Bakterijos

Bakterijos

• Vienaląsčiai organizmai, kurių ląstelės neturi branduolių.

Bakterijos formos:

• Rutulinės – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.

• Tai pačios paprasčiausios bakterijos.• Jos sudarytos iš vienos apskritos ląstelės.

• Lazdelinės – lazdelės formos bakterijos.

• Lazdelinės bakterijos savo forma yra šiek tiek įvairesnė, ypač skiriasi jų ilgis.

• Kartais būną smailiais galais, lenktos ar šiek tiek šakotos.

• Kai kurios rūšys po dalijimosi lieka sukibusios.

• Spiralinės – spiralės formos bakterijos, kablelio formos bakterijos.

• Spiralinės bakterijos būna dar įvairesnės. Jos gali būti trumpos, panašios į kablelį , „S“ raidės formos ir kt.

• Pasitaiko labai plonų ir vingiuotų bakterijų.

• Siūlinės – į plonus siūlus panašios bakterijos

• Iš siūlinių bakterijų tipiškiausios yra gelžbaktarės ir sierabaktarė, kurios yra daugialąstės ir didelės.

• Dirvožemyje ir mėšle yra labai plonų sūlinių vienaląsčių bakterijų.

• Tai vadinamieji aktinomicetai, anksčiau priskiriami grybų karalystei ir vadinami laibagrybiais.

Bakterijų dydis

• Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos, o jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių.

• Bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip žinduolių (pvz., tarp dramblio ir pelės.

• Labiausiai paplitusių dirvožemio, vandens ir pieno bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų.

• MIKRONAS – mikrometras (µm), t.y. 10-6 metro. 1 mikronas yra milijonoji metro dalelė. Žmogaus akis gali įžiūrėti tik 10 mikronų ar didesnes daleles.

• Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną.

Kiti bakterijų skirstymai:(pagal mitybos būdą)

• Autotrofai– autotrofinės bakterijos, kurios pačios sau pasigamina organines medžiagas. Joms priskiriamos fotosintezę vykdančios cianobakterijos (melsvabakterės).

• Heterotrofai – heterotrofinės bakterijos, kurios naudoja jau gatavas, aplinkoje esančias organines medžiagas.

• Jos dar skirstomos:• Saprotrofai – grupė bakterijų, kurios yra

pagrindiniai skaidytojai, ardantys negyvą organinę medžiagą.• parazitinės bakterijos – grupė bakterijų, kurios gyvena

gyvuose organizmuose ir minta jų audinių, ląstelių organinėmis medžiagomis, smarkiai kenkdamos šeimininkui (augalui, gyvūnui, žmogui) ir sukeldamos jam daugybę ligų.

(Pagal deguonies poreikį)

• Aerobinės bakterijos – gyvybinei veiklai reikalingas deguonis.

• Anaerobinės bakterijos – deguonis nėra būtinas, nes savo reikmėms reikalingą jo kiekį pasigamina citoplazmoje vykstant reakcijoms.

Bakterijos sandara

• Kiekviena bakterija sudaryta iš vienos ląstelės, šią dengia membrana, o virš jos yra tvirta apsauginė sienelė. Ląstelę gali supti prigludusi gleivių kapsulė arba laisvas drebutiškas apvalkalas. Šie dangalai ją apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

• Dauguma bakterijų turi judėti skystoje terpėje pritaikytus ilgesnius žiuželius.

• Bakterijos neturi branduolio. Tačiau citoplazmoje yra tankesnė sritis, vadinama nukleoidu, o joje – žiedinė dvijinė DNR grandinė – bakterijos prokariotinė chromosoma.

• Bakterinėje ląstelėje nėra eukariotinei ląstelei būdingų organoidų, išskyrus daugybę mažyčių ribosomų, atliekančių baltymų biosintezę.

Bakterijų dauginimasis

• Bakterijos dauginasi, kai pakanka maisto ir palanki temperatūra.

• Jos skyla pusiau kas 20 minučių.

Bakterijų žala

• Skatina maisto gedimą.• Išskiria kenksmingus junginius – toksinus, kurie

nuodija organizmą.• Bakterijos salmonelės sukelia ligą

salmoneliozę.

Bakterijų nauda

• Padeda skaidyti celiuliozę.• Gamina mūsų organizmui reikalingus

vitaminus.• Padeda pagaminti daugumą maisto produktų.• Skaido negyvus organizmus ir kitas liekanas.

Ačiū už dėmesį!