lietuvos teisĖs akademija - mruni. · pdf filelietuvos teisës universitetas, ateities g....
Post on 06-Feb-2018
257 Views
Preview:
TRANSCRIPT
ISSN 1392-6195
LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS
JURISPRUDENCIJA
Mokslo darbai 53(45) tomas
Vilnius 2004
R e d a k t o r i k o l e g i j a : doc. Armanas Abramaviius Lietuvos Konstitucinio Teismo teisjas prof. Egidijus Aleksandraviius Vytauto Didiojo universiteto Senato pirmininkas doc. Petras Ancelis Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto dekanas Antanas Dapys prof. Zdislav Kegel Vroclavo universiteto Teiss ir administravimo fakulteto dekanas prof. Egidijus Kurapka Lietuvos teiss universiteto mokslo prorektorius akademikas Pranas Kris Europos mogaus Teisi Teismo teisjas prof. Mindaugas Maksimaitis (kolegijos pirmininkas) Lietuvos teiss universiteto Teiss
fakulteto Teiss istorijos katedros vedjas doc. Kstutis Masiulis Lietuvos teiss universiteto Valstybinio valdymo fakulteto Vieojo
administravimo katedros vedjas doc. Vytautas Pakalnikis Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins
teiss katedros vedjas prof. Vytautas Piesliakas Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjas doc. Jonas Prapiestis Lietuvos Konstitucinio Teismo teisjas prof. Alvydas Pumputis Lietuvos teiss universiteto rektorius prof. Alfonsas Vaivila Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Teiss filosofijos
katedros vedjas dr. Vigintas Viinskis Lietuvos apeliacinio teismo teisjas doc. Juozas ilys Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto dekanas
E d i t o r i a l S t a f f :
Assoc. Prof. Armanas Abramaviius, Judge of Constitutional Court of Lithuania Prof. Egidijus Aleksandraviius, Senate Chairman of Vytautas Magnus University Assoc. Prof. Petras Ancelis, Dean of Police Faculty of Law University of Lithuania Antanas Dapys Prof. Zdislav Kegel, Dean of Law and Administration Faculty of Wroclaw University Prof. Egidijus Kurapka, Vice Rector of Law University of Lithuania Prof. Pranas Kris, Judge of European Court of Human Rights Prof. Mindaugas Maksimaitis, (senior editor), Head of Department of Law History
of Law Faculty of University of Lithuania Assoc. Prof. Kstutis Masiulis, Head of Department of Public Administration of State
Management Faculty of Law University of Lithuania Assoc. Prof. Vytautas Pakalnikis, Head of Department of Civil and Commercial Law of Law
Faculty of Law University of Lithuania Prof. Vytautas Piesliakas, Judge of Supreme Court of Lithuania Assoc. Prof. Jonas Prapiestis, Judge of Constitutional Court of Lithuania Prof. Alvydas Pumputis, Rector of Law University of Lithuania Prof. Alfonsas Vaivila, Head of Department of Law Philosophy of Law Faculty of Law University
of Lithuania Dr. Vigintas Viinskis, Judge of Court of Appeal of Lithuania Assoc. Prof. Juozas ilys, Dean of Law Faculty of Law University of Lithuania
Redaktori kolegijos 2004 m. balandio 15 d. posdio sprendimu (posdio protokolas Nr. 3L-10) leidinys rekomenduotas spausdinti
Visos io leidinio leidimo teiss saugomos. is leidinys ar bet kuri jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kokia nors forma perduodami be leidjo sutikimo.
Redakcijos adresas:
Lietuvos teiss universitetas, Ateities g. 20, LT08303 Vilnius El. patas leidyba@ltu.lt
Interneto svetains adresas: http://www.ltu.lt
Address of Editorial Office and Publishing House: Law University of Lithuania, 20 Ateities st., LT08303 Vilnius
Lietuvos teiss universitetas, 2004
TURINYS
I. BAUDIAMOJI TEIS Jonas Kaerauskas. Tarpinio vykdymo problema Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse...
5
II. CIVILIN TEIS Irmantas Rotomskis. Elektronins komercijos taka mokestiniams santykiams
14
III. TEISMO PROCESAS
Alvydas Barkauskas. Nusikaltimo tyrimo tipini versij problemos. Ieva Truncien. Kalt ir jos nustatymas bylose, susijusiose su keli transporto eismo saugumo ir transporto priemoni eksploatavimo taisykli paeidimais Dainius Raiys, Vigintas Viinskis. Kai kurios administracini nuobaud vykdymo problemos. Egidijus Krivka. Res judicata principo gyvendinimo grups iekini procese problemos. Rasa Tamoinait. Parao ir vardinio rao tyrimo problemos raysenos ekspertizje identifikuojant asmen. Kazimieras Meilius, Jonas Jukeviius. Teis gynyb banytiniame teisme.
23 33 43 54 65 71
IV. TEISS ISTORIJA
Mindaugas Maksimaitis. Centro partij koalicija Steigiamajame Seime ir 1922 met Lietuvos valstybs Konstitucija.
85
3
CONTENTS
I. CRIMINAL LAW Jonas Kaerauskas. The Problem of Intermediary Offence in the Criminal Code of Lithuania 5
II. CIVIL LAW
Irmantas Rotomskis. Influence of Electronic Commerce for Tax Nexus.
14
III. JUDICIAL PROCESS
Alvydas Barkauskas. Problems of the Investigation of Typical Criminal Versions. 23 Ieva Truncien. Guilt and Its Evaluation in Crimes against Road Traffic Safety and Motor Vehicle Operation. 33 Dainius Raiys, Vigintas Viinskis. Some Issues Related to the Enforcement of Administrative Sanctions Egidijus Krivka. Problems of Implementation of the Res Judicata Principle in Group Action Procedure. Rasa Tamoinait. Investigation Problems of Signature and Nominal Entry during Identification Person in Handwriting Examination Kazimieras Meilius, Jonas Jukeviius. The Right to Defence in Ecclesiastic Tribunal
43 54 65 71
IV. HISTORY OF LAW
Mindaugas Maksimaitis. The Coalition of Central Parties within the Constituent Assembly and the Constitution of Lithuania of 1922.
85
4
Jurisprudencija, 2004, t. 53(45); 513
I. BAUDIAMOJI TEIS
TARPINIO VYKDYMO PROBLEMA LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMAJAME KODEKSE
Jonas Kaerauskas
Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss katedra Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Telefonas 271 45 84 Elektroninis patas kacerauskas@hotmail.com Pateikta 2004 m. sausio 19 d. Parengta spausdinti 2004 m. liepos 15 d.
Pagrindins svokos: bendrininkavimas, nusikalstamos veikos vykdytojas, tarpinis vyk-dymas.
S a n t r a u k a
Straipsnyje analizuojama tarpinio vykdymo problema, kuri ilg laik buvo pamirta ir bent jau oficialiai teisinje literatroje detaliai neanalizuota. Autorius pripasta labai svarbi statym leidjo pozicij naujame Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse teisinti ir taip isprsti ilgai praktikoje egzistavusi tarpinio vykdymo problem. Autorius pastebi tam tikr teisini io klausimo sprendimo trkum, kuri atsiranda dl kritikuotinos tarpinio vyk-dymo numatymo vietos ir nepakankamai tikslaus io baudiamosios teiss instituto galim situacij pateikimo Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Stengdamasis isprsti dabartins situacijos keblumus, kurie praktikoje ikyla kaip neteisingas veikos kvalifikavimas ir dviprasmikas statymo aikinimas, straipsnio autorius silo konkreius analizuojam pro-blem sprendimo variantus.
Keli asmen dalyvavimas nusikalstamoje veikoje daniausia pasireikia kaip bendri-ninkavimas. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau LR BK) 24 straipsnio 1 dalyje teisinta, kad bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susi-tarusi pakaltinam ir sulaukusi io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmen daly-vavimas darant nusikalstam veik [1]. Analizuojant bendrininkavimo samprat, tampa aki-vaizdu, kad tarp kit reikalavim bendrininkavimas bus tuomet, kai kartu veikiantys asmenys yra sulauk amiaus, tinkamo patraukti baudiamojon atsakomybn, ir yra pakaltinami. I-imtys iuo klausimu yra negalimos.
Kyla klausimas dl veikos teisinio vertinimo, kai vienas i kartu veikiani asmen yra nepakaltinamas arba nesulauks tam tikro amiaus. Akivaizdu, kad tada bendrininkavimo nebus. Bendrininkavimo nebus ir tada, kai vienas i kartu veikiani asmen veiks be kalts.
5
Taigi aktualu isiaikinti kito asmens veikos teisinio vertinimo klausim. i problema teorijoje vadinama tarpinio vykdymo problema.
Tarpinio vykdymo problemos atsiradimas buvo tiesiogiai siejamas su 1961 m. LR BK, kurio 18 straipsnio 3 dalis, apibrdama vykdytoj, nurod, kad vykdytoju laikomas asmuo, betarpikai padars nusikaltim [2]. Toks teisinis vykdytojo apibrimas, ypa nurodytas vykdytojo bruoas betarpikumas, reik, kad pagal 1961 m. LR BK, kaip vykdytoj gal-jome pripainti tik t asmen, kuris betarpikai, arba, kitais odiais tariant, savo rankomis, padaro nusikaltim. Vadinasi, tai turjo bti asmuo, kuris realizuodavo visus arba bent dal nusikalstamos veikos objektyvij poymi. Jeigu asmuo, nordamas vykdyti nusikaltim, pasinaudojo baudiamojon atsakomybn netraukiamu asmeniu, negalsime jo pripainti vykdytoju, nes tokio asmens veikimo nevardijo minta vykdytojo svoka. Taigi sunku si-vaizduoti, kad praktikoje toks vykdytojo apibrimas bt leids patraukti baudiamojon at-sakomybn asmenis, kaip vykdytojus, kurie sukurstydavo kitus asmenis padaryti nusikals-tam veik ir kurie vienaip ar kitaip nesuvokdavo daromos veikos pavojingumo.
Ar teisinga bt eliminuoti vieno asmens, atitinkanio nusikalstamos veikos subjektui keliamus reikalavimus, atsakomyb tik todl, kad kitas asmuo nra pripastamas tos paios nusikalstamos veikos subjektas arba nra traukiamas baudiamojon atsakomybn dl to, kad jo veikoje nerasta kalts? Ar teisinga tokioje situacijoje netraukti baudiamojon atsako-mybn n vieno asmens? Suprantama, kad tai nra teisinga ir, jei yra bent vienas nusikals-tamos veikos subjekto poymius atitinkantis asmuo, kuris veikdamas tyia vienaip ar kitaip dar tak iai nusikalstamai veikai, mes turtume asmen kaip nors susieti su padaryta veika ir patraukti j baudiamojon atsakomybn.
Baudiamosios teiss teorija, kai dar galiojo 1961 m. LR BK, i situacij isprend taip: ji vykdytoju pavadino ir t asmen, kuris nusikalstam veik padaro ne pats, o
top related