automatikos studijų programa. praktikų metodiniai nurodymai

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Laimutis Krikštaponis, Jolita Grašienė

AUTOMATIKOS STUDIJŲ PROGRAMA

PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI

Mokomoji (metodinė) priemonė

Vilnius, 2011

http://www.neta.lt/index.php

1





Vilnius, 2011

2

UDK





Recenzavo:

Prof. habil.. dr. Roma Rinkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Doc. dr. Bronius Karaliūnas , Vilniaus Gedimino technikos universitetas

ISBN

© Marija Jotautienė , 2011

© Dalia Lukošienė, 2011

© Laimutis Krikštaponis , 2011

©Jolita Grašienė, 2011

3

ĮŽANGA

Automatikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti

studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties automatikos specialybę, taip

pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms, priimančioms studentus į praktikas.

Leidinį Automatikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai sudaro

penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika, antroje

dalyje - automatikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų modulių

aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta automatikos pagrindiniams teoriniams

aspektams apžvelgti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su

nuorodomis į konkrečius leidinius. Prieduose – dokumentai praktikos ataskaitoms įforminti,

įmonių, kur studentai galėtų atlikti praktikas, adresai.

4

TURINYS

ĮŽANGA ..................................................................................................................................... 3

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA ........................................... 6

1.1. ANOTACIJA ................................................................................................................... 6

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ............................................. 6

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS ...................................................................................................... 6

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė .............................. 7

1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema. ..................................... 7

1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos ....................................................................................... 8

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI ..................................... 10

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS ............................................................................................ 11

1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS ....................................................................... 11

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai ............................................ 12

1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra .................................................................................. 12

1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas ............................................................................ 14

1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas...................................................................................... 19

2. AUTOMATIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS .......................................... 20

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS ............................................................................ 21

4. TEORINĖ DALIS ................................................................................................................ 40

4.1. ĮVADAS ........................................................................................................................ 40

4.2. AUTOMATIKOS SĄVOKOS ...................................................................................... 41

4.3.TEORINIS PASIRENGIMAS ........................................................................................ 43

4.3.1. Automatinės sistemos funkcinė schema .................................................................. 43

4.3.2. Automatikos sistemų rūšys ..................................................................................... 45

4.3.3. Apibendrintoji automatizavimo technologijos schema ........................................... 46

4.3.4. Pagrindinės automatizavimo priemonės ir jų rūšys................................................. 47

4.3.5. Matavimo įtaisų elementai, jutikliai ........................................................................ 48

4.3.6. Priartėjimo jutikliai ir jų rūšys ................................................................................ 49

4.3.7. Induktyviniai ir talpiniai priartėjimo jutikliai.......................................................... 50

4.3.8. Optiniai priartėjimo jutikliai.................................................................................... 52

4.3.9. Ultragarsiniai priartėjimo jutikliai ........................................................................... 54

4.3.10. Nelaimingų atsitikimų dėl elektros srovės pagrindinės priežastys........................ 54

5

4.3.11. Apsauginis elektros įrenginių įžeminimas ............................................................ 57

4.3.12. Įnulinimas ir potencialų suvienodinimas elektros įrenginiuose ............................ 58

4.3.13. Skirtuminės srovės automatiniai jungikliai elektros įrenginiuose [3] ................... 60

4.3.14. Literatūra ............................................................................................................... 63

5. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ APŽVALGA ......................................................................... 64

5.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus teisinių– norminių dokumentų

apžvalga ................................................................................................................................ 65

5.2. Elektros energetikos sektoriaus plėtros tendencijos ir perspektyvos ............................. 68

5.3. Literatūra ........................................................................................................................ 70

PRIEDAI .................................................................................................................................. 72

6

1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA

1.1. ANOTACIJA

Šioje rinkinio dalyje pateikiami technologijų mokslo srities elektros ir elektronikos studijų

krypties technologinės ir baigiamosios praktikų organizavimo metodiniai reikalavimai. Priemonė

skiriama studentams praktikantams, praktikų vadovams metodininkams ir įmonių praktikos

vadovams. Leidinyje pateikiama bendroji informacija apie elektros ir elektronikos studijų krypties

praktikas, išleidimo į praktikas procedūras, praktikų atlikimą, reikalavimus praktikų ataskaitų

rašymui bei jų gynimui.

1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Praktika –studijų programos dalis, kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus

lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje

profesinėje veikloje.

Praktikos įmonė - įmonė arba organizacija, atitinkanti studijų programoje numatytos praktikos

materialųjį, teorinį ir praktinį ugdomąjį lygį ir priimanti studentą praktikantą atlikti praktiką,

remiantis praktikos organizavimo trišale sutartimi arba tam tikrais atvejais kita susitarimo tarp

akademinių kamieninių padalinių ir praktikos institucijos forma.

Praktikos vieta – įmonės, priimančios atlikti praktiką, suteikta praktinio mokymo vieta, kurioje

studentas tęsia studijas konkrečiomis darbo sąlygomis.

Studento praktinio mokymo trišalė sutartis – pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 432 patvirtintą pavyzdinę sutartį švietimo

institucijos, praktikos institucijos ir studento susitarimas dėl studento praktinės veiklos.

Praktikos vadovas metodininkas – dėstytojas, atsakingas už praktikos užduočių parengimą,

praktikos organizavimą, kontrolę bei praktikos įvertinimą.

Įmonės praktikos vadovas – praktikos institucijos darbuotojas, paskirtas studento praktikos

vadovu atsižvelgiant į studento praktinio mokymo trišalėje sutartyje keliamus reikalavimus.

.Praktikos dienynas – dokumentas, skirtas įvertinti praktikos organizavimą, studento praktikanto

priežiūros kokybės užtikrinimą, praktikos užduoties naudingumą studentui praktikantui ir

praktikos institucijai, kurį pildo institucijos praktikos vadovas ir studentas praktikantas.

Praktikos ataskaita – rašto darbas, kuriame studentas praktikantas pristato ir išanalizuoja

praktikos metu atliktas užduotis ir gautus rezultatus.

1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ

KRYPTIES PRAKTIKAS

Šioje praktikų atlikimo metodikos (toliau – Metodika) dalyje pateikiami technologijos

mokslų srities elektros ir elektronikos inžinerijos krypties elektros inžinerijos šakos technologinės

ir baigiamosios praktikų atlikimo įmonėse bendrieji reikalavimai. Įvertinant studijų programų

sandarą ir struktūrą pagal ECTS nuostatas pateikiama praktikų vieta studijų programose, praktikų

trukmė praktikų ataskaitų parengimo terminai ir vertinimo sistemos principai, aprašomos praktikų

dalyvių funkcijos bei praktikų atlikimo priežiūra ir kontrolė.

7

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė

Technologinių praktikų tikslas – vieno ar kitos semestro metu įgytas teorines žinias pritaikyti

realioje veiklos pasaulio aplinkoje, siekiant konkrečių studijų rezultatų. Baigiamųjų praktikų

tikslas – įgyti naujus ir įtvirtinti jau turimus praktinius įgūdžius bei gebėjimus, įgytus praktikumų

ir ankstesnių praktikų metu konkrečioje darbo aplinkoje, susijusioje su baigiamojo projekto tema.

Technologinė ir baigiamoji praktikos atliekamos išklausius pagrindinį studijų krypties

(šakos) dalykų teorinį kursą. Konkretus praktikų laikas nustatomas vadovaujantis patvirtintu

kiekvienos studijų programos studijų planu. Studijų planuose praktikų laikas numatomas

vadovaujantis siekiamų studijų rezultatų sąveika ir tęstinumu, t.y., praktikos turi būti

planuojamos atlikti tuomet, kai teorinio mokymo metu yra pasiektas toks teorinių rezultatų lygis,

kad studentas galėtų juos taikyti realioje praktinėje veikloje. Prieš atlikdami technologinę ir

baigiamąją praktikas, studentai taip pat turi būti įgiję pirminių praktinių įgūdžių praktikumų ir

pažintinių ar mokomųjų praktikų metu. Technologinės ir baigiamosios praktikų trukmė yra

nustatoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: LR mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009,

Nr. 54 – 2140), Technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentu (2005 -04-29

įsakymas Nr. ISAK-734 (Žin., 2005, Nr. 59-2079) bei Laipsnį suteikiančių pirmosios ir

vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro

įsakymas 2010 04 09, Nr. V-501, Vilnius).

1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema.

Praktikų ataskaitos yra pateikiamos vadovaujantis konkrečios švietimo institucijos vidaus

tvarkos, reglamentuojančios studijų proceso organizavimą, galiojančiais dokumentais. Pagrindinė

nuostata – praktikos ataskaitos pateikimas ir gynimas turi vykti einamojo semestro, kurio metu

organizuojama praktika, metu. Praktikoje įgytų įgūdžių vertinimui ir įvertinimui yra taikomas

kriterijais grįstas modelis. Vertinimo kriterija formuluojami pagal siekiamus studijų rezultatus.

Šioje Metodikoje siūloma studento praktiką vertinti nustačius rezultato ir bendruosius kriterijus.

Rezultato vertinimo kriterijai traktuojami kaip siekiamų rezultatų išskaidymas į konkrečius

gebėjimus ir įgūdžius ir pateikiami dalyko medžiagoje. Bendrieji vertinimo kriterijai nustatyti

vertinimo skalės apraše (žr. 1 lentelę). Galutiniam įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė

ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš praktikos įmonėje, ataskaitos ir ataskaitos gynimo

vertinimo.

Galutinio balo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3PĮ + 0,3PA + 0,4PAG,

čia PĮ – praktikos įmonėje vertinimas; PA – praktikos ataskaitos vertinimas; PAG – praktikos

ataskaitos gynimas.

1 lentelė

Žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo skalė

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

Išla

iky

ta

10 (puikiai)

Puikios, išskirtinės

žinios ir gebėjimai

Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir jų

taikymas sprendžiant sudėtingas praktines

problemas. Savarankiškai studijavo papildomą

medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvokas,

geba analizuoti jas platesniame dalyko

kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto.

Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžvalga.

Puikus pasirengimas tolesnėms studijoms.

Puikiai taiko teorines žinias. Puikiai

atlieka sudėtingas nestandartines

užduotis. Nepriekaištinga, išskirtinė

atlikimo kokybė. Puikūs raiškos ir

pristatymo įgūdžiai. Gerai supranta, ką

ir kodėl daro.

Pasiekti visi studijų rezultatai

8

Išla

iky

mo

sle

nk

stis

Pažymys ir

trumpas žinių ir

gebėjimų

apibūdinimas*

Išsamus žinių ir supratimo

apibūdinimas

Išsamus gebėjimų

apibūdinimas

9 (labai gerai)

Tvirtos, geros

žinios ir gebėjimai

Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymas

sprendžiant sudėtingas praktines problemas.

Savarankiškai studijavo papildomą medžiagą.

Puikiai supranta studijuojamą medžiagą,

sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai ir

nepriklausomai mąsto. Labai geri analitiniai,

vertinimo ir sintezės įgūdžiai. Labai geras

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Labai gerai taiko teorines žinias.

Lengvai atlieka sudėtingas tipines

užduotis. Labai gera atlikimo kokybė.

Labai geri raiškos ir pristatymo

įgūdžiai. Supranta, kokius metodus,

technikas taiko ir kodėl.

Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų

8 (gerai)

Geresnės nei

vidutinės žinios ir

gebėjimai

Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymas

sprendžiant praktines problemas. Susipažino su

privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dirbti

su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas ir

principus, juos taiko tinkamai. Gerai

argumentuoja ir argumentus pagrindžia faktais.

Geras pasirengimas tolesnėms studijoms.

Gerai taiko žinias. Teisingai atlieka

vidutinio sudėtingumo ir sunkesnes

užduotis. Gera atlikimo kokybė. Geri

raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Žino,

kokius metodus, technikas taikyti.


7 (vidutiniškai)

Vidutinės žinios ir

gebėjimai, yra

neesminių klaidų.

Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinias

taiko praktinėms problemoms spręsti.

Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta ir

vartoja sąvokas ir principus. Kelios esminės

dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai

argumentuoja. Pakankamas pasirengimas

tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis

pateiktais pavyzdžiais. Gera atlikimo

kokybė. Teisingai atlieka vidutinio

sunkumo užduotis. Pakankami raiškos

ir pristatymo įgūdžiai.


6 (patenkinamai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) žemesni

nei vidutiniai, yra

klaidų

Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klaidų.

Žinias taiko nesudėtingoms praktinėms

problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine

medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, geba

savais žodžiais apibūdinti priimamą informaciją.

Analizuojant susitelkiama į keletą aspektų,

tačiau nesugebama jų susieti. Patenkinamas

pasirengimas tolesnėms studijoms.

Žinios taikomos vadovaujantis

pateiktais pavyzdžiais. Patenkinama

atlikimo kokybė. Moka veikti pagal

analogiją. Teisingai atlieka lengvas

užduotis, bet nesuvokia sudėtingesnių.

Patenkinami raiškos ir pristatymo

įgūdžiai.


5 (silpnai)

Žinios ir gebėjimai

(įgūdžiai) tenkina

minimalius

reikalavimus

Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias

taiko nesudėtingoms praktinėms problemoms

spręsti. Paprastas sąvokų vardijimas, teksto

atpasakojimas. Atsakymas sutelktas į vieną

aspektą. Minimalus pasirengimas tolesnėms

studijoms.

Minimalūs pakankami gebėjimai

problemoms spręsti vadovaujantis

pavyzdžiais. Geba veikti pagal

analogiją. Patenkinami raiškos ir

pristatymo įgūdžiai.

Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų

Nei

šla

iky

ta 4 Nepatenkina

mai

Netenkinami

minimalūs

reikalavimai

Žinios netenkina minimalių reikalavimų

Gebėjimai netenkina minimalių

reikalavimų

3

2

1

Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų

1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos

Pagrindiniai praktikos kaip studijų programos sudedamosios dalies organizavimo ir

atlikimo dalyviai yra: studentas-praktikantas (toliau -- praktikantas), švietimo institucijos

atstovas, atsakingas už metodinių reikalavimų formulavimą (toliau – vadovas metodininkas) ir

9

įmonės darbuotojas kuris yra atsakingas už praktinių užduočių atlikimo priežiūrą ir kontrolę

(toliau – įmonės praktikos vadovas).

Praktikanto pareigos ir teisės. 1. Praktikanto teises ir pareigas praktikos atlikimo metu nustato švietimo institucijų

vidaus tvarkos dokumentai, taip pat įmonės, kurioje atliekama praktika, vidaus tvarkos taisyklės.

Pagrindinės praktikanto pareigos:

atlikti metodinio praktikos vadovo nurodytas praktinio mokymo užduotis;

laikytis praktikos vietoje nustatytų darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir

sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

tausoti praktikos vietos turtą;

reguliariai lankyti įmonės praktikos vadovo rengiamas konsultacijas;

parengti praktikos ataskaitą, atitinkančią šioje metodikoje nustatytus reikalavimus;

nustatytu laiku pateikti ir registruoti katedroje praktikos ataskaitą ir ją apginti.

2. Praktikantas turi teisę:

kreiptis į metodinį praktikos vadovą konsultacijos dėl visų praktikoje iškilusių

klausimų;

prieš praktiką gauti kolegijos su įmone suderintą numatytos praktikos programą bei

visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimo tvarka ir ataskaitos parengimo ir pateikimo forma

bei grafiku;

išeinant į praktiką gauti praktikos užduotis, darbuotojų saugos ir sveikatos

užtikrinimo bei kitas priemones. praktikai atlikti.

3. Studentas išeidamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus dalykus ir be skolų

išlaikęs egzaminus numatytus švietimo institucijos vykdomoje studijų programoje.

Vadovo metodininko pareigos ir teisės.

1. Praktikos vadovai metodininkai skiriami pagal švietimo institucijoje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Praktikos vadovo metodininko pareigos:

parengti praktikantams individualias praktikos atlikimo užduotis, kurias atlikus būtų

galima pasiekti studijų programoje numatytus praktikų rezultatus;

supažindinti praktikantą su metodiniais praktikos atlikimo reikalavimais;

teikti konsultacijas dėl konkrečių užduočių atlikimo;

išduoti ir padėti užpildyti praktikos dienyną;

suderinti užduočių atlikimo galimybes su įmonės praktikos vadovu;

registruoti pagal švietimo institucijoje galiojančią tvarką trišalę praktikos atlikimo

sutartį;

kontroliuoti praktikanto darbą praktikos metu lankantis įmonėje ir bendraujant su

įmonės praktikos vadovu;

registruoti praktikanto parengtą praktikos ataskaitą, dalyvauti jos gynime ir įvertinti

praktikos atlikimą galutiniu įvertinimu;

vienerius metus saugoti praktikantų praktikos ataskaitas.

3. Praktikos vadovas metodininkas turi teisę:

susiklosčius objektyvioms priežastims keisti praktikantui užduoties pobūdį;

atšaukti praktikantą iš praktikos vietos išaiškėjus, kad jis nevykdo trišalės sutarties

įsipareigojimų arba įmonės praktikos vadovo nurodymų, nesilaiko įmonėje galiojančių vidaus

tvarkos taisyklių;

teikti fakulteto administracijai siūlymus dėl praktikos užskaitymo arba atidėjimo.

Įmonės praktikos vadovo pareigos ir teisės

10

1. Įmonės praktikos vadovus skiria praktikantą priimanti įmonė pagal joje nustatytą

darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką.

2. Įmonės praktikos vadovo pareigos:

supažindinti praktikantą su darbo žmonių saugos ir ekologijos reikalavimais jam

paskirtoje konkrečioje darbo vietoje;

suformuluoti individualias praktines užduotis ir aprūpinti praktikantą dokumentacija

bei būtinomis darbo priemonėmis;

kontroliuoti ir koordinuoti praktikos eigą įmonėje tuo pačiu teikiant konkrečias

konsultacijas dėl užduočių atlikimo;

palaikyki ryšį su praktikos vadovu metodininku;

pasibaigus praktikai įvertinti praktikanto atliktas užduotis pagal nustatytus vertinimo

kriterijus;

atlikti visus reikiamus įrašus praktikanto praktikos dienyne.

3. Įmonės praktikos vadovas turi teisę:

įspėti praktikantą dėl praktikos sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo;

iškilus būtinybei informuoti švietimo instituciją dėl praktikanto drausmės praktikos

vietoje;

teikti įmonei ir švietimo institucijai rekomendacijas dėl galimo praktikanto

įdarbinimo įmonėje.

1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI

Technologinės ir baigiamosios praktikos yra numatomos kiekvienų mokslo metų studijų

grafike, vadovaujantis vykdomų studijų programų studijų planais. Studentai praktikos atlikimo

metu turi du vadovus –praktikos vadovą metodininką (praktikos vadovas metodininkas –

kolegijos paskirtas asmuo, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos atlikimo

kontrolę ir praktikos įvertinimą) ir įmonės praktikos vadovą (įmonės praktikos vadovas –

įmonės, kurioje studentas atlieka praktiką, darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją ir ne mažesnį

kaip vienerių metų atitinkamo darbo stažą, institucijos vadovo paskirtas studento praktikos

vadovu).

Ne vėliau, kaip savaitė iki praktikos laikotarpio pradžios studentams organizuojamas

susitikimas su praktikos vadovu metodininku, kuriame studentai informuojami apie praktikos

organizavimą ir supažindinami su dokumentais, būtinais praktikos atlikimo metu bei praktikos

ataskaitos ruošimo metu. Apie būsimą susitikimą studentai informuojami švietimo institucijoje

nustatyta tvarka. Studentų dalyvavimas šiame susitikime būtinas, norint išvengti nesklandumų,

susijusių su praktikos atlikimu. Susitikimo metu studentams išduodami tokie dokumentai: trišalė

praktinio mokymo sutartis (3 egzemplioriai); praktikos dienynas, kuriame suformuluota praktikos

užduotis, praktikos vietos įvertinimo anketa (5 priedas).

Praktinio mokymo sutartis – tai trišalė sutartis, sudaroma tarp mokymo institucijos,

priimančios į praktiką institucijos ir studento (pavyzdys pateiktas 1 priede). Per 10 darbo dienų

nuo praktikos pradžios dienos studentas privalo metodiniam vadovui pristatyti ar atsiųsti paštu

vieną praktinio mokymo sutarties, pasirašytos visų trijų šalių, egzempliorių.

Praktikos dienynas – standartizuotas dokumentas, kuriame fiksuojama praktikos vieta ir

trukmė, individuali užduotis, konkretūs praktikos metu atliekami darbai, praktikos įvertinimas,

kurį tvirtina įmonės praktikos vadovas, metodinio praktikos vadovo atsiliepimas.

Praktikos atlikimo laikotarpiu studentas pildo praktikos dienyną, kuriame aprašo praktikos

įmonėje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites (arba jei reikia) studentas susitinka su metodiniu

praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienyną. Jei metodinio praktikos vadovo

nuomone studento atliekami praktikos vietoje darbai neatitinka siekiamų praktikos rezultatų,

praktikos vadovas metodininkas gali: a) kreiptis į praktikos instituciją ir prašyti pavesti studentui

darbus, atitinkančius siekiamus praktikos rezultatus; b) kreiptis į fakulteto dekaną (ar kitą

atsakingą už praktiką asmenį), prašydamas paskirti studentą į kitą praktikos įmonę.

11

Studentas, pasibaigus praktikos laikotarpiui, pateikia įmonės praktikos vadovui pasirašyti

praktikos dienyną ir gauna įmonės praktikos vadovo atsiliepimą apie studento darbą praktikos

metu. Įmonės praktikos vadovo atsiliepime turi būti siūlomas studento darbo praktikos

įvertinimas, taikant dešimtbalę kriterinę skalę.

Praktikos užduotis. Praktikos užduotis katedrai pateikia paskirtas praktikos metodinis

praktikos vadovas, katedros patvirtintos užduotys yra išdalinamos studentams išleidimo į praktiką

metu. Studentas praktikos metu atlieka visus praktikos užduotyje suformuluotus reikalavimus,

konsultuodamasis su įmonės praktikos vadovu, parengia praktikos ataskaitą, kuri yra pagrindinis

praktikos įvertinimo dokumentas.

Praktikos vietos įvertinimo anketa – klausimynas, kurio tikslas yra įvertinti

praktikos kokybę. Klausimynuose pateikti atsakymai bus analizuojami, o gauti rezultatai

panaudoti studijų programoms tobulinti.

Už praktikos ataskaitoje pateiktus duomenis, daromas išvadas bei pasiūlymus, skaičiavimų

teisingumą atsako tik studentas.

Studentas privalo parengti ir pristatyti praktikos ataskaitą (kartu su praktikos dienynu) studijų

grafike numatytu metu, ją apginti ir gauti įvertinimą.

1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS

Praktikos atlikimo pradžia ir pabaiga yra tvirtinama švietimo institucijos arba jos

akademinio padalinio vadovo įsakymu, kuriame yra nurodoma konkreti praktikos vieta. Įsakymas

dėl praktikos atlikimo yra rašomas tuomet, kai praktikos vadovas metodininkas su įmone suderina

konkrečią praktikos atlikimo darbo vietą, bet ne vėliai kaip 2 savaitės iki studijų programoje

numatytos praktikos pradžios. Per likusias dvi savaites iki praktikos pradžios studentas pasirašo

kolegijoje praktikos sutartį, su vadovu metodininku suderina užduotis, pildo reikiamas praktikos

dienyno dalis. Atvykęs į praktikos vietą praktikantas įmonei pateikia įsakymo kopiją, praktikos

dienyną, kuriame įmonės vadovo paskirtas asmuo fiksuoja atvykimo į praktiką laiką, įrašą

tvirtindamas spaudu. Praktikantas praktikos pradžioje įmonėje baigia pildyti praktikos sutartį,

kurios vieną egzempliorių grąžina švietimo institucijai (žr. 2 sk.). Prieš praktikos užduotis

praktikantas išklauso žmonių saugos ir ekologijos instruktažą ir už jį pasirašo įmonės nustatyta

tvarka. Praktikos darbo dienos pradžią ir pabaigą nustato įmonės praktikos vadovas. Savaitės

darbo trukmė negali viršyti 30 valandų. Praktikanto praktikos eigą ir atliekamų užduočių kokybę

kontroliuoja įmonės praktikos vadovas. Praktikantą taip pat kontroliuoja ir teikia metodines

konsultacijas praktikos vadovas metodininkas. Praktikos atlikimo metu praktikantas kiekvieną

dieną pildo praktikos dienyną, kuriame jo įrašus tvirtina įmonės praktikos vadovas. Praktikos

dienynas (žr. 2 priedą) yra pagrindinis dokumentas, kuris atskleidžia praktikanto praktikos eigą

bei jam paskirtų atliekamų užduočių kokybę. Pasibaigus praktikos terminui įmonės praktikos

vadovas įvertina praktikanto atliktas užduotis ir pateikia galutinį praktikos įvertinimą taikydamas

dešimtbalę kriterinę skalę. Įvertindamas konkrečių užduočių atlikimą, įmonės praktikos vadovas

taip pat atskleidžia praktikanto pažiūrą į jam pavestą atlikti darbą, pastebėtus teorinio pasirengimo

trūkumus, atlikto darbo kokybę, praktikanto sugebėjimus dirbti savarankiškai. Praktikos dienyne

praktikos vadovas metodininkas taip pat pateikia pastabas apie praktikanto darbą praktikos metu.

Visi įrašai vėliau yra naudojami atliekant kiekybinę ir kokybinę praktikų analizę (žr. 3 priedą).

1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS

Praktikos ataskaitos parengimas ir gynimas – svarbus praktikos metu pasiektų rezultatų

vertinimo elementas. Praktikos ataskaitos paruošimas turi: ugdyti analitinio darbo įgūdžius;

susieti teorines žinias su praktine situacija; atskleisti praktikanto gebėjimą savarankiškai surasti ir

12

atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai, literatūrą; mokyti rinkti ir tinkamai apdoroti bei

pateikti reikiamus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus ir juos apibendrinti;

aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis; savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo

tąsa; Praktikos ataskaitos rašomos valstybine – lietuvių kalba.

1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai

Pagrindiniai praktikos ataskaitos ruošimo etapai yra šie:

1. Praktikos užduoties suvokimas.

2. Informacijos rinkimas, jos analizė konsultuojantis su įmonės praktikos vadovu ir

vadovu metodininku

3. Literatūros paieška konkrečiai užduočiai atlikti. Literatūros surinkimas turėtų prasidėti

fundamentalios literatūros – vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos nuorodos

ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Fundamentalios literatūros apžvalga

yra prielaida ataskaitos turiniui sudaryti, tai suteiks galimybę kryptingai tęsti mokslinės literatūros

paieškas. Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti su užduotimi susijusius klausimus,

pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kurio prireiks rašant ataskaitą, taip pat tikslinga pasidaryti

išrašus, skaitmeninės medžiagos kopijas su tam tikromis pastabomis ir smulkiu šaltinio

bibliografiniu dokumentavimu, kad ataskaitoje juos būtų lengviau teisingai panaudoti. Šiuo etapu

studentas turi mokytis dirbti su literatūros šaltiniais, surasti praktinėms užduotims atlikti reikiamą

teorinį argumentavimą, teorinius modelius, šaltinių medžiagą susieti su konkrečia užduotimi.

4. Praktikos ataskaita rašoma naudojant konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos

medžiagą, būtina susidaryti aiškų medžiagos rinkimo planą: kokius duomenis reikia rinkti ir

kokiu aspektu apdoroti.

5. Praktikos ataskaitos turinį turėtų sudaryti įvadas, pagrindiniai ataskaitos skyriai,

išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai, jei jų reikia. Skyriai turi poskyrius, o šie --

skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę ataskaitos struktūrą. Poskyriai turėtų

detalizuoti skyrius, o skyreliai – poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių pavadinimo, o

skyreliai – poskyrių. Kiekvienas skyrius turėtų būti pradedamas trumpa įžanga, kurioje

nusakoma, kas tame skyriuje analizuojama, pristatoma. Skyriaus pabaigoje turėtų būti trumpas

apibendrinimas, kurias atskleistų, kaip pavyko atlikti vieną ar kitą praktinę užduotį, kokie

pagrindiniai rezultatai.

Rašant praktikos ataskaitą būtina įsidėmėti:

Negalima pažodžiui perrašinėti literatūros ir šaltinių medžiagos. Ją reikia perteikti

savais žodžiais, stengtis pareikšti savo ar kitų autorių nuomonę nagrinėjamu klausimu, parodyti

nuomonių sutapimus ir skirtumus, akcentuoti, su kuo studentas sutinka, ką priima kritiškai, su

kokiomis mintimis nesutinka ir kodėl. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais naudojantis pateikiami

teiginiai.

Praktikos ataskaitoje turi būti naudojamos tik visuotinai priimtinos santrumpos.

Aprobuotų ir paplitusių žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau, jei

ataskaitoje dažnai kartojami autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, techninės

santrumpos, galima pasirinkti santrumpas, bet pirmą kartą parašyta santrumpa skliaustuose turi

būti paaiškinta

Statistikos arba techninius duomenis geriausia pateikti analitinėse lentelės. Ataskaitą

pagyvina ir paįvairina įvairi iliustracinė medžiaga – schemos, diagramos, t.y. paveikslai. Jie turi

būti ne tiesiog perkelti iš žinynų, literatūros šaltinių ar įmonėje gautos medžiagos, bet analitiškai

apdoroti ir pritaikyti konkrečiai praktikos užduočiai atlikti.

1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra

Ataskaitos struktūra ir pagrindiniai (privalomi) skyriai:

antraštinis (titulinis) lapas (žr. 4 priedą);

turinys;

13

įvadas;

praktikos ataskaitos specialioji dalis;

individuali užduotis;

praktikos rezultatų apibendrinimas;

išvados ir siūlymai;

informacijos šaltiniai;

priedai.

Antraštiniame lape nurodomi kolegijos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijų

programos ir praktikos pavadinimai, studento vardas ir pavardė, grupė, praktikos pavadinimas,

atlikimo vieta , praktikų vadovų pareigos, vardai ir pavardės, darbo parengimo vieta ir metai.

Antraštinis lapas rengiamas tekstų redaktoriumi, spausdinamas A4 formato baltame popieriuje

Times New Roman šriftu. Antraštinis ir turinio lapų numeriai nenumeruojami.

Ataskaitos turinys rašomas kaip skyriaus antraštė – didžiosiomis raidėmis (TURINYS),

skyrių pavadinimai turinyje -- didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis raidėmis,

poskyrių ir skyrelių – mažosiomis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti trumpi,

aiškūs. Poskyris ar skyrelis negali būti vieno puslapio.

Ataskaitos įvadą sudaro šios struktūrinės dalys:

įžanga,

praktikos tikslas,

praktikos uždaviniai,

siekiami rezultatai,

praktikos eiga.

Įžangoje pateikiama:

trumpas įmonės apibūdinimas: įmonės tipas, pagrindinė veiklos sritis, organizacinė

struktūra, pagrindinių padalinių specifika.

Padalinio, kuriame atliekama praktika, veiklos specifika, materialieji ištekliai (įranga).

Trumpas konkrečios darbo vietos apibūdinimas.

ĮSIDĖMĖKITE: rašant įvado įžangą reikia vengti „informacinio triukšmo“, t.y., duomenys

turi būti pateikiami labai konkrečiai. Įvado įžangos apimtis – iki 1 psl.

Praktikos tikslas yra bendrojo pobūdžio ir formuluojamas atsižvelgiant į praktikos

pobūdį. Technologinėms praktikoms tikslas gali būti formuluojamas taip: įgyti praktinius įgūdžių

taikant teorines studijų pagrindų žinias realioje verslo ir/ar gamybos aplinkoje. Baigiamųjų

praktikų tikslas galėtų būti formuluojamas taip: įtvirtinti studijų metu įgytas teorines žinias ir

įgūdžius realioje verslo ir (ar) gamybos aplinkoje bei sukaupti reikiamą informaciją baigiamajam

projektui rengti

Jeigu praktikos tikslas yra suformuluotas praktikos medžiagos apraše – jį reikia perkelti į

ataskaitą. Tuomet jis bus kryptingas. Pvz.: pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie

elektros tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes.

Praktikos uždaviniai – tai bendratimi išreikšta praktikos užduotis. Praktikos uždavinių

formuluojama tiek, kiek jų yra užkoduota užduotyje (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Praktikos uždavinių formulavimo pavyzdys

Praktikos užduotis Praktikos uždaviniai

11 užduotis. Transformatorinės pastotės relinės

apsaugos ir automatikos montavimas.

11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto

analizė. 11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių,

1. Išanalizuoti relinės apsaugos techninį projektą.

2. Parinkti maksimaliosios srovės apsaugos reles,

saugiklius, automatinius išjungiklius ir kitus elementus.

3. Sumontuoti ir prijungti antrinių grandinių ir

14

saugiklių, automatinių išjungiklių ir kitų elementų

parinkimas. 11.3. Antrinių grandinių ir signalizacijos

laidų ir kabelių montavimas, relių ir kitų elementų

pajungimas.

signalizacijos laidus ir kabelius, reles ir kitus elementus.

Situacija Nr.1. Apžiūrint pastotės įrengimus pastebėta:

a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo

tepalas (įeinantis arba išeinantis įvadas);

b). viename iš išeinančiu jungtuvų trūko tepalo kolba,

išsiliejo tepalas ir užsidegė.

Užduotis:

Išsiaiškinkite pateiktų gedimų priežastis.

Pateikite gedimų šalinimo būdus.

Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo

būdų pasirinkimą (iš kelių galimų būdų pasirinkote,

kodėl būtent pastarąjį būdą pasirinkote, ar nustatėte

alternatyvius būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti

ir pan.).

1. Išsiaiškinti pateiktų gedimų priežastis.

2. Pateikti gedimų šalinimo būdus.

3. Pagrįsti ir detaliai argumentuoti gedimo šalinimo

būdų pasirinkimą.

ĮSIDĖMĖKITE: praktikos tikslas turi būti aiškus ir konkretus, o uždaviniai – tai

žingsniai tikslui pasiekti.

Siekiami rezultatai suformuluoti praktikos dalyko apraše, todėl juos į įvadą reikia tik

įkelti. Prieš formuluodami studijų rezultatus, praktikantai turi pasikonsultuoti su praktikos vadovu

metodininku.

Praktikos eiga. Šioje įvado dalyje labai glaustai eiliškumo tvarka aprašoma, kas buvo

atliekama praktikos metu. Pateikti rezultatų. nereikia, tik aprašyti eigą.

Ataskaitos specialiosios dalies sandara ir turinys sudaromas iš bendrosios užduoties

dalies klausimų visiems studentams.

Individualios užduoties ataskaitoje studentas aprašo užduoties klausimus, kuriuos jis

nagrinėjo smulkiau (papildomos, alternatyvios užduotys ir probleminės situacijos sprendimai).

Išvadų ir siūlymų dalyje pateikiama atliktų darbų apibendrinimas, pagrindinės išvados,

kaip pavyko įgyvendinti praktikos programos tikslus ir su tuo susietos problemos. Praktikos

vietos įvertinimas. Pateikiama siūlymų, kaip gerinti praktiką. Viso darbo išvados turi atitikti

praktikos uždavinius. Išvados ir siūlymai gali būti numeruojami ir pateikiami 1--2 puslapiuose.

Literatūros šalinių sąrašas nurodomas ataskaitos pabaigoje. Jis sudaromas abėcėlės

tvarka, laikantis bibliografinių reikalavimų.

Prieduose pateikiama iliustracinė medžiaga, schemos, diagramos, grafikai, lentelės ar

įvairūs lankstinukai. Priedai segami eilės tvarka pagal tai, kokia seka jie paminėti tekste. Tekste

būtinos nuorodos į priedus.

1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas

Tekstas praktikų ataskaitose turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių

kalba. Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina

vengti publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene,

neveikiamąja forma. Pvz.: „sudaroma detali schema“, „analizuojamos ....“, “pateikiami

skaičiavimai“, „atlikus analizę galima teigti, kad…‘‘. Jei vartojami specifiniai terminai ar

santrumpos, jie turi būti aptarti tekste.

Visas tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New

Roman, 12 pt šriftu. Lapo paraščių dydžiai: kairioji – 25 mm; dešinioji – 18 mm, viršutinė ir

apatinė – po 20 mm.

Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 15 mm. Po

skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš skyrybos ženklą

tarpas nededamas.

15

Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu lapu, tačiau puslapio numeris

pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi). Puslapio

numeris rašomas puslapio viršutinėje paraštėje (lapo viršuje) centre arabiškais skaitmenimis 12 pt

šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

Praktikos ataskaita turi būti tvarkingai įrišta, kietesniais viršeliais naudojant spiralę, kad

būtų matyti titulinis lapas.

Teksto skirstymas. Tekstas gali būti skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.

Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1., 2., 3., 4., ir t.t. Poskyriai ir skyreliai

numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas skyriaus numeriu ir

poskyrio tame skyriuje numeriu, jie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2.

Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis

skaitmuo rodo skyriaus, antrasis – poskyrio, trečiasis – skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2.

Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.

Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis – tame pačiame

puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas.

Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas šriftas

– Times New Roman, Bold, 12 pt.

Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo centre mažosiomis raidėmis, išskyrus

pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas – Times New Roman, Bold, 12 pt.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o

poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po

skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir

įterpiama preambulė – skyriaus įžanginis tekstas. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o

teksto pradėti kitame.

Lentelių pateikimas ataskaitoje. statistinė ar kita ataskaitoje esanti informacija gali būti

pateikiama lentelėse. Lentelė turi turėti antraštę, ji rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant

didžiąja lapo centre. Visos lentelės numeruojamos. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris

ir lentelės numeris tame skyriuje, atskirti tašku. Lentelės numeris ir žodis „lentelė“ bei pati

antraštė rašomi virš lentelės centruotai 12 pt šriftu.

Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide,

išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos

vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir

vertikaliai. Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau:

Lentelės antraštė 6.1 lentelė.

Eilučių pavadinimų antraštė Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 11 pt .Jei lentelė

netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, ją galima pasukti išilgai lapo. Lentelės

pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje. Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į

dalis, kurios gali būti išdėstomos skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape

turi būti kartojamos lentelės skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto

redaktoriaus komandą: Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių

antraštes ir paantraštes.

Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės

pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu.

Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar

paantraštėse – kiti vienetai.

Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų.

Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabučių neleidžiama. Jei

16

lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis – nėra duomenų. Dydžių

reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais „nuo" ir „iki" arba su brūkšniu.

Ataskaitoje pateikiamų paveikslų įforminimas. Iliustracijos (grafikai, diagramos ir

kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Visos iliustracijos

vadinamos paveikslais ir, jeigu jų yra daugiau kaip viena, sunumeruojamos. Paveikslo numerį

sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku.

Ataskaitose galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi

po iliustracijos. Paveikslo įforminimo pavyzdys pateiktas 1 pav.

xx pav. Acetileno ir deguonies liepsnos temperatūros kreivė ir 7 vykstančios reakcijos (nurodyti literatūros

šaltinį ir puslapį )

1 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdys

Diagramos. Ataskaitose gali būti naudojamos diagramos. Diagramose faktiniai duomenys

pateikiami linijomis, geometrinėmis figūromis arba ženklais. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą

skiriami šie diagramą tipai:

diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus;

diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kaitą laiko požiūriu;

diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį;

diagramos, rodančios reiškinio struktūrą.

Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės,

sektorinės, linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias

grafinių faktinių duomenų vaizdavimo ir analizės būdas. Jos dažniausiai naudojamos reiškinių

kaitai laiko požiūriu pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai bei

jos pokyčiams pavaizduoti. Sudarant stulpelinę diagramą, faktiniams duomenims parodyti

naudojami vienodo pločio stačiakampiai (stulpeliai), kurie remiasi į horizontaliąją koordinačių

ašį (žr. 2 pav.). Jeigu stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant vertikaliosios koordinačių ašies,

diagrama vadinama juostine (žr. 3 pav.).

Stulpelinė diagrama yra geriausias faktų pateikimo būdas, tačiau stulpeline diagrama

gana dažnai galima iškreipti norimo parodyti reiškinio esmę. Šiuo atveju svarbu atrinkti

būdingiausius taškus, kurie tiksliai atskleistų reiškinio pokyčius tiriamuoju laikotarpiu ir norimas

pavaizduoti tendencijas.

17

3 pav. Lengvųjų automobilių specializacijos dalykų vertinimo apklausos rezultatai

4 pav. Pageidaujamos darbuotojo asmeninės savybės

Aptariant paprastą dviejų faktų palyginimą ar laiko sekos diagramą, labai svarbu žinoti

ir teisingai pažymėti vertikaliąją ašį. Dažniausiai naudojamas nulio atskaitos taškas. Tam tikrais

atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reiškinio pokyčius, kai svarbu ne vien kiekybinis

padidėjimas, bet ir augimo greitis, naudojama proporcinė, arba logaritminė, skalė. Joje vienodą

procentinį augimą atitinka vienodi atstumai. Čia nulinio taško problema neaktuali.

Naudojant diagramą, rodančią dviejų kintamųjų ryšį, būtina išsiaiškinti, kuris iš jų yra

priklausomas, o kuris -- ne, t.y. kuris yra tiriamojo reiškinio priežastis, o kuris -- pasekmė.

Nepriklausomas kintamasis (priežastis) yra pateikiamas horizontaliojoje ašyje, o priklausomas

kintamasis (pasekmė) --vertikaliojoje. Pavyzdžiui, pajamų ir išlaidų diagramoje matyti, kad

didesnes pajamas gaunantys gyventojai daugiau ir išleidžia. Tuomet pajamas reikia pateikti

horizontaliojoje diagramos ašyje, o išlaidas -- vertikaliojoje.

Jeigu ataskaitoje yra pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos matavimus: koordinačių

ašis, koordinatinį tinklelį, kintamųjų dydžių reikšmių skales, kintamųjų dydžių priklausomybių

linijas, būdinguosius taškus, matavimo vienetų žymėjimus, papildomus nurodymus.

Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Jos skirstomos

į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi būti skaičiai. Jie

įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių pavadinimai rašomi

įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia rodyklės, nurodant matavimo

vienetą., jei ilgi, -- rašomi lygiagrečiai su skale, išorinėje jos pusėje, nurodant matavimo

vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti skalės gale arba tarp paskutinio ir prieš paskutinio

skaičių, kartu su visu kintamojo pavadinimu, atskiriant kable liu, pvz., bendrasis nacionalinis

produktas, Lt; t. p. skalės gale po paskutinio skaičiaus, kartu su kintamojo dydžio žymėjimu

trupmenos pavidalu, pvz. BNP/Lt.

Linijinės diagramos funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos storiau negu

koordinatinis tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcinių priklausomybių linijų,

parenkamos skirtingų tipų ar skirtingų spalvų linijos, jos turi turėti pavadinimus. Reikšminius

18

linijų susikirtimo taškus reikia pažymėti ir paaiškinti. Jei užrašui neužtenka vietos, liniją reikia

pertraukti. Dažnai susikirtimo taškai, diagramų linijos ar būdingieji taškai žymimi raidėmis ar

kitais simboliais, jų paaiškinimas pateikiamas po diagramos pavadinimo.

Apskritiminės, kvadratinės ar kitos figūrinės diagramos naudojamos, kai reikia

palyginti reiškinio kaitą laiko požiūriu ir dydžius tam tikru laiko momentu. Šiose diagramose,

lyginamųjų faktų dydžiai vaizduojami apskritimo ar kvadrato pavidalu. Apskritimų spinduliai,

kvadratų kraštinės ar tam tikros figūros turi būti proporcingos vaizduojamųjų faktų

absoliutinėms reikšmėms. Norint reiškinį pavaizduoti išraiškingiau, kartais naudojamos figūrinės

diagramos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičių galima pavaizduoti žmonių figūromis, cukraus gamybą

-- maišais. Rečiau studijų darbuose naudojamos histogramos, kumuliatės, ašakų tipo ir kitokios

diagramos.

Sektorinė diagrama -- tai apskritimas, suskirstytas į sektorius, kurių didumas atitinka

nurodytus skaičius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reiškinių struktūrai pavaizduoti.

Sektorinėje diagramoje reiškinio struktūra vaizduojama įvairiai brūkšniuojant ar spalvinant

atskirus sektorius (žr. 4 pav.). Reiškinio struktūros pokyčiams pavaizduoti ar keliems faktams

palyginti gali būti braižomos kelios sektorinės diagramos. Diagramų pavadinimai, kaip ir visų

kitų iliustracijų, rašomi po diagramomis, o jų paaiškinimai ir papildymai (jei tokių yra) - po

pavadinimų, padėjus dvitaškį.

4 pav. Įmonių veiklos sferos

Grafinės dalies įforminimas. Ataskaitos dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto

dokumentai, specifikacijos. Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės

schemos, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. Brėžiniai, braižomi

specializuotomis kompiuterinėmis programomis, kopijuojami ar skanuojami. Visi brėžiniai turi

atitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Brėžiniai privalo turėti numerius, naudojamus mokymo

įstaigoje.

Literatūros sąrašas. Rašant ataskaitą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima)

įvairi literatūra ir dokumentai. Todėl prie kiekvieno darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų

(monografijų, vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete

gautos informacijos, nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.)

bibliografinis sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas ataskaitos atskiru skyriumi su antrašte

LITERATŪROS SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka.

Literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka. Jeigu pavardės vienodos, jas reikia išdėstyti

atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.

Priedų įforminimas. Ataskaitos duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė

informacija ir kita gali būti pateikiama kaip priedai gale. Jei priedai pateikiami kaip to paties

dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe

didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis

raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais

skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t.t. Nuorodos į priedus pateikiamos

pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai, nurodant jų numerius ir pavadinimus.

19

Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra

keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai.

1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas

Studentui praktikantui pristačius praktikos atskaitą kartu su praktikos vietos vertinimo

anketa (5 priedas) praktikos vadovui metodininkui ir įvertinus jos parengimą pagal keliamus

reikalavimus, praktikos atskaita ginama praktikų vertinimo komisijoje. Komisija sudaroma

institucijos arba padalinio vadovo įsakymu. Praktikos atskaitos ginamos viešame komisijos

posėdyje, jo datą paskelbus ne vėliau kaip 2 savaitės iki gynimo. Posėdis yra protokoluojamas.

Studentas praktikantas pristato savo parengtą ataskaitą atskleisdamas: praktikos tikslą, praktikos

užduotis, praktikos eigą, rezultatus, išvadas, stiprybes ir silpnybes Akcentuoja probleminius

aspektus, gautus rezultatus argumentuoja teorinėmis žiniomis. Ataskaitos pristatymui skiriama 8 -

10 min.. Ataskaita gali būti demonstruojama multimedijos įranga, pateikiami darbo brėžiniai ir

(arba) plakatai. Pasibaigus pristatymui komisijos pirmininkas paskelbia įmonės vadovo ir

ataskaitos parengimo įvertinimus. Jeigu įvertinimai reikalauja paaiškinimų, studentui sudaromos

galimybės juos pateikti. Po to komisijos nariams suteikiama teisė pateikti studentui klausimų .

Praktikos gynimas svarstomas uždarame posėdyje, studentų praktika įvertinama vadovaujantis

praktikos vertinimo sistema (žr. 1.3.2 sk.).

20

2. AUTOMATIKOS SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS

Siekiant sukurti studentų praktikų modelį elektrotechnikos sektoriaus įmonėse, buvo

atlikta tų įmonių apklausa. Apklausoje dalyvavusias įmones pagal jų veiklos sritį galima

suskirstyti taip:

elektros energetikos įmonės;

paslaugas teikiančios įmonės;

prekybos įmonės;

produkciją gaminančios įmonės;

projektavimo įmonės;

įvairios paskirties įmonės.

Apklausos rezultatai parodė, kad, atliekant technologinę praktiką 1, technologinę

praktiką 2 ir baigiamąją praktiką aukščiau minėtose įmonėse, bus įtvirtinamos studentų žinios

ir ugdomi pažintiniai, praktiniai ir perkeliamieji gebėjimai.

Pagal automatikos studijų programą rengiamų specialistų kompetencijų poreikis, žinios ir

gebėjimai, įgyjami praktikų metu, pateikti 1-moje lentelėje. Elektrotechnikos sektoriaus

įmonių, kuriose studentai atlieka praktikas, sąrašas pateiktas 2-oje lentelėje.

Praktikų metu ugdomos studentų žinios ir gebėjimai 1 lentelė

Žinios Praktiniai gebėjimai Pagrindinės elektrotechnikos ir automatikos žinios ir

jų taikymas įvairiose zonose

Garantuoti darbuotojų saugos reikalavimus ir

nelaimingų atsitikimų prevenciją

Žinios apie žemosios įtampos įrenginius, elektros

įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos

priemones

Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų

laikymąsi atliekant automatikos sistemų montavimo ir

paleidimo, derinimo darbus

Žinios apie automatikos sistemas ir elektros įrangą bei

jų eksploatavimą

Organizuoti ir užtikrinti elektros įrenginių apsaugos,

kontrolės, signalizacijos įrengimo darbus

Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių veikimą

ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principus

Sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto įvairios

paskirties elektrines schemas: pagrindines, antrinių

grandinių, saugos ir automatikos, parinkti reikiamą

įrangą.

Žinios apie elektros įrenginių įrengimą Sugebėti atlikti bandymus taip, kad veikiantys

įrenginiai nepadarytų žalos asmenims, gyvūnams ar

nuosavybei

Žinios apie automatinio valdymo sistemų

eksploatavimą bei saugą eksploatuojant elektros

įrenginius

Pritaikyti naujausias montavimo technologijas

Išmanyti elektros ir automatikos įrenginių ir jų

elementų funkcinę paskirtį ir tarpusavio ryšius

Pritaikyti elektros energetikos įrenginių technologijas

Išmanyti nuolatinės srovės elektros pavarų valdymo

sistemų įrengimą ir saugų jų eksploatavimą

Naudoti elektros ir automatikos įrenginių

technologijas

Susipažinti su kintamosios srovės elektros pavarų

valdymo sistemų įrengimu ir saugia jų eksploatacija

Atlikti automatinio valdymo sistemų projektavimo ir

rekonstrukcijos darbus

Žinios apie automatikos ir valdymo sistemų paleidimo

ir derinimo darbus

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių ir

automatikos sistemų techninės būklės tikrinimą

Pažintiniai gebėjimai Perkeliamieji gebėjimai Gebėti atpažinti tam tikrus pavojus, kurių gali kilti

dirbant ant arba arti elektros įrenginių

Dirbti kompiuterine įranga ir taikomosiomis

programomis

Panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius projektuojant Vadovautis galiojančiomis normomis ir standartais

Išanalizuoti automatizavimo priemonių techninius

parametrus ir charakteristikas

Bendrauti ir bendradarbiauti

Analizuoti ir palyginti elektros ir automatikos

įrenginių techninius parametrus bei charakteristikas

Naudotis norminiais aktais, reglamentuojančiais

pasirinktą veiklos sritį

Remiantis preliminariais ir reguliariais patikrinimais,

įvertinti būtinų saugos priemonių efektyvumą

Surasti ir naudotis informacijos šaltiniais

21

automatikos srityje

Kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir bandymų

įrenginius bei įvertinti tinkamus bandymų rezultatus

Pritaikyti kompiuterines projektavimo programas

Garantuoti energijos tiekimo patikimumą ir kokybę Sisteminti ir teikti informaciją

Pritaikyti remonto darbų technologijas Rengti ir tvarkyti operatyvinę ir techninę

dokumentaciją, susijusią su elektros įrenginių

eksploatavimu

Įvertinti veiklos kokybę Parengti projektuojamų elektros ir automatikos

sistemų projektinę dokumentaciją

Išanalizuoti valdymo programas ir pritaikyti jas

valdant technologinį procesą

Planuoti ir organizuoti elektros įrenginių techninės

būklės tikrinimą

3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS

22

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas Lietuvos

elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Studijų programa AUTOMATIKA

Studijų programos šaka INTELEKTUALAUS NAMO KOMUNIKACIJŲ SISTEMOS

Technologinė praktika 1

( 6 ECTS kreditai)

Modulio/dalyko anotacija Technologinės praktikos 1 metu gilinamos žinios, įgytos studijuojant teorinius dalykus, tobulinami praktiniai

gebėjimai:

sudarant ir skaičiuojant intelektualaus namo komunikacijų ir automatikos sistemas bei parenkant

reikiamus elementus, jutiklius, vykdiklius ir pan.;

atliekant elektros montavimo, instaliavimo ir paleidimo derinimo darbus, automatizuojant pastatų

inžinerinių sistemų technologinį valdymą, elektros įrenginių remontą ,jų techninę priežiūrą;

atliekant pastatų apšvietimo ir galios tinklų montavimą, pastatų inžinerinių sistemų ir automatikos

montavimą, įjungimą, derinimą;

įgyjama įgūdžių planuojant ir organizuojant intelektualaus namo elektros ir automatikos įrenginių

remontą, tikrinimą, bandymus ir matavimus;

gytos žinios taikomos aptarnaujant klientus elektrotechnikos sektoriaus paslaugų įmonėse.

Būtinas pasirengimas praktikai

Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Technologinę praktiką 1 studentai atlieka antro kurso ketvirto

semestro pabaigoje. Studentai turi būti išklausę studijų pagrindų privalomus dalykus (modulius): taikomoji

fizika; matematika; informacinės technologijos; elektros grandinių analizė; taikomoji elektronika; automatika;

elektros pavaros; skaitmeninio valdymo technologijos; elektrosauga ir kt.

Modulio/Dalyko studijų rezultatai

Studentas turi:

išmanyti intelektualaus namo elektros įrenginių ir automatinių sistemų saugų eksploatavimą;

susipažinti su elektros ir automatikos įrenginių veikimu ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principais;

organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo derinimo

darbus;

sudaryti ir skaičiuoti intektualaus namo apšvietimo, galios, apsaugos ir signalizacijos elektrines schemas,

parinkti reikiamą įrangą;

atlikti namo įvado, apsaugos, signalizacijos, ryšių, kompiuterinio tinklo, automatikos projektavimo ir

rekonstrukcijos darbus;

išanalizuoti elektros ir automatikos įrenginių, ryšių, apsaugos, gaisrinės saugos sistemų ir elementų

techninius parametrus ir charakteristikas;

pritaikyti montavimo ir remonto darbų šiuolaikines technologijas, parinkti elektrotechnines medžiagas,

įtaisus ir įrenginius;

planuoti ir organizuoti elektros įrenginių bandymus, matavimus ir techninės būklės tikrinimą;

parinkti ir užsakyti intelektualaus namo automatikos, apsaugos ir komunikacijų sistemų elektros įrangą.


23

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai

1. Pagal reikalavimus sudarytas konkrečių elektros įrenginių ir automatinių sistemų saugaus eksploatavimo

taisyklių rinkinys. 2. Tiksliai nustatyti elektros ir automatikos įrenginių gedimai ir jų darbo sutrikimai.

3. Teisingai sudarytas darbų eigos sąrašas, remiantis darbų saugos reikalavimais, montuojant, derinant ir

paleidžiant elektros variklius, siurblius, ventiliatorius (pagal užduotį).

4. Teisingai sumontuotas ir paleistas intelektualaus namo elektros arba automatikos įrenginys (pagal techninę

užduotį ).

5. Be klaidų nubraižyta pastato inžinerinės sistemos funkcinė schema.

6. Išsamiai išanalizuoti ir palyginti elektros ir automatikos įrenginių parametrai, charakteristikos, rasti jų

privalumai ir trūkumai.

7. Tinkamai parinktos šiuolaikinės montavimo ir remonto darbų technologijos, programinė įranga, kompiuteriai.

8. Tinkamai parinkti elektros įrenginio saugūs bandymai ir matavimai (pagal techninę užduotį).

9. Teisingai parinkta ir užsakyta automatikos ir komunikacijų sistemų elektros įranga.

Modulio/Dalyko studijų metodai

Probleminio mokymosi didaktinis modelis taikant atvejo analizę (probleminę situaciją nurodo įmonės praktikos

vadovas).

Operaciniai metodai: pratybos, praktiniai darbai ( pagal užduotį).

Kontaktinio darbo metodai – užduoties analizė, studijos, demonstravimas, konsultavimas.

Savarankiško darbo metodai – naujausių publikacijų analizė nurodytose duomenų bazėse, individualus darbas,

ataskaitos rengimas.

Dalyko rezultatų vertinimas

Įgyti gebėjimai vertinami taikant kriterijais grįstą modelį. Formuojamasis (tarpinis) vertinimas atliekamas

įmonėje įvertinant atliktas užduotis. Bendrieji kriterijai: užduoties atlikimo išbaigtumas, atitikimas užduoties

reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties

apraše.

Apibendrinamajam (baigiamajam) atsiskaitymui taikoma atsiskaitymo žodžiu vertinimo metodas. Forma –

praktikos ataskaitos gynimas komisijoje.

Galutiniam vertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš įmonėje

atliktų užduočių vertinimo (vertina įmonės praktikos vadovas), ataskaitos vertinimo (vertina praktikos vadovas

metodininkas), ataskaitos gynimo vertinimo (vertina praktikos ataskaitų gynimo komisija).

Galutinio įvertinimo skaičiavimo formulė:

GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG

čia UAĮ – užduoties atlikimas įmonėje, PA –praktikos ataskaita, AG – ataskaitos gynimas.

Praktikos programos turinys

Eil Nr Tema Turinys Valandų

skaičius

1

Susipažinimas su įmonės, kurioje

atliekama praktika, įstatais,

struktūra, veiklos kryptimis

Įmonės įstatai, valdymo struktūra, pareiginės

instrukcijos, padaliniai, jų funkcijos ir ryšiai, gaminama

produkcija, paslaugos

8

2

Įmonės elektros įrenginiai ir jų

saugus eksploatavimas

Elektros įrenginių analizė, jų tipai, paskirtis, techninės

charakteristikos, saugaus eksploatavimo instrukcijos ir

taisyklės, atsakingi asmenys

8

3

Gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties pastatų elektros

įrenginiai

Įvado į pastatą įrengimo reikalavimai, įvadiniai

apskaitos skydeliai ir skirstomosios spintos, vidaus

elektros įrenginių montavimas, saugos priemonės

8

4

Pastatų apšvietimo instaliacijos ir

įtaisų montavimas

Instaliacijų rūšys: atviroji, paslėptoji, lauko instaliacija,

įrengimo reikalavimai, medžiagos, laidai, paskirstymo

dėžutės, tvirtinimo elementai

8

5

Žiūrovinių objektų elektros

įrenginių montavimo ypatumai

Elektros tiekimo patikimumo kategorijos, darbinis,

budintysis, evakuacinis ir saugos apšvietimas,

akumuliatorių baterijos, scenos įrenginių ir gaisrinių

siurblių valdymas

8

6

Elektros įvado įrengimas į

individualius namus

Kabelinio ir įvado iš oro linijos įrengimo reikalavimai,

gabaritai, įvadiniai ir skirstomieji apskaitos skydeliai, N

ir PE laidininkų atskyrimas

10

24

7

Pastatų ir patalpų apsaugos ir

signalizacijos sistemų įrengimas

Apsaugos sistemų rūšys: elektroninės, įėjimo kontrolės,

vaizdo stebėjimo ir priešgaisrinės saugos sistemos,

magnetiniai, optiniai, stiklo dūžio jutikliai, centralės,

elektromagnetinės spynos, vaizdo kameros

10

8

Elektros variklių ir jų

komutavimo bei apsaugos aparatų

montavimas

Elektros variklių konstrukcijos ir apsaugos apdangalais

laipsniai, įrengimo reikalavimai normaliose, pavojingose

ir labai pavojingose bei chemiškai agresyviose patalpose

10

9

Plaukymo baseinų, pirčių ir

saunų, vonios ir dušo patalpų

elektros įrenginiai

Specialiųjų patalpų elektrosaugos pavojingumo zonos,

įtampų vertės zonose, reikalavimai elektros įrangai

atskirose zonose, apšvietimas, saugos priemonės

8

10 Kabelių linijų montavimo darbai

Kabelių klojimo būdai, klojimo žemėje reikalavimai,

tranšėjų kasimas, kabelių tipai ir jų konstrukcijos,

jungtys ir galūnės, naudojamos medžiagos ir įrankiai

10

11 Oro linijų tiesimo darbai

Oro linijų įrengimo reikalavimai, laidai ir armatūra,

atramos, izoliatoriai, sankirtos ir priartėjimai, oro

kabelinių linijų tiesimas

10

12

Elektros įrangos parinkimo ir

montavimo ypatumai sprogioje ir

degioje aplinkoje

Patalpų ir sprogiųjų mišinių klasifikavimas, elektros

įrangos M1 ir M2 grupės, reikalavimai konstrukcijai ir

montavimui, įžeminimai ir PE laidininkas

8

13 Pastatų žaibosaugos sistemų

įrengimas

Statinių apsaugos nuo žaibo klasės, žaibolaidžių ir žaibo

ėmiklių įrengimo reikalavimai, įžeminimo laidininkai

įžemintuvai ir medžiagos

10

14

Elektros įrenginių relinės

apsaugos ir automatikos

įrengimas

Apsaugos įtaisų (automatinių jungiklių, saugiklių ir kt.)

įrengimo reikalavimai, apsaugos įtaisų įrengimo vietos,

aukštosios įtampos įrenginių apsauga, automatinis

kartotinis jungimas, automatinis rezervo įjungimas

8

15 Elektros įrenginių įžeminimo

kontūrų įrengimas

Apsauginio ir pakartotinio įžeminimo įrengimo

reikalavimai, natūralūs ir dirbtiniai įžemintuvai,

leistinosios įžeminimo varžos, grunto savitosios varžos

8

16

Elektros įrenginių izoliacijos,

įžeminimo ir įnulinimo varžų

matavimai

Leistinosios varžų reikšmės, varžų matavimo prietaisai,

megometrai, tilteliai, kontaktų pereinamųjų varžų

matavimai, grandinės fazė – nulis varžos matavimas

8

17

Praktikos ataskaitos rašymas,

pranešimo, skirto praktikos

rezultatų pristatymui, parengimas

Ataskaitos struktūra: titulinis lapas, turinys, įvadas,

skyriai ir poskyriai, brėžiniai, elektrinės schemos,

išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas

komisijoje

20

Iš viso val. 160

Valandų paskirstymo proporcijos Teorija --4

val.

Pratybos --

132 val.

Konsultavim

as -- 4 val.

Savarankiška

s darbas -- 20

val.

Bendrosios praktikų atlikimo sąlygos, rekomenduojama literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.

Bendrosios sąlygos, reikalingos praktikos atlikimui:

Praktika gali būti atliekama įmonėse, kurių veiklos kryptys yra šios:

elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.);

paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.);

prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba);

gaminanti produkciją įmonė;

projektavimo įmonė;

įvairios paskirties įmonės (yra atsakingas už elektros ūkį).

Dalyko studijoms rekomenduojamos pagrindinės literatūros sąrašas:

1. Aleksa, V. Technologinių procesų automatizavimas. Kauna:: Technologija, 2006.168 p.

2. Ramonas, Č. ir kt. Technologinių įrenginių valdymo sistemų projektavimas. Kaunas: Technologija, 1999.-72

p.

25

3. Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.860 p.

4. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007.513 p. *

5. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004.24 p.

6. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004.16 p.

7. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004.60 p. *

Dalyko studijoms rekomenduojamos papildomos literatūros sąrašas: 1. Šatas, J. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Teorija, projektavimas, pavyzdžiai. Mokomoji knyga.

Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2003.-129 p.

2. Musial, E. Elektros energetiniai įrenginiai ir instaliacija. Kaunas: Šviesa, 2001 -156 p.

3. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004.-

115 p. *

4. ELFA katalogas 58, 2010*(elektroninė versija internete adresu www.elfaelektronika.lt).

5. Žurnalas ELFA-INFO 3/2010, Automatika. (elektroninė versija internete adresu www.elfaelektronika.lt.

*Pažymėta literatūra yra VTDK bibliotekoje

http://www.elfaelektronika.lt/

26

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus

įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091


Studijų programos šaka STATINIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ VALDYMAS


( 6 ECTS kreditai)

Modulio/dalyko anotacija

Technologinės praktikos 2 metu gilinamos žinios, įgytos studijuojant teorinius dalykus, tobulinami praktiniai

gebėjimai:

sudarant ir skaičiuojant įvairių pastatų inžinerinių sistemų valdymo schemas bei parenkant galios elektros

įrenginius, automatikos elementus, jutiklius, vykdiklius ir pan.;

atliekant ventiliacinių, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montavimo, instaliavimo ir

paleidimo derinimo darbus;

automatizuojant pastatų inžinerinių sistemų technologinį valdymą, elektros įrenginių remontą, jų techninę

priežiūrą;


montavimą, paleidimą, derinimą;

planuojant ir organizuojant elektros įrenginių remontą, tikrinimą, bandymus ir matavimus;

aptarnaujant klientus elektrotechnikos sektoriaus paslaugų įmonėse.


Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Technologinę praktiką 2 studentai atlieka antro kurso ketvirto

semestro pabaigoje. Studentai turi būti išklausę studijų pagrindų privalomus dalykus (modulius): taikomoji

fizika; matematika; informacinės technologijos; elektros grandinių analizė; taikomoji elektronika; automatika;

elektros pavaros; skaitmeninio valdymo technologijos; elektrosauga ir kt.

Modulio/Dalyko studijų rezultatai Studentas turi:

išmanyti pastatų pagrindinių inžinerinių sistemų paskirtį ir saugų jų eksploatavimą;

susipažinti su pastatų ventiliacinių, oro kondicionavimo, vėdinimo, šildymo sistemų elektros įrenginiais,

jų techninėmis charakteristikomis ir veikimo principais;

organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi;

sudaryti ir skaičiuoti įvairios paskirties pastatų apšvietimo, galios, apsaugos ir signalizacijos elektrines

schemas, parinkti reikiamą įrangą;

atlikti pastatų inžinerinių sistemų ir automatikos projektavimo ir rekonstravimo darbus, mokėti naudotis

šios srities programine įranga;

išanalizuoti elektros ir automatikos įrenginių techninius parametrus ir charakteristikas;


įtaisus ir įrenginius;

planuoti ir organizuoti elektros įrenginių bandymus, matavimus ir techninės būklės tikrinimą;

parinkti ir užsakyti pastatų automatikos, apsaugos ir signalizacijos sistemų elektros įrangą ir elementus.

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai

1. Pagal reikalavimus sudarytas pastatų konkrečių automatinių sistemų saugaus eksploatavimo taisyklių rinkinys.

2. Tiksliai nustatyti elektros ir automatikos įrenginių gedimai ir jų darbo sutrikimai.

3. Teisingai sudarytas darbų eigos sąrašas, remiantis darbų saugos reikalavimais, ventiliatorių, oro

kondicionavimo, šildymo įrenginių montavimui, derinimui, paleidimui (pagal užduotį).

4. Teisingai sumontuotas ir paleistas elektros arba automatikos įrenginys (pagal techninę užduotį ).


27

5. Be klaidų nubraižyta pastato inžinerinių sistemų valdymo funkcinę schemą.

6. Išsamiai išanalizuoti ir pagal pateiktus parametrus palyginti elektros ir automatikos įrenginiai, jų

charakteristikos, nustatyti jų naudojimo privalumai ir trūkumai.

7. Tinkamai parinktos šiuolaikinės montavimo, bandymų ir remonto darbų technologijos, programinė įranga,

kompiuteriai.

8. Tinkamai parinkti elektros įrenginio saugūs bandymai ir matavimai (pagal techninę užduotį).

9. Teisingai parinkta ir užsakyta pastatų automatikos, apsaugos ir komunikacijų sistemų elektros įranga.



vadovas).








reikalavimams, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties

apraše.







GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG


Praktikos programos turinys


skaičius

1


atliekama praktika, valdymo

struktūra, padaliniais, veiklos

kryptimis

Įmonės paskirtis, valdymo struktūra, įstatai, padalinių

funkcijos ir ryšiai, gaminama produkcija, paslaugos 8

2

Įmonės elektros ūkio valdymas Įmonės elektros energijos tiekimo schema, asmuo

ataskingas už elektros ūkį, jo funkcijos ir pareigos,

atsakomybė, būtini dokumentai

8

3

Elektrotechnikos darbuotojų

samprata, jų apsaugos nuo

elektros kategorijos

Elektrotechnikos darbuotojai, jų funkcijos ir pareigos:

asmuo atsakingas už elektros ūkį, darbų vadovas ir

vykdytojas, brigados nariai, prižiūrėtojas, stažuotojas

8

4

Pastatų šildymo, vėdinimo,

ventiliacijos, oro kondicionavimo

sistemų montavimas

Elektrinio šildymo elementai, ventiliatoriai,

kondicionieriai, jų montavimo reikalavimai, paleidimo

derinimo ir remonto darbai

8

5

Pastatų apšvietimo instaliacijos ir

įtaisų montavimas

Instaliacijų rūšys: atviroji, paslėptoji, lauko instaliacija,

įrengimo reikalavimai, medžiagos, laidai, paskirstymo

dėžutės, tvirtinimo elementai

8

6

Elektros įvado įrengimas į

pastatus



ir PE laidininkų atskyrimas

8

7

Galios elektros įrenginių

montavimas

Trifazio elektros tinklo įrengimas cechuose, tinklų

sistemos pagal neutralės įžeminimą, elektros variklių

montavimo reikalavimai, jų apsaugos ir paleidimo

aparatūra, kabeliai, laidai, paskirstymo punktai

8

8

Elektros variklių ir jų


montavimas

Elektros variklių konstrukcijos ir apsaugos apdangalais

laipsniai, įrengimo reikalavimai normaliose, pavojingose

ir labai pavojingose bei chemiškai agresyviose patalpose

8

28

9

Liftų elektros pavarų, jų

apsaugos, kontrolės ir

signalizacijos įtaisų montavimas

Lifto kėlimo mechanizmo ir durų elektros pavarų

varikliai, jiems keliami reikalavimai, valdymo, kontrolės

ir signalizacijos schemos ir įtaisai

10

10 Kabelių linijų montavimo darbai

Kabelių klojimo būdai, klojimo žemėje reikalavimai,

tranšėjų kasimas, kabelių tipai ir jų konstrukcijos,

jungtys ir galūnės, naudojamos medžiagos ir įrankiai

10

11 Oro linijų tiesimo darbai

Oro linijų įrengimo reikalavimai, laidai ir armatūra,

atramos, izoliatoriai, sankirtos ir priartėjimai, oro

kabelinių linijų tiesimas

8

12 Transformatorinių pastočių

montavimo darbai

Pastočių įrengimo gamybos patalpose reikalavimai,

modulinės, požeminės, stulpinės pastotės, galios

transformatorių tipai ir jų konstrukcijos

10

13 Kintamosios ir nuolatinės srovės

skirstyklų įrengimas

Skirstyklų įrengimo patalpose ir lauke reikalavimai,

šynos, laidai, kabeliai, aukštosios įtampos uždarosios ir

atvirosios skirstyklos

10

14

Elektros įrenginių relinės

apsaugos ir automatikos

įrengimas

Apsaugos įtaisų (automatinių jungiklių, saugiklių ir kt.)

įrengimo reikalavimai, apsaugos įtaisų įrengimo vietos,

aukštosios įtampos įrenginių apsauga, automatinis

kartotinis jungimas, automatinis rezervo įjungimas

8

15 Elektros įrenginių įžeminimo

kontūrų įrengimas

Apsauginio ir pakartotinio įžeminimo įrengimo

reikalavimai, natūralūs ir dirbtiniai įžemintuvai,

leistinosios įžeminimo varžos, grunto savitosios varžos

10

16 Pastatų žaibosaugos sistemų

įrengimas

Statinių apsaugos nuo žaibo klasės, žaibolaidžių ir žaibo

ėmiklių įrengimo reikalavimai, įžeminimo laidininkai

įžemintuvai ir medžiagos

10

17






išvados ir pasiūlymai, literatūra. Ataskaitos gynimas

komisijoje

20

Iš viso val. 160

Valandų paskirstymo proporcijos Teorija -- 4

val.

Pratybos --

132 val.

Konsultavi

mas 4 val.

Savarankiš

kas darbas

-- 20 val.


Bendrosios praktikų atlikimo sąlygos:


įmonės, montuojančios pastatų inžinerines sistemas;

paslaugas teikianti įmonė (pastatų apšvietimo ir galios tinklų montavimas ir pan.);

prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba);

produkciją gaminanti įmonė;

projektavimo įmonė;

įvairios paskirties įmonės (yra asmuo, atsakingas už elektros ūkį).


8. Aleksa, V. Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas: Technologija, 206.168 p.

9. Ramonas, Č. ir kt. Technologinių įrenginių valdymo sistemų projektavimas. Kaunas: Technologija, 1999.72

p.

10. Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.860 p. *

11. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007.-513 p. *

12. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004.24 p.

13. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004.16 p.

14. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004.60 p. *

29


Klaipėdos universiteto leidykla, 2003.129 p.

7. Musial, E. Elektros energetiniai įrenginiai ir instaliacija. Kaunas: Šviesa, 2001 156 p.

8. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Rekona,

2004.115 p. *





30

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas Lietuvos

elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091


Studijų programos šakos INTELEKTUALAUS NAMO KOMUNIKACIJŲ SISTEMOS

STATINIŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ VALDYMAS

Baigiamoji praktika

( 6 ECTS kreditai)

Modulio/dalyko anotacija

Baigiamosios praktikos metu gilinamos žinios, įgytos studijuojant visus automatikos studijų programos dalykus,

pasirenkant baigiamojo darbo temą, vadovą, tobulinami praktiniai gebėjimai:

sudarant ir skaičiuojant pastatų komunikacijų, automatikos sistemų bei statinių inžinerinių sistemų

valdymo schemas;

atliekant pastatų elektros įrenginių montavimo, instaliavimo ir paleidimo derinimo darbus, elektros

įrenginių remontą, jų techninę priežiūrą, organizuojant apsaugos nuo elektros reikalavimų užtikrinimą;


montavimą, paleidimą, derinimą;

atliekant išsamią įmonėje arba jos padalinyje kuriamų bei įdiegtų pastatų komunikacijų, apsaugos ir

signalizacijos, gaisrinės saugos, pastatų inžinerinių sistemų automatikos ir šiuolaikinių technologijų

analizę;

pasirenkant baigiamojo darbo temą, vadovą ir automatizavimo objektą, surenkant techninę dokumentaciją,

duomenis, schemas, reikiamus elektros ir automatikos įrenginius.


Dalykas priskirtas studijų krypties dalykų grupei. Baigiamąją praktiką studentai atlieka ketvirto kurso septinto

semestro pabaigoje. Studentai turi būti išklausę automatikos studijų programos visus specialiuosius privalomus

dalykus (modulius): elektros grandinių analizė; taikomoji elektronika; automatika; elektros pavaros;

skaitmeninio valdymo technologijos; elektrosauga; automatikos ir valdymo sistemų modeliavimas; elektros

įrenginių eksploatavimas; pastatų technologinių sistemų valdymas; mechatroninės automatinės sistemos ir kt.

Modulio/Dalyko studijų rezultatai

Studentas turi:

išmanyti intelektualaus namo ir statinių inžinerinių sistemų įrengimą ir saugų jų eksploatavimą;

organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi;

atlikti pastatų apsaugos, signalizacijos, ryšių, gaisrinės saugos, kompiuterinio tinklo, automatikos

projektavimo ir rekonstravimo darbus;


įtaisus ir įrenginius, naudotis kompiuterine įranga ir taikomosiomis programomis,

pasirinkti baigiamojo darbo temą, vadovą, automatizavimo objektą, surinkti techninę dokumentaciją,

duomenis, schemas, ataskaitas, vadovautis galiojančiais teisės aktais, normomis, taisyklėmis ir standartais.

Studijų rezultatų vertinimo kriterijai 1. Pagal reikalavimus parinkti intelektualaus namo ir statinių inžinerinių sistemų įrenginiai, valdymo elementai,

įtaisai, sudarytos jų saugaus eksploatavimo taisyklės.

2. Teisingai sudarytas darbų eigos sąrašas, remiantis darbų saugos reikalavimais apšvietimo ir galios įrenginių

bei automatikos sistemų montavimui, paleidimui ir derinimui.

3. Atliktas pastato apsaugos, signalizacijos arba automatikos sistemos projektas (pagal techninę užduotį).

4. Teisingai sumontuotas ir įjungtas elektros arba automatikos įrenginys (pagal techninę užduotį ). Naudojantis

kompiuterine įranga, nubraižyta pastato inžinerinės sistemos funkcinė schema.

31

5. Tinkamai pasirinkta baigiamojo darbo tema, vadovas, automatizavimo objektas, surinkta techninė medžiaga

baigiamajam darbui atlikti.



vadovas).








reikalavimus, racionalių sprendimų taikymas. Rezultatų vertinimo kriterijai pateikti kiekvienos užduoties apraše.







GB = 0,3UAĮ + 0,3PA + 0,4AG


Baigiamosios praktikos programos turinys


skaičius

1


atliekama praktika, valdymo

struktūra, veiklos kryptimis,

padalinių ryšiais ir funkcijomis

Įmonės įstatai, valdymo struktūra, darbo organizavimo

principai, gaminama produkcija, paslaugos. Įmonėje

įdiegti saugaus darbo organizavimo principai, taisyklės ir

priemonės

20

2

Įmonėje arba jos padalinyje

kuriamų bei įdiegtų pastatų

inžinerinių sistemų analizė

Elektros įrenginių analizė, jų tipai, paskirtis, techninės

charakteristikos, saugaus eksploatavimo instrukcijos ir

taisyklės, atsakingi asmenys

20

3

Intelektualaus namo samprata,

telekomunikacijų ir ryšių

sistemos, kompiuteriniai tinklai,

namo apsaugos, gaisrinės saugos

ir signalizacijos įtaisai

Intelektualaus namo automatikos, telekomunikacijų ir

ryšių, kompiuterinių tinklų montavimo reikalavimai.

Paleidimo, derinimo darbai, gedimų ir sutrikimų

nustatymas ir jų šalinimas, saugaus eksploatavimo

taisyklės

40

4

Pastatų inžinerinių sistemų

montavimo reikalavimai, elektros

įvado įrengimas, šildymo,

vėdinimo, oro kondicionavimo

sistemų įrengimas ir jų saugaus

eksploatavimo reikalavimai



ir PE laidininkų atskyrimas. Elektros variklių

konstrukcijos ir apsaugos apdangalais laipsniai,

įrengimo reikalavimai normaliose, pavojingose ir labai

pavojingose bei chemiškai agresyviose patalpose

40

5

Įmonėje naudojamų ir įdiegtų

techninių projektų analizė,

baigiamojo darbo temos, vadovo

ir automatizavimo objekto

pasirinkimas, techninės

medžiagos surinkimas

Pastatų apšvietimo ir galios elektros įrenginių

montavimo darbų projektai, instaliacijos įrengimas,

įžeminimo kontūro ir pastato žaibosaugos sistemų

įrengimas, montavimo reikalavimai, galiojantys teisės

aktai, norminiai dokumentai, taisyklės

20

6






išvados ir pasiūlymai, literatūra. Įmonės praktikos

vadovo ataskaitos įvertinimas, ataskaitos gynimas

komisijoje

20

Iš viso val. 160

Valandų paskirstymo proporcijos Teorija -- 4

val.

32

Pratybos --

132 val.

Konsultavim

as -- 4 val.

Savarankiška

s darbas -- 20

val.


Bendrosios praktikų atlikimo sąlygosi:


įmonės, montuojančios namų ir pastatų inžinerines ir automatikos sistemas;

paslaugas teikianti įmonė (apšvietimo ir galios tinklų montavimas ir pan.);

prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir automatikos prietaisų prekyba);

produkciją gaminanti įmonė;

įmonės, projektuojančios namų ir statinių automatines sistemas;

įvairios paskirties įmonės (yra atsakingas už elektros ūkį).


15. Aleksa, V. Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas: Technologija, 2006.168 p.

16. Ramonas, Č. ir kt. Technologinių įrenginių valdymo sistemų projektavimas. Kaunas: Technologija, 1999.72

p.

17. Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vilnius: Firidas, 2008.860 p.

18. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Norminis teisės aktas. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007.-513 p. *

19. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004.,24 p.

20. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Energetika, 2004,16 p.

21. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004,60 p. *


Klaipėdos universiteto leidykla, 2003.129 p.

12. Musial, E. Elektros energetiniai įrenginiai ir instaliacija. Kaunas: Šviesa, 2001 156 p.

13. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004.-

115 p. *





33

PRAKTIKŲ UŽDUOTYS


Rezultatų ir kriterijų sąsajos

Rezultatas Kriterijus

Žinios apie intelektualaus namo elektros įrenginių ir

automatinių sistemų saugų eksploatavimą

Sudaryti konkrečių elektros įrenginių ir

automatinių sistemų saugaus eksploatavimo

taisyklių rinkinį;

Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių veikimą ir

jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principus

Nustatyti elektros ir automatikos įrenginių gedimus

ir jų darbo sutrikimus

Gebėjimas organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo

derinimo darbus

Sudaryti teisingą darbų eigos sąrašą, remiantis

darbų saugos reikalavimais, elektros variklių,

siurblių, ventiliatorių montavimui, derinimui,

paleidimui (pagal užduotį)

Gebėjimas sudaryti ir skaičiuoti intektualaus namo

apšvietimo, galios, apsaugos ir signalizacijos elektrines

schemas, parinkti reikiamą įrangą

Sumontuoti ir paleisti intelektualaus namo elektros

arba automatikos įrenginį (pagal techninę užduotį )

Gebėjimas atlikti namo įvado, apsaugos, signalizacijos,

ryšių, kompiuterinio tinklo, automatikos projektavimo ir

rekonstravimo darbus

Nubraižyti pastato įvado elektrinę schemą, namo

apsaugos, signalizacijos, ryšių, kompiuterinio tinklo

sistemų funkcines schemas

Mokėjimas analizuoti elektros ir automatikos įrenginių,

ryšių, apsaugos, gaisrinės saugos sistemų ir elementų

techninius parametrus ir charakteristikas


įrenginių, ryšių, apsaugos, gaisrinės saugos sistemų

parametrus, charakteristikas, rasti jų privalumus ir

trūkumus

Gebėjimas pritaikyti montavimo ir remonto darbų

šiuolaikines technologijas, parinkti elektrotechnines

medžiagas, įtaisus ir įrenginius

Naudotis šiuolaikinėmis montavimo ir remonto

darbų technologijomis, programine įranga,

kompiuteriais

Mokėjimas planuoti ir organizuoti elektros ir

automatikos įrenginių bandymus, matavimus ir

techninės būklės tikrinimą

Saugiai organizuoti elektros įrenginio bandymus ir

matavimus (pagal techninę užduotį)

Mokėjimas parinkti ir užsakyti intelektualaus namo

automatikos, apsaugos ir signalizacijos sistemų elektros

įrangą ir elementus

Teisingai parinkti ir užsakyti intelektualaus namo

automatikos, apsaugos ir komunikacijų sistemų

elektros įrangą

Technologinės praktikos 1 užduotis

Užduotys Turinys

1 užduotis. Išnagrinėti įmonės, kurioje

atliekama praktika, valdymo struktūrą,

įstatus, veiklos kryptis, padalinių funkcijas

ir ryšius, gaminamą produkciją, teikiamas

paslaugas

1.1. Įmonės įstatų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių įmonės

veiklą, analizė. 1.2. Įmonės struktūra ir jos valdymas. 1.3.

Padalinių paskirtis, funkcijos, ryšiai, padaliniuose gaminama

produkcija, darbai ir paslaugos. 1.4. Konsultacijos ir rezultatų

aptarimas

2. užduotis. Įmonėje įdiegtų elektros ir

automatikos įrenginių ir jų saugaus

eksploatavimo organizavimo analizė

2.1.Įmonės elektros energijos tiekimo schema, transformatorinės

pastotės, žemosios įtampos skirstymo įrenginiai. 2.2. Apšvietimo

tinklo ir jo valdymo įtaisų nagrinėjimas, apsaugos, paskirstymo

skydeliai, elektros energijos apskaitos prietaisai. 2.3. Galios

elektros tinklas ir galios elektros įrenginiai, jų apsaugos nuo

perkrovų ir trumpųjų jungimų. 2.4. Elektros variklių ir elektros

34

pavarų techninių parametrų ir charakteristikų analizė. 2.5.

Elektros įrenginių saugaus eksploatavimo organizavimas įmonėje.

2.6. Darbo rezultatų aptarimas ir jų įvertinimas

3. užduotis. Intelektualaus namo

apšvietimo instaliacijos montavimas

3.1. Techninio projekto reikalavimų analizė. 3.2. Laidų,

armatūros, tvirtinimo elementų, paskirstymo skydelių, šviestuvų

ir kt. parinkimas. 3.3. Laidų klojimas, tvirtinimas, atsišakojimo ir

paskirstymo dėžučių montavimas, laidų sujungimas. 3.4.

Instaliacijos patikrinimas, derinimas ir įjungimas. 3.5.

Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

4. užduotis. Intelektualaus namo elektros

oro kabelinio įvado įrengimas

4.1. Montavimo darbų užduoties ir techninio projekto

reikalavimų analizė. 4.2. Įvado laidų ar kabelio mažiausias

leistinas aukštis nuo žemės paviršiaus ir kiti reikalavimai. 4.3.

Kabelių, laidų klojimas, tvirtinimas, apskaitos skydelio ir

skaitiklio montavimas, pajungimas. 4.4. Pakartotinio įžeminimo

įrengimas įvade, nulinio N ir apsauginio PE laidininkų

atskyrimas, elektros imtuvų metalinių korpusų ir šakučių lizdų

prijungimas prie PE laidininko. 4.5. Įvado įjungimas į namo

elektros tinklą, automatinių išjungiklių suveikimo tikrinimas,

trūkumų šalinimas. 4.6. Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas


priešgaisrinės apsaugos, namo apsaugos

sistemos ir signalizacijos montavimas

5.1. Montavimo darbų techninio projekto analizė. 5.2.

Priešgaisrinės apsaugos elementų, dūmų, šviesos, šiluminių ir

kombinuotų gaisrinių signalizatorių parinkimas, jų išdėstymas,

tvirtinimas ir pajungimas. 5.3. Laidų ir kabelių klojimas,

tvirtinimas, sujungimai. 5.4. Apsaugos sistemos elementų, stiklo

dūžio, judesio, magnetinių herkoninių jutiklių, infraraudonųjų

spindulių jutiklių, signalizatorių montavimas, prijungimas. 5.5.

Apsaugos ir sistemos ir signalizacijos įjungimas, derinimas ir

paleidimas, trūkumų šalinimas. 5.6. Konsultacijos ir rezultatų

aptarimas


komunikacijų ir automatikos sistemų

montavimas

6.1. Namo komunikacijų ir automatikos sistemų montavimo

darbų techninio projekto analizė. 6.2. Namo telefono, kabelinės

televizijos, ryšių linijų ir kompiuterinio tinklo elementų ir įtaisų

parinkimas ir jų montavimas. 6.3. Namo šildymo, vėdinimo, oro

kondicionavimo, karšto ir šalto vandens apskaitos ir kitų

automatikos prietaisų montavimas. 6.4. Sumontuotų sistemų

išbandymas, įjungimas, derinimo darbai. 6.5. Konsultacijos ir

darbo rezultatų įvertinimas

7. užduotis. Trifazio asinchroninio

elektros variklio remontas

5.1. Variklio remonto darbų ir operacijų sąrašo sudarymas ir

gedimo nustatymas. 5.2. Variklio išardymo darbai, sudegusių

statoriaus apvijų išmontavimas, griovelių išvalymas. 5.3.

Statoriaus apvijų schema ir parametrai, vijų skaičius, laido

parinkimas, griovelių izoliacijos montavimas, ričių suvyniojimas.

5.4. Ričių sudėjimas į griovelius, tvirtinimas, sujungimai, kaiščių

įstatymas, apvijų impregnavimas izoliacija, džiovinimas. 5.5.

Fazių ominių varžų ir izoliacijos varžų matavimas, variklio

surinkimas. 5.6. Variklio įjungimas į tinklą, jo veikimo

patikrinimas. 5.7. Rezultatų aptarimas

8. užduotis. Namo žaibosaugos sistemos

įrengimas

8.1. Žaibosaugos sistemos techninio projekto analizė. 8.2. Žaibo

ėmiklių, žaibolaidžių, įžemintuvų, įžeminimo laidininkų,

medžiagų parinkimas. 8.3. Žaibosaugos elementų išdėstymas,

tvirinimas, jų sujungimai, įžeminimo kontūro montavimas,

elektrodų ir laidininkų sujungimai. 8.4. Įžeminimo kontūro

leistinosios varžos ir kontūro įžeminimo varžos matavimas. 8. 5.

Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

9. 9.užduotis. Oro linijų tiesimo darbai

9.1. Techninio projekto reikalavimų analizė. 9.2. Atramų, laidų,

armatūros, izoliatorių, medžiagų parinkimas, techninių parametrų

analizė. 9.3. Linijos montavimo darbai, nulinio laido pakartotinių

35

įžeminimų įrengimas, linijos apsaugos nuo atmosferinių išlydžių

įrengimas. 9.4. Linijos varžų matavimai, linijos išbandymas ir

įtampos įjungimas. 9.5. Konsultcijos ir rezultatų aptarimas

10 užduotis. Kabelių linijų montavimo

darbai

10.1. Kabelių klojimo žemėje darbų techninio projekto analizė.

10.2. Kabelių, jungčių, galūnių, medžiagų bei įtaisų parinkimas,

jų techninių parametrų analizė. 10.3. Mechanizuotas ir rankinis

tranšėjos kasimas, kabelių klojimas, jų apsauga, jungčių

montavimas. 10.4. Sumontuotos linijos izoliacijos varžų

matavimas, linijos išbandymas, patikrinimas, įtampos įjungimas.

10.5. Konsultacijos, rezultatų aptarimas

11 užduotis. Elektros variklių ir jų


montavimas

11.1. Montavimo darbų reikalavimų analizė. 11.2. Elektros

variklio, paleidimo ir apsaugos aparatų, laidų, automatinių

išjungiklių, saugiklių parinkimas. 11.3. Variklio ir komutavimo

bei apsaugos aparatų montavimas, pajungimas. 11.4. Sumontuotų

įtaisų patikrinimas, bandymai ir matavimai, jų paleidimas ir

derinimas. 11.5. Saugos reikalavimai ir saugos priemonių

naudojimas atliekant montavimo darbus. 11.6. Konsultacijos,

darbo rezultatų įvertinimas

12 užduotis. Mechaninio apdirbimo cecho

elektros įrenginių įžeminimo kontūro

montavimas

12.1. Įžeminimo kontūro techninio projekto reikalavimų analizė.

12.2. Įrenginių, kuriuos reikia įžeminti, sąrašo sudarymas,

įžeminimo laidininkų, įžemiklių, medžiagų parinkimas. 12.3.

Cecho įžeminimo magistralės ir kilnojamojo įžeminimo kontūro

montavimas, elektros įrenginių metalinių korpusų ir įžemiklių

sujungimas. 12.4. Nulinio laido ir PE laidininkų montavimas ir jų

prijungimas, kontūro įžeminimo varžų matavimas, rezultatų

apiforminimas. 12.5. Darbo rezultatų aptarimas ir įvertinimas

13 užduotis. Praktikos ataskaitos rašymas

ir pranešimo, skirto praktikos rezultatams

pristatyti, parengimas

13.1. Praktikos ataskaitos titulinio lapo įforminimas ir turinio

sudarymas. 13.2. Įvado, skyrių ir poskyrių įforminimas, reikiamų

skaičiavimų atlikimas, rezultatų pateikimas, elektrinių schemų

sudarymas. 13.3. Išvadų ir pasiūlymų formulavimas, naudotos

literatūros sąrašo sudarymas. 13.4. Praktikos rezultatų

pristatymas ir ataskaitos gynimas komisijoje.




Žinios apie pastatų pagrindinių inžinerinių sistemų

paskirtį ir saugų jų eksploatavimą

Sudaryti pastatų konkrečių automatinių sistemų

saugaus eksploatavimo taisyklių rinkinį

Žinios apie pastatų ventiliacinių, oro kondicionavimo,

vėdinimo, šildymo sistemų elektros įrenginius, jų

technines charakteristikas ir veikimo principus

Nustatyti elektros ir automatikos įrenginių gedimus

ir jų darbo sutrikimus

Mokėjimas organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo

derinimo darbus

Sudaryti teisingą darbų eigos sąrašą, remiantis darbų

saugos reikalavimais, montuojant, derinant ir

įjungiant ventiliatorių, oro kondicionavimo, šildymo

įrenginį

Gebėjimas sudaryti ir skaičiuoti įvairios paskirties

pastatų apšvietimo, galios, apsaugos ir signalizacijos

elektrines schemas, parinkti reikiamą įrangą

Sumontuoti ir paleisti konkretų elektros įrenginį

(pagal užduotį)

Mokėjimas atlikti pastatų inžinerinių sistemų ir

automatikos projektavimo ir rekonstravimo darbus,

mokėjimas naudotis šios srities programine įranga

Nubraižyti pastato inžinerinių sistemų valdymo

funkcines schemas

Gebėjimas analizuoti elektros ir automatikos įrenginių

techninius parametrus ir charakteristikas


įrenginių parametrus ir charakteristikas, rasti jų

privalumus ir trūkumus

36



medžiagas, įtaisus ir įrenginius

Tinkamai ir racionaliai naudoti šiuolaikines

montavimo, bandymų ir remonto darbų

technologijas, programinę įrangą, kompiuterius

Mokėjimas planuoti ir organizuoti elektros įrenginių

bandymus, matavimus ir techninės būklės tikrinimą

Saugiai organizuoti elektros įrenginio bandymus ir

matavimus (pagal techninę užduotį)

Mokėjimas parinkti ir užsakyti pastatų automatikos,

apsaugos ir signalizacijos sistemų elektros įrangą ir

elementus

Teisingai parinkti ir užsakyti pastatų automatikos,

apsaugos ir komunikacijų sistemų elektros įrangą

Technologinės praktikos 2 užduotys

Užduotys Turinys

1 užduotis: Pastato paslėptosios apšvietimo

instaliacijos montavimas

1.1. Atlikti elektros montavimo darbų techninio projekto

analizę. 1.2.Išanalizavus gautus rezultatus parinkti laidus,

armatūrą, tvirtinimo elementus, jungiklius, šviestuvus ir kt.

Naudojant parinktus elementus atlikti laidų klojimą, tvirtinimą,

atsišakojimo ir paskirstymo dėžučių montavimą, laidų

sujungimą. 1.3. Patikrinti ir įjungti instaliaciją 1.4. Pašalinti

pastebėtus netikslumus ir/arba gedimus. 1.5. Konsultacijos ir

rezultatų aptarimas

2 užduotis: Pastato ventiliacinės sistemos

elementų montavimas

2.1. Techninio projekto analizė. 2.2. Ventiliatorių, elektros

variklių, valdymo ir apsaugos aparatūros, laidų, kabelių ir

kitos įrangos parinkimas, jų parametrų ir charakteristikų

analizė. 2.3. Įrangos montavimo darbai, laidų ir kabelių

klojimas, tvirtinimas, pajungimas. 2.4. Ventiliacinės sistemos

įjungimas, paleidimo derinimo darbai, trūkumų šalinimas,

saugos reikalavimai. 2.5. Rezultatų įvertinimas

3 užduotis. Pastato gaisrinės saugos ir

signalizacijos montavimas

3.1. Montavimo darbų techninio projekto analizė. 3.2.

Gaisrinės saugos elementų, šiluminių, dūmų, šviesos ir

kombinuotų gaisrinių signalizatorių parinkimas, jų išdėstymas

ir tvirtinimas, įjungimas. 3.3. Laidų ir kabelių klojimas,

tvirtinimas, sujungimai. 3.4. Apsaugos ir signalizacijos

įjungimas, derinimas, veikimo tikrinimas, trūkumų šalinimas.

3.5. Konsultacijos ir rezultatų aptarimas

4 užduotis. Elektros kabelinio įvado

įrengimas į gyvenamąjį namą

4.1. Montavimo darbų techninio projekto reikalavimų analizė.

4.2. Kabelių, laidų, įvadinio apskaitos skydelio, elektros

skaitiklio, automatinių išjungiklių ir kitų elementų parinkimas,

jų techninių parametrų analizė. 4.3. Kabelių, laidų klojimas,

tvirtinimas, apskaitos skydelio ir skaitiklio montavimas,

pajungimas, įžeminimo įrengimas, nulinio N ir apsauginio PE

laidininkų atskyrimas. 4.4. Įvado įjungimas į namo elektros

tinklą, automatinių išjungiklių suveikimo tikrinimas, trūkumų

šalinimas. 4.5. Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

5 užduotis. Trifazio asinchroninio elektros

variklio remontas

5.1. Variklio remonto darbų ir operacijų sąrašo sudarymas ir

gedimo nustatymas. 5.2. Variklio išardymo darbai, sudegusių

statoriaus apvijų išmontavimas, griovelių išvalymas. 5.3.

Statoriaus apvijų schema ir parametrai, vijų skaičius, laido

parinkimas, griovelių izoliacijos montavimas, ričių

suvyniojimas. 5.4. Ričių sudėjimas į griovelius, tvirtinimas,

sujungimai, kaiščių įstatymas, apvijų impregnavimas izoliacija,

džiovinimas. 5.5. Fazių ominių varžų ir izoliacijos varžų

matavimas, variklio surinkimas. 5.6. Variklio įjungimas į

tinklą, jo veikimo patikrinimas. 5.7. Rezultatų aptarimas

6 užduotis. 10/0,4 kV transformatorinės

pastotės montavimas

6.1. Susipažinimas su techninio projekto reikalavimais. 6.2.

Pastotės tipo, transformatoriaus, skirstymo įrenginių, apsaugos

ir valdymo aparatų parinkimas, jų techniniai parametrai. 6.3.

37

Įrenginių montavimas, šynų, kabelių ir laidų klojimas,

sujungimai, aukštosios įtampos šynų spalvos, apsaugos nuo

elektros ženklai. 6.4. Įžeminimo kontūro ir tinklo neutralės

įžeminimo įrengimas, įžeminimo varžų ir kontaktų

pereinamųjų varžų matavimas, rezultatų įforminimas. 6.5.

Transformatoriaus fazavimas ir įjungimas, apsaugų,

signalizacijos ir veikimo patikrinimas, trūkumų pašalinimas,

saugos reikalavimai. 6.6. Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

7 užduotis. Cecho galios elektros tinklo

rekonstrukcija

7.1. Cecho elektros tinklo rekonstrukcijos projekto

reikalavimai, žemosios įtampos tinklo sistema, jo schema. 7.2.

Cecho elektros įrenginių, apsaugos, valdymo ir signalizacijos

aparatų, kabelių, laidų parinkimas. 7.3. Trifazio tinklo

montavimas, paskirstymo ir atsišakojimų dėžučių įrengimas,

laidų ir kabelių sujungimai, elektros įrenginių įjungimas ir

išbandymas. 7.4. Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

8 užduotis. Lifto relinio valdymo sistemos

montavimas

8.1. Lifto įrengimo ir valdymo sistemos techninio projekto

analizė. 8.2. Relinio valdymo sistemos funkcinė schema,

kabinos kėlimo mechanizmo principinė elektrinė schema,

blokuotės ir signalizacijos elementai. 8.3. Lifto elektros

įrenginių ir aparatų parinkimas, kabelių, laidų tiesimas,

valdymo ir apsaugos aparatų montavimas, įjungimas. 8.4. Lifto

valdymo sistemos paleidimas, bandymų ir derinimo darbai,

dokumentacijos įforminimas, saugos reikalavimai. 8.5.

Konsultacijos, rezultatų aptarimas

9 užduotis. Asinchroninio variklio

kontaktorinės valdymo schemos montavimas

ir paleidimas

9.1. Nubraižyti trifazio asinchroninio variklio valdymo su

magnetiniais paleidikliais dvi schemas: a) – valdymo schema

su nereversiniu magnetiniu paleidikliu; b) – valdymo schema

su reversiniu magnetiniu paleidikliu. 9.2. Parinkti variklį,

magnetinius paleidiklius, valdymo ir apsaugos elementus, juos

sumontuoti ir tarpusavyje sujungti. 9.3. Valdymo schemas

įjungti į tinklą, patikrinti veikimą, atlikti paleidimo derinimo

darbus. 9.4. Išnagrinėti, kokias funkcijas atlieka magnetiniai

paleidikliai, jų privalumai ir trūkumai, lyginant su kitais

valdymo ir apsaugos aparatais. 9.5. Darbo rezultatų aptarimas

ir įvertinimas

10 užduotis. Asinchroninės dažninės pavaros

sumontavimas ir paleidimas

10.1. Nubraižyti ir sumontuoti asinchroninio variklio valdymo

su dažnio keitikliu schemą. 10.2. Parinkti elektros variklį,

dažnio keitiklį, išanalizuoti jų parametrus ir charakteristikas,

išsiaiškinti, koks keitiklio išėjimo įtampos ir dažnio keitimo

santykis. 10.3. Sumontuoti dažninę pavarą, jos apsaugos ir

valdymo elementus, patikrinti schemos veikimą. 10.4.

Patikrinti, kaip keičiasi variklio greitis mažinant įtampą ir

dažnį. 10.5. Saugos reikalavimai montuojant ir eksploatuojant

elektros pavaras. 10.6. Konsultacijos, rezultatų aptarimas

11 užduotis. Transformatorinės pastotės

relinės apsaugos ir automatikos montavimas

11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto

analizė. 11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių, saugiklių,

automatinių išjungiklių ir kitų elementų parinkimas. 11.3.

Antrinių grandinių ir signalizacijos laidų ir kabelių

montavimas, relių ir kitų elementų jungimas. 11.4.

Automatinio kartotinio jungimo ir automatinio rezervo

įjungimo schemų montavimas, derinimas, paleidimas. 11.5.

Izoliacijos varžų matavimai, operatyvinės srovės įjungimas,

derinimo paleidimo darbai. 11.6. Konsultacijos, darbo

rezultatų aptarimas ir įvertinimas

12 užduotis. Mechaninio apdirbimo cecho

elektros įrenginių įžeminimo kontūro

montavimas

12.1. Įžeminimo kontūro techninio projekto reikalavimų

analizė. 12.2. Įrenginių, kuriuos reikia įžeminti, sąrašo

sudarymas, įžeminimo laidininkų, įžemiklių, medžiagų

parinkimas. 12.3. Cecho įžeminimo magistralės ir kilnojamojo

38

įžeminimo kontūro montavimas, elektros įrenginių metalinių

korpusų ir įžemiklių sujungimas. 12.4. Nulinio laido ir PE

laidininkų montavimas ir jų prijungimas, kontūro įžeminimo

varžų matavimas, rezultatų įforminimas. 12.5. Darbo rezultatų

aptarimas ir įvertinimas

13 užduotis. Praktikos ataskaitos rašymas ir

pranešimo, skirto praktikos rezultatams

pristatyti, parengimas

13.1. Praktikos ataskaitos titulinio lapo įforminimas ir turinio

sudarymas. 13.2. Įvado, skyrių ir poskyrių įforminimas,

reikiamų skaičiavimų atlikimas, rezultatų pateikimas,

elektrinių schemų sudarymas. 13.3. Išvadų ir pasiūlymų

formulavimas, naudotos literatūros sąrašo sudarymas. 13.4.

Praktikos rezultatų pristatymas ir ataskaitos gynimas

komisijoje

Baigiamoji praktika



Žinios apie intelektualaus namo ir statinių inžinerinių

sistemų įrengimą ir saugų jų eksploatavimą

Parinkti intelektualaus namo ir statinių inžinerinių

sistemų įrenginius, valdymo elementus, įtaisus,

sudaryti jų saugaus eksploatavimo taisykles

Gebėjimai organizuoti ir užtikrinti darbų saugos

reikalavimų laikymąsi atliekant elektros ir automatikos

įrenginių montavimo ir paleidimo derinimo darbus

Sudaryti teisingą darbų eigos sąrašą, remiantis

darbų saugos reikalavimais, apšvietimo ir galios

įrenginių bei automatikos sistemų montavimui,

paleidimui ir derinimui

Mokėjimas atlikti pastatų apsaugos, signalizacijos, ryšių,

gaisrinės saugos, kompiuterinio tinklo, automatikos

projektavimo ir rekonstravimo darbus;

Projektuoti ir rekonstruoti pastato apsaugos,

signalizacijos ir automatikos sistemas, rasti jų

gedimus ir mokėti juos pašalinti



medžiagas, įtaisus ir įrenginius, naudotis kompiuterine

įranga ir taikomosiomis programomis

Sumontuoti ir paleisti elektros arba automatikos

įrenginį (pagal techninę užduotį ). Naudojantis

kompiuterine įranga, nubraižyti pastato inžinerinės

sistemos funkcinę schemą

Gebėjimas pasirinkti baigiamojo darbo temą, vadovą,

automatizavimo objektą, surinkti techninę

dokumentaciją, duomenis, schemas, ataskaitas,

vadovautis galiojančiais teisės aktais, normomis,

taisyklėmis ir standartais

Pasirinkta baigiamojo darbo tema, vadovas,

automatizavimo objektas, surinkta techninė

medžiaga baigiamajam darbui atlikti

Praktikos ataskaitos rašymas, pranešimo, skirto praktikos




išvados ir pasiūlymai, literatūra. Įmonės praktikos

vadovo ataskaitos įvertinimas, ataskaitos gynimas

komisijoje

39

Baigiamosios praktikos užduotys

Užduotys Turinys

1 užduotis. Susipažinimas su įmonės, kurioje atliekama

praktika, valdymo struktūra, veiklos kryptimis, padalinių

ryšiais ir funkcijomis

1.1. Įmonės įstatų ir kitų dokumentų,

reglamentuojančių įmonės veiklą, analizė. 1.2.

Įmonės struktūra ir jos valdymas, darbo

organizavimo principai. 1.3. Padalinių paskirtis,

funkcijos, ryšiai, padaliniuose gaminama produkcija,

vykdomi darbai ir paslaugos. 1.4. Konsultacijos ir


2. užduotis. Įmonėje arba jos padalinyje kuriamų bei

įdiegtų pastatų inžinerinių sistemų analizė

2.1. Apšvietimo tinklo ir jo valdymo įtaisų

nagrinėjimas, apsaugos, paskirstymo skydeliai,

elektros energijos apskaitos prietaisai. 2.2. Galios

elektros tinklas ir galios elektros įrenginiai, jų

apsaugos nuo perkrovų ir trumpųjų jungimų. 2.3.

Elektros variklių ir elektros pavarų techninių

parametrų ir charakteristikų analizė. 2.4. Elektros

įrenginių saugaus eksploatavimo organizavimas

įmonėje. 2.5. Darbo rezultatų aptarimas ir jų

įvertinimas

3. užduotis. Intelektualaus namo telekomunikacijų ir

ryšių sistemos, kompiuteriniai tinklai, namo apsaugos,

gaisrinės saugos ir signalizacijos įtaisai

3.1. Intelektualaus namo automatikos, telekomu-

nikacijų ir ryšių, kompiuterinių tinklų montavimo

reikalavimai. 3.2. Laidų, kabelių, jutiklių, įtaisų

parinkimas, jų montavimas, saugaus darbo taisyklės.

3.3. Paleidimo derinimo darbai, gedimų ir sutrikimų

nustatymas ir jų šalinimas, saugaus eksploatavimo

taisyklės. 3.4. Konsultacijos ir rezultatų įvertinimas

4. užduotis. Pastatų inžinerinių sistemų montavimo

reikalavimai, elektros įvado įrengimas, šildymo,

vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir jų

saugaus eksploatavimo reikalavimai

4.1. Kabelinio ir įvado iš oro linijos įrengimo

reikalavimai, gabaritai, įvadiniai ir skirstomieji

apskaitos skydeliai. 4.2. Nulinio laidininko N ir

apsauginio laidininko PE atskyrimas. 4.3. Elektros

variklių konstrukcijos ir apsaugos apdangalais

laipsniai, įrengimo reikalavimai normaliose,

pavojingose ir labai pavojingose bei chemiškai

agresyviose patalpose. 4.4. Konsultacijos ir


5 užduotis. Įmonėje naudojamų ir įdiegtų techninių

projektų analizė, baigiamojo darbo temos, vadovo ir

automatizavimo objekto pasirinkimas, techninės

medžiagos surinkimas

5.1. Intelektualaus namo ir statinių inžinerinių

sistemų montavimo techninių projektų reikalavimai.

5.2. Įmonėje esamų gamybos objektų ar

technologinių procesų automatizavimo lygio

tyrimas, trūkumų suradimas, galimybės patobulinti

automatines sistemas. 5.3. Baigiamojo darbo tema,

vadovas, pasirinktas automatizavimo objektas ir jo

techninės charakteristikos. 5.4. Konsultacijos ir

rezultatų įvertinimas.

6 užduotis. Praktikos ataskaitos rašymas ir pranešimo,

skirto praktikos rezultatams pristatyti, parengimas

13.1. Praktikos ataskaitos titulinio lapo įforminimas

ir turinio sudarymas. 13.2. Įvado, skyrių ir poskyrių

įforminimas, reikiamų skaičiavimų atlikimas,

rezultatų pateikimas, elektrinių schemų sudarymas.

13.3. Išvadų ir pasiūlymų formulavimas, naudotos

literatūros sąrašo sudarymas. 13.4. Praktikos

rezultatų pristatymas ir ataskaitos gynimas

komisijoje

40

4. TEORINĖ DALIS

4.1. ĮVADAS

Automatika – tai mokslo ir technikos šaka, tirianti automatines valdymo sistemas, jų

kūrimo teoriją ir principus. Automatika nagrinėja gamybos procesų, įrenginių ir jų sistemų

automatinio valdymo principus, metodus ir algoritmus, automatinio valdymo sistemų analizės

ir sintezės metodus. Teorinis automatikos pagrindas – bendroji automatinio valdymo teorija.

Automatika glaudžiai siejasi su mikroprocesoriniu ir kompiuteriniu įrenginių ir procesų

valdymu, su loginių programuojamųjų valdikliu panaudojimu bei su kompiuterija.

Pastaruoju metu yra sukurta ir naudojama labai daug pačių įvairiausių automatizavimo ir

valdymo priemonių bei elementų. Visi šie elementai ir automatikos techninės priemonės

naudojamos gamybos procesams ir įrenginiams automatiškai valdyti tiesiogiai be žmogaus.

Automatikos techninėms priemonėms priklauso: automatiniai kontrolės prietaisai,

automatiniai signalizacijos, apsaugos, automatiniai ryšio ir telemechanikos įtaisai,

automatiniai reguliatoriai, optimizatoriai, informacijos kaupimo ir apdorojimo įrenginiai,

specializuoti valdymo įtaisai. Šiuolaikinių automatikos sistemų svarba ir reikšmė šalies ūkiui

ir pramonei yra nepaprastai svarbi.

Technologijų integracija – šiuolaikinių gamybos procesų, techninių sistemų ir įrenginių

bruožas. Šiuolaikines automatikos sistemas projektuojantys ar prižiūrintys specialistai turi

gerai išmanyti konkrečias gamybos technologijas, sugebėti parinkti optimalią atitinkamų

procesų valdymo strategiją ir ją įgyvendinti pasitelkus geriausiai tam tikslui tinkančias

energetines ir informacines valdymo priemones. Nors aukštos kvalifikacijos specialistų,

baigusių universitetus ir kolegijas, teorinis pasiruošimas yra pakankamai geras, tačiau jau

ryškėja tendencija, kad jų praktinis pasiruošimas netenkina šiuolaikinių aukštųjų technologijų

reikalavimų. Mūsų šalyje vykdoma aukštojo mokslo reforma kaip tik ir siekia didinti aukštojo

mokslo sistemos efektyvumą, gerinti aukščiausios kvalifikacijos specialistų, atitinkančių

šiuolaikinius pramonės ir verslo poreikius, pasiūlą. Reformos programoje be studentų teorinio

paruošimo gerinimo numatyta stengtis pritraukti daugiau studentų į fizinių ir technologijos

mokslų studijas, plečiant jų karjeros galimybes, atlikti absolventų įsidarbinimo ir darbo

karjeros tyrimus. Siekiama sudaryti geresnes sąlygas studentams atlikti praktiką mokslo

centruose, valstybinėse bei privataus kapitalo įmonėse ir įstaigose, ūkininkų ūkiuose, skatinti

juos tai daryti.

Projektuojant, kuriant ir diegiant šiuolaikines automatines sistemas, nuolat reikia atlikti

įvairius jų paleidimo, derinimo, remonto ir eksploatavimo darbus. Šiuos darbus tinkamai

organizuoti ir atlikti gali tik reikiamą profesinį pasirengimą turintys elektros inžinerijos

specialistai. Kad tiems darbams būtų galima tinkamai vadovauti, privalu turėti ne tik teorinių,

bet ir praktinių įgūdžių, kurie išugdomi tik tinkamai organizuojant studentų gamybines

praktikas.

Šios mokomosios (metodinės) priemonės tikslas – suteikti elektros inžinerijos

bakalaurams specialių žinių apie elektrotechninio profilio įmonėse atliekamas technologines ir

baigiamąsias praktikas, įmonių struktūrą ir jų valdymą, padalinių funkcijas ir gaminamą

produkciją, automatikos sistemų ir įtaisų projektavimo, konstravimo ir jų diegimo darbus.

Šiuo metu mokomosios metodinės medžiagos lietuvių kalba apie studentų gamybinių praktikų

atlikimą mūsų šalyje nėra.

Elektros inžinerijos specialisto profesinėje veikloje nuolat tenka spręsti tiek teorinio, tiek

ir praktinio pobūdžio automatikos sistemų diegimo ir eksploatavimo klausimus. Šis leidinys

41

padės bakalaurų studijų studentams įtvirtinti dalykines žinias, ugdyti pažintinius bei praktinius

gebėjimus ir tobulinti studentų perkeliamuosius gebėjimus. Mokymo medžiaga turėtų padėti

studentams ugdyti gebėjimus, būtinus sėkmingai specialisto praktinei veiklai Ji padės ugdyti

studentų savarankišką mąstymą, atsakingumą, pareigingumą ir reiklumą.

4.2. AUTOMATIKOS SĄVOKOS

1. Automatika – mokslo ir technikos šaka, nagrinėjanti gamybos procesų, įrenginių ir

jų sistemų automatinio valdymo principus, metodus ir algoritmus, automatinio valdymo

sistemų analizės ir sintezės metodus, jų konstravimo principus. Automatikai taip pat

priskiriami metodai ir techninės priemonės gamybos procesams ir įrenginiams automatiškai

valdyti.

2. Automatizavimas – procesas, kai kuriami ir naudojami įrenginiai, kurie atlieka

darbą, iki tol visiškai arba iš dalies atliekamą žmogaus. Tokie įrenginiai dažniausiai yra

elektromechaniniai arba elektroniniai, pavyzdžiui, robotai arba kompiuteriai. Automatizuotas

technologinis procesas gali būti bet kokia tikslinga veikla nuo gamybos iki administravimo.

Būdingas automatizavimo pavyzdys yra pastatų šildymas ir oro kondicionavimas, kai sistema

automatiškai palaiko nustatytus patalpų oro parametrus, nepriklausančius nuo išorės sąlygų.

3. Automatinio valdymo sistema – įrenginių kompleksas, automatiškai be žmogaus

keičiantis vieną arba kelis valdomo objekto parametrus, kad palaikytų nustatytą jo darbo

režimą.

4. Automatinio reguliavimo sistema – reguliavimo sistema, kurios visos reguliavimo

operacijos atliekamos automatiškai be žmogaus.

5. Automatinė pavara – elektros pavara, kurios darbo režimai pagal gamybos proceso

reikmes reguliuojami automatiškai. Pavara valdoma reguliuojamaisiais galios keitikliais,

kontaktinėmis ar bekontaktėmis valdymo sistemomis, mikroprocesoriais. Automatiškai

paleidžia, stabdo, reversuoja mechanizmą, palaiko arba keičia jo grandžių judėjimo greitį,

kompleksiškai valdo sudėtingus technologinių procesų įrenginius. Jai taip pat priskiriamos

mechaninės pavaros, pagal apkrovą automatiškai keičiančios sukimo momentą ir perdavimo

skaičių.

6. Automatinė linija – automatiniais įrenginiais ir mechanizmais sujungtos mašinos,

automatiškai atliekančios gaminio ar jo dalies apdirbimo, apdorojimo, surinkimo, gabenimo ir

laikymo technologines operacijas.

7. Apsauga nuo elektros – visuma techninių, organizacinių priemonių ir teisinių

normų, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, elektros lanko,

elektromagnetinio lauko ir statinės elektros poveikių.

8. Dažninė elektros pavara – reguliuojamo greičio elektros pavara, kurios kintamosios

srovės elektros variklio sukimosi greitis valdomas keičiant maitinimo įtampos dažnį.

9. Elektros pavara – elektromechaninis įrenginys, keičiantis elektros energiją

mechanine ir varantis darbo mašiną arba mechanizmą.

10. Elektros įrenginių eksploatavimas – veikiančių elektros įrenginių technologinis

valdymas, techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas.

11. Elektromechanika – mokslo ir technikos šaka apie elektros įrenginių, mašinų ir

įtaisų sandarą, veikimą ir naudojimą.

12. Elektronika – mokslo ir technikos šaka, apimanti su elektros krūvininkų (elektronų,

skylių, jonų) judėjimo reiškinių vakuume, dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose tyrimą ir

naudojimą.

13. Elektromechaninė laiko pastovioji – laiko tarpas, per kurį paleisto elektros variklio

rotorius (inkaras) pasiekia 63,2% nusistovėjusio sukimosi greičio, kai įtampos vertė yra

42

nurodytoji. Praėjus laiko tarpui, lygiam 3 elektromechaninėms laiko pastoviosioms, variklio

sukimosi greitis skiriasi nuo nusistovėjusio 5%.

14. Galios elektronika – elektronikos šaka, kuri nagrinėja elektros energijos srauto ir

įvairių energijos keitimo procesų valdymą elektroninėmis priemonėmis. Pagrindiniai galios

elektronikoje naudojami elementai yra puslaidininkiniai diodai, tranzistoriai, tiristoriai,

simistoriai. Jų galia – nuo vato dalių iki megavatų.

15. Kompleksinė automatizacija – visuma medžiagų apdirbimo ir apdorojimo

technologinių procesų, vykdomų viena valdymo sistema susietomis mašinomis ir

technologiniais įrenginiais.

16. Mikroprocesorius – integrinis grandynas, gebantis atlikti centrinio procesoriaus

funkcijas. Tai taip pat procesorius, kurį sudaro didelės arba labai didelės integracijos lustas

viename kristale.

17. Praktikos bazė – įstaiga ar įmonė (toliau įmonė), pasirašiusi studentų praktinio

mokymo sutartį su studentą siunčiančiu kolegijos fakultetu.

18. Praktikos vadovas dėstytojas – dekano potvarkiu vadovauti praktikai paskirtas

katedros dėstytojas.

19. Praktikos vadovas gamybininkas – įmonės vadovo įsakymu paskirtas vienas iš

atsakingų kvalifikuotų jos darbuotojų, turintis ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą.

Skiriamas tik praktikos laikotarpiui.

20. Praktikos laikotarpis – studijų programoje numatytos trukmės laikotarpis,

užfiksuotas datomis imtinai studento praktinio mokymo sutartyje.

21. Praktikos programa – praktikai vadovaujančios katedros kartu su įmone parengtas

praktikos turinys, atitinkantis studijų programą ir įmonės galimybes. Programos paskirtis – kuo

geriau studentus supažindinti su įmone, jos veikla, problemomis, jų sprendimo būdais.

Programoje taip pat numatomas darbas bibliotekoje ir ataskaitos rengimas.

22. Praktikos uždaviniai – tai, ką reikia nuveikti praktikos metu, kad būtų pasiekti

praktikos tikslai.

23. Praktikos užduotis – su įmone suderinta studentui praktikos vadovo dėstytojo

paskirta individuali užduotis tiriamajam darbui atlikti, skatinanti studentą gamyboje išsamiai

išsiaiškinti siaurą studijų srities klausimą ar išspręsti problemą.

24. Praktikos ataskaita – atsiskaitymo už praktiką ataskaita, parengta pagal katedros

nustatytus reikalavimus ir apimanti visus praktikos užduotyje numatytus klausimus.

25. Procesorius – kompiuterio įtaisas arba funkcinė dalis programoms interpretuoti.

Paprastai tai centrinis procesorius, jis taip pat yra kompiuterinė programa, apdorojanti tam

tikro tipo duomenis arba tvarkanti organizacinius veiksmus.

26. Programuojamasis loginis valdiklis – valdiklis, turintis mikroprocesorių ir modulių

rinkinį signalams priimti ir poveikio signalams perduoti.

27. Programinis valdymas – elektros įrenginio funkcijų valdymas pagal tam tikrą

programą.

28. Reguliavimo objektas – fizinis objektas arba parametras (elektrinis, mechaninis,

šiluminis), technologinis procesas ar abstraktus reiškinys, kurį reikia reguliuoti.

29. Relinė automatika – įrenginių ir procesų automatinio valdymo priemonės, turinčios

relinių reguliatorių, kurie šuoliškai pakeičia valdymo signalą, reguliuojamam dydžiui pasiekus

slenkstinę vertę.

30. Skaitmeninis valdymas – automatinis valdymas, kurio parametrai koduoti

skaitmenimis.

31. Studento praktinio mokymo sutartis – trišalė sutartis tarp siunčiančio kolegijos

fakulteto, įmonės ir studento, sudaryta pagal tipinę Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro patvirtintą formą ir pasirašyta visų trijų sutartį sudariusių šalių.

32. Valdymo aparatas – elektros mašinų, įrenginių, įtaisų valdymo komponentas ar

įtaisas, jungiamas į valdymo grandinę, pavyzdžiui, relė, padėties jutiklis, mygtukinis postas,

elektros skirstytuvas, slėgio reguliatorius.

43

33. Valdymo algoritmas – matematinė priklausomybė, rodanti, kaip reguliatoriaus

įėjimo signalas paverčiamas jo išėjimo – objekto valdymo signalu. Tai nurodymų, įsakymų

visuma, nustatanti specialiai organizuotų išorinių veiksnių, veikiančių valdomą objektą,

pobūdį.

34. Valdymo grandinė – elektros grandinė, kuria perduodami įrenginio arba sistemos

valdymo signalai, bet neteka maitinimo srovės.

35. Valdymo įtaisas – mechaninis, hidraulinis, pneumatinis, elektrinis arba elektroninis

įtaisas įrenginiui ar prietaisui valdyti. Tai galios elektronikos arba kito įrenginio komponentas,

kurio paskirtis – sudaryti elektroninio komutatoriaus valdymui reikalingus impulsus.

36. Valdymo objektas – fizinis objektas (elektrinis, mechaninis, šiluminis) arba vyksmas

(cheminis, ekonominis, socialinis, biologinis), kurį reikia valdyti.

37. Valdymo programa – veikimo planas, kurį vykdo žmogus arba automatas. Tai

kompiuteriu atliekamų veiksmų aprašas kuria nors programavimo arba kompiuterio kalba.

38. Vykdomasis įtaisas – automatinės valdymo sistemos įtaisas, kuris reguliatoriaus

išėjimo signalą keičia į valdymo objekto poveikį.

4.3.TEORINIS PASIRENGIMAS

Lietuvos pramonės įmonės turi būti aprūpintos aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

Studentų praktika, kaip mokslo studijų sudedamąja dalimi, galima studentų žinias susieti su

realiomis gamybos sąlygomis ir padėti apsispręsti pasirenkant darbo vietą. Atsiveriančios

galimybės dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse sukuria konkurenciją darbo rinkose,

tačiau ir Lietuvos, ir užsienio darbdaviai yra suinteresuoti priimti į darbą tik aukštos

kvalifikacijos ir gebančius dirbti su naujausiomis technologijomis darbuotojus. Studentų

praktika suteikia vertingų žinių baigiamajam darbui gerai parengti, padeda apsispręsti dėl

tolesnės darbinės veiklos.

Studentai pagal automatikos studijų programą atlieka tris praktikas. Tai -- technologinė

praktika 1 (atliekama ketvirtame semestre); technologinė praktika 2 (atliekama penktame

semestre) ir baigiamoji praktika (atliekama šeštame semestre).

Studentai prieš technologines praktikas jau yra studijavę bendruosius koleginių studijų

dalykus, studijų krypties dalykus, socialinių mokslų dalykus ir specialiuosius studijų krypties

dalykus, yra išklausę visus automatikos studijų programoje numatytus dalykus ir ruošiasi

atlikti bakalauro baigiamąjį darbą.

Taigi, studentai jau turi tam tikrą teorinį pasirengimą ir žinių apie elektros ir automatikos

įrenginių bei sistemų sandarą, jų veikimą ir technines charakteristikas. Toliau pateiksime žinių

apie automatikos sistemas, jų elementus, charakteristikas ir elektros įrenginių įrengimo bei

saugaus eksploatavimo reikalavimus.

4.3.1. Automatinės sistemos funkcinė schema

Automatizavimo technikai priskiriami tokie įtaisai, įrenginiai ir sistemos, kurie išlaisvina

žmogų nuo gamybos proceso kontrolės funkcijų. Automatinė sistema atlieka tas pačias

operacijas, kaip ir operatorius, valdantis neautomatizuotą įrenginį. Pvz., operatorius,

reguliuojantis atsfaltbetonio temperatūrą išdavimo bunkeryje, atlieka tokias operacijas. Jis

stebi matavimo prietaiso, šiuo atveju termometro, rodmenis, palygina faktinę temperatūros

reikšmę su pasirinkta, o jei šios reikšmės nesutampa, taip reguliuoja karštų garų čiaupą, kad

faktinė temperatūra artėtų prie pasirinktos. Todėl automatinė temperatūros reguliavimo

sistema privalo turėti įtaisus, išlaisvinančius žmogų nuo visų minėtų funkcijų. Todėl

automatinė reguliavimo sistema labai svarbi automatizuojant gamybos įrenginius ir procesus.

44

Iš to, kas pasakyta, galima nusibraižyti tokią 3.1 pav. parodytą automatinės sistemos funkcinę

schemą [1].

3.1 pav. Automatinės sistemos funkcinė schema

Funkcinė schema susideda iš objekto O, matavimo įtaiso MĮ, valdymo įtaiso VĮ,

uždavimo įtaiso UĮ ir vykdymo mechanizmo VM. Rodyklės, jungiančios šiuos įtaisus,

vaizduoja vieno įtaiso poveikį kitam. Šie poveikiai automatinėse sistemose vadinami

signalais. Objekto reguliuojamasis dydis veikia matavimo įtaisą MĮ, kuriame jis paverčiamas

patogesniu signalu. Dažniausiai naudojami elektriniai, pneumatiniai arba hidrauliniai signalai.

UĮ suformuoja signalą, proporcingą reguliuojamojo parametro pasirinktai reikšmei. Šie du

signalai – faktinis ir pasirinktas patenka į VĮ, kuriame suformuojamas VM valdymo poveikis.

Po to VM reguliavimo įtaisu, šiuo atveju garų čiaupu, taip veikia objektą, kad reguliuojamojo

parametro vertė artėja prie nustatytos reikšmės.

Išnagrinėtu principu veikia dauguma įvairiausių technologinių parametrų, t.y. greičio,

slėgio, temperatūros, medžiagos kiekio, lygio ir t.t. automatinio reguliavimo ir valdymo

sistemų. Tokių sistemų pagrindinė ypatybė yra uždara poveikių grandinė

OMĮVĮVMO [9]. Tokios sistemos vadinamos uždaromis automatinio reguliavimo

sistemomis (ARS) arba automatinio valdymo sistemomis (AVS). Joms būdinga tai, kad jos

turi vieną arba kelis grįžtamuosius ryšius. VĮ ir UĮ -- tai priemonės, kuriomis naudojasi

operatorius: mygtukai, jungikliai, potenciometrai, rankenėlės ir t.t. montuojami valdymo pulte

VP. Kai objektas yra labai nutolęs nuo VP, automatinę sistemą reikia papildyti ryšio kanalais

– siųstuvais ir imtuvais. Tokia sistema vadinama telemechanine – valdymas per atstumą.

Technikoje būna telekontrolės, televaldymo ir telereguliavimo sistemos. Uždarose sistemose

vyksta nuolatinė signalų kaita. Objektą veikia įvairūs trikdžiai, sukeliantys reguliuojamojo

parametro nuokrypą, o ARS turi tą nuokrypą sumažinti. Ši signalų kaita gali vykti lėčiau arba

greičiau, su švytavimais arba be jų. Jeigu signalų švytavimas negęsta, o jų amplitudė didėja,

tai tokia ARS neatlieka savo funkcijų ir vadinama nestabilia [4].

Nagrinėjant ARS pagrindinis uždavinys yra sistemos stabilumo ir tikslumo nustatymas

bei reguliavimo kokybės tyrimas. Minėtus klausimus nagrinėja automatinio valdymo ir

reguliavimo teorija. Ši teorija kartu su informacinės ir mašininės logikos teorija sudaro

mokslo šaką – kibernetiką. Kibernetika aptaria valdymo ir reguliavimo procesus, vykstančius

gyvuosiuose organizmuose, žmonių visuomenėse ir techninėse sistemose. Techninė

kibernetika apsiriboja techninių sistemų tyrimu

Pagrindinė kibernetikos sąvoka yra informacija. Tai įvairūs pranešimai, kuriuos reikia

priimti, saugoti, perdirbti ir išsiųsti. Pranešimai gali būti tekstas, skaitiniai duomenys, lentelės,

grafikai, kodai. Visi jie pateikiami signalo forma. Signalai gali būti elektromagnetiniai,

optiniai, mechaniniai, pneumatiniai ir hidrauliniai, tolydūs arba diskretiniai. Signalai

sistemose perduodami ryšių kanalais. Ryšio kanalu vadinama techninių priemonių visuma,

įgyvendinanti pranešimų nepriklausomą perdavimą iš vieno šaltinio vienam vartotojui.

45

Dažniausiai viena ryšių linija perduodami daugelio informacijos šaltinių pranešimai. Tokia

ryšių sistema vadinama daugiakanale.

4.3.2. Automatikos sistemų rūšys

Įvairioms AVS ir ARS kurti naudojamos pačios įvairiausios automatizavimo technikos

priemonės. Visos AVS gali būti priskirtos vienai iš tokių sistemų, kurios parodytos 3.2-me

pav. Šis sistemų skirstymas atitinka Vokietijos standartą DIN 19226 [4, 5].

Valdymo

sistemos

Tiesioginės Su atmintimiPrograminio

valdymo

Laikinės -

programinėsKoordinuojamosios Nuosekliosios

3.2 pav. Automatikos sistemų rūšys

Tiesioginių valdymo sistemų išėjimo signalai priklauso tik nuo įėjimo signalo su sąlyga,

kad sistemos neveikia trikdžiai. Tokios sistemos neturi atminties.

Valdymo sistemos su atmintimi yra tokios, kai komanda arba valdymo poveikis išnyksta

nutrūkus įėjimo signalui. Tačiau pasiektoji išėjimo signalo reikšmė išlieka, t.y. ji įsimenama.

Norint atstatyti tą pradingusią išėjimo reikšmę reikia suformuoti naują signalą.

Kai objekto valdymas programinis, projektuotojas gali rinktis vieną iš trijų posistemių.

Laikinėse – programinėse sistemose valdymo poveikiai kaip laiko funkcijos yra generuojami

programų generatorių. Programų generatorių funkcijas gali atlikti kumšteliniai būgnai,

perforacinės kortos ir juostos, elektroninėje atmintyje esančios programos, įrašytos tam tikra

mašinine kalba. Koordinuojamosiose programinio valdymo sistemose valdymo poveikius

formuojančio generatoriaus signalai yra generuojami pagal valdomo objekto nueinamą kelią

arba pagal jo padėtį. Nuosekliose programinio valdymo sistemose programa yra vykdoma

nuosekliai – žingsnis po žingsnio. Programa gali būti įrašyta atmintyje arba skaitoma iš

perfokortų, magnetinių juostų arba diskų, arba nuskaitoma iš kitokių informacijos kaupiklių.

Pagal valdymo signalo pobūdį visos sistemos skirstomos į analogines, skaitmenines ir

binarines, pagal informacijos apdorojimo pobūdį -- į sinchronines, asinchronines, logines ir

nuosekliąsias.

Visoms valdymo sistemoms naudojamos elektrotechninės, elektroninės, pneumatinės ir

hidraulinės automatizavimo priemonės. Šių priemonių jungimo nuoseklumas ir informacijos

srauto kryptis automatikos sistemose pavaizduoti 3.3-me pav. [4].

46

Įėjimo signalų

formuotuvai

Jutikliai, jungikliai,

mygtukai, kelio jungikliai,

programų generatoriai,

priartėjimo jutikliai

Jutikliai, jungikliai,

mygtukai, kelio jungikliai,

programų generatoriai,

priartėjimo jutikliai

Valdymo

elementai

Loginiai elementai,

atbuliniai vožtuvai, slėgio

reguliatoriai

Relės, loginiai elementai,

valdikliai

Galios signalų

formuotuvaiSkirstytuvai

Kontaktoriai, magnetiniai

paleidikliai,

puslaidininkiniai

elementai

Vykdymo įtaisaiCilindrai, varikliai,

indikatoriai

Elektros varikliai,

elektromagnetai,

tiesiaeigiai varikliai

Objektas

Objektas

Pneumatika ir hidraulika Elektrotechnika ir elektronika

3.3 pav. Automatizavimo elementų jungimas ir informacijos srauto kryptis automatikos

sistemose

4.3.3. Apibendrintoji automatizavimo technologijos schema

Visi technologiniai mechanizmai ir procesai automatizuojami laikantis tų pačių,

bendriausių dėsnių ir principų. Šie dėsniai sudaro automatizavimo technologijų esmę, kuriai

įgyvendinti reikia tam tikros aparatinės bei programinės priemonės. Bendruosius

automatizavimo dėsnius ir principus atskleidžia apibendrintoji automatizavimo technologijos

schema, nesusieta su konkrečiais valdymo objektais ar procesais [4]. Tokia schema parodyta

3.4-me pav.

47

3.4 pav. Apibendrintoji automatizavimo technologijos schema

Schemos centre yra svarbiausia sistemos grandis – valdymo objektas (mechanizmas ar

procesas), kuriame kaip tik ir kryžiuojasi energijos ir informacijos srautai, garantuojantys

pageidaujamą proceso eigą.

Vykdymo įtaisais galima keisti valdymo objekto energetinę būseną, t. y. galima jį valdyti.

Valdyti objektą įmanoma tik turint reikiamą informaciją apie objekto valdymo parametrus, jo

būsenos koordinates. Šiai informacijai gauti naudojami įvairiausi jutikliai, matuojantys

kintančius valdymo objekto paramettrus ir teikiantys šią informaciją svarbiausiam valdymo

sistemos mazgui – procesoriui. Procesoriuje ši informacija apdorojama, o jos pagrindu

suformuota valdymo informacija naudojama valdymo objejktą veikiantiems energijos

srautams valdyti.

3.4 pav. pateikta schema yra universali, kadangi ji parodo ir tolydinių ir diskretinių

valdymo sistemų struktūrą. Tolydinėse sistemose jutiklių signalų formuotuvai informaciją

apie procesą formuoja kaip tolydines laiko funkcijas, o procesorius, veikdamas šią informaciją

tiesiniais proporciniais, integravimo ar diferenciavimo operatoriais, -- tolydinius vykdymo

sistemų valdymo poveikius. Jei jutiklių signalų formuotuvai informaciją apie procesą teikia, o

procesorius valdymo informaciją formuoja kaip loginius signalus, salyginai žymimus ,,1“ ir

,,0“, turime loginę automatikos sistemą. Šiuo atveju procesoriuje programuojamos loginės

sąlyginės priklausomybės tarp įėjimo ir išėjimo signalų.

Energetinę vykdymo įtaisų aplinką reikia suderinti su valdymo sistemos energetine

aplinka. Galimi du energetinio derinimo variantai:

naudojant homogeninę energetinę aplinką;

naudojant mišriąją energetinę aplinką.

Pirmuoju atveju ir vykdymo, ir valdymo sistemos veikia toje pačioje aplinkoje, pvz.,

elektrinėje, pneumatinėje ar hidraulinėje energetinėje. Šiuo atveju turime elektrinę,

pneumatinę ar hidraulinę sistemą. Antruoju atveju vykdymo ir valdymo sistemų energetinė

aplinka nesutampa. Tokios sistemos vadinamos mišriosiomis, tai -- elektropneumatinės,

elektrohidraulinės ar pneumohidraulinės.sistemos Taip galima derinti elektrinių, elektroninių,

ar kompiuterinių valdymo sistemų greitaveiką, kompaktiškumą ir lankstumą su pneumatinių

ar hidraulinių vykdymo sistemų konstrukciniu paprastumu ir priimti techniškai optimalius

sprendimus.

4.3.4. Pagrindinės automatizavimo priemonės ir jų rūšys

AVS ir ARS naudojama labai daug ir įvairios paskirties automatizavimo priemonių.

Visas jas galima suskirstyti į tokias grupes [8]:

48

elektromašininės: tai generatoriai, varikliai, transformatoriai, enkoderiai, resolveriai ir

automatikos mikromašinos;

mikroelektroninės: joms priklauso loginiai elementai, jutikliai, trigeriai, skaitmeniniai

keitikliai, analoginiai keitikliai, stiprintuvai, skaitikliai, dešifratoriai,

mikrokontroleriai, mikroprocesoriai, valdikliai ir kompiuteriai;

pneumatinės: kompresoriai, cilindrai, rotacinės pavaros ir varikliai, indikatoriai,

skirstytuvai, vožtuvai, resiveriai, slėgio ir srauto reguliatoriai, pneumatiniai jutikliai;

hidraulinės: siurbliai, hidrocilindrai, hidraulinės pavaros, vožtuvai, kranai,

skirstytuvai, slėgio ir srauto reguliatoriai, jutikliai.

Uždarose ARS elektromašininės automatizavimo priemonės naudojamos visose trijose

sistemos grandyse [10]:

matavimo (tachogeneratoriai, selsinai, enkoderiai, resolveriai);

stiprinimo (elektromašininiai ir magnetiniai stiprintuvai);

valdymo (generatoriai, įvairių tipų varikliai ir elektromagnetiniai jėgos elementai).

Elektromašininiai keitikliai, kurie keičia srovės ir įtampos rūšį, dažnį arba fazių skaičių,

plačiai naudojami pramonėje, transporte (laivai, aviacija). Jie taip pat tinka kaip pirminiai

informacijos keitikliai, keičiantys posūkio kampą arba greitį į elektrinį signalą. Vėliau tas

signalas yra integruojamas arba diferencijuojamas ir atkuriamos trigonometrinės funkcijos.

Telemechanikoje elektromašininės priemonės naudojamos atskirų tarpusavyje

mechaniškai nesusietų ašių arba velenų sinchroniniam, suderintam posūkiui. Tos ašys arba

velenai tokiu būdu gali būti valdomi per didelį, kelių dešimčių arba šimtų kilometrų atstumą.

Automatikoje gana plačiai naudojama viena iš svarbiausių elektros mašinos ypatybių –

apgręžiamumo principas. Šio principo esmė -- galimybė indukuoti judančio laidininko

elektrovarą magnetiniame lauke (generatorius), taip pat indukuoti elektrovarą tame laidininke,

kai jis stovi (nejuda), tada laukas turi būti kintamasis.Ta pati elektros mašina gali veikti

variklio režimu, jeigu bus išnaudojamos laidininko su srove, esančio magnetiniame lauke,

judėjimo principas.

4.3.5. Matavimo įtaisų elementai, jutikliai

Matavimo įtaise kontroliuojamasis arba reguliuojamasis dydis vienu arba keliais

keitikliais taip perdirbamas, kad išėjimo signalas būtų patogus toliau naudoti. Visuma

matavimo keitiklių, suteikianti galimybę gauti galutinį rezultatą, vadinama matavimo

grandine arba matavimo kanalu. Pirmasis keitiklis toje grandinėje, kuris tiesiogiai reaguoja į

matuojamojo dydžio pokyčius, dažnai vadinamas jautriuoju elementu arba jutikliu.

Jutikliais vadinami techniniai įtaisai, keičiantys vieną fizinį signalą, pvz., temperatūrą,

slėgį, greitį, atstumą ir t.t. kitu lengviau apdorojamu, dažniausiai elektriniu signalu 6].

Anksčiau tas pirminis keitiklis buvo vadinamas davikliu. Terminas „daviklis“ taip pat

vartojamas kitiems įtaisams apibūdinti. Davikliais vadinami įtaisai, kurių konstrukcija

išbaigta, joje gali būti panaudoti keli elementai, atliekantys savo funkcijas. Daviklio

pavyzdžiu gali būti tachogeneratorius. Po jutiklio esantys kiti keitikliai vadinami tarpiniais

arba antriniais keitikliais. Paskutinis matavimo kanalo keitiklis dar vadinamas išėjimo

keitikliu.

Pagal išėjimo signalo energijos rūšį visi jutikliai skirstomi i mechaninius, elektrinius,

elektromechaninius, pneumatinius ir hidraulinius. Pneumatinių jutiklių signalas yra suspaustas

oras. Pagal išėjimo signalo formavimo būdą jutikliai skirstomi į generatorinius ir

parametrinius. Generatorinių jutiklių išėjimo signalui būdingos energetinės savybės. Tai

elektrovara, elektros srovė, įtampa, mechaninė jėga arba įtempimas, slėgis. Parametriniais

vadinami tokie jutikliai, kurie maitinami iš pašalinio energijos šaltinio. Juose matuojamasis

arba įėjimo dydis keičia jutiklių vidinius parametrus: varžą, talpį, induktyvumą ir pan.

Jutikliai dar skirstomi į tolydinio veikimo arba proporcinguosius ir relinius arba kontaktinius.

49

Pagrindinė jutiklių charakteristika yra jų perdavimo koeficientas arba jautris. Perdavimo

koeficientu vadinamas išėjimo ir įėjimo dydžių pokyčių santykis 6]:

iš

įėj

dXK

dX;

(3.1)

čia Xiš – jutiklio išėjimo dydis arba signalas; Xįėj – jutiklio įėjimo dydis arba išorinis poveikis.

Priklausomybė Xiš = f(Xįėj), kai nusistovėjęs darbo režimas, vadinama jutiklio statine

charakteristika. Pageidautina, kad ši charakteristika būtų tiesinė. Tuomet bet kuriame šios

charakteristikos taške jutiklio perdavimo koeficientas turės tą pačią reikšmę ir galios lygybė:

iš iš

įėj įėj

dX XK

dX X.

(3.2)

Jutikliams dar keliami šie reikalavimai: patikimumas, maža inercija, pakankamas jautris,

maža paklaida. Funkciniu požiūriu jutiklis turi dvi dalis:

jautrųjį elementą JE;

normuojantį keitiklį NK.

Jutiklio funkcinė schema parodyta 3.5 pav.

įėjX išX

J

JE NKY

3.5 pav. Jutiklio funkcinė schema

Jautrusis elementas priima išorinį poveikį Xįėj ir formuoja pirminius informacijos

duomenis Y. Normuojantis keitiklis pagal jautriojo elemento pirminius duomenis Y sukuria

išėjime signalus Xiš, kurie vienareikšmiškai susiję su išoriniu poveikiu it turi tam tikrą

apibrėžtą (normuotą) pavidalą.

4.3.6. Priartėjimo jutikliai ir jų rūšys

Priartėjimo jutikliai formuoja loginį signalą, kai į jų stebėjimo zoną patenka pašalinis

kūnas. Tokie jutikliai naudojami kaip informacinių signalų formuotuvai, kontroliuojant

mechanizmo galines arba tarpines padėtis, skaičiuojant vienetinius gaminius, prekes ar

transporto priemones, indikuojant įvairių talpyklų užpildymą skysčiais, biriomis medžiagomis

ir pan.

Visi jutikliai, keičiantys viena fizinį signalą (temperatūrą, slėgį, atstumą ir t.t.) kitu

lengviau apdorojamu elektriniu signalu, skirstomi į šias grupes [6]:

A grupė – jutikliai, formuojantys loginį signalą (1 arba 0), atsižvelgiant į tai, ar

matuojamasis signalas yra pasiekęs nustatytą reikšmę.

B grupė – jutikliai, formuojantys vienetinį kodinį signalą (impulsų seriją). Impulsų

skaičius serijoje lygus matuojamojo signalo reikšmei.

C grupė – jutikliai, formuojantys pirminį analoginį signalą be stiprintuvo.

50

D grupė – jutikliai, formuojantys analoginį signalą ir stiprinantys jį iki standartinių lygių:

0.....10 V; -5....+5 V; 1.....10V; 0.....20 mA; -10.....+10 mA; 4......20 mA.

E grupė – jutikliai arba jutiklių sistemos, formuojančios standartinį signalą, suderinamą

su nuosekliosiomis ar lygiagrečiosiomis sąsajomis.

Priartėjimo jutikliai, naudojami loginėse automatikos sistemose, priklauso A grupei: Jie

būna įvairių konstrukcijų ir įvairaus veikimo principo, tačiau visiems jiems bendra tai, kad jų

išėjimo signalas keičia savo loginę reikšmę (iš 1 į 0 arba iš 0 į 1) tada, kai į jų veikimo zoną

patenka stebimasis objektas. Pagal veikimo principą priartėjimo jutikliai skirstomi į tris

grupes:

generatoriniu principu veikiantys jutikliai (induktyviniai, induktyviniai – magnetiniai,

talpiniai);

lokaciniu principu veikiantys jutikliai (optiniai, ultragarsiniai);

kitaip veikiantys jutikliai (mechaniniai, herkonai, pneumatiniai, hidrauliniai).

4.3.7. Induktyviniai ir talpiniai priartėjimo jutikliai

Tai generatoriniu principu veikiantys jutikliai. Visiems šios grupės jutikliams bendra tai,

kad jutikliui artėjant prie stebimojo objekto (arba atvirkščiai), keičiasi jame įmontuoto aukšto

dažnio generatoriaus virpamojo kontūro (L C) parametrai arba jo apkrova. Dėl to keičiasi

signalas generatoriaus išėjime, kurį fiksuoja relinis elementas. Dėl to relinis elementas

įsijungia arba išsijungia ir taip suformuoja atitinkamą loginį signalą (1 arba 0).

Konstrukcijos paprastumu ir patikimumu išsiskiria induktyviniai priartėjimo jutikliai,

kurių funkcinė schema parodyta 3.6 pav. [6]

3.6 pav. Induktyvinio priartėjimo jutiklio funkcinė schema

Šioje schemoje pažymėta:

1 – L – C virpesių generatorius G;

2 – demoduliatorius;

3 – relinis elementas;

4 – šviesos indikatorius;

5 – galios stiprintuvas su apsaugos grandinėmis;

6 – maitinimo įtampa;

7 – nuolatinė (stabilizuota) įtampa;

8 – jutiklio aktyvioji zona;

9 – jutiklio išėjimo signalas.

Įjungus maitinimą, generatorius ima generuoti periodinius virpesius, kurių dažnis

priklauso nuo L ir C : ω 1 LC . Šis signalas maitina apviją, magnetinančią atvirą magnetinę

grandinę, kuri jutiklio aktyviojoje zonoje 8 sukuria kintamąjį magnetinį lauką. Kai į šią zoną

51

patenka laidus kūnas, jame kintamasis laukas indukuoja sūkurines sroves, kurios apkrauna

generatorių ir dėl to jo generuojamų virpesių amplitudė mažėja. Kai laidininkas priartėja prie

jutiklio jo poveikio atstumu, virpesių amplitudė sumažėja tiek, kad relinis elementas 3

išsijungia ir dėl to pasikeičia jutiklio loginio išėjimo 9-ta reikšmė. Jutiklio jautrumas priklauso

nuo į aktyviąją zoną patenkančios medžiagos magnetinių savybių, jos laidumo bei stebimojo

kūno matmenų.

Induktyviniai jutikliai geriausiai reaguoja į feromagnetikus (geležį, kobaltą, nikelį), nes

feromagnetikai sustiprina kintamąjį magnetinį lauką. Nemagnetinių medžiagų (bronzos,

aliuminio, vario) poveikio atstumai yra mažesni. Naudojant induktyvinius priartėjimo

jutiklius, gali būti stebimos tik elektriškai laidžios medžiagos. Jie taip pat geriau reaguoja į

didelę lyginamąją varžą turinčius laidininkus, kadangi juose susikuria didesni sūkurinių srovių

sukelti energijos nuostoliai ( 2I R ). Šie jutikliai yra ilgaamžiai, nejautrūs teršalams ir atsparūs

vibracijoms. Jų apsaugos klasė IP 67.

Medžiagos veiksniui įvertinti pasirenkamas redukcijos koeficientas (žr. 3 lentelę). Jis

parodo, kiek sumažėja jutiklio jautrumas medžiagai palyginus su jutiklio jautrumu minkštai

geležiai Fe360 .

Redukcijos koeficientų reikšmės 3 lentelė

Medžiaga Redukcijos koeficientas Minkšta geležis 1,0 Chromonikelis 0,7......0,9 Žalvaris 0,35.....0,5 Aliuminis 0,35.....0,5 Varis 0,25.....0,4

Induktyvinių jutiklių techninė charakteristika:

Taikymo sritis – metalinių kūnų indikacija;

Darbo įtampa – 10 – 30 V;

Nominalus poveikio atstumas – 0,8 – 10 mm;

Maks. srovė – 75 – 400 mA;

Aplinkos temperatūra -25 – +75 ºC;

Įsijungimų dažnis – 10 – 5000 Hz;

Maks. – 20 kHz.

Induktyvinių – magnetinių priartėjimo jutiklių funkcinė schema visiškai panaši į jau

išnagrinėtą induktyvinio jutiklio schemą. Skirtumas tik tai tas, kad L – C virpesių

generatoriaus ritė yra užvyniota ant uždarą magnetinę grandinę sudarančio magnetolaidžio.

Šis magnetolaidis normalioje būsenoje yra magnetiškai nepristotintas.

Kai prie jutiklio priartėja įmagnetintas kūnas (pvz., pastovus magnetas), magnetolaidis

įsisotina, pasikeičia ritės su magnetolaidžiu induktyvumas L ir induktyvioji varža

2L

X L fL . Dėl to pakinta kontūro srovė , o šį pokytį užfiksuoja jutiklio relinis

elementas.

Induktyvinių – magnetinių jutiklių taikymo sritis – įmagnetintų kūnų indikacija. Jie

plačiai naudojami kaip bekontakčiai pneumatinių cilindrų galinių padėčių indikatoriai. Tai

magnetiniai herkoniniai jutikliai.

Talpiniai priartėjimo jutikliai veikimo principu labai panašūs į induktyvinius. Juose

aktyviojoje zonoje yra L – C kontūro kondensatorius. Kondensatoriaus talpa priklauso nuo

įkelto į aktyviąją zoną kūno dielektrinės konstantos ε, kūno matmenų S ir d:

S

Cd

;

(3.3)

čia S ir d – priartėjusio kūno plotas ir storis.

52

Labai svarbu, kad talpiniai jutikliai reaguoja tiek į laidininkus, tiek ir į izoliatorius.

Pateiksime įvairių medžiagų redukcijos koeficientų reikšmes (žr. 4 lentelę), pagal kurias

galima nustatyti jutiklio jautrumą skirtingoms medžiagoms.

Talpiniai jutikliai jautrūs aplinkos teršalams. Jų patikimumui didelės įtakos turi aplinkos

drėgmė. Būtina naudoti drėgmės kompensavimo priemones. Jais galima fiksuoti vandens lygį

plastmasiniuose rezervuaruose, tik indo sienelės storis turi būti ne didesnis kaip 4 mm.

Talpinio jutiklio redukcijos koeficientų reikšmės 4 lentelė Medžiaga Redukcijos koeficientas Visi metalai 1,0 Vanduo 1,0 Stiklas, kartonas 0,3.....0,5 Plastmasė 0,3.....0,6 Medis(priklauso nuo drėgmės) 0,2.....0,7 Alyva 0,1.....0,3

Talpinių priartėjimo jutiklių techninė charakteristika:

Taikymo sritis – bet kokių kūnų, kurių >1, indikacija;

Darbo įtampa – 10 – 30 V;

Maks. srovė – 500 mA;

Aplinkos temperatūra – -25 – +70 ºC;

Įsijungimų dažnis – iki 300 Hz.

4.3.8. Optiniai priartėjimo jutikliai

Optiniai jutikliai priklauso lokaciniu principu veikiančių jutiklių grupei [6]. Minėtos

grupės jutikliai fiksuoja nuo kliūties atspindėjusį arba perėjusį tam tikrą atstumą signalą.

Tokie jutikliai susideda iš dviejų dalių: siųstuvo ir imtuvo. Imtuvas priima siųstuvo siunčiamą

periodinį signalą, pagal kurį formuoja loginį jutiklio išėjimo signalą.

Optiniai priartėjimo jutikliai fiksuoja šviesos spindulį, nusiųstą stebimo objekto link arba

jo atspindį nuo to objekto. Optiniai jutikliai skirstomi į tris grupes:

jutikliai, fiksuojantys nusiųstą spindulį;

fiksuojantys atsispindėjusį nuo specialaus veidrodžio spindulį;

fiksuojantys atspindį nuo paties objekto.

Visų tipų optinių jutiklių veikimą rodo bendra funkcinė schema, parodyta 3.7-me pav.

1 2 3 4 5

6

7

8

9UZ1

A2A1 &G

3.7 pav. Optinio priartėjimo jutiklio funkcinė schema

53

Optinio jutiklio siųstuvą sudaro generatorius G ir šviesą spinduliuojantis diodas 2. Šis

diodas veikia raudonų arba infraraudonų spindulių diapazone. Jutiklio imtuvą sudaro

fototranzistorinis elementas 3, jautrus tam bangos ilgiui, kurį generuoja siųstuvas 2. Jutiklis

dar turi tarpinį stiprintuvą A1, loginę schemą 5, relinį elementą 6, išėjimo stiprintuvą su

apsaugos grandinėmis 7. Jutiklis turi savo įtampos stabilizatorių 9 ir šviesos indikatorių 8.

Jutiklio išėjimo signalas yra lygus loginiam 1, kai šviesos diodo 2 nusiųstas spindulys

apšviečia fototranzistorinį šviesos imtuvą 3. Šviesos diodas 2, per jį tekant elektros srovei,

išspinduliuoja tam tikro bangos ilgio šviesą. Jutikliuose naudojami įvairaus bangos ilgio

šviesos diodai. Bangos ilgis priklauso nuo diodui gaminti naudojamos puslaidininkinės

medžiagos. 5 lentelėje pateiktos pagrindinės fotodiodų medžiagos ir jų spinduliuojamos

šviesos bangos ilgiai.

Šviesos diodų medžiagos ir šviesos bangos ilgiai 4 lentelė Puslaidininkinė medžiaga Spalva Bangos ilgis, nm Galio arsenidas Infraraudona 950

Galio – aliuminio arsenidas Infraraudona 880

Galio – aliuminio arsenidas su priemaišomis Raudona 660

Galio – aliuminio fosfidas Raudona 635

Galio – aliuminio fosfidas su priemaišomis Geltona 590

Galio fosfidas Žalia 565 Galio nitridas Mėlyna 480

Šviesos spinduliui priimti ir jį paversti elektros srove naudojami silicio fotodiodai arba

silicio fototranzistoriai. Kai reikia didelio jautrumo, optinių jutiklių siųstuvas ir imtuvas

išdėstomi skirtingose stebimojo objekto pusėse. Priartėjęs stebimasis objektas užstoja siųstuvo

nusiųstą spindulį, o kai jis pasišalina, spindulys vėl apšviečia imtuvo fotoelementą ir tokiu

būdu jutiklio išėjime formuojamas loginis 1.

Dviejų dalių (atskirai siųstuvas ir atskirai imtuvas) jutikliai išsiskiria gana plačiu

panaudojimo diapazonu. Jais galima aptikti mažus kūnus dideliu atstumu, todėl jie labai

patogūs stebėti kūnams agresyvioje aplinkoje. Pagrindinis optinių jutiklių trūkumas – jie

jautrūs teršalams.

Patogesni vienkorpusiniai jutikliai, kai siųstuvas ir imtuvas sumontuoti viename korpuse.

Šiuo atveju imtuvas priima nuo specialaus veidrodžio atsispindėjusį siųstuvo spindulį. Todėl

tokie jutikliai vadinami atspindžio optiniais jutikliais.

Dar patogiau naudoti vadinamuosius difuzinius optinius jutiklius. Jie priima nuo paties

stebimojo objekto atsispindėjusį spindulį ir nebereikia naudoti veidrodžio. Juos naudojant

labai supaprastėja jutiklio montavimo ir derinimo darbai, tačiau iškyla papildomų reikalavimų

stebimojo objekto orientacijai, nes nuo jo atsispindėjęs spindulys būtinai turi patekti į

fotoimtuvą.

Optinių jutiklių taikymo galimybės išsiplečia, kai optiniai signalai perduodami lanksčiais

šviesolaidžiais. Tuomet su vienkorpusiniais jutikliais galima stebėti objektus, kaip ir su

dvikorpusiniais jutikliais. Tuo atveju galima nukreipti šviesos spindulį į sunkiai prieinamas

mašinų arba kitų objektų vietas ir siaurus tarpus.

Optinių jutiklių techninė charakteristika:

Panaudojimo sritis – neskaidrių kūnų indikacija;

Darbo įtampa 10 – 30 V;

Veikimo zona – nuo 1 iki 100 metrų atstumu;

Aplinkos temperatūra. – -25 iki +80 0C;

Įsijungimų dažnis 20 – 10000 Hz.

54

4.3.9. Ultragarsiniai priartėjimo jutikliai

Šie jutikliai taip pat priklauso lokaciniu principu veikiančių jutiklių grupei. Ultragarsinis

jutiklis veikimo principu primena opinius jutiklius, reaguojančius į nuo objekto atsispindėjusį

signalą. Šiuo atveju siųstuvas generuoja ir išspinduliuoja 30–200 kHz dažnio ultragarso

impulsus, kurie, pasitaikiusios kliūties atspindėti, imtuvo yra priimami. Atsispindėjusio

signalo amplitudė priklauso nuo atstumo tarp jutiklio ir kliūties. Suderinus relinį elementą tam

tikram jautrumui, nustatomas jutiklio veikimo atstumas, o šis priklauso nuo aplinkos, kurioje

spinduliuojamas ultragarsas.

Ultragarsas, t. y. tokie tam tikros aplinkos (medžiagos) mechaniniai svyravimai, kurių

dažnis didesnis nei 20 kHz. Ultragarsas gali sklisti skersinių, išilginių ar paviršinių bangų

pavidalu. Ultragarsui gauti naudojami elektromagnetinių virpesių generatoriai, kuriuose

panaudotas pjezoelektrinis arba magnetostrikcinis efektai. Šiuo atveju ultragarso dažnis

sutampa su elektromagnetinių virpesių dažniu, bet kai kuriais atvejais gali būti žadinami ir

kartotinio dažnio ultragarsiniai virpesiai.

Funkcinė šio jutiklio schema panaši į optinio priartėjimo jutiklio schemą, kur vietoje

optinio signalo generatoriaus naudojamas ultragarso impulsų generatorius, o vietoje

fotoimtuvo – ultragarsinio signalo imtuvas. Praktikoje naudojamų ultragarsinių jutiklių

siųstuvas ir imtuvas montuojami viename korpuse, todėl svarbu, kad atsispindėjęs ultragarso

signalas patektų į imtuvą. Šių jutiklių pagrindinis privalumas yra tas, kad jais galima aptikti ir

skaidrius kūnus.

Ultragarsinių jutiklių techninė charakteristika:

Panaudojimo sritys – bet kokių kūnų, išskyrus garsą sugeriančių medžiagų, indikacija;

Darbo įtampa – 10 – 30V;

Veikimo zona – nuo 0,1 – iki 1m. Maksimalus atstumas kai kuriais atvejais gali būti iki

10 m;

Aplinkos temperatūra. 0 – +70 0C;

Poveikio dažnis – 1 – 125 kHz.

4.3.10. Nelaimingų atsitikimų dėl elektros srovės pagrindinės priežastys

Nelaimingų atsitikimų dirbant su elektros įrenginiais priežastys būna šios [2]:

1. Atsitiktinai paliečiamos įtampą turinčios dalys, dažniausiai dėl to, kad aptarnaujantysis

personalas atlieka klaidingus veiksmus arba dirba įvairius darbus arti veikiančių

elektros įrenginių.

2. Dažnai įtampa atsiranda metalinėse įrenginių dalyse, kur normaliu režimu jos nebūna.

Pvz., sugedus izoliacijai, įtampa atsiranda mašinų korpusuose, įvairiuose

apsauginiuose gaubtuose, aptvaruose ir kt. Juos palietęs žmogus žūva arba būna

sužalotas.

3. Įtampa atsiranda išjungtuose elektros įrenginiuose. Pvz., klaidingai įjungus ar išjungus

įrenginį, netikėtai susijungus dalims, turinčioms įtampą, su išjungtais elementais, taip

pat tiesiogiai pataikius žaibui į išjungtą įrenginį.

4. Kartais atsiranda žingsnio įtampa. Dažniausiai žingsnio įtampa atsiranda aukštos

įtampos įrenginiuose. Tačiau ir žemos įtampos įrenginiuose ji būna, kai įžemėja viena

fazė arba susidaro potencialas už įrenginio ribų, kai pakartotinai įžemėja nulinis laidas.

Be to, žingsnio įtampa susidaro ir tuomet, kai arti eksploatuojamų objektų vyksta

atmosferiniai išlydžiai. AB „Lietuvos energija“ atlikta analizė parodė, kad žmonės, dirbdami su elektros įrenginiais,

daugiausia žūsta dėl to, kad nesilaiko apsaugos nuo elektros taisyklių reikalavimų.

Darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti taikomi šie apsaugos nuo elektros poveikio

būdai [15]:

1. Apsaugos priemonių naudojimas.

55

2. Pažemintos įtampos naudojimas.

3. Skiriamųjų transformatorių, kurių antrinė apvija elektriškai atskirta nuo pirminės

apvijos, naudojimas.

4. Įrenginių su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas.

5. Įrenginiams nustatytų vardinių parametrų neviršijimas.

6. Garsinės ir regimosios signalizacijos naudojimas.

7. Skirtuminės srovės apsaugos greitai veikiančių komutacinių aparatų naudojimas.

8. Signalinių spalvų, apsaugos nuo elektros ženklų naudojimas.

9. Potencialų suvienodinimas.

10. Įtampos išjungimas, įrenginio atjungimas ir įtampos nebuvimo patikrinimas.

11. Ekranuojančių komplektų naudojimas.

12. Elektros įrenginių srovei laidžių korpusų įžeminimas arba įnulinimas.

Apsaugos nuo elektros ženklai skirstomi į tokias grupes:

1. Įspėjamieji;

2. Draudžiamieji;

3. Leidžiamieji;

4. Priminimo ženklai.

Apsaugos nuo elektros ženklai pateikti 5 lentelėj [15].

APSAUGOS NUO ELEKTROS ŽENKLAI 5 LENTELĖ Eil.

Nr. Ženklo piešinys Pobūdis ir paskirtis Matmenys ir konstrukcija Naudojimo vieta ir sąlygos

I. ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI

1.

Nuolatinis ženklas,

įspėjantis apie elektros

smūgio pavojų:

„ATSARGIAI,

ELEKTROS SMŪGIO

PAVOJUS“

Matmenys: trikampio kraštinės

ilgis (mm) – 80, 160, 280.

Kraštas juodas, 10 mm pločio.

Strėlė juoda geltoname fone

Tvirtinami ant visų turinčių įtampą elektros

spintų, skydinių (išskyrus skirstyklų viduje) ir

skirstyklų patalpų durų, teritorijų vartų, nuimamų

aptvarų, aparatų gaubtų ir pan., už kurių yra

elektros smūgio pavojus

Toks pat Tokie pat Tokie pat

Tvirtinamas gyvenvietėse ant aukštosios įtampos

elektros tiekimo oro linijų atramų 2,5–3 m

aukštyje nuo žemės: kai tarpstiebiai, mažesni

kaip 100 m, kas antra atrama, o kitais atvejais ir

perėjose per kelius – ant kiekvienos atramos.

Perėjose per kelius ženklai turi būti atkreipti į

kelio pusę, o kitais atvejais – iš atramos šono

paeiliui iš dešinės ir kairės pusės. Ženklas

tvirtinamas ant metalinių ir medinių dalių

2.

Nuolatinis ženklas,


smūgio pavojų:

„ATSARGIAI,

ELEKTROS SMŪGIO

PAVOJUS“

Matmenys: trikampio kraštinės

ilgis (mm) – 80, 160.

Kraštas juodas, 10 mm pločio,

strėlė juoda baltame fone arba

foną sudaro betono paviršius

(piešiant)

Tos pačios. Piešiamas tiktai ant gelžbetoninių

atramų

3.

Kilnojamasis ženklas,


smūgio pavojų:

„STOK !

ĮTAMPA“

Matmenys – ne mažiau kaip

280x210 mm.

Juodos raidės baltame fone.

Kraštas ryškiai raudonas,

10 mm pločio, strėlė ryškiai

raudona

Elektros įrenginiuose. Uždarose skirstyklose:

kabinami ant laikinų kilnojamųjų aptvarų, ant

kilnojamųjų, perėjose statomų skydų, vietose, kur

draudžiama vaikščioti; ant gretimų darbo vietai ir

prieš darbo vietą esančių narvelių nuolatinių

aptvarų. Atvirose skirstyklose: ant darbo vietos

aptvarų ir ant konstrukcijų aplink darbo vietą

taip, kad kelias aptvarais į gretimas dalis būtų

užtvertas

4.



smūgio pavojų,

vykdant bandymus

paaukštinta įtampa:

„BANDYMAI !

PAVOJINGA

GYVYBEI“

Tokie pat

Kabinamas užrašu į išorę ant pačių įrenginių ir

srovinių dalių aptvarų, ruošiant darbo vietą

bandymams paaukštinta įtampa atlikti

56

Eil.

Nr. Ženklo piešinys Pobūdis ir paskirtis Matmenys ir konstrukcija Naudojimo vieta ir sąlygos

5.


įspėjantis apie pavojų

pasikeliant konstrukci-

jomis į viršų, nes yra

galimybė prisiartinti

prie įtampą turinčių

dalių:

„NELIPK !

UŽMUŠ“

Tokie pat Kabinamas ant konstrukcijų, kuriomis užlipus

galima priartėti prie srovinių dalių

II. DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI

6.


draudžiantis įjungti

komutacinį aparatą:

„NEJUNGTI !

ĮRENGINIUOSE

DIRBAMA“

Matmenys – 180x290 mm,

baltame fone raudonas žiedas:

skersmuo – 150 mm,

plotis – 15 mm.

Žiedas perkirstas įstriža

raudona 12 mm pločio juosta

45 laipsnių kampu iš viršaus į

apačią.

Žiedo viduje vertikaliai

pavaizduotas juodos spalvos

scheminis kirtiklio ženklas.

Užrašai juodos spalvos

Kabinamas ant skyriklių ir jungtuvų pavarų ran-

kenų, ant žemosios įtampos komutacinių aparatų

rankenų ir schemose, neturinčiose komutacinių

aparatų, vietoj išimtų saugiklių, kuriuos per

klaidą įjungus, gali būti įjungta įtampa darbo

vietoje, kur dirba žmonės.

Užrašus, t. y. pakabinimo datą ir pavardę asmens,

pakabinusio ženklą, ištrinti, kol nebaigti darbai ir

nenuimtas ženklas, griežtai draudžiama

Toks pat Tokie pat

Ženklo konstrukcija ta pati.

Matmenys – 50x80 mm.

Žiedo skersmuo – 40 mm.

Žiedo plotis – 5 mm.

Juostos plotis – 4 mm

Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir

mygtukų valdymo, kituose skyduose ir pultuose

7.


draudžiantis įjungti

suspaustą orą, dujas,

skystį ir pan.:

„NEATIDARYTI !

ĮRENGINIUOSE

DIRBAMA“


Baltame fone raudonas žiedas:

skersmuo – 150 mm,

žiedo plotis – 15 mm.

Žiedas perkirstas įstriža

raudona juosta, 12 mm pločio,

45 laipsnių kampu iš viršaus į

apačią.

Žiedo viduje pavaizduotas

vandens čiaupo piešinys.

Užrašai juodos spalvos

Kabinamas ant oro magistralių vožtuvų ir

sklendžių, kurias per klaidą atidarius, gali būti

paduotas aukšto slėgimo oras į įrenginius, kur

dirba žmonės, arba išjungti suspaustu oru val-

doma pavara, ir įsijungti jungtuvas arba skyriklis,

ant kurio dirba žmonės; ant dujų ir kitų

magistralių sklendžių, kurias per klaidą atidarius,

gali atsirasti pavojus darbuotojams.

Užrašus, t. y. pakabinimo datą ir pavardę asmens,

pakabinusio ženklą, ištrinti, kol nebaigti darbai ir

nenuimtas ženklas, griežtai draudžiama

III. LEIDŽIAMIEJI ŽENKLAI

8.


nurodantis darbo vietą:

„DIRBTI ČIA“


Baltas 200 mm skersmens

skritulys.

Žaliame fone juodos raidės

skritulio ribose

Kabinamas elektros įrenginiuose, paruoštoje

darbo vietoje. Atvirose skirstyklose kabinamas ir

toje vietoje, kur darbuotojai turi įeiti į aptvertą

plotą

Toks pat Tokie pat Matmenys – 100x100 mm.

Konstrukcija tokia pati

Kabinama valdymo ir kituose skyduose, dirbant

paneliuose

9.


nurodantis saugaus

pasikėlimo vietą:

,,LIPTI ČIA“


Baltas 200 mm skersmens

skritulys žaliame fone.

Juodos raidės skritulio ribose

Kabinamas ant konstrukcijų arba stacionarių

laiptų, kuriais darbuotojai gali užlipti į aukštai

esančią darbo vietą

IV. PRIMINIMO ŽENKLAS

10.


primenantis, kad yra

įjungtas įžeminimo

įrenginys


Juodos raidės šviesiai

mėlyname fone

Kabinamas elektros įrenginiuose ant įjungtų stacionarių įžeminimo peilių pavarų rankenų

Toks pat


primenantis, kad

draudžiama įjungti

įtampą į įžemintą

elektros įrenginį


Konstrukcija ta pati

Kabinamas ant distancinio valdymo raktų ir

mygtukų skyduose ir pultuose, kuriuos įjungus

gali būti įjungta įtampa į įžemintą elektros

įrenginį ar tinklo ruožą

______________

57

4.3.11. Apsauginis elektros įrenginių įžeminimas

Įžeminimu vadinamas elektros įrenginio pasyviųjų dalių (metalinių korpusų) sujungimas

su įžeminimo kontūru [2, 11]. Sujungimui naudojama tam skirtų laidininkų sistema.

Apsauginio įžeminimo paskirtis – apsaugoti gyvybę žmogaus, prisilietusio prie įrenginio,

kurio pasyviose dalyse pramušus izoliaciją atsirado įtampa. Dėl apsauginio įžeminimo įvykus

elektros įrenginio izoliacijos pažeidimui iki nepavojingo dydžio sumažėja prisilietimo ir

žingsnio įtampa. Jeigu prisilietimo įtampa išlieka ilgiau kaip 10 sekundžių, kintamosios

srovės tinkle ji negali būti aukštesnė kaip 50 V, o nuolatinės srovės tinke -- ne aukštesnė kaip

75 V. Trumpesniam įtampos poveikiui leistinąsias prisilietimo įtampas nustato EN50179

standartas, kaip nurodyta 6-toje lentelėje [2].

Leistinosios prisilietimo įtampos vertės ir jos poveikio trukmė 6 lentelė

Prisilietimo

įtampa, V 80 100 125 150 220 300 400 500 600 700 800

Poveikio

trukmė, s 10 1,1 0,72 0,64 0,49 0,39 0,29 0,20 0,14 0,08 0,04

Apsauginio įžeminimo naudojimo sritys:

a) Tinklai iki 1000 V. Tai trifaziai trilaidžiai su izoliuota neutrale, vienfaziai dvilaidžiai

izoliuoti žemės atžvilgiu, taip pat nuolatinės srovės dvilaidžiai tinklai.

b) Aukštesnės kaip 1000 V kintamosios ir nuolatinės srovės tinklai įvairiais neutralės

režimo atvejais.

Pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių [11] reikalavimus įžeminti reikia:

1. Kintamosios srovės 380 V ir aukštesnės įtampos įrenginius.

2. Nuolatinės srovės 440 V ir aukštesnės įtampos įrenginius.

3. Aukštesnės kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V nuolatinės srovės

įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius

įrenginius.

4. Iki 50 V kintamosios srovės ir iki 75 V nuolatinės srovės suvirinimo įrenginius ir

įrenginius, esančius sprogiose aplinkose.

Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti reikia naudoti

bendrą įžeminimo kontūrą. Šis įžeminimo įrenginys turi atitikti visus apsauginiam darbiniam

ir apsaugos nuo viršįtampių įžemintuvams keliamus reikalavimus. Apsauginiam įžeminimui

priskiriamas ir pakartotinis įžeminimas. Jis įrengiamas iki 1000 V įtampos įžemintos neutralės

tinkluose tais atvejais, kai elektrosaugos sąlygos negali būti užtikrintos naudojant automatinį

maitinimo išjungimą. Pakartotinis įžeminimas įrengiamas pastatų elektros įrenginių įvade. Jis

taip pat daromas tam tikrais atstumais oro linijose ir atšakose nuo jų. Pakartotinio įžeminimo

įrenginio įrengimo tikslas yra:

1. Sumažinti prisilietimo įtampą ant pasyviųjų įrenginio dalių įvykus vienfaziam

trumpajam jungimui su žeme.

2. Apsaugoti nuo aukštojo potencialo išorinėmis komunikacijomis į pastatų elektros

įrenginius.

3. Sumažinti užneštajam potencialui ant elektros imtuvų korpusų nutrūkus oro linijos

nuliniam laidui.

Apsauginis įžeminimas tik tada gerai veikia, kai jo varža neviršija leistinų dydžių.

Įvairiausių įrenginių įžeminimo varžų normos nurodytos elektros įrenginių įrengimo taisyklių

[11] antrame priede.

Bet kurio įžemintuvo varža labai priklauso nuo grunto savitosios varžos ρ . Projektuojant

įžemintuvus, reikia įvertinti grunto savitąją varžą, kurios vertės nurodytos 7-toje lentelėje

[17]. Savitoji grunto varža – vieno kubinio metro grunto varža, matuojama tarp dviejų viena

prieš kitą esančių sienelių.

58

Grunto savitųjų varžų ρ vertės [10] 7 lentelė

Grunto rūšis Savitoji varža ρ , m

Pelkėta teritorija 2 – 30

Dumblas 20 – 100

Juodžemis 10 – 150

Drėgnos durpės 5 – 100

Minkštas molis 50

Tankus molis 100 – 200

Priemolis 50 – 500

Žvyras 1500 - 3000

Minkštas kalkakmenis 100 – 300

Tankus kalkakmenis 1000 – 5000

Granitas 1500 - 10000

Leistinoji įžeminimo įrenginių varža turi būti užtikrinta nepalankiausiomis sąlygomis ir

didžiausiai savitajai grunto varžai. Todėl įžeminimo įrenginių varžas rekomenduojama

matuoti sausiausiu metų laiku – vasarą arba šalčiausiu metų laiku – žiemą [11, 12]. Įžeminimo

įrenginį sudaro įžemintuvas, t.y. grunte esančių elektrodų jungiamųjų laidininkų ir

išlyginamojo tinklo visuma. Įrengiant įžeminimą, naudojami natūralūs ir dirbtiniai

įžemintuvai. Natūralūs įžemintuvai – tai žemėje esančios kitokios paskirties metalinės

konstrukcijos – vamzdžiai, išskyrus degiųjų skysčių, dujų ir sprogiųjų medžiagų vamzdynus.

Galima naudoti gelžbetoninių statinių konstrukcijas, ne mažiau kaip dviejų grunte paklotų

kabelių švininius apvalkalus. Dirbtiniams įžemintuvams įrengti naudojami vertikalūs arba

horizontalūs įžemikliai arba įžeminimo elektrodai, taip pat grunte esantys laidininkai.

Dirbtiniai įžemintuvai nedažomi – jie gali būti padengti tik laidžia antikorozine danga. Norint

išvengti varžos svyravimų, kurie priklauso nuo grunto paviršinės temperatūros ir drėgmės,

įžemiklių viršus turi būti 0,7--0,8 metrų gylyje.

4.3.12. Įnulinimas ir potencialų suvienodinimas elektros įrenginiuose

Viena iš priemonių žmonėms apsaugoti nuo elektros srovės, kai pažeidžiama elektros

įrenginio izoliacija, naudojama apsaugos sistema, kuri remiasi pasyviųjų dalių (korpusų)

sujungimu su žeme ir su šaltinio įžeminta neutrale. Ši sistema Lietuvoje vadinama įnulinimu.

Įnulinimas naudojamas iki 1000 V TN tinklo sistemoms. Vokietijoje ir Austrijoje ši sistema

vadinama vokiškai Nullung, Anglijoje PME (Protective Multiple Earthing), Australijoje MEN

(Multiple Earthing Neutral). Tarptautinė elektrotechnikos komisija IEC parengė apsaugos nuo

elektros poveikio priemonių sistemą ir terminą „ įnulinimas“ IEC standartuose pakeitė kitu

pavadinimu „apsauga maitinimo išjungimu“. Pats įnulinimas, kaip techninė apsaugos

priemonė neišnyko, tačiau jį reikia nagrinėti kaip bendro apsaugos komplekso sudėtinę

dedamąją. Automatinio maitinimo išjungimo principas yra gana paprastas. Juo siekiama

elektros įrenginio izoliacijos „pramušimą“ paversti vienfaziu trumpuoju jungimu. Tuomet

dirbtinai sudaroma grandinė trumpojo jungimo srovėms pratekėti nuo korpusų į žemę arba į

įžemintą šaltinio neutralę. Apsauginės grandinės parametrai turi būti tokie, kad nuo trumpojo

jungimo srovės per nustatytą laiką suveiktų apsaugos aparatai, kurie atjungtų fazinę įtampą

gavusias pasyviąsias dalis [2].

TN, TT ir IT tinklo sistemose trumpai jungtos grandinės sudarymo būdas yra skirtingas.

Dažniausiai automatinio maitinimo išjungimo sistema būna sudaryta iš įžeminimo įrenginio ir

apsaugos aparato. Kad ši priemonė patikimai veiktų, turi būti suderintas įžeminimo tipas,

apsauginio laidininko PE arba PEN ir apsaugos įtaisų charakteristikos. Automatinis maitinimo

išjungimas būtinai turi pradėti veikti, kai prisilietimo kintamoji įtampa UL viršija 50 V, o

nuolatinė įtampa UL – 75 V. Parengti IEC standartai maitinimo išjungimo trukmę nustato

59

diferencijuotai – nuo 0,2 iki 5 sekundžių. Pavyzdžiui, elektros lizdų grandinėms, kai tinklo

fazinė įtampa yra 220 V, atjungimo laikas -- 0,4 sekundės.

Sudarant apsauginio įžeminimo sistemą, įrenginiuose atsiranda apsauginis laidininkas

PE, kuris tam tikrais atvejais gali būti pavojingas, nes, kol suveiks apsaugos aparatai, per PE

ant visų nepažeistų imtuvų korpusų sukuriamas potencialas, todėl gali atsirasti pavojinga

prisilietimo įtampa UL. Siekiant sumažinti nurodytą potencialą, pastatuose būtina pagrindinė

potencialų suvienodinimo sistema. Tačiau tokia sistema nėra pakankama sąlyga. Ši sistema

negali būti traktuojama kaip savarankiška apsaugos priemonė. Ji atlieka savo funkcijas, kai

patikimai sujungta su įžeminimo įrenginiais. Potencialų suvienodinimas numato visų

paskirčių įžeminimo laidininkų, komunikacijų, metalinių vamzdžių, statybinių metalo

konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, metalinių dalių

tarpusavio sujungimą. Tai daroma pastato įvade – elektros skydinėje. Išsamūs potencialų

suvienodinimo reikalavimai yra pateikti LST1741.4.41 ir EĮĮT 7-me skyriuje [11]. 3.8 pav.

parodytas vienas iš galimų potencialų suvienodinimo sistemos variantų.

3.8 pav. pažymėt [2]:

1 – įvadinis apskaitos skydas (ĮAS); 2 – pagrindinė potencialų suvienodinimo šyna; 3 –

pastato metalinės konstrukcijos; 4 – jungiamieji kabeliai; 5 – įvairios klasės ir paskirties

viršįtampių ribotuvai; 6 – skiriamieji iškrovikliai; 7 – izoliacinis intarpas; A – TV antena; B –

telekomunikacijų tinklas; C – kompiuterių tinklas; CO – šildymo vamzdynai; RG – pastato

elektros skirstomasis skydelis; L – skaitikliai.

Jeigu automatinio maitinimo išjungimo sąlygos negali būti visiškai įvykdytos, tada

naudojama dar vietinė papildoma potencialų suvienodinimo sistema. EĮĮT [11] nurodyta, kad

pastato įvade – elektros skydinėje tarpusavyje reikia sujungti šias laidžiąsias dalis:

3.8 pav. Potencialų suvienodinimo sistemos įrengimas pastato įvade su įvairiomis

komunikacijomis

1. Pagrindinį (magistralinį) apsauginį laidininką PE.

2. Pagrindinį (magistralinį) įžeminimo laidininką arba pagrindinį įžeminimo gnybtą.

3. Pastatų ir tarp pastatų esančių komunikacijų metalinius vamzdžius.

60

4. Statybinių konstrukcijų, žaibolaidžių, centrinio šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo

sistemos metalines dalis.

Gyvenamuosiuose pastatuose prie potencialų suvienodinimo sistemos turi būti prijungtos

atviros pasyviosios elektros įrenginių dalys, prie kurių galima prisiliesti, taip pat pašalinės

laidžiosios dalys ir visų rūšių elektros imtuvai: šakučių lizdai, apsauginiai laidininkai PE.

4.3.13. Skirtuminės srovės automatiniai jungikliai elektros įrenginiuose [3]

Šiuo metu apsaugai nuo elektros padidinti Lietuvoje pradėti naudoti skirtuminės srovės

jungikliai, kurie vokiškai vadinami FI – Schalter (Fehlerstrom Schultzchalter), angliškai

RCCB (Residual Current Operated Circuit Breakers). Manoma, kad Europos šalyse yra

įrengta apie 600 milijonų skirtuminės srovės jungiklių.

Skirtuminės srovės jungikliai naudojami ten, kur rizika patirti traumą sugedus elektros

įrenginiui yra ypač didelė. Tai -- medicinos įstaigos, ligoninės, poliklinikos, medicinos

punktai, dantų ir chirurgijos skyriai, fizioterapijos, hidroterapijos patalpos, statybos aikštelės,

maudymosi patalpos. Jie naudojami ir dirbančiųjų su sodo ir kilnojamais elektros įrankiais,

neturinčiais dvigubos izoliacijos, apsaugai, taip pat žmonių apsaugai kempinguose, laivų

stovėjimo vietose ir kitur.

Pirmą kartą apsauginio atjungimo įtaisas buvo užpatentuotas 1928 metais Vokietijos

firmoje RWE. Skirtuminės srovės automatinis jungiklis – tai greitaveikis komutacinis

aparatas, vienu metu atliekantis srovių skirtumo arba nuotėkio srovės aptikimo ir jos

palyginimo su nustatyta suveikimo srove, funkcijas bei išjungia saugomą galios grandinę, kai

nuotėkio srovė joje viršija nustatytą reikšmę.

Elektrinėse schemose skirtuminės srovės jungikliai, apsauginis laidininkas PE, nulinis

laidininkas N ir apsauginis nulinis laidininkas PEN žymimai taip kaip parodyta 3.9-me pav.

3.9 pav. Skirtuminės srovės jungiklio ir laidininkų PE, N, PEN grafiniai žymenys

Skirtuminės srovės jungiklių konstrukcija yra tokia, kad įjungiant jungiklį pirmiausia

susijungia nulinio laido N, o tik po to – fazinių laidų kontaktai, o išjungiant jungiklį –

atvirkščiai. Apsauginiai laidininkai PE ir PEN prie skirtuminių srovės jungiklių nejungiami.

Skirtuminės srovės jungikliai gali būti kartu su maksimaliosios srovės atkabikliais, bet

gali būti ir be jų. Pastaruoju atveju turi būti naudojami apsaugos aparatai – tai saugikliai FU ir

automatiniai išjungikliai QF (galios grandinėse) arba SA išjungikliai (silpnų srovių

grandinėse). Apsaugos aparatai įrengiami prieš skirtuminės srovės jungiklį. Skirtuminės

srovės jungikliai būna dviejų tipų:

1. A tipo jungiklis.

2. AC tipo jungiklis.

Gyvenamosiose patalpose turi būti naudojami A tipo jungikliai, nes jie reaguoja ne tik į

kintamąją, bet ir į pulsuojančiąją srovės dedamąją. Pulsuojančios srovės šaltiniais gali būti:

skalbyklės, turinčios elektroninius sukimosi greičio reguliatorius, reguliuojami šviesos

šaltiniai, televizoriai, vaizdo magnetofonai, personaliniai kompiuteriai ir kiti imtuvai. AC tipo

jungikliai reaguoja tik į kintamąją srovę.

61

Skirtuminės srovės apsaugos naudojimas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose

pastatuose, kur naudojama tik pasenusi dvilaidė tinklo sistema: fazinis – nulinis laidas ir nėra

PE laidininko. Tokie elektros imtuvai neturi apsauginio įnulinimo (įžeminimo), todėl RCD

jungikliai yra viena iš geriausių priemonių apsaugai nuo elektros minėtuose objektuose.

Tokiuose tinkluose skirtuminės srovės apsauga, pažeidus imtuvo izoliaciją, suveiks tik žmogui

tiesiogiai prisilietus prie įtampą turinčių pasyviųjų dalių, kai atsiradusi skirtuminė srovė viršys

apsaugos poveikio srovės reikšmę.

Skirtuminės srovės jungiklių rekomenduojamos vardinės suveikimo srovės, atsižvelgiant

į saugomų grandinių apkrovos sroves, pateiktos 8-toje lentelėje. Parenkant skirtuminės srovės

apsaugą, reikia vadovautis 8-tos lentelės duomenimis [3].

Rekomenduotinos vardinės skirtuminės suveikimo srovės 8 lentelė

Saugomos grandinės

vardinė (skaičiuotina)

apkrovos srovė, A

Skirtuminės srovės jungiklio vardinė skirtuminė suveikimo srovė n

I ,

mA

vieno imtuvo grupės imtuvų apsauga nuo gaisro

16 10 30 300

25 30 30 300

40 30 30 (100) 300

63 30 100 300

80 100 300 500

Skirtuminės srovės jungikliai, skirti apsaugai nuo gaisro, turi būti įrengti pastato

pagrindiniame įvade arba magistralinėje linijoje. Jų vardinė suveikimo srovė n

I turi būti 300

mA arba 500 mA. Draudžiama įrengti skirtuminės srovės jungiklius priešgaisrinės

siganlizacijos linijose.

Skirtuminės srovės jungikliai užtikrina aukštą apsaugos nuo pavojingo ir kenksmingo

elektros poveikio lygį asmens tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektra metu (pažeidus

izoliaciją arba sumažėjus jos varžai). Be to, šie jungikliai sumažina gaisro kilimo, sugedus

elektros įrenginiams, tikimybę.

Pagrindinės schemos su skirtuminės srovės jungikliais parodytos 3-me.10-me, 3.11-me ir

3.12-me pav. [3].

kWh

I >

L, PEN

~220 V, 50 Hz

L

PEN

L N

L

PEL, N

N

IΔn = 30 mA

IΔ/-

L L LPE

N

L

I > I > I >

Įvadinis apskaitos

skydelis (ĮAS)

Apšvietimo tinklas,

sanitarinio mazgo

maitinimas

Šakučių lizdų

linija

Elektrinės

viryklės

maitinimas

N

a)

62

kWh

I>

L, PEN

~220 V, 50 Hz

L

PEN

L N

L

PEL, N

N

L L LPE

N

L

I> I> I>

Įvadinis apskaitos

skydelis (ĮAS)

Šakučių

lizdų

linija

Sanitarinio

mazgo

maitinimas

Elektrinės

viryklės

maitinimas

N

b)

L

I>

Apšvietimo

tinklas

IΔn = 30 mA

IΔ/-IΔn = 10 mA

IΔ/-IΔn = 30 mA

IΔ/-

3.10 pav. Elektros energijos tiekimo butui schema, kai taikoma TN-C-S tinklo

posistemė:

a) – 1 variantas; b) – 2 variantas

kWh

I >

L, PEN

~220 V, 50 Hz

L

PEN

L N

L

L, NN

IΔn = 30 mA

IΔ/-

L LPE

N

L

I > I >

Įvadinis apskaitos

skydelis (ĮAS)

Apšvietimo tinklas Šakučių lizdų ir prekybos

įrangos maitinimas

N

3.11 pav. Elektros energijos tiekimo mobiliajam statiniui schema TN-C ir TT

tinklo sistemose

63

kWh

I >

L1, L2, L3, PEN

~380 V, 50 Hz

L

PEN

N

L1, L2, L3PE

L1, L2, L3, N

N

L1 L1, L2, L3 L1, L2, L3PE

N

L1, L2, L3

I > I > I >

Įvadinis apskaitos

skydelis (ĮAS)

Šakučių lizdai Siurblio maitinimas Staklių maitinimas

N

L1

I >

Apšvietimo tinklas

IΔn = 30 mA

IΔ/-IΔn = 30 mA

IΔ/-IΔn = 30 mA

IΔ/-IΔn = 300 mA

IΔ/-

3.12 pav. Elektros energijos tiekimo dirbtuvėms principinė schema

Skirtuminės srovės jungiklius rekomenduojama montuoti įvadiniuose apskaitos

skydeliuose (ĮAS) arba įvadiniuose apskaitos skirstomuosiuose skyduose (ĮAAS), kurie turi

būti prieinami apžiūrėti ir įrengti elektros srovės atžvilgiu nepavojingose patalpose (įvadinėse

skydinėse). Parenkant skirtuminės srovės jungiklių įrengimo pastate vietą, būtina įvertinti

šiuos veiksnius [16]:

elektros instaliacijos tipą ir jos klojimo būdą;

skirtuminės srovės apsaugos paskirtį ir parametrus;

elektros įrenginių darbo režimus ir eksploatavimo sąlygas, atsižvelgiant į apsaugos

nuo elektros reikalavimus;

elektros imtuvų maitinimo prijungimo būdus ir priemones;

statinio medžiagas ir konstrukcijas;

patalpų kategorijas ir kt.

Kai kuriais atvejais, naudojant skirtuminės srovės apsaugos įtaisus kartu su įnulinimu, galima

sušvelninti reikalavimus kilpos ,,fazė – nulis” varžai arba maksimaliosios srovės apsaugos

kartotinumo koeficientui.

4.3.14. Literatūra

1. Aleksa, V. Technologinių procesų automatizavimas. Kaunas: Technologija, 2002,168 p.

2. Drabatiukas, A. Elektros įrenginių eksploatavimo sauga. Mokymo rinkinys. Kaunas, 2007.-

130 p.

64

3. Drabatiukas, A.; Tranauskas, A. Skirtuminės srovės jungiklių naudojimo gyvenamųjų ir

visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiuose rekomendacijos. Vilnius, 2000,39 p.

4. Geleževičius, V. Loginė automatika. Kaunas: KTU, 2001.,134 p.

5. Geleževičius, V. Relinės automatikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 1995, 40 p.

6. Jutikliai valdymo ir gamybos technologijose. Mokomoji knyga. Vertė Blažiūnas, G.

Kaunas: UAB Festo, 1997,330 p.

7. Isoda, G. Elektros technologijos žinynas. Vš įstaiga. Energetikų mokymo centras. Vilnius,

2008, 860 p.

8. Pleskas, S. Mechatronikos pagrindai. Mokomoji knyga. Vilniaus kolegija, 2008.,142.

9. Poška, A. Tipinių technologinių procesų ir įrenginių valdymo automatizavimas. Vadovėlis.

Vilnius: Mokslas, 1992.,248 p.

10. Ramonas, Č. ir kt. Technologinių įrenginių valdymo sistemų projektavimas. Kaunas:

Technologija, 1999, 72 p.

11. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-

40. (Žin., 2007, Nr. 24-936).Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007. 513 p.

12. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-06-30 įsakymu

Nr. 4-258. (Žin., 2004, Nr. 107-4006).

13. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-06-30

įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006).

14. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2007-01-31

įsakymu Nr. 4-40.-54 p.

15. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-11-26

įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502). Vilnius: Rekona, 2004.-60 p.

16. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv.

LR ūkio ir aplinkos ministro 2004-04-29 įsakymu Nr. 4-140/D1-232. Vilnius: Rekona,

2004.-115 p.

17. STR2.01.06:2009. Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo. Patv.

LR aplinkos ministro 2009-11-17 įsakymu Nr. D1-693.

5. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Šiuolaikinės įmonės elektros ūkis – tai sudėtinga elektros energijos priėmimo,

transformavimo ir paskirstymo sistema, užtikrinanti kokybišką, patikimą ir saugų elektros

energijos vartojimą įmonės gamybiniams, technologiniams ir buitiniams poreikiams tenkinti.

Bet kurios įmonės elektros ūkį sudaro elektros energijos priėmimo iš elektros tiekimo

sistemos įrenginiai, jos transformavimo bei paskirstymo įrenginiai ir vietos elektros tinklai,

elektros energijos imtuvai, apskaitos, apsaugos ir automatikos įtaisai, kuriems patikimai ir

saugiai turi būti tiekiama kokybiška, reikiamų parametrų energija.

Įmonės elektros energijos tiekimo ir naudojimo sistemą dažniausiai sudaro tokios

pagrindinės funkcinės dalys:

a) – elektros energijos priėmimo iš energijos tiekimo sistemos įrenginiai. Tai

skirstomieji punktai ir žeminančios transformatorinės pastotės. Atsižvelgiant į įmonės dydį ir

instaliuotą galią, elektros energija pasirenkama 6 – 10 kV įtampa ir transformuojama iki

reikiamos imtuvams ir vartotojams;

b) – vietiniai aktyviosios ir reaktyviosios energijos šaltiniai. Tai prie aukštosios įtampos

prijungti rezerviniai arba pikiniai generatoriai, aukštos įtampos kondensatoriai;

c) – įmonės vidaus skirstomieji tinklai, kuriais elektros energija tiekiama galios,

apšvietimo ir kitiems imtuvams, dažniausiai 400/230 V įtampos ir 50 Hz dažnio;

65

d) – prie įmonės vidaus tinklų prijungti vietiniai aktyviosios ir reaktyviosios galios

šaltiniai. Tai rezerviniai generatoriai, akumuliatoriai, žemosios įtampos kondensatoriai.

Elektros energijos gamyba, perdavimas, skirstymas ir vartojimas visada susiję su tam

tikra rizika žmogui nukentėti nuo pavojingų ir kenksmingų elektros veiksnių. Žmogaus

sveikatą žalojančius elektros sukeliamus veiksnius pagal jų prigimtį priimta skirstyti taip:

elektros srovė, elektros lankas, elektromagnetinis laukas ir statinė elektra. Vienas iš

pavojingiausių veiksnių, nuo kurio dažniausiai ir nukenčia žmonės bei gyvūnai, yra elektros

srovė. Siekiant sumažinti žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingų ir kenksmingų elektros

veiksnių riziką, elektros įrenginių gamyba, įrengimas, eksploatacija ir naudojimas yra

reglamentuoti galiojančiais norminiais aktais: įstatymais, taisyklėmis, reglamentais,

standartais, instrukcijomis ir pan.

Pagrindinai šaltiniai, kurių reikalavimais remiantis rengiami apsaugą nuo elektros

reglamentuojantys norminiai aktai, yra:

a) – Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) priimti dokumentai (konvencijos ir

rekomendacijos);

b) – Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) ir Tarptautinės elektrotechnikos

komisijos (IEC) parengti standartai (ISO ir IEC standartai);

c) – Europos normų komiteto (CEN) normos (CEN normos);

d) – Europos Sąjungos direktyvos ir Europos elektrotechninių normatyvų komiteto

parengti standartai (CENELEC standartai);

e) – atskirų šalių standartai, normos, reglamentai, taisyklės, instrukcijos ir t. t.

Organizuojant ir valdant šiuolaikinį įmonės elektros ūkį, nuolat reikia atlikti įvairius

elektros įrenginių įrengimo, remonto ir jų eksploatavimo darbus. Šiuos darbus organizuoti ir

atlikti pagal atitinkamus saugos nuo elektros reikalavimus gali tik reikiamą profesinį

pasirengimą įgijęs elektrotechninis personalas. Be to, įmonėje tenka parinkti ir išmokyti

darbininkus, juos atestuoti ir lavinti, užtikrinti visų elektros įrenginių patikimą ir saugų darbą.

Kad tiems darbams būtų galima tinkamai vadovauti, privalu turėti ne tik teorinių žinių bet ir

būti susipažinus su norminiais dokumentais.

5.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus teisinių– norminių

dokumentų apžvalga

Bet kurios įmonės visą elektros ūkio veiklą (projektavimą, įrengimą, eksploataciją)

griežtai reglamentuoja oficialūs nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti norminiai dokumentai.

Šie dokumentai kaip vieną iš svarbiausių veiksnių taip pat reglamentuoja ir saugų bei

patikimą elektros energijos tiekimą atskiroms įmonėms. Įmonėms elektros energija tiekiama

iš šalies elektros energetikos sistemos, kuri norminiuose dokumentuose dar vadinama elektros

energijos tiekimo sistema. Elektros energijos tiekimo sistema apibrėžiama kaip elektros

įrenginių, skirtų elektrai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma.

Įmonės elektros energijos tiekimo sistema – tai įrenginiai, užtikrinantys visų įmonės

elektros energijos imtuvų (galios įrenginių, apšvietimo įrenginių, telekomunikacijų ir ryšių,

kompiuterinių tinklų ir t. t.) patikimą, saugų ir ekonomišką darbą. Įmonės elektros energijos

tiekimo sistemą sudaro transformatorinės pastotės, skirstomosios pastotės arba punktai,

elektros energijos skirstomieji vidaus įrenginiai ir tinklai. Atsižvelgiant į įmonės dydį ir

instaliuotos galios apimtį bei būtiną elektros energijos tiekimo patikimumą, naudojamos

įvairios elektros energijos tiekimo ir skirstymo schemos.

66

Šiuo metu Lietuvoje įmonių elektros ūkio organizavimą, valdymą, elektros įrenginių

įrengimą ir saugią jų eksploataciją reglamentuoja šie norminiai aktai:

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Nr. IX-884 (Žin., 2002, Nr. 56-2224) [1].

2. LR elektros energetikos įstatymas. Nr. IX-2307 (Žin., 2004, Nr. 107-3964) [2].

3. Elektros tinklų kodeksas. Patv. LR ūkio ministro 2001-12-29 įsakymu Nr. 398 (Žin.,

2002, Nr. 3-88) [3].

4. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2005-10-07

įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).

5. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.

4-40. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007. 513 p.

6. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Patv. LR ūkio ir aplinkos apsaugos

ministrų 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432. Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2004. 358 p.

7. Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas. Patv. LR ūkio ministro ir

Standartizacijos departamento 1999-10-19 įsakymu Nr. 351/61.

8. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Patv. LR ūkio ir aplinkos ministro 2004-04-29 įsakymu Nr. 4-140/D1-232. Vilnius:

Rekona, 2004. 115 p.

9. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-06-30

įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006).


įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006).

11. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Norminis dokumentas. Patv. LR ūkio

ministro 2001-04-24 įsakymu Nr. 141. Vilnius: ,,Energetika“, 2001. 231 p.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas [1] reglamentuoja bendrą šalies energetikos

veiklą, energetikos plėtros ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir jos išteklių vartojimą.

Energetika yra viena iš šalies ūkio sudedamųjų dalių. Energetikos veikla tai yra ekonominė

veikla, apimanti energijos išteklių žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą,

transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir

įrenginių eksploatavimą. Šalies ūkyje vartojamos dvi energijos rūšys – tai elektros ir šilumos

energija, tačiau pagal įstatymą [1] energijai priskiriamos ir gamtinės dujos. Energija laikoma

preke, kurią būtina gaminti, parduoti ir pirkti.

Pagal įstatymą [1] energetikos objektams priskiriama:

elektrinės ir katilinės;

elektros tinklai ir jų priklausiniai;

šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai;

gamtinių dujų sistemos ir saugyklos, suskystintų gamtinių dujų importo, eksporto

terminalai bei saugyklos;

magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai, naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir jos

produktų terminalai bei saugyklos.

Šalies energetikos valstybinį valdymą įstatymo [1] nustatyta tvarka vykdo:

1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

2. Ūkio ministerija.

3. Aplinkos ministerija.

4. Savivaldybės.

Vyriausybė kuria ir įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje, rengia nacionalinę

energetikos strategiją ir tvirtina jos įgyvendinimo planus bei programas. Strategija nustato

energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų, ji peržiūrima kas 5 metai. Vyriausybės

pavedimu dabartiniu metu mūsų šalies elektros energetikos sistemą valdo AB ,,Lietuvos

energija“, įsikūrusi Vilniuje Žvejų g. 14. Iki 1997 m. ši bendrovė valdė ir šalies šilumos ūkį.

Dabartiniu metu šilumos ūkio valdymas perduotas savivaldybėms ir atskiroms bendrovėms.

Įstatyme [2] elektros energetikos sistema apibrėžta kaip tarpusavyje suderintu režimu

funkcionuojanti elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti,

67

visuma. Elektros energetikos sektorius -- tai nacionalinio ūkio energetikos sektoriaus dalis,

susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir tiekimu. Elektros energetikos

sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, tiekėjai, perdavimo ir skirstomųjų

tinklų įmonės, rinkos operatorius, perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriai.

Elektros energetikos sektorių mūsų šalyje valdo ir kontroliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Valstybinė kainų ir energetikos

komisija užtikrina, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija, kad visi

elektros energijos tiekėjai ir vartotojai gautų nustatytos kokybės paslaugas, o elektros

energijos tarifai būtų objektyvūs. Be to, Valstybinė kainų ir energetikos komisija išduoda

licencijas tokiai veiklai vykdyti elektros energetikos sektoriuje:

elektros energijos rinkos operatoriui;

elektros energijos perdavimui ir jos skirstymui;

visuomeniniam ir nepriklausomam elektros energijos tiekimui.

Įstatyme [2] numatyta, kad turi būti išduodami leidimai tokiai veiklai vykdyti:

elektros energijai gaminti ir jos gamybos pajėgumams plėtoti;

elektros energijai eksportuoti ir importuoti;

tiesioginėms elektros linijoms tiesti.

Įstatymas [2] taip pat reglamentuoja elektros energijos perdavimo iš gamintojų, jos

paskirstymo ir tiekimo vartotojams sąlygas. Mūsų šalyje elektros energija iš gamintojų

perduodama (110 – 330) kV įtampos perdavimo tinklais, kuriuos valdo AB ,,Lietuvos

energija”.

AB ,,Lietuvos energija“ – svarbiausia Lietuvos elektros ūkio bendrovė, atliekanti

elektros energijos perdavimo (110 – 330 kV įtampos) tinklo savininko, energetinės sistemos

operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijas. Bendrovei priklauso 222 transformatorių

pastotės ir skirstyklos, per 6 tūkst. 110 ir 330 kV įtampos elektros linijų, Kauno HE, Kruonio

HAE, dispečerinis centras, informacinių technologijų ir telekomunikacijų centras ir kt. Minėti

bendrovės objektai ir įmonės aprūpinti šiuolaikinėmis automatinio valdymo ir informacinėmis

sistemomis, transformatorinėse pastotėse įdiegtos mikroprocesorinės relinės apsaugos ir

kontrolės sistemos, nuolatos vedama elektros ūkio duomenų ir rodiklių apskaita bei jų analizė.

Bendrovės darbuotojai ir specialistai rašo Lietuvos energetikos raidos istoriją, jau parengti ir

išleisti net keturi Lietuvos energetikos istorijos tomai, Lietuvos elektrifikavimo istorija.

AB ,,Lietuvos energija“ valdomi elektros perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos

linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos

(Kaliningrado) elektros energetikos sistemomis. Vienas svarbiausių AB ,,Lietuvos energija“

tikslų – integruoti mūsų šalies energetikos sistemą į Vakarų Europos elektros rinką ir plėtoti

regioninį bendradarbiavimą. Artimiausioje ateityje numatoma plėsti elektros perdavimo

tinklą, sujungiant jį su Lenkijos ir Skandinavijos šalių elektros tinklais. Toks projektas jau

vykdomas ir turi ypatingą svarbą kuriant bendrą Europos Sąjungos elektros rinką. Išnaudojant

bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti bendrą

Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai šių valstybių integracijai į Vakarų

Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas.

Įstatyme [2] taip pat numatyti elektros energijos skirstymo mūsų šalyje principai.

Elektros energija, gaunama iš perdavimo tinklų, vartotojams paskirstoma vadinamaisiais

skirstomaisiais tinklais, kuriuos valdo skirstomųjų tinklų įmonės. Lietuvoje yra dvi

skirstomųjų tinklų įmonės: AB Rytų skirstomieji tinklai (RST), kurių būstinė įsikūrusi

Vilniuje P. Lukšio g. 5B ir AB Vakarų skirstomieji tinklai (VST), kurių būstinė įsikūrusi

Vilniuje J. Jasinskio g. 16C.

AB RST įkurta 2001 m. Bendrovė skirsto ir tiekia elektros energiją klientams Vilniaus,

Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskrityse bei dalyje Kauno ir Marijampolės apskričių. AB

Vakarų skirstomieji tinklai skirsto ir tiekia elektros energiją Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių

regionuose.

68

Elektros tinklų kodekso [3] reikalavimai taikomi visiems tinklų naudotojams bei elektros

energijos rinkos dalyviams, susijusiems su tinklų naudojimu. Kodekse [3] apibrėžtos

perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių ir tinklų naudotojų pareigos, teisės ir jų

atsakomybė. Čia taip pat nurodytos elektros energijos gamintojų, tiekėjų ir vartotojų

prisijungimo prie tinklų sąlygos ir tvarka, reikalavimai reaktyviosios galios reguliavimui

tinkluose bei tinklų ir visos sistemos apsaugai. Elektros tinklų kodeksas [3] reglamentuoja

informacijos mainų tvarką tarp elektros energetikos rinkos dalyvių ir elektros energijos

apskaitos, matavimų bei informacijos mainų sistemas. Kodekse [3] nurodyta, kad nuosavybės

su perdavimo tinklais ribose ir stambių vartotojų prijungimo vietose turi būti matuojama ir

registruojama aktyvioji ir reaktyvioji elektros energija (MWh, MVArh). Duomenys turi būti

matuojami ir registruojami ne rečiau kaip kas valandą.

5.2. Elektros energetikos sektoriaus plėtros tendencijos ir perspektyvos

Viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą buvo Ignalinos AE priešlaikinis

uždarymas. Todėl 1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę

energetikos strategiją, kurioje buvo numatyta Ignalinos AE pirmąjį reaktorių sustabdyti 2004

m., o antrąjį – 2009 m. Pirmasis reaktorius, kaip žinome, buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio

31 d. 2010 m., kai buvo sustabdyti abu Ignalinos AE reaktoriai, Lietuvos elektrinių bendroji

galia sumažėjo netgi 2600 MW. Prognozuojama, kad dėl to elektros energijos galios deficitas

Baltijos valstybių regione jau 2015 m. gali siekti 1200 MW, o 2025 m. šis deficitas jau galėtų

pasiekti net 4000 MW, jeigu nebus pastatyta naujų galingų elektrinių.

Lietuvos energetikos sistemoje 2008 m. pradžioje veikusių elektrinių įrengtoji bei

turimoji galia parodyta 1.1-oje lentelėje. Lietuvos elektrinių galia 2008 m. pradžioje 1.1 lentelė.

Eil.

Nr. Lietuvos elektrinės Įrengtoji galia, MW

Turimoji galia, MW

(be elektrinės savųjų

reikalų)

1 Ignalinos AE 1300 1183

Šiluminės elektrinės: viso 2651 2536

2 Lietuvos (Elektrėnai) 1800 1732

3 Vilniaus 372 355

4 Kauno 170 161

5 Petrašiūnų 8 7

6 Mažeikių 160 148

7 Klaipėdos 11 9

8 Panevėžio 35 33

9 Įmonių elektrinės 75 73

10 Biomasės elektrinės 19 18

Hidroelektrinės: viso 1027 837

11 Kruonio HAE 900 760

12 Kauno 101 50

13 Mažosios hidroelektrinės 26 26

14 Vėjo elektrinės 52 52

Iš viso: 5030 4608

1.1 lentelės duomenys rodo, kad uždarius Ignalinos AE antrąjį reaktorių 2009 m.,

Lietuvai reikalingos elektros energijos galia sumažėtų iki 3425 MW. Tokio kiekio elektros

energijos aiškiai nepakaktų visam mūsų šalies ūkiui. Šios problemos sprendimui buvo priimti

kiti norminiai bei teisės aktai, analizuojami tolesniuose šio leidinio puslapiuose.

69

2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Nacionalinę

energetikos strategiją [4], kurioje remiamas branduolinės energetikos tęstinumas, atitinkantis

daugumos Lietuvos gyventojų nuostatą. Atnaujintoje Nacionalinės energetikos strategijoje,

kuri įsigaliojo 2007 m. sausio 27 d., nurodyta, kad būtina užtikrinti saugios branduolinės

energetikos nenutrūkstamumą, perimamumą bei plėtrą ir ne vėliau kaip 2015 m. pradėti

eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti.

2006 m. vasario mėnesį Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų pasitarime buvo

paskelbtas bendras komunikatas, kuris pritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje ir

pakvietė nacionalines energetikos įmones investuoti lėšas į šį projektą. 2006 m. gruodžio

mėnesį AB ,,Lietuvos energija“ buvo įkurtas Branduolinės energetikos departamentas, kuris

ėmėsi vykdyti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto parengiamuosius darbus. Be to,

2007 m. birželio 28 d. mūsų šalyje buvo priimtas ir įsigaliojo Atominės elektrinės įstatymas,

kuriame pritariama atominės elektrinės statybai Lietuvoje, taip pat nustatyti projekto

įgyvendinimo dalyviai, apibrėžtos Nacionalinio investuotojo teisės ir pareigos bei jo

formavimo principai.

Tokie naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje planai sudomino ir Lenkiją, kuri

nemato savo energetikos ateities be atominių elektrinių. Todėl dar 2006 m. gruodžio mėnesį

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai pasirašė bendrą deklaraciją apie Lenkijos

galimybę prisidėti prie bendro Lietuvos atominės elektrinės statybos projekto.

Šiuo metu Lietuvos energetikos sistema neturi jungčių su kaimyninėmis Centrinės

Europos šalimis. Siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą, sistemos darbo

stabilumą bei energijos šaltinių diversifikaciją tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu,

nagrinėjamos galimybės pastatyti elektros tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Artimiausioje

ateityje numatoma plėsti elektros perdavimo tinklą, sujungiant jį su Lenkijos elektros tinklais.

Energetikos sistemoms sujungti numatyta nutiesti 154 km aukštosios įtampos (400 kV)

dvigrandę elektros perdavimo liniją nuo Alytaus iki Elko miesto Lenkijoje. Išankstiniu

vertinimu toks projektas gali būti užbaigtas 2012 – 2015 m.

Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemų sujungimo projektas turi ypatingą svarbą

kuriant bendrą Europos Sąjungos elektros rinką ir didinant energijos tiekimo patikimumą.

Išnaudojant bendras Baltijos šalių elektros energetikos sistemų galimybes, siekiama sukurti

bendrą Baltijos valstybių elektros energijos rinką sėkmingai šių šalių integracijai į Vakarų

Europos ir Skandinavijos šalių elektros rinkas.

Dar nuo 2000 m. taip pat nagrinėjamos galimybės sujungti Lietuvos ir Švedijos

energetikos sistemas nuolatinės srovės kabeline linija, nutiesta Baltijos jūros dugnu. Toliau

tęsiami galimybių studijos ,,Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos“ darbai. Abi energetikos

sistemas planuojama sujungti 700 – 1000 MW galios nuolatinės srovės apie 350 km ilgio

kabeliu, paklotu Baltijos jūros dugnu. Tarpsisteminę jungtį Lietuva – Švedija planuojama

užbaigti 2015 m.

Taip pat vykdomas bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos energetikos

bendrovių projektas dėl Baltijos šalių ir Skandinavijos energetikos sistemų sujungimo. 2006

m. gruodžio mėnesį jau įgyvendintas projektas ,,Estlink“ yra pirmoji tarpsisteminė elektros

jungtis tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų. Nuolatinės srovės elektros perdavimo linija

sujungė dvi pastotes: 330 kV pastotę Estijoje ir 400 kV pastotę Suomijoje. Šios linijos

paskirtis – tiekti į Šiaurės šalių elektros rinką Baltijos šalyse pagamintą elektros energiją ir

užtikrinti papildomos galios pirkimo galimybę elektros energijos deficito padengimui Baltijos

valstybėse [5].

Įgyvendinus visus anksčiau minėtus projektus, bus visiškai užbaigtas Baltijos

energetikos žiedas, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos,

Danijos ir Lenkijos energetikos sistemas. Toks žiedas padės užtikrinti Baltijos šalių elektros

tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą. Projektas įtrauktas į prioritetinių Europos

Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius – Lenkijos atstovas

prof. Wladyslaw Mielczarski.

70

2008 m. birželio 27 d. Prahoje 36 Europos elektros energijos perdavimo sistemų

operatorių (PSO) vadovų iš 31 valstybės pasirašė deklaraciją, kurioje nurodyta, kad iki 2008

m. pabaigos būtina sukurti naują asociaciją ENTSO-E (Europen Network of Transnission

System operators for Electricity – t. y. Europos elektros perdavimo sistemų operatorių tinklą.

Kaip siūlo Europos komisija, visi Europos Sąjungos šalių elektros perdavimo sistemų

operatoriai privalo būti ENTSO-E nariais. Naujosios asociacijos tikslas – stiprinti perdavimo

sistemų operatorių kooperaciją derinant elektros rinkos sąlygas ir užtikrinant saugų ir

patikimą elektros sistemų darbą, darniai derantį su aplinka. Svarbiausia ENTSO- E kryptis –

bendros elektros rinkos kūrimas konsultuojantis su Europos komisija ir energetinių sistemų

reguliatoriais.

5.3. Literatūra

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Nr. IX-884 (Žin., 2002, Nr. 56-2224).

2. LR elektros energetikos įstatymas. Nr. IX-2307 (Žin., 2004, Nr. 107-3964).

3. Elektros tinklų kodeksas. Patv. LR ūkio ministro 2001-12-29 įsakymu Nr. 398 (Žin.,

2002, Nr. 3-88).

4. Nacionalinė energetikos strategija. Patv. LR Seimo 2007-01-18 nutarimu Nr. X-1046

(Žin., 2007, Nr. 11). 16 p.

5. Informacija apie AB ,,Lietuvos energija“ veiklą ir investicinius projektus, įgyvendinant

nacionalinę energetikos strategiją. Vilnius, AB ,,Lietuvos energija“ leidyba, 2007.-25 p.

6. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr.

4-40. (Žin., 2007, Nr. 24-936).Vilnius: UAB ,,Energetika“, 2007. 513 p.

7. Paulauskas,V.. Elektros tiekimo sistemų valdymo automatizavimas. Mokymo rinkinys.

Kaunas, 2007, 139 p.

8. Šatas, J.. Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai. Teorija, projektavimas, pavyzdžiai. Mok.

knyga. Klaipėdos universiteto leidykla. 2003. 129 p.

9. Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas. Patv. LR ūkio ministro ir

Standartizacijos departamento 1999-10-19 įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663;

2001, Nr. 54-1932).

10. Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-06-30

įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006).

11. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002. Statinių pripažinimo tinkamais

naudoti tvarka. Patv. LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr.

60-2475).

12. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Norminis dokumentas. Patv. LR ūkio

ministro 2001-04-24 įsakymu Nr. 141. Vilnius: ,,Energetika“, 2001. 231 p.

13. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2005-10-07

įsakymu Nr. 4-350 (Žin., 2005, Nr. 120-4328).

14. Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,

sistemų) tvarka ir sąlygos. Patv. LR ūkio ministro 2002-09-17 įsakymu Nr. 326 (Žin.,

2002, Nr. 94-4061; 2004, Nr. 159-5826).

15. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Norminis dokumentas. Patv. LR

ūkio ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 389. Vilnius: ,,Energetika“, 2002. 216 p.


įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2004, Nr. 107-4006).

17. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės.

Patv. LR ūkio ir aplinkos ministro 2004-04-29 įsakymu Nr. 4-140/D1-232. Vilnius:

Rekona, 2004. 115 p.

71

18. J. Baublys ir kiti. Žaibas. Apsauga nuo žaibo. Vilnius, AB ,,Lietuvos energija“

leidyba, 2006.-231 p.

19. P. Čyras ir kiti. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. Vilnius,

Technika, 2003.-404 p.

20. Respublikinės statybos normos RSN133-92. Pastatų ir statinių žaibosauga. Patv.

Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-08-24 įsakymu Nr. 148.

21 Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2003. Statinių žaibosauga. Aktyvioji

apsauga nuo žaibo. Patv. LR aplinkos ministro 2003-06-19 įsakymu Nr. 310 (Žin., 2003,

Nr. 63-2857).

22. Pūras, A. Sodybų priešgaisrinė sauga. Pastatų ir statinių žaibosauga. Vilnius, 2002.,

24 p.

23. Zaveckas, V.. Pastatų ir kitų statinių žaibosauga. Vilnius: Piketas, 1999, 28 p.

24. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2004-11-

26 įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502). Vilnius: Rekona, 2004, 60 p.

25. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės. Patv. LR ūkio ministro 2007-01-31

įsakymu Nr. 4-40.,54 p.

26. LST EN 50160:2001. Bendrųjų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos.

Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001. 17 p.

27. Drabatiukas, A. Elektros įrenginių eksploatavimo sauga. Mokymo rinkinys. Kaunas,

2007, 130 p.

28.Drabatiukas, A. Tranauskas, A. Skirtuminės srovės jungiklių naudojimo gyvenamųjų ir

visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiuose rekomendacijos. Vilnius, 2000, 39

p.

29. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis

reglamentas. Patv. LR ūkio ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-

198).

30.Aleksa,V.. Technologonių procesų automatizavimas. Kaunas: Technologija, 2002.-

168 p.

31.Gečys, S; Mululys, R Asinchroninių narvelinių variklių parametrai. Kaunas:

Technologija, 2004, 101 p.

72

PRIEDAI

73

1 PRIEDAS

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO TRIŠALĖS SUTARTIES PAVYZDYS

ĮREGISTRUOTA

_____________________________ (Registracijos vieta)

_____________________________ (Atsakingo asmens pareigos)

_____________________________ (Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)

_____________________________ (Registracijos data ir numeris)

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS

20 m. d. Nr.

Miestas

Kolegijos pavadinimas (toliau – kolegija), atstovaujama direktoriaus direktoriaus vardas pavardė,

veikiančio pagal tarnybinę padėtį,

_____________________________________________________________________ (toliau – įmonė), (įmonės, priimančios atlikti praktiką, pavadinimas)

atstovaujama _______________________________________________________________________, (vardas, pavardė, pareigos)

veikiančio pagal _____________________________________________________________________,

bei studentas ________________________________________________________________________ (studijų programos pavadinimas, kursas, studento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai,

__________________________________________________________________________________, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam praktikos įmonėje (toliau – praktika) laikotarpiui.

2. Studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje, pagal kolegijos kartu su įmone parengtas

praktikos programas. Vadovaujantis praktikos programa šioje sutartyje nurodoma:

2.1. praktikos tikslas – įgyti praktinio darbo įgūdžių, išstudijuoti darbo metodus, patikrinti ir įvertinti įgytas teorines

žinias praktikoje;

2.2. uždaviniai – žinoti bendruosius reikalavimus statybos-montavimo darbams, gebėti juos taikyti praktinėje

veikloje, susipažinti su įmonės įstatais, organizacine ir valdymo struktūra, išanalizuoti ir gebėti naudotis technine

dokumentacija;

2.3. praktikos trukmė (mėnesiais, dienomis arba valandomis) ir jos atlikimo laikas, nurodant praktikos pradžią,

pabaigą, savaitės dienas ir praktikos valandas – .......................................................... ;

2.4. kitos praktikos atlikimo sąlygos ir tvarka – ............................................................................... .

II. KOLEGIJOS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 3. Kolegija įsipareigoja:

3.1. užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;

3.2. kontroliuoti studento praktikos eigą ir prireikus kartu su įmonės atsakingais darbuotojais (arba valstybės

institucijos atsakingais valstybės tarnautojais) operatyviai spręsti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikalingą

pagalbą;

3.3. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki praktikos pradžios suderinti su įmone siunčiamų studentų praktikos atlikimo

užduotis;

3.4. pateikti įmonei siunčiamų atlikti praktiką studentų gyvenimo aprašymus (CV);

3.5. skirti praktikos vadovą – kolegijos dėstytoją;

3.6. papildomi kolegijos įsipareigojimai – teikti konsultacijas;

4. Kolegija turi teisę atšaukti studentą iš praktikos, jeigu:

4.1. įmonė studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų programą;

4.2. studentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;

4.3. studentas yra naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti;

4.4. neužtikrinami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.

III. ĮMONĖS TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 5. Įmonė įsipareigoja:

5.1. suteikti studentui praktinio mokymo vietą __________________________________________________,

(praktinio mokymo vietos pavadinimas ir adresas)

74

aprūpinti jį praktinio mokymo užduotimis, šių užduočių vykdymui reikiama dokumentacija, neatitraukti studento nuo

praktinio mokymo užduočių vykdymo;

5.2. užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų (arba valstybės institucijos

valstybės tarnautojų), turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;

5.3. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;

5.4. vadovaujantis įmonėje veikiančiais nuostatais arba papildomu įmonės ir kolegijos susitarimu dėl darbo tvarkos ir

sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas; esant

reikalui, aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir darbo avalyne, kitomis

asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės aktuose nustatyta tvarka, jeigu

sutarties šalys šioje sutartyje nesusitaria kitaip;

5.5. vykdyti studento praktikos apskaitą; pasibaigus praktikai pateikti charakteristiką bei praktikos įvertinimą;

5.6. informuoti kolegiją apie praktikos drausmės pažeidimus, studento neatvykimą į praktiką;

5.7. papildomi įmonės įsipareigojimai – ............................................................................................. .

6. Įmonė turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas

gaminant prekinę produkciją arba teikiant mokamas paslaugas, tik tais atvejais, jeigu įmonė sudaro su studentu

laikinąją darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.

IV. STUDENTO TEISĖS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 7. Studentas įsipareigoja:

7.1. stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką įmonėje, nedelsiant pranešti apie tai praktikos

vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą;

7.2. laikytis įmonės nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių arba įmonės ir kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos

ir sąlygų nuostatų, laikyti paslaptyje įmonės komercines ir kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar

nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;

7.3. tausoti įmonės turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;

7.4. laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

7.5. parengti praktikos ataskaitą;

7.6. papildomi studento įsipareigojimai – ............................................................................................ .

8. Studentas turi teisę:

8.1. gauti iš kolegijos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimu;

8.2. gauti iš įmonės praktikos užduotį (užduotis), darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui

reikalingas priemones.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 9. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties

dalis.

10. Ši sutartis gali būti nutraukiama:

10.1. jei studentas pašalinamas iš kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. jei studentas šiurkščiai pažeidžia įmonės nuostatus (įstatus) ir darbo tvarkos taisykles arba papildomo įmonės ir

kolegijos susitarimo dėl darbo tvarkos ir sąlygų nuostatų;

10.3. šalių susitarimu.

11. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš _______ dienų.

12. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarus, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka.

13. Ši sutartis įsigalioja nuo 20___ m. ____________ dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų kitų

įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.

14. Ši sutartis sudaryta trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

ŠALIŲ REKVIZITAI

Institucijos pavadinimas

Kodas xxxxxx

Adresas

Įmonė:

___________________________________________________________________________________

Studentas:

___________________________________________________________________________________

ŠALIŲ PARAŠAI

___________________ __________________________

__________________ (Kolegija) (įmonė)

(studentas)

75

2 PRIEDAS

PRAKTIKOS DIENYNAS

PRAKTIKOS VIETA IR TRUKMĖ

1. Vardas ___________________________________________

2. Pavardė __________________________________________

3. Studijų programa ___________________________________

4. Kursas ___________________ grupė __________________________

5. Praktikos atlikimo vieta _____________________________________________

____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

6. Praktikos pradžia _______________________________

7. Praktikos pabaiga _______________________________

8. Įmonės, įstaigos praktikos vadovas ________________________________________

________________________________________________________________________

Fakulteto dekano _________ m. ____________mėn. _______ d..

Įsakymo Nr. ____________________________

Fakulteto atsakingo už praktikas asmens

Parašas, vardas, pavardė

Fakulteto atsakingas vadovas

Parašas, vardas, pavardė

76

PRAKTIKOS TRUKMĖ

1. Į praktikos vietą atvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d.

Parašas ir anspaudas ___________________________________

2. Paskirtas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

Ir pradėjo darbą ________ m. ____________ mėn. __________ d


3. Perkeltas į ______________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


4. Perkeltas į _________________________________________________________ (darbo vieta, pareigos)

________ m. ____________ mėn. __________ d.


5. Iš praktikos vietos išvyko ________ m. ____________ mėn. __________ d


77

Individuali užduotis

Tema _______________________________________________________

_____________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

Klausimai kuriuos studentai privalo išnagrinėti

1. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

2. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

3. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

5. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. ___________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

78

Atlikęs individualią užduotį, studentas parengia ataskaitą, ją iliustruoja brėžiniais, schemomis,

diagramomis ir kt.

Individualios užduoties ataskaita pateikiama kartu su praktikos ataskaita.

Praktikos atlikimo vadovai:

Fakulteto _____________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

Įmonės __________________________________________ Parašas, vardas, pavardė

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

79

PRAKTIKOS DABAI

Data Darbo vieta Trumpas praktikos darbo aprašymas

Patikrinta _________________ Vadovo parašase

80



81



82



83

Studento praktikos įvertinimas

Studentas (vardas, pavardė) _____________________________________

1. Pažiūra į darbą (domėjimasis darbu, iniciatyva, atlikimas, tvarkingumas, drausmė ir

t.t.)_______________________________________________________

____________________________________________________________

2. Teorinio parengimo trūkumai, išryškėję praktiko ____________________

______________________________________________________________

3. Atlikto darbo kokybė ir studento savarankiškumas praktikos metu ______

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

4. Pralestos praktikos dienos ______________

5. Praktikos vadovo atsiliepimas _________________________________

______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

_______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

______________________________________________________________

6. Praktikos darbo įvertinimas (balais) ______________________

Įmonės, įstaigos praktikos vadovo parašas _________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

84

Fakulteto praktikos vadovo atsiliepimas

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________

______________________________

Praktika įvertinta (balais)_________________________

Praktikos vadovo parašas ___________________

__________ m. _____________mėn. ____________ d..

85

3 PRIEDAS

2010/2011 M.M.

TECHNOLOGINĖS/BAIGIAMOSIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ

Aukštoji mokykla: ____________________

Fakultetas: ____________________

Katedra: ____________________

Studijų programa: ____________________ Programos pavadinimas, valst. kodas

Kursas: _________ __________ Grupės kodas

1. PRAKTIKOS ATLIKIMO REZULTATAI

Eil.

Nr.

STUDENTO PAVARDĖ,

VARDAS

NEDIRBTOS

DIENOS

STUD. PAŽIŪRA

Į DARBĄ

T. PARENG.

TRŪKUMAI

DARBO

KOKYBĖ,

SAVARANK.

ĮMONĖS

VADOVO

PASTABOS

ĮMONĖS

VADOVO

ĮVERTINIMAS

KTK VADOVO

ĮVERTINIMAS

ATASKAITOS

GYNIMAS

GALUTINIS

ĮVERTINIMAS

sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu sk. žodžiu

1. Vardenis Pavardenis -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nepastebėta

Užduotis atliko

gerai. Darbus atliko

savarankiškai

Įgijo praktinius

įgudžius. Užduotis

suprato puikiai.

Dirbti gali

savarankiškai

10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. XX -

Domėjosi atliekamu

darbu, laikėsi darbo

drausmės

Nėra

Užduotis atliko

gerai. Darbus dirbo

savarankiškai

Nėra 10 (puikiai) 8 (gerai) 8 (gerai) 8 (gerai)

2. KOKYBINIS VERTINIMAS

VERTINIMO ELEMENTAI STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

VERTINIMO ELEMENTAI TOBULINIMO ASPEKTAI TOBULINIMO REZULTAI/PRIEMONĖS

Organizavimas

Metodinis aprūpinimas

Dokumentavimas

86

4 PRIEDAS

ŠVIETIMO INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

XXXXXXXXXXXXXXXXX FAKULTETAS

ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ KATEDRA

STUDIJŲ PROGRAMA: X Y (valst.. kodas: 000000)

JJJJJJJJJJJJJJJJJJJJ PRAKTIKOS ATASKAITA

PRAKTIKOS ATLIKIMO VIETA: UAB „XXXXXXXXXXXX“

ATASKAITĄ PARENGĖ: EE-9 gr. studentas Vardenis Pavardenis _____________

(parašas)

PRAKTIKOS VADOVAS METODININKAS: lekt. Pavasaris Pavasarėlis

ATASKAITA ĮVERTINTA: ___________ ___________ _____________________ (balas skaičiumi) (įvertinimas žodžiu) (vadovo metodininko parašas)

MIESTAS, 2011

87

5 PRIEDAS

PRAKTIKOS ĮVERTINIMO ANKETA Nr. ______

Įmonė, kurioje atlikta praktika

(įmonės pavadinimas)

1. Įmonės darbuotojų skaičius:

1.1. 1 9 darbuotojai



1.4. 250 ir daugiau darbuotojų

2. Įmonės veiklos pobūdis:

2.1. Elektros energetikos įmonė (elektros tinklai ir pan.)

2.2. Paslaugas teikianti įmonė (montavimas ir pan.)

2.3. Prekybos įmonė (didmeninė arba mažmeninė elektros įrenginių ir prietaisų prekyba)

2.4. Gaminanti produkciją įmonė

2.5. Projektavimo įmonė

2.6. Įvairios paskirties įmonė (yra atsakingas už elektros ūkį)

Kita:_____________________________________________________________________________

(įrašyti)

3. Įmonės nuosavybės forma:

3.1. privataus kapitalo įmonė

3.2. valstybinė įmonė

3.3. kita

4. Ar įmonėje Jums buvo paskirtas įmonės praktikos vadovas?

4.1. taip

4.2. ne

5. Kokio pobūdžio darbą atlikote įmonėje?

5.1. kvalifikuotą

5.2. tik pagalbinį

6. Ar buvote verčiamas per sunkiai dirbti?

6.1. taip

6.2. ne

7. Ar buvote verčiamas dirbti viršvalandinį darbą?

7.1. taip

7.2. ne

8. Ar praktikos metu Jums buvo mokamas darbo užmokestis?

8.1. taip

8.2. ne

88

Kiekvieną teiginį ir įvertinkite balais: 5 – labai gerai; 4 – gerai; 3 – patenkinamai; 2 – blogai; 1 – labai blogai; 0 – neturiu

nuomonės šiuo klausimu.

9. Darbdavio (arba įmonės praktikos vadovo) Jums rodytas dėmesys praktikos metu

10. Atsakymų į iškilusius klausimus, susijusius su atliekamu darbu praktikos metu,

gavimas

11. Praktikos metu atliekamo darbo ir Jūsų studijų programos atitikimas

12. Atliekamo darbo ir praktikos tikslų bei uždavinių atitikimas

13. Praktikos naudingumas įgytų praktinių įgūdžių ir žinių atžvilgiu

14. Kas Jums patiko praktikos metu:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

15. Kas Jums nepatiko praktikos metu: _________________________________________________

_________________________________________________________________________________

16. Jūsų bendros pastabos apie praktikos procesą ir pasiūlymai:

_________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________

Fakultetas Kursas Grupė

Data

89

6 PRIEDAS

Elektrotechnikos sektoriaus įmonės, kuriose studentai atlieka praktikas

Eil

Nr

Įmonės, įstaigos, organizacijos

pavadinimas Adresas Veiklos sritis

1 2 3 4

1. UAB „Elektros darbai“

Vilniaus filialas

Geologų g. 6, Vilnius LT-

02190, tel.

8-5 2332794

Elektros montavimo, instaliavimo ir derinimo

darbai. Apšvietimo technika ir įranga.

Projektavimo darbai.

2. AB „Vilniaus kranai“

Metalo g. 9, Vilnius LT-

02190, tel.

8-5 2395656

Statybos mašinos ir įrenginiai. Jų automatika ir

valdymas, remontas.

3. AB „Lietuvos energija“

Žvejų g. 14, Vilnius

LT-09310, tel.

8-5 2626822

Elektros perdavimas ir patikimas elektros

sistemų darbas. Aukštos įtampos elektros tinklų

valdymas

4. UAB „Vilniaus energija“ Jočionių g. 13, Vilnius LT-

02300, tel. 8-5 2667199

Šiluminės energijos gamyba, apskaita, šiluminė

automatika ir valdymas

5. AB „Rytų skirstomieji tinklai“

P.Lukšio g. 5 B, Vilnius LT-

08221, tel. 8-5 2777524

Transformatorinių pastočių relinės apsaugos ir

automatikos montavimas, paleidimas,

derinimas, mikroprocesorinių relių diegimas ir

programavimas.

6. AB „Vakarų skirstomieji

tinklai“

J. Jasinskio g. 16c, Vilnius

LT-01112, tel. 8-5 2781259

Transformatorinių pastočių relinės apsaugos ir

automatikos montavimas, paleidimas,

derinimas, mikroprocesorinių relių diegimas ir

programavimas.

7. UAB „Neišuva“

Naugarduko g. 41 A,

Vilnius LT-03227, tel. 8-5

2151560


darbai. Elektros oro ir kabelinių linijų tiesimas.

Elektriniai-fizikiniai matavimai.

8. AB „Lietuvos automatika“ Panerių g. 45, Vilnius LT-

03202, tel. 8-5 233288

Automatinių sistemų projektavimas,

montavimas, paleidimas. Jėgos ir apšvietimo

tinklų montavimas.

9. AB „Vilniaus energetinė

statyba“

Jočionių g. 53, Vilnius LT-

02300, tel. 8-5 2642917

Galios ir apšvietimo sistemų montavimas, oro ir

kabelinių linijų tiesimas, elektros tinklų

montavimas.

10 UAB „Vilniaus gatvių

apšvietimo tinklai“

Elektrinės g. 1, Vilnius LT-

03150, tel. 8-5 2496127

Gatvių ir aikščių apšvietimo sistemų

montavimas, automatinis valdymas, remontas ir

eksploatavimas.

11

UAB „Vilniaus troleibusai“

Žolyno g. 15, Vilnius LT-

10209, tel. 8-5 2496127

Transporto priemonių elektros įranga,

projektavimas, montavimas, remontas.

Troleibusų elektronika.

12 UAB „Elmonta“

Motorų g. 6, Vilnius LT-

02190, tel. 8-5 2306444

Apšvietimo ir jėgos tinklų montavimo darbai.

Pastatų inžinerinių sistemų ir automatikos

montavimas, paleidimas, derinimas.

13 UAB „Rittal“ Meistrų g. 8, Vilnius LT-

02189, tel. 8-5 2105720

Automatinė ir elektroninė įranga, jos priežiūra

ir taisymas. Elektros mašinos, įranga, įrankiai.

Energetika, alternatyvioji energetika.

14 UAB Sigma Telas

Kalvarijų g. 125, Vilnius

LT-08221, tel. 8-5 2765909

Projektuoja, gamina ir montuoja informacines

elektros energijos apskaitos sistemas,

energetikos objektų valdymo ir kontrolės

kompiuterizuotas sistemas

15 UAB „Schindler – liftas“ A.P. Kavoliuko g. 4, Vilnius

LT- 04326, tel. 8-5 2106500

Liftų, eskalatorių, keltuvų ir jų valdymo sistemų

montavimas, derinimas, remontas ir techninė

priežiūra.

16 UAB „Yglė“ Ozo g. 10, Vilnius LT-

08200, tel. 8-5 2375233

Elektros montavimo darbai. Priešgaisrinė sauga

ir įranga. Projektavimas, šilumos tiekimas ir

šildymo įranga. Vėdinimo, oro kondicionavimo

sistemos.

17 UAB“ Statika“ Vytauto g. 46, Vilnius LT-

08122, tel. 8-5 2790921

Įžeminimas, žaibosauga, žaibolaidžiai. Elektros

tinklų montavimas, eksploatavimas, apsauga

90

nuo viršįtampių.

18 UAB „ Vilmestos statyba“ Ukmergės g. 315 B, Vilnius

LT-06306, tel. 8-5 2304481


darbai. Žaibolaidžių įrengimas

19 UAB „Neutralė“

Konstitucijos pr. 8A,

Vilnius LT- 09308, tel. 8-5

2340481

Šildymo sistemos, šiluminė automatika.

Elektros montavimo darbai.

20 UAB „Usė“ Lvovo g. 105, Vilnius LT-

08104, tel. 8-5 2347171

Elektros montavimo ir projektavimo darbai,

įžeminimo kontūrai ir žaibolaidžiai, gaisrinė-

apsauginė automatika, šildymo sistemos ir jų

valdymas.

21 UAB „Skaidula“

Naugarduko g. 68 B,

Vilnius LT- 03203, tel. 8-5

2397777

Montuoja, paleidžia, derina pastatų inžinerines

automatikos sistemas. Automatikos magistralių

programavimas ir paleidimas.

22 UAB „ Wemar mašinos“

Eišiškių pl. 34, Vilnius LT-

2038, tel. 8-5 2167843

Projektuoja ir gamina automatines pjaustymo,

karpymo, pervyniojimo, štampavimo mašinas.

Diegia kompiuterizuotą ir mikroprocesorinį

mašinų valdymą.

23 UAB „Vėsa ir partneriai“ Zietelos g. 4, Vilnius LT-

03202, tel. 8-5 2330424

Projektuoja, gamina, montuoja automatines

vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio

nuotekų valymo ir šildymo sistemas.

24 UAB „Eltalis“ Eigulių g. 8, Kaunas LT-

44136, tel. 3-7 337878

Katilinių automatika, pastatų šildymo,

vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų

montavimas, paleidimas, priežiūra.

25 UAB Eltalis Vilniaus filialas Kaimelio g. 13, Vilnius LT-

07100, tel. 8-5 2430434

Automatinių sistemų projektavimas,

montavimas, paleidimas. Jėgos ir apšvietimo

tinklų montavimas.

26 UAB „Eugenas“ Ateities g.2 D, Vilnius LT-

08333, tel. 8-5 2328333

Įžeminimo ir žaibosaugos sistemų bei lauko

elektros tinklų montavimas, duomenų

perdavimo ir apsaugos sistemos, automatika.

27 UAB „Ventala“ Žirmūnų g. 68, Vilnius LT-

2600, tel. 8-5 2300019

Montuoja naujas ir modernizuoja esamas

pastatų vėdinimo, oro kondicionavimo ir

šildymo sistemas, Automatikos ir elektros

montavimo darbai.

28 UAB „Vilniaus vandenys“

Dominikonų g. 11, Vilnius

LT-01517, tel. 8-5 2664304,

8-5 2664307

Vandens tiekimo sistemų automatinis valdymas,

siurblinių įrengimas, paleidimas, derinimas,

priežiūra.

29 UAB „Aedilis“

Laisvės pr. 77-202, Vilnius

LT-06122, tel. 8-5 2742707,

8-5 52032302

Aukštos įtampos transformatorinių pastočių ir

tinklų montavimas, relinė apsauga,

telekomunikacijų sistemos, vėjo jėgainės.

30 UAB „Apdanga“ Laisvės pr. 77-305, Vilnius

LT- 06122, tel. 869938350

Elektros įrengimo darbai, priešgaisrinės

apsaugos ir signalizacijos sistemos,

kompiuteriniai tinklai, projektavimas, diegimas,

priežiūra.

31 UAB „ Reljanus“

Arimų g. 18, N.Vilnia, LT-

11114, tel. 8-5 2649744

Maisto pramonės įrenginiai, automatinės linijos,

šaldymo įranga, projektavimas, montavimas,

priežiūra.

32 UAB „Arginta“ Molėtų pl. 71, Vilnius LT-

08409

Vandentiekio ir nuotekų valymo sistemų

montavimas, automatikos sistemos, metalų

apdirbimas.

91

Projektas ,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas

Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091

Automatika Studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai. Mokomoji (metodinė) priemonė.

Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Laimutis Krikštaponis , Jolita Grašienė. Leidykla, metai,

puslapių skaičius.

ISBN

Trumpa leidinio anotacija.

Automatikos studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti studentams,

studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties automatikos specialybę, taip pat dėstytojams

bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms, priimančioms studentus į praktikas.

Leidinį Automatikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai sudaro penkios

dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika, antroje dalyje -

automatikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje – praktikų modulių aprašai ir praktikų

užduotys, ketvirta dalis skirta automatikos pagrindiniams teoriniams aspektams apžvelgti, penktoje

dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius.

Prieduose – dokumentai praktikos ataskaitoms įforminti, įmonių, kur studentai galėtų atlikti

praktikas, adresai.

UDK


Automatikos studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai.


Leidyklos/spaustuvės duomenys

automatikos studijų programa. praktikų metodiniai nurodymai

Documents