citratai ir jø trûkumo klinikiniai aspektai -...

6
Citratai ir jø trûkumo klinikiniai aspektai Santrauka Inkstø akmenø susidarymas yra viena ið svarbesniø urologijos mokslo problemø. Inkstø akmenlige suserga apie 12 % þmoniø, ið jø 13 % vyrø ir 7 % moterø. Daug reikðmës susidarant akmenims inkstuose turi geneti- niai ir organizmo metaboliniai veiksniai, aplinkos poveikis. Straipsnyje apþvelgiamos akmenø susidarymo inkstuose prieþas- tys, rizikos veiksniai ir kai kuriø ðlapimo druskø svarba inkstø akmenli- gei. Deprotonizuotos citrinø rûgðties forma (citratas ) sudaro kom- pleksus su dvivalenèiais katijonais Ca 2+ , Mg 2+ ir neleidþia kauptis ne- tirpioms druskoms. Citratai yra endogeniniai kristalizacijos ir agrega- cijos slopikliai. Citratø rezorbcija þarnyne turi átakos jø koncentracijai ðlapime. Plonojoje þarnoje susidarant ðarminei terpei, geriau vyksta citratø rezorbcija. Nesant ðlapime kristalizacijos slopikliø (citratø, magnio ar kitø) arba sumaþëjus jø kiekiui, kristalizacija vyksta toliau ir inkstuose formuojasi akmenys. Maþëjant citratø kiekiui ðlapime, skatinama kalcio oksalatø, kalcio fosfatø ir ðlapimo rûgðties kristalu- rija, o procesui uþsitæsus gali susidaryti inkstø akmenys. Ypaè daug reikðmës citratø ekskrecijai ðlapime turi rûgðèiø ir ðarmø pusiausvy- ra. Hipocitraturija atsiranda, kai citratø ekskrecija paros ðlapime yra maþesnë negu 1,5 mmol. Sveikø pacientø citratø ekskrecija paros ðlapi- me turi bûti 1,6–4,0 mmol/per parà. Hipocitraturija vaikams diagnozuo- jama tada, kai citratø kiekis paros ðlapime £1,6 mmol. Citrinø rûgðtis (citratai) yra labai svarbus visø aerobiniø organiz- mø metabolizmo reakcijø – trikarboksirûgðèiø (Krebso) ciklo tarpinis junginys. Citrinø rûgðtis ir citratai labai paplitæ gamtoje, dideli jø kie- kiai randami ávairiø augalø, ypaè citrusiniø, vaisiuose, taip pat lapuose ir ðaknyse. Daugiausia citrinø rûgðties turi citrinos bei kiti vaisiai ir uo- gos. Reikðminiai þodþiai: citratai, citrinø rûgðtis, hipocitraturija, metabo- lizmas, inkstø akmenligë. ÁVADAS Inkstø akmenø susidarymas yra vie- na ið svarbesniø urologijos mokslo problemø [1–5]. Inkstø akmenlige su- serga apie 12 % þmoniø [6]. Nustaty- ta, kad iki 54 % ligoniø ði liga pasikar- toja praëjus vidutiniðkai 3–6 metams [4, 5]. Ilgà laikà buvo manoma, kad inkstø akmenligë yra suaugusiøjø problema, daþniausia ja suserga as- menys, sulaukæ 20–60 metø [3]. Tarp pacientø, serganèiø inkstø akmenli- ge, dominuoja vyrai: 13 % vyrø ir 7 % moterø [7]. Daug problemø inkstø ak- menys sukelia nëðèioms moterims [8]. Pastaraisiais metais vis daþniau at- kreipiamas dëmesys, jog ði liga neap- lenkia ir vaikø [4, 5]. Vaikø grupëje nëra didesniø skirtumø tarp berniu- kø ir mergaièiø [9], nors, kai kuriø au- toriø duomenimis [5], berniukø suser- ga du kartus daugiau negu mergaièiø. Manoma, kad bûtent vaikystëje ir su- 104 LABORATORINË MEDICINA 2009, t. 11, Nr. 2(42) MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA • SCIENCE, THEORY & PRACTICE 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikø ligø klinika El. paðtas: regina.firantiene @mf.vu.lt Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Children’s Diseases E-mail: regina.firantiene @mf.vu.lt 2 Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedra Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Department of Biochemistry and Biophysics Kontaktinis asmuo: Dr. Regina Firantienë Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikø ligø klinikos vyr.m.d. Þirmûnø g. 124, LT-09125 Vilnius tel. 865458654, d. 277277 Regina Firantienë 1 Sofija Sasnauskienë 2 Regina Ëmuþytë 1 Graþina Radikaitë 1 Laboratorinë medicina. 2009, t. 11, Nr. 2(42), p. 104–109.

Upload: dangkiet

Post on 17-Mar-2019

215 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Citratai ir jø trûkumoklinikiniai aspektai

Santrauka

Inks tø ak me nø su si da ry mas yra vie na ið svar bes niø uro lo gi jos moks lopro ble mø. Inks tø ak men li ge su ser ga apie 12 % þmo niø, ið jø 13 % vy rø ir 7 % mo te rø. Daug reikð mës su si da rant ak me nims inks tuo se tu ri ge ne ti -niai ir or ga niz mo me ta bo li niai veiks niai, ap lin kos po vei kis.

Straips ny je ap þvel gia mos ak me nø su si da ry mo inks tuo se prie þas -tys, ri zi kos veiks niai ir kai ku riø ðla pi mo drus kø svar ba inks tø ak men li -gei.

Dep ro to ni zuo tos cit ri nø rûgð ties for ma (cit ra tas3¯) su da ro kom -plek sus su dvi va len èiais ka ti jo nais Ca2+, Mg2+ ir ne lei dþia kaup tis ne -tir pioms drus koms. Cit ra tai yra en do ge ni niai kris ta li za ci jos ir ag re ga -ci jos slo pik liai. Cit ra tø re zorb ci ja þar ny ne tu ri áta kos jø kon cen tra ci jaiðla pi me. Plo no joje þar noje su si da rant ðar mi nei ter pei, ge riau vyks tacit ra tø re zorb ci ja. Ne sant ðla pi me kris ta li za ci jos slo pik liø (cit ra tø,mag nio ar ki tø) ar ba su ma þë jus jø kie kiui, kris ta li za ci ja vyks ta to liauir inks tuo se for muo ja si ak me nys. Ma þë jant cit ra tø kie kiui ðla pi me,ska ti na ma kal cio ok sa la tø, kal cio fos fa tø ir ðla pi mo rûgð ties kris ta lu -ri ja, o pro ce sui uþ si tæ sus ga li su si da ry ti inks tø ak me nys. Ypaè daugreikð mës cit ra tø eks kre ci jai ðla pi me tu ri rûgð èiø ir ðar mø pu siau svy -ra.

Hi po cit ra tu ri ja at si ran da, kai cit ra tø eks kre ci ja pa ros ðla pi me yrama þes në ne gu 1,5 mmol. Svei kø pa cien tø cit ra tø eks kre ci ja pa ros ðla pi -me tu ri bû ti 1,6–4,0 mmol/per pa rà. Hi po cit ra tu ri ja vai kams diag no zuo -ja ma ta da, kai cit ra tø kie kis pa ros ðla pi me £1,6 mmol.

Cit ri nø rûgð tis (cit ra tai) yra la bai svar bus vi sø ae ro bi niø or ga niz -mø me ta bo liz mo re ak ci jø – tri kar bok si rûgð èiø (Kreb so) cik lo tar pi nisjun gi nys. Cit ri nø rûgð tis ir cit ra tai la bai pa pli tæ gam to je, di de li jø kie -kiai ran da mi ávai riø au ga lø, ypaè cit ru si niø, vai siuo se, taip pat la puo seir ðak ny se. Dau giau sia cit ri nø rûgð ties tu ri cit ri nos bei ki ti vai siai ir uo -gos.

Reikð mi niai þo dþiai: cit ra tai, cit ri nø rûgð tis, hi po cit ra tu ri ja, me ta bo -liz mas, inks tø ak men li gë.

ÁVADAS

Inks tø ak me nø su si da ry mas yra vie -na ið svar bes niø uro lo gi jos moks lopro ble mø [1–5]. Inks tø ak men li ge su -ser ga apie 12 % þmo niø [6]. Nu sta ty -ta, kad iki 54 % li go niø ði li ga pa si kar -to ja pra ëjus vi du ti nið kai 3–6 me tams[4, 5]. Il gà lai kà bu vo ma no ma, kadinks tø ak men li gë yra su au gu siø jøpro ble ma, daþ niau sia ja su ser ga as -me nys, su lau kæ 20–60 me tø [3]. Tarp

pa cien tø, ser gan èiø inks tø ak men li -ge, do mi nuo ja vy rai: 13 % vy rø ir 7 %mo te rø [7]. Daug pro ble mø inks tø ak -me nys su ke lia nëð èioms mo te rims [8]. Pas ta rai siais me tais vis daþ niau at -krei pia mas dë me sys, jog ði li ga ne ap -len kia ir vai kø [4, 5]. Vai kø gru pë jenë ra di des niø skir tu mø tarp ber niu -kø ir mer gai èiø [9], nors, kai ku riø au -to riø duo me ni mis [5], ber niu kø su ser -ga du kar tus dau giau ne gu mer gai èiø. Ma no ma, kad bû tent vai kys të je ir su -

104 LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42)

MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA • SCIENCE, THEORY & PRACTICE

1Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Vaikø ligø klinikaEl. paðtas: regina.firantiene @mf.vu.lt

Vilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Children’s DiseasesE-mail: regina.firantiene @mf.vu.lt

2Vilniaus universiteto Gamtos moksløfakulteto Biochemijos ir biofizikoskatedra

Vilnius University, Faculty of NaturalSciences, Department of Biochemistryand Biophysics

Kontaktinis asmuo:Dr. Regina FirantienëVilniaus universiteto Medicinosfakulteto Vaikø ligø klinikos vyr.m.d.Þirmûnø g. 124, LT-09125 Vilniustel. 865458654, d. 277277

Re gina Firantienë1

Sofija Sasnauskienë2

Re gina Ëmuþytë1

Graþina Radikaitë1

Laboratorinë medicina.2009, t. 11, Nr. 2(42), p. 104–109.

si da ro sà ly gos formuotis inks tø ak me -nims [5]. De ja, kaip tei gia vi si mû søci tuo ja mø straips niø au to riai [1–9],ak me nø su si da ry mo inks tuo se me -cha niz mas iki ðiol dar në ra ga lu ti naiið tir tas.

Ypaè svar bu nu sta ty ti kri te ri jus,ku rie leis tø prog no zuo ti inks tø ak me -nø su si da ry mo ti ki my bæ. Tam daugreikð mës tu ri tiek ge ne ti niai veiks -niai, tiek ap lin kos po vei kis, mi ty ba [4,5, 10–14]. Pa cien tams, jau ser gan -tiems inks tø ak men li ge, mi ty ba yraitin svar bi. Bû ti na, kad pa cien tai sumais tu gau tø pa kan ka mai cit ra tø,mag nio ir ka lio drus kø [4, 5, 9].

Cit ra tai yra bû ti ni ner vi nëms làs -te lëms, rau me nø funk ci joms, nes pa -de da or ga niz me pa lai ky ti kal cio apy -kai tà. Jie ga li bû ti nau do ja mi kaip an -ti ko a gu lian tai dël sa vo ge bë ji mo che -la tinti kal cio jo nus. Be to, cit ra tai ap -sau go nuo la ten ti nës aci do zës, ku ri ga -li bû ti kau lø re të ji mo prie þas tis [15].Nu sta ty ta, kad pro sta tos liau kos epi -te li nës làs te lës tu ri uni ka lø nuo cit ra -tø pri klau so mà me ta bo li ná ke lià, ku ráre gu liuo ja te stos te ro nas ir pro lak ti -nas. Yra duo me nø [15, 16], kad cit ra -tai ga li ap sau go ti nuo tam tik rø for møvë þio. Pa tei kia ma duo me nø, kad pa si -tai ko su mais tu gau na mos cit ri nørûgð ties ne to le ra vi mo at ve jø, ta èiauapie tai yra þi no ma la bai ma þai. To kiabûk lë, kaip ir ki ti mais to ne to le ra vi mo at ve jai, pri ski ria mi ta ria moms aler gi -nëms re ak ci joms [17, 18].

Cit ri nø rûgð tis ir cit ra tai yra la baisvar bus vi sø ae ro bi niø or ga niz mø me -ta bo liz mo re ak ci jø, da ly vau jan èiøskai dant an glia van de nius, rie ba lus irbal ty mus iki an glies dvi de gi nio ir van -dens, tar pi nis jun gi nys. Ðios re ak ci jospri klau so tri kar bok si rûgð èiø, ar baKreb so, cik lui, ku ris yra uni ver sa lusvi sai me dþia gø apy kai tai [19, 20].

CIT RI NØ RÛGÐ TIS, CIT RA TAI,PA PLI TI MAS

Cit ri nø rûgð tis – tai or ga ni në rûgð tis,bal tos spal vos kris ta li në me dþia ga, ge -rai tirps ta van de ny je, tir pu mas yra1,330 g/ml (20 °C). Cit ri nø rûgð tis yradau gia funk cis jun gi nys, tu ri vie nàhid rok si- (-OH) ir tris kar bok sig ru pes(-CO OH) (1 pav.). Pa gal Tarp tau ti nësgry no sios ir tai ko mo sios che mi jos sà -jun gos (IUPAC, In ter na tional Un ionof Pure and Ap plied Chem is try) pa -tvir tin tà che mi niø jun gi niø var di ni mo sis te mà cit ri nø rûgð ties pa va di ni masyra 2-hid rok si-1,2,3-pro pan tri kar bok -

si rûgð tis. Fi zio lo gi në mis sà ly go miscit ri nø rûgð ties kar bok sig ru pës yradi so ci juo tos, to dël or ga niz me cit ri nørûgð tis yra ani jo ni nës for mos ir ga lisu da ry ti kom plek sus – drus kas suávai riø me ta lø – Na+, K+, Ca2+, Mg2+ irkt. ka ti jo nais. Cit ri nø rûgð ties drus -kos yra va di na mos cit ra tais [21].

Cit ri nø rûgð tis ir cit ra tai la bai pa -pli tæ gam to je, di de li kie kiai ran da miávai riø au ga lø, ypaè cit ru si niø, vai -siuo se, taip pat la puo se ir ðak ny se.Dau giau sia cit ri nø rûgð ties tu ri cit ri -nos, greipf ru tai, ma þiau – apel si nai,ab ri ko sai, vyð nios, më ly nës, span guo -lës, ser ben tai, vy nuo gës, ki ti vai siai iruo gos.

CIT RA TØ ME TA BO LIZ MASOR GA NIZ ME

Cit ri nø rûgð tis (cit ra tai) yra la baisvar bus vi sø ae ro bi niø or ga niz mø me -ta bo liz mo re ak ci jø – tri kar bok si rûgð -èiø (Kreb so) cik lo tar pi nis jun gi nys.Tri kar bok si rûgð èiø cik las – tai cen tri -

LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42) 105

Citratai ir jø trûkumo klinikiniai aspektai

1 pav. Citrinø rûgðtis, E330Pagal IUPAC nomenklatûrà jos pa va di ni -mas – 2- hid rok si- 1,2,3- pro pan tri kar bok si -rûgð tis. Citrinø rûgðtis – tai organinë rûgð -tis, turinti hidroksi- (-OH) ir tris kar bok si -gru pes (-COOH). Kadangi fiziologinëmissà ly go mis ðios karboksigrupës yra di so ci -juo tos, todël organizmuose citrinø rûgðtisyra anijoninës formos ir sudaro komp lek -sus – druskas su ávairiø metalø katijonais.Cit ri nø rûgðties druskos yra vadinamoscit ra tais [21].

Fig. 1. Cit ric acid, E330IUPAC name 2-hydroxy- 1,2,3- propan tri -carboxylic acid. Cit ric acid is hydroxy tri -carboxylic acid, at phys i o log i cal pH cit ricacid ex ist in an ionic form and che late metal cat ions. The name of cit ric acid salts withmetal cat ions are ci trates.

2 pav. Trikarboksirûgðèiø (Krebso) ciklo reakcijos [20]I trikarboksirûgðèiø ciklo reakcija, kurià katalizuoja citrato sintazë arba citratà kon den -suo jan tis fermentas, yra acetilo grupës ið acetil-KoA ir oksaloacetato susijungimas. Ðie dujun gi niai yra citrato sintezës substratai, o citratas – reakcijos produktas (junginiai api -brauk ti). Per paskesniø septyniø reakcijø sekà citratas virsta oksaloacetatu, tada jungiasi su acetil-KoA ir toliau reakcijø seka cikliðkai kartojasi.

Fig. 2. The tricarboxylic acid cy cle, the Krebs cy cle re ac tionsIn the first re ac tion acetyl group from acetyl coenzyme A binds to the oxaloacetate in or derto con vert it to ci trate, cat a lyst en zyme ci trate synthase. Thease com pounds are sub -strates, and ci trate is the prod uct of the re ac tion. Next seven re ac tions cre ate a newoxaloacetate mol e cule ready to bind to an other acetyl coenzyme A to start the pro cess overagain.

nis me ta bo liz mo re ak ci jø ke lias, ku -riuo pa te ku sios á or ga niz mà mais tome dþia gos – an glia van de niai, bal ty -mai ir rie ba lai – yra su skai do mos ikiga lu ti niø apy kai tos pro duk tø – an -glies dvi de gi nio (CO2) ir van dens(H2O). Per ðiø re ak ci jø cik là taip patsu si da ro gu a no zi no 5’-tri fos fa tas(GTP) ar ba ade no zi no 5’-tri fos fa tas(ATP) bei re du kuo ti nu kle o zi di niai ko -fer men tai NADH ir FADH2. Nu kle o zi -di niai ko fer men tai yra ok si duo ja mimi to chon dri jø kvë pa vi mo gran di në je,o su si da ræs mi to chon dri jø pro to nøgra dien tas yra nau do ja mas ATP sin te -zei. Tri kar bok si rûgð èiø cik là su da ropa si kar to jan èiø ok si da ci jos-re duk ci jos re ak ci jø se ka (2 pav.) [19, 20]. Ðio re -ak ci jø cik lo at ra di mo au to rius Han sas Kreb sas 1953 me tais bu vo ap do va no -tas fi zio lo gi jos ir me di ci nos sri ties No -be lio pre mi ja [22]. To dël daþ nai tri kar -bok si rûgð èiø re ak ci jø cik las yra va di -na mas au to riaus var du – Kreb so cik -lu.

Pir mo ji tri kar bok si rûgð èiø cik lore ak ci ja, ku rià ka ta li zuo ja cit ra to sin -ta zë ar ba cit ra tà kon den suo jan tis fer -men tas (2 pav., 1-oji re ak ci ja) yra ace -ti lo gru pës ið ace til-ko fer men to A (ace -til-KoA) ir ok sa lo a ce ta to su si jun gi -mas. Ðie du jun gi niai yra cit ra to sin ta -zës sub stra tai, o cit ra tas – re ak ci jospro duk tas (2 pav., jun gi niai api brauk -ti). Cit ra tas per pas kes niø sep ty niøre ak ci jø se kà virs ta ok sa lo a ce ta tu, to -liau jun gia si su ace til-KoA, ir re ak ci jøse ka cik lið kai kar to ja si. Cit ra tø kon -cen tra ci ja làs te lë se ko or di nuo ja ir ki -tus me ta bo liz mo ke lius: di de lë cit ra tøkon cen tra ci ja alos te rið kai ak ty vi narie ba lø rûgð èiø bio sin te zës fer men tàace til-KoA kar bok si la zæ ir slo pi na gli -ko li zës fer men tà 6-fos fof ruk to ki na zæ.Cit ri nø rûgð ties skai dy mà – de gra da -ci jà, esant ATP ir ko fer men tui A, ka ta -li zuo ja fer men tas cit ra to lia zë. Re ak ci -jos me tu su si da ro ok sa lo ce ta tas, ace -til-KoA, ade no zi no 5’-di fos fa tas (ADP)ir ne or ga ni nis fos fa tas (Pn) (3 pav.)[16]. Cit ra to lia zë yra ci to zo li nis fer -men tas, ypaè ak ty vus ke pe nø làs te lë -se.

CITRATATØ ÁTAKA RÛGÐÈIØ IRÐARMØ PUSIAUSVYRAI

Rûgð èiø ir ðar mø pu siau svy ra or ga -niz me ir fi zio lo gi nis au di niø skys èiø irlàs te liø ci to zo lio pH – bû ti na sà ly ganor ma liam or ga niz mo funk cio na vi -mui. Ði pu siau svy ra la bai svar bi na ty -viai bal ty mø struk tû rai su si for muoti,nes tai le mia fer men tø ak ty vu mà ir ki -tas funk ci jas. Nuo pH pri klau so làs te -liø memb ra nø pra lai du mas, elek tro li -tø pa si skirs ty mas, jun gia mø jø au di -niø funk ci jos. Krau jo pH tu ri bû ti pa -sto vus, ga li svy ruo ti tik la bai siau ro seri bo se – nuo pH 7,37 iki 7,43. Nor ma -lià rûgð èiø ir ðar mø pu siau svy rà or ga -niz me re gu liuo ja bu fe ri nës sis te mos,ku rios kom pen suo ja rûgð èiø ir ðar møkon cen tra ci jos po ky èius, nes þmo gausor ga niz mas kas dien su mais tu pa si sa -vi na skir tin gà rûgð ti niø ir ðar mi niøme dþia gø kie ká. Svar biau si veiks niai,pa lai kan tys nor ma lø or ga niz mo pH,yra krau jo bu fe ri në sis te ma, du jø apy -kai ta plau èiuo se ir ða li ni mo per inks -tus funk ci ja [2, 20].

Kai or ga niz mà il gà lai kà vei kia per di de lis rûgð ti niø me dþia gø kie kis, or -ga niz mo pH re gu liuo jan èios bu fe ri nëssis te mos ne be su ge ba uþ tik rin ti op ti -ma lios rûgð èiø ir ðar mø pu siau svy ros,pH pa si kei èia, pa di dë ja ar ba su ma þë -ja. To kia bûk lë, kai or ga niz me pa dau -gë ja rûgð èiø, va di na ma aci do ze. La -ten ti nës (san ty ki nës) aci do zës at ve jukrau jo pH daþ niau siai bû na sil pnaisu ma þë jæs, ta èiau krau jo bu fe ri nëssis te mos ge bë ji mas neut ra li zuo tirûgð tis es ti su sil pnë jæs. Ûmi nës (ab so -liu èios) aci do zës ne su ke lia mais to pro -duk tai, jà le mia ki tos prie þas tys, daþ -niau siai inks tø li gos, nes pa grin di návaid me ná kom pen suo jant su tri ku siàrûgð èiø ir ðar mø pu siau svy rà at lie kainks tai [2]. Be to, dar ski ria ma re spi -racinë aci do zë, kurià sukelia blo gaplau èiø ven ti lia ci ja.

Stip rë jant aci do zei krau jy je, su ak -ty vë ja cit ra tø re ab sorb ci ja ið pir mi nioðla pi mo, nes ma þë jant pH di dë ja cit ra -tus ne ðan èios sis te mos ak ty vu mas. Ið

pir mi nio ðla pi mo re ab sor buo tas vie -nas cit ra to ani jo nas su ri ða nuo vie noiki tri jø van de ni lio jo nø (H

+) ir virs ta

cit ri nø rûgð ti mi. Pa pras tai cit ra taiðla pi me su ri ða ir pa ða li na ið or ga niz -mo kal cio jo nus (Ca

2+), ma þë jant cit ra -

tø kon cen tra ci jai, pir mi nia me ðla pi me di dë ja ne su rið tø kal cio jo nø kon cen -tra ci ja. Di dë jant lais vø jø kal cio jo nøkon cen tra ci jai, au ga inks tø ak men li -gës ri zi ka [2, 4, 5, 11]. Uþ si tæ su si aci -do zë ga li su kel ti mi ne ra li niø me dþia -gø ið si sky ri mà ið kau lø. Ið kau lø at si -pa lai da vu sios Ca

2+ drus kos ir ki tos mi -

ne ra li nës me dþia gos vei kia kaip pa pil -do mos bu fe ri nës sis te mos, ge ban èiosneut ra li zuo ti rûgð tis. Va di na si, aci do -zë ga li bû ti os te o po ro zës prie þas tis,nes su ma þë jus kau luo se nat rio, ka liokar bo na tø, kal cio ir mag nio fos fa tøkau lai sil pnë ja [15, 20].

CITRINØ RÛGÐTIES GAMYBA IRNAUDOJIMAS

Pir mà kar tà cit ri nø rûgð tá ið cit ri nøsul èiø 1784 me tais ið kris ta li no ðve døche mi kas Car las Wil hel mas Sche e le.Vë liau cit ri nø rûgð tis jau bu vo gau tafer men ta ci jos bû du nau do jant Pe ni ci -lium glau cum. Pas ta ruo ju me tu cit ri -nø rûgð tis ga mi na ma pra mo ni nës fer -men ta ci jos bû du nau do jant gry busAsper gil lus ni ger ar ba mie les Can di da guil lier mon dii ar Can di da li po ly ti ca.Pe lë si niai gry bai ar ba mie lës cit ri nørûgð ties bio sin te zei kaip sub stra tànau do ja me la sà, krak mo lo hid ro li za tàar ki tas ne bran gias cuk raus ga my bosat lie kas. Fer men ta ci jos bû du gau na -mos cit ri nø rûgð ties ið ei ga sie kia 60 %, skai èiuo jant nuo su nau do tø an glia -van de niø kie kio. Nors ðiuo me tu cit ri -nø rûgð tis ga mi na ma fer men ta ci josbû du, ji ið gau na ma ir ið cit ru si niø vai -siø [16, 23].

Pa sau ly je me ti në cit ri nø rûgð tiesga my ba sie kia iki 2 mln. to nø, dau -giau sia jos pa ga mi na ma Ki ni jo je [23].Dau giau kaip 50 % cit ri nø rûgð ties yra su nau do ja ma gai viø jø gë ri mø, 20 % –ki tø mais to pra mo nës pro duk tø ga my -bai, apie 20 % – ávai riø plo vik liø (de -ter gen tø) ga my bai. Cit ri nø rûgð tis,su da ry da ma kom plek sus su Ca

2+ ir

Fe3+

ka ti jo nais, minkð ti na kie tà van -de ná [21], dël to ir nau do ja ma ávai riøplo vik liø, ðam pû nø ga my bai. Be to,cit ri nø rûgð tis yra nau do ja ma van -dens fil truo se jo ni niams ne ðik liamsre ge ne ruo ti, nes ji pa ða lina fil truo sesu si kau pu sius me ta lø ka ti jo nus, su -da ry da ma su jais tir pius cit ra tø kom -plek sus. Apie 10 % cit ri nø rûgð ties yra su nau do ja ma kos me ti kos, far ma ci jos,bio tech no lo gi jos ir ki to se che mi jos

106 LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42)

Re gina Firantienë, Sofija Sasnauskienë, Re gina Ëmuþytë, Graþina Radikaitë

3 pav. Citrato skaidymas katalizuojant fermentui citrato liazei [16]Citrinø rûgðties skaidymà – degradacijà, esant ATP ir kofermentui A, katalizuoja fer men -tas citrato liazë. Reakcijos metu susidaro oksaloacetatas, acetil-KoA, adenozino 5’-di fos fa -tas (ADP) ir neorganinis fosfatas (Pn). Citrato liazë yra citozolinis fermentas, ypaè ak ty -vus kepenø làstelëse.

Fig. 3. Deg ra da tion of ci trateIn the pres ence of ATP and coenzyme A, ci trate lyase cat a lyzes the cleav age of ci trate toyield acetyl CoA, oxaloacetate, adenosine 5’-phos phate (ADP) and orthophosphate (Pn).Ci trate lyase is the cytosolic en zyme, particulary ac tive in liver cells.

pra mo nës ða ko se. Cit ri nø rûgð tis daþ -nai pa kei èia stip res nes mi ne ra li nesrûgð tis, nes ji yra netok sið ka, leng vaiskai do ma bak te ri jø, be to, daug sil p -niau su ke lia me ta lø ko ro zi jà [21, 23].

CITRINØ RÛGÐTIS – MAISTOPRIEDAS

Pas ta rai siais me tais tiek moks -liniuose, tiek po pu lia ri ni mostraipsniuo se [17], o ypaè in ter ne -to sve tai në se (www.me d i ci ne.lt,www.sveikasirjaunas.lt bei kt.) yrapa tei kia ma daug in for ma ci jos apieávai riø mais to prie dø þa lin gà po vei kásvei ka tai. Nors mais to prie dø nau do ji -mas yra grieþ tai reg la men tuo ja masPa sau lio svei ka tos or ga ni za ci jos, ta -èiau vie no dos nuo mo nës apie jø var to -ji mà tiek mû sø ða ly je, tiek ir uþ sie ny je iki ðiol në ra. Kai ku rie prie dai vie no seða ly se yra uþ draus ti, o ki tur – lei dþia -mi var to ti. Tai ro do, kad dau ge lio me -dþia gø po vei kis svei ka tai në ra pa kan -ka mai ið tir tas, ty ri mai tæ sia si, kol kasnë ra ben drø mais to prie dø var to ji more ko men da ci jø. Nuo XX a. de vin to jode ðimt me èio vi so se Eu ro pos Sà jun gosða ly se, sie kiant pa leng vin ti mais toprie dø nau do ji mo prie þiû rà ir var to to -jø in for ma vi mà, yra pri im tas rei ka la -vi mas mais to pra mo në je nau do ja musprie dus þy më ti E rai de ir nu me riu(Eu ro pos Sà jun gos E nu me ris). Mais to prie dai ga li bû ti na tû ra lios ar ba sin te -ti nës me dþia gos, ku rios de da mos ámais to pro duk tus ga my bos pro ce se,no rint su teik ti pro duk tui tam tik røsko nio, kva po, spal vos ar ið vaiz dos sa -vy biø. Lie tu vo je lei dþia mi mais to prie -dai ið var dy ti Lie tu vos hi gie nos nor mo -je HN53-1995 „Lei dþia mi var to timais to prie dai“ [24]. Mais to pra mo në -je nau do ja ma cit ri nø rûgð tis yra þy mi -ma mais to prie dø nu me riu E 330. Cit -ri nø rûgð tis yra ne tok sið ka, to dël pa -pli tu si mais to pra mo në je, ji su tei kiapro duk tams ar gë ri mams rûgð tø sko -ná, far ma ci jos pra mo në je nau do ja mapu to jan èiø vais tø ga my bo je [23].

CIT RA TAI IR INKS TØAK MEN LI GË

Ak me nø su si da ry moinks tuo se prie lai dos

Inks tø ak men li gë (nef ro li tia zë, uro li -tia zë) – tai inks tø ak me nø su si da ry -mas, ku rá le mia kai ku riø me dþia gø –kal cio fos fa tø bei ok sa la tø ir ðla pi morûgð ties ið sky ri mo ið or ga niz mo su tri -ki mas [4, 5, 9, 11, 12]. Mi në tø me dþia -

gø su si da ry mas vai kø ar su au gu siøas me nø ðla pi me yra nor ma lus reið ki -nys [4, 6]. Ta èiau pa di dë ju si jø eks kre -ci ja su ðla pi mu ga li su kel ti ne aið kiuspil vo skaus mus, he ma tu ri jà, pro tei nu -ri jà ir kt. [1, 4, 5]. Ma þi kris ta lë liai su -ke lia mik ro trau mas, to dël ið si vys to di -zu ri ja bei he ma tu ri ja [4, 12]. Kal ciook sa la to ar ðla pi mo rûgð ties kris ta liu -kai ga li pa þeis ti ðla pi mo ta kus, su kel ti skaus mà ir he ma tu ri jà, vë liau su ðla -pi mu pa si ða lin ti. Ðis pro ce sas va di na -mas kris ta lu ri ja (prie ak men li ge) [4–6, 12]. Pa ste bë ta, kad inks tø ak men li geser gan èiø li go niø su ðla pi mu yra dau -giau làs te liø memb ra nø frag men tønei svei kø þmo niø, o tai ro do su tri ku -sià inks tø ka na lë liø epi te lio làs te liøfunk ci jà [11, 12]. Kai ku rie au to riaitei gia, kad inks tø epi te lio làs te liø irka na lë liø dis funk ci ja taip pat at lie kasvar bø vaid me ná su si da rant inks tøak me nims [1]. Ma no ma, kad vis gi ak -me nø su si da ry mas inks tuo se yrakom plek si nis pro ce sas, pri klau san tisnuo dau ge lio veiks niø – ðla pi mo pH,ðla pi mo te kë ji mo grei èio, ana to mi niøor ga nø sa vy biø ar ðla pi mo ta kø in fek -ci jos bei ki tø prie þas èiø [6].

Dau gu mai li go niø inks tø ak men li -gës prie þas tys yra ávai rûs me ta bo li -niai su tri ki mai [4, 5, 12]. Þi no ma, kadypaè svar bi or ga niz mo san da rai irfunk ci joms yra kal cio ir fos fo ro apy -kai ta, nuo ku rios pri klau so ávai rûsbio che mi niai pro ce sai làs te lë se ir ku -rios re gu lia vi mas or ga niz me yra itinsu dë tin gas [2, 10, 20]. Kal cio drus køsu si kau pi mas inks tø pa ren chi mo je,va di na mo ji nef ro kal ci no zë, daþ nai yra ly di ma inks tø ak men li gës. Kal cio ak -me nø su si da ry mui tu ri áta kos pa di dë -ju si kal cio eks kre ci ja su ðla pi mu. Apie80 % ak me nø su si da ro ið kal cio ok sa -la tø, re èiau kal cio fos fa tø ar ba jø abie -jø de ri nio [2, 10].

Hi po cit ra tu ri ja

Dau gu mos ty ri në to jø nuo mo ne, pa -grin di në ak me nø at si ra di mo inks tuo -se prie þas tis yra dis ba lan sas dël pa di -dë ju sios kai ku riø me dþia gø – kal ciodrus kø, fos fa tø, ðla pi mo rûgð ties, ok -sa la tø – eks kre ci jos su ðla pi mu ir su -ma þë ju sio mag nio, cit ra tø bei spe ci fi -niø gli kop ro tei nø ið si sky ri mo su ðla pi -mu [4, 5, 15]. Inks tø ak men li ge ser -gan èiø li go niø ðla pi me ið si ski ria dau -giau spe ci fi niø làs te liø memb ra nøfrag men tø nei svei køjø, o tai ro doinks tø ka na lë liø epi te lio làs te liø funk -ci jos su tri ki mà. Kaip tei gia kai ku riøstraips niø au to riai, hi per kal ciu ri ja,hi per fos fa tu ri ja, hi pe rok sa lu ri ja ir hi -po cit ra tu ri ja yra svar biau si nef ro kal -ci no zës ri zi kos veiks niai [4, 11, 12 ].

Dep ro to ni zuo tos cit ri nø rûgð tiesfor mos (cit ra tas

3¯) su da ro kom plek sus

su dvi va len èiais Ca2+

, Mg2+

ka ti jo naisir ne lei dþia kaup tis ne tir pioms drus -koms. Cit ra tai yra en do ge ni nis kris ta -li za ci jos ir ag re ga ci jos slo pik lis. Cit ra -tø re zorb ci ja þar ny ne tu ri áta kos cit ra -tø kon cen tra ci jai ðla pi me. Ka dan giplo no jo je þar no je yra ðar mi në ter pë,ge riau vyks ta cit ra tø re zorb ci ja þar ny -ne [4]. Ne sant ðla pi me kris ta li za ci josslo pik liø (cit ra tø, mag nio ir ki tø) ar basu ma þë jus jø kie kiui, kris ta li za ci javyks ta to liau ir inks tuo se for muo ja siak me nys [2, 4]. Ma þë jant cit ra tø kie -kiui ðla pi me, ska ti na ma kal cio ok sa la -tø, kal cio fos fa tø bei ðla pi mo rûgð tieskris ta lu ri jà, o pro ce sui uþ si tæ sus ga lisu si da ry ti inks tø ak me nys [4, 11].

Hi po cit ra tu ri ja at si ran da, kai cit -ra tø eks kre ci ja su pa ros ðla pi mu es tiapie 320 mg [15].

Lie tu vo je la bo ra to ri nës bei moks li -nës diag nos ti kos prak ti ko je cit ra tøkon cen tra ci jos ðla pi me ty ri mai, de ja,në ra po pu lia rûs. Citratus ga li ma nu -sta ty ti spek tro fo to met ri niu me to du,nau do jant fir mos Bo eh rin ger-Man -nheim (Vo kie ti ja) stan dar ti zuo tus re a -gen tø rin ki nius. Ðiuo me to du bu vodiag no zuo ta hi po cit ra tu ri ja tiek su au -gu sie siems, tiek vai kams, nu sta ty tikon tro li niai nor ma ty vai. Esant hi po -cit ra tu ri jai svei kø pa cien tø cit ra tøeks kre ci ja pa ros ðla pi me tu ri bû ti1,6–4,0 mmol. Hi po cit ra tu ri ja vai -kams diag no zuo ja ma ta da, kai cit ra tøkie kis pa ros ðla pi me £1,6 mmol [4].

Inks tø ak me nø su si da ry mome cha niz mas

Ak me nø su si da ry mas yra su dë tin gaspro ce sas, ku ria me, kaip tei gia dau gu -ma moks li niø dar bø au to riø [1, 4, 5,10, 12, 25], ypa tin gà vaid me ná at lie kaak me nis su da ran èiø jo nø kon cen tra ci -ja ðla pi me. Kai jo nø kie kis yra di des -nis uþ tà, ku ris ga li ðla pi me ið tirp ti,at si ran da per so ti ni mo bûk lë, ji ir le -mia ak me nø su si da ry mà. Ne abe jo ja -ma, kad ak me nø for ma vi ma sis yra tie -siai pro por cin gas drus kø kon cen tra ci -jai apie ak me ná. Ma no ma, kad kris ta -lø ag re ga ci ja ið sus pen sijos yra do mi -nuo jan tis inks tø ak me nø su si da ry mome cha niz mas [4, 25]. Tei gia ma, kadak me nø su si da ry mui tu ri áta kos tryspa grin di niai veiks niai [9]:

• nu so di na mø jø me dþia gø kon -cen tra ci ja ir jø tir pu mas ðla pi me;

• kris ta li za ci jos ak ty vik liai ir slo -pik liai;

• ag re ga ci jos ak ty vik liai ir slo pik -liai.

Kai ðla pi mas per so tin tas tam tik rø jo nø, kei èia si ðla pi mo pH. Aki vaiz du,

LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42) 107

Citratai ir jø trûkumo klinikiniai aspektai

kad nuo pH pri klau so kris ta lø su si da -ry mo slo pik liø kie kis ir pri so ti ni maskai ku riais ak me nis for muo jan èiais jo -nais [9, 25].

Inks tø ak me nø che mi nësana li zës ty ri mai

Pir mie ji inks tø ak me nø che mi nësstruk tû ros ty ri mai moks li në je spau do -je bu vo pa skeb ti 1950 me tais. Inks tøak me nø che mi në ana li zë at lie ka manau do jant po lia ri za ci næ mik ro sko pi jà,che mi nius, rent ge no bei in fra rau do -nø jø spin du liø spek tros ko pi jos me to -dus ir kt. Ypa tin gà ver tæ to kie ty ri maitu ri nu sta tant ak me nø su si da ry moinks tuo se prie þas tis ir gy dant li go nius [3, 13, 26, 27].

Vyks tant fi zi niams ir che mi niamspro ce sams ávai riuo se or ga niz mo bio lo -gi niuo se skys èiuo se, grei të ja inks tøak me nø su si da ry mas ir jø au gi mas.Kaip jau þi no ma, dau gë jant ðla pi meak me nis for muo jan èiø spe ci fi niø jo nøir ma þë jant kris ta lø su si da ry mo slo -pik liø kie kiui, di dë ja kris ta lø au gi mas ir ag re ga ci ja (4 pav.). Apie 80 % ak me -nø su si da ro ið kal cio ok sa la tø, re èiau – kal cio fos fa tø ar ba jø abie jø de ri nio[6]. Apie tris ket vir ta da lius vi sø inks -tø ak me nø su da ro kal cio ok sa la ti niaiak me nys, kal cio fos fa ti niø pa si tai ko10–12 % li go niø, ðla pi mo rûgð ties –5 %, mag nio-amo nio fos fa ti niø – 12 %,o cis ti ti ni niø – 1 % [11]. Nu sta ty ta,kad inks tø ak mens vi du je yra bran -duo lys – mi ði nys bal ty mo, gliu ko za mi -no, van dens ir or ga ni niø nuo së dø, su -

da ran tis apie 2–9 % ak mens svo rio [6]. Ty ri mai pa ro dë, kad daþ niau siai mi -në ti ak me nys – tai tam sios spal vos ádur pes pa na ðios kon sis ten ci jos da ri -niai, jie yra bal ty mi nës kil mës, juosga li su da ry ti ávai rios kil mës me dþia -gos [5, 6]. Kal cio ok sa la ti niai bei kal cio fos fa ti niai ak me nys es ti juo di, pil ki arbal ti, ðla pi mo rûgð ties ak me nys – bal ti ar ba oran þi niai [5, 6, 9].

Nors to kie ty ri në ji mai në ra gau -sûs, Lie tu vo je jie ir gi bu vo at lie ka mi.Per ei tais me tais bu vo ið spaus din tasstraips nis [3], ku rio au to riai sa vo dar -be pir mie ji Lie tu vo je pri tai kë Fou rierin fra rau do nø jø spin du liø spek tros ko -pi jà tiks liai che mi nei inks to ak menssu dë èiai nu sta ty ti. In fra rau do nø jøspin du liø spek tros ko pi ja lei dþia ið tir ti tiek or ga ni nës, tiek ne or ga ni nës kil -mës inks tø ak mens su de da mà sias da -lis, ku riø ak me ny je yra ma þiau nei5 %. Ðis ðiuo lai ki nis me to das yra ypaèper spek ty vus at lie kant inks tø ak me -nø che mi nës su dë ties ty ri mus [3, 27].

Cit ra tai – inks tø ak men li geigy dy ti

Gy dy to jai nef ro lo gai, at si þvelg da mi áinks tø ak men li ge ser gan èio pa cien toam þiø, li gos ei gà ir ðla pi me esan èiødrus kø kon cen tra ci jà, re ko men duo javar to ti ávai rius cit ra tø tu rin èius pre -pa ra tus. Daþ niau siai ski ria mi ka lio armag nio cit ra tai. Nu sta ty ta, kad gy dy -mas cit ra tais yra la bai veiks min gas:jis ne lei dþia su si da ry ti kris ta lams beiinks tø ak me nims ir ap sau go nuo to kiø

kom pli ka ci jø kaip inks tø funk ci jos ne -pa kan ka mu mas ar nef ro kal ci no zë [4,5, 11, 15, 28–30]. Mi në tø pre pa ra tøsky ri mas grin dþia mas tuo, kad pa cien -tø plo no jo je þar no je su da ro ma ðar mi në ter pë, ge riau re zor buo ja mi cit ra tai [9].Be to, ka lio ir mag nio cit ra tø pre pa ra -tai ma þiau dir gi na skran dá, jie ne su ke -lia stai giø K+ ir Mg2+ kon cen tra ci jossvy ra vi mø vi suo se or ga niz mo bio lo gi -niuo se skys èiuo se. Inks tø ak men li gëspro fi lak ti kai ir gy dy mui gy dy to jas pri -va lo pa si rink ti to kià cit ra tø do zæ, kadðla pi mo pH bû tø 6,2–6,3 [9, 11].

Ypa tin gas dë me sys gy dant inks tøak men li gæ ten ka mi ty bos su re gu lia vi -mui. Pa ta ria ma veng ti gy vûninës kil -mës mais to, ri bo ti cuk raus ir val go mo -sios drus kos kie ká ir mais to pro duk tus, ku riuo se daug ok sa la tø (ra bar ba rai,rûgð ty nës ir ki ti). Di des ni à jà mais toda vi nio da lá tu ri su da ry ti „ðar mi nismais tas“: dar þo vës, vai siai, ðvie þiossul tys, ke fy ras, jo gur tas, ðar mi nis mi -ne ra li nis van duo. Moks li niais ty ri -mais áro dy ta, kad ak men li gei gy dy titin ka ne tik kal nø mi ne ra li nis van duo, bet ir gau sus skys èiø, ypaè van dens,var to ji mas [4, 9, 11]. To kia mi ty ba pa -cien tams ski ria ma sie kiant ið veng tiper di de lio ðla pi mo rûgð tin gu mo(pH<5,5), dël ku rio inks tuo se pa di dë jacit ra tø re zorb ci ja [4]. Per di de lis gy vu -li nës kil mës bal ty mø, rie ba lø, drus -kos, ra fi nuo to cuk raus, li mo na do var -to ji mas su ke lia sis te mi næ lë ti næ aci do -zæ ir di di na ðla pi mo rûgð tin gu mà.

Ste bi ma di de lë tei gia ma cit ra tønau da var to jant cit ra tø pa gau sin tàmais tà jau ser gan tiems inks tø ak men -li ge ar pa si reið kus pir mie siems li gossimp to mams ir pro fi lak tið kai. Cit ra tai su ge ba ap sau go ti inks tø ka na lë liusnuo pa þei di mø, to dël gy dy mas cit ra -tais yra veiks min gas ir ga li pa dë ti ið -veng ti nef ro kal ci no zës ir inks tø ak -men li gës [4, 5, 9, 11].

Pa ste bë ta, kad ka lio cit ra tø pre pa -ra tai ne su ke lia stai giø ka lio kon cen -tra ci jos pa ki ti mø krau jy je. Var to jantjuos, ka lio kon cen tra ci ja krau jo plaz -mo je di dë ja pa laips niui. Be to, cit ra tøtu rin tys pre pa ra tai ma þiau dir gi naskran dá, o ðar min da mi ðla pi mà jie ne -lei dþia at si ras ti inks tø ak men li gei [9].

Api ben dri nant pas ta rø jø me tømoks li næ li te ra tû rà [2, 3, 25–30] ir at -si þvel giant á kai ku riø au to riø [4, 5, 9,11, 12] il ga me tæ pa tir tá ti riant vai køinks tø ak men li gæ, ga li ma teig ti, kaddrus kø kon cen tra ci ja ðla pi me ga li irne vir ðy ti nor mos ri bø, ta èiau su ma þë -jus kai ku riø me dþia gø, ypaè cit ra tø,kie kiui ga li pa di dë ti kris ta lø au gi masðla pi me ir to dël ið lie ka ti ki my bë su si -da ry ti ak me nims.

Gauta: 2009 05 29Priimta spaudai: 2009 06 29

108 LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42)

Re gina Firantienë, Sofija Sasnauskienë, Re gina Ëmuþytë, Graþina Radikaitë

4 pav. Kristalai ðlapimo nuosëdose [4, 6]:A – kalcio oksalato kristalai; B – ðlapimo rûgðties kristalai.

Fig. 4. Form ing crys tals in urine:A – cal cium ox a late crys tals; B – uric acid crys tals.

LABORATORINË MEDICINA � 2009, t. 11, Nr. 2(42) 109

Citratai ir jø trûkumo klinikiniai aspektai

LITERATÛRA

1. Khan SR. Re nal tu bu lar dam age/dys -func tion: key to the for ma tion of kid ney stones. Urol Res 2006; 34: 86–91.

2. Trinchieri A, Lizzano R, Marchesotti F, Zanetti G. Ef fect of po ten tial re nal acidload of foods on urine ci trate ex cre tionin cal cium re nal stone formers. UrolRes 2006; 34(1): 1–7.

3. Hendrixson V, Ðablinskas V, Leð èiû -të D, Þelvys A, Jankevièius F, Ku èins -kie në Z. In fra red spec tro scop i cal ap -proach in kid ney stones re search.Laboratorinë medicina 2008;10(38): 99–105.

4. Radikaitë G. Druskø ekskrecija su vai -kø ðlapimu ir jø klinikinë reikðmë. Pe -di at ri ja 2007; 6(31): 42–8.

5. Jankauskienë A. Vaikø inkstø ak men -li gë. Lietuvos Bendrosios praktikos gy -dy tojas 2005; IX(11): 30–8.

6. Firantienë R, Raèkus J, Radikaitë G.b2 mik ro glo bu li nas – inkstø funkcijosþy muo. Sveikatos mokslai 2007;3: 928–33.

7. Stroup P, Auge BK. Im por tant mil i taryrole for med i cal ex pul sion ther apy ofurolithiasis. Mil i tary Med i cine2008; 173(4): 393–8.

8. Ross AE, Handa S, Lingeman JE. Kid -ney stones dur ing preg nancy: an in ves -ti ga tion into stones com po si tion. UrolRes 2008; 36: 99–102.

9. Radikaitë G, Blaþys I. Vaikø inkstø ak -men li gës patogenezë ir gydymas. In ter -nis tas 2002; 3: 18–21.

10. Pourmand G, Nasseh H, Sarrafnejad A, Mehrsai A, Alamdari DH, Nourije -lyani K, et al. Uri nary Tamm Horsfallpro tein and ci trate: a case-con trolstudy of in hib i tors and pro mot ers ofcal cium stone for ma tion. Urol ogy Jour -nal 2005; 2(2): 79–85.

11. Radikaitë G, Blaþys I. Inkstø ak men li -gës gydymo ABC. Vilnius: Vaistø þi -nios, 2005; p. 16.

12. Radikaitë G, Èekuolis A, Blaþys I, Fi -ran tie në R. Nefrokalcinozë ir nef roli -tia li zë esant idiopatinei hi per kal ciu ri -jai. Lietuvos Bendrosios praktikos gy -dy to jas 2005; IX(2): 126–7.

13. Psihogios NG, Gazi IF, Elisaf MS,Seferiadis KI, Bairaktari EI. Gen der- re lated and age-re lated uri nal y sis ofhealthy sub jects by NMR-based meta -bonomics. NMR Biomed 2008;21(3): 195–207.

14. Brikowski TH, Lotan Y, Pearle MS. Cli -mate- re lated in crease in the prev a -lence of urolithiasis in the UnitedStates. PNAS 2008; 105(28): 9841–6.

15. Woo HH, Tan BJ. Hypocitraturia.http : / /www.emedic ine .com/med/topic3030.htm 2004.

16. Con cise En cy clo pe dia Bio chem is tryand Mo lec u lar Bi ol ogy. 3th ed. Wal terde Gruyter. Berlin–New York, 1997;p. 123.

17. Kuzminskienë R. Maisto priedai ir jøsu kel tos nepageidaujamos reakcijos.http://www.med i cine.lt 2009.

18. Ëmuþytë R. Vaikø alergija. Vilnius:Pres vi ka, 2008; p. 29.

19. Kadziauskas J. Biochemija. Vilnius:Vil niaus universiteto leidykla, 2008;p. 401–51.

20. Lehninger A. Prin ci ples of Bio chem is -try. 4th ed. Nel son DL, Cox MM, eds.New York: Worth Pub lish ers, 2005;p. 601–29.

21. Bruice PY. Or ganic chem is try. 5th ed.Pearson Prentice Hall, Univ of Cal i for -nia, 2007; p. 731–35.

22. http://nobelprize.org/no bel_prizes/med i cine/lau re ates/1953/in dex.html

23. Pukalskas A. Maisto gamybos bio tech -no lo gi ja. Naujausiø moksliniø pa sie ki -mø maisto produktø biotechnologijossri ty je mokslinë studija KTU. Kaunas,2007; p. 55.

24. http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=2333

25. Saw NK, Rao PN, Kavanagh JP.A nidus, crystalluria and ag gre ga tion:key in gre di ents for stone en large ment.Urol Res 2008; 36: 11–5.

26. Abboud IA. Min er al ogy and chem is tryof urine stones: pa tients from NorthJor dan. En vi ron Geochem Health2008; 30: 445–63.

27. Singh I. Re nal ge ol ogy (quan ti ta tive re -nal stone anal y ses) by ‘Fou rier trans -form in fra red spec tros copy’. Int UrolNephrol 2008; 40: 595–602.

28. Stapenhorst L, Sassen R, Beck B,Laube N, Hesse A, Hoppe B. Hypo -citrat uria as risk fac tor for nephro calci -nosis af ter kid ney trans plan ta tion.Pediatr Nephrol 2005; 2005: 652–6.

29. Guerra A, Meschi T, Allegri F, Prati B,Nouvenne A, Fiaccadori E, et al. Con -cen trated urine and di luted urine: theef fects of ci trate and mag ne sium on thecrys tal li za tion of cal cium ox a late in -duced in vi tro by an ox a late load. UrolRes 2006; 34: 359–64.

30. Negri AL, Spivacow R, Valle ED,Pinduli I, Ma rino A, Fradinger E, et al.Clin i cal and bio chem i cal pro file of pa -tients with “pure” uric acid nephro lit -hia sis com pared with “pure” cal ciumox a late stone formers. Urol Res 2007;35: 247–51.

Summary

CLINICAL SPECTRUM OF CITRATE DEFICIENCY

Re gina Firantienë, Sofija Sasnauskienë, Re gina Ëmuþytë, Graþina Radikaitë

Kid ney stone dis ease re mains a sig nif i -cant health prob lem in the adult pop u la -tion. The av er age life time prev a lence ofkid ney stone may be about 12% pop u la -tion. Ap prox i mately 13% of men and 7%of women will be di ag nosed with a kid ney stone. Cer tainly kid ney stone dis ease is acommon child affliction.

Kid ney stones form in re sponse to ge -netic, en vi ron men tal, metabolis risk fac -tors.

The aim of this pa per is to re viewsome as pects of the for ma tion of kid neystones, risk fac tors, man age ment of

crystalluria, some salts con cen tra tion val -ues in urine.

Ci trate plays sev eral im por tant roles in the mech a nism of urine stone for ma tion.Ci trate ex cre tion seems to be an im por tantrisk fac tor for re nal stone dis ease. Ci tratebinds to cal cium ions in the urine, re duc ingcal cium ion ac tiv ity, which re sults in low er -ing the uri nary supersaturation of cal ciumphos phate and cal cium ox a late. There fore,ci trate has a di rect in hib i tory ef fect on thecrys tal li za tion and pre cip i ta tion of cal ciumsalts. Uri nary ci trate is con sid ered an im -por tant in hib i tor of the crys tal li za tion of

stone-form ing cal cium salts. Acid-basestatus plays the most significant role incitrate excretion.

Hypocitraturia usu ally de fined asless than 320 mg ci trate ex creted per24-hour urine col lec tion. As known, foradult pa tients the ex cre tion of ci trate inthe urine is 1.6–4.0 mmol per 24-hoururine col lec tion and for chil dren pa tientshypocitraturia usu ally de fined when ci -trate ex creted £1.6 mmol/per 24-hoururine col lec tion.

Cit ric acid (ci trate) is a week acidthat formed in the tricarboxylic acid cy cle or that may be in tro duced with diet. Cit -ric acid is found in cit rus fruits, most con -cen trated in lem ons and others.

Keywords: ci trate, cit ric acid, hypo citra -t uria, me tab o lism, kid ney stone.