Bronius

Antanaitis

ODIAI I PRAGARO'

Tipikiausias i dien tono paveikslas - rusas komunistas A.Jaktas

Valstybinis leidybos centras Vilnius 1991

UDK 947.45 An = 134

Redakcin kolegijaJuozas Aputis, Liudvikas Gadeikis (sudarytojas), Meys Laurinkus, Marcelijus Martinaitis, Antanas Rybelis, Antanas Tyla

DAILININK VIKTORIJA DANILIAUSKAIT I

I ir IV virelyje - mokytojos Paulinos Matuliauskiens (kaljo 1945-1948) laikas ant toies dukrai Vilhelminai Matuliauskaitei, raytas 1946 m. i Seamo, Komi ASSR.

Patikslinimas

Pirmojoje ms serijos knygoje - V.Vynino "iaurs eskizuose" apmaudiai liko nepaymti kai kurie duomenys: 1 ir 4 virelyje - Adolfo Iniros, Lietuvos karininko, 1941 m. itremto Norilsk, pieiny

Antanaitis B., 1991 ISBN 5-89942 - 601 - 2 Dail. Danilauskait V., 1991

KRUVINASIS ANTPLDIS1944 met pavasar visiems buvo aiku, kad vokieiai kar prakio. Sumuta prie Stalingrado, angl ir amerikiei kasdien bombarduojama, vokiei armija palo ir visu ryt frontu trauksi atgal. Birelio mnes apie Panev pasigirdo artjanio fronto armot gaudimas. Bolevik lktuvai kelet kart bombardavo miest. Vokieiai nerimavo. Bijodami eksces, jie ramino gyventojus paadais, ragino remti Vermacht, sakydami, kad jis jokiu bdu neatiduosis Lietuvos bolevikams. Besiartinantis frontas ir bolevikai gyventojams kl nerim. Prisimin 1940-41 metus, mons susirpino, kas bus? Maskvos radijas auk: "Mirtis vokikiems okupantams ir j pakalikams!" Prie vokiei pakalik bolevikai gali priskirti ir kinink, ir policinink, ir kunig, pagaliau - kiekvien, kas ne bolevikas. Frontui besiartinant prie Vilniaus, sujudo, subruzdo visa Lietuva, nes baisus, negailestingas ir iaurus okupantas atsistojo ant Lietuvos slenksio. Visais keliais veimais, dviraiais vaiuoti ar psti mons kaip nuo maro ar dar baisesns Dievo rykts pasipyl Vakarus. Kur jie bgo, kas j lauk, niekas neinojo, bet visi jaut, kad Lietuv slenka baisus raudonasis siaubas. Frontas artjo prie Panevio. Mieste vokiei skaiius sumajo. Ivar rus karo belaisvius, i kaljimo suimtuosius. Vienus paleido, kitus ive u miesto suaud. Kaljimas liko tuias ir atlapas. Mieste pasilikti buvo pavojinga. Su eima ivykau u dvideimt kilometr kaim pas gimines. Pavakary baisus trenksmas sukrt em - paskutinieji vokiei kariuomens daliniai Pajuostje susprogdino aerodrom ir poeminius skysto kuro sandlius. Nakt dang nuviet gaisro pavaist - liepsnojo vokiei padegti Panevio malnai. Matsi gaisrai rytuose, kur frontas gaud, matsi vakaruose, kur vokieiai trauksi. Deg Lietuvos miestai, plekjo kaimai. Liepos mnesio 21 dien vokieiai paliko miest pustut, be valdios. Kit dien anksti ryt dmuose paskendus Panev, aukdami "ura", sumarmjo bolevikai, pasipuo blyno didumo antpeiais, tituluoti car armijos kariniais laipsniais. 5

Porai dien praslinkus, buvo juokinga skaityti bolevik laikratuko " " straipsn " ". Kiek didvyrikumo, narsumo ir sumanumo parodyta tuiam miestui uimti! Kruvinos kautyns, kuri niekas nemat ir negirdjo, vykusios dl kiekvieno namo. Nesamas vokiei garnizonas, suprantama, buvs negailestingai sunaikintas. Bolevikams nelaisv patek tkstaniai vokiei ir nesuskaitomi kiekiai trofj. Liepa rytinei Lietuvai - istorinis mnuo, atnes kani, paeminimo ir ilg sunki rus okupacij. Ikilo baisus ir neaikus ateities vaizdas. Nusimin miestieiai ir kaim kininkai jaut, kad okupacija bsianti labai sunki, nes tokios daugybs okupant Lietuva dar nebuvo regjusi. Bolevik kariuomens pritvino miestai, kaimai ir laukai. Paskui front versi ibadjusi kolchoznink, visoki valkat ir vagi gaujos. I seno rusams savoje tvikje gyventi nemiela. Jie visuomet versi tolyn nuo gimtins, nuo savj. Kaip paukius instinktas veria ruden skristi kitus kratus, panai galyb, paveldta i protvi klajokliko gyvenimo, stumia rusus i nam bastytis. Savo tvikse jiems neramu, nemiela. Bolevikams panaikinus nuosavyb, sigaljus badui ir nepritekliams, klajoklik gyvenim versi visi, iekodami isigelbjimo nuo mirties. Jie trauk paskui ygiuojani armij, amerikiei aprpint ginklais, maisto produktais ir kitokiomis grybmis. Be to, pasklidusi inia apie sot Pabaltijo krat gyvenim viliojo juos Lietuv. Amerikiei paalpa daug rus gyventoj igelbjo nuo mirties, o bolevikus nuo praties. "Neneigiant Raudonosios armijos narsumo, Stalingrado kautynes laimjo Amerikos ginklai" ir "Klaidinga bt manyti, jog per maai suelpta Soviet sjunga, kad dl tos prieasties turt ti nors vienas Amerikos kareivis", - kalbjo tuometinis Amerikos prezidentas Ruzveltas. Bolevikinei valdiai buvo nesunku sudaryti toki armij, nes "tuonkos" galyb buvo didesn u mobilizacijos statymus ir taisykles. Bolevikai mgsta, kad jiems sibrovus gyventojai mutsi, pjautsi, skerstsi, vadinasi - kelt revoliucij. Lietuvoje to nebuvo. mons pasyviai stebjo ir sek vykius. Komunistai ryosi krato ramyb sudrumsti ir susidaryti pretekst mones naikinti. 1944 met vasar buvo p a s k e l b t a o k u p u o t o s Lietuvos vyr mobilizacija. aukimo punktus beveik niekas neatjo. Prasidjo vyr m e d i o k l - g a u d y m a s , p a n a u s laukini vri u p u o l i m . K a r i u o m e n s daliniai a p s u p d a v o kaim a r b a itis apylink ir isivarydavo sugautus vyrus. Nuo tokios mediokls mons bgo mikus, lindo slptuves. Nerad vyr, rusai mu moteris, senius ir vaikus, suimdavo pasiturinius gyventojus.

Ibg mikus, vyrai namo nebegro. Susibr apsiginkluodavo, pasiry veriau ti, negu eiti neinia u k kariauti. Ir taip jau 1944 met ruden apie Panev buvo pilni mikai vyr, pabgusi nuo rusikos tironijos. mons juos vadino partizanais, mikiniais, aliukais. Vokieiai labai gerai mokjo kurstyti vien taut prie kit, kad nukreipt dmes nuo savo ksl ir darom skriaud. Lietuvos savisaugos dalinius sisdavo Ukrain, Lenkij, o Lietuv atgabendavo ukrainiei, latvi. Mat kitatautis visada paklusnesnis, kai norima prie gyventojus pavartoti baudiamsias priemones arba paplikauti. Taut ir nepatikim asmen naikinimo procesas vyksta skmingiau, kuomet pasjama neapykantos skla. Toje srityje pirmenyb tenka bolevikams. Turdami daugiamet prityrim ir ant kit taut (Kaukazo, Vidurins Azijos) kailio ibandyt praktik, jie elgsi gudriau u vokieius. I Kremliaus Vilni atvyko prityrs sadistas Suslovas. Jo specialyb - sukelti krate "revoliucij", o kuomet ji nebereikalinga skmingai numalinti. "Revoliucijos" tikslas - krato gyventoj rankomis sunaikinti takingus asmenis ir mones padaryti panaius palaid, igsdint gyvuli band, kitaip sakant, i organizuotos,- susipratusios tautos padaryti mas. 1940-41 metais bolevikai Lietuvoje paleido apyvarton gerai ibandytas priemones: aretus, kankinimus, uverbavimus, deportacijas ir udynes. Sugr 1944 metais lietuvi naikinimo procesui paspartinti jas papild paia bjauriausia priemone. Visame krate pristeig naikinamj bri (istrebitelnyje asti). Stojanius tas bandas atleido nuo karins prievols ir leido laisvai plikauti. Taip i tautikai nesusipratusi ir asociali gaival susidar legalizuoti plik breliai, kuriuos mons vadino "strebitliais", "strebais", "skrebais" ir panaiai. Tarp mikini ir streb vyko iaurios, taut naikinanios skerdyns. Strebai talkindavo rusams operacijose prie mikinius, o mikiniai naktimis upuldinjo strebus ir j pakalikus. Prie bolevikus sukilo visas kratas. mikus subgo daugiausia smulks kininkai, darbininkai, emesni kategorij tarnautojai, vadinasi, tie, kuri bolevikai atjo "ilaisvinti". Pilni mikai ginkluot vyr lauk, kada didiosios valstybs sakys rusams kraustytis i Pabaltijo ir leisti lietuviams, latviams ir estams atstatyti nepriklausomas valstybes. Tuomet niekas netikjo, kad sunaikinus hitlerizm bus paliktas siausti ir vl pasauliui grmoti bolevizmas. Manyta, jog Antrasis pasaulinis karas likt beprasmikas, jei ir ateityje pasaulinio viepatavimo avantiristai kankint maas tautas. Tikta, jog dl teisingumo bus pareikalauta, kad rusai palikt Pabaltij taip, kaip buvo priversti isinedinti i Triesto ir Danijos sal. Praslinkus keliolikai dien po bolevik atsikraustymo, mieste 7

pasirod komunistai, karo pradioje pabg Rusij. Tuojau pradtas organizuoti administracinis aparatas. Ilipdyti skelbimai ragino visus tarnautojus grti darbovietes ir usiregistruoti. Pradios mokykl inspekcijoje sikr miesto liaudies vietimo skyrius, kur registravo mokytojus. Usiregistravome abu su mona. Artinosi mokslo met pradia. Gavau vietimo skyriaus sakym, kad esu atleistas i mokyklos vedjo pareig ir skiriamas kit mokykl mokytoju. Reikjo grti miest perduoti mokyklos turt. Mieste kariuomens - itisa marmalyn. Visos mokyklos ir didesni namai paversti karo ligoninmis. Mokyklos sukimtos privaius pabgli namus. 1940 metais uj rusai nevykusiai stengsi parodyti savo pranaum, kultringum. Tada jiems buvo grietai draudiama vieai keiktis ir plstis. Kad ir alkani, bet nepuldavo pigi maisto produkt pirktis. Vaidavo visko pertekusius. Dabar i karto parod tikr veid. mons igirdo rusik "mat", papuot jau bolevik priedais "boga mat", "serdcu mat", "vrot" ir kitokiais "perlais". Vagysts, paleistuvyst, spekuliacija, chamikumas prasiver begdiku nuogumu. Turguje kareiviai pardavinjo nauj grai mokykl ilupintas dur ir lang rankenas, spynas, prausykl veidrodius ir kitokius daiktus. Bitynuose dien iaudais aviliuose degino bites ir pl med. Tai en, tai ten pasigirdo naktiniai apiplimai. Mokyklose darbas buvo labai sunkus. Po pamok mokytojus varinjo i vieno susirinkimo kit klausyti visoki instrukcij ir paskait apie vaik komunistin aukljim. Nebuvo vadovli, trko raomosios mediagos. I Rusijos gr pabgliai buvo netek 1940 met bolevikinio karingumo. Prisiragav raudonojo "rojaus" pyrag, dabar laiksi pasyviai. Kai kurie aktyvesnius vietinius prilaikydavo sakydami: "Nepulkte per smarkiai, nes dar visko galime sulaukti". Patikimesniems pasipasakodavo Rusijoje matytas ir patirtas baisybes. I rus ekist sudarytas dvilypis miesto ir apskrities valstybs saugumas, sutrumpintai vadinamas rusikais inicialais ( ) ir ( ), pradjo savo veikl. Per laikraius ir agitatorius pradta valymo k a m p a n i j a . Imta aukti, reikalauti suimti buvusios nepriklausomos Lietuvos organizacij vadovus, auktesnius valstybs t a r n a u t o j u s , viraiius, policininkus ir visus tuos, kurie p a d j o vokieiams. "Nuo Kubilino iki senino!" - auk laikraiai, radijas ir agitatoriai. Laikrai odynas mirgjo retai girdtais odiais: mass, klas, marksizmas, leninizmas, sovietikas, proletariatas, internacionalas, liaudies prieas, sabotaas, diversija, valgyba, kontrvalgyba ir t.t., ir t.t.8

Kaip ylos maie, taip ir neapykantos bolevikams lietuviai negaljo nuslpti. Rusai jaut ir mat, kad lietuvi tauta j nepageidauja ir nenori, todl nepasitikjimas lietuviais augo kas dien. Valymo darbams paspartinti Lietuv sutrauk didelius ekist kariuomens garnizonus. Prasidjo masiniai aretai ir trmimai. Iki pavasario mieste aretuota daug mokytoj ir imtai gimnazij mokini. Kaljimas nebesutalpino suimtj. Kaljimais paversti Chodakausko, Moigio nam, valsiaus ir apskrities savivaldybi, geleinkeli rm pogrindiai ir sandliai. Gaud ir grdo kaljimus tuos, kuri artimieji mik ijo, kas geriau gyveno, kas turjo visuomenje takos ir ger vard, kieno gimins pabg Vakarus, buvusius aulius, tautininkus, policininkus, karininkus, kunigus ir t.t. Kad inot, k daro, k kalba mons, vis krat apraizg sekliais ir nipais. Uteko neatsargaus odio, kad paklitum ekist nagus. siviepatavo tikra ton tironija su negirdtomis intrigomis ir skundinjimais. Baim ir siaubas sukaust vis krat. Nuo pasaulio pradios neregtos skerdyns ugriuvo Lietuv. Tarp mikini ir rus visame krate vir tikras karas. Prie mikinius rusai vartojo visas ginkl ris - net artilerij ir aviacij. Mikini lavonai buvo tempiami miestus ir miestelius ir ten gyventoj baimei aiktse pablokti kelet dien nelaidoti guldavo. L a v o n a m s atpainti suvarydavo apylinks gyventojus. Bijodami kerto ir kani, tvai neprisipaindavo uvusi vaik. Susirmimai su mikiniais paprastai baigdavosi tos apylinks nusiaubimu ir masiniais aretais. Prie Raguvos rusai durtuvais subad kunig Kvederausk, suaud buvus virait invalid Gasin, kinink Zaremb. Prie riki gyvus sudegino Antan Bielin, jo svain ir dar du mones. Prie buvusi nepriklausom Lietuv, jos vadovus ir inteligentij per laikraius, radij ir vis propagandos aparat paleido srautus meial, keiksm. Pagal j retorik, nepriklausomos Lietuvos virnse buv vieni vagys, sukiai, kankintojai. Visa kunigija, policija ir kultrins organizacijos - tai atmatos, kuriems vieta kaljimuose arba po emmis. 1945 met vasar mokslas baigsi baimje ir nerime. Frontui nusiritus Vokietij, rus kariuomens marmalynas i Panevio ir kit miest nusigrdo Vakarus. Isikraust visos karo ligonins, palikdamos klaik vaizd. Mokykl pastat visos judamos dalys ilupintos, idraskytos, langai idauyti. Mlas ir smarv viduje ir kiemuose. Kuomet 1944 metais angl paraiutinink desantas, nuleistas Norvegijoje, Telemarko provincijoje, prie Rjukano sunaikino atominei 9

bombai reikalingo sunkiojo vandens gamykl ir pagaminto vandens atsargas, vokieiams ugeso paskutin vilties kibirktl laimti kar. Jie traukdamiesi ruosi kapituliacijai. Prie tai Himleris Vokietijos vyriausybs vardu kreipsi vedij silydamas beslygin kapituliacij Vakar fronte. Amerikos prezidentas Trumenas apie tai painformavo Stalin, utikrindamas, jog vienintel kapituliacijos slyga - kapituliacija prie visus sjungininkus. 1945 met gegus 8 dien vokieiai kapituliavo. Kapituliacija pakl rus puikyb. Pergals ir vliau Anglijos parlamento rinkimuose konservatori partijos pralaimjimo apsvaiginti, bolevikai galutinai nusimet kauk ir ikio plikus raudonojo faizmo dantis.

NUSIKALTIMASProtingi mons visais laikais yra pastebj, kad kiekvienos valstybs doram mogui nieko nra brangesnio u laisv, o nelaisve jis taip bjaurisi, jog nuo jos ginasi ne tik savo turtais, bet ir aukodamas gyvyb. (Vilniaus vaivada, Lietuvos etmonas Ir vyriausiasis kariuomens vadas Kazimieras Sapiega)

Dl laisvs lietuviai yra ne kart sudj daug auk, parod didel ryt ir didvyrikum. Pilnai, algiris, Pabaiskas, paskui 1830 ir 1863 met sukilimai, knygnei pasiaukojimas, Nepriklausomybs krj savanori ygiai, Giedraiiai ir irvintos - toli grau nepilnas t laikotarpi ir vietovi sraas, kur lietuviai prieams ir draugams parod, kaip moka dl laisvs kovoti ir aukotis. Nepriklausomybs laikais Lietuvos kaimuose viena mgiamiausi dain buvo:Tai grau mike, Lietuvos krate! Paslaptinga yra ia... Tarp oiani mik. imtamei uol Lietuvis prisiglaus, Kai j prispaus.

Dainavo, bet kain ar tikjo, kad po keleri met iauri priespauda ugrius ms al ir lietuviams teks mikuose prieglobsio iekoti. 10

1945 met mikini susidrimai su ekist kariuomene ir strebais avjo Lietuvos jaunim, kl krate patriotin nuotaik. Apie aliuk ygius sklido diuginanios inios, kilo viesios viltys sulaukti laisvs. T met pavasar gavau gydytoj pasirayt ligos lapel ir, nelaukdamas mokslo met galo, ivykau dviem savaitm pas gimines, gyvenanius vienkiemyje prie didelio miko. Ten turjau seniai laukt prog susitikti su mikiniais. Niekuomet neumiriu to spdingo ir jaudinanio momento, kuomet pamaiau breliais i miko ieinanius aliukus. Ginkluoti, automatais, autuvais, kulkosvaidiais ir granatomis. Tarp j nemaa pastam ir netgi buvusi mano mokini. Jie buvo panas 1919 metais mano pirm kart matytus lietuvius savanorius, kuriuos Kubilius ir Variakojis ved i Panevio Kdainius. Mikiniai u tuometinius savanorius buvo geriau ginkluoti. Bet nuotaikos ir pasitikjimas - vienodi, kaip sako ileris: "Engiamj ginklas - entuziazmas, didvyrikumas ir pasiaukojimas, tikslas - laisv". Mikiniai pasakojo apie slygas, privertusias slptis mikuose, apie pasisekus kautyni krikt prie Traupio. Diaugsi gyventoj parama. Didiausi nerim ir baim jiems keli nipai ir idavikai, kurie skverbiasi partizan brius, kad progai pasitaikius iduot rusams. Tokius idavikus tenka likviduoti, o tai esanti nemaloni pareiga. Dabar jiems ess tartinas kitame bryje besivaistantis Gerutis. Jis buvs ekist suimtas ir po kiek laiko paleistas. ekistai pigiai ir be reikalo nepaleidia. Partizanai skundsi vaist ir tvarsi trkumu. Ir dabar tur pas patikimus mones por sueist vyr. Be to, neseniai strebai perov vienam kaimo berniokui rank. Kit dien, gavs vaist, vl vykau pas mikinius ir susitikau Gerut. Jis ginkluotas jo miku. Jo gerai nepainau, bet buvau girdjs, kaip kaimo jaunimui dalins priebolevikinius atsiaukimus. Kart buvau mats pas gimines, atjus maisto. Dabar jis ginkluotas, i jo veido tryko didvyrikas nusiteikimas. Geresnio patrioto nereikia. Mikini judjimas ir laimjimai ukrt miestieius. J pagalba vien nakt persireng mikiniai isigabeno sueist draug, kur bolevikai laik miesto ligoninje. Kit kart be inios dingo eduvos prokuroras. Pasitaikydavo, kad gyventoj padedami mikiniai ivydavo rusus i miesteli. Birelio mnes ujo pas mane mokytojas Vladas Paulauskas su nepastamu mogumi. Paulausk puikiai painojau kaip ger mog, patriot, veikl lietuv. Jis mane mok Panevio mokytoj seminarijoje. Paneviei buvo mylimas ir gerbiamas kaipo pagarsjs kompozitorius. Jo sukurtos dainos "Savanori maras", "Leiskit Tvyn", "Jreivi maras" ir kitos buvo pasklidusios po vis Lietuv. J u o visikai pasitikjau. Nepastamj Paulauskas pristat kaip ger mog, Vilniaus universiteto student, atvykus svarbiais reikalais. Studentas pasisak vainjas 11

partizan organizuoti. Partizanai veiki palaidais breliais. Reiki juos suburti viening stipri organizacij, todl jis nors tuo reikalu pasitarti. Rusai vis tiek tursi isinedinti, ir dabar jau pribrends reikalas mikinius suburti vien darni centralizuot sjung. Pra leisti mano bute su patikimais monmis t reikal apsvarstyti. Sutikau. Kit dien toks pasitarimas vyko. Studentas (jo pavard Maslauskas ar Mastauskas) dar paminjo kad organizacija bsianti vadinama Lietuvos partizan sjunga, sutrumpintai LPS. Pasitarimas buvo baigtas priesaika laikyti tai grieiausioje paslaptyje. Kit dien gavau spjim pasisaugoti, nes ekistai per kaimynus teiraujasi, kokie mons pas mane ueidinja. Pajuts, kad mieste padai kaista, vl iskubjau pamik pas gimines. Yra sakoma, kad svarbiausieji gyvenimo sprendimai padaromi per trump akimirk. J praiopsojs gali vis gyvenim bti laimingas arba pakliti prat.

ARETAI IR TARDYMAIJuodam varge paskendus, ir ms em rauda, ir ms broli dienos, ir ms tv kapai U Tavo vard tremia, u Tavo mald audo, Nutilo jau vargonai, nebeskamba varpai (Bernardas Brazdionis)

Birelio 26-osios ankst ryt uovien paadino: - Kelkis, irk, kas darosi: pilna gryia mikini. Sako, rusai apsupo giri, eina per mikus ir vienkiemius, aretuoja vyrus. Skubiai apsirengs, nujau gryi. Gal koks dvideimt ginkluot vyr pasakojo, kaip nakt sargyba pastebjusi rusus siauiant giri. - Laukuose ir kaime dabar ramiau kaip mike, - kalbjo partizanai. U klojimo pamikje pasigirdo vyriki balsai. Manme, kad daugiau mikini traukia laukus. jau pasiirti. U klojimo pamaiau rus kareivius, besupanius vienkiem. Mane pamat suuko: - ! ! Pakliau rankas ir stoviu. - ! - vl aukia. 12

Ikeltomis rankomis, tiesiai per pagjusius linus bridau prie kareivi. Tai pamat mikiniai pasileido rugius. Rusai audydami puol vytis. Mane paliko dviem kareiviams saugoti. Pareikalavo dokument. Padaviau pas, poliklinikos ir vietimo skyriaus paymjimus. Kareivis popierius sidjo kien ir nusivar kaim pas dalinio vad. Eidamas maiau daug kareivi, traukiani i miko kaim. Vieni varsi suritus vyrus, kiti temp neulius daikt. Vienas, iki aus ypsodamasis, ne raomj mainl. Kaime mano ir kit suimtj dokumentus atidav karininkui. is pasak: - Raguvoje patikrinsime. Paskui vart, irinjo ir iupinjo raomj mainl, o kareivis dusdamas aikino, kur ir kaip j rado. - ia yra bandit tabas, ir mes isiaikinsime. Js, - kreipsi mane, atvykote i Panevio ia mainle spausdinti prie Taryb Sjung lapeli. Tuo tarpu kaim rinkosi vis daugiau kareivi, atsivarydami nauj suimtj - ir vyr, ir moter. inia, kad varys Raguv, isklaid paskutin vilties kibirktl, kad gal bsiu paleistas. Raguvoje atuonerius metus dirbau mokykloje, ten buvau auli ir tautinink sjungos nariu, ten visi mane pasta. Suimtuosius (apie 30 moni) surikiavo po keturis ir keliu nusivar Raguv. Priekyje sele jo apie 10 kareivi, po j - mes suimtieji, o upakalyje - brys kareivi ir du karininkai. Baisi eisena artjo prie vienkiemio. Staiga pro lang ioko 16-17 met paauglys ir metsi rugius. Kareiviai paleido serij vi, ir. bglys parkrito, karininkas ir kareiviai apstojo ir pasilenk irjo. Karininkas isitrauk pistolet ir varg neatsarg vaikin pribaig. Paskui i trobos isived nukautojo tv ir kartu su mumis nusivar Raguv. Einant miku, kakas ne per toliausiai ov. Mums sak lipti griovius ir sugulti. Keliolika kareivi nubgo ten, kur girdjosi vis. Po keli minui usiliepsnojo kininko darin. Raguvoje mus suvar kiem, kur buvo sikr ekistai, ir susodino ant ems. Buvo pavakarys, pt varbus vjas. Dangus apsiniauks. Pro tvoros plyius mus irjo smalsuoliai. Girdjau nibdant mano pavard. Ijo brys ekist ms apirti. - tai itas, - rodydamas pirtu mane, aikino karininkas, - atvyks i Panevio banditams inias teik, antisovietikus lapelius rainjo. tai, vienoje troboje radome paslpt raomj mainl. - O, geras pauktis! ia j visi pasta, jis Raguvoje mokytojavo ir buvo faist vadeiva. 13

- Reiks gerai pilti, ir jis visk ipasakos, - juoksi ekistai. Turbt jau buvo apie mane informuoti. ia pat kieme usikabin autuvus sukinjosi keletas strebuk. Tarp j painau du buvusius mano mokinius - Juk ir Linart. Jukos tvas buvo geras, neturtingas kaimo siuvjas. Kai dirbau mokykloje, jis bdavo kasmet irenkamas tv komitet. Kodl snus stojo strebus, man buvo neaiku ir nesuprantama. Strebuko Linarto motina, atsimenu, mokslo met pradioje ateidavo prayti paalpos. Jos praym visada patenkindavau, nes snus, nors ir nelabai gerai moksi, bet buvo ramus ir geras vaikas. Dabar gi a, rus suimtas, sdiu ant plikos, altos ems ir drebu, o buv mokiniai saugoja, kad nepabgiau. Man norisi patirti, k jie apie mane galvoja, kaip nusiteik. Rusams pasialinus, klausiu: - K tu ia, Poviliuk, veiki? Jis, nuleids galv ir pasirms autuvu, tyli. - Kaip gyvena tvelis, ar sveikas? - Ai, sveikas... - Ar mane pasti? - Pastu... Ariau prieina Linartas Kaziukas. Neymiu galvos linkteljimu sveikinasi. Tie vaikai, galvoju, gal nieko blogo ekistams nepripasakos. Saulei nusileidus, mus suvar nam rs. Pro geleinius idauyt langeli virbus matsi aligatviu einani moni kojos. Grind nebuvo. Po rs vaiktant, palaidas, drgnas smlys byra batus. Rsys vsus ir tamsus, dvokia pelsiais ir supuvusiomis bulvmis. Pasieniuose du paprasti suolai. A vienu varkeliu, be kepurs, nes suimdami kareiviai neleido stipriai apsivilkti. Sdime ir drebame. kininkai aimanuoja ir keikia savo dali. - Dirbi mogus per dienas kaip juodas jautis, ir dar tave plsta, keikia, kaljim kia, audo... Jei ne kininkai, k mons valgyt, kur dtsi. Namie nuautas snus, o a neinau, u k suimtas sdiu. Kam a k bloga esu padars? - verkia umutojo tvas. - Todl ir audo, ir kaljimus kia, kad niekam blogo nedarome. Jei tu btum buvs koks laidokas, prasigrlis, valkata, dabar valdioje sdtum. Dabar viskas auktyn kojomis apvirto, - ramina pagyvens kininkas Bronius varlys. - Kaip gi ten buvo, u k tavo sn nuov? - klausia nepastamas mogus. - U niek. Pamatme ateinant kareivius ir puolme kur kam pakliuvo slptis. Snus oko pro lang rugius, ia j ir nuov. A niekur nebgau, ir mane sum. Nakt prasidjo tardymai. Itard vienus paleido, kitus perkl kitus 14

rsius. Skirst, riavo iki vidurnakio. Su manimi paliko trys mons. Tardymams nurimus, nuo aligatvio, girdiu, patyliais aukia: - Mokytojau, eikite ia. Prieinu ir matau - pro langel kia ind iltos kavos, kelet suteptini ir ilt kik palt. - Imkite ir niekam nesakykite. Kit nakt, jei dar ia bsite, vl ko nors atneiu. Geri mons per buvusius mokinius perdav man tuos daiktus. Ir kininkai nudiugo, kad bus io to uksti. ilta kava ir paltas suild, ir a, susiraits ant suolo, umigau. Diena prajo ramiai. Vyrams monos atgabeno maisto. Ukandiavome, nekjome. inojau, kad ir mane tardys, reikjo gintis. Bet kaip gintis? monik valstybi statymai gina suimtj nuo tardytoj sauvaliavim. Jei pats nesugebi, gali pasiimti advokat. Dabar joks advokatas nesutikt politikai apkaltinto ginti. Soviet sjungoje nuo politinio kalinio kaip nuo raupsuotojo traukiasi al ne tik pastami, bet ir gimins. Jei kas mgint utarti, bt suimtas kaip bendrininkas. Nakt mane nuvar tardyti. Kambaryje u raomojo stalo sdjo karininko uniforma apsitaiss jaunas ekistas. Pirmiausia ura pavard, vard, tvo vard, gimimo metus, kur gims, mokslo cenz, kur ir k dirbau buruaziniais laikais, kok turiu nekilnojam turt, ar esu buvs usienyje. Paskui ura monos vard, mergautin pavard, mokslo cenz ir usimim. Pagaliau sura brolius, seseris, kur jie gyvena, kuo veriasi. Kai visk sura, isim i portfelio dar vien lap popieriaus,patyljo, akimis perved mane nuo galvos iki koj ir klausia: - Sakyk, kokiu tikslu i Panevio atvykai uovin? - Sergu, atvykau kaim sveikatos pataisyti, - atsakiau. - Nepanaus ligon... Kodl nesigydai mieste, kur yra gydytoj, o vainji mikus? - Mieste sunku gauti tinkamo maisto. Be to, grynas kaimo oras man btinai reikalingas sveikatai. - Tai kodl ne su eima, bet vienas bastaisi? - Vaikai lanko mokykl, o mona neturi atostog - dirba. - Klausyk, Antanaiti, nelaikyk mans kvailiu ir sakyk teisyb, bus daug geriau. Duosiu tik vien klausim, kur praau atsakyti ailiiai, be isisukinjim, nes mes visk puikiai inome. Kokios s l a p t o s organizacijos narys esi? - akimis sispyrs, uklaus ekistas. - Neinau jokios slaptos organizacijos ir jos narys nebuvau ir nesu. - Meluoji! Mat, mat! Sakyk, kas tai yra Alala? - Neinau, - atsakiau, ir irdy pasidar lengviau, nes LLA - reikia "Lietuvos Laisvs Armija" - narys tikrai nebuvau. 15

ekistas isiiep, primerktomis akimis, kuriose blykiojo sadistikos liepsnels, mane kiaurai pervr ir pro dantis- iko: - Neinai, tai Panevy suinosi. Ten mes kitaip pasikalbsime. Pasikalbsime tau suprantamesne kalba. Aiku? A galv nuleids tyliu ir galvoju: "Kaip bus, taip, bet daugiau nieko nesakysiu". Niekyb ir sadizmas mogaus veid jria bruous, i kuri galima painti tiron. Nepriklausomybs laikais laikraiuose kartais bdavo dedamos Lenino ir Stalino nuotraukos. J kaip katin pusiau primerktos akys ir grobuonika veido iraika, spindinti gimta klasta ir iaurumu, mane iurpu nukrsdavo. Lygiai tokios pat ivaizdos buvo ir mano tardytojas, Panevio saugumo virininko padjjas Morevas. Tokie mons, teroru ardydami ir griaudami kit laim ir gerov, ikraipo savo veido bruous, sudarko laikysen. Morev i karto painau esant pikt, negailesting ekist, i kurio nieko gero nereikia laukti. Patyljs Morevas liep iimti i kieni visus turimus daiktus ir sudti ant stalo. Imiau pinigin su keliai rubliais, laikrod, ukeles, peiliuk ir nosin. - Daugiau k turi? - Nieko, - atsakiau. - Nusimauk ied. Nusimoviau ir padaviau. Sura kratos protokol, kur trauk tiktai laikrod ir ied, ir liep pasirayti. - Esi aretuotas. Daugiau ir plaiau pasikalbsime Panevyje. Raguvos buvusios degtins parduotuvs rsy igyvenau savait. Per t laik paleido kelet, o kitus ikl kitur. Likome dviese - a ir kininkas Bronius varlys. Strebukai nakt atnedavo valgyti, dien - mesdavo laikrat pasiskaityti ir liepdavo j laikyti smly ukast. Liepos pradioje susodino sunkveim, nuve Panev ir perdav Panevio saugumui, sikrusiam Moigio namuose. Ikrat visus ir pasodino kieme rangtoje daboklje, vadinamoje "Kapeze" ( - ). Kameroje, kuri mane stm, buvo du mons. Vliau atvar dar vien - Jurg Alelin, kurio namuose rado raomj mainl. Taigi 2,5 metr ilgumo, dviej metr platumo ir apie trejeto metr auktumo kamera turjo keturis gyventojus, neskaitant cementinmis grindimis rplinjani uodeguot kirmin, kurie i kitoje koridoriaus pusje esanios iviets pro dur apai atliaudavo kamer. Pro duryse padaryta skyl priirtojas stebi, kas k veikia. Apsiprats miau atidiau dairytis. Per t kamer turbt perjo nemaai moni, nes sienos nuraintos pavardmis ir vardais. Be to, 16

stiklu arba nagais brta Lietuvos raytoj rat ir visuomens veikj kalb itrauk. Tokiais raais norima parodyti dvasios stiprum ir tuos idealus, dl kuri kenia kalinamieji ir visas kratas. Iki iol vis neumirtu gimnazijos mokins Brazdionyts rao: "Tai kas,, kad monument mums niekas nepastatys? Tai kas, kad pasijuoks sukvailinta minia... Mes sime, bet neisime kartu su jais ir savo ems neparduosime". Kitoje sienoje kakieno toks raas : "Lietuvi, ia pateks nepalk dvasia! Rusas tave ugaulios, keiks ir mu, bet tu bk tvirtas, kaip uols prie Nemunlio". Toliau dar vienas uraas: "Daugel ms broli Sibiran keliauja, ir viesi saulut tenai bus tamsi. ia brangiau u auks juodos ems sauja, nes kiekvienoj dulkj ia tu pats esi". Maironio, Vydno, Jakto, Brazdionio ir kit lietuvi raytoj mini perlais nusagstytos bjaurios dabokls sienos. T ra i karto nepastebsi. Tik atidiai siirjus galima juos pamatyti. Kaip visuose bolevik kaljimuose, taip ir ia vesta Auburn tyljimo sistema, driaudianti balsu kalbtis, dien miegoti ir snausti. Vakare 10-t valand koridoriuje suriaumojo priirtojas: "!" Vadinasi, suimtieji privalo gulti. Vidurnakt, kuomet kaim ir miest gyvenimas nurimsta, kuomet ivarg dori mons suminga, tada i sav but ir landyni ilenda vagys, plikai ir eina nedor darb dirbti. Kartu su visuomens atmatomis lyg nakties iknosparniai ilenda ekistai ir traukia dabokles ir kaljimus. Nakties tyloje prasideda j darbo dienos. I sien ir "tapan" plyi ilenda imtai blaki. Jos bgioja po veid, lenda uantin, kanda ir iulpia krauj. Ms mons, nebuv kaljime, nra mat t bjauri, smirdini sutvrim. Jiems kaljimo blaks ne maesn pabaisa u ekistus. Paiame vidurnakty pasigirdo ingsniai, rakt vangjimas, kamer dur varstymas. Po kiek laiko pasipyl keiksmai: - , , ! ! Supratome, kad atvar nauj mog ir j kreia. Sugirgdjo ms kameros durys, ir ekistas keikdamas stm suimtj. - , ! - suriko stumdamas mog. is virto kaip maias ant Alelino. Dabar mautje kameroje buvome jau penki mons. Panibdomis sikalbjome. stumtasis pasisak ess Panevio pato ininierius. Sum j, panaudoj klast. J pat kakas paskambino ir pasisak ess i Vilniaus atvyks Panev ryi reikalais. Pra ininieri skubiai atvykti pato skyri prie geleinkelio stoties. Nuvyks ininierius tikrai rado nepastam mog, kuris pasisveikins pakviet sstis main. lips pasijuto ess suimtas, nes automobilyje buvo dar du mons, kurie sak 17

ininieriui gulti, kad praeiviai nematyt. Ve j ratu vairiomis gatvmis ir i kitos miesto puss atve saugumo kiem. Dabar koridoriuje ikrat ir stm ms kamer. Aretuodami, laikydami kamerose, tardydami bolevikai vartoja erzinanias ir nervinanias priemones, kad suimtasis visada jaust baim ir siaub. Tai tik dalis tos permanentins tironijos, kuri lydi suimtj vis kalinimo laik. Autant, o kartais jau saulei patekjus kameras grinami mons. Tada baigiasi naktiniai tardymai. I gretimos kameros pasigirdo sien taukjimas - Morzs abcls garsai. Ininierius tuos smgius m kartoti. Usimezg telegrafinis pasikalbjimas. I tardymo grs mogus telegrafavo: - Mane baisiai sumu... - U k mu? - klausia ininierius. - Veria prisipainti... - Kuo mu? - Kumiais, kojomis, gumine arna... Kuomet vien av kerpa, kitoms kinkos dreba. Vadinasi, ne geresni pyragai ir ms laukia. Nuiuvome ir tylime. Pagaliau nuovargis m merkti akis, ir mes sumigome. et valand priirtojo auksmas "" prikl. Paskelbus "pod'jom", nebemiegosi, nors ir kelias naktis btum be miego. ia toks reimas, kad nuo etos ryto iki deimtos vakaro negalima miegoti, snausti, balsu kalbtis. Draudiama skaityti, loti achmatais ir akmis. Ryt iek tiek lengviau. Kameros, koridoriaus ir iviei valymas iblako, usimirtama, kur esi ir kas laukia. Dien - tikra kania. Tvankus ir sunkus oras, kap tyluma, gaubianti kaljim, vienodas sdjimas arba stovjimas lenkte lenkia galv, ir snaudulys taip suima, jog rodos - virsi ant grind ir umigsi kieiausiu miegu. Liepos mnuo buvo labai graus ir iltas. Saul dangumi ritinjosi, ir ms nedidelje kameroje buvo tiesiog nepakeniama. Isikamavome keliolika dien, o tardyti n vieno neauk. Laikui pavairinti panibdomis pasakodavome gyvenimo spdius, skaityt knyg turin, klausydavome pasakojim apie rus su mikiniais kautynes prie Rozalimo, Smilgi ir kitose vietose. Pirmj tard Jurg Alelin. Isived j dien. Po keli valand gro raudonas kaip virtas vys. - Blogai, vyrai, - pradjo nedrsiai Alelinas, - klausinja apie banditus, kur jie slapstosi, kas remia, kokios j pavards ir t.t. Sakiausi nieko neins, su banditais paini neturs. Dabar grino kamer, liep gerai apsigalvoti, o vakare vl saksi paauksi. Dabar nemu, bet vakare adjo kitaip pasikalbti.18

Nakt apie dvylikt sugirgdjo raktai, ir priirtojas isived Alelin. Sugro jis autant ir nieko nesaks atsigul. Nemiegojo Alelinas, nemiegojome ir mes. Be odi inojome, kodl jis tyli. Dien Alelinas tyliai man papasakojo, kaip j tard. I karto graiuoju klausinjo, bet nieko neigav pasiauk dar por rus. Tardytojai pasialino. Tie du rusai puol Alelin muti. Sumu nusitemp rs. Pastat prie sienos ir usitais autuvais. - Visk prisipaink, nes kitaip i ia gyvas neieisi! - atstat autuvus auk. Alelinas tyljo. Baisus trenksmas, ir ant galvos pasipyl tinkas. Ausyse speng, per dulkes ir parako dmus nieko nesimat. Pasigirdo juokas, ir tada Alelinas suprato, jog ov nordami pergsdinti. Po to vl nuved kambar ir atidav tardytojui. is paklausinjs, prigsdins grino kamer. Kit dien Alelin vl isived. Dabar jau nieko nebeklausinjo ir priadjo paleisti. Liep apie tai kameroje pasisakyti, kad mes duotume namikiams parneti laik. Laik, inoma, mes nerame. Pavakary Alelin paleido, ir mes jo daugiau nebematme. Praslinko dvi savaits, o mans vis dar netardo! Ivar kaljim ininieri ir kitus, kuriuos itoje kameroje radau. Palikau vienui vienas. Baisiai nuobodu. Nakt blaks neduoda miegoti. Kiek j bdavo, visos apnikdavo mane vien. Kart per savait gaudavau i monos maisto ir skalbini. Siuntinlius tardytojai it priirtojai stropiai iiupindavo, produktus supjaustydavo, sutrupindavo - irdavo, kad n maiausias ksnelis popieriaus nepatekt kamer. Vien sekmadien upldo nauji mons. Sum daug gimnazijos mokini. Iskirst juos visas kameras. Pas mane var aukto gio, dailaus sudjimo vaikin Algird Loer. Vargas labai krimtosi, kad nebeteksi groti akordeonu. Kelet dien su juo teko ibti. Nura jis visas sienas gaidomis ir vis pirtais barabanydavo sau pilv, atseit grodavo. Vedamas kaljim, parpuol ant keli ir graudiai verkdamas meldsi. N e p r i k l a u s o m o j e Lietuvoje ir kitoje kultringoje valstybse suimtajam per 24 valandas privalo pateikti kaltinamj akt arba paleisti. Bolevik suimtajam kaltinimui pateikti nra jokio termino. mogus gali isdti mnes, metus ir dar ilgiau ir neinoti, kodl suimtas. Jeigu ir bolevikin prokuratra neranda kaltinamosios mediagos bylai sudaryti, tai ekist "ypatingasis pasitarimas" (" ") gali visikai nekalt mog u aki "nuteisti" deimt ir daugiau met kalti arba net ir mirties bausme. ekist valia ir galia - neribota. Pagaliau vien dien priirtojas nuvar mane pas tardytoj. U 19

stalo sdjo karikai apsitaiss mogus ir kraptsi popieriuose. Pavarts byl, paklaus lietuvikai: - Pavard? Atpyliau pavard, vard, tvo vard ir t.t. - U k suimtas? - vl klausia. - Neinau, kaime pas gimines pripuolamai sulaik kareiviai. Nuvar Raguv. Ten tardytojas klausinjo, kokiai slaptai organizacijai priklausau. Gal jtaria esant pogrindio organizacijos nariu. . - Mes nieko netarinjame ir suimame tik tuomet, kai gauname konkrei rodym apie nusikaltim. Vadinasi, tamsta esi slaptos organizacijos narys ir nenori prisipainti. - Jeigu js tikrai inote, tai kam tada reikalingas mano prisipainimas? Turite rodom fakt ir teiskite, o a rodysiu, kad nekaltas. - Mums reikia suimtj ne smerkti, bet jam padti, kad suprast kalt ir tikrai gailtsi. O tai jis gali padaryti nuoirdiai prisipaindamas. Patariu apsigalvoti ir neisisukinti. Tada bus geriau ir jums, ir mums. Jums nebereiks vargti, o mums - gaiti. O dabar pasakykite, kur gyvenote ir k veikte vokiei okupacijos metu? Pasisakiau gyvens ir dirbs Panevyje mokytoju. - Js inote, ir niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje vokiei niekas nekent, ir daug moni pavieniui ir organizuotai veik prie juos. Kokias slaptas organizacijas inote, kurios veik prie vokieius? Jau anksiau buvau girdjs, kad bolevikai domisi monmis, veikusiais prie vokieius. Jie ino, kad mogus, veiks prie vokieius, gali veikti ir prie bolevikus. Pagaliau jie puikiai ino, kad patys n kiek ne geresni u vokieius, kad lietuviams vokietis ar rusas yra tas pats velnias. Pasakiau, kad toki organizacij neteko girdti. - Netiesa. Js inote, nes ir pats buvote nariu. - Turite rodym? - paklausiau. - Jei reiks, pateiksime, nors ia ir nra nusikaltimo. Dabar sakykite, kokius slaptus lietuvikus laikraius teko skaityti vokiei okupacijos metu? Meluoti negaljau, nes vokiei laikais turbt Lietuvoje nebuvo mogaus, neskaiiusio tokio laikraio. Atsakiau, jog teko skaityti "| laisv". Tardytojas nuvito ir klausia: - I kur gaudavote t laikrat. Kas duodavo ir platindavo? - Rasdavau mesta laikrai dutje. Dar kelet minui paklausinjs, perdav mane sargybiniams, kad nuvest dabokl. Kameroje buvome keturi mons. Papasakojau, kaip mane tard, ko klausinjo. 20

- Kodl bolevikams nepatinka tokie mons? - klausia eduvis, gerai apsitryns vaikinas. - A tokius apdovanoiau u nupelnus, o jie suiminja. Jaunas eduvos moksleivis, suimtas u proklamacijas, paklaus: - O kuo gi skiriasi vokietis nuo boleviko? Jei neinai, a pasakysiu:Dvi birbyns, vienas tonas, Tai Berlynas ir Maskva. Viens raudonas kaip tonas, Antras - rudas kaip uva.

- Teisingai sudta! - patvirtino pirmasis. Jeigu kokia galyb staiga atskleist ir parodyt mogaus ateit, nuo siaubo gal mogui lieuvis sustingt, gal irdis nustot plakusi. Buvau skaits, daug girdjs ir 1940 metais ant savo kailio patyrs bolevikinio "rojaus saldybi", bet negaljau sivaizduoti ir nesitikjau sulaukti to, k teko patirti kaljimuose ir priveriamj darb stovyklose. Jeigu ms mogaus nebt" lydjs graus optimizmas, maa bt buv pasiryli gyvenim pasitikti ir iksti. Optimizmas daug moni praud, bet ir daugeliui suteik jg bei itverms. Lietuva tuomet gyveno viesiomis iliuzijomis, kurios atrod tokios realios, gyvenimikos. Praslinkus dviem savaitm po pirmojo tardymo, vidurnakt i kieto miego paadino rakt barkjimas. Prasivr durys, ir igirdau: - Antanaiti, apsirenk! iurpulys perbgo per kn ir burna idivo. Tardymai vidurnakt nieko gero neada. Gera bdavo Nepriklausomybs laikais, kuomet po sunki darb mokykloje nuvargs eidavau ilstis. Naktis kaip motina glausdavo, ir ramus miegas teikdavo jg ir energijos rytdienos darbams. Tuomet nekildavo mini, kad vidurnakt kas verst i patalo, daryt krat, suimint mones. Dabar gi naktis nea nerim ir baim ir suimtiesiems, ir nesuimtiems. O laisve, kokia tu brangi Dievo dovana mogui! ia, kaljime, dar labiau juntama tavo vert. Ginkluotas sargybinis nuvar saugumo namus. U raomojo stalo pamaiau jau i Raguvos pastam MGB virininko pavaduotoj Morev, kuris tuomet adjo Panevyje su manimi kitaip pasikalbtis. - Sskis! - parod prie krosnies kampe taburet. - Tu, Antanaiti, gudrus pauktis. Isisukai 1941 metais, bet dabar nebeisisuksi. Pakliuvai tikr ekist nagus. Dabar karas, ir mes su faistais ceremonij nedarome. Juk tu persisunks faistas, faistini organizacij vadeiva. Vis mnes tavs netardme ir rinkome inias. Dabar turime tiek mediagos, jog galime ir iandien sudaryti byl ir nuteisti. Bet tu tursi dar pats ipasakoti, k darei ir k veikei paskutinmis dienomis. Na, pasakok! - A nieko neveikiau ir neturiu k pasakoti. Kad Raguvoje buvau 21

organizacij pirmininku, tas tiesa, ir a nesiginu. Buvo Lietuvos valstyb, kuri pripaino Soviet sjunga ir turjo su ja diplomatinius santykius. A buvau tos valstybs pilietis mokytojas ir dirbau pagal statymus. Organizacijos, kuri nariu buvau, buvo legalios, tai kur ia mano nusikaltimas? - Tu mans neagituok! - trenk kumiu stal, - bet pasakok, ko klausiu! - Duokite klausimus, nes neinau, ko norite. - K veikei paskutinmis dienomis? - Nieko neveikiau, nes sirgau. - Nieko sau ligonis! Jei btum sirgs, tai per mnes btum ia igais. Kokiais reikalais vainjai uovin ir pas varl? - Uovinje ilsjausi, o pas varl buvau sviesto pirkti, - atsakiau, irdamas tardytojui akis. - Kas yra Alala (LLA) ir nuo kurio laiko esi jos narys? is klausimas mane tikino, kad jis nieko neino ir kartoja t pat, manydamas, kad imsiu ir prisipainsiu. Todl drsiai atriau. - Nesuprantu, ko js klausiate. Juk esu anksiau saks, jog apie LLA nieko neinau ir jos nariu nesu buvs. - O Gerut ar pasti? - Kok Gerut? - nustebau. - Ot, ... mat, mat! - nusikeik ir irauds atsistojo. - Ogi Maeni mokytoj Jon Gerut ar pasti? "Sakyti ar nesakyti", galvoju. Juk vakare prie sumim maiau ginkluot Gerut mike. Aiku, jis ir dabar ten tebra. Atsakiau: - Nepastu, bet esu girdjs, kad jis buvs suimtas ir paskui paleistas. Klausim ir isisukinjim dvikova erzino Morev, o a dar labiau usispyriau gintis. Tardytojas urakino kambario duris ir rakt sidjo kien. Irauds prijo ir klausia: - Sakyk, ar pasti Gerut? - Ne, - atsakiau. Itarus "ne", smog kumiu per veid vien, kit, trei kart ir vl klausia: - Pasti Gerut? A tyliu. siuts rusas m muti per sprand, per paands, kakl, krtin. Pasipyl i nesisemiamo rus "grabylysts" arsenalo srautas bjauriausi keiksm su "v rot, tvoju mat, boga mat, serdcu mat, duu mat" ir t.t. Po kiekvieno "mat" kirto smg, spyr koja. Paskui smog muiu pilv, po krtine. Baisus skausmas atm ad, susirieiau ir kaip uvis, imesta ant ledo, iobiojau, negaldamas atgauti kvapo. Tardytojas atsitrauk. Turbt smgis pilv sukl reikiam efekt. Man pasidar 22

baisiai negera. Ipyl prakaitas, net skalbiniai ir plaukai liko lapi. Kojos m drebti, ir a susmukau ant taburets. - Na, pasti Gerut? - vl klausia. "Blogiau gal gi jau nebebus", pagalvojau ir nusprendiau gintis. - Nepastu, - atsakiau. - O jeigu a tau dabar ia atvesiu? K tu tada sakysi? - Atveskite... - , , ! - nusikeik ekistas ir pagrasino gumine arna. Atsirakins duris kteljo kakam, kad atvest Gerut. "Papuskite jam uodeg", pagalvojau. Gerut palikau mike ir dabar buvau tvirtai sitikins, jog ekistai mane gsdindami ijo Gerut atvesti, kad greiiau prisipainiau. Ir kaip nustebau, kuomet po keliolikos minui kambar jo ekisto lydimas Gerutis. Rankos upakaly suritos, plaukai ant kaktos udrib - tikras banditas. - Pasti j? - klausia Morevas, rodydamas mane. - Pastu - tai mokytojas Antanaitis, - atsak Gerutis. - Kur su juo susipainai? - Jo uovinje. Jis danai ten atvaiuodavo ir po keliolika dien ibdavo. - K jis ten veikdavo? - Neinau, bet matydavau su mikiniais kalbant ir vaikiojant pas varl radijo klausyti. Nebeikeniau ir suukau: - Melagi tu, nieke! A tavs nepastu ir n karto su tavimi nesikalbjau. Kart esu mats, bet neinojau, kas tu esi, - rkiau, nordamas parodyti, kaip reikia toliau laikytis. - Neisisukink, Antanaiti, prisipaink, ir mums bus lengviau ir geriau, - pasak Gerutis, ir j ived. Tardytojas vl urakino duris ir keikdamas prioko prie mans. - Tai su banditais draugavai ir dar akiplikai meluoji, kad Geruio nepasti, kad apie LLA nieko neinai?! Paiups ant medinio koto pritaisyt brezento ir gumos arn, m kirsti per peius, per nugar. I karto labai skaudjo, bet vliau knas utirpo, ir pasidar baisiai karta. A tyljau. Rusas galutinai siuto. Partrenk mane ant grind ir m kojomis spardyti. Stiprus bato smgis nugar ties juosmeniu, ir a i skausmo paokau ir usidengiau taburete. ekistas j itrauk ir abiej rank delnais pakaitomis m muti per veid. - Dabar jau pasti Gerut? Dabar jau inai LLA! - auk Morevas. - Nepainau jo, nepastu. Apie LLA nieko nesu girdjs, - kartojau daugiau automatikai negu smoningai. - Ar Gerutis mike vaikiojo su banditais? 23

- Nemaiau, neinau, a jo nepastu, - kartojau vis t pat. - Koks tu svoloius ir kaip nachalikai meluoji! Bet a tave priversiu, ir tu kaip per ipaint visk iklosi. Isitrauk i kiens rakt, pam nuo staliuko du pietukus, sudjo juos man rankos tarpupirius ir abiems rankom m pirtus spausti. Skausmas - neapsakomas. A visa gerkle miau aukti. - Nutilk, svoloiau! - suriko rusas ir liovsi spauds. Kakas pasibeld duris, ir Morevas atrakino. jo raupltu veidu, lyg ant jo velnias bot pupas kls, kitas rusas. - Ko jis ia bliauna? Nemoki susitvarkyti! Paiups mane, pavert knibi, vark uvert ir susuko juo galv, o pats atsisdo ant sprando. - Dabar kirsk! Vl krito kiriai, spardymai. Nieko nebegaljau prisiminti, kas buvo. Pajutau, kad pila ant galvos vanden. Pakl ir pasodino ant taburets. Padav stikl vandens. Turbt baisiai atrodiau, nes abu karininkai keistomis ypsenomis irjo ir panibdomis tarsi. Paskui Morevas praneko: - Tai tai, Antanaiti, dabar ia tau tiktai glels, o vaisiukai bus vliau. Dabar mume biznu, o kit kart muime lazda, kol pasidarysi velnutis, plonutis ir skaidrus kaip stiklas (, ). Su liaudies prieais ekistai ne kovoja, bet juos naikina. Nedidelis daiktas, jei tu ia ir nusispardysi: bus dar tyriau ir geriau, nes nebus kas sovietik or teria ir gadina. Mes nieko nepasigailime ir niekam neatleidiame. Mes - ekistai! Po to para tardymo protokol ir liep pasirayti. Protokole buvo surayta tik tai, kas reikalinga kaltinamajai mediagai sudaryti, ir nieko, kas galt man palengvinti. Buvo gerokai praau, kuomet pats Morevas, usitaiss revolver, nuvar mane dabokl. Koridoriuje pastat veidu sien. I vienos kameros mones perkl t maiuk kamer, kurioje a buvau, o mane, sumut ir nuplakt kaip t Voltero Kandid, vien udar didelje kameroje, kurioje lasvai galt tilpti apie 20 moni. Pakliuvs ekist nagus, buvau nusistats ir tvirtai pasirys pakelti bet kok teror ir smurt. Ruoiausi tai sutikti drsiai, be baims. Po ios pirmos kankyns, vienas mestas kamer, pajutau, kaip visas knas degte dega, galva svaigsta, nugaroje baisus dieglys atsistojo. Sunkios mlungikos spazmos rieia krv ir veria vemti. Mat visas fizinio skausmo ir kanios sunkumas pajuntamas praslinkus kokiai valandai po kankinimo. Kakokiomis putomis isitss, pajutau didel silpnum. Ipyl prakaitas, kojos m drebti. Dvasi apm gilus lidesys ir sielvartas, o pasiguosti, nelaime pasidalinti nra su kuo. Dingo noras 24

gyventi, ir protas nebemat jokios ieities. Kit nakt vl mu, vl kankins ir spardys. Ar beitversiu? Iblso paskutin vilties kibirktl. Ateitis ikilo niriausiomis spalvomis.-Prie mano vali ir pastangas susitvardyti irniais pabiro aaros. U k a keniu? Kam esu blogo padars? Tie mons, kurie taip bjauriai pldo, taip skaudiai sumu ir paemino, mans anksiau nepaino ir dabar mat pirm kart. I kur ta mogaus neapykanta, i kur tas baisus sadizmas? Dostojevskis "Idiote" sako, kad savo paties niekingumo ir menkysts jutimas turi toki rib, kuri perengs mogus ima jausti milinik niekik darb pomg. ekist eiles ir parenkami tokie niekingumo ir mogikos menkysts ribas pereng mons. Kai tokie tipai atsiduria privilegijuotoje padtyje, doriems monms nemanoma ivengti j tironijos. Apie ekistus Leninas ne veltui ra: "Be tokios staigos darbo moni valdia negali gyvuoti". Sdiu ir bijau gulti, nes visur labai skauda. Priirtojas pro dur skyl danai stebi, k a veikiu. Mato, kad nesirengiu gulti, praveria duris ir tyliai sako: - Gulk! - Negaliu, - sakau, - labai skauda. - Niekis - taip jums reikia. Jus visus, faistus ir banditus, reikia suaudyti... Pasiklojau palt ir iaip taip prisitaiks atsiguliau, bet umigti negaljau. Spirdamas nugar, Morevas turbt smarkiai sutrenk inkstus, nes vos tik pasijudinus baisus skausmas kaip elektros srov perbga i nugaros per launis. O ia dar i vis pusi apniko imtai blaki. Patekjusi saul nuviet dang, viesiau pasidar ir kameroje. Matau ant sienos anglimi nupiet kryi ir po juo parayta: "Dievas ms prieglauda ir stipryb, veikiausioji pagalba varguose". T kryi pie ir ura ra, inoma, toks pat nelaimingasis kaip ir a. Tokioje bklje tikiniam vienintel paguoda - malda. Meldiasi mogus ir tiki, kad Dievas mato t baisi neteisyb emje, tiki ir laukia atpildo u patirtas skriaudas ir kanias. Juk negali bti, kad tikjime atal atjnai, sumyn ir sutryp mogaus teises, atm laisv, tyiodamiesi i viso, kas mogui brangu ir venta, palikt ia ms tvynje siausti ir naikinti ms taut. Ne! Dievo teisingumas ito nepaks. Bolevizmas turi bti jei ne sunaikintas, tai bent paabotas. Kitoje vietoje smulkiausiomis raidmis parayta: "Kai mogus kenia u tvyn, jo skausm jauia visa tauta!" itokiais uraais kaliniai reikia protest ir demonstruoja savo sitikinimus. Tie uraai abejingiems suteikia dvasios stiprybs. Netrukus paskelb "podjom". Stendamas ir vaitodamas atsikliau. Ant lango radau palikt stiklo uk. Pridjau j prie bato aulo, ir ijo 25

veidrodis. Pairjau j ir pats savs nebepainau. Visas veidas juodas, akys utinusios, sprandas ir paands taip suputusios, jog ausys tarsi duobse prasmegusios. Peiai, krtin ir launys - vienos mlyns. Maiausias krusteljimas sukelia nepaprast inkst skausm. Daboklje suimtieji maitinami duona ir vandeniu. Per dien duodama 600 gram duonos ir ryt puodelis karto vandens - "kipiatoko". Man duonos atne daug maiau negu kitas dienas. - Esi karceryje, - pareik priirtojas, - todl gausi 300 gram per dien. Valgyti nenorjau. Nors diena buvo karta, mane krt drebulys, svaigo galva, burna divo. Priirtojas atsisak duoti vandens. - Dl tavs a nevarinsiu moni i ulinio vandens neti. Vis dien kankino trokulys, jauiau kart ir nuovarg. Kankinausi, ir vis i galvos neijo mintis, kaip ateinani nakt reiks iksti tardym. Pavakare dangus apsiniauk, pasigirdo tolimas griaustinis. Paskui pakilo vjas, ir pilk, juod debes kalnas uslinko ant miesto. Su aibais ir perknais prapliupo lietus. Pyl kaip i kibiro. - e, dabar gerk, kad pilvas sprogt. ia paties Dievo i dangaus atsistas vanduo, - juokdamasis priirtojas padav litrin skardin vandens. Glitus, aitraus armo skonio ir cinko skarda trenkiantis lietaus vanduo mane atgaivino. Suvilgiau nosin ir apsiriau galv. Pasidar daug lengviau. Ko nelauki, labai greitai ateina. Besiartinanti naktis nedav ramybs. Paskelbus "otboj", atsiguliau ir nekantriai laukiau, kada priirtojas lieps apsirengti. Bijojau umigti, kad bemiegant neatsitikt kas nors baisaus. Sugirgdjo duryse raktas, ir a paokau. - Ko drybsai kaip maias, girdjai, kad buvo "podjomas?!" - auk priirtojas. Prapls akis iriu - patekjusi saul vieia, u lango sode paukiai gieda. Taip kietai miegota, jog negirdjau, kaip nakt kit kamer duris rakinjo, nejutau, kaip blaks d. Gera buvo, kad neauk tardyti. Miegas - geriausi vaistai. Jauiau kno palengvjim, nugaros skausmai sumaj. Po ruoos ir pusryi, besisukiodamas kameroje, prie krosnies igirdau nypiant. Prieinu ariau ir aikiai girdiu vokiant bals: "Kas esi?" Tarp krosnies ir sienos esama prakraptyto plyio, pro kur galima puikiausiai susikalbti su gretima kamera. Kalbjo fotografas Jonas itkus. Jis daug anksiau u mane aretuotas. Sum j todl, kad 1941 metais nufotografavo bolevik nuudytus Panevio miesto gydytojus ir prie cukraus fabriko suaudytus mones. Nuotraukos vokiei okupacijos metu buvo panaudotos raudonojo teroro parodoje. 26

Pasisakiau itkui, kas esu, padejavau ess baisiai sumutas ir vienas udarytas kameroje. Suinojau, kad kartu su itkumi sdi mokytojas Stasys Janauskas. Jis pasisak, kad j irgi labai mu ir kad turjs akistat su Geruiu. Gerutis rusams prinekjo, kad Stas uverbavs veiklai prie bolevikus. Stasys Janauskas gynsi, neig Geruio parodymus, todl buvs labai sumutas. Su Stasiu susitarme, kad esame geri pastami ir daugiau nieko. Paadus itesjome, ir tas Stasiui ijo gera. Kaliniui menkniekiai gali sukelti tarimus, nerim, nusivylim, bet lygiai taip pat gali sukelti diaugsm ir vilt. Kokia sunki buvo vienatv vakar, kai sumutas, neteks noro gyventi, vienas be jokio ryio su aplinkiniu pasauliu, sielvarto ir nevilties prislgtas kentjau ir laukiau ateinanios nakties tardymo baisenybi. Dabar gi pasikalbjimas su itk ir Stasiu pakl nuotaik, grino pusiausvyr. Gro noras gyventi, gro viltis sulaukti geresni dien. Mintys pakilo toki auktum, i kur ateitis atrod grai ir viesi, patirtos kanios ir skausmai iblso, ir pasiryimas visk, kas bebt, iksti uliejo krtin maloniais jausmais. Vl tvirtai pasiryau nepaklusti terorui ir prievartai. Juk argi a vienas toks esu? T dien stiklo ukele raiau ant sienos mintyje ilikusius Diemedio eilraio posmus:Tu sukapoki mus ksnelius, jei nori ventai kalbs dalels visada. Kad prisikels paniekinta alel savanori, Sakau tau - kelsis Lietuva! Ne kart rusai Lietuv baudiavomis ir rekrtais teriojo. Bet ji vis iliko gyva. Ir dabar ji ils i po Stalino koj Trij spalv ir vl laisva. Ne tau iplti, ruse, i ms irdi t tikjim gili jausm, Tu pats neigrs taurs si svetimas tarp svetim... Ir nesupilsim mes tau jokio kapo. jokio kapo, Minsim aminai prakeikimu Ir skleisim ini per pasauli - teapsako T "laisv", mintani krauju. Todl tu gali kapoti mus ksnelius, jei nori, ventai kalbs dalels visada: Vis tiek prisikels paniekinta alel savanori. Sakau tau - kelsis Lietuva!

Toje kameroje ibuvau 25 paras. Per t laik netard, niekas nedrumst ramybs. Nakt, inoma, bijodavau, bet vliau apsipratau ir vaikiojimus koridorium nekreipiau dmesio. Maisto siuntini neduodavo, bet etadieniais atnetus skalbinius leisdavo pasikeisti. Gavs skalbinius, inodavau, kad mona su vaikais namie gyvena. 27

Rpestingai iskalbti ir kruopiai sutaisyti skalbiniai nudiugindavo. Stebjausi gyvenimo draugs kantrybe ir itverme. Buvau pasirys aukoti gyvyb, kad nereikt jai ia pakliti. Kur dtsi vaikai? Sumutos mlynai juodos kno dms pagelto, ir a buvau panaus velykin dayt kiauin. Sutinimai atslgo, nugaros skausmai aprimo. Pasitais apetitas, ir duodamos duonos utekdavo tiktai alkiui suadinti. Kno skausmams majant, didjo bado kanios. Kart vidudien priirtojas atidar duris ir liep eiti ivietn. - Nenoriu, - sakau nustebs. - Liepiu, ir eik! - suuko. iriu - koridoriuje elegantikai isiiustijs vyrikis mane atidiai stebi. Kas jis toks - ir iki iol neinau. Gal gydytojas, gal koks ekistas tyr, kaip a atrodau. Jis akimis mane nulydjo tualet ir atgal kamer. Tarp ekist buvo vienas ypatingos ivaizdos mogus: aukto gio, ant aki udribusiais juodais, beveik mlynais plaukais ir labai storo balso. Jo pavard Solncevas. Kai jis koridoriuje nekdavo, man kameroje atrodydavo, jog tai nepaprasto iaurumo sutvrimas. Bijojau patekti jam rankas. 25 dienoms praslinkus po sumuimo atsidar kameros durys, ir priirtojas liep pasiimti daiktus ir sekti paskui j. ved vl t pai nediduk kamer, kurioje buvau prie sumuim. Kamera tuia, ir a vl vienas. Buvo sekmadienis. Po keli minui iriu - nea maisto siuntin! Duonos, pyrago, sviesto, laini. I produkt painau, jog tai gerosios monels dovana. Nudiugau ir tuojau sdau valgyti. Nespjau ksnio nuryti, vl atsidar durys, ir liep eiti. Koridoriuje pasitiko didysis storabalsis Solncevas. - ? - i pai pilvo gelmi suriaumojo Solncevas. Eisime su manimi. Na, galvoju, dabar tai ikels pirt. Solncevas pasodino mane kampe ant taburets, o pats atsisdo u stalo ir ilgai vart byl, vilgiodamas mane pro udribusius plaukus. - Tai kaip: Antanaiti, sakysi teisyb ar ginsiesi? - pagaliau paklaus storu balsu. - Ko mans klausinjo, visus klausimus atsakiau teisyb. - Ne visk pasakei. Sakyk, kokie js draugai yra LLA nariai? - Pirm kart i tardytojo Morevo suinojau, kad esama tokios organizacijos, - atsakiau. - Su banditais susitikdavai, kalbdavai ir dabar sakaisi nieko neinantis. Juk banditai ir yra LLA. - Gal ir LLA, to neinau ir su jais nieko bendro neturjau. - O Gerutis sako mats jus su banditais vaikiojant. - Geruio nepastu. 28

- O jis jus pasta. - Jis meluoja. - O gal teisyb sako, - nusikvatojo storabalsis. Tyli jis, pasirms ant stalo, tyliu ir a, kampe sddamas. Paskui Solncevo galva nusviro, ir jis m knarkti. Tvarssi, snaud gal koki valand. Paskui atsikl ir ijo. Po gero pusvalandio gro, pairjo laikrod ir pasak: - iandien uteks. Po to jis dar kelis kartus "tard", n e p r a t a r d a m a s n odio. Nusivesdavo kabinet, pasodindavo ant taburets ir imdavo arba knyg skaityti, arba snausti. Baisusis Solncevas mans n karto neugavo nei odiu, nei veiksmu. Po teroro ekistai praktikuoja kaltinamj perduoti "geram ir maloniam" tardytojui, kuris velniu tonu sugraudina ikankintj, ir is prisipasta. Bet Solncevui nerpjo klausinti. Jam reikdavo skirt laik mane ilaikyti, ir jis t pareig atlikdavo. Daboklje ir kaljime dien nakt negali atsikratyti minties ir jausmo, kad esi suimtas. Kakokia neapiuopiama, neapsakoma ir neapraoma m e l a n c h o l i j a m a u d i a i r n e d u o d a r a m y b s . Kas n r a b u v s bolevikiniame kaljime, tam tokia kania neinoma ir nesivaizduojama. Antr mnes taip kankinausi daboklje.. ekistai mane turbt laik labai pavojingu, bet bylai sudaryti mediagos pakankamai neturjo. Prie Geruio prikergti nepavyko, apkaltinti u dalyvavim tautinink ir auli sjungos organizacijose nebuvo preteksto. Fizins priemons ir Solncevo tardymai naujo nedav. Po keli dien vl ivar tardyti. Tard jaunas 23-25 mel ekistas leitenantas Kuznecovas. Meilia ypsena ir juokaudamas pradjo klausinti, kokios socialins kilms esu, kokius mokslus baigs, kur ir k dirbs, kokia eimos sudtis ir t.t. Tos inios jam buvo inomos, bet rpjo pasirodyti maloniu ir geru mogumi. Paskui m girti mokytojo profesij. Soviet sjungoje mokytojai es labiausiai gerbiami mons. A, kaipo maaemio kininko vaikas ir dar mokytojas, pasuks netinkamu - klaidingu keliu, nujs prie liaudies ir darbo moni interesus. U tai jis mans nekaltins, nes a buvau aukljamas faistine dvasia. Soviet valdia visk man atleisianti, jei nuoirdiai kaltes prisipainsiu. Jis, tardytojas, nors man padti ir trokts tiktai gero. Juk ir Soviet sjunga tiek daug gero Lietuvai padariusi: grinusi Vilni, ivadavusi i vokiei priespaudos, atidavusi prarast Klaipd, maaemiams ir beemiams idalinusi buoi apsstas emes, pristeigusi mokykl ir t.t., ir t.t. O lietuviai viso to nevertin. Rusijoje pilieiai es taip susiprat, jog padar nusikaltim patys atein saugum pas ekistus ir visk nuoirdiai prisipast. Ten 29

tardytojams nereikia rodinti arba fizines bausmes vartoti. Nusikaltlis su tardytoju biiulikai nekuiuojasi, rko ir danai abu draugikai p a p i e t a u j a . U nuoird prisipainim tardytojas prao teism kaltinamajam taikyti baudiamojo kodekso lengvesnius straipsnius arba net iteisinti. - ia pas jus, - kalbjo Kuznecovas, - kai tave ar k kit gatve varo tardyti, mons iri su uuojauta, o pas mus reikt sustiprintos sargybos, kad mons neumut suimtojo. Toliau Kuznecovas ts: manai, kad mes nematome ir nejauiame, kaip js ms nekeniate? Mes visk puikiausiai suprantame. Js laukiate amerikon, kad grint faistin santvark. Tuios svajons, tuios pastangos ir viltys. Pabaltijo mes niekam neuleisime. Mes jums davme laisv ir reikalaujama ne tik js lojalumo, bet visiko ms valdios pripainimo. Js tik saujel, ir mes galtume nuluoti, bet mes ne vokieiai. Taigi, Antanaiti, vokiei nebra, o Amerika toli. Nori ar nenori, reikia skaitytis su faktu, kad Lietuva amiams paliks Soviet sjungos dalis. Kovoti ir veikti prie toki galyb, kuri paklupd iki dant ginkluot Vokietij ir Japonij, yra beprotyb. Apsisvarstyk ir prisipaink, kokiais tikslais vainjai kaim, su kokiais banditais sueidavai ir kas duodavo instrukcij, kurias perdavindavai banditams? Sakyk, kur yra LLA tabas ir kas jo nariai? - I kur js isigalvojote t LLA, - sakau tardytojui. - A esu saks ir Morevui, ir Solncevui, kad apie LLA nieko neinau ir jokiai slaptai organizacijai nepriklausau. - Matyt, geruoju nesusikalbsim. Kai pasdsi ant taburets kampo, tai prisipainsi. Pirtais surads mano stuburo uodegls slankstelius, pasodino ant taburets kampo taip, kad visu svoriu pakibau ant stuburgalio. Pasdjau keliolika minui, padtis pasidar nebepakeniama. Atsistojau ir sakau: - itaip nesdsiu. Neturite teiss taip elgtis. Soviet sjungos statymai draudia suimtj kankinti. - O su banditais bendrauti, jiems padti ir instruktuoti Soviet sjungos statymai tau leidia? - suuko tardytojas ir pripuols m kumiais muti per galv, nugar, sprand. - irk, koks akipla! Jis su banditais tarybinius pilieius udys, akiplikai meluos, ir tu jo neliesk! Tai gal tave reikia pagirti, paglostyti u tokius darbus?! Gal dvi savaites po kelias valandas dien ir nakt kamavo mane Kuznecovas. Kasdien tie patys klausimai, toks pat vienodas ir kyrus tardytojo tonas kuo toliau, tuo labiau ved i kantrybs. Jei galiau, rodos, su didiausiu malonumu kyr tardytoj nudiau. Tokios pat nuomons apie mane, inoma, buvo ir Kuznecovas. Ir ko jis neidarinjo: 30

ir geruoju ilgiausiais pamokslais prikalbinjo, ir ikeltomis rankomis liepdavo stovti, ir ant taburets kampo sodindavo, ir mudavo. Kart j susirinko eetas ir m vairiais klausimais gaudyti. Paklausia vienas, tam nespjus atsakyti, klausia kitas. Reikjo atidiai sekti, kad klausim pinklse nesusipainioiau. Toki tardym tikslas pakiti tok klausim, kad nesptum susiorientuoti ir duotum jiems pageidaujam atsakym. Po kiekvieno tardymo raydavo protokol. Jie bdavo raomi klausim-atsakym forma. Tardytojas ateidavo i anksto susiras apgalvotus painius klausimus. Bdavo sunku isinarplioti. Kuznecovas mokjo neblogai pieti. Jis visada neiodavosi pieimo bloknot ir tardydamas darydavo tardomj kicus. Bdamas geros nuotaikos, parodydavo pieini album. Maiau nupietus Janausk ir varl. Kart pas tardytoj buvo nepastamas mogus, kuris su Kuznecovu familiariai kalbjosi. Kampe stovjo pilna d knyg. Viruje - lietuvika trispalv vliava. Vienos knygos virelyje maiau mokytojo Janausko ekslibris. Ant stalo guljo man gerai inomos pedagoginio instituto dstytoj paskaitos, kurias kartu su Janausku ir kitais Panevio mokytojais teko ir man urainti, kai mokiausi pedagoginiam institute 1939 metais. Dabar tardytojas su nepastamuoju tuos uraus pl, suko tabok ir rk. Knygos ir vliava per kratas atimtos i mokytojo Janausko. mogus, kuris buvo pas Kuznecov, saksi ess nuo Raguvos Dobrovolskis. Raguvoje man tokio mogaus neteko matyti. Jis saksi mane pasts. Kuznecovas kak nipteljs ijo. Dobrovolskis man ir sako: - Nebijok, tas tardytojas neblogas mogus. Niekis, jei jis kartais udroia arba liepia ikeltomis rankomis stovti, taip reikia. Jis mog ujauia ir nori padti. Dabar jis paliko mus vienus, kad galtum perduoti monai laikel. Rayk tuojau, a rytoj nuneiu. Stasys para. - Dkoju, - sakau, - u rpest, bet a neraysiu. Jei ueisi, perduok monai ir vaikams mano linkjimus. - Imk popieri ir tuojau rayk, kol tardytojas neatjo, - ragino Dobrovolskis. - Neraysiu, nes bijau provokacijos. - Tai k, manai, kad a provokatorius? - sieid Dobrovolskis. - Nieko nemanau, bet nenoriu nemalonum, nes suimtiesiems negalima rainti. Laiko neraiau. Sugrs Kuznecovas gestais kak p a r o d Dobrovolskiui. is papurt galv. Reikia - neideg. Po keli dien pertraukos vien nakt vl nuvar tardyti. Kambaryje sdjo Morevas ir civiliai apsitaiss mogus. Jis uguls laikrat ra. 31

Ironika, iki aus nuvitusia ypsena pasitiko Morevas. Patenkintas dairsi tai mane, tai raant mog. Buvo aikiai matyti, kad jis yra kak svarbaus ikniss. Prijo prie mans ir sako: - Tai kaip sekasi meluoti? Tu tris savaites jaun, neprityrus tardytoj u nosies vedioji ir teisybs nesakai. Pasirodo, jog tu Smetonos ir vokiei laikais ariai veikei prie Soviet sjung. Manei, kad mes nesurasime tavo straipsni, rayt faist laikraiuose? Kieno itie straipsniai? - rodydamas "Panevieio" ir "Panevio Apygardos Balso" numerius, klausia Morevas. Gintis nebegaljau, nes po straipsniais aikiai buvo parayta pavard ir vardas. - Rainjau, - sakau, - ne prie Soviet sjung, bet prie jos pareign vykdyt nekalt moni teror. - Ar ivertei jo straipsnius rus kalb? - klausia u stalo beraant mog. is padav vertim Morevui, ir tas m balsu skaityti 1942 m. rugsjo 26 dienos "Panevio Apygardos Balso" 35 numeryje dt mano straipsn "Mokslo metus pradedant". "Mokytojo darbas ir jo slygos daug kuo skiriasi nuo kit staig tarnautoj darbo... Politin Lietuvos Nepriklausomyb dav lietuviui mokytojui g e r a s slygas p e d a g o g i n i a m ir k u l t r i n i a m d a r b u i . Bolevikiniais metais gal rykiausiai ikilo aiktn mokytojo darbo vaisiai. Juos greit pastebjo bolevikai ir pirmiausia mokytojus ir mokyklas atkreip terorist akis". - Ar ne prie Soviet sjung nukreiptas is straipsnis?! - auk Morevas ir skait toliau: "I vis buvusios nepriklausomos Lietuvos gyventoj daugiausia nukentjo mokytojai: daugiausia j kaljimus sukio, daugiausia ive". - Taip jums, gyvats, ir reikia! - pykio ikreiptu veidu auk ekistas ir vl skait: "Ir dabar, kai karo viesulai siautja, kai kruvinos bangos pra per Lietuvos em, lietuvis mokytojas dar rimiau susikaupia ir rytasi giliau pajusti laisvo gyvenimo prasm, dar su didesne energija imasi darbo alies ateiiai utikrinti". - "alies ateiiai utikrinti" - ar tai ne prie Soviet sjung toks darbas raginama nukreipti! - auk Morevas ir toliau skait: "Lietuvos mokytojas suvokia ir supranta dabartin istorijos moment, jis ino, kad 1940 met Lietuvos tragedija pareigoja j dar uoliau dirbti Lietuvos ir Naujos Europos egzistencijai ir gerovei". - Apie koki 1940 met Lietuvos tragedij raei iame straipsnyje? klaus tardytojas. - Soviet sjungos kariuomens ygiavim Lietuv, - atsakiau. 32

- Kas gi pakviet R a u d o n j armij, ar ne Lietuvos liaudis? Raudonoji armija jus ilaisvino i faist diktatros, o tu raai, jog tai buvusi tragedija! Ar ne prie Soviet sjung raoma? - rk ekistas ir skait: "Mokytojas iandien tautai tarnauja ne u pinigus, jis nra paprastas jos samdinys, bet jos interes sargybinis". - Galsi dabar 25 metus kartu su baltais lokiais saugoti faist interesus, - nusikvatojo Morevas ir ts: "Mokytojas ino, kad mokykloje ir jaunimui jis privalo rodyti ir skiepyti tuos idealus, dl kuri kenia ivetieji lietuviai, dl kuri uvo tkstaniai kankini ir partizan, kuri siekia visa lietuvi tauta. Mokytojai tikisi, kad to idealo siekti ir iais mokslo metais jiems pads tvai ir visuomen", ubaig straipsn Morevas. - Gali bti visikai ramus, Lietuvos visuomen ir tvai tikrai bus patenkinti, atsikrat tokiu faistini ideal skleidju ir skiepytoju. Itrauk i staliaus nuotraukas ir rod: - irk ir gardiuokis tu, faistini ideal skleidjau, k pridar tavo iauklti mokiniai ir faist auliai. irk, kaip jie aud moteris ir vaikus! Tave reikia pakarti u toki moni iaukljim! Nuotrauka baisi. Pusnuogs moterys sustatytos prie duobs, o kareiviai jas atstat ginklus, turbt audo. - Sakyk, kieno tai darbas? Kas turi atsakyti u t kruvin teror?! - moni audyti a nemokiau ir pats neaudiau. Kuo gi a kaltas, k vokieiai pridar? - Js, faistai, visi vieno plauko! Im i spintos kruvin karik kepur geltonomis silmis ir geltonu lankeliu su vytimi ir auli skydu priekyje. Itrauk nuotrauk ir rodo: - Pasti it bandit? Tai tavo iaukltas mogudys. Nuotraukoje stovi jaunas barzdotas su tokia pat kepure karikis, apsikabijs granatomis, revolveriais ir karikomis planetmis. Ivaizda - karininko. - To mogaus nepastu, - atsakiau. - Daugiau jo nebematysi, vakar netoli Panevio ms kariai j paties. Ar tu j painai, isiaikinsime. Patenkintas, kad prisipainau ras laikraius, sura tardymo protokol. Spyriausi, rodinjau, kad Lietuvoje nebuvo faist ir faistini laikrai, bet kur ten j tikinsi. Jam kas ne bolevikas, tas - faistas. - Dabar mes jau turime utektinai mediagos tave teisti, - gardiavosi Morevas. Baigsi nakties antroji pus, kai dabokls koridori su triukmu sumarmjo mons, lietuvikai kaudami. 33

- , ! , , ! - auk uduss priirtojas. ia jau pritildytais balsais atvarytieji aukia: - Jaknai, eik ia! varly, kur mano daiktai? Maeni kaimo moni pavards. Matyt, ten bta "ablavo". Atvarytuosius iskirst kameras, ir daboklje vl buvo tylu kaip kapinse. I Maeni, kaip vliau suinojau, atvar suimtus Geruio vakarini kurs klausytojus. Rugpjio gale vieno sekmadienio ryt ivar mane pas tardytoj. Labai nustebau, nes ryt niekuomet netardydavo. Storabalsis Solncevas itrauk i bylos popieri ir pareik, jog tai ess mano kaltinimo aktas. Liep atidiai klausyti ir perskait madaug tokio turinio kaltinamj akt: Antanaitis Bronius, Adomo, gims tada ir tada, ten ir ten, gyvens ten ir ten, faistinio reimo metais aktyviai dirbo faistin antisovietik darb. Jis buvo uolus aulys, tautinink partijos ir kit faistini organizacij vadeiva. Jo vadovaujam organizacij skyriai sek komunist pogrindio veikl ir praneinjo buruazinei policijai. 1040 metais, Soviet sjungai ivadavus Lietuv, Antanaitis darbo moni buvo suimtas kaip liaudies prieas ir perduotas valstybs saugumo organams. Melu isipainiojs i kaljimo, jis ir toliau dirbo antisovietik darb. Vokiei okupacijos metais mokykloje per pamokas mei Soviet sjung, rainjo faistinius laikraius straipsnius, nukreiptus prie darbo liaud ir sovietin vyriausyb. Ivijus okupantus, Antanaitis nepasitrauk kartu su vokieiais, bet pasiliko dirbti diversijomis ir provokacijomis griaunamj darb. Soviet kariuomenei ilaisvinus Lietuv, Antanaitis organizavo mikuose faistines bandas ir teik joms informacij ir visokias inias. Jis yra slaptas LLA narys. Kaipo toks, Antanaitis nusikalto RSFSR baudiamojo kodekso 58 str. punkto l a ir t.t. Perskaits kaltinamj ivad, Solncevas liep pasirayti. Pareikiau, kad pasirayti negaliu, nes surayti kaltinimai yra gryna nesmon ir melas. Solncevas paaikino, kad ar ia melas, ar teisyb, teismas isiaikinsis. Mano paraas reikalingas ne kaltei prisipainti, bet patvirtinti, jog kaltinamoji ivada man paskelbta ir kad a su ja supaindintas. Es man dabar bsi geriau, nes inodamas, kuo kaltinamas, galsiu apgalvoti, kaip elgtis teisme. Akt pasiraiau. Po to Solncevas pakio prokuroro sankcij mane aretuoti ir liep taip pat pasirayti. - Kodl tik dabar pateikte p r o k u r o r o sankcij aretuoti? paklausiau. - Todl, kad iki iol nebuvo preteksto jus aretuoti. Js buvote 34

sulaikytas ir laikomas daboklje, o dabar bsite kaljime. Daboklje laikyti termino nra. Tai priklauso nuo suimtojo, bet ne nuo ms. I dabokls ine visus mano daiktus. Susidjau juos mai ir usiveriau ant kupros. Sargybinis perspjo, kad eidamas gatve nesidairyiau, su monmis nesikalbiau ir nebgiau. Nepaklausius jis pavartosis ginkl. Ijau gatv. Grai, saulta sekmadienio diena. aligatviai pilni moni. Einu gatvs viduriu, o upakalyje, autuv atkis, seka sargybinis. Nuo saulto gaivaus oro svaigsta galva, ir knas jauia malon nuovarg. A, barzda apeps, apsivilks ilga kaimika sermga, be kepurs, turbt baisiai atrodiau, nes mons aligatviuose galvos gestais viens kitam mane rod. Savo akimis netikjau, kuomet pamaiau i moni tarpo ieinani 12 met dukter. Ji gatvs viduriu jo mans pasitikti. vyko graudi scena. Mudu verkdami buiuojams, aligatviuose moterys kkioja. Sumis sargybinis nebeino, kaip elgtis. Maloniu, ramiu balsu sako: - Gana, uteks. Bk, mergyte, namo. mona pasim dukter, ir abi palydjo mane iki kaljimo vart. Atvar kaljim, t pat kaljim, kur 1940 met liepos mn. 11 dien suimtas kartu su kitais panevieiais isdjau apie keturis mnesius kaip "liaudies prieas". Budinij kambary ireng nuog ir pradjo kratyti. Du priirtojai niko purtyti drabuius, ardyti siles, o treias mane tikrino. Pasistats prie save, liep abi rankas itiesti ir kelet kart smarkiai tpti ir vl atsistoti. Paskui liep isiioti ir kelet kart ktelti "a". Po to sak atsukti j upakal, pasilenkti ir pasturgal praplsti. paskutin numer kaliniai vadino "fotografavimu". Juo ubaigiama krata. Koridoriuose atrod, kad kaljimas tuias. Tylu, ramu, tik ms ingsniai ir rakt vangjimas sargybinio rankose drumst mirtin tyl. Sargybinis atrakino sunkias geleines duris ir stm kamer. Sunkus oras, dvokiantis prakaitu, iviets smarve, blakmis ir pelsiais, mu nos. Kelios deimtys ibalusi ir apepusi veid suiuro mane. - Sveiki, vyrai! - pasisveikinau. Kamera pritildytais balsais su lyg bits avilyje. Koki eeto metr ilgumo ir tiek pat platumo kameroje sugrsta apie pora imt vyr! moni pilna, kaip statinje silki - ir ant gult, ir tarp gult, ir ant grind po gultais. Tai ta pati kamera, kurioje teko tupti 1940 metais. Tuomet ia sdjome 16 moni. Dabar i kamera vadinama skirstomja, arba - pereinamja. I jos suimtieji skirstomi ir riuojami pagal baudiamojo statuto straipsnius ir 35

dar galas ino pagal kokius poymius kitas kameras. I ia atrenkami etapai ir t.t. Smirdantis oras buvo toks tvankus, jog po keli minui mane ipyl prakaitas. mons ia buvo apsireng tiktai skalbiniais. Daboklje kelet savaii isdjs vienui vienas, dabar pasijutau kaip kermoi pateks. Apsidairs pamaiau nemaa pastam. Jie spraudsi ir dar viet man atsissti. sitaisiau ant grind alia girininko K a r o s o ir raguvikio kininko A n t a n o Vaiiulio. P a s t a m a s krekenavikis ilagalvis Edvardas Adomkeviius irinktas kameros vyresniuoju. Jo pareiga - palaikyti tvark ir var, idalinti duon, kav, sriub, irti, kad niekas nesidairyt pro langus ir t.t. Kameroje daugiausia ms krato maitintoj - kinink. Kai iri t u o s r a u k l t a i s veidais, p s l t o m i s r a n k o m i s i r nuo d a r b o susikprinusius artojus, kuriems niekas nerpjo, iskyrus savas kis, prie kurio jie visa irdimi buvo prisiri, negalima tverti apmaudu ir pasilyktjimu dl bolevik propagandos, skelbianios, kad jie vieni tra darbo moni gynjai, utarjai ir j laims krjai. Ms kininkai, sunkiai dirbdami, maitino vis krat ir sau turt nesusikrov. Pjautuvu ir plaktuku grmodami, bolevikai juos apauk buomis, inaudotojais. Bolevikai nesvarsto ir negalvoja, kodl tas vadinamasis buo turi k valgyti, kokia kaina ir trisu tai yra gyta, kiek nakt nemiegota, kiek iniciatyvos ir sumanumo reikjo tam pasiekti. Jie mano, jog kininkui visos grybs savaime, kaip grybai idygo ir paios aruodus suplauk arba buvo aitvar sunetos. Niekas savo nuosavybs nemoka ir nesugeba taip branginti kaip kininkas. Jam em - tai ne paprastas sklypas, bet tv tv sukurta vertyb. Kaip be voratinklio voras jau ne voras, bet gyva sugniuusi mas, taip be nuosavybs kininkas jau nepilnavertis mogus. Nuosavyb ir mogus - tai nedalomas vienetas. I kio painsi kinink ir mog, nes kyje kaip niekur kitur atsispindi valia, sugebjimai, kryba. Tik nuosavybje geriausiai kaupiasi krato mediagins ir dvasins vertybs. Bolevikai to nepaiso. Jiem emdirbys - tai neraguotas jautis. N u u b a g i n k i n i n k u s , dav j i e m s p a i e p i a n t p a v a d i n i m kolchozininkai. Utat kur sigali bolevizmas ir inyksta nuosavyb, ten nepritekliai ir badas. Nra bolevikinio krato, kurio kapitalistams nereikt ginti nuo bado. Be kinink, kameroje buvo vienas kitas policininkas, girininkas, keli mokytojai, agronomai, o kiti - darbininkai. Tenka stebtis bolevik sugebjimais atrinkti mones. ia buvo paangesni kininkai, susiprat darbininkai, odiu sakant, - visi takingi, sumanesni, turintys pasitikjim ir autoritet. Juos i visuomens atskyrus, su kitais susidoroti nebesunku, 36

nes belieka, bolevikikai tariant, - mas. Skaldyk ir valdyk, toks vis okupant dsnis. Beveik visi kameros mons, kaip ir a, apkaltinti, remiantis rusiku baudiamojo kodekso pramatniausiu 58-uoju straipsniu. is straipsnis baudiamojo kodekso paiba ir virn. j sudta visa budeli imintis su gausiais racionalizatori patobulinimais. Pagal t straipsn bausm taikoma nuo 3 met kaljimo iki suaudymo. Jis taip suraytas, jog tinka visame pasaulyje visoms tautoms ir visiems monms teisti ir bausti, kur tik kelia koj bolevikai. Jame gldi trumpa, bet aiki ir daug pasakanti Krylovo pasakios alkano vilko logika: "! ... , ." Ir kultringiausioje alyje kaljimas yra pati bjauriausia staiga. j pateks mogus praranda ger vard, nustoja pasitikjimo, netenka lovs. Todl kultringuose kratuose kaljimus be reikalo nesodinama. Jei kas patenka, tai tiktai u sunkius nusikaltimus. Bet ir kaljime esantieji turi slygas jaustis monmis. Tuo tarpu bolevikinis kaljimas tai narvas, kuriame laidojami gyvi mons. Tardymo tikslas - igauti kalts prisipainim, kur ekistai laiko svarbiausiu savo triso vaisiumi. Atsimenu, tais metais su didiausia pompa buvo svarstoma lenk pogrindins karins organizacijos vado Okulickio byla. Per tardymus turjau progos girdti, kaip Morevas su kitais ekistais kalbdavosi apie t byl. J diaugsmui nebuvo galo, kai laikraiai paskelb, kad Okulickis prisipains kaltas. Prisipainimui igauti ekistams priemoni ir fantazijos nestinga. Ne vienas ir Panevio kaljime uvo nuo neipasakyt kankinim. Pirmoji bolevikinio tardymo auka buvo 1940 metais kaljime nukankintas Lietuvi Tautinink Sjungos Panevio apskrities pirmininkas teisjas Leonas Vabalas. Panagi badymas adatomis, muimas, prie sienos statymas, arij ant kno pylimas, u koj emyn galva kabinimas, lentomis per padus plakimas - tai tik eilins, galima sakyt, kasdienins priemons prisipainimui igauti. Baisiausios ir efektyviausios - pirt traikymas, dant grimas ligi nervo, statymas po laais, tramdomieji markiniai. Igavs prokuroro sankcij mane aretuoti ir kis kaljim, Morevas neatsisak pastang ispausti prisipainim. Vien nakt buvau i kaljimo nuvarytas saugum pas tardytoj. Kambaryje, be Morevo, buvo dar du ekistai. Jie sdjo u stalo, spyr mane akis, i kuri tryko svetima, laukin neapykanta. Pasijutau lyg zoologijos sodo plrij vri narv pateks, i kur jokios vilties ir galimybs pasprukti. Vienas civiliai apsitaiss, didele keriuota galva, aplusia ilgais plaukais, pakilo, prijo prie mans ir klausia: 37

- U k esi suimtas? - Neinau. Kareiviai atsitiktinai sulaik ir perdav saugumo pareignams, kurie veria man nebt kalt. - Nesigink ir neisisukink, nes i to gero nebus. Manai, mes nerasime priemoni, kad prisipaintum? Gal kok pusvaland jis kalbjo, kl Soviet sjungos galingum, teisingum ir nuopelnus Lietuvai. Baigdamas pridr: - Tai tai, Antonesko, - paiepiamai pervelgs mane kalbjo, apsigalvok ir pasakyk, kur yra LLA tabas, kas jo nariai, ir mes tave paleisime. O js, tardytojai, - kreipsi ekistus, - irkite, ceremonij su juo nedarykite. Jei geruoju neprisipains - jums leidiama pavartoti kitokias priemones, - taip pasaks, ijo. - Ar inai, kas ia su tavimi kalbjo? Tu jo bat ukulnio nevertas! ia i Maskvos atvyks polkovnikas, - pasak pavard, kurios nebeatsimenu. Jis specialiai atvyko js band likviduoti. Girdjai, k pasak ieidamas. Prisimink, koki pirt tau ikliau pirm kart, ir irk, kad dabar nereikt pakartoti. Sakyk, kur yra LLA tabas?! A tyljau. Pakils nuo stalo, kitas ekistas r kumiu per veid ir suuko: - , ! Smgis burn perkirto lpas, ir pasipyl kraujas, kuris ekistus siutino kaip raudona skepeta Ispanijos arba Meksikos jaut. Abu pripuol mu kumiais per galv, per sprand, krtin. Nuo kiekvieno smgio sprand tarsi elektros srov nubgdavo per rankas pirtus. Rankos nutirpo, pirt nebegaljau pajudinti. Perskeltos lpos sutino kaip kamantai. Susmukau ant grind pagal sien. Tada Morevas paiupo vielin rimb ir m kirsti per peius. Kain kuo bt pasibaigusi i kankyn, jei nebt js treias ekistas. - , , - sak jis Morevui, - irkite, jis visas kruvinas. Jau per daug... - , - nusikeik Morevas. Pakl mane, pasodino ant taburets ir padav stikl vandens. - Apsimazgok ir nusivalyk vark, - paliep. Nebera protokolo, nes atjs tretysis liep mane varyti kaljim. ekistai es skubiai kvieiami pas virinink pasitarim. - U neprisipainim sdsi karceryje, - pasak Morevas. Paauks sargybin, padav jam ratel ir liep varyti mane kaljim. Ivirtusiomis lpomis ir suputusiu sprandu jau kamer. mons suiuro. Neragav tokios pirties trkiojo peiais ir nusigand klausinjo, u k sumu. Tie, kurie buvo muti, drsino, patar nenusiminti ir nekreipti dmesio. 38

- Kol nemu, ir a baisiai bijojau, - pasakojo vienas kininkas, - bet kai m dauyti, spardyti, tai ne taip jau baisu, kaip i alies atrodo. I pradi sopa, o paskui tik karta, ir daugiau nieko. - Karta, bet palauk, kas bus vliau. Praeis kiek laiko, ir pajusi, kad puss sveikatos nebra, - kalbjo kitas. Visi stebjosi, kad mane sudauyt leido kamer. Paprastai sumutus kia karcer arba vienut ir laiko tol, kol sugyja. Nepriklausomos Lietuvos kaljimuose bdavo pakabintos taisykls, kad kalinys inot savo teises ir pareigas, vadinasi, kad inot, ko jis gali reikalauti ir kas jam draudiama. Tuomet kalinys turjo teis nusipirkti maisto, isirayti laikrat, turti knyg. Buvo kaliniams globoti draugijos, kurios lengvindavo nepavydtin dali. Bolevikiniuose kaljimuose joki taisykli nebuvo ir kalinys neinojo, kur kreiptis dl tardytoj ir priirtoj nemoniko elgesio. Danai pasitaikydavo, kad priirtojai ar tardytojai paliepti ar savo malonumui isikviesdavo i kameros mog ir kur nusived sumudavo. Nei prokuroras, nei kas kitas i prokuratros kaljime nesilankydavo. Kaliniai buvo atiduoti ekist valiai, ir tie k nordavo, t su jais darydavo. Kameros buvo taip prigrstos, jog nebuvo vietos laisvai ne tik gulti, bet ir sdti. Patalyns nedav. Kaliniai miegojo ant plik gult arba grind, apsiklost virutiniais rbais. Vienutse bdavo sugrsta net po 25 mones, o didesnse kamerose po 100-200 moni. 1945 met rugsjo mnes Panevio kaljime buvo septyni tkstaniai moni (inios gautos i tuometinio vyr. priirtojo lietuvio, skirsiusio kaliniams maisto davinius). Sien plyiai, gultai buvo pilni blaki. Dien j nedaug matydavosi, bet nakt pasklisdavo po vis kamer. Miegantiems rplinjo per veidus, lindo po drapanomis ir pripampusios kraujo vl lsdavo plyius. Blaki nusti kalini veidai ir visas knas. * Keldavo kalinius et valand, ir tuojau prasiddavo ruoos darbai. Vieni mazgodavo kameros grindis, kiti - ivietes ir koridorius. Paskui pusryiai: 200 gram duonos ir puodelis juodos nesaldytos kavos. Po pusryi 10-15 minui pasivaikiojimas. I kameros vesdavo surikiuotus poromis, vis rankos laikomos upakalyje. Ijus kiem, svaigdavo galva, nes nuo blaki smarvs, moni prakaito ir primiegoto oro usiterdavo ne tik plauiai, bet ir visas organizmas. Grynas oras teikdavo gaivinanio malonumo. Praeidavo galvos svaigulys, ir nordavosi ilgai bti gryname ore. Jeigu kartais einant pasivaikioti pasitaikydavo sutikti varom mog, tai j tuojau skubiai statydavo veidu sien, kad mes jo ir jis ms nematyt ir nepaint. Danai tekdavo matyti vedamus tardyti su umautais ant galv maiais. 39

Kart pasivaikiojimo metu pro gardelio ply maiau vedam tardyti 80 met senel ramygaliet Karut Jon. Karutis. - takingas Ramygalos gyventojas, susiprats lietuvis, veiklus visuomenininkas.1918 metais jis kartu su 17 met snumi Jonu stojo savanoriais Lietuvos kariuomen ir narsiai kovojo su Lietuv besiverianiais rusais bolevikais. Kovose dl Nepriklausomybs snus neteko akies. Pasilaisvins i kariuomens, senis Karutis sitrauk visuomenin veikl. Jis buvo vienas i t ramygaliei, kuri rpesi ir pastangomis steigta Ramygalos progimnazija ir pastatyti jai rmai, pro miestel pratiestas plentas, steigtos ekonomins ir kultrins organizacijos. Ar itvers is nusipelns mogus bolevikinio teroro kanias? Gretimoje kameroje dien ir nakt girdjosi ma vaik verksmas. Ten udaryta partizano mona. Ji su maais vaikais tremiama Rusij. 14-t valand piets - 200 gram duonos ir puslitris sriubos. Sriuba daniausiai bdavo nevalyt ir neskust bulvi bei runkeli jovalas. Kartais pasitaikydavo ksnelis arklienos. Ivalgius sriub, dubenlio dugne likdavo gerokas iupsnys emi. Po piet - tyla ( ). Tai sunkiausias laikotarpis. Nieko neveikdamas, mogus leipsti miegu. Paios merkiasi akys, o priirtojas stebi pro dur skyl ir neleidia miegoti. ia, kaip ir daboklje, draudiama snausti, loti akmis ar achmatais. Adatos, peiliai ir kitokie atrs daiktai laikyti grietai draudiama. I nam gauti maisto buvo leidiama tik tardytojui sutikus. Priirtojai siuntin imaigydavo, iiupindavo iki smulkmen. Duon, srius sulauydavo maais ksneliais. Laikraius ir kitus popierius surinkdavo, kad nepatekt kalini rankas. Maiausia kart per savait darydavo kratas. Priirtojai kalinius ivarydavo koridorius. Tada kameroje vykdavo tikra revoliucija: purtydavo, iupindavo drabuius, trupindavo ir taip jau sumaigyt maist, iardydavo gultus ir visk sujauk suversdavo vidury kameros ant grind. Ipurt kamer, eidavo koridori kalini krsti. ia visi Adomo rbais laukdavome kratos. Krsdavo taip, kaip naujai atvarytus, vadinasi, su visais tpiojimais, iopiojimais, aikiojimais ir "fotografavimais". Vargas tam, kurio drabuiuose rasdavo adat arba k pana peil. Vakarien dalydavo 20-t valand. Gaudavome po du imtus gram likusios duonos normos ir virinto vandens (kipiatoko). Po vakariens iki nakties dvyliktos - paios baisiausios valandos. Tuo metu prasiddavo naktiniai tardymai. Kai tik pasigirsdavo koridoriuose ingsniai ir rakt vangjimas, kaliniai nutildavo ir laukdavo, js priirtojas reikiamo mogaus i karto neaukdavo, bet klausdavo, kieno pavard prasidedanti tokia ir tokia raide. Kaliniai po vien 40

atsiliepdavo. Kai savo pavard pasakydavo reikiamas mogus, tada liepdavo jam apsirengti ir isivesdavo. itoks aukimo bdas yra taipogi dalis tironijos. Mat jeigu i karto aukt reikiam mog, tai nusigst tik aukiamasis, bet kuomet pasako tiktai pavards inicial, iurpas nukreia visus, kuri pavards prasideda ta raide. Pavakary kamera klaupdavosi melstis. Du mons pakaitomis pusbalsiu kalbdavo poterius ir roani, o visa kamera panibdomis juos sekdavo. Melstis nedrausdavo, bet paiepim ir pasityiojim utekdavo. Kart maldos metu i tardymo kamer gro sumutas mogus, kils nuo Rokikio. Blausiomis akimis pervelg suklupusius ir tar: - Nei ia melskims, nei ia k nors. tos maldos maija. Matote, jog Dievas su visais ventaisiais velni pus perjo. Dabar i velnio gal greiiau malons ipraysi negu i dangaus. Nutrko poteriai, prasidjo diskusijos apie Dievo malon, Jo buvim ir kitokiais religiniais klausimais. Kiekvienoje kameroje bdavo vienas arba du nipai, per kuriuos tardytojai inodavo, kas kameroje nekama, kas su kuo bendrauja, kaip kas elgiasi. nipus parinkdavo i kalini arba kamer leisdavo special nip. Kad ir kaip gudriai nipai dangstydavosi, kaliniai lengvai juos demaskuodavo. Vargas atpaintam nipui. Jam tekdavo iklausyti imtus vairiausi replik. Niekas nenordavo alia jo gulti. Vargui tekdavo miegoti prie paras. Iaikintas nipas bdavo keliamas kit kamer. Apie nipus kaliniai Morzs telegrafu pranedavo kitoms kameroms. Kaljimo administracijos branduolys sudarytas i ekist. Virn kaljimo virininkas. Toliau sek jo padjjas, reimo virininkas, operatyvinis galiotinis, gydytojas, feleriai, sargybos virininkas, korpus vyresnieji, keliolika un ir visas brys priirtoj. Be to, buvo daug ratins darbuotoj. Kaljimo virininko laipsnis priklaus nuo kaljimo didumo - jo korpus skaiiaus. Panevio kaljimas buvo dviej korpus. Jo virininkas - kapitonas. Sako, Maskvos ir Leningrado kaljim virininkai - generolai. Panevio kaljimo virininkas ir skyri virininkai buvo rusai, o korpus vyresnieji ir priirtojai - rus ir lietuvi miinys. Tarp j maa padori moni. Didesn dalis - tikri visuomens atmatos. Tai mons, nusigyven iki visiko dvasinio skurdo. irint lietuvius, apsirengusius rusika uniforma, gaila bdavo, kad tokie padarai gim ms emje. Jie niekina savo taut, niekina savuosius, todl baisesni u atjnus. Jie mano, kad bsime laimingi, kai suboleviksime, kai siela bsime panas rusus. Jie nesupranta, kad tuomet i ms nieko nebeliks. Jie neino, jog 41

kiekvienas okupantas stengiasi okupuotuosius supanainti save asimiliuoti. Jie neimano, kad asimiliacija ms tautai, o ypa Vilniaus ir Klaipdos kratams bei Rytprsiams pridar didiausi nuostoli. Jie tikro lietuviko gyvenimo diaugsm imain svetim, tolim, alt ir tui raudon mira. Kai mane i tardymo sumut kamer grino, visi manme, kad jeigu i karto karcer nepatupd, tai ir nebesodins. adjo, pagsdino, ir baigta. Bet ryt po pusryi atjo korpuso vyresnysis ir liep pasiruoti deimiai dien karcer. Liep palikti drabuius, vis maist ir apsivilkti tik varku. Kitame name, kur anksiau buvo kaljimo dirbtuvs, viename kambaryje taisytas karceris. Cementins grindys, jokio baldo. Prie dur para. Du langai udengti medinmis dmis, kad nematytum, kas dedasi kieme. - Karceryje dien negalima ne tik miegoti, bet ir sdti. Nekauk. Nakt miegosi ant grind. Valgyti gausi 300 gram duonos ir alto vandens. Reikia prisipainti, kad nereikt ia vargti, - pasak korpuso vyresnysis ir ijo. Buvo rugsjis. Drungnas oras kvepjo rudeniu. Karceryje drgna ir vsu kaip rsyje. Tokiu metu mro patalpose aliau kaip ore. Ratu vaikiojau, kad nesualiau. Pavargs prisdau pailsti, bet priirtojas spjo, kad nesdiau. Jis, inoma, galt "nematyti" arba velniau perspti, bet jis bolevikas, ir jam malonu, kad a keniu. Keikdamas vadina faistu, nors nei jis mans, nei a jo nepastu. Kakada teko skaityti antikomunistin broir, rodos, "Interviu pas Lenin" ar kaip kitaip pavadint. Ten madaug toks autoriaus tariamasis dialogas su Leninu: - Draugas Leninai, kaip tamsta manai sutvarkyti savo didiul valstyb, kurioje komunist yra gal tik 3%, o nepritariani komunizmui 97%? K js darysite, kad absoliuti dauguma paklust tokiai maumai? A visus savo valstybs pilieius padarysiu vergais ir i j irinksiu paklusnesnius kitiems vergams priirti. Ir nebus geresnio priirtojo u verg, parinkt i pai verg. Atjo vakaras. Saul ugeso, ir lang stiklai pasidar ydros spalvos. A pavargs stovjau prie sienos. Skaudjo kojos ir galva. Kai po kiek laiko vl pakliau galv, juodi lang virbalai kaip supintos lazdos deng tamsum. U j dar juodesne mase atsimu medins lang ds. Baig temti. Priirtojas udeg vies. Koridorium neiojo kameras vakarien. Man nedav, nes per pusryius suvalgiau savo davin. Paskelbus "otboj", susirieiau ant cementini grind kaip uva ant skiedryno, varku susisukau galv ir umigau. Rakinam dur vangjimas priadino, ir a drebdamas paokau. 42

jo korpuso vyresnysis - lietuvis Gramoius ir priirtoja moteris rus. Jie atne kareivik katiliuk garuojanios tirtos riebios sriubos kopst ir skust bulvi miinio. Dav riek duonos ir por suteptini su sviestu ir dera. - Valgyk ir niekam nesisakyk, kad gavai, - pasak Gramoius, o rus pridjo dar vien kiauin. Isrbiau sriub, duona usiksdamas, o suteptinius ir kiauin pasidjau kitai dienai. Pavalgius ir altis nustojo krsti. Geriems monms didiausio dkingumo kupina irdimi vl atsiguliau, bet umigti negaljau, nes nuo tokio guolio skaudjo onus, galvoje pynsi visokiausios mintys. Kit ryt karcer atvar tris rusus - vien karinink ir du kareivius, iplusius bank ar kino teatro sal. Su jais buvo geriau, nes jie visikai nepais priirtojo pastab. Susdo ant grind ir balsu nekjosi, pasakodami vairiausius nuotykius. Jautsi kaip namie, nes. matyt, jau ne kart yra kaljim prigadin. Atsisdau ir a. Visi trys rusai buvo vienmarkiniai ir vakare m drebti. Vienas atm i mans liemen. Usinorjo rkyti, bet niekas neturjo degtuk. Ilau lango rm, i kepurs ipe iupsn vatos, susuko rutull ir m anl grind rmu vat koioti, trinti. kaitusi vata pradjo rkti. Urvinio mogaus priemonmis igav ugnies, usirk. Taip daro visi kaliniai. Jei nra medio, vat trina bato padu. Po deimties dien grs kamer, didesn pus moni radau ivet. j viet radau atgabenta nauj i Rokikio ir Bir apskrii. Vien rokikn vyrai neiojo, nes jam buvo perauta koja. Jis buvo mikinis. Mike juos apsupo rusai. Dalis mikini prasiver pabgo, trejet nuov, o sueist atve ir met kaljim. Nei vaist, nei tvarsi nedav, joks gydytojas neateidavo jo pasiirti. Banditas, faistas - tegul dvesia. Kameros draugai vandeniu plov pliuojani aizd, pl markinius ir perriinjo. Mano lpos sugijo, tik peiai, nugara ir launys buvo geltonomis dmmis dmti. kl kojas Lietuv, bolevikai nedelsdami kininkus apkrov pyliavomis. Kai pavasar aruodai itutjo ir grd tiktai sklai beliko, vl udj