dalai.lama. .kelias.i.prasminga.gyvenima.2014.lt

8/19/2019 Dalai.lama. .Kelias.i.prasminga.gyvenima.2014.LT

1/117


2/117


3/117

sta iš:

Holiness the Dalai Lama, Jeffrey Hopkinsw to Practice: The Way to a Meaningful Life

cket Books, New York, 2002

pyright © 2002 by His Holiness the Dalai Lama and Jeffrey Hopkins

Vertimas į lietuvių kalbą, Milda Dyke ir Irena Jomantienė, 2014

Leidykla „Aukso pieva“, 2014

N 978-609-8105-15-5

TURINYS

tarmė

asinės praktikos kelias

nga

Pagrindai

Trys praktikos būdai

Moralumo praktika

Kaip įvertinti kančios mastą


4/117

Išsiaiškinkime, kaip prasideda ir baigiasi rūpesčiai

Venkime daryti žalą

Padėkime kitiems

Troškimas nušvisti

Sutelktos meditacijos praktika

Proto sutelkimas

• Išminties praktika

Kaip egzistuoja gyvos būtybės ir daiktai

Vidurio kelias

• Protas ir gilioji proto prigimtis

Tantros

• Dievybių joga

• Kelio pakopos

• Trumpa kelio į nušvitimą aptartis

kokite knygynuose!


5/117

PRATARMĖ

O ŠVENTENYBĘ DALAI LAMĄ mokant pirmąkart išgirdau 1972 m. Kaip tik po tre

enų man atvykus į Dharamšalą Šiaurės Indijoje, jis pradėjo šešiolikos d

skaitų ciklą – kiekviena paskaita po keturias−šešias valandas – apie ke

švitimą pakopas. Pradėjau studijuoti budizmą bei ėmiausi Tibeto budi

aktikų apie 1962 m., ir talentingi mano mokytojai, ypatingai įsigilinę į Ti

dizmo subtilybes, parengė mane studijuoti Indijoje kartu su pabėgėliu iš Tib

gu mokslininku. Atvirai sakant, nesitikėjau, kad ankstesniojo Tibeto vad

nkarnacija, paskirtas valstybės, gimęs pietryčių Tibete 1935 m., pažinta

anašysčių, vizijų, nepaprastų sutapimų bei patikrinimų ir jau dvejų m

pažintas keturioliktuoju Dalai Lama, galėtų tapti man tinkamu mokytoju.

Tačiau nustebau ir aš pats.Šventenybė kalbėjo daugeliu temų, aprėpiančių kelią į nušvitimą, užburda

ano protą ir širdį sampratomis, apimančiomis ir itin plačias temas, ir siaures

rios paaiškino jau seniai man rūpėjusius neišspręstus klausimus, praplėtė m

pratimą apie daugelį dalykų, atvėrė naujas suvokimo sritis.

Tibeto kalbomis Dalai Lama kalba taip greitai ir aiškiai, kad nebūdavo k

iblaškyti. Kartą jis su ypatingu įkvėpimu dėstė savo apmąstymus apie atjažadinimą. Balsas taip pakilo, jog virto, kaip pats juokaudamas vadina, „

lsu“, kuriame išgirdau įkvėpto poeto įsijautimą. Tos paskaitų serijos metu

pažindino su daugybe praktikų, priartinančių prie nušvitimo, ne

priešindamas temas, kurias kiti paprasčiausiai aplenkia. Ir visas jas nagr

ekdamas filosofinių gelmių.

Tas pas dvejopas balsas, poeto ir filosofo, girdėti ir šioje knygoje. Vienur

graudina jaudinantis gyvenimo sąlygų aprašymas, altruizmo grožis;

intriguoja skrupulingai apibūdintos tokios giluminės praktikos, kaip tuštu

editacija, kurios gali maitinti protą ilgus kontempliacijos metus.

Penkerių metų Dalai Lama buvo atgabentas į Tibeto sostinę Lhasą, kur b

okomas pagal išsamią vienuolyno programą. Komunistinei Kinijai 1950

ėmus rytinį Tibetą, jam, šešiolikmečiui, teko imtis vadovauti Tibeto vyriausy

epaisant pastangų bendradarbiauti su okupantais, jam pačiam asmeniškai i


6/117

sioginis pavojus, tad 1959 m. jis persikėlė į Indiją. Tremtyje sėkmingai at

atų Tibeto kultūros centrų tinklą, nenuilsdamas keliavo po pasaulį, nešda

nią – ir ne tik budistams, ne tik kitų religijų atstovams, bet kiekvienam mūs

ie gerumo svarbą kiekvienai visuomenei. Pripažįstant nenuilstamas pasta

beto žmonių bei kitų tautų labui, 1989 m. jis apdovanotas Nobelio taikos prem

o Šventenybė išleido daug knygų, skirtų ir plačiajam skaitytojų ratui, ir išskir

sidomintiems budizmu. Savo knygose jis remiasi ilgamete Tibeto dvasaktikos tradicija bei asmenine patirtimi, pateikdamas pasiūlymų, kaip praktik

asinį kelią, galintį atvesti į proto aiškumą bei emocines transformacijas.

kiu būdu Dalai Lama parodo, kaip suteikti prasmės mūsų žmogiška

venimui.

Per tuos trisdešimt metų, kuriuos jį pažįstu, kai dirbau pagrindiniu jo ver

aitant paskaitas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Indonezingapūre, Malaizijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Šveicarijoje, tur

ogų liudyti, kaip Jo Šventenybei šios praktikos įaugusios į pačias jo esy

lmes. Mums svarbu neužmiršti, jog šis įžvalgus, atjautos kupinas, hum

dovanotas nuostabus asmuo kilęs iš Tibeto kultūros. Tad būtent ją de

rtinti kaip vieną didžiausių pasaulio stebuklų.

DR. JEFFREY HOPKINS

Virdžinijos universiteto Tibeto ir budizmo studijų

profesorius emeritas


7/117

DVASINĖS PRAKTIKOS KELIAS


8/117

ĮŽANGA

Kaip mums reikia ramybės ir gerumo

ELIAUDAMAS PO pasaulį, o keliauju aš daug, kalbėdamas su žmonėmis, elgiuosi t

rsi būčiau vienas iš jų šeimos narių. Net jei mes susitinkame pirmą kartą, v

os pasitinku kaip savo draugus. Juk, tiesą sakant, mes jau ir pažįstame vie

ą, pažįstame taip giliai, kaip pažinti gali tų pačių pamatinių tikslų vienija

tybės. Mes visi trokštame laimės, vengiame kentėjimo.

DU KELIAI Į LAIMĘ

Laimės galime siekti dviem būdais. Pirmasis kelias į laimę − išorinis. Įsigyd

resnį būstą, dailesnių drabužių, įtakingesnių draugų, tam tikra praučiamės laimingesni, patenkinti. Antrasis – dvasinis tobulėjimas, sukuria

dinę laimę. Deja, šie du keliai nėra vienodos vertės. Išorinė laimė be dva

vo atitikmens ilgai netrunka. Jei jūsų nuostatoms trūksta dvasingumo, jeigu

dyje tuštuma, tai net gyvendamas prabangiausioje aplinkoje, laimin

sijausite. Tačiau jeigu jums pavyktų pasiekti proto ramybę, tai net pač

nkiausiose aplinkybėse įstengsite jaustis laimingi.

Vien tik materialinė gerovė kartais išsprendžia vieną problemą, tačiau suk

ą. Sakykime, žmonės sukaupia turto, įgyja puikų išsilavinimą, užkopia į au

suomeninę padėtį, tačiau laimė juos aplenkia. Jiems tenka griebtis migdom

i alkoholio; neretai per daug. Kažko jiems trūksta, kažkodėl jie vis

laimingi, tad ieško nusiraminimo narkotikuose ar butelyje. O žmonės, k

turi tiek pinigų, dėl kurių reikėtų nerimauti, pasiekia daug didesnę ram

ktį jie miega teisiųjų miegu. Nors materialiniu požiūriu jie neturtingi, taučiasi patenkinti ir laimingi, ir tai liudija, kokia svarbi tinkama psicholo

ostata. Vadinasi, vien materialinės gerovės kūrimas iki galo neišspręs žmo

ntėjimo problemos.

Šioje knygoje, skaitytojau, pasiūlysiu jums vertingas Tibeto tradicijos techn

rias įdiegę į kasdienę savo gyvenimo praktiką galėtumėte pasiekti dva

mybę. Kai nuraminate savo protą bei širdį, nerimas ir įtampa turėtų sava

slūgti, užleisdami vietą laimės jausmui. Šias permainas atspindės ir


9/117

ntykiai su žmonėmis. O būdamas geresnis žmogus, būsite geresnis savo ša

liausiai − ir viso šio pasaulio pilietis.

GERUMAS

es visi gimstame bejėgiai. Be tėvų gerumo net neišgyventume, ne tik

klestėtume. Jei vaikai auga nuolatinėje baimėje, jei jie neturi į ką atsiremtnčia visą gyvenimą. Kadangi mažų vaikų protas itin pažeidžiamas, ger

reikį jie junta nepaprastai aštriai.

Tačiau ir suaugusiems žmonėms reikia gerumo. Aš nuoširdžiai vertinu, jei k

mogus pasveikina mane maloniai šypsodamasis, yra nuoširdžiai, draug

siteikęs mano atžvilgiu. Net jei aš to žmogaus nepažįstu, nesuprantu jo ka

kia elgsena iškart sušildo širdį. Kita vertus, jeigu tokio geraširdiškumo žmo

parodo, ypač jei jis iš mano kultūros, daug metų man pažįstamas, aš taip pa

učiu. Gerumas ir meilė, tikras broliškumo ir seseriškumo jausmas –

angintinos nuostatos. Jų pagrindu susikuria bendruomenė, jos lemiamai svar

sai visuomenei.

ŽMOGIŠKOSIOS GALIMYBĖS

Kiekvienam mūsų būdingas vertingas savojo „aš“ jausmas. Mus visus ndamentalūs tikslai: mes trokštame laimės, vengiame kentėjimo. Gyvūna

bzdžiai irgi nori laimės, nenori kančios, tik jie neapdovanoti konkr

gebėjimu įvertinti, kaip pasiekti didesnę laimę ar įveikti kentėjimą. Būd

mogiškosios būtybės, mes apdovanoti galia mąstyti, ir šią galią dera panaudot

Kone kiekviename lygmenyje – ir atskiro individo, ir šeimos, bendruome

utos ar net planetos nario – klastingiausi mūsų priešai yra pyktis ir egoizmas

lbu apie tokį egoizmą, kuris nėra vien savojo „aš“ jausmas; veikiau turiu gal

ikerojusį savanaudiškumą. Pykčio kupinas žmogus nepasakys esąs laimin

l pagrindinė mūsų nuostata yra pyktis, joks tvaresnis laimės jaus

įmanomas. Tam, kad pasiektume taiką, ramybę, tikrą draugystę, reikia suma

kčio, puoselėti savyje gerumą ir nuoširdumą. Tai ir pagelbės pasiekti š

ygoje aptariamos praktikos.

Kai širdies gerumą išsiugdome patys sau, tai keičia ir kitus žmones. Jei ger


10/117

mpame mes, tai mūsų kaimynai, draugai, tėvai, sutuoktiniai ir vaikai pa

ažiau pykčio. Jų širdyse atsiranda daugiau gerumo, jie įgyja daugiau atjau

mpa harmoningesnėmis asmenybėmis. Tarpusavio santykių atmosfera pasi

kingesnė, o tai palankiai veikia sveikatą, gal net prailgina gyvenimą.

Galite būti turtingas, galingas, puikiai išsilavinęs, tačiau jei stokojate tų sv

rumo bei atjautos jausmų, jums trūks vidinės taikos, jos trūks ir jūsų šei

ntės net jūsų vaikai. Gerumas nulemia psichinę ramybę. Kaip pamatysite šygoje toliau, svarbiausias metodas pasiekti laimingesnį gyvenimą – sąm

bulinimas kasdienine dvasine praktika, taip susilpninant negatyvias nuostat

stiprinant pozityvias.

Paklauskime tik, ar mes pajėgūs praktiškai siekti gerumo ir taikos. Daugelis m

oblemų kyla dėl to, kad jaučiamės turintys būti svarbiausi už visus bet k

ina. Iš savo patirties žinau, jog tokias nuostatas įmanoma įveikti, kad žmogotą įmanoma patobulinti. Nors jis ir yra bespalvis, beformis, kartkartėmis silp

ugdyti jį įmanoma iki plieno tvirtumo. Lavindami protą, privalome pasit

ntrybę ir pasiryžimą, kurių prireikia tam plienui išlydyti. Jei, tobulindami p

aktikuojatės su tvirta valia ir atkaklumu, jei stengiatės, stengiatės, stengia

, nepriklausomai nuo to, kiek kliūčių jums iškils iš pradžių, vėliau vis v

siseks. Kantrybė, praktika ir laikas atneš permainą.

Nenusiminkite. Jei nusiteikiate pesimistiškai iš pat pradžių, jums ir ne

sisekti. Tačiau jei esate kupinas vilčių ir pasiryžimo, nesisekti negali. Au

edalį laimėti nebūtina, − juk stengėtės kaip galėjote.

MŪSŲ SUSIETUMAS PASAULYJE

Mūsų laikais elektroninės komunikacijos ir šio momento informacijos tinklas

raizgęs visą pasaulį. XXI amžiaus globalinė ekonomika pavertė tautas be

stovus smarkiai priklausomais vieną nuo kito. Senovėje tautoms tarpusa

ekiauti visai nereikėjo. Šiais laikais išlikti izoliuotiems neįmanoma, tad jei ta

ena kitos negerbia, neišvengiamai kils nesusipratimų. Nors kontrastas

urstančių ir turtingų tautų, tarp varganų ir turtingų tos pačios tautos gr

siog bado akis, tokie ekonominiai kliuviniai galėtų būti įveikti išugdant tvirt

obalinės tarpusavio priklausomybės bei atsakomybės jausmą. Vienos ta

monės kitataučius turėtų laikyti broliais bei seserimis, pripažinti tai, kad jų tėv


11/117

p pat turi teisę į pažangą.

Nepaisant didžiausių pasaulio valdovų pastangų, nuolat kyla krizės. Per k

sta nekalti žmonės, seneliai ir net mūsų vaikai, jie miršta nuolat, beprasmi

auguma karių mūšio lauke atsiduria ne savo valia. Tie nekalti kariai patiria ti

nčias, ir tai be galo liūdina. Prekyba ginklais – tūkstančiais parduodami įvair

nklai bei amunicija, kuriuos gamina stambūs didžiųjų šalių gamintojai, – ska

murtą, tačiau neapykanta, atjautos stoka ir kito žmogaus teisių nepaisymasug pavojingesni ginklai už bombas. Kol žmogaus protą valdys neapykanta,

ka bus neįmanoma.

Privalome padaryti visa, ką įstengiame, kad sustabdytume karus, apvalyt

saulį nuo atominio ginklo. Kai lankiausi Hirosimoje, kur buvo numesta pir

ominė bomba, kai savo akimis išvydau tą vietą, išgirdau išlikusiųjų liudijim

oširdžiai susijaudinau. Kiek žmonių mirė per vieną akimirką! O kiek jų dar bžaloti! Kiek skausmo, kiek sielvarto atneša atominis karas! Bet tik pažvelki

, kiek pinigų skiriama masinio naikinimo ginklams gaminti! Tai sukreči

išmatuojama mūsų pasaulio gėda.

Mokslo ir technologijos pažanga atnešė daug naudos žmonijai, tačiau už ją

mokėta didelė kaina. Pavyzdžiui, nors džiaugiamės reaktyviniais lėktuvais, k

p sparčiai skraidina mus per visą pasaulį, tačiau tuo pat metu kuriam

įtikėtino galingumo žmonijai naikinti skirti ginklai. Nepaisant to, ar žm

vena pažangiose šalyse, ar atkampiose vietose, daugeliui jų nuolat gresia

alus pavojus: tūkstančių tūkstančiai atakai paruoštų branduolinių galvu

čiau kažkas turi spustelėti tą mygtuką, tad vis tik visa nulemia žmogišk

tinimas.

Vienintelis kelias pasiekti tvarią taiką yra kurti tarpusavio pasitikėjimą, paga

eilę, širdingumą. Kito kelio nesama. Galingiausių valstybių pastangos nuruenai kitą ginklų varžybose – nesvarbu, ar tai branduoliniai, cheminiai, biolog

tradiciniai ginklai, – taikos užtikrinti neįstengia. Kaip galėtų pasaulis, kup

apykantos ir pykčio, pasiekti realią taiką? Išorinė taika įmanoma ir be vid

ies kilnu ieškoti išorinių problemų sprendimo, tačiau ir jų neįmanoma sėkmi

eikti, kol iš žmonių sąmonės neišrauta neapykanta ir pyktis. Štai kodėl turėt

adėti nuo giluminių permainų. Kiekvienas individualiai turėtume sten

keisti pamatinius požiūrius, nulemiančius mūsų jausmus. O tai įmanoma


12/117

vinant protą, užsiimant praktiniu savęs tobulinimu, kuris padėtų visiškai pak

vęs bei kitų suvokimą.

Mūsų pasaulio situacija tokia apgailėtina, jog raginte ragina imtis vei

ekvienas esame įpareigotas pasistengti giluminiame lygmenyje tobulinti be

ūsų visų žmogiškumą. Deja, žmogiškumas neretai paaukojamas ideolog

slams. Nieko negali būti klaidingiau! Juk politinės sistemos faktiškai turėtų v

monių naudai, tačiau − panašiai kaip pinigai − jos ima ne mums tarnauti, bet ntroliuoti. Tačiau jei geraširdiškai ir kantriai apsvarstytume kitų idė

sikeistume jomis ramiame pokalbyje, mums pavyktų išvysti požiūrių bendru

eilė ir atjauta žmonijai įpareigoja siekti harmonijos tarp tautų, ideologijų, kult

ninių grupių, ekonominių bei politinių sistemų. Kai iš tiesų įžvelgsime v

monijos bendrumą, tai sustiprins mūsų motyvaciją siekti taikos. Juk giliąja

me esame seserys ir broliai, todėl turime užjausti vienas kitą dėl kentėjrpusavio pagarba, pasitikėjimas, rūpestis vienas kito gerove teikia didžia

čių, jog pasaulyje galėtų įsiviešpatauti tvari taika.

Suprantama, didžiausia atsakomybė šioje srityje tenka tautų vadovams,

ciatyvos derėtų imtis ir kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo relig

tikinimų. Juk jau vien tai, kad esame žmonės, kad siekiame laimės ir vengi

ntėjimo, padaro mus šios planetos piliečiais. Mes visi atsakingi už gere

eities sukūrimą.

Ar tai įmanoma? Kariavimas, apgaudinėjimas, bauginimas tarsi įkalino

bartinėje situacijoje, tad reikia išmokti naujų praktikų, padėsiančių iš

dėties išbristi. Gal tai ir skamba nepraktiškai ir idealistiškai, tačiau j

ernatyvų atjautai, žmogaus vertės pripažinimui ir žmonijos vienybei nesama

enintelis būdas ilgiau trunkančiai laimei pasiekti.

Kaip tik su šiuo vienybės jausmu aš ir keliauju iš vienos šalies į kitą. Tinkavo mentalines nuostatas lavinau ištisus dešimtmečius, tad, susidūrus su

ltūrų žmonėmis, jokių barjerų nelieka. Esu įsitikinęs, kad, nepaisant skirt

ltūrų bei politinių ir ekonominių sistemų, mes iš esmės vienodi. Ir kuo dau

monių sutinku, tuo tvirčiau įsitikinu, kad žmonijos vienybė, paremta supratim

garba, yra realus ir gyvastingas mūsų elgesio pagrindas. Tad aš kalbu apie

sur, kur tik nukeliauju. Tikiu, kad atjautos ir meilės praktika – nuoširdus broly

seserystės jausmas – yra universali religija. Nesvarbu, ar jūs budistas


13/117

kščionis, musulmonas ar induistas, ar visai neišpažįstate jokios relig

arbiausia − jūsų vienybės su žmonija jausmas.

ūs juk su manimi sutinkate? Ar jums atrodo, kad šneku niekus? Nesu

ešpats Dievas, kaip kai kas mane vadina. Tesu tik budistų vienuolis. Tai,

okau, paremta mano praktika, o ji ribota. Tačiau savo idėjas stengiuosi prita

sdieniame gyvenime, ypač kai susiduriu su sunkumais. Suprantama, man

sada pasiseka. Kartais aš susierzinu. Retkarčiais išsprūsta ir aštrokas žodis, tai taip nutinka, iškart pajuntu, kaip tai negerai. Taip jaučiuosi dėl to, kad atja

išminties praktika tapusi mano vidine esme, ir kaip tik jos yra šios kny

grindas. Šios kasdieninės praktikos be galo naudingos, gyvenime jos l

averčia ir man pačiam. Žinodamas, kad mano ir jūsų protas bei širdis nesisk

ip tik ir dalinuosi su jumis šiomis praktikomis.

❦

Man tebuvo penkiolika, kai Kinijos komunistai užpuolė rytinį Tibetą, ir jau

etų Tibeto vyriausybė nusprendė, jog man reikėtų perimti valstybės reikalus

vo sunkus metas, širdis plyšo matant, kaip mūsų laisvė vis smarkiau suvaržo

59 m. prisidengus nakties tamsa man teko bėgti iš Tibeto sostinės. Ind

sidūrėme su gausybe sunkumų, pradedant tuo, kad reikėjo prisitaikyti

siškai kitokio klimato, ir baigiant tuo, kad teko atkurti visas Tibeto kultūrstitucijas. Mano dvasinė praktika padėjo man priimti požiūrį, leidusį ieš

rendimų, neužmirštant, kad visi esame žmogiškosios būtybės, nukrypusios

singo kelio dėl neteisingų įsitikinimų, tačiau mus visus jungia bendri saitai,

si pajėgūs tobulėti.

Ši patirtis man parodė, kad atjautos, ramybės ir gilesnės įžvalgos prin

mtingai svarbūs kasdieniniame gyvenime, kad juos reikia gaivinti kasdieaktika. Rūpesčių vis viena iškils, tad svarbiausia išsiugdyti deramą nuos

ktis sumažina mūsų pajėgas atskirti teisingą nuo neteisingo, o šis gebėjimas

ena verčiausių žmogiškųjų savybių. Ją praradę – pražūstame. Kartais te

sakyti žmonėms ir gana tvirtai, tačiau tai įmanoma padaryti be pykčio. Nere

kčio, jis jokios vertės neturi.

Atjautą aš laikau svarbiausiu mūsų gyvenimo ramsčiu. Žmogiškosios būt

okšta laimės, jos nenori kentėti. Dvasinė ramybė būtina visai žmonijai. Kiekv


14/117

mogaus, nesvarbu, kuo jis užsiima – yra politikas, inžinierius, mokslininka

mų šeimininkė, gydytojas, mokytojas ar advokatas, – kiekvienos profe

stovo dvasinio augimo pagrindas yra sveika, atjautos kupina motyvacija.

KNYGOS APŽVALGA

Tolimesniuose skyriuose aprašysiu konkrečias budistų technikas, kurios pad

sikurti dvasinę ramybę ir išsiugdyti sugebėjimą atjausti. Šių technikų moksižvelgdamas į kontekstą, kuris, anot budistų, maitina neteisingas sampr

ie tai, kaip egzistuoja gyvos ir negyvos būtybės. Budistine terminija tai − ke

švitimą. Tačiau net juo nepasukęs kiekvienas esame pajėgus žengti to

nkrečius žingsnius savęs tobulinimo linkme, kokie atrodo būtini mums.

Šią knygą sudaro šešios dalys. Ji prasideda nuo „Pagrindų“, kur Budos gyven

orija iškyla kaip prasmingo gyvenimo pavyzdys; čia supažindinu ir su tr

asinės praktikos aspektais – moralumu, sutelkta meditacija bei išmintim

grindinėmis knygos temomis. Antroje dalyje „Moralės praktika“ aptariu

oralumo tipus; fizinių bei žodinių poelgių perorientavimą taip, kad jie neda

los kitiems, bei gilesnio rūpesčio kitais žmonėmis ugdymą. Trečioje da

utelktos meditacijos praktika“ kalbu apie tai, kaip sukaupti mintis, kaip iš

miems įtemptose situacijose. Toliau seka dalis „Išminties praktika“, ku

grinėju sudėtingą, tačiau vaisingą priežastinio kilsmo bei tuštumos temąiau analizuoju budistinį mąstymą, svarstydamas skirtumą tarp sąmonės (p

tikrosios jo prigimties. Šioje dalyje, nagrinėdamas atitikimą tarp regimyb

alybės, ketinu išsklaidyti įsitikinimus, kad budizmui būdingas nihilizma

simizmas.

Diskusijas moralumo tema, sutelktos meditacijos bei išminties klausim

ibendrinu penktoje dalyje „Tantra“, kur pateikiami specialūs jogos pratim

derinantys šiuos tris elementus. Čia aptariu ir tai, kaip patyrę budis

editacijų praktikai sugeba palenkti aistrą dvasingumo tobulinimui.

Paskutinėje dalyje „Kelio pakopos“ aptariu budistinės praktikos kelio pako

o jo pradžios iki nušvitimo − būsenos, kai protas ir kūnas pasiekia

bulumą, jog esame visiškai pasirengę tarnauti kitiems.

Nuo pat kelio pradžios iki galo svarbiausias mūsų siekis yra išsiugdyti šir

rumą ir moralų protą bei realybės supratimą, praturtintą susikaupimo. Laikyk


15/117

oralumą, sutelktą meditaciją bei išmintį pasiruošimu nušvitimui: tegul

mulkesni siekiai primena mums apie aukščiausią šios praktikos tikslą – nuosta

rsmelktas taikos, atjautos, ramaus susikaupimo, išminties. Tokio pasireng

pratimas jau savaime yra kelio dalis, kviečianti mus eiti juo toliau. Tikiuosi,

nt šio pasirengimo dalys jums pravers, o jei ne, tai tikrai nepakenks.


16/117

I • PAGRINDAI


17/117

1 • TRYS PRAKTIKOS BŪDAI

Budos nušvitimas – pavyzdys, kuriuo norime sekti

ASAK VIENŲ mokslininkų budistų, Buda Šakjamunis pirmiausia nušvito Indijoje

pr. Kr., praktikuodamas kelią. Kiti tikina, kad Buda Šakjamunis nušvitęs buvo

rokai anksčiau, o VI a. pr. Kr. jis tik parodė kelią kitiems. Tibete mes pritaria

starajam požiūriui, ir sekėjai Budos pavyzdžiu mokosi taikyti budizmo prakt

meniniame kelyje į nušvitimą.

Tačiau nepaisant to, kuriam požiūriui pritariame, mums svarbūs šie dalykai:

Buda Šakjamunis gimė princu karališkoje Indijos šeimoje, jo laukė praban

pinas gyvenimas. Sulaukęs dvidešimt devynerių, išvydęs pasaulio kentėjiižadėjo karališko gyvenimo, nusikirpo plaukus, paliko šeimą, pasir

enuoliško gyvenimo etiką bei su ja derančią moralinio elgesio sistemą.

Vėliau šešetą metų gyveno asketo gyvenimą medituodamas, stengdam

obulinti sutelktos meditacijos metodą.

Po bodhio medžiu Bodhagajoje jis praktikavo ypatingas išminties įgi

chnikas ir pasiekė nušvitimą. Tuomet keturiasdešimt penkerius metus m

rė sulaukęs aštuoniasdešimt vienerių.

Taigi Budos gyvenimo istorijoje matome trejetą praktikos stadijų: pirmo

oralumo siekimas, paskui − sutelktos meditacijos įvaldymas, tuomet − išmin

jimas. Matome ir tai, jog kelias į nušvitimą iš tiesų ilgas.

PALAIPSNIS PROTO UGDYMAS

Proto ugdymas priklauso nuo daugybės vidinių priežasčių bei sąlygų, pan

ip kosminės stoties veikimas priklauso nuo kelių kartų mokslini

analizavusių ir patikrinusių net smulkiausius jos komponentus, triūso. Kosm

otis nesusikūrė per dieną, lygiai taip per dieną nenušvito protas. Dvas

vybes taip pat tenka ugdyti daugeliu būdų. Tačiau kitaip nei kosminė stotis,

riama daugelio bendrai dirbančių žmonių pastangomis, protą ugdyti žm

nka vienam. Nėra tokių būdų, kad darbą už jus galėtų nudirbti kiti, o jūs


18/117

rinktumėte vaisius. Net ir skaitydamas apie kito asmens dvasinę raidą

galite jos perimti. Dvasiškai tobulėti tegalite savarankiškai.

Atjautos nuostatos formavimas bei išminties ugdymas – lėti procesai.

laipsniui moralumo ugdymo, proto sutelkimo bei išminties pasiekimo techn

rsta vidine jūsų esme, netramdomos emocijos užvaldo jūsų protą vis re

čiau šias technikas teks praktikuoti diena iš dienos, metai po m

ansformuodami savo protą (sąmonę), transformuojate ir aplinką. Kiti žmonėsvys jūsų tolerancijos ir meilės praktikos vaisius, jie stengsis įgyvendinti

aktikas ir savo gyvenime.

TREJETAS PRAKTIKŲ

Budos mokymą galima sugrupuoti į trejetą raštų rinkinių:

mokymas apie moralumą;

svarstymai apie sutelktą meditaciją;

pamatinis pažinimas, kuriuo aiškinama, kaip įgyti

šminties.

Kiekvienoje šių raštų grupėje pagrindinė praktika apibūdinama kaip ypat

sena, gimstanti iš: (1) ramios ištikimybės (sau) ir (2) ypatingos įžvaminties). Norint pasiekti šių dviejų prielaidų vienybės, būtina pirmiausia pa

pagrindus, sukurti moralumą.

PRAKTIKOS NUOSEKLUMAS

Moralumas, sutelkta meditacija, išmintis, – tokia iš esmės yra praktikos s

aiškinkime šito priežastis.

Tam, kad ypatinga įžvalga tapusi išmintis pašalintų kliūtis teisin

pratimui, su šaknimis išrautų klaidingas psichologines nuostatas, būtina sute

editacija, visiško susitelkimo į vieną objektą būsena, kai pašalinamos v

orinės kliūtys. Kitaip protas lieka per smarkiai susiskaldęs. Be tokios vie

jekto sutelktos meditacijos išmintis galios neturi, taip kaip žvakės šviesa v

daug teapšviečia. Tad išminties įgyti padės tik sutelkta meditacija.


19/117

Į vieną tikslą sutelkta meditacija reiškia subtilių išorinių blaškymų pašalin

kių, kaip per smarki psichikos įtampa ar per didelis jos atsipalaidavimas

vengsime ir išorinius trukdžius pašalinsime pirmiausia ugdydami moralumą, k

tiesų reikš, jog esame rūpestingi ir sąžiningi fizinės bei verbalinės veiklos srit

taip sakant, tai reiškia, jog nuolat būsime budrūs tam, ką darome su savo k

kalbame. Neįveikus tokių akivaizdžių kliūčių, nepavyks įveikti ir vid

btilesnių. Kadangi tik išlikdami budrūs pasieksime proto ramybės būs

škia, jog moralumo praktika reikia užsiimti prieš imantis sutelktos medita

aktikos.

Man pačiam priėmus vienuolio įžadus teko įveikti mažiau išorinių trukdžių, ne

ažiau dalyvavau išorinio pasaulio veikloje. Tai reiškė, jog galėjau ge

sikaupti dvasinėms studijoms. Įžadai, apribojantys neproduktyvią fizinędinę veiklą, suteikė man galimybę vertinti savo elgesį, skatino mane stebėti

ksta sąmonėje. Tačiau net kai sąmoningai praktikavau sutelktą meditaciją

k tekdavo kontroliuoti protą, kad mintys per smarkiai neklaidžiotų; tad papra

užsiimdavau į vieną objektą sutelkta vidine meditacija. O moralės įžadai sut

an tikrai gerą pagrindą.

Taigi žvelgdami į šias trejetą praktikų − moralę, sutelktą meditaciją bei išmi

atome, kad kiekviena jų tampa kitos pagrindu. Tokią praktikų seką aiš

demonstravo ir paties Budos gyvenimo istorija. Vadinasi, bet kokia dva

žanga priklauso nuo tinkamo moralinio pamato.


20/117

II • MORALUMO PRAKTIKA


21/117

2 • KAIP ĮVERTINTI KANČIOS MASTĄ

Moralumo rūšių apžvalga

AGRINDINIS BUDIZMO moralės principas yra padėti kitiems, o jeigu tai neįmanoma

nt nedaryti žalos. Toks fundamentalus nesmurtinio elgesio įsipareigojim

otyvuotas rūpinimosi kitais, yra pagrindas trims budizmo moralės tipams.

Individualaus išsilaisvinimo moralumas (kuris ir yra šio skyriaus te

žniausiai praktikuojamas susilaikant nuo žalą nešančių fizinių poelgių bei ka

kia praktika vadinama individualia, nes ji suteikia asmeniui galimybę pasiru

žengti už pasikartojančio gimimo, senėjimo, ligos ir mirties rato, bud

dinamo cikliška egzistencija ar samsara. Rūpesčio kitais moralumas, vadinamas bodhisatvų (būtybių, kurios visų p

pinasi pagalba kitiems) morale, paprastai praktikuojamas sutvardant protą,

nenugrimztų į savanaudiškumą. Tiems, kurie praktikuoja bodhisatvų mo

arbiausia sutvardyti savimeilę, taip pat vengti piktų kūno bei kalbos poelgių.

Tantros moralumo esmę sudaro specialios technikos, skirtos įsivaizduoti,

sišką tobulumą pasiekęs kūnas ir protas veiksmingai padeda kitiems.

gimties moralumas suteikia būdą apriboti trumparegišką savo kūnų suvokim

p jį peržengti; tada galėtume įsivaizduoti save švytinčius išmintimi ir atjauta

INDIVIDUALAUS IŠSILAISVINIMO MORALUMAS

ndividualaus išsilaisvinimo moralumo praktika reikalauja savivokos, kuri bū

sitvardant nuo poelgių bei kalbų, darančių kitiems žalą. Budistų kalba tarian

škia dešimties nedorybių išsižadėjimą. Fizinės nedorybės yra žudymas, vogiksualinis palaidumas. Žodinės nedorybės − melavimas, nesantaiką kurstan

lbos, šiurkštūs žodžiai, beprasmiškas tarškėjimas. Psichologinės nedorybė

bšumas, žalingi ketinimai, klaidingi požiūriai.

Veiksmus pradeda ir stumia į priekį motyvacija, tad ją kontroliuojant lengvia

kirsti kelią impulsyviems ir gal net smurtiniams fiziniams poelgiams bei kalb

i ūmai ko nors užsinorėję to siekiate ir paimate neįvertinę pasekmių,

oškimas prasiveržia spontaniškai, neapmąsčius. O kasdieninė dvasinė prak


22/117

oko jus nuolat analizuoti savo motyvaciją.

Kai buvau berniukas, Lingas Rinpočė, tada buvęs mano jaunesnysis mokyto

gdavosi be galo griežtai, niekad nė truputėlio nenusišypsodavo. Dė

rimaudavau. Svarstydamas, kodėl jis toks niaurus, vis dažniau analizuodav

vo elgesį. Tačiau man persiritus per dvidešimtį, kai subrendau, Lingas Rinp

siškai pasikeitė: mums būnant drauge, paprastai plačiai šypsodavosi.

Vaisinga individualaus išsilaisvinimo moralės praktika priklauso nuo blaivalaikės motyvacijos. Pavyzdžiui, nedera pasirinkti vienuolio ar vienuolės k

en todėl, kad išvengtum pasaulietiško darbo, kuriuo žmonės užsidirba mais

abužius. Tokiam pašaukimui pasirinkti nepakanka ir vien troškimo išve

nkumų šiame gyvenime. Jei jus motyvuoja tik tokie niekingi tikslai, jie nepad

ilaisvinti iš egzistencijos rato, – o juk tai yra tikroji priežastis, k

aktikuojame individualaus išsilaisvinimo moralę.Tai patvirtina ir Budos gyvenimo istorija. Kartą Šakjamunis ištrūko už rūmų si

d pats patirtų gyvenimą. Pirmąsyk išvydo sergantį žmogų, nukaršėlį ir lav

iai sukrėstas ligos, senatvės ir mirties teikiamo kentėjimo jis padarė išvadą

o pasaulio gyvenimas yra bevertis. Vėliau Budai, įkvėptam kelių religinė

aktikomis užsiimančių asmenų, atsivėrė aukštesnio, prasminge

asingesnio gyvenimo galimybė. Tuomet, trokšdamas siekti savo vizijos

bėgo iš rūmų, atsisveikindamas su eilinio žmogaus gyvenimu.

Ko tai mus moko? Mums − kaip ir Budai − metas susirūpinti egzistencijos

kiamu kentėjimu, nusigręžti nuo laikinų trukdžių. Naujos nuostatos veiki

rėtume atsigręžti į naują moralumo sistemą, atsižadėdami cikliškos egzistenc

rėtume priimti tyro elgesio įžadus ir laikytis jų, vengdami dešimties nedorybi

KETURIOS TAURIOSIOS TIESOS

Tam, kad išsilaisvintume iš egzistencijos rato, privalome perprasti jo prig

ums dera: (1) pažinti konkrečias kentėjimo rūšis, (2) atskleisti kentė

ežastis, (3) išsiaiškinti, ar tas priežastis įmanoma pašalinti, (4) įvertinti, k

aktika turėtume užsiimti. Tad atsižadėjimas apima ir bent dalinį keturių taur

sų supratimą:

1. tikrojo kentėjimo;


23/117

2. tikrųjų kentėjimo priežasčių;

3. tikrojo kančios nutraukimo ir jos šaltinio pašalinimo;

4. tikrųjų kelių, kurie veda į tikrojo kentėjimo nutraukimą.

Tik pradėjęs mokyti Buda skelbė keturias tauriąsias tiesas tokia tvarka, kokia

vardinome. Tačiau ši seka neatspindi to, kaip jis tas tiesas atvėrė. Laiko poži

troji tiesa – kentėjimo priežastys – ankstesnė nei pirmoji, pats kentėjim

tvirtoji tiesa – budistinės praktikos keliai – turėtų būti atskleista pirm

ečiosios, kentėjimo nutraukimo. Tačiau Buda mokė keturių tiesų tokia seka, k

iekama praktika, o ne ta, kokia tos tiesos suformuluotos.

Praktiškai visų pirma būtina apibrėžti kentėjimo mastą, suvokti, kad šio gyven

mė ir tėra kentėjimas; tai kildins gilesnį jūsų troškimą išsivaduoti iš skausmo

voksite kentėjimo esmę taip, kaip suvokė Buda, jums rūpės atskleisti kentėakas (priežastis). Kaip gydytojas pirmiausia privalo diagnozuoti ligą, taip i

valote suprasti kentėjimo priežastis, prieš imdamiesi jas įveikti. Kol nesuvo

ntėjimo priežasčių, tol neįstengsite suprasti, kad kančią galima užbaigt

škiai nesupratę, kad kentėjimą įmanoma nutraukti, minėto kelio praktiką

laikysite tik bevaisiais sunkumais. Bet jei tai suprasite, išvysite tikruosius ke

aliam kentėjimo įveikimui. Kaip tik todėl Buda ir pateikė šias keturias tiesas t

arka, kokia praktiškai einamas kelias.

Pirmąją tiesą aptarsiu tuoj pat, o kitas tris − trečiajame skyriuje.

PIRMOJI TAURIOJI TIESA: KENTĖJIMAS

Kentėjimas yra tarsi užkrečiama liga. Tam, kad žinotume, kaip gydyti, privalo

džiai įvertinti visą ligos sunkumą: skausmą, jos sukeltas permainas

ežastinį kilsmą. Tam, kad pritaikytume vaistus, privalome įdėmiai įvertinti lmtumą, skausmo pobūdį, pasikeitimus kūne, tai sukėlusią priežastį.

1. Vieno lygmens skausmas yra toks, kuris užeina ir praeina. Mums visiem

žįstamas. Jo išvengti stengiasi net gyvūnai. Šiai kategorijai priklauso ir psic

sdienio gyvenimo kentėjimas, pavyzdžiui, galvos skausmas, išsisky

elvartas.

2. Tai, ką paprastai laikome malonumu, yra skausmo sumažėjimas.

vyzdžiui, geras maistas ar gėrimas iš tiesų teiktų mums tik malonumą,


24/117

dinė jų prigimtis būtų malonumas, – tuomet kuo sočiai prisivalgytume

sigertume, tuo daugiau jaustume malonumo, o sykiu ir didesnę laimę. Ta

gu vaišinamės nesaikingai, mūsų kūnas ir protas ima kentėti. Tai rodo, kad

alonumo patirčių gelmėje slypi skausmas. Kartais papasakoju apie šeimą,

gijo naują televizorių. Lyginant su senuoju, jis buvo tikrai puikus, visa šeim

siog prisiklijavo prie jo per dienų dienas. Bet ilgainiui ir šis žaisliukas

sibosti. Tai rodo, kad malonumo esmė neatsiejama nuo skausmo. Tokios laikmės būsenos budizme vadinamos kaitos sukeltu kentėjimu (ar nerimu).

3. Šalia įprasto kentėjimo ir kaitos sukelto kentėjimo esama giluminio lygm

ntėjimo, kurį vadiname priežastiniu kilsmu. Protas ir kūnas veikia formuo

rmos (ankstesnių poelgių nulemtų tendencijų) bei iškreiptų (t. y. paže

produktyvių) emocijų – tokių, kaip geiduliai bei neapykanta. Paprastai mes

mstame šios visa persmelkiančios karmos ir pažeistų emocijų verčiami, jos ir priekį visą mūsų gyvenimą. Net neutralios jausmų būklės, veikiamos

ntrolei nepavaldžių priežasčių ir sąlygų, jus įstrigdo procese, kurio esm

burtas kentėjimo ratas.

ŽMOGIŠKOJI SITUACIJA

Mūsų gyvenimas prasideda gimimu, kuris yra kentėjimas; jis baigiasi mirtimi,

i neatsiejama nuo kentėjimo. Tarp šių dviejų ribų dar įsiterpia senatvgalios. Nepaisant to, koks esate turtingas ar kokios puikios fizinės form

nėtose situacijose jums irgi teks kentėti.

Kančių grandinėje svarbią vietą užima ir nepasitenkinimas. Juk jūs nuolat n

s daugiau ir daugiau. Tam tikra prasme tai − tikrasis skurdas, juk jūs nu

kanas, alkanas, alkanas, nėra tokio meto, kada jaučiatės pasisotinęs. O

monės gal nėra pasiturintys, tačiau jaučia pasitenkinimą, tad turi ir ma

pesčių, mažiau priešų, gali ramiau miegoti. Ne kartą lankydamasis turt

ndruomenių prabangiuose namuose, vonioje žvilgteldavau į namų vaistin

eni vaistai suteikia energijos dieną, kiti − padeda užmigti naktį. Pasisotin

sena ir vieną, ir kitą užduotį atliktų daug geriau, nes ji sumažina nerimą dien

ėjus vakarui suteikia galimybę ramiai užmigti.

Šiuolaikinio gyvenimo sumaištyje mes pametame iš akių tikrąją žmogišk

rtę. Žmonės vertinami pagal tai, ką jie pagamina. Žmogiškosios būtybės


25/117

mpa pinigų darymo mašinomis. Nieko negali būti neteisingesnio. Pinigai tu

ti uždirbami dėl žmonijos laimės, o ne atvirkščiai. Ne žmonės skirti pinigams

nigai žmonėms. Taip, mums reikia pragyventi, tad ir pinigų reikia, ta

praskime, kad per didelis finansinės gerovės siekimas gyventi nepadeda.

loja Indijos ir Tibeto šventieji, kuo turtingesni tampame, tuo daugiau kenčiam

Kančios gali suteikti net draugai. Paprastai mes įsitikinę, kad draugai at

ugiau malonumo ir laimės, tačiau ne taip jau retai dėl jų patiriame ir rūpeai šiandien jūsų bičiulis šypsosi, tačiau, žiūrėk, netrukus pokalbis pakrypsta

kme, jūs susiginčijate, ir štai draugystė tarsi ir pamiršta. Taip, draugai te

mės ir pasitenkinimo, tačiau tai laikina, tai nėra tikroji laimė. Gilesniu pož

prasta draugystė irgi neatsiejama nuo skausmo.

Dabar žvilgtelėkite į savo kūną. Kad ir koks skaistus jūsų veidas, kad ir kokia

ūra, tereikia prarasti nors lašą kraujo ir išvysite, kad atrodote jau nebe iliai. Po oda juk mėsa, o pažiūrėkite dar giliau, ten juk kaulai! Žvelgda

eletus muziejuje ar ligoninėje, daugelis pasijuntame nejaukiai, bet juk gilum

es visi atrodome taip pat. Vieni esame gana apkūnūs, kiti liesi, treti išvaiz

čiau žvilgtelėkime į mus visus per rentgeno aparatą ir išvysime kambarį, p

eletų didžiulėmis akiduobėmis. Tokia juk tikroji mūsų kūno prigimtis.

O dabar vėl prisiminkime tą malonumą pavalgyti. Šiandien valgiau be

rdaus maisto. Valgant jis atrodė taip viliojamai, tačiau nukeliavęs per skran

rnyną maistas pasikeitė į kur kas mažiau patrauklias medžiagas. Valgydam

ngiame galvoti apie tai, kad šitai vyksta, mums malonu mėgautis gardžiu va

čiau tas dailiai patiektas maistas pamažu keliauja per mano kūną ir g

tenka į tualetą tokia forma, kurios gražia jau niekas nelaiko. Ši substancija, k

monės laiko šlykščia, faktiškai juk pasigamina žmogaus kūne − juk tam

asme išmatų gaminimas yra viena pagrindinių žmogaus kūno funkcijų.Valgymas, darbas, pinigų darymas patys savaime prasmės neturi. Tačiau m

venimui prasmę bei tikslą suteikia net ir menkas atjautos gestas.

ATKAKLUMAS IR VILTIS

Paanalizuokime. Pamąstykime, pamąstykime, pamąstykime. Ir netruks paaiš

d kasdienis mūsų gyvenimas beveik visiškai beprasmis. Tačiau nenusivil

abar prarasti viltį būtų gerokai kvaila. Tokiomis akimirkomis, kai jauči


26/117

džiausią beviltiškumą, kaip tik ir pajėgiame labiausiai pasistengti. Mes

pratę prie apgaulingų proto būsenų, kad vien truputėlis dvasinės praktiko

p lengvai nepakeis. Juk lašelis saldymo nepagerins statinės deguto kartu

valome toliau stengtis, net jei ir atrodytų, jog visiškai pralaimėjome.

Sudėtingose asmeninėse situacijose geriausia išeitis − stengtis išlikti

anoma sąžiningam ir nuoširdžiam. Nes jei reaguosime aštriai ar egoisti

dėtį tik pabloginsime. Tai ypač akivaizdu skaudžiose šeimyninėse situacijums derėtų suvokti, jog sudėtingas aplinkybes sukelia ne kas kitas, kaip

sudrausmintas jūsų pačių elgesys praeityje; tad kai tenka pakelti sunkum

ek įmanydami stenkitės išvengti tokio elgesio, kuris ateityje jūsų naštą

sunkintų.

Taip, labai svarbu sumažinti nesudrausmintų proto būsenų, tačiau dar svarbia

ešiškumą pasitikti su pozityvia nuostata. Turima galvoje štai kas: pasitikdpesčius su optimizmu ir viltimi, pakertate kelią tiems sunkiausiems rūpesčia

rie dar galėtų jūsų laukti. Be to, įsivaizduokite, jog palengvinate

nčiančiųjų nuo panašių bėdų naštą. Tai labai naudinga praktika – įsivaizdu

d priimdami savo skausmą atitraukiate neigiamą karmą nuo kitų − tų, kuri

mta kęsti panašų skausmą. Kartais sirgdamas atlieku tokią praktiką: priimu

ų kentėjimą ir suteikiu jiems savo laimės galimybes. Tai atneša nem

ichologinį palengvėjimą.

Kasdien anksti ryte, ypač kai esu laisvesnis, atlieku šią praktiką, nukreipda

ntis į visas gyvas būtybes. Tačiau atskirai dar pagalvoju apie tuos Kin

reigūnus, kuriems tenka atsakomybė tiesiogiai priimti sprendimą kankint

dyti Tibeto žmones. Aš tuos pareigūnus įsivaizduoju, stengiuosi sutraukti į

neišmanymą, prietarus, neapykantą, puikybę. Iš savo dvasinės prakt

tirties žinau, kad net jeigu sugersiu dalį jų neigiamų nuostatų, mano elgesipaveiks, neigiamos nuostatos man nesuformuos. Tad sugerti jų negatyv

an nėra labai pavojinga, o jų bėdas tai sumažina. Darau tai taip sma

autęs, kad jei vėliau tądien savo kabinete ir išgirstu apie jų žiaurumus,

susierzinti ir nepykti neįstengiu, tačiau mano sąmonė yra dar taip sma

ikiama ryto praktikos, kad tai gerokai sušvelnina mano neapykantą, ji

rodyti be jokio pagrindo.

Nežinau, ar ši meditacija padeda tiems Kinijos pareigūnams, o man ji teikia p


27/117

mybės, sklandžiau sekasi darbas, tad jos nauda išties neišmatuojama.

❦

Nėra tokių aplinkybių, kurios priverstų jus prarasti viltį. Pasiduoti nevilčiai

roji pralaimėjimo priežastis. Neužmirškite − jūs pajėgus įveikti bei k

oblemą. Išlikite ramus, net kai išorinė aplinka kupina sumaišties, kai situ

dėtinga; tai jūsų dvasinės pusiausvyros visiškai neturėtų paveikti. Priešingadžiate, kad jūsų sąmonę užvaldytų pyktis, tai net jei aplinkinis pasaulis taiki

ramus, jums proto ramybės nesusikurti.

❦

TRUMPAS KASDIENINĖS PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS

1. Kaip įmanoma dažniau analizuokite savo motyvaciją. Dar prieš atsikeldam

vos, prasidedančiai dienai nusi-statykite nesmurtinę, kitų neskriaudžia

ostatą. Vakare apmąstykite, ką per dieną nuveikėte.

2. Apmąstykite, kiek kančios esama jūsų pačių gyvenime:

Fizinė bei psichinė kančia dėl ligos, senatvės bei mirties, kurios, sava

prantama, stengiamės išvengti.

Esama laikinų patirčių (tarkime, mėgavimasis geru maistu), kurios sava

rodo malonios, tačiau jeigu joms atsiduodame nuolat, virsta skausmingomis

kaitos sukeltas kentėjimas. Kai situacija pakinta taip, kad malonumas v

ntėjimu, neužmirškite, kad taip atsiskleidžia giluminė malonumo es

sirišimas prie tokių paviršutiniškų malonumų ilgainiui atneš vis daugiau kan

Mąstykite apie tai, kad esate supančiotas priežastinio kilsmo proceso, sate savo valios šeimininkas, o priklausote nuo karmos bei pažeistų emo

ikimo.

1. Palaipsniui išsiugdykite gilesnį, realistiškesnį savo kūno suprat

sižvelgdamas į sudedamąsias jo dalis – odą, kraują, mėsą, kaulus.

2. Įsigilinę analizuokite savo gyvenimą. Ilgainiui tai padės jums išve

tinkamos gyvensenos, paverčiančios žmogų automatu, išsilenkti pinigų −

lio į laimę − siekimo.


28/117

3. Susidūrę su sunkumais nepraraskite pozityvaus nusiteikimo. Įsivaizduo

d su tinkama nuostata pakeldami sunkią situaciją, užkertate kelią sunkesn

rmos pasekmėms, kurias kitaip tektų patirti ateityje. Priimkite visų, pan

nčiančiųjų, kančios naštą.

4. Reguliariai įvertinkite galimas negatyvias bei pozityvias geidulio, py

vydo, neapykantos pasekmes.

5. Kai paaiškės, jog jų poveikis žalingas, analizę tęskite. Palaipsniui tikinimai sutvirtės. Nuolat apmąstydami, į kokią nepalankią padėtį mus įstu

kykime, pyktis, imsite suvokti, jog pykti beprasmiška.

6. Tokia išvada padės jums palaipsniui išmokti mažiau pykti.


29/117

3 • IŠSIAIŠKINKIME, KAIP PRASIDEDA IR BAIGIARŪPESČIAI

ANTROJI TAURIOJI TIESA: KANČIOS PRIEŽASTYS

AI JAU ĮVERTINOME kančios mastą, reikėtų aptarti jos ištakas. Jos paprastai dvejop

pažeistos arba neproduktyvios emocijos ir užteršta karma.

PAŽEISTOS EMOCIJOS

Kadangi karmą arba poelgius užteršia iškreiptos emocijos, jas aptarsiu pirmia

s būna dvejopos – tos, kurias geriau išreikšti, ir tos, kurių verčiau neišrei

rmųjų pavyzdys galėtų būti praeity kilusi mus persekiojanti baimė, šiuo metu

markiai įsišaknijusi mūsų sąmonėje. Šiuo atveju, suprantama, geriau atverti

usmus ir aptarti ją sukėlusį įvykį.

Kai man buvo apie keturiolika metų, praėjus vasarai Norbulingkos rūmu

gentas, kuris tuo metu buvo mano vyriausiasis mokytojas, po metinių mok

ane išbarė. „Už šiurkštų elgesį, − pasakė jis. − Net jei tavo supratimas prily

evui, tavo elgesys privalo įtikti žmonėms.“ Įsiskaudinau, nes man atrodė, jo

ausiau ir elgiausi kaip eilinis mokinys, nors rangu juk buvau aukštesnis u

vau Dalai Lama. Suirzau ir net keletą mėnesių neįstengiau nurimti. Paskui, 1 Kinijos komunistams užėmus Tibetą, man teko bėgti iš Lhasos į Tro

etvakarių Tibete, netoli Indijos sienos. Kai pareigūnai Lhasoje mane inform

d padėtis pakenčiama, nutariau grįžti. Pakeliui į Lhasą kelias dienas praleido

gento vienuolyne Talungdroje. Kartą šnekučiuojantis regentas manęs pakla

jo nuostata mane užgavo. Paminėjau, kaip jaučiausi, stengdamasis nesile

mulkmenas, gana abstrakčiai. Tačiau kokį pajutau palengvėjimą! Nuo imirkos mano viešėjimas vienuolyne virto vienu malonumu.

Tad apie panašius dalykus praverčia bent kartą išsikalbėti, kai tuo tarpu k

produktyvios emocijos – geidulys, neapykanta, priešiškumas, pavy

vingumas – verčiau jau liktų neišreikštos, nes leidžiant joms prasiveržti

kusios dažniau kartotis, stiprėti, įsivyrauti... Patarčiau verčiau mąstyti apie

kias nepalankias situacijas sukuriame joms pasiduodami, stengtis pakeist

sitenkinimo ir meilės jausmais. Tokioms emocijoms prasiveržus, įveikti


30/117

kėtų jėga, tačiau dar geriau būtų, jei rastume būdų jų apskritai išvengti.

Geiduliai ir neapykanta sukelia kitas neproduktyvias emocijas, taip ši

saulyje sukurdami nemažai bėdų. Jei gyvename nuolat lydimi geiduli

apykantos pasekmių, toks gyvenimas pasitenkinimo neteiks. Iš šių dv

mocijų tiesioginėje situacijoje pavojingesnė neapykanta, nes ji greičiau už

usmus padaro žalos kitiems. Tačiau geiduliai varo į priekį egzistencijos rat

sikartojantį gimimų, senėjimo, ligos ir mirties ratą, – ir taip iš vieno gyvenią.

Geidulio ir neapykantos šaknys slypi tikrosios visų gyvų ir negyvų būt

gimties neišmanyme. Šis neišmanymas yra ne šiaip žinojimo stoka,

moningas įsivaizdavimas to, kas visiškai priešinga tiesai. Tai klaidin

pratimas to, kas iš tiesų yra. Esama daugelio klaidingo supratimo lygmenų, k

rkime, nesuvokimas, kokios imtis dvasinės praktikos; tačiau šiuokart kalbie viso kentėjimo ištakomis esantį neišmanymą. Tai − samprata, kad visos gy

tybės bei kiti fenomenai egzistuoja patys savaime, jog jie kilę patys iš savęs

dėtingą temą aptarsiu vėliau, aštuntame, devintame ir dešimtame šios kn

yriuose.

UŽTERŠTA KARMA

Visi malonumai ir kančia priklauso nuo karmos arba ankstesnių veikskūrusių mūsų sąmonėje išankstines nuostatas. Karmas galime skirsty

rybingas ir nedorybingas, priklausomai nuo to, ar ilgainiui jos lems m

alonumą, ar kentėjimą. Pavyzdžiui, jei veiksmo pasekmė yra pradėti n

mogiškąjį gyvenimą, jis dorybingas, nes žvelgiant toliau, juo siekiama palan

ujo įsikūnijimo (reinkarnacijos). Priešingai, jei poelgio pasekmė yra lemti

ip alkanos dvasios įsikūnijimą, tuomet tas poelgis yra nedorybingas, ne

alaikė pasekmė − varginga egzistencija.

Karmas dar galima skirstyti į tokias, kurios apibrėžia bendrą naujo gyven

ntūrą, nulemdamos gimimo pobūdį bei gyvenimo trukmę, ir tokias, ku

pildo būsimą gyvenimą kaip detalės, pavyzdžiui, klestėjimas, gera sveikata

i faktoriai. Pirmosios vadinamos veiksmo taku, kadangi tas veiks

orybingas ar nedorybingas) tarnauja kaip takas į užbaigtą gyvenimą

mingo įsikūnijimo, tiek prastos reinkarnacijos atveju. Tam, kad karma b


31/117

venimo kelias, ji privalo pasižymėti keturiomis savybėmis: motyvac

tinimu, tinkama asmens ar objekto identifikacija, deramu pasireng

kmingu įvykdymu. Kartais susideda visi šie keturi faktoriai: tarkime, tuo atv

i ketinate duoti vargetai išmaldą ir faktiškai tai padarote. Kartkartėmis rezu

lima pasiekti neketinant: pavyzdžiui, jei jums iš prakiurusios kišenės

ligatvio iškrinta pinigų, o vargeta juos paima. Tačiau poelgiai, kurie nepasiž

somis keturiomis savybėmis, priklauso antrajai kategorijai − jie tampa gyventalėmis.

Pagaliau karmas galima skirstyti ir taip: nulemtos grupių įvykdomų poelg

kykime, labdaringų grupių veikla, bei nulemtos individualių veiksmų. Kar

veikį galima pajusti tame pačiame gyvenime, kitame ar dar vėlesni

venimuose. Intensyvios dorybingos ar nedorybingos karmos su gal

otyvacija padėti ar pakenkti gali duoti vaisių dar tame pačiame gyvenime.MIRTIES PROCESAS

Tam, kad suprastume karmų rūšis ir aukščiausius praktikų lygmenis, bū

žinti tokią trijų pakopų dinamiką: mirties procesą, tarpinę būklę tarp šio ir

venimo, gimimo iš šios tarpinės būklės procesą. Karma iš vieno gyvenimo į

rduodama mirties metu subtiliojo proto lygmens skaisčiosios šviesos būsen

ors šis giliausias proto lygmuo egzistuoja ir gyvenant, jis pasireiškia mirties md dažnai apie jį ir mokome šiame kontekste.

Apie tai mokoma ir daugelyje aukščiausiosios jogatantros tekstų, kuriuos išd

da, pavyzdžiui, Guhjasamadža Tantra (Guhyasamaja tantra, Slaptosios bend

ntra). Šiuose tekstuose apibūdinta daug įvairių proto ar sąmonės kategori

o grubių iki subtilių. Subtiliosios proto būsenos yra galingesnės ir paveike

kant jas dvasinėje praktikoje. Grubiausieji sąmonės lygmenys suvokia per

sis, nosį, liežuvį ir kūną. Psichikos sąmoningumas yra subtilesnis, aprėpia d

gmenų − nuo grubiųjų, pavyzdžiui, paprasta mintis, gilus miegas ar apalp

stojus kvėpavimui, iki giliausiojo vidinio subtilaus proto − skaisčiosios švie

skyrus ypatingas meditacijos būsenas, subtiliausias, giliausias sąmoningu

sireiškia tik tuomet, kai mes mirštame. (Ne tokios giluminės, tad ir trumpe

btiliųjų sąmonės lygmenų versijos pasitaiko užmiegant, pabundant iš sa

audint, žiovaujant, orgazmo metu. Kai kurias iš jų aptarsiu vienuolikt


32/117

yriuje.)

Mirties procesas apima keturių vidinių elementų palaipsnį nutrūkimą arba išir

mės (kietosios kūno substancijos), vandens (skysčių), ugnies (karščio) ir

nergijos, judėjimo). Eiliniame gyvenime šie elementai yra sąmoning

grindas, tačiau mirties proceso metu jų pajėgumas palaikyti sąmoning

ažėja pradedant žemės elementu. Kiekvienas žingsnis irimo linkme fakt

didina kito elemento pajėgumą palaikyti sąmoningumą. Apibūdinant etapaisocesas atrodo taip:

1. Kai žemės elementas ar kietosios kūno substancijos ištirpsta van

emente, išoriškai matyti, jog jūsų kūnas išretėja, viduje matote reginį, primen

ražą dykumoje.

2. Kai vandens elementas sunyksta ugnies elemente, išoriniai požymiai rodo,sų kūne mažėja skysčių – burna išdžiūsta, nosis susiraukšlėja; viduje regite

galima aprašyti kaip iš kamino kylančius arba po kambarį pasklindan

mus.

3. Kad kūne ugnies elementas virsta vėjo arba oro elementu, parodys sumaž

sų kūno temperatūra; viduje išvysite tarsi žybsinčius naktį jonvabaliu

žyrančias žiežirbas. Karštis pasitraukia iš kūno skirtingais keliais – nuo p

damas aukštyn iki širdies arba iš viršugalvio keliaudamas žemyn. Pirm

rščio išėjimo būdas palankesnis, nes jis rodo, jog sąmonė išeis iš kūno

dama aukštyn, arba tiesiai, o ne leisdamasi žemyn; tai veikiausiai lems pala

nkarnaciją kitame gyvenime, nulemtą dorybingos karmos.

4. Paskui vėjas arba energijos judėjimas jūsų kūne pereina į sąmonę, išo

ėpavimas liaujasi, ir šiuo metu jūs išvystate šviesą, sklindančią tarsi virpčio

veik sudegusios žvakės ugnelė (ne vienas gydytojas šioje būsenoje esmenį jau laikys mirusiu, tačiau, budistų požiūriu, vien tik išorinio kvėpav

trūkimas nereiškia, kad sąmonė jau paliko kūną). Mirgančią liepsnelę pake

sirodžiusi intensyvi liepsna.

Keturios paskutinės mirties fazės apima grubesniųjų sąmonės lygmenų perėji

btilesniuosius. Tai įvyksta, kai suyra vėjai arba vidinės sąmonę palaikan

ergijos. Įsivaizduokite, kad sąmonė laikosi ant energijos tarsi raitelis ant ar


33/117

siruošiant kitai fazei, energijos, tarnavusios kaip įvairios prigim

nceptualiosios sąmonės atramos, suyra, sąmonės pagrindas dabar jau yra

ubesni, o subtilesni energijos lygmenys. Tai paprastai įvyksta keturiais etapa

1. Jūsų protas virsta visur esančia, didžiule, ryškiai balta platybe. Jį galėt

rašyti kaip giedrą dangų, užlietą mėnulio šviesos. Mėnulis šviečia ne tuš

dvėje, ji užpildyta baltos šviesos. Konceptualioji mintis išnyko, nesimato nugiau, išskyrus šį ryškų baltumą, kuris yra jūsų sąmonė. Tačiau subtilus subje

objekto pajautimas išlieka, tad šiai būsenai būdingas tam tikras dualizmas.

2. Jūsų protas virsta raudona ar oranžine didžiule platybe, ryškesne nei iki

ugiau nieko nesimato. Sąmonė – tarsi skaistus dangus, nutviekstas sa

iesos, tačiau saulė šviečia ne danguje, bet erdvėje, užpildytoje raudon

anžine šviesa. Šioje būsenoje protas netenka dalies savo dualizmo.3. Protas pereina į dar subtilesnę − intensyviai juodą − būseną; nesimato n

ugiau.

Tai taip vadinama „pasiekimo“ būsena, nes jau netrukus jūsų pr

ansformuosis į skaidrią šviesą. Juodosios būsenos sąmonė yra tarsi dangu

ėnulio − itin tamsus, iškart po sutemų, kai nematyti žvaigždžių. Šio e

adžioje dar turite sąmonę, bet paskui ją prarandate, nugrimzdami į dar tiršte

msą.

4. Kai pasibaigia juodumo fazė, jūsų protas pereina į visa suvokian

aisčiosios šviesos būseną. Tai – subtiliausias, giliausias ir galingiau

moningumo lygmuo, vadinamas skaisčiosios šviesos fundamentaliu prigim

otu. Tai tarsi natūrali dangaus skliauto būsena auštant (ne patekant saumatyti nei mėnulio, nei saulės šviesos, neviešpatauja nė tamsa.

Perėjimas į šią skaisčiosios šviesos sąmonės būseną gali būti greitesni

esnis. Kai kurie šioje paskutinėje stadijoje, skaisčiojoje mirties šviesoje, teišl

s kelias minutes, kiti joje prabūna net savaitę ar porą. Kadangi skaisčio

iesos sąmonė tokia galinga, naudinga dvasinės praktikos požiūriu, tad dau

beto dvasinių technikų praktikų šias mirties stadijas „repetuoja“ kiekvieną di


34/117

pats praktikuoju jas šešis kartus per dieną, vieną po kito įsivaizduoda

tuonetą sąmonės lygmenų (suprantama, tik be tų fizinių pokyčių, kurie susij

turiomis pirmosiomis fazėmis). Tie aštuoni sąmonės lygmenys yra:

1. miražas;

2. dūmai;

3. jonvabaliai;4. žvakės šviesa;

5. raiškaus baltumo dangus;

6. ryškiai raudonas ar oranžinis dangus;

7. visiška juoduma;

8. skaisčioji šviesa.

ek laiko mirties proceso metu žmogus išbūna skaisčiosios šviesos et

prantame iš to, kaip atrodo jo kūnas – kol trunka šis etapas, kūnas neprad

okti ar pūti. Kai kurie kankinimus patyrę tibetiečiai, sugrąžinti į kalė

enutes, šiame mirties proceso etape sėdėdavo sukryžiavę kojas, išlikd

aisčiosios šviesos sąmonės būsenoje. Komunistinės Kinijos kalėjimų prižiūrė

kartą tuo stebėdavosi. Jų pačių dogmatišku požiūriu, budizmas yra a

ėjimas, tad susidūrę su tokiais įrodymais jie paprastai stengiasi tai nuty

dijoje šią dvasinę techniką praktikuojantys asmenys buvo išlikę tokioje būse

rtais net ir keletą dienų, o sykį − apie septyniolika dienų. Jei asmeniui buvo

aisčiosios šviesos būsenoje energija, palaikanti šį giluminį sąmonės

banguoja, tai tuo metu sąmonė pagaliau išeina iš kūno; tada kūnas arba g

ngvai kilsteli.

Esama nemažai galimybių toliau tyrinėti atskirus mirties proceso etauolaikinis mokslas jau atlikęs nemažai energijos bangų, žmogaus proto b

nkcijų tyrinėjimų. Mokslininkų ir budistų interesai šioje srityje bendri, ir aš t

g mes dirbsime drauge, tirdami smegenų santykį su vidinėmis jo ener

šimis bei smegenų ir sąmonės ryšį. Budistų aiškinimai gali prisidėti

okslininkų jau vykdomų tyrinėjimų − ir atvirkščiai. Toks bendradarbiavimas

ksta, o jeigu jo būtų daugiau, tai mums visiems tik išeitų į naudą.

TARPINĖ BŪSENA


35/117

Visos tos būtybės, kurios iš naujo gims žmonėmis, pereina tarpinę būklę

bartinio ir būsimojo gyvenimo. Šioje būsenoje jūsų kūnas įgauna pavid

našų į tą, kokį turėsite kitame gyvenime sulaukę penkerių ar šešerių metų (

i kas tvirtina, kad taip gali ir nebūti). Tarpinei stadijai pasibaigus, tiltas į n

kūnijimą pereitas. Šį procesą vykdo subtiliausi proto (sąmonės) lygmenys.

NAUJO GIMIMO PROCESAS

Kada įvyksta naujas gimimas? Sąmonė įeina į gimdą, susitikus vyriška

oteriškam apvaisinimo elementams, – jei gimda sveika ir sperma gera, jei yra

lankūs faktoriai, tokie, kaip karminė sąsaja. Tačiau sąmonė nebūtinai turi įe

čias vyriškojo ir moteriškojo elementų susivienijimo metu; budistų tekstu

ama liudijimų apie tai, kaip tėvo sėkla įterpiama į vaginą ne lytinio sant

etu. Atrodytų, kad nepriklausomai nuo to, ar šie elementai susitinka vidujeip kartais įvyksta mūsų laikais, ne gimdoje, taikant in vitro apvaisinimo met

monė turi įeiti (į naują kūną) jų susitikimo metu. Tačiau, remiantis budistin

kstais, vis dar nelengva tą tiksliai paaiškinti, kadangi, pavyzdžiui, kai kur

ygose teigiama, kad apvaisinimas įvyksta intensyviausios vyro ir moters ais

etu.

Mūsų laikais ši sudėtinga tema tampa dar sudėtingesnė. Pavyzdžiui, pagalvok

ie tokius atvejus, kai embrionas užšaldomas. Kai buvęs gyvenimas apvaisin

tu jau susietas su nauju, ar ta būtybė, kurios embrioninis kūnas užšaldom

ntės nuo šalčio? Juk kūnas jau pradėjęs formuotis, tad pagal mūsų aiškin

niškų pajautų organai primityviu pavidalu jau turi būti susiformavę (nors r

i kiti organai − dar ne). Ar tą akimirką po apvaisinimo embrionas ką nors jau

esu radęs atsakymų į šiuos klausimus, į juos dar teks gerokai įsigilinti.

ei tarsime, kad embrione esanti žmogiška būtybė kenčia šaltį, tuomet ausimas, ar embrioną į šaldiklį įdėjęs asmuo už šį poelgį kaupia blogą karmą

lemia žmogaus motyvacija. Negalėtume tvirtinti, kad vien dėl to, kad

mogiškajai būtybei tenka kentėti dėl kažko, kame teko dalyvauti ir jums,

kaupsite blogą karmą. Pavyzdžiui, net ir normaliomis aplinkybėmis va

otinos gimdoje patiria kentėjimą, tačiau motina dėl to nekaupia blogos karm

našiai − gimstantis kūdikis irgi kenčia, bet motina dėl to jokios blogos kar

kaupia (jei taip būtų, tai motina, pagimdžiusi daug vaikų, būtų sukaupus


36/117

ug blogos karmos, o tai tvirtinti jau absurdiška). Tad kokią karmą žmo

kaupia, nulemia jo motyvacija.

TREČIOJI TAURIOJI TIESA: IŠSILAISVINIMAS IŠ KENTĖJIMO

Kadangi proto užterštumas geiduliais, neapykanta, pavydu bei polinkiu kar

a nulemtas fundamentaliai neteisingo asmenų bei objektų prigimties suprat

otą apvalyti įmanoma tik įveikus tą klaidingą supratimą. Tad svarbiauausimas − kaip išrauti neišmanymą, esantį viso kentėjimo priežastimi. Ju

ištrauksi kaip rakšties, nepašalinsi nė operacija. Tam, kad įveiktume šį klaid

mogiškųjų būtybių bei daiktų supratimą, reikia suvokti tikrąją jų prigimtį. Pa

olatinės meditacijos keliu šią tiesą jūs vis labiau priimsite, jūsų išminties g

s gausės, įstengsite įveikti neišmanymo sukeltas neigiamas emocijas.

Dabar praverstų paaiškinti tuštumos sampratą, nes kaip tik su ja, kaip su žm

daiktų esme, susiduria išmintis (žr. aštuntą–dešimtą skyrius). Tačiau, trum

riant, protą kaip tik ir įmanoma apvalyti nuo užterštumo (pvz., iškreipt

mocijomis) būtent dėl to, kad savo prigimtimi jis nėra suterštas. Savo esm

ras. Užterštumą valome medituodami apie tikrąją proto ir visų kitų da

gimtį. Visų šių užterštumų panaikinimas yra trečioji taurioji tiesa, kurios tur

šsilaisvinimas nuo kentėjimo, įžengimas į būseną, kai įveikta ir kančia, ir

akos.

KETVIRTOJI TAURIOJI TIESA: TEISINGI KELIAI

Trys keliai nusako tris dvasinio tobulėjimo metodus, kurie ir yra pagrindinė

ygos tema: tai moralumas, sutelkta (sukaupta) meditacija, išmintis. Ėjimo

liais dvasinė praktika turėtų atvesti į tikrąją kančios pabaigą, o kulmina

rėtų tapti nušvitimas ar nirvana ir − kada nors − Budos būsena, t. y. budystė

❦

Nuo neatmenamų laikų mus lydi sunkus savivokos, savojo „aš“ suvok

usmas. Šis „aš“, savaime suprantama, iš prigimties trokšta laimės, len

ntėjimo, ir toks troškimas pagrįstas, teisus ir protingas. Juk argi ne visi

rime teisę siekti laimės ir išsivaduoti nuo kančios? Tik bėda ta, kad ir kančio

mės supratimas kas akimirką kinta, ir tai rodo, jog šios patirtys nulem


37/117

ežasčių bei sąlygų. Tam, kad išsivaduotume nuo kentėjimo, mums re

šalinti kentėjimo priežastis ir sąlygas. O tam, kad pasiektume laimę, re

sikurti jos priežastis ir sąlygas.

Pirmosios dvi tauriosios tiesos apibūdina netyrus reiškinius, kuriais

okštame nusikratyti, – tikrąją kančią, kuri jau savaime yra pasekmė, bei tikrą

s ištakas, kurios yra priežastys. Trečioji ir ketvirtoji tauriosios tiesos apibūd

ynąsias būsenas, kurias trokštame pasiekti, – tai tikrasis kančios užbaigimris yra pasekmė, tikrieji keliai, kurie yra priežastis. Tad Budos keturių taur

sų mokymas atveria dvi pasekmes: viena − kentėjimas, iš kurio sieki

ilaisvinti, kita − laimė, kurią trokštame pasiekti.


vertiname kančių mastą, ištiriame jų priežastis ar ištakas, nustatome,

ntėjimo versmė yra žmogiškųjų būtybių bei daiktų tikrosios prigimišmanymas, gimdantis geidulį ir neapykantą. Dabar suvokime, jog iš kentė

lima išsivaduoti, kad jį galima visai realiai pašalinti. Mąstykime apie tai,

ntėjimą užbaigsime eidami tikruoju keliu – moralumo, sutelktos meditacijos

minties.


38/117

4 • VENKIME DARYTI ŽALĄ

UDISTAI PRIIMA moralumo įžadus, pirmiausia pasižadėdami ieškoti prieglob

doje, suvokimo tobulinimo būsenose bei dvasinėje bendruomenėje. T

eglobstis yra moralumo praktikos pagrindas. Buda moko mus, kaip

eglobstį nuo kentėjimo ir apribojimų, tačiau svarbiausiąjį prieglobstį teikia

akomis tampa tobulesnio suvokimo būsenos, pasiekiamos praktikuojant mo

telktą meditaciją bei išmintį.

Budistiniuose raštuose patariama gerąsias savo savybes ir dvasinę pažangą s

rsi lempą po gaubtu. Nereikėtų apie jas garsiai skelbti, jeigu to d

reikalauja joks svarbesnis tikslas. Jei vienuolis ar vienuolė, pasiekę išsilaisvin

seną, kažkam apie tai pasigirs, tai laikoma nesunkiu vienuoliškų įž

žeidimu. Tad būtent dėl šio priesako sunku įvertinti, kokią vidinės patiradiją pasiekęs kitas žmogus. Man teko susitikti keletą asmenų, neįtikėtinai

žengusių dvasinio tobulėjimo keliu. Namgjelio vienuolyne susitikau

linkusiu į mokslus vienuoliu, kuris iš Tibeto į Indiją atkeliavo 1980 m. Kada

vome šiek tiek pažįstami, vienądien šnekučiavomės. Prisipažino, kad per

tuoniolika metų, kai kalėjo Kinijos komunistų gulaguose, keletą kartų susidūr

mtu pavojumi. Maniau, kad turi galvoje pavojų savo gyvybei. Tačiau klausiau, koks buvo tas pavojus, jis atsakė bijojęs prarasti atjautą kinams. Ta

kė pavojumi! Juk dauguma mūsų pasididžiuotų savo pykčiu − tarsi tai būtų

roizmas.

Artimai bendravau su lama, priklausiusiu Drukpa Kagju budizmo moky

ažnai susitikdavome, visuomet pajuokaudavome, vienas kitą paerzindavo

rtą paklausiau apie jo dvasinę patirtį. Papasakojo man, kad kai buvo jau

vo apsistojęs pas lamą, prieš meditaciją versdavusį jį atlikti pasirengiam

aktiką − šimtą tūkstančių prisilenkimų iki žemės gulint kniūbsčiam ant že

aždaug žmogaus kūno ilgio pakylos. Šiuos prisilenkimus Budai, doktrin

asinei bendruomenei jam tekdavo atlikti anksti ryte ir vėlai vakare. L

edituodavo patamsyje kitame kambaryje. Norėdamas apgauti mokytoją, mok

krumpliais barkštelėdavo į pakylą. Po daugelio metų, mokytojui jau mirus, l

editavo pasitraukęs į urvą ir prisiminė, koks kilnus buvęs jo mokytojas, kiek m


39/117

mokęs, ir raudojo, raudojo. Kone apalpo, bet paskui išvydo skaisčiąją šv

rios meditacija nuolat užsiimdavo. Po šios sėkmingos meditacijos jis kartkart

simindavo buvusius gyvenimus, kurių ryškus atspindys iškildavo jam prieš a

Tokios žmonių papasakotos istorijos man daro didelį įspūdį. Be jokios abejo

andien esama meditaciją praktikuojančių asmenų, kurie artėja prie budys

sitikimai su tokiais žmonėmis įkvepia, sustiprina mūsų pasiryžimą, nes tai įp

okymui gyvybės. Taip dvasinė bendruomenė suteikia pavyzdžių ir kitiesiimantiems dvasine praktika, padeda jiems rasti savo dvasinę priebėgą.

Šie trys dalykai − Buda, suvokimo būsenos ir jas aiškinančios doktrinos, ka

asinė bendruomenė, − yra nuo jūsų nepriklausantys veiksniai, kurie pajė

dėti vaduotis iš kentėjimo greičiau, nei jums patiems šiuo metu sekasi. Ta

distas kreipiasi į juos ne laimės prašydamas. Veikiau laimė ateina įgyvendi

ktriną praktiškai. Buda moko, kaip rasti tikrąjį prieglobstį, kaip praktiškai taktriną, tačiau didžiausia atsakomybė už jos įgyvendinimą vis viena tenka j

čiam. Kurdami pagrindą tam, kad ilgainiui pasiektume dvasinę būseną

ntėjimo ir apribojimų, turėtume užsiimti tokia praktika:

1. Pažinti dešimt nedorybių;

2. Pažinti dešimt dorybių (esančių tų dešimties nedorybių priešybėmis);

3. Nusikratyti nedorybių ir išsiugdyti dorybes.

INDIVIDUALAUS IŠSILAISVINIMO MORALĖS PRAKTIKOS LYGMENYS

Kadangi žmonės skiriasi sugebėjimu laikytis duotų įžadų, Buda aprašė

irtingus moralės praktikos lygmenis. Praktikuojantys individualaus išsilaisvin

oralę yra:

1. tie, kurie gyvena paprasto žmogaus gyvenimą namuose, ne vienuolyne,

2. tie, kurie paliko tokį gyvenimą ir pasirinko vienuolio ar vienuolės kelią.

ei įstengsite per visą gyvenimą išlaikyti skaistybę, galite išeiti iš namų ir pr

enuolio įžadus. Jei nesijaučiate pajėgūs išlikti skaistūs, bet laikytis įž

engiate, galite duoti pasauliečio įžadus – arba visam gyvenimui,


40/117

trunkančius tik dieną.

MORALUMO NAUDA

Visų religijų vienuoliškas gyvenimas panašus – jam būdingas paprastum

sišventimas maldai ar meditacijai, tarnystė kitiems. Krikščionių kunigai b

atingai uolūs tarnai švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės srit

distų vienuoliai galėtų daug iš tokių krikščioniškų tradicijų pasimokyti.ndividualaus išsilaisvinimo moralės praktika, tiek pasaulietiška, tiek vienuol

miasi kukliu reikmių patenkinimu. Pavyzdžiui, vienuoliai laikosi gana grie

etos, nedaug valgo pusryčiams, o pavalgę priešpiečius tądien daugiau ir neva

neturi teisės pasirinkti maisto, privalo priimti tai, ką jiems pasiūlo kas

nkant išmaldą. Budistai vienuoliai nebūtinai vegetarai, jie valgo tai, ką sure

išmokyti pasitenkinti tokiu maistu, koks yra, tad netenka ir rūpintis tuo, k

aisto pageidautum. Pasauliečiai galėtų šią praktiką imituoti nereikalaud

ecialaus maisto. Net jei esate turtingas, sau nepakenkdamas, negalite suva

ugiau už neturtingus. Ir turtingi, ir neturtingi skrandį turi vienodą.

Drabužių vienuoliai ir vienuolės turi po vieną eilutę. Tam, kad įgytų k

abužius, jis ar ji privalo gauti kito vienuolio pritarimą ir prisiminti, kad

pildomi drabužiai priklauso ir kitam vienuoliui. Prabangių drabužių dėvėti

galime. Prieš komunistinei Kinijai užimant Tibetą kartais vienuoliai ir vienuvėdavo prabangius drabužius, tačiau tai bylojo apie korupciją ir saviapga

am tikra prasme Kinijos komunistai padarė mums paslaugą sunaikindam

rupciją!) Toks drabužių apribojimas praktiškai reiškia pasitenkinimo kuk

abužiais praktiką. Pasauliečiai irgi galėtų rengtis kukliau. Tas pats kalbant ir

puošalus. Dėvėti daugiau nei vieną žiedą ant kiekvieno piršto iš tiesų jau

ug! Klaidinga galvoti, kad maistui, drabužiams bei papuošalams verta iš

ugiau vien dėl to, kad turi daugiau pinigų. Juk ar nevertėtų tada daugiau iš

turtingų tautų sveikatos apsaugai ir švietimui? Ir tai − ne socializmas priev

t geranoriška atjauta.

Vienuoliui svarbu pasitenkinti ir jo reikmes atitinkančia kuklia pastoge.

leidžiama turėti prabangių namų. Tai reikalavimas pasitenkinti kukliu bū

sauliečiai gali pritaikyti šią praktiką apribodami niekada nesibaigiančias

resnio būsto, baldų bei interjero puošmenų paieškas.


41/117

šanalizuokite savo požiūrius į maistą, drabužius, būstą. Jei mažiau tikės

engsite pajusti ir didesnį pasitenkinimą. O išlaisvintą papildomą energiją rei

kreipti meditacijai, tam, kad būtų pasiekta kančių baigtis, kaip moko ketvirt

ečioji tauriosios tiesos. Taip pasitenkinimas kuklesniu tampa pagrindu, o i

lantį veiksmą galėtume pavadinti polinkiu į meditaciją ir perdėto gaus

sisakymu.

Tad materialiniame gyvenime mes turėtume pasitenkinti mažesniu, ta

asingumo srityje plėstis galima be ribų. Tiesa, kad niekada nepasitenkina

muo, kuriam priklauso visas pasaulis, dar norėtų būti ir turistų centro mėnu

vininkas, bet, deja, žmogaus gyvenimas ribotas, ir net tos sumos, kurias

kaupti, irgi ribotos. Jau geriau iš pat pradžių pabandyti dėl to nusiraminti. Ta

autai ir altruizmui jokių ribų nėra, tad kiek viso šito mes beturėtume,

sitenkinti nereikėtų. Bet mes juk elgiamės priešingai: dvasinėje plotmsitenkiname nedideliais praktikos ir pažangos žingsneliais, tačiau materia

rybių trokštame vis daugiau. Turėtų būti atvirkščiai. Tad dvasine praktika de

siimti visiems, nesvarbu, esame pasauliečiai ar vienuoliai.

ndividualaus išsilaisvinimo moralės etika padeda ir suintensyvinti budrumą

vistabą. Jei vienuolis ruošiasi vienaip ar kitaip pasielgti (nors ir sapne), jis

vokia: „Aš juk esu vienuolis/vienuolė; taip elgtis man nedera.“ Budrumas ky

bulai išugdyto savo fizinių ir verbalinių poelgių suvokimo; jis perkeliamas n

pno laiką. Jei atidžiai stebėsite savo elgesį valgant, įeinant ir išeinant, atsisė

atsistojant, padėsite deramus budrumo pamatus.

ndividualaus išsilaisvinimo moralumo praktika ugdo ir toleranciją bei kantr

da tvirtino, kad kantrybė yra aukščiausia asketizmo forma, kad per ją įman

siekti nirvaną. Vienuoliai ir vienuolės turėtų paisyti keturių kantrybė

erancijos principų:

Jei kas jus stumdo (varinėja), nepraraskite tolerancijos ir kantrybės;

Jei kas rodo jums pyktį, neatsakykite pykčiu;

Jei kas jums trenkia, atgal nekirskite;

Jei kas jus sugėdina ir įskaudina, neatsakykite tuo pačiu.

Kantrybę ugdo praktika. Juk nepasakysi, kad asmuo, kuris išėjo iš namų gyv


42/117

enuolio gyvenimą, tačiau skaudina kitus, užsiima derama veikla. Tibete skla

orijos apie vienuolius, kurie net buvo susiruošę į karą. Jie puolė į mūšio tirštu

paisydami daug kartų pakartotų Budos priesakų apie tai, kad vienuoliu

enuolei nedera daryti žalos jokiam kitam žmogui.

Dvasinė praktika susijusi ne su išoriniais dalykais – maistu, drabužiais ir

vasinė praktika vyksta mūsų širdyse, mūsų protuose. „Tikroji permaina vy

duje, išorę palikite tokią, kokia yra.“ Jei jūsų elgesys iš tiesų atsp

tobulėjusius protą ir širdį, tai puiku. Tačiau jei norite tik dėl piniginių sumet

sirodyti, kaip toli nuėjote dvasinio tobulėjimo keliu, tai − veidmainystė.

Budizmo praktika reiškia asmeninės nuostatos keitimą. Pasaulietis žmogus

t gali įtraukti į savo gyvenimą vienuolių praktikas, jei jis tvirtai ir sąmoni

okšta nedaryti žalos kitiems nei fiziškai, nei žodžiais. Tam reikia kantrybės,

dėtų mums atlaikyti fizinius bei verbalinius puldinėjimus.Geriau tai daryti palaipsniui, nei stengtis vienu šuoliu iššokti per aukštai.

ubėdami rizikuojame, pasmerkiame save pavojui. Kol kas prisidėkime

suomenės gerovės ir užsiimkime dvasine praktika. Kai jau įgysite tam t

tirties, daug įtempčiau galėsite pasišvęsti praktikai, jei priimsite vien

adus.

Paprastai mano patarimas pradedantiesiems yra nepritrūkti kantrybės, nesiti

g iškart pasieksite labai daug. Svarbiausia būti garbingu piliečiu, padoriu žm

ndruomenės nariu. Ar jūs perprantate gilias idėjas, ar ne, svarbiau būti

mogumi ten, kur esate dabar. Tačiau smulkesni tikslai neturėtų užg

kštesnių. Turėkite galvoje dabartinius ir ilgalaikius siekius − panašiai

kinos ekonominės naudos reikėtų siekti atsižvelgiant į ilgalaikius aplin

saugos tikslus.

❦

Sakyčiau, jog Budos mokymo esmę atskleidžia du posakiai:

ei įmanoma, padėkite kitiems.

ei tai neįmanoma, bent jau stenkitės nedaryti žalos.

Susilaikymas nuo žalos darymo yra moralės mokymo įgyvendinimo pirmo


43/117

adijos pagrindas.

❦


1. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip esate prisirišęs prie maisto, drabužių, bū

taikykite vienuoliškas pasitenkinimo mažesniu praktikas pasaulietini

venime. Pasitenkinkite kukliu maistu, drabužiais, būstu. Papildomą laisvą l

irkite meditacijai, kad galėtumėte įveikti daugiau problemų.

2. Išsiugdykite tvirtą troškimą tvardytis ir nedaryti fizinės ar žodinės ž

paisant to, kad jaučiatės sugėdintas, įžeistas, užgauliojamas, stumdo

ušamas.


44/117

5 • PADĖKIME KITIEMS

AI JAU PRAKTIKA nedaryti žalos taps jūsų nuostatos pagrindu, tuomet galė

adėti mokytis rūpintis kitais žmonėmis. Pirmiausia praktikuodami individua

ilaisvinimo moralę išmokstame valdyti pyktį ir panašias emocijas, o tada ga

okytis paguosti kitus bei kitiems tarnauti. Tos praktikos, kurios apraš

trame−ketvirtame skyriuose – dešimties nedorybių išsižadėjimas, kentė

asto ir proceso apibūdinimas, kelias už jo, vadovaujantis keturiomis tauriosio

somis, vienuoliško pasitraukimo nuo laikinų malonumų taikymas pasaul

venime – sukuria būtiną kontekstą antrajai pakopai, kurią vadiname Didžio

žiuoklės moralumu. Dabar jūs jau ne tik nedarote žalos kitiems, bet jauči

areigotas padėti jiems. Nedaryti kitiems žalos – gynybinė praktika, tuo t

galbos kitam žingsnis – jau aktyvus.Buda moko trijų moralumo pakopų: individualaus išsivadavimo moralu

pesčio kitais moralumo, tantrų moralumo. Pagalba kitiems yra Didžio

žiuoklės mokymas, antrosios pakopos šerdis arba bodhisatvos moralumas.

kiu ir šio skyriaus tema.

SUNKIŲ APLINKYBIŲ VERTINGUMAS

Kaip išpuoselėti savyje šią rūpesčio kitais nuostatą? Nukreipiant save rūp

ais reikėtų apmąstyti savo svarbą santykyje su kitais. Praktinis poži

keliavęs iš Indijos į Tibetą, apima visų pirma bendrumo su kitais surad

usilyginimą), o paskui savirūpos pakeitimą rūpinimusi kitais. Indijos mokslini

i jogas Šantideva Bodhisatvos gyvensenos vadove stropiai aiškina

silyginimą su kitu bei rūpesčio savimi pamainymą rūpesčiu kitais; d

etiečių parašė šio teksto komentarus.Tikra atjauta turi būti nukreipiama į kiekvieną jaučiančią būtybę, ne tik į drau

imą ar tuos, kurie yra patekę į ypatingai sunkias situacijas. Norint išsiug

esnę atjautą, būtina mokytis kantrybės. Šantideva mus moko, jog jei kantry

aktika iš tiesų išjudina mūsų protą ir atneša permainų, tai savo priešus im

atyti kaip geriausius draugus ar net dvasinius vadovus.

Priešai suteikia geriausias galimybes praktikuoti kantrybę, toleranciją, atja


45/117

ntideva suteikia mums nuostabių pavyzdžių − kaip dialogą tarp pozityv

gatyvių savo paties proto aspektų. Jo apmąstymai apie atjautą ir kantrybę b

galo naudingi ir mano praktikai. Paskaitykite šiuos apmąstymus,

ansformuos visą jūsų sielą. Štai pavyzdys:

Meilės ir atjautos praktikui priešas yra vienas svarbiausių mokytojų. Be pr

erancijos išugdyti neįmanoma, o be tolerancijos neįmanoma susikurti t

autos pagrindo. Taigi tam, kad praktikuotume atjautą, priešą reikėtų turėti.Susidūrus su priešu, ketinančiu jus nuskriausti, pats tinkamiausias m

rodyti toleranciją. Tad priešas yra tolerancijos praktikavimo priežastis

erancija yra priešo pasekmė arba rezultatas. Taigi šie dalykai susiję

ežastis ir pasekmė. Sakoma: „Kai su kuo nors susisiejame kilsmo santykiu

ikto, iš kurio kilome, negalime laikyti žalos nešėju; jis veikiau pad

siformuoti pasekmei.“Tokia prigimties apmąstymo refleksija gali padėti išugdyti daugiau kantrybė

leidžia pajusti galingesnę atjautą. Tikroji atjauta remiasi protu, o papr

auta ar meilė būna apribotos aistros ar prisirišimo.

ei jūsų gyvenimas lengvas, jei visa sekasi sklandžiai, tuomet galite sėkm

simetinėti. Tačiau kai tenka susigrumti su tikrai beviltiškomis situacijo

simetinėti nelieka kada, nes reikia kautis su realybe. Sunkumai ugdo atkaklu

dines galias. Dėl jų mes išmokstame suvokti, kaip beprasmiška pykti. Užuot p

oselėkime gilaus rūpesčio jausmą, pagarbą tiems, kurie suteikia mums rūpe

s sukurdami tokias išbandymo reikalaujančias aplinkybes, jie siūlo m

įkainojamų galimybių praktikuoti toleranciją ir kantrybę.

Mano gyvenime netrūko sunkumų. Teko patirti skaudžių kentėjimų, net ir to

ip tėvynės, užgrobtos Kinijos komunistų, prarastis, teko sunkiai triūsti atkur

ūsų kultūrą gretimose šalyse. Tačiau šiuos sunkius laikus vertinu kaip paarbiausius savo gyvenime. Kaip tik tada įgijau daug naujos patir

formulavau daug naujų idėjų; ėmiau mąstyti daug realistiškiau. Kai jaunys

venau aukštai virš Lhasos miesto, Potalos rūmuose, dažnai žvelgdavau į mi

venimą per teleskopą. Daug sužinodavau ir klausydamasis rūmų šla

žuvavimo. Tarsi laikraščiai jie perduodavo, ką veikia regentas, kokia iš

viršiun korupcija, kokie vyksta skandalai. Visuomet mielai klausydavausi

džiuodavosi galėdami papasakoti Dalai Lamai gatvės naujienas. Negailes


46/117

ykiai, susiklostę po 1950 m. užpuolimo, privertė mane tiesiogiai įsikišti į to

uacijas, nuo kurių būčiau laikęsis kuo toliau. Tad dėl to šiame kančios kupina

saulyje ėmiau labiau vertinti socialiai atsakingą raišką.

Sunkiausia man buvo po kinų užpuolimo. Stengiausi įtikti užpuolėja

norėdamas pabloginti situacijos. Kai nedidelė Tibeto atstovų delegacija pasi

ptyniolikos punktų sutartį su Kinija be mano ir be vyriausybės sutikimo, m

liko kitų alternatyvų, kaip tik pabandyti dirbti remiantis šia sutartimi. Daugetiečių tuo piktinosi, tačiau, jiems pabandžius pasipriešinti, kinai reagavo

šiau. Įstrigau šio konflikto viduryje, stengdamasis nuraminti įsiliepsnoj

uaciją. Du ministrų pirmininkų pareigas einantys pareigūnai savaval

siskundė dėl tokių sąlygų Kinijos vyriausybei, kuri pareikalavo atleisti juo

reigų. Tad su tokiais sunkumais susidurdavau kiekvieną mielą dieną tol, kol

vome Tibete. Negalėjome skirti dėmesio mūsų pačių situacijos pageriničiau įkūriau reformų komitetą, kuris turėjo sumažinti didžiules baudas už s

lūkanas bei užsiimti panašiomis problemomis.

Nusižengdamas Kinijos valiai, pirmą kartą aplankiau Indiją 1956 m., kai b

nimi 2500 metų nuo Budos gimimo. Indijoje man teko priimti nelen

rendimą − ar grįžti į Tibetą. Mane pasiekdavo žinios apie atvirai prasiveržian

kilimus rytiniame Tibete, daugelis Tibeto pareigūnų patarė man pasilikti Indi

ankstesnės patirties žinojau, kad Kinijai telkiant vis daugiau karinių pajėgu

elgesys taps vis negailestingesnis. Matėme, kad vilties iš tiesų nedaug, ta

o metu nebuvo aišku, ar galime tikėtis konkrečių garantijų, jog mus re

rems Indijos ar kuri nors kita vyriausybė.

Pagaliau apsisprendėme grįžti į Tibetą. Kai 1959 m. vyko masinis bėgima

beto į Indiją, situacija palengvėjo, nes nereikėjo spręsti dilemos su vyriaus

abar galėjome nukreipti energiją tam, kad sukurtume sveiką bendruomenuolaikine švietimo sistema jaunimui ir tuo pačiu išsaugotume budizmo stud

aktikos tradicinius būdus. Dabar jau dirbome laisvėje, nieko nebijodami.

Tačiau man pačiam didžių neramumų ir sumaišties kupinas gyvenimas d

džiulę naudą. Tad ir jūs į sunkumus, kuriuos tenka pakelti, pasistenkite žve

ip į veiksnius, suteikiančius dvasinei praktikai gelmės.

KAIP ĮSIVAIZDUOTI SAVE KITO ŽMOGAUS VIETOJE

8/19/2019 Dalai.lama. .Kelias.i.prasminga.gyveni

dalai.lama. .kelias.i.prasminga.gyvenima.2014.lt

Documents