atrankinio ūkininkavimo lietuvos miškuose galimybės · inventorizacijos nuostatas, atsisakant...
TRANSCRIPT
1
2017m.sausis31d.
Atrankinio ūkininkavimo Lietuvos miškuose galimybės
(pagal ilgalaikės mokslo programos “Darni miškininkystė
ir globalūs pokyčiai”
bei Aplinkos ministerijos užsakyto darbo “Ekstensyvių
ilgalaikių
atrankinių
kirtimų
pagal tikslinį
skersmenį
vykdymo galimybių
įvertinimas Lietuvos miškuose”
rezultatus)
Virgilijus MikšysLAMMC Miškų
institutas
2
Savaiminis medynų
vystymasis
–
ką
“siūlo”
gamta?
Savaiminio vyresnių
Lietuvos medynų
irimo procesai dažniausiai vyksta laipsniškai (nors ne taip jau reti ir kitokie dėsningumai –
greitas žuvimas
dėl žievėgraužio
tipografo, vėjo pažeidimų).
-4
-2
0
2
4
6
8
0 50 100 150 200
Amžius, metai
Poky
tis, p
roc.
m.-1
Skirtingo amžiaus žaliašilio pušynų
bendras (pirmojo ir antrojo ardų) santykinis einamasis tūrio pokytis
Skirtingo amžiaus žaliašilio
(vm) ir šilagirio
(ox) eglynų
bendras (pirmojo ir antrojo ardų) einamasis tūrio pokytis
-10
-5
0
5
10
15
20
0 20 40 60 80 100 120 140 160 180
Amžius, metai
Poky
tis, m
3 ha
-1 m
-1
vm
ox
vm
ox
3
Savaiminis medynų
vystymasis
–
ką
“siūlo”
gamta?
Savaiminis žėlimas lėtai irstančiuose medynuose irgi laipsniškas, nevienalaikis (II ardas, pomiškis neretai bent dalinai sunyksta, po to vėl vyksta žėlimas), dažnai grupiškas.
0102030405060708090
100
0 20 40 60 80 100Amžius, metai
Med
žių
pasi
skirs
tym
askl
asėm
is, %
A', A, B klasės C klasė
0100020003000400050006000700080009000
10000
20 40 60 80 100Amžius, metai
Pom
iški
o ki
ekis
, vnt
./ha
103-A117-A123-A129-A141-A151-A155-A159-A
Eglės pomiškio kiekio kaita atskiruose tyrimų
objektuoseII eglių
ardo medžių
išsivystymo klasių
struktūros kitimas
4
Įvairiaamžiai
medynai Lietuvoje
0
20
40
60
80
100
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15Amžiaus klasė
%
NcLcNdLd
0
20
40
60
80
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15Amžiaus klasė
%
NaNbLbNc
Įvairiaamžių
medynų
dalis (% nuo visų
medynų
ploto)Pušynai Eglynai
Didėjant
medynų
amžiui didėja įvairiaamžių
medynų
dalis. Tai
būdinga daugumos augaviečių
ir visų medžių
rūšių
medynams. Apie 1/3
visų
brandžių
šalies medynų
– įvairiaamžiai.
Įvairiaamžis
medynas – medynas, kurio pirmąjį
ardą
sudarančių
vienos ar kelių
rūšių
medžių
amžius
skiriasi ne mažiau kaip 20 metų
(Miško kirtimų
taisyklės).
5
Įvairiaamžiai
medynai Lietuvoje
0
10
20
30
40
50
60
70
80
7 8 9 10 11 12 13 14 15
Amžiaus klasė, vnt.
%
EBDBt
Nc, eglynai
Medynų
elementų, kurių
amžius mažesnis už
vyraujančio medyno elemento amžių, rūšių
sudėtis (procentais)
0
20
40
60
80
100
120
7 8 9 10 11 12 13 14 15
Amžiaus klasė, vnt.
%
P
E
BNa, pušynai
Dviejų
tipų
įvairiaamžiai
medynai:1) “klasikiniai”
(“vertikali struktūra”, šviesai
mažai reiklios medžių
rūšys);2) grupiškai
įvairiaamžiai
(“horizontali
struktūra”, šviesai reiklios medžių
rūšys).
6
Atrankinis miškininkavimas. Lietuva
Teisės aktų
reikalavimai leidžia vykdyti atrankinius pagrindinius miško kirtimus
(laisvuosius ir grupinius).
Neseniai įteisinta galimybė
juos vykdyti ir jaunesniuose nei gamtinės brandos amžius II miškų
grupės medynuose. Bet ja kol
kas ne ypač
drįstama naudotis...Kartu “atsirado”
ir papildomo šių
kirtimų
reglamentavimo (mano
nuomone, keistoko...).
Atrankinių
kirtimų
vykdoma labai nedaug. Gal kiek dažniau vykdomi atrankiniai kirtimai, skirti brandžių
medžių, augančių
vienamžiuose
medynuose, medienos savalaikiam panaudojimui (savo esme artimesni ilgalaikiams atvejiniams
kirtimams).
Akivaizdžiai trūksta žinių
apie atrankinį
miškininkavimą.
7
Atrankinis miškininkavimas. Užsienio šalysAtrankinis miškininkavimas
(sistema) –
ekologinės miškininkystės sistemų
dalis. Taip pat miškininkavimo
išlaikant miško dangą
(angl. Continuous cover
forestry, CFC) krypties (atskirose šalyse –
programų) dalis. Šių
sistemų
(krypčių) pagrindinė
paskirtis –
derinti ūkines ir aplinkosaugines miškų
funkcijas.
Atrankiniai kirtimai vyrauja
šalyse, kuriose plynieji kirtimai uždrausti (Šveicarijoje - nuo 1902 m., Slovėnijoje –
nuo 1948/49 metų).
Vokietija, Austrija –
atrankinių
kirtimų
dalis gana didelė. Daugumoje Vokietijos žemių
atrankinis naudojimas –
svarbiausias rekomenduojamas pagrindinio miškų
naudojimo būdas.
Čekija, Slovakija, Italija, Rumunija -
atrankinių
kirtimų
gana daug kalnų
miškuose. Lenkijoje –
taip pat (šalyje apie 60 proc. medienos tūrio
brandžiuose medynuose
iškertama neplynais kirtimais).
Švedija, Suomija –
atrankinių
kirtimų
labai mažai, bet domėjimasis jais ryškiai auga –
daug tyrimų, Suomijoje neseniai sukurti įvairiaamžių
pušynų
ir beržynų
augimo
eigos modeliai (Pukkala
et al., 2009).
8
Dažniausiai -
įvairiaamžiuose, sudėtingos, mozaikiškos
struktūros medynuose („Plenterwald“).Vienamžiuose
medynuose –
siekiant juos paversti įvairiaamžiais
(bet tik
tada, kai jie specifiniais kirtimais tam paruošti!).
Įvairiaamžiai
medynai dažniausiai formuojami (formuojasi) iš
šviesai mažai arba vidutiniškai reiklių
medžių
rūšių
(eglė, kėnis, bukas, liepos,
klevai ir pan.). Radikalus požiūris –
taip auginti/formuoti visų
vietinių medžių
rūšių
medynus (Trepp, 1974; Schütz, 1992, 2001, 2002).
Bet
detalesnės informacijos ir praktinės šviesai reiklių
medynų
formavimo patirties aprašymų
labai nedaug.
Įvairiaamžiai
medynai paprastai tikslingai neformuojami labai nederlingose arba labai drėgnose (pelkinėse) augavietėse. Pavertimas įvairiaamžiais
medynais ribojamas ir tose augavietėse, kuriose medynų
tvarumas (ypač atsparumas vėjui) yra menkas.
Užsienio šalys –
kokiuose medynuose?
9
Esminės atrankinių
kirtimų
vykdymo nuostatos ne ypač
skiriasi nuo mūsų laisvųjų
arba grupinių
atrankinių
kirtimų
nuostatų.
Svarbiausia skirtybė
–
kirstinų/paliekamų
medžių
atrankai naudojamas tikslinis medžių
stiebų
skersmuo
(„Zielstärkennutzung”, “Target
diameter
cutting”). [Bet tai ne pramoniniai ar supaprastinti
atrankiniai kirtimai, apibūdinami kaip „diameter-limit
cutting“!], o ne amžius.
Privalumai: 1) skatinamas ypač
stambios medienos išauginimas;2) paprastesnė
kirstinų
medžių
atranka.
Atrankinis miškininkavimas. Užsienio šalys –
kaip vykdoma?
Laisvas, kūrybiškas atrankinių
ir kitų kirtimų
interpretavimas
(galima nekirsti, nors
kirsti galima; kirsti, nors tikslinis skersmuo ir nepasiektas).
Kompleksinis ūkinės veiklos pobūdis (dažniausiai atrankiniai + ugdomieji kirtimai,
kartais ir želdinimas, trako kirtimas ir pan.).
10
Užsienio šalys. Įvairiaamžių
medynų
kūrimasVienamžių
medynų
pavertimo įvairiaamžiais
būdai (transformation
cuttings, transformation
systems).
Vien atrankinių
kirtimų
tam nepakanka. Rekomenduojama transformavimo priemones pradėti viduramžiuose medynuose (ne vėliau kaip 1/2 auginimo trukmės)
arba net anksčiau.
Pradžioje vykdomi struktūros formavimo ugdomieji kirtimai (vok. Strukturdurchforstung“), vėliau –
atrankiniai kirtimai.
Priemonių
esmė
–
intensyvus (iki 0,6-0,5 skalsumo) ir netolygus medyno išretinimas (skatinant žėlimą, kartais ir želdinant, tačiau ne visame medyne iš
karto!). Vykdant atrankinius kirtimus medynų
skalsumas
kartais sumažėja dar labiau!
Ribotą
laikotarpį
neabejotinai patiriami medynų
produktyvumo nuostoliai.
11
Užsienio šalys. Įvairiaamžių
medynų
kūrimas
Netolygaus medynų
ugdymo schema: a ir b dalys rodo medžių
išsidėstymo pobūdį
po 1-o ir 2-o ugdymo (Vitkova, Dhubhain, 2013)
Vienamžių
medynų
pavertimas įvairiaamžiais
taikant grupinį
dalies medžių
kirtimą
(ugdymo kirtimai ir atrankiniai kirtimai, pagal Schütz, 2002)
12
Lietuva. Ko reikėtų
siekiant bent atrankinio miškininkavimo
pradžios?
Pirmiausia –
daugiau naudotis jau susiformavusių
ar besiformuojančių
įvairiaamžių
medynų
teikiamomis galimybėmis.
Atrankinis ūkininkavimas pirmiausia diegtinas išlaikant (ir kartu didinant jų įvairaamžiškumą) klasikinio pobūdžio (šviesai mažiau reiklių
medžių
rūšių)
įvairiaamžius
medynus (eglynus, liepynus, klevynus).
Šviesai reiklių
medžių
rūšių
įvairiaamžiai
medynai
formuotini tik išskirtiniais atvejais (kai jų
tikrai labai reikia ir kai tai tikrai atitinka miškų
funkcinę
paskirtį).
Didelio poreikio diegti atrankinius kirtimus atsižvelgiant į
tiksliniu medžių stiebų
skersmenis šiuo metu nėra.
Pradėti vienamžių
medynų
pavertimo įvairiaamžiais
bandymus.Vertėtų
įteisinti struktūrinio (struktūros) ugdymo galimybes II miškų
grupės
mesynuose
(bandymų
būtų
daugiau).
13
Lietuva. Ko reikėtų
siekiant bent atrankinio miškininkavimo
pradžios?
Iš
teisės aktų
pašalinti nereikalingus (perteklinius) atrankinių
kirtimų
(o taip pat ir kitų) vykdymo ribojimus.
Keisti miškų
sklypinės
inventorizacijos nuostatas, atsisakant smulkių medynų
sklypų
išskyrimo. Jei atrankinio ūkininkavimo daugės –
nebetiks ir
“amžiaus klasių”
metodas pagrindinių
kirtimų
normos nustatymui.
Spręsti žinių
apie atrankinį
miškininkavimą
trūkumo problemą.
Skatinti (inicijuoti) mokslinius (ar mokslinus-praktinius) tyrimus.
Sukurti tokio miškininkavimo
skatinimo sistemą.
Nesitikėti greitų
rezultatų!