Žvejo - knyguklubas.lt · penkis sterkus, lydekas, sykus, šapalus, otus (bendras šiame punkte...
Post on 13-Jan-2020
0 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Mėgėjų žūklės vadovas
Žvejo
Žvej
o A
BC M
ėgėj
ų žū
klės
vad
ovasMėgstate žvejoti ir leisti laisvalaikį
gamtoje, bet dar tik pradedate pažinti įvairius žūklės būdus, masalus ir žuvis – tokiu atveju šis žinynas kaip tik Jums!
Šioje knygoje rasite Mėgėjų žūklės taisyklių
santrauką, patarimų, kaip įsigyti reikiamą
žūklės aprangą, įrangą ir mėgėjų žūklės
leidimą. Be to, čia aprašomi populiariausi
Lietuvoje žvejybos būdai, mėgėjų žūklei
naudojamų meškerykočių ir ričių tipai.
Pateikiama daug vertingų praktinių patarimų,
kaip išsirinkti valą, masalus, vilioti, jaukinti
ir gaudyti įvairių rūšių žuvis, nurodoma,
kokie žūklės būdai tinkami atsižvelgiant į
vandens telkinį, kaip naudotis skirtingomis
meškerėmis, masalais ir kita įranga. Tekstą
iliustruojančios nuotraukos, brėžiniai ir
schemos padės geriau įsivaizduoti mėgėjų
žūklei reikalingas sistemėles, žvejybos įrangos
išdėstymą, žuvų jaukinimo plotą ir masalų
užmetimo būdus.
Tapkite Knygų klubo nariu!
• Nemokamasknygųkatalogaskiekvienąketvirtį• Naujausiosirpopuliariausiosknygos• Ypatingipasiūlymai• Knygųpristatymasįnamus,darbovietęarpaštą
www.knyguklubas.lt
5
Kas yra mėgėjų žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
Nuo ko pradėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
Mėgėjų žūklės leidimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
Mėgėjų žūklės taisyklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
Žūklė ir gamtos reiškiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
Biologinis žuvų gyvenimo ciklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
Vandens temperatūros pokyčiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
Vandens lygio svyravimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
Vandens skaidrumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
Ištirpusio deguonies koncentracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
Slėgis, vėjas ir mėnulio fazė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
Mėgėjų žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
Žūklė plūdine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
Žūklė dugnine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
Žūklė spiningu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
Žūklė museline meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
Kiti žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
Mėgėjų žūklės įrankiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
Meškerykočiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
Meškerykočio linkis, reakcijos į apkrovą greitis ir galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
Meškerykočių priežiūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
Ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
Žvejybinis valas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
Žvejybiniai mazgai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
Turinys
6 7
TURINYS
Masalai ir jaukai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
Gyvūninės kilmės masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
Masalai, kurių galima aptikti priekrantėje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
Augalinės kilmės masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
Nuo mūsų stalo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
Granuliuoti masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
Baltyminiai kukuliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
Tešla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
Masalo žuvelės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
Jaukinimo būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
Sauso jauko mišinių sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
Žūklė plūdine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
Plūdinės meškerės istorija ir raida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
Plūdinės meškerės be ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
Palaidynės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
Plūdės ir jų įvairovė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
Svareliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
Žūklė plūdine meškere stovinčio vandens telkiniuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
Žūklė plūdine meškere upėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
Žūklė dugnine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90
Meškerykočiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90
Ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
Dugninės meškerės valas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
Kibimo indikatoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
Svareliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
Šėryklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
Sistemėlės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .101
Keletas techninių smulkmenų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .107
Žūklė dugnine meškere stovinčio vandens telkiniuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .109
Žūklė dugnine meškere upėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .111
Žūklė spiningu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .114
Spiningo masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .117
Spiningavimo būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121
Kiti populiarūs žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134
Jūrinė žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134
Žūklė museline meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .144
Žieminė žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .150
Rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .167
Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .170
Kas yra mėgėjų žūklė Mėgėjų žūklė – vienas populiariausių aktyvių laisvalaikio leidimo būdų mūsų
šalyje, sutraukiantis prie upių ir ežerų šimtus tūkstančių entuziastų. Nepaisant to, metodinės literatūros pradedantiesiems meškeriotojams lietuvių kalba iki šiol beveik nebuvo. Šiuo pažintiniu gausiai iliustruotu leidiniu tikimasi užpildyti esamą spragą.
Knygoje suprantamai pateikiama ne tik pagrindinė informacija apie klasikinius žūklės būdus, įrankius, jaukus ir masalus, bet ir gausybė naudingų praktinių patarimų, kuriais dalijasi ne vieno dešimtmečio žūklės patirtį turintys leidinio autoriai. Tekstas iliustruojamas daugybe informatyvių ir originalių schemų, piešinių ir nuotraukų, padedančių lengviau suvokti skaitomą medžiagą.
Nuo ko pradėtiNiekada nežvejojusiam žmogui natūraliai kyla klausimas – nuo ko pradėti? Jei
iki šiol neteko žvejoti arba asmeninė patirtis įgyta tik vaikystėje gaudant žuvis savadarbe meškere, be gero žūklės mokytojo vargu ar apsieisite. Žinoma, naudingos informacijos galima rasti specializuotuose žūklės žurnaluose, žinynuose,
ŽVEJO ABC K A S YR A MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ
8 9
apsunkins matomumą, todėl patartina rinktis šviesiai pilkus, rudus ar geltonus lęšius. Akinius reikėtų pritvirtinti grandinėle ar gumele, kad netrukdytų aktyviai judėti (pavyzdžiui, žvejojant spiningu, museline meškere, vaikštant apžėlusiais upelių krantais).
Labai svarbu pasirinkti patogų, kiek didesnio dydžio apavą, kad prireikus būtų galima apsimauti šiltas kojines. Žvejojant nuo kranto, daugeliu atvejų reikia bristi į vandenį, todėl nemažai meškeriotų renkasi trumpus guminius batus ar ilgus atraitojamus brydbačius. Ši avalynė pigi, visiškai nepraleidžia vandens, tačiau turi ir trūkumų – nepralaidi orui, nemažai sveria. Todėl reikėtų rinktis guminius batus su specialiais į veltinį panašiais įklotais arba pagamintus iš lengvos ir šilumai nelaidžios medžiagos.
Žvejojant gamtoje verta pasirūpinti įvairius vabzdžius (uodus, erkes ir pan.) atbaidančiais repelentais ir purškalais, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, žvejojant birželio mėnesį Nemune Dzūkijoje, pravers net specialus tinklelis, kokius paprastai naudoja tik į Užpoliarę išsiruošę keliautojai.
Jei ketinate rinktis santykinai nejudrius žvejybos būdus, pavyzdžiui, plūdine ar dugnine meškere, verta įsigyti sulankstomą kėdutę, o dar geriau – specialų sudedamą krėslą, kurio kojų ilgis reguliuojamas ir kurį galima pastatyti kone bet kokio reljefo pakrantėje. Taip pat būtinas ir tinklelis pagautoms žuvims laikyti. Geriau iškart įsigyti ilgą ir erdvų tinklelį – ne trumpesnį kaip 2 m ilgio. Jame žuvims netrūks deguonies, todėl jas bus galima laikyti ilgą laiką, o norint – vėl paleisti. Daugeliu atvejų reikalingas ir ilgakotis graibštas, padedantis ištraukti užkibusią didesnę žuvį.
Neatsiejami meškeriotojo palydovai – svarstyklės ir fotoaparatas, kad galėtumėte ne tik nustatyti pagauto įspūdingo laimikio svorį, bet ir įamžinti jį ar įsiamžinti kartu ir pats. Šiais laikais ir Lietuvoje nemažai meškeriotojų, kurie, pasidžiaugę puikia kova su žuvimi, ją paleidžia ir taip prisideda prie mūsų žuvų išteklių tausojimo.
Žvejojant iš valties, ir ne tik, vienas didžiausių šiuolaikinės technikos meškeriotojo pagalbininkų – GPS imtuvas ir jo pagrindu veikiantis navigacinis įrenginys su žemėlapiais ar net atskirų vandens telkinių dugno batimetrija. Ruošiantis žvejoti iš valties svarbu iš anksto pasirūpinti gelbėjimo liemenėmis ir kitomis gelbėjimosi priemonėmis.
Reikalinga ir vaistinėlė: pirmosios pagalbos rinkinys, vaistai nuo peršalimo, skausmą malšinantys preparatai, medžiagos vabzdžių įkandimams dezinfekuoti ir žaizdoms tvarstyti. Be to, prieš vykstant į žvejybą būtina įkrauti mobiliojo telefono bateriją, kad prireikus būtų galima išsikviesti pagalbą ir pan.
Nors ir nėra būtini, bet žūklėje dažnai praverčia degtukai ar žiebtuvėlis, prie galvos tvirtinamas prožektorius, aštrus lenktinis peilis ir žirklės, adata ar yla, žiogelis, stiprus siūlas, izoliacinė juosta, nedidelis atlenkiamas pjūkliukas, kirvukas, nedidelių atsuktuvų rinkinys, virvė, maišelis druskos.
interneto svetainėse, kuriose demonstruojami mokomieji filmukai, tačiau būtina ir patyrusio žvejo pagalba, patarimai. Keletas išvykų prie vandens telkinio su patyrusiu meškeriotoju padės lengviau perprasti ir iki tol turėtas tik teorines žinias.
Žūklė, skirtingai nei daugelis kitų laisvalaikio leidimo būdų, pavyzdžiui, medžioklė, vandens ar automobilių sportas, bent jau iš pradžių nereikalauja didelių finansinių investicijų. Kol neturite didesnės patirties ir negalite spręsti, koks žūklės būdas Jums labiausiai patiks ir seksis, nepatariama pirkti brangios specializuotos žvejybos įrangos ir, atvirkščiai – nesusigundyti pirmais pasitaikiusiais pigiais meškerykočiais ar jų priedais. Rekomenduojama derinti kokybės ir kainos santykį. Be to, pasirūpinkite reikiama įranga ir apranga, kad oro pokyčiai nekeltų rūpesčių. Žvejys, išsiruošęs dienai ar juo labiau kelioms prie upės ar ežero, nežino, koks bus oras, todėl jo apranga turi būti tinkama bet kokiomis oro sąlygomis. Svarbiausia, kad drabužiai būtų tinkamo dydžio, parinkti pagal metų laiką ir orą, nevaržytų judesių. Geriausia, kad jie dengtų visą kūną, saugotų nuo saulės, vėjo, uodų, aštrių šakelių, augalų (pvz., dilgėlių). Taip pat būtina turėti neperšlampamą striukę arba bent polietileninį lietpaltį. Ypač svarbu, kad drabužiai apsaugotų pažeidžiamiausias vietas: nugarą, strėnas, kojas, todėl šaltuoju metu pravartu dėvėti vientisą ar dviejų dalių kombinezoną, šiltus specialius apatinius ir kitus tam skirtus drabužius.
Aprangos spalva ne tokia svarbi kaip funkcionalumas. Visgi renkantis žūklės būdus, reikalaujančius meškeriotojo maskuotės, geriausiai tinka iš aplinkos neišsiskiriančių spalvų drabužiai. Be to, jie turi saugoti nuo saulės, vėjo, drėgmės.
Saulėtą dieną reikia rinktis drabužius, dengiančius visą kūną, arba bent jau naudoti specialų kremą, dėvėti visą galvą dengiančią kepurę ir akinius nuo saulės. Meškeriotojai paprastai renkasi akinius poliarizuotais lęšiais. Jie ne tik saugo akis nuo saulės, bet ir padeda stebėti upę. Poliarizuoti akiniai itin juodais lęšiais
Graibštas
Žūklė museline meškere
Žūklė ežere nuo liepto teleskopine plūdine meškere be ritės
Brydkelnės ir braidymo batai
ŽVEJO ABC K A S YR A MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ
10 11
Mėgėjų žūklės leidimaiPrieš pradedant žvejoti, derėtų pasidomėti, kam priklauso vandens telkinys, ir
įsigyti leidimą. Deja, prie vandens telkinio tokia informacija ne visada nurodoma. Ją galima sužinoti iš anksto planuojant išvyką – tereikia įvesti į naršyklės paieškos sistemą vandens telkinio pavadinimą ir susirasti dominančius duomenis. Kitas būdas – paskambinti į vietinį Medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių arba Aplinkos apsaugos departamentą. Vertingos informacijos šiuo klausimu gali suteikti ir vietiniai meškeriotojai ar savivaldos pareigūnai.
Daugiausia vandens telkinių – beveik visas upes ir dalį ežerų bei tvenkinių – valdo valstybė. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (įsikūrusiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Utenoje) įsigijus leidimą (meškeriotojo bilietą) žvejoti visuose Lietuvos neišnuomotose vandens telkiniuose, galima žūklauti daugelyje krašto ežerų ir upių. Jų sąrašą taip pat rasite internete, Aplinkos ministerijos svetainėje. Ieškant informacijos reikia atkreipti dėmesį į paskelbimo datą, nes sąrašas kasmet koreguojamas.
Iš valstybės nuomojantys vandens telkinius asmenys ir organizacijos taip pat privalo išduoti mėgėjų žvejybos leidimus. Didžiausia vandens telkinių nuomininkė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja leidimų pardavimą daugelyje Lietuvos regionų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad leidimai dažniausiai parduodami tik darbo dienomis darbo laiku.
Aplinkos ministerija ir kitos žinybos jau parengė naują žūklės leidimų išdavimų tvarką, numatančią galimybę įsigyti žūklės leidimą SMS žinute ar internetu, o tai iš esmės supaprastina žvejybos leidimų įsigijimo procedūrą.
Lietuvos įstatymai numato, kad vaikai iki 16 m. ir vyresni kaip 65 m. amžiaus asmenys turi teisę valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose žvejoti nemokamai. Žinoma, išskyrus draustinius, rezervatus ir kitas teritorijas, kuriose mėgėjų žūklė ribojama arba draudžiama, taip pat licencinės žūklės statusą turinčiuose vandens telkiniuose. Tačiau ir šiuo atveju privalu gauti leidimą, kuris išduodamas nemokamai. Be leidimo, žvejojant būtina su savimi turėti asmens dokumentą, pagal kurį galima nustatyti asmens amžių.
Žūklės tvarką ir taisykles privačiuose vandens telkiniuose nustato patys jų savininkai.
Mėgėjų žūklės taisyklėsKiekvienas meškeriotojas privalo laikytis mėgėjų žūklės taisyklių. Jas galima
rasti internete, Aplinkos ministerijos ar Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, į paieškos langelį įvedus pavadinimą „Mėgėjų žūklės taisyklės“.
Šiame skyriuje pateikiame tik pagrindines taisykles ir informaciją, kokias žuvis ir kada galima gaudyti, koks leistino pasiimti laimikio dydis, atsižvelgiant į žuvies rūšį, kiek sugautų žuvų galima pasiimti per parą.
2005 m. priimtos mėgėjų žūklės taisyklės numato, kad vienu metu vienas žvejys mėgėjas negali naudoti daugiau kaip 4 žūklės įrankių, kurių bendras kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų. Išimtis – Kuršių marios, kuriose leidžiama nau
doti iki 12 kabliukų gaudant stintas, ir Baltijos jūra, kurioje galima naudoti iki 15 kabliukų. Dvišakis ar vienšakis kabliukas laikomas vienu.
Žūklės taisyklės taip pat riboja pagautos žuvies kiekį ir svorį. Per parą leidžiama sugauti tik vieną šlakį, lašišą (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip tris marguosius upėtakius, ungurius, salačius, kiršlius ar ūsorius, ne daugiau kaip penkis sterkus, lydekas, sykus, šapalus, otus (bendras šiame punkte išvardytų žuvų skaičius negali viršyti 5 vienetų; pavyzdžiui, pagavus 2 lydekas, 2 šapalus ir 1 sterką, daugiau šių žuvų pasiimti negalima), 15 vienetų menkių. Per parą pagautų ir šiame punkte nenurodytų žuvų bendras svoris neturi viršyti 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg, neįskaitant paskutinės sugautos žuvies, ir tų atvejų, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios buvo pagautos ir gyvybingos nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį.
Saugant lydekų išteklius, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, yra draudžiama žūklė gyva žuvele. Nuo spalio 1 d. draudžiama žūklė be specialių licencijų (meškeriotojo kortelių) kai kuriose Lietuvos upėse ir upeliuose, kur neršti migruoja lašišinės žuvys – šlakiai ir lašišos.
Ne visuose vandens telkiniuose ar jų dalyse mėgėjų žūklė leidžiama, todėl perkant leidimą vertėtų pasidomėti, kur jis suteikia teisę žvejoti. Beveik visada mėgėjų žūklė draudžiama rezervatuose ir draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose. Kartais dėl vertingų žuvų migracijos ar nerštaviečių vietų apsaugos draudžiama žvejoti tam tikruose upių ruožuose. Tikslesnė informacija, kur žūklė yra ribojama ar draudžiama, dažniausiai skelbiama spaudoje arba Aplinkos ministerijos svetainėje.
Draudžiamų žvejoti vandens telkinių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija. Jį taip pat galima rasti internete. Kai kuriais atvejais net ir valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose gali galioti papildomi draudimai. Pavyzdžiui, Nemuno deltos regioninis parkas savo teritorijoje nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. draudžia karšių žūklę. Kai kurios savivaldybės jų jurisdikcijai priklausančiuose uždaro tipo vandens telkiniuose taip pat gali drausti ar riboti mėgėjų žūklę, nustatyti griežtesnes taisykles ir kitus apribojimus.
Šlakių žūklė upėse leidžiama tik turint specialią meškeriotojo kortelę.
Tokio dydžio šamus gaudyti draudžiama.
12 13
MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S TAI SYKLIŲ SAN TR AUK AMĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S TAI SYKLIŲ SAN T R AUK A
13
MėGėJų ŽūKLė S TAI SyKLIų SAN TR AUK A
11
Pava
dini
mas
Min
imal
us
dydi
sPa
vadi
nim
asA
ngl./
rus.
/vok
.
Per
parą
le
idži
ama
pasi
imti
Saus
isVa
sari
sK
ovas
Bal
andi
sG
eguž
ėB
irže
lisLi
epa
Rug
pjūt
isR
ugsė
jisSp
alis
Lapk
riti
sG
ruod
is
151
120
1520
1531
1515
1515
11
1531
Saus
isVa
sari
sK
ovas
Bal
andi
sG
eguž
ėB
irže
lisLi
epa
Rug
pjūt
isR
ugsė
jisSp
alis
Lapk
riti
sG
ruod
is
Draudžiamažvejoti:
*200
5 m
. lie
pos
1 d.
Mėg
ėjų
žūkl
ės t
aisy
klės
(201
2 m
. red
akci
ja)
MA
SALO
žu
veL
e
upė
Se, n
ur
OD
yt
OSe
1 p
rie
De*
upė
Se, n
ur
OD
yt
OSe
2 p
rie
De*
upė
Se A
r j
ų A
tk
Ar
pOSe
, nu
rO
Dy
tO
Se 3
pr
ieD
e, n
et
ur
int
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLių
*
upė
Se A
r j
ų A
tk
Ar
pOSe
, nu
rO
Dy
tO
Se 3
pr
ieD
e*
Ar
čiA
u k
Aip
50
M n
uO
Spe
c. ž
enk
LA
iS p
Až
yM
ėt
ų v
erSL
inė
S ž
ūk
LėS
vie
tų
Ar
čiA
u k
Aip
100
M n
uO
žu
vit
Ak
ių ir
už
tv
An
kų
*
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
11
151
120
1520
1531
1515
1515
11
1531
Siau
ražn
yp lis
vėžy
sA
stac
us le
ptod
acty
lus (
L.)
pla
čiaž
nypl
isvė
žys
Ast
acus
ast
acus
(L.)
kit
os č
ia n
eįva
rdyt
os, b
et le
idži
amos
gau
dyti
žuv
ys(k
uoja
, pūg
žlys
, eše
rys,
pla
kis i
r kt.
)
Mar
gasi
s pl
ačia
kakt
isA
rtis
tich
tys
nobi
lis (L
.)
žio
bris
Vim
ba v
imba
(L.)
Bal
tasi
s am
ūras
Cte
noph
aryn
godo
n id
ella
(L.)
Lyn
asT
inca
tinc
a (L
.)
kar
pis
Cyp
rinu
s ca
rpio
(L.)
kar
šis
Abr
amis
br
ama
(L.)
upi
nė n
ėgė
Lam
petr
a flu
viat
ilis (
L.)
vijū
nas
Mis
gurn
us
foss
ilis (
L.)
Sker
snuk
isC
hond
rost
oma
nasu
s (L.
)
Maž
oji n
ėgė
Lam
petr
a pl
aner
i (L.
)
jūri
nė n
ėgė
Petr
omyz
on
mar
inus
(L.)
Men
kėG
adus
mor
hua
(L.)
vėg
ėlė
Lota
lota
(L.)
Ster
kas
Sand
er
luci
oper
ca (L
.)
un
gury
sA
ngui
lla
angu
illa
(L.)
Šapa
las
Leuc
iscu
s ce
phal
us (L
.)
ūso
rius
Bar
bus b
arbu
s (L.
)
Syka
sC
oreg
onus
la
vare
tus (
L.)
Sala
tis
Asp
ius a
spiu
s (L.
)
Ota
sSc
opth
alm
us
max
imus
(L.)
Mek
nėLe
ucis
cus i
dus (
L.)
Mar
gasi
s up
ėtak
isSa
lmo
trut
ta fa
rio
(L.)
Lyde
kaEs
ox lu
cius
(L.)
kir
šlys
Thym
allu
s th
ymal
lus (
L.)
Šam
asSi
luru
s gl
anis
(L.)
Šlak
ysSa
lmo
trut
ta tr
utta
(L
.)
Laši
šaSa
lmo
sala
r (L.
)65
cm
65 c
m
75 c
m
29 c
m
45 c
m
30 c
m
28 c
m
52 c
m
neri
boja
ma
neri
boja
ma
neri
boja
ma
neri
boja
ma
46 c
m
25 c
m
47 c
m
49 c
m k
urši
ų m
ario
se,
40 c
m k
itur
neri
boja
ma
30 c
m
25 c
m
30 c
m
28 c
m
30 c
m
10 c
m
10 c
m
1 vn
t.
1 vn
t.
1 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
15 v
nt.
Bendras svoris – ne daugiau kaip 5 kg,kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg
50 v
nt.
50 v
nt.
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
BA
Ltij
OS
jūr
Oje
0,5
kM
Spi
nD
uLi
u n
uO
Šv
entO
SiO
S u
pėS
žiO
čių
ir 0
,5 k
M S
pin
Du
Liu
nu
O k
LAip
ėDO
S u
OSt
O Š
iAu
rin
iO ir
pie
tin
iO M
OLų
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
BA
Ltij
OS
jūr
Oje
0,5
kM
Spi
nD
uLi
u n
uO
Šv
entO
SiO
S u
pėS
žiO
čių
ir 0
,5 k
M S
pin
Du
Liu
nu
O k
LAip
ėDO
S u
OSt
O Š
iAu
rin
iO ir
pie
tin
iO M
OLų
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
MA
SALO
žu
veL
e
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
neM
un
O D
eLt
OS
r
egiO
nin
iAM
e pA
rk
e
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Salm
onЛ
осос
ьLa
chs
Sea
trou
tКу
мж
аBa
chfo
relle
Catfi
shСо
мW
els
Gra
ylin
gХа
риус
Euro
pais
che
Äsch
e
Pike
Щук
аH
echt
Brow
n tr
out
Фор
ель
Rege
nbog
enfo
relle
Ide,
Orf
eЯз
ьAl
and
Turb
otТю
рбо
Stei
nbut
t
Asp
Жер
ехRa
phen
Whi
tefis
hСи
гFe
lche
n
Zand
erСу
дак
Zand
er
Chub
Гола
вль
Döb
el
Eel
Угор
ьAa
l
Barb
elО
быкн
овен
ный
усач
Flus
sbar
be
Burb
otН
алим
Qua
ppe
Cod
Трес
каK
abel
jau
Sea
lam
prey
Мор
ская
мин
ога
Neu
naug
e
Broo
k la
mpr
eyРу
чьев
ая м
иног
аBa
chne
unau
ge
Nas
eП
одус
т об
ыкн
овен
ный
Nas
e
Loac
hО
быкн
овен
ный
вью
нSc
hlam
mpe
itzge
r
Rive
r lam
prey
Речн
ая м
иног
аFl
ussn
euna
uge
Carp
Карп
Kar
pfen
Brea
mЛ
ещBr
asse
Gra
ss ca
rp Б
елы
й ам
урG
rask
arpf
en
Tenc
hЛ
инь
Schl
eie
Bigh
ead
carp
Пёс
тры
й то
лсто
лоб
Mar
mor
karp
fen
Vim
baРы
бец,
сы
рть
Zähr
te
Broa
d-fin
gere
d cr
ayfis
hШ
ирок
окоп
алы
й ра
кEd
elkr
ebs
Nar
row
-cla
wed
cr
ayfis
hУз
копа
лый
рак
Gal
izis
cher
Su
mpf
kreb
s
12
MėGėJų ŽūKLė S TAI SyKLIų SAN TR AUK A
11
Pava
dini
mas
Min
imal
us
dydi
sPa
vadi
nim
asA
ngl./
rus.
/vok
.
Per
parą
le
idži
ama
pasi
imti
Saus
isVa
sari
sK
ovas
Bal
andi
sG
eguž
ėB
irže
lisLi
epa
Rug
pjūt
isR
ugsė
jisSp
alis
Lapk
riti
sG
ruod
is
151
120
1520
1531
1515
1515
11
1531
Saus
isVa
sari
sK
ovas
Bal
andi
sG
eguž
ėB
irže
lisLi
epa
Rug
pjūt
isR
ugsė
jisSp
alis
Lapk
riti
sG
ruod
is
Draudžiamažvejoti:
*200
5 m
. lie
pos
1 d.
Mėg
ėjų
žūkl
ės t
aisy
klės
(201
2 m
. red
akci
ja)
MA
SALO
žu
veL
e
upė
Se, n
ur
OD
yt
OSe
1 p
rie
De*
upė
Se, n
ur
OD
yt
OSe
2 p
rie
De*
upė
Se A
r j
ų A
tk
Ar
pOSe
, nu
rO
Dy
tO
Se 3
pr
ieD
e, n
et
ur
int
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLių
*
upė
Se A
r j
ų A
tk
Ar
pOSe
, nu
rO
Dy
tO
Se 3
pr
ieD
e*
Ar
čiA
u k
Aip
50
M n
uO
Spe
c. ž
enk
LA
iS p
Až
yM
ėt
ų v
erSL
inė
S ž
ūk
LėS
vie
tų
Ar
čiA
u k
Aip
100
M n
uO
žu
vit
Ak
ių ir
už
tv
An
kų
*
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
Dr
Au
Dž
iAM
O g
Au
Dy
ti
LA
ikO
tA
rp
iO n
ėr
A
11
151
120
1520
1531
1515
1515
11
1531
Siau
ražn
yp lis
vėžy
sA
stac
us le
ptod
acty
lus (
L.)
pla
čiaž
nypl
isvė
žys
Ast
acus
ast
acus
(L.)
kit
os č
ia n
eįva
rdyt
os, b
et le
idži
amos
gau
dyti
žuv
ys(k
uoja
, pūg
žlys
, eše
rys,
pla
kis i
r kt.
)
Mar
gasi
s pl
ačia
kakt
isA
rtis
tich
tys
nobi
lis (L
.)
žio
bris
Vim
ba v
imba
(L.)
Bal
tasi
s am
ūras
Cte
noph
aryn
godo
n id
ella
(L.)
Lyn
asT
inca
tinc
a (L
.)
kar
pis
Cyp
rinu
s ca
rpio
(L.)
kar
šis
Abr
amis
br
ama
(L.)
upi
nė n
ėgė
Lam
petr
a flu
viat
ilis (
L.)
vijū
nas
Mis
gurn
us
foss
ilis (
L.)
Sker
snuk
isC
hond
rost
oma
nasu
s (L.
)
Maž
oji n
ėgė
Lam
petr
a pl
aner
i (L.
)
jūri
nė n
ėgė
Petr
omyz
on
mar
inus
(L.)
Men
kėG
adus
mor
hua
(L.)
vėg
ėlė
Lota
lota
(L.)
Ster
kas
Sand
er
luci
oper
ca (L
.)
un
gury
sA
ngui
lla
angu
illa
(L.)
Šapa
las
Leuc
iscu
s ce
phal
us (L
.)
ūso
rius
Bar
bus b
arbu
s (L.
)
Syka
sC
oreg
onus
la
vare
tus (
L.)
Sala
tis
Asp
ius a
spiu
s (L.
)
Ota
sSc
opth
alm
us
max
imus
(L.)
Mek
nėLe
ucis
cus i
dus (
L.)
Mar
gasi
s up
ėtak
isSa
lmo
trut
ta fa
rio
(L.)
Lyde
kaEs
ox lu
cius
(L.)
kir
šlys
Thym
allu
s th
ymal
lus (
L.)
Šam
asSi
luru
s gl
anis
(L.)
Šlak
ysSa
lmo
trut
ta tr
utta
(L
.)
Laši
šaSa
lmo
sala
r (L.
)65
cm
65 c
m
75 c
m
29 c
m
45 c
m
30 c
m
28 c
m
52 c
m
neri
boja
ma
neri
boja
ma
neri
boja
ma
neri
boja
ma
46 c
m
25 c
m
47 c
m
49 c
m k
urši
ų m
ario
se,
40 c
m k
itur
neri
boja
ma
30 c
m
25 c
m
30 c
m
28 c
m
30 c
m
10 c
m
10 c
m
1 vn
t.
1 vn
t.
1 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
5 vn
t.
3 vn
t.
3 vn
t.
5 vn
t.
15 v
nt.
Bendras svoris – ne daugiau kaip 5 kg,kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg
50 v
nt.
50 v
nt.
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
BA
Ltij
OS
jūr
Oje
0,5
kM
Spi
nD
uLi
u n
uO
Šv
entO
SiO
S u
pėS
žiO
čių
ir 0
,5 k
M S
pin
Du
Liu
nu
O k
LAip
ėDO
S u
OSt
O Š
iAu
rin
iO ir
pie
tin
iO M
OLų
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
BA
Ltij
OS
jūr
Oje
0,5
kM
Spi
nD
uLi
u n
uO
Šv
entO
SiO
S u
pėS
žiO
čių
ir 0
,5 k
M S
pin
Du
Liu
nu
O k
LAip
ėDO
S u
OSt
O Š
iAu
rin
iO ir
pie
tin
iO M
OLų
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
nA
tū
rA
LiO
S k
iLM
ėS
MA
SAL
AiS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
Dir
Bt
iniA
iS M
ASA
LA
iS
MA
SALO
žu
veL
e
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
t k
ur
iuO
At
vej
u
viD
Au
S v
An
Den
ySe
Be
Me
Šker
iOt
OjO
kO
rt
eLė
S (L
icen
cij
OS)
neM
un
O D
eLt
OS
r
egiO
nin
iAM
e pA
rk
e
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Dr
Au
Dž
iAM
A g
Au
Dy
ti
Salm
onЛ
осос
ьLa
chs
Sea
trou
tКу
мж
аBa
chfo
relle
Catfi
shСо
мW
els
Gra
ylin
gХа
риус
Euro
pais
che
Äsch
e
Pike
Щук
аH
echt
Brow
n tr
out
Фор
ель
Rege
nbog
enfo
relle
Ide,
Orf
eЯз
ьAl
and
Turb
otТю
рбо
Stei
nbut
t
Asp
Жер
ехRa
phen
Whi
tefis
hСи
гFe
lche
n
Zand
erСу
дак
Zand
er
Chub
Гола
вль
Döb
el
Eel
Угор
ьAa
l
Barb
elО
быкн
овен
ный
усач
Flus
sbar
be
Burb
otН
алим
Qua
ppe
Cod
Трес
каK
abel
jau
Sea
lam
prey
Мор
ская
мин
ога
Neu
naug
e
Broo
k la
mpr
eyРу
чьев
ая м
иног
аBa
chne
unau
ge
Nas
eП
одус
т об
ыкн
овен
ный
Nas
e
Loac
hО
быкн
овен
ный
вью
нSc
hlam
mpe
itzge
r
Rive
r lam
prey
Речн
ая м
иног
аFl
ussn
euna
uge
Carp
Карп
Kar
pfen
Brea
mЛ
ещBr
asse
Gra
ss ca
rp Б
елы
й ам
урG
rask
arpf
en
Tenc
hЛ
инь
Schl
eie
Bigh
ead
carp
Пёс
тры
й то
лсто
лоб
Mar
mor
karp
fen
Vim
baРы
бец,
сы
рть
Zähr
te
Broa
d-fin
gere
d cr
ayfis
hШ
ирок
окоп
алы
й ра
кEd
elkr
ebs
Nar
row
-cla
wed
cr
ayfis
hУз
копа
лый
рак
Gal
izis
cher
Su
mpf
kreb
s
14 15
ŽŪKLĖ IR G AMTOS REI ŠKINIAI
Žūklė ir gamtos reiškiniaiŽuvies elgsena ir aktyvumas, o kartu ir potencialūs žūklės rezultatai neatsie
jamai susiję su gamtoje vykstančiais reiškiniais. Kiekvienas jų vienaip ar kitaip įtakoja žuvų elgseną. Trumpai aptarkime pagrindinius veiksnius, darančius didžiausią įtaką žuvų elgsenai vandenyje.
Biologinis žuvų gyvenimo ciklasVisoms žuvims būdingas natūralus biologinis ciklas, kurį sudaro gyvenimas iki
neršto, pasiruošimas neršti, nerštas ir vėl grįžimas į ciklo pradžią. Nuo šio ciklo priklauso, kuriose vietose žuvys gyvens, koks bus jų aktyvumas. Vienoms žuvims biologinis gyvenimo ciklas daro labai ryškią įtaką, kaip antai migruojantiems iš jūros į nerštavietes upėse šlakiams, lašišoms, žiobriams, stintoms. Kitoms, kurios taip toli nekeliauja, jo poveikis ne toks stiprus, bet vis tiek lemia elgsenos pokyčius. Tik išmanydamas žuvų gyvenimo biologinį ciklą meškeriotojas gali numatyti, kur vienu ar kitu metu reikėtų ieškoti jį dominančių žuvų. Žinoma, šis ciklas labai susijęs su vandens temperatūros ir lygio pokyčiais, dienos ir nakties kaita bei kitais veiksniais.
Vandens temperatūros pokyčiaiĮ vandens temperatūros pokyčius žuvys reaguoja bene greičiausiai, o jų reak
cija priklauso nuo sezono ir situacijos. Beveik visos žuvys geriausiai jaučiasi ir yra aktyviausios tam tikros temperatūros vandenyje, o temperatūrai per daug pakilus ar nukritus tampa visai pasyvios ir gali net žūti. Vandens temperatūros pokyčiai turi ir momentinį, ir ilgalaikį poveikį. Temperatūrai staigiai nukritus, pavyzdžiui, po liūties, nemažai žuvų nustoja maitintis, tačiau po kelių valandų prisitaiko, ir jų aktyvumas, lyginant su buvusiu iki temperatūros pokyčių, gali net padidėti, ypač, jei ankstesnė temperatūra joms buvo per aukšta.
Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai dažniausiai susiję su sezonų kaita ir lemia vienokią ar kitokią žuvų elgseną ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pašildžius pavasario saulei ir vandens temperatūrai per savaitę pakilus keliais laipsniais, atkunta ir pradeda aktyviai maisto ieškoti šilumą mėgstančios žuvys, kaip antai karpiai ar lynai, nors iki tol jos buvo visai vangios. Ir atvirkščiai – tokiai šalto vandens mėgėjai, kaip vėgėlei, jis gali visai atimti norą maitintis.
Vandens lygio svyravimai Pakilusio vandens lygio poveikį taip pat galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalai
kį. Staigiai pakilęs upės vandens lygis verčia žuvis plaukti į kitas vietas, o neretai ir keisti mitybos įpročius. Ilgą laiką periodiškai trunkantys vandens lygio svyravimai žuvų suvokiami kaip sezono kaita, dėl ko iš esmės pakinta ir jų elgsena. Pavyzdžiui, rudens pradžioje ar viduryje upeliuose pakilęs vanduo yra signalas kantriai, gal net kelias savaites, prie žiočių laukusiems šlakiams ar lašišoms kilti aukštyn į nerštavietes. O pavasarį upėse pradėjęs slūgti polaidžio vanduo skatina maitintis kuojas ir kitas karpinių šeimos žuvis, nes jos ruošiasi nerštui, prieš kurį būtina pasistiprinti.
Vandens skaidrumasVandens skaidrumas dažniausiai tiesiogiai susijęs su vandens lygio svyravi
mais, nors pasitaiko ir išimčių. Staigūs vandens skaidrumo pokyčiai, pavyzdžiui, iš skaidraus kaip ašara į kakavos spalvos dėl įvairių nešmenų, dažniausiai žuvims
Patarimas. Įpraskite, be meškerės, į žvejybą neštis vandens termometrą ir kiekvieną kartą matuokite vandens temperatūrą, o rodmenis, pastabas ir žūklės rezultatus kruopščiai fiksuokite užrašų knygelėje ar kompiuteryje. Kitais metais žvejodami tame pačiame telkinyje vien pamatavę temperatūrą žinosite, ko galite tikėtis.
Patarimas. Kai upės vandens lygis aukštas – žuvys būna arčiau kranto, kai žemas, o vanduo skaidrus – žuvys traukiasi į vagą.
ŽVEJO ABC
16 17
ŽŪKLĖ IR G AMTOS REI ŠKINIAI
turi neigiamą poveikį, tačiau per kelias dienas jos geba prisitaikyti ir pradeda sėkmingai maitintis. Pradedantieji meškeriotojai neretai mano, jog žuvis geriausia gaudyti kuo skaidresniame vandenyje, bet tai nėra visiška tiesa. Drumstame vandenyje žuvys prasčiau mato ir orientuojasi vadovaudamosi labiau šonine linija ir kitais organais, o ne rega. Todėl ne taip greitai pastebi ir patį meškeriotoją, ir jo naudojamo masalo apgaulę. Ir atvirkščiai – skaidriame vandenyje žuvys mato puikiai ir yra daug atsargesnės. Antra vertus, kai kuriems žūklės būdams, pavyzdžiui, žūklei museline meškere, skaidrus ar bent vidutiniškai skaidrus vanduo yra būtina sąlyga.
Ištirpusio deguonies koncentracijaKaip žinome, žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi. Tačiau
keičiantis metų laikams jo koncentracija taip pat smarkiai kinta, sąlygojama vandens ir oro temperatūros bei kitų veiksnių.
Daugiausia deguonies yra šaltame vandenyje, mažiausiai – šiltame. Todėl vidurvasarį, kai per karščius upių vandens temperatūra perkopia kai kurių rūšių žuvims pavojingą 20 laipsnių ribą, nemažai jų palieka pamėgtas ramias vietas ir keliauja į rėvas ir kitus greitesnės tėkmės vandens ruožus, nes juose daugiau deguonies. Mažai pratakiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Kuršių ar Kauno mariose, kai kuriuose ežeruose, žuvims nėra kur dėtis, todėl čia beveik kiekvienais metais daug kai kurių rūšių žuvų žūva dėl deguonies stygiaus. Paradoksalu, bet dar daugiau žuvų žūva nepratakiuose ežeruose ar tvenkiniuose žiemą. Pro storą sniego ir ledo sluoksnį nepatenka saulės spinduliai, augalai ne tik neišskiria deguonies, bet ir pradeda jį naudoti puvimo procesui. Dėl atsiradusio deguonies bado žuvys, jei ir lieka gyvos, tikrai nesimaitina, ir tik visiškai nepatyręs meškeriotojas tokiame vandens telkinyje gali tikėtis ką nors sužvejoti.
Slėgis, vėjas ir mėnulio fazėMeškeriotojai tvirtina, kad žuvų kibimui didelę įtaką turi atmosferos
slėgio stabilumas, vėjo kryptis ir net mėnulio fazė. Nors šis teiginys moksliniu požiūriu vertinamas gana prieštaringai, vis dėlto negalima ignoruoti ir patyrusių žvejų nuomonės, paremtos didele asmenine patirtimi. Manoma, kad prasčiausiai dauguma žuvų kimba pučiant rytų ar šiaurės krypties vėjams ir greitai kintant atmosferos slėgiui, nesvarbu, krentant ar kylant. Ir atvirkščiai, sėkmingiausia žvejyba būna pučiant vakarų krypties vėjui, kai slėgis ilgą laiką išlieka stabilus. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus vandens telkinio ypatybių, gaudomų žuvų rūšies ar konkrečios vietos.
Šie ir kiti veiksniai daro įtaką žuvų aktyvumui ir žūklės rezultatams. Lentelėje pateikiama orientacinė informacija, kada geriausiai kimba populiariausios mūsų vidaus vandenų žuvys.
Patarimas. Jei atvažiavote prie vandens telkinio per vidurvasario karščius ar viduržiemį, kai žuvims trūksta oro, visada ieškokite vietų, kuriose į ežerą ar upę įteka koks nors upeliukas. Jei žinote, kur ežere yra povandeninis šaltinis, – būtinai išbandykite laimę ten. Šiose vietose žuvų koncentracija, ir, tikėtina, apetitas bus žymiai didesnis nei kitur. Per vasaros karščius gaudyti karšių ar kitų taikiųjų žuvų išsiruoškite naktį – šaltesnis oras atvėsina vandenį, ir žuvys tuo metu būna aktyvesnės.
Žuvies rūšis I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
Aukšlė S S S V G G G G G S S S
Baltasis amūras N N N S V G G G V S N N
Ešerys V G V S V V G G G V S G
Gružlys S S S V G G G G V S S S
Karosas (paprastasis) N N N V G G V V V S N N
Karosas (sidabrinis) N N N S G V V V S S N N
Karpis N N N S G G V V G S N N
Karšis S V V S G V G G G S S S
Kiršlys N N D D D V V G G V V S
Kuoja V G G G G V V V V S S V
Lydeka V D D V G V V G G G V V
Lynas N N N S G G V V V S N N
Meknė S S V G G V V V V S S S
Nuodėgulinis grundalas V S S V G G G G G G V V
Ožka N N S V G V V G G S N N
Plakis V G G V G V V G G S S S
Pūgžlys G G G S G G G G G V V G
Salatis N N D D G V V V G V S N
Sterkas S V D D G G V V G G V S
Strepetys S S S V G G V G G V S S
Šamas N N N S S G G V S N N N
Šapalas S S S V G V G G V V S S
Ungurys N N N N S V G G S N N N
Upėtakis (margasis) S S V G V V V V G D D D
Vėgėlė G G G S N N N N S V G G
Žiobris N N V G G D N N N S V N
Simbolių reikšmės:Žuvų aktyvumas pagal mėnesius: I – sausis, II – vasaris ir t. t. N – nekimba, S – silpnai kimba, V – vidutiniškai kimba, G – gerai kimba, D – žvejoti draudžiama
Patarimas. Žvejodami turėkite omeny, kad, esant aukštam atmosferos slėgiui, žuvys linkusios pakilti nuo dugno, žemam – spaustis prie jo.
ŽVEJO ABC
18 19
Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojasŽuvys – ganėtinai sudėtingi gyvūnai, turintys nemažai išlavėjusių gebėjimų,
kuriuos paprasčiausiai būtina žinoti meškeriotojams, norintiems pergudrauti patyrusias ir atsargias žuvis.
Skirtingų žuvų rūšių regėjimas taip pat skirtingai išsivystęs. Didžiausiu akylumu garsėja upėtakiai ir salačiai, gebantys pamatyti meškeriotoją iš keliolikos ar net daugiau metrų ir į tai reaguoti. O štai, pavyzdžiui, sterkas į tolį mato gal ir mažiau, bet dėl savo akių sandaros geba skirti menkiausius atspalvius net bemaž visiškoje tamsoje.
Žuvys mato kitaip, nei žmonės paprastai mano, nes vanduo turi savybę laužti šviesą tam tikru kampu. Įdomu, kad žuvys labai gerai mato į priekį ir į šonus, bet prasčiau iš uodegos pusės.
Neblogai išlavėję ir žuvų klausos organai. Ypač gerai žuvys girdi trepsėjimą, stuksenimą į akmenis, lūžtančias šakeles ir kt., o štai negarsi žmonių kalba atsimuša į vandenį ir žuvys jos negirdi.
Taikiosios žuvys pasižymi ir gana geromis skonio ir uoslės juslėmis. Paragavusios nematyto maisto, žuvys gana greitai įvertina jo tinkamumą. Dauguma taikiųjų žuvų, kaip antai karpiai ar karšiai, tikri smaližiai, mėgstantys saldų maistą ir gebantys atsirinkti skaniausius kąsnius. Dauguma augalėdžių žuvų turi savo mėgstamus kvapus, kurių įdėjus į jauką žūklės rezultatai pagerėja.
Plėšriosios žuvys turi dar vieną organą – vadinamąją šoninę liniją, kuria gali jausti menkiausius vandens virpesius, nustatyti objekto dydį, atstumą, judėjimo kryptį. Todėl, pavyzdžiui, lydeka geba sėkmingai medžioti net būdama akla. Tuo, žinoma, naudojasi meškeriotojai, siūlydami dirbtinius masalus, kaip tik labiausiai ir veikiančius šoninę žuvų liniją.
Mėgėjų žūklės būdaiMėgėjų žūklė – labai plati sąvoka, apimanti daugybę skirtingų žūklės būdų.
Kiekvienas jų turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų. Beveik visas žuvis galima pagauti įvairiais būdais, todėl nė vienas jų nėra apčiuopiamai pranašesnis už kitus. Populiariausi žūklės būdai Lietuvoje – žvejyba plūdine meškere, dugnine meškere ir spiningu. Vis labiau plinta ir žūklė museline meškere, kuri šiek tiek sudėtingesnė ir reikalauja daugiau žinių bei praktikos.
Nuo ko pradėti? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dažnai žmonės mėgstamiausią žūklės būdą pasirenka ne tik pagal norimų pagauti žuvų rūšis, bet ir pagal savo charakterį. Mėgstantys ramiai laukti, kol žuvis suras jauką, dažniau renkasi plūdinę ar dugninę, o judrūs ir nenustygstantys vietoje – spiningą ar muselinę meškerę. Tačiau dauguma žvejų meškerioja įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jei ne itin sekasi žvejoti plūdine ar dugnine ir pastebima, kad aktyviai maitinasi plėšrūnės, galima pakeisti taktiką ir į rankas paimti spiningą ir atvirkščiai. Ne vienas patyręs meškeriotojas laikosi nuostatos, jog nereikia apsiriboti tik vienu būdu. Priešingai, reikia stebėti, kas vyksta vandenyje, ir prisitaikyti. Kalbant apie dar vieną svarbų aspektą – meškeriotojo piniginę – kiekvienas žūklės būdas daugiau ar mažiau kainuoja ir negalima išskirti brangesnio ar pigesnio. Spiningaujant
Karpiai vasarą dažnai maistą renka ir vandens paviršiuje.
Lydeka
ŽVEJO ABC
20 21
MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S BŪDAI
neretai prireikia vietoj prarastų masalų įsigyti naujus, kainuojančius nuo kelių iki keliasdešimties litų. Žvejojant dugnine ar plūdine tenka pirkti jaukus ir jų priedus, kitus aksesuarus. Pasirinkus muselinę meškerę, kaip ir spiningaujant, prireikia keisti žvejojant nutrūkusias ar nutrauktas museles, o norint išmokti jas rišti patiems reikia įsigyti tam skirtą įrangą ir medžiagas. Lentelėje nurodytos dažniausiai Lietuvos vidaus vandenyse pagaunamos žuvys ir populiariausi jų gaudymo būdai.
Žūklė plūdine meškereKo gero, didžioji dalis žvejų, pradėdami žvejoti, pirmiausia išbandė žūklę plū
dine meškere. Šis būdas gana universalus, tinkamas tiek stovinčio, tiek tekančio vandens telkiniuose. Išmokti žvejoti plūdine meškere nėra labai sunku. Jau pats pavadinimas nurodo pagrindinį elementą – plūdę. Būtent plūdė signalizuoja meškeriotojui, kad žuvis kimba, todėl ji turi būti nuolat stebima. Jei mėgintume įsivaizduoti supaprastintą plūdinės meškerės schemą, ji būtų labai paprasta: kabliukas su masalu, virš jo ant valo užspausti svareliai, o virš jų plūdė. Svareliai ne tik gramzdina masalą, bet ir subalansuoja plūdę, kad ši plūduriuotų vandens paviršiuje. Atsižvelgiant į žūklės sąlygas, svarelius išdėstyti galima įvairiai. Paprastai ant plūdžių nurodoma jų keliamoji galia, kuria remiantis jas lengviau subalansuoti. Dažniausiai naudojamos dviejų tipų plūdės: stacionarios, tvirtinamos ant valo kembrikais, ir slankiojančios, kurios laisvai slenka valu iki aukščiau užverto vadinamojo „stop“ mazgo. Šio tipo plūdės labiausiai tinka stovinčio vandens telkiniuose, kuriuose vyrauja gylis, didesnis nei meškerykočio ilgis.
Žūklė plūdine meškere gali būti ir gana dinamiška, ypač, jei žvejojama upėje. Srovėje masalas dažnai prilaikomas, o meškerė nepaleidžiama iš rankų. Žvilgsnis prikaustytas prie plūdės, nes žuvys gali kibti labai atsargiai ir tai vos pastebima. Tiesa, žvejojant stovinčio vandens telkiniuose, meškerę galima padėti ant kuoliuko ir tada telieka stebėti plūdę. Jei nėra didelio bangavimo, o masalas užmestas nelabai toli, tai daryti gana lengva. Tačiau jei plūdė užmesta tolėliau, o pučia stiprus vėjas, ir bangos nuolat kilnoja plūdę, pastebėti, kad žuvis kimba, gali tik įgudusio meškeriotojo akis.
Žūklė dugnine meškereŽvejojant dugnine meškere masalas guli ant dugno, ir kibimą rodo ne plūdė,
o signalizatorius. Šis būdas nereikalauja aktyvaus judėjimo ir turi keletą privalumų. Žvejojant dugnine, meškerė pastatoma ant kuoliukų ar kitų atramų, todėl
Plūdė, pagaminta iš žąsies plunksnos
stiebelio
Žuvies rūšis Žūklės būdas
Aukšlė Plūdinė
Ešerys Plūdinė, dugninė, spiningas, gyva žuvelė
Gružlys Plūdinė, dugninė
Karpis Plūdinė, dugninė
Karšis Plūdinė, dugninė
Kiršlys Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)
Kuoja Plūdinė, dugninė
Lydeka Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė, gyva žuvelė
Lynas Plūdinė, dugninė
Plakis Plūdinė, dugninė
Pūgžlys Plūdinė, dugninė
Raudė Plūdinė, dugninė
Salatis Spiningas, muselinė
Sterkas Dugninė, spiningas, gyva žuvelė
Šamas Dugninė, spiningas, gyva žuvelė
Šapalas Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė
Ungurys Dugninė, gyva žuvelė
Upėtakis (margasis) Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)
Ūsorius Dugninė, spiningas
Vėgėlė Dugninė, gyva žuvelė
Žiobris Plūdinė, dugninė
Dugninės meškerės su elektroniniais signalizatoriais
ŽVEJO ABC
22 23
MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S BŪDAI
jos nereikia laikyti rankoje. Paprasčiausias kibimą rodantis įrenginys – dugninės meškerės viršūnėlė. Ji dažniausiai būna liauna, nudažyta ryškia spalva ir lanksti. Kai kurios meškerės turi keičiamas viršūnėles, kurios skiriasi savo lankstumu. Pastačius meškerę maždaug 45–70 laipsnių kampu ir įtempus valą, žuvies kibimą signalizuos lanksti viršūnėlė. Žvejojant stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose, meškerė guldoma ant kuoliukų, ant valo tarp pirmo ir antro meškerės žiedelių užkabinami signalizatoriai, kurie gali būti įvairių tipų. Labiausiai dugninę žūklę palengvino atsiradę elektroniniai signalizatoriai. Užmestos meškerės valas dedamas ant signalizatoriuje esančio ratuko, kuriam pasisukus į bet kurią pusę pasigirsta garsinis signalas. Meškeriotojams nebereikia nuolat stebėti signalizatoriaus.
Žvejojant dugnine meškere reikia turėti žinių ir apie vandens telkinį, ir apie pačias žuvis. Dažniausiai, žvejojant šiuo būdu, žuvys jaukinamos, siekiant jas privilioti arčiau kabliuko su masalu. Tam galima naudoti specialias šėrykles, kartu atstojančias ir svarelį.
Žūklė spininguSpiningavimas – ypač dinamiškas žūklės būdas, naudojant vien tik dirbtinius
masalus. Spiningas skirtas plėšriųjų žuvų žūklei, tačiau šiuolaikiniai masalai ir įrankiai smarkiai praplėtė juo gaudomų žuvų rūšių skaičių. Mikromasalai leidžia sėkmingai vilioti taikiosiomis vadinamas žuvis, pavyzdžiui, raudes, kuojas, karšius ir pan. Su spiningu yra ką veikti beveik kiekviename vandens telkinyje, pradedant nedideliais upeliais ir baigiant jūra. Galima teigti, kad spiningavimas, kaip mėgėjų žūklės būdas, labiausiai ir greičiausiai lavina užmetimo techniką. Kartais masalą reikia užmesti kiek įmanoma toliau, o kartais atstumas siekia vos kelis metrus, tačiau jis turi būti labai tikslus, nes trukdo įvairios kliūtys (pvz., medžių šakos). Spiningautojai turi susitaikyti ir su vienu nemaloniu dalyku – masalų pra
radimais. Blizgę ar kitą dirbtinį masalą dažnai reikia traukti šalia įvairių kliuvinių, kuriuose tūno plėšrūnės. Neretai masalo kabliukai visam laikui lieka po vandeniu, įsikabinę į šakas, kelmus ar kitus kliuvinius.
Spiningautojams sukurta daugybė skirtingų įrankių ir masalų. Masalų įvairovė leidžia prisitaikyti prie įvairių žūklės sąlygų ir žuvų rūšių. Patį žūklės būdą reikėtų skirstyti į žvejojimą nuo kranto (arba įsibridus) ir žūklę iš valties. Didesniuose vandens telkiniuose spiningavimas iš valties gali duoti daugiau naudos nei nuo kranto, ypač ežeruose, kurių pakrantės seklios ir gausiai apaugusios švendrais ar krūmais.
Žūklė museline meškereLietuvoje vis dar įsišaknijęs stereotipas, kad muselinė – profesionalų žūklės
būdas ir naujokams netinka. Iš tiesų žūklė museline meškere gana smarkiai skiriasi nuo jau minėtų būdų, tačiau tai nereiškia, kad jis labai sudėtingas. Pagrindinis skirtumas nuo kitų būdų tas, jog vabzdį ar kitą gyvį imituojantis masalas yra gana lengvas ir jį užmesti padeda specialus šiam žūklės būdui sukurtas valas. Žūklę museline meškere galima skirstyti į žūklę sausosiomis ir šlapiosiomis muselėmis. Sausosios muselės skirtos žvejoti vandens paviršiuje, o šlapiosios – gilesniuose vandens sluoksniuose.
Ritė, žvejojant museline, dažniausiai reikalinga tik valui suvynioti. Kai kuriais atvejais, kai gaudomos didelės ir stiprios žuvys, ritės vaidmuo žymiai didesnis. Stambių žuvų žūklei sukurtos didelės talpos ritės. Į jas vyniojamas muselinis ir daug paprasto tvirto (dažnai pinto) valo, skirto museliniam pailginti, nes pastarasis dažniausiai yra 25–30 m ilgio. Užkibusi didelė žuvis muselinį valą išvynioja
Neinercinė ritė su galiniu stabdžiu
Museline meškere dažniausiai žvejojama įsibridus.
ŽVEJO ABC
24 25
Mėgėjų žūklės įrankiaiNieko stebėtina, kad pirmą kartą atėjus į žūklės įrangos parduotuvę nusipirk
ti pirmųjų žūklės įrankių ir meškerės akys apraibsta nuo didelės pasiūlos. Tokia problema iškyla ne tik pradedantiesiems, bet neretai ir jau šiek tiek praktikos turintiems meškeriotojams. Žūklės mados ir technologijos neatsilieka nuo kitų gyvenimo sričių naujovių. Todėl meškeriotojai yra išradę tiek daug skirtingų žūklės būdų ir jiems skirtos įrangos.
MeškerykočiaiPrieš pradedant nagrinėti specializuotus vienam ar kitam žūklės būdui pritai
kytus kotus, reikėtų aptarti meškerykočio sandarą ir medžiagas, iš kurių jie gaminami. Pagal tipus meškerykočius galima suskirstyti į tris grupes: teleskopinius, sudurtinius ir vienos dalies. Dabar dauguma meškerių gaminamos iš kompozitų. Populiariausias – anglies pluoštas, nes jis lengvas ir tvirtas. Pigesni meškerykočiai gaminami iš kompozicinių stiklo pluošto dervų. Šios medžiagos taip pat pasižymi tvirtumu ir lankstumu, tačiau yra sunkesnės už anglies pluoštą.
labai greitai, todėl reikia didesnių papildomo valo atsargų (angl. Bac-king). Taip pat šios ritės dažniausiai turi gerus diskinius stabdžius, padedančius nuvarginti žuvį. Muselinių meškerių kotai skirstomi į klases – koto klasė turi atitikti valo svorį. Šiais laikais gaminami kotai nuo 0 iki 12 klasės. Kadangi masalas užmetamas valu, reikalinga ir specifinė užmetimo technika, kuri smarkiai skiriasi nuo įprastos kitų žūklės būdų technikos. Kelias valandas pasitreniravus, pagrindinį užmetimo būdą įmanoma nesunkiai išmokti.
Museline meškere galima vilioti įvairias žuvis. Labai populiari upėtakių ir kiršlių žvejyba, tačiau Lietuvoje vis labiau pamėgstama ir kitų rūšių žuvų žūklė, pavyzdžiui, lydekų, šapalų ar net karpių. Dauguma muselininkų patys riša museles, naudodami įvairių paukščių plunksnas, gyvūnų šerius ir kitas natūralias ar sintetines medžiagas. Tai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir entomologijos (mokslo apie vabzdžius) žinių.
Kiti žūklės būdaiYra nemažai specifinių ir labai specializuotų, tačiau tam tikrais
atvejais nepaprastai efektyvių žūklės būdų. Žūklės vien tik masalu (angl. Free Lining) metodo esmė paprasta.
Čia nenaudojama nei plūdė, nei kiti signalizatoriai, rodantys žuvies kibimą. Prie valo rišamas kabliukas, gaudoma vandens paviršiuje (užspaudus kelis švino šratelius galima žvejoti viduriniuose vandens sluoksniuose ar netoli dugno). Upėse masalą leidžiama nešti srovei, visą laiką kontroliuojant valo įtempimą. Kibimas arba matomas plika akimi, arba pajuntamas žuviai pradėjus tempti valą. Stovinčio vandens telkiniuose taip dažnai gaudomos žuvys vandens paviršiuje, masalui naudojant plaukiančius maisto produktus (pvz., duoną).
Velkiavimas – žūklės būdas, kai paskui plaukiančią valtį traukiamas dirbtinis masalas ar masalai. Leidus išsivynioti tam tikrai daliai valo, spiningas laikomas rankoje arba įstatomas į valtyje sumontuotus laikiklius. Tai geras būdas plėšriosioms žuvims gaudyti dideliuose vandens telkiniuose, nes patikrinami dideli plotai. Velkiavimui yra sukurti ne tik specialūs masalai, bet ir tam skirta įranga: meškerių laikikliai, inkarinių gervių sistemos (angl. Downrigger), leidžiančios masalą traukti norimame gylyje, laiveliai, atitraukiantys masalą toliau nuo valties, ir pan.
Vertikalusis blizgiavimas – nesudėtingas žūklės būdas, naudojamas žvejojant iš valties, dažniausiai – jai palengva dreifuojant. Masalas kilnojamas aukštyn žemyn, stuksenant į vandens telkinio dugną. Taip žvejojant labai nuosekliai patikrinamas pasirinktas plotas. Yra ir specialių masalų, tinkamų masalui kilnoti vertikaliai.
Vaivorykštiniai upėtakiai dažnai žvejojami museline meškere.
top related