compendium civil 2013 eu lt

Teisingumas

Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse

bylose Europos Sąjungosįstatymų rinkinys

Šis dokumentas yra informacijos ir dokumentacijos priemonė, ir Komisija neatsako už jo turinį. Tik Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje publikuoti tekstai yra patikimi.

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą.

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti

00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2013

ISBN 978-92-79-29642-0doi:10.2838/12205

© Europos Sąjunga, 2013Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Printed in Belgium

Spausdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ECF)

civilinėse ir komercinėse

Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse

bylose Europos Sąjungosįstatymų rinkinys

5

Turinys

Pratarmė Europos civilinės justicijos teisės aktai – po keturiolikos metų . . . . . .9

Įžanga Europos teisė vis labiau ir labiau skverbiasi į mūsų kasdieninį gyvenimą . . 11

1 Tamperės Europos Vadovų Taryba, pirmininkavusios valstybės išvados . . . . 13

2 Priemonių programa, skirta abipusio pripažinimo principo įgyvendinimui . . . . 39

3 Laisvas teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose judėjimas . . . . . 51

3a 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, vadinamas „I Briuseliu“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53

3b Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 2012 m. gruodžio 12 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) . . . . . . . . . . . . . . . . . 79

3c 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą . . . . . . .113

3d 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą . . . .141

3e 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą . . . . . . . . .175

3f 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų . . . .199

4 Laisvas teismo sprendimų šeimos teisės bylose judėjimas . . . . . . . . . 219

4a 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 . . . . . . . . . . . . .221

4b 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .253

4c Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 2012 m. liepos 4 d. dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo . . . . . . . . . . . .335

6

5 Dokumentų įteikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 365

5a 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .367

6 Įrodymų rinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 411

6a 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .413

7 Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose . . . . . . . . . 439

7a 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas Nr. 2001/470/EB sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose . . . . . . . . . . . . . . . . . .441

8 Teisinė pagalba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 451

8a 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles . . . . . . . . . . . . . . . . . .453

9 Kompensacijos nusikaltimų aukoms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 463

9a 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .465

10 Civilinė mediacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 471

10a 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų . . . . . . . . . . . . . .473

11 Taikytina teisė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 481

11a 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės . . . . . . . .483

11b 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) . . . . . . . . . . . . . . .513

11c 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) . . . . . . . . . . . . . .527

11d Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 2010 m. gruodžio 20 d. kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .539

9

Pratarmė

Teisminį bendradarbiavimą civilinės teisės klausimais 1999 m. Amsterdamo sutartis priskyrė Europos Sąjungos kompetencijai. Tačiau veiksmingas teisminis bendradarbiavimas civilinės teisės klausiais tarp ES valstybių narių prasidėjo anksčiau. Šį procesą tarptautiniame lygmenyje pradėjo 1968 m. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinės ir komercinės teisės srityje vykdymo, taip pat 1980 m. Romos konvencija dėl sutartiniams santykiams taikytinos teisės.

Be to, Europos Vadovų Taryba 1999 m. surengė specialų susitikimą Suomijos mieste Tamperėje, kad ryžtingai nustatytų sustiprinto teisminio bendradarbiavimo praktinius pagrindus. Taryba paskelbė, kad „tikroje Europos teisingumo erdvėje fiziniams asmenims ir įmonėms neturėtų būti trukdoma arba varžoma naudotis savo teisėmis dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų nesuderinamumo arba sudėtingumo“ ir būtina sukurti erdvę, „kurioje žmonės galėtų kreiptis į bet kurios valstybės narės teismus ir valdžią taip pat lengvai, kaip ir į savo šalies įstaigas“.

Po keturiolikos metų Europos Sąjunga jau buvo pasitvirtinusi daugybę būtinų priemonių Europos civilinės, komercinės ir šeimos teisės srityse. Europos Sąjungos taisykles dėl jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir vykdymo, taikytinos teisės arba teisminio bendradarbiavimo paplito kasdieninėje teisininkų praktikoje. Teisėjai ir advokatai vis dažniau susiduria su bylomis, susijusiomis su tarpvalstybiniais klausimais, nes laisvas prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo principas žymiai padidino transeuropinių sandorių skaičių ir Europos piliečių judumą.

Šiandien nė vienas teisės praktikas negali ignoruoti ES teisės pokyčių ir neatsižvelgti į civilinę teisę reglamentuojančius Europos Sąjungos teisės aktus. Todėl šis vadovas taps neįkainuojama priemone visiems tarpvalstybinių ginčų dalyviams.

Viviane Reding Pirmininko pavaduotoja Teisingumas, pagrindinės teisės ir pilietybė

Europos civilinės justicijos teisės aktai – po keturiolikos metų

11

Įžanga

Europos Sąjungos viduje, didėjant mainams tarp valstybių narių, žmonės vis labiau ir labiau juda iš vienos šalies į kitą nusipirkti produktų ar paslaugų, dirbti ar mokytis, tuoktis ar išeiti į pensiją.

Akivaizdžiai padaugėjo situacijų, į kurias įtraukiami asmenys, negyvenantys toje pačioje valstybėje, o su jomis – sienų kirtimo teisinių konfliktų galimybių.

Prieš sureguliuojant šiuos konfliktus, kils įvairių klausimų. Kuris teisėjas bus kompetentingas? Kokį nacionalinį įstatymą jis pritaikys? Kaip iš vienos valstybės į kitą bus perduodami būtini dokumentai? Ar bus galima gauti teisinę pagalbą kitoje šalyje?

Be to, reikės taip pat žinoti, kokie formalumai bus būtini, kad nuosprendis, paskelbtas vykdytinu ar įvykdytu kitoje valstybėje narėje, būtų pripažintas. Kaip šias procedūras padaryti greitesnėmis, efektyvesnėmis?

Europos teisminės erdvės sukūrimas yra bandymas atsakyti į šiuos klausimus. Skirtingos iniciatyvos pasirodydavo jau nuo 1960 metų, pavyzdžiui, 1968 m. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, tačiau dar daug ką liko padaryti. 1999 m. rudenį Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai susirinko Tamperėje, Suomijoje, kad padėtų pagrindus Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, kuri buvo numatyta Amsterdamo sutartyje.

Ta proga jie teigė, kad „tikroje Europos teisminėje erdvėje valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų nesuderinamumas arba sudėtingumas neturėtų trukdyti ar atkalbėti privačius asmenis ir įmones atlikti savo teises“.

Europos teisė vis labiau ir labiau skverbiasi į mūsų kasdieninį gyvenimą

12

Jie taip pat patvirtino savo įsipareigojimą sukurti tikrą teisingumo erdvę, „kur kiekvienas gali kreiptis į visų valstybių narių teismus ir pareigūnus taip pat lengvai, kaip tai darytų savo šalyje“.

Nuo 2004 m. lapkričio mėn. Europos Tarybos Hagoje, Europos Taryba suteikė didelę svarbą teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vystymosi tęsimui ir visiškam tarpusavio pripažinimo programos, priimtos 2000 m., vykdymui. Šis darbas dabar tęsiamas pagal 2009 m. Stokholmo programą.

Pagal Amsterdamo sutartį tapo įmanoma civilinės teisės srityje naudoti ES įstatymų leidimo priemones, reglamentus, direktyvas ir sprendimus. Tai svarbu piliečiams, kurie gali, pavyzdžiui, tiesiogiai pasinaudoti Europos reglamentais prieš teisėją.

Šiame kontekste jau buvo priimtos skirtingos priemonės, kurių pilną versiją rasite pateiktame rinkinyje. Jei pageidaujate daugiau informacijos, ypač apie Europos Komisijos projektus ir pasiūlymus, taip pat galite apsilankyti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainėje: http://ec.europa.eu/civiljustice.

Šio rinkinio tikslas yra suteikti jums prieigą prie jau priimtų pagrindinių tekstų civilinio teisminio bendradarbiavimo srityje, kad jie būtų po ranka.

Iš tiesų pirmiausia jis skiriamas teisingumo profesionalams, kad žinotų šias priemones, jas taikytų, supažindintų su jomis susijusius asmenis – žodžiu, kad jas įgyvendintų.

Vienintelis šio rinkinio, kurį turite prieš akis, tikslas – padėti jums.

http://ec.europa.eu/civiljustice

13

Tamperės Europos Vadovų Taryba, pirmininkavusios valstybės išvados(Šiuo metu dokumentas pateikiamas tik anglų kalba)

1

PRESIDENCY CONCLUSIONS

TAMPERE EUROPEAN COUNCIL

15 AND 16 OCTOBER 1999

The European Council held a special meeting on 15 and 16 October 1999 in

Tampere on the creation of an area of freedom, security and justice in the

European Union. At the start of proceedings an exchange of views was

conducted with the President of the European Parliament, Mrs Nicole

Fontaine, on the main topics of discussion.

The European Council is determined to develop the Union as an area of

freedom, security and justice by making full use of the possibilities offered by

the Treaty of Amsterdam. The European Council sends a strong political

message to reaffirm the importance of this objective and has agreed on a

number of policy orientations and priorities which will speedily make this area

a reality.

The European Council will place and maintain this objective at the very top of

the political agenda. It will keep under constant review progress made

towards implementing the necessary measures and meeting the deadlines set

by the Treaty of Amsterdam, the Vienna Action Plan and the present

conclusions. The Commission is invited to make a proposal for an appropriate

scoreboard to that end. The European Council underlines the importance of

ensuring the necessary transparency and of keeping the European Parliament

regularly informed. It will hold a full debate assessing progress at its

December meeting in 2001.

15

In close connection with the area of freedom, security and justice, the

European Council has agreed on the composition, method of work and

practical arrangements (attached in the annex) for the body entrusted with

drawing up a draft Charter of fundamental rights of the European Union. It

invites all parties involved to ensure that work on the Charter can begin

rapidly.

The European Council expresses its gratitude for the work of the outgoing

Secretary-General of the Council, Mr. Jürgen Trumpf, and in particular for his

contribution to the development of the Union following the entry into force of

the Treaty of Amsterdam.

Given that one of the focal points of the Union's work in the years ahead will

be to strengthen the common foreign and security policy, including developing

a European security and defence policy, the European Council expects the

new Secretary-General of the Council and High Representative for the CFSP,

Mr. Javier Solana, to make a key contribution to this objective. Mr. Solana will

be able to rely on the full backing of the European Council in exercising his

powers according to Article 18(3) of the Treaty so he can do full justice to his

tasks. His responsibilities will include co-operating with the Presidency to

ensure that deliberations and action in foreign and security policy matters are

efficiently conducted with the aim of fostering continuity and consistency of

policy on the basis of the common interests of the Union.

TOWARDS A UNION OF FREEDOM, SECURITY AND JUSTICE:

THE TAMPERE MILESTONES

1. From its very beginning European integration has been firmly

rooted in a shared commitment to freedom based on human

rights, democratic institutions and the rule of law. These

common values have proved necessary for securing peace and

16

developing prosperity in the European Union. They will also

serve as a cornerstone for the enlarging Union.

2. The European Union has already put in place for its citizens

the major ingredients of a shared area of prosperity and peace:

a single market, economic and monetary union, and the capacity

to take on global political and economic challenges. The

challenge of the Amsterdam Treaty is now to ensure that

freedom, which includes the right to move freely throughout the

Union, can be enjoyed in conditions of security and justice

accessible to all. It is a project which responds to the frequently

expressed concerns of citizens and has a direct bearing on their

daily lives.

3. This freedom should not, however, be regarded as the

exclusive preserve of the Union’s own citizens. Its very

existence acts as a draw to many others world-wide who cannot

enjoy the freedom Union citizens take for granted. It would be in

contradiction with Europe’s traditions to deny such freedom to

those whose circumstances lead them justifiably to seek access

to our territory. This in turn requires the Union to develop

common policies on asylum and immigration, while taking into

account the need for a consistent control of external borders to

stop illegal immigration and to combat those who organise it and

commit related international crimes. These common policies

must be based on principles which are both clear to our own

citizens and also offer guarantees to those who seek protection

in or access to the European Union.

4. The aim is an open and secure European Union, fully

committed to the obligations of the Geneva Refugee Convention

and other relevant human rights instruments, and able to

respond to humanitarian needs on the basis of solidarity. A

common approach must also be developed to ensure the

17

integration into our societies of those third country nationals who

are lawfully resident in the Union.

5. The enjoyment of freedom requires a genuine area of justice,

where people can approach courts and authorities in any

Member State as easily as in their own. Criminals must find no

ways of exploiting differences in the judicial systems of Member

States. Judgements and decisions should be respected and

enforced throughout the Union, while safeguarding the basic

legal certainty of people and economic operators. Better

compatibility and more convergence between the legal systems

of Member States must be achieved.

6. People have the right to expect the Union to address the

threat to their freedom and legal rights posed by serious crime.

To counter these threats a common effort is needed to prevent

and fight crime and criminal organisations throughout the Union.

The joint mobilisation of police and judicial resources is needed

to guarantee that there is no hiding place for criminals or the

proceeds of crime within the Union.

7. The area of freedom, security and justice should be based on

the principles of transparency and democratic control. We must

develop an open dialogue with civil society on the aims and

principles of this area in order to strengthen citizens’ acceptance

and support. In order to maintain confidence in authorities,

common standards on the integrity of authorities should be

developed.

8. The European Council considers it essential that in these

areas the Union should also develop a capacity to act and be

regarded as a significant partner on the international scene. This

requires close co-operation with partner countries and

18

international organisations, in particular the Council of Europe,

OSCE, OECD and the United Nations.

9. The European Council invites the Council and the

Commission, in close co-operation with the European

Parliament, to promote the full and immediate implementation of

the Treaty of Amsterdam on the basis of the Vienna Action Plan

and of the following political guidelines and concrete objectives

agreed here in Tampere.

A. A COMMON EU ASYLUM AND MIGRATION POLICY

10. The separate but closely related issues of asylum and

migration call for the development of a common EU policy to

include the following elements.

I. Partnership with countries of origin

11. The European Union needs a comprehensive approach to

migration addressing political, human rights and development

issues in countries and regions of origin and transit. This

requires combating poverty, improving living conditions and job

opportunities, preventing conflicts and consolidating democratic

states and ensuring respect for human rights, in particular rights

of minorities, women and children. To that end, the Union as

well as Member States are invited to contribute, within their

respective competence under the Treaties, to a greater

coherence of internal and external policies of the Union.

Partnership with third countries concerned will also be a key

element for the success of such a policy, with a view to

promoting co-development.

19

12. In this context, the European Council welcomes the report of

the High Level Working Group on Asylum and Migration set up

by the Council, and agrees on the continuation of its mandate

and on the drawing up of further Action Plans. It considers as a

useful contribution the first action plans drawn up by that

Working Group, and approved by the Council, and invites the

Council and the Commission to report back on their

implementation to the European Council in December 2000.

II. A Common European Asylum System

13. The European Council reaffirms the importance the Union

and Member States attach to absolute respect of the right to

seek asylum. It has agreed to work towards establishing a

Common European Asylum System, based on the full and

inclusive application of the Geneva Convention, thus ensuring

that nobody is sent back to persecution, i.e. maintaining the

principle of non-refoulement.

14. This System should include, in the short term, a clear and

workable determination of the State responsible for the

examination of an asylum application, common standards for a

fair and efficient asylum procedure, common minimum

conditions of reception of asylum seekers, and the

approximation of rules on the recognition and content of the

refugee status. It should also be completed with measures on

subsidiary forms of protection offering an appropriate status to

any person in need of such protection. To that end, the Council

is urged to adopt, on the basis of Commission proposals, the

necessary decisions according to the timetable set in the Treaty

of Amsterdam and the Vienna Action Plan. The European

Council stresses the importance of consulting UNHCR and other

international organisations.

20

15. In the longer term, Community rules should lead to a

common asylum procedure and a uniform status for those who

are granted asylum valid throughout the Union. The Commission

is asked to prepare within one year a communication on this

matter.

16. The European Council urges the Council to step up its

efforts to reach agreement on the issue of temporary protection

for displaced persons on the basis of solidarity between Member

States. The European Council believes that consideration

should be given to making some form of financial reserve

available in situations of mass influx of refugees for temporary

protection. The Commission is invited to explore the possibilities

for this.

17. The European Council urges the Council to finalise promptly

its work on the system for the identification of asylum seekers

(Eurodac).

III. Fair treatment of third country nationals

18. The European Union must ensure fair treatment of third

country nationals who reside legally on the territory of its

Member States. A more vigorous integration policy should aim

at granting them rights and obligations comparable to those of

EU citizens. It should also enhance non-discrimination in

economic, social and cultural life and develop measures against

racism and xenophobia.

19. Building on the Commission Communication on an Action

Plan against Racism, the European Council calls for the fight

against racism and xenophobia to be stepped up. The Member

States will draw on best practices and experiences. Co-

operation with the European Monitoring Centre on Racism and

Xenophobia and the Council of Europe will be further

21

strengthened. Moreover, the Commission is invited to come

forward as soon as possible with proposals implementing Article

13 of the EC Treaty on the fight against racism and xenophobia.

To fight against discrimination more generally the Member

States are encouraged to draw up national programmes.

20. The European Council acknowledges the need for

approximation of national legislations on the conditions for

admission and residence of third country nationals, based on a

shared assessment of the economic and demographic

developments within the Union, as well as the situation in the

countries of origin. It requests to this end rapid decisions by the

Council, on the basis of proposals by the Commission. These

decisions should take into account not only the reception

capacity of each Member State, but also their historical and

cultural links with the countries of origin.

21. The legal status of third country nationals should be

approximated to that of Member States' nationals. A person,

who has resided legally in a Member State for a period of time to

be determined and who holds a long-term residence permit,

should be granted in that Member State a set of uniform rights

which are as near as possible to those enjoyed by EU citizens;

e.g. the right to reside, receive education, and work as an

employee or self-employed person, as well as the principle of

non-discrimination vis-à-vis the citizens of the State of

residence. The European Council endorses the objective that

long-term legally resident third country nationals be offered the

opportunity to obtain the nationality of the Member State in

which they are resident.

IV. Management of migration flows

22

22. The European Council stresses the need for more efficient

management of migration flows at all their stages. It calls for the

development, in close co-operation with countries of origin and

transit, of information campaigns on the actual possibilities for

legal immigration, and for the prevention of all forms of

trafficking in human beings. A common active policy on visas

and false documents should be further developed, including

closer co-operation between EU consulates in third countries

and, where necessary, the establishment of common EU visa

issuing offices.

23. The European Council is determined to tackle at its source

illegal immigration, especially by combating those who engage

in trafficking in human beings and economic exploitation of

migrants. It urges the adoption of legislation foreseeing severe

sanctions against this serious crime. The Council is invited to

adopt by the end of 2000, on the basis of a proposal by the

Commission, legislation to this end. Member States, together

with Europol, should direct their efforts to detecting and

dismantling the criminal networks involved. The rights of the

victims of such activities shall be secured with special emphasis

on the problems of women and children.

24. The European Council calls for closer co-operation and

mutual technical assistance between the Member States' border

control services, such as exchange programmes and technology

transfer, especially on maritime borders, and for the rapid

inclusion of the applicant States in this co-operation. In this

context, the Council welcomes the memorandum of

understanding between Italy and Greece to enhance co-

operation between the two countries in the Adriatic and Ionian

seas in combating organised crime, smuggling and trafficking of

persons.

23

25. As a consequence of the integration of the Schengen acquis

into the Union, the candidate countries must accept in full that

acquis and further measures building upon it. The European

Council stresses the importance of the effective control of the

Union's future external borders by specialised trained

professionals.

26. The European Council calls for assistance to countries of

origin and transit to be developed in order to promote voluntary

return as well as to help the authorities of those countries to

strengthen their ability to combat effectively trafficking in human

beings and to cope with their readmission obligations towards

the Union and the Member States.

27. The Amsterdam Treaty conferred powers on the Community

in the field of readmission. The European Council invites the

Council to conclude readmission agreements or to include

standard clauses in other agreements between the European

Community and relevant third countries or groups of countries. Consideration should also be given to rules on internal

readmission.

B. A GENUINE EUROPEAN AREA OF JUSTICE

28. In a genuine European Area of Justice individuals and

businesses should not be prevented or discouraged from

exercising their rights by the incompatibility or complexity of

legal and administrative systems in the Member States.

V. Better access to justice in Europe

29. In order to facilitate access to justice the European Council

invites the Commission, in co-operation with other relevant fora,

24

such as the Council of Europe, to launch an information

campaign and to publish appropriate "user guides" on judicial

co-operation within the Union and on the legal systems of the

Member States. It also calls for the establishment of an easily

accessible information system to be maintained and up-dated by

a network of competent national authorities.

30. The European Council invites the Council, on the basis of

proposals by the Commission, to establish minimum standards

ensuring an adequate level of legal aid in cross-border cases

throughout the Union as well as special common procedural

rules for simplified and accelerated cross-border litigation on

small consumer and commercial claims, as well as maintenance

claims, and on uncontested claims. Alternative, extra-judicial

procedures should also be created by Member States.

31. Common minimum standards should be set for multilingual

forms or documents to be used in cross-border court cases

throughout the Union. Such documents or forms should then be

accepted mutually as valid documents in all legal proceedings in

the Union.

32. Having regard to the Commission's communication,

minimum standards should be drawn up on the protection of the

victims of crime, in particular on crime victims’ access to justice

and on their rights to compensation for damages, including legal

costs. In addition, national programmes should be set up to

finance measures, public and non-governmental, for assistance

to and protection of victims.

VI. Mutual recognition of judicial decisions

33. Enhanced mutual recognition of judicial decisions and

judgements and the necessary approximation of legislation

would facilitate co-operation between authorities and the judicial

25

protection of individual rights. The European Council therefore

endorses the principle of mutual recognition which, in its view,

should become the cornerstone of judicial co-operation in both

civil and criminal matters within the Union. The principle should

apply both to judgements and to other decisions of judicial

authorities.

34. In civil matters the European Council calls upon the

Commission to make a proposal for further reduction of the

intermediate measures which are still required to enable the

recognition and enforcement of a decision or judgement in the

requested State. As a first step these intermediate procedures

should be abolished for titles in respect of small consumer or

commercial claims and for certain judgements in the field of

family litigation (e.g. on maintenance claims and visiting rights).

Such decisions would be automatically recognised throughout

the Union without any intermediate proceedings or grounds for

refusal of enforcement. This could be accompanied by the

setting of minimum standards on specific aspects of civil

procedural law.

35. With respect to criminal matters, the European Council

urges Member States to speedily ratify the 1995 and 1996 EU

Conventions on extradition. It considers that the formal

extradition procedure should be abolished among the Member

States as far as persons are concerned who are fleeing from

justice after having been finally sentenced, and replaced by a

simple transfer of such persons, in compliance with Article 6

TEU. Consideration should also be given to fast track extradition

procedures, without prejudice to the principle of fair trial. The

European Council invites the Commission to make proposals on

this matter in the light of the Schengen Implementing

Agreement.

26

36. The principle of mutual recognition should also apply to pre-

trial orders, in particular to those which would enable competent

authorities quickly to secure evidence and to seize assets which

are easily movable; evidence lawfully gathered by one Member

State’s authorities should be admissible before the courts of

other Member States, taking into account the standards that

apply there.

37. The European Council asks the Council and the

Commission to adopt, by December 2000, a programme of

measures to implement the principle of mutual recognition. In

this programme, work should also be launched on a European

Enforcement Order and on those aspects of procedural law on

which common minimum standards are considered necessary in

order to facilitate the application of the principle of mutual

recognition, respecting the fundamental legal principles of

Member States.

VII. Greater convergence in civil law

38. The European Council invites the Council and the

Commission to prepare new procedural legislation in cross-

border cases, in particular on those elements which are

instrumental to smooth judicial co-operation and to enhanced

access to law, e.g. provisional measures, taking of evidence,

orders for money payment and time limits.

39. As regards substantive law, an overall study is requested on

the need to approximate Member States’ legislation in civil

matters in order to eliminate obstacles to the good functioning of

civil proceedings. The Council should report back by 2001.

C. A UNIONWIDE FIGHT AGAINST CRIME

27

40. The European Council is deeply committed to reinforcing the

fight against serious organised and transnational crime. The

high level of safety in the area of freedom, security and justice

presupposes an efficient and comprehensive approach in the

fight against all forms of crime. A balanced development of

unionwide measures against crime should be achieved while

protecting the freedom and legal rights of individuals and

economic operators.

VIII. Preventing crime at the level of the Union

41. The European Council calls for the integration of crime

prevention aspects into actions against crime as well as for the

further development of national crime prevention programmes.

Common priorities should be developed and identified in crime

prevention in the external and internal policy of the Union and be

taken into account when preparing new legislation.

42. The exchange of best practices should be developed, the

network of competent national authorities for crime prevention

and co-operation between national crime prevention

organisations should be strengthened and the possibility of a

Community funded programme should be explored for these

purposes. The first priorities for this co-operation could be

juvenile, urban and drug-related crime.

IX. Stepping up co-operation against crime

43. Maximum benefit should be derived from co-operation

between Member States' authorities when investigating cross-

border crime in any Member State. The European Council calls

for joint investigative teams as foreseen in the Treaty to be set

up without delay, as a first step, to combat trafficking in drugs

and human beings as well as terrorism. The rules to be set up in

28

this respect should allow representatives of Europol to

participate, as appropriate, in such teams in a support capacity.

44. The European Council calls for the establishment of a

European Police Chiefs operational Task Force to exchange, in

co-operation with Europol, experience, best practices and

information on current trends in cross-border crime and

contribute to the planning of operative actions.

45. Europol has a key role in supporting unionwide crime

prevention, analyses and investigation. The European Council

calls on the Council to provide Europol with the necessary

support and resources. In the near future its role should be

strengthened by means of receiving operational data from

Member States and authorising it to ask Member States to

initiate, conduct or coordinate investigations or to create joint

investigative teams in certain areas of crime, while respecting

systems of judicial control in Member States.

46. To reinforce the fight against serious organised crime, the

European Council has agreed that a unit (EUROJUST) should

be set up composed of national prosecutors, magistrates, or

police officers of equivalent competence, detached from each

Member State according to its legal system. EUROJUST should

have the task of facilitating the proper coordination of national

prosecuting authorities and of supporting criminal investigations

in organised crime cases, notably based on Europol's analysis,

as well as of co-operating closely with the European Judicial

Network, in particular in order to simplify the execution of letters

rogatory. The European Council requests the Council to adopt

the necessary legal instrument by the end of 2001.

47. A European Police College for the training of senior law

enforcement officials should be established. It should start as a

29

network of existing national training institutes. It should also be

open to the authorities of candidate countries.

48. Without prejudice to the broader areas envisaged in the

Treaty of Amsterdam and in the Vienna Action Plan, the

European Council considers that, with regard to national criminal

law, efforts to agree on common definitions, incriminations and

sanctions should be focused in the first instance on a limited

number of sectors of particular relevance, such as financial

crime (money laundering, corruption, Euro counterfeiting), drugs

trafficking, trafficking in human beings, particularly exploitation of

women, sexual exploitation of children, high tech crime and

environmental crime.

49. Serious economic crime increasingly has tax and duty

aspects. The European Council therefore calls upon Member

States to provide full mutual legal assistance in the investigation

and prosecution of serious economic crime.

50. The European Council underlines the importance of

addressing the drugs problem in a comprehensive manner. It

calls on the Council to adopt the 2000-2004 European Strategy

against Drugs before the European Council meeting in Helsinki.

X. Special action against money laundering

51. Money laundering is at the very heart of organised crime. It

should be rooted out wherever it occurs. The European Council

is determined to ensure that concrete steps are taken to trace,

freeze, seize and confiscate the proceeds of crime.

52. Member States are urged to implement fully the provisions

of the Money Laundering Directive, the 1990 Strasbourg

Convention and the Financial Action Task Force

recommendations also in all their dependent territories.

30

53. The European Council calls for the Council and the

European Parliament to adopt as soon as possible the draft

revised directive on money laundering recently proposed by the

Commission.

54. With due regard to data protection, the transparency of

financial transactions and ownership of corporate entities should

be improved and the exchange of information between the

existing financial intelligence units (FIU) regarding suspicious

transactions expedited. Regardless of secrecy provisions

applicable to banking and other commercial activity, judicial

authorities as well as FIUs must be entitled, subject to judicial

control, to receive information when such information is

necessary to investigate money laundering. The European

Council calls on the Council to adopt the necessary provisions to

this end.

55. The European Council calls for the approximation of criminal

law and procedures on money laundering (e.g. tracing, freezing

and confiscating funds). The scope of criminal activities which

constitute predicate offences for money laundering should be

uniform and sufficiently broad in all Member States.

56. The European Council invites the Council to extend the

competence of Europol to money laundering in general,

regardless of the type of offence from which the laundered

proceeds originate.

57. Common standards should be developed in order to prevent

the use of corporations and entities registered outside the

jurisdiction of the Union in the hiding of criminal proceeds and in

money laundering. The Union and Member States should make

arrangements with third country offshore-centres to ensure

efficient and transparent co-operation in mutual legal assistance

31

following the recommendations made in this area by the

Financial Action Task Force.

58. The Commission is invited to draw up a report identifying

provisions in national banking, financial and corporate legislation

which obstruct international co-operation. The Council is invited

to draw necessary conclusions on the basis of this report.

D. STRONGER EXTERNAL ACTION

59. The European Council underlines that all competences and

instruments at the disposal of the Union, and in particular, in

external relations must be used in an integrated and consistent

way to build the area of freedom, security and justice. Justice

and Home Affairs concerns must be integrated in the definition

and implementation of other Union policies and activities.

60. Full use must be made of the new possibilities offered by the

Treaty of Amsterdam for external action and in particular of

Common Strategies as well as Community agreements and

agreements based on Article 38 TEU.

61. Clear priorities, policy objectives and measures for the

Union’s external action in Justice and Home Affairs should be

defined. Specific recommendations should be drawn up by the

Council in close co-operation with the Commission on policy

objectives and measures for the Union’s external action in

Justice and Home Affairs, including questions of working

structure, prior to the European Council in June 2000.

62. The European Council expresses its support for regional co-

operation against organised crime involving the Member States

and third countries bordering on the Union. In this context it

32

notes with satisfaction the concrete and practical results

obtained by the surrounding countries in the Baltic Sea region.

The European Council attaches particular importance to regional

co-operation and development in the Balkan region. The

European Union welcomes and intends to participate in a

European Conference on Development and Security in the

Adriatic and Ionian area, to be organised by the Italian

Government in Italy in the first half of the year 2000. This

initiative will provide valuable support in the context of the South

Eastern Europe Stability Pact.

__________________

ANNEX

COMPOSITION METHOD OF WORK AND PRACTICAL ARRANGEMENTS

FOR THE BODY TO ELABORATE

A DRAFT EU CHARTER OF FUNDAMENTAL RIGHTS,

AS SET OUT IN THE COLOGNE CONCLUSIONS

A. COMPOSITION OF THE BODY

(i) Members

33

(a) Heads of State or Government of

Member States

Fifteen representatives of the Heads of

State or Government of Member States.

(b) Commission

One representative of the President of the

European Commission.

(c) European Parliament

Sixteen members of the European

Parliament to be designated by itself.

(d) National Parliaments

Thirty members of national Parliaments (two

from each national Parliament) to be

designated by national Parliaments

themselves.

Members of the Body may be replaced by alternates in

the event of being unable to attend meetings of the Body.

(ii) Chairperson and Vice-Chairpersons of the Body

The Chairperson of the Body shall be elected by the

Body. A member of the European Parliament, a member

of a national Parliament, and the representative of the

President of the European Council if not elected to the

Chair, shall act as Vice-Chairpersons of the Body.

34

The member of the European Parliament acting as Vice-

Chairperson shall be elected by the members of the

European Parliament serving on the Body. The member

of a national Parliament acting as Vice-Chairperson shall

be elected by the members of national Parliaments

serving on the Body.

(iii) Observers

Two representatives of the Court of Justice of the

European Communities to be designated by the Court.

Two representatives of the Council of Europe, including

one from the European Court of Human Rights.

(iv) Bodies of the European Union to be invited to give their views

The Economic and Social Committee

The Committee of the Regions

The Ombudsman

(v) Exchange of views with the applicant States

An appropriate exchange of views should be held by the

Body or by the Chairperson with the applicant States.

(vi) Other bodies, social groups or experts to be invited to give their views

35

Other bodies, social groups and experts may be invited

by the Body to give their views.

(vii) Secretariat

The General Secretariat of the Council shall provide the

Body with secretariat services. To ensure proper

coordination, close contacts will be established with the

General Secretariat of the European Parliament, with the

Commission and, to the extent necessary, with the

secretariats of the national Parliaments.

B. WORKING METHODS OF THE BODY

(i) Preparation

The Chairperson of the Body shall, in close concertation

with the Vice-Chairpersons, propose a work plan for the

Body and perform other appropriate preparatory work.

(ii) Transparency of the proceedings

In principle, hearings held by the Body and documents

submitted at such hearings should be public.

(iii) Working groups

36

The Body may establish ad hoc working groups, which

shall be open to all members of the Body.

(iv) Drafting

On the basis of the work plan agreed by the Body, a

Drafting Committee composed of the Chairperson, the

Vice-Chairpersons and the representative of the

Commission and assisted by the General Secretariat of

the Council, shall elaborate a preliminary Draft Charter,

taking account of drafting proposals submitted by any

member of the Body.

Each of the three Vice-Chairpersons shall regularly

consult with the respective component part of the Body

from which he or she emanates.

(v) Elaboration of the Draft Charter by the Body

When the Chairperson, in close concertation with the

Vice-Chairpersons, deems that the text of the draft

Charter elaborated by the Body can eventually be

subscribed to by all the parties, it shall be forwarded to

the European Council through the normal preparatory

procedure.

C. PRACTICAL ARRANGEMENTS

37

The Body shall hold its meetings in Brussels, alternately in the

Council and the European Parliament buildings.

A complete language regime shall be applicable for sessions of

the Body.

__________________

38

39

Priemonių programa, skirta abipusio pripažinimo principo įgyvendinimui(Šiuo metu dokumentas pateikiamas tik anglų kalba)

2

15.1.2001 EN C 12/1Official Journal of the European Communities

I

(Information)

COUNCIL

Draft programme of measures for implementation of the principle of mutual recognition ofdecisions in civil and commercial matters

(2001/C 12/01)

INTRODUCTION

The Treaty of Amsterdam inserted into the Treaty establishing the European Community a new Title IVcontaining specific provisions on judicial cooperation in civil matters.

In order to lend impetus to this cooperation and to set precise guidelines therefor, the European Councilmeeting in Tampere on 15 and 16 October 1999 held that ‘enhanced mutual recognition of judicialdecisions and judgments and the necessary approximation of legislation would facilitate cooperationbetween authorities and the judicial protection of individual rights’. It approved the principle of mutualrecognition, which should become ‘the cornerstone of judicial cooperation in both civil and criminalmatters within the Union’.

In civil matters, the Tampere European Council advocated ‘further reduction of the intermediate measureswhich are still required to enable the recognition and enforcement of a decision or judgment in therequested State’. ‘As a first step these intermediate procedures should be abolished for titles in respect ofsmall consumer or commercial claims and for certain judgments in the field of family litigation (e.g. onmaintenance claims and visiting rights). Such decisions would be automatically recognised throughoutthe Union without any intermediate proceedings or grounds for refusal of enforcement. This could beaccompanied by the setting of minimum standards on specific aspects of civil procedural law’.

It asked the Council and the Commission to adopt, by the end of 2000, a programme of measures toimplement the principle of mutual recognition, and added that ‘in this programme, work should also belaunched on a European Enforcement Order and on those aspects of procedural law on which commonminimum standards are considered necessary in order to facilitate the application of the principle ofmutual recognition, respecting the fundamental legal principles of Member States’.

The Brussels Convention of 27 September 1968 lays down rules on jurisdiction and the recognition andenforcement of judgments in civil and commercial matters. This Convention has undergone severalamendments with the accession of new States to the Community (1) and is now in the process of beingconverted into a regulation (2).

(1) A consolidated version of the Brussels Convention was published in OJ C 27 of 26 January 1998.(2) Usually referred to as the ‘Brussels I’ Regulation.

41

C 12/2 EN 15.1.2001Official Journal of the European Communities

The Community has other major achievements to its credit: the ‘Brussels II’ Regulation on jurisdictionand the recognition and enforcement of judgments in matrimonial matters and in matters of parentalresponsibility for children of both spouses, and the Regulation on insolvency proceedings (1).

The principle of mutual recognition of civil and commercial judgments between Member States istherefore not new. However, its implementation has had limited effect to date, for two main reasons. Thefirst relates to the fact that many areas of private law do not come within the ambit of the existinginstruments. This applies, for example, to family situations arising through relationships other thanmarriage, rights in property arising out of a matrimonial relationship, and succession.

The second reason lies with the fact that the existing texts retain certain barriers to the free movement ofjudicial decisions. The intermediate procedures enabling a ruling handed down in one Member State tobe enforced in another are still too restrictive. Thus, despite the changes and simplifications it makes withregard to recognition and enforcement of judgments, the future Brussels I Regulation does not remove allthe obstacles to the unhindered movement of judgments within the European Union.

Discussions on the subject were held at the informal meeting of Justice and Home Affairs Ministers inMarseilles on 28 and 29 July 2000.

The current programme of measures establishes objectives and stages for the work to be undertakenwithin the Union in the coming years to implement the principle of mutual recognition. It advocates theadoption of measures that can facilitate both the activity of economic agents and the everyday lives ofcitizens.

This programme contains measures that concern the recognition and enforcement in one Member Stateof a decision taken in another Member State, which implies that harmonised jurisdiction rules should beadopted, as was the case in the Brussels Convention and the Brussels II Regulation. It in no way prejudgeswork that will be undertaken in other areas under judicial cooperation in civil matters, particularly withregard to conflicts of law. The measures relating to harmonisation of conflict-of-law rules, which maysometimes be incorporated in the same instruments as those relating to jurisdiction, recognition andenforcement of judgments, actually do help facilitate the mutual recognition of judgments.

In the implementation of the measures advocated, account will be taken of the instruments adopted andongoing work in other international forums.

The approach adopted to establish the programme is threefold:

— identifying the areas in which progress should be made,

— determining the nature, detailed procedures and scope of potential progress,

— fixing the stages for the progress to be made.

I. AREAS OF MUTUAL RECOGNITION persons, rights in property arising out of a matrimonialrelationship, wills and succession; bankruptcy; social security;and arbitration. The scope will not be changed by thefuture Brussels I Regulation, which is to replace the BrusselsConvention.STATE OF PLAY

The 1968 Brussels Convention is the basic instrument. Itcovers all areas of civil and commercial law except for those Supplementary instruments: the areas excluded from the

scope of the Brussels Convention are not yet all covered bywhich are expressly excluded from its scope, which are listedexhaustively in the text: the status or legal capacity of natural instruments supplementing the 1968 provisions.

(1) Council Regulations (EC) No 1347/2000 and (EC) No 1346/2000 of 29 May 2000 (OJ L 160, 30.6.2000).

42


The Brussels II Regulation of 29 May 2000 applies to civil relationship existing in Member States’ law between rightsin property arising out of a matrimonial relationship andproceedings relating to divorce, legal separation or marriage

annulment and to civil proceedings relating to parental succession will be examined.responsibility for the children of both spouses on the occasionof such matrimonial proceedings.

The question of property consequences of the separation ofunmarried couples will also be dealt with, so that all property

The following are therefore not covered, and remain outside aspects of family law can be examined.the ambit of any instrument applicable between the MemberStates:

2. International jurisdiction, recognition and enforce-— certain aspects of divorce litigation or legal separationment of judgments relating to parental responsibilitythat are not covered by the Brussels II Regulationand other non-property aspects of the separation of(particularly decisions concerning parental responsibilitycouplesamending decisions taken at the time of the divorce or

legal separation),

(a) Family situations arising through relationships other than— family situations arising through relationships other thanmarriagemarriage,

— rights in property arising out of a matrimonial relation-Here it is a matter of supplementing the area covered by theship,Brussels II Regulation to take account of sociological reality:increasingly, couples are choosing to dispense with any— wills and succession.matrimonial formalities, and there is a marked rise in thenumber of children born out of wedlock.

The Regulation of 29 May 2000 on insolvency proceedingsapplies to collective proceedings which entail the partial ortotal divestment of the debtor and the appointment of a In order to take this new social reality into consideration, theliquidator (1). scope of the Brussels II Regulation should be extended, by

means of a separate instrument if necessary, notably tojudgments concerning the exercise of parental responsibilitywith regard to the children of unmarried couples.

PROPOSALS

(b) Judgments on parental responsibility other than those taken atthe time of the divorce or separationA. IN AREAS NOT YET COVERED BY EXISTING INSTRUMENTS

It is mainly in the area of family law that progress is needed. The provisions of the Brussels II Regulation relate only toLegal instruments will be drawn up in both the following judgments in matrimonial proceedings. In view of the fre-areas. quency and importance of judgments that are made sub-

sequently and may modify the conditions under which parentalresponsibility is exercised, as fixed in judgments made at the

1. International jurisdiction, recognition and enforce- time of the divorce or separation, it is necessary to applyment of judgments relating to the dissolution of to them the rules governing jurisdiction, recognition andrights in property arising out of a matrimonial enforcement contained in the Brussels II Regulation. Thisrelationship, to property consequences of the separ- development must relate both to judgments concerning mar-ation of unmarried couples and to succession ried couples and to those made in the context of the separation

of unmarried couples.

Rights in property arising out of a matrimonial relationshipand succession were already featured among the priorities of In these new areas, which are not at present covered by anythe Vienna action plan (December 1998). The economic instrument, it will be useful to examine the legal situation inconsequences of judgments delivered when matrimonial ties Member States’ national law, as well as existing internationalare loosened or dissolved, during the lifetime of the spouses, instruments, in order to gauge the scope that should be givenor on the death of a spouse, are clearly of major interest in the to any instruments that might be drawn up.creation of a European Judicial Area. In this context it ispossible that, when drawing up instruments, a distinctionneeds to be drawn between rights in property arising out of a

B. IN AREAS ALREADY COVERED BY EXISTING INSTRUMENTSmatrimonial relationship and succession. In this respect the

Here, the aim is to make the existing machinery work better(1) This excludes insolvency proceedings concerning insurance under-by reducing or abolishing obstacles to the free movement oftakings, credit institutions, investment undertakings which pro-judicial decisions. The Tampere conclusions refer generally tovide services involving the holding of funds or securities for third

parties, and collective investment undertakings. all ‘civil matters’, but also stress that as a first step these

43


intermediate procedures should be abolished for titles in 4. Litigation on small claimsrespect of small consumer or commercial claims and forcertain judgments in the field of family litigation (e.g. onmaintenance claims and rights of access). The concept of litigation on small claims referred to by the

Tampere European Council covers various situations of varyingdegrees of importance that give rise to different procedures

Thus, two areas are involved: family law on the one hand, according to the Member State concerned. Discussions onmore especially rights of access and maintenance claims, and simplifying and speeding up the settlement of cross-bordercommercial and consumer law on the other. These areas are litigation on small claims, in line with the Tampere con-thus identified as being priorities. clusions, will also, through the establishment of specific

common rules of procedure or minimum standards, facilitatethe recognition and enforcement of judgments (1).

1. Rights of access

France has already tabled an initiative. It is designed to abolishII. DEGREES OF MUTUAL RECOGNITIONthe exequatur procedure for the cross-border exercise of rights

of access arising from a judgment falling within the scope ofthe Brussels II Regulation.

STATE OF PLAY2. Maintenance claims

Current degrees of mutual recognition

This matter, expressly mentioned in the conclusions of theTampere European Council, directly concerns the everyday In areas not covered by existing instruments, recognition andlives of citizens in the same way as the previous matter. enforcement of foreign judgments is governed by the law ofAlthough the guarantee of effective and rapid recovery of the requested State and by existing international, bilateral ormaintenance claims is indeed essential to the welfare of very multilateral agreements on the subject.large numbers of people in Europe, this does not necessarilyimply that a separate legal instrument has to be drawn up.Maintenance creditors are already covered by provisions of the

In areas already covered, there are two degrees of mutualBrussels Convention and of the future Brussels I Regulation,recognition.but it would also be advisable in the long term to abolish the

exequatur procedure for maintenance creditors, thus boostingthe effectiveness of the means by which they safeguard their

The first degree still features today in the 1968 Brusselsrights.Convention and the Brussels II Regulation: recognition isautomatic unless contested; a declaration of enforceability(exequatur) may be obtained upon application and can be

3. Uncontested claims refused on one of the grounds on the exhaustive list in therelevant instrument. This exequatur procedure is therefore lesscomplex than would generally result from the application of

The abolition of exequatur for uncontested claims should national law.feature among the Community’s priorities.

The second degree resulted from the review of the BrusselsThe substance of the concept of ‘uncontested claims’ will be and Lugano Conventions and will be implemented followingspecified when the limits of the instruments drawn up in adoption of the Brussels I Regulation, which is due to replaceapplication of the programme are defined. At present, that the 1968 Brussels Convention: the procedure for obtaining aconcept generally covers situations in which a creditor, given declaration of enforceability is considerably streamlined; it isthe verifiable absence of any dispute by the debtor over the obtained on completion of certain formalities and can only benature or extent of the debt, has obtained an enforcement contested by the other party at the second stage (system oforder against that debtor. ‘reversing the responsibility for action’). This streamlined

exequatur will apply to all areas covered by the current 1968Brussels Convention and to insolvency procedures covered by

The fact that an exequatur procedure can delay the enforce- the Regulation of 29 May 2000.ment of judgments concerning uncontested claims is a contra-diction in terms. It fully justifies this area being the first inwhich exequatur is abolished. Rapid recovery of outstandingpayments is an absolute necessity for business and is a constantconcern for the economic sectors whose interest lies in the (1) The Commission is preparing a comparative study of law in the

area, based on a questionnaire addressed to the Member States.proper operation of the internal market.

44


PROPOSALS the debtor’s property forthwith frozen in anotherMember State as a protective measure, withoutrecourse to a further procedure. These measuresAchieving further degrees of mutual recognitionwould be without prejudice to the fact that certaintypes of property may not be seized under domesticlaw.

A. MEASURES DIRECTLY AFFECTING MUTUAL RECOGNITION

(iv) Improving attachment measures concerning banks,e.g. by establishing a European system for the

1. Areas not covered by the existing instruments attachment of bank accounts: with a judgmentcertified as enforceable in the Member State oforigin, measures could be taken in any other Mem-ber State, without exequatur and ipso jure, forThe approach must be to follow a gradual method to reachattachment of the debtor’s bank accounts. Thethe degree of mutual recognition currently achieved by thejudgment would become enforceable in the countryBrussels II Regulation, before attaining the degree achieved byof attachment, at least for the purposes of the latter,the future Brussels I Regulation, and then to progress beyondunless contested by the debtor.it. However, it will be possible in certain cases to reach

new degrees of mutual recognition directly, without anyintermediate step.

(b) Second series of measures: abolition of intermediate measures

2. Areas already covered by the existing instrumentsAbolition, pure and simple, of any checks on the foreignjudgment by courts in the requested country allowsnational judgments to move freely throughout the Com-In these areas, further progress should be made, with twomunity. Each requested State treats these national judg-series of measures.ments as if they had been delivered by one of its owncourts.

(a) First series of measures: further streamlining of intermediatemeasures and strengthening the effects in the requested State of In some areas, abolition of the exequatur might take thejudgments made in the State of origin form of establishing a true European enforcement order,

obtained following a specific, uniform and harmonisedprocedure (1) laid down within the Community.(i) Limiting the reasons which can be given for chal-

lenging recognition or enforcement of a foreignjudgment (for example, removal of the test of publicpolicy, taking account of cases in which this reasonis currently used by the Member States’ courts).

B. MEASURES ANCILLARY TO MUTUAL RECOGNITION

(ii) Establishing provisional enforcement: the decisionstating enforceability in the requested country wouldthus be enforceable on a provisional basis, despite 1. Minimum standards for certain aspects of civil pro-the possibility of appeal. cedure

Such a development requires an amendment ofArticle 47(3) of the draft Brussels I Regulation It will sometimes be necessary, or even essential, to lay down(Article 39(1) of the Brussels Convention). a number of procedural rules at European level, which

will constitute common minimum guarantees intended tostrengthen mutual trust between the Member States’ legal(iii) Establishing protective measures at European levelsystems. These guarantees will make it possible, inter alia, towill enable a decision given in one Member Stateensure that the requirements for a fair trial are strictly observed,to embrace the authorisation to take protectivein keeping with the European Convention for the Protectionmeasures against the debtor’s assets in the wholeof Human Rights and Fundamental Freedoms.territory of the Union.

This possibility, which is currently not afforded bythe draft Brussels I Regulation, would, for example,enable a person who has obtained judgment against (1) This might be either a uniform procedure laid down in aa debtor in one Member State, in the event of the regulation, or a harmonised procedure set up by each Member

State pursuant to a directive.latter challenging recovery of his debt, to have

45


For each measure under consideration, the question of drawing When devising measures of this kind, account should be takenof the impact they could have on data protection and theup some of these minimum guarantees will be examined, in

order to determine their usefulness and their role. In certain confidential nature of certain information as provided for inMember States’ domestic law or in international law.areas, and particularly where abolition of the exequatur is

planned, drawing up such minimum guarantees may be aprecondition for the desired progress.

3. Improving judicial cooperation on civil matters ingeneral

If the establishment of minimum guarantees appears to beinsufficient, discussions should be directed towards a certain

These would include measures conducive to implementationdegree of harmonisation of the procedures.of the principle of mutual recognition, i.e. which would makefor a climate of improved cooperation between nationaljudicial authorities.

In order to take into account the fundamental principles oflaw recognised by Member States, measures aiming at theestablishment of minimum guarantees or at a certain degree The establishment of the European Judicial Network on civilof harmonisation of procedures will be sought most particu- and commercial matters should accordingly feature in thelarly in the case of the mutual recognition of decisions relating programme of measures, as an ancillary measure (1).to parental responsibility (including those concerning rights ofaccess). Questions relating to the child’s best interests and the

Mention should also be made of an instrument for enhancingchild’s place in the procedure will, inter alia, be discussed incooperation between Member States’ courts on the taking ofthis context.evidence in civil and commercial matters (2).

In order to increase the certainty, efficiency and rapidity of Similarly, the programme includes the development ofservice of legal documents, which is clearly one of the measures giving easier access to justice. Here, account will befoundations of mutual trust between national legal systems, taken of the follow-up to the Green Paper on legal aidconsideration will be given to harmonising the applicable rules submitted by the Commission in February 2000, with a viewor setting minimum standards. to taking initiatives with regard to legal aid in cross-border

cases.

If the parties to proceedings are able to adduce their argumentsLikewise, it would seem particularly useful to make the publicin a manner recognised as valid by all the Member States, thisbetter informed on the rules on mutual recognition (3).clearly increases confidence in the proper administration of

justice at an early stage in the proceedings, making it easier todispense with checks later on.

Lastly, implementation of the mutual recognition principlemay be facilitated through harmonisation of conflict-of-lawrules.

Such a development will take duly into account progressalready made on account of the entry into force of CouncilRegulation (EC) No 1348/2000 of 29 May 2000 on the servicein the Member States of judicial and extrajudicial documents

III. STAGESin civil or commercial matters.

METHOD2. Efficiency of measures providing for improved

enforcement of decisionsIt is always difficult to set deadlines for work to be achieved inthe Community: deadlines which are too short are unrealistic,while those set too far ahead do not provide sufficient incentiveAnother series of ancillary measures would consist in seeking for States. Progress should be made in stages, without anyto make more efficient the enforcement, in the requested State, precise deadlines, but simply some broad guidelines.of judgments delivered in another Member State.

(1) On 25 September 2000, the Commission submitted a proposalSome of these measures could concern more specifically for a decision establishing a European Judicial Network in civildebtors’ assets. It would in fact be much easier to enforce and commercial matters.judgments within the European Union if it were possible to (2) Germany has submitted a draft Regulation in this area.obtain accurate information on the debtor’s financial position. (3) Provisions on information to the public are contained in theMeasures could therefore be taken to enable precise identifi- Commission’s proposal on the establishment of the European

Judicial Network in civil and commercial matters.cation of a debtor’s assets in the territory of the Member States.

46


1. The programme will be put in hand as from adoption of — measures to strengthen the effects in the requested Stateof judgments made in the State of origin (provisionalthe Brussels I Regulation, which is the basic instrument

for mutual recognition. enforcement, protective measures, including the attach-ment of bank accounts).

2. The programme distinguishes between the following fourareas of action: Third stage

— areas of civil and commercial law covered by theBrussels I Regulation, Abolition of exequatur in the areas covered by the Brussels I

Regulation.— areas of family law covered by the Brussels II

Regulation, and family situations arising throughrelationships other than marriage,

B. AREA OF FAMILY LAW (BRUSSELS II AND FAMILY SITU-— rights in property arising out of a matrimonial ATIONS ARISING THROUGH RELATIONSHIPS OTHER THAN

MARRIAGE) (1)relationship and the property consequences of theseparation of unmarried couples,

First stage— wills and succession.

— Abolition of exequatur for judgments on rights of3. In each area stages are established with a view to making access (2).

gradual progress. A stage is begun when the previous onehas ended, at least as regards essentials (for example, — Instrument relating to family situations arising throughCouncil agreement on an instrument, even if it has not relationships other than marriage: adoption of theyet been formally adopted for technical reasons); however, Brussels II Regulation’s machinery. This may be a newthis requirement must not prohibit more rapid progress instrument or a revision of the Brussels II Regulation,from being made in certain subjects. through extension of the latter’s scope.

4. Several initiatives may be taken at the same time in — Extending the scope of any instrument(s) adopted earlierseveral areas. to judgments modifying the conditions under which

parental responsibility is exercised, as fixed in judgmentsmade at the time of the divorce or separation.5. Ancillary measures mentioned in the programme are

taken whenever they seem necessary, in all areas and atall stages of the programme. Second stage

For every previously adopted instrument:PROPOSALS

— application of the simplified procedures for recognitionand enforcement of the Brussels I Regulation,

A. AREAS COVERED BY THE BRUSSELS I REGULATION

— measures to strengthen the effects in the requested Stateof the judgments made in the State of origin (provisionalFirst stage enforcement and protective measures).

— European enforcement order for uncontested claims.

Third stage— Simplifying and speeding up the settlement of cross-

border litigation on small claims.Abolition of exequatur for the areas covered by the Brussels II

— Abolition of exequatur for maintenance claims. Regulation and for family situations arising through relation-ships other than marriage.

Second stage

(1) It being specified that, with regard to measures concerningRevision of the Brussels I Regulation:judgments on parental responsibility (including judgments onrights of access), the ancillary measures referred to in point II(B)(1)

— incorporation of previous developments, concerning consideration of the child’s best interests and thechild’s place in the procedure should be taken into account.

(2) Initiative already presented by France.— abolition of exequatur in other areas,

47


C. DISSOLUTION OF RIGHTS IN PROPERTY ARISING OUT OF A E. ANCILLARY MEASURESMATRIMONIAL RELATIONSHIP AND THE PROPERTY CONSE-QUENCES OF THE SEPARATION OF UNMARRIED COUPLES Two measures have already been proposed: their adoption

would seem to be necessary as soon as the programme isFirst stage launched:

— instrument on the taking of evidence;Drawing up of one or more instruments on jurisdiction,recognition and enforcement of judgments relating to rights — establishment of the European Judicial Network on civilin property arising out of a matrimonial relationship and the and commercial matters.property consequences of the separation of unmarried couples:adoption of the Brussels II Regulation’s machinery.

Furthermore, for each area of the programme and at eachstage, the following ancillary measures could be considered:Second stage— minimum standards for civil procedure;

Revision of the instrument(s) drawn up at the first stage:— harmonisation of rules on, or minimum standards for,

— application of the simplified procedures for recognition the service of judicial documents;and enforcement of the Brussels I Regulation,

— measures to facilitate the enforcement of judgments,— measures to strengthen the effects in the requested State including those allowing identification of a debtor’s assets;

of the judgments made in the State of origin (provisional— measures for easier access to justice;enforcement and protective measures).— measures for easier provision of information to the

Third stage public;

— measures relating to harmonisation of conflict-of-lawAbolition of exequatur for the areas covered by the instru-rules.ment(s) drawn up.

LAUNCHING, MONITORING AND COMPLETION OFD. WILLS AND SUCCESSIONTHE PROGRAMME

First stageThe programme starts with the launching of work on the firststage in one or more areas. It continues by following the orderDrawing up of an instrument on jurisdiction, recognition andof stages in each area, on the understanding that progress mayenforcement of judgments relating to wills and succession:be achieved more rapidly in one area than in another.adoption of the Brussels II Regulation’s machinery.

Second stage Five years after adoption of the programme, the Commissionwill submit to the Council and the Parliament a report on itsimplementation. The Commission will make any recommen-Revision of the instrument drawn up at the first stage:dations to the Council that it deems useful for the proper

— application of the simplified procedures for recognition execution of the programme, indicating in particular thoseand enforcement of the Brussels I Regulation, areas in which it considers that special efforts should be made.

— measures to strengthen the effects in the requested Stateof the judgments made in the State of origin (provisional The monitoring report drawn up by the Commission may also

contain recommendations concerning measures which wereenforcement and protective measures).not initially planned in the programme but which it seemednecessary to adopt subsequently.Third stage

Abolition of exequatur for the areas covered by the instrument The programme of measures is completed by the generalabolition of exequatur.drawn up.

48


Rights in property arisingBrussels II and family out of a matrimonial

situations arising through relationship andAreas Brussels I Wills and succession Ancillary measures

relationships other than the property consequencesmarriage of the separation of an

unmarried couple

Measures First stage: First stage: First stage: First stage: Instrument on the taking ofevidenceEuropean enforcement Abolition of exequatur Drafting of one or more Drafting of an instru-

order for uncontested for judgments on rights instruments on mutual ment on mutual recog- Establishment of the Euro-claims of access recognition with regard nition with regard to pean Judicial Network on

to rights in property wills and succession: civil and commercial mat-Small claims Instrument on familyarising out of a matri- adoption of the terssituations arisingAbolition of exequatur monial relationship and Brussels II machinerythrough relationships Minimum standards of civilfor maintenance claims the property conse-other than marriage procedurequences of the separ-(separate instrument or Harmonisation of rules on,ation of unmarriedrevision of Brussels II) or minimum standards for,couples: adoption of the

Extension of the scope the service of judicial docu-Brussels II machineryof any instrument(s) mentsadopted to judgments Measures to facilitate themodifying the con- enforcement of judgments,ditions under which including those allowingparental responsibility identification of a debtor’sis exercised, as fixed in assetsjudgments made at the

Measures for easier accesstime of the divorce orto justiceseparationMeasures for easier pro-vision of information to thepublic

Measures relating to har-monisation of conflict-of-law rules

Second stage: Second stage: Second stage: Second stage:

Revision of the Brussels For every previously Revision of the instru- Revision of the instru-I Regulation: adopted instrument: ment(s) drawn up at the ment(s) drawn up at the

first stage: first stage:— incorporation of — application of sim-previous develop- plified recognition — application of sim- — application of sim-ments and enforcement plified recognition plified recognition

procedures in the and enforcement and enforcement— extension of abol-Brussels I Regulation procedures in the procedures in theition of exequatur

Brussels I Regulation Brussels I Regulation— measures to— measures tostrengthen the — measures to — measures tostrengthen theeffects in the request- strengthen the strengthen theeffects in the request-ed State of judg- effects in the request- effects in the request-ed State of judg-ments made in the ed State of judg- ed State of judg-ments made in theState of origin (pro- ments made in the ments made in theState of origin (pro-visional enforcement State of origin (pro- State of origin (pro-visional enforce-and protective visional enforcement visional enforcementment, protectivemeasures) and protective and protectivemeasures, including

measures) measures)the attachment ofbank accounts)

Third stage: Third stage: Third stage: Third stage:

Abolition of exequatur Abolition of exequatur Abolition of exequatur Abolition of exequaturfor all the areas covered for the areas covered by for the areas covered by for the areas covered byby the Brussels I Regu- the Brussels II Regu- the instrument(s) drawn the instrument drawnlation lation and for family up up

situations arisingthrough relationshipsother than marriage

49

51

Laisvas teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose judėjimas

3

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų

civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, vadinamas „I Briuseliu“

3a

32001R0044

2001 1 16 EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS L 12/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/20012000 m. gruodžio 22 d.

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos61 straipsnio c dalį ir 67 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuo-monę (3),

kadangi:

(1) Bendrija yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir vystyti laisvės,saugumo ir teisingumo sritį, kurioje užtikrinamas laisvasasmenų judėjimas. Siekdama iš lėto sukurti tokią sritį,Bendrija tarp kitų dalykų turėtų priimti patikimam vidausrinkos veikimui užtikrinti būtinas priemones, susijusias suteisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose.

(2) Tam tikri skirtumai tarp jurisdikciją ir teismo sprendimųpripažinimą reglamentuojančių nacionalinių taisykliųtrukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dėl juris-dikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylosesuvienodinimo ir formalumų supaprastinimo, siekiantužtikrinti greitą ir paprastą teismo priimtų sprendimųvalstybėse narėse, kurios privalo laikytis šio reglamento,pripažinimą ir vykdymą, yra labai svarbios.

(3) Ši sritis priskiriama teisminio bendradarbiavimo civilinėsebylose sričiai, kaip nurodoma Sutarties 65 straipsnyje.

(4) Vadovaujantis Sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidia-rumo ir proporcingumo principais, valstybės narės neturigalimybės pakankamai įgyvendinti šio reglamento tikslų irdėl to juos geriau gali įgyvendinti Bendrija. Šiame regla-mente yra numatytos minimalios minėtų tikslų įgyvendi-nimo priemonės, neperžengiant jų ribų.

(5) 1968 m. rugsėjo 27 d. valstybės narės, veikdamos pagalSutarties 293 straipsnio ketvirtąją įtrauką, priėmė Briuse-lio konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse irkomercinėse bylose vykdymo su pakeitimais, padarytaisKonvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prieminėtos konvencijos (toliau – Briuselio konvencija) (4).1988 m. rugsėjo 16 d. valstybės narės ir ELPA valstybėspriėmė Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, panašią į1968 m. Briuselio konvenciją. Minėtos konvencijos buvopersvarstytos ir Taryba patvirtino patikslintų tekstų turinį.Reikėtų užtikrinti minėta peržiūra pasiektų rezultatų tęsti-numą.

(6) Siekiant įgyvendinti laisvą civilinėse ir komercinėse bylosepriimtų sprendimų judėjimą, reikia numatyti, kad jurisdik-ciją ir teismo sprendimų pripažinimą bei vykdymą regu-liuojančias taisykles reglamentuotų privalomas ir tiesiogiaitaikomas Bendrijos teisinis dokumentas.

(7) Būtina, kad šio reglamento taikymo sritis apimtų visaspagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus aiškiainustatytas bylas.

(1) OL C 376, 1999 12 28, p. 1.(2) 2000 m. rugsėjo 21 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficia-

liajame leidinyje).(3) OL C 117, 2000 4 26, p. 6.

(4) OL L 299, 1972 12 31, p. 32.OL L 304, 1978 10 30, p. 1.OL L 388, 1982 12 31, p. 1.OL L 285, 1989 10 3, p. 1.OL C 15, 1997 1 15, p. 1.Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.

42 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 19/4 t.

55

(8) Bylos, kurioms taikomas šis reglamentas, ir jo laikytis pri-valančių valstybių narių teritorijos turi būti susijusios. Ati-tinkamai bendros jurisdikcijos taisyklės iš principo turėtųbūti taikomos tada, kai atsakovo nuolatinė gyvenamojivieta yra vienoje minėtų valstybių narių.

(9) Valstybėje narėje negyvenančiam atsakovui apskritai yrataikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, galiojančiosvalstybės narės, kurioje veikia teismas, teritorijoje, o atsa-kovas, gyvenantis valstybėje narėje, kuriai šis reglamentasnetaikomas, turi laikytis Briuselio konvencijos.

(10) Siekiant užtikrinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, šioreglamento privalančiose laikytis valstybėse narėse priimtiteismo sprendimai turėtų būti pripažįstami ir vykdomikitoje valstybėje narėje, kuriai taikomas šis reglamentas,net ir tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažintas skoli-ninkas gyvena trečioje valstybėje narėje.

(11) Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos irpagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai pri-klauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindujurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiš-kiai nustatytų situacijų, kuriuose bylinėjimosi objektas arbašalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplin-kybė. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio buveinė, siekiantdidesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijosprieštaravimų.

(12) Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovogyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijospagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylosarba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.

(13) Kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnes-niąją šalį turėtų ginti palankesnės tokios šalies interesamsjurisdikcijos taisyklės nei bendrosios taisyklės.

(14) Pagal kitokias nei draudimo, vartotojų arba darbo, sutartisteismų savarankiškumas nustatant jurisdikciją yra ribotas,ir šalių autonomija dėl šiame reglamente nustatytųišimtinės jurisdikcijos pagrindų turi būti gerbiama.

(15) Siekiant harmoningai vykdyti teisingumą, reikia sumažintivienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtik-rinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesu-derinami sprendimai. Reikia nustatyti aiškų ir efektyvų lispendens bylų ir susijusių ieškinių sprendimo mechanizmą,kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų

atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti laiką, kadabyla yra laikytina dar neišspręsta. Pagal šį reglamentąminėtas laikas turėtų būti atskirai apibrėžtas.

(16) Tarpusavio pasitikėjimas, vykdant teisingumą Bendrijoje,pateisina valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų auto-matišką pripažinimą, nepradedant jokio proceso, išskyrustuos atvejus, kai kyla ginčas.

(17) Vadovaujantis tuo pačiu tarpusavio pasitikėjimo principu,vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vyk-dymo kitoje valstybėje narėje procesas turi būti veiksmin-gas ir greitas. Tuo tikslu teismo sprendimas turėtų būtipaskelbtas vykdytinu automatiškai, formaliai patikrinuspateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokiosgalimybės savo iniciatyva nurodyti bet kokį sprendimonevykdymo pagrindą pagal šį reglamentą.

(18) Tačiau gerbti gynybos teises reiškia, kad gynėjas gali rung-tyniškame procese apskųsti teismo sprendimo paskelbimąvykdytinu, jeigu jis mano, kad yra bent vienas sprendimonevykdymo pagrindas. Ieškovui taip pat reikėtų sudarytigalimybę pasinaudoti žalos atlyginimo procesu, jeigu joprašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu atmeta-mas.

(19) Reikėtų užtikrinti Briuselio konvencijos ir šio reglamentotęstinumą ir tuo tikslu nustatyti pereinamąsias nuostatas.Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Bendrijų Teisin-gumo Teismas, aiškindamas Briuselio konvenciją, o1971 m. Protokolas (1) turėtų būti toliau taikomas byloms,kurios dar nebus išspręstos įsigaliojus šiam reglamentui.

(20) Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos stei-gimo sutarties Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijospozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešėapie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(21) Pagal Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos stei-gimo sutarties Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir

(1) OL L 204, 1975 8 2, p. 28.OL L 304, 1978 10 30, p. 1.OL L 388, 1982 12 31, p. 1.OL L 285, 1989 10 3, p. 1.OL C 15, 1997 1 15, p. 1.Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 28.

19/4 t. LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 43

56

2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, irdėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas.

(22) Kadangi Briuselio konvencija ir toliau lieka galioti santy-kiams tarp Danijos ir valstybių narių, kurios privalo laiky-tis šio reglamento, Konvencija ir 1971 m. Protokolas toliautaikomi santykiams tarp Danijos ir valstybių narių, kuriosprivalo laikytis šio reglamento.

(23) Briuselio konvencija taip pat toliau taikoma valstybių nariųteritorijoms, kurios yra minėtos konvencijos taikymo teri-torijoje ir kurioms pagal Sutarties 299 straipsnį šis regla-mentas netaikomas.

(24) Taip pat, siekiant užtikrinti nuoseklumą, šis reglamentasneturėtų paveikti specialiuose Bendrijos dokumentuosenumatytų jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimąreglamentuojančių taisyklių.

(25) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ger-bimas reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikiospecialioms konvencijoms, kurių šalimis yra valstybėsnarės.

(26) Siekiant atsižvelgti į tam tikrų valstybių narių specialiasprocesines taisykles, reikėtų būtinai numatyti pagrindiniųšio reglamento taisyklių lankstumą. Tam tikros Briuseliokonvencijos Protokolo nuostatos turėtų būti atitinkamaiįtrauktos į šį reglamentą.

(27) Siekiant harmoningo perėjimo tam tikrose srityse, kuriomsbuvo taikomos specialios Briuselio konvencijos Protokolonuostatos, šiame reglamente yra nurodytos nuostatos per-einamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į specifinę padėtį tamtikrose valstybėse narėse.

(28) Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio regla-mento įsigaliojimo, Komisija pateiks jo taikymo ataskaitąir prireikus pasiūlys pakeitimus.

(29) Komisijai teks patikslinti I–IV priedus dėl nacionalinėsjurisdikcijos taisyklių, teismų arba kompetentingų institu-cijų ir žalos kompensavimo procedūrų, atsižvelgiant į ati-tinkamos valstybės narės pateiktus pakeitimus; V irVI priedų pakeitimus reikėtų priimti pagal 1999 m. birže-lio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantįKomisijos naudojimąsi jai suteiktais įgyvendinimo įgalioji-mais tvarką (1),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose,neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Jis ypač netaikomas mokesčių,muitinių arba administracinėms byloms.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui,nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, tes-tamentais ir paveldėjimu;

b) bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų lik-vidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisi-niams susitarimams ir panašioms byloms;

c) socialiniam draudimui;

d) arbitražui.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybesnares, išskyrus Daniją.

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

2 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiemsasmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamostos valstybės narės teismuose.

2. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje jie nuolat gyve-na, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomosjurisdikcijos taisyklės.(1) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


57

3 straipsnis

1. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos galibūti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio sky-riaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

2. Prieš pirmiau nurodytus asmenis netaikomos I priedenustatytos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės.

4 straipsnis

1. Jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėjenarėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikciją pagal 22 ir23 straipsnius nustato tos valstybės narės teisė.

2. Prieš tokį atsakovą, bet kuris valstybėje narėje nuolat gyvenan-tis asmuo, neatsižvelgiant į jo pilietybę, taip pat, kaip tos valstybėsnarės piliečiai, gali naudotis toje valstybėje narėje galiojančiomisjurisdikcijos taisyklėmis, ypač I priede nurodytomis taisyklėmis.

2 skirsnis

Speciali jurisdikcija

5 straipsnis

Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėjenarėje byla dėl:

1) a) sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymovietos teismuose;

b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamosprievolės vykdymo vieta yra:

— parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekėsbuvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį,

— teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugosbuvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį;

c) a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis;

2) išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamo-sios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia bylayra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jamtaikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu

tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių piliety-be;

3) civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būtiiškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti;

4) reikalavimo atlyginti nuostolius arba žalą, padarytą veiksmu,dėl kurio keliama baudžiamoji byla, gali būti iškelta tokiasbylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jamtaikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas;

5) ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės pada-linio veiklos, gali būti nagrinėjamos vietos, kurioje veikia toksfilialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose;

6) turto patikėtojo, patikėtinio ar dėl turto patikėjimo sutarties,sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu irpatvirtintos raštu, naudos gavėjo, gali būti nagrinėjamavalstybės narės, kurioje yra patikėtas turtas, teismuose;

7) ginčo, susijusio su reikalavimu išmokėti kompensaciją už kro-vinio arba frachto išgelbėjimą, gali būti nagrinėjama teismuo-se, kurių kompetencijai priklausantis atitinkamas krovinysarba frachtas:

a) buvo areštuotas kaip kompensacijos sumokėjimo užtikri-nimo priemonė arba

b) galėjo būti tokiu būdu areštuotas, bet buvo pateiktas laida-vimas arba kitu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu;

su sąlyga, kad ši nuostata yra taikoma tik pareiškus, kad atsa-kovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalisatsakovui priklausė išgelbėjimo metu.

6 straipsnis

Valstybėje narėje gyvenančiam asmeniui byla taip pat gali būtiiškelta:

1) kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų, teismuose pagal betkurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra


58

taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręstivisus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metupriimtų sprendimų nesuderinamumo;

2) kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos arbet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui, teisme,kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus, jeigu tokia bylabuvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš jąnagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos;

3) pagal priešieškinį, susijusį su ta pačia sutartimi arba faktais,kuriais buvo pagrįstas pagrindinis ieškinys, teisme, kurisnagrinėja pagrindinį ieškinį;

4) dėl sutarties, jeigu ją galima nagrinėti kartu su tam pačiamatsakovui iškelta byla, kai tokios bylos yra susijusiose sudaiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, valstybės narės,kurioje yra turtas, teismuose.

7 straipsnis

Jeigu pagal šį reglamentą valstybės narės teismas turi jurisdikcijąbylose, susijusiose su atsakomybe už laivo naudojimą arbaeksploataciją, toks teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jovalstybės narės nacionaliniame įstatyme numatytas teismas taippat turi jurisdikciją nagrinėti tokios atsakomybės apribojimobylas.

3 skirsnis

Jurisdikcija bylose, susijusiose su draudimu

8 straipsnis

Bylose, susijusiose su draudimu, jurisdikcija nustatoma pagal šįskirsnį, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.

9 straipsnis

1. Draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yravalstybėje narėje, bylą galima iškelti:

a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslovieta, teismuose arba

b) kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas,apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvena-mosios vietos teismuose;

c) bendro draudimo sutarties atveju – valstybės narės, kurioje yraiškelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose.

2. Draudiko, kurio nuolatinio buvimo ar verslo vieta yra kita neivalstybė narė, tačiau turinčio skyrių, agentūrą arba įstaigą vienojeiš valstybių narių, ginčuose, susijusiuose su skyriaus, agentūrosarba įstaigos veikla, tokia valstybė narė yra laikoma nuolatinedraudiko buvimo ar verslo vieta.

10 straipsnis

Byla, susijusi su atsakomybės arba nekilnojamojo turto draudimu,draudikui taip pat gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalingasįvykis, teismuose. Ši nuostata taip pat taikoma ir tuomet, kaikilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienojedraudimo sutartyje ir kai abiejų rūšių turtui žalą padaro tas patsįvykis.

11 straipsnis

1. Bylose, susijusiose su atsakomybės draudimu, draudikas taippat gali būti įtrauktas į nukentėjusiosios šalies apdraustajamiškeltą bylą, jeigu įstatymai, kuriais vadovaujasi teismas, tai leidžia.

2. 8, 9 ir 10 straipsniai taikomi nukentėjusiosios šalies draudikuitiesiogiai iškeltoms byloms, jeigu tokios tiesioginės bylos yra lei-džiamos.

3. Jeigu pirmiau nurodytas tiesiogines bylas reglamentuojan-čiuose įstatymuose yra numatyta, kad draudėją arba draudikągalima įtraukti į bylą kaip šalį, jos priskiriamos to paties teismojurisdikcijai.

12 straipsnis

1. Nepažeisdamas 11 straipsnio 3 dalies, draudikas gali kelti bylątik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamojivieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra draudėjas, apdraus-tasis ar naudos gavėjas.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti priešieškinįteisme, kuriame, kaip nurodoma šiame skirsnyje, dar nebaigtasnagrinėti pagrindinis ieškinys.

13 straipsnis

Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris:

1) sudaromas kilus ginčui; arba


59

2) leidžia draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui kelti byląkituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje; arba

3) sudaromas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinėgyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metuyra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tos valstybės narėsteismams suteikia jurisdikciją, netgi jei žalingas įvykis įvyktųužsienyje, jeigu toks susitarimas neprieštarauja minėtosvalstybės įstatymams; arba

4) sudaromas tarp valstybėje narėje nuolat negyvenančiodraudėjo, išskyrus privalomąjį arba su nekilnojamuoju turtuvalstybėje narėje susijusį draudimą; arba

5) yra susijęs su draudimo sutartimi, sudaryta dėl vienos ar dau-giau 14 straipsnyje nustatytų rizikos rūšių.

14 straipsnis

13 straipsnio 5 dalyje minimos rizikos rūšys yra šios:

1) visų rūšių nuostoliai arba žala, kuriuos patiria:

a) jūroje plaukiojantys laivai, vandenyje arba atviroje jūroseesantys įrenginiai arba orlaiviai, kylančios iš pavojų, susi-jusių su jų naudojimu komerciniams tikslams;

b) tranzitu gabenamos prekės, kitos nei keleivių bagažas,jeigu tranzitą vykdo arba jeigu jis apima gabenimą laivaisarba orlaiviais;

2) visų rūšių atsakomybė, kita nei atsakomybė už keleivių kūnosužalojimą arba jų bagažo praradimą ar sugadinimą:

a) kuri atsiranda dėl 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrengi-nių arba orlaivių naudojimo arba eksploatacijos, jeigu vals-tybė, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, nedraudžiasudaryti susitarimų dėl tokios rizikos draudimo jurisdikci-jos;

b) už 1 dalies b punkte apibūdintų tranzitu gabenamų prekiųpadarytus nuostolius arba žalą;

3) visų rūšių finansiniai nuostoliai, susiję su 1 dalies a punktenurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimu arba eks-ploatacija, ypač frachto arba –laivo nuomos mokesčio prara-dimas;

4) visų rūšių rizika arba turtinės teisės, susijusios su bet kuriomis1–3 punktuose nurodytoms rizikos rūšimis;

5) neatsižvelgiant į 1–4 punktus, visos „didelės rizikos“ yra api-būdintos Tarybos direktyvoje 73/239/EEB (1) su pakeitimais,padarytais Tarybos direktyvomis 88/357/EEB (2) ir90/618/EEB (3), su galimais pakeitimais.

4 skirsnis

Jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis

15 straipsnis

1. Bylose dėl sutarties, kurią asmuo, vartotojas, sudaro tokiamtikslui, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba pro-fesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažei-džiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu:

a) sutartis sudaryta dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąži-namo dalinių įmokų kredito sąlygomis; arba

b) sutartis sudaryta dėl paskolos, kuri turi būti grąžinta dalimis,arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių par-davimui finansuoti; arba

c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su šalimi, vykdan-čia komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kuriojeyra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokiąveiklą susiejančia su minėta valstybe nare ar keliomisvalstybėmis, įskaitant pastarąją, ir jeigu minima sutartis yrapriskiriama tokios veiklos sričiai.

2. Jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kuri minėtojevalstybėje narėje nuolat negyvena, bet vienoje valstybių narių turifilialą, agentūrą arba kitokį įmonės padalinį, visuose su minėtofilialo, agentūros arba įmonės padalinio operacijomis susijusiuoseginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji vietayra toje valstybėje narėje.

3. Šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, kitai nei sutartis,kurioje už įskaitytą kainą numatyta kelionė ir nakvynė.

(1) OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB(OL L 181, 2000 7 20, p. 65).

(2) OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB.

(3) OL L 330, 1990 11 29, p. 44.


60

16 straipsnis

1. Vartotojas kitai sutarties šaliai bylą gali iškelti valstybės narės,kurioje yra nuolatinė tos sutarties šalies gyvenamoji ar verslovieta, teismuose arba vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietosteismuose.

2. Bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės,kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme,kuriame, kaip nurodoma šioje dalyje, dar nebaigtas nagrinėtipagrindinis ieškinys.

17 straipsnis


1) sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba

2) leidžia vartotojui iškelti bylą teismuose, kituose nei nurodytišiame skirsnyje; arba

3) sudaromas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejųnuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties suda-rymo metu yra toje pačioje valstybėje narėje, ir kuris tosvalstybės narės teismams suteikia jurisdikciją, jeigu toks susi-tarimas neprieštarauja minėtos valstybės įstatymams.

5 skirsnis

Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis

18 straipsnis

1. Bylose, susijusiose su individualiomis darbo sutartimis, juris-dikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.

2. Jeigu darbuotojas sudaro individualią darbo sutartį su darbda-viu, kuris minėtoje valstybėje narėje nuolat negyvena, bet vienojevalstybių narių turi filialą, agentūrą arba kitokį įmonės padalinį,visuose su minėto filialo, agentūros arba įmonės padalinio veiklasusijusiuose ginčuose laikoma, kad darbdavio nuolatinė gyvena-moji vieta yra toje valstybėje narėje.

19 straipsnis

Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam darbdaviui bylą galimaiškelti:

1) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė buvimo vieta, teis-muose arba

2) kitoje valstybėje narėje:

a) darbuotojo darbo vietos teismuose arba paskutinės tokiosdarbo vietos teismuose; arba

b) jeigu darbuotojo darbo vieta yra arba buvo ne kurioje norsšalyje, kurioje yra arba buvo darbuotoją įdarbinusi įmonė,teismuose.

20 straipsnis

1. Darbdavys bylą gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra dar-buotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti priešieškinįteisme, kuriame, kaip nurodoma šioje dalyje, dar nebaigtasnagrinėti pagrindinis ieškinys.

21 straipsnis


1) sudaromas po to, kai kyla ginčas; arba

2) leidžia darbuotojui iškelti bylą teismuose, kituose, nei nuro-dyti šioje dalyje.

6 skirsnis

Išimtinė jurisdikcija

22 straipsnis

Toliau išvardyti teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant įnuolatinę gyvenamąją vietą:

1) teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekil-nojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, valstybėsnarės, kurioje yra turtas, teismuose.


61

Tačiau teismo procesuose, kurių objektas yra nekilnojamojoturto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniamkaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, valstybės narės, kuriojeyra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai taip pat turijurisdikciją, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo, ir jeigu nuo-mojamos nuosavybės savininko ir nuomininko nuolatinėgyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje narėje;

2) teismo procesuose, kurių objektas yra įstatų galiojimas, bend-rovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenųasociacijų negaliojimo, likvidavimo ar jų valdymo organųsprendimų galiojimas, valstybės narės, kurioje yra minėtosbendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teis-muose. Minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savotarptautinės privatinės teisės taisykles;

3) teismo procesuose, kurių objektas yra įrašų valstybiniuoseregistruose galiojimas, valstybės narės, kurioje tvarkomasregistras, teismuose;

4) teismo procesuose, susijusiuose su patentų, prekės ženklų,dizainų arba kitų panašių teisių registracija arba galiojimu,kurias reikalaujama deponuoti arba registruoti, valstybėsnarės, kurioje buvo kreiptasi dėl deponavimo arba registravi-mo, deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba pagalBendrijos dokumento arba tarptautinės konvencijos sąlygasyra laikomas atliktu, teismuose.

Nepažeidžiant Europos patentų biuro jurisdikcijos, pagal1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentųišdavimo konvenciją, kiekvienos valstybės narės teismai turiišimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąjąvietą, teismo procesuose, susijusiuose su bet kurio tai valsty-bei išduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;

5) teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendimų vykdy-mu, valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvoarba turi būti įvykdytas, teismuose.

7 skirsnis

Susitarimas dėl jurisdikcijos

23 straipsnis

1. Jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamojivieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės

teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus,kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių,minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia juris-dikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Toksjurisdikciją suteikiantis susitarimas:

a) priimamas arba paliudijamas raštu; arba

b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nusta-tytą praktiką; arba

c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje priimamas tokiaforma, kuri atitinka panaudojimą, apie kurį šalys žino arbaturėjo žinoti, ir kurį tokioje prekyboje arba komercijoje pla-čiai žino ir vykdo sutarčių, susijusių su konkrečia prekyba arbaatitinkama komercija, šalys.

2. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduodamas informa-cinis pranešimas, kuris yra ilgalaikis susitarimo įrašas, laikomaslygiaverčiu rašytinei formai.

3. Jeigu tokį susitarimą priima šalys, kurių nė vienos nuolatinėgyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, kitų valstybių narių teis-mai minėtų šalių ginčams neturi jurisdikcijos, išskyrus tuos atve-jus, kai pasirinktas teismas arba teismai jurisdikcijos atsisakė.

4. Valstybės narės, kuriai turto patikėjimo dokumentu buvosuteikta jurisdikcija, teismas arba teismai turi išimtinę jurisdikcijąbet kurioje byloje, iškeltoje patikėtojui, patikėtiniui arba naudosgavėjui, jeigu byla yra susijusi su turto patikėjimo santykiais tarpšių asmenų arba jų teisėmis ar įsipareigojimais.

5. Susitarimai arba jurisdikciją suteikiančio turto patikėjimodokumento nuostatos neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja13, 17 arba 21 straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijajuose nenumatyta, turi išimtinę jurisdikciją pagal 22 straipsnį.

24 straipsnis

Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų,jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas.Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėljurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitasteismas turi išimtinę jurisdikciją.


62

8 skirsnis

Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas

25 straipsnis

Jeigu valstybės narės teismui pateikiamas reikalavimas, iš esmėssusijęs su byla, kuri pagal 22 straipsnį priskiriama išimtinei kitosvalstybės narės teismų jurisdikcijai, pirmiau nurodytas teismassavo iniciatyva viešai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.

26 straipsnis

1. Jeigu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienojevalstybėje narėje, byla iškeliama kitos valstybės narės teisme ir jisneatvyksta į teismą, teismas savo iniciatyva viešai paskelbia, kadneturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta šio regla-mento nuostatose.

2. Teismas sustabdo bylos procesą kol įrodoma, kad atsakovasturėjo galimybę laiku gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį doku-mentą, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos arba kad buvo imtasivisų šiam tikslui būtinų priemonių.

3. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB)Nr. 1348/2000 dėl civilinių arba komercinių bylų teisminių irneteisminių dokumentų įteikimo valstybėse narėse (1) 19 straips-nis taikomas vietoj 2 dalies nuostatų, jeigu pagal šį reglamentąbylos iškėlimo dokumentą ar lygiavertį dokumentą viena valstybėnarė turi perduoti kitai valstybei narei.

4. Kai Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 nuostatos netaikomos,galioja 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl civilinių irkomercinių bylų teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimoužsienyje, jeigu bylos iškėlimo dokumentas, arba lygiavertis doku-mentas, turi būti perduotas kaip nurodoma šioje konvencijoje.

9 skirsnis

Lis pendens – susiję ieškiniai

27 straipsnis

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos tuopačiu ieškinio pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas,

kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, savo inicia-tyva sustabdo bylos procesą, kol nustatoma pirmojo iškėlusiobylą teismo jurisdikcija.

2. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iškelta pirmoji byla,jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei pirmiau nurodytas teismas,atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.

28 straipsnis

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjamossusijusios bylos, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvoiškelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos procesą.

2. Jeigu šios bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teis-me, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pir-moji byla, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdik-cijos, jeigu nagrinėjamose bylose jurisdikciją turi pirmąją byląiškėlęs teismas ir jeigu jo įstatymas leidžia minėtas bylas nagrinėtikartu.

3. Pagal šį straipsnį bylos laikytinos susijusiomis, kai jos yratokios panašios, kad jas tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiantišvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios bylasnagrinėjant atskirai.

29 straipsnis

Jeigu bylos priskiriamos išimtinei kelių teismų jurisdikcijai, betkuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo iškelta pirmąkartą, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai.

30 straipsnis

Pagal šį skirsnį laikoma, kad byla teisme iškeliama tuomet:

1) kai teismui įteikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumen-tas, nurodantis, kad ieškovas ėmėsi būtinų priemonių, kadminėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba

2) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui, kaijį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jeigu ieš-kovas ėmėsi būtinų priemonių, kad minėtas dokumentas būtųpateiktas teismui.(1) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.


63

10 skirsnis

Laikinosios, įskaitant apsaugos, priemonės

31 straipsnis

Prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kuriasnumato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotasvalstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitosvalstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

III SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

32 straipsnis

Šiame reglamente „teismo sprendimas“ reiškia bet kokį valstybėsnarės teismo sprendimą, nepaisant to kaip jis yra įvardijamas,įskaitant dekretą, įsakymą, nutartį ar teismo įsakymų, o taip pat irteismo pareigūno nurodymą dėl sumokėtino žyminio mokesčiobei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

1 skirsnis

Teismo sprendimų pripažinimas

33 straipsnis

1. Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būtipripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokionors specialaus proceso.

2. Bet kuri suinteresuota šalis, kuri pateikia teismo sprendimopripažinimo klausimą kaip ginčo esmę, gali pagal šio skyriaus 2ir 3 skirsniuose numatytą tvarką, kreiptis dėl nutarties dėl teismosprendimo pripažinimo išdavimo.

3. Jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo nees-minio pripažinimui klausimo nustatymo, teismas turi jurisdikcijątokio klausimo nusprendimui.

34 straipsnis

Teismo sprendimas nėra pripažįstamas:

1) jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybėsnarės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai;

2) jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jeiatsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gautibylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susi-tarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo pro-ceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvoįmanoma padaryti;

3) jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarptų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėjenarėje;

4) jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėjenarėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarptų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimųpripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje.

35 straipsnis

1. Be to, sprendimas nėra pripažįstamas, jei jis prieštarauja II sky-riaus 3, 4 ar 6 skirsniams, arba 72 straipsnyje numatytu atveju.

2. Nagrinėdamas pirmiau minėtoje dalyje numatytus jurisdikci-jos pagrindus, prašomas teismas ar kompetentinga institucija yraįpareigotas kilmės valstybės narės teismo faktų aiškinimu.

3. Priklausomai nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės teismo juris-dikcija gali nebūti peržiūrima. 34 straipsnio 1 punkte minimasviešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas taisyklėms dėljurisdikcijos.

36 straipsnis

Jokiomis aplinkybėmis užsienio teismo sprendimas negali būtiperžiūrimas iš esmės.

37 straipsnis

1. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėjenarėje priimtą teismo sprendimą, teismas, gali sustabdyti bylosnagrinėjimą, jei šis sprendimas yra įprastai apskundžiamas.

2. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti Airijoje arJungtinėje Karalystėje priimtą teismo sprendimą, teismas, galisustabdyti bylos nagrinėjimą, jei sprendimo vykdymas yra sustab-domas dėl jo apskundimo jį priėmusio teismo valstybėje.


64

2 skirsnis

Teismo sprendimo vykdymas

38 straipsnis

1. Valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismosprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotosšalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėjenarėje.

2. Tačiau Jungtinėje Karalystėje toks teismo sprendimas vykdo-mas Anglijoje ir Velse, Škotijoje arba Šiaurės Airijoje, kai suinte-resuotos šalies prašymu jis buvo užregistruotas vykdyti tojeJungtinės Karalystės dalyje.

39 straipsnis

1. Prašymas pateikiamas II priedo sąraše nurodytam teismui arkompetentingai institucijai.

2. Vietos jurisdikcija nustatoma pagal šalies, kurios atžvilgiu rei-kalaujama vykdyti sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arbasprendimo vykdymo vietą.

40 straipsnis

1. Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja valstybės narės,kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymai.

2. Pareiškėjas privalo nurodyti adresą, pagal kurį turi būti įteiktiteismo proceso dokumentai, teismo, į kurį kreipiamasi, jurisdik-cijoje. Jeigu valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą,įstatymuose nėra numatytas tokio adreso pateikimas, pareiškėjaspaskiria atstovą ad litem.

3. Prie prašymo pridedami 53 straipsnyje nurodyti dokumentai.

41 straipsnis

Sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiusprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturijokios teisės pateikti prašymo.

42 straipsnis

1. Pareiškėjas iš karto informuojamas apie nutartį, susijusią suprašymu dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybėsnarės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, įstatymo nustatytatvarka.

2. Prašymas dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu patei-kiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, kartusu teismo sprendimu, jeigu jis minėtai šaliai dar nepateiktas.

43 straipsnis

1. Bet kuri šalis gali apskųsti nutartį, susijusią su prašymu dėlteismo sprendimo paskelbimo vykdytinu.

2. Skundas turi būti pateiktas III priedo sąraše nurodytam teis-mui.

3. Skundas nagrinėjamas pagal konfliktų sprendimo tvarką regla-mentuojančias taisykles.

4. Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, neat-vyksta į apeliacinį teismą, nagrinėjantį bylą, susijusią su pareiškėjopateikta apeliacija, 26 straipsnio 2–4 dalys taikomos netgi tuo-met, kai šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuo-latinė gyvenamoji vieta yra bet kurioje valstybėje narėje.

5. Skundas dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu turi būti priim-tas per vieną mėnesį nuo įteikimo. Jeigu šalies, kurios atžvilgiuprašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yravalstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje sprendimasbuvo paskelbtas vykdytinu, laikotarpis, per kurį jį galima apskųsti,yra du mėnesiai ir skaičiuojamas nuo jo įteikimo minėtai šaliaiasmeniškai arba nuo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šislaikotarpis negali būti pratęstas remiantis atstumu.

44 straipsnis

Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik pateikusIV priede nurodytą skundą.

45 straipsnis

1. Teismas, kuriam pateikiama 43 arba 44 straipsnyje nurodytasskundas, vykdymo reikalavimą atmeta arba patenkina tik esantvienai iš priežasčių, nustatytų 34 ir 35 straipsniuose. Teismasnutartį priima iš karto.

2. Užsienio teismo priimtas sprendimas iš esmės negali būti per-žiūrimas jokiomis aplinkybėmis.

46 straipsnis

1. Teismas, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurody-tas skundas, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą,prašymu gali sustabdyti bylos procesą, jeigu teismo sprendimuiapskųsti kilmės valstybėje narėje buvo pateikta įprastinė apelia-cija arba jeigu tokios apeliacijos pateikimo terminas dar nesibaigė;pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarpį, per kurį tokiaapeliacija turėtų būti pateikta.

2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje arba JungtinėjeKaralystėje, bet kurios formos apeliacija, pateikta kilmės valstybėjenarėje, pagal šio straipsnio 1 dalį laikoma paprastąja apeliacija.


65

3. Teismas taip pat gali nustatyti sąlygą, pagal kurią sprendimasvykdomas tik pateikus jo nustatytą užtikrinimą.

47 straipsnis

1. Kai teismo sprendimas turi būti pripažintas šiame reglamentenustatyta tvarka, niekas netrukdo pareiškėjui pasinaudoti laikino-siomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, pagal valstybės narės,kuriai pateikiamas prašymas, įstatymus, nereikalaujant paskelbtisprendimo vykdytinu pagal 41 straipsnį.

2. Sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teisę taikyti betkurias apsaugos priemones.

3. Per laikotarpį, kuris 43 straipsnio 5 dalyje nustatytas pateiktiapeliaciją prieš sprendimo paskelbimą vykdytinu, ir iki tokios ape-liacijos išsprendimo, negalima imtis sprendimo vykdymo priemo-nių, kitų nei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą,turto apsaugos priemonės.

48 straipsnis

1. Jeigu sprendimą dėl kelių bylų priėmė užsienio šalies teismasir ne visus juos galima paskelbti vykdytinais, vieną arba keletątokių sprendimų vykdytinais paskelbia teismas arba kompeten-tinga institucija.

2. Pareiškėjas gali reikalauti vykdytinomis paskelbti tik kai kuriasteismo sprendimo dalis.

49 straipsnis

Užsienio teismo priimtas sprendimas dėl reguliaraus delspinigiųmokėjimo vykdomas valstybėje narėje, kurioje prašoma vykdytisprendimą, tik jeigu galutinį sprendimą dėl mokėtinos sumosdydžio priėmė kilmės valstybės narės teismai.

50 straipsnis

Pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje narėje buvo visiškai arba išdalies teikiama teisinė pagalba, arba kuris buvo atleistas nuožyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo, šiame skirsnyjenustatyta tvarka turi teisę pasinaudoti pačia palankiausia teisinepagalba, arba jam turi būti taikomas didžiausias atleidimas nuožyminio mokesčio ir išlaidų apmokėjimo pagal valstybės narės, įkurią kreipiamasi, įstatymus.

51 straipsnis

Jeigu asmuo vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl teismosprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje, iš jo neturi būti

reikalaujama jokio bet kurios rūšies užtikrinimo, garantijos ardepozito, remiantis tuo, kad minėtas asmuo yra užsienio šaliespilietis arba kad jo nuolatinė arba gyvenamoji vieta nėravalstybėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą.

52 straipsnis

Teismo procesuose dėl sprendimo paskelbimo vykdytinuvalstybėje narėje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, negali būtitaikoma jokia rinkliava, muitas arba mokestis, skaičiuojami pagalieškinio kainą.

3 skirsnis

Bendrojo pobūdžio nuostatos

53 straipsnis

1. Šalis, kuri prašo pripažinimo arba kreipiasi dėl teismo spren-dimo paskelbimo vykdytinu, pateikia teismo sprendimo kopiją,atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti.

2. Šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdy-tinu, taip pat pateikia 54 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, nepa-žeisdama 55 straipsnio.

54 straipsnis

Valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismasarba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šaliesprašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinėsformos pažymėjimą.

55 straipsnis

1. Jeigu 54 straipsnyje nurodytas pažymėjimas nepateikiamas,teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimolaiką arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turipakankamai informacijos, apsieiti be minėto pažymėjimo.

2. Jeigu teismas arba kompetentinga institucija reikalauja, reikiapateikti šių dokumentų vertimą. Vertimą patvirtina vienoje iš vals-tybių narių specialiai įgaliotas asmuo.

56 straipsnis

53 straipsnyje arba 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentųarba atstovo ad litem paskyrimo dokumento nereikia legalizuoti artaikyti kitą panašų formalumą.


66

IV SKYRIUS

AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMO SUSITARIMAS

57 straipsnis

1. Dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba užregistruo-tas kaip autentiškas dokumentas ir yra vykdytinas vienoje valsty-bių narių, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje pagal pra-šymą, pateiktą laikantis 38 ir kituose straipsniuose numatytostvarkos. Teismas, kuriam pateikiama apeliacija pagal 43 arba44 straipsnius, atmeta arba panaikina sprendimo paskelbimą vyk-dytinu tik tuo atveju, jeigu tokio dokumento vykdymas aiškiaiprieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi,viešajai tvarkai.

2. Su administracinėmis institucijomis sudaryti arba jų patvirtintisusitarimai dėl išlaikymo įsipareigojimų taip pat laikomi autentiš-kais dokumentais, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje.

3. Pateiktas dokumentas turi atitikti sąlygas, būtinas jo autentiš-kumui nustatyti dokumentą išdavusioje valstybėje narėje.

4. Prireikus, taikomas III skyriaus 3 skirsnis. Valstybės narės,kurioje buvo išduotas arba užregistruotas autentiškas dokumen-tas, kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šaliesprašymu išduoda šio reglamento VI priede nurodytą standartinėsformos pažymėjimą.

58 straipsnis

Susitarimas, kurį teismas patvirtino bylos nagrinėjimo eigoje irkuris yra vykdytinas valstybėje narėje, kurioje jis buvo priimtas,turi būti vykdomas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi tokiomispat sąlygomis kaip autentiški dokumentai. Teismo susitarimąpatvirtinusioje valstybės narės teismas arba kompetentingainstitucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šioreglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.

V SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

1. Teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamojivieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taikosavo vidaus teisę.

2. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėjekitoje nei valstybė narė, kurios teismuose yra iškelta byla, teismas,

norėdamas nustatyti, ar minėtos šalies nuolatinė gyvenamoji vietayra kitoje valstybėje narėje, taiko tos valstybės narės teisę.

60 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą bendrovės arba kito juridinio asmens arfizinių arba juridinių asmenų asociacijos nuolatinio buvimo vietayra ten, kur yra jų:

a) oficiali buveinės vieta arba

b) centrinė administracija; arba

c) pagrindinė verslo vieta.

2. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje „oficiali buveinės vieta“ yraregistruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur nėra, įregistra-vimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nėra, vieta, pagal kuriosteisę buvo įsteigta bendrovė.

3. Teismas, norėdamas nustatyti, ar patikėtas turtas yra valstybėjenarėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo privatinėstarptautinės teisės taisykles.

61 straipsnis

Nepažeidžiant bet kurių kitų palankesnių nacionalinių įstatymųnuostatų, valstybėje narėje nuolat gyvenantys asmenys, kaltinamivalstybės narės, kitos nei valstybė narė, kurios piliečiais jie yra,baudžiamuosiuose teismuose už netyčinį nusikaltimą, gali būtiginami tam įgaliotų asmenų, net jeigu jie asmeniškai nedalyvauja.Tačiau bylą iškėlęs teismas gali reikalauti minėtų asmenųdalyvavimo; jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinėjebyloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybės susitarti dėlsavo gynybos, kitose valstybėse narėse neturi būti pripažįstamasarba vykdytinas.

62 straipsnis

Švedijoje vykstančiuose supaprastintuose teismo procesuose dėlmokėjimo reikalavimų (betalningsföreläggande) ir pagalbos(handräckning) „teismo“ sąvoka apima „Švedijos vykdymo tarnybą“(kronofogdemyndighet).

63 straipsnis

1. Didžiosios Liuksemburgo Kunigaikštystės teritorijoje nuolatgyvenantis asmuo, paduotas į teismą kitoje valstybėje narėje,pagal 5 straipsnio 1 dalį gali atsisakyti paklusti to teismo jurisdik-cijai, jeigu galutinė prekių pristatymo arba paslaugų suteikimovieta yra Liuksemburge.


67

2. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį galutinė prekių pristatymo arbapaslaugų suteikimo vieta yra Liuksemburge, bet kuris jurisdikci-jos suteikimo susitarimas galioja tik tuomet, jeigu jam pritariamaraštu arba jeigu pateikiami raštiški įrodymai 23 straipsnio 1 daliess a punkte nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos finansinių paslaugų tei-kimo sutartims.

4. Šio straipsnio nuostatos taikomos šešerius metus nuo šioreglamento įsigaliojimo.

64 straipsnis

1. Teismo procesuose, susijusiuose su ginču tarp Graikijoje arbaPortugalijoje registruoto laivo savininko ir įgulos nario dėl atlygi-nimo ar kitų tarnybos sąlygų, valstybės narės teismas nustato, arapie ginčą buvo pranešta už laivą atsakingam diplomatinėsatstovybės arba konsulato pareigūnui. Teismas gali pradėti veikti,kai tik minėtam pareigūnui buvo pranešta.

2. Šio straipsnio nuostatos taikomos šešerius metus nuo šioreglamento įsigaliojimo.

65 straipsnis

1. Dėl 6 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytos bylų dėllaidavimų arba garantijų ar bet kuriose kitose bylose su trečiosio-mis šalimis nagrinėjimo jurisdikcijos negali būti kreipiamasi įVokietiją arba Austriją. Byla bet kuriam kitoje valstybėje narėjenuolat gyvenančiam asmeniui gali būti iškelta:

a) Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessord-nung) 68 ir 72–74 straipsnius dėl trečiosios šalies pranešimų;

b) Austrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessord-nung) 21 straipsnį dėl trečiosios šalies pranešimų.

2. Teismo sprendimai, priimti kitose valstybėse narėse pagal6 straipsnio 2 dalį arba 11 straipsnį pripažįstami ir vykdomiVokietijoje ir Austrijoje III skyriuje nustatyta tvarka. Bet kuriosgalimos minėtose valstybėse priimtų teismo sprendimų pasekmėstrečiosioms šalims pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas taip patpripažįstamos minėtose kitose valstybėse narėse.

VI SKYRIUS

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

66 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas tik byloms, kurios iškeliamos, irdokumentams, kurie formaliai parengiami arba užregistruojamikaip autentiški dokumentai po šio reglamento įsigaliojimo.

2. Tačiau jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos prieššio reglamento įsigaliojimą, po jo įsigaliojimo datos priimti teismosprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal III skyrių:

a) jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos po Briuselioarba Lugano konvencijos įsigaliojimo kilmės valstybėje narėjeir valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;

b) visais kitais atvejais, jeigu jurisdikcija buvo pagrįstataisyklėmis, kurios atitiko taisykles, nurodytas II skyriuje arbakilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi,sudarytoje konvencijoje, galiojusioje bylos iškėlimo metu.

VII SKYRIUS

SANTYKIAI SU KITAIS DOKUMENTAIS

67 straipsnis

Šis reglamentas nepažeidžia nuostatų, reglamentuojančiųjurisdikciją ir specialiose bylose priimtų teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo nuostatų, numatytų Bendrijosdokumentuose arba nacionaliniuose įstatymuose, suderintuosepagal tokius dokumentus.

68 straipsnis

1. Šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia Briuselio konven-ciją, išskyrus jos taikymo srityje esančias valstybių narių teritori-jas ir teritorijas, kurioms pagal Sutarties 299 straipsnį šis regla-mentas netaikomas.

2. Kadangi šis reglamentas pakeičia valstybių narių sudarytą Briu-selio konvenciją, bet kuri nuoroda į šią konvenciją laikoma nuo-roda į šį reglamentą.

69 straipsnis

Pagal 66 straipsnio 2 dalį ir 70 straipsnį šis reglamentas tarp vals-tybių narių pakeičia šias dviejų ar daugiau šalių sudarytas konven-cijas:

— Belgijos ir Prancūzijos konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismosprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentųgaliojimo ir vykdymo, pasirašytą Paryžiuje 1899 m. liepos8 d.,


68

— Belgijos ir Nyderlandų konvenciją dėl jurisdikcijos, bankrotoir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų doku-mentų galiojimo ir vykdymo, pasirašytą Briuselyje 1925 m.kovo 28 d.,

— Prancūzijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, pasirašytą Romoje1930 m. birželio 3 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos konvenciją dėlteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusiovykdymo su Protokolu, pasirašytą Paryžiuje 1934 m. sausio18 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Belgijos Karalystės konvenciją dėlteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusiovykdymo su Protokolu, pasirašytą 1934 m. gegužės 2 d.,

— Vokietijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,pasirašytą Romoje 1936 m. kovo 9 d.,

— Belgijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir auten-tiškų dokumentų, susijusių su išlaikymo įsipareigojimais, abi-pusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1957 m.spalio 25 d.,

— Vokietijos ir Belgijos konvenciją dėl teismo sprendimų, arbi-tražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse irkomercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasi-rašytą Bonoje 1958 m. birželio 30 d.,

— Nyderlandų ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,pasirašytą Romoje 1959 m. balandžio 17 d.,

— Vokietijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų, tai-kaus ginčų sureguliavimo ir autentiškų instrumentų civilinėseir komercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasi-rašytą Vienoje 1959 m. birželio 6 d.,

— Belgijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų, arbi-tražo sprendimų ir autentiškų dokumentų civilinėse irkomercinėse bylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasi-rašytą Vienoje 1959 m. birželio 16 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikoskonvenciją dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėsebylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Bonoje1960 m. liepos 14 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Austrijos konvenciją dėl teismo spren-dimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusio pripažinimo irvykdymo, pasirašytą Vienoje 1961 m. liepos 14 d., su keičian-čiu Protokolu, pasirašytu Londone 1970 m. kovo 6 d.,

— Graikijos ir Vokietijos konvenciją dėl teismo sprendimų, susi-tarimų ir autentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėsebylose abipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Atėnuose1961 m. lapkričio 4 d.,

— Belgijos ir Italijos konvenciją dėl teismo sprendimų ir kitų vyk-dytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripaži-nimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1962 m. balandžio 6 d.,

— Nyderlandų ir Vokietijos konvenciją dėl teismo sprendimų irkitų vykdytinų dokumentų civilinėse ir komercinėse byloseabipusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1962 m.rugpjūčio 30 d.,

— Nyderlandų ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų irautentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose abi-pusio pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1963 m.vasario 6 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Italijos Respublikos konvenciją dėlteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusiopripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje 1964 m. vasario7 d., su keičiančiu Protokolu, pasirašytu Romoje 1970 m. lie-pos 14 d.,

— Prancūzijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų irautentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pri-pažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje 1966 m. liepos15 d.,

— Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų Karalystės konvenciją dėlteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose abipusiopripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Hagoje 1967 m. lapkri-čio 17 d.,

— Ispanijos ir Prancūzijos konvenciją dėl teismo sprendimų irarbitražo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripaži-nimo ir vykdymo, pasirašytą Paryžiuje 1969 m. gegužės 28 d.,

— Liuksemburgo ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų irautentiškų instrumentų civilinėse ir komercinėse bylose pri-pažinimo ir vykdymo, pasirašytą Liuksemburge 1971 m. lie-pos 29 d.,

— Italijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimų civilinėseir komercinėse bylose, taikaus ginčų sureguliavimo ir auten-tiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Romoje1971 m. lapkričio 16 d.,

— Ispanijos ir Italijos konvenciją dėl teisinės pagalbos ir teismosprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo irvykdymo, pasirašytą Madride 1973 m. gegužės 22 d.,

— Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos konven-ciją dėl teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimo irvykdymo, pasirašytą Kopenhagoje 1977 m. spalio 11 d.,

— Austrijos ir Švedijos konvenciją dėl teismo sprendimųcivilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Stok-holme 1982 m. rugsėjo 16 d.,

— Ispanijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos konvenciją dėlteismo sprendimų, taikaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinųautentiškų dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose pripa-žinimo ir vykdymo, pasirašytą Bonoje 1983 m. lapkričio14 d.,

— Austrijos ir Ispanijos konvenciją dėl teismo sprendimų, tai-kaus ginčų sureguliavimo ir vykdytinų autentiškų dokumentųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo,pasirašytą Vienoje 1984 m. vasario 17 d.,

— Suomijos ir Austrijos konvenciją dėl teismo sprendimųcivilinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašytą Vienoje1986 m. lapkričio 17 d.,


69

— Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo sutartį dėl jurisdikcijos,bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir auten-tiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašytą Briuselyje1961 m. lapkričio 24 d., jeigu ji galioja.

70 straipsnis

1. 69 straipsnyje nurodyta sutartis ir konvencijos ir toliau galiojabyloms, kurioms netaikomas šis reglamentas.

2. Jos ir toliau galioja priimtiems teismo sprendimams ir doku-mentams, kurie yra formaliai parengti arba užregistruoti kaipautentiški dokumentai prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

71 straipsnis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms,kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylosereglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą irvykdymą.

2. Siekiant vienodai aiškinti šio straipsnio 1 dalį, ji turi būti tai-koma taip:

a) pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri dalyvauja konvenci-joje dėl konkrečios bylos, teismui nedraudžiama prisiimtijurisdikcijos pagal minėtą konvenciją, netgi jei atsakovo nuo-latinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuri tojekonvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, teismas,nagrinėjantis ieškininį pareiškimą, taiko šio reglamento26 straipsnį;

b) konvencijoje dėl konkrečios bylos numatytą jurisdikcijąvalstybėje narėje vykdančio teismo priimti sprendimai kitosevalstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą.

Turi būti taikomos konvencijoje dėl konkrečios bylos, kuriojedalyvauja kilmės valstybė narė ir valstybė narė, į kurią kreipia-masi, nustatytos teismo sprendimų pripažinimo arba vyk-dymo sąlygos. Bet kuriuo atveju gali būti taikomos šio regla-mento nuostatos, kurios yra susijusios su teismo sprendimųpripažinimo arba vykdymo tvarka.

72 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuosvalstybės narės, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Briuselio

konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojonepripažinti teismo sprendimų, ypač priimtų kitose minėtąkonvenciją pasirašiusiose valstybėse, prieš atsakovus, kuriųnuolatinė gyvenamoji arba gyvenamoji vieta yra trečiojoje šalyje,kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytaisatvejais teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tos pačioskonvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis

Ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo,Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetui Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamentopakeitimų.

74 straipsnis

1. Valstybės narės perduoda Komisijai tekstus, iš dalies keičian-čius I–IV prieduose pateiktus sąrašus. Komisija atitinkamai pakei-čia reikiamus priedus.

2. Formos, kurių pavyzdžiai pateikti V–VI prieduose, atnaujina-mos arba patikslinamos vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalyjenurodyta konsultacine tvarka.

75 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, turi būti taikomi Sprendimo1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

76 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2002 m. kovo 1 d.


70

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. PIERRET


71

PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės

3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės yra šios:

— Belgijoje: Civilinio kodekso (Code civil/Burgerlijk Wetboek) 15 straipsnis ir Teismo kodekso (Code judiciaire/GerechtelijkWetboek) 638 straipsnis,

— Vokietijoje: Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 23 straipsnis,

— Graikijoje: Civilinio proceso kodekso (Κώδικα Πολιτικής Δικονομίας) 40 straipsnis,

— Prancūzijoje: Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai,

— Airijoje: taisyklės, pagal kurias jurisdikcijos pagrindu gali būti bylos iškėlimo dokumentas, pateiktas atsakovui jolaikino buvimo Airijoje metu,

— Italijoje: 1995 m. gegužės 31 d. 218 įstatymo 3 ir 4 straipsniai,

— Liuksemburge: Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai,

— Nyderlanduose: Civilinio proceso kodekso (Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 126 straipsnio 3 dalis ir127 straipsniai,

— Austrijoje: Teismo jurisdikcijos įstatymo (Jurisdiktionsnorm) 99 straipsnis,

— Portugalijoje: Civilinio proceso kodekso (Código de Processo Civil) 65 ir 65A straipsniai ir Darbo tvarkos kodekso(Código de Processo de Trabalho) 11 straipsnis,

— Suomijoje: Teismo proceso kodekso (oikeudenkäymiskaari/rättegångsbalken) 10 skyriaus 1 skirsnio pirmos daliesantras, trečias ir ketvirtas sakiniai,

— Švedijoje: Teismo proceso kodekso (rättegångsbalken) 10 skyriaus 3 skirsnio pirmos dalies pirmas sakinys,

— Jungtinėje Karalystėje: taisyklės, pagal kurias jurisdikcijos pagrindu gali būti:

a) bylos iškėlimo dokumentas, pateiktas atsakovui jo laikino buvimo Jungtinėje Karalystėje metu; arba

b) atsakovui priklausančia nuosavybe, esančia Jungtinėje Karalystėje; arba

c) ieškovo areštuota atsakovui priklausančia nuosavybe, esančia Jungtinėje Karalystėje.


72

II PRIEDAS

Teismai arba kompetentingos institucijos, kurioms gali būti pateiktas 39 straipsnyje nurodytas prašymas, yra:

— Belgijoje: tribunal de première instance, arba, „rechtbank van eereste aanleg arba“ erstinstanzliches Greicht,

— Vokietijoje: Landgericht teismo rūmams pirmininkaujantis teisėjas,

— Graikijoje: Μονομελές Πρωτοδικείο,

— Ispanijoje: Juzgado de Primera Instancia,

— Prancūzijoje: tribunal de grande instance pirmininkaujantis teisėjas,

— Airijoje: High Court,

— Italijoje: Corte d’appello,

— Liuksemburge: tribunal d’arrondissement pirmininkaujantis teisėjas,

— Nyderlanduose: arrodissementsrechtbank pirmininkaujantis teisėjas,

— Austrijoje: Bezirksgericht,

— Portugalijoje: Tribunal de Comarca,

— Suomijoje: käräjäoikeus/tingsrätt,

— Švedijoje: Svea hovrätt,

— Jungtinėje Karalystėje:

a) Anglijoje ir Velse: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court,kuriam bylą perduoda Secretary of State;

b) Škotijoje: Court of Session arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Sheriff Court, kuriam byląperduoda Secretary of State;

c) Šiaurės Airijoje: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court,kuriam bylą perduoda Secretary of State;

d) Gibraltare: „Supreme Court of Gibraltar arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court,kuriam bylą perduoda Attorney General of Gibraltar.“


73

III PRIEDAS

Teismai, kuriems galima pateikti 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus, yra:

— Belgijoje:

a) atsakovo apeliacijoms – tribunal de première instance arba rechtbank van eereste aanleg arba erstinstanzliches Greicht;

b) ieškovo apeliacijoms – Cour d’appel arba hof van beroep,

— Vokietijos Federacinėje Respublikoje: Oberlandesgericht,

— Graikijoje: Εφετείο,

— Ispanijoje: Audiencia Provincial,

— Prancūzijoje: cour d’appel,

— Airijoje: High Court,

— Italijoje: corte d’appello,

— Liuksemburge: Cour supérieure de Justice, posėdžiaujantis kaip civilinis apeliacinis teismas,

— Nyderlanduose:

a) atsakovui: arrodissementsrechtbank;

b) ieškovui: gerechtshof,

— Austrijoje: Bezirksgericht,

— Portugalijoje: Tribunal de Relacao,

— Suomijoje: hovioikeus/hovrätt,

— Švedijoje: Svea hovrätt,


a) Anglijoje ir Velse: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court;

b) Škotijoje: Court of Session arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Sheriff Court;

c) Šiaurės Airijoje: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court;

d) Gibraltare: Supreme Court of Gibraltar arba, kai teismas turi priimti sprendimą dėl išlaikymo, Magistrate’s Court.


74

IV PRIEDAS

Skundai, kuriuos galima pateikti pagal 44 straipsnį, yra:

— Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose – kasacinis skundas,

— Vokietijoje – Rechtsbeschwerde,

— Airijoje – apeliacija dėl teisės klausimo Supreme Court,

— Austrijoje – Revisionsrekurs,

— Portugalijoje – apeliacija dėl teisės klausimo,

— Suomijoje – apeliacija korkein oikeus/högsta domstolen,

— Švedijoje – apeliacija Högsta domstolen,

— Jungtinėje Karalystėje – atskira papildoma apeliacija dėl teisės klausimo.


75

V PRIEDAS

Reglamento 54 ir 58 straipsniuose nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų ir susitarimų

(lietuviškai, lituanien, Lithuanian, litauisch,…)

1. Kilmės valstybė narė

2. Teismas arba kompetentinga institucija, išduodantys pažymėjimą

2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas

2.3. Telefonas/faksas/elektroninis paštas

3. Teismas, kuris priėmė sprendimą/patvirtino susitarimą (*)

3.1. Teismo rūšis

3.2. Teismo vieta

4. Teismo sprendimas/susitarimas (*)

4.1. Data

4.2. Numeris

4.3. Teismo sprendimo/susitarimo šalys (*)

4.3.1. Ieškovo (-ų) pavardė (-ės)/pavadinimas (-ai)

4.3.2. Atsakovo (-ų) pavardė (-ės)/pavadinimas (-ai)

4.3.3. Kitos (-ų) šalies (-ių) pavardė (-ės)/pavadinimas (-ai)

4.4. Bylos, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas dėl neatvykimo į teisminį bylos nagrinėjimą, iškėlimodokumento pateikimo data

4.5. Teismo sprendimo/susitarimo (*) tekstas, pateikiamas kaip šio pažymėjimo priedas

5. Šalių, kurioms buvo suteikta teisinė pagalba, pavadinimai

Teismo sprendimas/susitarimas (*) yra vykdytini kilmės valstybėje narėje (reglamento 38 ir 58 straipsniai) prieš:

Pavardė/pavadinimas:

Priimta……………………………………, data ………………………………………

Parašas ir (arba) antspaudas …………………………………………………………

(*) Tai, kas nereikalinga, išbraukti.


76

VI PRIEDAS

Reglamento 57 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažymėjimas dėl autentiškų dokumentų

(lietuviškai, lituanien, Lithuanian, litauisch, …………)


2. Kompetentinga institucija, išduodanti pažymėjimą

2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas


3. Institucija, kuri patvirtino dokumentą

3.1. Institucija, dalyvaujanti autentiško dokumento parengime (prireikus)

3.1.1. Institucijos pavadinimas ir paskirtis

3.1.2. Institucijos vieta

3.2. Institucija, kuri užregistravo autentišką dokumentą (prireikus)

3.2.1. Institucijos rūšis

3.2.2. Institucijos vieta

4. Autentiškas dokumentas

4.1. Dokumento apibūdinimas

4.2. Data

4.2.1. Dokumento parengimo

4.2.2. Dokumento užregistravimo (jeigu skirtinga)

4.3. Numeris

4.4. Dokumentą sudariusios šalys

4.4.1. Kreditoriaus pavadinimas

4.4.2. Skolininko pavadinimas

5. Vykdytinos prievolės tekstas, pridedamas prie šio pažymėjimo

Autentiškas dokumentas yra vykdytinas skolininko atžvilgiu kilmės valstybėje narėje (reglamento 57 straipsnio1 dalis)

Priimta ……………………………………, data ……………………………………

Parašas ir (arba) antspaudas …………………………………………………………


77

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 2012 m. gruodžio 12 d.

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo

ir vykdymo (nauja redakcija)

3b

I

(Įstatymo galią turintys teisės aktai)

REGLAMENTAI

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1215/2012

2012 m. gruodžio 12 d.

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo

(nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalies a, c ir e punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 2 ),

kadangi:

(1) 2009 m. balandžio 21 d. Komisija patvirtino ataskaitą dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 3 ) taikymo. Ataskaitoje prieita prie išvados, kad, apskritai, tas Reglamentas veikia gerai, tačiau pageidautina gerinti tam tikrų jo nuostatų taikymą, toliau lengvinti laisvą teismo sprendimų judėjimą ir gerinti galimybes kreiptis

į teismą. Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo reikėtų parengti naują to reglamento redakciją;

(2) 2009 m. gruodžio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje buvo priimta nauja daugiametė programa „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ ( 4 ). Pagal Stokholmo programą Europos Vadovų Taryba mano, kad tos programos vykdymo laikotarpiu turėtų būti tęsiamas visų tarpinių priemonių (egzekvatūros) panaikinimo procesas. Tuo pat metu panaikinant egzekvatūrą turėtų būti numatomos garantijos;

(3) Sąjunga yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo sritį, be kita ko, palengvinant galimybes kreiptis į teismą, visų pirma taikant teismo ir neteisminių sprendimų civilinėse bylose abipusio pripažinimo principą. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(4) tam tikri skirtumai tarp jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių trukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dėl jurisdikcijos kolizinių normų civilinėse ir komercinėse bylose suvienodinimo, siekiant užtikrinti greitą ir paprastą valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, yra labai svarbios;

(5) tokios nuostatos priskiriamos teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sričiai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81 straipsnyje;

LT 2012 12 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 351/1

( 1 ) OL C 218, 2011 7 23, p. 78. ( 2 ) 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepa

skelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. ( 4 ) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

81

(6) siekiant užtikrinti laisvą civilinėse ir komercinėse bylose priimtų sprendimų judėjimą, reikia ir dera numatyti, kad jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą bei vykdymą reguliuojančias taisykles reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Sąjungos teisinis dokumentas;

(7) 1968 m. rugsėjo 27 d. tuometinės Europos Bendrijų valstybės narės, veikdamos pagal Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 220 straipsnio ketvirtąją įtrauką, priėmė Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo su tolesniais pakeitimais, padarytais Konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie tos konvencijos (toliau – 1968 m. Briuselio konvencija) ( 1 ). 1988 m. rugsėjo 16 d. tuometinės Europos Bendrijų valstybės narės ir kai kurios ELPA valstybės priėmė Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau – 1988 m. Lugano konvencija) ( 2 ), panašią į 1968 m. Briuselio konvenciją. 1988 m. Lugano konvencija 2000 m. vasario 1 d. buvo pradėta taikyti Lenkijai;

(8) 2000 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 44/2001, kuris santykiuose su valstybėmis narėmis, išskyrus Daniją, valstybių narių teritorijose, kurioms taikoma SESV, pakeičia 1968 m. Briuselio konvenciją. Pagal Tarybos sprendimą 2006/325/EB ( 3 ) Bendrija ir Danija sudarė susitarimą, kuriuo užtikrinamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatų taikymas Danijoje. 1988 m. Lugano konvencija buvo pakeista Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 4 ), kurią 2007 m. spalio 30 d. Lugane priėmė Bendrija, Danija, Islandija, Norvegija ir Šveicarija (toliau – 2007 m. Lugano konvencija);

(9) 1968 m. Briuselio konvencija toliau taikoma valstybių narių teritorijoms, kurios patenka į tos konvencijos teritorinę taikymo sritį ir kurioms pagal SESV 355 straipsnį šis reglamentas netaikomas;

(10) šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus kai kurias aiškiai nustatytas bylas, ypač dėl išlaikymo prievolių, kurios neturėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, nes 2008 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos

teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ( 5 );

(11) šiame reglamente valstybių narių teismai turėtų apimti kelioms valstybėms narėms bendrus teismus, pavyzdžiui, Beniliukso Teisingumo Teismą, kai jis turi jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį. Taigi tokių teismų priimti sprendimai turėtų būti pripa žįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą;

(12) šis reglamentas neturėtų būti taikomas arbitražui. Jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti užkertamas kelias valstybės narės teismui, į kurį buvo kreiptasi pateikiant ieškinį dėl dalyko, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, nukreipti šalis į arbitražo procesą arba sustabdyti ar nutraukti bylos nagrinėjimą, arba nagrinėti, ar arbitra žinis susitarimas pagal jo nacionalinę teisę yra niekinis, negaliojantis arba negali būti įvykdytas.

Valstybės narės teismo priimtam sprendimui dėl to, ar arbitražinis susitarimas yra niekinis, negaliojantis arba negali būti įvykdytas, neturėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės dėl pripažinimo ir vykdymo, neatsižvelgiant į tai, ar teismas tokį sprendimą priėmė spręsdamas pagrindinį ar šalutinį klausimą.

Kita vertus, tuo atveju, kai valstybės narės teismas, naudodamasis jurisdikcija pagal šį reglamentą arba pagal nacionalinę teisę, nustatė, kad arbitražinis susitarimas yra niekinis, negaliojantis arba negali būti įvykdytas, tai neturėtų kliudyti pripažinti teismo sprendimą dėl bylos esmės ir, atitinkamu atveju, jį vykdyti pagal šį reglamentą. Tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teismų kompetencijai spręsti dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo pagal 1958 m. birželio 10 d. Niujorke priimtą Konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija), kuriai yra suteikiama pirmenybė prieš šį reglamentą.

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas jokiam ieškiniui ar šalutiniam procesui, susijusiam visų pirma su arbitražo teismo formavimu, arbitrų įgaliojimais, arbitražo procedūros eiga ar bet kuriais kitais tokios procedūros aspektais, taip pat jokiam ieškiniui ar teismo sprendimui dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, peržiūros, apskundimo, pripažinimo ar vykdymo;

LT L 351/2 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2012 12 20

( 1 ) OL L 299, 1972 12 31, p. 32, OL L 304, 1978 10 30, p. 1, OL L 388, 1982 12 31, p. 1, OL L 285, 1989 10 3, p. 1, OL C 15, 1997 1 15, p. 1. Suvestinį tekstą žr. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.

( 2 ) OL L 319, 1988 11 25, p. 9. ( 3 ) OL L 120, 2006 5 5, p. 22. ( 4 ) OL L 147, 2009 6 10, p. 5. ( 5 ) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.

82

(13) bylos, kurioms taikomas šis reglamentas, turi būti susijusios su valstybių narių teritorija. Atitinkamai bendros jurisdikcijos taisyklės iš esmės turėtų būti taikomos tada, kai atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje iš valstybių narių;

(14) atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, turėtų būti apskritai taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, taikytinos teismo, į kurį buvo kreiptasi, valstybės narės teritorijoje. Tačiau, siekiant užtikrinti vartotojų ir darbuotojų apsaugą, taip pat valstybės narės teismų jurisdikciją tais atvejais, kai jie turi išimtinę jurisdikciją, ir gerbti šalių autonomiją, kai kurios šio reglamento jurisdikcijos taisyklės turėtų būti taikomos neatsižvelgiant į atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą;

(15) jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos;

(16) jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų;

(17) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo ( 1 ) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžto kultūros objekto savininkui pagal šį reglamentą turėtų būti suteikta galimybė pareikšti civilinį ieškinį dėl tokio kultūros objekto susigrąžinimo, remiantis nuosavybės teise, tos vietos teismuose, kurioje yra kultūros objektas kreipimosi į teismą momentu. Toks teismo procesas neturėtų daryti poveikio pagal Direktyvą 93/7/EEB pradėtiems teismo procesams;

(18) kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės;

(19) atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus išimtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota;

(20) tais atvejais, kai iškyla klausimas, ar susitarimas dėl jurisdikcijos, kuriuo pasirenkamas valstybės narės teismas ar teismai, yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu, tas klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal susitarime nurodyto teismo ar teismų valstybės narės teisę, įskaitant tos valstybės narės kolizines normas;

(21) siekiant darnaus teisingumo vykdymo, reikia sumažinti vienu metu vykstančių procesų galimybę ir užtikrinti, kad skirtingose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. Turėtų būti nustatytas aiškus ir efektyvus lis pendens atvejų ir susijusių ieškinių išnagrinėjimo mechanizmas, kuris taip pat padėtų išvengti dėl nacionalinių skirtumų atsirandančių problemų, kai reikia nustatyti momentą, kada byla yra laikytina esančia teismo žinioje. Šiame reglamente minėtas momentas turėtų būti apibrėžtas autonomiškai;

(22) tačiau, siekiant gerinti susitarimų dėl išimtinės jurisdikcijos veiksmingumą ir išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimosi taktika, būtina numatyti bendros lis pendens taisyklės išimtį, kad būtų tinkamai išspręsti konkretūs atvejai, kai teismo procesai gali vykti vienu metu. Tai atvejai, kai siekiant pradėti procesą buvo kreiptasi į teismą, kuris nebuvo nurodytas susitarime dėl išimtinės jurisdikcijos, o vėliau buvo kreiptasi į susitarime nurodytą teismą siekiant pradėti procesą byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tokiu atveju, kai tik buvo kreiptasi į susitarime nurodytą teismą, teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol susitarime nurodytas teismas paskelbs, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarimą dėl išimtinės jurisdikcijos. Taip siekiama užtikrinti, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms susitarime nurodytam teismui būtų teikiama pirmenybė sprendžiant dėl susitarimo galiojimo ir dėl susitarimo taikymo teismo nagrinėjamam ginčui masto. Susitarime nurodytam teismui turėtų būti suteikta galimybė nagrinėti bylą neatsižvelgiant į tai, ar susitarime nenurodytas teismas jau nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, ar ne.


( 1 ) OL L 74, 1993 3 27, p. 74.

83

Ši išimtis neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai ginčo šalys sudarė nesuderinamus susitarimus dėl išimtinės jurisdikcijos arba kai pirmiausia buvo kreiptasi į susitarime dėl išimtinės jurisdikcijos nurodytą teismą. Tokiais atvejais turėtų būti taikoma bendroji šio reglamento lis pendens taisyklė.

(23) šiame reglamente turėtų būti numatytas lankstus mechanizmas, kuriuo valstybių narių teismams būtų sudaryta galimybė atsižvelgti į trečiųjų valstybių teismų žinioje esančias bylas, ypač atsižvelgiant į tai, ar trečiojoje valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir vykdomas susijusioje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisę, ir į tinkamą teisingumo vykdymą;

(24) kai susijusios valstybės narės teismas atsižvelgia į tinkamą teisingumo vykdymą, jis turėtų įvertinti visas konkrečios jo nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tokios aplinkybės gali apimti bylos faktų bei šalių ir susijusios trečiosios šalies tarpusavio sąsajų įvertinimą, etapą, kurį byla yra pasiekusi trečiojoje šalyje iki to laiko, kai valstybės narės teisme iškeliama byla, ir tai, ar tikėtina, kad trečiosios šalies teismas priims sprendimą per pagrįstą laiką.

Tas įvertinimas taip pat gali apimti klausimo dėl to, ar trečiosios šalies teismas turi išimtinę jurisdikciją atitinkamoje byloje tokiomis aplinkybėmis, kuriomis valstybės narės teismas turėtų išimtinę jurisdikciją, nagrinėjimą;

(25) laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, sąvoka turėtų apimti, pavyzdžiui, apsauginio pobūdžio nurodymus, kuriais siekiama gauti informacijos arba užtikrinti įrodymus, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo ( 1 ) 6 ir 7 straipsniuose. Ji neturėtų apimti priemonių, kurios nėra apsauginės, pavyzdžiui, nurodymų apklausti liudytojus. Tai neturėtų daryti poveikio 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose ( 2 ) taikymui;

(26) abipusis pasitikėjimas teisingumo vykdymu Sąjungoje pateisina principą, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažintas visose valstybėse narėse netaikant jokios specialios procedūros. Be to,

siekis sumažinti tarptautinio bylinėjimosi laiko sąnaudas ir išlaidas pateisina teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, prieš pradedant jį vykdyti valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, panaikinimą. Todėl vienos valstybės narės teismo sprendimas turėtų būti traktuojamas taip, tarsi jis būtų priimtas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;

(27) siekiant užtikrinti laisvą teismo sprendimų judėjimą, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje net ir tuo atveju, kai teismo sprendimas priimtas prieš asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta nėra valstybėje narėje;

(28) jei teismo sprendime numatyta priemonė arba įsakymas, kurie pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę nėra žinomi, ta priemonė arba įsakymas, įskaitant bet kokią jame nurodytą teisę, kiek tai įmanoma, turėtų būti pritaikomi prie lygiavertį poveikį turinčių ir panašių tikslų siekiančių tos valstybės narės teisėje numatytų priemonių ir įsakymų. Kas ir kaip turėtų atlikti pritaikymą turėtų nuspręsti kiekviena valstybė narė;

(29) kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo tiesioginis vykdymas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, neskelbiant teismo sprendimo vykdytinu neturėtų kelti grėsmės teisės į gynybą užtikrinimui. Taigi asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, turėtų būti suteikta galimybė prašyti atsisakyti pripažinti arba vykdyti teismo sprendimą, jei jis mano, kad esama vieno iš atsisakymo pripažinti pagrindų. Šie pagrindai turėtų apimti tai, kad asmuo neturėjo galimybės pasirengti gynybai, kai asmeniui neįsitraukiant į procesą buvo priimtas teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio, susijusio su baudžiamuoju procesu. Jie taip pat turėtų apimti pagrindus, kurie galėtų būti taikomi pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, ir trečiosios valstybės susitarimą, sudarytą vadovaujantis 1968 m. Briuselio konvencijos 59 straipsniu;

(30) šaliai, kuri pateikė skundą dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo, ir pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės sistemą turėtų būti, kiek tai įmanoma, suteikta galimybė vykstant tam pačiam teismo procesui ne tik taikyti šiame reglamente numatytą atsisakymo pagrindą, bet ir remtis pagal nacionalinę teisę numatytais atsisakymo pagrindais laikantis toje teisėje nustatytų terminų.

Tačiau teismo sprendimą turėtų būti atsisakoma pripa žinti tik tuo atveju, jei esama vieno ar daugiau šiame reglamente numatytų atsisakymo pripažinti pagrindų;


( 1 ) OL L 157, 2004 4 30, p. 45. ( 2 ) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.

84

(31) kol nagrinėjamas skundas dėl teismo sprendimo vykdymo, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismams viso proceso dėl tokio skundo, įskaitant bet kokį apeliacinį skundą, metu turėtų būti suteikta galimybė leisti vykdyti teismo sprendimą, laikantis vykdymo apribojimų arba saugumo užtikrinimo nuostatų;

(32) siekiant informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, apie kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymą, pagal šį reglamentą nustatyta pažyma, prireikus kartu su teismo sprendimu, turėtų būti įteikta tam asmeniui per pagrįstą laiką prieš taikant pirmą vykdymo priemonę. Šiame kontekste pirmoji vykdymo priemonė reiškia pirmą vykdymo priemonę po šios pažymos įteikimo;

(33) kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrinamas laisvas jų judėjimas. Tačiau laikinosios, įskaitant apsaugos, priemonės, kurias toks teismas skyrė, neįteikęs atsakovui šaukimo į teismą, pagal šį reglamentą neturėtų būti pripa žįstamos ir vykdomos, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas, kuriame nurodyta tam tikra priemonė, buvo įteiktas atsakovui prieš sprendimo vykdymą. Tai neturėtų kliudyti pripažinti ir vykdyti tokias priemones pagal nacionalinę teisę. Kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria valstybės narės teismas, neturintis jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį reglamentą tokių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas tos valstybės narės teritorija;

(34) turėtų būti užtikrintas 1968 m. Briuselio konvencijos, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 ir šio reglamento tęstinumas ir tuo tikslu nustatytos pereinamosios nuostatos. Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 1968 m. Briuselio konvenciją ir ją pakeičiančius reglamentus;

(35) valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio specialioms konvencijoms, kurių šalys yra valstybės narės;

(36) nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal Sutarčių nuostatas, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio trečiosios šalies ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su šiame reglamente reglamentuojamais klausimais, taikymui;

(37) siekiant užtikrinti, kad pažymos, kurios turi būti naudojamos pagal šį reglamentą pripažįstant ar vykdant teismo sprendimus, autentiškus dokumentus ir teismines taikos sutartis, būtų nuolat atnaujinamos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I ir II priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(38) šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(39) kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(40) pagal prie ES sutarties ir tuometinės Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvavo priimant ir taikant Reglamentą (EB) Nr. 44/2001. Pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė norinčios dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(41) pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir dėl to jis jai neprivalomas ir netaikomas; tai nedaro poveikio Danijos galimybei taikyti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pakeitimus remiantis 2005 m. spalio 19 d. Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 1 ) 3 straipsniu,


( 1 ) OL L 299, 2005 11 16, p. 62.

85


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visų pirma šis reglamentas netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).


a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaver čiais santuokai;

b) bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms;


d) arbitražui;

e) iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms;

f) testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

a) teismo sprendimas– bet koks valstybių narių teismo sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant nutartį, įsakymą, nutarimą ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.

III skyriuje „teismo sprendimas“ apima teismo, kuris pagal šį reglamentą turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones. Ši sąvoka neapima laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos

priemonę, kurią toks teismas paskiria neįteikdamas atsakovui šaukimo į teismą, išskyrus atvejus, kai sprendimas, nustatantis atitinkamą priemonę, prieš jį vykdant buvo įteiktas atsakovui;

b) teisminė taikos sutartis– valstybės narės teismo patvirtinta arba teismo proceso metu valstybės narės teisme sudaryta sutartis;

c) autentiškas dokumentas– kilmės valstybėje narėje oficialiai parengtas arba kaip autentiškas dokumentas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:

i) siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir

ii) buvo nustatytas valdžios institucijos arba kitos tuo tikslu įgaliotos institucijos;

d) kilmės valstybė narė– valstybė narė, kurioje atitinkamai priimtas teismo sprendimas, patvirtinta arba sudaryta teisminė taikos sutartis arba oficialiai parengtas ar užregistruotas autentiškas dokumentas;

e) valstybė narė, į kurią kreipiamasi,– valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą arba vykdyti teismo sprendimą, teisminę taikos sutartį arba autentišką dokumentą;

f) kilmės teismas– teismas, priėmęs sprendimą, kurį prašoma pripažinti arba vykdyti.

3 straipsnis

Šiame reglamente sąvoka „teismas“ apima šias institucijas, jei jos turi jurisdikciją nagrinėti bylas, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį:

a) Vengrijoje – nagrinėjant bylas dėl mokėjimo reikalavimų (fizetési meghagyásos eljárás) supaprastinto proceso tvarka – notarai (közjegyző);

b) Švedijoje – nagrinėjant bylas dėl mokėjimo reikalavimų (betalningsföreläggande) ir pagalbos (handräckning) supaprastinto proceso tvarka – išieškojimo tarnyba (Kronofogdemyndigheten).


86

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

1 SKIRSNIS


4 straipsnis

1. Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

2. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės.

5 straipsnis

1. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

2. 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu visų pirma netaikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, apie kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal 76 straipsnio 1 dalies a punktą.

6 straipsnis

1. Jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę.

2. Tokio atsakovo atžvilgiu bet kuris asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo pilietybę, gali toje valstybėje narėje naudotis galiojančiomis jurisdikcijos taisyklėmis, visų pirma taisyklėmis, apie kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai pagal 76 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip ir tos valstybės narės piliečiai.

2 SKIRSNIS

Specialioji jurisdikcija

7 straipsnis

Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:

1) a) bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose;

b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra:

— parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos,

— teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos,

c) jeigu b punktas netaikomas, taikomas a punktas;

2) bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose;

3) civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo ar restitucijos, grindžiami veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla, – tas bylas nagrinėjančiame teisme, jeigu minėtas teismas pagal jam taikomą teisę turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas;

4) civiliniai ieškiniai dėl nuosavybės teise pagrįsto reikalavimo grąžinti Direktyvos 93/7/EEB 1 straipsnio 1 punkte apibrėžtus kultūros objektus, kuriuos pareiškė asmuo, teigiantis turįs teisę reikalauti grąžinti tokį objektą, – tos vietos teismuose, kurioje yra kultūros objektas kreipimosi į teismą momentu;

5) ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, – tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismuose;

6) ieškiniai, pareikšti turto patikėtojui, patikėtiniui ar naudos iš turto patikėjimo sutarties, sudarytos pagal įstatymą arba rašytine forma, arba žodžiu ir patvirtintos raštu, gavėjui, – patikėto turto buvimo vietos valstybės narės teismuose;

7) ieškiniai dėl reikalavimo išmokėti atlygį už krovinio arba frachto išgelbėjimą – teisme, kurio kompetencijai priklausantis atitinkamas krovinys arba frachtas:

a) buvo areštuotas kaip atlygio sumokėjimo užtikrinimo priemonė; arba

b) galėjo būti tokiu tikslu areštuotas, bet buvo pateiktas laidavimas arba kita prievolės užtikrinimo priemonė,

su sąlyga, kad ši nuostata taikoma tik pareiškus, kad atsakovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis atsakovui priklausė išgelbėjimo metu.


87

8 straipsnis

Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas:

1) kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų;

2) kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui – teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus atvejį, kai tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš šią bylą nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos;

3) priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys, – teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys;

4) bylose, kylančiose iš sutarčių, jeigu ieškinys gali būti susietas su kitu tam pačiam atsakovui iškeltu ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, – turto buvimo vietos valstybės narės teisme.

9 straipsnis

Jeigu pagal šį reglamentą valstybės narės teismas turi jurisdikciją bylose, susijusiose su atsakomybe už laivo naudojimą arba eksploataciją, tas teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo valstybės narės nacionalinėje materialinėje teisėje numatytas teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl tokios atsakomybės ribojimo.

3 SKIRSNIS

Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu

10 straipsnis

Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui.

11 straipsnis

1. Draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:

a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose;

b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba

c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.

2. Draudiko, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta nėra valstybėje narėje, tačiau kuris turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį vienoje iš valstybių narių, ginčuose, susijusiuose su filialo, atstovybės arba padalinio veikla, tokia valstybė narė yra laikoma draudiko nuolatine gyvenamąja (buveinės) vieta.

12 straipsnis

Kai sudaryta atsakomybės draudimo sutartis arba draudžiamas nekilnojamasis turtas, ieškinys draudikui taip pat gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ši nuostata taikoma ir tuomet, kai kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienoje draudimo sutartyje ir kai abiejų rūšių turtui žala padaryta dėl to paties įvykio.

13 straipsnis

1. Atsakomybės draudimo atvejais, kai žalą patyręs asmuo pareiškia ieškinį apdraustajam, draudikas taip pat gali būti įtrauktas į procesą, jeigu tai leidžiama pagal teismo vietos teisę.

2. 10, 11 ir 12 straipsniai taikomi žalą patyrusios šalies tiesiogiai draudikui pareikštiems ieškiniams, jeigu tokie tiesioginiai ieškiniai yra leidžiami.

3. Jeigu pagal pirmiau nurodytiems tiesioginiams ieškiniams taikomą teisę numatyta, kad draudėjas arba apdraustasis gali būti įtraukti į bylą kaip šalys, šie ieškiniai priskiriami to paties teismo jurisdikcijai.

14 straipsnis

1. Nedarant poveikio 13 straipsnio 3 daliai, draudikas gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikšti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

15 straipsnis

Šio skirsnio nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą:

1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas;

2) pagal kurį draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje;

3) kuris buvo sudarytas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal šį susitarimą tos valstybės narės teismams suteikiama jurisdikcija, net jei žalą sukėlęs įvykis įvyko užsienyje, su sąlyga, kad toks susitarimas neprieštarauja tos valstybės narės teisei;


88

4) kuris buvo sudarytas su draudėju, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai yra privalomasis draudimas arba draudžiamas valstybėje narėje esantis nekilnojamasis turtas; arba

5) kuris yra susijęs su draudimo sutartimi, sudaryta dėl vienos ar daugiau 16 straipsnyje nurodytų rizikos rūšių.

16 straipsnis

15 straipsnio 5 punkte minimos rizikos rūšys yra šios:

1) bet kokie nuostoliai arba žala, kuriuos patiria:

a) jūroje plaukiojantys laivai, pakrančių vandenyse arba atviroje jūroje esantys įrenginiai arba orlaiviai, ir kurie atsiranda dėl pavojaus, susijusio su jų naudojimu komerciniams tikslams;

b) tranzitu gabenamos prekės, išskyrus keleivių bagažą, jeigu jos visiškai arba iš dalies gabenamos tokiais laivais arba orlaiviais;

2) bet kurios rūšies atsakomybė, išskyrus atsakomybę už keleivių kūno sužalojimą arba jų bagažo praradimą ar sugadinimą,

a) kuri atsiranda dėl 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimo arba eksploatacijos, jeigu pagal valstybės narės, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, teisę nedraudžiama sudaryti susitarimų dėl jurisdikcijos tokios rizikos draudimo atvejais;

b) už 1 dalies b punkte apibūdintų tranzitu gabenamų prekių padarytus nuostolius arba žalą;

3) bet kurios rūšies finansiniai nuostoliai, susiję su 1 dalies a punkte nurodytų laivų, įrenginių arba orlaivių naudojimu arba eksploatacija, ypač frachto arba laivo nuomos mokesčio praradimas;

4) kita bet kurios rūšies rizika, susijusi su 1–3 punktuose nurodytomis rizikos rūšimis;

5) nepaisant 1–4 punktų, bet kurios rūšies „didelė rizika“ yra apibūdinta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ( 1 ).

4 SKIRSNIS

Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis

17 straipsnis

1. Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesinė veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui, jeigu:

a) sutartis sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą;

b) sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti; arba

c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.

2. Jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kurios nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuri vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje.

3. Šis skirsnis netaikomas vežimo sutarčiai, išskyrus sutartis, kuriose už bendrą kainą numatyta kelionė ir nakvynė.

18 straipsnis

1. Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

2. Kita sutarties šalis gali pareikšti ieškinį vartotojui tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio teisei kelti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.


( 1 ) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

89

19 straipsnis


1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas;

2) pagal kurį vartotojui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje; arba

3) kuris yra sudarytas tarp vartotojo ir kitos sutarties šalies, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal kurį jurisdikcija suteikiama tos valstybės narės teismams su sąlyga, kad toks susitarimas neprieštarauja tos valstybės narės teisei.

5 SKIRSNIS

Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis

20 straipsnis

1. Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui, 7 straipsnio 5 punktui ir, kai ieškinys pareiškiamas darbdaviui, 8 straipsnio 1 punktui.

2. Jeigu darbuotojas sudaro individualią darbo sutartį su darbdaviu, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuris vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę arba kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio veikla susijusiuose ginčuose laikoma, kad darbdavio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje.

21 straipsnis

1. Darbdaviui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:

a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; arba

b) kitoje valstybėje narėje:

i) vietos, kurioje arba iš kurios darbuotojas paprastai atlieka savo darbą, teismuose arba paskutinės tokios darbo vietos teismuose; arba

ii) jei darbuotojas paprastai savo darbą atlieka arba atliko ne toje pačioje šalyje – vietos, kurioje yra arba buvo darbuotoją įdarbinusi įmonė, teismuose.

2. Darbdaviui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, valstybės narės teisme galima pareikšti ieškinį pagal 1 dalies b punktą.

22 straipsnis

1. Darbdavys gali pareikšti ieškinį tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose.

2. Šio skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei pareikšti priešieškinį teisme, kuriame pagal šį skirsnį nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

23 straipsnis


1) kuris buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas; arba

2) pagal kurį darbuotojui leidžiama pareikšti ieškinį kituose teismuose, nei nurodyti šiame skirsnyje.

6 SKIRSNIS

Išimtinė jurisdikcija

24 straipsnis

Toliau išvardyti valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą:

1) nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, – turto buvimo vietos valstybės narės teismai.

Tačiau valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismai taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra nekilnojamojo turto nuoma laikinam privačiam naudojimui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių iš eilės laikotarpiui, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo ir jeigu nuomojamos nuosavybės savininko ir nuomininko nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje pačioje valstybėje narėje;

2) nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar jų organų sprendimų galiojimas, – valstybės narės, kurioje yra tos bendrovės, juridinio asmens ar asociacijos buveinė, teismai. Siekdamas nustatyti tos buveinės vietą teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas;

3) nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra įrašų viešuosiuose registruose galiojimas, – valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teismai;


90

4) nagrinėti ieškinius, susijusius su patentų, prekės ženklų, pramoninių pavyzdžių arba kitų panašių teisių, kurios privalo būti deponuojamos ar registruojamos, registravimu arba galiojimu, neatsižvelgiant į tai, ar šis klausimas iškeltas pareiškiant ieškinį ar prieštaravimą,– valstybės narės, kurioje buvo kreiptasi dėl deponavimo arba registravimo ir kurioje deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba yra laikomas atliktu pagal Sąjungos dokumento arba tarptautinės konvencijos sąlygas, teismai.

Nedarant poveikio Europos patentų biuro jurisdikcijai, pagal 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytą Europos patentų išdavimo konvenciją kiekvienos valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius, susijusius su bet kurio tai valstybei narei išduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;

5) nagrinėti ieškinius, susijusius su teismo sprendimų vykdymu, – valstybės narės, kurioje minėtas teismo sprendimas buvo įvykdytas arba turi būti vykdomas, teismai.

7 SKIRSNIS

Susitarimas dėl jurisdikcijos

25 straipsnis

1. Jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos:

a) sudaromas arba paliudijamas raštu;

b) priimamas tokia forma, kuri atitinka šalių tarpusavyje nustatytą praktiką; arba

c) tarptautinės prekybos arba komercijos srityje sudaromas papročius atitinkančia forma, kuri atitinka praktiką, apie kurią šalys žino arba turėjo žinoti, ir kurią tokioje prekybos arba komercijos srityje plačiai žino ir kurios nuolat laikosi sutarčių, susijusių su atitinkama konkrečia prekybos arba komercijos sritimi, šalys.

2. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduotas pranešimas, kuris užtikrina ilgalaikį susitarimo įrašą, laikomas lygiaverčiu rašytiniam susitarimui.

3. Valstybės narės teismas (teismai), kuriam turto patikėjimo dokumentu buvo suteikta jurisdikcija, turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius, pareikštus patikėtojui, patikėtiniui arba naudos gavėjui, jeigu byla yra susijusi su tų asmenų teisiniais santykiais arba jų teisėmis ar prievolėmis, kylančiomis iš turto patikėjimo.

4. Susitarimai dėl jurisdikcijos ar turto patikėjimo dokumento nuostatos dėl jurisdikcijos pasirinkimo neturi teisinės galios, jeigu jie prieštarauja 15, 19 ar 23 straipsniui arba jeigu teismai, kurių jurisdikcijos išvengiama, turi išimtinę jurisdikciją pagal 24 straipsnį.

5. Susitarimas dėl jurisdikcijos, kuris yra sutarties dalis, laikomas nuo kitų sutarties sąlygų nepriklausomu susitarimu.

Susitarimo dėl jurisdikcijos galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien tuo, kad sutartis negalioja.

26 straipsnis

1. Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją.

2. 3, 4 arba 5 skirsniuose nurodytose bylose, kai atsakovas yra draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas, žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas, teismas, prieš prisiimdamas jurisdikciją pagal 1 dalį, užtikrina, kad atsakovas būtų informuotas apie savo teisę ginčyti teismo jurisdikciją ir apie atvykimo ar neatvykimo į teismą pasekmes.

8 SKIRSNIS

Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas

27 straipsnis

Jeigu valstybės narės teismui pateikiamas ieškinys dėl reikalavimo, kuris iš esmės susijęs su byla, kuri pagal 24 straipsnį priskiriama išimtinei kitos valstybės narės teismų jurisdikcijai, jis savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.

28 straipsnis

1. Jeigu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra vienoje valstybėje narėje, pareiškiamas ieškinys kitos valstybės narės teisme ir jis neatvyksta į teismą, teismas savo iniciatyva paskelbia, kad neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta pagal šio reglamento nuostatas.


91

2. Teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol įrodoma, kad atsakovas turėjo galimybę laiku gauti bylos iškėlimo arba lygiavertį dokumentą, kad galėtų pasirengti savo gynybai, arba kad buvo imtasi visų šiam tikslui pasiekti būtinų priemonių.

3. Vietoj šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikomas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ( 1 ) 19 straipsnis, jeigu pagal tą reglamentą bylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentą viena valstybė narė turėjo perduoti kitai valstybei narei.

4. Tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 netaikomas, galioja 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl civilinių ir komercinių bylų teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas užsienio valstybei, kaip nurodoma toje konvencijoje.

9 SKIRSNIS

Lis pendens – susiję ieškiniai

29 straipsnis

1. Nedarant poveikio 31 straipsnio 2 dalies nuostatoms, jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas bylose tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais teismo, į kurį kreiptasi dėl ginčo, prašymu bet kuris kitas teismas, į kurį buvo kreiptasi, nedelsdamas informuoja pirmąjį teismą apie datą, kai į jį buvo kreiptasi pagal 32 straipsnį.

3. Jeigu nustatoma teismo, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris kitas teismas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

30 straipsnis

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai, bet kuris teismas, į kurį kreiptasi vėliau, gali sustabdyti savo bylos nagrinėjimą.

2. Jeigu ieškinys nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, į kurį kreiptasi pirmiausia, bet kuris kitas teismas vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jurisdikciją

nagrinėti šiuos ieškinius turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jeigu pagal jo teisę leidžiama tuos ieškinius sujungti.

3. Pagal šį straipsnį ieškiniai laikomi susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo.

31 straipsnis

1. Jeigu ieškiniai priskiriami išimtinei kelių teismų jurisdikcijai, bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

2. Nedarant poveikio 26 straipsnio nuostatoms, kai kreipiamasi į valstybės narės teismą, kuriam pagal 25 straipsnyje nurodytą susitarimą suteikiama išimtinė jurisdikcija, bet kuris kitos valstybės narės teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol teismas, į kurį kreiptasi remiantis susitarimu, paskelbia, kad jis neturi jurisdikcijos pagal susitarimą.

3. Tais atvejais, kai susitarime nurodytas teismas nustato savo jurisdikciją pagal susitarimą, bet kuris kitos valstybės narės teismas atsisako savo jurisdikcijos to teismo naudai.

4. Jeigu ieškovas yra draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas, žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas, byloms, nurodytoms 3, 4 arba 5 skirsniuose, 2 ir 3 dalys netaikomos, o susitarimas pagal tuose skirsniuose išdėstytas nuostatas yra negaliojantis.

32 straipsnis

1. Pagal šį skirsnį laikoma, kad į teismą kreiptasi:

a) tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba

b) jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui.

Už dokumento įteikimą atsakinga institucija, nurodyta b punkte, yra institucija, kuri pirmoji gauna įteiktinus dokumentus.


( 1 ) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

92

2. Teismas arba 1 dalyje nurodyta institucija, atsakinga už dokumentų įteikimą, pažymi atitinkamai bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento įteikimo datą arba įteiktino dokumento gavimo datą.

33 straipsnis

1. Tais atvejais, kai jurisdikcija grindžiama 4 straipsniu arba 7, 8 ar 9 straipsniais, ir jei, trečiosios valstybės teisme vykstant bylos nagrinėjimui, valstybės narės teisme pradedamas procesas byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir trečiosios valstybės teisme nagrinėjamoje byloje, valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:

a) tikimasi, kad trečiosios valstybės teismas priims sprendimą, kurį galima pripažinti ir prireikus vykdyti toje valstybėje narėje; ir

b) valstybės narės teismas yra įsitikinęs, kad būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

2. Valstybės narės teismas bet kuriuo metu gali tęsti bylos nagrinėjimą, jei:

a) bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme taip pat sustabdytas arba nutrauktas;

b) valstybės narės teismas mano, kad mažai tikėtina, jog bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme bus užbaigtas per pagrįstą laiką; arba

c) būtina tęsti bylos nagrinėjimą, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

3. Valstybės narės teismas nutraukia bylos nagrinėjimą, jei byla baigta nagrinėti trečiosios valstybės teisme ir priimtas teismo sprendimas, kurį galima pripažinti arba prireikus vykdyti toje valstybėje narėje.

4. Valstybės narės teismas taiko šį straipsnį vienos iš šalių prašymu arba, kai tai galima pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva.

34 straipsnis

1. Jeigu jurisdikcija grindžiama 4 straipsniu arba 7, 8 arba 9 straipsniais ir jei, trečiosios valstybės teisme nagrinėjant bylą, valstybės narės teisme iškeliama byla, susijusi su trečiosios valstybės teisme nagrinėjama byla, valstybės narės teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:

a) tikslinga susijusias bylas nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti galimo skirtinguose teismo procesuose priimtų sprendimų nesuderinamumo;

b) tikimasi, kad trečiosios valstybės teismas priims sprendimą, kurį galima pripažinti ir prireikus vykdyti toje valstybėje narėje; ir

c) valstybės narės teismas yra įsitikinęs, kad būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

2. Valstybės narės teismas bet kuriuo metu gali tęsti bylos nagrinėjimą, jei:

a) valstybės narės teismas mano, kad nebėra nesuderinamų sprendimų rizikos;

b) bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme taip pat sustabdytas arba nutrauktas;

c) valstybės narės teismas mano, kad mažai tikėtina, jog bylos nagrinėjimas trečiosios valstybės teisme bus užbaigtas per pagrįstą laiką; arba

d) būtina tęsti bylos nagrinėjimą siekiant tinkamai vykdyti teisingumą.

3. Valstybės narės teismas gali nutraukti bylos nagrinėjimą, jei byla baigta nagrinėti trečiosios valstybės teisme ir priimtas teismo sprendimas, kurį galima pripažinti arba prireikus vykdyti toje valstybėje narėje.

4. Valstybės narės teismas taiko šį straipsnį vienos iš šalių prašymu arba, kai tai galima pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva.

10 SKIRSNIS

Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones

35 straipsnis

Valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.


93

III SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

1 SKIRSNIS

Teismo sprendimų pripažinimas

36 straipsnis

1. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

2. Bet kuri suinteresuotoji šalis, vadovaudamasi 3 skirsnio 2 poskirsniu, gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta 45 straipsnyje.

3. Jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas šalutinis atsisakymo pripažinti teismo sprendimą klausimas, tas teismas turi jurisdikciją spręsti tokį klausimą.

37 straipsnis

1. Šalis, norinti, kad valstybėje narėje būtų pripažintas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti; ir

b) pagal 53 straipsnį išduotą pažymą.

2. Teismas arba institucija, į kuriuos kreipiamasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, prireikus gali nurodyti šaliai, prašančiai pripažinti teismo sprendimą, pagal 57 straipsnį pateikti 1 dalies b punkte nurodytos pažymos turinio vertimą arba transliteraciją. Teismas arba institucija gali pareikalauti šalies pateikti teismo sprendimo vertimą vietoj pažymos turinio vertimo, jei be tokio vertimo negalima tęsti nagrinėjimo.

38 straipsnis

Teismas arba institucija, į kuriuos kreipiamasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, gali visiškai arba iš dalies sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei:

a) teismo sprendimas apskundžiamas kilmės valstybėje narėje; arba

b) pateiktas prašymas priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, kaip nurodyta 45 straipsnyje, arba sprendimą, kad remiantis vienu iš tų pagrindų teismo sprendimas turi būti nepripažintas.

2 SKIRSNIS

Teismo sprendimų vykdymas

39 straipsnis

Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas toje valstybėje narėje, yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje ir tam nereikia jo skelbti vykdytinu.

40 straipsnis

Vykdytinas teismo sprendimas ipso iure suteikia teisę taikyti apsaugos priemones, numatytas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę.

41 straipsnis

1. Laikantis šio skirsnio nuostatų, kitoje valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų vykdymo procedūrą reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuris yra vykdytinas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir toje valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtas teismo sprendimas.

2. Nepaisant 1 dalies, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje numatyti atsisakymo vykdyti arba vykdymo sustabdymo pagrindai taikomi, jeigu jie nėra nesuderinami su 45 straipsnyje nurodytais pagrindais.

3. Nereikalaujama, kad šalis, prašanti vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų pašto adresą. Taip pat nereikalaujama, kad ta šalis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų įgaliotą atstovą, išskyrus atvejus, kai tokį atstovą privaloma turėti neatsižvelgiant į šalių pilietybę arba nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą.

42 straipsnis

1. Kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti; ir

b) pagal 53 straipsnį išduotą pažymą, kuria patvirtinama, kad teismo sprendimas vykdytinas, ir kurioje pateikiama teismo sprendimo santrauka ir, atitinkamais atvejais, informacija apie atlygintinas bylinėjimosi išlaidas ir palūkanų apskaičiavimą.


94

2. Kad valstybėje narėje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuriuo skiriamos laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones, pareiškėjas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti;

b) pagal 53 straipsnį išduotą pažymą, kurioje aprašoma priemonė ir patvirtinama, kad:

i) teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės;

ii) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir

c) jei priemonė buvo skirta neįteikus atsakovui šaukimo į teismą – teismo sprendimo įteikimo įrodymą.

3. Kompetentinga vykdymo institucija prireikus gali reikalauti, kad pareiškėjas pagal 57 straipsnį pateiktų pažymos turinio vertimą arba transliteraciją.

4. Kompetentinga vykdymo institucija gali reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų teismo sprendimo vertimą, tik tuo atveju, jeigu ji be tokio vertimo negali vykdyti tolesnių veiksmų.

43 straipsnis

1. Jei prašoma vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, pagal 53 straipsnį išduota pažyma asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, įteikiama prieš taikant pirmąją vykdymo priemonę. Kartu su pažyma pateikiamas teismo sprendimas, jei jis tam asmeniui dar nebuvo įteiktas.

2. Jei asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne kilmės, o kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti pateikti teismo sprendimo vertimą, kad galėtų užginčyti teismo sprendimo vykdymą, jei teismo sprendimas nėra surašytas viena iš toliau išvardytų kalbų arba prie jo nėra pridėtas vertimas į vieną į šių kalbų:

a) kalbą, kurią jis supranta; arba

b) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, oficialiąją kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į jo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų.

Jei pagal pirmą pastraipą prašoma pateikti teismo sprendimo vertimą, negali būti imamasi jokių vykdymo priemonių, išskyrus

apsaugos priemones, kol asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, bus pateiktas tas vertimas.

Ši dalis netaikoma, jei asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, teismo sprendimas jau yra įteiktas viena iš pirmoje pastraipoje nurodytų kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tų kalbų.

3. Šis straipsnis netaikomas teismo sprendime nurodytos apsaugos priemonės vykdymui, arba jeigu asmuo, kuris kreipiasi dėl vykdymo užtikrinimo, pradeda taikyti apsaugos priemones pagal 40 straipsnį.

44 straipsnis

1. Jeigu pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį pateiktas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu gali:

a) apriboti vykdymo procesą ir nustatyti taikyti tik apsaugos priemones;

b) vykdymą susieti su sąlyga, pagal kurią sprendimas vykdomas tik pateikus joje nustatytą garantiją; arba

c) visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo procesą.

2. Kompetentinga institucija valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu sustabdo vykdymo procesą, kai teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.

3 SKIRSNIS

Atsisakymas pripažinti arba vykdyti teismo sprendimą

1 p o s k i r s n i s

A t s i s a k y m a s p r i p a ž i n t i t e i s m o s p r e n d i m ą

45 straipsnis

1. Bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu teismo sprendimas nepripažįstamas, jei:

a) toks pripažinimas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public);

b) teismo sprendimas buvo priimtas, jei atsakovui, kuris neatvyko į teismą, laiku ir tinkamu būdu nebuvo įteiktas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti savo gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužgin čijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti;


95

c) teismo sprendimas nesuderinamas su valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;

d) teismo sprendimas nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu su sąlyga, kad ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas sprendimų pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi;

e) teismo sprendimas prieštarauja:

i) II skyriaus 3, 4 arba 5 skirsniams, jeigu atsakovas buvo draudėjas, apdraustasis, draudimo sutarties naudos gavėjas, žalą patyrusi šalis, vartotojas arba darbuotojas; arba

ii) II skyriaus 6 skirsniui.

2. Nagrinėdamas 1 dalies e punkte nurodytus jurisdikcijos pagrindus, teismas, kuriam pateiktas prašymas, turi remtis nustatytais faktais, kuriais kilmės teismas grindė savo jurisdikciją.

3. Nedarant poveikio 1 dalies e punktui, kilmės teismo jurisdikcija negali būti peržiūrima. 1 dalies a punkte nurodytas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas jurisdikcijos taisyklėms.

4. Prašymas atsisakyti pripažinti teismo sprendimą pateikiamas pagal 2 poskirsnyje ir, atitinkamais atvejais, pagal 4 skirsnyje numatytą tvarką.

2 p o s k i r s n i s

A t s i s a k y m a s v y k d y t i t e i s m o s p r e n d i m ą

46 straipsnis

Asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pateikus prašymą, teismo sprendimą atsisakoma vykdyti tuo atveju, jei nustatomas vieno iš 45 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimas.

47 straipsnis

1. Prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą pateikiamas teismui, kurį atitinkama valstybė narė nurodė Komisijai pagal 75 straipsnio a punktą kaip teismą, kuriam turi būti teikiamas prašymas.

2. Atsisakymo vykdyti teismo sprendimą procedūrą, kiek to nereglamentuoja šis reglamentas, reglamentuoja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisė.

3. Pareiškėjas teismui pateikia teismo sprendimo kopiją ir, prireikus, jo vertimą arba transliteraciją.

Teismas gali leisti nepateikti pirmoje pastraipoje nurodytų dokumentų, jei jis juos jau turi arba mano, kad prašyti pareiškėjo juos pateikti yra nepagrįsta. Pastaruoju atveju teismas gali prašyti, kad tuos dokumentus pateiktų kita šalis.

4. Nereikalaujama, kad šalis, prašanti atsisakyti vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų pašto adresą. Taip pat nereikalaujama, kad ta šalis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, turėtų įgaliotą atstovą, išskyrus atvejus, kai tokį atstovą privaloma turėti neatsižvelgiant į šalių pilietybę arba nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą.

48 straipsnis

Teismas nedelsdamas priima sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą.

49 straipsnis

1. Bet kuri šalis gali apskųsti sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą.

2. Skundas turi būti pateiktas teismui, kurį atitinkama valstybė narė nurodė Komisijai pagal 75 straipsnio b punktą kaip teismą, kuriam turi būti teikiamas toks skundas.

50 straipsnis

Sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik apskundimo tvarka, kai atitinkama valstybė narė pagal 75 straipsnio c punktą yra nurodžiusi Komisijai teismus, kuriems teikiami bet kurie tolesni apeliaciniai skundai.

51 straipsnis

1. Teismas, kuriam pateikiamas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, arba teismas, kuris nagrinėja skundą pagal 49 straipsnį arba 50 straipsnį, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje teismo sprendimas buvo apskųstas įprastine tvarka arba jeigu tokio skundo pateikimo terminas dar nesibaigė. Pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarpį, per kurį toks skundas turi būti pateiktas.

2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje, Kipre arba Jungtinėje Karalystėje, bet kurios formos skundas, kuris gali būti pateikiamas kilmės valstybėje narėje, laikomas 1 dalyje nurodytu įprastine tvarka pateiktu skundu.


96

4 SKIRSNIS

Bendrojo pobūdžio nuostatos

52 straipsnis

Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teismo priimtas sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.

53 straipsnis

Kilmės teismas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda pažymą, naudodamasis I priede nustatyta forma.

54 straipsnis

1. Jei teismo sprendime numatyta priemonė arba įsakymas, kuris pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę nėra žinomas, ta priemonė arba įsakymas, kiek tai įmanoma, prilyginami tos valstybės narės teisėje žinomai priemonei arba įsakymui, kurie turi lygiavertį poveikį ir kuriais siekiama panašių tikslų ir interesų.

Toks prilyginimas negali sukelti pasekmių, kurios būtų kitokios, nei numatytos kilmės valstybės narės teisėje.

2. Bet kuri šalis gali teisme užginčyti priemonės arba įsakymo prilyginimą.

3. Jei tai būtina, gali būti reikalaujama, kad šalis, kuri prašo pripažinti ar vykdyti teismo sprendimą, pateiktų teismo sprendimo vertimą arba transliteraciją.

55 straipsnis

Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas, kuriame kaip bauda nurodytas mokėjimas, valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, yra vykdytinas tik tuo atveju, jeigu kilmės teismas nustatė galutinę mokėtiną sumą.

56 straipsnis

Jeigu šalis vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo, neturi būti reikalaujama, kad ta šalis pateiktų kokį nors užtikrinimą, garantiją ar depozitą, remiantis tuo, kad ta šalis yra užsienio šalies pilietis arba kad jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

57 straipsnis

1. Jei pagal šį reglamentą reikia dokumento vertimo arba transliteracijos, vertimas arba transliteracija atliekami į atitinkamos valstybės narės oficialiąją kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra keletas oficialių kalbų, pagal tos valstybės narės

teisę – į vietos, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą arba pateikiamas prašymas, oficialiąją proceso kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų.

2. 53 ir 60 straipsniuose nurodytų formų dokumentų vertimas arba transliteracija gali būti atliekami į bet kurią kitą oficialiąją Sąjungos institucijų kalbą arba kalbas, kurią (-ias) atitinkama valstybė narė nurodė kaip priimtinas.

3. Vertimą pagal šį reglamentą atlieka asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių.

IV SKYRIUS

AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMINĖS TAIKOS SUTARTYS

58 straipsnis

1. Autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, yra vykdytinas kitose valstybėse narėse, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos. Autentiškas dokumentas gali būti nevykdomas tik tokiu atveju, jeigu jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public).

Prireikus, autentiškiems dokumentams atitinkamai taikomos 2 skirsnio, 3 skirsnio 2 poskirsnio ir III skyriaus 4 skirsnio nuostatos.

2. Pateiktas autentiškas dokumentas turi atitikti sąlygas, būtinas jo autentiškumui patvirtinti kilmės valstybėje narėje.

59 straipsnis

Teisminė taikos sutartis, kuri yra vykdytina kilmės valstybėje narėje, kitose valstybėse narėse vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis kaip autentiški dokumentai.

60 straipsnis

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija arba teismas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda II priede nustatytos formos pažymą, kurioje pateikiama autentiškame dokumente įrašytos vykdytinos prievolės arba teisminėje taikos sutartyje įrašyto šalių susitarimo santrauka.

V SKYRIUS


61 straipsnis

Pagal šį reglamentą valstybėje narėje išduotų dokumentų nereikia legalizuoti ar taikyti kitą panašų formalumą.


97

62 straipsnis

1. Teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, taiko savo vidaus teisę.

2. Jeigu šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra valstybė narė, į kurios teismą buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo, teismas, norėdamas nustatyti, ar minėtos šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje narėje, taiko tos valstybės narės teisę.

63 straipsnis

1. Šiame reglamente bendrovės ar kito juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijos buveinės vieta yra ten, kur yra jų:

a) oficiali buveinės vieta;

b) centrinė administracija; arba

c) pagrindinė verslo vieta.

2. Airijoje, Kipre ir Jungtinėje Karalystėje „oficiali buveinės vieta“ yra registruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur nėra, įregistravimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nėra, vieta, pagal kurios teisę buvo įsteigta bendrovė.

3. Teismas, norėdamas nustatyti, ar patikėto turto buvimo vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra nagrinėjama byla, taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas.

64 straipsnis

Nedarant poveikio bet kurioms kitoms palankesnėms nacionalinių įstatymų nuostatoms, asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje ir kuriems kitos valstybės narės, nei kurios piliečiai jie yra, teisme pareikštas kaltinimas dėl netyčinės nusikalstamos veikos, gali būti ginami tam įgaliotų asmenų, net jeigu jie asmeniškai nedalyvauja. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali reikalauti, kad minėti asmenys asmeniškai atvyktų į teismą. Jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinėje byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybės pasirengti savo gynybai, kitose valstybėse narėse neturi būti pripažįstamas arba vykdomas.

65 straipsnis

1. Jurisdikcija dėl 8 straipsnio 2 punkte ir 13 straipsnyje nurodytų bylų dėl laidavimų arba garantijų ar bet kurių kitų bylų, dalyvaujant tretiesiems asmenims, gali būti remiamasi į

Komisijos pagal 76 straipsnio 1 dalies b punktą ir 76 straipsnio 2 dalį sudarytą sąrašą įtrauktose valstybėse narėse tik tiek, kiek tai leidžiama pagal nacionalinę teisę. Bet kuris asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje, gali būti pakviestas įstoti į tų valstybių narių teismuose nagrinėjamą bylą pagal tame sąraše nurodytas trečiųjų šalių informavimo apie ginčą taisykles.

2. Teismo sprendimai, priimti valstybėje narėje pagal 8 straipsnio 2 punktą arba 13 straipsnį pripažįstami ir vykdomi III skyriuje nustatyta tvarka bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Bet kurios pagal valstybių narių, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, teisę galimos tose valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų pasekmės trečiosioms šalims pagal 1 dalį pripažįstamos visose valstybėse narėse.

3. Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos valstybės narės per Tarybos sprendimu 2001/470/EB ( 1 ) sudarytą Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Europos teisminis tinklas) teikia informaciją apie tai, kaip pagal jų nacionalinę teisę galima nustatyti 2 dalies antrame sakinyje nurodytas teismo sprendimų pasekmes.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

66 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas tik pradėtam teismo procesui, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau.

2. Nepaisant 80 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami iškeltose bylose, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie patenka į to reglamento taikymo sritį.

VII SKYRIUS

SANTYKIS SU KITAIS DOKUMENTAIS

67 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio nuostatoms, reglamentuojan čioms jurisdikciją ir specialiose srityse priimtų teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nuostatoms, numatytoms Sąjungos dokumentuose arba nacionaliniuose įstatymuose, suderintuose pagal tokius dokumentus.


( 1 ) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

98

68 straipsnis

1. Šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia 1968 m. Briuselio konvenciją, išskyrus jos taikymo srityje esančias valstybių narių teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal SESV 355 straipsnį šis reglamentas netaikomas.

2. Tokiu mastu, kokiu šis reglamentas pakeičia valstybių narių sudarytą 1968 m. Briuselio konvenciją, bet kuri nuoroda į tą konvenciją laikoma nuoroda į šį reglamentą.

69 straipsnis

Laikantis 70 ir 71 straipsnių, šis reglamentas tarp valstybių narių pakeičia konvencijas, kurios taikomos tiems patiems klausimams, kuriems taikomas šis reglamentas. Visų pirma pakei čiamos Komisijos pagal 76 straipsnio 1 dalies c punkte ir 76 straipsnio 2 dalyje sudarytame sąraše išvardytos konvencijos.

70 straipsnis

1. 69 straipsnyje nurodytos konvencijos ir toliau galioja byloms, kurioms netaikomas šis reglamentas.

2. Jos ir toliau galioja teismo sprendimams, kurie yra priimti, autentiškiems dokumentams, kurie yra oficialiai sudaryti arba įregistruoti, ir teisminėms taikos sutartims, kurios yra patvirtintos arba sudarytos prieš Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo datą.

71 straipsnis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą.

2. Siekiant vienodai aiškinti 1 dalį, ji taikoma taip:

a) pagal šį reglamentą valstybės narės, kuri dalyvauja konvencijoje dėl tam tikrų rūšių bylų, teismui nedraudžiama prisiimti jurisdikcijos pagal minėtą konvenciją, net jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuri toje konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, ieškinį nagrinėjantis teismas taiko šio reglamento 28 straipsnį;

b) konvencijoje dėl tam tikrų rūšių bylų numatytą jurisdikciją valstybėje narėje vykdančio teismo priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal šį reglamentą.

Jei konvencijoje dėl tam tikros rūšies bylos, kurioje dalyvauja kilmės valstybė narė ir valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nustatytos teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo sąlygos, taikomos tos sąlygos. Bet kuriuo atveju gali būti taikomos šio reglamento nuostatos dėl teismo sprendimų pripažinimo arba vykdymo.

72 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos valstybės narės, prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 44/2001, 1968 m. Briuselio konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka įsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, ypač priimtų kitose minėtą konvenciją pasirašiusiose valstybėse, prieš atsakovus, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje, kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytais atvejais teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tos pačios konvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.

73 straipsnis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio 2007 m. Lugano konvencijos taikymui.

2. Šis reglamentas nedaro poveikio 1958 m. Niujorko konvencijos taikymui.

3. Šis reglamentas nedaro poveikio trečiosios valstybės ir valstybės narės dvišalių konvencijų ir susitarimų, sudarytų iki Reglamento (EB) Nr. 44/2001 įsigaliojimo dienos, kurie susiję su šiame reglamente reglamentuojamais klausimais, taikymui.

VIII SKYRIUS


74 straipsnis

Valstybės narės per Europos teisminį tinklą, siekdamos leisti viešai naudotis informacija, pateikia nacionalinių vykdymo taisyklių ir procedūrų aprašą, taip pat nurodo kompetentingas vykdymo institucijas, informaciją apie vykdymo apribojimus, visų pirma skolininko apsaugos taisykles ir senaties terminus.

Šią informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.


99

75 straipsnis

Valstybės narės iki 2014 m. sausio 10 d. Komisijai nurodo:

a) teismus, kuriems pagal 47 straipsnio 1 dalį turi būti pateikiami prašymai atsisakyti vykdyti teismo sprendimą;

b) teismus, kuriems skundžiamas teismo sprendimas dėl prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą pagal 49 straipsnio 2 dalį;

c) teismus, kuriems teikiamas bet kuris tolesnis skundas pagal 50 straipsnį; ir

d) priimtinas formų vertimo pagal 57 straipsnio 2 dalį kalbas.

Komisija tinkamais būdais, visų pirma per Europos teisminį tinklą, skelbia šią informaciją viešai.

76 straipsnis

1. Valstybės narės praneša Komisijai apie:

a) 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas jurisdikcijos taisykles;

b) 65 straipsnyje nurodytas trečiųjų šalių informavimo taisykles; ir

c) 69 straipsnyje nurodytas konvencijas.

2. Komisija sudaro atitinkamus sąrašus remdamasi 1 dalyje nurodytais valstybių narių pranešimais.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius pakeitimus, kurių prireikia padaryti tuose sąrašuose. Komisija atitinkamai keičia tuos sąrašus.

4. Komisija sąrašus ir visus vėlesnius juose padarytus pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. Komisija užtikrina, kad visa pagal 1 ir 3 dalis pateikta informacija būtų viešai prieinama bet kuriomis kitomis tinkamomis priemonėmis, visų pirma per Europos teisminį tinklą.

77 straipsnis

Komisijai pagal 78 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I ir II priedų pakeitimų.

78 straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 77 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 9 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 77 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 77 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

79 straipsnis

Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d. pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Toje ataskaitoje įvertinamas galimas reikalingumas toliau plėsti jurisdikcijos taisykles, kad jos apimtų atsakovus, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, atsižvelgiant į šio reglamento veikimą ir galimus pokyčius tarptautiniu lygmeniu. Kai tinkama, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.

80 straipsnis

Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.


100

81 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d., išskyrus 75 ir 76 straipsnius, kurie taikomi nuo 2014 m. sausio 10 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento vardu Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


101

I PRIEDAS


102


103


104


105

II PRIEDAS


106


107


108

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis 1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai 1 straipsnio 2 dalis, įžanginiai žodžiai

1 straipsnio 2 dalies a punktas 1 straipsnio 2 dalies a–f punktai

1 straipsnio 2 dalies b–d punktai 1 straipsnio 2 dalies b–d punktai

— 1 straipsnio 2 dalies e punktas

1 straipsnio 3 dalis —

— 2 straipsnis

2 straipsnis 4 straipsnis



5 straipsnis, įžanginiai žodžiai 7 straipsnis, įžanginiai žodžiai

5 straipsnio 1 punktas 7 straipsnio 1 punktas

5 straipsnio 2 punktas —

5 straipsnio 3 ir 4 punktai 7 straipsnio 2 ir 3 punktai

— 7 straipsnio 4 punktas

5 straipsnio 5–7 punktai 7 straipsnio 5–7 punktai














19 straipsnio 1 ir 2 punktai 21 straipsnio 1 dalis

— 21 straipsnio 2 dalis




23 straipsnio 1–2 dalys 25 straipsnio 1–2 dalys


109



23 straipsnio 4 ir 5 dalys 25 straipsnio 3 ir 4 dalys


24 straipsnis 26 straipsnio 1 dalis








29 straipsnis 31 straipsnio 1 dalis




30 straipsnis 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

— 32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa


— 33 straipsnis

— 34 straipsnis


32 straipsnis 2 straipsnio a punktas


— 37 straipsnis

— 39 straipsnis

— 40 straipsnis

— 41 straipsnis

— 42 straipsnis

— 43 straipsnis

— 44 straipsnis

34 straipsnis 45 straipsnio 1 dalies a–d punktai

35 straipsnio 1 dalis 45 straipsnio 1 dalies e punktas





37 straipsnio 1 dalis 38 straipsnio a punktas

38 straipsnis —


110


39 straipsnis —

40 straipsnis —

41 straipsnis —

42 straipsnis —

43 straipsnis —

44 straipsnis —

45 straipsnis —

46 straipsnis —

47 straipsnis —

48 straipsnis —

— 46 straipsnis

— 47 straipsnis

— 48 straipsnis

— 49 straipsnis

— 50 straipsnis

— 51 straipsnis

— 54 straipsnis


50 straipsnis —


52 straipsnis —

53 straipsnis —



55 straipsnio 2 dalis 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 3 dalis ir 57 straipsnis





57 straipsnio 4 dalis 60 straipsnis

58 straipsnis 59 straipsnis ir 60 straipsnis





63 straipsnis —

64 straipsnis —

65 straipsnis 65 straipsnio 1 ir 2 dalys


111



— —








— 73 straipsnis


74 straipsnio 1 dalis 75 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai ir 76 straipsnio 1 dalies a punktas


— 78 straipsnis

— 80 straipsnis

75 straipsnis —


I priedas 76 straipsnio 1 dalies a punktas

II priedas 75 straipsnio a punktas

III priedas 75 straipsnio b punktas

IV priedas 75 straipsnio c punktas

V priedas I priedas ir II priedas

VI priedas II priedas

— III priedas


112

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004,

sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą

3c

32004R0805

2004 4 30 EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALUSIS LEIDINYS L 143/15

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 805/20042004 m. balandžio 21 d.

sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą


atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komi-teto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1) Bendrija yra nustačiusi sau tikslą prižiūrėti ir plėtoti lais-vės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamaslaisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui sukurtitokią erdvę, Bendrija be kitų dalykų turi priimti patikimamvidaus rinkos veikimui būtinas priemones, susijusias suteisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose.

(2) 1998 m. gruodžio 3 d. Taryba priėmė Tarybos ir Komisi-jos veiksmų planą, kaip geriau įgyvendinti Amsterdamosutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumoerdvės (4) (Vienos veiksmų planas).

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susi-tikime Tamperėje buvo pritarta, kad teisinių sprendimųabipusis pripažinimas yra kertinis akmuo kuriant patikimąteisminę erdvę.

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė priemonių pro-gramą, skirtą civilinėse ir komercinėse bylose priimtųsprendimų abipusio pripažinimo principui įgyvendinti (5).Pirmajame etape ši programa apima exequatur panaikinimą,tai yra, Europos vykdomojo rašto, skirto neginčytiniemsreikalavimams, sukūrimą.

(5) Sąvoka „neginčytini reikalavimai“ turėtų apimti visus atve-jus, kai kreditorius, esant patvirtinimui, jog skolininkasneginčija piniginio reikalavimo pobūdžio ar masto, įgijoarba teismo sprendimą šio skolininko atžvilgiu, arba vyk-domąjį dokumentą, reikalaujantį aiškaus skolininko sutiki-mo, ar tai būtų teismo susitarimas, ar autentiškas doku-mentas.

(6) Skolininkui nepateikus prieštaravimo, kaip nustatyta3 straipsnio 1 dalies b punkte, gali susidaryti tokia padėtis,kai neatvykstama į teismo posėdį arba neįvykdomas teismoprašymas raštu pateikti pranešimą apie ketinimą ginti bylą.

(7) Šis reglamentas turėtų būti taikomas teismo sprendimams,susitarimams bei autentiškiems dokumentams dėl negin-čytinų reikalavimų ir sprendimams, paskelbtiems po Euro-pos vykdomaisiais raštais pripažintų teismo sprendimų,susitarimų ir autentiškų dokumentų užginčijimo.

(8) Tamperėje padarytose išvadose Europos Vadovų Tarybanusprendė, kad galimybė vykdyti sprendimą kitoje valsty-bėje narėje nei toje, kurioje priimtas teismo sprendimas,turėtų būti pagreitinta ir supaprastinta, išsiverčiant be per-einamųjų priemonių, iki vykdymo valstybėje narėje,kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Teismo sprendi-mas, kurį jį priėmęs teismas yra pripažinęs Europos vyk-domuoju raštu, vykdant turėtų būti laikomas kaip paskelb-tas toje valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas. Todėl,pavyzdžiui, kitoje valstybėje pripažintas teismo sprendi-mas Jungtinėje Karalystėje bus registruojamas pagal taspačias taisykles, kurios taikomos registruojant kitoje Jung-tinės Karalystės dalyje priimtą teismo sprendimą, ir neper-žiūrimas dėl jo esmės. Teismo sprendimai ir toliau turėtųbūti vykdomi, remiantis nacionalinės teisės aktais.

(9) Tokia procedūra turėtų turėti daugiau privalumų palygintisu exequatur procedūra, numatyta 2000 m. gruodžio 22 d.Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos irteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylosepripažinimo (6) ir vykdymo, nes nebūtinas kitos valstybės(1) OL C 203 E, 2002 8 27, p. 86.

(2) OL C 85, 2003 4 8, p. 1.(3) 2003 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 64 E,

2004 3 11, p. 79), 2004 m. vasario 6 d. Tarybos bendroji pozicija(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2004 m. kovo 30 d. Euro-pos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL C 19, 1999 1 23, p. 1.(5) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

(6) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais,padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1496/2002 (OL L 225,2002 8 22, p. 13).


115

narės teisėjo patvirtinimas, reikalaujantis papildomo laikoir išlaidų.

(10) Kai skolininkui nedalyvaujant procese valstybės narės teis-mas priėmė sprendimą dėl neginčytino reikalavimo, betkokių kliūčių panaikinimas valstybėje narėje, kurioje turibūti vykdomas sprendimas, yra neatsiejamas ir priklausonuo pakankamos garantijos, kad laikomasi gynybos teisių.

(11) Šiuo reglamentu siekiama remti pagrindines teises ir atsi-žvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijojepripažintus principus. Ypač juo siekiama užtikrinti visapu-sišką pagarbą teisei į teisingą teismo procesą, kaip pripa-žįstama Chartijos 47 straipsnyje.

(12) Turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai procesams,kuriuose priimami teismo sprendimai, siekiant užtikrinti,kad skolininkas būtų informuojamas apie su juo susijusiusteismo veiksmus, reikalavimą aktyviai dalyvauti proceseieškiniui užginčyti ir su jo nedalyvavimu susijusias pasek-mes. Apie tai skolininkui pranešama tinkamu laiku ir būdu,kad jis turėtų galimybę pasiruošti gynybai.

(13) Dėl valstybių narių civilinio proceso taisyklių, ypač pagalkurias įteikiami dokumentai, skirtumų būtina konkrečiai irišsamiai apibūdinti šiuos minimalius reikalavimus. Visųpirma jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių mini-malių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomipakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintasEuropos vykdomuoju raštu.

(14) Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimobūdams būdingas arba visiškas užtikrinimas (13 straipsnis),arba didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai,kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą. Kitoje kategorijojeteismo sprendimas pripažįstamas Europos vykdomuojuraštu tik tuo atveju, jei kilmės valstybė narė turi atitinkamąmechanizmą, leidžiantį skolininkui prašyti, kad būtų atlie-kama teismo sprendimo išsami peržiūra pagal 19 straips-nyje nustatytas sąlygas tais išimtiniais atvejais, kai, nepai-sant, jog laikomasi 14 straipsnio nuostatų, dokumentasnepasiekė adresato.

(15) Turėtų būti susitarta, kad įteikimas asmeniškai tam tik-riems kitiems nei skolininkas asmenims pagal 14 straips-nio 1 dalies a ir b punktus atitinka šių nuostatų reikalavi-mus tik tuo atveju, kai šie asmenys iš tikrųjų priėmė (gavo)atitinkamą dokumentą.

(16) 15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai skoli-ninkas pats negali dalyvauti teisme, kaip tai yra juridinioasmens atveju, o jam atstovaujantis asmuo paskiriamasįstatymu, taip pat tais atvejais, kai skolininkas įgalioja kitąasmenį, ypač teisininką, atstovauti jam konkrečiameteismo procese sprendžiant ginčą.

(17) Teismas, turintis įgaliojimus nagrinėti visišką minimaliųprocedūrinių reikalavimų atitikimą, turėtų, jei yra paten-kintas, išduoti standartizuotą Europos vykdomojo raštopažymėjimą, užtikrinantį minėto nagrinėjimo ir jo rezul-tato skaidrumą.

(18) Abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėsenarėse pateisina vienos valstybės narės teismo įvertinimą,kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažintiyra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikiagalimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinėsminimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo per-žiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismosprendimas.

(19) Šis reglamentas neįpareigoja valstybių narių nacionalinėsteisės aktų pritaikyti prie jame nustatytų minimalių proce-dūrinių reikalavimų. Jis skatina tai daryti, sudarydamasgalimybę veiksmingiau ir greičiau vykdyti teismo sprendi-mus kitose valstybėse narėse tik tuo atveju, jei laikomasi tųminimalių reikalavimų.

(20) Prašymas suteikti Europos vykdomojo rašto neginčyti-niems reikalavimams pažymėjimą kreditoriui turėtų būtineprivalomas; vietoj jo pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001ar kitus Bendrijos dokumentus jis gali pasirinkti kitą pri-pažinimo ir vykdymo sistemą.

(21) Kai dokumentas iš vienos valstybės narės perduodamaskitai valstybei narei, kad būtų joje įteiktas, šis reglamentas,ypač jame nustatytos įteikimo taisyklės, turėtų būti taiko-mas kartu su 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu(EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių doku-mentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valsty-bėse narėse (1), ypač jo 14 straipsniu ir valstybių nariųdeklaracijomis, pareikštomis pagal jo 23 straipsnį.

(22) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlytosveiklos tikslų, o Bendrija, dėl veiklos masto ar poveikio,juos pasiektų geriau, Bendrija gali priimti priemones pagal

(1) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.


116

Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą.Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principąšis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytiemstikslams pasiekti.

(23) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės priima-mos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteik-tais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (1).

(24) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Kara-lystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį, Jungtinė Karalystė irAirija pareiškė savo pageidavimą dalyvauti priimant ir tai-kant šį reglamentą.

(25) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozi-cijos 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šįreglamentą, ir todėl jis jai neprivalomas arba joje netaiko-mas.

(26) Pagal Sutarties 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką, šiamereglamente nustatytoms priemonėms bendrų sprendimųpriėmimo procedūra taikoma nuo 2003 m. vasario 1 d.,


I SKYRIUS

OBJEKTAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Objektas

Šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštąneginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimaliusreikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiškidokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, ikipripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpiniųprocedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomassprendimas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose neat-sižvelgiant į teismo pobūdį. Jis neišplečiamas, ypač pajamų, mui-tinių, administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei užveiksmus ir aplaidumą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iureimperii).


a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosa-vybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, testamen-tais ir paveldėjimu;

b) bankrotui, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų lik-vidavimo procesams, teisminėms priemonėms, kompromisi-niams susitarimams ir panašiems procesams;


d) arbitražui.


3 straipsnis

Europos vykdomuoju raštu pripažįstami vykdomiejidokumentai

1. Šis reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimamsir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų.

Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu:

a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismasarba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmųmetu, aiškiai sutiko su juo; arba

b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamusprocedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisėsaktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba

c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismoposėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismoproceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga,kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu arfaktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės tei-sės aktus; arba

d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.(1) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


117

2. Šis reglamentas taikomas sprendimams, priimtiems po Euro-pos vykdomuoju raštu pripažintų teismo sprendimų, susitarimųar autentiškų dokumentų užginčijimo.

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

1. „teismo sprendimas“ – bet koks valstybės narės teismo spren-dimas, nepaisant to, kaip jis įvardijamas, įskaitant dekretą, įsa-kymą, nutartį ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūnonutarimą dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ar sąnau-dų;

2. „reikalavimas“ – tai reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumosmokėjimo, kuriam sukako terminas arba kuriam teismo spren-dime, susitarime ar autentiškame dokumente yra nustatyta ati-tinkama data;

3. „autentiškas dokumentas“:

a) dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba užregist-ruotas kaip autentiškas dokumentas, ir kurio autentišku-mas:

i) susijęs su parašu ir dokumento turiniu; ir

ii) buvo nustatytas valdžios institucijos ar kitos instituci-jos, kurią šiam tikslui įgaliojo šio dokumento kilmėsvalstybė narė;

arba

b) su administracinėmis institucijomis sudarytas arba jųpatvirtintas susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo;

4. „kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje buvo priimtasir Europos vykdomuoju raštu pripažintinas teismo sprendi-mas, patvirtintas ar sudarytas teismo susitarimas, parengtas aružregistruotas autentiškas dokumentas;

5. „valstybė narė, kurioje vykdytinas teismo sprendimas“ – vals-tybė narė, kurioje turi būti vykdomas Europos vykdomuojuraštu pripažintas teismo sprendimas, susitarimas ar autentiš-kas dokumentas;

6. „kilmės teismas“ – tai teismas, kurio procesas vyksta tuo metu,kai vykdomos 3 straipsnio 1 dalies a, b ar c punktuosenustatytos sąlygos.

7. Švedijoje vykstančiuose supaprastintuose teismo procesuosedėl įsakymo sumokėti (betalningsföreläggande) „teismo“ sąvokaapima Švedijos vykdomąją tarnybą (kronofogdemyndighet).

II SKYRIUS

EUROPOS VYKDOMASIS RAŠTAS

5 straipsnis

Exequatur panaikinimas

Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintasteismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas irvykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo irnesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.

6 straipsnis

Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuojuraštu

1. Bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėjenarėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimopripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir

b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaipnustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirs-niuose; ir

c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriujenustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaipapibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir

d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yraskolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Regla-mento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai:

— reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio1 dalies b ar c punktuose;

— jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas,turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su joamatu ar profesija; ir

— skolininkas yra vartotojas.

2. Kai Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimasnebevykdomas arba jo vykdymas buvo sustabdytas arba apribo-tas, pažymėjimas, nurodantis nevykdymą ar vykdymo apribojimą,bet kuriuo metu kreipiantis į kilmės teismą yra išduodamas, užpil-dant IV priede pateiktą standartinės formos blanką.


118

3. Nepažeidžiant 12 straipsnio 2 dalies, kai sprendimas buvo pri-imtas po Europos vykdomuoju raštu pagal šio straipsnio 1 dalįpripažinto teismo sprendimo užginčijimo, bet kuriuometu papra-šius, išduodamas V priede nurodytos standartinės formos pakei-timo pažymėjimas, jei sprendimas dėl užginčijimo yra vykdytinaskilmės valstybėje narėje.

7 straipsnis

Teismo proceso išlaidos

Kai teismo sprendimas apima ir vykdomąjį sprendimą dėl suteismo procesu susijusių išlaidų, įskaitant palūkanų normas, jispatvirtinamas Europos vykdomuoju raštu taip pat atsižvelgiant įišlaidas, jei skolininkas, remdamasis kilmės valstybės narės teisėsaktais, ypač neprieštaravo jo įpareigojimui prisiimti teismoproceso metu patiriamų išlaidų.

8 straipsnis

Dalinis Europos vykdomojo rašto pažymėjimas

Jei šio reglamento nuostatų reikalavimus atitinka tik tam tikrosteismo sprendimo dalys, šioms dalims išduodamas dalinisEuropos vykdomojo rašto pažymėjimas.

9 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas

1. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas užpildantI priede nurodytą standartinį blanką.

2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduodamas ta kalba,kuria priimamas teismo sprendimas.

10 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymas arbapanaikinimas

1. Kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo raštopažymėjimas:

a) ištaisomas, kai dėl esminės klaidos teismo sprendime ir pažy-mėjime yra neatitikimų;

b) panaikinamas, kai jis, atsižvelgiant į šiame reglamente nusta-tytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas.

2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti ar panaikintitaikomi kilmės valstybės narės teisės aktai.

3. Prašymas Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti arbapanaikinti gali būti pateikiamas užpildant VI priede pateiktą stan-dartinį blanką.

4. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas neskundžia-mas.

11 straipsnis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimo poveikis

Europos vykdomojo rašto pažymėjimas turi poveikį tik vykdantteismo sprendimą.

III SKYRIUS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI NEGINČYTINŲ REIKALAVIMŲPROCEDŪROMS

12 straipsnis

Minimalių reikalavimų taikymo sritis

1. Reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu kaip apibrėžta3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Euro-pos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeiguteismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vyk-domi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

2. Tie patys reikalavimai taikomi ir išduodant Europos vykdo-mojo rašto pažymėjimą ar 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą pakei-timo pažymėjimą po teismo sprendimo užginčijimo priimtamsprendimui, kai šio sprendimo priėmimo metu buvo laikomasi3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose nustatytų sąlygų.

13 straipsnis

Dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą

1. Bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui galibūti įteikiamas šiais būdais:

a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskai-tant gavimo datą, ir pasirašo;


119

b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įtei-kusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvir-tinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisi-nio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimodata;

c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo doku-mentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina;

d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksasarba e.paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą,įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

2. Bet koks šaukimas į teismo posėdį skolininkui galėjo būti įteik-tas ankstesniame teismo posėdyje (dėl to paties reikalavimo) pagal1 dalies nuostatas arba žodžiu ir išdėstytas minėto ankstesnioteismo posėdžio protokoluose.

14 straipsnis

Dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jogavimą

1. Bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas įteismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu ištoliau nurodytų būdų:

a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenan-tiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jamedirbantiems;

b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininkoverslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asme-nims;

c) paliekant skolininko pašto dėžutėje;

d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios ins-titucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį prane-šimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimasaiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikia-mas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laikąiki nustatyto termino;

e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininkoadresas yra kilmės valstybėje narėje;

f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomisapie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuoįteikimo būdu.

2. Šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleis-tinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.

3. Įteikimas pagal 1 dalies a – d punktus patvirtinamas:

a) įteikimą atlikusio kompetentingo asmens pasirašytu doku-mentu, nurodant:

i) įteikimo būdą; ir

ii) įteikimo datą; ir

iii) kai dokumentas buvo įteiktas kitam, nei skolininkas, asme-niui: to asmens pavardė ir jo ryšys su skolininku,

arba

b) dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, kai įteikiama pagal1 dalies a ir b punktus.

15 straipsnis

Dokumento įteikimas skolininko atstovams

Pagal 13 ir 14 straipsnių nuostatas dokumentas taip pat galėjobūti įteikiamas ir skolininko atstovams.

16 straipsnis

Atitinkamos informacijos apie reikalavimą suteikimasskolininkui

Siekiant užtikrinti, kad skolininkui buvo suteikta tinkama infor-macija apie reikalavimą, bylos iškėlimo arba lygiaverčiame doku-mente turi būti:

a) šalių pavardės ir adresai;

b) reikalavimo suma;

c) jei reikalavime numatytos palūkanos: palūkanų norma ir lai-kotarpis, už kurį numatytos palūkanos, jei pagal valstybėsnarės teisės aktus prie pagrindinės sumos nėra automatiškaipridėtų įstatymų numatytų palūkanų;

d) reikalavimo priežasties paaiškinimas.


120

17 straipsnis

Tinkamos informacijos apie reikalavimui užginčytireikiamus procedūrinius veiksmus suteikimas skolininkui

Bylos iškėlimo, lygiaverčiame dokumente ar bet kokiame teismošaukime arba kartu su jais turi būti pateikta ši informacija:

a) procedūriniai reikalavimai ieškiniui užginčyti, įskaitant laiko-tarpį reikalavimui užginčyti raštu arba teismo posėdžio laiką,kai taikoma, institucijos, kuriai reikia atsakyti arba į kuriąatvykti, pavadinimas ir adresas, kai taikoma, ir ar teisininkoatstovavimas yra būtinas;

b) prieštaravimo nebuvimo ar neatvykimo pasekmės, ypač, kaitaikoma, galimybė, kad teismo sprendimas gali būti priimamasar vykdomas skolininko nenaudai, ir atsakomybė už teismoproceso išlaidas.

18 straipsnis

Minimalių reikalavimų nesilaikymo atitaisymas

1. Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo lai-komasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų,tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būtipatvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu:

a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar14 straipsnio reikalavimų; ir

b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pil-nai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolinin-kui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčiji-mui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos,kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai tai-koma, tam skirtą laikotarpį; ir

c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimusneužginčijo teismo sprendimo.

2. Jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo lai-komasi 13 arba 14 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikala-vimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, jeigu skolininkas savo elge-siu teismo procese įrodo, kad jis asmeniškai gavo dokumentą,kuris buvo įteiktas tinkamu laiku, kad būtų galima pasiruoštigynybai.

19 straipsnis

Minimalūs reikalavimai peržiūrai išimtiniais atvejais

1. Papildomai dėl 13–18 straipsnių: teismo sprendimas Europosvykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigupagal kilmės valstybės narės teisės aktus skolininkui suteikiamateisė prašyti teismo peržiūrėti sprendimą, kai:

a) i) bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba, kai taikoma,šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas vienu iš 14 straips-nyje numatytų būdų; ir

ii) ne dėl skolininko kaltės dokumentas buvo įteiktas netin-kamu laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai;

arba

b) užginčyti reikalavimą skolininkui sutrukdė force majeure aplin-kybės arba kai jis to negalėjo padaryti dėl nepaprastų aplinky-bių, susidariusių ne dėl jo kaltės,

jeigu kiekvienu atveju jis veikia nedelsdamas.

2. Šis straipsnis nepažeidžia valstybių narių galimybės palankes-nėmis, nei minimos 1 dalyje, sąlygomis leisti peržiūrėti teismosprendimą.

IV SKYRIUS

VYKDYMAS

20 straipsnis

Vykdymo tvarka

1. Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūrosatliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomasteismo sprendimas, teisės aktais.

Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yravykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendi-mas, priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo spren-dimas.

2. Valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kom-petentingoms vykdymo institucijoms kreditorius turi pateikti:

a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismosprendimo kopiją; ir

b) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europosvykdomojo rašto pažymėjimo kopiją; ir


121

c) jei būtina, Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją arbajo vertimą į valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo spren-dimas, valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yrakelios valstybinės kalbos, laikantis tos valstybės narės teisėsaktų, į valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, naudo-jamų teismo procese ten, kur reikalaujama vykdyti teismosprendimą, arba į kitą valstybės narės, kurioje vykdytinasteismo sprendimas, nurodymu jai priimtiną kalbą. Kiekvienavalstybė narė gali nurodyti kitą, nei jos, valstybinę Europosbendrijos institucijos kalbą ar kalbas, kurią ji gali pripažintipažymėjimui užbaigti. Vertimą patvirtina asmuo, įgijęs tamteisę vienoje iš valstybių narių.

3. Iš šalies, kuri vienoje valstybėje narėje paduoda prašymą, kadbūtų vykdomas kitoje valstybėje narėje Europos vykdomuojuraštu pripažintas teismo sprendimas, nereikalaujama jokių garan-tijų, pasižadėjimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remian-tis tuo, kad jis yra užsienio pilietis arba nėra nuolatinis valstybėsnarės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, gyventojas ar rezi-dentas.

21 straipsnis

Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą

1. Skolininko prašymu, valstybės narės, kurioje vykdytinasteismo sprendimas, kompetentingas teismas atsisako vykdytiteismo sprendimą, jei Europos vykdomuoju raštu patvirtintasteismo sprendimas yra nesutaikomas su bet kurioje valstybėjenarėje ar trečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu,jeigu:

a) ankstesnis teismo sprendimas buvo susijęs su ta pačia veiksmopriežastimi ir tomis pačiomis šalimis; ir

b) ankstesnis teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje,kurioje vykdytinas teismo sprendimas, arba patenkina sąlygas,būtinas jam pripažinti valstybėje narėje, kurioje vykdytinasteismo sprendimas; ir

c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu dėl nesutaiko-mumo nebuvo ir negalėjo būti prieštaraujama.

2. Valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, dėljokių priežasčių teismo sprendimas ar jo patvirtinimas Europosvykdomuoju raštu negali būti peržiūrimi dėl jų esmės.

22 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Šis reglamentas neturi poveikio susitarimams, kuriais, priešįsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 44/2001 pagal Briuseliokonvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų vykdymocivilinėse ir komercinėse bylose 59 straipsnį valstybės narėsįsipareigojo nepripažinti teismo sprendimų, priimtų, ypač kitose

minėtą Konvenciją pasirašiusiose valstybėse, tračiojoje šalyjenuolat gyvenančio ar joje turinčio įprastinę gyvenamąją vietąatsakovo atžvilgiu, kai minėtos Konvencijos 4 straipsnyjenumatytais atvejais teismo sprendimas galėjo būti pagrįstas tikminėtos Konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos jurisdikcijospagrindu.

23 straipsnis

Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas arba apribojimas

Kai skolininkas:

— užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismosprendimą, įskaitant prašymą peržiūrai kaip apibrėžta19 straipsnyje, arba

— kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymoar panaikinimo pagal 10 straipsnio nuostatas,

valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompeten-tingas teismas ar institucija gali, remdamasi skolininko prašymu:

a) apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių; arba

b) teismo sprendimo vykdymą paskelbti sąlyginiu su tokia sau-gumo sąlyga, kokią jis nustato; arba

c) esant nepaprastoms aplinkybėms – atidėti teismo sprendimovykdymo procesą.

V SKYRIUS

TEISMINIAI SUSITARIMAI IR AUTENTIŠKI DOKUMENTAI

24 straipsnis

Teisminiai susitarimai

1. Teismo patvirtintas susitarimas dėl reikalavimo kaip apibrėžta4 straipsnio 2 dalyje, arba kuris iki teismo buvo sudarytas proce-sinių veiksmų metu ir yra vykdytinas valstybėje narėje, kuriojebuvo patvirtintas ar sudarytas, remiantis prašymu jį patvirtinu-siam teismui arba iki kurio jis buvo sudarytas, patvirtinamas Euro-pos vykdomuoju raštu užpildant II priede pateiktą standartinėsformos blanką.

2. Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu patvirtintąsusitarimą vykdant kitoje valstybėje narėje nereikia paskelbti apiejo vykdymą ir nėra jokių galimybių šiam vykdymui prieštarauti.


122

3. Atitinkamai taikomos II skyriaus, išskyrus 5 straipsnį,6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, ir IV skyriaus, išskyrus21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, nuostatos.

25 straipsnis

Autentiški dokumentai

1. Autentiškas dokumentas dėl reikalavimo, kaip apibrėžta4 straipsnio 2 dalyje, vykdytinas vienoje valstybėje narėje, remian-tis kilmės valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijaipateiktu prašymu patvirtinamas Europos vykdomuoju raštuužpildant III priede pateiktą standartinės formos blanką.

2. Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu patvirtintoautentiško dokumento nuostatas vykdant kitoje valstybėje narėjenereikia paskelbti apie jų vykdymą ir nėra jokių galimybių šiamvykdymui prieštarauti.

3. Atitinkamai taikomos II skyriaus, išskyrus 5 straipsnį,6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį, ir IV skyriaus, išskyrus21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, nuostatos.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATA

26 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Šis reglamentas taikomas tik po šio reglamento įsigaliojimopriimamiems teismo sprendimams, patvirtinamiems arsudaromiems teisminiams susitarimams ir oficialiai sudaromiemsar registruojamiems autentiškiems dokumentams.

VII SKYRIUS

RYŠYS SU KITAIS BENDRIJOS DOKUMENTAIS

27 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 44/2001

Šis reglamentas netrukdo pagal Reglamentą (EB) Nr. 44/2001siekti teismo sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiškodokumento dėl neginčijamo sprendimo pripažinimo ar vykdymo.

28 straipsnis


Šis reglamentas neturi poveikio taikant Reglamentą (EB)Nr. 1348/2000.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Informacija apie vykdymo procedūras ir vykdomąsiasinstitucijas

Valstybės narės bendradarbiauja, pagrindinėms visuomenės irspecialistų grupėms teikdamos informaciją apie:

a) sprendimų vykdymo valstybėse narėse būdus ir procedūras; ir

b) valstybėse narėse paskirtas kompetentingas vykdomąsias ins-titucijas;

ypač naudodamos Sprendimu 2001/470/EB (1) įkurtą Europosteisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

30 straipsnis

Su taisymo procedūromis, kalba ir institucijomis susijusiinformacija

1. Valstybės narės Komisijai praneša apie:

a) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas ištaisymo ir panaikinimo bei19 straipsnio 1 dalyje nurodytas peržiūros procedūras;

b) pagal 20 straipsnio 2 dalies c punktą pripažintas kalbas;

c) 25 straipsnyje nurodytų institucijų sąrašą.

ir tolesnius jų pakeitimus.

2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia Euro-pos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomis priemo-nėmis.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.


123

31 straipsnis

Priedų pakeitimai

Visi prieduose pateiktų standartinių formų blankų pakeitimaipriimami laikantis 32 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosiosprocedūros.

32 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/2001 75 straipsnyjenumatytas komitetas.

2. Kai nuoroda daroma į šį straipsnį, taikomi Sprendimo1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuo-statas.


33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. sausio 21 d.

Jis taikomas nuo 2005 m. spalio 21 d., išskyrus 30, 31 ir32 straipsnius, kurie taikomi nuo 2005 m. sausio 21 d.

Šia reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. COX

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. ROCHE


124

PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – TEISMO SPRENDIMAS


125


126


127

II PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – TEISMINIS SUSITARIMAS


128


129

III PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMAS – AUTENTIŠKAS DOKUMENTAS


130


131

IV PRIEDAS

NEVYKDYMO ARBA VYKDYMO APRIBOJIMO PAŽYMĖJIMAS (6 straipsnio 2 dalis)


132


133

V PRIEDAS

EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAKEITIMO PAŽYMĖJIMAS PO UŽGINČIJIMO (6 straipsnio 3 dalis)


134


135


136


137

VI PRIEDAS

PRAŠYMAS EUROPOS VYKDOMOJO RAŠTO PAŽYMĖJIMUI IŠTAISYTI ARBA PANAIKINTI(10 straipsnio 3 dalis)


138


139

3d

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006,

nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą

I

(Aktai, kuriuos skelbti privaloma)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1896/2006


nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą


atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,


vadovaudamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (2),

kadangi:

(1) Bendrijos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo irteisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenųjudėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bend-rija turi priimti, inter alia, tarpvalstybinį poveikį turinčiaspriemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylosesrityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonėsapima priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civili-niam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinioproceso normų suderinamumą valstybėse narėse.

(3) 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje įvykusio EuroposVadovų Tarybos susitikimo metu Taryba ir Komisija buvoparagintos parengti naujus teisės aktus, tais klausimais,kurie svarbūs sklandžiam teisminiam bendradarbiavimuigeresnių sąlygų susipažinti su teisės aktais sudarymui beiatsižvelgiant į šį kontekstą, buvo konkrečiai nurodytasmokėjimo įsakymas.

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino Komisijos irTarybos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse irkomercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principo

įgyvendinimo priemonių (3). Programoje numatyta gali-mybė nustatyti Bendrijoje konkrečią, vienodą ar suderintąprocedūrą, kuria siekiama, kad būtų priimtas teismosprendimas įvairiose srityse, taip pat ir neginčytinų reika-lavimų atveju. Šis darbas buvo pradėtas 2004 m. lapkri-čio 5 d. Europos Vadovų Tarybai priėmus Hagosprogramą, kurioje raginama imtis aktyvių veiksmų dėlEuropos mokėjimo įsakymo.

(5) 2002 m. gruodžio 20 d. Komisija patvirtino Žaliąją knygądėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių,skirtų bylų dėl nedidelių sumų reikalavimų nagrinėjimuisupaprastinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtoskonsultacijos dėl galimų vienodos ar suderintos neginčy-tinų reikalavimų atveju taikomos Europos išieškojimo pro-cedūros tikslų ir ypatybių.

(6) Greitas ir efektyvus skolų, dėl kurių nėra teisinio ginčo,grąžinimas ypač svarbus Europos Sąjungos ūkio subjek-tams, nes pavėluoti mokėjimai yra viena iš pagrindiniųnemokumo priežasčių, kelianti grėsmę įmonių, ypač smul-kių ir vidutinių, egzistavimui, ir dėl to prarandama daugdarbo vietų.

(7) Visos valstybės narės bando spręsti masinio neginčytinųreikalavimų įvykdymo klausimą (dauguma valstybių narių– nustatydamos supaprastintą mokėjimo įsakymo išda-vimo procedūrą), bet tiek nacionalinės teisės aktai, tiek tai-komos vidaus procedūros iš esmės skiriasi. Be to,daugumos šiuo metu naudojamų procedūrų dažnai nega-lima ar neįmanoma taikyti tarptautinio pobūdžio bylose.

(8) Dėl kliūčių veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismątarptautinio pobūdžio bylose ir konkurencijos iškraipymovidaus rinkoje, susijusio su procedūrinių priemonių, kurio-mis skirtingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai,veikimo disbalansų, atsiranda poreikis priimti Bendrijosteisės aktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriamsir skolininkams visoje Europos Sąjungoje.

(1) OL C 221, 2005 9 8, p. 77.(2) 2005 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepa-

skelbta Oficialiajame leidinyje), 2006 m. birželio 30 d. Tarybos bend-roji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. spalio25 d. Europos Parlamento pozicija. 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybossprendimas. (3) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

2006 12 30 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 399/1

143

(9) Šiuo reglamentu siekiama supaprastinti, pagreitinti tarp-valstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų pinigi-nių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatantEuropos mokėjimo įsakymo procedūrą ir užtikrinti Euro-pos mokėjimo įsakymų laisvą judėjimą valstybėse narėsenustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėrabūtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo irvykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų.

(10) Šiuo reglamentu nustatyta procedūra ieškovui turėtų būtipapildoma ir jo nuožiūra pasirenkama priemonė; jis galiimtis veiksmų pagal nacionaliniuose teisės aktuose numa-tytą procedūrą. Dėl šios priežasties esami nacionalinėje tei-sėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimomechanizmai šiuo reglamentu nėra nei keičiami, neiderinami.

(11) Procedūra turėtų būti kuo didesniu mastu grindžiama betkokiam teismų ir šalių susirašinėjimui skirtų standartiniųformų naudojimu siekiant palengvinti jos įgyvendinimą irsudaryti sąlygas naudoti automatinį duomenų apdorojimą.

(12) Valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl to, kurie teis-mai turi jurisdikciją išduoti Europos mokėjimo įsakymą,turėtų deramai atsižvelgti į poreikį užtikrinti galimybękreiptis į teismus.

(13) Prašyme išduoti Europos mokėjimo įsakymą ieškovuiturėtų būti privaloma pateikti informaciją, kurios pakaktųreikalavimui aiškiai apibrėžti ir pagrįsti, kad atsakovasgalėtų priimti gerai apsvarstytą sprendimą pareikšti prieš-taravimą dėl reikalavimo ar jo neginčyti.

(14) Šiuo atžvilgiu ieškovas privalėtų pateikti reikalavimąpatvirtinančių įrodymų apibūdinimą. Tuo tikslu į prašymoformą turėtų būti įtrauktas kuo išsamesnis įrodymų, kuriepaprastai pateikiami piniginiams reikalavimams pagrįsti,rūšių sąrašas.

(15) Pateikus prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymąturėtų būti sumokėti visi nustatyti teismo mokesčiai.

(16) Teismas turėtų išnagrinėti prašymą, įskaitant jurisdikcijosklausimą ir įrodymų apibūdinimą, remdamasis prašymoformoje pateikta informacija. Tai sudarytų sąlygas teismuiprima facie išnagrinėti reikalavimo esmę ir, inter alia, atmestiaiškiai nepagrįstus reikalavimus ar nepriimtinus prašymus.Tokį vertinimą nebūtinai turėtų atlikti tiesėjas.

(17) Prašymo atmetimas neskundžiamas. Tačiau tai nesudarokliūčių galimybei peržiūrėti sprendimą atmesti prašymątos pačios instancijos teisme pagal nacionalinius teisėsaktus.

(18) Europos mokėjimo įsakymu atsakovas turėtų būti infor-muojamas apie galimybę sumokėti nurodytą sumą arbaper 30 dienų laikotarpį išsiųsti prieštaravimą, jei jis noriginčyti reikalavimą. Be to, atsakovas, be ieškovo pateiktosišsamios informacijos, susijusios su reikalavimu, taip patturėtų būti informuojamas apie Europos mokėjimo įsa-kymo teisinę reikšmę, ypač apie reikalavimo neginčijimopadarinius.

(19) Dėl valstybių narių civilinio proceso taisyklių, ypač regla-mentuojančių dokumentų įteikimą, skirtumų būtina kon-krečiai ir išsamiai apibrėžti minimalius reikalavimus, kurieturėtų būti taikomi Europos mokėjimo įsakymo procedū-roje. Visų pirma, laikantis tų reikalavimų, jokie teisine fik-cija grindžiami būdai neturėtų būti laikomi pakankamaisEuropos mokėjimo įsakymui įteikti.

(20) Visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimobūdams būdingas arba visiškas tikrumas (13 straipsnis),arba labai didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumen-tai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą.

(21) Turėtų būti laikoma, kad įteikimas asmeniškai tam tik-riems asmenims, išskyrus patį atsakovą, pagal 14 straips-nio 1 dalies a ir b punktus atitinka šių nuostatųreikalavimus tik tuo atveju, jei šie asmenys iš tikrųjųpriėmė (gavo) Europos mokėjimo įsakymą.

(22) 15 straipsnis turėtų būti taikomas tais atvejais, kai atsako-vas pats negali sau atstovauti teisme, kaip tai yra juridinioasmens atveju ir kai jam atstovaujantis įgaliotas asmuonustatytas įstatymu, taip pat tais atvejais, kai atsakovas įga-lioja kitą asmenį, ypač teisininką, atstovauti jam konkre-čiame teismo procese.

(23) Atsakovas gali pateikti savo prieštaravimą naudodamasstandartinę formą, nustatytą šiame reglamente. Tačiau teis-mai turėtų atsižvelgti į bet kuria kita rašytine formapateiktą prieštaravimą, jei jis yra aiškiai suformuluotas.

(24) Nustatytu laiku atsakovui pateikus prieštaravimą Europosmokėjimo įsakymo procedūra turėtų būti nutraukta ir bylaautomatiškai turėtų būti perduodama nagrinėti bendratvarka, jei ieškovas aiškiai nenurodė tokiu atveju nutrauktiprocesą. Šio reglamento taikymo tikslais įprasto civilinioproceso sąvoka nebūtinai turėtų būti aiškinama pagalnacionalinę teisę.

L 399/2 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2006 12 30

144

(25) Pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti pateiktas priešta-ravimas, tam tikrais išimtiniais atvejais atsakovas turėtųturėti teisę kreiptis dėl Europos mokėjimo įsakymo per-žiūros. Peržiūra išimtinais atvejais neturėtų reikšti, kadatsakovui suteikiama antra galimybė paprieštarauti reika-lavimui. Peržiūros procedūros metu reikalavimo esmėneturi būti svarstoma daugiau nei to reikia atsakovo nuro-dytų išimtinių aplinkybių pagrindu. Kitos išimtinės aplin-kybės galėtų apimti atvejus, kai Europos mokėjimoįsakymas buvo pagrįstas prašymo formoje pateikta netei-singa informacija.

(26) Teismo mokesčiai, kuriems taikomas 25 straipsnis, netu-rėtų apimti, pavyzdžiui, išlaidų advokatui ar dokumentųįteikimo išlaidų, jei tai atlieka ne teismas, o kitas subjektas.

(27) Vienoje valstybėje narėje išduotas vykdytinas Europosmokėjimo įsakymas vykdymo tikslais turėtų būti prilygi-namas išduotam valstybėje narėje, kurioje prašoma jį įvyk-dyti. Abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėsenarėse pateisina vienos valstybės narės teismo įvertinimą,kad yra įvykdytos visos Europos mokėjimo įsakymuiišduoti būtinos sąlygos ir visose kitose valstybėse narėsejis turi būti vykdomas, neatliekant minimalių procedūri-nių reikalavimų tinkamo taikymo teisinės peržiūros vals-tybėje narėje, kurioje įsakymas turi būti vykdomas.Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, visų pirma22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 23 straipsnyje nustatytų mini-malių reikalavimų, Europos mokėjimo įsakymo vykdymoprocedūrą ir toliau turėtų reglamentuoti nacionalinės tei-sės aktai.

(28) Apskaičiuojant terminus turėtų būti taikomas 1971 m. bir-želio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas)Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotar-piams taikytinas taisykles (1). Atsakovas turėtų būti apietai informuojamas ir jam turėtų būti pranešta, kad bus atsi-žvelgta į valstybės narės, kurioje yra teismas, išduodantisEuropos mokėjimo įsakymą, valstybines šventes.

(29) Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. nustatyti vienodą, greitąir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimovisoje Europos Sąjungoje mechanizmą, valstybės narėsnegali deramai pasiekti, ir todėl šiuos tikslus dėl regla-mento masto ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijoslygiu, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasiSutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu.Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo prin-cipo šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurody-tam tikslui pasiekti.

(30) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtųbūti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos spren-dimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jaisuteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2).

(31) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozici-jos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Euro-pos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, JungtinėKaralystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvautipriimant ir taikant šį reglamentą.

(32) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimosutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šįreglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas,


1 straipsnis

Dalykas

1. Šio reglamento tikslas:

a) supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėlneginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti joišlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą;

ir

b) sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėji-mui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus,kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėjeiki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesiniųveiksmų.

2. Šis reglamentas nekliudo ieškovui pateikti reikalavimą, kaipapibrėžta 4 straipsnyje, pagal kitą valstybės narės teisės aktuosear Bendrijos teisėje numatytą procedūrą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas tarptautinio pobūdžio civilinėseir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Visųpirma jis netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėmsbyloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimąvykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii).

(1) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais

Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).


145


a) nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos, testa-mentų ir paveldėjimo;

b) bankroto, bylų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitų juri-dinių asmenų likvidavimu, susitarimų tarp teismų ir susita-rimų tarp kreditorių ir skolininkų ir analogiškomsprocedūroms;


d) reikalavimams, kylantiems iš nesutartinių prievolių, nebent:

i) jos buvo šalių sudaryto susitarimo dalykas arba skolabuvo pripažinta;

arba

ii) jos susijusios su nustatyto dydžio skolomis, atsiradusio-mis dėl turto bendros nuosavybės.


3 straipsnis

Tarptautinio pobūdžio bylos

1. Šiame reglamente tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kaibent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yrakitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas.

2. Nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta nustatoma pagal2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėsebylose pripažinimo ir vykdymo (1) 59 ir 60 straipsnius.

3. Bylos tarptautinis pobūdis yra nustatomas prašymo išduotiEuropos mokėjimo įsakymą pateikimo pagal šį reglamentą metu.

4 straipsnis

Europos mokėjimo įsakymo procedūra

Europos mokėjimo įsakymo procedūros nustatymo paskirtis –išieškoti konkrečias pinigų sumas, kurių mokėjimo terminas yrasuėjęs tuo metu, kai pateikiamas prašymas išduoti Europos mokė-jimo įsakymą.

5 straipsnis


Šiame reglamente vartojami šie apibrėžimai:

1) „kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje išduotas Euro-pos mokėjimo įsakymas;

2) „vykdančioji valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje prašomavykdyti Europos mokėjimo įsakymą;

3) „teismas“ – bet kuri valstybės narės valdžios institucija, kurioskompetencija apima Europos mokėjimo įsakymą ir kitussusijusius dalykus;

4) „kilmės teismas“ – Europos mokėjimo įsakymą išduodantisteismas.

6 straipsnis

Jurisdikcija

1. Taikant šį reglamentą, jurisdikcija nustatoma pagal atitin-kamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB)Nr. 44/2001.

2. Tačiau jei reikalavimas susijęs su sutartimi, kurią asmuo,vartotojas, sudarė turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesu-sijusiu su jo verslu ar profesija, ir jei atsakovas yra vartotojas,jurisdikciją turi tik valstybės narės, kurioje atsakovas nuolat gyve-na, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje,teismai.

7 straipsnis

Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą

1. Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamasužpildant I priede pateiktą A standartinę formą.

2. Prašyme nurodoma:

a) šalių bei, kai tai taikoma, jų atstovų, vardai, pavardės ar pava-dinimai ir adresai, bei teismas, kuriam pateiktas prašymas;

b) reikalavimo suma, įskaitant pagrindinį reikalavimą ir, kai taitaikoma, palūkanas, sutartines netesybas ir išlaidas;

c) jei prašoma palūkanų nuo reikalaujamos sumos, palūkanųnorma ir laikotarpis, už kurį prašoma tų palūkanų, išskyrusatvejus, kai pagal kilmės valstybės narės teisės aktus priepagrindinės sumos automatiškai pridedamos įstatymų numa-tytos palūkanos;

d) ieškinio pagrindas, įskaitant aplinkybių, kuriomis grindžia-mas reikalavimas ir, jei tai taikoma, reikalaujamos palūka-nos, apibūdinimas;

e) reikalavimą pagrindžiančių įrodymų apibūdinimas;

f) jurisdikcijos pagrindai;

ir

g) tarptautinis bylos pobūdis pagal 3 straipsnį.



146

3. Prašyme ieškovas pareiškia, kad pateikiama informacija jožiniomis ir įsitikinimu yra teisinga, ir kad jis patvirtina, jog dėlbet kokio tyčinio neteisingo pareiškimo gali būti taikomos kil-mės valstybės narės teisėje numatytos sankcijos.

4. Prašymo priedėlyje ieškovas gali teismui nurodyti, kad atsa-kovo prieštaravimo atveju jis nesutinka pereiti prie įprasto civili-nio proceso, kaip apibrėžta 17 straipsnyje. Tai netrukdo ieškovuiapie tai informuoti teismą vėliau, tačiau bet kuriuo atveju jis taituri padaryti prieš įsakymo išdavimą.

5. Prašymas pateikiamas popierine forma ar kitomis ryšiopriemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kil-mės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmės teismas.

6. Prašymą pasirašo ieškovas ar, kai tai taikoma, jo atstovas.Kai prašymas pateikiamas elektronine forma pagal 5 dalį, jis pasi-rašomas laikantis 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentoir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroniniųparašų reguliavimo sistemos (1) 2 straipsnio 2 dalies. Parašas pri-pažįstamas kilmės valstybėje narėje ir jam negali būti taikomipapildomi reikalavimai.

Tačiau pasirašyti elektroniniu būdu nereikalaujama, jei ir tais atve-jais, kai kilmės valstybės narės teismuose yra alternatyvi elektro-ninių ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra iš ankstoregistruotų prieigos teisę turinčių naudotojų grupė ir kuri leidžiatuos naudotojus identifikuoti saugiu būdu. Valstybės narės infor-muoja Komisiją apie tokias ryšių sistemas.

8 straipsnis

Prašymo nagrinėjimas

Teismas, kuriam pateiktas prašymas išduoti Europos mokėjimoįsakymą, kuo greičiau, remdamasis prašymo forma, išnagrinėja,ar įvykdyti 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai irar reikalavimas atrodo pagrįstas. Toks nagrinėjimas gali būti atlie-kamas taikant automatizuotą procedūrą.

9 straipsnis

Papildymas ir trūkumų pašalinimas

1. Jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, išskyrusatvejus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašy-mas yra nepriimtinas, teismas suteikia ieškovui galimybę papil-dyti prašymą arba pašalinti jo trūkumus. Teismas naudoja IIpriede pateiktą B standartinę formą.

2. Kai teismas prašo, kad ieškovas papildytų prašymą ar paša-lintų jo trūkumus, jis nurodo terminą, kurį pagal aplinkybes laikotinkamu. Teismas gali savo nuožiūra pratęsti šį terminą.

10 straipsnis

Prašymo keitimas

1. Jeigu 8 straipsnyje minimi reikalavimai yra įvykdyti tik dėlreikalavimo dalies, teismas apie tai praneša ieškovui, naudoda-mas III priede pateiktą C standartinę formą. Ieškovui siūlomasutikti arba nesutikti su pasiūlymu dėl Europos mokėjimo įsa-kymo teismo nustatytai sumai išdavimo ir jis informuojamas apietokio sprendimo pasekmes. Ieškovas per teismo pagal 9 straips-nio 2 dalį nustatytą terminą atsako teismui nusiųsdamas jamatsiųstą C standartinę formą.

2. Ieškovui sutikus su teismo pasiūlymu, teismas pagal12 straipsnį išduoda Europos mokėjimo įsakymą tai reikalavimodaliai, su kuria sutiko ieškovas. Pasekmes likusiai pradinio reika-lavimo daliai reglamentuoja nacionalinė teisė.

3. Ieškovui neatsiuntus teismui atsakymo per teismo nusta-tytą terminą arba nesutikus su teismo pasiūlymu, teismas atsi-sako išduoti Europos mokėjimo įsakymą visai sumai.

11 straipsnis

Prašymo atmetimas

1. Teismas atmeta prašymą, jei:

a) neįvykdomi 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatytireikalavimai;

arba

b) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas;

arba

c) ieškovas neišsiunčia atsakymo per teismo pagal 9 straipsnio2 dalį nustatytą terminą;

arba

d) ieškovas neišsiunčia savo atsakymo per teismo nustatytą ter-miną ar nesutinka su teismo pasiūlymu pagal 10 straipsnį.

Naudojant IV priede pateiktą D standartinę formą ieškovui pra-nešami atmetimo pagrindai.(1) OL L 13, 2000 1 19, p. 12.


147

2. Prašymo atmetimas yra neskundžiamas.

3. Prašymo atmetimas nekliudo ieškovui tęsti su reikalavimususijusį procesą, pateikiant naują prašymą išduoti Europos mokė-jimo įsakymą arba pagal kitą procedūrą, taikomą pagal valstybėsnarės teisę.

12 straipsnis

Europos mokėjimo įsakymo išdavimas

1. Jeigu įvykdyti 8 straipsnyje minimi reikalavimai, teismaskuo greičiau ir paprastai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo,išduoda Europos mokėjimo įsakymą naudodamas V priedepateiktą E standartinę formą.

Į 30 dienų laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kai ieškovas papildoprašymą, pašalina jo trūkumus ar jį iš dalies pakeičia.

2. Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymoformos kopija. Jame nenurodoma informacija, kurią ieškovaspateikė A formos 1 ir 2 priedėliuose.

3. Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie šiasgalimybes:

a) sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą;

arba

b) paprieštarauti įsakymui pateikiant kilmės teismui prieštara-vimo pareiškimą, kuris išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsa-kymo įteikimo jam.

4. Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama, kad:

a) įsakymas išduotas remiantis vien ieškovo pateikta informa-cija, kurios teismas nepatikrino;

b) įsakymas taps vykdytinas, jei teismui pagal 16 straipsnįnebus pateiktas prieštaravimo pareiškimas;

c) jei pateiktas prieštaravimo pareiškimas, teismo procesastęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuo-se, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atve-jus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismoprocesą.

5. Teismas užtikrina, kad įsakymas būtų įteiktas atsakovuipagal nacionalinės teisės aktus, tokiu būdu, kuris atitinka 13,14 ir 15 straipsniuose nustatytus minimalius reikalavimus.

13 straipsnis

Dokumento įteikimas atsakovui patvirtinant jo gavimą

Europos mokėjimo įsakymas atsakovui gali būti įteikiamas pagalvalstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės teisės aktus, vienuiš šių būdų:

a) įteikiant asmeniškai, kai atsakovas gavimą patvirtina, įskai-tant gavimo datą, ir pasirašo;

b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentąįteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas,patvirtinantis, kad atsakovas gavo dokumentą arba be jokioteisinio pagrindo atsisakė jį priimti, ir kuriame įrašoma įtei-kimo data;

c) įteikiant paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiame doku-mente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina;

d) įteikiant elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arbaelektroniniu paštu, kai atsakovas gavimą patvirtinančiamedokumente įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

14 straipsnis

Dokumento įteikimas be atsakovo patvirtinimo apie jogavimą

1. Europos mokėjimo įsakymas atsakovui taip pat gali būtiįteikiamas pagal valstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės tei-sės aktus vienu iš šių būdų:

a) atsakovo adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenan-tiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir atsakovas, arba jamedirbantiems;

b) kai atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo arba juridi-nis asmuo: atsakovo verslo patalpose asmeniškai įteikiant joįdarbintiems asmenims;

c) įsakymą paliekant atsakovo pašto dėžutėje;

d) įsakymą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios ins-titucijoje ir į atsakovo pašto dėžutę įdedant rašytinį prane-šimą apie įsakymo palikimą, jei rašytiniame pranešime aiškiainurodomas teisminis dokumento pobūdis arba pranešimoteisinis poveikis, t.y. tai, kad jis prilygsta įsakymo įteikimui irpradedamas skaičiuoti nustatytų terminų laikas;

e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai atsakovoadresas yra kilmės valstybėje narėje;


148

f) elektroninėmis priemonėmis, kai automatiškai patvirtinamaspristatymas, jei atsakovas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įtei-kimo būdu.

2. Šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yraneleistinas, jei atsakovo adresas tiksliai nežinomas.

3. Įteikimas pagal 1 dalies a, b, c ir d punktus patvirtinamas:

a) įteikusio kompetentingo asmens pasirašytu dokumentu,kuriame nurodoma:

i) įteikimo būdas;

ir

ii) įteikimo data;

ir

iii) jei įsakymas buvo įteiktas ne atsakovui, o kitam asme-niui, to asmens vardas, pavardė ir jo ryšys su atsakovu;

arba

b) dokumentą gavusio asmens patvirtinimu, jei įteikiama pagal1 dalies a ir b punktus.

15 straipsnis

Įteikimas atstovui

Įteikti pagal 13 ar 14 straipsnius taip pat galima ir atsakovoatstovui.

16 straipsnis

Prieštaravimas Europos mokėjimo įsakymui

1. Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėlEuropos mokėjimo įsakymo pareiškimą, naudodamas VI priedepateiktą F standartinę formą, kuri pateikiama jam kartu su Euro-pos mokėjimo įsakymu.

2. Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuoįsakymo įteikimo atsakovui.

3. Prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčijareikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių.

4. Prieštaravimo pareiškimas pateikiamas popierine forma arkitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra pri-imtinos kilmės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmėsteismas.

5. Prieštaravimo pareiškimą pasirašo atsakovas arba, jei tai-koma, jo atstovas. Kai prieštaravimo pareiškimas pateikiamaselektronine forma pagal 4 dalį, jis pasirašomas laikantis Direkty-vos 1999/93/EB 2 straipsnio 2 dalies. Parašas pripažįstamas kil-mės valstybėje narėje ir jam negali būti taikomi papildomireikalavimai.

Tačiau pasirašyti elektroniniu būdu nereikalaujama, jei ir tais atve-jais, kai kilmės valstybės narės teismuose yra alternatyvi elektro-ninių ryšių sistema, kuria gali naudotis tam tikra iš ankstoregistruotų prieigos teisę turinčių naudotojų grupė ir kuri leidžiatuos naudotojus identifikuoti saugiu būdu. Valstybės narės infor-muoja Komisiją apie tokias ryšių sistemas.

17 straipsnis

Prieštaravimo pareiškimo pateikimo pasekmės

1. Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per 16 straips-nio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmėsvalstybės narės kompetentinguose teismuose laikantis įprastocivilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiainurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą.

Kai ieškovo reikalavimas nagrinėjamas pagal Europos mokėjimoįsakymo procedūrą, nacionalinės teisės nuostatos negali darytineigiamos įtakos jo padėčiai tolesniame įprastiniame civiliniameprocese.

2. Perėjimą prie įprastinio civilinio proceso, kaip apibrėžta 1dalyje, reglamentuoja kilmės valstybės narės teisės aktai.

3. Ieškovas informuojamas apie tai, ar atsakovas pateikė prieš-taravimo pareiškimą, ir apie perėjimą prie įprastinio civilinioproceso.

18 straipsnis

Vykdytinumas

1. Jei per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, atsižvel-giant į laiką, kurio reikia, kad pareiškimas pasiektų gavėją, prieš-taravimo pareiškimas nepateikiamas kilmės teisme, kilmėsteismas nedelsdamas paskelbia Europos mokėjimo įsakymą vyk-dytinu naudodamas VII priede pateiktą G standartinę formą. Teis-mas patikrina įteikimo datą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, formalius vykdytinumo reikalavi-mus reglamentuoja kilmės valstybės narės teisės aktai.

3. Teismas vykdytiną Europos mokėjimo įsakymą siunčiaieškovui.


149

19 straipsnis

Egzekvatūros panaikinimas

Kilmės valstybėje narėje vykdytinas Europos mokėjimo įsakymaskitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalau-jant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybėsprieštarauti jo pripažinimui.

20 straipsnis

Peržiūra išimtiniais atvejais

1. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsa-kovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kil-mės valstybės narės kompetentingame teisme, jei:

a) i) mokėjimo įsakymas įteiktas vienu iš 14 straipsnyjenumatytų būdų,

ir

ii) ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas lai-ku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai

arba

b) atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl forcemajeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės,

su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.

2. Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsa-kovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės kom-petentingas teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jeimokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsiž-velgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitųišimtinių aplinkybių.

3. Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaiko-mas nė vienas 1 ir 2 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, Euro-pos mokėjimo įsakymas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymasnetenka galios.

21 straipsnis

Vykdymas

1. Nepažeidžiant šio reglamento nuostatų, vykdymo procedū-ros atliekamos vadovaujantis vykdančiosios valstybės narės tei-sės aktais.

Vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas vykdomas tokiomispačiomis sąlygomis kaip ir vykdytinas sprendimas, priimtas vyk-dančiojoje valstybėje narėje.

2. Siekdamas, kad įsakymas būtų vykdomas kitoje valstybėjenarėje, ieškovas tos valstybės narės kompetentingoms vykdymoinstitucijoms pateikia:

a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Euro-pos mokėjimo įsakymo, kurį kilmės teismas paskelbė vykdy-tinu, kopiją;

ir

b) jei būtina, Europos mokėjimo įsakymo vertimą į vykdančio-sios valstybės narės oficialią kalbą arba, jei toje valstybėjenarėje yra kelios oficialios kalbos, laikantis tos valstybėsnarės teisės aktų, į oficialią kalbą ar vieną iš oficialių kalbų,vartojamų teismo procese toje vietoje, kur prašoma vykdytiįsakymą, arba į kitą vykdančiosios valstybės narės nurodytąjai priimtiną kalbą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti nesavo, o kitą oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą arkalbas, kuri (-ios) jai priimtinos Europos mokėjimo įsaky-mui vykdyti. Vertimą patvirtina asmuo, turintis teisę taidaryti vienoje iš valstybių narių.

3. Iš ieškovo, kuris vienoje valstybėje narėje pateikia prašymą,kad būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje išduotas Europosmokėjimo įsakymas, nereikalaujama jokios garantijos, įsipareigo-jimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kadjis yra kitos šalies pilietis arba tuo, kad jis nuolat ar įprastai negy-vena vykdančiojoje valstybėje narėje.

22 straipsnis

Atsisakymas vykdyti

1. Atsakovo prašymu vykdančiosios valstybės narės kompe-tentingas teismas atsisako vykdyti įsakymą, jei Europos mokė-jimo įsakymas yra nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėjear trečiojoje šalyje anksčiau priimtu sprendimu ar įsakymu, jeigu:

a) ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas buvo priimtasremiantis tuo pačiu ieškinio pagrindu ir ginčo šalys buvo tospačios;

ir

b) ankstesnis teismo sprendimas ar įsakymas atitinka sąlygas,būtinas jam pripažinti vykdančiojoje valstybėje narėje;

ir

c) kilmės valstybėje narėje teismo proceso metu negalėjo būtiprieštaraujama dėl nesuderinamumo.


150

2. Paprašius taip pat atsisakoma vykdyti įsakymą, jei ir tuoatveju, kai atsakovas sumokėjo ieškovui Europos mokėjimo įsa-kyme nurodytą sumą.

3. Vykdančioje valstybėje narėje Europos mokėjimo įsakymasdėl jokių priežasčių negali būti peržiūrimas iš esmės.

23 straipsnis

Vykdymo sustabdymas ar apribojimas

Atsakovui paprašius peržiūrėti įsakymą pagal 20 straipsnį, vyk-dančiosios valstybės narės kompetentingas teismas atsakovo pra-šymu gali:

a) apriboti vykdymo procesą – vykdyti tik apsaugos priemones;

arba

b) nustatyti vykdymo sąlygą – reikalavimą pateikti jo nustatytągarantiją;

arba

c) esant išimtinėms aplinkybėms – sustabdyti vykdymoprocesą.

24 straipsnis

Teisinis atstovavimas

Neprivaloma, kad advokatas ar kitas teisininkas atstovautų:

a) ieškovui – dėl prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą;

b) atsakovui – dėl prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymuipareiškimo.

25 straipsnis

Teismo mokesčiai

1. Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir įprasto civilinioproceso, kuris vyksta gavus prieštaravimo Europos mokėjimo įsa-kymui pareiškimą, valstybėje narėje bendri teismo mokesčiaineviršija toje valstybėje narėje įprasto civilinio proceso, kai anks-čiau netaikyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra, teismomokesčių.

2. Šiame reglamente teismo mokesčius sudaro teismui mokė-tini mokesčiai ir įmokos, kurių suma nustatoma pagal nacionali-nės teisės aktus.

26 straipsnis

Ryšys su nacionaline proceso teise

Visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiainenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.

27 straipsnis


Šis reglamentas neturi įtakos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybosreglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminiųdokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valsty-bėse narėse (1) taikymui.

28 straipsnis

Su dokumentų įteikimo išlaidomis ir vykdymu susijusiinformacija

Valstybės narės bendradarbiauja, visuomenei ir specialistams teik-damos informaciją apie:

a) dokumentų įteikimo kainą;

ir

b) kurios institucijos yra kompetentingos vykdymo srityje tai-kant 21, 22 ir 23 straipsnius,

ypač naudodamosi Tarybos sprendimu 2001/470/EB (2), sukurtuEuropos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose.

29 straipsnis

Su jurisdikcija, peržiūros tvarka, ryšio priemonėmisir kalbomis susijusi informacija

1. Iki 2008 m. birželio 12 d. valstybės narės Komisijaipraneša:

a) kurių teismų jurisdikcijai priklauso išduoti Europos mokė-jimo įsakymą;

b) peržiūros tvarką ir teismus, kompetentingus taikant20 straipsnį;

c) ryšio priemones, kurios priimtinos taikant Europos mokė-jimo įsakymo procedūrą ir kuriomis gali naudotis teismai;

d) kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą.

(1) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.(2) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.


151

Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie vėlesnius šiosinformacijos pasikeitimus.

2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbiaEuropos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamo-mis priemonėmis.

30 straipsnis

Priedų pakeitimai

Prieduose pateiktos standartinės formos atnaujinamos arba tech-niškai patikslinamos užtikrinant visišką suderinamumą su šioreglamento nuostatomis 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

31 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 44/200175 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiantį jo 8 straipsnio nuostatas.


32 straipsnis

Peržiūra

Iki 2013 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikia Europos Parlamen-tui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komite-tui išsamią ataskaitą, kurioje apžvelgiamas Europos mokėjimoįsakymo procedūros veikimas. Toje ataskaitoje pateikiamas pro-cedūros veikimo įvertinimas ir išsamus poveikio įvertinimas kiek-vienoje valstybėje narėje.

Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta įEuropos Sąjungoje taikomą geriausią praktiką ir geresnės teisė-kūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją,susijusią su Europos mokėjimo įsakymo tarptautiniu veikimu. Šiinformacija apima teismo mokesčius, procedūros greitumą, veiks-mingumą, naudojimosi ja paprastumą ir valstybių narių vidausmokėjimo įsakymo procedūras.

Prireikus prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėlpakeitimų.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. gruodžio 12 d., išskyrus 28, 29, 30 ir31 straipsnius, kurie taikomi nuo 2008 m. birželio 12 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Euro-pos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Strasbūre, 2006 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento varduPirmininkas

J. BORRELL FONTELLES

Tarybos varduPirmininkas

M. PEKKARINEN


152

I PRIEDAS


153


154


155


156


157


158


159


160


161

II PRIEDAS


162


163

III PRIEDAS


164


165

IV PRIEDAS


166


167

V PRIEDAS


168


169


170

VI PRIEDAS


171


172

VII PRIEDAS


173


174

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių

sumų nagrinėjimo procedūrą

3e

I

(Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma)

REGLAMENTAI


2007 m. liepos 11 d.

nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą


atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnį,




kadangi:

(1) Bendrijos tikslas – išlaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo irteisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenųjudėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erdvę, Bend-rija turi priimti, inter alia, tarpvalstybinį poveikį turinčiaspriemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylosesrityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šios priemonės turiapimti priemones, skirtas šalinti kliūtis, trukdančias civili-niam procesui gerai veikti, ir, jei reikia, skatinti civilinioproceso normų suderinamumą valstybėse narėse.

(3) Todėl Bendrija be kitų priemonių jau yra priėmusi2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB)Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentųcivilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse

narėse (3), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą(EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdy-mo (4), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėseir komercinėse bylose (5), 2004 m. balandžio 21 d. Euro-pos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004,sukuriantį neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjįraštą (6), ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentoir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantįEuropos mokėjimo įsakymo procedūrą (7).

(4) 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje susirinkusi EuroposVadovų Taryba paragino Tarybą ir Komisiją nustatytibendras procesines taisykles, skirtas supaprastinti ir pagrei-tinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi vartotojų pareikštų ieški-nių ir komercinių ieškinių dėl nedidelių sumų srityje.

(5) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Komisijos ir Tary-bos bendrą programą dėl sprendimų civilinėse ir komerci-nėse bylose abipusio pripažinimo principo įgyvendinimopriemonių (8). Programoje nurodoma supaprastinti irpagreitinti tarpvalstybinį bylinėjimąsi dėl nedidelių sumų.Šis darbas buvo tęsiamas 2004 m. lapkričio 5 d. EuroposVadovų Tarybai priėmus Hagos programą (9), kurioje ragi-nama imtis aktyvių veiksmų ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo srityje.

(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 61.(2) 2006 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar neskelbta

Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. birželio 13 d. Tarybos sprendi-mas.

(3) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.(4) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais

Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).(5) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.(6) OL L 143, 2004 4 30, p. 15. Reglamentas su pakeitimais, padarytais

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2006 (OL L 300, 2005 11 17,p. 6).

(7) OL L 399, 2006 12 30, p. 1.(8) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.(9) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.


177

(6) 2002 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė Žaliąją knygądėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių,skirtų ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimui supapras-tinti ir pagreitinti. Žaliąja knyga buvo pradėtos konsulta-cijos dėl priemonių, skirtų supaprastinti ir pagreitintiieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą.

(7) Daugelis valstybių narių ieškinių dėl nedidelių sumų nagri-nėjimui nustatė supaprastintą civilinio proceso tvarką,kadangi bylinėjimosi išlaidos, su juo susijęs laiko gaišimasir painiava nebūtinai proporcingai sumažėja mažėjant ieš-kinio sumai. Kliūtys, trukdančios teismo sprendimą pri-imti greitai ir nedidelėmis išlaidomis, padidėjatarpvalstybinio pobūdžio bylų atveju. Todėl būtinanustatyti Europos procedūrą, skirtą ieškiniams dėl nedide-lių sumų nagrinėti („Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūra“). Šia Europos procedūra turėtųbūti siekiama sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti teisekreiptis į teismą. Dėl konkurencijos iškraipymo vidaus rin-koje, susijusio su procedūrinių priemonių, kuriomis skir-tingose valstybėse narėse gali naudotis kreditoriai, veikimodisbalansu, atsiranda poreikis priimti Bendrijos teisėsaktus, užtikrinančius vienodas sąlygas kreditoriams ir sko-lininkams visoje Europos Sąjungoje. Nustatant ieškiniopagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimoprocedūrą nagrinėjimo išlaidas, reikėtų atsižvelgti į papras-tumo, spartos ir proporcingumo principus. Tikslinga vie-šai paskelbti išsamią informaciją apie priskirtinasbylinėjimosi išlaidas, o šių išlaidų nustatymo priemonėsturėtų būti skaidrios.

(8) Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo proce-dūra turėtų supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedide-lių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose irsumažinti išlaidas, be valstybių narių įstatymais nustatytųgalimybių, kurios nesikeičia, pasiūlant papildomą pasiren-kamą priemonę. Taikant šį reglamentą taip pat turėtų taptipaprasčiau pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje narėjepagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimoprocedūrą priimtus teismo sprendimus.

(9) Šiuo reglamentu siekiama skatinti pagrindines teises irypač atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisiųchartijoje pripažintus principus. Teismas turėtų gerbti teisęį teisingą bylos nagrinėjimą ir laikytis rungimosi principo,visų pirma spręsdamas dėl žodinio nagrinėjimo būtinu-mo, įrodinėjimo priemonių ir įrodymų rinkimo.

(10) Siekiant palengvinti ieškinio sumos apskaičiavimą, visospalūkanos, išlaidos ir sąnaudos neturėtų būti skaičiuoja-mos. Tai neturėtų turėti įtakos teismo teisei priteisti šiassumas savo sprendimu, nei turėti įtakos nacionalinėmspalūkanų apskaičiavimo taisyklėms.

(11) Siekiant palengvinti Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūros pradėjimą, ieškovas turėtų pateiktiprašymą teisme, užpildydamas standartinę ieškinio formą.Ieškinio forma turėtų būti pateikta tik jurisdikciją turin-čiam teismui.

(12) Tam tikrais atvejais prie ieškinio formos turėtų būti pride-dami susiję pagrindžiantys dokumentai. Tačiau tai neuž-kerta galimybės ieškovui tam tikrais atvejais pateiktipapildomų įrodymų procedūros metu. Tas pats principasturėtų būti taikomas atsakovo atsakymui.

(13) Sąvokos „aiškiai nepagrįstas“ atmetant ieškinį ir „nepriim-tinas“ atmetant prašymą turėtų būti nustatomos pagalnacionalinę teisę.

(14) Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo proce-dūra turėtų būti rašytinė, išskyrus atvejus, kai, teismo nuo-mone, yra būtinas žodinis nagrinėjimas, arba kai to prašokuri nors bylos šalis. Teismas gali atmesti tokį prašymą.Tokį atmetimą negalima atskirai užginčyti.

(15) Bylos šalims neprivalo atstovauti advokatas ar kitas teisėsspecialistas.

(16) „Priešieškinio“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal Regla-mento (EB) Nr. 44/2001 6 straipsnio 3 dalį kaip ieškinys,atsirandantis dėl tos pačios sutarties ar faktų, kuriais buvogrindžiamas pirminis ieškinys. Priešieškiniams mutatismutandis turėtų būti taikomi 2 ir 4 straipsniai bei 5 straips-nio 3, 4 ir 5 dalys.

(17) Tais atvejais, kai atsakovas proceso metu pasinaudoja tar-pusavio reikalavimų įskaitymo teise, šis ieškinys neturėtųbūti laikomas priešieškiniu taikant šį reglamentą. Todėlatsakovas, naudodamasis tokia teise, neturėtų būti įparei-gotas naudoti I priede išdėstytą standartinę A formą.

(18) Valstybė narė, į kurią kreipiamasi taikant 6 straipsnį, yravalstybė narė, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turi būtiišsiųstas dokumentas. Siekiant sumažinti išlaidas ir laikovilkinimą, dokumentai šalims visų pirma turėtų būti įteiktipaštu, gaunant patvirtinimą apie jų gavimą, įskaitantgavimo datą.

(19) Šalis gali atsisakyti priimti dokumentą dokumento įtei-kimo metu arba grąžinti jį per vieną savaitę, jeigu jis nėraparengtas valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas,valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra keliosvalstybinės kalbos – tos vietos, kurioje turi būti įteiktas arį kurią turi būti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arbaviena iš valstybinių kalbų, arba nėra pridėtas vertimas įtokią kalbą arba kalbą, kurią adresatas supranta.


178

(20) Valstybės narės turėtų skatinti naudoti šiuolaikines ryšiųtechnologijas žodinio nagrinėjimo metu ir renkant įrody-mus pagal valstybės narės, kurioje yra teismas, naciona-linę teisę. Teismas turėtų naudoti paprasčiausias irpigiausias įrodymų rinkimo priemones.

(21) Šalims teiktina praktinė pagalba turėtų apimti techniniopobūdžio informaciją apie formų prieinamumą ir pildymą.

(22) Teismo personalas taip pat gali pagal nacionalinę teisęsuteikti informaciją procedūriniais klausimais.

(23) Kadangi šio reglamento tikslas yra supaprastinti ir pagrei-tinti ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybi-nio pobūdžio bylose, teismas turėtų veikti kuo greičiaunet ir tais atvejais, kai konkrečiam procedūros etapui šiamereglamente nenustatyta jokių terminų.

(24) Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus,turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos regla-mentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis termi-nams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (1).

(25) Siekiant pagreitinti nedidelių sumų išieškojimą, teismosprendimas turėtų būti vykdytinas nepaisant galimų ape-liacinių skundų ir netaikant sąlygos pateikti užstatą, išsky-rus šiame reglamente nustatytais atvejais.

(26) Šiame reglamente visos nuorodos į apeliacinį skundąturėtų apimti pagal nacionalinę teisę prieinamas apskun-dimo apeliacine tvarka priemones.

(27) Teisme privalo dalyvauti asmuo, turintis teisę dirbti tei-sėju pagal nacionalinę teisę.

(28) Kai teismas privalo nustatyti terminą, atitinkama šalisturėtų būti informuota apie to termino nesilaikymopasekmes.

(29) Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas.Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nustatytos pagal naciona-linės teisės aktus. Atsižvelgiant į paprastumo ir išlaidųefektyvumo tikslus, teismas turėtų įpareigoti pralaimėju-sią šalį padengti tik bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, pavyz-džiui, kitos šalies advokato ar kito teisės specialistoatstovavimo arba dokumentų įteikimo ar vertimo išlaidas,kurios yra proporcingos ieškinio sumai arba kurių buvoneišvengiamai turėta.

(30) Siekiant palengvinti teismo sprendimų pripažinimą ir vyk-dymą, sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje tai-kant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimoprocedūrą, turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitojevalstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo vykdytinuir nesuteikiant galimybės ginčyti jo pripažinimą.

(31) Kai atsakovas neturėjo galimybės užginčyti ieškinį, turėtųbūti nustatyti minimalūs reikalavimai teismo sprendimoperžiūrai.

(32) Atsižvelgiant į paprastumo ir ekonominio efektyvumotikslus, nereikalaujama, kad vykdymo siekianti šalis vyk-dymo vietos valstybėje narėje turėtų įgaliotą atstovą arbapašto adresą, išskyrus atstovus, turinčius įgaliojimus veiktivykdymo procedūroje pagal tos valstybės narės naciona-linę teisę.

(33) Šio reglamento III skyrius taip pat turėtų būti taikomasnustatant teismo pareigūnų apskaičiuotas išlaidas, susiju-sias su sprendimu, priimtu pagal šiame reglamente nuro-dytą procedūrą.

(34) Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtųbūti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybossprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudoji-mosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2).

(35) Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvir-tinti priemones, būtinas atnaujinti ar iš dalies techniškaipakeisti prieduose išdėstytas formas. Kadangi šios priemo-nės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies keisti nees-mines šio reglamento nuostatas ir (arba) papildyti šįreglamentą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turėtųbūti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą sutikrinimu.

(36) Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti procedūrą,skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio bylose irsumažinti išlaidas, valstybės narės negali deramai pasiekti,ir todėl tų tikslų dėl reglamento masto ir poveikio būtųgeriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrijagali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nusta-tytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijamato, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.




179

(37) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozici-jos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Euro-pos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį, JungtinėKaralystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvautipriimant ir taikant šį reglamentą.

(38) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimosutarties, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimantšį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ir joje netaikomas,


I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šis reglamentas nustato Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą, skirtą supaprastinti ir pagreitinti ieškiniųdėl nedidelių sumų nagrinėjimą tarpvalstybinio pobūdžio byloseir sumažinti išlaidas. Bylos šalims Europos ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimo procedūra yra alternatyvi valstybių narių įsta-tymuose numatytoms procedūroms.

Šiuo reglamentu taip pat pašalinamos tarpinės procedūros, kuriųreikia, kad pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinė-jimo procedūrą vienoje valstybėje narėje priimti sprendimai būtųpripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civili-nėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kaiieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, nevir-šija 2 000 EUR tuo metu, kai kompetentingas teismas gauna ieš-kinio formą. Visų pirma reglamentas netaikomas mokesčių,muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybeiuž veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta jureimperii).

2. Šis reglamentas netaikomas byloms dėl:

a) fizinių asmenų statuso arba teisnumo ar veiksnumo;

b) turtinių teisių, atsirandančių iš santuokinių ryšių, išlaikymoprievolių, testamentų ir paveldėjimo;

c) bankroto, procedūrų, susijusių su nemokių bendrovių ar kitųjuridinių asmenų likvidavimu, teisminiams susitarimams,kompromisiniams susitarimams ir analogiškomsprocedūroms;

d) socialinės apsaugos;

e) arbitražo;

f) darbo teisės;

g) nekilnojamojo turto nuomos, išskyrus bylas dėl piniginiųreikalavimų;

h) privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitantšmeižtą.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – valstybės narės,išskyrus Daniją.

3 straipsnis

Tarpvalstybinio pobūdžio bylos

1. Šiame reglamente tarpvalstybinio pobūdžio byla – byla, kaibent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatiniobuvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valsty-bėje narėje nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą.

2. Nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vietanustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir60 straipsnius.

3. Bylos tarpvalstybinio pobūdžio nustatymo laikas yra data,kai kompetentingas teismas gavo ieškinio formą.

II SKYRIUS

EUROPOS IEŠKINIŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ AGRINĖJIMOPROCEDŪRA

4 straipsnis

Procedūros pradžia

1. Ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę A ieškinioformą, išdėstytą I priede, ir pateikdamas ją kompetentingam teis-mui tiesiogiai, paštu arba kitomis tai valstybei narei, kurioje pra-dedama procedūra, priimtinomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui,faksu arba elektroniniu paštu. Į ieškinio formą įtraukiamas ieš-kinį pagrindžiančių įrodymų aprašymas ir reikiamais atvejais pri-dedami kiti susiję pagrindžiantys dokumentai.


180

2. Valstybės narės informuoja Komisiją, kokios ryšio priemo-nės joms priimtinos. Komisija šią informaciją paskelbia viešai.

3. Jei ieškinys nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, teis-mas apie tai informuoja ieškovą. Išskyrus atvejus, kai ieškovasieškinį atsiima, teismas pradeda jį nagrinėti pagal atitinkamą pro-ceso teisę, taikomą valstybėje narėje, kurioje vykdoma procedūra.

4. Jei teismas mano, kad ieškovo pateikta informacija yranepakankama ar nepakankamai aiški arba jei ieškinio forma nėratinkamai užpildyta, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja, jog ieški-nys yra aiškiai nepagrįstas arba kai prašymas yra nepriimtinas,jis suteikia ieškovui galimybę per nurodytą terminą užpildyti arpataisyti ieškinio formą, arba pateikti papildomą informaciją ardokumentus arba atsiimti ieškinį. Teismas naudoja II priede išdės-tytą standartinę B formą.

Jei paaiškėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas arba prašymasyra nepriimtinas, arba jei ieškovas neužpildo ar nepataiso ieški-nio formos per nurodytą laiką, prašymas atmetamas.

5. Valstybės narės užtikrina, kad visi teismai, kuriuose gali būtipradedama Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo pro-cedūra, turėtų ieškinio formas.

5 straipsnis

Procedūros vykdymas

1. Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrayra rašytinė procedūra. Teismas surengia žodinį nagrinėjimą, jeimano, kad tai yra reikalinga arba jei to prašo kuri nors šalis. Teis-mas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad, atsižvelgiant į bylosaplinkybes, žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimuiakivaizdžiai nėra būtinas. Ieškinio atmetimo motyvai pateikiamiraštu. Atmetimo negalima atskirai užginčyti.

2. Gavęs tinkamai užpildytą ieškinio formą, teismas užpildoIII priede išdėstytos standartinės C atsiliepimo formos I dalį.

Ieškinio formos ir tam tikrais atvejais pagrindžiančių dokumentųkopijos, kartu su užpildyta atsiliepimo forma, įteikiami atsako-vui laikantis 13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14dienų nuo tinkamai užpildytos ieškinio formos gavimo dienos.

3. Atsakovas pateikia atsakymą per 30 dienų nuo ieškinio for-mos ir atsiliepimo formos įteikimo, užpildydamas standartinės Catsiliepimo formos II dalį, atitinkamais atvejais kartu pateikda-mas susijusius pagrindžiančius dokumentus ir grąžindamas jąteismui, arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu nenaudodamas atsi-liepimo formos.

4. Gavus atsakovo atsakymą, per 14 dienų teismas išsiunčiakopiją ir susijusius pagrindžiančius dokumentus ieškovui.

5. Jei savo atsakyme atsakovas teigia, kad nepiniginio ieškiniosuma viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, teismas per 30dienų nuo atsakymo išsiuntimo ieškovui nusprendžia, ar ieški-nys patenka į šio reglamento taikymo sritį. Šio sprendimo nega-lima atskirai užginčyti.

6. Priešieškinis, pateiktinas naudojant standartinę A formą, irsusiję pagrindžiantys dokumentai įteikiami ieškovui laikantis13 straipsnio. Šie dokumentai išsiunčiami per 14 dienų nuogavimo dienos.

Ieškovas atsako į priešieškinį per 30 dienų nuo įteikimo.

7. Jei priešieškinis viršija 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą,Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra ieš-kiniui ir priešieškiniui netaikoma, ir jie nagrinėjami pagal atitin-kamą proceso teisę, taikomą toje valstybėje narėje, kuriojevykdoma procedūra.

2 ir 4 straipsniai ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomi mutatismutandis priešieškiniams.

6 straipsnis

Kalbos

1. Ieškinio forma, atsakymas, priešieškinis, atsakymai į prie-šieškinį bei susijusių pagrindžiančių dokumentų aprašymas patei-kiami teismo proceso kalba ar kalbomis.

2. Jei kuris nors teismo gautas dokumentas yra kita nei pro-ceso kalba, teismas gali pareikalauti to dokumento vertimo tiktuo atveju, jei paaiškėja, kad vertimas būtinas teismo sprendimuipriimti.

3. Tais atvejais, kai šalis atsisako priimti dokumentą, nes jisnėra pateiktas nė viena iš šių kalbų:

a) valstybės narės, kurioje įteikiamas dokumentas, valstybinekalba, arba jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinėskalbos – tos vietos, kurioje turi būti įteiktas ar į kurią turibūti išsiųstas dokumentas, valstybine kalba arba viena iš vals-tybinių kalbų; arba

b) kalba, kurią adresatas supranta,

teismas apie tai informuoja kitą šalį, kad ji pateiktų dokumentovertimą.


181

7 straipsnis

Procedūros užbaigimas

1. Per 30 dienų po to, kai teismas gavo atsakovo arba ieš-kovo atsakymus, pateiktus per 5 straipsnio 3 ar 6 dalyje nusta-tytus terminus, teismas priima sprendimą, arba

a) pareikalauja, kad šalys pateiktų daugiau informacijos apiebylą per nustatytą terminą, neviršijantį 30 dienų;

b) surenka įrodymus pagal 9 straipsnį; arba

c) sušaukia šalis į posėdį, surengiamą ne vėliau kaip per 30dienų po šaukimo.

2. Teismas priima sprendimą per 30 dienų po žodinio nagri-nėjimo arba po to, kai gavo visą sprendimui priimti reikalingąinformaciją. Teismo sprendimas šalims įteikiamas laikantis13 straipsnio.

3. Jei teismas iš atitinkamos šalies atsiliepimo negauna per5 straipsnio 3 ar 6 dalyse nustatytą terminą, jis priima spren-dimą dėl ieškinio ar priešieškinio.

8 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

Teismas gali surengti žodinį nagrinėjimą naudodamas vaizdokonferenciją arba kitas ryšių technologijas, jei turima techniniųpriemonių.

9 straipsnis

Įrodymų rinkimas

1. Teismas nustato įrodymų rinkimo priemones ir įrodymų,reikalingų sprendimui priimti, apimtį, laikydamasis taisyklių, tai-komų įrodymų leistinumui. Teismas gali rinkti įrodymus gauda-mas rašytinius liudytojų, ekspertų ar šalių parodymus. Jis taip patgali rinkti įrodymus per vaizdo konferenciją arba naudodamaskitas ryšių technologijas, jei turima techninių priemonių.

2. Teismas gali rinkti ekspertų įrodymus ar žodinius parody-mus tik tuo atveju, jei tai būtina sprendimui priimti. Priimdamasšį sprendimą, teismas atsižvelgia į išlaidas.

3. Teismas naudoja paprasčiausias ir pigiausias įrodymų rin-kimo priemones.

10 straipsnis

Šalių atstovavimas

Neprivaloma, kad šalims atstovautų advokatas ar kitas teisėsspecialistas.

11 straipsnis

Pagalba šalims

Valstybės narės užtikrina, kad šalys turėtų galimybę gauti prak-tinę pagalbą formoms užpildyti.

12 straipsnis

Teismo įgaliojimų apimtis

1. Teismas nereikalauja iš šalių daryti teisinį ieškinioįvertinimą.

2. Jei būtina, teismas informuoja šalis apie procedūriniusklausimus.

3. Visais tinkamais atvejais teismas siekia, kad šalys susitartų.

13 straipsnis

Dokumentų įteikimas

1. Dokumentai įteikiami paštu, gaunant patvirtinimą apie jųgavimą, įskaitant gavimo datą.

2. Jei dokumentų neįmanoma įteikti pagal 1 dalį, įteiktidokumentus galima pasinaudojant kitais Reglamento (EB)Nr. 805/2004 13 ir 14 straipsniuose numatytais būdais.

14 straipsnis

Terminai

1. Kai teismas nustato terminą, atitinkama šalis informuojamaapie to termino nesilaikymo pasekmes.

2. Esant išskirtinėms aplinkybėms, teismas gali pratęsti4 straipsnio 4 dalyje, 5 straipsnio 3 ir 6 dalyse bei 7 straipsnio1 dalyje numatytus terminus, jei tai būtina siekiant apsaugoti šaliųteises.

3. Jei, esant išskirtinėms aplinkybėms, teismui neįmanoma lai-kytis 5 straipsnio 2–6 dalyse ir 7 straipsnyje numatytų terminų,teismas kuo greičiau atlieka tose nuostatose numatytus veiksmus.

15 straipsnis

Sprendimo vykdytinumas

1. Sprendimas yra vykdytinas, neatsižvelgiant į galimus ape-liacinius skundus. Pateikti užstatą nereikalaujama.

2. 23 straipsnis taip pat taikomas tais atvejais, kai sprendi-mas turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurioje jis buvopriimtas.


182

16 straipsnis

Išlaidos

Pralaimėjusi šalis padengia bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismasnepriteisia išlaidų laimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be rei-kalo ar yra neproporcingos ieškiniui.

17 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1. Valstybės narės praneša Komisijai, ar pagal jų proceso teisęsprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą, galima apskųsti apeliacine tvarka ir perkokį laikotarpį toks apeliacinis skundas turėtų būti pateiktas.Komisija šią informaciją paskelbia viešai.

2. 16 straipsnis taikomas visiems apeliaciniams skundams.

18 straipsnis

Minimalūs reikalavimai sprendimo peržiūrai

1. Atsakovas turi teisę teismo, kurio jurisdikcijoje yra vals-tybė narė, kurioje sprendimas buvo priimtas, prašyti, kad spren-dimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą, būtų peržiūrėtas, kai:

a) i) ieškinio forma arba šaukimas į posėdį buvo įteiktinegaunant patvirtinimo, kad atsakovas jį gavo asmeniš-kai, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 805/200414 straipsnyje; ir

ii) dokumentai ne dėl atsakovo kaltės buvo įteikti nepalie-kant pakankamai laiko, kad atsakovas galėtų pasiruoštigynybai,

arba

b) atsakovas negalėjo užginčyti ieškinio dėl force majeure aplin-kybių ar dėl nepaprastų aplinkybių, susidariusių ne dėl jokaltės,

su sąlyga, kad bet kuriuo atveju jis veikia nedelsdamas.

2. Jei teismas atmeta sprendimo peržiūrą dėl to, kad negalibūti taikomas nė vienas 1 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas,sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš1 dalyje nustatytų priežasčių, sprendimas, priimtas pagal Euro-pos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tampaniekiniu.

19 straipsnis

Taikytina proceso teisė

Pagal šio reglamento nuostatas Europos ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimo procedūrai taikoma valstybės narės, kuriojevykdoma procedūra, proceso teisė.

III SKYRIUS

PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE

20 straipsnis

Pripažinimas ir vykdymas

1. Sprendimas, priimtas vienoje valstybėje narėje vykdantEuropos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, pri-pažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jopripažinimo vykdytinu ir nesuteikiant galimybės ginčyti jopripažinimą.

2. Bylos šalies prašymu teismas, naudodamas IV priede išdės-tytą standartinę D formą, be papildomų išlaidų išduoda pažymądėl sprendimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagri-nėjimo procedūrą.

21 straipsnis

Vykdymo procedūra

1. Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūrasreglamentuoja vykdymo vietos valstybės narės teisė.

Sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą, vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomiskaip ir teismo sprendimas, priimtas vykdymo vietos valstybėjenarėje.

2. Vykdymo siekianti šalis pateikia:

a) autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismosprendimo kopiją; ir

b) 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos pažymos kopiją ir, jei būti-na, jos vertimą į vykdymo vietos valstybės narės valstybinękalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinėskalbos, laikantis tos valstybės narės teisės aktų, į valstybinękalbą ar vieną iš valstybinių kalbų, vartojamų teismo pro-cese toje vietoje, kur prašoma vykdyti sprendimą, arba į kitąvykdymo vietos valstybės narės nurodytą jai priimtiną kal-bą. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą ofi-cialią Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri(-ios) jai priimtinos vykdant Europos ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimo procedūrą. D formos turinio vertimąatlieka asmuo, turintis teisę atlikti vertimus vienoje iš valsty-bių narių.

3. Sprendimo, priimto pagal Europos ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimo procedūrą, vykdymo siekianti bylos šalisneprivalo turėti:

a) įgalioto atstovo; arba

b) pašto adreso

vykdymo vietos valstybėje narėje, išskyrus atstovus, turinčius įga-liojimus veikti vykdymo procedūroje.


183

4. Iš bylos šalies, kuri vienoje valstybėje narėje prašo vykdytikitoje valstybėje narėje pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą, nereikalaujama jokiosgarantijos, įsipareigojimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama,remiantis tuo, kad asmuo yra užsienio pilietis arba tuo, kad jonuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įpras-tinė gyvenamoji vieta yra ne vykdymo vietos valstybėje narėje.

22 straipsnis

Atsisakymas vykdyti

1. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo spren-dimą, prašymu, vykdymo vietos valstybės narės kompetentingasteismas atsisako vykdyti teismo sprendimą, jei pagal Europos ieš-kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtas spren-dimas yra nesuderinamas su bet kurioje valstybėje narėje artrečiojoje šalyje anksčiau priimtu teismo sprendimu, jeigu:

a) ankstesnis sprendimas buvo priimtas byloje tuo pačiupagrindu ir tarp tų pačių šalių;

b) ankstesnis sprendimas buvo priimtas vykdymo vietos valsty-bėje narėje arba atitinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vyk-dymo vietos valstybėje narėje; ir

c) valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas pagalEuropos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą,vykusio teismo proceso metu dėl nesuderinamumo nebuvoir negalėjo būti prieštaraujama.

2. Jokiomis aplinkybėmis sprendimas, priimtas pagal Europosieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, negali būtiiš esmės peržiūrimas vykdymo vietos valstybėje narėje.

23 straipsnis

Vykdymo sustabdymas ar apribojimas

Kai bylos šalis ginčija pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumųnagrinėjimo procedūrą priimtą sprendimą ar toks ginčijimastebėra galimas, arba kai šalis pateikė prašymą jį peržiūrėti, kaipapibrėžta 18 straipsnyje, vykdymo vietos valstybės narės kompe-tentingas teismas ar kompetentinga valdžios institucija, šalies,kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu gali:

a) apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių;

b) nustatyti vykdymo sąlygą – pateikti garantiją, kokią jis nus-tato; arba

c) esant išskirtinėms aplinkybėms – sustabdyti vykdymoprocesą.

IV SKYRIUS


24 straipsnis

Informavimas

Valstybės narės bendradarbiauja siekdamos plačiajai visuome-nei ir specialistams pateikti informaciją apie Europos ieškinių dėlnedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, įskaitant išlaidas, ypačper Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose,sukurtą Sprendimu 2001/470/EB.

25 straipsnis

Su jurisdikcija, ryšio priemonėmis ir apeliaciniais skundaissusijusi informacija

1. Iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša:

a) kurie teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą pagal Euro-pos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą;

b) ryšio priemones, kurias leidžiama naudoti taikant Europosieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir kurio-mis gali naudotis teismai pagal 4 straipsnio 1 dalį;

c) ar pagal jų proceso teisę galima skųsti apeliacine tvarka pagal17 straipsnį ir kuriam teismui galima pateikti apeliaciniusskundus;

d) kalbas, priimtinas pagal 21 straipsnio 2 dalies b punktą; ir

e) kurios valdžios institucijos turi įgaliojimus veikti vykdymosrityje ir kurios institucijos turi įgaliojimus taikyti23 straipsnį.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie vėlesnius tokios infor-macijos pasikeitimus.

2. Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbiaEuropos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitomis atitinkamomispriemonėmis.

26 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Priemonės, kuriomis siekiama iš dalies keisti, taip pat ir papildytišio reglamento neesmines nuostatas ir kurios susijusios su priedenurodytų formų atnaujinimu ar techniniais pakeitimais, patvirti-namos taikant 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo pro-cedūrą su tikrinimu.


184

27 straipsnis

Komitetas


2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiantį minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

28 straipsnis

Peržiūra

Iki 2014 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui,Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetuiišsamų pranešimą, kuriame peržiūrimas Europos ieškinių dėlnedidelių sumų nagrinėjimo procedūros veikimas, įskaitant2 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio sumos ribą. Tame pra-nešime pateikiamas procedūros veikimo įvertinimas ir išsamuspoveikio įvertinimas kiekvienoje valstybėje narėje.

Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgta įEuropos Sąjungoje taikomą geriausią praktiką ir geresnės teisė-kūros principus, valstybės narės pateikia Komisijai informaciją,susijusią su Europos ieškinių dėl nedidelių sumų tarpvalstybiniunagrinėjimo procedūros veikimu. Šioje informacijoje aptariamosteismo išlaidos, procedūros sparta, veiksmingumas, naudojimosija paprastumas ir valstybių narių taikomos ieškinių dėl nedideliųsumų nagrinėjimo vidaus procedūros.

Prireikus prie Komisijos pranešimo pridedami pasiūlymai dėlpakeitimų.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus 25 straipsnį, kuristaikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bend-rijos steigimo sutartį.

Priimta Strasbūre 2007 m. liepos 11 d.


H.-G. PÖTTERING


M. LOBO ANTUNES


185

I SKYRIUS


186


187


188


189


190


191


192

II PRIEDAS


193


194

III PRIEDAS


195


196

IV PRIEDAS


197


198

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų

3f

32000R1346

2000 6 30EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYSL 160/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1346/20002000 m. gegužės 29 d.

dėl bankroto bylų


atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos ir SuomijosRespublikos iniciatyvą,



kadangi:

(1) Europos Sąjungos tikslas yra sukurti laisvės, saugumo irteisingumo erdvę.

(2) Tam, kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia užtikrintiefektyvų ir veiksmingą tarpvalstybinių bankroto bylųnagrinėjimą ir patvirtinti šį reglamentą minėtam tikslui įgy-vendinti, kuris priskiriamas teisinio bendradarbiavimocivilinėse bylose sričiai pagal Sutarties 65 straipsnį.

(3) Įmonių veikla turi vis didesnį tarpvalstybinį poveikį, ir dėlto ją vis dažniau reglamentuoja Bendrijos teisė. Kadangitokių įmonių nemokumas taip pat daro poveikį tinkamamvidaus rinkos veikimui, reikalingas Bendrijos aktas, reika-laujantis, kad būtų derinamos nemokaus skolininko turtuitaikytinos priemonės.

(4) Tam, kad rinka tinkamai veiktų, reikia vengti skatinti šalisperkėlinėti turto ar teismo procesą iš vienos valstybės narėsį kitą ieškant palankesnės teisinės padėties.

(5) Šie tikslai negali būti pakankamai pasiekti nacionaliniulygiu, dėl to veiksmai Bendrijos lygiu yra pateisinami.

(6) Laikantis proporcingumo principo, šis reglamentas turėtųapsiriboti nuostatomis, reguliuojančiomis bankroto bylųiškėlimo jurisdikciją ir tiesiogiai šių bylų pagrindu priima-mais bei glaudžiai su jomis susijusiais teismo sprendimais.Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos nuostatosdėl minėtų sprendimų pripažinimo ir taikytinos teisės, taippat atitinkančios šį principą.

(7) Bankroto bylos dėl nemokių bendrovių ar kitų juridiniųasmenų likvidavimo, teismo nurodymai, kompromisiniaisusitarimai ir analogiški procesai nepriskiriami 1968 m.Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (3), su pakeiti-mais, padarytais konvencijomis dėl prisijungimo prie šioskonvencijos (4), taikymo sričiai.

(8) Siekiant padidinti tarpvalstybines pasekmes sukeliančiųbankroto bylų veiksmingumą ir efektyvumą, reikalinga irbūtina, kad nuostatos dėl jurisdikcijos, pripažinimo ir šiojesrityje taikytinos teisės būtų numatytos Bendrijos teisėspriemonėje, kuri yra privaloma ir tiesiogiai taikomavalstybėse narėse.

(1) Nuomonė pareikšta 2000 m. kovo 2 d. (dar nepaskelbta Oficialia-jame leidinyje).

(2) Nuomonė pareikšta 2000 m. sausio 26 d. (dar nepaskelbta Oficialia-jame leidinyje).

(3) OL L 299, 1972 12 31, p. 32.(4) OL L 204, 1975 8 2, p. 28; OL L 304, 1978 10 30, p. 1; OL L 388,

1982 12 31, p. 1; OL L 285, 1989 10 3, p. 1; OL C 15, 1997 1 15,p. 1.


201

(9) Šis reglamentas turėtų būti taikomas bankroto byloms, kaiskolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas arindividualus asmuo. Bankroto bylos, kurioms taikomas šisreglamentas, yra išvardytos jo prieduose. Šis reglamentasneturėtų būti taikomas bankroto byloms, susijusioms sudraudimo įmonėmis, kredito įstaigomis, investicinėmisbendrovėmis, kuriose trečiosios šalys laiko pinigines lėšasarba vertybinius popierius, ir kolektyvinių investicijųįmonėmis. Tokioms įmonėms šis reglamentas neturėtųbūti taikomas dėl to, kad joms taikomi specialūs susitari-mai, ir iš dalies dėl to, kad nacionalinės priežiūros institu-cijos turi labai plačius įsikišimo įgaliojimus.

(10) Teisminė valdžia nebūtinai turi kištis į bankroto bylas;šiame reglamente vartojama sąvoka „teismas“ turėtų turėtiplatesnę reikšmę ir apimti asmenį arba instituciją, pagalnacionalinę teisę įgaliotus iškelti bankroto bylą. Tam, kadbūtų galima taikyti šį reglamentą, procesas (apimantis įsta-tymuose nustatytus veiksmus ir formalumus) turėtų ne tikatitikti šio reglamento nuostatas, bet taip pat būti oficialiaipripažįstamas ir turi būti teisiškai veiksmingas bankrotobylą iškėlusioje valstybėje narėje bei turi būti kolektyvinėsbankroto bylos, dėl kurių iš dalies arba visai panaikinamosskolininko nuosavybės teisės į turtą ir paskiriamas likvida-torius.

(11) Šiame reglamente pripažįstama, kad, esant dideliemsmaterialinės teisės skirtumams, nustatyti universalų bank-roto bylų procesą visoje Bendrijoje yra nepraktiška. Jeibylos būtų nagrinėjamos be valstybės įstatymų, reglamen-tuojančių bylų iškėlimą taikomų išimčių, dažnai kiltųsunkumų. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie labai skirtingusBendrijoje taikomus įstatymus, užtikrinančius kreditoriausinteresus. Be to, kai kuriais atvejais labai skiriasi pirmumoteisės, kuriomis naudojasi kai kurie kreditoriai bankrotobylose. Šiame reglamente į tai reikėtų atsižvelgti dviemaspektais. Viena vertus, reikėtų priimti nuostatą, numatan-čią specialias su taikoma teise susijusias taisykles dėl ypačsvarbių teisių ir teisinių santykių (pvz., teisės in rem ir darbosutartys). Kita vertus, nacionalinės bylos, susijusios tik subylą iškėlusioje valstybėje esančiu turtu, taip pat turėtų būtileidžiamos pagal pagrindines universalaus pobūdžio bank-roto bylomis taisykles.

(12) Pagal šį reglamentą pagrindinę bankroto bylą galima iškeltivalstybėje narėje, kurioje yra pagrindinių turtinių skoli-ninko interesų centras. Šis nagrinėjimas yra universalauspobūdžio ir taikomos visam skolininko turtui. Siekiantapsaugoti įvairius interesus, šiame reglamente leidžiama

lygiagrečiai su pagrindinėmis iškelti šalutines bylas irnagrinėti jas kartu su pagrindinėmis. Šalutines bylas galimakelti valstybėje narėje, kurioje skolininkas turi savo įmonę.Šalutinės bylos gali būti keliamos tik dėl toje valstybėjeesančio skolininko turto. Privalomos šalutinių ir pagrindi-nių bylų derinimo taisyklės užtikrina vienovę Bendrijoje.

(13) „Pagrindinių turtinių interesų vieta“ turėtų būti vieta,kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtiniusinteresus, ir dėl to ją gali nustatyti trečiosios šalys.

(14) Šis reglamentas taikomas byloms tik tada, kai skolininkopagrindinių turtinių interesų vieta yra Bendrijoje.

(15) Šiame reglamente pateikiamos jurisdikcijos taisyklės nus-tato tik tarptautinę jurisdikciją, tai yra, jose nurodoma tavalstybė narė, kurios teismai gali iškelti bankroto bylas.Valstybės narės teritorinę jurisdikciją turi nustatyti atitin-kamos valstybės narės nacionalinė teisė.

(16) Teismui, turinčiam jurisdikciją iškelti pagrindines bankrotobylas, turėtų būti suteikta teisė nuo tada, kai pateikiamasreikalavimas iškelti bylą, taikyti laikinąsias arba apsaugospriemones. Apsaugos priemonės iki bankroto bylos pra-džios ir jai prasidėjus labai svarbios bankroto bylų veiks-mingumui užtikrinti. Šiuo tikslu šiame reglamente turėtųbūti numatytos įvairios galimybės. Viena vertus, teismas,kompetentingas nagrinėti pagrindinę bankroto bylą, taippat turėtų turėti galimybę reikalauti laikinų kitos valstybėsnarės teritorijoje esančio turto apsaugos priemonių. Kitavertus, prieš iškeliant bankroto bylą laikinai paskirtam lik-vidatoriui reikėtų leisti valstybėse narėse, kuriose yra sko-lininkui priklausanti įmonė, kreiptis dėl tų valstybių nariųteisėje numatytų apsaugos priemonių taikymo.

(17) Prieš iškeliant pagrindinę bankroto bylą teisė prašyti iškeltibankroto bylą valstybėje narėje, kurioje yra skolininkoįmonė, turėtų būti suteikta tik vietiniams kreditoriams irvietinės įmonės kreditoriams, arba iškelti bylą turėtų būtileidžiama tik tais atvejais, kai pagal valstybės narės, kuriojeyra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teisępagrindinė byla negali būti iškelta. Šis apribojimas taiko-mas siekiant užtikrinti, kad dėl teritorinių bankroto bylųiškėlimo prieš iškeliant pagrindines bankroto bylas turėtųbūti kreipiamasi tik būtiniausiais atvejais. Iškėlus pagrin-dinę bankroto bylą, teritorinės bankroto bylos tampašalutinėmis.


202

(18) Iškėlus pagrindinę bankroto bylą, teisė prašyti iškelti bank-roto bylą valstybėje narėje, kurioje yra skolininko įmonė,šiuo reglamentu nėra apribota. Likvidatorius pagrindinėjebyloje arba bet kuris kitas pagal tos valstybės narės nacio-nalinę teisę įgaliotasis asmuo gali kreiptis dėl šalutinėsbankroto bylos iškėlimo.

(19) Šalutinė bankroto byla gali būti iškelta ne tik siekiantapsaugoti vietinius interesus, bet ir kitais tikslais. Gali pasi-taikyti atvejų, kai skolininko nekilnojamąjį turtą per daugsudėtinga administruoti kaip vienetą arba kai skirtumaitarp susisiejančių teisinių sistemų yra tokie dideli, kad galiatsirasti problemų dėl pasekmių, kylančių iš valstybės,kurioje iškelta byla, teisės kitoms valstybėms narėms,kuriose yra turtas. Dėl šios priežasties likvidatoriuspagrindinėje byloje gali prašyti iškelti šalutinę bylą, jei toreikia, kad būtų galima veiksmingai administruoti nekilno-jamąjį turtą.

(20) Vis dėlto pagrindinės ir šalutinės bankroto bylos gali padėtiveiksmingai realizuoti visą turtą tik tada, kai suderinamosvisos tuo pat metu nagrinėjamos bylos. Šiuo atveju pagrin-dinė sąlyga yra ta, kad įvairūs likvidatoriai privalo glaudžiaibendradarbiauti, ypač keisdamiesi pakankamu informaci-jos kiekiu. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinės nemokumobylos būtų vyraujančios, tokiose bylose likvidatoriui turėtųbūti suteiktos kelios galimybės įsikišti į šalutines bankrotobylas, nagrinėjamas tuo pat metu. Pavyzdžiui, jam turėtųbūti leista pasiūlyti pertvarkymo planą ar kompromisinįsusitarimą su kreditoriais arba kreiptis dėl turto realiza-vimo šalutinėje bankroto byloje sustabdymo.

(21) Kiekvienas kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinėgyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra Bendrijoje,turėtų turėti teisę pateikti reikalavimus kiekvienoje Bend-rijoje nagrinėjamoje bankroto byloje, susijusioje su skoli-ninko turtu. Ši nuostata taip pat taikoma mokesčių irsocialinio draudimo institucijoms. Vis dėlto, siekiant užtik-rinti vienodų sąlygų taikymą kreditoriams, būtina koordi-nuoti lėšų paskirstymą. Kiekvienam kreditoriui turėtų būtisuteikta galimybė pasilikti sau tą turto dalį, kuri jam buvopaskirta bankroto byloje, tačiau kitose bylose jam turėtųbūti leista tik dalyvauti skirstant visą turtą, jeigu vienodąpadėtį užimantys kreditoriai yra gavę tokią pat savo reika-lavimų dalį.

(22) Šis reglamentas turėtų numatyti, kad teismo sprendimai dėlšiuo reglamentu reglamentuojamų bankroto bylų iškėlimo,eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susijębankroto bylomis, būtų pripažįstami nedelsiant. Dėl toautomatiškas pripažinimas turėtų reikšti, kad pagal

valstybės narės, kurioje buvo iškelta byla, teisę bylosnagrinėjimo pasekmės turės tokią pat teisinę galią visosekitose valstybėse narėse. Valstybių narių teismų priimtisprendimai turėtų būti pagrįsti tarpusavio pasitikėjimoprincipu. Todėl nepripažinimo pagrindų turi būti tik tiek,kiek yra minimaliai reikalinga. Tuo remiantis turėtų būtisprendžiamas ir kiekvienas ginčas, kuriame dviejų valsty-bių narių teismai pareiškia turintys kompetenciją iškeltipagrindinę bankroto bylą. Pirmojo teismo sprendimasiškelti bylą turėtų būti pripažįstamas kitose valstybėsenarėse, nesuteikiant joms teisės tikrinti teismo sprendimo.

(23) Šiame reglamente numatytiems klausimams turėtų būtinustatytos vieningos kolizinės taisyklės savo taikymo sri-tyje pakeisiančios nacionalines tarptautinės privatinėsteisės taisykles. Jeigu nenustatyta kitaip, turėtų būti tai-koma valstybės narės, kurioje iškelta byla, teisė (lex concur-sus). Ši kolizinė taisyklė turėtų galioti pagrindinėms irvietinėms byloms; lex concursus sąlygoja bankroto bylų pro-cesines ir materialines pasekmes asmenims ir susijusiemsteisiniams santykiams. Ji reglamentuoja visas bankrotobylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo sąlygas.

(24) Automatiškas bankroto bylų, kurioms paprastai taikomavalstybės narės, kurioje iškelta byla, teisė, pripažinimas galisusidurti su taisyklėmis, pagal kurias kitose valstybėsenarėse turi būti vykdomi sandoriai. Siekiant apsaugotiteisėtus lūkesčius ir tikrumą dėl kitose valstybėse narėsesudarytų sandorių, nei ta valstybė narė, kurioje iškelta byla,reikėtų priimti tam tikras bendrosios taisyklės išimtis.

(25) Visų pirma reikalinga speciali nuoroda dėl daiktinių teisių,nukreipianti nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės,kadangi daiktinės teisės ypač svarbios teikiant kreditą. Dėlto tokios daiktinės teisės pagrindas, galiojimas ir apimtispaprastai turėtų būti nustatomi pagal lex situs ir nepriklau-syti nuo bankroto bylos iškėlimo. Todėl daiktinę teisęturinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau gintisavo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaitogarantijų išsprendimą. Kai, pagal lex situs, daiktinės teisėsobjektas yra turtas, tačiau pagrindinė byla nagrinėjamakitoje valstybėje narėje, likvidatoriui pagrindinėje bylojereikėtų suteikti teisę reikalauti, kad šalutinė byla būtųiškelta ten, kur kyla daiktinės teisės, jeigu skolininkas tenturi savo įmonę. Jeigu šalutinė byla neiškeliama, perviršisuž parduotą turtą, priklausantį pagal daiktines teises, turibūti sumokėtas likvidatoriui pagrindinėje byloje.


203

(26) Jei valstybės, kurioje iškelta byla, teisė neleidžia įskaitymo,kreditoriui vis tiek turėtų būti suteikta teisė į tokį įskaitymą,jeigu tai leidžia teisė, taikytina nemokaus skolininko reika-lavimui. Tokiu atveju įskaitymas atlieka garantijos funkcijąremiantis teisinėmis nuostatomis, kuriomis atitinkamaskreditorius gali vadovautis reikalavimo pateikimo metu.

(27) Taip pat turi būti užtikrinta speciali mokėjimo sistemų irfinansinių rinkų apsauga. Tai taikoma, pavyzdžiui, aktyvųir įsipareigojimų pozicijų uždarymo ir jų tarpusavio kom-pensavimo susitarimams, naudojamiems minėtose siste-mose, ir vertybinių popierių pardavimui bei garantijoms,numatytoms tokiems sandoriams, kuriuos visų pirmareglamentuoja 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamentoir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumomokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemo-se (1). Dėl to vienintelė tokiems sandoriams taikytina teisėturėtų būti susijusiai sistemai arba rinkai taikytina teisė. Šinuostata skirta užkirsti kelią galimybei, kad sandoriųmokėjimo ir atsiskaitymo mechanizmai, numatyti valsty-bių narių mokėjimo ir įskaitymo sistemose arba reguliuo-jamose finansinėse rinkose, nepasikeistų verslo partneriuitapus nemokiu. Direktyvoje 98/26/EB yra numatytos spe-cialios nuostatos, kurioms reikėtų teikti pirmenybę prieššiame reglamente nustatytas bendrąsias taisykles.

(28) Siekiant apsaugoti darbuotojus ir darbo vietas, bankrotobylų pasekmės darbo sutarties pratęsimui arba nutrauki-mui ir visų tokios darbo sutarties šalių teisėms bei įsiparei-gojimams turi būti nustatytos teisės, taikomos susitarimuipagal bendrąsias teisės kolizijos taisykles. Bet kurie kitinemokumo klausimai, pvz., ar darbuotojų reikalavimusgina pirmumo teisės ir koks yra tokių pirmumo teisių sta-tusas, turėtų būti nustatyti šalies, kurioje iškelta byla, įsta-tymais.

(29) Verslo sumetimais, pagrindinis nutarimo iškelti bylą turi-nys turi būti viešai paskelbtas kitose valstybėse narėse lik-vidatoriaus prašymu. Jeigu atitinkamoje valstybėje narėjeyra įmonė, minėtą sprendimą viešai skelbti gali būti priva-loma. Tačiau jokiu būdu toks viešas skelbimas neturėtųbūti išankstinė užsienyje iškeltos bylos pripažinimo sąly-ga.

(30) Gali būti taip, kad kai kurie suinteresuoti asmenys faktiš-kai nežino, jog byla iškelta, ir, elgdamiesi sąžiningai, veikiapriešingu būdu susidariusiai naujai padėčiai. Siekiant

apsaugoti tokius asmenis, kurie, nežinodami apie bylosiškėlimą, sumoka pinigus skolininkui, nors iš tikrųjų pini-gai turėjo būti sumokėti likvidatoriui užsienio šalyje,reikėtų numatyti, kad tokiu mokėjimu būtų panaikinamaskola.

(31) Šiame reglamente turėtų būti pateikti priedai, susiję subankroto bylų proceso tvarka. Kadangi šie priedai susiję tiksu valstybių narių įstatymais, yra specialių ir esminių prie-žasčių, kad Taryba pasiliktų sau teisę keisti minėtus prie-dus, siekiant, kad būtų atsižvelgta į bet kurių valstybiųnarių vidaus teisės pakeitimus.

(32) Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutartiespriede pateikto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airi-jos pozicijos 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jungtinė Kara-lystė ir Airija pranešė apie savo ketinimą dalyvauti pri-imant ir taikant šį reglamentą.

(33) Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimo sutartiespriede pateikto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja pri-imant šį reglamentą, dėl to neprivalo jo laikytis, ir šis regla-mentas jai netaikomas,


1 SKYRIUS


1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinio bankroto byloms, susi-jusioms su skolininko daliniu ar visišku teisės į turtą netekimu beilikvidatoriaus paskyrimu.

2. Šis reglamentas netaikomas bankroto byloms, iškeltoms drau-dimo įmonėms, kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms, tei-kiančioms lėšų saugojimo ar garantavimo už trečiąsias šalispaslaugas, arba kolektyvinėms investicinėms bendrovėms.(1) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.


204

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) „bankroto byla“ – tai 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta kolekty-vinė bankroto byla. Šios bylos išvardytos A priede;

b) „likvidatorius“ – tai bet kuris asmuo ar institucija, kurių funk-cija yra administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininkoatimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko reikalų administ-ravimą. Šie asmenys ir institucijos išvardytos C priede;

c) „byla dėl įmonės likvidavimo“ – tai byla, kaip apibrėžiamaa punkte, apimanti skolininko turto realizavimą, įskaitanttokius atvejus, kai byla yra nutraukta skolininkui sudariuskompromisinį susitarimą su kreditoriais arba panaudojus kitąnemokumą nutraukusią priemonę, arba nutraukta dėl skoli-ninko turto nepakankamumo. Šios bylos išvardytos B priede;

d) „teismas“ – tai valstybės narės teismas ar kita kompetentingainstitucija, turinti įgaliojimus iškelti bankroto bylą arba priimtisprendimus tokios bylos eigoje;

e) „teismo sprendimas“, kalbant apie bankroto bylos iškėlimąarba likvidatoriaus paskyrimą, – tai bet kurio teismo, turinčioįgaliojimus iškelti tokią bylą arba paskirti likvidatorių, priim-tas sprendimas;

f) „bylos iškėlimo laikas“ – tai laikas, kai įsiteisėja teismo spren-dimas iškelti bylą, nesvarbu, ar tai būtų galutinis sprendimas,ar ne;

g) „valstybė narė, kurios teritorijoje yra turtas“, – jei:

— tai materialusis turtas, valstybė narė, kurios teritorijoje šisturtas yra,

— turtas ir teisių į jį nuosavybė arba teisės į jį turi būti regist-ruojamos valstybiniame registre, valstybė narė, kuriosžinioje yra tvarkomas registras,

— tai kreditorių reikalavimai, valstybė narė, kurios teritorijojeyra juos tenkinti privalančios trečiosios šalies pagrindiniųturtinių interesų vieta, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalyje;

h) „įmonė“ – tai bet kuri veiklos vieta, kur skolininkas vykdonuolatinę ūkinę veiklą naudodamas žmonių ir daiktinius resur-sus.

3 straipsnis

Tarptautinė jurisdikcija

1. Valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindiniųturtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankrotobylą. Jei tai yra bendrovė arba juridinis asmuo, kai nėra priešingųįrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yrajos registruota buveinė.

2. Jei skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta yra valstybėsnarės teritorijoje, kitos valstybės narės teismai turi jurisdikcijąiškelti tokiam skolininkui bankroto bylą tik tuo atveju, jei jam toskitos valstybės narės teritorijoje priklauso įmonė. Tokios bylospoveikis gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosiosvalstybės narės teritorijoje.

3. Jei bankroto byla buvo iškelta pagal šio straipsnio 1 dalį, betkuri byla, vėliau iškelta pagal šio straipsnio 2 dalį, laikoma šalu-tine byla. Ši šalutinė byla turi būti likvidavimo byla.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta teritorinė bankroto byla galibūti iškelta prieš iškeliant pagrindinę bankroto bylą pagal šiostraipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei:

a) iškelti bylos pagal šio straipsnio 1 dalį negalima dėl sąlygų,nustatytų tos valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininkopagrindinių turtinių interesų vieta, įstatymuose, arba

b) iškelti bylą pagal šio straipsnio 1 dalį reikalauja kreditorius,kurio nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta arbaregistruota buveinė yra toje valstybėje narėje, kurios teritori-joje yra įmonė, arba kurio reikalavimas susijęs su tos įmonėsveikla.

4 straipsnis

Taikytina teisė

1. Išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, bankrotobyloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritori-joje iškelta tokia byla, toliau vadinama „valstybė, kurioje iškeltabyla“, teisė.


205

2. Valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tokios bylosiškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Ji konkrečiai nustato:

a) skolininkus, kuriems gali būti iškelta bankroto byla atsižvel-giant į jų procesinį veiksnumą;

b) nuosavybę, kuri sudaro skolininko turto dalį, ir tvarką, kaipturi būti traktuojamas turtas, kurį skolininkas įgijo arba kurisjam perduotas po to, kai buvo iškelta bankroto byla;

c) atitinkamus skolininko ir likvidatoriaus įgaliojimus;

d) sąlygas, kada galima remtis įskaitymas;

e) bankroto bylų pasekmes esamoms sutartims, kuriose skoli-ninkas yra viena iš šalių;

f) bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltomsbyloms, išskyrus neišspręstas bylas;

g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į skolininko turtą, ir rei-kalavimų, atsiradusių iškėlus bankroto bylą, vertinimą;

h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikri-nimą ir pripažinimą;

i) taisykles, reguliuojančias realizuoto turto pajamų paskirs-tymą, reikalavimų eiliškumą ir teises kreditorių, kuriems pobankroto bylos iškėlimo pavyko pasiekti dalinio jų reikala-vimų patenkinimo remiantis daiktine teise arba įskaičius tar-pusavio reikalavimus;

j) bankroto bylų nutraukimo, ypač pasiekus kompromisinį susi-tarimą su kreditoriais, sąlygas ir padarinius;

k) kreditorių teises po bankroto bylos nutraukimo;

l) šalį, kuri turi padengti bankroto bylos sąnaudas ir išlaidas;

m) taisykles, susijusias su atvejais, kai visiems kreditoriams nepa-lankūs teisės aktai yra niekiniai, ginčytini arba negalima užtik-rinti jų vykdymo.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių daiktinės teisės

1. Bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių artrečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylosiškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjįar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant kon-kretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės konkrečiai reiškia:

a) teisę perduoti turtą arba sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad jisbūtų perduotas, bei teisę naudoti iš šio perduoto turto gautaspajamas arba iš šio turto, ypač iš jo arešto arba įkeitimo, gau-namas pajamas;

b) išimtinę reikalavimo patenkinimo teisę, ypač kai su reikala-vimu susijusi teisė yra užtikrinta areštu, arba reikalavimo teisėužtikrinama pateikiant garantiją;

c) teisę reikalauti, kad bet kuris asmuo, valdantis ar naudojantisturtą priešingai šalies, turinčios teisę jį naudoti, norams, jį grą-žintų ir (arba) atliktų restituciją;

d) daiktinę teisę gauti naudos iš naudojamo turto.

3. Daiktine teise laikoma valstybiniame registre įrašyta ir vykdy-tina trečiosios šalies atžvilgiu teisė, pagal kurią galima įgyti daik-tinę teisę, apibrėžtą šio straipsnio 1 dalyje.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostata nekliudo kelti 4 straipsnio2 dalies m punkte nurodytų bylų dėl teisės aktų paskelbimo nie-kiniais, ginčytinais ar dėl negalimumo užtikrinti jų vykdymą.

6 straipsnis

Tarpusavio įskaitymas

1. Bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos kreditorių teisei reika-lauti, kad būtų įskaityti jų ir jų skolininkų tarpusavio reikalavimai,jeigu nemokaus skolininko reikalavimui taikytina teisė tokį įskai-tymą leidžia.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata nedraudžia kelti 4 straipsnio2 dalies m punkte nurodytų bylų dėl teisės aktų paskelbimo nie-kiniais, ginčytinais ar dėl negalimumo užtikrinti jų vykdymą.

7 straipsnis

Teisės į turtą išlaikymas

1. Bankroto bylos iškėlimas turto pirkėjui neturi įtakos turtopardavėjo teisėms, paremtoms nuosavybės teisės išlaikymu, jeigubylos iškėlimo metu šis turtas yra ne toje valstybėje narėje, kuriojebyla iškelta.

2. Bankroto bylos iškėlimas turto pardavėjui po to, kai turtas jauperduotas, nesudaro pagrindo anuliuoti ar nutraukti pirkimosutartį ir nekliudo pirkėjui įgyti į šį turtą nuosavybės teisę, jeigubylos iškėlimo metu parduotasis turtas buvo ne bylą iškėlusiosvalstybės narės teritorijoje.


206

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nedraudžia iškelti 4 straips-nio 2 dalies m punkte nurodytų bylų dėl teisės aktų paskelbimoniekiniais, ginčytinais ar dėl negalimumo užtikrinti jų vykdymą.

8 straipsnis

Sutartys dėl nekilnojamojo turto

Bankroto bylos pasekmes sutartims, suteikiančioms teisę įgyti arnaudoti nekilnojamąjį turtą, reglamentuoja tik tos valstybės narės,kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, įstatymai.

9 straipsnis

Mokėjimų sistemos ir finansų rinkos

1. Nepažeidžiant 5 straipsnio nuostatų, bankroto bylos pasekmesmokėjimų ar atsiskaitymo sistemos šalių ar finansinės rinkos šaliųteisėms ar prievolėms reglamentuoja tik tai sistemai ar rinkai tai-kytina valstybės narės teisė.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia iškelti bylą dėlteisės aktų paskelbimo niekiniais, ginčytinais ar dėl negalimumoužtikrinti jų vykdymą, jei tokia byla gali būti iškelta siekiant atidėtimokėjimus ar sandorius pagal atitinkamai mokėjimų sistemai arfinansų rinkai taikytiną teisę.

10 straipsnis

Darbo sutartys

Bankroto bylos pasekmes darbo sutartims ir darbo santykiamsreglamentuoja darbo sutartims taikytina valstybės narės teisė.

11 straipsnis

Pasekmės teisėms, kurias būtina registruoti

Bankroto bylos pasekmes skolininko teisėms į nekilnojamąjį turtą,laivą ar lėktuvą, kurie turi būti užregistruoti valstybiniame registre,nustato valstybės narės, kurios žinioje yra tvarkomas registras,teisė.

12 straipsnis

Bendrijos patentai ir prekių ženklai

Kaip numatyta šiame reglamente, Bendrijos patentas, Bendrijosprekės ženklas ar bet kuri kita panaši Bendrijos teisės nustatytateisė gali būti įtraukta tik į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą.

13 straipsnis

Nepalankūs teisės aktai

4 straipsnio 2 dalies m punktas netaikomas, jei asmuo, gavęs nau-dos iš visiems kreditoriams nepalankių teisės aktų, pateikia įrody-mus, kad:

— minėtas teisės aktas priklauso ne tos valstybės narės, kuriojeiškelta byla, teisei, ir

— teisė nenumato jokių priemonių atitinkamu atveju užginčytiminėtą teisės aktą.

14 straipsnis

Perkančiųjų trečiųjų šalių apsauga

Jeigu skolininkas po bankroto bylos iškėlimo sudarytu aktu užatlygį parduoda:

— nekilnojamąjį turtą, arba

— valstybiniame registre turintį būti užregistruotą laivą arlėktuvą, arba

— vertybinius popierius, kurie turi būti registruojami įstatymųnustatytame registre,

minėto akto galiojimą reglamentuoja įstatymai tos valstybės,kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas arba kurios žinioje yratvarkomas registras.

15 straipsnis

Bankroto bylų pasekmės dar neišspręstoms teismo byloms

Bankroto bylų pasekmes dar neišspręstoms teismo byloms dėlturto ar dėl iš skolininko atimtos teisės reglamentuoja tik tosvalstybės narės, kurioje dar nėra išspręsta minėta byla, įstatymai.

II SKYRIUS

BANKROTO BYLŲ PRIPAŽINIMAS

16 straipsnis

Principas

1. Bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savojurisdikciją, kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narėsteismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo tomomento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusiojevalstybėje.


207

Ši taisyklė taikoma ir tuomet, kai kitose valstybėse narėse bank-roto byla skolininkui negali būti iškelta atsižvelgiant į jo proce-sinį veiksnumą.

2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos bylos pripažinimas nekliudokitos valstybės narės teismui iškelti 3 straipsnio 2 dalyje minimąbylą. Pastaroji byla yra šalutinė byla, kaip apibrėžiama III skyriu-je.

17 straipsnis

Pripažinimo pasekmės

1. Jei šis reglamentas nenumato ko kita, 3 straipsnio 1 dalyjeminėtas teismo sprendimas iškelti bylą be tolesnių formalumų betkurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip irbylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiške-liama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla.

2. 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylos pasekmės kitosevalstybėse narėse negali būti ginčijamos. Bet koks kreditorių tei-sių apribojimas, ypač bylos sustabdymas ar teisių nemokiam sko-lininkui grąžinimas turi vis-a-vis poveikį kitos valstybės narės teri-torijoje esančiam turtui, tik savo sutikimą davusiemskreditoriams.

18 straipsnis

Likvidatoriaus įgaliojimai

1. Likvidatorius, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta3 straipsnio 1 dalyje, paskiria teismas, gali vykdyti visus valstybės,kurioje iškelta byla, įstatymų jam suteiktus įgaliojimus kitojevalstybėje narėje, tol, kol ten nėra iškelta kita bankroto byla irnesiimta apsaugos priemonių siekiant išvengti bylos po to, kaibuvo pareikalauta toje valstybėje iškelti bankroto bylą. Jis ypačgali perkelti skolininko turtą, laikantis 5 ir 7 straipsnių nuostatų,iš valstybės narės, kurioje jis yra, teritorijos.

2. Likvidatorius, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta3 straipsnio 2 dalyje, paskiria teismas, gali bet kurioje kitojevalstybėje narėje pareikšti per teismą arba ne per teismą, kad kil-nojamas turtas yra išvežtas iš valstybės narės, kurioje iškelta bank-roto byla, teritorijos į kitą valstybę narę po to, kai byla jau buvoiškelta. Jis taip pat gali iškelti bet kokią bylą dėl sprendimo, neati-tinkančio kreditorių interesų, panaikinimo.

3. Vykdydamas savo įgaliojimus, likvidatorius laikosi valstybėsnarės, kurioje jis ketina veikti, įstatymų, ypač susijusių su turtorealizavimo procedūromis. Šie įgaliojimai neapima priverstiniųpriemonių ar teisės priimti sprendimą teisiniame procese arišspręsti ginčą.

19 straipsnis

Likvidatoriaus paskyrimo įrodymas

Likvidatoriaus paskyrimą liudija sprendimo jį paskirti patvirtintaoriginalo kopija arba bet kuri kita teismo pagal jurisdikciją išduotapažyma.

Gali būti pareikalauta, kad pažyma būtų išversta į valstybės narės,kurios teritorijoje likvidatorius ketina veikti, valstybinę kalbą arbavieną iš kalbų. Nereikalaujama jokio kito legalizavimo ar panašausformalumo.

20 straipsnis

Grąžinimas ir priskyrimas

1. Kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą,bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdupasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas,nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininkoturtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir7 straipsniuose.

2. Siekiant užtikrinti kreditoriams vienodas sąlygas, kreditorius,kuris bankroto bylos eigoje gavo dividendų iš turto, į kurį nukr-eiptas jo reikalavimas, dalyvauja skirstant turtą kitose bylose tiktuomet, kai tos pačios eilės ar kategorijos kreditoriai tose kitosebylose yra gavę lygiaverčių dividendų.

21 straipsnis

Paskelbimas

1. Likvidatorius gali pareikalauti, kad pranešimai apie teismosprendimą iškelti bankroto bylą ir prireikus nutarimas dėl jopaskyrimo būtų paskelbti bet kurioje kitoje valstybėje narėje jojenumatyta tvarka. Tokiame pranešime taip pat nurodomas paskir-tasis likvidatorius ir tai, ar byla teisminga pagal 3 straipsnio 1 dalįar 3 straipsnio 2 dalį.


208

2. Tačiau bet kuri valstybė narė, kurios teritorijoje skolininkasturi įmonę, gali nustatyti, kad viešas skelbimas privalomas. Tokiaisatvejais likvidatorius ar bet kuri kita tam įgaliota valstybės narės,kurioje iškelta 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta byla, valdžios insti-tucija imasi visų būtinų priemonių tokiam paskelbimui užtikrinti.

22 straipsnis

Registracija valstybiniame registre

1. Likvidatorius gali reikalauti, kad teismo sprendimas iškelti3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą būtų užregistruotas kadastre,prekybos registre ir bet kuriame kitose valstybėse narėse tvarko-mame registre.

2. Tačiau bet kuri valstybė narė gali pareikalauti privalomosregistracijos. Tokiais atvejais likvidatorius ar bet kuri kita tam įga-liota valstybės narės, kurioje iškelta 3 straipsnio 1 dalyje nurodytabyla, valdžios institucija imasi visų būtinų priemonių tokiai regist-racijai užtikrinti.

23 straipsnis

Išlaidos

21 ir 22 straipsniuose numatytos pranešimų spausdinimo irregistracijos išlaidos laikomos teisminio nagrinėjimo metususidariusiomis išlaidomis.

24 straipsnis

Skolininko įsipareigojimų įvykdymas

1. Jeigu valstybėje narėje įsipareigojimas įvykdomas skolininko,kuriam kitoje valstybėje narėje iškelta bankroto byla, naudai, oturėtų būti įvykdytas likvidatoriaus toje byloje naudai, įsipareigo-jimą įvykdęs asmuo laikomas jį įvykdžiusiu, jei jis nežinojo, kadiškelta byla.

2. Jeigu toks įsipareigojimas įvykdomas prieš išspausdinant21 straipsnyje numatytą pranešimą, jei nėra priešingų įrodymų,laikoma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo nežinojo apie bank-roto bylos iškėlimą; jei įsipareigojimas įvykdomas po to, kai buvoišspausdintas minėtas pranešimas, jei nėra priešingų įrodymų, lai-koma, kad įsipareigojimą įvykdęs asmuo žinojo apie bylosiškėlimą.

25 straipsnis

Kitų teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas

1. Teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamaspagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos

eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kre-ditorių ir skolininkų susitarimai taip pat yra pripažįstami be toles-nių formalumų. Tokie sprendimai vykdomi pagal Briuselio kon-vencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse irkomercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais konven-cijomis dėl prisijungimo prie šios konvencijos, 31–51 straipsniųnuostatas, išskyrus 34 straipsnio 2 dalį.

Pirmoji dalis taip pat taikoma teismo sprendimams, kylantiemstiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiems, net jeijuos priima kitas teismas.

Pirmoji dalis taip pat taikoma sprendimams dėl apsaugos priemo-nių, kurių imamasi po to, kai buvo pateiktas pareiškimas iškeltibankroto bylą.

2. Teismo sprendimų, išskyrus minimus šio straipsnio 1 dalyje,pripažinimą ir vykdymą reglamentuoja šio straipsnio 1 dalyjenurodyta konvencija, jei ji taikytina.

3. Valstybės narės neprivalo pripažinti ar vykdyti 1 dalyje nuro-dytų teismo sprendimų, jei dėl jų gali būti apribota asmens laisvėar pašto korespondencijos slaptumas.

26 straipsnis (1)

Viešoji tvarka

Bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėjenarėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtąteismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmėsakivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jospagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms irlaisvėms.

III SKYRIUS

ŠALUTINĖ BANKROTO BYLA

27 straipsnis

Bylos iškėlimas

Vienos iš valstybių narių teisme iškėlus 3 straipsnio 1 dalyjenurodytą bylą, kuri pripažįstama kitoje valstybėje narėje(pagrindinė byla), tos kitos valstybės narės teismas, turintisjurisdikciją, kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje, gali iškelti šalutinębankroto bylą, nors toje kitoje valstybėje nesvarstant skolininkonemokumo. Tai turi būti viena iš bylų, išvardytų B priede. Šiosebylose sprendžiamas tik tos kitos valstybės narės teritorijojeesančio skolininko turto klausimas.

(1) Oficialus Portugalijos pareiškimas dėl 26 ir 37 straipsnių taikymo(OL C 183, 2000 6 30, p. 1).


209

28 straipsnis

Taikytina teisė

Išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, šalutinėmsbyloms turi būti taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškeltašalutinė byla, teisė.

29 straipsnis

Teisė pateikti pareiškimą dėl bylos iškėlimo

Pareiškimą dėl bylos iškėlimo gali pateikti:

a) likvidatorius pagrindinėje byloje;

b) bet kuris asmuo ar institucija, įgalioti pagal valstybės narės,kurios teritorijoje prašoma iškelti šalutinę bylą, įstatymuspateikti pareiškimą dėl bylos iškėlimo.

30 straipsnis

Išankstinis sąnaudų ir išlaidų apmokėjimas

Jei valstybės narės, kurioje pateiktas pareiškimas iškelti šalutinębylą, įstatymai reikalauja, kad skolininkas turi turėti pakankamaiturto visoms ar daliai bylos išlaidų padengti, teismas, gavęs tokįpareiškimą, gali pareikalauti, kad pareiškėjas iš anksto apmokėtųišlaidas arba pateiktų atitinkamą garantiją.

31 straipsnis

Prievolė bendradarbiauti ir perduoti informaciją

1. Likvidatorius pagrindinėje byloje ir likvidatoriai šalutinėsebylose privalo vieni kitiems perduoti informaciją laikydamiesiinformacijos perdavimą ribojančių taisyklių. Jie nedelsdami per-duoda visą informaciją, kuri gali būti susijusi su kitomis bylomis,ypač apie tai, kaip vyksta reikalavimų pateikimas bei tikrinimas,ir apie visas priemones, kuriomis siekiama bylą nutraukti.

2. Likvidatorius pagrindinėje byloje ir likvidatoriai šalutinėsebylose privalo vieni su kitais bendradarbiauti laikydamiesi kiek-vienai bylai taikytinų taisyklių.

3. Likvidatorius šalutinėje byloje nedelsdamas suteikia likvidato-riui pagrindinėje byloje galimybę iš anksto pateikti pasiūlymus dėllikvidavimo ar dėl turto panaudojimo šalutinėje byloje.

32 straipsnis

Kreditorių teisių įgyvendinimas

1. Bet kuris kreditorius gali pateikti reikalavimą pagrindinėjebyloje ir bet kurioje šalutinėje byloje.

2. Likvidatoriai pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje bylojepateikia kitose bylose reikalavimus, jau pateiktus tose bylose,kurioms šie likvidatoriai paskirti, jei tai atitinka kreditorių intere-sus vėlesnėse bylose, o kreditoriai turi teisę tai užprotestuoti arbaatsiimti savo pateiktus reikalavimus, jei tai numato taikytina teisė.

3. Likvidatorius pagrindinėje ar šalutinėje byloje yra įgaliotasdalyvauti kitose bylose kaip kreditorius, ypač dalyvauti kreditoriųsusirinkimuose.

33 straipsnis

Likvidavimo sustabdymas

1. Gavęs likvidatoriaus pagrindinėje byloje pareiškimą, teismas,kuriame buvo iškelta šalutinė byla, visiškai ar iš dalies sustabdolikvidavimo procedūrą, jeigu tokiu atveju likvidatoriuipagrindinėje byloje gali prireikti imtis atitinkamų priemonių kre-ditorių šalutinėje byloje bei atskirų klasių kreditorių interesamsužtikrinti. Toks likvidatoriaus pareiškimas gali būti atmestas tiktokiu atveju, jei jis akivaizdžiai nesusijęs su kreditorių pagrindinėjebyloje interesais. Teismas gali nutarti sustabdyti likvidavimo pro-cedūrą iki trijų mėnesių. Likvidavimo procedūros sustabdymasgali būti pratęsiamas ar atnaujinamas panašiems laikotarpiams.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teismas nutraukia likvida-vimo procedūros sustabdymą:

— likvidatoriaus pagrindinėje byloje prašymu,

— savo iniciatyva, kreditoriaus prašymu ar likvidatoriausšalutinėje byloje prašymu, jeigu ši priemonė daugiau neatrodopagrįsta, ypač atsižvelgiant į kreditorių interesus pagrindinėjearba šalutinėje bylose.


210

34 straipsnis

Šalutinės bankroto bylos baigimo priemonės

1. Jeigu šalutinei bylai taikoma teisė leidžia tokią bylą užbaigtineskiriant likvidavimo, bet taikant sanavimo planą, kompromi-sinį susitarimą su kreditoriais ar panašią priemonę, likvidatoriuspagrindinėje byloje turi teisę pats pasiūlyti tokią priemonę.

Šalutinės bylos baigimas taikant 1 dalyje nurodytas priemonesnėra galutinis be likvidatoriaus pagrindinėje byloje sutikimo;tačiau baigimas gali tapti galutiniu be jo sutikimo, jei siūlomapriemonė nepaveikia pagrindinės bylos kreditorių finansinių inte-resų.

2. Bet koks kreditorių teisių apribojimas, susijęs su 1 dalyje nuro-dyta šalutinėje byloje siūloma priemone, tokia kaip mokėjimoatidėjimas ar skolos likvidavimas, negali be visų suinteresuotų kre-ditorių pritarimo paveikti šioje byloje nesvarstomo skolininkųturto.

3. Sustabdžius pagal 33 straipsnį paskirtą likvidavimo procesą,tik likvidatorius pagrindinėje byloje arba, pastarajam pritarus,skolininkas gali siūlyti taikyti šio straipsnio 1 dalyje šalutinei bylainustatytas priemones; joks kitoks pasiūlymas taikyti minėtą prie-monę neteikiamas balsuoti, ir jam nepritariama.

35 straipsnis

Šalutinėje byloje liekantis turtas

Jei, likvidavus turtą šalutinėje byloje, galima patenkinti visus tojebyloje priimtus reikalavimus, toje byloje paskirtas likvidatoriusnedelsdamas perduoda bet kokį likusį turtą likvidatoriuipagrindinėje byloje.

36 straipsnis

Vėlesnis pagrindinės bylos iškėlimas

Jei 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta byla iškeliama po to, kai kitojevalstybėje narėje iškelta 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla, kiekleidžia bylos eiga, anksčiau iškeltai bylai taikomi31–35 straipsniai.

37 straipsnis (1)

Anksčiau iškeltos bylos juridinio statuso pakeitimas

Paaiškėjus, kad tai atitinka kreditorių pagrindinėje bylojeinteresus, likvidatorius pagrindinėje byloje gali pareikalauti, kadA priede nurodyta byla, anksčiau iškelta kitoje valstybėje narėje,būtų perkvalifikuota į bylą dėl likvidavimo.

Pagal 3 straipsnio 2 dalį jurisdikciją turintis teismas priima nutartįdėl bylos perkvalifikavimo į vieną iš B priede nurodytų bylų.

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

Jei valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal 3 straipsnio1 dalį, siekdamas užtikrinti skolininko turto apsaugą, skirialaikinąjį administratorių, minėtas laikinasis administratorius yraįgaliojamas reikalauti, kad per laikotarpį nuo prašymo iškeltibankroto bylą iki sprendimo ją iškelti priėmimo būtų imtasi kitosvalstybės narės įstatymais numatytų priemonių toje šalyjeesančiam skolininko turtui apsaugoti ir išsaugoti.

IV SKYRIUS

KREDITORIŲ INFORMAVIMAS IR JŲ REIKALAVIMŲPATEIKIMAS

39 straipsnis

Teisė pateikti reikalavimus

Bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių irsocialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinėgyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėjenarėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimusbankroto byloje.

40 straipsnis

Pareiga informuoti kreditorius

1. Iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tosšalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas infor-muoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinėgyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėsenarėse.

(1) Oficialus Portugalijos pareiškimas dėl 26 ir 37 straipsnių taikymo(OL C 183, 2000 6 30, p. 1).


211

2. Atskiru pranešimu pateiktoje informacijoje nurodoma terminopabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba arinstitucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitasnustatytas priemones. Tokiame pranešime taip pat nurodoma, arkreditoriai, kurie turi pirmumo teisę arba kurių reikalavimai užtik-rinti užstatu, turi pateikti reikalavimus.

41 straipsnis

Su reikalavimu pateikiamų dokumentų turinys

Kreditorius atsiunčia patvirtinamųjų dokumentų, jei tokie yra,kopijas ir nurodo reikalavimo pobūdį, atsiradimo datą ir dydį beitai, ar jis teigia turįs pirmumo teisę, ar šis reikalavimas užtikrintasužstatu, ar kreditorius išlaiko nuosavybės teisę į reikalavimoobjektą, ir tai, kokiam turtui taikoma garantija, kuria jis remiasi.

42 straipsnis

Kalbos

1. 40 straipsnyje numatyta informacija pateikiama valstybės,kurioje iškeliama byla, valstybine kalba arba viena iš valstybiniųkalbų. Tam naudojama forma, kurios antraštė visomis oficialio-mis Europos Sąjungos institucijų kalbomis yra „Kvietimas pateiktireikalavimą. Privalomieji terminai“.

2. Bet kuris kreditorius, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyve-namoji vieta ar registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje neita, kurioje iškelta byla, gali pateikti savo reikalavimą tos kitosvalstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų.Tačiau tokiu atveju jo reikalavimo antraštė „Reikalavimo pateiki-mas“ turi būti užrašyta valstybės, kurioje iškelta byla, valstybinekalba arba viena iš jos valstybinių kalbų. Be to, iš jo gali būti parei-kalauta pateikti vertimą į valstybės narės, kurioje iškelta byla, vals-tybinę kalbą arba į vieną iš jos valstybinių kalbų.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOSNUOSTATOS

43 straipsnis

Taikymo laikas

Šio reglamento nuostatos taikomos tik po jo įsigaliojimoiškeltoms bankroto byloms. Iki šio reglamento įsigaliojimoįvykdytus skolininko veiksmus reglamentuoja įstatymai, kuriegaliojo jų atlikimo metu.

44 straipsnis

Santykis su kitomis konvencijomis

1. Įsigaliojus šiam reglamentui, visais jame nurodytais klausimaissantykiuose tarp valstybių narių juo pakeičiamos šios dviejų ardaugiau valstybių narių sudarytos konvencijos:

a) Belgijos ir Prancūzijos konvencija dėl jurisdikcijos ir teismosprendimų, arbitražo sprendimų ir autentiškų dokumentųgaliojimo ir vykdymo, pasirašyta Paryžiuje 1899 m. liepos8 d.;

b) Belgijos ir Austrijos konvencija dėl bankroto, likvidavimo, tai-kos sutarties ir kompromisinio susitarimo su kreditoriais beimokėjimų sustabdymo (su 1973 m. birželio 13 d. papildomuprotokolu), pasirašyta Briuselyje 1969 m. liepos 16 d.;

c) Belgijos ir Nyderlandų konvencija dėl teritorinės jurisdikcijos,bankroto ir teismo sprendimų, arbitražo sprendimų ir auten-tiškų dokumentų galiojimo ir vykdymo, pasirašyta Briuselyje1925 m. kovo 28 d.;

d) Vokietijos ir Austrijos konvencija dėl bankroto, likvidavimo,taikaus ginčų sureguliavimo ir kompromisinių susitarimų sukreditoriais, pasirašyta Vienoje 1979 m. gegužės 25 d.;

e) Prancūzijos ir Austrijos konvencija dėl teismo sprendimųbankroto bylose jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo, pasi-rašyta Vienoje 1979 m. vasario 27 d.;

f) Prancūzijos ir Italijos konvencija dėl teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, pasirašyta Romoje1930 m. birželio 3 d.;

g) Italijos ir Austrijos konvencija dėl bankroto, likvidavimo, tai-kaus ginčų sureguliavimo ir kompromisinių susitarimų su kre-ditoriais, pasirašyta Romoje 1977 m. liepos 12 d.;

h) Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikoskonvencija dėl teismo sprendimų ir kitų vykdytinų doku-mentų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio pripaži-nimo ir vykdymo, pasirašyta Hagoje 1962 m. rugpjūčio 30 d.;

i) Jungtinės Karalystės ir Belgijos Karalystės konvencija dėlteismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusaviovykdymo ir Protokolas, pasirašyti Briuselyje 1934 m. gegužės2 d.;

j) Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos ir Islandijos konven-cija dėl bankroto, pasirašyta Kopenhagoje 1933 m. lapkričio7 d.;

k) Europos konvencija dėl tam tikrų tarptautinių bankrotoaspektų, pasirašyta Stambule 1990 m. birželio 5 d.

2. 1 dalyje nurodytos konvencijos ir toliau galioja byloms, iškel-toms prieš įsigaliojant šiam reglamentui.


212


a) jokioje valstybėje narėje, jei ji nesuderinama su dėl bankrotoatsiradusiomis prievolėmis, susijusiomis su kita konvencija,tos valstybės sudaryta su viena ar keliomis trečiosiomis šali-mis prieš įsigaliojant šiam reglamentui;

b) Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje,tais atvejais, jei ji prieštarauja prievolėms, atsiradusioms dėlbankroto ir nemokių bendrovių likvidavimo remiantis betkuriais susitarimais su Britų sandrauga, jau buvusiais šio regla-mento įsigaliojimo metu.

45 straipsnis

Priedų pakeitimai

Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali vieno iš narių iniciatyvaarba Komisijos siūlymu keisti priedus.

46 straipsnis

Ataskaitos

Ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 1 d. ir kas penkerius metus poto Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonominiųbei socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą.Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl šioreglamento pritaikymo.

47 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2002 m. gegužės 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gegužės 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. COSTA


213

A PRIEDAS

2 straipsnio a punkte nurodytos bankroto bylos

BELGIË BELGIQUE

— Het faillissement La faillite

— Het gerechtelĳk akkoord Le concordat judiciaire

— De collectieve schuldenregeling Le règlement collectif de dettes

VOKIETIJOJE

— Das Konkursverfahren

— Das gerichtliche Vergleichsverfahren

— Das Gesamtvollstreckungsverfahren

— Das Insolvenzverfahren

GRAIKIJOJE

— Η πτώχευση

— Η ειδική εκκαθάριση

— Η προσωρινή διαχείριση εταιρείας. Η διοίκηση και η διαχείριση τωνπιστωτών

— Η υπαγωγή επιχείρησης υπό επίτροπο με σκοπό τη σύναψη συμβιβασμούμε τους πιστωτές

ISPANIJOJE

— Concurso de acreedores

— Quiebra

— Suspensión de pagos

PRANCŪZIJOJE

— Liquidation judiciaire

— Redressement judiciaire avec nomination d’un administrateur

AIRIJOJE

— Compulsory winding up by the court

— Bankruptcy

— The administration in bankruptcy of the estate of persons dying insol-vent

— Winding-up in bankruptcy of partnerships

— Creditors’ voluntary winding up (with confirmation of a Court)

— Arrangements under the control of the court which involve the ves-ting of all or part of the property of the debtor in the Official Assig-nee for realisation and distribution

— Company examinership

ITALIJOJE

— Fallimento

— Concordato preventivo

— Liquidazione coatta amministrativa

— Amministrazione straordinaria

— Amministrazione controllata

LIUKSEMBURGE

— Faillite

— Gestion contrôlée

— Concordat préventif de faillite (par abandon d’actif)

— Régime spécial de liquidation du notariat

NYDERLANDUOSE

— Het faillissement

— De surséance van betaling

— De schuldsaneringsregeling natuurlijke personen

AUSTRIJOJE


— Das Ausgleichsverfahren

PORTUGALIJOJE

— O processo de falência

— – Os processos especiais de recuperação de empresa, ou seja:

— A concordata

— A reconstituição empresarial

— A reestruturação financeira

— A gestão controlada


214

SUOMI FINLAND

— Konkurssi konkurs

— Yrityssaneeraus företagssanering

ŠVEDIJOJE

— Konkurs

— Företagsrekonstruktion

JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

— Winding up by or subject to the supervision of the court

— Creditors’ voluntary winding up (with confirmation by the court)

— Administration

— Voluntary arrangements under insolvency legislation

— Bankruptcy or sequestration


215

B PRIEDAS

2 straipsnio c punkte nurodytos likvidavimo bylos

BELGIË BELGIQUE

— Het faillissement La faillite

VOKIETIJOJE


— Das Gesamtvollstreckungsverfahren

— Das Insolvenzverfahren

GRAIKIJOJE

— Πτώχευση

— Η ειδική εκκαθάριση

ISPANIJOJE

— Concurso de acreedores

— Quiebra

— Suspensión de pagos basada en la insolvencia definitiva

PRANCŪZIJOJE

— Liquidation judiciaire

AIRIJOJE

— Compulsory winding up

— Bankruptcy

— The administration in bankruptcy of the estate of persons dying insol-vent

— Winding-up in bankruptcy of partnerships

— Creditors’ voluntary winding up (with confirmation of a court)

— Arrangements under the control of court which involve the vesting ofall or part of the property of the debtor in the Official Assignee forrealisation and distribution

ITALIJOJE

— Fallimento

— Liquidazione coatta amministrativa

LIUKSEMBURGE

— Faillite

— Régime spécial de liquidation du notariat

NYDERLANDUOSE

— Het faillissement

— De schuldsaneringsregeling natuurlĳke personen

AUSTRIJOJE


PORTUGALIJOJE

— O processo de falência

SUOMI FINLAND

— Konkurssi konkurs

ŠVEDIJOJE

— Konkurs

JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

— Winding up by or subject to the supervision of the court

— Creditors’ voluntary winding up (with conformation by court)

— Bankruptcy or sequestration


216

C PRIEDAS

2 straipsnio b punkte nurodyti likvidatoriai

BELGIË BELGIQUE

— De curator Le curateur

— De commissaris inzake opschorting Le commissaire au sursis

— De schuldbemiddelaar Le médiateur de dettes

DEUTSCHLAND

— Konkursverwalter

— Vergleichsverwalter

— Sachwalter (nach der Vergleichsordnung)

— Verwalter

— Insolvenzverwalter

— Sachwalter (nach der Insolvenzordnung)

— Treuhänder

— Vorläufiger Insolvenzverwalter

ΕΛΛΑΣ

— Ο σύνδικο

— Ο προσωρινός διαχειριστής. Η διοικούσα επιτροπή των πιστωτών

— Ο ειδικός εκκαθαριστής

— Ο επίτροπος

ESPAÑA

— Depositario-administrador

— Interventor o Interventores

— Síndicos

— Comisario

FRANCE

— Représentant des créanciers

— Mandataire liquidateur

— Administrateur judiciaire

— Commissaire à l’exécution de plan

IRELAND

— Liquidator

— Official Assignee

— Trustee in bankruptcy

— Provisional Liquidator

— Examiner

ITALIA

— Curatore

— Commissario

LUXEMBOURG

— Le curateur

— Le commissaire

— Le liquidateur

— Le conseil de gérance de la section d’assainissement du notariat

NEDERLAND

— De curator in het faillissement

— De bewindvoerder in de surséance van betaling

— De bewindvoerder in de schuldsaneringsregeling natuurlĳke personen

ÖSTERREICH

— Masseverwalter

— Ausgleichsverwalter

— Sachwalter

— Treuhänder

— Besondere Verwalter

— Vorläufiger Verwalter

— Konkursgericht


217

PORTUGAL

— Gestor judicial

— Liquidatário judicial

— Comissão de credores

SUOMI FINLAND

— Pesänhoitaja boförvaltare

— Selvittäjä utredare

SVERIGE

— Förvaltare

— God man

— Rekonstruktör

UNITED KINGDOM

— Liquidator

— Supervisor of a voluntary arrangement

— Administrator

— Official Receiver

— Trustee

— Judicial factor


218

219

Laisvas teismo sprendimų šeimos teisės bylose judėjimas

4

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis

Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000

4a

32003R2201

2003 12 23EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALUSIS LEIDINYSL 338/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2201/20032003 m. lapkričio 27 d.

dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo,panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000





atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komi-teto nuomonę (3),

kadangi:

(1) Europos bendrija yra iškėlusi sau tikslą sukurti laisvės, sau-gumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvasasmenų judėjimas. Šiuo tikslu Bendrija, be kita ko, turipatvirtinti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylosepriemones, būtinas, kad vidaus rinka tinkamai veiktų.

(2) Europos Sąjungos Vadovų Taryba Tamperėje patvirtinoteismo sprendimų savitarpio pripažinimo principą kaipkertinį akmenį kuriant tikrą teisminę erdvę, o lankymo tei-ses nustatė kaip prioritetą.

(3) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1347/2000 (4) nustato juris-dikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvųpareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, priimtųnagrinėjant santuokos bylas, pripažinimo bei vykdymotaisykles. Šio reglamento turinys iš esmės buvo perimtas iš1998 m. gegužės 28 d. konvencijos ta pačia tema (5).

(4) 2000 m. liepos 3 d. Prancūzija pateikė iniciatyvą dėl Tary-bos reglamento dėl teismo sprendimų dėl bendravimo suvaikais teisių savitarpio vykdymo (6).

(5) Siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentastaikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitantvaiko apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuo-kos byla.

(6) Kadangi tėvų pareigų taisyklių taikymas dažnai iškyla san-tuokos bylų kontekste, tikslingiau turėti vieną bendrą tei-sinį dokumentą santuokos nutraukimo ir tėvų pareigųbyloms.

(7) Šio reglamento taikymo sritis apima civilines bylas, koksbebūtų teismas.

(8) Kalbant apie teismo sprendimus dėl santuokos nutrauki-mo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripaži-nimo negaliojančia, šis reglamentas turėtų būti taikomastik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokiųklausimų, kaip santuokos nutraukimo pagrindai, santuo-kos turtinės pasekmės, ar kitų papildomų priemonių.

(9) Kalbant apie vaikui priklausantį turtą, šis reglamentasturėtų būti taikomas tik vaiko apsaugos priemonėms, t. y.i) asmens ar institucijos, atsakingų už vaikui priklausantįturtą, skyrimui ir funkcijoms, vaiko atstovavimui arbapagalbai jam, ir ii) vaikui priklausančio turto administravi-mui, išsaugojimui ar perleidimui. Šiame kontekste šis regla-mentas turėtų būti, pavyzdžiui, taikomas tais atvejais, kaitėvai ginčijasi dėl vaikui priklausančio turto administravi-mo. Priemones dėl vaikui priklausančio turto, kurios yranesusijusios su vaiko apsauga, turėtų ir toliau reglamen-tuoti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB)

(1) OL C 203 E, 2002 8 27, p. 155.(2) 2002 m. rugsėjo 20 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialia-

jame leidinyje).(3) OL C 61, 2003 3 14, p. 76.(4) OL L 160, 2000 6 30, p. 19.(5) Priimdama Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, Taryba atkreipė dėmesį

į profesoriaus Alegria Borras parengtą paaiškinamąjį pranešimą apietą konvenciją (OL C 221, 1998 7 16, p. 27). (6) OL C 234, 2000 8 15, p. 7.


223

Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdy-mo (1).

(10) Šis reglamentas nėra skirtas taikyti su socialiniu draudimususijusiems reikalams, bendro pobūdžio viešosiomspriemonėms švietimo ar sveikatos srityje arba sprendi-mams dėl prieglobsčio teisės ir imigracijos. Be to, jis netai-komas tėvystės nustatymui, kadangi tai yra skirtingas daly-kas nuo tėvų pareigų priskyrimo, taip pat kitiemsklausimams, susijusiems su asmenų statusu. Dar jis netai-komas priemonėms, kurių imamasi dėl vaikų padarytųnusikaltimų.

(11) Išlaikymo pareigos neįeina šio reglamento taikymo sritį,nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB)Nr. 44/2001. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį regla-mentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėlišlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamentoNr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį.

(12) Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatytišiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvel-giant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų. Tai reiškia,kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaikonuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrustam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejusarba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą.

(13) Vaiko labui šis reglamentas išimties tvarka ir tam tikromissąlygomis leidžia jurisdikciją turinčiam teismui perduotibylą kitos valstybės narės teismui, jei šis teismas yrageresnėje vietoje bylai nagrinėti. Tačiau šiuo atveju antra-sis teismas neturėtų perduoti bylos trečiam teismui.

(14) Šis reglamentas turėtų veikti nepažeidžiant viešosiostarptautinės teisės dėl diplomatinių imunitetų taikymo.Tais atvejais, kai jurisdikcija pagal šį reglamentą negalimanaudotis dėl diplomatinio imuniteto pagal tarptautinę teisębuvimo, jurisdikcija turėtų būti naudojamasi pagalvalstybės narės, kurioje atitinkamas asmuo tokio imunitetoneturi, nacionalinę teisę.

(15) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB)Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentųcivilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse

narėse (2) turėtų būti taikomas dokumentų įteikimui bylo-se, iškeltose pagal šį reglamentą.

(16) Šis reglamentas neturėtų valstybės narės teismams užkirstikelio neatidėliotinais atvejais imtis laikinų priemonių, įskai-tant apsaugos priemones, dėl asmenų ar turto tojevalstybėje.

(17) Vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais, vaikogrąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant ir šiuotikslu turėtų ir toliau būti taikoma 1980 m. spalio 25 d.Hagos konvencija, papildoma šio reglamento, ypač11 straipsnio, nuostatomis. Valstybės narės, į kurią arbakurioje vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas, teis-mai turėtų galėti pasipriešinti jo grąžinimui konkrečiaistinkamai pateisinamais atvejais. Tačiau toks sprendimasgalėtų būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyve-namosios vietos iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimovalstybės narės teismo sprendimu. Jei tas sprendimasnumatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti bejokios specialios procedūros, reikalaujamos tam sprendi-mui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią arbakurioje vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

(18) Tais atvejais, kai teismas nusprendžia negrąžinti vaiko rem-damasis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsniu, jisturėtų informuoti jurisdikciją turintį teismą ar centrinę ins-tituciją valstybėje narėje, kurioje vaikas turėjo nuolatinęgyvenamąją vietą iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo. Jeiteismas pastarojoje valstybėje narėje neperėmė savo žinion,šis teismas ar centrinė institucija turėtų apie tai praneštišalims. Ši pareiga neturėtų neleisti centrinei institucijai taippat pranešti atitinkamoms valdžios institucijoms pagalnacionalinę teisę.

(19) Vaiko išklausymas vaidina svarbų vaidmenį taikant šį regla-mentą, nors šis teisinis dokumentas nėra skirtas keisti tai-komas nacionalines procedūras.

(20) Vaiko išklausymas kitoje valstybėje narėje gali vykti taikantpriemones, nustatytais 2001 m. gegužės 28 d. Tarybosreglamente (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismųtarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėsear komercinėse bylose (3).

(21) Valstybėje narėje atliekamas teismo sprendimų pripažini-mas ir vykdymas turėtų būti grindžiamas abipusiupasitikėjimu, o nepripažinimo pagrindai turėtų būti mini-malūs.


(2) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.(3) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.


224

(22) Autentiški dokumentai ir šalių susitarimai, kurie yra vyk-dytini vienoje valstybėje narėje, turėtų būti laikomi lygia-verčiais „teismo sprendimams“ taikant pripažinimo ir vyk-dymo taisykles.

(23) Europos Sąjungos Vadovų Taryba Tamperėje savo išvadose(34 punktas) teigė, kad teismo sprendimai bylinėjimosi šei-mos klausimais srityje turėtų būti „savaime pripažįstamivisoje Sąjungoje be jokių tarpinių procesinių veiksmų arvykdymo atsisakymo sąlygų“. Dėl to teismo sprendimai dėlbendravimo teisių ir teismo sprendimai dėl grąžinimo,patvirtinti kilmės valstybėje narėje pagal šio reglamentonuostatas, turėtų būti pripažįstami ir vykdomi visose kitosevalstybėse narėse nereikalaujant jokių papildomų proce-dūrų. Tokių teismo sprendimo vykdymo tvarką ir toliauturėtų reglamentuoti nacionalinė teisė.

(24) Pažymėjimas, išduodamas teismo sprendimo vykdymuipalengvinti, turėtų būti neapskundžiamas apeliacine tvar-ka. Jis turėtų būti ištaisomas tik tais atvejais, jei padarytaesminė klaida, t. y. tais atvejais, kai jis neteisingai atspinditeismo sprendimą.

(25) Centrinės institucijos turėtų bendradarbiauti apskritai irkonkrečiais atvejais, įskaitant tikslus siekti draugiškaispręsti šeimos ginčus, su tėvų pareigomis susijusiose bylo-se. Šiuo tikslu centrinės institucijos dalyvauja Europos teis-miniame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose, sukurtame2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB,sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse irkomercinėse bylose (1).

(26) Komisija turėtų viešai skelbti ir atnaujinti valstybių nariųpraneštų teismų ir žalos atlyginimo procedūrų sąrašus.

(27) Priemonės, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti,turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tary-bos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudo-jimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2).

(28) Šis reglamentas pakeičia Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000,kuris yra dėl to panaikinamas.

(29) Kad šis reglamentas tinkamai funkcionuotų, Komisijaturėtų peržiūrėti jo taikymą ir siūlyti jos nuomone būtinuspakeitimus.

(30) Pagal prie Europos Sąjungos ir Europos bendrijos steigimosutarčių pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Karalystės irAirijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pra-nešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį regla-mentą.

(31) Pagal prie Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimosutarčių priededamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą,dėl to neprivalo jo laikytis, ir jis neturi būti jai taikomas.

(32) Kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti šioreglamento tikslų ir dėl to jie geriau gali būti pasiekti Bend-rijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutar-ties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagaltame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šisreglamentas netaikomas daugiau negu reikia šiems tiks-lams pasiekti.

(33) Šis reglamentas pripažįsta Europos Sąjungos Pagrindiniųteisių chartijos principus ir jų laikosi. Visų pirma juo sie-kiama užtikrinti pagarbą pagrindinėms vaiko teisėms,išdėstytoms Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos24 straipsnyje,


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismocivilinėms byloms, susijusioms su:

a) su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) arsantuokos pripažinimu negaliojančia;

b) tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribo-jimu ar atėmimu.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


225

2. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos bylos konkrečiaigali būti susijusios su:

a) globos teisėmis ir bendravimo teisėmis;

b) globos, rūpybos ir panašiomis institucijomis;

c) asmens ar institucijos, atsakingos už vaiko asmenį ar turtą,skyrimu ir funkcijomis, atstovavimu vaikui;

d) vaiko paskyrimu į šeimą (šeimyną) ar globos instituciją;

e) vaiko apsaugos priemonėmis, susijusiomis su vaiko turtoadministravimu, išsaugojimu ar perleidimu.


a) tėvystės (motinystės) nustatymui ar nuginčijimui;

b) sprendimams dėl įvaikinimo, pasirengimo įvaikinimuipriemonėms arba įvaikinimo panaikinimui ar atšaukimui;

c) vardo ir pavardės vaikui suteikimui;

d) nepilnamečio emancipavimui;

e) išlaikymo pareigoms;

f) turto patikėjimo sutartims ar paveldėjimui;

g) priemonėms, kurių imamasi dėl vaikų padarytų baudžiamo-sios teisės pažeidimų.

2 straipsnis


Šiame reglamente:

1) „teismas“ apima visas valstybių narių institucijas, turinčiasjurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymosritį pagal 1 straipsnį;

2) „teisėjas“ - tai teisėjas arba teisėjo įgaliojimams prilyginamusįgaliojimus turintis pareigūnas bylose, patenkančiose į regla-mento taikymo sritį;

3) „valstybė narė“ apima visas valstybes nares, išskyrus Daniją;

4) „teismo sprendimas“ - tai valstybės narės teismo paskelbtassprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium(separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia ir teismosprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nesvarbu, kaip tassprendimas vadinamas, įskaitant potvarkį, įsakymą ar nuta-rimą.

5) „kilmės valstybė narė“ - valstybė narė, kurioje buvo priimtasvykdytinas teismo sprendimas;

6) „vykdymo valstybė narė“ - valstybė narė, kurioje prašomavykdyti teismo sprendimą;

7) „tėvų pareigos“ - visos teisės ir pareigos, susijusios su vaikoasmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asme-niui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinęgalią turinčiu susitarimu;

8) „tėvų pareigų turėtojas“ - kiekvienas asmuo, turintis tėvųpareigas vaikui;

9) „globos teisės“ apima teises ir pareigas, susijusias su vaikopriežiūra, ypač teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą;

10) „bendravimo teisės“ apima visų pirma teisę ribotam laikuinuvežti vaiką kitur negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta;

11) „neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas“ - tai vaiko išvežimas arnegrąžinimas tais atvejais, kai:

a) tuo pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu,įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susita-rimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinėgyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo;

ir

b) jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvofaktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo nesidalijantarba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžini-mui. Laikoma, kad globa yra įgyvendinama kartu, kaipagal teismo sprendimą ar įstatymų nustatyta tvarka vie-nas tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl vaiko gyvena-mosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo.


226

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

1 SKIRSNIS

Santuokos nutraukimas, gyvenimas skyrium (separacija) irsantuokos pripažinimas negaliojančia

3 straipsnis

Bendroji jurisdikcija

1. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu sky-rium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdik-ciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje:

— yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba

— buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta,jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba

— yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba

— yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigubuvo paduotas bendras pareiškimas, arba

— yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba jiten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo pada-vimo, arba

— yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba jiten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimopadavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba,kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yrapareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jung-tinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuola-tinė gyvenamoji vieta.

2. Šiame reglamente „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi tokią patreikšmę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose.

4 straipsnis

Priešpriešinis reikalavimas

Teismas, kuriame pagal 3 straipsnį byla nagrinėjama, taip pat turijurisdikciją tikrinti priešpriešinį reikalavimą, jeigu pastarasispatenka į šio reglamento taikymo sritį.

5 straipsnis

Gyvenimo skyrium (separacija) pakeitimas santuokosnutraukimu

Nepažeisdamas 3 straipsnio, valstybės narės teismas, kuris priėmėsprendimą dėl gyvenimo skyrium, taip pat turi jurisdikciją tokįsprendimą pakeisti santuokos nutraukimu, jeigu tai numato tosvalstybės narės teisė.

6 straipsnis

Išimtinis jurisdikcijos pobūdis pagal 3, 4 ir 5 straipsnius

Sutuoktinis:

a) kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritori-joje arba

b) kuris yra valstybės narės pilietis arba, kalbant apie JungtinęKaralystę ir Airiją, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra vie-nos iš pastarųjų valstybių narių teritorijoje,

gali būti paduotas į teismą kitoje valstybėje narėje tik 3, 4 ir5 straipsniuose nustatyta tvarka.

7 straipsnis

Kita jurisdikcija

1. Jeigu joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3,4 ir 5 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nusta-toma pagal jos teisę.

2. Atsakovo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitur neivalstybėje narėje ir kuris nėra jos pilietis, arba, kalbant apie Jung-tinę Karalystę ir Airiją, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kiturnei vienos iš pastarųjų valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu betkuris valstybės narės pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yrakitos valstybės narės teritorijoje, gali laikytis toje valstybėje jospiliečiams galiojančių jurisdikcijos normų.

2 SKIRSNIS

Tėvų pareigos

8 straipsnis


1. Valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose sutėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuometu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.


227

2. Šio straipsnio 1 daliai taikomos 9, 10 ir 12 straipsnių nuosta-tos.

9 straipsnis

Nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosiosvietos jurisdikcija

1. Tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybėsnarės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikobuvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismaitris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistųsprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje ikivaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tąteismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamojivieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vie-tos valstybėje narėje.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei šio straipsnio 1 dalyjebendravimo teisių turėtojas pripažino vaiko naujos nuolatinėsgyvenamosios vietos valstybės narės teismų jurisdikciją dalyvau-damas teismų procesuose neginčijant jų jurisdikcijos.

10 straipsnis

Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais

Vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vai-kas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyve-namąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikasįgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir:

a) išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globosteises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija;

arba

b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vieneriusmetus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija arkita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaikobuvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvyk-doma bent viena iš sąlygų:

i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintisasmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjosužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kuriojevaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingomsvaldžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį

grąžinti;

ii) globos teisių turėtojo prašymas grąžinti buvo atsiimtas irper i papunktyje nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktasnaujas prašymas;

iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimoar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismebuvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį;

iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo arnegrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismaipriėmė sprendimą dėl globos, nereikalaujantį vaiką grąžin-ti.

11 straipsnis

Vaiko grąžinimas

1. Tais atvejais, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kitaorganizacija prašo valstybės narės teismą priimti sprendimąremiantis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautiniovaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - 1980 m. Hagos konven-cija), sugražinti neteisėtai išvežtą ar kitoje nei jis nuolat gyvenovalstybėje narėje laikomą vaiką, taikomos šio straipsnio 2-8 dalys.

2. Taikant 1980 m. Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsnius,užtikrinama, kad proceso metu vaikui būtų suteikta galimybė būtiišklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiausar brandumo laipsnio.

3. Teismas, kuriam pateikiamas pareiškimas dėl vaiko grąžinimopagal šio straipsnio 1 dalį, skubiai išnagrinėja tą pareiškimą tai-kydamas skubiausias procedūras, kurias leidžia nacionalinė teisė.

Nepažeisdamas pirmos pastraipos, teismas ne vėliau kaip peršešias savaites nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus atvejus, kaiišimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, priima sprendimą.

4. Teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką remdamasi Hagos kon-vencijos 13b straipsniu, jei nustatoma, kad imtasi priemoniųužtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus.

5. Teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką, jei asmeniui, kurisprašė sugrąžinti vaiką, nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam.

6. Jei teismas priėmė nutartį dėl vaiko negrąžinimo pagal Hagoskonvencijos 13 straipsnį, tas teismas turi tiesiogiai arba per savocentrinę instituciją perduoti teismo įsakymo dėl negrąžinimo ir


228

atitinkamų dokumentų, visų pirma teismo posėdžio protokolo,kopiją valstybės narės, kurioje tas vaikas iki neteisėto išvežimo arnegrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, jurisdikciją turin-čiam teismui arba centrinei institucijai, kaip nustatyta pagal nacio-nalinę teisę.

7. Jei viena iš šalių į valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėtoišvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teis-mus dar nesikreipė, šio straipsnio 6 dalyje minėtą informacijągavęs teismas ar centrinė institucija turi pranešti šalims ir pakviestijas pagal nacionalinę teisę per tris mėnesius nuo pranešimo teiktiteismui teikimus, kad teismas galėtų apsvarstyti vaiko globosklausimą.

Nepažeisdamas šiame reglamente pateikiamų jurisdikcijos taisy-klių, teismas užbaigia bylą, jei per tą laikotarpį negauna jokių tei-kimų.

8. Nepaisant sprendimo dėl negrąžinimo pagal 1980 m. Hagoskonvencijos 13 straipsnį, bet kuris vėlesnis vaiką grąžinti reika-laujantis sprendimas, kurį priėmė pagal šį reglamentą jurisdikcijąturintis teismas, siekiant užtikrinti vaiko grąžinimą yra vykdomaspagal III skyriaus 4 skirsnį.

12 straipsnis

Jurisdikcijos prorogacija

1. Valstybės narės teismai, kuriems pagal 3 straipsnį yra suteiktajurisdikcija nagrinėti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, gyve-nimo skyrium (separacija) arba santuokos pripažinimo negalio-jančia, turi jurisdikciją bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susi-jusioje su tuo pareiškimu, jeigu:

a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui;

ir

b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion,aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abusutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinkavaiko interesus.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį suteikta jurisdikcija baigiasi, kai tik:

a) teismo sprendimas priimti arba atmesti pareiškimą dėl santuo-kos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokospripažinimo negaliojančia tapo galutinis;

b) tais atvejais, kai byla dėl tėvų pareigų nagrinėjama dieną, nuro-dytą a punkte, teismo sprendimas šiose bylose tapo galutinis;arba

c) šios dalies a ir b punktuose nurodytos bylos užbaigiamos dėlkitos priežasties.

3. Valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigomskitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu:

a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to,kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turinuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybėsnarės pilietis;

arba

b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiaiišreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylosšalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

4. Jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiosios valstybės,kuri nėra 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikci-jos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimobylose dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių, teritorijoje,jurisdikcija pagal šį straipsnį turi labiausiai atitikti vaiko interesus,jei toje trečiojoje valstybėje nagrinėti bylą pasirodo neįmanoma.

13 straipsnis

Vaiko buvimo vieta grindžiama jurisdikcija

1. Jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta irjurisdikcija negali būti nustatyta remiantis 12 straipsniu, jurisdik-ciją turi valstybės narės, kurioje yra vaikas, teismai.

2. Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma pabėgėlių vaikams arbatarptautiniu mastu dėl neramumų jų šalyje perkeltiems vaikams.

14 straipsnis

Kita jurisdikcija

Jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal8-13 straipsnius, kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcijanustatoma pagal jos teisę.


229

15 straipsnis

Perdavimas teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą

1. Išimties tvarka valstybės narės teismai, turintys jurisdikcijąnagrinėti bylą iš esmės, manydami, kad kuris nors kitos valstybėsnarės, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys, teismas būtų tinkames-nis nagrinėti bylą ar kurią nors konkrečią jos dalį, ir jei tai labiau-siai atitinka vaiko interesus, gali:

a) sustabdyti atitinkamą bylą arba jos dalį ir paraginti šalispateikti pareiškimą tos kitos valstybės narės teismui pagal šiostraipsnio 4 dalį; arba

b) prašyti kitos valstybės narės teismą prisiimti jurisdikciją pagalšio straipsnio 5 dalį.

2. Šio straipsnio 1 dalis taikoma:

a) šalies prašymu, arba

b) paties teismo iniciatyva, arba

c) kitos valstybės narės, su kuria vaiką sieja konkretus ryšys,teismo prašymu pagal šio straipsnio 3 dalį.

Perdavimui paties teismo iniciatyva ar kitos valstybės narės teismoprašymu turi pritarti bent viena šalis.

3. Vaikas laikomas turinčiu konkretų ryšį su valstybe nare, kaipminėta šio straipsnio 1 dalyje, jei ta valstybė narė:

a) iškėlus bylą šio straipsnio 1 dalyje minėtame teisme, tapovaiko nuolatine gyvenamąja vieta; arba

b) yra buvusi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta; arba

c) yra vaiko pilietybės vieta; arba

d) tėvų pareigų turėtojų nuolatinė gyvenamoji vieta; arba

e) vieta, kurioje yra vaikui priklausantis turtas, ir byla yra susi-jusi su vaiko apsaugos priemonėmis, susijusiomis su šio turtoadministravimu, išsaugojimu ar perleidimu.

4. Valstybės narės teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti bylą išesmės, nustato terminą, per kurį tos kitos valstybės narės teismasperima bylą savo žinion pagal šio straipsnio 1 dalį.

Jei teismai per tą laiką neperima bylos, teismas, kuriame buvoiškelta byla, toliau naudojasi jurisdikcija pagal 8-14 straipsnius.

5. Tos kitos valstybės narės teismai tais atvejais, kai dėl konkre-čių bylos aplinkybių tai labiausiai atitinka vaiko interesus, peršešias savaites nuo bylos iškėlimo juose pagal šio straipsnio1 dalies a arba b punktą priima jurisdikciją. Šiuo atveju teismas,kuriame pirmiausia buvo iškelta byla, atsisako jurisdikcijos. Prie-šingu atveju teismas, kuriame pirmiausia buvo iškelta byla, toliaunaudojasi jurisdikcija pagal 8-14 straipsnius.

6. Šio straipsnio tikslais teismai bendradarbiauja arba tiesiogiai,arba per centrines institucijas, paskirtas pagal 53 straipsnį.

3 SKIRSNIS


16 straipsnis

Bylos iškėlimas teisme

1. Byla teisme laikoma iškelta tada:

a) kai teismui pateikiamas atitinkamas bylos iškėlimo ar lygiaver-tis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsinustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktasatsakovui;

arba

b) jeigu minėtas dokumentas turi būti įteiktas prieš pateikiant jįteismui, kai jį gauna už įteikimą atsakinga institucija, tačiau tiktuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kadminėtas dokumentas būtų pateiktas teismui.

17 straipsnis

Jurisdikcijos tikrinimas

Jeigu valstybės narės teisme iškeliama byla, kurią nagrinėti pagalšį reglamentą jurisdikciją turi ne jis, o kitos valstybės narės teismas,pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva pareiškia, kadjurisdikcijos neturi.


230

18 straipsnis

Priimtinumo tikrinimas

1. Jeigu atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitojevalstybėje, nei ta valstybė narė, kurioje buvo pateiktas ieškinys,neatvyksta į teismą, jurisdikciją turintis teismas bylą sustabdo, kolnustatoma, ar atsakovas bylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentągalėjo gauti laiku, kad turėtų pakankamai laiko pasiruošti savogynybai, arba kad šiuo tikslu buvo imtasi visų būtinų priemonių.

2. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 19 straipsnis taiko-mas vietoj šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu bylos iškėlimo arlygiavertį dokumentą reikia išsiųsti iš vienos valstybės narės į kitą,kaip nurodoma minėtame reglamente.

3. Kai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1384/2000 nuostatos netai-komos, taikomas 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėlteisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėsebylose įteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu pagal šią konvencijąbylos iškėlimo ar lygiavertį dokumentą reikėjo išsiųsti į užsienį.

19 straipsnis

Lis pendens ir su jomis susiję ieškiniai

1. Jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuoseiškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium(separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas,kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdonagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija.

2. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėltėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrin-du, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyvasustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismojurisdikcija.

3. Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriamebuvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismonaudai.

Tokiu atveju šalis, kuri kreipėsi į teismą, kuriame buvo vėliauiškelta byla, gali tą ieškinį pateikti pirmajam teismui.

20 straipsnis

Laikinos, įskaitant apsaugines, priemonės

1. Neatidėliotinais atvejais šio reglamento nuostatos neužkertakelio valstybės narės teismams toje valstybėje esantiems asme-nims ar turtui taikyti laikinas, įskaitant apsaugines, priemones,

kurios gali būti numatytos tos valstybės narės teisėje, netgi jeipagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismas turi jurisdikcijąnagrinėti bylą iš esmės.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės netaikomos, kaivalstybės narės teismas, turintis jurisdikciją pagal šį reglamentąnagrinėti bylą iš esmės, jau yra ėmęsis priemonių, kurias jis laikotinkamomis.

III SKYRIUS

PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

1 SKIRSNIS

Pripažinimas

21 straipsnis

Teismo sprendimo pripažinimas

1. Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamaskitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

2. Visų pirma ir nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, jokia spe-ciali procedūra netaikoma atnaujinant valstybės narės civiliniostatuso dokumentus remiantis teismo sprendimu dėl santuokosnutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripa-žinimo negaliojančia, priimtu kitoje valstybėje narėje, ir kurisnegali būti apskųstas apeliacine tvarka pagal tos valstybės narėsteisę.

3. Nepažeisdama šio skyriaus 4 skirsnio, bet kuri suinteresuotašalis gali šio skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tvarka paduoti prašymądėl teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo.

Teismo, įtraukto į sąrašą, kurį kiekviena valstybė narė pranešaKomisijai pagal 68 straipsnį, vietinė jurisdikcija nustatoma pagalvalstybės narės, kurioje keliama byla dėl teismo sprendimo pripa-žinimo ar nepripažinimo, vidaus teisę.

4. Jeigu teismo sprendimo pripažinimo klausimas valstybės narėsteisme iškeliamas atsitiktinai, minėtas teismas gali jį išspręsti.


231

22 straipsnis

Teismo sprendimų dėl santuokos nutraukimo, gyvenimoskyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo

negaliojančia nepripažinimo pagrindai

Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo sky-rium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančianepripažįstamas, jeigu:

a) toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės,kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai;

b) jis buvo priimtas neatvykus į teismą, jei bylos iškėlimo arlygiavertis dokumentas atsakovui nebuvo įteiktas laiku ir tokiubūdu, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti savogynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad atsakovasnedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui;

c) jis yra nesuderinamas su teismo sprendimu, priimtu bylojetarp tų pačių šalių toje valstybėje narėje, kurioje prašoma pri-pažinti teismo sprendimą; arba

d) jis yra nesuderinamas su teismo sprendimu, anksčiau priimtukitoje valstybėje narėje arba ne valstybėje narėje tarp tų pačiųšalių, tačiau tik tuo atveju, jeigu ankstesnis teismo sprendimasatitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kuriojeprašoma jį pripažinti.

23 straipsnis

Teismo sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis,nepripažinimo pagrindai

Teismo sprendimas, susijęs su tėvų pareigomis, nepripažįstamas,jeigu:

a) toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės,kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai, atsižvelgiant įtai, kas naudingiausia vaikui;

b) išskyrus skubius atvejus, jis buvo priimtas nesuteikus vaikuigalimybės būti išklausytam teisme, pažeidžiant pagrindiniusvalstybės narės, kurioje prašoma pripažinti teismo sprendimą,proceso principus;

c) jis buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvyku-siam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumen-tas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtųpakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atve-jus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarėteismo sprendimui;

d) to paprašo bet kuris asmuo, teigiantis, kad teismo sprendimaspažeidžia jo tėvų pareigas, jei minėtas teismo sprendimas buvopriimtas pirmiau nurodytam asmeniui nesuteikus galimybėsbūti išklausytam;

e) jis nesuderinamas su teismo sprendimu, susijusiu su tėvųpareigomis, vėliau priimtu valstybėje narėje, kurioje prašomapripažinti teismo sprendimą;

f) jis nesuderinamas su teismo sprendimu, susijusiu su tėvųpareigomis, vėliau priimtu kitoje valstybėje narėje arba nevalstybėje narėje, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta,tačiau tik tuo atveju, jeigu vėliau priimtas sprendimas atitinkabūtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašomajį pripažinti;

arba

g) jei buvo nesilaikoma 56 straipsnyje nustatytos procedūros.

24 straipsnis

Draudimas peržiūrėti kilmės valstybės narės teismojurisdikciją

Kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija negali būti peržiūrima.Tikrinimas, ar tai atitinka viešąją tvarką, kaip nurodyta22 straipsnio a punkte ir 23 straipsnio a punkte, negali būtitaikomas jurisdikcijos taisyklėms, išdėstytoms 3-14 straipsniuose.

25 straipsnis

Taikytinos teisės skirtumai

Pripažinti teismo sprendimą negali būti atsisakyta dėl to, kad pagalvalstybės narės, kurioje prašoma sprendimą pripažinti, teisęremiantis tais pačiais faktais neleidžiama santuokos nutraukti,gyventi skyrium ar santuoką pripažinti negaliojančia.

26 straipsnis

Draudimas peržiūrėti teismo sprendimą iš esmės

Teismo sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali būtiperžiūrimas iš esmės.

27 straipsnis

Bylos sustabdymas

1. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėjenarėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali bylos nagrinėjimąsustabdyti, jeigu teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacinetvarka.


232

2. Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti Airijoje arbaJungtinėje Karalystėje priimtą teismo sprendimą, teismas galibylos nagrinėjimą sustabdyti, jeigu kilmės valstybėje narėje spren-dimo vykdymas sustabdomas dėl apeliacinio skundo.

2 SKIRSNIS

Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

28 straipsnis

Vykdytini teismo sprendimai

1. Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismosprendimas dėl tėvų pareigų vaikui yra vykdomas kitoje valstybėjenarėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažin-tas joje vykdytinu.

2. Vis dėlto, Jungtinėje Karalystėje, toks sprendimas vykdomasAnglijoje ir Velse, Škotijoje ar Šiaurės Airijoje, kai bet kurios suin-teresuotos šalies prašymu jis buvo užregistruotas vykdyti tojeJungtinės Karalystės dalyje.

29 straipsnis

Vietinių teismų jurisdikcija

1. Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu paduodamasteismui, esančiam sąraše, kurį kiekviena valstybė narė pranešaKomisijai pagal 68 straipsnį.

2. Vietinė jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į asmens, kurioatžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvena-mąją vietą arba pagal bet kurio vaiko, su kuriuo susijęs minėtasprašymas, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Jeigu vykdymo valstybėje narėje nė vienos iš pirmoje pastraipojenurodytų vietų nėra, vietinė jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant įsprendimo vykdymo vietą.

30 straipsnis

Vykdymo tvarka

1. Prašymo padavimo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybėsnarės teisė.

2. Pareiškėjas privalo nurodyti įteikimo adresą, esantį teismo, įkurį kreipiamasi, jurisdikcijoje. Tačiau, jeigu vykdymo valstybėsnarės teisė nenumato nurodyti tokį adresą, pareiškėjas paskiriaatstovą ad litem.

3. Prie prašymo pridedami 37 ir 39 straipsniuose nurodyti doku-mentai.

31 straipsnis

Teismo sprendimas

1. Teismas, į kurį kreipiamasi su prašymu, sprendimą priimanedelsdamas. Nei asmuo, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismosprendimą, nei vaikas šiame bylos nagrinėjimo etape neturi teisėspaduoti jokių teikimų dėl prašymo.

2. Prašymas gali būti atmestas tik dėl vienos iš priežasčių, nuro-dytų 22, 23 ir 24 straipsniuose.

3. Teismo nutarimas jokiomis aplinkybėmis negali būti peržiūri-mas iš esmės.

32 straipsnis

Pranešimas apie teismo sprendimą

Atitinkamas teismo pareigūnas vykdymo valstybės narės teisėsnustatyta tvarka nedelsdamas praneša pareiškėjui apie sprendimą,priimtą dėl prašymo.

33 straipsnis

Sprendimo apskundimas

1. Bet kuri šalis gali apeliacine tvarka apskųsti sprendimą dėl pra-šymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.

2. Apeliacinis skundas paduodamas teismui, esančiam sąraše,kurį kiekviena valstybė narė praneša Komisijai pagal 68 straipsnį.

3. Apeliacinis skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamen-tuojančių prieštaraujančių klausimų nagrinėjimo tvarką.

4. Jeigu pareiškėjas paduoda apeliacinį skundą dėl sprendimopaskelbimo vykdytinu, šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdytisprendimą, kviečiama atvykti į apeliacinį teismą. Minėtam asme-niui neatvykus, taikomos 18 straipsnio nuostatos.

5. Apeliacinis skundas dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu turibūti paduotas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo. Jeigu šalies, kuriosatžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vietayra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje sprendimasbuvo paskelbtas vykdytinu, terminas apeliaciniam skunduipaduoti yra du mėnesiai ir skaičiuojamas nuo įteikimo minėtaišaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.Laikotarpis negali būti pratęstas dėl atstumo.


233

34 straipsnis

Apeliaciniai teismai ir užginčijimo priemonės

Teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo gali būti užginčytas tiksąraše, kurį kiekviena valstybė narė praneša Komisijai pagal68 straipsnį, nurodytais procesiniais veiksmais.

35 straipsnis

Bylos sustabdymas

1. Teismas, kuriam pagal 33 arba 34 straipsnius paduodamasapeliacinis skundas, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdytiteismo sprendimą, prašymu gali sustabdyti bylą, jeigu kilmėsvalstybėje narėje buvo paduotas paprastas apeliacinis skundasarba jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti dar nesibaigė.Pastaruoju atveju teismas gali nurodyti terminą, per kurį turi būtipaduotas apeliacinis skundas.

2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje arba JungtinėjeKaralystėje, bet kurios formos apeliacinis skundas, paduotaskilmės valstybėje narėje, pagal šio straipsnio 1 dalį laikomaspaprastu apeliaciniu skundu.

36 straipsnis

Dalinis vykdymas

1. Jeigu priimtas teismo sprendimas susijęs su keliomis bylomis,bet ne visoms gali būti vykdomas, teismas leidžia jį vykdyti vie-nos ar kelių tokių bylų atžvilgiu.

2. Pareiškėjas gali prašyti teismo sprendimą vykdyti iš dalies.

3 SKIRSNIS

Nuostatos, bendros 1 ir 2 skirsniams

37 straipsnis

Dokumentai

1. Šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo pripažinimo, užgin-čijimo ar jo paskelbimo vykdytinu, turi pateikti:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumo nusta-tymo sąlygas;

ir

b) 39 straipsnyje nurodytą pažymėjimą.

2. Be to, jei sprendimas priimamas šaliai neatvykus į teismą, šalis,kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo pripažinimo ar paskelbimovykdytinu, turi pateikti:

a) dokumento, patvirtinančio, kad neatvykusiai šaliai bylosiškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas, originaląarba patvirtintą kopiją;

arba

b) bet kurį dokumentą, nurodantį, kad atsakovas nedviprasmiš-kai pritarė teismo sprendimui.

38 straipsnis

Dokumentų nepateikimas

1. Nepateikus 37 straipsnio 1 dalies b punkte arba to straipsnio2 dalyje nurodytų dokumentų, teismas gali nustatyti jų pateikimoterminą, priimti lygiaverčius dokumentus arba, jeigu teismasmano turįs pakankamai informacijos, apsieiti be minėtų doku-mentų.

2. Jeigu teismas to reikalauja, turi būti pateiktas pirmiau nuro-dytų dokumentų vertimas. Vertimą turi patvirtinti asmuo, turin-tis teisę tai atlikti vienoje iš valstybių narių.

39 straipsnis

Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismosprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas

Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucijasuinteresuotos šalies prašymu išduoda pažymėjimą, parengtąpagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede(teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytą tipinę formą.

4 SKIRSNIS

Tam tikrų teismo sprendimų dėl bendravimo teisių ir tamtikrų teismo sprendimų, reikalaujančių sugrąžinti vaiką,

vykdytinumas

40 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skirsnis taikomas:

a) bendravimo teisėms

ir

b) vaiko sugrąžinimui, susijusiam su teismo sprendimu, priimtupagal 11 straipsnio 8 dalį.


234

2. Šio skirsnio nuostatos neužkerta kelio tėvų pareigų turėtojuisiekti teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal šio sky-riaus 1 ir 2 skirsnių nuostatas.

41 straipsnis

Bendravimo teisės

1. 40 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos bendravimo teisės,suteiktos valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu,yra pripažįstamos ir vykdomos kitoje valstybėje narėje nereika-laujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą,jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmėsvalstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį.

Net jei nacionalinė teisė nenustato teismo sprendimo, suteikian-čio bendravimo teises, vykdymo teisės aktų nustatyta tvarka,kilmės teismas gali paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nepai-sydamas jokio apeliacinio skundo.

2. Kilmės valstybės narės teisėjas išduoda šio straipsnio 1 dalyjenurodytą pažymėjimą, naudodamas III priedo tipinę formą (bend-ravimo teisių pažymėjimas) tik jeigu:

a) kai teismo sprendimas buvo priimtas asmeniui neatvykus įteismą, neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo arlygiavertis dokumentas buvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kadšis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai,arba tam asmeniui tas dokumentas buvo įteiktas, bet nesilai-kant šių sąlygų, vis tiek nustatoma, kad toks asmuo nedvipras-miškai pritarė teismo sprendimui;

b) visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė būtiišklausytoms;

ir

c) vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atve-jus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio.

Pažymėjimas užpildomas teismo sprendimo kalba.

3. Jei bendravimo teisės yra susijusios su tarpvalstybine situacijapriimant teismo sprendimą, pažymėjimas išduodamas ex officio,kai teismo sprendimas tampa vykdytinu, net jei tik laikinai. Jeisituacija vėliau įgyja tarpvalstybinį pobūdį, pažymėjimas išduoda-mas vienos iš šalių prašymu.

42 straipsnis

Vaiko sugrąžinimas

1. 40 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas vaiko sugrąžinimas,pareikalautas valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendi-mu, yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nerei-kalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripaži-nimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimukilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį.

Net jei nacionalinė teisė nenustato teismo sprendimo, reikalaujan-čio vaiko sugrąžinimo, minėto 11 straipsnio b punkto 8 papunk-tyje, vykdymo įstatymo nustatyta tvarka, kilmės teismas galipaskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nepaisydamas jokio ape-liacinio skundo.

2. Kilmės valstybės narės teisėjas, priėmęs 40 straipsnio 1 daliesb punkte nurodytą teismo sprendimą, išduoda šio straipsnio1 dalyje nurodytą pažymėjimą tik tuo atveju, jeigu:

a) vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atve-jus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio;

b) šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms; ir

c) teismas, priimdamas savo sprendimą, atsižvelgė į priežastis irįrodymus, kuriais grindžiama nutartis pagal 1980 m. Hagoskonvencijos 13 straipsnį.

Jei teismas arba kuri nors kita institucija imasi priemonių užtik-rinti vaiko apsaugą jį grąžinus į jo nuolatinės gyvenamosios vie-tos valstybę, pažymėjime tokios priemonės išsamiai nurodomos.

Kilmės valstybės narės teisėjas tą pažymėjimą išduoda savo inicia-tyva, naudodamas tipinę IV priedo formą (vaiko (-ų) sugrąžinimopažymėjimas).

Pažymėjimas užpildomas teismo sprendimo kalba.

43 straipsnis

Pažymėjimo ištaisymas

1. Be kokiam pažymėjimo ištaisymui taikytina kilmės valstybėsnarės teisė.

2. Pažymėjimo išdavimas pagal 41 straipsnio 1 dalį arba42 straipsnio 1 dalį negali būti apskųstas.


235

44 straipsnis

Pažymėjimo galiojimas

Pažymėjimas galioja tik tol, kol teismo sprendimas yra vykdytinas.

45 straipsnis

Dokumentai

1. Teismo sprendimo vykdymo prašanti šalis pateikia:

a) teismo sprendimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumo nusta-tymo sąlygas;

ir

b) 41 straipsnio 1 dalyje arba 42 straipsnio 1 dalyje nurodytąpažymėjimą.

2. Šiame straipsnyje,

— prie 41 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažymėjimo pridedamas12 punkto, susijusio su nuostatomis dėl naudojimosi bendra-vimo teise, vertimas,

— prie 42 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažymėjimo pridedamas14 punkto, susijusio su priemonių, kurių turi būti imtasi sie-kiant užtikrinti vaiko sugrąžinimą, įgyvendinimo tvarkos, ver-timas.

Vertimas pateikiamas vykdymo valstybės narės oficialiąja kalba arviena iš oficialiųjų kalbų arba bet kuria kita kalba, kuri vykdymovalstybei narei yra aiškiai priimtina. Vertimą patvirtina asmuo,turintis teisę tai daryti vienoje iš valstybių narių.

5 SKIRSNIS

Autentiški dokumentai ir susitarimai

46 straipsnis

Dokumentai, oficialiai parengti arba registruoti kaip autentiškidokumentai ir vykdytini vienoje valstybėje narėje, taip pat šaliųsusitarimai, kurie yra vykdytini valstybėje narėje, kurioje jie buvosudaryti, yra pripažįstami ir skelbiami vykdytinais tomis pačiomissąlygomis kaip teismo sprendimais.

6 SKIRSNIS

Kitos nuostatos

47 straipsnis

Vykdymo tvarka

1. Vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.

2. Bet kuris kitos valstybės narės teismo sprendimas, priimtas irpaskelbtas vykdytinu pagal 2 skirsnį arba patvirtintas pažymėjimupagal 41 straipsnio 1 dalį arba 42 straipsnio 1 dalį, yra vykdyti-nas kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis, lyg jis būtųpriimtas toje valstybėje narėje.

Atskirais atvejais teismo sprendimas, patvirtintas pažymėjimupagal 41 straipsnio 1 dalį ar 42 straipsnio 1 dalį, negali būti vyk-dytinas, jei jis nesuderinamas su paskesniu vykdytinu teismosprendimu.

48 straipsnis

Naudojimosi bendravimo teisėmis praktiniai nurodymai

1. Vykdymo valstybės narės teismai gali duoti praktinių nuro-dymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis organizavimo, jeivalstybės narės teismų, turinčių jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės,sprendime reikalingų nurodymų nėra arba jie yra nepakankami,ir jei gerbiami esminiai šio teismo sprendimo elementai.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį duoti praktiniai nurodymai nebetai-komi pagal valstybės narės teismų, turinčių jurisdikciją nagrinėtibylą iš esmės, vėlesnį sprendimą.

49 straipsnis

Išlaidos

Šio skyriaus nuostatos, išskyrus 4 skirsnį, taip pat taikomosnustatant išlaidų dydį ir proceso pagal šį reglamentą išlaidas beibet kurios nutarties dėl tokių išlaidų vykdymui.

50 straipsnis

Teisinė pagalba

Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ardaline teisine pagalba arba atleidimu nuo teismo išlaidųapmokėjimo, turi teisę procesiniuose veiksmuose, numatytuose21, 28, 41, 42 ir 48 straipsniuose, naudotis vykdymo valstybėsteisėje nustatyta palankiausia teisine pagalba arba didžiausiuatleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo.

51 straipsnis

Garantija, įsipareigojimas arba užstatas

Jokios garantijos, įsipareigojimo ar užstato nereikalaujama iššalies, kuri vienoje valstybėje narėje kreipiasi dėl kitoje valstybėje


236

narėje priimto sprendimo vykdymo, šiais pagrindais:

a) jo ar jos nuolatinė gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje,kurioje prašoma vykdyti teismo sprendimą; arba

b) jis ar ji yra užsienio šalies pilietis arba, jei sprendimą prašomavykdyti Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, jo arba jos nuolatinėgyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių narių.

52 straipsnis

Legalizavimas ar kitas panašus formalumas

37, 38 ir 45 straipsniuose nurodytų dokumentų arba ad litematstovo paskyrimo dokumentų nereikia legalizuoti ar atlikti kitųpanašių formalumų.

IV SKYRIUS

CENTRINIŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVŲPAREIGOMIS SUSIJUSIOSE BYLOSE

53 straipsnis

Paskyrimas

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau centriniųinstitucijų padėti taikyti šį reglamentą ir nurodo kiekvienos iš jųgeografinę ar funkcinę jurisdikciją. Jei valstybė narė paskiriadaugiau nei vieną centrinę instituciją, pranešimai paprastaisiunčiami tiesiogiai atitinkamai jurisdikciją turinčiai institucijai.Kai pranešimas siunčiamas jurisdikcijos neturinčiai institucijai,pastaroji yra atsakinga už jo persiuntimą jurisdikciją turinčiaiinstitucijai ir informavimą apie tai.

54 straipsnis

Bendrosios funkcijos

Centrinės institucijos perduoda informaciją apie nacionalinę teisęir procedūras bei imasi priemonių tobulinti šio reglamentotaikymą ir stiprinti savitarpio bendradarbiavimą. Šiam tiksluinaudojamasi Sprendimu Nr. 2001/470/EB įkurtu Europosteisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose.

55 straipsnis

Bendradarbiavimas konkrečiose bylose, susijusiose su tėvųpareigomis

Centrinės institucijos kitos valstybės narės centrinės institucijosarba tėvų pareigų turėtojo prašymu bendradarbiauja konkrečiose

bylose siekdamos šio reglamento tikslų. Dėl to jos, veikdamos tie-siogiai arba per valdžios institucijas ar kitas įstaigas, imasi atitin-kamų priemonių pagal tos valstybės narės teisę asmens duomenųapsaugos reikaluose:

a) rinkti informaciją ir keistis informacija:

i) apie vaiko padėtį;

ii) apie visas atliekamas procedūras; arba

iii) dėl vaiko priimtus sprendimus;

b) teikti informaciją ir pagalbą tėvų pareigų turėtojams, siekian-tiems sprendimų pripažinimo ir vykdymo jų teritorijoje, ypačdėl bendravimo teisių ir vaiko sugrąžinimo;

c) lengvinti komunikaciją tarp teismų, ypač taikant 11 straips-nio 6 ir 7 dalis bei 15 straipsnį;

d) teikti informaciją ir pagalbą, reikalingą teismams taikant56 straipsnį; ir

e) padėti tėvų pareigų turėtojams susitarti tarpininkaujant arkitomis priemonėmis ir lengvinti tarpvalstybinį bendradarbia-vimą šiuo tikslu.

56 straipsnis

Vaiko įkurdinimas kitoje valstybėje narėje

1. Tais atvejais, kai jurisdikciją turintis teismas pagal 8–15 straips-nius svarsto vaiko įkurdinimą į globos instituciją ar šeimą ir tasįkurdinimas turi vykti kitoje valstybėje narėje, pirmiausia jis turikonsultuotis su pastarosios valstybės narės, kurioje valdžios ins-titucijos įsikišimas toje valstybėje narėje yra reikalingas savosebylose dėl vaiko įkurdinimo, centrine institucija ar kita jurisdik-ciją turinčia institucija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas dėl vaiko įkurdi-nimo gali būti daromas prašančioje valstybėje, jei prašomosiosvalstybės kompetentinga institucija sutinka dėl to skyrimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto konsultavimosi ar suti-kimo davimo tvarką reglamentuoja prašomosios valstybės nacio-nalinė teisė.

4. Kai jurisdikciją pagal 8–15 straipsnius turinti institucija skiriavaiką į šeimą ir kai toks įkurdinimas turi vykti kitoje valstybėjenarėje ir kai valdžios institucijos įsikišimo nereikia toje valstybėjenarėje savose bylose dėl vaiko įkurdinimo, ji praneša apie tai cent-rinei institucijai ar kitai jurisdikciją turinčiai institucijai pastaro-joje valstybėje.


237

57 straipsnis

Veikimo būdas

1. Kiekvienas tėvų pareigų turėtojas savo gyvenamosios vietosvalstybės narės centrinei institucijai arba valstybės narės, kuriojevaikas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar yra, centrinei institucijaigali pateikti 55 straipsnyje nurodytą pagalbos prašymą. Apskritaiprašyme nurodoma visa turima informacija, reikalinga jam įvyk-dyti. Jei pagalbos prašymas yra susijęs su teismo sprendimo dėltėvų pareigų, patenkančio į šio reglamento taikymo sritį, pripaži-nimu ar vykdymu, tėvų pareigų turėtojas prideda 39 straipsnyje,41 straipsnio 1 dalyje arba 42 straipsnio 1 dalyje nustatytuspažymėjimus.

2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia oficialioji Europosinstitucijų kalba ar kalbos, išskyrus savąją, perduodant kokiąinformaciją centrinei institucijai yra priimtina.

3. Centrinių institucijų pagal 55 straipsnį teikiama pagalba yranemokama.

4. Kiekviena centrinė institucija pati padengia savo išlaidas.

58 straipsnis

Susitikimai

1. Kad šį reglamentą būtų lengviau įgyvendinti, centrinių institu-cijų vadovai reguliariai dalyvauja bendruose susitikimuose.

2. Šie susitikimai šaukiami pagal Sprendimą Nr. 2001/470/EB,sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylo-se.

V SKYRIUS

SĄSAJOS SU KITAIS DOKUMENTAIS

59 straipsnis

Sąsaja su kitais dokumentais

1. Pagal 60, 63 ir 64 straipsnių bei šio straipsnio 2 dalies nuo-statas šis reglamentas pakeičia jo įsigaliojimo metu valstybėsenarėse galiojančias konvencijas, sudarytas tarp dviejų ar daugiauvalstybių narių ir susijusias su bylomis, kurias reglamentuoja šisreglamentas.

2. a) Suomija ir Švedija turi galimybę pareikšti, kad 1931 m.vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos,Islandijos, Norvegijos ir Švedijos, apimanti tarptautinėsprivatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir

globos, kartu su jos Baigiamuoju protokolu santykiuosetarp šių šalių visai ar iš dalies bus taikoma vietoj šio regla-mento reikalavimų. Minėti pareiškimai pridedami prie šioreglamento ir paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame lei-dinyje. Minėtos valstybės narės bet kuriuo metu juos galivisai ar iš dalies atšaukti.

b) Sąjungos piliečiai neturi būti diskriminuojami dėlpilietybės.

c) Jurisdikcijos normos, dėl kurių a punkte nurodytosvalstybės narės rengiasi ateityje priimti kokius nors susita-rimus, susijusius su bylomis, kurioms taikomas šis regla-mentas, turi atitikti šiame reglamente nustatytas jurisdikci-jos normas.

d) Teismo sprendimai, priimti bet kurioje Šiaurės valstybėje,pateikusioje a punkte nurodytus pareiškimus pagal teismojurisdikciją, atitinkančią vieną iš II skyriuje nustatytų juris-dikcijų, kitose valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomipagal III skyriuje nustatytas taisykles.

3. Valstybės narės Komisijai siunčia:

a) 2 dalies a ir c punktuose nurodytų susitarimų ir juos įgyven-dinančių vienodų teisės aktų kopiją;

b) visus minėtų susitarimų ar vienodų teisės aktų denonsavimusarba pakeitimus.

60 straipsnis

Sąsaja su tam tikromis daugiašalėmis konvencijomis

Santykiuose tarp valstybių narių šis reglamentas pakeičia toliauišvardytas konvencijas tiek, kiek jos susijusios su bylomis, kuriomstaikomas šis reglamentas:

a) 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl valdžios institucijųįgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje;

b) 1967 m. rugsėjo 8 d. Liuksemburgo konvenciją dėl spren-dimų, susijusių su santuokų galiojimu, pripažinimo;

c) 1970 m. birželio 1 d. Hagos konvenciją dėl santuokos nutrau-kimo ir gyvenimo skyrium pripažinimo;


238

d) 1980 m. gegužės 20 d. Europos konvenciją dėl sprendimų,susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikųglobos atnaujinimo;

ir

e) 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikųgrobimo civilinių aspektų.

61 straipsnis

Sąsaja su 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėljurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir

bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugospriemonių srityje

Kalbant apie sąsają su 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėljurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendra-darbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, šisreglamentas taikomas:

a) jeigu atitinkamo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yravalstybės narės teritorijoje;

b) kalbant apie valstybės narės teismo priimto sprendimo pripa-žinimą ir vykdymą kitos valstybės narės teritorijoje, net jeiguatitinkamo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra trečiosiosvalstybės, kuri yra minėtos konvencijos susitariančioji šalis,teritorijoje.

62 straipsnis

Galiojimo apimtis

1. Byloms, kurioms netaikomas šis reglamentas, ir toliau galioja59 straipsnio 1 dalyje, 60 ir 61 straipsniuose nurodyti susitarimaiir konvencijos.

2. 60 straipsnyje minėtos konvencijos, ypač 1980 m. Hagos kon-vencija, ir toliau galioja tarp valstybių narių, kurios yra jų šalys,atsižvelgiant į 60 straipsnį.

63 straipsnis

Sutartys su Šventuoju Sostu

1. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Tarptautinės sutarties(konkordato) tarp Šventojo Sosto ir Portugalijos, pasirašytos Vati-kano mieste 1940 m. gegužės 7 d.

2. Bet kuris sprendimas dėl santuokos negaliojimo, priimtaspagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tarptautinę sutartį,valstybėse narėse pripažįstamas pagal III skyriaus 1 skirsnyjenustatytas sąlygas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytos nuostatos taip pat tai-komos šioms su Šventuoju Sostu sudarytoms tarptautinėms sutar-tims (konkordatams):

a) 1929 m. vasario 11 d. tarp Italijos ir Šventojo Sosto sudary-tam Concordato lateranense, kuris buvo pakeistas susitarimu supapildomu Protokolu, pasirašytu Romoje 1984 m. vasario 18d;

b) 1979 m. sausio 3 d. Šventojo Sosto ir Ispanijos susitarimui dėlteisinių reikalų.

4. Pripažįstant šio straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus, Ita-lijoje arba Ispanijoje gali būti taikomos tokios pat procedūros irtokie pat patikrinimai, kokie taikomi bažnytinių teismų sprendi-mams, priimtiems pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas tarptau-tines sutartis, sudarytas su Šventuoju Sostu.

5. Valstybės narės išsiunčia Komisijai:

a) tarptautinių sutarčių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 3 dalyse,kopiją;

b) bet kokius šių tarptautinių sutarčių denonsavimus ar jų pakei-timus.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

64 straipsnis

1. Šio reglamento nuostatos taikomos tik iškeltoms byloms,dokumentams, tinkamai parengtiems arba užregistruotiems kaipautentiški dokumentai, ir šalių susitarimams, sudarytiems po jotaikymo datos pagal 72 straipsnį.

2. Teismo sprendimai, priimti po šio reglamento taikymo datosbylose, iškeltose prieš tą datą, bet po Reglamento (EB)Nr. 1347/2000 įsigaliojimo datos, pripažįstami ir vykdomi pagalšio reglamento III skyriaus nuostatas, jeigu jurisdikcija buvopagrįsta pagal taisykles, atitinkančias arba šio reglamento II sky-riuje, arba Reglamente (EB) Nr. 1347/2000, arba bylos iškėlimometu galiojusioje konvencijoje, sudarytoje tarp kilmės valstybėsnarės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nustatytas taisykles.

3. Teismo sprendimai, priimti prieš šio reglamento taikymo datąbylose, iškeltose įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1347/2000,pripažįstami ir vykdomi pagal šio reglamento III skyriaus nuosta-tas, jeigu jie susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium(separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia arba tėvųpareigomis abiejų sutuoktinių vaikams nagrinėjant šias santuokosbylas.


239

4. Teismo sprendimai, priimti prieš šio reglamento taikymo datą,bet po Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 įsigaliojimo datos, bylo-se, iškeltose prieš Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 įsigaliojimodatą, pripažįstami ir vykdomi pagal šio reglamento III skyriausnuostatas, jeigu jie susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimuskyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia arbatėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams nagrinėjant šias san-tuokos bylas ir jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta pagal taisykles, ati-tinkančias arba šio reglamento II skyriuje, arba Reglamente (EB)Nr. 1347/2000, arba bylos iškėlimo metu galiojusioje konvenci-joje, sudarytoje tarp kilmės valstybės narės ir valstybės narės, įkurią kreipiamasi, nustatytas taisykles.

VII SKYRIUS


65 straipsnis

Peržiūrėjimas

Ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. ir kas penkerius metus pošios datos Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktainformacija, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šio reglamentotaikymą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pakeitimųpasiūlymai.

66 straipsnis

Dvi ar daugiau teisinių sistemų taikančios valstybės narės

Kai valstybės narės skirtinguose teritoriniuose vienetuose galiojadvi ar daugiau teisės sistemų arba du ar daugiau taisyklių rinki-nių, susijusių su bylomis, kurioms taikomas šis reglamentas:

a) bet kuri nuoroda į nuolatinę gyvenamąją vietą toje valstybėjenarėje laikoma nuoroda į nuolatinę gyvenamąją vietą teritori-niame vienete;

b) bet kuri nuoroda į pilietybę arba, kalbant apie Jungtinę Kara-lystę, į nuolatinę gyvenamąją vietą, yra nuoroda į tos valstybėsnarės teisėje nurodytą teritorinį vienetą;

c) bet kuri nuoroda į valstybės narės instituciją yra nuoroda į teri-torinio vieneto toje valstybėje, kuri yra susijusi, instituciją;

d) bet kuri nuoroda į prašomosios valstybės narės taisykles yranuoroda į teritorinio vieneto, kuriame taikoma jurisdikcija,pripažinimas ar vykdymas, taisykles.

67 straipsnis

Informacija apie centrines institucijas ir priimtinas kalbas

Valstybės narės per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimoKomisijai praneša:

a) centrinių institucijų, paskirtų pagal 53 straipsnį, pavadinimus,adresus ir informacijos perdavimo būdus;

b) kalbas, priimtinas perduodant informaciją centrinėms institu-cijoms pagal 57 straipsnio 2 dalį;

ir

c) kalbas, priimtinas bendravimo teisių pažymėjimams pagal45 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės Komisijai praneša apie bet kuriuos šios informa-cijos pasikeitimus.

Komisija padaro šią informaciją viešai prieinama.

68 straipsnis

Informacija apie teismus ir žalos atlyginimo procedūras

Valstybės narės perduoda Komisijai 21, 29, 33 ir 34 straipsniuosenurodytų teismų ir žalos atlyginimo procedūrų sąrašus bei jųpakeitimus.

Komisija atnaujina šią informaciją ir padaro ją viešai prieinamapaskelbdama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba bet kuriuokitu būdu.

69 straipsnis

Priedų pakeitimai

I–IV prieduose pateiktų tipinių formų pakeitimai priimami70 straipsnio 2 dalyje nurodyta konsultavimosi tvarka.

70 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3ir 7 straipsniai.



240

71 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1347/2000 panaikinimas

1. Nuo šio reglamento taikymo dienos Reglamentas (EB)Nr. 1347/2000 panaikinamas.

2. Bet kuri nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 turi būtisuprantama kaip nuoroda į šį reglamentą pagal V priedo lygina-mąją lentelę.

72 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d., išskyrus 67, 68,69 ir 70 straipsnius, kurie taikomi nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. CASTELLI


241

I PRIEDAS

39 STRAIPSNYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ SANTUOKOS BYLOSE (1)


2. Pažymėjimą išduodantis teismas ar institucija

2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas


3. Santuoka

3.1. Žmona

3.1.1. Vardas, pavardė

3.1.2. Adresas

3.1.3. Šalis ir gimimo vieta

3.1.4. Gimimo data

3.2. Vyras


3.2.2. Adresas

3.2.3. Šalis ir gimimo vieta

3.2.4. Gimimo data

3.3. Šalis ir vieta (jei yra), kur buvo sudaryta santuoka, ir santuokos data

3.3.1. Santuokos registravimo šalis

3.3.2. Santuokos registravimo vieta (jei yra)

3.3.3. Santuokos data

4. Sprendimą priėmęs teismas

4.1. Teismo pavadinimas

4.2. Teismo adresas

5. Teismo sprendimas

5.1. Data

5.2. Registracijos numeris

5.3. Teismo sprendimo rūšis

5.3.1. Santuokos nutraukimas

5.3.2. Santuokos pripažinimas negaliojančia

5.3.3. Gyvenimas skyrium (separacija)

(1) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuokair tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.


242

5.4. Ar teismo sprendimas buvo priimtas šaliai neatvykus į teismą?

5.4.1. Ne

5.4.2. Taip (1)

6. Šalių, kurioms buvo suteikta teisinė pagalba, vardai ir pavardės

7. Ar pagal kilmės valstybės narės teisę teismo sprendimas gali būti toliau apskųstas?

7.1. Ne

7.2. Taip

8. Valstybėje narėje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo data

8.1. Santuokos nutraukimas

8.2. Gyvenimas skyrium

Parengta ………………………………………………… (vieta) ………………………………………………… (data)

Parašas ir (arba) spaudas

(1) Turi būti pridėti 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai.


243

II PRIEDAS

39 STRAIPSNYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ PAREIGŲ (1)



2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas


3. Bendravimo teises turintis asmuo (-ys)

3.1. Vardas, pavardė

3.2. Adresas

3.3. Gimimo vieta ir data

4. Tėvų pareigų turėtojai, išskyrus minėtus 3 punkte (2)

4.1.


4.1.2. Adresas

4.1.3. Gimimo vieta ir data (jei yra)

4.2.


4.2.2. Adresas


4.3.


4.3.2. Adresas




5.2. Teismo vieta


6.1. Data


6.3. Ar teismo sprendimas buvo priimtas šaliai neatvykus į teismą?

6.3.1. Ne

6.3.2. Taip (3)


(2) Bendros globos atveju asmuo, paminėtas 3 punkte, yra nurodomas ir 4 punkte.(3) Turi būti pridėti 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai.


244

7. Vaikai, nurodyti teismo sprendime (1)

7.1. Vardas, pavardė ir gimimo data




8. Asmenų, kuriems buvo suteikta teisinė pagalba, pavardės

9. Vykdymo ir įteikimo patvirtinimas

9.1. Ar pagal kilmės valstybės narės teisę teismo sprendimas yra vykdytinas?

9.1.1. Taip

9.1.2. Ne

9.2. Ar teismo sprendimas buvo įteiktas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma jį vykdyti?

9.2.1. Taip

9.2.1.1. Šalies vardas, pavardė

9.2.1.2. Adresas

9.2.1.3. Įteikimo data

9.2.2. Ne

10. Konkreti informacija apie teismo sprendimą dėl bendravimo teisių, tais atvejais, kai pagal 28 straipsnį reikalingas„exequatur“. Ši galimybė yra numatyta 40 straipsnio 2 dalyje.

10.1. Naudojimosi bendravimo teisėmis praktinio pobūdžio nurodymai (kaip nurodyta sprendime)

10.1.1. Data ir laikas

10.1.1.2. Pradžia

10.1.1.2. Pabaiga

10.1.2. Vieta

10.1.3. Konkretūs įpareigojimai tėvų pareigų turėtojams

10.1.4. Konkretūs įpareigojimai bendravimo teises turinčiam asmeniui

10.1.5. Bet kurie naudojimuisi bendravimo teisėmis taikomi apribojimai

11. Konkreti informacija apie teismo sprendimus dėl vaiko sugrąžinimo tais atvejais, kai „exequatur“ procedūrareikalaujama pagal 28 straipsnį. Ši galimybė yra numatyta 40 straipsnio 2 dalyje.

11.1. Teismo sprendimas reikalauja vaiką grąžinti

11.2. Asmuo, kuriam vaikas turi būti grąžintas (kaip nurodyta sprendime)


11.2.2. Adresas



(1) Jei daugiau kaip keturi vaikai, naudokite dar vieną formą.


245

III PRIEDAS

41 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ DĖLBENDRAVIMO TEISIŲ (1)



2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas


3. Bendravimo teises turintis asmuo (-ys)


3.2. Adresas

3.3. Gimimo vieta ir data

4. Tėvų pareigų turėtojai, išskyrus minėtus 3 punkte (2) (3)

4.1.


4.1.2. Adresas


4.2.


4.2.2. Adresas


4.3. Kiti


4.3.2. Adresas




5.2. Teismo vieta


6.1. Data



(2) Bendros globos atveju asmuo, paminėtas 3 punkte, yra nurodomas ir 4 punkte.(3) Kryžiuku pažymėkite langelį, atitinkantį asmenį, kurio atžvilgiu teismo sprendimas turėtų būti vykdomas.


246






8. Ar teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje?

8.1. Taip

8.2. Ne

9. Tais atvejais, kai teismo sprendimas buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, neatvykusiam į teismą asmeniuibylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamailaiko pasiruošti savo gynybai, arba tam asmeniui tas dokumentas buvo įteiktas, bet nesilaikant šių sąlygų, vistiek nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui

10. Visoms suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms

11. Vaikams buvo suteikta galimybė būti išklaustiems, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jų amžiaus arbrandumo laipsnio

12. Naudojimosi bendravimo teisėmis praktiniai nurodymai (kaip nurodyta sprendime)

12.1. Data ir laikas

12.1.1. Pradžia

12.1.2. Pabaiga

12.2. Vieta

12.3. Konkretūs įpareigojimai tėvų pareigų turėtojams

12.4. Konkretūs įpareigojimai bendravimo teises turinčiam asmeniui

12.5. Bet kurie naudojimuisi bendravimo teisėmis taikomi apribojimai






247

IV PRIEDAS

42 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ DĖL VAIKOSUGRĄŽINIMO (1)



2.1. Pavadinimas

2.2. Adresas


3. Asmuo, kuriam vaikas turi būti sugrąžintas (kaip nurodyta teismo sprendime)


3.2. Adresas

3.3. Gimimo vieta ir data (jei yra)

4. Tėvų pareigų turėtojai (2)

4.1. Motina


4.1.2. Adresas (jei yra)


4.2. Tėvas




4.3. Kiti




5. Atsakovas (jei yra)


5.2. Adresas (jei yra)



6.2. Teismo vieta


(2) Šis punktas nėra privalomas.


248


7.1. Data







9. Teismo sprendimas reikalauja vaiką grąžinti

10. Ar teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje?

10.1. Taip

10.2. Ne

11. Vaikams buvo suteikta galimybė būti išklaustiems, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jų amžiaus arbrandumo laipsnio

12. Šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms

13. Teismo sprendimas reikalauja vaiką sugrąžinti ir teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į priežastis irįrodymus, kuriais grindžiamas nutarimas, priimamas pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėltarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnį

14. Jei reikia, priemonių, kurių teismai ar institucijos ėmėsi, kad užtikrintų vaiko apsaugą jį sugrąžinus į nuolatinėsgyvenamosios vietos valstybę narę, išsamus išdėstymas






249

V PRIEDAS

LYGINAMOJI LENTELĖ SU REGLAMENTU (EB) Nr. 1347/2000

Panaikinti straipsniai Atitinkami straipsniai naujame tekste

1 1, 2

2 3

3 12

4

5 4

6 5

7 6

8 7

9 17

10 18

11 16, 19

12 20

13 2, 49, 46

14 21

15 22, 23

16

17 24

18 25

19 26

20 27

21 28

22 21, 29

23 30

24 31

Panaikinti straipsniai Atitinkami straipsniai naujame tekste

25 32

26 33

27 34

28 35

29 36

30 50

31 51

32 37

33 39

34 38

35 52

36 59

37 60, 61

38 62

39

40 63

41 66

42 64

43 65

44 68, 69

45 70

46 72

I priedas 68

II priedas 68

III priedas 68

IV priedas I priedas

V priedas II priedas


250

VI PRIEDAS

Švedijos ir Suomijos deklaracijos pagal Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuokair tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 59 straipsnio 2 daliesa punktą

Švedijos deklaracija:

Pagal Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis,pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 59 straipsnio 2 dalies a punktą Švedijapareiškia, kad 1931 m. vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos,apimanti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, kartu su jos Baigiamuojuprotokolu santykiuose tarp Švedijos ir Suomijos visa bus taikoma vietoj šio reglamento reikalavimų.

Suomijos deklaracija:

Pagal Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis,pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 59 straipsnio 2 dalies a punktą Suomijapareiškia, kad 1931 m. vasario 6 d. Konvencija, sudaryta tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos,apimanti tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl santuokos, įvaikinimo ir globos, kartu su jos Baigiamuojuprotokolu santykiuose tarp Suomijos ir Švedijos visa bus taikoma vietoj šio reglamento reikalavimų.


251

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės,

teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje

4b

I

(Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma)

REGLAMENTAI

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 4/2009


dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimoišlaikymo prievolių srityje



atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,



kadangi:

(1) Bendrija nustatė sau tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, sau-gumo ir teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintas laisvasasmenų judėjimas. Tam, kad palaipsniui sukurtų tokią erd-vę, Bendrija turi patvirtinti, be kita ko, priemones teismi-nio bendradarbiavimo civilinėse bylose, turinčiosetarpvalstybinę reikšmę, srityje, tiek, kiek tai būtina tinka-mam vidaus rinkos veikimui.

(2) Laikantis Sutarties 65 straipsnio b punkto, šiomis priemo-nėmis, inter alia, turi būti siekiama skatinti valstybėse na-rėse įstatymų kolizijai ir jurisdikcijai taikomų teisės normųsuderinamumą.

(3) Šioje srityje Bendrija, be kitų priemonių, jau yra priėmusi2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB)Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinė-se ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (3),2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB,sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinė-se bylose (4), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą(EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusaviobendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komer-cinėse bylose (5), 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendini-mo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant mini-malias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčamstaisykles (6), 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą(EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų,susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo beivykdymo (7), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamen-to ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004, sukuriantį ne-ginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (8) ir2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos re-glamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminiųdokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimovalstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (9).

(1) 2007 m. gruodžio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame lei-dinyje) ir 2008 m. gruodžio 4 d. nuomonė pagal pakartotinę konsul-taciją (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) Nuomonė pagal neprivalomą konsultaciją (OL C 185, 2006 8 8,p. 35).

(3) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.(4) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.(5) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.(6) OL L 26, 2003 1 31, p. 41.(7) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.(8) OL L 143, 2004 4 30, p. 15.(9) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.


255

(4) 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje Europos Vadovų Ta-ryba paprašė Tarybos ir Komisijos nustatyti specialiasbendras procesines taisykles, kuriomis būtų supaprastintasir paspartintas tarpvalstybinių ginčų, susijusių, inter alia, suieškiniais dėl išlaikymo, sprendimas. Ji taip pat paraginopanaikinti tarpines priemones, kurių reikia norint prašo-mojoje valstybėje narėje pripažinti ir vykdyti kitoje valsty-bėje narėje priimtą teismo sprendimą, ypač teismosprendimą dėl ieškinio dėl išlaikymo.

(5) 2000 m. lapkričio 30 d. buvo priimta priemonių, kurio-mis įgyvendinamas teismo sprendimų civilinėse ir komer-cinėse bylose abipusio pripažinimo principas (1), bendraKomisijos ir Tarybos programa. Toje programoje numaty-tas egzekvatūros procedūros panaikinimas ieškinių dėl iš-laikymo atveju, siekiant padidinti priemonių, kuriomisišlaikymo kreditoriai gali apginti savo teises,veiksmingumą.

(6) 2004 m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje įvykusiame EuroposVadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja programa,vadinama „Hagos programa: laisvės, saugumo ir teisingu-mo stiprinimas Europos Sąjungoje“ (toliau – Hagosprograma) (2).

(7) 2005 m. birželio 2–3 d. posėdyje Taryba priėmė Tarybosir Komisijos veiksmų planą (3) dėl konkrečių Hagos progra-mos įgyvendinimo veiksmų, kuriame minima būtinybėpriimti pasiūlymus išlaikymo prievolių srityje.

(8) Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje Bendri-ja ir jos valstybės narės dalyvavo derybose, po kurių2007 m. lapkričio 23 d. buvo priimta Konvencija dėl tarp-tautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieško-jimo (toliau – 2007 m. Hagos konvencija) ir Protokolas dėlišlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m.Hagos protokolas). Todėl šiame reglamente turėtų būti at-sižvelgta į abu šiuos dokumentus.

(9) Išlaikymo kreditorius turėtų galėti vienoje valstybėje narė-je lengvai gauti sprendimą, kuris automatiškai būtų vykdy-tinas kitoje valstybėje narėje netaikant papildomųformalumų.

(10) Norint pasiekti šį tikslą, tikslinga nustatyti Bendrijos prie-monę išlaikymo prievolių srityje, į kurią būtų įtrauktosnuostatos dėl jurisdikcijos, įstatymų kolizijos, pripažinimoir vykdytinumo, vykdymo, teisinės pagalbos ir centrinių in-stitucijų bendradarbiavimo.

(11) Šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaiky-mo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar mo-tinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo

kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame re-glamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiški-namas autonomiškai.

(12) Norint atsižvelgti į įvairius išlaikymo prievolių klausimųsprendimo valstybėse narėse būdus, šis reglamentas turėtųbūti taikomas ir teismo sprendimams, ir administraciniųinstitucijų priimamiems sprendimams, jei pastarosios ins-titucijos garantuoja visų pirma savo nešališkumą ir visų ša-lių teisę būti išklausytoms. Todėl šios institucijos turėtųtaikyti visas šiame reglamente išdėstytas normas.

(13) Dėl pirmiau nurodytų priežasčių šiuo reglamentu taip patturėtų būti užtikrintas teisminių susitarimų ir autentiškųdokumentų pripažinimas ir vykdymas, nedarant poveikiobet kurios tokio susitarimo ar dokumento šalies teisei gin-čyti susitarimą ar dokumentą kilmės valstybės narėsteismuose.

(14) Šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad kreipimosi dėlsprendimo dėl išlaikymo prievolių pripažinimo ir vykdy-mo tikslais terminas „kreditorius“ apima viešuosius subjek-tus, turinčius teisę veikti vietoj asmens, kuriam privalomamokėti išlaikymo išmokas, arba reikalauti grąžinti vietoj iš-laikymo kreditoriui sumokėtas išmokas. Jei viešasis subjek-tas veikia turėdamas tokius įgaliojimus, jis turėtų turėtiteisę gauti tokias pat paslaugas ir tokią pat teisinę pagalbąkaip ir kreditorius.

(15) Siekiant užtikrinti išlaikymo kreditorių interesų gynimą irskatinti tinkamą teisingumo vykdymą Europos Sąjungoje,turėtų būti pritaikytos jurisdikcijos normos, nustatytosReglamentu (EB) Nr. 44/2001. Ta aplinkybė, kad atsakovoįprastinė gyvenamoji vieta yra trečiojoje valstybėje, nebe-turėtų būti priežastis netaikyti Bendrijos normų dėl juris-dikcijos ir nebeturėtų būti nuostatų nukreipiančių įnacionalinę teisę. Todėl šiame reglamente turėtų būti nu-statyti atvejai, kuriais valstybės narės teismas gali pasinau-doti papildoma jurisdikcija.

(16) Siekiant visų pirma ištaisyti dėl teisingumo neužtikrinimosusidariusią padėtį, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuo-stata dėl forum necessitatis, leidžianti valstybės narės teismuiišimtinėmis aplinkybėmis nagrinėti bylą, glaudžiai susiju-sią su trečiąja valstybe. Gali būti laikoma, kad tokios išim-tinės aplinkybės yra tuomet, kai paaiškėja, kad atitinkamojetrečiojoje valstybėje teismo procesas neįmanomas, pavyz-džiui, dėl pilietinio karo, arba kai pagrįstai negalima tikė-tis, kad pareiškėjas pradės teismo procesą ar jame dalyvaustoje valstybėje. Tačiau vykdyti jurisdikciją remiantis forumnecessitatis galima būtų tik tuo atveju, kai ginčas yra pakan-kamai susijęs su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare, pa-vyzdžiui, vienos iš šalių pilietybės pagrindu.

(1) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.(2) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.(3) OL C 198, 2005 8 12, p. 1.


256

(17) Papildoma nuostata dėl jurisdikcijos turėtų būti nustatyta,kad išskyrus ypatingas sąlygas, bylos nagrinėjimą dėl ga-liojančio teismo sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo arbadėl naujo teismo sprendimo priėmimo skolininkas galipradėti tik valstybėje, kurioje buvo kreditoriaus įprastinėgyvenamoji vieta sprendimo priėmimo metu ir kurioje te-bėra jo įprastinė gyvenamoji vieta. Siekiant užtikrinti tin-kamą 2007 m. Hagos konvencijos ir šio reglamentosuderinamumą, ši taisyklė taip pat turėtų būti taikoma mi-nėtos Konvencijos Šalimi esančioje trečioje valstybėje pri-imtiems teismo sprendimams tiek, kiek tos valstybės irBendrijos santykiuose yra įsigaliojusi ši Konvencija, ir kiekKonvencija toje valstybėje ir Bendrijoje taikoma toms pa-čioms išlaikymo prievolėms.

(18) Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad Airijos, kaip irJungtinės Karalystės, atveju sąvoka „pilietybė“ pakeičiamasąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“, kad šis reglamentasbūtų taikomas pastarojoje valstybėje narėje pagal Protoko-lo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimosutarties, 4 straipsnį.

(19) Siekiant didinti teisinį tikrumą, numatomumą ir šalių au-tonomiją, šis reglamentas turėtų suteikti šalims galimybęabipusiu sutarimu pasirinkti kompetentingą teismą re-miantis konkrečiais susiejimo veiksniais. Siekiant apsaugo-ti silpnesniąją šalį, toks teismo pasirinkimas neturėtų būtileidžiamas jaunesnio nei 18 metų vaiko išlaikymo prievo-lės atveju.

(20) Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad valstybėms na-rėms, kurioms 2007 m. Hagos protokolas privalomas, bustaikomos tame protokole nustatytos išlaikymo prievoliųatveju taikomos įstatymų kolizijos normos. Šiuo tikslu tu-rėtų būti įtrauka nuostata su nuoroda į minėtą protokolą.Bendrija sudarys susitarimą dėl 2007 m. Hagos protokolotinkamu laiku, kad būtų galima taikyti šį reglamentą. Sie-kiant atsižvelgti į galimybę, kad 2007 m. Hagos protoko-las bus taikomas ne visoms valstybėms narėms, teismosprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo tikslaisreikia šiame reglamente valstybes nares, kurioms 2007 m.Hagos protokolas privalomas, atskirti nuo tų, kurioms jisnėra privalomas.

(21) Šiame reglamente reikia aiškiai nurodyti, kad pagal šias įs-tatymų kolizijos normas nustatoma tik išlaikymo prievo-lėms taikytina teisė ir nenustatoma šeimos santykių, kuriaisgrindžiamos išlaikymo prievolės, nustatymui taikytina tei-sė. Šeimos santykių nustatymui toliau taikoma valstybiųnarių nacionalinė teisė, įskaitant jų normas tarptautinėsprivatinės teisės srityje.

(22) Siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą išlaikymo išmokųišieškojimą ir užkirsti kelią ieškiniams, kuriais siekiama vil-kinti procesą, valstybėje narėje priimti teismo sprendimaidėl išlaikymo prievolių turėtų būti iš esmės preliminariaivykdytini. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta,kad kilmės teismas turėtų turėti galimybę paskelbti, kadteismo sprendimas yra preliminariai vykdytinas, net jei na-cionalinė teisė nenumato vykdytinumo įstatymo nustatytatvarka ir net jei teismo sprendimas buvo arba dar gali būtiapskųstas pagal nacionalinę teisę.

(23) Siekiant apriboti bylos nagrinėjimo pagal šį reglamentą iš-laidas, būtų naudinga, ypač teismo proceso šalims, kuodaugiau naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis.

(24) Garantijos, suteikiamos taikant įstatymų kolizijos normas,turėtų pateisinti valstybės narės, kuriai 2007 m. Hagosprotokolas privalomas, priimtų teismo sprendimų dėl iš-laikymo prievolių pripažinimą ir skelbimą vykdytinais vis-ose kitose valstybėse narėse netaikant jokių procedūrų irnekontroliuojant jų turinio vykdymo valstybėje narėje.

(25) Priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių pripaži-nimu valstybėje narėje siekiama tik užtikrinti, kad tameteismo sprendime nustatytos išlaikymo išmokos būtų išieš-kotos. Tai nereiškia, kad ta valstybė narė pripažįsta šeimossantykius, tėvystę ar motinystę, santuoką ar giminystę, ku-riais grindžiama išlaikymo prievolė, dėl kurios buvo priim-tas teismo sprendimas.

(26) Valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėraprivalomas, priimtų teismo sprendimų dėl išlaikymo prie-volių atveju šiame reglamente turėtų būti numatyta nuo-stata dėl pripažinimo procedūros ir sprendimo paskelbimovykdytinu. Minėta procedūra turėtų būti nustatyta atsižvel-giant į Reglamente (EB) Nr. 44/2001 nustatytą procedūrąir atsisakymo pripažinti pagrindus. Siekiant paspartinti by-los nagrinėjimą ir sudaryti sąlygas kreditoriui kuo greičiauišieškoti jam priklausančią išmoką, teismo, į kurį kreiptasi,turėtų būti reikalaujama priimti sprendimą per nustatytąlaikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai esama išimtiniųaplinkybių.

(27) Taip pat būtų tikslinga kuo labiau apriboti teismo spren-dimo vykdymui taikytinus formalius reikalavimus, dėl ku-rių gali padidėti išlaikymo kreditoriaus padengiamosproceso išlaidos. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būtinustatyta, kad neturėtų būti reikalaujama, jog išlaikymokreditorius vykdymo valstybėje narėje turėtų pašto adresąarba įgaliotąjį atstovą; tačiau tai neturėtų turėti jokios įta-kos valstybių narių vidaus tvarkai dėl sprendimo vykdymoprocedūrų.

(28) Siekiant apriboti vykdymo proceso išlaidas, vertimo raštuneturėtų būti reikalaujama, išskyrus tuos atvejus, kai vyk-dymas užginčijamas, ir nedarant poveikio dokumentų įtei-kimui taikomoms taisyklėms.


257

(29) Siekiant garantuoti nešališko bylos nagrinėjimo reikalavi-mų laikymąsi, šiame reglamente turėtų būti numatyta at-sakovo, kuris nedalyvavo valstybės narės, kuriai 2007 m.Hagos protokolas yra privalomas, teismo procese, teisėteismo sprendimo vykdymo etape kreiptis dėl jam nepa-lankaus teismo sprendimo peržiūros. Tačiau atsakovas pri-valo kreiptis dėl šios peržiūros per nustatytą laikotarpį,kuris turėtų prasidėti ne vėliau kaip tą dieną, kai teismosprendimo vykdymo procedūros metu jam buvo pirmąkartą uždrausta disponuoti visu savo turtu ar jo dalimi. To-kia teisė kreiptis dėl peržiūros turėtų būti išimtinė teisių gy-nimo priemonė, suteikiama skolingam atsakovui, irneturinti įtakos kilmės valstybės narės teisėje nustatytomskitoms išimtinėms teisių gynimo priemonėms, su sąlyga,kad minėtos teisių gynimo priemonės nėra nesuderinamossu teise į peržiūrą pagal šį reglamentą.

(30) Siekiant paspartinti teismo sprendimo, priimto valstybėjenarėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas yra privalomas,vykdymą kitoje valstybėje narėje, būtina apriboti atsisaky-mo vykdyti sprendimą arba vykdymo sustabdymo pagrin-dus, kuriais skolininkas galėtų remtis dėl išlaikymoišmokos tarpvalstybinio pobūdžio. Šis apribojimas neturė-tų turėti įtakos nacionalinėje teisėje nustatytiems atsisaky-mo vykdyti teismo sprendimą ar vykdymo sustabdymopagrindams, kurie nėra nesuderinami su nustatytaisiais šia-me reglamente, pavyzdžiui, skolininko skolos likvidavimassprendimo vykdymo etape arba tam tikras neareštuotinasturtas.

(31) Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam iš-laikymo išmokų išieškojimui, reikėtų numatyti valstybiųnarių paskirtų centrinių institucinių bendradarbiavimo sis-temą. Šios institucijos turėtų padėti išlaikymo kreditoriamsir skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narė-je pateikdamos prašymus dėl jau priimtų teismo sprendi-mų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, tokiųsprendimų keitimo arba sprendimo priėmimo. Jos taip patturėtų keistis informacija, kad nustatytų skolininkų bei kre-ditorių buvimo vietą ir, jei būtina, nustatytų jų pajamas beiturtą. Be to, jos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti keisda-mosi bendro pobūdžio informacija ir skatindamos savovalstybių narių kompetentingų institucijųbendradarbiavimą.

(32) Pagal šį reglamentą paskirta centrinė institucija turėtų pa-dengti savo išlaidas, išskyrus konkrečiai nustatytus atvejus,ir turėtų teikti pagalbą visiems jų valstybėje narėje gyve-nantiems pareiškėjams. Asmens teisės kreiptis pagalbos įcentrinę instituciją nustatymo kriterijus turėtų būti ne toksgriežtas kaip kitur šiame reglamente vartojamas susiejimoveiksnys „įprastinė gyvenamoji vieta“. Tačiau paprastas bu-vimas neturėtų būti priskiriamas „gyvenamosios vietos“kriterijui.

(33) Norint užtikrinti išlaikymo kreditoriams bei skolininkamsvisapusišką pagalbą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygastarpvalstybiniam išlaikymo išmokų išieškojimui, centri-nėms institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės gautitam tikrus asmens duomenis. Todėl šiuo reglamentu turė-tų būti nustatyta prievolė valstybėms narėms užtikrinti,kad jų centrinėms institucijoms būtų sudaryta galimybėgauti tokius duomenis per viešąsias institucijas ar adminis-tracijas, kurios vykdydamos įprastą veiklą turi atitinkamąinformaciją. Tačiau kiekvienai valstybei turėtų būti leidžia-ma nustatyti tokios informacijos gavimo tvarką. Atitinka-mai valstybė narė turėtų galėti paskirti viešąsias institucijasar administracijas, iš kurių bus reikalaujama pagal šį regla-mentą teikti informaciją centrinei institucijai, įskaitant, rei-kiamais atvejais, viešąsias institucijas ar administracijas, jaupaskirtas taikant kitas prieigos prie informacijos sistemas.Kai valstybė narė paskiria viešąsias institucijas ar adminis-tracijas, ji turėtų užtikrinti, kad jos centrinė institucija tu-rėtų galimybę gauti būtiną informaciją, kurią turi šiosinstitucijos, kaip numatyta šiame reglamente. Be to, vals-tybė narė turėtų galėti leisti centrinei institucijai gauti bū-tiną informaciją iš bet kurio kito juridinio asmens, kuris jąturi ir prižiūri jos tvarkymą.

(34) Prieigos prie asmens duomenų, jų naudojimo ir perdavi-mo srityje turėtų būti laikomasi reikalavimų, numatytų1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmensduomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1), ku-riuos, valstybė narė perkėlė į nacionalinę teisę.

(35) Šio reglamento taikymo tikslais, būtina apibrėžti konkre-čias galimybes gauti asmens duomenis ir tokių duomenųnaudojimo bei perdavimo sąlygas. Šiuo atveju buvo atsi-žvelgta į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigū-no nuomonę (2). Duomenų subjektas turėtų būtiinformuojamas pagal nacionalinę teisę. Tačiau siekiant už-kirsti skolininkui galimybę perleisti turtą, taip sukeliantgrėsmę, kad išlaikymo išmokos nebus išieškotos, turėtųbūti leidžiama atidėti informavimą.

(36) Atsižvelgiant į proceso išlaidas, tikslinga numatyti labai pa-lankią teisinės pagalbos sistemą, t. y. numatyti visišką išlai-dų, susijusių su centrinių institucijų iškeltų bylų dėljaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolių nagri-nėjimu, kompensavimą. Todėl teisinės pagalbos taisyklės,kurios šiuo metu Europos Sąjungoje galioja pagal Direkty-vą 2003/8/EB, turėtų būti papildytos konkrečiomis taisy-klėmis, tokiu būdu nustatant išlaikymo prievolėms

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.(2) OL C 242, 2006 10 7, p. 20.


258

skirtą specialią teisinės pagalbos sistemą. Šiuo atveju pra-šomosios valstybės narės kompetentinga institucija išimti-niais atvejais turėtų galėti išieškoti proceso išlaidas išnemokamą teisinę pagalbą gavusio ir bylą pralaimėjusiopareiškėjo, jei tai galima padaryti atsižvelgiant į to asmensfinansinę padėtį. Tai būtų taikoma ypač tuo atveju, kai pa-siturintis asmuo pasielgia nesąžiningai.

(37) Be to, kitų išlaikymo prievolių, kurios nenurodytos pirmes-nėje konstatuojamojoje dalyje, atveju sprendimo vykdymokitoje valstybėje narėje metu visoms šalims turi būti užtik-rintos vienodos teisinės pagalbos sąlygos. Atitinkamai pa-gal šio reglamento nuostatas dėl teisinės pagalbostęstinumo taip pat turėtų būti laikoma, kad tokia pagalbataip pat teikiama šaliai, kuri teismo procese dėl teismosprendimo priėmimo arba dalinio pakeitimo kilmės vals-tybėje narėje negavo teisinės pagalbos, bet vėliau pasinau-dojo tokia pagalba toje valstybėje, kai buvo pateiktasprašymas vykdyti teismo sprendimą. Taip pat ir šalis, ku-riai X priede išvardytose administracinėse institucijose teis-mo procesas buvo nemokamas, vykdymo valstybėje narėjeturėtų naudotis palankiausiomis teisinės pagalbos ar išsa-miausiomis atleidimo nuo proceso išlaidų apmokėjimo są-lygomis, jei ji įrodo, kad tokią teisę būtų turėjusi kilmėsvalstybėje narėje.

(38) Siekiant kuo labiau sumažinti patvirtinančių dokumentųvertimo raštu išlaidas, teismas, į kurį kreiptasi, turėtų rei-kalauti tokių dokumentų vertimo raštu tik būtinais atve-jais, nedarydamas poveikio teisėms į gynybą ir taisyklėms,taikytinoms dokumentų įteikimui.

(39) Siekiant palengvinti šio reglamento taikymą, valstybės na-rės turėtų būti įpareigotos pateikti Komisijai savo centri-nių institucijų pavadinimus bei kontaktinius duomenis irkitą informaciją. Minėta informacija specialistams ir visuo-menei turėtų būti prieinama ją paskelbiant Europos Sąjun-gos oficialiajame leidinyje arba suteikiant elektroninę prieigąprie Sprendimu Nr. 2001/470/EB sukurto Europos teismi-nio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose. Be to, formų,nustatytų šiuo reglamentu, naudojimas turėtų palengvin-ti ir paspartinti centrinių institucijų bendravimą ir suteiktigalimybę pateikti prašymus elektroniniu būdu.

(40) Turėtų būti nurodytas šio reglamento ir dvišalių arba dau-giašalių konvencijų bei susitarimų dėl išlaikymo prievolių,kurių Šalys yra valstybės narės, tarpusavio ryšys. Todėl tu-rėtų būti nustatyta, kad valstybės narės, kurios yra 1962 m.kovo 23 d. Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos ir Nor-vegijos konvencijos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo Ša-lys, gali toliau taikyti tą konvenciją, nes joje nustatytospalankesnės teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymotaisyklės nei šiame reglamente. Procedūros ir sąlygos,

kurių laikantis valstybėms narėms ateityje būtų leidžiamasavo vardu derėtis ir sudaryti su trečiosiomis šalimis tokiusdvišalius susitarimus dėl išlaikymo prievolių, turėtų būtinustatytos diskusijose dėl Komisijos pasiūlymo šiuoklausimu.

(41) Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus laikotarpius irterminus, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Ta-rybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nusta-tantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinastaisykles (1).

(42) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtųbūti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos spren-dimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jaisuteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2).

(43) Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikta teisė priimti šia-me reglamente numatytų formų pakeitimus taikant Spren-dimo 1999/468/EB 3 straipsnyje numatytą patariamąjąprocedūrą. Kita vertus, sudarant administracinių instituci-jų, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą, ir institucijų,kurios kompetentingos patvirtinti, kad asmuo turi teisęgauti teisinę pagalbą, sąrašą, Komisijai turėtų būti suteiktateisė veikti taikant to sprendimo 4 straipsnyje numatytąvaldymo procedūrą.

(44) Šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamen-tas (EB) Nr. 44/2001 pakeičiant to reglamento nuostatas,taikytinas išlaikymo prievolėms. Atsižvelgdamos į šio re-glamento pereinamojo laikotarpio nuostatas, valstybės na-rės nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos išlaikymoprievolių srityje turėtų taikyti ne Reglamento (EB)Nr. 44/2001 nuostatas, o šio reglamento nuostatas dėl ju-risdikcijos, teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo irvykdymo bei teisinės pagalbos.

(45) Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti įvairias prie-mones, užtikrinančias veiksmingą išlaikymo išmokų tarp-valstybiniais atvejais išieškojimą ir tokiu būdu sudarytipalankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui Europos Są-jungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrijadėl šio reglamento masto ir poveikio gali juos pasiekti ge-riau, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutar-ties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagaltame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuoreglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina šiems tiks-lams pasiekti.

(46) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozici-jos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europosbendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Airija pranešė apiesavo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šįreglamentą.

(1) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


259

(47) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozici-jos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europosbendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Jungtinė Ka-ralystė nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jaiprivalomas ar taikomas. Tačiau tai neapriboja JungtinėsKaralystės galimybės pranešti apie savo ketinimą pripažin-ti šį reglamentą po jo priėmimo pagal minėto protokolo4 straipsnį.

(48) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Euro-pos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutar-ties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šįreglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; tai neap-riboja Danijos galimybės taikyti padarytus Reglamento(EB) Nr. 44/2001 pakeitimus pagal 2005 m. spalio 19 d.Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl ju-risdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėsebylose pripažinimo ir vykdymo 3 straipsnį (1),


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandan-čioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos argiminystės.

2. Šiame reglamente „valstybė narė“ – visos valstybės narės,kurioms taikomas šis reglamentas.

2 straipsnis

Sąvokos

1. Šio reglamento tikslais:

1. teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas spren-dimas dėl išlaikymo prievolių, neatsižvelgiant į tai, kaip tassprendimas įvardijamas, įskaitant teismo nutartį, įsakymą,sprendimą ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūnosprendimas dėl proceso išlaidų sumos nustatymo. VII ir VIIIskyrių tikslas „teismo sprendimas“ taip pat reiškia trečiojojevalstybėje priimtą sprendimą dėl išlaikymo prievolių;

2. teisminis susitarimas – teismo patvirtintas arba teismo pro-ceso metu sudarytas susitarimas dėl išlaikymo prievolių;

3. autentiškas dokumentas –

a) dokumentas dėl išlaikymo prievolių, kuris kilmės valsty-bėje narėje buvo formaliai parengtas arba įregistruotaskaip autentiškas dokumentas ir kurio autentiškumas:

i) grindžiamas parašu ir dokumento turiniu; ir

ii) buvo nustatytas valdžios institucijos arba kitos tuotikslu įgaliotos institucijos; arba

b) susitarimas dėl išlaikymo prievolių, sudarytas su kilmėsvalstybės narės administracinėmis institucijomis arba jųpatvirtintas;

4. kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje atitinkamai buvopriimtas teismo sprendimas, patvirtintas ar sudarytas teismi-nis susitarimas ar parengtas autentiškas dokumentas;

5. vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma vyk-dyti teismo sprendimą, teisminį susitarimą ar autentiškądokumentą;

6. prašančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios centrinė ins-titucija perduoda prašymą pagal VII skyrių;

7. prašomoji valstybė narė – valstybė narė, kurios centrinė ins-titucija gauna prašymą pagal VII skyrių;

8. 2007 m. Hagos konvencijos Susitariančioji Valstybė –2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautiniovaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau– 2007 m. Hagos konvencija) Susitariančioji Valstybė, tiek,kiek minėta Konvencija taikoma Bendrijos ir tos valstybėssantykiuose;

9. kilmės teismas – teismas, priėmęs vykdytiną teismosprendimą;

10. kreditorius – fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlai-kymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jammokamos;

11. skolininkas – fizinis asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymoišmokas arba iš kurio reikalaujama, kad jis mokėtų išlaikymoišmokas.

2. Šio reglamento tikslais, terminas „teismas“ apima ir valsty-bių narių administracines institucijas, turinčias kompetenciją iš-laikymo prievolių srityje, jeigu tokios institucijos suteikianešališkumo ir šalių teisės būti išklausytoms garantijas, ir jeigu jųsprendimai pagal valstybės narės, kurioje jos yra įsteigtos, teisę:

i) gali būti apskųstas teisminei institucijai arba jos peržiūrėtas;ir

ii) turi tokią pačią galią ir poveikį kaip ir teisminės institucijossprendimas tuo pačiu klausimu.(1) OL L 299, 2005 11 16, p. 62.


260

Šių administracinių institucijų sąrašas pateikiamas X priede. Taspriedas parengiamas ir keičiamas taikant 73 straipsnio 2 dalyjenurodytą valdymo procedūrą valstybės narės, kurioje yra įsteigtaatitinkama administracinė institucija, prašymu.

3. 3, 4 ir 6 straipsnių tikslais, sąvoka „pilietybė“ pakeičiama są-voka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ tose valstybėse narėse, kurioseši sąvoka vartojama kaip susiejimo veiksnys šeimos teisėsklausimais.

6 straipsnio tikslais laikoma, kad šalių, kurių „nuolatinė gyvena-moji vieta“ yra tos pačios valstybės narės skirtinguose teritoriniuo-se vienetuose, bendra „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra tojevalstybėje narėje.

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

3 straipsnis


Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylasvalstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta,teismas; arba

b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vie-ta, teismas; arba

c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją na-grinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamasreikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcijagrindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba

d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją na-grinėti su tėvų pareigomis (susijusias bylas, jei kartu keliamasreikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcijagrindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

4 straipsnis

Teismo pasirinkimas

1. Šalys gali susitarti, kad toliau nurodytas (-i) valstybės narėsteismas (-ai) turi jurisdikciją nagrinėti bet kuriuos jų ginčus, kuriekilo ar gali kilti dėl išlaikymo prievolių:

a) valstybės narės, kurioje yra vienos iš šalių įprastinė gyvena-moji vieta, teismas ar teismai;

b) vienos iš šalių pilietybės valstybės narės teismas ar teismai;

c) sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių ginčų dėl išlaikymo prie-volių atveju:

i) teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti su santuoka susi-jusius tų šalių ginčus; arba

ii) valstybės narės, kuri ne trumpiau kaip vienerius metusbuvo sutuoktinių paskutinės bendros įprastinės gyvena-mosios vietos valstybė, teismas ar teismai.

a, b ar c punktuose nurodytos sąlygos turi būti įvykdytos su-sitarimo dėl teismo pasirinkimo sudarymo metu arba kreipi-mosi į teismą metu.

Jei šalys nesusitaria kitaip, susitarimu suteikta jurisdikcija yraišimtinė.

2. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raš-tu. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriaisgalima aiškiai nustatyti susitarimo buvimą laikomi lygiaverčiaisrašytiniam susitarimui.

3. Šis straipsnis netaikomas ginčams dėl jaunesnių nei 18 metųvaikų išlaikymo prievolių.

4. Jeigu šalys susitarė suteikti išimtinę jurisdikciją teismui arteismams valstybės, kuri yra 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasira-šytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėseir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) (toliau – Luga-no konvencija) šalis, ir jeigu ta valstybė nėra valstybė narė, tai taKonvencija taikoma, išskyrus 3 dalyje nurodytų ginčų atvejus.

5 straipsnis

Jurisdikcija pagal atsakovo dalyvavimo teismoprocese vietą

Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, juris-dikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsa-kovas. Ši taisyklė netaikoma, jei procese dalyvaujama siekiantužginčyti jurisdikciją.

6 straipsnis

Papildoma jurisdikcija

Jei pagal 3, 4 ir 5 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybės na-rės teismas ir pagal Lugano konvenciją jurisdikcijos neturi joksvalstybės, kuri yra tos Konvencijos šalis ir nėra valstybė narė, teis-mas, tai jurisdikciją turi valstybės narės, kurios piliečiai yra abi ša-lys, teismai.

(1) OL L 339, 2007 12 21, p. 3.


261

7 straipsnis

Forum necessitatis

Jei pagal 3, 4, 5 ir 6 straipsnius jurisdikcijos neturi joks valstybėsnarės teismas, tai valstybės narės teismai išimtinėmis aplinkybė-mis gali nagrinėti bylą, jei bylos nagrinėjimas pagrįstai negali būtipradėtas ar vykti arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, sukuria ginčas yra glaudžiai susijęs.

Ginčas privalo būti pakankamai susijęs su valstybe nare, į kuriosteismą kreiptasi.

8 straipsnis

Su bylomis susiję apribojimai

1. Jei teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje arba2007 m. Hagos konvencijos Susitariančiojoje Valstybėje, kuriojekreditorius turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negalipradėti proceso kitos valstybės narės teisme dėl teismo sprendi-mo keitimo arba naujo teismo sprendimo priėmimo, kol kredito-rius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje priimtas tassprendimas.

2. 1 dalis netaikoma:

a) jei šalys pagal 4 straipsnį susitarė, kad tos kitos valstybės na-rės teismai turi jurisdikciją;

b) jei kreditorius sutinka, kad tos kitos valstybės narės teismaiturėtų jurisdikciją pagal 5 straipsnį;

c) jei kilmės valstybės, kuri yra 2007 m. Hagos konvencijos Su-sitariančioji Valstybė, kompetentinga institucija negali arbaatsisako naudotis jurisdikcija, kad pakeistų teismo sprendi-mą ar priimtų naują teismo sprendimą; arba

d) jeigu kilmės valstybėje, kuri yra 2007 m. Hagos konvencijosSusitariančioji Valstybė, priimtas teismo sprendimas negalibūti pripažintas arba paskelbtas vykdytinu valstybėje narėje,kurioje ketinama pradėti procesą dėl teismo sprendimo kei-timo arba naujo teismo sprendimo priėmimo.

9 straipsnis

Kreipimasis į teismą

Šio skyriaus tikslais laikoma, kad į teismą kreiptasi:

a) kai teismui įteikiamas procesą pradedantis ar lygiavertis do-kumentas, jeigu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemo-nių, kad tas dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba

b) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti įteiktas ne teismui –,kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, jei-gu ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tasdokumentas būtų pateiktas teismui.

10 straipsnis


Jeigu į valstybės narės teismą kreipiamasi dėl bylos, kurios nagri-nėti pagal šį reglamentą teismas neturi jurisdikcijos, tai tas teis-mas turi savo iniciatyva pareikšti, kad jis neturi jurisdikcijos.

11 straipsnis


1. Jeigu atsakovas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra kitojevalstybėje, nei ta valstybė narė, kurioje buvo pateiktas ieškinys,nedalyvauja teismo procese, tai jurisdikciją turintis teismas sustab-do procesą, kol nustatoma, ar atsakovas procesą pradedantį do-kumentą ar lygiavertį dokumentą gavo pakankamai iš anksto, kadgalėtų pasiruošti gynybai, arba kad šiuo tikslu buvo imtasi visųbūtinų priemonių.

2. Vietoj šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikomas Reglamen-to (EB) Nr. 1393/2007 19 straipsnis, jeigu procesą pradedantį do-kumentą ar lygiavertį dokumentą reikėjo perduoti iš vienosvalstybės narės į kitą pagal tą reglamentą.

3. Jei Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatos netaikomos,taikomas 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teismi-nių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse byloseįteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu procesą pradedantį doku-mentą ar lygiavertį dokumentą reikėjo perduoti į užsienį pagal šiąkonvenciją.

12 straipsnis

Lis pendens

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradeda-mi tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, ki-tas nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva turisustabdyti bylos nugarinėjimą, kol nustatoma teismo, į kurį kreip-tasi pirmiausia, jurisdikcija.

2. Jeigu nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdik-cija, bet kuris teismas, kitais nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiau-sia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

13 straipsnis

Susiję ieškiniai

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose yra nagrinėjami su-siję ieškiniai, tai bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį kreip-tasi pirmiausia, gali sustabdyti savo procesą.


262

2. Jeigu šie ieškiniai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme,bet kuris teismas, kitas nei teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, vie-nos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu teis-mas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikciją dėl tų ieškinių irjeigu jo teisė leidžia juos sujungti.

3. Šio straipsnio tikslais, ieškiniai laikytini susijusiais, kai jie yrataip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu,siekiant išvengti sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandan-čios dėl atskirų procesų.

14 straipsnis


Valstybės narės teismams gali būti paduotas prašymas dėl tokiųlaikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurios yra galimos pa-gal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį Reglamentą ki-tos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

III SKYRIUS

TAIKYTINA TEISĖ

15 straipsnis

Taikytinos teisės nustatymas

Išlaikymo prievolėms taikytina teisė nustatoma pagal 2007 m.lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taiky-tinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas) valstybėse narė-se, kurioms šis teisės aktas privalomas.

IV SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS, VYKDYTINUMAS IRVYKDYMAS

16 straipsnis

Šio skyriaus taikymo sritis

1. Šis skyrius reglamentuoja teismo sprendimų, kuriems taiko-mas šis reglamentas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą.

2. 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems vals-tybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas.

3. 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems vals-tybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas.

4. 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams.

1 SKIRSNIS

Teismo sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriaiprivalomas 2007 m. Hagos protokolas

17 straipsnis

Pripažinimas ir vykdymas be exequatur

1. Teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai priva-lomas 2007 m. Hagos protokolas, turi būti pripažįstamas kitojevalstybėje narėje be jokios specialios procedūros ir nesuteikiantjokios galimybės ginčyti jo pripažinimą.

2. Teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kuriai priva-lomas 2007 m. Hagos protokolas, ir kuris yra joje vykdytinas, yravykdytinas kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jo paskelbtivykdytinu.

18 straipsnis

Apsaugos priemonės

Vykdytinas teismo sprendimas pats savaime suteikia teisę įstaty-mų numatyta tvarka taikyti bet kokias apsaugos priemones, ku-rios numatytos vykdymo valstybės narės teisėje.

19 straipsnis

Teisė kreiptis dėl peržiūros

1. Kilmės valstybės teismo procese nedalyvavęs atsakovas turiteisę kreiptis į tos valstybės narės kompetentingą teismą dėl teis-mo sprendimo peržiūros, jeigu:

a) procesą pradedantis arba lygiavertis dokumentas jam nebu-vo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasi-ruošti gynybai; arba

b) jis negalėjo užginčyti ieškinio dėl išlaikymo dėl force majeureaplinkybių ar išimtinių aplinkybių, susidariusių ne dėl jokaltės,

išskyrus atvejus, kai jis neužginčijo teismo sprendimo tada, kaibuvo įmanoma tai padaryti.

2. Terminas, per kurį galima kreiptis dėl peržiūros, skaičiuoja-mas nuo dienos, kai atsakovas faktiškai susipažino su teismosprendimo turiniu ir kai jis galėjo imtis veiksmų, ir ne vėliau kaipnuo pirmos vykdymo priemonės, kuria jam uždrausta visiškai ariš dalies disponuoti savo turtu, taikymo datos. Atsakovas turiveikti nedelsdamas, bet kuriuo atveju per ne ilgesnį nei 45 dienųterminą. Šis laikotarpis negali būti pratęstas dėl atstumo.


263

3. Jei teismas atmeta 1 dalyje nurodytą prašymą dėl peržiūrosremdamasis tuo, kad nėra taikytinas nė vienas iš 1 dalyje nusta-tytų peržiūros pagrindų, teismo sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš1 dalyje nustatytų priežasčių, teismo sprendimas panaikinamas irpripažįstamas negaliojančiu. Tačiau kreditorius nepraranda nau-dos dėl senaties ar ribojimo terminų nutrūkimo, ar teisės reika-lauti pirminio bylos nagrinėjimo metu priteistų išmokų užpraėjusį laikotarpį.

20 straipsnis

Vykdymui skirti dokumentai

1. Kad teismo sprendimas būtų vykdomas kitoje valstybėje na-rėje, ieškovas kompetentingoms vykdymo institucijoms turipateikti:

a) sprendimo kopiją, kuri atitinka sąlygas, būtinas jos autentiš-kumui nustatyti;

b) kilmės teismo išduotą teismo sprendimo išrašą, parengtąnaudojant I priede pateiktą formą;

c) reikiamais atvejais, dokumentą, kuriame nurodyta bet kokiųįsiskolinimų suma ir tos sumos apskaičiavimo data;

d) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteracijąarba vertimą raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kal-bą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tosvietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamąvalstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų,laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vyk-dymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valsty-bė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją EuroposSąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) užpildytąformą ji sutinka priimti.

2. Vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos nega-li reikalauti, kad ieškovas pateiktų teismo sprendimo vertimą raš-tu. Tačiau vertimo raštu gali būti reikalaujama, jeigu teismosprendimo vykdymas užginčijamas.

3. Visi vertimai raštu pagal šį straipsnį turi būti atlikti asmens,turinčio teisę atlikti vertimus raštu vienoje iš valstybių narių.

21 straipsnis

Atsisakymas vykdyti ar vykdymo sustabdymas

1. Atsisakymo vykdyti ar vykdymo sustabdymo pagrindai pa-gal vykdymo valstybės narės teisę galioja tiek, kiek jie nėra nesu-derinami su 2 ir 3 dalių taikymu.

2. Skolininko prašymu vykdymo valstybės narės kompetentin-ga institucija turi atsisakyti visiškai arba iš dalies vykdyti kilmėsteismo sprendimą, jei teisė vykdyti kilmės teismo sprendimą pa-sibaigė dėl senaties ar ribojimo termino arba pagal kilmės valsty-bės narės teisę, arba pagal vykdymo valstybės narės teisę,atsižvelgiant į tai, kurioje numatytas ilgesnis senaties terminas.

Be to, skolininko prašymu vykdymo valstybės narės kompeten-tinga institucija gali atsisakyti visiškai arba iš dalies vykdyti kil-mės teismo sprendimą, jei jis nesuderinamas su vykdymovalstybėje narėje priimtu teismo sprendimu arba kitoje valstybėjenarėje ar trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu, kuris ati-tinka sąlygas, būtinas jam pripažinti vykdymo valstybėje narėje.

Teismo sprendimas, kuriuo dėl pasikeitusių aplinkybių iš dalieskeičiamas ankstesnis teismo sprendimas dėl išlaikymo, nelaiko-mas nesuderinamu teismo sprendimu antros pastraipos prasme.

3. Skolininko prašymu vykdymo valstybės narės kompetentin-ga institucija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti kilmės teismosprendimo vykdymą, jei kilmės valstybės narės kompetentingamteismui buvo pateiktas prašymas dėl kilmės teismo sprendimoperžiūros pagal 19 straipsnį.

Be to, skolininko prašymu vykdymo valstybės narės kompeten-tinga institucija turi sustabdyti kilmės teismo sprendimo vykdy-mą, jeigu jo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.

22 straipsnis

Poveikio šeimos santykių egzistavimui nebuvimas

Teismo sprendimo dėl išlaikymo pripažinimas ir vykdymas pagalšį reglamentą jokiu būdu nereiškia šeimos santykių, tėvystės armotinystės, santuokos ar giminystės, kuriais grindžiama išlaiky-mo prievolė, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas,pripažinimo.

2 SKIRSNIS

Teismo sprendimai, priimti valstybėje narėje, kuriai 2007 m.Hagos protokolas neprivalomas

23 straipsnis

Pripažinimas

1. Teismo sprendimą, priimtą valstybėje narėje, kuriai nepri-valomas 2007 m. Hagos protokolas, kitos valstybės narės pripa-žįsta nereikalaudamos taikyti jokios specialios procedūros.


264

2. Bet kuri suinteresuota šalis, kuri iškelia teismo pripažinimoklausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali šiame skirsnyje nu-matyta tvarka kreiptis dėl to teismo sprendimo pripažinimo.

3. Jeigu bylos nagrinėjimo valstybės narės teisme rezultataspriklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas dėlpripažinimo, tai tas teismas turi jurisdikciją tuo klausimu.

24 straipsnis

Atsisakymo pripažinti pagrindai

Teismo sprendimas nepripažįstamas:

a) jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės na-rės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai. Atitikimoviešajai tvarkai tikrinimas, negali būti taikomas taisyklėms dėljurisdikcijos;

b) kai jis priimtas atsakovui nedalyvavus teismo procese, jei at-sakovui bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis doku-mentas nebuvo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu būdu, kad jisgalėtų pasiruošti gynybai, išskyrus atvejus, kai jis neužginčijoteismo sprendimo tada, kai buvo įmanoma tai padaryti;

c) jei jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jįpripažinti, priimtu teismo sprendimu dėl tų pačių šalių ginčo;

d) jei jis yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu,priimtu kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, dėltuo pačiu ieškinio pagrindu tų pačių šalių iškeltos bylos, jei-gu ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas pripažini-mo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.

Teismo sprendimas, kuriuo dėl pasikeitusių aplinkybių keičiamasankstesnis teismo sprendimas dėl išlaikymo, nelaikomas nesude-rinamu teismo sprendimu c ar d punktų prasme.

25 straipsnis

Pripažinimo proceso sustabdymas

Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti valstybėje narėje, ku-riai 2007 m. Hagos protokolas neprivalomas, priimtą teismosprendimą, teismas sustabdo procesą, jeigu kilmės valstybėje na-rėje teismo sprendimo vykdytinumas sustabdytas dėl skundo.

26 straipsnis

Vykdytinumas

Valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas neprivalomas,priimtas teismo sprendimas, vykdytinas toje valstybėje, yra vyk-dytinas ir kitoje valstybėje narėje, jei bet kurios suinteresuotos ša-lies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu joje.

27 straipsnis

Vietos teismų jurisdikcija

1. Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi būtipateikiamas vykdymo valstybės narės teismui ar kompetentingaiinstitucijai, apie kurį (-ią) ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal71 straipsnį.

2. Vietos jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į šalies, kurios at-žvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, įprastinę gyvenamąjąvietą arba į vykdymo vietą.

28 straipsnis

Procedūra

1. Prie prašymo dėl paskelbimo vykdytinu pridedami šiedokumentai:

a) teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos au-tentiškumui nustatyti;

b) teismo sprendimo išrašas, išduotas kilmės teismo, naudojantII priede pateiktą formą, nedarant poveikio 29 straipsniotaikymui;

c) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteracijaarba vertimas raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kal-bą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tosvietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamąvalstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų,laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vyk-dymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Kiekviena valsty-bė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybinė oficialiąją EuroposSąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) užpildytąformą ji sutinka priimti.

2. Teismas ar kompetentinga institucija, kuriam (-iai) pateik-tas prašymas, negali reikalauti, kad ieškovas pateiktų teismosprendimo vertimą raštu. Tačiau vertimo raštu gali būti reikalau-jama skundo pagal 32 arba 33 straipsnius atvejais.



265

29 straipsnis

Išrašo nepateikimas

1. Nepateikus 28 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto išrašo,kompetentingas teismas ar institucija gali nustatyti jo pateikimoterminą arba priimti lygiavertį dokumentą arba, jeigu mano turįpakankamai informacijos – leisti nepateikti šio išrašo.

2. 1 dalyje nurodytu atveju kompetentingam teismui ar insti-tucijai pareikalavus pateikiami dokumentų vertimai raštu. Verti-mas raštu turi būti atliktas asmens, turinčio teisę atlikti vertimusraštu vienoje iš valstybių narių.

30 straipsnis

Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu

Sprendimas paskelbiamas vykdytinu, be jokios peržiūros pagal24 straipsnį, nedelsiant po to, kai užbaigiami 28 straipsnyje nu-matyti formalumai, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tų for-malumų užbaigimo, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėlišimtinių aplinkybių. Šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teis-mo sprendimą, šiame proceso etape neturi teisės teikti jokių pa-reiškimų dėl prašymo.

31 straipsnis

Pranešimas apie sprendimą dėl prašymo paskelbti teismosprendimą vykdytinu

1. Apie sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimąvykdytinu pareiškėjui nedelsiant pranešama vykdymo valstybėsnarės teisėje nustatyta tvarka.

2. Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu įteikiamas šaliai,kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pridedantteismo sprendimą, jei jis šiai šaliai dar nebuvo įteiktas.

32 straipsnis

Sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimąvykdytinu apskundimas

1. Bet kuri iš šalių gali apskųsti sprendimą dėl prašymo pa-skelbti teismo sprendimą vykdytinu.

2. Skundas paduodamas teismui, apie kurį atitinkama valsty-bė narė pranešė Komisijai pagal 71 straipsnį.

3. Skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamentuojan-čių ginčo teiseną.

4. Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo spren-dimą, nedalyvauja apeliacinės instancijos teismo procese, kuria-me nagrinėjamas pareiškėjo skundas, tai taikomas 11 straipsnis,net jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą,įprastinė gyvenamoji vieta nėra nė vienoje valstybėje narėje.

5. Skundas dėl sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo spren-dimą vykdytinu turi būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimoįteikimo. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismosprendimą, įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėjenei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vyk-dytinu, tai terminas skundui paduoti yra 45 dienos ir skaičiuoja-mas nuo sprendimo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arbapristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis terminas negali būtipratęstas dėl atstumo.

33 straipsnis

Sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka

Sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik laikantis tvarkos,apie kurią atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal71 straipsnį.

34 straipsnis

Atsisakymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu artokio paskelbimo panaikinimas

1. Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 32 arba 33 straips-nius, gali atsisakyti paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokįpaskelbimą panaikinti remdamasis tiek vienu iš 24 straipsnyje nu-rodytų pagrindų.

2. Laikantis 32 straipsnio 4 dalies, teismas, kuriam paduotasskundas pagal 32 straipsnį, priima sprendimą per 90 dienų nuoskundo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėlišimtinių aplinkybių.

3. Teismas, kuriam paduotas skundas pagal 33 straipsnį, pri-ima sprendimą nedelsdamas.

35 straipsnis

Proceso sustabdymas

Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 32 arba 33 straipsnius,remdamasis šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo spren-dimą, prašymu turi sustabdyti procesą, jei kilmės valstybėje narė-je teismo sprendimo vykdytinumas sustabdytas dėl skundo.

36 straipsnis


1. Jei teismo sprendimas turi būti pripažintas pagal šį skirsnį,niekas nekliudo pareiškėjui pagal vykdymo valstybės narės teisępasinaudoti laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, ne-reikalaujant, kad teismo sprendimo būtų paskelbtas vykdytinu pa-gal 30 straipsnį.

2. Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu įstatymo numa-tyta tvarka įgalina imtis bet kokių apsaugos priemonių.


266

3. Per laikotarpį, skirtą skundui dėl teismo sprendimo paskel-bimo vykdytinu paduoti pagal 32 straipsnio 5 dalį, iki to laiko,kol priimamas sprendimas dėl šio skundo, negalima imtis jokiųvykdymo veiksmų, išskyrus apsaugos priemones, nukreiptas į ša-lies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, turtą.

37 straipsnis

Dalinis vykdytinumas

1. Kai teismo sprendimas buvo priimtas dėl kelių reikalavimųir jis negali būti paskelbtas vykdytinu visų šių reikalavimų at-žvilgiu, kompetentingas teismas ar institucija paskelbia vykdyti-nu teismo spendimą dėl vieno ar dėl kelių reikalavimų.

2. Pareiškėjas gali prašyti, kad vykdytinomis būtų paskelbtostik tam tikros teismo sprendimo dalys.

38 straipsnis

Mokesčių ar rinkliavų nebuvimas

Vykdymo valstybėje narėje procese dėl teismo sprendimo paskel-bimo vykdytinu negali būti nustatomas joks mokestis ar rinklia-va, apskaičiuoti pagal ginčo vertę.

3 SKIRSNIS


39 straipsnis

Preliminarus vykdytinumas

Kilmės teismas gali paskelbti teismo sprendimą preliminariai vyk-dytinu, nepaisant apskundimo galimybės, net jei nacionalinėje tei-sėje nėra numatytas vykdytinumas įstatymo numatyta tvarka.

40 straipsnis

Pripažinto teismo sprendimo taikymas

1. Šalis, kuri nori, kad kitoje valstybėje narėje būtų taikomasteismo sprendimas, pripažintas pagal 17 straipsnio 1 dalį arba pa-gal 2 skirsnį, turi pateikti teismo sprendimo kopiją, kuri atitinkajo autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas.

2. Jei būtina, teismas, kurio prašoma taikyti pripažintą teismosprendimą, gali paprašyti, kad šalis, kuri nori, kad būtų taikomaspripažintas teismo sprendimas, pateiktų kilmės teismo išduotą iš-rašą, parengtą pagal I priede arba II priede pateiktą formą.

Kilmės teismas tokį išrašą turi išduoti ir bet kurios iš suinteresuo-tųjų šalių prašymu.

3. Kai būtina, šalis, kuri nori, kad būtų taikomas pripažintasteismo sprendimas, pateikia 2 dalyje nurodytos formos turiniotransliteraciją arba vertimą raštu į atitinkamos valstybės narėsvalstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybineskalbas, į tos vietos, kurioje prašoma taikyti pripažintą teismosprendimą, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vienąiš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės,

arba į kitą kalbą, kurią atitinkama valstybė narė nurodė kaip pri-imtiną. Kiekviena valstybė narė gali nurodyti kitą nei jos valstybi-nė oficialiąją Europos Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuria(-iomis) užpildytą formą ji sutinka priimti.


41 straipsnis

Vykdymo procesas ir sąlygos

1. Laikantis šio reglamento nuostatų, kitoje valstybėje narėjepriimtų teismo sprendimų vykdymo procesą reglamentuoja vyk-dymo valstybės narės teisė. Valstybėje narėje priimtas teismosprendimas, vykdytinas vykdymo valstybėje narėje, turi būti jojevykdomas tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos toje vyk-dymo valstybėje narėje priimtam teismo sprendimui.

2. Šalis, kuri prašo vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teis-mo sprendimą, neprivalo turėti vykdymo valstybėje narėje paštoadreso arba įgalioto atstovo, tačiau tai neriboja asmenų, turinčiųkompetenciją vykdymo procese, teisių.

42 straipsnis

Peržiūros iš esmės draudimas

Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas jokiomis aplinky-bėmis negali būti peržiūrėtas iš esmės valstybėje narėje, kuriojeprašoma jį pripažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti.

43 straipsnis

Draudimas teikti pirmenybę išlaidų išieškojimui

Bet kokių išlaidų, patirtų taikant šį reglamentą, išieškojimui nega-li būti teikiama pirmenybė prieš išlaikymo išmokų išieškojimą.

V SKYRIUS

TEISĖ KREIPTIS Į TEISMĄ

44 straipsnis

Teisė į teisinę pagalbą

1. Ginčo, kurį apima šis reglamentas, šalys turi turėti galimybęšiame skyriuje išdėstytomis sąlygomis veiksmingai naudotis teisekreiptis į teismą kitoje valstybėje narėje, įskaitant vykdymo, ap-skundimo ir peržiūros procedūras.


267

Atvejais, kuriuos apima VII skyrius, visiems pareiškėjams, kuriųgyvenamoji vieta yra prašančiojoje valstybėje narėje, galimybęveiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą turi suteikti prašomo-ji valstybė narė.

2. Siekdamos sudaryti sąlygas veiksmingai naudotis tokia tei-se, valstybės narės turi teikti teisinę pagalbą pagal šį skyrių, ne-bent taikoma 3 dalis.

3. Atvejais, kuriuos apima VII skyrius, valstybė narė neprivaloteikti teisinės pagalbos, jei ir tokiu mastu, kokiu tos valstybės na-rės procedūromis šalims sudaromos sąlygos vesti bylą be būtinosteisinės pagalbos, o centrinė institucija nemokamai teikia tokiaspaslaugas, kurios būtinos.

4. Teisės į teisinę pagalbą suteikimo sąlygos turi būti ne griež-tesnės už analogiškose šalies vidaus bylose taikomas sąlygas.

5. Išlaidų, susijusių su procesu dėl išlaikymo prievolių, apmo-kėjimui užtikrinti negali būti reikalaujama pateikti jokios garan-tijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtųapibūdinti.

45 straipsnis

Teisinės pagalbos turinys

Pagal šį skyrių teikiama teisinė pagalba – būtina pagalba, kad ša-lys žinotų savo teises bei jomis galėtų pasinaudoti, ir skirta užtik-rinti, jog per centrines institucijas ar tiesiogiai kompetentingomsinstitucijoms pateikti šalių prašymai būtų nagrinėjami visais as-pektais ir veiksmingai. Ji, kiek būtina, turi apimti:

a) ikiteismines konsultacijas siekiant susitarti iki prasidedantteismo procesui;

b) teisinę pagalbą kreipiantis į instituciją ar teismą dėl bylos iš-kėlimo ir atstovavimą teisme;

c) atleidimą nuo proceso išlaidų arba pagalbą atlyginant šias iš-laidas ir atlyginimą asmenims, įpareigotiems atlikti veiksmusproceso metu;

d) valstybėse narėse, kuriose pralaimėjusioji šalis turi atlygintikitos šalies proceso išlaidas, jei teisinės pagalbos gavėjas pra-laimi bylą, – kitos šalies patirtas proceso išlaidas, jei tokios iš-laidos būtų buvusios padengtos, jei gavėjo įprastinėgyvenamoji vieta būtų buvusi valstybėje narėje, į kurios teis-mą kreiptasi;

e) vertimą žodžiu;

f) teismo ar kompetentingos institucijos reikalaujamų ir teisi-nės pagalbos gavėjo pateikiamų dokumentų, būtinų bylai iš-spręsti, vertimą raštu;

g) kelionės išlaidas, kurias turi apmokėti teisinės pagalbos gavė-jas tais atvejais, kai pačių asmenų, susijusių su gavėjo byla,dalyvavimas teismo posėdyje būtinas pagal atitinkamos vals-tybės narės teisę ar reikalaujamas jos teismo, ir teismas nuta-ria, kad atitinkami asmenys negali būti išklausyti jokiu kituteismui priimtinu būdu.

46 straipsnis

Nemokama teisinė pagalba prašymų dėl vaikų išlaikymo,pateiktų per centrines institucijas, atveju

1. Prašomoji valstybė narė turi teikti nemokamą teisinę pagal-bą, susijusią su visais kreditoriaus pagal 56 straipsnį pateiktaisprašymais dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių,atsirandančių dėl tėvų ir vaikų santykių.

2. Nepaisant 1 dalies, prašomosios valstybės narės kompeten-tinga institucija prašymų, pateiktų ne pagal 56 straipsnio 1 daliesa ir b punktus, atveju gali atsisakyti suteikti nemokamą teisinę pa-galbą, jei ji mano, kad iš esmės prašymas ar bet koks skundas, arkreipimasis dėl peržiūros yra akivaizdžiai nepagrįstas.

47 straipsnis

Atvejai, kurių neapima 46 straipsnis

1. Laikantis 44 ir 45 straipsnių, atvejais, kurių neapima46 straipsnis, teisinė pagalba gali būti teikiama pagal nacionalinęteisę, ypač vadovaujantis jos nuostatomis dėl išteklių patikrinimoir pagrįstumo patikrinimo.

2. Nepaisant 1 dalies, šalis, kuri kilmės valstybėje narėje pasi-naudojo visa arba daline teisine pagalba arba buvo atleista nuoproceso išlaidų, turi teisę bet kokio proceso dėl teismo sprendi-mo pripažinimo, paskelbimo vykdytinu ir vykdymo metu naudo-tis vykdymo valstybės narės teisėje nustatytomis palankiausiomisteisinės pagalbos arba atleidimo nuo proceso išlaidų sąlygomis.

3. Nepaisant 1 dalies, šalis, kuri kilmės valstybėje narėje pasi-naudojo nemokamo bylos nagrinėjimo X priede išvardytose ad-ministracinėse institucijose galimybe, turi teisę bet kokio procesodėl teismo sprendimo pripažinimo, paskelbimo vykdytinu ir vyk-dymo metu naudotis teisine pagalba pagal 2 dalį. Šiuo tikslu ji turipateikti kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos doku-mentą, patvirtinantį, kad ta šalis atitinka finansinius reikalavimus,leidžiančius suteikti visą arba dalinę teisinę pagalbą arba atleistinuo proceso išlaidų.

Šios dalies tikslais, kompetentingos institucijos nurodomos XIpriede. Tas priedas parengiamas ir keičiamas taikant 73 straips-nio 2 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.


268

VI SKYRIUS

TEISMINIAI SUSITARIMAI IR AUTENTIŠKI DOKUMENTAI

48 straipsnis

Šio reglamento taikymas teisminiams susitarimams irautentiškiems dokumentams

1. Teisminiai susitarimai ir autentiški dokumentai, vykdytinikilmės valstybėje narėje, turi būti pripažįstami kitoje valstybėjenarėje ir joje vykdytini tokia pat tvarka, kaip teismo sprendimai,pagal IV skyrių.

2. Kai būtina, šio reglamento nuostatos taikomos teisminiamssusitarimams ir autentiškiems dokumentams.

3. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija bet kuriossuinteresuotosios šalies prašymu turi išduoti teisminio susitarimoar autentiško dokumento išrašą naudodama formas, kurių pavyz-džiai pateikti atitinkamai I ir II prieduose arba III ir IV prieduose.

VII SKYRIUS

ADMINISTRACINIS CENTRINIŲ INSTITUCIJŲBENDRADARBIAVIMAS

49 straipsnis

Centrinių institucijų paskyrimas

1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją šiamereglamente tokiai institucijai nustatytoms pareigoms vykdyti.

2. Federacinės valstybės narės, kelias teisės sistemas turinčiosvalstybės narės arba autonominių teritorinių vienetų turinčiosvalstybės narės gali paskirti kelias centrines institucijas ir nustatytijų funkcijas teritorines ribas ar ribas asmenų atžvilgiu. Valstybėnarė, paskyrusi kelias centrines institucijas, turi nurodyti vienącentrinę instituciją, kuriai galima perduoti visą informaciją, kadpastaroji ją perduotų atitinkamai tos valstybės narės centrinei ins-titucijai. Jei pranešimas nusiunčiamas centrinei institucijai, kurioskompetencijai jis nepriklauso, tai ji privalo jį persiųsti kompeten-tingai centrinei institucijai ir apie tai informuoti siuntėją.

3. Kiekviena valstybė narė pagal 71 straipsnį Komisijai turipranešti apie paskirtą centrinę instituciją arba centrines instituci-jas, jų kontaktinius duomenis, o reikiamais atvejais – pranešti apiejų funkcijų apimtį, kaip nurodyta 2 dalyje.

50 straipsnis

Bendrosios centrinių institucijų funkcijos

1. Centrinės institucijos:

a) bendradarbiauja viena su kita, be kita ko, keisdamosi infor-macija, ir skatina bendradarbiauti savo valstybių narių kom-petentingas institucijas, kad būtų pasiekti šio reglamentotikslai;

b) deda visas pastangas, kad įveiktų sunkumus, kylančius tai-kant šį reglamentą.

2. Centrinės institucijos turi imtis priemonių, kad sudarytų pa-lankesnes sąlygas šio reglamento taikymui ir stiprintų tarpusaviobendradarbiavimą. Šiuo tikslu naudojamasi Sprendimu2001/470/EB įsteigtu Europos teisminiu tinklu civilinėse ir ko-mercinėse bylose.

51 straipsnis

Specifinės centrinių institucijų funkcijos

1. Centrinės institucijos teikia pagalbą dėl 56 straipsnyje nu-rodytų prašymų ir visų pirma:

a) perduoda ir priima tokius prašymus;

b) inicijuoja arba palengvina su tokiais prašymais susijusio pro-ceso pradėjimą.

2. Dėl tokių prašymų centrinės institucijos imasi visų tinkamųpriemonių, kad:

a) kai aplinkybės reikalauja, suteiktų teisinę pagalbą arba suda-rytų palankesnes sąlygas ją teikti;

b) padėtų nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą,visų pirma taikant 61, 62 ir 63 straipsnius;

c) padėtų gauti reikiamą informaciją, susijusią su skolininkoarba kreditoriaus pajamomis, ir, jei būtina – kitomis finansi-nėmis aplinkybėmis, įskaitant turto vietos nustatymą, visųpirma taikant 61, 62 ir 63 straipsnius;

d) skatintų taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymo išmokų būtųmokamos savanoriškai, tinkamais atvejais naudojant media-cijos, taikinimo arba panašius procesus;

e) sudarytų palankesnes sąlygas jau atliekamam teismo spren-dimų dėl išlaikymo vykdymui, įskaitant bet kokiusįsiskolinimus;

f) sudarytų palankesnes sąlygas išieškoti ir greitai pervesti išlai-kymo išmokas;

g) sudarytų palankesnes sąlygas gauti dokumentinius arba kitusįrodymus, nedarant poveikio Reglamento (EB)Nr. 1206/2001 taikymui;

h) teiktų pagalbą nustatant tėvystę ar motinystę, kai tai būtina,kad būtų išieškotos išlaikymo išmokos;

i) inicijuotų bylų iškėlimą arba sudarytų palankesnes sąlygas jasiškelti, kad būtų taikomos visos reikalingos laikinosios teri-torinio pobūdžio priemonės, kurių

j) tikslas – užtikrinti nagrinėjamo prašymo dėl išlaikymo išmo-kų rezultatą; j) palengvintų dokumentų įteikimą, nedarantpoveikio Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 taikymui.


269

3. Šiame straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas,kiek tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės narės teisę, gali at-likti viešieji subjektai arba kitos institucijos, prižiūrimos tos vals-tybės narės kompetentingų institucijų. Kiekviena valstybė narėpagal 71 straipsnį Komisijai turi pranešti apie paskirtus tokius vie-šuosius subjektus arba kitas institucijas, jų kontaktinius duome-nis ir jų funkcijas.

4. Jokia šio straipsnio arba 53 straipsnio nuostata nenustatopareigos centrinei institucijai vykdyti įgaliojimus, kuriuos pagalprašomosios valstybės narės teisę gali vykdyti tik teisminėsinstitucijos.

52 straipsnis

Įgaliojimas

Prašomosios valstybės narės centrinė institucija iš pareiškėjo galipareikalauti įgaliojimo tik jeigu ji atstovauja pareiškėją teismoprocese ar kitose institucijose, arba kad galėtų paskirti atstovą to-kiems veiksmams atlikti.

53 straipsnis

Prašymai imtis specifinių priemonių

1. Centrinė institucija gali pateikti kitai centrinei institucijai pa-grįstą prašymą imtis atitinkamų specifinių priemonių, numatytų51 straipsnio 2 dalies b, c, g, h, i ir j punktuose, kai nėra nagrinė-jamas joks 56 straipsnyje numatytas prašymas. Prašomoji centri-nė institucija turi imtis visų reikiamų priemonių, jei įsitikina, kadjos būtinos siekiant padėti galimam pareiškėjui pateikti 56 straips-nyje numatytą prašymą arba nustatyti, ar toks prašymas turėtųbūti inicijuotas.

2. Jei pateiktas prašymas dėl priemonių pagal 51 straipsnio2 dalies b ir c punktus, tai prašomoji centrinė institucija turi siektigauti prašomą informaciją, būtinais atvejais taikydama 61 straips-nį. Tačiau 61 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytą in-formaciją galima siekti gauti tik, jei kreditorius pateikia teismosprendimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento, kurieturi būti vykdomi, kopiją kartu su atitinkamai 20, 28 ar 48 straips-niuose numatytu išrašu.

Prašomoji centrinė institucija turi perduoti gautą informaciją pra-šančiajai centrinei institucijai. Jeigu ta informacija buvo gauta pa-gal 61 straipsnį, tai šiame pranešime nurodomas tik galimoatsakovo adresas prašomojoje valstybėje narėje. Prašymo dėl pri-pažinimo, paskelbimo vykdytinu ar dėl vykdymo atveju, praneši-me taip pat nurodoma ar skolininkas toje valstybėje gaunapajamas ir ar turi turto.

Jei prašomoji centrinė institucija negali suteikti prašomos infor-macijos, tai ji nedelsdama turi apie tai pranešti prašančiajai cent-rinei institucijai, ir nurodyti priežastis, kodėl nėra tokiosgalimybės.

3. Centrinė institucija kitos centrinės institucijos prašymu taippat gali imtis specifinių priemonių dėl tarptautinį elementą turin-čios bylos dėl išlaikymo išieškojimo, kuri nagrinėjama prašančio-joje valstybėje narėje.

4. Prašymams pagal šį straipsnį centrinės institucijos turi nau-doti V priede pateiktą formą.

54 straipsnis

Centrinės institucijos išlaidos

1. Kiekviena centrinė institucija padengia savo išlaidas, patir-tas taikant šį reglamentą.

2. Centrinės institucijos negali pareiškėjams nustatyti jokiųmokesčių už savo suteiktas paslaugas pagal šį reglamentą, nebentuž ypatingas išlaidas, susidarančias dėl prašymo imtis specifinių53 straipsnyje numatytų priemonių.

Šios dalies tikslais, išlaidos, susijusios su skolininko buvimo vie-tos nustatymu, nelaikomos ypatingomis išlaidomis.

3. Prašomoji centrinė institucija negali susigrąžinti išlaidų, pa-tirtų dėl 2 dalyje nurodytų paslaugų, jei nėra išankstinio pareiškė-jo sutikimo dėl tų paslaugų teikimo tokia kaina.

55 straipsnis

Prašymo pateikimas per centrines institucijas

Prašymas pagal šį skyrių turi būti teikiamas prašomosios valsty-bės narės centrinei institucijai per valstybės narės, kurioje pareiš-kėjas gyvena, centrinę instituciją.

56 straipsnis

Galimos prašymų rūšys

1. Kreditorius, siekdamas išieškoti išlaikymo išmokas pagal šįreglamentą, gali teikti tokius prašymus:

a) dėl teismo sprendimo pripažinimo ar pripažinimo ir paskel-bimo vykdytinu;

b) dėl teismo sprendimo, priimto arba pripažinto prašomojojevalstybėje narėje, vykdymo;

c) dėl teismo sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje na-rėje, kai nėra galiojančio teismo sprendimo, įskaitant, kai bū-tina, tėvystės ar motinystės nustatymą;

d) dėl teismo sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje na-rėje, kai kitoje valstybėje nei prašomoji valstybė narė priimtoteismo sprendimo negalima pripažinti ir paskelbti vykdytinu;

e) dėl teismo sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje narėjekeitimo;


270

f) dėl teismo sprendimo, priimto kitoje valstybėje nei prašomo-ji valstybė narė, keitimo.

2. Skolininkas, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas dėlišlaikymo, gali teikti tokius prašymus:

a) dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu sustabdomas arba ap-ribojamas ankstesnio teismo sprendimo vykdymas prašomo-joje valstybėje narėje, pripažinimo;

b) dėl teismo sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje narė-je, keitimo;

c) dėl teismo sprendimo, priimto kitoje valstybėje nei prašomo-ji valstybė narė, keitimo.

3. Su šiame straipsnyje nurodytais prašymais susijusią pagalbąir atstovavimą, nurodytus 45 straipsnio b punkte, prašomosiosvalstybės narės centrinė institucija teikia tiesiogiai arba per val-džios institucijas ar kitas įstaigas arba asmenis.

4. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip, dėl1 ir 2 dalyse nurodytų prašymų sprendžiama pagal prašomosiosvalstybės narės teisę ir taikant šioje valstybėje narėje taikomas ju-risdikcijos taisykles.

57 straipsnis

Prašymo turinys

1. 56 straipsnyje numatyti prašymai pateikiami naudojant VIpriede arba VII priede pateiktą formą.

2. 56 straipsnyje numatytame prašyme turi būti bent:

a) pareiškimas, apibūdinantis prašymo arba prašymų pobūdį;

b) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, įskai-tant adresą ir gimimo datą;

c) atsakovo vardas, pavardė ir, jei žinoma, jo adresas bei gimi-mo data;

d) visų asmenų, kuriuos reikalaujama išlaikyti, vardai, pavardėsir gimimo datos;

e) prašymo pagrindai;

f) kreditoriaus prašymo atveju – informacija, kur išlaikymo iš-mokos turėtų būti siunčiamos arba pervedamos elektroninė-mis priemonėmis;

g) prašančiosios valstybės narės centrinės institucijos atstovo,atsakingo už prašymo tvarkymą, vardas, pavardė ir kontak-tiniai duomenys arba atsakingo skyriaus pavadinimas ir kon-taktiniai duomenys.

3. 2 dalies b punkto tikslais, smurto šeimoje atvejais pareiškė-jo asmeninis adresas gali būti pakeistas kitu adresu, jei pagal pra-šomosios valstybės narės nacionalinę teisę nereikalaujama, kadpareiškėjas pateiktų savo asmeninį adresą procesui pradėti.

4. Reikiamais atvejais ir jei žinoma, prašyme papildomainurodoma:

a) kreditoriaus finansinė padėtis;

b) skolininko finansinė padėtis, įskaitant skolininko darbdaviopavadinimą ir adresą bei skolininko turto pobūdį ir vietą;

c) kita informacija, galinti padėti nustatyti atsakovo buvimovietą.

5. Prie prašymo pridedama visa būtina patvirtinanti informa-cija arba patvirtinantys dokumentai, bei, reikiamais atvejais, pa-reiškėjo teisę į teisinę pagalbą pagrindžiantys dokumentai.Pateikiant prašymus pagal 56 straipsnio 1 dalies a bei b punktusir 2 dalies a punktą, kartu atitinkamai pateikiami tik tie dokumen-tai, kurie nurodyti 20, 28, ar 48 straipsniuose arba 2007 m. Ha-gos konvencijos 25 straipsnyje.

58 straipsnis

Prašymų ir bylų perdavimas, gavimas ir tvarkymas percentrines institucijas

1. Prašančiosios valstybės narės centrinė institucija turi padėtipareiškėjui, kad būtų užtikrinta, jog prie prašymo pridėta visa jaižinoma informacija ir dokumentai, būtini prašymo svarstymui.

2. Prašančiosios valstybės narės centrinė institucija, įsitikinusi,kad prašymas atitinka šio reglamento reikalavimus, perduoda pra-šymą prašomosios valstybės narės centrinei institucijai.

3. Prašomoji centrinė institucija per 30 dienų nuo prašymo ga-vimo patvirtina jo gavimą naudodama VIII priede pateiktą formą,ir praneša prašančiosios valstybės narės centrinei institucijai, ko-kių pradinių veiksmų buvo arba bus imtasi dėl prašymo, ir gali pa-prašyti papildomų reikalingų dokumentų ir informacijos. Per tąpatį 30 dienų terminą prašomoji centrinė institucija praneša pra-šančiajai centrinei institucijai asmens, atsakingo už atsakymus įpaklausimus apie prašymo svarstymo eigą, vardą, pavardę ir kon-taktinius duomenis arba atsakingo skyriaus pavadinimą ir kontak-tinius duomenis.

4. Per 60 dienų nuo gavimo patvirtinimo prašomoji centrinėinstitucija informuoja prašančiąją centrinę instituciją apie prašy-mo nagrinėjimo eigą.

5. Prašančioji ir prašomoji centrinė institucija viena kitą infor-muoja apie:

a) asmenį arba skyrių, atsakingą už konkrečią bylą;

b) bylos nagrinėjimo eigą

ir tinkamu laiku atsako į paklausimus.


271

6. Centrinės institucijos turi išnagrinėti atvejį kuo greičiau, kiektai įmanoma tinkamai įvertinus visus su byla susijusius klausimus.

7. Centrinės institucijos turi naudotis greičiausiomis ir veiks-mingiausiomis jų turimomis ryšio priemonėmis.

8. Prašomoji centrinė institucija gali atsisakyti nagrinėti prašy-mą tik jei akivaizdu, kad nesilaikoma šio reglamento reikalavimų.Tokiu atveju centrinė institucija nedelsdama informuoja prašan-čiąją centrinę instituciją apie atsisakymo priežastis naudodamaformą, pateiktą IX priede.

9. Prašomoji centrinė institucija negali atmesti prašymo tik dėlto, kad reikia papildomų dokumentų arba informacijos. Tačiauprašomoji centrinė institucija gali paprašyti prašančiosios centri-nės institucijos pateikti tuos papildomus dokumentus arba tą in-formaciją. Jei prašančioji centrinė institucija to nepadaro per 90dienų arba per prašomosios centrinės institucijos nustatytą ilges-nį terminą, tai prašomoji centrinė institucija gali nuspręsti toliaunenagrinėti prašymo. Tokiu atveju ji nedelsdama informuoja pra-šančiąją centrinę instituciją apie atsisakymą nagrinėti prašymąnaudodama formą, pateiktą IX priede.

59 straipsnis

Kalbos

1. Prašymo forma užpildoma prašomosios valstybės narėsvalstybine kalba arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybineskalbas, – vietos, kurioje yra atitinkama centrinė institucija, valsty-bine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, arba bet kuria kita tosvalstybės narės nurodyta jai priimtina oficialia Europos Sąjungosinstitucijų kalba, išskyrus kai tos valstybės narės centrinė institu-cija nereikalauja pateikti vertimo raštu.

2. Kartu su prašymu ar prašymo forma pateikti dokumentaituri būti raštu išversti į pagal 1 dalį nustatytą kalbą tik jei verti-mas raštu būtinas prašomai pagalbai suteikti, nedarant poveikio20, 28, 40 ir 66 straipsnių taikymui.

3. Visais kitais atvejais centrinės institucijos ryšius palaiko pa-gal 1 dalį nustatyta kalba, išskyrus atvejus, kai centrinės instituci-jos tarpusavyje susitaria kitaip.

60 straipsnis

Posėdžiai

1. Centrinės institucijos rengia reguliarius posėdžius, kad būtųsudarytos palankesnės sąlygos šiam reglamentui taikyti.

2. Šie posėdžiai šaukiami laikantis Sprendimo 2001/470/EB.

61 straipsnis

Centrinių institucijų prieiga prie informacijos

1. Šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis ir išimties tvarka nu-krypstant nuo 51 straipsnio 4 dalies, prašomoji centrinė institu-cija imasi visų tinkamų ir pagrįstų priemonių 2 dalyje nurodytaiinformacijai gauti, kuri yra būtina norint atitinkamoje byloje su-daryti palankesnes sąlygas teismo sprendimui priimti, keisti, pri-pažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti.

Valdžios institucijos ar administracijos, kurios vykdydamos įpras-tinę savo veiklą prašomojoje valstybėje narėje turi 2 dalyje nuro-dytą informaciją ir yra atsakingos už jos tvarkymą pagal Direktyvą95/46/EB, turi atsižvelgdamos į nacionalinio saugumo bei viešo-sios tvarkos pagrindais taikomus apribojimus, teikti informacijąprašomajai centrinei institucijai jos prašymu, jei prašomoji cent-rinė institucija neturi tiesioginės prieigos prie tos informacijos.

Valstybės narės gali paskirti valdžios institucijas ar administraci-jas, kurios gali teikti 2 dalyje nurodytą informaciją prašomajaicentrinei institucijai. Jei valstybė narė atlieka tokį paskyrimą, ji turiužtikrinti, kad jos paskirtos valdžios institucijos ir administraci-jos sudarytų pagal šį straipsnį jos centrinei institucijai galimybęprieigai prie prašomos informacijos.

Bet koks kitas juridinis asmuo, kuris prašomojoje valstybėje na-rėje turi 2 dalyje nurodytą informaciją ir atsako už jos tvarkymąpagal Direktyvą 95/46/EB, turi teikti informaciją prašomajai cent-rinei institucijai jos prašymu, jei jam tai leidžiama pagal prašomo-sios valstybės narės teisę.

Prašomoji centrinė institucija, jei būtina, perduoda šiuo būdu gau-tą informaciją prašančiajai centrinei institucijai.

2. Šiame straipsnyje nurodyta informacija yra informacija, ku-rią jau turi 1 dalyje nurodytos valdžios institucijos, administraci-jos ar asmenys. Ji turi būti tinkama, susijusi su byla, ne pernelygišsami ir turi būti susijusi su:

a) skolininko ar kreditoriaus adresu;

b) skolininko pajamomis;

c) skolininko darbdavio ir (arba) skolininko banko sąskaitos (-ų) nustatymu;

d) skolininko turtu.

Siekiant priimti arba pakeisti teismo sprendimą prašomoji cent-rinė institucija gali prašyti tik a punkte nurodytos informacijos.

Siekiant pripažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti teismo spren-dimą prašomoji centrinė institucija gali prašyti visos pirmoje pa-straipoje nurodytos informacijos. Tačiau d punkte nurodytosinformacijos galima prašyti tik jei b ir c punktuose nurodytos in-formacijos nepakanka teismo sprendimui vykdyti.


272

62 straipsnis

Informacijos perdavimas ir naudojimas

1. Centrinės institucijos perduoda 61 straipsnio 2 dalyje nuro-dytą informaciją savo valstybės narės atitinkamiems kompeten-tingiems teismams, už dokumentų įteikimą atsakingomskompetentingoms institucijoms ir už teismo sprendimo vykdy-mą atsakingoms kompetentingoms institucijoms.

2. Bet kuri institucija arba teismas, kuriems pagal 61 straipsnįbuvo perduota informacija, gali ją naudoti tik tam, kad būtų su-darytos palankesnės sąlygos išlaikymo išmokoms išieškoti.

Asmeniui, kuris kreipėsi į prašančiąją centrinę instituciją, nega-lima atskleisti 61 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, iš-skyrus informaciją patvirtinančią adreso, pajamų ar turto buvimąprašomojoje valstybėje narėje, laikantis teisme taikomų procesi-nių taisyklių.

3. Bet kuri institucija, tvarkanti pagal 61 straipsnį jai perduotąinformaciją, negali tos informacijos saugoti ilgiau, negu reikiatikslams, dėl kurių ji buvo perduota, pasiekti.

4. Bet kuri institucija, tvarkanti pagal 61 straipsnį jai perduotąinformaciją, užtikrina tokios informacijos konfidencialumą pagalsavo nacionalinę teisę.

63 straipsnis

Pranešimas duomenų subjektui

1. Pranešimas duomenų subjektui apie tai, kad apie jį surinktainformacija ar jos dalis perduota, teikiamas laikantis prašomosiosvalstybės narės nacionalinės teisės.

2. Esant pavojui, kad toks pranešimas gali pakenkti veiksmin-gam išlaikymo išmokų išieškojimui, toks pranešimas gali būti ati-dėtas ne ilgesniam nei 90 dienų terminui, kuris pradedamasskaičiuoti nuo informacijos suteikimo prašomajai centrinei insti-tucijai dienos.

VIII SKYRIUS

VIEŠIEJI SUBJEKTAI

64 straipsnis

Viešieji subjektai – pareiškėjai

1. Prašymo dėl teismo sprendimo pripažinimo ir paskelbimovykdytinu ar vykdymo tikslais, terminas „kreditorius“ apima vie-šąjį subjektą, veikiantį vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti iš-laikymo išmokas, arba subjektą, kuriam privaloma grąžinti vietojišlaikymo išmokėtas išmokas.

2. Viešojo subjekto teisė veikti vietoj asmens, kuriam privalo-ma mokėti išlaikymo išmokas, arba siekti, kad būtų kompensuo-tos kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtos išmokos,reglamentuojama tam subjektui taikytinos teisės.

3. Viešasis subjektas gali siekti, kad būtų pripažintas ir paskelb-tas vykdytinu arba reikalauti, kad būtų vykdomas:

a) viešojo subjekto prašymu priimtas teismo sprendimas skoli-ninko nenaudai dėl vietoj išlaikymo išmokėtų išmokųgrąžinimo;

b) teismo sprendimas kreditoriaus ir skolininko ginče tiek, kiektai susiję su kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtomisišmokomis.

4. Viešasis subjektas, siekiantis, kad būtų pripažintas ir pa-skelbtas vykdytinu teismo sprendimas, arba reikalaujantis, kadbūtų vykdomas teismo sprendimas, gavęs prašymą pateikia visusdokumentus, kurie būtini norint nustatyti jo teisę pagal 2 dalį irnustatyti, kad kreditoriui buvo išmokėtos išmokos.

IX SKYRIUS


65 straipsnis

Legalizavimas ar kiti panašūs formalumai

Šio reglamento kontekste negali būti reikalaujama legalizavimo arkitų panašių formalumų.

66 straipsnis

Patvirtinančių dokumentų vertimas raštu

Bedarant poveikio 20, 28 ir 40 straipsnių taikymui, teismas, į kurįkreiptasi, gali reikalauti, kad šalys pateiktų patvirtinančių doku-mentų, pateiktų kalba, kuri nėra proceso kalba, vertimą raštu tikjei, jo manymu, vertimas raštu būtinas teismo sprendimui priim-ti ar teisėms į gynybą užtikrinti.

67 straipsnis

Išlaidų išieškojimas

Nedarant poveikio 54 straipsnio taikymui, prašomosios valstybėsnarės kompetentinga institucija gali išimtinėmis aplinkybėmisišieškoti išlaidas iš pralaimėjusios šalies, gavusios nemokamą tei-sinę pagalbą pagal 46 straipsnį, jeigu tai galima padaryti atsižvel-giant į jos finansinę padėtį.


273

68 straipsnis

Ryšys su kitais Bendrijos teisės aktais

1. Laikantis 75 straipsnio 2 dalies, šiuo reglamentu iš dalieskeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001, – pakeičiamos išlaiky-mo prievolių srityje taikytinos to reglamento nuostatos.

2. Šis reglamentas išlaikymo prievolių srityje pakeičia Regla-mentą (EB) Nr. 805/2004, išskyrus atvejus, kai Europos vykdo-mieji raštai dėl išlaikymo prievolių išduoti valstybėje narėje, kuriaineprivalomas 2007 m. Hagos protokolas.

3. Išlaikymo prievolių srityje šis reglamentas neturi įtakos Di-rektyvos 2003/8/EB taikymui, atsižvelgiant į V skyrių.

4. Šis reglamentas neturi įtakos Direktyvos 95/46/EB taikymui.

69 straipsnis

Ryšys su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis irsusitarimais

1. Šis reglamentas neturi įtakos dvišalių ar daugiašalių konven-cijų ir susitarimų, kurių šalimis yra viena ar kelios valstybės narėsšio reglamento priėmimo metu, ir kurie reguliuoja šiame regla-mente reglamentuojamus klausimus, taikymui, tačiau ši nuostataneturi įtakos valstybių narių pareigoms pagal Sutarties307 straipsnį.

2. Nepaisant 1 dalies ir nedarant poveikio 3 dalies taikymui,santykiuose tarp valstybių narių šis reglamentas turi pirmenybękonvencijų ir susitarimų, kurie reguliuoja šiame reglamente regla-mentuojamais klausimų ir kurių šalimis yra valstybės narės,atžvilgiu.

3. Šis reglamentas nekliudo valstybėms narėms, kurios yra1962 m. kovo 23 d. Švedijos, Danijos, Suomijos, Islandijos irNorvegijos konvencijos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo šalys,taikyti tą konvenciją, nes dėl sprendimų pripažinimo, vykdytinu-mo ir vykdymo šioje Konvencijoje numatyta:

a) supaprastintos ir greitesnės su išlaikymo prievolėmis susiju-sių teismo sprendimų vykdymo procedūros; ir

b) palankesnė teisinė pagalba nei numatyta šio Reglamento Vskyriuje.

Tačiau minėtos Konvencijos taikymo pasekmė negali būti, kad at-sakovas netektų apsaugos pagal šio Reglamento 19 ir21 straipsnius.

70 straipsnis

Informacija, su kuria gali susipažinti visuomenė

Sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civili-nėse ir komercinėse bylose sistemoje valstybės narės turi teikti šiąinformaciją, kad visuomenė galėtų su ja susipažinti:

a) nacionalinės teisės aktų ir procedūrų, reglamentuojančių iš-laikymo prievoles, apibūdinimą;

b) priemonių, kurių imtasi pareigoms pagal 51 straipsnį vykdy-ti, apibūdinimą;

c) apibūdinimą, kaip veiksmingai užtikrinama teisė kreiptis įteismą, kaip reikalaujama pagal 44 straipsnį; ir

d) nacionalinių vykdymo taisyklių ir procedūrų, apibūdinimą,įskaitant informaciją apie vykdymo apribojimus, ir apie sko-lininko apsaugos taisykles bei senaties ar ribojimo terminus.

Valstybės narės šią informaciją turi nuolat atnaujinti.

71 straipsnis

Informacija apie kontaktinius duomenis ir kalbas

1. Ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komi-sijai turi pranešti:

a) teismų ar institucijų, kurių kompetencijai priklauso nagrinėtiprašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal27 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl to-kių prašymų pagal 32 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kon-taktinius duomenis;

b) 33 straipsnyje nurodytas sprendimo peržiūrėjimoprocedūras;

c) peržiūros procedūrą 19 straipsnio tikslais ir jurisdikciją tu-rinčių teismų pavadinimus bei kontaktinius duomenis;

d) centrinių institucijų pavadinimus ir kontaktinius duomenis, oreikiamais atvejais – apie jų funkcijas pagal 49 straipsnio3 dalį;

e) viešųjų subjektų arba kitų įstaigų pavadinimus ir kontaktiniusduomenis, o reikiamais atvejais – apie jų funkcijas pagal51 straipsnio 3 dalį;

f) valdžios institucijų, kurios turi kompetenciją vykdymo srity-je 21 straipsnio tikslais, pavadinimus ir kontaktiniusduomenis;

g) kalbas, kurios priimtinos verčiant raštu 20, 28 ir 40 straips-niuose nurodytus dokumentus;

h) kalbas, kurios priimtinos jų centrinėms institucijoms ryšiųpalaikymo su kitomis centrinėmis institucijomis tikslais, kaipnurodyta 59 straipsnyje.

Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie bet kokius vėlesniusšios informacijos pakeitimus.

2. Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus a, c ir f punktuose nurody-tų teismų ir valdžios institucijų adresus ir kitus kontaktiniusduomenis.


274

3. Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai paskel-bia naudodama kitas tinkamas priemones, visų pirma per Euro-pos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, įsteigtąSprendimu 2001/470/EB.

72 straipsnis

Formų pakeitimai

Šiame reglamente numatytų formų pakeitimai priimami laikantis73 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

73 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 2201/200370 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laiko-tarpis yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB3 ir 7 straipsniai.

74 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo taikymo datos, nustatytospagal 76 straipsnio 3 dalį, Komisija pateikia Europos Parlamen-tui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komi-tetui šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje turi būti įvertintapatirtis, susijusi su centrinių institucijų administraciniu bendradar-biavimu, visų pirma susijusi su šių institucijų galimybe susipažin-ti su viešųjų institucijų bei administracijų turima informacija, beiįvertinta, kaip veikia valstybėse narėse, kurioms neprivalomas2007 m. Hagos protokolas, priimtų teismo sprendimų pripažini-mo, paskelbimo vykdytinais ir vykdymo procedūra. Jei būtina,prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.

75 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas taikomas tik po jo taikymo pradžios dienosiškeltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams su-sitarimams ir parengtiems autentiškiems dokumentams, laikantis2 ir 3 dalių.

2. IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi:

a) anksčiau nei šio reglamento taikymo pradžios diena valsty-bėse narėse priimtiems teismo sprendimams, dėl kurių pra-šymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktaspo tos dienos;

b) teismo sprendimams, priimtiems po šio reglamento taikymopradžios dienos, procesuose, pradėtuose iki tos dienos, tiek,kiek tokie teismo sprendimai patenka į Reglamentas (EB)Nr. 44/2001 taikymo sritį pripažinimo ir vykdymo tikslais.

Šio reglamento taikymo pradžios dieną atliekamoms pripažinimoir vykdymo procedūroms toliau taikomas Reglamentas (EB)Nr. 44/2001.

Pirma ir antra pastraipos mutatis mutandis taikomos patvirtintiemsar sudarytiems teisminiams susitarimams ir valstybėse narėse pa-rengtiems autentiškiems dokumentams.

3. VII skyrius dėl centrinių institucijų bendradarbiavimo taiko-mas prašymams, kuriuos centrinė institucija gavo pradėjus taikytišį reglamentą.

76 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Eu-ropos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

2 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 3 dalis, 71, 72 ir 73 straipsniaitaikomi nuo 2010 m. rugsėjo 18 d.

Išskyrus antroje pastraipoje nurodytas nuostatas, šis reglamentastaikomas nuo 2011 m. birželio 18 d., jei tą dieną Bendrijoje jaubus pradėtas taikyti 2007 m. Hagos protokolas. Jei protokolas tuometu bus dar netaikomas, šis reglamentas taikomas nuo to pro-tokolo taikymo Bendrijoje pradžios dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijossteigimo sutartį.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos varduPirmininkasM. BARNIER


275

I PRIEDAS

TEISMO SPRENDIMO/TEISMINIO SUSITARIMO DĖL IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ IŠRAŠAS, KAIPRIPAŽINIMO AR PASKELBIMO VYKDYTINU PROCEDŪRA NETAIKOMA

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 20 ir 48 straipsniai (1))

SVARBU

Išduoda kilmės valstybės teismas

Išduoti tik jei teismo sprendimas ar teisminis susitarimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

Nurodyti tik informaciją, kuri pateikta teismo sprendime ar teisminiame susitarime arba kuri buvo pateiktakilmės valstybės teismui

1. Dokumento pobūdis:

Teismo sprendimas Teisminis susitarimas

Data ir Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Teismo sprendimas/teisminis susitarimas pripažįstamas ir yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje bejokios galimybės ginčyti jo pripažinimą ir nereikalaujant skelbti jį vykdytinu (Reglamento 4/2009 17 ir48 straipsniai).

2. Kilmės valstybės teismas

2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2. Adresas:

2.2.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.3. Valstybė narė

Belgija Bulgarija Čekija Vokietija Estija Airija GraikijaIspanija Prancūzija Italija Kipras Latvija Lietuva Liuksemburgas Vengrija MaltaNyderlandai Austrija Lenkija Portugalija Rumunija Slovėnija Slovakija SuomijaŠvedija

2.3. Telefono Nr./Fakso Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Ieškovas (-ai) (*) (**)

3.1. Asmuo A

3.1.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.(*) Jei teismo sprendime/teisminiame susitarime šalys nenurodytos kaip ieškovas ar atsakovas, bet kurią iš šalių nurodykite kaip ieškovą ar

atsakovą.(**) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis ieškovais ar atsakovais, pridėkite papildomą lapą.


276

3.1.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.4. Adresas:

3.1.4.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.4.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.5. Pasinaudojo

3.1.5.1. teisine pagalba:

Taip Ne

3.1.5.2. atleidimu nuo proceso išlaidų:

Taip Ne

3.1.5.3. nemokamomis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 X priede išvardytų administracinių institucijų paslaugomis:

Taip Ne

3.2. Asmuo B




3.2.4. Adresas:



3.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne


277

3.3. Asmuo C




3.3.4. Adresas:



3.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4. Atsakovas (-ai) (*) (**)

4.1. Asmuo A




4.1.4. Adresas:



4.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei teismo sprendime/teisminiame susitarime šalys nenurodytos kaip ieškovas ar atsakovas, bet kurią iš šalių nurodykite kaip ieškovą aratsakovą.

(**) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis ieškovais ar atsakovais, pridėkite papildomą lapą.


278

4.1.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4.2. Asmuo B




4.2.4. Adresas:



4.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.2.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4.3. Asmuo C





279

4.3.4. Adresas:



4.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.3.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

5. Teismo sprendimo/teisminio susitarimo sąlygos

5.1. Valiuta

euro (EUR) Bulgarijos levas (BGL) Čekijos krona (CZK) Estijos krona (EEK)Vengrijos forintas (HUF) Lietuvos litas (LTL) Latvijos latas (LVL) Lenkijos zlotas (PLN)Rumunijos lėja (RON) Švedijos krona (SEK) Kita (nurodyti ISO kodą): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2. Išlaikymo prievolė (*)

5.2.1. Išlaikymo prievolė A

5.2.1.1. Išlaikymo išmokas turi mokėti

(kas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (pavardė, vardas (-ai))

(kam) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .(asmens, kuriam reikia faktiškai išmokėti sumą, pavardė, vardas (-ai))

Asmuo, kuriam turi būti mokamos išlaikymo išmokos:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (pavardė, vardas (-ai))

5.2.1.2. Mokėtina viena suma

Už laikotarpį (kai taikytina):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

nuo (metai, mėnuo, diena) iki (metai, mėnuo, diena)

Mokėjimo terminas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis išlaikymo prievolėmis, pridėkite papildomą lapą.


280

5.2.1.3. Dalimis mokėtina suma

Mokėjimo terminas(metai, mėnuo, diena) Suma

5.2.1.4. Reguliariai mokėtina suma

Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį

Kita (nurodyti periodiškumą): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Nuo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

Mokėjimo terminas (diena/data): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Jei taikoma, iki (metai, mėnuo, diena) arba įvykis): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Jei išlaikymo prievolė indeksuojama, nurodykite kaip apskaičiuojamas indeksavimas:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Indeksavimas taikomas nuo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

5.2.1.5. Suma už praėjusį laikotarpį

Laikotarpis: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . nuo (metai, mėnuo, diena) iki (metai, mėnuo, diena)

Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.1.6. Palūkanos (jei nurodytos teismo sprendime/teisminiame susitarime)

Jei išlaikymo prievolei taikomos palūkanos, nurodykite palūkanų normą: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Palūkanos skaičiuojamos nuo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

5.2.1.7. Mokėjimas natūra (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.1.8. Mokėjimas kitu būdu (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


281

5.2.2. Išlaikymo prievolė B



(kam) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (asmens, kuriam reikia faktiškai išmokėti sumą, pavardė, vardas (-ai))





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

nuo (metai, mėnuo, diena) iki (metai, mėnuo, diena), ar įvykis


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Jei taikoma, iki (metai, mėnuo, diena) arba įvykis):

Jei išlaikymo prievolė indeksuojama, nurodykite kaip apskaičiuojamas indeksavimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


282





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.3. Išlaikymo prievolė C








. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

nuo (metai, mėnuo, diena) iki (metai, mėnuo, diena), ar įvykis)


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




283


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.3. Proceso išlaidos

Teismo sprendime/teisminiame susitarime numatyta, kad


turi sumokėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . sumą

(kam) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (pavardė, vardas (-ai))

Jei pridėta papildomų lapų, nurodykite lapų skaičių: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Kilmės valstybės teismo parašas ir (arba) antspaudas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


284

II PRIEDAS

TEISMO SPRENDIMO/TEISMINIO SUSITARIMO DĖL IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ IŠRAŠAS, KAIPRIPAŽINIMO AR PASKELBIMO VYKDYTINU PROCEDŪRA TAIKOMA

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 28 straipsnis ir 75 straipsnio 2 dalis (1))

SVARBU

Išduoda kilmės valstybės teismas

Išduoti tik jei teismo sprendimas ar teisminis susitarimas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

Nurodyti tik informaciją, kuri pateikta teismo sprendime ar teisminiame susitarime arba kuri buvo pateiktakilmės valstybės teismui

1. Dokumento pobūdis:

Teismo sprendimas Teisminis susitarimas

Data ir Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Kilmės valstybės teismas

2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2. Adresas:





2.3. Telefono Nr./Fakso Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Ieškovas (-ai) (*) (**)

3.1. Asmuo A



(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.(*) Jei teismo sprendime/teisminiame susitarime šalys nenurodytos kaip ieškovas ar atsakovas, bet kurią iš šalių nurodykite kaip ieškovą ar

atsakovą.(**) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis ieškovais ar atsakovais, pridėkite papildomą lapą.


285


3.1.4. Adresas:



3.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.1.5. Pasinaudojo

3.1.5.1. teisine pagalba

Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

3.2. Asmuo B




3.2.4. Adresas:



3.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne


286

3.3. Asmuo C




3.3.4. Adresas:



3.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4. Atsakovas (-ai) (*) (**)

4.1. Asmuo A




4.1.4. Adresas:



4.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei teismo sprendime/teisminiame susitarime šalys nenurodytos kaip ieškovas ar atsakovas, bet kurią iš šalių nurodykite kaip ieškovą aratsakovą.

(**) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis ieškovais ar atsakovais, pridėkite papildomą lapą.


287

4.1.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4.2. Asmuo B




4.2.4. Adresas:



4.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.2.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

4.3. Asmuo C





288

4.3.4. Adresas:



4.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.3.5. Pasinaudojo


Taip Ne


Taip Ne


Taip Ne

5. Teismo sprendimo/teisminio susitarimo sąlygos

5.1. Valiuta











. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei teismo sprendimas/teisminis susitarimas susijęs su daugiau kaip trimis išlaikymo prievolėmis, pridėkite papildomą lapą.


289




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


290


5.2.2.1. Išlaikymo išmoką turi mokėti


(kam) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (asmens, kuriam reikia faktiškai išmokėti sumą, pavardė, vardas (-ai)





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Mokėjimo terminas (data/diena): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Indeksavimas taikomas nuo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .(metai, mėnuo, diena)



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


291





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


5.2.3.1. Išlaikymo išmokas turi sumokėti






Atitinkamais atvejais, už nustatytą laikotarpį:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




292


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Palūkanos mokėtinos nuo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Teismo sprendime/teisminiame susitarime numatyta, kad




Jei pridėta papildomų lapų, nurodykite lapų skaičių: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Kilmės valstybės teismo parašas ir (arba) antspaudas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


293

III PRIEDAS

IŠRAŠAS IŠ AUTENTIŠKO DOKUMENTO DĖL IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ, KAI PRIPAŽINIMO ARPASKELBIMO VYKDYTINU PROCEDŪRA NETAIKOMA

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 48 straipsnis (1))

SVARBU

Išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija

Išduoti tik jei autentiškas dokumentas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

Nurodyti tik informaciją, kuri pateikta autentiškame dokumente arba kuri buvo pateiktakompetentingai institucijai

1. Autentiško dokumento data ir Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Autentiškas dokumentas pripažįstamas ir yra vykdytinas kitoje valstybėje narėje be jokios galimybėsginčyti jo pripažinimą ir nereikalaujant skelbti jį vykdytinu (Reglamento 4/2009 48 straipsnis).

2. Autentiško dokumento pobūdis

2.1. Dokumentas parengtas arba užregistruotas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

Susitarimas sudarytas arba patvirtintas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

2.2. Kompetentinga institucija:

2.2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Adresas:



2.2.2.3. Valstybė narė


2.2.3. Telefono Nr./Fakso Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Kreditorius (-iai) (*)

3.1. Asmuo A



(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis kreditoriais ar skolininkais, pridėkite papildomą lapą.


294


3.1.4. Adresas:



3.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2. Asmuo B




3.2.4. Adresas:



3.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3. Asmuo C




3.3.4. Adresas:



3.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4. Skolininkas (-ai) (*)

4.1. Asmuo A




4.1.4. Adresas:



4.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis kreditoriais ar skolininkais, pridėkite papildomą lapą.


295

4.2. Asmuo B




4.2.4. Adresas:



4.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.3. Asmuo C




4.3.4. Adresas:



4.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Autentiško dokumento turinys

5.1. Valiuta











. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(nuo (metai, mėnuo, diena) iki (metai, mėnuo, diena), ar įvykis)


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis išlaikymo prievolėmis, pridėkite papildomą lapą.


296




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Jei taikoma, iki (data (metai, mėnuo, diena) arba įvykis):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.1.6. Palūkanos (jei nurodytos autentiškame dokumente)




. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


297








Už laikotarpį (kai taikytinas):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Jei taikoma, iki (data (metai, mėnuo, diena) arba įvykis:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


298





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .









. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




299


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Autentiškame dokumente numatyta, kad




Jei pridėta papildomų lapų, nurodykite lapų skaičių: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Kompetentingos institucijos parašas ir (arba) antspaudas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


300

IV PRIEDAS

IŠRAŠAS IŠ AUTENTIŠKO DOKUMENTO DĖL IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ, KAI PRIPAŽINIMO IRPASKELBIMO VYKDYTINU PROCEDŪRA TAIKOMA

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 48 straipsnis ir 75 straipsnio 1a dalis (1))

SVARBU

Išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija

Išduoti tik jei autentiškas dokumentas vykdytinas kilmės valstybėje narėje

Nurodyti tik informaciją, kuri pateikta autentiškame dokumente arba kuri buvo pateikta kompetentingaiinstitucijai

1. Autentiško dokumento data ir Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Autentiško dokumento pobūdis

2.1. Dokumentas parengtas arba užregistruotas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

Susitarimas sudarytas arba patvirtintas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

2.2. Kompetentinga institucija:

2.2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Adresas:



2.2.2.3. Valstybė narė:


2.2.3. Telefono Nr./Fakso Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Kreditorius (-iai) (*)

3.1. Asmuo A



(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis kreditoriais ar skolininkais, pridėkite papildomą lapą.


301


3.1.4. Adresas:



3.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2. Asmuo B




3.2.4. Adresas:



3.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3. Asmuo C




3.3.4. Adresas:



3.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4. Skolininkas (-ai) (*)

4.1. Asmuo A




4.1.4. Adresas:



4.1.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis kreditoriais ar skolininkais, pridėkite papildomą lapą.


302

4.2. Asmuo B




4.2.4. Adresas:



4.2.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4.3. Asmuo C




4.3.4. Adresas:



4.3.4.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Autentiško dokumento turinys

5.1. Valiuta:











. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei autentiškas dokumentas susijęs su daugiau kaip trimis išlaikymo prievolėmis, pridėkite papildomą lapą.


303




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Jei išlaikymo prievolei taikomos palūkanos, nurodykite palūkanų normą:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


304









. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


305





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .







5.2.3.2. Mokėtinas viena suma

Atitinkamais atvejais už nustatytą laikotarpį:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Kartą per savaitę

Kartą per mėnesį


Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




306


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .




Suma: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Mokėjimo būdas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .





. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


Autentiškame dokumente numatyta, kad


turi sumokėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

sumą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .(kam) (pavardė, vardas (-ai))

Jei pridėta papildomų lapų, nurodykite lapų skaičių: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Kompetentingos institucijos parašas ir (arba) antspaudas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


307

V PRIEDAS

PRAŠYMAS IMTIS SPECIFINIŲ PRIEMONIŲ

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 53 straipsnis (1))

A DALIS. Pildo prašančioji centrinė institucija

1. Prašančioji centrinė institucija

1.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.2. Adresas:





1.3. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.4. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.5. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.6. Bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.7. Už prašymo nagrinėjimą atsakingas asmuo:


1.7.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.7.3. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Prašomoji centrinė institucija

2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2. Adresas:





(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.


308

3. Prašymas

3.1. Specifinė priemonė, dėl kurios teikiamas prašymas, skirta:

3.1.1. padėti nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą (žr. 3.3 ir 3.4 punktus)

3.1.2. sudaryti palankesnes sąlygas informacijai apie skolininko arba kreditoriaus pajamas arba turtą rinkti (žr. 3.3 ir3.4 punktus)

3.1.3. sudaryti palankesnes sąlygas gauti dokumentinius arba kitus įrodymus

3.1.4. gauti pagalbą siekiant nustatyti tėvystę ar motinystę

3.1.5. pradėti procedūras siekiant tam tikroje teritorijoje laikinai taikyti būtiną priemonę arba sudaryti palankesnessąlygas tokioms procedūroms

3.1.6. palengvinti dokumento įteikimą

3.2. Prašymo pagrindai:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3. Prašoma informacija susijusi su:

3.3.1. šiuo skolininku

3.3.1.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.1.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.1.3. Paskutinis žinomas adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.1.4. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.1.5. Kita informacija, kuri gali būti naudinga (**):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.2. šiuo kreditoriumi

3.3.2.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.2.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.2.3. Paskutinis žinomas adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.1.4.Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.3.2.5. Kita informacija, kuri gali būti naudinga (**):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei turima šių duomenų.(**) Pavyzdžiui, ankstesnio darbdavio pavardė, šeimos narių pavardės ir adresai, transporto priemonės ar nekilnojamojo turto, kurio savinin-

kas gali būti tas asmuo, registracijos numeris.


309

3.4. Prašoma informacija:

3.4.1. Dabartinis skolininko/kreditoriaus adresas

3.4.2. Skolininko/kreditoriaus pajamos

3.4.3. Skolininko/kreditoriaus turtas, įskaitant turto buvimo vietą

Kreditorius pateikė vykdytino teismo sprendimo, teisminio susitarimo ar autentiško dokumento kopiją, rei-kiamais atvejais – kartu su reikiama forma.

Taip Ne

Yra pavojus, kad atitinkamam asmeniui pranešus apie renkamą informaciją gali būti pakenkta veiksmin-gam išlaikymo prievolės išieškojimui (Reglamento 4/2009 63 straipsnio 2 dalis)

Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Prašančiosios centrinės institucijos įgalioto pareigūno pavardė ir parašas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

B DALIS. Pildo prašomoji centrinė institucija

4. Prašomosios centrinės institucijos bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Už prašymo nagrinėjimą atsakingas asmuo:

5.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.3. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.4. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6. Priemonės, kurių imtasi, ir rezultatai

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


310

7. Surinkta informacija

7.1. Netaikant Reglamento 4/2009 61, 62 ir 63 straipsnių:

7.1.1. Skolininko/kreditoriaus adresas:

Ne Taip (nurodyti):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.1.2. Skolininko/kreditoriaus pajamos:

Ne Taip (nurodyti):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.1.3. Skolininko/kreditoriaus turtas:

Ne Taip (nurodyti):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.2. Taikant Reglamento 4/2009 61, 62 ir 63 straipsnius:

7.2.1. Skolininko/kreditoriaus adresas:

Ne Taip (nurodyti):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.2.2. Skolininko pajamos:

Ne Taip

7.2.3. Skolininko turtas:

Ne Taip

SVARBU

(jei taikomi reglamento 4/2009 61, 62 ir 63 straipsniai)

Asmeniui, kuris kreipėsi į prašančiąją centrinę instituciją, negalima atskleisti 61 straipsnio 2 dalyje nurodytosinformacijos, išskyrus informaciją apie adreso, pajamų ar turto buvimą prašomojoje valstybėje narėje, laikantisteisme taikomų procesinių taisyklių (Reglamento 4/2009 62 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).


311

8. Galimybės suteikti prašomą informaciją nebuvimas

Prašomoji centrinė institucija prašomos informacijos negali suteikti dėl šių priežasčių:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Prašomosios centrinės institucijos įgalioto pareigūno pavardė ir parašas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


312

VI PRIEDAS

PRAŠYMO FORMA SIEKIANT PRIPAŽINTI TEISMO SPRENDIMĄ, PASKELBTI JĮ VYKDYTINU ARBAVYKDYTI TEISMO SPRENDIMĄ DĖL IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ



1. Prašymas

Prašymas pripažinti teismo sprendimą arba pripažinti teismo sprendimą ir paskelbti jį vykdytinu(56 straipsnio 1 dalies a punktas)

Prašymas priimti teismo sprendimą (56 straipsnio 2 dalies a punktas)

Prašymas vykdyti prašomojoje valstybėje narėje priimtą arba pripažintą sprendimą (56 straipsnio 1 daliesb punktas)


2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2. Adresas:

2.2.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



2.3. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.4. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.5. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.6. Prašymo numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prašymas nagrinėtinas su prašymu (-ais), kurio (-ių) numeris (-iai) yra: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


2.7.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.7.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.7.3. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.


313


3.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2. Adresas:





4. Prie prašymo pridedami dokumentai (*) , jei sprendimas priimtas valstybėje narėje

Teismo sprendimo/teisminio susitarimo/autentiško dokumento kopija

Teismo sprendimo/teisminio susitarimo/autentiško dokumento išrašas naudojant formą, pateiktą I, II,III arba IV prieduose

I, II, III arba IV prieduose pateiktos formos turinio transliteracija arba vertimas raštu

Reikiamais atvejais – teismo sprendimo dėl paskelbimo vykdytinu kopija

Dokumentas, kuriame nurodyta įsiskolinta suma ir jos apskaičiavimo data

Dokumentas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pasinaudojo teisine pagalba arba buvo atleistas nuo pro-ceso išlaidų

Dokumentas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pasinaudojo nemokamomis administracinės institucijospaslaugomis kilmės valstybėje narėje, ir patvirtinama, kad ieškovas atitinka finansines sąlygas, leidžiančiassuteikti teisinę pagalbą arba atleisti nuo proceso išlaidų

Dokumentas, kuriame nustatyta viešojo subjekto teisė prašyti grąžinti kreditoriui išmokėtas išmokas ir pa-grindžiantis tokių išmokų mokėjimą

Kita (nurodyti) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Prie prašymo pridedami dokumentai (*), jei sprendimas priimtas trečiojoje šalyje

Visas teismo sprendimo tekstas

Kilmės valstybės kompetentingos institucijos priimto teismo sprendimo santrauka arba išrašas

Dokumentas, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas vykdytinas kilmės valstybėje, ir, tuo atveju, jeisprendimą priėmė administracinė įstaiga, dokumentas, kuriame nurodyta, kad 2007 m. Hagos konvenci-jos 19 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai įvykdyti

(*) Pažymėkite reikiamus langelius ir sunumeruokite dokumentus jų pateikimo tvarka.


314

Jei atsakovas nedalyvavo ir jam nebuvo atstovaujama teismo procese kilmės valstybėje, dokumentas arbadokumentai, atitinkamai patvirtinantys, kad atsakovui buvo deramai pranešta apie teismo procesą ir kadjis turėjo galimybę būti išklausytas arba kad jam buvo deramai pranešta apie teismo sprendimą ir jis turėjogalimybę jį ginčyti arba pateikti dėl jo skundą fakto ir teisės klausimais.

Dokumentas, kuriame nurodyta įsiskolinta suma ir jos apskaičiavimo data

Dokumentas, kuriame pateikiama informacija, būtina atliekant reikiamus apskaičiavimus, jei sprendimenumatytas automatinis indeksavimas

Dokumentas, kuriame nurodyta, kokiu mastu atsakovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba kilmėsvalstybėje

Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prie prašymo formos pridedamų dokumentų skaičius: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Prašančiosios centrinės institucijos įgalioto pareigūno pavardė ir parašas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

B DALIS. Pildo ieškovas arba atitinkamais atvejais prašančiojoje valstybėje narėje formą ieškovo vardu už-pildyti įgaliotas asmuo/institucija

6. Prašymas

6.1. Prašymas pripažinti teismo sprendimą arba pripažinti teismo sprendimą ir paskelbti jį vykdytinu

Prašymas grindžiamas:

6.1.1. Reglamento 4/2009 IV skyriaus 2 skirsniu

6.1.2. 2007 m. Hagos konvencija

6.1.2.1. Nurodykite pripažinimo ir vykdymo pagal 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnį pagrindą: . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.1.2.2. Atsakovas dalyvavo arba jam buvo atstovaujama kilmės valstybėje vykusiame teismo procese:

Taip Ne

6.1.3. Prašomosios valstybės narės nacionalinė teisė

6.1.4. Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.2. Prašymas vykdyti prašomojoje valstybėje narėje priimtą arba pripažintą teismo sprendimą


315

7. Sprendimas

7.1. Data ir Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.2. Kilmės valstybės teismo pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8. Pareiškėjas

8.1. Fizinis asmuo:


8.1.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.4. Pilietybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.5. Profesija: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.6. Šeiminė padėtis: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.7. Adresas:

8.1.7.1. Įteikti vietoj pareiškėjo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (pavardė, vardas (-ai)) (**)

8.1.7.2. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.7.3. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



8.1.8. Telefono Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.1.9. Pasinaudojo:


Taip Ne


Taip Ne

8.1.9.3. nemokamomis Reglamento 4/2009 X priede išvardytų administracinių institucijų paslaugomis:

Taip Ne

8.1.10. Reikiamais atvejais – pareiškėjo atstovo (advokato ir pan.) pavardė, vardas (-ai) ir duomenys: . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei šie duomenys yra.(**) Smurto šeimoje atvejais (žr. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 57 straipsnio 3 dalį).


316

8.2. Viešasis subjektas:

8.2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.2. Adresas:

8.2.2.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.2.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



8.2.3. Telefono Nr./Fakso Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.4. Subjektui procese atstovaujančio asmens pavardė (*):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.5. Už prašymo nagrinėjimą atsakingas asmuo:

8.2.5.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.5.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.5.3. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8.2.5.4. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9. Atsakovas

9.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.4. Pilietybė (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.5. Profesija (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.6. Šeiminė padėtis (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.7. Adresas (**)::





10. Kita informacija, kuri padėtų nustatyti atsakovo buvimo vietą:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei reikia.(**) Jei šie duomenys yra.


317

11. Asmuo/asmenys, kuriam (-iems) prašoma arba privaloma mokėti išlaikymo išmokas (*)

11.1. Asmuo yra 8 punkte nurodytas pareiškėjas

11.2. Asmuo yra 9 punkte nurodytas atsakovas

11.3. Pareiškėjas Atsakovas

yra atstovas (**), ginantis šio asmens (šių asmenų) interesus:

11.3.1. Asmuo A


11.3.1.2. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.1.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.1.4. Pilietybė (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.1.5. Profesija (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.1.6. Šeiminė padėtis (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.2. Asmuo B




11.3.2.4. Pilietybė (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.2.5. Profesija (***) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.2.6. Šeiminė padėtis (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.3. Asmuo C




11.3.3.4. Pilietybė (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.3.5. Profesija (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3.3.6. Šeiminė padėtis (***): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12. Skolininkas




yra atstovas (**), ginantis šio asmens interesus:


(*) Jei nurodomi daugiau kaip trys asmenys, pridėkite papildomą lapą.(**) Pavyzdžiui, tėvų pareigas turintis asmuo arba ginamo pilnamečio globėjas.(***) Jei šie duomenys yra ir (arba) jei reikalingi.


318


12.3.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.3.4. Pilietybė (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.3.5. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.3.6. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13. Informacija apie mokėjimą, jei prašymą pateikia kreditorius

13.1. Mokėjimas elektroninėmis priemonėmis

13.1.1. Banko pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.1.2. BIC arba kitas reikiamas banko kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.1.3. Sąskaitos savininkas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.1.4. Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.2. Mokėjimas čekiu

13.2.1. Asmens, kuriam apmokėtinas čekis, pavardė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.2.2. Čekis turi būti siunčiamas


13.2.2.2. Adresas:

13.2.2.2.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.2.2.2.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13.2.2.2.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

14. Papildoma informacija (reikiamais atvejais):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Pareiškėjo parašas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .ir (arba) reikiamais atvejais:Prašančiojoje valstybėje narėje formą pareiškėjo vardu užpildyti įgaliotojo asmens atstovo pavardė ((instituci-jos pavadinimas) ir parašas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei šie duomenys yra.


319

VII PRIEDAS

PRAŠYMO FORMA SIEKIANT, KAD BŪTŲ PRIIMTAS ARBA PAKEISTAS TEISMO SPRENDIMAS DĖLIŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ



1. Prašymas

Prašymas priimti teismo sprendimą (56 straipsnio 1 dalies c punktas)

Prašymas priimti teismo sprendimą (56 straipsnio 1 dalies d punktas)

Prašymas pakeisti teismo sprendimą (56 straipsnio 1 dalies e punktas)

Prašymas pakeisti teismo sprendimą (56 straipsnio 1 dalies f punktas)

Prašymas pakeisti teismo sprendimą (56 straipsnio 2 dalies b punktas)

Prašymas pakeisti teismo sprendimą (56 straipsnio 2 dalies c punktas)


2.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2. Adresas:





2.3. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.4. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.5. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.6. Prašymo numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prašymas nagrinėtinas su prašymu (-ais), kurio (-ių) numeris (-iai) yra: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



2.7.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.7.3. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.


320


3.1. Pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3.2. Adresas:





4. Prie prašymo pridedami reikiami dokumentai (*)

Prašomosios valstybės narės sprendimas dėl atsisakymo pripažinti teismo sprendimą arba paskelbti, kadjis yra vykdytinas

Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija

Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, išrašas

Dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) pasikeitusias pajamas arba kitas pasikeitusias aplinkybes

Gimimo liudijimas (-ai) arba jam lygiavertis dokumentas

Dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas pripažino tėvystę ar motinystę

Dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) biologinį tėvystės ar motinystės ryšį

Kompetentingos institucijos sprendimas dėl tėvystės ar motinystės

Genetinių tyrimų rezultatai

Įvaikinimo dokumentas

Santuokos arba lygiaverčio ryšio liudijimas

Skyrybų/separacijos datą patvirtinantis dokumentas

Dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys), kad šalys gyvena kartu

Mokyklos pažymėjimas (-ai)

Dokumentas (-ai), patvirtinantis (-ys) finansinę padėtį

Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Prie prašymo formos pridedamų dokumentų skaičius: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Prašančiosios centrinės institucijos įgalioto pareigūno pavardė ir parašas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Pažymėkite atitinkamus langelius ir sunumeruokite dokumentus jų pateikimo tvarka.


321

B DALIS. Pildo ieškovas arba, reikiamais atvejais, prašančiojoje valstybėje narėje formą pareiškėjo vardu už-pildyti įgaliotas asmuo/institucija

5. Prašymas

5.1. Prašymas priimti teismo sprendimą

5.1.1. Tėvystės ar motinystės ryšys nenustatytas

5.1.2. Nepriimtas joks teismo sprendimas

5.1.3. Neįmanoma pripažinti esamo teismo sprendimo ir paskelbti jo vykdytinu

5.1.4. Prašoma suma:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2. Prašymas iš dalies pakeisti teismo sprendimą

5.2.1. Teismo sprendimas priimtas prašomojoje valstybėje narėje

5.2.2. Teismo sprendimas priimtas kitoje valstybėje nei prašomoji valstybė narė

5.2.3. Data (metai, mėnuo, diena) ir teismo sprendimo numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.4. Kilmės valstybės teismo pavadinimas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5.2.5. Pasikeitusios aplinkybės:

Pasikeitė pajamos:

asmens/asmenų, kuriam (-iems) prašoma arba privaloma mokėti išlaikymo išmokas

asmens, pirmiausia atsakingo už asmenį/asmenis, kuriam (-iems) prašoma arba privaloma mokėti išlaiky-mo išmokas

skolininko

Pasikeitė išlaidos ir mokesčiai:



skolininko

Pasikeitė su vaiku/vaikais susijusi padėtis

Pasikeitė šeiminė padėtis:



skolininko

Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


322

5.2.6. Prašomas (-i) pakeitimas (-ai):

Padidinti išlaikymo išmoką (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Sumažinti išlaikymo išmoką (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pakeisti mokėjimų dažnumą (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pakeisti mokėjimo sąlygas (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pakeisti mokėjimų pobūdį (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Nutraukti išlaikymo prievolę (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6. Pareiškėjas


6.2. Adresas:

6.2.1. Įteikti vietoje pareiškėjo: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (pavardė, vardas (-ai)) (*)





6.3. Telefono Nr./Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.4. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.5. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (**). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.6. Pilietybė (*). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.7. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.8. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

6.9. Reikiamais atvejais – ieškovo atstovo (advokato ir pan.) pavardė, vardas (-ai) ir duomenys:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Smurto šeimoje atvejais (žr. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 57 straipsnio 2 dalį).(**) Jei šie duomenys yra.


323

7. Atsakovas


7.2. Adresas (*):





7.3. Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.4. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*).: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.5. Pilietybė (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.6. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

7.7. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

8. Kita informacija, kuri padėtų nustatyti atsakovo buvimo vietą:

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9. Asmuo/asmenys, kuriam (-iems) prašoma arba privaloma mokėti išlaikymo išmokas (**)




yra atstovas (***), ginantis šio asmens (šių asmenų) interesus:

9.3.1. Asmuo A



9.3.1.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (****).: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei šie duomenys yra.(**) Jei nurodomi daugiau kaip trys asmenys, pridėkite papildomą lapą.(***) Pavyzdžiui, tėvų pareigas turintis asmuo arba ginamo pilnamečio globėjas.(****) Jei šie duomenys yra ir (arba) jei reikalingi.


324

9.3.1.4. Pilietybė (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.1.5. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.1.6. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.1.7. Išlaikymo išmokų mokėjimo priežastis:

Tėvystė ar motinystė (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vedybiniai ryšiai

Vedybiniams ryšiams lygiavertis ryšys

Giminystė (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.2. Asmuo B



9.3.2.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*).: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.2.4. Pilietybė (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.2.5. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.2.6. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .



Vedybiniai ryšiai



Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.3. Asmuo C



9.3.3.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (*).: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.3.4. Pilietybė (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.3.5. Profesija (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

9.3.3.6. Šeiminė padėtis (*): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Jei šie duomenys yra ir (arba) jei reikalingi.


325



Vedybiniai ryšiai



Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

10. Skolininkas




yra atstovas (*), ginantis šio asmens interesus:



10.3.3. Asmens kodas arba socialinio draudimo Nr (**).: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

10.3.4. Pilietybė (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

10.3.5. Profesija (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

10.3.6. Šeiminė padėtis (**): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

10.3.7. Išlaikymo išmokų mokėjimo priežastis:


Vedybiniai ryšiai



Kita (nurodyti): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11. Informacija apie su prašymu susijusių asmenų finansinę padėtį (pateikti tik tą informaciją, kuri yra svar-bi siekiant, kad būtų priimtas arba iš dalies pakeistas teismo sprendimas)

11.1. Valiuta

euro (EUR) Bulgarijos levas (BGL) Čekijos krona (CZK) Estijos krona (EEK)Vengrijos forintas (HUF) Lietuvos litas (LTL) Latvijos latas (LVL) Lenkijos zlotas (PLN)Rumunijos lėja (RON) Švedijos krona (SEK) Kita (nurodyti ISO kodą): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

(*) Pavyzdžiui, tėvų pareigas turintis asmuo arba ginamo pilnamečio globėjas.(**) Jei šie duomenys yra.


326

11.2. Asmuo/asmenys, kuriam (-iems) prašoma arba privaloma mokėti išlaikymo išmokas, ir už šį asmenį (šiuos asmenis) pir-miausia atsakingas asmuo

11.2.1. Bruto pajamos

per mėnesį

per metus

Asmuo, pirmiausiaatsakingas už

asmenį/asmenis,kuriam (-iems)prašoma arba

privaloma mokėtiišlaikymo išmokas

Asmens, pirmiau-sia atsakingo užasmenį/asmenis,kuriam (-iems)prašoma arba

privaloma mokėtiišlaikymo išmokas,

sutuoktinis (-ė)arba dabartinis (-ė)

partneris (-ė)

Asmuo, kuriamprašoma arba


(Asmuo A)



(Asmuo B)



(Asmuo C)

Atlyginimai (įskaitant užmokestįnatūra), pensijos, invalidumo irišlaikymo išmokos, nuomos iranuiteto pajamos, bedarbio pašal-pos

Pajamos iš individualios veiklos

Pajamos iš vertybiniųpopierių/investuotokapitalo/nekilnojamojo turto

Kiti pajamų šaltiniai

IŠ VISO

11.2.2. Išlaidos ir mokesčiai

per mėnesį

per metus

Asmuo, pirmiausiaatsakingas už

asmenį/asmenis,kuriam (-iems)prašoma arba


Asmens, pirmiau-sia atsakingo užasmenį/asmenis,kuriam (-iems)prašoma arba

privaloma mokėtiišlaikymo išmokas,

sutuoktinis (-ė)arba dabartinis (-ė)

partneris (-ė)



(Asmuo A)



(Asmuo B)



(Asmuo C)

Mokesčiai

Draudimo įmokos, privalomosiossocialinės ir dirbančių asmenųmokamos įmokos

Nuoma/bendros nuosavybės išlai-dos, mokėjimai už hipoteką

Pragyvenimo išlaidos (maistas,apranga)

Sveikatos priežiūros išlaidos

Pagal teisines pareigas tretiesiemsasmenims mokamos išlaikymoišmokos ir (arba) išlaidos, skirtoskitiems prašyme nenurodytiemsišlaikomiems asmenims

Vaikų mokyklinės išlaidos

Paskolų grąžinimo įmokos, kitosskolos

Kitos išlaidos

IŠ VISO


327

11.2.3. Kitas turtas

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

11.3. Skolininkas

11.3.1. Bruto pajamos

per mėnesį

per metus

Skolininkas Skolininko sutuoktinis (-ė) arbadabartinis partneris (-ė)

Atlyginimai (įskaitant užmokestį natūra), pensijos, invalidu-mo ir išlaikymo išmokos, nuomos ir anuiteto pajamos,bedarbio pašalpos

Pajamos iš individualios veiklos

Pajamos iš vertybinių popierių/investuotokapitalo/nekilnojamojo turto

Kiti pajamų šaltiniai

IŠ VISO

11.3.2. Išlaidos ir mokesčiai

per mėnesį

per metus

Skolininkas Skolininko sutuoktinis (-ė) arbadabartinis partneris (-ė)

Mokesčiai

Draudimo įmokos, privalomosios socialinės ir dirbančiųasmenų mokamos įmokos

Nuoma/bendros nuosavybės išlaidos, mokėjimai už hipote-ką

Pragyvenimo išlaidos (maistas, apranga)

Sveikatos priežiūros išlaidos

Pagal teisines pareigas tretiesiems asmenims mokamas išlai-kymo išmokos ir (arba) išlaidos, skirtos kitiems prašymenenurodytiems išlaikomiems asmenims

Vaikų mokyklinės išlaidos

Paskolų grąžinimo įmokos, kitos skolos

Kitos išlaidos

IŠ VISO

11.3.3. Kitas turtas

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


328

12. Informacija apie mokėjimą, jei prašymą pateikia kreditorius

12.1. Mokėjimas elektroninėmis priemonėmis

12.1.1. Banko pavadinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.1.2. BIC arba kitas reikiamas banko kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.1.3. Sąskaitos savininkas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.1.4. Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.2. Mokėjimas čekiu

12.2.1. Asmens, kuriam apmokėtinas čekis, pavardė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.2.2. Čekis turi būti siunčiamas


12.2.2.2. Adresas:

12.2.2.2.1. Gatvė ir numeris/pašto dėžutė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.2.2.2.2. Vieta ir pašto kodas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

12.2.2.2.3. Valstybė: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

13. Papildoma informacija (reikiamais atvejais):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Vieta: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)Pareiškėjo parašas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .ir (arba) reikiamais atvejais:Prašančiojoje valstybėje narėje formą pareiškėjo vardu užpildyti įgalioto asmens atstovo pavardė ((institucijospavadinimas) ir parašas:. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


329

VIII PRIEDAS

PRAŠYMO GAVIMO PATVIRTINIMAS

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 58 straipsnio 3 dalis (1))

Šis gavimo patvirtinimas turi būti išsiųstas per 30 dienų nuo prašymo gavimo.


1.1. Prašančiosios centrinės institucijos bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.2. Už prašymo nagrinėjimą atsakingo asmens pavardė, vardas (-ai):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


2.1. Prašomosios centrinės institucijos bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


2.2.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.3. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.4. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Gavimo data: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . (metai, mėnuo, diena)

4. Pirmi veiksmai, kurių buvo ar bus imtasi nagrinėjant prašymą

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Kiti reikalingi dokumentai arba informacija (nurodyti)

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pranešimas apie nagrinėjimo eigą bus atsiųstas per 60 dienų.


(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.


330

IX PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE ATSISAKYMĄ NAGRINĖTI PRAŠYMĄ ARBA APIE SPRENDIMĄ NUTRAUKTIPRAŠYMO NAGRINĖJIMĄ

(2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimųpripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 58 straipsnio 8 ir 9 dalys (1))


1.1. Prašančiosios centrinės institucijos bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

1.2. Už prašymo nagrinėjimą atsakingo asmens pavardė, vardas (-ai):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


2.1. Prašomosios centrinės institucijos bylos numeris: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .


2.2.1. Pavardė, vardas (-ai): . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.2. Telefono Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.3. Fakso Nr.: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2.2.4. Elektroninio pašto adresas: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Prašomoji centrinė institucija atsisako nagrinėti prašymą, nes akivaizdu, kad neįvykdytos būtinossąlygos

Priežastys (nurodyti):

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4. Prašomoji centrinė institucija prašymo nagrinėjimą, nes prašančioji centrinė institucija nepateikė papil-domų dokumentų arba informacijos, kurių prašė prašomoji centrinė institucija, per 90 dienų arba ilges-nį pastarosios institucijos nurodytą laikotarpį


(1) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.


331

X PRIEDAS

Administracinės institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 2 straipsnio 2 punkte, yra šios:


332

XI PRIEDAS

Kompetentingos institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 47 straipsnio 3 punkte, yra šios:


333

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 2012 m. liepos 4 d. dėl jurisdikcijos,

taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei

autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos

paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo

4c

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 650/2012

2012 m. liepos 4 d.

dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl

Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo


atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ( 2 ),

kadangi:

(1) Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(2) laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies c punkto, tokios priemonės gali apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse taikomų teisės ir jurisdikcijos kolizijos teisės normų suderinamumą;

(3) 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtinta, kad teisminių institucijų sprendimų ir kitų nutarimų tarpusavio pripažinimo principas yra teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose kertinis akmuo, ir paragino Tarybą bei Komisiją priimti šiam principui įgyvendinti skirtų priemonių programą;

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. buvo priimta bendra Komisijos ir Tarybos priemonių, kuriomis įgyvendinamas teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose tarpusavio

pripažinimo principas, programa ( 3 ). Toje programoje su teisės kolizijos teisės normų derinimu susijusios priemonės apibrėžtos kaip priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos sprendimų tarpusavio pripažinimui, ir numatyta parengti su testamentais ir paveldėjimu susijusį teisės aktą;

(5) 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja programa „Hagos programa: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje“ ( 4 ). Toje programoje pabrėžiama, kad būtina priimti teisės aktą paveldėjimo klausimais, kuris visų pirma reglamentuotų paveldėjimo srities teisės kolizijos, jurisdikcijos, teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo klausimus;

(6) 2009 m. gruodžio 10 ir 11 d. Briuselyje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimta nauja daugiametė programa „Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ ( 5 ). Toje programoje Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad abipusio pripažinimo principas turėtų būti taikomas ir kitoms svarbioms kasdienio gyvenimo sritims, kurioms kol kas jis nėra taikomas, pavyzdžiui, paveldėjimui ir testamentams, tuo pačiu metu atsižvelgiant į valstybių narių teisės sistemas, įskaitant viešąją tvarką (ordre public), ir nacionalines tradicijas šioje srityje;

(7) reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkai tinkamai veikti, šalinant kliūtis laisvam asmenų, kurie šiuo metu patiria sunkumų įgyvendindami savo teises tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo atvejais, judėjimui. Europos teisingumo erdvėje piliečiai turi turėti galimybę iš anksto organizuoti paveldėjimą. Turi būti veiksmingai užtikrintos įpėdinių ir testamentinės išskirtinės gavėjų, kitų palikėjo artimųjų ir palikėjo kreditorių teisės;

(8) kad būtų pasiekti tie tikslai, šiame reglamente turėtų būti kartu pateiktos nuostatos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų pripažinimo (arba, priklausomai nuo atvejo, priėmimo), vykdytinumo ir vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo;


( 1 ) OL C 44, 2011 2 11, p. 148. ( 2 ) 2012 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta

Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL C 12, 2001 1 15, p. 1. ( 4 ) OL C 53, 2005 3 3, p. 1. ( 5 ) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

337

(9) šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu, būtent – visoms turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formoms, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju;

(10) šis reglamentas neturėtų būti taikomas mokesčių ir administraciniams klausimams, susijusiems su viešąja teise. Taigi taisyklės, kaip, pavyzdžiui, apskaičiuojami ir mokami mokesčiai bei vykdomi kiti su viešąja teise susiję įsipareigojimai, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra mokesčiai, kurie lieka nesumokėti palikėjo jo mirties dieną, ar bet kokie su paveldėjimu susiję mokesčiai, kuriais apmokestinamas palikimas arba kuriuos turi sumokėti paveldėtojai, turėtų būti nustatytos pagal nacionalinę teisę. Nacionalinėje teisėje taip pat turėtų būti reglamentuojama tai, ar perduodant paveldimą turtą paveldėtojams pagal šį reglamentą arba įtraukiant paveldimą turtą į registrą gali būti taikomi mokesčiai;

(11) šis reglamentas neturėtų būti taikomas kitoms nei paveldėjimas civilinėms teisės sritims. Siekiant aiškumo turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas tam tikriems klausimams, kurie gali būti laikomi susijusiais su paveldėjimo klausimais;

(12) taigi šis reglamentas neturėtų būti taikomas klausimams, susijusiems su sutuoktinių turto režimu, įskaitant vedybų sutartis, kurios gali būti sudaromos tam tikrose teisės sistemose, tiek, kiek tokiomis sutartimis nereglamentuojami paveldėjimo klausimai, taip pat turto režimams dėl santykių, kurie sukelia pasekmes, panašias į santuoką. Vis dėlto konkretaus paveldėjimo klausimą pagal šį reglamentą nagrinėjančios institucijos, nustatydamos palikėjo turtą ir atitinkamas paveldėtojų palikimo dalis, priklausomai nuo padėties, turėtų atsižvelgti į sutuoktinių turto režimo arba panašaus palikėjo turto režimo panaikinimą;

(13) šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas klausimams, susijusiems su patikos fondų steigimu, administravimu ir likvidavimu. Dėl to neturėtų būti laikoma, kad reglamentas iš esmės netaikomas patikos fondams. Kai patikos fondas sukuriamas testamentu arba teisės aktu, susijusiu su netestamentiniu paveldėjimu, perduodant turtą ir nustatant paveldėtojus turėtų būti taikoma teisė, kuri taikytina paveldėjimui pagal šį reglamentą;

(14) šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas teisėms ir turtui, atsiradusiems arba perduotiems kitais būdais nei paveldėjimo būdu, pavyzdžiui, dovanojimo atveju. Tačiau nustatant, ar dovanos turėtų būti grąžintos, ar kitokios formos pareikšta valia inter vivos, suteikianti teisę in rem dar iki palikėjo mirties, turėtų būti atšaukta, arba ar į jas

turėtų būti atsižvelgta siekiant nustatyti paveldėtojų palikimo dalis pagal paveldėjimui taikytiną teisę, vadovaujamasi teise, kuri šiame reglamente nurodyta kaip paveldėjimui taikytina teisė;

(15) šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos sukurti arba paveldėjimo būdu perduoti teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, kaip numatyta paveldėjimui taikytinoje teisėje. Tačiau juo neturėtų būti daromas poveikis teisių in rem, numatytų kai kurių valstybių narių nacionalinėje teisėje, ribotam skaičiui (numerus clausus). Iš valstybės narės neturėtų būti reikalaujama, kad ji pripažintų teisę in rem, susijusią su toje valstybėje narėje esančiu turtu, jei atitinkama teisė in rem nėra numatyta jos teisėje;

(16) vis dėlto, kad paveldėtojams būtų suteikta galimybė kitoje valstybėje narėje naudotis teisėmis, kurios buvo sukurtos arba jiems perduotos paveldėjimo būdu, šiame reglamente turėtų būti numatytas nežinomos teisės in rem pritaikymas pagal panašiausią tos kitos valstybės narės teisėje numatytą lygiavertę teisę in rem. Atliekant tokį pritaikymą, turėtų būti atsižvelgta į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia teise in rem, ir su ja siejamas pasekmes. Siekiant nustatyti panašiausią lygiavertę nacionalinę teisę in rem, dėl papildomos informacijos apie tos teisės pobūdį ir pasekmes galima kreiptis į valstybės, kurios teisė buvo taikoma paveldėjimui, institucijas ar kompetentingus asmenis. Tuo tikslu galėtų būti naudojamasi esamais teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklais, taip pat kitomis turimomis priemonėmis, kurios padeda suprasti užsienio teisę;

(17) tai, kad atliekamas nežinomų teisių in rem pritaikymas, kaip tai yra aiškiai numatyta šiame reglamente, neturėtų reikšti, kad taikant šį reglamentą užkertamas kelias kitų formų pritaikymui;

(18) šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams įregistruoti registre teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Todėl įregistravimo teisinės sąlygos ir būdas bei institucijos (pvz., žemės kadastrai arba notarai), kurios privalo tikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir kad būtų pateikta ar parengta pakankamai dokumentų arba juose pateikta reikiama informacija, turėtų būti nustatomi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę (nekilnojamojo turto atveju – pagal lex rei sitae). Visų pirma institucijos gali patikrinti, ar palikėjo teisė į paveldimą turtą, nurodytą registruoti pateiktame dokumente, yra tokia teisė, kuri yra įregistruota registre arba kuri yra kitaip nurodyta pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Siekiant išvengti dokumentų dubliavimo, registravimo institucijos turėtų priimti tokius kitoje valstybėje narėje kompetentingų institucijų parengtus dokumentus, kurių judėjimas numatytas šiame reglamente. Visų pirma pagal šį reglamentą išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas turėtų būti laikomas galiojančiu dokumentu, kuriuo remiantis paveldimas turtas įregistruojamas valstybės narės registre. Tai neturėtų trukdyti registravimo procese dalyvaujančioms institucijoms prašyti asmens, kuris pateikia prašymą dėl registravimo, pateikti tokią papildomą informaciją arba


338

tokius papildomus dokumentus, kurie reikalingi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, pavyzdžiui, informaciją arba dokumentus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Kompetentinga institucija gali asmeniui, kuris pateikia prašymą dėl registravimo, nurodyti, kaip galima pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus;

(19) šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas teisės įregistravimo registre pasekmėms. Todėl tai, ar įregistravimas yra, pavyzdžiui, deklaratyvaus, ar sukuriančiojo pobūdžio, turėtų būti nustatoma pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Taigi, pavyzdžiui, kai teisei į nekilnojamąjį turtą įgyti reikalingas registravimas registre pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, siekiant užtikrinti registrų poveikį erga omnes arba apsaugoti teisinius sandorius, tokio įgijimo momentas turėtų būti reglamentuojamas pagal tos valstybės narės teisę;

(20) šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į įvairias sistemas, skirtas paveldėjimo klausimams nagrinėti, kurios taikomos valstybėse narėse. Taikant šį reglamentą terminas „teismas“ turėtų būti aiškinamas plačiai ir taikomas ne tik teismines funkcijas vykdantiems teismams tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir notarams ar registravimo tarnyboms kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikrais paveldėjimo klausimais vykdo teismines funkcijas, kaip antai teismai, ir notarams bei teisės specialistams, kurie kai kuriose valstybėse narėse vykdo su konkrečiais paveldėjimo atvejais susijusias teismines funkcijas, vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais. Visiems šiame reglamente apibrėžtiems teismams turėtų būti privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos normos. Priešingai, terminas „teismas“ neturėtų apimti valstybės narės neteisminių institucijų, kurios pagal nacionalinę teisę turi teisę nagrinėti paveldėjimo klausimus, pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių notarai, jei jie, kaip yra įprasta, nevykdo teisminių funkcijų;

(21) pagal šį reglamentą visi notarai, kurie valstybėse narėse yra kompetentingi nagrinėti paveldėjimo klausimus, turėtų galėti naudotis tokia kompetencija. Tai, ar atitinkamos valstybės narės notarams privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos normos, turėtų priklausyti nuo to, ar pagal šį reglamentą jie priskiriami „teismams“;

(22) notarų valstybėse narėse išduotų aktų paveldėjimo klausimais judėjimas turėtų būti vykdomas pagal šį reglamentą. Kai notarai vykdo teismines funkcijas, jiems privalomos jurisdikcijos normos, ir jų priimtų sprendimų judėjimas turėtų būti vykdomas laikantis nuostatų dėl teismo

sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo. Kai notarai nevykdo teisminių funkcijų, jurisdikcijos normos jiems nėra privalomos, ir jų išduotų autentiškų dokumentų judėjimas turėtų būti vykdomas laikantis nuostatų dėl autentiškų dokumentų;

(23) atsižvelgiant į didėjantį piliečių judumą, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą Sąjungoje, taip pat užtikrinti realų paveldėjimo ir valstybės narės, kurioje naudojamasi jurisdikcija, siejamąjį veiksnį, šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad nustatant tiek jurisdikciją, tiek taikytiną teisę, bendras siejamasis veiksnys turėtų būti įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta mirties dieną. Siekdama nustatyti įprastinę gyvenamąją vietą, paveldėjimo klausimą nagrinėjanti institucija turėtų įvertinti visas palikėjo gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį ir mirties dieną, atsižvelgdama į visus aktualius faktinius aspektus, visų pirma palikėjo buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą ir to buvimo aplinkybes bei priežastis. Tokiu būdu nustatyta įprastinė gyvenamoji vieta turėtų atspindėti glaudų ir stabilų ryšį su atitinkama valstybe, atsižvelgiant į konkrečius šio reglamento tikslus;

(24) tam tikrais atvejais nustatyti palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą gali būti sudėtinga. Taip gali atsitikti, visų pirma, jei palikėjas dėl profesinių arba ekonominių prie žasčių, kartais ilgam laikui, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau su kilmės valstybe išlaikė glaudų ir stabilų ryšį. Tokiu atveju atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti laikoma, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta lieka jo kilmės valstybėje, kurioje buvo jo šeimos ir socialinio gyvenimo interesų centras. Kiti sudėtingi atvejai galėtų būti, kai palikėjas gyveno keliose valstybėse paeiliui arba keliavo iš vienos valstybės į kitą nė vienoje iš jų neįsikurdamas nuolat gyventi. Jei palikėjas buvo vienos iš tų valstybių pilietis arba visą savo pagrindinį turtą turėjo vienoje iš tų valstybių, jo pilietybė arba to turto vieta galėtų būti specialus veiksnys bendrai vertinant visas faktines aplinkybes;

(25) nustatydama paveldėjimui taikytiną teisę, paveldėjimo klausimus nagrinėjanti institucija gali išimtiniais atvejais, jei, pavyzdžiui, palikėjas persikėlė į savo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę palyginti neseniai prieš savo mirtį ir iš visų bylos aplinkybių aišku, kad jis buvo akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita valstybe, padaryti išvadą, kad paveldėjimui turėtų būti taikoma ne palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o valstybės, su kuria palikėjas buvo akivaizdžiai glaudžiau susijęs, teisė. Vis dėlto tokie akivaizdžiai glaudžiausi ryšiai neturėtų tapti papildomu siejamuoju veiksniu, kai tik nustatyti mirties dieną buvusią palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą yra sudėtinga;


339

(26) jokia šio reglamento nuostata neturėtų kliudyti teismui taikyti mechanizmų, skirtų užkirsti kelią teisės išvengimui, kaip antai fraude à la loi tarptautinės privatinės teisės kontekste;

(27) šio reglamento taisyklės parengtos siekiant užtikrinti, kad paveldėjimo klausimus nagrinėjanti institucija dauguma atvejų taikytų savo teisę. Todėl šiame reglamente numatyti keli mechanizmai, kurie būtų taikomi tais atvejais, kai palikėjas savo palikimui reglamentuoti buvo pasirinkęs valstybės narės, kurios piliečiu jis buvo, teisę;

(28) pagal vieną iš tokių mechanizmų susijusioms šalims turėtų būti leidžiama sudaryti susitarimą dėl teismo pasirinkimo, pasirenkant valstybės narės, kurios teisė pasirinkta, teismus. Visų pirma priklausomai nuo klausimo, kuriam taikomas susitarimas dėl teismo pasirinkimo, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti nustatoma, ar susitarimą turėtų sudaryti visos su paveldėjimu susijusios šalys, ar kai kurios iš jų galėtų susitarti konkretų klausimą pateikti pasirinktam teismui – tuo atveju, jeigu to teismo sprendimas dėl to klausimo neturėtų įtakos kitų su paveldėjimu susijusių šalių teisėms;

(29) jeigu paveldėjimo procesas pradedamas paties teismo iniciatyva, kaip daroma kai kuriose valstybėse narėse, tas teismas turėtų užbaigti procesą, jei šalys susitaria paveldėjimo klausimus išspręsti taikiai ne teismo tvarka valstybėje narėje, kurios teisė pasirinkta. Jeigu paveldėjimo procesas nepradedamas paties teismo iniciatyva, šiuo reglamentu šalims neturėtų būti užkirstas kelias paveldėjimo klausimus taikiai išspręsti ne teismo tvarka, pavyzdžiui, pas notarą jų pasirinktoje valstybėje narėje, jei tai įmanoma pagal tos valstybės narės teisę. Ši nuostata turėtų būti taikoma net ir tuo atveju, jei paveldėjimui taikytina teisė nėra tos valstybės narės teisė;

(30) siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių teismai galėtų vienodais pagrindais naudotis jurisdikcija asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta mirties dieną nebuvo valstybėje narėje, palikimo atžvilgiu, šiame reglamente turėtų būti pateiktas baigtinis hierarchine tvarka išdėstytas pagrindų, kuriais remiantis gali būti naudojamasi tokia papildoma jurisdikcija, sąrašas;

(31) siekiant visų pirma ištaisyti dėl atsisakymo vykdyti teisingumą susidariusią padėtį, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl forum necessitatis, pagal kurią valstybės narės teismui išimtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama priimti sprendimą paveldėjimo klausimu, glaudžiai susijusiu su trečiąja valstybe. Gali būti laikoma, kad tokios išimtinės aplinkybės yra tuomet, kai paaiškėja, kad atitinkamoje trečiojoje valstybėje procesas neįmanomas,

pavyzdžiui, dėl pilietinio karo, arba kai pagrįstai negalima tikėtis, kad paveldėtojas pradės procesą ar jame dalyvaus toje valstybėje. Vis dėlto jurisdikcija remiantis forum necessitatis turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, kai byla yra pakankamai susijusi su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare;

(32) siekiant palengvinti įpėdinių ir testamentinės išskirtinės gavėjų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje sprendžiamas ar bus sprendžiamas paveldėjimo klausimas, gyvenimą, šiuo reglamentu bet kuriam asmeniui, kuris pagal paveldėjimui taikytiną teisę gali daryti pareiškimus dėl palikimo, testamentinės išskirtinės arba privalomosios palikimo dalies priėmimo ar atsisakymo arba dėl jo atsakomybės už palikimo skolas apribojimo, turėtų būti leidžiama daryti tokius pareiškimus valstybės narės, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyta forma tos valstybės narės teismuose. Tai neturėtų trukdyti daryti tokius pareiškimus kitose tos valstybės narės institucijose, kurios pagal nacionalinę teisę yra kompetentingos priimti pareiškimus. Asmenys, nusprendžiantys pasinaudoti galimybe daryti pareiškimus įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, turėtų patys informuoti paveldėjimo klausimus nagrinėjantį ar nagrinėsiantį teismą ar instituciją apie tokių pareiškimų buvimą laikydamiesi paveldėjimui taikytinoje teisėje nustatytų terminų;

(33) jei pagal paveldėjimui taikytiną teisę asmuo, pageidaujantis apriboti savo atsakomybę už paveldėtas skolas, privalo pradėti specialų teisinį procesą kompetentingame teisme, pavyzdžiui, inventorizavimo procedūrą, jis neturėtų turėti galimybės tokį veiksmą atlikti tiesiog padarydamas atitinkamą pareiškimą valstybės narės, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teismuose arba kitose kompetentingose institucijose. Todėl pareiškimas, kurį asmuo tokiomis aplinkybėmis padaro valstybėje narėje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, tos valstybės narės teisėje numatyta forma, taikant šį reglamentą neturėtų būti laikomas galiojančiu formos prasme, o dokumentai, kuriais pradedamas teisinis procesas, taikant šį reglamentą neturėtų būti laikomi pareiškimais;

(34) siekiant darnaus teisingumo sistemos veikimo, skirtingose valstybėse narėse neturėtų būti priimami tarpusavyje nesuderinami teismo sprendimai. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti numatytos bendros procesinės taisyklės, panašios į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, numatytas taisykles;

(35) viena iš tokių procesinių taisyklių yra lis pendens taisyklė, kuri taikoma, jeigu ta pati paveldėjimo byla iškeliama skirtinguose skirtingų valstybių narių teismuose. Pagal šią taisyklę bus nustatoma, kuris teismas turėtų pradėti nagrinėti paveldėjimo bylą;


340

(36) atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse paveldėjimo klausimus gali nagrinėti neteisminės institucijos, pavyzdžiui, notarai, kuriems neprivalomos šiuo reglamentu nustatytos jurisdikcijos normos, negalima atmesti galimybės, kad skirtingose valstybėse narėse tuo pačiu metu gali būti inicijuotas taikus sprendimo ne teismo tvarka procesas ir pradėtas su tuo pačiu paveldėjimo atveju susijęs teismo procesas, arba inicijuoti du su tuo pačiu paveldėjimo atveju susiję taikūs sprendimo ne teismo tvarka procesai. Tokiu atveju susitarti dėl tolesnių veiksmų turėtų dalyvaujančios šalys, sužinojusios apie vienu metu vykdomus procesus. Jeigu joms nepavyksta susitarti, paveldėjimo klausimą turėtų nagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti teismai, kurie turi jurisdikciją pagal šį reglamentą;

(37) siekiant suteikti piliečiams galimybę naudotis vidaus rinkos privalumais ir kartu užtikrinti jiems visišką teisinį tikrumą, šis reglamentas turėtų sudaryti jiems sąlygas iš anksto žinoti jų paveldėjimui taikytiną teisę. Turėtų būti nustatytos suderintos teisės kolizijos teisės normos, siekiant išvengti prieštaringų rezultatų. Pagrindine norma turėtų būti užtikrinta, kad paveldėjimą reglamentuotų numatoma teisė, su kuria jis glaudžiai susijęs. Teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant išvengti palikimo suskaidymo, ši teisė turėtų reglamentuoti visą palikimą, t. y. visą palikimą sudarantį turtą, neatsižvelgiant į turto pobūdį ir neatsižvelgiant į tai, ar turtas yra kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje;

(38) šiuo reglamentu piliečiams turėtų būti sudarytos galimybės pasirinkti paveldėjimui taikytiną teisę ir taip iš anksto organizuoti paveldėjimą. Tas pasirinkimas turėtų apsiriboti galimybe pasirinkti tik savo pilietybės valstybės teisę, siekiant užtikrinti ryšį tarp palikėjo ir pasirinktos teisės ir išvengti, kad tam tikra teisė būtų pasirenkama ketinant pakenkti asmenų, turinčių teisę gauti privalomąją palikimo dalį, teisėtiems lūkesčiams;

(39) teisės pasirinkimas turėtų būti aiškiai nurodomas pareiškime, pateikiamame pareiškiant paskutinę valią dėl turto palikimo, arba parodomas tokios paskutinės valios sąlygomis. Galėtų būti laikoma, kad teisės pasirinkimas parodytas paskutine valia dėl turto palikimo, jeigu, pavyzdžiui, palikėjas, pareikšdamas savo paskutinę valią, nurodė konkrečias savo pilietybės valstybės teisės nuostatas arba kitais būdais paminėjo tą teisę;

(40) teisės pasirinkimas pagal šį reglamentą turėtų galioti, net jeigu pasirinktoje teisėje paveldėjimo klausimus reglamentuojančios teisės pasirinkimas nėra numatytas. Vis dėlto remiantis pasirinkta teise turėtų būti nustatomas akto, kuriuo pasirenkama teisė, galiojimas turinio prasme,

t. y., ar gali būti laikoma, kad teisę pasirenkantis asmuo suvokė, ką daro pasirinkdamas teisę, ir su tuo sutiko. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma aktui dėl teisės pasirinkimo pakeitimo arba panaikinimo;

(41) taikant šį reglamentą, asmens pilietybės arba kelių pilietybių nustatymas turėtų būti vienas iš preliminarių klausimų, kuriuos reikia išspręsti. Klausimui, ar asmuo laikomas valstybės piliečiu, šis reglamentas netaikomas ir šį klausimą reglamentuoja nacionalinė teisė, įskaitant, kai taikoma, tarptautines konvencijas, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos bendrųjų principų;

(42) nustatyta paveldėjimui taikytina teisė turėtų reglamentuoti paveldėjimą nuo palikimo atsiradimo iki palikimą sudarančio turto, nuosavybės perdavimo paveldėtojams, kaip nustatyta toje teisėje. Ji turėtų apimti klausimus, susijusius su palikimo administravimu ir atsakomybe už palikimo skolas. Paveldėtų skolų apmokėjimui, atsižvelgiant visų pirma į paveldėjimui taikytiną teisę, gali būti taikomas principas, kad turi būti atsižvelgta į konkrečią kreditorių eilę;

(43) taikant šiame reglamente nustatytas jurisdikcijos normas tam tikrais atvejais gali susidaryti situacija, kai teismas, kurio jurisdikcijai priklauso priimti sprendimą dėl paveldėjimo, netaikys savo teisės. Tokiai situacijai susidarius valstybėje narėje, pagal kurios teisę privaloma paskirti palikimo administratorių, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama tos valstybės narės teismams, jei į juos buvo kreiptasi, pagal savo teisę paskirti vieną ar daugiau tokių administratorių. Šia nuostata neturėtų būti užkirstas kelias šalių pasirinkimui paveldėjimo klausimus išspręsti taikiai ne teismo tvarka kitoje valstybėje narėje, jei tai įmanoma pagal tos valstybės narės teisę. Siekiant užtikrinti sklandų paveldėjimui taikytinos teisės ir valstybės narės, kurios teismas skiria administratorių (-ius), teisės koordinavimą, teismas turėtų paskirti asmenį (-is), kuris (-ie) būtų įgaliotas (-i) administruoti palikimą pagal paveldėjimui taikytiną teisę, pavyzdžiui, palikėjo testamento vykdytoją, pačius įpėdinius arba, jei to reikalaujama pagal paveldėjimui taikytiną teisę, administruojančiąją trečiąją šalį. Vis dėlto konkrečiais atvejais, kai to reikalaujama pagal jų teisę, teismai gali paskirti administruojan čiąją trečiąją šalį net ir tuomet, kai tai nenumatyta pagal paveldėjimui taikytiną teisę. Jei palikėjas yra paskyręs testamento vykdytoją, iš šio asmens negali būti atimti jo įgaliojimai, išskyrus atvejus, kai pagal paveldėjimui taikytiną teisę leidžiama šiuos įgaliojimus nutraukti;

(44) valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi, paskirtų administratorių įgaliojimai turėtų apimti administravimo įgaliojimus, kuriais jie gali naudotis pagal paveldėjimui taikytiną teisę. Taigi tuo atveju, jei, pavyzdžiui, administratoriumi paskirtas įpėdinis, jis turėtų būti įgaliotas administruoti palikimą, kuris pagal tą teisę tektų įpėdiniui. Jei


341

administravimo įgaliojimų, kuriais galima naudotis pagal paveldėjimui taikytiną teisę, nepakanka tam, kad būtų išsaugotas palikimo turtas arba apsaugotos kreditorių ar kitų asmenų, laidavusių už palikėjo skolas, teisės, valstybėje narėje, į kurios teismą buvo kreiptasi, paskirtas (-i) administratorius (-iai) gali papildomai naudotis administravimo įgaliojimais, kurie šiuo tikslu numatyti pagal tos valstybės narės teisę. Tokie papildomai suteikiami įgaliojimai galėtų apimti, pavyzdžiui, įgaliojimą sudaryti palikimo turto ir skolų, kurios turi būti padengtos iš palikimo, sąrašą, informuoti kreditorius apie palikimo atsiradimą ir paraginti juos pareikšti savo reikalavimus, be to, imtis bet kokių laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, siekiant apsaugoti palikimo turtą. Administratoriaus, kuris papildomai naudojasi tokiais įgaliojimais, atlikti veiksmai turėtų atitikti paveldėjimui taikytinos teisės reikalavimus, susijusius su paveldimo turto nuosavybės perdavimu, įskaitant bet kokį paveldėtojų prieš paskiriant administratorių sudarytą sandorį, atsakomybe už palikimo skolas ir paveldėtojų teisėmis, įskaitant prireikus teisę priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tokie veiksmai galėtų apimti, pavyzdžiui, turto perleidimą arba skolų sumokėjimą tik tais atvejais, kai tai leidžiama pagal paveldėjimui taikytiną teisę. Jei pagal paveldėjimui taikytiną teisę dėl administruojančios trečiosios šalies paskyrimo keičiasi įpėdinių atsakomybė, į šį atsakomybės pasikeitimą turėtų būti atsižvelgiama;

(45) šiuo reglamentu neturėtų būti užkertama galimybė kreditoriams, pavyzdžiui, per savo atstovą, imtis tolesnių pagal nacionalinę teisę numatytų veiksmų, prireikus laikantis atitinkamų Sąjungos aktų ir siekiant apsaugoti savo teises;

(46) šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama teikti informaciją apie palikimo atsiradimą galimiems kreditoriams kitose valstybėse narėse, kuriose yra turtas. Todėl šio reglamento taikymo kontekste reikėtų atsižvelgti į galimybę sukurti priemonę, prireikus naudojantis e. teisingumo portalu, siekiant galimiems kreditoriams iš kitų valstybių narių sudaryti sąlygas susipažinti su atitinkama informacija, kad jie galėtų pareikšti savo reikalavimus;

(47) paveldėjimui taikytinoje teisėje turėtų būti nustatyta, kas yra paveldėtojai kiekvieno konkretaus paveldėjimo atveju. Pagal daugumos valstybių teisę terminas „paveldėtojai“ apimtų įpėdinius ir testamentinės išskirtinės gavėjus bei asmenis, turinčius teisę gauti privalomąją palikimo dalį, nors, pavyzdžiui, testamentinės išskirtinės gavėjų teisinė padėtis pagal kiekvienos valstybės teisę nėra vienoda. Pagal kai kurių valstybių teisę testamentinės išskirtinės gavėjui iš palikimo gali būti tiesiogiai perduodama tam tikra dalis, o pagal kitų valstybių teisę testamentinės išskirtinės gavėjas gali įgyti tik teisę pateikti reikalavimą įpėdinių atžvilgiu;

(48) siekiant užtikrinti asmenų, norinčių iš anksto suplanuoti paveldėjimą, teisinį tikrumą, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali teisės kolizijos teisės norma, reglamentuojanti paskutinės valios dėl turto palikimo priimtinumą ir galiojimą turinio prasme. Siekiant užtikrinti vienodą tos normos taikymą, šiame reglamente turėtų būti išvardyta, kurie elementai turėtų būti laikomi su galiojimu turinio prasme susijusiais elementais. Išnagrinėjus, ar paskutinė valia dėl turto palikimo yra galiojanti turinio prasme, gali būti padaryta išvada, kad ta valia yra teisėje nenumatyta;

(49) paveldėjimo susitarimas yra tokios rūšies paskutinė valia dėl turto palikimo, kuri nėra vienodai priimtina ir pripa žįstama valstybėse narėse. Siekiant, kad pagal paveldėjimo susitarimą įgytas paveldėjimo teises būtų paprasčiau pripažinti valstybėse narėse, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kuri teisė turėtų reglamentuoti tokių susitarimų priimtinumą, jų galiojimą turinio prasme ir jų privalomąjį pobūdį šalių tarpusavio santykiuose, įskaitant jų panaikinimo sąlygas;

(50) pagal šį reglamentą paskutinės valios dėl turto palikimo priimtinumą ir galiojimą turinio prasme, o paveldėjimo susitarimų atveju – tokių susitarimų privalomąjį pobūdį šalių tarpusavio santykiuose – reglamentuosianti teisė neturėtų daryti poveikio asmenų, kurie pagal paveldėjimui taikytiną teisę turi teisę gauti privalomąją palikimo dalį arba turi kitą teisę, kurios negali atimti asmuo, su kurio palikimu tai yra susiję, teisėms;

(51) kai šiame reglamente daroma nuoroda į teisę, kuri būtų buvusi taikytina paskutinę valią dėl turto palikimo pareiškusio asmens palikimo paveldėjimui, jeigu jis būtų miręs atitinkamai paskutinės valios pareiškimo, pakeitimo arba panaikinimo dieną, tokia nuoroda turėtų būti suprantama kaip nuoroda į valstybės, kurioje tą dieną buvo atitinkamo asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisę arba, jeigu jis buvo pasirinkęs teisę pagal šį reglamentą, valstybės, kurios piliečiu jis buvo tą dieną, teisę;

(52) šis reglamentas turėtų reglamentuoti visų raštu sudarytų paskutinės valios dėl turto palikimo pareiškimų formos galiojimą, taikant taisykles, kurios atitinka 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl įstatymų, susijusių su testamentinės valios forma, kolizijos normas. Nustatydama, ar tam tikra paskutinė valia dėl turto palikimo galioja formos prasme pagal šį reglamentą, kompetentinga institucija turėtų neatsižvelgti į tarptautinio elemento sukūrimą apgaulės būdu siekiant išvengti galiojimo formos prasme taisyklių;


342

(53) šiame reglamente teisės nuostatos, kuriomis ribojamos leidžiamos paskutinės valios dėl turto palikimo pareiškimo formos pagal tam tikras paskutinę valią pareiškiančio asmens ypatybes, pavyzdžiui, jo amžių, turėtų būti laikomos susijusiomis su formos aspektais. Tai neturėtų būti aiškinama taip, kad pagal šį reglamentą paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimui formos prasme taikytinoje teisėje turėtų būti nustatyta, ar nepilnametis gali pareikšti paskutinę valią dėl turto palikimo. Toje teisėje turėtų būti tik nustatyta, ar dėl tam tikros asmens ypatybės, kaip antai nepilnametystės, asmuo negali pareikšti paskutinės valios dėl turto palikimo tam tikra forma;

(54) atsižvelgiant į ekonomines, šeimos ar socialines priežastis, tam tikram nekilnojamajam turtui, tam tikroms įmonėms ir kitų specialių rūšių turtui jų buvimo vietos valstybėje narėje taikomos specialios normos, kuriomis nustatomi apribojimai, susiję su to turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas tokių specialių normų taikymas. Tačiau, siekiant išlaikyti suderinamumą su šio reglamento bendruoju tikslu, ši paveldėjimui taikytinos teisės taikymo išimtis turi būti aiškinama griežtai. Todėl nei teisės kolizijos teisės normos, pagal kurias nekilnojamajam turtui turi būti taikoma kita teisė nei kilnojamajam turtui taikoma teisė, nei nuostatos, kuriomis numatoma didesnė privalomoji palikimo dalis nei numatyta paveldėjimui taikytinoje teisėje pagal šį reglamentą, negali būti laikomos specialiomis normomis, kuriomis nustatomi apribojimai, susiję su tam tikro turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos;

(55) siekiant užtikrinti vienodą atvejų, kai nėra aiški dviejų arba daugiau asmenų, kurių palikimą reglamentuotų skirtinga teisė, mirties eilės tvarka, traktavimą, šiame reglamente turėtų būti nustatyta taisyklė, numatanti, kad nė vienas iš palikėjų neturi paveldėjimo teisių kito ar kitų palikėjo (-ų) atžvilgiu;

(56) gali būti atvejų, kai į palikimą nėra pretendentų. Skirtingų valstybių teisė tokius atvejus reglamentuoja skirtingai. Pagal kai kurių valstybių teisę valstybė gali pretenduoti į nepriimtą palikimą kaip įpėdinė, neatsižvelgiant į tai, kur yra tas turtas. Pagal kai kurių kitų valstybių teisę valstybė gali perimti tik jos teritorijoje esantį turtą. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta taisyklė, numatanti, kad paveldėjimui taikytinos teisės taikymas neturėtų trukdyti tam tikrai valstybei narei pagal savo teisę perimti jos teritorijoje esantį turtą. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad ši taisyklė nepakenktų palikimo kreditoriams, turėtų būti įtraukta išlyga, pagal kurią kreditoriai turėtų turėti galimybę prašyti patenkinti jų reikalavimus iš viso palikimo turto, neatsižvelgiant į jo buvimo vietą;

(57) šiame reglamente nustatytų teisės kolizijos teisės normų taikymas gali lemti trečiosios valstybės teisės taikymą. Tokiais atvejais turėtų būti atsižvelgta į tos valstybės tarptautinės privatinės teisės normas. Jeigu tose normose numatytas renvoi į valstybės narės teisę arba į trečiosios valstybės, kuri paveldėjimui taikytų savo teisę, teisę, siekiant užtikrinti tarptautinį nuoseklumą toks renvoi turėtų būti pripažintas. Vis dėlto renvoi neturėtų būtų taikomas tais atvejais, kai palikėjas taikytina teise yra pasirinkęs trečiosios valstybės teisę;

(58) siekiant užtikrinti viešuosius interesus, valstybių narių teismams ir kitoms kompetentingoms institucijoms, nagrinėjančioms paveldėjimo klausimus, turėtų būti suteikta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis nepaisyti tam tikrų užsienio teisės nuostatų, jeigu tokių nuostatų taikymas konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai nesuderinamas su atitinkamos valstybės narės viešąja tvarka (ordre public). Vis dėlto teismai ar kitos kompetentingos institucijos neturėtų galėti taikyti viešosios tvarkos išimties, siekdami nepaisyti kitos valstybės teisės arba atsisakyti pripažinti (arba, atitinkamais atvejais, atsisakyti priimti) arba vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, autentišką dokumentą arba teisminį susitarimą, jei tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija;

(59) atsižvelgiant į šio reglamento bendrąjį tikslą – užtikrinti valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų paveldėjimo klausimais tarpusavio pripažinimą, neatsižvelgiant į tai, ar tokie sprendimai priimami ginčo ar ne ginčo proceso tvarka, šiame reglamente turėtų būti nustatytos teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo taisyklės, panašios į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, numatytas taisykles;

(60) siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių sistemas, skirtas paveldėjimo klausimams nagrinėti, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimas ir vykdytinumas visose valstybėse narėse;

(61) autentiški dokumentai kitoje valstybėje narėje turėtų turėti tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią. Nustatant konkretaus autentiško dokumento įrodomąją galią kitoje valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią, turėtų būti remiamasi autentiško dokumento įrodomosios galios pobūdžiu ir apimtimi kilmės valstybėje narėje. Todėl tai, kokią įrodomąją galią konkretus autentiškas dokumentas turėtų turėti kitoje valstybėje narėje, priklausys nuo kilmės valstybės narės teisės;


343

(62) autentiško dokumento „autentiškumas“ turėtų būti savarankiška koncepcija, kuri apimtų tokius elementus kaip dokumento tikrumas, dokumento oficialūs rekvizitai, dokumentą sudarančios institucijos įgaliojimai ir procedūra, kurią taikant sudaromas dokumentas. Ji taip pat turėtų apimti faktinius elementus, kuriuos atitinkama institucija užfiksuoja autentiškame dokumente, pavyzdžiui, tai, kad nurodytos šalys nurodytą datą atvyko į tą instituciją ir kad jos padarė nurodytus pareiškimus. Šalis, norinti užginčyti autentiško dokumento autentiškumą, turėtų tai padaryti autentiško dokumento kilmės valstybės narės kompetentingame teisme pagal tos valstybės narės teisę;

(63) terminas „autentiškame dokumente užfiksuoti teisiniai veiksmai arba teisiniai santykiai“ turėtų būti aiškinamas kaip nuoroda į autentiškame dokumente užfiksuoto turinio esmę. Autentiškame dokumente užfiksuoti teisiniai veiksmai galėtų būti, pavyzdžiui, šalių susitarimas dėl palikimo padalijimo ar paskirstymo, arba testamentas ar paveldėjimo susitarimas, arba kitas ketinimų pareiškimas. Teisiniai santykiai galėtų būti, pavyzdžiui, įpėdinių ir kitų paveldėtojų pagal paveldėjimui taikytiną teisę, jų atitinkamų palikimo dalių ir privalomosios palikimo dalies egzistavimo arba kitų faktų pagal paveldėjimui taikytiną teisę nustatymas. Šalis, norinti užginčyti autentiškame dokumente užfiksuotus teisinius veiksmus arba teisinius santykius, turėtų tai padaryti jurisdikciją pagal šį reglamentą turinčiuose teismuose, kurie sprendimą dėl ieškinio turėtų priimti pagal paveldėjimui taikytiną teisę;

(64) jeigu su autentiškame dokumente užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais susijęs klausimas iškeliamas kaip nepagrindinis klausimas valstybės narės teismo procese, pastarasis teismas turėtų turėti jurisdikciją nagrinėti tą klausimą;

(65) tol, kol nagrinėjamas ieškinys, užginčytas autentiškas dokumentas neturėtų turėti jokios įrodomosios galios valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė. Jeigu ieškinys yra tik dėl konkretaus klausimo, susijusio su autentiškame dokumente užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, kol nagrinėjamas ieškinys, užginčytas autentiškas dokumentas neturėtų turėti jokios įrodomosios galios ginčijamo klausimo atžvilgiu valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė. Autentiškas dokumentas, kuris jį užginčijus yra paskelbtas negaliojan čiu, nebeturėtų turėti jokios įrodomosios galios;

(66) kai taikant šį reglamentą institucijai pateikiami du nesuderinami autentiški dokumentai, ji turėtų įvertinti klausimą, kuriam autentiškam dokumentui turėtų būti teikiama pirmenybė atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (arba neteikiama nė vienam dokumentui). Jeigu atsižvelgiant į tas aplinkybes nėra aišku, kuriam autentiškam dokumentui turėtų būti teikiama pirmenybė

(arba neteikiama nė vienam dokumentui), sprendimą dėl šio klausimo turėtų priimti teismai, turintys jurisdikciją pagal šį reglamentą, arba, tuo atveju, jei klausimas proceso metu iškeliamas kaip nepagrindinis klausimas – teismas, kuriame vyksta tas procesas. Tuo atveju, jei yra nesuderinami autentiškas dokumentas ir teismo sprendimas, turėtų būti atsižvelgta į teismo sprendimų nepripa žinimo pagrindus pagal šį reglamentą;

(67) siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo klausimai Sąjungoje būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai, įpėdiniams, testamentinės išskirtinės gavėjams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriams turėtų būti suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir (arba) teises bei įgaliojimus kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, valstybėje narėje, kurioje yra paveldimas turtas. Siekiant suteikti jiems šią galimybę, šiame reglamente turėtų būti numatyta sukurti vienodą pažymėjimą – Europos paveldėjimo pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), kuris būtų išduodamas naudoti kitoje valstybėje narėje. Siekiant atsižvelgti į subsidiarumo principą, šis pažymėjimas neturėtų pakeisti valstybėse narėse pana šiais tikslais naudojamų vidaus dokumentų;

(68) pažymėjimą išduodanti institucija turėtų atsižvelgti į formalumus, kurių reikalaujama laikytis registruojant nekilnojamąjį turtą valstybėje narėje, kurioje tvarkomas registras. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad valstybės narės keistųsi informacija apie tokius formalumus;

(69) pažymėjimo naudojimas neturėtų būti privalomas. Tai reiškia, kad asmenys, turintys teisę pateikti paraišką gauti pažymėjimą, to daryti neprivalėtų, o galėtų naudotis kitais dokumentais, numatytais šiame reglamente (teismo sprendimais, autentiškais dokumentais ir teisminiais susitarimais). Vis dėlto jokia institucija ar asmuo, kuriai (-iam) pateikiamas kitoje valstybėje narėje išduotas pažymėjimas, neturėtų turėti teisės reikalauti vietoj pažymėjimo pateikti teismo sprendimą, autentišką dokumentą ar teisminį susitarimą;

(70) pažymėjimas turėtų būti išduodamas valstybėje narėje, kurios teismai turi jurisdikciją pagal šį reglamentą. Kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės aktuose turėtų pati nustatyti, kurios institucijos turi būti kompetentingos išduoti pažymėjimą, nesvarbu, ar tai būtų teismai, kaip apibrėžta šiame reglamente, ar kitos institucijos, kurios yra kompetentingos nagrinėti paveldėjimo klausimus, pavyzdžiui, notarai. Kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės aktuose taip pat turėtų pati nustatyti, ar išduodan čioji institucija į išdavimo procesą gali įtraukti kitas kompetentingas įstaigas, pavyzdžiui, įstaigas, kompetentingas vietoj priesaikos priimti įstatymų numatytus


344

pareiškimus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai atitinkamą informaciją, susijusią su jų išduodančiosiomis institucijomis, kad šią informaciją būtų galima paskelbti viešai;

(71) pažymėjimas turėtų turėti tokį patį poveikį visose valstybėse narėse. Jis neturėtų pats savaime suteikti vykdytinos teisės, o turėtų turėti įrodomąją galią, ir turėtų būti preziumuojama, kad jame tiksliai pateikiami faktai, nustatyti pagal paveldėjimui taikytiną teisę arba pagal kitą konkretiems faktams, pavyzdžiui, paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimui turinio prasme, taikytiną teisę. Pažymėjimo įrodomoji galia neturėtų apimti elementų, kuriems netaikomas šis reglamentas, pavyzdžiui, giminystės ryšių klausimų arba klausimo dėl to, ar konkretus turtas priklausė palikėjui. Asmenims, kurie atlieka mokėjimus arba perduoda paveldimą turtą asmeniui, kuris, kaip nurodyta pažymėjime, turi teisę priimti tokį mokėjimą arba perimti turtą kaip įpėdinis arba testamentinės išskirtinės gavėjas, turėtų būti suteikta tinkama apsauga, jeigu jie veikė sąžiningai remdamiesi pažymėjime patvirtintos informacijos tikslumu. Tokia pati apsauga turėtų būti suteikta asmenims, kurie, remdamiesi pažymėjime patvirtintos informacijos tikslumu, perka arba gauna paveldimą turtą iš asmens, kuris, kaip nurodyta pažymėjime, turi teisę disponuoti tokiu turtu. Tokia apsauga turėtų būti užtikrinama, jei pateikiamos dar galiojančios patvirtintos kopijos. Tai, ar toks trečiojo asmens atliekamas turto įsigijimas galioja, neturėtų būti nustatoma pagal šį reglamentą;

(72) kompetentinga institucija turėtų išduoti pažymėjimą gavusi prašymą. Pažymėjimo originalas turėtų likti išduodančiojoje institucijoje, kuri pareiškėjui ir kitiems teisėtą interesą įrodžiusiems asmenims turėtų išduoti vieną ar kelias patvirtintas pažymėjimo kopijas. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms, laikantis nacionalinių taisyklių dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, leisti su pažymėjimo kopijomis susipažinti gyventojams. Šiame reglamente turėtų būti numatytos teisių gynimo priemonės siekiant užginčyti išduodančiosios institucijos sprendimus, įskaitant sprendimus atsisakyti išduoti pažymėjimą. Jei pažymėjimas ištaisomas, pakeičiamas arba panaikinamas, išduodančioji institucija turėtų apie tai informuoti asmenis, kuriems buvo išduotos patvirtintos kopijos, kad būtų užkirstas kelias netinkamam tokių kopijų naudojimui;

(73) valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės, taikymui. Visų pirma valstybės narės, kurios yra 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl įstatymų, susijusių su testamentinės valios forma, kolizijos Susitariančiosios Šalys, turėtų turėti galimybę vietoj šio reglamento nuostatų toliau taikyti tos konvencijos nuostatas dėl

testamentų ir bendrųjų testamentų galiojimo formos prasme. Vis dėlto siekiant suderinamumo su šio reglamento bendraisiais tikslais, šis reglamentas valstybių narių santykiuose turėtų turėti viršenybę išimtinai dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytų konvencijų atžvilgiu tiek, kiek tokios konvencijos yra susijusios su šio reglamento reglamentuojamais klausimais;

(74) šis reglamentas neturėtų kliudyti valstybėms narėms, kurios yra 1934 m. lapkričio 19 d. Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos konvencijos, apimančios tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl paveldėjimo, testamentų ir palikimo administravimo, Šalys, toliau taikyti tam tikrų tos konvencijos nuostatų, patikslintų valstybių, kurios yra tos konvencijos Šalys, tarpvyriausybiniu susitarimu;

(75) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio reglamento taikymui, turėtų būti numatyta valstybių narių pareiga pranešti tam tikrą informaciją apie savo teisės aktus ir procedūras, susijusius su paveldėjimu, per Tarybos sprendimu 2001/470/EB ( 1 ) sukurtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose. Siekiant, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų galima laiku paskelbti visą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu praktikoje, valstybės narės taip pat turėtų pranešti tokią informaciją Komisijai prieš pradedant taikyti šį reglamentą;

(76) taip pat, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šio reglamento taikymui ir suteikti galimybę naudotis moderniomis ryšių technologijomis, turėtų būti nustatytos liudijimų, kurie turi būti pateikti teikiant prašymą paskelbti teismo sprendimą, autentišką dokumentą arba teisminį susitarimą vykdytinu, ir teikiant paraišką gauti Europos paveldėjimo pažymėjimą, standartinės formos; taip pat turėtų būti nustatyta paties pažymėjimo standartinė forma;

(77) apskaičiuojant šiame reglamente numatytus laikotarpius ir terminus, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles ( 2 );

(78) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl liudijimų ir formų, susijusių su teismo sprendimų, teisminių susitarimų, autentiškų dokumentų paskelbimo vykdytinais bei Europos paveldėjimo pažymėjimu, nustatymo ir vėlesnių dalinių pakeitimų. Tais


( 1 ) OL L 174, 2001 6 27, p. 25. ( 2 ) OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

345

įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 1 );

(79) patariamoji procedūra Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami šiame reglamente numatyti liudijimai ir formos, priėmimui;

(80) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. laisvo asmenų judėjimo, galimybės piliečiams iš anksto organizuoti paveldėjimą Sąjungoje ir įpėdinių bei testamentinės išskirtinės gavėjų ir palikėjo artimųjų, taip pat palikėjo kreditorių teisių apsaugos, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(81) šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Valstybių narių teismai ir kitos kompetentingos institucijos turi taikyti šį reglamentą laikydamiesi tų teisių ir principų;

(82) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis joms nėra privalomas ar taikomas. Tačiau tai neturi poveikio Jungtinės Karalystės ir Airijos galimybei pranešti apie savo ketinimą pripažinti šį reglamentą po jo priėmimo pagal minėto protokolo 4 straipsnį;

(83) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas,


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas palikėjų palikimų paveldėjimui. Jis netaikomas mokesčių, muitų ar administraciniams klausimams.


a) klausimams, susijusiems su fizinių asmenų statusu, šeiminiais santykiais ir santykiais, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi sukeliančiais panašias pasekmes;

b) fizinių asmenų veiksnumui, nedarant poveikio 23 straipsnio 2 dalies c punkto ir 26 straipsnio taikymui;

c) klausimams, susijusiems su fizinio asmens dingimu, nebuvimu ar tariama mirtimi;

d) klausimams, susijusiems su sutuoktinių turto režimais ir santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi sukelian čiais panašias pasekmes į santuoką, turto režimais;

e) išlaikymo prievolėms, išskyrus dėl mirties kylančias prievoles;

f) žodžiu pareikštos paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimui formos prasme;

g) teisėms ir turtui, atsiradusiems arba perduotiems kitais būdais nei paveldėjimo teise, pavyzdžiui, gavus dovanų, įgijus bendrą nuosavybę, į kurią turi teisę pergyvenęs bendrasavininkis, dalyvaujant pensijų kaupimo sistemose, sudarius draudimo sutartis ir panašaus pobūdžio susitarimus, nedarant poveikio 23 straipsnio 2 dalies i punkto taikymui;

h) klausimams, kuriuos reglamentuoja bendrovėms ir kitiems juridinio asmens statusą turintiems ar neturintiems subjektams taikytina teisė, pavyzdžiui, bendrovių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų steigimo aktų ir įstatų, kuriuose nustatoma, kas bus daroma su akcijomis po narių mirties, nuostatoms;


( 1 ) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

346

i) bendrovių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų likvidavimui, panaikinimui ir susijungimui;

j) patikos fondų steigimui, administravimui bei likvidavimui;

k) teisių in rem pobūdžiui; ir

l) visoms registre įregistruotoms teisėms į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įskaitant tokių teisių įregistravimui keliamus teisinius reikalavimus, ir tokių teisių įregistravimo arba jų neįregistravimo registre pasekmėms.

2 straipsnis

Kompetencija paveldėjimo klausimais valstybėse narėse

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių institucijų kompetencijai spręsti paveldėjimo klausimus.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente:

a) paveldėjimas – palikėjo palikimo paveldėjimas, apimantis visas turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju;

b) paveldėjimo susitarimas – susitarimas, įskaitant iš dėl sudarytų tarpusavio testamentų išplaukiantį susitarimą, kuriuo už atlygį arba nemokamai sukuriamos, keičiamos arba panaikinamos teisės į būsimą vieno arba daugiau asmenų, kurie yra susitarimo šalys, palikimą ar palikimus;

c) bendrasis testamentas – dviejų arba daugiau asmenų sudarytas testamentas, išdėstytas viename dokumente;

d) paskutinė valia dėl turto palikimo – testamentas, bendrasis testamentas arba paveldėjimo susitarimas;

e) kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, patvirtintas ar sudarytas teisminis susitarimas, parengtas autentiškas dokumentas arba išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas;

f) vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma paskelbti vykdytinu arba vykdyti teismo sprendimą, teisminį susitarimą ar autentišką dokumentą;

g) teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas paveldėjimo byloje, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant teismo pareigūno sprendimą dėl teismo proceso išlaidų nustatymo;

h) teisminis susitarimas – teismo patvirtintas arba teismo proceso metu sudarytas susitarimas paveldėjimo klausimais;

i) autentiškas dokumentas – dokumentas paveldėjimo klausimais, kuris valstybėje narėje buvo oficialiai parengtas arba įregistruotas kaip autentiškas dokumentas ir kurio autentiškumas:

i) grindžiamas parašu ir autentiško dokumento turiniu; ir

ii) buvo nustatytas viešosios institucijos arba kitos tuo tikslu kilmės valstybės narės įgaliotos institucijos.

2. Šiame reglamente terminas „teismas“ reiškia bet kokią teisminę instituciją ir visas kitas institucijas bei teisės specialistus, turinčius kompetenciją paveldėjimo klausimais, kurie vykdo teismines funkcijas arba vykdo veiklą vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais, arba vykdo veiklą prižiūrimi teisminės institucijos su sąlyga, kad tokios kitos institucijos ir teisės specialistai užtikrina nešališkumo garantijas ir visų šalių teisę būti išklausytoms, ir su sąlyga, kad jų sprendimai pagal valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, teisę:

a) gali būti apskųsti teisminei institucijai arba jos peržiūrimi; ir

b) turi panašią galią ir poveikį kaip ir teisminės institucijos sprendimas dėl to paties klausimo.

Valstybės narės pagal 79 straipsnį praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas kitas institucijas ir teisės specialistus.


347

II SKYRIUS

JURISDIKCIJA

4 straipsnis


Jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai.

5 straipsnis

Susitarimas dėl teismo pasirinkimo

1. Jei palikėjo pasirinkta teisė jo palikimui reglamentuoti pagal 22 straipsnį yra valstybės narės teisė, atitinkamos šalys gali susitarti, kad tos valstybės narės teismas arba teismai turi išimtinę jurisdikciją priimti sprendimą dėl bet kurio paveldėjimo klausimo.

2. Toks susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raštu, nurodant datą ir pasirašant atitinkamoms šalims. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.

6 straipsnis

Jurisdikcijos atsisakymas teisės pasirinkimo atveju

Jei palikėjo pasirinkta teisė jo palikimui reglamentuoti pagal 22 straipsnį yra valstybės narės teisė, teismas, į kurį kreiptasi pagal 4 arba 10 straipsnį:

a) gali vienos iš proceso šalių prašymu atsisakyti jurisdikcijos, jeigu jis mano, kad valstybės narės, kurios teisė pasirinkta, teismai labiau tinka sprendimui dėl paveldėjimo priimti, atsi žvelgiant į praktines paveldėjimo aplinkybes, pavyzdžiui, šalių įprastinę gyvenamąją vietą ir turto buvimo vietą; arba

b) atsisako jurisdikcijos, jei proceso šalys pagal 5 straipsnį susitarė suteikti jurisdikciją valstybės narės, kurios teisė pasirinkta, teismui arba teismams.

7 straipsnis

Jurisdikcija teisės pasirinkimo atveju

Valstybės narės, kurios teisę pagal 22 straipsnį pasirinko palikėjas, teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl paveldėjimo, jei:

a) teismas, į kurį buvo kreiptasi anksčiau, atsisakė jurisdikcijos toje pačioje byloje pagal 6 straipsnį;

b) proceso šalys pagal 5 straipsnį susitarė suteikti jurisdikciją tos valstybės narės teismui ar teismams; arba

c) proceso šalys aiškiai pripažino teismo, į kurį buvo kreiptasi, jurisdikciją.

8 straipsnis

Proceso savo iniciatyva užbaigimas teisės pasirinkimo atveju

Teismas, kuris paveldėjimo procesą pradėjo savo paties iniciatyva pagal 4 ar 10 straipsnius, užbaigia procesą, jeigu proceso šalys sudarė susitarimą dėl taikaus paveldėjimo klausimų sprendimo ne teismo tvarka valstybėje narėje, kurios teisę pasirinko palikėjas pagal 22 straipsnį.

9 straipsnis

Jurisdikcija, grindžiama atvykimu į teismą

1. Jeigu vykstant procesui valstybės narės, vykdančios jurisdikciją pagal 7 straipsnį, teisme paaiškėja, kad ne visos proceso šalys yra susitarimo dėl teismo pasirinkimo šalys, teismas toliau vykdo jurisdikciją, jei proceso šalys, kurios nėra susitarimo šalys, atvyksta į teismą ir neužginčija teismo jurisdikcijos.

2. Jeigu 1 dalyje nurodyto teismo jurisdikciją užginčija proceso šalys, kurios nėra atitinkamo susitarimo šalys, teismas atsisako jurisdikcijos.

Tokiu atveju jurisdikcija priimti sprendimą dėl paveldėjimo priskiriama teismams, turintiems jurisdikciją pagal 4 arba 10 straipsnį.

10 straipsnis

Subsidiari jurisdikcija

1. Jei palikėjo mirties dieną jo įprastinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo, jei:

a) mirties dieną palikėjas turėjo tos valstybės narės pilietybę; arba, neįvykdžius šios sąlygos,


348

b) ankstesnė palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta buvo toje valstybėje narėje su sąlyga, kad kreipimosi į teismą metu nuo įprastinės gyvenamosios vietos pasikeitimo yra praėjęs ne ilgesnis kaip penkerių metų laikotarpis.

2. Jei nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 1 dalį, valstybės narės, kurioje yra palikimo turtas, teismai vis dėlto turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl to turto.

11 straipsnis

Forum necessitatis

Kai pagal kitas šio reglamento nuostatas jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, valstybės narės teismai išimties tvarka gali priimti sprendimą dėl paveldėjimo, jeigu procesas pagrįstai negali būti pradėtas ar vykdomas, arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria byla yra glaudžiai susijusi.

Byla turi būti pakankamai susijusi su valstybe nare, į kurios teismą buvo kreiptasi.

12 straipsnis

Proceso apribojimai

1. Tais atvejais, kai palikėjo palikimas apima trečiojoje valstybėje esantį turtą, teismas, į kurį kreiptasi sprendimui dėl paveldėjimo priimti, vienos iš šalių prašymu gali nuspręsti nepriimti sprendimo dėl vienos ar daugiau tokio turto dalių, jei manoma, kad jo sprendimas dėl tokio turto nebus pripažintas ir, kai taikoma – nebus paskelbtas vykdytinu toje trečiojoje valstybėje.

2. 1 dalis nedaro poveikio šalių teisei apriboti proceso mastą pagal valstybės narės, į kurios teismą buvo kreiptasi, teisę.

13 straipsnis

Palikimo, testamentinės išskirtinės arba privalomosios palikimo dalies priėmimas arba atsisakymas

Be teismo, kuris turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl paveldėjimo pagal šį reglamentą, asmens, kuris pagal paveldėjimui taikytiną teisę gali pateikti pareiškimą teisme dėl palikimo, testamentinės išskirtinės arba privalomosios palikimo dalies priėmimo ar atsisakymo, arba pareiškimą dėl atitinkamo asmens atsakomybės apribojimo su palikimu susijusių įsipareigojimų atžvilgiu, įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją priimti tokius pareiškimus, jei pagal tos valstybės narės teisę tokie pareiškimai gali būti pateikiami teisme.

14 straipsnis

Kreipimasis į teismą

Taikant šį skyrių, laikoma, kad į teismą kreiptasi:

a) kai teismui pateikiamas dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, ar lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų įteiktas atsakovui;

b) jeigu pirmiausia dokumentas turi būti pateiktas ne teismui – kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų pateiktas teismui; arba

c) jeigu procesas pradedamas paties teismo iniciatyva – kai teismas priima sprendimą pradėti procesą, arba, jeigu neprivaloma priimti tokį sprendimą – kai byla įregistruojama teisme.

15 straipsnis


Jeigu į valstybės narės teismą kreipiamasi dėl paveldėjimo bylos, kurios nagrinėti pagal šį reglamentą jis neturi jurisdikcijos, tas teismas savo iniciatyva paskelbia, kad jis neturi jurisdikcijos.

16 straipsnis


1. Jeigu atsakovas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra kitos valstybės nei ta valstybė narė, kurioje buvo pareikštas ieškinys, teritorijoje, neatvyksta į teismą, jurisdikciją turintis teismas sustabdo procesą, kol nustatoma, ar atsakovas dokumentą, kuriuo pradedamas procesas, ar lygiavertį dokumentą gavo laiku, kad galėtų pasirengti gynybai, arba kad šiuo tikslu buvo imtasi visų būtinų priemonių.

2. Vietoj šio straipsnio 1 dalies taikomas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ( 1 ) 19 straipsnis, jei dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas iš vienos valstybės narės į kitą pagal tą reglamentą.


( 1 ) OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

349

3. Jei netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007, taikomas 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 15 straipsnis, jeigu dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas į užsienį pagal tą konvenciją.

17 straipsnis

Lis pendens

1. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradedami tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, savo iniciatyva sustabdo procesą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.

2. Jeigu nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, atsisako jurisdikcijos to teismo naudai.

18 straipsnis

Susiję ieškiniai

1. Jei skirtingų valstybių narių teismuose nagrinėjami susiję ieškiniai, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, gali sustabdyti jame vykstantį procesą.

2. Jeigu tie ieškiniai nagrinėjami pirmosios instancijos teismuose, bet kuris teismas, išskyrus teismą, į kurį kreiptasi pirmiausia, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, turi jurisdikciją dėl tų ieškinių ir jeigu pagal jo teisę leidžiama tuos ieškinius sujungti.

3. Šiame straipsnyje ieškiniai laikytini susijusiais, kai jie yra taip glaudžiai susiję, kad juos tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

19 straipsnis


Valstybės narės teismuose gali būti pateiktas prašymas dėl tokių laikinųjų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

III SKYRIUS

TAIKYTINA TEISĖ

20 straipsnis

Visuotinis taikymas

Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ši teisė yra valstybės narės teisė.

21 straipsnis

Bendroji taisyklė

1. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visam palikimui taikytina teisė yra valstybės, kurioje palikėjo mirties dieną buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.

2. Jei, išimties tvarka, pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad mirties dieną palikėjas buvo akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita valstybe nei valstybė, kurios teisė būtų taikytina pagal 1 dalį, paveldėjimui taikytina teisė yra tos kitos valstybės teisė.

22 straipsnis

Teisės pasirinkimas

1. Asmuo gali pasirinkti, kad jo visą palikimą reglamentuojanti teisė būtų valstybės, kurios pilietybę jis turi pasirinkimo metu arba mirties dieną, teisė.

Asmuo, turintis kelias pilietybes, gali pasirinkti bet kurios iš valstybių, kurios pilietybę jis turi pasirinkimo metu arba mirties dieną, teisę.

2. Teisės pasirinkimas išreiškiamas pareiškime, pateikiamame pareiškiant paskutinę valią dėl turto palikimo, arba parodomas tokios paskutinės valios sąlygomis.

3. Akto, kuriuo pasirenkama teisė, galiojimą turinio prasme reglamentuoja pasirinkta teisė.

4. Keičiant arba panaikinant teisės pasirinkimą laikomasi reikalavimų, taikomų paskutinės valios dėl turto palikimo pakeitimo arba panaikinimo formai.

23 straipsnis

Taikytinos teisės taikymo sritis

1. Pagal 21 arba 22 straipsnius nustatyta teise reglamentuojamas visas palikimo paveldėjimas.


350

2. Visų pirma ta teise reglamentuojama:

a) paveldėjimo atsiradimo priežastys, laikas ir vieta;

b) paveldėtojų, jų atitinkamų palikimo dalių ir prievolių, kurias jiems gali nustatyti palikėjas, nustatymas ir kitų paveldėjimo teisių, įskaitant pergyvenusio sutuoktinio ar partnerio paveldėjimo teises, nustatymas;

c) galėjimas paveldėti;

d) paveldėjimo teisės atėmimas palikėjo valia ir nušalinimas dėl elgesio;

e) palikimą sudarančio turto, teisių ir pareigų perdavimas įpėdiniams ir atitinkamais atvejais testamentinės išskirtinės gavėjams, įskaitant palikimo arba testamentinės išskirtinės priėmimo arba atsisakymo sąlygas ir pasekmes;

f) įpėdinių, testamentų vykdytojų ir kitų palikimo administratorių įgaliojimai, visų pirma susiję su turto pardavimu ir skolų grąžinimu kreditoriams, nedarant poveikio įgaliojimams, nurodytiems 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

g) atsakomybė už paveldimas skolas;

h) disponuotina palikimo dalis, privalomosios palikimo dalys ir kiti paskutinės valios dėl turto palikimo apribojimai bei pretenzijos dėl palikimo ar pretenzijos įpėdinių atžvilgiu, kurių gali turėti palikėjo artimieji;

i) prievolė grąžinti dovanas, negrąžinamas dovanas kaip dalį po mirties įpėdiniams skiriamo palikimo ar testamentines išskirtines arba už juos atsiskaityti nustatant įvairių paveldėtojų palikimo dalis; ir

j) palikimo padalijimas.

24 straipsnis

Paskutinė valia dėl turto palikimo, išskyrus paveldėjimo susitarimus

1. Paskutinės valios dėl turto palikimo, išskyrus paveldėjimo susitarimus, priimtinumą ir galiojimą turinio prasme reglamentuoja teisė, kuri pagal šį reglamentą būtų buvusi taikytina paskutinę valią dėl turto palikimo pareiškusio asmens palikimui, jei jis būtų miręs paskutinės valios pareiškimo dieną.

2. Nepaisant 1 dalies, asmuo gali pasirinkti, kad jo paskutinės valios dėl turto palikimo priimtinumą ir galiojimą turinio

prasme reglamentuotų teisė, kurią tas asmuo būtų galėjęs pasirinkti pagal 22 straipsnį laikydamasis jame nustatytų sąlygų.

3. 1 dalis atitinkamais atvejais taikoma paskutinės valios dėl turto palikimo, išskyrus paveldėjimo susitarimus, pakeitimui arba panaikinimui. Tuo atveju, kai teisė pasirenkama pagal 2 dalį, šiam pakeitimui ar panaikinimui taikoma pasirinktoji teisė.

25 straipsnis

Paveldėjimo susitarimai

1. Paveldėjimo susitarimo dėl vieno asmens palikimo priimtinumą, galiojimą turinio prasme ir privalomąjį pobūdį šalių tarpusavio santykiuose, įskaitant jo panaikinimo sąlygas, reglamentuoja teisė, kuri pagal šį reglamentą būtų buvusi taikytina to asmens palikimui, jeigu jis būtų miręs susitarimo sudarymo dieną.

2. Paveldėjimo susitarimas dėl kelių asmenų palikimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei jis yra priimtinas pagal visas teises, kurios pagal šį reglamentą būtų reglamentavusios visų atitinkamų asmenų palikimų paveldėjimą, jeigu jie būtų mirę susitarimo sudarymo dieną.

Paveldėjimo susitarimo, kuris yra priimtinas pagal pirmą pastraipą, galiojimą turinio prasme ir jo privalomąjį pobūdį šalių tarpusavio santykiuose, įskaitant jo panaikinimo sąlygas, reglamentuoja ta iš pirmoje pastraipoje nurodytų teisių, su kuria jis yra glaudžiausiai susijęs.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių šalys gali pasirinkti, kad jų paveldėjimo susitarimo priimtinumą, galiojimą turinio prasme ir jo privalomąjį pobūdį šalių tarpusavio santykiuose, įskaitant jo panaikinimo sąlygas, reglamentuotų teisė, kurią asmuo arba vienas iš asmenų, su kurių palikimu yra susijęs šis susitarimas, būtų galėjęs pasirinkti pagal 22 straipsnį jame nustatytomis sąlygomis.

26 straipsnis

Paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimas turinio prasme

1. Taikant 24 ir 25 straipsnius, su galiojimu turinio prasme siejami šie aspektai:

a) paskutinę valią dėl turto palikimo pareiškiančio asmens galėjimas pareikšti tokią paskutinę valią;


351

b) konkrečios priežastys, dėl kurių paskutinę valią pareiškiantis asmuo negali palikti turto tam tikriems asmenims arba dėl kurių asmuo negali gauti paveldimo turto iš paskutinę valią pareiškiančio asmens;

c) atstovavimo pareiškiant paskutinę valią dėl turto palikimo priimtinumas;

d) paskutinės valios išaiškinimas;

e) sukčiavimas, prievarta, klaida ir kiti klausimai, susiję su paskutinę valią pareiškiančio asmens sutikimu arba ketinimu.

2. Jeigu asmuo gali pareikšti paskutinę valią dėl turto palikimo pagal teisę, taikytiną pagal 24 arba 25 straipsnius, vėlesni taikytinos teisės pakeitimai nedaro poveikio jo galėjimui keisti ar atšaukti tokią paskutinę valią.

27 straipsnis

Raštu sudaromos paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimas formos prasme

1. Raštu sudaryta paskutinė valia dėl turto palikimo galioja formos prasme, jei jos forma atitinka:

a) valstybės, kurioje pareikšta paskutinė valia arba sudarytas paveldėjimo susitarimas, teisę;

b) valstybės, kurios pilietybę testatorius arba bent vienas iš asmenų, dėl kurių palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, turėjo paskutinės valios pareiškimo ar susitarimo sudarymo dieną arba mirties dieną, teisę;

c) valstybės, kurioje buvo testatoriaus arba bent vieno iš asmenų, dėl kurių palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, nuolatinė gyvenamoji vieta paskutinės valios pareiškimo ar susitarimo sudarymo dieną arba mirties dieną, teisę;

d) valstybės, kurioje buvo testatoriaus arba bent vieno iš asmenų, dėl kurių palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, įprastinė gyvenamoji vieta paskutinės valios pareiškimo ar susitarimo sudarymo dieną arba mirties dieną, teisę; arba

e) kiek tai susiję su nekilnojamuoju turtu – valstybės, kurioje yra tas turtas, teisę.

Nagrinėjant klausimą, ar testatoriaus arba bet kuris asmuo, dėl kurio palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo tam tikroje valstybėje, ar ne, taikoma tos valstybės teisė.

2. 1 dalis taip pat taikoma paskutinei valiai dėl turto palikimo, kuria keičiama ar panaikinama anksčiau pareikšta paskutinė valia. Pakeitimas arba panaikinimas taip pat galioja formos prasme tik tada, jei jis atitinka kurią nors iš teisių, kurioje nustatytomis sąlygomis pagal 1 dalį galiojo pakeista arba panaikinta paskutinė valia dėl turto palikimo.

3. Taikant šį straipsnį teisės nuostatos, kuriomis leidžiamos paskutinės valios dėl turto palikimo pareiškimo formos ribojamos pagal amžių, pilietybę ar kitas testatoriaus arba asmenų, dėl kurių palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, asmenines sąlygas, laikomos susijusiomis su formos aspektais. Ta pati taisyklė taikoma sąlygoms, kurias turi atitikti liudytojas, turintis patvirtinti paskutinės valios dėl turto palikimo galiojimą.

28 straipsnis

Pareiškimo dėl priėmimo ar atsisakymo galiojimas formos prasme

Pareiškimas dėl palikimo, testamentinės išskirtinės arba privalomosios palikimo dalies priėmimo ar atsisakymo arba pareiškimas, skirtas pareiškimą pateikiančio asmens atsakomybei apriboti, formos prasme galioja, jei jis atitinka:

a) pagal 21 arba 22 straipsnius paveldėjimui taikytinos teisės reikalavimus; arba

b) valstybės, kurioje yra pareiškimą pateikiančio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisės reikalavimus.

29 straipsnis

Specialios taisyklės, taikytinos tam tikrais atvejais palikimo administratoriaus skyrimui ir jo įgaliojimams

1. Jei pagal valstybės narės, kurios teismų jurisdikcijai priskiriama priimti sprendimą dėl paveldėjimo pagal šį reglamentą, teisę privaloma paskirti administratorių arba jį privaloma paskirti pateikus prašymą ir jeigu paveldėjimui taikytina teisė yra užsienio teisė, tos valstybės narės teismai, kai į juos kreipiamasi, laikydamiesi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų gali pagal savo teisę paskirti vieną ar daugiau palikimo administratorių.


352

Pagal šią dalį paskirtas (-i) administratorius (-iai) yra asmuo (-ys), įgaliotas (-i) vykdyti palikėjo testamentą ir (arba) administruoti palikimą pagal paveldėjimui taikytiną teisę. Jei pagal šią teisę nenumatyta galimybė administruoti palikimą kitiems asmenis, nei paveldėtojas, valstybės narės, kurioje turi būti paskirtas administratorius, teismai gali pagal savo teisę paskirti administruojančiąją trečiąją šalį, jei to reikalaujama pagal tą teisę ir jei kyla rimtas interesų konfliktas tarp paveldėtojų arba tarp paveldėtojų ir kreditorių ar kitų asmenų, kurie laidavo už palikėjo skolas, jei paveldėtojai nesusitaria dėl palikimo administravimo arba jei atsižvelgiant į turto pobūdį yra sudėtinga administruoti palikimą.

Pagal šią dalį paskirtas (-i) administratorius (-iai) yra vienintelis (-iai) asmuo (-ys), kuris (-ie) turi teisę naudotis 2 ar 3 dalyse nurodytais įgaliojimais.

2. Pagal 1 dalį paskirtas (-i) administratorius (-iai) naudojasi įgaliojimais administruoti palikimą, kuriais jis arba jie gali naudotis pagal paveldėjimui taikytiną teisę. Skiriantysis teismas gali savo sprendime nustatyti specialias sąlygas, kurių laikantis pagal paveldėjimui taikytiną teisę turi būti naudojamasi įgaliojimais.

Jei įgaliojimų, kuriais galima naudotis pagal paveldėjimui taikytiną teisę, nepakanka tam, kad būtų išsaugotas palikimo turtas arba apsaugotos kreditorių ar kitų asmenų, laidavusių už palikėjo skolas, teisės, skiriantysis teismas gali nuspręsti leisti administratoriui (-iams) papildomai naudotis įgaliojimais, kurie šiuo tikslu numatyti pagal teismo valstybės teisę ir savo sprendime nustatyti specialias sąlygas, kurių laikantis pagal tą teisę turi būti naudojamasi tokiais įgaliojimais.

Vis dėlto administratorius (-iai), kuris (-ie) naudojasi tokiais papildomais įgaliojimais, laikosi paveldėjimui taikytinos teisės nuostatų, susijusių su paveldimo turto nuosavybės perdavimu, atsakomybe už palikimo skolas, paveldėtojų teisėmis, įskaitant prireikus teisę priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat prireikus palikėjo testamento vykdytojo įgaliojimus.

3. Nepaisant 2 dalies, vieną ar daugiau administratorių pagal 1 dalį skiriantis teismas gali išimties tvarka tais atvejais, kai paveldėjimui taikytina teisė yra trečiosios valstybės teisė, nuspręsti suteikti tiems administratoriams visus administravimo įgaliojimus, numatytus pagal valstybės narės, kurioje jie skiriami, teisę.

Vis dėlto administratoriai, kurie naudojasi tokiais įgaliojimais, visų pirma laikosi nuostatų dėl paveldėtojų ir jų paveldėjimo

teisių nustatymo, įskaitant jų teisę gauti privalomąją palikimo dalį arba pareikšti pretenzijas dėl palikimo ar pretenzijas įpėdinių atžvilgiu pagal paveldėjimui taikytiną teisę.

30 straipsnis

Specialios normos, kuriomis nustatomi apribojimai, susiję su tam tikro turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos

Tais atvejais, kai valstybės, kurioje yra tam tikras nekilnojamasis turtas, tam tikros įmonės arba kitų specialių rūšių turtas, teisėje yra numatyta specialių normų, kuriomis dėl ekonominių, šeimos ar socialinių priežasčių nustatomi apribojimai, susiję su to turto paveldėjimu arba turintys jam įtakos, tos specialios normos taikomos paveldėjimui tiek, kiek pagal tos valstybės teisę jos yra taikytinos neatsižvelgiant į paveldėjimui taikytiną teisę.

31 straipsnis

Teisių in rem pritaikymas

Jeigu asmuo remiasi teise in rem, į kurią jis turi teisę pagal paveldėjimui taikytiną teisę, o valstybės narės, kurioje remiamasi ta teise, teisėje atitinkama teisė in rem nėra žinoma, prireikus ir kiek tai įmanoma, ši teisė in rem pritaikoma pagal panašiausią tos valstybės teisėje numatytą lygiavertę teisę in rem, atsižvelgiant į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia teise in rem, ir su ja siejamas pasekmes.

32 straipsnis

Vienu metu mirę asmenys

Jei du ar daugiau asmenų, kurių palikimas reglamentuojamas skirtingų teisių, miršta aplinkybėmis, kuriomis jų mirties eilės tvarka yra neaiški, ir jei pagal tas teises tas atvejis reglamentuojamas skirtingai arba iš viso nereglamentuojamas, nė vienas iš palikėjų neturi paveldėjimo teisių kito ar kitų palikėjo (-ų) atžvilgiu.

33 straipsnis

Palikimas, į kurį nėra pretendentų

Jei pagal teisę, taikytiną paveldėjimui pagal šį reglamentą, paskutinėje valioje dėl turto palikimo nėra nurodytų turto įpėdinių arba testamentinės išskirtinės gavėjų ir nėra fizinių asmenų, kurie yra įpėdiniai pagal įstatymą, taip nustatytos teisės taikymas nesudaro kliūčių valstybės narės arba tos valstybės narės tuo tikslu paskirto subjekto teisei pagal savo teisę perimti jos teritorijoje esantį palikimo turtą, su sąlyga, kad kreditoriai turi teisę prašyti patenkinti jų reikalavimus iš viso palikimo turto.


353

34 straipsnis

Nukreipimai (renvoi)

1. Šiame reglamente nustatytas bet kurios trečiosios valstybės teisės taikymas yra toje valstybėje galiojančių teisės normų, įskaitant jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas, tiek, kiek tomis normomis numatytas renvoi:

a) į valstybės narės teisę; arba

b) į kitos trečiosios valstybės, kuri taikytų savo teisę, teisę.

2. Teisei, nurodytai 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje, 27 straipsnyje, 28 straipsnio b punkte ir 30 straipsnyje, netaikomas renvoi.

35 straipsnis

Viešoji tvarka (ordre public)

Atsisakyti taikyti kurios nors iš šiame reglamente nustatytų valstybių teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jeigu toks taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su paveldėjimo klausimų nagrinėjimo vietos viešąja tvarka (ordre public).

36 straipsnis

Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teritorinės teisės kolizijos

1. Jei šiame reglamente nurodyta teisė yra valstybės, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, teisė, pagal tos valstybės vidaus kolizijos teisės normas nustatoma, kurio teritorinio vieneto teisės normos turi būti taikomos.

2. Nesant tokių vidaus kolizijos teisės normų:

a) nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į palikėjo įprastinę gyvenamąją vietą, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame palikėjo mirties dieną buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;

b) nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į palikėjo pilietybę, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, su kuriuo palikėjas buvo glaudžiausiai susijęs, teisę;

c) nustatant taikytiną teisę pagal visas kitas nuostatas, kuriose daroma nuoroda į kitus elementus, kurie yra siejamieji

veiksniai, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę aiškinamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame yra atitinkamas elementas, teisę.

3. Nepaisant 2 dalies, nustatant atitinkamą teisę pagal 27 straipsnį, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę, kai toje valstybėje nėra vidaus kolizijos teisės normų, suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, su kuriuo testatorius arba asmenys, dėl kurių palikimo sudarytas paveldėjimo susitarimas, buvo glaudžiausiai susiję, teisę.

37 straipsnis

Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu

Valstybės, kuri turi dvi ar daugiau teisės sistemų arba du ar daugiau taisyklių rinkinių, taikomų įvairių kategorijų asmenims paveldėjimo klausimais, atveju visos nuorodos į tos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą arba taisyklių rinkinį, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias taisykles. Jei tokių taisyklių nėra, taikoma teisės sistema ar taisyklių rinkinys, su kuriuo palikėjas buvo glaudžiausiai susijęs.

38 straipsnis

Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms

Valstybė narė, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių vienetų.

IV SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS, VYKDYTINUMAS IR VYKDYMAS

39 straipsnis

Pripažinimas

1. Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi būti pripažintas kitose valstybėse narėse nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso.

2. Bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri iškelia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali 45–58 straipsniuose numatyta tvarka kreiptis dėl to teismo sprendimo pripažinimo.


354

3. Jei proceso valstybės narės teisme rezultatas priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas dėl pripažinimo, tas teismas turi jurisdikciją tuo klausimu.

40 straipsnis

Atsisakymo pripažinti pagrindai

Teismo sprendimas nepripažįstamas:

a) jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai (ordre public);

b) kai jis priimtas atsakovui neatvykus į teismą, jei atsakovui dokumentas, kuriuo pradedamas procesas, arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasirengti gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas nepradėjo proceso teismo sprendimui užginčyti tada, kai buvo įmanoma tą padaryti;

c) jei jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu procese tarp tų pačių šalių;

d) jei jis yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu, priimtu kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, procese dėl to paties ieškinio pagrindo tarp tų pačių šalių, su sąlyga, kad ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.

41 straipsnis

Peržiūros iš esmės draudimas

Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.

42 straipsnis

Pripažinimo proceso sustabdymas

Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali sustabdyti procesą, jeigu kilmės valstybėje narėje šis teismo sprendimas buvo apskųstas įprasta tvarka.

43 straipsnis

Vykdytinumas

Valstybėje narėje priimti ir toje valstybėje vykdytini teismo sprendimai yra vykdytini ir kitose valstybėse narėse, kai kurios nors suinteresuotosios šalies prašymu jie buvo paskelbti vykdytinais kitoje valstybėje narėje 45–58 straipsniuose numatyta tvarka.

44 straipsnis

Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas

Norėdamas nustatyti, ar laikantis 45–58 straipsniuose numatytos tvarkos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdymo valstybėje narėje, teismas, į kurį kreiptasi, taiko tos valstybės narės vidaus teisę.

45 straipsnis

Vietos teismų jurisdikcija

1. Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas vykdymo valstybės narės teisme ar kompetentingoje institucijoje, apie kurį (-ią) ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 78 straipsnį.

2. Vietos jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba vykdymo vietą.

46 straipsnis

Procedūra

1. Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.

2. Nereikalaujama, kad pareiškėjas vykdymo valstybėje narėje turėtų pašto adresą arba įgaliotą atstovą.

3. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

a) teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti;

b) liudijimas, išduotas kilmės valstybės narės teismo arba kompetentingos institucijos, naudojant formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, nedarant poveikio 47 straipsnio taikymui.


355

47 straipsnis

Liudijimo nepateikimas

1. Nepateikus 46 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto liudijimo, teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimo terminą arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, leisti nepateikti minėto liudijimo.

2. Jei teismas ar kompetentinga institucija to prašo, pateikiamas dokumentų vertimas raštu. Vertimas raštu turi būti atliktas asmens, turinčio teisę atlikti vertimus raštu vienoje iš valstybių narių.

48 straipsnis

Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu

Teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu nedelsiant po to, kai užbaigiami 46 straipsnio formalumai, neatliekant peržiūros pagal 40 straipsnį. Šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, šiame proceso etape neturi teisės teikti pareiškimų dėl prašymo.

49 straipsnis

Pranešimas apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

1. Apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pareiškėjui nedelsiant pranešama vykdymo valstybės narės teisėje nustatyta tvarka.

2. Pranešimas apie teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu įteikiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pridedant teismo sprendimą, jei jis šiai šaliai dar nebuvo įteiktas.

50 straipsnis

Skundas dėl teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

1. Bet kuri iš šalių gali pateikti skundą dėl teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.

2. Skundas pateikiamas teisme, apie kurį atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 78 straipsnį.

3. Skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamentuojančių ginčo teiseną.

4. Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, neatvyksta į apeliacinį teismą, kuriame vyksta procesas dėl

pareiškėjo pateikto skundo, taikomas 16 straipsnis, net jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių.

5. Skundas dėl teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, terminas skundui pateikti yra 60 dienų ir skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.

51 straipsnis

Teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka

Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik laikantis procedūros, apie kurią atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 78 straipsnį.

52 straipsnis

Atsisakymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokio paskelbimo atšaukimas

Teismas, kuriame pateikiamas skundas pagal 50 arba 51 straipsnį, teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu atmeta arba atšaukia tik remdamasis vienu iš 40 straipsnyje nustatytų pagrindų. Teismas priima sprendimą nedelsdamas.

53 straipsnis

Proceso sustabdymas

Teismas, kuriame pateikiamas skundas pagal 50 arba 51 straipsnį, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu sustabdo procesą, jeigu kilmės valstybėje narėje buvo sustabdytas teismo sprendimo vykdymas dėl pateikto skundo.

54 straipsnis


1. Jei teismo sprendimas turi būti pripažintas pagal šį skyrių, niekas nekliudo pareiškėjui pagal vykdymo valstybės narės teisę pasinaudoti laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, nereikalaujant, kad teismo sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu pagal 48 straipsnį.

2. Teismo sprendimą paskelbus vykdytinu, įstatymo numatyta tvarka leidžiama imtis bet kokių apsaugos priemonių.


356

3. Per laikotarpį, kuris 50 straipsnio 5 dalyje nustatytas pateikti skundui dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu, ir iki tokio skundo išnagrinėjimo negalima imtis sprendimo vykdymo priemonių, išskyrus apsaugos priemones, nukreiptas į šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, turtą.

55 straipsnis

Dalinis vykdytinumas

1. Kai teismo sprendimas buvo priimtas dėl kelių reikalavimų ir jis negali būti paskelbtas vykdytinu visų šių reikalavimų atžvilgiu, teismas arba kompetentinga institucija paskelbia vykdytinu teismo spendimą dėl vieno ar dėl kelių reikalavimų.

2. Pareiškėjas gali prašyti, kad vykdytinomis būtų paskelbtos tik tam tikros teismo sprendimo dalys.

56 straipsnis

Teisinė pagalba

Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo teismo proceso išlaidų, turi teisę bet kokiame procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu naudotis vykdymo valstybės narės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos arba atleidimo nuo teismo proceso išlaidų sąlygomis.

57 straipsnis

Garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato reikalavimo netaikymas

Iš šalies, kuri vienoje iš valstybių narių kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, vykdytinumo ar vykdymo, negali būti reikalaujama pateikti garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų apibūdinti, remiantis tuo, kad ši šalis yra užsienio šalies pilietis, arba tuo, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta nėra vykdymo valstybėje narėje.

58 straipsnis

Mokesčio, rinkliavos ar atlygio netaikymas

Vykdymo valstybėje narėje procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu negali būti nustatomas mokestis, rinkliava ar atlygis, apskaičiuoti pagal ginčo vertę.

V SKYRIUS

AUTENTIŠKI DOKUMENTAI IR TEISMINIAI SUSITARIMAI

59 straipsnis

Autentiškų dokumentų priėmimas

1. Vienoje iš valstybių narių sudarytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje turi tokią pačią įrodomąją galią

kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią su sąlyga, kad tai akivaizdžiai nepažeidžia atitinkamos valstybės narės viešosios tvarkos (ordre public).

Asmuo, pageidaujantis pasinaudoti autentišku dokumentu kitoje valstybėje narėje, gali prašyti institucijos, kuri sudaro autentišką dokumentą kilmės valstybėje narėje, užpildyti formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, aprašant įrodomąją galią, kurią autentiškas dokumentas turi kilmės valstybėje narėje.

2. Ieškiniai, susiję su autentiško dokumento autentiškumu, pateikiami kilmės valstybės narės teismuose, o sprendimai dėl jų priimami pagal tos valstybės teisę. Užginčytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje neturi jokios įrodomosios galios, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.

3. Ieškiniai, susiję su autentiškuose dokumentuose užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, pateikiami teismuose, turinčiuose jurisdikciją pagal šį reglamentą, o sprendimai dėl jų priimami pagal teisę, taikytiną pagal III skyrių. Užginčytas autentiškas dokumentas valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė, neturi jokios įrodomosios galios užginčyto klausimo atžvilgiu, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.

4. Jei proceso rezultatai valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas, susijęs su teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, užfiksuotais su paveldėjimu susijusiame autentiškame dokumente, tas teismas turi jurisdikciją to klausimo atžvilgiu.

60 straipsnis

Autentiškų dokumentų vykdytinumas

1. Autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje narėje bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu 45–58 straipsniuose numatyta tvarka.

2. Taikant 46 straipsnio 3 dalies b punktą, autentišką dokumentą sudariusi institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda liudijimą, naudodama formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Teismas, kuriame pateiktas skundas pagal 50 arba 51 straipsnius, atsisako paskelbti dokumentą vykdytinu arba tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei autentiško dokumento vykdymas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).


357

61 straipsnis

Teisminių susitarimų vykdytinumas

1. Teisminiai susitarimai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu 45–58 straipsniuose numatyta tvarka.

2. Taikant 46 straipsnio 3 dalies b punktą, susitarimą patvirtinęs teismas arba teismas, kuriame jis buvo sudarytas, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda liudijimą, naudodamas formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 50 arba 51 straipsnius, atsisako paskelbti teisminius susitarimus vykdytinais ar tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei teisminis susitarimas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).

VI SKYRIUS

EUROPOS PAVELDĖJIMO PAŽYMĖJIMAS

62 straipsnis

Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimas

1. Šiuo reglamentu sukuriamas Europos paveldėjimo pažymėjimas (toliau – pažymėjimas), kuris išduodamas naudoti kitoje valstybėje narėje ir sukelia 69 straipsnyje išvardytas pasekmes.

2. Pažymėjimo naudojimas yra neprivalomas.

3. Pažymėjimu nepakeičiami valstybėse narėse panašiais tikslais naudojami vidaus dokumentai. Vis dėlto pažymėjimas, išduotas naudoti kitoje valstybėje narėje, taip pat sukelia 69 straipsnyje išvardytas pasekmes valstybėje narėje, kurios institucijos jį išdavė pagal šį skyrių.

63 straipsnis

Pažymėjimo paskirtis

1. Pažymėjimas skirtas tam, kad juo naudotųsi įpėdiniai, testamentinės išskirtinės gavėjai, turintys tiesioginių teisių į palikimą, ir testamento vykdytojai ar palikimo administratoriai, kuriems kitoje valstybėje narėje reikia pasinaudoti savo statusu arba atitinkamai kaip įpėdinių ar testamentinės išskirtinės gavėjų teisėmis ir (arba) savo kaip testamento vykdytojų ar palikimo administratorių įgaliojimais.

2. Pažymėjimas visų pirma gali būti naudojamas siekiant įrodyti vieną ar daugiau iš toliau išvardytų faktų:

a) kiekvieno pažymėjime nurodyto įpėdinio arba atitinkamai testamentinės išskirtinės gavėjo statusą ir (arba) teises ir jiems tenkančias atitinkamas palikimo dalis;

b) nustatyto turto ar konkrečių turto dalių, sudarančių palikimą, priskyrimui pažymėjime nurodytam (-iems) įpėdiniui (-iams) arba, atitinkamais atvejais, testamentinės išskirtinės gavėjui (-ams);

c) pažymėjime nurodyto asmens įgaliojimus vykdyti testamentą arba administruoti palikimą.

64 straipsnis

Kompetencija išduoti pažymėjimą

Pažymėjimas išduodamas valstybėje narėje, kurios teismai turi jurisdikciją pagal 4, 7, 10 arba 11 straipsnį. Išduodančioji institucija yra:

a) 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas teismas; arba

b) kita institucija, kuri pagal nacionalinę teisę yra kompetentinga spręsti paveldėjimo klausimus.

65 straipsnis

Paraiška išduoti pažymėjimą

1. Pažymėjimas išduodamas gavus bet kurio 63 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens (toliau – pareiškėjas) paraišką.

2. Paraiškai pateikti pareiškėjas gali naudoti formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3. Paraiškoje pateikiama toliau išvardyta informacija, kiek ji yra žinoma pareiškėjui ir kiek ji būtina tam, kad išduodančioji institucija galėtų patvirtinti tuos faktus, kuriuos patvirtinti pageidauja pareiškėjas; kartu su paraiška pateikiami visų atitinkamų dokumentų originalai arba kopijos, atitinkantys jų autentiškumui patvirtinti būtinas sąlygas, nedarant poveikio 66 straipsnio 2 dalies taikymui:

a) duomenys, susiję su palikėju: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), lytis, gimimo data ir vieta, civilinė būklė, pilietybė, asmens kodas (jei taikoma), adresas mirties dieną, mirties data ir vieta;

b) duomenys, susiję su pareiškėju: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), lytis, gimimo data ir vieta, civilinė būklė, pilietybė, asmens kodas (jei taikoma), adresas ir ryšys, jei yra, su palikėju;


358

c) duomenys, susiję su pareiškėjo atstovu, jei yra: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), adresas ir atstovavimo įgaliojimai;

d) duomenys, susiję su palikėjo sutuoktiniu ar partneriu ir, jei taikoma, buvusiu (-iais) sutuoktiniu (-ais) ar buvusiu (-ais) partneriu (-iais): pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), lytis, gimimo data ir vieta, civilinė būklė, pilietybė, asmens kodas (jei taikoma) ir adresas;

e) duomenys, susiję su kitais galimais paveldėtojais pagal paskutinę valią dėl turto palikimo ir (arba) pagal įstatymą: pavardė ir vardas (-ai) arba organizacijos pavadinimas, įmonės arba asmens kodas (jei taikoma) ir adresas;

f) pažymėjimo paskirtis pagal 63 straipsnį;

g) teismo ar kitos kompetentingos institucijos, tvarkančios ar tvarkiusios paveldėjimo klausimus, kontaktiniai duomenys, jei taikoma;

h) faktai, kuriais pareiškėjas atitinkamai grindžia savo pareikštą teisę į paveldimą turtą kaip paveldėtojas ir (arba) teisę vykdyti palikėjo testamentą ir (arba) administruoti palikėjo palikimą;

i) nuoroda, ar palikėjas buvo pareiškęs paskutinę valią dėl turto palikimo; jeigu nepridedamas nei originalas, nei kopija – nuoroda į originalo buvimo vietą;

j) nuoroda, ar palikėjas buvo sudaręs vedybų sutartį arba sutartį, reglamentuojančią santykius, kurie gali turėti pana šias pasekmes į santuoką; jeigu nepridedamas nei sutarties originalas, nei kopija – nuoroda į originalo buvimo vietą;

k) nuoroda, ar kuris nors iš paveldėtojų yra pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba jo atsisakymo;

l) pareiškimas, kuriame teigiama, kad, kiek pareiškėjui žinoma, nėra neišspręstų ginčų, susijusių su patvirtintinais faktais;

m) visa kita informacija, kurią pareiškėjas laiko naudinga pažymėjimo išdavimo tikslais.

66 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

1. Gavusi paraišką, išduodančioji institucija patikrina pareiškėjo pateiktą informaciją, pareiškimus, dokumentus ir kitus įrodymus. Ji atlieka tyrimus, kurių reikia tokiam patikrinimui atlikti, savo iniciatyva, jei tai yra numatyta arba leidžiama pagal jos nacionalinę teisę, arba prašo pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų, kuriuos ji laiko būtinais.

2. Jeigu pareiškėjas negali pateikti atitinkamų dokumentų kopijų, atitinkančių jų autentiškumui patvirtinti būtinas sąlygas, išduodančioji institucija gali nuspręsti priimti kita forma pateiktus įrodymus.

3. Tais atvejais, kai tai numatyta jos nacionalinėje teisėje ir pagal tą teisę nustatytomis sąlygomis, išduodančioji institucija gali reikalauti pateikti pareiškimą prisiekiant arba, vietoj priesaikos, pateikti oficialų pareiškimą.

4. Išduodančioji institucija imasi visų būtinų priemonių, kad paveldėtojai būtų informuoti apie paraišką gauti pažymėjimą. Jei tai būtina siekiant nustatyti patvirtintinus faktus, ji išklauso susijusius asmenis ir vykdytojus ar administratorius ir viešai skelbia pranešimus, kuriais siekiama kitiems galimiems paveldėtojams suteikti galimybę pasinaudoti savo teisėmis.

5. Taikant šį straipsnį valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi prašymą, suteikia kitos valstybės narės išduodančiajai institucijai informaciją, saugomą visų pirma žemės kadastruose, civilinės būklės registruose ir registruose, kuriuose registruojami dokumentai ir faktai, susiję su paveldėjimu arba palikėjo sutuoktinių turto režimu ar jam lygiaverčiu turto režimu, kai pagal nacionalinę teisę ta kompetentinga institucija būtų įgaliota pateikti tokią informaciją kitai nacionalinei institucijai.

67 straipsnis

Pažymėjimo išdavimas

1. Išduodančioji institucija nedelsdama išduoda pažymėjimą šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai patvirtintini faktai yra nustatyti pagal paveldėjimui taikytiną teisę arba kitą konkretiems faktams taikomą teisę. Ji naudoja formą, nustatytą laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.


359

Išduodančioji institucija neišduoda pažymėjimo visų pirma šiais atvejais:

a) jei ginčijami patvirtintini faktai; arba

b) jei pažymėjimas neatitiktų tiems patiems faktams taikomo teismo sprendimo.

2. Išduodančioji institucija imasi visų būtinų veiksmų, kad paveldėtojai būtų informuoti apie pažymėjimo išdavimą.

68 straipsnis

Pažymėjimo turinys

Pažymėjime pateikiama tiek toliau nurodytos informacijos, kiek jos reikia tikslui, kuriam išduodamas pažymėjimas:

a) išduodančiosios institucijos pavadinimas ir adresas;

b) bylos numeris;

c) faktai, kuriais remdamasi išduodančioji institucija laiko save kompetentinga išduoti pažymėjimą;

d) išdavimo data;

e) duomenys, susiję su pareiškėju: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), lytis, gimimo data ir vieta, civilinė būklė, pilietybė, asmens kodas (jei taikoma), adresas ir ryšys, jei yra, su palikėju;

f) duomenys, susiję su palikėju: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai), lytis, gimimo data ir vieta, civilinė būklė, pilietybė, asmens kodas (jei taikoma), adresas mirties dieną, mirties data ir vieta;

g) duomenys, susiję su paveldėtojais: pavardė (pavardė gimimo metu, jei taikytina), vardas (-ai) ir asmens kodas (jei taikoma);

h) informacija apie palikėjo sudarytą vedybų sutartį arba, jei taikytina, palikėjo sudarytą sutartį, reglamentuojančią santykius, kurie pagal tokiems santykiams taikytiną teisę turi panašias pasekmes į santuoką, ir informacija apie sutuoktinių turto režimą ar jam lygiavertį turto režimą;

i) paveldėjimui taikytina teisė ir faktai, kuriais remiantis ši teisė buvo nustatyta;

j) informacija apie tai, ar paveldėjimas yra testamentinis ar netestamentinis, įskaitant informaciją apie faktus, kuriais

remiantis atsiranda įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, testamento vykdytojų ar palikimo administratorių teisės ir (arba) įgaliojimai;

k) jei taikoma – informacija apie kiekvieną paveldėtoją, susijusi su palikimo priėmimo ar atsisakymo pobūdžiu;

l) kiekvienam iš įpėdinių tenkanti palikimo dalis ir, jei taikoma, kiekvienam įpėdiniui priklausančių teisių ir (arba) turto sąrašas (apyrašas);

m) kiekvienam testamentinės išskirtinės gavėjui priklausančių teisių ir (arba) turto sąrašas (apyrašas);

n) įpėdinio (-ių) ir atitinkamai testamentinės išskirtinės gavėjo (-ų) teisių apribojimai pagal paveldėjimui taikytiną teisę ir (arba) pagal paskutinę valią dėl turto palikimo;

o) testamento vykdytojo ir (arba) palikimo administratoriaus įgaliojimai ir tų įgaliojimų apribojimai pagal paveldėjimui taikytiną teisę ir (arba) pagal paskutinę valią dėl turto palikimo.

69 straipsnis

Pažymėjimo sukeliamos pasekmės

1. Pažymėjimas sukelia pasekmes visose valstybėse narėse nereikalaujant jokių specialių procedūrų.

2. Preziumuojama, kad pažymėjimas tiksliai patvirtina faktus, nustatytus pagal paveldėjimui taikytiną teisę arba pagal kitą konkretiems faktams taikytiną teisę. Preziumuojama, kad asmuo, pažymėjime nurodytas kaip įpėdinis, testamentinės išskirtinės gavėjas, testamento vykdytojas ar palikimo administratorius, turi pažymėjime nurodytą statusą ir (arba) pažymėjime nurodytas teises arba įgaliojimus ir kad nėra jokių kitų sąlygų ir (arba) apribojimų, susijusių su tomis teisėmis arba įgaliojimais, nei nurodyta pažymėjime.

3. Laikoma, kad bet kuris asmuo, kuris, remdamasis pažymėjime patvirtinta informacija, atlieka mokėjimus arba perduoda turtą asmeniui, pažymėjime nurodytam kaip turinčiam teisę priimti mokėjimą ar turtą, sudarė sandorį su asmeniu, turinčiu teisę priimti mokėjimą ar turtą, nebent jis žino, kad pažymėjimo turinys yra netikslus, arba apie tokį netikslumą nežino dėl didelio aplaidumo.


360

4. Jeigu asmuo, pažymėjime nurodytas kaip turintis teisę disponuoti paveldimu turtu, perleidžia tokį turtą kitam asmeniui, laikoma, kad tas kitas asmuo, jeigu jis veikia remdamasis pažymėjime patvirtinta informacija, sudarė sandorį su teisę disponuoti atitinkamu turtu turinčiu asmeniu, nebent jis žino, kad pažymėjimo turinys yra netikslus, arba apie tokį netikslumą nežino dėl didelio aplaidumo.

5. Pažymėjimas yra galiojantis dokumentas, kuriuo remiantis paveldimas turtas įregistruojamas valstybės narės atitinkamame registre, nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalies k ir l punktų taikymui.

70 straipsnis

Patvirtintos pažymėjimo kopijos

1. Išduodančioji institucija pasilieka pažymėjimo originalą, o pareiškėjui ir kitiems teisėtą interesą įrodžiusiems asmenims išduoda vieną ar daugiau patvirtintų kopijų.

2. Išduodančioji institucija 71 straipsnio 3 dalies ir 73 straipsnio 2 dalies tikslais sudaro asmenų, kuriems pagal 1 dalį buvo išduotos patvirtintos kopijos, sąrašą.

3. Išduotos patvirtintos kopijos galioja ribotą šešių mėnesių laikotarpį, kuris turi būti nurodytas patvirtintoje kopijoje įrašant galiojimo pabaigos datą. Išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais išduodančioji institucija gali išimties tvarka nuspręsti, kad galiojimo laikotarpis turi būti ilgesnis. Pasibaigus šiam laikotarpiui, patvirtintą kopiją turintys asmenys, norėdami pasinaudoti pažymėjimu 63 straipsnyje nurodytais tikslais, turi paprašyti pratęsti patvirtintos kopijos galiojimo laikotarpį arba paprašyti išduodančiosios institucijos išduoti naują patvirtintą kopiją.

71 straipsnis

Pažymėjimo ištaisymas, pakeitimas ar panaikinimas

1. Išduodančioji institucija bet kurio teisėtą interesą įrodžiusio asmens prašymu arba savo iniciatyva ištaiso pažymėjimą, jeigu jame yra kanceliarinių klaidų.

2. Išduodančioji institucija bet kurio teisėtą interesą įrodžiusio asmens prašymu arba, jei tai galima pagal nacionalinę teisę, savo iniciatyva pakeičia arba panaikina pažymėjimą, jei nustatyta, kad pažymėjimas arba atskiri jame nurodyti faktai yra netikslūs.

3. Išduodančioji institucija apie visus pažymėjimo ištaisymus, pakeitimus ar jo panaikinimą nedelsdama informuoja visus

asmenis, kuriems pagal 70 straipsnio 1 dalį buvo išduotos patvirtintos pažymėjimo kopijos.

72 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1. Pagal 67 straipsnį priimtus išduodančiosios institucijos sprendimus gali užginčyti bet kuris asmuo, turintis teisę teikti paraišką dėl pažymėjimo.

Pagal 71 straipsnį ir 73 straipsnio 1 dalies a punktą priimtus išduodančiosios institucijos sprendimus gali užginčyti bet kuris teisėtą interesą įrodęs asmuo.

Ieškinys pareiškiamas teisminėje institucijoje, esančioje išduodančiosios institucijos valstybėje narėje, laikantis tos valstybės teisės.

2. Jeigu nagrinėjant 1 dalyje nurodytą ieškinį nustatoma, kad išduotas pažymėjimas yra netikslus, kompetentinga teisminė institucija ištaiso, pakeičia ar panaikina pažymėjimą arba užtikrina, kad išduodančioji institucija ištaisytų, pakeistų arba panaikintų pažymėjimą.

Jeigu nagrinėjant 1 dalyje nurodytą ieškinį nustatoma, kad atsisakymas išduoti pažymėjimą buvo nepagrįstas, kompetentinga teisminė institucija išduoda pažymėjimą arba užtikrina, kad išduodančioji institucija iš naujo įvertintų šį atvejį ir priimtų naują sprendimą.

73 straipsnis

Pažymėjimo galiojimo sustabdymas

1. Pažymėjimo galiojimą gali sustabdyti:

a) išduodančioji institucija bet kurio teisėtą interesą įrodžiusio asmens prašymu, kol pažymėjimas bus pakeistas ar panaikintas pagal 71 straipsnį; arba

b) teisminė institucija bet kurio asmens, turinčio teisę užginčyti pagal 72 straipsnį priimtą išduodančiosios institucijos sprendimą, prašymu, kol bus išnagrinėtas toks ieškinys.

2. Išduodančioji institucija arba atitinkamai teisminė institucija apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą nedelsdama informuoja visus asmenis, kuriems pagal 70 straipsnio 1 dalį buvo išduotos patvirtintos pažymėjimo kopijos.

Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikotarpiu negali būti išduodama jokių kitų patvirtintų pažymėjimo kopijų.


361

VII SKYRIUS


74 straipsnis

Legalizavimas ir kiti panašūs formalumai

Šio reglamento kontekste valstybėje narėje išduotų dokumentų nereikia legalizuoti ar taikyti kitų panašių formalumų.

75 straipsnis

Ryšys su esamomis tarptautinėmis konvencijomis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių Šalys šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, taikymui.

Visų pirma valstybės narės, kurios yra 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl įstatymų, susijusių su testamentinės valios forma, kolizijos Susitariančiosios Šalys, vietoj šio reglamento 27 straipsnio toliau taiko tos konvencijos nuostatas dėl testamentų ir bendrųjų testamentų galiojimo formos prasme.

2. Nepaisant 1 dalies, šis reglamentas valstybių narių santykiuose turi viršenybę išimtinai dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytų konvencijų atžvilgiu tiek, kiek tokios konvencijos yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais.

3. Šis reglamentas nedraudžia valstybėms narėms, kurios yra 1934 m. lapkričio 19 d. Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos konvencijos, apimančios tarptautinės privatinės teisės nuostatas dėl paveldėjimo, testamentų ir palikimo administravimo, patikslintos šių valstybių 2012 m. birželio 1 d. tarpvyriausybiniu susitarimu, Šalys, taikyti tą Konvenciją tiek, kiek joje numatytos:

a) taisyklės dėl procedūrinių palikimo administravimo aspektų, kaip apibrėžta Konvencijoje, ir valstybių, kurios yra Konvencijos Susitariančiosios Šalys, institucijų teikiama pagalba šioje srityje; ir

b) supaprastintos ir greitesnės teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo procedūros.

76 straipsnis

Ryšys su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų ( 1 ) taikymui.

77 straipsnis

Informacija, su kuria gali susipažinti visuomenė

Valstybės narės, siekdamos, kad informaciją būtų galima paskelbti viešai per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose, pateikia Komisijai savo nacionalinės teisės aktų ir procedūrų, susijusių su paveldėjimu, trumpą santrauką, įskaitant informaciją apie institucijos, kuri yra kompetentinga paveldėjimo klausimais, rūšį ir informaciją apie institucijos, kuri yra kompetentinga priimti pareiškimus dėl palikimo, testamentinės išskirtinės arba privalomosios palikimo dalies priėmimo ar atsisakymo, rūšį.

Valstybės narės taip pat pateikia išklotines, kuriose išvardijami visi dokumentai ir (arba) informacija, kurių paprastai reikalaujama norint įregistruoti jų teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą.

Valstybės narės šią informaciją nuolat atnaujina.

78 straipsnis

Informacija apie kontaktinius duomenis ir procedūras

1. Ne vėliau kaip 2014 m. sausio 16 d. valstybės narės Komisijai praneša:

a) teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 45 straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 50 straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis;

b) teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka, nurodyta 51 straipsnyje;

c) atitinkamą informaciją apie institucijas, kompetentingas išduoti pažymėjimą pagal 64 straipsnį; ir

d) apie 72 straipsnyje nurodytas teisių gynimo priemones.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus vėlesnius tos informacijos pakeitimus.


( 1 ) OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

362

2. Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus 1 dalies a punkte nurodytų teismų ir institucijų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.

3. Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia viešai naudodama visas kitas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

79 straipsnis

3 straipsnio 2 dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas

1. Komisija, remdamasi valstybių narių pranešimais, nustato 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą kitų institucijų ir teisės specialistų sąrašą.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tame sąraše esančios informacijos pakeitimus. Komisija atitinkamai pataiso šį sąrašą.

3. Šį sąrašą ir visus vėlesnius jo pakeitimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paskelbia viešai naudodama visas kitas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

80 straipsnis

46, 59, 60, 61, 65 ir 67 straipsniuose nurodytų liudijimų ir formų nustatymas ir vėlesnis keitimas

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami 46, 59, 60, 61, 65 ir 67 straipsniuose nurodyti liudijimai ir formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 81 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

81 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas - komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

82 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą, įskaitant visų iškilusių praktinių problemų, susijusių su paveldėjimo bylų sprendimu ne teismo tvarka vienu metu keliose valstybėse narėse arba jų sprendimu ne teismo tvarka vienoje valstybėje narėje, kai tuo pačiu metu kitoje valstybėje narėje byla sprendžiama teisme, įvertinimą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.

83 straipsnis


1. Šis reglamentas taikomas asmenų, mirusių 2015 m. rugpjūčio 17 d. ar vėlesnę dieną, palikimo paveldėjimui.

2. Jei palikėjas buvo pasirinkęs jo palikimo paveldėjimui taikytiną teisę iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., šis pasirinkimas galioja, jei jis atitinka III skyriuje nustatytas sąlygas arba jeigu jis galiojo taikant pasirinkimo metu valstybėje, kurioje buvo įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta, arba bet kurioje valstybėje, kurios pilietis jis buvo, galiojusias tarptautinės privatinės teisės normas.

3. Jei palikėjas buvo pareiškęs paskutinę valią dėl turto palikimo iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., ta paskutinė valia yra priimtina ir galioja turinio ir formos prasme, jei atitinka III skyriuje nustatytas sąlygas arba jei ji yra priimtina ir galioja turinio ir formos prasme taikant pareiškimo metu valstybėje, kurioje buvo įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta, arba bet kurioje valstybėje, kurios pilietis jis buvo, arba valstybėje narėje, kurios institucija nagrinėja paveldėjimo klausimus, galiojusias tarptautinės privatinės teisės normas.

4. Jeigu iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. paskutinės valios dėl turto palikimo pareiškimas surašomas pagal valstybės, kurią palikėjas galėjo pasirinkti pagal šį reglamentą, teisę, laikoma, kad šios valstybės teisė pasirinkta kaip paveldėjimui taikytina teisė.


363

84 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., išskyrus 77 bei 78 straipsnius, kurie taikomi nuo 2014 m. sausio 16 d., ir 79, 80 bei 81 straipsnius, kurie taikomi nuo 2012 m. liepos 5 d..

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.


Europos Parlamento vardu Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


364

5

365


5

366

5a

5a

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007

dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse

narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000


2007 m. lapkričio 13 d.

dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse(„dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000




atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komite-to nuomonę (1),


kadangi:

(1) Sąjungos tikslas yra išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės,saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvasasmenų judėjimas. Bendrija, be kita ko, turi patvirtinti teis-minės savitarpio pagalbos civilinėse bylose priemones, bū-tinas, kad vidaus rinka tinkamai veiktų.

(2) Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina pagerinti ir pa-spartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arkomercinėse bylose įteikimą valstybėse narėse.

(3) Taryba 1997 m. gegužės 26 d. aktu (3) parengė Konvenci-ją dėl Europos Sąjungos teisminių ir neteisminių dokumen-tų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėsenarėse ir rekomendavo ją priimti valstybėms narėms pagalatitinkamas jų konstitucines normas. Minėta konvencijaneįsigaliojo. Reikėtų užtikrinti derybų dėl Konvencijos su-darymo rezultatų tęstinumą.

(4) 2000 m. gegužės 29 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB)Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų ci-vilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narė-se (4). Tas reglamentas iš esmės grindžiamas Konvencija.

(5) 2004 m. spalio 1 d. Komisija priėmė pranešimą dėl Regla-mento (EB) Nr. 1348/2000. Pranešime daroma išvada, kadnuo Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 įsigaliojimo 2001 m.,jį taikant iš esmės pagerėjo ir paspartėjo dokumentų per-davimas bei įteikimas valstybėse narėse, tačiau tam tikrųnuostatų taikymas vis tiek nėra visiškai tinkamo lygio.

(6) Veiksminga ir operatyvi civilinių bylų nagrinėjimo tvarkareikalauja, kad teisminiai ir neteisminiai dokumentai būtųperduodami tarp valstybių narių paskirtų vietos institucijųtiesiogiai ir greitomis priemonėmis. Valstybės narės galipranešti apie savo ketinimą paskirti tik vieną perduodan-čiąją arba gaunančiąją agentūrą ar vieną abi šias funkcijasatliekančią agentūrą penkerių metų kadencijai. Ši kadenci-ja gali būti pratęsiama kas penkeri metai.

(7) Greitam dokumentų perdavimui užtikrinti gali būti taiko-mos visos atitinkamos priemonės, jeigu laikomasi tam tik-rų sąlygų, reikalaujančių, kad gautas dokumentas būtųįskaitomas ir patikimas. Perdavimo saugumui užtikrintireikia, kad dokumentas būtų perduodamas kartu su tipineforma, užpildyta vietos, kurioje jis turi būti įteiktas, oficia-lia kalba arba viena iš oficialių kalbų, ar kita atitinkamaivalstybei narei priimtina kalba.

(8) Šis reglamentas neturėtų būti taikomas įteikiant dokumen-tą bylos šalies įgaliotajam atstovui valstybėje narėje, kurio-je nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo tos bylos šaliesgyvenamosios vietos.

(9) Dokumentą reikėtų įteikti kuo greičiau ir bet kuriuo atvejuper vieną mėnesį po to, kai jį gauna gaunančioji agentūra.

(10) Kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyven-dinimas, galimybė atsisakyti priimti įteikiamus dokumen-tus turėtų būti numatyta tik išimtiniais atvejais.

(11) Siekiant palengvinti dokumentų perdavimą ir įteikimą vals-tybėse narėse, turėtų būti naudojamos šio reglamento prie-duose pateiktos tipinės formos.

(1) OL C 88, 2006 4 11, p. 7.(2) 2006 m. liepos 4 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 303 E,

2006 12 13, p. 69), 2007 m. birželio 28 d. Tarybos bendroji pozicija(OL C 193 E, 2007 8 21, p. 13) ir 2007 m. spalio 24 d. Europos Par-lamento pozicija.

(3) OL C 261, 1997 8 27, p. 1. Tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Kon-vencija, Taryba atsižvelgė į aiškinamąjį pranešimą dėl Konvencijos, ku-ris pateikiamas pirmiau minėto Oficialiojo leidinio p. 26. (4) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.


369

(12) Gaunančioji agentūra, naudodama tipinę formą, turėtų raš-tu informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įtei-kiamą dokumentą arba grąžinti jį gaunančiajai agentūraiper vieną savaitę, jeigu šis dokumentas parengtas jam ne-suprantama arba ne oficialia tos įteikimo vietos kalba arviena iš oficialių kalbų. Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir vė-liau, kai dokumentas įteikiamas kartą jau atsisakiusiam jįpriimti adresatui. Šios taisyklės dėl atsisakymo turėtų būtitaikomos ir tais atvejais, kai dokumentą įteikia diplomati-nių ir konsulinių įstaigų darbuotojai, dokumentas įteikia-mas paštu arba tiesiogiai. Reikėtų nustatyti, kad galimapatikslinti atsisakytą dokumentą, adresatui įteikiant doku-mento vertimą.

(13) Greitam perdavimui užtikrinti dokumentai turi būti įteiktiper kelias dienas nuo dokumento gavimo. Tačiau jei doku-mentas neįteikiamas praėjus vienam mėnesiui, gaunančiojiagentūra turėtų apie tai pranešti perduodančiajai agentū-rai. Pasibaigus šiam laikotarpiui prašymas neturėtų būtigrąžinamas perduodančiajai agentūrai, jeigu aišku, kad do-kumentai gali būti įteikti per pagrįstą laikotarpį.

(14) Tais atvejais, kai dokumento nepavyksta įteikti per mėne-sį, pvz., kadangi atsakovas atostogauja arba yra išvykęs dar-bo reikalais, gaunančioji agentūra ir toliau turėtų imtis visųbūtinų veiksmų, kad jį įteiktų. Tačiau, kad gaunančiojiagentūra nebūtų įpareigota bandyti įteikti dokumentą ne-ribotą laiką, perduodančioji agentūra turėtų tipinėje formo-je nustatyti galutinį terminą, po kurio nebebūtina įteiktidokumento.

(15) Dėl valstybių narių nevienodų darbo tvarkos taisyklių pag-rindinė dokumentų įteikimo data atskirose valstybėse na-rėse skiriasi. Atsižvelgiant į tokias situacijas ir sunkumus,kurie gali atsirasti, šiame reglamente reikėtų numatyti sis-temą, pagal kurią dokumentų įteikimo data būtų nustato-ma pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiaukai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteik-tas per tam tikrą laikotarpį, dokumento įteikimo data pa-reiškėjo atžvilgiu turėtų būti pagal tos valstybės narės teisęnustatyta data. Tokia dvigubos datos sistema yra tik kelio-se valstybėse narėse. Valstybės narės, kuriose ši sistema tai-koma, turėtų apie tai pranešti Komisijai, kuriturėtų paskelbti šią informaciją Europos Sąjungos oficialiaja-me leidinyje ir Europos teisminiame tinkle civilinėse ir ko-mercinėse bylose, sukurtame Tarybos sprendimu2001/470/EB (1).

(16) Siekiant palengvinti galimybę kreiptis į teismą, išlaidos, pa-tirtos kreipiantis į teismo pareigūną arba asmenį, kompe-tentingą pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę,turėtų atitikti vienkartinį fiksuotą mokestį, kurį iš ankstonustato ta valstybė narė, atsižvelgdama į proporcingumo irnediskriminavimo principus. Reikalavimas nustatyti vien-kartinį fiksuotą mokestį neturėtų kliudyti valstybėms na-rėms nustatyti skirtingus mokesčius už skirtingus įteikimobūdus, jeigu jos laikosi šių principų.

(17) Kiekviena valstybė narė kitoje valstybėje narėje gyvenan-tiems asmenims dokumentus gali įteikti tiesiogiai paštu: re-gistruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiubūdu.

(18) Bet kuris bylos baigtimi suinteresuotas asmuo dokumen-tus turėtų galėti įteikti tiesiogiai per teismo pareigūnus, tar-nautojus ar kitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi,kompetentingus asmenis, kai toks tiesioginis įteikimas lei-džiamas pagal tos valstybės narės teisę.

(19) Komisija turėtų parengti vadovą, kuriame būtų pateikta in-formacija, susijusi su šio reglamento tinkamu taikymu irkuris turėtų būti paskelbtas Europos teisminiame tinkle ci-vilinėse ir komercinėse bylose. Komisija ir valstybės narėsturėtų imtis visų priemonių, kad užtikrintų, jog ši informa-cija būtų nauja ir išsami, ypač kad būtų tikslūs gaunančio-sios ir perduodančiosios agentūros kontaktiniai duomenys.

(20) Apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus irlaikotarpius, turėtų būti taikomas 1971 m. birželio 3 d. Ta-rybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nusta-tantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinastaisykles (2).

(21) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtųbūti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybossprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimo-si jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (3).

(22) Pirmiausia Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnau-jinti prieduose pateiktas tipines formas ir daryti jų techni-nius pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad tos priemonės yrabendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti ir (arba) išbrauk-ti neesmines šio reglamento nuostatas, jos turi būti patvir-tintos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyjenumatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.




370

(23) Šis reglamentas turi viršenybę valstybių narių sudarytų dvi-šalių ar daugiašalių sutarčių ar susitarimų, kurių taikymosritis yra tokia pati, ypač 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuseliokonvencijos (1) protokolo ir 1965 m. lapkričio 15 d. Hagoskonvencijos (2) nuostatų atžvilgiu santykiuose tarp valsty-bių narių, kurios yra jų šalys. Šis reglamentas netrukdovalstybėms narėms vykdyti ar sudaryti sutartis ar susitari-mus, paspartinančius arba supaprastinančius dokumentųperdavimą, jeigu jie atitinka šį reglamentą.

(24) Pagal šį reglamentą perduodama informacija turėtų būtitinkamai apsaugota. Šis klausimas yra reglamentuojamas1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmensduomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos di-rektyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo irprivatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direkty-va dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (4).

(25) Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 1 d. ir vėliau kas penkerimetai Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymą irpasiūlyti būtinus pakeitimus.

(26) Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali dera-mai pasiekti ir, dėl veiksmo masto arba poveikio, tų tikslųbūtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutar-ties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendri-ja gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyjenustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nevir-šijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(27) Kad nuostatomis būtų galima lengviau naudotis ir jos būtųsuprantamesnės, Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 turėtųbūti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu.

(28) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Jungtinės Ka-ralystės ir Airijos pozicijos 3 straipsnį Jungtinė Karalystė irAirija dalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą.

(29) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozi-cijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį re-glamentą ir dėl to jis jai neprivalomas bei netaikomas,


I SKYRIUS


1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komerci-nes bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti per-duodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas.Jis netaikomas visų pirma mokesčių, muitų ar administraciniamsklausimams arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimąįgyvendinant valstybės valdžią (acta iure imperii).

2. Šis reglamentas netaikomas jeigu nežinomas asmens, ku-riam turi būti įteiktas dokumentas, adresas.

3. Šiame dokumente sąvoka „valstybės narės“ reiškia valstybesnares, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Perduodančiosios ir gaunančiosios agentūros

1. Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, ins-titucijas ar kitus asmenis (toliau – perduodančiosios agentūros),kompetentingus perduoti teisminius ar neteisminius dokumentus,įteiktinus kitoje valstybėje narėje.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, ins-titucijas ar kitus asmenis (toliau – gaunančiosios agentūros), kom-petentingus priimti teisminius ar neteisminius dokumentus iškitos valstybės narės.

3. Valstybė narė gali paskirti vieną perduodančiąją ir vienągaunančiąją agentūrą arba vieną abi šias funkcijas vykdančią agen-tūrą. Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės sis-temos, arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybėgali paskirti daugiau kaip vieną tokią agentūrą. Paskyrimas galiojapenkerius metus ir gali būti pratęsiamas kas penkeri metai.

4. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai šią informaciją:

a) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų gaunančiųjų agentūrųpavadinimus ir adresus;

(1) 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismųsprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(OL L 299, 1972 12 31, p. 32; konsoliduota redakcija OL C 27,1998 1 26, p. 1).

(2) 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteismi-nių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo į užsienį.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytaisReglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. Direktyva su pakeitimais, padarytaisDirektyva 2006/24/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).


371

b) geografines sritis, kuriose jos turi jurisdikciją;

c) jų turimas priemones dokumentams priimti; ir

d) kalbas, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius minėtos in-formacijos pakeitimus.

3 straipsnis

Centrinė įstaiga

Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę įstaigą, atsakingą už:

a) informacijos teikimą perduodančiosioms agentūroms;

b) visų problemų, kurios gali atsirasti perduodant įteiktinus do-kumentus, sprendimą;

c) prašymo įteikti dokumentus kompetentingai gaunančiajaiinstitucijai persiuntimą išimties tvarka, perduodančiosiosagentūros reikalavimu.

Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės sistemos,arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybė, gali pa-skirti daugiau kaip vieną centrinę įstaigą.

II SKYRIUS

TEISMINIAI DOKUMENTAI

1 s k i r s n i s

Teisminių dokumentų perdavimas ir įteikimas

4 straipsnis

Dokumentų perdavimas

1. Teisminiai dokumentai tiesiogiai ir kuo greičiau perduoda-mi tarp agentūrų, paskirtų pagal 2 straipsnį.

2. Dokumentai, prašymai, patvirtinimai, gavimo pranešimai,pažymėjimai ir kiti raštai tarp perduodančiųjų ir gaunančiųjųagentūrų gali būti perduodami bet kokiomis tinkamomis priemo-nėmis, jeigu gauto dokumento turinys yra teisingas ir atitinka iš-siųsto dokumento turinį, o visa jame pateikta informacija yralengvai įskaitoma.

3. Kartu su perduotinu dokumentu pateikiamas prašymas, pa-rengtas pagal I priede pateiktą tipinę formą. Forma užpildomavalstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba, jeigu tojevalstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje turibūti įteiktas dokumentas, oficialia kalba arba viena iš jos oficialiųkalbų, ar kita tos valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba.

Kiekviena valstybė narė nurodo Europos Sąjungos institucijų ofi-cialią kalbą arba kalbas, kitas nei jos oficiali kalba, kuri ar kuriosyra priimtinos formai užpildyti.

4. Dokumentų ir visų kitų išsiųstų raštų nereikia legalizuoti artaikyti jiems kitus lygiaverčius formalumus.

5. Jeigu perduodančioji agentūra nori, kad kartu su 10 straips-nyje nurodytu pažymėjimu būtų grąžinta dokumento kopija, jisiunčia dvi minėto dokumento kopijas.

5 straipsnis

Dokumentų vertimas

1. Perduodančioji agentūra, kuriai paraiškos davėjas pateikiadokumentą perdavimui, informuoja pareiškėją apie tai, kad adre-satas gali atsisakyti tokį dokumentą priimti, jeigu jis yra pareng-tas kita kalba, nei viena iš 8 straipsnyje nurodytų kalbų.

2. Pareiškėjas padengia visas vertimo išlaidas prieš dokumen-to perdavimą, nepažeidžiant bet kokio galimo teismo ar kompe-tentingos institucijos vėliau priimto sprendimo dėl atsakomybėsuž tokias išlaidas.

6 straipsnis

Dokumentų priėmimas gaunančiojoje agentūroje

1. Gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra kuo greičiau ir betkuriuo atveju per septynias dienas nuo jo gavimo, greičiausiomisperdavimo priemonėmis išsiunčia perduodančiajai agentūrai ga-vimo pranešimą, naudodama I priede pateiktą tipinę formą.

2. Jeigu remiantis perduota informacija ar dokumentais prašy-mas įteikti dokumentus negali būti įvykdytas, gaunančioji agen-tūra susisiekia su perduodančiąja agentūra greičiausiomisperdavimo priemonėmis, kad būtų gauta trūkstama informacija ardokumentai.

3. Jeigu prašymas įteikti dokumentus akivaizdžiai nepriklausošio reglamento taikymo sričiai arba dėl nustatytų oficialių sąlygųnesilaikymo dokumentų įteikti nėra galimybės, perduotas prašy-mas ir dokumentai juos gavus grąžinami perduodančiajai agentū-rai kartu su pranešimu apie grąžinimą naudojant I priede pateiktątipinę formą.

4. Gaunančioji agentūra, kuri gauna dokumentą perdavimui,bet neturi tam teritorinės jurisdikcijos, gautą dokumentą kartu suprašymu išsiunčia toje pačioje valstybėje narėje teritorinę jurisdik-ciją turinčiai gaunančiajai agentūrai, jeigu minėtas prašymas ati-tinka 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir apie tai atitinkamaiinformuoja perduodančiąją agentūrą naudodama I priede pateik-tą tipinę formą. Gaunančioji agentūra, gavusi minėtą dokumentą,1 dalyje nustatyta tvarka informuoja perduodančiąją agentūrą.


372

7 straipsnis


1. Gaunančioji agentūra pati įteikia dokumentą arba pavedakitiems jį įteikti pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisęarba perduodančiosios agentūros reikalaujamu konkrečiu būdu,jeigu tas būdas neprieštarauja minėtos valstybės narės teisei.

2. Gaunančioji agentūra turi imtis visų būtinų priemonių, kaddokumentas būtų įteiktas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vie-ną mėnesį nuo dokumento gavimo. Jeigu nebuvo įmanoma įteik-ti dokumentą per vieną mėnesį nuo jo gavimo, gaunančiojiagentūra:

a) nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikda-ma jai I priede pateiktos tipinės formos pažymėjimą, kurisparengiamas laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąly-gų; ir

b) toliau imasi visų būtinų priemonių, kad dokumentas būtųįteiktas, išskyrus atvejus, kai perduodančioji agentūra nurodėkitaip, kai įteikimas gali būti įmanomas per pagrįstąlaikotarpį.

8 straipsnis

Atsisakymas priimti dokumentą

1. Gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinęformą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamądokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai pervieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėrapridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

a) kalba, kurią supranta adresatas;

arba

b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yrakeletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalbaar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų.

2. Jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresatoatsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą,pateikdama 10 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, ir grąžinaprašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

3. Jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, ga-lima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamen-to nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turibūti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagalvalstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valsty-bės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą

laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, turibūti pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 9 straips-nio 2 dalį.

4. 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos teisminių dokumentų per-davimo ir įteikimo pagal 2 skyrių priemonėms.

5. Taikant 1 dalį, diplomatinių ar konsulinių įstaigų darbuoto-jai – kai įteikimas vykdomas pagal 13 straipsnį, arba institucija arasmuo – kai įteikimas vykdomas pagal 14 straipsnį, informuojaadresatą, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą ir kad bet koksdokumentas, kurio atsisakoma, turi būti išsiunčiamas atitinkamaitiems darbuotojams, institucijai ar asmeniui.

9 straipsnis

Įteikimo data

1. Nepažeidžiant 8 straipsnio, dokumento įteikimo pagal7 straipsnį data yra valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisėje nu-rodyta data, kurią dokumentas įteikiamas.

2. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būtiįteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią atsižvelgiama pareiš-kėjo atžvilgiu, turi būti pagal tos valstybės narės teisę nustatytadata.

3. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos teisminių dokumentų perda-vimo ir įteikimo pagal 2 skyrių priemonėms.

10 straipsnis

Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija

1. Užbaigus su dokumento įteikimu susijusius formalumus,naudojant I priede pateiktą tipinę formą parengiamas šių forma-lumų atlikimo pažymėjimas, kuris adresuojamas perduodančiajaiagentūrai, o jeigu yra taikoma 4 straipsnio 5 dalis, ir įteikiamo do-kumento kopija.

2. Pažymėjimas parengiamas kilmės valstybės narės oficialiakalba arba viena iš jos oficialių kalbų ar kita kalba, kurią kilmėsvalstybė narė nurodo kaip priimtiną. Kiekviena valstybė narė nu-rodo Europos Sąjungos institucijų oficialią kalbą arba kalbas, ki-tas nei jos oficiali kalba, kuri ar kurios yra priimtina (-os) formaipildyti.

11 straipsnis

Įteikimo išlaidos

1. Už teisminių dokumentų, gaunamų iš valstybės narės, įtei-kimą nemokami mokesčiai ir nekompensuojami jokie mokesčiaiarba išlaidos už valstybės narės, į kurią kreipiamasi, suteiktaspaslaugas.


373

2. Tačiau pareiškėjas apmoka arba kompensuoja išlaidas už:

a) paslaugas, kurias suteikė teismo pareigūnas arba asmuo,kompetentingas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi,teisę;

b) tam tikro įteikimo būdo naudojimą.

Išlaidos už paslaugas, kurias suteikė teismo pareigūnas arba as-muo, kompetentingas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi,teisę, turi atitikti vienkartinį fiksuotą mokestį, kurį iš anksto nus-tato ta valstybė narė, atsižvelgdama į proporcingumo ir nediskri-minavimo principus. Valstybės narės turi informuoti Komisijąapie šiuos fiksuotus mokesčius.

2 s k i r s n i s

Kitos teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo priemonės

12 straipsnis

Perdavimas konsuliniais arba diplomatiniais kanalais

Kiekviena valstybė narė išimtinėmis aplinkybėmis turi teisę pasi-naudoti konsuliniais arba diplomatiniais kanalais, siekdama įteik-ti teisminius dokumentus kitų valstybių narių agentūroms,paskirtoms pagal 2 arba 3 straipsnius.

13 straipsnis

Diplomatinių arba konsulinių darbuotojų įteikiamidokumentai

1. Kiekviena valstybė narė, netaikydama jokių privalomų prie-monių, kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims teismi-nius dokumentus gali įteikti tiesiogiai per savo diplomatinius arbakonsulinius darbuotojus.

2. Bet kuri valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali praneš-ti, kad ji prieštarauja tokiam dokumentų įteikimui savo teritorijo-je, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentai turi būti įteiktidokumentus parengusios valstybės narės piliečiams.

14 straipsnis

Įteikimas paštu

Kiekviena valstybė narė teisminius dokumentus kitoje valstybėjenarėje gyvenantiems asmenims gali įteikti tiesiogiai paštu: regist-ruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu.

15 straipsnis

Tiesioginis įteikimas

Bet kuris bylos baigtimi suinteresuotas asmuo teisminius doku-mentus gali įteikti tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus arkitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingus asme-nis, kai toks tiesioginis įteikimas leidžiamas pagal tos valstybės na-rės teisę.

III SKYRIUS

NETEISMINIAI DOKUMENTAI

16 straipsnis

Perdavimas

Neteisminiai dokumentai gali būti perduoti įteikimui kitoje vals-tybėje narėje pagal šio reglamento nuostatas.

IV SKYRIUS


17 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuo-statas, susijusios su I ir II prieduose pateiktų tipinių formų atnau-jinimu ar jų techniniais pakeitimais, tvirtinamos pagal18 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą sutikrinimu.

18 straipsnis

Komitetas


2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiantį jo 8 straipsnio nuostatas.

19 straipsnis

Atsakovo neatvykimas į teismą

1. Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei tu-rėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis doku-mentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, teismas sprendimonepriima tol, kol nustato, kad:

a) dokumentas buvo įteiktas valstybės narės, į kurią kreipiama-si dėl dokumentų įteikimo vietinėse bylose jos teritorijojeesantiems asmenims, vidaus teisėje numatytu būdu; arba

b) dokumentas buvo faktiškai įteiktas atsakovui arba pristatytasį jo gyvenamąją vietą kitu šiame reglamente numatytu būdu;


374

ir kad bet kuriuo iš šių atvejų įteikimas ar pristatymas buvo atlik-tas laiku, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasiruošti savogynybai.

2. Kiekviena valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali pa-skelbti, kad, nepaisant 1 dalies nuostatų, teisėjas gali priimti spren-dimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas įteikimo ar pristatymopažymėjimas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) dokumentas buvo perduotas vienu iš šiame reglamente nu-matytų būdų;

b) nuo dokumento perdavimo dienos praėjo ne mažiau kaip še-šių mėnesių laikotarpis, kuris, teisėjo nuomone, yra pakan-kamas konkrečioje byloje;

c) nebuvo gautas joks pažymėjimas, neatsižvelgiant į tai, kadbuvo dedamos visos pastangos jam gauti iš valstybės narės, įkurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, teisėjas skubos tvarka gali priimti nu-tartį taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones.

4. Jeigu pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei tu-rėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis doku-mentas įteikimui ir teismo sprendimas buvo priimtas į teismąneatvykusio atsakovo nenaudai, teisėjas turi teisę atleisti atsakovąnuo teismo sprendimo apskundimo termino pasibaigimo pasek-mių, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) atsakovas ne dėl savo kaltės per vėlai sužinojo apie dokumen-tą ir neturėjo pakankamai laiko pasiruošti gynybai, arba pervėlai sužinojo apie teismo sprendimą, kad suspėtų jį apskųs-ti; ir

b) atsakovas pateikė prima facie gynybos argumentų bylos na-grinėjimui iš esmės.

Prašymas dėl minėto atleidimo turi būti pateiktas per pagrįstą lai-kotarpį po to, kai atsakovas sužino apie teismo sprendimą.

Kiekviena valstybė narė pagal 23 straipsnio 1 dalį gali paskelbti,kad toks prašymas nebus nagrinėjamas, jeigu jis pateikiamas pa-sibaigus terminui, kurį ji turi nurodyti pranešime ir kuris jokiubūdu neturi būti trumpesnis kaip vieneri metai nuo teismo spren-dimo priėmimo dienos.

5. 4 dalis netaikoma teismo sprendimams dėl asmenų statusoar veiksnumo.

20 straipsnis

Sąsaja su sutartimis arba susitarimais, kurių šalimis yravalstybės narės

1. Klausimų, kuriems taikomas šis reglamentas, atveju šio re-glamento nuostatos turi viršenybę valstybių narių sudarytų dviša-lių ar daugiašalių sutarčių arba susitarimų, pirmiausia 1968 m.Briuselio konvencijos Protokolo IV straipsnio ir 1965 m. lapkri-čio 15 d. Hagos konvencijos, kitų nuostatų atžvilgiu.

2. Šis reglamentas netrukdo atskiroms valstybėms narėms tai-kyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl tolesnio dokumentųperdavimo paspartinimo arba supaprastinimo, jeigu jie nepriešta-rauja šiam reglamentui.

3. Valstybės narės nusiunčia Komisijai:

a) 2 dalyje nurodytų valstybių narių sudarytų sutarčių arba su-sitarimų kopijas ir sutarčių arba susitarimų, kuriuos jos keti-na priimti, projektus; ir

b) visus šių sutarčių ar susitarimų denonsavimo dokumentusarba pakeitimus.

21 straipsnis

Teisinė pagalba

Šis reglamentas nedaro įtakos 1905 m. liepos 17 d. Konvencijosdėl civilinio proceso 23 straipsnio, 1954 m. kovo 1 d. Konvenci-jos dėl civilinio proceso 24 straipsnio arba 1980 m. spalio 25 d.Konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 13 straipsniotaikymui valstybėse narėse, kurios yra minėtų konvencijų šalys.

22 straipsnis

Perduodamos informacijos apsauga

1. Informaciją, visų pirma asmens duomenis, perduotus pagalšį reglamentą, gaunančioji agentūra naudoja tik tam tikslui, ku-riam ji buvo perduota.

2. Gaunančiosios agentūros pagal savo nacionalinę teisę užtik-rina tokios informacijos konfidencialumą.

3. 1 ir 2 dalys neturi įtakos nacionalinės teisės aktams, kurieleidžia duomenų subjektus informuoti apie pagal šį reglamentąperduotos informacijos panaudojimą.

4. Šis reglamentas nepažeidžia Direktyvų 95/46/EB ir2002/58/EB.

23 straipsnis

Informacijos perdavimas ir paskelbimas

1. Valstybės narės pateikia Komisijai 2, 3, 4, 10, 11, 13, 15 ir19 straipsniuose nurodytą informaciją. Valstybės narės pranešaKomisijai, jei pagal jų teisę dokumentas turi būti įteiktas per tamtikrą laikotarpį, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio2 dalyje.

2. Pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija paskelbia EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus agentūrų ir centrinių insti-tucijų adresus ir kitus kontaktinius duomenis bei geografines sri-tis, kurios priklauso jų jurisdikcijai.


375

3. Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina vadovą, kuriame pa-teikiama 1 dalyje nurodyta informacija ir kurį galima naudotielektronine forma, pirmiausia pasitelkiant Europos teisminį tink-lą civilinėse ir komercinėse bylose.

24 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2011 m. birželio 1 d. ir vėliau kas penkeri metaiKomisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos eko-nomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie šio regla-mento taikymą, atkreipdama ypatingą dėmesį į agentūrų, paskirtųpagal 2 straipsnį, efektyvumą ir praktinį 3 straipsnio c punkto ir9 straipsnio taikymą. Prireikus prie pranešimo pridedami pasiū-lymai dėl šio reglamento suderinimo atsižvelgiant į pranešimo sis-temų raidą.

25 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 panaikinamas nuo šio re-glamento taikymo dienos.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis įšį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenųlentelę.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Eu-ropos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. lapkričio 13 d., išskyrus 23 straipsnį,kuris taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d.


Priimta Strasbūre 2007 m. lapkričio 13 d.


H.-G. PÖTTERING


M. LOBO ANTUNES


376

I PRIEDAS


377


378


379


380


381


382


383


384


385

II PRIEDAS


386


387


388


389


390


391


392


393


394


395


396


397


398


399


400


401


402


403


404


405


406


407


408

III PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ


1 straipsnio 1 dalis 1 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

— 1 straipsnio 1 dalies antras sakinys









7 straipsnio 2 dalis pirmas sakinys 7 straipsnio 2 dalis pirmas sakinys

7 straipsnio 2 dalies antras sakinys 7 straipsnio 2 dalies antras sakinys (įvadinė frazė) ir7 straipsnio 2 dalies a punktas

— 7 straipsnio 2 dalies b punktas

7 straipsnio 2 dalies trečias sakinys —

8 straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė 8 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė

8 straipsnio 1 dalies a punktas 8 straipsnio 1 dalies b punktas

8 straipsnio 1 dalies b punktas 8 straipsnio 1 dalies a punktas


— 8 straipsnio 3–5 dalys






11 straipsnio 2 dalis 11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

— 11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa








17 straipsnio įvadinė frazė 17 straipsnis

17 straipsnio a–c punktai —



409


18 straipsnio 3 —





23 straipsnio 1 dalis 23 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

— 23 straipsnio 1 dalies antras sakinys




25 straipsnis —

— 25 straipsnis

— 26 straipsnis

Priedas I priedas

— II priedas

— III priedas


410

6

411

Įrodymų rinkimas

6

412

6a

6a

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų

tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose

32001R1206


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1206/20012001 m. gegužės 28 d.

dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėsebylose



atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą (1),



kadangi:

(1) Europos Sąjunga pati iškėlė sau tikslą puoselėti ir plėtotiEuropos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erd-vę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Kadbūtų palaipsniui sukurta tokia erdvė, Bendrija turinustatyti, be kita ko, priemones, susijusias su teisminiubendradarbiavimu civilinėse bylose, būtinas tinkamamvidaus rinkos veikimui.

(2) Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, teismų tarpusavio bend-radarbiavimas renkant įrodymus turėtų pagerėti, o svar-biausia turėtų tapti paprastesnis ir spartesnis.

(3) Tampere Europos Vadovų Taryba 1999 m. spalio 15–16 d.susitikime priminė, kad turėtų būti parengti nauji proce-dūriniai teisės aktai su užsieniu susijusiose bylose, ypač dėlįrodymų rinkimo.

(4) Ši sritis priklauso Sutarties 65 straipsnio taikymo sričiai.

(5) Siūlomo veiksmo tikslų, o būtent teismų tarpusavio bend-radarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėsebylose gerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, oBendrija gali juos pasiekti geriau. Bendrija gali patvirtintipriemones pagal Sutarties 5 straipsnyje išdėstytą subsidia-rumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcin-gumo principą šis reglamentas neapima jokių veiksmų,kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

(6) Iki šiol nėra jokio dokumento dėl įrodymų rinkimo, kurisįpareigotų visas valstybes nares. 1970 m. kovo 18 d. Hagoskonvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylosepaėmimo užsienyje taikoma tik tarp Europos Sąjungos 11valstybių narių.

(7) Kadangi dažnai prieš priimant sprendimą civilinėje arkomercinėje byloje iki teismo vienoje valstybėje narėjebūna labai svarbu surinkti įrodymus kitoje valstybėjenarėje, Bendrijos veikla negali būti apribota tik teisminių irneteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse byloseperdavimu, kuris nustatytas 2000 m. gegužės 29 d. Tary-bos reglamentu (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteis-minių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įtei-kimo valstybėse narėse (4). Dėl to būtina toliau gerintivalstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimą įro-dymų rinkimo srityje.

(8) Veiksminga civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimotvarka reikalauja, kad prašymų dėl įrodymų rinkimo per-davimas ir vykdymas tarp valstybių narių teismų turi būtiatliekamas tiesiogiai ir greičiausiomis priemonėmis.(1) OL C 314, 2000 11 3, p. 2.

(2) 2001 m. kovo 14 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajameleidinyje).

(3) 2001 m. vasario 28 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialia-jame leidinyje). (4) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.


415

(9) Greitam prašymų surinkti įrodymus perdavimui užtikrintigali būti naudojamos visos atitinkamos priemonės, jeigulaikomasi tam tikrų sąlygų, reikalaujančių, kad gautasdokumentas būtų įskaitomas ir patikimas. Kad būtų užtik-rintas visiškas aiškumas ir teisinis tikrumas, prašymassurinkti įrodymus turi būti siunčiamas forma, užpildytaprašomojo teismo valstybės narės kalba arba kita tai vals-tybei priimtina kalba. Dėl tų pačių priežasčių formos, kiekįmanoma, taip pat turėtų būti naudojamos tolimesniamatitinkamų teismų tarpusavio susirašinėjimui.

(10) Prašymas surinkti įrodymus turėtų būti įvykdytas skubiai.Jeigu prašymas negali būti įvykdytas per 90 dienų nuo die-nos, kai jį gavo prašomasis teismas, jis turėtų apie tai pra-nešti prašančiajam teismui, nurodydamas priežastis, truk-dančias skubiai įvykdyti prašymą.

(11) Kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyven-dinimas, prašymus surinkti įrodymus atsisakoma vykdytitik išimtiniais atvejais.

(12) Prašomasis teismas prašymą turėtų įvykdyti pagal savovalstybės narės teisę.

(13) Šalys ir, jeigu yra, jų atstovai turėtų turėti galimybę daly-vauti renkant įrodymus, jeigu tai numatyta prašančiojoteismo valstybės narės teisėje, kad procesai vyktų panašiubūdu, tarytum įrodymai buvo surinkti prašančiojo teismovalstybėje narėje. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti daly-vauti, kad galėtų aktyviau dalyvauti renkant įrodymus.Tačiau sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti, turėtų nustatytiprašomasis teismas, pagal jo valstybės narės teisę.

(14) Prašančiojo teismo atstovai turėtų turėti galimybę dalyvautirenkant įrodymus, jeigu tai suderinama su prašančiojoteismo valstybės narės teise, kad būtų galima geriau įver-tinti įrodymus. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti daly-vauti prašomojo teismo nustatytomis sąlygomis pagal jovalstybės narės teisę, kad aktyviau dalyvautų renkant įro-dymus.

(15) Kad būtų lengviau rinkti įrodymus, teismui valstybėjenarėje pagal jo valstybės narės teisę turėtų būti sudarytagalimybė rinkti įrodymus tiesiogiai kitoje valstybėje narėje,jeigu jai priimtina tai, ir prašomosios valstybės narėscentrinės įstaigos arba kompetentingos institucijos nusta-tytomis sąlygomis.

(16) Dėl prašymo vykdymo pagal šio reglamento 10 straipsnįneturėtų būti reikalaujama kompensuoti jokių mokesčių arišlaidų. Nepaisant to, jeigu prašomasis teismas reikalaujakompensuoti, tas teismas neturėtų dengti ekspertų irvertėjų žodžiu atlyginimų, taip pat išlaidų, atsiradusių tai-kant šio reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalis. Tokiu atvejuprašantysis teismas turi imtis priemonių, būtinų užtikrintinedelsiamą kompensavimą. Jeigu reikalaujama ekspertonuomonės, prašomasis teismas prieš vykdymas prašymągali prašyti prašančiojo teismo atitinkamo užstato dėlišlaidų ar išankstinio jų mokėjimo.

(17) Šis reglamentas turėtų turėti viršenybę, palyginti su nuo-statomis, kurios taikomos jo taikymo srityje, išdėstytomisvalstybių narių sudarytose tarptautinėse konvencijose.Valstybės narės turėtų turėti galimybę nevaržomai sudarytisutartis ar susitarimus, kad būtų lengviau bendradarbiautirenkant įrodymus.

(18) Pagal šį reglamentą perduodama informacija turėtų būtiapsaugota. Kadangi yra taikomos 1995 m. spalio 24 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėlasmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvotokių duomenų judėjimo (1) ir 1997 m. gruodžio 15 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėlasmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos teleko-munikacijų sektoriuje (2), šiame reglamente nebūtinoskonkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos.

(19) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtųbūti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybossprendimą 1999/468/EEB (3), nustatantį Komisijos naudo-jimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(20) Kad šis reglamentas būtų tinkamai taikomas, Komisijaturėtų peržiūrėti jo taikymą ir pasiūlyti tokius pakeitimus,kurie gali pasirodyti reikalingi.

(21) Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos,pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendri-jos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jung-tinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti pri-imant ir taikant šį reglamentą.

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.(2) OL L 24, 1998 1 30, p. 1.(3) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


416

(22) Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie EuroposSąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties,1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvaujapriimant šį reglamentą ir todėl ji nei privalo laikytis jo, neijis jai taikomas,


I SKYRIUS


1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėms ar komercinėms byloms,kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės teisės nuostatasprašo:

a) kitos valstybės narės kompetentingo teismo surinkti įrody-mus; arba

b) tiesiogiai surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje.

2. Prašymas negali būti rengiamas siekiant gauti įrodymų, kurienėra skirti naudoti jau prasidėjusiame ar numatomame teismoprocese.

3. Šiame reglamente sąvoka „valstybė narė“ – tai valstybės narės,išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Tiesioginis perdavimas tarp teismų

1. Prašymus pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punktą,toliau – prašymai, teismas prieš teismo procesą, kuris jau prasidėjoar yra numatytas, toliau – prašantysis teismas, perduoda kitosvalstybės narės kompetentingam teismui, toliau – prašomasis teis-mas, surinkti įrodymus.

2. Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą teismų, kurie kompe-tentingi rinkti įrodymus pagal šį reglamentą. Sąraše taip pat nuro-doma teritorinė, o kai kuriais atvejais, speciali šių teismų jurisdik-cija.

3 straipsnis

Centrinė įstaiga

1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę įstaigą, atsakingą už:

a) informacijos teikimą teismams;

b) visų problemų, kurios gali atsirasti dėl prašymo, sprendimą;

c) prašymo persiuntimą kompetentingam teismui išimties tvar-ka, prašančiojo teismo reikalavimu.

2. Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės siste-mos, arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybė galipaskirti daugiau kaip vieną centrinę įstaigą.

3. Kiekviena valstybė narė taip pat paskiria šio straipsnio 1 dalyjeminėtą centrinę įstaigą arba vieną ar kelias kompetentingas insti-tucijas, kurios bus atsakingos už sprendimų dėl prašymų pagal šioreglamento 17 straipsnį priėmimą.

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ PERDAVIMAS IR VYKDYMAS

1 skirsnis

Prašymų perdavimas

4 straipsnis

Prašymo forma ir turinys

1. Prašymas parengiamas naudojant priedo A formą arba kaikuriais atvejais I formą. Jame pateikiama ši informacija:

a) prašantysis teismas, o kai kuriais atvejais, ir prašomasis teis-mas;

b) proceso šalių ir jų atstovų, jeigu jie yra, vardai, pavardės iradresai;

c) bylos pobūdis ir esmė bei trumpas bylos aplinkybiųišdėstymas;

d) aprašymas, kaip bus renkami įrodymai;

e) jeigu prašymas susijęs su asmens apklausa:

— apklaustino (-ų) asmens (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) iradresas (-ai),

— klausimai, kurie turi būti pateikti apklaustinam (-iems)asmeniui (-ims), arba bylos aplinkybių, dėl kurių jis (jie)bus apklausiamas (-i), išdėstymas,

— kai kuriais atvejais teisės atsisakyti liudyti pagal prašan-čiojo teismo valstybės narės teisę nurodymas,


417

— bet kuris reikalavimas, kad apklausa turi būti atlikta davuspriesaiką arba vietoj jos patvirtinimą, ir bet kuri naudotinaspeciali forma,

— kai kuriais atvejais bet kuri kita informacija, kurią prašan-tysis teismas mano esant būtina;

f) kai prašymas teikiamas dėl bet kurios kitos įrodymų rinkimoformos, tikrintini dokumentai ar kiti daiktai;

g) kai kuriais atvejais bet kuris prašymas pagal šio reglamento10 straipsnio 3 ir 4 dalis, 11 ir 12 straipsnius bei visa kitainformacija, būtina jiems taikyti.

2. Prašymo ir visų dokumentų, pridėtų prie prašymo, nereikialegalizuoti ar taikyti jiems bet kokį kitą lygiavertį formalumą.

3. Prie dokumentų, kuriuos prašantysis teismas mano esantbūtina pridėti prašymui vykdyti, pridedamas vertimas į kalbą,kuria buvo parengtas prašymas.

5 straipsnis

Kalba

Prašymas parengiamas ir susirašinėjimas vyksta pagal šįreglamentą prašomosios valstybės narės valstybine kalba arba,jeigu toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, vietos,kurioje turi būti renkami įrodymai, valstybine kalba arba viena išjos valstybinių kalbų, ar kita prašomosios valstybės narėsnurodyta jai priimtina kalba. Kiekviena valstybė narė nurodoEuropos bendrijos institucijų oficialią kalbą ar kalbas, kitas nei josoficiali kalba, kuri ar kurios jai yra priimtinos formoms užpildyti.

6 straipsnis

Prašymų ir kitų raštų perdavimas

Prašymai ir raštai pagal šį reglamentą perduodami greičiausioperdavimo priemonėmis, kurias prašomoji valstybė narė nurodėkaip priimtinas. Perduoti galima bet kuriomis atitinkamomispriemonėmis, jeigu gauto dokumento turinys yra teisingas iratitinka išsiųsto dokumento turinį, o visa jame pateiktainformacija yra lengvai įskaitoma.

2 skirsnis

Prašymo gavimas

7 straipsnis

Prašymo gavimas

1. Gavęs prašymą, kompetentingas prašomasis teismas per sep-tynias dienas nuo jo gavimo išsiunčia prašančiajam teismui

patvirtinimą dėl gavimo, parengtą priede nurodyta B forma. Jeiguprašymas neatitinka šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytųsąlygų, prašomasis teismas gavimo patvirtinime apie tai įrašopastabą.

2. Jeigu prašymo, parengto priede nurodyta A forma, kuris ati-tinka šio reglamento 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, vykdymasnepriklauso teismo, kuriam jis buvo perduotas, jurisdikcijai, pasta-rasis prašymą nusiunčia savo valstybės narės kompetentingamteismui ir apie tai priede nurodyta A forma praneša prašančiajamteismui.

8 straipsnis

Neišsamus prašymas

1. Jeigu prašymas negali būti įvykdytas, nes jame nėra visos būti-nos informacijos pagal šio reglamento 4 straipsnį, prašomasisteismas apie tai nedelsiant praneša prašančiajam teismui, tačiau nevėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, parengto priede nurodytaC forma, gavimo ir prašo jo išsiųsti trūkstamą informaciją, kuriturėtų būti kuo tikslesnė.

2. Jeigu prašymas negali būti įvykdytas, nes yra būtinas užstatasarba išankstinis mokėjimas pagal šio reglamento 18 straipsnio3 dalį, prašomasis teismas apie tai nedelsiant praneša prašančia-jam teismui, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų prašymo, parengtopriede nurodyta C forma, ir praneša prašančiajam teismui, kaipturėtų būti paduotas užstatas arba sumokėtas išankstinismokėjimas. Prašomasis teismas nedelsiant patvirtina, kad yra gau-tas užstatas arba išankstinis mokėjimas, tačiau ne vėliau kaip per10 dienų nuo užstato arba išankstinio mokėjimo gavimo, naudo-damas D formą.

9 straipsnis

Prašymo užpildymas

1. Jeigu prašomasis teismas gavimo patvirtinime pažymi pagalšio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, kad prašymas neatitinka šioreglamento 5 ir 6 straipsnių, arba pranešė prašančiajam teismuipagal 8 straipsnį, kad prašymas negali būti įvykdytas, nes jamenėra visos būtinos informacijos pagal šio reglamento 4 straipsnį,terminas pagal 10 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tada, kaiprašomasis teismas gavo deramai užpildytą prašymą.


418

2. Jeigu prašomasis teismas paprašė užstato arba išankstiniomokėjimo pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, terminas pra-dedamas skaičiuoti nuo tada, kai pateikiamas užstatas arba sumo-kamas išankstinis mokėjimas.

3 skirsnis

Prašomojo teismo renkami įrodymai

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl prašymo vykdymo

1. Prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas, tačiau nevėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2. Prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo valstybės narėsteisę.

3. Prašantysis teismas gali reikalauti, kad prašymas būtų vykdo-mas specialia tvarka, numatyta jo valstybės narės teisėje, naudo-damas priede nurodytą A formą. Prašomasis teismas laikosi tokioreikalavimo, nebent ši tvarka nesuderinama su prašomojo teismovalstybės narės teise arba dėl didelių praktinių sunkumų. Jeiguprašomasis teismas nesilaiko šio reikalavimo dėl vienos iš šių prie-žasčių, jis informuoja prašantįjį teismą naudodamas priede nuro-dytą E formą.

4. Prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įro-dymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferenci-jos ir telekonferencijos būdą.

Prašomasis teismas laikosi tokio reikalavimo, nebent jis nesuderi-namas su prašomojo teismo valstybės narės teise arba dėl dideliųpraktinių sunkumų.

Jeigu prašomasis teismas nesilaiko šio reikalavimo dėl vienos iš šiųpriežasčių, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą, naudodamaspriede nurodytą E formą.

Jeigu prašančiajame teisme arba prašomajame teisme nėra galimy-bių naudotis pirmiau minėtomis techninėmis priemonėmis,tokias priemones gali suteikti teismai tarpusavio susitarimu.

11 straipsnis

Rinkimas esant šalims ir joms dalyvaujant

1. Jeigu prašančiojo teismo valstybės narės teisė numato, šalys irjų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti prašomajam teis-mui renkant įrodymus.

2. Prašantysis teismas savo prašyme informuoja prašomąjįteismą, kad šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, dalyvaus, o kaikuriais atvejais, kad prašoma jas dalyvauti, naudodamas priedenurodytą A formą. Ši informacija taip pat gali būti pateikta betkuriuo kitu tinkamu laiku.

3. Jeigu šalių ir jų atstovų, jeigu tokie yra, prašoma dalyvauti ren-kant įrodymus, prašomasis teismas šio reglamento 10 straipsnyjenustatyta tvarka nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

4. Prašomasis teismas praneša šalims ir jų atstovams, jeigu tokieyra, apie procesinių veiksmų laiką ir vietą, o kai kuriais atvejais,sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti, naudodamas priede nurodytąF formą.

5. Šio straipsnio 1–4 dalys nedaro poveikio prašomojo teismogalimybei prašyti šalių ir jų atstovų, jeigu tokie yra, būti ar daly-vauti renkant įrodymus, jeigu tokia galimybė numatyta jovalstybės narės teisėje.

12 straipsnis

Rinkimas būnant ir dalyvaujant prašančiojo teismoatstovams

1. Jeigu tai suderinama su prašančiojo teismo valstybės narės tei-se, prašančiojo teismo atstovai turi teisę dalyvauti, kai įrodymusrenka prašomasis teismas.

2. Šiame straipsnyje sąvoka „atstovas“ apima prašančiojo teismopaskirtus teisėjus pagal jo valstybės narės teisę. Prašantysis teis-mas pagal savo valstybės narės teisę gali paskirti ir bet kurį kitąasmenį, tokį kaip ekspertą.

3. Prašantysis teismas savo prašyme informuoja prašomąjįteismą, kad jo atstovai dalyvaus, o kai kuriais atvejais, kad pra-šoma jų dalyvauti, naudodamas priede nurodytą A formą. Šiinformacija taip pat gali būti pateikta bet kuriuo kitu tinkamu lai-ku.


419

4. Jeigu prašančiojo teismo atstovai prašomi dalyvauti renkantįrodymus, prašomasis teismas šio reglamento 10 straipsnyjenustatyta tvarka nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

5. Prašomasis teismas praneša prašančiajam teismui apie proce-sinių veiksmų laiką ir vietą, o kai kuriais atvejais, sąlygas, kurio-mis atstovai gali dalyvauti, naudodamas priede nurodytą F formą.

13 straipsnis

Prievartos priemonės

Prireikus prašomasis teismas, vykdydamas prašymą, taikoatitinkamas prievartos priemones tokiais atvejais ir tokiu mastu,kaip numatyta prašomojo teismo valstybės narės teisėje, kaiprašymą, parengtą tuo pačiu tikslu, vykdo jo nacionalinėsinstitucijos arba viena iš suinteresuotų šalių.

14 straipsnis

Atsisakymas vykdyti

1. Prašymas apklausti asmenį negali būti vykdomas, jeigu suinte-resuotas asmuo reikalauja pasinaudoti teise atsisakyti duoti paro-dymus arba kad jam būtų uždrausta juos duoti,

a) pagal prašomojo teismo valstybės narės teisę; arba

b) pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę ir tokia teisėbuvo nurodyta prašyme arba prireikus, prašomojo teismoatveju, buvo patvirtinta prašančiojo teismo.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje minėtų priežasčių, prašymą galimaatsisakyti vykdyti tik tuo atveju, jeigu:

a) prašymas nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai, kurinurodyta šio reglamento 1 straipsnyje; arba

b) prašymo vykdymas pagal prašančiojo teismo valstybės narėsteisę nepriklauso teisėjų funkcijoms; arba

c) prašantysis teismas nesilaiko prašančiojo teismo prašymoužpildyti prašymą pagal šio reglamento 8 straipsnį per30 dienų nuo dienos, kai prašomasis teismas paprašė jo taipadaryti; arba

d) užstatas arba išankstinis mokėjimas, kurio buvo paprašytapagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, nepateikiamas per60 dienų nuo dienos, kai prašomasis teismas paprašė tokioužstato arba išankstinio mokėjimo.

3. Prašomasis teismas negali atsisakyti vykdyti prašymo tik dėl to,kad pagal jo valstybės narės teisę tos valstybės narės teismas turiišimtinę jurisdikciją ieškinio dalykui arba tos valstybės narės teisėnepripažintų teisės pareikšti ieškinį dėl to.

4. Jeigu prašymą vykdyti atsisakoma dėl vienos iš šio straipsnio2 dalyje minėtų priežasčių, prašomasis teismas apie tai pranešaprašančiajam teismui per 60 dienų nuo dienos, kai prašomasisteismas gavo prašymą, naudodamas priede nurodytą H formą.

15 straipsnis

Pranešimas dėl delsimo

Jeigu prašomasis teismas negali įvykdyti prašymo per 90 dienųnuo jo gavimo, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą,naudodamas priede nurodytą G formą. Tai darydamas jis nurododelsimo priežastis, taip pat numatytą laiką, kurio prašomasisteismas mano jam prireiks prašymui įvykdyti.

16 straipsnis

Tvarka įvykdžius prašymą

Prašomasis teismas nedelsdamas išsiunčia prašančiajam teismuidokumentus, kuriuose nurodytas prašymo įvykdymas, ir kaikuriais atvejais grąžina iš prašančiojo teismo gautus dokumentus.Prie dokumentų pridedamas įvykdymo patvirtinimas, naudojantpriede nurodytą H formą.

4 skirsnis

Prašančiojo teismo tiesiogiai renkami įrodymai

17 straipsnis

1. Jeigu teismas prašo, kad įrodymai būtų tiesiogiai renkamikitoje valstybėje narėje, jis prašymą paduoda šio reglamento3 straipsnio 3 dalyje minėtai tos valstybės centrinei įstaigai arbakompetentingai institucijai, naudodamas priede nurodytą I formą.

2. Tiesiogiai įrodymai gali būti renkami tik savanorišku pagrin-du, nesiimant prievartinių priemonių.

Jeigu tiesioginis įrodymų rinkimas reiškia, kad asmuo turi būtiapklaustas, prašantysis teismas informuoja tą asmenį, kadapklausa vyks savanorišku pagrindu.


420

3. Įrodymus renka teisėjas arba bet kuris kitas asmuo, toks kaipekspertas, kuris bus paskirtas pagal prašančiojo teismo valstybėsnarės teisę.

4. Per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos prašomosiosvalstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucijainformuoja prašantįjį teismą, ar prašymas yra priimtinas, o prirei-kus, kokiomis sąlygomis pagal jos valstybės narės teisę turi būtiįvykdytas, naudodama J formą.

Pirmiausia centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija galipaskirti savo valstybės narės teismą dalyvauti renkant įrodymus,kad būtų užtikrintas tinkamas šio straipsnio ir nustatytų sąlygųtaikymas.

Centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudotitokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonfe-rencijos.

5. Centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali atsisakytitiesiogiai rinkti įrodymus tik tuo atveju, jeigu:

a) prašymas nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai, kurinurodyta šio reglamento 1 straipsnyje;

b) prašyme nėra visos reikalingos informacijos pagal šio regla-mento 4 straipsnį; arba

c) tiesioginis įrodymų rinkimas prieštarauja jo valstybės narėspagrindiniams teisės principams.

6. Nepažeisdamas šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, pra-šantysis teismas prašymą vykdo pagal savo valstybės narės teisę.

5 skirsnis

Išlaidos

18 straipsnis

1. Už prašymo vykdymą pagal šio reglamento 10 straipsnįneturėtų būti reikalaujama kompensuoti jokių mokesčių arišlaidų.

2. Nepaisant to, jeigu to reikalauja prašomasis teismas, prašanty-sis teismas nedelsdamas užtikrina, kad bus kompensuota:

— ekspertams ir vertėjams žodžiu sumokėti atlyginimai ir

— išlaidos, padarytos taikant šio reglamento 10 straipsnio 3 ir4 dalis.

Šalių pareigą padengti šiuos atlyginimus ar išlaidas reglamentuojaprašančiojo teismo valstybės narės teisė.

3. Jeigu reikalaujama eksperto nuomonės, prašomasis teismas,prieš vykdydamas prašymą, gali prašyti prašančiojo teismo atitin-kamo užstato dėl prašomų išlaidų ar išankstinio jų apmokėjimo.Visais kitais atvejais užstatas ar išankstinis mokėjimas negali būtisąlyga prašymui vykdyti.

Užstatą pateikia arba išankstinį mokėjimą sumoka šalys, jeigu taiyra numatyta prašančiojo teismo valstybės narės teisėje.

III SKYRIUS


19 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1. Komisija parengia ir reguliariai atnaujina vadovą, kuris galibūti prieinamas ir elektroniniu būdu, kuriame yra valstybių nariųpateikta informacija pagal šio reglamento 22 straipsnį ir galiojan-čios sutartys arba susitarimai pagal šio reglamento 21 straipsnį.

2. Techninių pakeitimų atnaujinimas arba jų priderinimas prietipinių formų, išdėstytų priede, atliekamas šio reglamento20 straipsnio 2 dalyje nustatyta konsultavimo tvarka.

20 straipsnis

Komitetas


2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB3–7 straipsniai.


21 straipsnis

Sąsaja su valstybių narių pasirašytomis arba ateityjepasirašytinomis sutartimis ar susitarimais

1. Šiam reglamentui, kalbant apie bylas, kurioms jis taikomas, tei-kiama pirmenybė, palyginti su kitomis valstybių narių sudarytųdvišalių ar daugiašalių sutarčių arba susitarimų nuostatomis, ypač1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dėl civilinio proceso ir1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arbakomercinėse bylose paėmimo užsienyje, santykiuose tarp valsty-bių narių, šių dokumentų Šalių.


421

2. Šis reglamentas netrukdo dviem valstybėms narėms arba kele-tui jų taikyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl tolesnio įro-dymų rinkimo palengvinimo, jeigu jie neprieštarauja šiam regla-mentui.

3. Valstybės narės nusiunčia Komisijai:

a) iki 2003 m. liepos 1 d. šio straipsnio 2 dalyje tarp valstybiųnarių taikomų sutarčių ar susitarimų kopiją;

b) šio straipsnio 2 dalyje minėtų tarp valstybių narių sudarytųsutarčių ar susitarimų kopiją, taip pat tokių sutarčių ar susita-rimų, kuriuos jos ketina patvirtinti, projektus; ir

c) visus tokių sutarčių ar susitarimų denonsavimo dokumentusar pakeitimus.

22 straipsnis

Informacijos pateikimas

Iki 2003 m. liepos 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai:

a) sąrašą pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, nurodydamateritorinę, o kai kuriais atvejais, specialią teismų jurisdikciją;

b) centrinių įstaigų ir kompetentingų teismų pavadinimus iradresus pagal šio reglamento 3 straipsnį, nurodydama jų teri-torinę jurisdikciją;

c) šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje minėtame sąraše nuro-dytų teismų technines priemones prašymams priimti;

d) kalbas, kurios priimtinos dėl prašymų, kaip minėta šio regla-mento 5 straipsnyje.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus paskesnius šiosinformacijos pasikeitimus.

23 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d. ir kas penkeri metai po toKomisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos irsocialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šio reglamento taikymą,ypatingą dėmesį atkreipdama į praktinį šio reglamento3 straipsnio 1 dalies c punkto ir 3 dalies bei 17 ir 18 straipsniųtaikymą.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Šis reglamentas taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d., išskyrus19, 21 ir 22 straipsnius, kurie taikomi nuo 2001 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.


Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BODSTRÖM


422

PRIEDAS


423


424


425


426


427


428


429


430


431


432


433


434


435


436


437


438

7

439

Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose

7

440

7a

7a

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas Nr. 2001/470/EB sukuriantis Europos teisminį

tinklą civilinėse ir komercinėse bylose

32001D0470


TARYBOS SPRENDIMAS2001 m. gegužės 28 d.

sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose

(2001/470/EB)


atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c ir d punktus, 66 straipsnį ir 67 straipsnio 1 dalį,




kadangi:

(1) Europos Sąjungos tikslas — puoselėti ir plėtoti EuroposSąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kuriojeužtikrinamas laisvas asmenų judėjimas.

(2) Palaipsniui kuriant šią sritį ir tinkamai veikiant vidaus rin-kai, būtina gerinti, paprastinti ir spartinti veiksmingą vals-tybių narių teisminį bendradarbiavimą civilinėse irkomercinėse bylose.

(3) Tarybos ir Komisijos veiksmų plane, kaip geriau įgyven-dinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumoir teisingumo erdvės (4), kurį Taryba priėmė 1998 m. gruo-džio 3 d., o Europos Vadovų Taryba patvirtino 1998 m.gruodžio 11–12 d., pripažįstama, kad, pagerinus teisminįbendradarbiavimą civilinėse bylose, bus pasiektas pagrin-dinis etapas kuriant Europos teisminę erdvę, duosiančiąapčiuopiamos naudos kiekvienam Europos Sąjungos pilie-čiui.

(4) Viena veiksmų plano 40 dalyje numatytų priemonių —išnagrinėti, ar galima Europos teisminio tinklo baudžiamo-siose bylose koncepciją pritaikyti civilinių bylųnagrinėjimui.

(5) Europos Vadovų Tarybos specialaus posėdžio, vykusioTampere 1999 m. spalio 15–16 d., išvadose rekomenduo-jama sukurti lengvai prieinamą informacinę sistemą, kuriąprižiūrėtų ir atnaujintų kompetentingų nacionalinės val-džios institucijų tinklas.

(6) Kad būtų pagerintas, supaprastintas ir paspartintas veiks-mingas valstybių narių teisminis bendradarbiavimascivilinėse ir komercinėse bylose, Bendrijos lygiu būtinasukurti bendradarbiavimo tinklo struktūrą — Europos teis-minį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

(1) OL C 29 E, 2001 1 30, p. 281.(2) 2001 m. balandžio 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficia-

liajame leidinyje).(3) OL C 139, 2001 5 11, p. 6. (4) OL C 19, 1999 1 23, p. 1.


443

(7) Tai klausimas, kuris priklauso Sutarties 65 ir 66 straipsniųtaikymo sričiai, o priemonės turi būti patvirtintos67 straipsnyje nustatyta tvarka.

(8) Kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti Europos teisminiotinklo civilinėse ir komercinėse bylose tikslai, jo sukūrimąreglamentuojančios taisyklės turėtų būti nustatytos Bend-rijos teisės privalomame dokumente.

(9) Siūlomų veiksmų tikslai, būtent pagerinti valstybių nariųteisminį bendradarbiavimą ir padėti asmenims,besibylinėjantiems kitų valstybių narių teismuose, pasiektiteisingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bend-rija dėl siūlomų veiksmų masto ar poveikio juos pasiektųgeriau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties5 straipsnyje nurodytą subsidiarumo principą. Pagal tamestraipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendi-mas neapima didesnės srities nei būtina šiems tikslamspasiekti.

(10) Šiuo sprendimu sukurtu Europos teisminiu tinklu civilinėseir komercinėse bylose siekiama padėti valstybių narių teis-miniam bendradarbiavimui civilinėse ir komercinėsebylose tiek tų sričių, kurioms taikomi esami dokumentai,tiek ir tų, kurioms kol kas netaikomas joks dokumentas.

(11) Tam tikrų konkrečių sričių Bendrijos ar tarptautiniuosedokumentuose, reglamentuojančiuose teisminį bendradar-biavimą civilinėse ir komercinėse bylose, bendradarbia-vimo mechanizmai jau numatyti. Europos teisminiu tinklucivilinėse ir komercinėse bylose nesiekiama pakeisti šiųmechanizmų, ir jis turi veikti kartu su jais. Todėl šis spren-dimas nepažeis Bendrijos ar tarptautinių dokumentų, susi-jusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse arkomercinėse bylose.

(12) Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse byloseturėtų būti kuriamas etapais, kuo glaudžiau bendradarbiau-jant Komisijai ir valstybėms narėms. Turėtų būti atsižvelgtaį šiuolaikines ryšių ir informacines technologijas.

(13) Kad Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėsebylose pasiektų savo tikslus, jam būtina valstybių nariųpaskirtų įstaigų pasiteirauti parama ir garantuotas jų insti-tucijų, konkrečiai atsakingų už teisminį bendradarbiavimącivilinėse ir komercinėse bylose, dalyvavimas. Jų tarpusa-vio ryšiai ir reguliarūs susitikimai yra būtini tinklo veiklai.

(14) Labai svarbu, kad pastangos sukurti laisvės, saugumo ir tei-singumo erdvę duotų apčiuopiamos naudos asmenims,kurie bylinėjasi kitų valstybių narių teismuose. Todėl Euro-pos teisminis tinklas privalo skatinti civilinėse irkomercinėse bylose galimybę siekti teisingumo. Tuo tiks-lu, naudodamasis įstaigų pasiteirauti pateikta ir atnaujintainformacija, tinklas turėtų palaipsniui sukurti visuome-nei — tiek plačiajai visuomenei, tiek specialistams — pri-einamą informacinę sistemą.

(15) Šis sprendimas netrukdo nei Europos teisminiame tinklecivilinėse ir komercinėse bylose, nei visuomenei pateiktikitokią informaciją nei toji, kuri numatyta jame. III dalyjenurodyta informacija neturi būti laikoma išsamia.

(16) Informacija ir duomenys turėtų būti tvarkomi pagal1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duo-menis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1) ir pagal1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvą 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir pri-vatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje (2).

(17) Siekiant užtikrinti, kad Europos teisminis tinklas civilinėseir komercinėse bylose išliktų veiksminga priemonė, įtvir-tintų geriausią teisminio bendradarbiavimo praktiką irvidaus darbo tvarką bei pateisintų visuomenės lūkesčius,turėtų būti numatyta galimybė reguliariai vertinti ir teiktipasiūlymus dėl pokyčių, kuriuos prireikus gali tekti pada-ryti.

(18) Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos,pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendri-jos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jung-tinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti pri-imant ir taikant šį sprendimą.

(19) Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie EuroposSąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties,1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvaujapriimant šį sprendimą, ir todėl ji nei privalo jo laikytis, neijis jai taikomas,

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.(2) OL L 24, 1998 1 30, p. 1.


444

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I DALIS

EUROPOS TEISMINIO TINKLO CIVILINĖSE IRKOMERCINĖSE BYLOSE PRINCIPAI

1 straipsnis

Sukūrimas

1. Šiuo dokumentu tarp valstybių narių yra sukuriamas Europosteisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose (toliau — tink-las).

2. Šiame sprendime sąvoka „valstybė narė“ — tai valstybės narės,išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Sudėtis

1. Tinklą sudaro:

a) valstybių narių 2 dalyje nustatyta tvarka paskirtos įstaigospasiteirauti;

b) centrinės įstaigos ir centrinės institucijos, numatytos Bendri-jos dokumentuose, tarptautinės teisės dokumentuose, kuriųatžvilgiu valstybės narės yra šalys, arba vidaus teisės aktų nor-mose, reglamentuojančiose teisminį bendradarbiavimącivilinėse ir komercinėse bylose;

c) ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai, kuriems taikomas1996 m. balandžio 22 d. Bendrieji veiksmai 96/277/TVR dėlpasikeitimo teismo ryšių pareigūnais, siekiant sustiprinti Euro-pos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą,mechanizmo (1), jeigu jie yra atsakingi už bendradarbiavimącivilinėse ir komercinėse bylose;

d) visos kitos atitinkamos teisminės valdžios ar administracinėsinstitucijos, atsakingos už teisminį bendradarbiavimącivilinėse ir komercinėse bylose, kurių dalyvavimą tinkle jampriklausanti valstybė narė laiko naudingu.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą pasiteirauti. Tačiaukiekviena valstybė narė gali paskirti ribotą kitų įstaigų pasiteirautiskaičių, jeigu mano tai esant būtina dėl to, kad yra atskiros teisinėssistemos, šalies viduje padalyta jurisdikcija, dėl įstaigoms pasitei-rauti pavestino darbo arba tam, kad teismų įstaigos, kurios

dažnai dalyvauja nagrinėjant bylas kitų valstybių narių teismuo-se, galėtų tiesiogiai dalyvauti įstaigų pasiteirauti darbe.

Jeigu valstybė narė paskiria keletą įstaigų pasiteirauti, ji užtikrina,kad joms būtų taikomi atitinkami tarpusavio koordinavimomechanizmai.

3. Valstybės narės nustato 1 dalies b ir c punktuose minėtas val-džios institucijas.

4. Valstybės narės paskiria 1 dalies d punkte minėtas valdžios ins-titucijas.

5. Valstybės narės 20 straipsnyje nustatyta tvarka praneša šiostraipsnio 1 dalyje minėtų valdžios institucijų pavadinimus ir tiks-lius adresus nurodydamos:

a) jų turimas ryšio priemones;

b) jų kalbų mokėjimą ir

c) prireikus jų konkrečias funkcijas tinkle.

3 straipsnis

Tinklo uždaviniai ir veikla

1. Tinklas atsako už:

a) valstybių narių teisminio bendradarbiavimo civilinėse irkomercinėse bylose palengvinimą, įskaitant informacinės sis-temos tinklo nariams projektavimą, laipsnišką kūrimą iratnaujinimą;

b) visuomenei prieinamos informacinės sistemos projektavimą,laipsnišką kūrimą ir atnaujinimą.

2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos ar tarptautinių dokumentų, susi-jusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ar komercinėsebylose, tinklas savo veiklą plėtoja šiais tikslais, pirmiausia tam, kadbūtų:

a) sklandžiai vykdomos procedūros, turinčios tarpvalstybinįpoveikį, ir lengviau nagrinėjami prašymai dėl valstybių nariųteisminio bendradarbiavimo, ypač tada, kai nėra taikomasBendrijos ar tarptautinis dokumentas;

b) veiksmingai ir praktiškai taikomi Bendrijos dokumentai arbadviejose ar daugiau valstybių narių galiojančios konvencijos;

c) sukurta ir prižiūrima visuomenei skirta informacinė sistemadėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėsebylose Europos Sąjungoje, atitinkami Bendrijos ir tarptautiniaidokumentai bei valstybių narių vidaus teisės aktai, pirmiausiasusiję su teise kreiptis į teismą.(1) OL L 105, 1996 4 27, p. 1.


445

4 straipsnis

Tinklo modus operandi

Tinklas savo uždavinius pirmiausia įgyvendina šiais būdais:

1) padeda užmegzti atitinkamus ryšius tarp 2 straipsnio 1 dalyjeminėtų valstybių narių valdžios institucijų, kad būtų įvykdyti3 straipsnyje numatyti uždaviniai;

2) reguliariai rengia įstaigų pasiteirauti ir tinklo narių susitikimusII dalyje nustatyta tvarka;

3) rengia ir nuolat atnaujina informaciją apie teisminį bendradar-biavimą civilinėse ir komercinėse bylose bei III dalyje minėtųvalstybių narių teisines sistemas toje dalyje nurodytosetaisyklėse nustatyta tvarka.

5 straipsnis

Įstaigos pasiteirauti

1. Įstaigos pasiteirauti yra 2 straipsnio 1 dalies b–d punktuoseminėtų valdžios institucijų žinioje, kad įvykdytų 3 straipsnyjenumatytus uždavinius.

Įstaigos pasiteirauti tais pačiais tikslais taip pat yra ir savovalstybės narės vietos teisminės valdžios institucijų žinioje pagalkiekvienos valstybės narės nustatytas taisykles.

2. Įstaigos pasiteirauti pirmiausia:

a) teikia kitoms įstaigoms pasiteirauti, 2 straipsnio 1 daliesb–d punktuose minėtoms valdžios institucijoms ir savovalstybės narės vietos teisminės valdžios institucijoms visąinformaciją, būtiną patikimam valstybių narių tarpusavio teis-miniam bendradarbiavimui 3 straipsnyje nustatyta tvarka, kadjoms būtų lengviau parengti tvarkingus prašymus dėl teismi-nio bendradarbiavimo ir užmegzti tinkamiausius tiesioginiusryšius;

b) ieško problemų, atsirandančių pateikus prašymą dėl teisminiobendradarbiavimo, sprendimo nepažeidžiant šio straipsnio4 dalies ir 6 straipsnio;

c) padeda koordinuoti prašymų dėl teisminio bendradarbiavimotvarkymą atitinkamoje valstybėje narėje, ypač tada, kai tosvalstybės narės teisminės valdžios institucijų paduoti keli pra-šymai turi būti vykdomi kitoje valstybėje narėje;

d) bendradarbiauja organizuojant ir dalyvauja 9 straipsnyjeminėtuose susitikimuose;

e) laikydamasi III dalyje nurodytose taisyklėse nustatytos tvarkos,padeda rengti ir atnaujinti toje dalyje minėtą informaciją, ypačvisuomenei skirtą informacinę sistemą.

3. Jeigu įstaiga pasiteirauti iš tinklo nario gauna prašymą pateiktiinformaciją, į kurį negali atsakyti, jis nedelsdamas nusiunčia jįįstaigai pasiteirauti ar tinklo nariui, kuris galėtų geriausiai atsakytiį jį. Įstaiga pasiteirauti turi būti pasirengusi suteikti tokią pagalbąbet kada vėliau, kai į ją bus kreiptasi.

4. Tose srityse, kur Bendrijos ar tarptautiniai dokumentai, regla-mentuojantys teisminį bendradarbiavimą, jau numato valdžiosinstitucijų, atsakingų už pagalbą teisminiam bendradarbiavimui,paskyrimą, įstaigos pasiteirauti asmenis, pateikusius prašymus,nukreipia į tas valdžios institucijas.

6 straipsnis

Atitinkamos valdžios institucijos darbui su Bendrijos artarptautiniais dokumentais, susijusiais su teisminiubendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose

1. Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose suteisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose,numatytų atitinkamų valdžios institucijų dalyvavimas tinkle nepa-žeidžia įgaliojimų, suteiktų jiems paskyrimo dokumentu.

Ryšių palaikymas tinkle netrukdo šioms valdžios institucijomspalaikyti reguliarių ar atsitiktinių tarpusavio ryšių.

2. Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuose, susijusiuose suteisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose,numatytos valstybės narės valdžios institucijos bei tinklo įstaigospasiteirauti reguliariai keičiasi nuomonėmis ir bendrauja, kad būtųužtikrinta kuo platesnė jų atitinkamos patirties sklaida.

3. Tinklo įstaigos pasiteirauti yra Bendrijos ar tarptautiniuosedokumentuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimucivilinėse ir komercinėse bylose, numatytų valdžios institucijųžinioje ir padeda joms visomis įmanomomis priemonėmis.

7 straipsnis

Įstaigų pasiteirauti kalbų mokėjimas

Kad tinklui būtų lengviau praktiškai dirbti, kiekviena valstybė narėužtikrina, kad įstaigos pasiteirauti, be savo kalbos, pakankamaimokėtų Europos Bendrijos institucijų oficialią kalbą, atsižvelgiantį tai, kad joms teks bendrauti su kitų valstybių narių įstaigomispasiteirauti.

Valstybės narės padeda ir skatina įstaigų pasiteirauti darbuotojuslankyti specializuotus kalbos mokymo kursus bei keistis valstybiųnarių įstaigų pasiteirauti darbuotojais.


446

8 straipsnis

Ryšių priemonės

Įstaigos pasiteirauti naudoja tinkamiausias technologinespriemones, kad galėtų kuo veiksmingiau ir sparčiau atsakyti į jomspateiktus prašymus.

II DALIS

TINKLE RENGIAMI SUSITIKIMAI

9 straipsnis

Įstaigų pasiteirauti susitikimai

1. Ne mažiau kaip dešimt tinklo įstaigų pasiteirauti susitinka nerečiau kaip kartą per pusę metų 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kiekvienai valstybei narei šiuose susitikimuose atstovauja vie-nos ar daugiau įstaigų pasiteirauti, kuriuos gali lydėti kiti tinklonariai, tačiau vienai valstybei narei negali atstovauti daugiau kaipketuri atstovai.

3. Pirmasis įstaigų pasiteirauti susitikimas turi būti surengtas nevėliau kaip 2003 m. kovo 1 d., neatmetant galimybės surengtiišankstinius parengiamuosius susitikimus.

10 straipsnis

Įstaigų pasiteirauti reguliarių susitikimų tikslas

1. Įstaigų pasiteirauti reguliariais susitikimais siekiama, kad:

a) įstaigos pasiteirauti geriau pažintų viena kitą ir keistųsi patir-timi, ypač apie tinklo darbą;

b) suteiktų galimybę aptarti praktines ir teisines problemas, sukuriomis valstybės narės susiduria teisminio bendradarbia-vimo metu, ypač taikydamos Europos Bendrijos patvirtintaspriemones;

c) nustatytų geriausią teisminio bendradarbiavimo civilinėse irkomercinėse bylose praktiką bei užtikrintų, kad tinkle būtųpaskleista atitinkama informacija;

d) būtų keičiamasi duomenimis ir nuomonėmis, ypač apieIII dalyje minėtos turimos informacijos struktūrą, rūšiavimą,turinį ir galimybę ją gauti;

e) parengtų gaires, kaip palaipsniui parengti 15 straipsnyjenumatytus praktinius informacijos lapus, ypač turint galvojeklausimus, kurie bus juose nurodyti, ir tokių informacijos lapųformą;

f) be III dalyje nurodytų iniciatyvų, nustatytų kitas konkrečiasiniciatyvas, kuriomis siekiama panašių tikslų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigų pasiteirauti susitikimuosebūtų pasidalyta patirtimi, įgyta Bendrijos ar tarptautiniuose doku-mentuose numatytų konkrečių bendradarbiavimo mechanizmųveiklos srityje.

11 straipsnis

Tinklo narių susitikimai

1. Susitikimai, kuriuose gali dalyvauti visi tinklo nariai, šaukiamitam, kad nariai galėtų susipažinti ir keistis patirtimi, būtų suteiktagalimybė aptarti praktines ir teisines problemas, su kuriomis susi-duriama, bei spręsti konkrečius klausimus.

Susitikimai gali būti šaukiami ir konkrečiais klausimais.

2. Tam tikrais atvejais susitikimai šaukiami 12 straipsnyjenustatyta tvarka.

3. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Taryboje pirminin-kaujančia šalimi ir valstybėmis narėmis, kiekvienam susitikimuinustato didžiausią dalyvių skaičių.

12 straipsnis

Tinklo susitikimų organizavimas ir darbo tvarka

1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Taryboje pirminin-kaujančia šalimi ir valstybėmis narėmis, šaukia 9 ir 11 straips-niuose numatytus susitikimus. Ji juose pirmininkauja ir teikia sek-retoriato paslaugas.

2. Prieš kiekvieną susitikimą Komisija pritarus Taryboje pirminin-kaujančiai šaliai ir konsultuodamasi su valstybėmis narėmis per jųatitinkamas įstaigas pasiteirauti parengia darbotvarkės projektą.

3. Įstaigoms pasiteirauti apie darbotvarkę pranešama prieš susi-tikimą. Jie gali paprašyti padaryti pakeitimus ar įrašyti papildomuspunktus.

4. Po kiekvieno susitikimo Komisija parengia protokolą, apie kurįpranešama įstaigoms pasiteirauti.

5. Įstaigų pasiteirauti ir tinklo narių susitikimai gali vykti betkurioje valstybėje narėje.


447

III DALIS

TINKLE TURIMA INFORMACIJA IR VISUOMENEISKIRTA INFORMACINĖ SISTEMA

13 straipsnis

Tinkle paskleista informacija

1. Tinkle paskleistą informaciją sudaro:

a) 2 straipsnio 5 dalyje minėta informacija;

b) bet kuri papildoma informacija, kurią įstaigos pasiteirautimano esant naudingą tinkamam tinklo funkcionavimui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu Komisija, konsultuoda-masi su įstaigomis pasiteirauti, palaipsniui kuria saugią ribotonaudojimo elektroninę sistemą informacijai apsikeisti.

14 straipsnis

Visuomenei skirta informacinė sistema

1. Visuomenei skirta interneto informacinė sistema, įskaitant tin-klui skirtą tinklalapį, kuriama palaipsniui 17 ir 18 straipsniuosenustatyta tvarka.

2. Informacinę sistemą sudaro šios dalys:

a) galiojantys arba rengiami Bendrijos dokumentai, susiję su teis-miniu bendradarbiavimu civilinėse ir komercinėse bylose;

b) nacionalinės priemonės, skirtos a punkte minėtiems galiojan-tiems dokumentams įgyvendinti savo valstybėje;

c) galiojantys su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse irkomercinėse bylose susiję tarptautiniai dokumentai, kuriųatžvilgiu valstybės narės yra šalys, ir deklaracijos bei padary-tos išlygos, susijusios su tokiais dokumentais;

d) Bendrijos precedentinės teisės atitinkamos dalys teisminiobendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje;

e) 15 straipsnyje numatyti informacijos lapai.

3. Kad būtų galima prieiti prie 2 dalies a–d punktuose minėtosinformacijos, tam tikrais atvejais tinklas savo tinklalapyje turėtųpateikti sąsajas su kitais tinklalapiais, kur galima rasti autentiškąinformaciją.

4. Tinklui skirtame tinklalapyje taip pat turi būti galima lengvaiprieiti prie panašių visuomenei skirtų iniciatyvų susijusiais klau-simais ir prie tinklalapių, kuriuose pateikta informacija apie vals-tybių narių teisines sistemas.

15 straipsnis

Informacijos lapai

1. Į informacijos lapus įtraukiami prioritetiniai klausimai, susijęsu teise kreiptis į teismą valstybėse narėse, juose pateikiama infor-macija apie tai, kokia tvarka bylos perduodamos teismams ir kaipgauti teisinę pagalbą, neatmetant kitų Bendrijos iniciatyvų, į kuriastinklas atsižvelgia kuo visapusiškiau.

2. Informacijos lapai yra praktiški ir trumpi. Jie parengti lengvaisuprantama kalba ir juose pateikta visuomenei tinkama informa-cija. Jie palaipsniui yra rengiami bent jau šiais klausimais:

a) valstybių narių teisinės sistemos ir teismų struktūros princi-pai;

b) tvarka, kuria bylos perduodamos teismui, ypatingą dėmesį ski-riant nedideliems ieškiniams, ir tolesnė teismo procesų tvarka,įskaitant galimybę paduoti apeliacinius skundus, ir jųnagrinėjimo tvarka;

c) sąlygos ir tvarka, kuria, atsižvelgiant į jau atliktą darbą vedantdialogą su piliečiais, suteikiama teisinė pagalba, įskaitant šiojesrityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų uždavinių apra-šymą.

d) nacionalinės taisyklės, reglamentuojančios dokumentų įtei-kimą;

e) kitose valstybėse narėse paskelbtų teismo sprendimų vykdymotaisyklės ir tvarka;

f) galimybė ir tvarka, kaip įgyti teisę į laikinas teisių gynimo prie-mones, ypatingą dėmesį jų vykdymo tikslais skiriant turtoareštui;

g) alternatyvios ginčų nagrinėjimo galimybės, nurodant Bendri-jos tinklo, skirto neteisminiams vartotojų ginčams nagrinėti,nacionalinius informacijos ir konsultavimo centrus;

h) teisininkų profesijos organizavimas ir darbas pagal ją.

4. Tam tikrais atvejais informacijos lapuose nurodomos valsty-bių narių atitinkamos precedentinės teisės dalys.

5. Informacijos lapuose gali būti pateikta išsamesnė informacijaspecialistams.

16 straipsnis

Informacijos atnaujinimas

Visa tinkle ir visuomenei skleidžiama informacija13–15 straipsniuose nustatyta tvarka yra reguliariai atnaujinama.


448

17 straipsnis

Komisijos vaidmuo visuomenės informacinėje sistemoje

Komisija:

1) atsako už visuomenei skirtos informacinės sistemos valdymą;

2) konsultuodamasi su įstaigomis pasiteirauti, savo interneto tin-klalapyje kuria tinklui skirtą tinklalapį;

3) teikia informaciją atitinkamais Bendrijos teisės ir procedūrų,įskaitant Bendrijos precedentinę teisę, požiūriais 14 straipsnyjenustatyta tvarka;

4) a) užtikrina, kad informacijos lapų forma nesikeistų ir kadjuose būtų pateikta visa informacija, kurią tinklas manoesant būtiną;

b) vėliau pasirūpina, kad jie būtų išversti į kitas Bendrijosinstitucijų oficialias kalbas, ir pateikia juos tinklui skirtametinklalapyje.

18 straipsnis

Įstaigų pasiteirauti vaidmuo visuomenės informacinėjesistemoje

Įstaigų pasiteirauti užtikrina, kad:

1) Komisijai būtų pateikta tinkama informacija, būtina informa-cinei sistemai sukurti ir veikti;

2) sistemoje įdiegta informacija būtų tiksli;

3) Komisijai būtų nedelsiant pranešta apie visus atnaujinimus, kaitik konkrečią informaciją reikia keisti;

4) informacijos lapai, susiję su jų atitinkamomis valstybėmisnarėmis, būtų kuriami palaipsniui, vadovaujantis 10 straips-nio 1 dalies e punkte minėtomis gairėmis;

5) būtų pasirūpinta, kad tinklui skirtame tinklalapyje pateiktiinformacijos lapai būtų kuo plačiau paskleisti jų valstybėsenarėse.

IV DALIS


19 straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 1 d. ir ne rečiau kaip kaspenkerius metus Komisija, remdamasi įstaigų pasiteirauti pateiktainformacija, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomi-kos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šio sprendimotaikymą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl pakei-timų.

2. Be kitų svarbių klausimų, ataskaitoje svarstomas klausimasapie galimybę visuomenei tiesiogiai kreiptis į tinklo įstaigas pasi-teirauti, kaip įgyti teisininko profesiją ir šią profesiją įgijusiemsasmenims dalyvauti jo veikloje, bei sąveiką su Bendrijos tinklu,skirtu neteisminiams vartotojų ginčams spręsti. Joje taip pat svars-tomi santykiai tarp tinklo įstaigų pasiteirauti ir kompetentingųinstitucijų, numatytų Bendrijos ar tarptautiniuose dokumentuo-se, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse irkomercinėse bylose.

20 straipsnis

Pagrindinių tinklo sudėtinių dalių sukūrimas

Ne vėliau kaip 2002 m. birželio 1 d. valstybės narės pateikiaKomisijai 2 straipsnio 5 dalyje reikalaujamą informaciją.

21 straipsnis

Taikymo data

Šis sprendimas taikomas nuo 2002 m. gruodžio 1 d., išskyrus 2ir 20 straipsnius, kurie bus taikomi nuo tos dienos, kai valstybėmsnarėms, kurioms skirtas šis sprendimas, bus pranešta apie jį.

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms pagal Europosbendrijos steigimo sutartį.


Tarybos vardu

Pirmininkas

T. BODSTRÖM


449

450

8

451

Teisinė pagalba

8

452

8a

8a

2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB numatanti teisės kreiptis į teismą

įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras

teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles

32003L0008


TARYBOS DIREKTYVA 2003/8/EB2003 m. sausio 27 d.

numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimaliasbendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles


atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnį,




kadangi:

(1) Europos Sąjunga išsikėlė tikslą palaikyti ir plėtoti laisvės,saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvasasmenų judėjimas. Kad tokia erdvė būtų laipsniškaisukurta, Bendrija, be kita ko, turi imtis priemonių, susiju-sių su teisminiu bendradarbiavimu tarptautinėse civilinėsebylose ir reikalingų tam, kad tinkamai galėtų funkcionuotividaus rinka.

(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio c punktą šias priemones turisudaryti ir priemonės, šalinančios kliūtis civiliniam proce-sui tinkamai funkcionuoti, kai būtina, skatinant valstybėsenarėse taikomų civilinio proceso taisyklių suderinamumą.

(3) 1999 m. spalio 15-16 d. Tamperėje Europos VadovųTaryba paragino Tarybą nustatyti minimalias normas,užtikrinančias visoje Sąjungoje tinkamą teisinės pagalboslygį tarptautinėse bylose.

(4) Visos valstybės narės yra 1950 m. lapkričio 4 d. Europosžmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenci-jos Susitariančiosios Šalys. Šioje direktyvoje nurodyti klau-simai turi būti sprendžiami laikantis tos konvencijos, visųpirma, laikantis abiejų ginčo šalių lygybės principo.

(5) Šia direktyva siekiama skatinti teisinės pagalbos taikymątarptautiniuose ginčuose asmenims, neturintiems pakanka-mai lėšų tais atvejais, kai būtina užtikrinti tinkamai įgyven-dinti teisę kreiptis į teismą. Visuotinai pripažinta teisė

kreiptis į teismą taip pat įtvirtinta Europos Sąjungos pagrin-dinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

(6) Neleistina, kad bylos šalies - nesvarbu, ar tai būtų ieškovas,ar atsakovas - lėšų stygius arba sunkumai, atsirandantys dėlginčo tarptautinio pobūdžio, kliudytų tinkamai įgyvendintiteisę kreiptis į teismą.

(7) Kadangi valstybės narės šios direktyvos tikslų negali pakan-kamai pasiekti veikdamos pavieniui ir jie gali būti geriaupasiekti Bendrijos mastu, Bendrija gali imtis priemonių lai-kydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumoprincipo. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcin-gumo principo, šia direktyva nesiekiama daugiau negu rei-kia tiems tikslams pasiekti.

(8) Pagrindinis šios direktyvos tikslas - užtikrinti tinkamąteisinės pagalbos lygį tarptautiniuose ginčuose nustatantminimalias bendras teisinės pagalbos tokiuose ginčuosenormas. Šiam tikslui Tarybos direktyva yra tinkamiausiasteisės aktas.

(9) Ši direktyva taikoma tarptautiniuose ginčuose civilinėse irkomercinėse bylose.

(10) Visi asmenys, dalyvaujantys civiliniame ar komerciniameginče, pagal šios direktyvos taikymo sritį turi turėti gali-mybę įrodinėti savo teises teismuose, net jeigu jų asmeninėfinansinė padėtis neleidžia jiems atlyginti bylinėjimosiišlaidų. Teisinė pagalba yra laikoma tinkama, kai ji leidžiagavėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą šiojedirektyvoje nustatytomis sąlygomis.

(11) Teisinė pagalba turėtų apimti ikiteisminius veiksmus sie-kiant taikos sutarties iki teisminio nagrinėjimo pradžios,teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dėl bylos iškėlimo iratstovavimą teisme bei pagalbą atleidžiant ar neatleidžiantnuo bylinėjimosi išlaidų.

(12) Ar bylinėjimosi išlaidos gali apimti ir priteistas kitos šaliesbylinėjimosi išlaidas, nustato valstybės narės, kuriojevyksta teismas arba kurioje turi būti vykdomas teismosprendimas, įstatymai.

(13) Visi Sąjungos piliečiai, nesvarbu, kur yra jų nuolatinė gyve-namoji vieta ar vieta, kurioje asmuo paprastai gyvenakokioje nors valstybės narės teritorijoje, turi teisę į teisinępagalbą tarptautiniuose ginčuose, jei jie atitinka šioje direk-tyvoje numatytus reikalavimus. Ta pati nuostata taikoma irtrečiųjų šalių piliečiams, kurie nuolat ir teisėtai gyvenakurioje nors valstybėje narėje.

(1) OL C 103 E, 2002 4 30, p. 368.(2) Nuomonė, pareikšta 2002 m. rugsėjo 25 d. (dar nepaskelbta Oficia-

liajame leidinyje).(3) OL C 221, 2002 9 17, p. 64.


455

(14) Valstybėms narėms šioje direktyvoje nustatytomis sąlygo-mis turėtų būti palikta galimybė nustatyti ribą, kurią virši-jus asmuo būtų laikomas galinčiu atlyginti bylinėjimosiišlaidas. Tokios ribos turi būti nustatomos atsižvelgiant įįvairius objektyvius veiksnius, tokius kaip pajamos, kapi-talas ar šeimos padėtis.

(15) Šios direktyvos tikslas vis dėlto negalėtų būti pasiektas, jeiteisinės pagalbos prašytojai neturėtų galimybės įrodyti, kadjie negali atlyginti bylinėjimosi išlaidų, net jeigu jų lėšos vir-šija valstybės narės, kurioje yra teismas, nustatytą ribą. Ver-tindamos, ar teisinė pagalba turi būti suteikta šiuo pagrin-du, valstybės narės, kurioje yra teismas, institucijos galiatsižvelgti į informaciją, kad prašytojas atitinka finansiniopriimtinumo kriterijus nuolatinės gyvenamosios vietos arvietos, kurioje jis paprastai gyvena, valstybėje narėje.

(16) Galimybė svarstomojoje byloje pasinaudoti kitu mechaniz-mu, kad būtų tinkamai įgyvendinta teisė kreiptis į teismą,nėra teisinės pagalbos forma. Bet ji duoda pagrindą darytiprielaidą, kad atitinkamas asmuo gali atlyginti bylinėjimosiišlaidas nepaisant jo nepalankios finansinės padėties.

(17) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atmesti teisinėspagalbos prašymus dėl aiškiai nepagrįstų ieškinių arba dėlpriežasčių, susijusių su bylos esme, jei buvo suteiktosikiteisminės konsultacijos ir užtikrinta teisė kreiptis įteismą. Priimdamos sprendimą dėl prašymo esmės,valstybės narės gali atmesti teisinės pagalbos prašymus, kaiprašytojas kreipiasi dėl garbei ir orumui padarytos žalosatlyginimo, tačiau jis nepatyrė jokių materialinių ar finan-sinių nuostolių, arba kai prašymas yra susijęs su reikalavi-mu, tiesiogiai kylančiu iš prašytojo komercinės veiklos ariš jo kaip laisvai samdomo asmens profesinės veiklos.

(18) Valstybių narių teisinių sistemų sudėtingumas bei skirtu-mai ir išlaidos, susijusios su tarptautiniu ginčo pobūdžiu,neturėtų užkirsti galimybės kreiptis į teismą. Teisinėpagalba turėtų atitinkamai padengti visas išlaidas, tiesiogiaisusijusias su tarptautiniu ginčo pobūdžiu.

(19) Svarstydami, ar būtinas paties asmens dalyvavimas teisme,valstybės narės teismai turėtų deramai atsižvelgti į galimy-bių, kurias suteikia 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos regla-mentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tar-pusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arkomercinėse bylose (1), teikiamą naudą.

(20) Jei teisinė pagalba yra suteikiama, ji turi apimti visą teis-minį nagrinėjimą, įskaitant sprendimo vykdymo išlaidas;gavėjas turėtų ir toliau gauti šią pagalbą jam padavus arba

prieš jį padavus apeliacinį skundą, jei jis ir toliau atitinkareikalavimus, susijusius su finansiniais ištekliais ir ginčoesme.

(21) Teisinė pagalba pagal tuos pačius reikalavimus turi būtisuteikta įprastiniams procesiniams veiksmams ir neteismi-niams veiksmams, tokiems kaip tarpininkavimas, jei jų rei-kalaujama pagal įstatymą ar teismo sprendimą.

(22) Teisinė pagalba pagal šioje direktyvoje nurodytus reikala-vimus taip pat turėtų būti suteikta autentiškų dokumentųkitoje valstybėje narėje vykdymui.

(23) Kadangi teisinę pagalbą suteikia valstybė narė, kuriojevyksta teismas arba kurioje prašoma įvykdyti sprendimą,išskyrus ikiteisminę pagalbą, jei teisinės pagalbos prašyto-jas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar paprastainegyvena valstybėje narėje, kurioje vyksta teismas, ta vals-tybė narė turi taikyti savo teisės aktus, laikydamasi šiosdirektyvos principų.

(24) Reikia, kad teisinę pagalbą suteiktų arba atsisakytų jąsuteikti valstybės narės, kurioje vyksta teismas arba kuriojeturi būti įvykdytas sprendimas, kompetentinga institucija.Ši nuostata galioja, kai teismas nagrinėja bylą iš esmės irkai jis pirmiausia turi nustatyti, ar byla yra jam teisminga.

(25) Tarp valstybių narių turėtų būti organizuotas teisminisbendradarbiavimas civilinėse bylose siekiant skatintivisuomenės ir profesinių sluoksnių informavimą ir supa-prastinti bei pagreitinti teisinės pagalbos prašymų perda-vimą tarp valstybių narių.

(26) Šia direktyva numatyti pranešimo ir perdavimo mechaniz-mai tiesiogiai remiasi 1977 m. sausio 27 d. Strasbūre pasi-rašytu Europos susitarimu dėl teisinės pagalbos prašymųperdavimo (toliau - 1977 m. susitarimu). Nustatomas ter-minas teisinės pagalbos prašymo perdavimui, nenumaty-tas 1977 m. susitarime. Palyginti trumpas terminas prisi-deda prie sklandaus teisingumo veikimo.

(27) Pagal šią direktyvą perduodama informacija turėtų būtisaugoma. Kadangi yra taikoma 1995 m. spalio 24 d. Euro-pos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenųapsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokiųduomenų judėjimo (2) ir 1997 m. gruodžio 15 d. EuroposPalamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duo-menų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijųsektoriuje (3), šioje direktyvoje nereikia jokių specialių nuo-statų dėl duomenų apsaugos.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 1.(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.(3) OL L 24, 1998 1 30, p. 1.


456

(28) Teisinės pagalbos prašymų ir teisinės pagalbos prašymųperdavimo standartinės formos nustatymas tarptautiniobylinėjimosi atvejais palengvins ir pagreitins procedūras.

(29) Be to, šias prašymo formas, taip pat nacionalines prašymųformas turėtų būti galima gauti Europos mastu per Euro-pos teisminio tinklo, įkurto laikantis Sprendimo2001/470/EB (1), informacinę sistemą.

(30) Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtųbūti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybossprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudoji-mosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2).

(31) Turėtų būti nurodyta, kad minimalių reikalavimų tarptau-tiniuose ginčuose nustatymas netrukdo valstybėms narėmsnustatyti teisinės pagalbos prašytojams ir gavėjamspalankesnės tvarkos.

(32) 1977 m. susitarimas ir 2001 m. Maskvoje pasirašytasEuropos susitarimas dėl teisinės pagalbos prašymų perda-vimo ir jo papildomas protokolas lieka galioti valstybiųnarių ir trečiųjų šalių, kurios yra 1977 m. susitarimo arbato protokolo šalys, tarpusavio santykiams. Bet ši direktyvaturi viršenybę valstybių narių tarpusavio santykiuose1977 m. susitarimo ir protokolo atžvilgiu.

(33) Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo ketinimądalyvauti priimant šią direktyvą laikantis pridedamo prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimosutarties Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozi-cijos 3 straipsnio.

(34) Laikantis pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties irEuropos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dėl Dani-jos pozicijos 1 ir 2 straipsnių, Danija nedalyvauja priimantšią direktyvą ir nėra jos saistoma arba jai ji nėra taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKOS

1 straipsnis

Tikslai ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas - pagerinti teisės kreiptis į teismą sąly-gas kilus tarptautiniams ginčams nustatant minimalias bendrasteisinės pagalbos tokiuose ginčuose taisykles.

2. Ji taikoma tarptautiniuose ginčuose, civilinėms ir komercinėmsbyloms neatsižvelgiant į teismo ar specializuoto teismo pobūdį. Jinetaikoma mokesčių, su muitine susijusioms arbaadministracinėms byloms.

3. Šioje direktyvoje valstybė narė - tai valstybės narės, išskyrusDaniją.

2 straipsnis

Tarptautiniai ginčai

1. Šioje direktyvoje tarptautinis ginčas - tai toks ginčas, kai šiosdirektyvos kontekste teisinės pagalbos prašanti šalis turi nuolatinęgyvenamąją vietą arba vietą, kurioje paprastai gyvena ne tojevalstybėje narėje, kurioje vyksta teismas ar kurioje turi būti vyk-domas sprendimas.

2. Valstybė narė, kurioje šalis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yranustatoma laikantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento(EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėseir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (3) 59 straipsnio.

3. Esminis momentas pagal šią direktyvą nustatant, ar yra tarp-tautinis ginčas, yra prašymo pateikimo laikas.

II SKYRIUS

TEISĖ Į TEISINĘ PAGALBĄ

3 straipsnis

Teisė į teisinę pagalbą

1. Fiziniai asmenys, kurie yra ginčo, kuriam taikoma ši direkty-va, šalys, turi teisę gauti tinkamą teisinę pagalbą, kad galėtų tin-kamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą šioje direktyvoje nustaty-tomis sąlygomis.

2. Teisinė pagalba laikoma tinkama, kai ji užtikrina:

a) ikiteismines konsultacijas numatant pasiekti taikos sutartį ikiprasidedant teisminiam nagrinėjimui;

b) teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme ir gavėjo atleidimą nuobylinėjimosi išlaidų, įskaitant 7 straipsnyje nurodytas išlaidasir atlyginimą asmenims, teismo įpareigotiems atlikti veiksmusteisminio nagrinėjimo metu, arba pagalbą atlyginant šias išlai-das.

Valstybėse narėse, kuriose pralaimėjusioji šalis turi atlyginti ant-rosios šalies bylinėjimosi išlaidas, jei gavėjas pralaimi bylą, teisinėpagalba padengia antrosios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidaskaip ji būtų padengusi tokias išlaidas, jei gavėjas nuolat ar papras-tai gyventų valstybėje narėje, kurioje vyko teismas.

(1) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(3) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytaisKomisijos reglamentu (EB) Nr. 1496/2002 (OL L 225, 2002 8 22,p. 13).


457

3. Valstybės narės neturi užtikrinti teisinės pagalbos arba atsto-vavimo teismuose ar specializuotuose teismuose procesiniuoseveiksmuose, specialiai skirtuose tam, kad bylos šalys galėtų asme-niškai pateikti savo argumentus, išskyrus atvejus, kai teismai arbet kuri kita kompetentinga institucija nusprendžia kitaip, kadbūtų užtikrinta šalių lygybė ar atsižvelgiant į bylos sudėtingumą.

4. Valstybės narės gali reikalauti, kad teisinės pagalbos gavėjaiįmokėtų atitinkamus įmokas atlyginant bylinėjimosi išlaidas atsiž-velgiant į 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.

5. Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentinga institucijagali nuspręsti, kad teisinės pagalbos gavėjai turi ją visą ar iš daliesgrąžinti, jei jų finansinė padėtis iš esmės pagerėjo arba jei spren-dimas suteikti teisinę pagalbą buvo priimtas remiantis gavėjopateikta klaidinga informacija.

4 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės teikia teisinę pagalbą nediskriminuodamosSąjungos piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių betkurioje valstybėje narėje.

III SKYRIUS

TEISINĖS PAGALBOS SĄLYGOS IR DYDIS

5 straipsnis

Su finansiniais ištekliais susijusios sąlygos

1. Valstybės narės teisinę pagalbą suteikia 3 straipsnio 1 dalyjenurodytiems asmenims, kurie dėl savo ekonominės padėties išdalies arba visiškai negali atlyginti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytųbylinėjimosi išlaidų, kad galėtų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptisį teismą.

2. Asmens ekonominę padėtį įvertina valstybės narės, kuriojevyksta teismas, kompetentinga institucija atsižvelgdama į įvairiusobjektyvius veiksnius, tokius kaip pajamos, kapitalas ar šeimospadėtis, įskaitant asmenų, kurie yra finansiškai priklausomi nuoprašytojo, lėšų įvertinimą.

3. Valstybės narės gali nustatyti ribas, kurias viršijus teisinėspagalbos prašytojai yra laikomi iš dalies ar visiškai galinčiais atly-ginti 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidas. Šiosribos nustatomos remiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kri-terijais.

4. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytos ribos negali užkirsti keliotas ribas viršijantiems teisinės pagalbos prašytojams gauti teisinępagalbą jiems įrodžius, kad jie negali atlyginti 3 straipsnio 2 dalyjenurodytų bylinėjimosi išlaidų dėl nuolatinės gyvenamosios vietosar vietos, kurioje asmuo paprastai gyvena ir valstybės narės,kurioje vyksta teismas, pragyvenimo išlaidų skirtumo.

5. Teisinės pagalbos galima nesuteikti prašytojams, kai jie svars-tomojoje byloje turi galimybę veiksmingai pasinaudoti kitais

mechanizmais, kuriais padengiamos 3 straipsnio 2 dalyje nuro-dytos bylinėjimosi išlaidos.

6 straipsnis

Su ginčų esme susijusios sąlygos

1. Valstybės narės gali numatyti, kad teisinės pagalbos prašymusieškiniams, kurie atrodo akivaizdžiai nepagrįsti, kompetentingosinstitucijos gali atmesti.

2. Jei suteikiamos ikiteisminės konsultacijos, naudojimasistolesne teisine pagalba gali būti nutraukiamas ar panaikinamas dėlsu bylos esme susijusių aplinkybių, jeigu užtikrinama teisė kreip-tis į teismą.

3. Priimdamos sprendimą dėl prašymo esmės ir nepažeisdamos5 straipsnio, valstybės narės apsvarsto konkrečios bylos svarbąprašytojui, o taip pat gali atsižvelgti į bylos pobūdį, kai prašytojasreikalauja, kad būtų atlyginta jo garbei ir orumui padaryta žala,bet jis nepatyrė jokių materialinių ar finansinių nuostolių arba kaiprašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai kylančiu iš prašy-tojo komercinės veiklos ar iš jo kaip laisvai samdomo asmensprofesinės veiklos.

7 straipsnis

Su ginčo tarptautiniu pobūdžiu susijusios išlaidos

Valstybėje narėje, kurioje vyksta teismas, suteikiama teisinėpagalba apima šias išlaidas, tiesiogiai susijusias su ginčo tarptau-tiniu pobūdžiu:

a) vertimą žodžiu;

b) teismo ar kompetentingos institucijos reikalaujamų ir gavėjųpateikiamų dokumentų, būtinų bylai išspręsti, vertimą;

c) kelionės išlaidas, kurias turi apmokėti prašytojas tais atvejais,kai pačių asmenų, susijusių su prašytojo byla, dalyvavimasteismo posėdyje būtinas pagal tos valstybės narės įstatymus arpagal teismo sprendimą ir teismas nutaria, kad susiję asmenysnegali būti apklausti jokiu kitu teismui priimtinu būdu.

8 straipsnis

Išlaidos, kurias atlygina nuolatinės gyvenamosios vietos arvietos, kurioje asmuo paprastai gyvena, valstybė narė

Valstybė narė, kurioje teisinės pagalbos prašytojas turi nuolatinęgyvenamąją vietą ar vietą, kurioje jis paprastai gyvena, suteikia3 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinę pagalbą, kurios reikiapadengti:

a) išlaidas, susijusias su vietinio advokato arba bet kurio kitoasmens, pagal įstatymą turinčio teisę teikti teisines konsulta-cijas, patirtas toje valstybėje narėje iki tol, kol buvo gautasteisinės pagalbos prašymas laikantis šios direktyvos valstybėjenarėje, kurioje vyksta teismas, paslaugomis;

b) prašymo ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų vertimą patei-kiant prašymą tos valstybės narės institucijoms.


458

9 straipsnis

Teisinės pagalbos tęstinumas

1. Teisinė pagalba visa arba iš dalies yra toliau teikiama gavėjams,kad padengtų išlaidas, susijusias su sprendimo vykdymuvalstybėje narėje, kurioje vyko teismas.

2. Gavėjas, kuris valstybėje narėje, kurioje vyksta teismas, yragavęs teisinę pagalbą, gauna valstybės narės, kurioje prašomasprendimo pripažinimo ir vykdymo, įstatymais numatytą teisinępagalbą.

3. Atsižvelgiant į 5 ir 6 straipsnius, teisinė pagalba teikiama toliaugavėjui padavus arba prieš jį padavus apeliacinį skundą.

4. Valstybės narės gali numatyti galimybę 3 straipsnio 3 ir5 dalyse ir 6 straipsnyje nustatytais pagrindais iš naujo nagrinėtiprašymą bet kurios teismo proceso stadijos metu, įskaitant šiostraipsnio 1-3 dalyse nurodytas procedūras.

10 straipsnis

Neteisminiai veiksmai

Teisinė pagalba šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis taip patteikiama neteisminiams veiksmams, jei ginčo šalys juos turi atliktipagal įstatymą arba tai numatyta jiems skirtoje teismo nutartyje.

11 straipsnis

Autentiški dokumentai

Teisinė pagalba šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis teikiamaautentiškiems dokumentams kitoje valstybėje narėje vykdyti.

IV SKYRIUS

TVARKA

12 straipsnis

Teisinę pagalbą teikianti institucija

Teisinę pagalbą suteikia ar atsisako suteikti valstybės narės, kuriojevyksta teismas, kompetentinga institucija, nepažeisdama8 straipsnio.

13 straipsnis

Teisinės pagalbos prašymų įteikimas ir perdavimas

1. Teisinės pagalbos prašymai gali būti įteikiami arba:

a) valstybės narės, kurioje prašytojas turi nuolatinę gyvenamąjąvietą ar vietą, kurioje jis paprastai gyvena, kompetentingai ins-titucijai (perduodančiajai institucijai), arba

b) valstybės narės, kurioje vyksta teismas ar kurioje turi būti vyk-domas sprendimas, kompetentingai institucijai (priimančiajaiinstitucijai).

2. Teisinės pagalbos prašymai yra sudaromi ir patvirtinamiejidokumentai išverčiami į:

a) kompetentingos priimančiosios institucijos valstybės narėsoficialią kalba ar vieną iš jos kalbų, kuri atitinka vieną iš Bend-rijos institucijų kalbų; arba

b) kitą kalbą, kurią ta valstybė narė yra nurodžiusi, kaip jai pri-imtiną kalbą laikantis 14 straipsnio 3 dalies.

3. Kompetentingos perduodančiosios institucijos gali nuspręstiatsisakyti perduoti prašymą, jei jis yra akivaizdžiai:

a) nepagrįstas; arba

b) nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai.

Tokiems sprendimams taikomos 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nuro-dytos sąlygos.

4. Kompetentinga perduodančioji institucija padeda prašytojuiužtikrindama, kad prie prašymo būtų pridėti visi patvirtinamiejidokumentai, kurių jos žiniomis reikia, kad prašymas būtųnagrinėjamas. Ji taip pat padeda prašytojui pasirūpindama būtinupatvirtinamųjų dokumentų vertimu laikydamasi 8 straipsniob punkto.

Kompetentinga perduodančioji institucija perduoda prašymąkompetentingai priimančiajai institucijai kitoje valstybėje narėjeper 15 dienų nuo tinkamai viena iš šio straipsnio 2 dalyje nuro-dytų kalbų sudaryto prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų, jeibūtina, išverstų į vieną iš tų kalbų, įteikimo dienos.

5. Pagal šią direktyvą perduodami dokumentai yra atleidžiaminuo legalizavimo ar bet kokio lygiaverčio formalumo.

6. Valstybės narės negali imti mokesčio už paslaugas, suteiktaslaikantis šio straipsnio 4 dalies. Valstybės narės, kuriose teisinėspagalbos prašytojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą,kurioje paprastai gyvena, gali nustatyti, kad prašytojas turi atly-ginti kompetentingos perduodančiosios institucijos patirtas ver-timo išlaidas, jei kompetentinga institucija atmeta teisinės pagal-bos prašymą.

14 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir kalba

1. Valstybės narės paskiria instituciją ar institucijas prašymamssiųsti (perduodančiąsias institucijas) ir priimti (priimančiąsias ins-titucijas).

2. Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

— šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kompetentingų priimančiųjųar perduodančiųjų institucijų pavadinimus ir adresus,

— geografines vietoves, kurias apima jų kompetencija,


459

— apie būdus, kuriais jos gali gauti prašymus, ir

— apie kalbas, kurios gali būti vartojamos sudarant prašymus.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie Bendrijos institucijų ofi-cialią kalbą ar kalbas, išskyrus savąsias, kuri ar kurios yra priim-tinos kompetentingai priimančiajai institucijai sudarant laikantisšios direktyvos galimus gauti teisinės pagalbos prašymus.

4. Valstybės narės šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informa-ciją praneša Komisijai iki 2004 m. lapkričio 30 d. Apie bet kokįvėlesnį tokios informacijos pakeitimą Komisijai pranešama nevėliau kaip likus dviems mėnesiams iki to pakeitimo įsigaliojimotoje valstybėje narėje.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija skelbiamaEuropos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Prašymų tvarkymas

1. Nacionalinės institucijos, įgaliotos priimti sprendimus dėlteisinės pagalbos prašymų, užtikrina, kad prašytojas būtų išsamiaiinformuotas apie prašymo tvarkymą.

2. Visiškai ar iš dalies atmetant prašymus, nurodomos atmetimopriežastys.

3. Valstybės narės numato galimybę peržiūrėti arba apskųstisprendimus, atmetančius teisinės pagalbos prašymus. Valstybėsnarės gali numatyti išimtį tais atvejais, kai teisinės pagalbos pra-šymą atmeta teismas ar specializuotas teismas, kurio sprendimodėl bylos esmės pagal nacionalinius įstatymus negalima apskųstiar jo negalima apskųsti pagal apeliacinio teismo sprendimą.

4. Kai apeliaciniai skundai dėl sprendimo, atmetančio ar panai-kinančio teisinę pagalbą, suteiktą pagal 6 straipsnį, yra adminis-tracinio pobūdžio, jiems visada gali būti taikoma teisminė per-žiūra.

16 straipsnis

Standartinė forma

1. Siekiant palengvinti perdavimą, 17 straipsnio 2 dalyjenustatyta tvarka nustatoma teisinės pagalbos prašymų ir tokiųprašymų perdavimo standartinė forma.

2. Teisinės pagalbos prašymų perdavimo standartinė formanustatoma ne vėliau kaip iki 2003 m. gegužės 30 d.

Teisinės pagalbos prašymų standartinė forma nustatoma ne vėliaukaip iki 2004 m. lapkričio 30 d.

V SKYRIUS


17 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.


18 straipsnis

Informavimas

Kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiauja, kadinformuotų plačiąją visuomenę ir jos profesinius sluoksnius apieįvairias teisinės pagalbos sistemas, ypač per laikantis Sprendimo2001/470/EB įkurtą Europos teisminį tinklą.

19 straipsnis

Palankesnės nuostatos

Ši direktyva valstybėms narėms netrukdo teisinės pagalbosprašytojams ir gavėjams numatyti palankesnės tvarkos.

20 straipsnis

Ryšys su kitais teisės aktais

Ši direktyva turi viršenybę valstybių narių tarpusavio santykių irbylų, kurioms ji taikoma, atžvilgiu nuostatoms, įtvirtintoms vals-tybių narių sudarytuose dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuo-se, įskaitant:

a) 1977 m. sausio 27 d. Strasbūre pasirašytą Europos susitarimądėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo su pakeitimais, pada-rytais 2001 m. Maskvoje pasirašytu Europos susitarimo dėlteisinės pagalbos prašymų perdavimo papildomu Protokolu;

b) 1980 m. spalio 25 d. Hagos Konvenciją dėl tarptautinės teisėskreiptis į teismą.

21 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsi-galioję iki 2004 m. lapkričio 30 d., įgyvendina šią direktyvą, išsky-rus 3 straipsnio 2 dalies a punktą, kurio atžvilgiu ši direktyva per-keliama į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 30 d.Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.


460

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą įšią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo sri-tyje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajameleidinyje dieną.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Europos bendrijossteigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2003 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. PAPANDREOU


461

462

9

463

Kompensacijos nusikaltimų aukoms

9

464

9a

9a

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms

32004L0080

2004 8 6EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALUSIS LEIDINYSL 261/15

TARYBOS DIREKTYVA 2004/80/EB2004 m. balandžio 29 d.

dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms


atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos308 straipsnį,




kadangi:

(1) Vienas iš Europos bendrijos tikslų – panaikinti tarp valsty-bių narių kliūtis laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui,

(2) Cowan (4) byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo-met, kai Bendrijos teisės aktas garantuoja fiziniam asme-niui laisvę vykti į kitą valstybę narę, tos laisvės išvada yrato asmens apsauga nuo žalos atitinkamoje valstybėje narėjetokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos piliečiams bei jojegyvenantiems asmenims. Šio tikslo realizavimo dalimiturėtų būti kompensacijos nusikaltimų aukoms palengvi-nimo priemonės.

(3) Savo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. posėdyje Tampere Euro-pos Vadovų Taryba pakvietė parengti būtiniausius nusikal-timų aukų apsaugos standartus, visų pirma dėl nusikaltimųaukų galimybės siekti teisingumo ir jų teisių į kompensa-ciją už žalą, įskaitant teisines išlaidas.

(4) Briuselio Europos Taryba, posėdžiavusi 2004 m. kovo 25ir 26 d., deklaracijoje dėl kovos su terorizmu pakvietėpatvirtinti šią direktyvą iki 2004 m. gegužės 1 d.

(5) 2001 m. kovo 15 d. Taryba patvirtino Pamatinį sprendimą2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamo-siose bylose (5). Šis sprendimas, pagrįstas Europos Sąjun-gos Sutarties VI antraštine dalimi, leidžia nusikaltimųaukoms baudžiamajame nagrinėjime reikalauti kompensa-cijos iš nusikaltėlio.

(6) Nusikaltimų aukoms Europos Sąjungoje turėtų būtisuteikta teisė į sąžiningą ir atitinkamą kompensaciją dėl jų

patirtų sužalojimų, neatsižvelgiant į tai, kurioje Europosbendrijos vietoje buvo įvykdytas nusikaltimas.

(7) Ši direktyva įdiegia bendradarbiavimo sistemą, palengvi-nančią nusikaltimų aukoms gauti kompensaciją esantužsienyje, kuri turėtų veikti remiantis valstybių narių sche-momis dėl kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų,įvykdytų atitinkamose jų teritorijose, aukoms. Todėl visosevalstybėse narėse turėtų veikti kompensavimo mechaniz-mas.

(8) Daugelis valstybių narių jau įdiegė tokias kompensavimoschemas, kai kurios iš jų – vykdydamos savo įsipareigoji-mus pagal 1983 m. lapkričio 24 d. Europos konvenciją dėlkompensacijų smurtinių nusikaltimų aukoms.

(9) Kadangi šioje direktyvoje nurodytos priemonės yra būtinosBendrijos tikslams pasiekti, o Sutartis nenumato kitų tei-sių, nei nurodytosios 308 straipsnyje šiai direktyvai patvir-tinti, tas straipsnis turėtų būti taikomas.

(10) Nusikaltimų aukos dažnai negalės gauti kompensacijos išnusikaltėlio, kadangi jis gali neturėti reikiamų lėšų priteis-tai žalai atlyginti arba todėl, kad nusikaltėlio tapatybėnebus nustatyta ar jis nebus patrauktas baudžiamojon atsa-komybėn.

(11) Turėtų būti įdiegta bendradarbiavimo tarp valstybių nariųinstitucijų sistema, padėsianti gauti kompensacijas tai atve-jais, kai nusikaltimas įvykdytas ne aukos valstybėje narėje.

(12) Ši sistema turėtų užtikrinti, kad nusikaltimų aukos galėtųvisuomet kreiptis į instituciją savo gyvenamoje valstybėjenarėje ir būtų palengvinti praktiniai ir kalbiniai sunkumai,su kuriais susiduriama užsienyje.

(13) Sistema turėtų aprėpti būtinas priemones, leidžiančiasnusikaltimų aukai rasti informaciją, kurios reikia pareiški-mui pateikti, ir veiksmingai bendradarbiauti dalyvaujan-čioms institucijoms.

(14) Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų,patvirtintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių tei-sių chartijoje kaip pagrindinių Bendrijos teisės aktų prin-cipų.

(1) OL C 45 E, 2003 2 25, p. 69.(2) 2003 m. spalio 23 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialia-

jame leidinyje).(3) OL C 95, 2003 4 23, p. 40.(4) Byla 186/87, Europos Teismo ataskaitos, 1989 m., p. 195.(5) OL L 82, 2001 3 22, p. 1.


467

(15) Kadangi tikslo, palengvinti nusikaltimų aukoms kompen-sacijos gavimą užsienyje, valstybės narės negali iki galo įgy-vendinti dėl tarptautinių aspektų ir dėl veiksmų masto irpoveikio, todėl tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu. Bend-rija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyjeišdėstytą subsidiarumo principą. Laikantis minėtamestraipsnyje išdėstyto proporcingumo principo, ši direktyvaneviršija būtinųjų priemonių ribų tokiems tikslamspasiekti.

(16) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būtipatvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos spren-dimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jaisuteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (1),


I SKYRIUS

KOMPENSACIJOS GAVIMAS UŽSIENYJE

1 straipsnis

Teisė pateikti pareiškimą gyvenamosios vietos valstybėjenarėje

Valstybės narės užtikrina, kad tuomet, kai smurtinis tyčinisnusikaltimas buvo įvykdytas kitoje valstybėje narėje nei gyvenakompensacijos pareiškėjas, pareiškėjas turi teisę pateiktipareiškimą pastarosios valstybės narės institucijai ar bet kuriaikitai įstaigai.

2 straipsnis

Atsakomybė už kompensacijos išmokėjimą

Kompensaciją išmoka valstybės narės, kurios teritorijoje įvykdytasnusikaltimas, kompetentinga institucija.

3 straipsnis

Atsakingos institucijos ir administracinė procedūra

1. Valstybės narės įsteigia arba paskiria vieną ar keletą institucijųar bet kokių kitų įstaigų (toliau – padedančioji institucija ar insti-tucijos) atsakingomis už 1 straipsnio taikymą.

2. Valstybės narės įsteigia arba paskiria vieną ar keletą institucijųar bet kokių kitų įstaigų, atsakingomis už sprendimų dėl kompen-sacijos pareiškimų priėmimą (toliau – sprendžiančioji institucijaar institucijos).

3. Valstybės narės stengiasi laikytis kuo mažiau administraciniųformalumų, būtinų kompensacijos pareiškimo pateikėjui.

4 straipsnis

Informacija potencialiems pareiškėjams

Valstybės narės, bet kokiomis jų nuomone tinkamomispriemonėmis, užtikrina, kad potencialūs kompensacijospareiškėjai galėtų gauti svarbiausią informaciją apie galimybesprašyti kompensacijos.

5 straipsnis

Pagalba pareiškėjui

1. Padedančioji institucija suteikia pareiškėjui 4 straipsnyje nuro-dytą informaciją ir reikiamas pareiškimo formas pagal vadovą,parengtą pagal 13 straipsnio 2 dalį.

2. Padedančioji institucija pareiškėjo prašymu pateikia jam ar jaibendrąsias gaires ir informaciją apie tai, kaip pareiškimas turėtųbūti pildomas ir kokios pagalbinės dokumentacijos gali reikėti.

3. Padedančioji institucija pareiškimo nevertina.

6 straipsnis

Pareiškimų perdavimas

1. Padedančioji institucija nedelsdama perduoda pareiškimą ir betkokią pagalbinę dokumentaciją sprendžiančiajai institucijai.

2. Padedančioji institucija perduoda pareiškimą naudodama stan-dartinę formą, nurodytą 14 straipsnyje.

3. Pareiškimo ir bet kokios pagalbinės dokumentacijos kalbanustatoma pagal 11 straipsnio 1 dalį.

7 straipsnis

Pareiškimų priėmimas

Gavusi pagal 6 straipsnį perduotą pareiškimą, sprendžiančioji ins-titucija nedelsdama nusiunčia padedančiajai institucijai ir pareiš-kėjui tokią informaciją:

a) nurodo kontaktinį asmenį ir departamentą, atsakingą už klau-simo nagrinėjimą;

b) patvirtinimą dėl pareiškimo gavimo;

c) jei įmanoma, apytiksliai nurodo laiką, per kurį bus priimtassprendimas dėl pareiškimo.(1) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


468

8 straipsnis

Papildomos informacijos prašymai

Jei reikia, padedančioji institucija suteikia bendrą pagalbąpareiškėjui, jei sprendžiančioji institucija paprašo pateiktipapildomos informacijos.

Pareiškėjo prašymu vėliau ji nedelsdama tiesiogiai perduoda jąsprendžiančiajai institucijai, jei reikia, pridėdama bet kokiosperduodamos pagalbinės dokumentacijos sąrašą.

9 straipsnis

Pareiškėjo išklausymas

1. Jei sprendžiančioji institucija pagal savo valstybės narės teisėsaktus nusprendžia išklausyti pareiškėjo ar bet kokio kito asmenskaip liudininko ar eksperto, ji gali susisiekti su padedančiąja ins-titucija, kad susitartų dėl:

a) asmens (-ų) išklausymo tiesiogiai sprendžiančiojoje instituci-joje pagal jos valstybės narės teisės aktus, naudojant, pvz., tele-fono ar vaizdo konferencijos technologijas; arba

b) asmens (-ų) išklausymo padedančiojoje institucijoje pagal josvalstybės narės teisės aktus, kuri vėliau perduos išklausymoprotokolą sprendžiančiajai institucijai.

2. Tiesioginis išklausymas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktągali vykti tik bendradarbiaujant su padedančiąja institucija ir sava-noriškai, sprendžiančiajai institucijai neturint teisės taikyti prie-vartos priemonių.

10 straipsnis

Sprendimo perdavimas

Po to, kai bus priimtas sprendimas, sprendžiančioji institucijasiunčia sprendimą dėl pareiškimo kompensacijai gauti standartineforma, nurodyta 14 straipsnyje, pareiškėjui ir padedančiajaiinstitucijai nedelsdama, laikydamasi nacionalinių teisės aktų.

11 straipsnis

Kitos nuostatos

1. Informacija, kuria institucijos keičiasi pagal 6–10 straipsnius,pateikiama:

a) valstybės narės, kurios institucijai informacija siunčiama, vals-tybinėmis kalbomis arba viena iš valstybinių kalbų, kuri ati-tinka vieną iš Bendrijos institucijų kalbų; arba

b) kita Bendrijos institucijų kalba, kurią kaip priimtiną nurodė tavalstybė narė;

išskyrus:

i) visą sprendžiančiosios institucijos priimtų sprendimų tekstą,kurio kalbų vartojimą reglamentuoja jos valstybės narės teisėsaktai;

ii) išklausymo pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą protokolus,kurių kalbas nustato padedančioji institucija; tai turi būti vienaiš Bendrijos institucijų kalbų.

2. Padedančioji institucija iš pareiškėjo ar sprendžiančiosios ins-titucijos negali reikalauti jokios sąnaudų ar išlaidų kompensacijosuž jos pasinaudotas paslaugas pagal 1–10 straipsnius.

3. Pareiškimo formoms ir kitai dokumentacijai, perduodamaipagal 6–10 straipsnius, netaikomi autentiškumo patvirtinimo arjokie kiti lygiaverčiai formalumai.

II SKYRIUS

NACIONALINĖS KOMPENSAVIMO SCHEMOS

12 straipsnis

1. Pagal šią direktyvą parengtos taisyklės dėl kompensacijųgavimo užsienyje veikia pagal valstybių narių kompensacijų smur-tinių tyčinių nusikaltimų, padarytų atitinkamose jų teritorijose,aukoms schemas.

2. Visos valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės taisyklėsnumatytų kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytųatitinkamose jų teritorijose, aukoms schemas, kurios garantuotųsąžiningą ir atitinkamą kompensaciją aukoms.

III SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

13 straipsnis

Informacija, kurią reikia nusiųsti Komisijai, ir vadovas

1. Ne vėliau kaip 2005 m. liepos 1 d. valstybės narės turi nusiųstiKomisijai tokią informaciją:

a) institucijų, įsteigtų arba paskirtų pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis,sąrašą, įskaitant, jei reikia, informaciją apie specialiąją ir teri-torinę šių institucijų jurisdikciją;

b) nurodyti 11 straipsnio 1 dalies a punkte minimą (-as) kalbą(-as), kurias institucijos gali pripažinti taikant 6–10 straipsniusir oficialią kalbą ar kalbas, išskyrus jų gimtąją, kuri arba kuriosyra jai priimtinos pareiškimams perduoti pagal 11 straipsnio1 dalies b punktą;


469

c) informaciją, nustatytą pagal 4 straipsnį;

d) pareiškimo kompensacijai gauti formas.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesniusšios informacijos pasikeitimus.

2. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, paren-gia ir paskelbia internete vadovą su informacija, kurią valstybėsnarės pateikia pagal šio straipsnio 1 dalį. Komisija atsakinga užpasirūpinimą reikiamais vadovo vertimais.

14 straipsnis

Standartinė pareiškimų ir sprendimų perdavimo forma

Pareiškimų ir sprendimų 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarkastandartinės formos turi būti parengtos ne vėliau kaip iki 2005 m.spalio 31 d.

15 straipsnis

Komitetas


2. Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

16 straipsnis

Centrinės ryšių palaikymo atstovybės

Valstybės narės paskiria centrines ryšių palaikymo atstovybes,skirtas:

a) padėti įgyvendinti 13 straipsnio 2 dalį;

b) palaikyti artimą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacijatarp valstybių narių padedančiųjų ir sprendžiančiųjųinstitucijų;

c) teikti pagalbą ir ieškoti sprendimų iškilus bet kokiems sunku-mams, kurių gali būti taikant 1–10 straipsnius.

Ryšių palaikymo atstovybės reguliariai posėdžiauja.

17 straipsnis

Palankesnės nuostatos

Ši direktyva neuždraudžia valstybėms narėms:

a) nustatyti ar išlaikyti nusikaltimų aukoms ir bet kokiemskitiems nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims palankes-nes nuostatas;

b) nustatyti ar išlaikyti nuostatas, skirtas kompensuoti ne jų teri-torijoje padarytų nusikaltimų aukoms ar bet kokiems kitiemsnuo tokių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims bet kokio-mis sąlygomis, kurias valstybė narė gali tuo tikslu nustatyti.

18 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsi-galioję iki 2006 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, išskyrus12 straipsnio 2 dalį, kurios įgyvendinimo data yra 2005 m. lie-pos 1 d. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad šiai direktyvai įgyvendintibūtinos priemonės būtų taikomos tik pareiškėjams, kurie nuken-tėjo nuo nusikaltimų, padarytų vėliau kaip 2005 m. birželio 30 d.

3. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuo-rodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skel-biant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo sri-tyje priimtų vidaus teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

19 straipsnis

Peržiūrėjimas

Ne vėliau kaip 2009 m. sausio 1 d. Komisija pateikia EuroposParlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetui ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. balandžio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. McDOWELL


470

10

471

Civilinė mediacija

10

472

10a

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB

dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų

10a

DIREKTYVOS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/52/EB

2008 m. gegužės 21 d.

dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų


atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 5 dalies antrą įtrauką,



veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka (2),

kadangi:

(1) Bendrija nustatė sau tikslą išsaugoti ir plėtoti laisvės,saugumo bei teisingumo erdvę, kurioje būtų užtikrintaslaisvas asmenų judėjimas. Šiuo tikslu Bendrija, inter alia,turi patvirtinti teismų bendradarbiavimo civilinėse bylosepriemones, kurios būtinos tinkamam vidaus rinkosveikimui užtikrinti.

(2) Teisės kreiptis į teismus principas yra pamatinis, o siek-dama sudaryti geresnes teisės kreiptis į teismus sąlygas1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos VadovųTaryba paragino valstybes nares sukurti alternatyviasneteismines procedūras.

(3) 2000 m. gegužės mėn. Taryba priėmė Išvadas dėl civi-linės ir komercinės teisės ginčų alternatyvių sprendimobūdų, kuriose nurodyta, kad pagrindinių šios sritiesprincipų nustatymas yra esminis žingsnis, užtikrinantisneteisminių procedūrų, reikalingų sprendžiant ginčuscivilinėse ir komercinėse bylose, išvystymą ir veikimą,kad taip būtų supaprastinta ir sustiprinta teisė kreiptis įteismus.

(4) 2002 m. balandžio mėn. Komisija pateikė žaliąją knygądėl civilinės ir komercinės teisės ginčų alternatyvių spren-dimo būdų, kuria apibendrinama esama alternatyviųginčų sprendimo būdų padėtis Europos Sąjungoje ir inici-juojamos plataus masto konsultacijos su valstybėmisnarėmis bei suinteresuotomis šalimis dėl priemoniųskatinti mediacijos naudojimą.

(5) Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėssukūrimo politikoje numatytas tikslas užtikrinti geresnįteisės kreiptis į teismus įgyvendinimą turėtų apimti teis-minius ir neteisminius ginčų sprendimo būdus. Ši direk-tyva turėtų užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą,pirmiausia kiek tai susiję su mediacijos paslaugų užtikri-nimu.

(6) Mediacija gali būti ekonomiškai efektyvus ir greitasneteisminis ginčų sprendimo būdas civilinėse ir komerci-nėse bylose, naudojant šalių poreikiams pritaikytusprocesus. Mediacijos būdu pasiektų susitarimų paprastailabiau laikomasi savanoriškai ir jie labiau padeda išsau-goti draugiškus bei tvarius šalių santykius. Šie privalumaiypač išryškėja situacijose, kurioms būdingi tarptautiniaielementai.

(7) Siekiant toliau skatinti mediacijos naudojimą ir užtikrinti,kad ją naudojančios šalys būtų tikros dėl iš ankstožinomos teisinės tvarkos, būtina priimti pagrindiniusteisės aktus, visų pirma reglamentuojančius pagrindiniuscivilinio proceso aspektus.

(8) Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tik media-cijai tarptautiniuose ginčuose, tačiau jokiu būdu neturėtųbūti draudžiama valstybėms narėms taikyti tokiųnuostatų ir vidaus mediacijos procesams.

(9) Ši direktyva jokiu būdu neturėtų užkirsti kelio mediacijosprocese naudoti šiuolaikines ryšių technologijas.

LT2008 5 24 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 136/3

(1) OL C 286, 2005 11 17, p. 1.(2) 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 27 E,

2008 1 31, p. 129), 2008 m. vasario 28 d. Tarybos bendroji pozi-cija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. balandžio23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajameleidinyje).

475

(10) Ši direktyva turėtų būti taikoma procesams, kuriuose dviar daugiau tarptautinio ginčo šalių savanoriškai siekiataikiai išspręsti ginčą padedant mediatoriui. Ji turėtųbūti taikoma civilinėms ir komercinėms byloms. Tačiauji neturėtų būti taikoma teisėms ir pareigoms, dėl kuriųpačios šalys negali spręsti pagal atitinkamą taikytiną teisę.Tokios teisės ir pareigos yra ypač dažnos šeimos teisėje irdarbo teisėje.

(11) Ši direktyva neturėtų būti taikoma ikisutartinėms dery-boms ar teisminio pobūdžio procesams, pavyzdžiui,tam tikroms teisminio taikinimo procedūroms, vartotojųskundų nagrinėjimo schemoms, arbitražui ir ekspertųskyrimui ar formalias rekomendacijas teikiančių asmenųar institucijų administruojamiems procesams, nepriklau-somai nuo to, ar jie sukuria teisinę pareigą dėl ginčosprendimo.

(12) Ši direktyva turėtų būti taikoma tais atvejais, kai teismasnukreipia šalis ginčą spręsti mediacijos būdu, arba kaimediacija numatyta nacionalinėje teisėje. Be to, jei pagalnacionalinę teisę mediatoriumi gali būti teisėjas, ši direk-tyva turėtų būti taikoma ir mediacijai, kurią vykdoteisėjas, kuris neatsakingas už jokius teismo procesus,susijusius su ginčo dalyku ar dalykais. Tačiau ši direktyvaneturėtų būti taikoma sprendžiančio teismo ar teisėjopastangoms taikiai išspręsti ginčą teismo proceso metuar atvejais, kai sprendžiantis teismas ar teisėjas prašokompetentingo asmens pagalbos ar patarimo.

(13) Šioje direktyvoje numatyta mediacija turėtų būti savano-riškas procesas – šalys pačios vadovautų procesui irgalėtų jį organizuoti kaip nori bei nutraukti bet kuriuometu. Tačiau pagal nacionalinę teisę teismai turėtų galėtinustatyti mediacijos proceso terminus. Be to, visais tinka-mais atvejais teismai turėtų galėti atkreipti šalių dėmesį įmediacijos galimybę.

(14) Jokia šios direktyvos nuostata neturėtų riboti galimybiųnacionalinės teisės aktuose numatyti privalomo media-cijos naudojimo ar taikyti paskatas arba sankcijas, jeitokie teisės aktai neužkerta kelio šalims pasinaudotisavo teise kreiptis į teismus. Taip pat jokia šios direktyvosnuostata neturėtų daryti poveikio esamoms saviregulia-vimu grindžiamoms mediacijos sistemoms tiek, kiek josreglamentuoja aspektus, kurių neapima ši direktyva.

(15) Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą šioje direktyvoje reikėtųnurodyti, kokia data būtų tinkama nustatyti, ar ginčas,kurį šalys stengiasi išspręsti mediacijos būdu, yra tarptau-tinis ginčas. Nesant rašytinio susitarimo turėtų būti

laikoma, kad šalys susitaria naudoti mediaciją tuomet,kai jos imasi konkrečių veiksmų mediacijos procesuipradėti.

(16) Siekdamos būtino abipusio pasitikėjimo dėl konfidencia-lumo, poveikio apribojimų ir senaties terminams beimediacijos būdu pasiektų susitarimų pripažinimo irprivalomo vykdymo, valstybės narės visomis jų nuomonetinkamomis priemonėmis turėtų skatinti mediatoriųmokymą ir veiksmingų mediacijos paslaugų teikimokokybės kontrolės mechanizmų įdiegimą.

(17) Valstybės narės turėtų apibrėžti tokius mechanizmus,pagal kuriuos būtų galima naudotis rinkos priemonėmisgrindžiamais sprendimais, ir iš jų neturėtų būti reikalau-jama numatyti finansavimo šiam tikslui. Šiais mechaniz-mais turėtų būti siekiama išsaugoti mediacijos procesolankstumą ir šalių autonomiškumą bei užtikrinti, kadmediacija būtų vykdoma veiksmingai, nešališkai irkompetentingai. Mediatoriai turėtų būti informuoti, kadegzistuoja Europos mediatorių elgesio kodeksas, sukuriuo visuomenė taip pat turėtų galimybę susipažintiinternete.

(18) Vartotojų apsaugos srityje Komisija priėmė rekomenda-ciją (1), nustatančią būtiniausius kokybės kriterijus,kuriuos savo klientams turėtų siūlyti neteisminės institu-cijos, visų šalių sutikimu dalyvaujančios sprendžiantvartotojų ginčus. Visi mediatoriai arba organizacijos,kuriems taikoma ta rekomendacija, turėtų būti skatinamilaikytis joje numatytų principų. Siekdama sudarytigeresnes sąlygas informacijos apie tokias institucijas sklei-dimui Komisija turėtų sukurti neteisminių sistemų, kuriasvalstybės narės laiko atitinkančiomis tos rekomendacijosprincipus, duomenų bazę.

(19) Mediacija neturėtų būti laikoma blogesne alternatyva užteismo procesus dėl to, kad mediacijos būdu pasiektųsusitarimų laikymasis priklauso nuo šalių geros valios.Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mediacijosbūdu pasiekto rašytinio susitarimo šalims jų susitarimoturinys galėtų būti pripažintas privalomai vykdomu. Vals-tybė narė turėtų galėti atsisakyti pripažinti susitarimąprivalomai vykdomu tik tuo atveju, jeigu jo turinys prieš-tarauja jos teisei, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę,arba jeigu jos teisėje nenumatytas to konkretaus susita-rimo turinio privalomas vykdymas. Taip galėtų atsitiktituo atveju, jeigu susitarime nustatytos pareigos dėl jospobūdžio neįmanoma privalomai įvykdyti.

LTL 136/4 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2008 5 24

(1) 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėlprincipų, kuriais vadovaujasi neteisminės institucijos, spręsdamosvartotojų ginčus susitarimo būdu (OL L 109, 2001 4 19, p. 56).

476

(20) Mediacijos būdu pasiekto susitarimo, pripažinto priva-lomai vykdomu valstybėje narėje, turinys kitoje valstybėjenarėje turėtų būti pripažintas ir paskelbtas privalomaivykdomu laikantis taikytinos Bendrijos ar nacionalinėsteisės. Tai galėtų būti daroma, pavyzdžiui, remiantis2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėseir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1) ar2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susi-jusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo beivykdymo (2).

(21) Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 konkrečiai numatyta,jog siekiant, kad šalių sudaryti susitarimai būtų priva-lomai vykdomi kitoje valstybėje narėje, tokie susitarimaituri būti privalomai vykdomi valstybėje narėje, kurioje jiesudaryti. Todėl, jei šeimos teisės byloje mediacijos būdupasiektas susitarimas nėra privalomai vykdomas valsty-bėje narėje, kurioje jis buvo sudarytas ir kurioje buvopateiktas prašymas dėl jo pripažinimo privalomaivykdomu, ši direktyva neturėtų skatinti šalių vengti tosvalstybės narės teisės pripažįstant jų susitarimą priva-lomai vykdomu kitoje valstybėje narėje.

(22) Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių nariųtaisyklėms dėl mediacijos būdu pasiektų susitarimų priva-lomo vykdymo.

(23) Mediacijos procese svarbus konfidencialumas, todėl šiojedirektyvoje turėtų būti numatytas mažiausias civilinioproceso teisės normų, numatančių, kaip apsaugoti media-cijos konfidencialumą tolesniuose civiliniuose ir komerci-niuose teismo procesuose ar arbitražo metu, suderina-mumo lygis.

(24) Siekiant paskatinti šalis naudotis mediacija valstybėsnarės turėtų užtikrinti, kad jų apribojimų ir senatiesterminams taikomos taisyklės neužkirstų kelio šalimskreiptis į teismą ar arbitražą, jei mediacijos pastangosnebūtų sėkmingos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kadšis rezultatas būtų pasiektas, nors šia direktyva ir nederi-namos nacionalinės apribojimų ir senaties terminamstaikomos taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti daromaspoveikis tarptautinių susitarimų nuostatų dėl apribojimųir senaties terminų, kurias įgyvendina valstybės narės,pavyzdžiui, transporto teisės srityje, taikymui.

(25) Valstybės narės turėtų skatinti teikti visuomenei informa-ciją apie tai, kaip kreiptis į mediatorius ir organizacijas,teikiančias mediacijos paslaugas. Jos taip pat turėtųskatinti praktikuojančius teisininkus informuoti savoklientus apie mediacijos galimybę.

(26) Laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisė-kūros (3) 34 punkto, valstybės narės savo pačių ir Bend-rijos interesais skatinamos parengti savo lenteles, kuriosekiek įmanoma būtų parodomas šios direktyvos ir josperkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitikimas, beijas viešai paskelbti.

(27) Šia direktyva siekiama skatinti pagrindines teises ir atsiž-velgiama į principus, pripažįstamus visų pirma EuroposSąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(28) Kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negalideramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arbapoveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu,laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidia-rumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagaltame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiadirektyva neviršijama tai, kas būtina nurodytam tiksluipasiekti.

(29) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozi-cijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties irEuropos Bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį JungtinėKaralystė ir Airija pateikė pranešimą apie jų pageidavimądalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą.

(30) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prieEuropos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimosutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimantšią direktyvą, dėl to ji nėra jai privaloma ar taikoma,


(1) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais,padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20,p. 1).

(2) OL L 338, 2003 12 23, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytaisReglamentu (EB) Nr. 2116/2004 (OL L 367, 2004 12 14, p. 1). (3) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

477


1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Šios direktyvos tikslas – sudaryti geresnes alternatyvausginčų sprendimo galimybes ir propaguoti taikų ginčų sprendimąskatinant naudotis mediacija bei užtikrinant subalansuotąmediacijos ir teismo proceso ryšį.

2. Ši direktyva taikoma civilinėms ir komercinėms bylomstarptautinių ginčų atveju, išskyrus teises ir pareigas, kuriomisšalys pačios negali disponuoti pagal atitinkamą taikytiną teisę.Visų pirma ši direktyva netaikoma mokesčių, muitų ar adminis-tracinėms byloms, arba valstybės atsakomybei už veiksmus irneveikimą vykdant valstybės įgaliojimus („acta iure imperii“).

3. Šioje direktyvoje sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybesnares, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Tarptautiniai ginčai

1. Šioje direktyvoje tarptautinis ginčas – ginčas, kai bentvienos iš ginčo šalių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vietaar buveinė yra kitoje nei bet kurios kitos ginčo šalies valstybėjenarėje tą dieną, kurią:

a) šalys susitaria naudotis mediacija kilus ginčui;

b) teismas nurodo naudotis mediacija;

c) pagal nacionalinę teisę kyla pareiga naudotis mediacija; ar

d) taikant 5 straipsnį šalys paraginamos naudotis mediaciją.

2. Nepaisant 1 dalies, taikant 7 ir 8 straipsnius tarptautinisginčas taip pat yra ginčas, kuriam išspręsti po tarp ginčo šaliųįvykusio mediacijos proceso inicijuojami teismo procesai ar arbi-tražas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra ginčo šaliųnuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta ar buveinė 1 daliesa, b ar c punktuose nurodytą dieną.

3. Taikant 1 ir 2 dalis, gyvenamoji vieta ar buveinė nusta-toma pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 ir 60 straipsnius.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) mediacija – struktūrinis procesas, neatsižvelgiant į tai, kaip jispavadintas ar nurodytas, kai dvi ar daugiau ginčo šalių sava-noriškai stengiasi pačios susitarti dėl jų ginčo sprendimopadedant mediatoriui. Šis procesas gali būti inicijuotas šaliųarba pasiūlytas ar nurodytas pradėti teismo, arba numatytaspagal valstybės narės teisę.

Jis apima mediaciją, vykdomą teisėjo, kuris neatsakingas užjokį su tuo ginču susijusį teismo procesą. Ši sąvoka neapimaginčą nagrinėjančio teismo ar teisėjo pastangų išspręsti ginčądėl to ginčo vykstančio teismo proceso metu;

b) mediatorius – trečiasis asmuo, kurio prašoma veiksmingai,nešališkai ir kompetentingai vykdyti mediaciją, neatsižvel-giant į jo statusą arba profesiją atitinkamoje valstybėje narėjeir į tai, kaip šis trečiasis asmuo buvo paskirtas ar paprašytasvykdyti mediaciją.

4 straipsnis

Mediacijos kokybės užtikrinimas

1. Valstybės narės visomis jų nuomone tinkamomis priemo-nėmis skatina mediatorių ir mediacijos paslaugas teikiančiųorganizacijų savanoriškų elgesio kodeksų rengimą ir jų laikymąsibei kitus veiksmingus mediacijos paslaugų teikimo kokybėskontrolės mechanizmus.

2. Valstybės narės skatina pirminį ir tolesnį mediatoriųmokymą siekiant užtikrinti, kad mediacija ginčo šalių atžvilgiubūtų vykdoma veiksmingai, nešališkai ir kompetentingai.

5 straipsnis

Pasinaudojimas mediacija

1. Teismas, kuriam pateikta byla, prireikus ir atsižvelgdamas įvisas bylos aplinkybes, gali paraginti ginčo šalis pasinaudotimediacija ginčui išspręsti. Teismas taip pat gali paraginti šalisdalyvauti informaciniuose posėdžiuose dėl naudojimosi media-cija, jei tokie posėdžiai rengiami ir juose dalyvauti paprasta.


478

2. Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisėsaktams, kuriuose nustatyta, kad mediacija yra privaloma, arbakuriais taikomos su mediacija susijusios paskatos arba sankcijos,tiek prieš prasidedant teismo procesui, tiek jam jau prasidėjus,jeigu šie teisės aktai neužkerta kelio ginčo šalims pasinaudotiteise kreiptis į teismą.

6 straipsnis

Mediacijos būdu pasiektų susitarimų privalomas vykdymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad ginčo šalys arba viena ginčošalis, gavusi aiškų kitų šalių sutikimą, turėtų galimybę prašytimediacijos būdu pasiekto rašytinio susitarimo turinį pripažintiprivalomai vykdomu. Tokio susitarimo turinys tampa priva-lomai vykdomu, išskyrus atitinkamus atvejus, kai susitarimoturinys prieštarauja valstybės narės, kurioje pateikiamasprašymas, teisei arba tos valstybės narės teisėje nenumatytas joprivalomas vykdymas.

2. Susitarimo turinį teismas ar kita kompetentinga institucijagali pripažinti privalomai vykdomu nutartimi ar sprendimu arbaautentišku dokumentu pagal valstybės narės, kurioje pateikiamasprašymas, teisę.

3. Valstybės narės praneša Komisijai, kurie teismai arba kitosvaldžios institucijos yra kompetentingi priimti prašymus pagal 1ir 2 dalis.

4. Nei viena šio straipsnio nuostata nedaro įtakos taisyklėms,kurios taikomos susitarimo, tapusio privalomai vykdomu pagalšio straipsnio 1 dalį, pripažinimui ir privalomam vykdymuikitoje valstybėje narėje.

7 straipsnis

Mediacijos konfidencialumas

1. Atsižvelgiant į tai, kad mediacija turi vykti konfidencialiai,valstybės narės užtikrina, išskyrus atvejus, kai ginčo šalys susi-taria kitaip, kad nei mediatoriai, nei mediacijos procesą adminis-truojantys asmenys nebūtų įpareigojami civiliniuose ir komerci-niuose teismo procesuose ir arbitražo metu teikti įrodymų dėlinformacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su mediacijosprocesu, išskyrus šiuos atvejus:

a) tai būtina dėl viršenybę turinčių atitinkamos valstybės narėsviešosios politikos interesų, visų pirma kai reikia užtikrintivaikų geriausių interesų apsaugą arba išvengti fizinės arpsichologinės žalos asmeniui; arba

b) kai atskleisti mediacijos būdu pasiekto susitarimo turinįbūtina, kad tas susitarimas būtų įgyvendintas ar privalomaivykdomas.

2. Nei viena 1 dalies nuostata neužkerta kelio valstybėmsnarėms imtis griežtesnių priemonių mediacijos konfidencia-lumui apsaugoti.

8 straipsnis

Mediacijos poveikis apribojimų ir senaties terminams

1. Valstybės narės užtikrina, kad šalims, kurios siekdamosišspręsti ginčą pasirenka mediaciją, dėl mediacijos procesometu pasibaigusių apribojimų ir senaties terminų nebūtų užker-tamas kelias vėliau pradėti su tuo ginču susijusį teismo procesąar kreiptis į arbitražą.

2. Šio straipsnio 1 dalimi nedaromas poveikis tarptautiniųsusitarimų, kurių šalimis yra valstybės narės, nuostatų dėl apri-bojimų ir senaties terminų taikymui.

9 straipsnis

Informacija visuomenei

Valstybės narės visomis jų nuomone tinkamomis priemonėmisskatina, kad visuomenei būtų prieinama informacija, visų pirmainternete, apie galimybes kreiptis į mediatorius ir organizacijas,teikiančias mediacijos paslaugas.

10 straipsnis

Informacija apie kompetentingus teismus ir institucijas

Komisija visomis tinkamomis priemonėmis viešai skelbia infor-maciją apie kompetentingus teismus ar institucijas, kuriuos vals-tybės narės jai nurodo pagal 6 straipsnio 3 dalį.

11 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 21 d. Komisija pateikiaEuropos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socia-linių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.Šioje ataskaitoje aptariama mediacijos raida Europos Sąjungojeir šios direktyvos poveikis valstybėse narėse. Prireikus prie atas-kaitos pridedami pasiūlymai dėl šios direktyvos pataisų.


479

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybes narės priima įstatymus, reglamentus ir adminis-tracines nuostatas, kurie, įsigalioję iki 2011 m. gegužės 21 d.,įgyvendina šią direktyvą, išskyrus 10 straipsnį, kurio įgyvendi-nimo data – ne vėliau kaip 2010 m. lapkričio 21 d. Jos nedels-damos apie tai praneša Komisijai.

Valstybėms narėms tvirtinant šias priemones, jose daromanuoroda į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiaiskelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybėsnarės.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai pagrindinių naciona-linės teisės nuostatų, kurias jos priima šios direktyvos taikymosrityje, tekstą.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimoEuropos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. gegužės 21 d.


H.-G. PÖTTERING

Tarybos varduPirmininkasJ. LENARČIČ


480

11

481

Taikytina teisė

11

482

11a

11a

1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės

I

(Informacija)

TARYBA

KONVENCIJA DĖL SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINOS TEISĖS

(Konsoliduota redakcija)

PIRMASIS PROTOKOLAS DĖL TEISINGUMO TEISMO JURISDIKCIJOS AIŠKINTI 1980 M.KONVENCIJĄ


ANTRASIS PROTOKOLAS, SUTEIKIANTIS TEISINGUMO TEISMUI ĮGALIOJIMUS AIŠKINTI1980 M. KONVENCIJĄ


(2005/C 334/01)

ĮŽANGINĖ PASTABA

2005 m. balandžio 14 d. pasirašius Konvenciją dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respub-likos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, LenkijosRespublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prie Konvencijos dėl sutar-tinėms prievolėms taikomos teisės ir prie dviejų protokolų dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šiąKonvenciją pageidautina parengti Romos konvencijos ir tų dviejų protokolų konsoliduotą redakciją.

Prie šių tekstų pridedamos šešios deklaracijos; pirmoji deklaracija, priimta 1980 m., dėl poreikio suderintipriemones, kurias Bendrija turės priimti dėl teisės pasirinkimo taisyklių, su Konvencijos taisyklėmis, antroji,taip pat priimta 1980 m., dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos aiškinti Konvenciją, trečioji, priimta1996 m., dėl Romos konvencijos 23 straipsnyje numatytos tvarkos laikymosi dėl prekių vežimo jūra,ketvirtoji, priimta 2005 m., dėl Prisijungimo konvencijų ratifikavimo terminų, penktoji, taip pat priimta2005 m., dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės pateikimo termino iršeštoji, taip pat priimta 2005 m., dėl keitimosi informacija.

Šiame leidinyje išspausdintą tekstą parengė Tarybos generalinis sekretoriatas, kurio archyvuose yra depo-nuoti atitinkamų dokumentų originalai. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šis tekstas neturi privalomosios galios.Šių konsoliduotų dokumentų oficialūs tekstai yra pateikti šiuose Oficialiuosiuose leidiniuose.

Oficialiojo leidiniokalba

1980 m.Konvencija

1984 m.Prisijungimokonvencija

1988 m. Pirmasisprotokolas

1988 m. Antrasisprotokolas




vokiečių kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

anglų kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

danų kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

2005 12 30 C 334/1Europos Sąjungos oficialusis leidinysLT

485

Oficialiojo leidiniokalba

1980 m.Konvencija


1988 m. Pirmasisprotokolas

1988 m. Antrasisprotokolas




prancūzų kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

graikų kalba L 146, 1984 531, p. 7

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

airių kalba Specialusisleidinys (L 266)

Specialusisleidinys (L 146)




Specialusisleidinys (C 15)

Specialusisleidinys (C 169)

italų kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

olandų kalba L 266,1980 10 9, p. 1

L 146, 1984 531, p. 1

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

ispanų kalba Specialusisleidinys,3 tomas, 1skyrius, p. 36(taip pat žr.OL L 333, p.17)

Specialusisleidinys,4 tomas, 1skyrius, p. 36(taip pat žr.OL L 333, p.72)

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

portugalų kalba Specialusisleidinys,3 tomas, 1skyrius, p. 36(taip pat žr.OL L 333, p. 7)

Specialusisleidinys,4 tomas, 1skyrius, p. 72(taip pat žr.OL L 333, p. 7)

L 48, 1989 220, p. 1

L 48, 1989 220, p. 17

L 333,1992 11 18,p. 1

C 15, 1997 115, p. 10

C 169, 2005 7 8,p. 1

suomių kalba C 15, 1997 115, p. 70

C 15, 1997 115, p. 66

C 15, 1997 115, p. 60

C 15, 1997 115, p. 64

C 15, 1997 115, p. 68

C 15, 1997 115, p. 53

C 169, 2005 7 8,p. 1

švedų kalba C 15, 1997 115, p. 70

C 15, 1997 115, p. 66

C 15, 1997 115, p. 60

C 15, 1997 115, p. 64

C 15, 1997 115, p. 68

C 15, 1997 115, p. 53

C 169, 2005 7 8,p. 1

čekų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

estų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

latvių kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

lietuvių kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

vengrų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

maltiečių kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

lenkų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

slovakų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

slovėnų kalba C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 23

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 10

C 169, 2005 78, p. 26

C 169, 2005 78, p. 28

C 169, 2005 7 8,p. 1

2005 12 30C 334/2 Europos Sąjungos oficialusis leidinysLT

486

KONVENCIJA (1) DĖL SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMSTAIKYTINOS TEISĖS, PATEIKTA PASIRAŠYTI 1980

M. BIRŽELIO 19 D. ROMOJE


(1) Tekstas su pataisymais, padarytais 1984 m. balandžio 10 d. Konvencija dėl Graikijos Respublikos prisijungimo (toliau— 1984 m. Prisijungimo konvencija), 1992 m. gegužės 18 d. Konvencija dėl Ispanijos Karalystės ir PortugalijosRespublikos prisijungimo (toliau — 1992 m. Prisijungimo konvencija), 1996 m. lapkričio 29 d. Konvencija dėl Aust-rijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prisijungimo (toliau —1996 m. Prisijungimo konven-cija) ir 2005 m. balandžio 14 d. Konvencija dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, LatvijosRespublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, SlovėnijosRespublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo (toliau – 2005 m. Prisijungimo konvencija).

487

PREAMBULĖ

Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PASIRYŽUSIOS tarptautinės privatinės teisės srityje tęsti Bendrijoje jau pradėtą teisės vienodinimo darbą,ypač jurisdikcijos ir teismų sprendimo vykdymo srityje,

SIEKDAMOS nustatyti vienodas sutartinėms prievolėms taikytinos teisės taisykles,

SUSITARĖ:

I DALIS

KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Konvencijos taikymo sritis

1. Šios Konvencijos taisyklės taikomos sutartinėms prievolėms esant bet kuriai situacijai, susijusiai suskirtingų valstybių teisės pasirinkimu.

2. Jos netaikomos:

a) nepažeidžiant 11 straipsnio, su fizinių asmenų statusu ar veiksnumu susijusiems klausimams;

b) sutartinėms prievolėms, susijusioms su:

— testamentais ir paveldėjimu,

— santuokos pagrindu atsirandančiomis turtinėmis teisėmis,

— teisėmis ir pareigomis, atsirandančiomis iš šeimos teisinių santykių, tėvystės ar motinystės,santuokos ar giminystės, taip pat ir nesantuokinių vaikų išlaikymo pareigomis;

c) prievolėms, atsirandančioms pagal vekselius, čekius ir skolinius įsipareigojimus bei kitus apyvarčiusdokumentus tiek, kiek tos prievolės pagal tokius kitus apyvarčius dokumentus atsiranda dėl jų apyvar-taus pobūdžio;

d) arbitražo susitarimams ir susitarimams dėl teismo pasirinkimo;

e) klausimams, kuriuos reglamentuoja bendrovių ir kitų juridinio asmens teises turinčių ar jų neturinčiųsubjektų teisė, tokiems kaip bendrovių ir kitų juridinio asmens teises turinčių ar jų neturinčių subjektųsteigimas registruojant arba kitais būdais, jų teisnumas, vidaus struktūra arba likvidavimas ir darbuotojųbei narių asmeninė atsakomybė už bendrovės ar kito subjekto prievoles;

f) klausimams, ar atstovas gali saistyti atstovaujamąjį arba ar organas gali juridinio asmens teises turintį arjų neturintį subjektą saistyti su trečiąja šalimi;

g) patikos sandorių sudarymui ir patikėtojų, patikėtinių ir naudos gavėjų santykiams;

h) nepažeidžiant 14 straipsnio, įrodinėjimui ir procesui.


488

3. Šios Konvencijos taisyklės netaikomos draudimo sutartims dėl Europos ekonominės bendrijos vals-tybių narių teritorijose esančios rizikos. Kad nustatytų, ar tose teritorijose yra rizika, teismas taiko savovidaus teisę.

4. Pirmesnė straipsnio dalis netaikoma perdraudimo sutartims.

2 straipsnis

Valstybių, kurios nėra Susitariančiosios Valstybės, teisės taikymas

Taikoma bet kuri šioje Konvencijoje nurodyta teisė, nepaisant to, ar ji yra, ar nėra Susitariančiosios Vals-tybės teisė.

II DALIS

VIENODOS TAISYKLĖS

3 straipsnis

Pasirinkimo laisvė

1. Sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutartiessąlygose arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu gali pasirinktitaikytiną teisę visai sutarčiai arba tik atskirai jos daliai.

2. Šalys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksčiau pasirinktą pagal šį straipsnį ar kitas Konvencijosnuostatas sutartinei prievolei taikytiną teisę kita teise. Taikytinos teisės pakeitimas po sutarties sudarymonepažeidžia jos formalaus galiojimo pagal 9 straipsnį ir nekenkia trečiųjų šalių teisėms.

3. Aplinkybė, kad šalys pasirinko užsienio teisę, nepaisant to, ar jos kartu pasirinko ir užsienio teismą,tais atvejais, kai visi kiti pasirinkimo metu situacijai svarbūs elementai yra susiję tik su viena valstybe, nėrapagrindas atsisakyti taikyti valstybės teisės normas, nuo kurių sutartyje negali būti nukrypta (toliau —privalomos teisės normos).

4. Šalių sutarimo dėl taikytinos teisės pasirinkimo buvimas ir galiojimas yra nustatomas pagal 8, 9 ir 11straipsnių nuostatas.

4 straipsnis

Taikytina teisė nesant pasirinkimo

1. Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, taikoma valstybės, su kuria sutartinėprievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Nepaisant to, atskirai sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kitavalstybe, išimties tvarka gali būti taikoma tos kitos valstybės teisė.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatas manoma, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yrasusijusi ta valstybė, kurios teritorijoje sutarties sudarymo metu yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiau-siai būdingą tai sutarčiai, įprastinė gyvenamoji vieta arba, jei ji yra juridinio asmens teises turintis ar jųneturintis subjektas, — centrinė administracija. Tačiau jei sutartis yra sudaryta jos šaliai verčiantis verslu arprofesija, ta valstybė yra valstybė, kurioje yra pagrindinė verslo vieta, arba tais atvejais, kai pagal sutartiessąlygas sutartis turi būti vykdoma nepagrindinėje verslo vietoje, — valstybė, kurioje yra ta kita verslo vieta.


489

3. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jei sutarties dalykas yra teisė į nekilnojamąjį turtą arba teisėnaudoti nekilnojamąjį turtą, manoma, kad ta sutartis yra labiausiai susijusi su valstybe, kurioje tas nekilno-jamasis turtas yra.

4. Sutarčiai dėl prekių vežimo šio straipsnio 2 dalyje nustatyta prielaida netaikoma. Tokioje sutartyje, jeivalstybė, kurioje sutarties sudarymo metu vežėjas turi pagrindinę verslo vietą, yra ir valstybė, kurioje yrapakrovimo vieta ar iškrovimo vieta arba siuntėjo pagrindinė verslo vieta, manoma, kad sutartis yra labiau-siai susijusi būtent su ta valstybe. Taikant šią straipsnio dalį, frachtavimo vienai jūrų kelionei sutartis irkitos sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra prekių vežimas, yra laikomos prekių vežimo sutartimis.

5. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jeigu negalima nustatyti sutarčiai labiausiai būdingos pareigos įvyk-dymo vietos ir remtis 2, 3, 4 dalyse nustatytomis prielaidomis, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartisyra labiau susijusi su kita valstybe.

5 straipsnis

Tam tikros vartojimo sutartys

1. Šis straipsnis taikomas sutarčiai, kurios dalykas yra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas fiziniamasmeniui (toliau — vartotojas) tokiu tikslu, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo verslu ar profesija,arba sutarčiai dėl kredito suteikimo tokiam dalykui įsigyti.

2. Nepaisant 3 straipsnio nuostatų, šalių teisė pasirinkti taikytiną teisę neatima ir neriboja vartotojoteisės į apsaugą, kurią jam teikia valstybės, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, privalomos teisėsnormos:

— jei toje valstybėje prieš sudarant sutartį buvo jam skirtas konkretus kvietimas ar reklama ir jis pats tojevalstybėje buvo ėmęsis visų reikiamų veiksmų sutarčiai sudaryti arba

— jei kita sutarties šalis ar jos atstovas gavo vartotojo užsakymą toje valstybėje, arba

— jei sutartis yra sudaryta dėl prekių pardavimo ir vartotojas vyko iš tos valstybės į kitą valstybę ir tenpateikė savo užsakymą, kai vartotojo kelionę surengė pardavėjas, siekdamas paskatinti vartotoją pirkti.

3. Nesant pasirinkimo pagal 3 straipsnį, nepaisant 4 straipsnio nuostatų, sutarčiai, kuriai taikomas šisstraipsnis, taikoma valstybės, kurioje yra vartotojo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė, jei ji yra sudaryta šiostraipsnio 2 dalyje apibūdintomis aplinkybėmis.

4. Šis straipsnis netaikomas:

a) vežimo sutarčiai;

b) paslaugų teikimo sutarčiai, kai paslaugos vartotojui yra teikiamos tik kitoje valstybėje nei ta, kurioje jisturi įprastinę gyvenamąją vietą.

5. Nepaisant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, šis straipsnis taikomas sutarčiai, kuri už vieną bendrą kainąnumato ir kelionę, ir apgyvendinimą.

6 straipsnis

Individualios darbo sutartys

1. Nepaisant 3 straipsnio nuostatų, šalių teisė pasirinkti taikytiną teisę darbo sutartyje neatima ir neri-boja darbuotojo teisės į apsaugą, kurią jam suteikia privalomos teisės normos, jeigu, nesant pasirinkimo,būtų taikytina teisė pagal šio straipsnio 2 dalį .


490

2. Nepaisant 4 straipsnio nuostatų, nesant pasirinkimo pagal 3 straipsnį, darbo sutarčiai taikoma:

a) valstybės, kurioje vykdydamas sutartį darbuotojas paprastai dirba, teisė, net jeigu jis laikinai dirba kitojevalstybėje; arba

b) jei darbuotojas paprastai nedirba darbo nei vienoje valstybėje — valstybės, kurioje yra darbdavio verslovieta, teisė;

išskyrus atvejus, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad sutartis yra labiau susijusi su kita vals-tybe, ir šiuo atveju sutarčiai taikoma tos valstybės teisė.

7 straipsnis

Privalomos teisės normos

1. Pagal šią Konvenciją taikant kurios nors valstybės teisę galima nustatyti, kad bus taikomos kitos vals-tybės, su kuria situacija yra labai susijusi, privalomos teisės normos, jei pagal pastarosios valstybės teisę tosnormos turi būti taikomos nepaisant to, kokia teisė taikytina sutarčiai. Svarstant, ar nustatyti, kad bustaikomos šios privalomos teisės normos, turi būti atsižvelgiama į jų pobūdį bei paskirtį ir jų taikymo arnetaikymo pasekmes.

2. Jokia šios Konvencijos nuostata neriboja teismo vietos teisės normų taikymo, jeigu jos yra priva-lomos, nepaisant sutarčiai kitais atvejais taikytinos teisės.

8 straipsnis

Sutarties sąlygų galiojimas

1. Sutarties ar kokios nors sutarties sąlygos buvimas ir galiojimas nustatomas remiantis teise, kuri jaipagal šią Konvenciją būtų taikoma, jei ta sutartis ar sąlyga būtų galiojanti.

2. Nepaisant to, sutarties šalis gali remtis valstybės, kurioje yra jos įprastinė gyvenamoji vieta, teise, kadįrodytų, jog ji nesutiko, jei iš aplinkybių galima spręsti, kad nustatyti jos elgesio pasekmes pagal teisę,nurodytą pirmesnėje straipsnio dalyje, būtų neprotinga.

9 straipsnis

Formalus galiojimas

1. Sutartis, sudaryta tarp toje pačioje valstybėje esančių asmenų, formaliai galioja, jeigu ji atitinka teisės,kuri jai taikoma pagal šią Konvenciją, arba valstybės, kurioje ji yra sudaryta, formalius teisės reikalavimus.

2. Sutartis, sudaryta tarp skirtingose valstybėse esančių asmenų, formaliai galioja, jeigu ji atitinka teisės,kuri jai taikoma pagal šią Konvenciją, arba vienos iš tų valstybių formalius teisės reikalavimus.

3. Tais atvejais, kai sutartį sudaro atstovas, valstybė, kurioje atstovas veikia, yra atitinkama valstybė šiostraipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais.

4. Veiksmas, kuriuo siekiama teisinių pasekmių esamai ar numatomai sutarčiai, formaliai galioja, jei jisatitinka teisės, taikomos arba taikytinos sutarčiai pagal šią Konvenciją, arba valstybės, kurioje tas veiksmasbuvo atliktas, formalius teisės reikalavimus.


491

5. Pirmesnių šio straipsnio dalių nuostatos netaikomos sutarčiai, patenkančiai į 5 straipsnio taikymosritį, sudarytai 5 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Formaliam tokios sutarties galiojimuitaikoma valstybės, kurioje yra vartotojo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.

6. Nepaisant šio straipsnio 1–4 dalių, sutarties, kurios dalykas yra teisė į nekilnojamąjį turtą arba teisėnaudoti nekilnojamąjį turtą, forma turi atitikti nekilnojamojo turto buvimo vietos privalomus reikalavimus,jei pagal tą teisę tie reikalavimai yra taikomi nepaisant valstybės, kurioje sutartis yra sudaryta, ir nepaisanttai sutarčiai taikomos teisės.

10 straipsnis

Taikytinos teisės taikymo sritis

1. Pagal šios Konvencijos 3–6 ir 12 straipsnius sutarčiai taikytina teisė pirmiausia yra taikoma:

a) sutarties aiškinimui;

b) sutarties vykdymui;

c) neperžengiant proceso teisės teismui suteiktų įgaliojimų, sutarties neįvykdymo teisinėms pasekmėms,taip pat ir nuostolių apskaičiavimui tiek, kiek tai reguliuoja teisės normos;

d) įvairiems prievolių įvykdymo būdams bei įgyjamajai senačiai ir ieškinio senačiai;

e) sutarties negaliojimo teisinėms pasekmėms.

2. Sprendžiant dėl sutarties vykdymo būdo ir priemonių, kurių turi būti imamasi netinkamai vykdantsutartį, turi būti atsižvelgiama į valstybės, kurioje ji yra vykdoma, teisę.

11 straipsnis

Neveiksnumas

Toje pačioje valstybėje esančių asmenų sudarytoje sutartyje fizinis asmuo, kuris būtų veiksnus pagal tosvalstybės teisę, gali remtis savo neveiksnumu pagal kitą teisę tik tuo atveju, jeigu kita sutarties šalis sutartiessudarymo metu žinojo apie šį neveiksnumą arba apie jį nežinojo dėl nerūpestingumo.

12 straipsnis

Savanoriškas reikalavimo perleidimas

1. Abipusėms perleidėjo ir perėmėjo prievolėms pagal savanorišką reikalavimo teisės kito asmens (skoli-ninkas) atžvilgiu perleidimą taikoma teisė, kuri pagal šią Konvenciją taikoma perleidėjo ir perėmėjo sutar-čiai.

2. Teisė, taikoma perleidžiamai reikalavimo teisei, nustato jos perleistinumą, perėmėjo ir skolininkosantykius, sąlygas, pagal kurias galima remtis reikalavimo perleidimu skolininko atžvilgiu, ir bet kurįklausimą, ar skolininko prievolės buvo įvykdytos.


492

13 straipsnis

Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)

1. Tais atvejais, kai asmuo (kreditorius) sutarties pagrindu turi reikalavimo teisę kitam asmeniui (skoli-ninkas), o trečiasis asmuo turi pareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus arba jau yra faktiškai patenkinęskreditoriaus reikalavimus tą pareigą įvykdydamas, teisė, kuri yra taikoma trečiojo asmens pareigai paten-kinti kreditoriaus reikalavimus, lemia, ar trečiasis asmuo turi teisę skolininko atžvilgiu naudotis teisėmis,kurias kreditorius turėjo skolininko atžvilgiu pagal teisę, taikomą jų santykiams, ir, jeigu taip, ar jis gali taidaryti neribotu, ar tik ribotu mastu.

2. Ta pati taisyklė taikoma tais atvejais, kai keliems asmenims yra reiškiamas tas pats sutartinis reikala-vimas ir vienas iš jų yra patenkinęs kreditoriaus reikalavimą.

14 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga ir kita

1. Teisinės prezumpcijos arba įrodinėjimo pareiga nustatomos pagal teisę, taikomą sutarčiai pagal šiąKonvenciją tiek, kiek tai nustatoma pagal sutarčių teisę.

2. Sutartis arba veiksmas, kuriuo siekiama sukurti teisines pasekmes, gali būti įrodinėjami bet kuriuoįrodinėjimo būdu, kurį pripažįsta teismo vietos valstybės teisė arba bet kurios iš 9 straipsnyje nurodytųvalstybių teisė, pagal kurią ta sutartis ar veiksmas yra formaliai galiojantis, jeigu tokį įrodinėjimo būdąteismas gali taikyti.

15 straipsnis

Atgalinio nukreipimo netaikymas

Bet kurios šioje Konvencijoje nurodytos valstybės teisės taikymas — tai toje valstybėje galiojančių teisėsnormų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas.

16 straipsnis

Ordre public

Bet kurios šioje Konvencijoje nurodytos valstybės teisės normos galima netaikyti tik tuo atveju, jeigu jostaikymas akivaizdžiai prieštarauja teismo vietos viešajai tvarkai (ordre public).

17 straipsnis

Atgalinio poveikio neturėjimas

Ši Konvencija Susitariančiojoje Valstybėje taikoma sutartims, sudarytoms po to, kai ši Konvencija įsigaliojatai Valstybei.

18 straipsnis

Vienodas aiškinimas

Aiškinant ir taikant pirmiau pateiktas vienodas taisykles turi būti atsižvelgiama į jų tarptautinį pobūdį irsiekį jas vienodai aiškinti ir taikyti.


493

19 straipsnis

Daugiau kaip vieną teisės sistemą turinčios Valstybės

1. Kai Valstybę sudaro keletas teritorinių vienetų, kuriuose sutartinėms prievolėms reglamentuoti yraskirtingos teisės normos, kiekvienas teritorinis vienetas nustatant pagal šią Konvenciją taikytiną teisę yralaikomas valstybe.

2. Valstybė, kurioje atskiri teritoriniai vienetai sutartinėms prievolėms reglamentuoti turi skirtingas teisėsnormas, šios Konvencijos neprivalo taikyti esant prieštaravimams tik tarp tokių vienetų teisės.

20 straipsnis

Bendrijos teisės viršenybė

Ši Konvencija neturi poveikio taikymui tokių nuostatų, kurios konkretiems dalykams nustato su sutar-tinėmis prievolėmis susijusias teisės pasirinkimo taisykles ir kurios yra ar bus įtvirtintos Europos Bendrijųinstitucijų aktuose arba įgyvendinant tokius aktus suderintuose valstybių narių įstatymuose.

21 straipsnis

Ryšys su kitomis konvencijomis

Ši Konvencija neriboja tarptautinių konvencijų, kurių šalimi yra arba tampa Susitariančioji Valstybė,taikymo.

22 straipsnis

Išlygos

1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo metu gali pasi-likti teisę netaikyti:

a) 7 straipsnio 1 dalies nuostatų;

b) 10 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatų.

2. (1)

3. Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali bet kada atšaukti savo pareikštą išlygą; išlyga nustoja galiotitrečio kalendorinio mėnesio po pranešimo apie atšaukimą pirmą dieną.

III DALIS


23 straipsnis

1. Jei po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiajai Valstybei dienos ta Valstybė nori šios Konvencijostaikymo srityje priimti naują teisės pasirinkimo taisyklę tam tikrai sutarčių kategorijai, ji apie savo norąpraneša kitoms šią Konvenciją pasirašiusioms Valstybėms per Europos Bendrijų Tarybos generalinį sekre-torių.

2. Kiekviena šią Konvenciją pasirašiusi Valstybė per šešis mėnesius nuo generaliniam sekretoriui pateiktopranešimo dienos gali prašyti jį surengti šią Konvenciją pasirašiusių Valstybių konsultacijas, kad jos susi-tartų. (…) (2).


(1) Straipsnio dalis išbraukta 1992 m. Prisijungimo konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi.(2) Frazė išbraukta 1992 m. Prisijungimo konvencija.

494

3. Jei per šį laikotarpį nė viena šią Konvenciją pasirašiusi Valstybė neprašo surengti konsultacijų arba jeiper dvejus metus nuo pranešimo pateikimo generaliniam sekretoriui pateikto pranešimo per konsultacijasnesusitariama, atitinkama Susitariančioji Valstybė gali nurodytu būdu pakeisti savo teisę. Apie priemones,kurių ėmėsi ta Valstybė, per Europos Bendrijų Tarybos generalinį sekretorių pranešama kitoms šiąKonvenciją pasirašiusioms Valstybėms.

24 straipsnis

1. Jei po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiajai Valstybei dienos ta Valstybė nori tapti daugiašalėskonvencijos, kurios pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti su kuriais nors šiosKonvencijos reglamentuojamais dalykais susijusias tarptautinės privatinės teisės taisykles, šalimi, taikoma23 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau to straipsnio 3 dalyje nurodytas dvejų metų laikotarpis sutrumpi-namas iki vienerių metų.

2. Pirmesnėje straipsnio dalyje nurodytos tvarkos nereikia laikytis, jei Susitariančioji Valstybė arba vienaiš Europos Bendrijų jau yra tos daugiašalės konvencijos šalis, arba jei jos dalykas yra pakeisti kokią norskonvenciją, kurios šalimi atitinkama Valstybė jau yra, arba jei tai yra konvencija, sudaryta pagal EuroposBendrijų steigimo sutartis.

25 straipsnis

Jei Susitariančioji Valstybė mano, kad 24 straipsnio 1 dalyje nenurodytų susitarimų sudarymas turineigiamos įtakos šia Konvencija pasiektam suvienodinimui, ta Valstybė gali prašyti Europos BendrijųTarybos generalinį sekretorių surengti šią Konvenciją pasirašiusių Valstybių konsultacijas.

26 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali prašyti keisti šią Konvenciją. Šiuo atveju Europos Bendrijų Tarybospirmininkas sušaukia konferenciją keitimo klausimu.


495

27 straipsnis (1)

28 straipsnis

1. Šią Konvenciją nuo 1980 m. birželio 19 d. gali pasirašyti Valstybės, Europos ekonominės bendrijossteigimo sutarties šalys.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios Valstybės turi ją ratifikuoti, priimti arba patvirtinti. Ratifikavimo,priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Bendrijų Tarybos generaliniam sekretoriui (2).

29 straipsnis (3)

1. Ši Konvencija įsigalioja trečio mėnesio po septinto ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo doku-mento deponavimo pirmą dieną.

2. Kiekvienai šią Konvenciją pasirašiusiai Valstybei, ją vėliau ratifikuojančiai, priimančiai arba patvirti-nančiai, ji įsigalioja trečio mėnesio po jos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimopirmą dieną.


(1) Straipsnis išbrauktas 1992 m. Prisijungimo konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi.(2) Prisijungimo konvencijų ratifikavimą reglamentuoja šios tų Konvencijų nuostatos:

— dėl 1984 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 3 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„3 straipsnisŠią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos BendrijųTarybos generaliniam sekretoriui.“,

— dėl 1992 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 4 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„4 straipsnisŠią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti . Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos BendrijųTarybos generaliniame sekretoriate.“,

— dėl 1996 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 5 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„5 straipsnisŠią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos SąjungosTarybos generaliniam sekretoriui.“,

— dėl 2005 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 4 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„4 straipsnisŠią Konvenciją ratifikuoja ją pasirašiusios valstybės. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos SąjungosTarybos generaliniam sekretoriui.“.

(3) Prisijungimo konvencijų įsigaliojimą reglamentuoja šios tų Konvencijų nuostatos:— dėl 1984 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 4 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:

„4 straipsnisŠi Konvencija ją ratifikavusioms valstybėms įsigalioja trečio mėnesio po to, kai Graikijos Respublika ir septyniosKonvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ratifikavusios valstybės deponuoja paskutinį ratifikavimodokumentą, pirmą dieną.Kiekvienai Susitariančiajai Valstybei, kuri vėliau ratifikuoja šią Konvenciją, ji įsigalioja trečio mėnesio po to, kaideponuojamas jos ratifikavimo dokumentas, pirmą dieną.“,

— dėl 1992 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 5 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„5 straipsnisŠi Konvencija ją ratifikavusioms valstybėms įsigalioja trečio mėnesio po to, kai Ispanijos Karalystė ar PortugalijosRespublika ir viena Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ratifikavusi valstybė deponuoja pasku-tinį ratifikavimo dokumentą, pirmą dieną.Kiekvienai Susitariančiajai Valstybei, kuri vėliau ratifikuoja šią Konvenciją, ji įsigalioja trečio mėnesio po to, kaideponuojamas jos ratifikavimo dokumentas, pirmą dieną.“,

— dėl 1996 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 6 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„6 straipsnis1. Ši Konvencija ją ratifikavusioms valstybėms įsigalioja trečio mėnesio po to, kai Austrijos Respublika,Suomijos Respublika ar Švedijos Karalystė ir viena Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ratifika-vusi Susitariančioji Valstybė deponuoja paskutinį ratifikavimo dokumentą, pirmą dieną.2. Kiekvienai Susitariančiajai Valstybei, kuri vėliau ratifikuoja šią Konvenciją, ji įsigalioja trečio mėnesio po to,kai deponuojamas jos ratifikavimo dokumentas, pirmą dieną.“,

— dėl 2005 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 5 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:5 straipsnis1. Konvencija tarp valstybių, kurios ją ratifikavo, įsigalioja trečio mėnesio po antrojo ratifikavimo dokumentodeponavimo pirmą dieną.2. Vėliau ši Konvencija kiekvienai Konvenciją pasirašiusiai ir po to ją ratifikavusiai valstybei įsigalioja trečiomėnesio po ratifikavimo dokumento deponavimo pirmą dieną.

496

30 straipsnis

1. Ši Konvencija galioja dešimt metų nuo jos įsigaliojimo pagal 29 straipsnio 1 dalį net ir Valstybėms,kurioms ji įsigalioja vėliau.

2. Nesant denonsavimo, Konvencija tyliu sutarimu atnaujinama kas penkeri metai.

3. Susitariančioji Valstybė, kuri nori Konvenciją denonsuoti, ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius ikidešimties arba penkerių metų laikotarpio pabaigos atitinkamai praneša Europos Bendrijų Tarybos generali-niam sekretoriui. (1).

4. Denonsavimas įsigalioja tik tai Valstybei, kuri apie jį yra pranešusi. Konvencija tebegalioja visomskitoms Susitariančiosioms Valstybėms.

31 straipsnis (2)

Europos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius Valstybėms, Europos ekonominės bendrijos steigimosutarties šalims, praneša apie:

a) pasirašymus;

b) kiekvieno ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento denonsavimą;

c) šios Konvencijos įsigaliojimo datą;

d) pranešimus, padarytus pagal 23, 24, 25, 26 ir 30 straipsnius (3);

e) 22 straipsnyje nurodytas išlygas ir išlygų atšaukimus.

32 straipsnis

Prie šios Konvencijos pridedamas protokolas yra jos sudedamoji dalis.


(1) Frazė išbraukta 1992 m. Prisijungimo konvencija.(2) Pranešimą, susijusį su Prisijungimo konvencijomis, reglamentuoja šios tų Konvencijų nuostatos:

— dėl 1984 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 5 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„5 straipsnisEuropos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius šią Konvenciją pasirašiusioms valstybėms praneša:a) apie kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiosioms Valstybėms datą.“,

— dėl 1992 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 6 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„6 straipsnisEuropos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius šią Konvenciją pasirašiusioms valstybėms praneša:a) apie kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiosioms valstybėms datą.“,

— dėl 1996 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 7 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„7 straipsnisEuropos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius šią Konvenciją pasirašiusioms valstybėms praneša:a) apie kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiosioms Valstybėms datą.“,

— dėl 2005 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 6 straipsnis, kuris yra išdėstytas taip:„6 straipsnisEuropos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius Konvenciją pasirašiusioms valstybėms praneša apie:a) kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;b) šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiosioms šalims datas.“

(3) d punktas su pakeitimais, padarytais 1992 m. Prisijungimo konvencija.

497

33 straipsnis (1)

Ši Konvencija, parengta vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, italų, olandų, prancūzų irvokiečių kalbomis, visi tekstai autentiški, yra deponuojama Europos Bendrijų Tarybos Sekretoriato archy-vuose. Generalinis sekretorius kiekvienos šią Konvenciją pasirašiusios Valstybės vyriausybei perduodapatvirtintą kopiją.


(1) Prisijungimo konvencijos autentiški tekstai nurodomi šiose nuostatose:— dėl 1984 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 2 ir 6 straipsniuose, kurie yra išdėstyti taip:

„2 straipsnisEuropos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius Graikijos Respublikos Vyriausybei perduoda patvirtintą Konven-cijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės kopiją airių, anglų, danų, italų, olandų, prancūzų ir vokiečiųkalbomis.Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės tekstas graikų kalba yra pridedamas. Tekstas graikų kalbayra autentiškas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisėstekstai.“„6 straipsnisŠi Konvencija, sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, italų, olandų, prancūzų irvokiečių kalbomis, visiems aštuoniems tekstams esant autentiškiems, deponuojama Europos Bendrijų Tarybosgeneralinio sekretoriato archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos šią Konvenciją pasirašiusios valstybėsvyriausybei perduoda patvirtintą jos kopiją.“

— dėl 1992 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 3 ir 7 straipsniuose, kurie yra išdėstyti taip:„3 straipsnis1. Europos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos vyriau-sybėms perduoda patvirtintą Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės kopiją airių, anglų, danų,graikų, italų, olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.2. Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės tekstas portugalų ir ispanų kalbomis pateikiamasšios Konvencijos I ir II prieduose. Tekstai portugalų ir ispanų kalbomis yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis,kaip ir kiti Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės tekstai.“„7 straipsnisŠi Konvencija, sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portu-galų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, deponuojama Europos Bendrijų Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose.Visi dešimt tekstų yra autentiški. Generalinis sekretorius kiekvienos šią Konvenciją pasirašiusios valstybės vyriau-sybei perduoda patvirtintą jos kopiją.“

— dėl 1996 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 4 ir 8 straipsniuose, kurie yra išdėstyti taip:„4 straipsnis1. Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir ŠvedijosKaralystės Vyriausybėms perduoda patvirtintą 1980 m. Konvencijos, 1984 m. Konvencijos, 1988 m. Pirmojoprotokolo, 1988 m. Antrojo protokolo ir 1992 m. Konvencijos kopiją airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų,olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.2. 1980 m. Konvencijos, 1984 m. Konvencijos, 1988 m. Pirmojo protokolo, 1988 m. Antrojo protokolo ir1992 m. Konvencijos tekstai suomių ir švedų kalbomis yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti1980 m. Konvencijos, 1984 m. Konvencijos, 1988 m. Pirmojo protokolo, 1988 m. Antrojo protokolo ir1992 m. Konvencijos tekstai.“„8 straipsnisŠi Konvencija, sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portu-galų, prancūzų, vokiečių, suomių ir švedų kalbomis, visiems dvylikai tekstų esant autentiškiems, deponuojamaEuropos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos šią Konvencijąpasirašiusios valstybės vyriausybei perduoda patvirtintą jos kopiją.“

— dėl 2005 m. Prisijungimo konvencijos – tos Konvencijos 3 ir 7 straipsniuose, kurie yra išdėstyti taip:„3 straipsnis1. Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respub-likos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respub-likos, Slovakijos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybėms perduoda 1980 m. Konvencijos, 1984 m.Konvencijos, 1988 m. Pirmojo protokolo, 1988 m. Antrojo protokolo, 1992 m. Konvencijos ir 1996 m.Konvencijos patvirtintas kopijas airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, prancūzų, portugalų, suomių,švedų ir vokiečių, kalbomis.2. 1980 m. Konvencijos, 1984 m Konvencijos, 1988 m. Pirmojo protokolo, 1988 m. Antrojo protokolo,1992 m. Konvencijos ir 1996 m. Konvencijos tekstai čekų, estų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, slovakų,slovėnų ir vengrų kalbomis yra autentiški tomis pačiomis sąlygomis kaip kiti 1980 m. Konvencijos, 1984 m.Konvencijos, 1988 m. Pirmojo protokolo, 1988 m. Antrojo protokolo, 1992 m. Konvencijos ir 1996 m.Konvencijos tekstai.“„7 straipsnisŠi Konvencija, parengta vienu egzemplioriumi airių, anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų,lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis,kuriomis visi tekstai 21 kalba yra autentiški, deponuojama Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriatoarchyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos šią Konvenciją pasirašiusios valstybės vyriausybei perduoda patvir-tintą kopiją.“

498

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimtų metų birželio devynioliktą dieną Romoje.

[Įgaliotųjų asmenų parašai]


499

PROTOKOLAS (1)

Aukštosios Susitariančiosios Šalys susitarė dėl šios prie Konvencijos pridedamos nuostatos:

„Nepaisydamos Konvencijos nuostatų, Danija, Švedija ir Suomija gali išlaikyti nacionalines nuostatasdėl teisės, taikytinos klausimams, susijusiems su prekių vežimu jūra ir gali pakeisti tokias nuostatasnesilaikydamos Romos konvencijos 23 straipsnyje numatytos tvarkos. Šiuo atžvilgiu taikytinos nacio-nalinės teisės nuostatos yra šios:

— Danijoje — „Sølov“ (Jūrininkystės įstatymo) 252 dalis ir 321 dalies 3 ir 4 punktai;

— Švedijoje — „sjölagen“ (Jūrininkystės įstatymo) 13 skyriaus 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 14 skyriaus 1straipsnio 3 dalis;

— Suomijoje — „merilaki“/„sjölagen“ (Jūrininkystės įstatymo) 13 skyriaus 2 straipsnio 1 ir 2 dalys ir14 skyriaus 1 straipsnio 3 dalis.“

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.




(1) Frazė išbraukta 1992 m. Prisijungimo konvencija.

500

BENDRA DEKLARACIJA

Pasirašydamos Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, Belgijos Karalystės, Danijos Kara-lystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksem-burgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės AirijosKaralystės vyriausybės,

I. siekdamos kuo labiau vengti teisės pasirinkimo taisyklių išsklaidymo keliuose dokumentuose ir šiųtaisyklių skirtumų, pageidauja, kad Europos Bendrijų institucijos, naudodamosi savo įgaliojimais pagalSutartis, kuriomis jos buvo įsteigtos, prireikus stengtųsi priimti teisės pasirinkimo taisykles, kurios kuolabiau derintųsi su šios Konvencijos taisyklėmis;

II. reiškia savo ketinimą nuo šios Konvencijos pasirašymo dienos, iki ji taps privaloma pagal 24 straipsnį,tarpusavyje konsultuotis, jei kuri nors viena iš ją pasirašiusių Valstybių norės tapti bet kokios konven-cijos, kuriai būtų taikoma 24 straipsnyje nurodyta tvarka, šalimi;

III. atsižvelgdamos į Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės įnašą Europos Bendrijosesuvienodinant teisės pasirinkimo taisykles, reiškia nuomonę, kad kiekviena Valstybė, tapdama EuroposBendrijų nare, turėtų prisijungti prie šios Konvencijos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Bendrą deklaraciją.




501

BENDRA DEKLARACIJA

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Prancūzijos Respublikos, Airijos,Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Jungtinės DidžiosiosBritanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės,

pasirašydamos Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės,

siekdamos užtikrinti, kad ši Konvencija būtų kuo veiksmingiau taikoma,

pasiryžusios neleisti, kad šios Konvencijos aiškinimo skirtumai trukdytų ją vienodai taikyti,

pareiškia esą pasirengusios:

1. svarstyti galimybę tam tikrose bylose suteikti jurisdikciją Europos Bendrijų Teisingumo Teismui irprireikus vesti derybas dėl tokio susitarimo;

2. reguliariai rengti savo atstovų susitikimus.





502

Aukštųjų Susitariančių Šalių bendra deklaracija dėl Prisijungimo konvencijos ratifikavimo terminų

„Aukštosios Susitariančios Šalys, susirinkusios Taryboje Konvencijos dėl Čekijos Respublikos, EstijosRespublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, MaltosRespublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos prisijungimo prieKonvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės pasirašymo dieną, pareiškia, kad jos imsis reikiamųpriemonių, kad ši Konvencija būtų ratifikuota per tinkamą laikotarpį ir, jei įmanoma, iki 2005 m. gruo-džio“.

Valstybių narių deklaracija dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinosteisės pateikimo termino

„Valstybės narės prašo, kad Komisija kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2005 m. pabaigos pateiktųpasiūlymą dėl Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės“.

Valstybių narių bendra deklaracija dėl keitimosi informacija

„Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, EstijosRespublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respub-likos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės,Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respub-likos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos,Švedijos Karalystės bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės,

pasirašydamos 2005 m. Konvenciją dėl prisijungimo prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taiky-tinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, ir prie Pirmojo ir Antrojo protokolų dėlEuropos Bendrijų Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią Konvenciją, su pakeitimais,

norėdamos užtikrinti, kad Pirmojo protokolo nuostatos būtų kuo veiksmingiau ir kuo vienodžiautaikomos,

pareiškia esą pasirengusios, bendradarbiaudamos su Europos Bendrijų Teisingumo Teismu, organizuotikeitimąsi informacija apie teismo sprendimus, kurie yra tapę res judicata ir kuriuos, vadovaudamiesiKonvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, yra priėmę minėto Protokolo 2 straipsnyje nurodytiteismai. Šis keitimasis informacija yra toks:

— kompetentingos nacionalinės institucijos siunčia Pirmojo protokolo 2 straipsnio a punkte nurodytųteismų priimtus sprendimus ir šio Protokolo 2 straipsnio b punkte nurodytų teismų priimtus svarbiussprendimus,

— Teisingumo Teismas šiuos sprendimus klasifikuoja ir kaip dokumentus naudoja savo tikslams, be to,prireikus rengia ypatingos svarbos teismų sprendimų santraukas, jų vertimus ir viešą skelbimą,

— Teisingumo Teismas Valstybių, šio Protokolo šalių, kompetentingoms institucijoms, Europos BendrijųKomisijai ir Tarybai siunčia dokumentinę medžiagą“.


503

PIRMASIS PROTOKOLAS (1) DĖL EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMO JURISDIKCIJOSAIŠKINTI KONVENCIJĄ DĖL SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINOS TEISĖS, PATEIKTĄ

PASIRAŠYTI 1980 M. BIRŽELIO 19 D. ROMOJE

EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrą Deklaraciją, pridedamą prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taiky-tinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje,

NUSPRENDĖ sudaryti Protokolą, suteikiantį Europos Bendrijų Teisingumo Teismui jurisdikciją aiškinti tąKonvenciją ir šiuo tikslu savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė:

[Valstybių narių paskirti įgaliotieji atstovai]

KURIE, susirinkę Europos Bendrijų Taryboje ir apsikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiaisraštais,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi jurisdikciją teikti nutarimus, aiškinančius:

a) Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d.Romoje (toliau — Romos konvencija);

b) Konvenciją dėl valstybių, tapusių Europos Bendrijų narėmis po tos dienos, kurią ji pateikta pasirašyti,prisijungimo prie Romos konvencijos;

c) šį Protokolą.

2 straipsnis

Kiekvienas iš toliau nurodytų teismų gali prašyti Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą klau-simu, iškilusiu jame nagrinėjamoje byloje ir susijusius su 1 straipsnyje nurodytų teisės aktų nuostatų aiški-nimu, jei tas teismas mano, kad teismo sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu:

a) — Belgijoje:

„la Cour de cassation“ („het Hof van Cassatie“) ir „le Conseil d'État“ („de Raad van State“),

— Čekijoje:

„Nejvyšší soud České republiky“ ir „Nejvyšší správní soud“,

— Danijoje:

„Højesteret“,

— Vokietijos Federacinėje Respublikoje:

„die obersten Gerichtshöfe des Bundes“,

— Estijoje:

„Riigikohus“,

— Graikijoje:

„Τα ανώτατα ∆ιχασήςια“ ,


(1) Tekstas su pakeitimais, padarytais 2005 m. Prisijungimo konvencija.

504

— Ispanijoje:

„el Tribunal Supremo“,

— Prancūzijoje:

„la Cour de cassation“ ir „le Conseil d'État“,

— Airijoje:

„the Supreme Court“,

— Italijoje:

„la Corte suprema di cassazione“ ir „il Consiglio di Stato“,

— Kipre:

„Ανώτατο ∆ικαστήριο“,

— Latvijoje:

„Augstākās Tiesas Senāts“,

— Lietuvoje:

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“ ir „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas“,

— Liuksemburge:

„la Cou Supérieure de Justice“, kai posėdžiauja kaip „Cour de cassation“,

— Vengrijoje:

„Legfelsõbb Bíróság“,

— Maltoje:

„Qorti ta' l-Appell“,

— Nyderlanduose:

„de Hoge Raad“,

— Austrijoje:

„Oberste Gerichtshof“, „Verwaltungsgerichtshof“ ir „Verfassungsgerichtshof“,

— Lenkijoje:

„Sąd Najwyższy“ ir „Naczelny Sąd Administracyjny“,

— Portugalijoje:

„o Supremo Tribunal de Justiça“ ir „o Supremo Tribunal Administrativo“,

— Slovėnijoje:

„Ustavno sodišče Republike Slovenije“,

„Vrhovno sodišče Republike Slovenije“,

— Slovakijoje:

„Najvyšší súd Slovenskej republiky“,

— Suomijoje:

„korkein oikeus/högsta domstolen“, „korkein hallinto-oikeus/högsta förvaltningsdomstolen“, „markki-natuomioistuin/marknadsdomstolen“ ir „työtuomioistuin/arbetsdomstolen“,

— Švedijoje:

„Högsta domstolen“, „Regeringsrätten“, „Arbetsdomstolen“ ir „Marknadsdomstolen“,


„the House of Lords“ ir kiti teismai, kurių sprendimai neskundžiami;

b) Susitariančiųjų Valstybių teismai, veikiantys kaip apeliaciniai teismai.


505

3 straipsnis

1. Susitariančiosios Valstybės kompetentinga institucija gali prašyti Teisingumo Teismą priimti nutarimą1 straipsnyje nurodytuose teisės aktuose esančių nuostatų aiškinimo klausimu, jei tos valstybės teismųpriimti sprendimai prieštarauja Teisingumo Teismo arba vieno iš 2 straipsnyje nurodytų kitos Susitariančio-sios Valstybės teismų sprendime pateiktam aiškinimui. Šios straipsnio dalies nuostatos yra taikomos tiksprendimams, kurie yra tapę res judicata.

2. Atsakant į tokį prašymą, Teisingumo Teismo pateiktas aiškinimas neturi įtakos sprendimams, dėlkurių buvo pateiktas prašymas pateikti aiškinimą.

3. Susitariančiųjų Valstybių aukščiausiųjų apeliacinių teismų generaliniai prokurorai arba kuri nors kitaSusitariančiosios Valstybės paskirta institucija turi teisę pagal šio straipsnio 1 dalį prašyti TeisingumoTeismą priimti nutarimą dėl aiškinimo.

4. Apie prašymą Teisingumo Teismo sekretorius praneša Susitariančiosioms Valstybėms, Europos Bend-rijų Komisijai ir Tarybai; tada jos turi teisę per du mėnesius nuo pranešimo dienos pateikti Teismui savoteiginius atitinkamu klausimu ar rašytines pastabas.

5. Už šiame straipsnyje nustatytus procesinius veiksmus neimamas joks mokestis ir neatlyginamos jokiosišlaidos.

4 straipsnis

1. Išskyrus atvejus, kai šis Protokolas nustato kitaip, Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties irprie jos pridedamo Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto nuostatos, taikytinos, kai Teismo prašomapriimti preliminarų nutarimą, yra taikomos ir procesiniams veiksmams aiškinant 1 straipsnyje nurodytusteisės aktus.

2. Teisingumo Teismo darbo reglamentas prireikus yra pritaikomas ir papildomas pagal Europos ekono-minės bendrijos steigimo sutarties 188 straipsnį.

5 straipsnis (1)

Šį Protokolą pasirašiusios Valstybės turi jį ratifikuoti. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Bend-rijų Tarybos generaliniam sekretoriui.

6 straipsnis (2)

1. Kad šis Protokolas įsigaliotų, jį turi ratifikuoti septynios valstybės, kurioms galioja Romos konvencija.Šis Protokolas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai paskutinė taipadariusi valstybė deponuoja savo ratifikavimo dokumentą. Tačiau jei 1988 m. gruodžio 19 d. Briuselyjesudarytas Antrasis protokolas, suteikiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismui tam tikrus įgaliojimusaiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d.Romoje (3), įsigalioja vėliau, šis Protokolas įsigalioja Antrojo protokolo įsigaliojimo dieną.

2. Kiekvienas ratifikavimas po to, kai šis Protokolas įsigalioja, įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjustrims mėnesiams nuo ratifikavimo dokumento deponavimo, jeigu tai Valstybei yra įsigaliojęs Romoskonvencijos ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas.


(1) Žr. 1 išnašą, 12 puslapyje.(2) Žr. 3 išnašą, 12 puslapyje.(3) Žr. 14 puslapį.

506

7 straipsnis (1)

Europos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius pasirašiusioms Valstybėms praneša apie:

a) kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;

b) šio Protokolo įsigaliojimo datą;

c) kiekvieną paskyrimą pagal 3 straipsnio 3 dalį;

d) kiekvieną pranešimą pagal 8 straipsnį.

8 straipsnis

Susitariančiosios Valstybės Europos Bendrijų Tarybos generaliniam sekretoriui pateikia savo įstatymųnuostatų, dėl kurių 2 straipsnio a punkte reikia iš dalies keisti teismų sąrašą, tekstus.

9 straipsnis

Šis Protokolas galioja tol, kol Romos konvencija galioja jos 30 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

10 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali prašyti keisti šį Protokolą. Šiuo atveju Europos Bendrijų TarybosPirmininkas sušaukia konferenciją dėl keitimo.

11 straipsnis (2)

Šis Protokolas, parengtas vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų,portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi dešimt tekstų yra autentiški, deponuojamas Europos BendrijųTarybos generalinio sekretoriato archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos jį pasirašiusios Valstybėsvyriausybei nusiunčia patvirtintą kopiją.


Priimta tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuntų metų gruodžio devynioliktą dieną Briuselyje.



(1) Žr. 1 išnašą, 13 puslapyje.(2) Žr. 1 išnašą, 14 puslapyje.

507

BENDROS DEKLARACIJOS

Bendra deklaracija

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, IspanijosKaralystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės,Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Kara-lystės vyriausybės,

pasirašydamos Pirmąjį protokolą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos aiškinti Konvencijądėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje,

siekdamos užtikrinti, kad ši Konvencija būtų kuo veiksmingiau ir kuo vienodžiau taikoma,

pareiškia esą pasirengusios, bendradarbiaudamos su Europos Bendrijų Teisingumo Teismu, organizuotikeitimąsi informacija apie teismo sprendimus, kurie yra tapę res judicata ir kuriuos, vadovaudamiesiKonvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, yra priėmę minėto protokolo 2 straipsnyje nuro-dyti teismai. Šis keitimasis informacija yra toks:

— kompetentingos nacionalinės institucijos Teisingumo Teismui siunčia 2 straipsnio a punkte nurodytųteismų priimtus sprendimus ir 2 straipsnio b punkte nurodytų teismų priimtus svarbius sprendimus,

— Teisingumo Teismas šiuos teismų sprendimus klasifikuoja ir kaip dokumentus naudoja savo tikslams,bet to, prireikus rengia ypatingos svarbos teismų sprendimų santraukas, jų vertimus ir viešą skelbimą,

— Teisingumo Teismas Valstybių, šio Protokolo Šalių, kompetentingoms institucijoms ir Europos BendrijųKomisijai ir Tarybai siunčia dokumentinę medžiagą.




Bendra deklaracija

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, IspanijosKaralystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės,Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Kara-lystės vyriausybės,

pasirašydamos Pirmąjį protokolą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos aiškinti Konvencijądėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje,

atsižvelgdamos į Bendrą deklaraciją, pridedamą prie Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinosteisės,

siekdamos užtikrinti, kad ši Konvencija būtų kuo veiksmingiau ir kuo vienodžiau taikoma,

pasiryžusios neleisti, kad šios Konvencijos aiškinimo skirtumai trukdytų ją vienodai taikyti,


508

reiškia nuomonę, kad kiekviena Valstybė, tapdama Europos Bendrijų nare, turėtų prisijungti prie šio Proto-kolo.





509

ANTRASIS PROTOKOLAS SUTEIKIANTIS EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMUI TAMTIKRUS ĮGALIOJIMUS AIŠKINTI KONVENCIJĄ DĖL SUTARTINĖMS PRIEVOLĖMS TAIKYTINOS

TEISĖS, PATEIKTĄ PASIRAŠYTI 1980 M. BIRŽELIO 19 D. ROMOJE

EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

KADANGI, deponavus septintą ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą, įsigalios Konvencijadėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (toliau —Romos konvencija),

KADANGI Romos konvencijoje nustatytoms taisyklėms vienodai taikyti reikia, kad būtų sukurtas jųvienodą aiškinimą užtikrinantis mechanizmas, ir kadangi tuo tikslu dar iki tol, kol Romos konvencija įsiga-lios visoms Europos ekonominės bendrijos valstybėms narėms, Europos Bendrijų Teisingumo Teismuiturėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai,

NUSPRENDĖ sudaryti šį Protokolą ir šiuo tikslu savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė:

[valstybių narių paskirti įgaliotieji atstovai]

KURIE, susirinkę Europos Bendrijų Taryboje ir apsikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiaisraštais,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas Romos konvencijos atžvilgiu turi jurisdikciją, suteiktą jam1988 m. gruodžio 19 d. Briuselyje sudarytu Pirmuoju protokolu dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismojurisdikcijos aiškinti Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktą pasirašyti 1980 m.birželio 19 d. Romoje (1). Taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto ir Teisin-gumo Teismo darbo reglamentas.

2. Teisingumo Teismo darbo reglamentas prireikus yra pritaikomas ir papildomas pagal Europos ekono-minės bendrijos steigimo sutarties 188 straipsnį.

2 straipsnis (2)

Šį Protokolą pasirašiusios Valstybės turi jį ratifikuoti. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Europos Bend-rijų Tarybos generaliniam sekretoriui.

3 straipsnis (3)

Šis Protokolas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai paskutinė tąformalumą atlikusi pasirašiusioji Valstybė deponuoja savo ratifikavimo dokumentą.


(1) Žr. 1 puslapį.(2) Žr. 1 išnašą, 12 puslapyje.(3) Žr. 3 išnašą, 12 puslapyje.

510

4 straipsnis (1)

Šis Protokolas, parengtas vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų,portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visi dešimt tekstų yra autentiški, deponuojamas Europos BendrijųTarybos generalinio sekretoriato archyvuose. Generalinis sekretorius kiekvienos jį pasirašiusios Valstybėsvyriausybei nusiunčia patvirtintą kopiją.





(1) Žr. 1 išnašą, 14 puslapyje.

511

11b

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)


2008 m. birželio 17 d.

dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)




atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetonuomonę (1),


kadangi:

(1) Bendrija užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės,saugumo ir teisingumo erdvę. Siekdama palaipsniui sukurtišią erdvę, Bendrija turėtų imtis priemonių, susijusių suteisminiu bendradarbiavimu tarptautinėse civilinėse bylose,kiek tokios priemonės reikalingos tinkamam vidaus rinkosveikimui.

(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio b punktą šios priemonėsturėtų apimti ir tas priemones, kurios skatina valstybėsenarėse taikytinų su teisės ir jurisdikcijos kolizija susijusiųteisės normų suderinamumą.

(3) 1999 m. spalio 15 d. ir 16 d. Tamperės susitikime EuroposVadovų Taryba patvirtino, kad teismo sprendimų ir kitųteisminių institucijų sprendimų tarpusavio pripažinimoprincipas yra teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylosepagrindas, ir paragino Tarybą bei Komisiją priimti prie-monių, skirtų šiam principui įgyvendinti, programą.

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino bendrą Komisijosir Tarybos programą dėl teismų sprendimų civilinėse irkomercinėse bylose tarpusavio pripažinimo principo įgy-vendinimo priemonių (3). Programoje nurodyta, kad suteisės kolizijos taisyklių suderinimu susijusios priemonėspalengvina teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą.

(5) 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos priimtojeHagos programoje (4) raginama aktyviai tęsti darbą susutartinėmis prievolėmis susijusių teisės kolizijos taisykliųsrityje (Roma I).

(6) Tam, kad būtų užtikrintas geresnis ginčo baigties nuspėja-mumas, teisinis tikrumas ir laisvas teismo sprendimųjudėjimas, tinkamas vidaus rinkos veikimas sukuria poreikį,kad valstybių narių teisės kolizijos taisyklės nukreiptų į tąpačią nacionalinę teisę, nesvarbu kurioje valstybėje yrateismas, kuriame iškelta byla.

(7) Šio reglamento materialinė taikymo sritis ir nuostatosturėtų atitikti 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą(EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimųcivilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (5)(Briuselis I) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento irTarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėmsprievolėms taikytinos teisės (Roma II) (6).

(8) Šeimos santykiai turėtų apimti tėvystę, santuoką, svainystęir šoninės linijos giminystę. 1 straipsnio 2 dalies nuorodaį santykius, kurie turi panašias pasekmes kaip santuoka irkiti šeimos santykiai, turėtų būti aiškinama pagal valstybėsnarės, kurioje kreiptasi į teismą, teisę.

(9) Prievolės, kylančios iš įsakomųjų vekselių, čekių, paprastųjųvekselių ir kitų perleidžiamųjų priemonių, taip pat turėtųapimti konosamentus, tačiau tik tiek, kiek iš konosamentųkylančias prievoles lemia jų perleidžiamas pobūdis.

(10) Prievoles, kylančias iš prieš sutarties sudarymą buvusiųsantykių, apima Reglamento (EB) Nr. 864/2007 12 straips-nis. Todėl tokios prievolės neturėtų patekti į šio reglamentotaikymo sritį.

(11) Šalių laisvė pasirinkti taikytiną teisę turėtų būti vienaspagrindinių teisės kolizijos taisyklių, susijusių su sutartinė-mis prievolėmis, elementų.

(12) Šalių susitarimas suteikti vienam ar daugiau valstybės narėsteismų ar tribunolų išimtinę jurisdikciją spręsti iš sutartieskilusius ginčus turėtų būti vienas iš faktorių, į kuriuosatsižvelgiama nustatant, ar taikytinos teisės pasirinkimasbuvo aiškiai išreikštas.

(13) Šis reglamentas nedraudžia šalims nuorodos pagalbaį sutartį įtraukti nevalstybinę teisės sistemą arba tarptautinękonvenciją.


(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 56.(2) 2007 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento nuomonė (dar

neskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. birželio 5 d. Tarybossprendimas.

(3) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.(4) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(5) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais,padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20,p. 1).

(6) OL L 199, 2007 7 31, p. 40.

515

(14) Jei Bendrija tinkamu teisės aktu patvirtintų materialinessutarčių teisės normas, įskaitant standartines nuostatas irsąlygas, tai tokiame teisės akte gali būti numatyta, jog šalysgali pasirinkti taikyti tas taisykles.

(15) Jei taikytina teisė pasirenkama ir visi kiti situacijai svarbūselementai yra ne toje valstybėje, kurios teisė pasirinkta, taitaikytinos teisės pasirinkimas neturėtų trukdyti taikyti tosvalstybės teisės nuostatų, nuo kurių sutartimi negalimanukrypti. Ši taisyklė turėtų būti taikoma nepriklausomainuo to, ar pasirinkus taikytiną teisę pasirinktas teismas artribunolas. Kadangi esminiai pakeitimai, palyginti su1980 m. Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinosteisės (1) (Romos konvencijos) 3 straipsnio 3 dalimi,nenumatomi, šiame Reglamente esanti formuluotė turėtųbūti kuo labiau suderinta su Reglamento (EB) Nr. 864/200714 straipsniu.

(16) Siekiant prisidėti prie šio reglamento bendro tikslo –

t. y. teisinio tikrumo Europos teisingumo erdvėje – teisėskolizijos taisyklės turėtų būti itin lengvai numatomos.Tačiau teismams turėtų būti palikta tam tikra galimybė savonuožiūra nustatyti, kuri teisė yra glaudžiausiai susijusi susituacija.

(17) Kiek susiję su taikytina teise, kai ji nepasirinkta, sąvokos„paslaugų teikimas“ ir „prekių pardavimas“ turėtų būtiaiškinamos taip pat, kaip taikant Tarybos reglamento (EB)Nr. 44/2001 5 straipsnį, kiek tas reglamentas taikomasprekių pardavimui ir paslaugų teikimui. Nors franšizės irdistribucijos sutartys pagal savo pobūdį yra sutartys dėlpaslaugų, joms taikomos specialios taisyklės.

(18) Kiek susiję su taikytina teise, kai ji nepasirinkta, daugiašalėssistemos turėtų būti tos, kuriose vykdoma prekyba,pavyzdžiui, reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybospriemonės, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 21 d. Euro-pos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėlfinansinių priemonių rinkų (2) 4 straipsnyje, neatsižvelgiantį tai, ar jos yra priklausomos nuo pagrindinės sandoriošalies.

(19) Jei teisė nepasirinkta, taikytina teisė turėtų būti nustatomaremiantis tam tikro pobūdžio sutarčiai nustatyta taisykle. Jeisutartis negali būti priskiriama jokiai iš nurodytų kategorijųarba jei jos elementai patenka į daugiau nei vieną nustatytąkategoriją, tai sutarčiai turėtų būti taikoma valstybės,kurioje yra už tai sutarčiai būdingiausios pareigos vykdymąatsakingos šalies įprasta gyvenamoji vieta, teisė. Jei sutartįsudaro teisių ir prievolių, kurios gali būti priskirtos daugiau

nei vienai iš nustatytų sutarčių kategorijų, rinkinys, taisutarčiai būdingiausios pareigos vykdymas turėtų būtinustatomas pagal jos svarbiausią aspektą.

(20) Jei sutartis akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybenei nurodyta 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, nuostatų išvengimosąlygoje turėtų būti numatyta, kad turi būti taikoma toskitos valstybės teisė. Siekiant nustatyti tą valstybę, reikia,inter alia, atsižvelgti, ar ta sutartis turi labai glaudų ryšį sukita sutartimi ar sutartimis.

(21) Nepasirinkus teisės, kai jos negalima nustatyti sutartįpriskiriant vienai iš nustatytų kategorijų arba jei sutarčiainegalima taikyti valstybės, kurioje yra už sutarčiai būdin-giausios pareigos vykdymą atsakingos šalies įprasta gyve-namoji vieta, teisės, sutarčiai turėtų būti taikoma valstybės,su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė. Siekiant nustatyti tąvalstybę, reikia, inter alia, atsižvelgti, ar ta sutartis turi labaiglaudų ryšį su kita sutartimi ar sutartimis.

(22) Prekių vežimo sutarčių aiškinimo atveju nesiekiama išesmės pakeisti Romos konvencijos 4 straipsnio 4 daliestrečio sakinio. Taigi frachtavimo vienai jūrų kelionei sutartisir kitos sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra prekiųvežimas, yra laikomos prekių vežimo sutartimis. Šiamereglamente sąvoka „siuntėjas“ turėtų reikšti asmenį, kurissudaro prekių vežimo sutartį su vežėju, o sąvoka „vežėjas“turėtų reikšti sutarties šalį, kuri prisiima įsipareigojimą vežtiprekes, nepriklausomai nuo to, ar prekes veža ji pati, ar ne.

(23) Sutarčių su šalimis, kurios laikomos silpnesnėmis, atveju tosšalys turėtų būti apsaugotos tokių teisės kolizijos taisyklių,kurios šioms šalims yra palankesnės nei bendrosiosnormos.

(24) Vartojimo sutarčių atveju kolizijos taisyklė turėtų padėtisumažinti ginčų, dažnai dėl nedidelių sumų, išsprendimoišlaidas ir atsižvelgti į nuotolinės prekybos metodų raidą.Siekiant suderinamumo su Reglamentu (EB) Nr. 44/2001,turi būti daroma nuoroda į „susietos veiklos“ sąvoką, kaipvartotoją apsaugančios priemonės taikymo sąlygą, kuri turibūti vienodai aiškinama Reglamente (EB) Nr. 44/2001 iršiame reglamente, turint omenyje tai, kad bendroje Tarybosir Komisijos deklaracijoje dėl Reglamento (EB) Nr. 44/200115 straipsnio tvirtinama, jog norint, kad būtų taikoma15 straipsnio 1 dalies c pastraipa, įmonė turi susieti savoveiklą su valstybe nare, kurioje yra vartotojo gyvenamojivieta, arba su keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybęnarę, o sutartis turi būti priskiriama tokios veiklos sričiai.Šioje deklaracijoje taip pat primenama, kad vien to, kad tamtikra interneto svetainė būtų prieinama, neužtenka, kadbūtų taikomas 15 straipsnis; reikia, kad šioje internetosvetainėje būtų raginama sudaryti nuotolines sutartis ir kadsutartis iš tikrųjų būtų sudaryta nuotoliniu būdu bet


(1) OL C 334, 2005 12 30, p. 1.(2) OL L 145, 2004 4 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,

padarytais Direktyva 2008/10/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 33).

516

kokiomis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu interneto svetainėjevartojama kalba ar valiuta nelaikomos reikšmingomisaplinkybėmis.

(25) Vartotojai turėtų būti apsaugoti pagal jų įprastos gyvena-mosios vietos valstybės teisės normas, nuo kurių sutartiminegali būti nukrypstama, su sąlyga, kad vartojimo sutartisbuvo sudaryta verslininkui vykdant komercinę arbaprofesinę veiklą toje valstybėje. Tokia pati apsauga turėtųbūti užtikrinta tuomet, kai verslininkas nevykdo komerci-nės ar profesinės veiklos vartotojo įprastos gyvenamosiosvietos valstybėje, tačiau bet kokiu būdu nukreipia savoveiklą į tą valstybę ar į kelias valstybes, tarp kurių yra tavalstybė, ir sutartis buvo sudaryta vykdant tokią veiklą.

(26) Šiame reglamente finansinėms paslaugoms, tokioms kaipinvesticinės paslaugos bei veikla ir pagalbinės paslaugos,kurias verslininkai teikia vartotojams, kaip nurodytaDirektyvos 2004/39/EB I priedo A ir B skirsniuose, irsutartims dėl kolektyvinio investavimo subjektų investiciniųvienetų pardavimo, nepriklausomai nuo to, ar jomstaikoma 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių sukolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybiniuspopierius subjektais (KIAVPS), derinimo (1), turėtų būtitaikomas šio reglamento 6 straipsnis. Todėl tais atvejais, kaidaroma nuoroda į perleidžiamų vertybinių popieriųemisijos ar siūlymo visuomenei sąlygas arba į kolektyvinioinvestavimo subjektų investicinių vienetų pasirašymo arišpirkimo sąlygas, nuorodoje turėtų būti nurodyti visiaspektai, pagal kuriuos emitentas arba siūlantysis subjektasįsipareigoja vartotojo atžvilgiu, tačiau neturėtų būti įtrauktiaspektai, susiję su finansinių paslaugų teikimu.

(27) Reikėtų numatyti įvairių išimčių, taikomų bendrosiomsnormoms dėl taikytinos teisės pasirinkimo vartojimosutarčių atveju. Pagal vieną iš minėtųjų išimčių bendrosiosnormos neturi būti taikomos sutartims, susijusioms sudaiktine teise į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turtonuoma, išskyrus sutartis, susijusias su teise tam tikru laikunaudotis nekilnojamaisiais daiktais, kaip apibrėžta1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvoje 94/47/EB dėl pirkėjų apsaugos, susijusios suteisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktaispirkimo sutarčių tam tikrais aspektais (2).

(28) Svarbu užtikrinti, kad teisėms ir prievolėms, sudarančiomsfinansinę priemonę, nebūtų taikomos vartojimo sutartimstaikytinos bendrosios teisės normos, kadangi dėl tokiekvienai išleistai priemonei galėtų tekti taikyti skirtingąteisę, tokiu būdu pakeičiant jų pobūdį ir užkertant kelią jųsiūlymui ir prekybai jomis kaip keičiamomis tarpusavyje.Analogiškai, išleidus arba siūlant tokias priemones, sutarti-niams emitento arba siūlytojo ir vartotojo santykiamsnebūtinai turėtų būti privalomai taikoma vartotojo įprastos

gyvenamosios vietos valstybės teisė, kadangi būtina užtik-rinti emisijos arba siūlymo sąlygų darnumą. Tas patsprincipas turėtų būti taikomas daugiašalėms sistemoms,kurias apima 4 straipsnio 1 dalies h punktas ir kuriųatžvilgiu turėtų būti užtikrinta, kad vartotojo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė netrukdys taikyti teisėsnormų, taikomų sutartims, sudarytoms tose sistemose arbasu tų tokių sistemų operatoriumi.

(29) Šiame reglamente nuorodos į teises ir pareigas, susijusias superleidžiamų vertybinių popierių emisijos, siūlymo visuo-menei arba viešo pasiūlymo perimti sąlygomis bei sukolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetųpasirašymo ar išpirkimo sąlygomis, turėtų, inter alia, apimtivertybinių popierių arba investicinių vienetų paskirstymosąlygas, teises tais atvejais, kai pateikiama prašymų leistiįsigyti didesnį nei siūlomas vertybinių popierių kiekį,atsisakymo teises ir panašius su pasiūlymu susijusiusklausimus, taip pat klausimus, nurodytus 10, 11, 12 ir13 straipsniuose, taip užtikrinant, kad visiems atitinka-miems sutartiniams pasiūlymo, pagal kurį emitentas arbasiūlantysis subjektas įsipareigoja vartotojo atžvilgiu, aspek-tams būtų taikoma ta pati teisė.

(30) Šio reglamento tikslais finansinės priemonės ir perleidžiamivertybiniai popieriai atitinka direktyvos 2004/39/EB4 straipsnyje nurodytas priemones.

(31) Jokios šio reglamento nuostatos neturėtų daryti įtakosformalaus susitarimo, laikomam sistema pagal1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokė-jimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (3)2 straipsnio a punktą, veikimui.

(32) Atsižvelgiant į ypatingą vežimo sutarčių ir draudimosutarčių pobūdį, specialiomis nuostatomis turėtų būtiužtikrintas tinkamas keleivių ir draudėjų apsaugos lygis.Todėl 6 straipsnis neturėtų būti taikomas minėtomsypatingoms sutartims.

(33) Jei pagal draudimo sutartį, kuri neapima didelės rizikos,apdraudžiama daugiau nei viena rizika, iš kurių bent vienayra daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir bent viena rizikayra trečiojoje valstybėje, tai specialios su draudimosutartimis susijusios šio reglamento taisyklės turėtų būtitaikomos tik tai rizikai ar rizikoms, kurios gali kiltiatitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse.

(34) Taisyklė dėl individualios darbo sutarties neturėtų darytipoveikio valstybės, į kurią komandiruotas darbuotojas,viršenybę turinčioms privalomoms nuostatoms, kaipnumatyta 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento irTarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandira-vimo paslaugų teikimo sistemoje .


(1) OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/18/EB (OLL 76, 2008 3 19, p. 42).

(2) OL L 280, 1994 10 29, p. 83.(3) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

517

(35) Darbuotojai neturėtų prarasti apsaugos, jiems suteikiamosnuostatomis, nuo kurių negali būti nukrypstama susitarimuarba gali būti nukrypstama tik jų naudai.

(36) Individualių darbo sutarčių atveju darbo atlikimas kitoješalyje turėtų būti laikomas laikinu, jei manoma, kaddarbuotojas, įvykdęs savo užduotis užsienyje, toliau tęsveiklą kilmės šalyje. Naujos darbo sutarties sudarymas supirmuoju darbdaviu arba su darbdaviu, priklausančiu taipačiai įmonių grupei, kaip ir pirmasis darbdavys, neturėtųkliudyti darbuotojo laikyti laikinai atliekančiu darbą kitoješalyje.

(37) Atsižvelgiant į viešuosius interesus, valstybių narių teis-mams galima suteikti galimybę išskirtinėmis aplinkybėmistaikyti išimtis, pagrįstas viešąja tvarka ir viršesnėmisprivalomomis nuostatomis. Sąvoką „viršesnės privalomosnuostatos“ reikia skirti nuo sąvokos „nuostatos, nuo kuriųsutartimi negali būti nukrypstama“, ir ji turėtų būtiformuluojama ribočiau.

(38) Savanoriško reikalavimų perleidimo kontekste terminas„santykiai“ turėtų aiškiai reikšti, kad tose teisės sistemose,kuriose nuosavybės aspektai nagrinėjami atskirai nuoprievolinių aspektų, 14 straipsnio 1 dalis taip pat taikomair perleidimo aspektams, susijusiems su perleidėjo irperėmėjo nuosavybe. Tačiau terminas „santykiai“ neturėtųbūti suprantamas kaip susijęs su bet kokiais galimaisperleidėjo ir perėmėjo santykiais. Visų pirma šis terminasneturėtų apimti preliminarių klausimų, susijusių su sava-norišku perleidimu ar sutartine subrogacija. Šis terminasturėtų griežtai apsiriboti aspektais, tiesiogiai susijusiais suatitinkamu savanorišku perleidimu arba sutartine subroga-cija.

(39) Siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti pateiktas aiškusįprastos gyvenamosios vietos apibrėžimas, ypač įmonių irkitų subjektų, turinčių arba neturinčių juridinio asmensstatusą, atžvilgiu. Priešingai nei Reglamento (EB) Nr. 44/2001 60 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyti trys kriterijai,teisės kolizijos taisyklė turėtų apsiriboti vienu kriterijumi,antraip šalys negalėtų numatyti jų ginčui taikytinos teisės.

(40) Reikėtų vengti situacijų, kai kolizinės teisės normosišsklaidomos keliuose dokumentuose ir skiriasi. Tačiau šisreglamentas nepanaikina galimybės su sutartinėmis prie-volėmis susijusias teisės kolizijos taisykles įtraukti į Bendri-jos teisės nuostatas, susijusias su konkrečiais dalykais.

Šis reglamentas neturėtų daryti įtakos kitų teisės aktų,nustatančių taisykles, skirtas prisidėti prie tinkamo vidausrinkos veikimo, taikymui, jei jie negali būti taikomi kartu su

teise, nustatyta pagal šio reglamento teisės normas. Pagal šioreglamento teisės normas pasirinktos taikytinos teisėsnuostatų taikymas neturėtų riboti laisvo prekių ir paslaugųjudėjimo, reglamentuojamo Bendrijos teisės aktais, pavyz-džiui, 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybosdirektyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuome-nės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektųvidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (1).

(41) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laiky-masis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti įtakostarptautinėms konvencijoms, kurių šalimis šio reglamentopriėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės.Siekdama užtikrinti geresnę galimybę susipažinti su šiomisteisės normomis, Komisija, remdamasi valstybių nariųperduota informacija, turėtų paskelbti atitinkamų konven-cijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(42) Komisija pateiks pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybaidėl procedūrų ir sąlygų, pagal kurias atskirais ir išimtiniaisatvejais valstybės narės turėtų teisę derėtis ir savo vardusudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl atskirųsektorių klausimų, į kuriuos būtų įtrauktos nuostatos dėlsutartinėms prievolėms taikytinos teisės.

(43) Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negalideramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto irpoveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu,laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumoprincipo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tamestraipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo regla-mentu neviršijama to, kas būtina minėtam tikslui pasiekti.

(44) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystėsir Airijos pozicijos 3 straipsnį Airija pranešė apie savopageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(45) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystėsir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsnį ir nedarant poveikiominėto protokolo 4 straipsnio taikymui, Jungtinė Karalystėnedalyvauja priimant šį reglamentą ir neprivalo vykdyti sujuo susijusių įsipareigojimų ar jo taikyti.

(46) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijossteigimo sutarties pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentąir neprivalo vykdyti su juo susijusių įsipareigojimų ar jotaikyti,


(1) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

518


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Materialinė taikymo sritis

1. Šis reglamentas teisės kolizijos atvejais taikomas sutartinėmsprievolėms civilinėse ir komercinėse bylose.

Jis netaikomas fiskaliniams, muitų ir administraciniams klausi-mams.


a) klausimams, susijusiems su fizinių asmenų statusu arveiksnumu, nedarant poveikio 13 straipsniui;

b) prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių ir santykių, kuriepagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašiaspasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles;

c) prievolėms, kylančioms iš sutuoktinių turto režimo,santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiaispanašias pasekmes į santuoką, turto režimo, iš testamentųir paveldėjimo;

d) prievolėms, atsirandančioms iš įsakomųjų vekselių, čekių,paprastųjų vekselių ir kitų perleidžiamų priemonių, jei iš šiųkitų perleidžiamų priemonių kylančias prievoles lemia jųperleidžiamas pobūdis;

e) arbitražiniams susitarimams ir susitarimams dėl teismopasirinkimo;

f) klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių ir kitų juridinioasmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų teisė,pavyzdžiui, įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčiųar neturinčių subjektų steigimui, registruojant ar kitokiubūdu, veiksnumui, vidaus organizacijai ar likvidavimui beiorganų narių ir dalyvių asmeninei atsakomybei už įmonėsar subjekto prievoles;

g) klausimui, ar įgaliotinis gali įpareigoti atstovaujamąjį, ir arorganas gali įpareigoti įmonę ar juridinio asmens statusąturintį ar neturintį subjektą trečiųjų šalių atžvilgiu;

h) trestų steigimui ir santykiams, kylantiems tarp jų steigėjų,valdytojų ir naudos gavėjų;

i) prievolėms, kylančioms iš santykių iki sutarties sudarymo;

j) draudimo sutartims, sudaromoms organizacijų, kuriosneįtrauktos į 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamentoir Tarybos direktyvos 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (1)2 straipsnyje pateiktą įmonių sąrašą, veiklos metu siekiantužtikrinti samdomiems ar savarankiškai dirbantiems asme-nims, priklausantiems įmonei ar jų grupei arba vienaiprofesinei grupei ar kelioms iš jų, skirtas išmokas,mokėtinas mirties atveju arba kilus pavojui gyvybei, netekusdarbo ar sumažėjus jo krūviui, dėl darbe įgytos ligos arbaįvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

3. Nedarant poveikio 18 straipsniui, šis reglamentas netaiko-mas įrodymams ir teismo procesui.

4. Šiame reglamente „valstybė narė“ – visos valstybės narės,kurioms taikomas šis reglamentas. Tačiau 3 straipsnio 4 dalyje ir7 straipsnyje šis terminas reiškia visas valstybes nares.

2 straipsnis

Visuotinis taikymas

Šiame reglamente nurodyta teisė taikoma net jei ši teisė nėravalstybės narės teisė.

II SKYRIUS

VIENODOS TAISYKLĖS

3 straipsnis

Pasirinkimo laisvė

1. Sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būtitiksliai išreikštas ar aiškiai parodytas sutarties sąlygomis arbabylos aplinkybėmis. Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik josdaliai taikytiną teisę.

2. Šalys gali bet kuriuo metu susitarti sutarčiai taikyti kitą teisę,nei pagal pirmesnį šalių pasirinkimą pagal šį straipsnį ar kitas šioreglamento nuostatas taikyta teisė. Pakeitimai dėl taikytinosteisės, padaryti po sutarties sudarymo, neturi įtakos formaliamjos galiojimui pagal 11 straipsnį ir negali neigiamai paveiktitrečiųjų šalių teisių.

3. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementaipasirinkimo metu yra kitoje valstybėje nei ta, kurios teisėpasirinkta, šalių pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitosvalstybės teisės nuostatų, nuo kurių negali būti nukrypstamasutartimi.

4. Tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementaipasirinkimo metu yra vienoje ar keliose valstybėse narėse, šalių


(1) OL L 345, 2002 12 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,padarytais Direktyva 2008/19/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 44).

519

pasirinkta kita nei valstybės narės taikytina teisė tinkamaisatvejais neturi kliudyti taikyti Bendrijos teisės nuostatų, kaip josįgyvendinamos ginčo nagrinėjimo vietos valstybėje narėje, nuokurių negali būti nukrypstama susitarimu.

5. Šalių susitarimo dėl taikytinos teisės pasirinkimo buvimas irgaliojimas nustatomas pagal 10, 11 ir 13 straipsnių nuostatas.

4 straipsnis

Teisė, taikytina šalims nepasirinkus sutarties teisės

1. Tiek, kiek šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5–8 straipsnių taikymui,sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip:

a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė;

b) paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė;

c) sutarčiai, susijusiai su daiktine teise į nekilnojamąjį turtąarba su nekilnojamojo turto nuoma, taikoma turto buvimovietos valstybės teisė;

d) nepaisant c punkto, nekilnojamojo turto nuomos laikinamasmeniniam naudojimui ne ilgiau nei šešiems mėnesiams išeilės, sutarčiai taikoma nuomotojo įprastos gyvenamosiosvietos valstybės teisė, jei nuomininkas yra fizinis asmuo,kurio įprasta gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje;

e) franšizės sutarčiai taikoma franšizės gavėjo įprastos gyve-namosios vietos valstybės teisė;

f) distribucijos sutarčiai taikoma distributoriaus įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė;

g) prekių pardavimo aukcione sutarčiai taikoma aukcionovietos valstybės teisė, jei tą vietą galima nustatyti;

h) sutarčiai, sudarytai daugiašalėje sistemoje, kuri apjungiaarba padeda apjungti daugiašalius trečiųjų šalių interesuspirkti ir parduoti finansines priemones, kaip apibrėžtaDirektyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, irtai atlieka laikantis nediskriminuojančių taisyklių bei taikantvieną teisę, taikoma būtent ta teisė.

2. Jei sutarties neapima 1 dalis arba jei sutarties elementamsbūtų taikomas daugiau nei vienas iš 1 dalies a–h punktų, taisutarčiai taikoma šalies, turinčios įvykdyti tai sutarčiai būdin-giausią pareigą, įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė.

3. Jei pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad sutartis yraakivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 1 ar2 dalyje, taikoma tos kitos valstybės teisė.

4. Kai taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 1 ar 2 dalį,sutarčiai taikoma valstybės, su kuria ji glaudžiausiai susijusi, teisė.

5 straipsnis

Vežimo sutartys

1. Tiek, kiek prekių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasi-rinkta pagal 3 straipsnį, sutarčiai taikoma vežėjo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė, jei gavimo vieta arbapristatymo vieta, arba siuntėjo įprasta gyvenamoji vieta taip patyra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai neįvykdyti, taikoma šaliųsutartos pristatymo vietos valstybės teisė.

2. Tiek, kiek keleivių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasi-rinkta pagal antrą pastraipą, sutarčiai taikoma keleivio įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė, jei išvykimo vieta arbapaskirties vieta yra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai neįvykdyti,taikoma vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Pagal 3 straipsnį šalys gali pasirinkti keleivių vežimo sutarčiaitaikomą teisę tik tos valstybės, kurioje yra:

a) keleivio įprasta gyvenamoji vieta; arba

b) vežėjo įprasta gyvenamoji vieta; arba

c) vežėjo centrinės administracijos vieta; arba

d) išvykimo vieta; arba

e) paskirties vieta.

3. Jei iš visų bylos aplinkybių aišku, kad sutartis, nesantpasirinktos teisės, yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kitavalstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyse, turi būti taikoma tos kitosvalstybės teisė.

6 straipsnis

Vartojimo sutartys

1. Nedarant poveikio 5 ir 7 straipsnių taikymui, sutarčiai,sudarytai tarp fizinio asmens, siekiančio tikslų, kurie gali būtilaikomi nesusijusiais su jo darbu ar profesine veikla (vartotojas),


520

ir kito asmens, atliekančio savo darbą arba vykdančio profesinęveiklą, (profesionalas), taikoma vartotojo įprastos gyvenamosiosvietos valstybės teisė, jei profesionalas:

a) vykdo komercinę ar profesinę veiklą vartotojo įprastosgyvenamosios vietos valstybėje; arba

b) bet kokiomis priemonėmis kreipia šią veiklą į tą valstybę arkelias valstybes, tarp kurių yra ta valstybė,

ir ta sutartis patenka į tokios veiklos sritį.

2. Nepaisant 1 dalies, šalys, laikydamosi 3 straipsnio, galipasirinkti 1 dalies reikalavimams atitinkančiai sutarčiai taikytinąteisę. Tačiau toks pasirinkimas negali atimti iš vartotojoapsaugos, kurią jam teikia nuostatos, nuo kurių negalimanukrypti susitarimu pagal teisę, kuri nepasirinkus teisės būtųtaikoma 1 dalies pagrindu.

3. Jei 1 dalies a arba b punkto reikalavimai neįvykdyti,vartotojo ir profesionalo sutarčiai taikytina teisė nustatomapagal 3 ir 4 straipsnius.

4. 1 ir 2 dalys netaikomos:

a) paslaugų teikimo sutartims, kai paslaugos vartotojui turibūti teikiamos tik kitoje valstybėje nei jo įprastosgyvenamosios vietos valstybė;

b) vežimo sutarčiai, išskyrus sutartį, susijusią su 1990 m. bir-želio 13 d. Tarybos direktyvoje 90/314/EEB dėl kelionių,atostogų ir organizuotų išvykų paketų (1) apibrėžtaiskelionių paketais;

c) sutarčiai, susijusiai su daiktine teise į nekilnojamąjį turtąarba nekilnojamojo turto nuoma, išskyrus sutartį, susijusiąsu teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais,kaip apibrėžta Direktyvoje 94/47/EB;

d) teisėms ir pareigoms, sudarančioms finansinę priemonę, irteisėms ir pareigoms, sudarančioms perleidžiamų vertybi-nių popierių išleidimo, siūlymo visuomenei arba viešopasiūlymo perimti, taip pat kolektyvinio investavimosubjektų investicinių vienetų pasirašymo ar išpirkimosąlygas, kiek ši veikla nesudaro finansinių paslaugų teikimo;

e) sutartims, sudarytoms sistemoje, kurią apima šio regla-mento 4 straipsnio 1 dalies h punktas.

7 straipsnis

Draudimo sutartys

1. Šis straipsnis taikomas 2 dalyje nurodytoms sutartims,nepriklausomai nuo to, ar draudžiama rizika yra valstybėjenarėje, taip pat visoms kitoms draudimo sutartims, kuriomisdraudžiama rizika yra valstybių narių teritorijoje. Jis netaikomasperdraudimo sutartims.

2. Draudimo sutarčiai, kuria apdraudžiama didelė rizika, kaipapibrėžta 1973 m. liepos 24 d. Pirmosios Tarybos direktyvos73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių sutiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklospradėjimu ir vykdymu, derinimo (2) 5 straipsnio d punkte,taikoma šalių pagal šio reglamento 3 straipsnį pasirinkta teisė.

Tiek, kiek šalys nepasirinko taikytinos teisės, draudimo sutarčiaitaikoma draudiko įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė.Jei konkrečiu atveju iš visų aplinkybių paaiškėja, kad sutartisakivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe, taikoma tos kitosvalstybės teisė.

3. Draudimo sutarčių, kurių neapima 2 dalis, atveju šalys pagal3 straipsnį gali pasirinkti taikyti tik šią teisę:

a) bet kurios valstybės narės, kurioje sutarties sudarymo metuyra draudimo rizika, teisę;

b) draudėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisę;

c) gyvybės draudimo sutarčių atveju – draudėjo pilietybėsvalstybės narės teisę;

d) draudimo sutarčių, kuriomis apdraudžiama rizika, apribotaįvykiais vienoje valstybėje narėje, kitoje nei kurioje yradraudimo rizika, – tos valstybės narės teisę;

e) jei draudėjas, turėdamas sutartį, kurią apima ši dalis, vykdokomercinę, pramonės arba laisvųjų profesijų veiklą, irdraudimo sutartis apima dvi ar daugiau rizikų, susijusių suta veikla ir esančių skirtingose valstybėse narėse, – betkurios iš šių valstybių narių teisę arba draudėjo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisę.

Kai a, b ir e punktuose numatytais atvejais atitinkamos valstybėsnarės suteikia didesnę laisvę pasirinkti draudimo sutarčiaitaikytiną teisę, šalys gali ta laisve pasinaudoti.


(1) OL L 158, 1990 6 23, p. 59.


521

Tiek, kiek pagal šią dalį šalys nepasirinko taikytinos teisės,sutarčiai taikoma valstybės narės, kurioje sutarties sudarymometu yra rizika, teisė.

4. Kai valstybė narė nustato pareigą apsidrausti nuo tam tikrųrizikų, jas apimančioms draudimo sutartims taikomos šiospapildomos taisyklės:

a) draudimo sutartis nėra pareigos apsidrausti įvykdymas, jei jineatitinka pareigą nustačiusios valstybės narės numatytųtam draudimui taikomų specifinių nuostatų. Jei valstybėsnarės, kurioje yra draudimo rizika, teisė prieštaraujavalstybės narės, nustačiusios pareigą apsidrausti, teisei, taiviršenybę turi pastarosios valstybės narės teisė;

b) nukrypdama nuo 2 ir 3 dalių valstybė narė gali nustatyti,kad draudimo sutarčiai taikoma pareigą apsidrausti nusta-čiusios valstybės narės teisė.

5. 3 dalies trečios pastraipos ir 4 dalies tikslais, jei sutartisapima riziką, esančią daugiau nei vienoje valstybėje narėje,sutartis laikoma sudarančia kelias sutartis, kurių kiekvienasusijusi tik su viena valstybe nare.

6. Šio straipsnio tikslais, valstybė, kurioje yra rizika, nustatomapagal 1988 m. birželio 22 d. Antrosios Tarybos direktyvos88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių sutiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo,apibrėžiančios nuostatas, padedančias veiksmingai naudotislaisve teikti paslaugas (1) 2 straipsnio d punktą, o gyvybėsdraudimo atveju valstybė, kurioje yra rizika, yra valstybė, kuriojeprisiimtas įsipareigojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/83/EB1 straipsnio 1 dalies g punkte.

8 straipsnis

Individualios darbo sutartys

1. Individualiai darbo sutarčiai taikoma pagal 3 straipsnį šaliųpasirinkta teisė. Tačiau toks teisės pasirinkimas negali atimti išdarbuotojo apsaugos, kurią jam teikia nuostatos, nuo kuriųnegalima nukrypti susitarimu pagal teisę, kuri nepasirinkus teisėsbūtų taikoma šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pagrindu.

2. Tiek, kiek šalys nepasirinko individualiai darbo sutarčiaitaikytinos teisės, sutarčiai taikoma teisė valstybės, kurioje, o jei šisąlyga netenkinama – iš kurios, darbuotojas vykdydamas sutartįįprastai atlieka darbą, teisė. Laikoma, kad valstybė, kuriojeįprastai atliekamas darbas, nepasikeitė, jei darbuotas laikinaidirba kitoje valstybėje.

3. Jei taikytinos teisės neįmanoma nustatyti pagal 2 dalį,sutarčiai taikoma valstybės, kurioje yra darbuotoją įdarbinusioverslo vieta, teisė.

4. Jei iš aplinkybių visumos paaiškėja, kad sutartis glaudžiaususijusi su kita valstybe nei nurodyta 2 ar 3 dalyse, taikoma toskitos valstybės teisė.

9 straipsnis

Viršesnės privalomos nuostatos

1. Viršesnės privalomos nuostatos yra nuostatos, kuriųlaikymąsi valstybė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų,pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sandaros,apsaugai tiek, kad jos taikomos visais atvejais, kuriuos jos apima,neatsižvelgiant į pagal šį reglamentą sutarčiai taikytiną teisę.

2. Jokios šio reglamento nuostatos negali riboti ginčonagrinėjimo vietos teisės viršesnių privalomų nuostatų taikymo.

3. Valstybės, kurioje turi būti arba buvo vykdomos iš sutartieskylančios prievolės, teisėje numatytos viršesnės privalomosnuostatos, gali būti taikomos tiek, kiek pagal šias viršesnesprivalomas nuostatas sutarties vykdymas yra neteisėtas. Spren-džiant, ar taikyti tas nuostatas, turi būti atsižvelgiama į jų pobūdįir tikslą bei į jų taikymo arba netaikymo pasekmes.

10 straipsnis

Sutikimas ir turinio galiojimas

1. Sutarties ar bet kurios jos sąlygos egzistavimas ir galiojimasnustatomas pagal teisę, kuri būtų jai taikoma pagal šį reglamentą,jei sutartis ar sąlyga galiotų.

2. Tačiau, siekdama įrodyti, kad nedavė sutikimo, šalis galiremtis savo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teise, jei išaplinkybių paaiškėja, kad nagrinėti šios šalies elgesio pasekmespagal 1 dalyje nurodytą teisę yra nepagrįsta.

11 straipsnis

Formalus galiojimas

1. Sutartis, sudaryta asmenų, kurie arba kurių atstovai sutartiessudarymo metu yra toje pačioje valstybėje, formaliai galioja, jei ji



522

atitinka formos reikalavimus pagal teisę, kuri pagal šį reglamentątaikoma sutarties turiniui, arba pagal jos sudarymo vietosvalstybės teisę.

2. Sutartis, sudaryta tarp asmenų, kurie arba kurių atstovaisutarties sudarymo metu yra skirtingose valstybėse, formaliaigalioja, jei atitinka formos reikalavimus pagal teisę, kuri pagal šįreglamentą taikoma jos turiniui, arba pagal vienos iš valstybių,kurioje sutarties sudarymo metu yra bet kuri iš šalių arba josatstovas, teisę, arba pagal valstybės, kurioje tuo metu buvo betkurios iš šalių įprasta gyvenamoji vieta, teisę.

3. Vienašalis veiksmas, kuriuo siekiama teisinių pasekmiųsudarytai ar ketinamai sudaryti sutarčiai, formaliai galioja, jeiatitinka formalius reikalavimus pagal teisę, kuri pagal šįreglamentą taikoma ar būtų taikoma sutarties turiniui, arbapagal veiksmo atlikimo vietos valstybės teisę, arba pagal teisęvalstybės, kurioje tuo metu veiksmą atlikęs asmuo turėjo įprastągyvenamąją vietą.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos sutartims, kuriasapima 6 straipsnis. Šių sutarčių formai taikoma vartotojo įprastosgyvenamosios vietos valstybės teisė.

5. Nepaisant 1–4 dalių, sutarčiai, kurios dalykas yra daiktinėteisė į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma,taikomos turto buvimo vietos valstybės teisėje numatyti formosreikalavimai, jei pagal tą teisę:

a) tie reikalavimai taikomi neatsižvelgiant į tai, kuriojevalstybėje sudaryta sutartis, ir neatsižvelgiant į tai, kokiateisė jai taikoma; ir

b) nuo tų reikalavimų susitarimu negali būti nukrypstama.

12 straipsnis

Taikytinos teisės apimtis

1. Pagal šį reglamentą sutarčiai taikytina teisė visų pirmataikoma:

a) aiškinimui;

b) vykdymui;

c) teismui pagal jo proceso teisę suteiktų įgaliojimų ribose,visiško ar dalinio prievolių netinkamo vykdymo pasek-mėms, įskaitant žalos įvertinimą, kiek jis apibrėžtas teisėstaisyklėmis;

d) įvairiems prievolių pasibaigimo būdams, ieškinių senačiai irapribojimui;

e) sutarties negaliojimo pasekmėms.

2. Dėl vykdymo būdo ir veiksmų, kurių reikia imtis netinkamovykdymo atveju, turi būti atsižvelgiama į vykdymo valstybėsteisę.

13 straipsnis

Neveiksnumas

Sutartyje, sudarytoje toje pačioje valstybėje esančių asmenų,fizinis asmuo, kuris pagal tos valstybės teisę būtų veiksnus, galiremtis savo neveiksnumu pagal kitos valstybės teisę, tik jeisudarant sutartį kita sutarties šalis žinojo apie tokį neveiksnumąarba jei apie jį nežinojo dėl neatsargumo.

14 straipsnis

Savanoriškas reikalavimo perleidimas ir sutartinėsubrogacija

1. Pagal reikalavimo kito asmens (skolininko) atžvilgiu sava-norišką perleidimą ar sutartinę subrogaciją susidariusiemsperleidėjo ir perėmėjo santykiams taikoma teisė, kuri pagal šįreglamentą taikoma perleidėjo ir perėmėjo sudarytai sutarčiai.

2. Perleistam ar subrogacija perimtam reikalavimui taikytinateisė nustato jo perleidžiamumą, santykius tarp perėmėjo irskolininko, sąlygas, kuriomis perleidimu ar subrogacija gali būtiremiamasi prieš skolininką, taip pat, ar skolininko prievolėsįvykdytos.

3. Šiame straipsnyje naudojama perleidimo sąvoka apimatiesioginį reikalavimų perdavimą, reikalavimų perdavimą pasi-naudojant užstatu, įkeitimu ar kitu prievolės įvykdymo užtikri-nimo būdu.

15 straipsnis

Subrogacija pagal įstatymą

Jei asmuo (kreditorius) pagal sutartį turi reikalavimą kito asmens(skolininko) atžvilgiu, o trečiasis asmuo turi pareigą patenkintikreditoriaus reikalavimą arba jau faktiškai patenkino kreditoriausreikalavimą įvykdydamas tą pareigą, tai pagal teisę, kurireglamentuoja trečiojo asmens pareigą patenkinti kreditoriausreikalavimą, nustatoma, ar trečiasis asmuo gali skolininkoatžvilgiu naudotis teisėmis, kurias kreditorius turėjo skolininkoatžvilgiu pagal jų santykius reglamentuojančią teisę, ir kokiaapimtimi gali tomis teisėmis naudotis.

16 straipsnis

Skolininkų daugetas

Jei kreditorius turi reikalavimą kelių pagal tą patį reikalavimąatsakingų skolininkų atžvilgiu, ir vienas skolininkų jau įvykdėvisą arba dalį reikalavimo, skolininko prievolei kreditoriausatžvilgiu taikoma teisė taip pat taikoma to skolininko teisei


523

pateikti atgręžtinius reikalavimus kitiems skolininkams. Kitiskolininkai gali remtis kreditoriaus atžvilgiu turėtomis gynybospriemonėmis, kiek tai leidžiama pagal jų prievolėms kreditoriausatžvilgiu taikomą teisę.

17 straipsnis

Įskaitymas

Kai šalys nėra susitarusios dėl įskaitymo teisės, įskaitymuitaikoma teisė, taikytina reikalavimui, prieš kurį pareiškiamaįskaitymo teisė.

18 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1. Pagal šį reglamentą sutartinei prievolei taikytina teisėtaikoma tiek, kiek sutartinių prievolių atvejais taikomos jojenumatytos teisinės prezumpcijos ar nustatoma įrodinėjimopareiga.

2. Sutartis ar veiksmas, kuriuo siekiama teisinių pasekmių, galibūti įrodomas bet kokia įrodinėjimo priemone, kurią pripažįstaginčo nagrinėjimo vietos teisė ar bet kuri teisė, nurodyta11 straipsnyje, pagal kurią sutartis ar veiksmas formaliai galioja,jei tokią įrodinėjimo priemonę ginčą nagrinėjanti institucija galiadministruoti.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Įprasta gyvenamoji vieta

1. Šio reglamento tikslais įmonių ir kitų juridinio asmensstatusą turinčių ar jo neturinčių subjektų įprasta gyvenamojivieta yra centrinės administracijos buvimo vieta.

Fizinio asmens, vykdančio savo verslą, įprasta gyvenamoji vietayra pagrindinė jo verslo vieta.

2. Jei sutartis sudaroma veiklą vykdant padaliniui, atstovybei arkitai įstaigai arba jei pagal sutartį vykdymas yra tokio padalinio,atstovybės ar įstaigos pareiga, tai įprasta gyvenamąja vietalaikoma šio padalinio, atstovybės ar kitokios įstaigos buvimovieta.

3. Nustatant įprastą gyvenamąją vietą reikšmingas momentasyra sutarties sudarymo laikas.

20 straipsnis

Renvoi negalimumas

Šiame reglamente nurodytos bet kurios valstybės teisės taikymasreiškia toje valstybėje galiojančių teisės normų, išskyrus

tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą, jei šiamereglamente nenurodyta kitaip.

21 straipsnis

Ginčo nagrinėjimo vietos viešoji tvarka

Šiame reglamente nurodytos bet kurios šalies teisės normąatsisakyti taikyti galima, tik jei toks taikymas akivaizdžiainesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietos viešąja tvarka (ordrepublic).

22 straipsnis

Valstybės su daugiau nei viena teisės sistema

1. Jei valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienasturi savo teisės normas, reglamentuojančias sutartines prievoles,tai taikytinos teisės nustatymo pagal šį reglamentą tikslaiskiekvienas teritorinis vienetas laikomas valstybe.

2. Valstybė narė, kurioje atskiri teritoriniai vienetai turi savoteisės normas, reglamentuojančias sutartines prievoles, neprivalotaikyti šio reglamento esant tik tokių vienetų teisės kolizijai.

23 straipsnis

Santykis su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis

Šis reglamentas, išskyrus 7 straipsnį, neturi įtakos tam, kaiptaikomos Bendrijos teisės nuostatos, kuriomis tam tikraisklausimais nustatomos su sutartinėmis prievolėmis susijusiosteisės kolizijos taisyklės.

24 straipsnis

Santykis su Romos konvencija

1. Šis reglamentas taikomas vietoje Romos konvencijosvalstybėse narėse, išskyrus valstybių narių teritorijas, kuriospatenka į Romos konvencijos teritorinę taikymo sritį, ir kuriomspagal Sutarties 299 straipsnį šis reglamentas netaikomas.

2. Kadangi šis reglamentas taikomas vietoje Romos konvenci-jos, bet kuri nuoroda į tą Konvenciją laikoma nuoroda į šįreglamentą.

25 straipsnis

Ryšys su egzistuojančiomis tarptautinėmis konvencijomis

1. Šis reglamentas neturi įtakos tam, kaip taikomos tarptauti-nės konvencijos, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metuyra viena ar daugiau valstybių narių, ir kuriose nustatomos susutartinėmis prievolėmis susijusios teisės kolizijos taisyklės.


524

2. Tačiau tarp valstybių narių šis reglamentas turi viršenybęprieš tik tarp dviejų ar daugiau valstybių narių sudarytaskonvencijas, kiek tokios konvencijos susijusios su šiuo regla-mentu reguliuojamais klausimais.

26 straipsnis

Konvencijų sąrašas

1. Iki 2009 m. birželio 17 d. valstybės narės turi praneštiKomisijai apie 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas konvencijas. Pošios datos valstybės narės Komisijai turi pranešti apie bet kuriosiš šių konvencijų denonsavimą.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodytųpranešimų gavimo dienos Europos Sąjungos oficialiajameleidinyje paskelbia:

a) 1 dalyje nurodytų konvencijų sąrašą;

b) 1 dalyje nurodytų denonsavimų sąrašą.

27 straipsnis

Peržiūros nuostata

1. Iki 2013 m. birželio 17 d. Komisija pateikia EuroposParlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialiniųreikalų komitetui ataskaitą apie šio reglamento taikymą. Prireikuskartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šio reglamentopakeitimo. Ataskaitoje turi būti:

a) studija apie draudimo sutartims taikytiną teisę ir būsimųnuostatų, jei jų yra, poveikio vertinimą; ir

b) 6 straipsnio taikymo įvertinimas, ypač kiek tai susiję suBendrijos teisės vartotojų apsaugos srityje nuoseklumu.

2. Iki 2010 m. birželio 17 d. Komisija pateikia EuroposParlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialiniųreikalų komitetui ataskaitą apie reikalavimo trečiojo asmensatžvilgiu perleidimo ar subrogacijos veiksmingumą ir perleisto arsubrogacija perduoto reikalavimo viršenybę prieš kitų asmenųteises. Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl šioreglamento pakeitimo ir būsimų nuostatų poveikio vertinimas.

28 straipsnis

Taikymas laike

Šis reglamentas taikomas sutartims, sudarytoms po2009 m. gruodžio 17 d.

IV SKYRIUS


29 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimoEuropos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2009 m. gruodžio 17 d., išskyrus26 straipsnį, kuris taikomas nuo 2009 m. birželio 17 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijossteigimo sutartį.

Priimta Strasbūre 2008 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. LENARČIČ


525

526

11c

11c

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007

dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)


2007 m. liepos 11 d.

dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)


atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos61 straipsnio c punktą bei 67 straipsnį,



laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos atsižvel-giant į 2007 m. birželio 25 d. Taikinimo komiteto patvirtintąbendrą tekstą (2),

kadangi:

(1) Bendrija užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, sau-gumo ir teisingumo erdvę. Siekdama progresyviai kurti šiąerdvę, Bendrija turėtų priimti tiek priemonių, susijusių suteisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, turinčiosepoveikį kitoms valstybėms, kiek reikia tinkamam vidausrinkos veikimui užtikrinti.

(2) Pagal Sutarties 65 straipsnio b punktą šios priemonės turiapimti priemones, kuriomis valstybėse narėse skatinamasįstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normųsuderinamumas.

(3) 1999 m. spalio 15 d. ir 16 d. Tamperėje įvykusiame susi-tikime Europos Vadovų Taryba patvirtino teisminių insti-tucijų sprendimų tarpusavio pripažinimo principą kaipteisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose pagrindą irparagino Tarybą bei Komisiją priimti priemonių pro-gramą, siekiant įgyvendinti tarpusavio pripažinimoprincipą.

(4) 2000 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė bendrą Komisijosir Tarybos priemonių dėl sprendimų civilinėse ir komerci-nėse bylose tarpusavio pripažinimo principo įgyvendi-nimo programą (3). Programoje priemonės, susijusios suįstatymų kolizijos normų suderinimu, nurodomos kaippriemonės, palengvinančios sprendimų tarpusaviopripažinimą.

(5) 2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Tarybos priim-toje Hagos programoje (4) buvo raginama aktyviai dirbtisu nesutartinėmis prievolėmis („Roma II“) susijusių kolizi-nių teisės normų srityje.

(6) Norint, kad vidaus rinka veiktų tinkamai, reikia, siekiantužtikrinti didesnį ginčų baigties nuspėjamumą, tikrumą dėltaikytinos teisės ir laisvą teismo sprendimų judėjimą, kadvalstybių narių kolizinėse teisės normose būtų daromanuoroda į tos pačios valstybės narės teisę, neatsižvelgiantį tai, kurios šalies teisme iškelta byla.

(7) Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir nuostatos turėtųbūti suderintos su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos regla-mentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo spren-dimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo irvykdymo (5) („Briuselis I“) ir su dokumentais, reglamentuo-jančiais sutartinėms prievolėms taikytinos teisės klausimus.

(8) Šis reglamentas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į teis-mo, kuriam pateiktas ieškinys, pobūdį.

(9) Ieškiniams, kylantiems dėl acta iure imperii, turėtų būti pri-skiriami ieškiniai prieš valstybės vardu veikiančius tarnau-tojus ir dėl valdžios institucijų atsakomybės už veiksmus,įskaitant viešai paskirtų pareigūnų atsakomybę. Todėlšiems klausimams šis reglamentas neturėtų būti taikomas.

(10) Šeimos santykiai turėtų apimti vertikalios linijos giminys-tę, santuoką, ir horizontalios linijos giminystę. 1 straips-nio 2 dalies nuoroda į santykius, kurie turi panašiaspasekmes kaip santuoka ir kiti šeimos santykiai, turėtų būtiaiškinama pagal valstybės narės, kurios teismui pateiktasieškinys, teisę.

(11) Nesutartinės prievolės sąvoka valstybėse narėse skiriasi.Todėl šiame reglamente nesutartinė prievolė turėtų būtisuprantama kaip savarankiška sąvoka. Šiame reglamentenustatytos kolizinės teisės normos taip pat turėtų apimtinesutartines prievoles, atsirandančias dėl atsakomybės bekaltės.

(12) Taikytina teisė taip pat turėtų reglamentuotiteisnumo/veiksnumo, leidžiančio patraukti atsakomybėndelikto atveju, klausimą.

(1) OL C 241, 2004 9 28, p. 1.(2) 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 157 E,

2006 7 6, p. 371), 2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos bendroji pozicija(OL C 289 E, 2006 11 28, p. 68) ir 2007 m. sausio 18 d. EuroposParlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2007 m.liepos 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija ir 2007 m. bir-želio 28 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL C 12, 2001 1 15, p. 1.

(4) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.(5) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais,

padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20,p. 1).


529

(13) Vienodų normų, nesvarbu, kokią teisę jose nurodoma tai-kyti, taikymas gali užtikrinti, kad Bendrijoje konkurencijatarp bylos šalių nebūtų iškraipoma.

(14) Teisinio tikrumo reikalavimas ir būtinybė vykdyti teisin-gumą atskirais atvejais yra esminės teisingumo erdvėsdalys. Šiame reglamente numatyti šiems tikslams pasiektitinkamiausi siejantys veiksniai. Todėl šiame reglamentenustatoma bendra taisyklė ir specialios taisyklės, o tamtikrose nuostatose – „išvengimo sąlyga“, leidžianti nukryptinuo šių taisyklių, kai iš visų bylos aplinkybių yra aišku,kad deliktas yra akivaizdžiai labiau susijęs su kita šalimi.Taigi šiomis taisyklėmis sukuriama lanksti kolizinių teisėsnormų sistema. Be to, jomis suteikiama galimybė teismui,kuriame iškelta byla, tinkamai išnagrinėti atskiras bylas.

(15) Nors beveik visose valstybėse narėse nesutartinėms prie-volėms paprastai taikomas lex loci delicti commissi princi-pas, tačiau šio principo taikymas praktikoje, kai byloselementai susiję su keliomis šalimis, skiriasi. Tai sukelianetikrumą dėl taikytinos teisės.

(16) Vienodos normos turėtų padidinti galimybes numatytiteismo sprendimus ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarptraukiamų atsakomybėn asmenų bei žalą patyrusiųasmenų interesų. Susiejimas su šalimi, kurioje atsirado tie-sioginė žala (lex loci damni), išlaiko teisingą pusiausvyrątarp žalą sukėlusio asmens bei žalą patyrusio asmens inte-resų ir atitinka šiuolaikinę civilinės atsakomybės sampratąbei atsakomybės be kaltės sistemų raidą.

(17) Taikytina teisė turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kuratsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalysegalėjo atsirasti netiesioginių pasekmių. Todėl asmeniui arturtui padarytos žalos atveju šalis, kurioje atsirado žala,turėtų būti šalis, kurioje atitinkamai asmuo patyrė žalą arbuvo padaryta žala turtui.

(18) Šio reglamento bendra taisyklė turėtų būti 4 straipsnio 1dalyje numatyta lex loci damni. 4 straipsnio 2 dalį reikėtųaiškinti kaip šio bendro principo išimtį, kurios pagrinduatsiranda ypatingas susiejimas tada, kai šalių įprastinėgyvenamoji vieta yra toje pačioje šalyje. 4 straipsnio 3 dalįreikėtų suprasti kaip 4 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo „iš-vengimo sąlygą“, kai iš visų bylos aplinkybių yra aišku,kad deliktas yra akivaizdžiai labiau susijęs su kita šalimi.

(19) Specialių deliktų atvejais, kai bendra taisyklė neužtikrinagalimybės rasti tinkamą interesų pusiausvyrą, turėtų būtinustatytos konkrečios taisyklės.

(20) Atsakomybės už žalą dėl netinkamos kokybės produktųsrityje kolizinėmis teisės normomis turėtų būti siekiamašių tikslų: teisingo rizikos, būdingos šiuolaikinei visuome-nei, kurioje yra aukštas technologijų naudojimo lygis,paskirstymo, vartotojų sveikatos apsaugos, inovacijų ska-tinimo, neiškraipytos konkurencijos užtikrinimo ir preky-bos palengvinimo. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, keliųpakopų siejančių veiksnių sistemos sukūrimas, numatantnuspėjamumo nuostatą, yra pusiausvyrą užtikrinantissprendimas. Pirmiausia reikia atsižvelgti į šalies, kuriojeyra žalą patyrusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta žalosatsiradimo metu, teisę, jei produktas buvo parduodamastoje šalyje. Į kitus pakopų elementus atsižvelgiama tada,kai produktas nebuvo parduodamas toje šalyje, nepažei-džiant 4 straipsnio 2 dalies ir akivaizdžiai glaudesnio ryšiosu kita šalimi galimybės.

(21) 6 straipsnio speciali taisyklė nėra 4 straipsnio 1 daliesbendros taisyklės išimtis, bet veikiau jos paaiškinimas.Nesąžiningos konkurencijos bylose kolizinės teisės nor-mos turėtų apsaugoti konkurentus, vartotojus ir plačiąjąvisuomenę ir užtikrinti tinkamą rinkos ekonomikos vei-kimą. Susiejimas su šalies, kurioje konkurenciniamsryšiams ar bendriems vartotojų interesams yra arba galibūti padarytas poveikis, teise paprastai atitinka šiuostikslus.

(22) 6 straipsnio 3 dalyje minimos dėl konkurencijos apribo-jimo atsirandančios nesutartinės prievolės turėtų apimti irnacionalinės, ir Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimus.Tokioms nesutartinėms prievolėms taikytina teisė turėtųbūti šalies, kurios rinka yra arba gali būti paveikta. Taisatvejais, kai rinka yra arba gali būti paveikta daugiau neivienoje šalyje, ieškovas tam tikromis aplinkybėmis turėtųturėti galimybę pasirinkti savo ieškinyje remtis teismo,kuriame iškelta byla, teise.

(23) Šiame reglamente konkurencijos ribojimo sąvoka turėtųapimti draudimus dėl įmonių susitarimų, įmonių asocia-cijų sprendimų bei suderintų veiksmų, kurie gali paveiktivalstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar povei-kis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipy-mas valstybėje narėje ar vidaus rinkoje, taip pat draudimusdėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi valstybėjenarėje ir vidaus rinkoje, kai tokie susitarimai, sprendimai,suderinti veiksmai ar piktnaudžiavimas draudžiami pagalEB sutarties 81 ir 82 straipsnius arba valstybės narės teisę.

(24) „Žala aplinkai“ turėtų reikšti gamtos ištekliaus, pavyzdžiui,vandens, žemės ar oro, neigiamą pasikeitimą, to gamtosištekliaus atliekamos funkcijos kito gamtos ištekliaus arvisuomenės naudai pablogėjimą arba gyvųjų organizmųįvairovės sumažėjimą.


530

(25) Žalos aplinkai atveju EB sutarties 174 straipsniu, kuriamenumatyta, kad turėtų būti siekiama aukšto lygio apsau-gos, grindžiamos atsargumo principu bei principais, kadreikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pir-miausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, irkad atlygina teršėjas, visiškai pateisinamas diskriminuojan-čio principo taikymas žalą patyrusio asmens naudai. Klau-simas, kada žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo galipasirinkti taikytiną teisę, turėtų būti nustatomas pagal teis-mo, kuriam pateiktas ieškinys, teisę.

(26) Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atvejais turėtųbūti taikomas visuotinai pripažintas lex loci protectionisprincipas. Šiame reglamente sąvoka „intelektinės nuosavy-bės teisės“ turėtų būti aiškinama, kad ji apima, pavyzdžiui,autorių teises, gretutines teises, duomenų bazių apsaugossui generis teisę ir pramoninės nuosavybės teises.

(27) Kolektyvinių veiksmų, pavyzdžiui streikų ar lokautų, tikslisąvoka įvairiose valstybėse narėse skiriasi ir jie yra regla-mentuojami kiekvienos valstybės narės vidaus teisės nor-momis. Todėl šiame reglamente laikomasi pagrindinioprincipo, kad turėtų būti taikoma šalies, kurioje atlieka-mas kolektyvinis veiksmas, teisė siekiant apsaugoti dar-buotojų ir darbdavių teises ir pareigas.

(28) 9 straipsnio speciali taisyklė dėl kolektyvinių veiksmųnepažeidžia sąlygų, susijusių su tokių veiksmų atlikimupagal nacionalinę teisę, ir nepažeidžia profesinių sąjungųar darbuotojams atstovaujančių organizacijų teisinio sta-tuso, kaip numatyta valstybių narių teisėje.

(29) Specialios taisyklės turėtų būti numatytos tais atvejais, kaižalos priežastis yra kitas veiksmas negu deliktas, pavyz-džiui, nepagrįstas praturtėjimas, negotiorum gestio ir culpain contrahendo.

(30) Šiame reglamente culpa in contrahendo yra savarankiškasąvoka ir neturėtų būti būtinai aiškinama pagal naciona-linę teisę. Ji turėtų apimti pareigos atskleisti informacijąpažeidimą ir derybų dėl sutarties nutrūkimą. 12 straipsnistaikomas tik nesutartinėms prievolėms, kurios yra tiesio-giai susijusios su šalių bendravimu prieš sutarties suda-rymą. Tai reiškia, kad jeigu derybų dėl sutarties metuasmuo patiria sveikatos sužalojimą, turėtų būti taikomas4 straipsnis arba kitos atitinkamos šio reglamentonuostatos.

(31) Siekiant gerbti šalių autonomijos principą ir sustiprinti tei-sinį tikrumą, šalims turėtų būti leidžiama pasirinkti nesu-tartinėms prievolėms taikytiną teisę. Šis pasirinkimasturėtų būti aiškiai išreikštas arba turėtų būti pakankamai

aiškus iš konkretaus atvejo aplinkybių. Nustatydamas susi-tarimo egzistavimą, teismas privalo gerbti šalių ketinimus.Apsauga turėtų būti teikiama silpnosioms šalims, nusta-tant tam tikras pasirinkimo sąlygas.

(32) Atsižvelgiant į viešąjį interesą valstybių narių teismamsgalima suteikti galimybę ypatingais atvejais taikyti išimtis,susijusias su viešąja tvarka ir viršesnėmis imperatyviomisnuostatomis. Visų pirma, pagal šį reglamentą pasirinktosteisės nuostatos taikymas, dėl kurio būtų priteistas perne-lyg didelis nekompensacinio pobūdžio atgrasomųjų arbabaudinių nuostolių atlyginimas, gali būti laikomas priešta-raujančiu bylos nagrinėjimo vietos valstybės viešajai tvar-kai, priklausomai nuo bylos aplinkybių ir byląnagrinėjančio teismo valstybės narės teisinės tvarkos.

(33) Atsižvelgiant į galiojančias nacionalines taisykles dėlnukentėjusiesiems kelių eismo įvykiuose skiriamos kom-pensacijos, teismas, kuriame iškelta byla, nustatydamasžalos atlyginimo dydį sveikatos sužalojimo atveju tais atve-jais, kai įvykis įvyksta kitoje valstybėje nei ta, kurioje yranukentėjusiojo įprastinė gyvenamoji vieta, turėtų atsi-žvelgti į visas konkretaus nukentėjusiojo atitinkamas fak-tines aplinkybes, visų pirma į faktines vėlesnės priežiūrosir medicininės pagalbos išlaidas.

(34) Siekiant teisingai suderinti šalių interesus, turi būti atsi-žvelgta, kiek įmanoma, į valstybėje, kurioje buvo atliktažalą sukėlusi veika, galiojančias saugumo ir elgesio taisyk-les, net ir tuo atveju, kai nesutartinei prievolei yra taiky-tina kitos valstybės teisė. Sąvoką „saugumo ir elgesiotaisyklės“ reikėtų aiškinti kaip susijusią su visomis taisyklė-mis, kokiu nors būdu susijusiomis su saugumu ir elgesiu,įskaitant, pavyzdžiui, saugaus eismo taisykles nelaimingoatsitikimo atveju.

(35) Reikėtų vengti kolizinių teisės normų išsklaidymo keliuosedokumentuose ir šių normų skirtumų. Tačiau šis regla-mentas nepanaikina galimybės įtraukti su nesutartinėmisprievolėmis susijusias kolizines teisės normas į Bendrijosteisės nuostatas, susijusias su konkrečiais dalykais.

Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio kitų dokumentų,kuriuose nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama prisidėtiprie tinkamo vidaus rinkos veikimo, taikymui tiek, kiek jienegali būti taikomi kartu su teise, nustatyta pagal šio regla-mento taisykles. Pagal šio reglamento taisykles pasirink-tos taikytinos teisės nuostatų taikymas neturėtų ribotiprekių ir paslaugų, kurias reglamentuoja Bendrijos doku-mentai, pavyzdžiui, 2000 m. birželio 8 d. Europos Parla-mento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kuriųinformacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninėskomercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninėskomercijos direktyva) (1), laisvo judėjimo.

(1) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.


531

(36) Valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laiky-masis reiškia, kad šis reglamentas neturi įtakos tarptauti-nėms konvencijoms, kuriose dalyvauja viena ar keliosvalstybės narės, tuo metu, kai šis reglamentas priimamas.Siekdama užtikrinti didesnį prieinamumą prie šių taisyk-lių, Komisija, remdamasi valstybių narių perduota infor-macija, paskelbs atitinkamų konvencijų sąrašą EuroposSąjungos oficialiajame leidinyje.

(37) Komisija pateiks pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tary-bai dėl procedūrų ir sąlygų, pagal kurias atskirais ir išim-tiniais atvejais valstybės narės turėtų teisę vesti derybas sutrečiosiomis šalimis dėl susitarimų dėl atskirų sektoriųklausimų, į kuriuos būtų įtrauktos nuostatos dėl nesutar-tinėms prievolėms taikytinos teisės, ir savo vardu tokiussusitarimus sudaryti.

(38) Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali dera-mai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir povei-kio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu,laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumoprincipo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tamestraipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo regla-mentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tiksluipasiekti.

(39) Pagal protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozici-jos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europosbendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystėir Airija nedalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą.

(40) Pagal protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Euro-pos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutar-ties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šįreglamentą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas,


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Įstatymų kolizijos atvejais šis reglamentas taikomas nesu-tartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose.Šis reglamentas visų pirma netaikomas mokesčių, muitų ar admi-nistracinėse bylose arba iškilus valstybės atsakomybės už veiks-mus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii)klausimui.


a) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santy-kių ir santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turin-čiais panašias pasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles;

b) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš sutuoktiniųturto režimo, turto režimo, susijusio su santykiais, kuriepagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasek-mes kaip ir santuoka, testamentai ir paveldėjimas;

c) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms pagal įsakomuo-sius vekselius, čekius ir paprastuosius vekselius bei kitus apy-vartinius dokumentus tiek, kiek tos prievolės pagal tokiuskitus apyvartinius dokumentus atsiranda dėl jų apyvartauspobūdžio;

d) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš bendrovių arkitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektųteisės, pavyzdžiui bendrovių ar kitų juridinių ar juridinioasmens statuso neturinčių subjektų steigimo registruojant arkitais būdais, jų teisnumo, vidaus struktūros arba likvida-vimo ir nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš asme-ninės darbuotojų ir dalyvių atsakomybės už bendrovės arbakito minėto subjekto įsipareigojimus, ir asmeninės įstatymaisnumatytą apskaitos dokumentų auditą atliekančių auditoriųatsakomybės bendrovės ar jos dalyvių atžvilgiu;

e) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš patikėtojo,patikėtinio ir naudos gavėjo santykių, susijusių su savanoriš-kai nustatyta patikėjimo teise;

f) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl branduolinėsžalos;

g) nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatausgyvenimo ir su asmeniu susijusių teisių pažeidimo, įskaitantgarbės ir orumo įžeidimą.

3. Šis reglamentas netaikomas įrodymams ir procesui, nepa-žeidžiant 21 ir 22 straipsnių.

4. Šiame reglamente „valstybė narė“ – bet kuri valstybė narė,išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Nesutartinės prievolės

1. Šiame reglamente žala apima visas pasekmes, atsirandan-čias dėl delikto, nepagrįsto praturtėjimo, negotiorum gestio arbaculpa in contrahendo.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas nesutartinėms prievo-lėms, kurios gali atsirasti.


532

3. Visos nuorodos šiame reglamente į:

a) žalą sukėlusį įvykį – apima žalą sukeliančius įvykius, kuriegali įvykti; ir

b) žalą – apima žalą, kuri gali atsirasti.

3 straipsnis

Visuotinis taikymo pobūdis

Šiame reglamente nurodyta teisė taikoma net tuo atveju, kai šiteisė nėra valstybės narės teisė.

II SKYRIUS

DELIKTAI

4 straipsnis

Bendra taisyklė

1. Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsi-randančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kuriojeatsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukė-lęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsiradonetiesioginių to įvykio pasekmių.

2. Tačiau jei abiejų asmenų – traukiamo atsakomybėn asmensir žalą patyrusio asmens – įprastinės gyvenamosios vietos žalosatsiradimo metu yra toje pačioje šalyje, taikoma tos šalies teisė.

3. Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad deliktasyra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 ar 2 dalyse nuro-dyta šalimi, taikoma tos kitos šalies teisė. Akivaizdžiai glaudes-nis ryšys su kita šalimi gali būti pagrįstas visų pirma remiantisprieš tai jau egzistuojančiais santykiais tarp šalių, pavyzdžiui, sukonkrečiu deliktu glaudžiai susijusia sutartimi.

5 straipsnis

Atsakomybė už produktus

1. Nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalies, dėl produkto sukeltosžalos atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma:

a) šalies, kurioje yra žalą patyrusio asmens įprastinė gyvena-moji vieta žalos atsiradimo metu, teisė, jei produktas buvoparduodamas toje šalyje; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

b) šalies, kurioje produktas buvo įgytas, teisė, jei produktasbuvo parduodamas toje šalyje; arba, jei ši sąlyganetenkinama;

c) šalies, kurioje atsirado žala, teisė, jei produktas buvo parduo-damas toje šalyje.

Tačiau jei traukiamas atsakomybėn asmuo pagrįstai negalėjonumatyti, kad produktas ar tos pačios rūšies produktas parduo-damas šalyje, kurios teisė taikoma pagal a, b ar c punktus, tai-koma tos šalies, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.

2. Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad deliktasyra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 dalyje nurodytašalimi, taikoma tos kitos šalies teisė. Akivaizdžiai glaudesnis ryšyssu kita šalimi gali būti pagrįstas visų pirma remiantis prieš taijau egzistuojančiais santykiais tarp šalių, pavyzdžiui, su konkre-čiu deliktu glaudžiai susijusia sutartimi.

6 straipsnis

Nesąžininga konkurencija ir konkurencijos laisvęribojantys veiksmai

1. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atsirandančiomsnesutartinėms prievolėms taikoma šalies, kurioje konkurenci-niams ryšiams ar bendriems vartotojų interesams yra arba galibūti padarytas poveikis, teisė.

2. Jei nesąžiningos konkurencijos veiksmai turi įtakos tik kon-kretaus konkurento interesams, taikomas 4 straipsnis.

3. a) Dėl konkurencijos apribojimo atsirandančioms nesu-tartinėms prievolėms taikoma šalies, kurioje atsiradoarba gali atsirasti poveikis rinkai, teisė.

b) Kai poveikis rinkai atsirado arba gali atsirasti daugiaunei vienoje šalyje, žalos atlyginimo reikalaujantisasmuo, kuris kelia bylą atsakovo gyvenamosios vietosteisme, gali kaip alternatyvą pasirinkti grįsti savo ieš-kinį teismo, kuriame iškelta byla, teise, su sąlyga, kadtos valstybės narės rinkai tiesiogiai ir pastebimai daro-mas poveikis dėl konkurencijos apribojimo, dėl kurioatsiranda nesutartinė prievolė, kuria grindžiamas ieški-nys; kai ieškovas kelia bylą, laikydamasis taikomų juris-dikcijos taisyklių, daugiau nei vienam atsakovui tameteisme, jis gali pasirinkti, ar ieškinį grįsti to teismo tei-se, tik jei konkurencijos apribojimas, dėl kurio iškeltasieškinys kiekvienam iš atsakovų, turi tiesioginio irpastebimo poveikio taip pat ir to teismo vietos valsty-bės narės rinkai.

4. Nuo pagal šį straipsnį nustatytos taikytinos teisės negalimanukrypti susitarimu pagal 14 straipsnį.


533

7 straipsnis

Žala aplinkai

Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl žalos aplinkai ardėl tokios žalos atsiradusios žalos asmeniui ar turtui, taikomapagal 4 straipsnio 1 dalį nustatyta teisė, nebent žalos atlyginimoreikalaujantis asmuo nuspręstų savo ieškinį pagrįsti tos šalies,kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teise.

8 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas

1. Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl intelektinėsnuosavybės teisės pažeidimo, taikoma šalies, kurioje reikalaujamaapsaugos, teisė.

2. Nesutartinių prievolių, atsirandančių dėl vieningo pobūdžioBendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, atveju klau-simams, kurie nereglamentuojami atitinkamu Bendrijos aktu, tai-koma šalies, kurioje buvo įvykdyti teises pažeidžiantys veiksmai,teisė.

3. Nuo pagal šį straipsnį nustatytos taikytinos teisės negalimanukrypti susitarimu pagal 14 straipsnį.

9 straipsnis

Kolektyviniai veiksmai

Nepažeidžiant 4 straipsnio 2 dalies, nesutartinėms prievolėms,susijusioms su darbuotojo, darbdavio ar jų profesiniams intere-sams atstovaujančių organizacijų atsakomybe, atsirandančiomsdėl žalos, padarytos dėl vykstančio ar įvykusio kolektyvinio veiks-mo, taikoma šalies, kurioje yra ar bus atliekamas kolektyvinisveiksmas, teisė.

III SKYRIUS

NEPAGRĮSTAS PRATURTĖJIMAS, NEGOTIORUM GESTIO IRCULPA IN CONTRAHENDO

10 straipsnis

Nepagrįstas praturtėjimas

1. Jei nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl nepagrįsto pra-turtėjimo, įskaitant neteisingai gautų sumų mokėjimus, yra susi-jusios su tarp šalių egzistuojančiu santykiu, pavyzdžiui, su tuonepagrįstu praturtėjimu glaudžiai susijusia sutartimi ar deliktu,toms prievolėms taikoma šį santykį reglamentuojanti teisė.

2. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį ir tuometu, kai įvyko nepagrįstą praturtėjimą sukėlęs įvykis, šalių įpras-tinės gyvenamosios vietos buvo toje pačioje šalyje, taikoma tosšalies teisė.

3. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ar 2 dalis,taikoma šalies, kurioje buvo nepagrįstai praturtėta, teisė.

4. Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra akivaizdu, kad dėlnepagrįsto praturtėjimo atsirandančios nesutartinės prievolės yraakivaizdžiai glaudžiau susijusios su kita nei 1, 2 ir 3 dalyse nuro-dyta šalimi, taikoma tos kitos šalies teisė.

11 straipsnis

Negotiorum gestio

1. Jei nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl be tinkamopavedimo atliktų veiksmų, susijusių su kito asmens reikalais, yrasusijusios su tarp šalių egzistuojančiu santykiu, pavyzdžiui, sutomis nesutartinėmis prievolėmis glaudžiai susijusia sutartimi ardeliktu, toms prievolėms taikoma šį santykį reglamentuojantiteisė.

2. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį ir tuometu, kai įvyko žalą sukėlęs įvykis, šalių įprastinės gyvenamo-sios vietos buvo toje pačioje šalyje, taikoma tos šalies teisė.

3. Jei taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 ir 2 dalis,taikoma šalies, kurioje buvo atliktas veiksmas, teisė.

4. Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad dėl be tin-kamo įgaliojimo atliktų veiksmų, susijusių su kito asmens reika-lais, atsirandančios nesutartinės prievolės yra akivaizdžiaiglaudžiau susijusios su kita nei 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta šalimi,taikoma tos kitos šalies teisė.

12 straipsnis

Culpa in contrahendo

1. Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl šalių bend-ravimo prieš sutarties sudarymą, neatsižvelgiant į tai, ar sutartisfaktiškai buvo sudaryta, taikoma teisė, kuri taikoma arba kuribūtų taikoma sutarčiai, jei ji būtų buvusi sudaryta.

2. Jeigu taikytina teisė negali būti nustatyta pagal 1 dalį:

a) taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė, nepriklausomainuo to, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir neatsižvel-giant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado to įvykio netiesio-ginių pasekmių; arba

b) jeigu tuo metu, kai įvyko žalą sukėlęs įvykis, šalių įprastinėsgyvenamosios vietos buvo toje pačioje šalyje, taikoma tosšalies teisė; arba

c) jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad dėl šaliųbendravimo prieš sutarties sudarymą atsirandančios nesutar-tinės prievolės yra akivaizdžiai glaudžiau susijusios su kitanei a ir b punktuose nurodyta šalimi, taikoma tos kitos šaliesteisė.


534

13 straipsnis

8 straipsnio taikomumas

Šiame skyriuje 8 straipsnis taikomas dėl intelektinės nuosavybėsteisės pažeidimo atsirandančioms nesutartinėms prievolėms.

IV SKYRIUS

PASIRINKIMO LAISVĖ

14 straipsnis

Pasirinkimo laisvė

1. Šalys gali susitarti nesutartinėms prievolėms taikyti savopasirinktą teisę:

a) sudarydamos susitarimą po to, kai įvyko žalą sukėlęs įvykis;

arba

b) jei visos šalys užsiima komercine veikla – sudarydamos susi-tarimą, dėl kurio laisvai susitarta, prieš įvykstant žalą sukė-lusiam įvykiui.

Pasirinkimas turi būti aiškiai išreikštas arba turi būti pakankamaiaiškus iš konkretaus atvejo aplinkybių ir negali daryti poveikiotrečiųjų šalių teisėms.

2. Jei visi situacijai svarbūs elementai tuo metu, kai įvyko žaląsukėlęs įvykis, buvo ne toje šalyje, kurios teisė buvo pasirinkta,šalių pasirinkimas netrukdo taikyti tos kitos šalies teisės nuosta-tas, nuo kurių negali būti nukrypta susitarimu.

3. Jei visi situacijai svarbūs elementai tuo metu, kai įvyko žaląsukėlęs įvykis, buvo vienoje ar keliose valstybėse narėse, tai, kadšalys taikoma pasirinko kitą nei valstybės narės teisė, netrukdotaikyti Bendrijos teisės nuostatas, atitinkamais atvejais – kaip josįgyvendintos teismo vietos valstybėje narėje, nuo kurių negali būtinukrypta susitarimu.

V SKYRIUS

BENDROS TAISYKLĖS

15 straipsnis

Taikytinos teisės apimtis

Pagal šį reglamentą nesutartinėms prievolėms taikytina teisė visųpirma reglamentuoja:

a) atsakomybės pagrindą bei apimtį, įskaitant asmenų, kuriegali būti pripažinti atsakingais už jų atliktus veiksmus,nustatymą;

b) atleidimo nuo atsakomybės pagrindus ir bet kokį atsakomy-bės apribojimą bei padalijimą;

c) žalos buvimą, pobūdį ir įvertinimą ar reikalaujamą žalosatlyginimą;

d) neperžengiant proceso teisės teismui suteiktų įgaliojimų,priemones, kurių teismas gali imtis siekdamas užkirsti keliąpažeidimui ar žalai arba ją nutraukti, arba užtikrinti kom-pensacijos suteikimą;

e) galimybės perduoti, įskaitant paveldėjimo būdu, nuostoliųatlyginimo ar žalos atlyginimo reikalavimo teisę, klausimą;

f) asmenis, kurie turi teisę į asmeniškai patirtos žalosatlyginimą;

g) atsakomybę už kito asmens veiksmus;

h) galimus prievolės pasibaigimo būdus bei įgyjamosios sena-ties ir ieškininės senaties taisykles, įskaitant taisykles dėl pra-dėjimo skaičiuoti įgyjamosios senaties ar ieškinio senatiesterminus bei tų terminų sustabdymo ir nutraukimo.

16 straipsnis

Viršesnės imperatyvios nuostatos

Nė viena šio reglamento nuostata neriboja teismo vietos teisėsnuostatų taikymo tuo atveju, jeigu jos yra imperatyvios, nepai-sant nesutartinei prievolei taikytinos teisės.

17 straipsnis

Saugumo ir elgesio taisyklės

Vertinant traukiamo atsakomybėn asmens elgesį atsižvelgiama,kaip į faktinę aplinkybę ir tuomet, kai tai yra tinkama, į saugumoir elgesio taisykles, galiojusias įvykio, dėl kurio atsirado atsako-mybė, vietoje ir metu.

18 straipsnis

Tiesioginis ieškinys atsakingo asmens draudikui

Žalą patyręs asmuo atsakingo asmens draudikui gali tiesiogiaipareikšti savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tai numato nesu-tartinėms prievolėms taikytina teisė ar draudimo sutarčiai taiky-tina teisė.

19 straipsnis

Subrogacija

Tais atvejais, kai asmuo (kreditorius) turi nesutartinę reikalavimoteisę kito asmens (skolininko) atžvilgiu, o trečiasis asmuo turipareigą patenkinti kreditoriaus reikalavimus arba jau faktiškaipatenkino kreditoriaus reikalavimus tą pareigą įvykdydamas,pagal teisę, kuri reglamentuoja trečiojo asmens pareigą paten-kinti kreditoriaus reikalavimus, nustatoma, ar ir kokia apimtimitrečiasis asmuo turi teisę skolininko atžvilgiu naudotis teisėmis,kurias kreditorius turėjo skolininko atžvilgiu pagal teisę, regla-mentuojančią jų santykius.


535

20 straipsnis

Daugeto atsakomybė

Jeigu kreditorius turi reikalavimą keliems skolininkams, kurie yraatsakingi pagal tą patį reikalavimą, ir jeigu vienas iš skolininkųjau visiškai ar iš dalies patenkino reikalavimą, to skolininko teisęreikalauti kompensacijos iš kitų skolininkų reglamentuoja teisė,taikytina to skolininko turimai nesutartinei prievolei kreditoriausatžvilgiu.

21 straipsnis

Formalus galiojimas

Vienašalis veiksmas, kuriuo siekiama teisinių pasekmių ir kurissusijęs su nesutartine prievole, formaliai galioja, jei jis atitinka tei-sės, reglamentuojančios atitinkamą nesutartinę prievolę ar šalies,kurioje tas veiksmas buvo atliktas, teisės reikalavimus dėl formos.

22 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1. Nesutartinę prievolę reglamentuojanti teisė pagal šį regla-mentą taikoma tiek, kiek, nesutartinių prievolių klausimais, jojenumatytos teisines prezumpcijas nustatančios taisyklės arnustatyta įrodinėjimo pareiga.

2. Veiksmai, kuriais siekiama sukurti teisines pasekmes, galibūti įrodyti bet kuria įrodinėjimo priemone, kurią pripažįstateismo vietos valstybės teisė arba bet kuri iš 21 straipsnyje nuro-dytų teisių, pagal kurią tas veiksmas yra formaliai galiojantis, jeiguteismas gali taikyti tokią įrodinėjimo priemonę.

VI SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įprastinė gyvenamoji vieta

1. Šiame reglamente bendrovių ir kitų asociacijų ar juridiniųasmenų „įprastinė gyvenamoji vieta“ yra centrinės administraci-jos buvimo vieta.

Kai žalą sukėlęs įvykis įvyksta arba žala atsiranda dėl filialo, atsto-vybės ar kitos įstaigos veiklos, „įprastine gyvenamąja vieta“ lai-koma to filialo, atstovybės ar kitos įstaigos buvimo vieta.

2. Taikant šį reglamentą, verslu užsiimančio fizinio asmensįprastinė gyvenamoji vieta yra jo verslo pagrindinė vieta.

24 straipsnis

Renvoi netaikymas

Šiame reglamente įpareigojimas taikyti šalies teisę yra įpareigoji-mas taikyti šioje šalyje galiojančias teisės normas, išskyrus tarp-tautinės privatinės teisės normas.

25 straipsnis

Daugiau kaip vieną teisės sistemą turinčios valstybės

1. Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, turintys skir-tingas nesutartinių prievolių reglamentavimo teisės normas, nus-tatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę kiekvienas teritorinisvienetas yra laikomas šalimi.

2. Valstybė narė, kurioje atskiri teritoriniai vienetai turi skir-tingas nesutartinių prievolių reglamentavimo teisės normas, šioreglamento neprivalo taikyti esant kolizijai tik tarp tokių vienetųteisės.

26 straipsnis

Bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės viešoji tvarka

Bet kurios šiame reglamente nurodytos šalies teisės nuostatosgalima netaikyti tik tuo atveju, jeigu jos taikymas akivaizdžiainesuderinamas su teismo vietos viešąja tvarka (ordre public).

27 straipsnis

Ryšys su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis

Šis reglamentas neturi poveikio Bendrijos teisės nuostatų, kuriosekonkretiems dalykams nustatomos su nesutartinėmis prievolė-mis susijusios kolizinės teisės normos, taikymui.

28 straipsnis

Santykis su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis

1. Šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų,kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar keliosvalstybės narės ir kurios nustato su nesutartinėmis prievolėmissusijusias kolizines teisės normas, taikymui.

2. Tačiau šis reglamentas tarp valstybių narių turi viršenybętik dviejų ar daugiau valstybių narių tarpusavyje sudarytų kon-vencijų atžvilgiu tiek, kiek tokios konvencijos susijusios su klau-simais, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas.


536

VII SKYRIUS


29 straipsnis

Konvencijų sąrašas

1. Iki 2008 m. liepos 11 d. valstybės narės Komisijai pateikia28 straipsnio 1 dalyje nurodytų konvencijų sąrašą. Po šios datosvalstybės narės Komisijai praneša apie bet kurios iš šių konven-cijų denonsavimą.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo jų gavimo Europos Sąjun-gos oficialiajame leidinyje paskelbia:

i) 1 dalyje minėtų konvencijų sąrašą;

ii) 1 dalyje minėtus denonsavimus.

30 straipsnis

Peržiūros sąlyga

1. Ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio 20 d. Komisija EuroposParlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių rei-kalų komitetui pateikia pranešimą apie šio reglamento taikymą.Prireikus kartu su pranešimu ji pateikia naujų pasiūlymų šiamreglamentui pritaikyti. Pranešimas apima:

i) tyrimą apie tai, kaip užsienio teisė traktuojama skirtingosejurisdikcijose, bei to poveikį, ir apie tai, kokia apimtimi vals-tybių narių teismai praktikoje taiko užsienio teisę pagal šįreglamentą;

ii) tyrimą apie šio reglamento 28 straipsnio poveikį, atsižvel-giant į 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismoįvykiams taikytinos teisės.

2. Ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. Komisija EuroposParlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių rei-kalų komitetui pateikia tyrimą apie padėtį nesutartinėms prievo-lėms, atsirandančioms dėl privatumo ir su asmeniu susijusių teisiųpažeidimų, taikytinos teisės srityje, kuriame atsižvelgiama įtaisykles dėl spaudos laisvės bei saviraiškos laisvės žiniasklaidojeir teisės kolizijos klausimus, susijusius su 1995 m. spalio 24 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenųapsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenųjudėjimo (1).

31 straipsnis

Taikymas laike

Šis reglamentas taikomas po šio reglamento įsigaliojimo įvyku-siems įvykiams, sukėlusiems žalą.

32 straipsnis

Taikymo data

Šis reglamentas taikomas nuo 2009 m. sausio 11 d., išskyrus29 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. liepos 11 d.




H.-G. PÖTTERING


M. LOBO ANTUNES

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.


537

Komisijos pareiškimas dėl peržiūros sąlygos (30 straipsnis)

Europos Parlamento ir Tarybos prašymu pagal Reglamento „Roma II“ 30 straipsnį Komisija ne vėliau kaip2008 m. gruodžio mėn. pateiks tyrimą apie padėtį nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl privatumoir su asmeniu susijusių teisių pažeidimų, taikytinos teisės srityje. Komisija atsižvelgs į visus šios padėties aspek-tus ir prireikus imsis atitinkamų priemonių.

Komisijos pareiškimas dėl kelių eismo įvykių

Komisija, žinodama apie skirtingą praktiką, kurios laikomasi valstybėse narėse nustatant kompensacijos, ski-riamos nukentėjusiesiems kelių eismo įvykiuose, dydį, yra pasirengusi išnagrinėti konkrečias problemas, sukuriomis susiduria ES gyventojai, patekę į kelių eismo įvykius kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra jųįprastinė gyvenamoji vieta. Šiuo tikslu Komisija iki 2 008 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikstyrimą apie visas galimybes, įskaitant su draudimu susijusius aspektus, pagerinti nukentėjusiųjų kitoje valsty-bėje padėtį, kuris padėtų parengti Žaliąją knygą.

Komisijos pareiškimas užsienio valstybių teisės atžvilgiu

Komisija, žinodama skirtingą praktiką, kurios laikomasi valstybėse narėse užsienio teisės atžvilgiu, ne vėliaukaip per ketverius metus nuo Reglamento „Roma II“ įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju kai tik bus baigtas hori-zontalus tyrimas apie tai, kaip valstybių narių teismai taiko užsienio valstybių teisę civilinėse ir komercinėsebylose, paskelbs šį tyrimą, atsižvelgdama į Hagos programos tikslus. Ji taip pat yra pasirengusi prireikus imtisatitinkamų priemonių.


538

Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 2010 m. gruodžio 20 d. kuriuo

įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui

skyrium taikytinos teisės srityje

11d

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1259/2010


kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje


atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai tai būtina vidaus rinkos tinkamam veikimui.

(2) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį tos priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse teisės kolizijai taikomų teisės normų suderinamumą.

(3) 2005 m. kovo 14 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos. Žalioji knyga davė pradžią plačioms viešosioms konsultacijoms dėl galimų išeičių sprendžiant problemas, kurios gali kilti esant dabartinei situacijai.

(4) 2006 m. liepos 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą

(EB) Nr. 2201/2003 ( 2 ) dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka.

(5) 2008 m. birželio 5 ir 6 d. Liuksemburge posėdžiavusi Taryba padarė išvadą, kad dėl pasiūlymo nėra vieningos nuomonės ir kad dėl neįveikiamų sunkumų nei tuo metu, nei artimoje ateityje vieninga nuomonė neįmanoma. Ji nustatė, kad taikant atitinkamas Sutarčių nuostatas pasiūlymo tikslų per protingą laikotarpį negalima pasiekti.

(6) Vėliau Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija pateikė Komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad ketina pradėti tvirčiau tarpusavyje bendradarbiauti su santuoka susijusiose bylose taikytinos teisės srityje. 2010 m. kovo 3 d. Graikija savo prašymą atsiėmė.

(7) 2010 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/405/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje.

(8) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 328 straipsnio 1 dalį pradėtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms, jei laikomasi visų dalyvavimo sąlygų, nustatytų sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendradarbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be minėtų sąlygų, laikomasi toje struktūroje jau priimtų aktų. Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad jos skatins dalyvauti kuo daugiau valstybių narių. Šis reglamentas pagal Sutartis turėtų būti privalomas visas ir tiesiogiai taikomas tik dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(9) Šiuo reglamentu turėtų būti sukurta aiški ir išsami teisės sistema, kuria reglamentuojama dalyvaujančiose valstybėse narėse santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytina teisė, užtikrinti piliečiams teisinio tikrumo, numatomumo ir lankstumo atžvilgiu tinkami sprendimai ir užkirstas kelias atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus.


( 1 ) OL L 189, 2010 7 22, p. 12.

( 2 ) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

541

(10) Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir dėstomoji dalis turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003. Tačiau jis neturėtų būti taikomas santuokos pripažinimo negaliojančia atveju.

Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik santuokinių ryšių nutraukimui arba susilpninimui. Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium pagrindams turėtų būti taikoma teisė, nustatyta pagal šio reglamento teisės kolizijos taisykles.

Tokie preliminarūs klausimai kaip teisinis subjektiškumas ir santuokos galiojimas bei tokie klausimai kaip santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium padariniai turto, pavardės, tėvų pareigų, išlaikymo prievolių atžvilgiu ar kitos šalutinės priemonės turėtų būti nustatomi pagal teisės kolizijos taisykles, taikytinas atitinkamose dalyvaujančiose valstybėse narėse.

(11) Siekiant aiškiai apibrėžti šio reglamento teritorinio taikymo sritį, turėtų būti nurodytos tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės.

(12) Šis reglamentas turėtų būti universalus, t. y. remiantis jo visuotinėmis teisės kolizijos taisyklėmis turėtų būti galima nustatyti, kad taikytina dalyvaujančios valstybės narės teisė, nedalyvaujančios valstybės narės teisė arba Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės teisė.

(13) Šis reglamentas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į teismo, kuriame iškelta byla, pobūdį. Kai taikoma, byla turėtų būti laikoma iškelta teisme pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003.

(14) Siekiant suteikti sutuoktiniams laisvę pasirinkti taikytiną teisę, su kuria juos sieja glaudus ryšys, arba, jei jie nepasirenka taikytinos teisės, siekiant kad ta teisė būtų taikoma jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium, atitinkama teisė turėtų būti taikoma net tuomet, jei ji nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė. Jei nustatoma kitos valstybės narės teisė, tinklas, sukurtas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/470/EB, sukuriančiu Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose ( 1 ), galėtų padėti teikiant teismams informaciją apie užsienio teisės turinį.

(15) Didėjant piliečių judumui reikia daugiau lankstumo ir daugiau teisinio tikrumo. Norint pasiekti tą tikslą, šiuo reglamentu šalims turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium srityse, suteikiant joms ribotą galimybę pasirinkti jų santuokos nutraukimui arba gyvenimui skyrium taikytiną teisę.

(16) Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium atveju sutuoktiniams turėtų būti suteikta galimybė kaip taikytiną teisę pasirinkti šalies, su kuria jie turi ypatingą ryšį, teisę

ar teismo vietos teisę. Sutuoktinių pasirinkta teisė turi atitikti Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pagrindines teises.

(17) Prieš nustatant taikytiną teisę, svarbu, kad sutuoktiniai turėtų prieigą prie naujausios informacijos apie esminius nacionalinės ir Sąjungos teisės bei procedūrų, susijusių su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium, aspektus. Siekdama užtikrinti tokią prieigą prie atitinkamos kokybiškos informacijos, Komisija reguliariai ją atnaujina visuomenei skirtoje internetinėje informacinėje sistemoje, sukurtoje Tarybos sprendimu 2001/470/EB.

(18) Žinojimu pagrįstas abiejų sutuoktinių pasirinkimas yra vienas esminių šio reglamento principų. Kiekvienas sutuoktinis turėtų tiksliai žinoti, kokios yra taikytinos teisės pasirinkimo teisinės ir socialinės pasekmės. Tai, kad suteikiama galimybė bendru sutarimu pasirinkti taikytiną teisę, neturėtų turėti poveikio nė vieno iš sutuoktinių teisėms ir vienodoms galimybėms. Todėl dalyvaujančių valstybių narių teisėjai turėtų suvokti, kaip svarbu, kad abiejų sutuoktinių pasirinkimas būtų pagrįstas žinojimu apie teisines jų sudaryto susitarimo dėl teisės pasirinkimo pasekmes.

(19) Turinio ir formalaus galiojimo taisyklės turėtų būti apibrėžtos taip, kad sutuoktiniams būtų lengviau padaryti žinojimu pagrįstą pasirinkimą ir kad būtų gerbiamas jų sutikimas siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir geresnę prieigą prie teisingumo. Kalbant apie formalų galiojimą, turėtų būti nustatytos tam tikros apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad sutuoktiniai suvoktų savo pasirinkimo pasekmes. Susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo turėtų būti bent sudarytas raštu, jame turėtų būti nurodyta data ir jis turėtų būti pasirašytas abiejų šalių. Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje susitarimo sudarymo metu yra numatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi tų reikalavimų. Pavyzdžiui, dalyvaujančioje valstybėje narėje tokie papildomi formalūs reikalavimai gali būti keliami, jei susitarimas įtraukiamas į vedybų sutartį. Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kurių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, pakaktų, kad būtų laikomasi vienos iš tų valstybių formalių reikalavimų. Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurios teisėje nustatyti papildomi formalūs reikalavimai, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų.

(20) Turėtų būti suteikta galimybė susitarimą dėl taikytinos teisės nustatymo sudaryti ir keisti ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu ir netgi bylos nagrinėjimo metu, jei taip numatyta teismo vietos teisėje. Tuo atveju turėtų pakakti, kad toks nustatymas būtų užfiksuotas teisme pagal teismo vietos teisę.


( 1 ) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.

542

(21) Jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą bei numatomumą ir užkirsti kelią atvejams, kai vienas iš sutuoktinių kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo anksčiau už kitą sutuoktinį siekdamas, kad byla būtų nagrinėjama pagal tam tikrą teisę, kuri, jo nuomone, geriau tenkina jo interesus, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos suderintos teisės kolizijos taisyklės, pagrįstos nuoseklių siejamųjų veiksnių, grindžiamų glaudaus sutuoktinių ryšio su atitinkama teise buvimu, skale. Tokie siejamieji veiksniai turėtų būti parinkti taip, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu ar gyvenimo skyrium nustatymu, būtų taikoma teisė, su kuria sutuoktiniai turi glaudų ryšį.

(22) Tais atvejais, kai nustatant, kurios valstybės teisę taikyti, šiame reglamente daroma nuoroda į pilietybę kaip siejamąjį veiksnį, klausimas, kaip elgtis tais atvejais, kai turimos kelios pilietybės, turėtų būti paliekamas spręsti pagal nacionalinę teisę, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos bendrųjų principų.

(23) Jei teisme iškeliama byla siekiant gyvenimą skyrium pakeisti santuokos nutraukimu ir kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės, santuokos nutraukimui taip pat turėtų būti taikoma gyvenimui skyrium taikyta teisė. Toks tęstinumas šalims padidintų numatomumą ir didintų teisinį tikrumą. Jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje nenumatomas gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimą turėtų reglamentuoti teisės kolizijos taisyklės, taikomos, kai šalys nėra pasirinkusios taikytinos teisės. Tai neturėtų užkirsti kelio sutuoktiniams siekti santuokos nutraukimo remiantis kitomis šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis.

(24) Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba nustatyti gyvenimą skyrium, visgi turėtų būti taikoma teismo, kuriame iškelta byla, teisė. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos viešosios tvarkos nuostatos taikymui.

(25) Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, valstybių narių teismams turėtų būti suteikta galimybė išimtinėmis aplinkybėmis nepaisyti užsienio teisės nuostatos, jei jos taikymas konkrečiu atveju akivaizdžiai prieštarautų teismo vietos valstybės viešajai tvarkai. Tačiau teismai neturėtų turėti galimybės taikyti viešosios tvarkos išimtį siekiant nepaisyti kitos valstybės teisės nuostatos, jei tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija.

(26) Kai šiame reglamente nurodoma, kad dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisėje santuokos

nutraukimo galimybė nenumatyta, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad šios valstybės narės teisėje santuokos nutraukimo instituto nėra. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą.

Kai šiame reglamente nurodoma, kad pagal dalyvaujan čios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, teisę atitinkama santuoka nepripažįstama santuokos nutraukimo bylų tikslais, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, inter alia, kad tokios santuokos nėra pagal tos valstybės narės teisę. Tokiu atveju teismas neturėtų privalėti skelbti santuokos nutraukimą ar gyvenimą skyrium taikant šį reglamentą.

(27) Kadangi kai kuriose valstybėse ir dalyvaujančiose valstybėse narėse koegzistuoja dvi arba kelios teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, susiję su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, reikėtų numatyti, kokiu mastu šis reglamentas taikomas įvairiems tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių teritoriniams vienetams arba tų valstybių ir dalyvaujančių valstybių narių įvairių kategorijų asmenims.

(28) Kai nėra taisyklių, kuriomis nustatoma taikytina teisė, šalys, pasirenkančios valstybės, kurios pilietybę viena iš jų turi, teisę, tuo pat metu turėtų nurodyti, dėl kurio teritorinio vieneto teisės jie susitarė, jei valstybė, kurios teisė pasirinkta, sudaryta iš kelių teritorinių vienetų, turinčių savo teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, susijusius su santuokos nutraukimu.

(29) Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti teisinį tikrumą, numatomumą ir lankstumą tarptautinėse santuokos bylose, taigi kartu palengvinti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga, prireikus tvirčiau bendradarbiaujant, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30) Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 21 straipsnyje, kuriame draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Šį reglamentą dalyvaujančių valstybių narių teismai turėtų taikyti laikydamiesi tų teisių ir principų,


543


I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, RYŠYS SU REGLAMENTU (EB) Nr. 2201/2003, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR VISUOTINIS TAIKYMAS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas su teisės kolizija susijusiais atvejais santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium.

2. Šis reglamentas netaikomas toliau išvardytiems klausimams, net jeigu jie kyla tik kaip preliminarūs klausimai bylų dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium kontekste:

a) fizinių asmenų teisinio subjektiškumo klausimams;

b) santuokos buvimo, galiojimo ar pripažinimo klausimams;

c) santuokos pripažinimo negaliojančia klausimams;

d) sutuoktinių pavardės klausimams;

e) santuokos turtinių pasekmių klausimams;

f) tėvų pareigų klausimams;

g) išlaikymo prievolių klausimams;

h) patikų ar paveldėjimo klausimams.

2 straipsnis


Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 taikymui.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1. „dalyvaujanti valstybė narė“ reiškia valstybę narę, kuri pagal Sprendimą 2010/405/ES arba pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje;

2. terminas „teismas“ apima visas dalyvaujančių valstybių narių institucijas, turinčias jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį.

4 straipsnis

Visuotinis taikymas

Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma net tuo atveju, jei ši teisė nėra dalyvaujančios valstybės narės teisė.

II SKYRIUS

VIENODOS TAISYKLĖS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMUI IR GYVENIMUI SKYRIUM TAIKYTINOS TEISĖS

5 straipsnis

Šalių pasirinkta taikytina teisė

1. Sutuoktiniai gali susitarti nustatyti santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytiną teisę, jeigu ši teisė yra:

a) valstybės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisė; arba

b) valstybės, kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu susitarimo sudarymo metu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, teisė; arba

c) valstybės, kurios pilietybę susitarimo sudarymo metu turi bet kuris iš sutuoktinių, teisė; arba

d) teismo vietos teisė.

2. Nedarant poveikio 3 daliai, susitarimas, kuriuo nustatoma taikytina teisė, gali būti sudarytas ir pakeistas bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip bylos iškėlimo teisme metu.

3. Jei tai numatyta teismo vietos teisėje, sutuoktiniai taikytiną teisę taip pat gali nustatyti teisme bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju toks nustatymas užfiksuojamas teisme pagal teismo vietos teisę.

6 straipsnis

Sutikimas ir turinio galiojimas

1. Susitarimo dėl teisės pasirinkimo ar bet kurios jo sąlygos buvimas ir galiojimas nustatomas pagal teisę, kuri jį reglamentuotų pagal šį reglamentą, jei susitarimas ar sąlyga galiotų.


544

2. Tačiau siekdamas įrodyti, kad nedavė sutikimo, vienas iš sutuoktinių gali remtis valstybės, kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, teise, jei iš aplinkybių paaiškėja, kad nustatyti jo elgesio pasekmes pagal 1 dalyje nurodytą teisę būtų nepagrįsta.

7 straipsnis

Formalus galiojimas

1. 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas susitarimas sudaromas raštu, jame nurodoma data ir jį pasirašo abu sutuoktiniai. Bet kuris elektroninėmis priemonėmis perduodamas pranešimas, kuriuo ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomas lygiaverčiu rašytinei formai.

2. Tačiau, jei dalyvaujančios valstybės narės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.

3. Jei susitarimo sudarymo metu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir tų valstybių teisėje nustatyti skirtingi formalūs reikalavimai, susitarimas oficialiai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje numatytus reikalavimus.

4. Jei susitarimo sudarymo metu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra dalyvaujančioje valstybėje narėje ir tos valstybės teisėje nustatyti papildomi formalūs tokių susitarimų reikalavimai, tie reikalavimai taikomi.

8 straipsnis

Taikytina teisė šalims jos nepasirinkus

Šalims nepasirinkus taikytinos teisės pagal 5 straipsnį, santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikoma teisė tos valstybės:

a) kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

b) kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad gyvenimo toje valstybėje laikotarpis nesibaigė daugiau nei prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme, jei bylos iškėlimo teisme metu vienas iš sutuoktinių toje valstybėje tebegyvena; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

c) kurios pilietybę bylos iškėlimo teisme metu turi abu sutuoktiniai; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

d) kurios teisme iškelta byla.

9 straipsnis

Gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu

1. Gyvenimą skyrium pakeitus santuokos nutraukimu, santuokos nutraukimui taikytina gyvenimui skyrium taikyta teisė, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.

2. Tačiau jei gyvenimui skyrium taikytoje teisėje gyvenimo skyrium pakeitimas santuokos nutraukimu nenumatytas, taikomas 8 straipsnis, jei šalys nesusitaria kitaip pagal 5 straipsnį.

10 straipsnis

Teismo vietos teisės taikymas

Jei pagal 5 arba 8 straipsnius nustatytoje taikytinoje teisėje santuokos nutraukimas nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką arba patvirtinti gyvenimą skyrium, taikoma teismo vietos teisė.

11 straipsnis

Renvoi negalimumas

Kai pagal šį reglamentą numatyta taikyti tam tikros valstybės teisę, tai reiškia toje valstybėje galiojančių teisės normų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą.

12 straipsnis

Viešoji tvarka

Atsisakyti taikyti pagal šį reglamentą nustatytos teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jei toks taikymas yra aiškiai nesuderinamas su teismo vietos valstybės viešąja tvarka.

13 straipsnis

Nacionalinės teisės skirtumai

Nė viena šio reglamento nuostata neįpareigoja dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisėje santuokos nutraukimo galimybė nenumatyta ar atitinkama santuoka nėra laikoma galiojančia santuokos nutraukimo bylų tikslais, teismų skelbti santuokos nutraukimą taikant šį reglamentą.

14 straipsnis

Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teritorinės teisės kolizijos

Kai valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo teisės sistemą ar taisyklių rinkinį, susijusius su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais:


545

a) nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę, visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į atitinkamame teritoriniame vienete galiojančią teisę;

b) visos nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą toje valstybėje suprantamos kaip nuorodos į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;

c) visos nuorodos į pilietybę yra nuorodos į teritorinį vienetą, nustatytą pagal tos valstybės teisę, arba, jei nėra atitinkamų taisyklių, nuorodos į teritorinį vienetą, kurį pasirinko šalys, arba, jei nėra pasirinkta, nuorodos į teritorinį vienetą, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį.

15 straipsnis

Valstybės, kuriose taikomos dvi ar kelios teisės sistemos. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu

Valstybės, kuri turi dvi ar kelias teisės sistemas arba taisyklių rinkinius, taikomus skirtingų kategorijų asmenims šio reglamento reglamentuojamais klausimais, atveju visos nuorodos į tokios valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias taisykles. Jei tokių taisyklių nėra, taikoma teisės sistema ar taisyklių rinkinys, su kuriuo sutuoktinis ar sutuoktiniai turi glaudžiausią ryšį.

16 straipsnis

Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms

Dalyvaujanti valstybė narė, kurioje šio reglamento reglamentuojamais klausimais taikomos skirtingos teisės sistemos ar taisyklių rinkiniai, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių skirtingų teisės sistemų ar taisyklių rinkinių.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių narių teikiama informacija

1. Ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 21 d. dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines nuostatas, jei tokių yra, dėl:

a) formalių reikalavimų, taikomų susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, pagal 7 straipsnio 2–4 dalis; ir

b) galimybės nustatyti taikytiną teisę pagal 5 straipsnio 3 dalį.

Dalyvaujančios valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.

2. Visą pagal 1 dalį pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia tinkamomis priemonėmis, visų pirma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose tinklavietėje.

18 straipsnis


1. Šis reglamentas taikomas tik toms byloms ir tiems 5 straipsnyje nurodyto pobūdžio susitarimams, jeigu byla iškelta ar susitarimas sudarytas nuo 2012 m. birželio 21 d.

Tačiau susitarimas dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytas anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., taip pat galioja, jei jis atitinka 6 ir 7 straipsniuose nustatytas sąlygas.

2. Šis reglamentas neturi poveikio susitarimams dėl taikytinos teisės pasirinkimo, sudarytiems pagal dalyvaujančios valstybės narės, kurios teisme iškelta byla anksčiau nei 2012 m. birželio 21 d., teisę.

19 straipsnis

Ryšys su galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis

1. Nedarant poveikio dalyvaujančių valstybių narių pareigoms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsnį, šis reglamentas neturi įtakos tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu arba sprendimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą priėmimo metu yra viena ar kelios dalyvaujančios valstybės narės ir kuriomis nustatomos su santuokos nutraukimu ar gyvenimu skyrium susijusios teisės kolizijos taisyklės, taikymui.

2. Tačiau santykiuose tarp dalyvaujančių valstybių narių šis reglamentas yra viršesnis už konvencijas, sudarytas išimtinai tarp dviejų ar daugiau tų dalyvaujančių valstybių narių, tokiu mastu, kokiu tokios konvencijos yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais.

20 straipsnis

Peržiūros nuostata

1. Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.


546

2. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės narės Komisijai pateikia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taikymą jų teismuose.

IV SKYRIUS


21 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. birželio 21 d., išskyrus 17 straipsnį, kuris taikomas nuo 2011 m. birželio 21 d.

Toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios dalyvauja tvirtesniame bendradarbiavime pagal sprendimą, priimtą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 331 straipsnio 1 dalies antra arba trečia pastraipa, šis reglamentas taikomas nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu Pirmininkė

J. SCHAUVLIEGE


547

Europos Komisija

Teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose Europos Sąjungos įstatymų rinkinys

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2013

2013 — 547 p. — 16,8 x 24,5 cm

ISBN 978-92-79-29642-0doi:10.2838/12205

KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);• Europos Sąjungos atstovybėse arba delegacijose.

Jų adresus rasite svetainėje: http://ec.europa.eu arba sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.

Parduodamų leidinių galite įsigyti:• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:• tiesiogiai iš Europos Sąjungos leidinių biuro platintojų

(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

http://bookshop.europa.eu

http://ec.europa.eu

http://bookshop.europa.eu

DS-32-13-339-LT-C

compendium civil 2013 eu lt

Documents