. Ši bendruomenė keista ir spalvinga,
kaip ir pats Užupis, susidedanti iš įvairių žmonių ir tipažų: nuo šlavėjų ir benamių iki
valstybės tarnautojų bei įžymybių. Pasak Užupio ambasadoriaus Tibetui, M. Abromavičiaus,
„Užupis yra kategorija – vidinė tavo teritorija“. Keisčiausia, kad nebūtina gyventi Užupyje
norint būti tikru užupiečiu. Svarbiausia yra suprasti Užupio idėją ir jai paklusti. Užupis šios
bendruomenės nariams yra erdvė, veiklos zona, kur gali būti, bendrauti, realizuoti savo mintis.
225
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Ambasadorius juokauja, kad tikru užupiečiu tampa tas, kuris perbrenda upę. O pirmas tikras
užupietis buvo Šv. Kristoforas, kuris ne tik pats perbrido per upę, bet ir pernešė per ją kūdikėlį
Jėzų. Bėgant laikui Užupyje kūrėsi menininkai. Svarbiausia buvo rajoną gaubianti aura –
gyva, pulsuojanti, kiekviename name, kiemelyje, už malkinės, ant tilto ir po tiltu juntama
Užupio siela. Mintis, kad Užupį galima mylėti, tiesiog kilo kažkieno galvoje, iš lėto įsigėrė į
Užupio namų sienas bei gatvių grindinį ir pamažu ėmė traukti čia vis daugiau žmonių.
Užupyje apsigyveno ir įsirengė dirbtuves daug profesionalių menininkų, per pastaruosius
metus duris atvėrė meno galerijos, vyksta alternatyvios mados festivaliai, rengiami koncertai,
parodos, poezijos skaitymai ir vaidinimai, stulbinančios Užupio šventės ir ritualai... Užupio
respublikoje veiklas vysto ir aktyviai veikia eilė kūrybinių organizacijų ir projektų, keletas iš
jų: VšĮ "Užupio meno inkubatorius" (UMI) – vienas pirmų Europoje meno inkubatorių. Tai
nuo 2002m. veikianti organizacinė ašis Užupyje sistemingai vystanti kūrybinio produko
kūrimo ir distribucijos sistemą:
- kūrėjų, KI verslų inkubavimas,
galerijos,
- kūrybinės dirbtuvės (mokymai ir patalpos),
- krautuvėlės, parodos, pristatymai,
- vietiniai ir tarptautiniai projektai ir renginiai,
- kūrybinių inovacijų diegimas ir sklaida.
UMI kasmet rengia eilę tarptautinių projektų: tarptautiniai plenerai „Besikeičiantis laikas.
Vilties pusiausvyra“, „Užupis - Nida“, „Gruzijos meno savaitė Užupyje“, “Miesto intorijos”,
“Belgijos meno savaitė”, „Armada“, parodas Gruzijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir kt.
ARMADA - tai alternatyvus mados ir meno festivalis organizuojamas kartu su UMI jo
menininkais. Meno ir madų karavano akcentą sudaro konkursas tarp Lietuvos ir užsienio
menininkų bei dizainerių. Festivalio erdvėje netrūksta profesionalų, muzikos, video, šviesos
performansų, teatralinių interpretacijų ir fakyrų pasirodymų. tai vienas pirmųjų Užupio
Respubliką garsinusių mano projektų. Projekto organizatorius – Darius Laumenis.
Asociacija "Užupis Creative Cluster" - tai mokomųjų kompiuterinių žaidybinių simuliatorių
kūrimo klasteris. Jį sudaro 10 narių. Klasteris siekia apjungti Užupio respublikos kūrybinį
potencialą tarptautinei plėtrai multimedia projketų srityje.
Kontaktai:
Romas Lileikis
Užupio Respublikos prezidentas
226
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
+370 614 050 32
uzupiobendruomene@gmail.com
Vytautas Ratkevičius
Užupio Respublikos Informacijos ministras
+370 610 60880
uzturgus@gmail.com
Internetinė svetainė:
http://www.uzupiozinios.lt
227
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Galerija „Vartai“ ir projektas „ARTscape“
FAKTAI:
Galerija “Vartai” atidaryta 1991 metais.
Projektas “ARTscape” pradėtas 2009 metais.
Vieta – Vilnius.
Metinis projekto “ARTscape” biudžetas –
200 000 Lt.
Pasiekimai/plėtra:
Projektas “ARTscape” pristato šiuolaikinius
menininkus iš Europos ir Lietuvos jungtinėse
parodose "Vartų" galerijoje.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Menų vartai“
Galerija „Vartai“, įkurta 1991 m., yra didžiausia privati galerija Lietuvoje. Palaipsniui savo
veiklą nuo parodinės ji išplėtė iki daug platesnio pobūdžio projektų rengimo.
Bendradarbiavimas su lietuvių bei užsienio menininkais, galerijomis bei institucijomis tapo
vienu svarbiausių galerijos veiklos principų.
„ARTscape“ - pirmasis tokio masto ir tipo projektas Lietuvoje, kurio vienas pagrindinių
tikslų - supažindinti Lietuvos visuomenę su Europos šiuolaikinio meno temomis bei raiška.
Parodų formatas, tai dvi solo parodos, kuriomis siekiama sugretinti Lietuvos ir užsienio
šiuolaikinių menininkų kūrybą, bei skatinti bendradarbiavimą. Projektas grįstas
nekomerciniais, bet švietėjiškais pagrindais, tačiau ne viena paroda susilaukė užsienio bei
Lietuvos kolekcininkų susidomėjimo.
Vilniaus – Europos Kultūros sostinės 2009 projektas ARTscape - tai ilgalaikis
tarpdisciplininis projektas pristatantis dvylikos buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių
savičiausius šiuolaikinio vaizduojamojo meno, kino ir džiazo atstovus bei jų kūrinius.
Galerijos Vartai, Kino Pavasario bei Vilniaus džiazo festivalio surengta intensyvi programa
supažindins lietuvių publiką su pristatomų šalių meninės pasaulėžiūros ypatumais. Trys
skirtingos medijos – vizualinis menas, kinas bei muzika nubrėš aiškias dinamiškų kultūrinių
procesų diagramas. Programoje bus pristatyti Suomijos, Estijos, Austrijos, Nyderlandų,
Vokietijos, Jungtinės karalystės, Portugalijos, Ispanijos, Vengrijos, Belgijos, Italijos ir
Prancūzijos, Airijos, Lenkijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos. šiuolaikinio meno, džiazo ir
kino atstovai.
228
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Nuo pat įkūrimo pradžios galerija „Vartai“ bendradarbiauja su įvairiomis kultūros
organizacijomis, daugelio šalių ambasadomis, kultūros institutais, paramos fondais, lietuvių
bei užsienio menininkais, galerijomis, muziejais, šiuolaikinio meno institucijomis.
Sukaupta patirtis padėjo galerijai tapti pirmąja privačia institucija, pristatančia Lietuvos
šiuolaikinį meną 53-oje tarptautinėje Venecijos bienalėje 2009 metais.
Galerija siekia pristatyti kuo įvairesnį bei savitesnį šiuolaikinį meną, neapsiribodama
konkrečiomis medijomis. Ji atvira tapybai, fotografijai, instaliacijoms, video menui,
skulptūrai, grafikai. Plati galerijos programa pristato lietuvių bei užsienio menininkus
Lietuvoje bei reprezentuoja Pabaltijo kūrėjus tarptautinėje meno scenoje. Vykdomuose
nekomerciniuose galerijos projektuose Lietuvos žiūrovams pristatomi žymūs pasaulio
menininkai.
Galerija „Vartai“ užsiima ne tik parodine veikla, čia taip pat galima įsigyti profesionalių
Lietuvos bei užsienio menininkų tapybos, grafikos, fotografijos, video meno kūrinių, piešinių,
skulptūrų bei dovanų čekių. Galerijoje galite išsinuomoti kūrinių, kurie praturtins tiek
ypatingą renginį, tiek kasdienes darbo ar gyvenamąsias erdves. Jums pageidaujant, mūsų
specialistai padės atrinkti kūrinius, o kartu susikurtą ekspoziciją galėsime nuolat atnaujinti.
Kontaktai:
Nida Rutkienė
+370 5 212 2949
rutkute@galerijavartai.lt
Internetinė svetainė:
http://www.galerijavartai.lt
229
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Vilniaus festivaliai
FAKTAI:
Pradžia – 2003 metai.
Vieta – Vilnius.
Kiekvienas festivalis vykdomas skirtingu
kalendorinių metų laiku.
Dirba 3 administracijos darbuotojai, 8
festivalių direktoriai ir meno vadovai.
Pasiekimai/plėtra:
Vilniaus festivalis yra prestižinės Europos
festivalių asociacijos narys, festivalis Gaida
2005 metais priimtas į didžiausių Europos
šiuolaikinės muzikos festivalių asociaciją
"Reseau Varese", o festivaliai Sirenos ir
Naujasis Baltijos šokis yra "International
Network for Contemporary Performing Arts"
(IETM) nariai.
Atsakinga organizacija:
VšĮ „Kino festivaliai“
Projektą sudaro 10 organizuojamų taptautinių festivalių. Tai yra:
- Vilniaus festivalis;
- Sostinės dienos;
- Sirenos;
- Gaida;
- Vilnius City Jazz;
- Naujasis Baltijos šokis;
- Kristupo vasaros festivalis;
- Banchetto musicale;
- Kino pavasaris;
- Vilnius Jazz.
Vienija 10 žymiausių Vilniaus miesto festivalių, kurie susilaukia didžiulio Lietuvos
visuomenės ir tarptautinio mąsto susidomėjimo ir pripažinimo.
"Vilniaus festivaliai" vienija pagrindinius - didžiausius ir labiausiai pripažintus - skirtingų
meno sričių festivalius, vykstančius Vilniaus mieste.
Apjungę geriausias meno vadybininkų pajėgas, jų patirtį ir idėjas, pritraukdami miesto,
valstybės ir verslo finansinius bei intelektualinius resursus ir koncentruodamiesi į kokybinį
aspektą, "Vilniaus festivaliai" siekia įgyvendinti aukštą tarptautinį lygį atitinkančius kultūros
ir meno renginius.
230
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
VšĮ „Vilniaus festivaliai“ organizuoto ir koordinuoto darbo dėka Lietuvos publikai
pristatomi geriausi atlikėjai, orkestrai, teatrų spektakliai, "graibstomi" prestižinių pasaulio
koncertų ir teatro salių. O tokios muzikos įžymybės kaip Riccardo Muti, Valerij Gergijev, Jurij
Bašmet, Steve Reich, Peter Eotvos, Kaija Saariaho, Londono simfoninis ar La Scala orkestrai
- prieinamos ne kiekvienam Europos miestui - jau tapo įprastu Vilniaus kultūrinio gyvenimo
reiškiniu.
Kontaktai:
Remigijus Merkelys
VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktorius
+370 5 212 7364
remgijus@vilniusfestivals.lt
Internetinė svetainė:
http://www.vilniusfestivals.lt
231
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
14. Vilniaus miesto kultūrinės, rekreacinės, viešųjų miesto erdvių ir pramoninės infrastruktūros analizė
Kaip apklausos dalyviai, atsakydami į klausimą „Ar, Jūsų manymu, Vilniaus m.
savivaldybė stengiasi sudaryti palankias sąlygas KI veikloms plėtoti“, vertina Vilniaus miesto
savivaldybės pastangas plėtoti kūrybinių industrijų verslą Vilniuje pateikta 14.1 paveiksle.
14.1. pav. Ar, Jūsų manymu, Vilniaus m. savivaldybė stengiasi sudaryti palankias
sąlygas KI veikloms plėtoti.
Apklausos rezultatai rodo, kad savivaldybės pastangos plėtoti KI veiklas Vilniaus
mieste vertinamos prieštaringai, tik 1 % respondentų savivaldybės veiklą vertina puikiai ir
37 % gerai, tačiau 32 % apklaustųjų mano, kad savivaldybės pastangų praktiškai nėra, o
19 %, kad visiškai nėra.
Kaip Vilniaus miesto savivaldybė galėtų prisidėti prie kūrybinių industrijų įmonių
veiklos skatinimo, kūrybinių klasterių kūrimo ir jų tarptautinio konkurencingumo didinimo?
Išanalizavus kūrybinių industrijų įmonių išsidėstymą Vilniaus mieste, aiškiai matoma
tendencija kurtis miesto centre, arba netoli jo. Kūrybinių industrijų veiklai reikalinga gera
infrastruktūra, didelė bendradarbiaujančių įmonių koncentracija ir lengvas vartotojų
pasiekimas. Tačiau taip pat reikalinga tyli, rami aplinka, pageidautina gamtos apsuptis, didelės
teritorijos (5 -10 ha.) Siekiant skatinti kūrybinių industrijų plėtrą Vilniaus mieste, reikia kurti
lengvai pasiekiamas, patrauklias Vilniečiams kūrybines-kultūrines-pažintines-poilsines
teritorijas.
232
1 %
37 %
32 %
19 %
11 %
Visiškai sutinkuSutinkuNesutinkuVisiškai nesutinkuNežinau
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Apžvelgsime keletą Vilniaus miesto teritorijų kuriose galėtų plėtotis kūrybinių
industrijų įmonių susibūrimai, traukos centrai, rastis bendradarbiavimo ir klasterizacijos
procesai.
Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje
Buvusiuose Lietuvos kino studijos pastatuose gimė labai sveikintina privačių įmonių
iniciatyva burtis į vieną erdvę integruoti savo veiklas, kurti klasterį ir siekti tarptautinio
konkurencingumo. Iniciatyva gavo Saulėtekio kino pavadinimą ir yra vienas ryškiausių
Vilniaus kūrybinių industrijų brandumo pavyzdžių.
Tačiau Buvęs Lietuvos kino studijos kompleksas Saulėtekyje priklauso privačiam
nekilnojamo turto vystytojui, kuris nusprendė toje vietoje statyti gyvenamuosius namus. Tuo
būdu jau pradėjęs kurtis kūrybinių industrijų židinys yra suardytas.
Vilniaus mieste nemažai teritorijų reikalaujančių konversijos iš apleistų senosios
pramonės objektų į vilniečiams reikalingą infrastruktūrą. Tačiau praktiškai visos konversijos
reikalaujančios teritorijos priklauso nekilnojamo turto vystytojams, kurie orientuojasi į
gyvenamųjų namų arba biurų pastatų statybą.
Jeigu Vilniaus miestas nepajėgus padėti naujo kūrybinių industrijų kino klasterio
atsiradimui, suteikdamas erdvę kurtis konversijos reikalaujančioje teritorijoje be baimės būti
išstumtiems gyvenamosios statybos, tai šia veikla užsiimančios įmonės persikels į kitas šalis
(emigruos). O Vilnius taps miegamųjų rajonų miestu, tik klausimas kam tai bus reikalinga,
jeigu potencialiai greičiausiai auganti verslo sritis (kūrybinės industrijos) iš jo išsikraustys.
Padėtį galėtų pakeisti „Vilniaus kino klasterio“ ir Vilniaus miesto savivaldybės
bendradarbiavimas kuriant kūrybinį-kultūrinį-pažintinį-poilsinį parką, kuriame įsikurtų kino
studija, kino studijos dekoracijomis paremtas pramogų parkas, inžinerijos inovacijų ir mokslo
pasiekimų parodos ir t.t.
Tauro kalnas
Tauro kalnas nuo seno Vilniečių mėgstama poilsio ir kultūrinio gyvenimo vieta, šiuos
jausmus sustiprina prisiminimai apie sovietmečiu veikusius kultūros rūmus. Todėl yra
palankios aplinkybės šioje vietoje vystytis scenos menams ir tradicinės išraiškos priemonėms.
Naujamiestis
Naujamiestyje jau dabar įsikūrę trečdalis Vilniaus kūrybinių industrijų įmonių. Reikėtų
skatinti „loftų“, nestandartinių erdvių naudojimą kūrybinių paslaugų verslo plėtojimui.
233
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Konversijai skirtų Vilniaus teritorijų apžvalga ir vertinimas
Vilniaus miesto savivaldybės prioritetiniai pramonės ir komunalinių įmonių konversijos ir
plėtros objektai iki 2015 m.
Konversija: Plotasha
1. Senamiestis 12,0Leidybos centras, UAB, Strazdelio g. 1
Vilga, AB, Bazilijonų g. 3
Vilniaus farmacijos fabrikas, UAB, Bazilijonų g. 12
Kartonas, AB, Aguonų g. 17
Vilniaus kailiai, AB
Vilniaus Venta, AB cechai
Skaiteks, AB, Aukštaičių g. 7
“Mabilta”, UAB, Paupio g. 302. Naujamiestis 14,0
Vingriai – Šlifavimo staklės, AB Smolensko g. 10
Grąžtai,AB, Birželio 23-oios g. 10
Vilniaus duona, UAB, Vilbra, UAB, Vivulskio g. 41
3. Šnipiškės 8,0
Linkmena, AB, Linkmenų g. 13 ir 17
RE INVEST, UAB, Linkmenų g. 27
4. Belmontas 7,0
Markučiai, Paplaujos g. 7
Gėrovė, AB, Zarasų g. 5
5. Vilkpėdė 16,5
Parko investicija UAB, Geležinio Vilko g. 2
6. Naujoji Vilnia 41,0Neris, Pramonės g. 97
Žalgiris, Pramonės g. 141
Grigiškės, AB cechai, Žuvėdra, AB, Kojelavičiaus g. 5
Dorota, UAB, Pramonės g. 45
Vista, VĮ, Pramonės g. 49a
7. Lazdynai 9,0Panerys, gėlininkystės firma, Šiltnamių g. 26
234
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
8. Viršuliškės 2,0
Kausta (buvusi Vilspa), AB, Viršuliškių sk.80
9. Žemieji Paneriai 8,0
Intervilža,UAB, Savanorių pr. 151
Vilniaus klevas, Vaduvos g. 2a
Lukštas, Vaduvos g. 3
Vilniaus grūdai, AB, Vilkpėdės g. 4/64
10. Lentvaris II (Gureliai ) 28,0
Chemija, AB, Žemsta, AB, Senasis Trakų pl.14
Vilniaus žemės ūkio chemija, UAB Senasis Trakų pl.14
Siekdami aptarti ir įvertinti konversijai skirtas teritorijas Vilniaus miesto savivaldybėje,
turime nusistatyti kriterijus ir jų pagrindu išanalizuoti turimus duomenis.
Kriterijai:
• Arti miesto centro
• Gera susisiekimo infrastruktūra
• 5 ha. Teritorija
• Tyli, jauki aplinka
• Gamtos apsuptis
Teritorijų vertinimas
Arti miesto centro
Gera susisiekimo infrastruktūra
5 ha. Teritorija
Tyli, jauki aplinka
Gamtos apsuptis
Buvęs Taksi parkas Ne Taip Ne Ne Ne
Buvusios kuro aparatūros gamyklos kompleksas
Ne Taip Taip Ne Ne
Gamyklų korpusai savanorių prospekte
Ne Taip Taip Ne Ne
„Bačkos“ prie naujojo aplinkkelio netoli Gerosios Vilties žiedo
Ne Taip Ne Ne Ne
Buvusio Elektrografijos instituto teritorija Antakalnyje prie Neries
Ne Taip Ne Taip Taip
Pilaitės dvaro teritorija Ne Taip Taip Taip Taip
235
Galimybių studija „Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis“
Verkių popieriaus fabrikas Ne Ne Taip Taip Taip
„Skaiteks“ teritorijos Taip Taip Taip Taip Taip
Naujoje Vilnioje Žalgirio ir Neries gamyklos
Ne Taip Taip Ne Taip
Vilniaus 2-sios elektrinės teritorija
Ne Taip Taip Ne Taip
autotransporto įmonė Verkių g.
Ne Taip Taip Ne Ne
Šiltnamių g. – buvę šiltnamiai Lazdynuose
Ne Taip Taip Taip Taip
Konversijų nauda Vilniaus miestui
• Buvusio taksi parko teritoriją pavertus kūrybinių industrijų veiklos lauku, galima
pakelti, ne geriausią reputaciją turinčio stoties rajono patrauklumą.
• Kuro aparatūros kompleksas galėtų tapti vandens pramogų parko, koncertų ir
sporto arenos tąsa, praplėsti paslaugų spektrą ir sukurti didesnę vartotojų trauką.
• Savanorių prospektas istoriškai susiformavo kaip stambios pramonės rajonas,
todėl dabar nėra patrauklus konversijai, sudarydama palankias sąlygas kūrybinių
industrijų plėtrai savivaldybė galėtų paskatinti konversijos procesus Savanorių prospekte.
• „Bačkos“ prie naujojo aplinkkelio netoli Gerosios Vilties žiedo, ši teritorija
siejasi su Naujamiesčiu ir galėtų tapti originalios architektūros statinių ir kūrybinių
paslaugų teikimo vieta.
• Buvusio Elektrografijos instituto teritorija Antakalnyje, tai teritorija ant Neries
kranto, kuri galėtų virsti patrauklia amatų ir vizualiųjų menų plėtojimo vieta.
• Pilaitės dvaro teritorija, tai vieta turinti istorinį kultūrinį potencialą, kurioje
galima sukurti gamtos ir architektūros harmoniją.
• Verkių popieriaus fabrikas, tai gražios gamtos apsupta teritorija, toliau nuo
miesto šurmulio, galėtų tapti vieta, kurioje vyrautų kūryba paremta amžinomis vertybėmis
ir harmonija.
• Buvę šiltnamiai Lazdynuose labai patraukli teritorija plyno lauko investicijoms,
kuriant kūrybines-kultūrines-pažintines-poilsines veiklas.
236
top related