aurelija umbrasienË dievo valios beieðkant pdf/2008/275... · 2016. 6. 9. · skaitome: „nojaus...

12
KRIKÐÈIONIØ BENDRIJOS „TIKËJIMO ÞODIS“ DVISAVAITINIS LAIKRAÐTIS Iðeina du kartus per mënesá, ðeðtadieniais. Leidþiamas nuo 1997 m. sausio 9 d. http://www.btz.lt Ðiame numeryje: Priedo tema – Baþnyèia Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d. Kaina 2,90 Lt Enzo Bianchi Be vietos ir atminties .............................9 p. Puikybë – ir „að“ tampa stabu .................... 9 p. Dudley Hall Kas yra „baþnytinis gyvenimas“? ................ 5 p. Dalia Januðaitienë Skirtingi Kristuje – senieji Egipto krikðèionys koptai ...10 p. Nukelta á 2 p. Perskaièiau, kad gimusie- ji ið neteisëto lytinio santykia- vimo nebus priimti á Vieðpaties sueigà. Net iki deðimtos kartos në vienas jø palikuoniø nebus priimtas á Vieðpaties sueigà (tai raðoma Ást 23, 3). Að gimiau po vienos nak- ties nuotykio. Mane grauþia ðie þodþiai. Kodël esu kalta? Pako- mentuokit plaèiau. Aèiû. Angelë Miela Angele, pastebëjau, jog Jûsø nerimas ir savigrauþa dëlto, kad esate nesantuokinis vaikas, turi labiau psichologiná atspalvá negu teologiná. Bûdama krikðèionë þinote, kad Jëzaus Kristaus aukos dëka yra sunai- kinta nuodëmë, didþiausias þmonijos sugedimas. Ðiandien Vieðpaties sueigai – Baþnyèiai – priklauso visi, kadaise buvæ to- limi, svetimi ir nepriimtini Izra- elio bendruomenei. Dël tikëjimo Kristaus atperkamàja auka visi – pagonys ir þydai – tapo arti- mi, savi ir paðventinti Dievo tautos namiðkiai (Ef 2, 13-22). Norëèiau pabrëþti, kad ðiandien lemiamas þmogaus priklausy- mo Dievo tautai faktorius yra ti- këjimas, o ne Ástatymo raidës vykdymas. Visiðkai suprantu, jog galite jaustis sutrikusi, Senajame Tes- tamente perskaièiusi Ástatymo nuostatà, kurià minite savo klausime: „Pavainikis neáeis á Vieðpaties tautà, në jo palikuo- nys neáeis á Vieðpaties tautà net iki deðimtos kartos“ (Ást 23, 2). Pakartoto Ástatymo 23 sky- riaus pradþioje yra iðvardijamos trys þmoniø grupës, kurios ne- áeis á Vieðpaties sueigà: eunu- chai (1 eil.), pavainikiai (2 eil.) ir amonitai bei maobitai (3 eil.). Ta- èiau tai yra Senojo Testamento nuostata Izraelio tautai. Pakar- toto Ástatymo Dievo tauta yra iz- raelitai, susirinkæ prie Sinajaus kalno, kur Dievas su jais sudarë sandorà. Ðis pamokymas skirtas jiems. Turime nepamirðti, jog Se- nojo Testamento Izraelio tautai keliami ávairûs iðoriniai, buiti- niai ir ritualiniai reikalavimai tu- rëjo dvasinæ prasmæ ir pamoky- mà. Jie mokë Vieðpaties tautà geriau suvokti ðventà Dievo pri- gimtá. Visos ðios nuostatos buvo skirtos tam, kad atvertø izraeli- tams, jog Dievas yra ðventas, ir kad jie nesusitapatintø su pago- niðkomis, stabmeldiðkomis Ka- naano tautomis, jø gyvenimo bûdu, nedalyvautø jø ritualinëse orgijose, bet taptø dvasine ðviesa pagonims. Izraelitai turëjo gy- venti kitaip nei pagonys – ðven- tai, atskirti Dievui. Niekas, kas neðventa, negalëjo pasilikti Die- vo akivaizdoje, nesvarbu, ar tai lemtø kûno defektas (eunuchai), ar nuodëmingas veiksmas – ne- santuokinis sanguliavimas (pa- vainikiai), ar tai bûtø tautinis ne- tinkamumas (amonitai ir mao- bitai dël prieðiðko elgesio su iz- raelitais). Taèiau ið ST suþinome, jog izraelitams nepavyko gyventi pagal Ástatymo nuostatus. Jie ne kartà sulauþë Dievo Sandorà ir elgësi blogiau uþ pagoniðkas tautas. Nors Ást 23 sk. pirmoje ei- lutëje skamba draudimas eunu- chams ir pavainikiams áeiti á Dievo tautà, taèiau Izaijo prana- ðystëje vis tik girdime kità jiems skelbiamà nuosprendá: eunu- chø, kurie laikosi Vieðpaties sandoros, vardà Dievas pada- rys garsesná uþ Izraelio sûnø ir dukterø, duos jiems amþiais ne- þûstantá vardà (Iz 56, 4-5). Taigi kai kurie pagoniø tautø eunu- chai tapo labiau artimi Dievui negu Izraelio sûnûs ir dukterys. Prisiminkime, kaip Apaðtalø darbø 8 skyriuje evangelistas Pi- lypas skelbë Dievo karalystæ Etiopijos eunuchui. Ðis patikëjo Kristumi, tuoj pat pasikrikðtijo ir tapo dvasinës Dievo tautos da- limi. Tad ir eunuchø, ir pavaini- kiø atveju galioja tas pats dësnis. Ðiandien Dievo tautos dalimi tampa kiekvienas, kas tik patiki Kristaus atperkanèia auka bei ðaukiasi Jo kaip savo Gelbëtojo. Nëra jokiø papildomø sàlygø, kurios nulemtø, jog kuri nors þmoniø grupë negali bûti Dievo namiðkiais. Kas tiki, tas ir yra Dievo vaikas, nes mûsø ðventu- mas ir tinkamumas – ne ið mû- sø paèiø, bet ið Kristaus. Miela Angele, Jûsø, kaip ir vi- sø kitø þmoniø, savivertës atra- mos taðkas yra ne kilmë, tëvai ar nuodëmingos praeities ávykiai, bet Kristus ir Dievas Kûrëjas. Dievas Jus sukûrë pagal savo at- vaizdà, o Kristus Jus iðgelbëjo, kad bûtumëte Dievo dukra per amþius! Tikëkite tuo! Malonës, pastorë Anþelika Krikðtaponienë KLAUSIAME PASTORIAUS Nida Matiukienë Trys komplikuoti nëðtumai – trys nuostabûs vaikuèiai ..11 p. Dievo valios beieðkant AURELIJA UMBRASIENË G yvenime neiðven- giame tam tikrø etapø, kai turime priimti vienoká ar kitoká spren- dimà, taèiau kartais – neþinome koká. Tuomet meldþiamës Dievo vedimo, Jo valios iðsipildymo ar tiesiog klausiame: Dieve, kokia Tavo valia? Kurá kelià pasirinkti ðioje gyvenimo kryþkelëje? Vienoje psalmëje Dovydas meldþiasi: Vieðpatie, parodyk man savàjá kelià, pamokyk mane savo takø. Vesk mane savo tiesa ir mokyk, nes Tu esi mano ið- gelbëjimo Dievas, laukiu Tavæs visà dienà. Ir ðiek tiek toliau kon- statuoja: Þmogø, kuris bijo Vieð- paties, Jis mokys pasirinkti ke- lià (Ps 25, 4-5.12). Kitas Dievo tarnas, Asafas, taip pat tvirtai pa- sitiki savo Vieðpaèiu: Tu vesi mane savo patarimu ir galiau- siai paimsi á ðlovæ (Ps 73, 24). Nukelta á 3 p. Max Barton Aèiû Dievui uþ baþnyèià ............................5 p. James R. Edwards Vienybë – Dievo dovana ................................8 p.

Upload: others

Post on 09-Feb-2021

0 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

    „TIKËJIMO ÞODIS“DVISAVAITINIS

    LAIKRAÐTIS

    Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.

    Leidþiamas nuo1997 m. sausio 9 d.

    http://www.btz.lt

    Ðiamenumeryje:

    Priedotema –Baþnyèia

    Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d. Kaina 2,90 Lt

    Enzo Bianchi

    Be vietos iratminties.............................9 p.Puikybë – ir „að“tampa stabu....................9 p.

    Dudley Hall

    Kas yra „baþnytinisgyvenimas“? ................5 p.

    Dalia Januðaitienë

    Skirtingi Kristuje –senieji Egiptokrikðèionys koptai...10 p.

    Nukelta á 2 p.

    Perskaièiau, kad gimusie-ji ið neteisëto lytinio santykia-vimo nebus priimti á Vieðpatiessueigà. Net iki deðimtos kartosnë vienas jø palikuoniø nebuspriimtas á Vieðpaties sueigà (tairaðoma Ást 23, 3).

    Að gimiau po vienos nak-ties nuotykio. Mane grauþia ðieþodþiai. Kodël esu kalta? Pako-mentuokit plaèiau.

    Aèiû.Angelë

    Miela Angele, pastebëjau,jog Jûsø nerimas ir savigrauþadëlto, kad esate nesantuokinisvaikas, turi labiau psichologináatspalvá negu teologiná. Bûdamakrikðèionë þinote, kad JëzausKristaus aukos dëka yra sunai-kinta nuodëmë, didþiausiasþmonijos sugedimas. ÐiandienVieðpaties sueigai – Baþnyèiai –priklauso visi, kadaise buvæ to-limi, svetimi ir nepriimtini Izra-elio bendruomenei. Dël tikëjimoKristaus atperkamàja auka visi– pagonys ir þydai – tapo arti-mi, savi ir paðventinti Dievotautos namiðkiai (Ef 2, 13-22).Norëèiau pabrëþti, kad ðiandienlemiamas þmogaus priklausy-mo Dievo tautai faktorius yra ti-

    këjimas, o ne Ástatymo raidësvykdymas.

    Visiðkai suprantu, jog galitejaustis sutrikusi, Senajame Tes-tamente perskaièiusi Ástatymonuostatà, kurià minite savoklausime: „Pavainikis neáeis áVieðpaties tautà, në jo palikuo-nys neáeis á Vieðpaties tautà netiki deðimtos kartos“ (Ást 23, 2).

    Pakartoto Ástatymo 23 sky-riaus pradþioje yra iðvardijamostrys þmoniø grupës, kurios ne-áeis á Vieðpaties sueigà: eunu-chai (1 eil.), pavainikiai (2 eil.) iramonitai bei maobitai (3 eil.). Ta-èiau tai yra Senojo Testamentonuostata Izraelio tautai. Pakar-toto Ástatymo Dievo tauta yra iz-raelitai, susirinkæ prie Sinajauskalno, kur Dievas su jais sudarësandorà. Ðis pamokymas skirtasjiems.

    Turime nepamirðti, jog Se-nojo Testamento Izraelio tautaikeliami ávairûs iðoriniai, buiti-niai ir ritualiniai reikalavimai tu-rëjo dvasinæ prasmæ ir pamoky-mà. Jie mokë Vieðpaties tautàgeriau suvokti ðventà Dievo pri-gimtá. Visos ðios nuostatos buvoskirtos tam, kad atvertø izraeli-tams, jog Dievas yra ðventas, irkad jie nesusitapatintø su pago-

    niðkomis, stabmeldiðkomis Ka-naano tautomis, jø gyvenimobûdu, nedalyvautø jø ritualinëseorgijose, bet taptø dvasine ðviesapagonims. Izraelitai turëjo gy-venti kitaip nei pagonys – ðven-tai, atskirti Dievui. Niekas, kasneðventa, negalëjo pasilikti Die-vo akivaizdoje, nesvarbu, ar tailemtø kûno defektas (eunuchai),ar nuodëmingas veiksmas – ne-santuokinis sanguliavimas (pa-vainikiai), ar tai bûtø tautinis ne-tinkamumas (amonitai ir mao-bitai dël prieðiðko elgesio su iz-raelitais).

    Taèiau ið ST suþinome, jogizraelitams nepavyko gyventipagal Ástatymo nuostatus. Jie nekartà sulauþë Dievo Sandorà irelgësi blogiau uþ pagoniðkastautas. Nors Ást 23 sk. pirmoje ei-lutëje skamba draudimas eunu-chams ir pavainikiams áeiti áDievo tautà, taèiau Izaijo prana-ðystëje vis tik girdime kità jiemsskelbiamà nuosprendá: eunu-chø, kurie laikosi Vieðpatiessandoros, vardà Dievas pada-rys garsesná uþ Izraelio sûnø irdukterø, duos jiems amþiais ne-þûstantá vardà (Iz 56, 4-5). Taigikai kurie pagoniø tautø eunu-chai tapo labiau artimi Dievui

    negu Izraelio sûnûs ir dukterys.Prisiminkime, kaip Apaðtalødarbø 8 skyriuje evangelistas Pi-lypas skelbë Dievo karalystæEtiopijos eunuchui. Ðis patikëjoKristumi, tuoj pat pasikrikðtijo irtapo dvasinës Dievo tautos da-limi.

    Tad ir eunuchø, ir pavaini-kiø atveju galioja tas pats dësnis.Ðiandien Dievo tautos dalimitampa kiekvienas, kas tik patikiKristaus atperkanèia auka beiðaukiasi Jo kaip savo Gelbëtojo.Nëra jokiø papildomø sàlygø,kurios nulemtø, jog kuri norsþmoniø grupë negali bûti Dievonamiðkiais. Kas tiki, tas ir yraDievo vaikas, nes mûsø ðventu-mas ir tinkamumas – ne ið mû-sø paèiø, bet ið Kristaus.

    Miela Angele, Jûsø, kaip ir vi-sø kitø þmoniø, savivertës atra-mos taðkas yra ne kilmë, tëvai arnuodëmingos praeities ávykiai,bet Kristus ir Dievas Kûrëjas.Dievas Jus sukûrë pagal savo at-vaizdà, o Kristus Jus iðgelbëjo,kad bûtumëte Dievo dukra peramþius! Tikëkite tuo!

    Malonës,pastorë AnþelikaKrikðtaponienë

    K L A U S I A M E P A S T O R I A U S

    Nida Matiukienë

    Trys komplikuotinëðtumai – trysnuostabûs vaikuèiai..11 p.

    Dievo valios beieðkantAURELIJA UMBRASIENË Gyvenime neiðven-giame tam tikrøetapø, kai turime

    priimti vienoká ar kitoká spren-dimà, taèiau kartais – neþinomekoká. Tuomet meldþiamës Dievovedimo, Jo valios iðsipildymo artiesiog klausiame: Dieve, kokiaTavo valia? Kurá kelià pasirinktiðioje gyvenimo kryþkelëje?

    Vienoje psalmëje Dovydasmeldþiasi: Vieðpatie, parodykman savàjá kelià, pamokyk manesavo takø. Vesk mane savo tiesair mokyk, nes Tu esi mano ið-gelbëjimo Dievas, laukiu Tavæsvisà dienà. Ir ðiek tiek toliau kon-statuoja: Þmogø, kuris bijo Vieð-paties, Jis mokys pasirinkti ke-lià (Ps 25, 4-5.12). Kitas Dievotarnas, Asafas, taip pat tvirtai pa-sitiki savo Vieðpaèiu: Tu vesimane savo patarimu ir galiau-siai paimsi á ðlovæ (Ps 73, 24).

    Nukelta á 3 p.

    Max Barton

    Aèiû Dievui uþbaþnyèià ............................5 p.

    James R. Edwards

    Vienybë – Dievodovana ................................8 p.

  • Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

    Ar galite trumpai ir aiðkiaiapibûdinti, kuo skiriasi sielanuo dvasios?

    Dëkoju.Aurelija

    Aurelija, ðis klausimas ke-liamas keliolika, o gal net ke-liasdeðimt ðimtmeèiø ir visgiiðlieka atviras, iki galo arbavienareikðmiðkai nepaaiðkin-tas. Jei jau Baþnyèios Tëvaigvildeno ðià dilemà ir nepriëjovieningos nuomonës, kaip rei-këtø apibrëþti sielà ir dvasià,tad juo labiau að negaliu paþa-dëti trumpo ir aiðkaus apibûdi-nimo. Tiesiog iðsakysiu keletàminèiø, kurios galbût nors kiekpraplës jûsø supratimà apiesielà ir dvasià.

    Turbût yra tekæ girdëti sa-kant, jog þmogus yra dvasia,turinti sielà ir gyvenanti kûne.Sielai priskiriamos þmogausemocijos, valia ir protas, odvasia yra tikrasis þmogus,bendraujantis su Dievu, ga-liausiai paliksiantis kûnà ir ið-eisiantis pas Dievà. Tai yravienas ið Baþnyèioje gyvuo-janèiø poþiûriø. Taèiau visoÐventojo Raðto kontekste tokiàþmogaus struktûrà bûtø ne-lengva pagrásti, nebent kalbë-tume ne apie þmogaus asme-nybës sudedamàsias dalis, betapie jo poelgiø prigimtá – pa-gal sielà arba pagal dvasià.

    Yra kelios iðtraukos, pa-vyzdþiui, Hbr 4, 12 ar 1 Tes 5,23, kurios tarsi duoda pagrindàá þmogø þiûrëti kaip á trinaræbûtybæ, taèiau, pasak kai kuriøtyrinëtojø, iðsamesnë ðiø eilu-èiø egzegezë neleidþia teigti,

    Skaièiau keletà WitnessLee ir Vatchman Nee knyge-liø. Jos, mano manymu, pri-imtinos, atitinkanèios Ðven-tàjá Raðtà. Kokia Jûsø nuomo-në apie ðiuos teologus? Kodëlmûsø baþnyèioje nëra jø kny-gø?

    Regina

    Dëkoju uþ gerus klausi-mus, pamëginsiu á juos atsa-kyti.

    Watchman Nee (1903-1972) – kinø evangelistas, te-ologas ir Vietinës baþnyèiosjudëjimo ákûrëjas, aktyviaiskelbæs evangelijà Kinijoje,Singapûre, Malaizijoje, Euro-poje ir Amerikoje. 1952 metaisjis buvo ákalintas Kinijos ko-munistø ir á laisvæ iðëjo tik po20 metø, likus keliems mëne-siams iki savo mirties. W. Neetarnystë gali bûti ákvepiantispavyzdys krikðèionims, o kny-gos – praturtinti („NormalChristian Life“), nors jose yrair ginèytinø dalykø. Vienas pa-grindiniø W. Nee teologijos ak-centø yra tai, jog dvasia, sielair kûnas yra skirtingai veikia-mi Dievo Dvasios: dvasia at-gaivinama, siela palauþiama,o kûnas paþabojamas, ir ga-liausiai visa þmogaus esybëtampa priklausoma nuo Dievo(„Spiritual Man“, 1965). „Pa-lauþimas“ („suduþimas“), pa-sak W. Nee, yra pagrindiniodvasinio þmogaus savybë beitarnystës sàlyga. W. Nee nuo-mone, visi krikðèionys turi pri-klausyti tik vienai baþnyèiaitam tikroje vietovëje („FutherTalks on Church Life“, 1969).

    Prieð keletà deðimtmeèiøWatchman Nee sekëjas, þino-mas kaip Witness Lee, ásteigëVietinës baþnyèios judëjimobendruomenæ Los Andþele, –nuo tol ðis Kinijoje ir Taivany-je uþgimæs judëjimas ëmë plistitiek JAV, tiek kitose ðalyse.Vietinës baþnyèios judëjimosusirinkimuose tikima, jogDievas yra tik su jø bendruo-mene, o visos kitos krikðèionið-kos baþnyèios nëra Dievo va-lioje ir stokoja palaiminimo.Tad, jei nori bûti „Dievo valio-je“, reikia prisijungti prie ðio ju-dëjimo tikinèiøjø. „Atsivertu-sieji” raginami uþmirðti tai, kàjie þinojo iki tol, ir klausyti tikðio judëjimo mokytojø, skaitytitik jø knygas.

    Suprantama, kad tokia re-dukuota ir arogantiðka eklezio-logija man (tikiuosi ir jums)nëra priimtina, nors „didelëdalis Watchman Nee raðtø la-bai naudingi, ypaè tai, kad jispabrëþia tikëjimà ir bûtinybævisuose dalykuose pasiduoti

    Dievui“. Kita vertus, „jo moky-mas apie savàjá „að“ yra nesu-balansuotas, þalingas ir prieð-taringas Naujojo Testamentomokymui“ (Ranald Macaulay,Jerram Bars „Bûti þmogumi“,42 psl.). Taip pat pritarèiauðioms minëtø autoriø min-tims:

    „Didelæ vertæ turi tai, jogNee pabrëþia priklausomybænuo Dievo ir mums, nusidëjë-liams, privalomà nuolankumà.Taèiau mums atrodo, jog kalbë-damas apie sielos palauþimàtam, kad bûtø iðlaisvinta dva-sia, jis perþengia ðio vertingoakcento ribas. Atrodo, kad Neeatmeta ne tik nuodëmingà pri-gimtá, bet ir patá þmogaus „að“,nes argi „að“ – Nee „iðorinisþmogus“ – nëra sudarytas iðjausmø, proto ir valios? ÐitaipNee nuvertina þmogiðkumà. Jissako, kad natûrali uþuojauta irðvelnumas vis tiek nuodëmin-gi, nes tëra þmogiðki. Jie taippat turi bûti palauþti, kad Dva-sia galëtø atlikti savo darbà. Tokásavojo „að“ palauþimà Nee lai-ko ypatingu potyriu, kurio pri-valu siekti. Nee mokymasèia galëjo kilti ið Laiðko galatams2 skyriaus 20 eilutës neteisingoaiðkinimo: „Að gyvenu, taèiaunebe að, o gyvena manyje Kris-tus“. Regis, Nee manymu, taireiðkia, jog dvasiniame gyveni-me þmogaus asmenybë daugiaunevaidina jokio vaidmens; „að“turi pakeisti Kristus. Ðtai kodël,jo manymu, visos asmenybëspastangos gyventi teisiai yranuodëmingos... Taèiau Pauliusnesako, kad savàjá „að“ reikia at-mesti, arba kad jis nebeegzistuo-ja“ (Ranald Macaulay, JerramBars „Bûti þmogumi“, 40-42psl.).

    Dël knygø baþnyèioje. Ne-dideliame mûsø baþnyèiosknygynëlyje be jûsø paminëtøraðtø nëra dar daug ávairiøknygø, su kuriomis galëtø su-sipaþinti tikintieji. Manau, kadsiûloma tik tai, kas ðiai dienaiyra geriausia ir naujausia. Kitavertus, vienos ar kitos knygosnebuvimas ant knygø staleliodar nereiðkia, kad ji yra blogaar jos nereikia skaityti. Kur kassvarbiau, kad skaitydami ávai-rias knygas, mokëtume „pasi-rinkti, kas tobuliau“ (Fil 1,10)bei „viskà iðtirtume ir to, kasgera, laikytumës“ (1 Tesl 5, 21).

    Pastorius Darius Ðirvys

    Kai kurios baþnyèios laikosimokymo, jog, kartà priëmæsKristø, negali prarasti savo ið-gelbëjimo (iðskyrus sàmoningàatsiþadëjimà), nepaisant þmo-gaus tolimesnio nekrikðèioniðkogyvenimo. Ar tai tik kalviniz-mo paveiktas mokymas? Kokia„Tikëjimo þodþio“ pozicija ðiuoklausimu?

    Nerijus

    Ið tiesø kalvinizmo soterio-logijos poþiûriu, kartà ið malo-nës per tikëjimà ágytas iðgelbëji-mas negali bûti prarastas. Ta-èiau neteisinga bûtø padaryti ið-vadà, kad ðis poþiûris taip patteigia, jog tikintysis gali gyventikaip nori, jûsø þodþiais tariant,„nepaisant tolimesnio nekrikð-èioniðko gyvenimo“. Vertinantðià pozicijà, reikëtø vengti tokiøredukuotø iðvadø, kurios savodvasia tikrai prieðingos Kalvinoraðtams. Kalvinas ir jo pasekëjailaikësi poþiûrio, jog þmogus, ku-ris priëmë Kristø ir kurá laikà gy-veno „krikðèioniðkai“, o po to at-

    jog jose kalbama apie sielà irdvasià kaip apie atskiras sub-stancijas. Todël egzistuoja irtoks supratimas, kad „siela“Biblija ávardija þmogaus asme-nybës visumà – kûnà, protà,jausmus, valià ir net dvasià,kurios dëka þmogus ágaunagyvastá: „Ir Vieðpats Dievaspadarë þmogø ið þemës dul-kiø ir ákvëpë á jo ðnerves gyvy-bës kvapà. Taip þmogus tapogyva siela“ (Pr 2, 7). Taigi èiasiela vadinamas Dievo „nulip-dytas“ kûnas, tikëtina, kad irsu tomis „uþprogramuotomis“savybëmis, kurias neretai pri-skiriame sielai, kaip atskiraimûsø esybës daliai: gebëjimuprotauti, rinktis, jausti, reaguo-ti; kartu su dvasia, kuria Die-vas pripildo kûnà, ir ðis imafunkcionuoti.

    Hebrajø ir graikø kalbø þo-dþiai nefeð ir psyche, kurie daþ-niausiai verèiami þodþiu „sie-la“, taip pat gali reikðti ir kvë-pavimà, ir dvasià, ir gyveni-mà, þmogaus esybæ, bûtybæ,asmenybæ ir tiesiog þmogø. Vi-sos ðios reikðmës, regis, labiaukreiptø prie sielos, kaip þmo-gaus visumos, o ne atskiros jodalies suvokimo. Tarkime, kaiskaitome: „Nojaus dienomisDievo kantrybë laukë, bestatantarkà, kuria nedaugelis, tai yraaðtuonios sielos, buvo iðgelbë-tos vandeniu“ (1 Pt 3, 20), juknemanome, kad ið arkos van-deniui nuslûgus á sausumà ið-silaipino tik kaþkuri Nojaus irjo artimøjø asmenybiø dalis.Juk jie iðliko gyvi visa savoesybe. Toks sielos traktavimaspadeda suprasti daugelá Raðto

    eiluèiø, pavyzdþiui: „Kokia giþmogui nauda, jeigu jis laimë-tø visà pasaulá, o pakenktø sa-vo sielai? Arba kuo þmogus ga-lëtø iðsipirkti savo sielà?“ (Mt16, 26). Èia taip pat kalbamaapie þmogaus asmenybës vi-sumà, – ne apie kurios norsvienos þmogaus dalies iðgelbë-jimà, bet apie visà þmogø. Jukpas Dievà pakils ne tik þmo-gaus dvasia, bet savo metu irprikeltas, atnaujintas kûnas:„Dulkës sugráð á þemæ, ið ku-rios kilo, o dvasia - pas Dievà,kuris jà davë“ (Ekl 12, 7). „Tri-mitas nuskambës, ir mirusiejibus prikelti negendantys Sëjamas sielinis kûnas, prike-liamas dvasinis kûnas“ (1 Kor15, 52. 44). Tad reikia manyti,jog iðgelbëta siela – tai þmo-gaus dvasia, „apsivilkusi“dvasiniu kûnu; apie tokià viltáPaulius kalba ne kartà.

    Sielos, kaip þmogaus visu-mos, o ne kaip sudedamosiosþmogaus dalies apibûdinimas,man atrodo, yra lengviau bib-liðkai pagrindþiamas. O dva-sia – tas ið Dievo ateinantis gy-vybës kvapas (hebrajiðkai ru-ach, graikiðkai pneuma), kurissuteikia alsavimà kûnui ir pa-lieka já be kvëpavimo já aplei-dus. Su ja siejamas ir betarpið-kas ryðys su Dievu, galimybëþmogui uþmegzti ir palaikytibendravimà su Kûrëju. Norstuo pat metu toje bendrystëjedalyvauja ne vien dvasia, betvisas þmogus.

    Malonës jums,Pastorius MindaugasSakalauskas

    krito, ið tiesø niekada nebuvo ta-pæs tikinèiuoju. Tai buvo pavir-ðinis, o ne vidinis tikëjimas, otoks þmogus ðirdies gilumojeniekuomet nebuvo paliestasDievo Dvasios. Þodþiu, jis nie-kada ir nebuvo iðgelbëtas. Kitavertus, Dievas, pradëjæs iðgany-mo darbà tikinèiuosiuose, tikraisugebës já ir atbaigti, nepaisant ti-kinèiøjø silpnumo ir kritimø. Ðipozicija yra nuosekli, remiasiRaðtu ir pabrëþia Dievo malonæ,o ne þmogiðkà veiksná iðgelbëji-mo procese.

    Tikëjimo þodþio bendrijaðiandien neturi aiðkiai suformu-luotos pozicijos ðiuo klausimu.Praktiðkai tai reiðkia, kad vienaspastorius gali laikytis pozicijos,artimesnës Arminijaus poþiû-riui, kuris pabrëþë ir tikinèiojovaidmená iðganyme, o kitammûsø bendrijos pastoriui galibûti artimesnis kalvinizmas.Norëtøsi pabrëþti, kad Tikëjimoþodis kûrësi ir augo ne kuriosnors doktrinos dëka, bet papras-tu atsivërimu Kristui. Tikëjimas

    eina pirma, po to jis ieðko paþi-nimo, anot Anzelmo. Taip ir mes– pradþioje tiesiog skelbëme gy-và Kristø, su kuriuo gali susitiktikiekvienas, jei patikës. Vëliaumûsø paþinimas prasiplëtë, ta-èiau ir ðiandien mus vienija nekuri nors teologinës minties mo-kykla, o Kristus. Meilë ir pasiti-këjimas Juo.

    Pastorius Giedrius Saulytis

    Atrodo, kad Nee atmetane tik nuodëmingàprigimtá, bet ir patáþmogaus „að“.

  • Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d. Dvasia ir þodis 3

    Atkelta ið 1 p.Kokia jûsø nuomonë apie

    deðimtinës mokëjimà? Ar jàmokëti reikia tik vietinëje baþ-nyèioje? O gal galima paaukotikonkreèiam darbui paremti,tarkim, skirti krikðèioniðkai mo-kyklai paremti? Aèiû uþ atsa-kymà.

    Tikintis þmogus yra Dievopaðauktas daryti gerus darbus irparemti kitus, kurie juos daro.Tie darbai yra: pagalba vargs-tantiesiems, naðlaièiams, se-niems þmonëms, parama ávai-riausiai krikðèioniðkai veiklai,taip pat ir ðvietimui, bet tai da-roma ne deðimtinës sàskaita(Mal 3, 7-10).

    Deðimtinë nëra mokama,bet aukojama ir priklauso Die-vui (Kun 27, 30). O pats Dievastaip sutvarkæs, kad Jam skirti pi-nigai ar kitokios aukos yra atne-ðamos á Jo namus - vietinæ ben-druomenæ, kurioje jûs lankotës.Deðimta dalis pajamø nepri-klauso mums. Jà aukodami tar-si sakome Dievui, kad pasitiki-me ne savo jëgomis, bet Jo globabei aprûpinimu. Deðimtinë au-kojama Dievui, bet skirta vieti-nës bendruomenës gyvavimuiir poreikiams: pastoriaus ar pa-mokslininko iðlaikymui, mal-dos namø nuomai arba iðlaiky-mui, evangelizacinei bei karita-tyvinei veiklai (Sk 18, 21).

    Deðimtinë – tai mûsø paja-mø dalis, kurià aukodami ne-galvojam, kad galëtume kurnors geriau jà panaudoti. Nuopaaukojimo momento jau baþ-nyèios tarnai atsakingi prieðDievà uþ teisingà tø pinigø pa-naudojimà. Su mums likusiais90% pajamø galime daryti kà tiknorime. Galime aukoti ávairiau-siai krikðèioniðkai veiklai ar ma-terialiai paremti þmones.

    Þinoma, bûna ir tokiø atve-jø, kai tikintysis nebeturi pinigø,likæ tik skirtieji deðimtinei, o ne-tikëtai reikia suteikti pagalbà pa-vojaus ar ligos iðtiktam þmogui.Tada jau þmogaus gyvybë yrabrangesnë uþ kitus ásipareigoji-mus. Man paèiam yra tekæ taippadaryti – paimti dalá pinigø iðsavo deðimtinës, skirti baþny-èiai, ir padëti nelaimës iðtiktiemsþmonëms, bet vëliau stengda-vausi per trumpiausià laikà tàsumà, kurià paëmiau ið deðim-tinës, sugràþinti.

    Mes negalime laisvai imtiir naudoti tai, kas Dievo skirtavietinei bendruomenei.

    Pastorius Romas Tuominis

    Perskaièius ðias eilutes, no-risi suðukti – ar dar gali bûti kasnuostabiau, kai pats Dievas ve-da savo patarimu?! O dar vieno-je psalmëje jau Vieðpats kreipia-si á þmogø:

    Pamokysiu tave ir parody-siu kelià, kuriuo turi eiti; tavemano akys lydës. Nebûk kaiparklys ar mulas, kurie neturi su-pratimo ... (Ps 32, 8-9). Tad aki-vaizdu, jog Dievas nori padëtimums pasirinkti kelià, kuriuoreikia eiti. Ir netgi þada, kad Joakys lydës. Taèiau taip pat iráspëja nebûti tokiais, kurie netu-ri supratimo. Vadinasi, kai kal-bame apie Dievo vedimà, Jovalios iðsipildymà mûsø gyve-nimuose, tam tikra atsakomybëgulasi ir ant mûsø peèiø. Ma-nau, jog bûtent tai suvokdamasDovydas ir meldësi, kad Vieð-pats já pamokytø savo takø. Ne-

    uþtenka pasakyti: „Dieve, Tuviskà þinai, tai Tu mane ir vesk“.Ið Dievo þodþio matome, kad sa-vo þinojimu apie mus, mûsø ke-lius ir gyvenimus Jis nori pasi-dalinti su mumis. Be to, ir Jëzussakë, jog Jo avys paskui Já seka,nes paþásta Jo balsà (Jn 10, 4). Betkad paþintume Jo balsà bei su-voktume Jo valià, reikia bûtinuolankiems, atviriems, sàþi-ningiems.

    Taigi, ar iðgirsime Jo balsà,Jo pamokymà, patarimà? Ir kaipjá iðgirsti? Kaip ágyti to suprati-mo, kad nebûèiau lyg nesupran-tàs arklys ar mulas?

    Vadovavimasis Dievoþodþiu bei trokðtantiðirdisKnygos „Bûti þmogumi“

    autoriai teigia: „Dievo valios sà-voka krikðèionybëje vartojamadviem reikðmëmis. Viena reikð-më – Dievo valia, aiðkiai iðdës-tyta Ðventajame Raðte ir skirtavisiems, kita – Dievo valia, kurinëra aiðkiai iðdëstyta Ðventaja-me Raðte ir mokoma individua-liai“ (R.Macaulay, J.Barrs). Taigipirmiausia ir pabandykime ðiektiek pasigilinti á aiðkiai iðdëstytàDievo valià, kurià suþinomeskaitydami Dievo þodá, nes, kaippastebi minëti autoriai, „Dievasmums atskleidþia savo slaptàvalià tik tada, kai paklûstame Joaiðkiai suvokiamai valiai“.

    Iðtirkime savo santyká á Die-vo þodá. Ar tikiu, kad Visas

    Raðtas yra Dievo ákvëptas irnaudingas mokyti, barti, taisyti,auklëti teisumui, kad Dievoþmogus taptø tobulas, pasiruo-ðæs kiekvienam geram darbui?(2 Tim 3, 16-17).

    Dievo þodis yra tas pamatas,ant kurio gali bûti statomas visasDievo valios iðsipildymo statinyskiekvieno mûsø gyvenime. Vieð-pats ir Jo þodis yra viena. Jëzusneatskiria savæs nuo Dievo þo-dþio. Einantiems á Emausà mo-kiniams Jis aiðkino Raðtus (Lk 24,27. 32). Ðventasis Raðtas buvo taspamatas, kertinis akmuo, kuriuorëmësi Jëzus, o vëliau ir átikëjæmokiniai. Jei ðirdyje sakome: „Jë-zus – mano Vieðpats ir Ganyto-jas,“ bet Jo þodá ignoruojame –po truputá Jëzaus paveikslas imablësti bei iðsikreipti. Tuomet ima-me remtis labiau savo ásivaizda-vimais, o ne tuo, kà Dievas patsapie save sako.

    Taigi prieð mus – Dievo þo-dis. Ant mûsø peèiø gula atsako-mybë juo vadovautis bei já vyk-dyti. Ðtai kokias nuostabias tie-sas apie Vieðpaties ásakymusaptinkame 119 psalmëje: Palai-minti, kuriø kelias nepeiktinas,kurie pagal Vieðpaties ástatymàvaikðto. Palaiminti, kurie klausoJo liudijimø ir visa ðirdimi Joieðko, nedaro jie neteisybës,vaikðto Jo keliais (Ps 119, 1-3).

    Psalmininkas pabrëþia, jogDievo palaiminti yra tie, kuriepagal Jo ástatymà vaikðto. Kitaiptariant – tie, kurie gyvena vado-vaudamiesi Dievo þodþiu. Ir jiene tik palaiminti, bet ir vaikðtoJo keliais! Koks nuostabus atra-dimas! Net jeigu manæs ir neap-lankë angelas ið dangaus ir ne-pasakë, kaip man gyventi, net jeinesusapnavau kokio áspûdingosapno, net jei neiðgirdau didin-gø pranaðystës þodþiø – að ga-liu bûtu þmogumi, kuris vaikðtoDievo keliais! Jei klausome Joliudijimø ir ieðkome Jo visa ðir-dimi, pats Vieðpats uþtvirtina sa-vo Þodyje jog vaikðtome ne sa-vo, o Jo keliais.

    Taip pat norëèiau pastebëti,kad psalmininkas kalba ne tikapie klausymà, bet ir apie ðirdá,kuri Jo ieðko. Ne visuomet Die-vo liudijimø klausymas reiðkia,kad þmogus nori paþinti Vieð-patá ir vykdyti Jo valià: Jûs tyri-nëjate Raðtus, nes manote juoseturá amþinàjá gyvenimà. ORaðtai liudija apie mane, bet jûsnenorite ateiti pas mane, kadturëtumëte gyvenimà (Jn 5, 39-40). Taigi gilinantis á Dievo þodálabai svarbus mûsø vidinis nu-sistatymas, ðirdies santykis áVieðpatá. Ar mano ðirdis ieðko Joveido, bendrystës, ar nori Juosekti? Kaip Jëzaus gyvenimo þe-

    mëje laikais þmonës ateidavo Jopasiklausyti ar paklausinëti ve-dami ávairiø motyvø, taip irðiandien ámanoma klausytis Joliudijimø (Dievo þodþio) neatve-riant Vieðpaèiui savo ðirdies, ne-norint vykdyti Jo valià. Kaiptaikliai pastebi vienas autorius:„Didþiausia problema yra ne at-paþinti Dievo valià, bet jà ávyk-dyti... Dievas nereikalauja iðþmogaus kiekviename þingsnyjeþûtbût ieðkoti Jo valios, bet tikraireikalauja, jà atpaþinus, vykdyti.Dievas nori, kad paklusèiautiems Jo ásakymams, kurie jauduoti, o ne ieðkoèiau dar kaþko-kiø, kuriø iðvis nëra; kad savogyvenimà tvarkyèiau pagal tai,kas jau yra apreikðta, o ne reika-lauèiau kaþin kokiø specialiø ap-reiðkimø kiekvienai elementa-riausiai gyvenimo situacijai;kad paklusèiau jau pasakytiemsDievo þodþiams, o ne be persto-jo laukèiau balso ið dangaus...“(Stan D. Gaede, „Ganytojas“ Nr.9 (274), p.8)

    Ásiklausykime á kiekvienàDievo þodá skaitydami tiek Se-nàjá, tiek Naujàjá Testamentà – oásiklausæ siekime já iðpildyti. Pa-vyzdþiui, jei perskaitome ragini-mà – Uþ viskà dëkokite, nes to-kia Dievo valia jums KristujeJëzuje (1Tes 5, 18) – pasistenki-me apmàstyti ðià eilutæ ir pagal-voti, ar mes vykdome, kas èialiepiama. Nes, anot Jokûbo, neklausytojas uþuomarða, o vyk-dytojas bus palaimintas savodarbuose (Jok 1, 25). Toks santy-kis á Dievo þodá – kai siekiame jáávykdyti ir juo vadovautis – rei-kalauja mûsø sàþiningumo, sa-væs iðsiþadëjimo. Be to, kai lei-dþiame Dievo þodþiui mus bar-ti, auklëti, mokyti, raginti, jis kei-èia mûsø ðirdis, apvalo musnuo mûsø nuodëmiø, mokoelgtis pagal Kristaus pavyzdá.

    Kai nesuprantame, kasvykstaVieðpats veda þmogø, kaip

    tad þmogus gali suprasti savokelià? (Pat 20, 24).

    Ðioje patarlëje slypi ádomimintis: þmogus nesupranta sa-vo kelio tuomet, kai Vieðpats jáveda. Regis, jog Dievo vedimastoli graþu ne visuomet bûna aið-kus tam, kuris yra vedamas. To-dël tais atvejais, kai mes nesu-prantame savo kelio, kai muskankina neþinia dël ateities ardabarties, mums svarbu pasiti-këti Dievu, o tiksliau pasakius,Dievo Apvaizda. Kai „neþino-me“ ir „nematome“, turimekoncentruotis á tai, kà þinome –á Dievo þodá, Vieðpaties ásaky-mus. Tau, þmogau, Jis pasakë,

    kas gera ir ko Vieðpats reika-lauja ið tavæs: teisingai elgtis,bûti gailestingam ir vaikðèiotinuolankiai su Dievu (Mich 6, 8).Dievas nereikalauja suprasti Jokeliø nuo pradþios iki galo – taiyra paaiðkinti Dievo vedimo.

    Pavyzdþiui, ar Juozapas ga-lëjo suprasti savo kelià tuo metu,kai broliai pardavë já á Egiptà irkai jam viskà reikëjo pradëti iðnaujo, atskirtam nuo savo ðei-mos? Tikriausiai ne, taèiau jisnuoðirdþiai vadovavosi Dievoásakymais. Tai liudija Juozapopasiprieðinimas nedoros mo-ters vilionëms, jo sàþiningastarnavimas kalëjime ir t.t. Aki-vaizdu, jog Juozapas gyvenoDievo akivaizdoje, nors ðirdyjekentëjo – juk jis atskirtas nuo sa-vo ðeimos, savo broliø, be galojø pasiilgæs. Ir tuomet, kai jo bro-liai atvyksta pas já duonos (nesjø ðalyje badas), Juozapas keliskartus pakartoja, jog á Egiptà jáatsiuntë Dievas (Pr 45, 5-8). Ir tiknuëjæs didþiàjà savo gyvenimokelio dalá Juozapas suvokë, ko-dël Dievas já ten atsiuntë (þr. Pr45, 5-8).

    Taèiau ar jis bûtø tai supra-tæs, jei nebûtø stengæsis gyventitaip, kaip Dievui patinka, toseaplinkybëse, kuriose netikëtai at-sidûrë?

    Ir mûsø gyvenime nutinka,kai mes negalime paaiðkinti tamtikrø ávykiø, susiklosèiusiø ap-linkybiø. Kartais mes dûsauja-me ir kankinamës dël neiðsipil-dþiusiø troðkimø, o bedûsauda-mi jauèiamës beprarandà pasi-tikëjimà ir viltá Dieve. Taèiau, jeiatrasime stiprybës ir dràsos Die-vo valià iðkelti aukðèiau savo va-lios, Dievo þodis stiprins mussunkiu metu ir galiausiai mesvis tiek patirsime, jog Dievas yratas, kuris daro gera, o ne bloga.Ir net kai tenka eiti per mirties ðe-ðëlio slëná, jei liksime iðtikimi pa-sitikëdami Dievu – Jis galiausiaipaims mus á savo ðlovæ, kaipliudija psalmininkas: Tu vesimane savo patarimu ir galiau-siai paimsi á ðlovæ (Ps 73, 24).

    Bus daugiau

    Dievo valios beieðkant

    „Dievas mumsatskleidþia savo slaptàvalià tik tada, kaipaklûstame Jo aiðkiaisuvokiamai valiai“.

    Taèiau, jei atrasimestiprybës ir dràsos Dievovalià iðkelti aukðèiausavo valios, Dievo þodisstiprins mus sunkiu metuir galiausiai mes vis tiekpatirsime, jog Dievas yratas, kuris daro gera, o nebloga.

    Deðimta dalis pajamønepriklauso mums. Jàaukodami tarsi sakomeDievui, kad pasitikime nesavo jëgomis, bet Jogloba bei aprûpinimu.

  • Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d.4 Naujienos

    Geguþës 11 d. Kaunobendruomenës „Tikëji-mo þodis” mamytës buvo pa-kviestos á renginá „Ðventë ma-mai”. Ðventës tikslas – puoselëtimotinystæ ir skleisti jos vertæ. To-dël pagerbti mamø ir kartu su jo-mis pasidþiaugti susirinko ir vai-kai, tëveliai, seneliai. Dþiugu bu-vo matyti ir sveèiø ið kitø ben-

    Motinos dienos progageguþës 1-3 dieno-mis Utenos „Tikëjimo þodþio“baþnyèia buvo surengusi ma-mø ir dukrø stovyklà, kuri vykoatokiame vienkiemyje Pûsliøkaime, Zarasø rajone. Stovyklostikslas – sudaryti galimybæ ma-mom ir dukrom kartu pabûti ra-mybëje, pabendrauti, geriau su-prasti viena kità.

    Pirmàjá vakarà, kai ásikûrë-me, klausëmës psichologësSkaidrës Kuèinskienës pastebë-jimø apie paauglystës amþiuibûdingus bruoþus ir pasidalino-me savo mintimis ðia tema. Vë-liau, po vakarienës, pristatinëjo-me graþiausias savo mamø(dukrø) nuotraukas ir darëme iðjø stendus.

    Reikia prisipaþinti, kadsunkiai sekësi laikytis nustatytosdienotvarkës: vakarais norëjosiilgiau pabendrauti, todël rytaisbûdavo sunku keltis. Be to, pa-èios turëjome pasigaminti val-gyti, suplauti indus. Ðiek tiekblaðkë ir maþosios dukrytës, ku-rios atvyko á stovyklà, nes nebu-vo kur jø palikti. Visgi, kad ir vë-luodamos, kas numatyta, ávyk-dëme. Rytais visos kartu studi-javome Rûtos knygà, stengëmëssuprasti, kaip Noemës ir Rûtosbendravimo pavyzdþiu galimepuoselëti mamos ir dukros san-tykius. Buvome tikrai labai pra-turtintos, pamaèiusios ðiø die-votø moterø tikëjimà, dràsà,meilæ, nuolankumà, pasiaukoji-mà.

    Kiek daug davei man, mama…VAIDA URNIEÞIENË

    druomeniø.Labai gera buvo kartu prisi-

    minti savo mamas, kiek daug ge-ro jos mums padarë. Broliai ir se-serys dalinosi, kokie mamoscharakterio bruoþai, pamoky-mai, poelgiai, diegtos vertybëspadarë didelæ átakà jø gyveni-mui. Mamos meilë kiekvienamið mûsø atveria dalelæ Vieðpa-

    Mamø ir dukrø stovyklaINA VENSLOVIENË

    Seminarø metu aiðkinomës,kas yra konfliktai, kokios jø prie-þastys, su kokiom emocijom jiesusijæ bei kaip juos tinkamaispræsti, atlikome bendravimopratimus. Uþteko laiko ir paðok-ti, ir moteriðkai paplepëti „apieviskà“. Stovyklai pasibaigus, ap-lankëme R. Dailidytës þirgynà Jo-tauèiuose ir smagiai pajodinëjo-me.

    Kai kurios merginos prisi-paþino á stovyklà vaþiavusiostik dël to, kad praðiusi mama.Taèiau po stovyklos tikino, kadbuvo tikrai ádomu ir mielai at-vaþiuotø dar kartà. Að pati la-biausiai dþiaugiausi galimybesusipaþinti su jaunomis mergi-nomis, paþinti jas, kaip tikëjimoseses, stebëti, kaip ádomiai,protingai ir dràsiai jos màsto.Keletas mamø ir dukrø atsilie-pimø:

    „Gavau daug labai ádomios

    informacijos. Patiko psichologësmintys. Labai dþiaugiuosi, kaddukra atvirai iðsakë savo mintis,pamaèiau jos gabumus“.

    „Buvo suteikta gera ir pa-kankamai iðsami informacija,kuri padëjo daugiau paþinti my-limà dukrà, suprasti jos kalbà.Taip pat smagu buvo paþinti irkitas seseris“.

    „Patiko, nes galëjau bûti to-kia, kokia esu, atsipalaiduoti irpailsëti“.

    „Labai rami, nutolusi nuocivilizacijos vieta, tinkamapailsëti, atsigauti. Puikus ben-dravimas, naujos paþintys, ðil-tesni santykiai su mama, poil-sis... Labiausiai patiko diskusi-jos ir neplanuota veika, pavyz-dþiui, vakariniai paplepëji-mai“.

    „Temos, kurios buvo vysto-mos, aktualios ir mamoms, irdukroms. Man asmeniðkai la-biausiai patiko bendravimaspusryèiaujant, pietaujant, nes taibuvo labai laisva. Ir, þinoma,bendravimas su mama...“

    ties meilës, mamos pasiaukoji-mas, gailestingumas padeda su-prasti Dangiðkojo Tëvo ðirdá.

    Ðventës metu skambëjodaug graþiø þodþiø, pasakoji-mø, palinkëjimø mamoms. Su-jaudino vaikø suvaidinta scena,parodanti, jog labai turtingas yratas, kuris patyrë mamos ðvelnu-mà, paguodà, gailestingumà,kurá glostë ðvelnios mamosrankos ir saugojo rûpestingasþvilgsnis. Jokie materialûs turtainëra vertingesni uþ motinosmeilæ.

    Mamas dþiugino jø atþaløatliekami muzikiniai kûriniai,ðokiø grupës „Atspindëlis” pa-sirodymas. Ne vienam aðara ið-tryðko iðgirdus deðimtmeèioberniuko eilëraðtá, sukurtà myli-mai moèiutei.

    Antroje ðventës pusëje, pa-sivaiðinæ ir pabendravæ, visi bu-vo kvieèiami kartu paþaisti. Pir-miausiai mamytës ir vaikuèiaiturëjo atpaþinti vieni kitø pieði-nius. Dþiugu, kad visos mamy-tës atpaþino savo atþalø darbe-lius, vadinasi, gerai paþásta sa-vo vaikus.

    KRIKÐÈIONIØ MOKYKLA TIKËJIMO ÞODISÐVENÈIA 15 - OS METØ GIMTADIENÁ.KVIEÈIAME VISUS ESAMUS IR BUVUSIUSMOKYKLOS BENDRUOMENËS NARIUS ÁÐVENTINÁ RENGINÁ, VYKSIANTÁ Ð. M. GEGUÞËS

    31 D. 11 VALANDÀ GILUÞIO 15, VILNIUJE.

    Kontaktai: tel.: 85 2350013;el.p. [email protected]

    Broliø gatvëje

    1993-1999

    Skaidiðkëse

    1999-2005

    Pilaitëje2005-2008

  • ������� ��������������������������������������������������������������

    ���������������������������������������������������������������������� �������� !� ����"�"��#�������#���� $����#���%�&�'���"�����������������������(���������"���������&���������������"�������"�����������'������

    )������ ���������������

    ��������������������������$��������������"�����"��������#���������������� � ������� ����������� �����#�������������$����������������������������'���

    ����'��������'���"���'����' *�������� �����"��������+��&���������������������������������"������%��!��������$�����"������,������$�������"�������������������������������������%��������������������������&����������&�������"����������������������������&���������������#������������#������������������

    ���������������������������������#������

    ��,�'#�����,�&�����&������������������������+�������������������������������������������#"�� -�,��

    �����������.�����-����������������������������������������������������������������������

    /�����������������������������'������������������$�����������������������������%������������������������������������������������'�%����������������������������������� -�,�������������������������������������������������������������������������������'����������� �� ��� �� ��#����������

    0����������������������,���������������������"����������&��������&12�����������������������������#������#���' 3������������#���������#����������������������"������#������������������"������������������#������������,����������'��#�"�������������'���������� �� ������� ��� �����������������������"�������%� -��������������&�����#����������������������������������������������������������'��#������� -������%��#�������������#������ �� ����� ��������!������$������#�����#������������������������������

    �� 4��������������"�������������������'����������������������� ������"���������������������'��#���'�������������"���������"#���������"�����������������#��%�&�������� 3��������������%���#���������������'���������������$�����#�'

    �����������������/�������#�����������

    ����%�&����������������������������������������#������ 3����������������������������������,��� ������� ��#�� /��0���������������#��������"��������������������'������5�������'������ /������'�������"��������

    ���� ������� ���#�������������������"���������������������������#��������������������0�������

    ������������������$����������#������

    ���� ��� ��� �������� �������#�������#��"�"����������� $���������&������������"#�����,������%��������"� 6���������'�����������������#����������������� 4��#������ ��� �����&

    �����,�������"����"����������������������������������������&

    3����������'�����������#����������������������"���������������������������"������"����� ����������" ( ��� $�������"���� ���#������������/���������'���������������������,��������+������ ����������"��#��%������������������������������������������������������� -��������������"�+�����������������������/���������'����������������,�������+����

    ���������������4����,�����������(���

    �������6"��������������������������6�/%�'���"�� 7����������������"�&�%�������������������������������������6"����������������6������%����������,�������"�� -����������!������$������"�"������,���8������&����'���������#������"�������������������� -�����"#���������������������������/��������������������#96�����������������������"#���������������������������������9

    :�#�%�������#��������"���������������������

    ��������� $������"����������"���'��������������#������������������#���� /�������������������"������ ������� -��"# ������������������������'����������������������������������#�������������

    6"������$������������$�����������������"�����6��������%�' $�������������#��&6���"#"����"���������#�����������"���������������������������"�'$����������������"�"������� 6������"���������&�������&������+���&���������#�����&���#���&��6"���������������������������"�����#�����������"������������#��

    ;���&6"����������������'�����������#�����3�����<��������#������������ 0���������������������������"�����'��������������#�����������" 6��������"���6"�&���������������#���� ����#�������������������6"������%�"�=2���&������#%�������������������������������� >��"������&���&6"�������"���������������&���"���'�� !���������������������������������������������6"�����#"���������&��������������������#������#�������������� ;�����������������������,��������&����������&����������������& /��6"���������1�3�#�������%��������������'����6����&��&����������&��6������"�������&

    ������������

    ��

    ����������

    �������������������������������������������� �!������� ���" #��������$�%��&���'���������������������(

    /�#�"�������������,�'���#����������������'�������������� .�������-���������������������������� 0��������&���������

    ����������������������'?1�����������������#������,�������������#�� /����( ���������� ���������������������������������������

    ������?16�������������#���"���������#&��������������������������#���������#��&@)��2�A2B

    $�������"��������'�������� /����������������1 �/�� ������ �����������#"�������������������#��������,�����

    ����,������"���������,���

    ��������������������(�����,�����������?

    !#�"$��

    �������,��������� /�������9/�����������������9

    )������*�������������$������$$�������"������#���

    ������"���������'���'

    (6���6����� 4��#���(��������#���%�&���"����������������$�������������������

    /��� ���� ����#"�����������#���������������"���������,������,����������������'������#���������14����,�������������������C$�����������"�������&������������������#�����#����������#�����������&�����������������������#������"�������

    �������������������

    $�������"�����������������������������,�� ��� �� ���� �������������������#������#��� 6������#�����"������������� $��� ����"� ��� ���"������ �� ����#�� ����� /�����,������#���&��������� ���� �������� $�������"���������%�"�����������%���������'��������������'������$�����;�����' 6�� ����%� ����#�� ������"�������������#���*�����#��'�����%�������

    8��������1�)���������

    ����������,�'?�6"����#��"������������ -�"����4��#��'���������'� �� 6"�&����� ��� 0�������� $�������"��������������

    /������'����'���������������� ����� �%�� ���������6"��������,��������0�#��������6�����0��������C-��"��������������"������6"�������������������,������������6"�����0��������C

    )������*���������+3������������#�"���

    /�#�"��������������������$������#�"�����������#�"�������� )�����#��������"���'�����������������"���������/����������������' /�#�������������' ����������'� ����������������������������,��������&�����������������($�������'������,������������������������'�����#�������� �& ���#�� �� ���"�"�

    �������

    ������������

    ��

    ������

    ,��&�-��������������$

    -������������ '�����!*��������������������������*�������������!�������������������������*��� ���������������������(

  • � ����������������� ���������������������������������������������������

    �����'�������:��#�������������������

    �������������������������"���������,����������������������������������������������������������������������������������� 3������������������������������&����������������#�����������"#�������������������������������%�������������������,������? -�,��$�������������#�������������������,��������

    :�����������%��������

    ����� :��������������������%����������� 4%����������$�������#���"�����������������������$������:������'���������������������������"������%�&����������" 3��������������

    �����������"���6�����#������������� 6"�����"����6���������6���#�' -���������������������#������"��:���������#�'�(������������#�����'����������&��,�&��������������������������������������(�� 6"��������������:���������6������������������ 3��������,��������������#����6������������'6����������������'6������ /��������������6�����$������:�����������%��6����"�"�����������1���(���%������������#���������

    -%�����,�� �������&�����&$����������%�����������������&����#�����������%�&���"��������������������������� 3%�&������,���������������"�����������"�&�����%�&�����,������%�&����� ��������&������,��������&�����������������&

    ��������������3��������������������

    ����� �����#�'� #����#���� ����"�� ��������� ��������� -�,�����������������#��������'���������������������� ��,�� �����#�����������'������' -��,�����������������������"����#������#���#����� /��

    ���� ��������� ���#��"����������"�����������+�����"������������"���������1�6���������������������������� ���#������ ��������&��#��&1��������%��&���������������������������9?

    .��������,���������������������������+���������"���#�����#����1������������,������������?����#�����������������������9

    3�����%�&���������������,��������������#�&�������#'(��������������"�������&/����&���%�&����������������"��&����$���� �����#����������� 7����%������������������������#����"��������������#�"���'�������

    )���������6"�����#�������'��������&������#�������#"��'#���9-��#������

    ���������������������������"���'����������&�'#���'����#"�&������������#��� 4%�������$���������"�"#�%�&16�������"�����������&�����"������ 7�����������������������������"��&�6������"�����������#�8%�&����6������"�&����'��������'������������&����������������%�#"�

    $������������������������������#�����#��������'��'�#�����������"���������#�����������������$���

    �������'��������� �������#��������,�������#����������'�#�����������"�����������������������������#��� )��������������#�������������������'� ������ �����'� ��������#���'��������� 0�������������"����$�����������6�����������������������#���� 0�#��������������"����������������"���#����������������������"����6"������������������'�#���'����"�'�������#� ��� �������� 3�� ��������#�������������5���������#����������������#"�����������������������������������������

    D�������"�������"��&��������������������������#�"�����������+���� /������������,������,��������������������������+������ ��� ����� > �������������� ��� �� ������������������#�����#���������

    �����'

    -����������/�����������������������

    ��������,���������'�������������������������$������������������ $���

    �����,��������������(����"������������&��������������������� �������#���������"�����������������

    ��,�������#���������"����#�����������������������������"��������� -�,��������&�����������������������������������"�&6"���/������� 6���"����������&��������&�6"���/��������"���������������������������� $�������&������#�"��������"����#�����������������

    ,�������������������������"�������"������������(���

    �����"������)�����(6"���/������

    4����,���� ��� ���������,�&������������&�����&������"������������������������������& !�'������������#�����&����������������#�"����� ��� ��������������������$��

    ���6"�&/����&

    ���������&��$������������������

    ��������$��

    �����������#�����6�/%����%��������������� �����,��� ��#��� .�����#�������������,����������������� � ������/%��������������������������������������/�������������

    -��������������������������%��#��������������������#����� 3��������������#����������#��������������������#���#������������������#��������������#�������� !����#����������#��"������������������ 4���������������������"�����#�����������&����������"#������������������,�'������#�'����������� 8��������'����"���#������������� ��������������#����& ����������������������&�����������

    /������������������%���������� ����#���������"�����,��������������"#�� $�������,��������&����#��������%����#���(�����,��������,��� ������������ 6�/%����#���

    .������������$6�������������������

    �����,��� ������'� ���������#�������������������1�����"� �������"�����'������&����,�������'�������' �������������#�����������'����������������"�����'

    /�������������� /��������/������/%�

    �������$���������"�������&����& /��������

    ��������������������������������"����������#��������������'��������������������� 4�����������,������#������#����1�)����������������������������������������������������������9�E��������������������������������������������%����������������������"#�&���������������� -�,���"��������#��&���������� 4����,����������������������$������

    ����������������������������������������������������� 6����������������������������������������������������#����������#'���������������������������������������,����&�����������,�&�����������������������

    ,�������������#������ ����1 �)�

    ������������"����������� �����#����� ����#�"������9� 3�� �������� �������������#�"���������#�����������%����,�&�����&���,������'��%#�������%��"��������������������(���������������������������������������������������"#����������#������������9)���'���������������������������������� /���%���������������������������������$������

    ����'����������"��&�#����"���������������&����#����������������������������(���������#���%�&�����������#����,�'�#�� $��������������� ��� �������#������ ������� ����"�������/����������������1�!�������#���"�����/������� -�,��������&��������"#�����&������������

    ������� ��� �"�� � ����&�����#����&�������������1��#�%���������'����&��#�"�������������������������6"�&����������������������"�����#��'����'������,�&�����& 7��������������������������"���#�'��#�'�������#�����������#������������ ��� ����' ��������&�����&

    ����

    /�������������������

    �������������������������������������������������"������������������������������#���� 4���������������"�����������������#��������������� $����������'��#��������%���������1��#������������������������%�"��������������������������'$���

    ���������"�����#���������� E�����������������%������������������&�#��������������&����#���&���������� 6"�����"�����������������������������#��������������"�����������9

    !�����#��#����������"��������������������������'���������'1=B*����������&�����%�"�����������������92B)���������������������������#������9FB)��������������%���������������������9

    /��������#�����������

    �������������#������"������ ������ ������C/��������#���������������������"#���/�������������'C7�������"�����������������������������������"�������������������'�����'������#� /�����"������ ����#��� �'�����������������,�'�'��������������������������#�����������#�

    3����#����%�������'�����'���������,������������#�� 4%��/������/%��������������$���������'��������#�����#��� ������������������������� �!���"#

    $%�"��&'�����()%���*�+��������,�!-.���*

    ����������� �

    ��

    �������������������������

    0������������������*��������������������&��������*�����������������������'����������������(

  • ��������������������������������������������������� ����������������������

    =

  • � ����������������� ��������������������������������������������������

    /�#�"��������������&���������������������#��� 0������������������&#����&��������#��"������,���������� ���� ���������& ����������&����#����%�������'�����&����������&�'�

    ���'��������������������&�����&�������$��

    ?6��������������������"(���������������(��"�&�%��������,������&�����������&������

    3��������"��������������#������������(������� 3��������������#�����������������#������4��#��������������� ��������������#����������'����������,�'����������&����&@=/��=2�=2�FJB 4�����������"������������#�������������������������&�����&�����������

    ��#"�����������������������,�������#�����#���#���'���#�����������

    ��#�&��"������������������#����������������������������������'�%�'@=/��=2�2JB )�����#&����&=F������������������������������&�����&1�������������,�����������������������"�)�����������������'��Q�������,�&������������������������� -���������������#������������,����������#�"�������� >#�����R����,�����������������������#�'���������FJ�����&�'���'����������������������������������#��������"�� ������������� ������������������"����(�������������"����,�������������,��

    2������!�������!����������� /�������������������,���

    �������������������������������"�9)�����#&�����&�����������#���#����������#�������������"���������' ������'� ���� ����������� ������ �������������������������"����������������,���������������������������#����"�����������"���������������#���%������#�"�����6"���/���������������#�������&����#�����������������������&�����������#'�#���������#����' P����������������&��#�����������;����;������

    !���������������������#��������������������������,�����������������

  • Nr. 10 (275) 2008 m. geguþës 24 d. Dvasingumas 9

    ENZO BIANCHI

    Nukelta á 12 p.

    ENZO BIANCHI

    Kiekvienas þmogusbent kartà gyvenime yra uþdavæs sau to-kius klausimus: „Kur norëèiaubûti? Kur norëèiau dirbti ir gy-venti? Kuri vieta galëtø padëtiman vël atrasti gyvenimo pras-mæ ir atgauti norà gyventi?“ Ta-èiau baimë ir nenoras, dël kuriøvengiame atsakymø á ðiuosklausimus, sugràþina mus priesenovinës ydos, kurià graikaivadino akedía (paþodþiui „rû-pesèio stoka“), o Vakarø tradici-ja sutapatino su liûdnumu. Tainegalavimas, kuris iðbando netik vieniðuosius, bet gali giliaipaliesti kiekvienà asmená. Iðtiesdaugelis ðiandieniø màstytojø(tokie kaip Z. Baumannas,U. Galimbertis ir kt.) klausia, artik nebus vangumas toks mûsølaikø ir Vakarø visuomenës blo-gis, kuris ðiuolaikiná þmogø pa-lieèia labiausiai. Jeigu atkreipsi-me dëmesá á kai kuriuos vangu-mo sinonimus, ásitikinsime tuo,kad mûsø ausiai tai ypaè geraipaþástami þodþiai: nusimini-mas, pasidygëjimas, tingumas,prislëgtumas, ilgesys, nuobodu-lys, pasibjaurëjimas, nenoras gy-venti, nepaslankumas, pavirðu-tiniðkumas, iðtvermingumo, ási-gilinimo ir atkaklumo stoka dar-be ir pasiliekant kurioje nors vie-toje. Vangumas yra tas pykini-mas, apie kurá kalbëjo Þanas Po-lis Sartras – tai mus atakuojantibeprasmybë, kuri grësmingai ar-tëja prie depresijos bûsenos.

    Be vietos ir atminties

    Ðtai ir kelionës po „blo- gøjø minèiø“ ðalá pa- baiga – apþvelgëmesvarbiausiàsias ydas, apmàstëmemûsø santyká su sudëtinga tikro-ve, kuri mus kuria ir supa: santy-kius su maistu, kûnu, erdve beilaiku, daiktais, kitais þmonëmis irmûsø veikla. Paskutinë „mintis“– hyperefanía (paþodþiui „per dide-lis pasirodymas“, iðdidumas),puikybë – tai patologija, kovà sukuria, anot Baþnyèios tëvø, reikiapalikti paèiam galui. Todël ði ydair atsidurdavo ydø sàraðo gale, ta-èiau tuo paèiu metu puikybë buvolaikoma pirmàja kilmës bei laikoprasme ir traktuojama kaip ne-sveikas santykis su Dievu. Maþato – puikybë taip glaudþiai siejasisu tuðèiagarbiðkumu, kad dvasin-gumo tradicijoje buvo ilgai abejo-jama, ar ðias dvi aistras nagrinëtiatskirai; vienaip ar kitaip, visuo-met buvo nurodomas tiesioginisðiø ydø ryðys: Jonas Klimakas ra-ðë: „Visiðkai pasiekæs brandà tuð-èiagarbiðkumas pagimdo puiky-bæ – visø blogybiø kûrëjà ir iðto-bulintojà.“

    Anot Grigaliaus Didþiojo, ið-

    Sergantysis vangumu trokð-ta pabëgti nuo savæs, nesugebasusikaupti, nemoka þiûrëti á da-lykus rimtai, nesugeba eiti iki ga-lo ir pabaigti to, kà pradëjo, neibûti „èia ir dabar“, taèiau jis vi-suomet svajoja bûti kur nors ki-tur. Tad vangumas kyla ið ne-galëjimo atkaklauti, pasiðvæsti,rûpintis. Ðios ligos poþymiø turidaugelis paaugliø ir jaunuoliø,kurie neástengia atsikelti rytais,praktikuoja tuðèià klajokliðkà gy-venimo bûdà, kuris nei ko ið-moko, nei juos patenkina. Tainetgi ne gyvenimas ðia diena, oðia akimirka arba, dar blogiau –tai daugiau vegetavimas negugyvenimas.

    Dietrichas Bonhoefferis sa-vo laiðkuose ið kalëjimo kalbëjoapie ðá blogá kaip apie „morali-nës atminties“ praradimà. Argine dël to trûkinëja visi meilës,santuokos, draugystës ir iðtiki-mybës saitai? Niekas neásiðakni-ja, niekas nepasilieka. Viskastrumpalaikiðka, be dideliø uþ-mojø. Taèiau tokiems dalykamskaip teisingumas, tiesa, groþis irapskritai visiems dideliems dar-bams reikia laiko, stabilumo,„atminties“. Prieðingu atveju jieiðsigimsta. Kas nëra pasirengæsatsakyti uþ praeitá ir suteikti for-mà ateièiai, tas yra „iðsiblaðkë-lis“, ir að neþinau, kaip reikëtøelgtis, kaip galima bûtø iðjudintiir priversti susimàstyti toká as-mená.“ Ðios ligos auka nuolatsvajoja pradëti kaþkà naujo, im-

    tis gerø darbø, taèiau tik todël,kad tai teiktø malonumo. Ið tik-røjø toks þmogus nori tik prasi-blaðkyti ir nesugeba iðtvermin-gai ko nors siekti ir prisiimti at-sakomybæ. Jonas Klimakas yrapabrëþæs, kad tiems, kuriuos ka-muoja vangumas, trûksta gel-mës – stabilumo, atsparumo, pa-tá vangumà pavadino paresis psy-ches – „sielos paralyþiumi“.

    Vangumas skiriasi nuo sa-vo sesers liûdnumo ligos tuo,kad jis nekyla ið tikslios ir kon-kreèios motyvacijos. Tai mirtiesimpulsas, kuris þmogui sukelianuovargá ir pasibjaurëjimà visugyvenimu. Vangumas sugriau-na þmogaus asmens pastatà irypatingu bûdu iðprovokuojamilþiniðkà nepakantumà taivietai, kurioje gyvenama, prade-dant savo kûnu: nebeþinoma,kur pasidëti, tarsi norëtøsi odàpakeisti. Tipinë reakcija á vangu-mo atsiradimà yra noras bëgti iðvietos, kurioje nuolat gyvenama,noras pakeisti savo gyvenimà.Þmogus jauèiasi uþdarytas sa-vo egzistencijoje tarsi kalëjime,tarsi tarpiniame laike be pra-dþios ir pabaigos.

    Kasdienybëje kyla abejingu-mas, nuobodulys, pasibjaurëji-mas viskuo, kà darai, netgi dva-sinëmis pastangomis, nes jos at-rodo bergþdþios ir nenaudin-gos. Daþniausiai girdimi klausi-mai yra „Kas mane verèia taidaryti? Ar tai apsimoka?“ Tikraivangumas tarsi leidþia paþintipragarà: santykiai tampa apvi-liantys; kur jaustasi sûnumis,jauèiamasi vergais; anø laikømeilë atrodo kaip spàstai. Para-

    doksalu tai, kad ðioje situacijojeþmogus vis tiek tariasi save pa-þástàs taip aiðkiai, kaip niekada.Pasakytina ir tai, kad vangumaslengviau uþpuola tuos, kurie tu-ri maþà sielà ir ribotus horizon-tus, kurie, taip sakant, gyvena li-liputiðkame pasaulyje, todël ne-sugeba nei plaèiai þvelgti á pa-saulá, nei praktikuoti dialogo sukitais ir ið to semtis gyvenimoskonio. Ypatinga ðio „vidudie-nio demono“ forma yra „vidu-ramþio krizë“, t. y. keturiasde-ðimt metø. Tai metas, kai ima-ma abejoti visa savo egzistenci-ja, o gyvenimas atrodo kaip ka-lëjimas. Bûtent tuo laiku labiaunegu bet kada reikia pereiti nuoturëjimo ir darymo stabø priebuvimo tikrovës arba, kaip pa-sakë Jungas, nuo savojo „að“teigimo perspektyvos prie savo-jo „að“ „sureliatyvinimo ir integ-racijos á savasties totalumo ar-chetipà.“

    Kovai su vangumu bûdingatai, kad èia maþiausiai tinka ben-drosios pagalbos priemonës, ka-dangi kai þmogus yra paniræs á to-kià bûsenà, jam pasidaro sunkuvartoti visus ið anksto paskirtusvaistus. Kasianas, kalbëdamasapie vangumà kaip apie tingu-mà, siûlë jam prieðintis visø pir-ma imantis sveiko, subalansuotoir (kas labai svarbu) nuolatinio dar-bo. Be abejonës, darbas gali bûtinaudingas, ypaè jei já suprasimekaip meno, kuris vadinasi „èia irdabar“, mokymàsi, kaip atsidavi-mà savo darbui, kaip rûpestingu-mà, dëmesá, saikà.

    Pirmasis ir lemiamas þings-nis besiprieðinant vangumui

    yra jo pripaþinimas ir pavadini-mas vardu. Ðis sàmoningumasduoda stiprybës nebëgti nuo ko-vos, kad ir kokia ji bûtø skaudi,negalvoti, jog atsikratysime van-gumo tà kovà vis palikdami ry-tojui, kai ðis blogis nuolat musatakuoja. Tai iðtvermingumo,tvirtumo, kantrybës ir vilties dir-va. Taèiau visa tai galima prak-tikuoti tik tuo atveju, jei þmoguiyra paþástamas turtingas ir gilusvidinio gyvenimo bûdas, kurispadeda nesiblaðkyti nuo kiek-vieno vëjo gûsio.

    Mûsø visuomenë serga van-gumu ðiuo atþvilgiu: joje vyrauja,iðsiskiria, dominuoja „hiperakty-vus dykaduonis“, kurá nuostabiaiapraðë Paskalis Bruckneris. Pa-prastas þmogus nebesugeba liktisu savimi, paprasèiausiai bûti sa-vo vienatvës kambaryje, priimti irbandyti suprasti tai, kas gimstajo gilumoje. Nervingumas irblaðkymasis viskà nugali, ir to-kiu bûdu yra pateisinamas no-ras bëgti nuo tariamo vaiduok-lio, kuris ið tikrøjø tëra tai, kasnetikëtai pasirodo ið gelmës...Blezas Paskalis ne be pagrindoraðë, kad „didþiausia þmoniønelaimë kyla dël vieno dalyko –dël to, kad jie nesugeba pasiliktipoilsiui savo kambaryje“...

    Tad vertëtø tinkamai pasi-ruoðti ðios vidinës kovos parei-gai. Jei stosime á ðá mûðá ir já lai-mësime, mûsø ðirdyje gims ne-apsakoma ramybë ir dþiaugs-mas. Iðties, uþ grësmingø van-gumo þabangø slepiasi reali ga-limybë gyventi pilnà prasmësgyvenimà – gyvenimà, kuráverta gyventi metus ið metø.

    Puikybë – ir „að“ tampa stabudidumas yra „ydø karalienë, ... vi-sokio blogio ðaknis“, kuri pasireið-kia keturiais bûdais: „kai mano-me, jog gëris kyla ið mûsø paèiø;kai tikime, kad, jei kas nors yraduodama ið aukðtybiø, tai vykstadël mûsø nuopelnø; kai giriama-si turint tai, ko ið tikrøjø neturima;kai niekinant kitus, siekiama pa-sirodyti vieninteliais apdovano-taisiais tam tikrais talentais.“ Pa-sisemkime dar iðminties ið ðio lo-tynø Baþnyèios tëvo ir bent aki-mirkà pasvarstykime apie tai, kadpuikybë yra tarp to, kas nepakelia-ma ir to, kas juokinga: „Viskas, kàdaro kiti, net jei daro gerai, pui-kuoliui nepatinka; jam patinka tiktai, kà padaro jis pats, net jei tai pa-daryta blogai. Jis visada niekinakitø veiksmus ir þavisi savaisiais,nes kà tik bedarytø, vis galvoja,kad daro kaþkà ypatingo. Puikuo-lis nuolat ieðko savo garbës, tiki,kad visame kame pranoksta ki-tus, o perkratydamas savo mintisapie save, ima tyliai save ðlovinti.Kartais jis taip susiþavi savimi,kad ima pûstis, o kalbëdamas –ákyriai lásti á akis.“

    Grigalius Didysis pateikia

    aiðkià ir vis dar labai aktualià pui-kybës analizæ, kuri parodo, kaip ðiyda tampa „að“ hipertrofija, ribønebejutimo liga, perdëtu savæsliaupsinimu ir kitø juodinimu. Jisteisingai teigë, kad „didþiausiakliûtis meilei yra ne egoizmas, betpuikybë.“ Puikybës vergo savæsvertinimas pasiekia stabmeldys-tës lygá, jis laiko save savo gerø po-elgiø prieþastimi, netgi mano, kadjis yra geras. Puikuolis nesugebapasitikëti gyvenimu ir kitais, nega-li tiesiogiai patirti tikrovës, kadan-gi jà yra iðkreipæs savo svajonëmisir didybës mitais.

    Kitaip sakant, puikuolis uþ-ima Dievo vietà – kûrinys padarosave Kûrëju. Viskas baigiasi tuo,kad jis ima neigti savo þmogiðku-mà bei nepripaþinti jo ðalia esan-èiuose þmonëse. Tad jis nori bûtivisada teisus ir niekad neprisipa-þásta klydæs; nepakenèia kritiniupastabø, bet vertina tik kompli-mentus, pripaþinimà, plojimus irmeilikavimà. Puikuolis vis giriasisavais nuopelnais, nesugeba kal-bëti apie niekà kità kaip tik apiesave patá, nuolat siekia bûti pokal-bio centre ir nepakenèia net min-

    ties apie tai, kad kiti galëtø bûti to-kie kaip jis, kadangi juos laiko„mase“, neturinèia subjektiðkumoir negalinèia savarankiðkai màs-tyti. Puikuolis negali uþmegzti tik-ro santykio nei su kitu, nei su Die-vu: kiekvienas jo santykis yra san-tykis su savimi paèiu, savàjá „að“jis projektuoja á Dievà, o kai galvo-ja apie Dievà, galvoja apie save pa-tá.

    Puikybë – tai dirva, kur suve-ða „að“ – idealistas, gyvenantisaukðtais idealais, kurie yra tuoaukðtesni, kuo jie idealesni ir kuolabiau atsieti nuo tikrovës. Kuo la-biau svajojama apie save, tuo la-biau nuvilia aplinkiniø pritarimo

    stoka, o tada, kai savojo projektonepavyksta realizuoti, reaguo