chemijos studij ų krypties kompetencij ų - ects.cr.vu.lt€¦ · 2 turinys 1. chemijos ir su ja...

EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALIN ĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDIT Ų HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAM Ų STUDIJŲ

PROGRAMŲ METODIKOS K ŪRIMAS BEI DIEGIMAS (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001)

Chemijos studijų krypties kompetencijų

plėtotės metodika

Aldona Beganskienė

Algirdas Brukštus

Saulutė Budrienė

Henrikas Cesiulis

Vladas Gefenas

Aleksandra Prichodko

Rimantas Raudonis

Nijol ė Ružienė

Eugenijus Valatka

Vida Vi čkačkaitė

2

TURINYS

1. CHEMIJOS IR SU JA SUSIJUSIŲ KRYPČIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ APŽVALGA

2. PROFESINIO BAKALAURO, BAKALAURO, MAGISTRANTŪROS CHEMIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ YPATYBĖS

3. ABSOLVENTŲ ĮSIDARBINIMAS BEI TOLESNĖS STUDIJOS

4. PROFESINIO BAKALAURO, BAKALAURO, MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ UGDOMOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS

5. CHEMIJOS PROGRAMŲ UGDOMŲ DALYKINI Ų KOMPETENCIJŲ NUSTATYMO METODINĖS REKOMENDACIJOS

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAIČIAVIMO METODIKA

6.1. Pagrindinės sąvokos

6.2. Vidutinio mokymosi krūvio skaičiavimas

6.3. Mokymosi krūvio skaičiavimo metodai

6.4. Studento mokymosi krūvio nustatymo principai ir jų parengimo etapai

6.5. Studento darbo krūvio planavimas

6.6. Studento darbo krūvio skaičiavimas pagal ECTS

6.7. Studento darbo krūvio skaičiavimo pavyzdžiai

7. DALYKINĖS IR MODULINĖS STUDIJŲ SISTEMOS

8. MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METODŲ REKOMENDACIJOS

8.1. Mokymas(is)

8.1.1. Paskaitos

8.1.2. Pratybos, seminarai

8.1.3. Laboratoriniai darbai

8.1.4. Praktika 8.1.5. Kursiniai ir baigiamieji darbai

8.2. Vertinimas

8.2.1. Kontrolinio darbo (koliokviumo) vertinimas

8.2.2. Egzamino vertinimas

8.2.3. Praktikos vertinimas

8.2.4. Baigiamojo darbo vertinimas

Literatūra

Priedai

1 priedas. Pirmosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

2 priedas. Antrosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

3 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: bendroji chemija

4 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: koloidų chemija

5 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: polimerų chemija

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: dujų chromatografija

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: heterociklinių junginių chemija

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: neorganinė biochemija

3

1. CHEMIJOS IR SU JA SUSIJUSIŲ KRYPČIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ APŽVALGA

Bolonijos proceso įgyvendinimas kiekvienoje studijų kryptyje turi savo ypatumų. Pateikiama „Chemijos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika“ (toliau – metodika) turėtų padėti tobulinti esamas ir kurti naujas chemijos ir su chemija susijusias studijų programas, kurios būtų suderinamos ir palyginamos su kitų Europos šalių chemijos studijų programomis. Kuriant metodiką atsižvelgta į dabar Lietuvoje vykdomų studijų programų (1 lentelė) ir Europoje vykdomo „Tuning“ projekto patirtį. 1 lentelė. Lietuvos aukštojo mokslo institucijose vykdomos chemijos ir su chemija susijusios studijų programos

Mokymo įstaiga

Vykdoma studijų programa

Pakopa Mokslų sritis, kryptis Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis

Chemija I pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos bakalauras

Nanotechnologijos ir medžiagotyra

I pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos bakalauras

Chemija II pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos magistras

Vilniaus universitetas (VU)

Nanomedžiagų chemija

II pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos magistras

Taikomoji chemija I pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos bakalauras

Cheminės technologija ir inžinerija

I pakopa Technologijos mokslai, chemijos inžinerija

Chemijos inžinerijos bakalauras

Maisto technologija ir inžinerija


Chemijos inžinerijos bakalauras

Aplinkos inžinerija I pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos bakalauras

Taikomoji chemija II pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos magistras

Cheminė technologija

II pakopa Technologijos mokslai, chemijos inžinerija

Chemijos inžinerijos magistras

Maisto mokslas ir sauga



Chemijos inžinerija II pakopa Technologijos mokslai, chemijos inžinerija


Maisto produktų technologija



Aplinkos apsaugos vadyba ir švarioji gamyba

II pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos magistras

Aplinkos inžinerija II pakopa Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Aplinkos inžinerijos magistras

Kauno technologijos universitetas (KTU)

Medžiagų mokslas II pakopa Technologijos mokslai, medžiagų mokslas

Medžiagų mokslo magistras

Chemija (vykdyta iki 2011 rugsėjo 1 d.)

I pakopa Fiziniai mokslai, chemija

Chemijos bakalauras, mokytojas

Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU)

Chemija (nuo 2011 rugsėjo 1 d.)

I pakopa Socialiniai mokslai, pedagogika

Chemijos bakalauras, mokytojas

4

Vilniaus kolegija (VIKO)

Cheminės analizės technologija


Chemijos inžinerijos profesinis bakalauras

Helsinkio konferencijoje (2001 m. vasario mėn.), kuri vyko tęsiant Bolonijos procesą, nutarta, kad bakalauro laipsnis turi atitikti 180–240 ECTS kreditų (3–4 metai). Taip pat nurodoma, kad labiau rekomenduotinas 180, o ne 240 kreditų modelis. Institucijos, kurios nuspręstų naudoti 210 arba 240 kreditų modelį, akivaizdžiai viršytų bakalauro kriterijus, tačiau likusius 30 ar 60 kreditų galima skirti bakalauro baigiamajam darbui arba praktikai.

Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų

apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-5011, nurodoma, kad nuo 2011 rugsėjo 1 d. pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Koleginių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) profesinio bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir paprastai ne didesnė kaip 210 kreditų.

Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-8262, nurodoma, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. antrosios pakopos studijų programos, kurią baigus suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 kreditų.

Svarbiausias chemijos bakalauro arba profesinio bakalauro studijų programų tikslas yra

suteikti pirmosios pakopos laipsnį atitinkančią kvalifikaciją: • kurią pripažintų darbdaviai ir absolventai galėtų įsidarbinti chemijos arba su chemija

susijusiose įmonėse, mokytojais švietimo įstaigose (turintys mokytojo profesinę kvalifikaciją) arba kitose darbovietėse;

• kuri turintiems chemijos bakalauro kvalifikaciją suteiktų teisę tęsti studijas chemijos magistrantūros programoje (tačiau ne teisę būti priimtam, nes tai yra priimančios institucijos prerogatyva), o turintiems profesinio bakalauro kvalifikaciją – teisę tęsti studijas chemijos magistrantūros programoje po papildomųjų studijų (tačiau ne teisę būti priimtam, nes tai yra priimančios institucijos prerogatyva).

Svarbiausias chemijos magistrantūros studijų programų tikslas yra suteikti antrosios pakopos

laipsnį atitinkančią kvalifikaciją, kurią pripažintų: • kitos Europos institucijos, suteikdamos teisę tęsti studijas chemijos doktorantūros

programoje; • darbdaviai. Šioje metodikoje autoriai pateikia keletą pirmosios studijų pakopos chemijos programų ir

dalykų parodomųjų aprašų (1–8 priedai), parengtų vykdant nacionalinį projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001 (toliau – ECTS projektas).

1 Žin., 2010, Nr. 44-2139. 2 Žin., 2010, Nr. 67-3375.

5

2. PROFESINIO BAKALAURO, BAKALAURO, MAGISTRANT ŪROS CHEMIJOS STUDIJŲ PROGRAMŲ YPATYBĖS Pirmosios pakopos chemijos studijų programos tikslai nurodyti Budapešto aprašuose3. Juos

pasiūlė Europos švietimo struktūrų suderinimo (angl. Tuning Educational Structures in Europe) projekto chemijos srities darbo grupė 2005 m. gegužės mėn.

Pirmosios pakopos chemijos kvalifikacinis laipsnis (bakalauro arba profesinio bakalauro

kvalifikacija) suteikiamas studentams, kurie yra atitinkamai įvertinti ir kurie: • turi gerus pagrindinių chemijos sričių (neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės

chemijos, biologinės chemijos, analizinės chemijos), taip pat būtinus matematikos ir fizikos pagrindus;

• turi bazinių kelių kitų labiau specializuotų chemijos srities žinių (matematinės chemijos, medžiagų chemijos, makromolekulių (polimerų) chemijos);

• laboratorinių darbų metu, dirbdami individualiai ar grupėse, yra įgiję praktinių bent jau neorganinės, organinės ir fizikinės chemijos sričių įgūdžių;

• turi įgiję bendrųjų kompetencijų, kurias gali pritaikyti daugelyje kitų sričių; • turi standartinių žinių ir kompetencijų, kurios suteikia galimybę tęsti studijas antrosios

pakopos programose. Baigę pirmąją studijų pakopą studentai turi: • gebėti rinkti bei interpretuoti atitinkamus mokslinius duomenis ir priimti sprendimus,

atitinkamai reflektuodami moksliniu ir etiniu požiūriais; • gebėti pateikti informaciją, idėjas, problemas bei jų sprendimo būdus specialistų

auditorijoms; • turėti kompetencijų, leidžiančių įsidarbinti baigimo laipsnį atitinkančioje bet kokioje

darbovietėje, taip pat ir susijusioje su chemija; • turėti pakankamai išlavintų mokymosi įgūdžių, būtinų tolesnėms savarankiškoms

studijoms. Antrosios pakopos chemijos studijų programos tikslai taip pat nurodyti Budapešto

aprašuose. Antrosios pakopos chemijos kvalifikacinis laipsnis (magistro kvalifikacija) suteikiamas

studentams, kurie yra atitinkamai įvertinti ir kurie: • turi gilesnes ir platesnes, nei įgytas per bakalauro studijas, chemijos srities žinias bei

supratimą, kurio pagrindu gali iškelti, vystyti ir taikyti originalias idėjas mokslinių tyrimų kontekste; • turi kompetencijų, būtinų įsidarbinti profesionaliu chemiku chemijos arba su chemija

susijusiose įmonėse arba bet kokioje darbovietėje; • turi standartinių žinių ir kompetencijų, būtinų tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje. Baigę antrąją studijų pakopą studentai turi: • gebėti taikyti žinias, supratimą, problemų sprendimo įgūdžius, spręsdami problemas

naujoje arba nepažįstamoje platesnėje (arba tarp skirtingų sričių), su chemijos mokslu susijusioje aplinkoje;

• gebėti įgytą žinojimą ir supratimą, šiuolaikinius metodus taikyti analizinių gebėjimų, inovatyvumo ir žinių integracijos reikalaujančioje praktinėje veikloje, įskaitant mokslinius tyrimus, gebėti įvertinti tyrimų rezultatus ir nustatyti jų patikimumą;

3 The „Budapest“ Cycle Level Descriptors for Chemistry. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

6

• gebėti integruoti žinias, kompleksiškai jas valdyti ir priimti sprendimus, turėdami ne visą arba ribotą informaciją, taip pat, pritaikydami savo žinias, priimti etiškus ir socialiai atsakingus sprendimus;

• gebėti aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas, žiniomis pagrįstas išvadas specialistų ir ne specialistų auditorijoms;

• būti išvystę gebėjimą mokytis, kuris leistų toliau savarankiškai ir tikslingai mokytis, pažinti ir kritiškai vertinti studijuoto pažinimo ar kūrimo lauko teorines bei praktines naujoves, kelti profesinę kvalifikaciją.

7

3. ABSOLVENTŲ ĮSIDARBINIMAS BEI TOLESN ĖS STUDIJOS

I. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto absolventai – chemijos bakalaurai ir magistrai – rengiami dirbti chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse ir komercinėse įmonėse arba tęsti studijas chemijos, biochemijos ar kitose su chemija ar biochemija susijusiose magistrantūros arba doktorantūros programose Vilniaus universitete, kitose aukštosiose mokyklose ar užsienio universitetuose.

Tipinės veiklos sritys, kuriose pagal specialybę dirba Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto

absolventai: • tęsia studijas doktorantūroje, dirba mokslo institucijose, • gamyba, • kontrolės ir analizės tarnybos, • prekyba, • švietimas, • kita. Tikslios informacijos, kur ne pagal specialybę įsidarbina absolventai, dar nėra. Surinkti

duomenys apie 2009 ir 2010 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto chemijos programos absolventų tolesnes studijas ir įsidarbinimą pateikti 2–6 lentelėse.

2 lentelė. Bakalauro ir magistrantūros studijų absolventų tolesnės studijos ir įsidarbinimas

Baigė / apklausta Įsidarbino po studijų baigimo

Dirba ir t ęsia studijas

Tęsia studijas

Bakalaurai 2009 m. 35 / 29 8 14 7 2010 m. 44 / 40 10 13 17

Magistrai 2009 m. 29 / 15 3 8 4 2010 m. 18 / 17 9 5 3

3 lentelė. Bakalauro studijų absolventų tolesnės studijos Baigė /

apklausta Vilniaus

universitete (pagal tą pačią

programą)

Vilniaus universitete (pagal kitą programą)

Kitose Lietuvos

aukštosiose mokyklose / institucijose

Užsienyje Studijų nebetęsė

2009 m. 35 / 29 17 1 2 1 8 2010 m. 44 / 40 27 1 1 1 10

4 lentelė. Bakalauro studijų absolventų įsidarbinimas Baigė / apklausta Pagal specialybę

įsidarbino Ne pagal specialybę

įsidarbino 2009 m. 35 / 22 22 – 2010 m. 44 / 23 19 4

5 lentelė. Magistrantūros studijų absolventų tolesnės studijos

8

Baigė / apklausta

Vilniaus universitete

(pagal tą pačią

programą)

Vilniaus universitete (pagal kitą programą)

Kitose Lietuvos

aukštosiose mokyklose / institucijose

Užsienyje Studijų nebetęsė

2009 m. 29 / 29 6 – 4 2 17 2010 m. 18 / 17 5 – 1 2 9

6 lentelė. Magistrantūros studijų absolventų įsidarbinimas Baigė / apklausta Pagal specialybę

įsidarbino Ne pagal specialybę

įsidarbino 2009 m. 29 / 11 10 1 2010 m. 18 / 14 14 –

Taigi tolesnes studijas magistrantūroje tęsia ~ 74 %, doktorantūroje – ~ 43 % absolventų,

pagal specialybę dirba ~ 91 % bakalaurų ir ~ 96 % magistrų. II. Vilniaus kolegijos absolventai – chemijos profesiniai bakalaurai – rengiami dirbti maisto,

aprangos ir tekstilės bei chemijos pramonės, mokslo institutų, aplinkos apsaugos tarnybų, visuomenės sveikatos centrų, mokymo įstaigų chemijos laboratorijose, biotechnologijos įmonėse, plastmasių perdirbimo įmonėse, tekstilės gaminių cheminio valymo, skalbimo paslaugų įmonėse. Įsidarbina įvairių pramonės šakų valstybinių ir privačių įmonių chemijos laboratorijose, chemijos ir maisto pramonės įmonių gamybiniuose cechuose, biotechnologijos įmonėse technologais, chemikais analitikais, chemijos specialistais, chemikais, technikais, laborantais, operatoriais. Studijas tęsia Lietuvos (VPU, VGTU, VDU, KTU, VU) ir užsienio universitetuose.

Duomenys apie Vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos

absolventų tolesnės studijas ir įsidarbinimą pateikti 7 ir 8 lentelėse. 7 lentelė. Vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos absolventų įsidarbinimas 2005–2010 m.

Studijų baigimo metai 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Įsidarbino pagal įgytą specialybę (%)

46,2

45,5

68,2

35,0

13,5

50,1

8 lentelė. Vilniaus kolegijos cheminės analizės technologijos studijų programos absolventų tolesnės studijos 2005–2010 m.

Studijų baigimo metai 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Tęsė studijas universitetuose

1 6

5 1 1

III. Kauno technologijos universiteto duomenimis, su chemija susijusį darbą dirba apie 40 %

šio universiteto absolventų. IV. Vilniaus pedagoginio universiteto chemijos programos bakalaurų įsidarbinimo 2005–

2010 m. statistika pateikta 9 lentelėje. 9 lentelė. Vilniaus pedagoginio universiteto chemijos programos bakalaurų įsidarbinimas 2005–2010 m.

Baigimo metai (baigusiųjų bendras skaičius) 2005 2006 2007 2008 2009 2010

Eil. Nr.

Veikla baigus bakalauro studijas

(24) (19) (14) (20) (17) (17)

9

1. Mokytojas, pedagogas 8 (33 %) 6 (32 %) 5 (36 %) 7 (35 %) 4 ( 24 %) 4 (24 %) 2. Magistrantas, doktorantas

(tęsia studijas) 3 (13 %) – – 7 (35 %) 3 (18 %) 5 (29 %)

3. Laborantas (institutai, chemijos laboratorijos)

3 (12 %) 7 (37 %) 2 (14 %) 1 (5 %) 1 (6 %) 3 (18 %)

4. Konsultantas (vaistinė)

1 (4 %) – 1 (7 %) – 1 (6 %) –

5. Konsultantas, vadybininkas (kitos firmos)

4 (17 %) 3 (16 %) 5 (36 %) 2 (10 %) 6 (35 %) 3 (18 %)

6. Verslininkas – 1 (5 %) – 1 (5 %) – – 7. Augina vaikus 4 (17 %) – – 1 (5 %) 1 (6 %) 1 (6 %) 8. Išvykęs į užsienį 1 (4 %) 2 (10 %) 1 (7 %) 1 (5 %) 1 (6 %) 1 (6 %)

Kaip matyti iš šiame skyriuje pateiktos informacijos, ne visos aukštosios mokyklos kaupia

duomenis apie savo absolventų įsidarbinimą. Tikslūs duomenys apie programas baigusių absolventų profesinę veiklą yra svarbūs tobulinant studijų programas, siekiant, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikius. Todėl pagal galimybes aukštųjų mokyklų padaliniai turėtų būti skatinami rinkti tokią informaciją. Kita vertus, be statistinių duomenų apie absolventų įsidarbinimą, studijų programoms atnaujinti ir tobulinti vertingų duomenų gali suteikti profesinės veiklos tyrimas, kuriame dėmesys yra sutelkiamas į tuos absolventus, kurie pabaigę studijas dirba pagal specialybę. 2010 m. buvo atliktas chemijos krypties profesinės veiklos lauko tyrimas4, kuris suteikė informacijos, kaip darbdaviai ir chemijos studijų programų absolventai vertina įvairių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų svarbą absolventų profesinėje veikloje, jaunų specialistų pasirengimą darbui.

4 Tyrimas atliktas vykdant ECTS projektą. Tyrimo metu buvo atlikta darbdavių apklausa įstaigose, kuriose dirba ne anksčiau kaip prieš 5 m. chemijos studijų programas baigę absolventai. Taip pat buvo surengtos grupinės diskusijos su chemijos programas baigusiais absolventais. Išsamesnės informacijos apie tyrimą žr. Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis. Vilnius, 2010. http://www.ects.cr.vu.lt

10

4. PROFESINIO BAKALAURO, BAKALAURO, MAGISTRANT ŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ UGDOMOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS Kompetencijos (angl. competence) – tai dinamiška kognityviųjų ir metakognityviųjų įgūdžių,

žinių ir sampratų, tarpasmeninio bendravimo, intelektinių ir praktinių įgūdžių, tam tikrų asmeninių savybių bei etinių vertybių visuma. Svarbus visų studijų programų tikslas – visokeriopai ugdyti šias kompetencijas. Kompetencijos yra ugdomos visuose kurso moduliuose ir vertinamos įvairiuose programos etapuose. Kai kurios kompetencijos yra susijusios su konkrečiu dalyku ar sritimi (dalykinės), o kitos yra bendro pobūdžio daugeliui studijų programų (bendrosios). Paprastai kompetencijos yra ugdomos integruotai ir cikliškai visos programos metu5.

Bendrosios kompetencijos išsamiau pradėtos nagrinėti mokymo specialistams keliant

klausimus, kaip ugdyti asmenybes ir padėti adaptuotis kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje, stiprinti emocinio savireguliavimo pagrindus, kaip parengti būsimą darbuotoją, kuris lanksčiai prisitaikytų prie nuolatinių pokyčių, sugebėtų pats nuolat mokytis ir tobulėti, laisvai bendrautų bet kokioje aplinkoje. Bendrosios kompetencijos yra ypač svarbios dabar, kai darbo rinkos pokyčiai tapo tokie greiti, kad profesinės kompetencijos ir specialieji sugebėjimai labai greitai sensta, jei nėra nuolatos atnaujinami. Todėl aukštųjų mokyklų tikslas ir pareiga suteikti ne tik profesinių (dalykinių) kompetencijų, bet ir tvirtą bendrųjų kompetencijų pagrindą, kuris padėtų asmenybei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios darbo rinkos ir aplinkos, skatintų keistis ir tobulėti.

Profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros studijų programų bendrosios kompetencijos ir jų pagrindimas Rengiant chemijos programos bendrųjų kompetencijų sąrašus, tikslinga pasiremti „Tuning“

projekto medžiaga6. Čia nurodomos trijų tipų bendrosios kompetencijos: 1) instrumentinės (operatyvinės) kompetencijos, jungiančios pažintinius, metodologinius,

technologinius ir kalbinius gebėjimus; 2) tarpasmeninės kompetencijos, jungiančios individualius gebėjimus ir socialinius įgūdžius,

tokius kaip socialinis bendravimas ir bendradarbiavimas; 3) sisteminės kompetencijos – visuminiai gebėjimai ir įgūdžiai pažinti visą sistemą,

pasireiškiantys kaip supratimo, jautrumo ir žinojimo derinys (sisteminės kompetencijos plėtojamos jau įgijus instrumentines ir tarpasmenines kompetencijas, nes formuojasi šių kompetencijų pagrindu). „Tuning“ projekto (2003) siūlomas trumpas bendrųjų kompetencijų sąrašas:

• gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, • gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje, • pagrindinės bendrosios studijuojamos srities žinios, • informacijos valdymo įgūdžiai, • tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, • gebėjimas dirbti savarankiškai, • pagrindiniai darbo kompiuteriu įgūdžiai, • gebėjimas atlikti tyrimą.

5 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas, 2010. 6 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas; Sanchez V., Ruiz M. P. (eds.) 2008. Competency-based learning: A proposal for the assessment of generic competences. Bilbao: Universidad de Deusto.

11

Tačiau praktikoje tarp bendrųjų kompetencijų ir konkrečių dalykinių kompetencijų yra daug bendrų sąlyčio taškų. Bendrosios kompetencijos yra greičiau konkrečiam dalykui būdingų kompetencijų smulkesni variantai. Chemijos programose ugdant dalykines (ar profesines) kompetencijas, kartu įtvirtinamos ir įgyjamos bendrosios kompetencijos. Reiktų išskirti, koks jų lygis bus pasiekiamas per profesinio bakalauro, bakalauro ar magistrantūros studijas. Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programose įgyjamos labai panašios bendrosios kompetencijos, todėl jos aptariamos kartu. Chemijos bakalauro studijų programos metu įgytos bendrosios kompetencijos, reikalingos profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bus toliau įtvirtinamos magistrantūros studijose. Aptarinėdami konkrečias bendrąsias kompetencijas, pateiksime ir jų ugdymo per chemijos programų studijas pavyzdžių.

Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programų bendrosios kompetencijos. Bendrųjų

kompetencijų sąrašas sudarytas, atsižvelgiant į 2010 m. atlikto chemijos krypties profesinės veiklos lauko tyrimo, kuriame dalyvavo chemijos studijų programų dėstytojai, absolventai bei darbdaviai, rezultatus7.

1. Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją. Remdamasis įgyta bendrąja kompetencija, studentas sugeba suprasti ir vertinti informaciją, kurią reikia surinkti, interpretuoti ir apdoroti išskiriant pagrindinius klausimus. Turi analitinio, sisteminio ir kritiško mąstymo, iniciatyvumo gebėjimų.

2. Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje. Gali taikyti žinias, supratimą, atlikti konkrečias užduotis ir spręsti problemas naujoje ar nepažįstamoje aplinkoje, platesniuose kontekstuose, susijusiuose su jo studijų sritimi. Ši kompetencija lavinama laboratorinių darbų metu. Ginant laboratorinius darbus, iš studento reikalaujama ne tiek teorinių žinių, kiek žinių susiejimo su laboratoriniu darbu. Šie gebėjimai taip pat išryškinami ir sustiprinami atliekant profesinę praktiką.

3. Gebėjimas organizuoti ir planuoti savo darbo krūvį ir laiką. Geba planuoti savo darbo krūvį ir poilsio laiką, moka sudaryti savo paskaitų, atsiskaitymų planą ir savarankiško mokymosi laiko planą. Šiuos gebėjimus gana lengva vertinti: kai vėluojama į pratybas, laboratorinius darbus; kai per ilgai užsibūnama mokomojoje laboratorijoje; iki sutartos datos neatsiskaitoma už laboratorinius darbus, vėluojama pateikti kursinius darbus, referatus ir panašiai. Taip pat šie gebėjimai vystosi ir atsiskleidžia studentui renkantis kito semestro pasirenkamuosius dalykus, planuojant ir paskirstant semestro darbo krūvį.

4. Gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti. Moka rasti reikiamą informaciją literatūroje, skirti pirminius ir antrinius šaltinius ar literatūrą, naudotis biblioteka (tradicine ar elektronine), taip pat moka ieškoti informacijos internete. Sugeba naudoti įvairias kompiuterių programas. Pavyzdžiui: per organinės chemijos laboratorinius darbus studentas turi surinkti, apibendrinti ir išanalizuoti literatūrą apie konkretaus junginio sintezę. Šis gebėjimas šalia dalykinių žinių įvertinamas atsiskaitant atliktą rašto darbą. Taip pat ketvirto kurso pradžioje renkama ir apibendrinama literatūra baigiamajam bakalauro darbui.

5. Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei). Sugeba savikritiškai įvertinti savo darbo kokybę ir stengiasi pavestas užduotis atlikti gerai. Vertindamas įvairių užduočių atlikimo kokybę per laboratorinius darbus, pratybas, seminarus (pvz., organinės sintezės laboratorinis darbas), vertina ne tik darbo rezultatą, bet ir darbo kokybę (pvz.: saugaus darbo ir tvarkos taisyklių laikymąsi, savarankiškumą, galutinės ataskaitos išbaigtumą ir kokybę).

6. Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba. Komunikacija gimtąja kalba. Moka ir sugeba išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu gimtąja kalba (klausymas, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas). Taip pat šiuo metu, plečiantis tarpdalykiniams ryšiams, aktualu savo profesijos žinias išdėstyti paprastai ir suprantamai kitų specialybių atstovams. Šie gebėjimai vystomi ir gali būti vertinami pristatant referatus, surinktą literatūrą. Atsižvelgiama į pristatymo kalbos rišlumą, atsakymus į klausimus.

7 Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis.

12

7. Gebėjimas bendrauti užsienio kalba. Užsienio kalbos įgūdžiai. Moka bendrauti įvairiose situacijose, įgijęs pagrindinių dažniausiai vartojamų žodžių ir frazių žodyną. Moka pateikti informaciją aiškiai ir suprantamai užsienio kalba savo srities specialistui ir kitos srities atstovui.

8. Gebėjimas mokytis. Geba sąmoningai, savarankiškai ir kryptingai mokytis ir tobulėti. 9. Gebėjimas spręsti problemas. Gali integruoti žinias ir formuoti sprendimus, remdamasis

turima ribota informacija. 10. Gebėjimas dirbti savarankiškai. Gebėjimas organizuoti savo laiką, pasirinkti prioritetus,

laikytis nustatytų terminų ir atlikti visą sutartą darbą yra būtinas ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime. Gali būti vertinamas stebint, kaip studentai elgiasi pratybų ir laboratorinių darbų metu.

Magistrantūros studijų programos bendrosios kompetencijos. Kaip jau minėjome

anksčiau, chemijos profesinio bakalauro ir bakalauro studijų programos metu visos įgytos bendrosios kompetencijos bus toliau įtvirtinamos per magistrantūros studijas. Todėl šiame sąraše įtrauktos svarbiausios bendrosios kompetencijos, kurios ugdomos ir įtvirtinamos chemijos magistrantūros studijose.

1. Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę (dėmesys kokybei). Sugeba savikritiškai ir kritiškai įvertinti savo ir kitų darbo kokybę ir stengiasi pavestas užduotis atlikti gerai ir sąžiningai.

2. Gebėjimas dirbti grupėje ir tarpdalykinėje bei tarptautinėje aplinkoje. Geba dirbti ir bendrauti komandoje. Turi asmeninio ir tarpasmeninio bendravimo gebėjimų. Gebėjimai bendradarbiauti tarptautiniame kontekste. Gebėjimas bendrauti su kitos profesinės srities mokslininkais, sprendžiant kitos srities ar tarpdalykines problemas.

3. Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų. Turi bendrųjų kompetencijų, leidžiančių prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio profesinės veiklos turinio, kultūrinės ir socialinės aplinkos situacijų.

4. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus. Gebėjimas parengti konkrečius tyrimo planus ar projektus, analitiškai ir kritiškai įvertinti jų rezultatus. Vyresnių kursų studentai dažnai įsitraukia į mokslinę veiklą, dalyvauja mokslinėse konferencijose, jų gauta eksperimentinė medžiaga panaudojama rengiant mokslinius straipsnius. Taigi jie jau turi galimybę susipažinti su mokslinės „virtuvės“ pradmenimis.

13

5. CHEMIJOS PROGRAMŲ UGDOMŲ DALYKINI Ų KOMPETENCIJ Ų NUSTATYMO METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Svarbu įvardinti dalykines kompetencijas, kad būtų įmanoma identifikuoti ir lyginti studijų programas, būtų galima apibrėžti skirtumus tarp pirmosios ir antrosios pakopos studijų.

Viena iš ECTS projekto užduočių buvo sužinoti Lietuvos darbdavių ir darbo vietos ekspertų

nuomonę apie dalykinius gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra svarbūs chemiko karjerai jų įmonėse. Tyrime darbdaviai vertino net 28 dalykines kompetencijas. Daugumos respondentų jos visos buvo vertintos kaip labai svarbios ar svarbios8.

Apibendrintas dalykines kompetencijas buvo pasiūlyta skirstyti į kognityviąsias dalykines

kompetencijas (angl. chemistry-related cognitive abilities and competences), t. y. kompetencijas spręsti intelektualines užduotis, uždavinius (angl. abilities and competences relating to intellectual tasks, including problem solving) ir praktines dalykines kompetancijas (angl. chemistry-related practical skills)9.

Kognityviosios dalykinės kompetencijos: • gebėjimas parodyti studijuojamų chemijos sričių esminių faktų, koncepcijų, principų,

teorijų žinojimą ir supratimą; • gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines problemas; • gebėjimas parodyti siauros chemijos srities nuodugnias žinias ir supratimą; • gebėjimas parodyti bendras žinias apie chemijos pramonės įrangą; • gebėjimas vertinti, interpretuoti ir sisteminti cheminę informaciją ir duomenis; • gebėjimas teisingai atlikti matavimus; • gebėjimas žodžiu ir raštu pristatyti ir argumentuoti mokslinio darbo rezultatus; • gebėjimas atlikti apskaičiavimus, apdoroti, įforminti cheminę informaciją ir eksperimento

rezultatus. Praktin ės dalykinės kompetencijos: • gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines

savybes, pavojingumą; • gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras, naudotis organinių ir neorganinių

medžiagų sintezės ir analizės įranga; • gebėjimas tirti ir įvertinti medžiagos chemines savybes, proceso metu vykstančius

pokyčius, sistemingai ir patikimai juos fiksuoti ir dokumentuoti; • gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus per laboratorinius stebėjimus ir matavimus,

įvertinti jų reikšmingumą ir susieti su tinkama teorija.

Reikėtų atskirti, kokių dalykinių kompetencijų turėtų įgyti bakalauro ir kokių – magistrantūros studijas baigę absolventai.

Chemijos bakalauro kognityviosios dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios10: • gebėjimas parodyti esminių chemijos faktų, koncepcijų, principų, teorijų žinojimą ir

supratimą;

8 Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis. 9 Tuning Chemistry Subject Area Brochure. ECTN, 2008. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf 10 Guidelines for Applications for the Chemistry Eurobachelor® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EBL090728_Eurobachelor_GuidelinesAppl_200907V5.pdf

14

• gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines žinomo pobūdžio problemas;

• gebėjimas vertinti, interpretuoti, sisteminti cheminę informaciją ir eksperimentų duomenis; • gebėjimas teisingai atlikti matavimus; • gebėjimas raštu ir žodžiu pristatyti chemijos mokslinio tyrimo rezultatus, argumentuoti juos

specialistų auditorijoms; • gebėjimas atlikti apskaičiavimus, apdoroti, įforminti cheminę informaciją ir eksperimento

rezultatus. Chemijos bakalauro praktinės dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios11: • gebėjimas saugiai elgtis su cheminėmis medžiagomis, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines

savybes, pavojingumą; • gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras, naudotis organinių ir neorganinių

medžiagų sintezės ir analizės įranga; • gebėjimas tirti ir įvertinti medžiagos chemines savybes, proceso metu vykstančius

pokyčius, sistemingai ir patikimai juos fiksuoti ir dokumentuoti; • gebėjimas interpretuoti duomenis, gautus per laboratorinius stebėjimus ir matavimus,

įvertinti jų reikšmingumą ir susieti su tinkama teorija.

Toliau šios dalykinės kompetencijos vystomos magistrantūros studijose. Magistrantūros studijų absolventai turėtų įgyti ir naujų dalykinių kompetencijų.

Chemijos magistro kognityviosios dalykinės kompetencijos galėtų būti tokios12: • gebėjimas parodyti esminių chemijos faktų, koncepcijų, principų, teorijų, studijuotų

magistrantūros programoje, žinojimą ir supratimą; • gebėjimas taikyti žinias ir supratimą sprendžiant kiekybines ir kokybines nežinomo

pobūdžio problemas; • gebėjimas parinkti ir pritaikyti metodiką sprendžiant nežinomas problemas. Chemijos magistro praktinės dalykinės kompetencijos13: • gebėjimas atlikti sudėtingas laboratorines procedūras, naudotis medžiagų sintezės ir

analizės aparatūra; • gebėjimas savarankiškai planuoti ir atlikti eksperimentą, kritiškai įvertinti eksperimento

procedūras ir rezultatus; • gebėjimas prisiimti atsakomybę už darbą laboratorijoje; • gebėjimas suvokti eksperimentinių duomenų tikslumo ribas ir naudotis jomis planuojant

darbą.

11 Ten pat. 12 Guidelines for Applications for the Chemistry Euromaster® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EML091222_Euromaster_GuidelinesAppl_200912V2a.pdf 13 Ten pat.

15

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAI ČIAVIMO METODIKA

6.1. Pagrindinės sąvokos Studijų siekiniai (rezultatai), arba planuojami studijų siekiniai (rezultatai) (angl. intended

learning outcomes), yra tai, ką studentas turėtų žinoti, suprasti ir (ar) sugebėti parodyti baigęs mokymosi procesą. Studijų siekinius nustato dėstytojai. Šalia studijų siekinių turi būti suformuluoti ir atitinkami vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra sprendžiama, koks studijų siekinių lygis yra pasiektas. Apibrėžiant studijų siekinius ir vertinimo kriterijus, turi būti nurodomi reikalavimai, kuriuos patenkinus yra skiriamas kreditas. Pažymys yra rašomas atsižvelgiant į tai, kiek studento žinios atitinka šiuos reikalavimus. Aiškiai apibrėžus studijų siekinius ir tiksliai aprašius studijų siekinius, už kuriuos skiriamas kreditas, gerokai palengvinamas kreditų kaupimo ir perkėlimo procesas14.

Studento darbo (mokymosi) krūvis – laikas (išreikštas valandomis), kurio, kaip manoma,

reikia vidutiniam statistiniam studentui tam tikroje studijų pakopoje, kad pasiektų apibrėžtus studijų siekinius. Šis laikas apima visas mokymosi užduotis, kurias privalo atlikti studentas (pvz.: paskaitas, seminarus, praktinius užsiėmimus, savarankišką darbą, apsilankymus darbo vietose, egzaminus, projektų vykdymą ir pan.)15.

Studento darbo krūvio skaičiavimas (angl. determining) – tai kolegiali (studijų programos

komiteto ir programoje dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą16.

Numatytiems studijų siekiniams įgyti reikalingas studento darbo krūvis matuojamas kreditais.

60 kreditų skiriama už vienų metų formaliųjų nuolatinių studijų (mokslo metų) studento darbo krūvį, susijusį su studijų siekiniais. Dažniausiai studento darbo krūvis yra 1500–1800 valandų per mokslo metus, o vienas kreditas – 25–30 darbo valandų. Studento (t. y. vidutinio statistinio studento) darbo, reikalingo nustatytiems tam tikro lygio studijų siekiniams pasiekti, valandų skaičius priklauso nuo studento gebėjimų, dėstymo ir mokymosi metodikos, dėstymo ir mokymosi resursų, parengtos studijų programos. Skirtingose šalyse ir skirtinguose universitetuose šie aspektai skiriasi. Kadangi kreditai tėra studijų programos apimties vienetas, tai apibrėžus pačią studijų programą, jie gali būti naudojami ir kaip planavimo ar priežiūros instrumentas17.

6.2. Vidutinio mokymosi krūvio skaičiavimas Kaip nustatyti vidutinių gebėjimų standartą? Yra sutariama, kad tam tikrų žinių įsisavinimas ir

įgūdžių išlavinimas užima laiko ir reikalauja tam tikro pasirengimo lygio ir patirties. Taigi, kalbant apie konkretų mokomąjį dalyką ar studijų programą, mokymuisi skiriamas laikas ir asmeninė patirtis laikomi dviem mokymosi pasiekimų elementais. Šiame kontekste vienu iš pagrindinių elementų tampa žinios, kurios būtinos prieš stojant į studijų programą, suteikiančią konkrečią 14 Markevič ienė R. Dublino aprašai ir mokymosi pasiekimai (siekiniai) [žr. 2011 01 29]. http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf; Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. 15 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 16 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai 17

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.

16

pripažintą kvalifikaciją. Priimta manyti: jeigu tipiškas studentas įdeda daugiau pastangų rengdamasis egzaminui, jis gaus aukštesnį įvertinimą. Jeigu geras studentas egzaminui pasirengti skiria tiek laiko, kiek jo ir numatyta, jis bus gerai įvertintas. Kita vertus, jeigu skiriama mažiau, pažymys tikriausiai bus mažesnis. Pastebima sąsaja tarp studento pastangų ir jo pasiekimų. Sutinkant su teiginiu, kad realiai studentui studijų siekiniams įgyti reikės skirtingo laiko, kuris priklausys nuo studento individualių gebėjimų (kokią patirtį ir kiek žinių turi iš ankstesnės mokymosi veiklos bei mokymosi formų), galima apibrėžti sutartin į mokymosi laiką. Sutartinis mokymosi laikas – skaičius valandų, kurių studentui turėtų vidutiniškai prireikti nustatytiems to lygio studijų siekiniams pasiekti.

Laikas, būtinas efektyviam mokymuisi, kiekvienam studentui yra individualus ir priklauso nuo

daugelio faktorių, pvz.: studento gabumų, motyvacijos, turimų žinių, studijuojamo dalyko sudėtingumo, mokymo kokybės, suteikiamų patarimų ir rekomendacijų.

Skaičiuojant mokymosi laiką būtina numatyti, kiek jo reikės nuodugniam dalyko studijavimui,

o ne tik formaliam atsiskaitymui. Nors laiko poreikis yra skirtingas, tačiau mokymosi laikas negali būti nustatytas kiekvienam studentui individualiai. Laikas turi būti numatytas, atsižvelgiant į vidutinio statistinio studento (paprastai tokių būna apie 70 %) poreikius. Planuojamas mokymosi laikas priklauso nuo:

• studento pasiruošimo ir motyvacijos, • laukiamų studijų siekinių, • studijuojamo dalyko turinio ir apimties, • mokymo(si) ir vertinimo metodų. Jeigu laikas skaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinį statistinį studentą, laukiamus studijų

siekinius pasieks apie 85 % studentų (70 % vidutinių ir 15 % geriausių studentų).

6.3. Mokymosi krūvio skaičiavimo metodai18 Apskaičiuojant mokymosi krūvį, yra svarbūs šie veiksmai: • bendras dalykui (moduliui) skirtų kontaktinių valandų skaičius (valandų skaičius per

savaitę, padaugintas iš savaičių skaičiaus); • pasirengimas paskaitai arba seminarui ir užrašų sutvarkymas po paskaitos arba seminaro; • savarankiško darbo kiekis, reikalingas moduliui sėkmingai pabaigti. Sunkiausia apskaičiuoti savarankiško darbo kiekį, kuris labai priklauso nuo konkretaus

dalyko ir jo problematikos sudėtingumo. Į savarankišką darbą įeina: • su dalyku susijusios medžiagos rinkimas ir atranka; • medžiagos skaitymas ir studijavimas; • pasirengimas egzaminui žodžiu arba raštu; • rašto darbo arba diplominio darbo rašymas; • savarankiškas darbas laboratorijoje. Kreditais išreikštas mokymosi krūvio skaičiavimas nėra automatinis procesas. Dėstytojas pats

nusprendžia, kokio sudėtingumo medžiagą skirti konkrečiam dalykui. Svarbi yra akademinio personalo ankstesnė patirtis. Norint reguliariai tikrinti, ar studentai sugeba atlikti užduotis per nurodytą laiką, labai sėkmingai naudojamasi klausimynais, kuriuose studentų prašoma išsakyti ne tik savo nuomonę apie mokymosi krūvį, bet ir nusakyti savo motyvaciją ir dėstomajam dalykui skiriamą laiką.

18


17

ECTS kreditai skiriami už visą kvalifikaciją arba studijų programas ir jų sudedamąsias dalis (modulius, dalykus, baigiamąjį darbą, praktiką ir laboratorinius darbus). Kiekvienai sudedamajai daliai skiriamas kreditų skaičius priklauso nuo studentų darbo krūvio, būtino studijų siekiniams pasiekti studijuojant pagal formaliąją sistemą. Kiekvienam (dieninių ar neakivaizdinių studijų) studentui kreditai suteikiami jam pabaigus būtiną mokymosi veiklą pagal formaliąją studijų programą arba vieną sudedamųjų jos dalių ir gavus teigiamą įvertinimą už studijų pasiekimus. Kreditai gali būti kaupiami, siekiant įgyti kvalifikaciją, kurios reikalavimus yra nustačiusi laipsnį teikianti institucija. Jei studentas įgijo studijų pasiekimų kitoje mokymosi (formaliojo, neformaliojo ar savaiminio) aplinkoje ar per kitą laikotarpį, susiję kreditai gali būti skiriami teigiamai įvertinus, įteisinus ar pripažinus šiuos studijų pasiekimus. Pagal vieną studijų programą suteikti kreditai gali būti perkeliami į kitą programą, kurią siūlo ta pati ar kita institucija. Toks kreditų perkėlimas leidžiamas tik tuomet, jei laipsnį teikianti institucija pripažįsta kreditus ir susijusius studijų siekinius. Bendradarbiaujančios institucijos turėtų iš anksto susitarti dėl studijų užsienyje laikotarpio pripažinimo.

6.4. Studento mokymosi krūvio nustatymo principai ir j ų parengimo etapai19

Nustatant studento mokymosi krūvį, reikia atsižvelgti į šiuos elementus: • studentui yra skirtas ribotas laikas, priklausomai nuo pasirinktos studijų programos; • bendroji atsakomybė už studijų programos struktūrą ir dalykams skiriamą kreditų skaičių

tenka atsakingam juridiniam asmeniui (pvz., fakulteto vykdomajai valdybai ir pan.); • galutinę atsakomybę už laiko paskirstymą dėstymo, mokymosi ir vertinimo veiklai

fakulteto ir universiteto valdžia suteikia dėstytojui arba dėstytojų grupei; • dėstytojas turi žinoti, kokių konkrečių studijų siekinių norima, kokios yra ugdytinos

kompetencijos; • dėstytojas turi apsvarstyti, kokios mokymo užduotys geriausiai tinka pageidaujamiems

konkretaus dalyko ar modulio siekiniams pasiekti; • dėstytojas turi žinoti, kiek studentas vidutiniškai turi skirti laiko kiekvienai pasirinkto

modulio, kurso vieneto užduočiai atlikti; • studentas yra svarbiausias asmuo, stebintis (kontroliuojantis), kad mokymosi krūvis būtų

realus, nors dalis atsakomybės už tai tenka ir dėstytojams. Norint įgyvendinti bendrąjį uždavinį – parengti principus, kuriais remiantis būtų realiai

įvertinamas studentų mokymosi krūvis, – rekomenduojami šie etapai: • studentų mokymosi krūvio įvertinimas; • numatyto mokymosi krūvio patikrinimas remiantis studentų vertinimais; • mokymosi krūvio ir (ar) mokymosi veiklos koregavimas. Dėstytojai apskaičiuoja laiką, per kurį turi būti atliktos kiekvienam moduliui nustatytos

užduotys. Laiku išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti moduliui skirtų kreditų skaičių. Dėstytojai turi parengti tokias strategijas, kurios geriausiai išnaudotų mokymo užduotims skirtą laiką. Mokymo veikla gali būti apibrėžta atsižvelgiant į šiuos aspektus:

• mokymo formos (paskaita, seminaras, pratybos ir t. t.); • mokymosi veiklos rūšys (paskaitų lankymas, techninių ir laboratorinių įgūdžių lavinimas,

darbų rašymas ir t. t.); • vertinimo formos (egzaminas žodžių arba raštu, testas, esė, ataskaitos ir t. t.). 6.5. Studento darbo krūvio planavimas

19


18

Studento darbo krūviui skaičiuoti naudojami ECTS kreditai, kurie yra studijų programos (ir jos dalių) apimties matavimo vienetas, todėl jie naudojami ir kaip planavimo, ir kaip priežiūros, ir kaip darbo krūvio apskaitos instrumentas.

Žemiau pateikiami rekomenduojami trys žingsniai, kurie padėtų suplanuoti studentų

mokymosi krūvį20.

1. Numatyti studento darbo krūvį (dėstytojo planas). Studijų dalyko ar modulio vidutinis studento mokymosi krūvis priklauso nuo bendro užduočių, kurias studentas turi atlikti, kiekio, kad pasiektų suplanuotus studijų siekinius. Jis matuojamas darbo valandomis. Pavyzdžiui, 5 ECTS kreditų apimties studijų dalykui reikia maždaug 130–150 studento darbo valandų.

Mokymosi krūvis gali būti apibrėžiamas orientuojantis į šią studijų veiklą: • kontaktinės studijos – tai darbas kartu su dėstytoju arba jam vadovaujant: paskaita,

seminaras, laboratorinis darbas, konsultacija, pratybos, praktinis užsiėmimas, stažuotė, praktika; • savarankiškos studijos: užduočių atlikimas, darbų rašymas, knygų ir straipsnių skaitymas,

projektinis darbas, techninių ar laboratorinių įgūdžių lavinimas. Šią dalį apskaičiuoti yra sunkiausia; • vertinimas: egzaminas žodžiu ar raštu, esė, testas, darbų pavyzdžiai, ataskaita, baigiamasis

darbas, pristatymas. Darbo valandomis išreikštas mokymosi krūvis turi atitikti studijų dalykui arba moduliui

numatytų kreditų skaičių. Tokiam studijų laiko apskaičiavimui galima pasinaudoti 10 lentele. 10 lentelė. Studentų darbo krūvio planavimo ir tikrinimo lentelė Studijų programa Studijų dalyko / modulio pavadinimas, kreditų skaičius Studijų pakopa (profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūra, doktorantūra) Plėtojamos studijų programos kompetencijos: 1. .......................................................... 2. .......................................................... 3. ..........................................................

Studijų siekiniai Studijų veikla Numatytas studentų darbo krūvis, val.

Įvertinimas (pastabos)

1. 2 3.

2. Patikrinti (patikslinti) numatyt ą darbo krūvį, remiantis studentų vertinimais. Galimi

įvairūs būdai patikrinti, ar numatytas studento mokymosi krūvis yra tinkamas. Pirma, semestro pabaigoje gali būti naudojami įvairūs klausimynai. Antra, aiškinantis, ar teisingai suskaičiuotas studento darbo laikas, galima pasinaudoti ta pačia studentų darbo krūvio planavimo lentele, prašant pačius studentus ją užpildyti. Trečia, nurodyti laiką, realiai skirtą studijų siekiniams pasiekti, taip pat pasinaudojus 10 lentele.

Dėstytojai ir studentai, naudodamiesi užpildytomis lentelėmis, gali susipažinti su siekiamais studijų siekiniais, matyti jų ryšius su studijų programos kompetencijomis ir laiku, kurį reikėtų skirti kiekvienai užduočiai atlikti.

3. Planuoto darbo krūvio koregavimas, remiantis studentų vertinimais. Jeigu dėstytojo ir studentų darbo krūvio įvertinimai ženkliai nesutampa, gali tekti koreguoti studijų veiklą ir numatytą studento darbo krūvį. Jei dėstytojo ir studentų įvertis darbo laiko imlumui skiriasi 10–20

20

Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V., op. cit.

19

%, įverčio skaičiavimas laikytinas priimtinu, jei įverčio dydis skiriasi daugiau negu 25–30 %, rekomenduotina dėstytojui tartis su kolegomis ir keisti darbo krūvio skaičiavimą. Tik ilgalaikė (ne vieno semestro) įgyvendinamos studijų programos stebėsena leidžia pamatyti šį neatitikimą, išvadų daryti ir perskaičiuoti krūvį po vieno semestro nerekomenduotina. Tikslinant darbo krūvį galima keisti modulio (ar dalyko) apimtį, išreikštą kreditais. Tai gali turėti įtakos visai studijų programai, nes reikės iš esmės peržiūrėti visą studijų programą, pertvarkyti ir geriau suderinti jos struktūrinius komponentus (modulius arba dalykus).

6.6. Studento darbo krūvio skaičiavimas pagal ECTS Vertindamos studento darbo krūvį, institucijos turi atsižvelgti į visą laiką, kurio jam reikia

studijų siekiniams pasiekti. Įvairiose šalyse, institucijose ir studijų srityse ar kryptyse mokymo(si) veikla gali skirtis, bet tipinis jos įvertinimas būtų šių veiklos rūšių suma:

1) edukacinio komponento auditorinės valandos (auditorinių valandų skaičius per savaitę dauginamas iš savaičių skaičiaus);

2) individualaus ar grupinio darbo laikas, kurio reikia edukaciniam komponentui sėkmingai baigti (t. y. pasiruošimas prieš ir užrašų tvarkymas po paskaitos, seminaras ar laboratorinis darbas, reikiamos medžiagos rinkimas ir atranka, šios medžiagos studijavimas ir peržiūrėjimas, pranešimų, referatų, projektų, diplominių darbų rašymas, praktinis darbas, pvz., laboratorijoje);

3) vertinimo procedūros ir pasirengimas joms (pvz., egzaminai); 4) laikas, reikalingas privalomajai praktikai. Kiti veiksniai , į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį skaičiuojant studento darbo krūvį, yra šie: 1) studentų, kuriems kuriama studijų programa (ar jos komponentas), įstojimo lygis; 2) studijų (t. y. mokymo, mokymosi) metodai, studijų aplinka (pvz.: seminarai mažoms studentų

grupėms ar paskaitos dideliems studentų srautams) ir studijų priemonių prieinamumas (pvz.: kalbų laboratorija, multimedijos kambariai).

Pastaba. Skaičiuojamas studento darbo krūvio vidurkis, kurio reikia studentui studijų

siekiniams pasiekti. Tačiau laikas, kurio reikėtų individualiam studentui, gali skirtis nuo šio skaičiavimo. Studentai yra skirtingi: vieni progresuoja greičiau, o kiti – lėčiau.

6.7. Studento darbo krūvio skaičiavimo pavyzdžiai21 Visas mokymosi laikas gali būti suskirstytas į tris dalis: • studento preliminarus darbas prieš kontaktines valandas, • kontaktinės valandos, • studento savarankiškas darbas po kontaktinių valandų. Savarankiško darbo apimtį galima susieti su mokymo(si) metodu (11 lentelė).

11 lentelė. Ryšys tarp kontaktinių ir savarankiško darbo valandų priklausomai nuo studijų metodo22 Studijų metodas Kontaktin ės valandos Savarankiškas darbas (val.)

Tradicinė paskaita 1 3 Pasyvus demonstravimas 1 2 Aktyvus mokymasis 1 2–3 Darbas grupėje 1 2

21 Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours [žr. 2011 01 29]. http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc; Kar jalainen A., Katar i ina A., Jut i la S. Give me time to Think. Determining Student Workload in Higher Education. Oulu University Press, 2006. 22 Kar jala inen A., Katar i ina A., Jut i la S., op. cit.

20

Pratybos 1 3 Aktyvus demonstravimas 1 2 Probleminis mokymasis 1 5 Seminarai 1 2–4

Savarankiškai užduotims atlikti skiriamas laikas priklauso nuo užduoties tipo. Rašto darbas. Darbo laikas apskaičiuojamas pagal formulę: 100 žodžių/1 val. Žodinis pristatymas. Jei pristatymo trukmė yra 1 valanda, tokiam pristatymui paruošti reikia

mažiausiai 6 valandų. Literatūros skaitymas. Studentai turi žinoti, ar tai tik papildoma literatūra, ar būtina

egzaminui. Knygos skaitymas susideda iš trijų stadijų: apžvalginis skaitymas; detalusis skaitymas, kurio metu pasižymimi svarbiausi dalykai; peržiūrėjimas (pasikartojimas).

Tekstas bus gerai suvoktas tik perskaičius tris kartus. 100 puslapių lengvai skaitomo teksto

reikia 20 valandų, 100 puslapių sunkaus teksto arba teksto užsienio kalba reikia 30 valandų. Skaitomam tekstui įsisavinti reikalingą laiką galima apskaičiuoti ir pagal teksto sudėtingumą bei žodžių kiekį (12 lentelė). Laikas dar turi būti padaugintas iš skaičiaus, parodančio, kiek kartų skaityta (pvz., 3 kartai). 12 lentelė. Teksto skaitymo laiko vidutiniai standartai23

Laikas, būtinas atidžiam skaitymui Teksto sudėtingumas Humanitarinis tekstas Techninis tekstas

Lengvas 100 žodžių/min. 60 žodžių/min. Vidutinio sudėtingumo (angl. fairly straightforward)

70 žodžių/min. 40 žodžių/min.

Sudėtingas 40 žodžių/min. 25 žodžiai/min. Sudėtingos matematinės lygtys – 1 lygtis/min.

Jeigu studentas skaito knygą pranešimui parengti, skaitymas yra labiau motyvuotas ir

efektyvesnis, be to, rašymas palengvina suvokimą, todėl gali pakakti perskaityti vieną kartą. Jeigu knyga naudojama tiriamojo darbo literatūros apžvalgai parengti, paprastai ji nėra skaitoma ištisai, o tik atskiros dalys. Tačiau ir toks darbas su knyga užima nemažai laiko, kuris turi būti tinkamai įvertintas (galima skaičiuoti pagal žodžių kiekį ir laikyti, kad skaitoma vieną kartą).

Informacin ėmis ir komunikacinėmis technologijomis paremtas mokymas(is) Įvertinant laiką, būtiną virtualiajam mokymuisi, reikia atsižvelgti į šiuos faktorius: • laiką, kuris reikalingas paskirtoms užduotims atlikti, • laiką, kurį užima bendravimas su dėstytoju ir bendramoksliais, • laiką, kurio reikia nurodytai literatūrai perskaityti, • laiką, kurio reikia medžiagos paieškai, • laiką kontaktiniam nuotoliniam mokymuisi, • laiką, skirtą susipažinti su mokymosi aplinka. Jeigu studentas anksčiau nebuvo susipažinęs su elektronine mokymosi aplinka, gali prireikti

8–24 valandų papildomo darbo. Naujai programinei įrangai įsisavinti reikia numatyti 8 valandų.

23 Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours; Kar jala inen A., Katar i ina A., Jut i la S., op. cit.

21

Taip pat studentas gali sugaišti laiko dėl techninių nesklandumų. Virtualiojo mokymosi kontaktinės valandos skaičiuojamos analogiškai kaip ir tradicinių mokymo metodų.

Pasirengimas vertinimui Pasirengimas vertinimui ir pats vertinimas (pvz., egzaminas) taip pat sudaro studento darbo

krūvį. Sunaudotas laikas priklauso nuo vertinimo metodo. Tradicinis egzaminas. Skaičiuojant laiką egzaminui pasiruošti galima panaudoti taisyklę, kad

kiekviena studijų savaitė (40 valandų) atitinka 8 valandas ruošimosi egzaminui. Pavyzdžiui, jeigu dalyko apimtis 80 valandų, egzaminui pasiruošti reikia 16 valandų.

Projekto (pranešimo) vertinimas. Pranešimas gali būti žodinis arba parengtas raštu. Darbo

krūvis apskaičiuojamas atsižvelgiant į laiką, sunaudotą literatūros paieškai ir skaitymui. Nuolatinis vertinimas. Studentas vertinamas už smulkių užduočių atlikimą ir stebimas nuolat

be atskiro egzamino. Šiuo atveju vertinimui nereikia skirti specialaus laiko. Nuolatinis vertinimas padidina studento aktyvumą ir studentai paprastai dalykui skirtą laiką naudoja labai efektyviai.

Studijuojamo dalyko sudėtingumo lygis Planuojant mokymosi laiką reikia atsižvelgti į dalyko sudėtingumą. Kontaktinio mokymo

poreikis yra didesnis bakalauro studijoms, mažesnis – magistrantūrai. Tačiau magistrantūros studijose reikia nuodugnesnio studijuojamų dalykų turinio suvokimo. Sudėtingumo lygis gali būti įvertintas dauginant savarankiško darbo valandas iš tam tikro koeficiento. Pavyzdžiui, bakalauro studijose 20 valandų paskaitų atitinka 40 valandų savarankiško darbo, o magistrantūros studijose savarankiško darbo apimtis gali būti dvigubai didesnė.

Mokymosi laiko skaičiavimo pavyzdžiai Planuojamam chemijos istorijos dalykui skiriama 10 ECTS (250–300 val.):

1) dalyko seminaras: 2 val. per savaitę x 14 savaičių (25–30 val. = 1 ECTS kreditas); 2) vadovėlių studijavimas (apie 500 p.) ir egzamino laikymas – 6 p. per val. = 83 val. = 3 ECTS kreditai; 3) 7–10 p. rašto darbas (turi būti perskaityta 700–1000 p.) = 140 val. = 5 ECTS kreditai; 4) grupės narių parašytų darbų skaitymas ir komentavimas (kritiniai komentarai): 2 val. per savaitę x 14 savaičių = 28 val. = 1 ECTS kreditas.

Iš viso: 1 + 3 + 5 + 1 = 10 ECTS kreditų. Kokie pasiekimai ir kas nuveikta studento darbo krūvio skaičiavimo srityje, iliustruoja įvairių

šalių, dalyvaujančių Bolonijos procese, apklausos duomenys24.

24 DEF klausimai, nacionalinės šalių ataskaitos [žr. 2011 01 29]. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/DEF%20%20klausimai.doc

22

7. DALYKIN ĖS IR MODULIN ĖS STUDIJŲ SISTEMOS Diegiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) Lietuvos aukštosiose

mokyklose, labai svarbu aiškiai apibrėžti modulio sąvoką, kadangi studijų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir dokumentuose sutinkami įvairūs, neretai vienas kitam prieštaraujantys apibrėžimai.

Pagal „Tuning“ projekto metodologiją, modulis apibrėžiamas kaip kurso vienetas sistemoje,

kurioje kiekvienam kurso vienetui yra paskiriamas vienodas kreditų skaičius arba jo kartotinis25. „Tuning“ projektu siekiama įtvirtinti, kad studijų modulio apimtis būtų ne mažesnė kaip 5

ECTS kreditai, todėl studijų programoje turėtų būti tik 5, 10 ar 15 ECTS kreditų apimties moduliai. Mokymo vienetas, turintis skirtingą kreditų skaičių arba jo kartotinį, „Tuning“ projekte vadinamas sandu.

Studijų modulis įvairiais deriniais gali apimti paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas,

seminarus, studento savarankišką darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, projektinius ir kitus darbus. Studijų modulis gali būti privalomasis, alternatyvusis (pasirenkamas iš sąrašo) arba laisvai pasirenkamas. Kiekvieno modulio įsisavinimo lygis turi būti įvertintas pažymiu.

Kiekvieno modulio apraše turi būti pateikta tokia informacija: • modulio pavadinimas, • modulio kodas, • studijų pakopa, • semestrai, • studijų sritis arba kryptis, • apimtis kreditais, • koordinuojantis dėstytojas, • būtinas pasirengimas, • pagrindinis tikslas, • suteikiamos žinios ir gebėjimai, • studijų metodai, • rekomenduojama literatūra, • žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka, • dėstymo kalba. Viena iš svarbių užduočių diegiant ECTS yra gebėti tinkamai suteikti kreditus studijų dalykui

(moduliui). Pagrindinis studijų dalyko (modulio), kartu ir visų studijų plano apimties matavimo vienetas yra kreditas. Šiuo metu vienas kreditas atitinka keturiasdešimt studento sąlyginių darbo valandų per savaitę auditorijose, laboratorijose, įskaitant ir savarankišką darbą. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. studijų kredito apimtis ir apibrėžimas keičiasi – vienų studijų metų 1600 valandų atitiks 60 kreditų, t. y. nacionalinė studijų kreditų sistema sutaps su ECTS taikoma studijų kreditų sistema.

„ECTS naudotojo vadove“26 nurodoma, kad prieš suteikiant kreditus atskiram dalykui

(moduliui), būtina detaliai susitarti dėl studijų programos profilio ir labai aiškiai apibrėžti su juo susijusius studijų siekinius. Remiantis jais, kuriama pati programa, nustatomi atskirų dalykų (modulių) studijų siekiniai ir apimtis kreditais. Institucijoms pačioms paliekama laisvė nuspręsti, 25 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. 26 ECTS User‘s Guide. Brussels, 2009.

23

kokiu būdu suteikti kreditus konkrečiam dalykui (moduliui), tačiau būtina kreditų skyrimo sąlyga – kreditai priklauso tik nuo laiko, kurio reikia dalyko (modulio) turiniui įsisavinti ir sėkmingai jį pabaigti, o tai tiesiogiai susiję su bendrais programos tikslais. Galima išskirti du svarbiausius kreditų suteikimo būdus:

1. Akademinis personalas kiekvienam dalykui (moduliui) apibrėžia studijų siekinius ir įvertina darbo krūvį, reikalingą studentui jiems įvykdyti. Akademinio personalo pasiūlymai yra surenkami, analizuojami, nustatomi prioritetai ir bendru sutarimu skiriamas kreditų skaičius. Tokios procedūros metu suteikiamų kreditų skaičius gali skirtis, pavyzdžiui: 3, 5, 8 kreditai (pagal „Tuning“, nemodulinė sistema). Taikant šį būdą, akademiniam personalui kuriant kiekvieną dalyką (modulį) suteikiama visiška laisvė studijų siekinių ir su jais susijusio mokymosi krūvio požiūriu. Šio metodo trūkumas – dėl skirtingos dalykų apimties gali atsirasti problemų, norint užtikrinti studentų judumą ir kurti tarpdalykines programas.

2. Institucija gali pačioje studijų programos kūrimo pradžioje standartizuoti numatomų dėstyti dalykų (modulių) apimtis kreditais, pavyzdžiui: 5 arba jų kartotinis, t. y. iš anksto nustatyti kreditų skaičių dalykui (pagal „Tuning“, modulinė sistema). Šiuo atveju akademinis personalas apibrėžia tinkamus studijų siekinius ir detalizuoja mokymosi procesą, kartu ir mokymosi krūvį, atsižvelgdamas į nurodytą kreditų skaičių. Modulinės sistemos pranašumai: padeda išvengti fragmentacijos, t. y. pernelyg didelio egzaminų skaičiaus, palengvina kreditų perkėlimą, jai būdingas didesnis lankstumas, leidžiantis kurti skirtingas studijų programas.

Tiek modulinėje, tiek nemodulinėje studijų sistemoje būtina užtikrinti, kad dalykų (modulių)

apimtys nebūtų per daug mažos, siekiant išvengti programos fragmentacijos ir dėmesį pirmiausia kreipiant į bendrą studijų programos struktūrą ir dalyko poreikį. Institucijoms pačioms leisti nuspręsti, kokią – modulinę ar nemodulinę – sistemą diegti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad per semestrą studijuojamos programos dalykų skaičius negali būti didesnis kaip 7 (bakalauro studijos) ar 5 (magistrantūros studijos), dalyko apimtis negali būti mažesnė kaip 3 ECTS kreditai, taip išvengiant studijų programų fragmentacijos. Antra vertus, nepageidautinas atvirkščias reiškinys – per didelės apimties dalykų (modulių) kūrimas, nes taip pat labai apsunkina studentų judumą ir apriboja pasirinkimo laisvę programos rėmais.

Abiejose sistemose būtina užtikrinti, kad pagrindinis faktorius nustatant dalyko (modulio)

kreditų skaičių būtų mokymosi krūvis, reikalingas laukiamiems studijų siekiniams įgyvendinti. Vien tik kontaktinės valandos negali būti pagrindas suteikti kreditus, nes jos yra tik viena iš studento mokymosi krūvio sudedamųjų dalių.

Bakalauro studijų programos Pirmosios pakopos studijų programomis siekiama ugdyti bendrą erudiciją, suteikti teorinius

studijų krypties pagrindus ir formuoti profesinius įgūdžius, kurie būtini savarankiškam darbui. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalų bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o koleginių – pasirengti profesinei veiklai.

Remiantis dabartiniais teisės aktais27, pirmosios pakopos studijų programos turi būti kuriamos

laikantis 13 lentelėje pateiktų reikalavimų.

13 lentelė. Pirmosios pakopos studijų programų bendrieji reikalavimai Per semestrą studijuojamų dalykų skaičius

Ne didesnis kaip 7. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu.

27 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139.

24

Programos apimtis kreditais

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis yra 210–240 kreditų.

Kreditų pasiskirstymas Ne mažiau kaip 165 kreditus turi sudaryti studijų krypties dalykai. Ne mažiau kaip 15 kreditų turi sudaryti bendrieji universitetinių studijų dalykai. Ne daugiau kaip 60 kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai, skirti gilesnei specializacijai toje pačioje kryptyje (šakoje), arba bendrieji universitetinių studijų dalykai, praktika, taip pat studento laisvai pasirenkami studijų dalykai. Bendra praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 kreditų. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą, skiriant jam ne mažiau kaip 12 kreditų.

Iki šiol galiojantis Chemijos studijų krypties reglamentas28 per daug griežtai nustato

programos struktūrą ir dalykų apimtis kreditais, todėl akademiniam personalui paprastai lieka mažai laisvės kuriant ir tobulinant programas, siekiant jas geriau pritaikyti prie visuomenės poreikių.

Bakalauro studijų programos struktūra (dalykai, jų apimtis kreditais) paprastai priklauso nuo

mokslinio pedagoginio personalo, todėl skiriasi įvairiose institucijose. Europos chemijos tinklas (ECTN) yra pasiūlęs bendrąsias chemijos srities studijų programų standartų gaires (Tuning Educational Structures in Europe. References Points for the Design and Delivery of Degree Programmes in Chemistry). Pavyzdžiui, 180 ECTS kreditų apimties chemijos Europos bakalauro (Eubachelor®) programos struktūros nesiekiama detaliai apibrėžti, tačiau siūlomos tokios rekomendacijos:

• Studijų pagrindų dalykai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 ECTS kreditų iš šių sričių: ◦ organinė chemija, ◦ neorganinė chemija, ◦ fizikinė chemija, ◦ analizinė chemija, ◦ biologinė chemija, ◦ fizika, ◦ matematika.

• Alternatyvos (≥ 15 ECTS kreditų), apimančios bent tris giminingus dalykus, ir kiekviena jų būtų bent 5 ECTS kreditų apimties. Priklausomai nuo fakulteto personalo, šie dalykai gali būti:

◦ teorinė (skaičiuojamoji) chemija, ◦ cheminė technologija, ◦ makromolekulinė chemija, ◦ biochemija, ◦ biologija.

• Laisvai pasirenkami dalykai (iš jų 30 ECTS kreditų apimties gali sudaryti dalykai, kurie nesusiję su chemija, fizika, matematika ar biologija).

• Bakalauro baigiamasis darbas (15 ECTS kreditų). Chemijos Europos bakalauro (Eubachelor®) programoms kurti rekomenduojama taikyti

modulinę sistemą, kurioje kiekvienam mokymo vienetui paskiriama mažiausiai 5 kreditai. Praktiniai užsiėmimai gali būti organizuojami kaip atskiri dalykai (moduliai) arba kaip

integruoti dalykai (moduliai). Abiem alternatyvoms būdingi ir trūkumai, ir privalumai. Jeigu jie organizuojami kaip atskiri dalykai, tuomet praktinis dalyko (modulio) turinys yra skaidresnis.

28 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“. Žin., 2004, Nr. 18-558.

25

Integruoti dalykai (moduliai) leidžia geriau sinchronizuoti teoriją ir praktiką. Lietuvoje tradiciškai vyrauja integruoti dalykai.

Magistrantūros studijų programos

Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų29. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo veikla. 14 lentelėje pateikiami antrosios pakopos studijų programų reikalavimai.

ECTN chemijos Europos magistrantūros (Euromaster®) programų rekomendacijose taip pat

nurodoma, kad magistrantūros programos pagrindinis elementas yra tiriamasis darbas, kuris turėtų būti 30–60 ECTS kreditų apimties. Tam tikras kiekis kreditų turėtų būti skirtas ir bendriesiems privalomiesiems dalykams, tačiau turi būti užtikrintas lankstus ryšys tarp jų ir pasirinktos mokslinių tyrimų srities. Chemijos srities magistrantūros programa negali būti paprastas bakalauro studijų tęsinys. 14 lentelė. Antrosios pakopos studijų programų bendrieji reikalavimai Studijuojamų dalykų skaičius

Ne daugiau kaip 5 dalykai. Kiekvieno dalyko arba modulio studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Jeigu naudojama kaupiamojo vertinimo sistema, tarpiniai įvertinimai gali sudaryti egzamino pažymio dalį. Negali būti kartojami atitinkamos krypties pirmosios pakopos studijų dalykai.

Programos apimtis kreditais

Studijų programos apimtis yra 90–120 studijų kreditų.

Kreditų pasiskirstymas

Ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi sudaryti krypties dalykai, kurie turinio požiūriu privalo būti kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai. Ne daugiau kaip 30 studijų kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, skirti pasirengti doktorantūros studijoms (tiriamasis darbas), praktinei veiklai (profesinės veiklos praktika), taip pat bendriesiems universitetinių studijų dalykams ir studento laisvai pasirenkamiems dalykams, būtiniems studijų programos tikslams pasiekti. Ne mažiau kaip 30 studijų kreditų skiriama baigiamojo darbo rengimui ir gynimui. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % kiekvieno studijų dalyko apimties.

29 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375.

26

8. MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METOD Ų REKOMENDACIJOS 8.1. Mokymas(is) Per mokymo procesą formuojamos ir bendrosios, ir specialiosios profesinės kompetencijos.

Darbdaviams ypatingai svarbu, kad chemijos srities išsilavinimą įgijęs absolventas turėtų nuodugnias chemijos ir gretutinių mokslų žinias, gebėtų saugiai dirbti, mokėtų savarankiškai tobulintis, sugebėtų pateikti informaciją tiek raštu, tiek kalbėdamas informuotai auditorijai, tiek populiariai supažindindamas žmones, kurie tik domisi vienu ar kitu chemijos klausimu.

Kompetencijos ugdomos taikant įvairius mokymo metodus. Chemijos krypties studentų

pagrindiniai mokymo būdai yra paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, praktikos, baigiamieji darbai, kurie neatsiejami nuo studijų programos kompetencijų ugdymo. Mokymo metodo pasirinkimas priklauso nuo to, kokius studijų siekinius studentai turi pasiekti ir ką dėstytojas turi įvertinti.

Mokymasis ir gebėjimas dirbti savarankiškai svarbi ir neatsiejama studijų dalis. Jo metu

ugdomos ir bendrosios kompetencijos: gebėjimas planuoti laiką, tinkamai išdėstyti prioritetus, laikytis nustatytų terminų. Per savarankišką mokymąsi studentas turi išmokti kai kurias temas parengti pats, tobulinti darbo kompiuteriu įgūdžius, išsiugdyti gebėjimą surasti būtiną informaciją. Siekdami ugdyti studento gebėjimą mokytis, dėstytojai turėtų nuolatos pateikti studentams užduočių (pvz., pratybos probleminėms užduotims spręsti), į kurias atsakymus būtų neišvengiama pateikti iš anksto numatytais terminais. Labai svarbu palaikyti ryšį su kitais tai grupei dėstančiais dėstytojais ir suderinti užduočių apimtį, kad būtų išvengta per didelio studentų apkrovimo.

8.1.1. Paskaitos

Paskaitų metu suteikiamos žinios, o kompetencijomis jos virsta per paskaitas, formuojamos ir tobulinamos per pratybas, laboratorinius darbus, praktiką, rengiant baigiamąjį darbą. Todėl svarbu, kad paskaitas skaitytų kvalifikuoti dėstytojai, intensyviai dirbantys mokslinį darbą artimoje srityje.

Yra du kraštutiniai paskaitų atvejai: pakaušių metodas ir probleminis metodas (studentai iš

anksto susipažįsta su tema ir ateina į paskaitą pasiruošę išklausyti ir diskutuoti). Pirmosios pakopos studijose reikia suteikti daug bendrųjų žinių, kurios nutolusios nuo mokykliniuose vadovėliuose išdėstytų supaprastintų sąryšių, arba išdėstomos visai naujos temos, vartojamos naujos sąvokos, dėstomi chemijos kiekybiniai dalykai ir giluminiai tarpusavio ryšiai, matematinis sistemos apibūdinimas. Todėl pakaušių metodas turėtų būti pagrindinis, kai dėstomi nuosekliai vienas iš kito išplaukiantys dalykai, kai nauja informacija siejama su jau žinoma informacija, pvz.: šiluma – entropija – naudingas darbas, t. y. ištisi fizikinės chemijos, elektrochemijos, kvantinės chemijos skyriai. Koks bebūtų gabus studentas, negalima iš jo reikalauti, kad jis kokybiškai per keletą valandų savarankiškai pasiruoštų paskaitai, pavyzdžiui, apie antrąjį termodinamikos dėsnį, o paskui diskutuotų su dėstytoju arba auditorija. Remiantis ilgamete Vilniaus universiteto darbo patirtimi, galima teigti, kad po tokios diskusijos dėstytojui vis tiek tektų visą numatytą šiuo klausimu medžiagą „išdėstyti į lentynėles“, kad paskui visi studentai žinotų, „kas kur guli“, t. y. įgytų susistemintų žinių. O auditorinio darbo valandos yra ribotos. Iš kitos pusės, jei visos paskaitos bus organizuojamos probleminiu metodu, studentams nepakas laiko joms ruoštis. Mūsų skaičiavimais, 1 valandos paskaitos metu diskutuotinam dalykui studentui tektų ruoštis apie 5 valandas. Tai – tik vienam dalykui. Jeigu per dieną studentas turi 2–3 tokias paskaitas, joms nesiruoš, nes tiesiog bus viršytos jo žmogiškosios galimybės.

27

Probleminį mokymą suderinti su savarankišku pasiruošimu paskaitai galima tik nagrinėjant tokias temas, kurios yra gana siauros, o pagrindinių sąvokų ir terminų prasmė yra žinoma arba intuityviai suvokiama, nėra matematinių ryšių su ankstesnėmis sąvokomis arba temomis, pavyzdžiui: mikroemulsijos, gavimo būdai ir panaudojimas, feromonų grupės ir pan. Taikant probleminį metodą, per paskaitas teikiama žodžiu informacija turi būti praturtinta raštu arba vaizdu (pvz., rodomos skaidruolės).

Vienas iš kompetencijos kalbėti viešai chemijos temomis ugdymo būdų – pačių studentų

pateikiami pristatymai paskaitų metu. Tokie pristatymai rekomenduojami pirmosios studijų pakopos pabaigoje arba antrojoje studijų pakopoje, kai studentai jau turi pakankamai bendrųjų žinių ir gilina specialybės arba siauros specializacijos žinias. Tokius 20–25 minučių trukmės pristatymus turi parengti visi to dalyko studentai. Šiuos pristatymus rekomenduojama rengti nedidelėse studentų grupėse, juos vertinti turi ne tik dėstytojas, bet ir grupės studentai, ir tai turi tapti kaupiamojo balo dalimi.

8.1.2. Pratybos, seminarai

Tai mokymo būdas, kai pateikiama informacija yra iš karto derinama su užduotimi, reikalaujančia aktyvaus studento darbo. Per pratybas naudojant paskaitų medžiagą uždaviniams išspręsti ugdomos šios bendrosios kompetencijos: gebėjimas analizuoti ir apibendrinti, gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje, pagrindinės bendrosios studijuojamo dalyko žinios, informacijos valdymo įgūdžiai. Per pratybas sprendžiamus uždavinius reikia formuluoti įvairiai. Tai gali būti tiesioginiai uždaviniai, kuriems išspręsti reikia pritaikyti teisingą formulę, minėtą paskaitoje, pavyzdžiui, apskaičiuoti etilo alkoholio degimo šilumą. Kita uždavinių grupė yra vadinamieji atvirkštiniai uždaviniai, kuriems išspręsti reikia panaudoti daugiau sugebėjimų: bendrus sprendimo ieškojimo gebėjimus, gebėjimą apibendrinti ir suvokti giluminius ryšius tarp sąvokų, terminių arba reiškinių, pavyzdžiui: apskaičiuoti etilo alkoholio maksimalią degimo temperatūrą arba apskaičiuoti, kiek vandens gali išgarinti degdamas etilo alkoholis („pagirių sindromo“ uždavinys). Šių atvirkštinių uždavinių sprendimas bei gauti rezultatai turi būti aptariami grupėje, nes jiems išspręsti naudojamasi keleto temų, išdėstytų per paskatas, žiniomis. Pratybų metu įgytos kompetencijos ir gebėjimai tikrinami ir vertinami pagal parašytą kontrolinį darbą.

8.1.3. Laboratoriniai darbai

Laboratoriniai darbai turi būti organizuojami taip, kad studentai turėtų galimybių parodyti studijuojamo dalyko žinias, gebėjimą jas apibendrinti ir panaudoti praktikoje, galėtų parodyti gebėjimą valdyti informaciją, darbo kompiuteriu įgūdžius, gebėjimą rašyti moksline kalba. Kadangi dažniausiai vieną laboratorinį darbą atlieka keli studentai, ugdomi ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai. Rekomenduojama prieš atliekant darbą dėstytojui patikrinti žinias, pagrindinių sąvokų vartojimą, naudojamų eksperimentinių metodų teorinius pagrindus. Kiekvienas laboratorinis darbas turi būti vertinamas atskirai. Jis turi būti aprašytas moksline kalba, o aprašymo apimtis turi būti tokia, kad skaitančiajam būtų aišku net ir neužduodant papildomų klausimų, koks darbo tikslas, kaip jis atliktas (pagrindinių sąvokų apibrėžimai, taikomi metodai, konkrečios tirtos sistemos ir gauti eksperimentinio tyrimo rezultatai, jų grafinis pateikimas ir komentaras, eksperimentų pagrindu apskaičiuoti dydžiai, parametrai, gautos išvados). Tik sutvarkius pagal šiuos reikalavimus laboratorinio darbo aprašymą, darbą galima įskaityti arba įvertinti (dėstytojo nuožiūra) ir panaudoti kaupiamajam studento vertinimui. Paprastai chemijos studijų krypties studentai laboratorinius darbus atlieka poromis. Todėl abiejų studentų laboratorinių darbų aprašai gali ir nesiskirti. Tuomet įvertinant reikia atkreipti dėmesį į jų žinias, parodytas per apklausą prieš darbą.

8.1.4. Praktika

Atliekant praktiką įgyjamos tiek bendrosios kompetencijos, tiek specialiosios, susijusios su

28

realia profesine situacija. Jau prieš praktiką studentus būtina supažindinti su konkrečiais praktikos vertinimo kriterijais, sukauptos per praktiką medžiagos pateikimu ataskaitoje ir atsiskaitymo už praktiką forma. Tuomet nuo pat praktikos pradžios medžiaga bus kaupiama tikslingai ir kraunama į atitinkamas „lentynėles“. Per praktiką įgytos bendrosios ir profesinės kompetencijos, pavyzdžiui: tarpasmeninio bendravimo, gebėjimas pakankamai greitai įsisavinti tyrimo arba gamybos būdus ir kompetentingai juos naudoti, gali būti vertinamos, remiantis praktikos vadovo atsiliepimu.

8.1.5. Kursiniai ir baigiamieji darbai

Kursiniais ir baigiamaisiais darbais ugdomi gebėjimai atlikti mokslinius tyrimus tam tikroje siauresnėje mokslo srityje. Didžioji dalis kursinių ir baigiamųjų darbų atliekama vadovaujant dėstytojui, ir dažniausiai studento atliekamas tyrimas arba eksperimentinis darbas siejasi su dėstytojo grupės atliekamų mokslinių tyrimų kryptimi. Todėl ugdoma ir tarpusavio bendravimo kompetencija. Jei nuolatos egzistuoja glaudus vadovo, grupės ir atskiro studento ryšys, studentas gali suvokti savo padarytą pažangą. Kadangi tyrimas siejamas su konkrečia, siauresne moksline kryptimi, kuri nagrinėjama „į gylį“, naudojama brangi aparatūra, todėl šiuolaikinių chemijos krypčių studento atliekamas tyrimas vertinamas kaip atliekamas dėstytojui vadovaujant, ir tik smulkesni darbai gali būti priskirti savarankiško tyrimo kategorijai.

Rengiant šiuos darbus ugdomi gebėjimai surasti informaciją, ją apibendrinti, informacijos

sraute aptikti konkrečiam darbui būtinas žinias ir metodologiją. Rašydamas baigiamąjį darbą studentas tobulina mokslinę kalbą raštu, gilina specialybės žinias ir gebėjimus, o ruošdamasis gynimui – mokslinę kalbą žodžiu.

8.2. Vertinimas Aukštojoje mokykloje taikomas kriterijais grįstas vertinimo modelis. Vertinimo informacijos

išsamumas priklauso ir nuo vertinimo metodų pasirinkimo, ir nuo gebėjimo juos derinti kuriant dėstomo dalyko vertinimo sistemą. Kadangi kompetencijų ugdymas gali remtis funkciniu, bihevioristiniu, konstruktyvistiniu požiūriais, kompetencijų vertinimo metodai ir kriterijai taip pat turi atitinkamai derėti su pasirinkta kompetencijų ugdymo metodologija. Galima daryti prielaidą, kad instrumentinių bendrųjų kompetencijų ugdymas ir atitinkamas vertinimas remsis funkciniu požiūriu. Todėl vertinimo metodai ir kriterijai bus konstruojami, siekiant įvertinti studento funkcinius ir instrumentinius gebėjimus.

Galima išskirti kelis vertinimo tipus: • formuojamasis vertinimas, • apibendrinamasis vertinimas, • kaupiamasis vertinimas. Formuojamasis vertinimas – tai ugdymo proceso metu nuolatos atliekamas vertinimas,

skatinantis pačius besimokančiuosius mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo pažangą, pasiekimus, sunkumus, bendradarbiauti su dėstytoju, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus. Jo paskirtis – skatinti studentą nuolat aiškintis, ar yra pasiekti tarpiniai studijų tikslai, skatinti formuoti ir išsakyti savo nuomonę. Formuojamasis vertinimas taikomas įvertinant žodines apklausas, koliokviumus, pranešimus ir pristatymus, referatus, ataskaitas.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas išklausius visą kursą arba dalyką, todėl toks

vertinimas dar vadinamas baigiamuoju. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Aukštojoje mokykloje apibendrinamasis vertinimas taikomas įvertinant kursinius ir baigiamuosius darbus, egzaminus (žodžiu arba raštu).

29

Kaupiamasis vertinimas – tai apibendrinamojo vertinimo variantas. Kaupiamasis vertinimas leidžia dėstytojui per ugdymo procesą surinkti daugiau informacijos apie studento padarytą pažangą, matuoti ją taikant įvairius vertinimo kriterijus už įvairią studento veiklą, t. y. apibendrinamąjį vertinimą įvairiai derinti su formuojamuoju vertinimu. Pastaruoju metu aukštojoje mokykloje populiarėja toks kaupiamojo vertinimo būdas: egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą, o kiti dėstytojo nuožiūra parenkami už kontrolinius, koliokviumus, pačių studentų parengtą paskaitą ir kitus darbus, rodančius studentų įgytas akademines žinias, praktinius ir profesinius įgūdžius, tarp jų kalbėjimo viešai ir minčių reiškimo raštu gebėjimus.

Kiekvieno įvertinimo tikslas yra ne tik nustatyti studento kompetencijos lygį, bet ir sudaryti

studentų reitingą. Vertinama daugelis dalykų: kontroliniai darbai, egzaminas, praktika, baigiamasis darbas, ir jų vertinimo kriterijai skiriasi.

Studentai turi būti susipažinę su vertinimo kriterijais, kad galėtų tikslingiau išdėlioti

prioritetus, planuoti savarankiško darbo laiką, apibendrinti sukauptą informaciją. 8.2.1. Kontrolinio darbo (koliokviumo) vertinimas

Kontrolinio darbo įvertinimas pastaruoju metu yra ir egzamino vertinimo kaupiamoji dalis. Jo metu vertinamos ne tik konkrečios studento profesinės žinios, bet ir jo kompetencija apibendrinti bei panaudoti žinias praktikoje, gebėjimas mintis reikšti moksline kalba. Kontrolinio darbo (koliokviumo) trukmė paprastai neturi viršyti dviejų akademinių valandų. Per kontrolinį darbą, jei užduotis – uždavinių sprendimas, galima leisti naudotis paskaitų konspektais arba vadovėliais. Studentai turi mokėti spręsti ne tiek konkretų uždavinį, o apskritai uždavinį. Todėl naudojimasis literatūra uždaviniui išspręsti ugdo jo kompetenciją dirbti su informacija. Tačiau negalima leisti naudoti uždavinynų, pratybų užrašų arba kitos literatūros ir priemonių, kur yra uždavinių sprendimo pavyzdžių. Siekiant geriau atskirti, kokias kompetencijas išsiugdė studentas, užduotys turi būti skirtingo sunkumo, ir, jei įmanoma, studentas pats turėtų pasirinkti sprendžiamų uždavinių lygį bei maksimalų kontrolinio darbo įvertinimą, į kurį jis gali pretenduoti, spręsdamas vieno ar kito tipo uždavinius. Pavyzdžiui: fizikinės chemijos kurso užduotys gali būti ir tinkamas formulių taikymas, arba tiesioginiai uždaviniai, ir anksčiau minėti atvirkštiniai uždaviniai. Turėtų būti vertinamas ne tik uždavinio sprendimo teisingumas arba klaidingumas, bet ir trumpi uždavinio arba problemos sprendimo komentarai. Taip tikrinama mokslinės kalbos ir sprendimo kompetencija. Negalima aukščiausiu balu vertinti uždavinio sprendimo, pateikto keliomis formulėmis arba skaičiais be jokių komentarų.

Vietoj trumpo (iki 2 akademinių valandų) kontrolinio darbo kartais galima skirti ilgesnę

užduotį kiekvienam studentui individualiai. Ją atlikdamas, studentas turi parodyti savarankiško darbo ir laiko planavimo kompetencijas, gebėjimą surasti informaciją, įsisavinti per paskaitas įgytas žinias. 1 paveiksle pateikiamas užduoties, kuriai atlikti reikia maždaug 6 darbo valandų, pavyzdys.

30

Ti

1. Užrašyti Nernsto lygtį kiekvienai žemiau pateiktai reakcijai. 2. Sudaryti TiO2, TiN Purbe diagramos fragmentą. 3. Purbe diagramoje nurodyti stabilumo, pasyvumo, korozijos zonas. 4. Nustatyti, ar gali vykti reakcija: Cu2+ + TiN � produktai, jeigu [Cu2+] = 0,1 M. Jeigu reakcija galima, nurodyti sąlygas ir parašyti reakcijos lygtį.

Duomenys Procesas Eo, V Cu2+ + 2e– � Cu 0,377 Ti3+ + 2H+ + 5e– � TiH2 –0,559 Ti2+ + 2e– � Ti –1,630 TiO2 + 4H+ + e– � Ti3+ + 2H2O –0,679 Ti + 2H+ + 2e– � TiH2 0,417 TiO2 + 4H+ +1/2N2 + 4e– � TiN + 2H2O –0,280 p(N2)= 0,79 atm Ti3+ + 1/2N2 + 3e– � TiN –0,140 O2 + 4H+ + 4e– � 2H2O 1,229 2H+ + 2e–

� H2 0,000

1 pav. Individualios užduoties, kuriai atlikti reikia maždaug 6 darbo val. (neįskaitant įforminimo), pavyzdys

8.2.2. Egzamino vertinimas

Kreditais paremtose pirmosios pakopos studijų programose kiekvienas semestras turėtų baigtis egzaminu. Reikėtų akcentuoti, kad ECTS automatiškai neužkerta kelio kurso pabaigoje rengti egzaminus iš viso kurso medžiagos, bet jeigu jie yra rengiami, privalo būti įtraukti į kreditų paskirstymą ir jiems turi būti suteikiami atitinkami kreditai. Pastaruoju metu per egzaminą vertinamos teorinės dalyko žinios, paprastai pagal vieno semestro išklausytų paskaitų kursą. Per egzaminą vertinama ir profesinė kompetencija, kuri sujungia ir bendrąsias kompetencijas: gebėjimą planuoti laiką, mokytis savarankiškai. Galimi įvairūs egzaminų raštu variantai: esė, testas, rašto darbas.

Esė (arba referato) tikrinimas dėstytojui užima daug laiko, todėl rekomenduojamas tais

atvejais, jei didelis egzamino įvertinimo balas sukaupiamas iš kontrolinių darbų, o studentų grupė yra maža, pavyzdžiui, specializacijos studentų grupė. Esė leidžia įvertinti studento kompetenciją dirbti su informacija, savarankiškai spręsti problemas. Toks darbas gali būti rašomas ne auditorijoje, bet rengiamas ilgesnį laiką.

Testas (užduočių rinkinys su atsakymų variantais) leidžia greitai patikrinti didelės grupės

studentų žinių lygį. Vertinama automatiškai sumuojant teisingų atsakymų balus. Kai nėra kaupiamojo balo, egzaminuojant taikomas vadinamasis rašto darbas. Įvairaus

sunkumo užduotys apima didelę perskaityto kurso dalį, studentai turi parodyti ir įgytas žinias, ir kompetencijas: apibendrinti pateiktą medžiagą, gebėjimą abstrakčiai mąstyti. Užduotys suformuluotos taip, kad būtų ir atsakymų variantai, ir galimybė patikrinti žinias (pvz., apibūdinti sąvokas), patikrinti ir įvertinti loginį mąstymą ir konceptualų supratimą, gretutinių dalykų žinias,

31

gebėjimą savarankiškai dirbti, mintis reikšti moksline kalba ir išskirti pagrindinius dalykus. Jau užduočių formuluotėse yra pateiktos būtinos pradinės lygtys, todėl per egzaminą draudžiama naudotis bet kokia literatūra. Panašų į pateiktą rašto darbą studentai parašo per 2–2,5 valandos. Vertinamas panašiai kaip ir testas.

Reikia pabrėžti, kad egzamino vertinimas dažnai yra kaupiamasis, susideda iš kitų vertinimų

už kontrolinius darbus, koliokviumus, referatus ir panašius darbus, kurių metu įvertinamos specialios anksčiau minėtos kompetencijos.

8.2.3. Praktikos vertinimas

Praktikos metu studentas dirba naujame kolektyve, todėl ugdo tarpusavio bendravimo įgūdžius ir tam tikros profesinės srities gebėjimus. Tačiau įvertinti pažymiu galima jo ataskaitą ir žodinį pranešimą. Vertinant būtina atsižvelgti į ataskaitos mokslinę kalbą, kaip pateikta medžiaga susieta su tais dalykais, kuriuos išklausė aukštojoje mokykloje (gebėjimas analizuoti ir apibendrinti). Taip pat vertinamos įgytos žinios apie cheminę informaciją, gebėjimas ją kritiškai įvertinti, argumentavimas žodžiu ir raštu, gebėjimas pristatyti sukauptą patirtį informuotai auditorijai.

Kartais per praktiką tenka dirbti su konfidencialia informacija, kurią skelbti praktikos

ataskaitoje draudžia įmonės vidaus taisyklės ir nuostatai. Tokiu atveju studentai turėtų savo ataskaitoje pateikti suderintą su praktikos vadovu įmonėje naudojamų procesų arba veiklos modelį, neatskleisdami konfidencialios informacijos. Ir apie tai turi būti nurodoma praktikos vadovo atsiliepime.

Įgytas per praktiką profesines kompetencijas padeda vertinti praktikos vadovo atsiliepimas. Iš

jo turi būti aišku, kiek studentas supranta esmines praktikos vietoje naudojamas chemines (ar kitas) koncepcijas ir principus, kaip sugeba juos pritaikyti kokybiniam arba kiekybiniam problemų sprendimui arba interpretavimui, taip pat gebėjimas atpažinti gerąją praktiką.

8.2.4. Baigiamojo darbo vertinimas

Kadangi didžioji dalis kursinių ir baigiamųjų darbų atliekama vadovaujant dėstytojui ir nuolatos su juo bendraujant, ir dažniausiai studento atliekamas tyrimas arba eksperimentinis darbas siejasi su dėstytojo grupės atliekamų mokslinių tyrimų kryptimi, todėl chemijos krypties baigiamojo darbo negalima vertinti kaip visai savarankiško darbo. Tačiau kompetenciją savarankiškai dirbti su informacija, analizuoti ir apibendrinti įmanoma vertinti pagal literatūros apžvalgą baigiamojo darbo tema; kompetenciją dirbti duomenų apdorojimo kompiuterių programomis galima vertinti pagal baigiamajame darbe taikytus duomenų apdorojimo metodus, rezultatų grafinį arba skaitmeninį pateikimą. Profesinės kompetencijos rodikliai gali būti baigiamojo darbo mokslinė kalba ir gebėjimas pristatyti gautus rezultatus informuotai auditorijai.

Neatsiejama baigiamojo darbo vertinimo dalis, padedanti įvertinti studento profesines ir

bendrąsias kompetencijas, yra darbo vadovo atsiliepimas. Čia turi būti nurodoma studento įgytos kompetencijos ir gebėjimai:

• suprasti esminius, su baigiamojo darbo tematika susijusius faktus, koncepcijas, principus, teorijas;

• gebėjimas juos pritaikyti problemoms spręsti; • gebėjimas kritiškai įvertinti, interpretuoti gautus duomenis; • gebėjimas argumentuotai išsakyti mintis ir idėjas; • kompetencija dirbti su informacija (ar gali studentas savarankiškai surasti informaciją, ar

naudojasi tik dėstytojo nurodytais informacijos šaltiniais); • kompetencija priimti sprendimą; • gebėjimas atlikti standartines ir nestandartines procedūras;

32

• gebėjimas dirbti grupėje ir keistis gaunamais rezultatais, bendrauti su kitais mokslininkais; • kompetencija savarankiškai planuoti eksperimentą; • kompetencija dirbti su literatūra anglų kalba (pagrindinė chemijos ir su ja susijusių sričių

literatūra publikuojama anglų kalba). Be to, vertinant baigiamąjį darbą būtina žinoti, koks studento indėlis rengiant baigiamąjį

darbą: ar tai tik techninis eksperimento atlikimas (praktinės, su chemija susijusios kompetencijos), ar dar parodomas intelektinis ir mokslinis indėlis (kompetencija analizuoti, apibendrinti informaciją ir gebėjimas generuoti naujas idėjas).

33

Literat ūra

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2004, Nr. 18-558.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 67-3375.

Bulajeva T., Čepienė A., Lepaitė D., Teresevič ienė M., Zuzevič iūtė V . Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

DEF klausimai, nacionalinės šalių ataskaitos. http://www.ects.cr.vu.lt/Files/File/DEF%20%20klausimai.doc

Determination Workload in Relation to Credits and Notional Hours. http://www.unisa.ac.za/contents/faculties/service_dept/bld/docs/Creditsnotionalhoursandworkload.doc

ECTS User‘s Guide. 2009. Brussels. Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas.

Švietimo mainų paramos fondas, 2010. Guidelines for Applications for the Chemistry Eurobachelor® Label. http://ectn-

assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EBL090728_Eurobachelor_GuidelinesAppl_200907V5.pdf

Guidelines for Applications for the Chemistry Euromaster® Label. http://ectn-assoc.cpe.fr/chemistry-eurolabels/doc/officials/Off_EML091222_Euromaster_GuidelinesAppl_200912V2a.pdf

Karjalainen A., Katari ina A., Juti la S. 2006. Give me time to think. Determining student workload in higher education. Oulu University Press.

Markevič ienė R. Dublino aprašai ir mokymosi pasiekimai (siekiniai). http://www.su.lt/filemanager/download/5943/1%5B1%5D._R_Markeviciene.pdf

Profesinio lauko tyrimo ataskaita: chemijos kryptis. 2010. Vilnius. http://www.ects.cr.vu.lt

Sanchez V., Ruiz M. P. (eds.) 2008. Competency-based learning: A proposal for the assessment of generic competences. Bilbao: Universidad de Deusto.

The „Budapest“ Cycle Level Descriptors for Chemistry. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2005/N03/200503_BudapestDescriptors.pdf

Tuning Chemistry Subject Area Brochure. 2008. ECTN. http://ectn-assoc.cpe.fr/archives/lib/2008/200805_Tuning_Chemistry_Brochure.pdf

34

PRIEDAI

1 priedas. Pirmosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Chemija 612F10001

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis

Studijų forma (-os) ir

trukm ė metais Programos

apimtis kreditais

Visas studento darbo kr ūvis

valandomis

Kontaktinio darbo

valandos

Savarankiško darbo

valandos Nuolatinė, 4 metai 240 6400 3200 3200

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos kryptis

(šaka) Gretutin ė studijų programos

kryptis (šaka) (jei yra) Fiziniai mokslai Chemija Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Chemijos bakalauras

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

V. Pavardė [email protected]

Akredituojanti institucija Akredituota iki Studijų kokybės vertinimo centras 2011-12-31

Studijų programos tikslas Įgyti teorinių žinių medžiagų savybėms aiškinti ir prognozuoti, remiantis termodinamikos, kinetikos, kvantinės mechanikos principais. Įgyti praktinių gebėjimų atlikti standartines laboratorines procedūras, sintetinti ir analizuoti chemines medžiagas, dirbti su standartine chemine aparatūra, taikyti fizikinius tyrimo metodus. Kritiškai vertinti cheminę informaciją, duomenis, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio kokybinius ir kiekybinius uždavinius. Įgyti gebėjimų bendrauti raštu ir žodžiu lietuvių ir anglų kalbomis, pateikti informaciją specialistų auditorijai, dirbti individualiai ir komandoje, organizuoti savo darbą ir planuoti laiką, studijuoti ir nuolat ugdyti savo profesionalumą bei bendrąjį išprusimą.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės Studijų programos

pobūdis Studijų programos skiriamieji bruožai

Analizinė chemija, bendroji chemija, neorganinė chemija, fizikinė chemija, organinė chemija, polimerų chemija, biochemija, koloidų chemija, kristalų chemija, kvantinė chemija

Universali, rengianti plataus profilio chemikus

Teikianti plataus profilio cheminį išsilavinimą

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi

pripažinimo galimybės Minimalus išsilavinimas – ne žemesnis kaip vidurinis. Priėmimo konkursinis balas formuojamas iš chemijos, matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos.

Tolesnių studijų galimybės

Gali tęsti studijas chemijos, biochemijos ir kitose su chemija ar biochemija susijusiose magistrantūros programose Lietuvoje ir užsienyje.

Profesinės veiklos galimybės Absolventas gali dirbti chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse, komercinėse ir kitose įmonėse.

35

Studijų metodai Vertinimo metodai Paskaitos, pratybos, savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai, mokomosios literatūros skaitymas, uždavinių sprendimas, literatūros apžvalgos rengimas ir pristatymas, baigiamojo darbo projektas

Studijų siekiniai vertinami semestro metu (rašomi tarpiniai egzaminai, atliekami kontroliniai darbai, aprašomi ir žodžiu ginami laboratoriniai darbai) ir per baigiamąjį egzaminą. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Egzamino vertinimai nuo 1 iki 4 yra nepatenkinami.

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai

1.1 Gebės bendrauti taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raštu. 1. Gebėjimas bendrauti raštu ir žodžiu lietuvių ir anglų kalbomis 1.2 Gebės naudotis informacijos šaltiniais anglų kalba, bendrauti

taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu. 2.1 Gebės dirbti savarankiškai. 2. Gebėjimas dirbti individualiai ir

komandoje 2.2 Gebės dirbti komandoje. 3.1 Gebės organizuoti ir planuoti savo darbą. 3. Gebėjimas organizuoti savo darbą ir

planuoti laiką 3.2 Gebės organizuoti ir planuoti savo laiką. 4.1 Gebės nuolatos tobulintis, studijuoti tiek profesinę, tiek

bendrąją pasaulėžiūrinę literatūrą. 4. Gebėjimas studijuoti ir nuolatos ugdyti

savo profesionalumą bei bendrąjį išprusimą 4.2 Gebės pristatyti mokslinę medžiagą profesionalų auditorijai.

Dalykinės kompetencijos Studijų programos siekiniai 5.1 Gebės tinkamai vartoti terminologiją, nomenklatūrą,

matavimo vienetus, taikomus apibūdinant chemines medžiagas ir jų sandarą.

5.2 Gebės apibūdinti vieninių ir sudėtinių medžiagų prigimtį, struktūrą, prognozuoti būdingiausias jų savybes.

5.3 Gebės paaiškinti pagrindines neorganinių, organinių, biologiškai aktyvių medžiagų reakcijas.

5.4 Gebės taikyti termodinamikos principus cheminiams procesams apibūdinti.

5.5 Gebės taikyti kvantinės mechanikos principus atomų bei molekulių sandarai ir savybėms apibūdinti.

5.6 Gebės taikyti kinetikos principus cheminėms reakcijoms apibūdinti.

5. Gebėjimas aiškinti ir prognozuoti medžiagų savybes remiantis termodinamikos, kinetikos, kvantinės mechanikos principais

5.7 Gebės apibūdinti fizikinius tyrimo metodus ir pritaikyti juos cheminių medžiagų tyrimams.

6.1 Gebės parinkti tinkamus kokybinės ir kiekybinės analizės metodus, atlikti šias analizes.

6.2 Gebės parinkti tinkamus cheminių junginių savybių tyrimo metodus, atlikti tyrimus ir interpretuoti gautus duomenis.

6.2 Gebės parinkti ir palyginti tinkamiausias medžiagas ir reakcijos sąlygas konkrečiam tikslui pasiekti.

6.3 Gebės parinkti tinkamus medžiagos struktūros tyrimo metodus, interpretuoti šių tyrimų duomenis.

6.4 Gebės sintetinti medžiagas pagal žinomas metodikas, apibūdinti įvairius sintezės metodus.

6.5 Gebės saugiai dirbti su cheminėmis medžiagomis. 6.6 Gebės patikimai atlikti matavimus, dokumentuoti ir analizuoti

matavimo rezultatus, panaudodamas kompiuterių programas.

6. Gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras, sintetinti ir analizuoti chemines medžiagas, dirbti su standartine chemine aparatūra, taikyti fizikinius tyrimo metodus

6.7 Gebės atlikti standartines laboratorines procedūras ir naudotis laboratorine įranga.

7.1 Gebės taikyti teorines žinias spręsdamas kokybinius ir kiekybinius žinomo ir nežinomo pobūdžio uždavinius.

7.2 Gebės planuoti chemijos problemų sprendimo strategijas.

7. Gebėjimas kritiškai vertinti cheminę informaciją, duomenis, spręsti žinomo ir nežinomo pobūdžio kokybinius ir kiekybinius uždavinius, analizuoti problemas ir planuoti jų sprendimo strategijas

7.3 Gebės vertinti ir matematiškai apdoroti duomenis.

36

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma) (DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos

Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Pagrindiniai studij ų siekiniai

Kod

as Studijų dalykai

(moduliai) pagal grupes K

redi

tai

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sav

ara

nki

ška

s d

arb

as

1.1

1.2

2.1

2.2

3.1

3.2

4.1

4.2

5.1

5.2

5.3

5.4

5.5

5.6

5.7

6.1

6.2

6.3

6.4

6.5

6.6

6.7

7.1

7.2

7.3

I KURSAS 60 1600 1 SEMESTRAS 30 800 418 382

Privalomieji dalykai (moduliai)

30

Anglų kalba I 4 120 64 56 + + + + + + Bendroji chemija 10 270 160 110 + + + + + + + + + + + + + + + + + Matematika I 12 300 130 170 + + + + + + + Studijų įvadas 4 110 64 46 + + + + +

2 SEMESTRAS 30 800 418 382 Privalomieji dalykai (moduliai)

30

Anglų kalba II 4 120 64 56 + + + + + + Neorganinė chemija I 6 160 96 64 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Matematika II 12 300 130 170 + + + + + + + Fizika I 8 220 128 92 + + + + + + + + + + + + + + + +

II KURSAS 60 1600 3 SEMESTRAS 30 800


25

Fizika II 8 210 112 98 + + + + + + + + + + + + + + + Kvantinė chemija 5 130 64 66 + + + + + + + + + + + + + Organinė chemija I 9 240 144 96 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Specialybės kalba 3 80 32 48 + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

5

Bendrauniversitetinis dalykas

5 140 64 76 +

37

4 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

30

Analizinė chemija I 8 210 128 82 + + + + + + + + + + + + + + + + + Fizikinė chemija I 8 220 112 108 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Organinė chemija II 8 210 128 82 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Spektroskopija I 6 160 64 96 + + + + + + + + + + + + + + + +

III KURSAS 60 1600 5 SEMESTRAS 30 800


25

Analizinė chemija II 8 210 112 98 + + + + + + + + + + + + + + + + + + Biochemija 5 130 64 66 + + + + + + + + + + + Fizikinė chemija II 9 240 144 96 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Kristalų chemija 3 80 32 48 + + + + + + + + + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

5

Bendrauniversitetinis dalykas

5 140 64 76 + + +

6 SEMESTRAS 30 Privalomieji dalykai (moduliai)

30

Neorganinė chemija II 10 280 128 82 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Polimerų chemija 5 150 80 70 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Koloidų chemija 5 128 64 64 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Spektroskopija II 10 242 64 178 + + + + + + + + + + + + + + + +

IV KURSAS 60 1600 7 SEMESTRAS 30 800


20

Profesinė praktika 15 400 50 350 + + + + + + + + + + + + + + + + Cheminė technologija 5 130 64 66 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

10

Specialieji dalykai 10 260 128 132 + + + + + + + 8 SEMESTRAS 30


15

Baigiamasis darbas 15 400 50 350 + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + + +

38

Pasirenkamieji dalykai (moduliai)

15

Specialieji dalykai 10 270 128 142 + + + + + + + + Bendrauniversitetinis

dalykas 5 130 64 66 + +

39

2 priedas. Antrosios pakopos studijų programos parodomasis aprašas: chemija

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas

Chemija 621F10001

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo kalba (-os)

Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS Universitetinės studijos Antroji VII lygis

Studijų forma (-os) ir

trukm ė metais Programos

apimtis kreditais Visas studento darbo

kr ūvis valandomis Kontaktinio

darbo valandos Savarankiško

darbo valandos Nuolatinė, 2 metai 120 3200 1400 1800

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos

kryptis (šaka) Gretutin ė studijų programos

kryptis (šaka) (jei yra) Fiziniai mokslai Chemija Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Chemijos magistras

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

V. Pavardė [email protected]

Akredituojanti institucija Akredituota iki Studijų kokybės vertinimo centras 2011-12-31

Studijų programos tikslas Įgyti žinių, būtinų chemijos mokslo tiriamajam darbui, medžiagų sintezės, analizės ir taikymo problemoms spręsti. Išlavinti įgūdžius parinkti ir taikyti medžiagų tyrimo būdus, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus, vertinti tyrimo rezultatų patikimumą. Išlavinti įgūdžius numatyti problemos sprendimo būdus, spręsti nežinomo pobūdžio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritiškai vertinti mokslinę informaciją, jos patikimumą. Išlavinti gebėjimą nuolat savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti naujoves, veikti aplinkybėmis, kada stokojama išsamios informacijos bei instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas, pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims lietuvių ir anglų kalbomis, suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės Studijų programos

pobūdis Studijų programos skiriamieji bruožai

Cheminė kinetika, neorganinės chemijos rinktiniai skyriai, organinių reakcijų mechanizmai, polimerizacijos reakcijų mechanizmai, skysčių chromatografija, dujų chromatografija

Universali, rengianti plataus profilio chemikus

Teikianti plataus profilio cheminį išsilavinimą

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi

pripažinimo galimybės Minimalus išsilavinimas – chemijos, biochemijos, bioinžinerijos, cheminės inžinerijos krypčių bakalauro laipsnis. Priėmimo konkursinis balas formuojamas iš analizinės chemijos, bendrosios chemijos, fizikinės chemijos, neorganinės chemijos, organinės chemijos, polimerų chemijos, biochemijos, kvantinės chemijos ir baigiamojo darbo gynimo pažymių.

Tolesnių studijų galimybės

Gali tęsti studijas su chemija arba biochemija susijusiose doktorantūros programose Lietuvoje ir užsienyje.

Profesinės veiklos galimybės Absolventas gali eiti atsakingas pareigas chemijos laboratorijose, su chemija susijusiose gamybinėse ir komercinėse įmonėse, dirbti mokslo tiriamosiose institucijose.

40

Studijų metodai Vertinimo metodai

Paskaitos, pratybos, savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai, mokomosios literatūros skaitymas, uždavinių sprendimas, literatūros apžvalgų rengimas ir pristatymas, baigiamojo darbo projekto rengimas

Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Kai kurie studijų dalykai gali būti įvertinti įskaita. Egzaminai ir įskaitos vyksta raštu arba raštu ir žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 (labai blogai) iki 10 (puikiai) balų, o per įskaitas – įskaityta arba neįskaityta. Egzamino vertinimai nuo 1 iki 4 yra nepatenkinami.

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai

1.1 Gebės savarankiškai siekti išsikelto tikslo ir spręsti

numatytus uždavinius. 1. Gebėjimas nuolat savarankiškai mokytis

1.2 Gebės atlikti tyrimus savarankiškai ir bendradarbiaudamas su kitais studentais arba tyrėjais.

2.1 Gebės analizuoti ir apibendrinti mokslinėje literatūroje skelbiamą informaciją.

2. Gebėjimas kritiškai vertinti naujoves, veikti aplinkybėmis, kada stokojama išsamios informacijos ir instrukcijų, pagrįsti daromas išvadas

2.2 Gebės kritiškai vertinti mokslinėje literatūroje skelbiamą informaciją.

3.1 Gebės aiškiai ir moksliškai pateikti informaciją specialistų auditorijai.

3. Gebėjimas pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims

3.2 Gebės populiariai pateikti informaciją ne specialistų auditorijai.

4.1 Gebės numatyti problemos sprendimo būdus.

4. Gebėjimas suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus

4.2 Gebės numatyti galimas savo sprendimų pasekmes. Dalykinės kompetencijos Studijų programos siekiniai

5.1 Gebės paaiškinti įvairių tyrimo metodų principus. 5.2 Gebės charakterizuoti medžiagas, paaiškinti jų sandaros

ypatybes. 5.3 Gebės paaiškinti procesus, vykstančius sintetinant

chemines medžiagas. 5.4 Gebės paaiškinti procesus, kurių vyksmą sąlygoja

fizikocheminiai ar biologiniai veiksniai. 5.5 Gebės pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, interpretuoti

tais metodais gautus rezultatus.

5. Gebėjimas dirbti mokslo tiriamąjį darbą, spręsti problemas, susijusias su medžiagų sinteze, analize ir taikymu

5.6 Gebės palyginti įvairius cheminių medžiagų sintezės būdus ir praktiškai atlikti sintezes.

6.1 Gebės planuoti ir atlikti konkretaus objekto tyrimą. 6.2 Gebės planuoti problemos sprendimą ir atlikti reikalingus

tyrimus.

6. Gebėjimas numatyti problemos sprendimo būdus, spręsti nežinomo pobūdžio problemas, rinkti, apibendrinti ir kritiškai vertinti mokslinę informaciją, jos patikimumą 6.3 Gebės planuoti problemos sprendimą teoriniu lygiu.

41

STUDIJŲ PROGRAMOS PLANAS (nuolatinė studijų forma) (DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos

Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Pagrindiniai studij ų siekiniai Studijų dalykai (moduliai) pagal grupes

Kre

dita

i

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sav

ara

nki

škas

dar

ba

s

1.1 1.2 2.1 2.2 3.1 3.2 4.1 4.2 5.1 5.2 5.3 5.4 5.5 5.6 6.1 6.2 6.3

I KURSAS 60 1600 1 SEMESTRAS 30 800

Privalomieji dalykai (moduliai) 6 160 Mokslo tiriamasis darbas I / III 6 160 35 125 + + + + + + + + + + + + + + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Iš sąrašo A – 18 kr., iš sąrašo B – 6 kr.

24 640

A Cheminių reakcijų kinetika 6 160 64 96 + + + A Neorganinės chemijos rinktiniai skyriai 6 160 80 80 + + + + A Organinių reakcijų mechanizmai 6 160 58 102 + + + + + + A Polimerizacijos reakcijų mechanizmai 6 160 64 96 + + + + + + B Cheminės analizės kokybė 6 160 48 112 + + B Funkcinių grupių blokavimo metodai 6 160 70 90 + + + + + + B Kultūros vertybių restauravimo teorija 6 160 48 112 + + + + B Polimerų tirpalai 6 160 48 112 + + + + B Rentgeno spindulių difrakcinė analizė 6 160 64 96 + + + + +

2 SEMESTRAS 30 800 Privalomieji dalykai (moduliai) 6 160 Mokslo tiriamasis darbas II / III 6 160 35 125 + + + + + + + + + + + + + + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai) Iš sąrašo A – 6 kr., iš sąrašo B – 18 kr.

24 640

A Aplinkos chemija 6 160 48 112 + + + A Metalo korozija 6 160 64 96 + + + + + + A Termodinamikos rinktiniai skyriai 6 160 48 112 + + + + B Elektrocheminiai analizės metodai 6 160 64 96 + + + + B Fizikinė neorganinė chemija 6 160 64 96 + + + B Heterociklinių junginių chemija 6 160 50 110 + + + +

42

B Kietafazės reakcijos 6 160 70 80 + + + + + + B Kieto kūno chemija 6 160 70 80 + + + + + B Kompleksinių junginių elektrochemija 6 160 48 112 + + + + + B Kultūros vertybių medžiagų biodestrukcijos tyrimo

ir apsaugos metodai 6 160 48 112 + + + +

B Nanobiotechnologijos analizinėje chemijoje 6 160 64 96 + + + B Organiniai metalų junginiai 6 160 52 108 + + + + + + B Paviršiaus chemija 6 160 74 86 + + + + B Pereinamųjų elementų chemija 6 160 48 112 + + + + + B Heterograndžių polimerų sintezė 6 160 64 96 + + + + + B Polimerų tyrimo metodai 6 160 64 96 + + + + + B Skysčių chromatografija 6 160 64 96 + + + B Stereoselektyviosios reakcijos 6 160 48 112 + + + + + B Taikomoji elektrochemija 6 160 48 112 + + + +

II KURSAS 60 1600 3 SEMESTRAS 30 800

Privalomieji dalykai (moduliai) 6 160 Mokslo tiriamasis darbas III / III 6 160 40 120 + + + + + + + + + + + + + + + + + Pasirenkamieji dalykai (moduliai) 24 640 Dujų chromatografija 6 160 66 94 + + + Kinetiniai ir elektrocheminiai analizės metodai 6 160 48 112 + + + Modernioji organinė sintezė 6 160 70 80 + + + + + + Neorganinė biochemija 6 160 64 96 + + + + Neorganinių medžiagų elektroninė sandara 6 160 58 102 + + + + + Nepusiausvyrosios sistemos 6 160 64 96 + + + Polimerinės dangos 6 160 48 112 + + + + Restauravimo metodų parinkimo ir suderinamumo

su kultūros vertybių technologijomis pagrindai 6 160 30 110 + + +

Sorbentų chemija 6 160 64 96 + + + Spektroskopiniai analizės metodai 6 160 64 96 + + + Supramolekulių chemija 6 160 48 112 + + + + + + Vaistų kūrimo principai 6 160 30 110 + + + +

4 SEMESTRAS 30 800 Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 Baigiamojo darbo rengimas 30 800 40 760 + + + + + + + + + + + + + + + + +

43

3 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: bendroji chemija

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas

Bendroji chemija

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: V. Pavardė Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko (modulio) lygmuo Dalyko (modulio) tipas

Pirmoji – Privalomasis

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 1 semestras Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: nėra Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko (modulio) apimtis

kreditais Visas studento darbo

kr ūvis Kontaktinio darbo

valandos Savarankiško darbo

valandos 10 270 160 110

Dalyko (modulio) tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Tai įvadinis chemijos kursas, kuriame įgyjama žinių apie mainų ir oksidacijos-redukcijos reakcijas, dujų dėsnius, termodinamikos dėsnius, cheminę pusiausvyrą dujų fazėje, cheminę pusiausvyrą tirpaluose (apsiribojant vienpakopiais procesais), atomo sandarą, Lewiso cheminių ryšių teoriją, valentinių elektronų porų stūmos teoriją. Žinios taikomos sprendžiant uždavinius, atliekant laboratorinius tyrimus. Ugdomos kompetencijos: saugiai dirbti cheminėje laboratorijoje, atlikti standartines laboratorines procedūras (tirpalų gaminimas, skiedimas, titravimas), naudojimasis informacijos šaltiniais lietuvių ir anglų kalbomis, bendravimas raštu ir žodžiu.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai

Vertinimo metodai

� Gebės sudaryti sutrumpintas jonines lygtis ir nustatyti, ar vyksta mainų reakcija. � Gebės išlyginti redokso reakcijų lygtis. � Gebės nustatyti reikšminių skaitmenų kiekį, atlikti veiksmus su apytiksliais duomenimis, atsižvelgdamas į reikšminių skaitmenų kiekį. � Gebės atlikti stechiometrinius skaičiavimus. � Gebės apibūdinti idealiąsias dujas, atlikti skaičiavimus, naudodamasis idealiųjų dujų būsenos lygtimi. � Gebės apibūdinti cheminę pusiausvyrą, atlikti skaičiavimus, kuriems reikalinga pusiausvyros konstanta (apsiribojama vienpakopiais procesais). � Gebės paaiškinti vandenilio atomo spektro susidarymą. � Gebės sudaryti vieną centrinį atomą turinčių molekulių Lewiso formules ir geometrinę sandarą rodančius brėžinius, apytiksliai įvertinti valentinių kampų dydį.

Paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, laboratorinių darbų ataskaitų rengimas raštu ir gynimas žodžiu (individualiu pokalbiu su dėstytoju), savarankiškas darbas

Du tarpiniai egzaminai (koliokviumai), trys uždavinių sprendimo kontroliniai darbai, laboratorinių darbų gynimas, baigiamasis egzaminas

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

44

1. Elektrolitai ir neelektrolitai. Mainų reakcijos vandeniniuose tirpaluose

1 1 4 6 4 Cheminių lygčių rašymas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

2. Oksidacija-redukcija. Oksidacijos-redukcijos reakcijų lyginimas elektroninių-joninių (puslygčių) būdu. Atliekami trys laboratoriniai darbai: „Mainų reakcijos“, „Redokso reakcijos“, „Elektrolizė“.

1 2 12 15 6 Cheminių lygčių lyginimas. Uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

3. SI matai. Matų pertvarkymas. Proporcingumo daugiklių metodas. Reikšminiai skaitmenys, matavimų tikslumas, paklaidos. Atliekami du laboratoriniai darbai: „Stearino rūgšties monosluoksnio storio nustatymas“, „Dvinario mišinio sudėties nustatymas“.

1 1 8 10 3 Vienetų pertvarkymas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

4. Tirpalo procentinė ir molinė koncentracija. Tirpalų gamyba. Skiedimas. Titravimas. Jonų molinės koncentracijos stipriųjų elektrolitų tirpaluose skaičiavimas. Atliekami trys laboratoriniai darbai: „Tirpalų gaminimas“, „Vandens kietumo nustatymas“, „Kalcio oksalato tirpumo nustatymas“.

1 2 16 19 5 Koncentracijų skaičiavimo uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

5. Perteklius. Stechiometriniai skaičiavimai, kai reikia nustatyti limituojantį reagentą. Atliekamas laboratorinis darbas „Vitamino C titravimas“.

1 1 4 6 2 Stechiometrinių uždavinių sprendimas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

6. Dujos. Slėgis, slėgio matavimas, slėgio matai. Idealiosios dujos. Dujų dėsniai. Dujų mišiniai. Dalinis slėgis. Daltono dalinių slėgių dėsnis. Svarbiausios molekulinės-kinetinės teorijos išvados (molekulių pasiskirstymas pagal greitį, vidutinė kinetinė energija, temperatūra ir molekulių vidutinė kinetinė energija). Efuzija ir difuzija. Realiosios dujos. Atliekami du laboratoriniai darbai: „Karbonato molinės masės nustatymas“, „Dujų difuzija“.

4 6 4 14 8 Teorijos nagrinėjimas. Dujų dėsnių taikymo uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

7. Cheminė pusiausvyra dujų fazėje. Konstantos Kp ir Kc, jų tarpusavio ryšys. Aktyvumas ir termodinaminė (tikroji) pusiausvyros konstanta. Kuriais atvejais termodinaminę pusiausvyros konstantą galime tapatinti su Kp, o kuriais – su Kc. Heterogeninė pusiausvyra ir pusiausvyros konstantos formulė heterogeninių pusiausvyrų atveju. Pusiausvyros konstantos naudojimas cheminiams uždaviniams spręsti (PPP lentelė). Le Chatelier’o principas. Pusiausvyros perstūmimas. Atliekami du laboratoriniai darbai: „Pusiausvyros konstantos nustatymas“, „Tirpumo sandaugos nustatymas“.

8 8 8 24 20 Teorijos nagrinėjimas. Pusiausvyros uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymas

8. Pirmasis termodinamikos dėsnis (termochemija). Sistema ir aplinka. Atvirosios, uždarosios ir izoliuotosios sistemos. Darbas, šiluma, vidinė energija, entalpija. Kalorimetrija. Būsenos funkcijos. Susidarymo entalpija. Hesso dėsnis. Termocheminių lygčių kombinavimas (6 val.)

6 4 10 15 Teorijos nagrinėjimas. Termocheminiai skaičiavimai

9. Reakcijos entalpijos ir pusiausvyros 1 3 4 4 Teorijos nagrinėjimas.

45

konstantos apskaičiavimas kombinuojant chemines lygtis, kurių entalpija ir pusiausvyros konstanta žinoma

Uždavinių sprendimas

10. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropijos sąvoka. Savaiminio proceso sąvoka. Gibbso energija. Pusiausvyros konstantos priklausomybė nuo temperatūros – van‘t Hoffo lygtis. Pusiausvyros konstantos apskaičiavimas, kai žinoma reakcijos standartinė Gibbso energija

4 4 8 8 Teorijos nagrinėjimas. Uždavinių sprendimas

11. Pusiausvyra tirpaluose. Rūgštys ir bazės, jų savybės, rūgščių ir bazių teorijos (Arrheniuso, Brionstedo ir Lowry, Lewiso, pH, pOH, Ka, Kb, pKa, pKb, Kw), logaritmavimas ir reikšminiai skaitmenys, bazinės anijonų savybės ir rūgštinės katijonų savybės (druskų hidrolizė). Druskų tirpalų pH apskaičiavimas. Buferiniai tirpalai. Buferinių tirpalų pH apskaičiavimas. Atliekami du laboratoriniai darbai: „Titravimas“, „Druskų hidrolizė“.

10 8 8 26 15 Teorijos nagrinėjimas. Uždavinių sprendimas. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

12. Atomo sandara. Elektromagnetinė spinduliuotė. Energijos kvantuotumas. Fotoefektas. Bohro atomo modelis. Atominis vandenilio spektras, jo paaiškinimas remiantis Bohro modeliu. Lymano, Balmerio ir kitos spektrinių linij ų serijos. Kvantiniai skaičiai. 1s, 2s ir 3s orbitalių formos. 2p ir 3p orbitalių formos. Stovinti banga. Mazgai ir pūpsniai. Daugiaelektronio atomo ir vandenilio atomo orbitalių išsidėstymo skirtumai. Atomų ir jonų elektroninės konfigūracijos. Periodinė lentelė ir atomų elektroninės konfigūracijos. Jonizacijos energija. Elektroninis giminingumas. Atomo spindulys (kovalentiškasis, joninis, metališkasis). Periodiškumas (elektroninių konfigūracijų, spindulio, jonizacijos energijos). Branduolio efektyvusis krūvis, atomo spindulio priklausomybė nuo branduolio efektyviojo krūvio. Jonų konfigūracija ir spindulys

6 4 10 10 Teorijos nagrinėjimas. Užduočių sprendimas

13. Cheminiai ryšiai. Lewiso ryšio teorija ir Lewiso formulių sudarymas. Rezonansas. Formalusis krūvis. Erdvinis skaičius. Geometrinės formos (įvairių dalelių (molekulių, jonų), kurių centrinių atomų erdvinis skaičius yra nuo 2 iki 6). Elektrinis neigiamumas. Ryšio poliškumas. Dipolio momentas. Molekulės poliškumas

4 4 8 10 Teorijos nagrinėjimas. Užduočių sprendimas

Iš viso 48 48 64 160 110

Vertinimo strategija

Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Darbas laboratorijoje

10 Semestro metu

Teorinis pasirengimas laboratoriniam darbui, eksperimento atlikimas ir duomenų registravimas, teorinės dalies ir rezultatų aprašymo išsamumas, rezultatų pagrindimas raštu ir žodžiu.

Kontroliniai darbai

20 Semestro metu

Rašomi trys kontroliniai darbai. Kontroliniame darbe pateikiami uždaviniai iš nagrinėjamų temų.

Tarpiniai egzaminai (kolokviumai)

30 Semestro metu

Pateikiamos testinės ir atvirojo tipo atsakymo užduotys iš nagrinėjamų temų.

Baigiamasis 40 Egzaminų Pateikiamos testinės ir atvirojo atsakymo užduotys bei sprendimo

46

egzaminas sesija uždaviniai iš viso kurso.

Autorius Leidimo metai

Pavadinimas Periodinio leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra R. Raudonis 2011 Bendroji chemija www.chemija.mums.lt/bchem R. Petrucci, W. Harwood 2000 Bendroji chemija Vilnius: Tvermė S. S. Zumdahl, S. A. Zumdahl 2007 Chemistry USA, Houghton Mifflin

Company S. S. Zumdahl, S. A. Zumdahl 2010 Chemistry USA, Houghton Mifflin

Company Papildomoji literat ūra

K. Daukšas ir kt. 2003 Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

47

4 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: koloidų chemija


Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Koloidų chemija


Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius




Reikalavimai studijuojančiajam

Išankstiniai reikalavimai: fizika, fizikinė chemija, organinė chemija

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): gebėjimas atlikti standartines laboratorines procedūras

Dalyko (modulio) apimtis




valandos 5 128 64 64


Įgyti pagrindinių koloidų chemijos dėsningumų žinių, ugdyti eksperimentinius įgūdžius, kompetenciją bendrauti žodžiu pristatant koloidų chemijos tyrimų rezultatus ir ginant koloidų chemijos laboratorinius darbus, raštu įforminti informaciją apie koloidų chemiją, dirbti grupėje ir individualiai, mokyti mokytis savarankiškai.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo

metodai � Gebės suprasti veiksnius, kurie lemia koloidinių sistemų bei nanodalelių

formavimąsi ir stabilumą. � Gebės skirti koloidines sistemas nuo molekulinių. � Gebės suprasti paviršinius reiškinius (drėkinimą, pasklidimą, dvimates

plėveles). � Gebės suprasti ir paaiškinti elektrokinetinius reiškinius, vykstančius

koloidinėse sistemose, ir jų technologinius taikymus.

Paskaitos, laboratoriniai darbai, savarankiškas darbas

� Žinos ir gebės pasirinkti tinkamus koloidinių sistemų gavimo metodus. � Supras ir gebės paaiškinti molekulių asociaciją į miceles ir technologinius

taikymus. � Supras kokybinę termodinaminių savybių priklausomybę nuo dalelių

dydžio. � Supras ir gebės paaiškinti technologijas, kurios remiasi koloidų chemijos

ir paviršinių reiškinių dėsningumais.

Paskaitos, savarankiškas darbas

Kaupiamasis pažymys: koliokviumas + laboratorinio darbo rezultatų gynimas + egzamino testas


Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Įvadas. Koloidinių sistemų klasifikavimo principai. Koloidinių sistemų gavimas. Laboratorinis darbas „Koloidinių

4 4 8 8 Kondensaciniai koloidinių sistemų gavimo būdai. Koloidinių sistemų stabilumas. Laboratorinio

48

sistemų gavimas ir koaguliacija“ darbo rezultatų aprašymas 2. Optinės koloidinių sistemų savybės. Laboratorinis darbas „Dalelių dydžio nustatymas spektrofotometriniu metodu“

2 4 6 6 Šviesos išbarstymas Rayleigh’aus lygties spektrofotometrijoje. Dalelių dydžio spektrofotometrinis nustatymas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

3. Molekulinės-kinetinės koloidinių sistemų savybės. Sedimentacinė-kinetinė pusiausvyra. Difuzija. Osmosas. Du laboratoriniai darbai: „Sedimentacinė analizė“, „Difuzijos ir osmoso reiškiniai koloidinėse sistemose“

2 8 10 10 Sedimentacinės analizės pagrindai. Difuzija klampiose sistemose. Laboratorinių darbų rezultatų aprašymai

4. Dvigubojo elektrinio sluoksnio susidarymas, koloidinių sistemų stabilumo DLVO teorija. Koloidinių sistemų koaguliacija. Izoelektrinis taškas. Laboratorinis darbas „Izolelektrinio taško nustatymas“

6 4 10 10 Izoelektrinio taško nustatymo metodai. Schulzo ir Hardy taisyklė ir jos pagrindimas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

5. Elektrokinetiniai reiškiniai. Laboratorinis darbas „Elektroforezė; elektrokinetinio potencialo nustatymas“

2 4 6 6 Smoluchowskio lygties taikymas elektroforezei. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

6. Koloidinių sistemų termodinamika. Paviršiaus įtempimas. Vilgumas. Kapiliariniai reiškiniai. Savybių priklausomybė nuo dalelių dydžio. Adsorbcija įvairių fazių sąlyčio ribose. Adsorbcijos izotermos. Laboratorinis darbas „Adsorbcijos ant aktyvintos anglies tyrimas“

6 4 10 10 Paviršiaus įtempimo matavimo metodai. Absoliučios absorbcijos apskaičiavimas. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

7. Dvimatės plėvelės ant skysčių ir kietų paviršių

4 4 4 Dvimačio slėgio priklausomybė nuo medžiagos užimamo ploto

8. Emulsijos ir mikroemulsijos, putos; jų technologiniai taikymai. Laboratorinis darbas „Emulsijų ir putų tyrimas“

2 4 6 6 Mikroemulsijų stabilumo diagramos sudarymo principai. Laboratorinio darbo rezultatų aprašymas

9. Asocijuotieji koloidai. Susidarymo termodinamika. Krafto taškas. Paviršinio aktyvumo medžiagos. Kritinė micelių susidarymo koncentracija. Technologiniai taikymai

4 4 4 Technologijos, kurių pagrindas – difilinių molekulių savaiminė asociacija

Iš viso 32 32 64 64


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Darbas laboratorijoje

20 Semestro metu Teorinis pasirengimas laboratoriniam darbui (tikrinama per pokalbį prieš atliekant darbą), eksperimento atlikimas ir duomenų registravimas, teorinės dalies ir rezultatų aprašymo išsamumas, rezultatų pagrindimas raštu ir žodžiu ginant darbą. Vertinama nuo 0 iki 2.

Koliokviumas 30 Iki gegužės 15 d.

Testą sudaro 10–15 įvairaus sudėtingumo klausimų (nuo supratimo iki analizės). Gauti už testą balai pridedami prie galutinio egzamino pažymio.

Egzamino testas (2 dalis)

50 Birželio mėn. Testą sudaro 10–15 įvairaus sudėtingumo klausimų (nuo supratimo iki analizės). Gauti už testą balai pridedami prie galutinio egzamino pažymio.

Autorius Leidimo Pavadinimas Periodinio Leidimo vieta ir

49

metai leidinio Nr. ar leidinio

tomas

leidykla ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra R. J. Hunter 2001 Foundations of Colloidal Science Oxford University

Press R. J. Hunter 2003 Introduction to Modern Colloid

Science Oxford University

Press G. T. Barnes, J. R. Gentle

2005 Interfacial Science. An Introduction Oxford University Press

M.-J. Baraton 2003 Synthesis, Functionalization and Surface Treatment of Nanoparticles

American Scientific Publishers

Papildomoji literat ūra S. J. Asadauskas, H. Cesiulis

2011 Influence of Surfactants on Wetting and Colloidal Processes of Lubricant Emulsions on Metal Surfaces

In book „Surfactants in Tribology“ 2

CRC Press

Ed. M. Rosoff 2002 Nano-Surface Chemistry Marcel Dekker Inc. Б. Д. Сумм, Н. И. Иванова

2000 Объекты и методы коллоидной химии в нанохимии

Успехи химии, Т. 69, No 11, 995–1008

50

5 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: polimerų chemija


Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Polimerų chemija


Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius




Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: bendroji chemija, analizinė chemija, fizikinė chemija, organinė chemija

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra







Įgyjama žinių apie polimerų chemiją ir fiziką: stambiamolekulių junginių izomeriją; molekulinių masių vidurkius; radikalinę, katijoninę, anijoninę, koordinacinę polimerizacijas; kopolimerizaciją; polikondensaciją; poliadiciją; makromolekulių reakcijas; polimerizacijos termodinamiką ir kinetiką; polikondensacijos kinetiką; fizikomechanines polimerų savybes; kristalizaciją; polimerų tirpalų ypatybes. Ugdomos kompetencijos: įgyti teorinių žinių stambiamolekulių medžiagų savybėms aiškinti ir prognozuoti, remiantis termodinamikos ir kinetikos principais, sintetinti ir tirti polimerines medžiagas, vertinti laboratorinių darbų metu gautus duomenis ir palyginti juos su literatūroje pateiktais duomenimis, naudotis informacijos šaltiniais lietuvių ir anglų kalbomis, bendrauti raštu ir žodžiu, organizuoti savo darbą ir planuoti laiką.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

� Gebės suvokti pagrindinius polimerų sintezės būdus ir makromolekulių reakcijas.

� Gebės įvertinti, kaip nuo makromolekulių sandaros priklauso jų cheminės ir fizinės savybės.

� Gebės įvertinti, kaip nuo įvairių veiksnių priklauso grandinės liaunumas, ir paaiškinti, kuo konformacinė izomerija skiriasi nuo konfigūracinės.

� Gebės apskaičiuoti ir palyginti stambiamolekulių junginių molekulinių masių vidurkius bei polidispersiškumą, įvertinti reakcijos sąlygų įtaką šiems parametrams.

� Gebės įvertinti įvairių inicijavimo, grandinės nutrūkimo, perdavos ir inhibavimo būdų įtaką radikalinės polimerizacijos parametrams.

� Gebės įvertinti įvairių faktorių įtaką polimerų kristalizacijai ir jų supermolekulinėms struktūroms.

� Gebės iš monomerų sandaros numatyti, ar termodinamiškai galima jų polimerizacija.

� Gebės apskaičiuoti polimerizacijos greitį bei reakcijos laipsnį pagal iniciatorių ir monomerą.

� Gebės suvokti polimerizacijos giliose konversijose (gelio arba Tromsdorfo efekto) priežastis ir ypatumus.

� Gebės įvertinti įvairių inicijavimo būdų įtaką katijoninės arba anijoninės bei koordinacinės polimerizacijos parametrams.

� Gebės apskaičiuoti kopolimerų sudėtį ir monomerų santykinius

Paskaitos, pratybos, laboratoriniai darbai, savarankiškas darbas. Darbo organizavimo būdai: aiškinamasis ir probleminis; individualus ir grupinis darbas; idėjų kėlimas ir svarstymas. Pratybos, skirtos įvairių polimerų gavimo ir makromolekulių reakcijoms rašyti. Laboratorinių darbų metu studentai dirba individualiai ir grupėmis, o gautus rezultatus apgina per pokalbį su dėstytoju.

Kontrolinis darbas ir egzaminas, kuriame atsakoma į klausimus raštu. Laboratorinių darbų ataskaitos ir jų gynimas žodžiu. Kontroliniai darbai pratybų metu – raštu.

51

aktyvumus. � Gebės apskaičiuoti kinetinius polikondensacijos parametrus. � Gebės vertinti ir palyginti radikalinės (ko)polimerizacijos,

pusiausvyrinės, nepusiausvyrinės ir daugiafunkcių monomerų polikondensacijos sintezės bei techninius vykdymo būdus ir ypatumus.

� Gebės paaiškinti polimerų fizikomechaninių savybių ypatumus. � Gebės palyginti praskiestus ir koncentruotus polimerų tirpalus bei

gelius. � Gebės taisyklingai aprašyti laboratorinius darbus, pateikti ir įvertinti

duomenis.


Temos P

aska

itos

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Polimerų chemijos raida, pagrindinės sąvokos. Polimerų klasifikacijos

2 2 1 Klasifikuoti polimerus, teisingai vartoti pagrindines sąvokas

2. Stambiamolekulių junginių molekulinės masės vidurkiai. Laboratoriniai darbai. Susiję su šia tema laboratoriniai darbai nurodyti prie 6 ir 17 temų.

1 2 3 2 Eksperimentiškai nustatyti polimerų vidutinę molekulinę masę. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoti polimero vidutinę molekulinę masę. Parengti laboratorinių darbų aprašymus

3. Polimerų grandinių liaunumas. Polimerų liaunumo faktoriai

1 1 2 Apibūdinti polimerų liaunumo faktorius

4. Polimerų izomerija: konformacinė ir konfigūracinė

1 1 1 Pateikti polimerų izomerijos pavyzdžių

5. Polimerų sintezė. Monomerų jungimosi į grandines dėsningumai

1 1 4 Parašyti polimerų gavimo reakcijas

6. Radikalinė polimerizacija. Polimerizacijos termodinamika. Elementarieji aktai: iniciavimas, grandinės augimas, nutrūkimas, perdava, inhibavimas. Kinetika. Polimerizacija giliose konversijose. Techniniai polimerizacijos vykdymo būdai. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): • „Trukmės arba iniciatoriaus koncentracijos įtaka blokinei stireno, metilmetakrilato, butilmetakrilato arba butilakrilato polimerizacijai“, • „Stireno, metilmetakrilato, butilmetakrilato arba butilakrilato polimerizacija tirpale, naudojant įvairius tirpiklius arba esant įvairiai monomero koncentracijai, arba skirtingai trukmei“, • „Stireno polimerizacija tirpale, esant skirtingai reakcijos trukmei (mikrokiekių chemija)“

4 2 5 11 8 Taikyti termodinamikos principus polimerizacijos procesams apibūdinti. Parašyti polimerų gavimo reakcijas. Parengti laboratorinių darbų aprašymus

7. Katijoninė ir anijoninė polimerizacija

2 4 6 4 Paaiškinti katijoninės ir anijoninės polimerizacijos

52

mechanizmus. Parašyti polimerų gavimo reakcijas

8. Koordinacinė polimerizacija 1 1 2 Paaiškinti koordinacinę polimerizaciją, parašyti polimerų gavimo reakcijas

9. Kopolimerizacija. Mayo ir Lewiso lygties išvedimas. Monomerų santykinių aktyvumų nustatymas. Kopolimerų sudėtis. Kopolimerų sudėties heterogeniškumas. Komonomerų reaktingumas. Q-e schema. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): •••• „Stireno ir metilmetakrilato ar butilmetakrilato radikalinė kopolimerizacija“, •••• „Butilmetakrilato ir metakrilo rūgšties kopolimerizacija“

2 1 5 8 5 Paaiškinti kopolimerizaciją, taikyti Mayo ir Lewiso lygtį, parašyti polimerų gavimo reakcijas. Parengti laboratorinių darbų aprašus

10. Polikondensacija, jos ypatybės. Pusiausvyrinė polikondensacija. Nepusiausvyrinė polikondensacija. Daugiafunkcių monomerų polikondensacija. Gelio taškas. Techniniai polikondensacijos vykdymo būdai. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): • „Novolakinės fenolformaldehidinės dervos sintezė“, • „Linijini ų poliesterių sintezė“, • „Poliamido-6,6 (poliamido-6,10) sintezė“, • „Azelaino, (adipo, sebaco) rūgšties ir (di)etilenglikolio katalizinės polikondensacijos tyrimas“, • „Nailono-6,6 sintezė iš AH druskos“

2 2 4 8 6 Paaiškinti polikondensaciją, parašyti polimerų gavimo reakcijas. Aprašyti laboratorinius darbus

11. Polimerinis jungimasis (poliadicija). Ciklų polimerizacija. Polieliminavimas

1 2 3 3 Paaiškinti poliadiciją, parašyti polimerų gavimo reakcijas

12. Polimerų reakcijų ypatybės. Cheminis modifikavimas, skiepijimo reakcijos, blokinių kopolimerų gavimas, susiuvimo procesai. Polimerų fizinė ir cheminė destrukcija. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): • „Poli(vinilo alkoholio) gavimas“, • „Polivinilacetato gavimas poli(vinilo alkoholio) esterifikacijos būdu“, • „Celiuliozės triacetato gavimas“

3 5 6 14 7 Parašyti polimerų gavimo reakcijas. Laboratorinių darbų aprašymai

13. Polimerų senėjimas ir stabilizacija 1 1 2 Apibūdinti reiškinius, susijusius su polimerų senėjimu, nurodyti stabilizacijos būdus, parašyti polimerų senėjimo ir stabilizavimo reakcijas

14. Fizikomechaninės polimerų savybės. Stikliška, didelio elastingumo ir klampiatakė polimerų būsenos. Plastifikavimas. Laboratoriniai darbai (atliekamas

2 3 5 6 Spręsti uždavinius, susijusius su polimerų fizikomechaninių savybių įvertinimu. Parengti laboratorinių darbų aprašymus

53

vienas iš sąrašo): • „Polimerų termomechaninių savybių tyrimas“, • „Gumos atsparumo trynimui nustatymas“, • „Atsparumo tempimui nustatymas“ 15. Polimerų kristalizacijos sąlygos, mechanizmas, kinetika. Kristalinių ir amorfinių polimerų supermolekulinės struktūros

2 2 3 Mokomosios literatūros skaitymas, kad tema būtų įsisavinama giliau ir plačiau

16. Polimerų tirpalų ypatybės, molekulinė polimerų tirpalų teorija. Polimerų tirpimas, tirpimo termodinamika. Flory ir Hugginso polimerų tirpalų teorija. Praskiesti polimerų tirpalai, jų klampa. Laboratoriniai darbai. Susiję su šia tema laboratoriniai darbai nurodyti prie 6 ir 17 temų.

2 2 4 4 Mokomosios literatūros skaitymas, kad tema būtų įsisavinama giliau ir plačiau; laboratorinių darbų aprašymai

17. Polimerų frakcionavimo metodai. Molekulinės masės nustatymas osmosiniu, krioskopiniu ar ebulioskopiniu, šviesos sklaidos, ultracentrifugavimo, viskozimetriniu, galinių grupių metodais. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): • „Polimero polidispersiškumo nustatymas viskozimetriniu būdu“, • „Polimero molekulinės masės prieš ir po ultravioletinio apšvitinimo nustatymas“


18. Koncentruoti polimerų tirpalai. Polimerų geliai. Polielektrolitų tirpalai. Jonitai. Laboratoriniai darbai (atliekamas vienas iš sąrašo): • „Polirūgšties ir jos mažamolekulio analogo savitosios jonizacijos konstantos nustatymas“, • „Poliamfolito izoelektrinio taško nustatymas“, • „Poliamfolito izojoninio taško nustatymas“


Iš viso 32 16 32 80 70 Vertinimo strategija Svoris,

proc. Atsiskaitymo

laikas Vertinimo kriterijai

Kontroliniai darbai pratybų metu

10 Iki birželio 2 d.

Turi būti atsiskaityta už visus kontrolinius darbus (10), kurie vertinami balais ir išvedamas vidurkis.

Laboratorinių darbų gynimas

10 Iki birželio 2 d.

Turi būti atsiskaityta už visus (6) laboratorinius darbus. Vertinama: laboratorinių darbų atlikimas (30 proc.), aprašymas (struktūra, kalba, rezultatai, išvados (40 proc.), gynimas žodžiu (30 proc.).

Kontrolinis darbas (atsiskaitymas už I dalyko dalį)

30 Balandžio mėn.

Turi būti išlaikytas (minimalus pažymys – 5 iš 10). Kontrolinis darbas, kuriame atsakoma į klausimus raštu (uždarojo / atvirojo tipo klausimai, reakcijos konkretiems polimerams gauti).

Egzaminas 50 Birželio mėn. Turi būti išlaikytas (minimalus egzamino pažymys – 5 iš 10). Egzaminas, kuriame atsakoma į klausimus raštu (uždarojo / atvirojo tipo klausimai, reakcijos konkretiems polimerams gauti).

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas Periodinio

leidinio Nr. Leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda

54

ar leidinio tomas

Privalomoji literat ūra A. Žemaitaitis 2001 Polimerų fizika ir chemija Kaunas: Technologija M. P. Stevens 1999 Polymer Chemistry. An

Introduction (3rd ed.) Oxford University Press

D. Braun, H. Cherdron, H. Ritter

2001 Polymer Synthesis: Theory and Practice

Berlin, Heidelberg, Springer-Verlag

Papildomoji literat ūra W. R. Sorenson, F. Sweeny, T. W. Campbell

2001 Preparative Methods of Polymer Chemistry (3rd ed.)

Wiley-Interscience

Ed. H. S. Nalwa 2004 Encyclopedia of Nanoscience and Nanotechnology

V. 1–10 American Scientific Publishers

Red. R. Makuška 2006 Polimerų sintezė ir tyrimas Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

Ed. H. F. Mark, exec. ed. J. I. Kroschwitz

2003–2004

Encyclopedia of Polymer Science and Technology (3rd ed.)

V. 1–12 Wiley-Interscience

H. R. Allcock, F. W. Lampe

1990 Contemporary Polymer Chemistry (2nd ed.)

New Jersy

55

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: dujų chromatografija


Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Dujų chromatografija


Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji – Pasirenkamasis


Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs analizinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos, fizikos kursus.








Ugdyti studentų savarankiškumą, analitinį ir kritišką mąstymą ir jų, kaip chemikų analitikų, kompetenciją. Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

� Įgis žinių, būtinų medžiagų analizės problemoms spręsti. Paskaitos, konsultacijos, savarankiškas darbas

Testas

� Gebės interpretuoti gautus dujų chromatografinės analizės tyrimo rezultatus, vertinti tyrimo rezultatų patikimumą.

Paskaitos, laboratoriniai darbai, konsultacijos, savarankiškas darbas

Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos

� Gebės numatyti problemų, kylančių atliekant dujų chromatografinę analizę, sprendimo būdus.


Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos, testas

� Gebės savarankiškai ir bendradarbiaudamas su kitais studentais atlikti dujų chromatografinius tyrimus, parinkti tinkamas priemones tiems tyrimams atlikti.

Laboratoriniai darbai Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos

� Gebės paaiškinti dujų chromatografinės analizės, detektorių veikimo, chromatografinių sąlygų optimizavimo principus.



� Gebės apskaičiuoti chromatografinius parametrus. Paskaitos, laboratoriniai darbai, konsultacijos, savarankiškas darbas


� Gebės palyginti bei pasirinkti kiekybinės dujų chromatografinės analizės metodus.



� Gebės dirbti su turima dujų chromatografine aparatūra. Laboratoriniai darbai Laboratorinių darbų gynimas ir ataskaitos

� Gebės, atlikdamas analizę, apdoroti chromatografinius duomenis.



� Gebės dėstyti mintis raštu, kritiškai analizuoti ir apibendrinti eksperimentinio darbo rezultatus.



� Gebės palyginti įvairius mėginio paruošimo dujų chromatografinei analizei būdus, įvertinti jų privalumus ir trūkumus.



56


Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Chromatografinio proceso mechanizmas. Eksperimentiniai chromatografiniai duomenys

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie chromatografinio proceso mechanizmą

2. Medžiagų sulaikymo trukmė: parametrai, veikiantys dujų tekėjimą chromatografinėje kolonėlėje; medžiagos sąveiką su nejudria faze

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie medžiagos sulaikymo trukmę veikiančius parametrus

3. Chromatografinių zonų išplitimą veikiantys faktoriai, aparatūros įtaka chromatografinių zonų išplitimui

1 1 2 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie chromatografinių zonų išplitimą veikiančius faktorius

4. Chromatografinės kolonėlės perkrovimas

1 1 2 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie chromatografinės kolonėlės perkrovimą

5. Nejudrių skystų fazių nešikliai 2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie nejudrių fazių nešiklius

6. Nejudrioms skystoms fazėms keliami reikalavimai; sąveikos, pasireiškiančios tarp nejudrių skystų fazių ir analičių; nejudrių skystų fazių rūšys; nejudrios skystos fazės padengimo ant nešiklio būdai

4 4 8 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie nejudrias skystas fazes

7. Adsorbentų klasifikacija pagal cheminę sandarą ir geometrinę struktūrą; adsorbentų rūšys; adsorbentų modifikavimas

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie dujų chromatografinėje analizėje naudojamus adsorbentus

8. Pakuotos chromatografinės kolonėlės, kapiliarinės chromatografinės kolonėlės

1 1 2 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie dujų chromatografines kolonėles

9. Chromatografinės kolonėlės ilgio, temperatūros, nešančių dujų prigimties, nešančių dujų greičio, nejudrios fazės parinkimas

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie chromatografinių kolonėlių parametrų optimizavimą

10. Mėginio įvedimo sistemos, procesai, vykstantys mėginio įvedimo metu

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie mėginio įvedimo sistemas

11. Detektorių klasifikacija, bendrosios detektorių charakteristikos, tankio detektorius, šiluminio laidumo detektorius, liepsnos jonizacinis detektorius, termojoninis detektorius, liepsnos fotometrinis detektorius, elektronų gaudymo detektorius, fotojonizacinis detektorius

3 3 6 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie dujų chromatografijoje naudojamus detektorius

57

12. Dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos derinimas (dujų chromatografo ir masių spektrometro sujungimas, jonizacija elektronų srautu, cheminė jonizacija; magnetinio sektoriaus jonų analizatorius, kvadrupolinis analizatorius, praskriejimo laiko analizatorius; jonų detektoriai)

3 3 6 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie masių spektrometrijos panaudojimą dujų chromatografinėje analizėje

13. Dujų chromatografijos ir IR spektroskopijos derinimas

1 1 2 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie IR spektroskopijos panaudojimą dujų chromatografinėje analizėje

14. Kokybinė dujų chromatografinė analizė

1 1 2 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie kokybinę dujų chromatografinę analizę

15. Kiekybinė dujų chromatografinė analizė

2 2 4 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie kiekybinę dujų chromatografinę analizę

16. Mėginio paruošimas chromatografinei analizei

3 3 6 Literatūros skaitymas, siekiant pagilinti žinias apie mėginio paruošimo dujų chromatografinei analizei būdus

17. Chromatografinio perskyrimo efektyvumo nustatymas

4 4 4 Literatūros skaitymas, siekiant pasiruošti laboratoriniam darbui; laboratorinio darbo aprašas

18. Kolonėlės temperatūrinio režimo optimizavimas


19. Nejudrios fazės parinkimas toluenui, cikloheksanui ir propanoliui perskirti


20. Nešančiųjų dujų greičio optimizavimas 4 4 4 Literatūros skaitymas, siekiant pasiruošti laboratoriniam darbui; laboratorinio darbo aprašas

21. Pakuotų ir kapiliarinių kolonėlių efektyvumo palyginimas


22. Etilparabeno kiekio nustatymas kalibracinės kreivės metodu


23. Metanolio nustatymas spirite išorinio standarto metodu


24. Metanolio nustatymas spirite vidinio standarto metodu


Iš viso 32 32 64 96


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


58

Laboratorinių darbų aprašymas ir apgynimas

20 Semestro metu Vertinami šie aspektai: 2 balai: pateikti visų laboratorinių darbų aprašymai, laboratorinių darbų rezultatai teisingai interpretuoti, padarytos teisingos išvados, atsakyta į daugiau negu 50 proc. laboratorinių darbų gynimo metu pateiktų klausimų; 1 balas: pateikta daugiau negu 70 proc. laboratorinių darbų aprašymų, laboratorinių darbų rezultatų interpretavime ir išvadose yra klaidų, atsakyta į mažiau negu 50 proc. laboratorinių darbų gynimo metu pateiktų klausimų; 0 balų: pateikta mažiau negu 70 proc. laboratorinių darbų aprašymų, laboratorinių darbų rezultatai interpretuoti klaidingai, išvados neteisingos, atsakyta į mažiau negu 25 proc. laboratorinių darbų gynimo metu pateiktų klausimų.

Egzaminas – testas 80 Sausio mėn. Testą sudaro 70 uždarojo tipo klausimų (skirtingo sunkumo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku. Vertinama taip: 8: 60–70 teisingų atsakymų; 7: 50–60 teisingų atsakymų; 6: 40–50 teisingų atsakymų; 5: 30–40 teisingų atsakymų; 4: 25–30 teisingų atsakymų; 3: 20–25 teisingi atsakymai; 2: 15–20 teisingų atsakymų; 1: 10–15 teisingų atsakymų; 0: 0–10 teisingų atsakymų.

Autorius Leidimo


leidinio Nr. ar leidinio tomas


Privalomoji literat ūra D. Mickevičius 1999 Cheminės analizės metodai 2 Vilnius G. Guiochon, C. L. Guillemin 1988 Quantitative Gas

Chromatography Elsevier

J. A. Fowlis 1995 Gas Chromatography. Analytical Chemistry by Open Learning

John Wiley and Sons

Papildomoji literat ūra D. A. Skoog, D. M. West, F. J. Holler, S. R. Crouch

2004 Fundamentals of Analytical Chemistry

Thomson Books / Cole

W. Jennings, E. Mittlefehldt, P. Stremple

1987 Analytical Gas Chromatography

Academic Press

K. A. Golberg, M. S. Bigdergauz

1990 Vvedenie v gazovuju chromatografiju

Vvedenie v gazovuju chromatografiju

59

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: heterociklinių junginių chemija


Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Heterociklinių junginių chemija


Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji – Pasirenkamas


Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs organinės chemijos kursą.






valandos 6 160 50 110


Heterociklinių junginių chemija siekiama ugdyti: a) bendrą problemų, susijusių su heterociklų chemija, supratimą; b) analitinį ir kritišką mąstymą (bendrosios kompetencijos); c) vertinti kitų mokslinių tyrėjų atliktus darbus.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai � Gebės išanalizuoti, palyginti ir įvertinti skirtingus

konkretaus heterociklinio junginio sintezės kelius ir pasirinkti optimaliausią.

Paskaitos, pratybos, konsultacijos, savarankiškas darbas

Du kontroliniai darbai ir egzaminas raštu

� Mokės nustatyti susidarančio ciklinio junginio nesotumo laipsnį ir įvertinti jo galimybę oksiduotis iki aromatinio.



� Mokės nustatyti ir įvertinti, kada, iki ar po ciklo susidarymo geriausiai įvesti reikiamus pakaitus.



� Gebės įvertinti heterociklinio junginio chemines bei fizikines savybes ir numatyti praktinio taikymo sritis bei galimybes.




Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Įžanga. Heterocikliniai junginiai gamtoje, pramonėje, jų vieta organinėje chemijoje. Heterociklinių junginių trivialioji, sisteminė (Hantzscho ir Widmano), pakeitimo nomenklatūros. Pagrindinių heteroatomų (O, N, S) savybės

3 1 4 10 Mokomasi pavadinti junginį iš jo sandaros formulės ir nubraižyti sandaros formulę iš heterociklinio junginio pavadinimo

2. Bendrieji heterociklinių junginių sintezės metodai – ciklo užsidarymo

5 2 7 10 Sprendžiami uždaviniai iš bendrųjų heterociklinių

60

(ciklizacijos) reakcijos: nukleofilinis pakeitimas prie anglies atomo, vidujinės molekulinės radikalinės reakcijos, ciklo užsidarymas dalyvaujant karbenams ir nitrenams, elektrociklinės reakcijos. Ciklo prijungimo reakcijos: 1,3-dipoliarinis ciklo prijungimas, Dilso ir Alderio ([4+2] ciklo prijungimo) reakcija, [2+2] ciklo prijungimo reakcija, cheletropinė reakcija

junginių sintezės metodų, nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

3. Heteroaromatiškumas. Heteroaromatiškumo kriterijai: struktūriniai, energetiniai, diamagnetinės žiedo srovės efektas, cheminiai. Heterociklų klasifikacija pagal π-elektronų deficito ir π-elektronų pertekliaus koncepciją. Heterociklų tautomerizacija

2 1 3 5 Heteroaromatiškumo įvertinimo uždaviniai

4. Nekondensuoti ir kondensuoti penkianariai heterociklai, turintys vieną heteroatomą: pirolas, furanas, tiofenas, indolas, benzofuranas ir benzotiofenas. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

5 2 7 15 Pirolo, furano, tiofeno, indolo, benzofurano, benzotiofeno ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

5. Penkianariai heterociklai, turintys du ir daugiau heteroatomų: 1,2- ir 1,3-azolai, triazolai, oksadiazolai, oksatiadiazolai, mezojoniniai junginiai (sidnonai), tetrazolai. Dimroto, Boultono ir Katrickio persigrupavimai. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

4 2 6 10 Įvairių azolų ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

6. Nekondensuoti ir kondensuoti šešianariai heterociklai, turintys vieną heteroatomą: piridinas, pirilio druskos, chinolinas, izochinolinas, akridinas, fenantridinas, kumarinas, chromonas. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

5 2 7 15 Piridino, pirilio druskų, piranonų, kumarino, chromono, chinolino, izochinolino, akridino, fenantridino ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių.

7. Nekondensuoti šešianariai heterociklai, turintys du ir daugiau heteroatomų: azinai, jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas. SN2Ar, AE kine- ir telemechanizmai, ANRORCn, ANRORCkine ir ANRORCtele reakcijų mechanizmai

4 2 6 10 Azinų ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

8. Kondensuotos heterociklinės sistemos: purinai, pteridinai. Jų sintezės būdai, cheminės savybės, paplitimas gamtoje ir taikymas

2 1 3 5 Purinų, pteridinų ir jų darinių sintezės būdus bei chemines savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

9. Nearomatiniai heterocikliniai junginiai: trinariai, keturnariai, septynnariai heterocikliniai junginiai. Jų sintezės būdai, cheminės savybės,

4 1 3 10 Nearomatinių trinariai, keturnariai, septynnariai heterociklinių junginių sintezės būdus bei chemines

61

paplitimas gamtoje ir taikymas savybes atspindintys uždaviniai; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

2 2 4 10 Kompleksiniai uždaviniai, atspindintys daugiastades įvairių heterociklinių junginių sintezes; nagrinėjami pavyzdžiai iš naujausių mokslinių straipsnių

30 Pasiruošimas egzaminui Iš viso 32 2 16 50 130


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


I kontrolinis 25 Kovo mėn. vidurys

Uždavinių sprendimas (5 uždaviniai po 0,5 balo). Daugiausia – 2,5 balo.

II kontrolinis 25 Balandžio mėn. vidurys

Uždavinių sprendimas. Daugiausia – 2,5 balo.

Egzaminas 50 Birželio mėn. Uždavinių sprendimas (10 uždavinių po 0,5 balo). Daugiausia – 5 balai. Jei kontrolinių balai netenkina, leidžiama juos perrašyti egzamino metu.

Autorius Leidimo


leidinio Nr. ar leidinio tomas

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto

nuoroda Privalomoji literat ūra

S. Tumkevičius, A. Brukštus

2008 Heterociklinių junginių chemija

Vilnius

J. A. Joule, K. Mills 2000 Heterocyclic Chemistry Blackwel Thomas L. Gilchrist 1997 Heterocyclic Chemistry Longman

Papildomoji literat ūra David T. Davies 2001 Heterocyclic Chemistry Oxford T. Eicher, S. Hauptmann 2004 The Chemistry of Heterocycles Thieme M. Sainsbury 2001 Heterocyclic Chemistry University of Bath Jie-Jack Li 2005 Name Reactions in

Heterocyclic Chemistry Wiley

62

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: neorganinė biochemija


Dalyko (modulio) pavadinimas Kodas Neorganinė biochemija


Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Naugarduko g. 24, Vilnius


Antroji pakopa – Pasirenkamasis

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 3 semestras Lietuvių kalba

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: studentas turi būti išklausęs šiuos kursus: neorganinės, organinės, fizikinės chemijos ir biochemijos kursą.








Įgyti žinių, susijusių su neorganinių elementų funkcijomis, jų įtaka žmogaus sveikatai ir kitų gyvų organizmų būklei, išlavinti gebėjimą nuolat savarankiškai mokytis, kritiškai vertinti naujoves, pagrįsti daromas išvadas, pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims, suvokti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.

Dalyko (modulio) studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai

� Žinos apie neorganinių elementų svarbą ir funkcijas, mikroelementų ir fermentų įtaką žmogaus sveikatai ir kitų gyvų organizmų būklei; turės žinių, reikalingų mokslo tiriamajam darbui, analizės ir taikymo problemoms spręsti.

Probleminis dėstymas, demonstravimas

Testas

� Gebės analizuoti, lyginti ir interpretuoti tyrimo rezultatus, aprašyti ir palyginti fermentų siūlomus mechanizmus, aktyvių fermentų centrų struktūros skirtumus ir ypatumus.

Probleminis dėstymas, demonstravimas

Testas

� Gebės dirbti savarankiškai ir kritiškai vertinti naujoves ir žinias: platinos, aukso, vanadžio, technecio ir kitų metalų koordinacinių junginių taikymo galimybes medicinoje ir diagnostikoje.

Aktyviojo mokymo(si) metodai (grupės diskusija, situacijų modeliavimas), tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros skaitymas, pranešimo rengimas ir pristatymas)

Pranešimas

� Gebės pateikti informaciją įvairaus pasirengimo asmenims, parengti ir pristatyti pranešimą, diskutuoti neorganinės biochemijos temomis.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška, pranešimo rengimas)

Pranešimas


Temos

Pas

kaito

s

Ko

nsu

ltaci

jos

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

dar

bai

Pra

ktik

a

Vis

as k

onta

ktin

is

darb

as

Sav

aran

kišk

as

darb

as

Užduotys

1. Neorganines biochemijos tyrimo 2 2 1 Mikroelementų svarba žmogaus

63

objektas. Įvadas. Gyvybiškai svarbūs elementai. Mikroelementų svarba žmogaus organizmui

organizmui (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

2. Biokoordinaciniai junginiai, ligandai ir jų ypatumai. Porfirinai, korinai. Biokoordinacinių junginių tyrimo metodai. Metalo jonų atpažinimas, transportas ir kaupimas ląstelėje

4 4 2 Biokoordinaciniai junginiai, ligandai ir jų ypatumai, (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

3. Geležies oksidacijos laipsniai, Fe junginių tirpumas. Geležies transportas į prokariotines ląsteles. Sideroforai ir fitosideroforai. Geležies transporto ir kaupimo gyvūnų organizme mechanizmai, transferinas, feritinas ir hemosiderinas. Elektronų transporto sistemos. Fe⁄S klasteriai, jų sudėtis ir funkcijos. Citochromai jų funkcijos

4 4 2 Geležies transporto ir kaupimo gyvūnų organizme mechanizmai (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

4. Deguonies molekulės elektroninė sandara, transporto ir kaupimo mechanizmai. Hemoglobinas ir mioglobinas, jų struktūriniai ir funkciniai ypatumai. Deguonies molekulės aktyvavimas. Oksigenazės. Monoksiganazės. Citochromas P-450. Peroksidazės ir katalazės

4 4 2 Deguonies molekulės transporto ir kaupimo mechanizmai (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

5. Vario oksidacijos laipsniai. Metalo jonų transporto sistemos –metalotioneinai ir metalo šaperonai. Vario koordinacinių centrų tipai. Mėlynieji ir nemėlynieji vario baltymai. Citochromo c oksidazė. ROS – radikalinį oksidacinį stresą sukeliančios dalelės. Vario-cinko superoksido dismutazės

4 4 2 Vario koordinacinių centrų tipai (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

6. Cinko vaidmuo hidrolizės ir kondensacijos reakcijose. Alkoholio dehidrogenazė. Cinko struktūrinis ir genų veiklą reguliuojantys vaidmuo biologinėse sistemose “cinko pirštai“

4 4 2 Cinko vaidmuo hidrolizės ir kondensacijos reakcijose (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

7. Nikelis biologinėse sistemose. Ureazė, hidrogenazės, kofermentas 430

2 2 1 Nikelis biologinėse sistemose (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

8. Kobaltas. Kofermentas B12, kiti kobalaminai, jų struktūriniai ir funkciniai ypatumai. Alkilkobalaminų funkcijos fermentų reakcijose

2 2 1 Alkilkobalaminų funkcijos fermentų reakcijose (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

9. 5 ir 6 periodo pereinamieji metalai. Azoto ciklas. Molibdeno nitrogenazės ir oksotransferazės. Chromo ir vanadžio biokompleksiniai junginiai ir jų funkcijos

4 4 2 Azoto ciklas (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

10. Šarminiai metalai, jų pasiskirstymas ląstelėje, funkcijos ir transporto sistemos

2 2 1 Šarminiai metalai, jų pasiskirstymas ir funkcijos ląstelėje (mokomosios ir mokslinės literatūros skaitymas)

11. Neorganinių elementų ir junginių toksiškumas, sunkiųjų metalų kancerogeninis poveikis žmogaus organizmui

16 16 40 Sunkiųjų metalų: Pb, Hg, Cr, Cd, Ni ir Al, kancerogeninis poveikis žmogaus organizmui (mokslinės literatūros skaitymas, informacijos

64

apibendrinimas ir analizė, kolegų darbų komentavimas, pranešimo ir kritinio diskurso esė parengimas)

12. Pereinamųjų metalų koordinaciniai junginių, naudojamų ligų diagnostikoje ir medicinoje, savybės ir veikimo mechanizmai

16 16 40 Pereinamųjų metalų: Pt, Tc, V, Ru, Gd ir Au, koordinaciniai junginiai, naudojami medicinoje (mokslinės literatūros skaitymas, informacijos apibendrinimas ir analizė, kolegų darbų komentavimas, pranešimo ir kritinio diskurso esė parengimas)

Iš viso 32 32 64 96


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Darbas auditorijoje seminarų metu

20 Semestro metu 2 balai: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų. 1 balas: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus. 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei 1/3 seminarų.

Rašto darbas. Kritinio diskurso esė parengimas (10 psl.)

30 Iki gruodžio 1 d.

Vertinami šie darbo aspektai: • darbo struktūra ir apimtis: rašto darbo struktūra aiški ir logiška, yra

visos reikiamos dalys (įvadas, kur pristatoma tema, tikslai, uždaviniai, metodai, empirinė medžiaga; dėstymas, kur pateikiama empirinės medžiagos analizė ir interpretacija; išvados), darbas yra tinkamos apimties (0,5 balo);

• analizė ir išvados: analizė labai išsami, išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga (2 balai); jei analizė atlikta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriamas 1 balas, už paviršutinišką analizę balai neskiriami;

• mokslinis stilius ir tyrimo kultūra: tinkamai elgiamasi su šaltiniais ir citatomis; formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reikalavimus (0,5 balo);

Įvertinimas nepateikus rašto darbo – 0 balų. Egzaminas – testas

50 Sausio mėn. Testą sudaro 50 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų (skirtingo sunkumo, nuo supratimo iki vertinimo), kiekvienas įvertintas vienu tašku. Vertinama taip: 5: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. 45–50 teisingų atsakymų; 4: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sintezės lygmuo. 35–44 teisingi atsakymai; 3: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Analizės lygmuo. 25–34 teisingi atsakymai; 2: žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra (esminių) klaidų. Žinių taikymo lygmuo. 15–24 teisingi atsakymai; 1: žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo. 5–14 teisingų atsakymų; 0: netenkinami minimalūs reikalavimai. 0–4 teisingi atsakymai.

Autorius Leidimo


leidinio Nr. ar leidinio

tomas


Privalomoji literat ūra W. Kaim, B. Schewederski 1994 Bioinorganic Chemistry.

Inorganic Elements in the Chemistry of Life

John Wiley and Sons, New York

R. M. Roat-Malone 2007 Bioinorganic Chemistry John Wiley and Sons, Inc., Hoboken, New Jersey

65

I. Bertini, H. B. Gray 1994 Bioinorganic Chemistry University science books, Mill Valley, California

Papildomoji literat ūra R. R. Crichton 2008 Biological Inorganic Chemistry Elsevier, Amsterdam S. Lipard, J. M. Berg 1994 Principles of Bioinorganic

Chemistry University science books,

Mill Valley, California P. C. Wilkins, R. G. Wilkins

1997 Inorganic Chemistry in Biology Oxford, Science Publication

D. E. Fento 1995 Biocoordination Chemistry Oxford, Science Publication

chemijos studij ų krypties kompetencij ų - ects.cr.vu.lt€¦ · 2 turinys 1. chemijos ir su ja...

Documents