PATVIRTINTAŠiaulių Medelyno progimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-184

2017–2018 MOKSLO METŲ MEDELYNO PROGIMNAZIJOS UGDYMO PLANASI SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2017–2018 mokslo metų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programų

progimnazijos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, sudaromas 2017–2018 mokslo metų mokyklos ugdymo planas.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – apibrėžti ugdymo programų turinio formavimą, ugdymo proceso organizavimą, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų, įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:3.1. pateikti mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo aprašą;3.2. nurodyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;3.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio,

mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos:4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.5. Pamoka – pagrindinė mokymosi organizavimo forma.4.6. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti. 4.7. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.4.8. Kitos Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas PUG, 1-4, 5–8 progimnazijos klasėse:

5.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d. 5.2. Ugdymo proceso trukmė 1-4 klasių mokiniams – 170 ugdymo dienų, 5–8 klasės

mokiniams – 181 ugdymo diena. 5.3. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams atostogos organizuojamos pagal mokyklos

nustatytą mokinių atostogų laiką ir tėvų (globėjų, rūpintojų) poreikius. 5.4. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

6. Mokykla ugdymo procesą skirsto pusmečiais. I-asis pusmetis 2017-09-01 – 2018-01-19, II-asis pusmetis 2018-01-22 – mokslo metų pabaiga. Mokslo metai PUG vaikams, 1-4 klasių mokiniams baigiasi 2018-05-31, 5-8 klasių mokiniams – 2018-06-15.

7. Ugdymo laikotarpių trukmė skirstoma tolygiai ugdymo procese per mokslo metus. 8. 2017-2018 mokslo metais skiriamos 5 dienos mokyklos ir 5 dienos Šiaulių miesto

savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu Nr. Š-285, 1 priedas.

9. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. 10. Bendrajai pradinio ugdymo programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse – 35 min., 2–8 klasėse – 45 min.

11. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

12. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–8 klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir/ar elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

13. Mokyklos vadovas priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuojama mokyklos taryba, savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, tėvai (globėjai, rūpintojai).

ANTRASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS

14. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. V- 674 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 pakeitimo „Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

2

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Šiaulių miesto vaiko asmenybės ūgties koncepcija, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 įsakymu Nr. A-1601.

15. Mokyklos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis mokyklos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Susitarta dėl mokyklos ugdymo plano turinio, jo įgyvendinimo galimybių, vaikų ugdymo ligoninėje, mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo, socialinių kompetencijų modelio (toliau - SKU) įgyvendinimo tęstinumo (Mokytojų tarybos 2018-06-22 posėdžio Nr. 5, nutarimas Nr. 3).

16. Ugdymo planas parengtas darbo grupės, sudarytos mokyklos vadovo įsakymu, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

17. Rengiant mokyklos ugdymo planą, remtasi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

18. Dėl ugdymo programų įgyvendinimo susitarta Mokytojų tarybos 2018-06-22 posėdyje (protokolo Nr.5).

19. Mokykloje organizuojamas socialinių kompetencijų ugdymas (SKU) vadovaujantis „Socialinių kompetencijų ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“, patvirtintu progimnazijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-291 ir skelbiamu mokyklos svetainėje www.medelynoprogimnazija.lt. Siekiant tobulinti mokinių socialines kompetencijas, asmeninę atsakomybę ir lyderystės įgūdžius (savimonę, socialinį suvokimą, asmenybės valdymą, bendravimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą), SKU kryptys įgyvendinamos šiomis veiklomis:

19.1. Įgyvendinamas SKU Medelyno progimnazijos modelis (ŠMM projekto „Lyderių laikas 2“ įgyvendinimas) 5–8 klasėse;

19.2. individualios mokinio pažangos stebėjimas ir analizavimas;19.3. neformaliojo ugdymo užsiėmimai, 19.4. klasių vadovų veikla;19.5. pedagogų kompetencijų tobulinimas;19.6. tėvų įtraukimas į individualios vaiko pažangos plėtotę;19.7. edukacinių erdvių kūrimas ir puoselėjimas.

20. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, siūloma pasirinkti dalykų modulius, pagal mokyklos vadovo patvirtintas programas. Mokytojai, rengdami dalykų modulių turinį, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

21. Ugdymo planas arba mokinio individualus ugdymo planas nenumatytais atvejais ugdymo proceso metu gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į mokymo lėšas ir išlaikant minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti, pritarus mokyklos tarybai.

22. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

3

23. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, tinkamai ir savalaikiai reaguoja į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-319 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. V-579 „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

24. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas: pasirenka nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“ mokyklos vadovas iki rugsėjo 1 d. įsakymu patvirtina smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarką. Mokykloje vykdomos ir įgyvendinamos prevencinės ir socialinių įgūdžių programos: „Zipio draugai“, „Obuolio draugai”, „Antras žingsnis”, „Įveikiame kartu”, „Paauglystės kryžkelės” ir „Gyvai”.

25. Mokykla sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną tarp pamokų ar po pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla.

26. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ , patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-284 ir Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93.

27. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“.

KETVIRTASIS SKIRSNISPAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

28. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formalųjį ugdymą su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

28.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudaro galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, gilina savo kūrybines žinias, tobulina pažintines kompetencijas ir ugdosi vertybines nuostatas;

28.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos padeda mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje bendradarbiaujant;

28.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;28.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos,

rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas, sudarančiomis galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

29. pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė, socialinė-pilietinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso dalis. Veikla siejama su mokyklos ugdymo tikslais ir su mokinių mokymosi poreikiais, organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, atviros prieigos

4

centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Mokykla šią veiklą organizuoja per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veiklai skiriama ne mažiau kaip 15 valandų (pamokų) per mokslo metus 5-8 klasėse ir 7 valandos 1-4 klasėse. Šias veiklas mokiniai atlieka savarankiškai arba grupelėmis bendradarbiaudami, kuruojant klasių vadovams ir mokyklos socialinių kompetencijų ugdymo koordinatoriui. Mokiniai veiklų įrodymus kaupia, fiksuoja, įsivertina „Mokinio pažangos dienoraštyje“.

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

30. Mokykloje atliekama mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę yra optimalus ir paskirstytas proporcingai. Penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

31. 1-4 klasių mokinimas ne daugiau kaip 5, o 5-8 klasių mokiniams ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

32. Mokiniams skiriamas vienas kontrolinis darbas per dieną. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę elektroniniame dienyne. Kontroliniai darbai nerašomi po ligos, atostogų ir po šventinių dienų.

33. Namų darbai:33.1. skiriami atsižvelgiant į mokinio galias, grįžtamajai informacijai gauti;33.2. neužduodami prieš atostogas, neskiriami dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų

turiniui įgyvendinti.34. Mokiniams, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių

ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje arba jie nukreipiami į dienos centrus.

35. Penktų klasių mokiniams skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykų moduliams mokyti skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

36. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, maksimalus pamokų skaičius per savaitę gali būti ne daugiau nei 10 procentų didesnis už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte.

37. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

38. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo pamokų tų dalykų, kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojas: nuo dailės, muzikos, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo ar neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

39. Mokinys, atleistas nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

5

40. Vertinimai, gauti mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas iš dailės, muzikos, kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų, įskaitomi pažymiais pagal dešimties balų sistemą, juos aptarus mokytojui su mokiniu.

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

41. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir atliepia keliamus ugdymo tikslus. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

42. Mokykloje parengtas Medelyno progimnazijos 1–8 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas mokyklos 2017-08-24 direktoriaus įsakymu Nr. V-183, skelbiamas mokyklos internetinėje svetainėje www.medelynoprogimnazija.lt .

43. Mokyklos bendruomenės priimti sprendimai: 43.1. dėl mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ar/ir įvertinti būdų ir priemonių, vertinimo

pažymiais (10 balų vertinimo sistema), komentarų, kaupiamųjų taškų, mokymosi pasiekimų aprašų, į(si)vertinimų, aprašomųjų vertinimų. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai įvertinami „(ne)įskaityta“;

43.2. dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės (mokytojams, dirbantiems su toje pačioje klasėje ugdomais mokiniais).

44. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

45. Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, pasiekimus ar nesėkmes. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

46. Diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.

47. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio (trimestro ar kito ugdymo laikotarpio) mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

47.1. Mokinių pasiekimai ir pažanga fiksuojami elektroniniame dienyne ir Mokinio pažangos dienoraštyje.

47.2. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

48. Pusmečio mokinio ugdymo pasiekimus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas teisės aktais nustatytas asmuo, atsižvelgiant į gautus įvertinimus. Mokinio pasiekimai įvertinami juos siejant su Bendrosiose programose dalyko aprašytais vertinimo aprašais ir žinomi besimokančiajam.

49. Mokykla tobulina individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja duomenis: nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, kontrolinių, namų darbų, pusmečių įvertinimų, Mokinio pažangos dienoraščio refleksijas.

Individualios mokinio pažangos paskirtis – stebėti, ar mokinio įgytų kompetencijų lygis atitinka keliamus tikslus ir individualias galias, siekius bei patirtį, ar mokinys išmoksta naujų ir

6

sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; skatinti mokinio savistabą, atkaklumą, savo veiklos / mokymosi į(si)vertinimą ir tobulinimą.

Individualios mokinio pažangos vertinime dalyvauja mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

50. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja savivaldybės vykdomosios institucijos arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į pusmečio įvertinimą.

51. Mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pažangą ir pasiekimus informuojami mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT UGDYMO PROGRAMAS

52. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

53. Mokyklos vadovo įsakymu paskiriamas asmuo, atsakingas už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

53. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:53.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui, ugdo sąmoningą ir atsakingą

požiūrį į mokymąsi;53.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;53.3. ugdo atkaklumą mokantis;53.4. aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;53.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, teikia pagalbą mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose

nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji;

53.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

53.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, skiria dėmesio grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui;

53.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams. Prireikus pasitelkiami švietimo pagalbos specialistai ugdymo turiniui planuoti, koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

53.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.54. Mokykla teikia sisteminę mokymosi pagalbą, vykdo žemų pasiekimų prevenciją,

intervenciją, taiko žemų pasiekimų kompensacines priemones (trumpalaikes ir ilgalaikes konsultacijas, rekomendacijas dėl dienos centro lankymo ir pan.).

55. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje stebimas. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama mokymosi pagalba, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų.

56. Mokykla mokymosi pagalbą teikia mokiniui: kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis žemesnis, nei numatyta Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

7

57. Mokykla derina ir taiko mokymosi pagalbos būdus:57.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant

tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;57.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas;57.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;57.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką

(mokinys – tėvai – mokytojas).58. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba skiriama ir individualiai.

59. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

AŠTUNTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias, mokyklos siūlomas neformaliojo vaikų švietimo programas. 6 ir 7 priedai.

61. Mokykla mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokinių parlamentu, tėvais (globėjais, rūpintojais), į(si)vertina neformaliojo vaikų švietimo veiklų kokybę, analizuoja poreikius, atnaujina programas.

62. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir savivaldybės finansuojamų programų kriterijus, vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

63. Mokykla siūlo mokiniams menų, etnokultūros, kalbinės raiškos, sporto, lyderystės programas, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

64. Ugdymas karjerai organizuojamas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314.

65. Ugdymas karjerai apima įvairias veiklas: informavimą, veiklinimą, vertinimą, konsultavimą, orientavimą:

65.1. informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, profesinės veiklos sritį. Šioje veikloje naudojama mokyklos ugdymo karjerai centro medžiaga, AIKOS informacinė sistema, MUKIS svetainė, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones;

65.2. profesinio veiklinimo tikslas – mokinių veikla organizuojama naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, padedant mokiniams pažinti individualias savybes ir jas įvertinti atsižvelgus į karjeros galimybes ir reikalavimus;

65.3. konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, profesinės veiklos sritį.

66. Neformaliojo švietimo socialinės-pilietinės veiklos įgyvendinamos, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei socializacijos programas. Mokiniai socialinę-pilietinę veiklą atlieka savarankiškai ar bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

67. Neformaliojo ugdymo veikla įrašoma į neformaliojo ugdymo tvarkaraštį, organizuojama po pamokų, vykdoma patraukliose ir saugiose mokiniui aplinkose, padedančiose įgyvendinti

8

neformaliojo vaikų švietimo tikslus. Neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programos grupėje dalyvauja ne mažiau kaip 12 mokinių.

68. Mokinių atostogų metu mokiniai gali naudotis mokyklos bibliotekos, skaityklos paslaugomis, kitomis mokyklos edukacinėmis erdvėmis.

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

69. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja kelių dalykų turinio temas ar problemų sprendimą. Integruoto formaliojo ir/ar neformaliojo ugdymo turinio įgyvendinimas organizuojamas mokytojų pasirinktu būdu, aptariamas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas, fiksavimo būdai.

70. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:70.1. integruojamoji tema dalykui skirtame puslapyje, jei integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas tų dalykų elektroninio dienyno puslapiuose;

70.2. socialinių kompetencijų ugdymo (SKU) programos tęstinumui skirtos valandos integruojamos į klasės vadovo, neformaliojo švietimo veiklas.

71. Mokykla sudaro sąlygas, skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose ir prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

72. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamąją programą, priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

73. 2b ir 4c klasėse integruojamas dailės dalyko ir prancūzų kalbos ugdymo turinys. Šio tęstinio mokymo(si) tikslas – dalyko ir kalbinių kompetencijų ugdymas. Integruotas mokymas(is) organizuojamas mokytojams parengus ilgalaikį planą ir kartu įgyvendinant veiklas.

DEŠIMTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

74. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą, gali intensyvinti dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustatyti kitokį ugdymo trukmės laikotarpį. Intensyvinant mokymąsi galima per dieną dalykui skirti ne vieną, o keletą viena po kitos vykstančių pamokų, taip sudarant sąlygas organizuoti projektinius darbus, gamtamokslines eksperimentines, sportines veiklas;

75. Sprendimus dėl dalykų intensyvinimo priima mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

76. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir skiriamas nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

9

77. Diferencijavimas taikomas mokiniui individualiai ar mokinių grupei: 77.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas; 77.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai), sudarant mišrias

arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes. 77.3. 1-8 klasių mokiniams sudaromos sąlygos dalyvauti SKU Medelyno progimnazijos

modelio įgyvendinimo programoje ir vystyti pagrindines kompetencijas: savimonės, socialinės atsakomybės, savitvardos, bendravimo įgūdžių ir atsakingų sprendimų priėmimo.

78. 5-8 klasių mokiniai ugdymosi pasiekimus, kokybės pokyčius įsivertina taikydami individualios Mokinio pažangos dienoraščio instrumentą.

79. 1-5 klasėse sudaromos sąlygos mokiniams rinktis aktyvaus judėjimo (šokių ir gimnastikos) pamokas.

80. Turintiems mokymosi sunkumų ir gabiems mokiniams sudaromos mobilios grupės lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos gebėjimams ugdytis. 5 priedas.

81. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

82. Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

83. Individualus ugdymo planas sudaromas:83.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 83.3. mokiniui, mokomam ligoninės mokykloje, namie. 84. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo

programą, individualaus plano sudarymo būtinumo. 85. Individualiame ugdymo plane apibrėžiami individualūs sėkmės kriterijai, numatomas

mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) indėlis į mokinio mokymąsi. Mokinio individualus ugdymo planas periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

86. Mokykla:86.1. organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą. Organizuojami ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimai su mokytojais per mokslo metus;

86.2. skatina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;86.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime,

savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

86.4. siekia, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) išsakytų lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti.

10

87. Mokykla skatina ir konsultuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):87.1. sukurti mokiniams tinkamą mokytis edukacinę aplinką namuose; 87.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;87.3. padėti vaikams mokytis namuose;87.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;87.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO UGDYMO PROGRAMĄ,

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

88. Mokykla priima atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą.

89. Mokykla informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, numato atvykusiojo mokytis tolesnio mokymosi perspektyvą.

90. Bendradarbiaujant su atvykusių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), sudaro galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą:

90.1. išklauso atvykusiųjų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

90.2. aptaria mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus;

90.3. parengia atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:90.3.1. numato adaptacinio laikotarpio trukmę;90.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui įsitraukti į

mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;90.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);90.3.4. organizuoja konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams

likviduoti;90.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį;90.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

91. Mokykla nustato laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje nedidesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

92. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės doriniam ugdymui, jei klasės mokiniai renkasi tikybą ir etiką, užsienio kalboms, jei klasėje ne mažiau kaip 21 mokinys, technologijų, kūno kultūros dalykams mokyti. 4 priedas.

93. Sudaromos laikinosios grupės mokymosi, švietimo pagalbai teikti, poreikiams tenkinti.

ŠEŠIOLIKTAS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

94. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

11

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1125 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo papildymo ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

95. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

96. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse – 11 ugdymo valandų; 5–6 klasėse skiriama 12 ugdymo valandų, 7–8 klasėse – 13. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

97. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šios pamokos naudojamos mokinio pasiekimams gerinti.

II SKYRIUSPRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS

VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ

VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

98. Mokykla, vykdydama priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovaujasi: Priešmokyklinio, Pradinio ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

99. 1-ų, 5-ų klasių ir naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 2 mėnesių adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus. 5 klasių ir naujai atvykusių mokinių pažanga ir pasiekimai rugsėjo mėnesį pažymiais nevertinami. Spalio mėnesį nerašomi nepatenkinami mokymosi pasiekimų vertinimai. Mokslo metų viduryje naujai atvykusiems mokiniams skiriamas mėnesio adaptacinis laikotarpis, mokymosi pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinama.

100. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami klasės vadovas, mokiniai savanoriai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai ir kt. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje organizuojama ne pamokų forma.

101. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį, gali:101.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokytis skiriamų pamokų

skaičių; 101.2. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia

mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. Mokykloje susitarta kokiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma.

102. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykų moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

12

ANTRASIS SKIRSNISMOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

103. Mokykla skatina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

103.1. mokinių kalbėjimo, skaitymo, rašymo, klausymo gebėjimai tobulinami naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimui, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus;

103.2. skaitymo, rašymo, kalbėjimo aukštesnių gebėjimų tobulinimui skiriama kiekvieno mėnesio pirmoji visų dalykų pamoka;

103.3. organizuojant matematinį ugdymą vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, naudojamos informacinės komunikacinės technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės, ugdymo turinį siejant su gyvenimiškąja patirtimi;

103.4. skaičiavimo gebėjimai tobulinami atitinkamas matematinio ugdymo turinio dalis integruojant į kitų mokomųjų dalykų ugdymo turinį.

104. Pradinio ugdymo programa sudaryta iš dalykų: dorinis ugdymas (etika, tikyba), lietuvių kalba, užsienio kalba, matematika, pasaulio pažinimas, dailė ir technologijos, muzika, kūno kultūra.

105. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių. Pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, socialinė-pilietinė veikla), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt.).

106. Mokykloje susitarta dėl (Mokytojos tarybos 2017-06-22 posėdžio protokolas Nr. 5):106.1. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ įgyvendinimo per dorinio ugdymo, kalbų, socialinio, meninio dalykų formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas;

106.2. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ įgyvendinimo klasės vadovo, mokyklos ugdymo karjerai centro veiklose;

107. Ugdymo sričių įgyvendinimas. 107.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų

parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8).

107.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:107.2.1. siūlo mokiniams rinktis lietuvių kalbos ir literatūros dalyko modulius įgūdžiams

formuoti, skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai;107.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos lankyti konsultacijas, mokytis laikinojoje grupėje;

107.2.3. mokiniui, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros siūloma pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą.

107.3. Užsienio kalbos. 107.3.1. Užsienio (anglų) kalbos mokoma nuo 2 klasės, skiriant dvi pamokas per savaitę; 107.3.2. anglų kalbos mokymui(si) skiriama 1a, 1b, 1c klasėse po 1 savaitinę pamoką mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti;

13

107.3.3. vokiečių kalbos mokymuisi 1-ose, 2-ose, 3-ose, 4-ose ir 5-ose klasėse (jungiamos iš paralelių klasių mokinių) skiriama po 1 savaitinę pamoką mokinio poreikiams tenkinti;

107.3.4. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

107.3.5. antrosios užsienio kalbos mokoma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka antrąją užsienio kalbą iš mokyklos siūlomų kalbų: prancūzų, rusų, vokiečių;

107.3.6. pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus;

107.3.7. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal 10 balų vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

107.4. Matematika.107.4.1. Mokinių matematikos žinių gilinimui, gebėjimų tobulinimui, mokymosi motyvacijai

skatinti naudojamasi problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams keliant aukštus mokymosi lūkesčius.

107.4.2. Mokinių matematikos pasiekimai nuolat stebimi ir, remiantis duomenimis, numatoma individuali pagalba mokiniui.

107.4.3. Gabiems matematikai mokiniams ugdymo procesas individualizuojamas, diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus, mokiniai skatinami dalyvauti olimpiadose, konkursuose, rinktis dalyko modulius.

107.4.4. Matematiniam ugdymui naudojama virtualios mokymosi aplinkos įvairiose klasėse.107.5. Informacinės technologijos. Informacinės technologijos mokomos 5-7 klasėse visus

mokslo metus skiriant vieną savaitinę pamoką.107.6. Gamtamokslinis ugdymas.107.6.1. Siekiant gerinti gamtamokslinį raštingumą, tobulinami mokinių pasiekimai Žemės ir

visatos bei gyvųjų sistemų ugdymo turinio srityse, stiprinami gebėjimai analizuoti, interpretuoti tyrimų ir duomenų procedūras, sąvokas, mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis.

107.6.2. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

107.6.3. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

107.6.4. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

107.6.5. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų, turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis.

107.6.6. 1-4 klasėse gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 50 proc. pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Praktiniams gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis 25 proc. laiko skiriama tyrinėjimams palankioje aplinkoje.

14

107.7. Technologijos.107.7.1. Technologiniam ugdymui 1-4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalyko „Dailė ir

technologijos“ skiriamo laiko.107.7.2. 5–8 klasėse technologijų mokoma proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos,

tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų taip: mityba ir tekstilė- 50 proc., konstrukcinės medžiagos ir elektronika - 50 proc.

107.7.3. Mokykla, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, technologijų programų turinį papildo dalyvaudama karjeros ugdymo projektuose, naudodamasi profesinio mokymo ištekliais.

107.8. Socialinis ugdymas.107.8.1. Socialinio ugdymo dalykų pamokose mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. 1-4 klasėse socialiniams gebėjimams ugdytis skiriama 25 proc. pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje.

107.8.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojama netradicinėse aplinkose: muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, savivaldos institucijose, virtualiose mokymosi aplinkose.

107.8.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

107.8.4. Mokykloje susitarta dėl 5–6 klasėse istorijos kurso turinio išdėstymo eiliškumo; 107.8.5. Pilietiškumo ugdymas organizuojamas dalyvaujant pilietinėse akcijose, savanorystės

projektuose, karitatyvinėse veiklose. Mokiniai įrodymus apie dalyvavimą kaupia Mokinio pažangos dienoraščiuose.

107.8.6. Į istorijos, geografijos dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijos, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai.

107.9. Kūno kultūra. 107.9.1. 1-4 klasėse viena valanda iš trijų kūno kultūros pamokų skiriama aktyvioms judėjimo pratyboms ar šokiui.

107.9.2. 5–ose klasėse 1 valanda skiriama mokinių pomėgius atitinkančioms aktyvaus judėjimo pratyboms.

107.9.3. 8-ose klasėse sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų, paralelių klasių mokinių grupės.

107.9.4. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

107.9.5. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kartu pamokose su pagrindine grupe. Pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojų rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.

107.9.6. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

107.9.7. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūloma kita veikla: stalo žaidimai, šaškės, šachmatai, veikla internetinėje skaitykloje, bibliotekoje. Veiklos pobūdis, saugumas aptariamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais).

107.9.8. Mokykloje sudarytos galimybės kiekvienam mokiniui tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų turinį: po 2 pamokų aktyvia veikla užsiima 3-8 klasių mokiniai, po 3 pamokų - 1-2 klasių mokiniai, taip pat organizuojami “Linksmieji penktadieniai”, kurių metu po II-os ir III-ios pamokų organizuojamos judrios ir smagios veiklos mokyklos foje.

107.10. Meninis ugdymas.

15

107.10.1. 10 proc. meninio ugdymo pamokų organizuojamos kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje.

107.10.2. 2b ir 4c klasėse integruojamas dailės dalyko ir prancūzų kalbos ugdymo turinys. Tokio mokymo(si) tikslas – dalyko ir kalbinių kompetencijų ugdymas. Integruotas mokymas(is) įgyvendinamas pagal mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą įgyvendina dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu.

107.10.3. 5-ose klasėse, tenkinant mokinių poreikius, skiriama 1 valanda projektinei, kūrybinei veiklai „Meninės interpretacijos“.

108. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriamas pamokų skaičius per savaitę. 2 priedas.

109. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę. 3 priedas.

III SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ(IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

SKIRSNIS PIRMASISBENDROSIOS NUOSTATOS

110. Mokykla, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą, švietimo pagalbą.

111. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, šio skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į: 111.1. formaliojo švietimo programą; 111.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą; 111.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas; 111.4. mokyklos galimybes. 112. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, gali: 112.1.keisti specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgdama į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; 112.2. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, atsižvelgdama į mokinio galias ir sveikatą, poilsio poreikį, keliamus individualius ugdymo tikslus; 112.3. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tos pačios ar skirtingų klasių mokinių.

ANTRASIS SKIRSNISINDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

113. Individualus ugdymo planas rengiamas:113.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės

tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą;113.2. mokiniui, kuris mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;

16

113.3. kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

114. Pritaikant bendrąjį mokyklos ar klasės ugdymo planą individualioms mokinio ugdymosi reikmėms, suderinus su tėvais (globėjais, rūpintojais) galima vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrųjų mokymosi sutrikimų;

115. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

116. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų ir vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

117. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis.

118. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys.

119. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą mokymosi pasiekimų vertinimo būdų, periodiškumo ir įforminimo susitarta mokykloje. Susitarimai priimti, atsižvelgiant į mokinio galias, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

120. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

121. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

122. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:122.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

122.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, tenkinant jo reikmes, keliamus ugdymo(si) tikslus;

122.3. specialiųjų pratybų forma: individualios (1 – 2 mokiniai), pogrupinės (3 – 4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai); mokiniams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių pagalba teikiama per specialiąsias pamokas;

123. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

17

ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

124. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

125. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107–110 ir 124, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pratyboms.

126. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama 8 valandos per savaitę. Mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 107–110 punktais, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pratyboms.

III SKYRIUSMOKINIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖJE

I SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

127. Mokinių, besigydančių VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo vaikų ir paauglių psichiatrijos centre ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

128. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“.

II SKIRSNISUGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

129. Mokykla mokymui ligoninėje organizuoti parengia mokyklos ugdymo planą, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu.

130. Ligoninės mokykloje kiekvienam mokiniui, mokomam kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, per savaitę skiriama: 1-5 klasėse – po 13 pamokų, 6, 7 klasėse – po 14 pamokų, 8, 9, 10, gimnazijos I–II klasėse – po 15 pamokų. Neformaliojo švietimo veikloms organizuoti kiekvienai klasei skiriama po 2 neformaliojo švietimo valandas. Mokiniai

18

renkasi iš mokyklos pasiūlymų savo poreikius ir polinkius atitinkančias neformaliojo švietimo veiklas.

131. Ligoninės mokykloje mokinys, kuriam taikomas lovos režimas arba nesusidarius mokinių klasei, mokomas teikiant individualias konsultacijas, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, suderintu su gydančiu gydytoju.

132. Sergantieji vaikų ir paauglių psichikos ligomis ar tuberkulioze pradedami mokyti nuo pirmos gydymosi dienos, gavus gydančio gydytojo leidimą, suderintą su skyriaus, kuriame gydomas vaikas vedėju ir rekomendaciją dėl mokymo proceso organizavimo būdo.

133. Jei mokinys stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas su pertraukomis, tai yra išleidžiamas į namus, ir tuo laiku nelanko mokyklos, grįžęs gydytis gali būti pradedamas mokyti nuo pirmos gydymosi dienos, jei leidžia gydantis gydytojas, suderinęs su skyriaus, kuriame gydomas vaikas vedėju.

134. Ligoninės mokykloje 1-4, 5–10 klasės jungiamos po dvi klases, geriausiais būdais siekiant Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Jungtinei klasei skiriamas savaitinių pamokų skaičius apskaičiuojamas taip: susumuojamas dviejų jungiamų skirtingų klasių mokiniui skiriamų pamokų skaičius (minimalus) per savaitę, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte, apskaičiuojamas vidurkis ir nuo jo jungtinei klasei skiriama 70 procentų ( jeigu jungiamos 5 ir 6 klasės, šių klasių mokiniui skiriamas minimalus pamokų skaičius: 5 klasėje – 26 pamokos, 6 klasėje – 28 pamokos. Vidurkis – 27 pamokos, jungtinei klasei skiriama 70 procentų nuo vidurkio, t. y. 19 pamokų per savaitę). Neformaliojo švietimo veikloms – 3 valandos jungtinei klasei.

135. Mokiniai ligoninėje mokomi klasėse, jungtinėse klasėse (ne mažiau 5 mokiniai) grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokomi mokytojų.

136. Jungtinės klasės sudaromas iš paralelių klasių ir jungiamos įvairiai (1+2; 2+3, 1+2+3+4 ir t. t; 5+6, 6+7, 6+7+8; 8+9; 8+9+10 ir t.t. ), kad susidarytų ne mažiau 5 mokinių jungtinė klasė. Pradinių klasių mokiniai nejungiami prie pagrindinio ugdymo programos besimokančių mokinių.

137. Jei nesusidaro klasė (1-4 mokiniai), mokiniai mokosi savarankiškai, jiems teikiamos grupinės konsultacijos (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualių konsultacijų trukmė gali būti 20-30 minučių.

138. Mokiniui, įvertinus jo fizines ir psichines galias, sudaromas individualus ugdymo planas ir mokymas organizuojamas pagal tvarkaraštį ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, ligoninės pedagogui ir skyriaus vedėjui.

139. Pasibaigus trimestrui (pusmečiui) (pagal mokyklos, kurioje mokinys nuolat mokosi nustatytą ugdymo laikotarpį) ir mokiniui išvykstant iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, mokykla išduoda pažymą apie mokymosi pasiekimus.

140. Mokymo aplinkos ligoninėje:140.1. tinkamą mokymo(si) aplinką užtikrina stacionarinė asmens sveikatos priežiūros

įstaiga;140.2. mokiniai naudojasi mokyklos, kurioje mokėsi prieš atvykdami į stacionarinę asmens

sveikatos priežiūros įstaigą, ir asmeninėmis mokymo priemonėmis;140.3. mokinius vadovėliais aprūpina Medelyno progimnazija.141. Mokykla analizuoja ugdymo proceso įgyvendinimą ligoninės mokykloje.142. Mokinių mokomų ligoninėje pažangos ir pasiekimų vertinimas:142.1.vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi

Bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V–1309;

142.2. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

143. Mokymo ligoninėje pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę.

143.1. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo Bendrajai programai įgyvendinti grupine mokymosi forma :

19

Dalykai / klasės 1 2 3 4

KalbosLietuvių kalba (gimtoji) 6 5 5 5Užsienio kalba (anglų) 2 2 2Matematika 4 4 4 4Pasaulio pažinimas 2 1 1 1Muzika, dailė ir technologijos (integruotas mokymas)

1 1 1 1

Mokiniui skiriamas pamokų skaičius

13 13 13 13

Neformalusis ugdymas* 2* 2* 2* 2*

143.2. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo Bendrajai programai įgyvendinti jungtinėje klasėje:

Dalykai / klasės 1 2 3 4

KalbosLietuvių kalba (gimtoji) 7 6 6 6Užsienio kalba (anglų) 2 2 2Matematika 5 4 4 4Pasaulio pažinimas 2 2 2 2Muzika, dailė ir technologijos (integruotas mokymas)

1 1 1 1

Mokiniui skiriamas pamokų skaičius

15 15 15 15

Neformalusis ugdymas* 2* 2* 2* 2*

143.3. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo Bendrajai programai įgyvendinti grupine mokymosi forma:

Dalykai / klasės 5 6 7 8 9 10

Kalbos Lietuvių kalba 4 4 4 4 4 3 Užsienio kalba ( 1-oji) 2 2 2 2 2 2 Užsienio kalba ( 2-oji) 1 1 1 1 1 Matematika 3 3 2 2 2 2Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 1 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 1 1 Biologija 1 1 1 1 Fizika 1 1 1 1 Chemija 1 1 1 Socialinis ugdymas Istorija 1 1 1 1 1 1 Geografija 1 1 1 1 1 Ekonomika 1Dailės ir muzikos integracija 1Iš viso: 13 14 14 15 15 15Neformalusis ugdymas * 2* 2* 2* 2* 2* 2*

20

143.4. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo Bendrajai programai įgyvendinti jungtinėje klasėje:

Dalykai / klasės 5+6 6+7 7+8 8+9 9+10 Kalbos Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 Užsienio kalba ( 1-oji) 3 3 3 3 3 Užsienio kalba ( 2-oji) 1 (6 kl.) 2 2 2 2 Matematika 4 4 4 4 4Informacinės technologijos 1 1 1 1 1 Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir žmogus 2 1 (6 kl.) Biologija 1 1 1 Fizika 1 (7 kl.) 1 1 1 Chemija 1 (8 kl.) 1 1 Socialinis ugdymas Istorija 1 1 1 1 1 Geografija 1 1 (7 kl.) 1 1 1 Ekonomika 1Dailės, tecnologijų ir muzikos integracija

1 1 1 1 1

Iš viso: 19 20 21 21 22Neformalusis ugdymas * 3* 3* 3* 3* 3*

_______________________________________

SUDERINTAŠiaulių miesto savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja

(parašas)

Violeta Damskienė2017-

SUDERINTAŠiaulių Medelyno progimnazijosMokyklos tarybos pirmininkė

(parašas)

Lina Dikšienė2017-

Medelyno progimnazijos 2017-2018 m. m. ugdymo plano 1 priedas

2017-2018 m. m. skiriamos 5 mokyklos ir 5 savivaldybės vykdomosios institucijos ugdymo dienos

Data Tema Paskirtis Koordinatorius Mokyklos ugdymo dienos

2017-10-05 Pamoka kitaip Mokyklos ir šeimos partnerystė. Socialinių kompetencijų ugdymas

Direktoriaus pavaduotojos ugdymui

21

2018-02-13 Projektas „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“

Etnokultūros puoselėjimas, kūrybinių kompetencijų ugdymas. Progimnazijos ir Medelyno bendruomenės bendradarbiavimas

Sonata Daugėlienė, neformaliojo ugdymo koordinatorė

2018-03-04 Kaziuko mugė Verslumo, kūrybiškumo, etnokultūrinių kompetencijų ugdymas

Orinta Šalkuvienė, Sonata Daugėlienė

2018-05-15 Šeimos diena „Ačiū, kad esi“

Neformaliojo ugdymo veiklų įsivertinimas

Sonata Daugėlienė, metodinių grupių pirmininkai

2018-06-07 Sveikatiados diena

Sveikos gyvensenos įgūdžių stiprinimas, socialinių kompetencijų ugdymas

Kūno kultūros mokytojai, klasių vadovai

2017-2018 m. m. ugdymo dienos, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo

skyriaus vedėjo 2017-08-30 įsakymu Nr.Š-285 2017-09-07 Ugdymo

karjerai dienaKompetencijų, padėsiančių pasirinkti studijų kryptį, profesinę veiklą darbo rinkoje ugdymas, mokinių gebėjimų, polinkių ir pomėgių pažinimas.

Zinaida Varanauskienė

2017-11-16 Tolerancijos diena

Socialinės kompetencijos stiprinimas

VGK

2018-02-09 Gimtosios kalbos puoselėjimo diena

Komunikavimo, iniciatyvumo, kūrybingumo, mokėjimo mokytis kompetencijų stiprinimas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, pradinių klasių mokytojai

2018-03-20 Gamtosauginio ugdymo diena

Gamtamokslinių problemų atpažinimo, dalyvavimo galimybių jas sprendžiant ugdymas. Darniojo vystymosi, sveikos gyvensenos principų ugdymas

Matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir informacinių technologijų mokytojų metodinė grupė

2018-04-19 Patyriminio ugdymo (STEAM) diena

Kūrybiškumo, mokymosi per praktinę veiklą bendradarbiaujant grupėje ugdymas

Matematikos, gamtamokslinio ugdymo ir informacinių technologijų mokytojų metodinė grupė, pradinių klasių mokytojai

22