teismŲ nutarČiŲ apŽvalga · 2018-03-15 · 1. de l teise s normų, reglamentuojanc ių įmonių...
Post on 15-Jan-2020
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
k
AUDITAS
PROBLEMATIKA IR NAUJOVĖS
Pentana
Naujos redakcijos Audito įstatymas nuo 2017-03-01
Audito reglamentas nuo 2017-03-01
Planiniai patikrinimai
Reglamento paž eidimo tyrimai
VIĮ reikalai
<aprašymas>
TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA
NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
1. Teismų nutarc ių apž valga įmonių bankroto klausimais
2. Teismų nutarc ių apž valga įmonių restruktu rižavimo klausimais
3. Teismų nutarc ių apž valga fižinių asmenų bankroto klausimais
4. Administracinių teismų praktika
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 1
Vartojamos santrumpos
Nr. Santrumpa Reikšmė
1. Tarnyba Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
(2016-01-01 pere me visas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos
Respublikos u kio ministerijos funkcijas)
2. Departamentas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos u kio ministerijos
(2016-01-01 visas Departamento funkcijas pere me Tarnyba)
3. VMI Valstybine mokesc ių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
4. LAT Lietuvos Auks c iausiasis Teismas
5. LVAT Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
6. LApT Lietuvos apeliacinis teismas
7. VAAT Vilniaus apygardos administracinis teismas
8. CK Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
9. CPK Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
10. BK Lietuvos Respublikos baudž iamasis kodeksas
11. DK Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
12. ĮBĮ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas
13. ĮRĮ Lietuvos Respublikos įmonių restruktu rižavimo įstatymas
14. FABĮ Lietuvos Respublikos fižinių asmenų bankroto įstatymas
15. BAĮ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo
16. Elgesio kodeksas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas
Bankroto ir restruktu rižavimo administratorių elgesio kodeksas
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 2
TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA
ĮMONIŲ BANKROTO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 3
1. De l teise s normų, reglamentuojanc ių įmonių bankroto pripaž inimą tyc iniu
2. De l bendrove s vadovo atsakomybe s ru s ies, civiline s atsakomybe s ir materialine s atsakomybe s
taikymo atvejų atribojimo
3. De l bylos nagrine jimo kasacine tvarka, kai likviduojamas ir is registruojamas bankrutavęs
juridinis asmuo
4. De l kreditorių komiteto teise s parduoti reikalavimo teises tinkamo įgyvendinimo ir galimybe s
kreditoriui perimti neparduotą reikalavimą bankroto byloje
5. De l restitucijos taikymo
6. De l kreditoriaus galimybe s reiks ti tiesioginį ies kinį bankrutuojanc ios bendrove s vadovui ir
akcininkui de l padarytos ž alos atlyginimo tyc inio bankroto atveju
7. De l teismo aktyvumo sprendž iant bankrutuojanc ios įmone s bankroto administratoriaus ies kinį
de l įmone s sudarytų sandorių nuginc ijimo
8. De l ž alos, kaip bu tinosios sąlygos, nustatant bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę
9. De l ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso ir teise s skųsti kreditorių susirinkimo
nutarimus
10. De l darbo sutarties pakeitimo pripaž inimo negaliojanc iu pagal ČK 1.91 str.
11. De l kreditoriaus teise s skųsti teismo nutartį de l bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo
12. De l likviduotos individualios įmone s savininko atsakomybe s už įgytas iki įmone s likvidavimo jo,
kaip fižinio asmens, prievoles kreditoriams
13. De l hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumo
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 4
Dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonių bankroto pripažinimą tyčiniu
BUAB prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. LAT išaiškino, jog tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų
ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egžistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja šios
aplinkybės neįrodė. Kita vertus, vien aplinkybė, jog ginčo sandorių sudarymas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., nereiškia, jog šių sandorių sudarymo teisėtumas, esant įstatymo nustatytam pagrindui, negali būti tikrinamas teismine tvarka.
LAT 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017
Dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, civilinės atsakomybės ir materialinės atsakomybės taikymo atvejų atribojimo UAB prašė priteisti iš buvusio vadovo bendrovei padarytos žalos atlyginimą. LAT išaiškino, kad tai, ar bendrovės vadovui taikytina civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė, nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą grindė atsakovo neteisėtais veiksmais pažeidus fiduciarines pareigas, klastojant finansinės apskaitos dokumentų duomenis, todėl įrodžius pareigų, nustatytų ČK 2.87 str., BAĮ 21 str. 1 d., pažeidimą, atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Kita vertus, tenkindamas dalį ieškovės reikalavimų dėl nustatyto cinko trūkumo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo galimybės įrodyti savo atsikirtimų pagrindą ir nepagrįstai jį atmetė kaip neįrodytą. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad faktiniai bylos
Tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti
tyčiniu pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. dėl nuostolingų ar
ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir
sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto
pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar
priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų
įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus
sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 5
duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą dėl aptariamo cinko kiekio sunaudojimo ar nesunaudojimo ieškovės gamybos procese, darytina išvada, jog ieškovė šioje dalyje neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti padarytą žalą, taigi ieškovei neįrodžius padarytos žalos, jos reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo už ginčijamą cinko trūkumą turėjo būti atmesta.
LAT 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, kai likviduojamas ir išregistruojamas bankrutavęs juridinis asmuo
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovė UAB pripažinta bankrutavusia ir jos veikla pasibaigė. Bendrovė 2017 m. gegužės 19 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl buvęs bankrutavusios įmonės administratorius prašo nutraukti kasacinį procesą.
Kasacinio proceso normos tiesiogiai nereglamentuoja bylos nutraukimo pagrindų, taip pat nenustato teisinio pagrindo nutraukti kasacinį procesą dėl to, kad likviduota proceso šalis (juridinis asmuo), tačiau nurodo, kad kasacinis teismas turi teisę sprendimą ar nutartį visą ar iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti (CPK 359 str. 1 d. 6 p.), o CPK 359 str. 5 d. nustato, kad teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama CPK 293 str. nurodytais pagrindais.
CPK 293 str. 1 d. 8 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai bet kurios instancijos teisme nagrinėjamos bylos metu likviduojamas juridinis asmuo ir jo teisių neperima kitas asmuo, byla turėtų būti nutraukiama.
Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, jo teisių ir (ar) pareigų kiti asmenys paprastai neperima, jei visų ar dalies teisių (pareigų) perėmimas nenustatytas įstatymu ar sutartimi, tačiau galimi atvejai, kai po juridinio asmens likvidavimo, net ir nesant teisių (pareigų) perėmimo su juo susijusiems asmenims, gali atsirasti teisiniai padariniai. Pavyždžiui, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d. nustato, kad po bendrovės likvidavimo paaiškėjęs bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Tai reiškia, kad turtines teises į po įmonės likvidavimo atsiradusį turtą perima jos akcininkai.
ĮBĮ normos nenustato likviduotos dėl bankroto įmonės pareigų perėjimo kitiems asmenims, kadangi likvidavus bankrutavusią įmonę jos prievolės pasibaigia. ĮBĮ normos taip pat nereglamentuoja likviduotos bankrutavusios įmonės turtinių teisių perėjimo kitiems asmenims, kadangi visas žinomas bankrutavusios įmonės turtas paskirstomas bankroto proceso metu šio įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 33, 35 str.). Tačiau galima faktinė situacija, kai po bankrutavusios įmonės likvidavimo atsiranda (paaiškėja) jai nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris bankroto proceso metu nebuvo žinomas ir kuris galėjo ir gali būti panaudotas atsiskaitant su kreditoriais.
Nors ĮBĮ normos tokios situacijos nereglamentuoja, tačiau ir nevaržo kreditorių, kurių reikalavimai bankroto byloje nebuvo patenkinti, pretenduoti į tokį turtą ir po bankroto bylos užbaigimo savo pažeistas teises ginti ne ĮBĮ normų, o kitais įstatymo nustatytais būdais. Tokia požicija užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 6
Po juridinio asmens pasibaigimo gali susidaryti teisinė padėtis, kuri su pasibaigusiu juridiniu asmeniu susijusiems asmenims gali sukurti tam tikrų teisinių padarinių, pavyždžiui, teisę į likviduotos įmonės turtą, taip pat pareigą atlyginti kreditoriams nuostolius (ĮBĮ 20 str. 7 d.) ir pan., todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai kasacinio proceso metu likviduojamas juridinis asmuo (bylos šalis) ir neleidžiamas jo teisių perėmimas, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, kasacinis teismas turėtų juos panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 str. 1 d. 8 p. pagrindu. Tačiau svarstydamas bylos nutraukimo klausimą kasacinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar bylos nutraukimas sukurs teisinius padarinius, o jei sukurs, tai ar bylos nutraukimas atitiks civiliniam procesui keliamus tikslus (CPK 2 str.).
Kasacinis skundas priimtas egžistuojant ieškovei; ji yra pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą. Teismų priimtų ir įsiteisėjusių procesinių sprendimų panaikinimas ir bylos nutraukimas dėl ieškovės likvidavimo reikštų, kad šalių ginčas iš esmės neišspręstas ir teisinė taika neatkurta. Tai neatitiktų civilinio proceso tikslų (ČPK 2 str.) ir galėtų sukurti teisinių padarinių su likviduota įmone susijusiems asmenims, pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių ar šios bylos atsakovų teisėtus interesus.
LAT 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-219/2017
Dėl kreditorių komiteto teisės parduoti reikalavimo teises tinkamo įgyvendinimo ir galimybės kreditoriui perimti neparduotą reikalavimą bankroto byloje
Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisės, kaip ir neparduoto varžytynėse nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką įgaliotas nustatyti kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 33 str. 1 d. 3 p., 25 str. 3 d.). Bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės, kaip ir kito įmonės turto, pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 str. 1 d. 5 p.). Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą (reikalavimo teisę), turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui.
Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egžistavimo ir (arba) dydžio egžistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto potencialių pirkėjų skaičius yra ribotas, todėl įprasti turto pardavimo metodai (pvž., vien paskelbiant apie tokio turto pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Bankrutavusios įmonės turto pardavimą organižuoja ir jį parduoda bankroto administratorius (ĮBĮ 31 str. 2 p.). Nors turtas ir parduodamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka, bankroto administratorius neturi
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 7
apsiriboti kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto pardavimo būdais (pvž., vien skelbiant apie turto pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu reikalavimas byloje Nr. 1 nebuvo aiškiai apibrėžtas, dėl jo pagrįstumo ir dydžio nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas (byla tuo metu buvo sustabdyta). Nesant aiškiai apibrėžto ir vykdytino bankrutuojančios bendrovės reikalavimo skolininkui, apeliacinės
instancijos teismas neturėjo pagrindo kreditorių komiteto nutarimą vertinti kaip mažinantį bankrutuojančios įmonės turto vertę, ribojantį kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
ĮBĮ 33 str. 2 d. nustatyta galimybė neparduotą turtą perduoti kreditoriams. Trečiasis asmuo VĮ nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis buvo pasiruošęs perimti dalį reikalavimo teisių į BUAB skolininkus ir savarankiškai tęsti bylinėjimąsi, todėl teismai turėjo įvertinti, jog siūlymas kreditoriams patiems perimti reikalavimo teisę bankroto byloje labiau atitiktų visų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo, norėdamas perimti reikalavimo teisę, būtų pateikęs konkretų siūlymą, už kokią kainą jis perimtų bankrutavusios įmonės reikalavimą civilinėje byloje Nr. 1. Be konkretaus pasiūlymo neįmanoma įvertinti, kokią naudą iš kreditoriaus perimamos teisės gautų bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai. Be to, trečiojo asmens, kaip antrosios eilės kreditoriaus, noras perimti reikalavimo teisę atitinkamai sumažinant jo kreditoriaus
reikalavimą neatitiktų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principų (ĮBĮ 35 str.), todėl galėtų pažeisti kitų kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas neapriboja trečiojo asmens galimybės perimti reikalavimo teises kreditorių komiteto nustatyta tvarka – jis gali dalyvauti turtinių teisių pardavimo procese ir, siūlydamas kainą, įsigyti šią reikalavimo teisę.
LAT 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017
Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės
turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės,
tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės
apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir
neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio
egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės
skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti
reikalavimo teisę iš skolininko turto). Tokio turto
potencialių pirkėjų skaičius yra ribotas, todėl įprasti turto
pardavimo metodai (pvz., vien paskelbiant apie tokio turto
pardavimą spaudoje) paprastai nesudaro sąlygų pasiekti
bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių
reikalavimų patenkinimą. Nors turtas ir parduodamas
kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka,
bankroto administratorius neturi apsiriboti kreditorių
susirinkimo (komiteto) nustatytais neefektyviais turto
pardavimo būdais (pvz., vien skelbiant apie turto
pardavimą spaudoje), tačiau, siekdamas bankroto
procedūrų tikslo, gali papildomai reklamuoti parduodamą
turtą, ieškoti potencialių pirkėjų tiksliniais skelbimais,
atsižvelgdamas į parduodamo turto specifiką.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 8
Dėl restitucijos taikymo
BUAB actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakovais sudarytas jachtos pirkimo-pardavimo bei tarpusavio skolų suderinimo sutartis ir taikyti restituciją. LAT konstatavo, kad nors teismai pagrįstai nustatė sąlygas actio Pauliana ieškiniui tenkinti dalyje dėl skolų suderinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau spręsdami restitucijos taikymo klausimą teismai neatsižvelgė į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens teisinį savarankiškumą (subjektiškumą) įskaitant juridinio asmens dalyvių ir juridinio asmens prievolių bei atsakomybės pagal prievoles atskirumą (ČK 2.33 str. 1 d., 2.50 str. 1 ir 2 d.) ir todėl netinkamai išsprendė restitucijos pagal ginčo aktus taikymo klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovų atitinkamai 11 584,80 Eur ir 50 000 Eur grąžindamas šiems atsakovams atitinkamas reikalavimo teises į ieškovę, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nors ir atkreipė dėmesį, kad atsakovai nėra tiesioginiai naudos pagal ginčo aktus gavėjai, tačiau nelaikė šių aplinkybių kliūtimi taikyti restituciją pirmosios instancijos teismo parinktu būdu. LAT pažymėjo, kad teismams nenustačius pagrindo nukrypti nuo įprasto restitucijos modelio, restitucija turi būti taikoma taip, kad ginčo skolų suderinimo aktų šalys būtų grąžintos į padėtį, buvusią iki šių aktų sudarymo (ČK 6.145 str. 1 d.), t. y. priteistiną BUAB sumą padidinant, o atitinkamas reikalavimų teises į BUAB grąžinant atsakovams. LAT iš dalies pakeitė žemesnių instancijų teismų sprendimą bei nutartį. LAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017
Dėl kreditoriaus galimybės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui ir akcininkui dėl padarytos žalos atlyginimo tyčinio bankroto atveju
BUAB kreditorius prašė priteisti solidariai iš buvusio BUAB vadovo ir akcininko įmonei padarytos žalos atlyginimą. LAT nurodė, kad tyčinio įmonės bankroto atveju kreditoriai (šiuo atveju - ieškovas) iš esmės turi teisę pareikšti ieškinį šios bendrovės akcininkams ir vadovams, tačiau šią teisę riboja priteistino akcininkų ir (ar) vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydžio aiškumo reikalavimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pareikšti tiesioginio ieškinio, nes įmonės bankroto byla nėra baigta, įmonė nelikviduota, kitoje byloje tapatų ieškinį jau yra pareiškęs bankroto administratorius. Nors įstatyme neribojama teismo teisė palikti ieškinį nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tačiau įgyvendinti šią teisę teismas gali tik įsitikinęs, kad tikrai yra tam pagrindas. Vienos šalies požicijos apie tokio pagrindo buvimą (kaip nagrinėjamu atveju – apie tai, kad dėl tapataus reikalavimo byla teisme jau yra iškelta) nepakanka, jog būtų galima nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą, kol nėra patikimai įsitikinta, kad toks pagrindas tikrai egžistuoja. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs įstatyme suteiktomis galimybėmis išsiaiškinti atsakovo nurodytos ieškinių tapatumo aplinkybės tikrumo, negalėjo konstatuoti, kad yra pagrindas ginčo ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui. LAT 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 9
Dėl teismo aktyvumo sprendžiant bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus ieškinį dėl įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo
BUAB actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB ir atsakovės sudarytą kasos kvitą, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta paskola, bei taikyti restituciją. LAT konstatavo, kad atmesdamas ieškinį apeliacinės instancijos teismas neįvertino ginčijamo atsiskaitymo sandorio teisėtumo pagal ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, juridinio asmens teisnumui, vadovaujantis ČK 1.81 str. 1 d., 1.82 str. 2 d., šiuo tikslu neištyrė visų reikšmingų rašytinių įrodymų, kai teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog sandoriu buvo pažeisti bendrovės daugelio kreditorių teisėti interesai, nes dėl jo reikšmingai sumažėjus bendrovės turto, jie neteko galimybės išsiieškoti iš bendrovės turto savo turimų reikalavimų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, sprendimu konstatavęs ginčijamo sandorio negaliojimą vien dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, laikydamas jas prejudicinėmis, nepagrįstai iš naujo nenustatė aplinkybių, patvirtinančių arba paneigiančių sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius pagrindus, netyrė teismo nuosprendžio bei teismo nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu kaip rašytinių įrodymų turinio, juose užfiksuotų reikšmingų duomenų nagrinėjamai civilinei bylai, ir pagal tai nepateikė teisinio vertinimo, ar byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ČK 1.81 str. 1 d., 1.82 str. 2 d. sandorių negaliojimo pagrindus pagal šiose teisės normose ir LAT praktikoje suformuluotus kriterijus. LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-479-687/2017
Dėl žalos, kaip būtinosios sąlygos, nustatant bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę
BUAB prašė priteisti iš buvusios įmonės bankroto administratorės žalos atlyginimą - trečiojo asmens sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. LAT nurodė, kad esminė šioje byloje nustatytina aplinkybė, ar atsakovė, pagrįstai nuspręsdama trečiajam asmeniui negrąžinti varžytynių dalyvio įmokos, sukėlė žalą BUAB, tačiau teismas netyrė, kam buvo panaudotas gautas varžytynių dalyvio mokestis. Teismas tiesiog konstatavo faktą, kad atsakovė gautą sumą iš varžytynių panaudojo savo interesams, tačiau nenustatė, kaip pasireiškė įmonei padaryta žala – ar įmonė neteko turto, ar turėjo papildomų išlaidų, ar negavo pajamų, ar kt. Teismas konstatuodamas, kad atsakovė įmonei sukėlė žalą, turėjo nustatyti lėšų panaudojimo pobūdį (paskirtį), t. y. turėjo įvertinti, kam gauta suma buvo panaudota – ar bankrutuojančios įmonės interesams, ar kitiems tikslams, juo labiau byloje esant yra duomenų, kad varžytynių dalyvio mokestis panaudotas, perduodant jo dalį naujajam ieškovės bankroto administratoriui atsiskaityti už teisinę pagalbą ir už suteiktas audito paslaugas.
LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-475-684/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 10
Dėl ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso ir teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus
Bankrutuojančios ne teismo tvarka IĮ savininko kreditorė prašė įmonės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais ir nutraukti jos bankroto procesą ne teismo tvarka. LAT nurodė, kad pareiškėja yra pareiškusi savo finansinį reikalavimą IĮ bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, ir turi materialinį suinteresuotumą šio proceso baigtimi, todėl pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę skųsti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus. Kita vertus, pareiškėja turi teisę skųsti tik tuos nutarimus, kurie priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jos finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka, nes IĮ savininko kreditoriai nedalyvauja priimant nutarimą IĮ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, taigi, priešingai nei įmonės kreditoriai, neturi ir teisės balsuoti dėl bankroto proceso, kuris vyks ne teismo tvarka. Būtent pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, kaip IĮ savininko kreditorė, neturi teisės inicijuoti IĮ bankroto proceso ne teismo tvarka bei ginčyti kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo pradėti IĮ bankroto procesą ne teismo tvarka, laikytina teisiškai pagrįsta. LAT 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-484-219/2017
Dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 str. BUAB prašė pripažinti negaliojančiais su atsakovais sudarytų darbo sutarčių pakeitimus, kuriais padidintas darbo užmokestis. LAT nurodė, kad jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu ČK 1.91 str. 1 d. nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Kadangi nagrinėjamu atveju bankroto procesas ieškovei inicijuotas 2013-12-13 d., t. y. beveik iš karto po to, kai atsakovams buvo padidintas darbo užmokestis, bankroto byla įmonei iškelta po dviejų mėnesių, atsakovams pagal einamas pareigas turėjo būti žinoma sunki įmonės finansinė padėtis, byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių pakelti atsakovams darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamus sandorius sudariusių atsakovų nesąžiningumą ir pripažino juos negaliojančiais. Šiais sandoriais buvo tik padidinti įmonės darbuotojų, kaip kreditorių, finansiniai reikalavimai bankroto byloje ir mažinama kitų kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus.
LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-444-690/2017
Pareiškėja turi teisę skųsti tik tuos nutarimus, kurie priimti
po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jos finansinį
reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo
tvarka, nes IĮ savininko kreditoriai nedalyvauja priimant
nutarimą IĮ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 11
Dėl kreditoriaus teisės skųsti teismo nutartį dėl bankroto administratoriaus (ne)atstatydinimo
BUAB kreditorius pateikė prašymą pakeisti bankroto administratorių, ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas prašymą atmetė. LAT išaiškino, kad teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine tvarka. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti pagrįstai. LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-432-313/2017
Dėl likviduotos individualios įmonės savininko atsakomybės už įgytas iki įmonės likvidavimo jo, kaip fizinio asmens, prievoles kreditoriams
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš likviduotos IĮ savininko bei jo sutuoktinės jų negrąžintą kredito dalį. LAT nurodė, jog kai dėl bankroto likviduojama IĮ, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, ir nėra įmonės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės įmonės kreditoriams pasibaigia (ČK 6.128 str. 3 d.). Ši nuostata skirta atvejams, kai įsiskolinta pagal tos IĮ, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams. Tačiau tais atvejais, kai IĮ savininkas, kaip fižinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sandorį (kredito sutartį), šios prievolės nepasibaigia vien dėl IĮ pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kaip nagrinėjamu atveju. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą IĮ bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fižiniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka.
LAT 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-395-611/2017
Teismui išnagrinėjus įstatymo nustatyta tvarka gautą
prašymą atstatydinti bankroto administratorių ar
informaciją apie administratoriaus negalėjimą eiti
pareigas ir patenkinus tokį prašymą (atstatydinus
administratorių), teismo nutartis gali būti skundžiama
apeliacine tvarka, bet negali būti skundžiama kasacine
tvarka.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 12
Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumo
LAT nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad turto įkeitimo sandorį sudarė tos pačios grupės įmonės, jeigu
nenustatoma CK 6.67 str. išvardytų nesąžiningumo prežumpcijos sąlygų, dar nereiškia, kad tokio
sandorio šalių elgesys yra nesąžiningas, nes nesąžiningumui patvirtinti būtina nustatyti nesąžiningus
ketinimus, tikslus sudarant sandorį arba tokiu sandoriu veikimą prieš kitus skolininko kreditorius
siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko turto. Hipotekos
kreditoriaus reikalavimo pirmumas bankroto procese kitų kreditorių atžvilgiu yra nustatytas Įmonių
bankroto įstatyme, nes tokį pirmumą lemia hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, pobūdis.
Tokiu teisiniu reglamentavimu nesiekiama sumenkinti kitų kreditorių galimybių išsiieškoti skolas iš
skolininko turto, bet nustatomas kreditorių reikalavimų eiliškumas laikantis jų reikalavimų tenkinimo
tvarkos, pirmiausia, bankroto byloje iš skolininko turto jį pardavus gautų lėšų tenkinant pagal įstatymą
prioritetinės svarbos kreditorių reikalavimus. Todėl hipotekos sandoriu įkeičiant skolininko turtą
kreditoriui toks sandoris dar nereiškia kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo ČK 6.66 str. prasme,
jeigu įkeitimo paskirtis buvo prievolės užtikrinimas, o turto įkeitimas buvo atliktas įprastomis rinkoje
sąlygomis ir nepablogino skolininko mokumo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių šalių
BAB ir UAB priklausymo tai pačiai įmonių grupei neleidžia daryti išvados dėl jų nesąžiningo veikimo kitų
kreditorių atžvilgiu, įvertinus ginčijamo hipotekos sandorio reikalingumą skolininkui ir tai, kad jis
sudarytas įprastomis rinkoje sąlygomis.
Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai
aiškino ir taikė ČK 6.66 str. nuostatas dėl ginčijamu skolininko sudarytu sandoriu kreditoriaus teisių
pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį, ČK 6.67 str. 7 ir 8
p. dėl šalių nesąžiningumo prežumpcijos, Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 2 d. nustatytą draudimą
bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą, todėl pagrįstai
nenustatė visų actio Pauliana tenkinti dėl ginčijamų paskolos sutarties 2.4 p. ir hipotekos sutarties
būtinų sąlygų, išvardytų ČK 6.66 str. Nenustačius šių sąlygų, nebuvo pagrindo pripažinti paskolos
sutarties 2.4 p. ir hipotekos sutartį negaliojančiais.
LAT 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-411-611/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 13
1. Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai restruktūrižavimo byloje ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, o restruktūrižavimo byla nutraukta
2. Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrižavimo plano pakeitimus 3. Dėl restruktūrižavimo administratoriaus 4. Dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo 5. Dėl restruktūrižavimo plano metmenų
TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA
ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO
KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 14
Dėl kasacinio proceso nutraukimo, kai restruktūrizavimo byloje ginčijami kreditorių
finansiniai reikalavimai, o restruktūrizavimo byla nutraukta
Pareiškėja skundė žemesnių instancijų teismų nutartis, kuriomis atsisakyta patvirtinti jos kreditorinį
reikalavimą įmonės restruktūrižavimo byloje.
LAT nurodė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra neatskiriama restruktūrižavimo bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su restruktūrižavimo bylos baigtimi. Restruktūrižavimo bylą nutraukus bet kuriuo iš
ĮRĮ 28 str. 1 d. nurodytų pagrindų, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas praranda teisinį
aktualumą ir bylos dalis, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, laikytina nutrūkusia.
Kadangi nagrinėjamu atveju įsiteisėjo teismo nutartis dėl įmonės restruktūrižavimo bylos nutraukimo,
pareiškėjos finansinio reikalavimo šiai įmonei išsprendimas nesukuria ir negali sukurti teisinių
padarinių, o tai reiškia, jog nebėra kasacijos objekto ir tolesnis kasacinis procesas yra negalimas.
LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2017
Dėl kreditorių komiteto teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus
ĮRĮ 14 str. 11 d. nurodyta, kad restruktūrižavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia
tvarka kaip ir restruktūrižavimo planas. ĮRĮ 14 str. 3 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria
restruktūrižavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine
išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės
išraiškos. ĮRĮ 25 str. 1 d. 3 p. reglamentuota, kad restruktūrižuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrižavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Taigi restruktūrižavimo plano
pakeitimai laikomi gavusiais kreditorių pritarimą, jeigu kreditorių susirinkime už tai balsuoja
kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų
kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
ĮRĮ 26 str. 2 d. nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo
kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip pusę visų
teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, išskyrus ĮRĮ 10 str. 2 d. 3 p., 14 str. 3 d. ir 25 str. 1 d. 8
p. nustatytus atvejus.
Pagal ĮRĮ 25 str. 1 d. 2 p. restruktūrižuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių
komitetą ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių. ĮRĮ 27 str. 2 d. nurodyta, kad kreditorių
komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais
tarp kreditorių susirinkimų. ĮRĮ 27 str. 3 d. reglamentuota, kad vienas kreditorių komiteto narys turi
vieną balsą. Kreditorių komiteto priimti nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių. Pažymėtina, kad galiojanti ĮRĮ redakcija nenumato jokios kvalifikuotos balsų
daugumos reikalavimo kreditorių susirinkimui renkant kreditorių komiteto narius, t. y. kreditorių
komitetui išrinkti pakanka paprastos kreditorių susirinkimo balsų daugumos.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 15
Sisteminė ĮRĮ teisės normų, aktualių nagrinėjamam ginčui, analižė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą,
kad svarbiausi kreditorių sprendimai restruktūrižavimo procese, kuriems reikalinga ne paprasta, o
kvalifikuota balsų dauguma, turi būti priimami kreditorių susirinkimo pagal ĮRĮ numatytas procedūras
ir taisykles. Restruktūrižavimo plano, jo pakeitimų parengimas ir patvirtinimas – viena esminių
restruktūrižavimo proceso procedūrų, nuo kurios didele dalimi priklauso viso įmonės restruktūrižavimo
proceso sėkmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos
pritarti restruktūrižavimo plano pakeitimams paprasta balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui,
kurio nutarimai yra teisėti, jeigu už juos
balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto
narių.
Nagrinėjamu atveju restruktūrižuojamos
atsakovės kreditorių susirinkimas
perdavė kreditorių komitetui iš esmės
visas ĮRĮ kreditorių susirinkimui
įstatymo suteiktas teises. RUAB
kreditorių komiteto darbo reglamente
nurodyta, kad kreditorių komitetas turi
ĮRĮ numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę
rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia
komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo nuostatą,
kad komitetui gali būti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiškai ydinga, nes joje nėra
išsamiai išvardinamos konkrečios kreditorių susirinkimo kreditorių komitetui perduodamos teisės. Taip
pat atkreiptinas dėmesys, kad RUAB restruktūrižavimo plano VII.2 punkte nurodyta, jog kreditoriams
siūloma sudaryti kreditorių komitetą, kuris restruktūrižavimo plano vykdymo laikotarpiu ir tarp
kreditorių susirinkimų turėtų teisę priimti sprendimus dėl restruktūrižavimo plano eigos bei vykdymo,
t. y. viename pagrindinių restruktūrižavimo proceso dokumentų nebuvo numatyta kreditorių komiteto
kompetencija spręsti klausimus, susijusius su restruktūrižavimo plano pakeitimu.
Pažymėtina ir tai, kad įmonių restruktūrižavimo procesas yra viešosios teisės reguliavimo sritis, kurioje
vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. ĮRĮ nesant aiškiai įtvirtintos
kreditorių komiteto kompetencijos spręsti dėl restruktūrižavimo plano pakeitimų tvirtinimo, RUAB
kreditorių komitetas, įgyvendindamas tokią jam nepriklausančią teisę, veikė neteisėtai, viršydamas
įgaliojimus, nes tokia galimybė ginčo santykius reglamentuojančiose viešosios teisės normose nėra
numatyta. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad RUAB restruktūrižavimo plano pakeitimams
būtinas RUAB kreditorių susirinkimo pritarimas taikant įstatyme numatytos kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą.
LApT 2017 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017
Kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos
pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams paprasta
balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui, kurio
nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip
pusė viso komiteto narių.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 16
Dėl restruktūrizavimo administratoriaus
ĮRĮ 6 str., nustatančio reikalavimus teismui teikiamam pareiškimui dėl įmonės restruktūrižavimo bylos iškėlimo, 4 d. 4 p. numatyta, kad prie šio pareiškimo, be kitų dalykų, turi būti pridedamas
restruktūrižavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrižavimo procedūras, kuriame
turi būti nurodyta, kad jis atitinka ĮRĮ 2 d. reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam
atlikti įmonės restruktūrižavimo procedūras. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad
visais atvejais restruktūrižavimo
administratoriaus kandidatūrą privalo
pasiūlyti įmonės, kuriai norima iškelti
restruktūrižavimo bylą, valdymo
organas, todėl vien tai, kad pati tokia
įmonė (jos valdymo organo asmenyje)
pasiūlo administratoriaus kandidatūrą,
neleidžia a priori (iš anksto) spręsti apie
šio administratoriaus šališkumą ar
galimą netinkamą administravimo
paslaugų teikimą kreditorių atžvilgiu.
LApT 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2078-330/2017
Dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo
Pagal ĮRĮ nuostatas, jei priverstinis įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas kreditoriaus iniciatyva buvo pradėtas iki restruktūrižavimo bylos skolininkui iškėlimo, pareiga perduoti
restruktūrižavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus tam, kad vykdymas būtų
tęsiamas ĮRĮ nustatyta tvarka, tenka antstoliui (ĮRĮ 8 str. 3 p.). Iš kreditoriaus tokiu atveju nėra
reikalaujama pakartotinai kreiptis į restruktūrižavimo administratorių ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka,
kadangi savo reikalavimą restruktūrižuojamai bendrovei šis kreditorius jau yra pareiškęs pateikdamas
įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą antstoliui priverstiniam vykdymui.
Pareikšti reikalavimą ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka nėra būtina ir tiems kreditoriams, kurie yra inicijavę
teisminius ginčus su restruktūrižuojama bendrove ir šie ginčai iki restruktūrižavimo bylos iškėlimo nėra
baigti. Pagal ĮRĮ 12 str. 3 p., rengiant restruktūrižavimo planą į kreditorių sąrašą turi būti įrašomi ir
asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose
dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šiuo atveju restruktūrižavimo administratorius pagal įstatymą yra
įpareigotas informuoti įmonės restruktūrižavimo bylą nagrinėjantį teismą apie teismų priimtų
sprendimų kitose bylose įsiteisėjimą per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie sprendimų įsiteisėjimą
dienos (ĮRĮ 22 str. 1 d. 6 p.). Restruktūrižavimo bylą nagrinėjantis teisėjas tokiu atveju atlieka formalų
procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrižuojamos įmonės kreditorių į restruktūrižuojamos
įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu kreditorinio reikalavimo
Vien tai, kad pati tokia įmonė (jos valdymo organo
asmenyje) pasiūlo administratoriaus kandidatūrą,
neleidžia a priori (iš anksto) spręsti apie šio
administratoriaus šališkumą ar galimą netinkamą
administravimo paslaugų teikimą kreditorių atžvilgiu.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 17
dydžiu. Taigi, šiuo atveju priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas ĮRĮ nustatyta tvarka
inicijuojamas automatiškai, nereikalaujant jokių papildomų kreditoriaus veiksmų.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ 23 str. 1 d., įtvirtinanti kreditorių reikalavimų pareiškimo
restruktūrižuojamai įmonei tvarką, neišskiria kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiu
teismo procesiniu sprendimu, iš kitų kreditorių ir nenumato kitokios šių kreditorių reikalavimų
pareiškimo tvarkos. ĮRĮ nuostatos taip pat nenumato pareigos restruktūrižavimo administratoriui teikti
teismui tvirtinti reikalavimus tų kreditorių, kurie jų nėra pareiškę ĮRĮ 23 str. nustatyta tvarka, kadangi tai nebūtų suderinama su dispožityvumo principo nulemta kreditoriaus teise pačiam nuspręsti, ar
pradėti priverstinio vykdymo procesą skolininko atžvilgiu, ar ne.
Nepareiškęs savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrižavimo plano patvirtinimo dienos,
kreditorius netenka galimybės dalyvauti skolininko restruktūrižavimo procese, tačiau kreditoriaus
reikalavimo teisė skolininko atžvilgiu tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama
restruktūrižavimo procesui pasibaigus.
LApT 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2020-823/2017
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų
Nors restruktūrižavimo plano metmenys neturi būti tiek detalūs, kiek tvirtinamas restruktūrižavimo
planas, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų metmenų negalima daryti pagrįstos išvados
apie turimą įmonės veiklos vižiją ir gebėjimą per nustatytą restruktūrižavimo trukmę padengti
kreditorių skolas, atkurti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą ir būti aktyviu rinkos dalyviu. Vien
formalus ĮRĮ nuostatų įgyvendinimas, pirmosios instancijos teismui pateikiant įstatyme nurodytą būtiną
informaciją, ir (ar) nuostatų atkartojimas metmenyse, nepateikiant detalesnio būsimo veiklos modelio,
bent preliminarių apskaičiavimų, visiškai neįrodinėjant mokumo atkūrimo priemonių realumo, o vietoj
to vartojant abstrakčias fražes, tokias kaip darbo organižavimo tobulinimas, teikiamų paslaugų
efektyvumo didinimas, veiklos išlaidų optimižavimas ir pan., taip pat jame neatskleidus visos esminės
informacijos, susijusios su banko reikalavimais ir jam įkeisto turto likimu, negali būti vertinamas kaip
tinkamas ir pakankamas pagrindas restruktūrižavimo bylai iškelti, nes neatitinka net minimalių
restruktūrižavimo planui keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 str.).
LApT 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1747-370/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 18
1. Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir jų tenkinimo eilės fižinio asmens bankroto byloje, kai reikalavimai yra susiję su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis
2. Dėl fižinio asmens bankroto iškėlimo 3. Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fižiniam asmeniui 4. Dėl fižinio asmens mokumo 5. Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo
TEISMŲ NUTARČIŲ APŽVALGA
FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO
KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 19
Dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir jų tenkinimo eilės fizinio asmens bankroto byloje,
kai reikalavimai yra susiję su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis
Bankrutuojančių fižinių asmenų kreditorius skundė teismų nutartis, kuriomis buvo patvirtintas VMI
kreditorinis reikalavimas, susijęs su nesumokėtomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.
LAT nurodė, kad pagal FABĮ 23 str. 2 d. bankroto administratorius teisme ginčija ne tik tuos kreditorių reikalavimus, kurie apskritai negali būti tenkinami, bet gali ginčyti ir kreditoriaus pageidaujamą
reikalavimo tenkinimo eilę. Nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar pareiškėjo skola VMI už
nesumokėtą privalomąjį sveikatos draudimą turi būti tenkinama pirmąja eile, ar ji turi būti tenkinama
tik tada, kai sudaro darbo užmokesčio dalį, mokamą už samdomus darbuotojus. Pagal FABĮ 29 str. 3 d.
pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų
mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas). Šios įstatymo
normos negalima aiškinti plečiamai, t. y. kad pirmąja eile tenkinami visi kreditorių reikalavimai, susiję
su GPM, VSD ir PSD įmokomis, kadangi žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią skliausteliuose, su
pirmąja sakinio dalimi. Taigi, į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę įtraukiami darbuotojų
reikalavimai, o tenkinant šiuos reikalavimus, pirmąja eile taip pat turi būti sumokamas GPM, VSD ir PSD
įmokos. Kadangi pareiškėjas nebuvo įdarbinęs darbuotojų, už kuriuos privalėtų valstybei mokėti PSD
įmokas, teismai nepagrįstai patvirtino VMI kaip pirmosios eilės kreditorių.
LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-915/2017
Dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo
Pareiškėjai prašė jiems iškelti fižinių asmenų bankroto bylą.
LAT nurodė, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl fižinio asmens bankroto bylos
iškėlimo pagal ČPK 137 str. 2 d. 4 p. tik tada, kai yra akivaiždu, jog pareiškimo pagrindas nepasikeitė, t.
y. kai beveik nepasikeičia faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškimas. Spręsdamas dėl
pareiškimo tapatumo teismas turi įvertinti ne tik tai, ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės pasikeitė, bet
ir tai, ar naujos aplinkybės yra tvarios, ilgalaikės, t. y. ar pasikeitimas įvyko iš tikrųjų ir patikimai, pvž.,
ar pareiškėjų algų padidinimas yra vienkartinis, ar nuolatinis, ar papildomai gautos pajamos yra iš
vienkartinio sandorio ir pan. Taigi reikia įvertinti pareiškėjų gaunamų pajamų tvarumą (pastovumą).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad jų pastovios pajamos pasikeitė 2,5 karto, todėl pirmosios
instancijos teismas turėjo vertinti, ar ši pareiškėjų nurodyta aplinkybė iš tikrųjų egžistuoja. FABĮ
nuostatos nenurodo draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl
fižinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei bankroto byla nebuvo iškelta. Be to, įstatymas
nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fižinio
asmens bankroto bylos iškėlimo.
LAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-695/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 20
Dėl nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui
Pareiškėjas prašė iškelti jam fižinio asmens bankroto bylą.
LAT nurodė, kad asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo
atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir
nemokumo priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vengė savo vardu įregistruoti transporto
priemones – kombainą ir traktorių, taip nuslėpdamas šį turtą nuo kreditorių; tik įregistravęs pastarąją
transporto priemonę, iš karto perleido ją vienam iš savo kreditorių, suteikdamas pirmenybę prieš kitus
kreditorius; nepateikė duomenų, kur
panaudojo uždirbtas lėšas. Tokį
pareiškėjo elgesį teismas pagrįstai
vertino kaip nesąžiningus veiksmus,
kurie sudaro pagrindą atsisakyti iškelti
fižinio asmens bankroto bylą, nes jis
neabejotinai rodo pareiškėjo
nesąžiningumą, įvertinant ir tai, kad
kombaino vertė gana didelė (42 700 Eur), ir tokios vertės turto nuslėpimas nuo kreditorių turėjo įtakos ir jo mokumui.
LAT 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017
Pareiškėja prašė jai iškelti fižinio asmens bankroto bylą.
LAT nurodė, kad pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos elgesį kaip tik ir vertino būtent per šį
laikotarpį, o kadangi bankroto bylos iškėlimo klausimas užsitęsė (byla buvo grąžinta pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo
priėmimo dienos praėjo daugiau kaip metai), teismas pagrįstai atsižvelgė ir į pareiškėjos elgesį po
pareiškimo teismui pateikimo dienos. Kadangi pareiškėja įsidarbino UAB direktore nuo 2012 m. ir dirba
iki šiol; jos gaunamas atlyginimas (apie 13 Eur per mėnesį) yra daug mažesnis už MMA; ji pagal savo
įgūdžius ir patirtį pajėgi gauti didesnį užmokestį, bet neišnaudoja tokių galimybių; nuo 2013 m. ji yra
įsiregistravusi darbo biržoje kaip dirbantis asmuo, tačiau jai darbo pasiūlymai nebuvo teikiami; byloje
nėra duomenų, kad turėdama didelių skolų ji aktyviais veiksmais siekia gauti geriau mokamą darbą,
atitinkamai daugiau pajamų ir bent kiek atsiskaityti su kreditoriais; byloje nėra duomenų, kad
pareiškėjos sveikata neleidžia jai susirasti bent tokį darbą, kuris užtikrintų minimalias pajamas; toks
pareiškėjos elgesys, buvęs iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo, nesikeitė ir po
pareiškimo pateikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokį elgesį įvertino kaip
nesąžiningą ir neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
Asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti
iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą
įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas
nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 21
LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie galimybes
įsidarbinti ir gauti darbo užmokestį, taip pat planų, kaip ketina tenkinti kreditorių reikalavimus,
nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo. Minėtos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti asmenį
sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai padaryti reikia
detaliai išanaližuoti neįsidarbinimo priežastis, įvertinti, ar pareiškėja vengė (nedėjo pakankamų pastangų) susirasti darbą ir gauti daugiau pajamų, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jos nepriklausančios
aplinkybės. Vien tai, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją ir šiuo metu nedirba, neįvertinus, kokie
veiksniai nulėmė jos negalėjimą įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas, nesudaro pagrindo ją laikyti
nesąžininga. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pareiškėjos galimybes uždirbti
papildomų pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjos finansinį pajėgumą siejo su jos išsilavinimu,
tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik šis kriterijus neleidžia spręsti apie pareiškėjos
finansinę būklę ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai
vertino pareiškėjos teorines galimybes uždirbti daugiau pajamų nelyginant jų su realiomis pajamomis
šią dieną.
Kita vertus, apeliacinės instancijos
teismas pažymi, kad viena iš FABĮ 16 str.
nurodytų fižinio asmens pareigų
bankroto proceso metu – pagal savo
galimybes dirbti arba užsiimti kita
pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti
įsidarbinti arba siekti susirasti geriau
apmokamą darbą (FABĮ 16 str. 10 p.).
Taigi, galima daryti išvadą, kad, be kas mėnesį jai mokamos 435 Eur pensijos, apeliantė siekia susirasti
darbą ir gauti papildomų pajamų, tačiau dėl amžiaus jos galimybės dalyvauti darbo rinkoje yra ribotos.
Tokia jos požicija taip pat turi būti įvertintina sąžiningumo aspektu byloje nustatytų (ir nustatysimų)
aplinkybių apie apeliantės galimas gauti pajamas kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ tikslo
– atkurti sąžiningo asmens mokumą – gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis: tiek pakeičiant fižinio
asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus
reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (FABĮ
7 str. 1 d. 11 p., 24 str. 4 p.), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas
dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABĮ 16 str. 10 p.).
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2326-658/2017
Pareiškėjas nurodo, kad kiekvieną mėnesį šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos 422,57
Eur lėšos. Esant tokiems duomenims apie pareiškėjo gautas didesnes lėšas, pareiškėjas turėjo galimybių
gerinti savo mokumo padėtį, tačiau matyti, kad turimus kreditinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių
Vien tai, kad pareiškėja gauna nedidelę pensiją ir šiuo metu
nedirba, neįvertinus, kokie veiksniai nulėmė jos negalėjimą
įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas, nesudaro
pagrindo ją laikyti nesąžininga.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 22
inspekcijai pareiškėjas nurodė vykdęs tik itin maža apimtimi, mokestinė nepriemoka didėjo. Pareiškėjas
nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų atsiskaityti su minėta
kreditore.
2016-11-02 A. R. prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus – su UAB sudarė vartojimo kredito
sutarties finansavimo sandorį dėl 1 667,59 Eur vartojimo kredito. Bylos duomenimis, pareiškėjas turi
keturis vaikus. 2016-11-02 sandorio su UAB sudarymo metu trys pareiškėjo vaikai buvo nepilnamečiai.
Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomasis dokumentas Valstybinei mokesčių inspekcijai išduotas 2016-10-06. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad 2016-11-02 iš UAB gauto kredito suma panaudota
mužikiniam centrui įsigyti. Tokią kredito panaudojimo paskirtį patvirtina ir byloje esančios 2016-11-02
Vartojimo kredito sutarties duomenys. Iš rašytinių bylos duomenų ir pareiškėjo A. R. byloje duotų
parodymų nustatyta, kad kitą dieną (t. y. 2016-11-03) pareiškėjas siekė sudaryti dar vieną kredito
sutartį kolonėlei įsigyti, tačiau, įvertinus pareiškėjo finansinę būklę, naujas kreditas jam nebuvo
suteiktas. Taigi pareiškėjas turėdamas tris išlaikomus nepilnamečius asmenis ir jau turėdamas itin
didelius skolinius įsipareigojimus, prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus dėl pakankami didelės
sumos.
Bylos duomenys apie gauto kredito panaudojimą sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas, jau
turėdamas didelių įsiskolinimų, prisiėmė papildomus įsipareigojimus kreditoriui UAB ir gautas lėšas
panaudojo ne būtiniausiems ir esminiams poreikiams tenkinti. Vertinant pagal protingumo ir
teisingumo principus, yra pagrindas tokį pareiškėjo elgesį pripažinti kaip itin nerūpestingą. Be to, nors
pareiškėjas akcentuoja, kad įsipareigojimus pagal minėtą vartojimo kredito sandorį vykdo tinkamai,
tačiau prisiimdamas nebūtinus
papildomus sutartinius įsipareigojimus
ir skirdamas lėšas šiems
įsipareigojimams dengti pareiškėjas iš
esmės šių lėšų neskyrė atsiskaityti su jau
turėtais kreditoriais, taip sąmoningai
(kryptingai) sudarė prielaidas esamiems
įsiskolinimas dar labiau didėti ir didinti
pareiškėjo nemokumą. Toks pareiškėjo
elgesys, neatsakingais savo veiksmais
darant įtaką savo mokumo būklei,
nesiimant aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes padėtį gerinti ar bent jos nebloginti, neatitinka
sąžiningumo reikalavimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1455-253/2017
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai
siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fižinio
asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje ir pan. Apeliantas yra darbingo
amžiaus, turi vadovavimo įmonėms patirties bei dirba darbą, kuris yra susijęs su jo turėtos įmonės
Prisiimdamas nebūtinus papildomus sutartinius
įsipareigojimus ir skirdamas lėšas šiems įsipareigojimas
dengti pareiškėjas iš esmės šių lėšų neskyrė atsiskaityti su
jau turėtais kreditoriais, taip sąmoningai (kryptingai)
sudarė prielaidas esamiems įsiskolinimas dar labiau didėti
ir didinti pareiškėjo nemokumą.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 23
veiklos specifika (transporto ekspedicija), turi techniko-mechaniko kvalifikaciją, todėl, turėdamas
pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, privalėjo dėti maksimalias pastangas padidinti gaunamas pajamas.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, nors iš pareiškėjo turto
priverstinis išieškojimas vykdomas dar nuo 2013 m. Teismo vertinimu, mažų pajamų, kurių dydis ilgą
laikotarpį neatitiko net darbo sutartyje sulygto dydžio, gavimas, rodo, kad pareiškėjas nedėjo
pakankamai pastangų gauti didesnes pajamas. Tai sudarė prielaidas dar labiau padidėti jo nemokumui.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo
veiksmus (neveikimą) gauti didesnes pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kaip
nesąžiningus bei sudarančiais pagrindą, atsižvelgiant į nustatytų nesąžiningų veiksmų visumą, atsisakyti
iškelti fižinio asmens bankroto bylą.
Apeliantas teisingai nurodo, kad jo su bendraturčiais sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės
sklypu tvarkos, neįrodo, kad pareiškėjas tikslingai siekė negerinti savo padėties. Prašyti teismo nustatyti
konkrečią skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį, vykdymo procese
turi teisę ir išieškotojai (ČPK 667 str.). Darytina išvada, kad pareiškėjo delsimas nustatyti konkrečią dalį
bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, šiuo atveju nepagrindžia
pareiškėjo nesąžiningumo.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2659-567/2017
Teismui teikiami duomenys apie pareiškėjų pastangas gauti didesnes pajamas yra klaidingi bei sudaro
pagrindą teigti, kad pareiškėjai tik siekia sudaryti įspūdį, jog deda maksimalias pastangas gauti
didesnes pajamas, tačiau realiai jokių veiksmų neatlieka.
Todėl akivaiždu, kad pareiškėjų vengimas gauti didesnes pajamas, nors pareiškėjai turėjo ir turi visas
sąlygas jas padidinti (yra darbingo amžiaus, turi vadovavimo įmonėms patirties, jiems priklauso dvi
bendrovės), sudarė prielaidas dar labiau padidėti jų nemokumui, o bankroto bylos iškėlimu iš esmės
siekiama skolų nurašymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjų elgesys, kai ilgą laiką
nesiimama aktyvių veiksmų savo mokumo būklei pagerinti, laikytinas sąmoningu neveikimu siekiant
išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. nesąžiningas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme ir neatitinka FABĮ
paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fižinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių
reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių
interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjų veiksmus (neveikimą) gauti didesnes pajamas ir bent iš
dalies atsiskaityti su kreditoriais, kaip nesąžiningus bei sudarančiais pagrindą atsisakyti iškelti fižinio
asmens bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2635-567/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 24
Dėl fizinio asmens mokumo
Pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams iš viso yra 300 969,10 Eur dydžio, o reali apeliantės
turto vertė sudaro 221 398,88 Eur, tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo pareiškėjos nemokumo, nes,
kaip nurodo pareiškėja, 79 570,22 Eur dydžio įsiskolinimą ji kreditoriams galėtų padengti per 9,5 metų.
Vien aplinkybė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai galbūt viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat
tai, kad pareiškėja yra įrašyta darbo biržoje, išlaiko pilnametį sūnų, todėl, jos manymu, finansinė našta
jai yra per didelė, savaime nėra pateisinančios bei objektyvios priežastys, leidžiančios išvengti ar
nevykdyti skolinių įsipareigojimų, juo labiau, jog yra nustatyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto
ir pajinį įnašą kredito unijoje.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1485-513/2017
Pareiškėjai santuoką sudarė 2006 m. spalio 7 d., todėl pareiškėjo 2015-2016 m. prisiimtos prievolės,
pagal kurias pareiškėjas pasiskolino lėšų iš kreditorių ir perskolino jas savo įmonei, sprendžiant
klausimą dėl fižinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytinos solidariomis pareiškėjų prievolėmis.
Pareiškėjos sutuoktinis lėšas, kurių negrąžinimas lėmė jo nemokumą, skolinosi ir jas perskolino su
pareiškėjos žinia ir sutikimu šeimai priklausančios bendrovės interesais, todėl sutuoktinių prievolės
grąžinti skolas yra bendros, atitinkamai skolų grąžinimo prievolės gali būti įvykdomos taip pat iš bendro
sutuoktinių turto (ČK 3.109 str. 1 d. - 3 d.). Konstatavus, kad visos apeliantų prievolės yra solidarios,
laikytina, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tokią pačią sumą kaip ir
apelianto.
Esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (ČK 6.6 str. 4 d.), todėl
apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad jos nemokumo būklė atitinka FABĮ
2 str. 2 d. nustatytąją, kadangi pradelsti pareiškėjos įsiskolinimai viršija 25 MMA (9 500 Eur). Tačiau
apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant konstatuoti nemokumo būklę, būtina
nustatyti, ar bankrutuoti siekiantis fižinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, net ir viršijančių 25
MMA.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2760-567/2017
Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankrutuojančio asmens bankroto
administratoriaus (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.
FABĮ 11 str. 1 d. nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fižinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek
kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 25
kandidatūros suteikta teismui. Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi
priklauso tinkama fižinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų
interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto
administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fižinio asmens bankroto administratorius
atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių
asmuo negali būti skiriamas fižinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar nėra
suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo,
protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad
administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto
procedūrų atlikimas.
Tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių
konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų.
Nagrinėjamu atveju, keliant pareiškėjui fižinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriaus
kandidatūras siūlė tiek pareiškėjas, tiek jo kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas visus nurodytus
bankroto administratorius vertino atsižvelgdamas į jų patirtį (vykdomų ir užbaigtų bankroto procedūrų
skaičių), vykdomos veiklos vietą, administravimo išlaidų sąmatų dydžius, bankroto proceso
sudėtingumą.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad M. T. ir UAB „V“ turi gerokai didesnę bankroto administravimo
paslaugų teikimo patirtį (tiek juridiniams, tiek fižiniams asmenims), lyginant su UAB „S“, todėl vien ta
aplinkybė, jog pastarasis administratorius pasiūlė mažiausią administravimo išlaidų sąmatą, nesudaro
pagrindo šio kriterijaus vertinti kaip lemiančio (neatsižvelgiant į kitus). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagrindinio pareiškėjo kreditoriaus M finansinio reikalavimo dydis besąlygiškai negali paneigti
įstatyme teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės.
Pažymėtina, kad M. T. ir UAB „V“ savo veiklą vykdo Vilniuje, kur gyvena pareiškėjas, yra iš esmės visas
jam priklausantis nekilnojamasis turtas ir teismas, nagrinėsiantis jo bankroto bylą. Nustatyta, kad M. T.
nurodyta administravimo išlaidų sąmata (600 Eur dydžio), reikalinga nuo teismo nutarties iškelti fižinio
asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fižinio asmens kreditorių reikalavimų
tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, yra mažesnė nei UAB „V“ (820 Eur).
Pasirenkant tinkamesnę kandidatūrą, turi būti vertinama konkrečių su administratoriaus skyrimu
susijusių kriterijų visuma, kuri turi prioritetą prieš vieną konkretų kriterijų ir kuri sudaro maksimalias
prielaidas sklandžiai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Apeliacinės instancijos teismas,
susipažinęs su apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, sprendžia, kad nė vienas,
tiek pareiškėjo, tiek trečiojo asmens M nurodytas, kriterijus nesuteikia pranašumo apeliantų siūlomiems
administratoriams prieš kreditoriaus AB „S“ siūlytą ir pirmosios instancijos teismo paskirtą administratorių. Teismų praktikoje laikomasi požicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto
procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 26
Vienu iš kriterijų, lėmusių bankroto administratoriaus parinkimą, buvo ir tai, kad pirmosios instancijos
teismas siekė išvengti abejonių UAB „V“ nešališkumu, nes pareiškėjui atstovaujantis advokatas yra
susijęs su šia įmone. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu jo atstovas nėra niekaip
susijęs su UAB „V“, tačiau patvirtino, jog anksčiau jo advokatas V. K. pagal pavedimo sutartį su UAB „V“
vykdė bent jau vieną bankroto procedūrą. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog
bankroto administratoriumi siūlomas asmuo yra (ar buvo) susijęs su asmeniu, teikusiu pareiškėjui
atstovavimo paslaugas bankroto byloje, savaime nėra pagrindas teismui abejoti bankroto
administratoriaus nešališkumu ir vien dėl to atmesti šią siūlomą kandidatūrą. Kita vertus, apeliacinės
instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė kreditoriams gali kelti abejonių dėl pareiškėjo pasiūlyto
administratoriaus nešališkumo. Pažymėtina, kad administratoriaus objektyvumas ir jo nešališkumas yra
viena iš esminių tinkamo bankroto proceso garantijų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas
tinkamai įvertino šią aplinkybę ir,
siekdamas išvengti bet kokių galimų
abejonių administratoriaus nešališkumu,
pagrįstai pareiškėjo bankroto
administratoriumi paskyrė M. T.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi,
kad teismų praktikoje išaiškinta, jog
teisės aktai iš esmės jokių apribojimų
teikti bankroto administravimo paslaugas baustam administratoriui nenumato.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2728-781/2017
Aplinkybė, jog bankroto administratoriumi siūlomas asmuo
yra (ar buvo) susijęs su asmeniu, teikusiu pareiškėjui
atstovavimo paslaugas bankroto byloje, savaime nėra
pagrindas teismui abejoti bankroto administratoriaus
nešališkumu ir vien dėl to atmesti šią siūlomą kandidatūrą.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 27
ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ
PRAKTIKA
2017 m. IV ketvirtis
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 28
1. De l bankroto administratoriaus pareigos perduoti bankrutavusios įmone s turtą (pinigines
le s as) naujai paskirtam bankroto administratoriui
2. De l bankroto administratoriaus nepriekais tingos reputacijos
3. De l Tarnybos atsisakymo nagrine ti skundą
4. De l pareis ke jo negale jimo skųsti administracinio akto, kuris ne ra jam skirtas
5. De l drausmine s atsakomybe s bankroto administratoriui taikymo
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 29
Dėl bankroto administratoriaus pareigos perduoti bankrutavusios įmonės turtą (pinigines
lėšas) naujai paskirtam bankroto administratoriui
Byloje ginc as kilo de l Tarnybos 2017 m. balandž io 10 d. įsakymo teise tumo ir pagrįstumo, kuriuo už
Elgesio kodekso 6.1, 6.2 ir 10.2 p. paž eidimus pareis ke jai buvo paskirta nuobauda – vies as įspe jimas.
Po Pareis ke jos atstatydinimo teismo paskirtas naujasis BUAB administratorius R. B. kreipe si į pareis ke ją su pras ymu grąž inti 16 800 Eur sumą, bet byloje ne ra jokių duomenų, kad pareis ke ja bu tų sureagavusi
ar atsakiusi į kito administratoriaus pras ymą.
Teismas paž ymi, kad administratorius privalo už tikrinti, kad įmone s bankroto proceso metu bu tų
laikomasi nustatytų procedu rų, laiku priimami reikiami sprendimai.
ĮBĮ 11 str. 11 d. ir Elgesio kodekso 6.1, 6.2 ir 10.2 p. nustatytų normų paž eidimai konstatuoti nustac ius,
kad pareis ke ja, ne tik bu dama BUAB bankroto administratore, bet ir po to, kai Kauno apygardos teismas nutartimi atstatydino pareis ke ją is BUAB bankroto administratoriaus pareigų, neuž tikrino, kad bu tų
grąž intos teismo sprendimu pareis ke jos neteise tai pasididintomis ir is simoke tomis pripaž intos le s os.
Pareis ke ja nebendradarbiavo ir naujai paskirtam bankroto administratoriui nurodyto BUAB turto
(piniginių le s ų) neperdave . Toks pareis ke jos elgesys neatitiko net minimalių profesionalumo standartų.
Tokie pareis ke jos veiksmai Tarnybos neabejotinai pagrįstai ir teise tai konstatuoti kaip paž eidž iantys ĮBĮ
bei bankroto administratoriaus etikos reikalavimus, bet ir vertintini kaip byloje neginc ytinai nustatyti.
Pagal Elgesio kodeksą ji privalo nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu, o sąž iningumo principo
laikymasis administratoriui suponuoja pareigą atsisakyti vykdyti neteise tus kreditorių susirinkimo
pavedimus. Tode l nesutiktina su pareis ke jos subjektyviu ĮBĮ nuostatų bei teismų sprendimų ais kinimu,
kad 17 000 Eur dydž io BUAB le s os buvo is moke tos pagal galiojanc ius kreditorių komiteto nutarimus ir
kad nurodytą sumą pareis ke ja is simoke jo teise tai. Paž yme tina, kad toks pareis ke jos elgesys ne ra
suderinamas ir su pac iu administruojamos įmone s bankroto proceso tikslu – tenkinti kreditorių
reikalavimus is bankrutuojanc ios įmone s turto, kartu įmonei skolininkei likviduojant skolas, taip
apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojanc ios įmone s atsiskaitymų už delsimo. Bankroto
administratorius privalo įmone s likvidavimo procedu ros metu is naudoti visas galimybes maksimaliai
patenkinti įmone s kreditorių finansinius reikalavimus ir įsitikinti, kad buvo atlikti visi tam bu tini
veiksmai. Bankroto administratoriui keliami reikalavimai už tikrinti, kad įmone s bankroto proceso metu
bu tų laikomasi nustatytų procedu rų, laiku priimami reikiami sprendimai, tode l darytina is vada, kad
Tarnyba aptartus pareis ke jos veiksmus (neveikimą) pagrįstai vertino kaip profesine s kompetencijos ir
bendradarbiavimo principų nesilaikymą. Tarnyba, įvertinusi pareis ke jos veiksmus, paskyre prie
s velniausių priskiriamą bankroto administratoriui taikytiną nuobaudą – vies ą įspe jimą.
VAAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3889-1063/2017
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 30
Dėl bankroto administratoriaus nepriekaištingos reputacijos
Ginc as nagrine jamoje byloje kilo de l Tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareis ke jui is duoto bankroto administratoriaus paž yme jimo galiojimą ir 2017 m. geguž e s 22 d. įsakymo,
kuriuo pareis ke jas is brauktas is asmenų, teikianc ių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąras o,
teise tumo ir pagrįstumo.
Pagal ĮBĮ 112 str. 3 d. nuostatas, fižinis asmuo negali bu ti laikomas nepriekais tingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar is nyko teistumas, arba buvo
nuteistas už kitą tyc inę nusikalstamą veiką, kol teistumas neis nykęs; 2) yra atleistas is darbo, pareigų už
profesine s ar tarnybine s veiklos paž eidimus ir (ar) netekęs teise s verstis atitinkama veikla už
įstatymuose keliamo nepriekais tingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų paž eidimą ir
nuo atleidimo is darbo, pareigų ar teise s verstis atitinkama veikla arba nuo teise s teikti įmonių bankroto
arba įmonių restruktu rižavimo administravimo paslaugas netekimo neprae jo treji metai; 3) paž eide ĮBĮ
11 str. 5 d. 25 p. nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai ĮBĮ 11 str. 12 d. nurodytai Vyriausybe s įgaliotai
institucijai tapo ž inoma s i aplinkybe , neprae jo s es eri metai; 4) piktnaudž iauja psichotropine mis,
narkotine mis, toksine mis medž iagomis ar alkoholiu.
ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas (112 str. 3 d. 1 p., kuriuo re me si atsakovas, priimdamas skundž iamus
įsakymus), susijęs su reikalavimais asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti administratoriaus pade je ju, buvo
keic iamas.
Atitinkamos s io ĮBĮ nuostatos (112 str. 3 d. 1 p.), kuriomis vadovavosi atsakovas, ir kurios apibre ž ia
nepriekais tingos reputacijos teisinį turinį, ĮBĮ buvo nustatytos įstatymų leide jui 2014 m. kovo 27 d.
prie mus ĮBĮ Nr. IX-216 2, 5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21, 23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo
papildymo 118, 119 ir 1110 straipsniais įstatymą Nr. XII-805; Įstatymas įsigaliojo: 2014-07-01 (18
straipsnis įsigaliojo 2014-04-12)).
ĮBĮ keic ianc iame ir papildanc iame įstatyme Nr. XII-805 nustatyta (19 str. 2 d.), kad asmenys, iki s io įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, atitinkantys iki s io įstatymo
įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekais tingos reputacijos reikalavimus, po s io įstatymo įsigaliojimo
laikomi nepriekais tingos reputacijos, jeigu po s io įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų
ĮBĮ 6 str. keic iamo ĮBĮ 112 str. 3 ar 5 d.
Tam, kad, vadovaujantis 2014 m. kovo 27 d. ĮBĮ Nr. IX-216 2, 5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21,
23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 118, 119 ir 1110 straipsniais įstatymu Nr. XII-805 (19
str. 2 d.), asmuo, iki s io įstatymo įsigaliojimo įgijęs teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, po s io
įstatymo įsigaliojimo taptų nebeatitinkanc iu nepriekais tingos reputacijos reikalavimo, jis ture tų bu ti
nuteistas po s io įstatymo įsigaliojimo (t. y. po 2014-07-01). Nagrine jamu atveju apkaltinamasis
nuosprendis pareis ke jo atž vilgiu buvo priimtas 2007 m. gruodž io 29 d., teismo nuosprendis įsiteise jo
2008 m. sausio 21 d., teistumas pagal s i nuosprendį pareis ke jui yra panaikintas 2012 m. birž elio 29 d.,
tode l atsakovas, priimdamas skundž iamus įsakymus, nesivadovavo 2014 m. kovo 27 d. ĮBĮ Nr. IX-216 2,
5, 9, 10, 11, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 21, 23, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 118, 119 ir
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 31
1110 straipsniais įstatymo Nr. XII-805 19 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Darytina
is vada, kad atsakovas nepaise s io įstatymo nuostatose (19 str. 2 d.) is reiks to įstatymo negaliojimo atgal
principo, taip pat pagal anksc iau galiojusį teisinį reguliavimą įgytų teisių apsaugos imperatyvo.
Remdamasis is tirtų ras ytinių įrodymų visuma, teismas daro is vadą, kad mine ti Tarnybos direktoriaus
įsakymai yra neteise ti ir nepagrįsti, tode l jie naikintini.
VAAT 2017 m. spalio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4100-244/2017
Dėl Tarnybos atsisakymo nagrinėti skundą
Pareis ke ja pateike Tarnybai skundą, kuriame ke le abejonių de l bankroto administratoriaus veiksmų,
tode l pras e Tarnybos patraukti bankroto administratoriaus atstovę drausmine n atsakomybe n. Pareis ke ja
Tarnybai taip pat pateike pras ymą, kuriuo pras e Tarnybos už tikrinti bankroto administratoriaus
atsakymą į pareis ke jos bankroto administratoriui siųstus paklausimus.
Byloje kilo ginc as de l Tarnybos sprendimo teise tumo ir pagrįstumo, kuriuo Tarnyba atsisake prade ti
bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą pagal pareis ke jos skunde ir pras yme nurodytas
aplinkybes.
Teisiniame reglamentavime įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teise prade ti ar neprade ti pagal asmens
skundą neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. Teismų praktikoje pabre ž iama, kad tuo atveju,
kai teise s norma vies ojo administravimo subjektui suteikia atitinkamą diskrecijos teisę, vies ojo
administravimo subjekto administraciniame akte turi bu ti is de styti motyvai, kurie nustatytos diskrecijos
ribose le me atitinkamą sprendimą. Tai reis kia, jog Tarnyba, gavusi pareis ke jos skundą de l bankroto
administratoriaus veiksmų įvertinimo, ture jo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti bankroto
administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, o nustatęs, kad tokio pagrindo ne ra, s į savo sprendimą
motyvuotai pagrįsti. Paž yme tina, kad s iuo atveju Tarnyba nevertina ir nepriima sprendimo, ar bankroto
administratoriai paž eide (nepaž eide ) jiems keliamus reikalavimus, o tik vertina, ar atsiž velgus į skunde
nurodytas aplinkybes yra pagrindas priimti sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus
veiklos patikrinimą.
Pareis ke ja Tarnybai adresuotame skunde is de ste aplinkybes, susijusias su galimai neteise tais bankroto
administratoriaus veiksmais, t. y. galimai neperimant bankrutuojanc ios įmone s dokumentų, taip pat de l
patvirtintų administravimo is laidų pagrįstumo, kreditorių ir bankrutuojanc ios įmone s teise tų interesų
neuž tikrinimo.
S iuo atveju Tarnyba sprendimą neprade ti bankroto administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo,
vadovaudamasi pareis ke jos skunde ir pras yme bei bankroto administratoriaus atsiliepime pateiktais
paais kinimais, grinde s iais argumentais: 1) Įstatymas ir teismų praktika įtvirtina įmone s valdymo
organui pareigą perduoti įmone s dokumentus bankroto administratoriui. Nagrine jamu atveju
pareis ke jai nevykdž ius s ios pareigos, bankroto administratorius s ios pareigos vykdymą perdave
antstoliui; 2) bankroto administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui, kuriam teikia tvirtinti
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 32
savo veiklos ataskaitas. Teise s aktai nenustato pareigos administratoriui už savo veiklą atliktus darbus,
patirtas is laidas atsiskaityti buvusiems įmone s vadovams; 3) Tarnybai ne ra suteikta kompetencija
už tikrinti bankroto administratorių atsakymų pateikimą į asmenų, taip pat ir buvusių įmonių vadovų,
pras ymus de l ataskaitų; 4) Tarnyba ne ra kompetentinga įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų
tiek de l supaprastinto bankroto proceso taikymo ar netaikymo, tiek de l įmone s likvidavimo, kadangi
tokių klausimų sprendimas priklauso bankroto bylą nagrine janc iam teismui; 5) bankroto
administratorius per įmone s bankroto procesą pats nei tikslina, nei tvirtina įmone s kreditorių
reikalavimų; 6) patys kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose. Bankroto
administratorius apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą UAB informavo.
Teismui įvertinus Tarnybos sprendimo turinį, paž yme tina, kad s iame sprendime yra motyvuotai ir pagrindž iant teise s normomis is de styta atsakove s požicija, kode l nuspręsta neprade ti bankroto
administratoriaus veiklos patikrinimo. Taigi, Tarnybos sprendimas atitinka esminius Vies ojo
administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, de l to pareis ke jos skundo argumentai, kad Tarnyba atliko
neobjektyvų, nepagrįstą ir pavirs utinis ką tyrimą, neatsiž velgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes,
atmetami kaip nepagrįsti.
Pareis ke ja skunde teige , jog Tarnyba ginc ijamame sprendime nevertino ĮBĮ 10 str. 7 d. 9 p. įtvirtintos
administratoriaus pareigos. Pareis ke ja aktyviais veiksmais sieke perduoti įmone s dokumentus bankroto
administratoriui, tac iau pastarasis venge is jos juos paimti.
S iuo atveju Tarnyba, įvertinusi pareis ke jos ir bankroto administratoriaus paais kinimus, ginc ijamame
sprendime nustate , kad bankroto administratorius kreipe si į pareis ke ją de l įmone s dokumentų
perdavimo, ve liau s ios pareigos vykdymą perdave antstoliui. Pareis ke ja pas tu bankroto administratoriui
persiunte įmone s dokumentus. Nurodytas Tarnybos aplinkybes is esme s patvirtina įsiteise jusi Vilniaus
apygardos teismo nutartis, kurioje teismas taip pat nustate , jog pati pareis ke ja neginc ija aplinkybe s, kad
neperduoda bankroto administratoriui įmone s dokumentų ir turto, kadangi veda derybas su kreditoriais.
Bankroto administratorius ne kartą kreipe si į pareis ke ją de l įmone s dokumentų ir turto perdavimo,
matyti, kad pati pareis ke ja venge s ią pareigą vykdyti. Taigi, bu tent pareis ke jai teko pareiga perduoti
įmone s dokumentus.
De l pareis ke jos argumentų, jog Tarnyba atsisake vertinti bankroto administratoriaus ir jo atstove s
veiksmus sudarant ir pateikiant teismui bei kreditoriams bankroto administravimo is laidų sąmatą,
paž yme tina, kad pareis ke ja skunde nepateike jokių teisinių argumentų, kode l Tarnyba ture jo nagrine ti
s ias aplinkybes. Atitinkamai Tarnyba tiek ginc ijamame sprendime, tiek atsiliepime į pareis ke jos skundą
padare analogis ką is vadą, kad bankroto administratorius yra tik atskaitingas kreditorių susirinkimui,
kuriam teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitas, bet ne buvusiems įmone ms vadovams. Tarnyba, bankroto
procesą reglamentuojantys teise s aktai nenustato pareigos bankroto administratoriui už savo veiklą,
atliktus darbus, patirtas is laidas atsiskaityti buvusiems įmone s vadovams (s iuo atveju – pareis ke jai).
Paž yme tina, kad priež iu ros institucija (s iuo atveju – Tarnyba), vykdydama bankroto procedu ras vykdanc io asmens kontrolę, negali kis tis į pac ias bankroto procedu ras, kurios vykdomos remiantis
kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, priež iu ros institucija gali tik patikrinti,
ar savo veikla bankroto administratorius nepaž eide teise s aktų reikalavimų.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 33
Pareis ke ja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba ture jo vertinti bankroto administratoriaus veiksmus, kai
pastarasis pasiu le taikyti supaprastintą bankroto procesą, nors derybos de l kreditorinių reikalavimų
nebuvo pasibaigusios, taip už kirsdama kelią tolesniems kreditorių susirinkimams sus aukti bei įvertinti,
ar pagrįstai bankroto administratorius į kreditorių sąras ą įtrauke ar neįtrauke atitinkamus asmenis,
kadangi Tarnyba nagrine jamais klausimais vertinti bankroto administratoriaus veiksmų neturi. S iuo
atveju teise s aktai nustato kiekvieno proceso dalyvio, nesutinkanc io su atitinkamu teismo sprendimu ar
nutartimi, teisę juos apskųsti.
Konstatuotina, jog Tarnyba pareis ke jos skundą pagal kompetenciją is nagrine jo nepaž eisdama Patikrinimo taisykle se nustatytų procedu rų ir tvarkos, prie me nustatytomis aplinkybe mis ir teise s
normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame is samiai atsake į pareis ke jos skundo argumentus,
tode l ginc ijamas Tarnybos sprendimas yra teise tas ir pagrįstas. Naikinti ginc ijamą sprendimą pareis ke jos
nurodytais pagrindas ar kitais motyvais teisinio pagrindo ne ra, tode l pareis ke jos reikalavimas panaikinti
Tarnybos sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas. Pareis ke jos reikalavimas įpareigoti atsakovę is naujo
is nagrine ti pareis ke jos skundą yra is vestinis reikalavimas, kylantis is pagrindinio reikalavimo, tode l
atsisakius tenkinti pagrindinį reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą, yra atmestinas ir is vestinis
skundo reikalavimas.
VAAT 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4387-811/2017
Dėl pareiškėjo negalėjimo skųsti administracinio akto, kuris nėra jam skirtas
Ginc as kilo de l restruktu rižavimo administratoriaus parengtos is vados, kuria vertintas
restruktu rižuojamos AB restruktu rižavimo plano projekto pagrįstumas, tinkamumas, jo įgyvendinimo
galimybe s. Departamento sprendimu ir VAGK sprendimu nebuvo nustatyta paž eidimų administratoriaus
veiksmuose rengiant is vadą de l restruktu rižuojamos įmone s plano projekto.
ĮRĮ (bylai aktuali redakcija galiojo nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birž elio 30 d.) 14 str. 1 d. nustatyta,
kad įmone s dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybe s ar savivaldybe s įmone s savininko teises ir
pareigas įgyvendinanc iai institucijai pritarus restruktu rižavimo plano projektui, įmone s valdymo
organas restruktu rižavimo plano projektą per vieną darbo dieną pateikia restruktu rižavimo
administratoriui, o pagal s io straipsnio 2 dalies 1 punktą restruktu rižavimo administratorius, gavęs s į
restruktu rižavimo plano projektą, turi parengti ras ytinę is vadą de l restruktu rižavimo plano projekto
įgyvendinimo galimybių ir ją pateikti įmone s valdymo organui. Kartu paž yme tina, kad pagal ĮRĮ 14 str.
3 d. kreditorių susirinkimas pritaria restruktu rižavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai,
kurių reikalavimų suma vertine is rais ka sudaro ne maž iau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių
reikalavimų sumos vertine s is rais kos. Mine to straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad restruktu rižavimo
administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktu rižavimo plano projektui, protokolą,
ne ve liau kaip per 3 darbo dienas s į protokolą ir restruktu rižavimo plano projektą su is vada pateikia
teismui.
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 34
Administratorius is vadą parenge , o Departamentas sprendimu konstatavo, kad administratorius įmonių
restruktu rižavimą reglamentuojanc ių teise s aktų nepaž eide . Pasak apelianto, administratoriaus
parengtoje ras ytine je is vadoje nebuvo analižuojamos įmone s restruktu rižavimo plano projekto
įgyvendinimo realios galimybe s (įmone s galimybe s atkurti mokumą, vykdyti pelningą veiklą),
administratoriaus is vada buvo formali, nepagrįsta. Apelianto nuomone, Departamentas ture jo nustatyti
administratoriaus veiksmuose įmonių restruktu rižavimą reglamentuojanc ių teise s aktų paž eidimus,
tac iau to nepadare ir jokių poveikio priemonių restruktu rižavimo administratoriui netaike .
Apeliacine s instancijos teismo teise jų kolegija sutikdama su apelianto požicija, kad administratorius rengdamas ras ytinę is vadą de l AB restruktu rižavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ture jo
vertinti įmone s restruktu rižavimo planą, atsiž velgdama į ĮRĮ 12 str. paž ymi, kad LVAT, nagrine damas
poveikio priemonių taikymą bankroto administratoriams analogis kose situacijose, kaip ir ginc o atveju
restruktu rižavimo byloje, yra konstatavęs, jog Departamentas, atlikdamas administratorių veiklos
priež iu rą, negali įsiterpti į tuos klausimus, kuriuos pagal ĮBĮ sprendž ia teismas, negali kis tis į pac ias
bankroto procedu ras (ž r., pvž., 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracine je byloje Nr. A-261-919/2011
ir kt.). S i taisykle mutadis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytina ir nagrine jant ginc us,
susijusius su įmonių restruktu rižavimu, taip pat ir poveikio priemonių taikymu restruktu rižavimo
administratoriams.
Skundą padavusiam asmeniui Departamento priimtas sprendimas nei vienu is pirmiau nurodytų atvejų
tiesioginių pasekmių nesukelia. Taigi nagrine jamu atveju pareis ke jas į teismą kreipe si ginc ydamas
administracinį aktą, kuris ne ra jam skirtas.
Be to, AB kreditoriai, įskaitant pareis ke ją, negali ginc yti tarpinių įmone s restruktu rižavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų de l reikalavimų, susijusių su restruktu rižavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, ir
s ie ginc ai nenagrine tini administraciniame teisme.
LVAT 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1098-1062/2017
Dėl drausminės atsakomybės bankroto administratoriui taikymo
Ginc as kilo de l Departamento direktoriaus įsakymo teise tumo ir pagrįstumo. UAB nuobauda – įspe jimas
– paskirta už Bankroto ir restruktu rižavimo administratorių etikos kodekso 11.2 p. nustatyto
profesionalumo principo bei ĮBĮ 30 str. 3 d. nuostatų paž eidimą, nes pareis ke jas daugiau nei du me nesius
nuomojo administruojamos įmone s turtą neture damas tam teismo leidimo, kuris ve liau buvo is duotas.
Taigi nagrine jamoje byloje spręstas klausimas de l juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikytos atsakomybe s už įstatymo ir Etikos kodekso paž eidimą, t. y.
sprendž iama de l taikytos drausmine s atsakomybe s už profesine s veiklos paž eidimus.
Drausmine s atsakomybe s, kaip ir bet kurios kitos teisine s atsakomybe s, atsiž velgiant į s ios teisine s
kategorijos prigimtį ir pobu dį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir
apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali bu ti suvarž oma ar
TEISMŲ NUTARČ IŲ APŽ VALGA NEMOKUMO KLAUSIMAIS
2017 m. IV ketvirtis
Puslapis 35
prarandama galimybe įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (ž r., pvž., LVAT is ple stine s teise jų
kolegijos 2016 m. balandž io 5 d. sprendimą administracine je byloje A-2479-261/2016).
Drausmine s atsakomybe s nustatymas ture tų už tikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas,
saugoti s ios profesijos prestiž ą. Drausmine s atsakomybe s taikymas suponuoja is vadą, kad asmens
profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su s ios profesijos prestiž u. Taigi drausmine s atsakomybe s,
kuriai atsirasti ne ra nustatytas konkretus veikų ar paž eidimų sąras as, taikymas kiekvienu atveju susijęs
su vertinimu, ar konkrec iu atveju yra daromi paž eidimai nesuderinami su konkrec ia profesija, t. y. ar yra daromi akivaiždu s ir s iurks tu s profesiniai paž eidimai (ž r., pvž., LVAT 2016 m. geguž e s 18 d. sprendimą
administracine je byloje A-3271-602/2016).
Juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami auks ti
kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 112 str.), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo
atitinka mine tus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausmine s atsakomybe s taikymas yra
reiks mingas profesine s veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei už siimti įmonių bankroto
administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamų is s ios veiklos. Tode l drausmine s atsakomybe s
klausimas gali bu ti keliamas už akivaiždž ius ir s iurks c ius profesine s veiklos paž eidimus, kai profesine s
pareigos yra vykdomos ais kiai aplaidž iai.
Ais kiai aplaidž iu konkrec ios profesine s pareigos atlikimu gali bu ti laikomas toks atvejis, kai paž eidimas
yra akivaiždus. Paž eidimas yra akivaiždus, kai be gilesne s analiže s galima konstatuoti, kad yra
paž eidž iamas teise s aktas. Aplaidus profesine s pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su paž eidimo
pasekme mis. Asmens, teikianc io įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmams pripaž inti
drausminiu deliktu nepakanka nustatyti tik akivaiždž ios klaidos padarymą, bet s is paž eidimas ture tų
sukelti tam tikras pasekmes – paž eisti asmenų teises ar teise tus interesus ar sukelti kitokios ž alos
padarymą.
Nagrine jamu atveju institucija, kuri sprende klausimą de l drausmine s atsakomybe s už profesine s veiklos
paž eidimus juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto administravimo paslaugas, taikymo,
konstatavo įstatymo paž eidimą, kurį asmuo padare profesine je veikloje, tac iau nemotyvavo, ar s is
paž eidimas yra toks profesine s veiklos paž eidimas, už kurį yra bu tina konkrec iu atveju taikyti asmeniui
profesinę atsakomybę. Nagrine jamu atveju institucija, kuri sprende klausimą de l drausmine s
atsakomybe s už profesine s veiklos paž eidimus juridiniam asmeniui, teikianc iam įmonių bankroto
administravimo paslaugas, taikymo, teisingai konstatavo įstatymo paž eidimą ir vertino s į paž eidimą kaip
akivaiždų, tac iau neteisingai sprende , kad yra nebu tina vertinti, ar s is paž eidimas nesuke le tam tikrų
neigiamų pasekmių (pvž., ar nebuvo paž eisti įmone s ar jos kreditorių teise s ar teise ti interesai, ar nebuvo
sukelta kitokia ž ala). Teismas konstatavo, kad nagrine jamu atveju neigiamų pasekmių neatsirado, tode l
pagrįstai ir teise tai nagrine jamu atveju panaikino aktą, kuriuo buvo paskirta nuobauda už profesine s
veiklos paž eidimus.
LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017
top related