VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS1

ŢEMĖS ŪKIO AKADEMIJA, MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS2

MIŠKOTVARKOS IR MEDIENOTYROS INSTITUTAS

Andrius Ignatavičius

Retinimų ir einamųjų kirtimų ekonominė analizė

Magistro baigiamasis darbas

Miškininkystės studijų programa, valstybinis kodas 6211IX009

Miškininkystės studijų kryptis

Vadovas (-ė)_________________ _______________ _____________

(Moksl. Laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Edmundas Bartkevičius _____________ __________

(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija , 2021

Antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija

(patvirtinta Kanclerio 2020 m. geguţės 8 d. potvarkiu Nr. ŢŪA-2020-14):

Pirmininkas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr.

Nerijus Kupstaitis (socialinis partneris, praktikas).

Nariai: VDU Ţemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos

ir miškininkystės instituto profesorius dr. Edmundas Bartkevičius (mokslininkas);

VDU Ţemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius,

profesorius dr. Gediminas Brazaitis (mokslininkas);

VDU Ţemės ūkio akademijos Miškotvarkos ir medienotyros instituto profesorius dr. Gintautas

Mozgeris (mokslininkas);

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius (socialinis

partneris, praktikas).

Miškų ir ekologijos fakulteto antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos

studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:

.........................................................................................................................................................

Miškų ir ekologijos fakulteto antrosios pakopos Miškininkystės studijų programos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir

pirmininko parašas

Darbo vadovas: lekt. Gintautas Činga, VDU Ţemės ūkio akademija, miškotvarkos ir

medienotyros institutas

Recenzentas: prof. dr. Edmundas Petrauskas, VDU Ţemės ūkio akademija, miškotvarkos ir

medienotyros institutas

Instituto direktorius: doc. dr. Edmundas Petrauskas, VDU Ţemės ūkio akademija,

miškotvarkos ir medienotyros institutas

3

Ignatavičius A. Einamųjų ir retinimo kirtimų ekonominė analizė: antrosios studijų pakopos,

(magistrantūros) miškininkystės studijų programos baigiamasis darbas , darbo vadovas lekt. G. Činga,

VDU.-ţemės ūkio akademija, 2021.- 43 p.: pav. 20 , 6 lentelės, 70785 sp.ţ. , Bibliogr.: 36 pavad.

SANTRAUKA

Šiame baigiamajame darbe buvo tiriamas retinimo ir einamųjų kirtimų ekonominis

pelningumas.

Darbo objektas – VĮ Valstybinės miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio Vadţgirio

grininkija.

Darbo tikslas – įvertinti retinimo ir einamųjų kirtimų eglynuose ekonominį potencialą.

Darbo metodai –Tyrimai buvo atliekami VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Raseinių

regioniniame padalinyje , Vadţgirio girininkijoje.

Darbo rezultatai – Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinkti 24 retinimo ir 16 einamųjų kirtimų

sklypai. Maţiausias sklypo plotas 0,1 ha, o didţiausias 9,8 ha. Einamuosiuose kirtimuose ištraukti ir

pagaminti 1 m3 medienos kainuoja 13,9 Eur/m

3, o retinimo kirtimuose 23,28 Eur/m

3. Nustatyta, jog

medienos ištraukimo savikaina didėja, didėjant jos ištraukimo atstumui. Kai medienos ištraukimo

atstumas didėja daugiau nei 1,5km, tai papildomai kainuoja 1,05 Eur/m3. Atlikus ekonominę analize

buvo nustatyta, jog finansiškai labiau apsimoka vykdyti būtent einamuosius kirtimus, nes iš jų yra

gaunamas didesnis pelnas. Einamųjų kirtimų pelningumas buvo 12,81 Eur/m3, o retinimo 2,54 Eur/m

3.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog intensyviau vykdant retinimo kirtimus, iš ateities medyno

gaunama didesnė ekonominė nauda lyginant su einamaisiais kirtimais. Tyrimui atlikti buvo naudojami

medkirtės ponsse ir medveţės ponsse darbo našumo duomenys.

Raktaţodţiai: ekonominis potencialas, retinimo ir einamieji kirtimai.

4

Ignatavičius A. Economic analysis of first and second commercial thinnings: (masters)

forestry study program finl work , Supervisor assoc. lect. G. Činga; ASU.-Akademija, 2021.-43

p. .: 20 figures., 6 tables, 70785 characters. Bibliography.: 36 sources.

ABSTRACT

In this final work the economic profitability of first and second commercial thinnings were

investigated.

The research of the subject – State enterprise Raseiniai regional subdivision Vaţgiris forest

district.

The research aim –Work aim was to the evaluate the economic potential of first and second

thinnings

Methodology – research was made in the Vadţgiris forest district.

Results - 24 of plots of first thinnings and 16 plots of second thinnings plots was selected for this

study. The smallest plot was 0,1 ha and the largest is 9,8 ha. In 1st commercial felling 1m3 of the timber

extracted and produced cost 13,9 €/m3 and in second thinnings 23,28 €/m3. In the research was found that

the cost of timber extraction increases with extraction distance. When the timber extraction distance

increases by more than 1,5 kilometers it costs an additional 1,05 €/m3. The economical analysis has shown

that is it financially more profitable to carry out 2nd commercial thinnings as they generate higher profits.

The profitability of 2nd commercial thinnings is 12,81 €/m3, and 1st commercial thinning is 2,54 €/m3. The

study found that more intensive thinning yiealds greater economical benefits form future stands compared

to 2nd commercial thinnings. Productivity data from ponsse machinery were used for the study.

Keywords: economic potential, 1st and 2

nd commercial thinning.

5

Turinys

ĮVADAS .................................................................................................................................................... 6

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ........................................................................................................... 7

1.1 Ţaliavinės medienos ištekliai ir pardavimai Lietuvoje ....................................................................... 7

1.1.1 Medienos ruošos rodikliai Lietuvoje............................................................................................... 10

1.2 Sortimentinė medienos ruoša ir technologijos ................................................................................... 10

1.3 Finansiniai medienos ruošos ekonominio vertinimo kriterijai ........................................................... 12

1.4 Mechanizuotos ir motopjūklinės medienos ruošos palyginimas ....................................................... 12

1.5 Medienos importas ir ekportas Lietuvoje .......................................................................................... 14

1.6 Ugdomųjų kirtimų įtaka medynų produktyvumui ir tūrio prieaugiui ................................................ 15

1.7 Veiksniai, darantys įtąką sortimentų gamybos našumui .................................................................... 17

1.7.1. Laiko veiksnio poveikis miško išlaidoms ir pajamoms ................................................................. 18

2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, OBJEKTAS, METODIKA ................................................ 20

2.1 Darbo tikslas, uţdaviniai .................................................................................................................... 20

2.2 Darbo objektas ................................................................................................................................... 20

2.3 darbo metodika................................................................................................................................... 25

2.3.1 Universalus išlaidų apskaičiavimo modelis .................................................................................... 26

2.3.2 Einamųjų ir retinimo kirtimų pelningumo įvertinimas ................................................................... 28

2.4 Medkirtės Ponsse ir medveţės Ponsse darbo našumo nustatymas .................................................... 28

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ....................................................................................... 30

3.1 Pagamintos medienos sortimentinė analizė retinimo ir einamuosiuose kirtimuose ........................... 30

3.2 Retinimo ir einamųjų kirtimų medienos ruošos savikaina ................................................................. 32

3.3 Pajamos ir pelningumas retinimo ir einamųjų kirtimų ....................................................................... 33

3.3.1 Retinimo ir eianamuosiuose kirtimuose gautų pajamų pagal sortimentus analizė.......................... 36

IŠVADOS ................................................................................................................................................ 41

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................................... 42

PRIEDAI .................................................................................................................................................. 44

6

ĮVADAS

Retinimo ir einamieji kirtimai yra vykdomi norint sumaţinti medyno skalsumą ir ateityje iš

medyno gauti kuo didesnę ekonominę naudą. Išretinus medynus jų tūrio prieaugis padidėja, kadangi

sumaţėjus medţių skaičiui medyne, jų maitinimosi plotas ir augimo sąlygos pagerėja. Ugdymo

kirtimų efektyvumą parodo prieaugio pokyčio vertinimas, dėl ko daţniausiai nėra atsiţvelgiama į

ekonominį šių kirtimų potencialą.

Moksliškai yra įrodyta, kad dėl tinkamo medţių parinkimo ir medynų ugdymo, esant panašiam

pradiniam skalsumui, neugdytų medynų prieaugis yra maţesnis uţ ugdytų medynų prieaugį. Estijoje

atlikti tyrimai parodė, jog medţiai tik nedaug reagavo į augimo vietos padidėjimą retinimo kirtimuose,

per pirmuosius 10 metų. Per antrąjį dešimties metų laikotarpį, augimo erdvė ţenkliai padidėjo ir tai

darė įtaką skermens ir tūrio prieaugiui (S. Fennica, Precommercial thinning in naturally regenerated

scots pine stands in northern Finland, 1997).

Šiuo metu vyrauja poţiūris, jog vykdant einamuosius ir retinimo kirtimus, jie bus ekonomiškai

nuostolingi, o ekonominė nauda bus gaunama tik kai medynai sulauks brandos amţiaus ir iki tol, kol

jame bus kertamas plynas kirtimas. Todėl būtina įvertinti ar šiais kirtimais gausime norimą pelną ir

padengsime patirtas medienos pagaminimo išlaidas.

Kadangi rinkoje trūksta darbo jėgos ir maţėja specialist, gebančių dirbti motopjūklu, vis

daţniau pjūklininkus pakeičia medkirtės operatoriai. Medkirtės darbo našumas yra didesnis, jeigu ji

dirba keliomis pamainomis, bet tam reikalingas pastovus darbuotojų skaičius.

7

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

Kaip teigia A. Stoncelis miškų ūkyje svarbiausias galutinis produktas, buvo ir bus pagaminta

mediena. Mediena. Taip pat yra vienas iš svarbiausių produktų pasaulio prekyboje. Dideli miškininkų

išaugintos medienos kiekiai jau nuo senų laikų buvo naudojami kuro, popieriaus ir net jo produktų,

gamybai. Pjautinė mediena naudojama baldų gamybai, statyboms. Išteklių analizė rodo, jog medienos

ir jos gaminių poreikis vis didėja, todėl reikia ieškoti būdų, kaip tą poreikį patenkinti nepadarant

didelios ţalos miškams. Vienas iš šių būdų būtent ir yra ugdymo kirtimai.

1.1 Ţaliavinės medienos ištekliai ir pardavimai Lietuvoje

Mokslinė miško išteklių apskaita neįsivaizduojama be racionalaus miško ūkio. Miškas vis

daţniau tampa, ūkinės veiklos objektu ir turi gan didelę reikšmę medienos tūrio, gauto ploto vienete,

per tam tikrą laiką , bei jo ūkinių priemonių , tikslesniam įvertinimui.Sukauptos ţinios apie esamus

miško išteklius yra objektyvios ir jos leidţia pasirinkti teisingiausią miško ūkio darnaus vystymosi

kryptį. Praktinės miškininkystės poţiūriu svarbu įvertinti visus taksacinius duomenis, kurie gali

atspindėti tūrio prieaugį (Dubcikas R., 2018).

Miškų ūkio statistikos duomenimis 2020 m. miško plotas apaugęs mišku buvo 2200,2 tūkst.

ha ir tai sudarė 33,7% šalies teritorijos. Nuo 2003 m. Lietuvos miškingumas padidėjo 2,4 proc. ,o

miško plotas padidėjo 154,9 tūkst. ha. Nuo to laikotarpio, medynų plotas padidėjo iš 110,8 tūkst. ha –

iki 2061,8 tūkst. ha. (Miškų ūkio statistika, 2020).

Medynai kuriuose auga spygliuočiai sudaro 1147,4 tūkst. ha. ploto (1 pav.). Jie sudaro

didţiausią medynų dalį 55,7 proc. Minkštaisiais lapuočiais apaugę 845,7 tūkst. ha 41 proc., kietaisiais

lapuočiais- 68,7 tūkst. ha 3,3 proc. Per septyniolika metų, spygliuočių medynų plotas sumaţėjo 12,5

tūkst. ha , o kietųjų lapuočių medynų iki 23,9 tūkst. ha. Minkštųjų lapuočių plotas nuo šio laikotarpio

net gi padidėjo 147, 3 tūkst. Ha. (Miškų ūkio statistika, 2020).

8

Šaltinis Valstybinė miškų tarnyba, 2020

1 pav. Vyraujančių medţių rūšių pasiskirstymas pagal medynų plotą

Lietuvoje didţiulius plotus uţiima pušynai – 710,3 tūkst. ha . Per septyniolika metų pušynų

plotas ţenkliai sumaţėjo iki 1,2 tūkst. ha. 434,8 tūkst. ha plotą uţiima eglynai. Eglynų plotas

palyginus su 2003 metais, sumaţėjo iki 10,5 tūkst. ha. Berţynai yra labiausiai paplitę tarp minkštųjų

lapuočių. Berţynų plotai nuo 2003 m. neţymiai padidėjo iki 60,3 tūkst. ha. 2020m. berţynai uţėmė

452,4 tūkst. ha plotą. Nuo 43,3 tūkst. ha iki 162,8 tūkst, sudarė juodalksnynai. Baltalksnynų plotai

sumaţėjo 0,6 tūkst. ir uţiimė 121,5 tūkstančių hektare. Nuo 38,2 tūkst- iki 95,6 tūkst. ha padidėjo taip

pat ir drebulynų plotai. Nuo 35,7 tūkst. ha iki 48,1 tūkst. ha padidėjo ąţuolynų plotai. O uosynų plotas

ţenkliai sumaţėjo nuo 51,4 tūkst. ha iki 12,7 tūkst. ha (Miškų ūkio statistika, 2020).

Per pirmąjį 2018 m. pusmetį VĮ Valtybinių miškų urėdija iš viso pardavė 1,75 mln. m3

medienos. Dešimtadaliu maţesnis medienos tūris parduotas vidutiniškai 20 proc., aukštesne kaina,

palyginus su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu. Iš ţaliavinės medienos pardavimo vien per geguţę buvo

uţdirbta 16,35 mln. eurų, o per šešis mėnesius net 86 mln. eurų. Valstybinių miškų urėdijos paruošta

mediena beveik visa parduodama per ,,Baltpool“ administruojamą elektroninę medienos prekybos

sistemą, daugiausiai – pusmetiniais ir ilgalaikiais aukcionais, o trumpalaikiais aukcionais tik maţa

dalis. Iki 60 proc. ilgalaikiuose aukcionuose parduodama iki 60 proc. vios ţaliavinės medienos ir iki

30 proc. pusmetinėse. Neparduotos medienos likučiai parduodami trumpalaikiuose aukcionuose, taip

pat nulemti vėjovartų medienos kiekiai, kurie nepatenka į ilgalaikius sandorius. Tik 5 proc. visos

valstybiniuose miškuose pagamintos medienos parduodama trumpalaikiuose aukcionuose (VMU,

2018).

Ţaliavinės medienos 2017 m. buvo parduota 3mln. 696 tūkst. 100 m3 medienos (2 pav.)

9

Šaltinis : Valtybinė miškų urėdija, 2018.

2 pav. Ţaliavinės medienos pardavimas 2017-2018 m.

Daugiausiai ţaliavinės medienos kiekis 1007700 m3 buvo parduota 2017 metų antrame

ketvirtyje ( 2 pav.) , o maţiausias kiekis medienos 804800m3 buvo parduotas 2017 m. ketvirtame

ketvirtyje. Daugiausiai pelno iš ţaliavinės medienos pardavimų VĮ Valstybinė miškų urėdija gavo

2018 metų antrame ketvirtyje 45001000 eur., o maţiausiai 2017 m. ketvirtame ketvirtyje.

VĮ Valstybinių miškų urėdija savo valdomuose miškuose vykdo miško kirtimų liekanų

maţmeninę ir didmeninę prekybą. Maţmeninė prekyba vykdoma tiesiogiai regioniuose padaliniuose, o

didmeninė medienos prekyba elektroninėje medienos pardavimų sistemoje. VĮ Valstybinių miškų

urėdija sudaro trijų didmeninės prekybos sutartis: trumpalaikės – pagal poreikį, pusmetinės ir

ilgalaikės sutartys sudaromos kas pusę metų. Ilgalaikės sutartys sudaromos tik su dviejų tipų pirkėjais

: su pirkėjais, įgyvendinančiais arba per paskutinius 3 metus iki aukcionio pradţios įgyvendinusiais

projektus, kuriems buvo suteiktas regioninės svarbos projekto statusas ir su nuolatiniais pirkėjais ( per

paskutinius 3 metus kasmet pirkusiais medieną iš pardavėjo). 7proc. metinės pagrindinių kirtimų ir

miško tarpinio naudojimo apiimties yra leidţiama parduoti maţmeninėje prekyboje. Produktų apiimtys

vieno pardavimo metu negali viršyti 25 m3. Regioninis padalinys nustato maţmeninės medienos

prekybos kainas. Nustatytos kainos negali būti maţesnės uţ vidutines svertines kainas trumpalaikėse

ir pusmetinėse sutartyse, ilgalaikėse, sudarytose po paskutinių įvykusių atitinkamų aukcionų. (VMU,

2019) .

10

1.1.1 Medienos ruošos rodikliai Lietuvoje

2019 m. Lietuvos miškuose buvo paruošta 6,9 mln. m3 likvidinės medienos, o t.y. 4 proc.

maţiau negu 2018 m. Valstybiniuose miškuose paruošta 3,6 mln, m3 medienos. Palyginus su 2018 m.

kirtimo apiimtys padidėjo 1 proc., bet buvo maţesnės negu prieš tai buvusių penkių metų vidurkis –

3,8 mln. m3. Savo valdomuose miškuose VĮ Valstybinė miškų urėdija ( samdant rangovus, savo

jėgomis) paruošė 3,6 mln, m3 ir pardavė 48 tūkst. m

3 medienos nenukirstu mišku. VĮ valstybinė miškų

urėdija tarpiniais kirtimais paruošė 0,81 mln. m3 medienos. Retinimo kirtimais paruoštos medienos

kiekis, palyginus su 2018 m., padidėjo 12 proc. iki 231 tūkst. m3, o einamųjų kirtimų apiimtys

sumaţėjo 2 proc. iki 406 tūkst. m3. Iš viso iškirsto medienos tūrio, ugdomaisiais kirtimais buvo iškirsta

18 %. Rangovinės įmonės 2019 m. (3 pav.) iškirto 2,7 mln. m3 medienos, o VĮ Valstybinių miškų

urėdijos darbininkai 0,8 mln. m3 (Miškų ūkio statistika, 2020m.).

3pav. Kirtimai VĮ Valstybinių miškų urėdijoje rangos būdu 2003-2019m.

Pagal (3 pav.) pateiktus duomenis galima pastebėti, jog nuo 2012 metų rangovinės įmonės vis

maţiau iškirsdavo medienos, nes VĮ valstybinių miškų urėdijos darbininkai pagamindavo vis daugiau

medienos.

1.2 Sortimentinė medienos ruoša ir technologijos

Mechanizuoto medienos ištraukimo pradţia Lietuvoje yra laikomi 1950 m. Šiais metais 4 proc.

nuo visos ištrauktos medienos sudarė mechanizuotai ištraukta mediena. Tada dar vyravo stiebinė

medienos ruošos technologija. Tokios technologijos pasirinkimui didelę įtaką darė tai, jog medienos

11

ištraukimui buvo naudojami modifikuoti arba bendrosios paskirties miško ištraukimui traktoriai, mes

miškų ūkis tik tokia technika tuo metu disponavo ( Šumskas U.,2007).

Kirtimas gali būti visiškai mechanizuotas arba atliekamas motoriniais pjūklais. Kaip teigia

(Smalinskas R., 2015) sortimentų ištraukimas daţniausiai atliekamas medveţe (pakėlus sortimentus

nuo ţemės), nors taikomas ir traukimas specialiais traktoriais. Šis metodas gali būti naudojamas, bet

kokio kirtimo (plyno, atrankinio, sanitarinio) atveju. Kadangi sortimentus ganėtinai patogu išveţti iš

miško, jie yra maţiau uţteršiami purvu, apsaugomi nuo ţievės atplyšimo, sulauţymo (Pulkki,2007b).

Taip pat patogu sortimentus surūšiuoti ir saugoti iki jų tiekimo vartotojui ( Smalinskas R., 2015).

Pagal Vitunską ir kt.(2008) buvo išskirtos keturios medienos ruošos technologijos: stiebinis

medienos ruošos metodas, sortimentinė medienos ruoša, susmulkintos medienos metodas ir viso

medţio ruošos metodas ( Grigalauskas D., 2018).

Stiebinės medienos ruošos metodu medis yra negenimas, nukertamas ir nupjaunama jo viršūnė.

Likę stiebai paprastai būna ištraukiami traktoriais į tarpinio naudojimo sandėlius. Šiuose sandėliuose

jie yra supjaustomi į reikalingus sortimentus. Daţniausiai šis metodas taikomas plynų kirtimų atveju. (

Smalinskas R., 2015).

Pagal Grigalauską D. (2018) yra keturios medienos ruošos technologijos, viena iš jų yra viso

medţio ruoša – kurios metu kelmų su šaknimis mediena yra panaudojama.

Kaip teigia Grigalauskas D. (2018) sekanti medienos ruošos technologija yra susmulkintos

medienos ruoša, kurios metu iš karto yra nukertami medţiai arba krūmai ir po to yra susmulkinamos jų

atlikusios dalys. Tai pats naujausias metodas, sparčiai plintantis ten, kur yra didelė energetinės

medienos paklausa ( Grigalauskas D, 2018).

Medţių su šakomis ir višūnėmis ruoša – nukirsti medţiai traukiami traktoriais nenugenėti iki

specialios vietos apdorojimui (Syunev et al., 2009).

Kaip teigia (Syunev et al., 2009) galutinio vartotojo poreikiai, daţnu atveju nulemia pačio

medienos ruošos metodo pasirinkimą . Medienos ruošos metodo pasirinkimui taip pat daro įtaką

turima technika bei sklypo ar medyno sąlygos. Anot (Syunev et al., 2009) Rusijoje yra naudojami

tokie medienos ruošos metodai: medienos ruoša pagal sortimentus, medienos ruoša stiebais irr pačių

medţių viršūnių ir šakų ruoša. Kiekvienas medienos ruošos metodas taip pat turi tam tikrus bruoţus,

kurie priklauso galutinio produkto poreikio ir nuo natūralių sąlygų, mechanizmų ir mašinų, kurie

naudojami kirtimui (Syunev et al.,2009).

Laikoma, jog sortimentinė medienos ruošos technologija yra pranašesnė uţ seniau naudotą

stiebinę technologiją, nes yra kur kas maţesni pomiškio ir paliekamų medţių paţeidimai ( iš

tarpuvalskmio sortimentai yra iškeliami, o ne traukiami per juos) bei maţesni pačio dirvoţemio

paţeidimai( traktorių reisų skaičius yra maţesnis ir maţiau apkraunamas pats dirvoţemis lyginant su

medveţėmis, kurių reiso krūvis 5-8 kartus didesnis) (Šumskas U., 2007).

12

Dar viena problema, susijusi su pačiu medynu, yra ta, kad kinta valksmų plotis ir uţiimamas

plotas bei atstumai tarp jų, kas daro gan didelę įtaką pačių medynų produktyvumui. Todėl labai svarbu

nustatyti optimalų atstumą tarp valksmų ir jų plotį, nes nuo valksmų uţimamo ploto priklauso ir

produktyvumas medyno iš ploto vieneto. Kuo didesnį plotą uţiima patys valksmai, tuo medţių augimo

plotas yra maţesnis (Šumskas U., 2007).

1.3 Finansiniai medienos ruošos ekonominio vertinimo kriterijai

Siekiant didţiausio finansio rezultato, pačios įmonės poţiūriu, finansinius kaštus reikėtų

lyginti rangos būdu, urėdijos sumokėtą faktinę kainą uţ pagamintą 1 m3 medienos su pačios urėdijos

padalinio ruošos kaštais . Šie kaštai turėtų būti apskaičuojama kaip kapitalo, operacinių ir darbo

jėgos, kaštų suma. Kaštai kurie vadinami operaciniais - tai mechanizmų eksploatacinės išlaidos (

prieţiūra ir einamasis remontas, tepalai, degalai ir kitos išlaidos ). Kaštai apskaičiuoti tam tikrai darbo

jėgai yra lygūs apskaičiuotam uţmokesčiui, pridėjus socialinio draudimo išmokas. Kapitalo kaštai –

apskaičiuojami kaip amortazacinių atskaitymų suma, prie kurios daţniausiai yra pridedamos pačios

palūkanos. Kaip teigia (Rybakovienės I., 2005) šie kaštai daţniausiai yra apskaičiuojami nuo

pagrindinių priemonių vidutinės vertės, kuri yra vienoda likutinės ir pradinės verčių vidurkio

skirtimui, kuris yra padalintas iš dviejų. Anot (Rybakovienėnės I., 2005) palūkanų norma turėtų būti

pasirinkta faktinė, kurią pati urėdija mokėtų arba šiu metu moka, medienos ruošos įrangos pirkimui,

naudojant kreditavimą, taip suskaičiuota padalinio savikaina, urėdijos medienos ruošos, turėtų būti

orientacinis įkainis, maksimalus,rangovams mokamas uţ pagamintą medieną. Norėdami atsiţvelgti į

perspektyvą medienos ruošos sektoriui, turime atsiţvelgti ir į kitus rodiklius kurie yra sunkiau

įvertinami. Ypač svarbu, šiuo atveju, įvertinti medienos ruošos sektoriaus ilgalaikę vystimosi

perspektyvą bei technologinius aspektus ( Rybakovienė I., 2005).1

1.4 Mechanizuotos ir motopjūklinės medienos ruošos palyginimas

Nėra atlikta daug tyrimų kuriuose buvo lyginamas medienos ruoša su medkirtėmis ir

motopjūklais . T. Poršinsky ir A. Karpan (2002), lygindami medkirtės Timberjack 1210 darbo našumą

ir medienos ruošos išlaidas spygliuočių medynų kirtimuose su motorinio pjūklo darbo išlaidomis ir

našumu, nustatė, kad darbo našumas motorinio pjūklo yra 22 % maţesnis (kai kertamų medţių

skersmuo 10cm) ir 16% maţesnis (kai skersmuo 30 cm), lyginant su medkirtės našumu. Medienos

ruošos m3 išlaidos buvo maţesnės 4,8 karto kertant motoriniu pjūklu (skersmuo kertamų medţių 10

cm) ir 3,6 karto (skersmuo 30cm) (Matulis M., 2012).

13

Kirtimai daţnai gali būti atliekami motoriniais pjūklais arba mechanizuotai. Sortimentų

ištraukimas atliekamas daţniausiai medveţe (sortimentus pakėlus nuo ţemės), taip pat gali būti

naudojamas traukimas tam skirtais specialios paskirties traktoriais. Ši technologija gali būti naudojama

tiek sanitarinių, tiek atvejinių ar plynų kirtimų birţėse . Kaip teigia (Smalinskas R., 2015) sortimentus

yra patogiau išveţti iš miško ir jie patys yra maţiau uţteršiami purvu, apsaugomi nuo ţievės

atplyšimo, medţių sulauţymo. Taip pat patogu sortimentus saugoti ir surūšiuoti iki jų tiekimo

vartotojui ( Smalinskas R., 2015).

Pati medkirtė buvo sukurta dirbti lygiose vietose, kad būtų galima lygiai ar padrikai iškirsti

medţius norimoje vietoje. Medkirtė medienos ruošoje naudoja stėlės agregatą ir su juo gali ne tik

nukirsti medţius, bet juos paversti ir norimais sortimentais. Medkirtė taip pat skirta supaprastinti darbą

ten, kur naudojamos didelios kirtėjų brigados dėl medynų dydţio, o naudojimui pritaikyta medkirtė

gali atlikti kirtimo visus darbus bei supaprastėja kirtimų valdymas (Gellerstedt, 1999). 2

Kaip teigia (Grigalauskas D., 2018) Syunev atliktame moksliniame tyrime buvo bandoma

nustatyti, kokią įtaką daro medkirtės produktyvumui operatorius. Anot (Grigalausko D., 2018)

vykdant patį tyrimą buvo nustatyta, kad pats operatorius, kaupdamas patirtį savo darbo 90 procentų

produktyvumo gali pasiekti ir po devynių mėnesių darbo, o praėjus 13 mėnesių, gali pasiekti ir net

100 procentų. Gautuose rezultatuose pastebima, kad labai didelę įtaką medkirtės našumui daro būtinas

medkirtės operatoriaus apmokymas ir turimi profesiniai darbo įgūdţiai (Grigalauskas D., 2018).

Kaip teigia (Grigalauskas D. 2018) motoriniais pjūklais daţniausiai yra kertama tuose

kirtimuose, kuriuose medkirtei yra sunku dirbti dėl reljefo ar kitų nepalankių aplinkos veiksnių.

Pavyzdţiui Irane, kur 45 proc. miškų auga kalnuotose vietovėse, visi kirtimai atliekami naudojant

motorinių pjūklų kirtimo sistemą (Sobhany, 1991).3

Matulis ir Mizaras (2012) palygino medkirtės ir motorinių pjūklų darbo našumą (4 pav.) ir

nustatė, kad plynai kertant eglynus darbo našumas medkirtės yra 7,8 karto (kertant 0,1m stiebo tūrio

medţius) iki 24,7 karto (kertant 1,0 m3 stiebo tūrio medţius) didesnis.

4

2

14

4 pav Medienos ruošos medkirte ir motoriniu pjūklu operatyvinio darbo našumo palyginimas

(Mizaras.2012).

Mechanizuoti sortimentinės medienos kirtimo metodai, lyginant su motopjūkliniais metodais,

daugelyje Europos šalių yra plačiai naudojami, pavyzdţiui, Suomijoje (91 proc.), Švedijoje (98 proc.),

Airijoje (95 proc.). Mašininio kirtimo plėtra Lietuvoje parodo, kad mūsų šalyje yra daugiausia

naudojamos vidutinio dydţio medkirtės, kurios gali būti naudojamos įvairiomis sąlygomis. Tačiau

charakteristikos šių mašinų ţenkliai skiriasi ir jos gali būti suskirstytos į universalias vidutines,

universalias didesnes ir universalias maţesnes ( Zinkevičius, Steponavičius, Činga, 2012).

1.5 Medienos importas ir ekportas Lietuvoje

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos medienos importas 2020m. sumaţėjo 9,3 % ir

siekė 29,0 mlrd. Eur., o eksportas sumaţėjo 3,4 % ir siekė 28.6 mlrd. Eur. Lietuvos uţsienio prekybos

deficitas sudarė 0,4 mlrd. Eur., o tai yra, 6,6 karto maţiau negu 2019 m. 2020 m.dėl pandemijos buvo

nerimastingi tiek visai Europai, tiek Lietuvai, nes po karantino įvedimo ekonominės prognozės buvo

prastos. Tačiau karantino poveikis medienos prekybai ir jos gaminiams (įskaitant popierių ir jo

produktus) buvo maţesnis negu tikėtasi metų pradţioje. 2020m. Lietuvos uţsienio prekybos apyvarta

(importas ir eksportas) šiais produktais sumaţėjo tik 0,6 % ir sudar4 4.81 mlrd. Eur. Didţiausią įtaką

medienos eksporto maţėjimui turėjo 27 % nukritusi išveţamos medienos vertė. Taip pat 2020m.

maţėjo ir kitų produktų eksportas: dailidţių ir stalių gaminių – 4%, medinės taros 10 %. Per 2020 m.

baldų eksportuota tiek pat kiek ir 2019 m., o medienos eksportas smulkinių plokščių padidėjo 26 %,

surenkamų medinių statinių- 12 %, o pjautinės medienos- 9%. Nuo2015m. kasmet augęs apvaliosios

medienos eksportas ( neįskaitant malkų) pasiekė piką ir po to vėlesniais metais pradėjo maţėti. 2020m.

iš Lietuvos eksportuota 1774 tūkst. m3

apvaliosios padarinės medienos, arba 6 % maţiau negu 2019

m.. Didţiausias medienos kiekis (493 tūkst. m3) buvo išveţtas per pirmą ketvirį, o per paskutinį

15

ketvirtį buvo išveţtas maţiausias kiekis (408 tūkt. m3). Eksportas spygliuočių medienos, palyginus su

2019m., sumaţėjo net gi 12 % iki 1224 tūkst. m3, o lapuočių padidėjo 12 % iki 549 tūkst. m

3.

(Lietuvos mediena, 2020).

2020m. importuota apvaliosios padarinės medienos 261 tūkst. m3

arba 15 %, daugiau negu

2019m. Daugiausiai medienos buvo įveţta pirmą ketvirtį – 96 tūkst. m3, o maţiausiai (42 tūkst. m

3) –

ketvirtą. Pagrindinė apvaliosios medienos tiekėja išlieka Lenkija, iš kurios buvo įveţta 110 tūkst. m3

medienos, o tai yra panašus kiekis kaip ir 2019 m.. Daugiausiai iš Lenkijos importuota spygliuočių

rąstų, o lapuočių praktiškai neįveţta 2020m. Pagal importuotos apvalosios medienos kiekius išsiskyrė

antras ketvirtis, kuomet buvo įveţta 32 tūkst. m3 medienos. Iš Baltarusijos padarinės apvaliosios

medienos buvo importuota 93 tūkst. m3, o tai du kartus beveik daugiau negu 2019 m.( Lietuvos

mediena, 2020).

1.6 Ugdomųjų kirtimų įtaka medynų produktyvumui ir tūrio prieaugiui

Miško ugdymo kirtimai yra pasikartojantis krūmų, dallies medţių pašalinimas iš nebrandaus

medyno, kadangi jie nebūtų naudingi biologiniu ir ūkiniu atţvilgiu. Svarbi miško ūkio priemonė

būtent ir yra ugdymo kirtimai, nes jie padeda uţtikrinti atsparių ir produktyvių medynų augimą.

Priešingu atveju didėtų sausuolių medţių kiekis, blogėtų medynų rūšinė sudėtis ir dėl to po to reikėtų

atlikti daugiau sanitarinių kirtimų. Medynai yra priskiriami prie ugdytinų pagal šiuos kriterijus:

medţių vidutinio aukščio ir skersmens santykis, medynų skalsumas (Banys T., 2005).

Ugdomieji kirtimai atliekami nebrandţiuose medynuose. Šių kirtimų tikslas – suformuoti

tikslinę medynų rūšinę sudėtį, struktūrą ir tankumą, taip pat didinti pačių medynų bendrąjį

produktyvumą, sunaudoti tą medieną, kuri medynui išsiretinant supūtų miške, didinti medynų

atsparumą vėjovartoms, gerinti technines medienos savybes ir medynų atsparumą gaisrams bei kitiems

nepalankiems aplinkos veiksniams (Juodvalkis, Kairiūkštis,2009).

Jaunuolynų ugdymas jaunuolynuose vykdomas iki 20 metų.Šių kirtimų metu pašalinami

stelbiantys pagrindines rūšis krūmai ir medţiai, taip pat nepageidaujamų rūšių medţiai, siekiant

sudaryti optimalias sąlygas pagrindinių medţių rūšių medynams augti (Lastauskas R.,2009).

Retinimų kirtimais siekiama uţtikrinti optimalias augimo sąlygas geriausiems medţiams,

reaguliuoti medţių tarpusavio santykius, ugdyti lajų ir stiebų formą bei gerinti ateityje išgaunamos

medienos kokybę. Šiais kirtimais pašalinami visi po jaunuolynų ugdymo likę maţai gyvybingi,

netinkamos formos, paţeisti ir ligoti medţiai, paliekant optimalų tolygiai plote išsidėsčiusių

produktyviausių medţių skaičių. Retinimai kietųjų lapuočių ir spygliuočių medynuose vykdomi nuo

21 iki 40 metų, o minkštųjų lapuočių meduose nuo 21 iki 30 metų amţiuje (Lastauskas R., 2009).

Einamieji kirtimai yra paskutinioji ugdymo kirtimo fazė. Kaip teigia (Lastauskas R.., 2009)

kietųjų lapuočių ir spygliuočių sklypuose, einamieji kirtimai yra vykdomi medynui pasiekus 41 metų

amţių , o minkštiesiems lapuočiams 31 metų amţių . Einamieji kirtimai ąţuolynuose, pušynuose ir

16

uosynuose yra vykdomi medynams pasiekus 70 metų amţių, juodalksnynuose ir berţynuose nuo 50

metų, o eglynuose nuo 60 metų. Pagrindinis einamųjų kirtimų tikslas yra skatinti viso medyno ir pačių

geriausių medţių prieaugį ir sutrumpinti ,,techniškai brandaus miško išauginimo laiką” pasiekiamas

teisingai atrenkant paliekamus bei kertamus medţius, taip pat formuojant optimalios formos, tankumo

ir struktūros medynus (Lastauskas R., 2009).

Kaip teigia (Samulionytė J., 2006) medynų produktyvumo didinimas, yra vienas svarbiausių

paties miškininkavimo uţdavinių. Norėdami tikėtis geresnių rezulatatų mums reikalingas atsakingas ir

kruopštus bei pastovus darbas. Taip pat nepasieksime gerų rezultatų jeigu per ne lyg skubėsime, o tai

gali tik padaryti didesnę ţalą miškams, kas bus sunkiai atitaisoma. Ekonominiu poţiūriu miško

produktyvumo didinimas yra labai svarbus, nes jo produktyvumas lemia ekonominę miško vertę:

viename hektare esamas ir per metus priaugantis medienos kiekis (Samulionytė J.,2006).5

Ugdomųjų kirtimų įtaką eglynų produktyvumui tyrinėjo A. Juodvalkis ir L.Kairiūkštis. Jie

nustatė, kad eglė pirmiausiai reaguoja savo laja į miško išretinimą. Jos prieaugis maksimalų dydį

pasiekia po retinimo jau pirmaisiais metais, o skersmuo – tik antraisiais arba trečiaisiais metais. Kaip

teigia (A. Juodvalkis, Kairiūkštis L. 2009) eglynų medynų skalsumui sumaţėjus iki 0,4 -0,6

pastebimai padidėja medyno tūrio prieaugis. Kaip teigia (Samulionytė J., 2006) skalsumą kurio

einamasis prieaugis beveik susilygina su eglų natūraliai besiformuojančiu prieaugiu , reikėtų laikyti

kritiniu. O kai kirtimų efektas yra pasiekiamas maksimalus, vadinti pačiu optimaliausiu retinimo

kirtimų intensyvumu (Samulionytė J., 2006).

Kaip teigia (Marčinskas D., 2005) daug dėmesio yra skiriama būtent ugdomiesiems kirtimams,

norint pagerinti pačių medynų produktyvumą, atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad medynų kuriuos

reikia ugdyti teikiama produkcija ir augimo sąlygos , daţniausiai labai priklauso nuo po pačių

kirtimų susidariusios medyne erdvės, medţių fiziologinės būklės bei nuo jų skaičiaus. Ir šitai maţai

turi ryšio su pačio medyno iškertamąja dalimi. Ugdomieji kirtimai bus efektyvesni, jei bus atliekami

tikslingai ir sistemingai, pagal programas ugdomųjų kirtimų (Marčinskas D, 2005).

Abejonės niekam nekelia ţinomas dėsningumas apie tai, kad maţėjant skalsumui medynų su

pastoviu vidutiniu skersmeniu procentas didėja. Maţėjant skalsumui šis padidėjimas yra

apsprendţiamas skersmens prieaugio padidėjimu. Kita vertus, toks vertinimas būtų ganėtinai

vienašališkas, nes vidutinis medynų skersmuo maţėjant skalsumui neišlieka pastovus. Jis taip pat

didėja ir tai galima pastebėti iškirtus iš medyno atsiliekančius augime medţius netgi po vienkartinio

medyno išretinimo. Didėjant tuo pačiu metu ne tik vidutiniam skersmeniui, bet ir medyno vidutinio

skersmens prieaugiui, egzistuoja tam tikros sąlygos, kuriose gali būti nustatoma lygsvara bendrojo

tūrio prieaugio, kaip ir jo sumaţėjimas, padidėjimas, maţėjant skalsumui (Lampickas M., 2005).

17

1.7 Veiksniai, darantys įtąką sortimentų gamybos našumui

Svarbus veiksnys gamybos našumui yra medkirtės operatoriaus darbo sugebėjimai ir

kompetencija. Purfurst (2010) teigia, jog tarp labiau patyrusių medkirčių mašinų operatorių ir maţiau

kvalifikuotų, skirtumas gali būti labai didelis. Operatoriai per devynius mėnesius, daţniausiai nuo

1000 iki 1500 val. pasiekia savo mokymosi kompetenciją ir gali pradėti dirbti savarankiškai. Bet vis

dėlto Pursfurst (2010) nesugebėjo rasti jokios reikšmingos koreliacijos tarp neproduktyvaus laiko

tokio kaip remonto laikas ir medkirtės operatoriaus rezultatų lygio, tačiau pripaţino, kad fizinė būklė ir

motyvacija gali turėti įtakos veiklos pokyčiams per tam tikrą laiką. Operatorių kirtimų įgūdţiai atlieka

labai svarbų vaidmenį, norint gauti produktyvų darbo našumą . Daugelis kirtimo produktyvumo tyrimų

išanalizavo operatorių patirties lygį, pavyzdţiui, valandų skaičių ar metų skaičių, jeigu tyrimo tikslas

tik dokumentuoti mokymosi kreivę, susijusią su tam tikru operatoriumi arba mašina (Hiesl, Benjamin,

2013). Ovaskainen et al (2004), nustatė, jog medkirtės operatorius daro didesnę įtaką negu kirtavietės

struktūra, kad operatorių produktyvo skirtumus lemia darbo planavimas, naudojamas pjovimo

metodas, motoriniai įgūdţiai, , esant darbo vietoje sprendimų priėmimamas, kirtimo tvarka, supanti

aplinka ir mašinų savybės ( Ovaskaihen H., Uusitalo J., 2004).

Kirtimo įrangos produktyvumui įtakos gali turėti miško tankumas, kuris yra siejamas su

medţių kamienų dydţiu. Mokslinėje literatūroje galima atrasti daug įvairių tyrimų, kurie analizavo

tiek miško tankumą tiek medţių skermenį. Daugeliu atveju kuo didesnis vidutinis kamieno skermuo,

tuo maţesnis tankumas (Jurij Vencius,2015).

Kaip teigia Nurminem, Korpunen, Uusitalo (2006) svarbiems veiksniams taip pat yra

priskiriamas technikos būklė ir tipas, tačiau pastebėta, kad per pastruosius kelis dešimtmečius. Tačiau

daug sudėtingesnė tapo darbo aplinka kirtavietėje: dėl labiau konkrečių produktų reikalavimų

medienos sortimentų skaičius ţymiai padidėjo. Produkcijos grupavimo pobūdį labai pakeitė

persiorientavimas iš rankinio pjovimo į mechaninį, o tai labiau lėmė išsibarsčiusią krūvų

struktūrą.6Anot Joroušek, Klvač, Skoupy (2007) sortimentinės medienos ruošos produktyvumas

priklauso nuo opreacinių veiksnių, tokių kaip nuolydis, grunto sąlygos, operatoriaus įgūdţiai ir

motyvacija, medţio dydţio, veiklos plano, rąstinių sortimentų parametrų, medţio formos, malkinių ir

padarinių medţių skaičiaus ploto vienetui, mašinos dizaino ir pomiškio tankio, traukimo atstumo ir

nuo operacinių veiksnių ( Joroušek, Klvač, Skoupy, 2007).

.

18

1.7.1. Laiko veiksnio poveikis miško išlaidoms ir pajamoms

Norint palyginti skirtingais laikotarpiais daromas išlaidas ar gaunamas pajamas laiko veiksnys yra

labai svarbus. Lygindami to paties laikotarpio išlaidas ar pajamas, galime nustatyti ar patyrėmė

nuostolius ar gavome pelną. Tačiau kai tarp pajamų ir išlaidų yra keliasdešimt ar kelių metų intervalai,

kas daţniausiai atsitinka miškų ūkyje, lyginant išlaidas su pajamomis, galima padaryti labai klaidingas

išvadas dėl miškininkavimo efektyvumo (Mizaras, 2012).7

Kaip teigia Mizaras S. (2012) dėl ilgo miškų auginimo laikotarpio, laiko veiksnys miškų ūkyje

turi didesnę reikšmę negu kitose ūkio šakose. Pavyzdţiui, ūkininkai, kiekvieno sezono pabaigoje

ţemės ūkyje nusprendţia, ar teisinga buvo pasirinkti auginti vienų – kitų metų. Miškų ūkyje gamybos

gamybos ciklo trukmė gali sudaryti nuo 50 iki 100 ar net daugiau metų. (Mizaras, 2012) 8

Galimybė apskaičiuoti išlaidas ir pajamas pasirinktam laikotarpiui yra labai svarbi miško

ūkyje. Kaip teigia (Mizaras., 2012) šiandien padarytos išlaidos niekada nebus vienodos ateities

išlaidoms, o pajamos, kurios buvo gautos šiandien – vertingesnės nei po keliolikos metų. Laiko

veiksnys yra labai svarbus, norint skirtingais laikotarpiais palyginti daromas išlaidas ir gaunamas

pajamas. Palyginus to paties laikotarpio išlaidas ir pajamas galima nustatyti patirtą nuostolį ir gautą

pelną. Būsimoji vertė reiškia dabartinių pinigų srautų įvertinimą ateityje, o dabartinė vertė šiandieninį

ateities pinigų srautų įvertinimą (Mizaras, 2012).

Anot (Bernoto D., 2014) ekonominės analizės tikslas yra apskaičiuoti, kiek praranda ir kokią

ekonominę naudą gauna miško savininkai atlikdami einamuosius ir retinimo kirtimus. Kaip teigia D,

Bernotas., 2014) Nepakanka vien tik apskaičiuoti išlaidų bei pajamų skirtumą, norint įvertinti medyno

teikiamą ekonominę naudą ir vertinant objekto sukuriamus pinigų srautus, taikomi skirting vertinimo

metodai. Tinkamai apskaičiuoti ekonominiai rodkliai padeda apsispręsti, kokias medţių rūšis vertėtų

auginti, įvertinti miško kainą prieš parduodant ar perkant mšką, nuspėti pinigų srautus (Bernotas D.,

2014).9

Kaip teigia (Bernotas D., 2014) rinkos šalyse dėl ilgo miško ūkio gamybos ciklo paprastai

atsiţvelgiama į laiko veiksnio įtaką išlaidų bei pajamų vertei, tam naudojamas diskontavimo metodas

– išlaidų ar pajamų perskaičiavimas dabartine verte:

DV= AV 1/( +i) ; (1)

Čia: DV – dabartinė vertė;

AV – ateities vertė;

i – palūkanų (diskonto) norma, išreikšta dešimtaine trupmena;

19

n – metų skaičius.

Palūkanų norma diskontavimui miško eknominiuose skaičiavimuose vadinama diskonto

norma, ji gali būti naudojama ir atvirkštinis metodas, kuris yra vadinamas prolongavimu o t.y. kai

visos išlaidos ir pajamos perskaičiuojamos kuriam nors ateities momentui, daţniausiai miško auginimo

ciklo pabaigai:

AV = DV× 1( +i) ; (2) (Bernotas D., 2014)

Miško ekonominiams skaičiavimams skirtingose šalyse naudojama skirtinga diskonto arba dar

kitaip vadinama palūkanų norma. Kur miško ūkis yra pelningesnis dėl palankesnių gamtinių sąlygų,

paprastai naudojama didesnė palūkanų norma. Kaip teigia ( Price., 1988) Suomijoje ūkiniams

miškams įvertinti yra naudojama 4 proc. diskonto norma. O daugumoje Vakarų Europos šalių

naudojama 0-3 proc. diskonto norma. Didesnės diskonto normos yra naudojamos, greičiau augančių

plantacinių ţeldinių vertinimui (Price, 1988).

Pagal Bruką ir kt. (2001), lėčiau augančių medţių ekonominiam vertinimui Europos šalyse

rekomenduojama naudot 2 proc. diskonto normą.

Kaip teigia Bernotas D., 2014) daţniausiai miško ūkyje vertinami du pagrindiniai ekonominiai

rodikliai: grynoji dabartinė vertė ir vidinė pelno norma arba grynoji dabartinė vertė. Vidinė pelno

norma yra diskontavimo norma, kuriai esant grynoji dabartinė vertė lygi nuliui (Klemperer, 2003).

Vertė numatomų mokėjimų yra grynoji dabartinė vertė, diskontuotų su pasirinkta palūkanų norma. Ji

lygi išmokų ir įmokų dabartinių verčių skirtumui (Bernotas D., 2014).

20

2. DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI, OBJEKTAS, METODIKA

2.1 Darbo tikslas, uţdaviniai

Darbo tikslas – įvertinti einamųjų ir retinimo kirtimų ekonominį potencialą

Darbo uţdaviniai :

1. Nustatyti medienos pagaminimo kaštus retinimo ir einamuosiuose kirtimuose.

1. Įvertinti retinimų ir einamųjų kirtimų pelningumą bei nustatyti galimas gauti pajamas.

2. Palyginti retinimų ir einamųjų kirtimų ekonominį efektyvumą, skirtingų taksacinių

parametrų medynuose.

2.2 Darbo objektas

Tyrimai buvo atliekami VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Raseinių reginioniame padalinyje.

Raseinių miškų regionis padalinyje valstybinės reikšmės miškai uţiima 39,7 tūkst ha. 963 tūkst. m3

medienos tūrio yra trečioje miškų grupėje. 5158 tūkst. m3

medienos tūrio yra ketvirtoje miškų grupėje.

Pusamţiai medynai, vyrauja beveik visose miškų grupėse , o ketvirtos ir trečios grupės miškuose

medynai kurie yra brandūs, uţiima po 14 prc. Nuo bendro medyno tūrio.

2019 m. įvykus Valstybinių miškų urėdijų apjungimui į 42 regioninius padalinius, Raseinių miškų

urėdija buvo sujungta su Tytuvėnų miškų urėdija. 2016 metų vidinės miškotvarkos duomenimis visas

buvusioje VĮ Raseinių miškų urėdijos miškų plotas (19471,8 ha) buvo priskirtas septynioms

grininkijoms: Viduklės, Padubysio, Pikčiūnų, Paliepių, Vadţgirio, Šimkaičių ir Birbiliškės,

girininkijose plotas svyruoja nuo 2,27 tūkst. ha (Pikčiūnų girininkija) iki 3,52 tūkst. ha. Vidutiniškai

girininkijai tenkantis plotas yra apie 2,78 tūkst. ha. Patys miškai yra suskirstyti į 491 kvartalus, o

kvartalai į 12900 taksacinių sklypų. 2018 metų vidinės miškotvarkos duomenimis, buvusioje VĮ

Tytuvėnų miškų urėdijoje, valstybinės reikšmės miškai sudarė (19838 ha) ir buvo priskirti šešioms

21

girininkijoms : Dubysos, Kelmės, Kraţių, Šiluvos, Tytuvėnų ir Uţvenčio. Vidutinis girininkijai

tenkantis plotas yra aie 3,3 tūkst. ha. Patys miškai yra suskirstyti į 565 kvartalus, o kvartalai pagal

sklypus - 12906 sklypus. Plotas vidutiniškai tenkantis vienam kvartalui yra aie 3,3 tūkst. ha, o plotas

taksacinio sklypo vidutinis – 1,5 ha.

2019 metus palyginus su 2020 metais, pagrindinių kirtimais kertamų miškų plotas ţenkliai

padidėjo iki 6,54 proc., o lyginant 2018 m. su 2019 tai pagrindinių kirtimų plotas padidėjo maţiau negu

2020m. vos 3,63 proc. Lyginant 2019 ir 2020 metų tarpinio naudojimo duomenis išliko praktiškai

nepakitęs. Naujai įveistų miškų plotas padidėjo 46,72 proc. , o 2020 m, miškų atkūrimo plotas lyginant

su 2019 metais padidėjo iki 9,97 proc. Įveisiamų naujų miškų plotas padidėjo iki 35, 2 proc. 2019

metais Raseinių miškų regionioname padalinyhe buvo įvykę tik 2 gaisrai, kurių bendras plotas buvo 0,9

ha. 2018 m. gaisrų nebuvo uţfiksuota.

Ypatingos reikšmės ir labiausiai saugomų teritorijų miškų plotai, 2019-2020 metų laikotarpiu

beveik nepakito. Taip pat nepakito saugomų rūšių radaviečių skaičius ir saugomų paukščių miške

perimvietės. 2020 metais buvo ikirsta daug daugiau sanitarinių atrankinių kirtimų palyginus su 2018 ir

2019 metais, bet tam įtakos daugiausiai turėjo liemenų kenkėjai, stiuprūs vėjai ir kiti abiotiniai

veiksniai. 2019m. pagrindiniais kirtimais (1 lentelė) buvo iškirsta 1750 m3 medienos.

1 lentelė. Pagrindiniai miško kirtimai pagal plotą, ha.

Šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

Galima pastebėti, jog 2019 metais buvo iškirsta daugiau sanitarinių atrankinių kirtimų (1

lentelė) lyginant su 2018 ir 2020m., tam įtakos turėjo atsiradęs didelis miško kenkėjų kiekis ir

vėjovartos bei vėjolauţos.

Tarpinio naudojimo kirtimais (2 lentelė) Raseinių regionianme padalinyje per 2018, 2019 ir

2020 metus buvo iškirsta 4026 m3 medienos. Atrankiniais sanitariniais kirtimais 2020 m. buvo iškirsta

1967 m3 medienos, o tai yra praktiškai dvigubai daugiau lyginant su 2018 ir 2019 m.. Tam daugiausiai

įtakos turėjo vėjovartos ir vėjolauţos bei nauji kenkėjų ţidiniai.

22

2 lentelė. Tarpinio naudojimo miškų kirtimų apiimtys pagal plotą

Šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

Galima pastebėti, jog 2020m. buvo iškirsta beveik dvigubai maţiau retinimo kirtimų negu 2018

ir 2019 m. (2 lentelė).

Vadţgirio girininkijoje buvo inventorizuota iš viso 4481,5 ha. miškų ( miško ţemės 4400,1 ha),

o valstybinės reikšmės miškai – 2902,1 ha. 2014 m. miškų plotai pagal nuosavybę: valstybinės

reikšmės – 65 proc., privatūs ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti – 35 proc. (3 lentelė).

3 lentelė. Miškų plotai pagal nuosavybės formas

Naudotojai

Plotas bendras

Ţėmės plotas

miško

ha proc. ha proc.

girininkijos valstybinės reikšmės miškai 2902.1 64.8 2876.3 65.4

girininkijos nevalstybinės reikšmės plotai 5.5 0.1 0 0

Privatūs ir nuosavybių teisių atkūrimui skirti miškai 1573.9 35.1 1523.8 34.6

Iš viso 4481.5 100 4400.1 100

Pagal (3 lentelėje) pateiktus duomenis Vadţgirio girinkijoje valstybinių miškų plotas uţiima

2902,1 ha, nevalstybinės reikšmės 5,5 ha, o nuosavybių teisių atkūrimui ir privatūs 1579,4 ha. VĮ

Valstybinės miškų urėdijos, Raseinių regioninio padalinio, Vadţgirio girininkijos valstybinių miškų

plotai suskirstyti pagal 59 kvartalus, kvartalo vidutinis plotas yra 49,2 ha.O miškų taksacinių sklypų

skaičius- 1801, vidutinis sklypo plotas – 1,6 ha. Visuose miškuose vidutinis sklypo dydis 1,4 ha.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio, Vadţgirio girininkijos miškai yra

suskirstyti į šias miškų grupes (4 lentelė).

23

4 lentelė. Miško grupių pasiskirstymas Vadţgirio girininkijoje

Miškų grupė

miškai girinkijos teritorijoje Iš jų valstybinės reikšmės

ha proc. ha proc.

II grupės ( specialios paskirties miškai) 309.6 6.9 142.1 4.9

A. Ekosistemų apsaugos miškai 307.3 6.8 142.1 4.9

B. Rekreaciniai miškai 2.3 0.1 0 0

III grupės (apsauginiai) miškai 627.4 14 332.7 11.5

IV grupės ( ūkiniai miškai) 3544.5 79.1 2427.3 3.6

Iš viso 4481.5 100 2902.1 100

Pagal (4 lentelėje) pateiktus duomenis II grupės (specialios paskirties miškai) uţiima 309,6 ha arba 6,9

proc.,o III miškų grūpės (apsauginiai miškai) 627,4 ha arba 14 proc. I grupės miškų nėra, o IV miškų

grupės (ūkiniai) miškai uţiima didţiausią plotą 3544,5 arba 79,1 proc.

Vadţgirio girininkijos medynų plotų pasiskirstymas pagal atskiras medţių rūšis yra pateikiamas

(5 pav.)

5 pav. Vadţgirio medynų charakteristika pagal medynų uţiimamą plotą procentais

Pagal (5 pav.) pateiktus duomenis galima pastebėti, jog Vadţgirio girinkijoje dominuoja

berţynai (34,7 proc.). Spygliuočių medynai uţiima 31,7 proc., minkštieji lapuočiai – 66,5 proc., kietieji

lapuočiai – 1,8 proc. tarp jų vyrauja – ąţuolynai 83,7 proc. ploto.

Apskaičiuota metinė ugdomųjų kirtimų apiimtis yra 94.5 ha. Daugiausiai, 50,68 proc. (6 pav.)

Vadţgirio grininkijos metinio tarpinių kirtimų naudojimo fondo, sudaro jaunuolynų ugdymas (6pav.).

Gana didelę tarpinio naudojimo kirtimų dalį sudaro ir retinimo kirtimai 33,22 proc. Maţiausias

procentas yra iškertamas einamųjų kirtimų 16,08 proc.

0.2

31.6

1.5

0.2

0.1

34.7

22.8

7.6

0.9

0.4

0 20 40 60 80 100

Pušis

Eglė

Ąžuolas

Uosis

Skroblas

Beržas

Juodalksnis

Drebulė

Baltalksnis

Liepa

Uţimamas plotas proc.

Med

yn

ų r

ūši

s

24

6 pav. Metinė ugdomųjų kirtimų apiimtis procentais

Jaunuolyno kirtimais kasmet suprojektuota iškirsti 47,9 ha, o t. y. praktiškai pusę ugdomųjų

kirtimų ploto. Einamaisiais kirtimais kasmet yra iškertama 15,2 ha, o retinimo kirtimais – 31,4 ha

Vadţgirio girininkijos tarpinio naudojimo kirtimų.

Vadţgirio pagrindinių kirtimų metinė apimtis yra 10,81 tūkst. m3. Pagal poūkius metinė kirtimų

apiimtis pasiskirsto taip: eglė 1,97 tūkst. m3, uosis 0,02 tūkst. m

3, berţas 4,58 tūkst.m

3, drebulė 2,1

tūkst. m3, baltalksnis 0,09 tūkst. m

3.

Metinė Vadţgirio girininkijos visų kirtimų apiimtis yra 13950m3 (7 pav.).

7 pav. Metinė kirtimų apiiimtis (procentais) pagal kirtimų rūšį

33,22%

16.08%

50.68%

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Retinimai einamieji jaunuolynų ugdymas

Pro

c. %

Tarpinio naudojimo kirtimų rūšis

Metinė ugdomų kirtimų apiimtis procentais

77.50%

15.30%

7%

0.20% Pagrindiniaikirtimai

Ugdymo kirtimai

Sanitariniaikirtimai

Kiti kirtimai

25

Pagal (7 pav.) pateiktus diagramos duomenis galima pastebėti, jog pagrindiniais miško kirtimais

yra iškertama net 77,5 proc. visos Vadţgirio girininkijos metinės kirtimų apiimties. Maţiausia kirtimų

apiimtis yra iškertama kitais kirtimais vos 0,2 proc., o ugdomaisiais kirtimais 15,3 proc., sanitariniais

miško kirtimais 7 proc.

2.3 darbo metodika

Visi naudoti duomenys einamųjų ir retinimo kirtimų ekonominei analizei buvo surinkti VĮ

Raseinių miškų regioniniame padalinyje, Vadţgirio grininkijoje. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinkta

24 retinimo ir 16 einamųjų kirtimų sklypai. Maţiausias sklypo plotas 0,1 ha, o didţiausias 9,8 ha.

Tyrime buvo lyginamas to pačio mechanizmo darbo našumas, skirtinguose kirtimuose. Iškirstos

medienos duomenys buvo gaunami pagal duomenys medkirtės iškirstos medienos kiekį . Medienos

kiekis buvo nustatomos pagal matavimo galvutės agregato parodymus, o medveţės – pagal ištrauktos

medienos kiekį į medienos sandėlį. Medveţės ir medkirtės operatoriai dirbo dvejomis pamainomis ir

keisdavosi kas 12 valandų. Medveţių ir medkirčių darbo našumo vertinimas buvo pagrįstas gamybos

išlaidų ir darbo našumo nustatymu. Norint suskaičiuoti pajamas buvo naudojami duomenys apie

retinimo ir einamuosiuose kirtimuose pagamintos medienos tūrį. Medienos tūris buvo surušiuotas pagal

atskirus sortimentus. Atskiriems metams 2019-2020 metų laikotarpiu buvo taikomos tų metų pateiktos

VĮ Valstybinių miškų urėdijos vidutinės sortimentų kainos. Gautos sortimentų pajamos iš retinimų ir

einamųjų kirtimų buvo nustatytos pagal VĮ Valstybinės miškų urėdijos pateikiamus 2019-2020 m.

duomenis (8pav.)

26

8 pav. Valstybinės miškų urėdijos 2019-2020 m. pateiktos sortimentų kainos vidutinės

2.3.1 Universalus išlaidų apskaičiavimo modelis

Ši technologija yra suprantama kaip procesų, kurie reikalingi darbui atlikti arba konkrečiam

produktui pagaminti, visuma.Technologinė savikaina miškininkavimo darbų yra tiesioginės gamybinės

išlaidos technologiniam procesui uţtikrinti, o t. y. Darbo jėga, technika, naudojamos medţiagos.

(Bernotas,2014).10

Technologinės savikainos apskaičiavimą sudaro: išlaidos darbo jėgai, išlaidos medţiagoms,

išlaidos technikai. Medkirtės naudojimo vertinimas modelyje numatytas darbo pamainų skaičiumi

(Bernotas D.,2014).11

Medkirtės kaina pateikiama pagal jos įsigijimo faktinę savikainą, o likvidacinė vertė – pagal

pačios įmonės vertinimą. Medveţė ir medkirtė buvo įsigyta savomis lėšomis, taigi technikos darbo

kaštai buvo vertinami pagal nulinę palūkanų normą. Jeigu medkirtė būtų nupirkta uţ skolintas lėšas,

27

tuomet modelyje turėtų būti taikoma įmonės faktinė mokama palūkanų norma. Operaciniai kaštai (

alyvos, tepalų, degalų sąnaudos bei kaina, aptarnavimo išlaidos ir eianamasis remontas) buvo nustatomi

pagal gamintojo pateikiamus mašinos techninius duomenis bei pagal faktinius įmonės apskaitos

duomenis. Tarnavimo laikas, padangų komplekto kaina buvo nustatyti, atsiţvelgiant į gamintojų

teikiamą informaciją bei medveţių ir medkirčių naudojimo urėdijoje patirtį. Miško technikos

nusidėvėjimo sąnaudų maţinimas daţnai siejamas su jų pamainingumo didinimu, bet vis dėlto,

pagrindinis nusidėvėjimą medkirčių lemiantis veiksnys yra jų pačių faktinis naudojimas. Darbo

uţmokesčio duomenys buvo pateikiami iš urėdjos. Operatoriams buvo mokamas vienetinis darbo

uţmokestis (eur,m3). Darbo našumas yra pagrindinis medveţės ir medkirtės darbo kaštų skaičiavimo

parametras. Modelyje visi darbo kaštų skaičiavimai buvo grindţiami pamainai, buvo apskaičiuotas

faktinis medveţės bei medkirtės darbo našumas (m3/pam).(Bernotas D., 2014).

12

Išlaidos sunaudotoms medţiagoms buvo apskaičiuotos pagal šią formulę: (Bernotas D., 2014)

Sm =∑i(mi*ki) ; (3)

Čia Sm – medţiagos vertė Eur;

Mi-i- tosios medţiagos sąnaudos vnt.;

Ki –i-tosios medţiagos kaina Eur/vnt.

Išlaidos darbo jėgai buvo nustatomos pagal šią formulę: (Bernotas D., 2014)

Sd = ∑ tj ∙ dj ∙ (l + p1 + p2 ) ∙ (l + p3 ); (4)

čia Sd – išlaidos darbo jėgai Eur;

tj – j-tosios darbų operacijos atlikimo laiko norma pam./vnt.;

dj – j- tosios operacijos įkainis uţ pagamintą produkciją Eur/m3 ;

p1, p2, p3 priemokų, premijų papildomo darbo uţmokesčio ir atskaitymų socialiniam

draudimui dalis.

Išlaidų technikai nustatymo pagrindas yra technikos darbo laiko sąnaudos: (Bernotas D., 2014)

St=∑l(nl*zl) ; (5)

čia St – išlaidos technikai Eur;

nl – l – tosios rūšies technikos darbo valandų skaičius;

zl – l - tosios technikos darbo valandos išlaidos Eur/pam.

Technikos pamainos darbo išlaidos yra paskaičiuojamos pagal šią formulę:

28

Z = (Pv-Lv)/Dln + ((Pv-Lv)*p)/2Dlm+ (E/ dln)+ (Rv/ Dlp)+ ∑d(Dd*kd) + K; (6)

čia Z – technikos darbo pamainos išlaidos Eur/pam.;

Pv – technikos pradinė vertė Eur;

Lv – technikos likvidacinė vertė Eur;

Dln – darbo pamainų skaičius per visą technikos naudojimo laiką val.;

Dlm – pamainų skaičius per metus;

p – palūkanų norma dalimis;

E – išlaidos einamajam remontui ir techninėms prieţiūroms per visą technikos naudojimo laiką

Eur;

Rv – padangų vertė Eur;

Dlp – padangų naudojimo laikas pam.;

Dd – degalų ir tepalų sąnaudos l/pam.;

kd – degalų ir tepalų kaina Eur/l;

K – kitos išlaidos Eur/pam.( Mizaras S., 2012)13

2.3.2 Einamųjų ir retinimo kirtimų pelningumo įvertinimas

Duomenys einamuosiuose ir retinimo kirtimuose pagamintos medienos kiekius buvo panaudoti

pajamų skaičiavimui, kurie buvo sugrupuoti pagal sortimentų rūšis, kirtimo metus, kirtimų rūšį.

Kiekvieniems 2019- 2020 m. laikotarpiu buvo taikytos atskirų metų VĮ Valstybinės miškų urėdijos

sortimentų kainos vidutinės. Pajamos konkrečių metų buvo nustatytos pagal šią formulę:

P =∑ (SKn·VMKn) (7)

SKn – n – tojo sortimento kiekis, m3 ;

Čia P – pajamos uţ parduotus sortimentus, Eur;

VMKn – n – to jo sortimento vidutinė metinė kaina, Eur/ m3( Bernotas D.)14

2.4 Medkirtės Ponsse ir medveţės Ponsse darbo našumo nustatymas

Medkirtės Ponsse ir medveţės Ponsse darbo našumui nustayti buvo naudojami operaciniai ir

kapitalo kaštai. Kapitalo kaštus sudaro : medirtės arba medveţės kaina, numatytas naudojimo laikas,

29

padangų tarnavimo laikas, padangų komplekto kaina, likvidacinė vertė. Operacinius kaštus sudaro:

degalų kaina, tepalų ir degalų sąnaudos, alyvos kaina ir hidraulinės sistemos sąnaudos, einamasis

remontas ir aptarnavimas

30

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1 Pagamintos medienos sortimentinė analizė retinimo ir einamuosiuose kirtimuose

2019m. retinimo kirtimais buvo pagaminta 1727 m3 medienos (9 pav.) t.y. 1.8% maţiau negu

buvo pagaminta 2020m. 1759 m3

medienos

9pav. Pagamintos medienos padaringumas retinimo kirtimuose 2019-2020metais

2019 metais retinimo kirtimais buvo pagaminta 1727 m3 medienos (9 pav.), o tai yra 1.9 %

maţiau negu 2020 metais. 2020 metais buvo pagaminta 1759 m3 medienos.

Palyginus abiejų metų sortimentinę struktūrą galime pastebėti, jog retinimo kirtimuose

padaringumas neţymiai skiriasi. 2019 metais padarinė mediena sudarė 72 % visos pagamintos

medienos kiekio, o 2020m. – 72,9 %.

2019 m. vykdant einamuosius kirtimus buvo pagaminta 1183 m3 medienos (10pav.), o tai yra

39.2 % maţiau negu 2020m. kuriais buvo pagaminta 1647m3. Einamuosiuose kirtimuose malkinė

mediena sudaro 42 %, o padarinė mediena 58%.

1243.44 1266.48

483.56 492.52

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

20192020

Me

die

no

s ki

eki

s m

3

Metai

PadarinėmedienaMalkinėmediena

31

10pav. Pagamintos medienos padaringumas einamuosiuose kirtimuose 2019-2020metais

Retinimo kirtimuose 2019-2020 metais daugiausiai buvo pagaminta berţo ir eglės popiermedţių

(11 pav.), jie sudarė 57% visos pagamintos medienos: berţiniai – 22%, egliniai – 35%, Malkinė

mediena 20%, , pjautinieji rąstai sudarė tik nedidelę dalį sortimentų 4%. Smulkūs pjautinieji rąstai

sudarė didesnę dalį: lapuočių – 13%, o spygliuočių – 6%.

11 pav. Pagamintos medienos sortimentinė struktūra retinimo kirtimuose 2019-2020m

Vykdant einamuosius kirtimus daugiausiai buvo pagaminta malkų 38 % (12 pav.) Pjautinieji

rąstai sudaro tik nedidelę dalį sortimentų 8%, iš jų daugiausiai eglės ir berţo rąstai, berţo rąstai sudaro

45%, o eglės rąstai – 43% iš visų pagamintų pjautinųjų rąstų. Berţiniai ir egliniai popiermedţiai sudaro

29%: berţiniai – 5%, egliniai – 24%. Smulkūs pjautinieji rąstai tiek lapuočių, tiek spygliuočių sudarė

686.14

955.26

496.86

691.74

0

200

400

600

800

1000

1200

20192020

Me

die

no

s ki

eki

s m

3

Metai

PadarinėmedienaMalkinėmediena

22%

35%

20%

4%

13%

6%

PP-B

PP-E

Malkinė mediena

Pjautinieji rąstai

PJ-Lp-sm

PJ-Sp-sm

32

didesnę sortimentų dalį, spygliuočių – 10%, o lapuočių – 12%. Maţesnę sortimentų dalį sudarė

plokščių mediena, vos 3%.

12pav. Pagamintos medienos sortimentinė struktūra einamuosiuose kirtimuose

3.2 Retinimo ir einamųjų kirtimų medienos ruošos savikaina

Medienos pagaminimo savikaina retinimo ir einamuosiuose kirtimuose skiriasi (13pav.).

Retinimo kirtimuose 1m3 medienos pagaminti su medkirte ,,Ponsse” kainuoja 14,0 €, o ištraukti

medieną su medveţe ,,Ponsee” kainuoja 9,28 €. Einamuosiuose kirtimuose 1 m3 medienos pagaminti su

medkirte ,,Ponsee” kainuoja 7.95 €, o ištraukimas medienos į miško sandėlį kainuoja 5,95€. Taigi,

galima teigti, jog einamųjų kirtimų medienos pagaminimo savikaina yra maţesnė negu retinimo

kirtimų.

5%

24%

38%

8%

10%

12%

3%

PP-B

PP-E

Malkinė mediena

Pjautinieji rąstai

PJ-Lp-sm

PJ-Sp-sm

Plokščių mediena

33

13 pav. Medienos ruošos savikaina retinimo ir einamuosiuose kirtimuose

Einamuosiuose kirtimuose stiebo tūris sudarė nuo 0,08 m3 iki 0,25m

3, o retinimo kirtimuose

nuo 0,05 m3 iki 1,1 m

3. Einamuosiuose kirtimuose vidutinis stiebo tūris buvo 0,16 m

3, o retinimo

kirtimuose maţesnis- 0,07 m3. Vidutinis stiebo tūris einamuosiuose ir retinimo kirtimuose skyrėsi.

Einanuosiuose kirtimuose buvo daugiau pagaminta didesnio skersmens medţių negu retinimuose.

Vidutinis medkirtės darbo našumas einamuosiuose kirtimuose buvo 64,2 m3/pam., o retinimo

kirtimuose 36,5 m3/pam. Todėl galima teigti, jog einamuosiuose kirtimuose medkirtės operatorius

uţdirbo daugiau negu retinimo kirtimuose

Tirtuose einamuosiuose ir retinimo kirtimuose medienos ištraukimo atstumas buvo gan panašus.

47 proc. ištrauktos medienos buvo traukiama iki 0,5 km atstumo, o nuo 0,51 iki 1,0 km sudarė 50 proc.

nuos visos ištrauktos medienos kiekio. Virš 1 km ištrauktos medienos buvo 3 proc., bet uţ kiekvieną

papildomą kilometrą buvo papildomai mokama 1,05 eur3/m

3. Medveţės darbo našumas buvo nuo 59,5

m3/pam. retinimo kirtimuose iki 104 m

3/ pam. einamuosiuose kirtimuose.

3.3 Pajamos ir pelningumas retinimo ir einamųjų kirtimų

2019 metų vidutinė medienos kaina buvo 56,4 €/m3, o 2020 metais 36,1€/m

3 . 2019 metais

pajamos, gautos iš retinimo kirtimų, sudarė 80706.94 €, o 2020m 46573.04 € (5 lentelė).. Didţiausias

pelnas iš retinimo kirtimų buvo gautas 2019m. 40502.38 €, o 2020m. 5623.52 €. Nors 2020 m.

medienos kiekis buvo pagamintas panašus kaip ir 2019 m., bet gautas pelnas buvo maţesnis dėl

sumaţėjusios vidutinės medienos kainos. Pavyzdţiui, iš eglės popiermedţių gautos pajamos 2019 m.

buvo 31127,72 eur/m3, o jau 2020 m. 13735,25 eur/m

3.

14

9.28 7.95

5.95

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Kirtimas Ištraukimas Kirtimas Ištraukimas

Retinimo kirtimai Einamieji kirtimai

Sa

vik

ain

a €

/m3

34

5 lentelė. Ekonominis vertinimas retinimo kirtimuose pagamintos medienos

Miško produkcijos

pavadinimas

2019 2020

m3 m3 eur suma m3 m3 eur suma

PJ-B 0 91 0 7.83 73 571.59

PJ-D 21.5 55 1182.5 31.86 44 1401.84

PJ-E 0 80 0 6.52 64 417.28

PJ-J 0 84 0 8.07 62 500.34

PJ- rąstai 21.5 1182.5 54.28 2891.05

Miško produkcijos

pavadinimas

2019 2020

m3 m3 eur suma m3 m3 eur suma

PJ-Lp- Sm 308 48 14784 180.2 37 6667.4

PJ-Sp-Sm 97 58 5626 80.01 44 3520.44

PP-B 320.5 47 15063.5 420.5 27 11353.5

PP-E 598,61 52 31127.72 549.41 25 13735.25

Viso padarinės med. 1345.61 67783.72 1284.4 38167.64

Lapuočių pl. Mediena 14.68 31 455.08 204 16 3264

Malkinė mediena 366.71 34 12468.14 270.6 19 5141.4

Iš viso medienos 1727 80706.94 1759 46573.04

2019 m. buvo gautos maţesnės pajamos uţ pjautinųjų rąstų medieną, nes šios produkcijos buvo

pagaminta 32,78 m 3 maţiau lyginant su 2020m.

2019 m. pajamos iš einamųjų kirtimų sudarė 55742.96 €, o 2020m. 48117.11 € (6 lentelė).

Didţiausias pelnas iš einamųjų kirtimų buvo gautas 2019 m. 39299.26 € , o 2020m. 25223.80 € (4

lentelė).

6 lentelė. Ekonominis vertinimas einamuosiuose kirtimuose pagamintos medienos

Miško produkcijos

pavadinimas

2019 2020

m3 m3 eur suma m3 m3 eur suma

PJ-B 41.405 91 3767.855 57.645 73 4208.085

PJ-D 5.915 55 325.325 8.235 44 362.34

PJ-E 41.405 80 3312.4 57.645 64 3689.28

35

PJ-J 5.915 84 496.86 8.235 62 510.57

PJ- rąstai 94.64 7902.44 131.76 8770.275

PJ-LP-sm 141.96 58 8233.68 197.64 37 7312.68

PJ-Sp-sm 118.3 48 5678.4 164.7 44 7246.8

PP-B 59.15 47 2780.05 82.35 27 2223.45

PP-E 283.92 52 14763.84 395.28 25 9882

PM-LP 35.49 31 1100.19 49.41 16 790.56

Viso pad. medienos 733.46 40458.6 1021.14 36225.77

viso malkinės med. 449.54 34 15284.36 625.86 19 11891.34

iš viso medienos 1183 55742.96 1647 48117.11

2019 ir 2020 m. einamųjų kirtimų pajamos ir pelningumas skiriasi (6 lentelė). Nors 2019 m.

buvo iškirsta 1183 m3 medienos ir t. y. maţiau negu 2020 m., per kuriuos pagaminta 1647 m

3, bet

pelningumas skyrėsi dėl vidutinių medienos kainų kaip ir retinimo kirtimuose. 2019 m. buvo pagaminta

maţiau pjautinųjų rąstų 94,64 m3 lyginant su 2020m., kuriais buvo pagaminta 131,76 m

3. Lyginant

2019 ir 2020 metų gautas pajamas galima pastebėti, jog pagal sortimentinę struktūrą didţiausios

pajamos buvo gautos iš eglės popiermedţių. Maţiausios pajamos 2019m. pagal sortimentinę struktūrą

buvo gautos iš juodalksnio pjautinųjų rąstų, o 2020 m iš pjautinųjų drebulės rąstų.

Retinimo kirtimais 2019-2020 m.buvo gautas 46125,9 eur. pelnas. Kuo daugiau buvo

pagaminta medienos, tuo buvo gaunamas didesnis pelnas ( 14 pav.).

14 pav. Pelningumas retinimo kirtimuose, pagal atskirus sklypus ir iškirstos medienos kiekį

y = 631.52e0.0056x R² = 0.8066

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

0 100 200 300 400 500 600

Pe

lnas

eu

rais

iškirstas medienos kiekis m3

36

Einamaisiais kirtimais 2019-2020 m.buvo gautas 64523,06 eur. pelnas. Kuo daugiau buvo

pagaminta medienos, tuo gaunamas pelnas buvo didesnis ( 15 pav.).

15 pav. Pelningumas einamuosiuose kirtimuose, pagal atskirus sklypus ir iškirstos medienos kiekį

3.3.1 Retinimo ir eianamuosiuose kirtimuose gautų pajamų pagal sortimentus analizė

2019 metais kirstų retinimų sortimentinės strūktūros pelningumas skiriasi (16 pav.) Daugiausiai

pajamų buvo gauta iš eglės popiermedţi, net 31127,72 eur. Maţiausios pajamos buvo gautos iš

lapuočių plokščių medienos 455,08 eur. Nedaug pajamų buvo gauta ir iš pjautinės drebulės medienos,

vos 1182,5 eur., nes retinimo amţiuje dar nėra daug medţių didelio skermens, jie daţniausiai būna

nulaibėję ir pjautinieji rąstai sudaro tik nedidelę dalį, visos pagaminamos medienos retinimo

kirtimuose. Gana didelis kiekis pajamų buvo gautas iš malkinės medienos net 12468,14 eur. Kaip ir iš

eglės popiermedţių, taip ir iš berţinių popiermedţių gautos pajamos buvo gana didelės. Iš berţo

popiermedţių gautos pajamos sudarė 15063,5eur.

y = 1025.1e0.0058x R² = 0.7576

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

0 100 200 300 400 500 600 700

Pe

lnas

gau

tas

Eur.

Medienos kiekis m3

37

16 pav. 2019 metų gautos pajamos iš retinimo kirtimų pagal sortimentinę struktūrą

Iš pjautinųjų lapuočių smulkiųjų rąstų buvo gautos didelės pajamos 14784 eur.Tačiau iš

pjautinųjų spygliuočių smulkiųjų rąstų buvo gautas ţymiai maţesnės pajamos, lyginant su lapuočių

smulkiaisiais rąstais. Gautos pajamos iš pjautinųjų spygliuočių rąstų sudarė 5625 eur.

2020 metais kirstų retinimų pelningumas pagal pagamintus medienos sortimentus skiriasi. (17

pav.). 2020 m, iš retinimų lyginant su 2019 m. buvo pagaminta daugiau pjautinųjų rąstų medienos. Iš

pjautinųjų berţo rąstų buvo gauta 571,59 eur. pajamų. Didţiausio pajamos iš pjautinųjų rąstų medienos

2020m. buvo gautos iš pjautinės drebulės rąstų 1401,84 eur, o iš juodalksnio pjautinųjų rąstų 500,34.

Didţiausios pajamos iš visų pagamintų sortimentų, buvo gaunamos iš eglės ir berţo popiermedţių, o

maţiausios iš pjautinųjų eglės rastų 417,28 eur. Bendros pajamos iš eglės ir berţo popiermedţių sudarė

25088.75 eur. O tai yra beveik pusę gautų pajamų iš 2020m. pagamintos retinimo kirtimais medienos.

2020m. malkinės medienos buvo pagaminta dvigubai maţiau negu 2019m. Tam įtakos turėjo atpigusi

malkinė mediena, kurios pasiūla buvo didelė, o paklausa maţa, dėlto, jog daug medienos buvo

perkama iš Baltarusijos ir kitų šalių. Iš pjautinųjų lapuočių ir sygliuočių smulkiųjų rąstų buvo gautos

10187.84 eur. pajamos.

1182.5

14784

5626

15063.5

31127.72

455.08

12468.14

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

Pj- D Pj- Lp-Sm

Pj-Sp-sm PP-B PP-E Lap.pl.med.

Malk.med.

Gau

tos

paj

amo

s e

ur.

Sortimentų rūšis

38

17 pav. 2019 metų gautos pajamos iš retinimo kirtimų pagal sortimentinę struktūrą

2019 metais kirstų einamųjų kirtimų sortimentinės strūktūros pelningumas skiriasi (18 pav.)

Vykdant einamuosius kirtimus buvo pagaminta daugiau pjautinųjų rąstų medienos lyginant su retinimo

kirtimais, nes einamojo amţiaus medynų medţių skersmuo yra ţymiai didesnis uţ medţių kurie auga

retinimuose. Vertinant padarinę medieną, didţiausios pajamos buvo gautos iš pjautinųjų berţo rąstų

3767,85 eur, o maţiausios iš pjautinųjų juodalksnio rąstų 496,86 eur. Iš pjautinųjų eglės rąstų buvo

gauta 3312,4 eur. pajamų. Gautos pajamos iš 2019 ir 2020m. retinimo ir einamųjų kirtimų skyrėsi dėl

2020 m. sumaţėjusios vidutinės medienos kainos.

18 pav. 2019 metų gautos pajamos iš einamųjų kirtimų pagal sortimentinę struktūrą.

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

PJ-B PJ-D PJ-E PJ-J Pj- Lp-Sm

Pj-Sp-sm PP-B PP-E Lap.pl.med.

Malk.med.

Gau

tos

paj

amo

s e

ur.

Sortimentų rūšis

8233.68

5678.4

2780.05

14763.84

1100.19

15284.36

3767.85

325.32

3312.4

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

Gau

tos

paj

amo

s e

ur.

Sortimentai

Pj- Lp-Sm

Pj-Sp-sm

PP-B

PP-E

PM-LP

Malk. med.

PJ-B

PJ-D

PJ-E

PJ-J

39

2019 metais gautos pajamos iš einamųjų kirtimų buvo 55742.96 eur. Didţiausios pajamos pagal

sortimentinę struktūrą buvo gautos iš eglės popiermedţių 14763,84 eur. (18 pav.), o maţiausios iš

pjautinės drebulės medienos 325,32 eur. Iš pjautinųjų spygliuočių ir lapuočių smulkiųjų rąstų

gaunamos pajamos sudarė 13912.08 eur. Skirtingai negu iš eglės popiermedţių, 2019 m.

einamuosiuose kirtimuose, berţo popiermedţiai sudarė maţiau pajamų 3312 eur., malkinė mediena

sudarė net 15284,36 eur, lapuočių plokščių mediena 1100,19 eur.

2020metais kirstų einamųjų kirtimų pelningumas pagal pagamintus medienos sortimentus

skiriasi. (19 pav.).

19 pav. 2020 metų gautos pajamos iš einamųjų kirtimų pagal sortimentinę struktūrą.

2020 metais gautos pajamos iš einamųjų kirtimų buvo 48117.11 eur. Didţiausios pajamos pagal

sortimentinę struktūrą buvo gautos iš malkinės medienos 11891,34 eur ir iš eglės popiermedţių 9882

eur. (19 pav.), o maţiausios iš pjautinės drebulės medienos 362,34 eur. Iš pjautinųjų spygliuočių ir

lapuočių smulkiųjų rąstų gautos pajamos sudarė 14559.48 eur. Skirtingai negu iš eglės popiermedţių,

2020 m. einamuosiuose kirtimuose berţo popiermedţiai sudarė maţiau pajamų 2223,45 eur., lapuočių

plokščių mediena 1100,19 eur.

7312.68 7246.8

2223.45

9882

790.56

11891.34

4208.08

362.34

3689.28

510.57

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

Gau

tos

paj

amo

s e

ur.

Sortimentai

Pj- Lp-Sm

Pj-Sp-sm

PP-B

PP-E

PM-LP

Malk. med.

PJ-B

PJ-D

PJ-E

PJ-J

40

2019 ir 2020m. gautos pajamos skiriasi (20 pav.) Visos gautos pajamos iš retinimo kirtimų,

2019 m. sudarė 80706,94 eur., o 2020 m. 46573,04 eur. Pajamos gautos 2019 m. iš einamųjų kirtimų

sudarė 55742,96 eur., o 2020 m. 48117,11 eur.

20 pav. Visos gautos pajamos iš retinimų ir einamųjų kirtimų 2019-2020m.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad 2019m. iš retinimo kirtimų buvo gautos

didţiausios pajamos. Tačiau vertinant pagal parduotus medienos kiekius, 2019 m. einamuosiuose

kirtimuose buvo gautos panašios pajamos kaip ir iš 2019 m. retinimo kirtimų, nors einamaisiais

kirtimais buvo iškirstas maţesnis medienos kiekis. Didţiausias kiekis pajamų ugdymo kirtimuose,

2019- 2020 m., buvo gautas iš eglės ir berţo popiermedţių, o maţiausias iš pjautinųjų rąstų medienos.

80706.94

46573.04

55742.96

48117.11

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

2019 2020

paj

amo

s e

ur.

Visos gautos pajamos iš retinimų ir einamųjų kirtimų 2019-2020m

Retinimo kirtimai

Einamieji kirtimai

41

IŠVADOS

1. Retinimo kirtimuose pagaminti 1m3 medienos kainuoja 23,28€.

2. Einamuosiuose kirtimuose pagaminti 1m3 medienos kainuoja 13,9€.

3. Įvertinus 2019-2020 metų laikotarpį, pelnas, gautas iš retinimo kirtimų, sudarė 46125.9 € arba

13.23€/m3.

4. Įvertinus 2019-2020 metų laikotarpį, pelnas, gautas iš einamųjų kirtimų, sudarė 64523.06 € arba 22.79

€/m3.

42

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Stoncelis A., Pagrindinių miško medţių rūšių medienos savybių priklausomybė nuo aplinkos

sąlygų ir nuo genotipo. Kaunas, 2019. P. 10.

2. Dubcikas R., Miško išteklių dinamikos tyrimas. Akademija, 2008. P.11.

3. Matulis M., Medienos ruošos medkirte ir motoriniu pjūklu eglynuose lyginamoji ekonominė

analizė. Akademija, 2012. P.23.

4. Smalinskas R., Medienos paruošimo medkirte ir motopjūklais kokybės palyginamasis

vertinimas. Akademija, 2015. P. 7-8.

5. Syunev V., Sokolov A., Konovalov A., Katarov V., Seliverstov A., Gerasimov Y., Karvinen S.,

Valkky E. 2009. Comparison of wood harvesting methods in the Respublic of Karelia. Working

papers of the Finnish Forest Research Institute [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

http://www.metla.fi/julkaisut/workingpapers/2011/mwp210.pdf. [Ţiūrėta 2020 01 25].

6. Rybakovienė I., Medienos ruošos darbų, atliekamų rangos būdu, ekonominė analizė.

Akademija, 2005. P.10.

7. Gellerstedt S 1999. Cut – to – length: the next decade Journal of forest engineering. Vol . 10.

No. 2.

8. Sobhany H. Stuart W.B. 1991. Harvesting systems evalution in Caspian forest. Journal of forest

engineering Vol. 2. P. 21 –24.

9. Mizaras S. Matulis M. 2012. Ţėmės ūkio mokslai. T. 19. Nr. 2. P. 106 – 115.

10. Grigalauskas D., Medkirte ir motopjūklais paruoštų pjautinųjų rąstų kokybės įvertinimas,

Akademija, 2018. P-6.

11. Pulkki R. P. F. 2007 Cut – to – length, tree – length or full tree harvesting? [interaktyvus].

Prieiga per internetą http://flash.lakeheadu.ca/~repulkki/ctl_ft.html [Ţiūrėta 2020-01- 16].

12. Valstybinių miškų urėdija. Medienos kaina Lietuvoje ir toliau krenta. *Žiūrėta 2020- 09-15.]

Prieiga per internetą: https://www.vivmu.lt/lt/medienos-kaina-lietuvoje-ir-toliau-krenta/

13. Kalvaitis R., Uţsienio šalių valstybinių miškų įmonių diversifikuotos veiklos analizė bei

pritaikymo galimybės Lietuvoje. Akademija, 2019. P- 8-9.

14. Samulionytė J., Miškų produktyvumo vertinimas. Akademija, 2006. P. 7-12.

15. Banys T., Ugdymo kirtimų projektavimas ir vertinimas. Akademija.2005. P.8-13.

16. Marčinskas D., Nc augavietės medynų finansinių rodiklių lyginamoji analizė. Akademija, 2005.

P.21.

17. Lampickas M., Ld augavietės medynų auginimo išlaidų lyginamoji analizė. Akademija,2005.

P.19-22

18. Lietuvos mediena. Medienos produktų importo ir eksporto 2020 m analizė. [Ţiūrėta 2020- 09-

16.] Prieiga per internetą: .http://www.lietuvosmediena.lt/medienos-produktu-importo-ir-

eksporto-2020-m-analize/

19. Zinkeičius R., Steponavičius D., Vitunskas D., Činga G. Comparison of harvester and

motormanual logging in intermediate cuttings of deciduous stands. Turk J Agric For, 2012, 36,

p. 591-600.

20. Purfürst F.T. Learning curves of harvester operators. Croat. J. For. Eng. 2010, 31, p. 89–97.

21. Hiesl, P. Benjamin, J. (2013). Applicability of International Harvesting Equipment Productivity

Studies in Maine, USA: A Literature Review. Forest, ISSN 1999-4907, p. 898- 921.

22. Ovaskainen H., Uusitalo J., Väätäinen K. Characteristics and significance of a harvester

operators’ working technique in thinnings. International Journal of Forest Engineering, 2004, 15

(2), p. 67–77.

43

23. Vencius J., Eglės sortimentų gamybos ekonominė analizė ir optimizavimas. Akademija, 2015.

P.14-15.

24. Valstybinė miškų urėdija. Medienos pardavimo rezultatai atspindi stabilią veiklą [Ţiūrėta 2020-

09-16.] Prieiga per internetą: https://www.vivmu.lt/lt/medienos-pardavimo-rezultatai-atspindi-

stabilia-veikla/

25. Juodvalkis A., Kairiūkštis L .Medynų formavimas ir kirtimai.- Akademija, 2009, 224 p.

26. Valstybinė miškų urėdija. VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019-2023 metų veiklos strategija

[Ţiūrėta 2020- 09-16.] Prieiga per internetą: https://www.vivmu.lt/wp-

content/uploads/2019/02/VI-VMU-strategija-2019-2023-m.pdf

27. Jiroušek, R. Klvač, R. Skoupy, A. (2007). Productivity and costs of the mechanised cut-tolength

wood harvesting system in clear-felling operations. Journal of forest science, Nr. 53, p. 476-

482.

28. Price, C., 1988. Investment, reinvestment and the social dis- count rate for forestry. Forest

Ecology and Management 24, 293-310

29. Mizaras S. Miškininkavimo ekonominė analizė. Akademija, 2012. P.23-24.

30. Bernotas D., Retinimo ir einamųjų kirtimų eglynuose ekonominė analizė. Akademija,2014. P.

18-30.

31. Brukas V., Thorsen B.J., Helles F., Tarp P., 2001. Discount rate and harvest policy:

implications for Baltic forestry. Forest Policy and Economics 2, 143-156

32. Lastauskas R., Medienos ruošos nuostolių įvertinimas.Akademija, 2009. P.16.

33. Šumskas U., Medienos ištraukimo technikos poveikis eglynų paţeidimams tarpinio naudojimo

kirtimuose. Akademija, 2007. p-9.

34. Ruha, T., Varmalam M. 1997. Precommercial thinning in naturally regenerated scots pine

stands in northen Finland. Silva Fennica 31 (4): 401-415 p.

35. Valstybinė miškų urėdija. Medienos sektoriaus krizė : Valstybinių miškų urėdijos pajamos

maţės 36 ml, eurų [Ţiūrėta 2020- 09-16.] Prieiga per internetą:

https://www.vivmu.lt/lt/medienos-sektoriaus-krize-valstybiniu-misku-uredijos-pajamos-mazes-

36-mln-euru/

36. Numinen,T., Korpunen, Uusitalo, J. 2006. Time consumption analysis of the mechanized cut-

to- length harvesting system. Silva Fennica (2);335-363.

44

PRIEDAI

45

1 priedas. VĮ Valstybinių miškų urėdijos medienos prekyba 2019 m. sausio mėn.

46

2 priedas. VĮ Valstybinių miškų urėdijos medienos prekyba 2020 m. sausio mėn.

47

3 priedas. Retinimo kirtimų 2019-2020 metų medynų duomenys

Kv Skl. plotas Augavietė Skalsumas Vyraujanti medžių

rūšis iškertamas tūris

22 19,20 4 Lcp 1 B 228.85

80 22,23,25,30,31 9.8 Lcp 0.9 B 516.01

13 18 2.7 Lcp 0.9 B 165

39 29 3.3 Lcp 0.8 B 186

83 4 3.6 Lcp 3.9 B 190

2 30 2.9 Lcp 0.9 E 250

2 19 5.4 Lcp 0.8 E 180

87 47 0.7 Lcp 0.8 E 21

59 19 1.4 Ldp 0.9 B 78.55

25 23 2.2 Ldp 0.9 B 110

38 11 0.7 Ldp 0.7 D 58.01

38 18,19 2.5 Ldp 0.9 E 111.14

8 14 3.5 Ldp 0.8 E 159

87 44 0.7 Lds 0.7 B 55

87 20 0.7 Lds 0.7 E 44

38 37,38 2.5 Lds 0.8 J 136.07

53 23,26,27,30,31 9.8 Ucp 0.9 B 478.12

39 32 1.1 Ucp 1.1 B 90

58 32 0.9 Ucp 1 J 35.31

2 13 0.8 Ucp 0.9 J 45

82 15 1.3 Udp 1 B 85.35

38 39 1.1 Udp 0.9 J 104

82 9 1.6 Udp 1.7 J 55

87 19 1.1 Udp 0.9 J 105

48

4 priedas. Einamųjų kirtimų 2019 -2020 metų medynų duomenys

Kv Skl. plotas Augavietė Skalsumas vyrauj. Medžių rūšis Iškirstas tūris

83 7 3.1 Lcs 0.8 B 217

15 6 1.4 Lcs 0.8 B 63

2 11 1.4 Ldp 0.8 E 147

2 10 1.9 Ldp 0.9 J 311

29 3 2.1 Ldp 1 J 328

28 11 0.8 Lds 1 B 99

28 10 0.8 Lds 1 J 118

28 12 0.1 Lds 0.8 J 18

83 11 2.5 Ucp 0.8 B 105

82 16 0.3 Udp 0.9 B 19.64

83 10 2.9 Udp 0.8 B 176.32

22 18 3.3 Udp 0.9 J 245.25

22 25 1 Udp 0.9 J 65.07

27 20,21 7.5 Udp 0.9 J 582.7

86 2 0.8 Udp 1 J 94.52

15 5 1.1 Udp 0.9 J 241