narystės europos sąjungoje įtaka verslo s lygoms lietuvos
Post on 12-Mar-2022
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Autorinis mokslinis darbas
Narystės Europos Sąjungoje įtaka verslo sąlygoms
Lietuvos pasienio regionuose
Galutinė ataskaita
2003 11 26
Darbo autorius: Donatas Burneika Geologijos ir geografijos institutas
donatas.burneika@geo.lt
Užsakovas:
EUROPOS KOMITETAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
VILNIUS
2
INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA VERSLO SĄLYGOMS PASIENIO REGIONUOSE
TURINYS
ĮVADAS……………….……………………………………………………………………...…..4
METODIKA…………….………………………………………………………………………..6
I. SOCIO – EKONOMINĖ PASIENIO REGIONO BŪKLĖ IR
GEOGRAFINĖS LIETUVOS PASIENIO REGIONO ŪKIO SĄLYGOS ………………....9
1.1 Pasienio regiono samprata ir Lietuvos pasienio regionų apibūdinimas …………9
1.2 Geografinės pasienio regiono ūkio raidos sąlygos ……………………………...15
1.2.1 Politinės ūkio raidos sąlygos……………………………………………….15
1.2.2 Geodemografinė pasienio rajonų būklė ir jos tendencijos…………………22
1.2.3 Gamtinės ir ekologinės pasienio rajonų raidos sąlygos …………………...25
1.2.4 Bendrosios ekonominis pasienio raidos sąlygos…………………………...28
1.3 Pasienio regionų ūkio būklė ir raidos tendencijos………………………………..37
1.3.1 Bendra ūkio būklė………………………………………………………….37
1.3.2 Darbo rinkos apžvalga……………………………………………………..42
1.3.3 Ūkio sektorių būklė………………………………………………………44
II. LIETUVOS PASIENIO REGIONŲ ŪKIO SĄLYGŲ KAITA
ĮSIJUNGUS Į EUROPOS SĄJUNGĄ ……………………………………………………… .50
2.1 Trumpa bendros stojimo į ES įtakos verslo sąlygoms Lietuvoje apžvalga……..50
2. 2 Sienos režimo ir sienos pobūdžio pokyčiai……………………………………….53
2.2.1 Sienos režimo pokyčiai ……………………………………………………53
2.2.2 Valstybinės sienos pobūdžio kaita…………………………………………54
2.3 ES struktūrinė (regioninė) politika ir INTERREG………………………………56
2.4 Europinė Euroregionų funkcionavimo patirtis įtakos verslui aspektu................58
2.4 Eurointegracijos įtaka pasienio rajonų socialinei ekonominei aplinkai…….......64
III. VERSLININKŲ ELGSENA BESIKEIČIANČIŲ VALSTYBĖS
SIENŲ FUNKCIJŲ SĄLYGOMIS……………………………………………………….......67
2
3
3.1 Apklaustų įmonių charakteristika………………………………………………...67
3.2 Verslininkų apklausos rezultatai…………………………………………………..68
3.2.1 Apklaustųjų įmonių nuomonė apie jų verslo būklę …………………….....71
3.2.2 Įmonių verslo ryšiai su kaimynine valstybe …………………………........71
3.2.3 Valstybinės sienos poveikis verslui ……………………………………….72
3.2.4 Valstybinės sienos poveikio verslui priežastys …………………...............74
3.2.5 Verslininkų informuotumas valstybinės sienos pokyčių, vyksiančių dėl
stojimo į ES, klausimu…………...........................................................................75
3.2.6 Įmonių nuomonė dėl verslo sąlygų pokyčių pasikeitus valstybinės sienos
režimui............................................................................................................... ....76
3.2.7 Žinių apie ES paramos verslui formas ir galimybes vertinimas …..............78
3.2.8 Įmonių nuomonė dėl stojimo į ES įtakos verslui……..................................79
3.2.9 Verslininkų žinios apie svarbiausius ES paramos fondus ir programas........80
3.2.10 Įmonių planai dėl ES paramos panaudojimo verslo plėtrai........................80
3.2.11 Įmonių planai dėl verslo plėtros kaimyninėje valstybėje...........................81
3.3 Pasienio verslininkų apklausos rezultatų apibendrinimas ……….………….......82
IV. APIBENDRINTOS INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKOS
VERSLO SĄLYGOMS PASIENIO REGIONUOSE IŠVADOS…………..........................84
SUMMARY……………….……………………………………………………………………..88
LITERATŪRA….....……………………………………………………………………………91
3
4
ĮVADAS
Ši studija yra atlikta Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu,
vykdant Derybų su ES ir Lietuvos dalyvavimo ES institucijų veikloje koordinavimo bei Lietuvos
stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo programą. Ją taip pat bendrafinansavo
Danijos užsienio reikalų ministerijos vietinės priešstojiminės paramos programa (Local pre-
accession assistance)."
Beveik pusė Lietuvos savivaldybių yra pasienyje ir jose gyvena 0,8 mln. žmonių. Prieš
dešimtmetį atsiradus realiai valstybės sienai suiro tradiciniai ekonominiai pasienio ryšiai.
Pasienio regionai įgavo ekonominės ir socialinės stagnacijos bei depresijos požymių. Ilgainiui
valstybės sienos pagal paskirtį diferencijavosi: eurointegraciniame procese dalyvaujančių
kaimyninių valstybių pasieniai prarado ryškią izoliacinę funkciją. Europos Sąjunga skatino
euroregionų formavimąsi bei sąveiką per sieną. Gilėjant integracijai, pasienyje atsiranda naujos
verslo plėtros galimybės, susijusios būtent su geografine padėtimi (pasienyje). Vakarų ir Vidurio
Europos šalių (ypač – Lenkijos ir Čekijos) patirtis eurointegracijos sąlygomis įgalina teigti, kad
reikiamas naujų pasienio funkcijų įvertinimas ir panaudojimas sukuria palankias lokalaus ir
regioninio masto verslo plėtrai prielaidas. Tuo būtina pasinaudoti ir Lietuvai, pagrindžiant ir
formuojant prioritetus dalyvavimui EB programose, visų pirma INTERREG III.
Darbo tikslas: Pagrindinis tyrimo tikslas – išaiškinti būsimus verslo sąlygų pasienio regionuose
pokyčius, atsirasiančius dėl Lietuvos įsijungimo į ES ir nustatyti jų panaudojimo galimybes
pagrindžiant ir formuojant verslo plėtros prioritetus bei iniciatyvas įsijungimui į ES Bendrijų
programą INTERREG III A.
Uždaviniai:
• Nustatyti pasienio regiono sampratą, ribas bei apibūdinti aplinkos sąlygas galinčias daryti
įtaką verslo plėtrai jame ;
• Nustatyti kaip valstybinė siena limituoja verslo sąlygas pasienio regionuose;
• Remiantis ekonomine – socialine statistika, nustatyti pasienio regiono ūkio bei jo vystymą
veikiančių veiksnių būklę ;
• Įvertinti pasienio regionų verslo plėtros potencialą, kurie yra vienas svarbiausių verslo
vystymo perspektyvų veiksnys;
4
5
• Išsiaiškinti pasienio regionų verslininkų verslo plėtros, stojimo į ES kontekste, lūkesčius;
• Pasiūlyti kaip esamomis pasienio sąlygomis su turimais ištekliais ir lūkesčiais turi būti
formuojami verslo plėtros pasienyje prioritetai įsijungiant į programą INTERREG III A;
• Nustatyti kokios yra ir turėtų būti vietinių iniciatyvų skatinimo, administracinių gebėjimų
ugdymo priemonės pasienio regionuose vystant bendradarbiavimą per sieną.
Tyrimo objektas: Siaurąja prasme tyrimo objektas apima Lietuvos pasienio regioną ir veiksnius
darančius įtaką verslo vystymui jame. Pasienio regionas suprantamas kaip savivaldybių, jaučiančių
tiesioginę pasienio padėties įtaką jų ūkio vystymuisi, visuma. Bendriausia prasme pasienio
regionas gali apimti ir kitokio rango teritorijas - ypatingą poveikį jaučiančias su siena
besiribojančias seniūnijas, bei pasienio apskritis, kurių lygmenyje vykdoma regioninė politika
Lietuvoje.
Valstybės siena yra svarbus verslo sąlygas limituojantis veiksnys, todėl pasienio rajonai ekonomine
socialine prasme paprastai laikomi probleminiais. Europos integracijos sąlygomis sienų funkcijos
pakinta, atsiranda kitokios pasienio ryšių prielaidos ir galimybės. Jos priklauso nuo ES regioninės
politikos bei sąveiką per sieną reglamentuojančių direktyvų, taip pat nuo pasienio regionų
potencialo, žmogiškųjų resursų ir pasienio gyventojų socialinių stereotipų bei lūkesčių. Lietuvos
integracijos į Europos Sąjungą sąlygomis naujos pasienio verslo sąlygos ir bendradarbiavimo per
sieną prielaidos bei galimybės dar nebuvo įvertintos.
Nebuvo nustatyta, kaip minėtieji pokyčiai turėtų pasitarnauti išaiškinant pasienio regionų vystymo
prioritetus ir bei skatinant regioninę ir vietinę iniciatyvą rengti projektinius pasiūlymus ES
Bendrijų iniciatyvų programoms. Dėl to vangiai formuojasi ir silpnai funkcionuoja euroregionai,
neišnaudojamos lokalinių ekonominių ryšių galimybės, neugdomi pasienio regionų
administraciniai gebėjimai.
Įgyvendinant Šengeno reikalavimus, iš esmės keičiasi ir Baltarusijos, ir Rusijos sienų funkcijos,
apsunkindamos pasienio gyventojų, prekių bei kapitalo judėjimo sąlygas. Besikeičiantis
apmokestinimo lygis sukurs dar didesnius kainų skirtumus pasienyje. Visa tai iš esmės keičia ypač
smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas pasienyje. Kita vertus, kintančios regioninės politikos
galimybės, struktūriniai fondai ir tikslinės programos (pirmiausia INTERREG III) sukuria naujas
pasienio teritorijų verslo vystymo prielaidas, kurių pažinimas leistų jas efektyviau išnaudoti.
5
6
TYRIMO METODIKA
Tyrimas apima tris pagrindinius pjūvius:
1) Esamos situacijos tyrimas, apimantis:
• Aplinkos sąlygų abipus valstybinės sienos, darančių įtaką verslui, apibūdinimas ;
• Esamų verslo išteklių ir sąlygų, bei dabartinės verslo būklės įvertinimas ;
• Esamų dokumentų ir teisės aktų reguliuojančių ES pasienio regionų vystymą analizė.
2) Būsimų pokyčių tyrimas, apimtis:
• Būsimų verslo sąlygų pokyčių, dėl pasikeitusių sienos funkcijų nustatymas ;
• Pasienio regiono verslo galimybių prisitaikyti prie neigiamų pokyčių bei pasinaudoti būsimais
teigiamais pokyčiais nustatymas.
3) Išvadų suformulavimas, pasiūlymų įsijungimui į INTERREG III A teikimas, rezultatų
paskelbimas.
Pagrindinis, daugiausia apimties ir laiko užimantis yra pirmasis pjūvis. Jo metu panaudoti du
svarbiausi tyrimo metodai. Šių tyrimų metu gauta informacija sudarė pagrindą atliekant pokyčių
prognozę bei teikiant siūlymus ir darant išvadas:
1.Esamų antrinių informacijos šaltinių duomenų rinkimas ir apdorojimas. Statistika:
gyventojų surašymo duomenys, ekonominė ir socialinė statistika, informacija regiono įstaigose bei
ankstesnių tyrimų apžvalga ir analizė. Dokumentai: ES teisės aktai reguliuojantys regioninės
politikos principus, tarpvalstybinius santykius ES viduje bei su išorės valstybėmis. Lietuvos
tarptautinės sutartys, reguliuojančios sienos funkcijas, pasienio bendradarbiavimą ir pan.
Reiškinių, kurie apibūdina arba (ir) daro arba gali potencialiai daryti įtaką verslo plėtros sąlygoms
pasienio regione yra labai daug. Priklausomai nuo analizės detalumo ir mastelio jų galima būtų
išskirti ne vieną dešimtį. Šiame darbe, nagrinėjančiame procesus, vykstančius regioniniame range
bei savivaldybių lygmenyje buvo analizuotos dvi pagrindinės verslo sąlygas įtakojančių veiksnių
grupės:
a) Geografinės pasienio ūkio raidos sąlygos – aplinkos charakteristikos, charakterizuojančios
erdvines ūkio veiklos sąlygas:
6
7
• Politinės pasienio sąlygos: sienos režimas ir jo tipai, teritorinė - administracinė sistema ir
jos raida, regioninė politika.
• Socialinės pasienio sąlygos: demografinė būklė, gyventojų išsilavinimas, nacionalinės
sudėties ypatumai, socialiniai ryšiai, gyvenviečių tinklas abipus sienos.
• Gamtinės sąlygos: resursai, gamtonaudos apribojimai, natūralūs barjerai, ekologinės
problemos.
• Ūkio sąlygos: bendra ūkio, pagrindinių jo sektorių ir jų raidos pasienio regione
charakteristika, ekonominių sistemų skirtumai tarp valstybių (valiuta, ekonominė politika,
kainų lygio skirtumai).
b) Lietuvos pasienio regionų ekonomika. Viso ūkio būklė ir vystymosi tendencijos (BVP,
Investicijų apimtys). Darbo rinka (užimtumas ir darbo užmokestis). Padėtis pagrindiniuose ūkio
sektoriuose (žemės ūkis, pramonės gamyba, paslaugos).
2. Pirminės informacijos rinkimas. (Vadovaujančio verslo firmų personalo apklausa). Objektyvi
pirminė informacija, surinkta inventorizacinio tyrimo etapo metu, nors ir sudaro būsimų išvadų
pagrindą, tačiau yra nepakankama norint prognozuoti ateities pokyčius. Esama socio – ekonominė
pasienio būklė ir tendencijos sudaro tik objektyvias aplinkos, kurioje vyks pokyčiai, sąlygas.
Vienas svarbiausių subjektyvių veiksnių, verslo subjektų elgsena būsimų pokyčių sąlygomis.
Būtent dėl to buvo reikalinga sociologinė tyrimo dalis. Pagrindiniai apklausos uždaviniai yra
išsiaiškinti:
a) verslininkų nuomonę apie dabartinę sienos artumo įtaką jų verslui ;
b) verslininkų informuotumą apie būsimų pokyčių pobūdį ir mastą ;
c) verslininkų nuomonę apie šių pokyčių galimą įtaką jų verslui ;
d) verslininkų informuotumą apie ES politikos teikiamas galimybes ;
e) verslininkų nuomonę apie pasinaudojimo ES parama galimybėmis.
Siekiant racionaliai panaudoti turimas lėšas ir laiką, pasienio verslo firmų apklausa buvo vykdoma
ne visame pasienio ruože, bet atskiruose pasienio ruožuose. Apklaustos 200 įvairiems ūkio
sektoriams priklausančios firmos (žemės ir miškų ūkio, gamybinio sektoriaus, paslaugas
teikiančios įmonės) pasienio gyvenvietėse ir jų apylinkėse. Kadangi nebuvo jokių galimybių
tiksliai išsiaiškinti pasienio regiono savivaldybių ūkio struktūros, parenkant apklausiamas įmones
buvo vadovaujamasi Lietuvos ūkio struktūra – 2/3 apklaustųjų įmonių – paslaugų sektoriuje, 1/3 –
7
8
gamybiniame sektoriuje (pramonėje bei žemės ūkyje). Apklausa koncentruojama tradiciškai
tarpvalstybinių žmonių ir prekių srautų kelyje esančiose gyvenvietėse prie visų su Lietuva
besiribojančių valstybių sienų:
Lietuvos-Latvijos (Zarasų – Rokiškio – Pasvalio raj. savivaldybėse)
Lietuvos – Baltarusijos (Vilniaus raj. – Šalčininkų raj. ir Druskininkų savivaldybėse)
Lietuvos - Lenkijos (Marijampolės – Lazdijų raj. – Kalvarijų savivaldybėse)
Lietuvos – Rusijos (Vilkaviškio – Šakių raj. savivaldybėse)
1. SOCIO – EKONOMINĖ PASIENIO REGIONO BŪKLĖ IR GEOGRAFINĖS
LIETUVOS PASIENIO REGIONO ŪKIO SĄLYGOS
8
9
Siekiant išsiaiškinti kaip pasienio regionų verslą paveiks integraciją į Europos Sąjungą, su
visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, visų pirma reikia nustatyti teritorijas, kurios jaučia
išskirtinį sienos artumo poveikį, įvertinti socio – ekonominę aplinką juose, nes būtent tai
charakterizuoja tą terpę kurioje tikėtini pokyčiai įvyks. Nežinant teritorijos charakteristikų,
neįmanoma nustatyti ir verslo sąlygų pokyčių.
Valstybinės sienos yra vienas svarbiausių žmonių veiklą teritoriškai diferencijuojančių veiksnių.
Tapdamos socialinių ekonominių ryšių barjerais, jų reguliatoriais, būdamos skirtingų tipų ir
nevienodo laidumo, valstybinės sienos visapusiškai įtakoja pasienio regionų erdvinę organizaciją.
Dėl valstybinių sienų pasieniniai regionai dažniausiai tampa periferiniais. Tačiau paskutiniaisiais
dešimtmečiais, Europoje sparčiai plėtojantis bendradarbiavimui ir integracijai, keičiasi
valstybinių sienų funkcijos, jų poveikis socialiniams ekonominiams procesams. Todėl pasienio
regionai intensyviai ir visapusiškai tyrinėjami (Changing role…, 2001; Hauff, Ketterman, 1996;
Komisijos …, 1997; Oblicza …, 1996; Some new ..,1995; Zentrensysteme…, 1994).
1.1 Pasienio regiono samprata ir Lietuvos pasienio regionų apibūdinimas
Šiame skyriuje nagrinėjama pasienio regiono samprata, siekiama išsiaiškinti kokiose teritorijose
nagrinėtinas valstybinės sienos poveikis ekonomikai, apžvelgiama kitapus valstybės sienos
esančių teritorinių administracinių darinių sankloda.
Lietuvoje šiuolaikinė valstybinė siena yra sąlygiškai naujas reiškinys. Keletą dešimtmečių
Lietuvos teritorija tebuvo atribota administracinių ribų, kurios neatliko jokių valstybinės sienos
funkcijų. Vienintelis valstybinės sienos ruožas su Lenkija tenkino ne Lietuvos, o TSRS poreikius
ir buvo išimtinai izoliacinio, barjerinio pobūdžio. Esant tokioms sąlygoms, per keletą
sovietmečio dešimtmečių Lietuvoje įvyko didelių teritorinės sąrangos pokyčių. Susiformavo
savitas, skirtingos valstybinės priklausomybės mažai saistomas pasienio gyvenviečių tinklas,
nusistovėjo administracines ribas peržengiantys socialiniai ekonominiai ryšiai (Vilniaus traukos
zonos pavyzdys).
Tikros valstybinės sienos su reguliuojančiomis ir barjerinėmis funkcijomis atsiradimas ir
įteisinimas iš esmės pakeitė teritorinių socialinių ekonominių ryšių sistemą. Ženkliai pasikeitė
pasienio teritorijų socialinės ekonominės sąlygos. Daugelis pasienio regionų, buvusių savotiškais
subregionais tarp skirtingose respublikose funkcionavusių traukos centrų, tapo periferiniais
regionais. Ypač pasikeitė lokalinė socialinė ekonominė teritorijos struktūra ir ryšiai.
9
10
Tenka konstatuoti, kad “pasienis” teritorine prasme suprantamas gana įvairiai (formaliai pagal
Valstybinės sienos įstatymą – 5 km pločio pasienio ruožas), tačiau priimtiniausias būtų funkcinis
požiūris, kuris reiškia, kad pasienio teritorija yra erdvė, funkciniais ryšiais susijusi su valstybės
siena. Tačiau specialaus tyrimo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti funkcinį Lietuvos
pasienio gilumą, iki šiol nebuvo atlikta. Todėl, kaip ir daugelis tyrinėtojų, pasienį pradžioje
traktavome kaip statistinių teritorinių vienetų, betarpiškai susijusių su valstybės siena, sistemą.
Pagrindinis klausimas šiuo atveju buvo, kokios teritorijos ūkio požiūriu, betarpiškai susijusios su
valstybės siena.
Atsižvelgiant į Lietuvos teritorijos dydį ir regioninę sąrangą akivaizdu, kad apskričių lygmenyje
(apie pasienio apskritis) kalbėti netikslinga, nes tik viena apskritis (Kauno) neturi tiesioginės
sąsajos su valstybės siena. Todėl pagrindiniais pasienį apibrėžiančiais vienetais buvo pasirinktos
savivaldybės (žemiausias integruotas statistinis teritorinis vienetas) ir seniūnijos (funkcinis –
statistinis vienetas). Tokiu būdu vidine pasienio riba (šiame darbe) laikoma ties valstybine siena
esančių rajonų ir miestų teritorijų riba. Toliau jau tyrimo eigoje pasienio regionui priskirtinų
savivaldybių skaičius buvo tikslinamas. Siauriausia pasienio juosta (socialine demografine
prasme) – prie valstybinės sienos esančių seniūnijų teritorijų vidinė riba. Beje, ši juosta iš esmės
yra artima ir formaliajam pasienio ruožui.
Analizuojant pasienio regioną, neįmanoma išvengti ir anapus sienos esančių teritorijų aptarimo,
nes jos labai didele dalimi yra ir Lietuvos pasienio regiono vystymosi veiksnys. Kaip minėta,
apskričių lygmenyje kalbėti apie pasienio regioną, kaip teritoriją, kurios vystymasis yra
veikiamas valstybinės sienos artumo, nėra racionalu. Deja, de facto daugelio regioninio vystymo
priemonių teritoriniu vienetu yra apskritis. Ypatingai aktualu yra tai, kad tarpvalstybinį
bendradarbiavimą remianti ES iniciatyva INTERREG IIIA yra orientuota būtent į šį lygmenį.
Todėl kalbant apie pasienio teritorijų vystymo veiksnius, bei stojimo į ES įtaką, apskrities
lygmens išvengti neįmanoma. Siekiant išspręsti šią koliziją, autoriai Lietuvoje neišskyrė
apskrities lygmens pasienio regiono, tačiau kalbant apie kiekvieną iš keturių sub-regionų
apskrities lygmuo yra minimas.
Lietuvos – Latvijos pasienio regionas. Su Lietuvos teritorija ribojasi 8 administraciniai Latvijos
rajonai (Liepojos, Saldaus, Jelgavos, Bauskės, Dobelės, Aizkrauklės, Jekabpilio, Daugpilio). Jų
apsuptyje yra 3 buvę respublikiniai miestai (Liepoja, Jelgava, Daugpilis). Tai – NUTS 4 lygmenį
atitinkantys teritoriniai savivaldos vienetai. Regione yra ir 19 miestų (tarp jų – didžiausias
10
11
rajoninis Latvijos miestas Jekabpils su 27721 gyventoju ir mažiausias Latvijos miestas Durbė su
470 gyventojų; 2001 metų duomenys). Latvijos administraciniai rajonai yra gana dideli, todėl
bendras pasienio regiono plotas – 19177 km2 (29,7 % Latvijos teritorijos). 2001 metų pradžioje
šiame pasienio regione gyveno 622,8 tūkst. gyventojų (26,3 % Latvijos gyventojų).
Lietuvos pusėje su Latvija ribojasi 10 rajonų ir 1 miesto (Palangos) savivaldybių teritorijos.
Šiaurės Lietuvos rajonai yra palyginti smulkūs, todėl bendras pasienio regiono plotas – tik 11083
km2 (17 % Lietuvos teritorijos). 2001 metų surašymo duomenimis, pasienio regione gyveno
383,4 tūkst. gyventojų (11 % Lietuvos gyventojų). Pasienio regiono urbanizacijos laipsnis – 50,3
% (žymiai mažesnis nei vidutinis šalyje). Pasienio rajonuose yra 24 miestai (nuo 0,9 tūkst. iki
42,8 tūkst. gyventojų).
Tradicinis traukos centras Latvijos pasienyje, yra Daugpilis, pagal savo dydį ir ūkio apimtis,
galintis būti Šiaurės rytų (nuo Visagino iki Rokiškio) Lietuvos gyventojų traukos centru, tačiau
šiuo metu esantis gana didelėje ūkinėje depresijoje. Kitur Lietuvos pusėje esantys ūkio centrai
yra lengviau pasiekiami Lietuvos pasienio seniūnijų ir savivaldybių gyventojams.
NUTS trys regionų (Lietuvoje apskričių, kurios yra oficialiai įteisintas regioninės politikos
teritorinis vienetas) lygmenyje, Lietuvos – Latvijos pasienio regionui priklausytų Klaipėdos,
Telšių, Šiaulių, Panevėžio bei Utenos apskritys (arba pusė visų šalies apskričių).
Lietuvos - Baltarusijos pasienio regionas. Lietuvos pasienio su Baltarusija regione
nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo 6 Lietuvos rajonų savivaldybių (Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų,
Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos) bei Druskininkų, Vilniaus ir Visagino miestų teritorijos. Lazdijų
rajonas tik nedidele ir miškingiausia dalimi siejasi su Baltarusijos pasieniu, todėl šiame darbo
skyriuje nagrinėjamam pasienio regionui nepriskiriamas. Taigi, toks santykinis regionas apima
9651 km2 (14,8 % Lietuvos ploto). Regione yra 13 miestų, tarp jų – šalies sostinė, didžiausias
valstybės miestas. 1999 m. pradžioje šiame regione gyveno 859,1 tūkst. gyventojų (23,2 %
Lietuvos žmonių), iš jų net 80,5 % - miestuose. Regione buvo ir labai tankiai, ir labai retai
apgyvendintų, depopuliacinių rajonų. Vilniaus miesto savivaldybės priskyrimas pasienio regionui
yra gana problematiškas, nes, iš vienos pusės, kaip didelis miestas, Vilnius gali jausti ir jaučia
sienos įtaką ir tiesiogiai nesiribodamas su ja, tačiau iš kitos pusės, lyginant su kitais veiksniais,
sienos įtaka labai nedidelė, todėl toliau darbe Vilniaus miestas nagrinėjamas ne taip detaliai.
Pasienio teritorijos jaučia neigiamą sienos įtaką ir dėl savo periferiškumo, tuo tarpu Vilniaus
11
12
miestas yra šalies ekonominis, politinis, kultūrinis centras, nepaisant to, kad valstybinė siena tik
už 30 km.
Panašus yra ir Baltarusijos pasienio su Lietuva regionas. Jame yra 6 Gardino srities rajonai
(Gardino, Ščiučino, Varenavo, Ivijos, Ašmenos, Astravo) ir 2 Vitebsko srities rajonai (Pastovių ir
Breslaujos), taip pat stambus srities centras Gardinas ir 14 įvairaus dydžio rajoninių miestų bei
miesto tipo gyvenviečių.. Regionas apima 15,3 tūkst. km2 teritoriją ( 7,4 % šalies ploto).
Tiriamojo laikotarpio pabaigoje regione gyveno apie 660 tūkst. gyventojų .
Gyvenviečių hierarchinės sistemos išdėstymas Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, verslo sąlygų
požiūriu yra gana dviprasmiškas. Pagal savo dydį ir potencialą, Vilniaus miesto hinterlandas
(teritorinė rinka) galėtų giliai įsiskverbti į Baltarusijos teritoriją, tačiau dėl sienos režimo bei ūkio
skirtumų šis išsiplėtimas nėra žymus. Baltarusijoje, ūkio centras, galintis savo rinką išplėsti į
Lietuvos teritoriją, konkuruoti dėl investicijų į gamybos sektorių ir pan. yra Gardinas, o taip pat,
iš dalies, ir mažesni miestai ir miesteliai (pirmiausia Lyda ir Ašmena). Situacijos prognozę
komplikuoja Baltarusijos ūkio pobūdis, kai pasiūla yra labai suvaržyta.
NUTS trys lygmenyje, prie šio regiono reiktų priskirti Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskritis
Lietuvoje bei Gardino ir Vitebsko sritis Baltarusijoje.
Lietuvos – Rusijos pasienio regionas. Su Karaliaučiaus sritimi ribojasi Šilutės, Jurbarko, Šakių
ir Vilkaviškio rajonai, priklausantys net trims apskritims. Jurbarko rajonas siejasi su pasieniu
nedaug, čia nėra sienos kirtimo punktų, Karaliaučiaus sritis fiziškai atskirta Nemuno, todėl
tyrimo pradžioje šiame darbe pasienio regionui nebuvo priskirtas. Paskutiniaisiais metais
teritoriniu pasienio regiono subjektu tapo nauja Pagėgių savivaldybė. Minėti rajonai apima 5142
km2 (7,8 % Lietuvos ploto). 2000 m. pradžioje regione gyveno 165,6 tūkst. gyventojų, iš jų 63,6
% - miestuose. Bendras gyventojų tankumas – 32,2 žm/km2, o kaimo gyventojų tankumas – 20,5
žm/km2. Tyrimo metu, analogiškai Marijampolei, prie pasienio regiono priskirta ir Tauragės
savivaldybė, kuri nors ir tiesiogiai nesiriboja su Karaliaučiaus sritimi, tačiau yra ant tranzitinių
kelių bei Jurbarko savivaldybė, kur jaučiama pigesnių rusiškų prekių pasiūla.
Karaliaučiaus srityje su Lietuva ribojasi Zelenogradsko (Kranto), Slavsko (Gastų), Nemano
(Ragainės), Krasnoznamensko (Lazdynų) bei Nesterovo (Stalupėnų) rajonai, taip pat srities
pavaldumo Sovetsko (Tilžės) ir Nemano (Ragainės) miestai. Zelenogradsko rajono teritorijos
pagrindinė dalis yra atokiai nuo Lietuvos sienos ir siejasi su ja tik Kuršių nerijoje, todėl šiame
12
13
darbe pasienio regionui nepriskiriama. Toks Lietuvos pasienio regionas apima 4405 km2 (29,4 %
Karaliaučiaus srities ploto). 2000 m. pradžioje regione gyveno 121,1 tūkst. gyventojų (12,6 %
srities gyventojų). Vidutinis gyventojų tankumas – 27,5 žm/km2. Visas Karaliaučiaus kraštas –
trečia pagal gyventojų tankumą Rusijos Federacijos sritis (63 žm/km2). Taigi, bendras pasienio
regiono gyventojų tankumas yra keleriopai mažesnis, nei visos srities, tačiau mažesnis ir
urbanizacijos laipsnis (atitinkamai 77,0 % ir 57,8 %), todėl vidutinis kaimo gyventojų tankumas
Karaliaučiaus srityje ir jos rajonuose Lietuvos pasienyje skiriasi mažiau (atitinkamai 14,6 km2 ir
11,2 km2). Taigi, Lietuvos ir Karaliaučiaus pasienio regionai pagal pagrindinius rodiklius yra
panašūs (išskyrus kaimo gyventojų tankumą, kuris Lietuvos pusėje yra kone dvigubai didesnis).
Pagrindiniais ekonominiais centrais, konkuruojančiais su Lietuvoje esančiais, laikytini
Sovietskas ir Nemanas.
NUTS 3 lygmenyje, šiam regionui priklausytų Marijampolės, Tauragės bei Klaipėdos apskritys
Lietuvoje ir visa Kaliningrado sritis.
Lietuvos – Lenkijos pasienio regionas. Su Lenkija ribojasi 3 Lietuvos savivaldybės
(Vilkaviškio, Kalvarijos, Lazdijų), tačiau šiam pasienio regionui šiame darbe Vilkaviškio
apskritis nepriskiriama, nes tik nedidelė jo dalis ribojasi su Lenkija, čia taip pat nėra sienos
perėjimo punktų. Priešingai, pasienio regionui priskirta Marijampolės savivaldybė, nes tik
neseniai nuo jos buvo atskirta Kalvarijų savivaldybė, be to per šį miestą eina pagrindiniai
susisiekimo keliai su Lenkija ir tradiciškai miestas yra tampriai susijęs su tarpvalstybiniais
transporto, prekių ir žmonių srautais. Iš Lenkijos pusės driekiasi Palenkės vaivadijos žemės.
Pasienio zonoje (5 km.) gyvenviečių tinklas čia žymiai tankesnis nei Lietuvoje. Vaivadijos
centras – Bialystokas (Baltstogė) nutolęs nuo Lietuvos valstybės teritorijos apie 140 km. ir
tiesiogiai Lietuvos pasienio teritorijų ūkiui įtakos nedaro. Arčiau sienos išsidėstę paviatų
(daugmaž atitinka rajonų savivaldybių lygmenį Lietuvoje) centrai Suvalkai (27 km. nuo
Kalvarijos pasienio posto) ir Augustavas (50 km. nuo Lazdijų pasienio posto). Arčiausiai sienos
(10 km.) yra Seinų miestas.
Atsižvelgiant į minėtų gyvenviečių išsidėstymą, tikimybė, kad Lenkijoje esantys ūkio centrai
išplėstų savo hinterlandus į Lietuvos teritoriją yra labai maža, nes ekonominėms sąlygoms esant
panašioms, Lietuvos administraciniai centrai yra lengviau pasiekiami. Atvirkštinė tikimybė yra
kiek didesnė, tačiau taip pat nedidelė. Galima teigti, kad rimtesnės tiesioginės konkurencijos, tarp
ūkio centrų nebus. Pasienio ūkiui didesnę įtaką darys tranzitiniai žmonių ir prekių srautai.
13
14
NUTS 3 lygmenyje, pasienio regionu reikėtų laikyti Alytaus ir Marijampolės apskritis Lietuvoje
ir Palenkės vaivadiją Lenkijoje.
Žemiau pateikta kartoschema vaizduoja Lietuvos pasienio regioną, sudarytą iš keturių palyginti
savarankiškų subregionų. Iš esmės juos galima vadinti keturiais skirtingais regionais, kadangi
vidinių ryšių tarp jų nėra, o išskirtas jis pagal verslo aplinkos sąlygų bendrumą. Nors regionų
ribos pavaizduotos gana griežtai, faktiškai jos atspindi dominuojančią vienos iš sienų įtaką.
Realiai pakraštinės subregionų savivaldybės (Zarasų, Visagino, Ignalinos, Druskininkų, Lazdijų
ir Vilkaviškio) jaučia dviejų sienų įtaką, todėl gali būti laikomos dviejų subregionų dalimis.
1 pav. Lietuvos pasienio regionas ir jo sudėtinės dalys
1.2 Geografinės pasienio regiono ūkio raidos sąlygos
Verslo sąlygas pasienio regionuose formuoja visa eilė faktorių. Nagrinėjant pasienio
padėties įtaką verslui, racionalu išskirti dvi pagrindines tokių veiksnių grupes. Viena jų būtų
bendrosios – geografinės sąlygos (su padėtimi ir aplinka susiję veiksniai), kita - ekonominės
sąlygos (konkrečiai su ūkiu susiję veiksniai). Žinoma griežtų ribų tarp šių dviejų veiksnių
14
15
grupių nėra. Jos išskirtos daugiau remiantis veiksnių prigimtimi nei poveikio kryptimi. Visos
jos veikia verslo sąlygas, todėl iš esmės, galėtų būti priskirtos ekonominėms sąlygoms.
Nepaisant to, pirmoji veiksnių grupė šio tyrimo atveju tėra sąlygas formuojantys faktoriai,
tuo tarpu antra veiksnių grupė, būdama ir verslo sąlygas formuojančiu faktoriumi, pati yra
tyrimo objektas. Dėl šių priežasčių regiono ūkio sąlygos ir pats ūkis nagrinėjami atskirai nuo
kitų, ekonominės raidos sąlygas determinuojančių veiksnių kitame skyriuje.
1.2.1 Politinės ūkio raidos sąlygos
Pagrindinės politinės geografinės pasienio apgyvendinimo ir jo raidos ypatumų prielaidos
yra valstybinės sienos pobūdis, teritorinis administracinis suskirstymas, administracinių centrų
išsidėstymas valstybinės sienos atžvilgiu, o taip pat regioninė politika. Visa tai daro ir darys
išskirtinę, lyginant su kitomis šalies teritorijomis, įtaką pasienio regiono ūkiui. Būtent šių
faktorių išskirtinė įtaka daro pasienio regioną išskirtiniu verslo sąlygų požiūriu regionu. Norint
prognozuoti sienos režimo pokyčių poveikį ūkiui, reikia nustatyti esamų politinių faktorių
spektrą bei įtakos charakteristikas.
Valstybinės sienos pobūdis. Valstybinė siena pirmiausia yra politinis geografinis darinys,
valstybinės sienos įteisinimas yra ir pagrindinė prielaida pasienio regiono, pasienio gyvenvietės,
pasienio gyventojo sąvokoms atsirasti. Valstybinės sienos tipas integruotai atspindi sienos
savybes ir yra glaudžiai susijęs su jos funkcijomis. Išskiriami šie pagrindiniai valstybinių sienų
tipai: aklina siena (griežtai atribojanti teritorijas, atliekanti išimtinai barjerinę – izoliacinę
funkciją); pusiau laidi siena (reguliuojanti žmonių ir krovinių srautus per sieną, atlieka
atskiriančiąją kontaktinę funkciją ir tuo būdu išlaiko socialinių ekonominių sąlygų skirtumus
abipus sienos); jungiančioji siena (formaliai atribojanti teritorijas, silpnai ir epizodiškai
reguliuojanti žmonių bei krovinių srautus); integracinė siena (simboliškai atribojanti teritorijas,
tačiau nedaranti jokių kliūčių bendravimui, būdinga Vakarų Europos euroregionams).
Skirtingi sienų tipai pasižymi nevienodu konfliktiškumu ir skirtingu palankumu ekonominiam
bendradarbiavimui per sienas. Jie lemia pasienio rajonams periferinę, subregioninę arba
integracinę padėtį (Baubinas, 2000). Keičiantis sienos tipui, keičiasi pasienio regiono padėtis.
Lietuvos sienų tipai nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo skirtingi ir smarkiai kito atskiruose
ruožuose. Sovietmečiu absoliuti dauguma tuometinės Lietuvos TSR sienų buvo tik
administracinės ribos. Jos neatliko jokių reikšmingų reguliuojančiųjų funkcijų, išskyrus formalų
15
16
teritorijos atribojimą, nevaržė gyventojų ir krovinių judėjimo (išskyrus ypatingus atvejus,
pavyzdžiui, epizootijų metu). Todėl tarp pasienio gyvenviečių susiklostė gana tamprūs ryšiai su
kitų respublikų regioniniais ir lokaliniais centrais. Tai sudarė palankias sąlygas kai kurių mažųjų
pasienio miestų socialiniam demografiniam potencialui palaikyti. Didžiausią įtaką gyventojų
pasiskirstymui pasienyje turėjo Vilniaus įtaka per sieną kaimyniniams Baltarusijos regionams.
Tai turėjo pastebimos įtakos Lietuvos pasienio gyventojų tautinei ir socialinei sudėčiai visame
Lietuvos – Baltarusijos pasienio regione.
Visiškai kitoks buvo Lietuvos TSR – Lenkijos sienos pobūdis. Geopolitiniu požiūriu (pagal
sienos rūšį) ji buvo primestinė siena, suardžiusi nusistovėjusią gyvenviečių sistemą, kelių tinklą,
nutraukusi socialinius ir ekonominius ryšius, nors jų poreikis buvo didelis (atsižvelgiant į
gyventojų sudėtį abipus sienos). Siena buvo griežtai izoliacinio pobūdžio. Iš pasienio ruožo (iki
1,5 km pločio) buvo visiškai iškeldinti gyventojai, labai apribotas teritorijos naudojimas.
Pasienio gyvenvietės atsidūrė gilioje periferijoje, todėl menko. Ilgainiui Lietuvos – Lenkijos
pasienyje susidarė sąlygiškai retai apgyvendintas ruožas. Tik devintojo dešimtmečio viduryje ši
siena įgavo labai ribotą laidumą, kuris padarė žymios įtakos socialiniams pasienio gyventojų
ryšiams.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo įteisintos (1991 m.) tikros valstybinės sienos. Lietuvos
valstybinių sienų pobūdis pasikeitė. Visos Lietuvos valstybinės sienos yra pusiau laidaus tipo,
tačiau atskirų sienų ruožų įteisinimas, jų režimas ir vystymosi tendencijos yra labai skirtingi.
Lietuvos – Latvijos siena yra delimituota ir visiškai demarkuota. Sienos režimas užtikrina
patenkinamą laidumą ir pasienio gyventojų ryšius.
Lietuvos – Baltarusijos siena yra kitokio – labiau atskiriančio – pobūdžio. Sienos režimas
smarkiai riboja gyventojų ir krovinių judėjimą, apsunkina legalų ekonominį bendradarbiavimą.
Diferencijuotas sienos laidumas palieka didesnes galimybes tik siauro pasienio ruožo ir atskirų
socialinių grupių gyventojams. Tokia valstybinė siena iš esmės apribojo, o daugeliu atvejų ir
visai nutraukė tradicinius socialinius ekonominius ir kultūrinius ryšius tarp pasienio regionų ir
gyvenviečių. Dėl to pasienio seniūnijos įgavo labiau periferinį pobūdį.
Lietuvos – Lenkijos siena vis dar išlaiko stiprią barjerinę funkciją, tačiau ši palaipsniui silpnėja.
Sienos režimas yra palankus ribotiems socialiniams ekonominiams ryšiams tarp pasienio regionų,
be to, dėl palankios geografinės padėties šis regionas įgauna svarbaus makroregioninio transporto
koridoriaus funkcijas. Tai skatina pasienio gyvenviečių vystymąsi. Tačiau stiprėjančios
16
17
jungiančiosios šios sienos funkcijos netenkina esamas sienos perėjimo punktų tinklas (dėl to
palankias vystymuisi prielaidas įgauna tik mažieji miestai, esantys prie svarbiausiųjų sieną
kertančių kelių). Tebelieka komplikuotas ir pasienio ruožo žemės naudojimas.
Lietuvos – Rusijos siena yra delimituota, tačiau nedemarkuota. Skirtingai nuo kitų Lietuvos
valstybės sienos ruožų, ši siena pasižymi ryškiai diferencijuotu režimu: Karaliaučiaus pusėje prie
sienos visame pasienio ruože nebeliko gyventojų (išskyrus miestus prie sienos), čia labai
ribojama ūkinė veikla. Diferencijuotas ir sienos laidumas kaimyninių šalių piliečių atžvilgiu.
Tačiau socialiniai ekonominiai ryšiai per šią sieną paskutiniaisiais metais buvo labai intensyvūs.
Juos lėmė skirtingas ekonominio išsivystymo lygis ir to pasekoje susidarantys kainų bei
aprūpinimo skirtumai. Ypatingai dideli kainų skirtumai susiformavo finansinės Rusijos krizės
laikotarpiu, kai atskirų prekių kainos abipus sienos skyrėsi kelis kartus.
Teritorinis administracinis suskirstymas, regioninių ir rajoninių centrų išsidėstymas. XX a.
septintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos pasienyje buvo net 33 administracinių rajonų centrai.
Vėliau rajonai buvo sustambinti, atsirado ir respublikinio pavaldumo miestai. Pasienyje buvo
sudarytas 21 rajonas ir 5 respublikinio pavaldumo miestai. Dėl to kai kurie lokaliniai centrai
pasienyje prarado socialinį demografinį potencialą (Žagarė, Pandėlys, Dūkštas, Veisiejai). Šiuose
miestuose ir miesteliuose buvo itin ryškus gyventojų skaičiaus sumažėjimas.
1994 m. įteisinus apskritis ir sutelkus jose žymią dalį valdymo bei socialinio aprūpinimo
funkcijų, sumažėjo ir pasienio rajonų centrų reikšmė. Plėtojant savivaldą, vėl lauktinas lokalinių
administracinių centrų gausėjimas pasienyje. Socialinio ekonominio vystymosi stimulą
savivaldos plėtros reforma, jei ji bus tęsiama, suteiks kai kuriems mažiesiems pasienio miestams
ir stambioms kaimo gyvenvietėms (Kalvarija, Kybartai, Pagėgiai, Eišiškės, Kalveliai). Pagal
pradinius reformos 2-ojo etapo planus pasienyje būtų įkurta daugiau kaip 10 savivaldybių (iš jų 7
– Lietuvos – Baltarusijos pasienyje). Deja, kol kas reforma yra sustabdyta, ir visiškai nėra aišku
kada bus ir ar iš viso bus tęsiama, todėl darbe remiamasi prielaida, kad išliks esamas teritorinis
administracinis suskirstymas.
Verta pažymėti, kad Lietuvos ir kaimyninių šalių pasienyje esantys teritoriniai administraciniai
vienetai yra skirtingų hierarchijų. Tai yra nepalanki aplinkybė tarpvalstybinių pasienio regionų
formavimuisi.
17
18
Regioninių ir rajoninių administracinių centrų išsidėstymas daro didelę įtaką gyvenviečių
sistemos stabilumui. Tai lemia minėtų centrų turimas gyventojų aptarnavimo potencialas ir jų
pasiekiamumas arba, kitaip tariant, potenciali vietos rinka. Priklausomai nuo sienos pobūdžio
svarbus yra tiek Lietuvos, tiek ir gretimų šalių regioninių centrų išsidėstymas, nes potencialiai
tokio centro rinka gali būti ir dažnai būna abipus sienos. Norėdami įvertinti pasienio seniūnijų
padėtį šiuo požiūriu, analizavome rajonų ir apskričių centrų pasiekiamumą iš seniūnijų centrų.
Savivaldybių ir apskričių centrai yra svarbiausieji ir įvairiapusiškai gyventojus aprūpinantys bei
teritoriją valdantys centrai. Faktiškai tai yra verslo centrai ir branduoliai, kuriuose sutelkta
didžioji dalis pasienio regiono ūkio. Seniūnijos centras dažniausiai yra stambiausia seniūnijos
gyvenvietė, kurioje sutelktos kasdienių paslaugų sferos įmonės. Seniūnijos centro padėtis
stambiausių miestų, abipus sienos atžvilgiu (jų pasiekiamumas), nulemia šių miestų potencialios
rinkos dydį, kartu įtakodama verslo sąlygas juose. Sienos kirtimo sąlygų pasikeitimai vienaip ar
kitaip gali pakeisti stambesnių gyvenviečių rinkos dydį.
Kaip jau minėta, pasienio rajonuose yra 29 savivaldybės (įskaitant ir Vilnių, Visaginą bei
Marijampolę, Tauragę), tačiau tik 2 apskrities centrai. Dauguma pasienio savivaldybių centrų yra
arti valstybinės sienos. Daugiausia pasienio seniūnijų centrų yra 10 – 20 km. atstumu nuo rajono
centro (1.2.1 lentelė). Atokiausiai rajoninių centrų yra išsidėsčiusios Lietuvos – Baltarusijos
pasienio seniūnijos. Kai kurių seniūnijų centrai nutolę nuo rajonų centrų daugiau kaip 50 km.
Todėl apskričių centrų pasiekiamumas (kurio reikšmė didėja plečiantis apskričių funkcijoms,
ypač – socialinėje srityje) pasienio atžvilgiu nėra palankus. Tuo tarpu visuose pasienio
regionuose esama gyvenviečių, kurios labai nutolę (90 – 130 km.) nuo apskričių centrų. Šios
gyvenvietės potencialiai galėtų atsidurti užsienio centrų rinkoje.
1.2.1 lentelė. Seniūnijų centrų išsidėstymas rajonų centrų atžvilgiu (seniūnijų centrų skaičius)
Atstumas iki rajono centro (pagrindiniais autokeliais)
Lietuvos – Latvijos pasienis
Lietuvos – Baltarusijos pasienis
Lietuvos – Lenkijos pasienis
Lietuvos – Rusijos pasienis
Iki 10 km 3 1 0 1
10 – 20 km 16 9 5 3
20 – 30 km 7 8 0 4
>30 km 2 9 2 3
Priklausomai nuo sienos režimo svarbu ir išorinių (dažniausiai tradicinių) traukos centrų
išsidėstymas. Tokiais tradiciniais traukos centrais laikytini Liepoja, Ryga, Jelgava, Bauskė,
18
19
Daugpilis (Lietuvos – Latvijos pasieniui), Vydžiai, Lentupis, Pastovys, Ašmena, Lyda, Gardinas
(Lietuvos – Baltarusijos pasieniui), Suvalkai (Lietuvos – Lenkijos pasieniui), Gumbinė, Tilžė,
Karaliaučius (Lietuvos – Rusijos pasieniui). Nemaža esama tradicinių lokalinių traukos centrų.
Baltarusijos pusėje esantys traukos centrai yra teoriškai mažiau svarbūs Lietuvos pasienio
gyventojams dėl nepalankaus sienos režimo. Tačiau dėl egzistuojančio didelio kainų skirtumo jų
reikšmė dažnai gali būti didesnė nei Latvijos ar Lenkijos centrų.
Kitų pasienio ruožų išoriniai traukos centrai, atsižvelgiant į jų išsidėstymą ir potencialą, yra
konkurentabilūs su Lietuvos pasienio regioniniais centrais, tačiau kaip minėta ši konkurencija
dažniausiai nėra didelė. Gyventojai, esant palankiam sienos režimui, turi didesnę verslų ir
apsirūpinimo sąlygų įvairovę, tačiau iš kitos pusės, konkurencija vietos verslui (ypatingai
paslaugų sektoriui) išauga. Realus ekonominis efektas pasienio teritorijoms daugiausia tokiu
atveju priklauso nuo kainų lygio skirtumų valstybėse. Jei už sienos kainų lygis yra pastebimai
aukštesnis, tokių stambesnių centrų buvimas verslui turės teigiamą įtaką ir atvirkščiai.
Regioninė politika. Moksliškai pagrįsta erdvinė ūkio vystymo politika Lietuvoje įgyvendinama
nuo septintojo dešimtmečio vidurio (Kavaliauskas, 1994). Nors ji ir nebuvo vadinama tiksline
regionine politika, bet daugeliu bruožų buvo artima jai. Esminis šios politikos skirtumas nuo
dabartinės regioninės politikos, jos pagrindiniu objektu buvo gyvenvietės, o ne regionai.
Nepaisant to, ji sąlyginai gali būti vadinama regionine politika, nes jos įgyvendinimas pakeitė
regioninio rango teritorinių darinių vystymąsi. Ji turėjo ir tebeturi nevienareikšmės įtakos
pasienio regionų raidai.
Pirmajame šios erdvinės politikos etape ji buvo grindžiama hierarchine vieningąja
apgyvendinimo sistema (Šešelgis, 1981). Jos tikslas buvo suformuoti optimalią apgyvendinimo
ir gamybinę teritorinę sistemą. Buvo planuojama stabdyti Vilniaus augimą, lėtinti Kauno
augimą, skatinti kitų regioninių centrų vystymąsi ir suformuoti 5 naujus regioninius centrus.
Vėlesniame etape turėjo būti stiprinama rajoninių miestų grandis, o dar vėliau – suformuojamas
daugiau kaip 200 lokalinių aptarnavimo centrų tinklas. Manoma (Rinkūnas, 1981), kad Vilniaus
augimo stabdymas nebuvo visiškai sėkmingas, tačiau jis paskatino gyventojų skaičiaus didėjimą
pasieniniame priemiestiniame rajone. Naujų regioninių centrų ugdymo poveikis pasienio rajonų
raidai specialiai netyrinėtas, tačiau pagal analogiją su kitais rajonais galima manyti, kad naujieji
regioniniai centrai (visų pirma Alytus, Marijampolė ir Utena) “susiurbė” nemaža darbo jėgos iš
pasienio rajonų. Lokalinių centrų tinklo kūrimas paskatino mažų kaimo gyvenviečių smulkėjimą
ir nykimą periferinėse pasienio teritorijose.
19
20
Nepaisant moksliškai grindžiamos, gana griežtos schemos, Lietuvos regioniniame vystymęsi
atsirado reikšmingų nukrypimų dėl industrinės plėtros, valdomos centrinių TSRS žinybų. Dėl to
atsirado anksčiau neplanuoti vystyti dideli subregioniniai centrai (Mažeikiai) ir visai nauji
urbanizacijos židiniai (Visaginas). Atitinkamai padidėjo miesto gyventojų koncentracija
pasienyje, sulėtėjo giluminių regioninių centrų augimas. Devintojo dešimtmečio viduryje buvo
pereita prie kitokios regioninės politikos, pagrįstos grupinio apgyvendinimo koncepcija.
Pasienio regionų atžvilgiu šioje koncepcijoje svarbu buvo tai, kad eilėje senų ir naujų pasienio
rajonų miestų buvo numatoma sustiprinti pramoninių subregionų centrų funkcijas (Rokiškis,
Visaginas, Mažeikiai, Varėna). Todėl šiuose miestuose buvo vystoma pramonė ir ypač
stiprinama socialinė infrastruktūra. Tai padidino kai kurių pasienio miestų ir rajonų socialinį
patrauklumą, pagerino teritorijos socialinę ekonominę būklę, pristabdė gyventojų išsikėlimą iš
pasienio rajonų į giluminius regioninius centrus. Ši regioninio vystymo sistema nebuvo pilnai
įgyvendinta, tačiau dalinai jos pasekmėje susdarė tokia situacija, kad artimame Lietuvos
pasienyje yra daugiau stambesnių rajoninio lygio miestų nei gretimose valstybėse. Iš vienos
pusės konkurencinėje kovoje su anapus sienos esančių regionų ekonomika, tai yra palankus
veiksnys, iš kitos pusės, tikėtina, kad dirbtinai užaugintos, jos gali atsidurti gilesnėje ūkinėje
depresijoje.
Nepriklausomoje Lietuvoje regioninės politikos pagrindiniu vienetu tapo apskritis, tačiau
regioninės politikos realizacija dar tik pradiniame etape. Esamas teritorinis administracinis
suskirstymas ir numatytoji regioninė politika yra santykinai nepalankūs pasienio regionams, nes
didina jų periferiškumą. Tiesa, regioninės politikos dokumentuose nurodoma, kad specialiems
tikslams regioninė politika gali būti vykdoma ir kitokiais teritoriniais vienetais. Tai įgalina
formuoti ir pasienio regionų vystymo planus. 2001 m. įteisintas Ignalinos AE probleminis
regionas, apimantis pasienines Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybes.
Svarbiausią įtaką regioninės politikos raidos krypčiai paskutiniais metais daro Europos Sąjungos
regioninės politikos principai ir reikalavimai. Būtent su ES parama regionų vystymui siejama
paskutiniaisiais metais vykdyta tikslinė regioninė politika Lietuvoje. Vykdyta ir tebevykdoma
eilė regionų (Tauragės, Klaipėdos, Utenos apskrityse) vystymo projektų. Siekiant gauti ES
paramą suformuotas ją administruojančių institucijų tinklas. Galima teigti, kad nuo Lietuvoje
egzistuoja pradinės prielaidos regioninės politikos, paremtos ES struktūrinių fondų ir kitų
instrumentų parama, vykdymui. Esminis skirtumas ir galima ateities problema yra ta, kad
20
21
sovietmečiu vykdyta regionų plėtra rėmėsi daugiausia principu iš viršaus į apačią, tuo tarpu ES
regioninė politika daugiausia grindžiama vietos iniciatyva. Regioninės politikos sėkmė
priklausys ne tik nuo institucinio konteksto, galimos paramos apimčių, bet ir nuo sugebėjimų ja
pasinaudoti žemiausiame lygyje.
Pasienio teritorijų atveju, vienas svarbiausių ES įtakos regioninių vystymui pavyzdžių susijęs su
Euroregionų formavimu, kurie tampa reikšmingu pasienio socialinės ekonominės raidos
faktoriumi. Tai yra ES iniciatyvos INTERREG II ir INTERREG III pasekmėje suformuoti
tarpvalstybiniai teritoriniai dariniai skirti periferinių pasienio regionų skirtingose valstybėse
vystymosi skatinimui per jų bendradarbiavimą. Jie sudaro pačias palankiausias sąlygas pasienio
bendradarbiavimui, socialiniam teritorijos vystymui. Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus apskritys
įsijungia į trišalio (Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos) euroregiono “Nemunas” veiklą. Tačiau dėl
menkų ekonominių galimybių, labai skirtingo sienų režimo, gebėjimų stokos ir menkų tarpusavio
papildymo galimybių šio euroregiono veikla ilgą laiką buvo mažai efektyvi, nors pastaruoju metu
atsigaunant ūkiui, augant žmonių gebėjimams įgyvendinamų projektų vis gausėja. Reikia
pastebėti, kad pastebimi labai dideli investuojamų lėšų skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje, kur
pritraukiama žymiai didesnės investicijos. Numatomi svarbiausieji regiono veiklos prioritetai –
turizmas ir gamtosauga. (Baubinas, 1997; The Polish – Lithuanian…, 1997). Ateityje augant
tarptautiniam ir vidaus kaimo turizmui, šie prioritetai gali tapti sėkmingu regiono ūkio pagrindu
bent Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasienio rajonams ateityje gali būti reikšmingi ir pradedantys funkcionuoti “Saulės” bei
“Baltijos”, “Šešupės” euroregionai. Be to, Lietuvos pasienyje euroregionų pavyzdžiu kuriasi ir
savivaldybių junginiai (pavyzdžiui, regionas “Ladruva”, suvienijęs Lazdijų, Druskininkų ir
Varėnos savivaldybes kai kuriose veiklos srityse). Neabejotina, kad teritoriškai diferencijuota
regioninė politika ilgainiui taps svarbiausia pasienio regionų socialinės demografinės
stabilizacijos ir ekonominio vystymo priemone.
1.2.2 Geodemografinė pasienio regionų būklė ir jos tendencijos
Žmogiškieji ištekliai pasienio regionuose sudaro vienas svarbiausių prielaidų verslo plėtrai, jo
galimybėms ateityje prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Vietos gyventojai iš vienos pusės
charakterizuoja darbo išteklių bazę, iš kitos pusės, atspindi esamą bei būsimą vidaus paklausą.
1.2.2 lentelėje pateikta pasienio regionų gyventojų skaičiaus kaita 1996 m. – 2001 m.
21
22
1.2.2 lentelė Gyventojų skaičius pasienio regionuose (Lietuvos…, 1997; 2002) Gyventojų skaičius 1996 2001LIETUVOJE 3707,2 3475,586 LATVIJOS PASIENIS 410,2 383,3BALTARUSIJOS PASIENIS 288,3 270,1LENKIJOS PASIENIS 85,1 111,8RUSIJOS PASIENIS 265,3 249,3
Lietuvos ir Latvijos pasienio regionas
1979 – 1991 metais gyventojų skaičiaus ir tankumo pokyčiai Lietuvos pusėje buvo žymiai
spartesni, nei Latvijoje. Lietuvos pasienio regione bendras gyventojų skaičius didėjo, tačiau
daugiausia – sparčios urbanizacijos dėka. Daugumos pasienio rajonų gyventojų skaičius mažėjo,
nes kaimo depopuliacijos tempai buvo didesni, nei vietinės urbanizacijos. Kaimo gyventojų
skaičius mažėjo visuose pasienio rajonuose. Po sovietmečio Lietuvos pasienio regione bendras
gyventojų skaičius sumažėjo, tačiau lėčiau, nei vidutiniškai šalyje. Bendro gyventojų skaičiaus
kaita pasienio rajonuose vyko skirtingomis kryptimis: Kretingos rajone didėjo tiek miesto, tiek
kaimo, o Mažeikių rajone – kaimo gyventojų skaičius. Kituose rajonuose ir miesto, ir kaimo
gyventojų skaičius mažėjo. Kaip ir Latvijoje, kaimo gyventojų skaičius mažėjo keleriopai lėčiau,
nei miesto. Kaimo gyventojų tankumo sumažėjimas buvo žymiai mažesnis, nei Latvijoje.
Latvijos pasienio regione daugėjo gyventojų tiek mieste, tiek kaime. Sparčiausiai augo
mažiausiai urbanizuotų ir gausiausiai latvių gyvenamų rajonų gyventojų skaičius (prieaugio
tempai buvo didesni, nei didžiuosiuose buvusiuose respublikiniuose pasienio regiono miestuose).
Po 1992 metų situacija pasikeitė – Latvijos pasienio gyventojų skaičiaus ir tankumo pokyčiai
buvo didesni, nei Lietuvoje. Latvijos pasienio regione gyventojų skaičius mažėjo, ir kiek
sparčiau, nei vidutiniškai šalyje. Ypač sumažėjo didžiųjų pasienio miestų gyventojų skaičius
(Liepojos – daugiau nei penktadaliu). Kaimo gyventojų skaičius mažėjo keleriopai lėčiau.
Mažiausiai urbanizuotuose ir latvių gausiausiai gyvenamuose rajonuose gyventojų skaičiaus
pokyčiai buvo santykinai nedideli, tačiau gyventojų skaičius sumažėjo visuose pasienio
rajonuose ir 19 (iš 22) miestų. Labiausiai sumažėjo kaimo gyventojų tankumas didžiųjų miestų
rajonuose. Tikėtina, kad ir ateityje depopuliacijos procesai tęsis ir dėl emigracijos ir dėl neigiamo
natūralaus prieaugio (ypač kaimo teritorijose, kur gyventojų skaičius yra aiškiai per didelis).
Gyventojų amžiaus struktūra Lietuvos pasienyje nėra palanki verslo plėtrai, ypač rytinėje dalyje.
Pasienio regione nėra aukštųjų mokyklų, pagrindiniai universitetinio išsilavinimo centrai yra toli
22
23
nuo šio regiono (žinoma, jei neminėsime Vilniaus). Visumoje tai skatina protų nutekėjimą iš
pasienio regiono, kai daugelis išvykusiųjų mokytis nebegrįžta į regioną.
Bendrai tokia demografinė situacija nesudaro palankių sąlygų ūkio plėtrai pasienyje nei
Lietuvoje, nei Latvijoje.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionas
Lietuvos pusėje gyventojų skaičiaus kaita buvo gana prieštaringa. Atsirado naujų miestų, sparčiai
augo didžiausias regiono miestas Vilnius, didėjo rajonų urbanizacijos laipsnis (1,5 – 3 kartus per
dešimtmetį), tačiau daugelyje rajonų gyventojų skaičius mažėjo dėl dar spartesnės kaimo
depopuliacijos. Tik Vilniaus rajone gyventojų nuolat daugėjo (daugiausia dėl suburbanizacijos
efekto). Pasibaigus sovietmečiui, Lietuvos pusėje gyventojų skaičiaus kaita buvo įvairialypė. Po
1990 m. Varėnos ir Vilniaus rajono gyventojų skaičius netolygiai didėjo (eliminuojant
teritorinius pokyčius), o kitų rajonų ir miestų - sumažėjo.
Baltarusijos pasienio regione ypač sparčiai augo didieji pasienio ir gretimų regionų miestai bei
pasienio administraciniai centrai. Vyko sparti kaimo depopuliacija. Kaimo gyventojų skaičiaus
mažėjimo tempai buvo žymiai didesni, nei gretimuose Lietuvos rajonuose. Net ir didelio srities
centro Gardino rajone gyventojų skaičius mažėjo. Duomenų apie gyventojų skaičiaus kaitą po
1996 m. turima nedaug, todėl išskirti sovietinio ir posovietinio laikotarpio nėra galimybių. Toliau
didėja pasienio urbanizacijos laipsnis. Laikotarpio pabaigoje buvo pastebima kai kurių rajonų
gyventojų skaičiaus stabilizacija ir augimas. Deja, remiantis surašymo duomenimis pasienio
regione, kaip ir visoje šalyje vyko sparti depopuliacija.
Ypač nepalanki Lietuvos – Baltarusijos pasienio gyventojų amžiaus struktūra (eliminuojant
Vilnių). Regione, kur ūkio pagrindu galėtų tapti naujos ūkio šakos paremtos ne žemės ūkiu, tokia
demografinė būklė yra smarkiai plėtrą stabdantis veiksnys. Inovacijų plėtra žymiai spartesnė tarp
jaunesnio amžiaus žmonių. Verslumas Baltarusijos teritorijoje dėl dar ilgiau trukusio sovietmečio
bei pastarųjų metų ūkio režimo turėtų būti dar mažesnis. Šiame pasienyje pastebimą įtaką ūkio
vystymuisi gali daryti gyventojų tautinė sudėtis. Visose savivaldybėse, išskyrus Alytaus apskritį,
pasienyje dominuoja (arba sudaro žymią mažumą) lenkiškai kalbantys gyventojai. Bendravimui
per sieną nėra kalbinio barjero, juo labiau kad daugeliu atvejų gyventojus sieja giminystės ryšiai.
Tai palanki aplinkybė smulkiai kontrabandai bei nelegaliai prekybai vystytis.
23
24
Lietuvos ir Karaliaučiaus srities pasienio regionas
Sovietmečio pabaigoje gyventojų skaičius pasienio rajonuose mažėjo. Sparčiai augo rajonų
centrai. Po sovietmečio Lietuvos pusėje pasienio rajonų gyventojų skaičiaus pokyčiai buvo
nežymūs. Bendras gyventojų skaičius regione išaugo, tačiau laikotarpio pabaigoje išryškėjo lėto
mažėjimo tendencijos. Gyventojų skaičiaus prieaugį lėmė tiek miesto, tiek kaimo gyventojų
gausėjimas. 2001 m. vykęs gyventojų surašymas išryškino gyventojų skaičiaus mažėjimą
Lietuvos pasienyje. Mažėjimo tempai buvo gana greiti.
Karaliaučiaus srityje geodemografiniai pokyčiai taip pat buvo vangūs. Visuose pasienio
rajonuose gyventojų skaičius didėjo, tačiau skirtinguose rajonuose – labai nevienodai.
Greičiausiai augo atokesni mažiau urbanizuoti rajonai. Miesto gyventojų skaičius silpnai
“bangavo”, bet per laikotarpį padidėjo. Regiono urbanizacijos laipsnis sumažėjo, nes ¾
gyventojų skaičiaus prieaugio lėmė kaimas.
Taigi, Lietuvos ir gretimų valstybių pasienyje išryškėjo geodemografinio kontrasto ruožai, taip
pat besiformuojantys tarpvalstybiniai itin retai apgyvendinti regionai. Dabartinė geodemografinė
situacija Lietuvos ir gretimų valstybių pasienio regionuose laikytina mažai palankia pasienio
sąveikos plėtrai net ir atvirų, integracinių valstybinių sienų atveju.
Baigiant demografinių pasienio sąlygų aptarimą reikia apžvelgti pasienio regionų gyventojų
išsilavinimą, kuris yra viena iš svarbiausių žmogiškųjų išteklių charakteristikų (1.2.3 lentelė).
Kaip matyti iš pateiktos lentelės, pasienio regionų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą dalis,
lyginant su šalies vidurkiu, yra maždaug 1/3 mažesnė ir vos siekia 7 %. Tik Baltarusijos
pasienyje ši dalis yra didesnė, bet tai yra Visagino miesto įtakos pasekmė.
1.2.3 lentelė Pasienio regionų gyventojų išsilavinimas 2001 m. (gyventojų surašymo duomenimis,
Lietuvos.., 2002)
Turinčiųjų aukštajį išsilavinimą skaičius
Gyventojų dalis su aukštuoju išsilavinimu %
Iš viso Lietuvoje 388462 11,2LATVIJOS PASIENIS 23271 6,1BALTARUSIJOS PASIENIS 21168 7,8LENKIJOS PASIENIS 7434 6,6RUSIJOS PASIENIS 17440 7,0
24
25
Tokia situacija susiklostė visų pirma todėl, kad pasienyje nėra aukštojo mokslo centrų, didžiųjų
miestų ar progresyvių ekonominės veiklos rūšių, reikalaujančių aukštojo išsilavinimo. Tokia
situacija susiklostė ne dėl sienos įtakos, o dėl šių teritorijų periferiškumo ir būdinga ne tik
išimtinai pasienio teritorijoms, tačiau neabejotinai tai turės įtakos jų ateities ūkio vystymuisi.
Didesnė gyventojų su aukštuoju mokslų proporcija yra kurortiniuose pasienio miestuose
(Palangoje, Druskininkuose, Neringoje – atitinka šalies vidurkį) bei didesniuose pramonės
centruose (Mažeikiuose, Visagine, Marijampolėje). Šie miestai tokiu būdu turi geresnes
galimybes pasinaudoti kintančiomis verslo sąlygomis ir finansavimo galimybėmis.
1.2.3 Gamtinės ir ekologinės pasienio rajonų raidos sąlygos
Svarbiausiomis šiame skyriuje nagrinėjamomis gamtinėmis geografinėmis ir ekologinėmis
pasienio raidos slygomis laikytini gamtiniai kraštovaizdžio ypatumai, gamtos ištekliai, aplinkos
kokybė ir gamtonaudos apribojimai, kurie gali turėti įtakos verslo plėtrai kaip ribojantis jį
veiksnys arba kaip ekonominis išteklius.
Gamtiniai kraštovaizdžio ypatumai ir gamtos ištekliai. Jie visų pirma lemia gamtonaudos sąlygas,
teritorijos palankumą ūkinei veiklai.
Lietuvos pasienio teritorijų kraštovaizdžio struktūra, gamtinių jo elementų išsidėstymas pasienyje
atspindi palyginti silpną teritorijos įsavinimą ir gana nepalankias ūkinei veiklai sąlygas (lyginant
su kitais Lietuvos regionais). Lietuvos pasienyje yra tankus hidrografinis tinklas. Pati valstybinė
siena apie 700 km. driekiasi upėmis ir upeliais. Betarpiškai ties siena yra apie 30 ežerų.
Didžiausia hidrografinė sąskaida yra Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Tokia vandens telkinių
gausa yra palanki kraštovaizdžio įvairovės ir stabilumo požiūriu, tačiau didelė teritorijos sąskaida
hidrografiniais elementais yra nepalanki apgyvendinimui, intensyvios ūkinės veiklos plėtotei.
Pasienis pasižymi ir dideliu miškingumu. Lietuvos pasienyje yra 24 didesni nei 500 ha bendri su
kaimynine užsienio valstybe miškų masyvai: su Latvija – 13, su Baltarusija – 9, su Lenkija – 1,
su Rusija – 2. Nors daugiausia bendrų tarpvalstybinių miškų yra Lietuvos–Latvijos pasienyje, jie
palyginti nedideli (išsiskiria tik Liepojos–Šventosios miškų masyvas bei Biržų giria). Didelis
pasienio miškingumas, stambių miškų masyvų gausa turi įtakos gyvenviečių tankumui ir
pasiskirstymui. Sienos apsauga miškingose teritorijose yra sudėtingesnė, todėl didesnę neigiamą
įtaką ūkiui gali daryti kontrabanda. Tokią pat įtaką pasienio apgyvendinimui daro ir pelkės,
25
26
kurios taip pat padidina kraštovaizdžio sąskaidą ir apsunkina agrarinės gamtonaudos sąlygas.
Betarpiškai Lietuvos pasienyje yra net 21 stambus pelkių masyvas. Visi jie susikoncentravę
Lietuvos–Latvijos (9 masyvai) ir Lietuvos–Baltarusijos (12 masyvų) pasienyje.
Ypatingai svarbus gamtinis veiksnys, turintis įtakos gyventojų pasiskirstymui (per agrarinės
gamtonaudos sąlygas) yra dirvožemių našumas. Lietuvos – Lenkijos, Lietuvos – Baltarusijos ir
Lietuvos – Latvijos (rytinė atkarpa) pasienyje vyrauja mažo našumo, silpnai sukultūrinti
velėniniai jauriniai dirvožemiai. Išimtį sudaro Dysnos lygumos agrarinis rajonas, kuriame
vyrauja našūs melioruoti dirvožemiai. Ypač savita situacija susiklostė Lietuvos – Lenkijos
pasienyje, kur mažo našumo dirvožemių juosta, besidriekianti Sūduvos – Gražiškių morenine
aukštuma, tarsi atriboja pasienį nuo dideliu dirvožemių našumu pasižyminčios ir todėl stipriai
įsavintos Sūduvos lygumos. Centriniame ir vakariniame Lietuvos – Latvijos pasienio ruože bei
rytiniame Lietuvos – Rusijos pasienio ruože vyrauja našūs, sukultūrinti, intensyviai ūkinei veiklai
palankūs dirvožemiai. Vakariniame Lietuvos – Rusijos pasienyje driekiasi našių polderinių pievų
sistema, praeityje lėmusi palankias sąlygas intensyviam žemės ūkiui vystyti. Reikia pastebėti,
kad beveik niekur sąlygos žemės ūkiui abipus sienos iš esmės nesiskiria, todėl gamybos pobūdis
ir intensyvumas yra panašūs. Tai galėtų didinti konkurenciją tarp skirtingų šalių ūkininkų, tačiau
kuo toliau tuo didesnę įtaką žemės ūkiui daro bendravalstybinės ir bendraeuropinės reikšmės
faktoriai, o ne vietos rinka.
Taigi, atsižvelgiant į teritorinę gamtonaudą, pasienio ruožai yra labai nevienodi. Lietuvos–
Latvijos pasienis iš Lietuvos pusės yra agrarinis, mažesnio nei vidutinio miškingumo (23 %).
Tuo tarpu Latvijos pusė yra miškingesnė (35 %) bet taip pat agrarinė. Lietuvos – Baltarusijos
pasienis iš abiejų pusių yra labiau miškingas (atitinkamai 43 ir 47 %). Atsižvelgiant į didelį
vandenų ir pelkių kiekį šiame pasienyje, galima teigti, kad jis yra silpnai antropogenizuotas,
sąlygos palankios turizmui, rekreacijai, miškų ūkiu bet ne žemės ūkiui. Lietuvos – Lenkijos
pasienyje vyrauja agrarinė ir rekreacinė gamtonauda (miškų atitinkamai - 29 ir 25 %). Rusijos
pasienis iš Lietuvos pusės yra stipriai antropogenizuotas (miškų tik 21 %, iš Rusijos pusės – 29
%).
Gyventojų koncentracijai pasienyje, gyvenviečių plėtrai reikšmingą įtakai paprastai daro gamtos
išteklių gausa arba stoka. Vienas reikšmingiausių gyvenviečių plėtrą limituojančių veiksnių –
kokybiško požeminio vandens ištekliai, kurio pasienio gyvenvietės jų iš esmės nestokoja.
Pagrindiniu gamtos ištekliu, galinčiu tapti ūkio plėtros baze, pasienio regione laikytina
rekreacijai palankaus kraštovaizdžio gausa rytiniame pasienyje.
26
27
Aplinkos kokybė ir gamtonaudos apribojimai. Ekologiniu požiūriu aplinkos kokybė Lietuvos
pasienyje yra santykinai gera (išskyrus kai kurių pramonės įmonių aplinką). Reikšminga aplinkos
kokybės problema, nepalanki stambesniųjų pasienio gyvenviečių plėtrai, yra vandenų tarša
(Joniškis, Zarasai, Skuodas, Žagarė). Pradėta valymo įrenginių plėtra panaikins šį nepalankų
veiksnį. Kitapus valstybės sienos taip pat yra nedaug pavojingų aplinkos taršos ar kitokio
nepalankaus poveikio aplinkai židinių. Nei vienas iš jų nesukelia reikšmingų teritorinių
gamtonaudos apribojimų ir nedaro tiesioginės įtakos gyventojų pasiskirstymui. Tačiau nepalanki
pasienio gyvenviečių plėtrai, gyvenamosios aplinkos kokybei yra tarpvalstybinė teršalų pernaša
Nemunu iš Baltarusijos ir Karaliaučiaus srities pramonės centrų. Bloga iš Baltarusijos atitekančio
Nemuno vandens kokybė yra nepalanki turizmo, kurortinio ūkio plėtrai pasienio rajonuose.
Nemuno tarša žemupyje iš Karaliaučiaus srities įmonių taip pat atsiliepia pasienio gyvenvietėms:
gali sumažėti jų rekreacinis patrauklumas, užteršiami polderių dirvožemiai. Dėl to mažėja šių
gyvenviečių plėtros perspektyvos.
Iš viso Lietuvos pasienyje yra išaiškinta (Kriaučiūnas, Burneika, 1998) ir apie 30 rajoninio rango
ekologinių (daugiausia – aplinkos taršos) problemų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį. Kai kurių
stambių gamtonaudos projektų, dėl kurių poveikio pablogėjus aplinkos kokybei, atsiradus
sanitarinėms zonoms galėjo sunykti gyvenvietės ir būtų iškeldinti gyventojai, atsisakyta
(polimetalų gavyba ties Suvalkais, geležies rūdos telkinio įsisavinimas Varėnoje, hidroelektrinių
statyba ties Jurbarku, Druskininkais).
Gamtonaudos apribojimai atsiranda dėl saugomų teritorijų režimo ir stambių įmonių sanitarinių
zonų, o taip pat dėl pačios valstybinės sienos režimo. Didžiausią įtaką gyventojų pasiskirstymui
pasienyje daro Ignalinos AE, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos ir Akmenės cemento
gamyklos sanitarinės zonos. Jas įsteigus, gyventojai buvo iškeldinti iš maždaug 50 km2
teritorijos, esančios pasienyje.
Lietuvoje yra 30 įvairių kategorijų ypač saugomos teritorijų, kurios išsidėsčiusios prie
valstybinės sienos, iš jų 9 saugomos teritorijos yra pasienyje su Latvija, 13 – su Baltarusija, 2 –
su Lenkija ir 5 – su Rusija . Tai 1 valstybinis rezervatas, 2 nacionaliniai parkai, 5 regioniniai
parkai ir 22 įvairių rūšių draustiniai. Saugomose teritorijose yra griežčiau reglamentuotos
gamtonaudos sąlygos, gyvenviečių plėtra. Kita vertus, didėja kompleksinio pobūdžio saugomų
teritorijų patrauklumas, jose gausėja sezoninių gyventojų.
27
28
Pavojingų gamtos reiškinių įtaka ūkinės veiklos sąlygoms kai kuriuose pasienio ruožuose yra
reikšminga. Didžiausią įtaką daro Nemuno potvyniai žemupyje ir deltoje. Nemuno potvyniai
šiame pasienio rajone apima apie 400 km2 teritoriją, kurioje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų.
Ištyrus karstinių procesų įtaką socialinei ekonominei aplinkai Šiaurės Lietuvoje, Latvijos
pasienyje, nustatyta, kad, intensyvėjant karstiniams procesams, gali būti apribota kai kurių
gyvenviečių plėtra Biržų rajone.
1.2.4 Bendrosios ekonominės pasienio ūkio raidos sąlygos
Bendrosios ekonominės geografinės pasienio raidos sąlygos bus aptartos atsižvelgiant į
pagrindinių ūkio krypčių – pramonės, energetikos, gavybos, žemės ir miškų ūkio, rekreacijos bei
turizmo išvystymą ir jo geografinius ypatumus. Šiame skyriuje ūkis ir jo raida apžvelgiamas kaip
sudedamoji verslo aplinkos dalis, kaip veiksnys veikiantis ekonomikos vystymąsi, o ne kaip
objektas.
Pramonės, energetikos ir gavybos išvystymas. Sovietmečiu pramonės plėtra pasienio rajonuose
buvo reikšminga. Susiformavo keletas pramonės židinių, kurių vaidmuo pasienio gyventojų
skaičiaus kaitai buvo dvejopas ir nevienodai pasireiškė skirtinguose teritoriniuose lygmenyse:
viena vertus, pramonės plėtra didino gyventojų skaičių kai kuriuose pasienio rajonų miestuose,
kita vertus, tas gyventojų skaičiaus didėjimas vyko ir kaimiškųjų pasienio teritorijų sąskaita. Be
to, kaip jau minėta, kai kuriais atvejais pramonės plėtra apribojo žemės naudojimą ir lėmė kaimų
iškeldinimą. Pasienio regionų pramonės reikšmė Lietuvos ūkyje ir dabar yra didelė (1.2.4
lentelė). Lietuvos – Latvijos pasienyje svarbiausias buvo Akmenės – Mažeikių pramoninio rajono
susiformavimas. Tai keleriopai padidino miesto gyventojų skaičių šiame pasienio regione.
Naujas pramonės židinys sovietmečio pabaigoje buvo pradėtas formuoti Rokiškyje, dėl to išaugo
ir miestas.
1.2.4 lentelė. Pasienio rajonų pramonės lyginamasis svoris Lietuvos pramonėje, %
Teritorija 1980 1990 1999
Visi Lietuvos pasienio rajonai 32,9 33,9 42.2
Visi Lietuvos pasienio rajonai be Vilniaus 12,4 16,0 25.4
Lietuvos – Latvijos pasienio rajonai 5,9 9,4 20.6
Lietuvos – Baltarusijos pasienio rajonai 22,4 19,7 18.7
Lietuvos – Lenkijos pasienio rajonai 2,8 3,1 2,5
28
29
Lietuvos – Rusijos pasienio rajonai 1,8 1,7 1,4
Sovietmečio pabaigoje su pramone labiausiai buvo susiję Juodupės, Naujosios Akmenės ir
Mažeikių gyventojai – šiuose miestuose apie 50 % dirbančiųjų buvo pramonės darbuotojai. Apie
25 – 50 % užimtų žmonių dirbo Biržų, Rokiškio, Kretingos, taip pat keleto mažiausiųjų miestų
(Obelių, Sedos, Linkuvos) pramonėje. Paskutiniaisiais metais regiono pramonė dirba nestabiliai.
Didžiausią nuosmukį patyrė Akmenės rajono, taip pat mažiausiai išvystytų rajonų pramonė.
Pramonės darbuotojų skaičius šiuose rajonuose sumažėjo beveik 1,5 karto. Betarpiškai pasienyje
esančių seniūnijų teritorijoje pramonės reikšmė gyventojų užimtumo struktūroje smarkiai
mažėja.
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje pramonės išvystymo lygį lemia Vilnius. Ypač sparčiai Vilniaus
pramonė augo nagrinėjamo laikotarpio pradžioje. Tai lėmė intensyvias gyventojų migracijas,
gyventojų skaičiaus Vilniuje ir Vilniaus rajone spartų augimą. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje
Vilniaus augimą buvo imta riboti. Tuo pat metu buvo sparčiau vystoma kitų šio pasienio rajonų
pramonė. Antai vien per 9-ąjį dešimtmetį pramonės darbuotojų skaičius šiame regione (be
Vilniaus) padidėjo 38 %. Tuo pat metu mažėjo pramonės įmonių skaičius, taigi pramonė
stambėjo. Šiame regione sovietmečio pabaigoje pramonė buvo vystoma mažuosiuose miestuose
(Švenčionėliai, Pabradė, Varėna) ir miesteliuose (Jašiūnai, Matuizos). Pastačius statybinių
medžiagų kombinatą, iš nedidelio kaimo išaugo pramoninis Didžiasalio miestelis, turėjęs apie 2,5
tūkst. gyventojų.
Pramonės įmonės buvo pradėtos statyti ir kituose regiono mažuosiuose miestuose bei
miesteliuose (Šalčininkuose, Dūkšte, Bezdonyse). Pramonė buvo stiprinamas netgi Druskininkų
kurorte ir jo apylinkėse. Taigi, regione vyko pramonės teritorinė sklaida. Nepaisant to, regiono
pramonės potencialas buvo palyginti menkas. Išimtį sudarė pramonės plėtra, susijusi su Ignalinos
AE statyba. Atominės elektrinės statyba ir eksploatacija lėmė kardinalius gyventojų skaičiaus ir
pasiskirstymo pokyčius šiaurės rytiniame pasienyje. Ši elektrinė ir keletas su ja betarpiškai
susijusių įmonių pradėjo formuoti reikšmingą (tačiau mažai diversifikuotą) pramoninį branduolį.
Pasibaigus sovietmečiui, ir taip jau silpna regiono pramonė patyrė labai skaudų nuosmukį. Visai
sumenko jos reikšmė Lietuvos ūkyje, net 4 kartus sumažėjo pramonės darbuotojų skaičius. Kai
kurių įmonių žlugimas ar numatomas uždarymas (Ignalinos atominės elektrinės, Didžiasalio
statybinių medžiagų kombinato ir kt.) daro didelę įtaką socialiniams ekonominiams procesams
29
30
pasienyje. Antai, dėl numatomo Ignalinos AE uždarymo iš Visagino ketina išvykti beveik pusė jo
gyventojų (Socialiniai ekonominiai …, 2000).
Lietuvos - Lenkijos pasienyje pramonės plėtra pastaraisiais dešimtmečiais buvo susieta su
Marijampolės kaip regioninio centro vystymu. Šis centras pradėtas ugdyti 7-ojo dešimtmečio
pabaigoje, tačiau iki šiol pietvakarinis pasienio regionas tebėra laikomas agrariniu. Pramonės
koncentracija regioniniame centre nebuvo sėkminga dėl eilės priežasčių, o subregioniniai centrai
apskritai nebuvo vystomi. Todėl ir sovietmečiu, ir paskutiniajame dešimtmetyje regiono pramonė
valstybės mastu yra sąlygiškai mažai reikšminga. Tačiau dėl to regione nebuvo esminių
industrializacijos pokyčių – pramonės lyginamąjį svorį lėmė daugiausia bendrosios ekonominės
tendencijos. Dėl silpno išvystymo regiono pramonės bendras nuosmukis nebuvo labai
reikšmingas visos valstybės mastu, nors Lazdijų rajone pramonės beveik nebeliko – šiuo metu
Lazdijai yra mažiausiai pramonės darbuotojų turintis rajonas. Betarpiškai pasienio ruože šiame
regione ženklių pramonės įmonių nėra.
Lietuvos – Rusijos pasienio rajonų ruožas yra silpniausiai industriškai išvystytas. Šiame regione
nėra dominuojančio pramonės centro. Nagrinėjamu laikotarpiu šio pasienio regiono pramonė
buvo vystoma rajoniniame lygmenyje. Dominavo mažos įmonės, kurios buvo sukoncentruotos
rajonų centruose ir mažuosiuose miestuose (Šilutėje, Vilkaviškyje, Kybartuose). Septintajame
dešimtmetyje buvo numatyta sparčiai išplėtoti naują regioninį centrą – Jurbarką, pastatant jame ir
jo apylinkėse keletą stambių energetikos, naftos perdirbimo pramonės ir elektrotechnikos įmonių.
Tačiau šis planas dėl regioninės politikos nenuoseklumo nebuvo įgyvendintas. Dėl mažo
pramonės intensyvumo, nedidelės jos koncentracijos ir smulkumo nėra pastebima ženklaus
pramonės raidos poveikio regiono (ypač – pasienio ruožo) gyventojų skaičiui ir jų
pasiskirstymui.
Gavyba Lietuvos pasienio regionuose yra reikšminga ūkio šaka. Jos išvystymas tiesiogiai
siejamas su statybinių medžiagų pramonės poreikiais. Pastarąjį dešimtmetį pasienio naudingųjų
iškasenų telkinių naudojimo intensyvumas labai sumažėjo. Penkių kilometrų pasienio zonoje
eksploatuojama mažiau kaip pusė išžvalgytų ir įvertintų naudingųjų iškasenų telkinių (iš viso jų
yra 76).
Žemės ir miškų ūkio išvystymas. Žemės ūkio intensyvumas (kaip ir agrarinės gamtonaudos
sąlygos) skirtinguose pasienio ruožuose yra labai nevienodas. Lietuvos – Latvijos pasienio
regione žemės ūkio išvystymas yra netolygus, tačiau daugelyje pasienio rajonų (išskyrus Zarasų)
30
31
yra aukštesnis, negu vidutiniškai Lietuvoje. Itin stipriai įsavintas kraštovaizdis yra Šiaurės
Lietuvos rajonuose. Dėl didelio našumo čia nedaug ir apleistų žemės ūkio naudmenų. Vienam
kaimo gyventojui tenkantis žemės ūkio naudmenų plotas yra iki 1,5 karto didesnis, nei
vidutiniškai Lietuvoje. Šiame regione yra aukštas ir augalininkystės, ir gyvulininkystės
intensyvumas. Akmenės, Joniškio, Pakruojo rajonuose vyrauja stambūs ūkiai (vidutinis plotas
1,6 – 2,0 karto didesnis už Lietuvos vidurkį).
Intensyvus žemės ūkis, orientuotas į vidutinius šeimos ūkius, būdingas ir Lietuvos – Rusijos
pasienio rajonams. Tačiau šiame regione dėl palyginti didelio kaimo gyventojų tankumo vienam
kaimiečiui tenka mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje žemės ūkio naudmenų plotas, todėl regiono
orientacija į stambesnį ūkį ateityje gali sąlygoti reikšmingus kaimo gyventojų užimtumo
pokyčius. Kituose pasienio rajonuose vyrauja smulkus daugiašakis šeimyninis ūkis, kuris pajėgus
išlaikyti didesnį kaimo gyventojų skaičių, tačiau neužtikrina socialinės gerovės, todėl ateityje gali
tapti migracijų į kitus rajonus ar miestus prielaida. Ypač mažas žemės ūkio intensyvumas
Lietuvos – Baltarusijos pasienio rajonuose bei Zarasų rajone. Rentabilaus tradicinio šeimyninio
ūkio plėtojimas šiuose rajonuose galimas tik labai padidinus vidutinio ūkio plotą, kas sumažina
agrarinių teritorijų demografinį talpumą 7 – 20 kartų.
Pažymėtina, kad visuose pasienio regionuose arčiau sienos esančios seniūnijos pasižymi
mažesniu kraštovaizdžio įsavinimo laipsniu.
Pasienio rajonuose nemaža miškų ir miško gyvenviečių. Pasienio miškus tvarko 20 urėdijų ir 2
nacionaliniai parkai. Išryškėja žymūs regioniniai miškų naudojimo intensyvumo skirtumai.
Ekstensyviausiai miškai naudojami Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, ką lemia didelis miško
masyvų plotas. Tačiau šiuose rajonuose miško ūkis sukuria daugiausia darbo vietų ir yra daugelio
smulkių kaimo gyvenviečių socialinio demografinio stabilumo pagrindas. Šiame pasienio regione
yra intensyviausias antrinis miško naudojimas (uogų ir grybų rinkimas), esamomis
ekonominėmis sąlygomis užtikrinantis pragyvenimą didelei daliai pasienio gyventojų.
Turizmo ir rekreacijos išvystymas. Daugelis Lietuvos pasienio rajonų, pasižyminčių mažesniu
antropogenizacijos laipsniu, yra tinkami turizmui ir rekreacijai vystyti. Šiuo metu svarbiausieji
turizmo ir rekreacijos centrai pasienyje yra Neringos, Palangos ir Druskininkų kurortai. Turizmo
ir rekreacijos židiniais pasienyje tampa regioniniai ir nacionaliniai parkai. Didžiausiu potencialu
ir sėkminga organizacine veikla išsiskiria Dzūkijos nacionalinis parkas ir Nemuno deltos
regioninis parkas. Šiuose parkuose turizmo ir rekreacijos plėtra galėtų pristabdyti socialinę ir
demografinę degradaciją bei tapti svarbiu ekonomikos sektoriumi.. Deja, esamos demografinės
31
32
tendencijos yra labai nepalankios pilnaverčiam rekreacinio potencialo išnaudojimui bei invacinio
ūkio plėtrai (Stanaitis , 2001). Kituose pasienio ruožuose rekreacinis potencialas išnaudojamas
menkai, turizmas plėtojamas vangiai. Nors pasienio rajonai pasižymi dideliu rekreaciniu
patrauklumu, pasienio rajonuose ir miestuose (be Vilniaus) yra tik 6 % Lietuvos turizmo įmonių,
18 % viešbučių, motelių ir kempingų, tačiau 35 % poilsio įstaigų ir sanatorijų. Pasienio rajonai
priima iki 45 % organizuotų poilsiautojų.
Pasienio kelių tinklas. Pasienio pasiekiamumas, priklausantis nuo kelių tinklo išvystymo, yra
reikšminga aplinkybė, galinti turėti įtakos ūkio plėtrai bei vartotojų erdvinei elgsenai. Kartu
dabartinėmis sąlygomis sieną kertančių ir pasienio kelių tinklas kartu su sienos režimu yra
lemiamas veiksnys, apsprendžiantis muitinių ir sienos perėjimo punktų išsidėstymą, kurie savo
ruožtu (ypač – muitinės) yra reikšminga gyvenviečių ūkio vystymosi aplinkybė. Kelių tinklo
išsidėstymas, yra vienas svarbiausių veiksnių apsprendžiančių miestų ir miestelių hinterlando
dydį ir formą, o tuo pačiu prekybos ir viso verslo sąlygas.
Automobilių kelių tinklas Lietuvos pasienyje išvystytas gerai. Aštuoni pasienio rajonų centrai
sujungti su regioniniais centrais magistraliniais keliais, o kiti 14 rajonų centrų – krašto keliais. Iš
viso Lietuvos valstybines sienas kerta 241 autokelias ir 15 geležinkelių, bet ne visi jie naudojami
gyventojų ir transporto srautams tarp valstybių užtikrinti. Beveik visuose pasienio ruožuose yra
ir išplėtotas rokadinio pobūdžio kelių tinklas, jungiantis svarbesniąsias pasienio gyvenvietes.
Daugelis pasienio seniūnijų centrų taip pat turi gerą susisiekimą su rajonų ir regionų centrais
(1.2.5 lentelė), kas visumoje sudaro palankias aplinkybės vystyti pastarųjų centrų ekonomikai.
Tik 15 % pasienio seniūnijų centrų neturi tiesioginio susisiekimo su rajono centru patikimais
asfaltuotais keliais. Tikėtina, kad tęsiant 1999 m. pradėtą žvyrkelių asfaltavimo programą, tokių
seniūnijų centrų dar labiau sumažės.
Pažymėtina, kad daugiau kaip 56 % pasienio seniūnijų centrai yra prie magistralinių arba krašto
kelių. Tai yra labai palanki aplinkybė socialiniu bei ekonominiu požiūriu. Esamomis socialinėmis
ekonominėmis sąlygomis ypač svarbus pasienio gyvenviečių išsidėstymas muitinių atžvilgiu.
Muitinės sukuria naujų darbo vietų, skatina pasienio prekybą ir paslaugų verslą. Net 15 Lietuvos
pasienio miestų yra mažesniu nei 10 km atstumu nuo pasienio muitinių. Muitinių veikla turi
reikšmingos įtakos Zarasų, Šalčininkų, Lazdijų, Kybartų, Pagėgių, Neringos miestų socialinei
ekonominei būklei. Stiprėjant atskirų sienos ruožų integraciniam pobūdžiui, minėto veiksnio
reikšmė sumažės.
32
33
Ypač didelė muitinių ir sienos perėjimo punktų reikšmė miestelių ir didesniųjų kaimo
gyvenviečių būklei. Su Tverečiaus (Ignalinos raj.) sienos perėjimo punkto pertvarkymu į
tarptautinę muitinę siejamas Didžiasalio socialinės stabilizacijos planas. Didelio pasienio
prekybos ir ypatingai turizmo pagyvėjimo tikimasi Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Tam
pasitarnautų Vartelių ir Kapčiamiesčio sienos perėjimo punktų atidarymas. Besivystant turizmui
euroregione “Nemunas” šiame pasienyje ketinama atidaryti ir keletą specializuotų, skirtų
turistams sienos perėjimo punktų. Tai padėtų geriau panaudoti agroturistinį šio krašto potencialą
ir prisidėtų prie ekonominės būklės stabilizavimo. Ketinama sienos perėjimo punktą (o vėliau – ir
muitinę) atidaryti Rusnėje. Rengiamas ir prieplaukų statybos laivuojamoje Nemuno dalyje planas
(pagal sutartį su Rusija), kuris pagyvintų pasienio seniūnijų gyventojų kontaktus su kaimyniniu
kraštu. Tokių punktų atidarymas neabejotinai turėtų bendrą teigiamą įtaką abiejų valstybių ūkiui,
tačiau kiekvienu konkrečiu atveju galimos ir neigiamos pasekmės.
1.2.5 lentelė. Pasienio seniūnijų išsidėstymas kelių tinklo atžvilgiu
Rodiklis Lietuvos – Latvijos pasienio ruožas
Lietuvos – Baltarusijos pasienio ruožas
Lietuvos – Lenkijos pasienio ruožas
Lietuvos – Rusijos pasienio ruožas
Sieną kertančių autokelių skaičius (be vietinės reikšmės kelių)
40 42 2 6
Pasienio muitinių skaičius 7 9 2 5 Sienos perėjimo punktų skaičius 13 12 0 0 Muitinių ir sienos perėjimo punktų dažnumas (100 km sienos ruožo)
3,3 2,9 1,8 1,7
Seniūnijų centrų, asfalto keliu sujungtų su rajono centru, skaičius
29 24 4 14
Seniūnijų centrų, asfalto keliu nesujungtų su rajono centru, skaičius
3 6 3 1
Seniūnijų centrų, esančių prie magistralinių ir krašto kelių, skaičius
18 16 2 12
Seniūnijų centrų su geležinkelio stotimis
8 6 1 6
Iš viso seniūnijų 32 30 8 15
Nykstant ES vidaus sienoms, esamas kelių tinklas tampa svarbiu, regionus skirtingose
valstybėse integruojančiu veiksniu. Išskirtinėje padėtyje čia yra Lenkijos pasienis, kur kelių
tinklas sovietmečiu ne tik, kad nebuvo vystomas, bet ir naikinamas. Šiuo metu sieną iš viso
tekerta 2 autokeliai.
Baltarusijos pasienio atveju, tankus, vietinės reikšmės kelių tinklas apsunkina sienos apsauga,
sudaro palankesnes sąlygas kontrabandai ir neigiamai sienos įtakai verslui. Išskirtinis Rusijos
33
34
pasienio atvejis, kur didžiojoje pasienio dalyje siena eina Nemuno upe. Tik Vilkaviškio ir Šakių
rajonuose yra galimybė be didelių investicijų keisti esamo tarpvalstybinio kelių tinklo tankumą.
Ūkinės sistemos tipas ir kainų lygiai. Viena iš veiksnių grupių, darančių bendro pobūdžio įtaką
pasienio regionų verslo plėtros sąlygoms, priklauso makro-ekonominių veiksnių kategorijai. Šie
veiksniai apibūdina bendras ekonomines valstybių charakteristikas. Šių charakteristikų skirtumai
tarp dviejų valstybių ir sudaro pasienio regionuose išskirtines ūkio sąlygas. Šiuo atveju nelabai
svarbu fiskalinės ar monetarinės politikos einamieji bruožai skirtingose valstybėse, kurie
tiesioginės įtakos verslo sąlygų skirtumams abipus sienos nedaro (ji galima per šios politikos
įtaką kitoms verslo sąlygoms). Tačiau esminę įtaką verslui pasienyje daro šios makro-
ekonominės politikos pasekmėje išsivystę šalių ekonominių sistemų skirtumai. Analizuojant
verslo vystymo pasienio regionuose sąlygas, svarbiausi šie bendrą ūkinę sistemą
charakterizuojantys veiksniai:
Sovietmečiu esminių skirtumų tarp verslo sistemų abipus sienų nebuvo. Nors skirtingose
valstybėse buvo šiek tiek skirtinga prekių pasiūla (tiksliau sakant prekių pasirinkimas), tačiau
jokių kitų skirtumų praktiškai neegzistavo. Minėti pasiūlos skirtumai skatindavo prekių mainus
tarp buvusių sovietinių respublikų, bet įtakos ūkio būklei praktiškai nedarė. Tik Lenkijoje ūkio
sistema buvo kiek skirtinga. Šios šalies ekonomikai buvo būdinga didesnė privataus sektoriaus
dalis, laisvesnė ekonomika, įvairesnė pasiūla, tačiau kadangi tiesioginiai kontaktai tarp Lietuvos
ir Lenkijos buvo minimalūs, o vietiniame range ir visai lygus nuliui, Lietuvos ūkiui bei pasienio
regionui šie skirtumai įtakos nedarė.
Sugriuvus Sovietų sąjungai ir susikūrus naujoms nepriklausomoms valstybėms, susikūrė ir
atskiros ekonominės sistemos su kiekvienai būdinga savita specifika. Visoms valstybėms
būdinga kažkiek skirtinga ekonominė politika, savo valiuta, skirtingai kainų lygiai (įskaitant ir
uždarbį), nevienoda ekonominė ideologija ir prioritetai. Kol egzistuoja atskiros ekonominės
sistemos, pasižyminčios tam tikru uždarumo laipsniu, tol egzistuos ir ekonominių sąlygų
skirtumai tarp valstybių. Pasienio regionai tampa savotiškomis tranzitinėmis zonomis,
jaučiančiomis tokių skirtumų poveikį. Kuo valstybės sienos režimas laisvesnis, tuo tokia
svetimos ekonominės sistemos įtaka didesnė ir platesnė. Jei ekonominės sistema skiriasi nedaug
įtaka nėra didelė ir atvirkščiai.
Svarbiausi valstybių ekonominių sistemų skirtumai, kalbant apie verslo sąlygas pasienyje, yra
tradiciškai siejami su kainų lygio skirtumais. Čia svarbu tiek bendri kainų lygio skirtumai
34
35
(priklauso nuo bendrų makroekonominių procesų) bei atskirų prekių kainų skirtumai (priklauso
nuo konkrečių veiksnių). Pirmieji apibūdina ir gyventojų perkamąją galią ir paklausos skirtumus.
Nuo bendros ekonominės politikos priklauso ir kiti verslo sąlygas veikiantys veiksniai: prekių
pasiūla, investicijų sąlygos ir pan., kurie gali įtakoti verslo sąlygas pasienyje ir priklausomai nuo
kurių, skirtingų valstybių teritorijose susiformuoja nevienodos investicinės ir aplamai verslo
sąlygos. Visi šie skirtumai, didesniu ar mažesniu mastu, pasireiškia ir Lietuvos pasienio teritorijų
atveju.
Lietuvos – Latvijos pasienis. Lietuvos ir Latvijos ekonominės sistemos vystėsi labai panašiai,
todėl labai didelių skirtumų abipus sienų nei anksčiau, nei dabar nepastebima. Per pastarąjį
dešimtmetį Latvijos kainų lygis tradiciškai būdavo šiek tiek aukštesnis, tačiau skirtumai nėra
dideli ir esamomis sąlygomis (veikianti siena bei skirtingos valiutos) galėjo turėti tik nedidelę,
daugiausia teigiamą, įtaką Lietuvos pasienio verslui. Pastaruoju metu dėl valiutų kurso
svyravimo kainų lygiai suvienodėjo. Prekių pasiūlos, prekybos sąlygų abipus sienos
charakteristikos yra praktiškai identiškos. Bendrai galima teigti, kad šiame pasienio regione
skirtingos ekonominės sistemos sukuria tik labai nežymius verslo sąlygų skirtumus.
Lietuvos – Baltarusijos pasienis. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kainų lygis Lietuvoje tapo
žymiai aukštesnis, nors reali kainų disproporcija visą laiką kito (ypač ji buvo išaugusi po Rusijos
finansinės krizės 1999 m.). Atskirų prekių kainos skyrėsi iki kelių kartų. Toks kainų skirtumas
suformavo pastovius legalius ir nelegalius prekių srautus iš Baltarusijos respublikos į Lietuvos
respubliką. Palyginti laisvas pasienio gyventojų judėjimas per sieną dar labiau skatino tokią
prekybą. Situaciją įtakojo ir tai, kad Baltarusija, dėl dirbtinio kainų reguliavimo, išliko prekių
deficito šalimi, todėl prekybos apimtys nėra tokios didelės. Atskirais atvejais susiformuoja net
atvirkštiniai prekių srautai. Tokia situacija yra palanki nelegaliai prekybai formuotis, kas negali
daryti teigiamos įtakos legaliam pasienio verslui. Žinoma, situacija buvo palanki pasienio
gyventojams užsiimti nelegalia ūkine veikla, kurios mastai, deja, yra nežinomi. Bendrai galima
teigti, kad šiame pasienyje, dėl ekonomikos organizavimo principų abipus sienos skirtumų,
susidarė gana žymus, daugiausia neigiamas poveikis verslo sąlygoms.
Lietuvos – Lenkijos pasienis. Tarp šių dviejų valstybių ekonominiai skirtumai egzistavo visą
laiką, o prekių kainų lygiai kito įvairiai. Kol siena buvo aklina, jų įtaka verslo sąlygoms buvo
nepastebima, tačiau vėliau ji atsirado. Nepaisant visų kainų lygių, bei bendrai ekonominės
politikos kaitaliojimosi, skirtumai tarp abiejų abiejų valstybių ekonominių sistemų mažėjo. Įtaka
verslui pasienyje išlieka, nes išlieka kainų skirtumai, tačiau šiuo atveju kainų skirtumai susiję su
35
36
atskirų prekių kainomis, kurios daugiau priklauso ne nuo ekonominės politikos, bet nuo
konkrečių veiksmų (daugiausia apmokestinimo skirtumų). Rezultatas – vienų prekių kainos
didesnės Lenkijoje, kitų Lietuvoje. Pastaruoju metu, dėl zloto kritimo, kainų bei perkamosios
galios skirtumai dar labiau susiniveliavo (išskyrus produktus, kurie buvo pigesni Lenkijoje).
Bendrai galima konstatuoti, kad dėl nedidelių skirtumų bei prekybos suvaržymų (sienos bei
valiutos keitimo kaštai) įtaka pasienio regionui egzistuoja, bet yra neesminė.
Lietuvos – Rusijos pasienis. Nors panašiai kaip Baltarusijoje, Rusijoje kainų lygis po Sovietų
Sąjungos subyrėjimo išliko mažesnis nei Lietuvoje, tačiau kainų skirtumai buvo nedideli, o
prekių pasiūla buvo pakankamai didelė (lyginant su Baltarusija). Esminiai kainų lygio skirtumai
susiformavo per Rusijos finansinę krizę ir, nors ir mažėjantys, jie išliko iki šiol. Esant
pakankamai pasiūlai, tai sukelia žymius prekių srautus, darančius didelę neigiamą įtaką pasienio
verslo sąlygoms. Kaip ir Baltarusijos pasienyje, sąlygos nelegaliam verslui yra palankesnės nei
kitur Lietuvoje, todėl galima tikėtis, didesnės šešėlinės ekonomikos dalies ūkyje, dėl kurios
regiono oficialūs ekonominiai rodikliai dar pabloginami.
Apibendrinant ekonominių sistemų skirtumų įtakos verslo sąlygoms tyrimą, galima teigti, kad ten
kur egzistuoja reikšmingi tokių sistemų skirtumai, daugiausia pasireiškiantys per kainų
skirtumus, jie yra nepalankūs Lietuvos pasienio verslo sąlygoms ir griežtėjanti sienos apsauga
yra palankus legalios verslo veiklos sąlygų veiksnys. Maži ir mažėjantys ekonominių sistemų
skirtumai tarp būsimų ES narių lemia tai, kad sienos režimo pokyčiai neturės didelės įtakos
pasienio verslo sąlygoms, susiformuojančios dėl ekonominių sistemų skirtumų.
1.3 Pasienio regionų ūkio būklė ir raidos tendencijos
Šiame skyriuje, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos respublikos vyriausybės
duomenimis, nagrinėjama ekonomikos raida ir dabartinė būklė pasienio regionuose ir
savivaldybėse. Aptariant ūkio būklę pasienio regionuose, bus vadovaujamasi pasienio regiono
samprata, apibrėžta šio darbo 1.1 skyriuje (žr. 1 pav.) Siekiant išvengti rezultatų iškreipimo,
analizuojant bendrai ūkio būklę regionuose apeinamas Vilniaus miestas, kurio ūkio rodikliai
galėtų iš esmės nulemti viso Baltarusijos pasienio rodiklius. Ten kur analizė atliekama
savivaldybės lygmenyje, Vilniaus duomenys pateikiami. Vilniaus ūkio būklės analizė yra visai
kito darbo užduotis, kadangi pasienio padėties įtaka nors ir yra (todėl jį galima priskirti šiam
36
37
regionui), bet ji “paskęsta” kitų veiksnių fone. Ūkio būklės analizė atliekama remiantis
Statistikos departamento duomenimis.
1.3.1 Bendroji ūkio būklė pasienyje
Bendroji ūkio būklė geriausiai charakterizuojama BVP dydžiu bei jo kaita. Kadangi BVP
savivaldybės lygiu Lietuvoje neskaičiuojama, autoriai BVP paskaičiavo atlikdami apskričių BVP
korekcijas pagal užimtųjų skaičiaus bei darbo užmokesčio skirtumus savivaldybėse. Žinoma,
tokiu metodu apskaičiuotas BVP neleidžia visiškai tiksliai apskaičiuoti BVP 1 gyventojui
dydžius, nes lieka neįvertinti kai kurių BVP sudedamųjų (pelno, natūrinės veiklos, subsidijų)
skirtumai savivaldybėse, bet iš esmės jie nėra dideli. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų
analizė rodo, kad pelno mokesčio pasiskirstymas iš esmės atitinka gautą BVP erdvinį
pasiskirstymą. Siekiant išsiaiškinti ir ūkio būklę, ir tendencijas pasienio regione buvo
apskaičiuotas BVP dydis 1 gyv. 1996 m. ir 2001 m. (1 pav. ir 2 pav.).
Apskaičiuojant BVP buvo remtasi tik statistikos departamento duomenimis, todėl
apskaičiavimuose neįvertina “juodosios” ekonomikos įtaka. Paprastai pasienio regionuose ji būna
santykinai didesnė, todėl galima manyti, kad realūs ūkio rodikliai gali būti santykinai didesni,
nors esminių skirtumų dėl to neturėtų susidaryti. Nepaisant to, oficiali ekonomika daugeliu atveju
yra pakankamai svarbus rodiklis, nes būtent jos bazėje formuojamos savivaldybių pajamos, o tuo
pačiu ir galimybės. Kita vertus, kalbant apie tendencijas, neįvertinta BVP dalis neturi tokios
didelės reikšmės.
Kaip matyti iš 1 pav. 1996 m. jau buvo susiformavę žymūs ekonomikos lygio skirtumai pasienio
regione. Darant prielaidą, kad sovietmečio pabaigoje, esminių ūkio lygio skirtumų nebuvo
(išskyrs kelias išimtis), galima teigti, kad nepriklausomybės laikotarpiu vyko sparti ūkio
vystymosi erdvinė diferenciacija. Pasienio regione buvo ir labiausiais išsivysčiusios (Vilnius,
Visaginas) ir labiausiai atsilikusios savivaldybės.
37
38
1.3.1 pav. BVP pasienio savivaldybėse 1996 m. (remiantis Statistikos departamento
duomenimis. Lietuvos…,1997)
2001 metais (2 pav.) erdvinė ūkio diferenciacija dar labiau išaugo. BVP 1 gyventojui skirtumai
išaugo iki 7 kartų. Pasienio regione tik Vilniaus, Visagino ir Neringos savivaldybėse BVP 1 gyv.
viršijo šalies vidurkį. Čia buvo ir savivaldybės su mažiausiu BVP tenkančiu 1 gyv. dydžiu
(Ignalinos ir Kalvarijų savivaldybės). Pasienio ruože su Kaliningrado sritimi, nei vienoje
savivaldybėje BVP 1 gyv. neviršijo 70 % Lietuvos vidurkio. Įdomu, kad 1996 m. didžiausioje
depresijoje buvo Lietuvos – Baltarusijos pasienio regionas, kuris daugiausia dėl Vilniaus miesto
įtakos, vystėsi kiek sparčiau nei likę regionai. Bendrai visam pasieniui mažesni BVP vidurkiai
leistų kalbėti apie neigiamą sienos įtaką verslui, tačiau tiksliau būtų teigti, kad neigiamą įtaka
visų pirma jaučia legalus verslas.
38
39
1.3.2 pav. BVP pasienio savivaldybėse 2001 m. (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…, 2002) Viena įdomiausių ir labiausiai išraiškingų BVP vystymosi tendencijų kartoschemų, apibūdinanti
BVP kaitos skirtumus pasienio savivaldybėse 1996– 2001 metais. Greičiau nei vidutiniškai šalyje
vystėsi tik rytinio bei vakarinio šalies pasienio savivaldybės. Matyti, kad bendrai visam pasieniui
būdinga tendencija vystytis lėčiau nei visos šalies teritorijai, tačiau, turbūt, būtų neteisinga tokį
santykinį atsilikimą aiškinti vien sienos įtaka. Svarbiausią, o gal ir lemiamą vaidmenį vaidina šių
teritorijų periferiškumas. Sparčiau vystosi prie augančių regionų (Vilniaus miesto bei Pajūrio)
esančios teritorijos. Žinant, kad artimame užsienyje, tokių sparčiai augančių centrų nėra, galima
tikėtis, kad sienos režimo pokyčiai šių teritorijų periferiškumo nepakeis. Šiuo požiūriu galima
daryti išvadą, kad sienos režimo kaita, lyginant su bendra stojimo į ES įtaka verslui, bus nežymi.
Valstybinės sienos neigiamos įtakos galimybė taip pat egzistuoja, ką demonstuoja Rusijos
pasienyje esančių savivaldybių pavyzdžiai, tačiau jos mastą įvertinti sunku.
39
40
1.3.3 pav. BVP kaita pasienio savivaldybėse 1996 - 2001 m.
Kiti veiksniai, charakterizuojantys ir paaiškinantys bendrąją ūkio būklę yra susiję su
investicijomis. Bendrai tiesioginės užsienio investicijos nevaidino esminio vaidmens pasienio
regionų vystymuisi. Visuose pasienio regionuose jos tesudarė apie 13 % Lietuvos užsienio
investicijų lygio. (Rusijos pasienyje tik 7 %, Latvijos ir Baltarusijos apie 15%). Šių investicijų
svarbą charakterizuoja faktas, kad tose savivaldybėse, kur investicijos didžiausios, kaip taisyklė,
ūkio augimas (ypač pramonės) taip pat didesnis (Kretingos rajono, Vilniaus rajono, Rokiškio
rajonų savivaldybės, žr. Tekstinius priedus).
40
41
1.3.1 lentelė Bendros tiesioginių užsienio investicijų apimtys pasienio regionuose (remiantis statistikos departemento duomeinimis, www.statisika.lt)
Tiesioginės užsienio investicijos, metų pradžioje, mln. Lt
2000 2001 2002 2003 Iš viso 8252,12 9337,26 10661,93 13183,8LATVIJOS PASIENIS 308,77 226,39 181,81 721,82BALTARUSIJOS PASIENIS 122,87 171,35 127,23 153,9 LENKIJOS PASIENIS 14,8 17,48 44,16 56,72 RUSIJOS PASIENIS 37,52 37,67 52,29 38,8 Vilniaus m. sav. 4992,35 5800,68 6829,58 8297,95
Sienos režimo pokyčiai tiesioginės įtakos investicijų apimtimis neturėtų daryti, nes pagrindinės
investicijų kilmės šalys nėra tos, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Investicijų apimtis gali
pakeisti nebent bendrai pasikeitusios verslo sąlygos pasienyje. Nėra tiesioginių tikslių duomenų
apie Lietuvos įmonių investicijas užsienyje, bet galima teigti, kad išskyrus Lenkiją, lietuviškos
kilmės kapitalo investicijos (ir investicinis potencialas) gretimose šalyse yra didesnės nei
kaimynų Lietuvoje. Sąlygos investuoti į Latvijos bei Lenkijos ūkį pagerės. Lietuvos įmonėms
plėsti verslą kaimyninėse valstybėse (tame tarpe ir pasienyje) pagerės.
0500
100015002000250030003500
Lietuvoje Latvijospasienyje
Baltarusijospasienyje
Lenkijospasienyje
Rusijospasienyje
Tiesioginės užsienio investicijos 2002 m.
1.3.4 pav. Tiesioginės užsienio investicijos pasienio regionuose 2002 m. Lt/1gyv. (remiantis statistikos departamento duomenimis, Lietuvos.., 2002). Dabartiniu metu galima teigti, kad nors tiesioginių įrodymų, kad pasienis veikia investicinį
patrauklumą nėra, tačiau egzistuoja didelė tokio poveikio tikimybė. Visame pasienyje užsienio
investicijų lygis yra labai mažas, o ten kur gretimos valstybės ūkio sistema daro didelę neigiamą
įtaką verslo sąlygoms (Lietuvos - Rusijos pasienio regionas) jis visų mažiausias.
Svarbus ūkio vystymosi rodiklis ir veiksnys, atspindintis jo atsinaujinimą bei prisitaikymą prie
kintančių sąlygų yra materialinių investicijų apimtys. Materialinės investicijos pasienio
41
42
regionuose pasiskirsčiusios analogiškai užsienio investicijoms. Mažiausiais materialinių
investicijų sulaukia Lietuvos – Rusijos regionas, kur jos nesiekia ir 1/3 šalies vidurkio. Kituose
regionuose situacija panaši į šalies vidurkį (jei neskaičiuosime Vilniaus miesto). Materialinių
investicijų apimtis maždaug 2 kartus mažesnė nei šalies vidurkis. Situacija skirtingose
savivaldybėse labai nevienoda net vieno pasienio ruožo ribose, todėl galima teigti kad sienos
režimas daro mažesnę įtaką, nei periferiška padėtis. Kadangi sienos režimo pokyčiai įtakos
periferiškumui neturės, galima teigti, kad nebus įtakos ir materialinių investicijų apimtims.
Esminis materialinių investicijų bruožas ir skirtumas nuo užsienio investicijų – pokyčių per tirtą
5 metų laikotarpį nebuvimas. Materialinių investicijų apimtys, skirtingai nei visos šalies mastu,
pasienio regionuose neauga. Galima teigti, kad vietinių resursų, ūkio atsinaujinimui nėra.
Materialinės investicijos auga ten kur auga užsienio investicijos. Tai nėra teigiamas bruožas
didelių permainų atveju, nes charakterizuoja ūkio prisitaikymo prie kintančių sąlygų sunkumus.
Regionų vystymosi sėkmė labiau priklausys nuo jų sugebėjimų pritraukti lėšas (tiek privačias
investicijas, tiek fondų paramą) iš kitų vietų (Lietuvoje ar užsienyje).
0
500
1000
1500
2000
2500
Lietuvoje Baltarusijospasienyje
Rusijospasienyje
Materialinės investicijos 1 gyv. Lt
1996
2001
1.3.5 pav. Materialinių investicijų apimčių 1 gyv. kaita pasienio regionuose (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…, 2002)
1.3.2 Darbo rinkos apžvalga Nors nedarbo lygis yra svarbus ūkio būklės indikatorius, tačiau iš kitos pusės jis yra ir ūkio
vystymo sąlygų rodiklis. Bendros nedarbo lygio kaitos tendencijos pasienio regionuose atitinka
visos šalies tendencijas. Nedarbo lygis kilo atskirais šuoliais, paskutinis iš kurių siejamas su
Rusijos ūkio krize. Nuo 2000 metų jis beveik visose savivaldybėse krenta. Reikia pažymėti, kad
42
43
nepaisant to, kad bendrosios nedarbo lygio tendencijos yra panašios į visos šalies tendencijas,
visu laikotarpiu nedarbo lygis pasienyje buvo aukštesnis nei visoje šalyje ir šis skirtumas
pastoviai auga. Tai gali būti paaiškinta tiek pasienio regionų periferiškumu, tiek didesne
nelegalaus, su kontrabanda ar neteisėta prekyba susijusia, darbo apimtimi. Bendrai galima
konstatuoti, kad darbo jėgos stoka nėra verslo vystymosi stabdymo veiksnys pasienio regionuose.
0
5
10
15
20
Lietuvoje Baltarusijospasienyje
Rusijospasienyje
Nedarbo lygis, %
199620012002
1.3.6 pav. Nedarbo lygis pasienio regionuose 1996 – 2002 m. (remiantis
Statistikos departamento ir Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvos…,2002; www.ldb.lt)
Užimtųjų gyventojų skaičius, charakterizuojantis bendrus ūkyje dalyvaujančius daarbo jėgos
išteklius, kito panašiai kaip ir visoje Lietuvoje. Čia išsiskyrė Baltarusijos pasienis, kuriame
priešingai nei visoje šalyje, užimtų gyventojų skaičius didėjo. Ypač išsiskyrė Vilniaus rajono
savivaldybė, dar kartą pademonstruojanti, kad ūkio vystymuisi esminę įtaką daro ekonomikos
augimo branduolių artumas. Tuo tarpu bendrai visame pasienyje, valstybės periferijoje, užimtų
gyventojų skaičius mažėjo. Krenta į akis itin didelis Rusijos ekonomikos krizės poveikis
užimtųjų skaičiui, nors iki 1996 m., skirtingai nei bendrai šalyje, pasienio regione jis nemažėjo.
1.3.3 lentelė. Užimtų gyventojų skaičiaus kaita pasienio regionuose(remiantis
Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…, 2002) Užimtieji 1994 1996 2001 Iš viso Lietuvoje 1675 1659 1521,8 LATVIJOS PASIENIS 162,6 179,6 150,2 BALTARUSIJOS PASIENIS 101,2 102 105,1 LENKIJOS PASIENIS n.d n.d 46 RUSIJOS PASIENIS 109,3 107,7 92,6
Darbo užmokesčio dydžiai pasienio regionuose taip pat mažesni nei vidutiniškai šalyje
(1.3.7 pav.). Ypač tai pastebima intensyvios žemės ūkio gamybos savivaldybėse, kur didesnė
43
44
dalis pajamų gaunama kitomis pajamų formomis. 2001 m. visame pasienio regione darbo
užmokestis siekė apie 80 % šalies vidurkio (mažiausias jis buvo Rusijos pasienio savivaldybėse).
Jei ne atskiri miestai su pramonės gigantais (Visaginas ir Mažeikiai) vidurkis būtų dar mažesnis.
Žemas darbo užmokestis iš vienos pusės charakterizuoja blogą ūkio būklę, kai vyrauja
ekonomikos sektoriai sukuriantys mažą pridėtinę vertę. Iš kitos pusės žema darbo kaina, pasienio
regionus daro patrauklesnius investicijoms į daug darbo jėgos reikalaujančias ūkio šakas.
Neigiama žemo darbo užmokesčio lygio pasekmė - “protų nutekėjimas” iš pasienio regionų, o tai
savo ruožtu dar labiau apsunkina ūkio plėtrą šiose teritorijose.
0200400600800
1000
Lietuvoje Baltarusijospasienyje
Rusijospasienyje
Darbo užmokestis, Lt.
Series1
1.3.7 pav. Darbo užmokestis bruto pasienio regionuose 2001 m. (remiantis
Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…,2002) Bendrai padėties darbo rinkoje rinkoje analizė dar kartą pademonstravo neigiamą periferiškumo
veiksnio įtaką ūkio plėtrai. Ypač pabrėžtinas aukštas nedarbo lygis visuose regionuose,
susiformavęs po Rusijos krizės. Akivaizdžiai šių regionų ūkis prie staigių pokyčių prisitaiko
žymiai sunkiau.
1.3.3 Ūkio sektorių būklė Pirminis ūkio sektorius pasienio regionuose lieka gana svarbia ūkio šaka, nes čia dominuoja
savivaldybės su didele kaimo gyventojų dalimi, be didelių miestų (išskyrus Palangos, Mažeikių,
Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Neringos savivaldybes). Todėl galima teigti, kad stojimo
Į ES įtaka žemės ūkio sąlygoms, sudarys gana didelę dalį bendrosios įtakos verslui. Nuo to kaip
bus pakeistos sąlygos žemės ūkiui, labai priklausys ir bendros stojimo pasekmės verslui. Nėra
jokių abejonių, kad bendra stojimo į ES įtaka žemės ūkiui bus teigiama. Jau vien dėl tiesioginių
44
45
išmokų žemės ūkio ūkininkų pajamos išaugs gana žymiai. Augančios ūkininkų pajamos turėtų
suaktyvinti kitus ūkio sektorius, visų pirma mažmeninių paslaugų sektorių.
Sienos režimo pokyčių verslo sąlygoms įtaka bus kitokia. Didžiausia neigiama įtaka gali būti
jaučiama Lenkijos pasienyje, kadangi Lenkijoje žemės ūkio gamybos intensyvumas didžiausias,
didelė žemės ūkio produktų pasiūla, o jų kainų lygis daugeliu atvejų mažesnis. Teigiamą, nors ir
nedidelę, įtaką turėtų pajausti Latvijos pasienio žemės ūkio sektorius, nes šiuo metu kainų lygis
ten aukštesnis, pasiūla mažesnė, o ir tradiciškai Lietuvos žemės ūkio sektorius yra
konkurencingesnis nei Latvijos. Bendrai tiesioginė sienos režimo įtaka nebus labai didelė, nes šis
sektorius labai priklauso nuo bendravalstybinio reguliavimo, pasaulinių kainų ir kitų eksternalių
veiksnių. Teigiama įtaka visų pirma sietina su žemėnaudos suvaržymų panaikinimu pasienio
ruože.
1.3.8 pav. Grudų derlingumas pasienio savivaldybėse 2002 m. cnt./ha (remiantis Statistikos departamento duomenimis. www.statistika.lt)
45
46
Griežtėjanti Baltarusijos ir Rusijos sienų apsauga turėtų daryti teigiamą įtaką šių regionų žemės
ūkiui, nors daugeliu atvejų, dėl nepakankamos pasiūlos ir neišvystytos gamybos šiose valstybėse,
tai nėra labai reikšminga (ypač Kaliningrado srities atveju).
Žemės ūkis pasienio teritorijose išvystytas netolygiai. Intensyvaus žemės ūkio ruožai (pasienis
su Latvija iki Zarasų raj. sav.; Lietuvos - Rusijos pasienio regionas ir vakarinė pasienio su
Lenkija dalis) matyti 1.3.8 paveiksle. Nors paveikslas vaizduoja tik 2002 m situaciją, bet ji iš
esmės nesikeitė ir ankstesniais metais.(žr. tekstinius priedus). Analogiškas ir kitų pagrindinių
žemės ūkio sektorių intensyvumo teritorinis pasiskirstymas. Stojimas į ES didžiausia teigiamą
įtaką padarys ten kur žemės ūkis intensyviausias – t.y. Latvijos ir dalinai Lietuvos - Rusijos bei
Lietuvos - Lenkijos pasienio regionuose. Įtaka likusiose teritorijose bus mažesnio masto, tačiau
nederlingų žemių savivaldybėse, žymią teigiamą įtaką pajaus miškų ūkis.
Pramonės gamyba pasienio regione vaidina palyginti nedidelę reikšmę. Pramonės produkcijos
apimtys vienam gyventojui viršijo šalies vidurkį tik Latvijos pasienyje, kas paaiškinama visų
pirma Mažeikių “Naftos” įtaka. Be Mažeikių, tik Rokiškio rajono savivaldybėje parduotos
pramonės produkcijos 1 gyventojui apimtys didesnės nei šalies vidurkis. Prie tokių savivaldybių
reikėtų priskirti ir Visaginą, kur gaminama elektros energija.
Pramonės vystymosi požiūriu išsiskiria Lenkijos pasienis, kur skirtingai nuo visos šalies
pramonės gamyba nuo 1996 m. neišaugo (1.3.9 pav.). Kituose pasienio regionuose, suminės
pramonės gamybos apimtys kito panašiai kaip ir visoje šalyje, nors situacija atskirose
savivaldybėse buvo labai skirtinga. Todėl galima teigti, kad pasienio padėtis pramonės gamybai
esminės įtakos Lietuvoje neturėjo, todėl sienos režimo pokyčiai tikėtina taip pat išskirtinai
pasienio teritorijų pramonės nepaveiks.
Pasienio pramonei stojimas į ES darys analogišką įtaką kaip ir visoje šalyje. Žinant, kad
pramonės gamybos efektyvumui didinti reikalinga pakankamai didelė gamybos apimtis, o tuo
pačiu ir prekybos geografija, galima manyti, kad pramonės gamybai Lietuvos – Latvijos ir
Lietuvos – Baltarusijos pasienio regionuose įtaka bus teigiama. Neigiamas poveikis galimas per
konkurencijos augimą, tačiau šiuo metu didžiausią konkurenciją sudaro pigios prekės ne iš
busimų ES valstybių, todėl galima tikėtis bendros teigiamos stojimo į ES įtakos pramonės
vystymo sąlygoms.
46
47
0
5
10
15
20
Lietuvoje Baltarusijospasienyje
Rusijospasienyje
Parduota pramonės produkcija, 1 gyv. tūkst.Lt.
19962001
1.3.9 pav. Parduotos pramonės produkcija pasienio regionuose 1 gyv./Lt. (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…,1997)
Paslaugų sektorius pasienio savivaldybėse sudaro pakankamai svarbią ūkio dalį. Ypatingos
reikšmės, nagrinėjant pasienio ūkį turėtų prekyba. Bendrai pasienyje parduotuvių tinklui, kaip ir
visoje šalyje buvo būdinga koncentracija, tačiau parduotuvių skaičiaus mažėjimo tempai žymiai
spartesni nei vidutiniškai šalyje (1.3.4 lentelė). Ypač spartus parduotuvių skaičiaus mažėjimas
buvo Baltarusijos pasienyje (20 %). Rusijos pasienyje - 15 %. Latvijos pasienyje – 10 %.
Priešinga tendencija išsiskyrė Lenkijos pasienis, kur parduotuvių skaičius augo.
1.3.4 lentelė. Parduotuvių skaičiaus kaita pasienio regionuose 1996 – 2001 m. (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…,1997; 2002) PARDUOTUVIŲ SKAIČIUS 1996 2001 Iš viso Lietuvoje 19421 19129 LATVIJOS PASIENIS 4619 4190BALTARUSIJOS PASIENIS 2237 1788LENKIJOS PASIENIS 498 645RUSIJOS PASIENIS 1766 1497
Panaši situacija ir su mažmeninės prekybos apyvarta, kuri visgi daugumoje vietų išaugo.
Deja, prekybos apyvartos skaičiavimo metodika pasikeitė, todėl labai griežtų išvadų daryti
negalima. Nepaisant to, čia taip pat matyti, kad ir tendencijų ir esamos būklės požiūriu,
Baltarusijos pasienio padėtis blogiausia. Didžiausia tikimybė, kad to priežastis yra Vilniaus
miestas, “atimantis” aptarnavimo funkcijas iš gretimų miestų. Analizuojant mažmeninės
prekybos apyvartą tenkančią vienam gyventojui, išsiskiria ir pasienio su Rusija situacija. Čia
mažmeninės prekybos apimtys 2 kartus mažesnės nei kitur Lietuvoje. Tuo tarpu savivaldybėse,
47
48
besiribojančiose su panašaus kainų lygio valstybėmis, situacija atitinka arba artima šalies
vidurkiui. Šiuo atveju pasienio padėties įtaka akivaizdi.
1.3.5 lentelė. Mažmeninės prekybos apyvarta pasienio regionuose 1996 – 2001 m. (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…,1997; 2002)
Mažmeninės prekybos apyvarta mln.Lt. 1996 mln.lt
2001 mln.lt
2001 1gyv./lt
Iš viso Lietuvoje 12039,1 18446,9 5300 LATVIJOS PASIENIS 932,9 1482,5 3870 BALTARUSIJOS PASIENIS 480 452 1670 LENKIJOS PASIENIS 331,4 582,6 5200 RUSIJOS PASIENIS 464,9 667,3 2720
Daugeliui pasienio teritorijų svarbios ūkio šakos susijusios su turizmu ir rekreacija. Siekiant
palyginti rekreacinių paslaugų vystymosi skirtumus, skirtinguose pasienio ruožuose, naudotas
savivaldybėse apgyvendintų svečių skaičiaus rodiklis. Kad būtų galima objektyviau palyginti
turizmo reikšmę regionų ūkiui, iš bendrųjų skaičių išimti kurortinių miestų duomenys. Čia
apgyvendintų svečių skaičius dėl skaičiavimo skirtumų ir dėl kurortų plėtros išaugo kelis kartus.
Nors regionuose aplamai rodikliai išaugo, tačiau daugumoje savivaldybių jie mažėjo (žr.
Tekstinius priedus).
Analizuojant turizmo svarbą pasienio regionų ūkiui, apskaičiuotas apgyvendintų svečių skaičius
tenkantis vienam gyventojui (1.3.6 lentelė). Nors visame pasienyje šis rodiklis blogesnis už šalies
vidurkį, tačiau rekreaciniu požiūriu patraukliausiame Baltarusijos pasienyje jis nedaug nuo jo
atsilieka. Lenkijos pasienis, kur intensyviausi tranzitiniai keleivių srautai, tas rodiklis taip pat
santykinai didelis. Pasieniuose su Latvija ir Rusija santykinė turizmo reikšmė labai nežymi.
1.3.6 lentelė Apgyvendinta svečių pasienio regionuose 1996 – 2001 m. (tūkst.). (remiantis Statistikos departamento duomenimis. Lietuvos…,1997; 2002).
1996 2001
2001 1 gyv.
Iš viso Lietuvoje 391 703,9 0,2 LATVIJOS PASIENIS 14,7 12,9 0.03 BALTARUSIJOS PASIENIS 15,8 38,3 0,14 LENKIJOS PASIENIS 9,6 11,2 0,1 RUSIJOS PASIENIS 7,2 6,4 0,03
48
49
Bendrai pasienio regionų ūkiui buvo būdingi panašus svyravimai kaip ir daugeliui šalies
savivaldybių, tačiau pastebimi kai kurie vidiniai skirtumai. Bendra ūkio būklė pasienio regione
yra blogesnė už šalies vidurkį. Ūkio vystymosi tendencijos esamą atsilikimą tik didina.
Blogiausia ūkio būklė periferiškiausiuose, labiausiai nuo ūkio augimo centrų bei pagrindinių
tarpvalstybinių prekių ir žmonių srautų nutolusiose savivaldybėse. Ypač bloga ji yra Lietuvos –
Rusijos pasienio regione, kur jaučiama ir neigiama periferiškumo ir pasienio padėties įtaka.
Tokia situacija nedemonstruoja ūkio gyvybingumo ir sugebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų,
tačiau, antra vertus, būsimų pokyčių pobūdis neigiamai ūkį veikiančių veiksnių nesustiprins.
49
50
II. LIETUVOS PASIENIO REGIONŲ ŪKIO SĄLYGŲ KAITA ĮSIJUNGUS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
Svarbiausi vykstantys ir būsimi pokyčiai, darysiantys įtaką pasienio verslo sąlygoms:
1. Muitų bei muitinių kontrolės postų panaikinimas prie ES valstybių sienų nuo stojimo
datos.
2. Pasų kontrolės ir gyventojų judėjimo kontrolės panaikinimas ne anksčiau kaip 2006 m. su
ES valstybėmis.
3. Bendros valiutos Euro įvedimas ne anksčiau 2006 m.
4. Regioninio vystymo priemonių (ES struktūrinių fondų) paramos galimybių išsiplėtimas.
5. Vizų režimo įvedimas visiems Rusijos ir Baltarusijos gyventojams vykstantiems į Lietuvą ir
atvirkščiai(2003 m.).
6. Sienos apsaugos ir gyventojų bei krovinių judėjimo kontrolės griežtinimas per ne ES sienas
(nuo 2003 m.).
7. Pasienio perėjimo postų skaičiaus mažinimas su ne ES valstybėmis (nuo 2003 m.).
2.1 Trumpa bendros stojimo į ES įtakos verslo sąlygoms visoje Lietuvoje apžvalga
Nors pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti, kaip pasikeis verslo sąlygos pasienio
regionuose, veikiamuose valstybinės sienos artumo, tačiau pasienio teritorijų ūkis pajaus visas
pasekmes, kurias pajaus ir visos Lietuvos ekonomika. Sienos režimo pokyčių bei naujos pasienio
regionams skirtos regioninės politikos įtaka bus jaučiama visos stojimo įtakos fone, todėl siekiant
prognozuoti pirmųjų veiksnių veikimą, reikia atsižvelgti į faktą, kad jų poveikis bus dalinis ir
įtaka bus daroma ne tokiomis sąlygomis kokios egzistuoja dabar.
Analizuojant verslo sąlygų pokyčius pasienio regionuose svarbiausios tikėtinos
bendrosios šalies ūkio tendencijos, kurias reiktų įvertinti būtų tokios:
• ES bendra įtaka šalies ūkiui;
• Įtaka atskiriems sektoriams;
• Įtaka kainų lygiui.
50
51
Žinoma, faktiškai stojimo į ES įtaką pajaus visos gyvenimo ir ūkio sritys ir kiekviena jų teoriškai
gali turėti įtakos verslo sąlygoms pasienyje, tačiau šiame darbe nėra nei galimybių, nei didelio
poreikio analizuoti šiuos aspektus. Dauguma jų iš esmės neturės išskirtinio poveikio pasienio
regionams.
Kadangi tiek Latvija, tiek Lenkija jaus panašius ūkio sąlygų pokyčius kaip ir Lietuva, galima
teigti, kad iš esmės, dėl stojimo į ES bendrosios (ne su sienos režimu susijusios) verslo sąlygos
abipus sienos santykinai nesikeis. Tačiau verslo aplinka su Baltarusija ir Rusija santykinai keisis.
Todėl bendrosios verslo sąlygos darys ne vienodą įtaką skirtingų pasienio ruožų verslo sąlygoms.
Lietuvos stojimo į ES pasekmių minėtiems reiškiniams apžvalgoje bus vadovaujamasi grupės
mokslininkų, vadovaujamų E. Piesarsko, atlikta Lietuvos integracijos į ES finansinių,
ekonominių ir socialinių pasekmių susisteminimas ir analize, kurią užsakė Europos komitetas
(www.euro.lt). Žinoma, tikslios stojimo į ES pasekmės išaiškės tik “post factum”, tačiau nėra
didelių abejonių, kad bendra įtaka ūkiui bus teigiama tiek dėl ES finansinės paramos, tiek dėl
geresnių ekonominių mainų sąlygų, tiek dėl stabilesnės šalies padėties ir įvaizdžio tarptautinėse
rinkose. Prognozuojama, kad BVP dėl stojimo į ES augs nuo 1,14 iki 1,37 % greičiau, nors
autorių nuomone, įvertinus netiesiogines stojimo į ES pasekmes ir veiksnius BVP augimas 1 gyv.
bus dar didesnis.
Deja dabartinė situacija šalyje, kai BVP augimas koncentruojasi keliuose taškuose, su labai
menku regioninės sklaidos efektu, neleidžia nieko konkretaus teigti apie tai, kaip šalyje erdviškai
pasikeis BVP augimo tendencijos ir kaip sparčiai kis BVP pasienyje. Šiuo požiūriu daugiau
informacijos suteiktų pasekmių atskiriems sektoriams tyrimai. Pasienio seniūnijose, kur nėra
daug stambių pramonės centrų, vyrauja žemės ūkio ir mažmeninių paslaugų sektoriai. Dauguma
savivaldybių taip pat nepasižymi išvystytu pramonės ar šiuolaikinių verslo paslaugų sektoriais.
Prognozuojama, kad žemės ūkis pajaus didžiulę teigiamą įtaką dėl tiesioginių išmokų bei dėl
struktūrinių fondų paramos. Mažmeninių paslaugų rinką turėtų skatinti augančios asmeninio
vartojimo išlaidos.
Vienas svarbiausių galimų stojimo į ES bendrųjų poveikio aspektų, nagrinėjant pasienio
teritorijas, yra kainų lygio svyravimai. Dideli kainų skirtumai abipus sienos gali daryti žymią
įtaką pasienio ir visos šalies verslo sąlygoms. Kaip tiksliai pasikeis kainų lygis Lietuvoje sunku
pasakyti, tačiau neabejotinai jis augs. Taip atsitiks ir dėl augančių prekybos mokesčių ir dėl
didėjančio vartojimo (tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame sektoriuose). Nykstant prekių ir
51
52
asmenų judėjimo barjerams, elementarūs ekonominiai dėsniai veikia kainų lyginimosi linkme.
Visos kainos (tiek prekių ir paslaugų, tiek darbo jėgos) ES ir Lietuvoje ilgainiui bus linkusios
niveliuotis. Tai gali turėti įtaką verslo sąlygoms su kaimyninėmis ne ES valstybėmis. Deja, kol
kas labai sunku prognozuoti kainų pokyčius Baltarusijoje ir Rusijoje. Tikėtina, kad jokios
tikimybės joms mažėti nėra, ką rodo ir dabartinės kainų kaitos tendencijos ir Rusijos ūkio būklė.
Pagrindinių energetinių resursų kainos Rusijos vidaus rinkoje mažesnės kelis kartus nei pasaulio
rinkose, todėl tikėtina, kad ilgainiui jos augs. Kaip greitai kis kainos Rusijoje, Baltarusijoje bei
Lietuvoje, sunku pasakyti. Tiksliai galima prognozuoti tik palyginti staigų akcizinių prekių kainų
šuolį Lietuvoje, dėl ko prekybos sąlygos pasienio savivaldybėse santykinai pablogės. Tą galima
iliustruoti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis. Smarkiai išaugus kainų
skirtumams 1999-2000 m. nelegaliai gabenamų alkoholinių gėrimų skaičius, VSAT duomenimis,
padvigubėjo Baltarusijos ir Rusijos pasieniuose, o 2002 metais šie skaičiai ėmė mažėti (2.1
lentelė). Tačiau žinant, kad šių sienų apsaugos režimas griežtės, galima tikėtis, kad kontrabanda
pasislinks gilyn į šalies teritoriją, tiesiogiai mažiau įtakodama pasienio zonos verslą.
2.1 lentelė. Sulaikytų, nelegaliai gabenamų alkoholio produktų kiekiai, litrais. (www.pasienis.lt)
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002Baltarusija 89517 116440 33005 18786 28510 52882 86824 64722 Lenkija 28 0 0 648 320 126 0 0 Rusija 39952 436 1128 15910 12949 2566 2846 1431 Pajūris 102 60 228 321 551 136 82 87 Latvija 6616 12133 4904 17235 7212 1629 548 1200 IŠ VISO 136214 129070 39265 52900 49543 57338 90301 67441
Kitokio pobūdžio įtaka būtų susijusi su Euro įvedimu 2005 m. arba vėliau. Kadangi jis
bus įvedamas jau kitokiomis ekonominėmis sąlygomis, jo įtaką pasieniui sunku prognozuoti,
tačiau neabejotinai tai bus dar vienas tarptautinius ekonominius mainus pagyvinantis faktorius.
Jei kainų lygiai būsimose ES valstybėse liks panašūs, jo įvedimo poveikis turėtų būti teigiamas.
52
53
2. 2 Sienos režimo ir sienos pobūdžio pokyčiai
2.2.1 Sienos režimo pokyčiai
Lietuvos valstybinės sienos režimo pokyčiai, dėl stojimo į ES pradėti iš esmės įgyvendinti
2003 m., todėl jau tyrimo laikotarpiu sienos režimas buvo pasikeitęs. Šie pokyčiai apėmė sienos
kirtimo laisvės suvaržymus Baltarusijos ir Rusijos pasieniuose ir, visų pirma, vizų režimo
įvedimą. Be vizų režimo įvedimo, apsunkinančio judėjimą per sieną, bet iš esmės jo
nestabdančio, didesnę įtaką kai kurių gyvenviečių verslui gali turėti supaprastintų pasienio postų
panaikinimas. Tokio tipo punktai tik leidžia klestėti nelegaliai smulkiai prekybai, bet menkai
prisideda prie gyvenviečių vystymo. Jų funkcijos daugiau socialinės. Pastarojo tipo pokyčiai
ypač liečia Baltarusijos pasienio zoną: panaikintas anksčiau buvęs bevizis režimas, panaikinti
supaprastinti pasienio kontrolės punktai, įvestas lengvatinis vizų režimas artimo pasienio
gyventojams:
• Denonsavus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių laikinąjį
susitarimą dėl supaprastinto pasienio gyventojų vykimo per valstybės sieną, nuo 2003 metų
sausio 1 dienos panaikinamas 21 šiame ruože veikęs supaprastintas pasienio kontrolės
punktas (SPKP).
• Penkiems iš jų - Puškų, Prienų, Rokų, Nirvėnų ir Adutiškio SPKP - nuo 2003 metų sausio 1
dienos suteikiamas dvišalių statusas, per likusius asmenų ir transporto priemonių praleidimas
nebus vykdomas. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos Šalčininkų rajone įsteigiamas dvišalis
Norveliškių PKP.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės laikinajame
susitarime dėl abiejų valstybių piliečių kelionių pasienio ruožo gyventojams numatytos
lengvatos vizoms gauti. Ruožas apima tiesiogiai su siena besiribojančias seniūnijas Lietuvoje
ir deputatų tarybas Baltarusijoje (žr. Priedus).
2.2 lentelėje pateikta sienos perėjimo punktų per kuriuos gali vykti Lietuvos ir Baltarusijos
piliečiai sąrašas. Visose šiuose seniūnijose pasienio padėties įtaka santykinai didesnė.
Tarptautiniuose punktuose galima tikėtis didesnio prekių ir žmonių srautų, todėl ir didesnės
teigiamos įtakos legaliai ekonomikai, tuo tarpu dvišaliuose punktuose, sąlygos vystyti prekybą
53
54
bus santykinai tik blogesnės. Visose lentelėje išvardintose gyvenvietėse šešėlinės ekonomikos
dalis ir toliau bus didesnė, nes jų gyventojų judėjimas per sieną yra palyginti laisvas.
2.2 lentelė. Valstybės sienos perėjimo punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per kuriuos gali
vykti abiejų šalių piliečiai, pateikę galiojančius kelionės dokumentus ir to šalies, į kurią
vykstama, vizą. (www.vrm.lt).
Punkto pavadinimas Lietuvos Respublikos pusėje
Punkto pavadinimas Baltarusijos Respublikos pusėje
Savivaldybė Lietuvos pusėje
Tipas / statusas
Nirvėnai Nurviancy Zarasų Kelių / dvišalis Tverečius Vidžiai Ignalinos Kelių / dvišalis Puškos Bitiuny Ignalinos Kelių / dvišalis Adutiškis Moldevičiai Švenčionių Kelių / dvišalis Adutiškis Lentupis - Pastovys Švenčionių Geležinkelio / tarptautinis Adutiškis Kriuki Švenčionių Kelių / dvišalis Popelekis Lentupis Švenčionių Kelių / dvišalis Vilniaus geležinkelio Vilniaus miestas Geležinkelio / tarptautinis Gelednė Lentupis Švenčionių Geležinkelio / tarptautinis Prienai Kemeliškiai Švenčionių Kelių / dvišalis Lavoriškės Kotlovka Vilniaus Kelių / tarptautinis Kena Gudagojis Vilniaus Geležinkelio / tarptautinis Šumskas Loša Vilniaus Kelių / dvišalis Medininkai Kamennyj Log Vilniaus Kelių / tarptautinis Ureliai Klevyčia Šalčininkų Kelių / dvišalis Krakūnai Geranainys Šalčininkų Kelių / dvišalis Šalčininkai Benekainys Šalčininkų Kelių / tarptautinis Stasylos Benekainys Šalčininkų Geležinkelio / tarptautinis Eišiškės Dokiškės Šalčininkų Kelių / dvišalis Norveliškės Pickuny Šalčininkų Kelių / dvišalis Rokai Petiulevcy Varėnos Kelių / dvišalis Kabeliai Pariečė Varėnos Geležinkelio / tarptautinis Latežeris Pariečė Varėnos Kelių / dvišalis Raigardas Privalka Varėnos Kelių / tarptautinis Kapčiamiestis Kadyš Varėnos Kelių / dvišalis
2.2.2 Valstybinės sienos pobūdžio kaita
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, numatomas reikšmingas Lietuvos valstybinių sienų pobūdžio
pasikeitimas. Tikėtina, kad pusiau laidžių valstybinių Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos –
Karaliaučiaus srities sienų tipas nepakis, tačiau stiprėja jų barjerinės funkcijos (ką liudija
kintantis vizų režimas ir griežtesnė sienų kontrolė). Todėl ir toliau, sienai atliekant (sustiprėjusią)
atskiriančiąją kontaktinę funkciją, išliks prielaidos socialinių ekonominių sąlygų skirtumams
54
55
abipus sienos. Lietuvos – Karaliaučiaus srities pasienyje dėl specifinės regioninės šios srities
politikos, nulemtos krašto geografinės padėties, neišvengiamai didės kaimyninių kraštų
bendradarbiavimo poreikis. Didėjant bendradarbiavimui, atsirastų daugiau prielaidų sienos
laidumui didinti, pasienio bendradarbiavimui skatinti. Tai visų pirma turėtų įtakos Rusnės,
Pagėgių ir Vištyčio gyvenviečių ūkio raidai. Dėl egzistuojančių kainų skirtumo, pasienio punktų
skaičiaus didinimas pradiniame etape visumoje turėtų neigiamą poveikį Lietuvos smulkiam
verslui (visų pirma mažmeninėms paslaugoms). Tačiau artimiausiu laikotarpiu sienos funkcijų
tendencijos yra nepalankios pasienio socialiniams ekonominiams ryšiams, nes, Lietuvai įstojus į
ES, sustiprės šio sienos ruožo barjerinės funkcijos.
Žinant esamus kainų skirtumus ir jų didėjimo prognozes, galima teigti, kad visumoje griežtėjanti
sienos apsauga Lietuvos – Latvijos siena, abiems šalims įstojus į Europos Sąjungą, tampa
jungiančiąja, o ilgainiui gali tapti integracine. Tokia sienos funkcinio tipo kaita mažins sienos
įtaką teritorinei ūkinės veiklos diferenciacijai.
Lietuvos – Lenkijos siena taip pat taps jungiančiąja su tendencija virsti integracine. Šį virsmą
sunkina paveldėtas fizinis sienos barjeriškumas bei trumpalaikis formalus sienos barjeriškumo
padidėjimas dėl ankstesnio Lenkijos įsijungimo į NATO, tačiau jau sukurtos ir kai kurios
palankios prielaidos: numatoma sienos perėjimo punktų ir pasienio kelių plėtra, bendrų turizmo
skatinimo projektų realizavimas išplės teigiamą jungiančiosios sienos poveikį pasienio
gyvenvietėms (ypač reikšminga tai bus Vištyčio ir Kapčiamiesčio miesteliams). Abiems šalims
atsidūrus NATO ir ES, siena ilgainiui (iki 2006 m.) įgauna integracinį pobūdį.
Pasienio teritoriniam administraciniam suskirstymui, regioninių ir rajoninių centrų išsidėstymui
sienos pobūdžio kaita, Lietuvai įstojus į ES, įtakos neturės. Vis gi, stiprėjant jungiamosios ir
integracinėms Lietuvos – Latvijos ir Lietuvos – Lenkijos sienų funkcijoms, dėl pagerėjusio
pasiekiamumo didės regioninių abipus sienos esančių pasienio traukos centrų konkurencija (taip
pat ir ūkio konkurencija). Priešinga situacija lauktina (bent artimiausioje ateityje) kituose
Lietuvos pasienio ruožuose, kur dėl griežtėjančių judėjimo per sieną sąlygų didesnę reikšmę
įgaus kiekvienos kaimyninės šalies rajoniniai ir regioniniai pasienio traukos centrai (pasienio
gyventojų “aptarnavimo” potencialo prasme). Tokiu atveju verslui pasienyje iš vienos pusės
sąlygos gerės, nes mažės konkurencija. Griežtėjanti apsauga dar labiau saugos šalies verslą nuo
pigių (legalių ir nelegalių) prekių konkurencijos.
55
56
Regioninės politikos požiūriu jungiančiųjų sienų atsiradimas ir jų integracinių funkcijų
stiprėjimas būtų palanki prielaida realiam euroregionų formavimuisi ir veiklai. Kita vertus, ta
aplinkybė, jog visi Lietuvos euroregionai apima ir Baltarusijos arba Karaliaučiaus srities rajonus,
reiškia, kad labai padidės euroregionus sudarančių darnių sienų pobūdžio ir sienų
kontrastingumas, kas apskritai gali dar labiau įšaldyti euroregionų veiklą. Todėl tikėtina, kad
gali įvykti euroregionų Lietuvos pasienyje diferenciacija (kuriantis dvišaliams regionams
jungiančiųjų sienų pagrindu).
2.3 ES struktūrinė (regioninė) politika ir INTERREG
Vienas svarbiausių pasienio ir visos Lietuvos regionų ūkio vystymosi sąlygų pokyčių įstojus į ES
– regioninio vystymo fondų paramos galimybių išaugimas. Daugelis verslo vystymo projektų
gali būti ko-finansuojami iš ES struktūrinių fondų lėšų. Europos sąjungos vykdoma politika
siekiam panaikinti ekonominio vystymosi skirtumus tarp regionų ir valstybių. Pasienio regionai
gali pretenduoti į tuos pačius fondus, kuriuos gali naudoti ir kitos šalies teritorijos, be to jie gali
pasinaudoti išskirtine INTERREG parama. Išskiriami 3 pagrindiniai regioninės politikos tikslai.
Visa Lietuvos teritorija patenka į pirmojo, svarbiausio tikslo zoną, pagal kurį paramą gali gauti
regionai, kurių BVP nesiekia 75% ES vidurkio. Parama administruojama ir gaunama ES
nomenklatūrinių statistinių vienetų NUTS III pagrindu. Lietuvoje NUTS III regionai atitinka
esamas apskritis, todėl į ES paramą, įskaitant INTERREG’ą, pretenduoja platesni regionai nei
pasienio savivaldybės. Ne pasienyje yra tik Kauno apskritis. Šiame darbe nėra pagrindo ir
galimybių nagrinėti visų ES regioninės politikos teikiamų galimybių, kurios iš esmės yra
didžiulės, kadangi šiems tikslams ES skiria antrą pagal dydį savo biudžeto dalį.
Vienas iš ES struktūrinių fondų, ERDF (Europos regioninio vystymo fondas) finansuoja ir
INTERREG III programą (Community initiative), kuri yra INTERREG II programos tęsinys.
A skyrius (INTERREG IIIA) yra svarbiausias INTERREG iniciatyvos skyrius tiek savo tikslų
aktualumu, tiek finansine parama. INTERREG III A absorbuoja 67 % visų iniciatyvai skirtų lėšų.
Tai sudaro apie 4 milijardus eurų.
Svarbiausi Interreg III A prioritetai yra tokie (www.europa.eu.int/):
1. Miesto, kaimo ir pajūrio plėtros skatinimas (tarpvalstybinių teritorijų analizė, aplinkosauga ir planavimas, tarpvalstybinis turizmas, jungtinis resursų valdymas).
2. Verslumo vystymas ir smulkios bei vidutinės įmonės, turizmas, vietinės vystymo ir įdarbinimo iniciatyvos (pagalba kuriant bendradarbiavimo tinklus tarp SVI, pagalba
56
57
investicijoms į verslą, bendros pasiūlos tarpvalstybiniam turizmui kūrimui (reklama, rinkos tyrimai, jungtinės rezervavimo sistemos)).
3. Integruotos darbo rinkos sukūrimas ir socialinės sanglaudos skatinimas (lygių galimybių moterims ir vyrams užtikrinimas, abipusis diplomų pripažinimas ir t.t.).
4. Technologijų, mokslinių tyrimų, komunikacijų, švietimo, kultūros, komunikacijų, sveikatos ir civilinės apsaugos plėtra (bendrų resursų kūrimas ir naudojimas, tarpvalstybinio regiono konkurencingumui didinti, kultūros renginių organizavimas ir t.t.).
5. Aplinkosauga ir energetikos efektyvumas, atsinaujinantys energijos šaltiniai.
6. Pagrindinė, tarpvalstybinės reikšmės infrastruktūra (kliūčių viešajam transportui panaikinimas, priėjimo prie Europinių transporto tinklų užtikrinimas, įranga tarpvalstybinėms telekomunikacijoms, vandens ir energijos sistemoms).
7. Teisinis ir administracinis bendradarbiavimas (mažinimas problemų, susijusių su skirtingomis teisinėmis ir administracinėmis sistemomis, išorinių sienų saugumo didinimas).
8. Bendradarbiavimas tarp piliečių ir institucijų (kalbų mokymas, smulkių fondų kūrimas).
9. Techninė pagalba (tarpvalstybinių strategijų parengimas, pagalba bendrų valdymo struktūrų įkūrimui).
Kaip matyti iš pateikto sąrašo, visi INTERREG prioritetai pakankamai aktualūs ir Lietuvos
pasienio regionams, kadangi praktiškai visose srityse yra problemų ir jaučiamas atsilikimas nuo
ES. Kurios iš jų labiausiai aktualios Lietuvos pasienio regionams sunku vienareikšmiai išskirti.
Mūsų tyrimas leidžia teigti, kad ypatingų problemų gali turėti smulkus ir vidutinis verslas,
žmogiškųjų išteklių plėtros problema labai aštrišiuose regionuose.
2000-2006 m. periodu Europos Sąjungoje planuojama įgyvendinti 53 iniciatyvos įgyvendinimo
programas. Baltijos Jūros Regiono programos rėmuose Lietuvai numatyta vieta
bendradarbiaujant su Baltarusija bei Latvija. Atskira programa numatyta Lietuvos
bendradarbiavimui su Lenkija bei Rusijos Kaliningrado sritimi (www.vrm.lt). Programos yra
teikiamos regioninių ar vietos valdžios institucijų kartu su nacionaline valdžios institucija
Europos Komisijos numatytuose pasienio regionuose. Kiekvienai programai yra parengiamas
atskiras Bendrasis Programavimo Dokumentas su specialiomis paprogramėmis kiekvienai
tarpvalstybinei sienai. INTERREG III valdymo tvarka yra numatyta Europos Komisijos gairėse
2000-2006 metams bei 2000 m. balandžio 28 d. Komisijos pranešime, nustatančiame
INTERREG III kryptis Nr. 2000/C 143/08 - 2000 m. gegužės 23 d. EBOL C 143/6. Visos
INTERREG programos numato panašią valdymo struktūrą:
• Valdymo komitetas, kontroliuojantis programos įgyvendinimą.
57
58
• Priežiūros komitetas, parenkantis veiklas bei sprendžiantis lėšų paskirstymą ir
apmokėjimą (INTERREG III A atveju kiekvienam autonominiam valstybinės sienos regionui
steigiamas atskiras Jungtinis priežiūros komitetas).
• Techninis sekretoriatas atlieka operacinį valdymą.
• Mokėjimo institucija valdo Europos Regioninės Plėtros Fondo skiriamas lėšas,
vykdo ir kontroliuoja išmokas.
2003 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 356 „Dėl Europos
Bendrijų iniciatyvų programos INTERREG III administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2003, Nr. 30-
1247), kuriuo pavesta Vidaus reikalų ministerijai vykdyti Programos vadovaujančiosios
institucijos funkcijas bei vykdyti 2002-2003 metų Bendradarbiavimo abipus sienos programos
administravimo Lietuvoje funkcijas.
Pasienio regionuose (visose apskrityse, išskyrus Kauno) registruoti juridiniai asmenys galės nuo
2004 - ųjų pradžios siūlyti projektus, teikiančius naudą mažiausiai dviem valstybėms ir tikėtis ES
pagalbos. Dviems pasienio regionų bendradarbiavimo programoms 2004 - 2006 metais Lietuvos
siūlomiems projektams ES suteiks 15,9 mln. eurų paramą. Parama gali būti teikiama tuo atveju,
jeigu įgyvendinant projektą naudos gaus ne mažiau kaip dviejų valstybių regionų projektai. Be
to, nustatyti apribojimai, kad vienam verslininkui parama gali būti teikiama ne dažniau kaip kas
treji metai ir ji negali viršyti 100.000 eurų. Faktiškai verslininkai partnerių tarp kaimynų turėtų
pradėti ieškoti dabartiniu metu, nes projektus bus galima teikti nuo 2004 metų pradžios. Tuo
tarpu verslininkų apklausa parodė, kad net žinių apie šią programą faktiškai nėra.
2.4 Europinė Euroregionų funkcionavimo patirtis įtakos verslui aspektu
Šiame darbe aktuali Euroregionų funkcionavimo įtaka pasienio verslui. Pasienio regionų
bendradarbiavimas Vakarų Europos šalyse turi gilias tradicijas. Dar šeštame praėjusio amžiaus
dešimtmetyje Vakarų Europoje pradėjo kurtis pasienio regionų asociacijos ar buvo sukurtos
kitokios tarpvalstybinio bendradarbiavimo formos su aiškiai nustatytai tokio bendradarbiavimo
tikslais. Pats pirmas euroregionas “Euroregio” buvo įkurtas 1958 m. Olandijos – Vokietijos
pasienyje. 1965 m. buvo įkurta Europos pasienio regionų asociacija. (Degorska,...2002)
Rytų ir centrinėje Europoje Euroregionai pradėjo kurtis tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje.
Euroregionai buvo įkurti visose į ES stojančiose šalyse. Dauguma šių Euroregionų ekologinius
aspektus iškėlė kaip svarbiausią savo veiklos tikslą (Lenkijos respublikoje iš 11 tokių
58
59
Euroregionų – 8 ). Yra daug duomenų kaip tokie Euroregionai sugebėjo pritraukti dideles lėšas iš
ES struktūrinių fondų. Taip buvo daroma teigiamą įtaką pasienio regionų ūkiui. Tačiau nėra
patikimų duomenų, koks ekonominis efektas čia buvo pasiektas tiesiogiai dėl išaugusio
bendradarbiavimo.
Bendra tendencija yra tokia, kad bendradarbiaujant su skirtingo ekonominio lygio ir patirties
regionais nauda pasiskirsto netolygiai, nors suminis ekonominis efektas yra teigiamas. Turintys
daugiau patirties regionai sugeba pritraukti daugiau lėšų. Regionai bendradarbiaujantys su
aukštesnio išsivystymo kraštais, kur aukštesnis kainų lygis ir perkamoji galia išlošia dėl išaugusių
mainų apimties. Lietuvos ir Lenkijos PHARE Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos
patirtis rodo, kad idėja buvo naudinga abiem šalims, tačiau Lenkija iki 2003 m. sugebėjo
pritraukti beveik 10 karų daugiau lėšų (www.vrm.lt).
Euroregionai savo prigimtimi yra instituciniai pasienio dariniai ir be skirtingų valstybių dalių
“kontakto” pasienyje neegzistuoja.
Kaip įvairiapusišką pasienio bendruomenių, institucijų ir administracinių vienetų
bendradarbiavimą skatinantys dariniai euroregionai deklaruoja panašius tikslus, tarp kurių
dažniausiai esama ir ekonominių: siekiama kelti ekonominį pasienio regionų (ypač – depresinių)
ekonominį lygį, kelti gyventojų ekonominę gerovę ir panašiai. Pirmiausia būtent šie tikslai ir
sieja euroregionų kaip tarptautinių institucijų veiklą su verslo pasienyje raida.
Poveikio verslui sritys ir kryptys
Euroregionai kaip laisvanoriški pasienio dariniai patys savaime nekeičia valstybių sienų
pobūdžio, jų paskirties, režimo ar padėties, todėl iš esmės nedaro ir negali daryti politinio
(geopolitinio) poveikio verslui pasienyje per “įtaką” valstybės sienai. Veikdami pagal bendrus
subsidiarumo principus, euroragionai kaip institucijos ne tiek tiesiogiai remia verslo plėtrą
(pavyzdžiui, ekonominėmis priemonėmis), kiek pirmiausia įtakoja verslo aplinką (betarpiškai
pasienio regionuose, taip pat visoje euroregiono dalyvių teritorijoje ir už jo ribų). Taigi,
pagrindinėmis euroregionų poveikio verslui sritimis laikytina verslui palankios aplinkos
formavimas ir tiesioginis verslo skatinimas.
59
60
Verslo aplinkos gerinimas
Pagrindine euroregionų poveikio verslo aplinkai kryptimi laikytinas pasienio regionų
investicinio patrauklumo didinimas. Pats euroregiono įsteigimo deklaravimas, bendros
pozityvios “kaimyniškos” veiklos propagavimas paprastai padidina pasienio regionų investicinį
patrauklumą. Vidurio ir Rytų Europoje tai pirmiausia susiję su galimybe bendrų projektų dėka
pretenduoti į Europos Sąjungos bendrųjų institucijų (pirmiausia – programų) skiriamas pagalbos
vystymuisi lėšas. Jų dėka vykdomų projektų (dažniausiai – infrastruktūros plėtros)
įgyvendinimas sąlygoja platesnį vietinių žmogiškųjų ir kitų išteklių panaudojimą, darbo vietų
kūrimą, naujų verslo šakų atsiradimą ir plėtrą ir panašiai. Pavyzdžiui, viename iš sparčiausiai
besiplėtojančių Vokietijos – Lenkijos pasienio euroregionų “Viadrina” 1994 – 1999 m. į ūkio ir
aplinkosaugos plėtrą buvo investuota 73 mln. eurų PHARE programos lėšų. . Kad tai yra svarbi
euroregionų interesų kryptis, rodo ir faktas, jog net ir ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų Europos
šalių euroregionai siekia bendraeuropinių fondų ir programų paramos.
Vidurio ir Rytų Europos sąlygomis daugelis verslo aplinkos gerinimo priemonių euroregionuose
laikytinos antrinėmis, nes jas lemia būtent bendraeuropinių lėšų panaudojimas (patys
euroregionai šioje Europos dalyje paprastai disponuoja sąlyginai menkomis lėšomis – narių
įnašais ar vyriausybių parama). Bene svarbiausiomis tokiu būdu įgyvendinamomis priemonėmis,
palankiomis verslo plėtrai pasienyje, laikytina komunikacijų plėtra. Minėtame euroregione
“Viadrina” iš 73 mln. eurų investicijų net 41 mln. buvo skirtas transporto plėtrai. Tai neturėtų
stebinti, nes plečiant pasienio ir ypač – tarpvalstybines komunikacijas efektyviausiai silpninama
buvusi, “paveldėta” barjerinė sienų paskirtis. Tokiu būdu atsiranda ne tik politinės prielaidos, bet
ir realios sąlygos laisvesniam judėjimui ir efektyvesniems mainams. (Palmowski, 2000).
Ilgalaikė ir efektyvi euroregionų veikla didina ir euroregionų patrauklumą privačiam kapitalui, ne
tik europinių paramos fondų lėšoms. Pavyzdys – bendros telekomunikacijų kompanijos TRITON
atsiradimas 1999m. “Reino – Maso”euroregione (Belgijos, Vokietijos ir Olandijos pasienis) ir
sėkminga jos plėtra .
Išnagrinėjus jau veikiančių euroregionų veiklos patirtį ir steigiamų euroregionų deklaruojamus
tikslus bei planus matyti, kad kita svarbi, kiek mažiau priklausoma nuo bendraeuropinės paramos
pritraukimo, euroregionų įtakos verslo aplinkai kryptis yra verslo kontaktų plėtra. Šiuo atveju
euroregionai prisideda prie verslo aplinkos gerinimo organizacine veikla, rengdami interesų
60
61
grupių susitikimus, seminarus apie verslo sąlygas abipus sienos. Tokia verslo aplinkos gerinimo
priemonė bene populiariausia tuose euroregionuose, kurie tik pradeda veiklą.
Tarp svarbiausiųjų euroregionų poveikio verslo aplinkai krypčių minėtinas vadinamasis
žmogiškųjų išteklių ugdymas. Jis apima ne tik tiesioginį verslumo mokymą: bendrų lavinimo ir
ugdymo programų įgyvendinimas euroregionuose sudaro palankesnes prielaidas kvalifikuotesnei
darbo jėgai atsirasti, žmonių iniciatyvumui, palankumui inovacijoms ugdyti. Pavyzdys –
Euruniversiteto kompleksas, veikiantis Lenkijos ir Vokietijos pasienyje, euroregione “Nysa”,
gretimuose Frankfurto ir Slubicų miestuose. Šiame regione išplėtota ir bendra profesinių studijų
programa
Ypač svarbi palankios verslui aplinkos formavimo kryptis – verslo informacinės aplinkos
gerinimas. Tai – euroregionų institucijų inicijuojami informacijos mainai tarp pasienio tarnybų,
reikšmingų verslui, informacinių sistemų kūrimas ir panašiai. Euroregionuose paprastai yra
glaudus kaimyninių šalių darbo biržų, mokesčių tarnybų, statistikos tarnybų bendrdarbiavimas.
Kuriamos ir veikia tarpvalstybinės euroregionų verslo duomenų bazės. Vokietijos – Lenkijos
pasienio regionuose plėtojamas vadinamųjų “telenamų” (komunikacijos centrų) tinklas (ypač –
rečiau apgyvendintose teritorijose).
Verslo plėtra
Tiesioginė euroregionų įtaka verslo plėtrai mažiau atsispindi jų veikloje. Antai, remiantis jau
minėto euroregiono “Viadrina” pavyzdžiu galima paminėti, kad tiesiogiai verslo skatinimui skirta
tik 2% investicijų.
Kai kurie ekonomiškai pajėgūs (pakankamomis lėšomis disponuojantys) euroregionai tiesiogiai
įtakoja verslą pasienyje. Tuo tikslu įgyvendinami kryptingi verslo plėtros projektai, steigiamos
verslo skatinimo institucijos. Vokietijos – Olandijos pasienio regionai sėkmingai įgyvendino
industrinių parkų steigimo programą (Acheno miesto apylinkėse).
Vidurio ir Rytų Europos šalyse tiesioginiam verslo skatinimui (žinoma, ir palankios verslui
aplinkos formavimui) pasitarnauja euroregionų steigiami Ūkio rūmai.
61
62
Euroregionų poveikis verslui Lietuvoje
Euroregionų, gyvuojančių Lietuvos pasienyje, veikla dar nėra išplėtota. Kai kurie euroregionai
(pavyzdžiui, “Šešupės”) ką tik įsisteigė, kai kurie (pavyzdžiui, “Ežerų krašto”) kol kas apsiriboja
epizodiniais kontaktais ir reklama. Bene daugiausia poveikio verslui pavyzdžių rastume seniausio
– “Nemuno” – euroregiono veikloje.
Šio euroregiono, paskutiniaisiasi metais pastebimai aktyvinančio veiklą, darbai atspindi poveikį
verslui beveik visomis aukščiau minėtomis kryptimis. Šio regiono gyvybingumas pastebimai
didina investicinį regiono patrauklumą. Antai 2002 m. euroregionas įgyvendino (ES lėšomis) 23
bendradarbiavimo per sieną projektus, tarp kurių, be kultūrinių ir šviečiamųjų, buvo komunalinio
ūkio renovacijos, infrastruktūros plėtros ir kiti projektai. Tuo tikslu buvo sukaupta 2,4 mln. eurų
iš PHARE ir TACIS programų. Iš viso nuo 1997 metų įgyvendinta 60 projektų.
Verslo kontaktų plėtros kryptyje efektyviomis laikytinos euroregione 2 kartus per metus
rengiamos euroregiono ekonomikos parodos ir kontaktų dienos, tarpvalstybiniai ūkio forumai.
Verslo informacinės aplinkos gerinimo srityje nuveikta bene daugiausia: išleistas “Investicijų
euroregiono “Nemunas” miestuose vadovas”, sukurta internetinė euroregiono ekonominės
informacijos sistema. Įgyvendinamas euroregiono savivaldybių tinklalapių plėtros projektas.
Kaip minėta, žmogiškųjų išteklių ugdymas taip pat yra palanki verslo aplinkai veikla.
Euroregione Nemunas tuo tikslu įgyvendinamas turizmo vadybos mokymo projektas, rengiami
tiksliniai seminarai.
Viena seniausiai įgyvendinamų euroregiono Nemunas veiklos priemonių verslo skatinimo srityje
– Lietuvos – Lenkijos ūkio rūmų, veikiančių euroregione, organizuojamos parodos – mugės,
vykstančios ir už euroregiono ribų (Kaune, Rygoje).
Baltijos euroregionas įsteigė erdvinio planavimo ir regioninės plėtros komisiją, kuri imasi rengti
ir įgyvendinti verslo plėtrai ir jo aplinkos gerinimui svarbius projektus žemės ūkio,
miškininkystės, transporto, turizmo plėtros, technologijų mainų projektus.
62
63
Kai kurie euroregionų poveikio verslui efektyvumo aspektai
Euroregionai veikia nevienodomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis, skirtingą laiką, yra
besiskiriantys savo dydžiu, sudėtimi, ekonomine padėtimi, todėl jų veiklos efektyvumas verslo
plėtros požiūriu yra nevienodas. Apibendrinant euroregionų veiklos patirtį pastebėta, kad šiuo
požiūriu svarbūs yra kai kurie pasienio efektai:
1. “Turtingo kaimyno” efektas, kai euroregionus sudaro labai skirtingo ekonominio
pajėgumo šalių dalys (Vokietijos – Lenkijos, Čekijos - Austrijos euroregionai praeito
dešimtmečio pradžioje). Tokių euroregionų įtaka verslo plėtrai gana prieštaringa. Šalia to,
jog menkiau išsivystę regionų dalys turi didesnę paramos ir investicijų galimybę,
euroregionams tenka spręsti ir nepalankių verslui įtakų neutralizavimo uždavinius: tokie
euroregionai pirmiausia imasi bendrų projektų šešėlinei prekybai, prekybai
dempinginėmis kainomis tramdyti, nusikalstamumui ir nelegaliai veiklai slopinti.
Pavyzdžiu galėtų būti Pomeranijos euroregionas Vokietijos -–Lenkijos pasienyje, kur
vienu iš pasienio bendradarbiavimo prioritetų praeitame dešimtmetyje buvo pasienio
kontrolės stiprinimas siekiant pažaboti nelegalią prekybą ir nelegalių migrantų judėjimą.
2. Asimetrinių euroregionų efektas. Tai tokie eurorregionai, kuriuos sudarančias šalis skiria
daugiau barjerinio, nei integracinio pobūdžio sienos (daugelis euroregionų Baltarusijos,
Ukrainos, Rusijos pasienyje). Šiuose euroregionuos prioritetais paprastai laikomi
kultūriniai mainai, aplinkos apsauga. Dėl judėjimo per sieną apribojimų tokių
euroregionų įtaka verslui gana menka, apsiribojanti epizodine kontaktų plėtros ir
informacijos mainų veikla, daranti palankią įtaką ne tiek tarpvalstybinei ekonominei
veiklai, kiek atskirų valstybių pasienio euroregionų būklei. Tačiau ir tokie euroregionai
netiesiogiai yra palankūs verslui: labiau išplėtoti kultūriniai mainai, sveikesnė aplinka
skatina pasienio regionuose turizmo ir rekreacijos verslą.
Vakarų Europos euroregionų pavyzdžiu pastebėta, kad efektyviausiai veikia tie euroregionai,
kurie įsteigti istorinio regioninio bendrumo pagrindu (pavyzdžiui, vokiškai kalbančių gyventojų
abipus Belgijos – Vokietijos ir Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo pasienių regionas). (Mayr,
1997). Vidurio Europoje efektyviai (ypač – komunikacijų plėtros srityje) veikia euroregionai,
turintys vadinamųjų “suskaldytų” miestų (tai – miestai, kuriuos dėl istorinių aplinkybių
netolimoje praeityje griežtai barjerinės sienos): Frankfurtas/Slubice, Svinoujsce/Ahlbekas,
Giorlic/Zgoželec Lenkijos – Vokietips pasienio euroregionuose, Komarom/Komarno Vengrijos –
63
64
Slovakijos pasienyje ir kt. Vakarų Europoje ekonominiu požiūriu ypač efektyvūs buvo senieji
euroregionai, sukurti pasienyje esančių didelių miestų pagrindu (Bazelio euroregionas).
Lietuvos euroregionų įtaką verslo plėtrai riboja ir artimiausioje ateityje ribos tai, kad visi
euroregionai, kuriuose dalyvauja Lietuvos dalys, yra ir artimiausioje ateityje išliks asimetriniais.
Šiuose euroregionuose ir ateityje didžiausią įtaką verslo aplinkai ir pačiam verslui tebedarys
dvišaliai kontaktai.
2.5 Eurointegracijos įtaka pasienio regionų socialinei ekonominei aplinkai
Eurointegracijos ir sienų pobūdžio kaitos įtaka geodemografinei situacijai pasienyje mažai
tikėtina. Galimas nežymus gyventojų teritorinis persiskirstymas Lietuvos – Lenkijos pasienyje,
panaikinus esamus žemėnaudos ir apgyvendinimo apribojimus 1,5 km. pasienio ruože. Pasienio
gyvenvietės ties jungiančiosiomis sienomis dėl sumažėjusio periferiškumo gali įgauti
palankesnės geodemografinės raidos sąlygas (ilgalaikėje perspektyvoje). Geodemografiniai
pokyčiai kituose pasienio ruožuose vyks esamų ilgalaikių tendencijų įtakoje.
Eurointegracija ir atitinkamai sienų pobūdžio kaita gali turėti tam tikros įtakos aplinkos kokybei
ir gamtonaudos intensyvumui. Palankesnės žemėnaudos sąlygos bus iki šiol buvusiame uždarame
Lietuvos – Lenkijos pasienio ruože. Intensyvesnis bus ant Lietuvos – Lenkijos ir Lietuvos –
Latvijos sienos esančių vandens telkinių naudojimas. Dėl padidėsiančio jungiančiųjų sienų
laidumo bus paprastesnė ir efektyvesnė tarpvalstybinių pramoninės taršos rajonų bei tarptautinių
vandens telkinių ir vandentakių aplinkos kokybės kontrolė, taip pat miškų ir šlapynių apsauga.
Dar didesnę įtaką tai gali turėti pasienio saugomoms teritorijoms, kurios gali virsti
tarpvalstybinėmis. Kituose sienų ruožuose reikšmingų gamtonaudos ir aplinkos kokybės pokyčių
nenumatoma. Pažymėtina, kad ir toliau barjerinis sienos pobūdis turės neigiamos įtakos Ignalinos
AE funkcionavimui (iki jos uždarymo 2009 m.).
Valstybinės sienos pobūdžio ir funkcijų kaita eurointegracijos procese neturės tiesioginės įtakos
pramonės, energetikos, gavybos, žemės bei miškų ūkio išdėstymo ypatumams (išskyrus Lietuvos
– Lenkijos pasienio ruožo žemės, miškų ir vandenų išteklių intensyvesnį panaudojimą).
Jungiančiųjų sienų ruožuose didžiausia sienos pobūdžio kaitos įtaka lauktina rekreacijos bei
turizmo srityse. Formuojantis tarpvalstybinėms nacionalinių ir regioninių parkų sistemoms,
didesnio sienos pralaidumo sąlygomis ypač padidės jų patrauklumas. Nors turizmo ir rekreacijos
64
65
išvystymas daugeliui pasienio gyvenviečių reikšmingos įtakos nedaro ir kaip verslas vietos
gyventojų vis dar dažnai yra vertinamas skeptiškai, atskirų rajonų ir vietovių turistinio ir
rekreacinio potencialo studijos (Ekologinio turizmo …, 1997) įtikina, kad pasienio regionuose
perspektyvoje yra gerų galimybių įtraukti vietos gyventojus į šios rūšies veiklą. Ypač palankias
perspektyvas atveria tarpvalstybinio gamtosauginio – turistinio regiono organizavimas Lietuvos,
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, turistinių vandens kelių ir jų infrastruktūros vystymas Nemuno
žemupyje. Šių perspektyvių galimybių išnaudojimą gali komplikuoti padidėsianti sienos
pobūdžio ir funkcijų diferenciacija.
Turizmo ir rekreacijos potencialo stiprinimas pasienio regionuose sudaro prielaidas stabilizuoti ir
kitas ūkio šakas, skatina gamtosaugą, racionalų išteklių naudojimą ir tuo pačiu lemia geresnę
gamtinės ir socialinės aplinkos kokybę vietos gyventojams.
Pasienio kelių tinklui valstybės sienos pobūdžio kaita gali turėti reikšmingos įtakos. Didėjant
jungiančiųjų sienų pralaidumui, didės krašto ir vietinių kelių sujungimo per sieną poreikis ir
galimybės. Tai ypač pagerins susisiekimą tarp pasienio miestelių ir kitų nedidelių gyvenviečių –
tradicinių lokalinių traukos centrų. Kita vertus, pasienyje su stiprėjančiomis barjerinėmis
funkcijomis išliks gerų kelių, tinkamų pasienio priežiūrai, poreikis. Tai vers palaikyti ir gerinti jų
kokybę, tuo pačiu sudarys palankesnes prielaidas pasienio gyvenvietėms patogiau susisiekti su
savivaldybių centrais ir regioniniais miestais. Kai kuriuose pasienio ruožuose (pietiniame
Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, kaimyninės šalies pusėje) tokie rokadiniai pasienio plentai jau
veikia arba tiesiami.
Stiprėjant atskirų sienos ruožų integraciniam pobūdžiui, smarkiai sumažės pasienio
infrastruktūros (muitinių, pasienio apsaugos padalinių ir kt.) įtaka kai kurių pasienio gyvenviečių
raidai. Tai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą įtaką verslui pasienyje. Teigiama įtaka reikšis per
laisvesnes prekybos sąlygas, didesnius tranzitinius srautus. Neigiama įtaka jaučiama dėl to, kad
naikinamos darbo vietos, mažėja vietos paklausa.
Ypač didelė muitinių ir sienos perėjimo punktų reikšmė miestelių ir didesniųjų kaimo
gyvenviečių būklei. Su Tverečiaus (Ignalinos raj.) sienos perėjimo punkto pertvarkymu į
tarptautinę muitinę siejamas Didžiasalio socialinės stabilizacijos planas. Didelio pasienio
prekybos ir ypač turizmo pagyvėjimo tikimasi Lietuvos – Lenkijos pasienyje, ilgainiui atidarant
Vartelių ir Kapčiamiesčio sienos perėjimo punktus. Besivystant turizmui euroregione “Nemunas”
šiame pasienyje ketinama atidaryti ir keletą specializuotų, skirtų turistams sienos perėjimo
65
66
punktų. Tai padėtų geriau panaudoti agroturistinį šio krašto potencialą ir prisidėtų prie socialinės
– demografinės būklės stabilizavimo. Ketinama sienos perėjimo punktą (o vėliau – ir muitinę)
atidaryti Rusnėje. Rengiamas ir prieplaukų statybos laivuojamoje Nemuno dalyje planas (pagal
sutartį su Rusija), kuris pagyvintų pasienio seniūnijų gyventojų kontaktus su kaimyniniu kraštu.
66
67
III. VERSLININKŲ ELGSENA BESIKEIČIANČIŲ VALSTYBĖS SIENŲ
FUNKCIJŲ SĄLYGOMIS
Ankstesni darbo skyriai buvo skirti objektyvių, verslo sąlygas pasienyje veikiančių veiksnių
analizei. Buvo analizuojama pasienio regiono aplinka, kaip terpė kurioje vyks pokyčiai, bei
aptariami valstybės sienos bei regioninės politikos pokyčiai. Siekiant tiksliau įvertinti realų
poveikį verslo sąlygoms Lietuvos pasienyje reikia analizuoti ir subjektyvius veiksnius, šiuo
atveju galimą verslo subjektų reakciją į būsimus pokyčius. Tai pagrindinė verslininkų apklausos
užduotis.
Apklausos imtis neleidžia pateikti tikslių išvadų (ypač kalbant apie atskirus ūkio sektorius ir
skirtingo dydžio įmones) apie tai koks procentas įmonių kaip elgsis, bet leidžia įžvelgti elgesio
tendencijas bei jų skirtumus skirtinguose pasienio ruožuose. Detalesnis atsakymų pasiskirstymas
pateiktas Grafiniuose ir Tekstiniuose ataskaitos prieduose.
3.1 Apklaustų įmonių charakteristika
Iš viso tyrimo metu apklausta 200 Lietuvos pasienyje veikiančių įmonių vadovų ar jas
administruojančių asmenų: po 50 kiekviename pasienio ruože. Apklaustųjų įmonių
pasiskirstymas pagal veiklos rūšį atspindi verslo specifiką Lietuvos pasienio miesteliuose:
daugiausia apklausta prekybos įmonių – 103 (51,5 %); aptarnavimo ir paslaugų įmonių apklausta
60 (30 %); gamybos įmonių – 22 (11 %); žemės ūkio įmonių (ž.ū. bendrovių ir ūkininkų) – 15
(7,5 %). Realiai žemės ūkis vaidina žymiai didesnį santykinį vaidmenį pasienio ūkyje, bet
tirtuose ruožuose vyrauja neorganizuoti, neįteisinti ūkiai, kuriuos sunku pavadinti įmonėmis, o
stambesnių ūkininkų ir bendrovių procentinis skaičius nedidelis.
Tirtuose pasienio rajonuose vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, todėl ir tyrime dalyvavusių
įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių tai iš esmės atspindi. Apklaustos 137 (68,5 %)
įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, 48 (24 %) įmonės – nuo 11 iki 50 darbuotojų ir 15 (7,5
%) įmonių, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų (tai daugiausia pramonės įmonės).
67
68
Lentelė 3.1 Apklaustųjų įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių.
Pasienio ruožas Iš viso apklausta Įmonės pagal darbuotojų skaičių Su Latvija Su
Baltarusija su Rusija su Lenkija skaičiu
s %
iki 10 darbuotojų 30 37 34 36 137 68,5 11-50 darbuotojų 15 11 12 10 48 24 virš 50 darbuotojų 5 2 4 4 15 7,5
Pasienis su Latvija
6% 14%
58%
22%
Pasienis su Baltarusija
10%4%
48%
38%
Pasienis su Rusija
10%14%
44%
32%
Pasienis su Lenkija4% 12%
56%
28%
Visuose pasienio ruožuose
51,5%
11%7,5%30%
Žemės ūkio
Gamybos
Prekybos
Aptarnavimo irpaslaugų
3.1 pav. Apklaustųjų įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių.
3.2 Verslininkų apklausos rezultatai
Detalesni verslininkų apklausos rezultatai pateikti atakaitos grafiniuose prieduose, kur
respondentų atsakymai surūšiuoti taip pat ir priklausomai nuo įmonės dydžio ir ekonomikos
sektoriaus.
68
69
3.2.1 Apklaustųjų įmonių nuomonė apie jų verslo būklę
Atlikus įmonių apklausos pasienio regione rezultatų apibendrinimą matyti, kad verslininkų
nuomonė apie savo verslo būklę nėra bloga. Analizuojant apklausos rezultatus, galima teigti, kad
dabartiniu metu visumoje verslas vystosi palyginti stabiliai. Dauguma įmonių – 62 % savo
verslo būklę apibūdino kaip vidutinę, 20,5 % – kaip gerą, 11,5 % – kaip blogą, 4 % – kaip labai
gerą ir tik 2 % savo įmonės būklę įvertino labai blogai. Verslo būklės įvertinimo požiūriu, tarp
atskirų veiklos rūšių didelių skirtumų neišryškėjo. Tokią situaciją galima paaiškinti bendrai
nebloga šalies ūkio būkle.
3.2 pav. Verslininkų nuomonė apie jų verslo būklę
Visuose pasienio ruožuose
4% 21%
61%
12% 2% labai gerageravidutinėblogalabai bloga
Pasienyje su Latvija
10%20%
56%
14% 0%
Pasienyje su Baltarusija
2% 16%
58%
20% 4%
Pasienyje su Rusija
16%
74%
6% 4%0%
Pasienyje su Lenkija
30%
60%
6%0% 4%
69
70
Analizuojant įmonių būklę pagal darbuotojų skaičių išryškėjo panašios tendencijos, galima tik
pažymėti, kad didelės įmonės jaučiasi kiek stipriau - nors nei viena iš jų neapibūdino savo verslo
būklės kaip labai geros, tačiau tarp jų taip pat nėra nei vienos blogos ar labai blogos būklės
įmonės.
Nagrinėjant atskirais pasienio ruožais geresne būkle išsiskiria Latvijos ir Lenkijos pasienio
regionai, kuriuose nei viena įmonė neįvertino savo verslo būklės kaip labai blogos. Latvijos
pasienyje 30 % visų apklaustų įmonių įvardijo savo verslo būklę kaip gerą (20 %) bei labai gerą
(10 %), o Lenkijos – net 34 % (30 % gerą ir 4 % labai gerą). (žr. Grafinius priedus)
3.2.2 Įmonių verslo ryšiai su kaimynine valstybe
Viena INTERREG IIIA paramos gavimo sąlygų – bendri projektai apimantis teritorijas abipus
sienos. Šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja įvairaus pobūdžio kontaktai tarp verslo subjektų
skirtingose valstybėse. Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonių ryšiai su kaimyninėmis
valstybėmis nėra intensyvūs, tačiau vis dėlto egzistuoja (3.3 pav.). Iš visų apklaustų įmonių, 48
įmonės arba 24 % palaiko verslo ryšius su kaimynine valstybe. Daugiausia tokių ryšių palaiko
gamybos įmonės – 40,1 %, aptarnavimo įmonės atitinkamai – 30 %; žemės ūkio – 20%,
prekybos – 17,5 %. Tarp apklaustųjų įmonių, daugiausia ryšių su kaimynine valstybe palaikė
Latvijos pasienyje esančios įmonės – 32 %; Lenkijos pasienyje – 28 %; Baltarusijos pasienyje –
22 %; o mažiausia Rusijos pasienyje –14 %.
Išryškėja aiškus dėsningumas tarp įmonės dydžio ir verslo ryšių su kaimynine valstybe: didesnės
įmonės palaiko daugiau tokių ryšių. Įmonėse, turinčiose iki 10 darbuotojų, ryšius su kaimynine
valstybe palaiko 17,5 % apklaustų įmonių; 10-50 darbuotojų – trečdalis tokių įmonių (33,3 %), o
įmonėse, turinčiose virš 50 darbuotojų, verslo ryšių su kaimynine valstybe turėjo 46,7 % tokių
įmonių. Šis dėsningumas atsiskleidžia visuose pasienio ruožuose, išskyrus Rusijos pasienį,
kuriame tarp didesnių nei 50 darbuotojų turinčių įmonių, nebuvo palaikančių verslo ryšių su
kaimynine valstybe. Žinoma, didelių įmonių imtis yra per maža, kad būtų galima daryti griežtas
išvadas dėl šio pasienio ruožo uždarumo. Bet bendrai akivaizdu, kad didesnėms įmonėms
reikalingi platesni ryšiai, didesnis hinterlandas, ir su siena susiję prekybos suvaržymai greičiau
neigiamai veikia jų veiklos sąlygas.
70
71
Pasienis su Latvija
32%
68%
Pasienis su Baltarusija
22%
78%
Pasienis su Rusija
14%
86%
Pasienis su Lenkija
28%
72%
Iš viso pasienyje24%
76%
Palaiko Nepalaiko
3.3 pav. Įmonių, palaikančių ryšius su kaimyninę valstybe, dalis
3.2.3 Valstybinės sienos poveikis verslui
Įvertinant valstybinės sienos poveikį verslui, dauguma respondentų neįžvelgė jokio sienos
poveikio(46,5%) arba jiems buvo sunku atsakyti (17%). Teigiamą valstybinės sienos poveikį
savo verslui įvertino 23% apklaustų įmonių, o neigiamai – 13,5%.
Didžiausią teigiamą valstybinės sienos įtaką jaučia Lenkijos pasienyje esančios įmonės, net 42%
šiame pasienyje apklaustų įmonių įvertino sienos poveikį teigiamai ir tik 8% neigiamai. Kituose
pasienio ruožuose teigimai vertinančių valstybinės sienos poveikį gerokai mažiau ir teigiamai
71
72
vertinančių dalis panaši į neigiamai valstybinės sienos poveikį vertinančių dalį: Latvijos
pasienyje teigiamai sienos poveikį įvertino 14% įmonių, neigiamai – 10%; Baltarusijos pasienyje
atitinkamai 20% ir 18%; Rusijos – 16% ir 18%. Tokį Lenkijos pasienio išsiskyrimą paaiškina kur
kas intensyvesnis transporto srautas per šią sieną, aukštesnės kainos ir pajamos užsienio
valstybėje.
Pasienis su Latvija
14%
10%
60%
16%
Pasienis su Baltarusija
20%
18%
44%
18%
Pasienis su Rusija
16%
54%
12%
18%
Pasienis su Lenkija
42%
8%28%
22%
Iš viso pasienyje
23,0%
13,5%46,5%
17,0%Teigiamasneigiamasjokios įtakossunku pasakyti
3.4 pav. Verslininkų nuomonė apie valstybinės sienos poveikį jų verslui
72
73
Pagal atskiras veiklos rūšis didžiausią teigiamą valstybinės sienos įtaką jaučia paslaugų ir
aptarnavimo įmonės – 35%. Pagal respondentų atsakymus galima teigti, kad pramonės įmonėms
valstybinė siena daro silpną teigiamą poveikį (nei viena įmonė neatsakė, kad valstybinė siena jų
verslą veikia neigiamai, teigiamai šį poveikį įvertino 18,2% įmonių, o didžioji dalis (72,7%)
atsakė, kad valstybinė siena nedaro jokio poveikio).
Skirtinguose pasienio ruožuose tas pačias įmonių grupes valstybinė siena gali veikti skirtingai.
Štai prekybos įmonėms Rusijos pasienis daro neigiamą įtaką (taip atsakė 36,4% prekybos įmonių
šiame pasienyje), o Lenkijos ir Latvijos labiau teigiamą (teigiamai poveikį įvertino 35,7%
Lenkijos pasienio ir 17,2% Latvijos pasienio apklaustų prekybos įmonių).
Analizuojant valstybinės sienos poveikį skirtingų dydžių įmonėms, ypatingų skirtumų, kuriuos
būtų galima komentuoti neišryškėjo. Tačiau pasienyje su Lenkija bendrame aukštesnio teigiamo
įvertinimo fone, išryškėjo ypač didelis teigiamas poveikis didesnėms įmonėms: net 90% įmonių,
turinčių 10-50 darbuotojų atsakė, jog jaučia teigiamą valstybinės sienos poveikį.
Sienos ir tarpvalstybinių srautų įtakos verslo sąlygoms metu buvo pastebėta, kad stipresnis
teigiamas šių veiksnių poveikis pasireiškia palyginti siaurame ruože. Tai galima charakterizuoti
Via - Baltikos trasos pavyzdžiu. Nutiesus kelio atkarpą nuo Kalvarijų pasienio perėjimo posto iki
Marijampolės aplinkkelio, transporto srautas pasuko nuo ankstesnio maršruto. Šio srauto
nutolimo pasekmėje užsidarė, arba sumažino apyvartą kelios maitinimo, transporto remonto bei
transportavimo, finansinio tarpininkavimo įmonės Marijampolės – Kalvarijų ruože, nors kelias
eina tik už kelių kilometrų nuo senos trasos.
3.2.4 Valstybinės sienos poveikio verslui priežastys
Valstybinės sienos poveikio priežastis nurodė 68 įmonės arba 34% nuo visų apklaustų įmonių.
Apibendrinant išvardintas priežastis, galima konstatuoti, jog dauguma teigiamą įtaką nurodžiusių
įmonių nurodo didesnių žmonių ar prekių srautų sukeliama didesnę prekių ir paslaugų paklausą
(daugiau klientų bankams, draudimo įmonėms; remontuojami automobiliai, nakvynės paslaugos
ir kt.). Reikia pastebėti, kad teigiamas poveikis turi tendenciją reikštis gana siaurame pasienio
ruože (visų pirma, arčiausiai sienos esančiose tranzitinėse gyvenvietėse). Kitur sienos ir
tranzitinio srauto įtaka rinkai ištirpsta kitų veiksnių fone.
73
74
Neigiamas poveikis daugiausia pasireiškia per kontrabandinių prekių konkurenciją (pigesnis
benzinas sumažina apyvartą degalinėse ir kt.). Kaip ir buvo galima tikėtis, teigiamas poveikis
jaučiamas Latvijos bei ypač Lenkijos pasienyje, tuo tarpu Baltarusijos ir Rusijos pasienio ruože
vyrauja kontrabandos ir smulkios prekybos daroma neigiama įtaka. Daromos neigiamos įtakos
zona yra ne tokia ryški, bet ji akivaizdžiai platesnė, pasireiškianti ne tik prie pat kelių esančiose
gyvenvietėse.
3.2.5 Verslininkų informuotumas valstybinės sienos pokyčių, vyksiančių dėl stojimo į ES,
klausimu
Įmonių buvo teirautasi apie informaciją dėl valstybinės sienos pokyčių vyksiančių dėl stojimo į
ES. Atsižvelgiant į gautus atsakymus, galima sakyti, jog dauguma įmonių vadovų mano žiną
apie būsimus pokyčius: 30,5% respondentų atsakė, kad susipažinę, 53,5% – kad su būsimais
pokyčiais susipažinę iš dalies.
Kiek geriau su vyksiančiais valstybinės sienos pokyčiais susipažinusios Latvijos ir Lenkijos
pasienio įmonės, t.y. teritorijose prie būsimų vidinių ES valstybių sienų. O Rusijos ir Baltarusijos
pasienyje apie būsimus pokyčius žinoma kiek mažiau (pav.) (gal būt tai bijomasi griežtesnių
apribojimų?). Kita vertus apklausos metu čia jau buvo įsigalioję sienos režimo pokyčiai.
Visuose pasienio ruožuose mažiausiai apie būsimus valstybinės sienos pokyčius žino žemės ūkiu
užsiimančios įmonės ir ūkininkai. Tai iš dalies galima paaiškinti aplamai konservatyvesniu,
uždaresniu jų gyvenimo būdu. Be to apklausa buvo vykdoma šiltuoju metų laiku, kai daugiau
lauko darbų ir mažiau galimybių domėtis aplinkiniais įvykiais. Taip pat mažiau apie būsimus
sienos režimo pokyčius informuotos mažos įmonės. Taigi, galima konstatuoti, kad pastarosioms
verslo grupėms informacijos pasiekiamumas yra aiškiai mažesnis ir tai gali turėti įtakos jų
ateities perspektyvoms, prisitaikymui prie būsimų pokyčių, pasinaudojimui atsirandančiomis
finansavimo galimybėmis.
74
75
Pasienis su Latvija
48%
42%
6% 4%
Pasienis su Baltarusija
20%
64%
16% 0%
Pasienis su Rusija
22%
52%
22%4%
Pasienis su Lenkija
32%
56%
2% 10%
Iš viso pasienyje
30,5%
53,5%
11,5% 4,5%
Susipažinęs
Iš dalies
Ne
Sunku pasakyti
3.6 pav. Įmonių informatyvumas apie valstybinės sienos režimo pokyčius
3.2.6 Įmonių nuomonė dėl verslo sąlygų pokyčių pasikeitus valstybinės sienos režimui
Kaip ir daugelyje atveju, verslininkų nuomonė apie būsimus pokyčius yra daugiau teigiama, nors
visumoje vyrauja neaiškumas. 27,5% apklaustų pasienio įmonių mano, jos pasikeitus valstybinės
sienos režimui, jų verslo sąlygos pagerės; 9% – mano jog verslo sąlygos pablogės; 20,5% –
mano jog sąlygos jų verslui nepasikeis; 43% apklaustų įmonių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
75
76
Daugiau optimizmo Lenkijos ir Latvijos pasienio ruožuose, kuriuose manančių jog pagerės
verslo sąlygos yra maždaug du kartus (atitinkamai 38% ir 36% apklaustų įmonių šiuose pasienio
ruožuose) daugiau nei Baltarusijos ir Rusijos pasienio ruožuose (po 18%).
Pasienis su Latvija
36%
4%20%
40%
Pasienis su Baltarusija
18%
4%
20%58%
Pasienis su Rusija
18%
18%
26%
38%
Pasienis su Lenkija
38%
10%16%
36%
Iš viso pasienyje
27,5%
9,0%20,5%
43,0% Pagerės
Pablogės
Nebus jokių pokyčiųSunku pasakyti
3.7 pav. Verslininkų nuomonė dėl verslo sąlygų pokyčių pasikeitus valstybinės sienos režimui
76
77
Analizuojant šį klausimą pagal veiklos rūšį didelių skirtumų neišryškėjo, o analizuojant pagal
įmonės dydį išryškėjo dėsningumas: manančių, jog verslo sąlygos pagerės dalis didesnė tarp
didesnių įmonių.
3.2.7 Žinių apie ES paramos verslui formas ir galimybes vertinimas
Pasienis su Latvija
6%
18%
56%
16%4%
Baltarusijos pasienis
0% 10%
58%
18%
14%
Pasienis su Rusija
0% 8%
62%
22%
8%
Pasienis su Lenkija
0% 10%
66%
22%
2%
Iš viso pasienyje
2% 12%
60%
19%7%
labai geraigeraipatenkinamaiblogailabai blogai
3.8 pav. Savo žinių apie ES paramos verslui formas ir galimybes vertinimas
77
78
Savo žinias apie ES paramos verslui formas ir galimybes dauguma apklaustų įmonių įvertino
patenkinamai – 60% apklaustų įmonių. Labai gerai vertinančių savo žinias buvo tik Latvijos
pasienyje (6% šiame pasienio ruože apklaustų įmonių) (3.8 pav.).
Latvijos pasienyje daugiausia ir gerai savo žinias vertinusių įmonių – 18% šiame pasienio ruože
apklaustų įmonių. Pažymėtina, kad blogiausiai susipažinę ūkininkai ir žemės ūkio įmonės: tik 1
ūkininkas (Latvijos pasienyje) atsakė, kad gerai susipažinęs su ES parama verslui, visi kiti žemės
ūkiu užsiimantys atsakė, kas susipažinę patenkinamai, blogai arba labai blogai.
Analizuojant įmones pagal darbuotojų skaičių, išryškėja logiškas dėsningumas, kad geriausiai su
ES parama verslui susipažinusios didelės įmonės: nei vieno atsakymo „labai blogai“, didžiausia
teigiamų atsakymų dalis
3.2.8 Įmonių nuomonė dėl stojimo į ES įtakos verslui
Trečdalis (33%) apklaustų pasienio įmonių mano, kad įstojimas į ES jų verslui turės teigiamą
įtaką; 10,5% atsakė, kad įtaka bus neigiama; 8,5% manė, kad stojimas į ES jų verslui nepadarys
jokios įtakos; 48% apklaustų įmonių negalėjo tiksliai apibrėžti būsimos įtakos verslui.
Labiausiai įmonių nuomonės išsiskyrė Lenkijos pasienyje: ten daugiausia manančių, jog stojimo
į ES poveikis verslui bus teigiamas (42%), tačiau taip pat daugiausia manančių, jog poveikis bus
neigiamas (16%). Teigiamo poveikio tikisi ir pasienyje su Baltarusija esančios įmonės: 36%
įmonių atsakė, kad poveikis bus teigiamas ir vos 2% – neigiamas.
Mažiausiai teigiamo poveikio ir daugiausia neigiamo tikisi didesnį darbuotojų skaičių turinčios
pramonės įmonės, atitinkamai 19% ir 28,6%. (šis dėsningumas nebūdingas Latvijos pasieniui).
Bendrai, pačių verslininkų vertinimu, stojimas į Europos Sąjungą darys labiau teigiamą įtaką,
nors dauguma verslininkų ateitį vertina atsargiai. Aiškaus įsitikinimo stojimo į ES nauda jų
verslui nėra nei viename pasienyje ir nei vienoje ūkio šakoje.
78
79
Pasienis su Latvija
28%
12%8%
52%
Pasienis su Baltarusija
36%
2%12%
50%
Pasienis su Rusija
26%
12%6%
56%
Pasienis su Lenkija
42%
16%8%
34%
Iš viso pasienyje
33,0%
10,5%8,5%
48,0%Teigiamą
Neigiamą
Jokios įtakos
Sunkupasakyti
3.9 pav. Respondentų nuomonė dėl stojimo į ES įtakos jų verslui.
3.2.9 Nurodomi svarbiausi ES paramos fondai ir programos
Europos sąjungos fondus įvardijo 54,5% visų apklaustų įmonių. Didžioji dalis minėjo SAPARD
programą. Be to, minėta PHARE ir ISPA, bet nebuvo žinančių INTERREG ar kitas regioninio
vystymo programas. Bendrai, nors verslininkai savo žinias apie ES paramos fondus vertino
palyginti gerai (tik 26 % apklaustųjų savo žinias vertina blogai ir labai blogai), realiai jie yra
susipažinę tik su plačiai masinėse informavimo priemonėse nuskambėjusiomis programomis.
79
80
3.2.10 Įmonių planai dėl ES paramos panaudojimo verslo plėtrai
Nors daugumos įmonių žinios apie ES paramos fondus ir programas nelabai plačios, didžioji
dauguma apklaustų įmonių (45,5%) tikisi ateityje panaudoti ES paramą verslo plėtrai.
Nesitiki naudoti ES paramos 26,5% apklaustų įmonių. Visuose pasienio ruožuose verslininkų
planai dėl ES paramos panaudojimo verslo plėtrai yra panašūs.
3.11 pav. Verslininkų lūkesčiai dėl pasinaudojimo ES parama
Pasienis su Latvija
46%
28%
26%
Pasienis su Baltarusija
48%
20%
32%
Pasienis su Rusija
40%
26%
34%
Pasienis su Lenkija
48%
32%
20%
Iš viso pasienyje
26,5%
28,0% 45,5%Tikiuosi
Nesitikiu
Sunkupasakyti
Nagrinėjant įmonių planų priklausomybę nuo jų dydžio, išryškėja jau minėtas
dėsningumas, jog didesnės įmonės turi daugiau planų ir didesnė jų dalis (71,4%) tikisi naudoti
ES lėšas verslo plėtrai. Tuo tarpu tarp įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų tik 40,2% tikisi naudoti
ES lėšas.
80
81
3.2.11 Įmonių planai dėl verslo plėtros kaimyninėje valstybėje.
Viena svarbiausių INTERREG užduočių – bendradarbiavimo abipus sienos skatinimas. Iš visų
apklaustų įmonių 32% ateityje tikisi plėsti verslo ryšius kaimyninėje valstybėje; 20,5% negalėjo
tiksliai atsakyti, o beveik pusė – 47,5% apklaustų įmonių, verslo plėsti kaimyninėje valstybėje
nesitiki.
Pasienis su Latvija
46%
36%
18%
Pasienis su Baltarusija
22%
48%
30%
Pasienis su Rusija
22%
56%
22%
Pasienis su Lenkija
38%
50%
12%
Iš viso pasienyje
32,0%
47,5%
20,5% Taip
Ne
Sunkupasakyti
3.12 pav. Verslininkų planai dėl ryšių plėtros kaimyninėje valstybėje
Daugiausia įmonių tikisi plėsti savo verslą į kaimyninę valstybę Latvijos pasienyje (46% šiame
pasienyje apklaustų įmonių) ir Lenkijos pasienyje (38% šiame pasienyje apklaustų įmonių)
įsikūrusios įmonės. Matome, jog šiuo požiūriu vėl aktyvesnės įmonės įsikūrusios prie būsimų
81
82
vidinių ES valstybinių sienų. Galima daryti išvadą, kad sienos režimo supaprastinimas ir ateityje
sienos išnykimas, laidžia verslininkam tikėtis ryšių plėtros.
Pagal veiklos pobūdį daugiausia planų dėl verslo plėtros turi pramonės įmonės – 59,1% tokių
įmonių tikisi plėsti verslą į kaimyninę valstybę. Taip pat išryškėja jau minėtas didesnio didesnių
įmonių aktyvumo dėsningumas: 73,3% daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių rengiasi plėsti
savo verslą į kaimyninę valstybę, o tuo tarpu tik 21,9% iki 10 darbuotojų turinčių įmonių rengiasi
tai daryti. Vėlgi tai galima paaiškinti platesniais didesnių įmonių ekonominiais ryšiais.
3.3 Pasienio verslininkų apklausos rezultatų apibendrinimas
Apklaustų įmonių imtis, bei jų atrankos metodai neleidžia formuluoti tikslių išvadų, apie įmonių
padėtį, jų vadovų žinias ar būsimus pokyčius. Tačiau apklausos rezultatai leidžia suprasti
bendrąsias pasienio verle vykstančias tendencijas. Apibendrinus pasienio verslininkų nuomonės
tyrimą, galima teigti, kad Lietuvos pasienio įmonių perspektyvos, pačių verslininkų požiūriu yra
gana miglotos. Daugeliu atveju nei pati sienos įtaka, nei jos režimo kaita, nei bendrai stojimo į
ES įtaka verslui verlininkams nėra aiški. Nors nuomonės daugiau optimistiškos, nei
pesimistiškos, tačiau bedrai vyrauja “nežinomybė”.
Antra svarbi apklausos išvada – pastebimas atsakymų ir nuomonių skirtumas tarp busimų ES
vidaus sienų pasienio verslininkų ir pasienio verslininkų atsidursiančių ES pasienyje. Pirmų
atsakymuose vyrauja bendrai optimistiškesni būsimų pokyčių vertinimai, o žinios apie
vykstančius pokyčius geresnės, jau dabar geresni ryšiai su kaimyninių valstybių verslininkais,
ateityje numatant spartesnę jų plėtrą.
Trečia svarbi išvada – didelių įmonių geresnės žinios, didesni ryšiai, domėjimasis pokyčiais ir
lūkesčiai. Galima teigti, kad būtent didesnės įmonės galės geriau pasinaudoti būsimais pokyčiais.
Smulkių ir vidutinių įmonių galimybės yra blogesnės.
Ketvirta išvada – apklausa patvirtino išankstinį spėjimą, kad svarbiausi sienos įtakos aspektai
verslininkų požiūriu yra didesnė rinka dėl tranzito (teigiama įtaka, daugiausia Lenkijos ir
Latvijos pasienyje, ypač pasienio perėjimo punktų gyvenvietėse) ir neigiama kontrabandos ir
nelegalios prekybos įtaka prekybos sferai. Pasienio padėties periferiškumas, erdviniai prekybos
suvaržymai, mažesnė teritorinė rinka neminimi ir nesuvokiami kaip neigiamos sąlygos verslui.
82
83
Penkta išvada – didžiausią neigiamą pasienio padėties įtaką jaučia Lietuvos – Rusijos ir Lietuvos
Baltarusijos pasienio regionai. Tai atitinka ekonomikos rodiklių analizės metu gautus rezultatus
bei patvirtina teiginį, kad siena gali daryti reikšmingą įtaką regionų ūkio sąlygoms, jei
ekonominės sąlygos abipus sienos smarkiai skiriasi.
Pagrindinė verslininkų apklausos užduotis – prognozuoti, kaip dėl stojimo į ES susidarančiuose
naujose verslo sąlygose pasienyje elgsis verslo įmonės, labiausiai kintantis ir subjektyviausias
būsimų pokyčių veiksnys. Tyrimo rezultatai rodo, kad būsima elgsena prognozuojama gana
sunkiai net pačių verslo firmų. Taip yra dėl palyginti menkų žinių apie savo verslo aplinką,
susijusią su pasienio padėtimi, būsimus pokyčius bei atsirandančias galimybes. Žmogiškasis
faktorius, šiuo atveju, dabartiniu metu, nėra palankus verslo plėtrai pasienyje ir tai yra labai
mažai susiję su objektyviai įvyksiančiais pokyčiais. Pagrindinės su verslo firmų sugebėjimu
prisitaikyti ir pasinaudoti būsimomis galimybėmis susijusios problemos - žinių ir gebėjimų stoka.
Verslo firmų elgsenos tyrimas taip pat leidžia būsimų ES vidaus sienų aplinkos savivaldybėse
tikėtis didesnio teigiamo poveikio nei Baltarusijos ir Rusijos pasienio savivaldybėse.
83
84
IV. APIBENDRINTOS INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKOS VERSLO
SĄLYGOMS PASIENIO REGIONUOSE TYRIMO IŠVADOS
Pirmųjų trijų darbo dalių rezultatai leido autoriams suformuoti eilę išvadų dėl galimų stojimo į
ES pasekmių pasienio teritorijų verslo sąlygoms. Dauguma jų pateikti tyrimo dėstymo eigoje I, II
ir III dalyse.
1. Pasienio regionu plačiąja prasme laikytina visa Lietuvos teritorija išskyrus Kauno
apskritį. Šioje teritorijoje gali būti vykdoma tikslinė, pasienio regionų vystymo politika
INTERREG iniciatyvos rėmuose. Siauresne prasme pasienio regionu laikytina teritorija
apimanti pasienio savivaldybes, besiribojančias su valstybės siena, o taip pat Visagino m.,
Vilniaus m., Marijampolės savivaldybes bei Tauragės rajono savivaldybę. Tai teritorija
betarpiškai jaučianti sienos funkcionavimo, jos režimo pokyčių bei tarpvalstybinių srautų
įtaką verslui.
2. Verslo aplinkos sąlygų tyrimas parodė, kad pasienio regionas, palyginti su kitais yra
periferinėje padėtyje Lietuvoje, tačiau geodemografinė, transporto, ūkio, gyvenviečių
sistemos situacija Lietuvoje yra palanki konkurencinėje kovoje su užsienio pasienio
teritorijomis, kuriose šių faktorių išvystymas nėra geresnis, o dažnai netgi atvirkščiai. Dėl
sienos režimo pokyčių, verslo sąlygos Lietuvoje santykinai pagerės, nes pagerės prekybos
sąlygos su šalimis kur kainų lygis aukštesnis arba panašus, o apsauga nuo rinkų, su
pigiais produktais sugriežtės. Kaimyninėse būsimose ES šalyse nėra pakankamai didelių
ūkio centrų pasienyje, kurie galėtų konkuruoti su Lietuvos centrais. Vienintelė reikšminga
išimtis yra Daugpilio miestas.
3. Pasienio ūkio problemų pagrindinės priežastys daugiau susijusios su savivaldybių
periferiškumu, kurio sienos režimo pokyčiai nepadidins ir iš esmės nesumažins, išskyrus
ant pagrindinių transporto srautų esančias savivaldybes. Teigiami pasienio padėties
aspektai ūkiui labiausiai susiję su pasienio infrastruktūros (tarptautinių muitinių postų) ir,
ypatingai, su tranzitinių transporto ir žmonių srautų buvimu, todėl viena svarbiausių
pasienio vystymo krypčių turėtų būti tarpvalstybinių srautų plėtra. Sienos perėjimo postų
plėtra, kelių infrastruktūros tobulinimas su būsimomis ES valstybėmis turėtų būti
prioritetinis uždavinys.
84
85
4. Verslo sąlygos plačiajame pasienio regione pagerės ir dėl augančių galimybių pasinaudoti
ES struktūrinių fondų parama, tačiau siauresniajame pasienio regione galimybės
efektyviai pasinaudoti ja kol kas kelia didelių abejonių. Silpna ūkio padėtis su
vyraujančiais tradicinės ekonomikos šakomis, kur sukuriama maža pridėtinė vertė, silpni
žmogiškieji ištekliai, menki nuosavi finansiniai resursai bus esminiai spartesnio
vystymosi stabdžiai. Ypač daug problemų turės smulkios ir vidutinės įmonės, kurios iš
esmės, turėtų tapti šių regionų ūkio pagrindu. Didžiausios problemos pastebimos
Baltarusijos ir Rusijos pasieniuose, kur ir nuotaikos pesimistiškesnės ir matomos
galimybės mažesnės.
5. Verslininkų apklausa leidžia tvirtinti, kad verslininkai iš esmės nėra susipažinę ir
pasiruošę busimiems verslo sąlygų pokyčiams, ir, nors tikisi daugiau teigiamos stojimo į
ES jų verslui, tačiau iš esmės yra nežinioje. Apklausos išvada analogiška objektyvių
aplinkos sąlygų išvadoms – optimistiškesnis būsimų ES vidaus sienų aplinkos
verslininkų požiūris, nors ir išorinių ES verslininkai tikisi naudos iš stojimo į ES. Bendrai
didžiausią teigiamą įtaką verslui jaus Lenkijos pasienio įmonės. Šis regionas turi
geriausias prielaidas pasinaudoti būsimais pokyčiais, o ir patys pokyčiais čia bus
didžiausi. Regiono padėties periferiškumas, teritorijos naudojimo suvaržymų mažėja, o
bendradarbiavimo, naudojimosi ES parama patirtis didžiausia. Mažiausiai teigiami
pokyčiai pasireikš Lietuvos – Baltarusijos pasienio regione.
Apibendrinant visą Lietuvos stojimo į ES pasekmių pasienio regiono verslo sąlygoms tyrimą,
reikia konstatuoti, kad šis regionas pajus visas teigiamas ir neigiamas stojimo į ES pasekmes
kurias pajaus ir Lietuva. Šių pasekmių fone bus jaučiamos specifinės, tik pasienio ūkį veikiančios
stojimo pasekmės, dauguma kurių yra teigiamo pobūdžio. Būsimi verslo sąlygų pokyčiai
skirtinguose pasienio regionuose bus nevienodi, o ir pasinaudojimo jais galimybės bus skirtingos.
Sienos režimo pokyčiai, bendros valiutos įvedimas, rinkos apsaugos barjerų panaikinimas turės
teigiamą įtaką pasienio regionų verslo sąlygoms (ypač Lietuvos - Lenkijos pasienio regione).
Atsižvelgiant į nustatytus pasienio verslo vystymosi dėsningumus, geografines verslo sąlygas bei
būsimus jų pokyčius, reikia konstatuoti, kad prioritetinėmis laikytinos visos pasienio regione
vykdomos iniciatyvos ir veiksmai, kurių poveikyje mažinamas pasienio savivaldybių
periferiškumas ir didinamos galimybės pasinaudoti tarpvalstybinių prekių ir paslaugų mainų
teikiamomis galimybėmis. Tarp tokių priemonių visų pirma minėtinos: užsienio kalbų mokymas,
85
86
ryšių (Interneto) plėtra ir mokymas naudotis jų teikiamomis galimybėmis; smulkių ir vidutinių
įmonių vadovų gebėjimų plėtra; pasienio perėjimo punktų plėtra; kelių ir jų infrastruktūros
tobulinimas. Lietuvos – Latvijos ir Lietuvos – Lenkijos pasienio regionuose verslo plėtros
prioritetai gali būti nukreipti į tuos sektorius, kurie remiasi tarptautiniais prekių ir žmonių
srautais. Šiems pasienio regionams tarpvalstybinių ryšių plėtra neigiamos įtakos neturės.
Lietuvos – Baltarusijos regione prioritetais turėtų būti gamtosauga ir turizmas, miškų ūkio
vystymas, Vilniaus rinkos išnaudojimas. Dabartinėmis sąlygomis orientacija į šios šalies rinką
nėra tikslinga. Lietuvos – Rusijos pasienio regionas turi stiprinti mažmeninės prekybos ir
paslaugų sektorių. Pastariesiems dviem regionams tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagrindu
turėtų tapti trišalių bendradarbiavimo tinklų kūrimas.
Rekomendacijos verslo plėtros sąlygų gerinimui
Rekomendacijos verslo plėtros sąlygų gerinimui įsijungiant į INTERREG IIIA programą remiasi
tyrimo metu nustatytomis ūkio vystymo sąlygomis ir tendencijomis, kurios yra nevienodos
skirtinguose regionuose. Dėl šios priežasties dalis rekomendacijų tiesiogiai skirta tik atskiriems
regionams. Ypač dideli skirtumai tarp tų pasienio regionų, kurie atsidurs prie ES vidaus sienų ir
tarp tų kurie bus prie išorinių ES sienų. Norint pateikti itin konkrečias ir tikslingas verslo
aplinkos gerinimo priemones, analizę reiktų atlikti detaliame savivaldybės lygmenyje, nes net
vieno pasienio regiono ribose situacija yra pakankamai skirtinga dėl susiklosčiusių sąlygų abipus
sienos skirtumų.
Bendrosios rekomendacijos visam pasienio regionui:
Visuose pasienio regionuose prioritetinėmis priemonėmis laikytini veiksmai mažinantys jų
periferiškumą (per komunikacijų ir informacijos plėtrą). Interreg IIIA Programos vykdymo
pradžios laikotarpiu visame pasienyje prioritetinėmis laikytinos priemonės skirtos informacijos
apie būsimus pokyčius ir galimybes skleidimui bei kontaktų užmezgimui. Žinių ir gebėjimų lygis
visuose regionuose yra viena didžiausių problemų, todėl žmogiškųjų resursų plėtra visur yra
vienas svarbiausių uždavinių.
Būsimi ES vidaus sienų regionai. Šiuose regionuose Interreg IIIA programos rėmuose svarbiausi
prioritetai:
86
87
1. Verslumo vystymas ir smulkios bei vidutinės įmonės, turizmas, vietinės vystymo ir
įdarbinimo iniciatyvos (pagalba kuriant bendradarbiavimo tinklus tarp SVI, pagalba
investicijoms į verslą, bendros pasiūlos tarpvalstybiniam turizmui kūrimui (reklama, rinkos
tyrimai, jungtinės rezervavimo sistemos);
2. Technologijų, mokslinių tyrimų, komunikacijų, švietimo, kultūros, komunikacijų, sveikatos ir
civilinės apsaugos plėtra (bendrų resursų kūrimas ir naudojimas, tarpvalstybinio regiono
konkurencingumui didinti, kultūros renginių organizavimas ir t.t.),
3. Pagrindinė, tarpvalstybinės reikšmės infrastruktūra (kliūčių viešajam transportui
panaikinimas, priėjimo prie Europinių transporto tinklų užtikrinimas, įranga
tarpvalstybinėms telekomunikacijoms, vandens ir energijos sistemoms).
4. Bendradarbiavimas tarp piliečių ir institucijų (kalbų mokymas, smulkių fondų kūrimas).
5. Techninė pagalba (tarpvalstybinių strategijų parengimas, pagalba bendrų valdymo struktūrų
įkūrimui).
Išorinės ES sienos:
1. Miesto, kaimo ir pajūrio plėtros skatinimas (ypač aplinkosauga ir planavimas,
tarpvalstybinis turizmas);
2. Technologijų, mokslinių tyrimų, komunikacijų, švietimo, kultūros, komunikacijų, sveikatos ir
civilinės apsaugos plėtra (ypač kultūros renginių organizavimas ir pan.);
3. Teisinis ir administracinis bendradarbiavimas (mažinimas problemų, susijusių su skirtingomis
teisinėmis ir administracinėmis sistemomis, išorinių sienų saugumo didinimas)
4. Techninė pagalba (tarpvalstybinių strategijų parengimas, pagalba bendrų valdymo struktūrų
įkūrimui).
Minėtos rekomendacijos reiškia tik bendriausio pobūdžio, aiškiausius prioritetus, bet nereiškia,
kad neminimos priemonės neturėtų teigiamos įtakos ūkiui.
Reikia konstatuoti, kad bet kurios stojimo į ES pasekmės, įskaitant ir įsijungimo į Interreg
programą pasekmės, nevienodai paveiks pasienio savivaldybes ir NUTS 3 lygio regionus.
Egzistuoja didelė tikimybė, kad struktūrinių fondų lėšos nukryps į regionų centrus, o iš augančių
tarpvalstybinių mainų tiesioginę naudą gali turėti savivaldybės, ypač esančios tokių srautų kelyje.
Dėl šių priežasčių ypatingą prioritetą turėtų turėti tie teikiami bendradarbiavimo projektai, kurių
vykdytojai ir naudos gavėjai yra sukoncentruoti ne tik regionų centruose. Augant kainų
skirtumams, griežtėjantis sienų apsauga gali daryti teigiamą įtaką regionams, bet neigiamą įtaką
šešėlinei ekonomikai, kuri yra nemažos dalies pasienio regiono gyventojų pajamų šaltinis.
87
88
LITERATŪRA
Baubinas R. (1997). Lietuvos ir Lenkijos pasienio bendradarbiavimo geografinės sąlygos.
Geografijos metraštis XXX, p. 247 – 266.
Baubinas R. (2000). Pasaulio politinis žemėlapis, Vilnius.
Changing role of border areas and regional policies. (2001).Region and regionalism No 5.
Lodzė.
Degorska B.(2002). International collaboration for the sustainable development in the border
regions of the north – eastern Poland. New arrangements of socio-economic links in Central and
Eastern Europe.Rzeszow, 275-287.
Hauff T., Kettermann H. (1996). Zuzammenarbeit im deutsch – niederleandischen Grenzraum.
Geographische Rundschau 48, 412 – 418.
Ignalinos AE: žmogaus gyvenimo ir veiklos sąlygos (1998). Lietuvos filosofijos ir sociologijos
institutas, Vilnius.
Jauhiainen J. (2001).Regional policy and regional development. Helsinki.
Lietuvos apskritys 2001.Socialinė ir ekonominė raida (2002).Statistikos departamentas
Kavaliauskas P. (1994). Regionų problema Lietuvoje. Geografija 30, p. 66 – 70.
Komisijos regioninės programos padeda plėtoti pasienio bendradarbiavimą ir mažina įtampą tarp
tautų (1997). Europos dialogas 1, 2-5
Kriaučiūnas E., Burneika D. (1998). Lietuvos pasienio regionai: geografiniai vystymosi
aspektai. Mokslo darbų rinkinys. Geografijos institutas.
Mayr A. (1997). Regionale transformation processe in Europa. Leipzig, 104p.
Oblicza polskich regionov (1996). Studia regionalne i lokalne 17 (50), 257.
Paribio Lietuva (1996). Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Vilnius
Palmowski T. (2000). Rola regionow transgranicznych w procesie integracji Europy Baltyckiej.
Gdansk, 242 p
Polish eastern border. Past and present problems (1995). Warszawa
The Polish – Lithuanian border region (1997). Geopolitical studies 2, 193 – 209.
Rinkūnas L. (1981). Opyt realizacii schemy rajonnoj planirovki Litovskoj SSR na period do
1980 goda i voprosy soveršenstvovanija osnov obosnovanija seti mežrajonnych centrov.
Problemy razvitija sistemy rasselenija I rajonnoj planirovki v respublike, 12 - 20.
Sob
Socialiniai Ignalinos AE uždarymo padariniai:bazinė informacija ir kai kurios pirminės
socialinių kaštų skaičiavimo prielaidos (2000). Ataskaita. Geografijos institutas, Vilnius, 42p.
88
89
Some new aspects of regional planning in Poland and Hungary (1995). Polish Academy of
Sciences, Warszawa.
Stanaitis A. (1997). Kai kurios Lietuvos gyventojų raidos tendencijos ir demografinė politika.
Geografijos metraštis XXX, 301 – 308
Stanaitis S. (1998). Lietuvos nacionalinių parkų kaimų sistemų kaita 1959 – 1997 m.
Geografijos metraštis XXXI, 382 – 394.
Stanaitis S. (2001). Dzūkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai, Vilnius, 52 – 73.
Lietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida 1996. (1997) Statistikos departamentas.
Lietuvos apskritys. Socialinė ir ekonominė raida 2001. (2002) Statistikos departamentas.
Šešelgis K. (1981). K voprosu metodologii prognozirovanija sistem rasselenija Litovskoj SSR.
Problemy razvitija sistemy rasselenija i rajonnoj planirovki v respublike. S. 3 – 12.
Varėnos geležies rūdos telkinio eksploatacijos poveikis regiono socialinei aplinkai (1997).
Ataskaita. Geografijos institutas.63p.
Zentrensysteme als Treager der Raumentwicklung in Mittel - und Osteuropa (1994). Beitreage
zur Regionalen Geographie 37. 156.
www. euro.lt
www.europa.eu.int/
www.pasienis.lt
www. std.lt
www.vrm.lt
www. ldb.lt
89
top related