angelØ sÀlytis su sielomis kelion¸je anapusyb¸n lietuvos sakralin¸je...

RAIMONDA NORKUTË

208 LOGOS 602009 LIEPA RUGSËJIS

ANGELØ SÀLYTIS SU SIELOMIS KELIONËJEANAPUSYBËN LIETUVOS SAKRALINËJE DAILËJE

Angels Contact with Souls in Their Journey to the Beyondin Sacral Art of Lithuania

SUMMARY

The subject of this discourse is the kind of role angels have in the life of a soul at the moment of deathas well in life beyond and its expression methods in art. It is shown in the paper how the implicit kindnessand support of the Guardian Angel to an individual soul, the significance of rewards for living a true lifeis pictured through the confrontation of the good and evil in images with St. Michael Archangel. Thesubject is analysed with reference to some examples of sacral art of Lithuania of the 16th18th centuries.

The discourse is a preface, an introduction to a deep subject. The aim is to represent the journeyof a soul and the contact with angels in a chronological order, from mans infancy to the attainment ofsalvation, thus showing the continual mysterious friendship with angels.

SANTRAUKA

Ðiame straipsnyje aptariamas angelø sàlyèio su sielomis vaizdavimas mene, iðskiriant þemiðkàjá þmo-gaus kelià, mirties momentà ir kelionæ anapusybën. Angelo svarba sielos gyvenime parodoma per be-sàlygiðkà Angelo Sargo gerumà ir pagalbà kiekvienai sielai, krikðèioniðkai teisingai nugyvento gyveni-mo ávertinimà, matomà gërio ir blogio konfrontacijoje, kuri vaizduojama ðv. Arkangelo Mykolo paveiks-luose. Ði tema analizuojama remiantis Lietuvos sakralinës dailës (XVIXVIII a.) pavyzdþiais. Daugumaanalizuojamø kûriniø anksèiau nebuvo plaèiau tyrinëti.1 Nagrinëjami kûriniai atskleidþia nuolatiná trans-cendentiná angelo ir sielos ryðá, jo sklaidà ir pasireiðkimà baþnytinëje dailëje, taèiau neatskleidþia ðiostematikos kûriniø paplitimo Lietuvos baþnytinëje dailëje. Ðis straipsnis yra daugiau ávedimas á gilià irsvarbià temà, kurios tikslas yra apibûdinti þmogaus santyká su angelais, padedanèiais jam nuo kûdikys-tës siekti svarbiausio krikðèioniðkojo tikslo iðganymo. Þmogaus sielos ir angelø santykio ieðkoma ty-rinëjant angelø vaizduosenà baþnytinës dailës kûriniuose.2

Gauta 2009 05 04

RAIMONDA NORKUTËVytauto Didþiojo universitetas

RAKTAÞODÞIAI: angelai, sielos, Lietuvos sakralinë dailë.KEY WORDS: angels, souls, sacral art of Lithuania.

JAUNØJØ OPUSAI

209LOGOS 602009 LIEPA RUGSËJIS

Ðalia kiekvieno tikinèiojo bûna angelas globëjasir ganytojas, vedantis já per gyvenimà.

Ðv. Bazilijus Eun. 3,1.

NEPAÞÁSTANTYS MIRTIES ANGELAI IR MIRTIS

Angelø vaidmená ir jø neðamo slëpi-nio suvokimà baþnytinio meno kûri-niuose galima paþinti pasitelkiant Ðven-tojo Raðto tekstus ir Katalikø Baþnyèiosmokymo tezes. Pagal krikðèioniðkàjà tra-dicijà, angelai ið prigimties yra bekûnësasmeninës bûtybës (Hbr 1,14), turinèiosprotà, valià ir nemirtingos (Lk 20,36).Pagal Tradicijà tikima, kad Dievas sukû-rë angelus savo ir þmoniø tarnystei ir jieyra aukðèiausi tarp visø Dievo tvariniø.Vienu metu buvo sukurta nesuskaièiuo-jama daugybë miriadø angelø (Kol 1,16,Neh 9,6, Apr 5,11) ir jie niekada nemirð-ta.3 Naujausiame Katalikø BaþnyèiosKatekizme pripaþástama, jog angelai yratikëjimo tiesa.4 Biblija ir Katalikø Baþny-èia neabejoja angelø egzistavimu, prie-ðingai, pripaþástamas svarbus angeløvaidmuo ávairiuose Ðventojo Raðto ávy-kiuose ir paèios Baþnyèios gyvenime.5

Tûkstanèiø tûkstanèius angelø, mini-mø Biblijoje, bandyta sugrupuoti ir ávestitam tikrà sistemà jø ávairovëje. Angelo-logijoje pripaþástama, jog V a. traktatàApie dangiðkàjà hierarchijà, kuriame iðdës-tytos angelø hierarchinës grupës, para-ðë vienas ið apokrifiniø tekstø autoriø te-ologas Dionisijus Areopagitas. Jo pateik-toje hierarchijoje angelai pagal atliekamovaidmens, funkcijø svarbà suskirstyti ádevynis chorus, sugrupuotus á tris tria-das: 1) serafimai, cherubinai, sosto;2) vieðpatystës, galybës, valdþios; 3) ku-nigaikðtystës, arkangelai, angelai.6 Apta-

riamoje temoje svarbiausia yra þemiau-sia angeliðkosios hierachijos grandis, ku-rios paskirtis yra tarnauti ir bendrauti suþmonija, tai angelai, Angelas Sargas irvienas svarbiausiø arkangelø ðv. Ar-kangelas Mykolas.

Nors mene labai svarbi angelø vizu-alinë iðraiðka, Ðventajame Raðte itin ma-þai informacijos apie angelø iðvaizdà.Kaip teigia ðv. Augustinas, angelai pa-gal prigimtá yra dvasios. Jei reikia, Bib-lijos ávykiuose veikiantys angelai pa-prastai pasirodo þmogaus pavidalu, betÐventajame Raðte vis tik labiau pabrë-þiamos jø pareigos, veikla, per juos vei-kianti apreiðkianèioji Dievo valia. Ange-lai dalyvauja daugelyje Ðventojo Raðtoávykiø, kai kuriuose pasireiðkia kaipsvarbûs dalyviai mirties valandà, pvz.,Lozoriaus istorija, kurioje atskleidþiamasangelø rûpinimasis tikinèiaisiais mirtiesmomentu ir jø pomirtine bûtimi. Meneðis biblinis pasakojimas atskleidþiamasvaizduojant, kaip angelai pasirûpina Lo-zoriumi po mirties nuneðdami já á Dan-gø (Lk 16,22). Taip pat ir ðventøjø, irÐvè. Mergelës Marijos apoteozëse á Dan-gø juos lydi angelai.

Vienas svarbiausiø angelø, ðv. Ar-kangelas Mykolas, laikomas angeliðkuo-ju Naujojo Izraelio, t.y. Katalikø Baþny-èios ir jos globëjos Ðventosios RomosImperijos Angelu Sargu. Naujajame Tes-tamente ðv. Mykolas minimas Judo laið-ke, kuriame atskleidþiamas arkangelo

RAIMONDA NORKUTË


uþtarimas ir tarpininkavimas kovojantsu blogosiomis dvasiomis, ypaè iðryðki-nant jo svarbà mirties momentu. Ðv. Ar-kangelas Mykolas, kaip dvasinë bûtybë,tarnaudama Dievui, globoja þmones,gelbsti ir saugo juos nuo tamsiøjø dva-siø, palydi á Paskutiná teismà ir galiau-siai á iðganymà. Apie tai kalbama irLaiðke þydams, kur apibrëþiama ange-lø doktrina: Argi jie nëra tik tarnaujan-èios dvasios, iðsiøstos patarnauti tiems,kurie paveldës iðganymà? (Þyd 1,4).

Angelo Sargo svarbà tiriant angeløsantyká su mirties tematika taip pat at-skleidþia jo kulto plitimas, siejamas ir sulaimingos, arba gerosios, mirties siekiu7.Tekstuose apie laimingà, gerà mirtá8 pa-brëþiamas Angelo Sargo vaidmuo þmo-gaus agonijoje: Jis pristatytas kaip ska-tinantis geras mirðtanèiojo intencijas, pa-dedanèias prieðintis blogio puolimui.9

Analizuojamai temai taip pat aktualustikëjimo momentas, t.y., kad tikima an-gelø ir ypaè ðv. Arkangelo Mykolo irAngelo Sargo globa bei uþtarimu mir-ties akivaizdoje ir tuo, jog jie palydi mi-rusiøjø sielas á dangø bei gina nuo blo-gio. Ðis teiginys patvirtinamas Ligoniøpatepimo (arba Paskutinio patepimo)sakramentu, kuriuo kreipiamasi á ðven-

tàjá Arkangelà Mykolà, Angelà Sargà irkitus angelus, praðant jø uþtarimo irglobos. Kaip pavyzdá galima pateiktivienà ið kreipiniø: Iðgirsk mus,ðventasis Vieðpatie, visagali Tëve, amþi-nasis Dieve, ir teikis pasiøsti ið dangaussavo ðventàjá angelà, kuris saugotø, glo-botø, sergëtø, lankytø ir gintø visus gy-venanèius ðiame bûste.10

Aukðèiau aptarti teiginiai pagrindþiaegzistuojanèius angelø ir kiekvienos sie-los artimus ryðius. Angelø kaip dvasi-niø bûtybiø, tarpininkaujanèiø tarptranscendentinës sferos ir þemiðkojo pa-saulio, misija yra saugoti þmones (Ps34,8; 91,10-13) nuo kûdikystës (Mt18,10) ligi mirties (Lk 16,22) ir juos uþ-tarti (Job 33,23-24; Zch 1,12; Tob 12,12).Angelai ir iðskirtinai Angelas Sargas uþ-jauèia, gelbëja nuo pavojø, piktøjø dva-siø, baimiø bei veda tiesos keliu.11 An-gelai padeda siekti iðganymo, pagrindi-nio þmogaus tikslo, ir po þemiðkosiosmirties. Angelas Sargas yra þmogauspalydovas iki Paskutinio teismo, kai ðv.Arkangelas Mykolas sveria sielas di-dþiosiose gyvenimo svarstyklëse atskir-damas geruosius darbus nuo piktøjø.Galiausiai angelai veda ir sutinka sielasprie vartø á Dangaus karalystæ.

ANGELØ SÀLYÈIO SU SIELOMIS ATSPINDYSBAÞNYTINËS DAILËS KÛRINIUOSE

Tiek þemiðkajame þmogaus gyveni-mo kelyje, tiek kelionëje anapusybën an-gelas dalyvauja kaip globëjas ar bendra-keleivis. Analizuojamoje temoje pastebi-mas ádomus dualistinis aspektas, paro-dantis angelø svarbà tiek fizinës mirties

momentu, tiek skaistykloje ir Paskuti-niame teisme, paskutinëje stotelëje áamþinàjá gyvenimà.

Angelø santykis su sielomis mirtiestematikos kontekste atskleidþiamas ávai-riuose ikonografiniuose siuþetuose: An-

JAUNØJØ OPUSAI


gelas Sargas, Sielø Globëjas, Maldø Ne-ðëjas, ðv. Arkangelas Mykolas ir Pasku-tinis Teismas, Sielø Palydëjimas á Dan-gø ir pan. Angelai vaizduojami ir kartusu mirusiuoju arba klûpantys ðalia mirð-tanèio ar jau mirusio asmens.12 Pastariejipavyzdþiai daþniausiai randami XIVXVI a. rankraðèiuose. Deja, tokiø anks-tyvø pavyzdþiø Lietuvos baþnytinëje ta-pyboje neaptinkame. Kita vertus, ðios te-matikos simbolinë reikðmë ir ávaizdis iðdalies iðreiðkiamas kituose siuþetuose,pvz., ðv. Arkangelo Mykolo su svarstyk-lëmis atvaizduose. Taigi, kaip visi ðiesiuþetai atsiskleidþia baþnytinëje Lietu-

vos dailëje? Ið tikrøjø kol kas vienareikð-miðkai negalima á tai atsakyti, kadangikontekstas vis dar nëra pakankamai ið-samiai iðanalizuotas ir archyvinë me-dþiaga ðia tematika turëtø bûti iðstudi-juota itin kruopðèiai. Kol kas galimaremtis iðlikusiais meno kûriniais, daþ-niausiai sukurtais tiksliai sekant geraiþinomø Vakarø tapytojø dailës kûriniais(pvz., Guido Reni, Pietro da Cortona,Annibale Carracci, Rafael Santi). Þvel-giant á iðlikusius pavyzdþius, galima ið-skirti keletà grupiø, atspindinèiø svar-biausius nagrinëjamos temos aspektusbei keletà ið jø iðanalizuoti atskirai.

ANGELO SARGO ATVAIZDAI

Pagal Ðventojo Raðto tekstus ir krikð-èioniðkàjà sampratà glaudþiausias ange-lø ir þmoniø ryðys yra tarp þmogaus irjo Angelo Sargo. Daugelyje Vakarø Eu-ropos ðaliø Angelo Sargo ikonografijasuklestëjusi, o Lietuvoje pradëjo formuo-tis po Tridento Susirinkimo. XVII a. ypaèsuklestëjæs barokas ir Pietro da Cortonasukurtas Angelo Sargo atvaizdas stip-riai paveikë jo ávaizdá, Angelas Sargasdaþniausiai vaizduojamas gana lakonið-koje ikonografinëje kompozicijoje, joávaizdis iðreiðkiamas apibendrintai irabstrakèiai, o ávairios angelologijoje jampriskiriamos funkcijos redukuojamos ikisimbolinio globos ávaizdþio.13

(1 iliustracija) Pirmajame nagrinëja-mame pavyzdyje, Andriaus Romanov-skio Angelas Sargas (1680 m.), pa-veikslo kompozicija atitinka baroko epo-chos Angelo Sargo ikonografiná tipà, ku-ris pastebimas ir kituose nagrinëjamuo-

se pavyzdþiuose. Baroko epochos kûri-niuose angelas vaizduojamas stovintisðalia globojamos sielos (maþo vaikelio).Jis yra tarsi neatskiriamas sielos brolis.Paveiksle vaizduojamø figûrø kompozi-cija (angelo ir vaiko) gali bûti supranta-ma kaip globos, atsidavimo ir meilës ið-raiðka. Viena ranka pakelta link Ðvè.Trejybës skatina atkreipti dëmesá á die-viðkàsias dorybes (tikëjimà, viltá ir mei-læ), leidþianèias bûti harmonijoje su Ðvè.Trejybe. Kita vertus, ðis gestas reiðkia,kad Angelas Sargas yra tarpinë grandisDievo ir þmogaus asmeniniame ryðy-je.14 Paprastai angelas vedasi vaikutápaëmæs uþ rankos, tokiu bûdu pabrë-þiant gilø jø tarpusavio ryðá.15

(2 iliustracija) Kitas pavyzdys taineþinomo dailininko sukurtas AngelasSargas ið Viduklës baþnyèios (XVIII a.III ketv.). Sudëtingoje barokinëje kompo-zicijoje, ðalia pagrindinës Angelo Sargo

RAIMONDA NORKUTË


temos, kûrinyje iðplëtotos gretutinësÐventojo Raðto istorijos: apie Judità, ðv.Petro iðvadavimà, Loto ir jo dukterø ið-gelbëjimà nuo Sodomos ir Gomoros su-naikinimo. Pastarieji naratyviniai siuþe-tai papildo Angelø Sargø globëjiðkø mi-sijø ávairovæ. Paveiksle atskleidþiamastiek þmogaus ir jo Angelo Sargo gilusryðys, tiek tikëjimo ir geros valios svar-ba. Tad ðiame kûrinyje iðreiðkiama ávai-rialypë Angelo Sargo globa ir apsauga.Aptariamas paveikslas yra vienas ádo-miausiø ir sudëtingiausiø baroko menoþinomø pavyzdþiø. Jis itin vertingas dël

ávairiapusiðkos, individualios ikonogra-finës programos, harmoningai deranèiossu meniniu iðraiðkingumu ir tekstu.16

(3 iliustracija) Angelo Sargo paveiks-las ið Tabariðkiø baþnyèios (XVIII a.)sukurtas pagal panaðià barokinæ ikonog-rafinæ kompozicijà kaip ir aukðèiau ap-tarti kûriniai. Taèiau ðis paveikslas turilabiau iðgrynintà Angelo Sargo ikonog-rafinæ schemà, neapkrautà gretutinëmistemomis. Tokiu bûdu visas idëjinis pra-sminis krûvis yra paveikslo centre an-gelo ir þmogaus figûrø kompozicijoje.Pirmajame plane matomas angelas ir

1 il. Andrius Romanoskis. Angelas Sargas. 1680 m.ið Ðv. Jurgio Kankinio baþnyèios Kaune. Kauno ar-kivyskupijos baþnytinio meno muziejus. Inv. NoBmt 1 // Ið kn. Darbai ir dienos 26. Lietuvos dai-lë: kryptys ir srovës. Kaunas: Vytauto Didþiojo Uni-versiteto leidykla, 2001

2 il. Neþinomas Lietuvos dailininkas. Angelas Sar-gas. XVIII a. III ketv. Ið Viduklës baþnyèios. Kau-no arkivyskupijos baþnytinio meno muziejus // Fot.T. Pabedinskas

JAUNØJØ OPUSAI


vaikas nutapyti tradiciniu rakursu, o pa-veikslo apatiniame deðiniajame kampematome maþytes figûras to paties an-gelo ir pagyvenusio vyriðkio. Tokiomispaprastomis kompozicinëmis sàsajomiskûrinyje atskleidþiama ir pabrëþiamanuolatinë Angelo Sargo globa ir apsau-ga, nuo kûdikystës iki mirties.

SKAISTYKLOS SIELØ GLOBËJAI

Ðventojo Raðto ávykiuose AngelasSargas neteisia nuodëmingø sielø, betsaugo ir padeda joms siekti iðganymo,o galià teisti turi tik ðv. Arkangelas My-kolas. Kaip tvirtino ðv. Bernardas Sie-nietis, Angelas Sargas nepalieka iðban-dymus patirianèios globojamos sielos.Remiantis Biblija angelai gali padëti sie-loms skaistykloje.17

Kaip teigia ðv. Augustinas, skaistyk-la yra ne vieta, o sielos bûsena. Taèiauoficialiai dar XIII a. Katalikø Baþnyèiapripaþino skaistyklà.18 Viduramþiø dai-lëje susiformavo sielø apsivalymo skais-tykloje siuþetas, kuriuose angelø pagrin-dinis vaidmuo yra sustiprinti sielas, ojoms apsivalius, palydëti jas á dangø. Ðissiuþetas buvæs gana populiarus XVIXVIII a. Kaip pavyzdá (4 iliustracija) ga-lima pateikti paveikslà Ðvè. MergelëMarija skaistyklos sielø uþtarëja(XVIII a.) ið Giedraièiø Ðv. Baltramiejausbaþnyèios, kuriame vaizduojama, kaipangelai saugo ir globoja sielas tarpinin-kaujant Dievo Motinai ir veikiant Ðvè.Trejybës valioje. Angelai padeda sielomsiðtverti skaistyklos apvalanèioje ugnyjepatiriamas kanèias. Taip pat paveikslepastebimai iðreiðkiama tarpininkaujanti

3 il. Neþinomas dailininkas. Angelas Sargas.XVIII a. (?). Tabariðkiø Ðv. arkangelo Mykolo baþ-nyèia // Fot. R. Norkutë

4 il. Neþinomas dailininkas Ðvè. Mergelë Marija,skaistyklos sielø uþtarëja. XVIII a. GiedraièiøÐv. apaðtalo Baltramiejaus baþnyèia // Ið kn. Kai-ðiadoriø vyskupijos sakralinës dailës paveldas /Sud. S. Poligienë. Vilnius: Savastis, 2006.

RAIMONDA NORKUTË


angelø padëtis, jie vaizduojami tarpdviejø sferø: skaistyklos ir dangaus (Ðvè.Mergelë Marija ir Ðvè. Trejybë). Tad ðio-je XVIII a. sukurtoje barokinëje kompo-zicijoje pabrëþiama, jog angelai rûpinasiir sustiprina tikinèiøjø sielas ir tuomet,kai jos patiria apsivalymà skaistykloje beipadeda joms pasiekti iðganymà.

(5 iliustracija) Kitas pavyzdys yrabaþnytinë vëliava Memento Mori(XVIII a.) ið Pavandenës baþnyèios.Vienoje vëliavos pusëje pavaizduotasimbolinë mirties personifikacija taigiltinë su dalgiu, o kitoje pusëje iðtapy-ta skaistyklos scena angelas sustipri-na ir gelbëja sielà nuo skaistyklos ug-nies ir atskiria jà nuo kitø nuodëmingøsielø. Sielos tyrumas simboliðkai iðreið-

kiamas karnacijos spalva, t.y. tyra sie-la ðviesios odos gymio þmogus, onuodëmingos tamsiaodës. Ðioje pa-prastoje kompozicijoje aiðkiai pabrëþia-mas dëmesys ir angelo pagalba indivi-dualiai sielai.

(6 iliustracija) Vilniaus Ðv. Dvasiosbaþnyèios prieangio freskos Rojaus so-das (XVIII a.) kompozicijoje angeløvaidmuo sielos iðganyme ne taip ryðkiaipabrëþiamas. Freskoje vaizduojama sie-la jau apsivaliusi, kadangi vëlë vaiz-duojama kaip jauna mergina, kuriosplaukus juosia gëliø vainikas, apsiren-gusi gëlëta ðviesia ilgarankove suknele,jai ið ðonø þydinèios baltos lelijos. Fres-kos apaèioje sparnuotos angelø galvutëstarsi kelianèios skaisèià sielà link dan-

5 il. Neþinomas dailininkas. i Baþnytinë vëliavaMemento mori. XVIII a. Pavandenës Ðv. Onosbaþnyèia // Ið kn. Butrimas A. Telðiø kraðtas: isto-rija, kultûra, meno paminklai. Vilnius: VDA leidyk-la, 2005.

6 il. Neþinomas dailininkas. Rojaus sodas. XVIII a.?Vilniaus Ðv. Dvasios baþnyèia. Prieangio freska.Fot. R. Norkutë

JAUNØJØ OPUSAI


gaus vartø á rojø, kurie iðtapyti freskosvirðuje ir apsupti angeliukø, vienas ið jøsu gëlëmis rankose rodo sielai kelià ádangaus vartus. Paèiame freskos virðu-

je, centre pavaizduota simbolinë Ap-vaizdos akis ir nuo jos sklindanti dievið-koji ðviesa apgaubia dangaus vartus irjuos sauganèius angelus.

ÐV. ARKANGELAS MYKOLAS PASKUTINIO TEISMO SIUÞETE

Pagal Biblijà, Paskutinio teismo die-na yra labai svarbi kiekvieno krikðèio-nio kelyje. Mirtis yra tarsi tarpinë sto-telë sielos kelionëje á iðganymà. Pasku-tinio teismo paveiksluose perteikiamiþmogaus þemiðkojo gyvenimo teismo irjo sielos kelionës paskutiniai momentai.Ðiuose kûriniuose pabrëþiama savita sie-lø atranka ir jø uþtarimas. Kiekvienasmirtingasis yra teisiamas atsiþvelgiant ájo nugyventà gyvenimà, geri ir blogidarbai kruopðèiai atskiriami ir pasveria-mi didþiosiomis gyvenimo svarstyklë-mis. Ðv. Arkangelas Mykolas yra Dievovalios vykdytojas ir uþima ypatingà ro-læ Paskutinio teismo scenoje. Jo svarbaiðryðkinama ir ikonografinëje schemoje,paprastai jis vaizduojamas paèiamekompozicijos centre. Ðventajame Raðtetaip pat kalbama apie ðv. ArkangeloMykolo pareigà teisti sielas.19

Pagal turimus duomenis Lietuvojeveikiausiai neiðliko Paskutinio teismoscenas vaizduojanèiø atvaizdø, nors ma-noma, jog XVIIXVIII a. jø bûta baþny-èiose.20 Tad Paskutinio teismo tematikà,t.y. sielos teisimo momentà, atspindi vi-sai atskiras ir daþniausiai altorinis iko-nografinis tipas scenos su ðv. Arkange-lu Mykolu, sverianèiu sielas ir kovojan-èiu su demonu. Pastarosiose kompozici-jose simboliðkai iðreiðkiama tiek didþio-ji Paskutinio teismo scena, tiek kontrre-formacinës Baþnyèios idëjos.

(7 iliustracija) Vienas ankstyviausiøtokiø pavyzdþiø yra Ðv. ArkangelasMykolas, saugomas Lietuvos dailësmuziejuje (Vilnius). Tai vienas ið keletodarbø, turinèiø manierizmo bruoþø, su-kurtas XVIXVII a. Darbas priklausë Ðv.Arkangelo Mykolo baþnyèiai Vilniuje irpuoðë vienà ið jos altoriø, tiesa, atskirastitulinis ðv. Arkangelo Mykolo altoriusárengtas tik XIX a.21

Nagrinëjamo paveikslo kompozicijoscentre ðarvuota apranga pasipuoðæs ar-kangelas vaizduojamas su galingaissparnais, laikantis kalavijà ir svarstykles,pastarosios yra jo pagrindinis atributasdar nuo XII a., simbolizuojantis vienà iðjo pareigø vykdyti teisingumà, svertiir teisti sielas. Kalavijas simbolizuoja jogalià kovoti su blogio dvasiomis. Arkan-gelà supa maþesnieji angelai, kai kurieið jø laiko arkangelo atributus, visi kar-tu jie sudaro arkangelo armijà, kuri pa-deda vykdyti Dievo valià ir teisingumà.Virð ðv. Arkangelo Mykolo galvos iðra-ðyta jo vardo reikðmë lotynø kalbaQUIS UT DEUS (kuris yra kaip Dievas)þymi arkangelo iðskirtiná artumà Dievui,o ðalia esanti Apvaizdos akis iðreiðkiavisur esanèià ir veikianèià Dievo valià irðv. Arkangelo Mykolo tarnystæ Dievui.Ðvè. Trejybës þenklas akis pabrëþiamaangelø galvutëmis, sugrupuotomis iðabiejø arkangelo pusiø. Paveiksle paste-bimas ryðkus barokinis emblematiðku-

RAIMONDA NORKUTË


mas. Dalá arkangelo aprangos ir atribu-tø laiko angeliukai, tokiu bûdu pabrë-þiamas atributø simboliðkumas ir iðryð-kinama ðv. Arkangelo Mykolo svarbatarp angelø.

Analizuojamas paveikslas turëjo bû-ti tikinèiøjø labai gerbiamas, kadangi þi-noma, jog paveikslas turëjæs sidabro ap-taisus, sauganèius paveikslo sakralumà(jie dengë arkangelo ðarvus, ðalmà irskydà su Jëzaus (?) monograma bei lo-tyniðkai iðraðytà jo vardà paveikslo vir-ðuje).22 Taèiau daugiau duomenø apiepaveikslo gerbimà kol kas neaptikta.

(8 iliustracija) Kitas labai panaðioskompozicijos darbas yra ið Balbieriðkiobaþnyèios. Tai vienas iðskirtiniausiø ðv.

Arkangelo Mykolo atvaizdø Lietuvosbaroko dailëje. Paveikslas sukurtas apie1680 m. ir priskiriamas vokieèiø kilmësdailininkui Johanui Gotardui Berkhofui,sukûrusiam ne vienà vertingà kûrináLietuvos baþnyèiø barokiniams alto-riams. Ámantrios formos paveikslas yraautentiðkuose droþinëto medþio rëmuo-se, atspindinèiuose baroko laikø dvasià.Ðis darbas sukurtas pagal tà paèià iko-nografinæ schemà kaip ir aukðèiau ap-tartas paveikslas. Ðv. Arkangelas Myko-las drauge su angelais kovoja su blogo-siomis dvasiomis. Paveikslo schemojepastebima simetriðka S raidës formoskompozicija, susidedanti ið arkangelo irðëtono figûrø ið abiejø pusiø supanèiø

7 il. Neþinomas dailininkas. Ðv. arkangelas Myko-las. 15801630 m. ið Vilniaus Ðv. arkangelo My-kolo baþnyèios. Lietuvos dailës muziejus // Ið kn.LDK sakralinë dailë: atodangos ir naujieji konteks-tai. Dailë 51. Vilnius: VDA leidykla, 2008.

8 il. Johanas Gotardas Berkhofas. Ðv. arkangelasMykolas. 1680 m. Balbieriðkio Ðvè. Mergelës Ma-rijos Roþanèiaus baþnyèia // Ið kn. Lietuvos sakra-linës dailës katalogas. T. 1. Vilkaviðkio vyskupija.Kn. 5. Vilnius. 2003.

JAUNØJØ OPUSAI


angeliukø. Toks figûrø komponavimasiðryðkina jø reikðmingumà ir tarpusaviosantykius.

Arkangelo vaidmens mirties momen-tu vaizduosena aptartose ikonografinë-se schemose yra labiau simboliðka, ta-èiau ji matoma dël kûriniuose taikytøkompozicijos principø ir pavaizduotøatributø. Abu pavyzdþiai priklauso kon-

trreformaciniam menui. Ðiuo laikotarpiuðv. Arkangelo Mykolo ávaizdis buvopraplëstas, kadangi ðv. Mykolas tapo irsu protestantizmu kovojanèios Baþny-èios simboliu, tokiu bûdu dar labiau pa-brëþta jo galia ir pergalingumas prieðblogá. Tuo tarpu svarstyklës lieka pa-grindinis atributas, primenantis ðv. Ar-kangelo Mykolo galià teisti sielas.

IÐVADOS

Apibendrinant angelologijos aspek-tus galima tvirtinti, kad siela yra nuo-latiniame ryðyje su angelu. Matyti, jogdël þemiðkajame gyvenime lydinèio An-gelo Sargo ir ðv. Arkangelo Mykolo uþ-tarimo mirties momentu bei sielos apsi-valymo skaistykloje metu, taip pat an-gelø, serginèiø dangaus vartus, þmo-gaus sielos kelionë anapusybën yra nuo-lat lydima angelø. Angelo ir þmogaussielos specifinis santykis matomas ana-lizuotuose Lietuvos baþnytinës dailëspavyzdþiuose, labiausiai atspindëtasðiuose ikonografinëse kompozicijose: Angelas Sargas paprasta ir apiben-

drinta kompozicija, kurioje rûpestin-gumas ir globa mirties momentu në-ra vaizdþiai iðskiriami. Ðioje ikonog-rafinëje schemoje simboliðkai iðreið-kiamas besàlygiðkos ir nuolatinës glo-bos ávaizdis.

Angelas ir siela skaistykloje tokio-se kompozicijose vaizduojamas sieløapsivalymas. Angelo vaidmuo èia

yra sustiprinti jas ir padëti iðkæsti ap-valanèias skaistyklos ugnies liepsnas,o apsivaliusias sielas pakylëti ikidangaus vartø. Tokiuose kûriniuoseregimas angelo ir sielos tiesioginissantykis keliaujant anapusybën.

Sielas sverianèio ðv. Arkangelo My-kolo kompozicijoje iðskiriamas ypa-tingas Paskutinio teismo momentas tai yra tarsi didysis laiptelis á iðgany-mà. Ðiuose kûriniuose iðryðkinamaskitoks angelo vaidmens pobûdis, ka-dangi teismo akivaizdoje arkangelasnepadeda sielai ir nebegali jai padë-ti, o ávertina sielà pagal jos geruosiusir bloguosius darbus.

Straipsnyje analizuotos ið paþiûrosskirtingo pobûdþio ikonografinës kom-pozicijos tarpusavyje siejasi prasminiaisryðiais; ðios kompozicijos vaizdþiaiatskleidþia ávairiapusá ir sudëtingàþmogaus ir angelo sàlytá keliaujant ana-pusybën.

Literatûra ir nuorodos

11 Keturi kûriniai iðsamiau analizuoti ðiose pub-likacijose: V. Almonaitytë-Navickienë, L. Ðinkû-naitë. Angelo Sargo máslë // Darbai ir dienos 26.

Lietuvos dailë: kryptys ir srovës. Kaunas: Vy-tauto Didþiojo Universiteto leidykla, 2001,p. 2932; R. Norkutë. Viduklës baþnyèios An-

RAIMONDA NORKUTË


gelo Sargo paveikslas // Logos, 2003, nr. 35,p. 177186, Logos 2004, nr. 36, p. 145156; Ðv.Arkangelas Mykolas // http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Muziejusirpadaliniai/arkangelas.htm;D. Vasiliûnienë. Paveikslas Ðv. Arkangelas My-kolas // Lietuvos sakralinës dailës katalogas. T. 1,Vilkaviðkio vyskupija, Kn. 5. Vilnius, 2003,p. 113.

12 Straipsnis parengtas remiantis praneðimu An-gels Contact with Souls in Their Journey tothe Beyond in Sacral Art of Lithuania (17 18th

centuries), skaitytu tarptautinëje konferencijo-je Homburger Gespräch 2007 Gdanske.

13 Angelology: Doctrine of Angels //14 Katalikø Baþnyèios katekizmas, 1996. Punk-

tas nr. 328 // http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N11480.html

15 Ten pat, nr. 329336.16 Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas. Sud.

D. Ramonienë. Vilnius: VDA, p. 25.17 L. Jovaiða. Brolijos // Lietuvos Didþiosios kuni-

gaikðtijos kultûra: Tyrinëjimai ir vaizdai. Sud.V. Aliðauskas, L. Jovaiða ir kiti. Vilnius: Ai-dai, 2001, p. 121; R. Varsackytë. Kauno miestoir Baþnyèios kultûrø sàveika XVI a. pab.XVIII a. pr. Daktaro disertacija, p. 89, p. 91.

18 M. Paknys tyrinëdamas mirties reiðkinio sam-pratà LDK kultûroje, aptardamas tiek gerosiosmirties vadovëlius, tiek skaistyklos vaizdiná,savo studijoje angelø ávaizdþio neiðskyrë. Þr.:M. Paknys. Mirtis LDK kultûroje XVIXVII a. Vilnius: Aidai, 2008.

19 IrenaVaiðvilaitë. Ðventøjø kultas XVIa. antro-jeXVII a. pirmoje pusëje. // Ðventieji vyrai,ðventosios moterys. Ðventøjø gerbimas LDK XVXVII a. Vilnius: Aidai, 2005, p. 129.

10 Paskutinis patepimas. // Ðv. Pijaus X kunigøbrolija Lietuvoje. http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=750&Itemid=101 (Þiûrëta 2008 07 16)

11 R. Norkutë, ten pat.

12 Mirties angelo motyvas antkapiø reljefuose,paplitæs etruskø kultûroje (I a.), apskritai yravienas ankstyviausiø angelø vaizdavimo me-ne pavyzdþiø, kuomet angelai vaizduoti su mi-rusiøjø knyga arba neðantys mirusájá. Þr.:P. OSullivan. Wszystko o aniolach. Gdansk,2004.

13 Plaèiau þr.: R. Norkutë. Viduklës baþnyèiosAngelo Sargo paveikslas // Logos, nr. 35, 2003,p. 177186, Logos, nr. 36, 2004. p. 145156.

14 Logos, 2003, nr. 35, p. 185.15 Ten pat.16 Plaèiau þr.: Logos, 2003, nr. 35, p. 177186.17 Mt 13, 4143; 18, 9; 25, 41; Mk 9, 43; Lk 3, 17;

Hebr 10, 27, Apr 20, 1015.18 R. Giorgi. Angels and Demons in Art. Los An-

geles: The J. Paul Getty Museum, 2005, p. 51.Plaèiau apie mirties, skaistyklos, iðganymosampratà Katalikø Baþnyèios liturgijoje þr.:Kun. Karl Stehlin. Dvi eschatologijos katali-kiðka ir posusirinkiminë. // Romos Katalikøbaþnyèios kongregacijos Ðv. Pijaus X kunigøbrolijos Lietuvoje internetinis tinklapis / http://www.fsspx.lt/index.php?option=com_con-tent&task=view&id=491&Itemid=40

19 Svarbiausias Paskutinio teismo siuþeto ðaltinisyra apreiðkimas Jonui (Apr 12:79), taip pat la-bai svarbus tekstas yra Judo laiðkas, kuriamepasakojama kova dël Mozës kûno.

20 Menotyrininkës dr. R. Valinèiûtës-Varnës tei-gimu archyviniuose ðaltiniuose yra tokiø duo-menø.

21 Lietuvos dailës muziejaus P. Gudyno restaura-vimo centro informacija. http://ldmuzie-jus.mch.mii.lt/Muziejusirpadaliniai/arkange-las.htm (10 01 2007); D. Tarandaitë. Vilniaus Ðv.Arkangelo Mykolo baþnyèios altoriniai paveiks-lai Lietuvos dailës muziejaus rinkiniuose. // LDKsakralinë dailë: atodangos ir naujieji kontekstai. Dai-lë 51. Vilnius: VDA leidykla, 2008, p. 187197.

22 Ten pat.

angelØ sÀlytis su sielomis kelion¸je anapusyb¸n lietuvos sakralin¸je...

Documents