informaciniŲ ir ryâiŲ -...
Post on 29-Aug-2018
217 Views
Preview:
TRANSCRIPT
TEMINĖ APŽVALGA:
TRANSPORTAS, LOGISTIKA IR
INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ
TECHNOLOGIJOS
Parengė:
Simonas Gaušas,
Partneris/ Tyrimų vadovas
Lina Kraučiūnienė,
Kokybės vadovė
UAB Visionary Analytics
dr. Algirdas Šakalys
Prioritetinės krypties ekspertų grupės vadovas
Vilnius, 2013-10-21
9/21/2013
1
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................. 2
ĮVADAS ........................................................................................................................ 7
1. PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI ............................................................................................ 8
1.1. Alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir susiję produktai ............................ 8
1.2. Didėjančių transporto srautų ir jų sukeliamos taršos valdymas .................................. 9
1.3. Tarptautinės transporto jungtys ........................................................................... 10
2. BENDRIEJI KAITOS VEIKSNIAI .................................................................................. 13
3. SPECIFINIAI KAITOS VEIKSNIAI IR ATEITIES TECHNOLOGIJOS ..................................... 16
3.1. Tvarus transportas ............................................................................................. 16
3.2. Efektyvios transporto priemonės .......................................................................... 17
3.2.1. Alternatyvaus energijos šaltinių ir alternatyvaus kuro paieška ............................ 18
3.2.2. Transporto priemonių variklių technologijos ..................................................... 20
3.2.3. Ateities medžiagos ir technologijos ................................................................. 25
3.3. Efektyvesnė transporto rūšių sąveika ................................................................... 28
3.3.1. Transportavimo efektyvumo ir saugumo didinimas ........................................... 28
3.3.2. Aktyvaus mobilumo koncepcijos ..................................................................... 32
3.3.3. Sumanios transporto sistemos ....................................................................... 33
3.4. Sumanių technologijų potencialas logistikoje ......................................................... 36
BIBLIOGRAFIJA ........................................................................................................ 42
9/21/2013
2
SANTRAUKA
Tikslas ir metodas
Šios teminės apžvalgos tikslas – įvertinti, kokios technologijų grupės transporto,
logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kryptyje leis spręsti kylančius
iššūkius ir todėl gebėjimas jas vystyti turės esminį poveikį šios krypties
konkurencingumui iki 2030 m. Ši apžvalga parengta remiantis Lietuvos, ES ir
tarptautinių organizacijų atliktų prognostinių tyrimų metaanalize ir strateginiais
dokumentais.
Apžvalgos rezultatai bus naudojami pirmosios ekspertų grupių diskusijos metu,
siekiant išskirti Lietuvos konkurencingumui didžiausią poveikį iki 2030 m.
darysiančias technologijas.
Analizės objektas
Šios apžvalgos analizės objektas – prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“
– susideda iš keturių dedamųjų, kuriose labiausiai tikėtini struktūriniai pokyčiai iki
2030 m.: transporto infrastruktūros vystymas; darnių transporto sistemų kūrimas ir
plėtra; sumani logistika; efektyvių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kūrimas
ir plėtra. Dedamosios neapima žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimo naudotis
ateities technologijomis ir sprendimais transporto, logistikos ir IRT srityje.
Iššūkiai, kaitos veiksniai ir ateities technologijos bei procesai
Transporto, logistikos ir IRT srityje per artimiausius 10–20 metų (iki 2030-ųjų)
vyraus žemiau išvardintos technologijos ir procesai (produktai ar paslaugos).
Įvardintos technologijos leis spręsti identifikuotus iššūkius bei prisidės prie
specifinių kaitos veiksnių įgyvendinimo: tvarus transportas, efektyvios transporto
priemonės, didesnis įvairiarūšio transporto sąveikumas, sumanių technologijų
potencialas logistikoje (logistikos grandinių veiklos optimizavimas,
automatizavimas).
Kaitos
veiksniai Ateities technologijų grupės
Efektyvios transporto priemonės
Alternatyva
us kuras ir
energijos
šaltiniai
Alternatyvūs kuro šaltiniai ir kuro produktai (degalai): elektra; vandenilis; biokuras
(skystas); sintetinis kuras; DME (Di-metil-eteris); metanas (suskystintos metano dujos
(LGD); suskystintos naftos dujos (SND/LPG).
Vieningo kuro sprendimai (angl. single-fuel solutions), apimantys visas transporto rūšis,
techniškai būtų įmanomi naudojant skystuosius biodegalus ir sintetinį kurą. Daug
žadantis yra naujoviški kuro elementų ir vandeninio pagrindu sukurti degalai, kuriuose
vandenilis naudojamas kaip energijos nešiklis, o kuro elementai – kaip energijos
keitikliai.
Transporto
priemonių
variklių
technologijo
s
Technologijų panaudojimas transporto priemonėse:
Vidaus degimo varikliai: toliau tobulinami (pvz., efektyvesni turbokompresoriai,
superkompresoriai, patobulintos tiesioginės (turbo) kuro įpurškimo technologijos,
kintama vožtuvų galia, ir pan.)
Naujos kartos elektriniai akumuliatoriai ir hibridiniai sprendimai: elektra varomos
transporto priemonės (angl. battery electric vehicle – BEV); hibridinės elektra
varomos transporto priemonės (angl. hybrid electric vehicle – HEV) ir pakraunamos
hibridinės elektra varomos transporto priemonės (angl. plug-in hybrid electric
vehicle – PHEV), hibridizuojamos su vidaus degimo varikliais.
Kuro elementais varomos transporto priemonės (angl. fuel cells vehicles – FCV),
varomos vandeniliu ar sintetiniu kuru: nanotechnologijų pagalba kuro elementams
9/21/2013
3
Kaitos
veiksniai Ateities technologijų grupės
gaminti bus naudojamas mažesnis platinos kiekis, arba jis bus pakeista kitomis
žaliavomis; bus naudojamos naujosios membranos, veiksnios aukštesnėje
temperatūroje ir esant mažesnei drėgmei; kuro elementų technologijos kaip
pagalbinės jėgainės (angl. auxiliary power unit), kurios skirtos tiekti energija kitoms,
nei varomosios jėgos, funkcijoms atlikti: šildymui, oro kondicionavimui, apšvietimui
ir t.t., įskaitant, kai transporto priemonė stovi.
Dar neišplėtoti naujų alternatyvių variklių technologijų prototipai: šviesa/lazeriu varomas
variklis (angl. beam-powered propulsion), impulso varomas variklis (angl. pulse
detonation engine), transportavimo didžiuliu greičiu teorinis modelis (angl. hyperloop),
kt.
Ateities
medžiagos
ir
technologijo
s
Nanotechnologijos transporto priemonių gamybos pramonėje ir infrastruktūros kūrime:
nano-struktūriniai patobulinimai gali leisti pagaminti aukštesnės varžos akumuliatorius,
pigesnes ir našesnes saulės baterijas, ultra-stiprius mišinius (pvz., anglies
nanovamzdelių naudojimas transporto infrastruktūros kūrimui) ir pan.).
Naudojamos pažangesnės ir lengvesnės medžiagos transporto priemonių gamybos
pramonėje (pvz., aukšto stiprumo plienas, aliuminis ir jo lydiniai (diuraliuminis), stiklo
pluošto, anglies pluošto kompozitai, anglies nanovamzdeliai) bei kiti reti elementai (pvz.,
neodimis). Automobilių korpusų gamyboje vis plačiau naudojami plastiko ir putų
polimerai. Lengvesnės medžiagos transporto priemonėje prisideda prie jų efektyvumo ir
saugumo.
Fiziniai technologiniai sprendiniai, skirti vartotojų saugumui didinti. Pvz., beorės/
nepneumatinės padangos (angl. airless tire), integruotas padangos ir rato derinys
"Tweel", kt.
Vis plačiau masinėje gamyboje naudojamos elektros ir elektroninių prietaisų inovacijos,
naudojamos automobiliuose ir kitose transporto priemonėse, įskaitant dirbtinį intelektą
(pvz., sensorius ir borto kompiuterius; taip pat elektroninėmis stabilumo kontrolės
technologijos, automobilių statymo pagalbinės sistemos, kompiuteriniai jutikliai slėgiui
padangose išmatuoti, lietaus jutikliai, kt.)
Tvarus transportas
Tvaraus
transporto
link
Ekologiškai tvaraus transporto siekis yra horizontalaus pobūdžio, t.y. einantis greta
technologijų, todėl šioje apžvalgoje informacija apie priemones tvariam transportui
pasiekti yra pateikiama ir kt. skyriuose.
Ekologiškesnis antžeminis transportas (aplinkos taršos ir triukšmo mažinimas, švarių
ir naujų variklių ir varomųjų sistemų kūrimas ir naudojimas (hibridinės technologijos,
alternatyvus kuras (ypač vandenilis, kuro elementai); pasenusių sistemų ir transporto
priemonių atsisakymas);
Didesnis intermodalumas ir integralumas siekiant mažinti transporto spūstis
transporto koridoriuose (Lietuvos atveju – miestus kertančiuose TEN-T magistralėse):
tvarių, novatoriškų, įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto
ir logistikos tinklų, infrastruktūrų ir sistemų Europoje kūrimas; išorinių kaštų
internalizavimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių/ laivų ir transporto
infrastruktūros; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas panaudojant integruotas
informacines sistemas. Tvarus ir prieinamas mobilumas miestuose visiems piliečiams,
įskaitant socialiai jautrias visuomenės grupes: naujoviškos organizacinės schemos,
įskaitant švarius ir saugius automobilius, naujas aukštos kokybės viešojo transporto
rūšis ir racionalų privataus transporto naudojimą, ryšių infrastruktūrą, integruotą
miestų planavimą ir transportą, atsižvelgiant į augimo ir užimtumo veiksnius.
Didesnė sauga ir saugumas projektuojant ir naudojant transporto priemones, laivus,
infrastruktūrą visoje transporto sistemoje.
Aukštesnis konkurencingumas: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių
varomųjų sistemų ir transporto priemonių bei laivų technologijų kūrimas; naujoviškos
ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas.
Verslo ir piliečių savimonės formavimas tvarios aplinkos ir tvaraus transporto link.
9/21/2013
4
Kaitos
veiksniai Ateities technologijų grupės
Efektyvesnė transporto rūšių sąveika
Transportav
imo
efektyvumo
ir saugumo
didinimas
Įvairiarūšio transporto koncepcijos privalumai: mažesnis atstumas tarp pradinio ir galinio
kelionės taško, efektyvumas (mažesnės kuro ir laiko sąnaudos, tenkančios
transportavimo/krovos vienetui), klimatui ir aplinkai nekenksmingas transportavimas
(mažesnės CO2 emisijos).
Sumaniai išvystyta transporto infrastruktūra ir esamų transporto priemonių parkų
atnaujinimas: efektyviau išnaudota esama, nutiesta nauja vietinio ir tarptautinio
transporto infrastruktūra bei transporto jungtys, nutiestos pajėgesnės ir modernesnės
viešojo transporto linijos, įrengta saugi ir patogi bevariklio transporto infrastruktūra ir
pan.
Technologijos, skatinančios gyventojus naudotis miesto/tarpmiestinių viešojo
maršrutinio transporto paslaugomis: pvz., įvairiarūšio transporto paslaugų terminalai;
vieno elektroninio bilieto koncepcija; bilietų platinimo sistema suderinta su visos Europos
išankstinio bilietų užsakymo sistema ir į ją integruota.
Ištobulintos neįgaliųjų aptarnavimo transporto programos (pvz., apsipirkimo ir pramogų
(angl. shopmobility) schemos) ir naujos technologijos jų aptarnavimui (spausdinti kelių
žemėlapiai su iškilimais neregiams (angl. tactile print maps), GPS, geografinės
informacijos sistemos, nuotoliniu būdu infraraudonaisiais spinduliais veikiantys garsiniai
ženklai (angl. remote infrared audible signs (RIAS); taip pat universaliai pritaikytos ir
visiems prieinamos informacinės sistemos, interaktyviai sąveikaujančios su
nešiojamaisiais prietaisais, vaizdo telefonais. Sumanios/ intelektinės transporto sistemos
(STS/ITS), bevielės technologijos, mobiliojo apskaičiavimo programos; robotai, dirbtinis
intelektas ir objekto atpažinimo programos; navigacija, kelio paieškos, orientacinės ir
gido aplikacijos (galimybė gauti internetu realiu laiku informaciją apie transporto
tranzitą į savo mobiliųjų įrenginį).
Vartotojų sampratos kaitos nuo asmeninio prie dalinimosi automobiliu paslaugų (angl.
„shared car“ koncepcija) ir tinklinių transporto koncepcijų tendencija (pvz., angl.
„Car2go“, angl. „Car2gether“ iniciatyvos, kt.).
Viešojo įvairiarūšio (miesto/tarpmiestinio) transporto technologijos, užtikrinančios
transforto sąveikumą, efektyvumą ir saugumą: greitųjų autobusų transporto sistema
(angl. Bus Rapid Transit – BRT, BRTS); individualių viešųjų transporto paslaugų
komplektai (angl. CharterWay); individualaus greito tranzito priemonė (angl. personal
rapid transit (PRT)/ podcar); bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto priemonės –
lengvieji automobiliai, sunkvežimių konvojai, traukiniai ir pan.
Geležinkelių transporto technologijos: geležinkelių tinklo elektrifikavimas siekiant
tvaraus transporto tikslų įgyvendinimo (didinti transportavimo efektyvumą, mažinti iš
naftos gaunamo kuro suvartojimą, teršalų į aplinką išmetimą ir kt.); Lietuvai yra svarbus
geležinkelių tinklo elektrifikavimas jungtyse su kaimyninėmis šalimis.
Kuriamos alternatyvios traukinių koncepcijos: aerodinamine sąveika (oro pagalvių
efektu) paremti traukiniai (angl. Hovertrain/ ground effect train), neturintys tiesioginio
sąlyčio su bėgiais/pagrindu; magnetinės levitacijos (sąveikos) principu arba vakuumo
principu (angl. vactrain/ vacuum tube train) veikiantys traukiniai; kt.
Antžeminių linijų / trečiojo bėgio įvedimas tramvajuose, metro, traukiniuose ir
troleibusuose, elektros energiją tiesiogiai imant iš tinklo be tarpinio saugojimo talpų
poreikio.
Telematinės programos, skirtos optimizuoti eismo srautus ir didinti eismo dalyvių
saugumą, leidžiančios įgyvendinti „išmanaus vairavimo“ strategijas (pvz., naudojantis
mobiliuoju telefonu ar internetu galima atrakinti/užrakinti automobilį, leidžiančios stebėti
transporto priemonės judėjimo efektyvumą (greitį, kuro suvartojimą, kt.) realiuoju
laiku).
Telematinė debesų technologija, kuri įgalina informacijos kaitą tarp skirtingų automobilių
ir tarp automobilių ir kelių eismo infrastuktūros, užtikriną tolygų judėjimą, didina
automobilių priemonių saugumą, daro mažiausią poveikį aplinkai (pvz., angl. „Car-to-X“
9/21/2013
5
Kaitos
veiksniai Ateities technologijų grupės
technologija ar pan.).
Bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto priemonės „jaučia“ aplinką tokiais
įrenginiais kaip radaru, LIDAR (angl. Light/ Laser Interferometry Detection and
Ranging), GPS ir kompiuterinės vizualizacijos technologijomis.
Eismo dalyvių savimonės ir elgsenos formavimas: skatinami atsakingesni eismo dalyvių
įpročiai (pvz., neiti per raudoną šviesą; nepulti eiti per perėją prieš pat automobilį, kad
nereikėtų staigiai stabdyti ir vėl pagreitėti (kad nedidinti momentinių CO2 emisijų)),
formuojami eko-važiavimo įgūdžiai ir kt.
Aktyvaus
mobilumo
koncepcijos
Darnaus miestų planavimo politika, derinama su bendrais konkrečios teritorijos judumo
planais. Regionai projektuojami taip, kad žmonėms ir prekėms mažėtų poreikis judėti.
Lietuvai labai yra aktualu suformuoti kokybiškai naujas judumo koncepcijas miestuose.
Pirmenybė turėtų būti teikiama naudojimuisi viešuoju transportu, važiavimui dviračiu ir
vaikščiojimui.
Šias koncepcijas įgyvendinti padėtų ir nemotorizuotų transporto priemonių ir (arba)
dviračių eismo, pėsčiųjų takų teminiai planai. Aukštos kokybės viešosiose miestų zonose
veiktų viešųjų (municipalinių) dviračių susisiekimo sistemos (viešieji dviračiai, riedžiai
(pvz., angl. Bike2go, angl. Segway), jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir
baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems).
Vartotojų vertybių kaita: vaikščiojimas pėsčiomis („žingsnių programos“) ir važiavimas
dviračiu pasirenkama kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, indėlis į žaliąją ekonomiką ar
socio-ekologinę transformaciją.
Sumanios
transporto
sistemos
Sumanios transporto sistemos (STS) yra plačiai naudojamos miesto transporto
valdymui: valdyti eismą, transporto srautus, patogesniam keliavimui; vieningi
elektroninio keleivinio transporto bilietai; elektroninio atsiskaitymo automobilių
stovėjimo aikštelėse sistemos ir kt.
Kompiuterizuota sistema ir intelektualios technologijos, sudarančią galimybes naudoti
elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti, transporto techninei
būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti.
Naudojantis STS, galima efektyviau valdyti eismą, renkant ir panaudojant turimą
integruotą informaciją realiuoju laiku apie transporto srautą, judėjimo laiką, suteikti
pirmenybę viešajam transportui, naudoti kintamos informacijos ženklus, iš eismo
valdymo centrų ar naudojant navigacinėmis technologijomis teikiant aktualią informaciją
eismo dalyviams. ITS/STS technologijų pavyzdžiai galėtų būti įvairios bevielės
komunikacinės technologijos (populiariais dažniais veikiantys radijo modemai, GSM, 3G,
GPS, kt.). ITS/STS naudojimo viešajame transporte pavyzdžiai: A juostos kamera,
bevielio interneto įranga, vaizdo kameros, GPS imtuvas, WiFi ryšio stotelė, interneto
ryšys informaciniams ekranams, vaizdo ir balso ryšys su dispečerine ir pan.
Telematinės sistemos saugumui užtikrinti: angl. eCall, vairuotojų elgesio stebėjimo
funkcijų atpažinimo sistemos: atstumo kontrolės sistema, linijos sekimo sistema,
integruoti alkotesteriai, kt.
Transporto priemonėse efektyvumui ir patogumui užtikrinti yra diegiamos ir
kompiuterinės technologijos su vis galingesniais mikroprocesoriais, didesne atmintimi,
realaus laiko operacinėmis sistemomis. Naujos įdiegtos technologinės platformos leidžia
įgyvendinti pažangesnes programinės įrangos aplikacijas, įskaitant modeliais pagrįstas
proceso kontrolės funkcijas, dirbtinį intelektą ir visapusišką apskaičiavimą.
Technologijos efektyvumo, stebėsenos ir saugumo funkcijai užtikrinti: automobilių greitį
kelių transporto tinkle padedantys fiksuoti judrūs automobilių duomenys (angl. floating
car data (FCD) arba angl. floating cellular data).
Sensorinės technologijos: įvairios mikroschemos, radijo dažnio atpažinimo technologijos,
atšvaitai, įrengti kelių infrastruktūroje, į kuriuos reaguoja transporto priemonių
jutikliai/davikliai; elektroniniai atšvaitai, automatinės automobilio numerio ženklo vaizdo
atpažinimo technologijos, transporto priemonių magnetinių parašų aptikimo
technologijos; indukciniai magnetiniai davikliai (angl. inductive loops), sujungti į
9/21/2013
6
Kaitos
veiksniai Ateities technologijų grupės
grandines, gali veikti kaip detektoriai norimiems parametrams išmatuoti.
„Bluetooth“ technologija: jutiklių pagalba transporto priemonės gali sąveikauti
tarpusavyje ir kartu su infrastruktūra. Ateityje bevieliai įrenginiai (pvz., jutikliai,
davikliai, stebėjimo kameros, dėvima pėsčiųjų ar dviratininkų elektronika) bus savaime
įsikraunantys.
Kitos technologijos, naudotinos eismo srautų valdymui, apima įvairių stebėjimo kamerų
pritaikymus eismo dalyvių drausminimui ir potencialiems pažeidimams fiksuoti,
dinaminės šviesoforų sekos sistemas (pvz., išmanioji RFID eismo kontrolė: dinaminiai
algoritmai, veikimas realiu laiku, kt.).
Sumanių technologijų potencialas logistikoje
Sumanių
technologijų
potencialas
logistikoje
(logistikos
grandinių
veiklos
optimizavima
s,
automatiza-
vimas)
Didėja visuotinis poreikis efektyviau valdyti logistikos procesą: labiau automatizuojant
procesus, optimizuoti logistikos (ir tiekimo) grandinių veiklą, efektyviau paskirstyti ir
sandėliuoti krovinius, prekes ir pan. Tuo tikslu integruojami transporto tinklai,
įvairiarūšiai transporto terminalai (įskaitant jūrų ir oro uostų), o taip pat integruojami
informaciniai srautai; logistikos sandėliuose veikia automatizuotos siuntų rūšiavimo ir
paskirstymo sistemos.
ES iniciatyvos, paremtos sumaniomis technologijomis, padėsiančios geriau veikti visai
Europos transporto ir logistikos sistemai, paremtai „nuo durų-iki durų“ (angl. D2D)
principu: Krovinių bendrijos sistema (angl. Cargo Community System (CCS)), Uostų
bendrijos sistema (angl. Port Community System (PCS)); SafeSeaNet (SSN) tinklas, -
padeda keistis aktualia informacija ir e-dokumentais, susijusiais su krova, sandėliavimu,
krovinių transportavimu, saugumo pranešimais, stebėsena ir pan.
E-navigacijos, e-jūrų iniciatyvos jūrų transporte paremtos informacijos mainų internetine
sąveika. Unifikuotos bendradarbiavimo paslaugos (angl. Cooperative Unitised Services),
kaip alternatyvus būdas, apjungiantis įvairiarūšes operacijas.
E-krovinių iniciatyva padeda spęsti pagrindinius Europos transporto iššūkius, tarp jų
tokius kaip tvari kokybė ir našumas; transporto grandinių supaprastinimas; „žaliųjų"
krovinių transportavimo koridoriai; miestų krovininio transporto logistika. E-kroviniais
siekiama įgyvendinti kompiuterizuotus krovinių transporto procesus, kur elektroninis
keitimasis informacija yra susijęs su fiziniu prekių judėjimu.
E-muitinės iniciatyva siekiama sukurti automatizuotą aplinką muitams ir prekybai,
sudarant tarpusavyje suderintas valstybių narių elektronines muitinės sistemas ir sukurti
bendrą kompiuterinį portalą. Šioje iniciatyvoje yra propaguojama „vieno lango“
koncepcija (angl. Single Windows Concept).
„Protingi kroviniai“ (angl. Intelligent Cargo), t.y. kai prekės taps savarankiškos ir „žinos“
tikslią vietą, kur nukeliauti, taip pat bus susietos su įvairiomis informacinėmis
paslaugomis.
Fizinio/daiktų interneto (angl. Physical Internet / Internet of Things) iniciatyva, kuria
siekiama transformuoti būdus dėl prekių judėjimo, saugojimo, realizavimo, tiekimo ir
naudojimo, siekiant didesnio efektyvumo ir tvarumo.
9/21/2013
7
ĮVADAS
Tikslas ir metodas
Šios teminės apžvalgos tikslas – įvertinti, kokios technologijų grupės transporto,
logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kryptyje leis spręsti kylančius
iššūkius, ir todėl gebėjimas jas vystyti turės esminį poveikį šios krypties
konkurencingumui iki 2030 m. Apžvalgos rezultatai bus naudojami pirmosios
ekspertų grupių diskusijos metu, siekiant išskirti Lietuvos konkurencingumui
didžiausią poveikį iki 2030 m. darysiančias technologijas.
Ši apžvalga parengta remiantis Lietuvos, ES ir tarptautinių organizacijų atliktų
prognostinių tyrimų metaanalize ir strateginiais dokumentais. Iš visų apžvelgtų
dokumentų labiausiai remtasi šiais: EEG on Future Transport Fuels (2011), EFONET
(2009), European Commision (2009; 2010), ETP on Logistics Alice (2013),
Efreightproject.eu studijomis apie ES iniciatyvas logistikos srityje (2013), Montreuil
(2012), Baltoji knyga (2011), Ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos
plėtros strategija (2005), NPP (2012), MOSTA (2013), Paliokaitė (2013). Išsamus
teminėje apžvalgoje naudotų šaltinių sąrašas pateikiamas dokumento pabaigoje,
bibliografijos skyriuje.
Analizės objektas
Šios apžvalgos analizės objektas – prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“
–susideda iš keturių dedamųjų, kuriose labiausiai tikėtini struktūriniai pokyčiai iki
2030 m.:
Lentelė 1: Transporto, logistikos ir IRT prioritetinės krypties dedamosios
TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRA
Transporto infrastruktūros vystymo dedamoji apima: (1) visapusišką skirtingų rūšių
transporto sąveiką užtikrinančią infrastruktūrą; (2) pralaidumą didinančią transeuropinio
transporto tinklo (TEN-T) transporto jungčių ir grandžių plėtrą; (3) saugų eismą ir
avaringumo sumažinimą užtikrinančių technologinių priemonių kūrimą ir diegimą; (4)
pažangias informavimo/ navigacijos sistemas, bepilotes technologijas, ryšį tarp
infrastruktūros ir transporto priemonių užtikrinančias informacines ir technologines sistemas
(ITS).
DARNIOS TRANSPORTO SISTEMOS
Darnių transporto sistemų kūrimo ir plėtros dedamoji apima tiek ekologiškas transporto
priemones, tiek jų technologijas: (1) energiją taupantį, saugų, ekologišką transportą; (2)
naujų tvarių degalų rūšių ir alternatyvių, kombinuotų varymo sistemų kūrimą ir vystymą; (3)
intermodaliojo transporto (oro, geležinkelių linijų, kelių ir vandens, vamzdynų transporto
integracijos) plėtrą; bei (4) darnųjį judumą užtikrinančios viešojo transporto sistemos
vystymą.
SUMANI LOGISTIKA
Sumanios logistikos sistemos dedamoji apima: (1) realaus laiko ir komunikacijos tarp
transporto priemonių sprendimus; (2) logistikos paslaugos kokybės gerinimą (pvz., e-
logistika, e-kroviniai ir e-procesų valdymas bei verslo modelio inovacijos); (3) efektyvaus
transporto organizavimą, diegiant novatoriškas transporto parko sekimo sistemas bei
sumanų maršruto planavimą, transporto srautų, tiekimo grandinės, transporto parko bei
krovinių valdymą.
INFORMACINĖS IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJOS (IRT) TRANSPORTE IR LOGISTIKOJE
Efektyvių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kūrimas ir plėtra: ši dedamoji apima tokius
9/21/2013
8
aspektus: (1) pažangų elektroninį turinį; (2) IRT infrastruktūros kūrimo ir inovacijų gebėjimų
stiprinimą; bei (3) naujų IRT technologijų pritaikymą transporto ir logistikos sistemose (pvz.,
efektyvesniam transporto valdymui, geresnei transporto sistemos veiklai, transporto
saugumui, efektyvumui, produktyvumui ir pan.).
Šaltinis: Sudaryta pagal MOSTA, 2013.
Šios dedamosios vertinamos keleivinio, krovininio transporto ir logistikos pjūviais.
Išskirtos dedamosios be vertikalių, turi daug horizontalių dimensijų, kadangi per
technologijas ir kitus IRT sprendimus glaudžiai siejasi tarpusavyje. Pavyzdžiui,
paskutinė IRT dedamoji apskritai yra horizontalaus pobūdžio, nes [gali būti]
taikoma kitose trijose dedamosiose. Be to, minėtos dedamosios turi sąsajų ir su
kitomis prioritetinėmis kryptimis (pvz., „Efektyvi energetika ir tvari aplinka“, kur
sprendžiami aktualūs alternatyvių kuro rūšių paieškos, panaudojimo ar atmosferos
taršos mažinimo klausimai; „Nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai“,
kur kuriamos naujoviškos geresnėmis savybėmis (lengvumu, atsparumu, t.t.)
pasižyminčios medžiagos, nano-technologiniai sprendimai, kurie toliau gali būti
panaudoti transporto priemonių gamyboje ar transporto infrastruktūros kūrime ir
pan.). Dedamosios neapima žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimo naudotis
ateities technologijomis ir sprendimais transporto, logistikos ir IRT srityje.
1. PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI
Transportas yra svarbi Europos ekonomikos dalis, sukurianti apie 7 % bendro ES
BVP ir užtikrinanti užimtumą daugiau nei 5 % ES gyventojų. Tai taip pat yra vienas
iš didžiausių sektorių, suvartojančių daug energijos išteklių bei ženkliai
prisidedančių prie anglies dvideginio (CO2) emisijų didinimo. Transporto sistemos
strategijoje, Baltojoje knygoje (2011), Europos Komisija patvirtino 40 konkrečių
iniciatyvų žemėlapį konkurencingai transporto sistemai sukurti per artimiausius
dešimtmečius. Šia iniciatyva siekiama ženkliai sumažinti Europos priklausomybę
nuo importuotos naftos bei 60 % sumažinti CO2 emisijų kiekį transporte iki 2050
metų. Lietuvos nacionaliniai iššūkiai transporto srityje yra glaudžiai susiję su Baltąja
knyga bei kitais ES strateginiais dokumentais.
Per artimiausią dešimtmetį-dvidešimtmetį (iki 2030 metų) Lietuvos transporto,
logistikos ir IRT prioritetiniai krypčiai yra keliami šie pagrindiniai nacionaliniai
iššūkiai: alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir susiję produktai;
didėjančių transporto srautų valdymas; tarptautinės transporto jungtys (Paliokaitė,
2013).
1.1. Alternatyvus kuras, siekiant tvaraus transporto, ir
susiję produktai
Vienas iš svarbiausių iššūkių transporto, logistikos ir IRT krypčiai pasauliniu mastu
yra alternatyvaus kuro šaltinių, iš jų gaminamų degalų ir kito alternatyvaus kuro
paieška ir komercionalizavimas. Šis iššūkis yra glaudžiai susijęs su bendraisiais
kaitos veiksniais (mažėjančiomis iškastinių žaliavų atsargomis, augančia naftos
kaina, didėjančia klimato tarša ir pan.).
Didėjanti kuro, skirto komerciniam transportui, paklausa yra aktualus iššūkis
Lietuvai. Visgi Lietuvoje dar trūksta darnaus išteklių naudojimo. Pastebima, kad
didėja susidomėjimas alternatyviomis kuro rūšimis, ypač biokuru ir biodyzelinu, taip
pat augalinių aliejų ir gyvulinių riebalų panaudojimu gaminant tokio tipo kurą.
Biokuras gaminamas naudojant iškastines žaliavas. Dėl mažėjančio pasėlių (kaip
9/21/2013
9
biokuro žaliavos) ploto, realiai šiuo metu gali būti pagaminta mažiau biokuro nei
suvartojama iškastinių žaliavų jo gamybai. Pramoninių biotechnologijų srityje yra
potencialo tiekti atsinaujinančias žaliavas: galimybės gaminti biomasę yra gerokai
didesnės, nei jų paklausa vidaus rinkoje ir santykinai didesnės už Vakarų Europos
šalių vidurkį. Taip pat yra galimybių perdirbti biodyzelino perteklių į aukštesnės
pridėtinės vertės produktus: bioalyvą, bioplastiklius ir pan.
Šis nacionalinis iššūkis yra glaudžiai susijęs su Transporto sistemos strategijoje ES
lygmeniu (Baltojoje knygoje, 2011) įvardintais tikslais – sumažinti Europos
priklausomybę nuo importuotos naftos, iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu
kuru varomų automobilių naudojimą miestuose. Šis iššūkis glaudžiai siejasi ir su
2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programos (toliau – NPP) uždaviniais, skirtais
skatinti alternatyvių degalų naudojimą transporte: „plėtoti elektra ir kitais
alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą ir skatinti
intermodalumą“ (3.3.2.5.).
1.2. Didėjančių transporto srautų ir jų sukeliamos taršos
valdymas
Augantis privačių ir komercinių transporto priemonių skaičius sukuria didėjančius
transporto srautus, spūstis keliuose. Pagrindiniai iššūkiai, susiję su transporto
srautų valdymu yra susiję su įvairiarūšio transporto koncepcijos ir sumanių
transporto sistemų potencialo išnaudojimu ir jų praktiniu pritaikymu; siekiu didinti
kelių eismo saugumą (tiek transporto infrastruktūros, tiek transporto priemonių,
tiek taikant išmaniąsias technologijas); siekiu efektyviau valdyti eismo srautus.
Augantys transporto srautai, spūstys, susidėvėjusi arba trūkstama transporto
infrastruktūra, įvairių rūšių transporto sąveikos stoka, nepakankamai išplėtotas
efektyvus gatvių tinklas ir nepakankamai išvystytas viešasis transportas yra
tiesiogiai susiję su didėjančia atmosferos tarša (šiltnamio efektą sukeliančių dujų
(ŠESD) emisijomis, per dideliu triukšmo lygiu), ypač miestuose ir didmiesčiuose.
Pagal ŠESD kiekį Lietuva užima 12 vietą tarp ES valstybių narių (NPP, 2012). Todėl
auga poreikis panaudoti alternatyvius, atsinaujinančius energijos šaltinius, kurti ir
panaudoti alternatyvias (ekologiškas), efektyvesnes transporto priemones –
apskritai, didinti energijos vartojimo efektyvumą transporto srityje.
ES lygmeniu efektyviai valdant transporto srautus siekiama, kad iki 2030 m.,
vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose, CO2 iš
esmės nebūtų išmetamas, o kituose transporto sektoriuose būtų skatinamas tvarių
ir mažai anglies dioksido išskiriančių degalų naudojimas (Baltoji knyga, 2011). Taip
pat siekiama optimizuoti daugiarūšio vežimo logistikos grandinių (ypač gabenimo
geležinkeliu ar vandens transportu) veiklą, įskaitant platesnį efektyviau išteklius
naudojančio transporto rūšių naudojimą. ES kelia tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad
aukų keliuose sumažėtų perpus; užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje visų
transporto rūšių saugos ir saugumo srityje (Baltoji knyga, 2011). Lietuvos
strateginiuose dokumentuose taip pat numatyta plėtoti ir kurti tvarią ir efektyvią
transporto infrastruktūrą, taip mažinti oro taršą miestuose ir už jų ribų, gerinti
Lietuvos pasiekiamumą ir drauge didinti šalies patrauklumą tarptautiniu mastu,
šalies verslo konkurencingumą (NPP, 2012).
LR susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį į didėjančius nuostolius dėl spūsčių ir
poreikį optimizuoti eismo srautą ir rasti optimalius srautų valdymo algoritmus. Šis
klausimas ypač aktualus didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
9/21/2013
10
Reikalinga sumanios ir įvairiarūšės transporto koncepcijos plėtra, kad būtų
panaudojamos įvairios sistemos bei sprendimai tarpmiestiniame ir miesto
transporte. Taip pat didėja krovinių gabenimo kombinuotu transportu svarba
(Paliokaitė, 2013).
1.3. Tarptautinės transporto jungtys
Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui transporto ir logistikos sektoriuje nemažą
įtaką turi jos geografinė padėtis. Dabartiniu metu (ypatingai globalizacijos
sąlygomis) Lietuvos transporto ir logistikos konkurencinius pajėgumus daugiau
lemia diegiamos inovatyvios technologijos, verslo veržlumas, lankstumas ir
gebėjimai dirbti su partneriais, tiek vakaruose, tiek ir rytuose bei aukštos
kvalifikacijos ir ambicingas (ypatingai vidurinės grandies) personalas. Taigi, bet
kurios šalies transporto sistema netelpa į nacionalinius geografinius rėmus. Todėl
labai svarbu užtikrinti efektyvią sąveiką tarp skirtingų kaimyninių šalių transporto
sistemų, net ir tuo atveju, kai jos priklauso skirtingoms politinėms ir ekonominėms
erdvėms. Globalizacijos sąlygomis svarbiausiu žaidėju tampa nebe atskira
transporto kompanija, transporto mazgas ar transporto jungtis, bet intermodalinės
tarptautinės transportavimo–distribucijos grandinės ir transporto koridoriai.
Lietuvos teritoriją kerta du Pan-Europiniai transporto koridoriai, vienas – Rytų–
Vakarų, o kitas – Šiaurės–Pietų kryptimi (žr. pav. 1 ir pav. 2).
Pav. 1: Pan-Europiniai transporto koridoriai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal Vikipedia, 2013. - http://en.wikipedia.org/wiki/Pan-European_corridors.
Vėliau šie Pan-Europiniai transporto koridoriai tapo transeuropinių transporto tinklų
(TEN-T) pagrindu. Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis, rengiant bendrus
9/21/2013
11
projektus, plėtoja šiuos transporto koridorius siekdama, kad jie būtų konkurencingi
tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje.
Pav. 2: Šiaurės–Pietų transporto geležinkelių sektoriaus koridorius
Šaltinis: sudaryta autorių pagal Rail Baltica Growth Corridor (RBGC) projektą, 2011.
Šiaurės–Pietų transporto koridoriaus konkurencingumui didinti yra formuojamas
transporto logistikos centrų tinklas išilgai šio koridoriaus kaip pagrindas
bendradarbiavimo platformai, kuri formuotų inovatyvius naujus transporto paslaugų
produktus.
Tarptautiniame Rytų–Vakarų transporto koridoriuje, vykdant Rytų–Vakarų
transporto koridoriaus EWTC, EWTCII (angl. East-West Transport Corridor)
projektus, buvo identifikuoti svarbiausi transporto mazgai (angl. – hub) ir jungtys
tarp jų, kurios turi būti plėtojamos harmoningai siekiant didinti šio koridoriaus
efektyvumą aptarnaujant regioninius bei Azijos–Europos prekybos srautus (žr. pav.
3 ir pav. 4).
9/21/2013
12
Pav. 3: Rytų–Vakarų transporto koridorius: regioninė ir globali perspektyva
Rytų–Vakarų transporto koridorius (regioninė
perspektyva)
Rytų–Vakarų transporto koridorius (globali
perspektyva)
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EWTCII projektą, 2010.
Pav. 4: Europos–Azijos transporto prekybos srautai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EWTCII projektą, 2012.
2012 m. EWTCII projekto rėmuose atliktų vertinimų duomenimis, pietinis Baltijos
jūros regiono transporto koridorius (Lietuvos transporto sistema yra sudėtinė
regioninės transporto sistemos dalis) aptarnauja apie 2,5 % Azijos–Europos
prekybos srautų. Sutinkamai su parengta šio koridoriaus plėtotės strategija,
bendromis pastangomis bus siekiama, kad prekybos srautai šiame koridoriuje iki
2030 m. išaugtų dvigubai.
ES lygmeniu yra siekiama kad iki 2030 m. TEN-T pagrindinis daugiarūšio transporto
tinklas sklandžiai veiktų visoje ES, o iki 2050 m. jis turėtų tapti kokybišku didelio
pajėgumo tinklu, teikiančiu atitinkamas informavimo paslaugas (Baltoji knyga,
2011). Iki 2050 m. siekiama sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su
geležinkelių (pageidautina – greitųjų traukinių) tinklu; užtikrinti, kad visi
pagrindiniai jūrų uostai būtų tinkamai sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais
9/21/2013
13
tinklu ir, kur įmanoma, su vidaus vandens kelių tinklu. Tokį perėjimą turėtų
palengvinti kuriami efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Kad šios
sistemos veiktų, planuojama įdiegti informacines (ERTMS13, ITS14, SSN ir LRIT15,
RIS16) ir palydovinės navigacijos sistemas (Galileo). Tai leistų pasiekti transporto
sistemų sąveikumą ir jų efektyvumą. Taip pat iki 2020 m. yra planuojama sukurti
Europos daugiarūšio transporto informacijos, valdymo ir mokėjimo sistemą (Baltoji
knyga, 2011).
2. BENDRIEJI KAITOS VEIKSNIAI
Prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“ susiduria su bendraisiais
sisteminiais kaitos veiksniais, kurie turi įtakos transporto sektoriaus raidai ateityje,
savo ruožtu transportas taip pat daro ženklią įtaką šiems bendriesiems kaitos
veiksniams (tarpusavyje sąveikauja): (1) klimato kaita prisideda prie senkančių
[neatsinaujinančių] gamtos išteklių pasiūlos ir augančių kainų (ne tik žaliavų, kaip
antai kuras, mineralai ir metalai, bet ir biomasė bei ekosistemos), dėl kurių
neišvengiamai reikia ieškoti alternatyvių ir tvarių kuro šaltinių, efektyvesnių
transporto priemonių, mažiau teršiančių aplinką; (2) socialinė kaita prisideda prie
mobilumo transporto priemonėmis visoms visuomenės grupėms paklausos,
aktyvesnio mobilumo (pėsčiomis, dviračiais, kt.) poreikio; (3) globalizacija ir
ekonominė aplinka iškelia priklausomybės nuo naftos produktų ir jos ekonominio
poveikio klausimą, pakitusią mobilumo sampratą, augantį poreikį transporto ir
logistikos paslaugų kokybei, saugesniam, ekologiškesniam ir greitesniam
transportavimui; 4) spartėjanti technologinė kaita ir inovacijos prisideda prie
Informacinių ir komunikacinių technologijų paklausos transporto ir logistikos
sektoriuje, didesnio transporto priemonių, pervežimo/ gabenimo, rūšiavimo,
sandėliavimo, paskirstymo paslaugų automatizavimo ir kompiuterizavimo poreikio.
Lentelė 2: Galimos bendrųjų kaitos veiksnių daromos įtakos pavyzdžiai
Kaitos
veiksnys
Galimas veiksnio poveikis transporto sektoriui
Klimato
kaita ir
aplinkos
apsauga
Smunkanti gamtos išteklių pasiūla ir auganti kaina (ne tik žaliavų, kuro,
metalų, bet ir biomasės) (Europos Komisija, 2011).
Mažėjančios esamų iškastinių gamtinių išteklių atsargos ir su tuo susijęs žaliavų
kainų augimas tiesiogiai veikia transporto sritį. Šiandien transporto sektoriaus
kuro pasiūloje vyrauja naftos produktai (European Commision, 2010), tačiau
remiantis paskutiniais tyrimais įrodyta, kad pasaulinių esamos naftos atsargų
dar liko maždaug 50 metų (BP, 2013). Todėl reikia tęsti alternatyvių energijos
(kuro) šaltinių paiešką ir ištirti jų panaudojimo (pritaikomumo) galimybes.
Riboti esamos biomasės, kaip žaliavos biokurui, ištekliai taip pat riboja biokuro
gamybos potencialą.
Dėl augančios naftos kainos kylantis poreikis didinti energetinį
efektyvumą (įsk. atsinaujinančius energijos išteklius).
Augant energijos (kuro) kainoms, kyla poreikis didinti esamų transporto
priemonių ir logistikos sistemų efektyvumą. Tai susiję su poreikiu gauti didesnį
našumą, esant menkesnėms sąnaudoms (įskaitant mokesčius už CO2 taršą).
Pavyzdžiui, tam tikra transporto priemone nuvažiuoti greičiau, daugiau
kilometrų su mažesnėmis energijos (kuro) sąnaudomis, išmetant kuo mažiau
teršalų į aplinką; nugabenti krovinį greičiau ir pigiau (įskaitant mažesnius
žmogiškųjų išteklių kaštus dėl išmaniųjų sistemų naudojimo), naudoti
atsinaujinančius energijos išteklius energijos (kuro) gamybai, taip sumažinant
9/21/2013
14
Kaitos
veiksnys
Galimas veiksnio poveikis transporto sektoriui
pervežimų/ gabenimų kainą ir pan.).
Dėl klimato kaitos grėsmių kylantis poreikis mažinti ŠESD emisijas.
Esant poreikiui didinti dabartinių transporto priemonių ir logistikos sistemų
efektyvumą, siekiama išlaikyti ir sistemos tvarumą. Naftos žaliavų deginimas
gaminant kurą daro tiesioginę įtaką ŠESD emisijų augimui. Nepaisant to, kad
tobulinamas kuro naudingumo koeficientas naujose transporto priemonėse ir
šios išmeta žymiai mažiau CO2, bendras CO2 išmetamų dujų iš transporto
priemonių kiekis išaugo 24% 1990–2008 m. ir sudarė 19,5% visų Europos
Sąjungos (ES) ŠESD išmetimo kiekio. ES tikslas yra sumažinti bendrą
išmetamą CO2 dujų kiekį 80-95% iki 2050 m., atsižvelgiant į 1990 m. lygį (EEG
on Future Transport Fuels, 2011). Taip pat ES tikslas yra turėti ekologiškas
transporto priemones, neišmetančias anglies dvideginio bei pakeisti naftą, kaip
pagrindinį transporto kuro šaltinį, alternatyviais kuro šaltiniais iki 2050 m.
Tolesnis transporto efektyvumo tobulinimas ir transporto srautų valdymas yra
būtini siekiant mažinti CO2 emisijas, ir įgalinti atsinaujinti ribotus energetinius
išteklius, siekiant visiškai patenkinti energetinę paklausą ilguoju laikotarpiu.
Socialinė
kaita
Visuomenės senėjimas (gimstamumo ir mirtingumo mažėjimas - daugiau
žmonių išeinant iš darbo rinkos, nei į ją ateinant, mažiau dirbančiųjų turi
sukurti gerovę didesniam skaičiui žmonių, Barr, 2006).
Netolygi ekonominė ir socialinė sanglauda (urbanizacija, regioninė plėtra,
socialinė atskirtis, vidinė migracija).
Pasaulinio lygio tendencijos, tokios kaip visuomenės senėjimas, netolygi
ekonominė ir socialinė sanglauda, taip pat turi įtakos transporto ir logistikos
sektoriui. Yra poreikis užtikrinti mobilumą visoms socialinėms grupėms,
įskaitant tam tikrą atskirtį patiriančioms socialinėms grupėms (pvz., moterims,
vaikams, pagyvenusiems asmenims, skurdžiau gyvenantiesiems, neįgaliems
žmonėms ir kt.), kurie neturi galimybės naudotis nuosavomis transporto
priemonėmis. Be to, pasaulinės tendencijos rodo, kad gerėjant sveikatos
priežiūros sistemai, geriau mokant užsienio kalbas, aktyviau naudojantis IKT,
esant daugiau galimybių keliauti, didėja vyresnio amžiaus žmonių (virs 65 m.)
mobilumas. Todėl reikia daugiau investicijų į aktyvesnio mobilumo
infrastruktūrą (pvz., išvystyti pėsčiųjų ir dviračių takai) bei greitą
tranzitą/išvystytą viešąjį transportą (pvz., greitojo autobusų transporto
sistema, individualaus greitojo tranzito priemonės, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad
visuomenės senėjimas yra ypatingai charakteringas mūsų šaliai, būtina
parengti pagyvenusių žmonių adaptacijos modernėjančių transporto sistemų
atžvilgiu koncepciją, kurioje būtų įvertinti ir technologiniai aspektai.
Urbanizacija yra pastarųjų kelių dešimtmečių pasaulinė tendencija, kuri ir
toliau tęsis. Prognozuojamas ES miestų gyventojų skaičiaus augimas nuo 72%
(2007 m.) iki 84% (2050 m.) (UN, 2008). Per pastaruosius dešimtmečius ne tik
didėjo gyventojų skaičius miestuose, bet ir plėtėsi miestų teritorijos. Ši miestų
plėtra (įskaitant netolygiai išvystytas teritorijas) kelia iššūkių miestų transporto
sistemoms, kadangi kyla poreikis diegti atskiras transporto rūšis, užtikrinti jų
sąveikumą, koordinuoti tolygius eismo srautus ir pan. Miestų transportas
išmeta apie 40% viso išmetamo CO2 kiekio, o apie 70% kitų teršalų emisijų
kyla būtent iš kelių transporto (European Commission, 2009). Augantys
transporto srautai kelia papildomus iššūkius, tokius kaip spūsčių mažinimas bei
aplinkos problemų sprendimas. Tai automatiškai sukelia papildomus vėlavimo ir
didesnio kuro sueikvojimo kaštus, trikdo tarpmiestinio transporto srautus. Todėl
poreikis sukurti ir užtikrinti efektyviai veikiančias miestų transporto sistemas
9/21/2013
15
Kaitos
veiksnys
Galimas veiksnio poveikis transporto sektoriui
išlieka vienas svarbiausių iššūkių transporto sektoriui.
Globaliza
cija ir
ekonomin
ė aplinka
Globalus ir inovatyvus verslas (krizių poveikis, technologijų persiliejimas,
aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas, inovacinių gebėjimų poreikis).
Globalizacija ir ekonominės aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos transporto ir
logistikos sektoriui.
Globalizacija iššaukia būtinumą kooperuotis formuojant transportavimo–
distribucijos grandines – transporto koridorius. Pastaroji 2008 m. finansų krizė,
prasidėjusi JAV ir palietusi pasaulines rinkas, neabejotinai turėjo įtakos naftos1
ir kitų iškastinių gamtinių žaliavų kainų kilimui, transporto priemonių gamybos
ir krovinių srautų mažėjimui, trikdė logistikos sistemos plėtrą. Plečiantis
technologijų panaudojimui įvairiuose ekonomikos sektoriuose, jos persilieja ir
sukuria teigiamą efektą kitiems sektoriams, įskaitant transportą, logistiką ir
IRT. Efektyviai sujungus transporto sektoriaus dedamąsias (transporto
infrastruktūrą, darnias transporto, sumanios logistikos sistemas, IRT
galimybes), kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės paslaugos bei produktai,
taupomi energijos ir žmogiškųjų išteklių kaštai, pasiekiama masto ekonomija,
prisidedama prie tvarios aplinkos kūrimo. Tai atitinka ir valstybės pažangos
strategijos „Lietuva 2030“ esminių pokyčių (kaitos veiksnių) iniciatyvas, pvz.,
„diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą
mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto
sektoriuose“. Taigi nuolat auga vartotojų lūkesčiai transporto ir logistikos
paslaugų kokybei, saugesniam, ekologiškesniam ir greitesniam transportavimui.
Kartu būtina efektyviai išnaudoti globalizacijos proceso teikiamas naujas
galimybes, būtent efektyviai integruotis į tarptautinius transporto tinklus ir
transportavimo distribucijos grandines.
Pakitusi mobilumo samprata/ migracija.
Didėjantis gyventojų mobilumas, pakitusi mobilumo samprata (technologijų
pagalba galima dirbti, mokytis, „keliauti“, apsipirkti nuotoliniu būdu ir pan.),
augantys migracijos srautai kelia atitinkamus iššūkius transporto ir logistikos
sektoriui. Yra poreikis maksimaliai be trukdžių užtikrinti fizinį gyventojų bei
prekių (D2D) mobilumą, taip pat įgalinti efektyviai veikti visas nuotolines,
įskaitant (automatizuotas) viešojo transporto, logistikos, infrastruktūras ir
sistemas. Prognozuojama, kad pamažu geriau veikiant ES vidaus rinkai, didės
senstančių gyventojų mobilumas, jaunimo mobilumas (gyvenamoji vieta–
darbas–gimtinė, t.t.), dirbančiųjų mobilumas ir pan.
Spartėjan
ti
technolog
inė kaita
ir
inovacijo
s
Naujos technologijos/ procesai (ypač IKT revoliucija, eksponentinių/ didelio
poveikio technologijų (DPT) plėtra)
Nors tradiciškai transporto sektorius nėra suprantamas kaip naujausių
technologijų sektorius ir idėjų generatorius, veikiau kaip naudotojas ir
skleidėjas (Key Technologies expert group, 2005), tačiau IKT technologijos vis
plačiau įsigali transporto ir logistikos sistemose (pvz., automatizuotos eismo
valdymo ir reguliavimo sistemos, elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis
transportas, visiškai automatizuotos nuotolinio miesto traukinių valdymo
sistemos, kitos bepiločių technologijų sistemos, automatizuotos siuntų
rūšiavimo ir paskirstymo sistemos logistikos sandėliuose, kt.).
1 Naftos kainų šuoliai (kai 2008-07-11 naftos kainą už barelį pasiekė 147 USD; palyginimui, iki 2003 m. vidutinė
infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 USD už barelį) taip pat buvo
viena iš 2008 m. pasaulinės finansų krizės priežasčių.
9/21/2013
16
Šaltinis: Sudaryta autorių pagal lentelėje nurodytus šaltinius.
Prioritetinė kryptis „Transportas, logistika ir IRT“ susiduria ir su specifiniais kaitos
veiksniais, turinčiais įtakos transporto sektoriaus raidai ateityje. Jie detaliau
aptariami tolesniame skyriuje.
3. SPECIFINIAI KAITOS VEIKSNIAI IR ATEITIES
TECHNOLOGIJOS
Šioje apžvalgos dalyje aptariami specifiniai kaitos veiksniai, su kuriais susiduria
transporto sektorius. Aptariant specifinius veiksnius, siekiama atsakyti į klausimą,
kaip dėl vidinės transporto, logistikos ir IRT prioritetinės krypties raidos logikos per
artimiausius kelis dešimtmečius (iki 2030 m.), tikėtina, bus sprendžiami iššūkiai.
Šiai prioritetinei krypčiai išskirti keturi specifiniai kaitos veiksniai: tvarus
transportas, efektyvios transporto priemonės, didesnis įvairiarūšio transporto
sąveikumas, sumanių technologijų potencialas logistikoje (logistikos grandinių
veiklos optimizavimas, automatizavimas).
3.1. Tvarus transportas
Ekologiškai tvaraus transporto sąvoka apibrėžiama kaip „transportavimas, kuris
nekelia pavojaus visuomenės sveikatai arba ekosistemoms ir atitinka mobilumo
poreikius, suderinamus su (a) atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių
sunaudojama mažiau, nei jų regeneruojasi; (b) neatsinaujinančių išteklių
naudojimu, kurių sunaudojama mažiau nei išgaunama jų atsinaujinančių pakaitalų
(EBPO, 2002). Ekologiškai tvaraus transporto siekis yra horizontalaus pobūdžio, t.y.
einantis greta technologijų, todėl šioje apžvalgoje priemonės tvariam transportui
pasiekti yra aprašomos kituose skyriuose kartu su technologijomis.
ES darnaus transporto politika apima tokius tikslus ir numato tokius uždavinius
šiems tikslams pasiekti (Europos Komisija, 2006):
1. Siekti ekologiškesnio antžeminio transporto: aplinkos taršos ir triukšmo
mažinimas, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), pasitelkiant
technologines bei socialines ir ekonomines priemones; švarių ir našių variklių
ir varomųjų sistemų kūrimas, įskaitant hibridines technologijas ir
alternatyvių degalų, ypač vandenilio ir kuro elementų, naudojimą transporto
priemonėse, atsižvelgiant į ekonominio naudingumo ir energijos efektyvumo
aspektus; sukurti strategijas, kaip atsisakyti netinkamų eksploatuoti
transporto priemonių ir laivų.
2. Skatinti ir didinti ko-modalumą ir įvairių transporto rūšių integralumą, taip
sudarant sąlygas mažinti transporto spūstis transeuropiniuose transporto
tinkluose (TEN-T) kertančiuose miestų teritorijos):: tvarių, novatoriškų,
įvairiarūšių ir sąveikaujančių regioninių ir nacionalinių transporto ir logistikos
tinklų, infrastruktūrų ir sistemų Europoje kūrimas; išorinių kaštų
internalizavimas; keitimasis informacija tarp transporto priemonių/ laivų ir
transporto infrastruktūros; infrastruktūros pajėgumų optimizavimas;
optimalus individualus ir/arba mišrusis (ko-modalus) transporto priemonių
panaudojimas, skatinant naudoti energiją taupančias transporto priemones.
Siekti efektyvesnės transporto sąveikos tarp ilgų nuotolių ir paskutinės
mylios transportavimo, naudojant intelektines transporto sistemas (ITS).
9/21/2013
17
3. Užtikrinti tvarų ir prieinamą mobilumą miestuose visiems piliečiams,
įskaitant socialiai jautrias visuomenės grupes: naujoviškos organizacinės
schemos, įskaitant švarius ir saugius automobilius, netaršias transporto
priemones su mažesniu taršos lygiu, naujas aukštos kokybės viešojo
transporto rūšis ir racionalų privataus transporto naudojimą, ryšių
infrastruktūrą, integruotą miestų planavimą ir transportą, atsižvelgiant į
augimo ir užimtumo veiksnius.
4. Gerinti saugą ir saugumą projektuojant ir naudojant transporto priemones,
laivus, infrastruktūrą visoje transporto sistemoje.
5. Stiprinti konkurencingumą: projektavimo procesų tobulinimas; pažangių
varomųjų sistemų ir transporto priemonių bei laivų technologijų kūrimas;
naujoviškos ir rentabilios gamybos sistemos ir infrastruktūros kūrimas;
integruotos struktūros.
Tvariu transportu siekiama subalansuoti platesnio suinteresuotųjų pusių,
dalyvaujančių įvairiarūšio transporto grandinėse, rato interesus. Tuomet tvaraus
transporto išmatuojamas poveikis galėtų būti apibrėžiamas keliais aspektais:
Ekonominiu poveikiu: pagerėjusiu įvairiarūšio transporto grandžių, pagrįstų
naujoviškomis transporto ir logistikos paslaugomis, „žmogiškojo kapitalo“
plėtra, suinteresuotųjų pusių įtraukimu į tvarios gerovės kūrimo procesus
pasauliniu, europiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, bei dalyvavimu
globalizacijos poveikio aplinkai valdyme;
Socialiniu poveikiu: pagerėjusiu mobilumu ir galimybėmis naudotis
transporto, atitinkančio aukštus kokybės, saugos ir saugumo reikalavimus,
paslaugomis; geresniais darbo standartais ir darbo sąlygomis; dėl
veiksmingų ir nebrangių transporto paslaugų pagerėjusia tarpregionine
prekyba; pagerėjusia gyvenimo kokybe pakrantės regionuose;
Poveikiu aplinkai: transporto veiklos poveikiu aplinkos būklės gerėjimui,
įskaitant susijusias emisijas, energijos sąnaudas ir atliekų (taršos) kiekį.
Šiuo metu Europos transporto sistema dar nėra traktuojama kaip tvari (European
Commision, 2009). Todėl nuolatinis aukščiau įvardintų tikslų ir uždavinių siekimas,
tinkamas priemonių pasirinkimas ir įgyvendinimas, verslo ir piliečių savimonės
formavimas gali padėti pasiekti teigiamus tvaraus transporto, prisidedančio prie
tvarios aplinkos kūrimo, aspektus.
3.2. Efektyvios transporto priemonės
Efektyvios transporto priemonės pasižymi tokiomis savybėmis, kaip tausus
energijos išteklių (kuro), pageidautina gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių,
vartojimas bei didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Tai reiškia, kad efektyvios
transporto priemonės leis taupiau naudoti [alternatyvius] degalus, bus našesnės (su
mažiau kuro išteklių nuvažiuos daugiau kilometrų per trumpesnį laiko tarpą). Kitas
svarbus veiksnys, susijęs su transporto priemonių efektyvumu, yra jų tvarumas
(t.y. transporto priemonės, nedidinančios aplinkos taršos, triukšmo lygio ir pan.),
tačiau jis išsamiau aptariamas kitame apžvalgos skirsnyje.
Šiame kontekste pastebimos kelios svarbiausios tendencijos. Pirma, tai alternatyvių
energijos šaltinių, alternatyvaus kuro ir susijusių produktų paieška. Kuro ateities
technologijos leis taupiau naudoti senkančius energijos išteklius, aktyviau tiriant ir
panaudojant alternatyvius ar atsinaujinančius energijos šaltinius. Antra, kuro
9/21/2013
18
ateities technologijos yra glaudžiai susiję su transporto priemonių variklių ateities
technologijomis, kurios leistų vis efektyviau panaudoti alternatyvų kurą bei
padidintų transporto priemonių našumą, mažiau terštų aplinką. Trečia, ateities
medžiagos ir technologijos, turinčios įtakos transporto priemonių efektyvumui ir
saugumui. Šios tendencijos aprašomos žemiau esančiuose skirsniuose.
3.2.1. Alternatyvaus energijos šaltinių ir alternatyvaus kuro
paieška
Ateityje bus stebima didėjanti neatitiktis tarp energijos (kuro) pasiūlos ir paklausos.
Todėl viena iš svarbiausių tendencijų transporto sektoriui išliks alternatyvių kuro, jo
šaltinių ir panaudojimo technologijų paieška ir taikymas/komercionalizavimas. Šiuo
veiksniu siekiama spręsti tokius iššūkius kaip: senkanti iškastinių gamtos išteklių
pasiūla; su tuo susijęs žaliavų ir naftos produktų kainų augimas (dėl brangstančios
gavybos ir gamybos); transporto sektoriaus priklausomybė daugiausiai nuo naftos,
ypač importuotos, produktų; ribotas esamos biomasės žaliavos kiekis (biokuro
gamybai); dėl didėjančių transporto srautų ir, atitinkamai, augančio kuro
suvartojimo, kylančios oro taršos, triukšmo problemos ir kitus iššūkius.
Ekspertai išskiria šiuos alternatyvius kuro šaltinius siekiant pakeisti naftą, kaip
pagrindinį transporto energijos šaltinį (EEG on Future Transport Fuels, 2011):
Elektra / vandenilis, biokuras (skystas) kaip pagrindiniai alternatyvūs
energijos šaltiniai;
Sintetiniai degalai, kaip technologija, jungianti iškastinį kurą su biomasės
pagrindu pagamintais degalais;
Metanas (gamtinės dujos ir biometanas) kaip papildomas kuras;
Suskystintos naftos dujos (SND/LPG) kaip kuro papildas.
Pagrindinių alternatyvaus kuro rūšių ir jų pritaikymo apribojimai bei galimybės
pateikiami 3 lentelėje.
Lentelė 3: Pagrindinių alternatyvaus kuro rūšių ir jų pritaikymo galimybių
pavyzdžiai
Biokuras techniškai gali pakeisti naftos produktus visose transporto priemonėse,
naudojantis esamomis energijos/galios perdavimo technologijomis ir naudojant
egzistuojančią kuro papildymo infrastruktūrą. Biomasės išteklių panaudojimas taip pat gali
mažinti CO2 dujų kiekį sintetinio kuro, metano ir suskystintų naftos dujų (SND/LPG) rūšyse.
Šiuo metu Lietuvoje gaminamas tik pirmos kartos biokuras (potencialiai kelia grėsmę maisto
produktų gamybai ir bioįvairovei, nepakankamai konkurencingas kainos prasme, didina
ŠESD, kt.). Modernus antros kartos biokuras yra gaminamas iš lignoceliuliozės žaliavos
(mediena, žemės ūkio bei energetiniai augalai) ir jų atliekų. Potencialiai šių žaliavų kiekiai
yra neriboti (šiuo metu neišnaudojami), jie nesudaro konkurencijos maisto produktų
gamybai. Visgi svarbu toliau vystyti žaliavų rinkos potencialą ir optimizuoti jų perdirbimo/
gamybos procesus. Trečios kartos biodegalų gamintojai siekia patobulinti pačią žaliavą, t. y.,
išvesti labiau aliejingų augalų veisles, tobulinti atskirų augalų genus, atsakingus už aliejaus
gamybą ir pan. Ketvirtos kartos biodegalai – degalai, kurių gamybai naudojama žaliava iš
genetiškai modifikuotų augalų. Juos auginant iš atmosferos absorbuojami didžiuliai CO2
kiekiai sukaupiami augalų stiebuose, šakose ir lapuose. Vėliau iš augalų biomasės
biocheminių procesų metu, naudojant genomiškai sintezuotus mikrobus, efektyviai gaminami
biodegalai. Ateityje bus naudojamas dar pažangesnis nei ketvirtos kartos biokuras.
Pagal ES direktyvą 2003/30/EG „Dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą
9/21/2013
19
Šaltinis: parengta autorių pagal EEG on Future Transport Fuels, 2011 ir Wikipedia, 2013
Aptariant minėtų alternatyvių kuro rūšių pritaikymą, reikia nepamiršti, kad
įvairioms transporto rūšims reikia skirtingų alternatyvaus kuro rūšių:
Kelių transporto priemonės galėtų būti varomos elektra trumpiems
atstumams įveikti, vandeniliu ir metanu – trumpiems ir vidutiniams
atstumams, biokuru/ sintetiniais degalais, suskystintomis gamtinėmis
dujomis ir SND/LPG – visiems (net ir tolimiems) atstumams.
Geležinkeliai, kur tik įmanoma, turėtų būti elektrifikuoti, arba naudoti
biokurą.
Aviacijoje galėtų būti naudojamas iš biomasės gautas žibalas.
Vandens transportas galėtų naudoti biokurą (visi laivai), vandenilį (vidaus
vandenų transporto priemonės ir maži laivai), suskystintas naftos dujas
(trumpųjų nuotolių jūrų laivyba), suskystintas metano dujas ir branduolinį
kurą (jūriniai laivai).
transporte“, numatoma iki 2020 m. padidinti biokuro dalį iki 20 % viso kuro sunaudojimo.
Sintetinis kuras, pakeičiantis dyzeliną ir reaktyvinį kurą, gali būti gaminamas iš įvairių
žaliavų, paverčiant biomasę į skystį (BTL), anglį į skystį (CTL) ar dujas į skystį (GTL).
Hidrintas augalinis kuras (HVO) gali būti gaminamas hidrinant (naudojant vandenilį) augalinį
aliejų ir gyvūninės kilmės riebalus. Sintetiniai degalai gali būti platinami, sandėliuojami ir
naudojami naudojant esamą infrastruktūrą bei esamus vidaus degimo variklius.
Sintetiniai degalai yra konkurencinga alternatyva naftos produktams kaštų prasme, ir
perspektyvūs efektyvumo prasme – tik reikia patobulinti jų sistemos efektyvumą ir
konkrečiai sintetiniam kurui pritaikyti variklius. Tuo tikslu reikia pastatyti pramoninio masto
gamyklas, iš biomasės nebrangiai gaminančias sintetinius degalus, nepamirštant CO2 emisijų
mažinimo tikslo.
DME (Di-metil-eteris) yra dar vienas sintetinis kuras, gaminamas iš iškastinių ar biomasės
išteklių dujofikavimo (dujų sintezės) būdu. Jo panaudojimui reikėtų nežymių techninių
variklio pakeitimų/ patobulinimų.
Metanas gali būti išgaunamos iš iškastinių gamtinių dujų arba kaip biometanas – iš
biomasės ir atliekų. Geriausia, kad biometanas būtų įtrauktas į bendrą dujų tinklą. Metanu
varomi varikliai tuomet galėtų būti papildomi tuose pačiuose punktuose. Siekiant užtikrinti
plačią pasiūlą, turėtų būti pastatyta papildoma degalų infrastruktūra. Metanas suspaustų
dujų pavidalu (SGD) nėra pati geriausia alternatyva, kadangi reikia užtikrinti didelį energijos
tankį (reikia slėginių talpų). Tokiu atveju išeitis galėtų būti suskystintos metano dujos (LGD).
Tokiu atveju svarbiausia būtų užtikrinti vieningus standartus biometano perdavimui į dujų
tinklą ir degalinių infrastruktūros plėtrai visos ES mastu.
Suskystintos naftos dujos (SND/LPG) yra angliavandenilio kuro grandinės šalutinis
produktas, šiuo metu gaunamas perdirbant naftą ir gamtines dujas, o ateityje galbūt galės
būti gaunamas ir iš biomasės. SND/LPG šiuo metu yra plačiausiai naudojamas alternatyvus
kuras Europoje, sudarantis apie 3% viso kuro automobiliams ir aprūpinantis maždaug 5 mln.
automobilių. Pagrindinė infrastruktūra, apimanti daugiau kaip 27.000 viešųjų degalinių, jau
yra sukurta.
Vieningo kuro sprendimai (angl. single-fuel solutions), apimantys visas transporto
rūšis, techniškai būtų įmanomi naudojant skystuosius biodegalus ir sintetinį kurą.
Pagrindiniai ribojantys veiksniai jų tiekimo galimybėms yra žaliavų prieinamumas ir tvarumo
aspektai. Todėl tikėtina, kad ateityje energijos paklausa transporto sektoriuje greičiausiai
nebus priklausoma nuo vieno kuro šaltinio. Ateityje greičiausiai bus reikalingi bet kokie
tvarūs kuro šaltiniai, siekiant išspręsti tikėtinas neatitiktis tarp energijos (kuro) pasiūlos ir
paklausos.
9/21/2013
20
Aptariant alternatyvių kuro rūšių bei energijos šaltinių (reikėtų pridėti) pritaikymą,
labai svarbu yra keistis informacija su kaimyninėmis šalimis, nes kitu atveju,
pasirinkus skirtingas alternatyvas, galime atsidurti tam tikroje izoliacijoje.
Alternatyvaus kuro paieškos veiksnys atitinka ir Ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos
transporto sistemos plėtros strategijos tikslus, kelių transporto modernizavimo ir
plėtros priemones, numatomas įgyvendinti iki 2025 m.: „taikyti alternatyvius
degalus, diegti aplinkai saugias technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai
kenksmingus transporto planavimo sprendimus“ (54.7.9 punktas).
3.2.2. Transporto priemonių variklių technologijos
Alternatyvaus kuro šaltinių poreikis yra glaudžiai susijęs su transporto priemonių
varymo technologijomis, kurios leistų panaudoti alternatyvias kuro rūšis. Siekiama
sukurti papildančias, pakaitines technologijas vidaus degimo varikliams. Todėl
vienas iš Europos automobilių pramonės tikslų yra ateities technologijų, paremtų
hibridiniais sprendimais, naujos kartos akumuliatoriais, kuro elementais (angl. fuel
cells) bei biokuru, įsigalėjimas iki 2050 m. (EFONET, 2009). Vyrauja nuostata, kad
turi būti išvystytos alternatyvaus kuro rūšys, pasižyminčios vieningais standartais,
ir jos turėtų būti prieinamos visoje ES, kad būtų galima laisvai judėti visoms
transporto priemonėms ES teritorijoje.
Žemiau pateiktame 5 pav. pavaizduotos trys pagrindinės technologijos automobilių
pramonėje, naudojančios skirtingas kuro ar energijos rūšis: (1) vidaus degimo
varikliai, dažniausiai varomi benzinu, dyzeliu, gamtinėmis dujomis ar
alternatyviomis kuro rūšimis, tokiomis kaip biokuras, vandenilis ar sintetinis kuras;
(2) akumuliatoriai, naudojami elektra varomose transporto priemonėse, hibridinėse
elektra varomose transporto priemonėse ar pakraunamose elektra varomose
transporto priemonėse, bei (3) kuro elementai, tai technologijos, varomos
vandeniliu arba sintetiniu kuru.
9/21/2013
21
Pav. 5: Trys technologijos automobilių pramonėje
* Žvaigždute žymimos transporto priemonės yra hibridizuojamos su vidaus degimo varikliais.
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Vidaus degimo varikliai
Viena iš pagrindinių technologijų, kuriomis šiandien yra varomos transporto
priemonės, yra vidaus degimo varikliai. Juos šiandienai naudoja apie 700 mln.
transporto priemonių. Visgi augant aplinkos taršai ir mažėjant naftos ištekliams, ši
technologija susiduria su tvarumo iššūkiu. Todėl yra toliau tiriami ir tobulinami
vidaus degimo varikliai. Be to, naujos kuro rūšys (gamtinės dujos, iš biomasės
pagaminti biodegalai ir sintetinis kuras, gaminamas iš akmens anglies ir priedų),
kuriomis ateityje bus pakeistas benzinas ir dyzelinas, gali taip pat įnešti didelį
proveržį vidaus degimo variklių technologijoje. Yra nuomonių, kad ir po kelių
dešimtmečių vidaus degimo varikliai bus vyraujanti technologija automobilių
pramonėje, tačiau tik su sąlyga, kad jie bus iš esmės patobulinti (pvz., sukurti
mažesni ir galingesni varikliai, efektyvesni turbokompresoriai, superkompresoriai,
patobulintos tiesioginės (turbo) kuro įpurškimo technologijos, kintama vožtuvų
galia, efektyvesnis cilindrų darbas, vakuuminiai kolektoriai, naujos variklio
užvedimo technologijos (angl. homogenous charge compression ignition – HCCI),
dvitakčiai eko-varikliai ir pan.)2.
JAV Nacionalinė naftos taryba (angl. National Petroleum Council) skelbia dar
skeptiškesnę nuomonę, kad dėl reikalingų didelių investicijų ir technologijų
ribotumo vidaus degimo varikliai liks dominuojančiu galios šaltiniu maždaug iki
2050 m. Jos nuomone, tai lems mažesnė vidaus degimo variklių savikaina ir
tinkamumas įvairioms transporto priemonių platformoms, todėl rinkoje dar kelis
dešimtmečius dominuos benzininiai ir dyzeliniai varikliai, taip pat hibridinės jėgainės
2 The Future of the Internal-Combustion Engine, 2010. - http://www.caranddriver.com/features/the-future-of-
the-internal-combustion-engine.
Vidaus degimo
varikliai Akumuliatoriai Kuro elementai
Benzinas
Dyzelinas
Biokuras
Vandenilis
Gamtinės
dujos
Sintetinis
kuras
Vandenilis Elektra varomos transporto
priemonės (angl. battery
electric vehicle)
Hibridinės elektra varomos
transporto priemonės* (angl.
hybrid electric vehicle)
Pakraunamos hibridinės
elektra varomos transporto
priemonės* (angl. plug-in
hybrid electric vehicle)
Sintetinis kuras
9/21/2013
22
ir suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi motorai. Technologijų patobulinimai,
tokie kaip mažinamas automobilių svoris, gerinama aerodinamika ir jėgainių
elektrifikacija gali leisti sumažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto
priemonių degalų sąnaudas nuo 60 iki 90 proc. iki 2050 m.3 Todėl tikėtina, kad
greta naujų alternatyvių kuriamų ir tobulinamų technologijų automobilių pramonėje
vidaus degimo varikliai kelis dešimtmečius išliks pakankamai konkurencinga
technologija. Toliau šiame skirsnyje trumpai aptariamos minėtos alternatyvios
automobilių technologijos – elektra varomi akumuliatoriai ir kuro elementų
technologijos.
Hibridiniai sprendimai ir naujos kartos akumuliatoriai
Ekspertų manymu, artimiausiais metais ženkli automobilių dalis bus varoma
elektra. Per pastarąjį dešimtmetį ženkliai patobulėjo ir atpigo elektros
akumuliatoriai. Juolab, jei hibridinės ar elektra varomos mašinos vis dar išliks
pakankamai brangios, elektra, naudojama kaip kuras, pigs, todėl didelė tikimybė,
kad bendros vartotojų patirtos išlaidos bus mažesnės.
Lentelė 4: Elektra varomi varikliai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Hibridinė transporto priemonė – tai priemonė, kuri naudoja du ar daugiau skirtingų
energijos šaltinių priemonės varymui. Terminas yra dažniausiai naudojamas
apibūdinti hibridine elektra varomą priemonę (angl. hybrid-electric vehicle (HEV)),
kuri turi vidaus degimo variklį ir elektros variklį. Tačiau hibridinė technologija gali
apimti ir vidaus degimo variklį bei hidraulinį variklį. Iš viso gali būti išskiriami 6
hibridinių transporto priemonių tipai: mikro-hibridas, angl. light-hybrid, angl. mild-
hybrid, pilnas hibridas, angl. plug-in hybrid ir pilnai elektrinis hibridas (EFONET,
2009).
Yra skirtingų vizijų, kaip ateityje rinkoje pasidalins hibridiniai automobiliai ir
akumuliatorinės transporto priemonės (angl. pure batteries vehicles). Europoje kai
kurie automobilių gamintojai tiki hibridinėmis technologijomis, kiti mato potencialą
išimtinai elektra varomose transporto priemonėse. Regis, hibridiniai automobiliai
tampa mažiau įdomūs nei elektromobiliai dėl keleto priežasčių:
Pilnai hibridiniai modeliai (hibridinės sistemos, kai automobiliai gali būti
varomi tiek vidaus degimo variklio, tiek elektros variklio pagalba) yra
brangūs (naudojami 2 varikliai vietoj 1). Jų pritaikomumas masiniam
vartojimui yra ribotas. Trumpojo nuotolio kelionėms, kur pilnai hibridiniai
3 Internal combustion engines to remain dominant until 2050: report, 2012. -
http://www.caradvice.com.au/184976/internal-combustion-engines-remain-dominant-2050-report/
Elektra varomi varikliai (angl. battery-electric) sukauptą elektros energiją saugo
akumuliatoriuje.
Akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės (angl. battery electric vehicle – BEV)
naudoja cheminę energiją, saugomą keičiamuose/įkraunamuose akumuliatoriuose (angl.
battery packs). Kaip ir kitos elektrinės transporto priemonės, BEV vietoj vidaus degimo
variklio naudoja elektra varomą variklį.
Tam, kad perduoti energiją iš elektros tinklo transporto priemonei, reikia naujų infrastruktūrų
ir elektros (energijos) valdymo sistemų.
Pritaikomumas: trumpojo nuotolio transporto ir geležinkelių maršrutai. Reikia sukurti
taupius, didelės energijos talpos akumuliatorius ir išplėtoti energijos papildymo stotelių
infrastruktūrą.
9/21/2013
23
modeliai turi didžiausią potencialą, akumuliatorinės transporto priemonės
yra labiau konkurencingos.
Europoje pilnai hibridiniai modeliai stipriai konkuruos su naujos kartos
dyzelinėmis transporto priemonėmis, kurios yra ekonomiškos. JAV ir
Japonijoje, kur vyrauja benzinu varomos priemonės, rinka yra palankesnė
hibridinėms technologijoms.
Rinkos pasiskirstymas taip pat priklausys nuo namų ūkiui tenkančių automobilių
kiekio. Pvz., jei šeimoje bus tik 1 mašina, greičiausiai ji bus hibridinė, jei 2 – viena
iš jų greičiausiai turės tenkinti įvairius poreikius (įprastas automobilis), o kita bus
skirta trumpiems atstumams ir greičiausiai tai bus elektra varomas automobilis.
Viena iš kliūčių hibridinių automobilių įsigalėjimui – jų kaštai. Jei nafta brangs (virs
120 USD/barelį), hibridinių automobilių atsipirkimas bus greitas. Jei naftos kainos
nekils virš 70 USD/barelį, investicijų grąža hibridiniams modeliams nebus tokia
palanki. Hibridiniai modeliai yra ekonomiškiausi važiuojant mieste; tobulėjant
technologijoms, jų kainą irgi gali mažėti. (EFONET, 2009). Pagrindiniai elektra
varomo akumuliatoriaus technologijos privalumai ir trūkumai pateikti pav. 6.
Pav. 6: Akumuliatorinių elektros variklių (transporto priemonių) (angl.
battery electric vehicle) technologijos privalumai ir trūkumai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Kuro elementai (angl. fuel cells)
Kuro elementais varomi automobiliai dar turėtų būti gerokai ištobulinti, kad galėtų
tapti konkurencingais rinkoje. Šios transporto priemonės pasižymi tokiais
privalumais, kaip labai žema CO2 emisija, didelis asortimentas ir didelė galia. Visgi
iki šiol yra sukurti tik prototipiniai modeliai ir dar reikia daug tyrimų ir investicijų,
kad jie būtų pradėti gaminti masiškai.
Lentelė 5: Kuro elementais varomos transporto priemonės
Kuro elementais varoma transporto priemonė (angl. fuel cells vehicle – FCV) yra priklausoma
nuo elektrocheminės konversijos. Ji gamina elektros energiją iš kuro (dažniausiai –
vandenilio), ir oksidanto, kad vyktų cheminė reakcija. Kuro elementai skiriasi nuo
elektrocheminių akumuliatorių tuo, kad jie naudoja kurą, kurį reikia papildyti, tuo tarpu
akumuliatoriai kaupia elektros energiją uždaroje sistemoje.
Pagrindiniai technologijos
privalumai:
- Elektra nėra tarši ar toksiška;
- Elektra yra energijos nešėja, kuri gali būti
gaunama iš įvairių pirminės energijos šaltinių. Tai nėra labai brangus energijos šaltinis; jei gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kaina tampa svarbesnė;
- Elektriniai varikliai yra labai efektyvūs (90%), tai yra 3-4 kartus efektyvesni už vidaus degimo variklių technologiją;
- Elektriniai varikliai nėra brangūs, maždaug perpus pigesni už šiluminį variklį (thermal motor);
- Elektriniai varikliai veikia tyliai, nekelia triukšmo.
Pagrindiniai technologijos trūkumai:
- Skirtingai nuo skystojo kuro, elektros nėra paprasta laikyti (akumuliuoti), ypač transporto priemonėse, kuriose yra ribota erdvė. Akumuliatoriai vis dar yra brangūs, taip pat dar yra kitų techninių neišspręstų klausimų;
- Kelia klausimų ličio prieinamumas žemėje.
Juolab tai, kad ličio ištekliai yra labiausiai susitelkę keliose šalyse (pvz., Bolivija, Tibetas);
- Elektra varomos transporto priemonės savininkas turės daugiau apribojimų nei šiai dienai: automobilių pasirinkimas bus ribotas, automobilis turės stoti kas kelias valandas, kad galėtų toliau važiuoti.
9/21/2013
24
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Siekiant masinio kuro elementų naudojimo, turi būti įveiktos tam tikros techninės
kliūtys, susijusios su brangių žaliavų, tokių kaip platina, naudojimui kuro
elementams gaminti. Reikiamos platinos kiekis turėtų būti drastiškai mažesnis arba
turėtų būti pakeistas kitomis žaliavomis, o ne tauriaisiais metalais. Taip pat reikėtų
ištyrinėti vandenilio bako talpinimo transporto priemonėje galimybes, kadangi
vandenilį nėra paprasta laikyti mažose talpose. Nesitikima, kad ši technologija bus
išvystyta per trumpąjį laikotarpį. Kalbant apie kuro elementų technologijas,
ekspertai mano, kad jos išsivystys maždaug per 20-30 m. laikotarpį, kiti
prognozuoja dar ilgesnį periodą. Todėl privatūs mašinų gamintojai, bent jau
Europoje, nededa daug pastangų į šios srities taikomuosius tyrimus, tuo tarpu JAV
ir Azijoje susidomėjimas šia technologija tarp automobilių gamintojų yra didesnis.
Daugelio ekspertų manymu, kuro elementų technologijos pirmiausiai gali būti
naudojamos kaip pagalbinės jėgainės (angl. auxiliary power unit), kurios skirtos
tiekti energija kitoms, nei varomosios jėgos, funkcijoms atlikti: šildymui, oro
kondicionavimui, apšvietimui ir t.t., įskaitant, kai transporto priemonė stovi. Iš
tiesų, šiuo metu automobiliuose nėra pačiu efektyviausiu būdu gaminama ir
naudojama elektros energija. Dėl didelės varomosios jėgos, pirmosios kuro
elementų technologijos galėtų būti pritaikomos autobusuose. Vidutiniu laikotarpiu
transporte kai kurios nišinės rinkos galėtų tapti pramoginiai laivai, autokrautuvai ir
t.t. (EFONET, 2009). Pagrindiniai kuro elementų technologijos privalumai ir
trūkumai pateikti pav. 7.
Pav. 7: Kuro elementų technologijos privalumai ir trūkumai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Žemiau pateiktoje 6 lentelėje aprašyti galimi techniniai sprendimai, kuro elementų
pritaikymas ir šiuo metu esami apribojimai kuro elementų technologijoje.
Vandenilio gamybai, platinimui ir saugojimui reikia sukurti naują infrastruktūrą.
Pritaikomumas: mažai tikėtinas aviacijoje ir ilgojo nuotolio kelių maršrutuose. Reikia sukurti
taupius kuro elementus, vandenilio saugojimo talpas (bakus) transporto priemonėse ir
išplėtoti strateginę papildymo infrastruktūrą.
Pagrindiniai technologijos
privalumai:
- Vandenilis – gausiai visatoje paplitęs atomas, skirtingai nuo anglies;
- Vandenilio molekulė perneša didelį kiekį
energijos (3 kartus daugiau nei benzinas);
- Vandenilis nėra taršus ar toksiškas;
- Vandenilis yra energijos nešėjas, kuris gali būti išgaunamas įvairiais būdais iš pirminių šaltinių;
- Kuro elementai yra energetiškai efektyvūs (55% energijos efektyvumas pasiekiamas
naudojant kuro elementus ir 90% elektros variklius), dėl kurių susitaupo beveik 50% energijos, palyginti su 20-25% našumu, naudojant vidaus degimo variklius.
- Kuro elementai gamina tik vandenį ir
veikdami nekelia triukšmo.
Pagrindiniai technologijos
trūkumai:
- Vandenilio gamyba gali būti brangi, ypač
jei gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių;
- Vandenilį, skirtingai nei skystąjį kurą, nėra lengva transportuoti, platinti ir saugoti (žemas tūrinis tankis), ypač transporto priemonėse, kuriose erdvė yra ribota;
- Kuro elementai vis dar yra labai
brangūs, todėl turi būti įveiktos kai kurios techninės kliūtys siekiant masinės gamybos, diegimo ir vartojimo;
- Vandeniliui reikia specialių saugos procedūrų, lyginant su kitomis įprasto kuro rūšimis.
9/21/2013
25
Lentelė 6: Kuro elementų technologijoje galimi techniniai sprendimai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal EFONET, 2009.
Be aukščiau įvardintų pagrindinių technologijų automobilių pramonėje gali būti
ateityje taikomos ir alternatyvios variklių technologijos, kurios dėl šiuo metu dar
neišplėtotų prototipų nėra plačiau aprašomos šioje apžvalgoje: šviesa/lazeriu
varomas variklis (angl. beam-powered propulsion)4, impulso varomas variklis (angl.
pulse detonation engine)5, transportavimo didžiuliu greičiu teorinis modelis (angl.
hyperloop6) – sistema, apibūdinama kaip ‚penktoji‘ transporto rūšis (be laivų,
lėktuvų, automobilių ir traukinių) ir kt.
3.2.3. Ateities medžiagos ir technologijos
Automobilių ir kitos transporto įrangos pramonė (šalia chemijos pramonės (įskaitant
farmaciją), mechanizmų/detalių (angl. machinery), įrenginių ir kitų prietaisų
gamybos), yra viena iš didžiausių pramonės grupių, kuriose naudojamos pasaulinės
inovacijos, skirtos vietos rinkoms. 2010 m. duomenimis, šios pramonės šakos
sudaro 34 proc. iš 10.5 mlrd. USD visos pramonės sukuriamos nominalios
pridėtinės vertės. (McKinsey & Company, 2012). Taigi kuriamos naujos medžiagos
ir technologijos daro ženklią įtaką automobilių ir kitos transporto įrangos pramonei.
Nanotechnologijos leidžia efektyviausiu būdu išnaudoti medžiagas (žr. aukščiau
minimą pavyzdį apie platinos naudojimą kuro elementų technologijose), daryti
detalių bei bendros transporto priemonių konstrukcijos patobulinimus nano-dalelių
tikslumu. Šiuo metu nanotechnologijos labiausiai paplitusios puslaidininkių,
elektronikos gamyboje ir struktūrinių korpusų pramonėje. Nano-struktūriniai
4 Plačiau žr. http://www.ykbcorp.com/articles.html 5 Plačiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Pulse_detonation_engine 6 Plačiau žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop
Vandenilio bakas transporto priemonėje. Galimos dvi technologijos: suslėgimas ir
suskystinimas. Ekspertų nuomone, vandenilio saugojimui transporto priemonėje suslėgimas
yra tinkamesnė alternatyva nei suskystinimas. Iš tiesų, kuro bakas galėtų būti pigesnis,
išnaudota erdvė automobilyje tinkamai ir prireiktų mažiau energijos vandenilio suslėgimui nei
jo suskystinimui. Visgi, net ir suslėgus vandenilį (700 barų slėgiu), jam sutalpinti reikia 6 k.
daugiau vietos negu naftos pagrindu pagamintam kurui. Tai reiškia, kad jam prireiktų 6 k.
daugiau sunkvežimių, kad jais būtų atvežamas kuras į degalinę. Ilguoju laikotarpiu būtų
priimtinas vandenilio tiekimas vamzdynais, kaip šiuo metu yra tiekiamos dujos.
Kuro elementai: platina. Pagrindinė kliūtis šios technologijos vystymui – ribotas platinos
kiekis žemėje. JAV geologinių tyrimų duomenimis, platinos atsargos siekia 13.000 tonų
(daugiausiai p. Afrikoje), tai yra nepakankamas kiekis gaminti šią technologijas varomus
kuro elementus pasaulinei rinkai ar ilguoju laikotarpiu. Kuriamos technologijos, kurios
sumažintų naudojamos platinos kiekį energijos vienetų išgauti. Pvz., tikimasi nuo 1,1g
platinos 2006 m. sumažinti iki 0,1- 0,2g platinos 2015 m. 1 KW energijos gauti. Platina iš
dalies galėtų būti keičiama paladžiu ar kitais netauriausiais, labiau paplitusiais elementais.
Mažėjanti naudotinos platinos dalis labai susijusi su nanotechnologijų vystymusi (jų geba
padengti ypatingai ploną platinos sluoksnį). Techniškai apie 95% automobilių pramonėje
naudojamos platinos galėtų būti perdirbama ir taip galėtų būti sprendžiamas mažėjančių
platinos išteklių klausimas.
Kuro elementai: membrana. Dabartinės naudojamos membranos yra brangios, negali
veikti aukštesnėje nei 90C temperatūroje (ir tik esant tam tikram drėgmės lygiui) ir
neilgaamžiškos. Naujosios membranos, veiksnios aukštesnėje temperatūroje ir esant
mažesnei drėgmei, įgalintų geriau spręsti karščio izoliavimo, pigesnių katalizatorių, su
geresniu atsparumu vandenilio ir oro užterštumui, klausimus.
9/21/2013
26
patobulinimai gali leisti pagaminti aukštesnės varžos akumuliatorius, pigesnes ir
našesnes saulės baterijas, ultra-stiprius mišinius (pvz., anglies nanovamzdelių
naudojimas transporto infrastruktūros kūrimui) ir pan.). Tai ženkliai prisideda prie
kuriamos produkcijos efektyvumo, ilgaamžiškumo (atsparumo aplinkos poveikiui) ir
tvarumo.
Pastebima tendencija automobilių pramonėje naudoti vis pažangesnes ir lengvesnes
medžiagas (pvz., aukšto stiprumo plieną, aliuminį ir jo lydinius (diuraliuminį), stiklo
pluošto, anglies pluošto kompozitus, anglies nanovamzdelius) bei kitus retus
elementus (pvz., neodimį). Lengvos medžiagos vis plačiau naudojamos automobilių
pramonėje ir statant vėjo jėgaines; jos gali visiškai pakeisti plieną automobilių
gamyboje (potencialiai pagerinti lengvumą ir tvirtumą). Taip pat automobilių
korpusų gamyboje vis plačiau naudojami plastiko ir putų polimerai, kurie gali
suteikti papildomą saugumą pėstiesiems autoįvykio metu.
Pavyzdžiui, 2013 m. BMW ėmė gaminti iSeries tipo automobilius, kurių korpuso
laikančiosios konstrukcijos yra pagamintos iš plastiko polimerų, sutvirtintų anglies
pluoštu. Daugelis Vokietijos ir Japonijos automobilių gamintojų glaudžiai
bendradarbiauja su anglies pluošto tiekėjais, siekdami vis efektyviau išnaudoti
anglies pluošto potencialą gamyboje. Jei ši technologija taip sparčiai populiarės,
anglies kompozitų paklausa per ateinantį dešimtmetį išaugs 20 kartų. (McKinsey &
Company, 2012) Kol kas šių lengvų ir pažangių medžiagų perdirbimo kaina yra
pakankamai aukšta, perdirbimo procesas – netradicinis ir per ilgas, kad galima būtų
efektyviai automatizuoti gamybos procesą. Todėl dar išlieka nemažai iššūkių, kad
naujos medžiagos galėtų sparčiai įsigalėti automobilių gamyboje, galėtų būti būtų
plačiai komercializuojamos bei perdirbamos. Visgi neabejotina, kad lengvesnės
medžiagos transporto priemonėje prisideda prie jų efektyvumo ir saugumo:
mažesnė masė ir aerodinaminis pasipriešinimas leidžia taupiau naudoti kurą, tuo
pat metu išvystant didelį greitį, didina variklių našumą (leidžia maksimaliai
išnaudoti energiją, o ne konvertuoti ją į atliekas), o naujomis technologijomis
apdirbtos medžiagos yra saugesnės ir patvaresnės.
Yra ir kitų fizinių technologinių sprendinių, skirtų vartotojų saugumui didinti. Vienas
iš tokių pavyzdžių galėtų būti beorės/nepneumatinės padangos (angl. airless tire) –
padangos, kurioms nereikia suslėgto oro; jos yra pripildytos suslėgtųjų polimerų
(plastiko). Tokios padangos galėtų būti naudojamos įvairiose pramonės šakose, taip
pat didesniam transporto priemonių ir keleivių saugumui užtikrinti (jau yra sukurti
prototipai). Tokio tipo padangos yra naudojamos kai kuriose mažose transporto
priemonėse, pvz., vejapjūvėse ir motorizuotuose golfo vežimėliuose. Jos taip pat
naudojamos ir sunkiajame transporte (pvz., tranšėjų kasimo, pastatų griovimo
sunkioji technika), kur yra didelė padangų pradūrimo tikimybė; taip pat kai
kuriuose dviračiuose ir neįgaliųjų vežimėliuose. Pagrindinis padangų privalumas –
kad jos nebliūkšta/nesprogsta. Tačiau jos pasižymi didesniu pasipriešinimu
riedėjimui ir yra sunkiau sustabdomos nei oro pripildytos padangos. Kita problema:
beorės padangos negali greitai išsklaidyti šilumos, kuri gaminasi joms riedant. Todėl
kol kas jų pritaikymas apsiriboja lėtaeigėmis transporto priemonėmis. "Michelin"
šiuo metu kuria integruotą padangos ir rato derinį "Tweel" (kilęs iš "padangos" ir
"ratas"), kuri veikia visiškai be oro, pakelia dideles apkrovas, slopina smūgius, o jo
valdymo charakteristikas galima prilyginti tradicinėms padangoms. Kiti padangų
9/21/2013
27
gamintojai irgi kuria panašias, beore technologija paremtas padangas. Jos yra
sėkmingai taikomos karinėje pramonėje.7
Vienas iš svarbiausių pokyčių, susijusių su transporto priemonių efektyvumu yra
inovacijos pačiuose automobiliuose, įskaitant dirbtinį intelektą (pvz., sensorius ir
borto kompiuterius). Manoma, kad per ateinantį dešimtmetį elektros ir elektroniniai
prietaisai sudarys daugiau nei 80 % visų inovacijų automobiliuose (žr. pav. 8).
Pav. 8: Elektros ir elektroninių technologijų inovacijos yra pagrindiniai
automobilių pramonės vertės kūrimo veiksniai
Šaltinis: parengta autorių pagal McKinsey & Company, 2012.
Daugelis naujų automobilių jau yra gaminami su įdiegtomis elektroninėmis
stabilumo kontrolės technologijomis, kurios ženkliai pagerina saugumą. Automobilių
statymo pagalbinės sistemos padeda saugiai pastatyti automobilius, kompiuteriniai
jutikliai stebi slėgį padangose, o lietaus jutikliai automatiškai aktyvuoja valytuvus.
Pavyzdžiui, naujasis pilnai elektrinis automobilis Chevrolet Volt talpina daugiau nei
10 mln. programinių kodų eilučių, kurios kontroliuoja daugiau kaip 100 elektroninių
jutiklių. Iš 4 pav. matyti, kad ateityje automobilį sudarys vis daugiau elektros ir
elektronikos elementų, o išlikę mechaninės detalės bus sparčiai patobulintos,
gaminamos iš naujų medžiagų. Visa tai skirta transporto priemonių efektyvumo,
saugumo ir tvarumo didinimui. Plačiau sensorinės ir telematinės technologijos,
naudojamos transporto priemonėse ir infrastruktūroje, aprašomos 3.3.1 skyriuje.
Aukščiau esančiuose skirsniuose aprašytos efektyvaus transporto technologijos turi
didelės įtakos klimato kaitos iššūkiui ir jo aktualių klausimų sprendimui. Ateityje
sukurtos ir išplėtotos naujos transporto variklių technologijos leis efektyviai
panaudoti alternatyvų kurą (įskaitant pagamintą iš atsinaujinančių energijos
šaltinių), o naujos medžiagos ir technologijos, naudojamos transporto priemonių
gamyboje, padės efektyviau ir taupiau naudoti energiją (kurą), didins saugumą.
Alternatyvaus kuro ir kitų transportui reikalingų medžiagų bei įrenginių gamyba ir
7 Plačiau žr. http://inhabitat.com/airless-springy-energy-return-wheel-tire-promises-to-improve-gas-mileage/;
http://www.resilienttech.com/products/non-pneumatic-tire
9/21/2013
28
vartojimas leis sumažinti ŠESD ir CO2 emisijas, triukšmo lygį (ypač tai aktualu
urbanistinėse teritorijose) ir ženkliai prisidės prie tvarios aplinkos kūrimo.
3.3. Efektyvesnė transporto rūšių sąveika
Įvairiarūšio transporto sąveikumas gali tiesiogiai prisidėti prie iššūkio „didėjančių
transporto srautų valdymas“ sprendimo. Nuolat augant privačių ir komercinių
transporto priemonių skaičiui bei spūstims keliuose (Lietuvoje – TEN-T
magistralėms kertant miestų teritorijas), neišvengiamai kyla poreikis efektyviai
valdyti augančius transporto srautus. Šį iššūkį gali padėti spręsti įvairiarūšio
transporto sąveikos ir integracijos koncepcijos. Visų pirma, tai leistų padidinti
transportavimo efektyvumą, taupiau naudojant energijos šaltinius, o, į procesą
įtraukus įvairiarūšes transporto priemones, didinti transportavimo paslaugų kokybę
ir taupyti laiką. Antra, tai ženkliai prisidėtų prie tvarios aplinkos kūrimo. Trečias
svarbus aspektas įvairiarūšiam transportui sąveikauti – informacinių srautų
integracija, įgailinanti diegti efektyvius eismo srautų reguliavimo mechanizmus.
Siekiant įgyvendinti intermodalinę „nuo durų iki durų“ (angl. door-to-door)
transporto sistemą ir kartu vengiant neefektyvaus (nereikalingo) transporto
naudojimo, būtina skatinti glaudesnę integraciją tarp transporto rūšių ir transporto
tinklų bei efektyviai integruoti transporto paslaugas. Tai gali būti pasiekta per pilną
informacinių srautų valdymo sistemą, infrastruktūros tinklų ir paslaugų integraciją –
kuriant naują, bendrą įvairiarūšio transporto sistemą, pagrįstą atviromis
platformomis.
3.3.1. Transportavimo efektyvumo ir saugumo didinimas
ES institucijų nuomone, reikėtų besąlygiškai remti įvairiarūšio transporto vystymo
koncepcijas, nes tai yra alternatyva kelių transportui8. Transporto
daugiarūšiškumas (multimodalumas) ir integracija yra pagrindiniai veiksniai
formuojant tvarų ir veiksmingą keleivinį ir krovininį transportą Europoje.
Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti siekiant turėti veiksmingą, sąveikų ir
įvairiarūšį TEN-T, yra aiškūs: sukurti kokybišką tinklą visose valstybėse narėse,
ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniam sąveikumui, šalinant kliūtis ir
eliminuojant trūkstamas grandis, suderinant veiklos taisykles, kurios užtikrintų
aukštą saugumo ir kokybės lygį. Vadovaujantis tokiu požiūriu, būtų siekiama
platesnių transporto politikos tikslų ir būtų remiamas tausus Europos išteklių
naudojimas bei klimato problemų sprendimas.9
Vienas iš ES tikslų yra labiau išvystyti kitą, nei kelių transporto infrastruktūrą, pvz.,
geležinkelių ar vandens transportą. Siekiama, kad iki 2030 m. 30 proc. daugiau
kaip 300 km keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, o
iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Tokį perėjimą turėtų palengvinti
efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai (Baltoji knyga, 2011). Apskritai,
įvairiarūšio transporto koncepcija leistų efektyviau planuoti ir diegti aplinkai saugias
technologijas, priimti mažiausiai ekologiškai kenksmingus transporto planavimo
sprendimus (Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija,
2005). Prie to efektyviai prisidėtų ir esamų transporto priemonių parkų
atnaujinimas.
8 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl vidaus vandens
kelių transporto skatinimo įgyvendinant NAIADES - Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus
vandens kelių transportui COM(2006) 6 final. 9 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES transporto politikos darnaus vystymo ir TEN-
T tinklų planavimo (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos prašymu), (2011/C 248/05).
9/21/2013
29
Įvairiarūšio transporto koncepcijos gali padėti efektyviai spręsti tokius urbanizacijos
iššūkius, kaip didesnis transportavimo efektyvumas ir saugumas, tiek pačiuose
miestuose, tiek tarpmiestiniuose ir tarptautiniuose maršrutuose. Siekiama sukurti
integruotas ir vartotojui draugiškas tarpmiestinio ir miestų transporto sistemas.
Greitųjų geležinkelių tinklo sukūrimas, geriau prieinamas ir pigesnis oro transportas
Europoje „suartino“ žmones ir didžiuosius miestus. Specialių eismo juostų dėka
metro, tramvajai, autobusai gali greičiau ir patogiau aptarnauti keleivius, o
įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai lengvina trumpųjų atstumų keliones. Visgi yra
dar daug galimybių geriau integruoti viešąjį transportą (derinti įvairias jo rūšis
tarpusavyje), kad keleiviai negaištų laiko ir nereikėtų ieškoti papildomos
informacijos transporto jungtyse. Todėl ateityje įvairiarūšių viešojo transporto
stočių prieinamumas, kur keleiviai gali be apribojimų keisti transporto rūšį, greitai
gauti informacijos, jaustis saugiai ir patogiai, sutaupyti laiko, leistų pasiekti
efektyvaus ir tvaraus miestų transporto tikslus.
Miestų transporto sistemose bus diegiamos naujos technologijos, skatinančios
gyventojus naudotis viešojo maršrutinio transporto paslaugomis. (1) Tuo tikslu būtų
steigiami bendri įvairių transporto rūšių paslaugų terminalai, keleivių patogumui
galėtų būti įdiegta vieno elektroninio bilieto koncepcija (t.y. vienas bilietas, skirtas
naudotis visomis viešoji transporto rūšimis). Bilietų platinimo sistema galėtų būti
derinama su visos Europos išankstinio bilietų užsakymo sistema ir į ją integruota.
(2) Įdiegtos tobulesnės informacines miestų keleivinio transporto valdymo ir eismo
kontrolės sistemos leistų geriau susiplanuoti savo laiką, skirtą kelionei nuo taško A į
tašką B, keičiant įvairias viešojo transporto priemones. Tokių informacinių
technologijų pavyzdys galėtų būti vieninga mobili platforma, kuri savo vartotojams
rodo geriausią įmanomą būdą, kaip nuvykti iš taško A į tašką B. Tokia platforma
„suporuoja“ įvairių mobilumo paslaugų teikėjų pasiūlymus ir skaidriai,
nepriklausomai nuo teikėjo, pateikia tinkamas kelionės galimybes, naudodama
mobiliųjų telefonų aplikacijas ir tinklapius (pvz., „Moovel“ mobili platforma, veikianti
Vokietijoje10). (3) Be to, ištobulintos neįgaliųjų aptarnavimo transporto programos
ir naujos technologijos jų aptarnavimui leistų integruoti jiems skirtas paslaugas į
bendrą susisiekimo sistemą (Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos
plėtros strategija, 2005).
Neįgaliųjų aptarnavimui jau dabar veikia tam tikros naujos paslaugos, kurios
prisideda prie geresnio jų integravimo į socialinį gyvenimą (pvz., Š.Airijoje
veikiančios apsipirkimo ir pramogų (angl. shopmobility) schemos11 - padeda
apsipirkti ir pramogauti, t.y. specialūs autobusai nuveža-parveža neįgaliuosius į/iš
prekybos centrų). Ne mažiau svarbūs techniniai sprendiniai ir technologijos,
padedančios įvairią negalią turintiems žmonėms naudotis transportu, pvz.,
spausdinti kelių žemėlapiai su iškilimais neregiams (angl. tactile print maps), GPS,
geografinės informacijos sistemos, nuotoliniu būdu infraraudonaisiais spinduliais
veikiantys garsiniai ženklai (angl. remote infrared audible signs (RIAS)); taip pat
universaliai pritaikytos ir visiems prieinamos informacinės sistemos, interaktyviai
sąveikaujančios su nešiojamaisiais prietaisais, vaizdo telefonais. Sumanios/
intelektinės transporto sistemos (STS/ITS), bevielės technologijos, mobiliojo
apskaičiavimo programos; robotai, dirbtinis intelektas ir objekto atpažinimo
10 Žr. plačiau: https://www.moovel.com/en/ 11 Žr. plačiau: http://www.shopmobilityni.org/
9/21/2013
30
programos; navigacija, kelio paieškos, orientacinės ir gido aplikacijos (galimybė
gauti internetu realiu laiku informaciją apie transporto tranzitą į savo mobiliųjų
įrenginį) – apskritai kuriama universali infrastruktūra ir visiems prieinamas
(įskaitant informuotumą) transportas – visos šios priemonės įgalina negalią
turinčius asmenis užtikrinti keliavimo poreikį ir geriau integruotis į bendrų
transporto sistemų naudojimą. (Exploratory Advanced Research Program, 2011).
Transportavimo efektyvumo poreikis yra susijęs ir su vartotojų vertybių kaita.
Pastebima auganti tendencija tarp jaunų žmonių, kad kuo toliau, tuo labiau
automobilis tampa mažiau jų socialinį statusą atspindinčiu simboliu. Jau šiandien,
daugiau nei penktadalis Vokietijos jaunimo sutelkia dėmesį į automobilio funkcinius
privalumus, o jų emocinis ryšys transporto priemonei yra silpstantis12. Apskritai,
vartotojų sampratos kaitos nuo asmeninio prie dalinimosi automobiliu paslaugų
(angl. „shared car“ koncepcija) ir tinklinių transporto koncepcijų tendencija
pastebima labiau išsivysčiusiose rinkose. Juose pradėtos įgyvendinti tokios privačių
automobilių iniciatyvos kaip „Car2go“ ar „Car2gether“, kurios pasižymi nebrangiais,
itin ekonomiškais miesto automobiliais, kuriuos dalinasi paslaugas užsisakę
vartotojai. Viešajame ir komerciniame transportavimo sektoriuje populiarėja
greitųjų autobusų transporto sistema (angl. Bus Rapid Transit – BRT), individualių
viešųjų transporto paslaugų komplektai (angl. CharterWay). Keletas naujų miesto
viešojo transporto technologijų pavyzdžių yra pateikta 7 lentelėje.
Lentelė 7: Keletas viešojo įvairiarūšio (miesto/tarpmiestinio) transporto
technologijų pavyzdžių
12 Žr. plačiau: https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-17180-0-0-0-0-0-0-0-0.html 13 Žr. plačiau http://www.mta.info/mta/planning/sbs/whatis.htm 14 http://www.ultraglobalprt.com/?page_id=24; Development and Evaluation of Traffic Management
Strategies for Personal Rapid Transit. Transportation Research Group, School of Civil Engineering and the
Environment, University of Southampton. - http://faculty.washington.edu/jbs/itrans/jeffery-mod-simu.pdf
Viena iš priemonių, padedančių įgyvendinti keleivinio įvairiarūšio transporto koncepciją, yra
greitasis tranzitas/išvystytas viešasis transportas. Greitųjų autobusų transporto
sistema13 (angl. Bus Rapid Transit BRT/BRTS) - tai yra autobusais pagrįsta masinio tranzito
sistema, pasižyminti specializuotomis paslaugomis ir infrastruktūra, kuriomis siekiama
padidinti miesto transporto sistemos kokybę, saugumą ir rezultatus ir pašalinti tipines
priežastys dėl autobusų vėlavimo. BRT siekiama derinti lengvojo geležinkelio (angl. light rail)
ar metro pajėgumus ir greitį su autobusų sistemos lankstumu, kaina ir paprastumu.
Keleivių pervežimui miestuose taip pat gali pasitarnauti individualaus greito tranzito
priemonė (angl. personal rapid transit (PRT)/ podcar). Tai yra viešojo transporto rūšis,
pasižyminti mažomis automatizuotomis transporto priemonėmis (skirtomis 3-4 žmonėms),
naudojamomis ant specialiai sukonstruoto kreipiančiojo tinklo, kuriuo taip pat galima pasiekti
didesnes transporto priemones. Šios transporto priemonės yra varomos elektra, „sklendžia“
nesukeldamos triukšmo, gerokai aukščiau virš įprastinio eismo įrengtuose keliuose (angl.
guideways). Įrengta JK (Heathrow oro uostas), Š. Indijoj. Yra planų įrengti Brazilijos,
Malaizijos, Taivano, Tailando, Australijos, Saudo Arabijos didmiesčiuose14. Padeda spręsti
taršos, spūsčių miestuose, mobilumo, socialinės atskirties (gali naudotis nemokantys
vairuoti, vaikai, seneliai ir pan.) problemas.
Vienas iš transporto tipų, kurie gali būti derinami įvairiarūšiame (įskaitant miesto ir
tarpmiestiniame transporte) yra bepilotės (autonomiškos/robotinės) transporto
priemonės. Jos mažina transporto susidūrimus (t.y. didina saugumą), didina kelių
apkrovimo galimybes, mažina transporto spūstis (t.y. didina transportavimo efektyvumą),
mažina oro taršą (t.y. prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo). Autonomiškos transporto
priemonės „jaučia“ aplinką tokiais įrenginiais kaip radaru, LIDAR (angl. Light/ Laser
9/21/2013
31
Šaltinis: sudaryta autorių remiantis įvairiais šaltiniais.
Vartotojų transportavimo efektyvumui ir saugumui didinti yra sukurta ir tokių
nuotolinio ryšio priemonėmis paremtų telematinių programų, kurios leidžia
įgyvendinti „išmanaus vairavimo“ strategijas. Esant įdiegtoms tokioms
programoms, naudojantis mobiliuoju telefonu ar internetu galima atrakinti/užrakinti
automobilį, rasti jam vietą viešojoje automobilių stovėjimo aikštelėje ar stebėti jos
judėjimą, jei automobilį vairuoja kitas asmuo, išsikviesti pagalbą, rasti dingusį
automobilį ir pan. (pvz., Mercedes-benz siūloma mbrace2 ar @yourCOMAND
programa). Komercinių ir krovininių automobilių sektoriuje populiarėja tokios
telematinės programos, kurios leidžia stebėti transporto priemonės judėjimo
efektyvumą (greitį, kuro suvartojimą, kt.) realiuoju laiku, padeda taupyti kurą
(automatiškai reguliuoja kuro sąnaudas), padeda geriau valdyti logistikos procesus
(gali planuoti automobilio atvykimą į terminalą minučių tikslumu ir t.t.) (pvz.,
Mercedes-Benz FleetBoard programa ar analogiškos kitų gamintojų telematiniai
angl. „fleet“ sprendiniai).
Be to, automobilių priemonių saugumui didinti yra sukurta ir planuojama plačiai
komercializuoti angl. „Car-to-X“ telematinė debesų technologija, kuri įgalina
informacijos kaitą tarp skirtingų automobilių ir tarp automobilių ir kelių eismo
infrastuktūros, užtikriną tolygų judėjimą, darant mažiausią poveikį aplinkai. Tokia
technologija perduoda informaciją apie galimas spūstis, kelių eismo pavojų
realiuoju laiku, kad vairuotojai galėtų imtis būtinų veiksmų ir užkirsti kelią kritinių
15 http://en.wikipedia.org/wiki/Lidar 16 Thrun, Sebastian (2010). "Toward robotic cars". Communications of the ACM (Association for Computing
Machinery) 53 (4): 99–106. doi:10.1145/1721654.1721679.
Interferometry Detection and Ranging)15, GPS ir kompiuterinės vizualizacijos
technologijomis. Kai kurie autonominiai automobiliai geba keisti savo žemėlapius remiantis
gautais sensoriniais duomenimis, taigi gali judėti keičiantis sąlygoms arba esant
nepažįstamai aplinkai. Remiantis oficialiomis prognozėmis, iki 2020 m. didieji automobilių
gamintojai planuoja komercializuoti bepilotes transporto priemones (lengvuosius
automobilius, sunkvežimių konvojus, traukinius ir pan.)16
Įvairiarūšio transporto sąveikumo didinimui, keleivių ir krovinių pervežimui, svarbu didinti
naudojimąsi traukiniais. ES Baltojoje knygoje (2011) yra užsibrėžtas ambicingas tikslas –
sujungti pagrindinio TEN-T tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu, o taip pat užtikrinti, kad
pagrindiniai jūrų uostai būtų tinkamai sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais tinklais.
Geležinkelių tinklo elektrifikavimas yra vienas iš prioritetinių uždavinių. Daugiau galimybių
keleiviams rinktis transporto rūšį atsiras kuomet įvairių transporto rūšių tinklai bus geriau
integruoti - oro uostai, uostai, geležinkelio stotys turi būti geriau integruojami ir pertvarkomi
į keleiviams skirtas daugiarūšio vežimo platformas. Be to, siekiant tvaraus transporto tikslų
(didinti transportavimo efektyvumą, mažinti iš naftos gaunamo kuro suvartojimą, teršalų į
aplinką išmetimą ir kt.), yra kuriamos alternatyvios traukinių koncepcijos. Tokių koncepcijų
pavyzdžiais galėtų būti aerodinamine sąveika (oro pagalvių efektu) paremti traukiniai
(angl. Hovertrain, ground effect train), neturintys tiesioginio sąlyčio su bėgiais/pagrindu.
Kitaip nei magnetinės levitacijos (sąveikos) principu arba vakuumo principu (angl.
vactrain/ vacuum tube train) veikiantys traukiniai, šių traukinių konstrukcija yra
paprastesnė ir pigesnė; jie gali išvystyti didelį greitį. Trūkumai – reikia nuolatinio energijos
srauto, kad traukinys „kabėtų/ sklandytų“ (hovering) arba būtinybės, kad traukinys nuolat
judėtų, t.y. būtų virš žemės. Šie traukiniai taip pat yra labai veikiami išorės sąlygų: vėjo, oro
turbulencijos, oro sąlygų.
Dar viena alternatyva tradiciniam miestų/ tarpmiestiniam transportui gali būti antžeminių
linijų / trečiojo bėgio įvedimas tramvajuose, metro, traukiniuose ir troleibusuose,
elektros energiją tiesiogiai imant iš tinklo be tarpinio saugojimo talpų poreikio.
9/21/2013
32
situacijų atsiradimui. Be didesnio patogumo vairuotojui, tokios technologijos
ženkliai prisideda prie kelių eismo saugumo ir transportavimo/mobilumo
efektyvumo, nes teikia labai tikslią informaciją apie eismo sąlygas, todėl gali
automatiškai padidinti kelio pralaidumą kontroliuodamos šviesoforų signalus17.
Apskritai, daugelis kuriamų telematinių programų, yra skirtos optimizuoti eismo
srautus ir didinti eismo dalyvių saugumą.
Eismo saugumo didinimas taip pat priklauso ne tik nuo naudotinų technologijų,
tačiau ir nuo eismo dalyvių elgsenos. Naudojantis moderniomis marketingo
kampanijomis ir socialinėmis reklamomis, aktyviau propaguojant sumanios
visuomenės idėjas, būtų ugdoma eismo dalyvių savimonė: skatinami atsakingesni
eismo dalyvių įpročiai (pvz., neiti per raudoną šviesą; nepulti eiti per perėją prieš
pat automobilį, kad nereikėtų staigiai stabdyti ir vėl pagreitėti (kad nedidinti
momentinių CO2 emisijų)), formuojami eko-važiavimo įgūdžiai ir kt. Tai prisidėtų
prie mažesnio avaringumo, didesnio eismo efektyvumo, tvarios aplinkos kūrimo.
3.3.2. Aktyvaus mobilumo koncepcijos
Vis aktualesnis tampa aktyvaus mobilumo koncepcijos įgyvendinimas. Ši koncepcija
atitinka Ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos
kelių transporto modernizavimo ir plėtros priemones, numatomas įgyvendinti iki
2025 m.: „nutiesti reikiamus pėsčiųjų ir dviračių takus miestuose ir gyvenvietėse,
integruoti juos į bendrą susisiekimo sistemą įrengiant dviračių laikymo aikšteles prie
galinių viešojo transporto stotelių“ (54.5 punktas).
Aktyvaus mobilumo koncepciją padėtų įgyvendinti ir vartotojų vertybių kaita.
Pastebima aktyvesnio mobilumo tendencija tarp jaunos kartos žmonių.
Vaikščiojimas pėsčiomis („žingsnių programos“) ir važiavimas dviračiu pasirenkama
kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, indėlis į žaliąją ekonomiką ar socio-ekologinę
transformaciją. Moksliškai įrodyta, kad didesnis mobilumas mažina širdies ir
kvėpavimo ligų riziką (taip mažėja ir viešosios išlaidos gydymui), su triukšmu
susijusį streso lygį. Šis teigiamas poveikis būtų susijęs su padidėjusiu fiziniu
aktyvumu, kuris savo ruožtu mažintų tam tikro tipo vėžio vystymąsi, 2 tipo diabeto,
širdies ligų ir kitų su nutukimu susijusių rizikų atsiradimą. Padidėjęs moterų, vaikų,
pagyvenusių, skurdžiau gyvenančių, neįgalių žmonių mobilumas, kurie neturi
galimybės naudotis nuosavomis transporto priemonėmis, stiprina visuomenės
sveikatą (įskaitant psichologinę). (World Health Organisation, 2011).
Pirmenybė būtų teikiama vaikščiojimui, važiavimui dviračiu ir naudojimuisi viešuoju
transportu. Dviračių ir pėsčiųjų takai turėtų sudaryti tinklą, apimantį pagrindinių
paslaugų vietas ir skatinantį į darbo vietas, mokyklas, paslaugas teikiančias
institucijas ir parduotuves kasdien važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis. Skatintinas
automobilių stovėjimo valdymas ir zonų be automobilių kūrimas. Be to,
pasitelkiant rėmimo politiką (prizus) (pvz., specialias lengvatas stovėjimui miesto
teritorijoje), galima skatinti naudoti mažai CO2 išmetančius automobilius, varomus
elektra ar biokuru.18
Ypatingas dėmesys skirtinas dviračių stovėjimui. Todėl projektuojant vietovę,
būtina numatyti ir dviračių stovėjimo vietas, ypač šalia paslaugas teikiančių
institucijų. Puiki planavimo priemonė – nemotorizuotų transporto priemonių ir
17 Žr. plačiau: Ideas and Solutions - https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-
17180-0-0-0-0-0-0-0-0.html 18 http://toolkit.balticclimate.org/lt/teritorij%C5%B3-planuotojai/planavimas-ir-klimato-kaita/tvarus-transportas
9/21/2013
33
(arba) dviračių eismo, pėsčiųjų takų teminiai planai. Tai leistų kurti aukštos
kokybės viešąsias miestų erdves. Tokiose zonose puikiai veiktų viešųjų
(municipalinių) dviračių susisiekimo sistemos (viešieji dviračiai, riedžiai (pvz., angl.
Bike2go, angl. Segway), jų nuomos terminalai, elektrinių dviračių laikymo ir
baterijų įkrovimo terminalai, pritaikyta aplinka dviračiams ir neįgaliesiems).
Taigi aktyvus gyventojų mobilumas prisidėtų prie geresnio įvairiarūšio transporto
sąveikumo, t.y. pravažiavus tam tikras kelionės atkarpas įvairiarūšėmis transporto
priemonėmis, leistų galutinį kelionės tikslą pasiekti dviračiu ar kitomis
nemotorizuotomis transporto priemonėmis ar nueiti pėsčiomis. Taip pat toks
aktyvus mobilumas turėtų įtakos mažėjančiam atmosferos užterštumui, klimato
kaitos švelninimui, su transportu susijusių autoįvykių masto mažinimui, o gerai
išvystyta viešoji infrastruktūra šiam mobilumui užtikrinti – didintų eismo saugumą.
Taip pat tokios investicijos į aktyvesnį mobilumą bei išvystytą viešąjį transportą yra
mažiau jautrios kainų šuoliams ir naftos ar kitų kuro rūšių tiekimo laikiniems
sutrikimams.
3.3.3. Sumanios transporto sistemos
Svarbus aspektas įvairiarūšiam transportui sąveikauti ir spręsti augančio transporto
srautų valdymo iššūkį, susijęs su sumaniomis (STS) arba intelektinėmis (ITS)
transporto sistemomis, yra (automatizuotas) eismo srautų valdymas. Toks
valdymas apima stebėseną, optimizavimą ir kontrolės funkcijas, ir leidžia padidinti
kelių eismo saugumą bei prisideda prie efektyvesnio transporto politikos
įgyvendinimo.
Intelektinės transporto sistemos (ITS) (angl. Intelligent transport systems) –
informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos
geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant
infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, valdyti, taip pat sąsajoms tarp
šių transporto rūšių užtikrinti. Intelektinių transporto sistemų paslaugos teikiamos,
siekiant padidinti vartotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir
kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti19.
Sumanios transporto sistemos (STS) yra plačiai naudojamos miesto transporto
valdymui. Šios sistemos diegiamos tam, kad būtų galima valdyti eismą, transporto
srautus, kad būtų patogiau keliauti. Tam yra diegiami vieningi elektroninio
keleivinio transporto bilietai, elektroninio atsiskaitymo automobilių stovėjimo
aikštelėse sistemos ir kt. sumanios sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2025 m. yra
numatoma modernizuoti krovininio transporto veiklą diegiant intelektines
technologijas, sukuriant ir įdiegiant kompiuterizuotą sistemą, sudarančią galimybes
naudoti elektroninę įrangą rinkliavoms už naudojimąsi infrastruktūra rinkti,
transporto techninei būklei, vairuotojų darbo ir poilsio režimui kontroliuoti“
(Ilgalaikė (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, 54.6
punktas).
Pavyzdžiui, naudojantis STS, galima efektyviau valdyti eismą, renkant ir
panaudojant turimą informaciją realiuoju laiku apie transporto srautą, judėjimo
laiką, suteikti pirmenybę viešajam transportui, naudoti kintamos informacijos
ženklus, iš eismo valdymo centrų ar naudojant navigacinėmis technologijomis
teikiant aktualią informaciją eismo dalyviams. ITS/STS sudaro sąlygas visiems
19 LR Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20).
9/21/2013
34
vartotojams būti geriau informuotiems apie eismo sąlygas, saugiau, koordinuočiau
bei išmaniau naudotis transporto tinklais.
ITS/STS taikomos technologijos gali skirtis: nuo bazinių santykinai paprastų (tokių
kaip automobilių navigacijos sistemos, šviesoforų kontrolės sistemos, konteinerių
valdymo sistemos, kintamos informacijos ženklai, automatinis automobilio numerio
ženklo atpažinimas, greičio matuokliai) iki stebėsenos įrankių (tokių kaip saugumo
vaizdo stebėsenos sistemos) bei gerokai pažangesnių technologijų, kurios
integruoja realaus laiko duomenis su atsiliepimais iš keleto kitų šaltinių (tokie kaip
automobilių statymo valdymo ir informavimo sistemos, orų informacija, tiltų
atitirpinimo nuo ledo sistemos ir pan.). Be to, prognozavimo technologijos kuriamos
taip, kad būtų kombinuojami pažangaus modeliavimo ir palyginimo su istoriniais
duomenimis metodai.
ITS/STS technologijų pavyzdžiai galėtų būti įvairios bevielės komunikacinės
technologijos (populiariais dažniais veikiantys radijo modemai, GSM, 3G, GPS, kt.).
Draudimo bendrovės naudojasi telematiniais sprendimais angl. eCall (avarijos
atveju sistema automatiškai susisiekia su pagalbos centru – taip gelbstimos
gyvybės) ir vairuotojų elgesio stebėjimo funkcijų atpažinimui. Pastarieji sprendiniai
taip pat daugiausiai susiję su vairuotojų ir eismo saugumu: telematinės sistemos
gali padėti fiksuoti pageidaujamą atstumą iki kitos transporto priemonės ir
kontroliuoti, kad automobilis nepriartėtų arčiau nustatytos ribos; linijos sekimo
sistema: vairuotojui užmigus ir/arba automobiliui kirtus kelio liniją, įsijungia
garsinis signalas; integruoti alkotesteriai neleidžia išgėrusiam vairuotojui užvesti
transporto priemonės ir t.t.
Viešajame transporte taip pat plačiai naudotinos ITS/STS. Pavyzdžiui, troleibuse
galėtų būti pritaikytos tokios technologijos kaip: A juostos kamera, bevielio
interneto įranga, vaizdo kameros, GPS imtuvas, WiFi ryšio stotelė, interneto ryšys
informaciniams ekranams, pavojaus mygtukas, vaizdo ir balso ryšys su dispečerine,
automatinės keleivių skaičiuoklės ir pan. (Vindašius, 2012). Tokios technologijos
padeda efektyviau valdyti transporto srautus, prisideda prie eismo ir keleivių
saugumo, patogumo, informuotumo.
Pav. 9: Technologijų pritaikymo troleibuse pavyzdžiai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal Vindašius, 2012.
9/21/2013
35
Transporto priemonėse yra diegiamos ir kompiuterinės technologijos su vis
galingesniais mikroprocesoriais, didesne atmintimi, realaus laiko operacinėmis
sistemomis. Naujos įdiegtos technologinės platformos leidžia įgyvendinti
pažangesnes programinės įrangos aplikacijas, įskaitant modeliais pagrįstas proceso
kontrolės funkcijas, dirbtinį intelektą ir visapusišką apskaičiavimą.
Viena iš transporto efektyvumo, stebėsenos ir saugumo priemonių, įgyvendinamų
naudojantis ITS/STS, yra judrūs automobilių duomenys (angl. floating car data
(FCD) arba angl. floating cellular data), galintys padėti nustatyti automobilių greitį
kelių transporto tinkle. Jie remiasi lokalizavimo duomenų, greičio, judėjimo krypties
ir laiko duomenų rinkimu iš važiuojančių transporto priemonių mobiliųjų telefonų.
Šie duomenys tampa pagrindiniu eismo informacijos šaltiniu daugumai ITS/STS. Tai
reiškia, kad kiekviena su aktyviu mobiliuoju telefonu transporto priemonė veikia
kaip kelių tinklo jutiklis. Remiantis šiais duomenimis, gali būti nustatytos eismo
spūstys, gali būti apskaičiuojamas kelionės laikas, akimirksniu sukurtos eismo
ataskaitos. Skirtingai nuo eismo stebėjimo kamerų, numerių lentelių atpažinimo
sistemų, jutiklių, įmontuotų į kelių dangas, šiai priemonei įgyvendinti nereikia jokios
papildomos įrangos ar infrastruktūros kelių tinkle.20
Transporto sistemų efektyvumą ir saugumą taip pat gali padėti vykdyti nuolat
besivystančios sensorinės technologijos (pvz., įvairios mikroschemos, radijo dažnio
atpažinimo technologijos, atšvaitai, įrengti kelių infrastruktūroje, į kuriuos reaguoja
transporto priemonių jutikliai/davikliai; elektroniniai atšvaitai, automatinės
automobilio numerio ženklo vaizdo atpažinimo technologijos, transporto priemonių
magnetinių parašų aptikimo technologijos leidžia norimais intervalais padidinti
ilgalaikį eksploatuojamų transporto priemonių stebėjimą kritinėse zonose).
Indukciniai magnetiniai davikliai (angl. inductive loops), sujungti į grandines, gali
veikti kaip detektoriai siekiant suskaičiuoti mašinų srautus per tam tikrą laiko
vienetą, o modernūs – ir įvertinti jų greitį, ilgį, svorį ir atstumus tarp jų. Sistemų
pagalba šie jutikliai gali padėti sklandžiau vykti eismui, kai reikia jį lėtinti/stabdyti
eismą, arba, atvirkščiai - esant ypač dideliam greičiui, intensyvinti jį.
Transporto srautams reguliuoti ir eismo stebėsenos ir kontrolės funkcijoms vykdyti
gali padėti ir nuolat vystoma (didinama sparta, mažinamos energijos sąnaudos ir
t.t.) „bluetooth“ technologija. Naudojant šią bevielę sąsają, galima nebrangiai
apskaičiuoti kelionės laiką, išanalizuoti išvykimo ir paskirties vietoves. „Bluetooth“
kelių jutikliai gali aptikti „bluetooth“ tinklo plokštės fizinius (MAC) adresus iš
pravažiuojančių mašinų įrenginių, naudojančių „bluetooth“ ryšį. „Bluetooth“
technologija aptikimui naudoja panašias technikas į kitų eismo matavimo
technologijas ir yra tokia pat tiksli. Be to, planuojama, kad ateityje bevieliai
įrenginiai (pvz., jutikliai, davikliai, stebėjimo kameros, dėvima pėsčiųjų ar
dviratininkų elektronika) bus savaime įsikraunantys. Jie reikalingą energiją surinks
iš aplinkos, iš natūralių dinaminių procesų, tokių kaip oro srautas, virpesiai, garso
bangos, saulės, cheminė ar šiluminė energija. Šį energija bus pagaminama
nanogeneratorių pagalba, kondensuojama ir elektronikos (jutiklių ir siųstuvų)
pagalba naudojama. Tokios technologijos palengvintų reikiamų įrenginių montavimo
mobilumą, nes būtų nepriklausomos nuo stacionaraus energijos tiekimo tinklo ar
baterijų. Tai leistų sutaupyti kaštus, skiriamus infrastruktūrai palaikyti.
Kitos technologijos, naudotinos eismo srautų valdymui, apima įvairių stebėjimo
kamerų pritaikymus eismo dalyvių drausminimui ir potencialiems pažeidimams
20 Žr. plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_car_data
9/21/2013
36
fiksuoti, dinaminės šviesoforų sekos sistemas. Pastarosioms sistemoms veikti buvo
sukurta išmanioji RFID21 eismo kontrolė. RFID technologija su atitinkamais
algoritmais ir duomenų bazėmis taikoma įvairiose transporto priemonėse, kelių
juostose ir kelių sankryžose siekiant efektyvaus laiko valdymo schemos.
Modeliavimu įrodyta, kad dinaminės sekos algoritmai geba išmaniai prisitaikyti,
netgi esant kraštutiniams atvejams. Realaus laiko sistemos veikimas gali konkuruoti
net su policijos pareigūnais, įvertindamas mašinų skaičių kiekvienoje laiko eilutėje ir
maršrutų tinkamumus.22
Ateityje, naudojant informacines ir ryšių technologijas, bus kuriamos dar
sumanesnės technologijos, apjungiančios bendrą kelių eismo infrastruktūrą ir kelių
eismo dalyvius į vieną informacinį srautą, kas leis dar efektyviau valdyti transporto
srautus, užtikrins visapusišką saugumą, transporto sistemos efektyvumą ir
produktyvumą, leis sutaupyti nemažai kaštų.
3.4. Sumanių technologijų potencialas logistikoje
Logistika yra vienas iš pagrindinių Europos ekonomikos sektorių. Jis ne tik sukuria
beveik 14% Europos BVP (remiantis Europos logistikos veiksmų planu, 2007),
tačiau jos poveikis ES gamybos ir paslaugų sektoriaus kokybei yra labai didelis.
Manoma, kad logistikos kaštai sudaro nuo 10% iki 15% galutinės gatavų prekių
kainos, tokiu būdu nustatant Europos konkurencingumą kitų pasaulio regionų
atžvilgiu. ES logistikos sektoriaus našumo pagerinimas nuo 10% iki 30% būtų
potencialiai prilyginamas 100-300 mlrd. eurų mažesnėms išlaidoms Europos
pramonei. 2012 m. duomenimis, šešios šalys iš pasaulinės TOP-10 logistikos lyderių
yra iš ES, o tai reiškia galimą ES lyderystės potencialą šioje srityje. (ETP on
Logistics Alice, 2013).
Neseniai, 2013 m. birželio 11 d., Briuselyje buvo oficialiai įsteigta Europos
technologijų platforma dėl logistikos (European Technology Platform on Logistics,
ALICE). Platforma įsteigta siekiant parengti išsamią strategiją dėl tyrimų, naujovių
diegimo bei logistikos ir tiekimo grandinės valdymo inovacijų diegimo į rinką
Europoje. Platforma prisidės prie ES mokslinių tyrimų programos HORIZONTAS
2020, ypač su logistika susijusių temų vystymo, akcentuodama papildomumą ir
sinergiją su dabartinėmis Europos technologijų platformomis, transporto ir
pramonės srityse. Tikslas yra pasiekti 30% logistikos našumo pagerinimą iki 2030
m. Ši platforma dėl logistikos siekia paspartinti našesnių, konkurencingesnių ir
tvaresnių tiekimo grandinių kūrimą (ETP on Logistics Alice, 2013).
Sumanios technologijos, taikomos logistikoje, gali prisidėti prie tokių nacionalinių
iššūkių sprendimo kaip poreikis kurti tvarų transportą, valdyti didėjančius
transporto srautus (ne tik vežant keleivius, bet ir gabenant krovinius, prekes) bei
efektyviau išnaudoti tarptautines transporto jungtis. Augant globalizacijai, didėja
visuotinis poreikis efektyviau valdyti logistikos procesą: labiau automatizuojant
procesus, optimizuoti tarptautinių logistikos (ir tiekimo) grandinių veiklą, efektyviai
paskirstyti ir sandėliuoti krovinius, prekes ir pan. Tuo tikslu integruojami transporto
infrastruktūros tinklai, modernizuojami įvairiarūšio transporto terminalai, įskaitant
jūrų ir oro uostų bei didinamas jų sąveikumas ir integralumas; logistikos
sandėliuose veikia automatizuotos siuntų rūšiavimo ir paskirstymo sistemos. Būtina
pabrėžti logistikos centrų (išilgai tarp tam tikros transportavimo grandinės) plėtotės
21 RFID – tai objekto ar objektų žymėjimo ir sekimo sistema, kuri pagrįsta radijo dažnio signalo panaudojimu
objekto žymėjime esančios informacijos įrašymui ir nuskaitymui. – Žr. http://kernel.lt/2010/09/rfid-technologija/ 22 Žr. plačiau: http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_transportation_system
9/21/2013
37
harmonizavimą ir glaudesnės sąveikos svarbą, siekiant suformuoti inovatyvius
bendrus paslaugų produktus.
Sumanių technologijų naudojimo logistikoje dėka, ES transporto rinkoje vyksta
intermodaliniai pokyčiai, susiję su gilesnėmis žiniomis apie transportavimo
koridorius, techniniais tinklais, įgalinančiais transporto operatorius, krovinių
siuntėjus/ ekspeditorius, muitines ir kitas vyriausybių administracines struktūras
sklandžiai keistis integruotais informacijos srautais.
Sumanių technologijų įsigalėjimas logistikoje yra glaudžiai susijęs su poreikiu
efektyviai valdyti įvairiarūšio transporto srautus. Remiantis „Strateginių
intermodalinių (įvairiarūšių) tyrimų darbotvarke 2020“ (EIRAC, 2005), įvairiarūšio
transporto sistema turi būti:
• Vientisa: turi būti sumažintos kliūtys modalinių mainų jungtyse;
• Patikima: pristatymas yra punktualus ir prekės yra nepažeistos;
• Pasiekiama: „nuo durų iki durų“ (angl. D2D) paslaugos yra teikiamos 24
val.x7 d., ir visoje Europoje;
• Prieinama: klientai gali vadovautis „vieno langelio“ principu/ bendrais
prieigos taškais;
• Saugi: prekės patenka tik į jiems priklausančių asmenų rankas, ir nėra
įmanomi jokie įsibrovimai;
• Tvari: išbaigta, tinkamai subalansuota tarp kliento sąnaudų ir bendrų
visuomenės tikslų siekimo sistema;
• Atskaitinga: klientai turi sutartis su viena šalimi, atsakinga už
transportavimo veiklą;
• Įperkama: intermodalinis transportas yra pajėgus pasiūlyti konkurencingas
kainas vartotojams bei pakankamus pelnus operatoriams ir investuotojams;
• Skaidri: visos suinteresuotosios šalys supranta viešųjų išlaidų ir rinkos kainų
santykį (už infrastruktūrą/ jos dalis/ priemones/ prekes).
Atsižvelgiant į įvairiarūšio transporto sistemos tikslus, yra kuriamos ir plėtojamos
ES iniciatyvos, paremtos sumaniomis technologijomis, padėsiančios geriau veikti
visai transporto ir logistikos sistemai. Šiomis ES iniciatyvomis siekiama integruoti,
supaprastinti ir užtikrinti sąveikumą esamų ir ateities transporto informacinių
sistemų, siekiant pagerinti efektyvumą, sumažinti veiklos sąnaudas, gerinti saugą
bei užtikrinti aplinkosauginius aspektus. Tai turės žymių padarinių informacijos
srautams ateities „nuo durų-iki durų“ (D2D) transporto ir logistikos sistemoms. Kai
kurios iš svarbiausių iniciatyvų yra minimos žemiau.
Krovinių bendrijos sistema (angl. Cargo Community System (CCS)) - tai Bendrijos
sistema, kuri remiasi įvairiomis integruotomis procedūromis, taisyklėmis,
standartais ir IRT įrankiais, automatiniu duomenų apsikeitimu, informacija ir (e-
)dokumentais, susijusiais su krova, sandėliavimu ir krovinių transportavimu. Vienas
iš jos tikslų yra mažinti milžinišką popierinės dokumentacijos, kitos informacijos
kiekį, reikalingą tvarkant ir saugant milijonus konteinerių.
Jūrų transporte panaši iniciatyva dėl informacijos mainų automatizavimo yra Uostų
bendrijos sistema (angl. Port Community System (PCS)); taip pat SafeSeaNet
(SSN) tinklas, kuris veikia kaip pagrindinė platforma informacijos mainams ES jūrų
srities domene dėl uosto atvykimo ir išvykimo pranešimų, pranešimų apie
9/21/2013
38
pavojingus krovinius, jūrų saugumo pranešimų, incidentų ir avarijų informacijos,
taršos stebėsenos ir pan. E-navigacijos iniciatyva jūrų transporte siekia jūrų
navigacijų sistemų harmonizavimo, taip pat elektroninėmis priemonėmis stiprinti
informacijos mainų tarp krantinės ir laivų srautus, užtikrinti saugą ir saugumą
jūroje bei jūrų aplinkos apsaugą.
ES e-jūrų (E-Maritime) iniciatyva yra viena iš pagrindinių iniciatyvų siekiant „ES
jūrų transporto strategijos 2018” ir susijusių politikų tikslų, pripažįstanti esminį IRT
vaidmenį produktyvumui ir inovacijoms ir skatinanti naują e-verslo sprendimų erą,
pagrįstą IRT sistemomis ir priemonėmis. Kadangi e-jūrų iniciatyva yra pagrįsta
informacinių mainų internetine sąveika tarp visų suinteresuotųjų šalių jūrų
sektoriuje, ja siekiama efektyvią ir tvarią ES vandens kelių transporto sistemą
visiškai integruoti į bendrą ES transporto sistemą (žr. 10 pav. ir 11 pav.).
Pav. 10: E-jūrų iniciatyvos pavyzdžiai
Šaltinis: sudaryta autorių pagal e-Maritime, 2009.
ES e-jūrų iniciatyva taip pat glaudžiai derinama su T-TEN, t.y. transeuropinio
transporto tinklo, programos bei atnaujintos Lisabonos strategijos
konkurencingumo ir užimtumo tikslais. TEN-T programa yra pagrindinė priemonė
ES transporto infrastruktūros plėtrai finansuoti, įskaitant jūrų greitkelius, kurie
visada remiasi pažangiomis IRT integruojančiomis technologijomis23.
Formuojant Klaipėdos uosto bendruomenę, šiuo metu vykdomi tiek nacionaliniai
(KIPIS, KROVINYS, e.KROVINYS, LIS ir kt.), tiek EK finansuojami tarptautiniai
projektai (eMar, anksčiau - SKEMA ir kt.), kurių tikslas yra įdiegti ES mastu
vieningą e-maritime platformą, kuri talkina formuojant Klaipėdos uosto
bendruomenės sistemą (PCS) (žr. pav. 11).
23 http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=44&index=2
ES e-jūrų iniciatyva apima tokias
sritis:
1. Patobulintas administracijos
domenų taikymas:
a. Bendrųjų ataskaitų
sąsajas, įskaitant dinaminę
integraciją su „vienu
langeliu“;
b. Integruotas jūrų priežiūros
krovininiam ir laivų
judėjimui paslaugas,
skirtas palengvinti ES ir
nacionalinių administracijų
bendradarbiavimą saugos, saugumo ir aplinkos rizikos valdymo srityse.
2. Pagerintas verslo domenų taikymas:
a. Geresnės laivybos operacijos;
b. Geresnės uosto operacijos;
c. Integracija į logistikos grandines;
d. Jūrininko profesijos skatinimas.
9/21/2013
39
Pav. 11: E-jūrų (e-maritime) platforma
Šaltinis: sudaryta autorių pagal FP7 Emar projektą, 2013.
Dar viena iš iniciatyvų logistikos srityje yra unifikuotos bendradarbiavimo paslaugos
(angl. Cooperative Unitised Services), kaip alternatyvus būdas, apjungiantis
integruotų įvairiarūšių operacijų patikimumą ir efektyvumą bei nepriklausomai
veikiančių įvairiarūšių gabenimo operacijų žemą riziką ir lankstumą. Nors šis būdas
yra įprastas kelių pervežimuose, tačiau jūrų logistikoje dar nėra plačiai taikomas.24
Todėl ateityje šios paslaugos galėtų būti plačiai taikomos visoje logistikos
sistemoje.
E-krovinių iniciatyva padeda spęsti pagrindinius Europos transporto iššūkius, tarp jų
tokius kaip tvari kokybė ir našumas; transporto grandinių supaprastinimas;
"žaliųjų" krovinių transportavimo koridoriai; miestų krovininio transporto logistika;
transporto priemonių matmenys ir pakrovimo standartai. Šiame kontekste e-
krovinių sąvoka buvo įvesta kaip priemonė remti elektroninių informacijos mainų
srautus „verslas-verslui“ ir „verslas-administracijai“ sandoriuose. E-kroviniai taip
pat yra dalis veiksmų plano dėl intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo
Europoje. E-kroviniais siekiama įgyvendinti kompiuterizuotus krovinių transporto
procesus, kur elektroninis keitimasis informacija yra susijęs su fiziniu prekių
judėjimu. Be kitų priemonių, yra naudojamos pozicionavimo ir komunikacijos
technologijos (pvz., atpažinimas radijo dažniu (RFID), trumpojo nuotolio ryšio
sistema (angl. Dedicated Short Range Communication – DSRC), ir EGNOS/Galileo
pozicionavimo sistemos).
E-muitinės iniciatyva siekiama sukurti automatizuotą aplinką muitams ir prekybai,
sudarant tarpusavyje suderintas valstybių narių elektronines muitinės sistemas ir
sukurti bendrą kompiuterinį portalą. Šioje iniciatyvoje yra propaguojama „vieno
lango“ koncepcija (angl. Single Windows Concept), kuri yra suprantama kaip
protinga infrastruktūra, leidžianti keistis standartine informacija daugiausiai
elektroninių būdu ir per vieningą prieigą užpildyti visus importo, eksporto ir tranzito
deklaracijas. Toks būdas leidžia mažinti logistikos išlaidas, supaprastinti
24 PROPS, 2009,“Promotional Platform for Short Sea Shipping”, TREN/FP7/TR/218621/PROPS, Business Networking
and Short Sea Shipping, NECL.
9/21/2013
40
procedūras, mažinti ataskaitinę naštą vengiant dubliavimo ir didina informacijos
tikslumą (pvz., veikia „Muitinės langas“, „Uosto langas“ ir pan). 25
E-krovinių, unifikuotų bendradarbiavimo paslaugų, e-muitinės ir susijusios
iniciatyvos ateityje sukurs „Protingus krovinius“ (angl. Intelligent Cargo), t.y. kai
prekės taps savarankiškos ir „žinos“ tikslią vietą, kur nukeliauti, taip pat bus
susietos su įvairiomis informacinėmis paslaugomis – taip toliau bus
automatizuojamas transportavimo valdymo procesas.26
Logistikoje pradėta plėtoti fizinio/daiktų interneto (angl. Physical Internet/ Internet
of Things) iniciatyva, kuria siekiama transformuoti būdus dėl prekių judėjimo,
saugojimo, realizavimo, tiekimo ir naudojimo, siekiant didesnio efektyvumo ir
tvarumo. Manoma, kad kol kas logistika nėra pakankamai efektyvi ir tvari: (1)
ekonomine prasme: daugumoje pasaulio šalių išlaidos logistikai sudaro apie 5-15
proc. BVP, o logistikos kaštai auga sparčiau, nei prekybos apimtys; (2)
aplinkosaugos prasme: logistikos sektorius yra vienas iš didžiausių ŠESD sukėlėjų,
energijos vartotojų, teršėjų ir atliekų švaistytojų; nors valstybės siekia ženklaus šių
dalykų mažinimo, logistika vis dar neigiamai prisideda prie jų didinimo; (3) socialine
prasme: daugeliui pasaulio gyventojų trūksta greito, patikimo ir įperkamo fizinių
objektų prieinamumo ir mobilumo; logistikos darbo sąlygos vis dar per dažnai yra
rizikingos. Keletas simptomų, rodančių, kad logistika vis dar yra neefektyvi ir
netvari, yra: transportuojamas „oras“ ir pakuotės; dažnu atveju gabenančios
krovinius transporto priemonės yra pustuštės; prekės yra per ilgai sandėliuojamos;
ne visiškai išnaudojamos sandėlių erdvės; dalis produkcijos apkritai niekada nėra
parduodama ar panaudojama; produkcija nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia;
produkcija juda bereikalingai, jos judėjimo trajektorijos persipina; sudėtinga įvežti
ir išvežti prekes iš didmiesčių; logistikos tinklai ir logistikos tiekimo grandinės nėra
visiškai saugos ir aiškios; sudėtinga diegti sumanias technologijas ir automatizuoti
procesą, nes nėra palaikymo iš visų proceso dalyvių, kt. (Montreuil, 2012).
Įvardintiems logistikos iššūkiams spręsti yra planuojama sujungti tarpusavyje
milijonus serverių ir kompiuterių siekiant suformuoti „informacijos supergreitkelį”.
Pagrindinis įgalinantis veiksnys tą atlikti bus formatuotų duomenų paketų
perdavimas, naudojantis įvairiausia įranga, palaikančia TCP/IP protokolus27. Tai leis
sukurti internetu, tinkle, mobiliuosiuose telefonuose ir kitose aplikacijose veikiančią
atvirą ir tarpusavyje sujungtą logistikos tinklo infrastruktūrą (žr. pav. 12).
25 Sustainable Knowledge Platform for the European Maritime and Logistics Industry. D2.2.2.3: Integrated fleet
management ICT systems, By D Morgan and P Katsoulakos, June 2010. – p. 9-11. 26 http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=47&index=2. 27 TCP/IP (Transmission control protocol/Internet Protocol) – standartinis duomenų perdavimo protokolų
rinkinys, kurio pagrindu veikia internetas bei daugelis privačių komercinių tinklų. Svarbiausi šio protokolo
komponentai – TCP ir IP protokolai. – žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP/IP.
9/21/2013
41
Pav. 12: Fizinio/ daiktų interneto veikimo schema
Šaltinis: sudaryta autorių pagal Montreuil, 2012.
Šia sistema planuojama pakeisti dabartinius logistikos modelius: fizinius veiksmus
paversti virtualiais; logistikos sandėliai netarnautų tik vienam klientui, o būtų kaip
centras/ tranzitinis taškas/ vartai konteineriams, judantiems tiekimo grandine –
kroviniai būtų daugiausia multimodaliniai, prekės iš vieno konteinerio būtų skirtos
daugeliui). To bus siekiama naudojant skaitmeninius interneto duomenų perdavimo
būdus, perkeliant virtualią informaciją (sumaniai susietus daiktus) į realius
sumanius gabenimo procesus. Tai prisidės prie kaštų taupymo, CO2 emisijų
mažinimo, vairuotojų apkrovų mažėjimo28, turės didžiulę transformacinę įtaką visai
pramonei, ekonomikai, kultūrai ir visuomenei.
28 Meller, Russell D., Ellis, Kimberly P. "From Horizontal Collaboration to the Physical Internet: Quantifying the
Effects on Sustainability and Profits When Shifting to Interconnected Logistics Systems","CELDi Physical Internet
Project", September 2012. - http://faculty.ineg.uark.edu/rmeller/web/CELDi-
PI/Final%20Report%20for%20Phase%20I.pdf.
9/21/2013
42
BIBLIOGRAFIJA
1. 2014-2020 m. Nacionalinė pažangos programa. Patvirtinta 2012 m. lapkričio 28 d. LR
Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 (Žin., 2012, Nr. 144-7430).
2. Barr, N. 2006. Pensions: Overview of the issues. Oxford Review of Economic Policy
22(1), pp. 1-14.
3. BP Statistical Review of World Energy, 2013.
http://www.bp.com/en/global/corporate/about-bp/statistical-review-of-world-energy-
2013/review-by-energy-type/oil/oil-reserves.html.
4. Development and Evaluation of Traffic Management Strategies for Personal Rapid
Transit. Transportation Research Group, School of Civil Engineering and the
Environment, University of Southampton. -
http://faculty.washington.edu/jbs/itrans/jeffery-mod-simu.pdf
5. EFONET (Energy Foresight Network). Deliverable 5.1. Evaluation Paper – Policy Brief:
Complementary and substitutable technologies to the ICE for road transport up to 2050:
hybrid, electric and fuel cell technologies (version 1, July 2009).-
http://www.efonet.org/index.php?option=com_docman&task=cat_view&gid=34&Itemid
=41
6. EIRAC, 2005. Strategic Intermodal Research Agenda 2020. -
http://www.eirac.eu/documents/Public%20Documents/EIRAC%20SIRA-
2020%2009122005.pdf
7. e-Maritime: Concept and Objectives, Pipitsoulis Ch., European Commission, DG Energy
and Transport, 26 March 2009 and Deployment of e-Maritime systems, Theologitis D.,
Maritime Transport & Ports Policy; Maritime Security, joint meeting at Short Sea Shipping
and Motorways of the Sea, Brussels, 8 July 2009.
8. European Commission, 2006. Keep Europe moving – Sustainable mobility for our
Continent (COM 2006, 314).
9. European Commission, 2009. "A sustainable future for transport: Towards an integrated,
technology-led and user friendly system", COM (2009) 279 final. - http://eur-
lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0279:FIN:EN:PDF
10. European Commission, 2010. EU Energy and Transport in Figures. -
http://ec.europa.eu/transport/publications/statistics/statistics_en.html
11. European Expert Group (EEG) on Future Transport Fuels. Future Transport Fuels: Report,
January 2011. - http://ec.europa.eu/transport/themes/urban/cts/doc/2011-01-25-
future-transport-fuels-report.pdf
12. European Technology Platform on Logistics ALICE is launched with support of major
European industry, June 2013. -
http://ec.europa.eu/research/transport/news/items/alice_lauch_en.htm
13. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES transporto politikos
darnaus vystymo ir TEN-T tinklų planavimo (tiriamoji nuomonė ES Tarybai
pirmininkausiančios Lenkijos prašymu), (2011/C 248/05).
14. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl
vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant NAIADES - Europos integruotą
veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui COM(2006) 6 final.
15. Europos Komisija (2009). Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų
strategijos plėtotė ES. Komunikatas, KOM(2009) 512 galutinis.
16. Europos Komisija (2011). Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo
planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos
kūrimas“, KOM(2011) 144 galutinis.
17. Europos Komisija (2011). Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai
išteklius naudojanti Europa“, KOM(2011) 21 galutinis.
18. FP7 Emar projektas, 2013.
19. Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija (patvirtinta LR
Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692). -
http://www.sumin.lt/lt/veikla/planavimo_dokumentai/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_
9/21/2013
43
transporto_sistemos_pletros_strategija_/ilgalaike_iki_2025_metu_lietuvos_transporto_si
stemos_pletros_strategija
20. Internal combustion engines to remain dominant until 2050: report, 2012. -
http://www.caradvice.com.au/184976/internal-combustion-engines-remain-dominant-
2050-report/
21. Key Technologies expert group (September 2005). Creative system disruption: towards a
research strategy beyond Lisbon. European Commussion Community Research, p. 30. -
http://ec.europa.eu/research/social-sciences/pdf/key-technologies-report_en.pdf
Montreuil B. Physical internet Manifecto, 2012 in Physical internet: efficient sustainable
logistics - an Open Innovation Innitiative, http://www.physicalinternetinitiative.org/ .
22. LR Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-
1034 (2002-03-20).
23. McKinsey & Company, 2012. Manufacturing the future: The next era of global growth and
innovation.
24. Meller, Russell D., Ellis, Kimberly P. "From Horizontal Collaboration to the Physical
Internet: Quantifying the Effects on Sustainability and Profits When Shifting to
Interconnected Logistics Systems","CELDi Physical Internet Project", September 2012. -
http://faculty.ineg.uark.edu/rmeller/web/CELDi-
PI/Final%20Report%20for%20Phase%20I.pdf
25. MOSTA,2013. Pasiūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos krypčių.
26. OECD, 2002. Guidelines towards Environmentally Sustainable Transport.
27. Paliokaitė, A. 2013. Long term national challenges facing Lithuania‘as economy and
society. Background discussion paper to support development of Smart Specialisation
Strategy in Lithuania.
28. PROPS, 2009,“Promotional Platform for Short Sea Shipping”,
TREN/FP7/TR/218621/PROPS, Business Networking and Short Sea Shipping, NECL.
29. Rail Baltica Growth Corridor (RBGC) projektas, 2011.
30. Rytų–Vakarų transporto koridoriaus EWTC ir EWTCII (angl. East-West Transport
Corridor) projektai, 2010 ir 2012.
31. Sustainable Knowledge Platform for the European Maritime and Logistics Industry.
D2.2.2.3: Integrated fleet management ICT systems, By D Morgan and P Katsoulakos,
June 2010.
32. The Exploratory Advanced Research Program, 2011. Technological Innovations in
Transportation for People with Disabilities: Workshop Summary Report. -
http://www.fhwa.dot.gov/advancedresearch/pubs/11041/ .
33. The Future of the Internal-Combustion Engine, 2010. -
http://www.caranddriver.com/features/the-future-of-the-internal-combustion-engine.
34. Thrun, Sebastian (2010). "Toward robotic cars". Communications of the ACM
(Association for Computing Machinery) 53 (4): 99–106. doi:10.1145/1721654.1721679.
35. United Nations, Department of Economic and Social Affairs/Population Division (2008),
‘World urbanisation prospects — The 2007 revision’.
36. Valstybės pažangos strategija "Lietuva 2030". -
http://www.lietuva2030.lt/images/stories/2030.pdf , p. 16.
37. Vindašius A. Pažangių technologijų panaudojimas saugumui viešajame transporte
užtikrinti. – Transbaltica 2012. - http://www.sumin.lt/files/uploads//A.vindasius-lrtc.pdf
38. World Health Organization, 2011. Health in the green economy: health co-benefits of
climate change mitigation – transport sector. -
http://www.who.int/hia/examples/trspt_comms/transport_sector_health_co-
benefits_climate_change_mitigation/en/.
Interneto šaltiniai:
http://en.wikipedia.org
http://lt.wikipedia.org/wiki/Biodegalai
http://en.wikipedia.org/wiki/Floating_car_data
9/21/2013
44
http://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop
http://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_transportation_system
http://en.wikipedia.org/wiki/Lidar
http://en.wikipedia.org/wiki/Pan-European_corridors
http://en.wikipedia.org/wiki/Pulse_detonation_engine
http://lt.wikipedia.org/wiki/TCP/IP
http://www.efreightproject.eu/knowledge/defaultinfo.aspx?areaid=44&index=2
http://europa.eu/legislation_summaries/transport/intermodality_transeuropean_networks/in
dex_lt.htm
http://ec.europa.eu/research/social-sciences/fwl-key-tech_en.html
http://ec.europa.eu/research/social-sciences/pdf/key-technologies-report_en.pdf
http://ec.europa.eu/transport/themes/strategies/2009_future_of_transport_en.htm
https://www.daimler.com/dccom/0-5-1391923-1-1457056-1-0-0-0-0-0-17180-0-0-0-0-0-0-
0-0.html
http://inhabitat.com/airless-springy-energy-return-wheel-tire-promises-to-improve-gas-
mileage/
http://kernel.lt/2010/09/rfid-technologija/
http://www.logisticsmgmt.com/view/physical_internet_initiative_pipedream_or_possibility/s
ustainability
https://www.moovel.com/en/
http://www.mta.info/mta/planning/sbs/whatis.htm
http://www.resilienttech.com/products/non-pneumatic-tire
http://www.shopmobilityni.org/
http://toolkit.balticclimate.org/lt/teritorij%C5%B3-planuotojai/planavimas-ir-klimato-
kaita/tvarus-transportas
http://www.ultraglobalprt.com/?page_id=24
top related