Lyderyst knyga skautik vienet

vadovams

Pareng kand. vyr. sk. Urt Penkauskait

Vilnius 2012

2

Turinys

anga ........................................................................................ 3

Lyderis, dirbantis su suaugusiais skautais .................................. 4

Lyderis, dirbantis su vaikais ..................................................... 11

Veiklos planavimo lentels ...................................................... 14

Skautikas metodas ................................................................. 17

Testas ...................................................................................... 22

Literatros sraas................................................................... 25

3

anga

i knyga yra skirta visiems, uimantiems vadovaujanias pozicijas skautikame vienete. Knyg

sudaro dvi dalys pirmojoje knygos dalyje pateikiama teorija ir praktiniai patarimai vadovams,

dirbantiems su suaugusiais monmis, antrojoje vadovams, dirbantiems su monmis iki 18

met amiaus.

Knygoje pateikiama teorija ir praktiniai patarimai yra skirti pagerinti veikl kokyb kiekviename

skautikame vienete. Informacija yra labai paprasta ir nesudtinga, tai tarsi rmai, kurie pads

vadovui neiklysti i teisingo kelio, taiau tikrai nevarys nei jo vaizduots, nei veiklos

galimybi.

Kiekvienas vadovas yra lyderis. Lyderius yra prasta matyti dmesio centre, j elgesys yra

analizuojamas, kritikuojamas, bet taip pat i lyderi yra mokomasi. Lyderiu nra gimstama, juo

bti yra imokstama. Knygoje pateikiama teorija yra labai koncentruota ir apima pagrindinius su

vadovavimu susijusius aspektus. Joje taip pat primenami elementars skautiki metodai, kuriuos

danai pamirtame, bandydami sugalvoti daug naujos ir vairios veiklos, taiau kokia ji bebt,

svarbu nepamirti, kad yra taisykls, kurios nra skirtos tam, kad varyt, taiau yra labai

svarbios, kad nenutoltume nuo pagrindini skautavimo tiksl ir princip.

Skautyb yra neformalusis ugdymas, turintis savo struktr ir organizavimo(si) principus,

siekiantis konkrei ugdymosi tiksl, besivadovaujantis aikiai apibrtu metodu. Skaut

judjimo tikslas yra prisidti prie savarankiko, padedanio, atsidavusio mogaus individo ir

visuomens nario vystymosi.

4

LYDERIS, DIRBANTIS SU SUAUGUSIAIS SKAUTAIS

Lyderyst yra ta galia, kuri pakelia vis

komandos nari nor dirbti tam,

kad bt pasiektas organizacijos tikslas

Geras lyderis moka veikl traukti kitus. Kaip tai padaryti?

Tam, kad traukt kitus, vieneto lyderis turi mokti pastebti mones, umegzti su jais

mogikj kontakt.

Jis turi pastebti moni gabumus kiekvienas mogus turi gabum. Koki gabum turi

kiekvienas Js organizacijos narys?

Jis turi pastebti moni polinkius mons mgaujasi darydami darbus, kurie juos

domina ir kuriuos jie geriausiai moka.

Jis turi pastebti moni pasauljaut vieni mons yra komandos mons, kiti mgsta

dirbti vieni.

Jis turi sukurti draugik atmosfer komandoje, kuriai vadovauja. Komanda, kurios nariai

sutaria gerai tarpusavyje, pasieks daug geresni rezultat, negu komanda, kurios nariai

nesutaria.

Jis turi mokti priimti kritik. Jeigu komandos nariai turi kit nuomon, tai nereikia, kad

jie nemgsta lyderio. Lyderis neturi norti ir siekti bti vis laik teisus. Nra

neklystanio mogaus. Jei lyderis sudaro neklystanio ir visada teisaus spd, jis pradeda

tolti nuo savo komandos.

5

Geras lyderis moka tinkamai valdyti mogikuosius iteklius. Kaip tai padaryti?

Vieneto lyderis turi mokti teisingai paskirstyti darbo krv monms. Vieneto vadovams

atlikus tam tikrus darbus ir pasiekus rezultat, lyderis turi objektyviai vertinti, ar ta pati

grup moni gali atlikti kit uduot.

Jis turi stebti, kad vieneto vadovai nepervargt, neisikvpt ir dirbt kokybikai.

Jei lyderis mato, kad komanda negali dirbti 100% naumui, jis gali pabandyti vadov

komand vesti kelis naujus narius.

Lyderis turi palaikyti artimus ryius ne tik su naujaisiais vadovais, taiau taip pat privalo

ilaikyti ry su senaisiais j patirtis ir pagalba yra nekainojami.

mogikj itekli valdymo seka:

1. Nauj komandos nari primimas .Priimdamas komand naujus narius, lyderis turi

bti sivardins pozicijas ir veiklas, kuriose naujokai galt uimti viet. Tada lyderis

naujokams turt aikiai apibrti, kokios yra j pareigos, uimant tam tikras pozicijas

vienete.

2. Mokymai. Tai yra metodas, kuris kelia komandos nari motyvacij. Mokymai padeda

pagilinti inias, srities, kurioje dirba komandos narys, arba inias, kurias narys nort

gyti ateiiai. Lyderis turi pamatyti, koki mokym, kokiam komandos nariui reikia.

3. Valdymas. Kiekviena organizacija, kiekvienas vienetas turi tam tikr valdymo struktr.

Be jos nei vieneto, nei organizacijos gyvenimas nra sivaizduojamas.

4. Komunikacija. Komunikacija neapsiriboja vien elektroniniais laikais. Komunikacija

yra: atmintins vadovams, naujienlaikraiai, skelbim lentos, sueigos, suvaiavimai,

socialiniai tinklapiai. Gera komunikacija gerina darb produktyvum, nes vadovai turi

visas galimybes gauti lengvai prieinam informacij apie ateinanius renginius, naujus

leidinius, metodikas, konkursus.

5. Organizavimas. Nuo organizavimo priklauso vieneto nari darbo kokyb.

Organizavimas tai: vieneto sueig grafikas, vadov mokymai, vienetui priklausantis

inventorius. Jeigu visi elementai veikia sklandiai, jie tampa stipriais veiksniais,

kelianiais vieneto vadov motyvacij.

6

6. Santyki valdymas. Tai yra tarpasmeniniai santykiai komandoje. Lyderis turi

pasirpinti, kad komandos nari tarpusavio santykiai nekenkt vieneto veiklai.

7. vertinimas. is darbas yra esminis, jo tikslas turi bti aptarti pasiekimus ir padarytas

klaidas, kad ateityje j bt galima ivengti. Jeigu veiklos vertinimas yra praleidiamas,

tuomet vienete yra blogai valdomi mogikieji itekliai, nes nra tausojamas ateinani

kart laikas ir jos yra pasmerktos daryti tas paias klaidas, kaip ir senesns kartos, vien

dl to, kad vieneto lyderis kartu su komanda neaptar tam tikro laikotarpio klaid ir

pasiekim. Klaidos ir skms pavyzdiai turi bti uraomi ir patalpinami visiems

vieneto nariams prieinamoje erdvje (internetas, vieneto bstin ir t.t.) .

Geras lyderis moka motyvuoti savo vadovus. Kaip tai padaryti?

Nuoirdus ir teisingas lyderio vadovavimas yra vienas i svarbiausi kitus motyvuojani

veiksni. Tada komandai malonu ir lengva sekti paskui savo lyder.

Suteikite galimyb savo vadovaujamo vieneto vadovams kelti kvalifikacij.

Lyderis turi mokti palaikyti ger vidin klimat, nes tuomet vieneto nariai jauiasi

motyvuoti darbui ir jauia pasitenkinim, priklausydami btent iam vienetui ir

skautikam judjimui.

Nuo lyderio vadovavimo didia dalimi priklauso vieneto vidinis klimatas.

Rpinkits kiekvieno savo komandos nario gerove. Supraskite, kad rpestis savo

komanda yra viena geriausi motyvacijos priemoni.

Lyderis visada turi dirbti sunkiau ir rytingiau, nei kas nors kitas.

Tikroji ir pagrindin lyderio savyb turi bti mokjimas udegti savo komandos narius

leisti jiems pasijusti, kad jie eina paskui tvirt ir teising savo organizacijos nar.

Skmingai veikiani organizacij poymis yra lyderiai, kurie i kit vadov isiskiria

kuklumu ir rytingumu. Kuklumas pasireikia tuo, kad lyderis didel dmes skiria

organizacijos gerovei, o ne asmeninei naudai. Skm priskiria organizacijai, o ne sau.

Kiekvienas vienetas, didesnis ar maesnis jis bebt, turi turti savas tradicijas. Kaip tai

sukurti?

Tradicijas formuoja vieneto bei organizacijos krjai, buv ir esami lyderiai.

7

Tradiciniai kasmetiniai renginiai yra labai svarbus tradicijos faktorius vienete. Lyderis

turi utikrinti, kad vykt kasmetiniai tradiciniai vieneto renginiai, taip pat kurti naujus

renginius.

Netgi bdas, kaip yra dirbama vienete yra tradicija (bdas, kaip vyksta tunto/krato

sueigos, aptarimai po rengini) ilaikykite ias tradicijas, nes tai vieneto nariams

padeda jaustis kaip namuose, kur tvarka ir atmosfera yra sava ir pastama.

Lyderis turi inoti, kokie yra jo vieneto tikslai ir kartu su vienetu i tiksl siekti. Kaip tai

padaryti?

Js ,kaip vadovo darbas yra vadovauti vienetui. Tam, kad vadovautumte teisingai,

pirmoji Js uduotis yra inoti Js vieneto pagrindin ar kelis svarbiausius tikslus.

Ar Js vienetas turi aikiai suformuluot ir urayt tiksl? Kokiu bdu jis buvo

surastas? Ar jis yra realus? Svarbiausia, ar Js juo tikite? Pasidalinkite darbo grupmis ir

aptarkite, kas js tiksl daro vertingu ir iskirtiniu i kit. Idiskutav, visa tai uraykite

ant lapo. Sulyginkite su kit grupi mintimis.

Aptar ir isiaikin js organizacijos tiksl, visi drauge suraykite, sprendimus ir

ingsnius iam ar keliems kitiems tikslams pasiekti.

Kaip prioretizuoti vieneto tikslus?

Labai sunku yra nusistatyti kelis pagrindinius vieneto tikslus, dl to, kad tai reikalauja antr

plan nustumti kitas domias idjas ar projektus. Taiau geras lyderis turi suprasti, kad visko

vienu metu gyvendinti negalima, na o isikelt prioritet kiekis ir sudtingumas priklauso nuo

komandos ryto, vidinio klimato ir, inoma, paties lyderio pajgumo.

emiau pateikta lentel, kaip vienas i metod, padsiani susidlioti prioritetus pagal svarb ir

skubum.

8

Upild lentel, padarykite ivadas:

A Nelabai svarbu, bet skubu

B Nei skubu, nei svarbu

C Svarbu ir skubu

D Svarbu, bet nelabai skubu

Tok metod galite taikyti braiydami kelis kvadratus i karto, jeigu turite nema komand ir

galite gyvendinti daugiau tiksl.

emiau yra pateikiamas paprastas ir labai danai vartojamas modelis, kuris lyderio rol apibria

kaip pagarb darbui, individui ir grupei. ie trys elementai yra glaudiai susij vienas su kitu ir

jeigu vienas i element funkcionuoja blogai, tai paveiks ir kitus du likusius elementus. Jeigu

darbas, kuris turi bti atliktas vadov komandos nra aikus, visa vadov komanda nebeinos,

kaip gyvendinti darb, nariai prads nerimauti ir nebenors daugiau veikti, nes jaus

nepasitenkinim esania situacija. Taip pat vieno komandos nario nepasitenkinimas, sukelia labai

daug rizikos neigiamai paveikti visos likusios komandos nuotaik ir usidegim. Galiausiai,

neisprstas konfliktas grups viduje ukirs keli bet kokiai komandos skmei, o tai padarys

Prioritetas B

Prioritetas A

Prioritetas D

Prioritetas C

emas

Skubumo laipsnis

emas

Svar

bu

mo

laip

snis

Auktas

Auktas

9

takos kiekvienam komandos nariui jis jausis nusivyls ir sieids. Sklandiai funkcionuojantis

kiekvienas i element yra btinas efektyvaus darbo komandoje, grups produktyvumo ir

kiekvieno jos nario pasitenkinimo utikrinimui.

Lyderio uduotis yra sukurti ir palaikyti slygas, kurios sudaryt visas galimybes veikti iai trij

element sistemai.

IR VADOVAI AIDIA

Kas pasak, kad aidia tik vaikai? Kartais suaugusiems aisti patinka daug labiau negu

vaikams. Nevenkite paprast, nuoirdi metod jie nra nei prasti, nei paprasti, o

prisideda prie vadov komandos formavimo.

1 aidimas

BATO AIDIMAS

Visi turi nusiimti batus ir juos sudti krv kambario viduryje. Batai yra sumaiomi. aidjai

padalinami dvi grupes. Duodamas startas, kiekviena komanda turi bgti ir iekoti bat. Laimi ta

komanda, kurios nariai pirmieji apsiauna savo batus ir atsisda ant ems.

Uduotis

Grup Individas

10

2 aidimas

TIESA IR MELAS

Kiekvienas komandos narys urao du teisingus ir vien klaiding fakt ant popieriaus lapo.

aidimo vedjas surenka lapus ir faktus perskaito garsiai. Likusieji turi bandyti atspti kieno yra

skaitomi faktai ir kuris i fakt yra melagingas.

3 aidimas

PRARASTOS ATMINTIES AIDIMAS

Vienas savanoris yra irenkamas ir jam yra diagnozuojamas visikas atminties praradimas.

Savanoris turi apsimesti nieko neatsimenantis i praeities. Likusi aidj komanda sako dalykus,

kurie padt praradusiajam atmint greiiau j atgauti. Nukentjs gali klausti klausim, kurie

jam padt. Klausimai galt bti tokie kaip: Kaip a elgiaus tokiu ar tokiu atveju ?, Kokia

mano daniausiai vartojama fraz ?.

4 aidimas

MONI RAIDS

Padalinkite aidjus grupeles, kurias sudaryt nuo 4 iki 5 aidj. aidimo vedjas pasako bet

koki raid. Kiekviena komanda ant ems turi sudlioti raid i savo kn. Laimi komanda,

greiiausiai arba kokybikiausiai sudliojusi raid .

5 aidimas

VAS KI I

Sudaromos dvi grups. Per kiekvien vaskinim komand savo viduje turi susitarti, kok

vien enkl rodys visi kartu sutartinai (irkles, popieri, ulin). Komandos atsistoja viena prie

kit ir pradeda vaskinti . Vaskinim laimjusi komanda, jau prie pirmj etap turi isirinkusi

vien mog i komandos. To mogaus funkcija yra, jei komanda laimjo, bgti gaudyti kitos

komandos nario, kuris irgi buvo parinktas kaip savanoris bgimui. Jeigu bgantysis yra

pagaunamas anksiau, nei pasiekia nam baz, jis tampa kitos komandos nariu.

11

6 aidimas

ODIS I MONI KN

1. Pasidalinama dvi komandas.

2. Komandos turi sugalvoti po od, susidedant i to paio raidi skaiiaus.

3. Abiej komand nariai, nuskambjus startui ibga priek ir i savo kn ant ems iraito

pirmj odio raid, teisjui patvirtinus raid, aidjai grta komand ir juos greitai keiia kiti

komandos nariai, kurie i savo kn raito antrja sugalvoto odio raid.

4. Laimi ta komanda, kuri pirmoji baigia iraityti savo od.

7 aidimas

KORT HIERARCHIJA

1.aidimo vedjas paaikina aidjams, kad kiekvienas j gaus po vien kort, kuri negals

irti. Kiekvienas aidjas, neirdamas savo kort, pasideda j ant kaktos taip, kad kiti

matyt skaii arba pieinl, pavaizduot ant jos.

2. Tada aidjams duodama minut, vaikioti po kambar ir matant kit aidj kort vert,

atitinkamai su jais elgtis (pvz : jeigu kakas ant kaktos laiko 2, tai su juo reikia kalbti, kaip su

labai emu, nevertu dmesio, jei kakas laiko ant kaktos tz, tai jis yra vertas pagarbos- tai

reikia jam parodyti.) Taip vaiktoma minut. Tada aidj laukia uduotis - sustoti linij nuo

emiausios kortos iki aukiausios, kol bandoma sustoti, nieks niekam nesako, kur reikia stoti.

aidjas, atsimindamas, kaip su juo buvo kalbta, atsistoja tarp t aidj, tarp kuri mano, kad

turt bti jo korta pagal eilikum.

3.Visiems sustojus eil yra leidiama pamatyti savo kortas.

Aptarkite: kaip jautsi aidjai, kurie buvo eminami, dl savo padties ? O kaip jautsi tie, kurie

buvo auktinami ? Ar tai dar vis aktuali problema tarp vaik ? Ar pastebite tai dirbdami su jais?

12

LYDERIS, DIRBANTIS SU VAIKAIS

Vadovo tipas susideda i pasiruoimo ir asmenybs. Kadangi gyti ini nra sunku ir sudtinga,

labiau reikt rpintis vadovu, kaip pavyzdiu kitiems. odis pamoko, pavyzdys patraukia.

Vaikas jus stebi, uuodia, igirsta, net tada, kai Jums atrodo, kad esate niekieno nematomas.

Tai ir yra tikrojo mokymosi i lyderio esm .

Vadovas, dirbantis su vaikais turi mokti sukurti maloni terp, kuri suteikt galimybes

vaikui atsiskleisti ir kurioje jis nort pasilikti. Kaip tai padaryti?

Jausmas, kad priklausai vieningai grupei, turiniai stiprias tradicijas tai kas kelia nor

jauniems monms likti. i atmosfera yra tokia galinga, kad kiekvienas, atjs

skautikj vienet, suvokia, kad skautai gyvena kitokioje aplinkoje, kad yra verta stengtis

i paskutinij. Faktas, kad vaikai yra pastebti ir suprasti, skatina nor likti.

Sukurkite skiltyje/draugovje komandin dvasi stiprios grups jausmas vaikus ilaiko

organizacijoje. Kaip vystysis skilties/draugovs tarpusavio santykiai priklauso nuo

vadovo.

Skili sistema. Skili sistema yra paremta natraliu paaugli principu burtis grupeles,

kuriose jie vysto savo asmeninius bei bendravimo gdius, mokosi prisiimti atsakomyb.

Vadovo charizma ir krybikumas. Charizmatinis vadovas skatina vaikus lankyti sueigas.

Tai, kaip vadovas pateikia informacij, daro stipri tak j priimantiems. Pati mediaga,

kad ir geriausiai paruota, be vadovo charizmos, gali tapti nieko verta.

Vadovas turi matyti kiekvien vaik matyti jo silpnsias ir stiprisias puses, jas ugdyti,

padti joms skleistis.

Vadovas turi pateikti ikius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems patinka ikiai. Leiskite

suprasti vaikui, kad visada esate pasiruos jam padti veikti ikius, taiau sugebkite

leisti jam skleistis individuliai.

Leiskite vaikui suprasti, kad jis priklauso didelei organizacijai, kuri formuoja atributika,

vents, renginiai, aidimai, dainos, turintys didel reikm visiems skautams.

Parodykite vaikams, kad visk, k jie mokinasi sueig metu, galima pritaikyti realiame

gyvenime. (Netgi skaut priesakai suskirstykite vaikus kelias grupeles ir pateikite

situacij i realaus gyvenimo, panagrinkite, kuris skaut priesakas yra sulauytas, o

13

kuris graiai panaudotas, pakalbkite, kaip yra puiku, kad inome iuos priesakus, kurie

mums padeda dorai gyventi ir mokinti tuos, kurie nesupranta, kas yra graus ir teisingas

elgesys).

Judkite. Neformalus ugdymas danai apibdinamas, kaip priepriea formaliajam

ugdymui. O kaip mes suprantame formal ugdym? Nesuklysiu sakydama, kad visi

prisimena mokykl ir/ar universitet, kur mokomasi nejudant, nesikalbant, neaidiant.

Neformalusis ugdymas isiskiria mokymu kuo vairesniais bdais. Tai danai yra

vadinama 4H poiriu: mokymasis galva, rankomis, irdimi ir sveikata ( head, hands,

heart and health).

Vadovas turi utikrinti vaik ugdymo kokyb. Kaip tai padaryti?

Vadovas turi bti motyvuotas ir energingas nuo vadovo energijos priklauso vaik

ugdymo kokyb.

Vadovas pagalb turi telktis savo padjjus ir pasidalinti darbais danai vadovams

atrodo, kad varginantis darbas be atokvpio yra geriausias dalykas, kur jie gali duoti

vaikams, taiau vaikams reikia charizmatinio lyderio, o ne sausos ugdymo mediagos.

Planuokite. Net ir neformalus ugdymas reikalauja kruoptaus ir nuoseklaus pasiruoimo

sueigoms. Vadovai turi turti aikius met/pusmeio planus, inoti metodus, padsianius

iuos planus gyvendinti.

Tam, kad tinkamai vadovautumte savo draugovei/skiliai, privalote susidaryti met

plan, kur met eigoje skirstysite smulkesnes dalis. Tam, kad vaikai nort kas savait

keliauti skaut usimimus, js turite jiems sukurti aiki tvark, taisykles, kuriomis jie

galt vadovautis.

Dirbdami su vaikais, turite atsivelgti iuos veiksnius, kuriuos turdami galvoje savo

skiltyje/draugovje utikrinsite veiklos tikslingum ir kokyb

gyjama patirtis

Malonus vadov primimas ir bendravimas

14

Patrauklios veiklos

Asmeniniai ikiai

Skautikosios vertybs

Gyvenimas ir veikimas gamtoje

Jausmas, kad priklausai vieningai organizacijai, kur iliustruoja bendri organizacijos

simboliai

Diaugsmas, kad gali padti kitiems

Demokratikas sprendim primimas

Tradicini rengini ir veni reikm

aidimai ir dainos

Kok vaik turime ugdyti:

Autonomik. Galint priimti sprendimus ir tvarkytis savo gyvenim.

Palaikant. Besidomint ir besirpinant kitais.

Atsaking. Mokant priimti savo sprendim pasekmes. Mokant priimti atsakomyb, kuri

ateina kartu su sipareigojimais.

sipareigojus. Kuris gyvena remdamasis vertybmis ir idealais.

emiau pateikiamos schemos, kurios pads suprasti, kokius klausimus reikia isikelti

vadovams pradedant dirbti su vaikais ir taip pat, kuo turi remtis vadov sugalvota veikla

skiliai/draugovei.

Prie praddami dirbti su vaikais, raskite atsakymus iuos klausimus:

K? K vaikas veikia ioje organizacijoje, kokios jo veiklos joje?

KAIP? Bdas, kaip gyvendinamos vaiko veiklos (darbo metodas).

KODL? Vaiko aukljimo tikslai, susij su organizacijos tikslais ir pagrindiniais principais.

15

Silomos gairs Js darbo su vaikais programai:

S. Specific. Apima vien, konkret tiksl ir j ireikia aikiai suprantamais odiais.

M. - Measurable. Tikslas yra ireikiamas taip, kad vaikai j sidmt

A. - Achievable. Jis derinasi su jauno mogaus sugebjimais ir vaikas turi galimybi jo siekti ir

pasiekti.

R. - Relevant. Jis atitinka jauno mogaus poreikius.

T. - Timed. Veiklos turi bti atliekamos kuo tinkamiausius laiku ir per nustatyt laiko limit.

emiau pateikiami paprasiausi sueig planavimo modeliai, kurie padeda aikiai

sivardinti met tikslus ir metodus, kuriais i plan pasieksite.

SUEIGOS, RENGINIO PLANAVIMO LENTEL:

Laikas Veiklos apraymas Reikalingas inventorius

Atsakingas

mogus

Atvykimas

Pirmoji veiklos dalis

aidimas

Antroji veiklos dalis

Sueigos/veiklos

sivertinimas

Susitvarkymas,ijimas

Geros sueigos turi tiksl. Joms pasibaigus jauti, kad kakas atlikta. To pasiekti galima i anksto

numaius, kas bus daroma per sueig. Tam, kad vis met sueigos bt tikslingos, turi bti

paruotas met planas.

16

SKILTIES, AR DRAUGOVS MET KALENDORIUS

Mnuo prastos sueigos Draugovs

ygiai, renginiai

Tunto/krato

renginiai

LS renginiai

Rugsjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegu

Birelis

Liepa

Rugpjtis

17

DRAUGOVS MET VEIKOS APTARIMAS YRA LYGIAI TOKS PAT BTINAS,

KAIP IR JOS PLANAVIMAS:

Vienas galim met veikos aptarimo variant. Aptarimo esm pervelgti per metus vykdytas

veiklas ir apmstyti, ar veiklos buvo naudingos, domios, ar vadovai tinkamai buvo jas paruo

VEIKLA AR PLANUOTA

VEIKLA VYKO? KODL? AR VAIKAMS I

VEIKLA

PATIKO?

K GALTUME DARYTI KITAIP?

Pasakojimas:

Moteris atsived savo sn pas Gand, kuris paklaus jos, ko ji nori. Noriu, kad mano snus

nustot valgyti cukr atsako ji. Atvesk berniuk po dviej savaii, pasak Gandis. Po

dviej savaii moteris su snumi sugro. Gandis atsisuko berniuk ir sako: Baik valgyti

cukr. Moteris nusistebjo ir paklaus: Kodl turjau laukti dvi savaites, kad js tai

pasakytumte? Prie dvi savaites a irgi valgiau cukr, atsak Gandis.

18

SKAUTIKASIS METODAS

MOKYMAS

IS

VEIKIANT

SIMBOLIN

STRUKTR

A

SKILI

SISTEMA

SKAUT

PRIESAKAI

IR ODIS

ASMENIN

PAANGA

SUAUGU-

SIJ

PARAMA

GAMTA

19

Skautikas metodas, susidedantis i daugelio element yra priemon, padedanti siekti jaun

moni tobulinimosi. Skautikas metodas, tik veikiant visiems jo elementams sukuria saugi ir

patogi aplink, kurioje jaunuolis gali mokytis i savo patirties ir taip tobulti, o vliau iaugti

savarankik, padedani, atsaking ir atsidavusi asmenyb.

Skautyb yra paremta saviugdos principu. Tai reikia, kad kiekvienas organizacijos narys nuo pat

pradi turi galimyb bti atsakingas u vis savo gebjim vystym ir tobulinim. Skautikas

metodas sukurtas tam, kad skatint ir vest jaun mog asmeninio tobuljimo keliu.

Skautikas metodas yra esminis skautybs principas. Kiekvienas skautikojo metodo elementas

atlieka savo funkcij ir kiekvienas elementas papildo kitus. Ne visi metodo elementai yra taikomi

vienu metu, ir ne visi j bna pirmame plane, taiau tam tikroje laiko atkarpoje turi bti

naudojami visi skautiko metodo elementai.

Skaut priesakai ir odis. Priesakai skautikais principais paremtas gyvenimo bdo

kodeksas, kur taikydamas jaunuolis lengviau suvokia vertybes. odis asmeninis pasiadjimas

gyventi pagal skaut priesakus.

Mokymasis veikiant. Vystymasis, paremtas asmenine patirtimi, o ne teorinmis iniomis.

Skautikas ugdymas yra aktyvus ugdymas.

Skili sistema. Susideda i 6 8 nari. Tokia sistema utikrina, kad kiekvienas skilties narys

gali dalyvauti priimant sprendimus, gali bti igirstas bei iklausytas.

Simbolin struktra. Simbolika skautuose atskiria amiaus grupes. Simbolin struktra atitinka

vaik bei jaunuoli subrendimo lyg ir sutelkia dmes specifinius tos amiaus grups poreikius.

Asmenin paanga. Asmenin paanga padeda jaunam mogui sidiegti vidin motyvacij, kad

smoningai ir aktyviai imtsi savs tobulinimo.

Gamta. Gamta yra natralus pasaulis, kuris suteikia galimybes mogui ugdyti fizines, protines,

emocines, socialines ir dvasines savybes.

Suaugusij parama . Vadovas, kuris priiri, kad skili veikla vykt sklandiai. Vadovas,

kuris yra artimas vaikams ir kuris daro teigiam tak j brendimui. Vadovas, kuris yra

tarpininkas tarp suaugusij ir vaik, utikrinantis, kad visi nariai grupje jaustsi gerai.

20

Skautikasis metodas veiks tik tuomet, kai visos jo sudedamos dalys bus naudojamos vaikams

ugdyti. Jeigu trks nors vienos sudedamosios dalies, skautikas metodas nebus iki galo

veiksmingas.

PATARIMAI VADOVUI, DIRBANIAM SU SKILTIMI AR DRAUGOVE

Geras vadovas vis darb nedaro vienas. Jis turi suvokti, kad pagalba i alies yra naudinga ir

svarbi. Koks nors sveias gali bti pakviestas sulaukus tam tikros progos arba temins sueigos,

kurioje sveias galt parodyti geresn pavyzd, nei tiesioginis vaik vadovas. Skautikoje

aplinkoje visada atsiras t, kurie gali padti ir kuri pagalba bt naudinga vaik aukljimui

gerinti.

Nevenkite stebinti vaik. Kartas nuo karto sueigoje padarykite staigmen. Net ir atjs sveias

sueig yra puiki staigmena, kuri sukelia daug teigiam emocij vaikams.

Stebkite vaikus. Ne visada Js i anksto paruota nuosekli sueigos programa bus tinkama tos

dienos vaik nuotaikai. Bkite pasiruo reaguoti ir esant tam tikrai vaik nuotaikai program

koreguoti.

Judkite. Kad ir kokio amiaus bt vaikai, neorganizuokite sueig taip, kad vaikams vis laik

tekt bti sdimoje padtyje. Net ir 10 min. aidimas vaikus prablakys ir sukurs teigiam

nuotaik. Nevenkite aisti. aidimai uima didel skaut programos dal, nes aisdami

mokoms. tai kokias savybes ugdo aidimai:

Vikrum

Susikaupim

Susivaldym

Drs

Susiklausym ir pagalb skiltyje

Mandagum

Juok ir linksmum

Drausm

Tiesum

Sumanum ir vaizduot

21

Vadovavim

Pastabum

Pasitikjim savimi

Valios stiprum

Stenkits sueig metu nerutulioti daug tem i karto. Vaikai nesps deramai sigilinti ir sisavinti

tos dienos temos. Jeigu renkats vien pagrindin sueigos tem, stenkits iekoti susijusi

potemi, kurias galtumte nagrinti toje paioje sueigoje. Labai gerai, jeigu randate judri

veikl ar aidim tos dienos sueigos temai iliustruoti.

Nepamirkite remtis patyrimo laipsniais ir specialybmis. Tai yra puikios gairs Js vieneto

met planui sudaryti. Nebtina teorijos dstyti paodiui, svarbiausia, kad vadovas inot, kokia

informacija turi pasiekti vaikus, o kaip ji juos pasieks yra vadovo vaizduots ir patyrimo

klausimas.

Vadovams tenka pareiga sudaryti tokias slygas, kuriose vaikai galt reiktis ir brsti. Kuo

sumaniau ir vairiau is darbas atliktas, tuo geriau skautams.

Vadovas turi pajausti vyraujani nuotaik prie, per ir po sueigos. Jeigu tarp vaik vyrauja

nerimstinga nuotaika vadovas turi tai atsivelgti ir sueigoje pravesti daugiau aidim. Reikia

mokti pastebti, jeigu vaikai sueigoje nuobodiauja ir bent trumpam vesti kitokio pobdio

veikl.

Vadovas turi pasirpinti, kad sueigoje vyraut pozytivi ir smagi nuotaika.

Tikriausiai kiekvienas vadovas yra susidrs su situacija, kuomet sueig atvyksta ne tas

skaiius vaik, kurio buvo tiktasi. Tokiu atveju reikia nenuleisti rank, o greitai reaguoti ir

mokti pritaikyti numatyt veikl maesniam kiekiui skaut.

Tam, kad kuo reiau pasitaikyt situacij, kuomet sueig atvyksta maiau vaik nei tiktasi,

labai svarbu komunikuoti su vaikais bei j tvais. Nebijokite vesti tvarkos, kad tiek vaikai, tiek

j tveliai pranet, kuomet sueig atvykti jie negali. Taip ivengsite situacij, kai likus labai

nedaug laiko iki sueigos pradios tenka keisti numatytas veiklas ir program.

22

Kaip utikrinti drausm sueigoje. Jeigu sueigos veiklos yra gerai suplanuotos, visi skautai yra

uimti ir nra dykintoj, vaik drausm bus geresn, nei sueigoje, kurioje veikl yra

traukiama tik dalis vaik.

Vadovas turi stengtis, kad sueiga prasidt ir pasibaigtu laiku. Danai vaik laukia tveliai, todl

negerai priversti juos ilgai laukti. Vykstant sueigai vadovai neturi galvoti, koki veikl

sugalvojus toliau. Jeigu vadovas sueigos metu yra pasinrs jau vykstanios sueigos planavim,

jis negali stebti vaik ir vyraujanios nuotaikos sueigos metu. Tokia sueiga yra nekokybika.

Leiskite vaikams aktyviai dalyvauti veiklose. Leiskite jiems patiems pravesti vien ar kit veikl.

Puikus bdas ugdyti susigyvenim skiltyse duoti vienai ar kitai skiliai pasireikti pravedant

aidimus, mokinant dain, kitoms skiltims ir vadovams dstant teorij, kuria vedanioji skiltis

pasidomjo ir kuri paiai skiliai yra domi bei aktuali.

Vadovas pats sau turi bti sivardins kiekvienos veiklos tikslus. Jeigu vadovas neino, kodl

vaikams reikia dalyvauti veiklose, jis negali norti, kad t suprast vaikai.

Vadovas turi dirbti su usidegimu. Jeigu vienas vadovas veda aidim arba dsto teorij, kiti

vieneto vadovai negali stovti nuoalyje ir nektis tarp savs.

Tradicijos dar daugiau pakelia ir sustiprina skilties dvasi ir vieningum ir taip pat duoda

vienetui tstinum. Net jeigu amiaus grupje keiiasi vaikai, vienetas ilaiko savo charakter,

nes tikslai ir darbai ilieka tie patys.

23

TESTAS

is testas skirtas isiaikinti, koks Js charakterio bruoas labiausiai pasireikia

netiktose situacijose

Visada Kartais Retai Niekada

1. A nesutinku, kad mons turt pasitraukti suklyd ir bti u tai smerkiami.

3 2 1 0

2. A gerbiu kit moni jausmus. 3 2 1 0

3. A mgstu permstyti savo poelgius ir iekoti prasms darbuose, kuriuos dirbu.

3 2 1 0

4. A su entuziazmu apsiimu lyderiauti ir turiu sugebjim paskatinti kitus mones darbui.

3 2 1 0

5. A esu mgstamas sveias kit moni namuose. 3 2 1 0

6. Man patinka velgti abi situacijos puses ir a tai gerai sugebu.

3 2 1 0

7. A esu nervingas ir neramus. 3 2 1 0

8. A esu pasiruos padti monms sprsti j problemas.

3 2 1 0

9. A mgstu iaukltus ir mandagius mones. 3 2 1 0

10. A susirenku faktus ir kiekvien j bandau suvokti realiai.

3 2 1 0

11. A jauiu, kad esu kit kritikuojamas. 3 2 1 0

12. A danai elgiuosi nenuspjamai ir galiu prikalbti kvail dalyk.

3 2 1 0

13. A pasitikiu kitais monmis. 3 2 1 0

14. Kai jauiuosi blogai, kreipiuosi draugus. 3 2 1 0

15. A sugebu gerai vadovauti. 3 2 1 0

16. A nesielgiu vaikikai. 3 2 1 0

17. Mano idjos yra aikiai suformuluotos. 3 2 1 0

18. Man rpi padti vargams ir silpniems. 3 2 1 0

19. A kritikuoju kit moni elges ir sprendimus. 3 2 1 0

20. Mane lengva nulidinti. 3 2 1 0

21. Man patinka juokauti, aisti ir eiti vakarlius. 3 2 1 0

22. Savo darbe laikausi numatyt taisykli. 3 2 1 0

23. Man atrodo, kad yra natralu, kad mons turi parodyti dkingum, kai jiems bna suteikta pagalba.

3 2 1 0

24. A greitai randu sprendim daugeliui problem. 3 2 1 0

25. A kovoju u kit moni teises. 3 2 1 0

26. A galiu iklysti i savo pasirinkto kelio tam, kad patikiau kitiems.

3 2 1 0

27. Man patinka bti informuotam, diskutuoti apie politik ir kitomis, visuomenei aktualiomis temomis.

3 2 1 0

28. A esu drovus ir nemgstu atsidurti dmesio centre. 3 2 1 0

29. A lengvai ireikiu tai, k jauiu. 3 2 1 0

24

30. A monms parodau, kad jie man yra svarbs. 3 2 1 0

31. A nemgstu moni, kurie negali prisitaikyti prie esanios situacijos arba tam tikr moni.

3 2 1 0

32. Savo kalboje naudoju daug itiktuk. 3 2 1 0

33. A gerai apgalvoju esamus faktus, prie priimdamas kok nors sprendim.

3 2 1 0

34. Man patinka guosti kitus. 3 2 1 0

35. mons ateina pas mane, iekodami patarimo ir paguodos.

3 2 1 0

O dabar suskaiiuokite balsus:

1, 4, 9, 15, 19, 23, 31 /21 Kritikas tvas

2, 8, 18, 25, 30, 34, 35 /21 Besirpinantis tvas

3, 6, 10, 17, 24, 27, 33 /21 Suaugs

5, 12, 13, 16, 21, 29, 32 /21 Laisvai besielgiantis vaikas

7, 11, 14, 20, 22, 26, 28 /21 Paklusnus vaikas

O dabar nusipiekite savo Ego lentel:

Kritikas tvas Rpestingas tvas Suaugs Laisvai besielgiantis

vaikas

Paklusnus vaikas

10

5

15

20

25

SESS VADOVS, BROLIAI VADOVAI!

Raskime laiko galvoti tai jgos altinis.

Raskime laiko dirbti ir mokytis tai pasisekimo paslaptis.

Raskime laiko skaityti pasisemsime iminties.

Raskime laiko atsikvpti usitikrinsime jaunyst.

Raskime laiko bti malons ir draugiki tai kelias laim.

Raskime laiko juoktis tai sielos muzika.

Raskime laiko dalintis diena per trumpa, kad btume savanaudiai.

Antanas Saulaitis

26

Literatra:

A myliu kievien vaik/ Dainut Gailien, Laima Bulotait, Nijol Sturlien/ Vilnius 1996

Pedagogin psichologija/N.L. Gage, D.C. Berliner/Vilnius 1994

Kritinio mstymo ugdymas : teorija ir praktika/Sudarytoja Daiva Penkauskien/Vilnius 2001

Tau, skiltininke /Mediag surinko v. s. fil. Laima Kiliulien/Anglija 1996

Management / Mediag ileido pasaulio skaut biuras/veicarija, Geneva

Pagrindiniai skautybs bruoai /Redagavo Rasa Dumit/Lietuvos skautija 2008

http://management.about.com/cs/leadership/